Kokybinis verslininkų ir laisvai samdomų

specialistų tyrimas dėl bibliotekų potencialo kurti

erdves verslui ir laisvųjų profesijų atstovams

Vykdytojas

2015 m. lapkričio mėn.

VILNIUS

2

TURINYS

I. TYRIMO METODOLOGIJA ............................................................................................................................... 3

II. TYRIMO REZULTATAI ..................................................................................................................................... 4

2.1. DARBO ERDVĖ ............................................................................................................................................. 4

2.2. VERSLO ADMINISTRACINĖS PROBLEMOS .................................................................................................... 5

2.3. INFORMACIJOS APIE VERSLO NAUJOVES KANALAI. VERSLO LITERATŪROS SKAITYMAS IR VERTINIMAS ... 7

2.4. IDĖJOS ŠALIES BIBLIOTEKOSE KURTI SPECIALIAS ERDVES SMULKIEMS VERSLININKAMS VERTINIMAS ...... 8

2.5. NAUJŲ BIBLIOTEKOS PASLAUGŲ VERSLUI VIEŠINIMAS ............................................................................. 14

2.6. PRIEŽASTYS, KODĖL BIBLIOTEKAI SUNKIAI SEKASI KURTI PARTNERYSTES SU VERSLU .............................. 14

III. KOKYBINIO TYRIMO IŠVADOS .................................................................................................................... 17

3

I. TYRIMO METODOLOGIJA

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2015 metų lapkričio mėnesį

atliko kokybinį verslininkų ir laisvai samdomų specialistų tyrimą.

1.1. Tyrimo tikslas

Išsiaiškinti suvokiamą šalies bibliotekų potencialą kurti specialias erdves smulkiesiems verslininkams

bei laisvai samdomiems darbuotojams.

1.2. Tyrimo metodas

Betarpiški giluminiai pusiau struktūruoti interviu (angl. face-to-face) ir giluminiai pusiau struktūruoti

interviu telefonu (CATI)

1.3. Tyrimo imtis

Iš viso tyrimo metu buvo atlikta 10 interviu. Tyrime dalyvavo ekspertai iš tokių organizacijų, kaip

NVO Avilys, VŠĮ Saulėtekio slėnis, UAB DealLink, MB Lunavija, verslo informacijos centrų atstovai,

smulkesnio verslo atstovai ir laisvai samdomi darbuotojai.

1.4. Tyrimo lokacija

Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Tauragė, Rietavas.

1.5. Tikslinė grupė

Verslininkai ir laisvai samdomi specialistai.

1.6. Giluminio interviu trukmė

20-25 min.

1.7. Atrankos metodas

Tikslinė atranka.

4

II. TYRIMO REZULTATAI

2.1. DARBO ERDVĖ

Kokybiniame tyrime dalyvavusieji verslo atstovai dažniausiai dirba savo biure. Tai darbui specialiai

pritaikyta erdvė, kurioje yra visos reikalingos priemonės, įrengimai, erdvės verslo susitikimams,

virtuvėlė, kavos aparatas ir t. t. („70 procentų laiko dirbu čia, biure <...> dažniausiai čia, nes ir kolegos

visi čia, ir visa įranga, viskas“).

Visi nuolatines darbo patalpas turintys respondentai paminėjo, kad retkarčiais tenka dirbti ir kitose

erdvėse:kavinėje

namuose

savivaldybės erdvėse

verslo centre

Rinktis kitą erdvę darbui skatina keletas pagrindinių priežasčių. Visų pirma, racionalus laiko

planavimas, noras sutaupyti laiko, negaišti spūstyse („būna tikrai tokių situacijų, kai labiau apsimoka

iš namų padirbėti ar tiesiog kur nors kavinėj, susitaupo laiko, nereikia važinėti pirmyn – atgal“ -

Respondentas A). Noras pakeisti darbinę aplinką dėl trukdžių, kurie neleidžia susikaupti,

susikoncentruoti („pas mus kartu dabar dirba ir telemarketingas, tai kartais sunku susikaupti, daug

trukdžių“ – respondentas B). Siekis turiningai išnaudoti laiką tarp susitikimų ir pan. („kai turi daug

susitikimų, tada neverta važinėti į ofisą, susirandu alternatyvą“ – respondentas C).

Kokybiniame tyrime dalyvavęs laisvai samdomas specialistas (respondentas D) nuolatinės darbo

vietos šiuo metu neturi, todėl darbui dažniausiai renkasi kavines, kurių interjeras yra „draugiškas“

dirbantiems („dažniausiai einu į Šviežią kavą Vokiečių gatvėje arba čia, šalia Lukiškių <...> labai

patogi erdvė jauku, Vokiečių Šviežia kava apskritai tokia atrodo specialiai pritaikyta freelanceriams,

toks skandinaviškas interjeras, daug rozečių, pailgi stalai“).

