Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

13
NUO 8 IKI 12 METŲ KESTUTIS JAŠINSKAS

description

Kiekvienas Lietuvos didmiestis turi kuo pasigirti. Vilnius džiaugiasi Gedimino pilies bokštu ir link jo kopiančiais turistais, Kaunas – beveik nepralaiminčiais krepšininkais ir nenuilstančiu funikulieriumi, Klaipėda – pirmyn atgal zujančiais laivais ir klykiančiomis žuvėdromis. Grigiškės savo ruožtu didžiuojasi katinais. Čia ūsuoti keturkojai yra išskirtiniai. Jie turi savo nuomonę ir nevengia jos sakyti. Jie nemeta draugų, rūpinasi sveikata, užsiima verslu. Murkimo meistrai net kuria eiles ir išgyvena meilės istorijas. Bet svarbiausia – jie nebijo būti savimi. Jie išvis nieko nebijo. Vieno tenykščio nepatingėjusio pasidarbuoti plunksnakočiu rainiakailio dėka šiandien galime artimiau pažinti Grigiškių katinų bendruomenę. Jei dabar matytų jus skaitant, jis pasakytų: „Gali būti tik dvi priežastys, kodėl žvilgtelėjote į šią knygelę, – esate vaikas arba jį auklėjate. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju jūs pašėlusiai laimingas žmogus.

Transcript of Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

Page 1: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

ISBN 978-609-466-053-5

9 786094 660535

NUO

8IKI

12METŲ

NUO

8IKI

12METŲ

KESTUTIS JAŠINSKAS

KESTUTIS

JAŠIN

SKAS

Kiekvienas Lietuvos didmiestis turi kuo pasigirti. Vilnius džiaugiasi Gedimino pilies bokštu ir link jo kopiančiais turistais, Kaunas – beveik nepralaiminčiais krepšininkais ir nenuilstančiu funikulieriumi, Klaipė-da – pirmyn atgal zujančiais laivais ir klykiančiomis žuvėdromis.

O štai Grigiškės didžiuojasi katinais. Čia ūsuoti keturkojai yra išskir-tiniai. Jie turi savo nuomonę ir nevengia jos sakyti. Jie nemeta draugų, rūpinasi sveikata, užsiima verslu. Murkimo meistrai net kuria eiles ir išgyvena meilės istorijas. Bet svarbiausia – jie nebijo būti savimi. Jie iš-vis nieko nebijo.

Vieno tenykščio nepatingėjusio pasidarbuoti plunksnakočiu rainiakai-lio dėka šiandien galime artimiau pažinti Grigiškių katinų bendruome-nę. Jei dabar matytų jus skaitant, jis pasakytų: „Gali būti tik dvi prie-žastys, kodėl žvilgtelėjote į šią knygelę, – esate vaikas arba jį auginate. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju jūs pašėlusiai laimingas žmogus. Su prieštaraujančiais šiam teiginiui diskutuoju kas antrą trečiadienį. Priimu nuo 18.30 iki 20 valandos. Anksčiau negaliu, nes dirbu, vėliau žiūriu „Žinias“ ir einu miegoti.“

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

r.

KĘSTUTIS JAŠINSKASTiek Lietuvoje, tiek pasaulyje esu visiškai niekam ne-žinomas rašytojas. Dar visai neseniai nekūriau nieko, tik pasakas savo sūnui, žmonai ir darbdaviui. Todėl visiškai logiška, kad nė vienas mano kūrinys kol kas nebuvo pakartotinai išleistas ar išverstas į kurią nors užsienio kalbą. Gal ir gerai.

