LiDA ir Europos tyrimų infrastruktūrosZ. Norkus ir V. Morkevičius) tapo naujo (ir, ti - kimės,...
4
LIETUVOS HSM DUOMENØ ARCHYVO NAUJIENLAIÐKIS LIETUVOS HSM DUOMENØ ARCHYVO NAUJIENLAIÐKIS 1 INFO Nr. 8/ 2011 m. birþelis - rugpjûtis LiDA ir Europos tyrimų infrastruktūros Neginčijamas šių lai- kų socialinių mokslų bruožas yra tarptau- tiškumas. Socialiniai tyrimai yra tarp- tautiniai, nes juose paprastai dalyvauja kelių ar net daugelio šalių atstovai. Kita vertus, XX a. 8-jame ir 9-jame dešimtme- čiuose populiarus naujųjų socialinių judėjimų šūkis: „mąstyk globaliai, veik lokaliai“, ko gero, būtų itin tinkamas dabartiniams sociali- niams mokslams apibūdinti. Jie dažnai tiria lo- kalius, vietinius reiškinius, bet, juos lygindami globaliai, sukuria pridėtinę žinių vertę. Tarptautiškumas, kaip esminė šiuolaikinių socia- linių mokslų raidos tendencija, yra itin reikšmin- gas ir tyrimų infrastruktūroms, taip pat ir LiDA. Tyrimų infrastruktūros turi teikti paslaugas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Tokiu būdu jos tampa ekonomiškesnės (jų veiklos kaštai yra pasidalijami tarp keliolikos narių), sukuria papildomą pridėtinę vertę per galimybes atlikti žymiai platesnio masto tyrimus. Itin reikšmingą tarptautiškumo impulsą tyri- mų infrastruktūrų raidai Europoje suteikė dar 2000 m. įvykusi Europos Komisijos inicijuota Strasbūro konferencija, kurioje buvo bene pir- mą kartą pabrėžta, kad tyrimų infrastruktūros yra vienas esminių besiformuojančios Europos tyrimų erdvės ir inovacijų politikos elementų. 2002 m. Europos Komisijos komisaro Philippe Busquin iniciatyva buvo įkurtas Europos tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (European Strategy Forum for Research Infrastructures, ESFRI), kurio svarbiausias uždavinys buvo pa- rengti paneuropinių tyrimų infrastruktūrų stra- tegiją-kelrodį. 2006 m. pabaigoje dienos šviesą išvydo pirmasis ESFRI kelrodis, kuriame buvo įvardintos 35 paneuropinės tyrimų infrastruk- tūros, apimančios socialinius ir humanitarinius, fizinius, inžinerinius, informatikos, biomedici- nos ir aplinkos mokslus. ESFRI kelrodis buvo atnaujintas du kartus: 2008 ir 2010 m. Tiesa, humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) inf- rastruktūrų sąrašas visose kelrodžio redakci- jose liko beveik toks pat ir šiandien jame yra penkios paneuropinės infrastruktūros. Iš jų dvi yra skirtos pirmiausia humanitariniams moks- lams – tai Bendras kalbos išteklių ir technolo- gijų infrastruktūrų tinklas ir Skaitmeninė menų ir humanitarinių mokslų tyrimų infrastruktūra. Trys yra iš socialinių mokslų srities: Europos socialinis tyrimas, Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba ir Sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją Europoje tyrimas. LiDA komanda nuo pat pradžių suvokė, kad empirinių duomenų archyvas turi tapti paneu- ropinių infrastruktūrų dalimi, nes tik tarptauti- nis LiDA įtinklinimas leistų įgyvendinti esmi- nes tokios institucijos funkcijas kaip užsienio, o ne tik Lietuvos, tyrimų duomenų prieina- mumas, įskaitant ir svarbiausius tarptautinius tyrimus, tokius kaip Eurobarometras, pasaulio ir Europos vertybių studijos bei kitus, ugdyti metodologinę kompetenciją dalyvaujant ge- riausiuose tarptautiniuose tyrimuose, tokiuose kaip Europos socialinis tyrimas (European So- cial Survey, ESS), priemonių antrinei duomenų analizei vystymas ir taip toliau. Europos socialinis tyrimas ne vieną kartą LiDA INFO naujienlaiškio puslapiuose jau buvo pri- statytas kaip viena iš svarbiausių apklausų Eu- ropoje infrastruktūrų. ESS tiria žmonių nuosta- tas, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugelyje Europos šalių. Šiam tyrimui, kas dvejus metus vykdomam daugelyje ES (ir ne tik) šalių, bū- dinga temų įvairovė bei griežti metodologiniai standartai. Lietuva vėlavo prisijungti prie ESS ir tai padarė tik vykstant ketvirtajai jo bangai, t.y. 2008 m. Bet jame visgi esame. Kaip tik šiuo metu LiDA užbaigia penktosios ESS bangos lauko tyrimą ir vykdo jo duomenų apdoroji- mą. Tačiau ar Lietuva bus ESS dalimi šeštojoje bangoje ir vėliau tarp trisdešimties ar daugiau Europos valstybių, visai nėra aišku. Lietuvos mokslo taryba yra pasirašiusi savitar- pio supratimo memorandumą su ESS dėl būsi- mos Lietuvos narystės šioje Europos socialinių tyrimų infrastruktūroje. Bet ar tokia narystė taps tikrove, toli gražu neaišku. Jei atsidurtu- me už ESS borto, tai reikštų tik viena – kad vėl savo visuomenės nuomonių ir elgsenos poky- čių negalėtume tyrinėti lygindami su kitomis Europos valstybėmis. Gana tolimais komunis- tiniais laikais Albanija buvo pasirinkusi autar- kijos arba visiško uždarumo politiką. Lietuvos socialinių mokslų pasilikimas Europos sociali- nio tyrimo nuošalyje neabejotinai būtų naujos (savi)izoliacijos pradžia. Duomenų archyvų požiūriu svarbiausia paneu- ropinė infrastruktūra yra Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba (Council of European Social Science Data Archives, CES- SDA). Šiuo metu CESSDA teikia paslaugas daugiau nei 30 000 tyrėjų, įgalindama juos naudotis daugiau nei 25 000 duomenų kolek- cijų. Lietuvos mokslo taryba kartu su Suomija, Vokietija, Norvegija, Nyderlandų Karalyste ir kai kuriomis kitomis ES šalimis dar 2010 m. birželio 29 d. pasirašė ketinimų protokolą, ku- riuo pareiškė pasiryžimą kurti bendrą Europos socialinių mokslų duomenų tarnybą. 2011 m. pradžioje Europos socialinių mokslų duomenų archyvų tarybos statute LiDA buvo įteisintas kaip paslaugų teikėjas Lietuvoje. Šiame kontekste dar galima priminti vieną gana reikšmingą tarptautiškumo faktą, nes nuo 2009 m. LiDA buvo ir yra vienintelė Lietuvos HSM infrastruktūra, įtraukta į Europos tyrimų infra- struktūrų duomenų bazę „Europos tyrimų infra- struktūrų portalas“ (http://www.riportal.eu). Ar šis LIDA įeuropietinimas yra tvarus ir ga- lima tikėtis, kad Lietuvos mokslininkai galės naudotis paneuropinių tyrimų infrastruktūrų dividendais? Kaip tik dabar ateina apsisprendi- mo laikas, t.y. būti ar nebūti Lietuvai Europos tyrimų infrastruktūrų žemėlapyje? Iki 2011 m. pabaigos Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba turi virsti pilnaverčiu Europos tyrimų infrastruktūrų konsorciumu, o Europos socialinis tyrimas tai padarys 2012 m. Lietuvos dalyvavimui neužteks tik LiDA ar Lietuvos mokslo tarybos valios, sprendimą turės pri- imti ir politikai....bei aukščiausia ministerija... Andriaus Mamontovo žodžiais tariant. Visais atvejais šis sprendimas bus lakmusas – ar Lie- tuvos mokslo ir tyrimų politika yra pakankamai europietiška, ir ar ne tik žodžiais kuriame tyri- mų ir inovacijų Europą? Prof. Algis Krupavičius, LiDA vadovas
Transcript of LiDA ir Europos tyrimų infrastruktūrosZ. Norkus ir V. Morkevičius) tapo naujo (ir, ti - kimės,...
