20-mečio šventė Kauno rotušėje

Minint socialinės pedago-gikos įsteigimo ugdymo insti-tucijose 20-metį, Kauno rotu-šėje surengtas priėmimas mies-to socialinėms pedagogėms

2 psl.

D. Kliaugaitė: ”Džiaukis ir vertink tai, ką turi“

Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktarei Dainai Kliaugaitei šiek tiek ap-maudu, kad Lietuvoje nuotėkų sistema didžia dalimi priklauso valstybiniam sektoriui, kuris nesuinteresuotas plėtoti moks-linių tyrimų ir investuoti kapi-talo

5 psl.

Geriausios idėjos

Daugiausiai apdovanoji-mų „Technopolio“ rengtame konkurse „Idėja mano ateities miestui“ pelnė KTU studentai

6 psl.

ISSN 2029-7173

Birštone vykusiame plenere kurta skulptūra „Prisilietimas“ Nukelta į 4 p.

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

Nukelta į 3 p.

Valdydami šešiaratį robotą „Sabonis“ mugės lankytojai sten-gėsi kamuoliuką įmesti į „krepšį“

Giedriaus ŽIDoNIo nuotr.

Mieli „ ”Studijų aidų“ skaitytojai,

išsiskiriame su Jumis vi-sai vasarai. Sėkmingai baiki-te mokslo metus, keliaukite, pažinkite ir paskui savo įspū-džiais pasidalykite su mumis. Redakcija visada laukia Jūsų užeinančių, rašančių, fotogra-fuojančių, skaitančių, kritikuo-jančių...

Susitiksime naujais moks-lo metais. Kitas numeris išeis rugpjūčio 31 d. (trečiadienį).

Jūsų „Studijų aidai“

www.ktu.lt Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d.

12 (218

7)

2011 m. birželio 16 d.

Prakalbinti akmuo, medis ir metalasInga DuBoVIJIenė

KTU centrinių rūmų IV aukš-te atsiveria netradicinis vaizdas – čia eksponuojama KTU Dizaino ir technologijų fakulteto Dizaino katedros doc. Gintario Česiūno skulptūrų paroda. Akį traukia keli skulptūriniai portretai, kurie, anot autoriaus, atsirado iš pragmatiš-ko poreikio ką nors dovanoti ko-legoms, draugams, artimiesiems. Tiesa, parodoje tik menka dale-lė G. Česiūno sukurtų portretų, mat jie išdovanoti. Idėja sukurti portretus gimė prieš daugiau nei penkerius metus. Tarp skulptūri-nių portretų yra ir anūkų, dukters portretai. Dar vienas skulptūrose pasikartojantis motyvas – žirgai. Pasirodo, jie atsirado dalyvaujant Dusetose rengiamame konkurse „Žirgas dailėje“. Docentas pa-brėžia, kad kartais pati medžiaga: akmuo, medis, – pastūmėja link temos, tema tarsi prašosi atsklei-džiama, kai kontūrai pačios gam-tos duoti...

Manau, ne vienas prisimena 2003–2004 Naujuosius metus, per kuriuos Kauną puošė penki lempelėmis apšviesti didžiuliai metaliniai G. Česiūno sukurti ro-jaus paukščiai. Paukščių tematika 2008 m. jau viso Dizaino ir tech-nologijų fakulteto kolektyvo (taip

pat ir studentų) buvo kurtos stili-zuotos didžiulės „lėlės“ (kaukės ir drabužiai), skirtos Kauno vals-tybinio lėlių teatro 50-mečiui. G.Česiūnas tuomet kūrė Paukščių kaukes, kuriose kartais buvo ga-lima rasti ir fakulteto darbuoto-jų veido bruožų. Visi menininko darbai spinduliuoja gyvybe, yra charakteringi, išvaizdūs, kartais su humoro ar net ironijos dalele, mat ir pats autorius į gyvenimą žiūri linksmai ir optimistiškai.

Paklaustas, kaip atrado savo, kaip menininko kelią, docentas sakė, kad vaikystėje piešti jį pa-stūmėjo tėvas, pastebėjęs gabu-mus. Vėliau jau jis pats savo vai-kus taip pat skatino piešti, šiek tiek mokė, tad jiems tai sekasi puikiai. Tik vyresnėlis Vilius ne-susiejo savo gyvenimo su menu, o Pijus šiuo metu yra kaip ir tė-tis skulptorius, bendrų darbų tal-kininkas ir autorius. Jaunesnioji Miglė irgi dalyvauja dailės kon-kursuose net ir užsienyje.

Gintaris Česiūnas savo tra-dicinės skulptūros studijas tuo-metinėje Juozo Naujalio meno mokykloje (šiuo metu – Dai-lės gimnazija) prisimena su di-džiausiu džiaugsmu. „Tai bu-vo nuostabūs metai, – teigė

Mokslo mugė VaršuvojeGiedrius ŽIDonIS

Varšuvoje, Maršalo Edwar-do Rydz-Śmigły parke, gegužės 28 d. vyko jau 15-oji tarptautinė mokslo mugė „Piknik Naukowy“, kurią organizavo mokslo centras „Kopernik“ ir Lenkijos radijas. Tai populiariausias Lenkijoje ir didžiausias Europoje mokslo ren-ginys po atviru dangumi, per die-ną sulaukiantis apie 100 tūkst. lankytojų. Tarp 40 tūkst. kvadra-tinių metrų plote išsidėsčiusių 230 palapinių, scenų ir demons-tracinių punktų buvo ir Lietuvos palapinė, kurioje šaliai atstovavo Lietuvos ambasada Lenkijoje ir Kauno technologijos universiteto studentai bei mokslininkai.

Šių metų mugės tema buvo „Laisvė“, tačiau ta pati laisvė ir buvo duota renginio dalyviams – savas institucijas, mokslo centrus kiekvienas galėjo pristatyti pa-sitelkęs visą išmonę ir fantaziją. Kaip teigė KTU delegacijos va-dovas, Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros lekto-rius Gediminas Adlys, pernykš-tėje Varšuvos mokslo mugėje, pavadintoje „Didysis mikropa-saulis“, KTU delegacija prista-tė mūsų Universiteto ultragarso mokslo pasiekimus, o dar anks-čiau vykusioje, skirtoje matema-tikai, Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentai labai vaizdžiai pristatė fraktalų mokslą.

Žiūrovus visada traukia ne-tradiciniai pristatymai ir naujo-vės, kitur dar nematyti reginiai, todėl žmonių visada buvo gausu prie Varšuvos politechnikumo pa-lapinės, kur aplink atsitvėrusius nuo minios mokslinio chemikų būrelio „Flogiston“ narius rūko dūmai ir kilo liepsnos – čia bu-vo demonstruojami įvairūs eks-perimentai, o įžengęs į Varšuvos universiteto fizikų palapinę pasi-jusdavai atsidūręs naujųjų alche-mikų pasaulyje – tamsoje aplink mirgėjo lazerių šviesos, eksperi-

mentus demonstruojančių kom-piuterių ekranai.

Be Lenkijoje žinomų moks-lininkų, taip pat studentų, vyres-niųjų klasių moksleivių, į šį fes-tivalį veržte veržiasi vaikai ir jų tėveliai.

Taikė norinčius valdyti robotus

Lietuvos stendas tradiciškai buvo įkurdintas užsieniečių alėjo-je – šalia airių, prancūzų, švedų. Fundamentaliųjų mokslų fakulte-

to studentai Neringa Vaičiūnaitė, Andrius Tidikas ir Rimas Šepe-rys demonstravo fizikinius ener-getinių įrenginių principus – kaip iš vėjo gaunama elektra ir veikia saulės elementai, kaip veikiant šviesai gaunamas vandenilis ar generuojama šilumos energija. Fizikos katedros profesorė Dia-na Adlienė ir būsimieji atominės energetikos specialistai Mantas Bukauskas ir Darius Lesevičius kvietė prie plakatų, kur buvo gali-ma aptarti radioaktyviosios taršos ir branduolinės energetikos pro-blemas. Andrius Dmuchovskis ir Nikolajus Medvedevas pristatinė-jo sumanųjį namą ir sumanųjį šal-dytuvą, kuriamus KTU.

Gausiausio lankytojų būrio susilaukė robotus pristatinėję stu-dentai, kartais jiems net tekda-vo atlaikyti tikrą minios spūstį ar taikyti nesutariančius vaikus, ku-riam iš jų priklauso pirmumo tei-sė išbandyti roboto valdymą. KTU Panevėžio institute sukurtą robotą pristatė šio instituto darbuotojas Raimondas Klemka, kitus robo-tus demonstravo KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulte-to atstovai Gintautas Narvydas ir Bernardas Navickas, Telekomu-nikacijų ir elektronikos fakulteto atstovas Rolandas Žakelis, Funda-mentaliųjų mokslų fakulteto stu-dentas Simonas Bulota. Kaip teigė

SVEIKINAMEJUBILIATUS

Arūną Pažėrą (Techninės įrangos priežiūros grupė), gimusį liepos 8 d.

Jaroslavą Okulič-Kazariną(Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas), gimusį liepos 14 d.

