KIAUŠIDŽIŲVĖŽYS

3

Turinys

Kiaušidžių vėžys 5

Kiaušidžių navikų tipai 7

Epiteliniai kiaušidžių navikai 8

Gemalinių ląstelių navikai 10

Stromos navikai 11

Kiaušidžių cistos 12

Amžius 13

Nutukimas 13

Reprodukcinė anamnezė 14

Ginekologinės operacijos 14

Vaisingumą skatinantys vaistai 14

Androgenai 14

Estrogenų ir hormonų terapija 14

Krūties vėžio anamnezė 15

Dieta 16

Analgetikai 16

Rūkymas ir alkoholio vartojimas 16

Ar mes žinome, kas sukelia kiaušidžių vėžį? 16

Paveldimi genetiniai sindromai 17

Įgyti genų pokyčiai 18

Ar galima apsisaugoti nuo kiaušidžių vėžio? 18

Specialisto konsultacija 24

Vaizdiniai tyrimai 24

Kiti tyrimai 27

Kaip nustatoma kiaušidžių vėžio stadija? 28

Kiaušidžių vėžio T kategorijos 29

Kiaušintakių vėžio T kategorijos 30

N kategorijos 31

M kategorijos 31

Knyga sudaryta remiantis Amerikos vėžio asociacijos(angl. American Cancer Society) medžiaga

Knygą recenzavo gydytoja onkologė chemoterapeutėLina Daukantienė

Viršelyje – dailininkės Dianos Rudokienės darbas „Pasimatymas“ / 120 x 90, aliejus, drobė, 2011 m.

Diana Rudokienė – jau ne pirma menininkė, parodanti soli-darumą su sergančiosiomis moterimis. Tai draugiška parama toms, kurios privalo ištverti likimo išbandymą, būti stiprios ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Savita meno kalba, savitu braižu, liedamos spalvas ir siužetus ant drobės, tapytojos atskleidžia trapų ir gražų moters pasaulį – per jos kūną, mintis, jausmus, galų gale net per buitį – visa yra dieviškos prigimties.

Moteris, net jei ji ne tapytoja, ne poetė, ne muzikė, iš prigimties yra kūrėja – ji kuria gyvybę, gyvenimą. Moteris – tai pats gyvy-bės centras ir ašis.

Ši knyga padės į ligą pažvelgti ne kaip į nuosprendį, bet kaip į iššūkį, ji gali suteikti jėgų kovoti ir laimėti.

Knyga išleista UAB „Roche Lietuva“ parėmus

Asociacijos „Onkologija.lt“ leidinys, 2015

4 5

Kiaušidžių vėžysKas yra vėžys?

Žmogaus kūną sudaro šimtai milijonų ląstelių. Normalios kūno ląstelės auga, dalijasi ir miršta. Šis ciklas nuolat kartoja-si. Vaikystėje ir jaunystėje normalios ląstelės dalijasi greičiau, dėl to kūnas auga. Dauguma suaugusių žmonių ląstelių dali-jasi tik tuomet, kai reikia pakeisti susidėvėjusias arba mirusias ląsteles arba, kai gyja žaizdos.

Vėžys atsiranda, kai kurioje nors kūno dalyje ląstelės pra-deda nekontroliuojamai augti. Yra daug vėžio rūšių, bet visų jų atsiradimo priežastis yra viena – nekontroliuojamas pakitu-sių ląstelių dauginimasis.

Vėžinės ląstelės auga kitaip, negu normalios ląstelės. Vė-žinės ląstelės nemiršta, o toliau auga ir tampa naujomis, pa-kitusiomis ląstelėmis. Vėžinės ląstelės, kitaip negu normalios, gali įaugti, išplisti į kitus audinius ir organus. Nekontroliuoja-mas augimas ir invazija į kitus audinius yra tik vėžinėms ląste-lėms būdingos savybės.

Visa organizmo genetinė informacija (genomas) yra už-koduota DNR. Ląstelės suvėžėja dėl dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) pažeidimo, joje įvykusių genų mutacijų. DNR yra kiekvienoje ląstelėje. Ji valdo visą ląstelės veiklą. Kai pa-žeidžiama normalios ląstelės DNR, ląstelė arba ištaiso DNR pažaidas, arba miršta. Vėžinėse ląstelėse pažeista DNR nėra ištaisoma, todėl ląstelė turėtų mirti, bet ji nemiršta. Tokia ląs-telė su pakitusia DNR dauginasi – gaminamos organizmui ne-reikalingos ląstelės, kurios turi tokį patį DNR pakitimą, kaip ir pirmoji ląstelė.

Žmonės gali gimti turėdami DNR pažeidimą (genų mu-tacijas), tačiau dažniau DNR pakitimai atsiranda dėl ląstelės dauginimosi metu įvykusios klaidos arba aplinkos faktorių įtakos. Kai kada DNR pažeidimą sukėlusi priežastis yra labai aiški, pavyzdžiui, rūkymas. Dažniausiai tikslios priežasties, dėl kurios pažeidžiama DNR, surasti nepavyksta.

Įprastai vėžinės ląstelės suformuoja navikus, tačiau kai ku-riais atvejais, pavyzdžiui, leukemijos, naviko nėra. Susirgus leukemija, piktybinės ląstelės dauginasi kraujyje ir kraują ga-minančiuose organuose ir cirkuliuoja po visus audinius.

Neretai vėžinės ląstelės nukeliauja į kitas kūno dalis. Ten jos gali augti ir formuoti naujus navikus, kurie pakeičia nor-malų audinį. Šis procesas yra vadinamas metastazavimu. Me-

Stadijų grupavimas 31

Ką reiškia kiaušidžių vėžio stadija? 32

Išgyvenamumas pagal stadiją 34

Kaip gydomas kiaušidžių vėžys? 36

Bendra informacija apie gydymą 36

Operacija 37

Chemoterapija 38

Taikinių terapija 41

Hormonų terapija 42

Spindulinė terapija 42

Klinikiniai tyrimai 42

Papildomas ir alternatyvus gydymas 43

Invazinio epitelinio kiaušidžių vėžio gydymas pagal ligos stadiją 44

Mažo piktybiškumo (ribininių) epitelinių navikų gydymas 49

Gemalinių kiaušidžių ląstelių navikų gydymas 50

Kokius klausimus turėtumėte užduoti savo gydytojui apie kiaušidžių vėžį? 54

Kas laukia pabaigus kiaušidžių vėžio gydymą? 55

Stebėjimo laikotarpis 55

Vizitas pas naują gydytoją 56

Gyvenimo būdo keitimas 56

Nepamirškite emocinės sveikatos 57

Kiaušidžių vėžio tyrimų ir gydymo naujienos 58

Rizikos veiksniai ir priežastys 58

Apsauga 58

Ankstyva diagnostika 59

Vėžio žymenys 59

Gydymas 60

Kiti informacijos šaltiniai 60

6 7

tastazavimas prasideda vėžinėms ląstelėms patekus į orga-nizmo kraujagysles arba limfagysles.

Vėžys yra vadinamas to organo vardu, kuriame jis prasidė-jo, o ne ten, kur išplito. Pavyzdžiui, į kepenis išplitęs krūties vėžys yra vadinamas krūties, o ne kepenų vėžiu. Taip pat į kaulus išplitęs prostatos vėžys yra vadinamas metastazavusiu prostatos vėžiu, o ne kaulų vėžiu.

Vėžio eiga labai priklauso nuo vėžio tipo. Pavyzdžiui, plau-čių vėžys ir krūties vėžys yra labai skirtingos ligos. Skiriasi šių vėžių augimo greitis ir atsakas į įvairius gydymo metodus. Vėžiu sergantiems žmonėms gydymas yra skiriamas pagal jų vėžio tipą.

Ne visi navikai yra piktybiniai. Nevėžiniai navikai yra vadi-nami gerybiniais. Gerybiniai navikai irgi gali sukelti proble-mų – kartais jie išauga labai dideli ir spaudžia sveikus organus arba audinius. Tačiau gerybiniai navikai negali įaugti į kitus audinius ir išplisti į kitas kūno dalis (metastazuoti). Gerybiniai navikai beveik niekada nekelia grėsmės gyvybei.

Kas yra kiaušidžių vėžys?

Kiaušidžių vėžys atsiranda kiaušidėse. Kiaušidės yra mo-terų reprodukcinės sistemos organas. Kiaušidėse gaminasi dauginimuisi reikalingi kiaušinėliai. Kiaušinėliai kiaušintakiu keliauja iki gimdos. Jeigu kiaušinėlis yra apvaisinamas, jis įsi-tvirtina gimdoje ir vystosi vaisius. Kiaušidės yra pagrindinis moteriškus hormonus - estrogeną ir progesteroną - gami-nantis organas. Kiaušidės yra dubenyje, skirtingose gimdos pusėse.

Kiaušidžių anatomija

Makštis

Gimdos gleivinė(endometriumas)

Gimdoskaklelis

Kiaušidė

Gimdos raumenys

Kiaušintakiai

Kiaušidžių vėžio tipai

Geltonkūnis

Epitelinis vėžys sudaro 90% visų piktybinių kiaušidžių vėžių

Gemalinių ląstelių vėžys prasideda iš kiaušidės viduje esančių gemalinių ląstelių (iš šių ląstelių formuojasi kiaušinėliai)

Augantis folikulas

Tuščias folikulas

Ovuliacija

Stromos ląstelių vėžys prasideda kiaušides supančiame audinyje iš hormonus gaminančių ląstelių Ovuliacija

Kiaušides sudaro trys audinių tipai:• Epitelio ląstelės dengia kiaušides.• Gemalinės ląstelės yra kiaušidės viduje. Iš šių ląstelių susida-

ro kiaušinėliai, kurie kiekvieną mėnesį patenka į kiaušintakį.• Stromos ląstelės užpildo kiaušidės vidų ir ją prilaikančius

audinius. Šios ląstelės gamina didžiausią moteriškų hormo-nų - estrogeno ir progesterono dalį.

Kiaušidžių navikų tipaiKiaušidėse gali augti įvairūs navikai. Dauguma iš jų yra ge-

rybiniai, kurie niekada neišplinta už kiaušidės ribų. Gerybiniai kiaušidžių navikai sėkmingai išoperuojami – operacijos metu pašalinama kiaušidė arba jos dalis su naviku. Kiti kiaušidžių navikai yra piktybiniai. Jie gali plisti (metastazuoti) į kitas kūno dalis. Piktybinių kiaušidžių navikų gydymas yra sudėtingesnis – apie jį bus rašoma kitose knygutės dalyse.

Visi kiaušidžių navikai yra vadinami pagal ląstelių, iš kurių išsivystė navikas, rūšį ir skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Yra trys pagrindiniai kiaušidžių navikų tipai:• Epiteliniai kiaušidžių navikai vystosi iš kiaušidę dengiančių

ląstelių. Jie sudaro didžiausią kiaušidžių navikų grupę.• Gemalinių ląstelių navikai auga iš kiaušinėlius gaminančių

ląstelių.

8 9

• Stromos navikai formuojasi iš struktūrinių kiaušidės audinio ląstelių. Struktūriniai audiniai sujungia įvairius kiaušidės au-dinius ir gamina moteriškus hormonus – estrogeną ir pro-gesteroną.

Epiteliniai kiaušidžių navikaiGerybiniai epiteliniai kiaušidžių navikai

Dauguma epitelinių kiaušidžių navikų yra gerybiniai. Jie ne-metastazuoja ir dažniausiai nesukelia rimtos ligos. Gerybiniai epiteliniai kiaušidžių navikai yra kelių tipų – serozinės adeno-mos, mucinozinės adenomos, Brenner navikai ir kt.

Mažo piktybiškumo navikai

Kai kurie epiteliniai kiaušidžių navikai, žiūrint per mi-kroskopą, yra nelabai panašūs į piktybinius. Tokie navikai yra vadinami mažo piktybiškumo navikais arba ribiniais epiteliniais kiaušidžių vėžiais. Jie skiriasi nuo tipiško kiauši-džių vėžio, nes niekada neįauga į kiaušidžių audinius (kiau-šidžių stromą). Jeigu šie navikai išplinta už kiaušidės ribų, pavyzdžiui, į pilvo ertmę, jie auga pilvaplėvės paviršiuje, bet į ją neįauga.

Mažo piktybiškumo navikais dažniau serga jaunesnės mo-terys. Šie navikai auga lėtai ir yra mažiau pavojingi gyvybei, negu kiti kiaušidžių vėžio tipai. Mažo piktybiškumo navikai gali sukelti mirtį, bet tai būna gana retai.

Piktybiniai epiteliniai kiaušidžių navikai

Piktybinis epitelinis kiaušidžių navikas yra vadinamas karci-noma. Epitelinės kiaušidžių karcinomos sudaro apie 85-90 % visų kiaušidžių vėžių. Kai kas nors kalba, kad serga kiaušidžių vėžiu, tai reiškia, kad serga epiteline kiaušidžių karcinoma. Per mikroskopą matomos šio vėžio ląstelės turi keletą savy-bių, pagal kurias epitelinės kiaušidžių karcinomos yra skirsto-mos į kelis tipus. Dažniausiai pasitaiko serozinis tipas, rečiau – mucinozinis, endometrioidinis, šviesių ląstelių ir kiti tipai.

Jeigu ląstelės negali būti priskirtos nė vienam iš paminėtų tipų, navikas yra vadinamas nediferencijuotu. Nediferenci-juota epitelinė kiaušidžių karcinoma auga ir plinta greičiau už kitus karcinomos tipus. Epitelinės kiaušidžių karcinomos yra klasifikuojamos pagal paminėtą ląstelių tipą. Kartu su klasifi-kacija yra pažymimas laipsnis ir vėžio stadija.

Naviko diferenciacijos laipsnis (angl. G-grade) žymimas

raide G (G1, G2, G3). Laipsnis priklauso nuo naviko ląstelių panašumo į normalias ląsteles. Pirmo diferenciacijos laipsnio (G1) epitelinė kiaušidžių karcinoma yra panašiausia į normalų audinį ir turi geresnę prognozę. Trečio laipsnio (G3) epitelinė kiaušidžių karcinoma yra mažiausiai panaši į normalų audinį ir dažniausiai yra blogiausios prognozės. Antro laipsnio (G2) karcinomos išvaizda ir prognozė yra tarpinė tarp pirmo ir tre-čio laipsnių.

Naviko stadija atspindi naviko išplitimą už kiaušidės ribų. Stadijos nustatymas bus aprašytas tolimesnėse dalyse.

Pirminė pilvaplėvės karcinoma

Pirminė pilvaplėvės karcinoma (PPK) yra retas, susijęs su epiteline kiaušidžių karcinoma, vėžys. Operacijos metu pirminė pilvaplėvės karcinoma atrodo, kaip į pilvo ertmę iš-plitusi epitelinė kiaušidžių karcinoma. Per mikroskopą PPK ląstelės nesiskiria nuo epitelinės kiaušidžių karcinomos ląs-telių. PPK dar vadinama ekstraovarine (išplitusia už kiauši-džių) pirmine pilvaplėvės karcinoma (EOPPK) arba serozinio paviršiaus papiline karcinoma. Pirminė pilvaplėvės karcino-ma atsiranda iš dubens ir pilvo ertmę išklojančių ląstelių. Plėvė, dengianti pilvo ir dubens ertmes, yra vadinama pil-vaplėve. Pilvaplėvės ląstelės yra labai panašios į kiaušides dengiančias ląsteles. Kaip ir kiaušidžių vėžys, PPK plinta pil-vo ir dubens ertmes klojančios pilvaplėvės paviršiumi, todėl neretai sunku pasakyti, kurioje vietoje vėžys prasidėjo. Šiuo vėžiu gali sirgti kiaušides turinčios moterys, tačiau dažniau jis atsiranda moterims, kurių kiaušidės buvo pašalintos, sie-kiant išvengti kiaušidžių vėžio. Retai, bet pirmine pilvaplė-vės karcinoma, gali sirgti vyrai.

PPK simptomai primena kiaušidžių vėžio simptomus – var-gina pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas, vėmimas, virškini-mo sutrikimai ir tuštinimosi pakitimai. Sergant PPK, kaip ir sergant kiaušidžių vėžiu, kraujyje gali padidėti vėžio žymuo CA-125.

PPK sergančios moterys dažniausiai gydomos taip pat, kaip ir sergančios išplitusiu kiaušidžių vėžiu. Operacijos metu siekiama pašalinti kuo daugiau pakitusio audinio (apie navi-kinės masės sumažinimo (angl. debulking) operaciją bus ra-šoma dalyje „Operacinis gydymas“). Po operacijos skiriama tokios pačios, kaip ir kiaušidžių vėžiui gydyti, chemoterapijos. Pirminės pilvaplėvės karcinomos prognozė yra panaši į išpli-tusio kiaušidžių vėžio prognozę.

10 11

Kiaušintakių vėžys

Tai dar vienas retas vėžio tipas. Kiaušintakių vėžys praside-da vamzdelyje, kuriuo kiaušinėlis iš kiaušidės keliauja į gimdą (kiaušintakyje). Pirminės pilvaplėvės karcinomos, kiaušintakių vėžio ir kiaušidžių vėžio simptomai yra vienodi. Kiaušintakių vėžio prognozė yra kiek geresnė už kiaušidžių vėžio prognozę.

Gemalinių ląstelių navikaiIš gemalinių ląstelių formuojasi kiaušinėliai. Dauguma ge-

malinių ląstelių navikų yra gerybiniai, tačiau pasitaiko ir pikty-binių, pavojingų gyvybei navikų. Gemalinių ląstelių navikai su-daro mažiau kaip 2 % visų kiaušidžių navikų. Gemalinių navikų prognozė yra gera – 9 iš 10 ligonių išgyvena mažiausiai penke-rius metus po diagnozės nustatymo. Gemalinių ląstelių navikai skirstomi į kelis tipus. Dažniausiai pasitaiko teratomos, disger-minomos, endoderminio sinuso navikai, chorionkarcinomos. Gemalinių ląstelių navikas gali būti ir minėtų tipų mišinys.

Teratoma

Teratoma yra kilusi iš gemalinių ląstelių. Per mikroskopą te-ratoma atrodo kaip besivystantis vaisius. Ji turi visus tris em-briono sluoksnius – endodermą (vidinį sluoksnį), mezodermą (vidurinį sluoksnį) ir ektodermą (išorinį sluoksnį). Šis gemalinių ląstelių navikas gali būti gerybinis – subrendusi teratoma, arba piktybinis – nesubrendusi teratoma.

Subrendusi teratoma yra dažniausias kiaušidžių gemalinių ląstelių navikas. Subrendusi teratoma yra gerybinis navikas, kuriuo dažniausiai serga reprodukcinio amžiaus moterys (nuo paauglystės iki keturiasdešimtųjų gyvenimo metų). Neretai subrendusi teratoma yra vadinama dermoidine cista, nes jos išorinis sluoksnis primena odą. Šiuose navikuose arba cistose galima rasti įvairių gerybinių audinių – kaulų, plaukų ir dantų. Ligonės išgyja pašalinus cistą operaciniu būdu.

Nesubrendusi teratoma yra piktybinis navikas. Ja serga mergaitės arba jaunos moterys, dažniausiai jaunesnės negu 18 metų amžiaus. Nesubrendusi teratoma yra retas vėžio ti-pas, kurio ląstelės primena embriono arba vaisiaus audinius – jungiamąjį audinį, kvėpavimo takų arba smegenų dalis. Jeigu navikas yra sąlyginai neblogai subrendęs (pirmo laipsnio ne-subrendusi teratoma) ir nėra išplitęs už kiaušidės ribų, jis gali būti išgydomas pašalinus kiaušidę. Jeigu navikas yra išplitęs už kiaušidės ribų ir (arba) didžiąją naviko dalį sudaro labai

nesubrendusios ląstelės (antro ir trečio laipsnio nesubren-dusi teratoma), rekomenduojama pašalinti kiaušidę ir skirti chemoterapiją.

