KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS · 2016-11-03 · pamokos per metus, jei dalykui skiriama 1 savaitinė...

-1-

KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS

PROGIMNAZIJA

UGDYMO PLANAS

2016–2017 MOKSLO METAMS

-2-

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS ........................................................................................................................................ 4

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ ........................................................................................................ 5

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS ........................ 7

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS ...................................................................................... 9

SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE ........................................................................................................................... 9

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS .................................................................................................................................. 9

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS ............................................................ 10

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS .................................................... 11

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS ..................................................................................................................... 11

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS........................................................................................................................ 11

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS .................................................................................................. 12

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS ...................................................................................................... 12

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS ............................................................................................. 13

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR

LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO

ORGANIZAVIMAS ................................................................................................................................................... 13

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE .................................................................................................................................. 13

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS ............................................................................................ 14

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ................................................................................................... 14

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ ĮGYVENDINIMAS .......................................................................... 14

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS .................................................................................................. 15

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ............................................................................................ 16

BENDROSIOS NUOSTATOS ..................................................................................................................................... 16

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS ....................................................................................................... 17

IV. PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS ................................................................................................................................ 19

BENDROSIOS NUOSTATOS ..................................................................................................................................... 19

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMAS 2016 – 2017 M. M. ........................................................... 19

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS .................................................................................................... 20

PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS .................................................................................................................. 20

PROGRAMOS ZIPIO DRAUGAI INTEGRAVIMAS Į PRIEŠMOKYKLINĘ GRUPĘ ............................................................ 20

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIŲ DĖL IŠSKIRTINIŲ

GABUMŲ) UGDYMO ORGANIZAVIMAS ......................................................................................................................... 22

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS ...................... 22

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS ........................................... 23

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE ....................................................... 24

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR

PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS .................................................................................................. 24

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS ....................................... 24

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS ....................................................................................................... 25

-3-

VI. PRIEDAI ..................................................................................................................................................................... 26

Priedas Nr. 1 ................................................................................................................................................. 27

Priedas Nr. 2 ................................................................................................................................................. 28

Priedas Nr. 3 ................................................................................................................................................. 29

Priedas Nr. 4 ................................................................................................................................................. 30

Ugdymo plano lentelė 1 ............................................................................................................................... 31






Priedas Nr. 5 ................................................................................................................................................. 39

Priedas Nr. 6 ................................................................................................................................................. 42

Priedas Nr. 7 ................................................................................................................................................. 43

Priedas Nr. 8 ................................................................................................................................................. 48

Priedas Nr. 9 ................................................................................................................................................. 50

Pastabos ........................................................................................................................................................ 55

-4-

SUDERINTA

Švietimo skyriaus

vedėjo pavaduotoja

O. Visockienė

2016 m. rugpjūčio mėn. 25 d

PATVIRTINTA

Kauno Jurgio Dobkevičiaus

progimnazijos direktorės

L. Viršilienės

2016 m. rugsėjo mėn. 1 d.

2016 – 2017 MOKSLO METŲ KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS PROGIMNAZIJOS,

PAGRINDINIO, PRADINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos 2016–2017 m. m. priešmokyklinio pradinio,

pagrindinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja priešmokyklinio,

pradinio, pagrindinio ugdymo programų (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio) įgyvendinimą

mokykloje, jas pritaikant mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių bei neformaliojo vaikų

švietimo programas.

2. Mokykla, rengdama ugdymo planą pradinio, pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti,

vadovaujasi: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015–2016 ir 2016–2017 metų pradinio,

pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais patvirtintais 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.

V-457; pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu patvirtintu 2015 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. V-1309 ir kitais teisės aktais.

3. Mokyklos ugdymo planą (toliau – Ugdymo planas) rengia direktoriaus įsakymu sudaryta

darbo grupė.

4. Ugdymo planą, suderinęs su mokyklos taryba ir su steigėjais, tvirtina mokyklos direktorius

iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.

5. Ugdymo organizavimas ir įgyvendinimas grindžiamas kolegialiu progimnazijos

bendruomenės – mokytojų, mokinių ir jų tėvų – sprendimų priėmimu, bendradarbiavimą grindžiant

demokratinėmis nuostatomis.

6. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti ir ugdymo procesui organizuoti keliami šie tikslai:

6.1. įgyvendinti pradinio, pagrindinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas,

siekiant kiekvieno mokinio geresnių ugdymo(si) rezultatų, akcentuojant mokinių kompetencijų ugdymą,

tarpdalykinę integraciją, ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą;

6.2. puoselėti savitą mokyklos įvaizdį, ugdyti išsilavinusią, kultūringą, pilietišką

asmenybę, įgyvendinant dvikalbį (užsienio kalbos ir dalyko) ugdymą pagal EMILE projektą, kryptingo

meninio ugdymo, bendrąsias dalykų ir neformaliojo švietimo programas, integruojant jas formaliajame ir

neformaliajame ugdyme;

6.3. tęsti mokymosi aplinkos modernizavimą, plačiai panaudojant šiuolaikines mokymo

priemones, informacines technologijas ir kurti saugią aplinką.

-5-

7. Šiuo ugdymo planu siekiama:

7.1. tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymą, racionaliai panaudojant valstybinio

ugdymo plano teikiamas galimybes, išlaikyti optimalų mokinių mokymosi krūvį.

7.2. tobulinti šiuolaikinės pamokos planavimą ir organizavimą, pritaikant ugdymo turinį

ir formas skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams, fiksuojant kiekvieno mokinio pažangą, ugdant jų

bendrąsias ir dalykines kompetencijas;

7.3. mokyklos ugdymo turinį reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrųjų programų pagrindu parengtos ir mokyklos direktoriaus patvirtintos dalykų (ir

neformaliojo ugdymo) programos, ilgalaikiai dalykų teminiai planai;

7.4. organizuoti veiklas, skirtas pritaikyti ugdymo turinį, formas skirtingų poreikių

vaikams (klasei, srautui, grupei, asmeniui), įsivertinti ugdymosi pažangą.

7.5. plėtoti savitą mokymo modelį, įgyvendinant integruotas prancūzų kalbos ir muzikos

(5-8 klasėse), geografijos, istorijos, anglų k. ir informacinių technologijų ugdymo programas (7 ir 8

klasėse), kryptingo meninio ugdymo programas (1-7 klasėse).

8. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko

ar mokymosi pagalbai teikti.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo

įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės

aktuose vartojamas sąvokas.

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

1. Mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31 d.

2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

3. Pamokos trukmė: 1 klasėje – 35 minutės, 2–8 klasėse – 45 minutės.

4. Pamokų laikas:

1 pamoka 0800:0845

2 pamoka 0855:0940

3 pamoka 950:1035

4 pamoka 1105:1150

5 pamoka 1200:1245

6 pamoka 1255:1340

7 pamoka 1350:1435

8 pamoka 1445:1530

-6-

5. Mokslo metai skirstomi trimestrais:

Klasės 1-5 6 7 8

Mokslo metų

pradžia / Ugdymo

proceso pradžia

09-01

Trimestrų trukmė

1-asis 09-01–12-02

2-asis 12-05–03-03

3-iasis 03-06–06-02 (6–8 klasėms) ir 05-31 (1-5 klasei)

Rudens atostogos 10-31–11-04

10-24–10-28 (Papildomos atostogos 1-5 klasei)

Žiemos (Kalėdų)

atostogos 12-27–01-06

Žiemos atostogos 02-17

02-20–02 - 24(Papildomos atostogos 1-5 klasei)

Pavasario (Velykų)

atostogos 04-10–04-14

Ugdymo proceso

pabaiga 05-30 06-02

Ugdymo proceso

trukmė savaitėmis 32 34

Vasaros atostogos 05-31–08-31 06-05–08-31

6. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 5 mokymosi dienų atostogos. 1-4

klasių mokiniams skiriama 10 dienų papildomos atostogos. Mokykla papildomų atostogų laiką ir trukmę

suderino su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos taryba (protokolo 2016-06-07 d. Nr.7);

7. mokyklos vadovas iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar

paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo;

8. jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai,

esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į

mokymosi dienų skaičių;

9. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin.,

2006, Nr. 4-115); neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos

(priedas Nr. 2).

10. sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal moksleivių mokymo

namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-

654). Mokiniams, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės gydytojų konsultacinė komisija rekomenduoja

mokymą namuose, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais/rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio

ligos pobūdį, rengia individualų ugdymo namuose planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomosios

veiklos tvarkaraštį). Namie mokomam mokiniui 1-3 klasėse skiriama 9 savaitinės pamokos, 4 klasėje – 11,

5-6 klasėse – 12, 7-8 klasėse – 13, 9-10 klasėse – 15 savaitinių pamokų;

11. mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal formaliojo švietimo programas ir

mokymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-

06-28 d. įsakymu Nr. V-1049.

-7-

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

12. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio

ugdymo bendrosios programos), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu „Pradinio,

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1309,

Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957),

mokykloje priimtais susitarimais, sprendimais ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas. 13. Formuojant ugdymo turinį ir rengiant ugdymo planą, vadovaujamasi Valstybės švietimo ir

mokslo stebėsenos tvarkos aprašu patvirtintu 2012 m. rugpjūčio 14 d. LR švietimo ministro įsakymu Nr. V-

1201, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų (2, 4, 6,

8 klasėse) ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, progimnazijos veiklos įsivertinimo

duomenimis. Prancūzijos instituto siųsto eksperto išvadomis. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas

atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo ( - si) poreikius.

14. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė,

meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla,

siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo

metus skiriama 10 mokymosi dienų, kurios organizuojamos nuosekliai per visus mokslo metus, įvairiose

mokymosi aplinkose, muziejuose (Priedas Nr. 3, Priedas Nr. 4)

15. Ugdymo proceso vykdymui netradicinėse aplinkose skiriama 10 procentų ugdymo turinio:

kiekvieno dalyko ilgalaikiuose planuose atitinkamai numatomos netradicinės pamokos (minimaliai 3

pamokos per metus, jei dalykui skiriama 1 savaitinė pamoka). Pamokos netradicinėse aplinkose:

informaciniame centre, mokyklos muziejuje, Aleksoto apylinkėse, Aviacijos, Maironio muziejuose, VDU

botanikos sode ir kt. organizuojamos iš anksto suderinus tvarkaraštį su kuruojančiu vadovu.

16. Kiekvieno kabineto vadovas rūpinasi ugdymo aplinkos atnaujinimu pagal švietimo aprūpinimo

standartų reikalavimus patvirtintus 2011 m gruodžio 12 d. LR švietimo ministro įsakymu Nr. V-2368 ir

bendrąsias programas, sudarydamas perspektyvinius kabineto turtinimo planus. Kas dveji metai tradiciškai

organizuojama kabinetų apžiūra, skatinami mokytojai. Prancūzų kalbos kabinetai papildomai aprūpinami

bendradarbiaujant su Prancūzų kalbos institutu Vilniuje.

17. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems

mokslo metams ir pamokų skaičius Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat nurodomas dvejiems mokslo

metams.

18. Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus.

19. Mokyklos ugdymo planui rengti, mokyklos vadovo 2016-05-02 įsakymu Nr. V-44, sudaryta

mokyklos bendruomenės narių grupėms atstovaujanti darbo grupė.

20. Mokykloje susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Mokykloje priimti ugdymo

turiniui įgyvendinti aktualūs susitarimai dėl:

20.1. mokyklos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų. Ugdymo turinys planuojamas

metams. Ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius, formas, programų ir planų rengimą

reglamentuoja ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašas (priedas 8). Ilgalaikiai dalykų planai rengiami

mokslo metams pagal mokytojų tarybos patvirtintas rekomendacijas. Trumpalaikiai planai temai, skyriui,

pamokai rengiami mokytojų individualiai, pagal poreikį.

20.2. reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti – individualūs planai

rengiami mokiniams pagal pasiūlytą mokyklos formą. Sudaromi individualūs planai mokiniui, turinčiam

specialiųjų ugdymosi poreikių ir ugdomam pagal individualizuotas ar pritaikyto ugdymo programas,

mokiniui, kuris mokomas namie, mokiniui besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą (jei kyla

mokymosi sunkumų arba itin sėkmingai mokosi, mokiniams atvykusiems iš užsienio) bendradarbiaujant

mokiniui, mokytojui it tėvams arba globėjams;

20.3. švietimo pagalbos teikimo, konsultacijų organizavimo: švietimo pagalbos mokiniui

teikimo galimybes ir būdus reglamentuoja Švietimo pagalbos teikimo mokiniui tvarkos aprašas,

-8-

(patvirtintas direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-71). Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi

ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi

sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir

kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Sudaryta mokinio gerovės komisija, kuri teikia savalaikę

pagalbą mokiniui, mokytojui ir tėvams. Mokykloje už mokymosi pagalbos organizavimą atsakinga Vaiko

gerovės komisija, kuri numato veiklas, siūlo prevencines priemones, nukreipia į kitas pagalbos teikimo

grandis. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokiniui, kuris mokosi pagal

pagrindinio ugdymo programą (jei kyla mokymosi sunkumų arba itin sėkmingai mokosi),

bendradarbiaujant mokytojams, pačiam mokiniui, mokinio tėvams (globėjams/rūpintojams) ir mokyklos

vadovo pavaduotojui ugdymui bei švietimo pagalbos specialistams sudaromas individualus ugdymo planas.

Skiriamos trumpalaikės konsultacijos iki 3 val., arba ilgalaikės iki vieno mėnesio. Mokymosi pagalbą

mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis,

metodikas ir kt. Mokykla sudaro sąlygas užtikrindama socialinio pedagogo, psichologo, specialiojo

pedagogo pagalbą.

