L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 3 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

M2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)

7 p. 10 p. 10 p.

Liubomirà

Kulviecà

prisimenant

Tad kurioje

Lietuvos

valstybëje

gyvename?

Norisi

gráþti á

Lietuvà,

bet�

3, 12 p. 5 p.

Antanas

Poðkagráþo á

universitetà

Áteikta

Simono

Daukanto

premija

IETUVALOKSLOLIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS

Requim ant berþo toðies

O juk turëjome lietuviðkà raðtà ant berþotoðies... Ir jeigu kas nepatikliai kraipys galvà,tegul prisimena Antano Poðkos (1903�1992)ðaukinius pasauliui ið Komijos lageriø. Iðba-dëjæs, iðsekæs ir tikriausiai galvodamas, kad vi-sa, kas ðiame pasaulyje turi pradþià, turi ir pa-baigà, labiausiai negalëjo susitaikyti suneþinomybe, galinèià praryti dar vienà trem-ties aukà. Siekdamas pasiprieðinti ðiai egzis-tavimo beprasmybei ant berþo toðiø uþraðinë-jo savo mintis. Tai buvo ne likimo pasmerk-tojo, bet dvasios galingojo jausmai ir mintysapie laikà, amþinybæ ir þmogaus paðaukimà.Daug maèiusio, daugybæ kraðtø apkeliavusio,su ávairiø tautø þmonëmis bendravusio þmo-gaus mintys, kaþkokiu paslaptingu, maþai ti-këtinu bûdu ágijusios net ir poetinës iðraiðkosformà.

Savo bûties apmàstymuose ant berþo to-ðies atplaiðø Antanas Poðka gráþta á savo kaipasmenybës pradþiø pradþià.

�Þemæ dar dengë migdantis rûkas �Pievas dar kaustë klampi tamsa...

Mano vaikiðkoje sieloje gi-më naujas jausmas � að pami-lau þemæ, pamilau iðblaðkytassodybas su mieganèiais arto-jais.

Að pasijutau ið tos þemëspelenø iðaugæs, tûkstanèiaisjavø ðakneliø ið jos ásèiø ið-èiulptas, varpomis jos padan-gëje iðliûliuotas, dainosebrandintas ir amþinosios mei-lës ið praboèiø dulkiø saulëspaðauktas egzistuoti.

Tie pirmieji vyturiai, gimæant nuogos Lietuvos þemës,apreiðkë man didþiàjà paslap-tá, kas yra þmogui tëvynë.�

Ðie þodþiai ið keliautojo,antropologo, þurnalisto irraðytojo, esperantininkoAntano Poðkos miniatiûrøknygelës Requiem (1989)nuskambëjo atidarant jovardo auditorijà Vilniaus

pedagoginiame universitete. Iðgirdome ne iðaktoriaus ar kito skaitovo lûpø � perskaitëuniversiteto rektorius akademikas AlgirdasGaiþutis. Jaudinantis Komijos lagerio trem-tinio Antano Poðkos berþo toðyje iðraðytastekstas apie tai, kaip vienà dienà já persmel-kë tëvynës jausmas. Tai gyvenimo prasmës te-besitæsianèios paieðkos net kai þmogus pra-gare � ðalèio pekloje. Kartu ir mëginimas uþ-simirðti � kûryba padeda uþsimirðti, gráþti ápraeities laikus. Protestas prieð besielá egzis-tavimà, kai þmogus tëra tam tikras biologinësrûðies padaras su fiziologiniais poreikiais iridentifikacijos numeriu kaip priklausymovalstybei þenklu. Ribotas berþo toðies dydisnëra kliûtis minèiai verþtis á begalinæ erdvæ �vaizduotës galia.

�Aukðèiausioji þmogaus laimë � kûryba, taikas iðskiria ið zoologiðkumo.

Dangiðkàjà palaimà teikia muzikos garsai.Jie dþiaugsmo nirvana uþtvindo jo vidø. Spal-vos ir formos gali pasiekti aukðèiausiàjà kûry-binæ ekstazæ � perduoti tuos jausmus, kurie lie-ka amþini drobëje, granite, popieriuje. Lieka liu-dyti apie þmogø.

Tik savæs suradimas, tik dvasinë saviraiðkayra þmogaus tobulëjimo kelias!

Ne, þmogus nëra lygus þmogui.�

Antano Poðkos Requiem raðymo vieta iraplinkybës ne vienam skaitytojui siejasi suKauno ir Vilniaus universitetø profesoriausBalio Sruogos Dievø miðko paraðymo vieta.

Nukelta á 4 p.

Vilniaus universiteto Lazeriniø tyrimø cen-tro (LTC) Lazerinio mikroapdirbimo labora-torijoje naudojamas mokslinës gamybinës fir-mos Ðviesos konversija lazeris Pharos. Ðio laze-rio spinduliø pluoðtas, jeigu pakankamai galin-gas, kritimo taðke iðgarina medþiagà, ir tokiaistaðkais galima �iðraðyti� kontûrà � paveikslë-lio, raidës ar uþraðo. Bet tai tik nekaltas þaidi-mas palyginti su kitomis femtosekundinio la-zerio galimybëmis ir taikymo bûdais. Pirmiau-sia priminsime, kad femtosekundë � tai mili-joninë milijardinës sekundës dalis. Tokia spar-ta vyksta procesai atomuose ir molekulëse, va-dinasi, taikant tokios trukmës lazerio generuo-jamus impulsus galima matuoti ultrasparèiusmikropasaulio reiðkinius.

Kaip teigia LTC dirbantis VU Fizikos fa-kulteto doktorantas Andrius Melninkaitis,taikant labai trumpus femtosekundinius im-pulsus medþiagoje galima padaryti maþesniusuþ mikrometrà pjûvius. Nugarinamas siliciopadëkliuko virðutinis sluoksnis, o tai svarbugaminant integrinius lustus, saulës elementus,labai praverèia ir kitoje mikrogamyboje, kurreikalingi itin tikslûs apdirbimo matmenys �nuo mikro pereinant prie nano dydþiø. Kiek-vieno ið mûsø vardà galima iðraiþyti ant plau-ko, atlikti ávairaus gylio pjûvius � ðtai kokstikslumas. Vaizdas ekrane pateiktas elektro-niniu mikroskopu, nes optinio mikroskoposkiriamosios gebos jau per maþa. Lazeriospindulys pjauna bet kokià medþiagà � popie-riø, metalà, stiklà, plastmasæ.

Kadangi lazerinio impulso trukmë yradaug trumpesnë uþ laikà, per kurá ðiluma spë-ja ásiskverbti á medþiagà, tokiu lazeriu pjaus-tant pavirðiø pati medþiaga iðlieka ðalta. Áro-dyta, kad tokiu lazeriu galima pjaustyti dina-mità, ávairius kitus sprogmenis ir jie nesprogs-ta, nes ðiluma nespëja ásiskverbti á sprogiàjàmedþiagà. Ji iðgaruoja anksèiau negu spëjasprogti. Tokios unikalios lietuviðkø lazeriø tai-kymo galimybës. Ne tik pats lazeris, bet ir vi-sa optomechanika pradedant poslinkio stalais(iðskyrus nebent vadinamuosius �greitus� sta-lus) ir baigiant optiniais laikikliais, taip pat ga-minama Lietuvoje.

Dar labai svarbu pabrëþti, kad LTC Laze-rinio mikroapdirbimo laboratorijoje atlieka-mi bendri su UAB Altechna moksliniai tyrimaiir eksperimentinës plëtros darbai ir tai ne vie-nintelë bendra laboratorija Lazeriniø tyrimøcentre. Kooperavimasis � tai gana naujas

Nukelta á 2 p.

Lazeriniøtyrimø centre

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Didþiosios AntanoPoðkos kelionës

Dausø kraðtaiAntano Poðkosnenuviliojo nuoTëvynës

Prieð atidarant Antano Poðkos auditorijà

2 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS

poþymis Lietuvos moksle. LTC vei-kia bendros laboratorijos ir su kito-mis Lietuvos lazeriniø technologijøbendrovëmis � su UAB Standa irmoksline gamybine firma Ðviesoskonversija. Dalá savo árangos kom-panionai skiria bendriems darbamspagal aukðtøjø technologijø plëtrosprojektus.

Vienu ðûviu � du zuikiai

Þurnalistams surengta ekskursi-ja á Vilniaus universiteto Lazeriniøtyrimø centrà buvo ádomi keliais as-pektais. Pirmiausia buvo galima su-sipaþinti su LTC, jo kûrëjais ir dar-buotojais. Ten dar nebuvusiesiemstai buvo ypaè ádomi, naudinga edu-kacinë priemonë. Antra, ðios iðvy-kos metu þurnalistams buvo progasusitikti su LR Ðvietimo ir moksloministerijos sekretore Lina Domar-kiene ir Lietuvos mokslo tarybospirmininku prof. Eugenijumi But-kumi. Kitaip tariant, þurnalistai bu-vo supaþindinti ne tik su lazeriø kû-rëjø darbais ir jø naudojamomis la-zerinëmis technologijomis, bet ir suvalstybës vykdoma mokslo politika,kai kuriomis tos srities permaino-mis, taip pat struktûrinëmis, turintmintyje kad ir numatomà naujà Lie-tuvos mokslo tarybos vaidmená.

Labai gerai sugalvota � vienuðûviu pavyko nuðauti du zuikius. La-zeriø kûrëjai dëmesio stoka tikriau-siai negalëjo skøstis, o kadangi ðisrenginys surengtas Ðvietimo irmokslo ministerijos iniciatyva, tai irá lazerius buvo proga paþvelgti pervalstybës mokslo politikos didina-màjá stiklà. Tam yra pagrindo, nes ið2 mlrd. litø mokslui numatytø Euro-pos Sàjungos struktûriniø fondø2007�2013 m. paramos dalis atiteksLietuvos lazeriø pramonei kaip vie-nai perspektyviausiø ir mokslui im-liø srièiø. Jau ir iki ðiol lazeriø kû-rëjai nebuvo apeinami. Ið skirtø ESstruktûriniø fondø lëðø per dvejusmetus atnaujintos kai kurios VULTC patalpos, árengtos laboratori-jos, nupirkta naujos moderniosárangos � ávairiø lazeriø, spinduliuo-tës registravimo árangos, optiniøstalø ir optiniø komponentø laikik-liø, optiniø ir lazeriniø elementø.

Tokioje atnaujintoje auditorijo-je ir vyko lazeriø kûrëjø susitikimassu þurnalistais. Gal bûtø teisingiau

sakyti, ðio tyrimø centro va-dovø susitikimas su vieðna-

gës dalyviais, nes dël ðio renginiojuk nesustojo Lazeriniø tyrimø cen-tro veikla.

Ásibëgëjimui � trys atliktiprojektai

Lazeriniø tyrimø centro vedëjasprof. habil. dr. Valdas Sirutkaitispriminë, kad LTC yra dalyvavæs tri-juose ES struktûriniø fondø projek-tuose, ið kuriø du dar tæsiasi. Vienasjø, vadinamoji �minkðtoji� dalis,skirta aukðèiausios pakopos lazeri-niø ir optiniø technologijø specialis-tø rengimui (ðiame projekte3,8 mln. Lt skirta specialistamsrengti). Ðis projektas, taip pat kitidu, buvo vykdomi kartu su Fizikosinstitutu. Pastarasis buvo projektokoordinatorius, o LTC � partneris.Kiti du projektai buvo skirti infra-struktûrai gerinti: tai Nacionalinislazeriø mokslo ir technologijø centras(3 mln. Lt naujai aparatûrai ir pa-statø renovacijai) ir Technologijoscentro plëtra (6,3 mln. Lt naujai apa-ratûrai ir pastatø renovacijai).

LTC ákurtas 1982 m. ir priklau-so Vilniaus universiteto Kvantinëselektronikos katedrai, kuriai vado-vauja akad. Algis Petras Piskars-kas. Katedra veikia nuo 1974 me-tø. LTC buvo suvienyti daugiausiamokslo darbuotojai. Pernai jam su-kako 25-eri metai, tad jau galime

kalbëti apie nuveiktus darbus, va-dinasi, ir apie istorijà. Kad tai soli-dus mokslinis padalinys, rodo irskaièiai: LTC dirba 8 profesoriai, 3docentai ir 15 mokslo darbuotojø.Pastarøjø darbas labiau susijæs sumoksline veikla, o docentai ir pro-fesoriai ðiuos savo pedagoginiusvardus turi pateisinti darbuoda-miesi ir su studentais. Jei teisingaisupratau prof. V. Sirutkaitá, tai perkatedros veiklos metus Vilniausuniversiteto absolventø diplomusèia apsigynë 400 studentø, paraðy-ta ir apsiginta apie 40 moksliniødaktaro disertacijø ir 8 habilituotodaktaro disertacijos.

Kadangi viskà ðiame pasaulyjesuvokiame per palyginimus, bûtølogiðka paklausti: kokià vietà LTCuþima tarp kitø lazeriø gamybos arlazeriniø technologijø naudojimosrityje dirbanèiø bendroviø Lietuvo-je? Pasak V. Sirutkaièio, kartu suKvantinës elektronikos katedraLTC sudaro didþiausià ir stipriausiàlazeriø mokslo ir technologijø pada-liná ðalyje. Iðties kitoms bendrovëmssunku bûtø lygintis su dariniu, ku-riame dirba 26 mokslo daktarai irhabilituoti mokslo daktarai. Tuo la-biau joms bûtø sunku lygintis su ðiuoVilniaus universiteto dariniu pagalpatirtá netiesiniø optiniø reiðkiniø,mokslinius tyrimo darbus lazerinësspektroskopijos ir lazeriniø techno-logijø kryptyse.

Ranka rankon su verslu

Svarbu pabrëþti, kad èia vykdo-ma mokslinë veikla glaudþiai sieja-si ir su studijomis, nes katedros irLTC mokslo darbuotojø jëgomisrengiami magistrai lazeriø fizikos irlazeriniø technologijø srityje. Beje,vykdant minëtà ES struktûriniø fon-dø �minkðtàjá� projektà buvo áves-ta nauja specializacija � technologi-jos mokslø (ne fiziniø mokslø) ir bû-tent lazeriniø technologijø. Siekiantplëtoti ðià naujà kryptá ir buvo su-kurtos naujos laboratorijos, siejan-èios mokslà ir verslà.

Taigi dabartiniame LTC yra pras-mës kalbëti apie savotiðkà �ðventàjàtrejybæ�: studijas, tyrimus ir tam tik-rà aukðtøjø technologijø srities ga-mybà. Tai sietina su LTC dalyvavimuaukðtøjø technologijø programose,kai kartu su verslo ámonëmis vykdo-mi moksliniai projektai siekiant kurtitam tikrus produktø prototipus. Jietoliau tobulinami ámonëse, gamina-mi konkretûs lazeriniai ar optiniøtechnologijø gaminiai. Vieni ið jø �parametrinis ðviesos generatoriusTopas ir naujas ultratrumpø ðviesosimpulsø lazeris Pharos.

Diodinio kaupinimo femtose-kundinë daugiaspalvë lazerinë sis-tema Pharos � visiðkai naujas pasiû-lymas pasaulinëje lazeriø rinkojeatitinkamø produktø segmente. Sa-vo architektûra ir techniniais para-

metrais ði naujos kartos femtose-kundinë lazerinë sistema pastebi-mai iðsiskiria ið kitø lazeriø rinkojevyraujanèiø femtosekundiniø siste-mø. Pharos sistema kompaktiðka irlabai patikima, jà valdyti paprasta,tad jos taikymo perspektyvos neke-lia didesniø abejoniø. Jau ir ðiuometu sëkmingai taikoma moksle,medicinoje, ryðiuose, pramonëje irkitose srityse.

Paþymëtina, kad ðis lazeris su-kurtas vykdant Aukðtøjø technolo-gijø plëtros programà Diogenas, VUKvantinës elektronikos katedraibendradarbiaujant su UAB MGFÐviesos konversija. Miunchene pa-saulinëje parodoje Lazeriai 2005 ðislazeris sukëlë didelá susidomëjimà,o programos vadovas dr. Romual-das Danielius uþ Pharos lazerio su-kûrimà 2005 m. buvo iðrinktas Lie-tuvos ðviesuoliu. Jeigu jau prakalbo-me apie apdovanojimus, priminsi-me ir dar vienà labai svarø: 2007 m.vienos ið Nacionalinës paþangospremijos (Partnerystës paþangospremijos) laureatais tapo keturi la-zeriø ir lazeriniø technologijø kûrë-jai � Vilniaus universiteto atstovaiakad. Algis Petras Piskarskas irdr. Romualdas Danielius, taip patdu ðios srities verslo atstovai �dr. Rimantas Kraujalis (Ekspla) irdr. Kæstutis Jasiûnas (Eksma).

Kada peliukas prabilsbaritonu

Lietuvos lazeriø pramonës par-davimai 2006 m. sudarë 69 mln. Lt,o 2007 m. pasiekë apie 75 mln. Lt(tai sudarë 6,63 proc. lazeriø moks-linës rinkos dalá pasaulyje), taèiauðalies lazeriø ir ðviesos technologi-jø verslo atstovai kalba ir raðo apietiesiog grandiozinius tikslus. Spau-doje yra ðmëstelëjæs ir toks uþmo-jis: iki 2017 m. ðiuos pardavimus pa-didinti iki 500 mln. Lt. Ar tik neble-fuoja gerbiami verslininkai?

Aiðku, kad ateities viltis jie sie-ja ne su Lietuvos lazerinëmis tech-nologijomis ar jø paklausa ðalyje. Jieþvalgosi á kitus pasaulio regionus,pirmiausia á Pietryèiø Azijà, kur jau-èiamas pramonës pagyvëjimas, kaikas kalba net apie bumà. Bet kuriuoatveju lazeriniø technologijø versloatstovai kuria visai realius planus,kaip èia bûtø galima pasiðildyti ran-kas prie Rytø ugnelës. Kà gali patyspasiûlyti Rytams, tiksliau PietryèiøAzijos kraðtams? Kadangi paklau-sa naujoms lazerinëms technologi-joms ten sparèiai didëja, su savo la-zeriais norëtø spraustis ir lietuviai.Regis, esama susidomëjimo ir ið ga-limø pirkëjø.

Tiesa, kyla nemaþai klausimø.Ligi ðiol Lietuvos lazeriø ir lazeriniøtechnologijø kûrëjai labiau buvo þi-nomi kaip mokslo tikslams kuriamøir gaminamø lazeriø rinkos þaidëjai(80 proc. parametriniø ðviesos gene-ratoriø ir stiprintuvø gamybos rinkospasaulyje), o tai ne visai tas pats, kaspramoniniai technologiniai lazeriai.Pagunda skverbtis á pramoninæ laze-riniø technologijø rinkà labai didelë,nes ðios srities gaminiø paklausa pa-saulyje yra bene 15 kartø didesnë uþmoksliniø lazeriø paklausà. Sunkiaipalyginami dydþiai.

Lietuvos lazeriø pramonë nëradidelë (75 mln. Lt pardavimas permetus), bet ir ðios pramonës beveikvisi gaminiai ligi ðiol keliaudavo tikuþsienio uþsakovams. Tiesa, dabar ákitas ðalis iðkeliauja 95 proc. paga-mintos produkcijos, o 5 proc. liekaLietuvoje. Mat ðiokiø tokiø pokyèiøáneðë struktûriniø fondø lëðos, ið tøpinigø pradëta pirkti ðiek tiek ir Lie-

Lazeriniø tyrimø centreAtkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Dr.  Rimanto Grigonio rankos keièia lazerio spindulio spalvà Lazeris, generuojantis 10 femtosekundþiø trukmës impulsus. Antro tokio Lietuvoje nëra

Vilniaus universiteto Lazeriniø tyrimø centro vedëjas prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis pasakoja apie lazeriø kûrëjø siekius;uþ jo � prof. Valerijus Smilgevièius ir LTC dirbantis Fizikos fakulteto doktorantas Andrius Melninkaitis

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 3Kovo 11 d. atnaujintoje Lietuvos

mokslø akademijos Konferencijø sa-lëje visuotinio Akademijos susirinki-mo ataskaitinëje sesijoje buvo teikia-mi LMA 2007 m. premijø laureatødiplomai. Istoriko Simono Daukan-to premija paskirta Lietuvos istorijosinstituto darbuotojai, Varmijos-Mo-zûrijos universiteto Olðtyne profeso-rei habil. dr. Aldonai Praðmantaiteiir Lenkijos istorikui, Adomo Micke-vièiaus universiteto Poznanëje pro-fesoriui LMA uþsienio nariui ha-bil. dr. Janui Jurkiewicziui.

Abu istorikai yra paraðæ solidþiødarbø, iðleidæ reikðmingø knygø, o Si-mono Daukanto premijà jiems pelnëjø bendras darbas parengiant spaudaiÞemaièiø vyskupo Motiejaus Valan-èiaus iki tol rankraðèiais buvusius uþ-raðus. Ðià 933 puslapiø knygà pavadi-nimu Namø uþraðai 2003 m. lietuviø,lenkø ir lotynø kalbomis pagreèiui ið-leido UAB �Baltø lankø� leidyba.Knygà parengë, straipsná ir paaiðkini-mus paraðë, lenkiðkà tekstà iðvertëAldona Praðmantaitë, lenkiðkà teks-tà sutvarkë Janas Jurkiewiczius, o lo-tyniðkà tekstà parengë ir vertë Euge-nija Ulèinaitë.

Mokslo Lietuva pakalbino abuSimono Daukanto premijos laure-atus, prie kuriø prisidëjo ir mûsø ið-kilus istorikas Lietuvos MA tikrasisnarys Vytautas Merkys, pasveikinæslaureatus. Iðties malonios aplinky-bës lëmë, kad buvo galima tegul irspontaniðkai pakalbinti tris puikiusistorikus. Pabrëþtina, kad suprof. Janu Jurkiewicziumi bendra-vome lietuviø kalba.

Mokslo Lietuva. Sveikindamasabu Simono Daukanto premijos lau-reatus pirmiausia norëèiau paklaustimûsø gerbiamojo sveèio Jano Jurkie-wicziaus: kà Jums reiðkia SimonasDaukantas?

tuvoje pagaminamø lazeriniø tech-nologijø. Pirma kregþdë gal dar nepavasaris, bet poslinkis malonus.

Prognozuojama, kad iki 2010 m.medþiagø apdirbimui skirtø lazeriniøsistemø rinka perðoks per 10 mlrd.eurø. Kàsnis, kurá stengiasi apþiotigarsiausi technologiniø lazeriø ga-mintojai pasaulyje. Jø privalumai �tai gamybos pajëgumai, finansiniaiiðtekliai ir daugiametë ðios veiklosmokslinë bei technologinë patirtis.

Kokius kozirius ðiame þaidimegali iðmesti Lietuvos lazerininkai? Arnepramiegojo pasaulyje vykstanèiøprocesø, kur pirmenybë buvo teikia-ma techologiniams lazeriams, o Lie-tuvoje daugiausia dëmesio skirtamokslui skirtø lazeriø ir lazeriniø te-chologijø kûrimui? Net jeigu ir tek-tø sutikti su tokiu vertinimu, visadabûtø galima rasti paaiðkinimà, kodëltaip ávyko. Uþtektø prisiminti mûsødar tik augusiø bendroviø iðteklius,galimybes, pagaliau lengva bûti pro-tingiems vakarykðtæ dienà vertinantkitos dienos ryto þvilgsniu.

Taigi kokios Lietuvos lazerininkøgalimybës tarti savo þodá tarptautinë-je technologiniø lazeriniø technolo-gijø rinkoje? Tegul tas balsas ðian-dien dar nenuskambës sodriu bari-tonu, bet gal bent peliuko cyptelëji-mu praneðime apie savo buvimà ðiosrinkos segmente? Pirmiausia turimesolidø ádirbá ultrasparèiø lazeriniøimpulsø technologijoje. Vienà josgaminá jau buvome paminëjæ � taifemtosekundinis lazeris Phares. Eks-pla lazerines medþiagø mikroapdir-bimo stakles sugebëta parduoti Tai-vanui, ir tai jau nanotechnologijø lyg-mens produktas. Yra ir kitø laimëji-mø, o svarbiausias � ðiø eiluèiø auto-riaus akimis � turime labai solidø in-telektiná ðios srities potencialà, savokailyje nerimstanèius kûrëjus. Juo-

kas juokais, bet stebuklus daro tikþmonës. Tai ðtai ið ðiø savo sritá my-linèiø ir jà iðmananèiø þmoniø gali-ma laukti dideliø dalykø. Ir mes jøsulauksime. Tuo átikina labai rimtai,ið esmës dirbamas darbas, kur �ðven-toji trejybë� � mokslas, studijos irverslas � telkdama pastangas, tegulne per metus ar dvejus, bet savo uþ-sibrëþtus tikslus pasieks. O tie tiks-lai labai ambicingi.

LASERLAB

LRC yra LASERLAB-EU-ROPE susivienijimo, vienijanèio 18didþiausiø Europos lazeriniø labora-torijø, narys. Viena ðio susivienijimoveiklø � tarptautinës prieigos teiki-mas projektø vykdymui. Yra tarptau-tinë atrankos komisija, kuriai projek-tus gali teikti Europos ðaliø moksli-ninkai. Komisija projekto vykdytojàpapratai nukreipia á kurià nors susi-vienijimo laboratorijà (centrà), kuria-me jis ir dirba. Per LASERLAB susi-vienijimà LTC 32 mokslininkai ið ávai-riø ðaliø jau yra vykdæ 16 projektø.Projektui vykdyti skiriama dvi savai-tës. Atvykusiems projekto vykdyto-jams LTC darbuotojai padeda pa-ruoðti eksperimentà, suderinti reikia-mà lazerá. Áprasta, kad atvykëliai at-siveþa tiriamø medþiagø pavyzdþius,o kartais atvaþiuoja tik su gera idëja,kurià Vilniuje gali ágyvendinti. LTC iðto bendradarbiavimo ðiek tiek uþdir-ba, nes Europos Sàjunga moka uþ su-teiktas paslaugas, aparatûros naudo-jimà. LASERLAB gauna tam tikràsumà lëðø, kurias paskirsto atskiromssusivienijimo narëms.

Beje, postûmá LTC taptiLASERLAB nariu suteikë su Krað-to apsaugos ministerija ásigytas kiekdidesniø galimybiø lazerinis tyrimø

dviejø daliø istoriná veikalà Þemai-èiø vyskupystë. Katalikø Baþnyèiosistorijà tyrinëjantys Lenkijos moks-lininkai juo ligi ðiol naudojasi � kny-ga buvo iðversta á lenkø kalbà ir ið-leista Krokuvoje 1898 metais.