Nusprendus padirbėti kavinėje, tyrimo dalyviai vadovaujasi keliais pagrindiniais pasirinkimo

kriterijais:

patogi vieta mieste („dažniausiai centre, bet jei planuoju susitikimą kur nors, tai tada

pasiderinu kokią nors vieta netoli susitikimo vietos“)

5

nemokamas ir stiprus Wi-Fi ryšys („svarbiausia, kad būtų geras Wi-Fi, nes be jo tai nė iš

vietos“)

Daug elektros lizdų („pasižiūriu, kad rozečių būtų“)

Patogūs stalai, kėdės („kad būtų galima normaliai laptopą ant stalo pasidėt, kad kėdė būtų

patogi“)

Maloni, jauki aplinka („gerai dirbasi, kai aplinka jauki“)

Vienam informantui – laisvai samdomam specialistui – yra tekę dirbti bendrų darbo erdvių patalpose

(angl. HUB / coworking space). Apskritai jam tai pasirodė puiki erdvė pradedantiesiems

verslininkams ar freelancer’ams: patogios erdvės, reikiama įranga, galimybė megzti kontaktus su ten

dirbančiais asmenimis, suteikiamos galimybės pasinaudoti konferencijų salėmis („esu bandęs ir tas

bendro darbo erdves, visai man patiko, sudarytos sąlygos“). Jam antrina nevyriausybinės

organizacijos darbuotojas (respondentas E) – bendrų darbo erdvių poreikis šiuo metu didžiulis,

norinčiųjų daug, nes tokios vietos stengiasi atliepti klientų poreikį, paslaugas siūlo už prieinamą

kainą („norinčiųjų tikrai daug, aš jau nebeturiu kur juos visus susodinti, poreikis tikrai jaučiasi“).

Kalbant apskritai apie darbinių susitikimų vietos klausimą, Vilniaus mieste įsikūrę verslininkai

paminėjo, kad vietos paieška nėra problema – mieste gausybė kavinių, restoranų, specializuotų

erdvių skirtų darbui („dabar tos kavinės ant kiekvieno kampo“ – respondentas B). Tauragės ir Rietavo

atstovai dažniau teigė, kad miesteliuose trūksta tinkamų erdvių susitikimams, kurios būtų

pritaikytos verslo poreikiams. Dėl šios priežasties, čia organizuojami susitikimai vietose, kurios

didmiesčių gyventojams yra gana neįprastos ar retai naudojamos, pvz., savivaldybės patalpos, verslo

centrai („susitikimus rengiam savivaldybėje, kartais verslo centre“ – respondentas F).

2.2. VERSLO ADMINISTRACINĖS PROBLEMOS

Beveik visiems tyrimo dalyviams verslo pradžioje teko susidurti su verslo administracinėmis

problemomis. Jų buvo daug ir labai įvairių – nuo įmonės steigimo dokumentų pildymo iki atostoginių

apskaičiavimo metodikos („oj, buvo visko“ – Respondentas A, „iš pradžių net krizė buvo – tu čia nori

verslą daryti, mokesčius mokėti, o visą dieną pralakstai su formaliais popieriukais <...> pagrindinė

problema buvo tas nesibaigiantis biurokratizmas, formalumai, kalnai bereikalingų dokumentų ir dar

už tai mokėk visiems konsultantams, nes pats pvz., darbo saugos visų tų nesąmonių nesusigalvosi“

– respondentas G). Bene pagrindinė problema, kylanti jauniesiems verslininkams, yra nežinojimas,

6

kur tiksliai reikia kreiptis iškilus problemoms ar klausimams, kuri institucija yra atsakinga už tam

tikrus aspektus, kokie reikalavimai keliami tam tikriems dokumentams ir t. t. („bėda ta, kad net

nežinai kur reikia kreiptis, ar į VMI, ar Sodra ar apskritai į savivaldybę, skambinėji per visas įstaigas,

kol kas nors išaiškina“ – respondentas H).

Šuo metu problemų taip pat iškyla. Kai kurių (didesnių) įmonių atstovai dabar šiuos rūpesčius patiki

atsakingiems įmonės darbuotojams („viską tvarko buhalterė“ – respondentas H).

Kilus verslo administracinių problemų, pasinaudojama šiomis pagalbos priemonėmis:

Įmonės buhalterė („viską tvarko buhalterė, jei man neaišku kas nors, su ja bandau

konsultuotis, aiškintis“ – respondentas H)

Konsultacinės įmonės („dirbam su konsultantais, jie visas naujoves žino, nieko nereikia

papildomai ieškoti“ – respondentas B; „samdžiausi įmonę, kurie tuo užsiima“ – Respondentas

I; „viską administruoja konsultavimo bendrovė, valdymo apskaitos bendrovė suteikia visą

informaciją“ – Respondentas J)

Internetas

Tax.lt naujienlaiškis („yra labai geras tax.lt naujienlaiškis, viskas susisteminta, naujausia

informacija, net juokelių apie mokestinę sistemą įdeda“ – respondentas A)

Telefoninės konsultacijos su VMI, SODROS, Darbo inspekcijos konsultantais

Darbo kodeksas

Analizuojant išvardintų pagalbos šaltinių naudą, geriausiai vertinama konsultacinių įmonių pagalba

sprendžiant iškilusias problemas. Šios įmonės pateikia susistemintą informaciją, naujausių teisės

aktų pakeitimų išaiškinimus bei kitus svarbius įmonėms aspektus („yra kas tuo užsiima, su jais ir

dirbam, ten jų daržas, jie viską gerai padaro“ – respondentas J). Telefoninės konsultacijos su

valstybinių įmonių atstovais sulaukė nevienareikšmiškų nuomonių. Susisiekus su kompetentingu

įstaigos atstovu, galima gauti atsakymus į rūpimus klausimus, tačiau, remiantis informantų patirtimi,

tokios situacijos yra gana retos („pasiskambini, tave nukreipia kur nors kitur <...> pasako, po to patys

paneigia <...> nežino kaip atsakyti <...> jiems labai trūksta kompetencijų <...> jie tau pateikia

išaiškinimus tų nutarimų, kuriuos patys buvo pateikę, jie išsiaiškina, kad viskas turi būti ne taip, kaip

patys sakė“). Kiti pagalbos šaltiniai vertinami palankiai, kaip papildomi būdai rasti reikalingą

informaciją.