Disgerminoma

Šis vėžio tipas yra retas, bet dažniausias kiaušidžių gemali-nių ląstelių vėžys. Dažniausiai disgerminoma serga paauglės arba jaunos moterys. Disgerminoma yra piktybinis navikas, bet ji auga ir plinta gana lėtai. Jeigu disgerminoma neperau-ga kiaušidės, 75 % moterų išgyja pašalinus kiaušidę be jokio papildomo gydymo. Net ir tada, kai navikas perauga kiaušidę arba po pertraukos atsinaujina, 90 % ligonių ligą galima kon-troliuoti arba išgydyti operaciniu būdu su chemoterapija arba be jos.

Endoderminio sinuso navikas (trynio maišo navikas) ir choriokarcinoma

Šiais labai retais navikais dažniausiai serga mergaitės ir jau-nos moterys. Šie navikai greitai auga ir plinta, bet juos labai gerai veikia chemoterapija. Nėštumo metu iš placentos kilusi choriokarcinoma yra dažnesnė už kiaušidžių choriokarcinomą. Placentos choriokarcinoma geriau reaguoja į chemoterapiją, negu kiaušidžių choriokarcinoma.

Stromos navikai

Kiaušidžių stromos navikai sudaro apie 1 % kiaušidžių navi-kų. Daugiau kaip pusė stromos navikų diagnozuojami vyres-nėms negu 50 metų moterims, bet apie 5 % stromos navikų nustatomi mergaitėms. Dažniausias šių navikų simptomas yra nenormalus kraujavimas iš makšties. Kraujavimą sukelia pa-didėjęs moteriškų hormonų (estrogeno), kuriuos gamina šie navikai, kiekis. Dėl padidėjusio hormonų kiekio gali atsirasti į menstruacijas panašus kraujavimas po menopauzės. Mergai-tėms šie navikai gali sukelti menstruacijas ir skatinti krūtų vys-tymąsi iki brendimo. Rečiau stromos navikai gamina vyriškus hormonus (pavyzdžiui, testosteroną). Jeigu navikas gamina vyriškus hormonus, gali nutrūkti menstruacijos, padidėti veido ir kūno plaukuotumas. Kitas šių navikų simptomas yra staigus ir stiprus pilvo skausmas. Skausmą sukelia naviko kraujavimas. Piktybinių stromos navikų tipai yra grūdėtojo sluoksnio ląstelių navikai (dažniausias tipas), grūdėtojo sluoksnio - tekos navikai ir Sertoli - Leidigo ląstelių navikai. Dažniausiai šie navikai yra

12 13

mažo piktybiškumo laipsnio. Tekomos ir fibromos yra gery-biniai stromos navikai. Piktybiniai stromos navikai dažniausiai diagnozuojami ankstyvos stadijos. Jų prognozė gera – ilgai gy-vena daugiau kaip 75 % ligonių.

Kiaušidžių cistosKiaušidės cista yra skysčio sankaupa kiaušidėje. Dauguma

kiaušidžių cistų atsiranda normalaus kiaušinėlio atsiskyrimo (ovuliacijos) metu. Tokios cistos vadinamos funkcinėmis cisto-mis. Funkcinės cistos išnyksta per kelis mėnesius be jokio gy-dymo. Jeigu jums rado cistą, gydytojas gali paprašyti apsilan-kyti pakartotinai po kitų menstruacijų. Pakartotinio vizito metu bus vertinama, ar cista sumažėjo. Didesnį rūpestį kelia cistos, atsiradusios moterims, kurioms nėra ovuliacijos (po menopau-zės arba mergaitėms, kurioms dar neprasidėjo menstruacijos). Tuomet gali tekti atlikti daugiau tyrimų. Jeigu cista yra didelė arba nepranyksta po keleto mėnesių, gali prireikti papildomų tyrimų. Dauguma cistų yra gerybinės, bet kai kurios iš jų gali būti piktybinės. Kai kada vienintelis būdas sužinoti, ar cista yra piktybinė, yra operacija. Gerybinės cistos gali būti stebimos (pakartotinės apžiūros, vaizdiniai tyrimai) arba išoperuojamos.

Kokie yra svarbiausi statistiniai kiaušidžių vėžio duomenys?

Lietuvos vėžio registro duomenimis 2011 m. buvo diagno-zuota 418 naujų kiaušidžių vėžio atvejų, iš kurių apie 60 % buvo III-IV stadijų.

Kiaušidžių vėžys yra devintas pagal dažnumą moterų pik-tybinis susirgimas. Jis yra penktoje vietoje tarp moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Kiaušidžių vėžys - dažniausia mirties prie-žastis palyginus su mirtimis nuo moterų reprodukcinės siste-mos vėžių. Kiaušidžių vėžys sudaro apie 3 % visų piktybinių moterų susirgimų. Rizika susirgti kiaušidžių vėžiu per moters gyvenimą yra maždaug 1 iš 71. Tikimybė mirti nuo kiaušidžių vėžio per moters gyvenimą yra maždaug 1 iš 95 (į statistiką nebuvo įtraukti mažo piktybiškumo kiaušidžių navikai).

Kiaušidžių vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus moterys. Maždaug pusė moterų, kurioms diagnozuojamas kiaušidžių vėžys, yra 60 metų arba vyresnės. Kiaušidžių vėžiu dažniau ser-ga baltosios moterys.

Per paskutinius 20 metų sergamumas kiaušidžių vėžiu pa-mažu mažėja.

Maždaug trys iš keturių kiaušidžių vėžiu sergančių moterų gyvena daugiau nei vienerius metus po diagnozės nustatymo. Beveik pusė (46 %) kiaušidžių vėžiu sergančių moterų išgyve-na mažiausiai penkerius metus po diagnozės nustatymo (šių išgyvenusių moterų dalis yra vadinama penkerių metų išgyve-namumo dažniu). Jeigu diagnozė yra nustatoma jaunesnėms negu 65 metų moterims, ligos prognozė yra geresnė, negu vyresnių moterų. Jeigu yra diagnozuojamas (ir gydomas) už kiaušidės ribų neišplitęs kiaušidžių vėžys, 5 metų išgyvenamu-mo dažnis siekia 94 %. Deja, tik 15 % kiaušidžių vėžių diagno-zuojama ankstyvos stadijos.

Kokie yra kiaušidžių vėžio rizikos faktoriai?

Rizikos faktorius yra bet koks veiksnys, kuris padidina tikimy-bę susirgti kuria nors liga, pavyzdžiui, vėžiu. Įvairių vėžių rizikos faktoriai yra skirtingi. Pavyzdžiui, odos vėžio rizikos faktorius yra stiprus saulės šviesos poveikis, kai nenaudojamos apsau-gos priemonės. Rūkymas yra keleto vėžių rizikos faktorius.

Vien tik rizikos faktoriai nenulemia ligos atsiradimo. Rizikos faktoriaus arba net kelių jų buvimas nereiškia, kad jūs susirgsite. Nemažai susirgusių žmonių neturi jokių žinomų rizikos faktorių. Jeigu kiaušidžių vėžiu susirgusi moteris turi rizikos faktorių, ne-galima nustatyti šio konkretaus rizikos faktoriaus įtakos stiprumo vėžio atsiradimui. Tyrimais buvo nustatyti keli specifiniai veiks-niai, kurie padidina tikimybę susirgti epiteliniu kiaušidžių vėžiu. Šie rizikos veiksniai netinka kitiems retesniems kiaušidžių vėžio tipams, tokiems kaip gemalinių ląstelių navikams arba stromos navikams.

AmžiusRizika susirgti kiaušidžių vėžiu didėja su amžiumi. Jaunes-

nės kaip 40 metų amžiaus moterys kiaušidžių vėžiu serga retai. Dažniausiai kiaušidžių vėžys atsiranda po menopauzės. Pusė kiaušidžių vėžiu susirgusių moterų yra vyresnės kaip 63 metų.

NutukimasRyšys tarp nutukimo ir kiaušidžių vėžio buvo nagrinėtas dau-

gelyje tyrimų. Panašu, kad nutukusios moterys (kai kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis) turi didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Amerikos vėžio draugijos tyrime buvo nustatyta, kad nutu-kusių moterų mirtingumas nuo kiaušidžių vėžio yra didesnis. Di-delį svorį turėjusių moterų grupėje mirties rizika padidėjo 50 %.

14 15

Reprodukcinė anamnezėGimdžiusios moterys turi mažesnę riziką susirgti kiaušidžių

vėžiu, palyginti su negimdžiusiomis moterimis. Kiekvienas nėštumas mažina riziką. Maitinimas krūtimi dar labiau suma-žina riziką. Geriamųjų kontraceptikų vartojimas ilgiau kaip 5 metus ryškiai sumažina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu.

Ginekologinės operacijosKiaušintakių perrišimas gali sumažinti kiaušidžių vėžio at-

siradimo tikimybę 67 %. Yra duomenų, kad histerektomija (gimdos pašalinimas, paliekant kiaušides) gali sumažinti tiki-mybę susirgti kiaušidžių vėžiu maždaug trečdaliu.

Vaisingumą skatinantys vaistaiVaisingumą skatinantys vaistai gali padidinti riziką susirg-

ti mažo piktybiškumo kiaušidžių navikais (skaitykite dalyje „Kas tai yra kiaušidžių vėžys?). Jeigu vartojate vaisingumą skatinančius vaistus, aptarkite galimą riziką su savo gydytoju. Nevaisingos moterys net ir nevartodamos vaisingumą skati-nančių vaistų turi didesnę riziką susirgti kiaušidžių navikais, palyginti su vaisingomis moterimis. Taip gali būti dėl to, kad jos neturėjo vaikų arba nevartojo mažinančių susirgimo tiki-mybę kontraceptinių vaistų. Šiuo metu vyksta daugiau tyrimų, kurie turėtų atskleisti ryšį tarp minėtų rizikos veiksnių.

AndrogenaiAndrogenai yra vyriški hormonai. Nedideliu tyrimu buvo

nustatyta, kad androgeno kiekį didinantis vaistas danazolis padidina riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Atlikus didesnį ty-rimą, ši sąsaja nebuvo patvirtinta, nors žinoma, kad andro-genus vartojančios moterys turi didesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Planuojami nauji tyrimai, kurie nustatytų an-drogenų vaidmenį kiaušidžių vėžio atsiradimui.

Estrogenų ir hormonų terapijaKeliais neseniai pabaigtais tyrimais buvo nustatyta, kad

estrogenų vartojimas po menopauzės padidina tikimybę su-sirgti kiaušidžių vėžiu. Didžiausią riziką turi moterys, kurios daug metų (mažiausiai 5 ar 10) vartojo estrogenus be pro-gesterono. Ar rizika padidėja, jeigu moterys vartojo estroge-nus kartu su progesteronu, nėra visiškai aišku.

Kiaušidžių, krūties arba gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atvejai šeimoje.

Kiaušidžių vėžys gali būti paplitęs kai kuriose šeimose. Ri-zika susirgti kiaušidžių vėžiu padidėja, jeigu kiaušidžių vėžiu sirgo arba serga jūsų mama, sesuo ar duktė. Kuo daugiau jūsų giminaičių sirgo kiaušidžių vėžiu, tuo rizika jums susirgti yra didesnė. Rizika priklauso ne tik iš mamos pusės giminės, bet ir iš tėčio šeimos narių anamnezės. Iki 10 % kiaušidžių vėžio atvejų siejami su paveldėjimu. Paveldėta tam tikrų genų mutacija (pakitimas), kuri sukelia vėžio atvejus šeimo-je, siejama su padidėjusia kiaušidžių vėžio rizika. Kai kurių genų (vadinamų BRCA1 ir BRCA2) mutacijos padidina riziką susirgti ir krūties vėžiu – taigi, jeigu šeimoje buvo sergančių krūties vėžiu, gali padidėti rizika susirgti kiaušidžių vėžiu. Kitų genų pokyčiai didina riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, todėl moterys, kurių giminėje buvo sergančių gaub-tinės žarnos vėžiu, turi didesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Daugelis šeiminių epitelinio kiaušidžių vėžio atvejų yra sukelti paveldėtų geno mutacijų, kurias galima nustatyti genetiniu tyrimu.

Moterų, kurios serga kiaušidžių vėžiu, sukeltu kurios nors paveldėtos genetinės mutacijos, prognozė gali būti geresnė, palyginti su moterų, kurių giminėje nebuvo kiaušidžių vėžio atvejų - (apie genetines mutacijas rasite skyriuje „Kiaušidžių vėžio priežastys“).

Prevencijos skyriuje nagrinėjami klausimai, susiję su gene-tikų konsultacija, genetiniais tyrimais ir priemonėmis, kurios padėtų išvengti kiaušidžių vėžio moterims, kurios turi šeimi-nę padidėjusios rizikos anamnezę.

Krūties vėžio anamnezėJeigu jūs sirgote krūties vėžiu, galite turėti didesnę tiki-

mybę susirgti ir kiaušidžių vėžiu. Šios sąsajos priežastys yra kelios. Kai kurie su reprodukcija susiję rizikos faktoriai gali turėti įtakos ne tik kiaušidžių vėžio, bet ir krūties vėžio rizikai. Didžiausią tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu turi tos krūties vėžiu sirgusios moterys, kurių giminėje taip pat buvo sirgu-sių krūties vėžiu moterų. Šeiminė krūties vėžio anamnezė gali būti susijusi su paveldėta genų BRCA1 arba BRCA2 mutacija. Šios mutacijos gali sukelti ne tik krūties vėžį, bet ir kiaušidžių vėžį (skaitykite skyriuje „Ar mes žinome, kas sukelia kiaušidžių vėžį?“).

16 17

DietaTyrimu, kuriame dalyvavo moterys, mažiausiai ketverius metus

besilaikiusios mažai riebalų turinčios dietos, buvo įrodyta, kad tokia dieta sumažina kiaušidžių vėžio riziką. Kai kuriais tyrimais buvo nustatytas mažesnis kiaušidžių vėžio dažnis, jeigu moterys vartojo daug daržovių, tačiau kiti tyrimai šios sąsajos nepatvirtino. Amerikos vėžio draugija rekomenduoja valgyti įvairų, sveiką, dau-giausia augalinį, maistą. Kasdien suvalgykite mažiausiai penkias porcijas vaisių arba daržovių, keletą porcijų viso grūdo augalinių produktų, pavyzdžiui, duonos, dribsnių, grūdų gaminių, ryžių, makaronų arba pupelių. Ribokite raudonos arba perdirbtos mė-sos valgymą. Nors šių dietos rekomendacijų įtaka kiaušidžių vėžio rizikos mažinimui yra neaiški, tačiau jų laikymasis gali apsaugoti nuo kitų ligų, tarp jų ir nuo kai kurių vėžio rūšių.

AnalgetikaiKelių tyrimų rezultatai parodė, kad aspirinas ir acetaminofe-

nas (paracetamolis) gali sumažinti kiaušidžių vėžio riziką. Deja, ši informacija nėra galutinė. Jeigu moterys reguliariai nevartoja šių vaistų dėl kitų ligų, jos neturėtų jų gerti norėdamos išvengti kiaušidžių vėžio. Ištirti šią informaciją reikia daugiau tyrimų.

Rūkymas ir alkoholio vartojimasRūkymas ir alkoholio vartojimas nedidina daugumos kiauši-

džių vėžio tipų rizikos, nors kai kuriais tyrimais buvo nustatytas ryšys tarp šių žalingų įpročių ir padidėjusios mucinozinio kiau-šidžių vėžio rizikos.

Ar mes žinome, kas sukelia kiaušidžių vėžį?

Deja, kol kas tiksliai nežinome, kokios priežastys sukelia daugumą kiaušidžių vėžių. Kaip jau rašėme ankstesniame sky-riuje, yra žinomi keli veiksniai, kurie padidina riziką susirgti epi-teliniu kiaušidžių vėžiu. Daug mažiau žinome apie rizikos fak-torius, kurie gali būti susiję su gemalinių ląstelių arba stromos kiaušidžių navikų atsiradimu.

Kiaušidžių vėžio priežastis aiškina daug teorijų. Kai kurios teorijos vertina veiksnius, keičiančius riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Pavyzdžiui, kiaušidžių vėžio riziką mažina nėštumas ir kontraceptinių vaistų vartojimas. Abu šie veiksniai sumažina kiaušinėlių išsiskyrimo (ovuliacijų) skaičių, todėl kai kurie moks-

lininkai mano, kad yra ryšys tarp ovuliacijos ir kiaušidžių vėžio atsiradimo rizikos.

Be to, žinome, kad kiaušintakių perrišimas ir histerektomija (gimdos pašalinimo operacija) sumažina kiaušidžių vėžio riziką. Buvo iškelta teorija, kad kai kurios vėžį sukeliančios medžiagos gali patekti į organizmą per makštį, iš kurios per gimdą ir kiau-šintakius pasiekia kiaušides. Ši teorija paaiškina, kodėl kiaušin-takių perrišimas arba histerektomija sumažina kiaušidžių vėžio riziką. Kita teorija tvirtina, kad kiaušidžių vėžį gali sukelti vyriški hormonai (androgenai).

Gerokai pasistūmėta pirmyn, kai buvo atrasta, kaip dėl kai ku-rių DNR mutacijų (pokyčių) normalios ląstelės tampa vėžinėmis. DNR yra medžiaga, kurioje saugomos beveik visų ląstelių vei-klos instrukcijos. Dažniausiai mes esame panašūs į savo tėvus, nes iš jų paveldime DNR. DNR turi įtakos ne tik mūsų išvaizdai. Kai kurie genai (mūsų DNR dalys) kontroliuoja ląstelių augimą ir dalijimąsi. Genai, kurie skatina ląstelių dalijimąsi, yra vadina-mi onkogenais. Kiti genai, kurie lėtina ląstelių dalijimąsi, atėjus laikui skatina ląstelių mirimą arba padeda ištaisyti DNR pažeidi-mus, yra vadinami naviką slopinančiais genais. Žinome, kad vėžį gali sukelti DNR mutacijos (pažeidimai), dėl kurių suaktyvėja on-kogenai arba sumažėja naviką slopinančių genų veikla.

Paveldimi genetiniai sindromaiKai kurių iš tėvų paveldėtų genų sąsaja su padidėjusia kiau-

šidžių vėžio rizika yra gerai ištirta. Gerai žinomi yra BRCA1 ir BRCA2 genai ir kai kurie genai, susiję su įgimtu nepolipoziniu gaubtinės žarnos vėžiu (apie juos skaitykite kitame skyriuje).

BRCA1 ir BRCA2 genai

Paveldėtos šių genų mutacijos pirmą kartą buvo rastos krū-ties vėžiu sergančios moters organizme. Šie genai yra susiję ir su dauguma paveldimų kiaušidžių vėžio atvejų. Jeigu šie ge-nai yra nepakitę, jie veikia, kaip naviką slopinantys genai. Nor-malūs genai skatina baltymų, slopinančių nenormalų ląstelių augimą, gamybą ir taip apsaugo nuo vėžio. Jeigu iš tėčio arba mamos paveldėjote vieno iš minėtų genų mutaciją, tuomet nuo vėžio apsaugantis baltymas bus mažiau veiklus, ir rizika susirgti krūties ir (arba) kiaušidžių vėžiu padidės.

Jeigu moteris turi BRCA1 mutaciją, tikimybė susirgti kiauši-džių vėžiu per gyvenimą siekia nuo 35 iki 70 %. Tai reiškia, kad iš šimto turinčių šia mutaciją moterų kiaušidžių vėžiu susirgs

18 19

35 - 70 moterų. Jeigu moteris turi BRCA2 mutaciją, tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu iki 70 metų amžiaus siekia nuo 10 iki 30 %. Šios mutacijos padidina ir pirminės pilvaplėvės karcino-mos bei kiaušintakių vėžio riziką.

Palyginimui, tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu per gyvenimą bendros populiacijos moterims yra tik 1,5 %.

Yra ir kitų genetinių sindromų, didinančių tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu (Cowden, Linčo, Peutz-Jeghers ir kt.).

Įgyti genų pokyčiaiDaug su kiaušidžių vėžiu siejamų DNR mutacijų yra ne

paveldimos, o įgyjamos per moters gyvenimą. Kai kurie vė-žiai atsiranda dėl įgytų onkogenų ir (arba) naviką slopinančių genų mutacijų, kurias sukelia jonizuojanti radiacija arba vėžį sukeliantys chemikalai, tačiau minėtų veiksnių įtaka kiaušidžių vėžiui nebuvo įrodyta. Nė viename tyrime nebuvo nustatytas ryšys tarp kurios nors mūsų aplinkoje esančios cheminės me-džiagos arba dietos ir mutacijų, susijusių su kiaušidžių vėžio at-siradimu. Dažniausiai įgytų mutacijų priežastys yra nežinomos.