ML. Koks tai tekstas � �Namø uþ-raðai�?

Aldona Praðmantaitë. Tai dieno-raðtinës vyskupo Motiejaus Valanèiaus

pastabos, raðytos lenkø kalba, su intar-pais lotynø kalba. Didþiàjà dalá tekstosudaro Baþnyèios padëtá lieèianèiø do-kumentø nuoraðai bei iðraðai.

Vytautas Merkys. ProfesoriusJanas Jurkiewiczius ir kolegë Aldo-na Praðmantaitë knygoje Namø uþ-raðai Motiejø Valanèiø Lenkijoje ið-garsino kaip þymø to meto Lietuvosveikëjà, ypaè kaip katalikø vyskupà,taip pat tautiná veikëjà, didá visuo-menininkà. Aldona Praðmantaitëyra Varmijos�Mozûrijos universite-to profesorë. Dirbdama Lietuvos is-torijos institute ji turi kantrybës va-þinëti á Lenkijà, ten skaito paskaitas.O prof. Janas Jurkiewiczius iðmokolietuviðkai, nors Lietuvoje niekadanegyveno. Tai rodo atsakingà lenkøistoriko poþiûrá á Lietuvos istorijà irne tik á jà. Adomo Mickevièiaus uni-versitetas Poznanëje ne veltui yraþymiausias Lenkijoje lituanistikoscentras.

2001 m. minëjome MotiejausValanèiaus 200-øjø gimimo metøjubiliejø. Tada ir kilo mintis pa-rengti ir iðleisti M. Valanèiaus Na-mø uþraðus. Vyskupas ðiø uþraðønebuvo numatæs spausdinti. Tai la-bai solidi knyga tiek pagal apimtá,tiek pagal iðliekamàjà vertæ.Prof. J. Jurkiewiczius archeografi-niu poþiûriu puikiai sutvarkë Va-lanèiaus tekstà, o kolegë Aldonalabai gerai iðvertë á lietuviø kalbà,paraðë knygos ávadà. Atskiràstraipsná paraðë ir profesorius.

Malonu, kad jø darbas ávertin-tas ne tik dabar Lietuvoje, bet irLenkijoje. 2005  m. A. Praðmantai-të apdovanota þurnalo PrzeglàdWschodni premija ðaltiniø leidyboskategorijoje uþ leidinio Motiejus Va-lanèius. Namø uþraðai parengimà.Ðis apdovanojimas skiriamas uþsie-nio ir Lenkijos istorikams. Ðiais me-tais apdovanojimas kovo 29 d. Var-ðuvoje bus áteiktas E. Rimðai.

kompleksas. Kartu su Ðvietimo irmokslo ministerija Kraðto apsaugosministerija 2000�2001 m. gavo lëðøvykdyti programai Moksliniø centrørenovacija. Ðvietimo ir mokslo minis-terija skyrë lëðø infrastruktûrai su-tvarkyti, o árangà nupirko Kraðto ap-saugos ministerija. Tuo metu Lietu-voje buvo keturi moksliniai centrai,ir pagreitis, kurá jiems suteikë minë-tas tø centrø renovacijos projektasleido ne tik atsistoti ant kojø, bet irásitraukti á tarptautiná bendradarbia-vimà.

Jau buvome uþsiminæ apie svar-bià LTC veiklà bendrose laborato-

rijose su kitomis Lietuvos lazeriniøtechnologijø bendrovëmis � suUAB Altechna, UAB Standa, moks-line gamybine firma Ðviesos konver-sija. Dalá savo árangos kompanionaiskiria bendriems darbams pagalaukðtøjø technologijø plëtros pro-jektus.Viena ið jø � Lazerinio mik-roapdirbimo laboratorija, nuo ku-rios keliø darbø apraðymo ir pradë-jome ðá straipsná. Tiesa, prie þurna-listø dinamito ar kitø sprogmenø la-zerio spinduliu fizikai nepjaustë, pa-vojingø eksperimentø nedemonst-ravo � turi ir kitø darbø. Tiesiogvaizdþiai nupasakojo savo naudoja-

mø lazeriø galimybes. DoktorantasAndrius Melninkaitis net pasvajojoapie toká lazeriniø technologijø tai-kymà: po þmogaus kraujagysles�vaikðtinëja� mikrorobotukas ir jasvalo, naikina ligø sukëlëjus.

Kur lietuviai pirmaujaBe mikroapdirbimo laboratori-

jos, LTC dar yra ir kitø su lazeriøbendrovëmis ásteigtø laboratorijø.Vienoje ið jø tobulinami parametri-niai ðviesos generatoriai, sukurtibendrovëje Ðviesos konversija. Ðie ge-neratoriai taikomi medicinos, chemi-jos, biologijos ir kitø srièiø tyrimams.

Atkreipkime dëmesá: bendrovësÐviesos konversija ir Ekspla parduo-da 80 proc. parametriniø ðviesos ge-neratoriø pasaulyje. Todël ðià Lietu-vos bendroviø produkcijà V. Sirut-kaitis ðmaikðtaudamas vadina �na-cionaline�, ir net lygina su lietuvið-kais cepelinais, kurie vadinami na-cionaliniu lietuviø patiekalu. GarsiosJAV lazerinës laboratorijos SpectraPhysics ir Coherent neretai komplek-tuoja lietuviðkus parametrinius ðvie-sos generatorius su savo gaminamaisdideliais lazeriniais kompleksais. Jietokiu bûdu gali keisti lazerio bangosilgá, taip ámanoma dirbti su skirtin-giausiais objektais. Kad veiktø tokiekeièiamos spalvos lazeriniai kom-pleksai, reikia didelio impulsø inten-syvumo. Femtosekundiniai ir kai ku-rie pikosekundiniai lazeriai kaip tikir leidþia generuoti tuos pakankamaitrumpus didelio intensyvumo impul-sus. Kol kas Lietuvoje gaminami pa-rametriniai ðviesos generatoriai ga-na konkurentiðki ir paplitæ pasauli-nëje rinkoje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

Vyskupas Motiejus Valanèiussuartino Lietuvos ir Lenkijos istorikus

Simono Daukanto premijauþ Motiejaus Valanèiaus

�Namø uþraðus�

Nukelta á 12 p.

Janas Jurkiewiczius. SimonasDaukantas � didis Lietuvos istori-kas. Todël gauti Simono Daukantopremijà man yra didelë garbë. Esudëkingas Lietuvos mokslø akademi-jos prezidentui akad. Zenonui Ro-kui Rudzikui, taip pat akad. Vytau-tui Merkiui, kuris inicijavo knygosMotiejus Valanèius. Namø uþraðaileidimà. Taip pat esu dëkingasprof. Aldonai Praðmantaitei, kuriatliko pagrindiná darbà sudarydamaðià knygà ir parengdama spaudai. Jine tik iððifravo vyskupo MotiejausValanèiaus rankraðtá, bet ir iðvertëjá ið lenkø kalbos á lietuviø kalbà.

ML. Manau, kad prie M. Valan-èiaus tekstø mes dar gráðime, bet pir-ma norisi suþinoti prof. Jano Jurkie-wicziaus nuomonæ, kà reiðkia lenkø is-torikams Simonas Daukantas, kiek jisLenkijoje girdëtas, þinomas?

J. Jurkiewiczius. Lenkijos litu-anistams tai reikðminga figûra, tikgaila, kad tø lituanistø istorikøLenkijoje nëra daug. Yra du svar-biausi centrai: vienas � AdomoMickevièiaus universitete Pozna-nëje, antras � Varðuvos universite-te. Krokuvos Jogailaièiø universite-te taip pat yra gerø lituanistø. Sa-vo darbe pasigendu tokiø knygø,kokiø yra paraðæs prof. VytautasMerkys apie Simonà Daukantà.Tik gaila, kad ji dar neiðversta á len-kø kalbà. Todël Daukantas Lenki-joje nëra plaèiau þinomas. Èia ge-riau þinomas Þemaièiø vyskupasMotiejus Valanèius.

ML. Ar Lenkijoje Valanèius þino-mas pirmiausia kaip aukðtas Katali-kø baþnyèios hierarchas, o gal ir kaipLietuvos dvasinio atgimimo, kultûros,literatûros ir visuomenës veikëjas?

J. Jurkiewiczius. Pirmiausia Va-lanèius mums ádomus kaip Lietuvosistorikas, be to, vienas pirmøjø. Va-lanèius paraðë ir 1848 m. iðleido

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Istoriko Simono Daukanto premijos laureatà prof. Janà Jurkiewicziø sveikinaistorikas Lietuvos MA tikrasis narys Vytautas Merkys

Fizikos fakulteto doktorantas Andrius Melninkaitis demonstruoja, kaip net antplauko galima iðgraviruoti þmogaus vardà ir kaip gaminami integriniai lustai

4 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)HORIZONTAI

Didþiosios AntanoPoðkos kelionës

Sàsajos

Jeigu ieðkotume tiesioginiø sà-sajø, tektø ásiklausyti á tuos A. Poð-kos gyvenimo ir kûrybos tyrinëtojus,kurie jo Requiem randa sàsajø suRabindranato Tagorës kûryba. Dva-sinë giminystë. Veikë ir asmeninë jøpaþintis, pagaliau lietuvis yra vertæsTagorës kûriniø, tad nenuostabu,kad sunkiausiomis gyvenimo aplin-kybëmis rëmësi á tai, kas já stiprinoir palaikë.

A. Gaiþutis A. Poðkà mato kaipneatsiejamà nuo kiekvieno laisvosLietuvos gyvenimo tvinksnio. Es-mingas pastebëjimas, nes tik laisvæiðkovojusios ðalies sûnûs galëjo pla-èiai iðskleisti sparnus ir pakilti skry-dþiui. Priemones rinkosi ávairias, be-je, kaip ir marðrutà. 1933 m. lakûnaiSteponas Darius ir Stasys Girënasskrido per Atlantà, o ketveriais me-tais anksèiau � 1929-aisiais � Anta-nas Poðka ir Matas Ðalèius motocik-lais ryþosi aplankyti Indijà. Uþmo-jis panaðus, o tikslas ar ne tas pats:sustiprinti jaunos, tik atsikûrusiostautos sûnø ir dukterø pasitikëjimàsavo jëgomis, skelbti pasauliui þiniàapie Lietuvà, garsinti savo Tëvynæ.

Akyse dar sukasi kasdieniødarbø karuselë

Atsiveria Antano Poðkos audito-rijos durys, ir keturios merginos sudeganèiomis þvakëmis rankose iðsi-rikiuoja koridoriuje. Tikriausiai taipatrodë dievø ugnies kurstytojos vai-dilutës ar Antikos vestalës, o gal irdar senesniø laikø mûsø bendrø pro-tëviø arijø ugnies saugotojos. Rekto-rius Algirdas Gaiþutis ir Antano Poð-

kos duktë Laima Poðkaitë-Ki-sielienë atidengia meniðkai

sukurtà bareljefà su uþraðu Antropo-logo Antano Poðkos auditorija.Doc. Laima Poðkaitë-Kisielienë,VPU Kultûros ir meno instituto ðo-kio edukologijos dëstytoja, daug ðir-dies ádeda tvarkydama tëvelio vardupavadintà auditorijà. Kiek atokiau,kaip panaðiais atvejais daþniausiai irbûna, stovi bareljefo kûrëjas þino-mas skulptorius Antanas Þukauskassu þmona Elena. Ir vëliau visø pra-kalbø metu kukliai rinkosi vietà nuo-ðaliau nuo ávykiø epicentro. Antanasnelabai mëgsta vieðai kalbëti apie sa-vo kûrybà. Ðá malonumà paliekaprofesionaliems vertintojams irskambesnio þodþio mëgëjams.

Malonu áþengti á atnaujintà þy-maus lietuvio vardu pavadintà au-

ditorijà, juolab kad jo didþiàsias ke-liones primena turininga fotografi-jø paroda, nukelianti á Baltistanà irHindukuðo kalnagûbrio, á Tibetà irprie Indijos ðventyklø.

Universiteto Kultûros ir menoinstituto direktorius prof. ha-bil. dr. Vaidas Matonis dar, atrodo,netiki, kad jo paties didieji rûpesèiaiir darbai jau baigësi. Jis kalbëjo apiesunkumus, kuriuos teko nuveikti perpastaruosius trejus metus. Prisiminërektoriaus A. Gaiþuèio mëgstamuskartoti þodþius: groþis kainuoja dau-giausia. Estetas estetà lengviausiai su-pranta, bet kai kà ir nuo savæs pridu-ria: kelias á groþá grástas taip pat dide-liu darbu. Sunku pamirðti surûgusárektoriaus veidà, kai jis buvo atvestas

á ðià norimà Antano Poðkos vardu pa-vadinti auditorijà. Iðties atrodë baiso-kai: suplyðæs linoleumas, supuvusiospalangës, apvarvëjusios lubos. Ir èianorima steigti vardinæ Antano Poðkosauditorijà? Buvo kreiptasi á Kanadoslietuviø fondà, ir jis skyrë tam tikràkieká lëðø auditorijai suremontuoti.Pagal Fondo ástatus ir tvarkà tie pini-gai turëjo bûti panaudoti iki konkre-èios datos, antraip lëðos nuplauktø.Statybininkø labai nepaskubinsi, tekoverstis per galvà.

Klausydamas suvoki, kad visosvertybës � didelës ir maþos � kuria-mos kasdieniu rutininiu darbu, todëlmenestreliai ir reikalingi, kad ne tikdidþiavyrius iðaukðtintø, bet pastebë-tø daþnai pamirðtamà kasdieniusdarbus nudirbanèià, savo ðapà á ben-drà labà velkanèià skruzdæ. Be josnebûtø paþangos ðiame pasaulyje.

Dabar auditorija prikelta tarsi iðnebûties, nors paèiam V. Matoniuivis dar sunku atitrûkti nuo uþsuktorato � akyse tebesisuka kasdieniødarbø karuselë. Auditorija atvërëduris Antano Poðkos 105-osioms gi-

mimo metinëms. Nuo ðiol studen-tams ir visiems èia atëjusiems á ren-ginius bylos apie þmogø, aplankiusá75 valstybes, bendravusá su 120 tau-tø ir tauteliø þmonëmis, bet niekadanepamirðusá, kas esàs ir kokios ðaliesvardà privalàs pristatyti ir garsinti pa-saulyje. Ar gali bûti geresnë eduka-cinë vieta uþ ðià auditorijà? Keliauk,aplankyk, paþink ir pamëgink su-prasti, kur yra tavo tikrieji namai, ko-kios vertybës svarbiausios. Tai pamo-kos mums ið ðio þmogaus turtingiau-sios gyvenimo patirties. Jis matë ro-jø ir patyrë pragarà, bet visur iðlikoþmogumi. Turtø nesusikrovë, nes jønevertino. Nevertino valdþios siekiobet kokia kaina. Garbëtroðkoms uþ-migti neleidþiantys kompleksai jo ne-

kankino. O tikrai vertino tai paþini-mo dþiaugsmà, kûrybà, kurioje irreiðkiasi þmogaus dvasios galios.Apie tai ir turi byloti ði auditorija.

Uþdegti smalsumo irpaþinimo ugná

Mokslo istorikas ir filosofasprof. Juozas Algimantas Krikðtopai-tis tvirtino manæs, kad pirmieji Anta-no Poðkos atminimà pasistengs áam-þinti geografai. Atsitiko kitaip. MirusÈeslovui Kudabai geografø istorinësavimonë gerokai smuktelëjo, benttaip mano profesorius. Laimei, daryra kultûros ir meno edukologai, ku-rie sugebëjo áþvelgti ir ávertinti A. Poð-kos edukacinius nuopelnus savo tau-tai. Panaðiai galëtø pasakyti ir kai ku-riø kitø tautø atstovai, nes lietuviui te-ko pasidarbuoti ir daugelio kitø tau-tø labui. Visø A. Poðkos nuopelnø ávienà skrynià surinkti nepavyktø, norsðá darbà bûtina daryti ir neatidëliojantneapibrëþtai ateièiai.

Bet pasiklausykime ir kitøJ. A. Krikðtopaièio pastebëjimø.Prieðkario karta, taigi ir ðioje A. Poð-kos auditorijoje susirinkusiø dauge-lio asmenø tëvø ir mokytojø karta,augo ir brendo tais laikais, kai pasau-lio geografijos paþinimo buvo galimasemtis ir ið A. Poðkos straipsniø beiknygø. Prieðkario pedagogai rëmësitomis þiniomis, perdavë jas jaunajaikartai. Svarbiausia, kad pasakodamiapie svetimus kraðtus sugebëjo ádieg-ti meilæ pirmiausia savajam kraðtui,pradedant nuo gimtinës, su kuriosvaizdais ir patirtimi juk kiekvienas irateiname á ðá pasaulá.

J. A. Krikðtopaièio vertinimu,XX a. pirmoje pusëje Lietuvos þy-miausi keliautojai buvo Konstanti-nas Aris ir Antanas Poðka. Jo var-do auditorijoje þiniø semsis studen-tai, kurie tikriausiai taip pat uþsi-degs paþinimo ugnimi, tuo paèiu pa-þinimo geismu ugdys ir kità, jiemspatikëtà jaunesniàjà kartà. Su ðiuotikëjimu profesorius tvirtino á ðiosauditorijos atidarymà atëjæs ir su ðiaviltimi ið jos iðeisiàs.

Nusipelnë áþymiausiokeliautojo vardo

Geografas doc. dr. RimantasKrupickas ásitikinæs, kad AntanasPoðka buvo þymiausias XX a. Lietu-vos keliautojas. Ðiam savo teiginiuipatvirtinti R. Krupickas pateikë kele-tà argumentø. Pirmasis � tai labai pla-ti A. Poðkos kelioniø geografija. Jisapkeliavo Europos ðalis ir didþiuliusAzijos þemyno plotus, o svarbiausia �Lietuvai ligi tol visiðkai neþinomus.Toli graþu ne kiekvienas net ir labaiþymus keliautojas gali pasigirti, kadyra aplankæs ðitiek kraðtø.

Antrasis, ir, ko gero, ne maþiausvarbus argumentas yra tas, kadPoðka apie savo keliones labai daugparaðë. Ne Poðkos kaltë, kad prieðAntràjá pasauliná karà pasirodë tikdvi jo knygos � Nuo Baltijos iki Ben-galijos (1�2, 1939) � ið daugybës irlabai gausiø jo raðtø sàraðo.

Pokario metais A. Poðka taip patnegalëjo pasigirti, kad jo knygomsbûtø buvusi nutiesta þalioji gatvë.Kalinys, tremtinys, iðmaiðæs daugeláVakarø ir Rytø kraðtø, visais atþvil-giais buvo átartina asmenybë � toksautorius tarybiná skaitytojà galëjoper toli nuvesti, juolab, kad raðë neapie klasiø kovà ir komunizmo ide-alus. Raðë apie þmogiðkàsias verty-bes, humaniðkus dalykus, bet argi ði-to reikëjo toje santvarkoje. CenzûraPoðkos knygø, nors ir parengtø spau-dai, nepraleido. Net ir silpnëjant ide-

Ðtuthofo kacetas ar Komijos lage-riai, rudmarðkiniai ar penkiakam-pëmis raudonomis þvaigþdëmis þy-mëtieji sargybiniai � gal nebuvo es-minio skirtumo. Bet abu autoriai iðákalinimo ir tremties vietø paliko vi-sai þmonijai svarbius nuþmoginimosistemø liudijimus ir aukðèiausiosprabos kûrybos pavyzdþius. Tai kas,kad pasaulio taip ir liko neávertinta,kaip tie kûriniai nusipelno.

Ði lietuviðkos raðtijos ant berþotoðies fenomenà � XX a. istorijosparadoksà � mûsø raðto, literatûrosir kultûros istorijos tyrinëtojams rei-këtø turëti galvoje.

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. Algirdas Gaiþutis ir Antano Poðkos duktë Laima Poðkaitë-Kisielienëatidengia antropologo Antano Poðkos bareljefà

Kad Antano Poðkosuþdegtoji paþinimo ugnisniekada neuþgestø

Kad Antano Poðkosuþdegtoji paþinimo ugnisniekada neuþgestø...

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 5HORIZONTAI

ologinëms verþlëms Antano Poðkosraðtai, þadinæ plaèiojo pasaulio, tai-gi esanèio ir uþ �geleþinës uþdangos�paþinimà, nebuvo itin skatinami irtoleruojami. Kaip ir paties autoriauslaisvamaniðka asmenybë.

Bet gráþkime prie Rimanto Kru-picko áþvalgø. Treèias kriterijus ar ar-gumentas, árodantis, kad A. Poðkanusipelno didþiausio XX a. Lietuvoskeliautojo vardo � tai jo iðskirtinë as-menybë. Kad A. Poðka buvo iðskir-tinë asmenybë já paþinojusiems, artik atsitiktinai su juo bendravusiems,gal nëra reikalo árodinëti, bet jukskaitys ne vien já paþinojusieji. PasakR. Krupicko, visi mûsø þymûs ke-liautojai, kai kurie jau iðëjæ á protë-viø ðalá ar mûsø amþininkai, buvo iryra nepaprastos asmenybës. Jau vientai, kad þmogus sugeba áveikti ápras-tos gyvenimo tëkmës traukà, rodo jáesant ne visai áprastà asmenybæ.

Yra ir dar vienas kriterijus:laiko. Asmenybæ galutinai ávertinatik laikas, jis sudëlioja visus akcen-tus. A. Poðkos gyvenimà jau galimevertinti objektyviai � tai doro þmo-gaus ir tikro lietuvio gyvenimas. Priegilesnio jo asmenybës paþinimo tik-riausiai prisidës ir R. Krupicko pa-pasakotieji epizodai.

Iðliko þmogumi

A. Poðka Salininkuose, Vilniauspakraðtyje, turëjo sodà, o R. Krupickastuo metu gyveno Salininkuose. Juodusupaþindino Elena Kubilienë. KartàKrupickas Poðkà ir bûrelá artimø drau-gø pasikvietë á sveèius. Jam atëjus ðei-mininkas pasitiko ir sako: �Praðomenusirengti.� Poðka demonstratyviai ap-siþvalgë ir sako: �Bet èia yra moterø.Að galiu tik nusivilkti.�

Ðios gimtosios kalbos kultûrospamokos R. Krupickas niekadosneuþmirðta. Bet ne tai buvo svar-biausia tà vakarà. A. Poðka pasako-jo apie savo gyvenimà, o klausyto-jai buvo Krupicko bièiuliai, kai ku-rie ið jø dalyvavo ir atidarant A. Poð-kos auditorijà. Tai þmonës, kuriaisbuvo galima pasitikëti, tad ir Poðkanerinkdamas þodþiø galëjo pasakotidaug kà ið savo patirtø nuotykiø iriðgyvenimø.

Klausytojams labiausiai ástrigo,kaip A. Poðka 1946 m. buvo suimtasir tardytas pastate prieðais Lukiðkiøaikðtæ. Tardytojas pavargo ir ëmënetekti kantrybës: �Tûkstanèius to-kiø kaip tu mes sutraiðkëme � mu-së tu esi. Duodu tau kelias minutes,prisipaþink, kad esi uþsienio þvalgy-bø ðnipas. Arba tavæs neliks.�

Poðka tuo metu sakosi pagalvo-jæs: iðties kas að toks esu? Paprastas

nedidelis þmogus. Bet þmogumi irnoriu iðlikti.

Kai tardytojas gráþo á tardymokamerà ir vël pareikalavo prisipa-þinti kuo nesàs, Poðka pasakë: �Ne-prisipaþástu.� Já iðvedë þemyn á rûsáir pastatë prieðais didelës krosniesduris. �Að supratau, kur ið èia dings-ta þmonës,� � tuo metu pagalvojoPoðka. Kai iðgirdo dar kartà jau nesyká girdëtus þodþius: �Ar prisipa-þásti?�, Poðka spjovë tardytojui á vei-dà. Tuojau pat gavo sargybinio smû-gá automatu á krûtinæ, neteko sàmo-nës ir buvo iðveþtas á ðiaurës kraðtus,kalintas Archangelsko srityje ir Ko-mijos lageriuose.

Tai ten nusilpæs ið bado, rengda-masis stoti á akistatà su Aukðèiau-siuoju ant berþo toðies atplaiðø uþ-raðë savo graþiausias mintis apie gy-venimo prasmæ, tëvynæ ir tai, kadaþmogø aplanko tos dvasingos min-

tys. Po daugybës jo gyvenimo kelio-niø tos iðkilios ir visus mus jaudinan-èios mintys Antanà Poðkà aplankëne rojaus soduose, o tremtyje, kurbuvo maþai vilèiø iðtrûkti gyvam.

Tas mënuo � tai likimodovana

�Kelionæ planuoti � dþiaugs-mas, kelionæ vykdyti � katorga, ke-lionæ prisiminti � visko atpildas.�Ðie þodþiai Antano Poðkos ir Gedi-mino Ilgûno þygio dienoraðtyje at-sirado lygiai prieð 36 metus, kai mo-tociklu áveikæ 8 tûkst. kilometrø poKaukazà ir iki jo, gráþo á Lietuvà.

Þodþiai teisingi, bet paèiamG. Ilgûnui vis dëlto buvo didelisdþiaugsmas tà kelionæ su A. Poðka

Atidaræ kultûros antropologo An-tano Poðkos auditorijà nuo ðiol ilgamsu ðiuo vardu susiejote Vilniaus peda-goginio universiteto gyvenimà, vadi-nasi, ir jo ateitá?

Vienas esminis patikslinimas:ne mes susiejome, o pats AntanasPoðka susiejo, gráþæs ið tolimø ir ne-apmokamø komandiruoèiø. Jis kurálaikà dirbo tuometiniame Vilniausvalstybiniame pedagoginiame insti-tute (taip vadinosi mûsø dabartinisuniversitetas). Matyt, buvo vienas iðtø, kurie tuometinei santvarkai ne-buvo patys reikalingiausi. Jam sun-ku buvo bent kiek ilgiau dirbti ðio-je aukðtojoje mokykloje.

Vis dëlto jis buvo mûsø univer-siteto dëstytojas ir mes ðiandien ati-darydami A. Poðkos auditorijà to-kiu bûdu pagerbëme ðià iðkilià as-menybæ. Ðiame institute dirba ir jodukra � Laima Poðkaitë-Kisielienë.Politikoje giminystë gal bûtø vieðø-jø ir privaèiø interesø konfliktas,bet kultûroje yra kitaip. Kartø pe-rimamumas moksle ir kultûroje �labai teigiamas poþymis.

