PATVIRTINTA

Kauno informacinių technologijų mokyklos

Direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d.

Įsakymu Nr. 1-200

KAUNO INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYKLOS

2015-2016 METŲ

UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno informacinių technologijų mokyklos (toliau – mokyklos) 2015-2016 metų

ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo kartu su profesinio mokymo

programomis pirmai kvalifikacijai įgyti arba tik formaliojo profesinio mokymo programų pirmajai

kvalifikacijai įgyti ir modulinių mokymų programų vykdymą mokykloje 2015-2016 mokslo metais.

2. Mokymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme

(Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme

(Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) ir kituose švietimą reglamentuojamuose teisės aktuose

vartojamas sąvokas.

3. Rengiant šį ugdymo planą vadovautasi:

3.1. Kauno informacinių technologijų mokyklos direktoriaus 2015 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. 1-65 „ Dėl 2015 – 2016 m.m. mokyklos ugdymo plano parengimo“.

3.2. 2015 – 2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais (patvirtinti LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d.

įsakymu Nr. V-457).

3.3. 2015-2016 ir 2016-2017 m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymų programų bendrųjų

ugdymo planų patvirtinimo pakeitimu (patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio

16 d. Nr. V-614).

3.4. 2015-2016 ir 2016-2017 m.m. bendraisiais profesinio mokymo planais (patvirtinti

LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735).

3.5. Vidurinio ugdymo programos aprašu patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro

2013 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-475 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d.

įsakymo Nr. įsak-1387 „Dėl vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

3.6. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl modulinių profesinio mokymų programų

išbandymo“ patvirtinto 2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. V-890.

2

3.7. 2011 m. rugpjūčio 10 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-773 dėl

Lietuvos higienos normos HN 21:2010 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo.

3.8. 2011 m. balandžio 7 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-326 dėl

Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo

programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo.

4. Mokyklos ugdymo plano tikslai:

4.1. Įgyvendinti bendrųjų ugdymo programų principus ir reikalavimus.

4.2. Sudaryti galimybę kiekvienam besimokančiam įgyti kompetencijų – žinių,

gebėjimų ir nuostatų, pagal pasirinktą mokymo programą.

4.3. Brandinti dvasines, intelektualines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų,

kūrybingą, atsakingą, įgijusį bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei

integracijai, profesinei veiklai ir mokymuisi visą gyvenimą.

5. Mokyklos ugdymo planu siekiama:

5.1. Įtvirtinti ugdymo turinio individualizavimą ir ugdymo diferencijavimą, atliepiant

kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, užtikrinti dalykų programų pasirinkimo įvairovę.

5.2. Skatinti mokyklos bendruomenę kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius,

užtikrinančius kokybišką išsilavinimą.

5.3. Mažinti mokymosi krūvius tikslingai planuojant ir organizuojant ugdymą.

5.4. Priartinant bendrojo ugdymo turinį prie gyvenimo aktualijų, ugdyti mokymuisi visą

gyvenimą reikalingas dalykines ir bendrąsias kompetencijas – žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą.

5.5. Suartinant bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, sudaryti galimybes kiekvienam

mokiniui rinktis tolesnę mokymosi, studijų ar veiklos kryptį, atitinkančią jo siekius.

6. Mokyklos ugdymo plane vartojami sutrumpinimai:

S – Sekretoriaus mokymo programa

K – Kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa

KT – Kompiuterių tinklų derintojo modulinė mokymo programa

M – Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė mokymo programa

ME - Mobiliosios elektronikos taisytojo modulinė mokymo programa

ŽP - Žiniatinklio programuotojo modulinė mokymo programa

AK – Apskaitininko ir kasininko mokymo programa

BT – Bankinių operacijų tvarkytojo mokymo programa

G – Gimnazijos klasė (pagrindinio ugdymo programa)

Sutrumpintai rašomi specialybių grupių pavadinimai pagal mokymo programas ir

įstojimo metus:

3

13; 14; 15 – žymi įstojimo į mokyklą metus (pvz.: 14- įstojo 2014 metais)

v – nurodo, profesinio mokymo programą kartu su viduriniu ugdymu. Skaičius prieš „v“

raidę rodo programos grupių eilės numerį.

Pvz: S14/1v - sekretorių pirma grupė, siekianti įgyti vidurinį išsilavinimą, kurie pradėjo

mokytis 2014 m.

BT 14/2 – bankinių operacijų tvarkytojų antra grupė, kurie pradėjo mokytis 2014 m.

Esant mažam mokinių skaičiui, gali būti formuojamos jungtinės grupės iš kelių

specialybių moksleivių.

Pvz: SM14/1v sekretoriaus ir multimedijos paslaugų teikėjo modulinės profesinio

mokymo programų jungtinė grupė su viduriniu išsilavinimu, kurie pradėjo mokytis 2014 m.

7. Planuojamas grupių ir mokinių skaičius 2015 m. rugsėjo 1 d.: 275.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

2015-2016 mokslo metai

8. Mokslo metų trukmė: nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d;

Į šį laikotarpį įeina 40 mokymosi savaičių ir atostogos.

8.1. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę su poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį.

8.2. Mokslo metai skirstomi į pusmečius:

I pusmetis: 2015 m. rugsėjo 1 d. - 2016 m. sausio 31 d.

II pusmetis: 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. birželio 30 d.

išskyrus K 13/1v, K 13/2v, BT 14/1, BT 14/2 grupių mokinius, kuriems nustatomos

tokios 2015-2016 m.m. pusmečių datos:

I pusmetis: 2015 m. rugsėjo 1 d. - 2016 m. vasario 28 d. ;

II pusmetis: 2016 m. vasario 29 d. - 2016 m. birželio 30 d.

Gimnazijos I ir II klasių pusmečiai skirstomi:

I pusmetis: 2015 m. rugsėjo 1 d. - 2016 m. sausio 22 d.

II pusmetis: 2016 m. sausio 25 d. – 2016 m. birželio 3 d.

9. Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

Rudens 2015-10 -26 2015-10 -30

Kalėdų 2015-12 -28 2016-01-08

Žiemos 2016-02-15 2016-02-15

4

Velykų 2016-03-21 2016-03-25

Vasaros 2016-07-01 2016-08-31

9.1. Pavasario (Velykų) atostogos neskiriamos kompiuterių ir organizacinės technikos

operatoriaus (kodas 440034603), apskaitininko ir kasininko modulinių (kodas 44003445),

kompiuterių tinklų derintojo modulinės (kodas 440048250), multimedijos paslaugų teikėjo

modulinės (kodas 440048251), žiniatinklio programuotojo modulinės (kodas 440048252),

mobiliosios elektronikos taisytojo modulinės (kodas 440048253) profesinio mokymo programų

grupėms, kurios įstojo į mokyklą įgiję vidurinį išsilavinimą arba išklausę vidurinės mokyklos kursą

ir mokosi vienerius metus atitinkamos profesijos. Taip pat pavasario (Velykų) atostogos

neskiriamos baigiamųjų kursų mokiniams, esantiems baigiamojoje praktikoje.

9.2. Gimnazijos II klasės mokiniam į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku

9.3. Gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko

brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

10. Mokiniai, kurie mokosi pagal profesinio mokymosi programą kartu su vidurinio

ugdymo programa II kurse vidurinio ugdymo programą baigia gegužės 26 d. ir pradeda brandos

egzaminų sesiją. Atostogų diena, per kurą jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į kovo 29 dieną;

11. Teorinio ir praktinio mokymo pamokos vyksta pagal sudarytą ir direktoriaus

patvirtintą pamokų tvarkaraštį. Neformalaus ugdymo užsiėmimai vyksta pagal neformaliojo

ugdymo tvarkaraštį, kurį tvirtina direktorius rugsėjo mėnesį.

11.1. Teorinio ir praktinio mokymo pamokų trukmė – 45 minutės su 10 minučių

pertraukomis tarp pamokų ir 30 min. pietų pertrauka po keturių pirmųjų pamokų.

11.1.1. Pamokų laikas:

Pamoka Laikas

1 pamoka 8.00 - 8.45

2 pamoka 8.55 - 9.40

3 pamoka 9.50 - 10.35

4 pamoka 10.45 - 11.30

Pietų pertrauka 11.30 -12.00

5 pamoka 12.00 - 12.45

6 pamoka 12.55 - 13.40

7 pamoka 13.50 - 14. 35

8 pamoka 14.45 – 15.30

9 pamoka 15.40 – 16.25

10 pamoka 16.35 – 17. 20

11.2. Pedagoginių darbuotojų darbo savaitės trukmė nustatyta pamokų tarifikacijos

sąrašuose.

5

11.3. Pamokų pradžia 8.00 val. Pamokos vedamos kabinetuose, tiesiogiai įmonėse bei

kitoje, ne mokyklos aplinkoje.

11.4. Mokinių rudens, Kalėdinių ir Velykinių atostogų metu mokytojai tobulina

kvalifikaciją, dirba metodinį darbą, tvarko mokomąją medžiagą.

12. Kai oro temperatūra yra 25 laipsniai šalčio ar žemesnė, I-IV gimnazijos klasių

mokiniai į mokyklą neina. Šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių. Jei pamokos nevyko

dėl šalčio, karantino ar stichinių nelaimių, elektroniniame dienyne žymimos datos ir parašoma

„Pamokos nevyko dėl...“.

13. Už šventines dienas atidirbti nereikia. Pusmečio pabaigoje dalyko mokytojas dienyne

nurodo šventinių valandų skaičių ir koreguoja teminius planus.

14. Mokymosi aplinka yra fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika

besimokančiajam. Mokykla skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas mokyklos ugdymo turinį

įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant

ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį.

Mokyklos mokymosi aplinka pritaikyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose

programose iškeltiems tikslams siekti, sudarant galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si),

mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai

veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo

technologijas: multimediją, spartesnį internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią

kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

III.I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

15. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

16. Pagrindinis ugdymas vykdomas vadovaujantis 2015 – 2016 ir 2016–2017 mokslo

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (patvirtinti LR

Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, ) ir 2015-2016 ir 2016-2017

m.m. pagrindinio ir vidurinio ugdymų programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo pakeitimu

(patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. Nr. V-614).

17. 2015-2016 m.m., 2016-2017 m.m. I-II klasėse dalykai dėstomi vadovaujantis

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433.

6

18. Pagal pagrindinio ugdymo programą (201001001) Kauno informacinių technologijų

mokykloje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi:

Klasė Klasės pavadinimas Mokinių skaičius

9 klasė G15/1 21

10 klasė G14/1 18

Iš viso: 39

19. Rugsėjo mėnesį mokykla skiria dviejų savaičių adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems

mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Per

adaptacinį laikotarpį mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami neigiamais pažymiais.

20. Socialinė - pilietinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su

pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis

bei socializacijos programomis ir pan. Per mokslo metus jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos

(valandos). Tai mokinio pasirinkta ar mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma

pažintinės ir kultūrinės veiklos metu arba kitu laiku. Klasės vadovas prisijungęs prie savo grupės

TAMO elektroninio dienyno, skiltyje „Klasės veiklos“ fiksuoja grupės socialinę ir pilietinę veiklą.

21. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar

mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti

dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų.

22. Baigus pagrindinio ugdymo programą moksleiviams išduodamas pagrindinio

išsilavinimo pažymėjimas (G 2001). Mokiniui, kuris nebaigė pagrindinio ugdymo programos

išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas (D 2055).

III.II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

23. Ugdymo sritys/ dalykai:

23.1. Dorinis ugdymas. Tėvai, (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o

mokinys nuo 14 iki 16 metų pasirenka, pritarus tėvams vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą arba

etiką.

23.2. Lietuvių kalba. Lietuvių kalbos kultūra yra integruota į lietuvių kalbos pamokas.

23.3. Užsienio kalbos.

23.3.1. I – II klasėje I-osios užsienio kalbos programa orientuota į B1 mokėjimo lygį pagal

Bendruosiuos Europos kalbų matmenis

23.3.2. II klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą „KELTAS“).

7

23.3.3. iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios mokinys nekeičia pradėtų

mokytos užsienio kalbų.

23.3.4. Antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas. Mokiniai renkasi antrąją užsienio

kalbą: anglų, vokiečių arba rusų.

23.4. Matematika: Gimnazija formuodama ugdymo turinį, išanalizavusi mokinių

ugdymosi rezultatus, I gimnazijos klasėse skiria 1 matematikos pamoką mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti.

