1

PROFESINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

2017m. lapkričio 7 – 13 d.

SAVARANKIŠKO DARBO UŽDUOTYS

Lapkričio 7 d. (antradienis)

Darbas nuotoliniu būdu 8 val.

1. PROFESINĖS RIZIKOS VALDYMAS IR VERTINIMAS. PROFESINĖS RIZIKOS

VALDYMO PRINCIPAI. KOMPLEKSINIS RIZIKOS VERTINIMAS. TOLERUOTINA

RIZIKA (TEORIJA)

Konsultuoja:

Danguolė Gorobecienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyrius. Tel. (8 5)

2120681, el. p. danguole.gorobeciene@hi.lt.

Rizikos vertinimas yra vienas iš svarbiausių darbuotojų saugos ir sveikatos ramsčių siekiant

užtikrinti konstitucinę darbuotojo teisę turėti tinkamas saugias ir sveikas darbo sąlygas (LR

Konstitucijos 49 str.), tai sėkmingo sveikatos ir saugos valdymo pagrindas. Saugias ir sveikatai

nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai (DSS įstatymas 3 str.).

Rizikos vertinimas – tai rizikos valdymo proceso pradžia. Tai pirmas žingsnis link sistemingo DSS

valdymo, priemonė nustatyti veiksmingas prevencines priemones.

Visuminio rizikos vertinimo ir valdymo tikslas – suprasti įmonėje galinčius iškilti pavojus ir

užtikrinti, kad visi su pavojais susiję rizikos veiksniai žmonėms būtų priimtini arba toleruotini.

Rizikos neįmanoma išvengti, tačiau galima racionaliai pasirinkti priimtiną rizikos lygį. Tai

pasiekiama:

identifikuojant pavojus ir įvertinant susijusios rizikos lygius, atsižvelgiant į esamas

arba siūlomas rizikos valdymo priemones;

įvertinant ar šie rizikos veiksniai yra toleruotini;

sprendžiant, ar reikia atlikti papildomą analizę, kad būtų galima nustatyti, ar rizikos

veiksniai yra toleruotini, ar ne, pvz., gali tekti matuoti triukšmo lygius, kad būtų galima

tiksliau nustatyti klausos pažeidimo riziką;

sukuriant geresnes rizikos valdymo priemones, jei nustatoma, kad jos yra būtinos.

Žinotina, kad neobjektyvus profesinės rizikos vertinimas ar vertinimo formų formalus

užpildymas daromas tik dėl teisės aktų reikalavimų įvykdymo, yra nereikalingas lėšų ir laiko

švaistymas.

Visuminio profesinės rizikos vertinimo ir valdymo proceso etapai

1. Klasifikuoti darbo veiklos rūšis: parengti darbinės veiklos rūšių sąrašą, į kurį būtų įtraukti, pvz.,

pastatai, gamykla, žmonės ir procesai, surinkti informaciją, apibrėžti atskirų rizikos veiksnių

vertinimo apimtį ir ribas;

2. Identifikuoti pavojus: identifikuoti visus reikšmingus pavojus, susijusius su kiekviena darbo

veiklos rūšimi. Išnagrinėti, kas ir kaip galėtų patirti žalą;

3. Identifikuoti rizikos valdymo priemones: identifikuoti esamas (arba pasiūlytas dėl planuojamų

veiklos rūšių) rizikos valdymo priemones su kiekvienu pavojumi susijusiai rizikai sumažinti;

2

4. Nustatyti riziką: įvertinti su kiekvienu pavojumi susijusią riziką, darant prielaidą, kad planuotos

arba esamos valdymo priemonės yra savo vietoje. Turėtų būti atsižvelgta į rizikos valdymo

priemonių veiksmingumą, jų gedimo tikimybę ir pasekmes;

Dažnai naudinga nustatyti rizikos lygį, kai vietoje nėra jokių rizikos valdymo priemonių. Tai

padeda įrodyti planuojamų arba esamų valdymo priemonių turėjimo svarbą.

5. Nustatyti priimtinumą: nustatyti rizikos veiksnių priimtinumą ir nuspręsti, ar planuotų arba

esamų darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo priemonių (jei yra) pakanka pavojams valdyti ir

teisiniams reikalavimams vykdyti. Norėdama gebėti vertinti kurio nors konkretaus rizikos veiksnio

priimtinumą, pirmiausia reikėtų nustatyti priimtinumo kriterijus, kurie būtų visų jos atliekamų

rizikos vertinimų nuoseklumo pagrindas;

6. Parengti veiksmų planą: parengti rizikos veiksnių valdymo planą rizikos valdymo priemonėms

pagerinti, jei būtina, arba kitoms svarbioms problemoms spręsti;

7. Analizuoti veiksmų plano pakankamumą: iš naujo įvertinti rizikos veiksnius atsižvelgiant į

pertvarkytas valdymo priemones bei rizikos valdymo sistemas ir patikrinti, ar rizikos veiksniai yra

priimtini, ar toleruotini;

8. Techninė priežiūra: atlikti naujų ir esamų rizikos valdymo priemonių techninę priežiūrą ir

užtikrinti jų veiksmingumą. Prireikus iš naujo atlikti rizikos vertinimą jo galiojimui užtikrinti.

Rizikos vertinimas – tai sėkmingo sveikatos ir saugos valdymo pagrindas ir svarbiausia su

darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei ligų susijusių su darbu mažinimo

priemonė. Jei rizikos vertinimas ir valdymas atliekamas tinkamai, pagerėja ne tik darbuotojų

sveikata ir sauga, išaiškinami ankstyvieji ligų simptomai, laiku suteikiama pagalba, sutvarkoma

darbo vieta, reabilitacinėmis priemonėmis gražinamas prarastas darbingumas ir pratęsiamas

darbingas amžius, mažinamas neįgalumas, bet ir, apskritai, gerėja verslo rezultatai, įmonės

konkurencingumas, darbo našumas. Vertinimo procesas taikomas visiems DSS pavojams. Parastai

geriau integruoti visų rūšių pavojų vertinimą, nei atskirai taikyti pavojų sveikatai, rankinio darbo

operacijų ir mechanizmų pavojų bei kitų pavojų vertinimą. Jei vertinimas atliekamas atskirai,

sunkiau nustatyti rizikos valdymo prioritetus. Vertinant atskirai gali atsirasti nereikalingo

dubliavimo.

Profesinės rizikos vertinimo bendrąsias nuostatas nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas:

11 str. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas

darbo sąlygas su visais su darbu susijusiais aspektais.

39str. 3dalis: Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo

organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra

kompetentingo personalo darbo vietos ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti,

rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar

asmenis iš kitur.

Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai (toliau Nuostatai) patvirtinti Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961. Juose išdėstyti pagrindinai

reikalavimai, kas ir kaip gali vertinti profesinę riziką. Stambios Lietuvoje esančios įmonės ir dalis

vidutinių įmonių yra paskelbusios apie standarto LST 1952:2009 Darbo saugos ir sveikatos vadybos

sistemos. Vadovas (tapatus BS 8800:2004) įdiegimą ir tokiu būdu standarte išdėstyti reikalavimai

tapo joms privalomi. Tačiau tai tik per 30 proc. Lietuvoje esančių įmonių. Mažoms ir vidutinėms

įmonėms, kurioms dar nėra parengtų OiRA sistemos reikalavimų, galima būtų naudotis Nuostatų 1

priede pateiktu profesinės rizikos dydžio ir priimtinumo nustatymo pavyzdžiu.

3

Profesinės rizikos vertinimo etapai:

1. Rizikos identifikavimas (parengiamųjų darbų etapas) – identifikuojami veiksniai, nustatomos

vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami. Panaudojami įmonėje esantys duomenys apie: darbo

procesus, vietas, priemones; žinomus rizikos veiksnius, jų dydžius, vykdomus pavojingus darbus;

sus rizika susijusių darbuotojų skaičių; nelaimingus atsitikimus, profesines ligas; sveikatos

patikrinimų rezultatus, skundus, darbo inspekcijos nustatytus pažeidimus; kokias AAP naudoja

darbuotojai, kokios yra kolektyvinės apsaugos priemonės. Būtina pasikalbėti su darbuotojais,

kadangi jie gali padėti identifikuoti rizikos veiksnius.

Informacija surenkama: susipažįstant su technologijų aprašymais, instrukcijomis, įrangos

techniniais duomenimis, veiksnių dydžių matavimo duomenimis, nelaimingų atsitikimų, profesinių

ligų priežasčių tyrimo aktais, cheminių medžiagų saugos duomenų lapais, specifikacijomis,

taisyklėmis techniniais standartais, moksline ir technine literatūra, stebint darbo procesus,

pasikalbant su darbuotojais.

2. Rizikos tyrimas. Šiame etape išmatuojami faktiniai dydžiai veiksnių, kuriuos galima ir reikia

išmatuoti: triukšmas, vibracija, optinė spinduliuotė, mikroklimatas (oro temperatūra, oro drėgmė,

oro judėjimo greitis), apšvietimas, dulkėtumas, cheminės medžiagos, kurie turi būti matuojami, kaip

tai nurodyta higienos normose ar standartuose: pvz., taip cheminėms medžiagoms turi būti

nustatomas IPRD (ilgalaikio poveikio ribinis dydis). Vertinami keliami svoriai, suskaičiuojami

judesiai per min., valandą, pamainą, vertinama nepalanki darbo poza, psichosocialiniai veiksniai

(darbas naktį, pamainomis, monotoniškas darbas, santykiai su kitais darbuotojais, darbdaviu,

stresai, psichoemocinė įtampa), ar naudojamos AAP, jei tereikalauja darbo procesas), nustatoma

biologinė tarša, jei tokia gali būti darbo vietoje.

3. Rizikos įvertinimas. Surinkus visą galimą informaciją, duomenis apie išmatuotus dydžius

pasirenkame schemą, pagal kurią atliksime visuminį profesinės rizikos įvertinimą ir priimsime

sprendimą dėl rizikos priimtinumo. Negalima priimti sprendimo apie rizikos priimtinumą pagal

atskiro išmatuoto veiksnio dydį, kadangi pvz., kai kurios cheminės medžiagos sustiprina viena kitos

poveikį; dirbant sunkų fizinį darbą , intensyvėja kvėpavimas ir net neviršijanti leidžiamų dydžių oro

tarša cheminėmis medžiagomis veiks intensyviau. Reikia įvertinti rizikos veiksnių poveikio trukmę,

žalingo poveikio priežastis, darbuotojų, kurie galėjo būti paveikti, skaičių, ar buvo jų tarpe asmenų

iki 18 metų, nėščiųjų, neįgaliųjų, kiek buvo incidentų, nelaimingų atsitikimų, smulkių traumų,

pavojingų situacijų, kiek nusiskundimų dėl blogos savijautos. Nėra sukurtos tipinės ar standartinės

rizikos įvertinimo schemos, todėl tenka arba sukurti patiems arba pasinaudoti internete esančiomis

kitų šalių įmonėse naudojamomis schemomis.

Panagrinėsime Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose pateiktą paprastąją

profesinės rizikos vertinimo formulę, kurioje rizika vertinama pagal galimos žalos sveikatai

sunkumą ir tikimybę.

Žalos pobūdis pagal sunkumą: maža žala, vidutinė žala, ypač didelė žala

Maža žala – ar buvo pas darbuotojus paviršinių smulkių sužeidimų, įsipjovimų ar mėlynių, akių

sudirginimų dulkėmis, laikinų nemalonių pojūčių ir pan. darbo metu;

Vidutinė žala - ar buvo darbo metu užregistruoti: plėštinės žaizdos, nudegimai, smegenų

sukrėtimas, rimti raumenų, sausgyslių patempimai, smulkūs lūžimai (pirštų kaulų), kurtumas,

dermatitai, su darbu susiję galūnių pakenkimai, su darbu susijusios ligos;

Ypač didelė žala – ar buvo registruoti (įvyko darbe) amputacijos, dideli lūžimai, apsinuodijimai,

daugybiniai sužalojimai profesinis vėžys ar kita profesinė liga, ūmios mirtinos ligos.

Žalos tikimybės kategorijos: labai tikėtina, tikėtina, mažai tikėtina, labai mažai tikėtina.

Labai tikėtina – darbuotojas paprastai patiria bent kas 6 mėnesius;

Tikėtina – darbuotojas paprastai patiria kartą per penkerius metus;

Mažai tikėtina – darbuotojas paprastai patiria kartą per visą darbinį laikotarpį;

4

Labai mažai tikėtina -tikimybė darbuotojui patirti vieną kartą per visą darbinį laikotarpį yra

mažesnė kaip1%.

Paprastoji rizikos vertinimo formulė

Žalos tikimybė Maža žala Vidutinė žala Ypač didelė žala

Labai mažai tikėtina Labai maža rizika Labai maža rizika Didelė rizika

Mažai tikėtina Labai maža rizika Vidutinio dydžio rizika Labai didelė rizika

Tikėtina Maža rizika Didelė rizika Labai didelė rizika

Labai tikėtina Maža rizika Labai didelė rizika Labai didelė rizika

Paprastasis rizikos skirstymas į kategorijas

Rizikos kategorija Priimtinumo įvertinimas

Labai maža Priimtina

Maža

Rizika turėtų būti sumažinta taip, kad ji būtų toleruotina arba

priimtinoji Vidutinė

Didelė

Labai didelė Nepriimtina

Įvertinus riziką rengiamas rizikos valdymo veiksmų planas.

Rizikos lygis Priimtinumas. Būtini veiksmai. Jų seka

Labai maža Priimtinoji. Nereikia jokių veiksmų, išskyrus tai, kad valdymo priemonės turi

būti vietoje

Maža Nereikia papildomų valdymo priemonių. Imtis priemonių, kad rizikos valdymo

priemonė būtų vietoje.

