KARJEROS VADOVAS - lm · Kiekvienoje knygos ,,Karjeros vadovas“ temoje yra UŽDUOTIES skiltis....

2007–-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto

„Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-01-V priemonės „Profesinio

orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir plėtra“ valstybės projektas Nr.

VP1-2.3-ŠMM-01-V-01-002 „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių

sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I

etapas)“

KARJEROS VADOVAS

Mokinio knyga

2012

2

UDK

Projekto pavadinimas: „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra

bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“

Projekto vykdytojas - Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras

Leidinio reengėjas - VšĮ „Tyrimų ir mokymų centras“

Autorės:

Dr. Vilija Stanišauskienė

Aurelija Naseckaitė

Kalbos redaktorė

Rūta Bagdanavičiūtė

ISBN ....

© VšĮ „Tyrimų ir mokymų centras“, 2012

© V.Stanišauskienė, A.Naseckaitė, 2012

© Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, 2012

3

Turinys

ĮŽANGA ............................................................................................................................................................ 5

I. AŠ ESU ........................................................................................................................................................... 8

1. DARBO PASKIRTIS IR KARJEROS SAMPRATA ................................................................................ 9

2. SAVĘS PAŽINIMAS IR TEIGIAMAS VERTINIMAS, LEIDŽIANTIS Į KARJEROS KELIĄ....... 13

3. MANO ASMENYBĖS SAVYBĖS ............................................................................................................. 17

4. MANO GABUMAI ..................................................................................................................................... 20

5. MANO KARJEROS INTERESAI ............................................................................................................ 26

6. MANO PASIEKIMAI IR KOMPETENCIJOS ....................................................................................... 31

7. MANO VERTYBIŲ SKALĖ ..................................................................................................................... 36

8. ARTIMOJI SOCIALINĖ APLINKA ....................................................................................................... 41

9. ASMENINĖ PATIRTIS IR KARJERA .................................................................................................... 43

10. SOCIALINIAI VAIDMENYS IR KARJERA ........................................................................................ 47

11. MANO PSICHOLOGINIS PORTRETAS ............................................................................................. 50

II. MANO KARJEROS GALIMYBĖS ......................................................................................................... 52

12. KARJEROS INFORMACIJA IR JOS PAIEŠKA ................................................................................. 53

13. INFORMACIJOS PAIEŠKOS ETAPAI ................................................................................................ 57

14. MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ IR KARJERA ............................................................................... 62

15. ASMENINIS MOKYMOSI STILIUS KARJEROS KELYJE ............................................................. 64

16. MOKYMO ĮSTAIGŲ ĮVAIROVĖ IR GALIMYBĖS TOLIAU MOKYTIS ...................................... 73

17. KAS VYKSTA DARBO PASAULYJE? ................................................................................................. 76

18. PROFESIJŲ, KOMPETENCIJŲ IR MOKYMOSI GALIMYBIŲ SĄRAŠAS .................................. 83

III. MANO KARJEROS PLANAS ................................................................................................................ 87

19. ASMENINĖ ATEITIES VIZIJA ............................................................................................................. 88

20. MANO GYVENIMO IR KARJEROS TIKSLAI................................................................................... 92

21. PALANKIOS IR TRUKDANČIOS JĖGOS, SIEKIANT KARJEROS TIKSLŲ ............................... 96

22. KARJEROS SPRENDIMAI .................................................................................................................... 98

23. SPRENDIMO PRIĖMIMO MODELIAI .............................................................................................. 103

24. SPRENDIMO PRIĖMIMO TECHNIKOS .......................................................................................... 106

25. SPRENDIMO PRIĖMIMO SUNKUMAI ............................................................................................ 112

26. LAIKO IR KITŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMAS .................................................................................... 115

27. KARJEROS PLANAS ............................................................................................................................ 119

IV. KARJEROS ĮGYVENDINIMAS .......................................................................................................... 123

28. KOMPETENCIJOS, BŪTINOS SIEKIANT KARJEROS TIKSLŲ ................................................. 124

29. LAIKO IR KITŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS KARJEROS KELYJE ................................................. 126

30. GEBĖJIMAS DIRBTI KOMANDIŠKAI KAIP KARJEROS SĖKMĖS SĄLYGA......................... 131

31. STRESO VALDYMAS MOKYMOSI IR DARBO SITUACIJOSE .................................................. 133

32. KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS ..................................................................................... 137

33. KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI ................................................................................................... 140

4

34. ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE ..................................................................... 144

35. KARJEROS DOKUMENTŲ RENGIMAS .......................................................................................... 149

36. DARBO IEŠKOS BŪDAI ...................................................................................................................... 158

37. LAIŠKŲ SIUNTIMAS POTENCIALIEMS DARBDAVIAMS .......................................................... 166

38. PRISISTATYMAS TELEFONU ........................................................................................................... 168

39. POKALBIS DĖL DARBO ..................................................................................................................... 171

40. ADAPTACIJA DARBO VIETOJE ....................................................................................................... 174

41. KOMPETENCIJŲ APLANKAS ........................................................................................................... 182

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ............................................................................................................................... 186

LITERATŪRA .............................................................................................................................................. 190

NAUDINGOS NUORODOS INTERNETE ................................................................................................ 194

5

ĮŽANGA

Mieli mokiniai,

Šios knygos tikslas – padėti Jums susikurti savo karjeros kelią, t. y. pažinti

save ir savo aplinką, pasirinkti karjeros veiklas ir mokymosi sritį, susidaryti karjeros planą

ir pasirengti jį įgyvendinti. Kiekvienas „Karjeros vadovo“ skyrius padės Jums tobulinti

gebėjimus, reikalingus karjeros kelyje.

Pirmajame skyriuje ,,AŠ ESU“ nagrinėjama, kokią įtaką žmogaus asmenybės

savybės, gabumai, interesai, kompetencijos ir vertybės turi jo karjeros kelio pasirinkimui.

Atlikdami šiame skyriuje pateiktas užduotis, Jūs atskleisite savo stiprybes ir tobulintinas

puses, apžvelgsite ir įvertinsite asmeninę patirtį bei pasiekimus. Suvokdami esamus ir

būsimus socialinius vaidmenis, galėsite aiškiau įsivaizduoti savo ateitį ir karjeros

perspektyvas.

Antrasis skyrius ,,MANO KARJEROS GALIMYBĖS“ skirtas karjeros

informacijos paieškos ir taikymo gebėjimams tobulinti. Nagrinėdami šio skyriaus temas,

Jūs suprasite, kaip mokymasis visą gyvenimą susijęs su karjera, kodėl svarbu nuolat

atnaujinti savo žinias ir gebėjimus. Susipažinę su mokymosi būdų ir metodų įvairove,

svarstysite, kaip juos pritaikyti savo karjeros kelyje. Šiame skyriuje Jūs rasite informacijos

apie darbo pasaulio kaitą, darbo formų ir profesijų įvairovę, darbo aplinkos ypatumus ir

tolesnio mokymosi bei studijų galimybes.

Trečiajame knygos skyriuje ,,MANO KARJEROS PLANAS“

atskleidžiama, kaip priimami karjeros sprendimai, formuluojama asmeninė ateities vizija,

derinami gyvenimo ir karjeros tikslai, numatomi žingsniai tų tikslų link. Atlikdami

užduotis, Jūs įgysite gebėjimų planuoti karjerą ir parengsite savo karjeros planą.

Ketvirtajame skyriuje ,,KARJEROS ĮGYVENDINIMAS“ aptariami įvairūs

darbo ieškos būdai, kurių Jums prireiks ateityje – ieškant svajonių darbo. Jūs sužinosite,

kaip rengiami asmeniniai karjeros dokumentai: gyvenimo aprašymas (CV), motyvacinis

laiškas, lydintysis laiškas. Pasitelkę studijuojant knygą įgytus gebėjimus, patys parengsite

asmeninį Europass CV (Europinį gyvenimo aprašymą), dalyvausite pokalbyje dėl darbo,

nagrinėsite prisitaikymo naujoje mokymosi ar darbo aplinkoje klausimus. Ketvirtajame

skyriuje sužinosite apie darbuotojų teises ir pareigas, užtikrinamas Lietuvos Respublikos

įstatymais. Pasinaudodami turimomis žiniomis apie karjeros lavinimą, Jūs parengsite savo

6

kompetencijų aplanką, į kurį sudėsite asmeninius karjeros dokumentus bei savo pasiekimus

ir laimėjimus patvirtinančius dokumentus, kūrybinių darbų pavyzdžius.

1 pav. atskleidžiama, kaip pagrindinės ugdymo karjerai veiklos susijusios su

keturiais knygos skyriais.

1 pav. Ugdymo karjerai sričių ir „Karjeros vadovo“ skyrių sąsajos.

Atlikdami knygoje pateiktas užduotis, mokysitės individualiai ir grupėse,

analizuosite savo socialinę aplinką, diskutuosite karjeros klausimais. Knyga ,,Karjeros

vadovas“ Jums suteiks didžiausios naudos, jei siūlomas užduotis susiesite su savo

gyvenimo patirtimi ir svajonėmis.

Jūsų darbą su knyga palengvins šie „Karjeros vadove“ naudojami simboliai:

Visos šios knygos temos pradedamos skiltimi NETRUKUS...,

kurioje Jums paaiškinama, ką naujo išmoksite, sužinosite, ištirsite,

atrasite.

Kiekvienoje knygos ,,Karjeros vadovas“ temoje yra UŽDUOTIES

skiltis. Tai – pagrindinė temos dalis, skirta Jūsų karjeros

gebėjimams tobulinti ir įsivertinti. Užduoties skiltyje aptiksite

pratimų, neformalizuotų testų, kuriuos galėsite atlikti savarankiškai.

Užduoties pabaigoje Jūs rasite klausimų, padedančių geriau įsiminti

naujas žinias ir įtvirtinti praktinę patirtį.

KARJEROS

GALIMYBIŲ

PAŽINIMAS

KARJEROS

PLANAVIMAS

KARJEROS

ĮGYVENDINI

MAS

Mokinio

knygos

I DALIS

,,Aš esu“

Mokinio knygos

II DALIS

,,Mano karjeros

galimybės“

Mokinio knygos

III DALIS

,,Mano karjeros

planas“

Mokinio knygos

IV DALIS

,,Karjeros

įgyvendinimas“

SAVĘS

PAŽINIMAS

http://www.istockphoto.com/stock-illustration-15811982-boy-holding-a-bomb.php?st=9376451


http://www.istockphoto.com/stock-illustration-18105115-boy-with-bendy-pencil.php?st=d0c6912


7

Visose knygos temose aptiksite skiltį PAGALVOKITE. Šioje

skiltyje pateikiami svarbiausi temos klausimai, skatinantys Jus

reflektuoti įgytas žinias ir projektuoti jas savo gyvenimo praktikoje.

Greitai pastebėsite, kad visos knygos temos baigiamos skiltimi

ĮSIDĖMĖKITE. Čia pabrėžiami svarbiausi temos teiginiai,

nurodoma, į ką reikia kreipti dėmesį.

,,Karjeros vadovo“ padedami, Jūs įgysite kompetencijų, kurias pritaikysite

daugelyje gyvenimo ir karjeros sričių. Sėkmės!

Autorės

http://www.istockphoto.com/stock-illustration-15862211-boy-with-arrows-pointing-at-him.php?st=9376451


8

I. AŠ ESU

Atlikę šio skyriaus užduotis, Jūs:

Suprasite, kodėl svarbu save

pažinti ir teigiamai vertinti,

leidžiantis į karjeros kelią

Suprasite, kodėl žmonės

dirba

Gebėsite suformuluoti

asmeninį požiūrį į karjerą

Suprasite asmeninių ir

darbo vertybių reikšmę

priimant karjeros

sprendimus

Geriau pažinsite savo gabumus

ir pagalvosite, kaip jie gali būti

susiję su jūsų karjeros

sprendimais

Geriau pažinsite savo

asmenybės savybes, svarbias

karjeros sėkmei

Įvertinsite asmeninę

patirtį ir su ja susijusias

savo karjerai svarbias

savybes

Analizuosite savo artimą

socialinę aplinką ir įvertinsite

ją savo tobulėjimo bei karjeros

aspektu

Aptarsite savo interesus,

svarbius renkantis karjeros kelią

Analizuosite savo esamus

ir būsimus socialinius

vaidmenis bei jų poveikį

karjerai

9

1. DARBO PASKIRTIS IR KARJEROS SAMPRATA

NETRUKUS

Pagalvosite, kodėl žmonės dirba.

Atskleisite žodžio ,,karjera“ reikšmę.

Apgalvosite ir išreikšite savąją karjeros sampratą.

Suprasite, kaip individuali karjeros samprata atskleidžia Jūsų

vertybes, polinkius ir kitas savybes.

Darbas – svarbi ir daug laiko užimanti beveik visų suaugusių žmonių veikla.

Kodėl žmonės dirba? Kodėl ištisai nieko neveikti ar vien pramogauti nenori net ir

turtingiausi pasaulio žmonės?

Žmonės dirba dėl daugelio priežasčių, bet dažniausiai įvardijamos šios:

Žmonės dirba, kad užsidirbtų pragyvenimui. Senais priešistoriniais laikais žmonėms

dirbti reiškė parnešti namo nukautą mamutą, pririnkti vaisų ir uogų, susiręsti būstą –

priebėgą nuo plėšrūnų ir šalčio. Šiandien tas pats išreiškiama daug paprasčiau: žmonės

uždirba pinigų, už kuriuos gali patenkinti savo pagrindinius poreikius, t. y. nusipirkti

maisto, drabužių ir kitų reikalingų daiktų, įsigyti ir išlaikyti būstą, automobilį ir t. t.

Žmonės dirba, kad įtvirtintų savo statusą. Dažnai žmonės į klausimą „Kas tu esi?“

atsako įvardydami veiklą: „Aš esu mokytojas“, „Aš esu ūkininkas“ ir pan. Toks savęs

apibūdinimas leidžia mums tvirčiau jaustis savo pačių ir kitų akyse, jis tarsi suteikia tam

tikro svorio visuomenėje.

Žmonės dirba, nes nori įprasminti savo buvimą, būti naudingi. Kartais trumpai

nieko neveikti yra visai malonu. Bet nuolatos nieko neveikiant apima nuobodulys,

darosi gaila švaistomo laiko. Darbas suteikia galimybę padaryti kažką svarbaus ir

naudingo kitiems, „palikti savo pėdsaką žemėje“.

Žmonės dirba, nes nori bendrauti, būti visuomenės dalis. Užmegzti socialinius

ryšius, komunikuoti, patirti bendravimo džiaugsmą, spręsti komunikacijos problemas –

visa tai yra daugelio dirbančių žmonių kasdienybė. Darbo kolektyvai savo psichologine

atmosfera kartais būna panašūs į šeimą ar draugų būrį, o žmonės juose realizuoja savo

poreikį bendrauti, dalytis mintimis.

Žmonės dirba, nes nori išreikšti save, panaudoti savo gebėjimus ir talentus.

Talentas ar gabumas tampa nieko vertas, jei žmogus jo nenaudoja prasmingiems

tikslams. Poreikį išreikšti save dirbdami tenkina ne tik menininkai ir rašytojai. Bet



10

kuriame darbe žmogus turi realizuoti savo gabumus ir atskleisti savo stipriąsias

asmenybės puses.

Žmonės dirba, nes nori patirti asmeninį pasitenkinimą. Juk koks malonus

pasididžiavimas savimi apima pasiekus sudėtingą tikslą, atlikus sunkią užduotį, įveikus

iššūkį! Jausmas, kurį patiria aukščiausią pasaulio viršukalnę pasiekęs alpinistas,

priverčia jį pamiršti patirtus sunkumus ir nežmoniškas pastangas. Tas pats jausmas

skatina siekti ir paprastesnių, žemiškų tikslų. Prisiminkite, kaip gerai jaučiatės, kai už

sunkiausio dalyko kontrolinį gaunate dešimtuką – įvertinama Jūsų triūsas, valios

pastangos.

Pirma užduotis

KODĖL ŽMONĖS DIRBA?

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo supratimą apie darbo

paskirtį.

Atlikite trumpą apklausą: pasikalbėkite su tėvais, seneliais ir savo draugais (iš

viso turėtų būti ne mažiau kaip 10 žmonių) apie darbo paskirtį. Visiems jiems pateikite tą

patį klausimą: Kodėl žmonės dirba? Atsakymus užsirašykite. Apibendrinkite juos,

išskirdami tris dažniausiai pasitaikančius atsakymus.

Ką Jūs pats manote šiuo klausimu? Kaip Jūsų pašnekovų nuomonė susijusi su

anksčiau išvardytomis priežastimis, dėl kurių žmonės dirba? Kaip manote, kuri priežastis

dirbti ir siekti karjeros yra svarbiausia?

Kalbant apie darbą, dažnai vartojamas žodis „karjera“. Ką jis reiškia?

Karjera – tai socialiai reikšmingų žmogaus veiklų seka per visą jo

gyvenimą. Toks yra bendriausias žodžio „karjera“ apibrėžimas. Platesnis ir išsamesnis šio

žodžio apibrėžimas pateikiamas sąvokų žodynėlyje knygos gale.

Karjera nūnai nebesiejama su pastoviu darbu vienoje organizacijoje ar toje

pačioje veiklos srityje, jai apibūdinti nebeužtenka „karjeros laiptų“ metaforos. Karjeros

veiklos gali būti pačios įvairiausios (įskaitant mokymąsi, stažuotes, savanorišką darbą ir t.

t.), o jos „trajektorija“ – nenuspėjama: buvęs vadovas gali čia pat imtis elementarių

nekvalifikuotų darbų, paragauti bedarbio duonos arba nuo nulio pradėti kurti savo verslą.

Kiekvienas iš mūsų savaip interpretuoja žodį „karjera“. Juk žodžiai patys

savaime yra bereikšmiai. Prasmę jiems suteikia žmogus, remdamasis savo patirtimi,

vertybėmis, pasaulėžiūra. Vadinasi, ir Jūsų karjeros supratimas yra savitas, unikalus. Jo



11

analizė padės Jums įžvelgti savo siekius ir prioritetus, palyginti juos su savo draugų bei

artimųjų siekiais.

Antra užduotis

KARJEROS MINČIŲ ŽEMĖLAPIS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus informaciją perteikti

vaizdu ir pagilinsite supratimą apie savo pačių savybes, svarbias karjeros

kelyje.

Sukurkite savąjį karjeros minčių žemėlapį, kuris atskleis daugiau, negu

įmanoma tiesiog įvardyti žodžiais. Lapo viduryje parašykite esminį žodį – KARJERA.

Galite nupiešti piešinėlį ar simbolį, su kuriuo šis žodis asocijuojasi. Aplink jį išdėliokite,

Jūsų nuomone, svarbiausius su karjera susijusius žodžius. Juos užrašykite vaizdingai,

pasitelkdami įvairias spalvas, simbolius, ryškinimo ženklus. Sujunkite šiuos žodžius su

pagrindiniu žemėlapio simboliu rodyklėmis, atskleidžiančiomis prasminį ryšį. Kokias

logines asociacijas Jums kelia aplink pagrindinę temą išsidėstę žodžiai? Užrašykite šias

asociacijas popieriuje, pasinaudodami rodyklėmis, įvairiomis linijomis, spalvomis, šriftais

ir pan. Sujunkite visus, Jūsų nuomone, prasminiais ryšiais susijusius žodžius ir simbolius

(žr. 2 pav.).

2 pav. Karjeros minčių žemėlapio pavyzdys.

Pasigėrėję savo kūriniu, pabandykite pažvelgti į jį kito žmogaus akimis (galite

tai padaryti ir tiesiogine prasme: paprašykite, kad draugas, šeimos narys ar kitas artimas



12

žmogus „perskaitytų“ Jūsų žemėlapį). Gali būti, kad šis žemėlapis, kurį matote prieš savo

akis, padės Jums rasti savo karjeros sėkmės raktą. Nepameskite jo!

Atsakykite į klausimus:

Ką galima pasakyti apie Jūsų sukurto minčių žemėlapio autorių? Kas jam yra karjera?

Suformuluokite atsakymą vienu sakiniu.

Kas šio žemėlapio autoriui yra svarbiausia gyvenime?

Kokia profesinė veikla būtų tinkama, realizuojant žemėlapyje išreikštus siekius?

Ar žemėlapyje yra sunkiai suderinamų dalykų (pavyzdžiui, „daug pinigų“ ir „daug

laisvo laiko“)? Gal vis dėlto turite idėjų, kaip juos suderinti?

Kaip šis Jūsų žemėlapis būtų atrodęs prieš penkerius metus?

Jei užduotį atlikote grupelėje, ar labai skiriasi Jūsų ir kitų grupės narių žemėlapiai? Kaip

manote, kodėl?

PAGALVOKITE

Kodėl svarbu suvokti darbo ir karjeros prasmę?

Kaip darbo reikšmė keitėsi bėgant amžiams?

Kaip savais žodžiais paaiškintumėte, kas yra karjera, tuo

susidomėjusiam pirmaklasiui?

ĮSIDĖMĖKITE

Žmonės dirba, nes siekia šių tikslų: užsidirbti pragyvenimui,

įtvirtinti savo statusą visuomenėje, įprasminti savo buvimą, būti

naudingi, bendrauti, išreikšti save, panaudoti savo gabumus ir

talentus, patirti asmeninį pasitenkinimą atlikus svarbų darbą.

Karjera – tai socialiai reikšmingų žmogaus veiklų seka per visą jo

gyvenimą.

Kiekvienas žmogus turi savitą supratimą apie karjerą. Jį lemia

patirtis, asmeninės vertybės ir kitos žmogaus charakteristikos.



13

2. SAVĘS PAŽINIMAS IR TEIGIAMAS VERTINIMAS,

LEIDŽIANTIS Į KARJEROS KELIĄ

Reikia pažinti save: jei tai nepadėtų rasti

tiesos, tai padės bent tvarkytis savo

gyvenimą, o už tai nieko nėra geriau.

Blezas Paskalis

NETRUKUS

Pagalvosite, kodėl svarbu save pažinti ir teigiamai vertinti, leidžiantis

į karjeros kelią.

Susipažinsite su savęs pažinimo aspektų įvairove.

Pagalvosite apie save ir įžvelgsite galbūt neatrastų savo savybių.

Nuspręsite, kurie savęs pažinimo aspektai yra svarbiausi, renkantis

karjeros kelią.

Bet kuri kelionė, ypač jei ji sudėtinga ir kupina netikėtumų, reikalauja iš

keliautojo puikiai save pažinti. Kuria kryptimi man geriausia judėti? Kokios mano

galimybės sėkmingai įveikti numatytą maršrutą? Kas galėtų būti mano pakeleiviai? Šie ir

panašūs klausimai kyla išsirengusiesiems į rimtą žygį. Juk karjera – pati ilgiausia ir

sudėtingiausia Jūsų kelionė, kurios pirmuosius žingsnius žengiate jau dabar. Savęs

pažinimas – būtina sąlyga, siekiant teisingai pasirinkti karjeros kelią ir sėkmės tolesniais

karjeros etapais. Todėl savęs pažinimui ir skirta visa pirmoji šios knygos dalis.

Kita svarbi sąlyga siekiantiesiems karjeros sėkmės – realus ir teigiamas savęs

vertinimas bei pagarba sau. Tai teigiamas nusiteikimas savęs, kaip nepakartojamos

individualybės, savo galimybių ir ateities atžvilgiu.

Jei žmogus save vertina realiai ir teigiamai, jis leidžia sau svajoti apie gerą

gyvenimą ir puikią karjerą. Todėl jis netrypčioja vietoje, o siekia išreikšti save, ieško būdų,

kaip galėtų panaudoti savo privalumus ir įveikti trūkumus. Tačiau jei žmogus vertina save

neigiamai (arba nepakankamai teigiamai), jis sureikšmina savo trūkumus ir nedrįsta kelti

aukštų karjeros tikslų, nes mano esąs jų nevertas. Tokiu atveju karjeros kelionė tampa

panaši į ėjimą atatupstam, o gal net stovėjimą vietoje, nesiryžtant drąsesniems žingsniams.


14

Pažįstant save svarbu kurti objektyvų savęs vaizdą: pripažinti ir įsivardyti tiek

teigiamas, tiek tobulintinas savo savybes. Teigiamų savybių įvardijimas sustiprins pagarbą

sau ir savivertę, o tobulintinos savybės rodys asmenybės keitimosi, saviugdos kryptį.

Trečia užduotis

VARDO GALIA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus save pažinti ir

teigiamai vertinti.

Jūs turbūt ne kartą girdėjote ar skaitėte, kokia yra Jūsų vardo kilmė ir reikšmė.

Dažniausiai vardų reikšmės būna didingos ir gera linkinčios. Pavyzdžiui, Matas hebrajų

(senąja žydų) kalba reiškia „Dievo dovana“, o Emilija lotynų kaba reiškia „veržli,

nepralekiama“; Augustas lotynų kalba reiškia „didingas, didžiai garbingas“, o Gabija –

lietuvių pagonių ugnies deivė. Bet šįsyk atskleisime Jūsų vardo prasmę kitaip. Parašykite

savo vardą didžiosiomis raidėmis vertikaliai (iš viršaus į apačią). Kokia Jūsų teigiama

savybė (arba net kelios savybės) galėtų būti užšifruota kiekviena raide? Parašykite tuos

žodžius horizontaliai (žr. 3 pav.).

3 pav. Vardo „šifruotė“ atskleidžia gerąsias žmogaus savybes.

Pagalvokite, ar šias varde „užšifruotas“ savybes įtrauktumėte į savo teigiamų

savybių dešimtuką. Kokias dar teigiamas savybes parašytumėte prie savo vardo ir

pavardės?

Kokie yra savęs pažinimo aspektai?

Kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau tiksliai apibūdina save, sakydamas:

„Aš esu...“, perteikia savo jausmus, tardamas: „Aš jaučiu...“, išreiškia savo nuomonę

žodžiais: „Aš manau...“. Kas gi tas „aš“? Pasak amerikiečių filosofo, psichologo V.

Džeimso, „aš“ apima visas asmenybės savybes, sujungdamas jas į unikalią ir vientisą

Jausmingas

Uolus

Stiprus

Tikras

Intelektualus

Natūralus

Atkaklus

Socialus

Kūrybiška

Optimistė

Teisinga

Ryški

Ypatinga

Nerimstanti

Atlaidi



15

visumą. O kai „aš“ pažįsta save, atsiranda žodelis „mano“, skirtas kažkuriai vienai

asmenybės daliai, vienam savęs pažinimo aspektui įvardyti. Pavyzdžiui, kai žmogus

analizuoja savo būdą, jis įvardija: „mano būdo bruožai“. Kai žmogus („aš“) galvoja, ką yra

pasiekęs, jis taip ir įvardija: „mano pasiekimai“. Gali būti daugybė savęs pažinimo aspektų

(žr. 4 pav.).

4 pav. „Aš“ ir „mano“ – savęs pažinimo aspektų įvairovė.

Renkantis karjeros kelią, yra svarbūs visi savęs pažinimo aspektai – ne tik

profesiniai polinkiai ir interesai, bet ir asmenybės savybės, svajonės, fizinės savybės,

silpnybės, gebėjimai ir t. t. Kuo geriau save pažinsite, kuo išsamesnis bus Jūsų savęs

vaizdas, tuo lengviau bus apsispręsti, renkantis karjeros kelią.

Ketvirta užduotis

„AŠ“ IR „MANO“

Atlikdami šią užduotį, Jūs pažvelgsite į save įvairiais aspektais,

pasitikrinsite, kaip save pažįstate.

Pabaikite sakinius:

Aš

esu..........................................................................................................................................

Mano..........................................................................................................................................

...................................................................................................................................................

...Pagalvokite apie save ir užrašykite po tris svarbiausius savo pasiekimus, vertybes,

mano

polinkiai

mano

gebėjimai

i

mano

asmenybės

savybės

mano

interesai

mano

vertybės

mano

pasiekimai

mano

fizinės

savybės

mano

gabumai

AŠ



http://www.istockphoto.com/stock-illustration-16775939-boy-with-hand-drawn-lettering-of-question-mark-and-exclamation.php?st=554e9ac

16

interesus, asmenybės stipriąsias ir tobulintinas savybes. Tai – tik pirmas žingsnis.

Sugrįšime prie šio pratimo vėliau (pirmosios knygos dalies pabaigoje).

Kaip lengvai Jums sekasi įvardyti savo savybes?

Ar šie Jūsų parašyti žodžiai tiksliai apibūdina Jūsų asmenybę?

Geriau save pažinti padeda netikėtas, neįprastas žvilgsnis į save. Tuo

įsitikinsite atlikę užduotį.

Penkta užduotis

JEIGU BŪČIAU...

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus save pažinti.

Dažnai yra sunku save tiksliai, išsamiai apibūdinti, nes žodžiai ne visada

atskleidžia esmę. Tada gelbsti metaforos. Pagalvokite ir užrašykite:

Jeigu būčiau knyga, tai būčiau...........................................................................

(Kokio žanro knyga? Koks pavadinimas? Stora ar plona? Koks būtų jos

formatas? Apie ką ta knyga? Kokie viršeliai? Nauja ar daug kartų skaityta? Gal

užrakinamas dienoraštis? Gal tuščias sąsiuvinis?.. )

Jeigu būčiau gamtos peizažas, tai būčiau........................................................

(Gal didingi kalnai? Gal žydinti pieva? Gal tykus ežeras? Gal srauni upė? Gal

miškas? Gal audringa jūra?..)

Jeigu būčiau lentelė, pritvirtinta ant kabineto durų, joje būtų

parašyta...................................................................................................................................

(„Netrukdykite“, „Visada pasirengusi padėti“, „Meditacija“, „Visos dienos –

tai šventė“, „Direktorius“ ir pan.)

Jeigu būčiau gyvūnas, tai būčiau.....................................................................

(Katinas? Tigras? Smauglys? Višta? Papūgėlė? Meška? Lydeka? Lapė?

Uodas?..)

Pagalvokite, apie kokias žmogaus savybes byloja Jūsų įvardyti palyginimai?

PAGALVOKITE

Ką netikėto ir naujo Jums atskleidė savęs pažinimo užduotys?

Kurie savęs pažinimo aspektai, Jūsų nuomone, yra svarbiausi

planuojant karjerą?

Kas geriausiai gali Jums padėti pažinti save?





17

ĮSIDĖMĖKITE

Savęs pažinimas ir teigiamas savęs vertinimas – pagrindiniai

veiksniai, lemiantys karjeros sėkmę.

Yra daugybė savęs pažinimo aspektų. Įvairiapusis savęs pažinimas

yra labai naudingas renkantis karjeros kelią.

3. MANO ASMENYBĖS SAVYBĖS

... problemos gimdo kantrybę, kantrybė gimdo atkaklumą,

atkaklumas formuoja charakterį, charakteris suteikia viltį, o viltis

suteikia jėgų – o jėgos ir yra tai, ko Jums reikia, kad pasiektumėte

savo tikslų. Tikslų iškėlimas suteikia mums motyvacijos, o ši

išlaisvina tą jėgą, kurios Jums reikia savo tikslams pasiekti.

Zigas Ziglaras

NETRUKUS

Išryškinsite pagrindines savo asmenybės savybes ir argumentuosite,

kur ir kaip jos pasireiškia.

Pagalvosite, kokios įtakos Jūsų asmenybės savybės gali turėti

renkantis karjeros kelią.

Kiekvienas žmogus – unikali asmenybė, visame pasaulyje nerasite dviejų

vienodų. Ką daryti, kad Jūsų unikalumas padėtų žengti savosios karjeros keliu? Visų pirma,

reikia gerai save pažinti. Dažniausiai jauni žmonės, paprašyti trumpai apibūdinti savo

asmenybės savybes, vardija: draugiškas(-a), komunikabilus(-i), linksmas(-a)... Ir... tyla...

Tiesiog pritrūksta žodžių ar gilesnio pamąstymo apie save. Atlikę užduotį suvoksite, kokia

įvairiapusė ir įdomi asmenybė esate.

Šešta užduotis

MANO ASMENYBĖS SAVYBĖS


argumentuoti.

Prieš Jūsų akis – daugybė žodžių, vartojamų apibūdinat žmones. Įvertinkite,

koks Jūs esate iš tiesų (bet ne koks norėtumėte būti). Pažymėkite Jums tinkančias

asmenybės savybes.




18

Žaismingas dažniausiai esu linksmas, gerai

nusiteikęs, sugebu pralinksminti ir

kitus

Atkaklus atkakliai siekiu tikslo, neatsisakau jo,

jei iškart ir nepavyksta

Punktualus beveik niekada nevėluoju

Visapusiškas mane domina daug įvairių dalykų,

gerai sekasi atlikti įvairius darbus,

veiklas

Tvarkingas mėgstu tvarką, kiekvienas daiktas mano

namuose turi savo vietą

Tolerantiškas priimu visus žmones tokius, kokie jie

yra, gerbiu jų nuomonę ir tai, kas

jiems svarbu

Savarankiškas jei turiu ką nors atlikti, darau tai pats,

nesidairydamas pagalbos ar

nurodymų

Valingas man užtenka valios atsisakyti pramogų

ir kitų malonumų dėl svarbaus tikslo

Taikus man patinka „taikios situacijos“ ir

stengiuosi jas išlaikyti

Ryžtingas man lengva apsispręsti ir imtis

veiklos, nesu linkęs atidėlioti

Spontaniškas kartais pasakau ar padarau ką nors

nepagalvojęs, tiesiog vedinas emocijų

Prisitaikantis lengvai prisitaikau prie naujų žmonių

grupių ar situacijų

Smalsus, žingeidus mane domina naujovės, pasaulio

atradimai, noriu daug žinoti

Nuoseklus visus darbus atlieku iš eilės, žingsnis po

žingsnio, retai keičiu savo nuomonę ar

prieštarauju pats sau

Taktiškas beveik nepasitaiko, kad aš

bendraudamas net ir netyčia įžeisčiau

žmogų

Linkęs lyderiauti man patinka vadovauti, žmonės noriai

buriasi aplink mane ir klauso mano

nurodymų

Nepriklausomas man patinka pačiam būti atsakingam už

save, nemėgstu, kai man nurodinėja,

kaip elgtis, ką daryti

Linkęs konkuruoti man patinka kovoti, atlikti kažką

geriau už kitus

Šmaikštus turiu puikų humoro jausmą, kurį

sugebu pritaikyti įvairiose gyvenimo

situacijose

Sąžiningas nemeluoju, manimi galima

pasitikėti

Įtaigus greitai uždegu kitus žmones savo

idėjomis, priverčiu juos pakeisti

nuomonę

Kruopštus stropiai, rūpestingai atlieku visus

darbus

Kuklus nesu linkęs girtis savo pasiekimais, esu

neišdidus ir neišpuikęs

Konservatyvus man patinka įprasti ir laiko patikrinti

dalykai, nesu didelis naujovių mėgėjas

Komunikabilus nepatiriu sunkumų bendraudamas su

kitais

Kantrus galiu daug ką iškęsti – nedejuoju ir

nesiskundžiu

Jautrus esu neabejingas kitų žmonių

nuotaikoms, išgyvenimams, mane

jaudina jų problemos

Ramus mane sunku suerzinti, išvesti iš

pusiausvyros

Ištikimas esu ištikimas savo idėjoms, draugams,

niekada jų neišduodu

Rezultatyvus ne tik dirbu, mokausi, bet ir pasiekiu

gerų rezultatų

Originalus dažnai mąstau, rengiuosi, elgiuosi

kitaip nei dauguma žmonių

Atsakingas noriai prisiimu atsakomybę už savo

darbus ir žodžius, jei kažką pažadu,

visada ištesiu

Atsargus nesu linkęs rizikuoti, man labiau

patinka „žvirblis rankoje“ nei „jautis

lankoje“

Paklusnus nesiginčiju ir darau tai, kas man

liepiama, nurodoma

Visuomeniškas esu linkęs rūpintis ne tik savimi bei

artimaisiais – mielai įsitraukiu ir į

mokyklos ar man artimos

bendruomenės veiklas

Optimistiškas į gyvenimą žvelgiu pozityviai, bet

kurioje situacijoje matau teigiamų

pusių, nesu linkęs bambėti ir nusivilti

Atviras nesu linkęs slėpti savo jausmų ir

minčių, atvirai jas išsakau žmonėms

Bendradarbiaujantis klasėje ar grupėje visada esu pasirengęs

padėti, jei matau, kad mano pagalba

reikalinga

Darbštus aš mėgstu dirbti, man nepatinka

dykinėti

Drąsus man netrūksta ryžto ir drąsos siekti

savo tikslų

Iniciatyvus mano galva pilna idėjų, kurias su

entuziazmu imuosi įgyvendinti

Išradingas man netrūksta fantazijos, kai reikia

spręsti įvairias problemas ar ką nors

sukurti

19

Gal yra ir daugiau žodžių, kuriuos būtina paminėti, kalbant apie Jus? Parašykite juos

čia........................................................................................................................................

...................................................................................................................................................

..

Iš visų asmenybės savybių išrinkite penkias pačias svarbiausias, geriausiai

apibūdinančias Jūsų savitumą. Pagalvokite, kokiose gyvenimo situacijose sėkmingai

pasinaudojote kiekviena iš šių asmenybės savybių, ir aprašykite tai lentelėje.

Svarbiausios mano asmenybės savybės

Asmenybės

savybės

Konkretus pavyzdys, kaip ši asmenybės savybė pasireiškia mano

gyvenime

1.

2.

3.

4.

5.

Kartais būna gana sunku objektyviai pačiam save įvertinti. Mums gali trukdyti

nepakankamas arba, atvirkščiai, perdėtas pasitikėjimas savimi, žmogiškas noras pripažinti

„norima kaip esama“. Mokykloje ar šeimoje įgytos „etiketės“ („pirmūnas“,

„pokštininkas“, „rimtuolis“. „gerutis“ ir pan.), nors dažnai ir nepagrįstos, verčia mus

priskirti sau būtent tas savybes. Kaip sakoma lietuvių liaudies patarlėje, ,,kito akyje ir krislą

pastebi, o ant savęs – nė rąsto“. Pasikliaukite senolių išmintimi ir paprašykite gerai Jus

pažįstančių žmonių pareikšti savo nuomonę apie Jūsų asmenybės savybes. Būtų puiku, jei

jie savo nuomonę argumentuotų, pateiktų pavyzdžių, kur atsiskleidžia būtent tokios Jūsų

asmenybės savybės.

20

PAGALVOKITE

Ar Jūsų išskirtos svarbiausios asmenybės savybės sutampa su tomis,

kurias įvardija kiti žmonės?

Kuo nustebino kitų žmonių nuomonė apie Jus?

Kurios iš išvardytų asmenybės savybių yra patraukliausios siekiant

karjeros?

Kokias asmenybės savybes reikėtų ugdytis, galvojant apie savo

karjeros kelią?

Kurios savybės Jums gali trukdyti siekiant karjeros sėkmės?

ĮSIDĖMĖKITE

Kiekvienas žmogus yra unikalus savo asmenybės savybių deriniu.

Renkantis karjeros kelią svarbu ne paviršutiniškai, o iš esmės ir nuolat

pažinti save bei pagrįsti šį pažinimą realių gyvenimiškų situacijų

pavyzdžiais.

4. MANO GABUMAI

NETRUKUS

Susipažinsite su intelekto sąvoka.

Daugiau sužinosite apie savo gabumus ir dominuojantį intelekto tipą.

Pagalvosite, kaip savo unikalų intelektą pritaikyti karjeros kelyje.

Kas yra intelektas? Į šį klausimą nelengva paprastai atsakyti. Kaip teigiama

Psichologijos žodyne (1993), intelektas – tai protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti,

suvokti naujas situacijas, atskleisti reiškinių ryšius.

Intelektas – tai atskirų, vienas nuo kito nepriklausančių, gabumų visuma.

Tokią intelekto sampratą išplėtojo Harvardo universiteto profesorius Hovardas Gardneris.

Jis įrodė, kad protinių gebėjimų neįmanoma įvertinti vien tik nustačius žmogaus intelekto

koeficientą (IQ) ar vadovaujantis asmens pasiekimais. H. Gardneris, remdamasis

neurobiologijos ir neuropsichologijos mokslinių tyrimų išvadomis, sukūrė intelektų

įvairovės teoriją, apibrėžiančią aštuonis intelekto tipus. Dominuojantis intelekto tipas (arba

kelių tipų kombinacija) – prigimtinė savybė. Ji turi esminės įtakos žmogaus karjeros kelio

sėkmei. Todėl kviečiame patyrinėti save būtent šiuo aspektu.




21

Septinta užduotis

INTELEKTO TIPO NUSTATYMO KLAUSIMYNAS

(Parengta pagal: Smith, A. Accelerated Learning in the Classroom. Network

Educational Press Ltd, 1999.)

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus save pažinti ir daugiau

sužinosite apie savo gabumus bei dominuojantį intelekto tipą

Įvertinkite kiekvieną teiginį balais nuo 0 iki 5:

0 – „ne, tai tikrai ne apie mane“

1 – „apie mane taip nepasakysi“

2 – „man tai lyg ir nebūdinga“

3 – „nežinau, teiginys tarytum ir apie mane, o gal ir ne“

4 – „taip, tai man būdinga“

5 – „tiksliai apie mane!“

Teiginiai Vertinimas

1. Nuolatos dirbu kelis darbus vienu metu

2. Aš pažįstu ir galiu įvardyti įvairių rūšių paukščius bei augalus

3. Nesunkiai prisimenu ir atkuriu scenas vaizduotėje

4. Mano žodynas yra turtingas, o kalba – raiški

5. Man patinka užsirašinėti

6. Gerai jaučiu pusiausvyrą, man patinka judėti

7. Myliu naminius gyvūnėlius

8. Gerai save pažįstu ir žinau, kodėl elgiuosi būtent taip, o ne kitaip

9. Man patinka veikla bendruomenėje ir socialiniai įvykiai

10. Aš daug išmokstu iš pokalbių, paskaitų, klausydamasis kitų

11. Man sekasi dirbti konkretų darbą su daiktais

12. Klausydamasis muzikos patiriu nuotaikų pokyčius

13. Man patinka dėlionės, kryžiažodžiai, loginės užduotys

14. Man patinka garsiai mąstyti, kalbėti apie problemas, klausinėti

15. Aš įsimenu įvairius dalykus, ritmiškai juos kartodamas

16. Mokantis man labai svarbios vaizdinės priemonės



22

17. Esu jautrus mane supančių žmonių nuotaikoms ir jausmams

18. Man patinka būti lauke, tada aš puikiai jaučiuosi

19. Aš geriau išmokstu, kai viską turiu padaryti pats

20. Aš susidarau darbų sąrašą ir stengiuosi jo laikytis

21. Prieš mokydamasis ko nors, turiu pats tai pamatyti

22. Mėgstu apmąstyti problemas vaikščiodamas ar judėdamas

23. Galiu paaiškinti sudėtingus dalykus

24. Gerai orientuojuosi erdvėje

25. Turiu prigimtinių gabumų įtikinti draugus

26. Lengvai prisimenu dainų žodžius

27. Galiu išardyti daiktus ir nesunkiai juos surinkti

28. Man patinka žaidimai, įtraukiantys kitus žmones

29. Dirbu ir mąstau atsiskyręs tyloje

30. Galiu išskirti muzikinio instrumento garsus sudėtingame kūrinyje

31. Galiu pastebėti pavyzdžius, elgesio modelius konkrečioje

patirtyje

32. Komandoje aš bendradarbiauju ir prisidedu prie kitų idėjų

33. Domiuosi psichologija ir žmonių motyvacija

34. Esu atidus ir dažnai randu kitų pamestus daiktus

35. Nenustygstu vietoje

36. Dirbant ir mokantis man patinka nepriklausomybė

37. Man patinka muzikuoti

38. Man kelia rūpestį akivaizdi aplinkos tarša

39. Turiu gabumų spręsti matematines problemas

40. Esu nepriklausomas mąstytojas ir pažįstu savo paties protą

23

Vertinimas

Intelekto tipas Teiginiai Vertinimų suma

Tarpasmeninis 9, 17, 25, 28, 32

Vidinis 8, 21, 29, 36, 40

Verbalinis 4, 5, 10, 14, 23

Loginis matematinis 1, 13, 20, 31, 39

Erdvinis 3, 16, 24, 27, 34

Kinestezinis 6, 11, 19, 22, 35

Muzikinis 12, 15, 26, 30, 37

Natūralistinis 2, 7, 18, 33, 38

Susumuokite anksčiau nurodytų teiginių vertinimus. Didžiausia suma (tiksliau, dvi ar trys

didžiausios sumos) rodo, kuris intelekto tipas dominuoja, kokių gabumų turite.

Tarpasmeninis intelektas – tai gabumas bendrauti sudėtingoje socialinėje

aplinkoje. Žmogus, kurio dominuoja šis intelektas, lengvai užmezga kontaktą, suvokia kito

žmogaus ketinimus, mėgsta būti draugijoje, turi daug pažįstamų. Dažnai žmonės, kurių

tarpasmeninis intelektas vyrauja, tarpininkauja sprendžiant konfliktus, yra neabejingi

socialinėms problemoms, garsėja kaip kovotojai už teisybę. Jau nuo mažens tokie žmonės

būna apsupti bendraamžių, mėgsta žaisti komandinius žaidimus. Žmogui, kurio

tarpasmeninis intelektas dominuoja, geriausiai tinka vadinamosios socialinės profesijos:

mokytojo, politiko, žurnalisto, vadybininko, administratoriaus, kelionių vadovo, socialinio

darbuotojo, pardavėjo, padavėjo ir kt. Tokio intelekto žmogus vargu ar gerai jausis

pasirinkęs karjeros kelią, kuriame apribotas socialinis kontaktas, pavyzdžiui, buhalterio,

namie dirbančio programuotojo ir pan.

Vidinis intelektas – tai gabumas pažinti save, paaiškinti savo ir kitų žmonių

mintis, jausmus, emocijas, nusipiešti tikslų savo psichologinį portretą, ieškoti atsakymų į

būties klausimus. Žmogus, kurio vidinis intelektas dominuoja, yra jautrus savo vertybėms,

gerai pažįsta savo jausmus, pranašumus, trūkumus, puikiai suvokia savo tikslą, turi

intuiciją, vidinę motyvaciją. Vidinio intelekto žmonės yra linkę į savianalizę bei

individualizmą, jiems nesvetimas uždarumas. Kartais kitų jie yra vertinami kaip keistoki.

Vidinio intelekto žmogus geriausiai atskleistų savo prigimtines galias pasirinkęs su kūryba,

intuicija, vidine laisve susijusį karjeros kelią. Tokiam žmogui tinkamos profesijos: rašytojo,

psichologo, filosofo, jūreivio, menininko, dvasininko ir kt. Vidinio intelekto žmogui ypač

24

svarbu paisyti savosios vertybių skalės, nes tik tuomet, kai karjeros pasirinkimai grįsti

vertybėmis, atsiranda stipri vidinė motyvacija.

Verbalinis intelektas – tai jautrumas žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje,

žodžių garsams, ritmui ir kaitymui, jų pajėgumui keisti nuotaiką, įtikinti ar perteikti

informaciją. Labai išvystyto šios rūšies intelekto apraiška – poeto ir rašytojo naudojami

niuansai. Žmogus, kurio verbalinis intelektas dominuoja, lengviausiai priima ir įsisavina

žodinę informaciją, gali fiksuoti įvairius kalbos niuansus, stilių bei atpažinti kalboje

išreikštą nuotaiką. Žmonės, kurių verbalinis intelektas vyrauja, itin sklandžiai reiškia

mintis, jų žodynas yra turtingas, jie mėgsta skaityti, jiems patinka rašyti bei žaisti žodžių

žaidimus. Verbalinio intelekto žmonėms tinka profesijos, kuriose akcentuojama iškalba

arba kalbos jausmas: advokato, rašytojo, teisėjo, redaktoriaus, renginių organizatoriaus,

vertėjo, derybininko, pokalbių vedėjo, poeto, sekretoriaus, mokytojo ir kt.

Loginis matematinis intelektas – gabumas manipuliuoti abstrakčiais

simboliais, gerai spręsti loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir pasekmės ryšių.

Žmogus, kurio loginis matematinis intelektas dominuoja, geba įžvelgti įvairių reiškinių

loginę struktūrą, mėgsta tikslumą, jam patinka abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, dirbti

kompiuteriu. Toks žmogus žavisi gerai organizuota veikla ir negali pakęsti netvarkos,

neaiškumo, neapibrėžtumo, spontaniškų sprendimų. Žmonėms, kurių loginis matematinis

intelektas vyrauja, tinka profesijos, reikalaujančios „šalto proto“: banko tarnautojo,

astronomo, programuotojo, buhalterio, inžinieriaus, matematiko, įvairių prietaisų

remontininko.

Erdvinis intelektas – tai gabumas manevruoti erdvėje, konstruoti ar

įsivaizduoti trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti diagramas, žemėlapius ir kt.

Žmogus, kurio erdvinis intelektas dominuoja, mąsto vaizdais, jaučia visumą, gerai piešia,

tapo, lipdo, turi gerą vaizdinę atmintį, ypač tiksliai skiria spalvas. Žmonėms, kurių erdvinis

intelektas vyrauja, reikėtų rinktis profesijas, kuriose šios savybės geriausiai atsiskleidžia:

architekto, režisieriaus, landšafto specialisto, lakūno, choreografo, skulptoriaus, dizainerio,

visažisto, stilisto, pramonės įrengimų konstruktoriaus ir kt.

Kinestezinis intelektas – tai tobulas savo kūno pajautimas ir valdymas. Apie

stipriai išreikšto kinestezinio intelekto žmones sakoma: „Jie gimė mokėdami šokti“. Išties

jie ypač gerai jaučia savo kūną, jų puikūs refleksai. Kinestezinio intelekto žmonių kūno

kalba išraiškingesnė nei žodinė. Jiems lengva išreikšti mintis ir emocijas šokiu, judesiu.

Žmonėms, kurių kinestezinis intelektas dominuoja, patinka liesti daiktus, neužtenka juos tik

matyti. Tokiems žmonėms sekasi daryti praktiškus dalykus: megzti, siuvinėti, lipdyti iš

25

molio, kalti metalą ir pan. Jie mėgsta vaidinti, yra labai jautrūs fizinei aplinkai, atsimena

tai, kame realiai dalyvavo, o ne tai, ką girdėjo ar tik matė. Jei dominuoja kinestezinis

intelektas, rekomenduojama karjeros kelią sieti su šokėjo, aktoriaus, sportininko, trenerio,

kineziterapeuto, masažisto, aukštalipio, keramiko, virėjo profesijomis.

Muzikinis intelektas – tai gabumas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus,

išskirti instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos

garsais. Muzikinio intelekto apraiškų pavyzdžiai – Mocarto ir kitų didžiųjų kompozitorių

genialumas. Žmogus, kurio muzikinis intelektas dominuoja, yra jautrus balso tonui, tembrui

ir ritmui, emocinei muzikos jėgai. Dažniausiai žmonėms, kurių muzikinis intelektas

vyrauja, būdingas dvasingumas, polėkis, kūrybiškumas. Jei dominuoja muzikinis intelektas,

reikėtų rinktis profesijas, kuriose būtų galima realizuoti prigimtinius gebėjimus: muzikanto,

dainininko, režisieriaus, dirigento, o taip pat darželio auklėtojos, pradinių klasių mokytojo

ir pan.

Natūralistinis intelektas pasireiškia kaip pagarbi ir tausojanti meilė gamtai,

gebėjimas ją stebėti, ja rūpintis, ją globoti. Tai – šiuolaikinio žmogaus neprarastojo ryšio su

žeme, gyvybės ciklais ir biologiniais ritmais apraiška. Žmonėms, kurių natūralistinis

intelektas dominuoja, reikėtų rinktis tą karjeros kelią, kuris neuždarytų jų biuruose,

dangoraižiuose, neapribotų vien tik dokumentų tvarkymu ar pan. Geriausios profesijos šio

intelekto žmonėms: ūkininko, ekologo, biologo, veterinaro, girininko, turizmo vadybininko.

Dažniausiai dominuoja ne vienas, o du ar trys intelekto tipai. Renkantis

karjeros kelią reikėtų ieškoti optimalaus sprendimo, kuris leistų maksimaliai išnaudoti

prigimtinius gabumus.

Beje, intelektą galima (ir būtina) lavinti. Taip, kaip treniruodamiesi stipriname

raumenis, mokydamiesi atitinkamų dalykų stipriname savo protą. Pavyzdžiui, jei

dominuoja muzikinis ir kinestezinis intelektai, tačiau labai silpnai išreikštas verbalinis

intelektas, siekiant asmenybės visapusiškumo, naudinga žaisti žodžių žaidimus („Alias“ ir

pan.), rašyti dienoraštį, skaityti kuo daugiau grožinės literatūros. Kita vertus, nelavinami,

netaikomi kiekvieno intelekto pagrindu suformuoti gebėjimai nyksta. Pavyzdžiui, net jeigu

gimėte apdovanotas muzikiniu talentu, tačiau nesimokote muzikos ir net mėgėjiškai

nemuzikuojate, šis talentas apmirs, taip ir liks tik neatskleista Jūsų vidine savybe. Ne veltui

daugelio kūrybinių profesijų atstovai, paklausti, kur jų karjeros sėkmės paslaptis, atsako: 1

proc. talento ir 99 proc. darbo.

26

PAGALVOKITE

Kurie trys Jūsų intelekto tipai yra labiausiai išreikšti?

Kaip šie intelekto tipai panaudojami Jūsų kasdieniame gyvenime:

mokantis, bendraujant su įvairiais žmonėmis, užsiimant laisvalaikio

veiklomis?

Kaip dominuojantys intelekto tipai susiję su Jūsų karjeros

svajonėmis? Kurias intelekto sritis, Jūsų nuomone, Jums reikia

lavinti, siekiant karjeros sėkmės? Gal turite idėjų, kaip tai daryti?

ĮSIDĖMĖKITE

Pagal H. Gardnerio teoriją, intelektas – tai atskirų, vienas nuo kito

nepriklausančių, sugebėjimų visuma. Išskiriami aštuoni intelekto

tipai: tarpasmeninis, vidinis, verbalinis, loginis matematinis,

erdvinis, kinestezinis, muzikinis ir natūralistinis.

Žmogaus dominuojantys intelekto tipai turi esminės įtakos jo

karjeros sėkmei: skirtingi intelekto tipai geriausiai pritaikomi

skirtingose profesinėse veiklose.

5. MANO KARJEROS INTERESAI

NETRUKUS

Sužinosite, kokie yra interesai ir kaip jie susiję su karjeros sėkme.

Apmąstysite savo interesus bei jų sąsajas su asmeninėmis savybėmis

ir vertybėmis.

Interesas – susidomėjimas kuo nors, turint norą pažinti (Psichologijos

žodynas, 1993). Interesas suteikia kryptį asmenybės veiklai, padeda suvokti ir pažinti

naujus dalykus. Jūs turbūt jau pastebėjote, kad daug lengviau mokytis tų dalykų, kurie

domina, traukia, kuriais esate suinteresuoti. Lygiai tas pats yra ir karjeros kelyje: jei

žmogus užsiima jį dominančia veikla, jis patiria savirealizacijos pilnatvę, jo karjera klostosi

tarsi savaime. Jei žmogus abejingas savo karjeros veiklai (arba dar blogiau – negali jos

pakęsti), natūralu, kad tuomet jo karjeros kelias yra sunkiai įveikiamas, o gyvenimo prasmė

netenka svarbios sudedamosios dalies – savirealizacijos darbe.

Interesai turi esminės įtakos žmogaus karjeros kelio pasirinkimui, todėl svarbu

laiku juos atpažinti. Tai galima padaryti tiesiog reflektuojant savo patirtį, analizuojat, kokia




27

veikla teikia malonumą, o kokiai atlikti reikia daug valios pastangų. Savianalizei siūlome

paprastą užduotį.

Aštunta užduotis

MAN PATINKA


apmąstysite savo interesus.

Paimkite baltą popieriaus lapą. Pieštuku padalykite jį pusiau. Viena dalis

vadinasi „MAN PATINKA“, kita dalis – „NEGALIU PAKĘSTI“. Atsiribokite nuo išorinių

trukdžių, susikaupkite ir būkite sau atviras(-a). Pirmiausia 10 min. dalyje „MAN

PATINKA“ rašykite viską, kas Jums teikia malonumą. Jei mintys išseko po 5 min.,

„pasikapstykite“ giliau – gal rasite kažką savitesnio, nepasakyto. Po to 10 min. skirkite

daliai „NEGALIU PAKĘSTI“. Jei ir šioje dalyje po 5 min. nebeturite ką rašyti, galite

sustoti: ši dalis ne tokia svarbi kaip pirmoji.

Kritiškai peržiūrėkite patinkančių dalykų (veiklų?) sąrašą. Išbraukite visus

dalykus, susijusius su banaliu fizinių poreikių tenkinimu (man patinka miegoti iki

vidurdienio, valgyti picą ir pyragaičius, žiūrėti televizorių, tinginiauti ir pan.). Dabar

atidžiau pažvelkite į likusiuosius. Kokius Jūsų interesus atskleidžia šis sąrašas? Ar galima

juos kaip nors sugrupuoti? Kokį karjeros kelią pasirinkti, kad galėtumėte visą gyvenimą

daryti tik tai, kas patinka?

Dabar peržvelkite nemėgstamų dalykų sąrašą. Atmetę tai, kas būdinga beveik

kiekvienam (pavyzdžiui, dauguma žmonių negali pakęsti, kai ant jų rėkia), įvertinkite, kuo

esate ypatingas. Ar įmanoma išvengti nemėgstamų dalykų karjeros kelyje? Ar turite idėjų,

kaip tai padaryti?

Yra šešios pagrindinės interesų sritys. Jas išskyrė ir aprašė psichologas J.

Holandas. Jo pagrįstoje karjeros pasirinkimo teorijoje siūloma žmones skirstyti pagal

polinkį į vieną ar kitą pastovų elgesio tipą, išreiškiantį pagrindinius interesus, polinkius,

gebėjimus, tinkančius tam tikroms profesijoms.

Devinta užduotis

MANO INTERESAI

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus save pažinti ir geriau

pažinsite savo karjeros interesus.

Jums pateikiamoje lentelėje – daugybė veiklų, kurias įvairūs žmonės atlieka

savo darbe. Pažymėkite tas veiklas, kurios Jums patinka, kurias visai norėtumėte atlikti.





28

Vertindami veiklas, negalvokite apie turimus gebėjimus ar išsilavinimą, kuris įgalina jas

atlikti. Svarbiausia šioje užduotyje – išryškinti, kas Jus iš tiesų domina.

Dirbti atvirame ore Gilintis į mokslines teorijas Piešti, spalvinti, tapyti

Dresuoti gyvūnus Tyrinėti visatos sandarą Groti instrumentu

Dirbti vienam Atlikti sudėtingus

skaičiavimus

Skaityti grožinę literatūrą

Remontuoti automobilius Analizuoti užsienio politiką Studijuoti meno istoriją

Konstruoti daiktus Skaityti detektyvus Fotografuoti

Dirbti sode Įrodinėti teoremas Sukurti ką nors originalaus

Žaisti sportinius žaidimus Naudotis kompiuteriu Rašyti poeziją ar prozą

Dalyvauti technologijų

pamokose

Atlikti laboratorinius

eksperimentus

Lankytis koncertuose,

parodose, teatre

Realistinis = Tiriamasis = Meninis =

Mokyti kitus Inicijuoti veiklą Tvarkingai sudėti daiktus

Dalyvauti grupės diskusijose Įtikinti žmones daryti taip,

kaip Jūs norite

Atlikti aiškiai suformuluotas

įprastas užduotis

Dirbti savanoriu jaunimo

organizacijose

Prisiimti atsakomybę už

grupės darbą

Dirbti kompiuteriu

Žaisti komandinius žaidimus Reklamuoti daiktus ir idėjas Rašyti verslo laiškus

Kalbėtis su žmonėmis Organizuoti renginius Dirbti biure

Planuoti ir prižiūrėti grupės

veiklą

Skaityti knygas bei žurnalus

apie verslą

Būti itin tiksliam su skaičiais

ir kitais duomenimis

Slaugyti sergančiuosius Viešai pasisakyti Smulkmeniškai planuoti

savo darbo dieną

Padėti kitiems spręsti jų

asmenines problemas

Vadovauti grupei siekiant

tikslo

Apmokėti sąskaitas internetu

Socialusis = Verslusis = Tradicinis =

Susumuokite, kiek teiginių pažymėjote kiekviename lange. Sumą įrašykite

paskutinėje langelio eilutėje. Didžiausia suma rodo Jūsų polinkį į tam tikrą asmenybės tipą

pagal veiklos interesus.

Toliau pristatomos kiekvieno asmenybės tipo, išskiriamo pagal jo interesus,

savybės. Perskaitykite aprašymus, įvertindami, ar aprašymas atitinka šioje užduotyje Jūsų

atpažintą asmenybės tipą pagal interesus (daugiausia dėmesio kreipkite į tris didžiausias

sumas surinkusius asmenybės tipus).

Realistinis tipas dažniausiai būna konservatyvių pažiūrų, pasižymi sveika

nuovoka, mėgsta asmeninę laisvę, gamtą, yra taupus, sąžiningas. Save suvokia esant

29

patikimą, pasikliaujantį savimi, pastovų, tiesų. Pirmumą teikia veiklai, kuriai reikia fizinių

ar rankų darbo įgūdžių, kelia sau konkrečius tikslus ir užduotis, kuriems įgyvendinti

reikalingi įvairūs prietaisai, mechanizmai, įrenginiai. Patinka, kai užduotys yra aiškios,

konkrečios, darbą galima atlikti nuosekliai einant nuo detalių prie rezultato. Nepatinka ilgos

derybos, organizacinė veikla, lyderio, vadovo vaidmuo, gilinimasis į tarpasmeninius

santykius, nemėgsta socialinių situacijų, kuriose tektų atsidurti dėmesio centre.

Bendraudamas kalba apie esmę, nori žinoti, ką reikia atlikti, ir dirba savarankiškai. Kartais

gali būti nedraugiškas, nekantrus, perdėm konkretus.

Tyrinėtojo tipo vertybės: pasitikėjimas savimi, nepriklausomi, originalūs

sprendimai, gilios teorinės žinios, geras išsilavinimas. Save suvokia esant protingą, smalsų,

logišką, tikslų, analitišką, santūrų. Pirmumą teikia protiniam, moksliniam darbui, siekiant

pažinti materialaus, socialinio ar dvasinio pasaulio raidą. Mėgsta dirbti savarankiškai,

analizuoti problemas, priežastis, duomenis, vertinti galimybes, numatyti veikimo planą,

daryti išvadas, priimti sprendimus. Kartais gali susitelkti ties detalėmis ir nematyti visumos.

Gali iškelti daug klausimų, pateikti daug smulkmenų ir neišdėstyti esmės.

Meninis tipas pirmenybę teikia neapibrėžtai, laisvai veiklai, apimančiai meno

formų arba objektų kūrimą. Save laiko originaliu, išraiškingu ir nepriklausomu, yra

liberalių pažiūrų. Vertina kūrybinę raišką, mėgsta spręsti problemas, pasikliaudamas

intuicija ir vaizduote. Vengia rutinos ir prisitaikymo. Dažnai elgiasi spontaniškai, gali būti

nenuspėjamas, labai emocionalus.

Socialinis tipas ypač vertina paslaugas kitiems, teisingumą, supratimą,

betarpiškumą. Save suvokia esant draugišką, patikimą ir padedantį kitiems, gailestingą,

dosnų, nuoširdų. Darydamas ką nors visada atsižvelgia į aplinkinių žmonių nuomones,

stengiasi rasti visus tenkinantį sprendimą. Jam patinka dirbti su grupe, jis linkęs asmeniškai

aukotis, kad įvykdytų grupės uždavinius. Siekdamas sutarimo, kartais nepaiso darbo

efektyvumo. Per daug domisi smulkmenomis ir kitų nuomonėmis.

Versliojo tipo vertybės: pasisekimas, statusas, atsakomybė, rizika. Save

suvokia esant ekstravertišką, entuziastingą, pasitikintį savimi, dominuojantį, įtaigų.

Inicijuoja veiklas, kurias vykdo kiti. Sutelkia dėmesį į tikslo siekimą, nekreipdamas

dėmesio į smulkmenas. Versliojo tipo atstovai kartais gali būti nejautrūs kitų nuopelnams,

pamiršta svarbias detales ir neįvertina rizikos. Pernelyg pasitiki savimi.

Tradicinio tipo vertybės: savikontrolė, stabilumas, tradicijų, papročių ir

elgesio normų laikymasis. Save laiko prisitaikančiu, tvarkingu, vertina ekonominius

pasiekimus, valdžią. Atlikdamas užduotis numato detalų veiklos planą ir jo laikosi. Šio tipo

30

atstovai yra dėmesingi detalėms, mėgsta jas sisteminti. Jie gerai jaučiasi kolektyve,

didžiuojasi galėdami ramiai atlikti darbą, tačiau gali per daug dėmesio skirti detalėms ir

būti nuobodūs.

Kiekvienam iš aprašytų asmenybės tipų rekomenduojama rinktis jų savybes ir

vertybes atitinkančias karjeros veiklas bei profesijas. 5 pav. pristatomos J. Holando

asmenybės tipų ir karjeros veiklų sąsajos. Pripažįstama, kad atitinkamo tipo žmogus

geriausiai save realizuoja, pasirinkęs savo arba gretimų tipų veiklas (pavyzdžiui, jei

geriausiai žmogui tinka versliojo tipo apibūdinimas, be šio tipo veiklų, jam dar artimos yra

ir tradicinio bei socialiojo tipo veiklos). Sunkiausiai žmogui sekasi karjeros veiklos,

esančios priešingoje nei jo tipas šešiakampio dalyje (pavyzdžiui, tradicinio tipo veiklos

meninio tipo žmogui).

5 pav. J. Holando asmenybės tipai ir jiems tinkamos veiklos sritys.

PAGALVOKITE

Kaip J. Holando interesų aspektu išskirti asmenybės tipai susiję su

Jūsų jau nagrinėtomis žmogaus asmenybės savybėmis ir intelekto

tipais?

Kaip manote, ar galima sąmoningai pakeisti savo interesus? Kaip

gali juos paveikti patirtis ir gyvenimo sąlygos?

Tradicinis

Verslusis Socialinis

Tyrinėtojo

Meninis

Realistinis

Įvairių sričių ekspertinė veikla

Mokslinė veikla

Visuomenės procesų tyrimai

Taikomieji gamtos procesų

tyrimai

Analitiko, apžvalgininko veikla

ir kt.

Visų meno sričių veikla:

Dailė

Muzika

Šokis

Literatūra

Teatras

Kinas

Kostiumų dizainas

Fotografija

ir kt.

Įvairios socialinės veiklos:

Pedagogika

Socialinis darbas

Žurnalistika

Medicina

Renginių organizavimas

ir kt.

Privatus verslas

Reklamos, rinkotyros sričių

veiklos

Politika, valstybės tarnautojo

karjera

Vadovo, vadybininko veikla

Finansų, biudžeto

valdymo sritis

Programavimas

Draudimo, audito

veiklos sritys

Redagavimas

Žemės ūkio veiklos

Mašinų remonto ir priežiūros

veiklos

Statyba

Gamtos apsauga

Gyvūnų priežiūra

Žemėtvarka ir kt. veiklos



31

ĮSIDĖMĖKITE

Interesas – susidomėjimas kuo nors, turint norą pažinti. Karjeros

interesas – susidomėjimas, nukreiptas į darbo pasaulio veiklas.

J. Holandas karjeros interesų aspektu išskyrė šešis asmenybės tipus:

realistinį, tyrinėtojo, meninį, socialinį, verslųjį ir tradicinį.

6. MANO PASIEKIMAI IR KOMPETENCIJOS

NETRUKUS

Analizuosite kompetencijos sampratą.

Pagalvosite, kodėl kompetencijos yra svarbios karjeros kelyje.

Įsivertinsite savo kompetencijas.

Jaunuoliai, svarstydami, kuriuo karjeros keliu pasukti, pirmiausia klausia

savęs: Ko aš noriu? Taip, tai įvardyti būtina. Tačiau ne mažiau svarbu atsakyti į klausimą:

Ką aš sugebu? Kokios yra mano kompetencijos? Tai klausimai, kurie labiausiai rūpi

būsimiems Jūsų darbdaviams, į juos argumentuotai teks atsakyti rengiant karjeros

dokumentus.

Kompetencija (lot. competere ,sutapti‘) – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklos

funkciją ar veiklą, remiantis nustatytu standartu. Kompetencija apima žinias, patirtį,

įgūdžius, dažnai ir tam tikras asmenines savybes. Kai apie žmogų sakoma: „Jis yra

kompetentingas atlikti šį darbą“, turima mintyje, kad jis turi konkrečiai veiklai būtinų žinių,

gebėjimų, nuostatų ir gali jas pritaikyti praktiškai.

Be abejo, aiškiau, konkrečiau kompetencijas įvardyti galima tuomet, kai

įgyjamas išsilavinimas, tam tikras profesinis pasirengimas. Tačiau jau dabar Jūs galite

didžiuotis savo kompetencijomis, o esant galimybių – ir jas pritaikyti bei tobulinti.

Dešimta užduotis

MANO KOMPETENCIJOS

Atlikę šią užduotį, Jūs geriau pažinsite savo kompetencijas.

Įsivaizduokite, kad Jums žūtbūt reikia susirasti bet kokį darbą. Darbo biržos

specialistas prašo papasakoti, ką sugebate. Gerai pagalvokite ir pabaikite sakinį:

Aš galiu........................................................................................................................




32

Ar ilgas Jūsų kompetencijų sąrašas? Ar lengva jį pačiam sudaryti? Ar paprasta

įrodyti, jog išties turite šias kompetencijas? Kaip Jūsų kompetencijos susijusios su

dominuojančiu intelekto tipu?

Svarbu įvertinti tai, kad kompetencijos esmė – gebėjimas praktiškai pritaikyti

tai, ko išmokai. Gali būti, kad žmogus perskaitė daugybę knygų apie vadovavimą, dalyvavo

lyderystės seminaruose, turi netgi tai įrodančių pažymėjimų. Bet ar galima teigti, kad jis yra

kompetentingas vadovauti grupei? Taip, jei yra ne kartą tai sėkmingai daręs. Ne, jei tai tik

mokymosi – kad ir labai sėkmingo – patirtis.

Atpažinti ir objektyviai įsivertinti kompetencijas yra gana sunku. Geriausiai

čia gali pagelbėti atidus žvilgsnis į savo pasiekimus įvairiose gyvenimo srityse: moksle,

laisvalaikio veiklose, darbe, santykiuose su žmonėmis. Pavyzdžiui, faktas, kad dalyvavote

respublikinėje matematikų olimpiadoje, yra Jūsų pasiekimas, įrodantis kompetenciją spręsti

sudėtingus matematikos uždavinius. Geriausio stovyklos vadovo titulas, gautas vaikų

vasaros stovykloje, yra Jūsų socialinių kompetencijų (bendrauti, bendradarbiauti, vadovauti

ir t. t.) apraiška.

` Tam tikrą kompetenciją sudaro daugybė ją laiduojančių gebėjimų. Siūlome

įsivertinti savo gebėjimus, lemiančius darbo rinkoje aktualias kompetencijas.

Vienuolikta užduotis

MANO GEBĖJIMŲ PROFILIS

Atlikę šią užduotį, Jūs geriau pažinsite ir įsivardysite savo gebėjimus.

(Parengta remiantis: Sears S. J., Gordon V. N. Building Your Career. A

Guide to Your Future. Boston: Pearson, 2011).

Toliau išvardyti JAV Darbo departamento nustatyti gebėjimai. Kiekvienas gebėjimas

detaliai paaiškintas. Gebėjimų aprašymas padės Jums susikurti išsamų savo gebėjimų

profilį. Pažymėkite „√“ tuos gebėjimus, kuriuos, Jūsų nuomone, turite.

Baziniai / pagrindiniai gebėjimai

____Aktyvaus mokymosi. Gebėjimas panaudoti naują informaciją sprendžiant problemas.

____Aktyvaus klausymosi. Gebėjimas sutelkti dėmesį į tai, ką kiti žmonės sako, išskirti

pagrindines mintis, pateikti tinkamus klausimus, nepertraukinėti kalbančiojo.

____Kritinio mąstymo. Gebėjimas naudoti logikos ir priežastinius ryšius, siekiant nustatyti,

kokios yra alternatyvių sprendimų stiprybės ir silpnybės; gebėjimas padaryti išvadas iš

pateiktos informacijos.

____Mokymosi strategijos. Gebėjimas parinkti tinkamus mokymosi metodus ir būdus,

siekiant išmokti / mokyti naujų dalykų.



33

____Matematikos. Gebėjimas naudoti matematinius veiksmus sprendžiant problemas.

____Stebėsenos. Gebėjimas stebėti ir įvertinti savo ir kitų žmonių veiksmus, siekiant

patobulėti ar patobulinti veiklą.

____Raštu pateiktos informacijos supratimo. Gebėjimas suprasti ir naudoti raštus,

dokumentus.

____Mokslo. Gebėjimas panaudoti mokslo teorijas, taisykles ir metodus sprendžiant

problemas.

____Kalbėjimo. Gebėjimas efektyviai perduoti informaciją bendraujant su kitais žmonėmis.

____Rašymo. Gebėjimas veiksmingai bendrauti raštu su kitais žmonėmis.

Kompleksiniai gebėjimai spręsti problemas

Sugebėjimas spręsti naujas, realiame pasaulyje egzistuojančias problemas.

____Susijusių problemų sprendimo. Gebėjimas identifikuoti susijusias problemas,

peržiūrėti atitinkamą informaciją, vertinti skirtingas galimybes, įgyvendinti sprendimus.

Išteklių valdymo gebėjimai

Išvystyti sugebėjimai efektyviai išnaudoti išteklius.

____Finansinių išteklių valdymo.

____Materialinių išteklių valdymo.

____Žmogiškųjų išteklių valdymo.

____Laiko valdymo.

Socialiniai gebėjimai

Išvystyti sugebėjimai dirbti drauge su kitais žmonėmis, siekiant bendrų tikslų.

____Koordinavimo. Gebėjimas suderinti bendrus veiksmus.

____Instruktavimo. Gebėjimas mokyti kitus žmones, kaip atlikti tam tikras veiklas.

____Derybų. Gebėjimas supažindinti kitus žmones su veikla, derinti jų interesus, bandant

išvengti nesutarimų.

____Įtikinimo. Gebėjimas įtikinti kitus pakeisti mintis ar elgesį.

____Orientacijos į pagalbos kitiems suteikimą. Gebėjimas aktyviai nusiteikti padėti

kitiems.

____Socialinio suvokimo. Gebėjimas suvokti kitų žmonių reakcijas ir jų priežastis.

Sisteminiai gebėjimai

34

Išvystyti gebėjimai suprasti, stebėti, tobulinti sociotechnines sistemas,

____Sprendimų priėmimo. Gebėjimas apibendrinti, atrinkti ir įvertinti alternatyvas,

apsispręsti.

____Sistemų analizės. Gebėjimas suprasti, kaip sistemos darbą paveiks pokyčiai.

____Sistemų vertinimo. Gebėjimas nustatyti sistemos darbo matavimo vienetus ir

indikatorius; gebėjimas tobulinti sklandžiai sistemos veiklai reikalingus veiksmus.

Techniniai gebėjimai

Išvystyti gebėjimai naudoti, prižiūrėti ir koreguoti mechanizmų ir įrangos veiklą.

____Įrangos priežiūros. Gebėjimas prižiūrėti turimą įrangą.

____Įrangos pasirinkimo. Gebėjimas parinkti darbui reikalingą įrangą ir įrankius.

____Instaliacijos. Gebėjimas atrinkti ir sujungti įrangą ir mechanizmus, instaliuoti

programinę įrangą.

____Programavimo. Gebėjimas rašyti kompiuterines programas.

____Kokybės kontrolės analizės. Gebėjimas prižiūrėti produktus, paslaugas ir procesus,

siekiant užtikrinti jų kokybę.

Išvardykite 4–5 gebėjimus, kurie, Jūsų nuomone, yra stipriausi. Pagrįskite savo nuomonę

konkrečiais pavyzdžiais iš savo gyvenimo.

Gebėjimas Gebėjimo taikymo veikloje pavyzdys

1.

2.

3.

4.

5.

Užrašykite tuos gebėjimus, kuriuos Jūsų artimieji įvardijo kaip Jūsų stiprybes.

...................................................................................................................................................

..

Užrašykite gebėjimus, kuriuos norite patobulinti

...................................................................................................................................................

.

Kai kurie gebėjimai yra susiję su profesiniais interesais (žr. 5 knygos temą). Lentelėje

pristatomos J. Holando profesinių interesų sritys ir su jomis susiję gebėjimai. Atkreipkite

35

dėmesį į tai, jog baziniai gebėjimai reikalingi visose nurodytose interesų srityse. Lentelės

dešiniajame stulpelyje apibrėžkite tuos gebėjimus, kuriuos turite. Atsižvelgdami į turimus

gebėjimus, įvardykite profesinę sritį, kuri Jums labiausiai tinkama. Kaip ji susijusi su 14

užduotyje nustatyta interesų sritimi?

Asmenybės tipas pagal J.

Holandą

Susiję gebėjimai

Realistinis Baziniai / pagrindiniai

Sistemų vertinimo

Socialiniai (pvz., instruktavimo)

Techniniai (pvz., įrangos priežiūros, įrangos

pasirinkimo)

Tyrinėtojo Baziniai / pagrindiniai

Kokybės kontrolės analizės

Sistemų vertinimo

Sistemų analizės

Programavimo

Įrangos pasirinkimo

Kompleksiniai problemų sprendimo

Meninis Baziniai / pagrindiniai

Techniniai: įrangos priežiūros; įrangos pasirinkimo

Stebėsenos

Koordinavimo

Socialinio suvokimo

Socialinis Baziniai / pagrindiniai

Orientacijos į pagalbos kitiems suteikimą

Instruktavimo

Derybų

Socialinio suvokimo

Verslusis Baziniai / pagrindiniai

Finansinių išteklių valdymo

Žmogiškųjų išteklių valdymo

Derybų

Socialinio suvokimo. orientacijos į pagalbos kitiems

suteikimą (kai kuriais atvejais)

Tradicinis Baziniai / pagrindiniai

Sistemų analizės

Sistemų vertinimo

Koordinavimo (kai kuriais atvejais)

Sprendimų priėmimo

Kompetencijos yra bene labiausiai kintanti Jūsų charakteristika. Tai, ką šiandieną

puikiai žinote ir gebate, po kelerių metų galbūt būsite pamiršę, praradę įgūdžius, galite

nebeatitikti tuo metu aktualių rinkos poreikių. Kita vertus, po kelerių metų Jūsų

kompetencijų sąraše bus daug specialių kompetencijų, įgytų studijuojant pasirinktą

specialybę ar dirbant konkretų darbą. Todėl kompetencijos labai susijusios su Jūsų

mokymosi veikla ir karjeros tikslų sąlygotais mokymosi poreikiais.

36

PAGALVOKITE

Kuo kompetencija skiriasi nuo žinojimo?

Kaip kompetencijos susijusios su žmogaus interesais ir gabumais

(dominuojančiais intelekto tipais)?

Kokios Jūsų kompetencijos padės siekti Jums svajonių karjeros?

Kokių gebėjimų reikėtų įgyti, kad mokymosi rezultatai būtų

geresni?

ĮSIDĖMĖKITE

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklos funkciją ar

veiklą, pagrįstas žmogaus turimomis žiniomis, patirtimi, įgūdžiais ir

asmeninėmis savybėmis.

Kiekviena veiklos sritis kelia reikalavimą turėti tam tikrų

kompetencijų rinkinį.

Kompetencijos yra kintanti asmens charakteristika: galima išmokti

beveik visko, ko reikia karjeros kelyje.

7. MANO VERTYBIŲ SKALĖ

Du dalykai pripildo mano protą nuolat didėjančios

nuostabos ir pagarbios baimės:. žvaigždėtas dangus

virš manęs ir moralės dėsniai manyje.

Imanuelis Kantas

NETRUKUS

Pagalvosite, kodėl svarbu pažinti savo vertybes, renkantis karjeros

kelią.

Susidarysite savo vertybių skalę.

Įvertinsite, kaip Jūsų svarbiausios vertybės gali paveikti Jūsų karjeros

pasirinkimą.



http://www.kabutes.lt/autorius/imanuelis_kantas/75


37

Dvylikta užduotis

AUKSINĖ ŽUVELĖ


Trumpam patikėkite pasaka ir įsivaizduokite, kad sugavote auksinę žuvelę. Ji

prašo: „Paleisk mane, ir aš išpildysiu tris tavo norus“. Ko paprašytumėte auksinės žuvelės?

Pirmasis noras:..........................................................................................................................

Antrasis noras:...........................................................................................................................

Trečiasis noras:..........................................................................................................................

Gal ketintumėte pratęsti norų sąrašą? O gal kaip tik Jums nieko iš tos žuvelės

nereikia?

Jūsų norai atspindi vertybes, kurios yra vienas iš svarbiausių veiksnių,

lemiančių karjeros kelio pasirinkimą. Patyrinėkime jas atidžiau.

Vertybės – tai svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės savo gyvenime.

Vertybės tarytum programuoja visą žmogaus veiklą, lemia jo elgesį. Iš kurgi žmogus jas

turi?

Vertybės nėra įgimtos. Tai, kokia vertybių sistema bus būdinga žmogui, nuo

pat kūdikystės yra nulemta aplinkos, kurioje tas žmogus auga. Vertybių sistemos pradžia –

šeimoje, artimojoje vaiko aplinkoje, netgi televizijos laidose ir animaciniuose filmukuose,

kuriuos vaikas žiūri. Bręsdamas intelektualiai, žmogus stebi, kartais kopijuoja jam

reikšmingų asmenų (tėvų, mokytojų, draugų) elgesį ir perima dalį jų vertybių.

Besiformuojančiai vertybių sistemai įtakos turi įvairiausi kultūros produktai (filmai,

spektakliai, masinės šventės, kiti renginiai), religija, įstatymai ir kt. Kai žmogus visiškai

subręsta, jis ima pats formuoti savo vertybių sistemą, pats renkasi, kas jam svarbiausia

gyvenime. Todėl kartais nutinka, kad vaikų vertybės iš esmės nesutampa su tėvų arba

bendramokslių vertybėmis. Iš čia tas posakis: „balta varna“...

Renkantis karjeros kelią itin svarbu įvardyti savąsias vertybes, kaip pagrindinį

gyvenimo orientyrą. Tam skirta užduotis „Vertybių skalė“.

Trylikta užduotis

VERTYBIŲ SKALĖ


įvardysite svarbiausias savo gyvenimo vertybes.





38

Prieš Jūsų akis – daugybė vertybių. Nukopijuokite šį lapą, o vertybių korteles

iškirpkite. Sudėliokite jas į eilę pagal svarbumą (nuo svarbiausios iki mažiausiai Jums

svarbios).

Peržvelkite į ką tik sudarytą savo vertybių skalę. Pirmosios penkios vertybės yra stipriausi

orientyrai, priimant gyvenimo sprendimus ir, be abejo, renkantis karjeros kelią. Kaip Jums

sekasi šias vertybes realizuoti? Aprašykite savo dabartinę patirtį lentelėje.

Svarbiausios vertybės Kaip aš realizuoju jas savo gyvenime?

Tobulėjimas meistriškumo siekis, nuolatinė

pažanga, judėjimas pirmyn

Nuotykiai nauja patirtis ir iššūkiai

Prisirišimas meilė, rūpestis, stabilūs

santykiai, ištikimybė

Konkurencija galimybė rizikuoti, patirti

pergalės džiaugsmą

Kūryba saviraiška, galimybė kurti

Grožis estetika, galimybė puoselėti

grožį aplinkoje

Pripažinimas galimybė būti garsiam, gerai

žinomam

Šeimyninė laimė stabilūs šeimyniniai santykiai,

jaukūs namai, laimingi vaikai

Dalyvavimas priklausymas grupei,

įsitraukimas į bendras veiklas

Vidinė harmonija buvimas taikoje su pačiu

savimi

Laisvė nepriklausomybė, galimybė

pačiam tvarkyti savo

gyvenimą

Naudingumas pagalba kitiems, visuomenės

tobulinimas

Dvasingumas dora, tyrumas, nuoširdumas

Sveikata puiki fizinė ir dvasinė

savijauta

Tvarka ramybė, aiškumas, stabilumas,

pastovumas

Malonumai laisvalaikis, šventės, pramogos

Jėga galimybė valdyti, būti

autoritetu, turėti įtakos kitiems

Dieviškumas religija, stiprus tikėjimas

Savigarba pagarba sau, pagrįstas

didžiavimasis savimi

Turtas daug pinigų, prabangūs daiktai

Išmintis troškimas suprasti giliausias

gyvenimo tiesas

39

Ar Jūsų vertybės lengvai dera tarpusavyje, ar jos neprieštarauja viena kitai?

Kaip manote, kokios vertybės bus Jūsų sąrašo pradžioje po 10 ar 15 metų?

Vienas vertybes realizuojame karjeros kelyje, kitas – laisvalaikio veiklose,

trečias – atlikdami įvairiausius socialinius vaidmenis. Būtų puiku, jei visose gyvenimo

srityse galėtume savo sprendimus grįsti tomis pačiomis vertybėmis. Tačiau taip yra ne

visada. Pavyzdžiui, jei darbe nėra galimybės kurti, o kūryba, kaip vertybė, Jums yra svarbi,

su ja galima sieti laisvalaikį. Svarbu, kad Jūsų vertybių sistema Jums būtų aiški, kad Jūsų

gyvenimo ir karjeros tikslai būtų grįsti šiomis vertybėmis ir neprieštarautų vieni kitiems.

Renkantis karjeros kelią, verta pasigilinti į siauresnę vertybių sritį – darbo

vertybes. Tai orientyrai, padedantys apsispręsti dėl karjeros veiklos, profesijos, studijų ir

darbo vietos. Geresniam savųjų darbo vertybių pažinimui skirta dešimta užduotis.

Keturiolikta užduotis

DARBO VERTYBĖS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus save pažinti ir geriau

susipažinsite su savo darbo vertybėmis.

Įvertinkite kiekvieną toliau pateiktą darbo vertybę, remdamiesi dešimties balų

sistema: apibraukite atitinkamą skaičių eilutėje prie kiekvienos vertybės (nuo 1, jei vertybė

visiškai nesvarbi, iki 10, jei vertybė labai svarbi). Galvokite tik apie karjeros veiklas.

Pasiekimai Galiu matyti savo darbo rezultatus ir jausti, kaip tobulėju.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Autonomija Galiu atlikti savo darbą niekieno neprižiūrimas.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Kūrybiškumas Galiu kurti naujus dalykus ir pristatyti naujas idėjas.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Ekonominis

naudingumas

Už darbą yra gerai mokama.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Nepriklausomybė Galiu atlikti darbus savo paties iniciatyva ir dirbti vienas.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Nuolatinis

mokymasis

Darbas skatina nuolat mokytis ir tobulėti.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Pripažinimas Mano darbo rezultatai sulaukia pripažinimo.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu



40

Santykiai Mano kolegos darbe yra draugiški.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Atsakomybė Galiu pats priimti sprendimus ir prisiimu atsakomybę už juos.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Paslauga Savo darbe galiu padėti kitiems žmonėms.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Socialinis

statusas

Darbe kiti žmonės į mane žvelgia pagarbiai.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Priežiūra Man svarbu turėti vadovą, kuris taktiškai prižiūri, kaip dirbu.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Saugumas Darbas užtikrina saugumą ir geras darbo sąlygas.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Įvairovė Man patinka atlikti įvairiausias užduotis darbe.

nesvarbu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 svarbu

Aptarkite darbo vertybių analizės rezultatus, atsakydami į klausimus:

Kokias darbo vertybes įvertinote aukščiausiais balais? Kokia karjera padėtų realizuoti

šias Jūsų vertybes? Aprašykite, koks būtų idealus darbas žmogui, kurio darbo vertybių

skalės viršūnėje – Jums svarbiausios vertybės.

Kokias darbo vertybes įvertinote mažiausiais balais? Koks darbas atitiktų šias vertybes?

Ar norėtumėte savo karjerą sieti su tokiu darbu? Kodėl?

Penkiolikta užduotis

VERTYBĖS IR KARJERA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus kritiškai mąstyti.

Vertybės yra venas iš kelių veiksnių, lemiančių karjeros kelio pasirinkimą. Kodėl jos yra

tokios svarbios? Panagrinėkite konkretų atvejį.

Monika mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje. Jai puikiai sekasi visi dalykai

– tiek tikslieji, tiek humanitariniai, tiek socialiniai. Ji ketina studijuoti ekonomiką

universitete, nes taip pataria tėvai. Pačios Monikos širdis labiau linksta į filologijos

studijas, ji norėtų realizuoti savo literatūrinius gabumus, svajoja būti keliaujančia rašytoja.

Tačiau, turint tokius puikius mokymosi pasiekimus, būtų neprotinga nepasinaudoti

galimybe nemokamai studijuoti prestižiniame universitete populiariausią specialybę. Taigi

Monika studijuos ekonomiką. Tik ar tai – jos kelias?



41

Jos reitingo viršūnėje yra šios vertybės: kūryba, laisvė, nuotykiai,

tobulėjimas, savigarba. Reitingo paskutinėse pozicijose: jėga, turtas.

Ar ji galės realizuoti savo vertybes, dirbdama pagal įgytą išsilavinimą?

Galbūt nepraktiškos Monikos svajonės labiau atitinka jos vertybių skalę?

PAGALVOKITE

Kodėl svarbu pažinti ir įvardyti savo vertybes, renkantis karjeros

kelią?

Kaip Jūsų vertybės susijusios su Jūsų karjeros svajonėmis?

Kokios vertybės padėtų Jums siekti svajonių karjeros?

ĮSIDĖMĖKITE

Vertybės – principai, kuriais vadovaujamasi gyvenime, – lemia

žmogaus elgesį, jo karjeros kelio pasirinkimą ir pasitenkinimą

atliekama veikla.

Bėgant laikui žmogaus vertybių sistema gali kisti, bet svarbiausių

vertybių branduolys dažniausiai išlieka.

8. ARTIMOJI SOCIALINĖ APLINKA

NETRUKUS

Pagalvosite, kuo artimoji socialinė aplinka svarbi Jūsų karjerai.

Nupiešite ir įvertinsite savo socialinį tinklą.

Didžiulę įtaką žmogaus, kaip asmenybės, formavimusi ir jo karjeros kelio

sėkmei turi artimoji socialinė aplinka, paprasčiau sakant, supantys žmonės. Jie gali patarti,

pagelbėti, jei iškyla sunkumų. Jie savo kasdiene veikla rodo, kaip galima kurti karjeros

kelio maršrutą. Tarp jų galbūt yra bendraminčių, su kuriais drauge bus lengviau įgyvendinti

svajones. Jų turima patirtis ir informacija gali padėti Jums pasirinkti studijų sritį ar net

susirasti darbą.

Laikui bėgant, žmonės aplink mus keičiasi: tie, kurie buvo be galo svarbūs ir

turėjo didžiulę įtaką vaikystėje, ilgainiui atsitolina, jų vietą užima kiti. Draugų ir pažįstamų

ratas skirtingais gyvenimo etapais tai plečiasi, tai siaurėja.... Svarbu pažinti savo artimąją

socialinę aplinką, kad galėtumėte stebėti jos dinamiką ir įžvelgti galimybes panaudoti šiuos

ryšius karjeros kelyje.




42

Šešiolikta užduotis

SOCIALINIS TINKLAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus pažinti artimąją

socialinę aplinką .

Didelio (ne mažesnio nei A4 formato) popieriaus lapo centre nupieškite mažą

žmogutį ir prie jo parašykite: „AŠ“. Dabar pagalvokite apie žmones, kuriuos pažįstate, su

kuriais bendraujate. Išdėliokite aplink save kitus žmones pagal savo socialinio kontakto

stiprumą, pagal ryšio glaudumą (bet nebūtinai pagal susitikimų, bendravimo dažnumą).

Kuo žmogus artimesnis, tuo arčiau savęs jį pieškite, užrašykite jo vardą. Galbūt yra

žmonių, kurie Jums svarbūs, bet su kuriais susitinkate labai retai, tad nesijaučiate esą labai

savi. Juos pieškite toli nuo savęs (lapo pakraščiuose), bet vis tiek įtraukite į savo socialinį

tinklą. Jei Jūsų socialinio tinklo žmonės yra tarpusavyje artimi, pieškite juos greta. Dabar

sujunkite linijomis žmones, kurie yra pažįstami arba net draugai. Ant žmones jungiančios

linijos parašykite, kuo ypatingas jų ryšys, kur ir kaip dažniausiai su jais bendraujate, kuo jie

Jums yra svarbūs. Jei susidaro žmonių, kurie bendrauja tarpusavyje, grupelės, apibrėžkite

jas punktyrine linija ir įvardykite (pavyzdžiui, mano dailės būrelis, brolio draugai ir pan.)

(žr. 6 pav.).

6 pav. Socialinio tinklo pavyzdys.



43

Kokio „tankumo“ Jūsų socialinis tinklas? Kiek žmonių pažymėjote aplinkui save? Kas yra

arčiausiai Jūsų? Ką šie žmonės mano apie Jūsų ateitį ir karjeros sprendimus?

Kurie žmonės Jums turi didžiausią autoritetą? Kurių žmonių gyvenimo modelis ir karjeros

pasiekimai Jus žavi? Ar yra žmonių, kuriais galėtumėte visiškai pasikliauti, kurti bendrą

verslą ar pan.?

Kaip Jūsų socialinis tinklas keitėsi per pastaruosius trejus – penkerius metus? Gal

norėtumėte savo socialinį tinklą praplėsti? Gal jame galėtų atsirasti daugiau žmonių, susietų

bendrų Jums aktualių profesinių interesų? Kaip tai padaryti?

Šiandien, kuomet vis daugiau bendraujame virtualiai, ne tiesiogiai

(pagalvokite, kiek turite draugų ,,Facebook‘e“, ,,Skype“ ir pan.), realūs socialiniai kontaktai

retėja, o pažįstamų žmonių tinklas plečiasi. Taip gimsta iliuzija, kad turime daug draugų,

nors iš tiesų ir jie Jums, ir Jūs jiems mažai rūpite. ,,Facebook‘as“ – gera priemonė greitai

paskleisti informaciją (pavyzdžiui, kad ieškote darbo), tačiau realaus bendravimo ir tikrų

draugų jis pakeisti negali.

PAGALVOKITE

Kodėl artimoji socialinė aplinka yra svarbi žmogaus karjeros raidai?

Kaip galima keisti – plėsti, „tankinti“ ir t. t. – savo socialinį tinklą?

Pateikite kuo įvairesnių būdų.

ĮSIDĖMĖKITE

Artimoji socialinė aplinka – terpė, kurioje formuojasi asmenybė,

bręsta karjeros sprendimai ir klostosi karjeros galimybės. Todėl

svarbu nuolat kurti ir branginti savo socialinį tinklą.

9. ASMENINĖ PATIRTIS IR KARJERA Patirtis ir stebėjimas – tai patys didžiausi išminties

šaltiniai, kurie prieinami kiekvienam žmogui.

Viljamas Eleris Čeningas

NETRUKUS

Pagalvosite, kuo patirtis vertinga, renkantis karjeros kelią.

Apmąstysite savo gyvenimo patirtį.




44

Patirtis yra svarbus žmogaus kapitalas ir vienas iš pagrindinių darbdavių

keliamų reikalavimų. Dažnai patirtis suprantama tik kaip darbas konkrečioje profesinėje

srityje, konkrečios veiklos atlikimas (pavyzdžiui, dvejų metų darbo padavėju patirtis, trijų

mėnesių darbo vadybininku patirtis). Tačiau asmeninė patirtis yra daug didesnė. Jau dabar

Jūs turite daugybę patirties, kurią galite panaudoti savo karjeros kelyje. Gyvenimo

situacijos (nesvarbu, kas Jūs ir kiek Jums metų) atskleidžia tikrąsias žmogaus savybes, jo

vertybes ir gebėjimus. Gyvenimo išbandymai, nekasdieniai patyrimai išryškina tas mūsų

asmenybės savybes, kurių net neįtariame turį. Tačiau dažnai tie patyrimai yra nepelnytai

pamirštami. Kad taip neatsitiktų, apmąstykite savo gyvenimo kelią – atlikite užduotį.

Septyniolikta užduotis

GYVENIMO PATIRTIES REFLEKSIJA


Nupieškite horizontalią liniją, joje pažymėkite tiek padalų, kiek Jums yra

metų. Ramiai apmąstykite kiekvienus savo gyvenimo metus (net ir tuos, kurių patys

neprisimenate, apie kuriuos tik žinote iš artimųjų pasakojimo). Kitaip sakant, „prasukite

savo gyvenimo filmą“ nuo gimimo iki šios akimirkos. Tai daryti reikėtų neskubant ir

susikaupus, pasimėgaujant maloniais prisiminimais, bet „neištrinant“ ir blogos patirties,

kuri dažnai būna labai vertinga. Žinoma, kiekvienu gyvenimo laikotarpiu yra buvę ir

šviesių, ir niūresnių dienų, ir gerų, ir blogų įvykių, tačiau dabar pabandykite kiekvieną savo

gyvenimo laikotarpį įvertinti laiko perspektyvoje. Tam panaudokite orų prognozės

ženkliukus: jei, kaip dabar atsimenate, tai buvo puikus, nuostabus gyvenimo etapas,

pieškite saulę; jei tuo laikotarpiu patyrėte daug sunkumų, galbūt netekčių, pieškite debesis,

žaibą; jei patyrėte daug pokyčių, žymėkite vėjo, uragano ženkliukus ir t. t. (žr. 7 pav.). Toje

pačioje linijoje pažymėkite svarbiausius savo gyvenimo įvykius, patyrimus, kurie turėjo

įtakos Jūsų asmenybei.



45

7 pav. Gyvenimo linijos pavyzdys.

Dabar atidžiau pažvelkite į kiekvieną savo gyvenimo etapą ir užrašykite, ko

išmokote iš patirties, kokias savo savybes atskleidėte, kaip galėtumėte jas pritaikyti savo

karjeros kelyje. Savo mintis fiksuokite lentelėje.

Gyvenimo

laikotarpis

Svarbiausi gyvenimo įvykiai,

patyrimai

Ko išmokau? Kokias savo savybes

atskleidžiau?

Toliau pateikiamas pavyzdys – Justino (16 metų) gyvenimo patirties analizės dalis.

Gyvenimo

laikotarpis

Svarbiausi gyvenimo įvykiai,

patyrimai

Ko išmokau? Kokias savo savybes

atskleidžiau?

0–2,5 metai Pats nieko neprisimenu, tačiau

tėvai pasakojo, kad buvau labai

aktyvus, linksmas ir lepinamas

vaikas. Kai buvau 2,5 metų, gimė

mano sesutė.

Nepamenu, kaip tai buvo, bet mama

sako, kad nuo 2,5 metų tapau didelis

ir atsakingas. Šią mano savybę labai

sustiprino faktas, kad turiu mažą

sesę, kuria reikia rūpintis.

Atsakingumas ir dabar yra viena iš

svarbiausių mano savybių.

2,5–7,5 metai 3,5 metų pradėjau lankyti

darželį. Jau šį bei tą prisimenu iš

to laikotarpio. Labai patikdavo

vadovauti kitiems vaikams,

dažniausiai organizuodavau

visus iškrėsti kokią nors išdaigą.

Darželyje mane auklėtojos

vadino „viršininku“. Gerai

nežinau, kodėl, bet greičiausiai

dėl to, kad manęs klausė grupės

vaikai.

Darželyje išmokau bendrauti su

vaikais, burti žmones bendrai veiklai

(išdaigoms), atsiskleidė mano, kaip

lyderio ir įtikinėtojo, savybės.

46

7,5–11 metų Mokiausi pradinėje mokykloje

arti namų. Pradžioje buvo labai

sunku, pamenu, kaip nesisekė

mokytis, nes viskas buvo nauja,

mokykloje – disciplina ir daug

namų darbų. O ir vadovauti

kitiems, kaip buvau įpratęs

darželyje, nelabai sekėsi, nes

vaikai susirinko nepažįstami,

daugiau už mane mokantys ir

pan. Po pamokų visą pusdienį

praleisdavau lauke su kiemo

draugais. Mano pažymiai buvo

baisūs.

Trečioje klasėje susilaužiau koją.

Buvau priverstas du mėnesius

sėdėti namuose. Nusprendžiau

nešvaistyti laiko žaidimams

kompiuteriu ir savęs gailėjimui –

nutariau verčiau išmokti visko,

ką buvau apleidęs (ypač lietuvių

kalbos ir matematikos). Po poros

mėnesių savo žiniomis (bei

pažymiais) pasivijau gerus

klasės mokinius.

Supratau, kad savo autoritetą

kiekvienoje naujoje aplinkoje reikia

įtvirtinti iš naujo. Supratau, kad

darbas ir disciplina – kelias į sėkmę.

Pripažinimą galima pelnyti ir kitais

būdais, tačiau jis nebus ilgalaikis.

Supratau, kad įmanoma daug ko

pasiekti, jei skiri laiko ir pastangų

savo tikslui siekti. Dar supratau, kad

visada yra malonesnių užsiėmimų,

nei mokytis ar dirbti, todėl būtina

turėti stiprią valią.

...

... ...

PAGALVOKITE

Kuris Jūsų gyvenimo etapas buvo turtingiausias patirčių?

Kaip galite panaudoti įgytą patirtį ir joje atsiskleidusias ar išugdytas

savybes savo karjeros kelyje?

ĮSIDĖMĖKITE

Žmogaus patirtis yra svarbi, tiek jam renkantis karjeros kelią, tiek tuo

keliu einant. Todėl patirtį reikia nuolat analizuoti, o klaidas traktuoti

kaip galimybę tobulėti.



47

10. SOCIALINIAI VAIDMENYS IR KARJERA

Labiausiai išsilavinęs žmogus yra tas, kuris

geriausiai supranta savo vietą gyvenime.

Helena Keler

NETRUKUS

Aptarsite socialinių vaidmenų įvairovę.

Apibūdinsite savo esamus ir numatysite būsimus socialinius

vaidmenis bei su jais susijusius įsipareigojimus.

Aptarsite, kaip socialiniai vaidmenys veikia karjeros galimybes.

Socialinis vaidmuo – tam tikras elgesys, susijęs su asmens veikla, užimama

padėtimi. Per dieną asmuo atlieka dešimtis socialinių vaidmenų. Pavyzdžiui, kiekvienas iš

Jūsų esate savo tėvų vaikas, senelių vaikaitis, kažkieno brolis ar sesuo, sūnėnas ar

dukterėčia. Mokykloje Jums tenka mokinio vaidmuo. Kartais imatės aktyvaus

bendruomenės veikėjo vaidmens. Balsuodami rinkimuose atliekate piliečio vaidmenį.

Pramogaudami atliekate laisvalaikio žmogaus vaidmenį. Kai krepšinio ar kitos sporto šakos

rungtynėse sergate už savo komandą, atliekate sporto aistruolio vaidmenį ir t. t.

Bėgant laikui, žmogaus socialiniai vaidmenys keičiasi: vaikystėje svarbius

vaidmenis keičia kiti, atsiranda naujų, su amžiaus tarpsniu susijusių, vaidmenų.

Paanalizuokime konkretų pavyzdį, taikydami Donaldo Superio „Gyvenimo vaidmenų

vaivorykštės“ teoriją. Pagal šią teoriją, žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties – tarsi

vaivorykštės takas per visą dangų (žr. 8 pav.). Kiekviena vaivorykštės spalva – jo gyvenimo

vaidmuo. Vos gimęs žmogus tų vaidmenų turi ne tiek jau ir daug. Svarbiausias iš jų – būti

vaiku savo tėvams (gal dėl to ir sakoma: „nerūpestinga vaikystė“...). Pradėjusį lankyti

mokyklą žmogų užgriūna reikšmingas mokinio (ar besimokančiojo) vaidmuo. Sulaukus

šešiolikos, tenka imtis savo valstybės piliečio vaidmens. Pradėjus dirbti, patiriamas

darbuotojo vaidmuo (tiksliau – visa puokštė su darbine veikla susijusių vaidmenų). Sukūrus

šeimą, prisiimamas vyro arba žmonos vaidmuo. Gimus vaikams, 24 valandas per parą

atliekamas mamos ar tėvo vaidmuo. Kai paties tėvai ima senti, tampa reikalingi priežiūros,

naują prasmę įgyja savo tėvų vaiko vaidmuo. Ir taip toliau...


48

8 pav. Gyvenimo vaidmenų vaivorykštė.