Kartais kiti dëstytojai manæsklausia: �Á ðià auditorijà atëjus at-rodo, kad kaþkas èia pasirûpinaypatinga tvarka. Juk valytojos tikvalo, o èia viskas tvarkingai susta-tyta, sudëliota, gëlës.� Kas daugiausavo tëvelio kambarëliu taip ðiltairûpinsis, jeigu ne dukra.

Taigi antrà kartà Antanas Poðkagráþta á Vilniaus pedagoginá: pirmàkartà buvo priimtas kaip dëstytojas, odabar jau iðskirtinai pagerbtas.

Gráþta jau kaip kultûros reiðki-nys, kurá vertina ne tik edukologai,bet ir daugelio kitø srièiø atstovai.Bent jau kiek galima buvo spræstikad ir ið prakalbø atidarant ðià au-ditorijà. Ið èia kyla ir platesnis su-sidomëjimas: studentai þiûri á ba-reljefà, á nuotraukas, á eksponuo-jamus darbus, susidomi, ima skai-tinëti, ieðkoti papildomø þiniø.Taip atsiveria nauji horizontai, ple-èiasi akiratis. Juk kas yra kultûra?Tam tikrø dalykø áprasminimas.Ðiandien á Antano Poðkos audito-rijos atidarymà susirinkusiesiemstai buvo graþi ðventë, ir pati audi-torija su fotografijø paroda buvograþi. Kultûros gyvenime ðito irreikia. Tegul kiekvienas Lietuvosgyventojas padaro po 20 kvadrati-niø metrø groþio, prasmingumo, irmûsø kraðtas bus graþus. Tai ara-bams svarbu per gyvenimà pasta-tyti namà, iðauginti sûnø ir paso-dinti medá, o mums reiktø po savæspalikti bent kai kà graþaus.

Kà savo gyvenimu mums ir árodëAntanas Poðka.

Bûtent. Tokiais þmonëmis Lie-tuva ir graþi.

Kaip èia iðëjo, kad ne geografaiárengë Antano Poðkos auditorijà, betedukologai?

Ne visai edukologai. Kaþkadabuvome kartu su edukologais, o da-bar mûsø Kultûros ir meno eduko-logijos institutas savarankiðkas.Rengiame meno dalykø edukolo-gus. Yra atskiras Pedagogikos ir psi-chologijos fakultetas. Mus taip patvadina edukologais, bet mes esamemeno edukologai.

Su menu sieti Antano Poðkos veik-là, jo literatûriná ir moksliná palikimàgal nëra labai paprasta?

Bûtø galima su menu nesieti, jeiá menà þvelgtume siaurai, kaip me-nas menui sritá. O kadangi ðiais lai-kais menas siejamas su kultûros kon-tekstu ir taip geriau suprantamas,tad jis tokiu bûdu ágyja daug plates-næ prasmæ, tarsi naujai atgyja.

Persismelkia per paèià ávairiausiàþmogiðkàjà veiklà?

Bûtent taip. Menas, kaip savo-tiðkas gyvenimas vaizduotëje, þadi-na visos þmogaus dvasios aktyvumà.

Kiekvienas geras dalykas, kad ir di-dþiausias, prasideda nuo pirmo mestoakmenëlio, priverèianèio suraibuliuotistovintá vandená. Kaip ðiuo atveju ávyko?

Ðiuo vaizdingu pasakymu manpriminëte Hegelio estetikoje glû-dinèià mintá, kur ðis filosofas raðoapie kûrybiðkumà. Kai vaikas metaakmenëlá á tvenkiná ir pamato sklin-danèius ratilus, jis net pritupia iðdþiaugsmo, nes iðgyvena maþne pir-mà stipresná kûrybiná dþiaugsmà.Juk jis sukûrë tuos ratilus! Jam gra-þu, ir jis jauèiasi jø autorius. Ðtaikoks nuostabus gali bûti toks betar-piðkas kûrybiðkumo pasireiðkimas.

Kas iðliks ið viso to, kas neiðliks,tai jau kas kita. O kûrybiná dþiaugs-mà savo gyvenime yra patyræs kiek-vienas þmogus. Ir mums ðiandiengraþu, kai prisimename AntanàPoðkà, áprasminame jo kûrybiná pa-likimà ir tikime, kad ði, rektoriausakademiko Algirdo Gaiþuèio inici-juojama veikla mûsø universitete tæ-sis ir ateityje.

Vis dëlto, kas ðiuo atveju metë tàpirmà akmenëlá, kas privertë raibu-liuoti stovintá vandená?

Mûsø universitete buvo muzi-kos, dailës mokytojø specialybës.Neturëjome ðokio mokytojø specia-lybës, o juk ðokio menas populiarë-ja. Tai mums rodo ir didþiulá pasise-kimà turintys ávairûs televizijø �de-

ðimtukai�. Þodþiu, nutarëme ásteigtiðokio mokytojo specialybæ. Taip pasmus ásidarbino þinoma ðokiø specia-listë docentë Laima Poðkaitë-Kisie-lienë. Su rektoriumi ðnekamës: mû-sø buvæs dëstytojas Antanas Poðka,dabar ðtai dirbs jo dukra, kodël ne-ákûrus Antano Poðkos auditorijos?..Tai buvo prieð trejetà metø.

Ði auditorija kaþkada atrodë pa-sibaisëtinai, su iðplaiðiojusiu linoleu-mu, supuvusiom palangëm ir pana-ðiai. Taèiau ji mums tiko, nes èia ty-lu, negirdëti gatvës triukðmo.

Kaip pavyko pritraukti ir Kanadoslietuviø lëðas, kurios buvo reikalingosauditorijos remonto darbams?

Laima Poðkaitë-Kisielienë prisi-minë gerà fondà Kanadoje. Jiemsparaðëme raðtà, kad rengiamës áam-þinti garbøjá lietuvá Antanà Poðkà,kalbëjomës telefonu. Kanados lie-tuviø fonde suprato mûsø sumany-mo rimtumà ir skyrë nemaþà dalátam reikalingø lëðø.

Þiûrint á Vilniaus gatves ir ypaèautomobiliø parkà neatrodo, kad Lie-tuva bûtø vargana ðalis. Taèiau kultû-ros reikaluose be uþsienio lietuviøneapsieinama.

Bûtø sunkiau vieniems pado-riau ásirengti. O kreiptis á fondus, rë-mëjus nëra gëdinga. Visi remiasifondais, taip pat ir turtingoje JAV arKanadoje. Paskui pagal galimybesir savø lëðø prideda projektui. Lie-tuvoje nelengva vien savo jëgomisatlikti didesnius dalykus kultûros la-bui. Kokie gi Vilniaus pedagoginiouniversiteto pinigai, juk paklausiøprekiø mes negaminame. O uþ mû-sø parengtus studentus, specialistusjuk niekas nieko universitetui ne-moka. Nors parengtus mokytojuspasiima, kas tik netingi. Ir në aèiûneiðgirstame.

Ar kanadieèiams reikëjo aiðkinti,koks tai þmogus buvo Antanas Poðkair kuo jis svarbus Lietuvai?

Neteko árodinëti, nes ten apiegarbius, Lietuvai, kultûrai tikrai nu-sipelnius þmones ne kà blogiau uþmus þino, o kai kà gal ir geriau. Yraiðëjusiø Antano Poðkos knygø, gy-vena ankstesnës kartos þinovai, galir jo giminiø dar gyvena.

O mums patiems, mûsø jauniemsþmonëms?

Man atrodo, kad ne tiek þino-mas, kiek nusipelno. Mato Ðalèiauspavardë, man regis, plaèiau þinoma.

Todël, kad Mato Ðalèiaus dukrosbuvo karðèiausios savo tëvo kelioniø irveiklos propaguotojos.

Dabar, kaip minëjau, mûsøuniversitete dirba A. Poðkos duktëLaima Poðkaitë-Kisielienë, dëstan-ti ðokio edukologijà. Apskritai darturime daug ko pasimokyti, kaipreikëtø garsinti savo gerus darbus.

Vienas þydø tautybës þmoniøMaskvoje, mano disertacijos ver-tintojas, pasakë: �Tu èia gerø daly-kø disertacijoje sugalvojai, bet jei-gu nebus propagandos, plataus vie-ðinimo, viskas nuslops.�

O kaip tuos reikalus toliau stum-ti Jûsø disertacijos oponentas nepa-aiðkino?

To reikia mokytis, rimtai uþsiim-ti, tam atsirado vieðøjø ryðiø tarny-bos, bet be investicijø daug nenu-veiksi.

Vienas kità paremia tik maþu-mos. Amerikoje sakoma: �Dabarviskà valdo tik maþumos, jos iðsiko-voja vis daugiau teisiø, o baltajamlieka pareigos.� Panaðiai yra ir Lie-tuvoje. Ypaè mûsø mokyklose. Ðvie-timo atstovai patys nustebæ. Sako,mokiniai turi tik teises, o mokyto-jai � tik pareigas. Matome, kur ve-da toks disbalansas.

Kokià ateitá prognozuojate antro-pologo Antano Poðkos auditorijai?

Bûtø graþu, kad kultûros antro-pologija mûsø universitete plëtotøsi.Gal ateityje ir ðios srities mokslinëskonferencijos èia bus rengiamos.

O kaip padaryti, kad èia studenti-ja galëtø daryti savo kultûrines akci-jas?

Kartais studentai parodo dide-lá aktyvumà, tik nereikia slopinti jøgraþiø iniciatyvø. Pavyzdþiui, teat-ro edukologijos studentai savo ini-ciatyva vakarais ëmë rodyti kinofilmus, juos aptarinëti. Á vakarusëmë burtis jau ir kitø specialybiøstudentai. Taip atsiranda tradicija,ji tampa kultûrinës saviugdos ne-ðëja.

Ðio universiteto aplinka tam tin-ka? Esama to kultûrinio uþtaiso?

Tai, kà mes padarëme atidary-dami ðià auditorijà, juk taip pat yraaplinka. Nuo mûsø paèiø priklauso,kaip tà aplinkà gerinsime. Rengia-me mokytojus, o jie, ágijæ pozityviospatirties, jà skleis po ðalá.

Savo prakalboje kalbëjote apie uþ-griuvusius sunkumus, darbus, rutinà.Nejau tik sunkumai liko atmintyje?

Kai þiûrite á graþuolæ, ar pagal-vojate, kiek jai reikëjo dirbti, steng-tis, kad tas þavesys atsiskleistø viso-mis spalvomis? Ir kiek tie blizgalaikainavo? Jeigu reginys mus þavi,mûsø pastangos pastebimos, tai jaudaug.

Þavi, bet tai tik pradþia. Dar rei-këtø, kad ásitvirtintø per intelektà,màstymà, dvasinius iðgyvenimus irieðkojimus.

Sutarkime, kad tai, ko manæsklausëte, iðgirdo pats VieðpatsDievas.

Tebûnie. Aèiû.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Antanas Poðka gráþoá universitetà

Su Vilniaus pedagoginio universiteto Kultûros ir meno edu-kologijos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Vaidu MATONIUkalbamës antropologo Antano Poðkos auditorijos VPU atida-rymo proga.

Nukelta á 16 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Vaidui Matoniui vis dar sunku atitrûkti nuo kasdienybës darbø

6 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)PAMATAI

Pradþia Nr. 5

Vasario 16-àjà Lietuvos Valsty-bës 90-meèiui paminëti LietuvosRespublikos Seime, Konstitucijossalëje, vyko apskritojo stalo konfe-rencija ir diskusija 1918 metai:iðmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos,Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpu-kario metais ir po Ðaltojo karo pabai-gos. Konferencijà organizavo SeimoUþsienio reikalø komitetas, Uþsie-nio reikalø ministerija, Lietuvos is-torijos institutas ir asociacijaLietuvos�Vokietijos forumas.

Pirmajai diskusijos daliai � Lie-tuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiaitarpukario metais skyrëme publika-cijas Mokslo Lietuvos Nr. 5 ir 6. Ðia-me ir bûsimajame laikraðèio nume-riuose perteiksime svarbiausiasmintis, iðsakytas antroje diskusijosdalyje, skirtoje ðiø valstybiø santy-kiams po Ðaltojo karo. Praneðëjai �Vokietijos Federacinës RespublikosBundestago Europos Sàjungos rei-kalø komiteto pirmininko pavaduo-tojas Kurtas Bodevigas (Kurt Bode-wig), kuris taip pat yra ir Baltijosjûros forumo (Baltic Sea Forum) val-dybos pirmininkas, LR Seimo Uþ-sienio reikalø komiteto pirmininkasprof. Justinas Karosas, Lenkijosdienraðèio Gazeta Wyborcza vyriau-siasis redaktorius Adamas Michni-kas (Adam Michnik), Vokietijosinstituto Varðuvoje direktoriusprof. Klausas Cymeris (Klaus Zie-mer) bei Vilniaus universiteto Tarp-tautiniø santykiø ir politikos moks-lø instituto docentas, savaitraðèioVeidas politikos apþvalgininkasdr. Kæstutis Girnius. Diskusijà ve-dë Vytauto Didþiojo universitetoprofesorius, Politikos mokslø ir di-plomatijos instituto direktoriusdr. Leonidas Donskis.

Ði diskusija � pirmoji tæstinëskonferencijos 1918-ieji � ávykæ ir ne-ávykæ valstybingumai: Baltijos valsty-bës, Lenkija, Ukraina, Baltarusija da-lis. Antroji konferencija ávyks2008 m. lapkrièio 4�5 d. Berlyne.

Didþiausia iðmokta pamoka

Bûtent VFR Bundestago Euro-pos Sàjungos reikalø komiteto pir-mininko pavaduotojui Kurtui Bode-vigui ir teko pirmasis klausimas, ku-rá diskusijos vedëjas LeonidasDonskis suformulavo labai trumpai:kokios yra svarbiausios iðmoktospamokos po Ðaltojo karo, kai Euro-pai naujos realybës sàlygomis atëjolaikas apmàstyti savo patirtá?

Iðties didelis dþiaugsmas, kadVokietija ir Lietuva mokosi, kartaisir ið labai skausmingø savo istorijospamokø, kartu kalba apie tas ið-moktas pamokas, diskutuoja bûda-

mos Europos Sàjungos narë-mis, � pastebëjo K. Bodevi-

gas. Tuo bûdu mûsø ðalys prisideda,kad Europa bûtø saugesnë, taikes-në, kad þmonës taikiai bendrautø.Tai ir yra didþiausia iðmokta pamo-ka. Todël ir ávyko Europos plëtra, omes tapome ES nariais.

K. Bodevigas politiko akimispaþvelgë á parlamentø ir parlamen-tarø pastangas po Antrojo pasauli-nio karo ieðkant ryðiø tarp mûsøvalstybiø. Tai nebuvo Vokietijos irLietuvos tiesioginiai ryðiai, nes tarpjø stovëjo Maskva. Nepaisant to, ci-vilinëje pilieèiø visuomenëje buvostengiamasi iðlaikyti tà balsà ir já pa-skleisti, nors diktatûros sàlygomistai buvo labai sunku padaryti. Kul-tûriniai mainai sovietiniais laikaistarp Lietuvos ir Vokietijos (tuo me-tu labiau su rytine jos dalimi �VDR) taip pat vyko, bet reikëjoáveikti ávairiais kliûtis.

Jau nusileidus Ðaltojo karo uþ-dangai, Vokietijai, Lietuvai ir Lenki-

jai buvo labai svarbu atkurti bendra-darbiavimà saugumo klausimais ágy-vendinant stojimo á NATO pastan-gas � visa tai buvo svarbûs ir pilie-tinës visuomenës kûrimo þingsniai.

K. Bodevigas prisiminë, kadLietuvos stojimas á ES sukëlë nema-þai diskusijø, mat per Lietuvà Rusi-ja susisiekia su Kaliningrado sritimi.Lietuvos noras ásilieti á Ðengenoerdvæ taip pat nebuvo lengvai ágy-vendintas. Taèiau visi ðie procesaibaigësi sëkmingai. Taigi yra graþausbendradarbiavimo labai sveikintinøposlinkiø. Bendradarbiaujama tiektarptautiniu, tiek dviðaliu lygiu, taippat ir kaip NATO nariø. Kartu pri-sidedama, kad Europa bûtø atvira.

Kadangi K. Bodevigas taip patyra ir Baltijos jûros forumo (BalticSea Forum) valdybos pirmininkasbei kitø forumø narys, o tie forumairemia Baltijos ðalis, jose vykstanèiusprocesus, tad ðia kryptimi taip pat

aktyviai bendradarbiaujama, vykdo-mi ne vien didieji, bet ir maþesniprojektai. 1997 m. vyko svarbustarpparlamentinio darbo semina-ras, kuriame ir prasidëjo ðios Parla-mentinio bendradarbiavimo uþuo-mazgos. Daug iniciatyvø kyla ir vyk-dant politinio ðvietimo projektus. Iðmaþesniø projektø, skirtø jaunimui,K. Bodevigas paminëjo stipendijas,kurias Vokietija skiria Lietuvos stu-dentams, kad jie galëtø studijuotiVokietijoje. Bûtent susitikimai tarpþmoniø ir esàs svarbiausias dalykasmàstant apie ateitá.

Kaip labai svarbø faktà K. Bode-vigas paþymëjo Vokietijos ir Lietuvosuþsienio reikalø ministrø FrankoWalterio Steinmeierio ir Petro Vai-tiekûno susitikimà Tomui Manuiskirtame festivalyje Nidoje 2007 m.liepos mën. Tai buvo ne tik kultûri-nis ávykis, bet ir labai svarbi abiejø ða-liø bendradarbiavimo iðraiðka.

2009 m. Lietuva minës savo pa-minëjimo istoriniuose ðaltiniuoseTûkstantmetá, tais metais Vilniustaps Europos kultûros sostine.K. Bodevigas prisiminë, kad dr. Jo-achimas Tauberis taip pat yra Vil-niaus kaip Europos kultûros sosti-nës renginio globos tarybos narys, ovisa tai sieja Lietuvà ir Vokietijà.Svarbu ne tik pragmatiðkas bendra-darbiavimas, bet ir siekis plaèiai at-siverti þmonëms, o tai buvo labaiproblemiðka mûsø santykiuose perpastaruosius 50�60 metø. Kas buvovisiðkai neámanoma, dabar yra sa-vaime suprantamas ir natûralus da-lykas ðiandieninëje Europoje.

Berlyno sienos griuvimas, abie-jø Vokietijos daliø susijungimas irsimbolizavo �geleþinës uþdangos�griuvimà. 1991 m. rugpjûtá puèomëginimas Maskvoje pasaulio vals-tybes paskatino neatidëlioti Lietu-vos nepriklausomos valstybës tarp-

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Vaizduotës tauta:bandymai suprasti istorijà ir save (3)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Diskusijos antrosios dalies vedëjas prof. Leonidas Donskis, LR Seimo Uþsienioreikalø komiteto pirmininkas prof. Justinas Karosas ir Lietuvos istorijos instituto

direktorius habil. dr. Alvydas NikþentaitisVokietijos Bundestago Europos Sàjungos reikalø komiteto pirmininko pavaduotojas Kurtas Bodevikas (Kurt Bodevik) ir

Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto docentas Kæstutis Girnius

Diskusijos Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salëje momentas

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 7PAMATAI

tautiná pripaþinimà. Pasak K. Bode-vigo, tai labai reikðmingas faktas,nes visa ði atskirtis buvo dirbtinë, jibuvo panaikinta þmoniø valia. Kaiplabai reikðmingà K. Bodevigas ið-skyrë Lenkijos Solidarumo (Soli-darnoúã) veiklà visai Europai XX a.devintàjá deðimtmetá. Visus tuos po-kyèius padarë þmonës, o mûsø ða-liø parlamentarø uþduotis ir yra bûtisu þmonëmis. Tik kartu su pilieèiaisgalima formuoti, kurti naujà Euro-pà, kai yra saugumo garantas.

Bûtent tokiomis sàlygomis vyks-ta ir ði konferencija. Trys valstybës �Lietuva, Vokietija ir Lenkija, pasakK. Bodevigo, ir ateityje labai dþiaug-sis ðios konferencijos rezultatais.

Esminis yra solidarumoprincipas

Kà lietuviai suprato po Ðaltojokaro pabaigos, kokias pamokas irklaidas ásisàmonino? Kas buvo nu-veikta siekiant suvokti tà daugybæproblemø, kurios iðkilo valstybës at-kûrimo veikloje? Kaip pavyko áveik-ti istoriniø traumø, atminties ir sa-vivokos skaudulius? Su visu tuo te-ko susidurti kaip su neiðvengiamanauja politine realybe. Á ðiuos disku-sijos vedëjo uþduotus klausimuspamëgino rasti atsakymus prof. Jus-tinas Karosas.

Profesorius atkreipë dëmesá ápadëties 1918 m. ir po Antrojo pa-saulinio karo skirtumus. Griûvant�geleþinei uþdangai� ir sprendþiantLietuvos nepriklausomybës atkûri-mo bylà buvo tik vienas prieðininkøblokas � kaimynø ið rytø. O Lenki-

ja ir Vokietija buvo karðèiausi lietu-viø siekio ðalininkai, ir tai padëjoLietuvai þengti á Nepriklausomybæ.

Visas ðis regionas, pasak J. Ka-roso, pergyveno tris reikðmingusraidos etapus. Pirmasis � tai po Ðal-tojo karo atgimusios naujos koky-bës, t. y. demokratinës valstybës.Antrasis � ðiø naujø valstybiø integ-raciniø siekiø ágyvendinimas þen-giant á euroatlantines struktûras. Irtreèiasis etapas � tai nauji iððûkiai irgalimybës, atsirandantys ðiuo metu.Bûtent jie ir kelia naujø sunkumø.

Lenkija buvo tas mûsø regionotaðkas, per kurá Lietuvà pasiekdavoávairi literatûra, naujos ir mums ki-toje politinëje padëtyje buvusiemsneáprastos iniciatyvos. Taip pat Lie-tuvos Baþnyèios santykiai su Lenki-jos Katalikø Baþnyèia prisidëjo prieLietuvos veiksmø bræstant atsisky-rimui nuo buvusios imperijos.

Kalbëdamas apie pirmàjá etapàJ. Karosas áþvelgia tà esminá lûþá,kad visos trys valstybës � Vokietija,Lenkija ir Lietuva ágavo kità koky-bæ. Vokietija tapo vieninga valstybë,Lenkija iðsivadavo ið Sovietø Sàjun-gos satelito vaidmens, o Lietuva ta-po nepriklausoma valstybë jau griu-vus Sovietø Sàjungai. Prie tos griû-ties nemaþai prisidëjo ir Lietuva.

Po didþio lûþio ðios valstybës pa-sinërë á savo vidaus problemøsprendimà. Lietuvai teko kurti nau-jas valstybës struktûras, demokra-tines institucijas, spræsti ûkio per-tvarkymo klausimus, uþmegzti ry-ðius su iðoriniu pasauliu, pagaliauesminiai buvo ir Rusijos kariuome-nës iðvedimo ið Lietuvos reikalai.Lietuvai labai daug padëjo Lenkija

ir Vokietija, be kuriø pagalbos tieprocesai bûtø buvæ nepalyginamaisunkesni, gal ir skaudesni. TodëlJ. Karosas ir dëkojo kolegoms iðVokietijos uþ tas demokratijos pa-mokas, kurias Lietuvos Seimas nuo-lat gaudavo ið Vokietijos Bundesta-go politikø. Neákainojama parama.

Sprendþiant specifines ðaliesproblemas lyg ir savotiðkas ðá proce-sà lydëjæs inkaras, pasak J. Karoso,buvo ligtoliniai santykiai su Lenkijair Vokietija, tam tikras istorinis pa-tyrimas � pozityvus ir negatyvus, ágy-tas bendraujant su ðiomis valstybë-mis. Lietuvos þmoniø prisiminimuo-se ir sàmonëje buvo likæ nuosëdø iðokupacijos, koncentracijos stovyklølaikø. Gana átempti santykiai buvo suLenkija dël istoriniø peripetijø, tau-tiniø maþumø problemø (lenkø uni-versiteto, lenkø kalbos vartojimo vie-ðajame gyvenime, asmenvardþiø ra-ðymo). Anot J. Karoso, ðias proble-mas pavyko sëkmingai iðspræsti, josnetapo stabdþiu tarpusavio santy-kiuose, nesutrukdë kurtis mûsø vals-tybëms. Tø santykiø sëkmës iðraið-ka � tai 1993 m. pasiraðytoji Lietuvosir Vokietijos sutartis (deklaracija dëlLietuvos Respublikos ir VokietijosFederacinës Respublikos santykiøpagrindø), 1994 m. � Lietuvos Res-publikos ir Lenkijos Respublikosdraugiðkø santykiø ir gero kaimyni-nio bendradarbiavimo sutartis.

Kas aktualu ðiandien

Naujas gyvenimo etapas gimdonaujus iððûkius ir reikalavimus. Ðisetapas baigësi tuo, kad tapome ES

ir NATO narëmis, savo gyvenimàtvarkome remdamiesi pamatinëmisES vertybëmis. Pagaliau ir pati ESgali sëkmingai plëtotis ir realizuotistik veikdama vieningai. Ðis vienin-gumo principas ðiandien akivaiz-dþiai demonstruojamas, o maþomsvalstybëms jis yra ypaè svarbus. So-lidarumo principas yra esminis, irjeigu jo nebûtø, tai maþø valstybiøinteresai bûtø daþnai paminami, jei-gu ne pamirðtami.

Deja, ðis principas kartais akivaiz-dþiai paþeidþiamas, ir kalbëtojas tonepamirðo priminti. Lietuvai, kaip irLenkijai, skausmingas ðiandien ágy-vendinamas Ðiaurës srovës dujotiekioBaltijos jûros dugnu tarp Rusijos irVokietijos projektas. J. Karosas pa-kartojo LR Prezidento Valdo Adam-kaus mintá susitikus su buvusiu Vokie-tijos kancleriu Gerhardu Ðrioderiu(Gerhardt Schrõder): �Mums ne patsprojektas yra skausmingas, bet kad jisbuvo sukurtas ir pradëtas ágyvendin-ti visiðkai neinformuojant, nekalbantsu mumis � Lietuva ir Lenkija.� Kaipþinia, tas projektas buvo pasiraðytasir pradëtas ágyvendinti dviðaliu susita-rimu tarp Rusijos ir Vokietijos palai-minus Gerhardui Ðrioderiui ir Vladi-mirui Putinui. Lietuva ir Lenkija apieðá projektà suþinojo tik tada, kai ðisfaktas buvo virtæs procesu. Neigiamaspavyzdys, griaunantis solidarumoprincipà.