23.5. Informacinės technologijos: I-II klasių Informacinių technologijų kursą sudaro

privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos

pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

23.6. Socialiniai mokslai:

23.6.1. Mokymasis per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas.

23.6.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į

istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

23.6.3. Gerinant gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas

galimybes istorijos ir geografijos mokymas gali būti organizuojamas netradicinėse aplinkose.

23.6.4. pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokiniai mokomi pilietiškumo

pagrindų. Šiai programai skiriamos 70 pamokų, jos organizuojamos I -II klasėse skiriant 1 pamoką

per savaitę.

23.7. Gamtos mokslai:

23.7.1. Mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais,

dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas.

23.7.2. Dvi gamtos mokslo pamokos organizuojamos viena po kitos, taip sudaromos

galimybės atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

23.7.3. Gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, tam skiriama ne mažiau

kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

23.8. Menai: Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos

dalykai.

23.9. Technologijos. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą

technologijos dalykui skirta 1,5 val., kurios skiriamos susipažinimui su profesijomis (Įvadas į

profesijas), kuriam parengtos programos.

8

23.10. Žmogaus sauga. Pagrindinio ugdymo programoje antroje dalyje žmogaus saugai

skiriama 0,5 savaitinės pamokos per mokslo metus I-ose klasėse.

23.11.Kūno kultūra

23.11.1. Kūno kultūros pamokose sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės, dirba

du mokytojai.

23.11.2. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems

mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui,

krepšinio, stalo teniso, bendro fizinio parengimo ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą

mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Kūno kultūros mokytojai kartu su klasė

vadovu tvarko mokinių, lankančių šias ar neformalaus švietimo įstaigose pratybas, apskaitą.

23.11.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

23.11.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio

aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokykla taip organizuoja šių mokinių ugdymą:

23.11.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis

jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

23.11.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne

mokykloje.

23.11.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas.

23.11.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje,

bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

Ugdymo plano lentelė

Ugdymo sritys / Dalykai I klasė II klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 68 (1;1)

Lietuvių kalba (gimtoji) 306 (4;5)

Užsienio kalba (I-oji) 204 (3;3)

Užsienio kalba (II-oji) 136 (2;2)

Matematika 238 (3;4)

Informacinės technologijos 68 (1;1)

Gamtamokslinis ugdymas

9

Biologija 102 (2;1)

Chemija 136 (2;2)

Fizika 136 (2;2)

Socialinis ugdymas

Istorija 136 (2;2)

Pilietiškumo pagrindai 68 (1;1)

Geografija 102 (2;1)

Ekonomika ir verslumas 34 (0;1)

Meninis ugdymas

Dailė 68 (1;1)

Muzika 68 (1;1)

Technologijos 85 (1;1/2)

Kūno kultūra 136 (2;2)

Žmogaus sauga 17 (0,5)

Minimalus pamokų skaičius per mokiniui per savaitė 31

Minimalus pamokų skaičius per dvejus mokslo metus 2108

Neformalus vaikų švietimas (valandų skaičius per savaitę) 5 (3;2)

IV. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS. VIDURINIO UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

24. Vidurinis ugdymas turintiems pagrindinį išsilavinimą organizuojamas pagal mokyklos

direktoriaus patvirtintus mokymo planus, kurie parengti atsižvelgiant į bendruosius ugdymo planus,

patvirtintus LR Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614 „ Dėl

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. V-457 „Dėl 2015–2016 ir 2016–

2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų

patvirtinimo“ pakeitimo“ (pridedama priedas Nr. 1). Antrojo ir trečiojo kurso mokiniams ugdymas

tęsiamas pagal anksčiau patvirtintus ugdymo planus. Vidurinio ugdymo organizavimas derinamas

su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu.

25. Kauno informacinių technologijų mokykloje įgyti vidurinį išsilavinimą siekia šešių

grupių mokiniai:

Klasė Klasės pavadinimas Mokinių skaičius

11 klasė K15/1v 28

KT15/1v 27

M15/1v 29

12 klasė K14/1v 23

KT14/1v 32

10

SM14/1v 28

Iš viso: 167

26. Ugdymas vyksta pagal direktoriaus patvirtintą mokymo grafiką (pridedama priedas Nr.

2).

27. Mokykla priėmimo į mokyklą komisijų posėdžių metu informuoja mokinius ir jų tėvus

apie mokyklos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes.

28. Ugdymo turinys planuojamas visai vidurinio ugdymo programai (dvejiems metams).

29. Mokytojai pagal bendrąsias programas ir numatomus mokinių pasiekimus rengia

dalykų teminius planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas.

30. Pasirenkamųjų dalykų, modulių programas, jei nėra parengtų bendrųjų programų,

rengia mokytojai, metodinių grupių teikimu jas tvirtina mokyklos direktorius.

31. Dalykai, ugdymo sritys:

31.1 Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo

planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais. Jie sudaromi ir įgyvendinami bendradarbiaujant

mokytojams, grupių vadovams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir direktoriaus

pavaduotojai ugdymui, švietimo pagalbos specialistams. Mokiniai besimokantys pagal vidurinio

ugdymo programą gali keisti savo individualų ugdymo planą patvirtintą 2014 m. rugsėjo 4 d. Nr.1-

124 (pridedama priedas Nr. 3).

31.2 Vidurinio išsilavinimo pagrindus suteikia bendrojo lavinimo branduolys, kuris yra

privalomas ir bendras visiems mokiniams. Jį sudaro šių dalykų kursai:

31.2.1. Dorinio ugdymo (tikybos arba etikos).

31.2.2. Lietuvių kalbos ir literatūros (gimtosios)

31.2.3. Užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba rusų).

31.2.4. Matematikos.

31.2.5. Socialinio ugdymo mokinio vieno pasirinkto dalyko (istorijos, geografijos,

integruoto socialinių mokslų) kursas.

31.2.6. Gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (biologijos, fizikos,

chemijos) kursas.

31.2.7. Kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba atletinė gimnastika).

31.2.8. Vietoje technologinio ugdymo, kuris siūlomas vidurinėse mokyklose, mūsų

mokyklos mokiniui įskaitomi profesinio mokymo programos dalykai:

Sekretorius:

Dokumentų rengimas ir informacijos tvarkymas kompiuteriu – 70 val.

Dokumentų valdymas – 70 val.

11

Spausdinimo technologijos – 140 val.

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.

Profesijos informacinės technologijos – 70 val.