20.4. susitarta dėl kryptingo meninio ugdymo, kuris vykdomas (1-8 klasės) vadovaujantis

,,Kryptingo meninio ugdymo programa“ patvirtinta direktoriaus 2016-06-10 d. įsakymu V-55.1

20.5. dalykų mokymo intensyvinimo: skiriant greta po 2 pamokas per dieną (matematika,

lietuvių), ir žmogaus sauga skiriant 1 valandą 5 klasėse. Taip pat tvarkaraštyje sudaroma galimybė (šios

pamokos viena po kitos) intensyvinti geografiją ir gamta ir žmogus, suplanuotoms pamokoms netradicinėse

aplinkose ar išvykstamosioms tiriamosioms pamokoms;

20.6. antrosios užsienio kalbos mokymo: antrosios užsienio prancūzų kalbos pradedama

mokyti nuo 5 klasės, pagal pasirašytą trišalę užsienio kalbos ir dalyko mokymo sutartį tarp mokyklos,

Kauno miesto savivaldybės ir Prancūzų kalbos instituto. Įgyvendinamas integruoto užsienio kalbos ir

dalyko projektas EMILE;

20.7. adaptacinio laikotarpio penktokams trukmė (5 klasėms) – vienas mėnuo. Mokinių žinios

ir gebėjimai rugsėjo mėnesį pažymiais nevertinami. Mokytojų tarybos posėdžio nutarimas.

2015 - 06- 10 d. Nr.3;

20.8. gabių mokinių ugdymo galimybių (Priedas Nr. 5).

21. Įgyvendindama ugdymo planą mokykla bendradarbiauja su kitomis švietimo įstaigomis ir

socialiniais partneriais. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su: Aleksoto mikrorajono darželiais,

Aleksoto seniūnija ir bendruomenės centru, Lietuvos aviacijos muziejumi, Lietuvos kariuomenės mokykla,

VDU muzikos akademija, VDU užsienio kalbų centru, Prancūzijos ambasada Lietuvoje, dėl pagalbos

įgyvendinant EMILE integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo projektus mokykloje; Botanikos sodu;

Japonijos ambasada Lietuvoje, vykdant tarpkultūrinio pažinimo ir mainų programas; Moksleivių

aplinkotyros centru, Maironio literatūros muziejumi, siekiant užtikrinti edukacines programas.

22. Mokinių socialinė veikla mokykloje organizuojama, vadovaujantis 2015–2017 m. m.

pagrindinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, ŠMM Bendrojo ugdymo departamento 2007-

08-21 d. rašto Nr. SR-12-05-69 rekomendacijomis bei mokyklos direktoriaus patvirtinta „Socialinės veiklos

programa“ 2016-09-01 d. Nr. V-71 Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos

bendruomenės projektais, savanoriška veikla, kultūrinėmis bei socializacijos programomis. Per mokslo

metus socialinei veiklai skiriama 5-8 klasių mokiniams nuo 6 iki 8 valandų. Mokinių dalyvavimas

socialinės veiklos renginiuose fiksuojamas socialinės veiklos apskaitos lape bei elektroniniame dienyne.

23. Pagrindinio ugdymo grandyje pamokos trukmė – 45 min., pradinio ugdymo grandyje (1 klasių

mokiniams) pamokos trukmė – 35 min. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi

pasiekimams gerinti skiriamos ilgalaikėms (iki mėnesio) ir trumpalaikėms (iki 3 val.) konsultacijoms,

skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, ugdymui diferencijuoti ir kitai veiklai, kuri padeda

mokinių kompetencijų ugdymui.

24. Mokykla dirba kabinetine sistema. Dalykinių kabinetų turtinimo plano įgyvendinimu rūpinasi

ir yra atsakingas kabineto vadovas. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant

šiuolaikines mokymo technologijas: spartus internetas, multimedijos įranga ir kompiuteriai klasėse,

kompiuterizuota ir atnaujinta biblioteka, pilnai atnaujintas 16 vietų informacinių technologijų kabinetas,

30 vietų „išmanioji“ planšetinių kompiuterių klasė, metodinis centras aprūpintas informacinėmis

technologijomis, laboratorinė įranga gamtos mokslams mokyti, puiki sportinė bazė, meniniam ugdymui

skirtas muzikos kabinetas, choreografijos salė. EMILE klasių prancūzų kalbos gebėjimų testavimui

sudarytos sąlygos VDU Užsienio kalbų centre. Mokykla dalyvauja IKT projektuose, turi 2 Lego robotų

-9-

komplektus, kurie padeda informacinių technologijų pamokose ir neformaliajame ugdyme įdomiau

organizuoti veiklas, skatina dalyvauti varžybose ir konkursuose.

25. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą

ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą, siekiama, kad vyktų abipusis ir

savalaikis grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų

(globėjų, rūpintojų). TAMO elektroninis dienynas, internetinė mokyklos svetainė.

26. Mokykla, tenkindama individualius mokinių poreikius, leidžia mokiniams per dieną turėti ne

daugiau kaip septynias pamokas.

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

27. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas, suderintas su

progimnazijos galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo planas sudaromas pagal progimnazijos

siūlomą formą.

28. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokantiems pagal

individualizuotas programas. Organizuojant mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą

vadovaujamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.

Ugdymo planą rengia specialiųjų poreikių specialistai (specialusis pedagogas, logopedas, psichologas),

bendradarbiaudami su mokinio tėvais bei mokytojais.

SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

29. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas:

29.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011.

Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

29.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir

mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje

aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų

neviršijantį mokymosi krūvį;

29.3. Mokykloje po 3 pamokų organizuojama fiziškai aktyvios veiklos pertrauka (30

min.).

29.4. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti,

bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir

neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų -gamtoje, muziejuose, įvairiose

edukacinėse programose.

29.5. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 integruojama į mokyklos ugdymo turinį.

29.6. Mokykla siūlo netradicinėse aplinkose organizuoti ne mažiau kaip 3 pamokos per

metus, jei dalykui skiriama 1 savaitinė pamoka. Ši veikla planuojama mokytojų dalyko ugdymo turinio

ilgalaikiuose planuose ir fiksuojama elektroniniame dienyne pamokos turinio skiltyje.

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

30. Ugdymas diferencijavimo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

Mokykloje ugdymo diferencijavimas numatomas mokytojų ilgalaikiuose teminiuose planuose, aptariamas

metodinėse grupėse. Mokiniams turintiems mokymosi sunkumų sudaromos laikinos grupės trumpalaikėms

(po nesėkmingo kontrolinio darbo) ir ilgalaikėms (iki 1 mėn.) konsultacijoms. Diferencijavimas taikomas:

30.1. 5 klasėse sudaromos laikinosios grupės pagal mokinių gebėjimus mokytis lietuvių

kalbą, matematiką, anglų kalbą. Pasibaigus trimestrui, tėvams parašius prašymą, mokinys gali pereiti iš

vienos laikinosios grupės į kitą.

30.2. Mokytojai, atsižvelgdami į mokinių specialiuosius poreikius, rengia

individualizuotas ir pritaikytas programas bei individualius ugdymo planus. Pamokose pritaikoma

-10-

mokymosi užduotys, priemonės, tempas. Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, mokomi pagal bendrąsias,

pritaikytas ar individualizuotas programas;

30.3. mokinių grupei gabumams plėtoti ir spragoms išlyginti sujungtoje 6 klasėje, kur

didelis mokinių skaičius, pagal poreikį skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės konsultacijos.

30.4. mokykla stebi, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir priima sprendimus, dėl

tolesnio ugdymo diferencijavimo. Atliekama mokinių ir dalykų mokytojų apklausa, vykdoma mokinių

pasiekimų analizė po diagnostinių testų. Pateikiamos ataskaitos mokinių tėvams ir mokytojų tarybai.

30.5. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės),

sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

30.6. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais), kad diferencijavimas būtų naudingas mokiniui, nedarytų žalos mokinio savivertei, tolesnio

mokymosi galimybėms. Ugdymas diferencijuojamas užsienio kalbų mokyme 5-6 klasėse.

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

31. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo

aukštesnius pasiekimus.

32. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi

sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai,

mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus teikiama pagalba.

33. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis žemesnis, nei numatyta

Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas

įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido daugiau kaip 10 pamokų.

34. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos

specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas

ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui.

35. Mokykloje mokymosi pagalba teikiama:

35.1. pamokoje, pasitelkus grįžtamąjį ryšį ir pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio

mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo (si) užduotis;

35.2. skiriant konsultacijas, kurios mokytojo požiūriu reikalingos ir pagal tai nedelsiant

koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo (si) užduotis;

35.3. taikant bendradarbiavimo metodą, kai mokiniai padeda vieni kitiems.;

35.4. organizuojant pagalbą atliekant namų darbus mokykloje;

36. teikiant mokymosi pagalbą sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos,

grupės. Šios grupės sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba

skiriama ir individualiai.

37. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir ugdymo kokybę:

38. atlikus standartizuotų testų rezultatų palyginamąją analizę, kuria vadovaujantis sudaromas

mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių planas parvirtintas progimnazijos direktorės 2016-04-11

Įsak. Nr. V – 36 (Priedas Nr. 9

38.1. suteikiama pagalba pirmiausia patenkinamo lygio nepasiekusiems mokiniams ir

aukštesnių gebėjimų turintiems.

38.2. per ugdymo metodus siekti geresnės mokinių mokymosi motyvacijos.

38.3. daugiau dėmesio skirti formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam

vertinimui.

38.4. pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti,

atsižvelgiant į mokinio poreikius.

38.5. tobulinti mokytojų kompetencijas padedant organizuoti ugdymo procesą įvairių

gebėjimų ir poreikių mokiniams.

39. Mokykla formuodama ugdymo turinį atsižvelgė į esamus mokinių pasiekimus, nacionalinių ir

tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis (TIMSS, PISA).

40. Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skiriamos:

40.1. konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti;

40.2. integruotoms dalyko ir kalbos pamokoms;

-11-

40.3. choreografijos mokymui pagal kryptingo meninio ugdymo programą;

40.4. EMILE projekto įgyvendinimui.

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

41. Mokykloje yra sudaryta ir direktoriaus patvirtinta „Mokyklos bendradarbiavimo su mokinių

tėvais programa“, kuri parengta vadovaujantis LR švietimo įstatymo 2 straipsniu („Mokyklos bendruomenė

- vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami toje mokykloje santykių ir bendrų

švietimo tikslų“) direktoriaus įsakymas 2014-09-01 Nr. V-84. Programa apima įvairias mokyklos veiklos

sritis, kuriose tikimasi suaktyvinti mokinių tėvų įtaką mokyklos gyvenime, mokytojų, tėvų ir visuomenės

bendradarbiavimą. Numatomos formos, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybės kartu su mokytojais

ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus bendru susitarimu.

Tėvams visa informacija pateikiama per mokyklos internetinį puslapį, mokyklos puslapį socialiniuose

tinkluose, TAMO dienyną, ten pat vykdomos apklausos.

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

42. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą pirmą dalį progimnazija intensyvina šių dalykų

mokymą:

43. žmogaus sauga: 5-ose klasėse – 1 valanda;

44. skiriant greta po 2 pamokas per dieną (matematika, lietuvių)

45. tvarkaraštyje sudaroma galimybė (šios pamokos viena po kitos) intensyvinti dalyku

„Geografija“ ir „Gamta ir žmogus“, suplanuotoms pamokoms netradicinėse aplinkose ar išvykstamosioms

tiriamosioms pamokoms.

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

46. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja kelių

dalykų turinio temas, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, vadovaudamasi progimnazijos direktoriaus

patvirtintu “Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, žmogaus saugos, prevencinių ir kitų

programų integravimo į ugdymo turinį ir tarpdalykinės integracijos tvarka“ (Priedas Nr. 10)

47. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama:

47.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.

ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos

patvirtinimo“;

47.2. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai

ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“;

47.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“; Karjeros

projektavimo programa 5-8 klasėse integruojama į dalykų bendrąsias programas (po 1 val. į visus dalykus)

ir klasės valandėles (4 val. per metus);

47.4. ugdymo karjerai veiklą mokykloje koordinuoja pavaduotoja ugdymui ir paskirta

Karjeros ugdymo specialistė.

47.5. Integruojama pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros

bendrosios programos patvirtinimo“ ir kitas mokyklos ugdymo turiniui aktualias prevencines programas.

47.6. Ugdymo turinio integravimas progimnazijoje vykdomas remiantis ugdymo plane

numatytomis formomis (Ugdymo plano lentelė 5

-12-

48. Mokykla, išanalizavusi numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų

programų tikslais ir turiniu, atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, priėmė šias sprendimus

integruojamų programų įgyvendinimo formas:

48.1. integruojamos į dalyko ar dalykų ugdymo turinį;

48.2. integruojamos į klasės vadovo planuojamas veiklas;

48.3. įgyvendinamos kaip netradicinio ugdymo dienų veiklų dalis;

49. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma integruojama tema dalykui

skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas

kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina

įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose;

50. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis pasirinktu būdu įgyvendinamą

integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio

integravimo, taip pat stebi kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl

tolesnio mokymo organizavimo būdo.

51. Pradinėse klasėse (1 – 2 klasėse) į klasės valandėles integruojama programa „Antras žingsnis“

52. Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) – tai dalyko turinio mokymas(is) užsienio

kalba. Tokio mokymo(si) tikslas – dalyko ir kalbinių kompetencijų ugdymas. Integruoto dalyko ir užsienio

kalbos mokymas(is) progimnazijoje įgyvendinamas:

52.1. dalyko ir užsienio kalbų mokytojams parengus mokymo programą – ilgalaikį planą.

Programą gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbos

mokytojas kartu;

52.2. dalyko arba užsienio kalbos pamokose, arba kaip dalyko modulis, skiriant pagal

poreikį pamoką(as) iš ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti pamokų.

53. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias programas, kokius dalykus planuojama integruoti,

susitarta dėl pilietinio ugdymo, žmogaus saugos, sveikatos ugdymo, etnokultūros programoms skirtų

valandų integravimo į konkrečius dalykus, nurodant valandas UP lentelėse ir įpareigojant mokytojus

fiksuoti integraciją ilgalaikiuose teminiuose planuose. Mokykloje 5-8 klasėse įgyvendinama integruota

užsienio kalbos ir dalykų ugdymo programos pagal: EMILE ir IDUKM projektus. Valandos skiriamos iš

valandų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti. Prancūzų, kaip antrosios kalbos, pradedama mokyti

nuo 5 klasės (Priedas Nr. 1);

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

54. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese, vadovaujamasi Bendrosiomis

programomis, LR ŠMM ministro patvirtintu „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

aprašu“ 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309, bei progimnazijoje priimta mokinių pasiekimų ir pažangos

vertinimo tvarka, patvirtinta direktoriaus 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-55.1 (Priedas Nr. 7);

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

55. Tausojant mokinio sveikatą, optimizuojant mokymosi krūvius mokykloje, vykdoma mokinių

mokymosi krūvio ir skiriamų namų darbų stebėsena.

56. Progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

56.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų

darbų stebėseną ir kontrolę;

56.2. tikrindamas kontrolinių darbų grafiką elektroniniame dienyne, užtikrina, kad

mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas ir kad mokiniai apie jį būtų

informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę;

56.3. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;

56.4. skatinamas dalykų ugdymo turinio integravimas.

57. Atsižvelgiant į Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas, 5-tų klasių mokiniams skiriamas

minimalus privalomų pamokų skaičius (pridedamos 5-6, 7-8 klasių ugdymo plano lentelės).

58. Konsultacijos ir neformaliojo ugdymo užsiėmimai neįeina į bendrą pamokų krūvį.

-13-

59. Nuo kūno kultūros, dailės ir muzikos mokiniai gali būti atleidžiami direktoriaus įsakymu tik

išimties tvarka pagal progimnazijoje nustatytą tvarką.

60. Per dieną mokiniams vyksta ne daugiau kaip 7 pamokos. Neformaliojo ugdymo užsiėmimai į

šį skaičių neįskaičiuojami.

61. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarkų aprašas (Priedas Nr. 6

62. )

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

63. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra patvirtinta pagal „Neformaliojo ugdymo programą“

Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktoriaus 2016-06-10 d. įsakymu Nr. V- 55.1. Jos kryptis bei

programas mokinių poreikių tenkinimui derinama su kitomis mokyklos programomis:

63.1. kryptingo meninio ugdymo programomis: „Jaunučių choras“; „Tautiniai šokiai“,

„Sportiniai šokiai“, „Šiuolaikiniai šokiai“;

63.2. dvikalbio ugdymo projektais: „EMILE klasė“;

63.3. papildo kūno kultūros programą 5 klasėje – „Futbolas“, „Lengvoji atletika“, „Šokis“;

63.4. „Saugaus eismo“ programa;

63.5. Etninės kultūros programos: „Tautodailė“, „Tautiniai šokiai“.

64. Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos.

65. Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 12 mokinių (specialiose,

individualaus ugdymo reikalaujančiose programose – 10 mokinių).

66. Baigiantis mokslo metams (balandžio-gegužės mėn.) organizuojamos mokinių ir jų tėvų

(teisėtų globėjų) apklausos (anketavimas) saviraiškos poreikių tenkinimo klausimais.

67. Neformaliojo ugdymo vadovas programas parengia iki rugsėjo 1 d.

68. Neformaliojo švietimo veikla fiksuojama elektroniniame dienyne.

69. Pradedant darbą mokslo metų pradžioje arba keičiantis jo pobūdžiui, neformaliojo švietimo

užsiėmimų vadovai privalo organizuoti saugaus darbo ir elgesio instruktažus ir juos tinkamai įforminti

dienynuose.

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ UŽSIENIEČIŲ,

TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE,

LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

70. Mokinio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus vertina mokyklos direktoriaus įsakymu

sudaroma komisija iš dviejų mokyklos mokytojų ir ugdymą konkrečioje klasėje kuruojančio direktoriaus

pavaduotojo ugdymui. Jei, komisijos sprendimu, reikia įveikti dalykų programų skirtumus, mokykla

numato spragų išlyginimo būdus ir atsiskaitymo formas: esant finansinėms galimybėms, skiria papildomas

valandas pagal Bendruosius ugdymo planus; nesant finansinių galimybių, sudaro atsiskaitymo

savarankiškai mokantis individualų planą, kuriame nurodomas: ugdymo turinys, atsiskaitymo laikotarpis ir

formos.

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

71. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo


Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405. Mokykla, suderinusi

su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo

rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą. Mokinys gydytojo leidimu dalį

pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

72. Namie mokomam 5– klasių mokiniui skiriama 11 savaitinių pamokų, 6–7 klasių mokiniui

skiriama 12 savaitinių pamokų, 8 klasių – 13 pamokų.

73. Atsižvelgus į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, mokinys dalį pamokų gali

lankyti mokykloje. Mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma)

-14-

mokinys gali, jei yra gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijos. Mokiniui, besimokančiam namie

nuotoliniu būdu, skiriama 15 procentų prieduose numatytų pamokų skaičiaus.

74. Mokinio, mokomo namuose, pamokų apskaita vykdoma elektroniniame dienyne ir atskirame

žurnale, kurį pildo dėstantys mokytojai.

75. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio

tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą.

5- klasių mokiniui, mokomam namie, skiriama 11 savaitinių pamokų, 6,7- klasių mokiniui, skiriama 12

savaitinių pamokų, 8- klasių mokiniui, skiriama 13 savaitinių pamokų.

76. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali

nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo

plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų

papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

77. Klasės į grupes dalijamos arba sudaromos laikinosios grupės šiems dalykams mokyti:

77.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką

(laikinoji grupė ne mažesnė kaip 10 mokinių) sudaroma iš lygiagrečių klasių (pvz. 7a ir 7b);

77.2. informacinėms technologijoms jei klasėje daugiau kaip 16 mokinių

77.3. technologijoms, jei klasėje daugiau kaip 18 mokinių;

77.4. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ ĮGYVENDINIMAS

78. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

78.1. Dorinis ugdymas:

78.1.1. tėvai (globėjai) parinko mokiniui vieną dorinio ugdymo dalyką - tradicinės religinės

bendruomenės tikybą;

78.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų

(globėjų) parašytą prašymą.

78.2. Kalbinis ugdymas:

78.2.1. siekiant gerinti pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu

ir raštu pasiekimus, įgyvendinant ir kitų dalykų programas naudojamos mokomosios užduotys kalbai

ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus (remiamasi mokyklos pradinių

klasių mokinių TIMSS, PIRLS bei 2014 ir 2015 m. atliktų 4 klasių mokinių standartizuotų testų

rezultatais).

78.2.2. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimams pirmoje klasėje, nes būtent

šioje klasėje dedami mokymosi pagrindai bei išlyginamos spragos: skaitymo, rašymo, kalbėjimo,

klausymo gebėjimuose (22., 22.1), lietuvių kalbai pirmose klasėse skirta 1 papildoma valanda per

savaitę (viso 8 val/per sav), paimant iš antros klasės lietuvių kalbos ugdymo plane skiriamų ugdymo

valandų, paliekant antrose klasėse 7 savaitines valandas per savaitę. Kitose klasėse paliekant tą patį

valandų skaičių 7 val/per savaitę.

78.2.3. atsižvelgus į mokinių ugdymosi poreikius, mokiniams turint menką kalbinę patirtį ar

esant žemesniems mokinių pasiekimams , skiriamos konsultacijos, kurios mokytojo požiūriu

reikalingos ir pagal tai nedelsiant koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo

(si) užduotis.

78.3. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

78.3.1. pirmosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo antrosios klasės. Tėvai (globėjai,

rūpintojai) parenka iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, prancūzų ); Užsienio kalbos mokymui

klasės, esant 21 ir daugiau mokinių skiriamos į grupes.

78.3.2. pirmosios užsienio kalbos mokymui antrose klasėse skiriamos 2 savaitinės valandos

per savaitę, mokinių neskiriant į pogrupius, kadangi klasėse neviršijamas 21 mokinių skaičius.

-15-

78.3.3. Trečiose ir ketvirtose klasėse kalbai mokyti mokiniai skirstomi į grupes pagal

mokymosi gebėjimus ir mokinių poreikių tenkinimą (grupę sudaro mokiniai iš a ir b klasių) .

78.4. Socialinis ir gamtamokslis ugdymas:

78.4.1. Gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama ½ pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius

gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (ne mažiau kaip 3 pamokos per mokslo metus) skiriamo laiko

skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke,

Botanikos sode, Aplinkotyros centre ar pan.) aplinkoje;

78.4.2. Socialiniams gebėjimams ugdytis skiriama dalis ( ne mažiau kaip 3 pamokos per

mokslo metus) pasaulio pažinimo dalyko laiko, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės

aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje ( lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros

institucijose ir pan.).

78.5. Matematinis ugdymas:

78.5.1. Kadangi pirmoje klasėje ugdymo programa lengvesnė skiriamos 4 valandos per

savaitę, o antroje klasėje skiriamos 5 valandas per savaitę. Trečiose klasėse skiriamos 5 valandas per

savaitę(24., 24.1)

78.5.2. Ketvirtose klasėse skiriamos 4 valandas per savaitę ir + 1 val./per sav. iš mokinių

ugdymo poreikiams tenkinti (25.) , kadangi mokiniai ruošiami standartizuotų testų patikrai.

78.6. Kūno kultūra:

78.6.1. 1-ose, 3-ose, 4-ose klasėse viena iš trijų kūno kultūros valandų skiriama šokiui. 2-

ose klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo pamokos per savaitę, šokiui skiriama 1 pamoka

išmokinių ugdymo poreikiams tenkinti (22.3).

78.6.2. 2-3 klasėse vykdoma 18 pamokų plaukimo programa Centro sporto mokyklos

baseine vietoj kūno kultūros pamokų.

78.6.3. prireikus specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės būtų organizuojamos

taip:

mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje, už

vaikų saugumą atsako tėvai.

78.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): technologiniam ugdymui

skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko , nurodyto Ugdymo plano (22.2,

22.3) punktuose.

78.7.1. 1-ose, 3-iose, 4-ose klasėse įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo

valandą iš kūno kultūros dalykui Ugdymo plano (22.2, 22.3) punktuose skiriamų ugdymo valandų

per savaitę;

78.7.2. klasių mokiniams įgyvendinama šokio programa skiriant 1 valandą iš valandų, skirtų

mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.

78.7.3. 1-4 klasėse vykdomas kryptingas meninis ugdymas. Parengtos kryptingo meninio

ugdymo programos : „Jaunučių choras“, „Tautiniai šokiai“, „Pramoginiai šokiai“, „Šiuolaikiniai

šokiai“. Kryptingas meninis ugdymas vykdomas vadovaujantis „Kryptingo meninio ugdymo

programa“ patvirtinta direktoriaus 2013-07-10 d. įsakymu V- 46;

79. Mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz. dailės,

muzikos, sporto), direktoriaus įsakymu atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų

(ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose

mokinių saugumo užtikrinimo priemones.

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

80. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų

vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.

-16-

81. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis mokykloje

priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės

mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir

vertinimą mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis

apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

82. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis,

apibendrinamasis vertinimas (metodinės grupės susitarimai "Pradinių klasių mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo aprašas " 2016-08-29 protokolo. Nr.1 ):

82.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant

mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu,) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus

ar nesėkmes;

82.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus

atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą

padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

82.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio

vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną

neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas; klasėje mokantys mokytojai apie

numatomus diagnostinius darbus informuojami mokyklos el. dienyno krūvių lentelėje;

82.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo)

mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama nurodant surinktų taškų ar padarytų klaidų skaičių ir

trumpais komentarais, nenurodant lygių;

82.2.3. mokytojų metodinėje grupėje (2015 posėdžio nutarimu birželio 17 d. Nr. 5.) susitarta

dėl vertinimo informacijos kaupimo būdų ir formų (pvz.: vertinimo aplankas, kt.);

82.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (trimestro/ metų) ir

pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro / metų mokinių pasiekimai apibendrinami

vertinant mokinio per mokykloje trimestrą / metus padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje

programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi elektroniniame dienyne

(toliau Dienynas):

83. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas

84. ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis,

aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio įrašoma „nepatenkinamas“;

85. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba

nepadaryta pažanga „p. p.“ arba „n. p.“;

86. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonės:

86.1. Mokinių mokymosi krūvis reguliuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos 21:2011 „ Mokykla, vykdanti

bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai „, patvirtintu 2011 m. rugpjūčio 10

d. įsakymu Nr. V- 773;

86.2. Jeigu ugdymo proceso metu organizuojami kontroliniai ar kūrybiniai darbai,

pamokos trukmė be pertraukos neturi viršyti 45 min.

86.3. Mokytojai prieš savaitę planuojamus kontrolinius darbus įrašo į elektroninį dienyną.

86.4. Mokiniai per dieną gali turėti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą.

87. Mokinių tėvai (globėjai) apie vaiko daromą pažangą, pasiekimus su mokytojais gali aptarti 1-4

klasių mokinių tėvų konsultavimo metu (Atvirų durų dienos).

88. Baigus Pradinio ugdymo programą , rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo

pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis

pagal pagrindinio ugdymo programą.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

89. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi:

89.1. pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro;

-17-

89.2. pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis;

89.3. mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

90. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir puoselėdama mokyklos savitumo kryptį

skiria didesnį nei minimalus pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 123.7 punkte,

ir siūlo mokiniams antrosios užsienio kalbos (prancūzų) ir dalykų mokymosi projektą „EMILE klasė“. Nuo

5 klasės pradedama mokyti antros užsienio kalbos - prancūzų.

91. Mokiniams, pradėjusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį skiriamas adaptacinis

laikotarpis nuo 2016-09-01 d. iki 2016-10-01 d. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai

pažymiais nevertinami.

92. Socialinė veikla organizuojama vadovaujantis Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos

socialinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V-131.1

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

93. Progimnazija rūpinasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas. Priimti vieningi kalbos

ugdymo reikalavimai, vadovaujantis lietuvių kalbos metodinės grupės mokytojų parengtomis

rekomendacijomis:

93.1. kreipiant mokinių dėmesį į kalbos nuoseklumą bei logiškumą, teiginių

argumentavimą, daromas gramatines klaidas;

93.2. skatinant ir sudarant galimybę mokiniams kuo daugiau viešai kalbėti, rišliai ir

taisyklingai reiškiant savo mintis. Skiriant dėmesį atsakinėjimui žodžiu bei grįžtamajai informacijai apie

taisytinus bei tobulintinus dalykus.

93.3. Už kalbos taisyklingumą (didesnės apimties atsiskaitymus raštu ir žodžiu) skiriamas

papildomas balas, už mažesnės apimties - balas pridedamas prie kaupiamojo pažymio.

94. Ugdymo procesas orientuojamas į dalyko ir bendrųjų kompetencijų ugdymąsi.

95. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos

tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys

savarankiškai renkasi pats.