Justinas Karosas pripaþino,kad dabartinë Vokietijos vyriausy-bë tuos klausimus kelia ir spren-dþia kitaip. Energetikos vieningu-mo problema labai ryðkiai buvo ið-kelta Vokietijai 2007 m. pirmà pus-metá pirmininkaujant ES Taryboje

ir bûtent dabartinës Vokietijoskanclerës Angelos Merkel (Ange-la Merkel) dëka.

Taigi ðiame etape labai svarbubendrø vertybiø ieðkojimas, solida-rumo palaikymas, o ne vien tik sa-vø interesø realizavimo rûpestis.

Daug daugiau yra labai teigia-mø Lietuvos ir Vokietijos bendra-darbiavimo pavyzdþiø, tuo J. Karo-so nuomonë sutapo su prieð já kal-bëjusio Kurto Bodevigo pozicija.Svarbiausia, kad daugelis problemøsprendþiamos kartu, uþsienio poli-tikoje laikomasi kaimynystës politi-kos reikalavimø. Bet ðtai ðiai politi-kai sëkmingai plëtoti iðkilo pavojø �tai brangiø vizø kaimynams proble-ma. ES deklaruojama, kad turimekuo intensyviau bendrauti su kaimy-niniais regionais, padëti ten plëtotidemokratijà. Taèiau Lietuvai tapusÐengeno erdvës dalimi ávaþiavimo áLietuvà vizos kaina nustatyta 60 eu-rø, o tai vos kiek maþiau uþ Balta-rusijos pilieèio pusæ vidutinio mëne-sinio uþdarbio. Nedaug kas galësleisti prabangà nuvaþiuoti á ES ðalá.Vokietijos Bundestagas kelia klau-simà dël vizø reþimo palengvinimokaimyniniø su ES valstybiø pilie-èiams. Mûsø bendra veikla kad ir ðiakryptimi gali bûti vaisinga, atvertinaujus bendradarbiavimo horizon-tus su kitomis ðalimis ir jø pilieèiais.

O apibendrindamas savo kalbàJ. Karosas pripaþino, kad Baltijosðaliø kaimynës ðiandien neturi tokiøproblemø, kurias teko áveikti1918 m., ir tai esanti puiki tolesnëmûsø gyvenimo kryptis.

Gerbiamasis dr. Èeslovai Lauri-navièiau, apie kurià Lietuvos valsty-bæ vis dëlto kalbëjote apskritojo stalokonferencijoje diskusijos metu? Apievalstybæ, kurios nebëra, neliko nuo1940 m. liepos 21 d., kai vadinamasis�Liaudies seimas� nubalsavo uþ Lie-tuvos prijungimà prie Sovietø Sàjun-gos?

Kalbame apie tà paèià Lietuvosvalstybæ. Ji keitë formas, bet ið es-mës egzistuoja nuo 1918 metø. Ga-lëèiau pasakyti ir kitaip: 1918 m. va-sario 16 d. buvo iðkelta tos valstybësidëja, ir jos ágyvendinimas truko ko-ne visà amþiø. Kartais viskas klos-tësi labai tragiðkai. Ðiandien, forma-liai þvelgiant, turime 1918 m. pro-jektà: lietuviø tautos apsisprendimuatkurtà Lietuvà su sostine Vilniumi,sutvarkytà demokratiniais pagrin-dais.

Su 50 metø pertrûkiu?Tuos 50 metø ji egzistavo galvo-

se. Paskui susidarë aplinkybës, ir jipradëjo egzistuoti praktiðkai, nors irgerokai skiriasi nuo savo gyvavimopradþios.

Istorinë, o gal istorinio suvokimoir vertinimo drama?

Tai gana paradoksali drama.Viena vertus, sovietmetis naikinafaktinæ valstybæ, bet sukuria admi-nistraciná vienetà pagal tà idëjà �Lietuvà su Vilniumi bei Klaipëda,kuri toliau gyvuoja labai sudëtingo-mis aplinkybëmis. Nepriklausomy-bës idëja lieka �uþðaldyta� � net ne-þinau, kaip reikëtø ávardyti visà so-vietmeèio laikotarpá valstybingumopoþiûriu. Labai didelë intelektinëproblema. Akivaizdu, kad kaþkas iðto valstybingumo iðlieka, tad bûtøklaida tvirtinti, kad nieko neiðliko.Dabar jau priartëjome prie idealo,konkreti valstybë dabar beveik su-tampa su idealu. Taèiau, kai nëraakivaizdaus atitikimo tarp faktiðkosvalstybës ir tos, kuri fiksuota galvo-se, manyèiau, lieka savotiðka verþi-

mosi á idealà inercija, einanti ið tar-pukario, ið sovietmeèio.

Kiek svarbu siekti susitapatinimosu ta buvusia 1918�1940 m. Nepri-klausoma Lietuva? Kiek tas adekvatu-mas siektinas? Juk be ateities vizijos ir

nuolatinës slinkties pirmyn bûtø ne-ámanoma Lietuvos valstybë. Todëlklausimà iðplësiu: kaip turëtume de-rinti praeities tradicijà ir ateities vizi-jà? O gal visa tai tëra tuðti sapalioji-mai, nes gyvenimas juda, kur ir turijudëti, o kartu ir mus neðasi?

Apskritai þmogus be tikslo, be vi-zijos negali gyventi. O ar ámanoma

ágyvendinti savo vizijas nesiremiantá patirtá, tradicijà? Savo ateitá þmoni-ja projektuoja pagal patirtá, tik labaisvarbu, kokios yra to projektavimoproporcijos � tolimos ir artimos per-spektyvos. Anglø kalboje yra sàvo-

kos: long times perspective, short timesperspective. Labai svarbu, kaip visuo-menë iðlaiko tas tradicijos ir ateitiesvizijos proporcijas.

Ir kaip mes, tiksliau, mûsø visuo-menë derina tas proporcijas?

Manyèiau, kad ir ðiandien esa-ma nenuoseklumo, pritrûksta saiko,gal kartais ir savigarbos.

Kartais gali atrodyti, kad esamedaugiau praeities, o ne ateities tauta.Praeitis mums nuolat diktuoja dabar-ties sprendimus, todël yra tarsi svar-besnë uþ ateitá. Kartais ir uþ dabartá.

Idealà imame ið praeities, bet vistiek já projektuojame á ateitá. Prak-tiðkai iðties gali atrodyti, kad esametarsi pririðti prie praeities, bet taspraeities idealas mums ir reikalin-gas, kad ateityje sukurtume tai, koðiandien nëra. Tai gerai, bet labaisvarbu saikas ir, kaip jau sakiau,proporcijos. Labai svarbu realiaivertinti savo ðiandienos galimybes,nes kasdien padëtis keièiasi.

Jeigu savo gyvenimà nukreipsi-me tik á ateities vizijas, niekuo nesi-skirsime nuo tø komunizmo �staty-tojø�, kuriø santvarkoje buvomepriversti gyventi 50 metø. Juk kamreikëjo tà komunizmà statyti, oNikita Chruðèiovas net teigë, kadpo 20 metø tarybiniai þmonës gy-vens komunizmo sàlygomis. Visiðkanesàmonë, bet ji pasirodë besantibûdinga plaèiausiems visuomenëssluoksniams.

Kitaip negu masine psichoze sun-ku pavadinti.

Galima ir taip pasakyti. Yra pa-stebëta, kad nuo psichozës anksèiauar vëliau pavargstama. Vakarieèiaikartais mums pataria � iðmokite gy-venti rutinoje, kai jau atkurta nepri-klausoma valstybë. Pridurèiau, kadrutinoje labai svarbu neaptingti.Deja, proto tingumas istoriðkai bû-dingas mûsø kraðte.

Klausimø istorijai kyla vis dau-giau, net ir apie 1918 m., kai buvo pa-skelbta Lietuvos Nepriklausomybë. At-rodytø, lyg ir istorijoje neliko baltø dë-miø, bet net ir ðios dienos diskusijojeiðryðkëjo daug naujo poþiûrio elemen-tø. Kad ir santykis su Juzefo Pilsudskioasmenybe.

Istorija tuo ir þavi, kad kiekvie-na kartà perraðoma vis ið naujo.Nors kartais tai ir nelabai graþiai at-

rodo. Kiekvienà kartà þmonës savoðalies istorijà raðo bûdami konkre-èioje padëtyje, turëdami konkreèiàpatirtá ir konkreèius interesus. Ið tojau neiðvengiamai kyla naujas po-þiûris, palyginti su ligi tol ásitvirtinu-siu, kai teko vertinti ið kitos situaci-jos, ið kito laiko pozicijø ir perspek-tyvø. Pastebima tai, kas anksèiaupraslysdavo. Ir taip be galo. Tik, þi-noma, negalima iðkraipyti faktø.

O ðiandien diskusijoje Seimorûmuose iðkilo dar ir ta perspekty-va, kad galime á praeitá paþvelgtikartu ir atvirai ið keliø ðaliø istori-kø pozicijø. Ðiandien kalbame sukadais buvusiø Lietuvai prieðiðkøvalstybiø atstovais, nebent dar trûk-tø Rusijos istorikø. Ir kalbame, kaipgirdite, visiðkai normaliai, vieni ki-tus puikiausiai suprasdami.

Rusijos istorikai ðioje apskritojostalo konferencijos diskusijoje iðtiesbûtø galëjæ praturtinti renginá, gal netáneðæ tam tikro polemikos azarto.

Bûtø ne pro ðalá. Bet tada reikë-tø ir gudø, ukrainieèiø, gal ir kitø ða-liø istorikø. Tikësimës, kad toksrenginys vyks netolimoje ateityje.

Kaip manote, kiek istoriðki mespatys esame? Jeigu savo veikloje ir sie-kiais remiamës á savo istorinæ patirtá,svarbu yra bent jau savo istorijos pa-mokas suvokti labai gerai.

Be ðio suvokimo bûtø neámano-ma formuluoti ir ágyvendinti savosiekius � tai ðventas dalykas. Bet jei-gu ðventas dalykas, tai visur ir nuo-lat apie tai ðnekëti negalima. Anttvorø kabinami ir dauginami ðventiðûkiai bemat nuvertëtø, ir neliktøðventumo. O politikoje toks nuola-tinis tautai ðventø dalykø kaiðioji-mas bûtø tiesiog pavojingas.

Aèiû uþ ðá kad ir trumpà pokalbá,nes prasideda antroji konferencijosdiskusija, á kurià pavëluoti bûtø ne la-bai mandagu.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Tad kurioje Lietuvosvalstybëje gyvename?

Lietuvos Respublikos Seime pasibaigus diskusijai 1918 me-tai: iðmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokie-tijos santykiai tarpukario metais per kavos pertraukëlæ kal-biname vienà ið diskusijos dalyviø Lietuvos istorijos institutoXX a. istorijos skyriaus vedëjà dr. Èeslovà LAURINAVIÈIØ.

Nukelta á 11 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Volkeris Heinsbergas (Volker Heinsberg)ir istorikas dr. Èeslovas Laurinavièius

8 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)ÐAKNYSPabaiga. Pradþia Nr. 1

Maþosios Lietuvos knygos irkultûros istorijos tyrinëtojasprof. Domas Kaunas toliau pade-da mums gilintis á visuomenës irkultûros veikëjo, poeto ir poliglo-to Jurgio Zauerveino (GeorgSauerwein, 1831�1904) veiklàbei kûrybà. Ðákart iðsamiau apsi-stosime ties jo poema Nemuny-èiai, prisiminsime kaip ðis kûri-nys skynësi kelià á knygà Kaipàþuols drûts prie Nemunëlio beikitus dalykus.

Paukðtis be lizdo

Vis dëlto Jurgis Zauerveinas taipir liko nevedæs, faktiðkai be nuolatinësgyvenamosios vietos, gyveno tik ið Bri-tø Biblijos draugijos jam siunèiamøhonorarø?

Jaunystës laikais nuolatinæ tar-nybà turëjo tik Getingeno universi-teto bibliotekoje, taèiau ji truko ne-ilgai. Jam rûpëjo ne darbas, bet kny-gø skaitymas. Neturëjo namø, tvir-to stogo virð galvos. Jis buvo nuola-tinëje kelionëje, apsistodavo kurnors uþeigø ir vieðbuèiø kambarë-liuose, já supratusiø bièiuliø namuo-se. Taip ir liko nevedæs. Pagaliau, sa-kykite, kas drástø uþ tokio þmogaustekëti?

Bet juk moterø nesiðalino, prieðin-gai, mëgo su jomis bendrauti. Kaip èiaatsitiko, kad taip ir neapsistojo prievienos iðrinktosios?

Galbût jis pats suprato, kad taibûtø jo pasirinkto gyvenimo kaipegzistavimo bûdo pabaiga.

Paukðtis vieniðius?Tai jau taip. Paukðtis be lizdo,

tupintis ant vienos ar kitos ðakos,bet nuolat viskà stebintis ir èiulban-tis. Kvieèiantis, telkiantis, perspë-jantis, filosofuojantis.

Ar Tilþëje jis jautësi kaip namuose?Hm, sunku pasakyti. O kas yra

namai? Pastatas ant pamatø, ðeima,darbas, duona kasdieninë? Zauer-veinui toks matmuo netinka. Jis bu-vo pats sau, norëjo bûti vienas ir beásipareigojimø. Tai gerai paþástamasavito kûrëjo bûsena. Tikras kûrë-jas namø kaip materialaus turto ne-turi. Stogas virð galvos reikalingas,bet jo tikrieji namai � pasaulis. Jamvienatvës bûsena buvo bûtina sàly-ga. Tai skamba þiaurokai, bet ið tik-ro tai privaloma bûties sàlyga. Lakimintis, áþvalga, poetinis þodis priva-lo bræsti tyloje ir laukti savo valan-dos.

Iðgaunamas kaip savotiðkas disti-liatas?

Galima ir taip pasakyti. Mintisturi bûti nuolat aktyvuojama, gryni-nama, ávelkama á aiðkø kalbos rûbà,kai viskas iðsemta � leidþiama lais-vën. Tas minèiø gimdymas neturibûti saistomas kasdienybës realijø.Zauerveinas yra ið tø asmenybiø,kurios negalëjo bûti priklausomosnuo þemiðkøjø reikalø.

Zauerveinà studijavo perBasanavièiø

Europoje tai gana bûdingas lais-vo menininko, kûrybinës asmenybës ti-pas. Pakaktø prisiminti XIX a. antro-sios pusës ir XX a. pradþios impresio-nistus ar postimpresionistus. Atsidëjækûrybiniams ieðkojimams (reikëjotriuðkinti akademizmà dailëje) ir ne-

ðami bohemiðko gyvenimobangos daugelis jø taip pat ma-

þai kà bendro turëjo su áprasta daugu-mai þmoniø buitimi, kasdienio gyve-nimo rutina. Tik Zauerveinui nepri-segsime bohemos þmogaus etiketës, betðiaip jis visas � iðgrynintas kûrëjas,laisvas menininkas, kurá su gyvenimorealijomis siejo tik begalinis domëji-masis pasaulio kalbomis ir maþø tau-tø gyvenimu. Vadinasi, XIX a. bent jaupaskutinysis ketvirtis pagimdo naujotipo kûrybinæ asmenybæ � laisvà meni-ninkà, klajûnà be vietos, ne gyvenan-tá, bet bûnantá.

Tokio tipo asmenybëms erdvësnebuvo XVIII a., juolab XVII a.,kai kûrëjas � muzikas, poetas, dai-lininkas � prilygo rûmø ar dvaro in-ventoriui. Þinoma, galiu prisimintitalentingø, aukðtø polëkiø, iðskirti-nai giliø galiø kûrybos atstovø irankstesniais laikais, bet vis dëlto taibuvo kitokios asmenybës. Burþua-zijos suklestëjimo epocha kûrëjamsjau këlë visai kitas uþduotis ir sutei-kë kitokias sàlygas jas realizuoti, o

tokios jautrios dvasinës struktûrosasmenybë kaip Zauerveinas savolaiko �uþsakymus� labai gerai jau-të. Zauerveinas rinkosi ir darë tai,kam jautë traukà ir pareigà atlikti.

Manifestas maþai tautai

Vienos asmenybës iðgirsta laikobalsus, o kitos � ne visada. Ar ne taipatsitiko ir su paties Zauerveino kûri-niø vertinimais? Mintyje turiu jo epi-næ poemà �Nemunyèiai�. Antai po-emos þanrà tyrinëjæs Rièardas Pakal-niðkis �Nemunyèiø� nelaikë bent kiekreikðmingesniu kûriniu. Pripaþino tikjo istorinæ vertæ. O ðtai Vytautas Ku-bilius toje poemoje áþvelgë ir literatû-rines vertybes. Atsitiko taip, kad kny-gotyrininkui ir kultûros istorikui Do-

mui Kaunui teko árodinëti �Nemuny-èiø� literatûrinæ, estetinæ ir paþintinævertæ mûsø garbiesiems literatûrolo-gams? Kaip visa tai reikëtø suprasti?Kaþkuris literatûros þinovø yra paly-ginæs Zauerveino poemà �Nemuny-èiai� su Kristijono Donelaièio �Me-tais�, ligi ðiol nepralenkta lietuviu li-teratûros aukðtuma. Tad gal visas XXamþius praëjo pro Zauerveino kûrinátiesiog nesuvokæs jo vertës?

Mano misija ðiuo atveju buvo la-bai þemiðka. Að ilgokai eksploata-vau Jono Basanavièiaus paraðytàjàZauerveino biografijà, t. y. pirmàjádvitomio tomà. Pasidariau maðin-raðtinio teksto kopijà, nes rankrað-tá buvo ne taip patogu skaityti. Ko-pijà ásiriðau á storus virðelius, pasi-dariau vardø rodyklæ. Þodþiu, stu-dijavau Zauerveinà per Basanavièiøir priartëjau prie tokiø dalykø, ku-rie ne itin plaèiai buvo þinomi. Ta-da ëmiausi Nemunyèiø. Jø kopijàdariau ið Basanavièiaus parengtø

Zauerveino raðtø antrojo tomo, taiyra ið nuoraðo. Basanavièiø skaitytibuvo vienas malonumas, kitaip ne-gu Zauerveinà. Jis naudojo tik Ma-þajai Lietuvai bûdingà, todël akiainemalonià raðto grafikà. Taèiau kar-tà atëjo laikas á rankas imti ir teks-to originalà.

Ðaltiniai liudijo, kad Nemuny-èiai raðësi ne ið karto. Su Tilþës lie-tuvininkais � Jurgiu Lapinu, Kristu-pu Voska, Marta Raiðukyte, Vydû-nu, Smalakiø ðeima � Zauerveinasvykdavo á gamtà, iðkylose skaityda-vo poemos tekstus. Galimas daik-tas, kad dël tø skaitymø ir aptarinë-jimø Zauerveinas daug kà poemo-je taisydavo. Rankraðtis autoriø ly-dëjo ir visose jo kelionëse. Reikëtøpamatyti Lietuviø literatûros ir tau-tosakos institute saugomà juodrað-

tiná variantà: braukymas ant brauky-mo, prieraðai paraðtëse, tarp eilu-èiø, rodykliø vingiai. Ið pirmo þvilgs-nio atrodo, kad tø keverzoniø nie-kada neáveiksi, taèiau ko bijo akys,padaro rankos. Svarbu suvokti au-toriaus naudotà raðto sistemà: per-prasti taisymø logikà ir tvarkà, ko-rektûros organizavimà. Mat BritøBiblijos draugijos reikalavimai Zau-erveinà iðmokë raðymo disciplinos,ápratino naudoti áprastinius knygøir laikraðèiø redaktoriø korektûrosþenklus.

Literatûrinius kûrinius kiekvie-nas perskaitome savaip. Man sun-ku pasakyti, kà màstë Pakalniðkisarba kuris nors kitas tyrinëtojas,skaitydamas Nemunyèius. Juk so-vietmeèiu buvo màstoma sau, o ra-ðoma kitiems. J. Basanavièius neðiaip buvo perskaitæs, bet ir savoranka perraðæs visà poemà. Taèiaujis nesiëmë, o gal ir nenorëjo leis-tis á poemos vertinimus. Að Nemu-

nyèius skaièiau XX a. pabaigoje, ki-tokiais laikais ir kitokiais sumeti-mais: daugiausia gilinausi á turinákaip á Maþosios Lietuvos istorijosðaltiná. Jame radau itin svarbiø da-lykø, susietø su etnografija, tauto-saka, kalba, tautinës bendruome-nës morale, mentalitetu, tautø san-tykiais ir þmoniø dramomis. Di-dþlietuviai bëga nuo carizmo, atsi-duria ir ásikuria Maþojoje Lietuvo-je, o ten vienà dienà paskelbiamasdrakoniðkas Bismarko ástatymas:iðvyti visus kitatauèius ið Prûsijos.Tiesa, jis taikytas ne vien lietu-viams, bet visoms ten gyvenusiomstautoms. Buvo skiriamos ðeimos:jeigu þmona vietinë, ji galëjo likti,o vyrà veþdavo prie valstybës sie-nos ir iðvydavo ið ðalies. Baisus da-lykas, nes Prûsijoje gyveno nema-

þai 1863 m. sukilimo prieð Rusijàdalyviø. Visiðkai pamirðti dalykai, odaugeliui niekada ir nebuvo þino-mi. Panevëþietis istorikas dr. Kæs-tutis Gudas vienoje knygoje (tai jodisertacija) ðiuos klausimus nagri-nëjo, tad problemà pavieðino, ta-èiau Zauerveinas apie tai kalbaátaigiau � meniniu þodþiu ir kaipliudininkas.

�Nemunyèiai� � tai etninis vei-kalas?

Tai tautos likimà ir tragedijàperteikiantis kûrinys. Já vadinèiaueiliuota drama. Kalbos sklandu-mas ir riktai nëra esminis dalykas.Svarbu tai, apie kà ir kaip kalba-ma. Pagaliau, nuo ne visai sklan-dþios kalbos galima ir atsiriboti.Skaitant Basanavièiaus perraðytusNemunyèius reikia daug maþiaupastangø, negu narplioti origina-là. Beje, Basanavièius gerokai pa-tobulino Zauerveino tekstà: mo-dernino kalbà, pakeitë vienà ar ki-

Jurgis Zauerveinas:�Nemunyèiais� norëjæs

iðgarsinti Maþàjà Lietuvà (6)

tà þodá, kai kà praleido, sudëjoskyrybos þenklus.

Argi ne taip prie teksto dirba ge-ras redaktorius?

Að atkûriau originalø Zauervei-no tekstà, todël kiekvienà teksto þo-delá skaièiau pro padidinamàjá stik-là. Basanavièius advokatavo Zauer-veinui, jis norëjo, kad skaitytojailengviau priimtø didájá lietuvininkødraugà.

Domo Kauno Zauerveinas auten-tiðkesnis uþ Jono Basanavièiaus Zau-erveinà? Bent jau kalbant apie �Ne-munyèius�.

Gal vienà kità nuodëmæ ir pa-dariau, bet daugiau dël leidykloskeltø kalbos reikalavimø. Skaityk-loje ilgai taukðëjau maðinële truk-dydamas kitiems skaitytojams, betdarbà padariau. Beje, raðymas þo-dis po þodþio, stabtelëjimai ir pa-galvojimai leidþia ásijausti á tekstà,giliau pajusti kûrinio groþá ir ið-skirtinumà. Kas kita ðiuos pojû-èius paversti raðytine kalba. Nesuliteratûros tyrëjas, negaliu pasigir-ti turás literatûros kûrinio inter-pretatoriaus gebëjimø, tad ir ma-no vertinimas skiriasi nuo literatû-ros kûrinius nagrinëjanèiø tyrinë-tojø matymø.

Tilþë. Graviûra ið Jurgio Mikðoredaguotos ,,Auðros�

1886 m. Nr. 4

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 9ÐAKNYSKaip �Nemunyèiams� buvo

skinamas kelias

Vis dëlto literatûros tyrinëtojai turisavo vertinimo kriterijus. Ko gero,jiems svarbu ne vien idëjos ir manifes-tai, bet ir estetinë kûrinio vertë, poeti-nio þodþio gaiva.

Visiðkai sutinku. PrisimenuMaþosios Lietuvos poezijos antolo-gijos Kaip àþuols drûts prie Nemunë-lio, kuriai parengiau Nemunyèius irkitø Zauerveino eilëraðèiø, ran-kraðèio svarstymà 1986 m. Vagos lei-dykloje. Knyga turëjo pasirodytiVersmës serijoje. Posëdyje dalyvavoserijos komisijos pirmininkas Justi-nas Marcinkevièius, nariai Algi-mantas Baltakis, Kostas Doveika,Vytautas Kubilius, Henrikas Zabu-lis, Valentinas Sventickas. Manæspapraðë paaiðkinti, kodël ir kokiuspoetus atrinkau, kodël siûlau anto-logijà pradëti nuo Milkaus. Svarsty-mas buvo gana ádomus. Po kurio lai-ko gavau tos diskusijos Vagos leidyk-loje ðvarraðtá � sekretorë kruopðèiaistenografavo visas kalbas. Anot josman pasakytø þodþiø, tai buvo pir-mas toks gyvas ir dalykiðkas svars-tymas.

Buvo ir tame posëdyje mëgini-mø koreguoti vertinimus, ieðkotiideologizavimo galimybiø, bet visi irbe to gerai suprato Nemunyèiø svo-rá. Pirmas lakoniðkai ir taikliausiaiNemunyèius ávertino Baltakis, pasa-kæs: �Koks kûrinys! Ðekspyras.� Pri-sipaþino perkaitæs poemà tarsi perkitus akinius. Labai graþiø þodþiøpasakë H. Zabulis, tuo metu buvæsðvietimo ministru.

Dabar jau pats tos diskusijos pro-tokolas ágyja naujà vertæ, kaip tamtikras to meto literatûrinio gyvenimorealijø dokumentas.

