LENTELIŲ SĄRAŠAS - Šilutės rajono savivaldybė · Web view2016/02/18 · Lietuvos Respublika,...

Šilutės miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo investicinis projektas

1

Vilnius, 2016


TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS..............................................................................................................5

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...........................................................................................................7

PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS.....................................................................8

AUTORINĖS TEISĖS IR ATSAKOMYBĖS APRIBOJIMAS.................................................9

PROJEKTO SANTRAUKA.....................................................................................................10

1. PROJEKTO KONTEKSTAS..........................................................................................15

1.1. Socialinė-ekonominė aplinka....................................................................................15

1.2. Teisinė aplinka..........................................................................................................17

1.3. Sprendžiamos problemos..........................................................................................19

1.3.1. Nusidėvėjusi ir neefektyvi dabartinė gatvių apšvietimo sistema.........................19

1.3.2. Eismo įvykiu tamsiu paros metu rizika................................................................21

1.3.3. Nusikalstamumo rizika.........................................................................................22

1.3.4. Aplinkos taršos rizika...........................................................................................22

1.4. Tikslinių grupių poreikiai.........................................................................................23

2. PROJEKTO TURINYS...................................................................................................25

2.1. Projekto tikslas..........................................................................................................25

2.2. Projekto sąsajos su kitais projektais.........................................................................252

Projektas: „Šilutės miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo

investicinis projektas“

Galutinė – 2016 m. vasario 1 d.

Konsultantai:


2.3. Projekto ribos............................................................................................................25

2.4. Projekto tikslinės grupės...........................................................................................26

2.5. Projekto uždaviniai...................................................................................................30

2.6. Projekto organizacija................................................................................................30

2.7. Projekto siekiami rezultatai......................................................................................32

3. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS............................................................................34

3.1. Esama situacija.........................................................................................................34

3.1.1. Gatvių ir viešųjų erdvių Šilutėje (ir su miestu besiribojančiuose kaimuose) apšvietimo esamos situacijos analizė.........................................................................................34

3.2. Galimos projekto veiklos..........................................................................................38

3.3. Projekto įgyvendinimo alternatyvos.........................................................................38

3.3.1. I Alternatyva „Nedaryti nieko“............................................................................38

3.3.2. II Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“................................................................38

3.3.3. III Alternatyva „Įgyvendinti Projektą“.................................................................39

3.3.4. IV Alternatyva „Įgyvendinti Projektą kitaip“......................................................40

3.4. Alternatyvų palyginimas...........................................................................................41

3.4.1. Alternatyvų techninis palyginimas.......................................................................41

3.4.2. Alternatyvų teisinis palyginimas..........................................................................42

4. FINANSINĖ ANALIZĖ..................................................................................................46

4.1. Projekto ataskaitinis laikotarpis................................................................................46

4.1.1. Projekto alternatyvų finansinės analizės tikslas ir priemonės..............................46

4.1.1.1. Analizės tikslas..................................................................................................46

4.1.1.2. WLCC ir DCF metodikos taikymas..................................................................46

4.1.2. Projekto alternatyvų analizė bendrosios prielaidos ir jų pagrindimas..................48

4.1.2.1. Finansinės analizės struktūra.............................................................................49

4.2. Projekto lėšų srautai..................................................................................................50

4.2.1. Investicijų išlaidos................................................................................................51

4.2.2. Gatvių apšvietimo tinklų priežiūros sąnaudos.....................................................53

4.2.3. Projekto pajamos..................................................................................................55

4.2.4. Projekto finansinių šaltinių analizė......................................................................55

4.2.5. Investicijų likutinė vertė.......................................................................................57

4.2.6. Projekto finansinis gyvybingumas.......................................................................57

4.3. Finansiniai rodikliai ir išvada dėl projekto gyvybingumo........................................57

3


5. EKONOMINĖ ANALIZĖ...............................................................................................60

5.1. Rinkos kainų pavertimas į ekonomines....................................................................60

5.2. Ekonominiai rodikliai...............................................................................................61

5.3. Optimalios alternatyvos parinkimas.........................................................................63

6. JAUTRUMAS IR RIZIKOS............................................................................................66

6.1. Jautrumo analizė.......................................................................................................66

6.2. Scenarijų analizė.......................................................................................................66

6.3. Kintamųjų tikimybės................................................................................................66

6.4. Rizikų vertinimas......................................................................................................66

6.4.1. Rizikos grupės......................................................................................................66

6.5. Rizikos priimtinumas................................................................................................68

6.6. Rizikų valdymo veiksmai.........................................................................................68

7. PROJEKTO VYKDYMO PLANAS...............................................................................71

7.1. Projekto trukmė ir etapai..........................................................................................71

7.2. Projekto vieta............................................................................................................71

7.3. Projekto komanda.....................................................................................................71

7.4. Projekto prielaidos ir tęstinumas..............................................................................72

PRIEDAI...................................................................................................................................73

4


LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Lietuvos savivaldybių atlikti veiksmai modernizuojant gatvių apšvietimo infrastruktūrą......................................................................................................................................15

2 lentelė. Pakeistų lempų skaičius 2010 – 2015 m...................................................................20

3 lentelė. Elektros energijos faktinis suvartojimas 2010 – 2015 m..........................................20

4 lentelė. Įskaitiniai eismo įvykiai Šilutės r. sav. 2011 – 2015 m.............................................21

5 lentelė. Užregistruoti nusikaltimai Šilutės r. sav. 2011 – 2014 m.........................................22

6 lentelė. Projekto tikslinės grupės ir jų lūkesčiai, kurie bus patenkinti įgyvendinus Projektą26

7 lentelė. Projekto loginis pagrindimas.....................................................................................30

8 lentelė. Bendroji informacija apie Projekto organizaciją.......................................................30

9 lentelė. Maitinimo punktų pasiskirstymas Projekto ribose....................................................35

10 lentelė. Skirstymo spintų pasiskirstymas Projekto ribose....................................................35

11 lentelė. Kabelių pasiskirstymas Projekto ribose..................................................................36

12 lentelė. Faktinis ir skaičiuojamasis elektros energijos suvartojimas 2015 m......................36

13 lentelė. Elektros energijos faktinės išlaidos 2010 – 2015 m................................................37

14 lentelė. Faktinės infrastruktūros eksploatacijos išlaidos 2010 – 2015 m.............................37

15 lentelė. II alternatyvos investicijos......................................................................................39

16 lentelė. III alternatyvos investicijos.....................................................................................40

17 lentelė. IV alternatyvos investicijos.....................................................................................41

18 lentelė. Alternatyvų techninis palyginimas..........................................................................42

19 lentelė. Projekto alternatyvų teisinis palyginimas...............................................................42

20 lentelė. Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas pagal laiko sąnaudas ir teisinių procedūrų sudėtingumą......................................................................................................................44

21 lentelė. Projekto bendrosios prielaidos ir jų pagrindimas....................................................48

22 lentelė. Esamos gatvių apšvietimo infrastruktūros duomenys.............................................50

23 lentelė. Alternatyvų prielaidos.............................................................................................51

24 lentelė. Skirtingų alternatyvų investicijų kaštai tūkst. EUR be PVM..................................52

25 lentelė. Faktinės eksploatacinės išlaidos..............................................................................53

26 lentelė. Gatvių apšvietimo sistemos nuolatinės priežiūros sąnaudos ir elektros pirkimo išlaidos, EUR be PVM.......................................................................................................................54

27 lentelė. Gatvių apšvietimo sistemos nuolatinės priežiūros sąnaudų ir elektros pirkimo išlaidų sutaupymai, EUR be PVM.....................................................................................................54

5


28 lentelė. Pateikiamas skirtingų alternatyvų finansinių rodiklių palyginimas........................58

30 lentelė. Pagrindiniai rizikų veiksniai....................................................................................67

31 lentelė. Rizikos valdymo veiksmai......................................................................................69

32 lentelė. Projekto vykdymo komanda....................................................................................71

6


PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 paveikslas. Projekto tikslinės grupės.....................................................................................23

2 paveikslas. Projekto ribos......................................................................................................26

3 paveikslas. Šviestuvų tipai Projekto ribose............................................................................35

4 paveikslas. Projektų alternatyvų finansinės analizės struktūra..............................................50

5 paveikslas. Elektros energijos suvartojimo prognozė............................................................54

7


PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

Galimybių studija 2015 m. gegužės mėn. atlikta Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo galimybių studija.

Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybė

LED šviestuvai Šviesos diodų technologijos pagrindu pagaminti šviestuvai (angl. light emitting diode).

CO2 anglies dioksidas

ESCO energijos paslaugų bendrovė (angl. energy service company) yra įmonė, teikianti platų visapusiškų energijos taupymo sprendimų paslaugas, įskaitant dizaino, energijos taupymo, energijos gamybos ir energijos tiekimo ir rizikos valdymo.

8


AUTORINĖS TEISĖS IR ATSAKOMYBĖS APRIBOJIMAS

© Visos teisės saugomos – Šilutės rajono savivaldybės administracija, 2016 m. Informacijos, pateikiamos šioje studijoje panaudojimas, yra leidžiamas su nuoroda į šaltinį.

Šį investicijų projektą rengusių ekspertų komanda rėmėsi atlikta Galimybių studija ir Savivaldybės jiems pateikta informacija ir dokumentais. Pastebėtina, kad investicijų projektas buvo atliktas iki techninio infrastruktūros audito, kurį rekomenduojama atlikti investicinių projekto įgyvendinimo metu. Atsiradus papildomai informacijai ar pokyčiams, nulemtiems pateiktos informacijos ar dokumentų netikslumų ar pasikeitusių poreikių, šiame investiciniame projekte pateikiamų išvadų ir rekomendacijų pakeitimas, atnaujinimas yra už investicijų projekto rengėjams numatytos techninės užduoties ribų.

9


PROJEKTO SANTRAUKA

Projekto kontekstas

Socialinė – ekonominė aplinka. Projekto objektas yra Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklai bei su Šilute besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių apšvietimo tinklai, kurie yra Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų dalis. Apšvietimo sistema yra sudėtinė komunalinio ūkio dalis. Miesto gatvių apšvietimo įrenginiai – vienas svarbiausių miesto infrastruktūros elementų. Gatvių ir pėsčiųjų zonų apšvietimas yra būtinas saugaus eismo užtikrinimui ir nusikaltimų prevencijai tamsiuoju paros metu bei tiesiogiai daro įtaką miesto įvaizdžiui – apšviestos gatvės, kuria saugaus ir jaukaus miesto įvaizdį, o tai skatina miestiečius ir miesto svečius tamsiu paros metu laiką leisti mieste, kartu prisideda ir prie verslo (viešojo maitinimo, pramogų sektorių) plėtojimosi. Miestų gatvių apšvietimo tinklus eksploatuoja UAB „Šilutės komunalininkas“.

Teisinė aplinka. Atsakomybė už miesto gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo organizavimą teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 ir 5 d.) priskirta savivaldybei. Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose už gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą ir priežiūrą yra atsakingi seniūnai arba jų paskirti asmenys (Šilutės r. savivaldybė seniūnijoms yra perdavusi apšvietimo infrastruktūrą panaudos teisėmis). Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų priežiūrą vykdo UAB „Šilutės komunalininkas“.

Šilutės r. sav. 2015 – 2017 m. strateginio veiklos plano (patvirtintame 2015 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-2480) 07 Šilutės rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio programoje numatyta, kad bus gerinami seniūnijų infrastruktūros objektai, seniūnijų sanitarija ir gatvių apšvietimas. Analogiška veikla numatyta ir Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 metų strateginio plėtros plano (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T1-28) strateginio tikslo „Gerinti infrastruktūrą darnoje su gamtine aplinka (3.1) priemonių plane – Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas (3.1.4.3).

Projektu sprendžiamos problemos: nusidėvėjusi ir neefektyvi dabartinė gatvių apšvietimo sistema; eismo įvykių tamsiu paros metu rizika; nusikalstamumo rizika; aplinkos tarša.Projekto tikslinės grupės: miestų gyventojai vairuotojai ir pėstieji turistai ir kiti miesto svečiai Šilutės rajono savivaldybė verslas; Lietuvos Respublika

Projekto turinys10


Projektą įgyvendins Šilutės rajono savivaldybės administracija.Projekto tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą, atnaujinant Šilutės miesto ir su

miestu besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių ir viešųjų erdvių (kurių apšvietimas priklauso gatvių apšvietimo infrastruktūrai) apšvietimo infrastruktūrą.

Projekto uždavinys - atnaujinti esamą susidėvėjusią gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos infrastruktūrą.

Projekto rezultatai: pakeista šviestuvų – 1 389 vnt.; pakeista atramų – 937 vnt.; apšviesta perėjų – 5 vnt.; pakeista kabelių - 1,2 km; pakeista apšvietimo energijos valdiklių - 18 vnt. sutaupytas elektros energijos suvartojimas po modernizacijos – 63,5 %; metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas po modernizacijos 163 t CO2 ekvivalentu.Kokybiniai rezultatai: sumažinta nusikalstamų veikų, įvykstančių tamsiu paros metu, rizika; padidintas eismo dalyvių saugumas gatvėse; pagerintas rajono estetinis vaizdas.Projektas nėra susijęs su kitais Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendintais

projektais, tačiau panašus į kitų Lietuvos savivaldybių įgyvendintus ar planuojamus įgyvendinti gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo projektus.

Projekto ribos apima Šilutės miesto gatvių (ir viešųjų erdvių, kurios priskiriamos gatvių apšvietimo sistemai) apšvietimo infrastruktūrą bei su Šilutės miestu besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) apšvietimo infrastruktūrą, kuri priskiriama Šilutės gatvių apšvietimo infrastruktūrai ir nuosavybės teise priklauso tai pačiai Šilutės rajono savivaldybei (valdymo teisė perduota – Šilutės seniūnijai).

Projekto galimybės ir alternatyvos

Galimos Projekto veiklos buvo įvertintos pagal jų aktualumą, veiklos poveikį problemos sprendimui, veiklos įgyvendinimo trukmę, veiklai įgyvendinti reikalingas investicijas ir sąnaudas, veiklos riziką. Buvo atrinktos šios: šviestuvų keitimas, šviestuvų montavimo darbai, naujų atramų įsigijimas, atramų montavimo darbai, kabelių klojimas, apšvietimo valdiklių įrengimas, apšviestų perėjų įrengimas.

Projekto kontekste buvo vertintos 3 alternatyvos. Alternatyva „Nieko nedaryti“ dėl 2015 m. atliktoje Galimybių studijoje jau atlikto vertinimo iš karto buvo atmesta ir nevertinta.

Įgyvendinant II Alternatyvą „Minimalūs pakeitimai“ reikėtų atlikti techniškai nesudėtingus darbus. Šios alternatyvos atveju būtų keičiami susidėvėję šiuo metu naudojami šviestuvai į naujus natrio šviestuvus bei 70 W galios natrio lempas. Iš viso būtų pakeisti 1389 šviestuvai ir lempos (vėliau lempos būtų keičiamos kas 7 metus). Pagal šią alternatyvą taip pat būtų pakeisti 1 200 m kritinės būklės požeminių kabelių Lietuvininkų gatvėje.

Įgyvendinant III Alternatyvą Įgyvendinti Projektą“ būtų atliekamas kompleksinis Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimas. Būtų pakeičiami seni ir neekonomiški šviestuvai į LED šviestuvus, įrengiamos naujos atramos, pritaikytos LED šviestuvams, keičiami kritinės būklės elektros kabeliai.

11


Pagal IV Alternatyvą „Įgyvendinti Projektą kitaip“ būtų atliekami didžiausios apimties Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai. Pagal šią alternatyvą būtų pakeičiami seni ir neekonomiški šviestuvai į naujus 50 W LED šviestuvus (viso 1389 vnt.) bei pakeičiamos 937 atramos į naujas metalines atramas, keičiami visi elektros kabeliai bei įrengiamas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas naujose vietose, įrengiama 18 apšvietimo energijos valdiklių valdymo spintose bei 5 pėsčiųjų perėjų apšvietimas panaudojant saulės ir vėjo energiją.

Finansinė analizė

Siekiant įvertinti viso projekto gyvavimo ciklo sąnaudas ir tikrąją Projekto naudą, nesuteikiant pranašumo nė vienai iš Projekte atsirinktų alternatyvų, buvo laikomasi prielaidos, kad Projekto trukmė atitinka maksimalią sukurto turto tarnavimo trukmę. Apskaičiuota, kad ilgiausiai galėtų tarnauti alternatyvoje „Įgyvendinti Projektą“ įdiegtas turtas, nes realus įdiegtų LED šviestuvų tarnavimo laikas 20-25 metai, lempoms šviestuvams šviečiant per metus ~ 4000 val. IP skaičiavimuose buvo padaryta prielaida, kad sukurtas turtas tarnaus 20 metų.

Finansinės analizės skaičiavimuose buvo taikyta 4 proc. diskonto norma, remiantis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros rekomendacijomis.

Atlikta finansinė analizė leidžia padaryti šias išvadas: Vertinant projekto finansinę investicijų GDV išryškėja, kad alternatyvos „Įgyvendinti

projektą kitaip“ finansinė projekto GDV investicijoms yra neigiama. Tai reiškia, kad Projekto įgyvendinimas finansiškai nėra patrauklus šios alternatyvos rėmuose.

Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ atveju finansinė investicijų GDV yra teigiama, tai rodo, kad Projektas yra patrauklus įgyvendinimui. Patraukliausia alternatyva „Įgyvendinti projektą“, kuri per 20 metų laikotarpį sugeneruoja 142 tūkst. EUR GDV ir 6,17 proc. VGN (viršija rinkoje esančią palūkanų normą).

Nors pradinės investicijos Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ yra didesnės nei Alternatyvos „Minimalūs pakeitimai“, tačiau Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ atveju yra galimybė pasiekti didesnius elektros sutaupymus bei aukštesnius investicijų atsipirkimo rodiklius.

Kadangi nė vienos alternatyvos atveju nėra gaunamą pajamų, Projekto numatomi finansiniai srautai yra neigiami visoms alternatyvoms. Siekiant užtikrinti Projekto finansinį gyvybingumą, savivaldybė turės arba skolintis iš bankų, arba pritraukti privatų kapitalą į Projektą.

Ekonominė analizė

Ekonominiuose skaičiavimuose, skaičiuojant pinigų srautų dabartinę vertę, buvo taikyta 5 proc. diskonto normą. Atlikta ekonominė – socialinė analizė patvirtino, kad Alternatyva „Įgyvendinti projektą“ yra patraukliausia, kadangi atliktos investicijos sukuria didžiausią projekto EGDV (173 tūkst. EUR, todėl yra rekomenduotina įgyvendinti projektą pasirenkant alternatyvą

12


„Įgyvendinti projektą“. Sukurta projekto ekonominė – socialinė nauda visiškai padengtų pradines investicijas į gatvių apšvietimo sistemos modernizavimą.

Techniniu požiūriu geriausia alternatyva „Įgyvendinti projektą“, nes Projekte naudojamos perspektyvios LED technologijos, reikalaujančios mažiausių priežiūros išlaidų ir generuojančios didžiausius elektros energijos sutaupymus. Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ atveju per Projekto laikotarpį būtų sutaupoma 3254 tonų CO2.

Galima padaryti išvadą, kad jeigu investicijas atliktų privatus investuotojas, tikėtinas metinis mokėjimas už apšvietimo infrastruktūrą ~ 107 380 EUR (esant pageidaujamai nuosavo kapitalo grąžai 10 proc.) ir tai yra 12 477 EUR mažiau negu faktinė situacija. Jeigu Šilutės raj. savivaldybė atliktų investicijas į apšvietimo infrastruktūrą, minimalus metinis mokėjimas už apšvietimo infrastruktūrą ~109 545 tūkst. EUR (kai banko paskolos terminas 20 m.). Įvertinus aukštą Šilutės raj. sav. skolos rodiklį, rekomenduotume apsvarstyti galimybę pritraukti privatų kapitalą į gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo projektą.