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatorius:

Fotografijos pasirenkamasis dalykas:

Kompiuteriai ir jų taikymas – 140 val.

Skaitmeninė fototechnika – 70 val.

Fotografijos pagrindai (teorija ir praktika) – 70 val.

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.

Profesijos informacinės technologijos – 70 val.

Kinomechanikos pasirenkamasis dalykas:

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.

Profesijos informacinės technologijos – 70 val.

Kompiuteriai ir jų taikymas – 140 val.

Kino filmas ir kinotechnika – 70 val.

Kino filmo demonstravimas – 70 val.

Multimedijos paslaugų teikėjas:

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.

Profesijos informacinės technologijos – 70 val.

Kompiuteriai ir jų taikymas – 140 val

2D/3D animacija – 100 val.

Audiovizualizacinės technologijos – 70 val.

Kompiuterių tinklų derintojas:

Ekonomikos ir verslo pagrindai – 100 val.

Profesijos informacinės technologijos – 70 val.

Kompiuteriai ir jų taikymas – 140 val.

Programavimo pradmenys – 70 val.

Kompiuterių tinklai – 140 val.

31.3. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulio programa integruojama į lietuvių

kalbos programą.

12

31.4. Profesijos informacinės technologijos, ekonomikos ir verslo pagrindai, civilinė

sauga yra privalomi profesinio mokymo programos dalykai.

31.5. Kalbos:

31.5.1. Jei mokinys renkasi tik vieną užsienio kalbą, jis tęsia pradėtą mokytis pirmąją

užsienio kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių).

31.5.2. Jei mokinys renkasi mokytis tik vieną užsienio kalbą, atskirais atvejais jis ją gali

keisti, jeigu yra pasiekęs Išsilavinimo standartuose numatytą pirmosios užsienio kalbos (anglų,

prancūzų, vokiečių) pasiekimų lygmenį.

31.6. Mokiniams skiriama 207 val. pasirinktam mokymosi turiniui. Jį sudaro papildomi

branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai.

Mokiniai gali rinktis šiuos papildomus dalykus:

Antroji užsienio kalba (rusų k.)

Antroji užsienio kalba (vokiečių k. )

Antroji užsienio kalba (anglų k. )

Dailė

Lietuvių kalbos išplėstinis kursas

Istorijos išplėstinis kursas

Matematikos išplėstinis kursas

Anglų k. išplėstinis kursas

Dalykų modulius:

Anglų kalbos gramatinių ir komunikacinių įgūdžių tobulinimas

Darbas su istoriniais šaltiniais

Matematikos žinių gilinimas

Lietuvių k. rašyba, skyryba ir teksto kūrimas

Fizika plačiau

31.7. Baigęs vidurinio ugdymo programą, išlaikęs lietuvių kalbos ir vieno pasirinkto

dalyko brandos egzaminą, mokinys įgyja vidurinį išsilavinimą.

31.8. Kultūrinei, pažintinei, meninei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei

veiklai gali būti skirta nuo 5 iki 10 mokymosi dienų. Šias veiklas organizuoja grupių vadovai,

dalykų mokytojai, socialinė pedagogė.

32. Brandos atestatas (V 3014) ir brandos atestato priedas (VP 3016) išduodamas

mokiniui, buvusiam mokiniui, baigusiam Vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam lietuvių

kalbos ir dar bent vieno dalyko brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos

egzamino mokyklos direktoriaus įsakymu buvo atleistas.

13

32.1. Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas mokiniui, buvusiam mokiniui, turinčiam

ne žemesnius kaip 9 balų visų individualaus ugdymo plano dalykų metinius ir mokyklinių brandos

egzaminų įvertinimus, išlaikiusiam bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą ir

turinčiam ne žemesnius kaip 50 balų visų laikytų valstybinių brandos egzaminų

įvertinimus.

32.2. Mokiniui, nebaigusiam Vidurinio ugdymo programos ir nepaliktam kartoti

programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas (D

2055)

V. PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS

33. Profesinio mokymo tikslai:

padėti asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo,

technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias jam įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje

darbo rinkoje, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų

vystymąsi;

sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmenims mokytis visą gyvenimą, tobulinti

ir keisti kvalifikacijas;

užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;

užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, įgytų kompetencijų vertinimo,

kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;

34. Mokykla įgyvendina šias mokymo programas:

I kursas

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa (K 15/1v) su

pasirenkamaisiais kinomechanikos arba fotografijos dalykais. Mokiniai mokosi profesijos kartu

įgydami ir vidurinį išsilavinimą;

Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa (M 15/1v).

Mokiniai mokosi profesijos kartu įgydami ir vidurinį išsilavinimą;

Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 15/1v).

Mokiniai mokosi profesijos kartu įgydami ir vidurinį išsilavinimą;

Apskaitininko ir kasininko modulinė profesinio mokymo programa (AK 15/1 gr. Ir AK

15/2 gr.);

Bankinių operacijų tvarkytojo mokymo programa (BT 15/1 gr.);

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus (K 15/1 gr. ir K 15/2 gr) mokymo

programa. su pasirenkamaisiais kinomechanikos arba fotografijos dalykais;

14

Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 15/1 gr.);

Multimedijos paslaugų teikėjo modulinė profesinio mokymo programa (M 15/1);

Mobiliosios elektronikos taisytojo modulinė profesinio mokymo programa (ME 15/1);

Žiniatinklio programuotojo modulinė profesinio mokymo programa (ŽP 15/1).

II kursas

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa (K 14/1v) su

pasirenkamaisiais kinomechanikos arba fotografijos dalykais. Mokiniai mokosi profesijos kartu

įgydami ir vidurinį išsilavinimą;

Jungtinė grupė iš multimedijos paslaugų teikėjo modulinės ir sekretoriaus mokymo

programų (SM 14/1v). Mokiniai mokosi profesijos kartu įgydami ir vidurinį išsilavinimą;

Kompiuterių tinklų derintojo modulinė profesinio mokymo programa (KT 14/1v).

Mokiniai mokosi profesijos kartu įgydami ir vidurinį išsilavinimą;

Bankinių operacijų tvarkytojo mokymo programa (BT 14/1 ir BT 14/2 gr.);

III kursas

Kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus mokymo programa (K 13/2v gr su

kompiuterių tinklų derinimo pasirenkamuoju dalyku, K 13/1v su multimedijos pasirenkamaisiais

dalykais, visos grupės kartu su vidurinio ugdymo programa);

VI. PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

35. Mokykla šiais mokslo metais įgyvendina penkias modulines profesinio mokymo

programas:

35.1. apskaitininko ir kasininko;

35.2. multimedijos paslaugų teikėjo;

35.3. kompiuterių tinklų derintojo;

35.4. mobiliosios elektronikos taisytojo;

35.5. žiniatinklio programuotojo.