Toje diskusijoje buvo iðsakytataikliø ir kas man svarbiausia, anto-logijai ir jos autoriams palankiøminèiø. Gal netgi bûtø visai neblo-gai tà protokolà surasti ir publikuo-ti. Kubilius kalbëjo daugiau kaip li-teratûrologas, bet paragino taisytiKristupo Lekðo biogramà: �Jis pir-mas Klaipëdos kraðto seimelyje ið-kovojæs teisæ kalbëti lietuviø kalba.�Bemat sureagavau á ðià pastabà irpapildþiau gyvenimø apraðymus. Átà knygà pavyko ádëti daug daugiaueilëraðèiø, negu paprastai ðios seri-jos leidiniuose buvo skelbiama.

Kubilius kalbëdamas dël knygoskoncepcijos neprieðtaravo, kadZauerveino Nemunyèiai bûtø spaus-dinami, bet uþsiminë, kad bûtø ge-

rai kitur skelbti, nes poemos �perdidelis svoris�, girdi, iðkreipia visàknygà. Að laikiausi savo, o Zabulispalaikë: �Gerai, rengëjas turi savonuomonæ.� Taip ta Maþosios Lietu-vos lietuviø poezijos antologija Kaipàþuols drûts prie Nemunëlio ir iðëjo.Joje pirmà kartà sovietmeèiu Zau-erveinas prabilo visu balsu ir á gyve-nimà iðëjo jo Nemunyèiai.

Vëliau man kai kurie skaitytojaisakë, kad knygà labai praturtino ori-ginalios iliustracijos. Iðties jø buvoiðspausdintas gana didelis pluoðtas.Knygoje ádëjau Maþosios Lietuvostautinio sàjûdþio dalyviø portretø,autografø, knygø antraðtiniø lapø.Dþiaugiuosi, kad pavyko primintipoetus Frydrichà Bajoraitá-Paukðte-lá ir Mikelá Hofmanà-Ateivá.

Kaip sudarytojas Vilniaus cen-triniame knygyne turëjau teisægauti tam tikrà skaièiø knygos eg-

zemplioriø. Bet vos nelikau tuð-èiomis rankomis, nes leidinys kaipmat dingo nuo prekystalio. Paju-tusios, kad uþ knygà neða saldai-niø ar ko kitko, knygyno pardavë-jos gana dràsiai man pasiûlë ten-kintis kukliu likuèiu. Þinoma, ne-nusileidau. Dabar tai ádomu prisi-minti. Knygos buvo palyginti pi-gios, bet jø trûko.

Gimæs ne gyventi, bet bûti

Kas pirmas pastebëjo, kad Zauer-veino �Nemunyèiai� � tai tarytumDonelaièio �Metai�, tik perkelti áXIX a. pabaigà?

Ne að pastebëjau. Tai pirmtakø,literatûros tyrëjø áþvalga. Zauervei-nas nekartojo Donelaièio, bet dra-minis uþtaisas tas pats: maþo þmo-gaus likimas, jo priklausomybë nuo

iðoriniø galiø, sodrios bûties reali-jos, kuriamos charakteriø ir gamtospaveikslais.

Gal Zauerveino sàmoningai no-rëta pratæsti Donelaièio kûriná perbismarkinës Prûsijos lietuvininkø gy-venimà?

Nemanau. Tai kas, kad Zauer-veinas Nemunyèius raðë hegzamet-ru, kaip Donelaitis Metus. Hegza-metru raðë ne vien Donelaitis irZauerveinas � daug kas Europojetaip raðë. Zauerveinas buvo Euro-pos literatûros þinovas, lankydavo-si Europos ðaliø bibliotekose, klau-sësi þymiausiø profesoriø paskaitø,tad ir hegzametrà buvo ávaldæs darprieð imdamasis Nemunyèiø. Nau-dojo toká poetiná instrumentà, kokiojam tuo metu reikëjo. Kad jis þino-jo Metø autoriø, abejoniø nekyla.Donelaitis net minimas poemoje.

Zauerveinas turëjo kità vizijà:ëjo daug toliau ir ten, kur vedë su-dëtingas gyvenamasis laikotarpis �Vokietijos politinis ir tautinis gyveni-mas, judëjimai, emigracija. Já kreipëkitokie potyriai. Zauerveinas siekëne vien meniniø tikslø. Jis siekë ið-reikðti savo dvasiná pasaulá, savo fi-losofijà, pasaulëþiûrà, nepritarimàviskam, kas prieðtaravo jo ásitikini-mams. Dël didesnio poveikio poemànorëjo iðleisti pirmiausia vokieèiøkalba, tad jà raðë ir vokiðkai.

Savotiðkas maþø tautø gynëjo ma-nifestas?

Manifestas, ákûnytas meninëmispriemonëmis. Daþnai toks kûrinyspasiekdavo daug daugiau sielø, ne-gu ðiaip proklamacija ar koks poli-tinis manifestas.

Vis dëlto Zauerveinui gyvam esantpoema taip ir nebuvo iðspausdinta, tadir nepadarë poveikio pasauliui?

Nepadarë. Bet tai jau ne viennuo jo priklausë. Gal stigo lëðø, galprivengë cenzûros, politiniø prieði-ninkø puolimo, gal kiti uþmojai pa-sirodë svarbesni. Taip, kûrinys pavë-lavo, taèiau jo turinio vertë ne kà su-maþëjo. Mes ið tos poemos suvokia-me, kokio pasaulio jis troðko, ko-kios buvo jo vizijos ir dël ko nerimoðirdis.

Kas þinoma apie �Nemunyèiø�sumanymà, kiek laiko buvo raðoma,juk ne vienu ypu?

Vienu ypu tokio didelio kûrinioneparaðysi, nes reikia nusiteikimo,susikaupimo, darbo sàlygø. Kiek þi-nau, Zauerveinas tekstà paraðë pervienus metus, bet já taisë ir vëliau.Neparaðë, o gal ir pasimetë pabai-gos tekstas. Viena poeto silpnybiø:

jeigu nesiseka ar kas iðmuða ið vë-þiø � neuþbaigti darbo. Trukdë netnuotaikø kaita, emocijø antplûdis.Dël ðios prieþasties Klaipëdoje ne-iðëjo ir pirmasis Zauerveino poezi-jos rinkinys.

Ir pabaigai. Daugelyje straipsniøir net knygø raðoma, kad Zauerveinasbuvo sorbø kilmës vokieèiø poliglotas,maþøjø tautø tyrinëtojas ir gynëjas.Kaip èia ið tikro yra su jo kilme?

Taip raðo tik lietuviai, bet ir tiene visi. Taèiau klaida gana pamo-kanti. Kartà iðsiaiðkinau jos kilmæ.Teiginá ,,Kilæs ið suvokietëjusiø sor-bø ðeimos� á gyvenimà paleidoZauerveino biografijà Maþajai lie-tuviðkajai tarybinei enciklopedijaiparaðæs autorius (man gerai paþás-tamas). Jis nekritiðkai panaudojovieno sorbø populiarintojo raði-nius. Enciklopedija yra fundamen-talus veikalas. Kartà áveltos klaidosnë su kirviu neiðkirsi, nors jos kito-se enciklopedijose ir nebekarto-tum. Zauerveino suvokietëjusiusorbu nelaiko nei patys sorbai, neivokieèiai. Jo giminës genealogijanet per kelis ðimtmeèius iðsamiaiapraðyta Vistdalo monografijojeJurgis Zauerveinas � europietis irkraðtietis (Georg Sauerwein � euro-pear og døl. Bergen, 2000) bei fak-tine medþiaga turtingoje HansoMasalskio knygoje Kalbø genijus(Das Sprachgenie. Oldenburg,2003). Abu ðiuos solidþius veikalusturiu. Juose teigiama, kad Zauer-veinø ðaka atsekama iki XVII a., iðkilmingos ðeimos kilusios motinos,Franziskos Eleonoros Meyer, netiki XIV a. pradþios. Pirmas þino-mas Zauerveinas buvo malûninin-kas ið Pareinës, antras � mokytojas,kiti � dinastiniai evangelikø liutero-nø kunigai. Taigi, biografijos ne-tikslumo bûtø laikas atsisakyti. Taippat nepritariu Zauerveino pavar-dës lietuvinimui. Jei bûtø buvusimano valia, ðiame interviu raðyèiautik Georgas Sauerweinas. Juolab,kad Mokslo Lietuva yra mokslinin-kø laikraðtis.

Ðia mintimi ir baigsime pasakoji-mà apie Þemës klajûnà, taèiau ne be-tikslá, o tikrà maþøjø tautø gynëjà, uni-kalià XIX a. pabaigos � XX a. pradþiosasmenybæ Jurgá Zauerveinà, kuris bu-vo gimæs ne gyventi, bet bûti, ir be ku-rio visuomeninës veiklos bei kûryboslietuvininkø vaizdas mûsø sàmonëjeðiandien bûtø gerokai blankesnis. Aèiûuþ pokalbá.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Pirmasis þinomas Jurgio Zauerveino atvaizdas � siluetas. Su uþraðu:�Tetai Louise�i draugiðkai atminèiai nuo G. Sauerwein�o�, 1851 m.

�Nemunyèiø� ðvarraðèio sàsiuvinio virðelis,Nemunyèiø� pirmosios dalies ,,Lietuvos Joninës� ðvarraðèiopirmasis puslapis

,,Nemunyèiø� juodraðèio pradþios pirmasis puslapis

,,Nem

unyè

iø�

rank

raðè

io o

rigin

alø

nuot

rauk

os ið

Lie

tuvi

ø lit

erat

ûros

ir ta

utos

akos

inst

ituto

10 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)

Socialiniø mokslø ir verslo va-dybos doktorantë Zita Ambrutytëið Ðvedijos gráþusi namo trumpa-laikiam moksliniam vizitui savopatirtimi dalijosi Vadybos ir eko-nomikos universitete ISM.

Doktorantë skaitë paskaitas irvedë seminarus apie vadybos ir fi-nansø apskaità bei kontrolës tiria-mojo darbo planavimà, dalijosi pa-tirtimi apie doktorantûros studijasir dëstymo patirtá uþsienio univer-sitete, skaitë vadovø studijø ir mo-kymø paskaità Kaðtø apskaitos sis-tema �Activity Based Costing� ir kt.

Moteris ið Lietuvos iðvyko1999 m. mokslø tæsti JungtinëjeKaralystëje. Dabar ji mokslø dak-taro vardo siekia Ðvedijoje.

�Ið Lietuvos iðvykau bûdama jaune studentë, kaip daugelis projektedalyvaujanèiø mokslininkø. Po stu-dijø Lietuvoje ir Jungtinëje Karalys-tëje dirbau verslo struktûrose, nemoksliná darbà. Taip pat ir dokto-rantûros studijas Ðvedijoje pradëjauneturëdama jokiø sàsajø su lietuvið-ka mokslo sistema, taigi ilgai apieLietuvos mokslo padëtá þinojau tiktiek, kiek ið smalsumo pasiskaityda-vau spaudoje, iðgirsdavau Lietuvosmokslininkø uþsienyje forume�.

Todël doktorantë sako, kad jaiProtø susigràþinimo programos pa-rengimo ir ágyvendinimo projektasbuvo labai naudingas paþintineprasme: �Dalyvavau daugelyje pri-imanèios organizacijos renginiø.Jie buvo labai ávairiapusiai: tiekdëstant, tiek aptariant tiriamuosiusdarbus, dalyvaujant bakalauro irmagistrø seminaruose bei vadovøprogramose. Taip pat turëjau gali-mybæ susitikti su universiteto vado-vybe ir dëstytojais, teko dalyvautiaptariant universiteto valdymà.�

Zita Ambrutytë paþymëjo, kadLietuvoje labai trûksta patiesmokslo tiriamojo darbo, taip patrealiai já dirbanèiø þmoniø.

�Dauguma jø universitetuosevis dëlto dirba pedagoginá darbà.Tuomet kyla svarbus klausimas �kaipgi iðlaikoma kokybë, jei dës-tantieji patys nedirba tiriamosiosesrityse? Lankydamasi Lietuvoje pa-jutau þmoniø entuziazmà, man tailabai patiko, taèiau apskritai padë-tis vis dël to nëra tokia viliojanti, tei-giama ir perspektyvi� � apie eko-nomikos ir verslo disciplinas pasa-koja socialiniø mokslø ir verslo va-dybos doktorantë Zita Ambrutytë.

Lietuviai, ðiuo metu dirbantys,besimokantys ir gyvenantys uþsieny-je, retai turi vienà atsakymà, kur sa-ve mato ateityje. Zita Ambrutytë sa-ko, kad kol kas abi galimybës atro-do vienodai galimos: á Lietuvà nori-si gráþti, nes èia yra gimusi, bet Ðve-dijoje kol kas ji jauèiasi saugesnë.

�Lietuvos naudai labai daugkas svyra natûraliai, nes ten mûsøgiminës, draugai, o ir vyras nuolatdirba Lietuvoje, bet yra kitas svar-

bus klausimas � darbas: kàgali daryti Lietuvoje pagal

savo kvalifikacijà, kokioje darbi-nëje aplinkoje ir uþ koká atlygá?Màstydama apie savo ðeimà, pa-galvoju ir apie gyvenimo kokybæ.Kol kas Lietuvos ðvietimas, socia-linë apsauga ir galiausiai sàlygossveikai gyventi nëra labai viliojan-èios�, � svarsto Z. Ambrutytë.

Projekto vadovas dr. TomasÞalandauskas tikisi, jog iðplëtuskonkursiná tyrimø finansavimà (taiplanuojama padaryti panaudojantir 2007�2013 m. ES struktûriniøfondø lëðas) Lietuva sulauks dau-giau sugráþtanèiø mokslininkø.

Anot jo, Protø susigràþinimoprogramos parengimo ir ágyvendini-mo projektu pradëti stiprinti ryðiaitarp iðvykusiø ir Lietuvoje dirban-èiø mokslininkø, nes pritraukiamageriausia uþsienio ðaliø patirtis,sukuriamos sàlygos bendradar-biavimui daro átakà Lietuvos tyri-mø institucijø lygio augimui.

Z. Ambrutytë iðvykdama atgalá Ðvedijos Linèiopingo universite-tà, kuriame ne tik mokosi, bet irdirba, Lietuvoje palieka pradëtødarbø, kuriuos galbût pabaigti pa-dëtø dar vienà galimybæ gráþti irdirbti Lietuvos mokslo ir studijøinstitucijose suteikiantis projektas.�Kartu su universitetu pradëjomekalbëti apie tiriamuosius darbus irbendrø straipsniø rengimà, bet neviskam uþteko laiko. Iðvaþiuoju sulabai gerais áspûdþiais � tai buvo la-bai ðiltas priëmimas ir geras daliji-mosi patirtimi vizitas.�

Pasak dr. T. Þalandausko, trum-palaikiø mokslininkø vizitø finansa-vimas pasibaigus projektui bus plë-tojamas: numatoma, kad nuo2008 m. ágyvendindama Tyrëjø kar-jeros programà iðvykusiø mokslinin-kø bei Lietuvos mokslo ir tyrimø ins-titucijø bendradarbiavimu rûpinsisrestruktûrizuota Lietuvos mokslo ta-ryba. �Ðiuo metu yra rengiamas pro-jektas, atitinkantis 2007�2013 m. lai-kotarpio ES Struktûriniø fondø pa-ramos reikalavimus. Pirmieji kon-kursai gráþtanèiø mokslininkø vizitøfinansavimui turëtø bûti pradëti or-ganizuoti jau 2008 m. rudená�, � tei-gia T. Þalandauskas.

Nuo 2006 m. gruodþio mën.Uþsienio lietuviø rëmimo centroprojekto iniciatyva á Lietuvos studi-jø ir mokslo institucijas trumpalai-kiams moksliniams vizitams jau at-vyko 65 mokslininkai, nuolat moks-liná darbà dirbantys ir gyvenantysJungtinëje Karalystëje, Australijo-je, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje,Jungtinëse Amerikos Valstijose,Kanadoje, Prancûzijoje, Suomijoje,Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.

Mokslininkø vizitai rengiamiágyvendinant projektà Protø susi-gràþinimo programos parengimas irágyvendinimas, kuriuo siekiamasukurti uþsienio mokslo centruo-se studijuojanèiø ir dirbanèiø Lie-tuvos pilieèiø skatinimo gráþti áLietuvà programà.

Projektas Protø susigràþinimoprogramos parengimas ir ágyvendi-nimas finansuojamas pagal Lietu-vos 2004�2006 m. bendrojo pro-gramavimo dokumento 2 priorite-to Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra 2.5priemonæ þmogiðkøjø iðtekliø ko-kybës gerinimas moksliniø tyrimø irinovacijø srityje.

Daugiau informacijos apieprojektà, atvykstanèiø uþsienyjedirbanèiø mokslininkø vizitus beityrëjø rengiamas atviras paskaitasar seminarus visi besidomintiejigali rasti interneto svetainëjewww.sugrizimai.lt.

Uþsienio lietuviø rëmimocentro informacija

Norisigráþti áLietuvà,bet�

Klasikinës mechanikos istorijosir metodologijos tyrimai Lietuvojesiejami su profesoriaus LiubomiroKulvieco moksliniais darbais.2008 m. sausio 16 d. profesoriui Liu-bomirui Kulviecui bûtø sukakæ 80metø. Jis gimë 1928 m. sausio 16 d.,mirë 1995 m. sausio 7 d.

Jubiliejaus minëjimas sausio16 d. ávyko Vilniaus pedagoginiameuniversitete Fizikos ir technologijosfakultete. Jame dalyvavo mokslo is-torikai, buvæ kolegos, draugai,ðeimos nariai. Apie prof. Liubo-miro Kulvieco moksliná paliki-mà, reikðmæ tarptautiniammokslui bei mokslo istorijai kal-bëjo prof. Libertas Klimka, Vil-niaus valstybinio pedagoginiouniversiteto Studijø skyriaus ve-dëjas doc. Antanas Kiveris, ast-ronomai Roma Lazauskaitë irAlgimantas Aþusienis, Fizikosfakulteto mokslininkai, Moksloir enciklopedijø leidybos institu-to Tiksliøjø ir technologijosmokslø skyriaus vedëja AldonaKrutinienë ir kiti.

Vilniaus pedagoginio universite-to bibliotekoje buvo surengta jubilie-jinë Liubomiro Kulvieco moksliniødarbø paroda.

1974 m. Liubomiras KulviecasMaskvoje apgynë fizikos mokslø kan-didato disertacijà Svorio sàvokos rai-da klasikinëje mechanikoje XVII�XX a., o 1990 m. � fizikos mokslødaktaro disertacijà Aksiominio laikosàvokos pagrindimo klasikinëje mecha-nikoje problema. Pagrindinë Liubomi-ro Kulvieco moksliniø tyrimø sritisbuvo klasikinës mechanikos pagrin-dai ir mechanikos istorija. Mechani-kos istorija sudaro didesnæ Liubomi-ro Kulvieco moksliniø darbø dalá. Jiskûrë tikslià teorinës mechanikos ak-siomatizuotos sistemos schemà.

Susidomëjimas Liubomiro Kul-vieco mechanikos sàvokø sistemoskûrimu didëjo ne tik Lietuvoje, betir uþsienio ðalyse. 1990 m. ginant fi-zikos mokslø daktaro disertacijà Ak-siominio laiko pagrindimo klasikinë-je mechanikoje problema MaskvosM. Lomonosovo universitete buvopateikta daug klausimø, gauti puikûsatsiliepimai, vertinimai.

Liubomiras Kulviecas paskelbëper 100 moksliniø straipsniø, anali-zavo ávairiø epochø mokslinius teks-tus, paraðytus 12 uþsienio kalbø.

2001 m. Vilniuje buvo iðleista Liu-bomiro Kulvieco Klasikinë mechanika(vadovëlio fragmentai). Be vadovëliofragmentø lietuviø kalba knygoje pub-likuojama Veros Èinënovos ir IrinosTiulinos áþanga apie Liubomiro Kul-

vieco mokslinius darbus klasikinës me-chanikos istorijos ir metodologijos sri-tyje bei 4 Liubomiro Kulvieco moksli-niai straipsniai (anglø, vokieèiø, rusøkalbomis).

2003 m. Vilniuje buvo publikuo-ta Liubomiro Kulvieco mokslinë mo-nografija Fragments on History ofPhysics and Matematics (pirmasis lei-dimas). Antrasis ðios knygos leidi-mas � (2005 m.) buvo skirtas Tarp-tautiniams fizikos metams. Knygos

globëja � Lietuvos nacionalinëUNESCO komisija.

Ypaè daug dëmesio LiubomiroKulvieco monografijoje leidëjai skyrëIzaokui Niutonui ir Albertui Einðteinui.

Apie Izaokà Niutonà raðë moks-lo istorikai, matematikai, logikai. Ga-lima sakyti, kad nëra to aspekto, ku-riuo Izaoko Niutono mokslinis paliki-mas nebûtø tyrinëtas. Taèiau ne taippaprasta iki galo atsekti ðio unikalausmokslo genijaus veiklos pasireiðkimus.

Liubomiras Kulviecas straipsnyjeDu nepastebëti Izaoko Niutono moks-linës kûrybos aspektai (1993) atkreipiadëmesá á iki ðiol nepastebëtus ðio moks-lininko veiklos aspektus, susijusius sumechanikos istorija. Vienas jø � fun-damentalioji kinematikos sàvoka pa-greitis ir jà þymintis terminas accelera-tio pradëti vartoti ne XIX a. viduryje,kaip iki ðiol teigiama mechanikos isto-rijos veikaluose, bet Izaoko Niutonorankraðtyje Gravia in Trochoide Des-cendentia, o vëliau ir jo genialiame vei-kale Matematiniai gamtos filosofijos pa-grindai. Antrasis � ta aplinkybë, jog þy-musis Antrasis Niutono dësnis (LEXII) yra teisingas teiginys tik tada, kaiterminas vis motrix impressa (veikian-èioji varomoji jëga) reiðkia ne áprastàjëgà, bet jëgos impulsà.

Fundamentaliosios kinematikossàvokos pagreièio sisteminimo stadi-ja pradedama nuo Izaoko Niutono,nuo jo originaliø cikloidinës spy-ruoklës judëjimo tyrimø. Iðliko tik ðiøtyrimø rankraðèiai. Kaip ir kiti Izao-ko Niutono rankraðèiai jie nebuvo þi-

nomi mokslinei visuomenei iki patXIX a. antrosios pusës. 1962 m. ran-kraðtá Gravia in Trochoide Descen-dentia kartu su kitais nepublikuotaisIzaoko Niutono darbais Kembridþe(Anglija) iðleido Rupertas Holas(Rupert Hall) ir Marija Hol (MariaHall), o 1968 m. su iðsamiais komen-tarais � D. T. Vaitsaidas (Whiteside).

Ðiame moksliniame darbe IzaokasNiutonas pirmasis mechanikos istori-joje pavartojo terminà pagreitis (acce-

leratio) konkretaus fizikinio dydþioprasme ir pasinaudojo ðio fizikiniodydþio matematiniais sàryðiais sukitais mechaniniais bei kinemati-niais dydþiais.

Vokieèiø kalba knygoje publi-kuojamas Liubomiro Kulviecostraipsnis Apie laiko sàvokos api-brëþimà Alberto Einðteino reliatyvu-mo teorijoje. Ðiame 100 puslapiøstraipsnyje Liubomiras Kulviecasanalizuoja klausimus, susijusius suAlbertu Einðteinu, jo sekëjais irspecialiàja bei bendràja reliatyvu-mo teorija, nurodoma 110 pirmi-niø ðaltiniø. Straipsnio autorius

teigia, jog, nepaisant dideliø patiesA. Einðteino ir kai kuriø jo sekëjø pa-stangø, iki ðiol nepavyko sukonstruotigrieþtos ir taisyklingos reliatyvistinëslaiko sàvokos apibrëþimo, tenkinanèioðiuolaikinës apibrëþimø teorijos reika-lavimus. Iðspræsti ðià problemà kliudoantikinæ matematikà siekianti fizikiniødydþiø aritmetizacijos paradigma, t. y.fizikiniø dydþiø suliejimas su jø aritme-tiniais ar geometriniais vaizdais.

2007 m. kovo 31 d. minëjome áþy-maus mokslininko Izaoko Niutono280-àsias mirties metines. Tai sukakèiaipaþymëti Vilniuje iðleista LiubomiroKulvieco mokslinë monografija Laikosàvoka klasikinëje mechanikoje. Jai áþan-gà paraðë Ukrainos mokslø akademi-jos akademikas Aleksejus Bogoliubo-vas. Knygà sudaro 7 dalys: Greièio sà-vokos apibûdinimas, Laiko sàvokos te-orijos bûtinumas klasikinëje mechaniko-je, Tarskio mereologijos elementai, Lai-ko sàvokos struktûra klasikinëje mecha-nikoje, Greièio sàvokos rekonstrukcija,Dviejø ávairiarûðiø fizikiniø dydþiø san-tykis, Momentinio greièio ir pagreièio sà-vokø rekonstrukcija. Ðio svarbaus leidi-nio globëja � Lietuvos nacionalinëUNESCO komisija. Knyga skiriama fi-zikams, matematikams ir mokslo isto-rikams, tyrinëjantiems gamtos mokslømetodologines problemas.

Publikuodami profesoriaus Liu-bomiro Kulvieco mokslinius darbuspasaulinës reikðmës mokslo rezulta-tus áprasminame kaip savo kultûrosvertybes.

Donata Kulviecaitë

Klasikinësmechanikos

istorijostyrinëtojas

Liubomiras Kulviecas Kembridþe 1991 m.

Minint habil. dr. Liubomiro Kulvieco 80-àsias gimimo metines

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 11PAMATAI

Vaizduotës tauta:bandymai suprasti istorijà ir save (3)

Tik ar buvo pamokos?

Kokia yra toji patirtis, þvelgiantá mûsø pamokas po Ðaltojo karo?Kokios iðvados padarytos ir kurklystame? Kas yra pasikeitæ? Á ðiuosklausimus buvo papraðytas atsakytidr. Kæstutis Girnius, kuris galëjodaugelá Europoje vykusiø procesøstebëti kaip Laisvosios Europos ra-dijo (Radio Free Europe) politikosapþvalgininkas. JAV gyvenæs lietu-vis galëjo tuos ávykius stebëti ir ver-tinti ið tam tikros perspektyvos, nesvienaip tie ávykiai atrodë Europojeir kitaip � Amerikoje.