Vidutinio dydžio Rizikos mažinimo priemonės turi būti įgyvendintos per nustatytą laikotarpį.

Valdymo priemonės turi būti vietoje.

Didelė Dėti dideles pastangas rizikai sumažinti. Priemonės turi būti įgyvendintos

nedelsiant. Spręsti klausimą dėl veiklos sustabdymo ar apribojimo.

Labai didelė Nepriimtinoji. Veikla turi būti sustabdyta, kol bus įgyvendintos priemonės. Jei

tai neįmanoma, uždrausti darbą.

Išsamiau susipažinkite su šia teorine medžiaga:

Jeigu nuoroda paspaudus neatsidaro, įkopijuokite ją į interneto naršyklės langą.

1. Ričardas Butkus Profesinės saugos valdymas, Mokomoji knyga (A. Stulginskio universitetas,

ISBN 978-609-449-016-3, 2011m. (rasite nuotolinio darbo medžiagos Lapkričio 7 d. aplanke)

2. EK Rizika darbuotojų sveikatai ir saugai sveikatos priežiūros sektoriuje. Prevencijos ir gerosios

praktikos vadovas. ISBN 978-92-79-2683-1, 2013;

https://www.vdi.lt/AtmUploads/RizikaDSSsveikatosprieziura.pdf

Atkreipiame dėmesį, jog vadovas parengtas sveikatos priežiūros sektoriui, tačiau bendrieji

principai tinka visų tipų įmonėms.

Papildoma rekomenduotina informacija:

1. Rizikos vertinimo darbe vadovas, 2004;

2. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m.

spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961. Aktuali redakcija: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5B121E9A63FD/SMuLWQKmIX

5

3. Rizikos vertinimo pagrindai „Darbuotojų sauga ir sveikata. Tai naudinga Jums. Tai

naudinga verslui“ 2007 (skirtas MVĮ)

4. EC Direktorate-General V, Guidance on Occupational Health Risk Assessment, ISBN 92-

827-4278-4, Brussels, Luxemburg, 1996

5. HSE Health and Safety Executive

6. R.F.M. Herber et al. Risk Assessment for Occupational exposure to chemicals (a Review

ofcurrent methodology), IUPAC (International Union of Pure and Applied chemistry), 2001

7. LST 1952:2009 Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Vadovas (BS 8800:2004)

8. LST 1977:2008 Darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos. Reikalavimai (BS OHSAS

1800:2007)

9. LST 1978:2009 Darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos. Rekomendacijos, kaip įgyvendinti

LST 1977:2008 (BS OHSAS 18002:2008)

10. Valstybinė darbo inspekcija, Atmintinė1 Darbuotojui - dalyvauk vertinant riziką

11. Valstybinė darbo inspekcija, Atmintinė 2, Kodėl darbdaviui reikia ir naudinga vertinti riziką

2. ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS (TEORIJA IR PRAKTINĖ

UŽDUOTIS)

Konsultuoja:

Jūratė Tamašauskaitė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyrius.

Tel. (8 5) 2122589, el. p. jurate.tamasauskaite@hi.lt

Savarankiškai susipažinkite su šia teorine medžiaga:

Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, SAM ir SADM 2005-07-15 įsakymas

Nr. V-592/A1-210

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.35CB8AED30EB

Praktinė užduotis:

Atlikite viršutinių galūnių pasikartojančių užduočių vertinimą pagal Nuotolinio darbo užduočių

aplanke parengtą medžiagą.

1. Pasiruoškite Rezultatų lapą, Video užduotį ir Vertinimo vadovą (rasite nuotolinio darbo

medžiagos Lapkričio 7 d. / Ergonominiu veiksniu vertinimas aplanke).

2. Skirkite laiko ir nuosekliai perskaitykite Vertinimo vadovą. Tuomet pradėkite žiūrėti video

užduotį.

3. Video užduoties aprašymas:

Darbuotojas sudėlioja popieriaus lapus į dokumentą, kuris galiausiai bus įrištas.

Kiekvieną dokumentą sudaro 14 lapų ir per minutę sudėliojami 5 dokumentai.

Nėra jokių požymių, kad užduočiai atlikti būtų naudojama jėga.

Darbo pamaina trunka nuo 07:45 iki 16:30 su 15 min pertrauka 09:45 ir 30 min.

pertrauka 12:15. Kitų oficialių pertraukų nėra.

Darbuotojas pats pasirenka darbo tempą ir jam nesunku suspėti atlikti darbą.

Vertindami tarkime, kad užduotis nesikeičia.

Vertindami tarkime, kad su jokiais kitais veiksniais užduotis nesusijusi.

4. Užpildykite Rezultatų lapą.

6

5. Užpildytus Rezultatų lapus iki lapkričio 9d. siųskite el. paštu jurate.tamasauskaite@hi.lt

3. KARŠČIO POVEIKIO PREVENCINĖS PRIEMONĖS DARBO VIETOJE (TEORIJA IR

PRAKTINĖ UŽDUOTIS)

Konsultuoja:

Greta Rožėnaitė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyrius.

Tel. (8 5) 2120681, el. p. greta.rozenaite@hi.lt

Savarankiškai susipažinkite su šia teorine medžiaga:

Karščio poveikio prevencinės priemonės darbo vietoje uždaroje patalpoje ir lauke (rasite nuotolinio

darbo medžiagos Lapkričio 7 d. / Karščio poveikio prevencija aplanke).

Praktinė užduotis:

1. Užpildykite Karščio poveikio prevencija darbo vietoje lauke ir uždaroje patalpoje 8

klausimų klausimyną (rasite prie dalomosios medžiagos).

2. Užpildytą klausimyną atsivežkite į mokymus lapkričio 14 d.

7

Lapkričio 8 d. (trečiadienis)

Darbas nuotoliniu būdu 8 val.

4. PSICHOSOCIALINĖS RIZIKOS VERTINIMAS (TEORIJA IR PARKTINĖ UŽDUOTIS)

Konsultuoja:

Vilija Kuodytė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyrius.

Tel. (8 5) 2122589, el. p. vilija.kuodyte@hi.lt

Lietuvos teisės aktuose pažymima darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir sveikas darbo

sąlygas kiekvienam darbuotojui. Užtikrinant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas svarbu

atsižvelgti ne tik į fizikinius, cheminius, biologinius ir ergonominius rizikos veiksnius, bet taip pat

ir psichosocialinius veiksnius, sukeliančius stresą darbe. Psichosocialiniai rizikos veiksniai yra

apibrėžiami kaip „veiksniai, kurie dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo

turinio, darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui

psichinį stresą“.

Stresas darbe gali kenkti darbuotojų fizinei ir psichikos sveikatai, pavyzdžiui, siejamas su

depresija, nerimu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar raumenų ir kaulų sistemos problemomis. Taip

pat stresas gali turėti neigiamų padarinių organizacijai. Stresas darbe siejamas su didele darbuotojų

kaita, didesniu dėl ligos praleistų darbo dienų skaičiumi, atėjimų į darbą sergant atvejais, mažesniu

darbuotojų produktyvumu ir pan. Tačiau net 25 proc. Europos darbuotojų stresą darbe patiria beveik

visą savo darbo laiką, 51 proc. dirbančiųjų mano, kad stresas yra įprastas jų darbo vietoje, o 41

proc. – kad jų darbe stresas valdomas netinkamai.