Page 2: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“
Page 3: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

VILNIUS 2014

KESTUTIS JAŠINSKAS

IliustravoAsta Puikienė

Page 4: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

© Kęstutis Jašinskas, 2014© Asta Puikienė, iliustracijos, dizainas, 2014© „Tyto alba“, 2014

ISBN 978-609-466-053-5

UDK 821.172-93 Ja669

Page 5: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

Įžanga ................................................... 7

Kvapas .................................................. 15

Šukuosena ............................................ 29

Žvejyba ................................................. 45

Mūšis .................................................... 57

Tautosaka ............................................. 73

Šukos .................................................... 83

Sportas ................................................. 95

Į kelionę ............................................... 111

Page 6: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“
Page 7: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“
Page 8: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

9

Sveiki. Esu katinas. Ko išpūtėte akis? Iki šiol manėte, kad katinai nemoka rašyti? Tamsuoliai! Gal kur nors pro-vincijos užkampyje purvini ir apsipešioję katinpalaikiai to ir nemoka, bet aš į juos nė iš tolo nepanašus. Beje, turiu atsa-kingai pareikšti, kad rašau apie ką noriu, kiek noriu, kur no-riu, kada noriu ir apskritai – jei noriu. O jei nenoriu, tuomet kuriu eiles. Kai noriu. Pavyzdžiui:

Stūkso Grigiškių namai,Šviečia graži saulė,Varnos skraido sau aukštaiSu plikom pakaušėm.

(P. S. Jei kiek nesirimuoja, nesikabinėkit, o eikit į darbus.)

Turiu nuosavą namą. Taip, turiu! Vieno aukšto, pato-gioje vietoje – netoliese mokykla, miesto transportas. Gaila, kad be langų, tačiau tai smulkmena. Metalinis, pilkos spal-vos. Stogas atsidaro! Žmonės vadina jį konteineriu. Šiukšlių konteineriu... Aiškiai pavydi. Tegu pasižiūri į savo namus –

Page 9: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

10

ne ką skiriasi. O kai nugirsti, kaip kartais jie pavadina kai-mynų namus... Geriau nesakysiu. Šiaip apie žmones esu ne-blogos nuomonės. Gerbia jie mane. Maistą tiesiai į namus pristato. Būna ir neskanus, ir nekvepiantis, bet nemokamas! Nežinau, kaip pas jus, bet pas mus, Grigiškėse, visuotinai sa-koma: nemokamą maistą ir sotus kramto. Štai tokia negin-čytina išmintis.

Esu darbštus padaras. Nemėgstu sėdėti sudėjęs lete-nas, nes galima netyčia ir nutukti. Kartą buvau mažumėlę sustorėjęs – į namus negalėdavau įlipti. Bičiuliai įkeldavo. Aha, bičiuliai! Vos nepamiršau! Storakumpis ir Kapliadan- tis – du tipai, be kurių gyvenimas Grigiškėse prarastų pras-mę. Mes trise čia viską valdom. Vakarais padainuojam. Visiems patinka – susižavėjimo šūksnių prisiklausom, au-tografus dalijam. Būna, žmonės taip džiaugiasi, kad mėto mums net batus ar akmenis. Savotiškas pripažinimo gestas, bet jie juk žmonės...

Page 10: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

11

Page 11: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

12

Galėčiau ilgai vien apie save plepėti. Klausytis tikrai nenusibostų. Tačiau nebūčiau savimi, jei negyvenčiau Gri-giškėse. Esu neatsiejama Grigiškių dalis, o Grigiškės yra dalis manęs. Ar bent įsivaizduojate, kur jos yra? Atsakymo nereikalausiu, pats paaiškinsiu: Lietuvos centre! Galbūt vi-suomenei kiek geriau žinomas Grigiškių priemiestis Vilnius, tačiau tai kiekvieno asmeninio išprusimo klausimas. Pasau-lio pažinimo mokykloje visi mokosi patys, todėl išmoksta tiek, kiek pageidauja. Neturiu laiko iš naujo dėstyti jums 12 klasės kurso.

Grigiškės yra vaizdingoje vietoje išsidėstęs, tankiai apgyvendintas, į Katinų pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas miestas. Jį supa dvi upės: Neris šiaurėje ir Vokė pietuose. Gyventojai kalba keliomis kalbomis: lietuvių, rusų, lenkų, lietuvių–rusų, lietuvių–lenkų ir, žinoma, katinų. Vietiniai skirstomi į dvi rūšis: žmones ir katinus. Abi rūšys turi lygias teises ir pareigas, kaip antai: teisę gyventi taip, kaip nori, ir pareigą netrukdyti kitiems gyventi taip, kaip jie nori. Viskas paprasta, todėl pykčiui vietos nelieka, visi vaikšto atsipalai-davę ir ramūs.