36. Modulinės profesinio mokymo programa skirta įgyti pasirinktą kvalifikaciją.

Kvalifikacija skaidoma į atskiras kompetencijas, kurias užtikrina vienas nuo kito priklausančių ir

tarpusavyje derančių elementų/modulių sistema. Kiekvienas modulis pasibaigia modulio rezultatais.

Moduliai skirstomi į privalomus ir pasirenkamuosius. Norint įgyti kvalifikaciją reikia išklausyti

visus privalomuosius modulius ir 8 kreditus pasirenkamųjų modulių, susijusių su kvalifikacija, bei 8

kreditus pasirenkamųjų modulių, nesusijusius su kvalifikacija.

15

37. Įvadinis modulis skirtas stojantiems į visą programą ir siekiantiems įgyti kvalifikaciją.

Jo tikslas - supažindinti mokinius su būsima profesine veikla ir modulinio profesinio mokymosi

specifika, civilinės saugos, būsimos profesinės veiklos etikos, darbo saugos ir kt. reikalavimais.

Jame numatytas neformaliai įgytų gebėjimų įvertinimas ir pripažinimas, kas sudaro prielaidas

užskaityti kai kuriuos programoje esančius modulius arba jų dalis. Užskaitymo procedūras

reglamentuoja „Neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų gebėjimų užskaitymo ir kompetencijos arba

jos dalies pripažinimo tvarka“.

38. Kompetencijoms įgyti skirti moduliai yra savarankiški mokymosi rezultatų ir turinio

požiūriu programos elementai. Kiekvieną modulį gali atskirai baigti asmenys nesimokantys

programoje, bet siekiantys įgyti atskiras, veiklai atlikti reikalingas, kompetencijas. Baigęs atskirą

modulį asmuo gauna įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą.

39. Baigiamasis modulis skirtas asmenims, kurie baigė visą mokymo programą ir siekia

kvalifikacijos. Šio modulio tikslas - apibendrinti mokymąsi ir įgytas kompetencijas bei tobulinti

integracijos į darbo rinką įgūdžius, perprasti darbo drausmės reikalavimus, adaptuotis darbo vietoje

ir pan.

40. Modulinės programos apimtis – 60 kreditų. Modulinių mokymo programų modulių

sąrašas ir mokymo grafikai pateikti priede (pridedama priedas Nr. 4). Pridedama modulinių

programų, kurios vykdomos kartu su viduriniu išsilavinimu modulių išdėstymas per 2,5 metus

pridedama priedas Nr. 5).

41. Nemodulinių programų profesinio mokymo planai atskiroms mokomosioms grupėms

pagal profesinio mokymo programas patvirtinti 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.1-191 „Dėl

profesinio mokymo planų“. Šie mokymo planai parengti pagal patvirtintus 2015-2016 ir 2016–2017

metų bendruosius profesinio mokymo planus (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-735). Ugdymo procesas vyksta pagal direktoriaus patvirtintą

mokymo grafiką (pridedama priedas Nr. 6).

42. Profesinio mokymo programose pirmai kvalifikacijai įgyti profesiniai dalykai

skirstomi į dvi grupes:

42.1. Profesinio mokymo dalykus,

42.2. Bendruosius dalykus.

43. Profesinio mokymo dalykų turinį lemia suteikiamai kvalifikacijai reikalingos

kompetencijos; vienam dalykui skiriama ne mažiau kaip 40 val.; valandos skiriamos teorijai ir

praktiniam mokymui.

44. Į kompiuterio ir organizacinės technikos operatorių specialybės mokymo programą yra

įtraukti laisvai pasirenkami dalykai. Mokiniams siūloma pasirinkti fotografijos arba

16

kinomechanikos dalykus. Šiems dalykams skiriama 200 profesinio mokymo valandų. Turinys

skaidomas į šiuos dalykus:

44.1. Pasirinkę fotografiją mokiniai mokosi fotografijos pagrindų ir skaitmeninės

fototechnikos dalykų;

44.2. Pasirinkę kinomechaniką mokiniai mokosi kinofilmo ir kinotechnikos bei kinofilmo

demonstravimo dalykų;

45. Nemodulinių programų baigiamajame kurse baigiamajai praktikai atlikti įmonėse,

įstaigose ar mokykloje skiriama:

15 savaičių – BT 14/1; BT 14/2; K 13/1v, K 13/2v grupėms;

8 savaitės –K 15/1; K 15/2, grupėms;

8 kreditai arba (176 valandos mokinių verslumo įgūdžių tobulinimui ir praktiniam

mokymui įmonėje) (AK 15/1, AK 15/2, KT 15/1, M 15/1, ME 15/1 ir ŽP 15/1 grupėms);

46. Mokomosios grupės gamybinės praktikos kontrolei skiriamos 5 valandos per savaitę.

47. Profesijos praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 procentų profesijos dalykams

skirtų valandų.

48. Įgytų kompetencijų vertinimas yra profesinio mokymo sudedamoji dalis; jiems

skiriama viena savaitė, kuri yra ugdymo proceso dalis.

49. Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal

pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.

ISAK-1953 (Žin., 2005, Nr. 118-4275; 2006, Nr. 98-3823), naudojant profesijos mokymui skirtas

valandas. Į modulinių programų įvado į profesiją modulį įtraukas darbuotojų saugos ir sveikatos

dalyko mokymas, bei aplinkosaugos programa.

50. Civilinės saugos mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio

mokymo įstaigoms, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio

8 d. įsakymu Nr. ISAK-1497 (Žin., 2001, Nr. 99-3576; 2009, Nr. 9-337).

51. Modulinėse programose bendrieji profesinio mokymo dalykai įtraukti kaip

pasirenkamieji, nesusiję su kvalifikacija moduliai ir jiems skiriami 8 kreditai:

PASIRENKAMŲJŲ MODULIŲ SĄRAŠAS (8 kreditai) (nesusijusių su kvalifikacija)

Eil.

Nr.