K. Girniaus nuomone, visiðkainegalima lyginti sàlygas, kurios bu-vo 1918 m., 1945 m. ar 1989 metais.Po Antrojo pasaulinio karo jau bu-vo ávykæ dideli þmoniø ir tautø men-taliteto pasikeitimai. 1918 ar1939 m. karas buvo laikomas beveiktinkama priemone kai kurias tarp-tautines problemas spræsti, o kari-ninkija buvo laikoma kone garbin-giausios profesijos atstovu. Visa taipasikeitë. Antai dabartinis JAV pre-zidentas ir viceprezidentas � juk abuiðvengë karinës prievolës vykdymoVietnamo karo metu.

Lietuvai pradëjus judëti Nepri-klausomybës link daug kas buvo pa-sikeitæ ir Sovietø Sàjungoje, nes lais-vëjimo dvasia buvo pasiekusi ir Ru-sijà. Jei J. Pilsudskis nebuvo pasi-rengæs 1920 m. smogti Lietuvai mir-tino smûgio, tai ar ne panaðiai bu-vo ir su M. Gorbaèiovu 1990 ar1991 m., bent jau jëga laisvës pro-verþio nuslopinti nesiryþo. PasakK. Girniaus, tai esminis dalykas, dëlko Lietuva sugebëjo iðsivaduoti iðimperijos repliø.

Lietuva iðsivadavo, kai griuvoBerlyno siena. Vokietija tuo metuturëjo pakankamai problemø, iðMargaret Teèer ir Fransua Mitera-no prisiklausë patarimø neskubëtivienytis, vykdyti þingsnis po þingsniopolitikà, kad nepakenktø Gorbaèio-vo �perestroikai�. Lygiai tas paèiaspamokas ið Vakarø teko iðklausyti irLietuvai. Tiesa, Vokietija kaip dide-lë valstybë galëjo tø patarimø ir ne-paisyti, bet apie Lietuvà to pasakytinegalima.

Stebint ið uþsienio K. Girniui áaká krito ypatingas Lenkijos drau-giðkumas Lietuvai. Jau 1989 m.Lenkija buvo beveik visiðkai iðsiva-davusi, Lietuvos Sàjûdþio atstovaigavo pakvietimà atvykti á Lenkijà, o1990 m. po Kovo 11-osios Lietuvasusilaukë tuometinio Lenkijospremjero Tadeuðo Mazoveckio (Ta-deusz Mazowiecki) pasiûlymo, kadjis galás tarpininkauti derybose tarpLietuvos ir Sovietø Sàjungos. Gali-me tik ásivaizduoti, kaip á tai reaga-

Lietuvosvalstybës90-meèiui

Lietuvosvalstybës90-meèiui

vo Maskva, kai jai buvo siûloma de-rëtis su Lietuva kaip lygia derybøpartnere.

Labai svarbus buvo Lenkijosparlamentarø atvykimas á Vilniø po1991 m. sausio 13 d. ávykiø. Ðis gy-vas solidarumas kartu su Ðiaurës ða-liø parama Lietuvai turëjo ypatin-gos reikðmës Lietuvai ir tolesniemsSovietø Sàjungos veiksmams.

Taèiau kaþkokios ypatingos isto-rinës pamokos Girnius tvirtina irneáþvelgiàs, nes tuo metu istoriniaiveikëjai neturëjo ypatingø alterna-tyvø reikalams klostantis savaimekaip jie ir turëjo klostytis. Girniusapgailestauja dël tegu ir trumpo ne-sutarimø su Lenkija laikotarpio, bet1992�1993 m. padëtis buvo norma-lizuota.

Kultûra tiesia keliuspolitikai

Tai, kas vyksta kultûroje, turi la-bai svarbiø pasekmiø politikai, �verta dëmesio antros dalies disku-

sijos vedëjo Leonido Donskio min-tis. Jis priminë Tomo Venclovos irÈeslavo Miloðo susiraðinëjimà ir iðto dialogo Vilniaus tema gimë kûri-nys Vilnius kaip dvasinio gyvenimoforma. Jis 1978 m. buvo iðspausdin-tas Paryþiaus Kultûroje, ir tai buvovisai kitos politikos nuojauta. Lite-ratai susiraðinëjo ir sprendë kultû-ros problemas tuo metu, kai Lietu-voje gero tono poþymis, anotL. Donskio, buvo pakeiksnoti Len-kijà. Ir ðtai tuo metu jau turime pa-vyzdá, kai disidentiðka dviejø ryðkiøasmenybiø draugystë lauþë abiejøtautø nepasitikëjimo ledus ir klojopamatus visiðkai kitai politikai. Netir kitos politinës realybës sàlygomisbuvo disidentiðkos draugystës pa-vyzdþiø, kurie pranaðavo visiðkai ki-tokià politikà. Taigi kultûra neretaipadaro tà, ko politika dar nesiryþtadaryti, bet kas vëliau neiðvengiamaiateina ir á politikà.

Labai panaðø reiðkiná L. Dons-kis áþvelgia ir dabartinëje Lietuvos,Lenkijos ir Vokietijos istorikø dis-kusijoje; ir visa tai sietina su ta Lie-

tuva, kuri pradëjo formuotis po1990 m. kovo 11-osios. Dialogo uþ-mezgimas su kolegomis, partneriaisið kitø ðaliø yra to naujo reiðkinio ið-raiðka. Prasidëjo visai kito tono irbièiulystës masto dialogas tarp isto-rikø, kurie Vokietijos, Lenkijos irLietuvos istorijos problemas pradë-jo aptarinëti ne tik labai racionaliai,bet ir ðiltai, su gera diskusine átam-pa. Tas dialogas turëjo ir svarbiø po-litiniø padariniø. Pasak L. Donskio,jeigu reikëtø ieðkoti labai graþiø po-kyèiø santykiuose tarp valstybiø, taipirmas pavyzdys galëtø bûti Lietu-vos ir Lenkijos santykiai. Jie sulau-þë daugybæ ligi tol ásitvirtinusiø ste-reotipø, kurie daþnai trukdë vie-niems kitus geriau suprasti po patir-tø XX a. traumø.

Á Vilniø atvyko pasirengæsdiskutuoti

Apie bendràjà patirtá, kurimums leidþia kalbëti apie Vidurio irRytø Europos partnerystæ, vaduo-

jantis ið imperijos gniauþtø buvo pa-praðytas savo nuomonæ iðdëstytiGazeta Wyborcza vyriausiasis redak-torius Adamas Michnikas (AdamMichnik). Kartu tai ir klausimasapie naujàjà partnerystæ ir bièiulys-tæ tarp Lenkijos bei Lietuvos, kuriprasidëjo po Lietuvos nepriklauso-mybës paskelbimo.

Adamas Michnikas neslëpë sa-vo susijaudinimo, kad dabar ðtai galibûti Lietuvos Respublikos SeimoKonstitucijos salëje ir diskutuoti sukaimyniniø ðaliø istorikais ir politi-kais. A. Michnikas pasakë pritariàsJ. Karoso iðsakytoms mintims, bet iðpono Bodevigo laukæs, kad bus pa-sakyta ir apie klaidas po 1989 me-tø. Deja, sakosi nieko apie tai neið-girdæs. Iðgirdo tik ðiltà pasisakymàEdvardo Gereko stilistikoje, kadviskas esà puiku, Lenkija ágaunanaujø jëgø ir t. t.

Taigi paèiam A. Michnikui da-bar tarsi teko ðià spragà uþpildyti.Þymusis lenkø disidentas á Vilniøatvyko gerai pasiruoðæs diskutuoti,ir tà faktà turëjo patvirtinti tos kny-gos lenkø kalba, kurias jis atsiveþësu savimi ir visiems parodë. Tarp jøTomo Venclovos esë knyga, antro-ji � 1999 m. iðleistas Lietuvos istori-kø straipsniø rinkinys Lietuviai apieLenkijà ir lenkus (PozostawioneHistorii: Litwini o Polsce i Pola-kach).

Tai ðtai ið tø knygø, teigëA. Michnikas, Lenkijoje daug suþi-nota apie Lietuvà ir to dëka galimakitaip paþvelgti á savo istorijà. Kal-bëtojas pritarë ir L. Donskiui, kadpaskutiniøjø 18 metø Lietuvos irLenkijos santykiai vystësi tarsi pras-tame Holivudo filme, kur fantazijaiðstumia realybæ. Lenkijos ir Lietu-vos santykiai ðiandien vystosi pana-ðiai � neátikëtinai gerai. Nesitiki,kad dar 1989 m. vienas ið Lenkijosvisuomenës lyderiø p. Ciechano-vièius kalbëjo, kad Lenkija turëtøtapti ðeðioliktàja Sovietø Sàjungosrespublika � �tarp lygiø lygi�. PasakMichniko, didelis Lietuvos ir Len-kijos visuomenës elito nuopelnastas, kad dar viena papildoma sovie-tinë respublika neatsirado.

Daug priklauso nuo santykiøtarp ðaliø. Lenkijos ir Ukrainos san-tykiai buvo prasti, o dabar juos pa-vyko gerokai pagerinti. 1918�1920 m. konfliktas dël Vilniaus bu-vo panaðus á dabartiná konfliktà tarpIzraelio ir Palestinos, atrodë neið-sprendþiamas. Lietuvai ir Lenkijaireikëjo rasti tokià santykiø perspek-tyvà, kur tas konfliktas bûtø galëjæsiðnykti. Vietoj to, kad bûtø siekiamakeisti valstybiø sienas, paprasèiau-siai reikia bendrauti, � teigë sveèias.

Bus daugiau

Atkelta ið 7 p.G

edim

ino

Zem

licko

nuo

trau

kos

Átempto diskusinio darbo akimirkaLR Seimo narys Vaclav Stankeviè (viduryje) ir Lietuvos

ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavièius (deðinëje)

Konferencijoje buvo malonu matyti prof. Jochenà Dyterá Rangæ(Jochen Dieter Range), atvykusá ið Vokietijos, kuris per

pertraukëlæ bendrauja su Vokietijos ambasadoriumi LietuvojeVolkeriu Heinsbergu (Volker Heinsberg)

�Gazeta Wyborcza� vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas (Adam Michnik) pasirengæs nejuokais ákaitintidiskusijos dalyvius

12 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)BENDRADARBIAVIMAS

J. Jurkiewiczius. Turiu paþymë-ti, kad imtis Motiejaus ValanèiausNamø uþraðø buvo prof. VytautoMerkio iniciatyva, svarbiausià dar-bà atliko Aldona, o að tik prisidëjauprie ðio didelio darbo. Þinoma, pre-mija, kurià man áteikë, patinka, betir pats darbas man buvo didelis ma-lonumas. Dirbdamas prie Valan-èiaus rankraðèiø turëjau progà su-sipaþinti su vyskupo mintimis, jo gy-venimu ir veikla.

ML. Ar darbas prie rankraðèiøJums kaip istorikui atvërë naujø, ne-þinomø dalykø?

J. Jurkiewiczius. Taip, ið ran-kraðèiø suþinojau daug naujø daly-kø. Pirmiausia kaip tyrinëtojas pa-tyriau didelá pasitenkinimà. Esu la-bai dëkingas prof. Vytautui Merkiuiir Aldonai Praðmantaitei, kuriø dë-ka faktiðkai man ir teko gilintis á Va-lanèiaus veiklà ir ðá lietuviams tokásvarbø istorijos laikotarpá.

A. Praðmantaitë. Valanèiaus jubi-liejiniais metais prof. V. Merkys inici-javo ðios knygos sudarymà, o mudu suprof. J. Jurkiewicziumi tà idëjà ágy-vendinome. Mat prof. V. Merkys ge-riausiai þinojo su M. Valanèiumi su-sijusius dalykus, jo kûrybos ir litera-tûros palikimà. Dalis Valanèiaus ran-kraðèio jau buvo Juozo Tumo-Vaiþ-ganto publikuota dar 1929 m. kaipPastabos paèiam sau*. 1996 m. buvopakartota ir Baltø lankø leidyklos. Bettai buvo tik iðtraukos, nedidelë vysku-po rankraðtinio palikimo dalis.

ML. Vadinasi, bent ið dalies tie Va-lanèiaus uþraðai skaitytojams buvo þi-nomi?

V. Merkys. Taip, bet tik frag-mentai. Kadangi uþraðø apimtis la-bai didelë, niekas nesiëmë jø visøpublikuoti. XX a. pradþioje J. Tu-mas-Vaiþgantas padarë ádomesniøiðtraukø knygelæ su paaiðkinimais.Tiek ir buvo þinoma visuomenei.

O akademiná leidiná, visà tekstàtik dabar ir ágijome. Ir neþinia, kaspo Praðmantaitës ir Jurkiewicziauskada dar ryðis ðá darbà tobulinti.

ML. Motiejus Valanèius raðo patssau, tai intymûs uþraðai. Ir staiga á tàintymià erdvæ ásiverþia tyrinëtojai, tie-sa, po pusantro ðimto metø. Kur yratikresni ir vertingesni dalykai, ar kaiautorius raðo paèiam sau, á stalèiø, ogal kai savo raðinius skiria visuome-nei, vieðumai?

A. Praðmantaitë. Noriu patiks-linti: tai ne vien intymûs uþraðai pa-èiam sau. Valanèius rinko medþia-gà Baþnyèios istorijai, ir tai yra iðra-ðai ið ðaltiniø, pastabos daugiausiaapie XIX a. Katalikø Baþnyèios pa-dëtá Lietuvoje ir Lenkijoje. Tai vie-nas uþraðø blokas. Kitas blokas � as-meniniai áspûdþiai, kuriø Valanèiusnemanë spausdinti.

V. Merkys. Dël to intymumo no-rëèiau ðá tà pridëti. Kai Valanèius sa-vo raðtus publikavo, tai norom neno-rom turëjo prisiderinti prie cenzûrosreikalavimø. O raðydamas sau atvi-rai iðreiðkë savo paþiûras apie cari-nës valdþios vykdomas represijas,kurios daugiausiai buvo nukreiptosprieð Katalikø Baþnyèià, vyskupaspasisakë prieð unitø prijungimà prieStaèiatikiø Baþnyèios. Ðie uþraðai pa-rodo vidiná Valanèiaus pasaulá labiaunegu visi kiti jo raðtai.

ML. Prof. V. Merkys þino labaiplatø kontekstà sàlygø, kuriomis turëjoveikti vyskupas Valanèius derindamasdvasios ganytojo ir politiko, literato, vi-

suomenës veikëjo veiklà. Buvo vienaslietuviø tautinio veikimo autoritetø. Beðitø dalykø þinojimo vargu ar galimeásivaizduoti Valanèiaus reikðmæ Lietu-vos istorijoje. Nieko nuostabaus, jeigulenkø istorikai neþino visø ðiø niuan-sø ir subtilumø. Bet gal prof. J. Jurkie-wiczius vyskupà M. Valanèiø daugiauvertina ið Lenkijos istoriografijos po-zicijø?

J. Jurkiewiczius. Lenkijos isto-riografija, man atrodo, ðiuo aspek-tu ne tokia turtinga.

A. Praðmantaitë. Asmeniniopobûdþio uþraðø, man regis, Valan-èius tikrai neketino spausdinti, betVaiþgantas kai kà bûtent ið tø uþra-ðø iðspausdino. Baþnyèios istorijosklausimais raðytø ir iki tol rankrað-èiais buvusiø savo tekstø jokiaisdraudimais dël spausdinimo ar nau-dojimo vyskupas nëra aprûpinæs.Vylësi, kad tuos savo uþraðus Valan-èius ketino spausdinti, arba bent ti-këjosi, kad kam nors ta medþiagaateityje pravers.

mono legenda, Gedimino sapnas apiegeleþiná vilkà. Nejau èia galima rastiðaltiniø, kurie pasakytø kà nors nau-ja? O gal savo darbe atsidedate inter-pretacijoms, gilinatës á to meto þmoniøsàmonës bei mentaliteto dalykus?

J. Jurkiewiczius. Tai gana dide-lë problema. Man atrodo, kad Vil-niui ir XVI, ir XIX amþiai nebuvotaip jau labai nutolæ vienas nuo ki-to. Èia viskas greta. Didþiojo kuni-gaikðèio renesansiniai rûmai, kuriedabar Vilniuje atstatomi, XVII irXVIII a. pastatytosios baþnyèios, ið-likusios ligi ðiø dienø. Todël manVilniuje lengva tyrinëti ir XVI, irXIX a. istorijà.

ML. Taèiau Jûs tyrinëjate juk nearchitektûros paveldà, o istorijos ðal-tinius.

J. Jurkiewiczius. Tai ir yra ma-terialiosios kultûros ðaltiniai.

ML. Bet prie Gedimino sapno irgeleþinio vilko visa ta materialioji kul-tûra istorikø neveda?

J. Jurkiewiczius. Gal ir veda.Visi Lietuvos istorijos tyrinëtojai tàlegendà þino, bet labai sunku iðsiaið-kinti legendinæ Lietuvos pradþià.

V. Merkys. Apskritai tautinei irpilietinei tapatybei visuomet didelæreikðmæ turi istorija. LietuviamsXVI a. buvo svarbu parodyti, kad jøðaknys eina ið Antikos, vadinasi, tailabai garbinga tauta. Legendinës is-torijos dalies samprata keièiasi kar-tu su visuomenës raida. Prisiminki-me XIX amþiø. Simonas DaukantasLietuvos istorijà pirmiausia raðotam, kad þmonës suvoktø, jog jie nevisada buvo tokie paþeminti.S. Daukanto Lietuvos istorija � tai

Atkelta ið 3 p.

Vyskupas Motiejus Valanèiussuartino Lietuvos ir Lenkijos istorikus

Simono Daukanto premijauþ Motiejaus Valanèiaus

�Namø uþraðus�

siekis savo tautà pakylëti, ir pir-miausia savo paèios akyse. Tuo me-tu Lietuvos valstybës vizija turëjobûti þmoniø sàmonëje labai svarbiproblema. Profesorius J. Jurkiewic-zius apie visà tai galëtø daugiau pa-pasakoti, o að ið ðios krypties tyrinë-jimø tik vienà jo straipsná esu skai-tæs. Man buvo nepaprastai ádomu.

V. Merkys. Ðiuos uþraðus vysku-pas Motiejus Valanèius tikëjosi pa-naudoti naujam Þemaièiø vyskupys-tës leidimui ir, galbût, Katalikø Baþ-nyèios Rusijoje istorijai bei savo li-teratûriniams kûriniams.

ML. Ar kà nors naujo prof. J. Jur-kiewicziui pavyko rasti tiriant legendi-næ Lietuvos istorijos dalá? Tai ir Pale-

ML. Iðties bûtø labai ádomuapie visà tai daugiau pakalbintiprof. J. Jurkiewicziø, bet dabar, perLietuvos mokslø akademijos sesijospertraukà, tiesiog nespëtume iðplëto-ti ðios temos. Todël iðsamesniam po-kalbiui gal kada nors rasime laiko at-eityje. O dabar norisi paklausti, ko-dël Lietuvos istorikø darbai, net irfundamentalûs, kaip pavyzdþiui,prof. V. Merkio ir kitø, taip sunkiaiskinasi kelià á kaimynø lenkø istori-jos tyrinëjimø apytakà? Lietuvos is-torikø veikalø juk nedaug verèiama álenkø kalbà. Kodël taip yra?

J. Jurkiewiczius. Neseniai á len-kø kalbà iðverstas ir iðleistas didelësapimties Lietuvos istorikø straips-niø rinkinys Lietuvos Didþiosios Ku-nigaikðtystës kultûra. Dabar noriu ið-versti á lenkø kalbà prof. MeèislovoJuèo knygà Þalgirio mûðis. 2010 m.minësime Þalgirio mûðio 600 metøsukaktá, tad ði Lietuvos istoriko kny-ga Lenkijoje turëtø sulaukti susido-mëjimo.

ML. Kaip lenkø istorikai vertinaðvedø kilmës istoriko Sveno Ekdalio(Sven Ekdahl) paskelbtus árodymusdël Þalgirio mûðyje Vytauto labai su-maniai atlikto kovinio manevro, pokurio vokieèiø riteriai atsidûrë mirti-nuose spàstuose. Vadinasi, griûva len-kø istoriografijoje ásitvirtinusi nuosta-ta, esà lietuviai gëdingai pabëgo ið Þal-girio mûðio lauko.

J. Jurkiewiczius. Nesu didelisÞalgirio mûðio specialistas, bet kiekþinau ði S. Ekdalio koncepcija Len-kijoje turi ir ðalininkø, ir prieðininkø.

ML. Lietuvos ir Lenkijos istorikaivieni kitus pradeda vis geriau supras-ti, juos skyræ ideologiniai momentaiuþleidþia vietà normaliam moksli-niam bendradarbiavimui. O gal daranksti apie tai kalbëti?

J. Jurkiewiczius. Iðties manau,kad ideologiniai momentai vis la-biau traukiasi á paðalá, o mes dirba-me kartu ir labai vaisingai.

*Pastabos paèiam sau/ Ið lenkiðkosiosvyskupo Motiejaus raðliavos sulasë ir sa-vo pastabø pridëliojo doc. J. Tumas. �

Ðvietimo Ministerijos knygø Lei-dimo Komisijos leidinys, Nr. 151,1929 m.

**Akty cechów wileñskich : 1495�1795 / zebraù i przygotowaù do druku Hen-ryk Ùowmiañski ; przy wspóùudz. MariiÙowmiañskiej i Stanisùawa Koúciaùkow-skiego ; przedm. i skorowidzami opatrzyùJan Jurkiewicz, Poznañ : Wydaw. Poz-nañskie, 2006.

ML. Tai ir Jûsø dëka, profesoriauJanai Jurkiewicziau. Dëkoju gerbia-miems paðnekovams uþ malonià gali-mybæ per ðià Mokslo akademijos sesi-jos pertraukà Jus paklausinëti apieLenkijos ir Lietuvos istorikams aktu-alius dalykus.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

V. Merkys. Prof. J. Jurkiewic-zius yra labai plataus diapazono is-torikas. Jis yra paraðæs knygø apieXVI ir XVII amþius, taip pat tyrinë-jæs XIX�XX a. pradþià. Ir visa taisusijæ su Lietuva. Kiek þinau, pro-fesorius ir dabar raðo apie legendi-ná Lietuvos istorijos laikotarpá.

Ir dar viena naujiena: prieð patAntràjá pasauliná karà Vilniaus Ste-pono Batoro unversiteto profeso-rius dr. Henrikas Lovmianskis(Henryk Ùowmiañski), jo þmona is-torikë Marija Lovmianska (MarijaÙowmiañska) ir to paties universi-teto profesorius Stanislavas Kos-cialkovskis (Stanisùaw Koúciaùkow-ski) buvo parengæ dviejø tomø Vil-niaus cechø aktus nuo 1495 m. ikiXVIII a. pabaigos. Taèiau dël pra-sidëjusio karo knygos baigti spaus-dinti nepavyko. Dabar prof. Jurkie-wiczius abu tomus sudëjo á vienà,paraðë ávadà, papildë paaiðkinimus,patobulino archeografiniu poþiûriu,sudarë rodykles. Tik kà iðëjo ði di-dþiulë Lietuvos istorijos, ypaè Lie-tuvos miestø istorijos paþinimui la-bai svarbi knyga**.

J. Jurkiewiczius. Norëèiau gráþtiprie Valanèiaus, o kartu uþduotiprobleminá klausimà prof. V. Mer-kiui. Man atrodo, kad Valanèius tu-rëjo mintá, kad jo Namø uþraðai at-eityje vis dëlto bus iðleisti.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Janas Jurkiewiczius Simono Daukanto premijos laureato diplomà priima iðLietuvos MA prezidento akad. Zenono Rokaus Rudziko bei LR ðvietimo ir mokslo

viceministrës Virginijos Bûdienës rankø

Akad. Vytautas Merkys ir Istoriko Simono Daukanto premijos laureatai � prof. habil. dr. Aldona Praðmantaitëir prof. Janas Jurkiewiczius

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 13

Vytautas RIMÐA

Pabaiga. Pradþia Nr. 4

Slapyvardþiø likimai

Kaip minëta, ávairûs slapyvar-dþiai Lietuvoje buvo plaèiai paplitæ.Asmuo galëjo turëti vienà, keletà arnet kelias deðimtis slapyvardþiø. Ádo-mûs yra slapyvardþiø likimai. Gretavienkartiniø bûta ir tokiø slapyvar-dþiø, kurie ásitvirtino ilgam, nes vir-to oficialiai vartojamomis pavardë-mis ar sudëtine jø dalimi. Tikraisiaisautoriø literatûriniais vardais Lietu-voje jau virto slapyvardþiai Þemaitë,Maironis, A. Vienuolis, V. Krëvë,S. Nëris, J. Baltuðis ir kt.

Esama ir tokiø atvejø, kai buvæslapyvardþiai tapo sudëtinëmis pa-vardþiø dalimis. Tai � Petkevièaitë-Bitë, Mykolaitis-Putinas ir kt. Kai ku-rie revoliucinio judëjimo dalyviai susavo slapyvardþiais taip susigyveno,kad irgi juos ëmë vartoti kaip oficia-lias pavardes. Tai � Z. Angarietis,V. Kapsukas, B. Pranskus ir kt.

Slapyvardþiø rinkimas,tyrimas, skelbimas

Ðiais dalykais Lietuvos moksli-ninkai domisi seniai. Ypaè opi yraslapyvardþiø identifikavimo proble-ma, kuri tiesiogiai siejasi su literatû-rine, istorine, politine, pasaulëþiûri-ne ar kita vieno bei kito asmens veik-la, o kartu � su literatûros, þurnalis-tikos, knygotyros, bibliografijos, isto-rijos ir kitø mokslø tolesne raida, jøbranda. Be to, tyrimai yra tiesiogiaisusijæ su viso turimo lietuviø raðyti-nio paveldo deramu sutvarkymu beitolesniu moksliniu panaudojimu.Tad lietuviðkøjø slapyvardþiø varto-jimo ir iðaiðkinimo problema visà lai-kà iðliko aktuali.

Kita vertus, ðie tyrimai yra ganasudëtingi, nes dël didelio pirminiøðaltiniø skaièiaus, informacijos pa-ieðkai gaiðtama daug laiko. Nepai-sant to, tyrimais ávairiais laikotar-piais domëjosi daugelis mûsø ðaliesmokslininkø ir institucijø. Slapyvar-dþiai Lietuvoje buvo tyrinëjami ke-lis deðimtmeèius ir, þinoma, ávairiumoksliniu lygiu.