Siekiant spręsti streso darbe problemas, gali būti vykdoma pirminė, antrinė ir tretinė

prevencija. Pirmine prevencija siekiama valdyti stresą darbe keliančius veiksnius; antrine – padėti

darbuotojams ugdyti streso įveikos įgūdžius; tretine – sumažinti neigiamas streso pasekmes

darbuotojų sveikatai. Rekomenduojama pirmenybę teikti pirminei streso prevencijai, t. y. valdyti

psichosocialinę riziką darbo vietose.

Lietuvoje psichosocialinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos

vertinimo bendraisiais nuostatais ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais

nurodymais.

Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose pateiktas sąrašas

metodikų, kurias rekomenduojama taikyti vertinant psichosocialinę riziką organizacijose. Viena iš

rekomenduojamų metodikų - Jungtinės Karalystės sveikatos ir saugos tarnybos Streso darbe

valdymo standartai (angl. Management Standards) (toliau Standartai). Higienos institutas išvertė ir

pritaikė šią metodiką Lietuvos įmonėms, ji yra nemokama ir laisvai prieinama. Standartai yra

pagrįsti visų lygių darbuotojų įtraukimu į psichosocialinės rizikos vertinimo procesą, suteikiant

jiems galimybę siūlyti galimas intervencijas. Tad atliekant psichosocialinės rizikos vertinimą pagal

Standartus, turėtų būti įtraukiami vadovai ir įvairių profesinių grupių įstaigoje atstovai.

Standartuose apibrėžtos psichosocialinės darbo aplinkos sritys: darbo reikalavimai, darbo kontrolė,

kolegų ir vadovų parama, santykiai, darbo vaidmuo, pokyčiai. Standartų diegimas organizacijoje

apima kelis etapus (2 pav.): 1. organizacijos paruošimo etapas; 2. Standartų supratimo etapas; 3.

duomenų rinkimas, reikalingas vertinant psichosocialinę riziką darbe; 4. problemų ištyrimo ir

sprendimų paieškos etapas; 5. veiksmų plano kūrimas ir įgyvendinimas; 6. veiksmų plano vykdymo

kontrolė ir vykdomų veiksmų veiksmingumo vertinimas.

8

1 pav. TDO rizikos vertinimo modelis.

2 pav. Standartų diegimo etapai

Vertinant psichosocialinę riziką darbe galima remtis ir Tarptautinės darbo organizacijos

(toliau TDO) rizikos vertinimo modeliu (1 pav.), kuriame akcentuojamas nuoseklus ir cikliškas

rizikos vertinimas. Šį modelį sudaro etapai: 1) rizikos identifikavimas; 2) pavojų įvertinimas, kai

atliekama rizikos veiksnių analizė, vertinant žalą, kurią jie gali sukelti; 3) priemonių, susijusių su

streso ir jo pasekmių mažinimu, parinkimas ir diegimas; 4) galimybių sumažinti pavojus vertinimas;

5) priemonių poveikio ir kaštų efektyvumo vertinimas; 6) priemonių tobulinimas. Šis procesas turi

būti reguliariai kartojamas.

Savarankiškai susipažinkite su šia teorine medžiaga: (teorinę medžiagą pdf formatu rasite

Nuotolinio darbo užduotys Lapkričio 8 d./ Psichosocialinės rizikos vertinimas aplanke)

Susipažinti su pagrindiniais teisės aktais:

1. Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m.

spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961.

2. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-669/A1-241.

Susipažinti su teorinė medžiaga apie stresą ir psichosocialinę riziką organizacijose:

3. Pajarskienė B. Psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimas. Urbelis A. ir kt. Profesinė

sveikata, Vilnius, 2008, 240-242.

4. Žiedelis A., Pajarskienė B. Psichosocialiniai įvairių darbuotojų sociodemografinių grupių

darbo veiksniai. Literatūros apžvalga. Visuomenės sveikata. 2015; 3 (70):8-17. Prieiga per

internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.3(70)/VS%202015%203(70)%2

0LIT%20A%20Darbo%20veiksniai.pdf

Susipažinti su informacija apie Standartus

5. Informacinis leidinys, trumpai pristatantis Streso darbe valdymo standartus ir jų taikymo

privalumus. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/darbdaviams.pdf

6. Streso darbe valdymo standartai. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-

valdymo-standartai.html

(susipažinti su informacija skyriuose: Standartai, Standartų diegimo etapai, Standartų

diegimo vadovo santrauka ir/arba Standartų diegimo vadovas)

Susipažinti su informacija apie psichosocialinės rizikos darbe vertinimo gerąją praktiką

9

7. Saugi darbo vieta: stresas yra valdomas. Streso ir psichosocialinės rizikos valdymas darbe.

2014–2015 m. saugių darbo vietų geros praktikos apdovanojimai. Europos darbuotojų

saugos ir sveikatos agentūra, 2015. Prieiga per internetą: https://osha.europa.eu/lt/tools-and-

publications/publications/reports/healthy-workplaces-good-practice-awards-2014-2015

Peržvelgti ir pagal poreikį susipažinti su papildoma literatūra apie konkrečių psichosocialinių

problemų organizacijose sprendimo galimybes (teorinę medžiagą pdf formatu rasite

Nuotolinio darbo užduotys Lapkričio 8 d./ Psichosocialinės rizikos vertinimas aplanke)

8. B. Pajarskienė, R. Jankauskas, J. Kaliatkaite. Konfliktų prevencija. Rekomendacijos

mažoms įmonėms. Higienos institutas, 2012. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Konfliktu%20prevencija%20mazom

s%20imonems.pdf

9. B. Pajarskienė, I. Vėbraitė, T. Jasiukevičiūtė. Rekomendacijos, kaip valdyti psichologinį

smurtą darbo vietose. Higienos institutas, 2010. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekom%20kaip%20valdyti%20psic

hol%20smurta%20darbo%20vietose.pdf

10. Jasiukevičiūtė T, Kaliatkaitė J. Darbo ir poilsio laiko derinimas darbo vietose. Higienos

institutas, 2013. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PSC%20TTVS/Poilsio-darbo-laiko-

derinimas_Leidinys.pdf

11. D. Šorytė, B. Pajarskienė. Darbuotojų gerovės stiprinimas kuriant darbo ir asmeninio

gyvenimo derinimui palankią darbo aplinką. Higienos institutas, 2015. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/REKOMENDACIJOS_darbo%20ir

%20asmeninio%20gyvenimo%20derinimas.pdf

12. Europos komisija. Rizika darbuotojų sveikatai ir saugai sveikatos priežiūros sektoriuje.

Prevencijos ir gerosios patirties vadovas. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties

generalinis direktoratas, 2011. Prieiga per internetą:

13. J. Kaliatkaitė, T. Jasiukevičiūtė, B. Pajarskienė. Rekomendacijos, kaip sumažinti neigiamą

restruktūrizavimo poveikį darbuotojams ir užtikrinti saugią darbo aplinką pokyčių metu.