Reiktų pabrėžti, kad keičiant pasirinktos alternatyvos apimtį galėtų būti pagerinti investicijų atsipirkimo rodikliai ir sumažintas metinis mokėjimas už gatvių apšvietimo infrastruktūrą.

Projekto vykdymo planas

Projektas gali būti įgyvendinamas Savivaldybės ir jos įmonių jėgomis arba pasitelkus privatų partnerį. Nuo pasirinkto Projekto įgyvendinimo būdo priklauso Projekto įgyvendinimo trukmė ir etapai. Be to, Projekto trukmė skirsis pasirinkus skirtingas Projekto įgyvendinimo alternatyvas.

Atlikus Projekto vertinimą įvairiais aspektais, rekomenduotina Projektą įgyvendinti pasitelkiant privatų investuotoją (dėl didžiausios pasiekiamos naudos).

Planuojama, jog Projekto įgyvendinimas truktų iki 1 metų. Vėliau, kas 20 metų šviestuvai bus keičiami, bus atliekama nuolatinė infrastruktūros būklės priežiūra.

Infrastruktūros išlaikymui bus skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos.Projekto vykdymo komandą sudarys priskirti Šilutės rajono savivaldybės administracijos

darbuotojai.

13


14


1. PROJEKTO KONTEKSTAS

1.1. Socialinė-ekonominė aplinka

Projekto objektas yra Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklai bei su Šilute besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių apšvietimo tinklai, kurie yra Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų dalis. Apšvietimo sistema yra sudėtinė komunalinio ūkio dalis. Miesto gatvių apšvietimo įrenginiai – vienas svarbiausių miesto infrastruktūros elementų. Gatvių ir pėsčiųjų zonų apšvietimas yra būtinas saugaus eismo užtikrinimui ir nusikaltimų prevencijai tamsiuoju paros metu bei tiesiogiai daro įtaką miesto įvaizdžiui – apšviestos gatvės, kuria saugaus ir jaukaus miesto įvaizdį, o tai skatina miestiečius ir miesto svečius tamsiu paros metu laiką leisti mieste, kartu prisideda ir prie verslo (viešojo maitinimo, pramogų sektorių) plėtojimosi. Miestų gatvių apšvietimo tinklus eksploatuoja UAB „Šilutės komunalininkas“.

Esama Šilutės (ir gretimų kaimų) gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistema yra susidėvėjusi, naudojami natrio ir halogeniniai šviestuvai yra netaupantys elektros energijos, dalis atramų yra taip pat susidėvėjusios ir nėra pritaikytos naujų šviestuvų diegimui.

Kaip buvo identifikuota 2015 m. gegužės mėn. atliktoje Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo galimybių studijoje (toliau – Galimybių studija) kaip ir dauguma viešojo sektoriaus paslaugų, gatvių apšvietimas nėra pelningas. Tai yra viešoji paslauga, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Esama prasta apšvietimo sistemos būklė lemia dideles išlaidas gatvių apšvietimui.

Pažymėtina, kad daugelis Lietuvos savivaldybių yra pradėjusios parengiamuosius veiksmus siekdamos įgyvendinti gatvių apšvietimo modernizavimo projektus ir užtikrinti „Europa 2020“ – ES ekonomikos augimo strategijos įgyvendinimą. 1 lentelėje pateikiama informacija iš Energijos efektyvumo išankstinio (ex-ante) vertinimo ataskaitos (2014 m. lapkričio mėnesio duomenimis) apie Lietuvos savivaldybių jau atliktus parengiamuosius veiksmus. Konstatuotina, kad daugeliui savivaldybių būtina žengti tolesnius žingsnius tam, kad būtų įgyvendinti gatvių apšvietimo modernizacijos projektus pasinaudojant šiuo metu teikiama parama.

1 lentelė. Lietuvos savivaldybių atlikti veiksmai modernizuojant gatvių apšvietimo infrastruktūrą

Eil. Nr.

Savivaldybė Parengtumo lygis

1. Klaipėdos miesto 2013 – 2014 m. parengtos dvi galimybių studijos. 60 mln. Lt. poreikis nurodytas ne tik gatvių apšvietimo infrastruktūrai, bet ir kitoms priemonėms, pvz. „žaliajai šviesoforų bangai“

2. Kauno miesto Apšvietimo infrastruktūrą ketinama modernizuoti įdiegiant elektros suvartojimą mažinančias technologijas. Numatoma modernizuoti 239 gatvių apšvietimo valdymo punktų

3. Šiaulių miesto Kartu su šviestuvais būtų keičiami/modernizuojam i 144 prožektoriai, 4057 gelžbetonio atramos, 93 km aliuminio laidų, 47 km oro kabelių ir 125 valdymo punktai.

4. Panevėžio miesto Panevėžio miesto integruotos teritorijos vystymo 2014–2020 m. programoje numatyta priemonė: "Panevėžio miesto gatvių

15


Eil. Nr.


apšvietimo rekonstrukcija" 5. Palangos miesto Šiuo metu atliekama apšvietimo sistemos inventorizacija6. Rietavo savivaldybė Parengti 8 gatvių rekonstrukcijos techniniai projektai su gatvių

apšvietimo modernizavimo sprendimais 7. Kazlų Rūdos

savivaldybė Parengtas keleto miesto gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcijos techninis projektas, galimybių studija (galimybių studija apima ne tik apšvietimo infrastruktūrą)

8. Ukmergės rajono Nurodytas bendras šviestuvų skaičius, t.y. planuojamų keisti. Taip pat identifikuotas poreikis keisti 143 km apšvietimo linijų

9. Akmenės rajono Rengiamas techninis projektas. 10. Vilniaus rajono 2014 m. parengta galimybių studija. 11. Šakių rajono Pradėtas infrastruktūros inventorizavimas ir techninių projektų

parengiamieji darbai. Planuojama įgyvendinti 14 projektų. 12. Kretingos rajono Ketinama įgyvendinti 40 projektų. Iš jų parengti 8 projektai, 2

techniniai projektai ir vykdoma viena statybos leidimo gavimo procedūra.

13. Joniškio rajono Taip pat numatytas naujų kabelių (apie 50 km), naujų stulpų ir nuotolinės valdymo sistemos įrengimas

14. Šilutės rajono Nurodytas šviestuvų skaičius yra bendras, t. y. nebūtinai planuojamų keisti. Parengti 23 gatvių rekonstrukcijų projektai, kurie apima ir gatvių apšvietimą, šiuo metu rengiami dar 2 projektai. Reikia dar įrengti 22,14 km naujų gatvių apšvietimo linijų.

15. Pakruojo rajono 2014-2020 m. savivaldybės strateginiame plane numatytos dvi apšvietimo atnaujinimo ir plėtros priemonės

16. Radviliškio rajono Rengiama galimybių studija ir techninis projektas. Inventorizuoti trijų miesto gatvių inžineriniai tinklai.

17. Jonavos rajono Rengiama studija, parengti 3 techniniai projektai. 18. Utenos rajono Bendras šviestuvų skaičius - 2760. Šiuo metu rengiama galimybių

studija. Parengti 4 gatvių rekonstrukcijos techniniai projektai. 19. Anykščių rajono Savivaldybė gatvių apšvietimo modernizavimą nurodo kaip

prioritetinę sritį, tačiau kaip pagrindinė kliūtis veiksmų šioje srityje įgyvendinimui nurodomas lėšų trūkumas.

20. Pasvalio rajono Jei būtų skirtos ES lėšos, galėtų įgyvendinti 11 projektų. 21. Mažeikių rajono Numatoma įgyvendinti 4 gatvių apšvietimo projektus. 22. Kėdainių rajono 2005 m. parengtas Basanavičiaus g. techninis projektas. 23. Telšių rajono Parengta atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybių

studija. Numatoma įgyvendinti 16 apšvietimo projektų, iš jų keturiems jau parengti techniniai projektai.

24. Kauno rajono Projektai būtų įgyvendinami 7 seniūnijose. Projektų dokumentacija šiuo metu nėra parengta.

25. Zarasų rajono Rengiami viešųjų pirkimų dokumentai apšvietimo valdymo priemonių ir energiją taupančių lempų pirkimui.

26. Biržų rajono Rengiama projekto dokumentacija.

16


Eil. Nr.


27. Varėnos rajono Planuojama įgyvendinti 5 apšvietimo modernizavimo projektus: 2 - rengiama techninė projektavimo užduotis, 3 - nustatytas preliminarus lėšų poreikis

28. Vilkaviškio rajono 2013 m. parengtas 12 gatvių atnaujinimo investicinis projektas. 29. Jurbarko rajono Rengiama galimybių studija 30. Kalvarijos savivaldybė Planuojama įrengti 40 automatizuotų apšvietimo valdymo linijų.

Papildomai reiktų įrengti dar 500 šviestuvų. 31. Raseinių rajono Pirmo etapo metu numatoma modernizuoti 350 vnt. šviestuvų. Viso

yra apie 2850 vnt. 2009 m. patvirtintas apšvietimo tinklų inventorizacijos, modernizavimo ir plėtros planas 2010-2020 m.

32. Lazdijų rajono Baigiamas rengti Kauno g. apšvietimo techninis projektas. Patvirtintas 2014-2020 m. apšvietimo modernizavimo planas, kuriame yra numatyti dar 4 objektų gatvių apšvietimo modernizavimo darbai, kuriems nėra reikalingas techninis projektas.

33. Marijampolės savivaldybė

Atlikta apšvietimo tinklų dalinė inventorizacija ir būklės analizė. Nurodomas lėšų poreikis reikalingas užbaigti inventorizaciją.

34. Visagino savivaldybė Būtina modernizuoti elektros valdymo spintas (39 vnt.) ir požemines elektros komunikacijas (apie 80 km), įrengti kryptinį apšvietimą 35 pėsčiųjų perėjose.

35. Druskininkų savivaldybė Numatyta pakeisti 2900 vnt. šviestuvų 36. Rietavo savivaldybė Parengti 8 gatvių rekonstrukcijos techniniai projektai su gatvių

apšvietimo modernizavimo sprendimais 37. Kazlų Rūdos

savivaldybė Parengtas keleto miesto gatvių apšvietimo sistemos rekonstrukcijos techninis projektas, galimybių studija (galimybių studija apima ne tik apšvietimo infrastruktūrą)

38. Trakų rajono Šiuo metu atliekama inventorizacija. 39. Kaišiadorių rajono Rengiama galimybių studija 40. Kelmės rajono Rengiama galimybių studija

Kaip nurodyta pateiktoje 1 lentelėje, Šilutės r. sav. jau yra pradėjusi parengiamuosius veiksmus, tačiau būtina modernizavimo procesą vykdyti greičiau ir jau šiemet kreiptis dėl VIPA garantijos Projekto vykdymui ir pradėti modernizavimo darbus.

1.2. Teisinė aplinka

Savivaldybė yra atsakinga už miestų gatvių ir viešų vietų apšvietimo organizavimą. Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 ir 5 d. numato, kad „Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. <...> Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat“. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 32 str. 2 d. 17 p., gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimo užtikrinimas (organizavimas ir (arba) kontrolė) yra priskirtas vietos savivaldos kompetencijai - seniūnijoms

17


Gatvių apšvietimo paslaugos teikimas nėra specialiai licencijuojamas, t. y. specialių reikalavimų teikti šią paslaugą teisės aktuose nėra nustatyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios paslaugos teikimas yra susijęs su elektros įrangos eksploatacija, paslaugų teikėjas privalo būti atestuotas eksploatuoti elektros įrenginius.

Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose už gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą ir priežiūrą yra atsakingi seniūnai arba jų paskirti asmenys (Šilutės r. savivaldybė seniūnijoms yra perdavusi apšvietimo infrastruktūrą panaudos teisėmis). Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų priežiūrą vykdo UAB „Šilutės komunalininkas“.

Lietuvoje galioja šie pagrindiniai standartai nustatantys reikalavimus gatvių ir kelių apšvietimui ar jų apšvietimui naudojamai įrangai: LST EN 13201 – nustatantis reikalavimus gatvių ir kelių apšvietimui, LST EN 40 – nustatantis reikalavimus apšvietimo stulpams. Be to, gatvių apšvietimą reglamentuoja nuo 2015 01 01 įsigaliojęs STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, taip pat Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“. Gatvių apšvietimo reguliavimui priskirtini ir toliau nurodyti standartai bei teisės aktai:

Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 1194/2012;Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EC „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių

su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinamumo“;LST EN 60598-1 Bendrieji reikalavimai ir bandymai;LST EN 60598-2-3 Ypatingieji reikalavimai. Kelių ir gatvių šviestuvai;LST EN 50102 Elektros įrangos atitvarų apsaugos nuo išorinio mechaninio poveikio laipsniai

(IK kodas);LST EN 55015 Elektrinių apšvietimo ir panašių įrenginių radijo trikdžių charakteristikų

ribinės vertės ir matavimo metodai;LST EN 61000-3-2 Elektromagnetinis suderinamumas (EMS). Ribinės spinduliavimo vertės.

Ribinės harmoninių srovių spinduliuojamos energijos vertės (įrenginių maitinimo vienos fazės srovė ne stipresnė kaip 16A);

LST EN 62471 Fotobiologinė lempų ir jų sistemų sauga (IEC 62471:2006).Pastebėtina, kad gatvių apšvietimo infrastruktūra buvo įrengta dar negaliojant minėtiems

standartams, todėl ji tik iš dalies atitinka standartų reikalavimus. Šiame IP siekiama parinkti tokį miestų gatvių apšvietimo būdą, kuris leistų kuo labiau priartinti miestų gatvių apšvietimo infrastruktūrą prie minėtų standartų reikalavimų.

Eksploatuojant apšvietimo infrastruktūrą svarbu ne tik jau minėti dokumentai, bet ir bendras energetinis efektyvumas.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos 11 p. nurodyta, kad Lietuvoje turi būti siekiama energetinio efektyvumo didinimo ir iki 2020 m. siekti, kad kasmet energijos vartojimo efektyvumas didėtų po 1,5 proc. ir taip stiprėtų Lietuvos energetinė nepriklausomybė.

Energetinio efektyvumo didinimo aspektas įvardytas ir Europa 2020 strategijoje, kurioje vienas iš 5 pagrindinių siekių Klimato kaitos ir energijos tvarumo srityje, siekti, kad:

šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būti sumažintas 20 % (arba net 30 %, jei tam bus tinkamos sąlygos), palyginti su 1990 m. rodikliais;

20 % energijos būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių; energijos vartojimo efektyvumas būti padidintas 20 %.

18


Kaip buvo identifikuota Galimybių studijoje, atnaujinus gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemas ir pakeitus jas į šiuolaikines mažiau elektros energijos vartojančias apšvietimo sistemas (LED sistemas, plazmines (LEP) sistemas) būtų užtikrintas didesnis energetinis efektyvumas, nes tokios apšvietimo technologijos pasižymi būtent itin dideliu elektros energijos efektyvumu ir taip būtų prisidedama prie minėtuose strateginiuose dokumentuose įvardytų tikslų.

Esama Šilutės miesto gatvių apšvietimo sistemos būklė, ES ir nacionaliniai strateginiai dokumentai bei teisinis reglamentavimas dėl savivaldybei ir seniūnijoms priskirtų funkcijų lėmė, kad Šilutės r. savivaldybė strateginiuose planuose taip pat numatė gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimą, kuris prisidėtų prie energijos vartojimo efektyvumo didėjimo bei bendro apšvietimo infrastruktūros būklės pagerinimo. Šilutės r. sav. 2015 – 2017 m. strateginio veiklos plano (patvirtintame 2015 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-2480) 07 Šilutės rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio programoje numatyta, kad bus gerinami seniūnijų infrastruktūros objektai, seniūnijų sanitarija ir gatvių apšvietimas. Analogiška veikla numatyta ir Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 metų strateginio plėtros plano (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T1-28) strateginio tikslo „Gerinti infrastruktūrą darnoje su gamtine aplinka (3.1) priemonių plane – Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas (3.1.4.3) (siekiama reikšmė – Įrengtas viešųjų erdvių apšvietimas – 11 vnt.).

1.3. Sprendžiamos problemos

Kaip buvo identifikuota Galimybių studijoje, pagrindinės šiuo metu Šilutėje (ir aplinkiniuose kaimuose – Traksėdžiuose, Grabupiuose, Macikuose, Pagryniuose) egzistuojančios problemos yra šios:

nusidėvėjusi ir neefektyvi dabartinė gatvių apšvietimo sistema; eismo įvykių tamsiu paros metu rizika; nusikalstamumo rizika; aplinkos tarša.Projekto „Šilutės miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (toliau – Projektas)

įgyvendinimas padėtų išspręsti šias problemas.

1.3.1.Nusidėvėjusi ir neefektyvi dabartinė gatvių apšvietimo sistema

Pagrindinė Projektu sprendžiama problema yra nusidėvėjusi ir neefektyvi esama miestų gatvių apšvietimo infrastruktūra, kurios naudojimo kaštai yra gana dideli ir nuo pat 2010 m. nuolat auga.

Pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos duomenis, dauguma miesto apšvietimo infrastruktūros įrenginių naudoja energijai imlias technologijas (natrio šviestuvai). Be to vis dar naudojami žmonių sveikatai kenksmingi gyvsidabrio šviestuvai. Atramos taip pat susidėvėjusios, o dalis kabelių yra kritinės būklės. Miesto apšvietimo infrastruktūra nuo jos įrengimo iš esmės nebuvo atnaujinta (daugiausia atliekami tik sugedusių lempų ar linijų remonto darbai – epizodiški atnaujinimai). 2 lentelėje pateikiami duomenys apie pakeistų lempų skaičių 2010 – 2015 m. Šilutėje ir greta esančiuose kaimuose.

19


2 lentelė. Pakeistų lempų skaičius 2010 – 2015 m.

Pakeistų lempų skaičius, vnt.

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Šilutės miestas 175 204 151 173 124 130Grabupiai 3 6 4 2 5 4Macikai 4 2 3 2 2 3Pagryniai 17 21 9 17 11 14Traksėdžiai 3 3 1 4 2 5

Pagal Šilutės r. sav. duomenis, atramų per pastaruosius 10 metų pakeista tik 29.Kaip rodo 2 lentelėje pateikti duomenys, kasmet buvo pakeista buvo tik maža dalis lempų

(Šilutėje – apie 13 proc. kasmet, Grabupiuose – apie 16 proc.; Macikuose – apie 21 proc.; Pagryniuose – apie 14 proc.; Traksėdžiuose – apie 15 proc.).

Taigi, galima daryti išvadą, kad iki šiol buvo atnaujinama tik viena gatvių apšvietimo infrastruktūros sudedamųjų dalių – šviestuvai ir tai buvo daroma gan epizodiškai ir atnaujinta gana nežymi dalis apšvietimo infrastruktūros. Epizodinis gatvių apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas nereiškia esminio infrastruktūros pagerinimo ir nepadėjo savivaldybei mažinti elektros energijos suvartojimo iš esmės.

Elektros energijos faktinis suvartojimas 2010 – 2015 m. pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Elektros energijos faktinis suvartojimas 2010 – 2015 m.

Elektros energijos faktinis suvartojimas, kWh

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Šilutės miestas 289130 299125 330890 307107 305498 318517Grabupiai 2227 2655 2733 2500 2363 2536Macikai 1527 1845 2285 2233 2107 2288Pagryniai 18300 18160 20238 19041 18173 18002Traksėdžiai 2681 2772 2666 2533 2495 2640

Atkreipiame dėmesį, kad taupymo sumetimais dalis infrastruktūros šviestuvų tamsiu paros metu nėra įjungiami arba dalis šviestuvų yra išjungiami po nustatytos valandos.

Šilutės miesto centrinė dalis apšviečiama visą tamsų paros laiką. Įjungti būna 110 vnt. šviestuvų, kurie šviečia visi. Visos kitos gatvės apšviečiamos pagal grafiką vakare iki 24 val. ir ryte įjungiama nuo 6 val. Į Projekto ribas patenkančiose kaimuose apšvitimas veikia iki 22 val. ir ryte nuo 7 val. Kai kuriose šalutinėse gatvėse įjungiami ne visi šviestuvai, neuždegama apie 70 – 80 šviestuvų.