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s 1
INFOnr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
LiDA ir Europos tyrimų infrastruktūros Neginčijamas šių lai-kų socialinių mokslų bruožas yra tarptau-tiškumas Socialiniai tyrimai yra tarp-tautiniai nes juose paprastai dalyvauja kelių ar net daugelio šalių atstovai Kita vertus XX a 8-jame ir 9-jame dešimtme-
čiuose populiarus naujųjų socialinių judėjimų šūkis bdquomąstyk globaliai veik lokaliaildquo ko gero būtų itin tinkamas dabartiniams sociali-niams mokslams apibūdinti Jie dažnai tiria lo-kalius vietinius reiškinius bet juos lygindami globaliai sukuria pridėtinę žinių vertę Tarptautiškumas kaip esminė šiuolaikinių socia-linių mokslų raidos tendencija yra itin reikšmin-gas ir tyrimų infrastruktūroms taip pat ir LiDA Tyrimų infrastruktūros turi teikti paslaugas ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu lygiu Tokiu būdu jos tampa ekonomiškesnės (jų veiklos kaštai yra pasidalijami tarp keliolikos narių) sukuria papildomą pridėtinę vertę per galimybes atlikti žymiai platesnio masto tyrimusItin reikšmingą tarptautiškumo impulsą tyri-mų infrastruktūrų raidai Europoje suteikė dar 2000 m įvykusi Europos Komisijos inicijuota Strasbūro konferencija kurioje buvo bene pir-mą kartą pabrėžta kad tyrimų infrastruktūros yra vienas esminių besiformuojančios Europos tyrimų erdvės ir inovacijų politikos elementų 2002 m Europos Komisijos komisaro Philippe Busquin iniciatyva buvo įkurtas Europos tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (European Strategy Forum for Research Infrastructures ESFRI) kurio svarbiausias uždavinys buvo pa-rengti paneuropinių tyrimų infrastruktūrų stra-tegiją-kelrodį 2006 m pabaigoje dienos šviesą išvydo pirmasis ESFRI kelrodis kuriame buvo įvardintos 35 paneuropinės tyrimų infrastruk-tūros apimančios socialinius ir humanitarinius fizinius inžinerinius informatikos biomedici-nos ir aplinkos mokslus ESFRI kelrodis buvo atnaujintas du kartus 2008 ir 2010 m Tiesa humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) inf-rastruktūrų sąrašas visose kelrodžio redakci-jose liko beveik toks pat ir šiandien jame yra
penkios paneuropinės infrastruktūros Iš jų dvi yra skirtos pirmiausia humanitariniams moks-lams ndash tai Bendras kalbos išteklių ir technolo-gijų infrastruktūrų tinklas ir Skaitmeninė menų ir humanitarinių mokslų tyrimų infrastruktūra Trys yra iš socialinių mokslų srities Europos socialinis tyrimas Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba ir Sveikatos senėjimo ir išėjimo į pensiją Europoje tyrimasLiDA komanda nuo pat pradžių suvokė kad empirinių duomenų archyvas turi tapti paneu-ropinių infrastruktūrų dalimi nes tik tarptauti-nis LiDA įtinklinimas leistų įgyvendinti esmi-nes tokios institucijos funkcijas kaip užsienio o ne tik Lietuvos tyrimų duomenų prieina-mumas įskaitant ir svarbiausius tarptautinius tyrimus tokius kaip Eurobarometras pasaulio ir Europos vertybių studijos bei kitus ugdyti metodologinę kompetenciją dalyvaujant ge-riausiuose tarptautiniuose tyrimuose tokiuose kaip Europos socialinis tyrimas (European So-cial Survey ESS) priemonių antrinei duomenų analizei vystymas ir taip toliauEuropos socialinis tyrimas ne vieną kartą LiDA INFO naujienlaiškio puslapiuose jau buvo pri-statytas kaip viena iš svarbiausių apklausų Eu-ropoje infrastruktūrų ESS tiria žmonių nuosta-tas įsitikinimus ir elgsenos modelius daugelyje Europos šalių Šiam tyrimui kas dvejus metus vykdomam daugelyje ES (ir ne tik) šalių bū-dinga temų įvairovė bei griežti metodologiniai standartai Lietuva vėlavo prisijungti prie ESS ir tai padarė tik vykstant ketvirtajai jo bangai ty 2008 m Bet jame visgi esame Kaip tik šiuo metu LiDA užbaigia penktosios ESS bangos lauko tyrimą ir vykdo jo duomenų apdoroji-mą Tačiau ar Lietuva bus ESS dalimi šeštojoje bangoje ir vėliau tarp trisdešimties ar daugiau Europos valstybių visai nėra aišku Lietuvos mokslo taryba yra pasirašiusi savitar-pio supratimo memorandumą su ESS dėl būsi-mos Lietuvos narystės šioje Europos socialinių tyrimų infrastruktūroje Bet ar tokia narystė taps tikrove toli gražu neaišku Jei atsidurtu-me už ESS borto tai reikštų tik viena ndash kad vėl savo visuomenės nuomonių ir elgsenos poky-čių negalėtume tyrinėti lygindami su kitomis Europos valstybėmis Gana tolimais komunis-tiniais laikais Albanija buvo pasirinkusi autar-
kijos arba visiško uždarumo politiką Lietuvos socialinių mokslų pasilikimas Europos sociali-nio tyrimo nuošalyje neabejotinai būtų naujos (savi)izoliacijos pradžia Duomenų archyvų požiūriu svarbiausia paneu-ropinė infrastruktūra yra Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba (Council of European Social Science Data Archives CES-SDA) Šiuo metu CESSDA teikia paslaugas daugiau nei 30 000 tyrėjų įgalindama juos naudotis daugiau nei 25 000 duomenų kolek-cijų Lietuvos mokslo taryba kartu su Suomija Vokietija Norvegija Nyderlandų Karalyste ir kai kuriomis kitomis ES šalimis dar 2010 m birželio 29 d pasirašė ketinimų protokolą ku-riuo pareiškė pasiryžimą kurti bendrą Europos socialinių mokslų duomenų tarnybą 2011 m pradžioje Europos socialinių mokslų duomenų archyvų tarybos statute LiDA buvo įteisintas kaip paslaugų teikėjas Lietuvoje Šiame kontekste dar galima priminti vieną gana reikšmingą tarptautiškumo faktą nes nuo 2009 m LiDA buvo ir yra vienintelė Lietuvos HSM infrastruktūra įtraukta į Europos tyrimų infra-struktūrų duomenų bazę bdquoEuropos tyrimų infra-struktūrų portalasldquo (httpwwwriportaleu) Ar šis LIDA įeuropietinimas yra tvarus ir ga-lima tikėtis kad Lietuvos mokslininkai galės naudotis paneuropinių tyrimų infrastruktūrų dividendais Kaip tik dabar ateina apsisprendi-mo laikas ty būti ar nebūti Lietuvai Europos tyrimų infrastruktūrų žemėlapyje Iki 2011 m pabaigos Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba turi virsti pilnaverčiu Europos tyrimų infrastruktūrų konsorciumu o Europos socialinis tyrimas tai padarys 2012 m Lietuvos dalyvavimui neužteks tik LiDA ar Lietuvos mokslo tarybos valios sprendimą turės pri-imti ir politikaibei aukščiausia ministerijaAndriaus Mamontovo žodžiais tariant Visais atvejais šis sprendimas bus lakmusas ndash ar Lie-tuvos mokslo ir tyrimų politika yra pakankamai europietiška ir ar ne tik žodžiais kuriame tyri-mų ir inovacijų Europą
Prof Algis Krupavičius LiDA vadovas
2
Istorinės statistikos archyvo prototipas
LiDA tęsia tarptautinius seminarus
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
Dr Rimantas Rauleckas
LiDA šiuo metu kuriamas istorinių sta-tistinių duomenų archyvavimo proto-tipas leisiantis istorijos tyrėjams per-žiūrėti analizuoti ir atsisiųsti reikšmin-giausius Lietuvos istorinės statistikos duomenų rinkinius nuo seniausių laikųiki 1990 mIstorikų demografų ir informacinių technologijų specialistų darbo grupės kuriančios istorinių statistinių duomenų archyvavimo prototipą išanalizavo už-sienio skaitmeninių istorinių duomenų archyvų GESIS HISTAT (Vokietija) UKDA Historical Services (Jungtinė Ka-ralystė) ICPSR (JAV) ypatumus ir nu-matė kokios istorinės temos konkrečios studijos ir šaltiniai turėtų būti pateikti vartotojams būsimame istorinių statisti-nių duomenų archyve taip pat pradėtas kurti duomenų atvaizdavimo prototipas Šiuo metu atrinkta apie 50 pavyzdinių duomenų lentelių iš įvairių istorijos stu-dijų ir pirminių duomenų šaltinių kurios pateikiamos kaip specializuota istorinės statistikos kolekcija Ateityje numatoma istorinių duomenų kolekciją plėsti ir pa-pildyti istorinių statistinių leidinių duo-menimis Lietuvos Lenkijos ir kitų šalių
mokslininkų publikacijose surinktais reikšmingais statistiniais duomenimis ekonomikos žemės ūkio demografijos ir kitomis temomisIstorinės statistikos archyvo vystymo ei-goje numatomų pateikti reikšmingiausių istorinės statistikos šaltinių preliminarus sąrašas pateikiamas wwwlidataeu por-talo skiltyje Duomenys ndash Asocijuoti iš-tekliai ndash Istoriniai šaltiniai Kviečiame specialistus ir žinovus papildyti esamą sąrašą ir siųsti savo pastebėjimus adre-su rasykitelidataeu Prototipo kūrimo metu duomenys var-totojams atvaizduojami dvejopai Ne-sstar katalogo (httpwwwlidataeuwebview) skyrelyje Histat ir portalo httpwwwlidataeu skyrelyje Duome-nys ndash Specializuotos kolekcijos ndash Isto-riniai duomenys Istoriniai statistiniai duomenys ypatingi tuo kad be kitų išskirtinių savybių juos neretai reikia aprašyti pakomentuoti atskirą skaičių lentelėje (pvz jei skaičius yra apytiks-lis iš kito šaltinio išvestinis ar pan) ko šiuo metu naudojama Nesstar WebWiew programinė įranga neleidžia atlikti ir pavaizduoti vartotojui Dėl to LiDA portale pateikiama ir antroji duomenų atvaizdavimo versija kurioje vartotojas
mato atskiro duomenų lentelės langelio komentarą jeigu toks yra pateikiamas Numatoma kad registruoti vartotojai galės atlikti duomenų lentelių jų šalti-nių ir atskirų kintamųjų paiešką (pagal raktažodžius laikotarpį geografinę ap-rėptį duomenų autorių duomenų tipą ir kt) peržiūrėti duomenis atlikti ele-mentarius skaičiavimus braižyti grafi-kus atsisiųsti reikiamus duomenis bei rasti su jais susijusius duomenis kitose istorijos studijose ar pirminiuose duo-menų šaltiniuose