Dauguma kiaušidžių vėžio atvejų yra susiję su keliomis įgy-tomis mutacijomis. Analizė parodė, kad tam tikri, susiję su kiau-šidžių vėžiu įgytomis genų mutacijomis tyrimai, pavyzdžiui, p53 naviką slopinančiu genu arba HER2 onkogenu, yra nau-dingi nustatant ligos prognozę. Šių tyrimų vaidmuo dar nėra visiškai aiškus, todėl jie studijuojami toliau.

Ar galima apsisaugoti nuo kiaušidžių vėžio?

Daugelis moterų turi vieną arba daugiau rizikos faktorių, didinančių tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Šie faktoriai su-sirgimo riziką padidina nežymiai, todėl ligos atsiradimo nega-lima paaiškinti remiantis tik rizikos faktorių įtaka. Be to, rizikos faktorių žinojimas nepadėjo apsisaugoti nuo kiaušidžių vėžio.

Epitelinio kiaušidžių vėžio riziką galima sumažinti keliais bū-dais. Daug mažiau žinoma, ką daryti, norint apsisaugoti nuo gemalinių ląstelių ar stromos kiaušidžių navikų. Likusioje šio sky-riaus dalyje kalbėsime tik apie epitelinį kiaušidžių vėžį. Kai kurios apsaugos priemonės padeda sumažinti riziką labai nežymiai, ki-tos – daugiau. Kai kurios rekomendacijos yra lengvos, o kitos siūlo operacines prevencijos priemones. Jeigu esate sunerimusi dėl ri-zikos susirgti kiaušidžių vėžiu, galite aptarti šią informaciją su savo gydytoju. Jis padės nuspręsti, ar jums tinka šios rekomendacijos.

Geriamieji kontraceptikai

Geriamieji kontraceptikai sumažina kiaušidžių vėžio riziką, ypač jeigu moterys juos vartoja keletą metų. Kiaušidžių vėžio rizika sumažėja 50 %, jeigu moterys gėrė kontraceptikus 5 me-tus arba ilgiau, palyginti su moterimis, kurios niekada negėrė kontraceptinių tablečių. Geriamieji kontraceptikai yra susiję su sunkiais nepageidaujamais poveikiais ir yra rizikingi vartoti. Prieš vartodamos šiuos vaistus, moterys su savo gydytoju turi aptarti galimą naudos ir rizikos santykį.

Ginekologinė operacija

Kiaušintakių perrišimas ir histerektomija gali sumažinti kiau-šidžių vėžio atsiradimo tikimybę, tačiau, ekspertų nuomone, šių operacijų indikacijos turi būti patvirtintos ligos, o ne apsau-ga nuo kiaušidžių vėžio.

Jeigu jums yra patvirtintų indikacijų dėl histerektomijos ir turite neabejotiną šeiminę kiaušidžių arba krūties vėžio anam-nezę, galite pasitarti, ar vienos operacijos metu nebūtų tikslin-ga pašalinti ir kiaušides kartu su kiaušintakiais (abipusė salpin-gooforektomija).

Jeigu moteriai yra menopauzė arba menopauzė artėja, net ir nesant padidintos kiaušidžių vėžio rizikos, kai kurie gydytojai rekomenduoja pašalinti abi kiaušides kartu su gimda. Jeigu jūs esate vyresnė nei 40 metų ir jums planuojama histerektomija, aptarkite kiaušidžių pašalinimo galimybę su savo gydytoju.

Prevencijos priemonės, jeigu šeimoje buvo sergančių kiaušidžių vėžiu, su ar be BCRA mutacijomis

Pasikonsultavusi su genetiku, sužinosite, ar galėjote pavel-dėti vieną iš genų mutacijų, kuri yra susijusi su padidėjusia kiaušidžių vėžio rizika. Jeigu tokia tikimybė yra, galite atlikti genetinius tyrimus.

Prieš atlikdamos genetinį tyrimą, gerai apsvarstykite, kokia bus tyrimo nauda ir trūkumai. Genetinis tyrimas gali parody-ti, ar jūs arba jūsų šeimos narys turi tam tikro geno mutaciją, kuri yra susijusi su didele kiaušidžių vėžio rizika. Moteris ir jos artimieji gali jausti didžiulį palengvėjimą sužinoję, kad ji netu-ri kiaušidžių vėžio riziką didinančios genų mutacijos, nors jos giminėje buvo sergančiųjų kiaušidžių vėžiu. Žinia apie šios mutacijos nešiojimą gali sukelti stresą, tačiau daugelis moterų sutinka, kad tokia informacija labai padeda suplanuoti preven-cines priemones tiek joms pačioms, tiek jų vaikams.

20 21

Vienas iš būdų, padedančių sumažinti kiaušidžių vėžio ri-ziką, yra geriamieji kontraceptikai. Manoma, kad geriamieji kontraceptikai gali sumažinti kiaušidžių vėžio riziką moterims, kurios turi BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijas, tačiau jie gali padidinti krūties vėžio riziką. Padidėjusi rizika susirgti krūties vėžiu išlieka dar kurį laiką po kontraceptikų vartojimo nutrau-kimo. Kai kuriais tyrimais buvo įrodyta, kad padidėjusi krūties vėžio rizika vartojant kontraceptikų yra labai susijusi su BRCA geno mutacijomis. Tęsiami tyrimai, nagrinėjantys geriamųjų kontraceptikų naudą ir riziką moterims, kurios turi didelę tiki-mybę susirgti kiaušidžių ir krūties vėžiu.

Kol kas nėra aišku, ar BRCA1 arba BRCA2 mutacijas turin-čias moteris nuo kiaušidžių vėžio gali apsaugoti kiaušintakių perrišimas. Šį prevencijos metodą nagrinėjusių tyrimų išvados buvo skirtingos. Mokslininkai sutaria, kad BRCA1 arba BRCA2 mutacijas turinčias moteris nuo kiaušidžių ir kiaušintakių vėžio gali apsaugoti abiejų kiaušidžių ir kiaušintakių pašalinimas (abipusė salpingooforektomija).

Kai kurioms moterims abipusė salpingooforektomija atlieka-ma dar net neįtarus kiaušidžių vėžio. Operacija, kai pašalinamos kiaušidės norint išvengti kiaušidžių vėžio, yra vadinama riziką mažinančia arba profilaktine operacija. Profilaktinė salpingoofo-rektomija yra rekomenduojama tik labai didelę riziką turinčioms moterims, kai jos jau nebeplanuoja gimdyti. Ši operacija labai stipriai sumažina kiaušidžių vėžio riziką, tačiau šimtu procentu nuo vėžio neapsaugo, nes kai kurios didelės rizikos grupės mo-terys jau profilaktinės operacijos metu serga kiaušidžių vėžiu. Tokiais atvejais vėžys būna labai mažas ir yra randamas tik po operacijos tiriant pašalintus organus mikroskopu. Be to, BRCA1 arba BRCA2 mutacijas turinčios moterys dažniau serga pirmi-ne pilvaplėvės karcinoma. Šis vėžys gali atsirasti net ir pašalinus kiaušides. BRCA1 ir BRCA2 mutacijos didina ir kiaušintakių vė-žio riziką, todėl ekspertai rekomenduoja kartu su kiaušidėmis visai pašalinti ir abu kiaušintakius (salpingooforektomija).

Tyrimais buvo nustatyta, kad premenopauzės metu mote-riai, turinčiai BRCA geno mutaciją, pašalinus kiaušides, suma-žėja ne tik kiaušidžių, bet ir krūties vėžio rizika. Kiaušidžių vėžio rizika sumažėja 85 - 95 %, o krūties vėžio rizika – 50 – 60 %.

Ar galima anksti diagnozuoti kiaušidžių vėžį?

Apie 20 % kiaušidžių vėžys nustatomas ankstyvos stadijos. Jeigu kiaušidžių vėžys yra diagnozuojamas anksti, 94 % ligonių po diagnozės nustatymo išgyvena ilgiau kaip 5 metus.

Šiuo metu vyksta keli dideli tyrimai, kurių išvadose turėtų būti nurodyta, kaip kuo anksčiau diagnozuoti kiaušidžių vėžį.

Kaip anksti diagnozuoti kiaušidžių vėžį?Reguliarios ginekologinės apžiūros

Ginekologinės apžiūros metu gydytojas apčiuopia kiauši-des ir gimdą ir įvertina jų dydį, konsistenciją ir formą. Ginekolo-ginės apžiūros metu galima rasti ankstyvos stadijos kai kuriuos ginekologinius auglius, tačiau net ir labai patyrusiam ginekolo-gui sunku arba neįmanoma diagnozuoti daugumą ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžių. Ginekologas gali diagnozuoti kitus vėžinius susirgimus arba ginekologines ligas. Dėl ginekologi-nių tyrimų moterys turėtų pasitarti su savo gydytoju.

PAP tyrimas padeda anksti diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį, bet netinka kiaušidžių vėžio diagnostikai. Kai kada PAP ty-rimo metu randamas kiaušidžių vėžys, bet tuomet jis jau būna vėlyvos stadijos.

Jeigu turite skundų, kreipkitės į gydytoją,

Ankstyvo kiaušidžių vėžio simptomai yra labiau būdin-gi kitoms ligoms. Ligonės gali skųstis pilvo padidėjimu arba pūtimu (dėl didelio naviko arba skysčio pilve susikaupimo), spaudimo jausmu dubenyje arba pilvo skausmu, pablogėjusiu apetitu arba greitu pasisotinimu ir (arba) šlapinimosi sutriki-mais (staigus noras šlapintis arba dažnas šlapinimasis). Daž-niausiai šiuos simptomus sukelia kitos ne tokios rimtos ligos. Kiaušidžių vėžio sukeliami minėti simptomai yra sunkesni, o moters būklė labai skiriasi nuo įprastinės.

Pagal šiuos simptomus įtarus kiaušidžių vėžį, vėžys dažniau-siai jau būna išplitęs už kiaušidės ribų. Be to, kai kurie kiaušidžių vėžio tipai labai greitai išplinta į gretimus organus. Kuo anks-čiau atkreipiamas dėmesys į skundus, tuo didesnė tikimybė, kad bus diagnozuotas ankstyvas kiaušidžių vėžys ir gydymas bus sėkmingas. Jeigu kasdien keletą savaičių jaučiate minėtus kiaušidžių vėžiui būdingus simptomus, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją, geriausiai – ginekologą.

Kiaušidžių vėžio ankstyvos diagnostikos testai

Ankstyvos diagnostikos testai ir tyrimai padeda nustatyti ligą, pavyzdžiui, vėžį, kai dar nėra ligos simptomų. Geriausias tokių tyrimų pavyzdys yra mamograma, kurioje galima pama-tyti ankstyvą krūties vėžį dar iki jį apčiuopiant. Buvo atlikta daug

22 23

tyrimų, siekiant sukurti ankstyvos kiaušidžių vėžio diagnostikos testą, tačiau jie buvo nesėkmingi. Dažniausiai ankstyvai dia-gnostikai atliekami du tyrimai – transvaginalinė echoskopija ir CA-125 žymens tyrimas. Šie tyrimai skiriami moterims, kurios turi didelę riziką susirgti epiteliniu kiaušidžių vėžiu, moterims, turinčioms rimtą šeiminę anamnezę, ir moterims, sergančioms tam tikrais paveldėtais genetiniais sindromais.

Transvaginalinės echoskopijos metu mažas ultragarsinis daviklis įvedamas į makštį. Transvaginalinė echoskopija gali padėti surasti kiaušidės auglį, bet negali pasakyti, ar auglys yra piktybinis, ar ne.

CA-125 yra baltymas, kurio kiekis kiaušidžių vėžiu sergan-čių moterų kraujyje dažniausiai padidėja. Deja, labai didelis šio baltymo kiekis gali būti ne tik dėl kiaušidžių vėžio, bet dėl kitų ligų, o sergančios kiaušidžių vėžiu moterys kartais turi normalų CA-125 kiekį. Jeigu CA-125 kiekis yra padidėjęs, dažniausiai gydytojai tyrimą kartoja, kad įsitikintų rezultato tikslumu. Kar-tais gydytojai rekomenduoja atlikti transvaginalinės (per makš-tį) echoskopijos tyrimą.

Tyrimais, kuriuose dalyvavo moterys, turinčios vidutinę rizi-ką susirgti kiaušidžių vėžiu, buvo įrodyta, kad minėti ankstyvos diagnostikos testai nesumažina mirčių nuo kiaušidžių vėžio skaičiaus. Dėl to transvaginalinė echoskopija ir CA-125 tyrimas nėra rekomenduojami kaip ankstyvos diagnostikos testai, jei-gu moteris neturi žinomų stiprių rizikos faktorių. Net ir tuomet, kai šie tyrimai yra atliekami didelę riziką turinčioms moterims, jų svarba lieka neaiški. Kol kas ieškoma būdų, kaip pagerinti ankstyvą kiaušidžių vėžio diagnostiką. Tikimasi, kad tobulesni ankstyvos diagnostikos tyrimai sumažins mirtingumą nuo kiau-šidžių vėžio.

Naujas epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo HE-4 – skirtas įver-tinti epitelinio kiaušidžių vėžio riziką moterims, kurioms aptikti dariniai mažajame dubenyje bei ankstyvai epitelinio kiaušidžių vėžio diagnostikai. Didelė šio žymens koncentracija aptinkama pacienčių, sergančių kiaušidžių vėžiu, serume. Derinant kartu CA 125 ir HE4 žymenis, gaunamas didžiausias jautrumas – 76,4 %, specifiškumas – 95 %. Jeigu serume yra stebimas HE4 pa-didėjimas, o CA 125 vertė yra normali, galima įtarti kiaušidžių arba kito tipo vėžį, pavyzdžiui, endometriumo vėžį. Žymens aptikimas gali pagerinti ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžio diagnostiką. Ar jis galėtų būti naudojamas profilaktinėse pro-gramose, siekiant pagerinti ankstyvą diagnostiką, dar nėra iki galo ištirta.

Gemalinių ląstelių ir kiaušidžių stromos navikams nėra rekomenduojamų ankstyvos diagnostikos tyrimų. Kai ku-rie gemalinių ląstelių vėžiai į kraują išskiria specifinius baltymus, pavyzdžiui, žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG - ß) arba alfa fetoproteiną (AFP). Po specifinius balty-mus gaminančių vėžių operacinio gydymo ir chemoterapi-jos yra tiriamas šių baltymų kiekis kraujyje ir pagal jų kiekį vertinama, ar gydymas buvo efektyvus, ir stebima, ar vėžys neatsinaujino.

Mokslininkai tęsia naujų ankstyvos kiaušidžių vėžio dia-gnostikos tyrimų paiešką.

Kaip diagnozuojamas kiaušidžių vėžys?

Kiaušidžių vėžio požymiai ir simptomaiKiaušidžių vėžiu sergančios moterys gali skųstis įvairiais

negalavimais. Dažniausiai simptomai atsiranda, kai vėžys iš-plinta už kiaušidės ribų, nors jų gali būti ir esant ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžiui. Dažniausi simptomai yra:• Pilvo pūtimas• Dubens srities arba pilvo skausmas• Sutrikęs valgymas arba greito prisisotinimo jausmas• Šlapinimosi pakitimai – staigus noras šlapintis arba daž-

nas šlapinimasisŠiuos simptomus neretai sukelia gerybinės ligos ar kitų

organų vėžiai. Jeigu priežastis yra kiaušidžių vėžys, šie simp-tomai būna nuolatiniai ir nebūdingi įprastai savijautai. Šie simptomai yra dažni ir sunkesni. Jeigu moteris skundžiasi minėtais pakitimais beveik kasdien keletą savaičių, ji turi kreiptis į gydytoją, geriausiai - į ginekologą.

Kiti kiaušidžių vėžio simptomai gali būti:• Nuovargis• Skrandžio sudirginimas• Juosmens skausmas• Skausmas lytinio akto metu• Vidurių užkietėjimas• Menstruacijų pokyčiai

Dažniausiai šiuos negalavimus sukelia kitos ligos, todėl jais skundžiasi ir moterys, kurios neserga kiaušidžių vėžiu.

Jeigu gydytojas įtars, kad galite sirgti kiaušidžių vėžiu, jis paskirs daugiau tyrimų, kad įsitikintų, ar tikrai sergate kiau-šidžių vėžiu, ir nustatytų ligos stadiją.

24 25

Specialisto konsultacijaJeigu ginekologinės apžiūros metu arba atlikus kitus tyri-

mus įtariamas kiaušidžių vėžys, jums reikės kito gydytojo arba chirurgo, kuriems ši sritis yra jų specializacija, konsultacijos. Ginekologas - onkologas yra ginekologas, kuris gydo moterų lytinių organų vėžius. Buvo įrodyta, kad ginekologų - onko-logų operuotos kiaušidžių vėžiu sergančios moterys gyvena ilgiau. Jeigu moteriai įtariamas kiaušidžių vėžys, ji turėtų apsi-lankyti pas ginekologą - onkologą iki operacijos.

Vaizdiniai tyrimaiVaizdinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos (KT), bran-

duolių magnetinio rezonanso (BMR) ir echoskopijos metu galima pamatyti dubens srities auglį. Šie tyrimai neparodo, ar auglys yra piktybinis, bet yra naudingi, vertinant kiaušidžių vėžio išplitimą į kitus audinius ar organus.

Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu ekrane matomas vaizdas, kurį sukuria garso bangos. Garso bangas skleidžia mažas daviklis, kuris įvedamas į makštį arba dedamas ant pil-vo. Atsimušusios į kiaušides arba kitus organus garso bangos sukuria aidą (gr. echo). Tas pats daviklis registruoja atgal grįž-tančias aido bangas, jas perduoda į kompiuterį, kuris suku-ria vaizdą. Kiaušidžių navikas ir normalus kiaušidžių audinys atspindi garso bangas skirtingai, todėl ultragarsinis tyrimas gali būti naudojamas augliams surasti ir nustatyti, ar jie yra kompaktiški, ar pripildyti skysčio (cistos).

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinė tomografija (KT) yra radiologinis tyrimas, kurio metu matomi skersiniai kūno pjūviai. Paprasto rentge-nologinio tyrimo metu gaunamas vienas vaizdas, o KT ske-neris sukdamasis apie kūną sukuria daug vaizdų. Kompiute-ris sujungia vaizdus į vieną tam tikros kūno dalies paveikslą. Kompiuterinis tomografas padaro daug tiriamos kūno dalies pjūvių vaizdų.

Kompiuterinės tomografijos metu galima nustatyti, ar vė-žys yra išplitęs į kepenis arba kitus organus, kokio dydžio yra navikas, kokius organus jis yra peraugęs, ar padidėję limf-mazgiai, ar pažeisti inkstai ir šlapimo pūslė.

Jeigu KT yra atliekama su geriamuoju kontrastu, prieš ty-rimą jus gali paprašyti išgerti 0,5 - 1 litrą skysčių. Geriamasis kontrastas išryškina žarnų sieneles, tuomet lengviau atskirti žarnas nuo naviko. Kartais specialaus kontrasto leidžiama per kateterį į veną. Šie dažai padeda diferencijuoti tam tikras kūno struktūras.

Į veną suleidus kontrastinių dažų, galite justi karščio py-limą  – parausta oda, pasidaro karšta. Tokie simptomai gali trukti kelias valandas arba dienas. Kai kurie žmonės yra aler-giški kontrastui – jiems atsiranda dilgėlinė. Retai, bet pasitai-ko dar sunkesnės reakcijos – dusulys, kraujospūdžio kritimas. Apsaugoti nuo alerginių reakcijų ir joms gydyti gali būti ski-riama vaistų. Būtinai pasakykite gydytojui, jeigu kada nors turėjote alerginę reakciją į radiologiniame tyrime naudojamą kontrastą.