Higienos institutas, 2013. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/

Restrukturizavimo%20poveikis%20darbuotojams.pdf

14. Žiedelis A., Pajarskienė B. Slaugytojų profesinio perdegimo prevencija sveikatos priežiūros

įstaigose. Higienos institutas, 2017. Prieiga per internetą:

http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Slaugytoju%20perdegimo%20MR.p

df

15. V. Kuodytė, V. Jakubynaitė, I. Vėbraitė, B. Pajarskienė. Metodinės rekomendacijos, kaip

pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų psichosocialinę darbo

aplinką ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją. Higienos institutas, 2014. Prieiga per

internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/

Rekomendacijos_psichikos_sveikatos_slaugytojams3.pdf

Praktinė užduotis:

1. Naudodamiesi „2014–2015 m. saugių darbo vietų geros praktikos apdovanojimai“ leidiniu

(prieiga per internetą: https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/reports/healthy-

workplaces-good-practice-awards-2014-2015 ), išsirinkite labiausiai jūsų organizacijai tinkantį

gerosios praktikos pavyzdį ir užrašykite jo pavadinimą. Išvardinkite pasirinkto pavyzdžio 3

privalumus ir 3 trūkumus.

Jeigu nuoroda paspaudus neatsidaro, įkopijuokite ją į interneto naršyklės langą.

10

2. Tam, kad būtų galima sklandžiai atlikti psichosocialinės rizikos vertinimą organizacijoje, svarbu

suplanuoti darbus. Pasirinkite vieną iš dviejų, jūsų organizacijai labiau tinkantį, psichosocialinės

rizikos vertinimo modelį: TDO rizikos vertinimo modelį (1 pav.) arba Standartų diegimo etapų ciklą

(2 pav.). Pagal pasirinktą modelį suplanuokite psichosocialinės rizikos vertinimą savo

organizacijoje atsakydami į žemiau esančius klausimus.

1) Pagal kurį psichosocialinės rizikos vertinimo modelį atliksite planavimo užduotį?

2) Kokie bus atliekami veiksmai arba darbai? (Išvardinkite, kokius rizikos vertinimo darbus

organizacijoje atliksite? Kiek laiko kiekvienas jų užtruks? Kas šiuos darbus atliks?)

3) Kaip užtikrinsite aukščiausio lygio vadovų įsipareigojimą? (Kokias pareigas užima

pagrindiniai sprendimų priėmėjai? Kokiu būdu su jais bus kalbama apie rizikos vertinimą ir

paklausta jų nuomonės dėl prioritetų?)

4) Kaip įtrauksite darbuotojus ir jų atstovus į psichosocialinės rizikos vertinimą? (Kokiu

būdu aiškinsitės su darbuotojų atstovais apie poreikį spręsti streso darbe problemas? Kaip

informuosite darbuotojus apie psichosocialinės rizikos vertinimo eigą (trumpų pasitarimų

metu, intranetu, elektroniniais laiškais, skelbimų lentose, ar kitais būdais)? Ar ir kokiu būdu

įtrauksite darbuotojus į priemonių (TDO modelis) arba veiksmų plano (Standartų etapai)

kūrimą ir vykdymą).

5) Kaip suplanuosite reikiamus išteklius? (Kokių organizacijos išteklių prireiks? Skaičius

žmonių su kuriais reiks dirbti vertinant streso darbe riziką? Kiek laiko šie žmonės turės

skirti? Kokie techninės įrangos poreikiai? Kokių dar organizacijos išteklių gali prireikti?)

Užduoties atlikimas bus aptariamas lapkričio 14 d.

5. SAUGOS IR SVEIKATOS KULTŪRA (PRAKTINĖ UŽDUOTIS)

Konsultuoja:

Lolita Pilipavičienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyrius.

Tel. (8 5) 2122589, el. p. lolita.pilipaviciene@dmc.lt

Savarankiškai susipažinkite su šia teorine medžiaga:

Saugos ir sveikatos gerinimas įmonėse (rasite dalomojoje medžiagoje arba paspaudę nuorodą) http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekom_Saugos_ir_sveik_kult_gerinimas.pdf

Praktinė užduotis: Saugos ir sveikatos kultūros gerinimas įmonėse: darbuotojų anketavimas

Įvadas į užduotį. Darbuotojų anketavimas padeda nuspręsti, kuriais aspektais reikėtų pagerinti

įmonės saugos ir sveikatos kultūrą. Darbuotojams pateikiamu saugos ir sveikatos kultūros

11

klausimynu (dar vadinamu saugos ir sveikatos klimato klausimynu) siekiama išsiaiškinti darbuotojų

nuostatas ir požiūrį į tam tikrus saugos ir sveikatos kultūros aspektus. Klausimyną turėtų sudaryti

tiek pozityvūs, tiek negatyvūs teiginiai. Užduotyje (rasite Nuotolinio darbo užduotys Lapkričio 8

d./ Saugos ir sveikatos kultūra aplanke) pateikiami saugos ir sveikatos kultūros aspektų

(paryškintu šriftu) ir juos apibūdinančių klausimyno teiginių pavyzdžiai. Kad būtų aiškiau,

negatyvūs teiginiai pavyzdyje pažymėti žvaigždute. (Klausimyne, kuris teikiamas darbuotojams,

žvaigždutės nežymimos.) Darbuotojus anketuojant būtų klausiama, ar jie pritaria kiekvienam iš

išvardintų teiginių: visiškai nesutinku – 1 balas, nesutinku – 2 balai, nei sutinku, nei nesutinku – 3

balai, sutinku – 4 balai, visiškai sutinku – 5 balai. Žymint pritarimą negatyviems teiginiams, balai

skaičiuojami atbuline tvarka (visiškai nesutinku – 5 balai ir t.t.). Atskirų aspektų (arba teiginių)

surinkta darbuotojų pažymėtų balų suma padėtų identifikuoti mažiausiai balų surinkusius ir

gerintinus aspektus. Kadangi klausimų skaičius ties kiekvienu aspektu gali skirtis, skaičiuojamas

balų vidurkis. Būtina užtikrinti darbuotojų anonimiškumą.

1. Atlikite praktinę užduotį, kuri pateikta Nuotolinio darbo užduotys Lapkričio 8 d./ Saugos

ir sveikatos kultūra aplanke)

2. Atliktą užduotį iki lapkričio 9 d. (imtinai) siųskite: lolita.pilipaviciene@dmc.lt

3. Vėliau atsiųsti variantai nebus įtraukti į atgalinio ryšio analizę. Lapkričio 13 d. kiekvienas

mokymų dalyvis el. paštu gaus šios užduoties apibendrintus rezultatus. Juos skelbiant bus

laikomasi konfidencialumo (asmens bei įmonių duomenys nebus viešinami).

