keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos...

46
2(25).2011 samecniero-teqnikuri da sawarmoo ilustrirebuli, registrirebuli, referirebadi Jurnali Научно-технический и производственный иллюстрированный, регистрированный, реферируемый журнал keramika saqarTvelos keramikosTa asociaciis Jurnali ISSN 1512-0325 CERAMICS JOURNAL OF THE GEORGIAN CERAMISTS’ ASSOCIATION

Transcript of keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos...

Page 1: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

2(25).2011

samecniero-teqnikuri da sawarmoo ilustrirebuli,

registrirebuli, referirebadi Jurnali

Научно-технический и производственный иллюстрированный,регистрированный, реферируемый журнал

k e r a m i k a

saqarTvelos keramikosTa asociaciis Jurnali

ISSN 1512-0325

CERAMICS

JOURNAL OF THE GEORGIAN CERAMISTS’ ASSOCIATION

Page 2: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

Sinaarsi

l. gabunia, i. qamuSaZe, e. SafaqiZe, i. gejaZe.

afuebuli masalebis miReba adgilobrivi

magmuri qanebis gamoyenebiT ................................................... 3

g. demuriSvili, n. qadeiSvili, m. mWedliSvili. 

xsnaris Sedgenilobis gavlena traqitebidan

miRebuli namcxvis gamotutvis procesze ............... 6

n. kiknaZe, Gg. tabataZe, z. kovziriZe. 

kompozitebis miReba Al2O3–TiC–TiN sistemis

bazaze .............................................................................................................. 10

m. nebieriZe, r. sxilaZe. 

saafTiaqo saqmis ganviTareba Tbilisis

guberniaSi (1846 _ 1920) .................................................................. 13

s. sanaZe, g. gafrindaSvili. 

bunebrivi da xelovnuri qromoforebis

gamoyenebis perspeqtivebi ferwerasa da

tixrul teqnikaSi ............................................................................. 21

a. soxaZe, l. maxvilaZe, g. niJaraZe, l. kaxiani. 

msxvilblokuri sacxovrebeli saxlebis

seismomedegobis amaRlebis teqnologiuri

gadawyveta ................................................................................................. 27

o. Saligina, i. berZeniSvili.

dekoratiuli minanqrebi sayofacxovrebo

teqnikisaTvis da maTi gamocda sawarmoo

pirobebSi .................................................................................................... 33

T. WeiSvili, g. lolaZe, v. gordelaZe. 

granitis warmoebis narCenebis, vulkanuri

ferflisa da minis lewis gamoyenebiT

miRebuli mosapirkeTebeli minamasalebis

miRebis sakiTxebi ............................................................................... 38

terminologiis sakiTxi

g. gafrindaSvili.

,,Wiquris”, ,,minanqris” terminologiis

sakiTxi .......................................................................................................... 42

gaxseneba

givi (gigla) mefariSvili ........................................................ 43 

 

CONTENTS

L. Gabunia, I. Kamushadze, E. Shapakidze, I. Gejadze. 

RECEPTION OF SWELLED MATERIALS WITH APPLICATION OF 

LOCAL MAGMATIC ROCKS  ........................................................... 3 

G. Demurishvili, N. Kadeishvili, M. Mchedlishvili. 

INFLUENCE OF SOLUTION COMPOSITION ON LEACH CAKE 

RECEIPT FROM TRACHYTES  ......................................................... 6 

N. Kiknadze, G. Tabatadze, Z. Kovziridze. 

RECEIVING OF COMPOSITES ON THE BASIS OF AL2O3–TIC‐TIN 

SYSTEM  ..................................................................................... 10 

M. Nebieridze, R. Skhiladze. 

PHARMACY BUSINESS DEVELOPMENT IN TBILISI PROVINCE 

(1846‐1920)  ............................................................................... 13 

S. Sanadze, G.Gaprindashvili. 

PERSPECTIVES OF USING OF NATURAL AND SYNTHETIC 

CHROMOPHORES IN PAINTING AND PLIQUE‐A‐JOUR 

TECHNIQUE  ............................................................................... 21 

A. Sokhadze, L. Makhviladze, G. Nizharadze, L. Kakhiani. 

TECHNOLOGICAL SOLUTION OF SEISMIC RESISTANCE INCREASE 

OF LARGE‐BLOCK RESIDENTIAL BUILDINGS  ............................... 27 

O. Shalygina, I. Berdzenishvili. 

DECORATIVE GLASS ENAMELS FOR HOUSEHOLD WARES AND 

THEIR INDUSTRIAL TESTS  .......................................................... 33 

T. Cheishvili, G. Loladze, V. Gordeladze. 

ON THE PROBLEM OF RECEIVING OF GLASS MATERIALS ON  

THE BASIS OF GRANITE INDUSTRY WASTE, VOLCANIC ASH  

AND CULLET  .............................................................................. 38 

PROBLEM OF TERMINOLOGY 

G. Gaprindashvili. 

PROBLEM OF “GLAZING”, “ENAMELLING” TERMINOLOGY  ....... 42 

IN MEMORIAM 

GIVI (GIGLA) MEPARISHVILI  ....................................................... 43

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

JurnalSi `keramika~

gamoqveynebuli statiebis

ZiriTadi Tematika

yvela saxis minis,

keramikis, keramikuli da

polimeruli kompozitebis,

zegamtari masalebis,

Wiquris da minanqris,

sxmuli qvis,

mineraluri bambis,

mWida masalebis, cementis da sxva

araorganuli,

Zneldnobadi,

axali da tradiciuli masalis

sferoSi

Catarebuli samecniero kvlevebi,

maTi miRebis teqnika da

teqnologia, nanoteqnologia da

nanoqimia  

JurnalSi agreTve

SesaZlebelia ganTavsdes statiebi Semdeg sakiTxebze:

axali teqnika, mowyobiloba

sawarmoTa da warmoebis teqniku-

ri gadaiaraReba

sanedleulo bazis ganviTa-

reba, nedleulis racionaluri

gamoyeneba, maT Soris adgilob-

rivi warmoebis narCenebis.

resurs- da energodamzogveli teqnologiebi. garemos dacva.

sawarmoTa sameurneo moRvawe-oba sabazro pirobebSi, ekonomi-

ka, marketingi.

saqarxno gamocdileba.

informacia, reklama. 

gamoyenebis sferoebi

energetika

mSenebloba

saxalxo moxmarebis sagnebi

qimia da qimiuri teqnologia

masalaTmcodneoba

metalurgia

eleqtronika da eleqtroteqnika

medicina

optika

sxva sferoebi

garemos dacva 

Page 3: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

3  

uak 553.541

afuebuli masalebis miReba adgilobrivi magmuri qanebis gamoyenebiT l. gabunia, i. qamuSaZe, e. SafaqiZe*, i. gejaZe ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, kavkasiis aleqsandre TvalWreliZis mineraluri nedleulis instituti, #11, mindelis q., Tbilisi, saqarTvelo E‐mail: [email protected] 

 

 reziume: samuSao eZRvneba afuebuli Tbo-

saizolacio masalebis miRebis kvlevas ad-gilobrivi magmuri qanis _ perlitis ga-moyenebiT. damuSavda afuebuli masalis mi-saRebad nedleulis narevis konkretuli Sedgenilobebi perlit-nacris da perlit-Tixafiqlis safuZvelze. SerCeuli fraqci-uli Sedgenilobis da temperaturuli da-muSavebis reJimis pirobebSi, nedleulis na-revis afuebiT, miRebul iqna forovani struqturis mqone masala, romelic dabali moculobiTi masiT da damakmayofilebeli meqanikuri simtkiciT xasiaTdeba.

sakvanZo sityvebi: magmuri qani; perliti;

Tbosaizolacio forovani masala; pirop-lastikuri mdgomareoba; afueba.

1. Sesavali Tbosaizolacio masalebis ZiriTadi da-

niSnulebaa nagebobebisa da konstruqciebis Tburi izolacia Tbodanakargebis Tavidan acilebis mizniT, rac saSualebas iZleva Semcirdes samSeneblo konstruqciebis saer-To masa, daizogos ZiriTadi samSeneblo ma-salebi da, rac mTavaria, saTbobi.

es problema gansakuTrebiT aqtualuria Tanamedrove pirobebSi, rodesac saTbobi re-sursebis dazogvis aucileblobam mTel msoflioSi biZgi misca energodamzogveli teqnologiebis ganviTarebas, maT Soris Tbosaizolacio masalebis warmoebas. es sa-kiTxi aseve prioritetulia saqarTvelosT-vis, romelsac sakuTari saTbob-energeti-kuli wyaroebi ar gaaCnia, magram mravlad moepoveba bunebrivi mineraluri nedleuli Tbosaizolacio masalebis sawarmoeblad.

Tbosaizolacio masalis xarisxi ganpiro-bebulia funqciuri da samSeneblo-saeqsplu-atacio maCveneblebis erTobliobiT, rogori-caa Tbogamtaroba, forianoba, dabali mocu-lobiTi masa, gamoyenebis temperatura, meqani-kuri simtkice, medegoba wylis, biologiuri da temperaturuli zemoqmedebis mimarT.

Tbosaizolacio masalebi aris organuli da araorganuli warmoSobis. organulisgan gansxvavebiT, araorganuli masalebis upira-

tesobaa meti simtkice, mdgradoba mikroor-ganizmebis, mRrRnelebis, qimiuri reagentebis mimarT, xanmedegoba, cecxlmedegoba da saeq-spluatacio Tvisebebis stabiluroba.

am parametrebis miRwevas uzrunvelyofs masalis erTgvarovani forovani struqtura.

aRniSnuli struqturis Camosayalibeblad Tbosaizolacio masalebis warmoebis erT-erTi meTodi nedleulSi specialuri airga-momyofi komponentebis damatebaa [1].

2. ZiriTadi nawili samuSaos mizania araorganuli silika-

turi Tbosaizolacio masalis Sedgenilo-bebis SemuSaveba adgilobrivi iafi nedleu-lis safuZvelze, kerZod, magmuri warmoSo-bis qanis – perlitis gamoyenebiT, romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

kvlevebi iTvaliswinebda iseTi teqnolo-giis SemuSavebas, romliTac SesaZlebeli iqneboda Tbosaizolacio masalis miReba rogorc erTeuli nakeTobis, aseve nayaris – RorRis saxiT, uSualod nedleulis pirda-piri afuebis gziT Termuli damuSavebis Sedegad, fxvnilis meTodis gamoyenebiT.

am miznis misaRwevad perlitis wvril-dispersiuli fraqciis monokazmis saxiT Termulma damuSavebam sasurveli Sedegi ar gamoiRo. miRebuli masa iyo Semcxvari da TiTqmis aufuebeli.

rogorc Cans, SerCeuli fraqciis da tem-peraturuli reJimis pirobebSi perlitis pi-roplastikur mdgomareobaSi gadasvlis da mis SedgenilobaSi myofi molekuluri wylis aqroladobis procesebis Tanxvedra ar moxda, ramac masidan wylis orTqlis Tavisufali gamosvla gamoiwvia da is aufuebeli darCa.

am procesebis urTierTdaaxloebis xel-Sewyobis mizniT gamoyenebul iqna makoreq-tirebeli danamatebi, romlebic wyalTan erTad Seicavs airwarmomqmnel nivTierebebs naxSiris, rkinis naerTebis da organuli mi-narevebis saxiT. aseT danamatebad SerCeul iqna nacari, rogorc warmoebis narCeni da Tixafiqlebi _ eroziuli procesebis Sede-gad bunebrivi qanebis CamonaSali.

qimiuri analizis mixedviT, orivesTvis damaxasiaTebelia SiO2, Al203, da Fe203 sakmao raodenoba, xolo diferecialur-Termuli

Page 4: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

 

analizis temperatumanZilze, biTi klebTad, dakada naxSir

mineralSedegad nbi, karbonovani nawifuli naw

perlit

rom nacrpiroplastaraerTgvari xels baSi gadasam SemTxvmde mcirdzrda 60 webis tempedanamati vals 50_70

rac Serevis pirdadebiTi

monacemebiTramde gaxumaT aReniSba, rac, wyvSirebuliis wvis pro

logiur-petnacarSi aRnatebi, kvarilakebi. mawilakebi, r

t-nacris naris danamattikur mdgrovania: 35uwyobs pirsvlis tempevaSi afuedeba. nacriwoniT nawieraturas ucvlelad0°C-is fargeexeba Taxaroplastikumoqmedeba

T (nax. 1, durebisas, SnebaT wonylis hidraa organulocesebTan. trografiulRiniSneba mrcis marcsaSi SeimCnrac naxSir

nax. 1. nac

nax. 2. Taxaf

arevis Sestis zemoqmgomareobaSi5_40 woniTiroplastikperaturis ebis temperis raodenilamde ase1240°C-mde,

d tovebs aglebSi. afiqlis zeur mdgomagamoixateb

da nax. 2) 10mTeli ciknis TandaTataciasTan

li minareve

li Seswavindvris Spvlebi da neva Savi arbadovani n

cris diferen

fiqlebis dife

swavlam aCmedeba nari gadasvli nawili nur mdgomaSemcirebasratura 120obis Semdve zrdis Tumca nac

afuebis in

emoqmedebasareobaze, a 40_60 wo

000°C klis Tano- er-ebisa

vlis pate-Tix-mor-naer-

Tebmoiy

TsebiseneSemc

rbobars

pTxvcriTix

ncialur-Term

erencialur-T

Cvena, revis lisas naca-reo-s da 00°C-gomi afu-cris nter-

s na-misi niTi

nawiafuxol

ris dtikumyofperlvebSdenomulTi miRwsiurebis

is arasrulyofa rkinaTixafiqlebis, piritisebis, plagcveloba [2]rogorc cna piroplagansazRvr

perlitis kevaSi moxdis saSualeafiqliT.

uli analizis

Termuli anal

ilis damatuebis templo afuebisrogorc eqsdanamatma xur mdgomarfi proceslit-nacrisSi airgamoobiT arse

li damuSaveSemcvelobawevamde, rorad gamoyos efeqts iZ

li wvis SeaSemcveli mbSi SeiniSns, ilmenitiioklazebis]. nobilia, astikuri na

ravs [3]. koreqtirebda perlitebiT, xolo

s mrudebi

izis mrudebi

tebisas. am eratura s intervalsperimentebxeli SeuwyreobaSi gasebis erTds da perlimyofi nivTbobam, Serebis piroba piroplasomlis droofa forebiZleva. Sede

edegia. maT mineralebieba hidroqis, qlorits da orT

am mineralalRobis a

a danamatiTtis Canacvo meore Sem

SemTxveva1240_1260°C i aqac 50_7bidan Cans, yo narevis adasvlis ddroulad wit-TaxafiqlTierebebis rCeuli reJebSi, uzrustikuri mdosac buSteis warmoqmnegad miiReb

Soris ga-. qarsis, qar-tis, piroq-Toklazebis

lebis arse-fuebis un-

T erT Sem-vlebiT na-mTxvevaSi –

Si narevisSeadgens,

70°C. orive sax-piroplas-

da airgamo-warmarTvaslebis nare-didi rao-JimiT Ter-unvelyo ma-gomareobisebis inten-nas da afu-ba moculo-

-

--s

--

--–

s ,

---. ----s ---

Page 5: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

5  

baSi Tanabrad ganawilebuli forovani struqturis masala, romelic ufro dabali moculobiTi masiT gamoirCeva, magram Senar-Cunebuli aqvs garkveuli meqanikuri simtkice.

komponentebis SerCeuli optimaluri Ta-nafardobiT Sedgenili narevebisgan, perlit-nacris da perlit-Taxafiqlebis safuZvelze laboratoriul pirobebSi naxevrad mSrali dawnexis meTodiT damzadda filebis nimuSe-bi. Semkvrelad gamoyenebul iqna sulfatur-spirtovani buyi.

filebis Termuli damuSavebiT 1240_1260°C temperaturis intervalSi, formebis gareSe, miRebul iqna erTgvarovani, forovani struq-turis mqone afuebuli masala, romelic, sa-wyis masasTan SedarebiT, moculobaSi mkve-Trad gadidebulia.

miRebuli filebi Semdegi parametrebiT xasiaTdeba: moculobiTi masa 0.3_0.6 g/sm3; simtkicis zRvari kumSvaze – 0.6_3.0 mpa; wyalSTanTqma – 2.5_7.0%; forianoba 60_80%.

3. daskvna amrigad, Catarebuli kvlevebis safuZ-

velze dadgenil iqna afuebuli masalebis miRebis SesaZlebloba adgilobrivi qanebis – perlitis, Taxafiqlis da warmoebis nar-Cenis – nacris gamoyenebiT, nedleuli nare-vis Termuli afuebis gziT cecxlgamZle formebis gamoyenebis gareSe.

literatura 1. Горлов Ю.П. Технология теплоизоляционных и акустических материалов и изделий. М.: Высшая школа, 1989. - 363. с.

2. l. gabunia, e. SafaqiZe, g. maRalaSvili, i. gejaZe. md. durujis Taxafiqlebis Ses-wavla saxalxo meurneobis sxvadasxva dargSi gamoyenebis mizniT // kmni-s sai-ubileo SromaTa krebuli. Tbilisi, 2009, gv. 399-401.

3. Шустер Р.Д., Рахимова Р.А. Сланцы как сырье для получения легких заполнителей бетона. М.: Недра, 1974, с. 63.

 UDC 553.541 RECEPTION OF SWELLED MATERIALS WITH APPLICATION OF LOCAL MAGMATIC ROCKS L. Gabunia, I. Kamushadze, E. Shapakidze, I. Gejadze  

Resume: Research is devoted to analysis of possibility of reception of swelled heat‐insulating materials with appli‐cation of the local magmatic rock ‐ perlite.  

On the basis of perlite‐ashes and perlite‐clay shale specified compositions of raw masses are studied for reception of expanded materials. By raw mix swelling, owing to selection of fractional composition and temperature schedule of treatment, the material with porous structure, which is characterized with low bulk weight and satisfactory mechani‐cal strength is received. 

 Key words:  magmatic rock; perlite, heat‐insulating porous material; pyroplastic state; expansion. 

  УДК 553.541 ПОЛУЧЕНИЕ  ВСПУЧЕННЫХ  МАТЕРИАЛОВ  С  ПРИМЕНЕНИЕМ  МЕСТНЫХ  МАГМАТИЧЕСКИХ ПОРОД Габуния Л., Камушадзе И., Шапакидзе Е., Геджадзе И.  

Резюме:  Работа  посвящена  исследованию  возможности  получения  вспученных  теплоизоляционных материалов с применением местной магмaтической породы – перлита.  

 Разработаны конкретные  составы сырьевых масс на основе перлит‐золы и перлит‐глинистого  сланца для получения  вспученных  материалов.  Путем  вспучивания  сырьевой  смеси,  вследствие  подбора  фракционного состава  и  температурного  режима  обработки,  получен  материал  с  пористой  структурой,  который характеризуется низкой объемнoй массой и удовлетворительной механической прочностью. 

 

Ключевые слова:  магматическая  порода;  перлит;  теплоизоляционный  пористый  материал;  пироп‐ластическое состояние; вспучивание.  

  

Page 6: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

6  

uak 661.862 m-983 xsnaris Sedgenilobis gavlena traqitebidan miRebuli namcxvis gamotutvis procesze g. demuriSvili, n. qadeiSvili, m. mWedliSvili qimiuri da biologiuri teqnologiebis departamenti, saqarTvelos teqnikuri universiteti, saqarTvelo, 0175, Tbilisi, kostavas 69

E‐mail: [email protected]  

 reziume: Seswavlilia xsnaris Sedgeni-

lobis gavlena traqitebis kirqvasTan Sem-cxvari masis gamotutvis procesze. dadgeni-lia, rom kaliumis karbonatis Semcveli xsnaris gamoyeneba dadebiTad moqmedebs nam-cxvidan tute aluminatis amoRebis xarisxze. Ddadgenilia agreTve, rom kaliumis karbo-natis koncentraciis garkveul mniSvnelo-bamde gazrda xels uSlis SiO2-is mniSvnelo-vani raodenobiT xsnarSi gadasvlas.

sakvanZo sityvebi: traqitebi; natriumis

aluminati; kaliumis karbonati; namcxvi.

1. Sesavali saqarTveloSi arsebuli bunebrivi wiaRi-

seuli nedleulidan erT-erTi mniSvnelova-nia kaliumiT mdidari traqitebi, romelTa maragi praqtikulad amouwuravia. traqitebi erTdroulad iTvleba rogorc kaliumis, ise aluminis nedleulad. adre gamoqveyne-bul SromebSi aRniSnulia [1-3], rom traqi-

tebis kirqvasTan Secxobis meTodiT gadamu-Savebisas miiReba namcxvi, romelic ZiriTa-dad Sedgeba tute aluminatisa da orkal-ciumiani silikatisgan. KAlO2 da NaAlO2 tute aluminatebi tute xsnarebSi xsnadi naerTe-bia, xolo 2CaO·SiO2 _ orkalciumiani sili-kati Znelad xsnadi naerTi, rac maTi ur-TierTdacilebis saSualebas iZleva.