Atliekant kiaušidžių naviko biopsiją, KT dažniausiai nėra reikalinga (skyrius „Kiti tyrimai“), bet gali būti naudinga at-liekant metastazių biopsiją. Ši procedūra yra vadinama KT kontroliuojama adatine biopsija. Jos metu ligonis guli ant KT stalo, o radiologas duria adatą naviko link. KT tyrimai karto-jami, kol radiologas įsitikina, kad adata pasiekė naviką. Šios biopsijos metu paimamas plonos adatos bioptatas (maža audinio dalelė) arba tuščiavidurės adatos bioptatas (plonas audinio cilindras, kurio ilgis yra 1,25 cm, o skersmuo 0,3 cm). Biopsinė medžiaga vėliau tiriama mikroskopu.

KT tyrimas trunka ilgiau už paprastą rentgenogramą. Šio tyrimo metu reikia ramiai gulėti ant KT stalo. Kaip ir visi kom-piuteriniai prietaisai, KT tobulėja ir spartėja, todėl tyrimas moderniausiu KT aparatu trunka tik sekundes.

Radiologinis tyrimas su bario kontrastu

Šis tyrimas padeda išsiaiškinti, ar vėžys neperaugo gaub-tinės žarnos (storosios žarnos) arba tiesiosios žarnos. Jis nau-dojamas ir tiriant dėl gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio. Vie-ną dieną prieš tyrimą jums bus paskirta vidurių laisvinamųjų vaistų. Tyrimo dieną rentgeno laborantas per klizmą į tiesiąją ir gaubtinę žarną suleis kreidos substancijos – bario sulfato. Rentgeno spinduliai neprasiskverbia pro barį, todėl pilvo rentgeno nuotraukoje išryškėja gaubtinės ir tiesiosios žarnos vaizdas. Dabar šis tyrimas sergant kiaušidžių vėžiu skiriamas retai. Vietoje jo dažniau atliekama kolonoskopija.

26 27

Branduolių magnetinio rezonanso tyrimas

Branduolių magnetinio rezonanso (BMR) tyrimo metu vie-toje rentgeno spindulių naudojamos radijo bangos ir stiprūs magnetai. Radijo bangų sugėrimas ir atgalinis išspindulia-vimas priklauso nuo audinio tipo ir ligos. Audinių išspindu-liuotas radijo bangas kompiuteris paverčia labai tiksliu kūno dalių vaizdu. Šio tyrimo metu gali būti sukurti ne tik skersiniai kūno pjūviai (kaip kompiuterinėje tomografijoje), bet ir išil-giniai pjūviai pagal kūno ilgį. Kontrastinė medžiaga, kaip ir KT tyrimo metu, gali būti leidžiama į veną. Kiaušidžių vėžio diagnostikai BMR tyrimas yra skiriamas retai.

BMR yra ypač naudingas tiriant galvos ir nugaros smege-nis. BMR tyrimas užtrunka ilgiau už KT  – dažnai 30 minučių ar ilgiau. Tyrimo metu ligonis turi gulėti uždarame vamzdyje, todėl jo negalima atlikti žmonėms, sergantiems klaustrofobi-ja (uždarų patalpų baimė). Be to, aparatas skleidžia labai sti-prų trikdantį triukšmą. Kai kuriuose centruose ligoniui duoda klausytis muzikos per ausines, kad prislopintų aparato sklei-džiamą triukšmą.

Krūtinės ląstos rentgenograma

Krūtinės ląstos rentgenograma gali parodyti, ar kiaušidžių vėžys yra išplitęs (metastazavęs) į plaučius. Vėžiui išplitus į plaučius, atsiranda vienas ar keli židiniai plaučiuose ir daž-nai apie plaučius susikaupia skystis. Ši skysčio sankaupa yra vadinama hidrotoraksu arba eksudaciniu pleuritu ir gali būti matoma krūtinės ląstos rentgenogramoje.

Pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas

Šio tyrimo metu vėžys surandamas skiriant radioaktyvios gliukozės (cukraus). Piktybiniai navikai naudoja gliukozę (cu-krų) intensyviau už normalius audinius, todėl radioaktyvi gliu-kozė kaupiasi piktybiniame navike. Skeneris gali nustatyti, ku-riose vietose susikaupė radioaktyvi gliukozė. Šis tyrimas gali surasti mažus vėžinių ląstelių židinius. Kai kuriais atvejais PET tyrimas gali būti naudingas ieškant pradinio kiaušidžių vėžio, kai šis jau yra išplitęs. PET derinamas su KT (PET/KT skenavi-mas) yra dar tikslesnis. PET yra labai brangus tyrimas ir dėl jo tikslingumo sprendžiama individualiai.

Kiti tyrimaiLaparoskopija

Šios procedūros metu gydytojas apžiūri kiaušides, kitus du-bens organus ir audinius apie tulžies latakus per ploną, šviesos šaltinį turintį vamzdelį. Vamzdelis į pilvo ertmę yra įkišamas per mažą įpjovą apatinėje pilvo dalyje. Fiksuojami dubens ir pilvo ertmės vaizdai per vamzdelį patenka į video-monitorių. Laparoskopijos metu matomas organų vaizdas yra reikalingas planuojant operaciją arba sudarant gydymo planą ir gali būti naudingas nustatant vėžio stadiją (naviko išplitimo laipsnį). Per laparoskopui skirtą pilvo sienos įpjovą gydytojas gali įkišti plo-ną instrumentą ir paimti tyrimams naviko gabalėlį (biopsiją).

Kolonoskopija

Kolonoskopija yra storosios (gaubtinės) žarnos vidaus tyrimas. Prieš tyrimą storosios žarnos yra išvalomos laisvina-maisiais vaistais. Gydytojas į tiesiąją žarną įveda lankstų op-tinį vamzdelį, kuris stumiamas per visą storąją žarną. Žarnos vidaus vaizdai patenka į videomonitorių. Gydytojas apžiūri žarnos vidų, ar nėra pakitimų.

Kolonoskopija gali būti skausminga, todėl prieš procedū-rą skiriama raminamųjų vaistų. Dažniau kolonoskopija atlie-kama ieškant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio.

Biopsija

Įsitikinti, ar navikas yra piktybinis, galima vieninteliu būdu - reikia paimti naviko mėginį iš pakitusios vietos ir ištirti paimtą medžiagą mikroskopu. Naviko mėginio paėmimo procedūra yra vadinama biopsija. Kiaušidžių vėžio biopsija dažniausiai atliekama operacijos metu kartu pašalinant ir naviką. Biop-siją galima padaryti ir laparoskopijos metu arba tiesiai per pilvo odą įduriant adatą į naviką. Dažniausiai adatos padėtis yra kontroliuojama ultragarsu arba kompiuterine tomografi-ja. Kartais biopsija adata daroma vietoje operacijos, kai dėl išplitusio vėžio ar sunkių kitų ligų operacijos atlikti negalima.

Jeigu ligonei yra ascitas (skysčio susikaupimas pilvo er-tmėje), piktybinių ląstelių galima ieškoti paimto skysčio mė-ginyje. Skysčio paėmimas iš pilvo ertmės vadinamas para-centeze. Šios procedūros metu nuskausminama pilvo oda ir per pilvo sieną iki skysčio pilvo ertmėje įduriama adata su švirkštu. Į švirkštą pritraukiama skysčio, kuris siunčiamas ištirti.

28 29

Visų minėtų procedūrų metu paimti mėginiai siunčiami į patologijos laboratoriją. Juos mikroskopu tiria patologas  – gydytojas, kurio specializacija yra ligų nustatymas ir jų kla-sifikacija pagal per mikroskopą matomas ir kitais metodais tiriamas ląsteles.

Kraujo tyrimai

Gydytojas skirs kraujo tyrimą, kad galėtų įvertinti, ar turite pakankamą raudonųjų, baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų (ląstelių, kurios padeda sustabdyti kraujavimą) kiekį. Be to, atliks kraujo tyrimus, kurie parodys, kaip veikia jūsų inkstai ir kepenys, ir įvertins bendrą sveikatos būklę. Galiausiai užsakys atlikti CA-125 žymens tyrimą. Jei šio žymens kiekis bus padi-dėjęs, bus rekomenduojama ginekologo - onkologo konsul-tacija.

Kai kurie gemalinių ląstelių vėžiai gali padidinti vėžio žy-menų - žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG-β), alfa fetoproteino (AFP) ir (arba) laktatdehidrogenazės (LDH) - kiekį kraujyje. Jeigu gydytojas įtaria, kad kiaušidžių navikas gali būti kilęs iš gemalinių ląstelių, galima tirti šiuos vėžio žymenis.

Kai kurie kiaušidžių stromos navikai (pavyzdžiui grūdėtųjų ląstelių navikas) gali padidinti medžiagos, vadinamos inhibi-nu, kiekį kraujyje. Įtarus tokio tipo naviką, galima ištirti inhibi-no kiekį.

Kaip nustatoma kiaušidžių vėžio stadija?

Stadijos nustatymas yra procesas, kurio metu nustatomas vėžio išplitimo laipsnis. Jeigu vėžys nėra akivaizdžiai išplitęs, jo stadija dažniausiai nustatoma operacijos metu. Vienas iš kiaušidžių vėžio operacijos tikslų yra audinių mėginių paėmi-mas, kad būtų nustatyta diagnozė ir stadija.

Vėžio stadijos nustatymui reikia paimti mėginius iš įvairių dubens ir pilvo dalių ir ištirti šiuos mėginius per mikroskopą.

Stadijos nustatymas yra labai svarbus, nes nuo kiaušidžių vėžio stadijos priklauso prognozė ir gydymas. Jeigu stadija yra tiksliai nustatyta, galima prognozuoti, ar ligonė pasveiks, ar ne. Jeigu vėžio stadija yra netiksli ir nepastebėtas vėžio iš-plitimas už kiaušidės ribų, gali būti skiriamas nepakankamas gydymas. Nustačius stadiją, ji nebesikeičia net vėžiui atsinau-jinus arba išplitus į kitas kūno vietas.

Kiaušidžių vėžio stadijos

Paprašykite gydytojų paaiškinti apie stadijos nustatymo procedūrą ir paklauskite, ar bus atlikti išsamūs tyrimai stadi-jai nustatyti. Po operacijos pasidomėkite, kokia vėžio stadija buvo nustatyta. Žinodamos ligos stadiją, galėsite dalyvauti priimant gydymo sprendimus.

Kiaušidžių vėžio stadija nustatoma pagal AJCC/TNM sis-temą. Ši sistema apibūdina pirminio naviko dydį ir išplitimą (T), metastazių artimuosiuose limfmazgiuose buvimą (N), atokiųjų metastazių buvimą (M). Ši sistema yra labai panaši į daugumos ginekologų - onkologų naudojamą FIGO siste-mą. Abiejų sistemų pagrindas yra operacijos metu nustatyti pakitimai. Kiaušintakių vėžio stadijos nustatymas nesiskiria nuo kiaušidžių vėžio stadijos nustatymo, išskyrus „T“ katego-rijos vertinimą. Pirminio pilvaplėvės vėžio ir kiaušidžių vėžio stadijų nustatymas taip pat yra vienodas, tačiau visi pirminio pilvaplėvės vėžio atvejai yra III arba IV stadijos, priklausomai nuo to, ar vėžys yra išplitęs į tolimesnius organus.

Kiaušidžių vėžio T kategorijosTx: naviko dydžio įvertinti negalima, nes trūksta informa-

cijosT1: vėžys yra tik kiaušidėse – vienoje arba abiejose

• T1a: vėžys yra tik vienos kiaušidės viduje – vėžio nėra už kiaušidės ribų, jis neperauga kiaušidės paviršiaus (kapsu-lės), jo nėra dubens skystyje

• T1b: vėžys yra abiejų kiaušidžių viduje - vėžio nėra už kiau-šidžių ribų ir dubens skystyje (kaip ir T1a, tačiau abiejose kiaušidėse)

• T1c: vėžys yra vienoje arba abiejose kiaušidėse ir yra ran-damas už kiaušidės ribų, peraugęs kiaušidės kapsulę arba vėžio ląstelių randama dubens skystyjeT2: vėžys yra vienoje arba abiejose kiaušidėse ir išplitęs į

dubens audinius

Sveika kiaušidė Lokalizuotas kiaušidžių vėžys Metastazavęs kiaušidžių vėžys

30 31

• T2a: vėžys yra išplitęs (metastazavęs) į gimdą ir (arba) kiaušintakius, bet jo nėra dubens skystyje

• T2b: vėžys yra išplitęs į dubens audinius už gimdos ir kiau-šintakių ribų, bet jo nėra dubens skystyje

• T2c: vėžys yra išplitęs (metastazavęs) į gimdą ir (arba) kiau-šintakius ir (arba) kitus dubens audinius (kaip T2a ir T2b) ir vėžio ląstelių randama dubens skystyje

• T3: vėžys yra vienoje arba abiejose kiaušidėse ir išplitęs už dubens ribų, randama metastazių pilvaplėvėje

• T3a: vėžio metastazės yra labai mažos ir matomos tik per mikroskopą

• T3b: vėžio metastazės matomos akimi, bet didžiausia yra mažesnė negu 2 cm

• T3c: vėžio metastazės yra didesnės negu 2 cm ir  /  arba randamos sritiniuose limfmazgiuose

Kiaušintakių vėžio T kategorijosTx: naviko dydžio įvertinti negalima, nes trūksta informa-

cijosTis: vėžio ląstelės randamos tik vidiniame kiaušintakio

sluoksnyje. Vėžys neįaugęs į gilesnius sluoksnius. Vadinamas karcinoma in situ.

T1: vėžys yra kiaušintakyje (ar kiaušintakiuose), bet jų ne-peraugęs• T1a: vėžys yra tik vieno kiaušintakio viduje – vėžio nėra už

kiaušintakio ribų, jis neperauga naviko supančio audinio (kapsulės), jo ląstelių nėra dubens skystyje

• T1b: vėžys yra abiejų kiaušintakių viduje - vėžio nėra už kiaušintakio ribų, jis neperauga naviko supančio audinio (kapsulės), jo ląstelių nėra dubens skystyje (kaip ir T1a, ta-čiau abiejuose kiaušintakiuose)

• T1c: vėžys yra viename arba abiejuose kiaušintakiuose ir yra randamas už kiaušintakio ribų arba vėžio ląstelių ran-dama dubens skystyjeT2: vėžys viename arba abiejuose kiaušintakiuose yra per-

augęs dubens audinius• T2a: vėžys yra peraugęs arba metastazavęs gimdoje ir

(arba) kiaušidėse• T2b: vėžys yra peraugęs kitas dubens dalis• T2c: kiaušintakių vėžys yra išplitęs į kitas dubens dalis ir

jo ląstelių randama dubens skystyje (tiriamas ascitas arba operacijos metu paimtos pilvaplėvės nuoplovos)

T3: vėžys viename arba abiejuose kiaušintakiuose yra iš-plitęs už dubens ribų į pilvaplėvę.• T3a: vėžio išplitimas už dubens ribų nustatomas tik ištyrus

pilvaplėvės biopsijos medžiagą per mikroskopą• T3b: vėžio išplitimas (metastazės) matomos akimi, bet di-

džiausias židinys yra mažesnis negu 2 cm• T3c: vėžio išplitimo plotai (metastazės) yra didesni negu

2 cmN kategorijos

N kategorija parodo, ar vėžys yra išplitęs į sritinius (arti-muosius) limfmazgius.

Nx: limfmazgių įvertinti negalima, nes trūksta informacijosN0: metastazių limfmazgiuose nėra N1: vėžinės ląstelės yra arti naviko esančiuose limfmaz-

giuose

M kategorijosM kategorija parodo, ar vėžys yra išplitęs į atokiuosius

organus, pavyzdžiui, kepenis, plaučius arba atokiuosius lim-fmazgius

M0: atokiųjų metastazių nėraM1: vėžys yra išplitęs į kepenis, plaučius arba kitus or-

ganus

Naviko diferenciacijos laipsnisKuo didesnis naviko diferenciacijos laipsnis, tuo didesnė

tikimybė, kad vėžys išplis.G1 laipsnis: gerai diferencijuotas vėžys  – panašus į nor-

malų kiaušidžių audinįG2 laipsnis: vidutiniškai diferencijuotas vėžys  – nelabai

panašus į kiaušidžių audinįG3 laipsnis: blogai diferencijuotas vėžys  – nepanašus į

kiaušidžių audinį

Stadijų grupavimasNustačius vėžio T, N ir M kategoriją, šie duomenys yra

grupuojami ir nustatoma stadija, kuri yra žymima romėnišku skaičiumi nuo I (mažiausia stadija) iki IV (didžiausia stadija). Lentelėje parodyta, kaip grupuojamos TNM kategorijos ir nu-statoma stadija. Kiaušintakių vėžio stadijos grupavimas nesi-skiria nuo kiaušidžių vėžio.

32 33

Stadija T N M

I T1 N0 M0

IA T1a N0 M0

IB T1b N0 M0

IC T1c N0 M0

II T2 N0 M0

IIA T2a N0 M0

IIB T2b N0 M0

IIC T2c N0 M0

III T3 N0 M0

IIIA T3a N0 M0

IIIB T3b N0 M0

IIIC T3c N0 M0

Bet koks T N1 M0

IV Bet koks T Bet koks N M1

Ką reiškia kiaušidžių vėžio stadija?

I stadija

Vėžys yra neišplitęs už kiaušidės (arba abiejų kiaušidžių) ribų.

IA stadija (T1a, N0, M0): kiaušidėje išsivystęs vėžys išlie-ka kiaušidės viduje. Kiaušidės paviršiuje vėžio nėra. Labora-torijoje ištyrus pilvo ir dubens nuoplovas vėžinių ląstelių ne-randama.

IB stadija (T1b, N0, M0): vėžys randamas abiejose kiau-šidėse, bet tik jų viduje. Kiaušidžių paviršiuje vėžio nėra. La-boratorijoje ištyrus pilvo ir dubens nuoplovas vėžinių ląstelių nerandama.

IC stadija (T1c, N0, M0): vėžys randamas vienoje arba abiejose kiaušidėse ir yra bent vienas iš žemiau paminėtų pa-pildomų radinių:• Vėžys yra peraugęs nors vienos kiaušidės paviršių• Jeigu vėžys yra cistinės struktūros (pripildytas skysčio), jo

kapsulė (išorinis naviko sluoksnis) yra trūkusi• Laboratorijoje ištyrus pilvo ir dubens nuoplovas, jose ran-

dama vėžinių ląstelių

II stadija

Vienos arba abiejų kiaušidžių vėžys yra peraugęs dubens organus (gimdą, kiaušintakius, šlapimo pūslę, riestinę arba tiesiąją žarnas). Jis nėra išplitęs į limfmazgius, pilvo ertmę dengiančią plėvę (pilvaplėvę) arba kitus atokius organus.

IIA stadija (T2a, N0, M0): vėžys yra išplitęs arba įaugęs į gimdą, kiaušintakius arba abu šiuos organus. Laboratorijoje ištyrus pilvo nuoplovas vėžinių ląstelių nerandama.

IIB stadija (T2b, N0, M0): vėžys yra išplitęs į kitus artimus dubens organus (šlapimo pūslę, riestinę arba tiesiąją žarnas). Laboratorijoje ištyrus pilvo nuoplovas vėžinių ląstelių neran-dama.

IIC stadija (T2c, N0, M0): vėžys yra išplitęs į dubens or-ganus kaip IIA arba IIB stadijose ir, ištyrus pilvo nuoplovas laboratorijoje per mikroskopą, jose randama vėžinių ląstelių.

III stadija

Vienos arba abiejų kiaušidžių vėžys ir bent vienas papildo-mas radinys: 1) išplitęs už dubens ribų į pilvo ertmę dengian-čią pilvaplėvę vėžys, 2) išplitęs į limfmazgius vėžys.

IIIA stadija (T3a, N0, M0): operacijos, kai nustatoma sta-dija, metu chirurgas randa vienos arba abiejų kiaušidžių vėžį, bet plika akimi nemato išplitimo pilvo ertmėje; be to, nėra išplitimo į limfmazgius. Peržiūrint biopsinę medžiagą iš įvairių pilvaplėvės vietų per mikroskopą, randami nedideli vėžio ži-diniai viršutinės pilvo dalies pilvaplėvėje.