Doc dr Eglė Vaidelytė
2011 m gegužės 23-24 d LiDA surengė antrąjį specializuotą tarptautinį tyrimų duomenų analizės seminarą bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir ko-kybėldquo kurį vedė šioje srityje pripažinti lektoriai iš užsienio ndash Oliver Lipps iš Šveicarijos socialinių duomenų fondo (FORS) ir Brita Dorer iš Leibnico so-cialinių mokslų instituto GESIS Vokie-tijoje Seminaras sulaukė dar didesnio dalyvių susidomėjimo nei ankstesnis tarptautinis seminaras bdquoTarptautinių apklausų duomenų analizėldquo surengtas 2010 m gruodžio mėn Tai leidžia ma-nyti kad tokio tipo seminarų Lietuvoje itin trūkstaSeminare bdquoApklausų tyrimų proble-
mos metodologija ir kokybėldquo Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai buvo supažindin-ti su socialinių apklausų organizavimo ir kokybės užtikrinimo principais bei problemomis Pirmąją seminaro dieną kurią vedė Oliver Lipps buvo pristatyta apklausų sandara ir duomenų rinkimo problemos didžiausią dėmesį skiriant visuminės paklaidos metodui aptartos su populiacijos apibrėžimu imčių su-darymu ir atranka bei laiko dimensija apklausose susijusios problemos Semi-naro dalyviai taip pat buvo mokomi tin-kamai parinkti tyrimo metodą bei val-dyti imtį kaip taikyti tyrimo kokybės užtikrinimo priemones Antrąją semina-ro dieną Brita Dorer aptarė klausimyno vertimo ypatumus ir su jais susijusius iššūkius Seminaras baigėsi bendra dis-
kusija apie apklausų duomenų analizės problemasSeminaro dalyviai teigiamai įvertino abu lektorius Seminaro klausytojų tei-gimu bdquopraktinės užduotys buvo aukšto lygioldquo o bdquolektoriai konkrečiai ir noriai atsakinėjo į klausimusldquo Atsižvelgiant į seminarų populiarumą ir dalyvių akty-vumą LiDA planuoja tęsti tarptautinius specializuotus seminarus ir ateityje
Brita Dorer Oliver Lipps
3
Nauja mokymų medžiaga LiDA portale
Pirmasis bdquoTyrimų metodųldquo serijos vadovėlis
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
Doc dr Eglė VaidelytėDr Vaidas Morkevičius
Nuo pat įkūrimo vienas pagrindinių LiDA tikslų buvo ugdyti socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjų metodologinę ir metodinę kompetenciją Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo pasitelkti trys autorių kolektyvai sukūrę tris platų spektrą me-todologinių klausimų (statistinę analizę koky-binių duomenų analizę ir kokybinę lyginamąją analizę) nagrinėjančius pavyzdinius mokomuo-sius studijų paketus kurie vėliau buvo patalpinti viešai prieigai LiDA portale (wwwlidataeumokymai) Viename iš jų (bdquoLyginamieji tyrimai su TOSMANA ir bdquofsQCAldquo autoriai Zenonas Norkus Vaidas Morkevičius ir Ligita Šarkutė) buvo pristatyta šiuo metu viena iš novatoriš-kiausių socialinių tyrimų metodologinių prieigų ndash kokybinė lyginamoji analizė (angl Qualitative Comparative Analysis QCA) kurios pradinin-kas ir didžiausias plėtotojas bei tobulintojas yra žymus amerikiečių sociologas Charles C Ragin Iš karto tapo akivaizdu kad parengtas tekstas turėtų tapti vadovėliu kuris būtų ne tik minėto metodo mokomoji knyga bet ir platesnius so-cialinių mokslų metodologijos klausimus apta-riantis tekstas Kokybinės lyginamosios analizės kontekstas tam yra ypač palanki dirva nes norint pristatyti šią analitinę procedūrą neišvengiamai tenka išsamiai aptarti kone visus esminius soci-alinių mokslų metodologijos klausimus Būtent todėl šio studijų paketo pagrindu parengtas va-dovėlis bdquoKokybinė lyginamoji analizėldquo (autoriai Z Norkus ir V Morkevičius) tapo naujo (ir ti-kimės ilgalaikio) LiDA projekto ndash tęstinės so-cialinių ir humanitarinių mokslų metodologijos klausimams skirtų tekstų serijos bdquoTyrimų meto-daildquo ndash pirmąja knygaKokybinę lyginamąją analizę (KLA) taigi ir va-dovėlį pristatyti trumpai gana sudėtinga nes tai tokio pat abstraktaus lygmens metodologinė pri-eiga kaip statistinė analizė ar kokybiniai tyrimų metodai Be to ši prieiga intensyviai plėtojama labai įvairiomis kryptimis ir tai kas buvo įsitvir-tinusi praktika prieš tarkim 10 metų gali tapti atgyvena ir nevartotina prieiga dar po 10 metų Vis tik drįstume šį vadovėlį labiau rekomenduo-ti tyrėjams kurie atlieka kokybinius tyrimus ir (arba) lyginamąją analizę Taip daryti mus paska-tino du motyvai Visų pirma KLA metodologai
ją kaip formalią analitinę (tyrimą disciplinuo-jančią) procedūrą vartoti rekomenduoja tuomet kai tyrėjai nagrinėja nedaug atvejų (dažniausiai nuo 10 iki 50) kuriuos gerai išmano Akivaiz-du kad toks atvejų skaičius labiau tinka koky-binių o ne kiekybinių tyrimų atveju kur tiriami masiniai reiškiniai ir paprastai atvejų yra gerokai daugiau nei 200 ar 300 Kita vertus dažnai ten-ka girdėti kad mokslininkai atlieka lyginamąją analizę tačiau labiau įsigilinus pasirodo kad ta lyginamoji analizė neatitinka jokių šios rūšies analizei keliamų reikalavimų arba nėra iki galo ir kruopščiai apgalvota Šis vadovėlis kaip tik ir taiko į kokybinių lyginamųjų tyrimų nišą t y ty-rimus kuriuose lyginamas santykinai nedidelis skaičius atvejų kuriuos tyrėjas yra gerai išnagri-nėjęs ir bdquokokybiškaildquo įsigilinęs KLA šiuo atveju tampa ta formaliąja procedūra kuri disciplinuoja ir įrėmina tokio pobūdžio tyrimus kad jie netap-tų pernelyg bdquolaisvos formosldquo ir būtų atsižvelgta į daugelį tokiems tyrimams svarbių metodologinių aspektų Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai kad KLA iki šiol buvo daugiausiai taikoma priežas-tinėms kokių nors reiškinių sąlygoms nagrinėti Taigi pasitelkus KLA kokybiniuose tyrimuose galima disciplinuotai ir formaliai ieškoti kas le-mia nagrinėjamų reiškinių vienokias ar kitokias baigmesVadovėlyje pristatomos visos trys KLA versijos ndash raiškiųjų aibių neraiškiųjų aibių ir daugiareikš-mių kintamųjų KLA Joms atitinkamai skirti antrasis trečiasis ir ketvirtasis knygos skyriai Pirmasis knygos skyrius skirtas bendriesiems metodologiniams klausimams Jame nušviečia-ma KLA vieta bendrame socialinių mokslų me-todologijos (lyginamosios perspektyvos) kon-tekste Svarbu tai kad pristatydami skirtingas KLA versijas autoriai tai daro ne tik teoriškai bet ir sistemiškai pateikia konkrečius praktinius pavyzdžius kaip atlikti visas reikalingas anali-tines procedūras populiariausiomis KLA pro-gramomis TOSMANA ir bdquofsQCAldquo Paskutinis vadovėlio skyrius skirtas KLA pavyzdžiams ir savarankiško darbo užduotims (kurių iš viso yra 16) leidžiančioms tyrėjams patiems prakti-kuotis mokantis atlikti analitines procedūras Be to visi duomenys kurie pristatomi ir aptariami vadovėlyje yra prieinami LiDA kataloge (archi-velidataeuwebview) taigi tyrėjai gali lengvai pasitikrinti ar teisingai supranta bei moka atlikti
visas aprašomas KLA procedūras Paskutinieji trys aspektai yra išskirtiniai ne tik Lietuvos bet ir pasaulinėje šios srities metodinėje literatūrojeVadovėlis yra skirtas gana plačiam skaitytojų ratui nes KLA nėra bdquopririštaldquo prie kurios nors socialinių mokslų disciplinos ar vienos iš jų ats-kiros dalykinės srities nors tarp užduočių domi-nuoja istorinės lyginamosios politikos sociologi-jos medžiaga kuri naudojama ir pagrindiniame tekste Vadovėlio autoriai sekė KLA pradininku C Ragin bei nuosekliu metodo propaguotoju Benoit Rihoux ir pagrindinius pavyzdžius ėmė iš publikacijų kuriose skelbiami žymaus vokiečių politikos sociologo Dirk Berg-Schlosser suburto tyrėjų kolektyvo tyrimų rezultatai apie skirtingo demokratijos likimo tarpukario Europoje prie-žastis Kita vertus vadovėlyje yra ir pavyzdys susijęs su sveikatos mokslais ndash pristatomas ir aptariamas moterų mitybos sutrikimų priežasčių tyrimasBaigiant reikia pabrėžti kad ateityje LiDA bdquoTy-rimų metodųldquo serijoje numatoma pristatyti ne tik inovatyvius bet ir labiau tradicinius tyrimų metodus taip pat nebūtinai vien socialiniams bet ir humanitariniams mokslams skirtus leidi-nius Taigi šios serijos bendraautoriais maloniai kviečiame būti visus kam svarbu kad Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų kompetencija augtų
Doc dr Eglė Vaidelytė
LiDA vykdama vieną iš veiklos prioritetinių tikslų ndash tobu-linti humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) studentų mokslininkų ir kitų tyrėjų duomenų analizės kompetenciją ir įgalinti tikslines grupes nuotoliniu būdu pasiekti mokymų ir seminarų medžiagą apie kiekybinių ir kokybinių HSM tyrimų duomenų analizės metodus savo tinklalapyje talpi-na savarankiškam mokymuisi skirtą dviejų tipų medžiagą 1) mokymų ir seminarų apie kiekybinių ir kokybinių HSM tyrimų duomenų analizės metodus medžiagą bei 2) pavyz-dinius metodologinius mokomuosius studijų paketus Mo-kymo kursų medžiaga yra skirta bendrosioms žinioms apie kiekybinę ir kokybinę analizę įgyti o pavyzdiniai meto-
dologiniai mokomieji studijų paketai orientuoti į praktinių įgūdžių lavinimą ir žinių gilinimą Nuotolinio mokymosi medžiaga ir jos tematinė įvairovė buvo išsamiai pristatyta ankstesniuose LiDA INFO numeriuose (žr Nr 6) 2011 m pavasarį LiDA organizavo eilę metodologinių seminarų kurių medžiaga buvo patalpinta LiDA portale