96. Lietuvių kalba ir literatūra:

96.1. 7-oje klasėje mokinių poreikių tenkinimui, sudaryta laikinoji grupė, skiriant 1 val.

modulį spragoms likviduoti, mokiniui atvykusiam tęsti mokymosi iš Prancūzijos.

96.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudarytos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos

konsultacijos);

96.3. 8-ose klasėse į lietuvių kalbą integruojama Laisvės kovų istorijos programa (po 2

val. kiekvienoje klasėje). Integracija nurodoma dalyko teminiame plane.

97. Užsienio kalbos:

97.1. mokykla iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios nekeičia mokiniui

pradėtų mokyti užsienio kalbų. Užsienio kalbas keisti galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš

užsienio mokyklos ar kitos mokyklos, ir mokykla negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos

kalbos mokymosi bei yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos

pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programos skirtumus:

97.1.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per

savaitę;

97.2. ankstyvosios užsienio kalbos (anglų) toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio

kalbos 5 klasėje skiriant 3 pamokas;

97.3. pirmosios užsienio kalbos (anglų) bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A2, o

7-8 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

97.4. užsienio kalbos mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas, naudojantis

Europos kalbų aplanku arba (ir) savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo

testais.

-18-

97.5. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 5 klasės, pagal prancūzų kalbos EMILE

projektą.

97.6. tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16

metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: prancūzų, rusų.

97.7. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A1, o 7-8

klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

97.8. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) mokyti klasės dalijamos į grupes, jei klasėje

mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

97.9. iš paralelių klasių sudaromos jungtinės grupės užsienio kalbai mokyti.

98. Matematika:

98.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti organizuojame tarptautinį

matematikos konkursą „Kengūra“, organizuojame matematikos konkursą „Pi diena“, dalyvaujame su

mokinių komanda miesto organizuojamose konkursuose, rengiame pamokas netradicinėje aplinkose su

netradicinėmis priemonėmis.

98.2. Stebime mokinių matematikos pasiekimus, remiantis diagnostinių testų, TIMSS,

standartizuotų testų, mokinių pusmečių/trimestrų pažymių analizės duomenimis, numatome pagalbą

mokiniams ilgalaikes ar trumpalaikes konsultacijas.

98.3. Ugdant gabius matematikai vaikus, naudojamės nacionalinių olimpiadų, konkurso

„Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis), įvairiais galvosūkiais, kryžiažodžiais iš įvairių

šaltinių.

98.4. Naudojamos informacinėmis komunikacinėmis technologijos ir skaitmeninės

mokomosiomis priemonės.

99. Informacinės technologijos: 99.1. 5-8 klasėse dalinamos į grupes (priklausomai nuo mokinių skaičiaus klasėje);

99.2. 7-oje ir 8-oje klasėse skiriama po 17 pamokų informacinių technologijų bendrosios

programos kursui;

99.3. po 17 pamokų 7-8 kl. skiriama integruotai informacinių technologijų programai

vykdyti (su geografijos, prancūzų ir rusų kalbos dalykais);

100. Gamta mokslinis ugdymas. 100.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms atpažinti ir

spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o įgijus patirties – Lietuvos ir

globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant, eksperimentuojant,

modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas ir (ar) komandinis

darbas.

100.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis,

virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (VDU

botanikos sodas, Moksleivių aplinkotyros centras, kitos erdvės).

100.3. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 30–40

procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

100.4. Gamtamoksliniams pasiekimams gerinti, kad būtų geriau suprantamos visuomenės

raidos tendencijos, mokslo ir technologijų pažanga ir inovacijų vaidmuo, mokiniams siūloma neformaliojo

švietimo veikla – robotika.

101. Socialiniai mokslai: 101.1. 5-ose klasėse istorijos dalykas pradedamas dėstyti nuo Lietuvos istorijos.

101.2. laisvės kovų istorija integruojama 8 klasėje: į istoriją, pilietiškumo pagrindų ir

lietuvių kalbos programas.

102. Menai – meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

103. Technologijos: 103.1. mokiniai besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5-8

klasės), proporcingai paskirstomas laikas: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos

technologijų programoms;

103.2. 5 ir 7 klasių mokiniai technologijų pamokose į grupes neskirstomi (dėl mažo

mokinių skaičiaus klasėse);

-19-

103.3. 5-8 klasių mokiniai technologijų mokomi mišriose grupėse.

104. Kūno kultūra: 104.1. 5 klasėje kūno kultūrai skiriamos 2 valandos iš bendrojo ugdymo plano ir 1 val.

pasirinktinai iš neformaliojo švietimo programų (futbolas, lengvoji atletika bei šokis);

104.2. 6-8 klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir sudaroma galimybė

pasirinkti mokinių pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo ugdymo veiklą

mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

104.3. 8 klasės kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės;

104.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės pagal ligų pobūdį nesudaromos,

mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo

rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų

paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias

užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

104.5. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje (už mokinių saugumą atsako įstaiga, kurioje vykdoma šių grupių veikla).

104.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje,

konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.)

105. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis

Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

105.1. Žmogaus saugai skiriamos valandos 5-ose ir 8-oje klasėje po 1 valandą;

105.2. Valandos skiriamos įgyvendinant dviejų metų programą.

106. Progimnazijos pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniniu ar

nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius vieneriems (2016

– 2017 m. m.) mokslo metams nurodomas prieduose esančiose: Ugdymo plano lentelė 1

107. 2.

IV. PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

108. Nuo 2015 m. rugsėjo 1d. Progimnazijoje vykdomas vaikų priešmokyklinis ugdymas.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.

V- 1106,Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. rugsėjo 02 d. įsakymu Nr. V- 779, Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga,

vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“ patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. Nr.

V- 313.

109. Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdomosios veiklos laikotarpis sudaro 160 dienų. Ji dirba

pagal I modelį (20 val. per savaitę). Jos veikla – vientisas procesas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta

integruotai.

110. Programos įgyvendinimo laikotarpiu organizuojamos vaikų atostogos pagal pradinio ugdymo

mokyklos nustatytą mokinių atostogų laiką (mokyklos pradinio ugdymo plano 18 punkte).

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMAS 2016 – 2017 M. M.

111. Priešmokyklinio Ugdymo plano projektui parengti buvo sudaryta darbo grupė;

112. Priešmokyklinio ugdymo planui pritarta Mokytojų tarybos posėdyje 2016 m. birželio 9 d. Nr.

9. projektas suderintas su progimnazijos taryba.

113. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina

6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis

švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo

-20-

programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro

ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka .

114. Priešmokyklinio ugdymo trukmė – 1 metai.

115. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi gegužės 30 d.

116. Priešmokyklinė grupė dirba 5 dienas per savaitę, dienos darbo laikas – (nuo 8.10 val. iki 12.10

val.).

117. Ugdomosios programos minimali įgyvendinimo trukmė – 640 val.

118. Dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogė, meninio ugdymo pedagogė, teikiama specialioji

pagalba: logopedo, psichologo.

119. Esant ekstremaliai situacijai (ligos epidemija, šaltis -20° C) vaikai į ugdymo įstaigą gali neiti

(dienos pateisinamos).

120. Tėvams pasirašius mokymo (ugdymo) sutartį, vaikui priešmokyklinio ugdymo grupės

lankymas yra privalomas.

121. Vaikas, kuris priešmokyklinio ugdymo grupės nelankė daugiau kaip 2 trečdalius Aprašo

nurodyto laiko, yra laikomas nedalyvavusiu PU programoje.

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

122. Mokslo metų pradžioje su priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvais pasirašytomis

Priešmokyklinio ugdymo (-si) sutartys, įteisinančios susitarimus dėl priešmokyklinio ugdymo plano

įgyvendinimo sąlygų ir pagalbos. Sutartys registruojamos Mokymo sutarčių registracijos žurnale.

123. Ugdomoji veikla prasideda 8.10 val.,

124. Ugdymo tikslų ir turinio individualizavimas vykdomas pagal vaiko poreikius, įstaigos ir

regiono ypatumus.

125. PUP pedagogas parengia per tris savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios grupės

ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą modelį (priešmokyklinės grupės dienyną).

126. Planą tvirtina direktorius. Plane nurodoma planuojama veikla: projektai, šventės, temos,

išvykos, ekskursijos, pramogos, bendradarbiavimas su šeima, mokykla ir kitais socialiniais partneriais.

PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

127. Mokinių pažangą ir pasiekimus vertinami vadovaujantis „Bendrąja priešmokyklinio ugdymo

ir ugdymo(si) programa“, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m.

rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779 ir Priešmokyklinio ugdymo standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK- 1015 (Žin.,2003, Nr. 77-3525).

128. Pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas.

129. Specialiųjų poreikių vaikus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas kartu su logopedu.

130. Vaikų pažanga vertinama nuolat, vertinimą siejant su mokymo (si) tikslais, atsižvelgiant į

individualią mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojas derina, aptaria su

mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

131. Pasiekimai fiksuojami Vaiko pasiekimų apraše.

132. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo

pradžios atlieka pirminį vaikų pasiekimų įvertinimą.

133. Įgyvendinus programą, PU pedagogas atlieka galutinį įvertinimą ir parengia laisvos formos

išvadą-rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

PROGRAMOS ZIPIO DRAUGAI INTEGRAVIMAS Į PRIEŠMOKYKLINĘ GRUPĘ

134. Į priešmokyklinės grupės gyvenimą integruojama „Zipio draugų“ programa, skirta padėti 5-7

metų amžiaus vaikams įveikti psichologinius sunkumus ir tapti psichologiškai atsparesniais. Ši programa

moko vaikus:

134.1. atpažinti savo jausmus ir kalbėti apie juos;

134.2. aiškiai išreikšti tai, ką jie nori pasakyti;

134.3. įdėmiai klausytis;

-21-

134.4. prašyti pagalbos;

134.5. rasti draugų ir išsaugoti draugystę.

135. Programos „Zipio draugai“ valandėles veda priešmokyklinės grupės mokytoja.

-22-

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIŲ DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ) UGDYMO ORGANIZAVIMAS

136. Mokykla, rengdama mokyklos ar individualų ugdymo planą, siekia sudaryti sąlygas mokiniui,

turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną

švietimo pagalbą.

137. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 ir

Bendrojo ugdymo plano nuostatomis.

138. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančių dėl išskirtinių

gabumų), ugdymas organizuojamas mokyklos direktoriaus įsakymu atsižvelgiant pagalbos ugdymo procese

reikmes, atsirandančias dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų bei turimas mokymo lėšas.

139. Mokykloje specialiąją pagalbą teikia: logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, dalykų

mokytojai.

140. Pagalbos teikimo specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams tvarka:

140.1. mokytojas, pastebėjęs ir išanalizavęs (1-3 mėn. laikotarpio) mokinio ugdymosi

sunkumus, taiko individualius mokymo būdus ir metodus;

140.2. apie vaiko ugdymosi sunkumus informuoja klasės vadovą, specialųjį pedagogą,

logopedą ir tėvus;

140.3. vaiko gerovės komisija, gavusi tėvų sutikimą atlieka vaiko pirminį /pakartotinį

įvertinimą, siunčia mokinį į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl pagalbos skyrimo;

140.4. tolesnis mokinio ugdymas organizuojamas pagal vaiko gerovės komisijos ar/ir

pedagogines psichologines tarnybos rekomendacijas: aptariami individualūs darbo planai, programos,

būdai, metodai;

140.5. dalyko mokytojas rengia individualizuotas/pritaikytas ugdymo programas,

atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, vaiko gerovės komisijos narių (specialistų) rekomendacijas.

Supažindinę tėvus su parengtomis programomis ir gavę jų sutikimą, jas teikia aprobuoti Vaiko gerovės

komisijai ir tvirtinti pirmininkui;

140.6. jei mokiniui rekomenduota specialistų pagalba, ji teikiama specialiųjų pratybų metu

pagal sudarytą tvarkaraštį, kurį tvirtina mokyklos vadovas. Su mokinio tėvais ir ugdančiais pedagogais

aptariama ugdymo vieta, laikas;

140.7. mokinio ugdymosi dinamika aptariama vaiko gerovės komisijoje, su tėvais,

ugdančiais pedagogais, direkciniuose pasitarimuose;

140.8. specialiosios pagalbos teikimas nutraukiamas atsižvelgiant į vaiko gerovės komisijos

nutarimą arba tėvų prašymą direktoriaus įsakymu;

140.9. specialioji pedagogine pagalba teikiama visus mokslo metus arba iki išduotos

pažymos galiojimo laiko pabaigos.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

141. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai

vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų

62-70 punktų nuostatomis.

142. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga

ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai

aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais,

susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip

jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

143. Vertinant specialiųjų poreikių mokinių ugdymo rezultatus, atsižvelgiama į individualius

skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio, temperamento), nuo kurių priklauso,

kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys.

-23-

144. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, su vertinimo tvarka supažindinami mokslo

metų pradžioje.

145. Mokinio, besimokančio pagal individualizuotą programą, žinios vertinamos remiantis ta pačia

vertinimo sistema, kaip ir visų klasės mokinių, tik individualizuotos programos lygiu.

146. Mokiniu, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančių pagal pritaikytas/

individualizuotas programas, ugdymo rezultatai aptariami mokyklos VGK posėdžiuose:

146.1. kai mokinys dažnai gauna nepatenkinamus įvertinimus, išsiaiškinamos nepažangaus

mokymosi priežastys ir rekomenduojama ieškoti kitos veiklos būdų;

146.2. jei mokinys nuolat gauna labai gerus arba nepatenkinamus pažymius

individualizuota programa koreguojama;

146.3. jei mokinys gerai atliko jam skirtas užduotis, pasiekė jo programoje numatytus

tikslus įgijo reikiamus įgūdžius, jis turi teisę gauti patį geriausią įvertinimą, kurį gautų bet kuris kitas jam

skirtas užduotis atlikęs mokinys.

147. Elektroniniame dienyne prie mokinio, kuris atitinkamo dalyko mokosi pagal individualizuotą

ugdymosi programą, pavardės, pusmečio ir metinių pažymių parašoma "Individualizuota“.

148. Mokyklos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos specialiųjų poreikių

mokiniai, neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, autizmą, elgesio, emocijų ir

socializacijos sutrikimų, žymių skaitymo ir rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar

sergantys psichikos ligomis, gali nesimokyti (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos. Antrosios kalbos

pamokos gali būti skiriamos kalbai mokyti. Leidimas nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas

direktoriaus įsakymu.

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

149. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V- 1795.

150. Specialiųjų ugdymosi poreikių 1-8 klasių mokiniams bei juos mokantiems mokytojams

reikiamą pagalbą teikia mokyklos Vaiko gerovės komisija, vadovaudamasi direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1

d. įsakymu Nr. V-119 patvirtintu Vaiko gerovės komisijos darbo reglamentu.

150.1. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, atsižvelgia į:

150.1.1. mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį, lygį (nedideli, vidutiniai, dideli

ir labai dideli). Numatoma šių poreikių tenkinimo tvarka: mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių, neskiriamas maksimalus privalomų pamokų skaičius, skiriamos specialiosios pamokos,

specialiąją pagalbą teikia specialistai.

150.1.2. ugdymo programą (Bendrąją programą pritaikytą mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, ar pradinio ugdymo individualizuotą programą); Pritaikytas arba

individualizuotas pradinio ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių

ir besimokančiam pradinio ugdymo klasėje, rengia mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio sutrikimus, PPT

raidos sutrikimų išvadas, Vaiko gerovės komisijoje aptaręs mokinio gebėjimus ir galias.

150.1.3. turimas mokymo lėšas;

150.1.4. mokymosi ir švietimo pagalbos reikmes;

150.1.5. ugdymosi erdves.

150.2. Spec. poreikių mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje visiškos integracijos

būdu.

150.3. Per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei

tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keistis specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai

skiriamų valandų (pamokų) skaičius.

150.4. Su mokinio pasiekimais mokslo metų pabaigoje mokytojai supažindina tėvus

(globėjus), remdamiesi Mokinio stebėjimo anketa, kurią pildo dalyko mokytojas.

150.5. Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus Bendrųjų ugdymo planų pradinio ugdymo

programose numatytą pasiekimų lygį, raštu kreipiamasi į PPT dėl specialiojo ugdymosi nutraukimo.

-24-

150.6. Mokykloje spec. pedagogas, logopedas, psichologas, kiekvienam specialiųjų

poreikių turinčiam mokiniui teikia specialiąją pedagoginę pagalbą nuo 2 iki 4 valandų per savaitę

individualioms konsultacijoms. (spec. pedagogo, logopedo, psichologo darbo grafikai patvirtinti

direktoriaus įsakymu).

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

151. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių

turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas, parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų

programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

152. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrąją programą, mokyti namie progimnazija skiria

pamokų, vadovaudamasi Ugdymo plano mokymui namie nurodytų valandų skaičiumi, iš jų 1-2 ugdymo

valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

153. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, turinčiam nežymų

intelekto sutrikimą, mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Ugdymo plano nurodytu mokymui

namie valandų skaičiumi, iš jų 1-2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai

pedagoginei pagalbai teikti.

154. Mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, mokyti namie skiriama

ne mažiau kaip 8 valandas per savaitę, iš jų 1-2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms

ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, IR BESIMOKANČIŲ

PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS

155. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turi

specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis

bendrųjų ugdymo planų ir progimnazijos dalykų programoms įgyvendinti numatytu savaitiniu pamokų

skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų

skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

156. Sutrikusios klausos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas,

vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų priedais:

156.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties

įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir

klausai lavinti;

156.2. sutrikusios regos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas,

vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų priedais;

156.3. bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio

gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO

VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

157. Mokiniams, išvykusiems gyventi ar mokytis į užsienį, nuotolinis mokymas neteikiamas.

158. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos

dalį (toliau – tarptautinė pradinio ugdymo programa), įgytus pasiekimus pripažįsta mokykla, remdamasi

mokinio turimais dokumentais (išrašais, pažymėjimais ir pan.). Mokykla gali organizuoti įgytų pasiekimų

patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams likviduoti, mokiniui

sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų,

lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualus ugdymo

planas, mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais).

-25-

159. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam

einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių

kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti

lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą.

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

160. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo


Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405. Mokykla, suderinusi

su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo

rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą. Mokinys gydytojo leidimu dalį

pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

161. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio

tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą.

1–3 klasių mokiniui, mokomam namie, skiriama 9 savaitinės pamokos, 4 klasėje – 11 pamokų. Dalį

pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu būdu.

162. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali

nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo

plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų

papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

PRITARTA:

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos

Tarybos 2016 m. birželio 7 d.

Protokolu Nr. 7

-26-

VI. PRIEDAI

-27-

Priedas Nr. 1

2016/2017 m.m. integruotos dalykų ir užsienio kalbų (prancūzų, anglų, rusų) mokymo programos (EMILE, IDUKM)

Klasė Dalykas Užsienio

kalba,

projektas

Vaikų

skaičius

grupėje

Valandų

skaičius per

savaitę

(numatytas

UP +

mokyklos

nuožiūra

skiriamos

val.*+ NU)

Dalinė

integracija

mokslo metų

eigoje su

dalyku

Atsakingi mokytojai

5a,b Muzika

EMILE Prancūzų k. 18 2 +1 NU - G.Rudzevičienė,

V.Šaulytė-Bukauskaitė

Dailė Prancūzų k. - Dailė „Spalvos“

4 val. II pusm. V.Kūlokaitė

6a Muzika

EMILE Prancūzų k. 22 2 +1* - G.Rudzevičienė,


Dailė Prancūzų k. 20 - Dailė

„Natiurmortas“

2 val. II pusm.

V.Kūlokaitė

7a,b Muzika

EMILE Prancūzų k. 17 2 +1 NU - G.Rudzevičienė,

Stažuotojas iš Prancūzijos

Informacinės

technologijos Prancūzų k. 17 0,5 Informacinės

technologijos A.Glebauskienė, V.Šaulytė-

Bukauskaitė

Informacinės

technologijos

Rusų k. 14 0,5 Informacinės

technologijos

A.Glebauskienė, Daiva –

Joana Ševčiukienė

8 Muzika

EMILE Prancūzų k. 18 2 +1 - G.Rudzevičienė,


Geografija Anglų k. 29 - Geografija D. Bartkienė,

L.Dilkevičienė

-28-

Priedas Nr. 2

Neformaliojo švietimo valandų paskirstymas 2016/2017 m.m. veiklos programų vykdymui:

Eil.

Nr.

Būrelio pavadinimas Paskirtis pagal ugdomas kompetencijas (asmeninės, profesinės, edukacinės, socialinės)

Valandų

skaičius

per savaitę

Klasių

grupės

Moksleivių

skaičius/

grupių

skaičius

Meno kolektyvai

1. Jaunučių choras Meninė, muzikinė 2 1-4 kl. 30/1

2. Tautiniai šokiai Meninė, choreografinė 1 1-4 kl. 32/2

3. Šiuolaikiniai šokiai Meninė, choreografinė 1 2-7 kl. 16/1

4. Pramoginiai šokiai Meninė, choreografinė 1 3,7 kl. 24/2

Meninė raiška

5. Rankdarbiai Meninė, technologinė 1 1-4 kl. 15/1

6. Meninis skaitymas Meninė, literatūrinė 2 1-4 kl. 18/1

7. Prancūziškos dainos teatras Meninė, kalbinė 2 5-8 kl. 15/1

8. Dailės būrelis „Linksmasis teptukas“ Meninė, kūrybinė 1 1-4 kl. 15/1

Sportas, sveika gyvensena

9. Futbolas Sportinė 3 5-8 kl. 30/2

10. Sporto būrelis Sportinė 1 1-6 kl. 33/2

11. Lengvoji atletika Sportinė 2 1-5 kl. 15/1

Intelektualinis ugdymas

12. Saugaus eismo būrelis „Šviesoforas“ Intelektinis, žmogaus saugos ugdymas 1 1-4 kl. 18/1

13. Gabių vaikų ugdymo programa „Gudručių akademija“ Gabių vaikų ugdymas, informacinės

technologijos, kūrybiškumas

2 1-4 kl. 15/1

14. Užsienio kalbos klubas Tarpkultūrinė, kalbinė 3 1 kl. 15/3

Pilietinis ugdymas, nevyriausybinės organizacijos, savivalda

15. Mokinių savivalda TAPK Pilietinis ugdymas 1 5-8 kl. 18/1

Kraštotyrinis ugdymas, etnokultūra

16. Tautodailė Meninė, etnokultūrinė 1 1-7 kl. 20/2

Projektinė veikla

17. Prancūzų kalbos integruotas projektas „EMILE klasė“ Meninė, kalbinė 5 5-7 kl. 42/3

18. Prancūziškos dainos teatras Meninė, kalbinė 2 5-8 kl. 15/1

Viso: 30 val.

-29-

Priedas Nr. 3

2016/2017 m.m. mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės, praktinės, socialinės,

prevencinės veiklos programa

(5-10 d., įeinančių į mokslo metų dienų skaičių)

Eil.

Nr. Priemonė/veikla Laikas

Klasės ar jų

grupės Vykdytojai

Kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla

1. Muziejų diena 2016 – spalis -lapkritis 1-8 kl. Dir. pav. D.Ruzgienė,

klasių auklėtojai, dalykų mokytojai

2. Pilietiškumo diena Lietuvos kariuomenės

mokykloje

2016 - lapkritis 5-8 kl. Dir. pav.D.Ruzgienė,

klasių auklėtojai

3. Meninis kalėdinis projektas „Pro Advento

baltą langą...“

2016 - gruodis 1-8 kl. Direktorė L.Viršilienė, Menų metodinis centras, klasių

auklėtojai

4. Frankofonijos diena 2017-kovas 5-8 kl. Dir. Pav. A. Glebauskienė, mokytoja V.Šaulytė-

Bukauskaitė, užsienio k. metodinis centras

5. Kaziuko mugė 2017-kovas 1- 4 kl. Dir. pav. D.Ruzginė, Menų metodinis centras, klasių

auklėtojai

6. Vaikų gynimo diena – šventė „Laiminga

diena“

2017 birželio 1 d. 1-8 kl. Direktorė L.Viršilienė, Menų metodinis centras, klasių

auklėtojai

Sportinė, pažintinė veikla

7. Sveikatingumo diena „Rudeninis krosas“ 2016- spalis 5-8 kl. Kūno kultūros mokytojai, klasių auklėtojai

8. Žiemos sporto šventė 2016- sausis 1-4 kl. Kūno kultūros mokytojai, klasių auklėtojai, pradinių

klasių mokytojos

9. Šeimų sporto šventė 2017 -gegužė 1-4 kl. Kūno kultūros mokytojai, klasių auklėtojai

10. Ekskursijų diena „Pažink gimtąjį kraštą“ 2017 - gegužė 1-4 kl. Pradinių klasių mokytojos

11. Ekskursijų diena (egzaminų, įskaitų dienomis) 2017- gegužė, birželis 5-8 kl. Klasių auklėtojai

Socialinė, praktinė, prevencinė veikla

12. Profesinio informavimo, karjeros diena 2017- vasaris 5-8 kl. Karjeros specialistė V.Petkevičienė, darbo birža,

įmonių partneriai, klasių auklėtojai

13. Saugaus eismo diena 2017-kovas 1-4 kl. Pradinių klasių mokytojos

14. Prevencinė diena „Gerumo diena“ 2017- balandis 1-8 kl. Dir. Pav. D.Ruzgienė, klasių auklėtojai

15. Žmogaus saugos diena „Būk saugus!“ 2017- gegužė-birželis 1-8 kl. Dir. Pav. D.Ruzgienė, direktoriaus pavaduotojas ūkio

reikalams, klasių auklėtojai

-30-

Priedas Nr. 4

2016/2017 m.m. mokinių pažintinės veiklos, finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis, programa

Eil.

Nr.

Priemonės pavadinimas Laikas Klasės ar

jų grupės

Vykdytojai

Edukacinės programos, muziejų lankymas

1. A.Žitkevičiaus saugaus vaiko mokykla Spalis (netradicinio ugdymo diena) 1 kl. J.Tamašauskienė,V.Stanaitienė,

R.Staniunaitienė

2. Kauno valstybinio lėlių teatro lėlių

muziejus

Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 1 kl. J.Tamašauskienė,V.Stanaitienė,

R.Staniunaitienė

3. Aviacijos muziejus Spalis (netradicinio ugdymo diena) 2 kl. A.Daunienė, J.Jankauskienė

4. T.Ivanausko zoologijos muziejus Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 2 kl. A.Daunienė, J.Jankauskienė

5. Pedagoginis muziejus Spalis (netradicinio ugdymo diena) 3 kl. V.Puipiuvienė, L.Petraitienė

6. Velnių muziejus Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 3 kl. V.Puipiuvienė, L.Petraitienė

7. Kauno miesto muziejus Spalis (netradicinio ugdymo diena) 4 kl. V.Kanclerienė, J.Sakalauskienė

8. A.Stulgos liaudies instrumentų

muziejus

Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 4 kl. R.Beitnaraitė, V.Kanclerienė,

J.Sakalauskienė

9. Pedagoginis muziejus Spalis –Lapkritis (po pamokų) 5 kl. R.Grinkevičiutė, A.Rišienė,

S.Lembutienė

10. Aviacijos muziejus Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 5 kl. D.Ruzgienė, R.Grinkevičiutė,

A.Rišienė

11. Sporto muziejus Spalis –Lapkritis (po pamokų) 6 kl. R.Zakrys, A.Putramentas

12. VDU Botanikos sodas Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 6 kl. J.Maironienė, G.Čapkauskas

13. Farmacijos muziejus Spalis –Lapkritis (po pamokų) 7 kl. L.Dilkevičienė, D.J.Ševčiukienė

14. M.K.Petrauskų memorialinis

muziejus

Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 7 kl. G.Rudzevičienė, L.Dilkevičienė,

D.J.Ševčiukienė

15. Karo istorijos muziejus Spalis –Lapkritis (po pamokų) 8 kl. V.Srodnikovienė, N.Barkauskienė,

V.Galasevičienė,

16. Aviacijos muziejus Balandis-Gegužė (netradicinio ugdymo diena) 8 kl. V.Srodnikovienė, D.Ruzgienė

-31-

UGDYMO PLANO LENTELĖS 2016 /2017 m.m.