Rozaliją Navickienę (Cheminės technologijos fakultetas), gimusią liepos 23 d.

Juozą Vidą Gražulevičių (Organinės technologijos katedra), gimusį rugpjūčio 4 d.

Aldoną Krivonienę (Bendrabučių aptarnavimo skyrius), gimusią rugpjūčio 5 d.

Joaną Danguolę Sadeikienę (Dizaino ir technologijų fakultetas), gimusią rugpjūčio 6 d.

Astą Vasiliauskaitę (Finansų katedra), gimusią rugpjūčio 8 d.

Jūratę Banionienę (Aprangos ir polimerinių gaminių technologijos katedra), gimusią rugpjūčio 10 d.

Vidą Sukacką (Fizikos katedra), gimusį rugpjūčio 14 d.

Pranę Birutę Raižienę (Budėjimo ir švaros grupė), gimusią rugpjūčio 15 d.

Nadieždą Kuznecovą (Budėjimo ir švaros grupė), gimusią rugpjūčio 18 d.

Raimondą Jakštą (Kompiuterių aptarnavimo centras), gimusį rugpjūčio 29 d.

Valentiną Kiauleikį (Kompiuterių katedra), gimusį rugpjūčio 31 d.

Konferencijos dalyviai dalijosi patirtimi, kaip gerinti studijų procesą

Dainos GUDoNIENėS nuotr.

Kauno rotušėje iškilmingu renginiu buvo pagerbtos socialinės pedagogės

Jono KLėMANo nuotr.

2 LAIKAS IR MES 2011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

20-mečio šventė Kauno rotušėje

Gegužės 25 d. minint socia-linės pedagogikos, kaip naujos studijų programos ir pareigybės, įsteigimo ugdymo institucijose 20-metį, KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos institutas kartu su Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriumi Kauno rotu-šėje surengė priėmimą miesto so-cialinėms pedagogėms. Garbin-giausioje miesto vietoje, kur pri-siekia merai, kur priimami vizito į Lietuvą atvykę karaliai ir kara-lienės, susirinko šios jauniausios, atsakingos ir sveikatai pavojingos pedagoginės profesijos atstovės – diplomuotos socialinės pedago-gės, iš kurių ketvirtadalis pareng-ta KTU.

Iškilmingą minėjimą pradėjęs rotušės ceremonmeisteris Kęstu-tis Ignatavičius žodį suteikė Edu-kologijos instituto direktorei prof. Palmirai Jucevičienei. Sveikinda-ma Kauno miesto socialines pe-dagoges, profesorė pasidžiaugė prieš 20 metų Kauno Palemono ir Kėdainių rajono vidurinėse mo-kyklose vykusiu moksliniu soci-alinės pedagogikos eksperimen-tu, padėjusiu rimtus mokslinius ir teisinius pagrindus socialinio pe-dagogo institucijos Lietuvos mo-kyklose įsteigimui.

Prof. Irena Leliūgienė, minėto istorinio eksperimento mokslinė vadovė, tuometinė Palemono vi-durinės mokyklos direktorė, per-

skaitė pranešimą apie socialinių pedagogų institucijos steigimo prieš 20 metų aplinkybes, laiko padiktuotą būtinybę. Profesorė, remdamasi moksliniais tyrimais, atliktais KTU Edukologijos insti-tute per pastaruosius 10 metų, ap-žvelgė dabartines socialinių peda-gogų veiklos sąlygas ir spręstinas problemas, siekiant geresnio šios jauniausios pedagoginės profesi-jos atstovų įvaizdžio.

Susitikime savo darbais ir rū-pesčiais pasidalijo Kauno miesto socialinių pedagogų metodinio ratelio pirmininkė Rūta Žitkienė. Ji pabrėžė Edukologijos instituto intelektualinę pagalbą didinant pedagogų kompetenciją, renginio dalyves sveikino Kauno miesto tarybos Švietimo ir kultūros ko-miteto pirmininkė Antanina Me-dvedevienė, Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas doc. Antanas Bagdonas. Keliolikai geriausių ir aktyviausių sociali-nių pedagogių buvo įteikti Kauno miesto mero Rimanto Mikaičio padėkos raštai. Tarp apdovano-tojų – ir KTU profesorė I. Le-liūgienė bei doc. Edita Štuopytė. Profesorė P. Jucevičienė vardinė-mis KTU atminimo dovanomis – laikrodžiais ir padėkos raštais – apdovanojo sėkmingai darbą su moksline tiriamąja veikla de-rinančias ir nuoširdžiai socialinės pedagogikos bakalauro studijų

programą realizuoti padedančias socialines pedagoges Romą Tere-chovienę, Mariją Ščerbavičienę ir Laimutę Graželienę.

Renginyje Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus ve-dėjo A. Bagdono padėkos raštais buvo apdovanotos ir pirmosios, prieš 20 metų Kauno Palemono vidurinėje mokykloje socialinės pedagogikos ugdomajame ekspe-rimente dalyvavusios mokytojos: Rita Agurkienė, Laima Mockeliū-nienė ir Nijolė Jasiulionienė.

Priėmime rotušėje skambėjo nuostabi muzika ir vokaliniai kū-riniai, kuriuos atliko J. Gruodžio konservatorijos studentai.

Šis iškilmingas renginys Ro-tušėje baigė visą renginių, ku-riuos inicijavo KTU Edukologi-jos instituto mokslininkai, ciklą, skirtą socialinio pedagogo insti-tucijos 20-mečiui. Prof. I. Leliū-gienė pranešimus „Kaip gyveni, socialinis pedagoge?“ skaitė Ra-seinių, Marijampolės, Klaipėdos, Kauno rajono ir Kauno pedagogų švietimo centrų organizuotuose renginiuose, socialinių pedagogų konferencijose. Daugelyje Lietu-vos gimnazijų Edukologijos ins-tituto mokslininkės abiturientams propagavo socialinės pedagogi-kos specialybę.

KTu edukologijos instituto inf.

Pasidalyta patirtimiLaura PašKauSKaITė

Birželio 3 d. Ventspilio aukš-tojoje mokykloje Latvijoje vyko projekto „Mokymosi visą gyve-nimą kokybės gerinimas pasienio regione“ (5L) tarptautinė konfe-rencija. Joje buvo diskutuojama,

kaip pagerinti mokymosi visą gy-venimą kokybę pasienyje. Klai-pėdos universiteto prorektorius prof. Vaidutis Laurėnas, Kauno technologijos universiteto E. mo-kymosi technologijų centro direk-torė doc. Danguolė Rutkauskienė, Kurzemės regiono planavimo cen-

tro direktorius Kristians Godinš ir Ventspilio aukštosios mokyklos mokslininkas prof. Janis Vucans dalijosi patirtimi, kaip taikyti ino-vatyvius metodus ir technologijas studijų procesui gerinti. Renginį vedė Inžinerijos mokslinių tyrimų instituto Ventspilio tarptautinio ra-dioastronomijos centro direktorius Valdis Avotins.

Projekto įgyvendinimo metu Kauno technologijos universite-tas ne tik pasidalijo sukaupta pa-tirtimi, bet turėjo galimybę įsigyti infrastruktūros už 221 tūkst. lt. e. mokymosi vaizdo kursams ruoš-ti. Programine įranga teikiamos kokybiškos ir lanksčios vaizdo transliacijos ir užtikrinamas kur-sų pasiekiamumas.

Projektas „Mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimas pa-sienio regione“ (5L) tapo gero-sios praktikos pavyzdžiu moky-mosi visą gyvenimą švietimo pri-pažinimo procese tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Konkursas įsibėgėja

Mieli studentai, dėkojame, kad sėkmingai įsitraukėte į gegu-žę skelbtą konkursą „Kurkime savo erdvę KarTu“. Viešųjų ry-šių skyrius sulaukė keleto įdomių darbų.

Vis dėlto tikimės dar origina-lesnių, išradingesnių, studentiš-kesnių suoliukų eskizų. Juk KTU Studentų miestelis gali ir turi bū-ti išskirtinė, spalvinga jaunimo mėgstama vieta.

Taigi konkursas pratęsiamas visai vasarai iki rugsėjo 20 d. Gal keliaujant po įvairias šalis akys pamatys tai, kas tiktų mūsų Universitetui pagražinti, o gal tie-siog svajojant ant sofos gims ne-pakartojamos idėjos.

Siųskite, neškite savo sukur-tus suoliukų (kartu ir erdvės pla-navimo) eskizus į KTU Viešųjų ryšių skyrių (K.Donelaičio g. 73, 109 kab.), vrs@ktu.lt ir laimėsite vertingą piniginį prizą.

Primename, kad:

Konkurso užduotis – su-kurti išskirtinę studentų poilsio ir bendravimo zoną su suoliukų kompleksu ir kitais reikalingais elementais parinktose Studentų miestelio erdvėse: šalia Dizaino ir technologijų fakulteto bei tarp Elektronikos rūmų ir Informaci-nių technologijų plėtros instituto.

objektas skirtas pagyvinti ir suteikti išskirtinumo visam KTU Studentų miesteliui.

Darbai pateikiami taip:• eskizas (laisva forma);• trumpas idėjos aprašymas.