Niekada Grigiškėse nesilankiusi būtybė gali susidary-ti klaidingą įspūdį, kad gyvenimas čia tarsi sustojęs. Tokiu atveju tegaliu pasakyti, kad būtybė neteisingai informuota. Gyvenimas Grigiškėse iš tiesų virte verda! Per miestą drie-kiasi judrus greitkelis, parduotuvėse šurmuliuoja dešimtys

Page 12: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

pirkėjų, pasakiško grožio bažnyčioje reguliariai vyksta pa-maldos. Pasitaiko net vienas kitas turistas. Tikrai, tikrai! Pats mačiau – padėjau jiems artimiausią išėjimą iš miesto rasti. Naktimis Grigiškės taip pat nemiega: pagrindinėje gatvėje vyksta automobilių lenktynės, dainuojamos liaudies dainos, keičiamasi kovine patirtimi.

Žodžiu, miesto gyvybingumu Grigiškėms prilygsta nebent Niujorkas ar Rio de Žaneiras. (P. S. Pats ten nebu-vau, bet Storakumpis pasakojo. Jam pasakojo Kapliadantis, o šiam – jo senelis.) Tačiau tie miestai yra toli ir apie juos ilgai aušinti nasrų neverta. O Grigiškėse įvykis veja įvykį, nuotykis – nuotykį, katinas – katiną. Todėl turiu garbės čia ir dabar paporinti jums kelias dėmesio vertas istorijas.

Page 13: Kęstutis Jašinskas „Grigiškių katino raštai“

ISBN 978-609-466-053-5

9 786094 660535

NUO

8IKI

12METŲ

NUO

8IKI

12METŲ

KESTUTIS JAŠINSKAS

KESTUTIS

JAŠIN

SKAS

Kiekvienas Lietuvos didmiestis turi kuo pasigirti. Vilnius džiaugiasi Gedimino pilies bokštu ir link jo kopiančiais turistais, Kaunas – beveik nepralaiminčiais krepšininkais ir nenuilstančiu funikulieriumi, Klaipė-da – pirmyn atgal zujančiais laivais ir klykiančiomis žuvėdromis.

O štai Grigiškės didžiuojasi katinais. Čia ūsuoti keturkojai yra išskir-tiniai. Jie turi savo nuomonę ir nevengia jos sakyti. Jie nemeta draugų, rūpinasi sveikata, užsiima verslu. Murkimo meistrai net kuria eiles ir išgyvena meilės istorijas. Bet svarbiausia – jie nebijo būti savimi. Jie iš-vis nieko nebijo.

Vieno tenykščio nepatingėjusio pasidarbuoti plunksnakočiu rainiakai-lio dėka šiandien galime artimiau pažinti Grigiškių katinų bendruome-nę. Jei dabar matytų jus skaitant, jis pasakytų: „Gali būti tik dvi prie-žastys, kodėl žvilgtelėjote į šią knygelę, – esate vaikas arba jį auginate. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju jūs pašėlusiai laimingas žmogus. Su prieštaraujančiais šiam teiginiui diskutuoju kas antrą trečiadienį. Priimu nuo 18.30 iki 20 valandos. Anksčiau negaliu, nes dirbu, vėliau žiūriu „Žinias“ ir einu miegoti.“

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

r.

KĘSTUTIS JAŠINSKASTiek Lietuvoje, tiek pasaulyje esu visiškai niekam ne-žinomas rašytojas. Dar visai neseniai nekūriau nieko, tik pasakas savo sūnui, žmonai ir darbdaviui. Todėl visiškai logiška, kad nė vienas mano kūrinys kol kas nebuvo pakartotinai išleistas ar išverstas į kurią nors užsienio kalbą. Gal ir gerai.