Daugiausia slapyvardþiø, paplitu-siø spaudoje iki Lietuvos nepriklauso-mybës paskelbimo, yra surinkæs, iðaið-kinæs ir susisteminæs þinomas spaudostyrinëtojas, Kauno Vytauto Didþiojouniversiteto dëstytojas ir bibliotekosdirektorius prof. Vaclovas Birþiðka.Savo tyrimø rezultatus jis paskelbë ro-dyklëje Lietuviðkieji slapyvardþiai ir sla-pyraidës (Kaunas: Bibliografijos þinios,1943, 2 dalys.). Pirmàjà jos dalá suda-rë slapyvardþiø ir slapyraidþiø, varto-tø iki 1914 m., raidyno tvarka iðdësty-tas sàraðas, o antràjà dalá � autoriø pa-vardþiø tvarka suregistruoti 1950-tiesasmenø 6400 slapyvardþiø. Tuo patmetu rodyklë pasirodë ir vokieèiø kal-ba (Die litauischen Pseudonyme undKryptonyme. T. 1: Verzeichnis derPseudonyme und Kryptonyme biszum Jahre 1914 in alphabetischer Rei-henfolge. Kaunas, 1943).

XIX a. pabaigoje � XX a. pirmo-joje pusëje (iki 1940 m.) nemaþai sla-pyvardþiø surinko ir iðaiðkino þino-mas raðytojas, literatûrologas bei lite-ratûros kritikas Julius Bûtënas. Ðiodarbo rezultatus jis paskelbë knygo-je Pseudonimai, arba slapyvardþiai(Vilnius: Vaga, 1981), kurios prieduo-se ádëjo ir dvi � Autoriø pavardþiø irPseudonimø bei kriptonimø rodykles.

Tarybiniu laikotarpiu lietuvið-kuosius slapyvardþius toliau tyrinë-jo ir apie juos raðë publicistas dr. Le-onas Gudaitis, LTSR knygø rûmødirektorius Antanas Ulpis, biblio-grafas Albertas Ruzgas, dr. JuozasTumelis, vertëjas ir redaktoriusAleksandras Þirgulys, prof. VladasÞukas ir daug kitø.

Didelá darbà rinkdami ir iðaið-kindami slapyvardþius, pildydami

jais LTSR knygø rûmuose, Respub-likinëje (dabar � M. Maþvydo) bib-liotekoje, Partijos istorijos instituteprie LKP CK (revoliucinio ir karometø partizaninio judëjimo dalyviø),taip pat Mokslø akademijos,Vilniaus universiteto bibliotekoseturëtas slapyvardþiø kartotekas, at-liko minëtø bibliotekø bibliotekinin-kai ir bibliografai.

Atkûrus Lietuvos Nepriklauso-mybæ ir 1992 m. pradþioje panaikinusLTSR knygø rûmus, visas jø turtas subuvusiomis funkcijomis, archyviniulietuviðkø bei lituanistiniø spaudiniøfondu (5 mln. spaudiniø), knygotyrosbiblioteka (apie 125 tûkst.egzemplioriø), katalogais ir kartote-komis (5 mln. korteliø, tarp jø � ir lie-tuviðkøjø slapyvardþiø) buvo perduo-ta LNB Bibliografijos ir knygotyroscentrui. Tokiu bûdu LNB gavo ne tikdidelá, iðtisus deðimtmeèius daugeliospecialistø kurtà moksliná ádirbá, betkartu ir gerà bazæ tolesniam slapyvar-dþiø tyrimui. Èia ir prasidëjo naujaslietuviðkøjø slapyvardþiø tyrimo eta-pas, kurio pagrindinis skiriamasisbruoþas � turimø slapyvardþiø tvar-kymas ir rengimas publikavimui.

Tuo metu ðalyje susidarë tam itinpalankios sàlygos. Lietuvoje nebelikookupacinës valdþios cenzûros, niekasnebegalëjo leidëjui primesti savo va-lios dël planuojamos knygos turinio.Kita vertus, didþiulæ medþiagà, su-kauptà minëtose kartotekose apieávairiø asmenø (nuþudytø, iðtremtø arkitaip represuotø, pasitraukusiø á uþ-siená, nepritarusiø tarybinei santvarkaiir dël to patekusiø á valdþios nemalo-næ, cenzûros uþdraustø knygø autoriøir t. t.) slapyvardþius dabar laisvai bu-vo galima paskelbti ir atiduoti naudo-tis visai visuomenei. Reikëjo tikderamai panaudoti turimà mokslináádirbá ir tinkamai organizuoti darbus.

Per aðtuoniolika Nepriklausomy-bës metø (1990�2007 m.) toliau tvar-

kydamas, tikslindamas ir rengdamaslietuviðkuosius slapyvardþius spau-dai, itin didelá darbà atliko istorikasdoc. dr. Jonas Maèiulis. Talkinantkolegoms ið kitø moksliniø bibliote-kø 1995�2003 m. jis parengë ir iðlei-do medþiagà lietuviðkøjø slapyvar-dþiø sàvadui Lietuviðkieji slapy-vardþiai (Vilnius: LNB. T. 1�4, A�Þ;T. 5. Papildymai. Taisymai.), skirtàplatesniam mokslininkø dëmesiui �

pastaboms, svarstymams, diskusi-joms, aptarimams, siûlymams. Minë-to leidinio pagrindu 2004 m. buvosudaryta ir parengta spaudai naujaknyga Lietuviðkieji slapyvardþiai: lie-tuviðkos spaudos iki 1990 m. slapyvar-dþiø sàvadas (Vilnius: LNB. T. 1. Au-toriai; T. 2. Slapyvardþiø þodynas).

Visa tai rodo, kad sujungus ir su-tvarkius keliø deðimtmeèiø daugeliospecialistø atliktà moksliná ádirbá, ty-rinëjant, iðaiðkinant ir sisteminant lie-tuviðkuosius slapyvardþius, tinkamaipanaudojus visà iki tol atskirose res-publikos institucijose turëtø slapyvar-dþiø archyviniø kartotekø medþiagà,ðis lietuviðkøjø slapyvardþiø tvarkymolaikotarpis davë graþiø vaisiø.

Elektroninis �Slapyvardþiøsàvadas�

Minëtà slapyvardþiø tvarkybosetapà, rodos, gana sëkmingai uþbai-gë straipsnio pradþioje minëtas,doc. dr. J. Maèiulio parengtas ir2007 m. LNB iðleistas elektroninisSlapyvardþiø sàvadas. Tai pirmasis to-kio turinio skaitmeninis leidinys Lie-tuvoje. Svarbiausias jo tikslas � pada-ryti plaèiai mokslininkams prieinamàkompiuterinëje slapyvardþiø duo-menø bazëje turimà informacijà, ku-ri LNB pradëta rinkti nuo 1992 m. irnuolat papildoma nauja medþiaga.

Naujasis sàvadas yra ne vien pa-tikslintas, bet ir papildytas 1991�2007 m. duomenimis. Jame yra sure-gistruota 9512 autoriø 36 200 slapy-vardþiø, vartotø nuo jø atsiradimoXVI a. iki mûsø dienø. Plati informa-cijos geografinë bei kalbinë aprëptis.Sàvade surinkta: lietuviø autoriø sla-pyvardþiai, vartoti Lietuvoje bei kito-se ðalyse leistoje spaudoje lietuviøkalba; kitatauèiø autoriø slapyvar-dþiai, vartoti Lietuvos teritorijojeleistoje kitakalbëje (lotynø, lenkø,

rusø, þydø) spaudoje; slapyvardþiai,kuriais kitø tautø autoriai lietuviø vi-suomenei buvo pristatomi skelbiantjø kûrinius lietuviø kalba; 1863 m. su-kilimo vadovø, lietuviðkos spaudoslotyniðkais raðmenimis draudimo lai-kotarpio knygneðiø ir daraktoriø sla-pyvardþiai; kai kurie pokario pasi-prieðinimo sovietinei okupacijai beivëlesnio rezistencinio judëjimo daly-viø slapyvardþiai.

Þinios apie kiekvienà slapyvar-dá skaidomos á tris grupes: pirmoji �slapyvardis, antroji � slapyvardþiupasiraðiusio asmens vardas, pavar-dë, gimimo metai, veiklos apibûdi-nimas, treèioji � leidiniø, pasiraðytøslapyvardþiu, antraðtës arba jø san-trumpos. Kompaktinëje plokðtelëjeapie visa tai galima rasti dalykinësir statistinës informacijos.

Slapyvardþiø, jø autoriø ar leidi-niø, kuriuose jie skelbti, paieðka yralengva ir greita. Tiesa, reikia bûtinaiatminti, kad aletonimai, t. y. auto-riø pavardës ir vardai sàvade yra pa-teikti atvirkðtine tvarka: pavardë ra-ðoma pirma, o vardas ar inicialai �po jos. Atvirkðtine tvarka taip patraðomi ir fiktonimai, tai yra slapy-vardþiai, sudaryti pagal autentiðkøpavardþiø ir vardø pavyzdþius. Ki-tatauèiø autoriø pavardës sàvadeyra sulietuvintos, o originalo kalbauþraðytos skliausteliuose.

Knygø antraðtës daþniausiai raðo-mos visos, trumpinami tik labai ilgiantraðèiø ir dokumentø pavadinimai.Ðiuo atveju èia nurodomi pirmieji jøþodþiai, po kuriø raðomas daugtaðkis.Jis rodo, kad pavadinimas paraðytasne visas. Vertimai sàvade suregistruo-ti nurodant autoriaus pavardæ ir ini-cialus originalo kalba bei veikalo ant-raðtæ lietuviø kalba.

Ðalia pagrindinës sàvado dalies �slapyvardþiø bazës, elektroninëjelaikmenoje taip pat yra keletas pa-galbiniø rodykliø, kurios labai pra-vers ðios kompaktinës plokðtelësnaudotojams. Jose galima rasti ne-maþai papildomø þiniø, tiesiogiai su-sijusiø su sàvadu. Tai slapyvardþiø at-skleidëjø, periodiniø leidiniø antrað-èiø trumpinimø, knygø antraðèiøtrumpinimø, archyvø, bibliotekø pa-vadinimø trumpinimø, slapyvardþiøautoriø veiklos ávardijimø sàraðai. Beto, ðioje dalyje galima susipaþinti suSlapyvardþiø sàvado sudarymo prin-

Slapyvardþiø tyrimai ir jø rezultataicipais, rasti patarimø apie paieðkà irrezultatus.

Palyginti su kitais iki tol iðleistaislietuviðkøjø slapyvardþiø sàraðais,rodyklëmis ar sàvadais, elektroninisdoc. dr. Jono Maèiulio leidinys turikeletà svarbiø privalumø. Pirmiau-sia, atsiþvelgus á specialistø pastebë-jimus dël kai kuriø ankstesniø netiks-lumø, jis buvo deramai suredaguo-tas. Sàvadas yra papildytas naujau-sia, atkurtosios Lietuvos nepriklau-somybës laikotarpio medþiaga � ið-plëstos jo chronologinës ribos. Paga-liau spartesnë negu spausdintoseknygose yra informacijos paieðka. Beto, kompaktinæ plokðtelæ patogu ne-ðiotis, laikyti ir naudoti namuose.

Vis dëlto naivu bûtø manyti, kadkartu su naujausio Slapyvardþiø sà-vado pasirodymu ðalyje jau yra uþ-baigti visi lietuviðkøjø slapyvardþiøtyrimo darbai. Aptardamas sàvadosudarymo problemas, jo autoriusdoc. dr. J. Maèiulis yra raðæs, kad ne-iðspræstø klausimø dar liko daug.Ypaè kai norima patikimai iðsiaiðkintivieno ar kito slapyvardþio priklauso-mybæ (tikràjá savininkà) arba kokiusslapyvardþius yra turëjæs vienas ar ki-tas autorius. Tai � sudëtingas ir ilgasdarbas. Dël to Lietuvoje vis dar yraslapyvardþiais pasiraðytø kûriniø, ku-riø autoriai iki ðiol taip ir nebuvo su-rasti (plaèiau þr.: Jonas Maèiulis, Tarpknygø, 2006, Nr. 12; 2007, Nr. 1).

Kita vertus, ir naujajame sàvadeneiðvengta kai kuriø � net ir mûsø lai-kø autoriø bei jø vartotø slapyvardþiøpraleidimø. Veltui, pavyzdþiui, jameieðkotume Vilniaus pedagoginio uni-versiteto doc. dr. Jono Dautaro (bib-liotekininko, istoriko, þurnalisto, pe-dagogo) pavardës ir jo vartotø slapy-vardþiø (J. Antanaitis, J. Auðra,J. Auðrys, J. Bijotiðkis, J. Dainius,J. Dainys, J. Dalius, J. Darelis,J. Dausas, D. Jonikas, J. Sakalas,A. Vainys, J. Vainys ir kt.) arba leidi-niø (Bibliotekø darbas, Kauno tiesa,Skaudvilës rajono laikraðtis ir kt.), ku-riuose ilgà laikà minëtais slapyvar-dþiais jis pasiraðinëjo. Á sàvadà jie ne-pateko. Atrodytø, kad ir naujasis sà-vadas dar nëra pakankamai iðsamus.

Nepaisant to, elektroninio lietu-viðkøjø Slapyvardþiø sàvado pasirody-mas yra gana svarbus Lietuvos moks-linio gyvenimo ávykis. Sàvadas uþbai-gë ilgà slapyvardþiø tyrimo etapà irðiuo metu iðsamiausiai atskleidþia ða-lyje vartotus lietuviðkuosius slapyvar-dþius. Galima dþiaugtis, kad per ke-lis deðimtmeèius daugelio þmoniø at-liktas darbas � didþiulis mokslinis ádir-bis, nenuëjo á uþmarðtá ar nenusëdoarchyvø kartotekose. Dabar visa tai,kas iki tol buvo padaryta, jau atiduo-ta á suinteresuotø mokslininkø bei ki-tø specialistø rankas ir teisëtai sugrá-þo á mokslinæ apyvartà.

Leidinio paskirtis plati. Jis, be abe-jo, bus labai pravartus mûsø ðalies li-teratûrologams, aukðtøjø mokyklødëstytojams ir akademiniam jaunimui,leidyklø, redakcijø ir profiliniø institutøbei katedrø darbuotojams, þurnalis-tams, istorikams, knygotyrininkams,bibliografams, visiems Lietuvos raðyti-nio paveldo tyrinëtojams. Sàvadasypaè pravers tiems specialistams, ku-rie tyrinëja Lietuvos mokslininkø, ra-ðytojø ar kitø visuomenës veikëjø kû-rybiná palikimà, raðo ar ketina raðytimokslines monografijas apie jø gyve-nimà ir veiklà. Sàvadas palengvins dar-bà ir nustatant tikruosius straipsniø au-torius bei ðalinant autorystës klaidas,kurios retsykiais pasirodo kai kuriuo-se iki ðiol paskelbtuose moks-lininkø raðtuose.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ramybë

14 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)SUVAÞIAVIMASPabaiga, pradþia Nr. 6.

Kovo 1 d. Geologijos ir geog-rafijos instituto salëje vykæs XLietuvos mokslininkø sàjungos(LMS) suvaþiavimas nepasiþy-mëjo nei dalyviø gausa, nei pra-kalbø entuziastingumu bent jaulyginant su pirmaisiais suvaþia-vimais. Ir toks lyginimas bûtø galne visai korektiðkas, nes kiti lai-kai, kiti uþdaviniai kyla mokslo irstudijø sistemoje dirbantiemsmokslininkams, dëstytojams,apskritai su mokslu susijusiøþmoniø socialinei aplinkai.

Mokslininkai lëèiauásisiûbuoja

Vis dëlto labai svarbu savivokosdalykai, kaip patys vertiname mussupantá pasaulá ir savo vietà jame,kokià matome ateitá, nuo kurios pri-klausys ir ðiandienos þingsniø,sprendimø vertinimai. Galima ið-girsti ávairiausiø Lietuvos moksli-ninkø sàjungos vertinimø, taip patkritiðkø (o apie kurià institucijàðiandien girdime vien tik teigiamusvertinimus?). Taèiau ðtai kas suva-þiavime krito á aká: në vienas á tribû-nà pakilæs kalbëtojas atvirai nepasa-kë, kad LMS iðseko ir nebereikalin-ga, nes nauji laikai reikalauja nau-jø veikimo formø, gal net tiesmukið-kesnio spaudimo valdþios struktû-roms ir politikams uþ ásipareigojimønevykdymà, kaip jau senokai ëmëelgtis þemdirbiai ir visai neseniaimokytojai. Mokslininkø sociumastokioms radikalioms veikimo for-moms nëra pribrendæs. Matyt darnepasiekë kritinës ribos, pagaliau irpati mokslininkø veikla reikalaujane politikavimo ir mitingø, bet susi-kaupimo, rimties bei gebëjimo geraipasverti savo veiklos padarinius.

Mokslininkai turi dalyvautimokslo politikoje

Lietuvos mokslininkø sàjungospirmininkas dr. Antanas Kulakaus-kas, á ðias visuomenines pareigas ið-rinktas antrà kartà ið eilës, kalbëda-mas apie mokslo ir studijø politikosformavimà pabrëþia, kad labai svar-bu iðlaikyti bendràjá demokratijosprincipà. Sëkmingo modelio nepa-vyks sukurti á ðá darbà neátraukus vi-sø suinteresuotø institucijø atstovø.Svarbiausia, kad jie iðties atstovau-tø mokslo bendruomenëms. Labaireikalinga, kad organizuotøsi moks-lo bendruomenës. Veikianèios vi-suomeninës organizacijos yra bûti-nos tokios politikos dalyvës, be jøneámanoma sëkminga mokslo irstudijø politika. Tai demokratijospradþiamokslis. Pasak kalbëtojo,nuo jo ir reikia pradëti. Bet tai pir-miausia turi suvokti pati mokslinin-kø bendruomenë. Nieko keisto, jei-gu to supratimo nesama valdþioje,nes jos siekiai visai kitokie � valdo-mos demokratijos, oligarchijosprincipø stiprinimas. Taèiau ben-drøjø demokratijos principø paþeis-ti nevalia, jeigu jau Lietuva yra ESir Euroatlantinës bendrijos narë.

Politologas A. Kulakauskas pa-stebi kai kuriuos mûsø ðalies vidausreiðkiniø panaðumus á Rusijoje pa-sireiðkianèias tendencijas. Gal netiek dël tiesioginës Rusijos átakos,kiek dël to, kad mûsø paèiø menta-

litetui stinga gilesnës demo-kratizmo tradicijos. Kam ki-

tam jei ne mokslo þmonëms apie taimàstyti ir daryti iðvadas?

Kokià LMS ateitá ásivaizduojaA. Kulakauskas? Veiksmingiausiaskelias bûtø á mokslininkø forumà su-vienyti visas esamas mokslo draugi-jas. Toks darinys padëtø iðsiaiðkintimokslininkø pozicijà mokslo ir stu-dijø politikos klausimais, siekti veik-los darnumo. LMS turi bûti moksli-ninkø interesø gynëja diskusijose sukitomis interesø grupëmis � versli-ninkais, prekybininkais, valdininkaisir t. t. Taèiau mokslo politikà for-muojanèias institucijas neturëtø su-daryti vien mokslininkø organizaci-jos, tad formuojama Nacionalinioaukðtojo mokslo kokybës forumo ta-ryba A. Kulakauskui atrodo priimti-nas kelias. Kita vertus, sunku sutik-ti, kad ðios tarybos kompetencija bû-tø susiaurinta tik iki aukðtojo moks-lo kokybës reikalø. Kaip reikëtø da-ryti? Turëtø bûti mokslo ir studijøpolitikos formavimo darinys, sudary-tas ið ávairiø interesø grupiø atstovø.Kà daryti moksle, tik mokslininkai irturëtø spræsti. Taèiau tai, kokiomokslo reikia ðaliai � tai jau ne vienmokslininkø kompetencijos dalykas.Kiek valstybë turi skirti lëðø moksluiir koká mokslà plëtoti, reikia spræstikartu su kitomis interesø grupëmis.

LMS ir galëtø paskatinti burtiskitas interesø grupes, mokslo drau-gijas bei kartu ieðkoti geriausiomokslo ir studijø politikos modelio,nes jis ámanomas tik konstruktyviaiaptarus ðá klausimà su ávairiomis in-teresø grupëmis. Taèiau ar tokio tel-kimosi skatintoju ir ágyvendintojusugebës bûti dabartinë Lietuvosmokslininkø sàjunga? � to norisi pa-klausti praneðëjo ir ðios sàjungos ta-rybos nariø. Kad mokslo þmonëssugeba teikti gerus pasiûlymus irkelti geras idëjas, seniai þinoma.Blogiau bûna, kai tenka jas ágyven-dinti. Aukðtøjø mokyklø dëstytojailabai apkrauti � tà iðkart pastebi at-vykëliai ið kitø ðaliø ir stebisi, kaipiðvis ámanoma iðtverti tokius krû-vius, ypaè gaunant toká menkà atly-gá. Neþmoniðka reikalauti ið þmo-niø, kad jie dar bûtø puikûs visuo-menininkai, kurie rûpintøsi mokslopolitika ðalyje ir visos valstybës rei-kalais. Barbiø devindarbiø laikai pa-saulyje baigësi, bet ne Lietuvoje.

Vis dëlto tam tikrus tokio telki-mosi daigus buvo galima stebëti irLMS suvaþiavime. Jame dalyvavoAukðtøjø mokyklø profesiniø sàjun-gø susivienijimo pirmininkasdoc. Vaclovas Kubilius, suvaþiavimometu pasiraðyta bendradarbiavimosutartis tarp LMS ir ðio susivieniji-mo. Gal su pavasario ledoneðiu ðisfaktas taps naujo proceso pranaðune vien LMS veikloje, bet ir ðaliesmokslininkø sociume?

Tad ar buvo reforma?

Jeigu tektø rinkti aktyviausiàLMS nará, daugiausia ieèiø sulau-þiusá kovoje su biurokratais, valdi-ninkais ir visokio plauko �politikie-riais�, bûtinai apsistotume tiesprof. Bronislovo Kaulakio kandida-tûra. Paprastai jo praneðimai bûnaskirti Lietuvos mokslo finansavimoklausimams. X LMS suvaþiavimoprogramoje B. Kaulakio praneðimotema skambëjo jam visiðkai nebû-dingai: Lietuvos mokslo pasiekimai irgalimybës. Nejau 2007 m. Lietuvosmokslo premijos laureatas B. Kau-lakys pakeitë kalbësenos tonà ir nuoðiol bus mokslo laimëjimø liaupsin-tojas? Bûtø gaila prarasti negeroviøfinansuojant mokslo akylà stebëto-jà ir negailestingà kritikà. Nuogàs-tavimai buvo be pagrindo.

Savo praneðimà B. Kaulakys pa-rëmë citatomis apie prastus moks-lo reikalus ið ávairiø leidiniø, o pra-dëjo nuo ásimintino Michailo Gor-baèiovo pagàsdinimo: esà pasieku-sios nepriklausomybæ Baltijos ðalysneástengs kovoti su� savo biuro-kratais. Tada atrodë juokingas gàs-dinimas, nes nieko taip netroðkome,kaip lietuviðkø pinigø, savo kariuo-menës, policijos ir savø biurokratø.Taèiau ðiandien tie Gorbio þodþiaiatrodo visai nejuokingi ir net daugkuo pranaðiðki. Kai praneðëjas ci-tuoja þiniasklaidoje skelbtà teiginá,kad Lietuvà valdo ne politikai, obiurokratinis aparatas, darosi jau vi-sai nelinksma. Dël ðios prieþastiesstrigo naujojo mokslo ir studijø ásta-tymo priëmimas, vadinasi, ir aukð-tojo mokslo reforma, dël kurios su-lauþyta tiek botagø, o kumelaitë nëið vietos nepajudëjo.

Ádomûs dalykai vyksta su ta re-forma, nepriklausomybës laikø pa-nacëja. Pasak B. Kaulakio, didþiau-sia Lietuvos mokslo ir studijø siste-mos reforma buvo ávykdyta nepri-klausomybës pradþioje. Ji buvo vie-na radikaliausiø reformø visoje Eu-ropoje � pagal reformos mastusLietuva pirmavo Europoje. Kas nu-veikta? Buvo sukurta Lietuvosmokslo ir studijø sistema. Prisimin-kime: Lietuvoje tebuvo vienas uni-versitetas (Vilniaus) ir bene 14 kitøaukðtøjø mokyklø (institutø, akade-mijø, koncervatorijø). Pradëti kur-ti nauji universitetai. Ið Lietuvosmokslø akademijos institutø, þinybi-niø ir ðakiniø institutø sistemos bu-vo suformuoti valstybiniai moksloinstitutai. Savo veiklà pradëjo Lie-tuvos mokslo taryba, kurios nariusrinkdavo mokslo bendrija, o tvirtin-davo LR Seimas.

Ádomu, kad prieð gerà deðimt-metá Mokslo Lietuvoje spausdinomeinterviu, darytame virð Atlanto van-denyno gráþtant ið Pasaulio lietuviømokslo ir kultûros simpoziumo, sutuometiniu ðvietimo ir mokslo mi-nistru akad. Zigmu Zinkevièiumi.Tada ministras pasakë, kad ið esmës

mokslo ir studijø reforma Lietuvo-je baigta. Ádomu, kad tà patá dabarLMS suvaþiavime pasakë B. Kaula-kys. Tad gal á paèià sàvokà reformakiekvienas ádeda tik jam priimtinàprasmæ? Labai gaila, kad niekas ne-bevarto senø laikraðèiø ir þurnalø �paaiðkëtø daug ádomiø dalykø. Galatsirastø didesnë atsakomybë uþpriimamus sprendimus, politikai irvaldininkai jaustø, kad niekas nepa-mirðtama, jie bus vertinami ir uþ ge-rus, ir uþ blogus sprendimus.

Ar sausá praþys þibutës

Pasak B. Kaulakio, prieð de-ðimtmetá prasidëjo buvusios moks-lo ir studijø sistemos ardymas �mokslo institutai imti prieðinti uni-versitetams, pradëtas integracijosprocesas. Vietoj rinkimø á Lietuvosmokslo tarybà imta taikyti nariøskyrimo procedûra. Anksèiau Lie-tuva buvo kritikuojama dël maþostudentø skaièiaus, o ávykdþiusi rei-kalavimà didinti studentø skaièiøðalies aukðtojo mokslo sistema ðiuometu susilaukia priekaiðtø� dëlpernelyg didelio studentø skai-èiaus.