7

2.3. INFORMACIJOS APIE VERSLO NAUJOVES KANALAI. VERSLO LITERATŪROS SKAITYMAS IR VERTINIMAS

Tyrimo dalyviai aktyviai domisi įvairiomis verslo naujovėmis, pokyčiais, verslo pasaulio subtilybėmis.

Žinios apie šiuos aspektus dažniausiai pasiekiamos iš viešai prieinamų žiniasklaidos priemonių,

besispecializuojančių verslo, ekonomikos, finansų srityse, pvz., „Verslo žinios“, „Verslo klasė“,

„Valstybė“, „The Economist“, „Ekonomika.lt“, „BZN Start“, „Inteligent Life“; taip pat įvairūs užsienio

šalių žurnalai, viešai prieinami internete ar naudojantis mobiliosiomis aplikacijomis, pvz., „ISSU“

(„kai tik turiu laiko, skaitau Verslo žinių popierinį variantą <...> skaitau tuos specializuotus – verslo

žinios, verslo klasė, ekonomistą angliškai <...> pas mus ofise visada būna ir BZN startas, ir Verslo

žinios <...> internete galima rasti daug, turiu ir aplikaciją, ten daug naudingų dalykų galima rasti“).

Žurnalai ir laikraščiai dažniausiai prenumeruojami arba skaitomi online Internete („Verslo žinias

prenumeruoju, visa kita galima lengvai internete rasti, ne bėda“ - respondentas I).

Visi tyrimo dalyviai paminėjo skaitantys literatūrą orientuotą į verslininko, kaip asmenybės

formavimą. Populiariausios knygos yra skirtos vadybos, komunikacijos, pardavimų įgūdžiams

tobulinti („labiau skaitau psichologines, apie bendravimą su darbuotojais, kaip parduoti, kaip dirbti

su vadybą“ – respondentas H). Retkarčiais skaitomos knygos, iliustruojančios konkrečius verslo

sėkmės atvejus („retai, bet dėl įdomumo ir bendro žinojimo paskaitau, įdomu pažiūrėti, kaip buvo

priimami sprendimai, kokios pasekmės“ - respondentas I). Rečiausiai skaitomi ir skeptiškiausiai

vertinami įvairūs praktiniai vadovai skambiais pavadinimas, pvz., kaip užsidirbti pirmą milijoną („tų

apie pirmą milijoną ar kaip suklestėti per mėnesį tai neskaitau, nevertinu jų rimtai“ – Respondentas

E). Respondentas I, įmonės vadovas, pasidalino, kad prioritetą teikia audio knygoms, kurias

parsisiunčia iš interneto („aš klausau audio knygas, atsisiunčiu iš interneto <...> angliškai <...>

mašinoj pasileidžiu, vietoj radijo“).

Didžiausia aptariamų knygų nauda yra supažindinimas su įvairiomis situacijomis, kurios pasitaiko

versle, pavyzdžiui, aprašomi būdai, kaip spręsti tam tikras problemas, rizikas, ekonominių procesų

iliustravimas, patarimai, kaip bendrauti su įmonės darbuotojais, kokiais būdais ir priemonėmis kelti

jų motyvaciją, kompetencijas ir t. t. („man labiausiai patinka, kad susipažįsti su realiomis

situacijomis, gauni realią ekonominių procesų iliustraciją, aprašoma, kaip vyksta rizikingų sprendimų

priėmimas ir kokios iš to pasekmės, gali pasimokyti, pasisemti patirties ir idėjų“ –. respondentas I;

8

„labai įdomus jų požiūris, įdomių faktų galima paskaityti, gaila neturiu laiko tokioms knygoms“ –

respondentas J; „man patinka knygos apie psichologinį bendravimą, komunikaciją su darbuotojais,

asmenybės tobulinimą, lyderystę... tokie psichologiniai dalykai“ – respondentas H; „paskaitau apie

derybų meną, pardavimus, įgūdžių formavimą“ – respondentas A; „įdomu, ypač kai ne teoretikai, o

verslo praktikai rašo. Jų mintys, kaip viską dėliojo... tikrai yra ko pasimokyt...“ - respondentas G).

Knygos dažniausiai skaitomos (klausomos) lietuvių ir anglų kalbomis. Įsigyjamos jos įvairiais būdais:

perkama, gaunama dovanų, pasiskolinama iš draugų ar kolegų, atsisiunčiama iš interneto, skaitoma

online internete. Rečiausiai skolinamasi iš bibliotekų („atsisiunčiu iš interneto <...> pasiskolinu,

kartais nusiperku <...> kai pradėjau kurti verslą, draugai daug padovanojo <...> esu ir iš bibliotekos

ėmęs, bet gal kokį kartą <....> dažniausiai perku arba internete randu“).

Apibendrinant, laikraščiai ir žurnalai dažniausiai skaitomi siekiant sužinoti naujoves verslo pasaulyje,

užčiuopti jo pulsą. Tuo tarpu knygos tarnauja kaip papildomas informacijos šaltinis ar tiesiog

laisvalaikio praleidimo būdas.