Ugdymo plano lentelė 1

-32-


-33-


-34-


-35-


-37-


-39-

Priedas Nr. 5

GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ UGDYMO METODINĖS

REKOMENDACIJOS

ĮŽANGA

Gabių vaikų atpažinimo problema – šiuo metu viena iš aktualiausių pedagoginių ir

psichologinių problemų. Dabar vis dažniau sutariama, kad gabumai – tai ne tik aukšti intelektiniai

gebėjimai, bet ir sugebėjimas spręsti problemas bei kūrybiškumas. Gabumams bei jų raiškai didelį poveikį

daro daugybė vidinių (fizinės ir asmenybės savybės, motyvacija, savikontrolė ir t. t.) bei išorinių (aplinka,

ugdymo galimybės, įvykiai ir t. t.) veiksniai.

Gabus vaikas turi būti atpažįstamas ne todėl, kad ji pavadintume „gabiu“, bet todėl, kad

jis gautų geresnį, jo poreikius atitinkantį ugdymą.

Mokytojai ir tėvai dėmesį turi atkreipti į tai, kad gabūs vaikai – tai ne tik sėkmingai

besimokantys, kuriuos pastebi kiekvienas. Gabūs vaikai gali turėti ir mokymosi sunkumų ar kitų sutrikimų

– tai susiję su žemu savęs vertinimu, mokymosi motyvacijos trūkumu, netinkamu tėvų elgesiu, emociniais

konfliktais, sveikatos problemomis ir pan.

Gabaus vaiko nereikia painioti su labai darbščiu ir stropiu vaiku.

Gabūs vaikai atsiskleidžia tada, kai ugdymo programos turinys atitinka jo asmeninius

interesus ir reikalauja pastangų, kai mokymosi procesas atitinka individualų jo mokymosi stilių

(http://www.linguanet-europa.org/plus/lt/ways/styles.jsp).

REKOMENDACIJŲ PASKIRTIS

1. Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos Gabių ir talentingų vaikų ugdymo metodinės

rekomendacijos (toliau Rekomendacijos) parengtos vadovaujantis ŠMM 2009-01-19 įsakymu Nr.

ISAK-105 patvirtinta „Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programa“.

2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka „Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje“

vartojamas sąvokas.

3. Rekomendacijos apibrėžia gabių ir talentingų vaikų sąvokos sampratą, bendruosius gabių vaikų

požymius, gabių vaikų identifikavimo metodus ir metodines rekomendacijas.

4. Ugdydami gabius ir talentingus mokinius, šiomis Rekomendacijomis turi vadovautis visi Jurgio

Dobkevičiaus progimnazijos mokytojai, su jomis turi būti supažindinti gabūs ir talentingi mokiniai

bei jų tėvai.

GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ SĄVOKOS SAMPRATA

Gabūs vaikai – tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų; juos pritaikyti naujoms

problemoms spręsti; sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis yra labai aukštas. Turėdami

šiuos intelektinius gebėjimus gabūs vaikai lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos

bendraamžius savo vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais pasiekimais. Šiems vaikams būdingas

aukštas kūrybiškumo lygis.

Talentingi vaikai – tai vaikai, turintys gebėjimų, kurie pasireiškia vienos ar kelių meno,

mokslo ar sporto sričių pasiekimais.

BENDRIEJI GABIŲ VAIKŲ POŽYMIAI

Mokytojai, tėvai turi atkreipti dėmesį ar jų ugdytinis, vaikas pasižymi šiais požymiais. Gabus

vaikas:

Pasižymi smalsumu, aktyviu domėjimusi jį supančiu pasauliu;

Turi daug žinių įvairiomis temomis;

Išmoksta lengvai ir greitai, pagrindinių dalykų mokosi geriau ir greičiau nei dauguma jo

bendraamžių;

http://www.linguanet-europa.org/plus/lt/ways/styles.jsp

-40-

Pasižymi gerais skaitymo įgūdžiais, skaityti išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje;

Sklandžiai reiškia mintis žodžiu ir raštu;

Turi gerą atmintį, įsimena lengvai ir greitai;

Nemėgsta mokytis atmintinai;

Žodynas platesnis ir turtingesnis nei bendraamžių;

Lengvai ir greitai atranda ryšius, rodos, tarp visai nesusijusių dalykų;

Sutelktai domisi kai kuriomis mokslo sritimis;

Mėgsta kurti, išrasti, turi daug idėjų, ypatingai, savo domėjimosi srityje;

Greitai randa problemų sprendimo būdus;

Turi lakią ir turtingą vaizduotę;

Vienus mokomuosius dalykus mėgsta labiau nei kitus;

Pastabus, greitai pamato prieštaravimus;

Savo klausimais kartais glumina mokytojus ir tėvus;

Energingas;

Noriai imasi naujų užduočių;

Savanoriškai daugiau laiko skiria užduotims, kai jos susijusios su jį dominančiais dalykais;

Užbaigia pradėtą darbą;

Atkaklus, ryžtingai siekia tikslo, nenuleidžia rankų susidūręs su kliūtimi;

Įsitraukęs į užduotį praranda laiko nuovoką;

Prisiverčia dirbti ir be išorinio pastiprinimo ar vadovavimo;

Labiau mėgsta dirbti vienas nei grupėje;

Kelia didesnius reikalavimus sau ir kitiems;

Turi gerą humoro jausmą;

Diskusijose turi savo nuomonę;

Bendraamžiams kartais gali atrodyti keistas;

Noriai imasi vadovauti, gali koordinuoti grupės veiklą;

Daugiau bendrauja su vyresniais mokiniais ar suaugusiais, nei su savo bendraamžiais.

GABIŲ VAIKŲ IDENTIFIKAVIMO METODAI

Labiausiai paplitę gabių vaikų identifikavimo metodai yra šie:

IQ nustatymas (atliekant grupinius ar individualius testus);

Standartizuotų žinių testų rezultatai;

Mokytojų nuomonė;

Tėvų nuomonė;

Bendraamžių nuomonė;

Pačių pretendentų nuomonė (savęs vertinimas);

Mokinio veiklos bei jos rezultatų analizė.

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Mokytojams, dirbantiems su gabiais mokiniais rekomenduojama:

Nustatyti mokinio mokymosi stilių ir atsižvelgti į jį dirbant su gabiu ir talentingu vaiku;

Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą suteikiant galimybę (gabiems vaikams nepatinka

standartinės užduotys);

Kūrybiškai taikyti įvairius mokymo (-si) būdus (darbas bibliotekoje, įvairūs tyrimai, mokinys –

mokytojas ir pan.);

Norėti padėti gabiam ir talentingam vaikui atsiskleisti ir pasiekti gerų rezultatų;

Skatinti mokinius dalyvauti olimpiadose, konkursuose, festivaliuose, varžybose ir pan.;

Skleisti mokiniams informaciją apie galimybę tobulėti dalyvaujant Nacionalinės mokinių

akademijos veikloje (plačiau www.nmakademija.lt );

http://www.nmakademija.lt/

-41-

Siekti aukšto mokinių pasiekimų lygio ne tik teikiant žinias, bet ir ugdant bendruosius gebėjimus,

kompetencijas bei pasirengimą mokytis visą gyvenimą;

Talentingus vaikus ugdyti panaudojant neformaliojo ugdymo teikiamas galimybes;

Inicijuoti ir rašyti projektus, skirtus gabių vaikų ir jaunimo ugdymui;

Įvairiomis formomis (seminarai, kursai, konferencijos, savišvieta, dalinimasis gerąja patirtimi ir t.

t.) tobulinti darbo su gabiais vaikais ugdymo kompetenciją;

Gabiems ir talentingiems vaikams suteikti galimybę pasirinkti mokytis specializuotose ugdymo

įstaigose (muzikos ir meno mokyklose, Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, Kauno

apskrities Juozo Naujalio muzikos ir Kauno apskrities dailės gimnazijose, sporto mokyklose ir

kitose įstaigose);

Mokyklos administracija, atsižvelgdama į ugdymo plano teikiamas galimybes, sudaro sąlygas

gabiems mokiniams pagal gebėjimus ir polinkius riktis dalykų modulius.

____________________________

-42-

Priedas Nr. 6

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ REGULIAVIMO APRAŠAS

1.Atliekami tyrimai, kurių metu siekiama:

1.1 Diagnozuoti mokinių per didelio darbo krūvio priežastis;

1.2 Stebėti, ar sietina mokymosi krūvio priklausomybė nuo mokinių amžiaus bei pajėgumo

mokytis;

1.3 Išsiaiškinti ar laikomasi namų darbų skyrimo taisyklių.

2. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimui pasiskirstoma darbais:

2.1 Mokyklos administracijos lygmeniu:

2.1.1 Ugdomojo plano galimybių išnaudojimas, tenkinant mokinių poreikius;

2.1.2 Pamokinės ir papildomojo ugdymo integracijos modelio sukūrimas;

2.1.3 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo užtikrinimas;

2.1.4 Pamokų tvarkaraščio sudarymo kompiuterinės programos panaudojimas;

2.1.5 Optimalaus mokinių krūvio užtikrinimas;

2.1.6 Mokinių namų darbų krūvio stebėsena ir reguliavimas;

2.1.7 Kontrolinių darbų tikslingumo užtikrinimas, grafikų reguliavimas;

2.1.8 Metodinės pagalbos mokytojui krūvio reguliavimo klausimais organizavimas.

2.2 Prevencinės grupės (pagalbos mokiniui ir šeimai) lygmeniu:

2.2.1 Tarpininkavimas tarp ugdymo proceso dalyvių (mokinio, mokytojo, šeimos) teikiant

socialinę pagalbą;

2.2.2 Ryšys su ugdytinių tėvais, metodinė pagalba, teisinė konsultacija;

2.2.3 Tyrimai ir jų analizė;

2.2.4 Mokymosi nesėkmių priežasčių aiškinimasis bei prevencinių priemonių numatymas.

2.3 Mokytojo lygmeniu:

2.3.1 Griežtas kiekvienos pamokos laiko planavimas;

2.3.2 Individualios konsultacijos likviduojant žinių spragas;

2.3.3 Kontrolinių darbų grafiko derinimas tarpusavyje;

2.3.4 Geranoriškas siekimas pažinti kiekvieną ugdytinį;

2.3.5 Aktyvių mokymo metodų ir modernių mokymo priemonių taikymas pamokoje;

2.3.6 Diferencijuoto ir individualaus mokymo diegimas pagal mokinių mokymosi stilių;

2.3.7 Namų darbų krūvio optimizavimas;

2.4 Klasės auklėtojo lygmeniu:

2.4.1 Pagalba dalykų mokytojams, siekiant visapusiškai pažinti mokinius, jų individualumą;

2.4.2 Kontrolinių darbų grafiko reguliavimas, jo laikymasis;

2.4.3 Ugdytinių mokymosi stiliaus nustatymas;

2.4.4 Ryšys su mokinių tėvais, metodinė ir teisinė pagalba.

2.5 Mokinių lygmeniu:

2.5.1 Tarpusavio pagalba, bendraklasių konsultavimas;

2.5.2 Kruopštus darbas pamokos metu;

2.5.3 Savalaikis namų darbų atlikimas;

2.5.4 Produktyvus darbas efektyviai išnaudojant pamokos laiką, nesukeliant drausmės

problemų.

______________________________________________

-43-

Priedas Nr. 7

MOKINIŲ MOKYMOSI PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ

VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS


1. Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą iš

kiekvieno mokomojo dalyko, vertinimo proceso dalyvius ir jų vaidmenis.

2. Vertinimo apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas

ugdymo procese ir baigus programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo tvarka.

3. Vertinimo tvarkos aprašas sudarytas remiantis LR ŠMM ministro :Dėl pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309,

II. MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TIKSLAI:

5. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai ::

5.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes,

ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti

sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

5.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams,

gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

5.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą (pusmetį),

mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą

rezultatus ir sertifikuoti;

5.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. padėti mokiniui pažinti save;

6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas;

6.3. diferencijuoti ir individualizuoti darbą;

6.4. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi ir gebėjimus.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

7. Vertinimo nuostatos:

7.1. vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais

ypatumais;

7.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas,

bendrieji ir dalyko gebėjimai, pasiekimai ir pažanga;

7.3. mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą;

8. Vertinimo principai:

8.1. humaniškumas – pripažįstamas kiekvieno mokinio individualumas, asmens vertingumas,

tikima geriausiais mokinio pradais, jo galiomis įveikti sunkumus;

8.2. objektyvumas – vertinimas atspindi realų mokinių žinių lygį, gebėjimą jas suvokti ir

taikyti praktikoje; siekiant padėti mokiniams suvokti vertinimo rezultatus, vertinimas pažymiais

papildomas žodiniu paaiškinimu, kodėl gautas vienas ar kitas įvertinimas;

-44-

8.3. tikslingumas – vertinimu siekiama padėti mokiniui suvokti savo mokymosi rezultatų lygį

bei mokymosi spragas, ugdyti atsakomybės jausmą, žadinti pasitikėjimą savo jėgomis, skatinti norą

mokytis.

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

9. Mokinių žinios vertinamos pagal valstybinių standartų reikalavimus, vadovaujantis

mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, ŠMM rekomendacijomis.

9.1. Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi

tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus

9.2. Vertinant 1-4 klasių mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis,

diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas.

9.2.1. Formuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui

informaciją apie jų mokymąsi ir pažangą. Informacija teikiama dažniausiai žodžiu (apie 90 %) arba

nežodine kalba, arba užrašoma į sąsiuvinius, pasitikrinamųjų darbų, kontrolinių darbų, testų lapus. Raštu

fiksuojama tik tai, kas būtina.

9.2.2. Diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus

atliekamas tam tikro ugdymo (si) etapo (temos ) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį:

nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes.

9.2.3. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai fiksuojami e-dienyne TAMO

aprašomuoju būdu, pagal „Mokyklos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatus“,

9.2.4. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per pusmetį padarytą

pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių lygių požymius ir elektroniniame

dienyne mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų

apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus

patenkinamo pasiekimų lygio, įrašomas „nepatenkinamas“.

9.2.5. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo

pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

9.3. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokinių pasiekimams įvertinti taikoma

10 balų vertinimo sistema.

10. Mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų, projektų vertinimas: 10.1. mokomieji dalykai – tikyba, etika, žmogaus sauga, krašto gynyba -vertinami ,,įskaityta“,

„neįskaityta“, kiti mokomieji dalykai vertinami pažymiu;

10.2. dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai vertinami pažymiu;

10.3 modulio pažymiai įskaitomi į dalyko vertinimą;

11. Penktokams visą adaptacijos laikotarpį (1 mėnuo) nerašomi įvertinimai,

12. Dalyko mokytojai su dalyko vertinimo tvarka supažindina mokinius per pirmąsias

pamokas rugsėjo mėnesį. Vertinimo kriterijai skelbiami kabineto informaciniame stende arba metodinės

grupės aplanke.

13. Mokytojai, pradėdami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo

metodus, vertinimo kriterijus, numato kontrolinius.

14. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus

vertinti tokiu dažnumu per pusmetį: 14.1. Jei dalykui mokyti skirta 1 savaitinė pamoka, vertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais;

14.2. Jei dalykui mokyti skirtos 2 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 6 pažymiais;

14.3. Jei dalykui mokyti skirtos 3-5 savaitinės pamokos, vertinama ne mažiau kaip 8

pažymiais.

15. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:

15.1. Kontrolinis darbas. 15.1.1 Darbas raštu ne mažesnis kaip 30 minučių trukmės, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta

programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis ir pan.);

-45-

15.1.2 Apie kontrolinį darbą, testą mokiniai informuojami prieš savaitę, fiksuojant e-dienyne.

Per vieną dieną klasei gali būti tik 1 kontrolinis darbas;

15.1.3 Paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų kontrolinis

darbas nerašomas;

15.1.4 Jei mokinys dėl ligos ar kitų, dokumentais patvirtintų pateisinamų priežasčių, praleido

daugiau kaip 80 proc. vienos temos pamokų, jis mokytojo ir mokinio sutarimu nuo kontrolinio darbo gali

būti atleidžiamas;

15.1.5 Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą, privalo atsiskaityti per 2 savaites po atvykimo

dienos į mokyklą. Įvertinimas rašomas į tos dienos, kada buvo rašytas kontrolinis darbas, langelį šalia „n“;

15.1.6 Kontrolinio darbo rezultatus dalyko mokytojas skelbia ne vėliau kaip per 7

kalendorines dienas;

15.1.7 Su ištaisytais darbais supažindinami mokiniai, vykdoma kontrolinio darbo analizė;

15.1.8 Kontrolinis darbas neperrašomas, bet gavusiam neigiamą įvertinimą mokiniui

pageidaujant, sudaroma galimybė gauti konsultacijas (iki 3val) ,atsiskaityti iš tos temos (įrašant į e-dienyną

abiejų įvertinimų vidurkį);

15.2. Apklausa raštu: 15.2.1 Darbas raštu trunka mažiau nei 15 min. Apklausa atliekama ne daugiau kaip iš vienos

pamokos medžiagos;

15.2.2 Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per savaitę;

15.2.3 Mokiniai praleidę apklausą atsiskaityti neprivalo;

15.2.4 Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

15.3. Apklausa žodžiu: 15.3.1 Apie apklausą mokiniams būtina pranešti prieš 1 pamoką;

15.3.2 Praleidus pamoką atsiskaitoma susitarus su mokytoju;

15.4. Savarankiškas darbas: 15.4.1 Darbas raštu, kurio trukmė pamokoje planuojama mokytojo nuožiūra.

15.4.2 Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų

temų;

15.4.3 Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine

medžiaga;

15.4.4 Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai);

15.4.5 Savarankiško darbo įvertinimas fiksuojamas pagal dalyko metodinės grupės priimtą

vertinimo tvarką;

15.4.7 Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina (nebent būtų reikalingos

priemonės: žinynai, žodynai, skaičiuotuvai ir kt.).

15. 5. Interpretacija, rašinys, kūrybinis darbas: 15.5.1 Rašomieji darbai rašomi 1-2 pamokas, apie juos pranešama iš anksto, data tikslinama

prieš savaitę;

15.5.2 Darbai grąžinami ir įvertinimai paskelbiami per 2 savaites nuo parašymo dienos.

15.6. Laboratoriniai ir praktikos darbai: 15.6.1. Tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 min., jų metu tikrinami mokinių

gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje;

15.6.2. Apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną pamoką,

fiksuojant e-dienyne;

15.6.3. Laboratoriniai (praktikos) darbai chemijos, fizikos ir biologijos pamokose vertinami

pažymiu;

15.7. Praktiniai-kūrybiniai darbai. 15.7.1. Praktiniai-kūrybiniai darbai skiriami ugdyti mokinių gebėjimus, teorines žinias

pritaikyti praktikoje. Praktinės-kūrybinės užduoties atlikimo laikas priklauso nuo darbo sudėtingumo.

15.7.2. Praktiniai-kūrybiniai darbai tikrinami ir vertinami pagal bendrus reikalavimus;

15.8. Projektiniai darbai: 15.8.1. rengiami iš vienos temos, bet gali būti integruoti;

15.8.2. apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, fiksuojant e-

dienyne;

15.8.3. trumpalaikį projektą gali atlikti 1 mokinys arba grupelės po 2-3 mokinius;

-46-

15.8.4. galutinis vertinimas susideda iš vertinimų, numatytų dalykų metodinių grupių

vertinimo tvarkoje;

15.8.5. pažymys įrašomas į e-dienyną projekto pristatymo dieną;

15.9. Referatai: 15.9.1. mokiniai per pusmetį gali rašyti pasirinkta ar nurodyta tema tik 1 mokomojo dalyko

referatą (suderinus su dėstančiu mokytoju);

15.9.2. pristačius referatą, jo įvertinimas įrašomas į e-dienyną.

15.10. Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varžybose: 15.10.1. dalyvavimas mokyklinėse, miesto ir respublikinėse olimpiadose gali būti vertinamas

pažymiu;

15.11. Kaupiamasis vertinimas. 15.11.1. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos, apie mokinio mokymosi pažangą ir

pasiekimus, kaupimas;

15.11.2. kaupiamojo vertinimo tikslas – skatinti mokymosi motyvaciją;

15.11.3. kaupiamojo vertinimo kriterijus nustato mokytojas ir paaiškina mokiniams, kiek jie

gauna taškų už tam tikrų užduočių atlikimą;

15.11.4. kaupiamojo vertinimo žiniaraščius mokytojas saugo iki mokslo metų pabaigos;

15.11.5. nutarimą dėl kaupiamojo vertinimo konvertavimo į 10 balų sistemą tvarkos priima

dalyko mokytojas.

16. Mokinys, abejojantis dėl įvertinimo, kreipiasi į dalyko mokytoją, klasės vadovą arba

atsakingą mokyklos vadovą.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMO(SI) POREIKIŲ, PAŽANGOS IR

PASIEKIMŲ VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

17. Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, jį sieja su mokymosi

tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, akcentuodamas, ką mokiniai geba, yra

pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti.

18. Specialiųjų ugdymo (si) poreikių mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai (kompetencijos) ir

asmeninė pažanga pradinio ugdymo grandyje vertinamos taikant formuojamąjį, diagnostinį ir

apibendrinamąjį vertinimą („1-4 klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka 2012–2013 m.

m.“).

19. Specialiųjų ugdymo (si) poreikių mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai (kompetencijos) ir

asmeninė pažanga pagrindinio ugdymo grandyje vertinamos remiantis metodinėse grupėse parengtomis

dalyko vertinimo tvarkomis.

20. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo (si) poreikių, ugdomi:

20.1. pagal bendrąją programą, teikiant švietimo specialistų pagalbą ir taikant ugdymo

metodus, individualiai parinktus SUP turinčiam mokiniui;

20.2. pagal pritaikytą bendrąją programą, kai mokinio pasiekimai yra žemesniu nei

patenkinamojo lygio, neatitinka 2 metų laikotarpiu nurodytų mokinių pasiekimų lygių požymių;

20.3. pagal individualizuotą programą, kai ugdymo turinys gali būti orientuotas ne į

bendrąsias programas, bet į mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių

lavinimą.

21. Specialiųjų ugdymo (si) poreikių mokinių pusmečio ir metiniai pasiekimai vertinami

objektyviai:

21.1. Mokinio, ugdomo pagal bendrąją programą, pasiekimai pradinio ugdymo klasėse

vertinami apibendrinus pasiekimų lygį (patenkinamas, nepatenkinamas, aukštesnysis). Mokiniui

nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“.

21.2.Mokinio, ugdomo pagal bendrąją programą, pasiekimai pagrindinio ugdymo klasėse

vertinami 10 balų vertinimo sistema.

21.3. Mokinio, kuris turi intelekto sutrikimą ir yra mokomas pagal individualizuotą

pagrindinio ugdymo programą namie, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba

„neįskaityta“.

-47-

VI. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

22. Mokiniui dalyko metinis įvertinimas išvedamas iš I , II, III trimestro įvertinimų:

22.1. neatestuotam vieną trimestrą – savarankiškai atsiskaičius už to trimestro programą iki

ugdymo proceso pabaigos, dėl atsiskaitymo datos mokinys tariasi su dalyko mokytoju;

22.2. mokiniui, turinčiam dalyko nepatenkinamus 2 trimestrinius įvertinimus, negali būti

išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas;

22.3. mokinys, praleidęs 80 % dalyko pamokų, yra neatestuojamas. Jei mokinys šias pamokas

praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku.

23. Išvedant trimestro pažymius skaičiuojamas aritmetinis vidurkis (6,5-7; 6,4-6).

23.1. Metinio įvertinimo pažymys vedamas iš I ,II ir III trimestrinių įvertinimų aritmetinio

vidurkio (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus). Mokytojas pasilieka teisę metinį įvertinimą vesti iš visų per

mokslo metus gautų pažymių.

24. Pasibaigus ugdymo procesui, dalyko mokytojas teikia siūlymą mokyklos direktoriui skirti

papildomus darbus, kelti į aukštesnę klasę arba palikti kartoti ugdymo programos mokinius, turinčius

neigiamą dalyko metinį įvertinimą. Sprendimas įforminimas direktoriaus įsakymu.

24.1. Jei mokiniui skiriamas papildomas darbas, dalyko mokytojas ir mokinys susitaria dėl

papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų, mokinio atsiskaitymo datos.

VII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

25. Dalyko mokytojas. 25.1. Kuria mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodiką – parenka tinkamus ir įvairius

vertinimo metodus, būdus, formą.

25.2. Efektyviai derina formalų ir neformalų vertinimą.

25.3. Vertindamas skatina mokinių mokymosi motyvaciją, stiprina jų pasitikėjimą savimi,

siekia padėti mokiniams suvokti bei įveikti mokymosi spragas.

25.4. Nustato vertinimo kriterijus įskaitas laikantiems mokiniams.

25.5. Sistemingai ir laiku teikia informaciją mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams),

klasės vadovui (nuolat fiksuoja mokymosi pasiekimus e-dienyne, laiku išveda pusmečių ir metinius

įvertinimus).

25.6. Dalykų metodinėms grupėms teikia siūlymus detalizuojant dalyko vertinimo tvarką,

vadovaujantis LR ŠMM ministro :Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ 2015

m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309.

26. Klasės vadovas. 26.1. Seka ir vertina auklėtinių ugdymo ir vertinimo procesą.

26.2. Aptaria su ugdytiniais jų veiklą bei rezultatus, padeda mokiniams įžvelgti mokymosi

veiklos rezultatų priežastis, numatyti tolesnius ugdymosi tikslus bei jų įgyvendinimo būdus.

26.3. Kartą per mėnesį (iki naujo mėnesio 5 dienos) informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus),

neturinčius galimybės prisijungti prie e-dienyno, apie mokinių mokymąsi bei kitą veiklą mokykloje –

supažindina pasirašytinai su mokinio mėnesio pažangumo ir lankomumo ataskaitomis, o pasibaigus

pusmečiui, metams –pateikia mokinio pusmečio, metinę pažangumo ir lankomumo ataskaitą.

26.4. Tarpininkauja tarp mokinių ir mokytojų, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų)

sprendžiant mokinių mokymosi bei vertinimo problemas.

26.5. Laiku pateikia klasės mokinių pusmečių, metinių vertinimų suvestines direktoriaus

pavaduotojai ugdymui.

26.6. Teikia informaciją apie auklėtinį, svarstant jo kėlimo į aukštesnę klasę klausimą.

-48-

Priedas Nr. 8

PATVIRTINTA

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos

direktoriaus

2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-55.1

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO TVARKOS APRAŠAS


1. Ugdymo turinio planavimo tvarka (toliau — Tvarka) nustato Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos

(toliau – progimnazijos) ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius, formas, ilgalaikių planų ir

programų rengimo tvarką.

2. Tvarka parengta vadovaujantis 2014-2015 ir 2016–2017 metų pradinio ugdymo programų bendraisiais

ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d.

įsakymu Nr. V-460, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais,

patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-

459, Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535, Bendrosiomis ugdymo

programomis.

3. Tvarkoje vartojamos sąvokos:

Dalyko programa — dalyko ugdymo tikslus ir uždavinius, ugdymo turinį, metodus,

integracinius ryšius su kitais dalykais ir mokinių pasiekimus numatanti programa.

Ilgalaikis dalyko planas — dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgus į

numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas.

Integruojamoji programa — bendriesiems gebėjimams ugdyti skirta programa, integruojama į

visų ugdymo sričių ar dalykų programas.

Pritaikyta programa — programa, skirta mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių

(supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės dalyko programa).

Individualizuota programa — programa, skirta mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių dėl intelekto sutrikimo.

II. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI

4. Ugdymo turinys progimnazijoje planuojamas pagal Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą

mokymosi dienų skaičių bei progimnazijos ugdymo plane nurodytą dalyko programai skiriamų valandų

(pamokų) skaičių.

-49-

5. Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir kitais norminiais

teisės aktais, progimnazijos tikslais, atsižvelgia į progimnazijos bendruomenės poreikius, turimus

išteklius.

6. Mokytojų tarybai pritarus, ugdymo turinio planavimo tvarką progimnazijos direktoriui teikia tvirtinti

Metodinė taryba.

7. Dalykų ilgalaikius planus, pasirenkamųjų dalykų/dalykų modulio, individualizuoto ir pritaikyto

ugdymo, neformaliojo švietimo, klasės vadovo programas mokytojai rengia ir detalizuoja pagal

progimnazijos administracijos parengtas rekomendacijas (1 priedas).

III. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO LAIKOTARPIAI IR FORMOS

8. Dalykų ilgalaikiai planai, pasirenkamųjų dalykų/dalykų modulio, neformaliojo švietimo, klasės

vadovo programos rengiamos pagal Metodinės tarybos parengtas ir direktoriaus patvirtintas formas

vieneriems mokslo metams (2, 3, 4 priedai).

9. Dalyko mokytojai, aptarę metodinėse grupėse, gali koreguoti (pridėti papildomas skiltis) patvirtintas

programų, planų formas.

10. Individualizuoto ir pritaikyto ugdymo programos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių, rengiamos pagal Vaiko gerovės komisijos parengtas ir direktoriaus patvirtintas formas

vieneriems mokslo metams .

IV. PROGRAMŲ, ILGALAIKIŲ PLANŲ RENGIMO TVARKA

11. Dalykų ilgalaikius planus, pasirenkamojo dalyko/dalyko modulio programas mokytojai aprobuoja

metodinėje grupėje iki rugpjūčio 31 d. ir pateikia metodinę veiklą kuruojančiam direktoriaus

pavaduotojui ugdymui suderinimui iki rugsėjo 5 d.

12. Pritaikyto ir individualizuoto ugdymo turinio programas mokytojai aptaria Vaiko gerovės

komisijoje ir pateikia kuruojančiam direktoriaus pavaduotojui ugdymui suderinimui iki rugsėjo 10 d.

13. Neformaliojo švietimo programas mokytojai aptaria metodinėje grupėje ir pateikia progimnazijos

direktoriui suderinimui iki rugsėjo 10 d.

14. Klasės vadovų veiklos programas mokytojai su kuruojančiam direktoriaus pavaduotojui ugdymui

suderina iki rugsėjo 10 d.

-50-

Priedas Nr. 9

KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS PROGIMNAZIJOS

Mokinių pasiekimų gerinimo priemonių planas (2016 – 2017 m.m.)

Nustatytos tobulintinos sritys

Uždaviniai Numatomos priemonės Tvirtinimas, dokumentai

Atsakingi asmenys Laukiamas rezultatas, įsivertinimo kriterijus

Vaiko individualios pažangos modelis

Tobulinti vaiko individualios pažangos modelį

Vertinimo strategijos orientuotos į

mokinio individualią pažangą

pamokoje tobulinimas Įsakymas

VIP darbo grupė, metodinė taryba, dalykų mokytojai

Parengtas vertinimo strategijos projektas

Tobulinti mokytojų kvalifikaciją mokinių

pažangos ir pasiekimų

fiksavimo, vertinimo ir

įsivertinimo klausimais

Dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo

seminaruose mokinių pažangos ir

pasiekimų fiksavimo, vertinimo ir

įsivertinimo klausimais

Pažymėjimai Metodinių grupių

pirmininkai, mokytojai,

klasių auklėtojai

Mokytojai tikslingai dalyvaus kvalifikacijos tobulinimo programose ir kursuose

Diskusija, bendradarbiavimas, gerosios patirties sklaida

Metodinis pasitarimas „Vertinamosios

informacijos, skirtos mokiniui,

pastovumas, aiškumas, naudingumas“

Protokolas Metodinių grupių


klasių auklėtojai

Mokytojai 100 % dalinsis sukaupta patirtimi

Tobulinti VIP rezultatų panaudojimą tolimesnei mokinių pažangai

Mokinių įsivertinimas ir individualūs pokalbiai apie asmeninę pažangą.



klasių auklėtojai

Išskirti ne mažiau kaip 3 būdai,

sąlygojantys mokinio

asmenybės ūgtį

Kiekvieno mokinio ugdymosi situacijos aptarimas „Klasės valandoje“

Klasių auklėtojų darbo planai

Klasių vadovai; Kuruojantis vadovas

Mokiniai kartą per mėnesį pildo VIP įsivertinimo lapus.

Trišaliai struktūruoti pokalbiai „Mokinys – mokytojai – tėvai“.

Susitarimo protokolas

Klasių vadovai

80 % pedagogų dalyvauja kiekvieno mokinio individualios pažangos aptarime

Administraciniai pasitarimai „VIP rezultatų panaudojimas mokymosi planavimui“

Protokolas Administracija Aptariamos kiekvieno mokinio sėkmės, būdai, kaip gerinti mokymąsi

-51-

Mokytojų tarybos posėdis „VIP pokyčiai“

Protokolas

Kuruojantys vadovai, Metodinių grupių


klasių auklėtojai

10 % gerėja mokinių individuali pažanga.

Vertinimo tolygumas Įvertinimų pasiskirstymo tolygumas.

Trimestrų pažymių pasiskirstymo analizė ir lyginamosios diagramos

Suvestinės Protokolas

Mokytojai dalykininkai Kuruojantis vadovas

Parengta analizių suvestinė ir pristatyta mokytojų tarybos posėdyje

Mažinti metinių įvertinimų atotrūkį lyginant su ST testų rezultatais

Metodinis pasitarimas „ Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašo bendrieji susitarimai ir jų laikymasis“



klasių auklėtojai

Metinių įvertinimų lyginant su ST testų rezultatais nukrypimas ne daugiau kaip 10%

Ugdomasis konsultavimas. Individualūs pokalbiai su mokytojais.

Pamokų stebėjimo lapai

Kuruojantys vadovai

Stebėta ir aptarta ne mažiau kaip 20 % pamokų. Pastebėti pamokoje bent 3 gero mokymo principai.

Patirties mainai „Kolega – kolegai“ Pamokų stebėjimo protokolai

Mokytojai Kiekvienas mokytojas stebi po 2 kolegų pamokas, jas drauge aptaria

Mokymosi pagalbos teikimas

Savalaikio mokymosi pagalbos teikimo tobulinimas

Metodinis pasitarimas „Tikslinių ilgalaikių ir trumpalaikių konsultacijų skyrimo tvarka ir nauda“



klasių auklėtojai

Pagalbos mokiniui modelis taikomas 90 %

Plėtoti mokytojų ir mokinių esmines kompetencijas ir kūrybiškumą

Metodinių grupių pasitarimai „Mąstymo gebėjimų ugdymas“

Protokolai Metodinių grupių

pirmininkai

Organizuoti ne mažiau kaip 2 metodiniai pasitarimai, aptarti bent 4 mąstymo gebėjimų ugdymo būdai

-52-

Priedas Nr. 10

KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS PROGIMNAZIJOS

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ IR GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMO, ŽMOGAUS SAUGOS,

PREVENCINIŲ IR KITŲ PROGRAMŲ INTEGRAVIMO Į UGDYMO TURINĮ IR

TARPDALYKINĖS INTEGRACIJOS TVARKA


1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, žmogaus saugos, prevencinių ir kitų

programų integravimo į ugdymo turinį ir tarpdalykinės integracijos tvarka parengta vadovaujantis:

pradinio, pagrindinio ugdymo programų aprašu, patvirtintinu Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V-1309, pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios

programomis.

2. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, žmogaus saugos, prevencinių ir kitų

programų integravimo į ugdymo turinį ir tarpdalykinės integracijos tvarka (toliau - Tvarka) nustato

mokyklos bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, žmogaus saugos, prevencinių ir kitų

programų integravimo į ugdymo turinį bei tarpdalykinės integracijos principus ir būdus.

3. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, žmogaus saugos, prevencinės ir kitos

programos (toliau - Programos) integruojamos į mokomuosius dalykus, nedidinant mokyklos ugdymo

plane nustatytų dalykui skirtų pamokų skaičiaus.

4. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencines ir kitas programas įgyvendina

dalyko mokytojai, klasių vadovai, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, sveikatos

priežiūros, karjeros specialistas ir kt. specialistai.

5. Tvarkoje vartojamos sąvokos:

5.1. Tarpdalykinė integracija – tai dviejų ar daugiau mokytojų ugdomoji veikla, kai vienos

pamokos metu derinamas skirtingų dalykų ugdymo turinys, siekiant padidinti mokinių

mokymosi motyvaciją ir mažinti mokymosi krūvį;

5.2. Integruojamoji programa – bendriesiems gebėjimams ugdyti skirta programa, integruojama

į ugdymo sričių ar dalykų programas.

5.3. Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) – tai dalyko turinio mokymas(is) užsienio

kalba. Tokio mokymo(si) tikslas – dalyko ir kalbinių kompetencijų ugdymas. Integruoto dalyko

ir užsienio kalbos mokymas(is) progimnazijoje įgyvendinamas

II. PROGRAMŲ INTEGRAVIMAS Į UGDYMO TURINĮ

6. Programų integravimo principai:

6.1. Integralumo principas. Integruojama į mokomuosius dalykus, klasės vadovo veiklą, projektinę

veiklą ir neformaliojo švietimo veiklas.

6.2. Prieinamumo principas. Medžiagos turinys pateikiamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus ir

gebėjimų ypatumus.

6.3. Individualumo principas. Įgyvendinama atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, patirtį,

brandumą, gebėjimus, vertybinius ir religinius įsitikinimus. Mokinys turi teisę į privatumą ir

išskirtinais atvejais gali nedalyvauti veikloje, jei tai jam kelia diskomfortą.

6.4. Konstruktyvumo principas. Atskleidžiamos ne vien problemos, bet skatinama ieškoti

konstruktyvių jų sprendimo būdų.

6.5. Veiksmingumo principas. Siekiama geros prevencinio ugdymo kokybės rezultatų vykdant

bendrąją prevenciją laiku ir sistemingai, numatant ir apibrėžiant orientacinius ugdytinių

pasiekimus, užtikrinant tinkamą mokytojų kvalifikaciją.

7. Integruojamųjų programų įgyvendinimo formos ir būdai:

7.1. integruojamos į dalyko ar dalykų ugdymo turinį;

7.2. integruojamos į klasės vadovo veiklą;

7.3. įgyvendinamos kaip netradicinio ugdymo dienų veiklų dalis

7.4. integruojamąsias tarpdalykines projektinės veiklas;

-53-

7.5. Metodinė taryba ir metodinės grupės priima sprendimus dėl programų integravimo į dalykus,

kurių mokymo turinys susijęs arba priskiriamas tai pačiai ugdymo sričiai.

8. Siekiant mažinti mokymosi krūvius ir priartinti mokymąsi prie gyvenimo aktualijų, integruojama:

8.1. Priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme: „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“,

„Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programa“, „Rengimo

šeimai ir lytiškumo programa“, „Etninės kultūros ugdymo programa“, „Sveikatos ugdymo

bendroji programa“ ir „Žmogaus saugos bendroji programa“ (Priedas Nr. 1).

8.2. Pagrindiniame ugdyme:

8.2.1. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos: „Mokymosi mokytis“,

„Komunikavimo“, „Darnaus vystymosi“, „Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių“, „Kultūrinio

sąmoningumo“, - integruojamos į visus dalykus, neformalųjį švietimą, klasių vadovų veiklą,

projektinę veiklą.

8.2.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Priedas Nr. 2).

8.2.3. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Priedas Nr. 3).

8.2.4. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494

(Priedas Nr. 4).

8.2.5. Rengimo šeimai ir lytiškumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Priedas Nr. 5).

8.2.6. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Priedas Nr. 6).

8.2.7. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos

patvirtinimo“(Priedas Nr. 7)

9. Programų turinio planavimas:

9.1. Priešmokyklinės grupės pedagogas ir pradinių klasių mokytojai integruojamas temas rašo

elektroniniame dienyne, savaitiniuose planuose.

9.2. Dalykų mokytojai, planuodami dėstomo dalyko turinį, pasirenka klasės lygiui ir dalykui

tinkamą integruojamos programos temą ir ją įrašo į ilgalaikį planą, taip pat integruojamąsias

temas pildo ir elektroniniame dienyne.

9.3. Klasių auklėtojai konkretizuoja integruojamų programų temas, atsižvelgdami į mokinių amžių,

patirtį, individualius ar grupės poreikius, ugdomosios veiklos pobūdį, ir jas įrašo į klasės veiklos

planus taip pat fiksuoja ir elektroniniame dienyne.

III. TARPDALYKINĖ INTEGRACIJA

10. Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) progimnazijoje įgyvendinamas:

11. dalyko ir užsienio kalbų mokytojams parengus mokymo programą – ilgalaikį planą. Programą

gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbos mokytojas

kartu;

12. dalyko arba užsienio kalbos pamokose, arba kaip dalyko modulis, skiriant pagal poreikį

pamoką(as) iš ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti pamokų.

13. Mokykloje 5-8 klasėse įgyvendinama integruota užsienio kalbos ir dalykų ugdymo programos

pagal: EMILE ir IDUKM projektus. Valandos skiriamos iš valandų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams

tenkinti. Prancūzų, kaip antrosios kalbos, pradedama mokyti nuo 5 klasės;

14. Integruojant informacinių technologijų ugdymo turinį į kitus dalykus (8 klasėje – antrąjį

pusmetį, 7 klasėje – antrąjį pusmetį), IT ugdymo turinys derinamas su kitų dalykų mokytojais.

15. Kai organizuojama integruota pamoka, ją planuoja ir pamokoje dirba du mokytojai – dalyko

ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti naudojamos pamokos,

skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

-54-

IV. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

16. Integruojamų programų ir dalykų mokinių ugdymosi pasiekimai vertinami pagal Programose

pateiktus reikalavimus: ką mokinys privalo žinoti, gebėti, kokius įgūdžius ir vertybines nuostatas turi įgyti.

17. Vertinant taikomi neformaliojo – formuojamojo – vertinimo metodai ir būdai.

18. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti pamokos lape, nurodoma skiltyje

„Integruota pamoka“ užpildant dalyką ir mokytoją (su kuriuo integruojamasi) dalyko mokytojas su kuriuo

integruojamasi fiksuoja tik temą, o pagrindinio dalyko mokytojas pildo lankomumą, vertinimą, temas. Jei

integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina

įrašyti pamokos turinio skiltyje;

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Programų integravimą į ugdymo turinį koordinuoja mokyklos direktoriaus pavaduotojai

ugdymui, kuruojantys atskirų dalykų ugdymą ir klasių vadovų veiklą.

___________________

-55-

Pastabos

KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS · 2016-11-03 · pamokos per metus, jei dalykui skiriama 1 savaitinė...

Documents

Transcript of KAUNO JURGIO DOBKEVIČIAUS · 2016-11-03 · pamokos per metus, jei dalykui skiriama 1 savaitinė...