Apklausų duomenų analizbull ė (doc dr E Butkevi-čienė) Inferencinė statistika socialiniuose moksluosbull e (prof habil dr V Čekanavičius)Logistinė regresija socialiniuose tyrimuosbull e (prof ha-bil dr V Čekanavičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir neryškiųjų aibių me-bull todas (prof habil dr Z Norkus)
Iki 2011 m birželio pabaigos numatoma patalpinti šią medžiagą
Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai (doc dr bull V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės taikymas sociali-bull niuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)
Taip pat patalpinta 2011 m gegužės mėn organizuoto tarptautinio metodologinio seminaro bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo (Oliver Lipps Brita Dorer) medžiaga anglų kalbaVisa pristatyta mokymosi medžiaga yra viešai prieinama adresu httpwwwlidataeuindexphpfile=filesmoky-maimokymu_kursaihtml
4
Naujienlaiškį parengė Eglė Vaidelytė el paštas eglevaidelytelidataeu
Spausdino leidykla-spaustuvė bdquoŽemaitijos spaudaldquoŠilutės pl 83 Klaipėda LT-94101TelFaks (8 46) 495589El paštas administracijazemaitijos-spaudalt
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
Kontaktai Politikos ir viešojo administravimo institutas
Socialinių mokslų fakultetasKauno technologijos universitetas
Kęstučio g 8-206 Kaunas LT-44320 TelFaks (8 37) 300115 el paštas pvaiktult rasykitelidataeu
Renginiai ir įvykiai
2011 m gegužės 11 d portale adresu httpwwwlidataeuindex_search_variablesphp pradėjo veikti kintamųjų paieška kurią įvykdžius pateikiamas kintamųjų kurių pavadinime klausi-mo formuluotėje atsakymų katego-rijose ir instrukcijose yra randamas ieškomas terminas sąrašas Paieškos rezultatų sąraše taip pat pateikiamos nuorodos į kintamojo aprašą ir tyrimo duomenis Nesstar aplinkoje
2011 m gegužės 23-24 d Kauno technologijos universitete Socialinių mokslų fakultete įvyko antrasis speci-alizuotas tarptautinių tyrimų duomenų analizės seminaras bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo Lektoriai Oliver Lipps (Šveicarija) ir Brita Dorer (Vokietija)
2011 m birželio mėn LiDA portale viešai prieigai patalpinta ši mokymo medžiaga
Koreliacinės ir regresinės analizės lsaquopagrindai (doc dr V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės lsaquotaikymas socialiniuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)Logistinė regresija socialiniuose lsaquotyrimuose (prof habil dr V Čeka-navičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir ne- lsaquoryškiųjų aibių metodas (prof habil dr Z Norkus)Apklausų tyrimų problemos meto- lsaquodologija ir kokybė (anglų k) (Oli-ver Lipps ir Brita Dorer)
2011 m birželio 6 d LiDA patalpin-tas 200-asis duomenų rinkinys ndash bdquoLie-tuvos visuomenės pilietinės galios in-deksas 2009 m gruodisldquo
LiDA portale paskelbti pirmieji istori-nės statistikos duomenys Juos galima rasti adresu httpwwwlidataeuin-dex_browse_histat_resultsphp
LiDA duomenų naujienos
Doc dr Eglė Vaidelytė
2011 m birželį LiDA patalpintas 200-asis duome-nų rinkinys bdquoLietuvos pilietinės galios indeksas 2009 m gruodisldquo Šis duomenų rinkinys priklauso tyrimų rinkiniui bdquoLietuvos pilietinės galios indek-sasldquo kuriame kaupiami tyrimai kurių tikslas yra tirti visuomenės kaip politinės bendruomenės bū-klę ir raidos tendencijasMinėtame tyrimų rinkinyje yra 5 tyrimai
Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2007 m lapkritisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2008 m gruodisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2009 m gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2008 m -gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2009 m -gruodis
Šiuos duomenų rinkinius šių metų gegužės mėn LiDA neatlyginamai perdavė Pilietinės visuome-nės institutas Nuo 2007 m kiekvienais metais Pi-lietinės visuomenės instituto iniciatyva atliekamo tyrimo metu yra vertinami keturi pilietinės galios matmenys potencialus pilietinis aktyvumas realus visuomenės pilietinis aktyvumas pilietinio veiks-mingumo bei pilietinės veiklos rizikos vertinimas Visi šie matmenys atskleidžia kaip kinta visuome-nės pilietinės galios
Prof dr Algis Krupavičius ndash LiDA vadovas
Ingrida Abromavičiūtė ndash projekto fi-nansininkė
Dr Vaidas Morkevičius ndash mokslo dar-buotojas atsakingas už tarptautinių tyrimų vykdymo koordinavimą Lie-tuvoje
Dr Rimantas Rauleckas ndash vyresn spe-cialistas atsakingas už istorinių koky-binių tyrimų ir politinės sistemos duo-menų archyvavimo sistemų kūrimą
Justina Ražanauskaitė ndash vyresn speci-alistė atsakinga už mokymų medžia-gos rengimą
Dr Ligita Šarkutė ndash vyresn specialis-tė atsakinga už duomenų dokumenta-vimą
Dr Eglė Vaidelytė ndash tyrėja atsakinga už mokymų organizavimą ir naujien-laiškio leidybą
Dr Giedrius Žvaliauskas ndash vyresn mokslo darbuotojas atsakingas už duomenų rinkinių įgijimą ir doku-mentavimą
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) yra virtuali skai-tmeninė empirinių HSM duomenų kaupimo ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra LiDA kaupia organizuoja ir teikia prieigą moks-lininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų masyvų ir bendradarbiaudamas su ana-logiškomis institucijomis Europoje ir pasaulyje keičiasi su jomis duomenimis patirtimi empiri-nių duomenų kaupimo ir sklaidos metodikomis
Iki 2011 m birželio 30 d LiDA numatoma papildy-ti šiais duomenų rinkiniais Tyrimų rinkinys bdquoŽmogaus teisės Lietuvojeldquo
Žmogaus teisės Lietuvoje 2004 m gruodis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2006 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2008 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2010 m lapkritis -
Šių tyrimų tikslas ndash išanalizuoti žmogaus teisių apsaugos sistemos būklę Lietuvoje nustatyti kaip žmonės vertina institucijų ginančių žmogaus teises Lietuvoje efektyvumą
Viešojo saugumo problemos 2007 m spalis -Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų po-žiūrį į viešojo saugumo institucijas bei ištirti viešo-jo saugumo problematiką LietuvojeTyrimų rinkinys bdquoVisuomenės sveikataldquo
Genetiškai modifikuoti organizmai ir maisto -produktai 2008 m lapkritis
Tyrimo tikslas ndash išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę bei informuotumo lygmenį apie genetiš-kai modifikuotus organizmus ir maisto produktusTyrimų rinkinys bdquoLietuva ir Europos Sąjungaldquo
Požiūris į ES 2008 m birželis -Tyrimo tikslas ndash ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir nustatyti jų nuomonę apie Lie-tuvos narystę šioje tarptautinėje organizacijoje Tyrimų rinkinys bdquoValstybės tarnybos tyrimaildquo
Valstybės ir savivaldybių institucijos 2007 m -liepa
Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų nuo-monę apie valstybės ir savivaldybių institucijų vei-klą paslaugų teikimą aptarnavimą socialinę naudą
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
LiDA darbuotojai
2
Istorinės statistikos archyvo prototipas
LiDA tęsia tarptautinius seminarus
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
Dr Rimantas Rauleckas
LiDA šiuo metu kuriamas istorinių sta-tistinių duomenų archyvavimo proto-tipas leisiantis istorijos tyrėjams per-žiūrėti analizuoti ir atsisiųsti reikšmin-giausius Lietuvos istorinės statistikos duomenų rinkinius nuo seniausių laikųiki 1990 mIstorikų demografų ir informacinių technologijų specialistų darbo grupės kuriančios istorinių statistinių duomenų archyvavimo prototipą išanalizavo už-sienio skaitmeninių istorinių duomenų archyvų GESIS HISTAT (Vokietija) UKDA Historical Services (Jungtinė Ka-ralystė) ICPSR (JAV) ypatumus ir nu-matė kokios istorinės temos konkrečios studijos ir šaltiniai turėtų būti pateikti vartotojams būsimame istorinių statisti-nių duomenų archyve taip pat pradėtas kurti duomenų atvaizdavimo prototipas Šiuo metu atrinkta apie 50 pavyzdinių duomenų lentelių iš įvairių istorijos stu-dijų ir pirminių duomenų šaltinių kurios pateikiamos kaip specializuota istorinės statistikos kolekcija Ateityje numatoma istorinių duomenų kolekciją plėsti ir pa-pildyti istorinių statistinių leidinių duo-menimis Lietuvos Lenkijos ir kitų šalių
mokslininkų publikacijose surinktais reikšmingais statistiniais duomenimis ekonomikos žemės ūkio demografijos ir kitomis temomisIstorinės statistikos archyvo vystymo ei-goje numatomų pateikti reikšmingiausių istorinės statistikos šaltinių preliminarus sąrašas pateikiamas wwwlidataeu por-talo skiltyje Duomenys ndash Asocijuoti iš-tekliai ndash Istoriniai šaltiniai Kviečiame specialistus ir žinovus papildyti esamą sąrašą ir siųsti savo pastebėjimus adre-su rasykitelidataeu Prototipo kūrimo metu duomenys var-totojams atvaizduojami dvejopai Ne-sstar katalogo (httpwwwlidataeuwebview) skyrelyje Histat ir portalo httpwwwlidataeu skyrelyje Duome-nys ndash Specializuotos kolekcijos ndash Isto-riniai duomenys Istoriniai statistiniai duomenys ypatingi tuo kad be kitų išskirtinių savybių juos neretai reikia aprašyti pakomentuoti atskirą skaičių lentelėje (pvz jei skaičius yra apytiks-lis iš kito šaltinio išvestinis ar pan) ko šiuo metu naudojama Nesstar WebWiew programinė įranga neleidžia atlikti ir pavaizduoti vartotojui Dėl to LiDA portale pateikiama ir antroji duomenų atvaizdavimo versija kurioje vartotojas