Vasaros metu (nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d.) apšviečiama tik centrinė miesto dalis. Jei tamsiu paros metu būtų įjungti visi šviestuvai ir jie šviestų visu tamsiuoju paros laiku,

tokiu atveju elektros energijos sąnaudos išaugtų ženkliai. Pagal turimus duomenis, jei šviestuvai veiktų reikalaujamu režimu1, tokiu atveju, elektros energijos sunaudojimas išaugtų keletą kartų. Toks elektros sunaudojimas toliau vadinamas „skaičiuojamuoju“ elektros energijos sunaudojimu. Būtent skaičiuojamasis elektros energijos sunaudojimas toliau bus lyginamas vertinant elektros

1 kai kiekvienas šviestuvas dega apie 4‘000 val. per metus.20


energijos sunaudojimo sutaupymus. Jei siekdami apskaičiuoti sutaupymus lygintume faktiškai iki projekto įgyvendinimo sunaudojamą elektros energijos kiekį, kai dega tik dalis šviestuvų, su tuo, kuris planuojamas sunaudoti įgyvendinus projektą, kai degs visi šviestuvai, lygintume skirtingus objektus ir gautume iškreiptą rezultatą (plačiau apie skaičiuojamąjį elektros energijos suvartojimą 3.1.1 skyriuje).

Taigi, miestų gatvių apšvietimo infrastruktūra neatlieka funkcijos, kurią ji turėtų įgyvendinti. Sprendžiant iš energijos suvartojimo matome, kad bendras šviestuvų veikimo laikas beveik 2 kartus trumpesnis, nei rekomenduojamas specialistų. Tai parodo, kad dėl gedimų neveikia arba yra tyčia taupymo sumetimais neįjungiama didelė dalis šviestuvų ir tam tikru tamsiuoju paros metu šviestuvai visai išjungiami nors apšvietimo poreikis egzistuoja. Akivaizdu, kad šiuo metu taupoma gatvių apšvietimo kokybės sąskaita.

Įgyvendinus Projektą ši problema bus sprendžiama – atnaujinta miestų gatvių apšvietimo infrastruktūra leis ženkliai sutaupyti elektros energijos net ir visiems šviestuvams degant visą reikalaujamą laiką bei leis ženkliai sumažinti apšvietimo infrastruktūros aptarnavimo išlaidas.

1.3.2.Eismo įvykiu tamsiu paros metu rizika

Miestų gatvių apšvietimo infrastruktūros būklė ir eksploatavimas glaudžiai susiję su eismo įvykiais miestuose. Eismo įvykiai, susiję su apšvietimo infrastruktūros būkle, gali kilti dėl įvairių priežasčių, pvz. per stiprus ar per silpnas ryškumas, netinkamai paskirstytas šviesos spindulių srautas ar pan. gali daryti įtaką eismo dalyvių reakcijos laikui. Lentelėje 4 pateikiama informaciją apie eismo įvykius Šilutės r. sav. 2011 – 2015 metais.

4 lentelė. Įskaitiniai eismo įvykiai Šilutės r. sav. 2011 – 2015 m.

Šilutės r. sav. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015* m.2

Viso 28 30 39 47 36Iš jų tamsiu paros metu3 7 8 10 12 9

Kaip rodo 4 lentelėje pateikti duomenys, įskaitinių eismo įvykių kasmet didėja (remiantis bendrąja statistika šalies mastu, kad apie 25 proc. eismo įvykių įvyksta tamsiu paros metu, didėja ir tamsiu paros metu įvykstančių eismo įvykių. Atsižvelgiant į tai, jog tamsiuoju paros metu eismo dalyvių skaičius sumažėja ir eismas nėra toks intensyvus, šis rodiklis yra pakankamai aukštas.

Eismo įvykių skaičius tamsiu paros metu yra itin reikšmingas rodiklis, indikuojantis, jog apšvietimo infrastruktūra turi būti modernizuojama ir gerinama iš esmės.

1.3.3.Nusikalstamumo rizika

Įgyvendinant Projektą taip pat siekiama mažinti nusikalstamumo riziką. Pagal Lietuvoje sudaromą statistiką, tamsiu paros metu būdingi tokie nusikaltimai: nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai, išžaginimai ir pasikėsinimai, plėšimai, vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai. Tamsiu

2 2015 m. statistiniai duomenys be gruodžio mėn.3 pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis tamsiu paros metu įvyksta apie 25 proc. įskaitinių įvykių

http://www.lakd.lt/files/avariju_statistika/statistika_2011-2014.pdf 21

http://www.lakd.lt/files/avariju_statistika/statistika_2011-2014.pdf


paros metu padaroma daugiau nei 50 proc. šių nusikaltimų. Statistinė informacija apie užregistruotų minėtų nusikaltimų skaičių 2011 – 2014 m. Šilutės r. sav. pateikiama 5 lentelėje.

5 lentelė. Užregistruoti nusikaltimai Šilutės r. sav. 2011 – 2014 m.

Nusikaltimo rūšis 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.Nužudymai 4 2 3 2Sunkūs sveikatos sutrikdymai

4 3 4 3

Išžaginimai ir pasikėsinimai

4 10 1 2

Plėšimai 19 14 11 10Vagystės (nusikaltimai) 352 429 385 389Viešosios tvarkos pažeidimai (nusikaltimai)

52 64 55 44

Lyginant su visa Klaipėdos apskritimi, Šilutės r. savivaldybė – trečia pagal eilę pagal padaromų nusikaltimų skaičių. Kadangi nusikaltimų rizika Šilutėje yra gana didelė, būtina imtis visų priemonių nusikalstamumo mažinimui. Viena iš svarbių priemonių tai pasiekti – didinti gatvių ir viešųjų erdvių saugumą pirmiausia užtikrinant pakankamą jų apšvietimą.

1.3.4.Aplinkos taršos rizika

2005 m. vasario 16 d. įsigaliojo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas. Pagal Protokolo 1 straipsnį, siekdama skatinti tvarią plėtrą ir stengdamasi laikytis kiekiais nustatytų įsipareigojimų riboti ir mažinti išmetamus teršalus, kiekviena protokolą ratifikavusi šalis įgyvendina ir (arba) toliau tobulina politiką bei priemones atsižvelgdama į savo šalies aplinkybes, tokias kaip:

energijos taupymas atitinkamuose šalies ūkio sektoriuose; naujų ir atsinaujinančių energijos formų, anglies dioksido absorbavimo technologijų, pažangių ir naujoviškų

ekologiškai saugių technologijų skatinimas, tyrimas, plėtra ir platesnis naudojimas.Pasenusi, senas energijai imlias technologijas naudojanti miestų gatvių apšvietimo sistema

negali prisidėti prie Kioto protokolo iškeltų tikslų bei uždavinių įgyvendinimo. Miestų gatvių apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas padėtų įgyvendinti šiame protokole suformuotus tikslus bei uždavinius.

1.4. Tikslinių grupių poreikiai

Projekto įgyvendinimas (ar neįgyvendinimas) turėtų įtakos keletui tikslinių grupių. Atitinkamai šios tikslinės grupės, galimai darytų įtaką Projekto įgyvendinimui.

Identifikuotos tikslinės grupės nurodytos paveiksle, o detali tikslinių grupių analizė pateikiama 2.4 skyriuje.

22


1 paveikslas. Projekto tikslinės grupės

23


Projekto konteksto analizės rezultatai

Socialinė – ekonominė aplinka. Projekto objektas yra Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklai bei su Šilute besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių apšvietimo tinklai, kurie yra Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų dalis. Apšvietimo sistema yra sudėtinė komunalinio ūkio dalis. Miesto gatvių apšvietimo įrenginiai – vienas svarbiausių miesto infrastruktūros elementų. Gatvių ir pėsčiųjų zonų apšvietimas yra būtinas saugaus eismo užtikrinimui ir nusikaltimų prevencijai tamsiuoju paros metu bei tiesiogiai daro įtaką miesto įvaizdžiui – apšviestos gatvės, kuria saugaus ir jaukaus miesto įvaizdį, o tai skatina miestiečius ir miesto svečius tamsiu paros metu laiką leisti mieste, kartu prisideda ir prie verslo (viešojo maitinimo, pramogų sektorių) plėtojimosi. Miestų gatvių apšvietimo tinklus eksploatuoja UAB „Šilutės komunalininkas“.

Teisinė aplinka. Atsakomybė už miesto gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo organizavimą teisės aktais (Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 ir 5 d.) priskirta savivaldybei. Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose už gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą ir priežiūrą yra atsakingi seniūnai arba jų paskirti asmenys (Šilutės r. savivaldybė seniūnijoms yra perdavusi apšvietimo infrastruktūrą panaudos teisėmis). Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų priežiūrą vykdo UAB „Šilutės komunalininkas“.

Šilutės r. sav. 2015 – 2017 m. strateginio veiklos plano (patvirtintame 2015 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-2480) 07 Šilutės rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio programoje numatyta, kad bus gerinami seniūnijų infrastruktūros objektai, seniūnijų sanitarija ir gatvių apšvietimas. Analogiška veikla numatyta ir Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 metų strateginio plėtros plano (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T1-28) strateginio tikslo „Gerinti infrastruktūrą darnoje su gamtine aplinka (3.1) priemonių plane – Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas (3.1.4.3).

Projektu sprendžiamos problemos: nusidėvėjusi ir neefektyvi dabartinė gatvių apšvietimo sistema; eismo įvykių tamsiu paros metu rizika; nusikalstamumo rizika; aplinkos tarša.Projekto tikslinės grupės: miestų gyventojai vairuotojai ir pėstieji turistai ir kiti miesto svečiai Šilutės rajono savivaldybė verslas; Lietuvos Respublika

24


2. PROJEKTO TURINYS

2.1. Projekto tikslas

Projekto tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą, atnaujinant Šilutės miesto ir su miestu besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių ir viešųjų erdvių (kurių apšvietimas priklauso gatvių apšvietimo infrastruktūrai) apšvietimo infrastruktūrą.

2.2. Projekto sąsajos su kitais projektais

Projektas nėra susijęs su kitais Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendintais projektais.

Tačiau Projektas yra panašus į kitų Lietuvos savivaldybių įgyvendintus ar planuojamus įgyvendinti gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo projektus ir kartu su jais prisidės prie 2014 - 2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklio („Miestai, kuriuose sumažintos miestų apšvietimo eksploatavimo ir energijos sąnaudos“, P.S.316) pasiekimo.

2.3. Projekto ribos

Projekto ribos apima Šilutės miesto gatvių apšvietimo infrastruktūrą bei su Šilutės miestu besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) apšvietimo infrastruktūrą, kuri priskiriama Šilutės gatvių apšvietimo infrastruktūrai ir nuosavybės teise priklauso tai pačiai Šilutės rajono savivaldybei (valdymo teisė perduota – Šilutės seniūnijai). Projekto ribos pažymėtos paveiksle. Projekto apimtyje būtų modernizuojamas ir viešųjų erdvių apšvietimas, kuris patenka į gatvių apšvietimo ribas (viešosios erdvės, kurios patenka į Projekto ribas yra tik Šilutės mieste).

25


2 paveikslas. Projekto ribos

2.4. Projekto tikslinės grupės

Projekto tikslinė grupė – projekto metu sukurtos infrastruktūros naudotojai ir (arba) paslaugų gavėjai, kuriems skirta projekto kuriama socialinė ekonominė nauda (žala). Projekto tikslinės grupės yra identifikuotos investicijų projekto 1.4 skyriuje, tai:

miestų gyventojai; vairuotojai ir pėstieji; turistai ir kiti miestų svečiai; Šilutės rajono savivaldybė; verslas; valstybė.Detali projekto tikslinių grupių analizė pateikiama 6 lentelėje. Analizės metu išsamiai

apibūdinami poreikį lemiantys veiksniai ir poreikių apimtys šiuo metu.

6 lentelė. Projekto tikslinės grupės ir jų lūkesčiai, kurie bus patenkinti įgyvendinus Projektą

26


Tikslinė grupė Tikslinės grupės poreikiai

Lemiantys veiksniai Lemiančių veiksnių apimtys

Miestų gyventojai Šilutės ir greta esančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių)gyventojai patirs Projekto naudą dėl pagerėjusių eismo sąlygų, sumažėjusios nusikalstamumo rizikos tamsiu paros metu, teigiamo miesto įvaizdžio, estetinio pasitenkinimo.

Projekto poreikius šios Projekto tikslinės grupės atžvilgiu nulemia nusidėvėjusi gatvių apšvietimo infrastruktūra, padidėjusi transporto priemonių įvykių rizika, sumažėjęs estetinis pasigerėjimas bendra miesto infrastruktūra.

2015 m. pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 47 742 gyventojų, iš jų 19 512 – Šilutės mieste4.Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, gyventojų skaičius kasmet mažėja (vidutiniškai po beveik 2 proc. kasmet).

Vairuotojai ir pėstieji Vairuotojų ir pėsčiųjų poreikiai apima būtinybę užtikrinti saugų eismą mieste tamsiu paros metu.

Ši tikslinė grupė Projekto naudą patirs dėl padidėjusios eismo saugumo kokybės. Tinkama Šilutės gatvių apšvietimo sistema (į ją patenka ne tik miesto, bet ir minėtų 4 kaimų apšvietimo infrastruktūra), užtikrinanti optimalų gatvių, pėsčiųjų takų ir, ypatingai, pėsčiųjų perėjų apšvietimą leis sumažinti eismo įvykių, kuriuose yra sužalojami ar miršta žmonės, skaičių.

Automobilių bei kitų transporto priemonių skaičius Lietuvos miestuose nuolat didėja. Šilutėje situacija 2010 – 2013 m. buvo panaši, tik 2014 m. pastebimas staigus automobilių skaičiaus sumažėjimas (darytina prielaida, kad didžiausią įtaką tam turėjo emigracija). Toks staigus pokytis nėra tendencija, todėl darytina prielaida, kad automobilių eismo intensyvumas ateityje augs (įskaitant eismą tamsiu paros metu). Atsižvelgiant į tai kyla poreikis atnaujinti miestų apšvietimo sistemos infrastruktūrą bei ją pritaikyti augantiems poreikiams.

Automobilių skaičiaus pokytis pateikiamas diagramoje. Kaip rodo diagrama, automobilių skaičius nuolat augo, ir tik 2014 m. įvyko staigus sumažėjimas, kuris dar nerodo tendencijos, o greičiau išimtį.2010 – 2013 m. didėjo tiek bendras, tiek individualių automobilių skaičius.

Turistai ir kiti miesto svečiai

Turistų ir kitų miestų svečių poreikiai apima galimybę mėgautis ir lankyti žinomas miesto vietas, leisti laisvalaikį

Turistų ir kitų miestų svečių skaičius miestuose nuolat auga.

Remiantis Turizmo verslo skatinimo sistemos sukūrimo Šilutės r. savivaldybėje galimybių studijoje pateikta

4 pagal Šilutės rajono savivaldybės internetinėje svetainėje pateikiamą informaciją (prieiga https://www.silute.lt/go.php/Geografiniai-ir-demografiniai-duomenys-792859)

27




miestuose tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu.

statistine informacija Turizmo informacijos centre 2011 m. apsilankė 2545 lankytojai, 2012 m. – 2276, 2013 m. – 2547,2014 m. – 7103.2011 – 2013 m. turistų srautai buvo gana pastovūs, o 2014 m. pastebimas ryškus augimas dėl pradėtų aktyviau vykdyti turizmo skatino priemonių (dalyvavimo ir prisistatymo parodose, platesnės informacijos apie kraštą sklaidos, pagerėjusios turizmo paslaugų kokybės).Išaugęs turistų skaičius leidžia daryti prielaidas, kad ateinančiais metais jis nemažės ir galbūt dar šiek tiek augs.Dėl to, šios tikslinės grupės poreikiai tampa vis labiau aktualūs ir turėtų būti kreipiamas didesnis dėmesys į juos bei į galimą šios tikslinės grupės įtaką.

Šilutės rajono savivaldybė

Šilutės r. savivaldybė (bei seniūnijos) teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakinga už tinkamą gatvių apšvietimo sistemos funkcionavimą.

Įgyvendinus Projektą, Šilutės miestas (ir greta esantys 4 kaimai) patirtų naudą dėl:sumažėjusių elektros energijos kaštų;sumažėjusių eksploatacijos kaštų;teigiamo miestų įvaizdžio;sumažėjusio nusikalstamumo

Planuojama, kad įgyvendinus Projektą, lyginant su skaičiuojamuoju sunaudojimu, elektros energijos kaštai galėtų sumažėti nuo 609 680 kWh iki maždaug 222 240 kWh arba nuo 78 914 EUR iki 28 766 EUR per metus. Be kita ko, miestai patirtų naudą dėl galimai

28




(mažesnių išlaidų prevencinėms priemonėms).

išaugusio turistų ir kitų miesto svečių srauto, gražesnės aplinkos taip pat padidėjusių investicijų.

Verslas Tinkamos viešosios infrastruktūros funkcionavimas ir turistų bei svečių pritraukimas, taip pat investicijų pritraukimas.

Verslo vykdymui yra aktuali tinkama viešosios infrastruktūros priežiūra ir funkcionavimas. Esant išvystytai infrastruktūrai miestai pritraukia turistus ir svečius. Tai formuoja paklausos turizmo paslaugoms rinką. Be kita ko, bendriausia prasme administraciniai vienetai investicijas gali pritraukti tik turėdami gerai išvystytą infrastruktūrą.

Statistikos departamento duomenimis, verslo apimtys Šilutės r. sav. kinta nepastoviai (nėra aiškios tendencijos). Vienas pagrindinių rodiklių yra materialinių investicijų kiekis. Remiantis turimais duomenimis, 2009 m. materialiosios investicijos sudarė apie 40 204 tūkst. Eur per metus, vėlesniais metais kitimas nepastovus, 2013 m. investicijos siekė – 43 954 tūkst. Eur (t. y. apie 20 proc. daugiau nei 2012 m.; iš jų užsienio investicijų apie 17 510 tūkst. Eur), tačiau 2014 investicijos mažėjo (apie 7 proc.).

Lietuvos Respublika Europos Sąjungos ir nacionalinės reikšmės teisės aktų keliamų reikalavimų dėl elektros energijos suvartojimo užtikrinimas

Lietuvos Respublikos, kaip ES valstybės narės įsipareigojimai sumažinti elektros energijos suvartojimą.

Lietuvos Respublika, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, yra įsipareigojusi iki įgyvendinti reikalavimus iki 2020 m. 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą.

29


1 diagrama. Šilutės r. sav. registruotų kelių transporto priemonių skaičius 2010 – 2014 m.

2.5. Projekto uždaviniai

Projekto uždaviniai nurodyti 7 lentelėje.

7 lentelė. Projekto loginis pagrindimas

Uždavinys Projekto veikla Fizinio rodiklio pavadinimas ir matavimo vienetas

Fizinio rodiklio siekiama reikšmė

Atnaujinti esamą susidėvėjusią gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos infrastruktūrą

Susidėvėjusių apšvietimo sistemos dalių keitimas

Pakeista šviestuvų 1389 vnt.Pakeista atramų 937 vnt.Apšviesta perėjų 5 vnt.Pakeista kabelių 1,2 kmPakeista apšvietimo energijos valdiklių

18 vnt.

2.6. Projekto organizacija

Projektą įgyvendins Šilutės rajono savivaldybės administracija. Bendroji informaciją apie Projekto vykdytoją pateikiama 8 lentelėje.