Visas konkurso sąlygas ra-site KTU interneto puslapyje www.ktu.lt

Studentams →aktualijos → Konkursai

Be to, kartais dirstelėkite ir į KTU facebook‘ą, kur galite da-lintis nuomonėmis, klausti ir dis-kutuoti.

VRS inf.

Dalykiškas trijų institucijų atstovų pokalbis. Iš kairės į dešinę: prof. andrzejus Grzegorzas Chmielewskis, dr. Mirijana Kozak ir prof. Diana adlienė

Gedimino ADLIo nuotr.

Savo sugebėjimus demonstruoja firmos „Honda“ sukurtas hu-manoidas asimo

KTu studentų ir dėstytojų delegacija prie Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje pastato

Andriaus DMUCHoVSKIo nuotr.

Andriaus DMUCHoVSKIo nuotr.

Nukelta į 4 p.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro diena visada būna įtempta

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 32011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

„robotininkų“ veiklą koordinavęs G. Narvydas, vienas iš robotų – humanoidas „Treneris Juozas“ – jau spėjęs išpopuliarėti Lietuvoje, jo judesius, gebėjimą atsistoti „ant galvos“ per televiziją matė vi-sa Lietuva. Valdydami kitą robo-tą – šešiaratį „Sabonį“ – žiūrovai turėjo paimti kamuoliuką, nuvežti ir įmesti į krepšį. Taip simboliškai studentai kvietė žmones atvykti į Lietuvoje vasarą vyksiantį Euro-pos krepšinio čempionatą.

Angliškai ir lietuviškai nesu-prantantiems lankytojams vertė-javo Lietuvos ambasados Len-kijoje ir Varšuvos universiteto darbuotoja dr. Mirijana Kozak ir keletas lietuvių kalbą studijuo-jančių šio universiteto studentų. Mugės dalyviai, KTU studentų korporacijos ,,Tautito“ nariai Ne-ringa ir Rimas pakvietė juos kartu dalyvauti Vasario 16-osios rengi-niuose Kaune.

Apsilankę Lietuvos palapinė-je kai kurie prisistatydavo – vieni turintys ar turėję sąsajų su Lietu-va, kiti – šiaip, besisvečiuojantys kaip pas kaimynus. Buvo užsukę net lietuviai iš Plocko, mat per-skaitė internete, kad mugėje da-lyvauja Kauno technologijos uni-versitetas.

Asimo – vienas šiuo metu to-buliausių robotų humanoidų, su-kurtas firmos „Honda“, Lenkijoje pristatytas mugės metu. Jam pasi-rodyti buvo skirta speciali scena,

tam tikru laiku čia jau būriuoda-vosi žmonės, laukdami išeinan-čio Asimo. Jis scenoje vaikščiojo, bėgo tiesia linija, lipo laiptais, pa-tarnavo prie stalo, taip pat spardė kamuolį, šoko. Kurdami šį huma-noidą firmos „Honda“ inžinieriai puoselėjo ambicingesnius tiks-lus – šis robotas ne tik linksmins publiką, bet ir bus tikras ramstis žmonėms buityje, bus žmonių su negalia pagalbininkas.

Darbas ir pažinimas – kartu

Prof. D. Adlienė džiaugėsi studentų pasiruošimu dalyvau-ti mugėje, jų bendravimu su lan-kytojais. „Dalyvauti mugėje yra viena, tačiau pirma reikia mugei pasirengti, o tai yra gera prakti-ka studentams, – sakė profesorė. – Jie turi įsigilinti į temą, surinkti medžiagą, parengti stendus ar ki-tokias vizualines priemones, ga-liausiai, pasiruošti apie tai kalbėti

anglų kalba. Taigi mokslo mugė yra tik pasiruošimo rezultatas ir išmonė prikviečiant kuo daugiau žmonių“.

Antra vertus, čia naudinga at-važiuoti ir dėstytojams – sutinki kolegas iš kitų aukštųjų mokyklų, su kuriais jau buvai matęsis tarp-tautinėse konferencijose ar semi-naruose. „Mūsų palapinę tarp ki-tų svečių aplankė ir Branduolinės chemijos ir technologijos institu-to Varšuvoje direktorius prof. An-drzejus Grzegorzas Chmielews-

kis. Jis papasakojo apie Lenkijos sostinėje ir Ščecine organizuoja-mą vasaros mokyklą-kursus, skir-tus aptarti plazminių technologi-jų panaudojimo aplinkos apsau-gos srityje klausimams. Grįžę vėl susirašėme laiškais ir štai į šiuos kursus jau pakviesti trys mūsų studentai“, – sėkmingo bendra-

darbiavimo rezultatais dalijosi prof. D. Adlienė.

G. Adlio teigimu, šį kartą labai svariai prie branduolinės energe-tikos ekspozicijos prisidėjo nau-joji Visagino atominė elektrinė. Suvenyrai su elektrinės simbolika daugeliui lankytojų buvo įtikina-mas įrodymas, kad Visagino at-

ominė elektrinė yra realybė. Prie atominei energetikai skirto sten-do rinkosi visi, kas norėjo sužino-ti apie naujos atominės elektrinės projekto pažangą, pasikonsultuo-ti, kaip veikia reaktorius ar iš ko sudarytas panaudotas branduoli-nis kuras.

KTU delegacija Varšuvoje ne tik dalyvavo mugėje – tik atvykę jie apžiūrėjo karališkąjį Lazien-kų parką, Varšuvos universiteto pastatų kompleksą, stebėjo, kaip aikštėje prie Nežinomo karei-vio kapo keičiasi sargyba, Kara-lių rūmuose ieškojo LDK laikus menančių ženklų. Ekskursantus miesto centre lydėjo ir įdomiąją istoriją pasakojo Lietuvos kul-tūros atašė Lenkijoje Jurgis Gie-drys.

Grįždami į Lietuvą mokslo mugės dalyviai dar sustojo Sei-nuose, kur lietuviškos „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytojas Tadas Bagdonavičius papasakojo apie vietiniams lietuviams daro-mas skriaudas, aprodė Švč. Mer-gelės Marijos baziliką, vienuoly-ną, lietuvių savanorių kapus, gim-naziją.

Panašus kasmetinis moks-lo festivalis ,,Erdvėlaivis Žemė“ vyksta ir mūsų šalyje.

Mokslo mugė VaršuvojeAtkelta iš 1 p.

Dirbti žmonių labui„Studijų aidai“ tęsia tradici-

ją ir pristato Universiteto absol-ventus. Šįsyk į klausimus atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Ankstyvoje vaikystėje patyręs tremties „skonį“, jis iš tėvų per-ėmė meilę ir atsidavimą tėvynei. Tai liudija net ir laisvalaikio pa-sirinkimas.

Jau dirbdamas socialinės ap-saugos ir darbo ministru sten-giasi, kad Lietuvos žmonės būtų užtikrinti savo ateitimi. Kartais žmogiškai ministrą, kaip ir visus mus, apninka proto ir širdies koli-zija – ką pasirinkti, vis dėlto visa-da nugali sveika nuovoka ir gebė-jimas pažvelgti toliau.

Jūsų vaikystė paženklinta tremties žyme. Kaip tai atsilie-pė tolesniam Jūsų gyvenimui? Kokias pagrindines vertybes Jums įskiepijo tėvai?

Gyvenimą tremtyje daugiau prisimenu iš tėvų pasakojimų – man buvo treji metai, kai grįžo-

me iš ten. Šis sudėtingas periodas yra neišdildomas iš atminties. Jis padėjo suformuoti kitokį požiūrį į pasaulį, aplinką, kurioje gyve-ni, vertybes, kasdienius dalykus, išmokė vertinti ir branginti tai, ką turi. Visuomet palaikau, o kai kuriais atvejais ir remiu iniciaty-vas, skirtas įprasminti mūsų tau-tiečių tremtį. Viena tokių inicia-tyvų – „Misija Sibiras“, kurią jau kelintus metus organizuoja Lie-tuvos jaunimo organizacijų tary-ba. Džiugu, kad tokias iniciatyvas skatina būtent jaunoji karta, ku-ri siekia įamžinti mūsų protėvių atmintį, sutvarkyti lietuvių ka-pus tremties vietose. Tai yra labai svarbu. Juk žmonija be atminties, kaip medis be šaknų.

Kaip pasirinkote studijų sritį ir aukštąją mokyklą?

Visada norėjau būti gydy-toju. Mokydamasis mokykloje stengiausi padėti susižeidusiems mokyklos draugams, aprišdavau praskeltas galvas, buvau vienas

iš nuolatinių budėtojų mokyklos medicinos punkte. Be to, labai patiko tikslieji mokslai, buvau neakivaizdinės jaunųjų fizikų mokyklos „Fotonas“ narys. No-rėjosi pasirinkti tokią profesiją, kurioje būtų ir bent šiek tiek kū-rybos, galimybių kažką pačiam

sukurti naujo, atrasti. Tad po vieno ilgo nak-tinio pokalbio su seserimi, ku-ri tuo metu jau studijavo KTU (tuometiniame

KPI), nuspren-džiau stoti bū-tent į šią aukštą-ją mokyklą.