B. Kaulakys skaièiais ir grafikaisparodë, kad nepaisant politikø tei-gimo apie vis didëjantá Lietuvosmokslo finansavimà, realybë yra vi-siðkai kitokia. Iðvada negailestinga:mokëdama mokslo reikalams irmokslininkams mizerá, valdþia rei-kalauja rezultatø, kuriais stebinaSkandinavijos ðaliø mokslas. Tai taspats, kas per sausio pûgas varytinaðlaitæ á sniegu uþpustytà girià par-neðti þibuèiø. Pasaulyje tikriausiaiyra ðaliø, kur þibutës þydi sausá � topaties norima ir Lietuvoje. Deja,Lietuvos mokslui daþnai taikomaabsurdo logika.

Pasak B. Kaulakio, Prancûzijo-je uþtenka aukðtàjá mokslà regla-mentuojanèiame ástatyme pakeistivienà straipsná, ir visi Paryþiaus stu-dentai bei dëstytojai iðeina á de-monstracijas. Deja, Lietuva � nePrancûzija, mûsø ðalyje dar akivaiz-dþiai trûksta pilietinës visuomenës,todël su pilieèiais nesiskaitoma, jøinteresø nepaisoma. Gal tai ir bûtøveikimo erdvë, kurioje savo veiks-mingà vietà ðiandien galëtø rasti at-naujinta LMS? Ir ne konfrontuo-janti su valdþios institucijomis, betranka rankon ieðkanti abiem pu-sëms priimtinø sprendimø. Vardanbendro labo.

Gediminas Zemlickas

LIETUVOS VETERINARIJOSAKADEMIJOS

GYVULININKYSTËS INSTITUTAS

Skelbia vieðà konkursà eiti pareigas:Chemijos laboratorijoje � vyresniojo mokslo darbuotojo (1 vieta).Gyvûnø veisimo ir genetikos skyriuje � tyrëjo (2 vietos).Pretendentai turi pateikti:� praðymà dalyvauti konkurse direktoriaus vardu;� uþpildytà mokslo darbuotojo atestacinæ anketà;� aukðtojo mokslo baigimo diplomo kopijà ir kvalifikacinio mokslo

diplomo kopijà;� gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà;� moksliniø publikacijø sàraðà ir kopijas.Informacija teikiama ir dokumentai priimami mënesá nuo paskel-

bimo datos adresu:LVA Gyvulininkystës institutas R. Þebenkos g. 12, 82317 Baiso-

gala, Radviliðkio r. Tel.: (8 ~ 422) 65383.

Direktorius

Deðimtasis, jubiliejinis (2)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Suvaþiavimui pasibaigus: Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Pranas Baltrënas, Puslaidininkiø fizikosinstituto direktoriaus pavaduotojas dr. Bonifacas Vengalis, Klaipëdos universiteto prorektorius prof. Alfonsas Ramonas, LMSpirmininkas dr. Antanas Kulakauskas, Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Vygintas Gontis

ir anglistë prof. Marija Liudvika Drazdauskienë

2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385) 15PASAULIO MOKSLO NAUJIENOS

Daugiau mokslo naujienø rasite http://mokslasplius.ltKURKIME ATEITÁ DRAUGE!

JUODOJI ARBATA PADEDAKOVOTI SU DIABETU

Didþiosios Britanijos Aging Cellþurnale paskelbti Ðkotijos Dandþiouniversiteto mokslininkø atliktø tyri-mø rezultatai. Juose teigiama, kadgeriant juodàjà arbatà galima iðveng-ti cukrinio diabeto. Tyrinëtojaitvirtina, kad juodoji arbata gali áveik-ti daþniausiai pasitaikanèià antrojotipo cukrinio diabeto formà. Mano-ma, kad tam tikros juodosios arbatossudedamosios dalys yra tarsi insuli-no pakaitalas.

Ðkotijoje daugiau kaip 190 tûkst.þmoniø serga cukriniu diabetu. Ðià ligà sukelia angliavandeniø apykaitossutrikimai, kurie lemia gliukozës kiekio kraujyje padidëjimà.

Dandþio universiteto mokslininkø komanda, vadovaujama dr. Grehe-mo Reno (Graham Rena), ateityje tikisi gauti didesná finansavimà, kad ga-lëtø tæsti pradëtus tyrimus. Bendradarbiaudami su Ðkotijos augalø moks-linio tyrimo institutu tyrinëtojai atrado, kad juodojoje arbatoje esantys ak-tyvieji polifenoliai � teoflavinidai ir teorubinidai, veikia panaðiai kaip in-sulinas.

Taèiau dr. G. Renas pabrëþia, kad þmonës neskubëtø gerti per daugjuodosios arbatos manydami, kad ji iðgydys nuo cukrinio diabeto. �Mesvis dar esame tyrinëjimø kelyje, todël þmonës, sergantys cukriniu diabe-tu, neturëtø nutraukti jiems reikalingø vaistø vartojimo�, � perspëjadr. G. Renas.

Taèiau neabejojama, kad natûralûs juodojoje arbatoje esantys elemen-tai turi gydomàjá poveiká ir yra naudingi mûsø sveikatai. Arbatþolëse yrafluoro, vitaminø A, B, K, C ir beta karotino. Medikai sako, kad juodojojearbatoje esanèios naudingos medþiagos stiprina kraujagysles, maþina ar-teriná kraujospûdá, gydo nudegimus. Arbatoje esantys flavonoidai veikiair kaip antioksidantai. Jie padeda maþinti aterosklerozës plitimà, maþinacholesterolio kieká bei rizikà susirgti ðirdies ir kraujagysliø ligomis. Taippat pastebëta, kad þmonëms, iðgeriantiems bent vienà puodelá juodosiosarbatos per dienà, ðirdies infarkto rizika sumaþëja 44 procentais.

The BBC news

NAUJOS UÞKREÈIAMOS LIGOSGREIÈIAUSIAI ATEIS IÐ TROPIKØ

Pasinaudojæ pasaulio duomenø bazëmis ir kompiuteriniais modeliaismokslininkai pirmà kartà gali prognozuoti, kur kils nauja pandemija. Jiemano, kad ligos, panaðios á ÞIV, AIDS ar SARS, bræsta netoli pusiaujoesanèiose besivystanèiose valstybëse. Jie perspëja atidþiau stebëti tuos re-gionus ir imtis grieþtesniø priemoniø galimoms infekcijoms sustabdyti.

Ðiame projekte dalyvauja mokslininkai ið ávairiø organizacijø, já finan-suoja Nacionalinis mokslo fondas (NSF). Projektas padës iðsiaiðkinti, kurir kodël kyla pandemijos, taip pat bus sukurti planai, kaip ateityje tam uþ-kirsti kelià. �Tai svarbûs tikslai. Ilgai diskutavusi pasaulio mokslininkø ben-druomenë pagaliau gali pateikti átikinanèiø duomenø, kurie padës iðtek-liø vadybininkams perskirstyti resursus ir padëti uþkirsti kelià kylanèiomsnaujoms infekcijoms,� � sakë NSF socialinio ekonominio direktorato pa-tarëja dr. Rita Teutoniko (Rita Teutonico).

Mokslininkai iðanalizavo, kaip ávairûs veiksniai (pasaulio þmoniø po-puliacijos tankumas, jo pokyèiai, geografinë platuma, krituliø kiekis, bio-ávairovë) siejasi tarpusavyje su atsirandanèiø infekcijø pobûdþiu. Buvopastebëta, kad daugëja naujai atsirandanèiø ligø. Kaip didþiausià pavo-jø þmonëms jie paminëjo zoonozes � ligas, kurias platina gyvûnai. �Ten,kur susiduria sparèiai auganti þmoniø populiacija ir didelë bioávairovë,kyla didþiausias pavojus þmoniø sveikatai,� � teigia organizacijos Con-sortium for Conservation Medicine direktorius dr. Peteris Daðakas (Pe-ter Daszak). Mokslininkai iðtyrë 335 ankstesnius ligø atsiradimo atvejusir identifikavo regionus, kur ateityje galëtø kilti naujos infekcijos. Ið gautørezultatø jie sukûrë patikimà regionø, kuriuose linkusios atsirasti ligos,þemëlapá.

Per pastaruosius tris deðimtmeèius kovai su ið pirmo þvilgsnio padri-kai atsiradusiomis pandemijomis, buvo iðleista milijardai mokslui skirtø do-leriø, taèiau pastangos suprasti infekcijø atsiradimo pobûdá buvo nesëk-mingos. Naujø tyrimø rezultatai � tai 50 metø ligø atsiradimo pobûdþio ana-lizë, kuriai buvo naudojama specialiai sukurta duomenø bazë. �Nuo ðiolpasikeis naujø ligø atsiradimo tyrimø pobûdis. Sujungus ekologinius ir vi-suomenës sveikatos tyrimus, infekciniø ligø prognozës labai pagerës,� �kalbëjo prof. dr. Dþonas Gitelmanas (John Gittleman).

Taèiau mokslininkai pabrëþia, kad visuomenës sveikatai skirti iðtekliaituri bûti paskirstyti atitinkamai. �Didesnë iðtekliø dalis tenka turtingesnëmsðalims ðiauriniame pusrutulyje, kurios turi galimybiø vykdyti stebëjimus.Tai neteisingas pasaulio sveikatos fondø lëðø paskirstymas. Turëtume steigtimaþus stebëjimo centrus mûsø tyrime nurodytuose regionuose, kuriø dau-guma yra besivystanèiose ðalyse�, � aiðkino prof. dr. P. Daðakas. �Jeigu irtoliau bus ignoruojamos ðios prevencinës priemonës, þmonijai grës pan-demijø pavojus,� � konstatavo jis.

The Physorg

Karaliðkosios B. draugijos(Royal Society B.) þurnale pa-skelbta, kad Centrinëje Indijojeatrastos triuðiø protëviø lieka-nos � maþi kulkðnies kaulai, ku-riems yra 53 mln. metø. Ðie kið-kiaþvëriø (Lagomorpha) bûrio se-noviniai þinduoliai buvo labai pa-naðûs á dabartinius triuðius, kiðkiusar kiðkënus.

Manoma, kad ðie triuðiø protë-viai gyveno ankstyvojo eoceno pe-riodu, t. y. daug seniau negu buvomanoma anksèiau. Kiðkiaþvëriø bû-rio þinduoliø liekanos buvo aptiktoslignito (rusvøjø angliø) kasykloje,esanèioje á ðiaurës rytus nuo di-dþiausio Indijos miesto Mumbajaus,Gudþarato valstijoje.

Atlikta kai kuriø kulkðnies kau-lø analizë suteikia svarbios infor-macijos ir apie Lagomorpha bûrioatstovø evoliucijà: kiðkiaþvëriai sa-vo anatominëmis savybëmis nuo ki-

Mokslininkai nustatë, kad pra-eityje Marsas iðgyveno keletà labaiaktyvios vulkaninës veiklos periodø.Ið vulkanø iðsiverþusi lava ir vanduosuformavo toká planetos kraðtovaiz-dá, á kurá dabar þvelgia apie Marsàskriejanèio erdvëlaivio Mars Expressvaizdo kameros.

Planetos geologai naudoja ganapaprastà metodà pavirðiaus amþiuinustatyti: analizuodami dabartinesMars Express nuotraukas jie skai-

Karolinska instituto (Ðvedija)mokslininkai, bendradarbiaudamisu Majamio universitetu, sukûrënaujà metodà sudëtingiems làstelë-se vykstantiems procesams, tokiemskaip insulino sekrecija kasoje, tirti.Iki ðiol neegzistavo toks gyvûnø ty-rimo modelis. Tiriant kasos liaukànaujuoju metodu mikroskopinis josgabalëlis yra persodinamas á pelësakies rainelæ. Anksèiau tyrimai bû-davo atliekami su atskiromis làste-lëmis ir tik laboratorijose. Dabarakies pavirðiuje ámanoma ilgai ste-bëti sudëtingus biologinius procesusnedarant gyvûnui invaziniø opera-cijø. Taip apie naujàjá metodà kalbë-jo prof. dr. Olofas Bergrenas (OlofBerggren). Taip pat patvirtinta, kadpelës, kurioms á akies rainelæ buvo

PENKI VULKANINIO AKTYVUMO PERIODAI MARSE

INDIJOJE RASTOS TRIUÐIØ PROTËVIØ LIEKANOS

SUKURTAS NAUJAS DIABETO TYRIMØ METODAS

tø þinduoliø skyrësi jau prieð53 mln. metø. O staigus þinduoliøávairovës padidëjimas buvo susijæssu visuotinio atðilimo protrûkiu,kuris vyko prieð 55 mln. metø. Ma-þiau negu per tûkstantá metø visuo-tinë temperatûra pakilo iki 6 ºC �ðis ávykis dar yra þinomas kaipeoceno periodo �terminis maksi-mumas�. Tai buvo vienas greièiau-siø ir ekstremaliausiø visuotinio at-

ðilimo ávykiø visoje geologinëje ata-skaitoje.

Staigaus visuotinio atðilimoprieþastys nëra visiðkai aiðkios. Spë-jama, jog padidëjusi temperatûra ið-laisvino jûros dugne ledo �spàstuo-se� buvusias galingas metano dujas.Ðios dujos sukelia ðiltnamio efektàir galëjo bûti visuotinio atðilimoprieþastimi.

The BBC news

Indijoje rastoms triuðiø protëviøliekanoms yra beveik 53 mln. metø

Kiðkënas � kiðkiaþvëriø (Lagomorpha)bûrio atstovas

persodintos kasos beta làstelës, likovisiðkai sveikos.

Insulino sekrecija á Langerhan-so saleles kasoje yra sudëtingas pro-cesas, kuriam sutrikus prasideda dia-betas. Taèiau prieð pradedant taisytibeta làsteliø defektus, mokslinin-kams pirmiausia reikia suprasti, kaipjos funkcionuoja normaliomis sàly-gomis ir ávardyti visus signalus, kurieveikia insulino sekrecijà. Iki ðiol di-dþioji beta làsteliø ir Langerhansosaleliø tyrimø dalis buvo atliekamamëgintuvëlyje, o ne su gyvûnais.

Apie naujàjá metodà mokslinin-kai paskelbë prestiþiniame NatureMedicine þurnale. Jie raðo, kad per-sodintos Langerhanso salelës susilie-ja su akies rainelës làstelëmis ir ne-trukus yra aprûpinamos kraujagyslë-

mis bei nervais. Mikroskopu tirdamisveikà gyvûnà mokslininkai gali fik-suoti specifiniø �làsteliniø markeriø�pokyèius ir taip daryti iðvadas apieávairias signalines sistemas ir jø áta-kà beta làsteliø reguliacijai.

Mokslininkai yra ásitikinæ, kadpaskelbti rezultatai bus naudingiávairiems diabeto tyrimams � nuogenø ekspresijos ir kraujagysliø beinervø augimo insulinà sekretuojan-èioje kasos dalyje iki naujø vaistøtestø. Be to, tyrimams naudojamigyvûnai gali bûti naudingi ir kitø làs-teliø tipø tyrimams, nes jie ir toliaugyvena áprastà gyvenimà. Taip gali-ma sumaþinti gyvûnø, naudojamøtyrimams, skaièiø.

Karolinska Institutet

èiuoja, kiek meteoritø krateriø yraávairiose pavirðiaus vietose. Jei kra-teriø daug � pavirðius senas, jei ne,vadinasi, smûgiø randus iðlygino kitivëlesni procesai � ið vulkanø iðsiver-þusi lava, vanduo ar tektoniniai ávy-kiai.

�Mes dabar galime nustatyti di-deliø regionø amþiø ir pasakyti, ka-da vyko jø pavirðiø formuojantysprocesai�, � sako tyrimui vadovavæsLaisvojo Berlyno universiteto pro-

fesorius dr. Gerhardas Noikumas(Gerhard Neukum).

Prieðingai negu Þemëje, kurvulkaninë veikla yra gana pastovi,Marse buvo penki labai aktyviosvulkanø veiklos laikotarpiai. Pirmàkartà vulkanai buvo labai aktyvûsprieð 3,5 mlrd. metø, po to � prieð1,5 mlrd. metø, dar vëliau � prieð400�800 mln., 200 mln. ir 100 mln.metø. Ðiø periodø metu ið vulkanøiðsiverþusi lava tekëjo Marso pavir-ðiumi formuodama jo kraðtovaizdá.Vulkanø karðtis ið planetos gelmiøiðlaisvino ir didelius vandens kie-kius, sukëlusius didþiulius ir staigiuspotvynius.

Kompiuteriniai modeliai rodo,kad tokiu bûdu Marse formuojasisava tektoniniø plokðèiø sistema,panaðiai kaip ir Þemëje, kurios plu-ta yra suskilusi á lëtai judanèias tek-tonines plokðtes. Greièiausiai ðisprocesas dar nëra baigtas. Pasakprof. dr. G. Noikumo, Marso vidusdar neatðalæs, todël gali bûti, kadvulkanai vël suaktyvës.

Ðis darbas buvo pristatytas JAVTeksaso valstijoje League City mies-te vykusioje Mënulio ir planetømokslo konferencijoje.

The Space

Lavos srautas Dedalo lygumoje Marse

ES

A, p

rof. 

dr. G

. Neu

kum

 nuo

tr.

16 2008 m. balandþio 3 d. Nr. 7(385)

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Kristina Sakalauskienë

Dizainerë Jolanta Mitalauskaitë

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Tiraþas 550 egz.

Patarëjai: Vincas Bûda, Stasys Goberis, Jonas Puodþius,Alfonsas Ramonas, Juras Ulbikas, Edmundas Kazimieras Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8 ~ 5) 212 1235. Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija gerbia savo autoriø nuomonæ ir mintis, net jei ne visada joms pritaria.Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapio

http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/ paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.Laikraðtis platinamas tik prenumeratoriams ir redakcijoje.

Vilniaus universiteto (VU)Chemijos fakulteto magistrantaiir doktorantai tæsdami studijasVU greitai galës pasirinkti naujasstudijø programas: Meno vertybiøkonservavimo ir Chemijos �medþiagotyros. Ðiuo metu projek-to vykdytojo VU Chemijos fakul-teto ir projekto partnerio VUImunologijos instituto darbuoto-jai rengia minëtø programø dalis.Projekto trukmë (2006 05 18 �2008 05 30). Jo metu bus sukurtipenki minëtø studijø programømoduliai, surengtos trys vasarosmokyklos bei organizuoti semina-rai VU magistrantams ir dokto-

rantams, taip pat VU darbuoto-jams, rengiantiems mokymo pro-gramas.

Be Europos Sàjungos struktûri-niø fondø paramos nei VU Chemi-jos fakultete, nei VU Imunologijosinstitute nebûtø ámanoma sukurtiprielaidø aukðtesnës kvalifikacijosspecialistams rengti pagal naujai su-kurtas programas, nes tam nëra pa-kankamai finansiniø iðtekliø.

Projektui Nanotechnologijø irmedþiagotyros centro studijø progra-ma (NanoStudijos) ágyvendinti skir-ta ES SF BPD 2.5 priemonës para-mos suma yra daugiau kaip 1,7 mln.litø. Ágyvendinant ðá projektà sukur-

tos mokymo programos leis ið da-lies patenkinti Lietuvos aukðtøjøtechnologijø ámoniø ir moksliniøinstitutø aukðtos kvalifikacijosþmogiðkøjø iðtekliø poreikius. Su-kurta Nanotechnologijø ir medþia-gotyros centro studijø programa(NanoStudijos) bus vykdoma nau-dojant 1.5 projekto Nanotechno-logijø ir medþiagotyros centras�NanoTechnas� sukurtus produk-tus (laboratorijas, prestiþines stu-dijas, árangà moksliniams tyri-mams ir kt.).

Prof. Stasys Tautkus,projekto vadovas

Kuriamos naujos studijø programosES struktûriniø fondø lëðos skirtos ES-SF BPD 2.5 priemonës projektui

�Nanotechnologijø ir medþiagotyros centro studijø programai (NanoStudijos)�

EUROPOS SÀJUNGAEuropos socialinis fondas

planuoti ir jà ágyvendinti. Nesijautëesàs katorgininkas, nors visà keliàteko vairuoti motociklà ir jausti di-delæ atsakomybæ, nes priekaboje së-dëjo Antanas Poðka. Jam ta kelio-në, reikia manyti, taip pat nebuvokatorga.

Ðiandien Lietuvos tûkstantme-èio minëjimo komisijos pirmininkasGediminas Ilgûnas, prisiekæs ke-liautojas ir daugelio puikiø knygøautorius, tà kartu su Antanu Poðkakelionëje praleistà mënesá prisime-na kaip likimo dovanà. Klausësi joáspûdþiø, samprotavimø, vertinimø.

Keistas dalykas � laikas: tuometIlgûnui Poðka atrodë gerokai pagy-venæs, nors jam tada buvo beveiktiek metø, kiek dabar Gediminui.Stebino Poðkos jaunatviðkumas.Kad ir toks epizodas.

Buvo áveikæ jau apie 5 tûkst. ki-lometrø, iðraizgaliojæ Kaukazo kal-nus ir priekalnes, iðvaþiavo prieJuodosios jûros. Kadangi buvo nu-matyta poilsio diena, keliauninkainutarë dienà praleisti Suchumio pa-plûdimyje. Þmoniø mirga marga,net atsisësti nëra kur. Pagaliau to-kia vietelë atsirado, galima buvo netprigulti. Taèiau vos 20 minuèiø pa-sivartæs Poðka Ilgûnui ir sako: �Ge-diminai, vaþiuojam. Að negaliu,man pikta. |Þiûriu á ðiuos þmonesir nesuvokiu: negi jie viskà gyveni-me padarë, kad gali ðitaip iðtisà die-nà, o gal net kelias dienas gulëti irnieko neveikti. Negi jie gyvenimenieko neturi ádomaus?�

Ðitaip kalbëjo beveik 70 metø nu-gyvenæs þmogus ir visà gyvenimà dir-bæs, kûræs. Ar bereikia tikslesnio pa-ties A. Poðkos poþiûrio á gyvenimà,þmogaus priedermes apibûdinimo?Kaip sakë A. Poðka, gyvenimas � taikelionë nuo þmogaus atëjimo iki ið-ëjimo. Esmë ta, kaip mes tà kelionæávykdom ir kokius paliekame pëdsa-kus. To gyvenimo vertë paprastai pa-aiðkëja po iðëjimo: ar tie mûsø pëd-sakai iðlieka ar dingsta.

Sezamai, atsiverk

Ðiandien niekam nekyla abejo-niø, kad Antano Poðkos gyvenimopëdsakai iðliko. Jie labai prasmingi irreikalingi þmonëms, tad nebus pa-mirðti. Daug priklauso ir nuo to, kàmes norime ið tø pëdsakø iðskaityti.Daug kà priverèia susimàstytiA. Poðkos bûties apmàstymams nu-teikianèios mintys ið jo Requiem, nu-skambëjusios ir per A. Poðkos audi-torijos atidarymo iðkilmes, o G. Ilgû-nas tikriausiai panaðius jausmus ið-gyveno Oðo mieste, kur A. Poðka gy-

veno ir tyrinëjo Ereliø olà. Vietosmuziejuje ir dabar saugoma Poðkossurinkta medþiaga apie ten atliktustyrinëjimus, sukauptus dokumentusir muziejinius eksponatus. Iðtisà de-ðimtmetá, 1949�1958 m. gyvendamastremtyje Kazachstane ir Tadþikistane,dirbo muziejuose, dalyvavo archeolo-ginëse ekspedicijose, paraðë daugstraipsniø. Juos spausdino svetimo-mis pavardëmis, nes savàja negalëjopasiraðyti. Lietuvos keliautojø sàjun-gos prezidentas Algimantas Jucevi-èius tvirtina savo akimis Oðo muzie-juje matæs surinktà medþiagà, kurià

pasiraðë Anton Poðko. O kiek iðbars-tyta tos medþiagos, kuri pasiraðytadaug sunkiau nustatomais vardais?

Ðiandien pats A. Poðkos gyveni-mas atrodo kaip nuolatinis kvieti-mas keliauti paþinimo keliu. Taiminties þadintojas, neleidþiantis pri-snûsti. Todël labai prasminga, kad jovardo auditorija atsirado ne atsitik-tinëje vietoje, bet Alma mater, kurrengiami mokytojai. Dësningas irlabai prasmingas Vilniaus pedago-ginio universiteto gyvenimo faktas.

Galima sukarti tûkstanèius kilo-metrø, bet jeigu visa, kas matyta ir pa-tirta liks tik paties keliautojo prisimi-nimais, bus tik jo asmeninis turtas.A. Poðkos kelioniø prasmë daug pla-tesnë, prasmingesnë, nes jos virto nevien jo asmeniniu paþinimu, bet po tru-putá tampa ir visos tautos paþinimo lo-biu. Likimas Poðkai buvo skaudþiai ne-teisingas ir todël, kad jo paraðyti kny-gø ir raðtø rankraðèiai taip ir gulëjo len-tynose, visuomenei buvo neprieinami.A. Poðka gyveno tokiu laiku ir sàlygo-mis, kai savo moksliniø, kraðtotyriniøir kitø darbø negalëjo pasiraðyti net sa-vo pavarde, nesuspëjo iðleisti ir para-ðytø knygø. Labai svarbu, kad atsiras-tø þmoniø, kurie padëtø atverti duris átà paþinimo sritá, á kurià kelius tiesë, opaskui daugelá metø tuos sukauptuspaþinimo lobius puoselëjo A. Poðka.Èia maþa pasakyti �Sezamai, atsi-verk�, tikintis, kad Poðkos suraðytiejiraðtai patys savaime atvers mums sa-vo puslapius. Èia reikia tarpininkø tarprankraðèiø ir skaitytojø, nes rankrað-tis dar turi virsti knyga.

Apvaizdos stebuklas � kità þodáèia sunku pritaikyti, bet atsiranda to-kiø þmoniø, kurie jauèia savo asme-ninæ atsakomybæ, kad A. Poðkosknygos bûtø iðleistos ir pasiektø skai-tytojà. Lietuvos keliautojø sàjungosprezidentas Algimantas Jucevièiuspasiryþæs iðleisti visus A. Poðkos rað-tus, bent jau tuos, kuriø rankraðèiaiyra. Tik jeigu tos knygos bus pareng-tos, iðleistos, skaitomos, galima buskalbëti apie jø poveiká visuomenei.

Bus daugiauGediminas Zemlickas

Atkelta ið 5 p.

Didþiosios AntanoPoðkos kelionës

Po Antano Poðkos auditorijos atidarymo � nuotrauka atminèiai: Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriusakad. Algirdas Gaiþutis ir A. Poðkos duktë Laima Poðkaitë-Kisielienë su kai kuriais renginio dalyviais

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka