Kauno kogeneracinė jėgainė

Kaunas, 2014 04 29

3

Kauno projektas

• Įgyvendinamas projektas – tai kogeneracinė jėgainė, kuri

elektros ir šilumos energijos gamybai naudos biomasę, durpes,

netinkamas perdirbimui, tačiau energetinę vertę turinčias,

atliekas ir kitą vietinį kurą.

• Jėgainėje bus sumontuota įranga, kurioje naudojama naujausia

biomasės ir kitokio kuro deginimo technologija, atitinkanti

geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimus.

4

Įstatymai

• 2004 m. vasario 11 d. priimta direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remianti

naudingosios šilumos paklausą vidaus energetikos rinkoje.

• 2009 m. balandžio 23 d. priimta direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti

atsinaujinančių išteklių energiją.

• Vykdomi Europos Tarybos direktyvos 1999/31/EB ir Valstybinio strateginio atliekų

tvarkymo plano reikalavimai dėl biologiškai skaidžių atliekų laidojimo sąvartynuose

sumažinimo.

• Projektas atitinka Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus tikslus energijos

gamybai naudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius.

• Projektas atitiks griežtesnius, nei šiuo metu galiojantys, aplinkos apsaugos ir taršos

reikalavimus.

5

Skaičiai

• UAB „Fortum Heat Lietuva“ vysto projektą „Kauno

kogeneracinė jėgainė“, kurio preliminari vertė apie 160 mln.

eurų.

• Kauno kogeneracinės jėgainės statybos vieta – Kauno laisvoji

ekonominė zona.

• Bendras planuojamos jėgainės našumas – 100 MW (60 MW +

24 MW – šiluminė energija ir 28,5 MW – elektros energija).

• Visa pagaminta šiluma, apie 590GWh, bus tiekiama Kauno

miesto ir rajono šilumos vartotojams. Elektros energija, apie

210GWh, bus tiekiama į bendrą elektros tinklą.

• Įmonėje planuojama įdarbinti apie 40 žmonių.

6

Nauda

• Sumažėja priklausomybė nuo importuojamo kuro (dujų) aprūpinant šiluma Kauno miestą bei

Kauno rajoną, kadangi ženkli šilumos dalis bus pagaminama šioje jėgainėje.

• Konkurencinga šilumos kaina.

• Sumažėja išlaidos naujų sąvartynų statybai ir esamų eksploatacijai, kadangi atliekas

naudojant energijos gamybai jų kiekis sumažėja 4-5 kartus.

• Sumažėja įtaka šiltnamio efekto susidarymui, kadangi išsiskiriančios iš sąvartynų dujos

(metanas) žymiai daugiau įtakoja šiltnamio efekto didėjimą nei CO2 dujos, išsiskiriančios

deginant atliekas.

• Sukuriamos naujos darbo vietos biomasės gamybai, paruošimui bei transportavimui.

• Vietinės statybinės kompanijos dalyvautų jėgainės statyboje.

7

Atlikti darbai

• Šiame projekto įgyvendinimo etape yra atlikta kuro apsirūpinimo

studija.

• Patvirtintas Projekto plėtros planas (PPP) ir jo sprendinių

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).

• Gautas teigiamas sprendimas dėl PAV ataskaitos .

• Statybą planuojama pradėti 2015 m. pirmąjį ketvirtį.

• Planuojama eksploatacijos pradžia – 2017 m. pirmąjį ketvirtį.

Finland3 0.3

Sweden32 5.2

Norway18 1.5

Estonia

Latvia

LithuaniaDenmark29 3.5

United Kingdom25 5.7

Ireland1 0.04

Netherlands12 7.2

Belgium18 3.6

Germany75 21.2

Poland*1 0.04

France129 12.9

Luxembourg*1 0.1

Czech Republic3 0.6 Slovakia*

2 0.2Austria13 2.5Switzerland

30 3.5Hungary

1 0.4Slovenia* 1 0.01

Romania

Bulgaria

Greece

Spain**11 2.5

Portugal3 1.1

Italy46 5.8

Data supplied by CEWEP members unless specified otherwise* From Eurostat** Includes plant in Andorra

info@cewep.eu www.cewep.eu

Croatia

Atliekų deginimo jėgainės Europoje

•Europoje veikia virš 400 tokio tipo jėgainių, Skandinavijoje – 79.

Ačiū už dėmesį!