Moteris už vairo kaip žvaigždė danguje — tu ją matai, o ji tavęs ne.
Kiek tavyje tavęs?
description
Transcript of Kiek tavyje tavęs?
Kiek tavyje tavęs?
Gražus pasakojimas
Žmogus rado erelio kiaušinį ir padėjo į vištos lizdą. Ereliukas išsirito kartu su viščiukų vada ir augo kartu
su jais.
Visą gyvenimą erelis darė viską kartu su viščiukais, manydamas, jog ir pats
yra viščiukas.
Jis krapštė žemę,
ieškodamas sliekų ir
vabzdžių. Jis kudakavo ir
mušdavo sparnais, kad
galėtų šiek tiek pakilti į orą.
Bėgo metai ir erelis paseno.
Vieną dieną aukštai giedrame danguje jis pamatė didingą paukštį.
Su karališku grakštumu jis sklendė tarp galingų vėjo srovių, beveik
nepajudindamas savo stiprių auksinių sparnų.
Senasis erelis su pagarbia
baime pažvelgė aukštyn.
„Kas tai?“ – paklausė jis.
„Tai erelis, paukščių karalius,“ – pasakė jo kaimynas.
„Jis priklauso dangui. Mes
priklausom žemei – mes vištos.“
Taigi erelis gyveno ir pabaigė savo gyvenimą kaip višta, nes jis galvojo, jog taip ir yra.
Naudokitės turimais talentais; miškuose
būtų mažai muzikos, jei giedotų tik tie
paukščiai, kurie tai daro geriausiai.