12

Lapkričio 9 d. (ketvirtadienis)

Darbas nuotoliniu būdu 8 val.

6. RIZIKOS VEIKSNIAI IR VERTINIMAS ĮMONĖSE: ĮRANKIAI, NAUDINGOS

NUORODOS (PRAKTINĖ UŽDUOTIS)

Konsultuoja: Rasa Šidagytė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyrius.

Tel. (8 5) 212 2574, el. p. rasa.sidagyte@hi.lt

Šioje mokymų dalyje pristatome profesinės sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos

specialistams naudingus informacijos ir duomenų šaltinius, kurie lengvai prieinami internete ir yra

nemokami.

Savarankiškai susipažinkite su šia informacija

Jeigu nuoroda paspaudus neatsidaro, įkopijuokite ją į interneto naršyklės langą.

1. ESENER tyrimas. Agentūros EU-OSHA atliekama Europos įmonių apklausa apie naują ir

kylančią riziką (ESENER) yra išsamus tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kaip Europos darbo

vietose praktiškai valdoma darbuotojų saugai ir sveikatai kylanti rizika. Visos Europos verslo

įmonių ir organizacijų prašoma atsakyti į klausimyno klausimus apie: bendrus darbo vietoje

darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) kylančios rizikos veiksnius ir jų valdymo metodus;

psichosocialinės rizikos veiksnius, pvz., stresą, patyčias ir priekabiavimą; DSS valdymo paskatas ir

kliūtis; darbuotojų dalyvavimą įgyvendinant praktines saugos ir sveikatos gerinimo priemones.

ESENER-2 (2014 m.) apklausoje, skirtingai nuo ESENER-1 (2009), jau dalyvavo ir labai mažos

įmonės, kuriose dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų, ir žemės ūkio bendrovės. Atliekant apklausą, aptartos

ir šios temos: raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai; DSS valdymo struktūra; požiūriai į darbuotojų

dalyvavimą valdant DSS.

Panagrinėkite interaktyviąją ESENER-2 rezultatų lentelę interneto svetainėje

https://osha.europa.eu/lt/surveys-and-statistics-osh/esener/2014lt (atkreipkite dėmesį, kad svetainėje

galima nustatyti lietuvių kalbą).

Pasirinkite dominantį klausimą (kairėje) ir Jums aktualų sektorių (viršuje) bei palyginkite

Lietuvos rezultatą su Europos Sąjungos vidurkiu arba pasirinkta šalimi.

Kokia dalis Lietuvos įmonių nurodo, kad darbuotojai patiria varginančias ir skausmingas kūno

padėtis darbe, įskaitant ilgą senėjimą? Ar šiuo klausimu skiriamės nuo kitų Europos šalių?

Kokia dalis mūsų įmonių nurodo, kad jų veikloje darbuotojai susiduria su cheminėmis ar

biologinėmis medžiagomis? Ar skiriamės nuo kitų Rytų Europos šalių? Šiaurės šalių?

Kiek Lietuvos įmonių teigia, kad reguliariai neatliekamas su darbo vieta susijusios rizikos

vertinimas?

Ar su darbo vieta susijusios rizikos vertinimą Lietuvoje daugiausia atlieka darbovietės

darbuotojai, ar šios paslaugos perkamos iš išorės paslaugų teikėjų? O kaip yra kitose šalyse?

Kiek mūsų įmonių nurodo, jog naudojasi profesinės sveikatos specialisto paslaugomis? O

psichologo paslaugomis?

Ar įmonės kasmet numato konkrečias išlaidas darbuotojų sveikatos ir saugos priemonėms bei

įrangai?

13

Ar įmonės nuolat analizuoja darbuotojų nedarbingumo dėl ligos priežastis, siekiant pagerinti

darbo sąlygas? Kaip šiuo klausimu skiriamės nuo Skandinavijos šalių?

Kaip dažnai Lietuvos įmonėse darbuotojų atstovai ir vadovybė aptaria darbuotojų sveikatos ir

saugos klausimus? Ar tokios diskusijos vyksta reguliariai, ar tik iškilus konkrečių darbuotojų

sveikatos ir saugos problemų, ar visai nevyksta? Kaip šiuo klausimu skiriamės nuo Skandinavijos

šalių?

2. Europos darbo sąlygų tyrimas (EWCS). Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo

(Eurofound) periodiškai atliekamas tyrimas nagrinėja tokias temas, kaip užimtumo statusas, darbo

laiko trukmė ir organizavimas, darbo organizavimas, mokymasis ir mokymas, fizinės ir

psichosocialinės rizikos veiksniai, sveikata ir sauga, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra,

darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, darbo užmokestis ir finansinis saugumas, darbas ir

sveikata. Atliekant tyrimą tiesiogiai apklausiami atsitiktine tvarka atrinkti dirbantieji (darbuotojai ir

savarankiškai dirbantys asmenys). 2015 m. atliktas jau šeštasis toks tyrimas; apklausta beveik 44

000 darbuotojų 35 šalyse.

Panagrinėkite interaktyvią EWCS duomenų vizualizavimo priemonę interneto svetainėje

https://www.eurofound.europa.eu/lt/data/european-working-conditions-survey (atkreipkite dėmesį,

kad svetainėje galima nustatyti lietuvių kalbą).

Pasirinkite Jus dominantį klausimą (kairėje), profesiją ar sektorių (viršuje) bei palyginkite

Lietuvos rezultatą su Europos Sąjungos vidurkiu arba pasirinkta šalimi.

Kokia dalis Lietuvos darbuotojų teigia, kad jiems nemažai laiko tenka dirbti veikiant vibracijai?

dideliame karštyje? su cheminiais produktais ar cheminėmis medžiagomis? Beveik visą laiką dirba

sėdimą darbą?

Ar mūsų darbuotojai dirba laisvalaikiu, kad įvykdytų su darbu susijusias pareigas?

Ar Lietuvos darbuotojai mano, kad darbas daro poveikį jų sveikatai? Kokį poveikį?

Lietuvos dirbančiųjų teigimu, kiek dienų per pastaruosius 12 mėnesių jie neatvyko į darbą dėl su

sveikata susijusių priežasčių?

Ar Lietuvos darbuotojai dirba sirgdami?

3. Internetinio EU-OSHA vadovo „Saugi darbo vieta visoms amžiaus grupėms“ paskirtis –

didinti informuotumą ir žinias, susijusias su darbo jėgos senėjimu, pačiu senėjimo procesu ir jo

pasekmėmis darbuotojams bei pateikti praktines rekomendacijas, kaip spręsti su senėjimu susijusius

uždavinius. E. vadove pateikiama informacija apie amžiaus valdymą, su amžiumi susijusios rizikos

vertinimą, sveikatos stiprinimą darbe ir kitais darbdaviams, DSS specialistams, žmoniškųjų išteklių

personalui ir darbuotojams aktualiais klausimais.