8 lentelė. Bendroji informacija apie Projekto organizaciją

Savivaldybė / Savivaldybės įmonė / Kitas juridinis asmuo

Šilutės rajono savivaldybės administracija

Juridinio asmens kodas 188723322

Buveinės adresas Dariaus ir Girėno g. 1, LT-99133 ŠilutėKorespondencijos adresas [email protected]škėjo atstovo vardas, pavardė Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas

30


Remigijus BudrikasEl. pašto adresas [email protected] Nr. +37044179280

Šilutės rajono savivaldybė yra atsakinga už Šilutės rajono gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą ir priežiūrą. Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose už gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimą ir priežiūrą yra atsakingi seniūnai arba jų paskirti asmenys. Šilutės miesto gatvių apšvietimo tinklų priežiūrą vykdo UAB „Šilutės komunalininkas“, greta miesto esančiuose kaimuose (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) tinklus prižiūri Šilutės seniūnijos elektrikas.

Šilutės rajono savivaldybė gali įgyvendinti Projektą nepasitelkdama partnerių arba pritraukdama privatų partnerį. Tokiu atveju Projekto įgyvendinimui būtų pasitelkta šiuo metu priežiūrą vykdanti UAB „Šilutės komunalininkas“.

Jei Projektas būtų įgyvendinamas VPSP būdu, tokiu atveju Projektą įgyvendintų privatus partneris, o UAB „Šilutės komunalininkas“ galėtų atlikti specifinę funkciją – prižiūrėtų partnerystės sutarties su privačiu partneriu vykdymą. Toks bendradarbiavimas tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir minėtos bendrovės užtikrintų efektyvią ir racionalią partnerystės sutarties su privačiu partneriu priežiūrą. Šilutės rajono savivaldybės administracijai nereikėtų darbo sutarčių pagrindais samdytis papildomų specialistų, kurie atliktų partnerystės sutarties priežiūrą. Šias funkcijas atliktų UAB „Šilutės komunalininkas“ specialistai, kurie turi pakankamos patirties miestų gatvių apšvietimo infrastruktūros priežiūros ir eksploatavimo srityje. Bendradarbiavimas tarp savivaldybės ir minėtos bendrovės nebūtų formalus, o realiai spręstų Projektu siekiamas išspręsti problemas.

Šiam tikslui Šilutės rajono savivaldybės administracija turėtų sudaryti atskirą susitarimą su UAB „Šilutės komunalininkas“. Susitarimo sudarymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d. Šioje teisės normoje nurodoma, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Detalios UAB „Šilutės komunalininkas“ funkcijos, jų apimtis ir šių bendrovės vaidmuo įgyvendinant Projektą paaiškėtų patvirtinus Projekto įgyvendinimą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.

Projekto vieta Projekto organizacijos veiklos kontekste

Įvertinus Šilutės rajono savivaldybės uždavinius ir funkcijas, įtvirtintas teisės aktuose, akivaizdu, kad Projektas yra svarbus Šilutės rajono savivaldybei, kadangi prisidėtų prie savivaldybės ilgalaikių strateginių tikslų ir ilgalaikių prioritetų (gerinamas gatvių apšvietimas) įgyvendinimo.

Projektas inicijuojamas vykdant Šilutės r. sav. 2015 – 2017 m. strateginio veiklos plano (patvirtinto 2015 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu Nr. T1-2480) 07 Šilutės rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio programoje numatytą veiklą - gerinti seniūnijų infrastruktūros objektus, seniūnijų sanitariją ir gatvių apšvietimą bei Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 metų strateginio plėtros plano (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T1-28) strateginio tikslo „Gerinti infrastruktūrą darnoje su gamtine aplinka (3.1)

31


priemonių plane numatytą priemonę – Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas (3.1.4.3) (siekiama reikšmė – Įrengtas viešųjų erdvių apšvietimas – 11 vnt.).

Būtinybę įgyvendinti Projektą formuoja ne tik minėti strateginiai dokumentai, bet ir socialiniai ir ekonominiai savivaldybės, jos gyventojų bei lankytojų poreikiai.

2.7. Projekto siekiami rezultatai

Planuojamas pasiekti rezultatas – atnaujinta ir modernizuota Šilutės rajono savivaldybėje esančių gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistema.

Detalizuojantys (išmatuojami) siekiami projekto rezultatų rodikliai: modernizavimo metu pakeistų miesto gatvių šviestuvų kiekis. – 1389 vnt. šviestuvų; atramų atnaujinimas, rekonstravimas, perstatymas, panaikinimas ar naujų vietoje esamų įrengimas - 937

vnt. atramų; intelektualiosios (išmaniosios, pažangiosios) valdymo ir kontrolės sistemos atnaujinimas ir/ar naujos

diegimas - 18 vnt. apšvietimo energijos valdikliai (spintose); gatvių apšvietimo elektros linijų (kabelių) atnaujinimas, rekonstravimas, perstatymas, panaikinimas ar naujų

vietoje esamų įrengimas - 1,2 km kabelių keitimas; perėjų apšvietimas – 5 perėjos; sutaupytas elektros energijos suvartojimas po modernizacijos – 63,5 %; planuojamas metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas po modernizacijos 163 t CO 2

ekvivalentu.Kokybiniai (tiksliai neišmatuojami) planuojami pasiekti rezultatai: sumažinta nusikalstamų veikų, įvykstančių tamsiu paros metu, rizika; padidintas eismo dalyvių saugumas gatvėse; pagerintas rajono estetinis vaizdas.Pasiekti rezultatai turės teigiamą poveikį visų šiame investiciniame projekte įvardytų tikslinių

grupių gyvenimo kokybei.

Projekto turinio analizės rezultatai

Projektą įgyvendins Šilutės rajono savivaldybės administracija.Projekto tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą, atnaujinant Šilutės miesto ir su

miestu besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių ir viešųjų erdvių (kurių apšvietimas priklauso gatvių apšvietimo infrastruktūrai) apšvietimo infrastruktūrą.

Projekto uždavinys - atnaujinti esamą susidėvėjusią gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos infrastruktūrą.

Projekto rezultatai: pakeista šviestuvų – 1 389 vnt.; pakeista atramų – 937 vnt.; apšviesta perėjų – 5 vnt.; pakeista kabelių - 1,2 km; pakeista apšvietimo energijos valdiklių - 18 vnt. sutaupytas elektros energijos suvartojimas po modernizacijos – 63,5 %; metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas po modernizacijos 163 t CO2 ekvivalentu.Kokybiniai rezultatai:

32


sumažinta nusikalstamų veikų, įvykstančių tamsiu paros metu, rizika; padidintas eismo dalyvių saugumas gatvėse; pagerintas rajono estetinis vaizdas.Projektas nėra susijęs su kitais Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje įgyvendintais

projektais, tačiau panašus į kitų Lietuvos savivaldybių įgyvendintus ar planuojamus įgyvendinti gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo projektus.

Projekto ribos apima Šilutės miesto gatvių (ir viešųjų erdvių, kurios priskiriamos gatvių apšvietimo sistemai) apšvietimo infrastruktūrą bei su Šilutės miestu besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) apšvietimo infrastruktūrą, kuri priskiriama Šilutės gatvių apšvietimo infrastruktūrai ir nuosavybės teise priklauso tai pačiai Šilutės rajono savivaldybei (valdymo teisė perduota – Šilutės seniūnijai).

33


3. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS

3.1. Esama situacija

3.1.1.Gatvių ir viešųjų erdvių Šilutėje (ir su miestu besiribojančiuose kaimuose) apšvietimo esamos situacijos analizė

2015 m. gegužės mėn. buvo atlikta Šilutės miesto ir seniūnijų gatvių ir viešųjų erdvių

apšvietimo galimybių studija (toliau – Galimybių studija). Šiame skyriuje pateikiant esamos

situacijos analizę remiamasi šios Galimybių studijos rezultatais.

Šilutės r. savivaldybėje visi apšvietimo tinklai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kuri

juos yra perdavusi valdyti atitinkamoms seniūnijoms. Šilutės miesto (ir su miestu besiribojančių

kaimų - Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių) gatvių ir viešųjų erdvių, kurių apšvietimas

priskirtinas gatvių apšvietimui, apšvietimo infrastruktūrą valdo Šilutės seniūnija. Tinklų priežiūrą

atlieka UAB „Šilutės komunalininkas“.

Kaip nurodyta atliktoje Galimybių studijoje, Šilutės rajono savivaldybėje gatvių ir viešųjų

erdvių apšvietimui daugiausiai (90 proc.) yra naudojami natrio šviestuvai. Mažiau paplitę kitų tipų

šviestuvai: gyvsidabrio (3 proc.), liuminiscenciniai (3 proc.), kaitriniai, (2 proc.), halogeniniai (1

proc.) ir LED (1 proc.) šviestuvai.

Atramos (gatvių ir viešųjų erdvių)

Šilutėje (ir visame Šilutės rajone) apšvietimo šviestuvai kabinami ant dviejų tipų atramų:

metalinių ir gelžbetoninių. Savivaldybėje yra 1870 įvairaus aukščio ir dizaino metalinės atramos, iš

jų 1 077 Šilutėje ir į Projekto ribas patenkančiuose kaimuose (nuosavybės teise priklauso Šilutės

seniūnijai), ir 1256 gelžbetoninės atramos, iš jų 215 Šilutėje ir į Projekto ribas patenkančiuose

kaimuose (nuosavybės teise priklauso 12 vnt., likusios – AB „LESTO“ nuosavybė) . Per

pastaruosius 10 m. pakeista 355 vnt. atramų, iš jų 29 vnt. priklausančios viešųjų erdvių apšvietimui.

Gatvių ir viešųjų erdvių, priklausančių gatvių apšvietimo sistemai, apšvietimo lempos

Kaip jau minėta, savivaldybėje labiausiai paplitę natrio šviestuvai (žr. pav.). Tokia pati

situacija ir Šilutės seniūnijoje. Projekto apimties ribose 1 389 šviestuvai, iš kurių 1 361 natrio, 28 -

halogenai. Kenksmingų sveikatai gyvsidabrio šviestuvų, kurių yra savivaldybės teritorijoje,

Projekto ribose nėra. Modernių LED šviestuvų Projekto ribose taip pat nėra.

34


3 paveikslas. Šviestuvų tipai Projekto ribose

Maitinimo punktai

Projekto ribose yra 25 vnt. maitinimo punktų (žr. 9lentelę).

9 lentelė. Maitinimo punktų pasiskirstymas Projekto ribose

Vieta Maitinimo punktų skaičius (vnt.)Šilutė 18Grabupiai 1Pagryniai 3Macikai 2Traksėdžiai 1

Iš viso 25

Skirstymo spintos

Projekto ribose yra 25 vnt. skirstymo spintų (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Skirstymo spintų pasiskirstymas Projekto ribose

Vieta Skirstymo spintų skaičius (vnt.)Šilutė 18Grabupiai 1Pagryniai 3Macikai 2Traksėdžiai 1

Iš viso 25

Kabeliai

35


Projekto ribose yra 16 882 m orinių linijų, 37 405 m – kabelinių (žr. 11 lent.).

11 lentelė. Kabelių pasiskirstymas Projekto ribose

Vieta Orinės linijos (m) Kabelinės linijos (m)Šilutė 9 142 34 600Grabupiai 170 800Pagryniai 7 200 1 065Macikai 0 770Traksėdžiai 370 170

Iš viso 16 882 37 405

Elektros energijos suvartojimas

Informacija apie faktinį elektros energijos suvartojimą (pagal Šilutės seniūnijos turimus duomenis) pateikta 1.3.1 skyriuje esančioje 3 lentelėje.

Kaip jau buvo minėta 1.3.1 skyriuje, ne visi šviestuvai yra nuolat įjungti taupumo sumetimais.Šilutės miesto centrinė dalis apšviečiama visą tamsų paros laiką. Įjungti būna 110 vnt.

šviestuvų, kurie šviečia visi. Visos kitos gatvės apšviečiamos pagal grafiką vakare iki 24 val. ir ryte įjungiama nuo 6 val. Į Projekto ribas patenkančiose kaimuose apšvitimas veikia iki 22 val. ir ryte nuo 7val. Kai kuriose šalutinėse gatvėse įjungiami ne visi šviestuvai, neuždegama apie 70 – 80 šviestuvų.

Vasaros metu (nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d.) apšviečiama tik centrinė miesto dalis. Šios dalies apšvietimo tinklai valdomi itališku galios reguliatoriumi Reverberi SEC CT turinčiu tris režimus. Trijuose Naujakurių mikrorajono pastotėse sumontuoti valdymo centrai, su prigesinimu "Agatas DVC".

Jei siekiant apskaičiuoti sutaupymus būtų lyginamas faktiškai iki Projekto įgyvendinimo sunaudojamas elektros energijos kiekis, kai dega tik dalis šviestuvų, su tuo, kuris planuojamas sunaudoti įgyvendinus Projektą, kai degs visi šviestuvai, būtų lyginami skirtingi objektai ir būtų gautas iškreiptas rezultatas. Todėl, įvertinus šiuos neatitikimus nustatomas skaičiuojamasis elektros energijos suvartojimas (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. Faktinis ir skaičiuojamasis elektros energijos suvartojimas 2015 m.

Vieta Bendras šviestuvų galingumas, kW

Faktinis elektros suvartojimas 2015 m., kWh

Skaičiuojamasis elektros suvartojimas veikiant

reikalaujamu rėžimu, kWhŠilutė 137,7 318.517 550.880Grabupiai 2,5 2.536 9.800Macikai 0,9 2.288 3.640Pagryniai 9,1 18.002 36.560Traksėdžiai 2,2 2.640 8.800Iš viso 152,4 343.983 609.680

Apšvietimo sistemos išlaidos

36


Apšvietimo sistemos išlaidas sudaro 2 dalys: elektros energijos išlaidos ir eksploatacinės išlaidos.

Pagal esamą elektros energijos suvartojimą patiriamos išlaidos pateikiamos 13 lentelėje.

13 lentelė. Elektros energijos faktinės išlaidos 2010 – 2015 m.

Elektros energijos faktinės išlaidos, EUR be PVM2010 2011 2012 2013 2014 2015

Šilutė 31 805 35 895 42 995 45 409 45 699 46 882Grabupiai 245 292 287 300 286 317Macikai 168 203 240 268 255 286Pagryniai 2 013 2 002 2 440 2 421 1 957 2 250Traksėdžiai 295 305 320 316 302 330

Iš viso 34 526 38 697 46 282 48 714 48 499 50 065

Šilutės miesto gatvių apšvietimą prižiūri UAB „Šilutės komunalininkas“ laimėjęs priežiūros konkursą. Infrastruktūros eksploatacijos išlaidos susideda iš išlaidų infrastruktūros priežiūrai (medžiagos, kuras, transportas ir pan.) bei darbo užmokesčio.

Kaimišką dalį (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių km.) prižiūri Šilutės seniūnijos elektrikas (atlyginimas yra 5 544 Eur per metus). Medžiagų įsigijimui skiriama 2 896 Eur per metus.

Faktinės eksploatacijos išlaidos pateikiamos 14 lentelėje.

14 lentelė. Faktinės infrastruktūros eksploatacijos išlaidos 2010 – 2015 m.

Išlaidos gatvių apšvietimo sistemos eksploatacijai ir priežiūrai, EUR2010 2011 2012 2013 2014 2015

Šilutė 37 400 43 380 43 715 43 379 45 784 46 185Grabupiai 140 220 160 210 150 350Macikai 120 90 180 100 125 300Pagryniai 455 1 895 2 686 3 510 2 001 2 400Traksėdžiai 152 631 650 300 400 270

Iš viso 38 267 46 216 47 391 47 499 48 460 49 505

Remiantis įvertintais duomenimis, nustatyta, kad, jei Projektas nebus įgyvendinamas, tokiu atveju miestų gatvių apšvietimo infrastruktūrai skiriamos eksploatacinės išlaidos kiekvienais metais didės. Kadangi daugelio šviestuvų eksploatacijos laikas baigsis per ateinančius penkerius metus, Šilutės rajono savivaldybė turės papildomų išlaidų naujiems šviestuvams įsigyti bei esamiems šviestuvams dažniau remontuoti.

Galiausiai, esant dabartinei situacijai Šilutės rajono savivaldybė negalės užtikrinti, jog miestų gatvių apšvietimo rodikliai pasiektų apšvietimo standartus, įtvirtintus standarte „Gatvių apšvietimas ir susijusi įranga“. Laiku nekeičiant šviestuvų, miestų gatvių apšvietimo rodikliai bus dar žemesni.

37


3.2. Galimos projekto veiklos

Remiantis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 patvirtinta Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika (toliau – Metodika), Projekto investicijoms viršijant 300 tūkst. Eur, bet nesiekiant 3 mln. Eur, alternatyvų skaičius ir turinys iš karto gali būti pasirenkamas pagal „Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodiką“ atsižvelgiant į projekto tipą (pereinama prie trumpojo veiklų sąrašo).

Į trumpąjį veiklų sąrašą įtraukiamos šios veiklos, kurios spręstų egzistuojančias problemas, nurodytas 1.3 skyriuje:

šviestuvų keitimas; šviestuvų montavimo darbai; naujų atramų įsigijimas; atramų montavimo darbai; kabelių klojimas; apšvietimo valdiklių įrengimas; apšviestų perėjų įrengimas.

3.3. Projekto įgyvendinimo alternatyvos

Šiame skyriuje vertinamos 4 Projekto alternatyvos, parengtos atsižvelgiant į galimas Projekto veiklas. Alternatyvos numato ir įvertina tiek minimalias, tiek ir maksimalias veiklas.

Vertinant alternatyvas naudojamas skaičiuojamasis gatvių apšvietimas ir elektros energijos sunaudojimas.

Alternatyvose Projekto įgyvendinimui numatytas 20 metų terminas. Trečioji – ketvirtoji alternatyvos numato reikšmingus elektros energijos sutaupymus, todėl

atsiranda galimybė šias alternatyvas įgyvendinti ESCO būdu.

3.3.1. I Alternatyva „Nedaryti nieko“

Nulinė alternatyva, kai Projektas nėra įgyvendinamas, t. y. Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimas nėra atliekamas.

Atsižvelgiant į išskirtas grėsmes Galimybių studijoje, alternatyva „Nedaryti nieko“ yra atmetama ir toliau nebevertinama.

3.3.2. II Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“

Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ apima minimalų Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimą. Alternatyvos „Minimalūs pakeitimai“ atveju yra keičiami susidėvėję šiuo metu naudojami šviestuvai į naujus natrio šviestuvus bei 70 W galios natrio lempas. Iš viso būtų pakeisti 1389 šviestuvai ir lempos. 20 metų Projekto laikotarpiu yra skaičiuojama, kad natrio lempos bus keičiamos kas 7 metus. 15 Projekto metais bus reikalingas pakartotinas šviestuvų keitimas (natrio šviestuvų tarnavimo laikas ~ 15 metų). Pagal šią alternatyvą

38


taip pat numatyta pakeisti 1 200 m kritinės būklės požeminių kabelių Lietuvininkų gatvėje. Alternatyvos investicijos nurodytos 15 lentelėje.

15 lentelė. II alternatyvos investicijos

Investicijos, EUR be PVM II alternatyva "Minimalūs pakeitimai)

Šviestuvų keitimas 319,470Šviestuvų montavimo darbai 95,841Naujų atramų įsigyjimas Atramų montavimo darbai Kabelių klojimas 36,000Apšvietimo valdiklių įrengimas Apšviestų perėjų įrengimas Iš viso 451,311

Įgyvendinant šią alternatyvą būtų vykdomi analogiški kaip ir I alternatyvoje nuolatinės priežiūros darbai.

3.3.3. III Alternatyva „Įgyvendinti Projektą“

Alternatyva „Įgyvendinti Projektą“ apima kompleksinį Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimą. Atsižvelgiant į atliktą esamos situacijos analizę, pagal šią alternatyvą būtų atnaujinti svarbiausi infrastruktūriniai apšvietimo sistemos elementai. Būtų pakeičiami seni ir neekonomiški šviestuvai į LED šviestuvus, taip pat būtų įrengiamos naujos atramos, pritaikytos LED šviestuvams. Būtų keičiami kritinės būklės elektros kabeliai. 16 lentelėje pateikiamas apšvietimo sistemos atnaujinimo darbų sąrašas pagal alternatyvą „Įgyvendinti projektą“ ir reikalingos investicijos.