IIIB stadija (T3b, N0, M0): vienos arba abiejų kiaušidžių vėžys yra išplitęs į pilvaplėvę. Pilvaplėvėje vėžio židinius ga-lima matyti plika akimi, bet jie yra mažesni negu 2 cm. Vėžys nėra išplitęs į limfmazgius.

IIIC stadija (T3c, N0, M0): vienos arba abiejų kiaušidžių vėžys ir bent vienas iš žemiau paminėtų papildomų radinių:• Į limfmazgius išplitęs vėžys (bet koks T, N1, M0)• Pilve matomos didesnės kaip 2 cm vėžio sankaupos (T3c,

N0, M0)

IV stadija (bet koks T, bet koks N, M1)

Tai yra labiausiai išplitusio kiaušidžių vėžio stadija. IV stadi-jos vėžys yra išplitęs į kepenis, plaučius arba kitus organus už pilvo ertmės ribų. Pilvo arba pilvaplėvės ertmė yra pilvaplėve išklotas plotas; pilvaplėvė yra membrana, kuri dengia vidinės pilvo sienos pusę ir beveik visus pilve esančius organus. Jei-

34 35

gu kiaušidžių vėžio ląstelių randama skystyje apie plaučius (pleuros skystyje), neabejotinai yra IV vėžio stadija.

Kiaušidžių vėžio atsinaujinimas (recidyvas): tai vėžys, kuris po gydymo išnyko, bet vėliau atsinaujino (recidyvavo).

Išgyvenamumas pagal stadijąKalbėdami su ligoniais apie prognozę, gydytojai dažnai

mini išgyvenamumo tikimybę procentais. Kai kurie vėžiu ser-gantys ligoniai domisi panašia ligos stadija sirgusių ligonių išgyvenamumo duomenimis, kiti ligoniai mano, kad skaičiai yra nesvarbūs arba net nenori jų žinoti. Žemiau pateikiami kiaušidžių vėžiu sirgusių ligonių statistiniai išgyvenamumo duomenys – jūsų pasirinkimas, ar juos skaitysite, ar praleisite.

Penkerių metų išgyvenamumo procentas parodo, kokia ligonių dalis išgyvena mažiausiai 5 metus po ligos diagnoza-vimo. Be abejonės, didžioji dalis žmonių gyvena ilgiau kaip 5 metus (daug ligonių išgyja).

Penkerių metų santykinis išgyvenamumo rodiklis atspindi ir kitas mirties priežastis (žmonės miršta ne tik nuo vėžio). Ap-skaičiuojant šį rodiklį yra lyginamas stebėtas išgyvenamumo dažnis su tikėtinu išgyvenamumu, jeigu žmonės nesirgtų vė-žiu. Pagal šį rodiklį galima tiksliau nustatyti vėžio įtaką gyve-nimo trukmei.

5 metų išgyvenamumo rodiklio apskaičiavimui reikia žmo-nių, kurie buvo gydyti prieš penkerius ar daugiau metų, duo-menų. Gydymas tobulėja, todėl diagnozavus kiaušidžių vėžį dabar, prognozė gali būti geresnė.

Išgyvenamumo dažnis apskaičiuojamas įvertinus ankstes-nes didelio ligonių skaičiaus ligos baigtis, todėl negalima numatyti, kas atsitiks kiekvienu konkrečiu atveju. Ligos pro-gnozę lemia daug faktorių  – bendra sveikatos būklė, vėžio laipsnis, vėžio atsakas į gydymą. Geriausiai jūsų būklę žino gydytojas, todėl pasitarkite, kurie skaičiai jums yra aktualūs.

Žemiau pateikiami JAV Nacionalinio vėžio instituto SEER duomenų bazės duomenys (kiaušidžių vėžys buvo diagno-zuotas nuo 1988 iki 2001 metų).

Invazinis epitelinis kiaušidžių vėžys

StadijaSantykinis 5 metų išgyvenamumo dažnis

I 89 % IA 94 % IB 91 % IC 80 %II 66 % IIA 76 % IIB 67 % IIC 57 %III 34 % IIIA 45 % IIIB 39 % IIIC 35 %IV 18 %

Mažo piktybiškumo kiaušidžių navikai

Stadija Santykinis 5 metų išgyvenamumo dažnis

I 99 %II 98 %III 96 %IV 77 %

Gemalinių ląstelių kiaušidžių augliai

Stadija Santykinis 5 metų išgyvenamumo dažnis

I 98 %II* 80 %III 84 %IV 55 %

*II stadijos vėžio išgyvenamumo rezultatai gali būti nepatikimi dėl mažo ver-tintų atvejų skaičiaus

36 37

Kiaušintakių karcinoma

Stadija Santykinis 5 metų išgyvenamumo dažnis

I 93 %II* 74 %III 66 %IV 40 %

*II stadijos vėžio išgyvenamumo rezultatai gali būti nepatikimi dėl mažo ver-tintų atvejų skaičiaus

Kaip gydomas kiaušidžių vėžys?Ši informacija apie gydymą negali pakeisti jūsų gydytojų

rekomendacijų. Šios žinios kartu su jūsų gydytojų patarimais turėtų padėti jums ir jūsų šeimos nariams lengviau apsispręsti, kokį gydymą rinktis.

Dėl įvairių priežasčių jūsų gydytojas gali pasiūlyti jums gy-dymo planą, kuris skirsis nuo šių bendrų rekomendacijų. Apie visas gydymo galimybes nedvejodamos išsiaiškinkite su savo gydytoju.

Bendra informacija apie gydymąAtlikus visus diagnostinius tyrimus, gydytojas pasiūlys jums

vieną arba daugiau gydymo variantų. Neskubėdamos juos apsvarstykite. Jeigu kažko nesupratote, paprašykite paaiškinti. Gydymo galimybės labiausiai priklauso nuo vėžio tipo ir sta-dijos. Jeigu jūsų gydymas prasidėjo ne nuo operacijos, gali būti neaiški tiksli vėžio stadija. Tuomet gydymas remsis kitais turimais tyrimais.

Kiti svarbūs veiksniai renkantis gydymą gali būti bendra jūsų sveikatos būklė, planai susilaukti vaikų ir kitos aplinkybės. Vien tik amžius nėra svarbus veiksnys, nes keliais tyrimais buvo įrodyta, kad vyresnės moterys gerai toleruoja kiaušidžių vėžio gydymą. Prieš priimdamos sprendimą, gerai susipažinkite su įvairių gydymo metodų keliama rizika ir nepageidaujamu po-veikiu.

Pagrindiniai kiaušidžių vėžio gydymo būdai yra operacija, chemoterapija. Taip pat gali būti skiriama biologinė taikinių terapija, hormonų terapija ir spindulinė terapija. Kai kada re-komenduojami du arba net visi gydymo metodai.

OperacijaOperacijos apimtis priklauso nuo vėžio išplitimo ir ligonės

sveikatos būklės. Jeigu vėžys yra labai ankstyvos stadijos, vai-singo amžiaus moterys, sergančios tam tikrais kiaušidžių vėžio tipais, gali būti išgydytos nešalinant abiejų kiaušidžių ir gimdos.

Kiaušidžių vėžio operacijai keliami du pagrindiniai tikslai. Pirmiausiai reikia nustatyti vėžio stadiją – įvertinti, kiek vėžys yra išplitęs. Dažniausiai šalinama gimda (ši operacija vadinama histerektomija), abi kiaušidės ir abu kiaušintakiai (kai šalinamos kiaušidės su kiaušintakiais, operacija yra vadinama abipuse salpingooforektomija).

Be to, pašalinama taukinė (omentektomija). Taukinė yra rie-balinio audinio klostė, kaip prijuostė dengianti pilvo organus, į kurią kartais išplinta kiaušidžių vėžys. Iš dubens ir pilvo išima-mi keli limfmazgiai, iš kelių vietų imami pilvaplėvės mėginiai, kuriuose ieškoma kiaušidžių vėžio plitimo. Jeigu dubens arba pilvo ertmėje randama skysčio, jis paimamas tyrimams. Chi-rurgas gali praplauti pilvo ertmę druskos (fiziologiniu) tirpalu ir išsiųsti nuoplovas į laboratoriją. Visi operacijos metu paimti audiniai ir skysčiai siunčiami į laboratoriją tyrimui dėl piktybi-nių ląstelių. Stadijos nustatymas yra labai svarbus procesas, nes nuo stadijos priklauso, koks gydymas bus skiriamas. Jeigu nustatoma klaidinga stadija, gali būti pasirinktas ne pats ge-riausias gydymas.

Kitas svarbus operacijos tikslas yra pašalinti kuo daugiau naviko. Tai labai svarbu tais atvejais, kai operacijos metu kiau-šidžių vėžys randamas išplitęs pilve. Operacijos metu stengia-masi pašalinti visus matomus naviko židinius ar bent nepalikti didesnių kaip 1 centimetro naviko židinių. Ligonių, kurioms na-viko masės sumažinimo operacija buvo sėkminga, prognozė yra geresnė, palyginti su ligonių, kurioms po operacijos liko naviko židinių.

Labai svarbu, kad chirurgas turėtų kiaušidžių vėžio ope-racijų patirties. Daug ginekologų ir chirurgų nėra išmokyti, kaip atlikti kiaušidžių vėžio stadijos nustatymą ir naviko ma-sės sumažinimo operacijas. Dėl to prieš operaciją ekspertai rekomenduoja kreiptis į ginekologą - onkologą. Ginekologai - onkologai yra specialistai, kurie moka gydyti kiaušidžių vėžį, turi tokio gydymo patirties ir žino, kaip teisingai nustatyti vėžio stadiją ir atlikti vėžio masės mažinimo operaciją. Jeigu pirmoji kiaušidžių vėžio operacija buvo atlikta neteisingai, vėliau gali tekti operuoti pakartotinai ir iš naujo nustatyti ligos stadiją ir atlikti vėžio masės mažinimo operaciją.

38 39

Pašalinus abi kiaušides ir gimdą, negalėsite turėti vaikų. Be to, prasidės menopauzė, jeigu jos nebuvo iki operacijos. Ligoninėje po operacijos dažniausiai tenka praleisti nuo 3 iki 7 parų, o grįžti prie įprastos veiklos galima po 4 - 6 savaičių.

ChemoterapijaChemoterapija yra vėžio gydymas vaistais. Dažniausiai che-

moterapija yra sisteminė – vaistai lašinami į veną (intraveninė chemoterapija) arba skiriami gerti (peroralinė chemoterapija). Patekę į kraują vaistai pasiekia įvairias kūno dalis. Sisteminė chemoterapija gali būti naudinga gydant tiek vietiškai išplitusį, tiek metastazavusį kiaušidžių vėžį. Kai kuriais kiaušidžių vėžio atvejais chemoterapijos galima skirti per kateterį tiesiai į pilvo ertmę. Toks chemoterapijos būdas yra vadinamas intraperi-tonine chemoterapija. Vaistai iš pilvo ertmės patenka į kraują, todėl intraperitoninė chemoterapija yra sisteminės chemote-rapijos rūšis. Išsamesnį šio metodo aprašymą rasite toliau.

Chemoterapijai gali būti skiriami vieno, dviejų arba daugiau vaistų deriniai į veną. Vaistų skyrimo kursai kartojami kas 3 - 4 savaites. Gydant kiaušidžių vėžį vaistų derinių chemoterapija yra efektyvesnė už gydymą vienu vaistu.

Epitelinis kiaušidžių vėžys

Standartinis epitelinio kiaušidžių vėžio gydymas yra opera-cija ir kombinuota chemoterapija, kurios metu skiriama plati-nos preparatų (cisplatinos arba karboplatinos) ir taksanų (pa-klitakselio arba docetakselio). Dauguma gydytojų intraveninei chemoterapijai renkasi karboplatiną, o ne cisplatiną, nes kar-boplatina sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių ir yra tokia pat efektyvi, kaip cisplatina.

Epiteliniam kiaušidžių vėžiui gydyti dažniausiai skiriami 3 - 6 chemoterapijos ciklai, kurie sudaro gydymosi kursą. Visas gydymo kursas yra tam tikra tvarka skiriami reguliarūs vaistų ciklai, tarp kurių daromos pertraukos (gydymo režimas). Gydy-mo kursai yra nevienodi, jie priklauso nuo skiriamų vaistų. Jums gydantis gydytojas onkologas - chemoterapeutas paskirs rei-kalingą chemoterapijos kursą ir režimą. Jeigu nustatomas IIIB, IIIC-IV st. epitelinis kiaušidžių vėžys, prie chemoterapijos galima pridėti biologinį taikinių terapijos vaistą bevacizumabą.

Epitelinis kiaušidžių vėžys yra jautrus chemoterapijai, bet po gydymo gali atsinaujinti. Vėžio recidyvui gydyti galima skirti papildomai tą pačią chemoterapiją, kuri buvo skiriama pirmą

kartą, tačiau kai kada reikia naujų, anksčiau neskirtų vaistų. Šie vaistai yra topotekanas, liposominis doksorubicinas, gemcita-binas, ciklofosfamidas, vinorelbinas, etopozidas ir kt.

Gemalinių ląstelių navikų chemoterapija skiriasi nuo epite-linio kiaušidžių vėžio gydymo. Vaistų deriniai, kuriais gydomas gemalinių ląstelių vėžys, bus paminėti šios ligos gydymo sky-riuje.

Chemoterapiniai vaistai pažeidžia ne tik vėžines, bet ir kai kurias normalias ląsteles. Nepageidaujamas chemoterapijos poveikis priklauso nuo vaistų tipo, dozės (kiekio) ir gydymo trukmės. Gydytojai stengiasi išvengti nepageidaujamo che-moterapijos poveikio arba jį sumažinti.

Dažniausi laikini nepageidaujami reiškiniai yra šie:• Pykinimas ir vėmimas• Apetito praradimas• Nuplikimas• Pėdų ir plaštakų bėrimai• Burnos išopėjimas• Viduriavimas ir kt.

Chemoterapija gali pažeisti kraują gaminančias kaulų čiul-pų ląsteles, dėl to gali sumažėti kraujo kūnelių kiekis. Sumažė-jęs kraujo kūnelių kiekis gali sukelti šiuos simptomus:• Padidėja infekcijų tikimybė (dėl sumažėjusio baltųjų kraujo

kūnelių - leukocitų - kiekio)• Padidėja kraujavimas negiliai įsipjovus ar nestipriai susižei-

dus, dažniau atsiranda kraujosruvos (dėl sumažėjusio trom-bocitų skaičiaus)

• Atsiranda nuovargis (dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kū-nelių skaičiaus) Beveik visi nepageidaujami reiškiniai pranyksta pabaigus

gydymą. Po gydymo atauga plaukai. Ataugę plaukai gali ne-daug skirtis nuo anksčiau turėtų. Daugumą nepageidaujamų chemoterapijos reiškinių galima ir reikia gydyti vaistais. Pavyz-džiui, yra labai gerų vaistų, kurie padeda išvengti pykinimo ir vėmimo. Daugiau informacijos apie chemoterapiją ir jos su-keltus nepageidaujamus reiškinius galite klausti jus gydančio gydytojo.

Kai kurie chemoterapiniai vaistai gali sukelti ilgalaikius arba nuolatinius nepageidaujamus reiškinius. Pavyzdžiui, cisplatina gali pažeisti inkstus. Cisplatina ir taksanai gali sukelti perife-rinių nervų pažeidimą (neuropatiją). Dėl neuropatijos ligonis gali jausti pėdų ir plaštakų tirpimą, dilgčiojimą arba skausmą.

40 41

Nutraukus gydymą, šie simptomai dažniausiai palengvėja, ta-čiau kartais tęsiasi ilgai ir visiškai neišnyksta.

Chemoterapija gali sukelti ankstyvą menopauzę ir nevaisin-gumą. Šios problemos gali išlikti ir pabaigus gydymą.

Intraperitoninė chemoterapija

Intraperitoninės (IP) chemoterapijos metu į veną leidžiama chemoterapinio vaisto paklitakselio, o į pilvo ertmę per ploną vamzdelį arba kateterį suleidžiama cisplatinos ir paklitakse-lio. Vamzdelį į pilvo ertmę galima įstatyti per operaciją, kurios metu nustatoma stadija ir atliekama naviko masės mažinimo operacija, arba vėliau. Vėliau vamzdelis dažniausiai įstatomas laparoskopinės procedūros metu. Kateteris yra sujungtas su „portu“, kuris įsiuvamas po oda toje pilvo vietoje, kur yra kau-lai  – šonkauliai arba klubakauliai. „Portas“ yra nedidelis maž-daug penkių centų dydžio diskas, kurį dengia lanksti mem-brana. Per odą ir „porto“ membraną įdūrus adatą į pilvo ertmę galima suleisti chemoterapinių vaistų. Ilgainiui gali kilti proble-mų su kateteriu – jis gali užsikimšti arba patekusi į jį infekcija kartais gali pažeisti žarnas.

IP chemoterapijos metu tiesiai į pilvo ertmę galima skirti didelę vėžines ląsteles veikiančių vaistų koncentraciją. Iš pil-vo ertmės dalis chemoterapinių vaistų gali patekti į kraują ir veikti vėžines ląsteles, esančias už pilvo ertmės ribų. IP che-moterapija yra efektyvi, bet sukelia sunkesnių nepageidauja-mų reiškinių nei įprastinė chemoterapija. Išplitusiu kiaušidžių vėžiu sergančių moterų gydymo tyrimas įrodė, kad po IP che-moterapijos moterys, palyginti su ligonėmis po intraveninės chemoterapijos, dažniau skundėsi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu ir kitais nepageidaujamais reiškiniais. Dėl nepagei-daujamų reiškinių kai kurioms ligonėms IP chemoterapiją teko nutraukti. Nežiūrint to, po IP chemoterapijos ligonės gyveno ilgiau už ligones po įprastinės chemoterapijos. Šiuo metu IP chemoterapija taikoma tik išplitusiu kiaušidžių vėžiu sergan-čioms ligonėms. Kadangi IP chemoterapija gali būti labai toksiška, šis gydymas skiriamas tik tuomet, kai yra gera inkstų funkcija ir bendra sveikatos būklė. Kai kuriose ligoninėse yra skiriama hiperterminė intraperitoninė chemoterapija (HIPEC). Jos metu į pilvo ertmę suleidžiamas iki tam tikros temperatū-ros pašildytas chemoterapinis vaistas. Kol kas šis metodas dėl didelio nepageidaujamų reiškinių skaičiaus nėra kiaušidžių vėžio gydymo standartas ir atliekamas tik pavienėms, griežtai pagal specialius kriterijus atrinktoms, pacientėms.

Gemalinių ląstelių navikai

Gemalinių ląstelių vėžiu sergančioms ligonėms dažniausiai reikia skirti kombinuotą chemoterapiją. Dažniausiai skiriama vaistų kombinacija, kuri yra vadinama PEB (arba BEP). Šį de-rinį sudaro chemoterapiniai vaistai cisplatina, etopozidas ir bleomicinas. Disgerminomos dažniausiai labai gerai reaguo-ja į chemoterapiją, todėl kartais jos gydomos mažiau toksišku vaistų deriniu – karboplatina ir etopozidu. Jeigu vėžys nerea-guoja į gydymą arba atsinaujino (recidyvavo) po anksčiau bu-vusio gydymo, galima skirti kitus vaistų derinius.

Dažniausi PEB nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas, vėmimas, nuplikimas ir kraujo ląstelių sumažėjimas. Kartais bleomicinas gali pažeisti plaučius, todėl kai kurie gydytojai prieš skirdami šį vaistą, rekomenduoja atlikti plaučių funkci-jos tyrimus.

Stromos navikai

Kiaušidžių stromos navikams chemoterapija taikoma retai. Jeigu skiriama chemoterapija, dažniausiai rekomenduojamas karboplatinos ir paklitakselio derinys arba anksčiau minėta PEB schema.

Taikinių terapijaTaikinių terapija yra naujas vėžio gydymo būdas. Taikinių

terapijoje naudojami vaistai ar medžiagos, kurios atpažįsta ir atakuoja piktybines ląsteles, o normalių ląstelių beveik nepa-žeidžia. Šie vaistai veikia vidinius vėžinių ląstelių mechaniz-mus – stabdo jų veiklą, kuri skiriasi nuo normalių sveikų ląstelių veiklos. Visi taikinių terapijos vaistai yra skirtingi, bet visi jie pa-žeidžia vėžinių ląstelių augimo, dalijimosi, sugebėjimo atsinau-jinti procesus arba veikia per kitas organizmo ląsteles.