Ką Jums davė studijos

automatikos fakultete? ar studijos apskri-tai turi įtakos žmogaus tobu-

lėjimo impulsui, ar tai indivi-dualus kiekvieno žmogaus rei-kalas? Gal galėtumėte paminė-ti dėstytojus, kurie buvo ne tik savo srities žinovai, bet ir asme-nybės?

Studijos Automatikos fakul-tete davė du labai svarbius daly-

kus – gerą laiką ir žinių. Taip pat impulsą, suvokimą, kad nebūtina visko išmokti, o kur kas svarbiau žinoti, kur rasti reikiamus daly-kus, kur kreiptis, kur ieškoti, kad sužinotumei. Studijos aukštojoje mokykloje visuomet palieka gilų pėdsaką žmogaus kelyje. Mano atvejis – ne išimtis. Besimoky-damas bakalauro studijose išties daug patirties ir žinių įgijau, nuo-latos plėtėsi akiratis, lavėjo kriti-nis mąstymas. Be to, šalia aktyvių studijų, aktyviai leidau ir laisva-laikį – buvau KTU šokių ansam-blio „Nemunas“ narys, šokau liaudies šokius. Be to, čia sutikau ir savo žmoną Audrą. Gyvenimas tarp KTU sienų labai patiko.

Vienas iš dėstytojų, kurį me-nu iki šiol, yra Jurgis Staniškis. Tai žmogus iš didžiosios raidės. Visi to meto dėstytojai – tai asme-nybės ir savo srities žinovai, apie kuriuos net ir prikeltas iš miego turėtumei ką pasakyti (šypsosi).

KTu centriniuose rūmuose eksponuoti darbai

G.Česiūną kūrybinis įkvėpimas apima susitikus su akmeniu

Skulptoriaus darbas nelengvas

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

Ričardo ŠAKNIo nuotr.

D.Jankauskas mano, kad ieškant būdų, kaip padėti žmonėms, svarbiausia rasti aukso vidurį tarp jautrumo ir realių poreikių

Minint europos dieną Kaune

Nukelta į 7 p.

4 UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 2011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

skulptorius. – Nors buvo so-vietmetis, bet mes gyveno-me kitame pasaulyje.“ Vė-liau jis studijavo tuometinia-me Vilniaus dailės institute (dabar – VDA) dizaino spe-cialybę. Dirbti G.Česiūnas pradėjo su akmeniu. „Žino-ma, tuo metu buvo kiti įran-kiai (ką čia įrankiai – kaltas ir plaktukas), darbas sunkus, bet, palyginti su medžiu – akmeninių skulptūrų dides-nė liekamoji vertė, tad štai po pertraukos, skirtos medi-nėms skulptūroms kurti, aš vėl ėmiausi akmens“, – juo-kavo skulptorius.

Birželio 2–11 d. Biršto-ne vykusiame Respubliki-niame dailininkų ir skulp-

torių plenere Gintaris Česiūnas, kartu su savo kolegomis Zigmu Buterlevičiumi ir Tomu Žukaus-ku taip pat kūrė skulptūras iš akmens. Skulptoriai savo „dirb-tuvę“ įsirengė greta Birštono pi-liakalnio, po atviru dangumi. Čia visas dienas zirzė šiuolaikinis pa-grindinis skulptorių įrankis. Ži-noma, nebuvo apsieita be kalto ir plaktuko.

Visi norintieji galėjo pama-tyti, kad menininko, ypač skulp-toriaus, darbas – ne tik prie dar-bo stalo eskizus piešti. Visi trys akmeninių darbų autoriai buvo tarsi apsnigti – tiek akmens dul-kių buvo įsigėrę į drabužius ir kū-ną. G.Česiūnas pabrėžė, kad na-miškiams sunku, kai šalia dirba net du skulptoriai – dulkės lenda į visus pašalius. Vis dėlto meni-ninkas neslėpė džiaugsmo, kad jam malonu iš akmens „išspaus-ti“ gyvastį. „Pats įdomumas yra sukurti idėją, taip pat darbo pra-džia ir pabaiga, – dalijosi patir-timi skulptorius. – Paimi akmenį ir nedrįsti jo sugadinti, vis dėlto pirmi pjūviai būna labai malo-nūs, vėliau tiesiog laukia sunkus monotoniškas darbas, o galiau-siai ateina pabaiga – ir tada vėl smagu atlikti baigiamuosius štri-chus“. Taigi po plenero Birštoną puoš G.Česiūno sukurta skulptū-ra „Prisilietimas“ – du viršūnėmis susikabinę sparnai.

„Kuriant mažus darbus atsi-tinka taip, kad akmuo skyla ne vietoje, nutrupa, – pasakojo kū-rybos subtilybes skulptorius. – Tad reikia turėti keletą ruošinių. Štai turėjau užsakymą sukurti apdovanojimą (prizą), tai iš ke-turių ruošinių liko du.“ Pasiro-

do, akmuo ne tik sunkiai įvei-kiama, bet ir įnoringa medžia-ga. Vardydamas ateities planus, G.Česiūnas pirmiausiai paminė-jo vertėjo, prozininko, gydytojo Jeronimo Ralio 135-osioms gi-mimo metinėms skirtą kompozi-

ciją, kuri jau nuo rugsėjo 1-osios puoš Jonavą. Žinoma, kompozi-cijoje, be portreto, atsispindės ir kai kurie „Iliados“ bei „odisė-jos“ fragmentai, juk J.Ralys pir-miausiai ir žinomas kaip šių kū-rinių vertėjas.

Prakalbinti akmuo, medis ir metalasAtkelta iš 1 p.

Kur Jus nuvedė tolesnis ke-lias po studijų? Kaip įsitraukė-te į politinį gyvenimą?

Baigęs aukštąjį mokslą no-rėjau siekti dar didesnių mokslo aukštumų, tad likau dirbti KPI, kad galėčiau rašyti mokslinį dar-bą – disertaciją. Tačiau artimieji mane įtikino, kad užsibrėžtų tiks-lų pasiekti galima ir greičiau – ne-būtina įgyti aukščiausių mokslinių laipsnių. Tad po pusmečio nėriau į tuometines didelės apimties ga-mybos įmones. Dirbau Kauno įmonėje „Energoremontas“ in-žinieriumi technologu, vėliau – technologinio biuro viršininku. Po kurio laiko pradėjau eiti Kauno radijo gamyklos „Banga“ gamybi-nio baro viršininko pareigas. Buvo ir toks metas, kai vadovavau kartu su žmona įkurtai dizaino studijai. Taip išpildžiau norą dirbti kūrybi-nį darbą. Na, o į politinį gyvenimą įsitraukiau kartu su visuomeniniu judėjimu – Lietuvos persitvarky-mo sąjūdžiu, kurio svarbiausias tikslas buvo atkurti Lietuvos vals-tybingumą. Į politiką pasukau dar ir dėl to, kad norėjau praktiškai įtvirtinti tėvų įskiepytas vertybes, dirbti Tėvynės labui.

Vėliau, dirbdamas Kauno ra-jono savivaldybės meru, nuspren-džiau įgyti daugiau žinių, tad įstojau į KTU viešojo administra-vimo magistro specialybę Socia-linių mokslų fakultete.

Kaip tapote socialinės ap-saugos ir darbo ministru?

2009 m. vasarą Premjeras Andrius Kubilius pasakė: „Tėvy-

nė šaukia, reikia, einam, dirbam“. Tad tų pačių metų liepos 22 d. pri-siekiau Seime ir pradėjau eiti so-cialinės apsaugos ir darbo minis-tro pareigas (šypsosi).

Kokie didžiausi iššūkiai ei-nant šias pareigas?

Socialinės apsaugos ir darbo ministro darbas tikrai sudėtin-gas. Ypač tai atsiskleidė sunkme-čiu, kuomet su komanda turėjome rasti būdų, kaip padėti žmonėms, apsaugoti juos, užtikrinti, kad so-cialinės išmokos ir socialinė pa-rama laiku pasiektų tuos, kuriems ji labiausiai reikalinga. Turėjome būti ne tik jautrūs žmonių proble-moms, bet ir išvengti socialinės neteisybės.

Žinoma, ateidamas čia dirbti nesitikėjau, kad bus lengva ir pa-prasta ar kad visi džiaugsis pri-

imamais sprendi-mais. Tai ypač su-dėtingas periodas, šalį buvo sukaus-čiusi krizė, valsty-bės finansų sistema buvo nestabili. Di-džiausią nerimą kė-lė tai, ar pajėgsime laiku mokėti socia-linio draudimo iš-mokas, pensijas, pašalpas. Negalė-jome sau leisti, kad pasikartotų prieš dešimtmetį buvu-sios krizės istorija, kuomet mėnesiais vėlavo socialinės išmokos, moka-mos iš „Sodros“ biudžeto. ėmėmės

sudėtingų ir nepopuliarių spren-dimų. Širdis dažnai sakydavo, kad to, ką darome, geriau neda-ryti, tačiau protas primindavo, kad negalime gyventi tik šia die-na, negalvodami apie ateitį. Tad sunkiausia buvo ir yra suderinti širdies ir proto balsus, priimant nepopuliarius sprendimus.