2. ZiriTadi nawili cnobilia, rom namcxvis gamotutviT miRe-

buli aluminaturi xsnarebis gadamuSavebiT SesaZlebelia kaliumis da natriumis sxva-dasxva naerTebis miReba [1-3]. traqitebis kom-pleqsuri gadamuSaveba da maTgan sxvadasxva qimiuri naerTebis warmoeba sainteresoa im-iTac, rom aluminis oqsidis da tute li-TonTa naerTebis nedleulad miCneuli sxva tute aluminsilikaturi nedleulisgan gan-sxvavebiT, saqarTvelos traqitebSi tute liTonis saxiT ZiriTadad kaliumia warmod-genili (cxrili).

traqitis da kirqvis sanimuSo qimiuri Sedgeniloba

nimuSis dasaxeleba

Sedgeniloba (% mas)

CaO  Na2O  K2O SiO2 Fe2O3 Al2O3 teni g.w.d MgOtraqiti 0.5  0.8  12.61 64.49 3.19 18.40 0.2  0.92  ‐kirqva 54.40  ‐  ‐ 1.52 0.45 0.12 ‐  43.25 0.25 natriumis naerTebTan SedarebiT, kaliu-

mis naerTebis maRali Rirebuleba mniSvne-lovnad zrdis traqitebis kompleqsuri ga-damuSavebis teqnologiis mimarT dainterese-bas.

traqitebis kirqvasTan Semcxvari masis ga-motutvisas natriumisa da kaliumis alumina-tebTan erTad, xsnarSi garkveuli raodeno-

biT gadadis agreTve kalciumisa da silici-umis naerTebi [4-6]. kalciumis oqsidis xsnar-Si moxvedris ori gza arsebobs: 1) arasruli Secxobis Sedegad namcxvSi darCenili Tavi-sufali oqsidis urTierTqmedebiT wyalTan:

CaO+H2O Ca(OH)2 da 2) orkalciumiani silikatis nawilobri-vi gaxsniT:

2CaO·SiO2 +2NaOH +2H2O Na2SiO2(OH)2+2Ca(OH)2. warmoqmnili naerTebi urTierTqmedebs rogorc erTmaneTTan, ise tute aluminatTan e.w.

hidrogranatebis da hidroaluminsilikatebis warmoqmniT: 3Ca(OH)2+2NaAlO2+4H2O 3CaO·Al2O3·6H2O+2NaOH

3CaO·Al2O2·6H2O+mNa2SiO2(OH)2 CaO·Al2O3·mSiO2·(6-2m)H2O+2mNaOH+2mH2O 2NaAlO2+2Na2SiO2(OH)2+H2O Na2O·Al2O3·SiO·nH2O +4NaOH

Page 7: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

7  

miRebuli nivTierebebi uxsnadi naerTebia da gamotutvis procesSi SlamSi rCeba orkalciumian silikatTan erTad, ramac SeiZleba garkveuli gavlena moaxdinos alu-minis da tute liTonis namcxvidan amoRebis xarisxze. TviT kalciumis hidroqsidis wyalSi xsnadoba dabalia da namcxvis gamo-tutvis temperaturaze 0,8 g ar aRemateba. kidev ufro dabalia misi xsnadoba tute aluminatebis Semcvel Zlier tute garemoSi. amdenad, kalciumis hidroqsidis warmoqmniT gamowveuli tute liTonis da aluminis danakargebis kuTri wili damokidebuli iqneba imaze, Tu ramdenad naklebi xsnadobiT xasiaTdeba hidrogranatebi da hidroalumin-silikatebi kalciumis hidroqsidTan Sedare-biT. amrigad, hidrogranatebis da tute liTonTa hidroaluminsilikatebis warmoqmna gapirobebulia gamomtutav xsnarSi sxvadasxa gziT moxvedrili siliciumis dioqsidis da kalciumis hidroqsidis arsebobiT. cxadia, rac naklebi raodenobiT iqneba zemoT aRniS-nuli komponentebi xsnarSi, miT naklebi iqneba aluminis oqsidis danakargi namcxvis gamotutvisas. kalciumis hidroqsidis minimu-mamde Semcireba SesaZlebelia sami sxvadas-xva gziT. Eesenia: 1) kazmSi arsebuli kalci-umis mTlianad SeboWva da isic, mxolod orkalciumiani silikatis saxiT; 2) orkal-ciumiani silikatis xsnadobis Semcireba nam-cxvis gamotutvis procesSi da 3) kalciumis hidroqsidis SeboWva da praqtikulad arax-snad formaSi gadayvana.

nedleulSi arsebuli SiO2-is 100%-iani SeboWva orkalciumiani silikatis saxiT ver

xerxdeba Secxobis optimalur pirobebSi Catarebisas, ris gamoc namcxvSi yovelTvis gveqneba Tavisufali kalciumis oqsidi. aseve ver xerxdeba gamotutvis procesis ise Cata-reba, rom mTlianad gamoiricxos orkalciu-miani silikatis gaxsna. aqve aRvniSnavT, rom traqitul namcxvSi Tavisufali saxiT arse-buli kalciumis oqsidis mavne zemoqmedeba gamotutvisas mimdinare procesze gacilebiT didia orkalciumiani silikatis gaxsniT gamowveul mavne zemoqmedebasTan SedarebiT, radgan adgili aqvs orkalciumiani sili-katis kristalebis ekranizacias gacilebiT mcired xsnadi hidrogranatebiT.  amdenad, namcxvis gamotutviT miRebul xsnarSi Tavi-sufali kalciumis hidroqsidis arseboba, procesis Tundac idealur pirobebSi Cata-rebisas, gardauvalia. xsnarSi misi minimu-mamde Semcirebis erTaderT gzad rCeba iseTi reagentis Setana, romelic xsnarSi moxved-ril kalciumis hidroqsids araxsnad for-maSi gadaiyvans. am mizniT mizanSewonilia muSa xsnarad ara sufTa mwvave natriumis an mwvave kaliumis, aramed tute-karbonatuli xsnaris aReba, riTac SesaZlebeli gaxdeba xsnad formaSi gadasuli kalciumis praqti-kulad srulad SeboWva misi karbonatul formaSi gadayvanis gziT:

Ca(OH)2+CO3- - =CaCO3+2OH-

Cven mier Seswavlil iqna karbonatuli tutianobis gavlena namcxvidan aluminis oq-sidis amowvlilvis xarisxze, mudmivi saer-To tutianobis pirobebSi. 1-el suraTze mo-cemulia kvlevis Sedegebis amsaxveli mrudi.

sur. 1. aluminaturi namcxvis gamotutvis xarisxis damokidebuleba karbonatuli tutis koncentraciaze

Page 8: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

8  

rogorc miRebuli Sedegebi aCvenebs, so-da-karbonatuli xsnariT gamotutvis Sem-TxvevaSi, aluminis oqsidis amowvlilvis xarisxi mniSvnelovnad izrdeba, rac imaze miuTiTebs, rom aqamde miRebuli amowvlil-vis dabali maCveneblebi gapirobebulia ara Secxobis dabali xarisxiT, aramed gamo-tutvisas xsnarSi mimdinare gverdiTi reaq-ciebiT.

aqve unda aRiniSnos, rom aluminaturi namcxvis gamotutvisas xsnarSi didi raode-nobiT karbonat-ionebis arseboba xels uwyobs zogierTi arasasurveli procesis ganxorcielebas. kerZod, maRali karbona-tuli tutianobis SemTxvevaSi adgili aqvs orkalciumiani silikatis daSlas Semdegi reaqciiT:

2CaO·SiO2+Na2CO3+H2O= =CaCO3+Na2SiO2(OH)2+2NaOH

natriumis hidroqsidis formaSi arsebu-li kaJmiwa urTierTqmedebs aluminatur xsnarTan da warmoqmnis natriumis hidroa-luminsilikats:

2NaAlO2+2Na2SiO2(OH)2+H2O  Na2O·Al2O3·SiO2·nH2O+4NaOH

is araxsnadia da namcxvis gamotutvisas SlamSi rCeba.

amrigad, kaliumis karbonatis koncen-traciis SemcirebiT iqmneba hidrogranate-bis warmoqmnis, xolo koncentraciis gazr-diT tute hidroaluminsilikatebis war-moqmnis pirobebi. optimalur gamomtutav xsnarad Cven mier miCneulia karbonatuli xsnari, romelSic daculia R2O:R2Okarb=1.8 Tanafardoba, xolo miRebuli xsnaris kaustikuri moduli kaust.=1.4...1.5.

SeviswavleT agreTve gamomtutavi xsnaris Sedgenilobis gavlena xsnad formaSi gada-suli siliciumis dioqsidis raodenobaze. xsnarSi gadasuli siliciumis dioqsidi gavlenas axdens produqciis xarisxze, es iqneba aluminaturi xsnarebis karboniza-ciiT, aluminis oqsidis produqciis saxiT, miReba, Tu igive xsnarebis gogirdmJavas neitralizaciis gziT, kalium-aluminis Sa-bis miReba. Seswavlilia namcxvis gamosatu-tad aRebul xsnarSi karbonatuli tutis kuTri wilis cvlilebis gavlena SiO2-is xsnarSi gadasvlis unarze. kvlevis Sedegebi warmodgenilia me-2 suraTze.

sur. 2. aluminatur xsnarebSi kaJmiwis koncentraciis damokidebuleba karbonatuli tutis koncentraciaze

suraTidan Cans, rom gamomtutav xsnarSi

karbonatuli tutianobis gazrdiT kaJmiwis Semcveloba garkveul zRvramde mcirdeba, Semdeg ki praqtikulad ucvleli rCeba.

3. daskvna dadgenil iqna, rom soda-karbonatuli

xsnariT gamotutvis SemTxvevaSi aluminis

oqsidis amowvlilvis xarisxi mniSvnelovnad izrdeba kalciumis SeboWvis da karbonatul formaSi gadayvanis gziT, Tumca aRsaniS-navia, rom didi raodenobiT karbonat-io-nebis arseboba xels uwyobs arasasurveli procesebis ganviTarebas da tute alumosi-likatebis warmoqmnas. Mmocemuli kvlevis Sedegebi asaxulia aluminaturi namcxvis ga-motutvis xarisxis, karbonatuli tutis kon-

Page 9: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

9  

centraciaze damokidebulebis diagramaze. aseve SeviswavleT gamomtutavi xsnaris Sed-genilobis gavlena xsnad formaSi gadasuli siliciumis dioqsidis raodenobaze, romlis optimaluri pirobebi aseve mocemulia alu-minatur xsnarebSi kaJmiwis koncentraciis karbonatuli tutis koncentraciaze damoki-debulebis diagramaze.

literatura

1. Мчедлишвили М., Баратели Н. Кинетика спека-ния трахита с известняком // Химическая тех-нология, №3. М., 2007г, с. 16-18.

2. К вопросу изучения процесса спекания трахито-вого сырья Грузии с известняком // Химическая технология, №2. М., 2005г., с. 25-27.

3. Мчедлишвили М., Баратели Н., Гвасалия Л., Цинцадзе Г. Выщелачивание алюминатных спеков // Химическая технология, №6. 2005г, с. 27-28.

4. Лайнер А.И., Еремин Н.И. и др. Производство глинозема. М.: Металлургия, 1978г. - 344 с.

5. Абрамов В.Я., Еремин Н.И. Выщелачивание алю-минатных спеков. М.: Металлургия, 1976г. – 207 с.

6. Варламов М.Л., Бенковский С.В. и др. Произ-водство кальцинированной соды и поташа при комплексной переработке нефелинового сырья. М.: Химия, 1977 г. – 174 с.

 

  UDC 661.862 INFLUENCE OF SOLUTION COMPOSITION ON LEACH CAKE RECEIPT FROM TRACHYTES G. Demurishvili, N. Kadeishvili, M. Mchedlishvili  

Resume: The  influence of solution composition on  leaching process of trachyte to  limestone caked mass  is stu‐died. It is stated that use of potassium carbonate containing solution acts positively on the quality of aluminate extrac‐tion from cake. It also is stated that increase of potassium carbonate concentration up to a certain level prevents SiO2 transition into solution. 

 Key words: trachite; sodium aluminate; potassium carbonate; cake. 

  УДК 661.862 ВЛИЯНИЕ СОСТАВА РАСТВОРА НА ПРОЦЕСС ВЫЩЕЛАЧИВАНИЯ СПЕКА ИЗ ТРАХИТОВ Демуришвили Г., Кадеишвили Н., Мчедлишвили М.  

Резюме:  Изучено  влияние  состава  раствора  на  процесс  выщелачивания  спекшейся  массы  шихты, приготовленной на базе трахита с известняком. Установлено, что использование, для выщелачивания, раствора содержащего  карбонат  калия  положительно  влияет  на  процесс  извлечения щелочного  алюмината  из  спека. Установлено  также,  что  увеличение  концентрации  карбоната  калия  до  определенного  его  значения препятствует переходу SiO2 в раствор. 

 Ключевые слова: трахиты; алюминат натрия; карбонат калия; срек. 

 

  

Page 10: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

10  

uak 669:621:762 kompozitebis miReba Al2O3–TiC–TiN sistemis bazaze n. kiknaZe, Gg. tabataZe, z. KkovziriZe qimiuri da biologiuri teqnologiebis departamenti, saqarTvelos teqnikuri universiteti, saqarTvelo, 0175, Tbilisi, kostavas 69 E‐mail: [email protected] 

 

 reziume: Al2O3–TiC–TiN sistemis kompozi-

ciuri masalebis cxeli wnexiT miRebuli nimuSebis rentgenostruqturuli, eleqtro-nul-mikroskopuli da optikuri kvlevis Sedegad dadasturda, rom Al2O3–TiC–TiN sis-temis kompozitebis 15500C-mde cxeli wnexis dros titanis karbidi da titanis nitridi titanis karbonitrids warmoqmnis. cxeli wnexiT Secxobis pirobebSi titanis karbidi, titanis nitridi, oqsidebis (MgO, Y203) da naxSirbadis mcire danamatebi aferxebs ra aluminis oqsidis marcvlebis zrdas, uzrunvelyofs masalis kompaqturobas da maRal meqanikur simtkices.

sakvanZo sityvebi: kompozitebi; oqsidi;

karbidi; nitridi; mikrostruqtura.

1. Sesavali miuxedavad imisa, rom aluminis oqsidis

bazaze mravali mWreli sainstrumento ma-salaa Seqmnili [1-4], mas ar amouwuravs Ta-visi SesaZleblobebi. maRali temperaturis pirobebSi unikaluri TvisebebiT (maRali sisaliTa da cveTamedegobiT), agreTve dasa-muSavebeli masalis mimarT didi inertulo-biT perspeqtiul masalad iTvleba Taname-drove liTondamamuSavebeli mrewvelobis ganviTarebaSi [5-8].

2. ZiriTadi nawili naSromis kvlevis mizania Al2O3–TiC–TiN sis-

temaSi maRali simZlavris mWreli kompozi-ciuri masalis miReba da misi Tvisebebis Seswavla, agreTve kompozitebze (MgO; Y203-sa da C boWkos) danamatebis gavlenis gamok-vleva.

kvlevisaTvis gamoyenebul iqna α- Al2O3, titanis karbidi da titanis nitridi 7, 4 da 5m2/g xvedriTi zedapirebiT [9].

kazmebi momzadebuli iyo Sesabamis li-teraturaSi [9] aRwerili teqnologiuri sqemis mixedviT.

miRebuli narevebi winaswar iwnexeboda grafitis formebSi 15 n/mm2 wneviT, Semdeg Termulad muSavdeboda cxeli wnexiT

1400_15500C intervalSi 25 mgpa wneviT, 5_7 wuTis dayovnebiT maqsimalur temperaturaze.

kvlevis Sedegad dadasturda, rom Al2O3–TiC–TiN sistemaSi titanis karbidi da ti-tanis nitridi warmoqmnis titanis karbo-nitrids (sur. 1). Al2O3–TiC–TiN sistemis kom-pozitebis difraqciuli maqsimumebi xasiaT-deba arekvlis Semdegi refleqsebiT: α – Al2O3 dhkl - 3.476; 2.555; 2.376; 2.086; 1.739;1.600Ǻ; Ti(C,N) (titanis karbonitridi) dhkl – 2,474; 2,030 1.516Ǻ.

Al2O3–TiC–TiN sistemis #2 kompozitis (cxri-li) mikrosisalis gazomvisas, 80n datvirTviT indentori masalis siRrmeSi Cavida 42 μm-mde, indentoris anabeWdi mkveTradaa gamoxatuli, dazianebis da bzarebis gareSe (sur. 2).

miRebuli nimuSebis zogierTi fizikur-meqanikuri maxasiaTebeli warmodgenilia cxrilSi.

miRebuli kompozitebis nimuSebis fizi-kur-meqanikuri Tvisebebis Seswavlam gviC-vena, rom titanis nitridi titanis karbid-Tan erTad mniSvnelovan gavlenas axdens kompozitebis Secxobaze, Al2O3–TiC–TiN siste-mis kompozitebi cxveba 1000-iT ufro dabal temperaturaze Al2O3–TiC sistemis kompozi-tebTan SedarebiT [4-6]. amave dros amaRle-bulia zogierTi meqanikuri Tvisebebis mniS-vnelobebic, gansakuTrebiT ki dartymiTi siblante.

Al2O3–TiC–TiN sistemis kompozitebis mik-rostruqtura wvrilmarcvlovania (sur. 3), titanis karbonitridis marcvlebi Tanab-radaa gadanawilebuli aluminis oqsidis matricaSi, marcvlis formebi ZiriTadad sferulia.

sur. 1. 14000C Semcxvari Al2O3–TiC–TiN

sistemis #2kompozitis X-ray

Page 11: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

 

kompoziindeqs

N1 N2 N3 #4

3. daskwarmod

Al2O3–TiC–TiNstruqturbebis kvltitanis niciaSi gavlperaturazcxveba 100

itis si

Sectemper

1111

sur. 3. Al

kvna genilia cN sistemis uli da fevis Sedegeitridi titlenas axdeze. Al2O3–TiC–00C-iT ufr

)a)

a) nimuSdamokide

Al2cxeli

xobis ratura, 0C Al

400 7

400 7

500 7

500 6

)a)

2O3–TiC-TiN (a)

cxeli wnekompozici

fizikur-meqebi. SeiZletanis karbins masalis–TiN  sistemo dabal

sur. 2. #2 kSze indentorebuleba droz

2O3 –TiC–TiNwnexiT mi

Sedg

l2O3 TiC

9,0 10 8.4 10 7,0 10 6,5 15

) da Al2O3–TiC

xiT miRebiuri masalqanikuri Teba iTqvas, idTan komps Secxobis is  kompozitemperatur

11 

kompozitis Hris datvirTvize, b) indento

N sistemisRebuli ni

geniloba mas.%

TiN MgO

10 1 10 1 10 1 15 1

                

(b) sistemis ko

buli lebis vise-rom

pozi-tem-

itebi raze,

vidrwarxsnarosli miResiblsist

HV monacemebiisa da gavliloris anabeWdi

kompozitebmuSebis Tv

%

Y2O3 CboW

ko

- - - 0.6 1 1,0 1 1,5

  

ompozitebis

re Al2O3–TiC moqmnili ari xels struqturismeqanikuri

ebas. Al2O3–Tlante mnitemis kompo

b)

li gzis is suraTi

bis visebebi

far

dobiT

i simkvrive

HRA

0.96 92.0 0.96 92.0 0.97 92.5 0.98 92.5

b)

mikrostruqt

sistemis ktitanis kuwyobs wvs Camoyalii TvisebebiTiC–TiN komSvnelovnadozitebis da

meqani

ka

kumS

vaze, σ

k, mpa

m eqani

ka

2100 572460 572000 562190 49

ura X 600

kompozitebkarbonitririlmarcvlibebas da uis mqone kpozitebis d aRematebartymiT sib

eqk

Runvaz

e σ R

, mpa

dar

tymiT

i sib

-lante, k

j/m

2

70 14 70 21 60 23 90 14

 

i, am drosidis myarilovani mik-ufro maRa-kompozitisdartymiTi

ba Al2O3–TiCblantes. 

s i --s i C 

Page 12: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

12  

literatura 1. Керамические инструментальные материалы/ Под 

редакцией  д‐ра  техн  наук  Г.Г.  Гнесина.  Киев: Техника, 1991.‐ 390 с. 

2.  Хамано Kения,  Хара Такеши,  Хванг Чи‐Шианг и др, Некоторые  свойства  и  спекаемость  высокочистых тонкодисперсных  порошков  глинозема  //  Ëгë Кёкайси 1986, т.94, №3, p.372‐379. 

3.  Брач  Б,Я.,  Ситников  П.А.,  Рябков  Ю.И.  Оксидно‐карбидный  композиционный  материал  на  основе корундовой  керамической  матрицы.  Перспектив‐ные  исследования  в  области  новых  немета‐ллических  материалов  //  Труды  Коми  научного центра УрО Российской АН, 1999. №161, с.85‐93. 

4.  Lewis,  I.;  Schwarenbach, D.  Flack,  H.D.  Elektric  Field Gradients  and  Charge Density  in  Corundum,  α‐Al2O3, acta Cryst. A38 (1982) p 733‐739.  

5. Kovziridze Z., Tabatadze G., Grathwohl G. Cuting nano‐ceramics  in  the Al2O3–TiC  System.  2  nd  International Congress on Ceramics,  June 29‐  July 4, 2008, Verona, Italy. 

6. Kovziridze Z., Tabatadze G., Grathwohl G., Luecke. Nano‐ceramic  composite  in  the  Al2O3–TiC  System.  saqarT-velos keramikosTa asociaciis Jurnali “keramika” #1(18). Tbilisi, 2008, gv. 3-6.

7. Мержанов А.Г., Боровинская И.П. Самораспростра‐няющийся высокотемпературный синтез в химии и технологии  тугоплавких  соединений  //  Журн.  ВХО им. Д.И. Менделеева, 1979, Т.24, №3, с.223‐227. 

8.  Крылов  Ю.  И.,  Баллакир  Э.А.  Карбидо‐окисные системы.  Справочник. Москва: Металлургия,  1976. – 231 с. 

9. z. kovziriZe, g. tabataZe, n. niJaraZe. mWre-li sainstrumento kompoziciuri masale-bi, Tbilisi: teqnikuri universiteti, 2007, gv. 147.

samadlobeli gvinda madloba gadavuxadoT germaniiis

bremenis universitetis keramikuli masale-bisa da nakeTobebis kaTedras da klausta-lis teqnikuri universitetis keramikuli masalebis kaTedras TanadgomisaTvis.

 UDC 669:621:762 RECEIVING OF COMPOSITES ON THE BASIS OF AL2O3–TiC‐TiN SYSTEM N.Kiknadze, G.Tabatadze, Z.Kovziridze  

Resume: As a  result of X‐ray diffraction, electron‐microscopic and optical  researches of composite materials of Al2O3–TiC‐TiN  system  it  is proved  that at hot pressure of Al2O3–TiC‐TiN  system  composites  in  temperature  interval 1400‐15500C, titanium carbide and titanium nitride generate titanium carbonitride. In conditions of hot pressure tita‐nium carbide, titanium nitride and small additions of oxides (MgO, Y2O3) and carbon retard the growth of aluminum oxide grains and provide material compactness and mechanical strength. 

 

Key words:  composites; oxides; carbides; nitrides; microstructure. 

  УДК 669:621:762 ПОЛУЧЕНИЕ КОМПОЗИТОВ В СИСТЕМЕ AL2O3—TIC‐TIN Кикнадзе Н., Табатадзе Г., Ковзиридзе З.  