Labiausiai ištirtas taikinių terapijos vaistas kiaušidžių vėžiui gydyti yra bevacizumabas. Bevacizumabas blokuoja vėžinių ląstelių signalus, skatinančius įaugti naujas naviką maitinančias kraujagysles, kurios yra būtinos naviko augimui ir plitimui į kitas kūno vietas. Yra įrodyta, kad bevacizumabas sumažina išplitusį kiaušidžių vėžį arba sulėtina jo augimą. Klinikiniai tyrimai, kai kartu su chemoterapija buvo skiriamas bevacizumabas, davė gerų rezultatų – navikas sumažėjo arba nustojo augti. Moterys, sergančios išplitusiu, negydytu arba recidyvavusiu po gydymo kiaušidžių vėžiu, turi didesnę tikimybę gyventi ilgiau be ligos atsinaujinimo simptomų, jeigu joms buvo skirta bevacizumabo

42 43

kartu su chemoterapija, kurią užbaigus toliau ilgą laiką buvo tęsiamas gydymas monoterapija bevacizumabu. Dažniausias nepageidaujamas reiškinys vartojant bevacizumabą yra hiper-tenzija. Preparatą reikėtų atsargiai vartoti, jeigu yra padidėjusi tromboembolijos, žarnų perforacijos ar kraujavimo rizika.

Šiuo metu vyksta nemažai taikinių terapijos tyrimų, siekiant nustatyti platesnes bevacizumabo taikymo galimybes bei kitų taikinių terapijos vaistų naudą, gydant kiaušidžių vėžiu sergan-čias ligones.

Hormonų terapijaHormonų terapija yra dar viena sisteminės terapijos rūšis.

Jos metu kovai su vėžiu skiriama hormonų arba hormonus blo-kuojančių vaistų. Epiteliniam kiaušidžių vėžiui gydyti hormonų terapija skiriama retai. Dažniau ji naudojama gydant kiaušidžių stromos navikus.

Spindulinė terapijaSpindulinė terapija yra vėžinių ląstelių naikinimas didelės

energijos rentgeno spinduliais. Spindulinės terapijos proce-dūra yra panaši į diagnostinį rentgenologinį tyrimą. Anksčiau spindulinė terapija buvo naudojama dažniau. Dabar spinduli-nė terapija vis rečiau skiriama, dažniausiai kaip pagalbinis gy-dymo būdas.

Klinikiniai tyrimaiSusirgus vėžiu tenka priimti daug sprendimų. Svarbiausia

nuspręsti, koks gydymas jums geriausiai tiktų. Galbūt esate girdėjusi apie klinikinius tokio kaip jūsų vėžio tipo tyrimus arba apie klinikinį tyrimą minėjo jūsų gydytojas.

Klinikiniai tyrimai yra labai kruopščiai kontroliuojami moks-liniai tyrimai, kuriuose dalyvauja savanoriai ligoniai. Šių tyrimų tikslas yra geriau ištirti naujus perspektyvius gydymo metodus ar procedūras.

Jeigu norite dalyvauti klinikiniame tyrime, paklauskite savo gydytojo, ar ligoninėje vyksta klinikiniai tyrimai.

Klinikiniame tyrime gali dalyvauti tik atitikę tyrimo reikala-vimus ligoniai. Jeigu ligonis atitinka reikalavimus, jis gali nu-spręsti, ar jam dalyvauti tyrime, ar ne.

Klinikiniai tyrimai yra vienas iš būdų gauti naujausią vėžio gydy-mą ir vienintelė galimybė gydytojams sužinoti, kaip galima geriau gydyti vėžį. Tačiau klinikiniai tyrimai tinka ne visiems ligoniams.

Papildomas ir alternatyvus gydymasSusirgus vėžiu, norisi sužinoti, ar yra kitų, gydytojų neminėtų

metodų, kurie padėtų išgyti nuo vėžio arba palengvinti simp-tomus. Patarimus dalija visi  – draugai, namiškiai, internetinės grupės. Siūlomi vitaminai, vaistažolės, specialios dietos ir kiti metodai – akupunktūra, masažas, ir tai - tik keletas iš gausybės rekomendacijų.

Ką reiškia papildomas arba alternatyvus gydymas?

Šiuos terminus ne visi naudoja vienodai, jie gali reikšti skir-tingus dalykus, todėl yra lengva susipainioti. Papildomas gydy-mas yra bet koks gydymas kartu su įprastiniu gydymu vaistais. Alternatyvus gydymas skiriamas vietoje gydytojo rekomen-duoto medicininio gydymo.

Papildomo gydymo metodai. Dažniausiai papildomi gydymo metodai negydo vėžio, tačiau padeda geriau jaus-tis. Kartu su įprastiniu gydymu gali būti rekomenduojama stresą mažinanti meditacija, skausmo slopinimui gali būti skiriama akupunktūros, pykinimui palengvinti  – pipirmėčių arbatos. Kai kurių šių metodų veikimas yra gerai žinomas, kitų veikimas nežinomas. Įrodyta, kad kai kurie papildomo gydymo metodai yra neveiksmingi, tačiau tik keli iš jų yra žalingi.

Alternatyvus gydymas. Alternatyvaus gydymo metodų saugumas ir efektyvumas nebuvo įrodytas klinikiniais tyrimais. Kai kurie iš šių metodų yra pavojingi ir gali sukelti gyvybei pa-vojingų nepageidaujamų reiškinių. Didžiausias alternatyvios medicinos pavojus yra tas, kad, gydantis alternatyviais meto-dais, dažnai prarandama galimybė padėti ligoniui įprastais gydymo metodais. Atidedant medicininį gydymą arba darant jo pertraukas, vėžys turi daugiau laiko augti. Dėl to sumažėja tradicinio gydymo efektyvumas.

Kaip sužinoti tiesą?

Nesunku suprasti, kodėl vėžiu sergantys ligoniai ieško alternatyvių gydymo būdų. Jie nori padaryti viską, kad pa-sveiktų, o gydymas, kuris nesukelia nepageidaujamo povei-kio, atrodo labai viliojantis. Medicininis gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija, gali būti sunkiai toleruojama, kartais ji nebe-veikia. Deja, dauguma alternatyvaus gydymo metodų nieka-da nebuvo tirti ir nebuvo įrodyta, kad jie padeda gydyti vėžį.

44 45

Prieš apsispręsdami:• Paieškokite apie sukčiavimą įspėjančių ženklų. Galbūt al-

ternatyvus gydymo metodas žada išgijimą nuo visų arba daugumos vėžių. Ar siūloma atsisakyti reguliarių gydytojo patikrinimų? Ar gydymas laikomas „paslaptyje“, ir dėl to rei-kia kreiptis tik į tam tikrą asmenį arba vykti į kitą šalį?

• Jeigu galvojate pasirinkti kažkokį gydymą, pasitarkite su savo gydytoju

Invazinio epitelinio kiaušidžių vėžio gydymas pagal ligos stadiją

Pirmasis žingsnis gydant daugumos stadijų kiaušidžių vėžį yra operacija, kurios metu yra pašalinamas navikas ir nustato-ma ligos stadija. Jeigu reikia, atliekama naviko masės mažini-mo operacija (skyrius „Operacija“).

I stadija

Gydymas pradedamas nuo operacijos, kurios metu pašali-namas navikas ir nustatoma vėžio stadija (skyrius „Operacija“).

IA ir IB stadijų (T1a arba T1b, N0, M0) kiaušidžių vėžys yra vienoje arba abiejose kiaušidėse, neišplitęs į limfmazgius arba kitus organus. Pooperacinis vėžio gydymas priklauso nuo to, kaip vėžys atrodo per mikroskopą (koks yra vėžio ląstelių dife-renciacijos laipsnis).

Jeigu vėžinės ląstelės yra labai panašios į normalias kiau-šidžių ląsteles, tuomet vėžys vadinamas gerai diferencijuotu, G1 laipsnio (angl. G-grade). Pirmo diferenciacijos laipsnio G1 naviko prognozė yra gera, todėl po operacijos dažniausiai nereikia jokio gydymo. Jeigu moteris, serganti IA stadijos G1 kiaušidžių vėžiu, planuoja susilaukti vaikų, pradinė operacija gali keistis. Vietoje gimdos, abiejų kiaušidžių ir kiaušintakio pašalinimo chirurgas šalina tik naviko pažeistą kiaušidę ir kiaušintakį.

Antro diferenciacijos laipsnio G2 (vėžinės ląstelės yra šiek tiek panašios į normalias kiaušidžių ląsteles) vėžiu sergančios moterys po operacijos gali būti reguliariai stebimos be jokio gydymo arba joms gali būti skiriama chemoterapija. Dažniau-siai skiriami 3 - 6 chemoterapijos kursai karboplatina ir pakli-takseliu ar vien karboplatina.

Trečio diferenciacijos laipsnio G3 vėžio ląstelės žiūrint per mikroskopą beveik neprimena normalaus kiaušidžių audinio ląstelių. Dažniausiai trečio diferenciacijos laipsnio navikai gy-

domi chemoterapija, kuri nesiskiria nuo antro diferenciacijos laipsnio navikų chemoterapijos.

IC stadijos (T1c, N0, M0) kiaušidžių vėžys pirmiausiai ope-ruojamas – nustatoma naviko stadija ir pašalinamas navikas. Po operacijos rekomenduojama skirti chemoterapiją – dažniausiai 3 - 6 karboplatinos ir paklitakselio ar vien karboplatinos kursus.

II stadija (IIA, IIB, IIC)

II stadijos vėžio gydymas pradedamas nuo operacijos, ku-rios metu nustatoma vėžio stadija ir atliekama naviko masės mažinimo operacija (skyrius „Operacija“). Chirurgas pašalina kiek įmanoma daugiau navikinio audinio.

Po operacijos rekomenduojama skirti mažiausiai šešis che-moterapijos kursus. Kai kurios II stadijos kiaušidžių vėžiu ser-gančios moterys gali būti gydomos intraperitonine (IP) che-moterapija.

III stadija

IIIA, IIIB ir IIIC stadijos kiaušidžių vėžio gydymas nesiskiria nuo II stadijos vėžio gydymo. Pirmiausiai operacijos metu yra nustatoma vėžio stadija ir atliekama naviko masės mažinimo operacija (angl. debulking) kaip ir sergant II stadijos vėžiu. Pašalinama gimda, abu kiaušintakiai, abi kiaušidės ir taukinė (riebalinis audinys, viršutinėje pilvo dalyje dengiantis skrandį ir žarnas). Chirurgas pašalina kiek įmanoma daugiau naviko. Operacijos metu siekiama, kad neliktų akimi matomų naviko židinių. Optimali naviko masės mažinimo operacija yra tuomet, kai įgyvendinamas minėtas tikslas. Kartais navikas perauga žar-nas, todėl tenka pašalinti jų dalį. Kuo mažiau naviko lieka, tuo geresnė ligos prognozė.

Būklei po operacijos pagerėjus, skiriami šeši kursai kombinuotos chemoterapijos. Dažniausiai į veną skiriama karboplatinos (arba cisplatinos) ir taksanų, pavyzdžiui, pa-klitakselio, derinio. Jeigu nustatoma IIIB, IIIC stadijos, prie standartinės chemoterapijos rekomenduojama pridėti be-vacizumabo.

Kai kurioms pacientėms gali būti skiriama intraperitoninė (IP) chemoterapija. IP chemoterapijos metu ligonėms į veną (IV) leidžiama paklitakselio, o į pilvą (IP) cisplatinos ir paklitak-selio, taigi IP chemoterapiją gaunančios moterys iš tikrųjų yra gydomos ir intravenine, ir intraperitonine chemoterapija. IP chemoterapiją galima skirti tik tuomet, jeigu buvo atlikta op-

46 47

timali naviko masės mažinimo operacija. Jeigu pilve liko ne-mažai naviko, IP chemoterapija gali būti nepakankamai veiks-minga. Manoma, kad IP chemoterapija yra veiksmingesnė už IV chemoterapiją, bet ji sukelia ir sunkesnių nepageidaujamų reiškinių. Dėl nepageidaujamų reiškinių kai kada sunku tęsti IP chemoterapiją. IP chemoterapija gali tikti ne visoms ligonėms. Ji svarstytina, jeigu yra išplitęs kiaušidžių vėžys.

Po operacijos, chemoterapijos metu ir po chemoterapijos yra tiriamas kraujas. Tiriant kraują, vertinamas naviko žymens CA-125 kiekis  – stebima, ar jis normalizuojasi. Norint įvertin-ti gydymą gali būti atliekamas ir kompiuterinės tomografijos tyrimas.

Jeigu dėl sunkios ligonės būklės kiaušidžių vėžio gydymo negalima pradėti nuo operacijos, kurios metu nustatoma sta-dija ir atliekama naviko masės sumažinimo operacija, tokiais atvejais kai kada pradedama nuo chemoterapijos (neoadju-vantinė chemoterapija). Jeigu chemoterapija padeda ir ligonė sustiprėja, daroma naviko masės mažinimo operacija. Po ope-racijos dažniausiai toliau skiriama chemoterapija.

Konsolidacinė terapija

Kai kada gydytojai rekomenduoja skirti papildomus che-moterapijos kursus po pradinio gydymo, kai vėžys jau atrodo išnykęs. Šis gydymas yra vadinamas palaikomąja arba konsoli-dacine terapija. Palaikomasis gydymas turėtų sunaikinti likusias po pradinio gydymo vėžines ląsteles, kurių yra per mažai, kad galėtume aptikti medicininiais tyrimais. Šio gydymo tikslas yra apsaugoti nuo vėžio atsinaujinimo.

IV stadija

IV stadijos vėžys yra išplitęs į atokias vietas, pavyzdžiui, ke-penis, plaučius ar kaulus. Šios stadijos vėžio kol kas negalima išgydyti, bet galima gydyti. Gydymas turėtų pagerinti ligonio savijautą ir pratęsti gyvenimą. IV stadijos vėžį galima gydyti taip pat kaip III stadijos vėžį. Operacijos metu pašalinama kuo daugiau naviko, vėliau skiriama chemoterapija. Efektyvumui pagerinti kartu su chemoterapija rekomenduojama skirti bio-loginio preparato bevacizumabo, vėliau tęsiant vien palaiko-mąją bevacizumabo terapiją. Kartais gydymas pradedamas nuo chemoterapijos. Jeigu po chemoterapijos navikas suma-žėja, operuojama. Po operacijos vėl skiriama chemoterapija. Kai kada nusprendžiama nenaikinti vėžio ir apsiriboti tik ligonio

savijautą gerinančiu gydymu. Toks gydymas yra vadinamas pa-liatyviu, simptominiu. Apie paliatyvų gydymą daugiau rašysime kitame skyriuje.

Recidyvavęs (atsinaujinęs) arba persistuojantis (išliekantis) kiaušidžių vėžys

Vėžys yra vadinamas recidyvavusiu, kai jis atsinaujina po gy-dymo. Recidyvas gali būti vietinis (atsiranda ten, iš kur prasidėjo arba netoliese) arba atokusis (kepenyse, plaučiuose). Persistuo-jantis vėžys yra toks vėžys, kuris išlieka po gydymo. Išplitęs epi-telinis kiaušidžių vėžys dažnai atsinaujina praėjus keliems mėne-siams arba metams po pradinio gydymo.

Atsiradus recidyvui, kartais reikia papildomos operacijos. Dažniausiai recidyvavęs arba persistuojantis kiaušidžių vėžys yra gydomas chemoterapija. Chemoterapijos rūšis priklauso nuo anksčiau skirtos chemoterapijos rūšies ir atsako į ją (kiek laiko po chemoterapinio gydymo pabaigos vėžys neatsinaujino). Kuo il-giau po gydymo vėžys neatsinaujino, tuo didesnė tikimybė, kad ta pati chemoterapija bus efektyvi. Jeigu po chemoterapijos praėjo mažiausiai 6 mėnesiai, galima pakartotinai skirti karbo-platinos ir paklitakselio derinį arba rinktis karboplatinos derinį su kitu vaistu. Prie chemoterapijos galima pridėti angiogenezės inhibitorių bevacizumabą, kuris sustiprina chemoterapijos po-veikį ir pagerina gydymo rezultatus. Gydymas bevacizumabu kartu su chemoterapija, palyginti su gydymu tik chemoterapija, prailgina laiką be ligos atsinaujinimo moterims, sergančioms tiek platinos preparatams jautriu, tiek platinos preparatams at-spariu kiaušidžių vėžiu.

Jeigu vėžys atsinaujino nepraėjus 6 mėnesiams po gydymo (arba po gydymo neišnyko), dažniausiai skiriama kitų chemotera-pinių vaistų. Kai kurios moterys per kelerius metus gauna ne vieną skirtingą chemoterapijos derinį. Kiaušidžių vėžiui gydyti yra daug vaistų. Veiksmingiausi yra bevacizumabas, ciklofosfamidas, do-cetakselis, gemcitabinas, ifosfamidas, irinotekanas, liposominis doksorubicinas, melfalanas, oksaliplatina, topotekanas ir vinorel-binas. Kai kurias ligones gerai veikia hormoniniai vaistai – anastro-zolis, letrozolis arba tamoksifenas. Jeigu pradiniam gydymui che-moterapija nebuvo skirta, galima gydyti kaip naujai diagnozuotą vėžį – dažniausiai karboplatina ir paklitakseliu.

Recidyvavusiu arba persistuojančiu kiaušidžių vėžiu sergan-čioms moterims gali būti veiksmingi nauji, klinikiniais tyrimais bandomi gydymo būdai ar preparatai. Paklauskite gydytojo, ar nevyksta joks klinikinis tyrimas, kuriame jūs galėtumėte dalyvauti.

48 49

Paliatyvus gydymas

Gana dažnai kiaušidžių vėžiu sergančioms moterims pilve susikaupia skystis. Skysčio susikaupimas pilvo ertmėje yra va-dinamas ascitu. Ascitas labai vargina, bet gali būti gydomas procedūra, kuri yra vadinama paracenteze. Oda nuskausmi-nama ir į pilvą įduriama adata, per kurią į butelį išleidžiamas skystis. Dažniausiai paracentezės metu pašalinama keletas litrų skysčio. Kartkarčiais šią procedūrą reikia kartoti. Kartais į pilvo ertmę rekomenduojama suleisti chemoterapinių vaistų. Abu šie metodai (paracentezė ir chemoterapija) pagerina savijautą ir gali pratęsti kai kurių ligonių gyvenimą, bet jų poveikis yra trumpalaikis – vėžys atsinaujina arba toliau progresuoja.

Kiaušidžių vėžys gali lemti pablogėjusį žarnų turinio judė-jimą. Tai vadinama obstrukcija. Ji gali sukelti pilvo skausmą, pykinimą ir vėmimą. Žarnų obstrukcijos gydymas dažniausiai yra sunkus, dažnai tenka operuoti. Vėžys gali būti labai pla-čiai išplitęs, tuomet žarnų nepraeinamumo operacija gali būti neefektyvi. Ligonių savijautai pagerinti gydytojai į skrandį per odą gali įvesti vamzdelį, per kurį išbėga skrandžio sultys, todėl virškinamasis traktas iki galo neblokuojamas. Ši procedūra pa-deda sumažinti skausmą, pykinimą ir vėmimą.

Jeigu po vienos rūšies gydymo vėžys ir toliau didėja arba atsinaujina, galima skirti kitą gydymo metodą. Kitas gydymo metodas gali išgydyti arba bent jau sumažinti vėžį. Sumažė-jus vėžiui, pagerėja savijauta ir pailgėja gyvenimas. Jeigu po daugelio įvairių gydymo būdų navikas nė kiek nesumažėja, tai reiškia, kad vėžys tapo atsparus gydymui. Jeigu atspariam vė-žiui skiriamas naujas gydymo metodas, reikia gerai pagalvoti, kas nusvers: galima ribota naujo gydymo metodo nauda ar nepageidaujamo poveikio sąlygoti trūkumai. Tokioje situacijo-je kiekvienas ligonis renkasi skirtingai.