Modulio

pavadinimas

Valstybinis

kodas

LTKS

lygis

Trukmė

(apimtis

kreditais)

Kompetencija (-jos),

reikalingos mokytis šiame

modulyje

1. Civilinė sauga 1

2. Ekonomika 2

3. Estetika 1

4. Lietuvių kalbos ir 2

17

spec. kalbos kultūra

5. Kūno kultūra 2

52. Apskaitininko ir kasininko modulinėje programoje bendrieji profesinio mokymo

dalykai įtraukti kaip pasirenkamieji, nesusiję su kvalifikacija moduliai ir jiems skiriami 4 kreditai:

PASIRENKAMŲJŲ MODULIŲ SĄRAŠAS (4 kreditai) (nesusijusių su kvalifikacija)

Eil.

Nr.

Modulio

pavadinimas

Valstybinis

kodas

LTKS

lygis

Trukmė

(apimtis

kreditais)

Kompetencija (-jos),

reikalingos mokytis šiame

modulyje

1. Civilinė sauga 1

2. Lietuvių kalbos ir

spec. kalbos kultūra 1

3. Kūno kultūra 2

53. Mokykloje vykdoma aplinkosaugos diena, t.y. rugsėjo 4 diena. Aplinkosaugos

mokymas (8 val.) įtrauktas į grupės vadovo veiklą.

Grupė Grupės vadovas

G 15/1 Kristina Užpalevičienė

G 14/1 Rasa Chmelevskienė

K 15/1v Deimantė Andrušaitė

KT 15/1v Sandra Čerškienė

M 15/1v Reda Kairienė

K 14/1v Reda Kairienė

KT 14/1v Eligija Gurskytė

MS 14/1v Miglė Šulčiuvienė

K 13/1v Sigita Leknickienė

K 13/2v Edita Mačionienė

BT 15/1 Aldona Ablašinskienė

BT 14/1 Jolanta Daunienė

BT 14/2 Lina Tumonienė

AK 15/1 Vida Linartienė

AK 15/2 Dalė Misiūnaitė

KT 15/1 Tivana Lukoševičienė

M 15/1 Vytautas Boska

ME 15/1 Eligija Gurskytė

ŽP 15/1 Algirdas Kušlys

K 14/1 Irma Sasnauskienė

K 14/2 Irma Sasnauskienė

54. Apskaitininko ir kasininko, bankinių operacijų tvarkytojo specialybės mokiniai

baigiamajame kurse atlieka keturių savaičių trukmės praktinį mokymą verslo praktinio mokymo

firmoje „Natūralita“.

55. Profesinio mokymo programos įgyvendinamos kartu su vidurinio ugdymo programa,

kai mokymosi trukmė – 3 metai, organizuojamos vadovaujantis 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo

18

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d įsakymu Nr. V-457.

56. Kompetencijų vertinimas yra profesinio mokymo sudedamoji dalis; joms vertinti

skiriama viena savaitė. Kompetencijų vertinimas vykdomas visų mokymo programų mokiniams.

57. Profesijos praktiniam mokymui, vykdomam vieno profesijos mokytojo atskirai ar

kartu su profesijos teorija, mokomoji grupė gali būti dalijama į pogrupius, sudaromus iš ne mažiau

kaip 10 mokinių.

58. Bankinių operacijų tvarkytojo specialybės moksleiviams I kurse rugsėjo mėnesį vyksta

įvadinės pamokos į pasirinktą specialybę. Profesinio mokymo dalykų pamokų metu

organizuojamos išvykos į bankus, kredito unijas, Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinę

socialinio draudimo fondo valdybą, kitas finansines institucijas, rengiami susitikimai su banko

darbuotojais ir kt. Išvykos ir susitikimai vykdomi pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką.

Modulinių programų mokiniai susipažįsta su būsima profesija įvadinio modulio metu.

59. Asmens įgytų kompetencijų vertinimą vykdo kompetentinga įstaiga, remiantis asmens

įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 „Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas“.

60. Mokiniui, turinčiam teigiamus metinius pažymius leidžiama įsivertinti įgytas

kompetencijas. Įvertinus asmens įgytas kompetencijas, mokymo įstaiga išduoda profesinio mokymo

diplomą (kodas 4101). Profesinio mokymo diplome įvardintas:

60.1. Lietuvos kvalifikacijų lygis pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą;

60.2. Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijos lygia pagal Europos kvalifikacijų

sąrangą;

60.3. asmens kompetencijų, įgytų siekiant kvalifikacijos, sąrašas;

60.4. asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalių įvertinimo rezultatai;

60.5. asmens baigtų profesinio mokymo programos modulių (dalykų) pavadinimai, trukmė

arba apimtis kreditais ir jų įvertinimas.

61. Mokykla išduoda profesinio mokymo diplomą su pagyrimu asmeniui, kurio mokymo

programos modulių (dalykų) įvertinimas fiksuotas balu nuo 9 (devynių) iki 10 (dešimties) balų ir

asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalių įvertinimai fiksuoti balu nuo 9 (devynių) iki

10 (dešimties) balų.

62. Už teisingą pažymių pateikimą įrašyti į profesinio mokymo diplomą atsakingi grupių

vadovai.

63. Pažymėjimas (kodas 3105) išduodamas asmeniui, baigusiam profesinio mokymo

programos modulį ir įgijusiam kompetenciją.

19

64. Asmeniui, nebaigusiam profesinio mokymo programos, išduodama profesinio

mokymosi pasiekimų pažyma.

VII. GRUPIŲ DALIJIMAS Į POGRUPIUS, LAIKINŲJŲ GRUPIŲ

SUDARYMAS

65. Laikinųjų grupių sudarymo principai:

65.1. laikinosios grupės sudaromos iš tos pačios, gretimų ar paralelių grupių mokinių,

pasirinkusių tą patį dalyką, dalyko modulį, atsižvelgiant į finansines galimybes. Grupių sudėtys

tvirtinamos direktoriaus įsakymu.

65.2. laikinoji grupė sudaroma ne mažiau kaip iš 8 mokinių pasirenkamųjų dalykų ar

dalykų modulių mokymuisi;

65.3. mokinių skaičius laikinojoje grupėje gali keistis dėl atvykusių, išvykusių, pakeitusių

dalyką ar kursą mokslo metų eigoje mokinių arba tenkinant individualius mokinių, besimokančių 12

klasės kursą, ugdymo poreikius.

66. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį ar išplėstinį dalyko kursą, mokosi atskirose laikinosiose

grupėse, išskyrus atvejus, kai dėl mažo kursą pasirinkusių mokinių skaičiaus (1-7 mokiniai)

negalima sudaryti atskiros laikinosios grupės.

67. Laikinųjų grupių skaičių mokykla nustato sukomplektavusi mokinių kontingentą.

68. Grupės gali būti dalijamos į pogrupius, įforminant direktoriaus įsakymu:

68.1. Informacinių technologijų, kai grupėje mokosi daugiau kaip 20 mokinių;

68.2. Užsienio kalboms mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį;

68.3. To paties kurso ar gretimų grupių mokiniai apjungiami, jei pasirinktos užsienio

kalbos mokosi 1-7 mokiniai.

68.4. Praktinio mokymo užsiėmimuose, kai grupėje mokslo metų pradžioje mokosi

daugiau kaip 20 mokinių.

VIII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

69. Mokinių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2004 m. vasario

25 d. įsakymu Nr. ISAK – 256 „Dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“, bei

mokyklos direktoriaus 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-148 patvirtinta „Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarka“ (pridedama priedas Nr. 7).

20

70. Planuodami ugdymo procesą mokytojai planuoja ir vertinimą, sieja jį su mokymosi

tikslais, atsižvelgia į mokinių patirtį ir gebėjimus. Naujai priimtų mokinių žinios ir gebėjimai

pirmas dvi savaites pažymiais nevertinami.

71. Mokinių pasiekimai vertinami dešimties balų sistema. Pasibaigus pusmečiui ar metams

vedamas pusmečio (arba metinis) pažymys, kuris apvalinamas pagal matematikos taisykles.

72. Pasirenkamųjų dalykų modulių pasiekimai vertinami įskaita („įskaityta“ arba

„neįskaityta“).

72.1. Pažymiais nevertinami dorinio ugdymo dalykų, specialiosios medicininės fizinio

pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas laikančių mokinių pasiekimai, įrašoma „Įskaityta“ arba

„Neįskaityta“.

72.2. Pažymiais nevertinama civilinės sauga, pasiekimai įvertinami įrašu „Įskaityta“ arba

„Neįskaityta“.

72.3. Gamybinė praktika vertinama „atlikta“ arba „neatlikta“.

73. Profesinio mokymo dalykų pažymys, kuris rašomas į profesinio mokymo pažymėjimą

vedamas kaip visų kursų bendrų pažymių vidurkis.

74. Už teisingą pažymių pateikimą įrašyti į atestatus ir kompetencijų įvertinimo

pažymėjimą, kvalifikacijos pažymėjimą ir profesinio mokymo pažymėjimą atsakingi grupių

vadovai.

75. Apie mokinių mokymosi pasiekimus ir lankomumą grupių vadovai informuoja tėvus

(globėjus, rūpintojus) žodžiu ir raštu (telefonu, elektroniniu laišku, per tėvų susirinkimus),

mokyklos nustatyta tvarka (2014 m. rugsėjo 13 d. direktoriaus įsakymas Nr. 1-148) (pridedama

priedas Nr. 8).

IX. NEFORMALUSIS ŠVIETIMAS

76. Neformalusis švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK -2695, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr.

V-554 redakcija.

76.1. Neformalusis švietimas vykdomas per neformaliojo ugdymo programas.

Neformaliojo ugdymo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms –

meniniams, kalbiniams sportiniams, sveikatos ugdymo, technologiniams ir kitokiems mokinių

gebėjimams bei tautiniam tapatumui ugdyti.

76.2. Neformalusis švietimas mokiniams neprivalomas ir laisvai pasirenkamas.

21

76.3. Neformalaus ugdymo programas mokytojai parengia iki mokslo metų rugsėjo 1 d. ir

pristato direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir mokiniams.

76.4. Neformalaus ugdymo programas direktorius tvirtina pagal mokinių pageidavimus,

tikslingumą, turimas lėšas iki rugsėjo 10 d.

77. Mokiniams 2015-2016 m.m. siūlomos tokios neformaliojo ugdymo programos

(būreliai):

1. Stalo tenisas

2. Virtualių mokymosi objektų kūrimas

3. Programavimo pradžiamokslis

4. Mokomės fotografuoti

5. Kompiuterinių leidinių maketavimas

6. Oratorinis menas

7. Muzikos studija (dainavimas)

8. Gitaros studija

9. Skaitmeninis saugumas

78. Neformaliojo ugdymo valandų negalima skirti pasirenkamiems dalykams.

79. Neformaliojo ugdymo veikla įrašoma į elektroninį dienyną.

80. Neformaliojo ugdymo grupes profesinio mokymo įstaigos direktorius tvirtina iki

rugsėjo 10 d.

81. Minimalus mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje – 10 mokinių.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIS IR UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

82. Grupėje dirbantys mokytojai derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinius

darbus.

83. Mokiniams per dieną negali būti skirtas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, todėl

mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, sudaromas kontrolinių

darbų ekranas.

84. Ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas - tai ugdymo tikslų, uždavinių,

mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo

pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau

mokytis.

85. Diferencijavimas taikomas:

85.1. mokiniui individualiai (turinčiam mokymosi sunkumu, itin gabiam, mokomam pagal

individualiai pritaikytas programas);

22

85.2. mokiniu grupei (mokant laikinosiose grupėse pagal skirtingus mokėjimo lygius,

gebėjimus, poreikius);

86. Organizuojamas konsultavimas, siekiant pagelbėti mokiniui likviduoti žinių spragas.

87. Programų, kuriose teikiamas vidurinis ugdymas, pamokų tvarkaraštyje mokiniui negali

būti daugiau kaip 3 „langai“ per savaitę.

88. Per laisvas pamokas mokiniams sudaromos sąlygos mokytis, skaityti spaudą, dirbti

kompiuteriu, naudotis internetu skaitykloje.

XI. MOKYKLOS MOKINIO GEROVĖS KOMISIJOS VEIKLA.

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS. SOCIALINIO

PEDAGOGO VEIKLA

89. Mokyklos mokinio gerovės komisija organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą,

švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios mokiniui ugdymo aplinkos kūrimą, švietimo

programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, atlieka mokinio

specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias

funkcijas.