Резюме:  По  результатам  рентгеноструктурного,  оптического  и  электронно‐микроскопического  анализов композиционных  материалов  системы  Al2O3–TiC–TiN,  полученных  горячим  прессованием  в  интервале температур 1400‐15500С,  подтверждено,  что  карбид  титана и нитрид  титана образуют  карбонитрид  титана.  В условиях  горячего  прессования  карбид  титана,  нитрид  титана,  малые  добавки  оксидов  (MgO, Y203)  и углеродного волокна,  задерживая рост зерна оксида алюминия, обеспечивают компактность и механическую прочность материала. 

 

Ключевые слова:  композиты; оксиды; карбиды; нитриды; микроструктура.  

  

Page 13: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

13  

uak 615.1

saafTiaqo saqmis ganviTareba Tbilisis guberniaSi (1846 _ 1920) m. nebieriZe*, r. sxilaZe qimiuri teqnologiisa da metalurgiis departamenti, saqarTvelos teqnikuri universiteti, saqarTvelo, 0175, Tbilisi, kostavas 69 E‐mail: [email protected] 

 

 reziume: 1811 wels Tbilisis guberniaSi

Sedioda Tbilisis, Telavis, siRnaRis, go-risa da ananuris mazrebi da elizavetpo-lis olqis borCalos, SamSadilis da ya-zaxis distanciebi. istoriidan cnobilia qarTuli samedicino kulturis Sesaxeb, ro-melsac adasturebs Cvenamde moRweuli is-toriuli Zeglebi: ,,usworo karabadini”, ,,wigni saaqimoÁ”, zaza fanaskertel-ciciS-vilis ,,samkurnalo wigni” da daviT bagra-tionis ,,iadigar daudi”. msoflioSi pirve-li afTiaqi arabeTSi gaixsna 754 wels. ru-seTSi _ 1581 wels. saqarTveloSi pirveli afTiaqi kaTolike misionerebma 1740 wels gaxsnes ,,wamalT xanis” saxelwodebiT (e.i. wamlebis saxli). TbilisSi 1806 wels gaixs-na pirveli saxazino afTiaqi, xolo 1829 wels _ Tavisufali saxiT movaWre afTiaqi. TbilisSi meore Tavisufali afTiaqi 1853 wels, xolo axalcixeSi 1862 wels gaixsna. 1863 wels saqarTveloSi ukve 15 afTiaqi iyo _ TbilisSi 5; TiTo-TiTo axalcixeSi, gor-Si, duSeTSi, quTaisSi, soxumSi, siRnaRSi, ozurgeTSi, zugdidSi, baTumSi, borCaloSi. 1890 wels afTiaqi gaixsna sof. veliscixeSi. 1891 wels saqarTveloSi ukve arsebobda 67 afTiaqi. aqedan qalaqad 39, xolo soflad _ 28. me-20 saukunis dasawyisisTvis TbilisSi 31 afTiaqia da 4 saafTiaqo maRazia-sawyobi.

sakvanZo sityvebi: saxazino afTiaqi; Ta-

visufali saxiT movaWre kerZo afTiaqi; af-Tiaqi privilegiiT; saqarTvelos samkurna-lo sammarTvelo.

1. Sesavali me-19 saukunis pirveli mesamedi saqarT-

velos ekonomikaSi garkveuli aRmavlobiT SeiniSneboda, kerZod, soflis meurneobaSi, romelic SesamCnevi gaxda XIX saukunis 30-iani wlebidan, gansakuTrebiT ki 40_50-ian wlebSi. iransa da TurqeTTan ruseTis ome-bis damTavrebis Semdeg bolo moeRo gauTa-vebel Tavdasxmebs, romlebic mSromel mo-saxleobas xels uSlida sasoflo-sameur-neo saqmianobaSi.

met-naklebi normaluri sagareo da saSi-nao pirobebis Seqmnas mohyva mosaxleobis zrda. ruseTis imperiis sinamdvileSi sax-azino eqspediciis mier 1811 wels Sedgenili uwyisis Tanaxmad, Tbilisis guberniaSi, ro-melic maSin moicavda Tbilisis, Telavis, siRnaRis, gorisa da ananuris mazrebs da elizavetpolis olqis borCalos, SamSadi-lisa da yazaxis distanciebs, iricxeboda orive sqesis 153077 suli glexi [1], xolo 1861 wlisaTvis es raodenoba TiTqmis 3,5-jer gaizarda da 518 100 gadaaWarba [2].

gare saSiSroebis mospobam da mSvidobia-nobis damyarebam sagrZnoblad gaaZliera mSromeli xalxis stimuli sameurneo saq-mianobisadmi. meurneobis winsvlis maCveneb-lis amaRlebisaTvis mxolod erTi faqtis moyvaniT davkmayofildebiT. 1821 wels saSe-modgomo puris farTobi Tbilisis guber-niaSi 47 308 desetins udrida [3], 1861 wli-saTvis 3-jer da metjer gaizarda da 157 340 desetinas miaRwia. 1807_1850 wlebSi Tbili-sis gareubanSi puris mosavali 5-jer gai-zarda, 398254 CeTverTidan 2 050 000 CeTver-Tamde. sagrZnoblad gadidda sabazro puris kuTri wili. is 1845 wlisaTvis Tbilisis mazraSi 25%-s udrida [4], Telavis mazraSi _ 26%-s [5], axalcixis mazraSi _ 21%-s [6]. rogorc vxedavT, qarTuli puri sazRvarga-reT gadioda, magram misi ZiriTadi momxma-rebeli mainc adgilobrivi mosaxleoba iyo.

ra Tqma unda, saxalxo meurneobis yvela dargis winsvlasTan erTad didi yuradReba eqceoda adamianTa janmrTelobis calkeul sakiTxebs.

istoriulad cnobilia, rom jer kidev Cveni welTaRricxvis pirvel wlebSi sa-qarTveloSi eweodnen qirurgiul mkurna-lobas, xolo wamlebis momzadeba da ga-moyeneba ufro adre yofila damkvidrebuli. qarTuli samedicino kulturis Sesaxeb sa-Tanado warmodgenas gvaZlevs Cvenamde moR-weuli Zeglebi, rogoricaa: qananelis ,,us-woro karabadini” (XI saukune), ,,wigni saaqi-mod” (XIII saukune), zaza fanaskertel-ciciS-vilis `samkurnalo wigni” (XV saukune), da-viT bagrationis ,,iadigar daudi” (XVI sau-kune). TavisTavad cxadia, rom aseTi unika-luri karabadinis mflobel qveyanaSi saTa-

Page 14: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

14  

nado simaRleze unda mdgariyo wamalT-mcodneobis saqme.

afTiaqi (Apotheke berZnuli sityvaa da niSnavs sawyobs, sakuWnaos) dawesebulebaa, sadac mzaddeboda, inaxeboda da iyideboda wamleuli da sxva samedicino saqoneli. af-Tiaqs Tavdapirvelad Zvirfasi produqtebisa da sagnebis (Rvino, wignebi, wamlebi) Sesanax adgils uwodebdnen [7]. Semdeg es saxeli wamlebis dasamzadebel saxelosnos ewoda. arsebobs cnobebi imis Sesaxeb, rom wamlis mosamzadebeli laboratoria iyo Zvel Ci-neTSi, egvipteSi, romSi. afTiaqis naSTebi aRmoCenilia pompeis gaTxrebis drosac. didi xnis ganmavlobaSi wamlis gamowera, momza-deba, gayidva da sazogadod samkurnalwamlo saSualebaTa praqtikuli moxmareba mTel evropaSi umeteswilad eqimebis xelSi iyo. romis imperator oqtaviane avgustusis dros samkurnalwamlo saSualebaTa gamyidvelebi calke jgufebad gamoiyvnen [8].

afTiaqi, rogorc reglamentirebuli da-moukidebeli saxelmwifo dawesebuleba, warmoiqmna merve saukunis meore naxevarSi, arab xalifatTa dedaqalaq baRdadSi 754 wels, romelic daarsebul iqna xalif aR-mazonis mier. Semdgom wlebSi maT mier af-Tiaqebi mowyobil iqna salernoSi, kordova-sa da toledoSi. arabebma SemoiRes aseve wamlis momzadebis wesi. maT gamosces am we-sebis Taviseburi formis farmakopea dispen-satori saxelwodebiT ,,karabadini”. arabebi eridebodnen Zliermoqmed nivTierebaTa ga-moyenebas da rekomendacias aZlevdnen maTT-vis miematebinaT limonis wveni, iis fesvebi da sxva nivTierebebi. arabebis farmaciaSi gansakuTrebuli adgili ukavia maT Sex-edulebebs Sxamebsa da SxamsawinaaRmdego nivTierebebze. terminebi alkoholi, iulehi (sparsul enaze ,,vardis wyali”), looxi, nafTa, kamfaria, benzoari da mravali sxva arabuli warmoSobisaa. farmacevtul praq-tikaSi arabebma SemoiRes Saqari (Taflis magivrad) da samkurnalo sirofebi. im peri-odis arabTa receptebi gamoirCeva sirTu-liT (60 ingredientamde). mocemuli droi-saTvis arabebi amzadebdnen abebs, fafilebs, sirofs, plastirs, surnelovan malamoebs da sxva farmacevtul produqtebs.

Semdeg wlebSi sxva qveynebSic daiwyo af-Tiaqebis gaxsna. meTerTmete saukuneSi mefe rojerisma ramdenime afTiaqi moawyo nea-polSi. misma SviliSvilma fridrix meorem 1224w. gamosca kanoni, romlis mixedviT eqims ekrZaleboda hqonoda sakuTari afTiaqi.

baltiispireTis qveynebSi adreul pe-riodSi gaCnda damoukidebeli afTiaqebi.

rigaSi 1291 wlisaTvis ori afTiaqi iyo. talinSi afTiaqi 1410 wels gaixsna [9].

inglisSi sasaxlis pirveli afTiaqi gaix-sna 1387 wels, laifcigSi _ 1409 wels, ul-maSi _ 1436 wels, StutgartSi _ 1457 wels, niurnbergSi _ 1457 wels, berlinSi _ 1488 wels. meTxuTmete saukunis dasawyisSi Seiq-mna pirveli farmakopea evropaSi. pirveli saafTiaqo wesdeba parizSi 1484 wels gamo-vida [10].

pirveli afTiaqi ruseTSi 1581 wels gaixsna, romelic mefesa da misi ojaxis we-vrebs emsaxureboda [12].

moskovSi pirveli afTiaqi, romelic mo-saxleobas emsaxureboda, 1672 wels gaixsna. XVII saukunis moskovSi kidev gaixsna ori afTiaqi, erTi hospitalTan invalidebisaT-vis nikitinis xidTan, meore iyo mefis af-Tiaqis filiali izmailovoSi [13].

pirveli, kerZo Tavisufali saxiT mova-Wre afTiaqis gaxsnis Sesaxeb petre I-ma 1701 wels gamosca brZanebuleba, 1702 wels ki misive brZanebulebiT SemoRebul iqna saaf-Tiaqo monopolia.

1706 wels petre I-ma SemoiRo mTavari af-Tiaqis statusi. 1721 wels gadakeTda same-dicino kolegiad, mogvianebiT samedicino kancelariad, romelic afTiaqidan wamlis gacemis kontrols xelmZRvanelobda [14].

2. ZiriTadi nawili saqarTveloSi saafTiaqo saqmis ganviTa-

rebis saqmeSi dadebiTi roli Seasrules kaTolike misionerebma, romlebic me-16 sau-kunidan moyolebuli saqarTveloSi igzavne-bodnen kaTolikobis gasavrceleblad. im-isaTvis, rom miezidaT da miepyroT xalxis yuradReba Tavis saqmianobas mkurnalobiT iwyebdnen, romelsac im dros kargad flob-dnen [15]. Tavdapirvelad muSaoba daiwyes me-fis sasaxleSi mkurnalebad. xalxs mkurna-lobdnen ufasod, gaWirvebulebs exmarebod-nen sakvebi produqtebiT. maTi amgvari moqme-deba xalxSi did avtoritetsa da siyvaruls imsaxurebda. amiT ki kaTolike misionerebi iadvilebdnen TavianTi ZiriTadi amocanis, kaTolikobis gavrcelebis miRwevas. swored kaTolike misionerebi iTvlebian saqarTve-loSi pirveli afTiaqis damfuZneblebad. 1740 wels TbilisSi maT gaxsnes afTiaqi saxel-wodebiT ,,wamalTxana” [16], romelmac udavod didi roli Seasrula TbilisSi wamalTa momsaxurebis saqmeSi. afTiaqi 15 wlis gan-mavlobaSi funqcionirebda.

1755 wels gamarTulma qarTuli eklesiis yrilobam gadawyvita, rom kaTolike misio-nerebi gaeZevebinaT Tbilisidan. isini gaix-

Page 15: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

15  

iznen axalcixis safaSoSi. maTi wasvlisTa-nave afTiaqic daixura.

erekle meore gamefebis Semdeg Seecada kaTolike misionerebis dabrunebas saqarT-veloSi. am mizniT Tavisi da ana gagzavna axalcixeSi da gaatana mowvevis werili, TiToeuls pirdeboda wliur jamagirs 300 maneTis raodenobiT. kaTolike misionerebi aRar dabrundnen. erekle mefe iZulebuli iyo sparseTidan Camoeyvana sasaxlis leib-medikali don reineki [17]. am ukanasknelma, romelic sargeblobda mefis mxardaWriT, sasaxlesTan moawyo afTiaqi, daarsa samkur-nalo skola, romelSic swavlis ufleba hqondaT batoniSvilebsa da didebulTa Svilebs. sacnobaro literaturaSi [18] aris cnobebi, rom kaxeTSi, saxeldobr iyalToSi 1712 wels afTiaqi dauarsebia titiko mayaS-vils, xolo afTiaqSi wamlebs amzadebda soflis ferSali gvazava. aRsaniSnavia, rom saqarTvelos centralur arqivSi, Cveni xangrZlivi muSaobis ganmavlobaSi, ver mi-vakvlieT aRniSnuli faqtis damadasture-bel masalas. CvenTvis gaurkvevelia, ras eyrdnoboda aRniSnuli statiis avtori.

1801 wels saqarTveloSi ruseTis jari Semovida. moxda saqarTvelos aneqsia. Tavisi jariskacebis janmrTelobidan gamomdinare, ruseTi iZulebuli iyo yuradReba mieqcia maTi samedicino momsaxurebis sakiTxisaT-vis, rac mraval sxva samedicino proble-mebTan erTad saqarTveloSi saafTiaqo saq-mis ganviTarebas gulisxmobda.

mefis ruseTma saqarTveloSi Sina mmarT-velobis Camoyalibebis Sesaxeb gadawyveti-leba 1801 wlis 12 seqtembers miiRo [19]. sxva sakiTxebTan erTad am dadgenilebaSi gaTva-liswinebuli iyo samkurnalo sammarTvelos daarseba. miuxedavad zemoaRniSnuli gadawy-vetilebisa, sammarTvelos inspeqtorad da-niSnuli eqimi rezini mogvianebiT Camovida (1802 wels jer kidev ar imyofeboda Tbi-lisSi). sammarTvelo faqtiurad 1803 wlis 16 ivniss gaixsna saxelwodebiT [20] ,,saqarTve-los samkurnalo sammarTvelo” [22].

debulebis Tanaxmad, ,,saqarTvelos sam-kurnalo sammarTvelos” saafTiaqo saqmec eqvemdebareboda. saqarTvelos centralur saxelmwifo arqivSi aRniSnul sammarTve-loze mxolod 1831_1832 wlebis saarqivo ma-salebi moipoveba. 1830 wlamde da 1833 wlidan 1863 wlamde aRniSnul sammarTveloze aravi-Tari masalebi ar aris. miuxedavad zemoaR-niSnuli sammarTveloebis daarsebisa (1803 wels), jer kidev didi dro iyo saWiro im-isaTvis, rom saqarTveloSi evropa-ruseTis im droindeli tipis afTiaqi gaxsniliyo.

saqarTveloSi afTiaqis gaxsnamde ruse-Tis jarisTvis samkurnalwamlo nivTiere-baTa saWiro raodenoba nawil-nawil Semoh-qondaT ruseTidan darialis xeobis gavliT, rac did siZneles warmoadgenda (gansaku-TrebiT es exeboda cud gzas da cud kli-matur pirobebs). garda imisa, rom am gziT Semotanili samkurnalo wamlebi Zviri jde-boda, aseve didi iyo danakargi. gansakuTre-biT es exeboda Txevadi wamlebis formebs, romlebic TiTqmis ver aRwevda daniSnule-bis adgils (gzaze imsxvreoda). es ki iwvev-da avadmyofTa uwamlod darCenas.

yovelive zemoT Tqmulidan gamomdinare, iTvaliswinebda ra mZime mdgomareobas wam-liT momsaxurebis saqmeSi, saqarTvelos mTavarmarTebelma, infanturiis generalma, Tavadma cicianovma (ciciSvilma), aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT, specialuri ra-portiT mimarTa ruseTis imperiis Sinagan saqmeTa ministrs, sadac moTxovnili iyo sa-qarTveloSi dasaarseblad gaTvaliswine-buli afTiaqebisaTvis saWiro saxlisa da baRis Sesaxeb. Tavadi cicianovi miuTiTebda, rom adgili afTiaqis SenobisTvis advili SesarCevi iyo, rac Seexeba afTiaqisaTvis saWiro mcenareebis baRs, aseTad igi saxavda mariam dedofliseul baRs, romelic moce-muli momentisaTvis ukve gadasuli iyo xa-zinis sakuTrebaSi. moxsenebas Tavadma ci-cianovma daurTo afTiaqis gasaxsnelad sa-Wiro oTaxebis ganlagebis gegma da Senobis asagebi xarjTaRricxva. sxvadasxva samuSao-Ta Sesasruleblad (fanjrebis, karebis, ia-takis gasakeTeblad da durgalTa sxva sa-muSaoTa xelfasi) saWiro iyo aranakleb 8000 maneTi (vercxliT). Tavadi cicianovi Tavis moTxovnaSi mtkiced asabuTebda Tbi-lisSi afTiaqis gaxsnis aucileblobas [22].

Tavadi cicianovis moxsenebaze dayrdno-biT, Sinagan saqmeTa ministrma werili gaug-zavna ruseTis imperator aleqsandre pir-vels, romelSic miuTiTebda, rom saqarTve-loSi rogorc ruseTis jars, ise samoqala-qo uwyebis moxeleebs ufro metad, vidre sxvagan, esaWiroebaT wamliT daxmareba da am mizniT mizanSewonilad da droulad miaCnia afTiaqis gaxsna da masTan botanikuri baRis gaSeneba. am baRSi, ministris azriT, SeiZle-boda iseTi samkurnalo mcenareebis moSeneba, romlebic TviT ruseTSic ver xarobda.

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, ga-cemul iqna imperatoris gankarguleba re-zoluciiT: ,,Бить по сему” Александр [23], aseve ganxiluli iyo afTiaqis gaxsnis gegma da xarjTaRricxva, gamoeyoT afTiaqis asagebad saWiro Tanxa vercxliT Semdegi saWiroebiT:

Page 16: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

16  

1. yovelwliuri Tanxa jamagirisTvis; 2. TbilisSi afTiaqis Senobis asagebi

Tanxa 8 000 maneTi da samkurnalo mcenaree-bis mosaSenebeli baRis mosawyobad 2 000 ma-neTi.

es moxda 1805 wlis 5 maiss qalaq peter-burgSi.

rogorc saarqivo masalebidan Cans, sa-qarTveloSi pirveli saxazino afTiaqis Stati Semdegnaiarad gamoiyureboda [24]:

ricxvi jamagiri weliwadSi maneTebSi

wliuri gasavali maneTebSi

afTiaqari 1 700 700

TanaSemwe 3 300 900

mowafe 4 140 560

mwerali 1 100 100

muSebi invalid-Tagan 10

45 450

sul 19 kaci sul 2 700

zusti istoriuli TariRi, Tu rodis gaixsna pirveli afTiaqi TbilisSi saarqivo masalebSi jerjerobiT ar aris mikvleuli, magram safiqrebelia, rom gaixsna 1806 wlis ianvarSi, ,,radgan graf koCubeis Tavad cicia-novisadmi mimarTvidan Cans [25], rom 1806 wlis TebervalSi yofil mariam dedofliseul baRSi ukve arsebobda laboratoria da moi-poveboda samkurnalwamlo mcenareebi” [26].

saarqivo masalebSi aseve ar aris mik-vleuli, Tu sad gaixsna afTiaqi. cnobilia, rom afTiaqisTvis sakuTari Senoba, miuxeda-vad saTanado Tanxis gaRebisa, jer kidev 1809 wlis ivnisSi ar yofila damTavrebuli [27]. ,,mxolod aRvniSnavT, rom 1832 wels afTiaqi moTavsebuli iyo naqiraveb Senoba-Si, romelic ekuTvnoda vinme muntoevs, mcxovrebs meToTxmete klasisa da tfilisis pirvel nawilSi #439” [28].

saqarTvelos centraluri saarqivo ma-salebis xangrZlivad Seswavlam dagvarwmu-na, rom TbilisSi 1829 wlamde arsebobda mxolod erTi saxazino afTiaqi, romlisga-nac samkurnalwamlo nivTierebebiT da sxva samedicino saqonliT maragdeboda yvela samxedro hospitali, polki da hospitlis ganyofilebebi amierkavkasiis sinamdvileSi.

Tbilisis saxazino afTiaqi eqvemdebare-boda stavropolSi arsebul e.w. saafTiaqo inspeqcias [30].

1848 wlis 19 dekembers Tavadi Cernovi Tavad voroncovs atyobinebs, rom (momarTva #1841) saxelmwifom gaiziara voroncovis mier gamoTqmuli azri; gasca brZaneba sta-vropolSi saafTiaqo inspeqciis daxurvis Sesaxeb da yovelgvari farmacevtuli saq-meebi samoqalaqo uwyebis samkurnalo na-wils daumorCila, es ukanaskneli imave brZanebiT TbilisSi unda daarsebuliyo.

me-19 saukunis ociani wlebidan cnobilia, rom Tbilisis afTiaqSi umuSavia meafTiaqis Segirds aRaTon daviTis Ze aqimovs, xolo 1828 wlidan aznauri qaixosro blorZveli (blorZveliSvili) muSaobda Tbilisis sax-azino afTiaqSi pirveli klasis ufrosis mowafed. qaixosro blorZveli saqarTveloSi saafTiaqo saqmis pirveli qarTveli muSakia, romelsac xarkovis universitetis samedici-no fakultetis farmacevtul institutSi gamocdebis Cabarebis Semdeg 1834 wels mieni-Wa provizoris TanaSemwis wodeba [31].

pirveli Tavisufali saxiT movaWre kerZo afTiaqi TbilisSi 1829 wlis 6 maiss gaxsna provizorma flor igoris Ze Senbergma, ro-melmac miiRo privilegia, romlis mixedviT afTiaqis gaxsnis dRidan 15 wlis ganmavlo-baSi (e.i. 1844w.) aravis hqonda ufleba meore aseTi afTiaqis gaxsnisa [32, 33]. aqve gvinda mivuTiToT, rom 1830 wlisaTvis saqarTve-los teritoriaze arsebobda samxedro hos-pitalSi gaxsnili 8 afTiaqi.