Paliatyvus gydymas palengvina simptomus, tačiau ligos negydo. Paliatyvus gydymas gali būti skiriamas kartu su priešvėžine terapija arba vietoje jos. Pagrindinis paliatyvios terapijos tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę ir kuo ilgiau išlaikyti kiek įmanoma geresnę savijautą. Kartais paliatyvūs vaistai skiriami simptomams palengvinti, pavyzdžiui, jie su-mažina skausmą arba pykinimą. Kartais tas pats gydymo metodas gali būti skiriamas ir kaip paliatyvi terapija, ir kaip vėžio gydymo būdas. Pavyzdžiui, spindulinė terapija gali būti skiriama skausmui, kurį sukelia metastazės kauluose, sumažinti. Chemoterapija gali būti naudojama, kai reikia sumažinti pilve esantį naviką, kad jis nesukeltų žarnų nepra-

einamumo. Abiem šiais atvejais tai bus ne vėžio gydymas, o paliatyvi terapija.

Kai kada reikia slaugos. Tai speciali priežiūra – ne ligos, bet ligonio gydymas. Slaugos tikslas yra ne gyvenimo pratęsimas, bet gyvenimo kokybė. Dažniausiai ligoniai slaugomi namuose. Slauga gali sumažinti daug vėžio sukeliamų problemų. Slau-gymas dažniausiai reiškia, kad ligoniui nebus skiriama chemo-terapija arba spindulinės terapija, bet bus skiriamas vėžio su-keliamų simptomų ir kitų ligų gydymas. Pagrindinė slaugytojų užduotis – sunkiu ligos laikotarpiu padėti ligoniui komfortiškai gyventi kuo normalesnį gyvenimą.

Mažo piktybiškumo (ribininių) epitelinių navikų gydymas

Mažo piktybiškumo epiteliniai navikai dar yra vadinami ati-piškai proliferuojančiais navikais arba ribiniais navikais. Tiriant echoskopu arba kompiuterine tomografija, šie navikai nesiski-ria nuo invazinio epitelinio kiaušidžių vėžio. Įsitikinti, ar navi-kas nėra epitelinis kiaušidžių vėžys, galima tik atlikus biopsiją. Biopsijos medžiaga dažniausiai paimama operacijos metu. Mažo piktybiškumo navikų operacija nesiskiria nuo invazinio kiaušidžių vėžio operacijos. Operacijos metu pašalinamas na-vikas, nustatoma ligos stadija ir atliekama naviko masės maži-nimo operacija (skyrius „Operacija“).

Jeigu moteris jau neplanuoja turėti vaikų, šalinama gimda, kiaušintakiai ir kiaušidės. Operacijos metu įvertinama, ar navikas nėra išplitęs už kiaušidės arba dubens ribų – tai svarbu nustatant stadiją. Stadijos nustatymui pašalinama taukinė, keli limfmaz-giai, pilvaplėvės mėginiai ir paimamas pilvo ir dubens nuoplovų mėginys. Jeigu ligonė planuoja pastoti, pašalinama tik naviko pažeista kiaušidė ir tos pačios pusės kiaušintakis. Kai kada paša-linamas tik navikas. Šioms ligonėms operacijos metu nustatoma ligos stadija. Jeigu navikas yra tik vienoje kiaušidėje, dažniausiai neskiriama jokio tolimesnio gydymo, ir ligonė tik stebima. Eks-pertai rekomenduoja stebėti ligones ne rečiau, kaip kas 6 mė-nesius pirmus penkerius metus po diagnozės nustatymo.

Jeigu pirmą kartą diagnozuotas navikas jau būna išplitęs už kiaušidės ribų, operacijos metu stengiamasi pašalinti kuo daugiau naviko. Pooperacinis gydymas priklauso nuo naviko invazijos. Kai į organus arba audinius įauga tam organui ar au-diniui nebūdinga ląstelių rūšis, šis procesas yra vadinama in-vazija. Vėžinės ląstelės yra pavojingos, nes jos gali įaugti į kitus audinius. Išplitus mažo piktybiškumo navikams, gali atsirasti

50 51

navikiniai židiniai ant pilvaplėvės ir kitų dubens ir pilvo orga-nų. Dažniausiai šie navikiniai židiniai yra neinvaziniai, tai yra jie neperauga pilvaplėvės ar organų. Jeigu navikinės ląstelės įauga į pilvaplėvę arba organus, navikiniai židiniai vadinami invaziniais.

Jeigu mažo piktybiškumo navikas yra išplitęs neinvaziškai, po naviko masę mažinančios operacijos dažniausiai nereikia jokio gydymo. Jeigu naviko židiniai yra invaziniai, rekomen-duojama skirti chemoterapiją. Chemoterapija yra tokia pati, kaip ir invazinio kiaušidžių vėžio. Sergant mažo piktybišku-mo kiaušidžių navikais, dažnai rekomenduojama tik stebėti ligones, nes navikas auga labai lėtai ir net išplitęs retai kada sukelia mirtį.

Jeigu po pradinio gydymo navikas atsinaujina, siūloma operuoti pakartotinai. Be to, gali būti skiriama chemoterapija, rečiau spindulinė terapija.

Gemalinių kiaušidžių ląstelių navikų gydymasGerybiniai gemalinių ląstelių navikai

Sergančios gerybiniais (nepiktybiniais) gemalinių ląstelių kiaušidžių navikais, pavyzdžiui, subrendusia teratoma (der-moidine cista), moterys išgyja pašalinus kiaušidės dalį su na-viku (kiaušidės cistektomija) arba visą kiaušidę.

Piktybiniai gemalinių ląstelių navikai

Kaip ir sergant epiteliniu kiaušidžių vėžiu, prieš piktybinių gemalinių ląstelių kiaušidžių navikų gydymą reikėtų pasikon-sultuoti su ginekologu - onkologu. Konsultacija yra svarbi dar ir dėl to, kad šie navikai yra labai reti – gemalinių kiaušidžių ląstelių navikai sudaro tik 2 % kiaušidžių vėžių.

Beveik visų tipų ir stadijų gemalinių kiaušidžių ląstelių vė-žių yra gydomi vienodai – jie operuojami ir skiriama chemote-rapija. Išimtys yra I stadijos, G1 laipsnio nesubrendusi terato-ma ir IA stadijos disgerminoma. Minėtų navikų gydymas yra aprašytas toliau.

Operacija. Visos piktybiniu gemalinių ląstelių naviku sergančios ligonės, kaip ir sergančio epiteliniu kiaušidžių vėžiu, yra operuojamos. Operacijos metu nustatoma ligos stadija. Jeigu ligonė nori susilaukti vaikų, šalinama vėžio pažeista kiaušidė ir tos pačios pusės kiaušintakis, bet pa-liekama gimda ir kita kiaušidė su kiaušintakiu. Jeigu vėžys yra abiejose kiaušidėse, minėtos operacijos atlikti negalima.

Jeigu moteris vaikų nebeplanuoja, stadijos nustatymo ope-racijos metu rekomenduojama šalinti abi kiaušides, kiaušin-takius ir gimdą.

Kartais rekomenduojama pašalinti tik dalį vienos kiauši-dės, kad išliktų normali kiaušidžių veikla. Kai reikia šalinti abi kiaušides, moteris gali pageidauti palikti gimdą, kad ateityje galėtų pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu. Minėtais atvejais reikia ginekologo - onkologo konsultacijos.

Jeigu vėžys yra išplitęs už kiaušidės ribų (IC arba didesnė stadija), pirmos operacijos metu šalinama kiek įmanoma dau-giau naviko, stengiantis nepažeisti ir nepašalinti kitų svarbių organų.

IA stadijos disgerminomą arba I stadijos, G1 diferenciaci-jos laipsnio nesubrendusią teratomą dažniausiai pakanka tik išoperuoti. Po operacijos ligonės turi būti atidžiai stebimos. Jeigu vėžys atsinaujina, reikia skirti chemoterapiją.

Chemoterapija. Daugumai gemalinių ląstelių vėžiu ser-gančių ligonių reikia skirti mažiausiai 3 kursų kombinuotą chemoterapiją. Dažniausiai gydoma vaistų deriniu, vadinamu PEB (arba BEP), į kurį įeina cisplatina, etopozidas ir bleomici-nas. Dauguma disgerminomų yra labai jautrios chemoterapi-jai, todėl kartais gali būti gydomos mažiau toksišku karbopla-tinos ir etopozido deriniu. Atsinaujinusiam (recidyvavusiam) arba pradinei chemoterapijai atspariam vėžiui gydyti ski-riama kitų vaistų derinių. Sergant gemalinių ląstelių vėžiu, kraujyje gali padidėti vėžio žymenų  – žmogaus chorioninio gonadotropino (HCG-β), alfa fetoproteino (AFP) ir / arba laktatdehidrogenazės (LDH) kiekis. Jeigu šių žymenų kiekis kraujyje yra padidėjęs iki gydymo pradžios, jie yra pakartoti-nai tiriami chemoterapijos metu (dažniausiai prieš kiekvieną kursą). Jeigu chemoterapija yra efektyvi, vėžio žymenų kiekis normalizuojasi. Išliekantis aukštas žymenų kiekis rodo, kad reikia skirti kitokį gydymą.

IA stadijos disgerminoma

Jeigu disgerminoma yra tik vienoje kiaušidėje, užtenka pašalinti ligos pažeistą kiaušidę ir tos pačios pusės kiaušinta-kį. Po operacijos chemoterapijos nereikia, tačiau ligones bū-tina atidžiai stebėti, kad ligai atsinaujinus, ji būtų diagnozuota kuo anksčiau ir laiku pradėta gydyti. Dažniausiai IA stadijos disgerminomos yra išgydomos operaciniu būdu ir chemote-rapijos neprireikia.

52 53

G1 diferenciacijos laipsnio nesubrendusi teratoma

G1diferenciacijos laipsnio nesubrendusi teratoma yra su-daryta beveik vien tik iš nepiktybinio audinio ir nedidelių vė-žinių ląstelių plotų, kurie per mikroskopą atrodo nesubrendę (panašūs į embriono organus). Po operacijos šie navikai retai recidyvuoja. Jeigu stadijos nustatymo metu G1 laipsnio nesu-brendusi teratoma randama vienoje arba abiejose kiaušidėse, šalinama vėžio pažeista kiaušidė (arba kiaušidės) ir kiaušinta-kis (arba kiaušintakiai). Radus naviko židinių už kiaušidės ribų, jie tiriami per mikroskopą. Jeigu šie židiniai atrodo subrendę (panašūs į suaugusio žmogaus audinius), po operacijos che-moterapijos nereikia.

Recidyvavę arba persistuojantys gemalinių ląstelių navikai

Recidyvavusiais navikais vadinami navikai, kurie atsinaujina po pradinio gydymo. Persistuojantys navikai yra po gydymo neišnykę navikai. Kartais vienintelis simptomas, rodantis, kad gemalinių ląstelių navikas neišnyko, yra padidėjęs vėžio žyme-nų (HCG –β ir AFP) kiekis.

Recidyvavę arba persituojantys gemalinių ląstelių navikai gali būti gydomi chemoterapija arba, rečiau spinduline te-rapija. Chemoterapijai dažniausiai naudojami vaistų deriniai. Jeigu ligonė nebuvo gydyta PEB chemoterapija (cisplatina, etopozidu ir bleomicinu), skiriama PEB derinio. Ligonės, ku-rios buvo gydytos PEB, naudojami kiti vaistų deriniai (skyrius „Chemoterapija“).

Recidyvavusiu arba persistuojančiu gemalinių ląstelių na-viku sergančioms moterims gali būti veiksmingi nauji, kliniki-niuose tyrimuose bandomi gydymo būdai. Paklauskite gydy-tojo, ar nevyksta koks jūsų tipo vėžio klinikinis tyrimas.

Kiaušidžių stromos navikų gydymasStromos navikai atsiranda iš struktūrinių ląstelių, kurios su-

daro kiaušidžių jungiamąjį audinį ir gamina moteriškus hor-monus estrogeną ir progesteroną. Rečiau struktūrinės ląstelės gamina androgenus (vyriškus hormonus). Stromos navikai yra retesni už epitelinių ląstelių ir gemalinių ląstelių navikus.

Operacija

Dauguma stromos navikų neperauga kiaušidės, todėl juos galima išgydyti pašalinus naviko pažeistą kiaušidę. Jeigu gy-dytojas įtaria, kad vėžys gali būti pažeidęs ir kitą kiaušidę, atlie-

kama kitos kiaušidės biopsija. Stromos navikai retai išplinta už kiaušidės. Gydant išplitusį stromos naviką, pašalinama pažeis-ta kiaušidė ir kiek įmanoma didesnė naviko masė.

Chemoterapija

Chemoterapija skiriama išplitusiam už kiaušidės ribų stromos ląstelių vėžiui gydyti (II, III ir IV stadijos). Be to, chemoterapija gali būti rekomenduojama didelės rizikos I stadijos navikams gydyti. Didelės rizikos I stadijos navikai yra labai dideli navikai (mažiau-siai 10 - 15 centimetrų dydžio), pratrūkę navikai ir blogos dife-renciacijos navikai. Neretai tokias ligones rekomenduojama tik stebėti ir neskirti chemoterapijos, nes šie navikai dažniausiai į chemoterapiją nereaguoja taip gerai, kaip epitelinis kiaušidžių vėžys. Stromos ląstelių vėžiui gydyti galima skirti tokią pačią che-moterapiją, kuri rekomenduojama gemalinių ląstelių navikams. Dažnai skiriama karboplatinos ir paklitakselio derinio.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija gali padėti tais atvejais, kai liga yra išpli-tusi vietiškai, tačiau ji skiriama retai.

Hormonų terapija

Hormonų terapija yra sisteminės terapijos rūšis. Jos metu kovai su vėžiu skiriama hormonų arba hormonus blokuojan-čių vaistų. Dažniausiai hormonų terapijos skiriama recidyvavu-siems stromos navikams gydyti.

Stromos navikų gydymas pagal stadiją

I stadija

Visi I stadijos stromos navikai operuojami. Dauguma I sta-dijos naviku sergančių ligonių po operacijos yra nuolat stebi-mos, tačiau joms papildomo gydymo neprireikia. Kai kurie I stadijos navikai po operacijos atsinaujina. Tokie navikai yra vadinami didelę recidyvo riziką turinčiais navikais. I stadijos na-vikai turi didelę riziką recidyvuoti, jeigu jie yra labai dideli, yra pratrūkusi naviko cista arba jie yra blogai diferencijuoti (tokie navikai dar yra vadinami G3 navikais – vėžinės ląstelės žiūrint per mikroskopą labai skiriasi nuo normalaus audinio). Jeigu randamas I stadijos didelės recidyvo rizikos stromos vėžys, galima rinktis tris kelius: stebėti (nuolat lankytis pas gydytoją), skirti chemoterapiją arba, rečiau, spindulinę terapiją.

54 55

II, III ir IV stadijos

Po operacijos, kurios metu nustatoma vėžio stadija ir atlie-kama naviko masės mažinimo operacija, dažniausiai skiriama chemoterapija. Rečiau rekomenduojama spindulinė terapija.

Recidyvas

Stromos vėžiai gali atsinaujinti praėjus metams po gydy-mo pabaigos. Net ir atsinaujinus vėžiui, prognozė dažniausiai būna gera, nes navikas auga labai lėtai. Recidyvavusį stromos naviką galima operuoti pakartotinai. Be to, galima skirti bet kurį pradiniam gydymui naudotą chemoterapijos derinį arba hormonų terapiją. Standartinio gydymo recidyvavusiam stro-mos vėžiui nėra, todėl vienas iš siūlytinų variantų yra dalyvauti klinikiniame tyrime. Kartais efektyviai veikia spindulinis gydy-mas.

Jeigu navikas gamina hormonus, po operacijos nuolat ti-riamas hormonų kiekis kraujyje. Padidėjęs hormonų kiekis gali rodyti vėžio recidyvą. Sergant estrogenus gaminančiais navi-kais, stebimas inhibino kiekis serume.

Kokius klausimus turėtumėte užduoti savo gydytojui apie kiaušidžių vėžį?

Labai svarbu, kad kuo išsamiau ir atviriau pasikalbėtumė-te su jus gydančiais medikais. Gydytojai noriai atsako į visus klausimus, net ir į tuos, kurie jums atrodo labai paprasti. Galbūt norėsite paklausti:• Kokiu kiaušidžių vėžio tipu aš sergu?• Ar vėžys yra išplitęs už kiaušidės ribų?• Koks yra ląstelių tipas, vėžio ląstelių laipsnis, vėžio stadija?

Ką tai reiškia mano ligos atveju?• Kokie gydymo metodai man tiktų? Ką jūs rekomenduojate?

Kodėl?• Kokia yra rizika ir kokių nepageidaujamų reiškinių galiu tikė-

tis?• Kokia yra tikimybė, kad vėžys recidyvuos (atsinaujins), jeigu

gydysiuosi aptartais anksčiau metodais?• Kaip pasiruošti gydymui?• Ar reikia laikytis specialios dietos?• Ar po gydymo galėsiu susilaukti vaikų?• Kokia mano ligos prognozė?

• Ar neteksiu plaukų?• Ką turėčiau pasakyti vaikams, vyrui, tėvams ir kitiems arti-

miesiems?Be čia paminėtų pavyzdžių, galite turėti ir kitų klausimų – už-

sirašykite juos. Vienas ligones domina atsistatymo laikotarpis, tuomet jos gali suplanuoti savo darbus. Gal norėsite išgirsti kito specialisto nuomonę arba gauti daugiau informacijos apie eksperimentines programas arba jums tinkančius kliniki-nius tyrimus.

Kas laukia pabaigus kiaušidžių vėžio gydymą?

Gydymo pabaiga vienu metu gali sukelti ir džiaugsmą, ir stresą. Pabaigus gydymą jaučiamas palengvėjimas, bet tuo pa-čiu apima nerimas, ar vėžys neatsinaujins (vėžio atsinaujinimas yra vadinamas recidyvu). Tarp sergančių vėžiu ligonių recidyvo baimė yra viena dažniausių nerimo priežasčių.

Bėgant laikui baimė mažėja. Kai kuriems ligoniams palen-gvėja, sužinojus, kad su šiuo netikrumo jausmu gyvena dau-gelis su vėžiu kovojusių ligonių – jie susitaiko su šia būsena ir gyvena pilnavertį gyvenimą.

Kai kada vėžio negalima visiškai išgydyti. Tokiais atvejais ligo-nės metų metus gydomos chemoterapija su pertraukomis. Gy-venimas sergant vėžiu ir priimant jį kaip lėtinę ligą dažniausiai yra labai sunkus ir kupinas stresų. Tai dar viena nežinomybės forma.

Stebėjimo laikotarpisBaigus gydymą, jus ir toliau stebės gydytojai. Labai svarbu,

kad atvyktumėte į kiekvieną paskirtą stebėjimo vizitą. Vizito metu gydytojas domėsis, ar neatsirado kokių nors sveikatos problemų, jus apžiūrės. Vizito metu gali būti skiriami laborato-riniai tyrimai, rentgenograma, echoskopija ar kompiuterinė to-mografija, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, kurie padės įvertinti, ar nėra vėžio požymių arba nepageidaujamų gydymo reiškinių. Beveik visi vėžio gydymo metodai sukelia nepageidaujamų reiškinių. Kai kurie iš jų gali trukti savaites ar mėnesius, o kiti išlieka visą gyvenimą. Vizito metu papasakokite apie visus pastebėtus pokyčius, problemas, užduokite jums ki-lusius klausimus, pasikalbėkite apie nerimą keliančius dalykus.

Po kiaušidžių vėžio gydymo stebėjimo vizito metu atidžiai įvertinama bendra sveikatos būklė ir, paėmus kraujo, atliekami vėžio žymenų tyrimai. Vėžio žymenys parodo, ar nėra ligos re-

56 57

cidyvo. Koks vėžio žymuo kraujyje bus tiriamas, priklauso nuo kiaušidžių vėžio tipo. Moterų, kurioms buvo diagnozuotas epi-telinis kiaušidžių vėžys, kraujyje tiriamas CA-125 žymuo. Ge-malinių ląstelių vėžiu sergančių moterų kraujyje tiriamas alfa fetoproteinas (AFP) ir (arba) žmogaus chorioninis gonadotro-pinas (HCH-β). Hormonų (estrogeno, testosterono, inhibino) kiekio tyrimai kartais naudingi stebint stromos ląstelių navikais sergančias moteris.