mato atskiro duomenų lentelės langelio komentarą jeigu toks yra pateikiamas Numatoma kad registruoti vartotojai galės atlikti duomenų lentelių jų šalti-nių ir atskirų kintamųjų paiešką (pagal raktažodžius laikotarpį geografinę ap-rėptį duomenų autorių duomenų tipą ir kt) peržiūrėti duomenis atlikti ele-mentarius skaičiavimus braižyti grafi-kus atsisiųsti reikiamus duomenis bei rasti su jais susijusius duomenis kitose istorijos studijose ar pirminiuose duo-menų šaltiniuose
Doc dr Eglė Vaidelytė
2011 m gegužės 23-24 d LiDA surengė antrąjį specializuotą tarptautinį tyrimų duomenų analizės seminarą bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir ko-kybėldquo kurį vedė šioje srityje pripažinti lektoriai iš užsienio ndash Oliver Lipps iš Šveicarijos socialinių duomenų fondo (FORS) ir Brita Dorer iš Leibnico so-cialinių mokslų instituto GESIS Vokie-tijoje Seminaras sulaukė dar didesnio dalyvių susidomėjimo nei ankstesnis tarptautinis seminaras bdquoTarptautinių apklausų duomenų analizėldquo surengtas 2010 m gruodžio mėn Tai leidžia ma-nyti kad tokio tipo seminarų Lietuvoje itin trūkstaSeminare bdquoApklausų tyrimų proble-
mos metodologija ir kokybėldquo Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai buvo supažindin-ti su socialinių apklausų organizavimo ir kokybės užtikrinimo principais bei problemomis Pirmąją seminaro dieną kurią vedė Oliver Lipps buvo pristatyta apklausų sandara ir duomenų rinkimo problemos didžiausią dėmesį skiriant visuminės paklaidos metodui aptartos su populiacijos apibrėžimu imčių su-darymu ir atranka bei laiko dimensija apklausose susijusios problemos Semi-naro dalyviai taip pat buvo mokomi tin-kamai parinkti tyrimo metodą bei val-dyti imtį kaip taikyti tyrimo kokybės užtikrinimo priemones Antrąją semina-ro dieną Brita Dorer aptarė klausimyno vertimo ypatumus ir su jais susijusius iššūkius Seminaras baigėsi bendra dis-
kusija apie apklausų duomenų analizės problemasSeminaro dalyviai teigiamai įvertino abu lektorius Seminaro klausytojų tei-gimu bdquopraktinės užduotys buvo aukšto lygioldquo o bdquolektoriai konkrečiai ir noriai atsakinėjo į klausimusldquo Atsižvelgiant į seminarų populiarumą ir dalyvių akty-vumą LiDA planuoja tęsti tarptautinius specializuotus seminarus ir ateityje
Brita Dorer Oliver Lipps
3
Nauja mokymų medžiaga LiDA portale
Pirmasis bdquoTyrimų metodųldquo serijos vadovėlis
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
Doc dr Eglė VaidelytėDr Vaidas Morkevičius
Nuo pat įkūrimo vienas pagrindinių LiDA tikslų buvo ugdyti socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjų metodologinę ir metodinę kompetenciją Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo pasitelkti trys autorių kolektyvai sukūrę tris platų spektrą me-todologinių klausimų (statistinę analizę koky-binių duomenų analizę ir kokybinę lyginamąją analizę) nagrinėjančius pavyzdinius mokomuo-sius studijų paketus kurie vėliau buvo patalpinti viešai prieigai LiDA portale (wwwlidataeumokymai) Viename iš jų (bdquoLyginamieji tyrimai su TOSMANA ir bdquofsQCAldquo autoriai Zenonas Norkus Vaidas Morkevičius ir Ligita Šarkutė) buvo pristatyta šiuo metu viena iš novatoriš-kiausių socialinių tyrimų metodologinių prieigų ndash kokybinė lyginamoji analizė (angl Qualitative Comparative Analysis QCA) kurios pradinin-kas ir didžiausias plėtotojas bei tobulintojas yra žymus amerikiečių sociologas Charles C Ragin Iš karto tapo akivaizdu kad parengtas tekstas turėtų tapti vadovėliu kuris būtų ne tik minėto metodo mokomoji knyga bet ir platesnius so-cialinių mokslų metodologijos klausimus apta-riantis tekstas Kokybinės lyginamosios analizės kontekstas tam yra ypač palanki dirva nes norint pristatyti šią analitinę procedūrą neišvengiamai tenka išsamiai aptarti kone visus esminius soci-alinių mokslų metodologijos klausimus Būtent todėl šio studijų paketo pagrindu parengtas va-dovėlis bdquoKokybinė lyginamoji analizėldquo (autoriai Z Norkus ir V Morkevičius) tapo naujo (ir ti-kimės ilgalaikio) LiDA projekto ndash tęstinės so-cialinių ir humanitarinių mokslų metodologijos klausimams skirtų tekstų serijos bdquoTyrimų meto-daildquo ndash pirmąja knygaKokybinę lyginamąją analizę (KLA) taigi ir va-dovėlį pristatyti trumpai gana sudėtinga nes tai tokio pat abstraktaus lygmens metodologinė pri-eiga kaip statistinė analizė ar kokybiniai tyrimų metodai Be to ši prieiga intensyviai plėtojama labai įvairiomis kryptimis ir tai kas buvo įsitvir-tinusi praktika prieš tarkim 10 metų gali tapti atgyvena ir nevartotina prieiga dar po 10 metų Vis tik drįstume šį vadovėlį labiau rekomenduo-ti tyrėjams kurie atlieka kokybinius tyrimus ir (arba) lyginamąją analizę Taip daryti mus paska-tino du motyvai Visų pirma KLA metodologai
ją kaip formalią analitinę (tyrimą disciplinuo-jančią) procedūrą vartoti rekomenduoja tuomet kai tyrėjai nagrinėja nedaug atvejų (dažniausiai nuo 10 iki 50) kuriuos gerai išmano Akivaiz-du kad toks atvejų skaičius labiau tinka koky-binių o ne kiekybinių tyrimų atveju kur tiriami masiniai reiškiniai ir paprastai atvejų yra gerokai daugiau nei 200 ar 300 Kita vertus dažnai ten-ka girdėti kad mokslininkai atlieka lyginamąją analizę tačiau labiau įsigilinus pasirodo kad ta lyginamoji analizė neatitinka jokių šios rūšies analizei keliamų reikalavimų arba nėra iki galo ir kruopščiai apgalvota Šis vadovėlis kaip tik ir taiko į kokybinių lyginamųjų tyrimų nišą t y ty-rimus kuriuose lyginamas santykinai nedidelis skaičius atvejų kuriuos tyrėjas yra gerai išnagri-nėjęs ir bdquokokybiškaildquo įsigilinęs KLA šiuo atveju tampa ta formaliąja procedūra kuri disciplinuoja ir įrėmina tokio pobūdžio tyrimus kad jie netap-tų pernelyg bdquolaisvos formosldquo ir būtų atsižvelgta į daugelį tokiems tyrimams svarbių metodologinių aspektų Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai kad KLA iki šiol buvo daugiausiai taikoma priežas-tinėms kokių nors reiškinių sąlygoms nagrinėti Taigi pasitelkus KLA kokybiniuose tyrimuose galima disciplinuotai ir formaliai ieškoti kas le-mia nagrinėjamų reiškinių vienokias ar kitokias baigmesVadovėlyje pristatomos visos trys KLA versijos ndash raiškiųjų aibių neraiškiųjų aibių ir daugiareikš-mių kintamųjų KLA Joms atitinkamai skirti antrasis trečiasis ir ketvirtasis knygos skyriai Pirmasis knygos skyrius skirtas bendriesiems metodologiniams klausimams Jame nušviečia-ma KLA vieta bendrame socialinių mokslų me-todologijos (lyginamosios perspektyvos) kon-tekste Svarbu tai kad pristatydami skirtingas KLA versijas autoriai tai daro ne tik teoriškai bet ir sistemiškai pateikia konkrečius praktinius pavyzdžius kaip atlikti visas reikalingas anali-tines procedūras populiariausiomis KLA pro-gramomis TOSMANA ir bdquofsQCAldquo Paskutinis vadovėlio skyrius skirtas KLA pavyzdžiams ir savarankiško darbo užduotims (kurių iš viso yra 16) leidžiančioms tyrėjams patiems prakti-kuotis mokantis atlikti analitines procedūras Be to visi duomenys kurie pristatomi ir aptariami vadovėlyje yra prieinami LiDA kataloge (archi-velidataeuwebview) taigi tyrėjai gali lengvai pasitikrinti ar teisingai supranta bei moka atlikti
visas aprašomas KLA procedūras Paskutinieji trys aspektai yra išskirtiniai ne tik Lietuvos bet ir pasaulinėje šios srities metodinėje literatūrojeVadovėlis yra skirtas gana plačiam skaitytojų ratui nes KLA nėra bdquopririštaldquo prie kurios nors socialinių mokslų disciplinos ar vienos iš jų ats-kiros dalykinės srities nors tarp užduočių domi-nuoja istorinės lyginamosios politikos sociologi-jos medžiaga kuri naudojama ir pagrindiniame tekste Vadovėlio autoriai sekė KLA pradininku C Ragin bei nuosekliu metodo propaguotoju Benoit Rihoux ir pagrindinius pavyzdžius ėmė iš publikacijų kuriose skelbiami žymaus vokiečių politikos sociologo Dirk Berg-Schlosser suburto tyrėjų kolektyvo tyrimų rezultatai apie skirtingo demokratijos likimo tarpukario Europoje prie-žastis Kita vertus vadovėlyje yra ir pavyzdys susijęs su sveikatos mokslais ndash pristatomas ir aptariamas moterų mitybos sutrikimų priežasčių tyrimasBaigiant reikia pabrėžti kad ateityje LiDA bdquoTy-rimų metodųldquo serijoje numatoma pristatyti ne tik inovatyvius bet ir labiau tradicinius tyrimų metodus taip pat nebūtinai vien socialiniams bet ir humanitariniams mokslams skirtus leidi-nius Taigi šios serijos bendraautoriais maloniai kviečiame būti visus kam svarbu kad Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų kompetencija augtų
Doc dr Eglė Vaidelytė
LiDA vykdama vieną iš veiklos prioritetinių tikslų ndash tobu-linti humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) studentų mokslininkų ir kitų tyrėjų duomenų analizės kompetenciją ir įgalinti tikslines grupes nuotoliniu būdu pasiekti mokymų ir seminarų medžiagą apie kiekybinių ir kokybinių HSM tyrimų duomenų analizės metodus savo tinklalapyje talpi-na savarankiškam mokymuisi skirtą dviejų tipų medžiagą 1) mokymų ir seminarų apie kiekybinių ir kokybinių HSM tyrimų duomenų analizės metodus medžiagą bei 2) pavyz-dinius metodologinius mokomuosius studijų paketus Mo-kymo kursų medžiaga yra skirta bendrosioms žinioms apie kiekybinę ir kokybinę analizę įgyti o pavyzdiniai meto-