Socialinės problemos yra pri-oritetinės, tačiau ieškant bendro sutarimo su kitomis institucijo-mis, koalicijos, socialiniais par-tneriais būtinas atkaklumas, ener-gija, ištvermė, žemaitiškas užsis-pyrimas. Visais atvejais, kuomet ieškome būdų, kaip padėti žmo-nėms, svarbiausia rasti aukso vi-durį tarp jautrumo ir realių porei-kių.

Kaip manote, ar dabartinė Lietuvos socialinė sistema ga-

rantuoja žmonėms (jaunoms šeimoms, pagyvenusiems žmo-nėms ir kt.) saugų gyvenimą? Pagrįskite savo nuomonę.

Labai norint visuomet galima rasti būdų ir priežasčių kritikuoti. Tobulų dalykų nėra. Tačiau aš ti-kiu ir pasitikiu Lietuvoje veikian-čia socialine sistema, jos garanti-jomis ir saugumu žmogui. Norė-čiau, kad ir kiti ja tikėtų. To mes ir siekiame, taisydami trūkumus ir siekdami padaryti ją lankstes-nę, atsparesnę ekonominiams, de-mografiniams pokyčiams.

Kaip ir iki šiol, ateityje bus užtikrinta socialinė parama šei-mai ir vaikams. Tuo tikslu yra mokamos socialinės išmokos kū-dikio besilaukiančioms, bet „So-

droje“ nedraustoms moterims, vaikus auginančioms šeimoms, tėvų globos netekusiems vai-kams, socialinės pašalpos nepa-siturintiems, teikiama socialinė parama mokiniams.

Negalime nepastebėti, kad iki šiol socialinio draudimo pa-šalpos auginantiems vaikus yra vienos didžiausių Europoje, nors atlyginimai Lietuvoje dar gerokai atsilieka nuo Europos lygio. Pa-gal naują tvarką, įsigaliosiančią nuo liepos mėnesio, tėveliai ga-lės pasirinkti – arba dvejus me-tus auginti vaiką ir pirmaisiais metais gauti 70 proc., o antrai-siais – 40 proc. kompensuojamo

Dirbti žmonių labuiAtkelta iš 3 p.

Po apdovanojimo įteikimo LR Prezidento rū-muose (iš kairės): LR Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė, dr. Daina Kliaugaitė, LJMS vicepirminin-kas Tomas Žalandauskas

nyderlandai – gėlių šalis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos Idėjų kalvė

MES JAIS DIDŽIUOJAMĖS 52011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

D. Kliaugaitė: ”Džiaukis ir vertink tai, ką turi“Lietuvos jaunųjų mokslininkų

sąjungos (LJMS) iniciatyva ge-gužės 12 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai ap-dovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų diserta-cijų autoriai. Tarp apdovanotų-jų – buvusi Kauno technologijos universiteto doktorantė, dabar jau aplinkos inžinerijos ir kraštotvar-kos mokslų daktarė Daina Kliau-gaitė. Jai, geriausiai disertacijai aplinkosaugos tematika autorei, Europos Parlamento narė Radvi-lė Morkūnaitė-Mikulėnienė, dir-banti Aplinkosaugos komitete, už disertaciją „Veiksnių, sąlygo-jančių lengvaisiais naftos pro-duktais užterštų nuotėkų valymą naudojant biologiškai aktyvuotą sorbentą, tyrimas“ įteikė pinigi-nį prizą, žurnalo „National Geo-graphic“ prenumeratą ir kvietimą apsilankyti Europos Parlamente. Su Daina kalbamės apie diserta-cijos fenomeną, mokslinį darbą gėlėtuose Nyderlanduose ir, žino-ma, ateities planus.

Sakoma, kad specialybės pasirinkimas yra pirmas svar-bus žingsnis gyvenime. Kaip jį žengėte?

„Aš nebuvau tikra, kuriuo ke-liu man sukti baigus mokyklą, iš-skirtinės aistros neturėjau, tačiau labai aiškiai prisimenu prieš sto-jamuosius egzaminus vieną jaukų pokalbį su mama. Per šį pokalbį mama priminė mano vaikystės pomėgį stebėti ir tyrinėti gamtą ar tiesiog būti joje. Keista, tačiau tas pokalbis man įstrigęs iki šiol, tikriausia tai ir buvo šio kelio pra-džia. Ar kartočiau jį? Reikėtų ži-noti, kokia būtų alternatyva, su kuria galėčiau lyginti, galbūt bū-tų įdomu išbandyti kažką naujo, bet šiuo metu gyvenime laikausi nuostatos, kad reikia džiaugtis ir vertinti tai, ką turi.“

Disertacijos rašymas – dar vienas etapas. Kaip ją vertintu-mėte kaip reiškinį?

„Galėčiau disertaciją vertinti dviem aspektais: vienas tai – ži-nių, darbo patirties, kvalifikacijos įgijimas, o antra – mano asmeni-nis augimas. Pastarasis man yra labai brangus. Tai yra savęs paži-nimas ir išbandymas, įveiktas iš-šūkis, vidinių baimių, pavyzdžiui, neadekvačios vidinės kritikos, ne-pasitikėjimo, kaltinimo, perfekci-onizmo, įveikimas.“

Kaip suprantame, buvo ren-giama disertacija ir kartu dir-bama euReKoS projekte?

„Mano disertacinis darbas bu-vo atliekamas tarptautinės pro-gramos EUREKA mokslinio ty-rimo projekto rėmuose. Manau, tai iš dalies ir lėmė darbo sėkmę. Projektui vykdyti buvo skirtas fi-nansavimas iš Lietuvos valstybi-nio mokslo ir studijų fondo. Taip buvo išspręsta darbui reikalingos įrangos problema, bendradarbiau-jant su Švedijos Umea universite-to mokslininkais buvo padidinti tyrimų grupės pajėgumai ir pa-rengtos aukštos kokybės publika-cijos.“

Dirbant šiame projekte bu-vo sukurta inovatyvi nuotėkų valymo technologija, kuri vei-kia iki šiol. Papasakokite pla-čiau apie tai.

„Dėl sugriežtintų aplinkos ap-saugos reikalavimų įmonei „Klai-pėdos nafta“ reikėjo naujos nuo-tėkų tvarkymo technologijos, kuri efektyviai šalintų sunkiai skaido-mus naftos junginius. Tokių su-dėtingų teršalų tyrimai Lietuvoje beveik nebuvo atliekami, kadan-gi jų neigiamas poveikis aplin-kai išryškėjo palyginti neseniai. Galimybių studijų metu atrinkus mažai ištirtą biosorbcinę nuotėkų valymo sistemą, kaip tinkamiau-sią technologiją, reikėjo skubaus

teorinės idė-jos mokslinio

patikrinimo. Pasiūlytas va-lymo metodas yra komplek-sinis, jame tuo pačiu metu veikia keli pro-cesai: bioche-minis teršalų skaidymas, jų sorbcija ir sor-bento biorege-neracija.

Pagrindi-nis disertaci-jos tikslas bu-vo įvertinti užterštų naf-tos produktais nuotėkų valy-mo efektyvu-mą naudojant integruotą bio-sorbcinę ter-šalų šalinimo technologiją,

kurioje vienu metu naftos produktai ad-sorbuojami ir skaidomi. Vyk-dyti tyrimai, o dabar jau ir

praktika parodė, kad ši technolo-gija pasiteisino ir jau kelinti metai sėkmingai veikia įmonėje „Klai-pėdos nafta“. Atsižvelgiant į di-sertaciniame darbe atliktų tyrimų rezultatus, įmonės nuotėkų valy-mo įrenginiams buvo pasiūlytas biologiškai aktyvuotas sorbentas, kaip tinkamiausias sunkiai skai-domų naftos angliavandenilių sorbcijai, kuris geba biologiškai regeneruotis.

Biosorbcinė technologija yra efektyvi ir stabili. Kai į UAB „Klaipėdos nafta“ nuotėkas iš Norvegijos laivų buvo išleisti di-deli plovimo skysčių kiekiai, bi-osorbcinės sistemos veikla sulė-tėjo, bet po savaitės vėl pradėjo normaliai funkcionuoti.“

Kokie momentai buvo sun-kiausi ir kada jautėte didžiau-sią palengvėjimą?

„Tų sunkių momentų rašant disertaciją buvo daug ir įvairių, ir kiekviename disertacijos rašymo etape jie buvo skirtingi, bet sun-kiausia buvo pabaiga, tada atrodė, kad jėgos visai išseko. Bet ten, kur baigdavosi mano jėgos, sulaukda-vau palaikymo ir pastiprinimo iš vadovo doc. Viktoro Račio, Inži-nerinės ekologijos katedros vedė-jo dr. Dainiaus Martuzevičiaus,

kitų, kuriems esu la-bai dėkinga už buvi-mą kartu iki pat di-sertacijos gynimo. Visos katedros kole-gų pagalba, vertin-gos pastabos padėjo sėkmingai viską už-baigti.“

Kuo užsiimate tyrimų centre ny-derlanduose?