Panagrinėkite e-vadovą: https://eguides.osha.europa.eu/ (pasirinkite Lietuvą) pagal artimiausią sau

(DSS specialisto) ar kitą dominantį profilį.

Taip pat susipažinkite su faktais, pateiktais skydelyje „Ar žinote, kad ....?“ (žr. apačioje).

4. OSH-WIKI – darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių ir gerosios praktikos

enciklopedija (kol kas dauguma straipsnių anglų kalba): https://oshwiki.eu/wiki/Main_Page. Ši

enciklopedija sukurta EU-OSHA agentūros iniciatyva. Straipsnius šiai svetainei rengia pripažinti

srities ekspertai ir mokslininkai.

Susipažinkite su OSH-WIKI informacijos turiniu (Table of Contents). Rekomenduojame detaliau

išnagrinėti temą „Dangerous substances (chemical and biological)“, nes 2018–2019 m. EU-

OSHA saugių darbo vietų kampanija bus orientuota į pavojingas medžiagas.

14

Papildoma medžiaga lietuvių kalba:

Kancerogenų ekspozicija ir su darbu susijęs vėžys: vertinimo metodų apžvalga

file:///C:/Documents%20and%20Settings/Algis/My%20Documents/Downloads/Cancer%20summar

y%20-%20lt.pdf

Cheminės medžiagos – pavojinga! Pavojingumo piktogramų paaiškinimai

file:///C:/Documents%20and%20Settings/Algis/My%20Documents/Downloads/online_121102_LT

_EU-OSHA_chemical_hazard_pictograms_leaflet_lc.pdf

7. RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMO DARBO VIETOSE ĮRANKIŲ APŽVALGA

Konsultuoja: Raimonda Eičinaitė-Lingienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovė .

Tel. (8 682 52413) raimonda.eicinaite@dmc.lt.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos

Respublikoje veiklą vykdė 83 256 įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose dirbo 939 388 tūkst.

darbuotojų. Net 96.5 proc. darbuotojų dirbo labai mažose ir mažose įmonėse, kur labai mažos

įmonės (iki 9 darbuotojų sudarė) 81 proc. veikiančių įmonių, o įmonės, kuriose dirbo 10–49

darbuotojai (toliau – mažos įmonės)–15,5 proc. veikiančių įmonių, Kadangi kokybiškų paslaugų,

tame tarpe ir profesinės sveikatos priežiūros, teikimas labai mažoms ir mažoms įmonėms yra

apribotas tiek juridiškai, tiek faktiškai, atitinkamai ir nustatomų su darbu susijusių ligų, profesinių

ligų, nelaimingų atsitikimų skaičiai tokiose įmonėse yra dideli. ESENER apklausos duomenimis

beveik 1 iš 5 įmonių, pranešančių apie tai, kad joms tenka bendrauti su problemiškais klientais arba

kad jos susiduria su laiko trūkumu, nurodo, jog joms trūksta informacijos ar reikiamų priemonių,

kad šią riziką galėtų veiksmingai šalinti. EU-OSHA atliktoje apklausoje ESENER nustatyta, kad 79

proc. Europos vadovų nerimauja dėl streso darbe. Tačiau mažiau nei 30 proc. Europos organizacijų

turi procedūras darbo vietose patiriamam stresui, priekabiavimui, trečiųjų šalių agresijai atpažinti ir

valdyti.

Į ką turėtų būti nukreipta prevencija šioje srityje? Rizikos vertinimą kaip tinkamiausią būdą spręsti

sveikatos ir saugos klausimus nurodė net 90 proc. ESENER apklausoje dalyvavusių 28 ES valstybių

narių įmonių. Svarbiausias 2014-2020 ES darbuotojų saugos ir sveikatos strategin4s programos

uždavinys-didinti labai mažų ir mažų įmonių gebėjimą įdiegti efektyvias rizikos vertinimo

priemones, ypač labai mažoms ir mažoms įmonėms.

Savalaikis ir sistemingas darbo aplinkoje esančių rizikos veiksnių identifikavimas ir vertinimas,

atsakingų darbuotojų už saugą ir sveikatą paskyrimas, pačių darbuotojų įtraukimas į rizikos

veiksnių vertinimo ir valdymo programas, jų kompetencijos stiprinimas, mokymų organizavimas,

ypač svarbi grandis yra geros praktikos modelių apie rizikos valdymą kitose šalyse įdiegimas.

Rizikos veiksnių vertinimui darbo vietose gali būti naudojami įvairūs įrankiai. Dalis jų yra jau

paruošta įvairių organizacijų, ir galime naudoti kaip pavyzdinius rizikos veiksnių vertinimo

įrankius; pasinagrinėjus įvairias darbo vietas, rastume susistemintų aprašymų apie būdingus rizikos

veiksniu, pvz.: veiksniai gali būti aptinkami specifinėse darbo vietose, pvz., farmacijos pramonėje,

chemijos pramonėje, sūrių gamyboje, ofise ir pan.

https://www.besmart.ie/risk-assessment/pending/hazard/

http://www.safetyrisk.net/free-online-risk-assessment-tools/ ;

www.hse.uk / risk / assessment.htm;

www.prevention10.es ,

www.rie.nl ;

15

Viena iš tokių priemonių, naudojamų ES šalyse ir rekomenduojamų EU-OSHA agentūros-OIRA

įrankis (https://www.napofilm.net/en/napos-films/napo-in-risk-assessment-online).

Šio įrankio naudojimas nereikalauja jokių specialių žinių ir įgūdžių – tereikia mokėti naudotis

elektroniniais įrankiais, užsiregistruojant e-paštu. Galite pabandyti patys susisteminti Jums žinomus

rizikos veiksnius darbo vietose, naudojantis pridėta gerąją praktika. Pridedamos kaip matrica

lentelės duomenų suvedimui.

Praktinė užduotis:

Konsultuoja:

Danguolė Gorobecienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyrius.

Tel. (8 5) 2120681, el. p. danguole.gorobeciene@hi.lt

Interaktyvaus profesinės rizikos vertinimo (OiRA) klausimais konsultuoja Vesta Macė, Valstybinės

darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyr. specialistė; el. paštas vesta.mace@vdi.lt arba tel.

(8 5) 265 0189;

Pasinaudodami susipažinta informacija, aukščiau pateiktais pavyzdžiais arba OiRA sistema,

įvertinkite profesinę riziką savo įmonėje (jei jūsų įmonė yra priskiriama prie didelių, atlikite rizikos

vertinimą įmonės padalinyje/skyriuje):

1. Panaudokite turimą ar surinkite informaciją apie darbuotojų skaičių (tarp jų nėščiųjų,

maitinančių, iki 18 metų, vyresnių, kaip 50 metų, neįgaliųjų), lankytojų skaičių, jei tokių yra ar

būna, sergančių lėtinėmis ligomis, turėjusių nedarbingumą dėl ligos, sveikatos patikrinimo

rezultatus, nelaimingus atsitikimus, skundus ir t.t., galimus pavojus darbe, darbo procesus ir jų metu

veikiančius rizikos veiksnius.