39


16 lentelė. III alternatyvos investicijos

Investicijos, EUR be PVM III alternatyva "Įgyvendinti projektą"

Šviestuvų keitimas 277,800Šviestuvų montavimo darbai 31,947Naujų atramų įsigijimas 234,250Atramų montavimo darbai 27,173Kabelių klojimas 36,000Apšvietimo valdiklių įrengimas 70,200Apšviestų perėjų įrengimas 29,000Iš viso 706,370

Įgyvendinant III alternatyvą, gatvių apšvietimo sistema būtų atnaujinta iš esmės per gana trumpą laikotarpį. Įgyvendinus šią alternatyvą bendras šviestuvų galingumas sumažėtų nuo 152 420 W iki 69 450 W, o tai reiškia 63,5 proc. elektros energijos sąnaudų sutaupymo vertinant skaičiuojamąjį elektros energijos sunaudojimą. Remiantis duomenimis apie išmetamo CO2 kiekį gaminant elektros energiją (t. y. 0,42 kg/ kWh5), apskaičiuotas išskiriamo į aplinką CO2 kiekio sumažėjimas įgyvendinus šią alternatyvą siektų 163 tonas per metus. Ženkliai didesnis nei antroje alternatyvoje „Minimalūs pakeitimai“ elektros energijos sutaupymas būtų pasiekimas dėl įdiegtos LED technologijos.

Įgyvendinus šią alternatyvą sumažėtų miestų gatvių apšvietimo sistemos eksploatavimo sąnaudos, nes LED šviestuvų tarnavimo laikas yra ženkliai ilgesnis, nei Na šviestuvų, be to, LED šviestuvai neturi lempų, kurias reikia keisti. Apskaičiuota, kad metinės eksploatacijos išlaidos sumažėtų nuo 40 913 Eur iki 28 639 Eur be PVM.

3.3.4. IV Alternatyva „Įgyvendinti Projektą kitaip“

Alternatyva „Įgyvendinti Projektą kitaip“ apima pilną Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimą. Pagal šią alternatyvą būtų pakeičiami seni ir neekonomiški šviestuvai į naujus 50 W LED šviestuvus (viso 1389 vnt.) bei pakeičiamos 937 atramos į naujas metalines atramas (iš esamų atramų 355 metalinės atramos yra naujos, todėl jų nesiūloma keisti). Būtų keičiami visi elektros kabeliai bei įrengiamas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas naujose vietose. Pagal šią alternatyvą būtų įrengiama 18 apšvietimo energijos valdiklių valdymo spintose bei 5 pėsčiųjų perėjų apšvietimas panaudojant saulės ir vėjo energiją. 17 lentelėje pateikiamas apšvietimo sistemos atnaujinimo darbų sąrašas pagal alternatyvą „Įgyvendinti Projektą kitaip“ ir reikalingos investicijos.

5 http://www.ppplietuva.lt/teisine-metodine-informacija/metodiniai-dokumentai/40


17 lentelė. IV alternatyvos investicijos

Investicijos, EUR be PVM IV alternatyva " Įgyvendinti projektą kitaip"

Šviestuvų keitimas 277,800Šviestuvų montavimo darbai 31,947Naujų atramų įsigyjimas 234,250Atramų montavimo darbai 27,173Kabelių klojimas 1,628,610Apšvietimo valdiklių įrengimas 70,200Apšviestų perėjų įrengimas 29,000Iš viso 2,298,980

Pagrindinis skirtumas tarp alternatyvose „Įgyvendinti Projektą“ ir „Įgyvendinti Projektą kitaip“ yra tas, kad pagal alternatyvą „Įgyvendinti Projektą“ yra keičiama tik 1 200 m kritinės būklės požeminių kabelių Lietuvininkų gatvėje, o pagal alternatyvą „Įgyvendinti Projektą kitaip“ yra keičiami visi esami 54 284 m (oriniai ir požeminiai) kabelių.

3.4. Alternatyvų palyginimas

3.4.1.Alternatyvų techninis palyginimas

I Alternatyva „Nedaryti nieko“ techniškai yra paprasčiausia, nes jokie darbai nebūtų atliekami, tačiau atsižvelgiant į išskirtas grėsmes Galimybių studijoje, alternatyva „Nedaryti nieko“ buvo atmesta ir toliau ji nebevertinama.




18 lentelėje pateikiamos atliktinų darbų apimtys įgyvendinant skirtingas alternatyvas.

41


18 lentelė. Alternatyvų techninis palyginimas

Veikla II alternatyva „Minimalūs pakeitimai“

III alternatyva „Įgyvendinti

Projektą“

IV alternatyva „Įgyvendinti Projektą

kitaip“Apšvietimo įrangos atnaujinimas

lempų keitimas, vnt.: 1 389 1 389 1 389šviestuvų keitimas, vnt. 1 389 1 389 1 389

atramos, vnt. - 937 937Elektros energijos tiekimo įrangos atnaujinimas

apšvietimo energijos valdiklių valdymo

spintose, vnt.

- 18 18

kabeliai, km 1,2 1,2 54,2pėsčiųjų perėjų

apšvietimas, vnt.- 5 5

Technologiškai tinkamiausią sprendimą, renkantis, kuri alternatyva yra pati geriausia, siūloma pasirinkti atlikus alternatyvų viso Projekto gyvavimo ciklo sąnaudų analizę, pasirenkant finansiškai ir ekonomiškai naudingiausią alternatyvą.

3.4.2.Alternatyvų teisinis palyginimas

Projekto alternatyvų palyginimas pagal teisinius kriterijus pateikiamas 19 lentelėje.

19 lentelė. Projekto alternatyvų teisinis palyginimas

Projekto alternatyvų teisiniai kriterijai

Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“

Alternatyva „Įgyvendinti Projektą“

Alternatyva „Įgyvendinti Projektą

kitaip“Teritorijų planavimo dokumentai

Jokių pokyčių ar spręstinų teisinių klausimų.

Jokių pokyčių ar spręstinų teisinių klausimų. Tačiau, jei keičiant atramas ir klojant kabelius reikėtų performuoti inžinerinės infrastruktūros koridorius, šiuo tikslu reikėtų rengti specialųjį planą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p.).

Jokių pokyčių ar spręstinų teisinių klausimų. Tačiau, jei keičiant atramas ir klojant kabelius reikėtų performuoti inžinerinės infrastruktūros koridorius, šiuo tikslu reikėtų rengti specialųjį planą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p.).

Projektas Šviestuvų bei lempų keitimas laikytini paprastuoju remontu, kuriam, vadovaujantis

Alternatyvos įgyvendinimo atveju būtų atliekami ne tik paprastajam remontui

Alternatyvos įgyvendinimo atveju būtų atliekami ne tik paprastajam remontui

42






kitaip“Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 1 d. 5 p., techninio projekto rengti nereikia.Kabelių keitimui (įtampai esant iki 0,4 kV) techninis projektas taip pat nereikalingas.

priskirtini darbai (šviestuvų ir lempų keitimas), bet ir kapitalinio remonto darbai (atramų keitimas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad statiniai yra nesudėtingi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p., kapitalinio remonto projekto rengti nereikia.

priskirtini darbai (šviestuvų ir lempų keitimas), bet ir kapitalinio remonto darbai (atramų keitimas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad statiniai yra nesudėtingi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p., kapitalinio remonto projekto rengti nereikia.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas




Žemės paskirties klausimas

Atsižvelgiant į tai, kad alternatyva būtų įgyvendinama esamose gatvių ribose, taip pat nenumatoma tiesti naujų apšvietimo tinklų, žemės paskirties keitimo klausimų nereiktų spręsti.



Statybą leidžiantis dokumentas

Kadangi projekto rengti nereikia, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.Žemės darbų atveju (pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“) reikėtų žemės savininko arba valdytojo raštiško pritarimo, bet kadangi savininkas yra projekto vykdytojas, papildomi leidimai nereikalingi).



Prisijungimo sąlygos Jokių pokyčių ar spręstinų teisinių

Jokių pokyčių ar spręstinų teisinių

Jokių pokyčių ar spręstinų teisinių

43






kitaip“klausimų. klausimų. klausimų.

Nuosavybės teisės klausimai

Kadangi Projektą inicijuojanti organizacija yra Šilutės rajono savivaldybės administracija, kuri yra ir gatvių apšvietimo tinklų savininkė, nenumatoma jokių spręstinų teisinių klausimų. Savivaldybei rekomenduotina dėl AB „Lesto“ priklausančių atramų naudojimo sudaryti rašytinį susitarimą su AB „Lesto“. Šiame susitarime būtų įtvirtinta gatvių apšvietimo tinklų eksploatuotojo teisė naudotis atramomis.



Teisiniu požiūriu visos išvardintos alternatyvos yra galimos. Vertinant alternatyvų įgyvendinimą teisiniu požiūriu pagal aukščiau minimus kriterijus svarbūs du aspektai – tai procedūrų sudėtingumas ir laiko sąnaudos. 20 lentelėje nurodoma teisinių procedūrų sudėtingumo ir laiko sąnaudų dydis balais nuo 1 iki 5. Simbolių reikšmė: 1 – labai nepalanku; 2 – nepalanku; 3 – priimtina; 4 – palanku; 5 – labai palanku. Kuo didesnis simbolis, tuo atitinkama alternatyva yra lengviau įgyvendinama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiksliai laiko sąnaudas prognozuoti yra sunku, kadangi ne visi išvardinti kriterijai priklauso nuo objektyvių aplinkybių.

20 lentelė. Projekto įgyvendinimo alternatyvų palyginimas pagal laiko sąnaudas ir teisinių procedūrų sudėtingumą


Alternatyva „Įgyvendinti projektą“

Alternatyva „Įgyvendinti projektą kitaip“

Teisinių procedūrų sudėtingumas

5 5 4

Laiko sąnaudos teisinėms procedūroms atlikti

5 5 4

Taigi, teisiniu požiūriu palankiausios yra alternatyvos „Minimalūs pakeitimai“ ir „Įgyvendinti Projektą“. „Įgyvendinti Projektą kitaip“ teisiniu požiūriu yra mažiau patraukli dėl šiek tiek didesnio

44


teisinių procedūrų sudėtingumo, bet skirtumas nėra esminis (didesnės laiko sąnaudos būtų patiriamos ne dėl procedūrų, o pagal IV alternatyvą numatytų darbų apimties).

Projekto galimybių ir alternatyvų analizės rezultatai

Galimos Projekto veiklos buvo įvertintos pagal jų aktualumą, veiklos poveikį problemos sprendimui, veiklos įgyvendinimo trukmę, veiklai įgyvendinti reikalingas investicijas ir sąnaudas, veiklos riziką. Buvo atrinktos šios: šviestuvų keitimas, šviestuvų montavimo darbai, naujų atramų įsigijimas, atramų montavimo darbai, kabelių klojimas, apšvietimo valdiklių įrengimas, apšviestų perėjų įrengimas.

Projekto kontekste buvo vertintos 3 alternatyvos. Alternatyva „Nieko nedaryti“ dėl 2015 m. atliktoje Galimybių studijoje jau atlikto vertinimo iš karto buvo atmesta ir nevertinta.




45


4. FINANSINĖ ANALIZĖ

4.1. Projekto ataskaitinis laikotarpis

Projekto ekonominės veiklos sektorius (toliau - EVS) – energetika. EVS projekto tipas – šalies viduje esančių elektros, gamtinių dujų ir šilumos perdavimo sistemų modernizavimas. Projekto ataskaitinis laikotarpis – 20 metų, nustatytas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą Projekto kuriamo ilgalaikio turto naudojimo trukmę.

4.1.1.Projekto alternatyvų finansinės analizės tikslas ir priemonės4.1.1.1. Analizės tikslas

Finansinės analizės tikslas yra įvertinti Projekto finansinius rodiklius. Finansinis vertinimas atliekamas atskirai visoms keturioms alternatyvoms, nustatyto periodo ir nustatytų prielaidų rėmuose. Gauti rezultatai lyginami tarpusavyje, įvertinant investicijos grąžą, kapitalo grąžą ir projekto finansinę analizę.

4.1.1.2. WLCC ir DCF metodikos taikymas

Whole life cycle costing – tai sąnaudų valdymo įrankis, kuris parodo mažiausius kaštus per visą infrastruktūros objekto tarnavimo laiką. Whole life cycle costing metodas leidžia palyginti ir įvertinti skirtingas projekto sąnaudų alternatyvas. Visas sąnaudas, per visą infrastruktūros objekto eksploatavimo laikotarpį, sudaro: projektavimo, statybos, finansavimo, veiklos, priežiūros ir infrastruktūros objekto pardavimo kaštai. Švenčionių raj. gatvių apšvietimo elektros tinklų projekto atveju aktualios šios sąnaudos:

projektavimo (darbo projekto rengimo)/rangos darbų sąnaudos: sąnaudos susiję su gatvių apšvietimo renovacija ir plėtra;

priežiūros sąnaudos: sąnaudos susiję su infrastruktūros objekto priežiūra.

Whole life cycle costing metodo skaičiavimų įvertinimui naudojami šie metodai:

1. kapitalo grąžos (angl. Return on capital employed);2. grynųjų sutaupymų (angl. Net savings);3. sutaupymų ir investicijų rodiklis (angl. Savings to investments ratio);4. vidinės grąžos metodas (angl. Internal rate of return);5. pritaikytas vidinės grąžos metodas (angl. Adjusted internal rate of return);6. grynosios galutinės vertės (angl. Net terminal value);7. prarastų lėšų metodas (angl. Sinking funds);8. naudos ir kaštų rodiklio (angl. Benefit/ cost ratio);9. metinio kapitalo mokesčio (angl. Total annual capital charge);

46


10. grynos dabartinės vertės (angl. Net present value);11. lygiaverčių metinių kaštų metodą (angl. Equivalent annual cost).

WLCC analizės praktikoje paprastai nenaudojami visi identifikuoti rodikliai, pasirenkami 3–4 rodikliai, pagal kuriuos palyginamos projekto alternatyvos. Šio projekto rėmuose dėl patogumo ir techninių apribojimų (turimo pasirengto alternatyvų analizės modelio) pasirinkti šie išvestiniai rodikliai, kurie savo skaičiavimo formulėse iš esmės apima ir dalį kitų WLCC analizės rodiklių:

1. Grynos dabartinės vertės (angl. net present value)6:

Grynos dabartinės vertės metodas leidžia įvertinti investicijų vertę dabarties laiko momentu:

GDV=∑t=1

t=T (R t−C t )

(1+d )t −C0, kur:

Rt – teigiami pinigų srautai projekto metais t;Ct – neigiami pinigų srautai projekto metais t;C0 – neigiamas pinigų srautas projekto pradžios metais (investicijos);

d – diskonto (palūkanų) norma;t – projekto metai;

T – projekto trukmė.

2. Vidinės grąžos normos (angl. Internal rate of return)

PS0,1,........,t – atitinkamų metų grynųjų pinigų srautai;T – projekto trukmė;n –n-ieji metai;VGN – vidinė grąžos norma.

VGN yra vertinama kartu su GDV. Esant labai neigiamai GDV, VGN dažniausiai neskaičiuojama.

3. Naudos ir sąnaudų rodiklio (angl. the benefit/cost ratio):

Šis rodiklis parodo projekto teigiamų diskontuotų pinigų srautų ir neigiamų diskontuotų srautų santykį. Dažniausiai naudojama projekto teigiamų ir neigiamų srautų diskontuotų santykio formulė:

6 Šis rodiklis atitinka DCF analizėje skaičiuojamą GDV rodiklį, kai diskontuojamas į tuos pačius projekto pradžios metus.

47

VGN=∑t=1

t=T (PSn )

(1+VGN )t=0


NSR=∑t=0

t=T

Rt (1+d )−t

∑t=0

t=T

Ct (1+d )−t

, kur Rt – teigiami pinigų srautai projekto metais t;

Ct – neigiami pinigų srautai projekto metais t;d – diskonto (palūkanų) norma;

t – projekto metai;T – projekto trukmė.

Finansinių rodiklių skaičiavimui naudojama diskontuotų pinigų srautų (angl. DCF, toliau - DCF) metodika, apibrėžta analizės šaltiniuose. DCF metodika apibrėžia tokias finansinės analizės prielaidas:

naudojamos tik piniginės įplaukos ir išlaidos - nusidėvėjimas, rezervai ar kitos apskaitos eilutės, kurios atspindi nepiniginius srautus yra netraukiamos į DCF analizės ataskaitą;

sumuojant (t. y. sudedant arba atimant) pinigų srautus, atsiradusius skirtingais metais, atsižvelgiama į pinigų laiko vertę. Ateities pinigų srautai yra diskontuojami dabartine verte, naudojant tam tikrą diskonto normą.

DCF analizėje pinigų srautai vertinami remiantis inkrementiniu metodu, t. y. nagrinėjamas pinigų srautų skirtumas lyginant projekto alternatyvas su alternatyva „Nieko nedaryti“.

4.1.2.Projekto alternatyvų analizė bendrosios prielaidos ir jų pagrindimas

Projekto bendrosios prielaidos ir jų pagrindimas pateikiami Error: Reference source not found lentelėje.

21 lentelė. Projekto bendrosios prielaidos ir jų pagrindimas.

Nr. Prielaida Pagrindimas

1 Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 metų.

Siekiant įvertinti viso projekto gyvavimo ciklo sąnaudas ir tikrąją Projekto naudą, nesuteikiant pranašumo nė vienai iš Projekte atsirinktų alternatyvų, laikomasi prielaidos, kad Projekto trukmė atitinka maksimalią sukurto turto tarnavimo trukmę. Apskaičiuota, kad ilgiausiai galėtų tarnauti alternatyvoje „Įgyvendinti Projektą“ įdiegtas turtas, nes realus įdiegtų LED šviestuvų tarnavimo laikas valandomis – 80 000 – 100 0007. Skaičiavimams imama žemutinė tarnavimo riba – 80 000 valandų. Per metus Lietuvoje gatvių apšvietimo lempos šviečia ne daugiau kaip 4 0008 valandų. Todėl

7 Remiantis gamintojų pateikiama informacija.

8 4.000 valandų per metus yra vidutinis skaičiavimuose taikomas šviestuvų veikimo laikas.48


sukurtas turtas gali tarnauti 20 metų (80 000 / 4 000 = 20). 2 Finansinė reali

diskonto norma – 4 proc.

Projektas yra inicijuojamas viešosios institucijos, todėl skaičiuojama diskonto norma (4 proc.) yra pritaikyta remiantis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtinta investicinių projektų rengimo metodika9, kurioje numatyta rekomenduojama diskonto norma viešojo tipo projektams.

3 Ekonominė reali diskonto norma – 5, proc.

Ekonominiuose skaičiavimuose, skaičiuojant pinigų srautų dabartinę vertę, siūlome taikyti 5 proc. diskonto normą.

Siūloma taikyti diskonto norma nustatyta atsižvelgiant į VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtintą investicinių projektų rengimo metodiką.

4 Turto nusidėvėjimo norma – dvidešimt metų. Nusidėvėjimas – tiesinis.

Nustatyta įsigyto turto nusidėvėjimo norma – dvidešimt metų, remiantis maksimalia sukurto turto tarnavimo trukme. Kaštų – naudos analizei nusidėvėjimas nėra reikšmingas, tačiau likutinė turto vertė traktuojama kaip projekto nefinansinės projekto pajamos, todėl nusidėvėjimas privalo būti įvertintas.