Senbergma afTiaqi Tavisi privilegiiT 1838 wlis ianvarSi provizor karl Smidts mihyida. afTiaqi moTavsebuli iyo moqalaqe jayelis SenobaSi [34] erevnis moednisa (dRevandeli Tavisuflebis moedani) da xa-nis quCis (SemdegSi ganovis da bolos akaki wereTlis quCa) kuTxeSi.

karl Smidtma SeiZina ra afTiaqi, gadawy-vita iseTi samkurnalo mcenareTa baRis mo-wyoba, romelSic mcenareebi velurad ki ara, aramed baRis pirobebSi gaizrdeboda. rogorc Smidti, ise saxazino afTiaqic am mcenareebs sxva adgilidan iwerda. garda amisa, Smidtma miznad daisaxa Tavisi afTia-qisTvis Sesaferisi Senoba aego. Senobis asagebad gaweuli xarjebis sanacvlod ami-erkavkasiis mxaris mTavari sammarTvelosa-gan moiTxovda privilegiis gagrZelebas ki-dev aTi wliT, e.i. 1854 wlamde.

1838 wlis 12 noembris dadgenilebiT, Smidts uari eTqva Txovnaze [35].

aRniSnuli periodisaTvis qalaq SemaxSi Tavisufali saxiT movaWre afTiaqis gaxsnis aucileblobis sakiTxi daisva. mTavrobam winadadeba misca Smidts afTiaqis gaxsnaze, romelmac Tanxmoba ganacxada da moiTxova Tbilisis afTiaqisaTvis privilegiis vadis

Page 17: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

17  

7 wliT gagrZeleba, e.i. 1851 wlamde. amier-kavkasiis mxaris mTavari sammarTvelos sab-Wom Smidtis Txovna miiRo da winadadeba misca afTiaqi gaexsna ara ugvianes 1841 wlis pirveli maisisa. aRniSnuli dadgeni-leba ar gaiziara Sinagan saqmeTa samini-strom. Smidts SeeZlo gaexsna afTiaqi Se-maxSi da privilegia eZleoda ara Tbilisis, aramed Semaxis afTiaqze.

general golovinis ganmeorebiTi Sua-mdgomloba, SmidtisTvis SemaxSi Tavisufali saxiT movaWre afTiaqis gaxsnis nebarTvis Sesaxeb, Sewynarebul iqna graf stroganovis mier da gadawyda SemaxSi Tavisufali saxiT movaWre afTiaqis gaxsna privilegiiT, ro-melic 1851 wlis 6 maisamde gagrZeldeboda [36]. maSasadame, 1851 wlamde Tavisufali sax-iT movaWre meore afTiaqi gaixsneboda.

karl Smidts Tbilisis afTiaqSi samkur-nalwamlo nivTierebebis maragi Semohqonda moskovsa da peterburgidan. rac Seexeba saafTiaqo WurWels, moskovidan Camohqonda, magram misi gadmozidva did siZneleebTan iyo dakavSirebuli. amitom daisva sakiTxi misi adgilobrivi warmoebisaTvis. es is pe-riodia, rodesac general-maiori Tavadi erisTavi apirebda minis qarxnis agebas. am mizniT ostati hyavda gamowerili [37].

SemdgomSi aRniSnuli afTiaqi Smidtma mis sakuTrebaSi arsebul, lermontovis quCaze mdebare, samsarTulian SenobaSi gadaitana.

1872 wels karl Smidtma xsenebuli af-Tiaqi mihyida medicinis doqtors mixeil sergos Ze Saxparoniancs.

mixeili Saxparoniancma afTiaqi gadaita-na sergeevis quCze mdebare #8 SenobaSi.

eqimma Saxparoniancma afTiaqi 1892 wlis oqtomberSi mihyida farmaciis magnats fer-dinand ottens. afTiaqi moTavsebuli iyo moqalaqe adababovis SenobaSi (sololakis quCa #4).

1902 wlis agvistoSi f. ottenma afTiaqi gadaitana Tavis sakuTar (#8) saxlSi, ro-melic imave quCaze mdebareobda. afTiaqi dResac iq mdebareobs (qalaqis yofili #28 afTiaqi).

rac Seexeba TbilisSi meore Tavisufali saxiT movaWre kerZo afTiaqs, igi 1853 wels provizorma eizroxma gaxsna. marTalia af-Tiaqi patara iyo, magram kargad mowyobili laboratoria hqonda, sadac galenuri pre-paratebi da sxva medikamentozuri prepara-tebi mzaddeboda. [31] amave wlebSi ixsneba kidev erTi saafTiaqo maRazia (saTadarigo).

me-19 saukunis samocian wlebSi saqarTve-loSi iwyeba saafTiaqo qselebis gafarToe-ba.

1862 wlis seqtemberSi qalaq axalcixeSi afTiaqi gaxsna provizorma ivane maisuraZem (afTiaqis gaxsnis nebarTva miiRo 1862 wlis 15 ivniss). ivane maisuraZe, romelsac umaR-lesi farmacevtuli ganaTleba strasburgis universitetSi hqonda miRebuli, pirveli qarTveli provizori iyo, romelsac im pe-riodisTvis sakuTari afTiaqi hqonda.

ivane maisuraZem saafTiaqo saqme da far-macia samive Svils Seaswavla. erT-erTi, romelsac miRebuli hqonda provizoris Ta-naSemwis wodeba (1877w.), 1878 wlidan gana-gebda axalcixis afTiaqis ganyofilebas ab-asTumanSi. ivane maisuraZis gardacvalebis Semdeg (1886w.) afTiaqs misi Svili ganagebda.

saqarTveloSi TandaTanobiT farTovde-boda saafTiaqo qseli, amas adasturebs is, rom 1863 wlisaTvis saqarTveloSi sul 15 afTiaqi yofila. aqedan TbiliSi _ 5; TiTo-TiTo ki _ axalcixeSi, gorSi, duSeTSi, qu-TaisSi, soxumSi, siRnaRSi, ozurgeTSi, zug-didSi, baTumSi, borCaloSi.

1868 wels ruseTis imperiaSi gamoqveynda kanoni soflad samedicino daxmarebis mo-wyobis Sesaxeb. 1870 wlisaTvis saqarTvelo-Si arsebuli 23 afTiaqidan, soflad mxo-lod 2 afTiaqi funqcionirebda. aTi wlis Semdeg, e.i. 1880 wlisTvis saqarTveloSi 26 afTiaqi muSaobda, TbilisSi _ 8, quTaisSi _ 3, sabazro qalaqebSi _ TiTo-TiTo.

TelavSi pirveli afTiaqi 1877 wels gaixsna, afTiaqis mepatrone iyo vinme Juli-ni [38, 39]. misgan afTiaqi provizor dilers uyidia, am ukanasknelisgan ki _ eqim platon volxovs.

1880 wlis 26 Tebervlidan mefis ruseTis mier damtkicebul iqna kanoni amierkavkasiis guberniebSi, soflad samedicino daxmarebis mowyobis Sesaxeb. 1884 wlidan saqarTvelos soflebsa da dabebSi (cxinvali, voroncov-ka, veliscixe da sxva) moewyo avadmyofTa mimRebi afTiaqi.

1887 wlisaTvis saqarTveloSi ukve 44 afTiaqi funqcionirebda, 23 qalaqad (Tbi-lisSi _ 10), 21 _ soflad.

1890 wels eqim niko jandieris iniciati-viT sofel veliscixeSi afTiaqi gaixsna.

1891 wels saqarTveloSi ukve arsebobda 67 afTiaqi, aqedan qalaqad _ 39; soflad _ 28. 1900 wlisaTvis erTi wamlis Rirebuleba saSualod Seadgenda 90,10 kap. oqroTi.

1900 wels provizorma iakob Sleiferma waRverSi gaxsna afTiaqi, 1907 wels baku-rianSi _ i. CxeiZem.

1870 wels saqarTveloSi funqcionirebda 23 afTiaqi, soflad _ 2, qalaqad _ 21. 1880 wels 26 afTiaqia, aqedan TbilisSi _ 8; qu-TaisSi _ 2; TiTo afTiaqi _ sabazro qala-

Page 18: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

18  

qebSi. 1887 wlisaTvis sul saqarTveloSi 44 afTiaqia, aqedan qalaqebSi 23 (TbilisSi _ 10), xolo soflad _ 21 [31].

me-20 saukunis dasawyisisTvis TbilisSi 31 afTiaqi da 4 saafTiaqo maRazia-sawyobi yofila. 1905 wlis Tbilisis saqalaqo cno-barSi miTiTebulia afTiaqebis misamarTebi da mflobelebi, romelic im periodisTvis funqcionirebda:

1) a.s. astakovis (voroncovis 10); 2) n.i. bazgerovis (riyeze); 3) f.k. da f.a. geinebis (erevnis moedani); 4) e.r. zemelis (veris daRmarTis da olRas quCis kuTxeSi); 5) s.i. zenevizis (madaTovis quCaze); 6) n.e. ivanesia-nis (golovinis prospeqti); 7) i.i. korJ-iakuboviCis (avWalis 103); 8) e.e. makeris (vo-roncovis ZeglTan); 9) v.l. vilaretis (lo-ris meliqovis 9); 10) f.k. ottebis (solola-kis 8); 11) v. k. preisbergis (somxuri bazari); 12) v.g. zurabovis (golovonis prospeqti 14); 13) i. varTanovis (mixeilis prospeqti 149); 14) i.x. isaevis (wyneTis 11); 15) v.a. koCinevis (voroncovis moedani 21); 16) kavkasiis amxa-nagobis (mixeilis prospeqti 66 da erevnis moedani); 17) i.k. xizanovis (avWalis quCa); 18) k.s. makarovis (mixeilis prospeqti); 19) a.l. Caganovis (mixeilis prospeqti); 20) a.b. Six-anovis (mixeilis prospeqti 168); 21) z.e. rostomovisa da kompaniis (mixeilis pros-peqtisa da vagzlis quCis kuTxeSi); 22) s.a. caturianis (nekrasovis 23); 23) i.s. makaria-nis (avWalis 50); 24) g.a. popovis (mixeilis xidTan); 25) a.i. Cugunovis (olRas 28); 26) g.a. pirogovis ((yofili) olRas 6); 27) a.f. fo-sisa da kompaniis (olRas quCa); 28) Zmebi xamgalovebis (golovinis prospeqti 38); 29) i.a. iSxanovis (golovinis prospeqti 20); 30) a.e. rostomovis (puSkinis quCa); 31) e.z. zelkinis (olRas 36).

saafTiaqo maRaziebi da sawyobebi: 1) m.k. aristovis (mixeilis prospeqti

104); 2) p.n. arnoSiZis (samanis moedanze); 3) l.i. brounis (mixeilis prospeqti 164); 4) afTiaqTa amxanagoba (riyeSi).

ar SeiZleba ar aRiniSnos, rom me-20 sau-kunis dasawyisisTvis Tbilisis saafTiaqo qseli farTovdeba. 1912 wlisaTvis TbilisSi gaCnda axali afTiaqebi:

1) s. b. ambramsonis (mixeilis prospeqti 52. elsmeni 4-01); 2) b. p. benzes (lermontovis 17, el. 12-13); 3) i. s. gvancelaZis (19 Teber-vlis 48); 4) f. k. glezeris (rutovisa da Cerqezovis kuTxeSi); 5) s. s. grJenZicis (ki-roCnis 16. el. 8-90); 6) s. m. derereris (eli-sabedis 104); 7) g. o. jorgovis (Rvinis aR-marTi. el. 1-10); 8) a. d. libixis (madaTovis 7, el. 11-07); 9) i. S. novinskis (sasamarTlos 22); 10) g. d. preJseckis (kroJenSternis 1); 11) i.d. simxoviCis (nikolozis 7, el. 10-84);

12) i.m. Sneideris (mixeilis prospeqti 144); 13) i.i. iakuboviCis (Cerqezovis 87, el. 9-08) [39].

1917 wlidan dedamiwis 1/6-ze Zirfesvianad Seicvala sazogadoebrivi mowyobis struq-tura. cvlilebebi Seexo mTel sazogadoe-briv ganviTarebas da, ra Tqma unda, saaf-Tiaqo saqmesac. mas Semdeg, rac ruseTSi oqtombris revoluciam gaimarjva, 1921 wels 25 Tebervals saqarTveloSi Semovida wi-Teli armia da sabWoTa xelisufleba daa-myara, daiwyo axali periodi qarTveli xalxis cxovrebaSi, kerZod ki saafTiaqo saqmis ganviTarebis saqmeSi, romelic yo-velmxriv Seswavlas moiTxovda.

zemoT moTxrobili saqarTveloSi pirve-li afTiaqis gaxsnis istoria narkvevadac ki ar SeiZleba CaiTvalos, es mxolod mo-naxazia. saqarTveloSi saafTiaqo saqmis sa-fuZvliani istoria saerTod da kerZod af-Tiaqis gaxsnis saqme specialist mkvlevarTa Semdgomi muSaobis saqmea. rac Seexeba Cven mier aRniSnuli sakiTxis dayenebas Tezise-bis saxiT, ganpirobebuli iyo mxolod erTi surviliT, naTlad warmogvedgina ramdenad aqtualuri da saWiro iyo farmacevtuli sakiTxis srulyofili Seswavla saerTod da kerZod saqarTveloSi. ixsneboda afTia-qebi, TavisTavad ismeboda misi samamulo kadrebiT dakompleqtebis sakiTxi.

3. daskvna 1. saarqivo masalebze dayrdnobiT dad-

genilia, rom pirveli saxazino afTiaqi TbilisSi 1805 wlis damlevs an 1806 wlis dasawyisSi gaixsna.

2. pirveli Tavisufali saxiT movaWre kerZo afTiaqi TbilisSi 1829 wlis 6 maiss gaixsna.

3. meore Tavisufali saxiT movaWre ker-Zo afTiaqi TbilisSi 1853 wels gaixsna, sa-dac amzadebdnen galenur preparatebs da zogierT sxva samkurnalwamlo saSualebebs.

4. XX saukunis dasawyisisaTvis Tbi-lisSi moqmedebda 31 afTiaqi da 4 saafTiaqo maRazia-sawyobi.

literatura 1. saqarTvelos istoriuli narkvevi. Tbi-

lisi, 1970w., t. V. gv. 41. 2. saqarTvelos uaxlesi istoriis centra-

luri saxelmwifo arqivi (SemdgomSi Se-moklebiT ,,suicsa”). f. 678, an 1, saqm. 375, fur. 107-109.

3. ,,suicsa”, f.16, saqm. 2725, fur. 55. 4. ,,suicsa” f.16, saqm. 8888, fur. 45. 5. ,,suicsa” f.16, saqm. 8888, fur. 46. 6. ,,suicsa” f.16, saqm. 8888, fur. 71.

Page 19: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

19  

7. saqarTvelos sabWoTa enciklopedia. Tbi-lisi, 1977w., t.me-2, gv. 16.

8. Кобертъ  Р.Ф.  Методы  прописывания  лькарствъ  и рецептура. М., 1894г., стр.14.  

9. Криков  В.  И.,  Прокопишин  В.И.  Организация  и экономика фармации. М., 1991г., стр.6. 

10. i. quTaTelaZe. samkurnalwamlo formaTa teqnologia. Tbilisi, 1946w. gv. 192.

11. Томашевский В. В. Аптекарский приказ в XVII веке. Диссертация.  Ленинградский  Государственный университет имени А.А. Жданова. Л., 1952.  

12. Большая советская энциклопедия. М., 1970г., Т. 2, стр .138. 

13. Левинитейн И.И. История фармации и организа-ция фармацевтического дела. М. - Л., 1939г., стр. 96.

14. Семенченко В. Ф. История фармации. М., 2003г. – 336 с.  

15. m. TamaraSvili. istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris. Tbilisi, 1902w.

16.  Алхазов  И.  Краткий  исторический  очерк  врачеб‐ново дела в Грузии // Кавказский Вестник, 1901г., №9, с. 50. 

17. z. WiWinaZe. ,germaneli doqtori iakob reinegsi, mefe erekles karzed rusTagan komisrad da ministrad daniSnuli sa-qarTveloSi”. tiflisi, 1920w. gv. 10.

18. k. sandomisaSvili. saqarTveloSi saafTi-aqo praqtikisa da farmaciis ganviTarebis zogierTi sakiTxi. Tbilisi, 1982w. gv. 53, gv. 47. 

19. ,,551.Объяснение истоинений высочайшаго павел‐чния,посльдовавшого  къ  ген.л.  Кноррингу,  объ управление  Грузиею  бь  12  ден  сентября  1801  го‐да.”  Акты,  собранные  Кавказскою  археографичес‐кью коммиссиею. Тифлисъ, 1870, Т. 4, стр. 104.  

20. Акты,  собранные  Кавказскою  археографическою коммиссиею. Архивъ  Главного  управления намьс‐тника кавказского. Тифлисъ, 1866 г, т.1, стр. 446. 

21. Рапортъ к.  с. Коваленскаго кн. Цицианову, отъ 18‐ 20  июня  1803  года,  №396.  Акты,  собранные Кавказскою  археографическою  коммиссиею.  Ар‐хивъ  Главнаго  управления  намьстника  кавказс‐кого. Изданъ под редакциею предсьдателя комми‐ссии Ад. Берже. Тифлисъ. 1868г. Т. 2. стр. 252. 

22. Донесение  кн.  Цицианова  министру  внутренних делъ  оть  28‐20  февраля  1805  года,  №217.  Акты, собранные Кавказскою археографическою комми‐ссиею.  Архивъ  Главнаго  управления  намьстника кавказскаго. Тифлисъ, 1868г, томъ 2, стр. 252.  

23. Высочайше  утвержденный  докладъ  Министра Внутреннихъ делъ. О заведении аптеки въ Грузии‐ съ  приложениемъ  штата  оной.  Полное  собрание законовъ Российской империи, съ 1649 года. Т. 28 , 1804‐1805.  Печатано  въ  Типографии  2  отдьления собственной  его  императорскаго  Величества. Канцелярии, 1830г, стр. 1017. 

24. Докладъ  министра  внутрених  делъ  Е.  И.  В.  (На подлиномъ  написано  собственною  Е.  И.  В.  рукою тако:  «Быть  по  сему  –  Александръ  В.  С.  – Петербургъ, 5‐го мая 1805 года). Акты, собранные Кавказскою  Археографическою  коммиссиею.  Ар‐хивъ Главнаго управления намьстника кавказскаго. Тифлисъ, 1868г, стр. 254.  

25. Отношение  гр.  Кочубея  кь  кн.  Цицианову,  оть 28‐20  февраля 1806г, №22.  Акты,  собранные  Кавказ‐скою  Археографическою  коммиссиею.  Архивъ Главнаго  управления  намьстника  кавказскаго. Тифлисъ, 1868г, стр. 252.  

 26.  i. quTaTelaZe. masalebi saqarTveloSi farmaciis istoriisaTvis. iovel quTaTe-laZe. SromaTa krebuli, Tbilisi, 1972w., naw. I, gv. 296.

27. «126,Отношение  ген.  Тормасова  къ.  Кн.  Кураки‐ну,  отъ  26  го  июня  1809года,  №22».  Акты, собранные  Кавказскою  археографическою  коми‐ссеиею  архивъ  Главного  Управления  намьстника Кавказского. Тифлисъ, 1870г., т .4 стр. 104. 

28. i. quTaTelaZe. masalebi saqarTveloSi farmaciis istoriisaTvis.  iovel quTaTe-laZe. SromaTa krebuli. naw. I. Tbilisi, 1972w., gv. 297. 

29. Проект учреждения в Грузии казенных аптек. Акты собранные Кавказскою археографическою комми‐ссиею.  Архивъ  Главного  Управления  намьстника кавказского. Тифлисъ, 1878г., Т.7, ч. 1, стр. 224. 

30.  Отношение  кн.  Чернычева  к  Воронцову  от  18 декабря  1846г.  Акты,  собранные  Кавказскою археографическою  комиссиею.  Архивъ  Главного управления  намьстника  Кавказкого.  Тифлисъ, 1885г., т. 10, стр. 223  

31.  vl. JRenti, p.Ggelbaxiani, i. tatiSvili. medicinis ganviTareba saqarTveloSi da qarTveli eqimebi. Tbilisi, 1971w., gv. 544. gv. 545.

32. Отношение  ген.  Головина  к  гр.  Строганову  от 18/07‐  1840г,  №343.  Акты,  обранные  Кавказскою археографическою  коммиссиею.  Архивъ  Главного управления  намьстника  кавказского.  Тифлисъ, 1888г., т. 11, стр.69  

33. ,,suicsa” f.471, an 1 saqm. Ffur. 34. i.  quTaTelaZe. masalebi saqarTvelos

farmaciis istoriisaTvis. iovel quTaTe-laZe. SromaTa krebuli, naw. I. Tbilisi, 1972w., gv. 305.

35.  Акты,  собранные  Кавказскою  археографического каммиссиею.  Архивъ  Главного  Управления  намь‐стника кавказского. Тифлисъ, 1866, т. 1, стр. 69. 

36. Тож, гр. Строганова кч. Ген.‐л. Брайка отъ 6‐го мая, 1841  года,  №253.  Акты,  собранные  Кавказского археографическою  коммиссиею.  Архивъ  Главного управления  намьстника  кавказского.  Тифлисъ, 1884г., т.9, стр.72. 

Page 20: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

20  

37,  ,,Отношение  гр. Кочувея кь  ген.  Ермолову оть 10‐20  января  1821  года,  №1”.  Акты  собранные Кавказского  археографического  комиссиею.  Ар‐

хивъ  главного  управления  намьстника  кавказ‐ского. Тифлисъ, 1874г., т.6, стр. 274  

38. g. gawerelia. Zveli Tbilisis afTiaqebi. gazeTi ,,Tbilisi”, 31 dekemberi, 1985 w.

 

  UDC 615.1 PHARMACY BUSINESS DEVELOPMENT IN TBILISI PROVINCE (1846‐1920) M. Nebieridze, R. Skhiladze  

Resume:  In 1811 Tbilisi Province  included Tbilisi, Telavi, Signagi, Gori and Ananuri districts and Borchalo, Sham‐shadilipi and Kazakh stations of Elizabethpole Region.  

The existence of medical culture in Georgia is confirmed in historical materials: “Ustsoro Karabadini”, “Tsigni Saa‐kimo”, “Medical Book” of Zaza Tsitsishvili‐Panaskerteli and “Iadigar Daudi” of David Bagrationi. 

The first pharmacy  in the world was opened  in Arabia  in 754,  in Russia ‐  in 1581. In 1740 the catholic missioners opened the first pharmacy in Georgia called “Tsamalt Khani” (house of medicine)  

In 1806  the  first government pharmacy was opened  in Tbilisi and  in 1829 there was opened  the  first  free  trade pharmacy and the second one was opened in 1853. In 1862 the free trade pharmacy was opened in c. Akhaltsikhe. 

In 1863  there were 15 pharmacies  in Georgia – 5  in Tbilisi and  the others  in Akhaltsikhe, Gori, Dusheti, Kutaisi, Sokhumi, Signagi, Ozurgeti, Zugdidi, Batumi, Borchalo. In 1890 the pharmacy was opened in Velistsikhe.  

In 1891 there already were 67 pharmacies in Georgia. 39 of them were in the cities and 28 were in the villages. At the beginning of the XX century there already were 31 pharmacies and 4 pharmacy shops‐storehouses in Tbilisi.  Key words:    government pharmacy;  free  trade  private  pharmacy;  privileged  pharmacy; Georgian medical  de‐

partment.  

  УДК 615.1 РАЗВИТИЕ АПТЕКАРСКОГО ДЕЛА В ТБИЛИССКОЙ ГУБЕРНИИ (1846‐1920) Небиеридзе М., Схиладзе Р.  

Резюме:  К  1811  году  в  Тбилисскую  губернию  входили:  Тбилисский,  Телавский,  Сигнагский,  Горский  и Ананурский округи, а также дистанции Борчало, Шамшадили и Казаха Елизаветского округа. 

Исторически известно о медицинской культуре Грузии, это действительно подтверждают дошедшие до нас исторические  памятники:  "  Усцоро  карабадини",  "Врачебная  книга",  "Лечебная  книга"  Зазы  Панаскертели‐Цицишвили и "Иадигар дауди" Давида Багратиони. 

Первая аптека в мире открылась в 754 году в Аравии. В России в 1581 году. Первую аптеку в Грузии открыли католические миссионеры в 1740 году и назвали "Цамалт хани" (т.е. дом лекарств). 

В 1806 году в Тбилиси открылась первая казённая аптека, а в 1829 году ‐ уже свободно торгующая аптека. В Тбилиси вторая свободная аптека открылась в 1853  году. В 1862  году свободная аптека открылась уже и в  г. Ахалцихе. 

В 1863  году в Грузии уже 15  аптек  ‐ 5 из них в Тбилиси, и по одной в Ахалцихе,  Гори, Душети,  в Кутаиси, Сухуми, Сигнаги, Озургети, Зугдиди, Батуми и в Борчало. В 1860 году аптека открылась и в селе Велисцихе.  

В 1891 году в Грузии уже существовало 67 аптек. Из них 39 в городе, и 28 в сёлах. В начале XX века в Тбилиси уже существовали 31 аптека и 4 аптечных магазин‐складов.  Ключевые слова:  казначейская аптека; свободная торговля в форме частных аптек; аптека с привилегией; 

лечебное управление Грузии.  

  

Page 21: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

21  

uak 666.95 bunebrivi da xelovnuri qromoforebis gamoyenebis perspeqtivebi ferwerasa da tixrul teqnikaSi s. sanaZe, g. gafrindaSvili qimiuri da biologiuri teqnologiebis departamenti, saqarTvelos teqnikuri universiteti, saqarTvelo, 0175, Tbilisi, kostavas 69 E‐mail: [email protected] 

 

 reziume: ganxilulia mxatvrul minan-

qrebsa da ferweraSi gamoyenebuli bunebri-vi da xelovnuri qromoforebi (pigmentebi). naCvenebia maTi sinTezis xerxebi, aRwerilia Zvirfasi qvebi da liTonebi xelovnebis ma-Rali xarisxis namuSevrebis Sesamkobad.

sakvanZo sityvebi: gliptika; pigmenti; Zvirfasi liTonebi da qvebi; auripigmenti; kinovari; qromofori; aqceptori.

1. Sesavali ,,Cven kacTa mogvca qveyana

gvaqvs uTvalavi feriTa”

SoTa rusTaveli

vin ar moxiblula da aRtacebaSi ar mo-sula Cveni ulamazesi bunebis momajadoe-beli ferebiT, ,,ca firuz, xmeleT zurmux-to”, saqarTvelos bulbulis, akakis es ukv-davi sityvebic ki ver amowuravs mis si-diades da mSvenierebas.

sur. 1. vercxlze datanili minanqrebi. 8000C

sur. 2. Seferili bunebrivi mineralebi

Page 22: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

22  

dedamiwis mTa-bars uTvalav ferebad Re-bavs mineraluri qan-pigmentebi anu qromo-forebi, romelTac oqsidebis an hidrooqsi-debis saxiT fers aZlevs perioduli siste-mis gardamavali elementebi.

uZvelesi droidan kaSkaSad SeRebili bu-nebrivi qvebi ipyrobda adamianis yuradRebas. jer kidev antikuri xanis adamiani iyenebda maT samkaulebad da kldeebis mosaxatavad, xolo uZvelesi Zeglebi naTeli dadasture-baa imisa, rom adamianebma iswavles qvebis ga-moyeneba ara marto pirveli saiuveliro da gliptikuri nakeTobebis dasamzadeblad, ara-med temperul saRebavebSic, romlis gamoyene-bis istoria 3500 welze mets iTvlis. dResac gancvifrebas iwvevs Zveli egviptelebis, asi-rielebis, berZnebisa da sxva xalxebis mier damuSavebuli kaSkaSa da mdgradi mineraluri saRebavebi. magaliTad, cnobili warwerebi eg-vipteli faraonebis sarkofagebze Sesrule-bulia bunebrivi mineralebisagan damzadebu-li temperuli saRebavebiT. pirvel mineral-SemRebavebad iyenebdnen carcs, sxvadasxva feris rkinis oqras, lazurits da singurs.

jer kidev Zv.w. II saukuneSi Zveli Cinele-bi gadalaxavdnen ra pamiris uReltexilebs, gadadiodnen dRevandeli yirgizeTis teri-toriaze imisaTvis, rom samSobloSi waeRoT im droisaTvis cnobili sabados (xaidarkani) kinovari, romelic, badaxSanis lazuritTan erTad, didi saqaravno gzebiT SehqondaT Sua saukuneebis evropasa da bizantiaSi. am pe-riodSi kinovaris da lazuritis gamoyenebiT damzadebuli mineraluri saRebavebi Zalian Zvirad fasobda da vaWrobis meSveobiT ic-vleboda wona woniT bajaRlo oqroze.

temperuli saRebavebiT qmnidnen TavianT ukvdav xelovnebis nimuSebs aRorZinebis pe-riodis genialuri mxatvrebi: leonardo da vinCi, miqelanjelo, ticiani, rafaeli, ko-rejo da sxvebi.

2. ZiriTadi nawili Znelia SevafasoT qvis roli adamianis Ca-

moyalibebis istoriaSi, rogorc homo sapiens. ,,qvasac gaaCnia Tavisi istoria, magram is cxovrobs CvenTvis Znelad gasagebi da rTu-li cxovrebiT”, werda didi mecnieri, geoqi-mikosi da mineralogi, akad. a. fersmani.

kaabis (musulmanuri taZari meqaSi) aRmo-savleTis kedlis marcxena kuTxeSi moCans mooqruli karebi, misi zRurblis odnav dabla, wris formis niSaSi, romelSic Zne-lad SeiZleba Seyos adamianma Tavi, inaxeba wminda Savi feris qva – al-xajar-ul-asvadi.

Seexon mas tuCebiT, ocneboben mTeli msoflios mlocvel-musulmanebi. es araa martivi da advili. mxolod yvelaze amtan da sazrian adamians SeuZlia moxvdes ta-ZarSi da xeliT mainc Seexos wminda qvas. religiuri legenda amtkicebs, rom kaabis qva musulmanebs meSvide cidan gamougzavna alahma. es iyo angelozi, romelmac ver moaRwia dedamiwamde, gzaSi daiwva da Sav

natexad gardaiqmna [1]. Cveni winaprebi farTod iyenebdnen Zvirfas

da naxevrad Zvirfas qvebs xatebis, jvrebis da sxva saeklesio siwmindeebis Sesamkobad. daviT aRmaSenebelma Tavisi Zvirfasi qvebi da Tval-margaliti uanderZa xaxulis xats, romelsac analogi ar moeZebneba mTel msoflioSi grandiozulobiT da siwmindee-bis mravalferovnebiT tixrul mominanqreba-Si: ,,Cemni lalni da Tvalmargalitni xax-ulis RvTismSoblisadmi Semiwiravs”. sionis RvTismSoblis xatis Sesamkobad gamoyenebu-lia: almasi-43, almadini-124, zurmuxti-116, lali-249, topazi-52, hiacinti-17, ameTvisto-1, firuzi-62, aTasobiT margaliti.

Zvirfasi qvebis fersmaniseul klasifika-cias safuZvlad daedo maTi sikaSkaSe, el-vareba, gamWvirvaloba, Suqgabneva, dawaxna-gebisa da gakrialebis unari, simagre. ga-moiyofa sami klasi:

1. almasi, safironi, lali, zurmuxti, qrizoberili, aleqsandriti, keTilSobili Spineli, evklazi da margaliti;

2. topazi, akvamarini, berili, wiTeli turmalini, lebentoidi, fenakiti, ameTvisto (sisxlisferi), almadini, uvaroviti, hiacin-ti, keTilSobili opali, cirkoni, spoumeni da sxva;

3. finezi, mwvane da poliqromuli turma-lini, Zowi, kordieriti, kianiti, epiditi, dioptazi, mTis broli, kvarci, ameTvisto (Ria), qalcedoni, aqati, sardioni, naxevrad opali, giSeri da sxva.

miwis siRrmidan mopovebul Zvirfas qvebs vaWrebi aqlemTa qaravnebiT ezidebodnen, sai-danac isini indoeTis rajTa darbazebSi, ira-nis SahTa sasaxleebSi an otomaniis imperiis meufeTa xelSi vardeboda.

ar SeiZleba ar movixsenioT oqro da vercxli, rogorc minanqris Zlier SemRebavi liToni. saerTod cnobilia, rom SemRebavi nivTierebebi xasiaTdeba araerTgvarovani Se-Rebvis unariT. magaliTad, vercxlis SeReb-

vis intensiuroba maRalia – 0,1%; AgCl minan-qars aniWebs sakmao intensiur yviTel fers, xolo analogiuri feris misaRebad saWiroa

Page 23: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

23  

10%-mde  Sb2O3. gansakuTrebiT Zlierad Rebavs minanqars oqro, romelic SeRebvis intensiu-robiT aRemateba yvela nivTierebas. 0,04% oq-ro sakmarisia, rom miviRoT ,,sqlad” SeRe-bili gamWvirvale wiTeli minanqari e.w. ,,oq-ros lali”.

miuxedavad gavrcelebuli azrisa, buneba-Si oqros raodenoba arcTu cotaa. kacob-riobis aTaswleuli istoriis ganmavlobaSi adamianebis mier mopovebuli oqros raode-noba Seadgens ara umetes erT memilioned

nawils, romelic Sedis dedamiwis qerqSi [2]. oqros didi maragebia marilebis saxiT msoflio okeaneSi. yovel oc tona wyalSi oqros Semcveloba 1 miligramia. gamoTvli-lia: Tu mTeli oqro, romelsac Seicavs zRvebi da okeaneebi gaunawildebaT dedami-wis yvela mcxovrebs, TiToeuls ocdaTxuT-meti tona Sexvdeba.  

granitisa da kvarcis ZarRvebis daSlisas, oqro, mdgradobisa da maRali kuTri wonis gamo, qviSrobebSi gadadis da qviSebis qveda fenebSi grovdeba. miwis qerqis SreebSi moZravi wyalxsnarebi qimiurad masze TiTqmis ar moqmedebs. qanebsa da madnebSi gvxvdeba TviTnabadis saxiT (5 g-ze meti wonis oqro TviTnabadad iTvleba). 1869 w. avstraliaSi ipoves oqros lodi, romelic 100 kg iwonida. sami wlis Semdeg iqve ipoves msoflioSi yvelaze didi TviTnabadi oqro e.w. 285kg wonis ,,holtermanis” fila.

saqarTveloSi oqros nivTebi brinjaos xanidanaa (Zv.w. III-II aTaswl.) cnobili. romaeli istorikosi apiane (ax.w. II s.) aRwers pompeusis laSqrobas miTridates winaaRmdeg da aRniSnavs: ,,kavkasiis mraval mdinareSi aris oqro mcire marcvlebis saxiT, adgilobrivi mkvidrni aTavseben mdinareSi sqelbewvian cxvris tyavs da amgvarad agro-veben oqros, romelic am tyavSi rCeba”. Zvel qarTulSi matyls sawmisi erqva, aqedan – Tqmuleba oqros sawmisze.

Zvel istoriul wyaroebSi mravladaa faq-tebi, romlebic saqarTveloSi oqros far-Tod gavrcelebasa da gamoyenebas adastu-rebs. plutarqes cnobiT, Zv.w. 65 wels qar-Tlis mefe artokma romaelTa sardals pompeuss miarTva oqros taxti, magida da sareceli. xolo ax.w. II saukuneSi farsman mefem romis imperators uZRvna oqros savar-

Zeli da oqroTi Semkuli mosasxami [3]. oqros, rogorc uqrobelobisa da uxrwne-

lobis simbolos, didi gamoyeneba hqonda adreul da Sua saukuneebis tixruli momi-nanqrebis sferoSi. Ooqros fuZeze da oqro-

save tixrebiT damzadebul mominanqrebis xelovnebas savsebiT marTebulad miiCneven Zveli qarTuli dekoratiuli xelovnebis mwvervalad. qarTul minanqars raodenobiT, mxatvruli RirsebiTa da mecnieruli mniS-vnelobiT msoflioSi erT-erTi pirveli adgili uWiravs. tixrul minanqarTa nimuSebi oqroze SemogvrCa calke xatebisa da mi-nanqris medalionebis saxiT, romlebic amko-ben Zveli xatebis moWedilobebs, xelnawerTa ydaWedilebs, jvrebs, panagiebs, sanawileebs

da a.S. [4 ]. sxvadasxvaferad SeRebili bunebrivi

qvebi, Zvirfasi liTonebis qimiuri naerTebi da sxva, rogorc minanqrebis SemRebavi danamatebi, miekuTvneba mineraluri saReba-vebis klass, romlebsac, dRemde cnobili xuTi kategoriis qromoforebidan (mcenare-uli, cxoveluri, mineraluri, mcenareul-mineraluri, naxSiris), didi upiratesoba eniWeba. bunebrivi mineraluri saRebavebi xasiaTdeba mdgradobiT sinaTlis, tempera-turis, qimiuri agentebis da sxva upirate-sobiT.

q. antverpenis muzeumSi, rogorc Zvirfasi reliqvia, inaxeba rubensis sagzao Cemodani, romelSic didi mxatvris mier Segrovebuli sxvadasxva saxis bunebrivi saRebavebia Semo-naxuli. aRsaniSnavia, rom mineralur saReba-vebs SenarCunebuli aqvs pirvandeli saxe, xolo organuli warmoSobis _ sagrZnoblad gauferulda.

magram bunebriv mineralur saRebavebs aqvs seriozuli nakli – ar aqvs feris erTgvarovani toni (porfireuli struqtura) da stabiluri Sedgeniloba. fxvnilisebr mdgomareobaSi gadayvanili da gulmodgined garecxilic ki sakmao raodenobiT Seicavs gamaWuWyianebel mineralebs, romlebic maT sikaSkaSes amcirebs. didi Sromaa saWiro, rom bunebrivi mineraluri saRebavebi miyva-nil iqnes xarisxian kondiciamde (kirqvis mosacileblad xSirad aucilebelia maTi mJavebiT damuSaveba).

garda zemoaRniSnuli siZneleebisa, rome-lic bunebrivi mineraluri saRebavebis miRe-bas axlavs, maTi maragi msoflio masStabiT didad Semcirebulia, xolo zogierTi dRes aRarc arsebobs.

Cveni yuradReba miiqcia sulxan-sabas leq-sikonSi moyvanilma ganmartebam: ,,singori da singuri wiTeli saxatavia, vercxliswyalTa da gogirdTa cecxlSi gamoadnoben”, xolo g. CubinaSvili wers: ,,singuri – vercxlis-wyali da gogirdi, cecxliT Sezavebuli da

Page 24: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

24  

gawiTlebuli, ixmarebis samxatvro wamlad, kinovari”. aRniSnulma ganmartebam stimuli mogvca ferweruli saRebavebis sinTezis saq-meSi, perioduli sistemis gardamavali ele-mentebis safuZvelze, Segveqmna axali mimar-Tuleba _ Termuli damuSavebiT migveRo nebismieri ferisa da elferis saRebavi (pig-menti).

pigmenti ferweruli saRebavis ZiriTadi Semadgeneli nawilia. pigmentebidan, romelTa

struqtura analogiuria bunebaSi arsebuli mineralebisa SevarCieT iseTebi, romelTa kristaluri meseri xasiaTdeba maRali qimi-uri mdgradobiT, medegobiT maRali tempera-turis mimarT (lRobis temperaturamde ar iSleba) da gaaCnia Suqtexis maRali koefici-enti; aseTi mineralebia Spineli, Zowi, vile-miti da sfeni, romelTa parametrebi cxril-Sia mocemuli.

aqceptorebis kristaluri meseri

aqceptorebi Suqtexis koeficienti, n dnobis temperatura, 0C 

Spineli _ MgO•Al2O3 

Zowi _ 3CaO •Al2O3•3SiO2 vilemiti _ 2 ZnO•SiO2 sfeni _ CaO •TiO2•SiO2 

1. 8

1. 745

1. 830

1. 719

1850

1200

1220

1200-1250

SeniSvna: Spinelebis zogadi formula … +ΥΧ 32

24Ο da 442

2 Ο+Υ+Χ ; 2+Χ _ Mg, Zn, Fe, Mn, Cd, Cu, Co, Ni; 3+Υ  _ Al, Fe, Cr, V, Mo, W; 4+Υ  _ Sn, Ti, Zr. 

 aRniSnuli mineralebis gisosSi perio-

duli sistemis gardamavali elementebis (qromofori) SeyvaniT isini iReben damaxa-siaTebel Seferilobas. aqceptorebTan fe-ris matarebeli elementebis kavSiri xorci-

eldeba maRal temperaturaze (900-14000C) myar fazaTa reaqciebiT, romelsac xels uwyobs specialuri mineralizatorebi sinTezis temperaturis mniSvnelovani SemcirebiT. Cven mier pirvelad gamoyenebul iqna 2_3% faravnis perliti.

pigmentebis amgvari gziT sinTezi saSua-lebas gvaZlevs xelovnurad miviRoT da aRvadginoT bunebrivi struqturis mtkiced SeRebili qromoforebi da amave dros struqturaSi SeviyvanoT iseTi gardamavali elementebi, romlebic bunebriv mineralebSi ar Sedis, rac sabolood gazrdis saReba-

vebis ferebis palitras [5, 6]. sailustraciod mogvyavs ramdenime feris

bunebrivi mineraluri pigmenti da misi ana-logi, miRebuli maRaltemperaturuli sin-TeziT:

wiTeli singuri HgS  (analogi nCdS∙CdSe)  – saRvTo msxverplis, cecxlisa da siyva-rulis simbolo;

yviTeli oqra, auripigmenti As2S3 (analogi

MgO∙Sb2O3)  – uxrwnelobis da uqrobelobis simbolo;

lurji laJvardi  (Mg,Fe)  Al2(PO4)2(OH)2  (ana-logi CoO∙  Al2O3) – zecis TvalSeudgamobis simbolo.

amasTan, es sami feri arsebiTad safuZve-lia speqtrisa da moicavs feris mTel diapazons da, rac mTavaria, am erTob-liobaSi ikvaleba wminda samebis sadide-beli, romelic qristianuli msoflmxedve-lobiT yovelive arsebulSi amoicnoba.

feris, rogorc fizikuri movlenis, war-moqmna dakavSirebulia nivTierebis gare eleqtronuli garsis deformaciasTan. Se-Rebvis (feris) dasaxasiaTeblad sakmarisia ganvsazRvroT misi gamWvirvaloba (an STan-Tqmis xarisxi) speqtris calkeul ferebTan mimarTebaSi. Tu feris cvla raodenobri-vad SegviZlia gamovsaxoT talRis sigrZiT, eleqtronuli garsis deformaciis sidide jerjerobiT SeuZlebelia gavzomoT. aRniS-nuli sakiTxis gadawyveta momavalSi saSua-lebas mogvcems davadginoT mineralebis ferTa cvlis zomiereba da survilisamebr vmarToT sinTezirebuli pigmentebis Sefe-riloba.…

Page 25: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

25  

warmodgenili ferweruli pigmentebi Ta-visufalia yovelgvari mavne minarevebisagan, ar saWiroebs winaswar gadamuSavebas da SesaZlebelia sasurvel farglebSi varegu-liroT iseTi parametrebi, romlebsac ga-damwyveti mniSvneloba aqvs saRebavis xaris-xis mimarT.