Pabaigus vėžio gydymą, pas onkologą gali tekti lankytis dar ne vienerius metus, todėl pasidomėkite, koks bus jūsų stebė-jimo vizitų grafikas.

Jeigu vėžys atsinaujino, daugiau informacijos apie šį laiko-tarpį ir recidyvo gydymą rasite knygutėje „Kai vėžys sugrįžta: ligos recidyvas“.

Vizitas pas naują gydytojąPrabėgs kažkiek laiko. Vėžio diagnozė ir gydymas liks praei-

tyje. Galbūt teks apsilankyti pas gydytoją, kuris nežinos jūsų li-gos istorijos. Naujam gydytojui reikės tikslios informacijos apie buvusią diagnozę ir gydymą. Tokiam atvejui būkite pasiruošusi ir turėkite:• Visų biopsijų arba operacijos metu paimtos medžiagos his-

tologinių atsakymų kopijas• Jeigu jus operavo, operacijos aprašymo kopiją (-as)• Jeigu gydėtės ligoninėje, ligos išrašo, kurį gydytojas ati-

duoda išleisdamas ligonę į namus, kopiją• Jeigu buvo skiriama spindulinė terapija - gydymo santrau-

kos kopiją• Jeigu buvo skiriama chemoterapija (bei hormonų terapija

arba taikinių terapija), turėkite išrašą, kokie vaistai, kokios jų dozės ir kada buvo skirtiJeigu gydytojas norės įdėti šiuos dokumentus į jūsų ligos

istoriją arba ambulatorinę kortelę, nepamirškite pasilikti ko-pijų ir sau.

Gyvenimo būdo keitimasFakto, kad susirgote vėžiu, pakeisti negalima. Tuomet be-

lieka keisti gyvenimo būdą – rinktis sveiką gyvenseną, ieškoti būdų, kurie pagerintų savijautą. Neretai požiūris į gyvenimą pasikeičia tik susirgus vėžiu, nors planų pagerinti sveikatą buvo jau seniai. Pradėjus vėžio gydymą, kai kurie žmonės pa-keičia ir gyvenimo būdą.

Rinkitės tai, kas sveika

Dažniausiai vėžio diagnozė priverčia susirūpinti sveikata ir atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kurie anksčiau visai nerūpėjo. Kas galėtų pagerinti sveikatą? Galbūt reikia valgyti sveikesnį maistą arba daugiau sportuoti? Gal sumažinti alkoholio kiekį, mesti rūkyti ar išmokti kovoti su stresu? Susidūrus su vėžiu, laikas pagalvoti, kokie pokyčiai galėtų teigiamai paveikti visą likusią gyvenimo dalį. Pakeitus gyvenseną, pagerėja ne tik sa-vijauta, bet ir sveikata.

Sveika mityba

Teisingai maitintis yra sudėtinga, o gydantis nuo vėžio arba pabaigus gydymą, teisingai maitintis yra dar sunkiau. Vaistai gali pakeisti maisto skonį, vargina pykinimas. Dingsta apetitas, dėl to, net ir nenorint, krenta svoris. Kartais, atvirkščiai, svoris padidėja ir atrodo, kad niekada nenukris. Visi šie dalykai gali gadinti nuotaiką.

Jeigu gydymo metu pakito jūsų svoris, atsirado valgymo ar skonio sutrikimų, nenusiminkite. Dažniausiai šios problemos bė-gant laikui mažėja. Kol pasijusite geriau, valgykite mažomis porci-jomis kas 2 - 3 valandas. Kartais tai padeda. Galite paprašyti die-tologo, mitybos specialisto, konsultacijos. Dietologas gali patarti, kaip sumažinti gydymo sukeltus nepageidaujamus simptomus.

Pabaigusios vėžio gydymą, turėtumėte ir toliau laikytis svei-kos mitybos principų. Net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, įvai-resnio sveiko maisto vartojimas, gali atnešti ilgalaikės naudos. Kasdien stenkitės suvalgyti penkias ar daugiau daržovių ir vai-sių porcijas. Rinkitės maistą, pagamintą ne iš miltų ir cukraus, bet viso grūdo maisto produktus. Pasistenkite valgyti mažiau riebios mėsos. Sumažinkite mėsos kiekį. Jeigu vartojate alko-holį, per dieną išgerkite ne daugiau kaip 1 - 2 rekomenduoja-mas alkoholio normas.

Nepamirškite emocinės sveikatosPabaigus gydymą, užplūsta gausybė įvairių emocijų. Su tuo

susiduria dauguma ligonių. Gydymo metu reikia išgyventi kie-kvieną dieną, todėl visos kitos problemos tarsi nustumiamos į šalį, o gydymui pasibaigus viskas vėl sugrįžta.

Gali atsirasti minčių apie mirtį ir mirimą. Kitos ligonės galvoja apie tai, kaip vėžio diagnozė paveiks jų šeimos narius, draugus, karjerą, iš naujo įvertina santykius su artimaisiais. Gali kilti pro-blemų, su kuriomis anksčiau niekada nesusidūrėte. Pavyzdžiui,

58 59

pabaigus gydymą reikia rečiau lankytis pas medikus, atsiran-da daugiau laisvo laiko. Net ir ši situacija gali sukelti nerimą.

Parama reikalinga beveik visiems gydomiems ar pasveiku-siems nuo vėžio žmonėms. Pagalba yra šalia jūsų – tai šeimos nariai, draugai, sergančiųjų vėžiu paramos draugijos, bažny-čia, dvasinės grupės, internetinės paramos grupės ir speci-alistai. Į juos galite kreiptis, kai reikės stiprybės arba paguo-dos. Į ką kreipsitės paramos, priklauso nuo jūsų situacijos ir asmenybės. Kai kurie žmonės jaučiasi saugiau, dalyvaudami ta pačia liga sergančių ligonių arba informaciją suteikiančių grupių veikloje. Kiti pasisemia stiprybės neoficialioje aplinko-je, pavyzdžiui, bažnyčioje. Dar kiti geriau jaučiasi pasikalbėję su patikimu draugu arba specialistu. Nesvarbu, kur ieško-te stiprybės ir paguodos – svarbiausia žinoti, kad turite į ką kreiptis, jų prireikus.

Kovos su vėžiu kelyje galite jaustis labai vieniša. Tačiau ne-būtina kovoti vienai - tai per sunku. Be to, jūsų šeimos nariai ir draugai, jeigu jų neįtrauksite į kovą su vėžiu, gali, jaustis atskirti nuo jūsų. Priimkite visus, kurie gali jums padėti.

Kiaušidžių vėžio tyrimų ir gydymo naujienos

Rizikos veiksniai ir priežastysMokslininkai tęsia genų, atsakingų už šeiminius kiaušidžių

vėžio atvejus, tyrimus. Jau aiškėja normali šių genų veikla ir daugėja žinių, kaip

atsiranda vėžys, nutrūkus šių genų veiklai. Tikimasi, kad ši in-formacija bus naudinga, kuriant naujus vaistus, kurie galės apsaugoti nuo šeiminio kiaušidžių vėžio ir veiksmingai jį gy-dyti.

Šiuo metu jau galima nustatyti didelės rizikos genus ir įver-tinti moters riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Išvengti kiaušidžių vėžio gali padėti ir žinios, įgytos tiriant genetinių ir hormoni-nių (kontraceptinių vaistų vartojimas) veiksnių sąveiką.

ApsaugaPriimti praktinius sprendimus, kurie padėtų išvengti kiau-

šidžių vėžio, tapo lengviau, kai buvo nustatyta, kiek kartų BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos padidina riziką susirgti kiau-šidžių vėžiu. Buvo sukurti matematiniai modeliai, padedantys apskaičiuoti, kiek metų ilgiau gyvens statistinė BRCA muta-

ciją turinti moteris, kuriai, siekiant išvengti kiaušidžių vėžio, buvo pašalintos abi kiaušidės ir kiaušintakiai. Neseniai atliktu tyrimu buvo atskleista, kad BRCA mutacijas turinčios moterys kiaušintakių vėžiu sirgo daug dažniau, negu manyta anksčiau. Deja, prognozė vertinama pagal didelės moterų grupės tyri-mo vidutinius rodiklius. Tiksliai nustatyti individualios moters prognozę kol kas neįmanoma.

Tiriami nauji vaistai, kurie galėtų sumažinti kiaušidžių vėžio riziką.

Be to, nuolat vyksta gyvenimo būdo, dietos ir vaistų, kurie gali padidinti riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, tyrimai.

Ankstyva diagnostikaPatikimi ankstyvo kiaušidžių vėžio diagnostikos testai ga-

lėtų padidinti išgijusių ligonių skaičių, todėl ieškoma naujų ankstyvos kiaušidžių vėžio diagnostikos būdų. Yra sukurtas valstybinis kiaušidžių vėžiu sergančių ligonių kraujo ir audi-nių mėginių bankas. Šio banko medžiaga naudojasi moks-lininkai, ieškantys efektyvių ankstyvos diagnostikos metodų. Kraujo baltymų struktūros (proteomos) tyrimai yra vienas iš tiriamų naujų ankstyvos kiaušidžių vėžio diagnostikos testų.

Šiuo metu yra užbaigti du dideli ankstyvos kiaušidžių vė-žio diagnostikos tyrimai. Vienas iš šių tyrimų vyko JAV, kitas - Jungtinėje Karalystėje. Abiejuos tyrimuose buvo nagrinėja-mas CA-125 žymens ir transvaginalinės kiaušidžių echosko-pijos vaidmuo diagnozuojant kiaušidžių vėžį. Šių tyrimų metu keletui moterų buvo anksti diagnozuotas kiaušidžių vėžys, tačiau nežinoma, ar šių moterų prognozė buvo geresnė, pa-lyginti su ankstyvos diagnostikos tyrimų nedariusių moterų prognoze.

Vėžio žymenysKai kurių epiteliniu kiaušidžių vėžiu sergančių moterų krau-

jyje CA-125 kiekis gali būti normalus. Tokiais atvejais gydymo efektyvumas (arba vėžio atsinaujinimas) gali būti vertinamas tik vaizdiniais tyrimais, pavyzdžiui, kompiuterine tomografija. Mokslininkai nustatė, kad daugelio kiaušidžių vėžiu sergan-čių moterų kraujyje yra padidėjęs baltymo HE4 kiekis. Jeigu jūs sergate kiaušidžių vėžiu ir jūsų kraujyje randamas norma-lus CA-125 kiekis, gydytojas gali ištirti HE4. Padidėjęs HE4 žymens kiekis gali būti tiriamas vietoje CA-125 ir naudojamas ligos eigai ir atsakui į gydymą įvertinti.

60 61

GydymasMokslininkai ne tik ieško naujų gydymo būdų, bet ir vykdo

jau sukurtų gydymo metodų efektyvumo tyrimus. Tiriami nauji chemoterapinių vaistų deriniai, kurie būtų

efektyvūs kovojant su atspariu esamiems gydymo metodams vėžiu. Gydant kiaušidžių vėžį bandomi taikinių terapijos vaistai.

Neseniai buvo nustatyta, kad pagrindiniai ląstelės gyveni-mo ir mirties ciklo reguliatoriai yra fermentai, kurie vadinasi poliadenozindifosfatribozės polimerazės (PARP). PARP veiklą slopinantys vaistai veikia BRCA1 ir BRCA2 mutacijų sukeltą vėžį. Be to, šie vaistai gali padidinti spindulinės terapijos ir kai kurių chemoterapinių vaistų (metilinančių vaistų ir topoizome-razės I inhibitorių) efektyvumą gydant vėžiu sergančias mote-ris, kurios neturi BRCA mutacijos. Vyksta tyrimai, kurie turėtų atsakyti į klausimą, ar šie vaistai pagerina kiaušidžių vėžiu ser-gančių moterų, kurios neturi BRCA mutacijos, prognozę.

Kitas būdas yra imuninių vakcinų ir monokloninių antikūnų kūrimas. Vakcinos turėtų padėti imuninei sistemai geriau atpa-žinti vėžines ląsteles. Monokloniniai antikūnai atpažįsta ir veikia kiaušidžių vėžio ląsteles. Monokloniniai antikūnai yra žmogaus sukurti natūralių su infekcija kovojančių antikūnų analogai. Jie gali būti sumodeliuoti taip, kad galėtų prisijungti prie tam ti-kros vėžinių ląstelių vietos.

Konsolidacinė terapija yra skiriama po pirmos eilės gydymo. Jos tikslas – apsaugoti nuo ligos recidyvo. Vyksta konsolidaci-nės terapijos klinikiniai tyrimai. Konsolidacinės terapijos metu taikoma chemoterapija, skiriama augimo faktoriaus inhibitorių ir monokloninių antikūnų. Šių tyrimų rezultatų dar teks palaukti.

Kiti informacijos šaltiniaiTinklalapiaiwww.nvi.ltwww.onkologija.ltwww.cancer.gov

www.womenshealth.govwww.ovariancancer.org ww.cancer.org.

LiteratūraAltekruse SF, Kosary CL, Krapcho M, et al (eds). SEER Cancer Sta-tistics Review, 1975-2007, National Cancer Institute. Bethesda, MD, http://seer.cancer.gov/csr/1975_2007/, based on November 2009 SEER data submission, posted to the SEER web site, 2010.

American Cancer Society. Cancer Facts and Figures 2011. Atlanta, GA: AmericanCancer Society; 2011.

American Joint Committee on Cancer. Ovary. In: AJCC Cancer Stag-ing Manual. 6th ed. New York: Springer; 2002: 275-279.

Armstrong DK, Bundy B, Wenzel L, et al. Intraperitoneal cisplatin and paclitaxel inovarian cancer. N Engl J Med. 2006; 354:34-43.

Armstrong D. Ovaries and fallopian tubes. In: Abeloff MD, Armitage JO, Lichter AS,Niederhuber JE, Kastan MB, McKenna WG, eds. Clin-ical Oncology. 4th ed.Philadelphia, PA: Elsevier; 2008: 1827-1855.

Berek JS, Bast RC Jr. Ovarian cancer. In: Kufe DW, Pollock RE, Weichselbaum RR,Bast RC, Gansler TS, Holland JF, Frei E, eds. Can-cer Medicine. 6th ed. Hamilton,Ontario: B.C. Decker; 2003: 1831-1862.

Brohet RM, Goldgar DE, Easton DF, et al. Oral contraceptives and breast cancer risk in the international BRCA1/2 carrier cohort study: A report from EMBRACE, GENEPSO, GEO-HEBON, and the IBCCS Collaborating Group. J Clin Oncol. 2007;25:3831-3836.

Cannistra SA, Gershenson DM, Recht A. Ovarian cancer, peritoneal carcinoma andfallopian tube carcinoma. In: DeVita VT, Hellman S, Rosenberg SA, eds. Cancer:Principles and Practice of Oncology. 8th ed. Philadelphia, PA: Lippincott Williams &Wilkins; 2008: 1569-1594.

Colombo N, Parma G, Zanagnolo V, Insinga A. Management of ovari-an stromal celltumors. J Clin Oncol. 2007 Jul 10;25(20):2944-51.

Cottreau CM, Ness RB, Modugno F, Allen GO, Goodman MT. Endo-metriosis and itstreatment with danazol or lupron in relation to ovar-ian cancer. Clin Cancer Res.2003;9:5142-5144.

Fong PC, Boss DS, Yap TA, et al. Inhibition of poly(ADP-ribose) polymerase in tumors from BRCA mutation carriers. N Engl J Med. 2009;361:123-134.

Heiss MM, Murawa P, Koralewski P, et al. The trifunctional antibody catumaxomab for the treatment of malignant ascites due to epithe-lial cancer: Results of a prospectiverandomized phase II/III trial. Int J Cancer. 2010 Apr 27.

Hemminki K, Zhang H, Sundquist J, Lorenzo Bermejo J. Modification of risk forsubsequent cancer after female breast cancer by a family history of breast cancer. Breast Cancer Res Treat. 2008 ;111:165-169.

Kosary CL. Cancer of the Ovary. In: Ries LAG, Young JL, Keel GE, et al (eds). SEER Survival Monograph: Cancer Survival Among Adults: U.S. SEER Program, 1988-2001, Patient and Tumor Characteristics. National Cancer Institute, SEER Program, NIH Pub.No. 07-6215, Bethesda, MD, 2007.

Kosary CL. Cancer of the Fallopian Tubes. In: Ries LAG, Young JL, Keel GE, et al(eds). SEER Survival Monograph: Cancer Survival Among Adults: U.S. SEER Program, 1988-2001, Patient and Tumor Characteristics. National Cancer Institute, SEER Program, NIH Pub. No. 07-6215, Bethesda, MD, 2007.

62

Kramer JL and Greene MH. “Epidemiology of Ovarian, Fallopian Tube, and PrimaryPeritoneal Cancers.” in: Gynecologic Cancer: Controversies in Management. Gershenson D, Gore M, McGuire W, Quinn M, Thomas G, editors. Elsevier Science, pp 327-340, 2004.

Li J, Dowdy S, Tipton T, Podratz K, Lu WG, Xie X, Jiang SW. HE4 as a biomarker for ovarian and endometrial cancer management. Expert Rev Mol Diagn. 2009 Sep;9(6):555-66.

Markman M, Liu PY, Moon J, et al. Impact on survival of 12 versus 3 monthly cycles of paclitaxel (175 mg/m2) administered to patients with advanced ovarian cancer whoattained a complete response to primary platinum-paclitaxel: follow-up of a Southwest Oncology Group and Gynecologic Oncology Group phase 3 trial. Gynecol On-col. 2009 Aug;114(2):195-8. Epub 2009 May 17.

McLaughlin JR, et al; Hereditary Ovarian Cancer Clinical Study Group. Reproductiverisk factors for ovarian cancer in carriers of BRCA1 or BRCA2 mutations: a case-control study. Lancet Oncol. 2007; 8:26-34.

National Comprehensive Cancer Network. Clinical Practice Guide-lines in Oncology. Ovarian Cancer: Including Fallopian Tube Cancer and Primary Peritoneal Cancer.V.2.2010. Accessed at www.nccn.org on August 13, 2010.

Olsen CM, Green AC, Whiteman DC, Sadeghi S, Kolahdooz F, Webb PM. Obesity and the risk of epithelial ovarian cancer: a systematic review and meta-analysis. Eur JCancer. 2007;43:690-709.

Olsen CM, Green AC, Nagle CM, et al.; Australian Cancer Study Group (OvarianCancer) and the Australian Ovarian Cancer Study Group. Epithelial ovarian cancer:testing the ‘androgens hypothesis’. Endocr Relat Cancer. 2008;15:1061-1068.

Pecorelli S, Favalli G, Gadducci A, et al. Phase III trial of observation versus six courses of paclitaxel in patients with advanced epithelial ovarian cancer in complete response after six courses of paclitaxel/platinum-based chemotherapy: final results of the After-6 protocol 1. J Clin Oncol. 2009 Oct 1;27(28):4642-8. Epub 2009 Aug 24.

Prentice RL, et al. Low-Fat Dietary Pattern and Cancer Incidence in the Women’s Health Initiative Dietary Modification Randomized Con-trolled Trial. JNCI. 99: 1534-1543, 2007

Spannuth WA, Sood AK, Coleman RL. Farletuzumab in epithelial ovarian carcinoma.Expert Opin Biol Ther. 2010 Mar;10(3):431-7.

Vogt S, Jones N, Christian D, et al. Expanded extracolonic tumor spectrum in MUTYHassociated polyposis. Gastroenterology. 2009 Dec;137(6):1976-85.e1-10. Epub 2009 Sep 2.

Young JL, Ward KC, Ries LAG. Cancers of Rare Sites. In: Ries LAG, Young JL, Keel GE, et al. (eds). SEER Survival Monograph: Cancer Survival Among Adults: U.S. SEER Program, 1988-2001, Patient and Tumor Characteristics. National Cancer Institute, SEER Program, NIH Pub. No. 07-6215, Bethesda, MD, 2007.