„Pirmiausia ver-tėtų trumpai prista-tyti, koks tai tyrimų centras. Tai Nyder-landų šiaurinėje da-lyje įsikūręs darniųjų vandenvalos techno-logijų ir mokslinių tyrimų centras „Wet-sus“ (angl. Centre of Excellence for Sustainable Water Technology). „Wet-

sus“ yra 13 mokslinių tyrimų ins-titucijų ir 70 įmonių jungiantis mokslinių tyrimų centras, kuria-me bendradarbiaujant mokslui ir verslui yra kuriamos informaty-vios vandenvalos technologijos. „Wetsus“ ir KTU pradėjo bendra-darbiauti 2009 m., tai buvo pa-grindas mano podoktorantūrinei stažuotei. Kadangi į Nyderlandus važiavau pagal projektą, tai turė-jau konkrečią užduotį – ištirti ke-letą metodų ir rasti geriausią me-todą humuso ir fulvo rūgščių at-statymui iš nuotėkų.

Darbas Nyderlanduose labai patiko, laikas „Wetsus“ centre buvo vertingas. Per stažuotę pa-mačiau daug gerų mokslo ir vers-lo bendradarbiavimo pavyzdžių, įgijau patirties ir žinių, kurias, manau, pritaikysiu ir Lietuvoje.“

Kas, jūsų nuomone, visų pirma darytina Lietuvoje aplin-kosaugos srityje ?

„Dirbu vandenvalos srityje, tad daugiausia apie ją ir galėčiau pakalbėti. Lietuvoje nuotėkų va-lymo įrenginiams, geriamo van-dens gerinimui skiriama daug lė-šų, tarp jų ir Europos Sąjungos pinigų. Tačiau svarbu ne tik for-maliai įgyvendinti aplinkosaugi-nius teisės aktų reikalavimus, bet

ir domėtis naujomis galimybėmis, vandenvalos inovacijomis, pavo-jingų teršalų, kuriuos mažai kas tiria, tyrimais ir kontrole, nuotėkų panaudojimu energetikoje, me-džiagų išfiltravimu iš nuotėkų ir pan. Šiek tiek apmaudu, kad Lie-tuvoje nuotėkų sistema didžia da-limi priklauso valstybiniam sek-toriui, kuris nesuinteresuotas plė-toti mokslinių tyrimų ir investuoti kapitalo.“

Jei jums būtų pavesta su-kurti aplinkosaugos muziejų Lietuvoje, koks jis būtų?

„Aplinkosaugos muziejaus kūrimas – labai plati tema. Na, nebent būtų galima pagalvo-ti apie vandenvalos muziejaus įkūrimą, tuo labiau, kad KTU Inžinerinės ekologijos katedra, pernai šventusi 70-ies metų ju-biliejų, yra Lietuvos nepriklau-somybės signataro Stepono Kai-rio įkurta katedra, nuo kurios ir prasidėjo Lietuvoje aplinkos ap-saugos technologijų plėtotė. Gai-la, kad dėl kraustymosi iš vieno fakulteto į kitą yra išlikę tik kele-tas senų, dar Stepono Kairio nau-dotų relikvijų. Lietuva turi gilias vandenvalos tradicijas, manau,

suvienijus universitetų ir regionų pajėgas būtų galima surinkti ne-mažai įdomių eksponatų.“

esate kilusi iš Biržų. o gal žinote kokių nors alaus gamy-bos paslapčių?

„Žinoma, kad žinau, bet iš-duoti negaliu, nes mūsų šeimoje tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. (juokiasi – red. pastaba). Pamenu, dar mano senelis gamin-davo alų giminės susirinkimams ir šventėms, receptūros niuansus jis perdavė mano tėčiui. Atva-žiuokit į svečius – pavaišinsim.“

Ką mėgėjui keliauti reko-menduotumėte aplankyti Biržų krašte?

„Išties yra ką parodyti. Dar studijų laikais į Biržus atvykę draugai su entuziazmu išsiruoš-davo į kelionę aplink Širvėnos ežerą. Tai seniausias dirbtinis ežeras Lietuvoje. Viename ežero krante puikuojasi žymioji Biržų pilis, menanti kryžiuočių ir švedų laikus, o kitame įsikūręs Astravo Tiškevičių dvaras. Astravo dva-rą galima lengvai pasiekti žings-niuojant 525 m ilgio tiltu, nuo ku-rio atsiveria gražūs vaizdai. Taip pat verta nusileisti į didžiausią karstinę įgriuvą – Karvės olą ir,

žinoma, aplankyti Biržų alaus daryklas, paragauti alučio.“

Papasakokite apie savo laisvalaikį.

„Domiuosi dauge-liu sričių – man patinka kūryba, menas, muzika, bendravimas su žmonė-mis. Viena iš didžiausių aistrų yra šokiai. o vienas iš įdomesnių, kurį teko šokti, tai pilvo šokis. Taip pat patinka dalyvauti da-bar jau ir Lietuvoje popu-liariuose salsos ir bachata vakarėliuose. Ilgus me-tus esu LJMS narė, todėl nemažą laisvalaikio dalį praleisdavau organizuo-dama renginius, dalyvau-dama sąjungos veiklo-je. Čia įgijau daug gerų draugų.

Kadangi pastaruosius metus gyvenau ir dirbau Nyderlanduose, tai ten

pagrindinis laisvalaikio užsiėmi-mas buvo kelionės po šalį ir kai-mynines Europos valstybes.“

Podoktorantūrinės stažuo-tės laikas nyderlanduose jau baigėsi. Kokie ateities planai?

„Artimiausiuose planuose – grįžimas į Lietuvą. Užsimez-gęs bendradarbiavimo ryšys tarp KTU Inžinerinės ekologijos ka-tedros ir Nyderlandų mokslinių tyrimų centro „Wetsus“ yra labai vertingas, todėl mano noras būtų rūpintis tuo ryšiu ir toliau, kad jis nenutrūktų. Džiugu, kad „Wet-sus“ dalyvaus naujoje aplinkos in-žinerijos doktorantūroje kaip par-tneris, tai bus pagrindas bendrai veiklai. Viena iš svajonių – tęsti bendrą projektinę veiklą, kurios metu būtų galima spręsti Lietuvos vandens taršos, vandenvalos pro-blemas. Yra ir kitų planų, minčių, bet juos reikėtų dar kiek pabran-dinti ir tik tuomet įtraukti į atei-ties planų sąrašą.“

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Giedrius Židonis

Asmeninio archyvo nuotr.

Kūno kultūros ir sporto centro archyvo nuotr.

Kauno apskrities rankinio federacijos čempionato nugalėtojai – KTu rankininkai

Kęstutis Slavinskas jau rengiasi Pasaulio jaunimo čempionatui

Kūno kultūros ir sporto centro archyvo nuotr.

Konkurso „Idėja mano ateities miestui“ nugalėtojai

VšĮ „Technopolis“ nuotr.

6 STUDENTŲ ERDVĖ 2011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

Puikūs rezultatai Gegužės 6–7 d. Rokiškyje vy-

ko Lietuvos jaunimo jėgos triko-vės čempionatas. Varžybas ste-bėjo stipriausi pasaulio žmonės: Žydrūnas Savickas ir Vidas Ble-kaitis. Mechanikos ir mechatroni-kos fakulteto studentas Valentas Rudys 125 kg svorio kategorijoje užėmė antrą vietą (spaudimas 160 kg, štangos trauka 260 kg, tūpimas su štanga 230 kg), Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentas Jus-tinas Petronis 105 kg svorio ka-tegorijoje iškovojo taip pat antrą vietą (spaudimas 155 kg, štangos

trauka 240 kg, tūpimas su štanga 260 kg), Informatikos fakulteto trečio kurso studentas Domas Au-gaitis 93 kg svorio kategorijoje li-ko ketvirtas (spaudimas 165 kg, štangos trauka 200 kg, tūpimas su štanga 215 kg), Mechanikos ir mechatronikos fakulteto stu-dentas Sergėjus Alekseiko 73 kg svorio kategorijoje taip pat užėmė ketvirtą vietą (spaudimas 120 kg, štangos trauka 165 kg, tūpimas su štanga 150 kg). Treneris – Kūno kultūros katedros lektorius Kęs-tutis Raškevičius.