Zalze aqtualuria pigmentis kristalu-robis sakiTxi, vinaidan maszea damokidebuli saRebavis esTetikuri mxare. Camoyalibebuli kristaluri struqturis pigmenti dawvril-manebisas iZleva sxvadasxva xarisxis gam-Wvirvale namsxvrevebs an uwvriles krista-lebs. maTi zomebis, formis, orientaciis, gamWvirvalobis xarisxis, optikuri Tvisebe-bis mixedviT saRebavi iZens damatebiT efeqtebs: sikriales, ferebis TamaSs da sxva. ferweraSi mniSvneloba eniWeba SemRebavi fenis gamWvirvalobas. sxva xerxebiT miRe-buli saRebavebis didi umravlesoba ver akmayofilebs am moTxovnilebebs. kristalur dawvrilmanebul mineralebs SeuZlia aseve mogvces sxivisaTvis gamWvirvale SeRebili fena. am SemTxvevaSi sinaTlis sxivi ara marto TanamimdevrobiT gadis SeRebil fena-Si, aramed mravaljeradad gadatydeba uamrav kristalur nawilakebSi da qmnis siRrmuli gamosxivebis efeqts anu Siga naTebas. pig-mentis kristalurobis xarisxi did gavlenas axdens agreTve saRebavis dafarvis unarze. es ukanaskneli damokidebulia ara marto saRebavis fenaSi pigmenturi nivTierebis raodenobaze, aramed kristalebis zomebsa da maTi agregaciis formaze.

pigmentis optimaluri simyife da sisale mniSvnelovnad amartivebs saRebavis momza-debis process, vinaidan maTi 9_85 mkm-mde dawvrilmaneba SesaZlebelia ioli dasre-siT faifuris filebSi, romlebSic saRebavi praqtikulad ar WuWyiandeba (gamonaklisia pigmentebi, romelTa sisale >4,5).

pigmentebs moeTxoveba qimiuri neitra-loba urTierTSerevis dros anu sxvadasxva pigmentis nawilakebi ar unda Sevides erTmaneTTan arasasurvel reaqciaSi. 

pigmentebis mimarT zemoaRniSnuli moT-xovnebi SesaZlebelia mkacrad iqnes dacu-li SemuSavebuli novaciis gamoyenebiT.1

3. daskvna mravalsaukunovani praqtikuli gamocdi-

lebis safuZvelze, romelic exeba temperuli da zeTis saRebavebis gamoyenebas saeklesio da saero ferweraSi, mxatvrebi sinTetikur pigmentebTan SedarebiT (SeRebili afskis gamWvirvaloba, sinaTlis mimarT mdgradoba, qimiuri mdgradoba da sxva) upiratesobas aniWeben bunebriv mineralur pigmentebs (aseve mxatvruli mominanqrebis teqnikaSi).

aseTi Sedareba ar SeiZleba exebodes Cveni meTodiT sinTezirebul pigmentebs, vinaidan geologiuri procesebis evolucia, romelic gaiara oqram, glaukonitma, umbram, kinovarma, auripigmentma vulkanuri moqmede-bidan dRemde, SesabamisobaSi modis mtkice struqturis mqone pigmentebis sinTezTan.

warmodgenili meTodi aseve dakavSi-rebulia maRal temperaturul sinTezTan da ara kolbebsa da sinjarebSi mimdinare qimiuri reaqciebiT miRebul pigmentebTan.

literatura

1. Никулин Ф. Чудеса подлинные и мнимые. М.:

Молодая гвардия, 1978. - 71 с. 2. k. fersmani. saxaliso geoqimia. Tbilisi:

poligrafkombinati, 1952, gv. 197. 3. v. Zuxbaia. ganZi qarTuli miwisa. Tbilisi:

nakaduli, 1984, gv. 37. 4. S. amiranaSvili. xaxulis karedi. Tbili-

si: xelovneba, 1972. 5. s. sanaZe, g. gafrindaSvili, m. kekeliZe.

tixruli keramika (mina) da mxatvruli minanqrebi mtkice struqturis aqceptor-pigmentebis safuZvelze. saq. keramikosTa asociaciis me-2 saerTaSoriso konferen-cia, Tbilisi, 2009, gv. 85-92.

6. g. gafrindaSvili, s. sanaZe, m. kekeliZe. ferweruli saRebavebis sinTezi bunebri-vi aqceptor-mineralebis safuZvelze. sa-erTaSoriso samecniero-teqnikuri konfe-renciis Sromebi ,,axali teqnologiebi Tanamedrove mrewvelobaSi”, Tbilisi, 2010, gv. 101-104.

1 statiis Cabarebis momentSi cnobili gaxda, rom saqarTvelos inteleqtualuri sakuTrebis

erovnuli centris mier gacemulia patenti gamogonebaze _ ,,ferweruli pigmentebis sinTezi” (avto-rebi g. gafrindaSvili, s. sanaZe). 

Page 26: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

26  

UDC 666.95 PERSPECTIVES OF USING OF NATURAL AND SYNTHETIC CHROMOPHORES IN PAINTING AND PLI‐QUE‐A‐JOUR TECHNIQUE S. Sanadze, G.Gaprindashvili  

Resume: Natural and  synthetic  chromophores  (pigments) used  in painting and enameling are  considered. The methods of their synthesis are discussed, precious stones and metals used for decoration of high quality art work are described. 

 Key words:  glyptic; pigment; precious metals and stone; auripigment; vermilion; chromophore; acceptor.  

  УДК 666.95 ПЕРСПЕКТИВЫ  ИСПОЛЬЗОВАНИЯ  ПРИРОДНЫХ  И  СИНТЕТИЧЕСКИХ  ХРОМОФОРОВ  В ЖИВОПИСНОЙ И ПЕРЕГОРОДЧАТОЙ ТЕХНИКЕ Санадзе С., Гаприндашвили Г.  

Резюме:  Рассмотрены  синтетические  и  природные  окрашенные  пигменты,  применяемые  в  худо‐жественном эмалировании и живописной технике. 

 Ключевые слова:  глиптика; пигмент; драгоценные металлы и камни; аурипигмент; киноварь; хромофор; 

акцептор. 

  

  

Page 27: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

27  

uak 624 msxvilblokuri sacxovrebeli saxlebis seismomedegobis amaRlebis teqnologiuri gadawyveta a. soxaZe, l. maxvilaZe, g. niJaraZe, l. kaxiani samrewvelo da samoqalaqo mSeneblobis departamenti, saqarTvelos teqnikuri universiteti, saqarTvelo, 0175, Tbilisi, kostavas 69 E‐mail: [email protected] 

 

 reziume: ganxilulia msxvilblokuri 9-

sarTuliani sacxovrebeli saxlis seismo-medegobis amaRlebisaTvis saWiro samuSaoe-bis Catarebis mimdinareobis axali teqno-logiebis gamoyeneba da maTi ganxorciele-bis mimdevroba.

sakvanZo sityvebi: sacxovrebeli saxli;

seismomedegobis amaRleba; axali teqnolo-giebi; SeduReba; gaburRva.

1. Sesavali cnobilia, rom seismuri skalis daxvewis

samuSaoebis Catarebisas seismuri intensi-uroba ganxilulia, rogorc gruntis Seryevis Zalis klasifikacia, romelic xorcieldeba SezRudul farTobze dakvirvebiT moZiebuli efeqtebis safuZvelze. intensiurobis skala Seicavs garemoSi arsebul sagnebze sxvadasx-va simZlavris miwisZvraTa zemoqmedebis Sede-gebis aRweras. maTi moqmedeba Senobebis rye-vaze gamoiyeneba ryevis Zalis gasazomad.

imis gamo, rom ryevis Zala sxvadasxva regionSi sxvadasxvaa, Sedgenilia rukebi regionebis seismuri simZlavris sididis mixedviT. axali daraionebis rukebis Sedge-nisas saqarTvelos teritoria moxvda arse-buli 7-baliani zonidan 8 da 9-balian zo-nebSi [4]. amis gamo, 1990 wlamde agebuli yvela Senoba-nageboba moiTxovs seismomede-gobis amaRlebis RonisZiebis Catarebas.

2. ZiriTadi nawili Senobebis daproeqtebisas aucileblad ga-

saTvaliswinebelia samSeneblo teritoriis balianoba. miwisZvris dros Senobebis qce-vis analizisas didi mniSvneloba eniWeba nagebobebis dinamikur sixistes.

dinamikuri sixiste aris nagebobis ga-daadgilebis an mobrunebis sawinaaRmdego sidide. dinamikuri sixiste damokidebulia nagebobis gegmis zomasa da simaRleze.

dinamikuri sixistis xarisxisa da saku-Tari rxevis periodis mixedviT Senobebi iyofa xist da moqnil Senobebad.

dinamikuri sixistis sidide TavisTavad damokidebulia dinamikurobis koeficientis mniSvnelobaze

202

1

1 TT

β =−

, (1)

sadac 0T nagebobis sakuTari rxevis periodia;

T _ nagebobis iZulebiTi rxevis periodi. Tu Senobis dinamikurobis koeficienti

ar aRemateba 4,0=β wams, maSin Senoba xis-

tia, moqnili Senobis SemTxvevaSi β sidide 0,4 wamze [2] metia.

Senoba-nagebobebis dayofa rxevis perio-debis mixedviT SedarebiT ukeT aris Seswav-lili, radgan masSi gaTvaliswinebulia dina-mikuri sixistis yvela faqtori, maT Soris saZirkvlis gavlenac. gruntis damyoloba amcirebs Senobis dinamikur sixistes da adi-debs sakuTari rxevis periodis mniSvnelobas. cdebiT dadgenilia, rom 5_6-sarTulian msxvilblokur SenobebSi rxevis dros adgi-li aqvs Zvris deformaciebs [1]. misi rxevis periodi SeiZleba iyos 0,4 wamze meti, SeimC-neva Runvis deformaciebis gavlena da amde-nad maTi xist Senobebad CaTvla aramarTebu-lia, isini miekuTvneba naxevrad xist Seno-bebs. Tu msxvilblokur Senobebs davaproeq-tebT Tavisufali pirveli sarTuliT (dreka-di), rxevis periodi 0,4 wamze gacilebiT meti iqneba, ramac SeiZleba gamoiwvios seismuri datvirTvis Semcireba, rac saSualebas mogv-cems gavzardoT sarTulianoba da mSeneblo-bis SesaZlebloba 8_9-balian regionebSic.

mkvlevarTa mier eqsperimentulad dadge-nilia, rom nagebobebisTvis gruntis dam-yoloba imdenad mniSvnelovania, rom SesaZ-lebelia 7-baliani regionebisTvis daproeq-tebuli Senobebi aRmoCndes erTi baliT Semcirebuli, romlebisTvisac aRar iqneba saWiro seismuri sartylebis mowyoba, rac garkveul ekonomias mogvcems.

saqarTvelos teritoriaze agebulia 8, 9, 10-sarTuliani msxvilblokuri sacxovrebeli saxlebi, romlebic 7-baliani regionebisaT-visaa daproeqtebuli. saWiroa maTi gaZlie-reba, raTa maTi eqspluatacia usafrTxo iyos 8, 9-baliani seismuri zonebisaTvisac.

Page 28: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

28  

250 nax. 1

Page 29: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

29  

aseTi Senobebis gasaZliereblad saWiroa Sesruldes garkveuli saxis samuSaoebi, kerZod, gamosakvlevia Senobis faqtiuri mdgomareoba, saZirkvlis da gruntis realu-ri mdgomareoba, Senobis da misi elementebis fizikuri maxasiaTeblebis dadgena, realuri mzidunarianobis gansazRvra, gaZlierebis proeqtis damuSaveba da gamagrebis samuSao-ebis warmoeba.

samuSaoebis Casatareblad saWiroa iseTi meqanizmebi da mowyobilobebi, rogoricaa:

БКС‐2АП mburRavi dazga tumbos danadgariT, НБ2‐63/40 mcire simZlavris saineqcio apara-

ti, ЭО‐2621А eqskavatori 0,25 m3 cicxvis

moculobiT, satvirTo avtomanqana УАЗ‐451ДМ, avtomcleli ЗИЛ‐ММ3‐555, betonsarevi, Sedu-Rebis gadasaadgilebeli saxelosno, teles-

kopuri avtoamwe КС‐3571. ganvixiloT 9-sarTuliani msxvilblokuri

saxli erTi sadarbazoTi. Sedgeba qarxnuli wesiT damzadebuli msxvili blokebisagan (nax. 1). blokebis tipebi sxvadasxvaa: fanjris qveda, fanjrebs Sua, kuTxis, Siga ganivi mTliani kedlis bloki da sxva. gadaxurva ganxorcielebulia Rrutaniani rkinabetonis filebiT, romelic gare da Siga mzid kedlebs eyrdnoba. yoveli sarTulis Semdeg gadaxurvis doneze sartylis bloki ewyoba, SeerTebulia sarTulTSoris gadaxurvis filebTan da qmnis erT Caketil kolofs, romelic uzrunvelyofs sarTulis sixistes. aseTi Senobebis ageba mizanSewonilia ara-seismur raionebSi an 6-balian regionebSi, sadac Senobaze mxolod horizontaluri qa-ris datvirTva moqmedebs da ar aris auci-lebeli raime damatebiTi RonisZieba hori-zontaluri sixistis Sesaqmnelad.

rogorc zemoT aRvniSneT, msxvilblokuri saxlebis dazianebaze moqmedebs Riobebis raodenoba, zomebi da ganlageba, didi Ri-obebi, viwro adgili Suakedlisebr Riobebsa da kuTxeebs Soris. ganivi grZeli kedlebi, sixistis wiboebis gareSe, Senobas aniWebs dazianebis maRal xarisxs. Senobis kedlebi advilad Sesaswavli nawilia, romlis saSua-lebiT SeiZleba davadginoT ra winaaRmde-goba gaaCnia Senobas horizontalur datvir-Tvaze.

msxvilblokuri Senobis daarmaturebuli kedlebi rkinabetoniT gadaxurvisas ukeTe-sad uZlebs miwisZvras, vidre aguris Senoba.

rkinabetonis xisti gadaxurvis filebi, romelic Semofarglulia sartylis blo-kebiT, efeqturad amcirebs kedlebis ngrevis da perpendikularulad urTierTgadamkveTi kedlebis Zvris an urTierTdacilebis risks.

gasaZlierebeli msxvilblokuri Senoba siganiT 11 m-ia, xolo erTi blokis sigrZe _ 25m.

samuSaos Tanamimdevroba: Senobis irgvliv proeqtiT gaTvaliswinebul adgilebSi sa-Zirkvels gruntisagan aTavisufleben, Semdeg saburRi instrumentebis gamoyenebiT saZirk-velSi burRaven Senobis parapetqveSa sar-tyelze 80_120 sm sigrZisa da 8_12 sm diame-

tris 15_30°-iT daxril naxvretebs 2, romel-sac haeris WavliT asufTaveben. Sig aTavse-

ben (gaangariSebis mixedviT) Ф25А‐III klasis ankers 3, abetoneben maRali simtkicis xsna-riT ise, rom ankeris bolo gamoSverilia. Senobis saxuravis parapetis qveda sar-tyelze, saZirkvelSi Camagrebuli ankerebis gaswvriv, mkacri sizustis dacviT awyoben Sesabamisi zomis sortamentis liTonis kuTxovanebs 4 miduRebuli damWerebiT. pa-rapetis qveS sartylis blokze damagrebul kuTxovanebs aerTeben mopirdapire kedlis

kuTxovanasTan Ф16А‐III klasis armaturis ReroebiT 6, romelic SeduRebulia kuTxo-vanasTan (nax. 2).

winaswar daZabul armaturad gamoyene-

bulia maRali simtkicis bagiri K-7, romel-ic winaswar iWreba saWiro sigrZeze Senobis simaRlis gaTvaliswinebiT. bagiris bolo‐ebze mimagrebulia rbili liTonisagan dam-zadebuli momWerebi 8 (nax. 3), armaturis da‐Wimvis Semdeg maTi boloebis ukeT Camagre-bisaTvis. armaturas zeda boloTi kideben kuTxovanebis damWerebze (nax. 4), meore bo-los aerTeben damWim mowyobilobasTan da daWimul mdgomareobaSi aduReben saZirk-velSi Camagrebul ankeris gamoSveril bo-losTan (nax. 2) [3].

armaturas, koroziisagan dacvis mizniT, faraven antikoroziuli feniT an faraven qviSa-cementis maRali simtkicis xsnariT, rac armaturis eqspluataciis vadas zrdis.

warmodgenili gaZlierebis meTodi uzrun-velyofs msxvilblokuri mravalsarTuliani sacxovrebeli saxlis seismomedegobis amaR-lebas.

Page 30: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

 

gaZlier

saZlebelireSe, mcirarjebiT.

rebis samuia mobinadre droSi d

nax. 2. 1 – naxvreti;

uSaoebis SdreTa gamoda mcire S

cokolqveSa ; 3 – ankeri; 4

ankeri;

Sesruleba osaxlebis SromiTi da

30 

sartyeli; 2 4 – liTonis 6 – armaturi

Se-ga-

anax-

s

10÷1kaciirgda

– saZirkvelSkuTxovana; 5 is Rero

samuSaos S

15 dRe, muSi. samuSaovliv xdebasfaltis

Si daxrili – damWeris

Sesasruleb

axelis raos damTavrba gruntistrotuaris

blad saWi

odenoba maebis Semdes Cayra sas dageba.

iroa sul

aqsimum 8÷10eg SenobisaZirkvelSi

l

0 s i

Page 31: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

31  

nax. 3. bagiris damagrebis zeda kvanZi 

Page 32: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

32  

3. daskvna arsebuli msxvilblokuri sacxovrebeli

saxlebis gaZlierebisa da seismomedegobis amaRlebis warmodgenili meTodi martivia samuSaos Sesrulebis TvalsazrisiT. ar moiTxovs Zvirad Rirebuli danadgarebis gamoyenebas, ar saWiroebs mobinadreTa ga-mosaxlebas, rac yvelaze mniSvnelovania. samuSaos Sesruleba xdeba umokles vadebSi, mcire saxelfaso danaxarjebiT.

Sedegad SegviZlia ramdenime aTasi saxli dangrevas gadavarCinoT, avamaRloT maTi seismomedegoba ise, rom gauZlos 8, 9-balian miwisZvras da gavuxangrZlivoT saeqsplua-tacio vada.

literatura 1. Чураян А.Л., Джабуа Ш.А. Сейсмостойкость

кирпичных и крупноблочных зданий // Тби-лиси: Мецниереба, 1970.

2. Завриев К.С., Карцивадзе Г.Н. Основные нап-равления исследований в области сейсмостой-кого гражданского строительства // Центр науч-но-технической конференции по гражданскому строительству и архитектуре. М., 1968.

3. l. maxvilaZe da sxvebi. patenti И989. sa-qarTvelo, inteleqtualuri sakuTrebis erovnuli centri, saqpatenti. Tbilisi, 2003.

4. evropis makroseismuri skala. redaqtori g. gruntali. luqsenburgi, 1998.

 UDC 624 TECHNOLOGICAL SOLUTION OF SEISMIC RESISTANCE  INCREASE OF  LARGE‐BLOCK RESIDENTIAL BUILDINGS A. Sokhadze, L. Makhviladze, G. Nizharadze, L. Kakhiani  

Resume: The problems of  increase of seismic  resistance of  large‐block  residential buildings constructed on  the territory of Georgia are considered. The use of new technologies in realization of necessary reinforcement of buildings without evacuation of people and sequence of operations are defined. 

 Key words:  residential building; increase of seismic resistance; new technologies; welding; drilling.  

  УДК 624 ТЕХНОЛОГИЧЕСКИЕ РЕШЕНИЯ ПОВЫШЕНИЯ СЕЙСМОСТОЙКОСТИ КРУПНОБЛОЧНЫХ ЖИЛЫХ ЗДАНИЙ Сохадзе А., Махвиладзе Л., Нижарадзе Г., Кахиани Л.  

Резюме: Рассмотрены вопросы повышения сейсмостойкости крупноблочных жилых зданий, построенных на территории Грузии. Приведена методика усиления зданий без эвакуации населения. 

 Ключевые слова:  жилой дом; повышение сейсмостойкости; новые технологии; сварка; выбуривание. 

 

  

 

Page 33: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

33  

УДК 666.293.52 ДЕКОРАТИВНЫЕ  СТЕКЛОЭМАЛИ  ДЛЯ  БЫТОВОЙ  ТЕХНИКИ  И  ИХ  ОПРОБОВАНИЕ  В ПРОМЫШЛЕННЫХ УСЛОВИЯХ О.В. Шалыгина1, И.Г. Бердзенишвили 1,2 1Украинская  Ассоциация  Эмалировщиков  1,  Украина,  60211,  Харьков;  1,2Департамент  химической  и биологической технологий, Грузинский технический университет, Грузия, 0175, Тбилиси, ул. Костава 69  E‐mail: [email protected]   

 Резюме:  Рассмотрены  основные  тенденции  в 

технологии  эмалирования  деталей  бытовых  плит. Разработаны легкоплавкие безникелевые темноокра‐шенные  однослойные  стеклоэмали  для  безгрун‐тового  однослойного  эмалирования.  Предлагаемые покрытия  полностью  удовлетворяют  технологи‐ческим  параметрам  электростатической  технологии нанесения  эмалей,  обеспечивая  высокое  качество  и современный  дизайн  бытовой  техники.  Приведены результаты  промышленных  испытаний  на  производ‐стве ОАО "Грета". 

 Ключевые  слова:  фритта;  безгрунтовые  стекло‐

эмали;  бытовая  техника;  порошковая  электроста‐тическая  технология  нанесения;  адгезионная  проч‐ность.

 

1. ВВЕДЕНИЕ В  условиях  конкурентной  борьбы  и  растущего 

мирового спроса на эмалированную бытовую технику современная  промышленность  их  производства  на первое место ставит задачу совершенствования техно‐логии  эмалирования  стальных  изделий  бытового назначения и разработки новых конкурентоспособных составов  стеклоэмалевых  покрытий  для  газовых  и электрических плит с повышенными эстетико‐потреби‐тельскими  свойствами.  Об  этом  убедительно  свиде‐тельствуют  опубликованные  материалы  IV  открытого съезда  Украинской  Ассоциации  Эмалировщиков,  ус‐пешно  проведенного  на  базе  ОАО  «Керченский металлургический  комбинат»  [1].  В  работе  съезда приняли  участие  представители  7  стран:  Украины, Франции,  Чешской  республики,  Грузии,  Словении, России,  Республики  Беларусь,  в  том  числе  и  авторы настоящей работы. 