2.4. IDĖJOS ŠALIES BIBLIOTEKOSE KURTI SPECIALIAS ERDVES SMULKIEMS VERSLININKAMS VERTINIMAS

Idėja šalies bibliotekose kurti specialias erdves smulkiems verslininkams, kur vienoje vietoje būtų

galima rasti susistemintą verslo literatūrą, taip pat naujausius mokesčių ir kitus į verslą orientuotus

periodinius leidinius, organizuoti susitikimus su VMI, Sodros, darbų saugos konsultantais, kurie

nemokamai konsultuotų verslininkus įvairiais praktiniais klausimais, vertinama optimistiškai.

Pirmiausia, verta paminėti, kad verslo atstovai dirba tarpusavio mainų principu – tu man – aš tau,

dėl šios priežasties, jiems natūraliai kyla klausimas, ką verslas gali suteikti bibliotekai manais į jos

siūlomą paslaugą („tai gerai, mes ateisim, naudosim, bet o kas bibliotekai iš to? Nesuprantu, tai ką,

mes nemokamai naudosimės, o jie tik duos... ne taip juk pasaulis veikia, turi vykti manai“ –

respondentas B). Vadinasi, prieš pradedant komunikaciją su verslu, bibliotekoms reikia išgryninti

santykius, pademonstruoti ne tik tai, ką gali pasiūlyti, bet ir tai, kokią naudą patirs iš ateinančių

verslo struktūrų.

9

Kalbant apie periodinius leidinius verslo, ekonomikos, finansų ir pan. temomis, jų poreikis

minimalus, kadangi visus leidinius galima nesunkiai įsigyti knygynuose, užsiprenumeruoti ar rasti

internete. Jei tokios knygos ar periodiniai lediniai atsirastų šalies bibliotekose, nuogąstaujama, ar

paklausa pateisintų lūkesčius, ne tik dėl plačių galimybių rasti juos kitose vietose, bet ir dėl to, jog

šių leidinių vertimai į lietuvių kalbą dažnai vėluoja, knygos greitai pasensta ir neatliepia šiuolaikinių

tendencijų:

„leidiniai sensta, rinka per greitai keičiasi, o Lietuvoje nespėjama visko išversti, nemanau, kad jie

būtų reikalingi, ar kas nors dėl jų eitų į biblioteką? – respondentas F <...> pridėlioti knygų į lentynas,

manau, nenaudinga, nes jei jis yra freelanceris, tai surasti reikalingą informaciją jis tikrai sugeba

pats ir knygos jam nereikalingos, viskas yra internete – respondentas D <...> knygos tikrai nėra

traukos objektas, juk gyvenam interneto amžiuje – respondentas E“

Keletas tyrimo dalyvių paminėjo, kad verslui svarbiausia specializuoti leidiniai, metodinė medžiaga,

kuri apima formaliąją verslo pusę („labiau reikalinga metodinė medžiaga, svarbiausia konkretumas

– respondentas J“).

Tyrimo metu kalbinti pašnekovai pasidalino savo nuomone, kuria linkme biblioteka turėtų judėti,

siekdama sudominti jauną verslą bei laisvai samdomus darbuotojus savo paslaugomis. Apibendrinus

mintis, galima išskirti 3 skirtingas idėjas.

Pirmoji idėja (žr. paveikslą 2.4.1), remiantis informantų mintimis, turėtų gana didelį potencialą – tai

bendros erdvės darbo vietų kūrimas (angl. coworking space). Šiuo metu jaučiamas didelis tokių

vietų poreikis, ypatingai didžiuosiuose šalies miestuose („mes likom vieni, neturim konkurentų <...>

net nebegalim priimt visų norinčių, nebeturim vietos“ – respondentas E). Tokia erdvė turėtų

sudominti jaunuosius verslininkus, kurie neturi pastovios darbo vietos, laisvai samdomus

darbuotojus, startuolius, kūrybininkus, netgi studentus. Sėkmingam bendros darbo erdvės

įgyvendinimui būtinas rimtas pasirengimas, kuris apima tiek patogų ir tinkamą erdvės paruošimą

darbui, tiek susijusių elektroninių paslaugų įgyvendinimą, tiek erdvės aprūpinimą inventoriumi,

kompiuterine technika („turi būti modulinė sistema – ateini, susistumdai kaip tau reikia, kad patogu

būtų – Respondentas I <...> kad nebūtų taip, kad nuvažiuoji, o nėra kur atsisėst, reikia galimybės

online viską matyti, kiek laisvų vietų, rezervacijos ir t. t.“ – respondentas D).

10

Ne ką mažiau reikšmės turėtų būti skiriama ir poilsio zonai, kur paslaugos vartotojai galėtų atsipūsti,

išgerti kavos, pasišildyti maistą, pasikalbėti nesukeliant problemų ir nepatogumų aplinkiniams

(„nebus kavos – galit tempti bet kokias Sodras ar VMI, statyt geriausius kompiuterius – niekam nebus

įdomu – respondentas A <...> kavos aparatas būtinai turi stovėti – respondentas H <...> įrengti jaukią

virtuvėlę, kad būtų kur kavos atsigerti, pailsėti, šaldytuvas, mikrobangė – respondentas E“).