dologiniai mokomieji studijų paketai orientuoti į praktinių įgūdžių lavinimą ir žinių gilinimą Nuotolinio mokymosi medžiaga ir jos tematinė įvairovė buvo išsamiai pristatyta ankstesniuose LiDA INFO numeriuose (žr Nr 6) 2011 m pavasarį LiDA organizavo eilę metodologinių seminarų kurių medžiaga buvo patalpinta LiDA portale
Apklausų duomenų analizbull ė (doc dr E Butkevi-čienė) Inferencinė statistika socialiniuose moksluosbull e (prof habil dr V Čekanavičius)Logistinė regresija socialiniuose tyrimuosbull e (prof ha-bil dr V Čekanavičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir neryškiųjų aibių me-bull todas (prof habil dr Z Norkus)
Iki 2011 m birželio pabaigos numatoma patalpinti šią medžiagą
Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai (doc dr bull V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės taikymas sociali-bull niuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)
Taip pat patalpinta 2011 m gegužės mėn organizuoto tarptautinio metodologinio seminaro bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo (Oliver Lipps Brita Dorer) medžiaga anglų kalbaVisa pristatyta mokymosi medžiaga yra viešai prieinama adresu httpwwwlidataeuindexphpfile=filesmoky-maimokymu_kursaihtml
4
Naujienlaiškį parengė Eglė Vaidelytė el paštas eglevaidelytelidataeu
Spausdino leidykla-spaustuvė bdquoŽemaitijos spaudaldquoŠilutės pl 83 Klaipėda LT-94101TelFaks (8 46) 495589El paštas administracijazemaitijos-spaudalt
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
Kontaktai Politikos ir viešojo administravimo institutas
Socialinių mokslų fakultetasKauno technologijos universitetas
Kęstučio g 8-206 Kaunas LT-44320 TelFaks (8 37) 300115 el paštas pvaiktult rasykitelidataeu
Renginiai ir įvykiai
2011 m gegužės 11 d portale adresu httpwwwlidataeuindex_search_variablesphp pradėjo veikti kintamųjų paieška kurią įvykdžius pateikiamas kintamųjų kurių pavadinime klausi-mo formuluotėje atsakymų katego-rijose ir instrukcijose yra randamas ieškomas terminas sąrašas Paieškos rezultatų sąraše taip pat pateikiamos nuorodos į kintamojo aprašą ir tyrimo duomenis Nesstar aplinkoje
2011 m gegužės 23-24 d Kauno technologijos universitete Socialinių mokslų fakultete įvyko antrasis speci-alizuotas tarptautinių tyrimų duomenų analizės seminaras bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo Lektoriai Oliver Lipps (Šveicarija) ir Brita Dorer (Vokietija)
2011 m birželio mėn LiDA portale viešai prieigai patalpinta ši mokymo medžiaga
Koreliacinės ir regresinės analizės lsaquopagrindai (doc dr V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės lsaquotaikymas socialiniuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)Logistinė regresija socialiniuose lsaquotyrimuose (prof habil dr V Čeka-navičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir ne- lsaquoryškiųjų aibių metodas (prof habil dr Z Norkus)Apklausų tyrimų problemos meto- lsaquodologija ir kokybė (anglų k) (Oli-ver Lipps ir Brita Dorer)
2011 m birželio 6 d LiDA patalpin-tas 200-asis duomenų rinkinys ndash bdquoLie-tuvos visuomenės pilietinės galios in-deksas 2009 m gruodisldquo
LiDA portale paskelbti pirmieji istori-nės statistikos duomenys Juos galima rasti adresu httpwwwlidataeuin-dex_browse_histat_resultsphp
LiDA duomenų naujienos
Doc dr Eglė Vaidelytė
2011 m birželį LiDA patalpintas 200-asis duome-nų rinkinys bdquoLietuvos pilietinės galios indeksas 2009 m gruodisldquo Šis duomenų rinkinys priklauso tyrimų rinkiniui bdquoLietuvos pilietinės galios indek-sasldquo kuriame kaupiami tyrimai kurių tikslas yra tirti visuomenės kaip politinės bendruomenės bū-klę ir raidos tendencijasMinėtame tyrimų rinkinyje yra 5 tyrimai
Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2007 m lapkritisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2008 m gruodisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2009 m gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2008 m -gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2009 m -gruodis
Šiuos duomenų rinkinius šių metų gegužės mėn LiDA neatlyginamai perdavė Pilietinės visuome-nės institutas Nuo 2007 m kiekvienais metais Pi-lietinės visuomenės instituto iniciatyva atliekamo tyrimo metu yra vertinami keturi pilietinės galios matmenys potencialus pilietinis aktyvumas realus visuomenės pilietinis aktyvumas pilietinio veiks-mingumo bei pilietinės veiklos rizikos vertinimas Visi šie matmenys atskleidžia kaip kinta visuome-nės pilietinės galios
Prof dr Algis Krupavičius ndash LiDA vadovas
Ingrida Abromavičiūtė ndash projekto fi-nansininkė
Dr Vaidas Morkevičius ndash mokslo dar-buotojas atsakingas už tarptautinių tyrimų vykdymo koordinavimą Lie-tuvoje
Dr Rimantas Rauleckas ndash vyresn spe-cialistas atsakingas už istorinių koky-binių tyrimų ir politinės sistemos duo-menų archyvavimo sistemų kūrimą
Justina Ražanauskaitė ndash vyresn speci-alistė atsakinga už mokymų medžia-gos rengimą
Dr Ligita Šarkutė ndash vyresn specialis-tė atsakinga už duomenų dokumenta-vimą
Dr Eglė Vaidelytė ndash tyrėja atsakinga už mokymų organizavimą ir naujien-laiškio leidybą
Dr Giedrius Žvaliauskas ndash vyresn mokslo darbuotojas atsakingas už duomenų rinkinių įgijimą ir doku-mentavimą
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) yra virtuali skai-tmeninė empirinių HSM duomenų kaupimo ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra LiDA kaupia organizuoja ir teikia prieigą moks-lininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų masyvų ir bendradarbiaudamas su ana-logiškomis institucijomis Europoje ir pasaulyje keičiasi su jomis duomenimis patirtimi empiri-nių duomenų kaupimo ir sklaidos metodikomis
Iki 2011 m birželio 30 d LiDA numatoma papildy-ti šiais duomenų rinkiniais Tyrimų rinkinys bdquoŽmogaus teisės Lietuvojeldquo
Žmogaus teisės Lietuvoje 2004 m gruodis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2006 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2008 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2010 m lapkritis -
Šių tyrimų tikslas ndash išanalizuoti žmogaus teisių apsaugos sistemos būklę Lietuvoje nustatyti kaip žmonės vertina institucijų ginančių žmogaus teises Lietuvoje efektyvumą
Viešojo saugumo problemos 2007 m spalis -Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų po-žiūrį į viešojo saugumo institucijas bei ištirti viešo-jo saugumo problematiką LietuvojeTyrimų rinkinys bdquoVisuomenės sveikataldquo
Genetiškai modifikuoti organizmai ir maisto -produktai 2008 m lapkritis
Tyrimo tikslas ndash išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę bei informuotumo lygmenį apie genetiš-kai modifikuotus organizmus ir maisto produktusTyrimų rinkinys bdquoLietuva ir Europos Sąjungaldquo
Požiūris į ES 2008 m birželis -Tyrimo tikslas ndash ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir nustatyti jų nuomonę apie Lie-tuvos narystę šioje tarptautinėje organizacijoje Tyrimų rinkinys bdquoValstybės tarnybos tyrimaildquo
Valstybės ir savivaldybių institucijos 2007 m -liepa
Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų nuo-monę apie valstybės ir savivaldybių institucijų vei-klą paslaugų teikimą aptarnavimą socialinę naudą
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
LiDA darbuotojai
3
Nauja mokymų medžiaga LiDA portale
Pirmasis bdquoTyrimų metodųldquo serijos vadovėlis
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
Doc dr Eglė VaidelytėDr Vaidas Morkevičius
Nuo pat įkūrimo vienas pagrindinių LiDA tikslų buvo ugdyti socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjų metodologinę ir metodinę kompetenciją Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo pasitelkti trys autorių kolektyvai sukūrę tris platų spektrą me-todologinių klausimų (statistinę analizę koky-binių duomenų analizę ir kokybinę lyginamąją analizę) nagrinėjančius pavyzdinius mokomuo-sius studijų paketus kurie vėliau buvo patalpinti viešai prieigai LiDA portale (wwwlidataeumokymai) Viename iš jų (bdquoLyginamieji tyrimai su TOSMANA ir bdquofsQCAldquo autoriai Zenonas Norkus Vaidas Morkevičius ir Ligita Šarkutė) buvo pristatyta šiuo metu viena iš novatoriš-kiausių socialinių tyrimų metodologinių prieigų ndash kokybinė lyginamoji analizė (angl Qualitative Comparative Analysis QCA) kurios pradinin-kas ir didžiausias plėtotojas bei tobulintojas yra žymus amerikiečių sociologas Charles C Ragin Iš karto tapo akivaizdu kad parengtas tekstas turėtų tapti vadovėliu kuris būtų ne tik minėto metodo mokomoji knyga bet ir platesnius so-cialinių mokslų metodologijos klausimus apta-riantis tekstas Kokybinės lyginamosios analizės kontekstas tam yra ypač palanki dirva nes norint pristatyti šią analitinę procedūrą neišvengiamai tenka išsamiai aptarti kone visus esminius soci-alinių mokslų metodologijos klausimus Būtent todėl šio studijų paketo pagrindu parengtas va-dovėlis bdquoKokybinė lyginamoji analizėldquo (autoriai Z Norkus ir V Morkevičius) tapo naujo (ir ti-kimės ilgalaikio) LiDA projekto ndash tęstinės so-cialinių ir humanitarinių mokslų metodologijos klausimams skirtų tekstų serijos bdquoTyrimų meto-daildquo ndash pirmąja knygaKokybinę lyginamąją analizę (KLA) taigi ir va-dovėlį pristatyti trumpai gana sudėtinga nes tai tokio pat abstraktaus lygmens metodologinė pri-eiga kaip statistinė analizė ar kokybiniai tyrimų metodai Be to ši prieiga intensyviai plėtojama labai įvairiomis kryptimis ir tai kas buvo įsitvir-tinusi praktika prieš tarkim 10 metų gali tapti atgyvena ir nevartotina prieiga dar po 10 metų Vis tik drįstume šį vadovėlį labiau rekomenduo-ti tyrėjams kurie atlieka kokybinius tyrimus ir (arba) lyginamąją analizę Taip daryti mus paska-tino du motyvai Visų pirma KLA metodologai