По  итогам  работы  форума,  всё  больше  промыш‐ленных  предприятий  сегодня  базируются  на  приме‐нении  гибкой  энерго‐,  ресурсосберегающей  техноло‐гии  однослойного  порошкового  эмалирования  и разработанных  для  данной  технологии  новых  конку‐рентоспособных составах эмалевых покрытий. Иннова‐ционный метод порошкового безгрунтового однослой‐

ного эмалирования позволяет максимально упростить технологический  процесс  производства,  снизить удельные затраты на эмалевые покрытия и тем самым уменьшить себестоимость готовой продукции. В то же время  по  основным  параметрам  однослойные  пок‐рытия  не  уступают  традиционно  используемым  двух‐слойным эмалям [2‐5]. Технологическая схема метода и  его  безусловные  экономические  преимущества позволяют  оценить  однослойное  эмалирование  как один  из  шагов  в  завтрашний  день  промышленного производства.  Этот  факт  определяет  преспективность создания  новых  конкурентоспособных  стеклоэмалей, гарантирующих не только надежность в эксплуатации, но  и  современный  и  стильный  дизайн  изделий  бы‐товой техники. 

 

2. ОСНОВНАЯ ЧАСТЬ В  статье  рассмотрены  результаты  исследований 

авторов по разработке и применению новых составов декоративных  темноокрашенных  стеклопокрытий для однослойного безгрунтового способа эмалирова‐ния деталей бытовых плит.  

Для  решения  этой  задачи  был  синтезирован  ряд модельных стекол в системе SiO2 – RO2 – B2O3 – Al2O3 – R2O  –  CaF2,  отличающихся  различным  содержанием компонентов.  Введением  в  составы  модельных  сте‐кол оксидов двухвалентных металлов в оптимальном соотношении  получены  новые  экспериментальные составы  фритт,  из  которых  методом  электростати‐ческого  нанесения  сформированы  низкотемператур‐ные безгрунтовые стеклопокрытия.  

Варку  новых  составов  фритт  производили  в  лабо‐раторной электрической силитовой печи в  слабоокис‐лительной  атмосфере  при  температуре  1250°С  с изотермической  выдержкой  60‐90  минут.  Грануляция расплавов  осуществлялась  в  воде.  Фритта  стеклоэ‐малей  однородная,  не  содержит  посторонних  вклю‐чений  и  загрязнений,  размеры  гранул  0,1‐  15  мм.  С учетом  специфики  порошковой  электростатической технологии полученную фритту измельчали до тонины помола 3‐50 мкм.  

Многокомпонентные  фритты  содержат  в  своем составе оксиды кобальта и марганца, активизирующие процессы  сцепления  эмали  со  сталью  и  интенсивно 

Page 34: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

34  

при  варке  окрашивающие  эмали  в  темный  цвет. Установлены оптимальные соотношения этих оксидов, обеспечивающие  интенсивное  взаимодействие  расп‐лава эмали со стальной подложкой. 

Нанесение  стеклоэмалей  осуществлялось  непос‐редственно  на  тщательно  подготовленные  плоские образцы  из  листовой  стали  08  кп  порошковым электростатическим  методом  согласно  техологичес‐кому регламенту,  обжиг –  по режиму 1С/1F  (1слой  /1 обжиг).  Температура  обжига  эмалей  значительно снижена  по  сравнению  с  традиционно  применяю‐щимися составами и составляет 740–750°С. В процессе обжига  получаются  ровные  качественные  темноокра‐шенные покрытия с толщиной стеклослоя до 350 – 400 мкм,  характеризующиеся  стабильным  цветом,  блес‐ком  и  высоким  зеркальным  отражением.  В  зависи‐мости  от  содержания  окрашивающих  оксидов  стек‐

лослой  приобретает  синеватые,  темнофиолетовые  и черные оттенки [6,7].  

Разработанные  покрытия  испытывались  на  произ‐водстве  ОАО  "Грета"  ‐  Дружковский  завод  газовой аппаратуры – на одном из крупнейших на сегодняшний день  в  Украине  предприятий  по  выпуску  бытовых газовых  и  электрических  плит.  Отметим,  что  до  2000 года  процесс  эмалирования  на  предприятии  осу‐ществлялся  с  использованием  традиционной  шликер‐ной технологии нанесения покрытий в ручных камерах. В  настоящее  время  нанесение  силикатных  эмалей осуществляется  в  электрополе на  новой  линии порош‐кового  эмалирования  “Wagner”.  На  рисунке 1,  а  пред‐ставлена  деталь  плиты,  которая  направляется  в  бокс нанесения  эмали  (справа  видны  распылители)  по порошковой электростатической технологии; на рисунке же  1,б  вы  видите  ту  же  деталь  плиты  после  обжига  с нанесенным однослойным покрытием черного цвета.

а б

Рис. 1. а) деталь плиты из малоуглеродистой стали направляется в бокс нанесения покрытия; б) деталь плиты после обжига 

 Важнейший параметр для однослойных покрытий 

–  прочность  сцепления  –  оценивалась  методом ударной  нагрузки  по  ГОСТ  24405.  Испытаниям  на прочность  подвергались  листы  из малоуглеродистой стали  толщиной  1,2  мм  с  обожженным  при  7400С разработанным  покрытием.  Наилучшим  сцеплением при  порошковой  электростатической  технологии нанесения  –  5  баллов  –  характеризуются  покрытия, сформированные  на  основе  эмалевых  фритт  следу‐

ющего  химического  состава  (мас.%):  ∑(SiO2  +  B2O3)  – 55,6;  ∑(ZrO2 + TiO2) – 4,0; Al2O3 – 2,0;  ∑(MnO + CaO + MgO) – 11,5; Na2O – 18,5; K2O – 3,5; Co2O3 – 0,7; CaF2 – 4,2  [6,7].  Максимальная  адгезионная  прочность покрытий  наблюдалась  при  содержании  активаторa сцепления  (Со2O3 + MnO)  в  количестве 3,8‐4,2 мас.%, увеличивающего  реакционную  активность  расплава (рис. 2).  

Page 35: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

 

Площадьнапыленног  

 При  ис

включающеоказалось  иПодобранна

Р

ь откола покго стеклослоя

пользованииго Co2O3 и Mих  соотношеая  комбинац

0102030405060708090

100

Рис. 2. Зависимо

рытия при ия к тонколист

Рис. 3. Эм

и  адгезионнMnO, наиболеение  в  колиция  оксидов 

Пр

ость прочности с

спытании удтовой стали (р

малированный 

ного  активате перспективичестве  (4‐4переменной

рочност

35 

сцепления от сод

 даром не прерис. 3). 

стальной лист п

тора, вным ,3):1. й  ва‐

ленттовостекщий

ть сцеп

держания актив

евышает 3‐4%

после испытани

тности,  дающого стеклослоклофритт  искй оксид сцепл

пления,

Про

ваторa сцеплени

%,  что  говори

й на удар 

щая  достаточоя с металломключить  траления – NiO. 

 %

очность сцеп

ия 

ит о достаточ

чное  сцепленм, позволилаадиционный 

ления, %

чной адгезии

ние  безгрун‐а из составовдорогостоя‐

и 

‐в ‐

Page 36: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

36  

Основной  упор  делается  на  повышение  конку‐рентоспособности  защитно‐декоративных  материа‐лов.  Cоставы  предлагаемых  стеклоэмалей  не  содер‐жат  таких  дорогостоящих  компонентов  как  оксиды лития,  стронция  и,  как  только  что  было  отмечено, оксид  никеля.  Фритта  характеризуется  высоким 

удельным  сопротивлением  (его  необходимость  дик‐туется особенностями электростатической технологии нанесения), химическая устойчивость и термомехани‐ческие  характеристики  отвечают  требованиям  дей‐ствующих стандартов (см. табл.). 

 Свойства экспериментальных стеклоэмалевых покрытий 

 

№  Свойство  Показатель 

1  Кислотостойкость в 10%‐ном растворе холодной HCl класс А 2  Кислотостойкость к горячей кислоте по ISO 2742 4,8 г/м2 3  Водостойкость ‐ кипячение в дистиллированной воде  3 г/м2

4  Термостойкость покрытий   240°С 

5  Прочность на удар  3,9 Дж 

6  Удельное электросопротивление фритты  109 Ом∙м  

 3. ЗАКЛЮЧЕНИЕ  Таким  образом,  показано  что  разработанные  лег‐

коплавкие  безникелевые  темноокрашенные  однос‐лойные  стеклоэмали  для  электростатической  техно‐логии нанесения соответствуют требованиям, предъяв‐ляемым  к  покрытиям  для  изделий  бытовой  техники. Стеклоэмаль  обеспечивает  безопасность  при  сопри‐косновении с пищевыми продуктами, характеризуется блеском, достаточной эластичностью, требуемой проч‐ностью  сцепления  с  тонколистовой  сталью  и  реко‐мендуется для эмалирования столов, духовок, панелей и других деталей бытовых плит. Применение предла‐гаемых  составов  покрытий  будет  способствовать снижению энерго‐ и материальных затрат на единицу выпускаемой продукции. 

 ЛИТЕРАТУРА 

1.   Итоги  IV  открытого  съезда  Украинской  Ассоциа‐ции Эмалировщиков // Информационный вестник № 5, 2010, с.16‐21. 

2.  Технология  эмали  и  защитных  покрытий  /  Под ред. Л.Л. Брагиной и А.П. Зубехина. – Харьков: НТУ «ХПИ», 2003. – 484 с. 

3.  Иоффе  В.Я.  Технология  эмалирования  бытовой газовой  и  электрической  аппаратуры  //  Стекло  и керамика, 1993, № 8, с. 25‐27. 

4.  Schroder M.L., Hellmold P. Enamelling of Cr‐Ni steel with  chemical  stable  direct‐on  enamel  //  Porcelain Enamel Digest, 2001. – p. 22‐28. 

5.  Яценко Е.А., Земляная Е.В., Красникова О.С. Цвет‐ные  однослойные  стеклоэмали  для  стали  // Стекло и керамика, 2006, № 1, с. 28‐31. 

6.  Патент 44973 Украiна. Склоемалева фрита подвiй‐ного призначення. 2009, 26, 10, #20.  

7.  Бердзенишвили И.Г., Шалыгина О.В.  Низкотемпе‐ратурные однослойные темноокрашенные стекло‐эмалевые  покрытия  для  бытовых  плит  //  Вiсник национального  технiчного  унiверситету  «ХПИ», 52'2010, с. 155‐158. 

 

uak  666.293.52 dekoratiuli minanqrebi sayofacxovrebo teqnikisaTvis da maTi ga-mocda sawarmoo pirobebSi o. Saligina, i. berZeniSvili 

reziume: ganxilulia Tanamedrove tendenciebi sayofacxovrebo teqnikis mominanqrebis

teqnologiaSi. mominanqrebis ugrunto teqnologiisaTvis SemuSavebulia axali dabaltem-

peraturuli muqi feris minasafarebi. SemoTavazebuli minasafarebi srulad akmayofilebs

minanqris dasmis eleqtrostatikuri meTodis moTxovnebs da uzrunvelyofs sayofacxovre-

Page 37: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

37  

bo teqnikis maRal xarisxsa da Tanamedrove dizains. moyvanilia ss "Greta"-Si sawarmoo

gamocdebis Sedegebi.

sakvanZo sityvebi: frita; minanqari; sayofacxovrebo teqnika; mominanqrebis ugrunto

teqnologia; minanqris dasmis eleqtrostatikuri meTodi; adheziuri simtkice.

  UDC 666.293.52 DECORATIVE GLASS ENAMELS FOR HOUSEHOLD WARES AND THEIR INDUSTRIAL TESTS O. Shalygina, I. Berdzenishvili  

Resume: Modern trends in the technology of enameling of domestic stove details are discussed. New low‐melting dark‐colored glass enamels for direct‐on enameling technology are devepoled. Suggested covers fully meet the tech‐nological  parameters  of  enamel  electrostatic  application  technology,  providing  high  quality  and modern  design of household wares. The results of industrial tests at the enterprise "Greta" are reviewed. 

 Key words: frits; glass enamels; household wares; direct‐on enameling technology; powder electrostatic applica‐

tion; adhesive strength.  

    

Page 38: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

38  

УДК 666.293.52:777.1 

К  ВОПРОСУ  ПОЛУЧЕНИЯ  ОБЛИЦОВОЧНЫХ  СТЕКЛОМАТЕРИАЛОВ  НА  ОСНОВЕ  ОТХОДОВ ГРАНИТНОГО ПРОИЗВОДСТВА, ВУЛКАНИЧЕСКОГО ПЕПЛА И БОЯ СТЕКЛА Т.Ш. Чеишвили, Г.З. Лоладзе, В.Г. Горделадзе Департамент  химической  и  биологической  технологий,  Грузинский  технический  университет,  Грузия,  0175, Тбилиси, ул. Костава 69  E‐mail: [email protected]   

 Резюме:  Разработаны  составы  стекломатериалов 

для  производства  стеклоплиток  (в  том  числе химически  стойких)  и  стеклоэмалей  для  декора‐тивного  покрытия  на  базе  местного  техногенного сырья  –  отходов  гранитного  производства,  вулка‐нического пепла и боя  стекла.  Приведены шихтовые составы,  условия  синтеза  и  характеристические свойства  стекломатериалов,  условия  эмалирования стеклоплиток. 

 Ключевые  слова:  гранит;  вулканический  пепел; 

бой стекла; стеклоплитки; стеклоэмали.

 

3. ВВЕДЕНИЕ Ассортимент  отделочных  искусственных  силикат‐

ных  материалов  из  года  в  год  расширяется  и  на текущий  период  налажен  выпуск  материалов  спе‐циального  назначения,  в  том  числе  стойких  к агрессивным средам, износостойких, отделочных и т.п. В  отношении  стеклоизделий  к  таковым  относятся облицовочные  материалы  из  стематита,  шлакоси‐талла,  стеклокристалита,  стекломрамора  и  ряда других.  Производство  этих  материалов  раскрывает такие важные для облицовочных материалов свойства каковыми  являются  морозостойкость,  твердость, химстойкость,  свето  –  и  атмосферостойкость,  невоз‐гораемость  и  т.д.  [1,2].  Данные  материалы  предназ‐

начены  в  основном  для  наружной  и  внутренней облицовки производственных  зданий и  технологичес‐ких  узлов.  В  то  же  время,  перспективность  создания подобных материалов, в том числе стекломатериалов, представляется  актуальной,  если  его  технология позволяет  использовать  отходы  производства, которые  в  свою  очередь  предопределят  экономич‐ность  изготовления,  а  также  могут  способствовать решению конкретных экологических задач. 

Исходя  из  вышеприведенной  оценки  общего состояния  вопроса,  в  настоящей  работе  поставлена цель  –  показать  возможность  получения  облицо‐вочных  химстойких  плиток  с  привлечением  местных ресурсов. 

 4. ОСНОВНАЯ ЧАСТЬ В  качестве  основного  сырья  для  производства 

химически  стойких  стеклоплиток  были  выбраны гранит  (Опурчхети,  Грузия),  в  частности  его  некон‐диционные отходы, вулканический пепел (Марнеули, Грузия),  а  также  бой  стекла  (тарного  и  листового). Химические составы использованных в эксперименте основных шихтоматериалов представлены в табл. 1. В качестве  вспомогательных шихтоматериалов исполь‐зовались  сода  кальцинированная  (содержание Na2CO3  составляет  99%)  –  в  качестве  плавня  и  соль поваренная  каменная  (содержит  98.5%  NaCl)  –  как осветлитель [3]. 

 Таблица 1 

Химический состав основных шихтоматериалов  

Наименование сырья 

Оксидный состав усредненной пробы, масс.% (*) 

SiO2  Al2O3 FeO++Fe2O3 

TiO2  P2O5  MnO  CaO  MgO  Na2O  K2O  SO3 

Гранит  46.5  17.8  12.5  3.2 0.1 0.2 10.6 3.7 3.1  1.1  1.2Вулканический пепел 

64.7  12.96  3.4  1.7 1.0 0.2 7.9 4.0 0.1  ‐  4.1

Бой стекла  69.9  3.7  0.4  ‐ ‐ ‐ 9.4 1.7 14.5  0.1  0.3 

(*) – Анализ выполнен в КИМС (Тбилиси, Грузия) 

 

Page 39: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

 

В  компобой  стекла”бирались  дли  экономичделялась  прования,  пшении  темности  выдертуре.  Оценквов осущестрасплаве  прекомендацрасплавов специальныстекломассы

 

 

Ко,,гранит (ГР)эксперимен

В предсттреугольникканический которые былвозможносталов. Следуподбиралисвнимание суммарнымпепла,  при минимальнылов.  В  ототметим,  чтлабораторнлями,  синтедобавлялисколичестве в.ч. (сверх 1

озиции  ,,гран”  составы  (ля  условий  очности  состапринятыми  уричем  огранпературы  (1ржки  (2  час) ка  стеклообртвлялась визупузырей  и  уциям  по  [4,5оценивалис

ых  шестиграны (180‐200 мл

онцентрационны) – вулканическинтально изучен

(объяснен

тавленном наке  изучаемойпепел – бой ли изучены нти  полученияует отметить,сь с учетом иуделялось   содержаниеограниченноых  добавкахношении  всто в составы ой  варки  (пеез в шамотныь  плавень  –2 в.ч. и осве00 в.ч. шихты

нит  –  вулканбинарные  иобеспечения авов.  Технолусловиями  вничения  вво1400±250С)  ипри максим

разующей  спуально, исходузелков  на ].  Формовочь  по  полннных  форм  рл). 

ый треугольник ий пепел (ВП) – ные характерисния см. в тексте

 а рисунке кой  композицистекла” отмена предмет тея  химически  что рекомених экономичнсоставам 

ем  гранита  иом  содержанх  вспомогатеспомогательншихт,  с учетоечь  с  силитоых  тиглях  ем–  сода  кальтлитель – соы). 

ический  пепи  тройные) технологичн

логичность  оварки  и  фоодились  в  ои  продолжитмальной  темпособности  содя из отсутствнитях,  соглные  способноте  заполнравным  объе

системы  бой стекла (БС)стические состав) 

онцентрационии  ,,гранит  –ечены те состехнологичносстойких  матндуемые сосности,  т.е. осс  повышени  вулканичеснии  боя  стекельных  матеных  материом особенноовыми  нагревк. 100  и 200 ьцинированнль поваренн

39 

пел  – под‐

ности опре‐рми‐отно‐тель‐пера‐оста‐вия в ласно ности ения емом 

 

” и вы 

нном вул‐

тавы, сти и тери‐ставы обое нным ского кла  и ериа‐алов остей вате‐мл), ая  в ая, 1 

Тленыоценкото

•состшихспос

•ляювклю

•по с

Впредвыдсимтичеческтакжв  отприфизв  костекпритурнмето

ПбинпепевозммымэффнымГВБ‐гранбоя отлиустопо  овысоллизвысосм2)к  хикотоустодета

Встекэстеинте

Технологичноы соответствнивалась  поорой: • символомтавы  (частичхты  и  расплсобностью);

• символомют  собой  пючений), но в

• символомсвоей варочноВ  результатедмет технолоделены  13 волом  ).  Деские  свойсткого  расширеже определетношении  2нятым  методико‐химичесомпозиции  ,,кла” (условноведены  резуного  интерводом принудПолученые  рарных  (,,гранел  –  бой  сможно  получми  физико‐хективными, 

ми можно счи‐262)  с  сумнита и вулканстекла  не 

ичаются  выойчивости  (0.отношению окотемператзации  (Δt  ≈окими показ). Отсюда, поимически  стоорые  можноойчивых  к  аалей для проВ  то  же  вркломатериалыетической  стерес предста

ость  32  состующими усло  трехбальн

м    обозначчно  или  поллавы  с  выс

м    отмеченроваренные вязкие и неос

м    очерченой и формове  проведеногической пркомпозиций Для  них  бытва:  коэффицения  (α),  проно ведущее 0%  HCl  и  кдикам  [4].  Реких  свойств гранит  –  вуло ГВБ), предстультаты  по вала  кристадительной кррезультаты  пнит  –  бой  стстекла”)  и  тчение  стеклохимическимихимически итать три сосмарным  80‐нического пепревышает 

ысокими  зн.008  – 0.010 к  20%  HCl), турную  обла≈  200‐2500Сателями проолученные маойким  и  техно  использовагрессивным мышленных ремя  практиы  имеют  черороны,  при вляют повер

тавов  (на  риовными обоной  систем

ены  малопелностью  непсокой  крист

нные  состав(без  крис

светленные р

ны  составы,  почной способного  эксперигодности со(на  рис., 

ли  изучены циент  линейочность  на  исвойство –  хкипящей  водезультаты  изматериалов, лканический тавлены в табустановлени

аллизации, исталлизаципоказывают, текла”  и  ,,вутройной  ГВБоматериалови  свойствамстойкими  и става  (ГВБ‐18‐90%‐ным  сепла  (т.е.  в  к

20  в.ч.).  Эначениями мг/100  см2  пузким  и  смсть  интерва

С),  а  также очности (σизг.≈

атериалы монологичным вать  для  исредам  об

объектов. ически  все рную  окраскудекоративнхностное дек

исунке  выде‐значениями)е,  согласно

рспективныепроваренныеталлизующей

вы  представ‐сталлическихрасплавы; 

приемлемыебностям. римента,  наоставов былиобозначеныхарактерис‐ного  терми‐згиб  (σизг.),  ахимстойкостьды,  согласнозучения  рядаполученныхпепел  –  бойбл. 2. Там жеию  темпера‐полученногои [5]. что  в  двух

улканическийБ  –  системе  с  приемле‐ми.  Однакотехнологич‐

81, ГВБ‐442 иодержаниемоторых доляЭти  составыхимической

поверхности,мещенным  влом  криста‐достаточно

 300‐360 кгс/ожно отнестиматериалам,изготовленияблицовочных

полученныеу,  поэтому  сной  отделке,корирование

‐) о 

е е й 

‐х 

е 

а и ы ‐‐а ь о а х й е ‐о 

х й е ‐о ‐и м я ы й , в ‐о / и , я х 

е с , е 

Page 40: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

40  

стеклоплиток, в частности специально разработанны‐ми цветными эмалями. 