Šią bendros darbo erdvės idėją galima įgyvendinti dviem būdais – (1) savarankiškai arba (2)

bendradarbiaujant su tokias paslaugas jau teikiančiomis organizacijomis. Pastarąją mintį verta labai

rimtai apsvarstyti, kadangi tyrimo metu kalbintas nevyriausybinės organizacijos atstovas pasidalino,

kad ketina kreiptis į biblioteką dėl bendradarbiavimo galimybės („kaip tik ketinu pati skambinti

vienai bibliotekai, žiūrėsiu, kaip reaguos“).

Paveikslas Nr. 2.4.1. Idėja bibliotekų veiklai – bendros erdvės darbo vietų kūrimas

modulinės pertvaros

daug elektros lizdų

stiprus WiFi ryšys be prisijungimo kodų

prezentacijoms skirti įrenginiai: projektorius / kompiuteris /

nuleidžiamas ekranas / TV

spausdintuvas su belaidžio ryšio funkcija

skeneris su belaidžio ryšio funkcija

darbo stalai, kedės, krėslai

Taip pat svarbu...

tinkama oro temperatūra, pakankamas šildymas / vėsinimas

VYKDOMA VEIKLA PAGALBA, PARTNERIAI

INVENTORIUS

bendros erdvės darbo vietų kūrimas

(angl. „coworking space“)

TG:

smulkieji verslininkai

laisvai samdomi darbuotojai

startuoliai

kūrybininkai

studentai

ORGANIZAVIMAS

galimybė rezervuoti darbo ar

susitikimų vietą online

tikslus (laisvų) darbo vietų

sąrašas internete

prieinama kaina (vienkartinis

apsilankymas / mėnesio narystė /

metų narystė)

jokių eilių ar kontakto su

darbuotojais – apsilankymas

naudojant spec. ID kortelę,

bibliotekos kortelę

šią idėją, veiklą kurti ir vykdyti savarankiškai ARBA

bendradarbiauti su panašią veiklą vykdančiomis

organizacijomis, NVO, privačiais asmenimis (pvz., NVO Avilys)

Kaip turėtų atrodyti erdvė?

300 m2 darbo erdvė ir 50m2 erdvė renginiams

specialios erdvės (būdelės) telefoniniams pokalbiams

poilsio zona: virtuvėlė su šaldytuvu, kavos aparatu,

mikrobangų krosnele

11

Antroji idėja (žr. paveikslą 2.4.2) apima iš karto dvi veiklas – tarpininkavimą tarp būsimų specialistų

ir verslo atstovų; bei įvairių renginių, mokymų, kursų, seminarų ir t. t. organizavimą. Informantų

nuomone, didžiosios šalies įmonės (pvz., Barclays, Western Union, Swedbank ir pan.) tikrai

susidomėtų bibliotekomis, jei šios orientuotųsi į aktualias problemas. Viena tokių – IT specialistų

stygius. Siūloma organizuoti programavimo, kodavimo mokymus, taip pavyktų pritraukti ir

perspektyvų jaunimą, ir įmones, kurioms specialistų ruošimas yra aktualus („vienas iš būdų, kaip

pritraukti auditoriją, galėtų būti šiokių tokių programavimo kursų organizavimas, kodavimo lekcijos

ir nebūtinai tik IT srities studentams“ – respondentas A).

Organizuojant seminarus, mokymus, kursus, konsultacijas su valstybinių įstaigų atstovais svarbu

pasirūpinti, kad visi šie renginiai nebūtų tiesiog sausos informacijos pateikimas. Verslo atstovams

reikalinga aiški, konkreti ir lengvai suprantama informacija („formalioji sritis antraeilė, yra įmonės,

kurios tuo užsiima; verslui svarbūs patys principai, pakeitimai atskirose srityse, teisės aktuose,

mokestiniai dalykai – respondentas I <...> tas funkcijas atlieka kiti, kam ir priklauso, ne bibliotekos

kompetencijai apie mokesčius ar darbo saugą kalbėt – respondentas J“). Dar vienas svarbus

momentas, paskaitos turėtų įtraukti klausytoją, būtinas grįžtamasis ryšys iš auditorijos, diskusijos,

komentarų ir klausimų galimybė, kitu atveju, paskaita, kuomet visą laiką kalba vienas žmogus,

suteiks minimalią naudą, rizikuos nesulaukti susidomėjimo („reikia leisti žmonėms bendrauti <...>

mūsų konferencijos labai liūdnos, išeini nieko negavęs, apdrebia informacija ir paleidžia“ –

respondentas A). Siekiant didesnio įsitraukimo, reikia gerai apgalvoti erdvės klausimą. Ji turi būti

jauki, neformali, nevaržyti ir nekaustyti klausytojų („formali auditorija psichologiškai užgniaužia bet

kokį neformalų bendravimą <...> esame darę renginių savivaldybių salėse, ten tokia slogi nuotaikai,

ten žmonės supriešinami vien dėl baldų išdėstymo“ – respondentas A).

Kuriant tokią paslaugą rekomenduotina bendradarbiauti tiek su verslo įmonėmis, tiek su

valstybinėmis institucijomis. Sinergija sukurtų didesnę pridėtinę vertę, geriau atlieptų verslo

lūkesčius.