ją kaip formalią analitinę (tyrimą disciplinuo-jančią) procedūrą vartoti rekomenduoja tuomet kai tyrėjai nagrinėja nedaug atvejų (dažniausiai nuo 10 iki 50) kuriuos gerai išmano Akivaiz-du kad toks atvejų skaičius labiau tinka koky-binių o ne kiekybinių tyrimų atveju kur tiriami masiniai reiškiniai ir paprastai atvejų yra gerokai daugiau nei 200 ar 300 Kita vertus dažnai ten-ka girdėti kad mokslininkai atlieka lyginamąją analizę tačiau labiau įsigilinus pasirodo kad ta lyginamoji analizė neatitinka jokių šios rūšies analizei keliamų reikalavimų arba nėra iki galo ir kruopščiai apgalvota Šis vadovėlis kaip tik ir taiko į kokybinių lyginamųjų tyrimų nišą t y ty-rimus kuriuose lyginamas santykinai nedidelis skaičius atvejų kuriuos tyrėjas yra gerai išnagri-nėjęs ir bdquokokybiškaildquo įsigilinęs KLA šiuo atveju tampa ta formaliąja procedūra kuri disciplinuoja ir įrėmina tokio pobūdžio tyrimus kad jie netap-tų pernelyg bdquolaisvos formosldquo ir būtų atsižvelgta į daugelį tokiems tyrimams svarbių metodologinių aspektų Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai kad KLA iki šiol buvo daugiausiai taikoma priežas-tinėms kokių nors reiškinių sąlygoms nagrinėti Taigi pasitelkus KLA kokybiniuose tyrimuose galima disciplinuotai ir formaliai ieškoti kas le-mia nagrinėjamų reiškinių vienokias ar kitokias baigmesVadovėlyje pristatomos visos trys KLA versijos ndash raiškiųjų aibių neraiškiųjų aibių ir daugiareikš-mių kintamųjų KLA Joms atitinkamai skirti antrasis trečiasis ir ketvirtasis knygos skyriai Pirmasis knygos skyrius skirtas bendriesiems metodologiniams klausimams Jame nušviečia-ma KLA vieta bendrame socialinių mokslų me-todologijos (lyginamosios perspektyvos) kon-tekste Svarbu tai kad pristatydami skirtingas KLA versijas autoriai tai daro ne tik teoriškai bet ir sistemiškai pateikia konkrečius praktinius pavyzdžius kaip atlikti visas reikalingas anali-tines procedūras populiariausiomis KLA pro-gramomis TOSMANA ir bdquofsQCAldquo Paskutinis vadovėlio skyrius skirtas KLA pavyzdžiams ir savarankiško darbo užduotims (kurių iš viso yra 16) leidžiančioms tyrėjams patiems prakti-kuotis mokantis atlikti analitines procedūras Be to visi duomenys kurie pristatomi ir aptariami vadovėlyje yra prieinami LiDA kataloge (archi-velidataeuwebview) taigi tyrėjai gali lengvai pasitikrinti ar teisingai supranta bei moka atlikti
visas aprašomas KLA procedūras Paskutinieji trys aspektai yra išskirtiniai ne tik Lietuvos bet ir pasaulinėje šios srities metodinėje literatūrojeVadovėlis yra skirtas gana plačiam skaitytojų ratui nes KLA nėra bdquopririštaldquo prie kurios nors socialinių mokslų disciplinos ar vienos iš jų ats-kiros dalykinės srities nors tarp užduočių domi-nuoja istorinės lyginamosios politikos sociologi-jos medžiaga kuri naudojama ir pagrindiniame tekste Vadovėlio autoriai sekė KLA pradininku C Ragin bei nuosekliu metodo propaguotoju Benoit Rihoux ir pagrindinius pavyzdžius ėmė iš publikacijų kuriose skelbiami žymaus vokiečių politikos sociologo Dirk Berg-Schlosser suburto tyrėjų kolektyvo tyrimų rezultatai apie skirtingo demokratijos likimo tarpukario Europoje prie-žastis Kita vertus vadovėlyje yra ir pavyzdys susijęs su sveikatos mokslais ndash pristatomas ir aptariamas moterų mitybos sutrikimų priežasčių tyrimasBaigiant reikia pabrėžti kad ateityje LiDA bdquoTy-rimų metodųldquo serijoje numatoma pristatyti ne tik inovatyvius bet ir labiau tradicinius tyrimų metodus taip pat nebūtinai vien socialiniams bet ir humanitariniams mokslams skirtus leidi-nius Taigi šios serijos bendraautoriais maloniai kviečiame būti visus kam svarbu kad Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų kompetencija augtų
Doc dr Eglė Vaidelytė
LiDA vykdama vieną iš veiklos prioritetinių tikslų ndash tobu-linti humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) studentų mokslininkų ir kitų tyrėjų duomenų analizės kompetenciją ir įgalinti tikslines grupes nuotoliniu būdu pasiekti mokymų ir seminarų medžiagą apie kiekybinių ir kokybinių HSM tyrimų duomenų analizės metodus savo tinklalapyje talpi-na savarankiškam mokymuisi skirtą dviejų tipų medžiagą 1) mokymų ir seminarų apie kiekybinių ir kokybinių HSM tyrimų duomenų analizės metodus medžiagą bei 2) pavyz-dinius metodologinius mokomuosius studijų paketus Mo-kymo kursų medžiaga yra skirta bendrosioms žinioms apie kiekybinę ir kokybinę analizę įgyti o pavyzdiniai meto-
dologiniai mokomieji studijų paketai orientuoti į praktinių įgūdžių lavinimą ir žinių gilinimą Nuotolinio mokymosi medžiaga ir jos tematinė įvairovė buvo išsamiai pristatyta ankstesniuose LiDA INFO numeriuose (žr Nr 6) 2011 m pavasarį LiDA organizavo eilę metodologinių seminarų kurių medžiaga buvo patalpinta LiDA portale
Apklausų duomenų analizbull ė (doc dr E Butkevi-čienė) Inferencinė statistika socialiniuose moksluosbull e (prof habil dr V Čekanavičius)Logistinė regresija socialiniuose tyrimuosbull e (prof ha-bil dr V Čekanavičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir neryškiųjų aibių me-bull todas (prof habil dr Z Norkus)
Iki 2011 m birželio pabaigos numatoma patalpinti šią medžiagą
Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai (doc dr bull V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės taikymas sociali-bull niuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)
Taip pat patalpinta 2011 m gegužės mėn organizuoto tarptautinio metodologinio seminaro bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo (Oliver Lipps Brita Dorer) medžiaga anglų kalbaVisa pristatyta mokymosi medžiaga yra viešai prieinama adresu httpwwwlidataeuindexphpfile=filesmoky-maimokymu_kursaihtml
4
Naujienlaiškį parengė Eglė Vaidelytė el paštas eglevaidelytelidataeu
Spausdino leidykla-spaustuvė bdquoŽemaitijos spaudaldquoŠilutės pl 83 Klaipėda LT-94101TelFaks (8 46) 495589El paštas administracijazemaitijos-spaudalt
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
Kontaktai Politikos ir viešojo administravimo institutas
Socialinių mokslų fakultetasKauno technologijos universitetas
Kęstučio g 8-206 Kaunas LT-44320 TelFaks (8 37) 300115 el paštas pvaiktult rasykitelidataeu
Renginiai ir įvykiai
2011 m gegužės 11 d portale adresu httpwwwlidataeuindex_search_variablesphp pradėjo veikti kintamųjų paieška kurią įvykdžius pateikiamas kintamųjų kurių pavadinime klausi-mo formuluotėje atsakymų katego-rijose ir instrukcijose yra randamas ieškomas terminas sąrašas Paieškos rezultatų sąraše taip pat pateikiamos nuorodos į kintamojo aprašą ir tyrimo duomenis Nesstar aplinkoje
2011 m gegužės 23-24 d Kauno technologijos universitete Socialinių mokslų fakultete įvyko antrasis speci-alizuotas tarptautinių tyrimų duomenų analizės seminaras bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo Lektoriai Oliver Lipps (Šveicarija) ir Brita Dorer (Vokietija)
2011 m birželio mėn LiDA portale viešai prieigai patalpinta ši mokymo medžiaga
Koreliacinės ir regresinės analizės lsaquopagrindai (doc dr V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės lsaquotaikymas socialiniuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)Logistinė regresija socialiniuose lsaquotyrimuose (prof habil dr V Čeka-navičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir ne- lsaquoryškiųjų aibių metodas (prof habil dr Z Norkus)Apklausų tyrimų problemos meto- lsaquodologija ir kokybė (anglų k) (Oli-ver Lipps ir Brita Dorer)
2011 m birželio 6 d LiDA patalpin-tas 200-asis duomenų rinkinys ndash bdquoLie-tuvos visuomenės pilietinės galios in-deksas 2009 m gruodisldquo
LiDA portale paskelbti pirmieji istori-nės statistikos duomenys Juos galima rasti adresu httpwwwlidataeuin-dex_browse_histat_resultsphp
LiDA duomenų naujienos
Doc dr Eglė Vaidelytė
2011 m birželį LiDA patalpintas 200-asis duome-nų rinkinys bdquoLietuvos pilietinės galios indeksas 2009 m gruodisldquo Šis duomenų rinkinys priklauso tyrimų rinkiniui bdquoLietuvos pilietinės galios indek-sasldquo kuriame kaupiami tyrimai kurių tikslas yra tirti visuomenės kaip politinės bendruomenės bū-klę ir raidos tendencijasMinėtame tyrimų rinkinyje yra 5 tyrimai
Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2007 m lapkritisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2008 m gruodisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2009 m gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2008 m -gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2009 m -gruodis