4.1.2.1. Finansinės analizės struktūra

Finansinė analizė atliekama remiantis paveiksle nurodyta schema. Pirmiausia įvertinamos ir apibrėžiamos projekto įgyvendinimui reikalingos investicijos (1), jų išskaidymas pagal metus, kitu žingsniu įvertinamas ir apskaičiuojamas skirtų alternatyvų projekto sąnaudų ir pajamų srautai (2). Turint šias dvi (1 ir 2) duomenų eilutes apskaičiuojamas finansinis investicijų pelningumas (4). Kitas žingsnis, atliekant analizę, yra finansavimo šaltinių (3) ir skiriamų finansavimo sumų nustatymas. Įvertinus projekto investicijas, sąnaudas, pajamas ir, nustačius finansavimo šaltinius ir finansavimo sumas, įvertinama, ar užteks finansinių išteklių vykdyti projektą, t. y. ar projektas yra gyvybingas (5). Galiausiai, remiantis sąnaudų ir pajamų rezultatais ir finansavimo šaltinių duomenimis, įvertinamas finansinis kapitalo (nacionalinio) naudingumas (6).

9 Investicinių projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika (patvirtinta 2014.12.31)

49


4 paveikslas. Projektų alternatyvų finansinės analizės struktūra

4.2. Projekto lėšų srautai

2015 m. Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų ir Pagrynių) gatvių apšvietimo infrastruktūros galingumas yra 152,4 kW. Per 2015 m. buvo suvartota ~ 344 000 kWh elektros energijos. Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos suvartojimas neatspindi faktinės situacijos, nes taupymo sumetimais tamsiu paros metu yra išjungiama didžioji dalis šviestuvų arba šviestuvai dega tik, pavyzdžiui, iki 22 val. arba 24 val. Įvertinus esamą gatvių apšvietimo infrastruktūros galingumą, jei šviestuvai veiktų visu pajėgumu (4 000 val. per metus), tokiu atveju skaičiuojamasis elektros energijos suvartojimas per metus būtų ~ 609 680 kWh, t. y. ~ 77 proc. daugiau nei esama situacija. Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių apšvietimo sistema naudoja natrio ir metalo halogeno lempas, kurių intensyvumo lygio neįmanoma reguliuoti technologiškai. Esamos gatvių apšvietimo infrastruktūros duomenys pateikiami Error: Referencesource not found lentelėje.

22 lentelė. Esamos gatvių apšvietimo infrastruktūros duomenys

Vieta Bendras šviestuvų galingumas, kW

Faktinis elektros suvartojimas 2015 m.,

kWh

Skaičiuojamasis elektros suvartojimas veikiant

reikalaujamu rėžimu, kWhŠilutė 137,7 318.517 550.880Grabupiai 2,5 2.536 9.800Macikai 0,9 2.288 3.640Pagryniai 9,1 18.002 36.560Traksėdžiai 2,2 2.640 8.800Iš viso 152,4 343.983 609.680

Reiktų pabrėžti, kad taupymo sumetimais savivaldybei išjungiant didžiąją dalį šviestuvų nėra užtikrinama gatvių apšvietimo paslaugos kokybė pagal nustatytus normatyvinius reikalavimus

50


apibrėžtų standarte „Gatvių apšvietimas ir susijusi įranga“ ir teisės aktuose. Toliau finansinėje analizėje bus naudojamas skaičiuojamasis elektros energijos suvartojimas gatvių apšvietimo infrastruktūrai veikiant visu pajėgumu (609 680 kWh per metus).

4.2.1. Investicijų išlaidos

Nustatant Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo kainą bei alternatyvų apimtis buvo remiamasi atlikta Galimybių studija ir Šilutės raj. savivaldybės pateikta papildoma informacija.

Atsižvelgiant į atliktą Galimybių studiją, vertinant alternatyvų investicinius kaštus buvo padarytos šios prielaidos (žr. Error: Reference source not found lentelę):

23 lentelė. Alternatyvų prielaidos

Darbai Kaina, EUR be PVM50 W LED šviestuvų įsigijimas 200Natrio šviestuvo kaina 100Natrio lempos kaina 10Metalinių atramų įsigijimas 250Požeminių kabelių tiesimas išardant ir sudedant šaligatvio dangą (esant poreikiui)

30 EUR/ metrui

Šviestuvo pakeitimo kaina 23 EUR/ vnt.Atramos pakeitimo kaina 29 EUR/ vnt.Apšvietimo valdymo sistemos įrengimas. Apšvietimo energijos valdiklis su įrengimu

3,900 EUR/ valdymo spintai

Pėščiųjų perėjos apšvietimas panaudojant saulės ir vėjo energiją (įrengiami du šviestuvai vienai perėjai apšviesti)

5,800 EUR/ perėjos apšvietimui

Įtampos reguliavimo ir stabilizavimo sistema yra daugiafunkcinis energijos, valdiklis, skirtas mažinti ir stabilizuoti lempoms tiekiamą įtampą bei valdyti sistemą. Sumažinta įtampa prailgina įrenginių tarnavimo laiką. Sistema yra pritaikoma ir seno tipo natrio šviestuvams. Įrangą sudaro tik valdiklis, o reguliavimas vykdomas esamais kabeliais rankiniu ar automatiniu būdais.

Į gatvės šviestuvų valdymo spintas įdiegus apšvietimo energijos valdiklius galima atlikti visų šviestuvų, prijungtų prie valdymo spintos, valdymą. Apšvietimo energijos valdikliai kontroliuoja ir stabilizuoja elektros energijos įtampą perduodamą iš valdymo spintos į gatvės šviestuvus, taip sumažindama elektros energijos sąnaudas. Apšvietimo energijos valdikliai leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas gatvių apšvietimui apytiksliai 20-30 %.

Nuotolinio energijos valdymo ir kontroliavimo sistema gali būti diegiama papildomai. Tai įtampos reguliavimo ir stabilizavimo sistemos priedas, įgalinantis sistemą valdyti mobiliuoju ryšiu. Papildomai reikalingas GSM Gateway valdiklis kiekvienoje pastotėje, kuris nuolat stebi sistemos duomenis ir būseną. Visa informacija talpinama WEB serveryje. Kadangi valdikliai sujungti mobiliuoju ryšiu valdymas ir informacijos stebėjimas atliekamas kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu prijungtu prie interneto. Vienos įtampos reguliavimo ir stabilizavimo sistemos kaina: ~ 3,9 tūkst. Eur (be PVM) vienai apšvietimo valdymo spintai.

51


Error: Reference source not found lentelėje pateikiami skirtingų alternatyvų investicijų kaštai tūkst. EUR be PVM.

24 lentelė. Skirtingų alternatyvų investicijų kaštai tūkst. EUR be PVM

Investicijos, EUR be PVM II alternatyva "Minimalūs pakeitimai)

III alternatyva "Įgyvendinti

projektą"

IV alternatyva " Įgyvendinti

projektą kitaip"Šviestuvų keitimas 319,470 277,800 277,800Šviestuvų montavimo darbai 95,841 31,947 31,947Naujų atramų įsigijimas 234,250 234,250Atramų montavimo darbai 27,173 27,173Kabelių klojimas 36,000 36,000 1,628,610Apšvietimo valdiklių įrengimas 70,200 70,200Apšviestų perėjų įrengimas 29,000 29,000Iš viso 451,311 706,370 2,298,980

Atsižvelgiant į išskirtas grėsmes atliktoje Galimybių studijoje, alternatyva „ Nedaryti nieko“ yra atmetama ir toliau nebevertinama.

Alternatyva „Minimalūs pakeitimai“ apima minimalų Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimą ir todėl reikia ženkliai mažiau investicijų alternatyvos įgyvendinimui (451 311 tūkst. EUR) palyginus su alternatyvomis „Įgyvendinti projektą“ ar „Įgyvendinti projektą kitaip“. Alternatyvos „Minimalūs pakeitimai“ atveju yra keičiami susidėvėję šiuo metu naudojami šviestuvai į naujus natrio šviestuvus bei 70 W galios natrio lempas. Viso bus pakeista 1389 šviestuvai ir lempos. 20 metų projekto laikotarpyje yra skaičiuojama, kad natrio lempos bus keičiamos kas 7 metus. 15 Projekto metais bus reikalingas pakartotinas šviestuvų keitimas (natrio šviestuvų tarnavimo laikas ~ 15 metų). Šios alternatyvos apimtyje taip pat numatyta pakeisti 1 200 m. kritinės būklės požeminių kabelių Lietuvininkų gatvėje.

Alternatyvose „Įgyvendinti projektą“ ar „Įgyvendinti projektą kitaip“ yra keičiami seni ir neekonomiški natrio šviestuvai į naujus 50 W LED šviestuvus (viso 1389 vnt.) bei taip pat pakeičiamos 937 atramos į naujas metalines atramas (iš esamų atramų 355 metalinės atramos yra naujos, todėl jų nesiūloma keisti). Šių alternatyvų apimtyje įrengiama 18 apšvietimo energijos valdiklių valdymo spintose bei 5 pėsčiųjų perėjų apšvietimas. Pagrindinis skirtumas tarp alternatyvų „Įgyvendinti projektą“ ir „Įgyvendinti projektą kitaip“ yra tas, kad alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ apimtyje yra keičiama tik 1200 m. kritinės būklės požeminių kabelių Lietuvininkų gatvėje, o Alternatyvose „Įgyvendinti projektą kitaip“ apimtyje yra keičiami visi esami 54 284 m. (oriniai ir požeminiai) kabeliai.

Alternatyvos „Įgyvendinti projektą kitaip“ būtų patiriamos didžiausios investicijos, kadangi šios alternatyvos apimtyje keičiami visi esami oriniai ir požeminiai kebeliai į naujus požeminius kabelius. Bendros numatomos investicijos 2 298 980 EUR.

4.2.2.Gatvių apšvietimo tinklų priežiūros sąnaudos

Nuolatinės priežiūros (eksploatacijos) išlaidos yra vertinamos atsižvelgiant į faktines (žr. Error: Reference source not found lent.) ir prognozuojamas sąnaudas.

52


25 lentelė. Faktinės eksploatacinės išlaidos

Eksploatacinės išlaidos, EUR be PVM

2010 2011 2012 2013 2014 2015

Šilutės miestas 30,909 35,851 36,128 35,850 37,838 38,169Grabupiai 116 182 132 174 124 289Macikai 99 74 149 83 103 248Pagryniai 376 1,566 2,220 2,901 1,654 1,983Traksėdžiai 126 521 537 248 331 223Viso 31,626 38,195 39,166 39,255 40,050 40,913

Faktinės Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių apšvietimo sistemos eksploatacijos išlaidos 2015 m. sudarė 40 913 EUR be PVM. Reiktų atkreipti dėmesį, kad eksploatacijos išlaidos išliko stabilios 2011-2015 m. laikotarpyje.

Šilutės mieste ir besiribojančiuose kaimuose kasmet pakeičiama ~ 160-180 lempų (~12-14 proc. nuo visų lempų skaičiaus).

Pakeitus esamus natrio šviestuvus į modernius LED šviestuvus, sumažės apšvietimo infrastruktūros eksploatacijai skirtos išlaidos ~ 30 - 50 proc., kadangi LED šviestuvų tarnavimo laikas (~20 metų) yra ~ 2-3 kartus ilgesnis lyginant su natrio šviestuvais ir tai įtakoja retesnį šviestuvų keitimą, šviesos taškų darbo būklės tikrinimą, ženkliai sumažėja gedimo aptikimo ir šalinimo sąnaudos. Reiktų atkreipti dėmesį, kad LED gamintojai suteikia ~ 2-5 metų garantiją šviestuvams. Alternatyvų skaičiavimuose buvo padaryta prielaida, kad eksploatacijos kaštus galima sumažinti 30 proc. (Alternatyvose „Įgyvendinti projektą“ ir „Įgyvendinti projektą kitaip“).

Atsižvelgiant į argumentus išdėstytus aukščiau, Alternatyvų, „Įgyvendinti projektą“ ir „Įgyvendinti projektą kitaip“ atveju gatvių apšvietimo tinklų nuolatinės priežiūros sąnaudos ~28 639 EUR be PVM per metus.

Įvertinus 2015 m. patirtas elektros sąnaudas Šilutės mieste ir besiribojančiuose kaimuose, vid. apskaičiuotas tarifas už elektros energiją sudarė ~ 0,1294 EUR be PVM (0,1566 EUR su PVM). Darome prielaidą, kad elektros kaina (reali) išliks tokia pati visą projekto laikotarpį.

Elektros energijos suvartojimo prognozė (žr. pav.) buvo sudaryta atsižvelgiant į šiuo metu eksploatuojamų ir numatomų pakeisti šviestuvų bendrą galingumą. Skaičiavimuose daroma prielaida, kad kiekvienas šviestuvas bus įjungtas 4.000 val. per metus. Alternatyvose „Įgyvendinti projektą“ ir „Įgyvendinti projektą kitaip“ numatyta, kad įdiegus apšvietimo energijos valdiklius bus papildomai sutaupoma ~20-30 proc. elektros energijos, bei prailginamas šviestuvų tarnavimo laikas.

53


5 paveikslas. Elektros energijos suvartojimo prognozė

Suminės gatvių apšvietimo sąnaudas sudaro apšvietimo sistemos nuolatinės priežiūros (eksploatacijos ir darbo užmokesčio) ir suvartotos elektros energijos išlaidos. Atskirų alternatyvų gatvių apšvietimo sąnaudos pateikiamos žemiau esančioje lentelėje.

26 lentelė. Gatvių apšvietimo sistemos nuolatinės priežiūros sąnaudos ir elektros pirkimo išlaidos, EUR be PVM

I alternatyva "Nieko

nedaryti"

II alternatyva "Minimalūs pakeitimai)

III alternatyva

"Įgyvendinti projektą"


projektą kitaip"

Elektros energijos išlaidos, EUR be PVM

78,914 50,340 28,766 28,766

Nuolatinės priežiūros išlaidos, EUR be PVM

40,913 40,913 28,639 28,639

Suminės gatvių apšvietimo sąnaudos, EUR be PVM

119,827 91,253 57,405 57,405

Atskirų alternatyvų gatvių apšvietimo sistemos priežiūros sąnaudų sutaupymai, lyginant su alternatyva “Nieko nedaryti” pateikti žemiau esančioje lentelėje.

27 lentelė. Gatvių apšvietimo sistemos nuolatinės priežiūros sąnaudų ir elektros pirkimo išlaidų sutaupymai, EUR be PVM

I alternatyva "Nieko

nedaryti"

II alternatyva "Minimalūs pakeitimai)

III alternatyva

"Įgyvendinti projektą"


projektą kitaip"

Elektros energijos išlaidų sutaupymas EUR be PVM

0 28,574 50,148 50,148

Nuolatinės priežiūros išlaidų sutaupymas, EUR be PVM

0 0 12,274 12,274

Suminis gatvių apšvietimo išlaidų sutaupymas, EUR

0 28,574 62,422 62,422

54


be PVM

Didžiausi suminiai gatvių apšvietimo sistemos priežiūros išlaidų sutaupymai per visą Projekto laikotarpį – 62 422 EUR per metus, pasiekiami pasirinkus Alternatyvas “Įgyvendinti projektą ” ir “Įgyvendinti projektą kitaip”.

4.2.3.Projekto pajamos

Projektas laikomas negeneruojančiu pajamų, nes jokios trečiųjų šalių pajamos nėra planuojamos gauti nė vienos alternatyvos atveju.

Galimybės gauti pajamų iš reklamos ant apšvietimo stulpų siūlytina atsisakyti, nes tai darytų reikšmingą įtaką eismo saugumo sumažėjimui, nes reklama blaškytų vairuotojų dėmesį. Galimos gauti pajamos iš apšvietimo stulpų nuomos bevieliams tinklams, vaizdo kameroms ir pan. taip pat nėra vertinamos, nes nėra įmanoma išmatuoti paklausos ir technologinio tinkamumo šių technologinių sprendimų pritaikymui. Manytina, kad tokių užsakymų vertė Projektui taip pat reikšmingos įtakos nedarytų.

4.2.4.Projekto finansinių šaltinių analizė

Galimi šie Projekto finansavimo šaltiniai:

1. Savivaldybės biudžeto lėšos. Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo Projekto įgyvendinimui Šilutės raj. savivaldybės biudžeto lėšų nepakaktų. Šilutės raj. savivaldybės esama skola lyginant su prognozuojamomis pajamomis viršija 40 proc. (55,5 proc.), tad remiantis savivaldybės skolinimąsi reglamentuojančiais teisės aktais, savivaldybė gali skolintis tik ES finansuojamiems investicijų projektams. Savivaldybės galimybės skolintis iš bankų vertinamos kaip ribotos. Projektas turėtų būti finansuojamas pasinaudojant kitais išoriniais finansavimo šaltiniais.

2. Energijos efektyvumo fondas.Šiuo metu UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra teikia garantijas už finansuotojų

suteiktas paskolas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Garantijų finansinė priemonė įgyvendinama iš Energijos efektyvumo fondo lėšų. Fondas įsteigtas vasario 18 d. trišale sutartimi, sudaryta tarp Finansų, Energetikos ministerijų ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros. Gatvių apšvietimo modernizavimo projektams finansuoti iš fondo lėšų skiriama 14,49 mln. eurų.

Galimi pareiškėjai:

ETPT įmonės, kai jie teikia paslaugas savivaldybėms ir (arba) savivaldybių įmonėms;

Savivaldybės ir (arba) savivaldybių įmonės. Pagrindinės sąlygos:

55


garantuojama iki 80 proc. paskolos sumos; paskolos terminas – iki 20 metų; Projektas turi atitikti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos

nuostatas (11 punkto įgyvendinimas, jei šiuo projektu bus mažinamas energijos suvartojimas);

įgyvendinamas miesto gatvių apšvietimo modernizavimo projektas turi sutaupyti bent 40 proc. elektros energijos per metus.

Numatomas tokios paramos taikymo sąlygos priklausomai nuo nuosavo ir skolinto kapitalo panaudojimo santykio:

Skolinto kapitalo dalis Garantijos dydis

<55% 80%

55-60% 75%

60-65% 70%

65-70% 65%

70-75% 60%

100%* 45-50%

*kai projektą įgyvendina savivaldybė.

Gatvių apšvietimo modernizavimo projektams numatyta 14,49 mln. EUR garantijų suma. Planuojama, kad bus garantuojama už daugiau kaip 30 mln. EUR gatvių apšvietimo modernizavimo projektų

3. Bankų paskolos.Savivaldybės galimybės skolintis iš bankų vertinamos kaip ribotos įvertinus esamą

savivaldybės skolų lygį.

4. Privačios lėšos.Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo

Projekto įgyvendinimui galėtų būti pritrauktos privačių investuotojų lėšos, įvertinus prognozuojamus investicijų atsipirkimo rodiklius. Privataus investuotojo pageidaujama investicijų metinė grąža galėtų būti ~9-15 proc. nuo investuoto nuosavo kapitalo. Projektas galėtų būti įgyvendinamas VPSP būdu.

56


4.2.5. Investicijų likutinė vertė

Investicijų likutinė vertė – tai ilgalaikio turto vertė, pasibaigus Projekto ataskaitiniam laikotarpiui. Likutinė vertė apskaičiuojama tik tam turtui, kuriam įsigyti ar sukurti numatytos IP investicijos.

Kadangi Projekto ataskaitinis laikotarpis sutampa su turto naudingo tarnavimo laikotarpiu, turto likutinė vertė nėra skaičiuojama.

4.2.6.Projekto finansinis gyvybingumas

Kadangi nė vienos alternatyvos atveju nėra gaunamą pajamų, Projekto numatomi finansiniai srautai yra neigiami visoms alternatyvoms (žiūrėti pateiktą finansinį modelį). Siekiant užtikrinti Projekto finansinį gyvybingumą, savivaldybė turės arba skolintis iš bankų, arba pritraukti privatų kapitalą į Projektą. Žinant savivaldybės ribotas finansines galimybės pasiskolinti iš bankų dėl aukšto skolos rodiklio (įvertinant, kad savivaldybės skolos santykis su prognozuojamos savivaldybės pajamos yra ~55,5 proc. Maksimalus skolinimosi limitas 70 proc.), realiausią galimybė įgyvendinti Projektą tik pritraukiant privatų investuotoją į Projektą. Privačiam investuotojui būtų patrauklu dalyvauti Projekte, tik esant priimtinai investicijų grąžai.