12

Paveikslas Nr. 2.4.2. Idėja bibliotekų veiklai – tarpininkavimas tarp būsimų specialistų ir verslo; organizacinė veikla

Trečioji idėja (žr. paveikslą 2.4.3) kilo iš skeptiško požiūrio į bibliotekos potencialą dirbti su verslo

atstovais – siūloma kurti unikalias paslaugas. Šios paslaugos turėtų apimti keletą sričių: galimybė

užsisakyti tam tikrą informaciją, literatūrą; informacijos apie kultūros objektus, kurie būtų įdomūs

verslui pateikimas, mokslo naujovių populiarinimas ir pan. („jie galėtų teikti kvalifikuotas

rekomendacijas literatūrai, gerai būtų, jei konsultantai surinktų informaciją ar leidinius, man, tarkim,

dabar reikia dėl statybinių normų – respondentas I <...> informacijos užsakymai – užsisakai kokią

nors informaciją ir bibliotekininkas tau surenka – respondentas B <...> „informacija apie tai, kur

pasinaudoti kultūros objektais, dabar niekur nėra susistemintos informacijos, reikia suvesti verslą ir

kultūrą, biblioteka tą gali padaryti“ – respondentas F).

VYKDOMA VEIKLA

tarpininkavimas tarp būsimų specialistų ir rinkoje jau

įsitvirtinusių verslo atstovų

Organizacinė veikla:

mokymai

seminarai

konferencijos

kursai

konsultacijos

viešinimas

Pavyzdžiai:o programavimo, kodavimo pamokos, kursai„IT specialistų juodai trūksta, būtų galima rengti

trumpas kodinimo lekcijas, tikrai būtų nauda ir jaunimui,

ir verslas susidomėtų“

o verslininkų pranešimai įdomiomis temomis,

pvz., verslo patirtis, privatumas internete,

įdomioji IT dalis, robotika„tokias idėjas palaikytų bet kuri IT įmonė, patys ateitų

padėstyti privatumo klausimais ar įdomiosios IT dalies,

robotikos mokyklos ateitų“

o valstybinių įstaigų atstovų pranešimai

(VMI, Darbo inspekcija, Sodra...), darbo

saugos kursai, priešgaisrinės saugos kursai...„praverstų ir tie patys susitikimai su VMI, Sodra, tikrai

būtų naudinga“

o naujausių įstatymų pakeitimų ir panašių

dokumentų išaiškinimai, pristatymai„būtų naudingos paskaitos apie įstatymų pakeitimų

pritaikymą, socialinio modelio pakeitimai, nes 99% tikrai

nežino ir nesupranta, nemoka interpretuot <...>

materialinės atsakomybės dalykai“

PAGALBA, PARTNERIAI

siūloma bendradarbiauti su

universitetais, IT įmonėmis,

telekomunikacijų bendrovėmis, startuoliais

bendradarbiauti su valstybinėmis

institucijomis, kurios organizuotų

mokymus, kursus

TG: mažos ir vidutinės įmonės

studentai

įmonės, ieškančios specialistų, darbuotojų

įmonės, galinčios apmokyti būsimus IT specialistus

įmonės, įstaigos, organizuojančios mokymus, kūrybines

dirbtuves, paskaitas, edukacinius užsiėmimus ir t. t.

valstybinės įstaigos

Kaip turėtų atrodyti

erdvė? stiprus WiFi ryšys be

prisijungimo kodų

prezentacijoms skirti

įrenginiai: projektorius /

kompiuteris / nuleidžiamas

ekranas / TV

įranga konferencijoms:

stalai, kėdės

INVENTORIUS

konferencijoms,

mokymams, seminarams ir

pan. pritaikyta erdvė, su

tinkamais stalais (kuriuos

galima perstumdyti),

patogiomis kėdėmis ir

įranga prezentacijoms,

švietėjiškai veiklai ir t. t.

13

Paveikslas Nr. 2.4.3. Idėja bibliotekų veiklai – unikalių paslaugų kūrimas

Vilniaus atstovų tyrimo metu buvo teiraujamasi, kaip jie vertintų tai, jei tokia erdvė būtų sukurta

nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Apskritai lokacija vertinama greičiau palankiai.

Pagrindiniai privalumai: miesto centras, didelės patalpos, patogus susisiekimas, tinkama vieta

užsienio svečiams („manau gerai, pati miesto širdis, patogu nuvažiuoti, studentams gerai, nes su

viešuoju transportu patogu <...> jei atvažiuoja kas nors iš užsienio, tai jie dažniausiai kur nors viešbutį

susitinka, tai vietoj to, galima pasiūlyti biblioteką“). Ekspertai paminėjo ir būtiną vietai sąlygą –

nemokamą automobilių statymo erdvę („jei bus nemokamas parkingas, tada tinka“). Skeptikai

paminėjo trūkumą – vieta patogi tik aplink centrą įsikūrusioms įmonėms („kas centre sėdi, tiems

patogu, aš ten specialiai nevažiuočiau, nes nepatogu, geriau kur nors arčiau, patogiau“).

VYKDOMA VEIKLA

unikalios paslaugos:

o informacijos rinkimo ir sisteminimo

paslauga

o knygų, leidinių, statistinių duomenų

užsakymai

o informacijos apie vietos kultūrinius

objektus ir jų panaudojimą teikimas –

verslo ir kultūros ryšio stiprinimas

omokslo naujovių populiarinimas

o bendradarbiavimas su verslo

centrais, bendrų veiklų organizavimas

PAGALBA, PARTNERIAI

bendradarbiauti su valstybinėmis

institucijomis, duomenų registrais, kultūros

paveldo fondais, kurie padėtų surinkti

informaciją

bendradarbiauti su verslo centrais

stiprinti ryšį su vietos bendruomene,

įskaitant vietines įmones

ORGANIZAVIMAS

aiškūs paslaugų už informacijos rinkimą, sisteminimą,

spaudos leidinių ir pan. užsakymą įkainiai, tikslus paslaugų

sąrašas

patogios ir aiškios elektroninės paslaugų užsakymo formos

aiškūs darbų atlikimo terminai

tinkama komunikacija su paslaugų užsakovais

patogus surinktos informacijos pristatymą (el. paštu,

atsiėmimas bibliotekoje, atsiėmimas bibliotekoje iš spec. daiktų

saugojimo spintelės ir pan.)