KTU rankininkams – vėl auksas

Baigėsi Kauno apskrities ran-kinio federacijos čempionato var-žybos. KTU rankininkai jau po-grupio varžybose užsitikrino ma-žiausiai antrą vietą čempionate. Mūsiškiai įveikė Lietuvos žemės ūkio universiteto komandą rezul-tatu 35:21(17:9) ir Kauno rajono SM rezultatu 41:27 (24:11). Pus-finalis buvo sunkus, nes koman-dai dėl traumų negalėjo padėti keli žaidėjai, bet KTU rankininkai ne-gailėdami jėgų kovėsi ir pelnytai nugalėjo Kauno SM „Gaja“ spor-tininkus rezultatu 34:27(15:15) ir pateko į finalą, kuriame jau lau-kė tas pats varžovas kaip ir Lie-tuvos čempionato finale – FRK „Atletas“. Rungtynių pradžią ir

vėl geriau pradėjo varžovai, ku-rie pirmavo visą kėlinį 3-4 įvar-čių persvara. Pirmąjį kėlinį KTU rankininkai pralaimėjo rezultatu 9:12. Tačiau nuo pat antro kėli-nio pradžios pradėję stipriau gin-tis mūsų Universiteto rankininkai ne tik pavijo, bet ir aplenkė var-žovus. Galutinis rezultatas 25:23 KTU rankininkų naudai. Jie ap-dovanoti gražia taure, medaliais ir pirmo laipsnio diplomais. KTU komandai atstovavo: Karolis Jan-kauskas, Vaidotas Zajarskas ir Ai-varas Stančikas (Dizaino ir tech-nologijų f.), Artūras Liauzginas (Telekomunikacijų ir elektronikos f.), Algimantas Markaitis (Staty-bos ir architektūros f.), Mantas Zi-

zas (Mechanikos ir mechatronikos f.), Laisvydas Juronis (Cheminės technologijos f.), Donatas Pocius (Socialinių mokslų f.), Vilius Ra-šimas (Humanitarinių mokslų f.), Awe Abiola oluwolf (Ekonomikos ir vadybos f.) ir Žydrūnas Jakas (Valdymo technologijų katedros doktorantas), taip pat absolventai Mindaugas Urbas, Laurynas Ku-dakas, Simonas Petrikaitis, Tadas Milčius, Ričardas Kazakevičius ir Jonas Tamošiūnas. Komandos vyr. treneris – Kūno kultūros katedros lektorius Darius Talačka.

Parengė Kūno kultūros ir sporto centro administratorė

aušra Baužytė

Atviras kelias į pasaulio čempionatą

Baigėsi Europos jauni-mo svarsčių kilnojimo čem-pionatas, kuriame dalyvavo Elektros ir valdymo inžine-rijos fakulteto studentas Kęs-tutis Slavinskas. Kęstutis 85 kg svorio kategorijoje 32 kg girą su abiem rankom išspau-dė 73 kartus, o rovimą atliko 109 kartus. Bendroje įskaito-je K.Slavinskas užėmė antrą vietą. Šiuo metu jis rengiasi Pasaulio jaunimo čempiona-tui, kuris vyks Niujorke rug-sėjo mėnesį. Treneris – Kūno kultūros katedros lektorius Kęstutis Raškevičius.

Parengė Kūno kultūros ir sporto centro adminis-

tratorė aušra Baužytė

Apdovanoti geriausių idėjų autoriai

Gegužės 20 d. Tarptautiniame ekonomikos forume buvo apdo-vanoti „Technopolis“ organizuo-to konkurso „Idėja mano ateities miestui“ autoriai. Apdovanojimus įteikė Kauno miesto savivaldybės vicemeras Povilas Mačiulis ir VšĮ „Technopolis“ l. e. p. direktorė Ligita Valalytė. Papildomą prizą nugalėtojams skyrė Kauno pre-kybos, pramonės ir amatų rūmai. Prizą nugalėtojams įteikė genera-linis direktorius Vytautas Šileikis.

Už geriausią idėją ateities miestui buvo apdovanota komanda „Go Green“ (komandos lyderis Gedi-minas Nemanis, KTU mechatro-nikos 2 kurso bakalauro studen-tas). Komanda pristatė universa-lios elektrinės frikcinės pavaros dviračiams idėją. Antrą vietą lai-mėjo komanda „Žą:sis“ (koman-dos lyderis Aidis Stukas, KTU medijų filosofijos 2 kurso magis-trantūros studentas). Be to, šioje komandoje buvo ir VDU, LKKA

ir Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto studentų. Autoriai pri-statė idėją, kaip pasitelkiant Kau-no bendruomenę ir kitus asmenis, grupes, steigti, plėtoti ir jungti sveikatos žaliąsias zonas, kurios taptų gyventojų sveikatos ir kul-tūros atgimimo židiniu. Trečios vietos laimėtojais pripažinta ko-manda „J&M” (komandos lyderis Julius Kačenauskas, Kauno tech-nikos kolegijos elektronikos tech-nikos 3 kurso bakalauro studen-

tas). Komanda pristatė idėją, kaip perdaryti autotranspor-to priemonę, kad ji būtų va-roma atidir-busia medžia-ga – kepimo aliejumi.

Tarp tre-čiosios vietos laimėtojų taip pat yra vienas KTU studen-tas – Mecha-nikos ir me-

chatronikos fakulteto ke-

tvirtakursis Marijus Nata-nas.

VšĮ „Techno-polis“ inf.

Kryžiažodžio laimėtojas!

Laikraštyje „Studijų aidai“ Nr. 10 paskelbto kryžiažodžio tei-singas atsakymas: naturalia non sunt turpia (liet. „natūralių daly-kų nereikia gėdytis“). Sveikina-

me burtų keliu išrinktą laimėtoją, teisingai išsprendusį kryžiažodį – Marių Karotkį! Kviečiame atsi-imti prizą – medžiaginį krepšelį dokumentams su KTU ženklu!

KVIEČIA

NAUJOS KNYGOS

KTu leidykla „Technologija“ gegužės 30–birželio 10 d. išleido:

šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt

LAISVALAIKIS

SPORTAS IR KULTŪRA 7

Daugiau apie KTu renginius – www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?

Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais adresais: kaunas.lt (Švietimas ir kultūra → Kultūros renginiai), kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune?“ ir kitur.

Pas mus ir kitur

Kauno šlaistūnas rekomenduoja

2011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

Jovita Kaupienė, Andrius Stasiškis, Danguolė Striukienė „Me-džiagų tyrimo laboratorinių darbų metodiniai nurodymai“. Mo-komoji knyga.Darijus Pagodinas, Darius Jegelevičius „Grandinių teorija. Labo-ratoriniai darbai“. Mokomoji knyga.Jonas Bikulčius „Valstybės pagrindai. Teorinis aspektas“. Mo-komoji knyga.

1.

2.

3.

Birželio 18 d. 12 val. KTU Filosofijos ir kultūrologijos katedra kviečia į konferenciją „Maištas ir filosofija“, kuri vyks Paberžėje (Kėdainių raj.), 1863 m. sukilimo muziejuje.

Birželio 21 d. 11 val. vyks ekskursija po buvusios Krašto apsau-gos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos patalpas (dabar – KTU Cheminės technologijos fakultetas, Radvilėnų pl. 19). Jos buvo vienas iš 1941 m. birželio sukilimo, vadovaujamų pulkinin-ko. doc. Juozo Vėbros ir doc. Adolfo Damušio, židinių.

Liepos 3–5 d. Kaune ir Vilniuje rengiamas XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Tai bus jungtinis renginys su Pa-saulio lietuvių ekonomikos forumu, kuris vyks liepos 4–5 d. (pradžia 9 val.) Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre.

Liepos 7–9 d. Kaune vyks 7-oji tarptautinė konferencija „Me-chatroninės sistemos ir medžiagos“.

Rugpjūčio 27–29 d. Palangoje vyks 13-oji tarptautinė konferen-cija-mokykla „Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos“.

Birželio 5 – rugpjūčio 28 d. įvairiose Lietuvos vietose vyks-ta XV Pažaislio muzikos festivalis. Išsamią programą rasite http://www.pazaislis.lt/programa

Birželio 16 d. 17 val. Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dai-lės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16), bus atida-ryta paroda „Bestatant šviesų rytojų: Kaunas sovietmečio dailėje“.

Birželio 16 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakš-to g. 18) vyks vakaras „Šokim!“: Rasų švenčių šokiai, rateliai. Ves Daugailė Braziulytė. Įėjimas nemokamas.

Birželio 17 d. 17 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks Kauno apskrities J. Naujalio muzikos gimnazijos forte-pijono dėstytojos Birutės Kumpikienės auklėtinių koncertas „Čiur-lionio šviesos pakylėti...“, skirtas paminėti 100-ąsias pasaulinio gar-so muziko ir dailininko M. K. Čiurlionio (1875–1911) mirties meti-nes. Įėjimas nemokamas.

Birželio 20 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, IV a. fojė) vyks parodos „Iškiliausi tarpukario kaunie-čiai“ iškilmingas atidarymas. Renginį ves žurnalistė Dalia Kutraitė, muzikinę programą „Pasivaikščiojimas su D. Dolskiu ir A. Šaba-niausku“ atliks operos solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavi-kinas, pianistė Virginija Unguraitytė.

Birželio 26 d. 17 val. Kauno valstybinio muzikinio teatro sode-lyje (Laisvės al. 91) vyks jubiliejinis dešimtasis festivalis „operetė Kauno pilyje 2011“. Renginys nemokamas.

Birželio 29 d. 21.45 val. „Daugirdo“ amfiteatre vyks „Vasaros kino“ renginys, bus rodomas filmas „Koncertas“. Renginys nemo-kamas.

Liepos 5–6 d. 20 val. koncertai prie Kauno pilies: arijos, duetai, ansambliai iš operų, operečių miuziklų, dainos iš kino filmų, neapo-lietiškos dainos. Renginiai nemokami.