С  учетом  особенностей  технологии  производства стеклоэмалевых  изделий,  требуемые  эмали  должны обладать  коэффициентом  термического  расширения (КТР), близким к КТР разработанных стекломатериалов (табл.  2),  а  в  качестве  глушителя  желательным представлялось  использование  диоксида  титана  [6]. Дополнительным  условием  являлось  получение стеклоэмали из стеклобоя с корректирующими добав‐ками  (плавни,  глушители  и  т.п.),  с  обеспечением качественного  синтеза  (гомогенности  расплава  при варке) при температуре 1050‐1100 0С (выдержка 45‐60 

мин).  Составы  ряда  бессвинцовых  и  опробованных нами  стеклоэмалей,  (представленные  в  табл.  3) получены  из  соответствующих  расплавов  путем  их отливки в формы (для изучения свойств), а также слива на  воду  (в дальнейшем  готовилась фритта  эмали). Из характеристических  свойств  определены  КТР  (α), температура  стеклования  (Tg),  а  также  химическая стойкость  порошковым  методом  [4,  5].  Стеклопок‐рытия  на  изделия  из  стекла  наносились  шликерным способом  (100в.ч.  фритты,  30‐40  в.ч.  воды,  3‐4% пластичной  глины,  0,2‐0,5  %  электролита)  с  после‐дующим обжигом при температурах 570±100С. 

 Таблица 2 

Физико‐химические свойства стекломатериалов  на основе гранита (Г), вулканического пепла (В) и боя стекла (Б) 

 

№ Композиции и индексы составов(*) 

Интервал кристаллизации, 0С 

αх10‐7, 0С ‐1 Химстойкость по потере 

веса, мг/100 см2  σизг., кгс/ см2 

  20% HCl  H2O (кип.)   Бинарная ,,ГБ”           1  ГБ‐64  1250‐850  86,5  0,022  0,008  300‐320 2  ГБ‐46  1200‐800  91,5  0.033  0,009  300‐320 3  ГБ‐28  1150‐750  96,3  0,042  0,012  280‐300 4  ГБ‐19  1100‐750  98,7  0,051  0,015  280‐300   Бинарная ,,ВБ”           5  ВБ‐46  1150‐800  89,2  0,015  0,005  320‐340 6  ВБ‐28  1150‐850  88,3  0,014  0,006  300‐320 7  ВБ‐19  1100‐900  87,6  0,013  0,006  280‐300   Тройная ,,ГВБ”           8  ГВБ‐181  1200‐900  83,2  0,008  0,001  340‐360 9  ГВБ‐442  1150‐900  85,4  0,010  0,002  360‐380 10  ГВБ‐424  1200‐950  87,6  0,010  0,004  320‐340 11  ГВБ‐244  1200‐1000  86,7  0,012  0,004  340‐360 12  ГВБ‐226  1150‐950  92,4  0,016  0,005  300‐320 13  ГВБ‐262  1100‐900  96,2  0,009  0,003  280‐300  

Примечание:  индекс  составов отображает состав стекломатериала  (напр.  ГВБ‐226 показывает состав: 20  в.ч. гранита, 20 в.ч. вулканического пепла и 60 в.ч. боя стекла) 

 Таблица 3 

Шихтовой состав стеклоэмалей (в.ч.)  

№ Индекс стекло‐эмали 

Бой стекла 

Корректирующие добавки  Глушители 

борная кислота 

оксид цинка 

сода кальци‐нированная 

хлорид натрия 

диоксид титана 

натрий кремне‐

фтористый криолит 

1  ББТ‐1  60  30  5  10  1.0  10  3  2 2  ББТ‐4  60  30  10  5  1.0  5  5  ‐ 3  ББТ‐13  70  30  5  10  0.5  10  3  4 4  ББТ‐18  70  15  5  5  0.5  5  8  2 5  ББТ‐31  65  15  ‐  15  1.0  12  7  ‐ 6  ББТ‐34  65  15  ‐  15  1.0  11  7  ‐ 7  ББТ‐39  65  15  ‐  15  1.0  11  8  ‐ 8  ББТ‐43  60  20  2  10  0.5  9  6  1 9  ББТ‐47  60  20  3  10  0.5  13  5  1 

Page 41: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

41  

Изучением  физико‐химических  свойств  базовых составов  эмалей  были  установлены  значения  КТР (α=79‐102∙10‐7,  0С‐1),  температура  стеклования (Tg=560‐5800С),  а  также  химстойкость  (98‐99%). Помимо  этого,  представленные  в  табл.3  базовые составы стеклоэмалей прошли многократную провер‐ку  в  лабораторных  условиях,  которая  показала  воз‐можность  полного  и  частичного  (выборочно‐декора‐

тивного) покрытия ими черных плиток, созданных на основе  композиции  ГВБ  (табл.2).  Базовые  составы глушенных  стеклоэмалей  дают  покрытия  молочно‐белого  или  легко‐желтого  оттенка.  Для  придачи  им других  оттенков  требуется  выборочное  добавление при  помоле  фритт  цветовых  пигментов,  обеспечи‐вающих  получение  покрытия  большой  цветовой гаммы. 

 

3. ЗАКЛЮЧЕНИЕ  В  результате  проведенной  экспериментальной 

работы  установлена  возможность  получения  обли‐цовочных  стекломатериалов  на  основе  отходов гранитного  производства,  вулканического  пепла  и боя  стекла.  Приемлемые  с  технологической  точки зрения и обладающие требуемыми физико‐химичес‐кими  свойствами  составы  стекол  выявлены  как  в бинарных  (,,гранит  –  бой  стекла”,  ,,вулканический пепел  –  бой  стекла”),  так  и  тройных  композициях. Разработаны  составы  низкотемпературных  стеклоэ‐малей  на  основе  боя  стекла  и  корректирующих добавок,  обеспечивающие  получение  декоративных стеклоплиток.  Полученные  стекломатериалы  реко‐мендованы  в  качестве  химически  стойких  и  декора‐тивных облицовочных материалов. 

 

ЛИТЕРАТУРА 1. Клиндт  Л.,  Клейн  В.  Стекло  в  строительстве.  М.: 

Стройиздат, 1981г. ‐287 с. 2. Стекло.  Справочник.  Под.  ред.  Н.М.  Павлушкина. 

М., 1983. – 487 с. 3. Химическая технология стекла и ситаллов. / Под. ред. 

Н.М. Павлушкина. М.: Стройиздат, 1983 г. ‐ 432 с. 4. Павлушкин  Н.М.,  Сентюрин  Г.Г.,  Ходаковская 

Р.Я.Практикум по технологии стекла и ситалла. М.: Стройиздат, 1970г. ‐ 512 с. 

5. Трощин Н.И., Горина И.Н., Сергеева Л.С., Повиткова Л.Я. Контроль производства и качества изделий из стекла.М.: Высш.шк.,1984. – 127 с. 

6. Павлушкин Н.М. Основы  технологии  ситаллов. М.: Стройиздат, 1979. 

  uak 666.293.52:777.1 granitis warmoebis narCenebis, vulkanuri ferflisa da minis lewis gamoyenebiT miRebuli mosapirkeTebeli minamasalebis miRebis sakiTxebi T. WeiSvili, g. lolaZe, v. gordelaZe 

reziume: damuSavebulia minis filebisa (maT Soris qimiurad mdgradi) da dekoratiuli safaris minanqrebis Sedgenilobebi adgilobrivi teqnogenuri nedleulis – granitis war-moebis narCenebis, vulkanuri ferflisa da minis lewis safuZvelze.

mocemulia kazmis Sedgenilobebi, minamasalebis sinTezis pirobebi da maTi damaxasiaTe-beli Tvisebebi, agreTve minamasalebis mominanqrebis pirobebi.

sakvanZo sityvebi: graniti; vulkanuri ferfli; minis lewi; minafilebi; minaminanqarebi.

  

UDC 666.293.52:777.1 

ON THE PROBLEM OF RECEIVING OF GLASS MATERIALS ON THE BASIS OF GRANITE INDUSTRY WASTE, VOLCANIC ASH AND CULLET T. Cheishvili, G. Loladze, V. Gordeladze  

Resume: The compositions of glass materials for production of glass slabs (including that of chemically resistant) and glass enamels for decorative coat on the basis of anthropogenic raw material – granite  industry waste, volcanic ash and cullet are developed. Charge compositions, conditions of synthesis, characteristic properties of glass materials and conditions of glass slabs enameling are given. 

 

Key words: granite; volcanic ash; cullet; glass slabs; glass enamels.  

 

Page 42: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

42  

terminologiis sakiTxi

,,Wiquriს”, ,,minanqris” terminologiis sakiTxi

minisebri damfaravebis (Wiquri, minanqari) terminologiis sakiTxze

dRemde ar arsebobs mwyobrad Camoyalibebuli azri – ra aris ,,Wiquri”, ra

aris ,,minanqari”. sxvadasxva literaturul wyaroebSi es sakiTxi araerT-

gvarovnadaa gaSuqebuli. nawili avtorebisa aRniSnaven, rom WiquriT ifa-

reba keramikuli nawarmi, xolo minanqriT – liToni. sxva wyaroebSi naT-

qvamia, rom WiquriT da minanqriT erTdroulad SeiZleba daifaros rogorc

keramika, aseve liToni. vemxrobiT meore debulebas, vinaidan Wiquri da mi-

nanqari erTmaneTisgan arafriT gansxvavdeba – არც fizikur-qimiuri Tviseb-

ebiT და არც daniSnulebiT. terminebis aRreva daiwyo gasuli saukunis 40_50-

ian wlebSi yofili sabWoTa kavSiris periodSi.

sailustraciod mogvyavs ramdenime cnobili mecnieris azri aRniSnul

sakiTxTan dakavSirebiT.

1. Эмаль  –  это  образовавшаяся  посредством  частичного  или  полного  расплавления 

стекловидная застывшая масса неорганического, главным образом, окисного состава, 

иногда  с  добавками  металлов,  нанесенная  на  металлическую  или  керамическую 

основу (Э. Бреполь, Художественное эмалирование. Л., 1986, с.9). 

2. ... Эмаль может быть прозрачной и непрозрачной, иметь различную окраску, Э... наз, 

также  непрозрачную  глазурь,  на  керамич.  и  стек.  изделиях  (Политехнический 

словарь. Главный редактор академик И.И. Артоболевский. М., 1977). 3. ai ras wers Cveni saxelovani mecnieri, akad. Salva amiranaSvili Tavis

brwyinvale naSromSi: ,,cnobilia, rom minanqrebi erTmaneTisagan gan-

sxvavdeba saminanqro masiT – WiquriT da agreTve maTi fuZis damza-

debis TaviseburebiT”. S. amiranaSvili. xaxulis karedi. Tbilisi, 1972,

gv. 5.

amrigad, ,,Wiquri” da ,,minanqari” qarTul terminologiaSi SeiZleba Cav-

TvaloT, rogorc sinonimebi da marTlweris Sesatyvisi formebis mixedviT

gamoviyenoT rogorc keramikis, aseve liTonis dasafaravad.  

                                                                                              g. gafrindaSvili

Page 43: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

43  

givi (gigla) mefariSvili

`baton givi mefariSvils, suliTa da xorciT lamaz kacs,

naRd verels, Zveli verelisagan, uRrmesi pativiscemiT~ gizo

niSnianiZe. es lamazi warwera amSvenebs wigns “paemani veraze”,

romelic b-nma gizom b-n givis usaxsovra. amiT bevri ram iTqva,

rom araferi vTqvaT gigla mefariSvilis sxva damsaxurebebze,

maT Soris, is gaxldaT saqarTvelos damsaxurebuli inJineri,

teqnikur mecnierebaTa doqtori... 2010 wlis 23 ivliss b-ni

givi wavida Cvengan da zeciur saqarTveloSi im…qarTvel

moRvaweebs SeuerTda, romelTac didi amagi dasdes saSen

masalaTa mrewvelobis ganviTarebas.

misi cxovreba da moRvaweoba naTeli magaliTia im uaRresad

rTuli gzisa, romelic ganvlo Rirseulma mamuliSvilma, mecnierma da sazogado

moRvawem. mas gamorCeuli adgili ekava saSen masalaTa mrewvelobis muSakTa Soris.

givi mefariSvili daibada 1939 wlis 6 seqtembers, daamTavra Tbilisis 53-e

saSualo skola da swavla ganagrZo saqarTvelos politeqnikur institutSi qimiuri

teqnologiis fakultetze, silikatebis specialobiT(1959_1965).

institutis damTavrebis Semdeg muSaoba daiwyo avWalis saSen masalaTa qarxanaSi

inJiner-teqnologad. 1968_1970 wlebSi muSaobda Tbilisis saSen masalaTa kombinatSi

ufros teqnologad, 1970_1975 wlebSi _ Tbilisis saSen masalaTa kombinatis

teqnikuri kontrolis ganyofilebisa da laboratoriis ufrosad, mTavar teqnologad,

mTavari inJinris moadgiled. 1975 wels batoni givi gadaiyvanes Tbilisis keramikul

kombinatSi mTavar inJinrad, sadac 1977 wlamde muSaobda. 1977_1979 wlebSi igi

saqarTvelos kompartiis ck-is mSeneblobis saqalaqo meurneobis ganyofilebis instruq-

toria, 1979_1980 wlebSi – saqarTvelos saSen masalaTa mrewvelobis ministris

moadgile, 1980_1989 wlebSi – ministris pirveli moadgile.

givi mefariSvili Tavis qarTvel da ucxoel megobrebTan erTad

Page 44: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

44  

1989 wlis TebervalSi, saministros reorganizaciisa da

saqarTvelos saxmSenis respublikuri sawarmoo gaerTianebis

“saqsaSenmasalebis“ SeqmnasTan dakavSirebiT, gadaiyvanes gaer-

Tianebis mTavar inJinrad, xolo 1991 wlis maisidan dainiSna

gaerTianebis Tavmjdomared. 1994 wlidan airCies respublikuri

saxelmwifo holdinguri kompaniis prezidentad, xolo 1997

wlidan, holdingur kompaniaSi Semavali sawarmoebis saaqcio

sazogadoebad gadakeTebasTan dakavSirebiT, axაlSeqmnil Sps

`saqsaSenmasalebis” generalur direqtorad. saqarTveloSi para-

lelurad Seiqmna ramdenime erToblivi sawarmo ucxoel inves-

torebTan erTad, rogoric iyo saqarTvelo-aSS-is erToblivi

sawarmo “saqamercementi”, saqarTvelo-italiis erToblivi sa-

warmo “saqargo”, romelTa prezidentadac givi mefariSvili airCies.

1987_1988 wlebSi misi uSualo iniciativiTa da mTavrobis mxardaWeriT aSenda da

eqspluataciaSi gadaeca holandiuri kompania “Stork”-is Spaleris dasamzadebeli,

germanuli kompania ”ADM“-is polimerbetonisa da germanuli kompania “Ramish klainer refersis”-is linoleumis warmoebis teqnologiuri xazebi.

batoni givis uSualo xelmZRvanelobiT aSenda axali qarxnebi: metexis keramikuli

qarxana, kaspis wvrili blokebis qarxana da gudauTis mosapirkeTebeli aguris qarxana.

rekonstruqcia gaukeTda kaspisa da rusTavis cementis qarxnebs.

1990 wels daiwyo axali cementis qarxnisTvis kirqvis karieris mSenebloba,

Seiqmna laboratoria sruliad axali mimarTulebiT, lazeris gamoyeneba saSen masalaTa

mrewvelobaSi (swored es iyo misi disertaciis Tema). Zireulad Seicvala SroSis

cecxlgamZle aguris teqnologia, Seiqmna axali tipis gvirabisebri Rumeli.

batoni givi iniciatori iyo yoveli siaxlis danergvis da aTvisebisa. Tavisi

bunebiT, garegnobiTa da ganaTlebiT SeeZlo keTili ganwyoba da ndoba moepovebina

ucxoeli investorebis mxridan, rac saqarTveloSi 1987 wlidan ramdenime erToblivi

sawarmos Seqmnis safuZveli gaxda.

batoni givi avtoria 55 samecniero naSromisa, aqedan 12 gamogonebis. mas ekuTvnis

52 racionalizatoruli winadadeba. igi mravali respublikuri da saerTaSoriso

konferenciis, simpoziumisa da gamofenis monawilea, aseve – msoflio dizainerTa

yrilobis (ECSID-75) monawile da momxsenebeli, sadac farTod gaSuqda qarTuli

TviTmyofadi keramika, Sebolili da aRdgeniTi WiquriT, ramac farTo aRiareba

moipova.

givi mefariSvili iyo mravalmxrivi niWiT dajildoebuli adamiani. profesiuli

warmatebebis garda miRwevebi hqonda sxvadasxva sferoSi. is jer kidev studentobis

periodSi iyo alpuri klubis wevri, sadac 1960 wels myinvarwveris dalaSqrisTvis

daajildoves. iyo aseve profesionali mocekvave, saqarTvelos simRerisa da cekvis

saxelmwifo damsaxurebuli ansamblis erT-erTi solisti (xelmZRvaneli jano

bagrationi).

aqtiur monawileobas iRebda sazogadoebriv cxovrebaSi, 1989 wlidan iyo

sazogadoeba “Tbiliselis” sabWos wevri.

batoni givi Seyvanilia Tbilisis saSen masalaTa kombinatis sapatio wignSi,

dajildoebulia saiubileo medliT saxelovani SromisaTvis. 1986 wels dajildovda

`sapatio niSnis ordeniT”, 1999 wels miiRo `Rirsebis ordeni”.

Page 45: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

45  

1980_1986 wlebSi batoni givi saqarTvelos teqnikuri universitetis silikatebis

teqnologiis kaTedraze iyo saxelmwifo sagamocdo komisiis, xolo 1986 wlidan –

samSeneblo manqanebisa da meqanikuri mowyobilobebis kaTedraze saxelmwifo komisiis

Tavmjdomare.

igi iyo saqarTvelos mSeneblobis federaciis damfuZnebeli, saqarTvelos

“geologiuri” sazogadoebis da sazogadoeba “saqarTvelos silikatis” sabWos wevri.

1999 wlidan – saqarTvelos keramikosTa asociaciis wevri da erT-erTi damfuZnebeli.

1996 wels is arCies saqarTvelos teqnikuri universitetis mzrunvelTa sabWos

wevrad.

givi mefariSvili iyo Sromismoyvare, marTali, bunebiT patiosani, uaRresad

gulisxmieri, momxibvleli garegnobis, maRali inteleqtis, maRali sulis, gaubzaravi

sindisisa da SeubRalavi warsulis mqone pirovneba, Rirseuli meuRle, samagaliTo mama

da erTguli megobari.

marTalia batoni givi aRar aris Cven Soris, magram datova lamazi ojaxi: meuRle

_ Tamar manjaviZe, qimikos-keramikosi; Svilebi giorgi, beqa da liziko. aseve bevri

tkbili da sasiamovno mogoneba.

aseTia ZiriTadi Strixebi givi mefariSvilis portretisa, romelmac naTeli kvali

datova yvela im adamianis gulSi, visac ki masTan saqmiani Tu piradi urTierToba

hqonda.

saqarTvelos sainJinro akademiis namdvili wevri,

sazogadoeba “saqarTvelos silikatis” da

saqarTvelos keramikosTa asociaciis vice-prezidenti ramaz mamalaZe

 

Page 46: keramika CERAMICS - GTUgtu.ge/Journals/keramika/pdf/konferencia_2011.pdf · keramika saqarTvelos ... romel-sac, rogorc cnobilia, Termuli damuSave-bis procesSi afuebis unari aqvs.

l. mamalaZe,

m. preobraJenskaia,

n. centeraZe

saqarTvelos keramikosTa asociacia daarsda 1998 wels

Jurnali daarsda 1999 wels

JurnalSi statiebi ibeWdeba qarTul, inglisur, germanul da rusul enebze

s a r e d a q c i o k o l e g i a:i. berZeniSvili, m. bibilaSvili, g. gafrindaSvili (mT. red. moadgile), g. gverdwiTeli,

a. grigoliSvili, r. TurmaniZe, g. kakabaZe, m. kekeliZe, z. kovziriZe (mT. redaqtori),

n. kiknaZe, r. mamalaZe (mT. red. moad.), m. mujiri, n. niJaraZe (pasuxismgebeli mdivani),

a. saruxaniSvili (mT. red. moad.), a. soxaZe, g. tabataZe, r. xuroZe, T. WeiSvili.

EDITORIAL BOARD:I. Berdzenishvili, M. Bibilashvili, T. Cheishvili, G. Gaprindashvili (vice-editor-in-chief), A. Grigolishvili,G. Gverdtsiteli, G. Kakabadze, M. Kekelidze, R. Khurodze, N. Kiknadze, Z. Kovziridze (editor-in-chief),R. Mamaladze (vice-editor-in-chief), M. Mujiri, N. Nizharadze (executive secretary), A. Sarukhanishvili (vice-editor-in-chief), A. Sokhadze, G. Tabatadze, R. Turmanidze.

kompiuteruli uzrunvelyofa x. ungiaZis

redaqtorebi:

saqarTvelos keramikosTa asociacia 2007 wlidan

gawevrianda keramikosTa msoflio federaciaSi

saqarTvelos keramikosTa asociacia 2002 wlidan evropis

keramikosTa asociaciis wevria

gamoqveynebuli masalis avtorebi pasuxismgebelni arian moyvanili faqtebis,citatebis da sxva monacemebis SerCevasa da sizusteze, aseve Ria publikaciaSikanoniT akrZaluli monacemis gaxmaurebaze.

redaqcias SeuZlia gamoaqveynos masalebi ise, rom ar iziarebdes avtorisSexedulebebs.

Авторы публикуемых материалов несут ответственность за подбор и точность приведенных фактов,цитат и других сведений, а также за неразглашение сведений, запрещенных законом к открытойпубликации.

Редакция может публиковать материалы, не разделяя точку зрения автора.Authors of the published materials are responsible for choice and accuracy of adduced facts, quotations and

other information, also for not divulging information forbidden open publication.Publishing material the editorial board may not share the views of the author.

Tbilisi, `keramika~, 2(25),2011masalis gadabeWvdvisas Jurnalis miTiTeba aucilebeliaТБИЛИСИ, “КЕРАМИКА”, 2(25), 2011При перепечатке ссылка на журнал обязательнаTBILISI,”CERAMIC”, 2(25), 2011Reference of magazine is obligatory on reprinting

pirobiTi nabeWdi Tabaxi 3. tiraJi 150 egz., SekveTa # fasi saxelSekrulebo.

saqarTvelos keramikosTa asociacia, Tbilisi, kostavas 69, tel: 33-53-48, Sida 62-39, E-mail: [email protected], Fax: (00995 32) 942033 (z. kovziriZes).