TG: verslas

studentai

pedagogai

mokslininkai

kultūros įstaigos

bendruomenės nariai

Erdvė ir inventorius:

rekomenduotina įrengti surinktos

informacijos atsiėmimo punktą arba pateikti

aiškias nuorodas, kur ją galima atsiimti

bibliotekos interneto svetainėje / atskiroje

interneto svetainėje sukurti paslaugų

užsakymo formą

14

2.5. NAUJŲ BIBLIOTEKOS PASLAUGŲ VERSLUI VIEŠINIMAS

Informacija apie kuriamas / sukurtas paslaugas verslui bibliotekose turėtų būti viešinama turint

aiškią strategiją, t. y. derėtų pasirinkti dažniausiai verslo atstovų naudojamus kanalus, bei lankomas

vietas. Empirinio tyrimo metu kalbinti pašnekovai įvardijo gana daug informacijos kanalų, kurie gali

pasitarnauti platinant informaciją, siekiant sudominti ir pritraukti auditoriją (žr. paveikslą 2.5.1).

Paveikslas Nr. 2.5.1. Kanalai informacijos viešinimui

2.6. PRIEŽASTYS, KODĖL BIBLIOTEKAI SUNKIAI SEKASI KURTI PARTNERYSTES SU VERSLU

Tyrimo metu informantų taip pat buvo prašoma pasidalinti nuomone, kodėl bibliotekoms sunkiai

sekasi rasti partnerių tarp verslo atstovų. Apibendrinus mintis, galima formuluoti prielaidą, kad

bibliotekos stokoja iniciatyvumo, noro bendradarbiauti ir konkrečių veiksmų, kad santykiai apskritai

būtų užmegzti. Bemaž visi verslo atstovai teigė negirdėję apie bibliotekų iniciatyvas kurti

partnerystes su verslu:

Pranešimas spaudai populiariausiuose internetiniuose portaluose,

spausdintuose laikraščiuose ir žurnaluose

Viešinti naudojant socialinius tinklus

Sukurti atskirą viešinimui ir informacijai skirtą interneto puslapį

Informaciniai bukletai verslininkų dažnai lankomose vietose (pvz.,

bankai)

Bendradarbiavimas su verslo informacijos centrais

Informuoti startuolių bendruomenes, pateikti informaciją jų renginių

metu

Bendradarbiauti su „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“

Naujienlaiškis

Informuoti bibliotekos internetiniame puslapyje

Organizuoti renginius naujai paslaugai pristatyti. Kviesti tikslinės

grupės narius

Pateikti informaciją bibliotekose

Informuoti per partnerius (partnerių interneto svetainėse biuruose,

renginiuose ir t. t.)

Mažesniuose miestuose viešinti per vietinę spaudą, radiją

Valstybinėse įmonėse ir jų interneto svetainėse (Sodroje, VMI...)

15

„bibliotekos tiesiog nedaro, aš esu įsitikinęs, kad verslas norėtų daryti kažką, jei tai būtų įdomi

idėja, iš pačių bibliotekų trūksta iniciatyvos“ – respondentas D

„o ką bibliotekos daro šiuo klausimu? Ką jie daro? Nieko nesu girdėjęs... Nors vieną įmonę

pasakykit, kuriai siūlė ir kuri atsisakė, nesu girdėjęs apie tokį dalyką... reikia aktyviau dirbti, kai

matysis darbas, tada bus galima sakyti ką daro ne taip“ – respondentas B.

Siekiant kurti partnerystes su verslu, verta apgalvoti bibliotekos įvaizdžio klausimą. Šiuo metu

biblioteka suvokiama kaip tvirtai savo tradicijų besilaikanti įstaiga, ką verslo pasaulis suvokia kaip

trūkumą. Verslas biblioteką pageidauja matyti kaip inovatyvią, lanksčią ir šiuolaikišką erdvę, todėl

komunikuojant žinutę verslui, derėtų į tai atsižvelgti:

„reikia prasklaidyti tą naftalino kvapą“ - respondentas D

„biblioteka tai neformalaus švietimo, senjorų vieta, todėl jos pačios turi keisti požiūrį ir parodyti,

jog nori bendradarbiauti su verslu, reikia atitinkamai komunikuoti“ – respondentas H

„tegul pradeda keistis, aš vis tą patį naujienlaiškį iš jų gaunu, užsisakiau 2002 metais ir nuo to laiko

nepasikeitė nei forma, nei struktūra... o Wi-Fi ten yra?, bibliotekos kortelės tikriausiai irgi

nepasikeitė, kokos buvo prieš 10 metų, tokios ir liko“ – respondentas A

„Vilniuje gal kitaip, bet pas mus biblioteka tai tikrai kažkokio vardo neturi, jei kurs paslaugą, gal

net geriau su kitu vardu eiti, o tik vėliau, kai prigis, pranešt, kad biblioteka padarė“ – respondentas