Dėmesio!Anksčiau skelbtas Kauno technologijos universiteto doktorantės

Irinos Matijošaitienės disertacijos „Automobilių kelių hedonomiško kraštovaizdžio formavimo principai“ valdant sausąją trintį“ gynimas nukeliamas rugsėjo mėnesiui.

Naują disertacijos gynimo datą skelbsime Universiteto tinklalapyje.

Mokslo tarnybos Doktorantūros skyrius

atlyginimo dydžio išmoką (bei dirbti). Arba atostogų išeiti viene-riems metams ir kas mėnesį gau-ti 100 proc. buvusio atlyginimo išmoką. Tikiu, kad tai padės su-derinti interesus tų šeimų, kurios nori vaiką ilgiau pačios auginti namuose, ir tų šeimų, kurios nori tęsti darbinę veiklą.

Naujoji tvarka Lietuvoje iš-liks palankesnė vaikučius au-ginančioms šeimoms, palyginti su daugumos Europos Sąjungos valstybių praktika. Pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse iš socialinio draudimo ap-mokamos vaiko priežiūros atos-togos trunka nuo 3 iki 9 mėnesių. Taip pat beveik visose Europos šalyse taikomos motinystės (tė-vystės) išmokų lubos.

Kitas svarbus dalykas – sie-kiame socialinę sistemą pertvar-kyti taip, kad ji žmones skatintų dirbti, o ne atbaidytų nuo darbo ar skatintų būti valstybės išlai-komiems. Mes gauname signalų iš savivaldybių, kad parama ne-retai skiriama ne tik tiems, kam jos labiausiai reikia. Tai ne vien sistemos, bet ir konkrečių žmonių darbo trūkumas. Tad svarbiausias šios pertvarkos siekis yra perei-ti nuo vien tik socialinių pašalpų mokėjimo iki to, kad žmonėms būtų teikiama daugiau reikalingų socialinių paslaugų, kurias turė-tų daugiau galimybių teikti ne tik valstybės ir savivaldos instituci-jos, bet ir nevyriausybinės, ben-druomeninės organizacijos.

Praėjusiais metais pertvarkė-me Lietuvos darbo biržos siste-mą, taip ją padarydami lankstesnę ir mobilesnę. Maksimali bedarbio

pašalpa sumažinta iki 650 litų. Tai irgi skatina žmones aktyviau ieškotis nuolatinio darbo.

Po truputį pradedama įgyven-dinti ir socialinio draudimo bei pensijų sistemos reforma, kurios svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad ateityje žmonės gautų dides-nes pensijas negu šiandien.

Aš esu Lietuvos patriotas, to-dėl man gera gyventi čia ir dirbti žmonių labui.

Ko palinkėtumėte dabarti-niam jaunimui?

Jaunimui palinkėčiau drąsos, ryžto, kuo daugiau išbandyti ir patirti, kol dar esate jauni ir, žino-ma, mylėti Lietuvą.

Dėkojame už atsakymus.

Parengė Inga DubovijienėAsmeninio albumo nuotr.

Dirbti žmonių labuiAtkelta iš 4 p.

Kraujo donorystės akcijaGegužės 25 d. KTU Elektro-

nikos rūmuose vyko KTU Stu-dentų atstovybės ir Kraujo dono-rystės centro organizuota kraujo akcija. Akcijoje dalyvavo per 30 studentų, tačiau tik 15 iš jų galėjo tapti kraujo donorais.

Akcijoje dalyvavę studen-tai buvo ištirti, jie galėjo sužino-ti savo kraujo grupę, rezus fakto-rių, hemoglobino kiekį kraujyje ir kraujospūdį. Neatlygintinais krau-jo donorais tapo 9 studentai, iš jų Kraujo donorystės centras išrinko

tris, kurie laimėjo skrydį oro ba-lionu.

Rudenį KTU Studentų atsto-vybė planuoja dar vieną krau-jo akciją ir nemokamas okulisto paslaugas KTU studentams.

Studentų atstovybės inf.

KTu vyrų senjorų krepšinio rinktinė įveikė visus varžovus

Jau kelerius metus šiose žaidynėse moterų tinklinio rinktinė (raudoni marškinėliai) neturi lygių

šachmatininkai prie lentų palinksta net kelioms valandoms

RTu rektorius prof. L. Ribickis (pirmas iš dešinės) džiaugėsi tokiomis giliomis varžybų tradicijomis. nuotraukoje – su KTu ko-mandos nariais (iš dešinės): prof. Vitu Linoniu, prof. eduardu Ba-reiša, Vidmantu Labašausku ir RTu sportininkų delegacijos vado-ve Sanita Vilistere

KTu komanda išsiskiria gera nuotaika ir vienybe

8 FOTOAIDAI

ReDaKCIJoS aDReSaS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77.Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766.Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz.Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodikaSpausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.

Vyr. redaktorė Inga DUBoVIJIENė, el. p. inga.dubovijiene@ktu.ltRedaktorius Giedrius ŽIDoNIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.ltRedaktorė Miglė PLYTNINKAITė, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.ltMaketavo Aurelija DRUŽINIENė, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt

užs. nr. 2124

2011 m. birželio 16 d., Nr. 12 (2187)

KTU, RTU, TTU darbuotojų sporto žaidynėsJonas KuRšeVIČIuS

Jūrmalos pajūryje, Rygos technikos universiteto (RTU) sporto ir poilsio bazėje „Roniši“, gegužės 27–29 d. vyko 45-osios Baltijos šalių universitetų dar-buotojų sporto žaidynės.

Nors šiluma dalyvių nelepi-no, tačiau puikiai renovuotoje lauko aikštelėje nuo pat pirmų at-vykimo akimirkų prasidėjo krep-šinio ir tinklinio varžybos. Prie šachmatų lentų palinko šios inte-lektualios sporto šakos atstovai. Kuri komanda stipresnė, stengė-si įrodyti ir stalo bei lauko teniso, žvejų rinktinės.

45-ąsias Baltijos šalių univer-sitetų darbuotojų sporto žaidynes atidarė Rygos technikos universi-teto rektorius prof. Leonidas Ri-bickis. Jis pasidžiaugė, kad jau 45 kartą Rygos, Talino ir Kauno techniškųjų universitetų darbuo-tojai susirenka išbandyti jėgas sporto aikštelėse. Rektorius taip pat išsakė pasitenkinimą, kad to-kios sporto varžybos vyksta ir jo vadovaujamo universiteto sporto kompleksuose. „Tai puiki mū-sų techniškųjų universitetų dar-buotojų bendravimo forma, juk

varžybose dalyvauja įvairių spe-cialybių dėstytojai, administra-cijos darbuotojai“, – teigė prof. L.Ribickis. Palinkėjęs visiems sė-kmės, rektorius prasitarė, kad jo mėgstamos sporto šakos yra šau-dymas ir badmintonas.

Po atidarymo varžybos tęsėsi toliau. Kaip visada atkakli kova vyko tinklinio, krepšinio, teniso aikštelėse. Kadangi rinktinės grū-mėsi sporto aikštelėse po atviru dangumi, teko prisitaikyti prie to-kių sąlygų. Greičiausiai prisitaikė krepšinio senjorų komanda, re-zultatu 64:42 laimėjusi prieš TTU rinktinę ir kitą dieną vykusioje atkaklioje kovoje rezultatu 44:30 įveikusi RTU krepšininkus. Taigi senjorai savo grupėje užėmė I vie-tą. Komandoje žaidė Vitas Lino-nis, Vidmantas Labašauskas, Jo-nas Kurševičius, Raimundas Jakš-tas, Audrius Šalaševičius, Artūras Kvedaras. Teniso aikštelėse tik po atkaklios kovos paaiškėjo, kad I vieta atiteko KTU komandai, ku-riai atstovavo Laimutė Malakaus-kienė, Vitas Linonis ir Simas Ma-lakauskas.

Vyrų tinklinio, krepšinio jau-nimo, žvejų rinktinės iškovo-jo antrąsias vietas. Stalo teniso

varžybose mū-sų Universitetui atstovavusi Ne-ringa Valytė nu-galėjo savo var-žoves. Tačiau to nepakako, vyrai susidūrė su sti-priais varžovais ir bendroje įs-kaitoje užimta III vieta. Puikiai žaidynes baigė moterų tinkli-nio komanda. Joje meistriš-kumu išsiskyrė Audronė Jokup-kienė, Rūta Čiu-tienė. Sėkmin-gai vadovavo Raminta Šišlie-nė. Taigi moterų tinklinio rinkti-nė vienodu re-zultatu 2:0 įvei-kė ir Estijos, ir Latvijos varžo-ves ir iškovojo I vietą. Koman-dinėje įskaitoje mūsų Universi-tetas užėmė antrą vietą. Pirmieji – Rygos technikos universiteto

sportininkai.Po varžybų, kaip visada, vyko

uždarymo vakaronė, kurioje ilgai netilo klegesys, nes visi draugiš-kai dalijosi varžybų įspūdžiais.

TTU delegacijos vadovas Heino Lilis padėkojo už gerai organi-zuotas žaidynes ir kitais metais visus pakvietė į Taliną tęsti isto-rines tradicijas.

Renato DūDoS nuotr.