Šiuos duomenų rinkinius šių metų gegužės mėn LiDA neatlyginamai perdavė Pilietinės visuome-nės institutas Nuo 2007 m kiekvienais metais Pi-lietinės visuomenės instituto iniciatyva atliekamo tyrimo metu yra vertinami keturi pilietinės galios matmenys potencialus pilietinis aktyvumas realus visuomenės pilietinis aktyvumas pilietinio veiks-mingumo bei pilietinės veiklos rizikos vertinimas Visi šie matmenys atskleidžia kaip kinta visuome-nės pilietinės galios
Prof dr Algis Krupavičius ndash LiDA vadovas
Ingrida Abromavičiūtė ndash projekto fi-nansininkė
Dr Vaidas Morkevičius ndash mokslo dar-buotojas atsakingas už tarptautinių tyrimų vykdymo koordinavimą Lie-tuvoje
Dr Rimantas Rauleckas ndash vyresn spe-cialistas atsakingas už istorinių koky-binių tyrimų ir politinės sistemos duo-menų archyvavimo sistemų kūrimą
Justina Ražanauskaitė ndash vyresn speci-alistė atsakinga už mokymų medžia-gos rengimą
Dr Ligita Šarkutė ndash vyresn specialis-tė atsakinga už duomenų dokumenta-vimą
Dr Eglė Vaidelytė ndash tyrėja atsakinga už mokymų organizavimą ir naujien-laiškio leidybą
Dr Giedrius Žvaliauskas ndash vyresn mokslo darbuotojas atsakingas už duomenų rinkinių įgijimą ir doku-mentavimą
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) yra virtuali skai-tmeninė empirinių HSM duomenų kaupimo ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra LiDA kaupia organizuoja ir teikia prieigą moks-lininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų masyvų ir bendradarbiaudamas su ana-logiškomis institucijomis Europoje ir pasaulyje keičiasi su jomis duomenimis patirtimi empiri-nių duomenų kaupimo ir sklaidos metodikomis
Iki 2011 m birželio 30 d LiDA numatoma papildy-ti šiais duomenų rinkiniais Tyrimų rinkinys bdquoŽmogaus teisės Lietuvojeldquo
Žmogaus teisės Lietuvoje 2004 m gruodis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2006 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2008 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2010 m lapkritis -
Šių tyrimų tikslas ndash išanalizuoti žmogaus teisių apsaugos sistemos būklę Lietuvoje nustatyti kaip žmonės vertina institucijų ginančių žmogaus teises Lietuvoje efektyvumą
Viešojo saugumo problemos 2007 m spalis -Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų po-žiūrį į viešojo saugumo institucijas bei ištirti viešo-jo saugumo problematiką LietuvojeTyrimų rinkinys bdquoVisuomenės sveikataldquo
Genetiškai modifikuoti organizmai ir maisto -produktai 2008 m lapkritis
Tyrimo tikslas ndash išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę bei informuotumo lygmenį apie genetiš-kai modifikuotus organizmus ir maisto produktusTyrimų rinkinys bdquoLietuva ir Europos Sąjungaldquo
Požiūris į ES 2008 m birželis -Tyrimo tikslas ndash ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir nustatyti jų nuomonę apie Lie-tuvos narystę šioje tarptautinėje organizacijoje Tyrimų rinkinys bdquoValstybės tarnybos tyrimaildquo
Valstybės ir savivaldybių institucijos 2007 m -liepa
Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų nuo-monę apie valstybės ir savivaldybių institucijų vei-klą paslaugų teikimą aptarnavimą socialinę naudą
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
LiDA darbuotojai
4
Naujienlaiškį parengė Eglė Vaidelytė el paštas eglevaidelytelidataeu
Spausdino leidykla-spaustuvė bdquoŽemaitijos spaudaldquoŠilutės pl 83 Klaipėda LT-94101TelFaks (8 46) 495589El paštas administracijazemaitijos-spaudalt
L i e t u v o s H s M d u o M e n Oslash a r c H y v o n a u j i e n L a i ETH k i s
Kontaktai Politikos ir viešojo administravimo institutas
Socialinių mokslų fakultetasKauno technologijos universitetas
Kęstučio g 8-206 Kaunas LT-44320 TelFaks (8 37) 300115 el paštas pvaiktult rasykitelidataeu
Renginiai ir įvykiai
2011 m gegužės 11 d portale adresu httpwwwlidataeuindex_search_variablesphp pradėjo veikti kintamųjų paieška kurią įvykdžius pateikiamas kintamųjų kurių pavadinime klausi-mo formuluotėje atsakymų katego-rijose ir instrukcijose yra randamas ieškomas terminas sąrašas Paieškos rezultatų sąraše taip pat pateikiamos nuorodos į kintamojo aprašą ir tyrimo duomenis Nesstar aplinkoje
2011 m gegužės 23-24 d Kauno technologijos universitete Socialinių mokslų fakultete įvyko antrasis speci-alizuotas tarptautinių tyrimų duomenų analizės seminaras bdquoApklausų tyrimų problemos metodologija ir kokybėldquo Lektoriai Oliver Lipps (Šveicarija) ir Brita Dorer (Vokietija)
2011 m birželio mėn LiDA portale viešai prieigai patalpinta ši mokymo medžiaga
Koreliacinės ir regresinės analizės lsaquopagrindai (doc dr V Janilionis)Daugialypės regresinės analizės lsaquotaikymas socialiniuose tyrimuose (doc dr V Janilionis)Logistinė regresija socialiniuose lsaquotyrimuose (prof habil dr V Čeka-navičius)Kokybinė lyginamoji analizė ir ne- lsaquoryškiųjų aibių metodas (prof habil dr Z Norkus)Apklausų tyrimų problemos meto- lsaquodologija ir kokybė (anglų k) (Oli-ver Lipps ir Brita Dorer)
2011 m birželio 6 d LiDA patalpin-tas 200-asis duomenų rinkinys ndash bdquoLie-tuvos visuomenės pilietinės galios in-deksas 2009 m gruodisldquo
LiDA portale paskelbti pirmieji istori-nės statistikos duomenys Juos galima rasti adresu httpwwwlidataeuin-dex_browse_histat_resultsphp
LiDA duomenų naujienos
Doc dr Eglė Vaidelytė
2011 m birželį LiDA patalpintas 200-asis duome-nų rinkinys bdquoLietuvos pilietinės galios indeksas 2009 m gruodisldquo Šis duomenų rinkinys priklauso tyrimų rinkiniui bdquoLietuvos pilietinės galios indek-sasldquo kuriame kaupiami tyrimai kurių tikslas yra tirti visuomenės kaip politinės bendruomenės bū-klę ir raidos tendencijasMinėtame tyrimų rinkinyje yra 5 tyrimai
Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2007 m lapkritisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2008 m gruodisLietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas -2009 m gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2008 m -gruodisMokytojų pilietinės galios indeksas 2009 m -gruodis
Šiuos duomenų rinkinius šių metų gegužės mėn LiDA neatlyginamai perdavė Pilietinės visuome-nės institutas Nuo 2007 m kiekvienais metais Pi-lietinės visuomenės instituto iniciatyva atliekamo tyrimo metu yra vertinami keturi pilietinės galios matmenys potencialus pilietinis aktyvumas realus visuomenės pilietinis aktyvumas pilietinio veiks-mingumo bei pilietinės veiklos rizikos vertinimas Visi šie matmenys atskleidžia kaip kinta visuome-nės pilietinės galios
Prof dr Algis Krupavičius ndash LiDA vadovas
Ingrida Abromavičiūtė ndash projekto fi-nansininkė
Dr Vaidas Morkevičius ndash mokslo dar-buotojas atsakingas už tarptautinių tyrimų vykdymo koordinavimą Lie-tuvoje
Dr Rimantas Rauleckas ndash vyresn spe-cialistas atsakingas už istorinių koky-binių tyrimų ir politinės sistemos duo-menų archyvavimo sistemų kūrimą
Justina Ražanauskaitė ndash vyresn speci-alistė atsakinga už mokymų medžia-gos rengimą
Dr Ligita Šarkutė ndash vyresn specialis-tė atsakinga už duomenų dokumenta-vimą
Dr Eglė Vaidelytė ndash tyrėja atsakinga už mokymų organizavimą ir naujien-laiškio leidybą
Dr Giedrius Žvaliauskas ndash vyresn mokslo darbuotojas atsakingas už duomenų rinkinių įgijimą ir doku-mentavimą
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) yra virtuali skai-tmeninė empirinių HSM duomenų kaupimo ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra LiDA kaupia organizuoja ir teikia prieigą moks-lininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų masyvų ir bendradarbiaudamas su ana-logiškomis institucijomis Europoje ir pasaulyje keičiasi su jomis duomenimis patirtimi empiri-nių duomenų kaupimo ir sklaidos metodikomis
Iki 2011 m birželio 30 d LiDA numatoma papildy-ti šiais duomenų rinkiniais Tyrimų rinkinys bdquoŽmogaus teisės Lietuvojeldquo
Žmogaus teisės Lietuvoje 2004 m gruodis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2006 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2008 m lapkritis -Žmogaus teisės Lietuvoje 2010 m lapkritis -
Šių tyrimų tikslas ndash išanalizuoti žmogaus teisių apsaugos sistemos būklę Lietuvoje nustatyti kaip žmonės vertina institucijų ginančių žmogaus teises Lietuvoje efektyvumą
Viešojo saugumo problemos 2007 m spalis -Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų po-žiūrį į viešojo saugumo institucijas bei ištirti viešo-jo saugumo problematiką LietuvojeTyrimų rinkinys bdquoVisuomenės sveikataldquo
Genetiškai modifikuoti organizmai ir maisto -produktai 2008 m lapkritis
Tyrimo tikslas ndash išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę bei informuotumo lygmenį apie genetiš-kai modifikuotus organizmus ir maisto produktusTyrimų rinkinys bdquoLietuva ir Europos Sąjungaldquo
Požiūris į ES 2008 m birželis -Tyrimo tikslas ndash ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir nustatyti jų nuomonę apie Lie-tuvos narystę šioje tarptautinėje organizacijoje Tyrimų rinkinys bdquoValstybės tarnybos tyrimaildquo
Valstybės ir savivaldybių institucijos 2007 m -liepa
Tyrimo tikslas ndash nustatyti Lietuvos gyventojų nuo-monę apie valstybės ir savivaldybių institucijų vei-klą paslaugų teikimą aptarnavimą socialinę naudą
nr 8 2011 m birthornelis - rugpjucirctis
LiDA darbuotojai