90. Specialiųjų poreikių turintis mokinys mokomas pagal individualų ugdymo planą.

91. Individualizuotas programas rengia dalyko mokytojas, pagrindinio ugdymo bendrąsias

programas pritaikydamas mokiniui, atsižvelgiant į nustatytus jo specialiuosius ugdymo poreikius, ir

vadovaujantis PPT arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis bei rekomendacijomis

Individualizuotas programas tvirtina mokyklos mokinių gerovės komisija.

92. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą,

rezultatai vertinami pagal mokytojo programos numatytus pasiekimus;

93. Elektroniniame dienyne prie mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą programą,

pusmečio bei metinių pažymių parašoma „ind“.

94. Mokyklos mokinio gerovės komisijos darbą reglamentuoja 2011 m. balandžio 11 d. LR

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-579 „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo

ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas aprašas (pridedama priedas Nr.

9) ir mokyklos mokinio gerovės komisijos darbo reglamentas (pridedama priedas Nr. 10).

95. Apie mokinių mokymosi pasiekimus, lankomumą, elgesį, grupių vadovai informuoja

tėvus (globėjus, rūpintojus) žodžiu ir raštu (telefonu, elektroniniu laišku, per tėvų susirinkimus),

mokyklos nustatyta tvarka (2014 m. rugsėjo 13 d. direktoriaus įsakymas Nr. 1-148) (pridedama

priedas Nr. 8).

96. Socialinio pedagogo veikla:

1. Individualus darbas su mokiniais, darbas su šeimomis:

23

• Aiškinasi mokinio socialines problemas ir poreikius;

• Teikia individualią pagalbą mokiniui, sprendžiant pamokų lankomumo, mokymosi problemas;

• Konsultuoja socialinių problemų turinčius mokinius bei šeimas;

2. Darbas su grupių vadovais, mokytojais:

• Pildo grupės socialinį pasą;

• Sudaro našlaičių statusą turinčių mokinių sąrašą;

• Rengia pranešimus aktualiomis temomis, organizuoja susitikimus su specialistais;

3. Užimtumo organizavimas (prevenciniai renginiai):

• Organizuoja kūrybines akcijas, specialistų paskaitas mokyklos bendruomenei;

• Rūpinasi socialine gerove, dalyvauja socialiniuose projektuose, vykdo edukacines programas;

• Inicijuoja mokinio gerovės komisijos posėdžius.

• Teikia prevencinę pagalbą, inicijuoja prevencines programas.

XII. SAVARANKIŠKAS MOKYMASIS IR ANKSTESNIO MOKYMOSI

PASIEKIMŲ ĮSKAITYMO TVARKA

97. Mokiniai teorijos dalykus turi teisę rinktis mokytis savarankiškai. Tai apsprendžia

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-1049

„Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl ankstesnio mokymosi pasiekimų

užskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atliekamas ir ankstesnio mokymosi pasiekimų

užskaitymas.

98. Mokinys, kuris dalinai savarankiškai mokėsi visų ar kelių ugdymo plano dalykų, į

aukštesnį kursą keliamas bendra tvarka, o baigus kursą ir išlaikius egzaminus išduodamas LR

Švietimo ir mokslo ministro tvarka nustatytos formos dokumentas.

XIII. PLANUOJAMI RENGINIAI IR AKCIJOS

Eil.

Nr.

Renginys Data Atsakingas asmuo

1. Sporto šventė rugsėjis D. Andrušaitė, J. Marmienė

2. Mokytojų diena spalis Mokinių taryba

3. Lietuvių k. konkursas lapkritis R. Jakštienė, N. Karčiauskienė

4. Tolerancijos diena lapkritis R. Kairienė

5. Kovos su AIDS diena gruodis R. Kairienė

6. Kalėdinio lango konkursas gruodis S. Leknickienė, M. Šulčiuvienė

7. Kalėdinis karnavalas gruodis K. Užpalevičienė, G. Juodelienė

8. Pyragų diena gruodis R. Kairienė

24

9. Šimtadienis vasaris R. Kairienė, E. Gurskytė, M. Šulčiuvienė

10. Bankininkų profesinio meistriškumo

konkursas

sausis A. Ablašinskienė,

J.Daunienė

11. Priklausomybių prevencijos diena vasaris R. Kairienė

12. Apskaitininkų profesinio meistriškumo

konkursas

kovas V. Linartienė,

D.Misiūnaitė

13. Istorijos viktorina, skirta Kovo 11-ajai kovas R. Chmelevskienė

14. Savaitė be patyčių kovas R. Kairienė

15. Žemės dienos renginiai kovas V.Jasiūnienė, M. Lesevičiūtė

16. Atvirų durų diena balandis I.Sasnauskienė

17. Sekretorių profesinio meistriškumo

konkursas

balandis E. Mačionienė, G. Juodelienė, M.

Šulčiuvienė

18. Informacinių technologijų konkursas balandis T. Lukoševičienė, V.Boska, E. Kubilienė

19. KRM garbė gegužė M. Šulčiuvienė

99. Sporto renginiai vyksta pagal Kauno regiono profesinio mokymo įstaigų varžybų

kalendorių.

100. Šis renginių sąrašas nėra baigtinis. Jis gali būti papildytas tiek mokytojų, tiek

mokinių teikimu.

XIV. PRIEDAI

1. „Dėl 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“ (8 lapai).

2. 2015-2016 m.m. Kauno informacinių technologijų mokyklos pagrindinio ugdymo mokymo

grafikai (5 lapai).

3. Individualaus ugdymo plano keitimo tvarkos aprašas (3 lapai).

4. 2015-2016 m.m. Kauno informacinių technologijų mokyklos modulinių mokymo

programų modulių sąrašas ir mokymo grafikai (6 lapai).

5. 2015-2016 m.m. Kauno informacinių technologijų mokyklos modulinių programų, kurios

vykdomos kartu su viduriniu išsilavinimu modulių išdėstymas per 2,5 metų (6 lapai).

6. 2015-2016 m.m. Kauno informacinių technologijų mokyklos nemodulinių programų

grupių mokymo grafikai ir mokymo planai (12 lapų).

7. Kauno informacinių technologijų mokyklos „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo

tvarka“, patvirtinta 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-148 (11 lapų).

8. Tėvų/globėjų informavimo apie mokinių mokymosi sėkmingumą tvarka (1 lapas).

9. 2011 m. balandžio 11 d. ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-579 „Dėl

mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ (5 lapai).

10. Mokyklos mokinio gerovės komisijos darbo reglamentas (4 lapai).