4.3. Finansiniai rodikliai ir išvada dėl projekto gyvybingumo

Įvertinus investicijų dydžius, sąnaudas ir pajamas, atliekame viso Projekto ciklo sąnaudų analizę (WLCC) ir įvertiname investicijų pelningumą skirtingoms alternatyvoms. Projekto pelningumą parodo šie rodikliai:

grynoji dabartinė vertė (toliau – GDV); vidinė grąžos norma (toliau – VGN).

Taip pat įvertinama Projekto viso gyvavimo ciklo sąnaudų analizės rodiklis:

naudos ir sąnaudų santykis (naudos ir sąnaudų rodiklis) (toliau – NSR);

Grynoji dabartinė vertė investicijoms skaičiuojama siekiant įvertinti planuojamų investicijų naudą šiandien, t. y. grynoji dabartinė vertė parodo, ar verta investuoti į Projektą. Įvertinus tai, kad Projektas bus pradėtas vykdyti 2016 m., GDV skaičiuojama projekto pradžios metams (šie metai skaičiavimuose nėra diskontuojami).

Grynoji dabartinė vertė gaunama sudedant diskontuotą pinigų srautą per projekto gyvavimo laikotarpį. GDV parodo projekto naudą skaičiuojant šios dienos pinigų verte – jeigu GDV teigiama, vadinasi projekto finansinė nauda padengs investicijos sumą ir projekto sąnaudas. Jei projekto finansinė GDV < 0, tai reiškia, kad diskontuoti projekto generuojami grynieji pinigų srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir projektas per ataskaitinį laikotarpį finansiškai neatsiperka. Kai GDV < 0, projekto finansinė nauda nebus pasiekta.

57


GDV yra skaičiuojama visoms investicijoms ir kapitalo investicijoms.

Vidinė grąžos norma (VGN) investicijoms yra antrasis finansinės analizės rodiklis, vertinamas kartu su GDV investicijoms. Esant ženkliai neigiamai GDV investicijoms, VGN dažniausiai neskaičiuojama.

Jeigu apskaičiuota finansinė VGN investicijoms didesnė už rinkoje esančią vidutinę palūkanų normą, vadinasi projekto sukuriama finansinė nauda didesnė už lėšų projektui įgyvendinti skolinimosi išlaidas.

Projekto alternatyvų finansinių srautų detalūs skaičiavimai pateikiami finansiniame modelyje.

28 lentelė. Pateikiamas skirtingų alternatyvų finansinių rodiklių palyginimas

RodiklisII alternatyva

„Minimalūs pakeitimai“

III alternatyva

„Įgyvendinti projektą“

IV alternatyva „Įgyvendinti

projektą kitaip“

Finansinė projekto GDV investicijoms, tūkst. EUR -63 142 -1451

Finansinė projekto VGN investicijoms 2016 m., proc. 2,36% 6,17% -5,22

Naudos – sąnaudų santykis (NSR) 0 0 0

Analizės rezultatai ir išvados:

1. Jei Projektas būtų 100 proc. finansuojamas Šilutės raj. savivaldybės lėšomis, finansiniai investicijų ir kapitalo rodikliai Projekto Alternatyvų rėmuose sutaptų.

2. Vertinant projekto finansinę investicijų GDV išryškėja, kad alternatyvos „Įgyvendinti projektą kitaip“ finansinė projekto GDV investicijoms yra neigiama. Tai reiškia, kad Projekto įgyvendinimas finansiškai nėra patrauklus šios alternatyvos rėmuose.

3. Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ atveju finansinė investicijų GDV yra teigiama, tai rodo, kad Projektas yra patrauklus įgyvendinimui. Patraukliausia alternatyva „Įgyvendinti projektą“, kuri per 20 metų laikotarpį sugeneruoja 142 tūkst. EUR GDV ir 6,17 proc. VGN (viršija rinkoje esančią palūkanų normą).

4. Nors pradinės investicijos Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ yra didesnės nei Alternatyvos „Minimalūs pakeitimai“, tačiau Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ atveju yra galimybė pasiekti didesnius elektros sutaupymus bei aukštesnius investicijų atsipirkimo rodiklius.

Įvertinus projekto socialinę prigimtį (t. y. jis nėra orientuotas į pajamas ir jų negeneruoja, tačiau sukuria ekonominės naudos srautą), yra tikslinga atlikti ne tik alternatyvų investicijų finansinę analizę, bet ir ekonominės naudos analizę, laikantis prielaidos, kad tikslinga įgyvendinti ne tik pigiausią, bet ir ekonomiškai naudingiausią projektą.

58


5. EKONOMINĖ ANALIZĖ

Socialinės ekonominės analizės tikslas yra įvertinti Projekto socialinius ekonominius rodiklius. Socialinėje ekonominėje analizėje įvertinamas Projekto indėlis į nacionalinę ekonominę gerovę. Projekto poveikio vertinimo ribos yra visi Šilutės miesto bei su Šilutės miestu besiribojančių kaimų teritorijoje važinėjantys automobiliai, dviratininkai ir pėstieji. Vertinimas atliekamas atskirai visoms keturioms alternatyvoms, nustatyto periodo ir prielaidų rėmuose. Pagrindiniai ekonominio socialinio poveikio vertinimo rodikliai yra ekonominė grynoji dabartinė vertė ir ekonominė vidinė grąžos norma (EGDV ir EVGN) bei ekonominis naudos ir sąnaudų santykis (N/S).

Socialinės ekonominės naudos skaičiavimai pinigine išraiška įvertina dėl Projekto įgyvendinimo visuomenei ir Šilutės raj. savivaldybei sukuriamą naudą ar sumažinamą žalą. Šioje dalyje pirmiausia identifikuojamos skirtingos Projekto socialinės ekonominės naudos.

5.1. Rinkos kainų pavertimas į ekonomines

Finansinėje analizėje įvertintus srautus gali paveikti konkurencinė, mokestinė aplinka ir kiti veiksniai, dėl kurių pasireiškimo finansinėje analizėje įvertinti pinigų srautai neatspindi tikrosios pinigų vertės. Socialinėje ekonominėje analizėje turi būti naudojami ne finansiniai, o ekonominiai pinigų srautai, todėl finansinės analizės pinigų srautus reikia koreguoti pagal atitinkamus konversijos veiksnius. Šis žingsnis vadinamas konvertavimu. Finansinėje analizėje įvertinti pinigų srautai perskaičiuojami eliminuojant mokesčius.

Šio etapo tikslas – nustatyti perėjimo nuo rinkos prie skaičiuojamųjų verčių faktorius (daugiklius), perskaičiuoti finansinius pinigų srautus į ekonominius ir apskaičiuoti ekonomines vertes.

Atliekant konvertavimą, naudojami tie patys finansiniai pinigų srautai, kurie jau buvo naudoti apskaičiuojant FGDV ir FVGN. Konvertavimui konversijos koeficientai taikomi tokiu būdu:

išskaičiuojant PVM, jeigu jis buvo įtrauktas į investicijų, prekių ir paslaugų savikainą, taip pat muitus, akcizus bei veiklos subsidijas. Galimybių studijos finansiniuose skaičiavimuose PVM mokestis nebuvo įtraukiamas, todėl ir nėra eliminuojamas;

taikomos konversijos koeficientų reikšmės atskirai kiekvienai prekių ir paslaugų grupei pagal ekonominės veiklos sektorius. Remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtinta VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros investicinių projektų rengimo metodika parenkami kiekvienam konversijos faktoriui tinkami konversijos koeficientai.

59


29 lentelė. Konversijos faktoriaus kokybinis įvertinimas

Konversijos faktoriai 2015 2016 2017 2015 2016Rangos darbai 0,929Įranga 0,947Kvalifikuotam darbui taikytinas konversijos koeficientas 0,991

Nekvalifikaciniam darbui taikytinas konversijos koeficientas 0,907

Nusikaltimų administravimui skirtų viešųjų išlaidų sumažėjimas (EUR/ nusikaltimas)

205,62 214,08 223,02

Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas (EUR už toną)

25,00 25,00 25,00

5.2. Ekonominiai rodikliai

Ekonominė socialinė nauda – tai įgyvendinamo projekto poveikis visuomenei. Ekonominės naudos komponentai gali turėti piniginę (vertinę) išraišką arba būti pinigais neįvertinami. Turinčių piniginę išraišką naudos komponentų ekonominis įvertinimas atliekamas apskaičiuojant ekonominę grynąją dabartinę vertę, vidinę grąžos normą ir sąnaudų-naudos santykį.

Įvertinus investicijų dydžius, sąnaudas ir pajamas, įvertiname ekonominį investicijų naudingumą. Projekto ekonominį pelningumą parodo šie rodikliai:

ekonominė grynoji dabartinė vertė – EGDV arba ekonominė GDV; ekonominė vidinė grąžos norma – EVGN arba ekonominė VGN.

EGDV investicijoms skaičiuojama siekiant įvertinti planuojamų investicijų ekonominę socialinę naudą šiandien, t. y. grynoji dabartinė vertė parodo, ar verta investuoti į projektą. Ji gaunama sudedant ekonomine diskonto norma diskontuotą naudų ir sąnaudų skirtumo srautą per projekto gyvavimo laikotarpį. EGDV parodo projekto naudą skaičiuojant šios dienos pinigų verte – jeigu EGDV teigiama, vadinasi projekto ekonominė nauda padengs investicijos ir sąnaudų sumą. Jei EGDV < 0, tai reiškia, kad diskontuoti projekto generuojami naudų ir sąnaudų skirtumo srautai nepadengia diskontuotų investicijų ir projektas per ataskaitinį laikotarpį yra ekonomiškai nepatrauklus. Kai EGDV < 0, projekto ekonominė nauda, viršijanti patirtas išlaidas, nebus pasiekta.

Esant teigiamai EGDV reikšmei, diskontuoti projekto generuojami naudų ir sąnaudų skirtumo srautai padengia diskontuotas investicijas, todėl projektas yra ekonomiškai patrauklus projekto iniciatoriams ir visuomenei. Kitaip sakant, jeigu EGDV teigiama, investicija atsipirks per ekonominę socialinę naudą, projekto ekonominė nauda padengs investuotų lėšų sumą.

EVGN yra antrasis ekonominės socialinės analizės rodiklis, vertinamas kartu su EGDV. Esant ženkliai neigiamai EGDV, EVGN dažniausiai neskaičiuojama. Jeigu apskaičiuota EVGN investicijoms didesnė už pasirinktą minimalią realią 5 proc. dydžio projekto EVGN normą, vadinasi

60


projekto sukuriama ekonominė nauda pagrindžia projekto įgyvendinimo grąžą ir vertę, todėl projektą rekomenduojama vykdyti.

RodiklisII Alternatyva

„Minimalūs pakeitimai“

III Alternatyva

„Įgyvendinti projektą“

IV Alternatyva „Įgyvendinti

projektą kitaip“

Ekonominė projekto GDV investicijoms, tūkst. EUR -32,3 173 -1293

Ekonominė projekto VGN investicijoms 2016 m., proc. 4,06% 7,97% -4,13

Naudos – sąnaudų santykis (NSR) 0,47 -0,42 0,04

Analizės rezultatai ir išvados:

1. Alternatyva „Įgyvendinti projektą“ generuoja tiek didžiausią ekonominę naudą (173 tūkst. EUR), tiek didžiausią EVGN rodiklį (7,97 %).

2. Alternatyvos „Įgyvendinti projektą kitaip“ pasižymi neigiama GDV, todėl yra atmetama kaip netinkama.

3. Atlikta ekonominė – socialinė analizė patvirtino, kad Alternatyva „Įgyvendinti projektą“ yra patraukliausia, kadangi atliktos investicijos sukuria didžiausią projekto EGDV (173 tūkst. EUR, todėl yra rekomenduotina įgyvendinti projektą pasirenkant alternatyvą „Įgyvendinti projektą“. Sukurta projekto ekonominė – socialinė nauda visiškai padengtų pradines investicijas į gatvių apšvietimo sistemos modernizavimą.

Techniniu požiūriu geriausia alternatyva „Įgyvendinti projektą“, nes Projekte naudojamos perspektyvios LED technologijos, reikalaujančios mažiausių priežiūros išlaidų ir generuojančios didžiausius elektros energijos sutaupymus. Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ atveju per Projekto laikotarpį būtų sutaupoma 1854 tonų CO2.

Prieduose pateiktoje lentelėje yra apskaičiuoti galimi metiniai mokėjimai už apšvietimo infrastruktūrą esant skirtingoms prielaidoms (III alternatyvos apimtyje), t.y. jei projektą įgyvendintų Šilutės raj. sav. arba privatus investuotojas (ESCO įmonė).

Skaičiavimuose buvo padarytos šios prielaidos:1. per metus šviestuvai šviečia 4 000 val.;2. Šilutės raj. savivaldybė skolinasi: 10 m. terminui; 15 m. terminui ir 20 m. terminui;3. Šilutės raj. savivaldybės skolinimosi kaina 4 proc.;4. jeigu investicijas atlieka Šilutės raj. savivaldybė, 30 proc. sumažėja eksploataciniai kaštai;5. privataus investuotojo kapitalo struktūra: 30 proc. nuosavas kapitalas; 70 proc. banko paskola;6. privataus investuotojo pageidaujama nuosavo kapitalo grąžą: 10 proc. ir 15 proc.;7. jeigu investicijas atlieka privatus investuotojas, 50 proc. mažėja eksploataciniai kaštai.

Galima padaryti išvadą, kad jeigu investicijas atliktų privatus investuotojas, tikėtinas metinis mokėjimas už apšvietimo infrastruktūrą ~ 107 380 EUR (esant pageidaujamai nuosavo kapitalo grąžai 10 proc.) ir tai yra 12 477 EUR mažiau negu faktinė situacija. Jeigu Šilutės raj. savivaldybė atliktų investicijas į apšvietimo infrastruktūrą, minimalus metinis mokėjimas už apšvietimo

61


infrastruktūrą ~109 545 tūkst. EUR (kai banko paskolos terminas 20 m.). Įvertinus aukštą Šilutės raj. sav. skolos rodiklį, rekomenduotume apsvarstyti galimybę pritraukti privatų kapitalą į gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo projektą.

Reiktų pabrėžti, kad keičiant pasirinktos alternatyvos apimtį galėtų būti pagerinti investicijų atsipirkimo rodikliai ir sumažintas metinis mokėjimas už gatvių apšvietimo infrastruktūrą. Galėtų būti apsvarstyta alternatyva nekeisti esamų metalinių atramų naujomis, jeigu jų techninis stovis priimtinas būsimam 15-20 m. laikotarpiui.

5.3. Optimalios alternatyvos parinkimas

Atlikus Projekto įgyvendinimo alternatyvų finansinę analizę bei įvertinus joms būdingas rizikas pasirinkta projekto įgyvendinimo alternatyva „Įgyvendinti projektą“. Pastebėtina, kad LED technologija pagrįstas gatvių apšvietimas yra perspektyviausia esama technologija kokybės,

62


lankstumo ir ekonomijos prasme. Tai patvirtino ir atlikta teisinė, techninė, finansinė ir ekonominė analizė.

Alternatyva „Įgyvendinti projektą“ siekiama įgyvendinti Projekto tikslus visa apimtimi – renovuoti esamą miestų gatvių apšvietimo sistemą panaudojant LED šviestuvus bei įdiegiant apšvietimo energijos valdiklius. Ši alternatyva leis ženkliai taupyti elektros energiją bei sumažinti apšvietimo įrangos eksploatavimo sąnaudas.

Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ veiklos:

apšvietimo įrangos atnaujinimas – vykdomas vienu etapu 2016 m.; elektros energijos tiekimo įrangos atnaujinimas – vykdomas; valdymo sistemos įrengimas – vykdomas; visos apšvietimo sistemos nuolatinė priežiūra – vykdoma.

Alternatyvoje „Įgyvendinti projektą“ yra keičiami seni ir neekonomiški natrio šviestuvai į naujus 50 W LED šviestuvus (viso 1389 vnt.) bei taip pat pakeičiamos 937 atramos į naujas metalines atramas (iš esamų atramų 355 metalinės atramos yra naujos, todėl jų nesiūloma keisti). Šios alternatyvos apimtyje įrengiama 18 apšvietimo energijos valdiklių valdymo spintose bei 5 pėsčiųjų perėjų apšvietimas. Alternatyvos „Įgyvendinti projektą“ apimtyje taip pat pakeičiama 1200 m. kritinės būklės požeminių kabelių Lietuvininkų gatvėje.

Įgyvendinant šią alternatyvą, gatvių apšvietimo sistema būtų atnaujinta iš esmės per gana trumpą laikotarpį. Įgyvendinus šią alternatyvą bendras šviestuvų galingumas sumažėtų nuo 152 420 W iki 69 450 W, o tai reiškia 63,5 proc. elektros energijos sąnaudų sutaupymo vertinant skaičiuojamąjį elektros energijos sunaudojimą. Remiantis duomenimis apie išmetamo CO2 kiekį gaminant elektros energiją (t.y. 0,42 kg/ kWh), apskaičiuotas išskiriamo į aplinką CO2 kiekio sumažėjimas įgyvendinus šią alternatyvą siektų 163 tonas per metus.

Įgyvendinus šią alternatyvą sumažėtų miestų gatvių apšvietimo sistemos eksploatavimo sąnaudos, nes LED šviestuvų tarnavimo laikas yra ženkliai ilgesnis, nei Na šviestuvų, be to, LED šviestuvai neturi lempų, kurias reikia keisti. Apskaičiuota, kad metinės eksploatacijos išlaidos sumažėtų nuo 40 913 EUR iki 28 639 EUR be PVM.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeisti dar tinkami naudoti Na šviestuvai gali būti montuojami kituose Šilutės rajono kaimuose.

Nuolatinės priežiūros metu bus atliekami toliau nurodyti darbai:

šviesos taškų darbo būklės tikrinimas;

perdegusių lempų keitimas (laikinai, kol visi šviestuvai bus pakeisti į LED);

gedimų šalinimas;

nebetinkamų naudoti šviestuvų keitimas (laikinai, kol visi šviestuvai bus pakeisti į LED);

elektros linijų, atramų priežiūra;

maitinimo punktų priežiūros darbai;

elektros skaitiklių rodmenų nurašymas;

63


saugiklių, kamščių, lizdų apžiūra, tikrinimas ar keitimas.

Apibendrinimas: šios alternatyvos įgyvendinimui reikia 706 370 EUR investicijų. Įgyvendinus šią alternatyvą bendras šviestuvų galingumas sumažėtų nuo 152 420 W iki 69 450 W, o tai reiškia 63,5 proc. elektros energijos sąnaudų sutaupymą. Apskaičiuotas išskiriamo į aplinką CO2 kiekio sumažėjimas įgyvendinus šią alternatyvą siektų 163 tonas per metus. Metinės apšvietimo sistemos eksploatacijos išlaidos sumažėtų nuo 40 913 EUR iki 28 639 EUR be PVM.

64


6. JAUTRUMAS IR RIZIKOS

6.1. Jautrumo analizė

Atsižvelgiant į VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtintą investicinių projektų rengimo metodiką, jautrumo ir scenarijų analizė yra rekomenduojama atlikti tik tiems projektams, kurių projekto biudžetas viršija 3 mln. EUR. Pagal alternatyvą „Įgyvendinti projektą“ investicijų poreikis siektų mažiau kaip 1 mln. EUR, todėl jautrumo analizė nėra atliekama.

6.2. Scenarijų analizė

Scenarijų analizė yra speciali jautrumo analizės forma. Standartinėje jautrumo analizėje nagrinėjama kiekvieno rizikos veiksnio įtaka projekto finansiniams ir ekonominiams rezultatams, o scenarijų analizėje nagrinėjama rizikas veikiančių kritinių kintamųjų bendra įtaka pagrindiniams sąnaudų ir naudos analizės rodikliams.