2. Jei buvo išmatuoti kenksmingų rizikos veiksnių dydžiai, išanalizuokite rezultatus;

3. Apibendrinant rezultatus, įvertinkite galimą žalą sveikatai pagal jos intensyvumą bei tikimybę ir

įvertinkite žalos priimtinumą (priimtina, toleruotina, nepriimtina).

4. Pasiūlykite priemones rizikos valdymui.

Užduoties atlikimas bus aptariamas lapkričio 14 d.

16

Lapkričio 10 d. (penktadienis)

Darbas nuotoliniu būdu 6 val.

8. SU DARBU SUSIJUSIOS LIGOS IR PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMO PROCEDŪROS

(TEORIJA)

Konsultuoja:

Teresė Genovaitė Bagdonienė, darbo medicinos gydytoja, Centrinė darbo medicinos ekspertų

komisija. Tel. 8 620 70767, el. p. teresebag@gmail.com

Savarankiškai susipažinkite su šia teorine medžiaga:

Jeigu nuoroda paspaudus neatsidaro, įkopijuokite ją į interneto naršyklės langą.

Kaip atpažinti su darbu susijusias ir profesines ligas. Metodinės rekomendacijos gydytojams http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Kaip%20atpazinti%20profesines%20ligas.pdf

Teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (2017 m.), XI skyriaus straipsniai:

-158 strp. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas;

-159 strp. Darbuotojų teisė dirbti saugiai;

-160 strp. Žalos atlyginimas.

Aktuali redakcija: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/giCZwujhpu

2. Profesinių ligų sąrašas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas

Nr. 1198 Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo

nuostatų.

Aktuali redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.40954BA5F904/TAIS_423688

3. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.

balandžio 28 d. nutarimas Nr. 487 Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo.

Aktuali redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.04551A50A76D/JDWmIBZGfI

4. Profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarka: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2000 m. gegužės 31 įsakymas Nr. 301 Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros

įstaigose.

Suvestinė redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DC61D74561C5/VPjCIsdVGg

5. Profesinių ligų nustatymo kriterijai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m.

gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1087 Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo.

Aktuali redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BEB4AED8CDA6/LAgHKTwdMl

9. DARBUOTOJŲ SERGAMUMO RODIKLIAI (PRAKTINĖ UŽDUOTIS)

Konsultuoja: Rasa Šidagytė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyrius.

Tel. (8 5) 212 2574, el. p. rasa.sidagyte@hi.lt

17

Praktinė užduotis:

Oficialūs Lietuvoje nustatytų profesinių ligų duomenys skelbiami Higienos instituto interneto

svetainėje: http://www.hi.lt/ / Registrai ir IS (pasirinkti kairėje) / Profesinių ligų valstybės registras.

Susipažinkite su Profesinių ligų valstybės registro statistine informacija, pateikta leidinyje

„Profesinės ligos Lietuvoje 2016 m.“ ir statistinėse ataskaitose.

Atsivertę nurodytą svetainę, atsakykite į žemiau pateiktus klausimus:

Kaip kito sergamumo profesinėmis ligomis rodikliai per 10 metų (2007-2016 m.)?

Kokios profesinių ligų grupės vyrauja Lietuvoje? Kokie rizikos veiksniai sukelia Lietuvoje

nustatomas profesines ligas?

Kam nustatoma daugiau profesinių ligų – vyrams ar moterims? Ar yra skirtumų, priklausomai nuo

profesinę ligą sukėlusio veiksnio?

Kokiuose sektoriuose dirbantiems asmenims nustatoma daugiausia profesinių ligų?

Su darbu susijusių sveikatos problemų paplitimui išaiškinti Europoje periodiškai atliekamas

Gyvenimo užimtumo tyrimo (LFS) specialus modulis, kurio rezultatai skelbiami Eurostato

duomenų bazėje. Tyrimą atlieka Statistikos departamentas. Paskutinis toks specialus modulis buvo

atliktas 2013 m. Susipažinkite su Statistikos departamento pranešimu spaudai (rasite Nuotolinio

darbo užduotys Lapkričio 10 d. aplanke).

18

Lapkričio 13 d. (pirmadienis)

Darbas nuotoliniu būdu 8 val.

10. PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTO FUNKCIJOS (TEORIJA IR PRAKTINĖ

UŽDUOTIS)

Konsultuoja:

Raimonda Eičinaitė-Lingienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro vadovė.

Tel. (8 5) 2121969, el. p. raimonda.eicinaite@dmc.lt

Dėl Higienos instituto 2017 m. atliktos profesinės sveikatos specialistų veiklos (funkcijų) studijos

rezultatų konsultuoja Jolita Kartunavičiūtė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų

skyrius. Tel. (8 5) 2120861, el. p. jolita kartunaviciute@hi.lt

Savarankiškai susipažinkite su šia teorine medžiaga:

Jeigu nuoroda paspaudus neatsidaro, įkopijuokite ją į interneto naršyklės langą.

1. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575.

Aktuali redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B2D4448A24C1/imjkTsbIQe

2. Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos (BOHS). http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Pagrindines%20profesines%20sveikatos%20tar

nybos.pdf

3. Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.

V-271.

Aktuali redakcija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FDB0A753FF29/PhplGTYDCL

4. Profesinės sveikatos slaugytojas. Kompetencija ir vaidmuo įmonėje: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/PS%20slaugytojas.Kompetencija%20ir%20vai

dmuo%20imoneje.pdf

5. Darbo medicinos gydytojo vaidmuo darbuotojų sveikatos priežiūroje: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Darbo%20medicinos%20gydytojo%20vaidmuo.pdf

6. 1985 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija dėl darbo medicinos tarnybų Nr. C161 (rasite Nuotolinio darbo užduotys Lapkričio 13d. aplanke) ir Rekomendacija C187 (anglų kalba):

http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO:12100:P12100_INSTRUM

ENT_ID:312332:NO

Praktinė užduotis:

1. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus:

Kiek profesinės sveikatos specialistų turi būti Jūsų įmonėje? Kokios Lietuvoje yra teisės

aktu nustatytos profesinės sveikatos specialisto funkcijos, teisės ir pareigos?

19

Kokiose veiklose šie specialistai dalyvauja Šiaurės šalyse, vadovaujantis Tarptautinės darbo

organizacijos (TDO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumentais?

Ar skiriasi profesinės sveikatos specialisto veiklos įmonėje galimybės, priklausomai nuo jo

bazinio išsilavinimo? Kokiomis sąlygomis šis specialistas gali teikti asmens sveikatos

priežiūros paslaugas įmonėje?

2. Susipažinkite su Higienos instituto 2017 m. atliktos profesinės sveikatos specialistų veiklos

(funkcijų) studijos rezultatais (rasite Nuotolinio darbo užduotys Lapkričio 13 d. aplanke) ir

užpildykite klausimyną apie profesinės sveikatos specialistų funkcijas (rasite dalomojoje

medžiagoje).

Užduoties atlikimas bus aptariamas lapkričio 14 d.