G

Keletas tyrimo dalyvių pateikė konkrečių pavyzdžių, ką bibliotekos daryti, siekiant pritraukti naujų

partnerių iš verslo sritis:

Supažindinti verslą su galimybe bibliotekos organizuoti renginius, seminarus, mokymus ir

pan. („jei vadovas žinotų, kad nuo jo galvos atkristų ta dalis, visokie raštvedybos kursai,

priešgaisriniai kursai... kiekvienas toks dalykas, daromas ne darbo aplinkoj, yra super, nes

darbuotojai savo darbo aplinkoj patiria stresą... tik reikia žinot, kad tokia galimybė yra“ –

respondentas A)

Komunikuoti per verslui patrauklius informacijos kanalus (pvz., Verslo žinios, Ekonomika.lt,

BZN start ir t. t.) ( „jos pačios turi parodyti, kad nori bendradarbiauti ir komunikuoti per

atitinkamus verslininkams žinomus kanalus“ – respondentas H)

Kurti vieningą bibliotekų tinklą, su bendru interneto puslapiu, tinkama tarpusavio

komunikacija ir pan. („trūksta bibliotekoms vieningumo, norėčiau Lietuvos bibliotekas matyti

kaip vieną darinį, dabar užeini, kiekvienos tinklapis skirtingas ir morališkai pasenęs; būtų

16

tobula, jei būtų vienas tinklapis, su vieninga informacija, nukreipiantis, modernus, naujas,

vienijantis visas bibliotekas. Geras pavyzdys yra ŪRM, labai gerai susitvarkė“ - respondentas

D)

Užsiimti vietos verslo reklama, informavimu apie vietos verslininkus, jų darbus, iniciatyvas

(„galėtų reklamuoti rajono verslą, parodyti, kad biblioteka yra kaip kultūros židinys ir ją supa

tokie ir tokie verslai“ – respondentas B)

Ilginti darbo laiką, sudaryti galimybę lankytis bibliotekoje vakarais („aš norėčiau nueiti į

biblioteką, bet kai man baigiasi darbas – jiems taip pat baigiasi darbas, jei dirbtų ilgiau, ar

net 24 valandas, tada lankytojų atsirastų, nes dabar į biblioteką gali eiti tik moksleiviai ir

senjorai“ – respondentas F)

Bendradarbiauti su Verslo informacijos centrais, lankytis bendruose renginiuose, kurti

bendrus projektus ir siekti verslo atstovų dėmesio katu („jie nesidomi ir nebendradarbiauja,

mums jau atsibodo juos kviesti, nes biblioteka abejinga ir neina <...> dirbti kartu su verslo

centrais, nes abiem pusėms būtų naudinga“ – respondentas F)

17

III. KOKYBINIO TYRIMO IŠVADOS

Apskritai idėja bibliotekose kurti specialias erdves smulkiems verslininkams vertinama

palankiai. Laikomasi nuomonės, kad paslauga, jei ji būtų kuriama atsižvelgiant į būsimų

klientų poreikius ir lūkesčius, jaustų paklausą bei poreikį.

Šiuo metu bibliotekai rekomenduojama vystyti 3-jų tipų idėjas:

I. kurti bendros darbo erdvės modeliu grįstą paslaugą

II. užsiimti mokymų, seminarų, konferencijų, kursų ir pan. organizavimu,

bendradarbiaujant su verslu ir valstybinėmis institucijomis

III. kurti unikalias paslaugas (perspektyva matoma informacijos užsakymo paslaugoje,

kuomet klientas užsisako turinį, o bibliotekos konsultantas surenka medžiagą tam

tikra tema)

Knygų ir kitų specializuotų leidinių verslo temomis poreikis šiuo metu yra patenkinamas.

Kuriant specializuotą erdvę jie gali būti kaip papildanti medžiaga, bet ne esminė erdvės

ašis. Kalbant apie knygų verslo temomis vertinimą, skeptiškiausiai atsiliepiama apie knygas,

dalijančias patarimus finansų temomis. Apskritai teigiama, jog verslo pasaulis pernelyg

greitai keičiasi, todėl knygos turi grėsmę greitai tapti nebeaktualios. Žurnalai ir laikraščiai,

nušviečiantys aktualijas, yra reikalingi ir lengvai prieinami internete. Vyrauja gana palankus

požiūris dėl įvairių leidinių apie mokesčius, metodinę medžiagą, tačiau tokio tipo literatūrą

dažniau skaito įmonės buhalteris.

Norint pritraukti jauną verslą į bibliotekas, svarbu sukurti patrauklią ir jaukią erdvę, kuri

nevaržytų, skatintų bendravimą, būtų patogi, inovatyvi, aprūpinta reikalingomis

priemonėmis. Svarbi ne tik tinkama darbo erdvė, bet ir poilsio zona, kur būtų sudarytos

sąlygos išgerti kavos, pavalgyti.

Sukūrus paslaugą, ją viešinti rekomenduotina naudojant pranešimus spaudai

specializuotuose leidiniuose; taip pat per startuolių bendruomenes, socialinius tinklus.

Didžiausias erdvių verslui poreikis juntamas mažesniuose miestuose, kuriuose nėra aktyviai

veikiančių verslo informacijos centrų, tuo tarpu didmiesčiuose didžiausias potencialas

pastebimas bendrų darbo erdvių kūrime.