Scenarijų analizė, kaip ir jautrumo analizė, nėra atliekama, kadangi pagal alternatyvą „Įgyvendinti projektą“ investicijų poreikis siektų mažiau kaip 1 mln. EUR, o tai yra mažiau nei 3 mln. EUR, kuomet reikia atlikti jautrumo ir scenarijų analizę.

6.3. Kintamųjų tikimybės

Kritinių kintamųjų vertinimas, kaip ir jautrumo analizė, nėra atliekamas, todėl kritinių kintamųjų tikimybių pasiskirstymas taip pat nėra vertinamas.

6.4. Rizikų vertinimas

Remiantis atlikta Galimybių studija, identifikuotos tokios pagrindinių rizikos veiksnių grupės:

1. politinių rizikų grupė;2. makroekonominių rizikų grupė; 3. technologinių rizikų grupė;4. finansinių rizikų grupė;5. institucinių rizikų grupė.

6.4.1.Rizikos grupės

Žemiau esančioje lentelėje (žiūrėti 30 lentelę) remiantis atlikta Galimybių studija pagal nustatytas aktualias rizikų grupes pateikiamos identifikuotos potencialios projekto rizikos.

65


30 lentelė. Pagrindiniai rizikų veiksniai

Nr.

Rizikos pavadinimas

Rizikos detalizavimas

1.

Politinių rizikų grupė

11.1.

Neigiamas vietinės valdžios požiūris į projektą

Vietinė valdžia gali nepritarti projekto įgyvendinimui. Taip pat vietinės valdžios požiūris į projektą gali pasikeisti projekto eigoje.

11.2.

Projekto įgyvendinimą ir / arba projekto rezultatus reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimas

Centrinė valdžia gali nuspręsti pakeisti vieną ar daugiau teisės aktų, kurie reglamentuoja projekto įgyvendinimą, sukurtų projekto rezultatų funkcionavimą ir kt. Tokia situacija gali iššaukti koreguoti projekto rezultatus, veiklų įgyvendinimą ir pan.

2.

Makroekonominių rizikų grupė

2.1. Užtrukę viešieji pirkimai Projekto įgyvendinimo metu viešųjų pirkimų būdu bus įsigyjami rangos darbai bei paslaugos. Galima tokia situacija, kad šie pirkimai neplanuotai užtruktų. Užtrukę pirkimai, priverstų koreguoti veiklų planus. Kadangi kai kuriems planuojamiems atlikti rangos darbams turi įtakos sezoniškumas, gali atsirasti poreikis perplanuoti veiklas.

2.2. Negauta pasiūlymų viešųjų pirkimų metu

Dėl pernelyg aukštų kvalifikacijos reikalavimų, neaiškiai suformuluotų techninių specifikacijų ir pan. gali atsitikti taip, kad viešųjų pirkimų metu nebus gauta pasiūlymų ir dėl to reikės pirkimus nutraukti ir juos skelbti iš naujo. Tai turės didelę įtaką projekto įgyvendinimo terminams.

2.3. Infliacija Pasireiškus šiai rizikai dėl infliacijos keistųsi perkamų darbų ar paslaugų kainos.

3.

Technologinių rizikų grupė

3.1. Netinkama atliktų darbų, suteiktų paslaugų kokybė

Projekto paslaugų teikėjų kompetencija gali būti nepakankama projekto įgyvendinimui. Dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų iškiltų grėsmė tinkamam projekto įgyvendinimui, nekokybiškai atlikti darbai neleistų pasiekti projekto rezultatų.

3.2. Technologijų senėjimas Gali būti įsigyta technologiškai pasenusi įranga.3.3. Suteiktų paslaugų

neatitiktis saugumo ar kitiems reikalavimams

Projekto metu sukurtos paslaugos privalo atitikti teisės aktų nustatytus saugumo ir kitus reikalavimus.

3.4. Sukurtų projekto rezultatų netinkamas naudojimas

Būtina prižiūrėti naujai sumontuotą apšvietimo sistemą.

3.5. Nustatyto veiklų grafiko nesilaikymas

Vėlavimas gali atsirasti dėl objektyvių išorinių priežasčių: sezoniškumo neigiamos įtakos, išorinės aplinkos, neatliktų parengiamųjų darbų, netinkamai atliktų projektavimo darbų (atsiranda poreikis tikslinti statinio projekto sprendinius). Gali būti vidinės priežastys: žemesnė nei būtina rangovo kompetencija ir patirtis, techninių sprendimų sudėtingumas, technologijų inovatyvumas ir pan. Neįvertintas laiko rezervas nenumatytiems atvejams.

4.

Finansinių rizikų grupė

4.1. Investicijų vertės išaugimas

Vykdant šių darbų pirkimus, gali būti pasiūlyta didesnė darbų kaina, nei tikėtasi ar nustatyta sudarant investicijų projekto biudžetą. Galimos priežastys: neįvertintas ar nepakankamai įvertintas konkurencijos lygis, pernelyg optimistiškai įvertintas techninio sprendimo įgyvendinamumas, neatsižvelgta į esamą statybų rinkos padėtį. Statybos darbų sąnaudos gali padidėti ir vykstant darbams, jei bus nuspręsta (atsiras poreikis) keisti projektinius sprendinius ar naudojamas technologijas. Nenumatyti papildomi finansavimo šaltiniai ir

66


sprendimai projektui įgyvendinti išaugus jo vertei.4.2. Apyvartinių lėšų trūkumas Pasireiškus šiai rizikai, rangovai bei paslaugų teikėjai negalėtų tinkamai ir laiku

vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl sutriktų projekto įgyvendinimas.4.3. Skolinimosi kaštų

(palūkanų) padidėjimasŠios rizikos pasireiškimas reiškia, kad padidės skolos aptarnavimas kasmet, gali tekti pratęsti paskolos grąžinimą ilgesniam laikui, nes esamų pinigų srautų, gali neužtekti vykdyti finansinius įsipareigojimus.

5.

Institucinių rizikų grupė

5.1. Netinkamas projekto valdymas ir jo įgyvendinimo kontrolė

Projekto organizacija yra tiesiogiai atsakinga už projekto įgyvendinimą, projekto rezultatų tęstinumą veiklų vykdymo laikotarpiu. Nepakankama projekto valdymo komandos, specialistų ir kt. kompetencija ir/ arba dėmesys projekto įgyvendinimui. Dėl to gali atsirasti nukrypimai nuo projekto įgyvendinimo grafiko, gali būti nepasiekti projekto rezultatai, netinkamai įvykdyti projekto viešieji pirkimai ir pan.

5.2. Nenumatyta kritinė projekto įgyvendinimo data

Nenustatyta data, kai per ilgai įgyvendinant konkrečią projekto veiklą ar sprendžiant problemą projekto įgyvendinimas netenka prasmės, negali būti įgyvendintas arba reikia priimti sprendimus dėl projekto apimties mažinimo, skaidymo į etapus ir pan.

6.5. Rizikos priimtinumas

Atlikus Šilutės miesto ir besiribojančių kaimų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos atnaujinimo projekto rizikos analizę, identifikuotos rizikos, kurios gali būti skirstomos į tokias grupes – politinių, makroekonominių, technologinių, finansinių bei institucinių rizikų grupes. Identifikuotos rizikos yra priimtinos, kadangi dauguma jų yra valdomos projektą įgyvendinančios organizacijos, todėl tinkamai jas valdant, projekto įgyvendinimui grėsmės nekiltų. Numatyti rizikos valdymo veiksmai padės suvaldyti esančias rizikas ir tinkamai įgyvendinti projektą, gauti prognozuojamas naudas.

6.6. Rizikų valdymo veiksmai

Kiekvienai projekto rizikai suvaldyti reikalinga pasirinkti efektyviausią valdymo būdą. Pagrindiniai galimi rizikos valdymo būdai:1) rizikos išvengimas – pašalinamas rizikos sukėlėjas (-ai);2) rizikos prevencija – mažinama rizikos pasireiškimo tikimybė, vykdant prevencines veiklas ar investuojant daugiau

lėšų į infrastruktūros sukūrimą; 3) rizikos draudimas – įsigyjamas draudimas nuo rizikų, nuo kurių įmanoma apsidrausti (force majeure rizikos,

statybos rizikos, civilinės atsakomybės rizikos ir pan.);4) rizikos perdavimas – rizika perduodama tai šaliai, kuri pajėgesnė ją valdyti (pavyzdžiui, projektas įgyvendinamas

pasitelkus partnerį, kuris yra įgijęs atitinkamos rizikos valdymo patirties);5) rizikos išlaikymas – riziką nusprendžiama valdyti patiems, sudarant atitinkamą organizacinę struktūrą, paskirstant

atsakomybes už visas galimas rizikas projekto organizacijos viduje ir pan.

Remiantis atlikta Galimybių studija, toliau pateiktoje 31 lentelėje įvertinama identifikuotų rizikų tikimybė, poveikis bei numatomos galimos rizikos valdymo priemonės.

67


31 lentelė. Rizikos valdymo veiksmai

Nr.

Rizikos pavadinimas

Rizikos tikimybė

Rizikos poveikis

Rizikos valdymo priemonės

1.

Politinių rizikų grupė

1.1. Neigiamas vietinės valdžios požiūris į projektą

Maža Didelis Užtikrinti, kad savivaldybės taryba pritaria projekto įgyvendinimui.

1.2. Projekto įgyvendinimą ir / arba projekto rezultatus reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimas

Vidutinė Didelis Projekto organizacija neturi tiesioginių galimybių valdyti riziką. Tačiau būtina nuolatos sekti situaciją, susijusią su visais projekto įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais.

2.

Makroekonominių rizikų grupė

2.1. Užtrukę viešieji pirkimai Vidutinė Vidutinė Pirkimų vykdymui numatytas pakankamas laiko tarpas įvertinus galimus pirkimų vėlavimus.

2.2. Negauta pasiūlymų viešųjų pirkimų metu

Vidutinė Mažas Parengti viešųjų pirkimų dokumentaciją taip, kad joje nebūtų diskriminacinių ir konkurenciją ribojančių reikalavimų, dėl kurių nebūtų galimybės pateikti pasiūlymus paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams. Taip pat būtina parengti tikslias technines specifikacijas, kad paslaugų teikėjais ir prekių tiekėjai galėtų tiksliai įvertinti savo galimybes pateikti pasiūlymus ir vykdyti savo įsipareigojimus.

2.3. Infliacija Vidutinė Vidutinė Su rangovais bei paslaugų teikėjais sudarytose sutartyse bus papildoma sąlyga, kurioje nurodyta, kad rangos darbų ar paslaugų kaina sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiama, o darbai ir paslaugos turi būti suteikti pilna apimtimi.

3.

Technologinių rizikų grupė

3.1. Netinkama atliktų darbų, suteiktų paslaugų kokybė

Maža Didelis Vykdant paslaugų viešuosius pirkimus būtina tiksliai suformuluoti reikalavimus paslaugoms techninėse specifikacijose, taip pat nustatyti pakankamus kvalifikacijos reikalavimus paslaugų teikėjams, kad būtų galima įsitikinti jų kvalifikacija tinkamai suteikti paslaugas Sutartys su rengėjais sudaromos taip, kad vykdytojas sutarties sąlygomis būtų įpareigotas savo lėšomis ištaisyti padarytas klaidas ar kompensuoti sutarties užsakovo patirtas išlaidas dėl netinkamai atliktų darbų ar suteiktų nekokybiškų paslaugų.

3.2. Technologijų senėjimas Didelė Mažas Rengiant technines viešųjų pirkimų specifikacijas patikslinti projektinėje dokumentacijoje numatytus sprendinius taip, kad jie atitiktų naujausias tendencijas.

3.3. Suteiktų paslaugų neatitiktis saugumo ar kitiems reikalavimams

Maža Didelis Rangos sutartyje aprašyti statybos darbų neatitikties normatyviniams reikalavimams ir standartams užfiksavimo ir pašalinimo procedūras ir atsakomybę.

3.4. Sukurtų projekto rezultatų netinkamas naudojimas

Maža Vidutinis Paskirti asmenį, kuris būtų atsakingas už sukurtų projekto rezultatų tinkamą naudojimą.

3.5. Nustatyto veiklų grafiko nesilaikymas

Vidutinė Mažas Gauti visi reikalingi leidimai ir atlikti suderinimai iki statybos pradžios. Sankcijų už vėlavimą suplanavimas

68


ir numatymas rangos sutartyje. Nustatyti adekvatūs reikalavimai rangovui pirkimo metu. Galimybės dėl objektyvių priežasčių pratęsti rangos darbų terminą numatymas rangos darbų sutartyje ir atitinkamas projekto planavimas. Atlikti nuolatinę projekto veiklų įgyvendinimo grafiko stebėseną ir aktyviai reaguoti į nukrypimus nuo projekto įgyvendinimo grafiko.

4.

Finansinių rizikų grupė

4.1. Investicijų vertės išaugimas

Vidutinė Didelis Įvertinti galimybes pritraukti papildomą finansavimą nenumatytai išlaidų apimčiai arba apsvarstyti galimybes tikslinti numatytas projekto veiklas taip, kad būtų galima numatyti mažiau investicijų reikalaujančius sprendinius, tačiau vis tiek būtų galima pasiekti suplanuotus projekto rezultatus.

4.2. Apyvartinių lėšų trūkumas

Vidutinė Didelė Vykdant viešuosius pirkimus, tikrinti rangovų bei paslaugų teikėjų finansinę būklę.

4.3. Skolinimosi kaštų (palūkanų) padidėjimas

Vidutinė Didelė Įvertinti galimybę į projekto finansavimą įtraukti kelis strateginius investuotojus ir (ar) kredito įstaigas taip sumažinant priklausomybę nuo vieno projekto finansavimo šaltinio. Sudaryti sutartis su investuotojais, kuriose būtų aiškiai apibrėžtos galimybės ir atvejai keisti pradinę nustatytą palūkanų normą.

5.

Institucinių rizikų grupė

5.1. Netinkamas projekto valdymas ir jo įgyvendinimo kontrolė

Maža Vidutinis Suburti projekto valdymo komandą ir pakankamą kvalifikaciją bei patirtį turinčių specialistų, kurie turėtų pakankamai laiko dirbti prie projekto. Pagal poreikį atskiroms veiklos pasitelkti išorės ekspertus.

5.2. Nenumatyta kritinė projekto įgyvendinimo data

Maža Didelis Nustatyti ir su visomis susijusiomis šalimis suderinti kritinę projekto įgyvendinimo datą bei galimus sprendimus.

69


7. PROJEKTO VYKDYMO PLANAS

7.1. Projekto trukmė ir etapai



Planuojama, jog Projekto įgyvendinimas truktų iki 1 metų. Visas modernizavimo procesas būtų vykdomas 2 etapais. Pirmiausia būtų atliktos darbų pirkimo procedūros (2 – 3 mėn.), o vėliau atrinktas rangovas vykdytų darbus (6 – 8 mėn.). Visų reikalingų dokumentų parengimas (topo nuotraukos ir pan.) būtų rangovo prievolė.

7.2. Projekto vieta

Projekto vieta yra – Šilutės miesto bei su ja besiribojančių kaimų (Traksėdžių, Grabupių, Macikų, Pagrynių), kurių apšvietimas priklauso miesto apšvietimo sistemai, gatvės bei viešosios erdvės.

7.3. Projekto komanda

Gavus Projekto įgyvendinimui reikalingą finansavimą, Projekto vykdymui bus paskirti konkretūs asmenys iš Projekto vykdytojo organizacijos.

Planuojama Projekto vykdymo komandos struktūra pateikiama 32 lentelėje.

32 lentelė. Projekto vykdymo komanda

Projekte priskirta funkcija

Priskirtas asmuo Su Projekto įgyvendinimu susijusios funkcijos bei atsakomybės

Projekto savininkas Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius ar jo pavaduotojas

Projekto vadovo darbų kontrolė, išteklių Projekto įgyvendinimui suteikimas. Formalizavimas vykdomo Projekto - tikslų, uždavinių, biudžeto, grafiko patvirtinimas. Projekto komandos motyvavimas ir palaikymas.

Projekto vadovas Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas

Atsakingas už Projekto komandos darbų stebėseną, biudžeto ir grafiko kontrolę, apimties ir kokybės kontrolę. Rengia Projekto planą, formuoja komandai užduotis. Priima komandos narių atliktus darbus. Projekto vadovas yra atsakingas už komunikaciją, rizikų valdymą, problemų, kurių negali išspręsti komanda, sprendimą.

70


Projekte priskirta funkcija

Priskirtas asmuo Su Projekto įgyvendinimu susijusios funkcijos bei atsakomybės

Projekto komanda Pagal kompetenciją priskirti kitų Šilutės r. sav. skyrių darbuotojai(viešųjų pirkimų skyriaus, personalo ir teisės skyriaus, biudžeto ir finansų skyriaus ir kt.).Prireikus, tam tikrų klausimų sprendimui papildomai gali būti pasitelkti išorės ekspertai (pvz. administruojanti įmonė, UAB „Šilutės komunalininkas“ darbuotojai ir kt.).

Projektinių veiklų vykdymas, darbų vykdymo grafiko sekimas. Pirkimo dokumentų rengimas, pirkimų vykdymas, sutarčių vykdymo kontrolė, periodinė projekto analizė, apšvietimo sistemos renovacijos darbų ir/ar priežiūros atitikimo sutarčiai vertinimas.

7.4. Projekto prielaidos ir tęstinumas

Atlikus Projekto įgyvendinimo alternatyvų finansinę analizę bei įvertinus joms būdingas rizikas pasirinkta Projekto įgyvendinimo alternatyva „Įgyvendinti projektą“. Nustatyta, kad LED technologija pagrįstas gatvių apšvietimas yra perspektyviausia esama technologija kokybės, lankstumo ir ekonomijos prasme. Tai patvirtino ir atlikta teisinė, techninė ir ekonominė analizė.

Projektas bus įgyvendintas per 1 metus. Vėliau, kas 20 metų šviestuvai bus keičiami, bus atliekama nuolatinė infrastruktūros būklės priežiūra.

Infrastruktūros išlaikymui bus skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos.

Projekto vykdymo plano analizės rezultatai



Planuojama, jog Projekto įgyvendinimas truktų iki 1 metų. Vėliau, kas 20 metų šviestuvai bus keičiamoi bus atliekama nuolatinė infrastruktūros būklės priežiūra.

Infrastruktūros išlaikymui bus skiriamos savivaldybės biudžeto lėšos.Projekto vykdymo komandą sudarys priskirti Šilutės rajono savivaldybės administracijos

darbuotojai.

71


PRIEDAI

10 metų 15 metų 20 metų 20 metų 20 metų

Prie 4000 val.

išlaidos

Banko paskolos

terminas 10 metų,

palūkanos 4 proc.

Banko paskolos terminas 15 metų,

palūkanos 4 proc.

Banko paskolos

terminas 20 metų,

palūkanos 4 proc.

WACC=7,48 proc.

WACC=5,48 proc.

Faktinė situacija

Faktinė situacija

Investuoja savivaldybė

Investuoja savivaldyb

ėInvestuoja savivaldybė

Privatus investuotojas

Privatus investuotojas

Elektros energijos išlaidos, EUR be PVM 50.065 78.914 28.766 28.766 28.766 28.766 28.766Nuolatinės priežiūros išlaidos, EUR be PVM 40.913 40.913 28.639 28.639 28.639 20.457 20.457Investicijos, EUR be PVM 87.364 63.732 52.140 35.430 35.430Investicijų grąža, EUR be PVM 28.773 22.727Metinės išlaidos gatvių apšvietimui, EUR be PVM 90.978 119.827 144.769 121.137 109.545 113.425 107.380

72

LENTELIŲ SĄRAŠAS - Šilutės rajono savivaldybė · Web view2016/02/18 · Lietuvos Respublika,...

Documents

Transcript of LENTELIŲ SĄRAŠAS - Šilutės rajono savivaldybė · Web view2016/02/18 · Lietuvos Respublika,...