Ką gi mums atskleidžia D. Superio „Gyvenimo vaidmenų vaivorykštė“? Visų

pirma tai, kad žmogui skirtingais jo gyvenimo etapais tenka atlikti daugybę įvairių

vaidmenų. Turtingiausias savo vaidmenimis yra gyvenimo vidurio etapas, kai žmogus yra ir

savo tėvų vaikas, ir tėvas (mama) savo vaikams, ir partneris šeimoje, ir darbuotojas, ir

besimokantysis, ir laisvalaikio žmogus, ir pilietis, ir t. t. Vaidmenų derinimas kiekviename

etape yra tikras iššūkis, tenka ypač aiškiai įsivardyti prioritetus ir daug ko atsisakyti dėl to,

kas svarbiausia. Pavyzdžiui, jaunas teisininkas įsidarbina perspektyvioje įmonėje ir skiria

visą savo laiką bei energiją karjeros tikslams siekti: 10 val. per dieną dirba įmonėje, 3 val.

intensyviai sportuoja klube, kad palaikytų gerą fizinę ir psichologinę formą, kartą per

mėnesį darbo tikslais skrenda į tolimą užsienio šalį. Kaip pasikeis jo gyvenimas, sukūrus

šeimą? Kokių sunkumų gali iškilti, gimus vaikui?

Aštuoniolikta užduotis

MANO MAMOS (TĖČIO, MOČIUTĖS, SENELIO) GYVENIMO

VAIDMENŲ VAIVORYKŠTĖ

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus pažinti

socialinius vaidmenis .

Pakvieskite savo artimą suaugusį žmogų (mamą, tėtę, senelį, močiutę ar ką

nors kitą) pokalbiui. Paaiškinkite jam apie gyvenimo vaidmenis. Paprašykite įvardyti pačius

svarbiausius gyvenimo vaidmenis (jų turėtų būti nuo 6 iki 8). Surašykite vaidmenis

paveikslėlio kairėje, tam skirtose eilutėse. Spalvotais pieštukais (flomasteriais, kreidelėmis

etc.) vaivorykštėje nuspalvinkite laikotarpį, kada kiekvienas vaidmuo yra (ar buvo) svarbus.



49

Kuriame gyvenimo etape „susigrūdo“ daugiausia vaidmenų? Kaip Jūsų pašnekovas

apibūdintų tą laiką? Kaip jis / ji tvarkėsi su vaidmenų gausybe? Kokios įtakos Jūsų

pašnekovo karjerai turėjo jo su asmeniniu gyvenimu susiję vaidmenys?

PAGALVOKITE

Kaip žmogaus socialiniai vaidmenys veikia jo karjerą? Pateikite

konkrečių pavyzdžių.

Kaip galima suderinti įvairius gyvenimo vaidmenis? Kas nutinka,

kai jų akivaizdžiai per daug arba jie stipriai prieštarauja vieni

kitiems? Ką tuomet reikėtų daryti?

ĮSIDĖMĖKITE

Socialinis vaidmuo – tam tikras žmogaus elgesys, susijęs su jo

veikla ar užimama padėtimi. Darbuotojas (karjeros žmogus) yra

vienas iš galimų gyvenimo vaidmenų.

Esminės įtakos karjeros sėkmei turi žmogaus gebėjimas derinti

visus savo gyvenimo vaidmenis.



50

11. MANO PSICHOLOGINIS PORTRETAS

NETRUKUS

Apibendrinę žinias apie save, sukursite savo psichologinį portretą.

Įvertinsite savo stipriąsias ir tobulintinas savybes.

Pagalvosite, kaip tinkamai pristatyti save įvairiose karjeros

situacijose.

Žmogaus savęs pažinimas – procesas, kuris tęsiasi nuo gimimo iki pat mirties.

Neįmanoma šiame procese padėti tašką ir atsipūsti: „Viskas, pažįstu save puikiai!“ Kodėl?

Nes žmogus nuolat keičiasi, tobulėja (arba atvirkščiai), o gyvenimo situacijos atskleidžia

naujų jo asmenybės savybių. Psichologinis portretas – kaip šios dienos nuotrauka – yra

Jūsų savęs pažinimo rezultatas. Po kelerių metų tas portretas jau būtų kiek kitoks, galbūt

jame atsirastų daugiau detalių, tačiau esmė greičiausiai liktų ta pati.

Devyniolikta užduotis

MANO PSICHOLOGINIS PORTRETAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite gebėjimus objektyviai ir

teigiamai kurti bei pristatyti savivaizdį.

Apibendrinkite kelionės į save žingsnius, pabaigdami sakinius:

Svarbiausios mano asmenybės savybės yra...........................................................................

……………………………………………………………………………………………..

Mano gabumai (dominuojantys mano intelekto tipai) yra...................................................

……………………………………………………………………………………………..

Svarbiausios vertybės man –................................................................................................

……………………………………………………………………………………………..

Aš sugebu .............................................................................................................................

……………………………………………………………………………………………..

Mano interesai yra…………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………………………

Kuo ypatingas Jūsų psichologinis portretas? Duokite jį įvertinti tėvams ar kitiems

artimiems žmonėms. Ar jie atpažins, kad tai Jūsų portretas?

Dabar į savo psichologinį portretą pažvelkite kritiškai, tiksliau – išskirkite savo stipriąsias

puses, kuriomis galite naudotis karjeros kelyje, ir tobulintinas savybes, kurios galbūt




51

trukdys Jums siekti karjeros tikslų (žr. 9 pav.).

9 pav. Mano stiprybės ir tobulintinos savybės kelyje į karjeros tikslą.

Prisistatant įvairiose karjeros situacijose (pavyzdžiui, pokalbyje dėl darbo,

teikiant paraiškas projektams, atestacinėje komisijoje, stojant į kai kurias aukštąsias

mokyklas), būtina tinkamai pateikti savo stipriąsias puses (tam skirta atskira tema

paskutinėje knygos dalyje). O tobulintinų savybių sąrašas yra puikus orientyras, rodantis,

ko reikia mokytis, kokius būdo bruožus koreguoti, ir t. t.

PAGALVOKITE

Kaip galėtumėte savo tobulintinas savybes paversti privalumais?

Kiek, Jūsų nuomone, tam reikėtų laiko?

Kaip tinkamai pristatyti savo stipriąsias puses, neperlenkiant lazdos

ir nepaminant kuklumo?

Kiek Jūsų psichologinis portretas skiriasi nuo savybių sąrašo,

surašyto atliekant antros šio skyriaus temos užduotį?

ĮSIDĖMĖKITE

Psichologinis žmogaus portretas apima daugybę asmens

savybių: jo vertybes, interesus, gabumus, asmenybės savybes ir

kt. Jis kinta, kaip kad bėgant laikui keičiasi ir pats žmogus.

Mano stiprybės:

•....................

•....................

•....................

•....................

•....................

Mano tobulintinos

savybės:

•.....................

•........

`ą

ąąęččččččččččč.........

....

•.....................

•.....................

•......................

Karjeros tikslas



52

II. MANO KARJEROS GALIMYBĖS


Sužinosite, kokie

yra informacijos

paieškos etapai

Suprasite, kas sudaro

karjeros informaciją

Nustatysite savo mokymosi stilių ir

įvertinsite jo naudojimo mokantis

privalumus

Susipažinsite su mokymosi

visą gyvenimą būdais ir jų

taikymo galimybėmis

Aptarsite darbo pasaulio pokyčių

įtaką karjeros galimybėms

Aptarsite fizinės, psichologinės

ir socialinės darbo aplinkos

ypatumus.

Susipažinsite su

mokymosi įstaigų

įvairove ir tolesnio

mokymosi

galimybėmis

Susipažinsite su naujomis darbo

formomis ir profesijų įvairove

53

12. KARJEROS INFORMACIJA IR JOS PAIEŠKA

Nežinoti – nebaisu, baisu – nenorėti žinoti.

Kinų patarlė.

NETRUKUS

Sužinosite, kas sudaro karjeros informaciją.

Pagalvosite, kokius informacijos paieškos būdus taikote savo

mokymosi veiklose.

Informacija (lot. informatio – „išaiškinimas“, „pranešimas“) – žinios apie

faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors

kontekste turi kokią nors prasmę. Nuolatinio kitimo sąlygomis tampa ypač aktualu gebėti

susirasti kokybiškos informacijos. Kaip Jūs jos ieškote? Išsiaiškinkime.

Dvidešimta užduotis

INFORMACIJOS PAIEŠKA: KAIP IR KUR?

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus ieškoti

informacijos ir ją tvarkyti.

Aptarkite su draugais, kaip Jūs ieškote informacijos įvairiais klausimais. Kad

būtų įdomu ir efektyvu, naudokite „sniego gniūžtės“ metodą. Pirmiausia prisiminkite, kaip

ir kur Jūs ieškote informacijos. Po minutės aptarkite šį klausimą kartu su draugu. Dar po

keleto minučių susijunkite su kitu dvejetu ir pasidalykite patirtimi keturiese. Ketveriukė

netrukus susijungs į aštuonių asmenų grupeles. Tęskite diskusijas dar kelias minutes.

Tuomet surašykite visas savo patirtis ir pristatykite jas draugams.

Kuo panaši ir kuo skirtinga Jūsų patirtis, ieškant informacijos? Kaip skiriasi

Jūsų ir Jūsų draugų informacijos paieškos vietos ir būdai? Kaip manote, kodėl?

Apibendrinkite: Kaip galima ieškoti informacijos? Kur galima ieškoti

informacijos?

Jums tikriausia kilo klausimas, kodėl reikia kalbėti apie informacijos paiešką.

Mokslininkai ir praktikai nurodo, kad informacijos paieškos, atrankos, sisteminimo ir

taikymo gebėjimai labai aktualūs, gal net priskiriami prie pagrindinių gebėjimų, būtinų

sėkmingai karjerai.




54

Kas sudaro karjeros informaciją? Tai visa informacija, kuri padeda priimti

efektyvius karjeros sprendimus ir siekti karjeros tikslų:

informacija apie profesijas,

informacija apie studijas,

informacija apie įsidarbinimo galimybes.

Šios informacijos paieška, tyrimas ir atranka padės geriau suprasti darbo pasaulyje

vykstančius pokyčius. Atlikę nuodugnią informacijos apie karjeros galimybes analizę,

sužinosite, kaip sėkmingiau pritaikyti savo žinias, kokie gebėjimai yra ypač svarbūs.

Dvidešimt pirma užduotis

KARJEROS INFORMACIJOS SRITYS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus ieškoti karjeros


Pagalvokite, kokios konkrečiai informacijos Jums prireiks, svarstant karjeros

galimybes (pavyzdžiui, reikės sužinoti, kokios profesijos yra paklausios ir perspektyvios,

kur galima įgyti norimą profesiją, kaip tai padaryti, kokie reikalavimai, stojant į vieną ar

kitą studijų programą, ir t. t.). Paskirstykite šią informaciją į tris sritis: apie profesijas, apie

studijas ir apie įsidarbinimą (žr. 10 pav.).

10 pav. Karjeros informacijos sritys.

Kuri informacija šiuo metu Jums yra aktualiausia? Kuri informacija

greičiausiai kinta? Kuri karjeros informacijos sritis Jums yra mažiausiai pažįstama?

Informacija apie profesijas:

…

…

…

…

…

Informacija apie studijas:

…

…

…

…

…

Informacija apie

įsidarbinimą:

…

…

…



55

Informacijos paieška gali būti įvairių tipų: paaiškinamoji, paprasta, konkreti,

naujausios literatūros paieška ir paieška internete. Kuo gi jos skiriasi?

Paaiškinamoji paieška atliekama, dar neturint susiformuluoto konkretaus

tikslo. Ji padeda susigaudyti, kas vyksta Jus dominančioje srityje ir ko konkrečiai reikia

ieškoti. Pavyzdžiui, kol nesate apsisprendę, kokią veiklos sritį rinktis, domitės pačiomis

įvairiausiomis profesijomis, susidarote bendrą vaizdą apie profesijų pasaulį. Konkreti

paieška vykdoma tada, kai jau tiksliai žinoma, kokios srities informacijos reikia.

Pavyzdžiui, jei žinote, kad Jus domina vadybos studijų programos, lengvai rasite išsamios

informacijos apie jas. Kad paieška būtų sėkminga, labai svarbu aiškiai ir tiksliai parinkti

raktinius žodžius. Atliekant paprastą paiešką, reikšminių žodžių ieškoma visame

dokumente arba bibliografiniame įraše (jei ieškoma bibliotekos kataloge). Tada gaunama

daug paieškos rezultatų, kuriuos reikia peržvelgti. Kintančiame pasaulyje svarbi naujausios

literatūros paieška. Šiuo atveju svarbu peržiūrėti bibliotekos naujienas, sisteminius

katalogus, rodykles ir vadovus, kurie padės surasti naujausios literatūros nagrinėjama tema.

Paieška internete ypatinga tuo, kad Jūs taikote internete esančius informacijos šaltinių

paieškos įrankius (pavyzdžiui, ,,Google“ paieškos sistemą ir pan.).

Vienas iš efektyviausių būdų gauti patikimos karjeros informacijos yra

informacinis interviu. Tai pokalbis su žmogumi, kuris dirba Jus dominantį darbą,

studijuoja Jus dominančiame universitete ar pagal Jums įdomią studijų programą,

įgyvendina Jus žavinčią verslo idėją ir t. t. Informacinio interviu metu, be oficialiai

skelbiamos ir visiems prieinamos informacijos, galite gauti papildomų žinių, nuomonių bei

pastebėjimų, svarbių priimant karjeros sprendimus bei įgyvendinant karjeros planą.

Pavyzdžiui, jei ketinate studijuoti ekologiją Kembridžo universitete, susisiekite su kuo

daugiau šiame universitete ekologiją studijuojančių žmonių (geriausia – žemiečių) ir

paprašykite jų pasidalyti savo patirtimi stojant į šį universitetą, adaptuojantis prie naujos

kultūrinės aplinkos ir t. t.

Informacinis interviu gali būti tiesioginis, susitikus akis į akį, ir netiesioginis,

pasitelkiant komunikacines technologijas: telefoną, elektroninį paštą, socialinių tinklalapių

galimybes, ,,Skype‘ą“ ir pan. Svarbu šiam pokalbiui tinkamai pasirengti ir laikytis etiketo:

prieš kreipiantis į būsimą pašnekovą dėl interviu, reikia susipažinti su viešai

prieinama informacija, kad interviu laikas nebūtų gaištamas elementariems

dalykams atskleisti;

su pašnekovu būtina iš anksto suderinti interviu laiką ir, jei reikia, jį koreguoti pagal

pašnekovo norą;

56

pašnekovas gali būti Jūsų ar Jūsų draugų pažįstamas arba žmogus, apie kurį

sužinojote, ieškodamas karjeros informacijos. Pastaruoju atveju reikia užmegzti su

juo kontaktą: elektroniniu paštu arba kitomis priemonėmis prisistatyti, paaiškinti,

koks klausimas Jus domina, kodėl būtent iš jo norėtumėte gauti informacijos;

kad pokalbis būtų efektyvesnis, verta užsirašyti rūpimus klausimus, susidaryti

preliminarų interviu planą. Be abejo, kalbantis kils naujų klausimų, tačiau planas

padės „nepamesti“ svarbiausių aspektų;

interviu žodžiu naudinga įrašyti, tačiau visada būtina atsiklausti pašnekovo, ar

galima naudoti diktofoną.

Dvidešimt antra užduotis

INFORMACINIS INTERVIU



Paimkite interviu iš vieno suaugusio žmogaus, kurio karjeros veiklos Jus

domina. Visų pirma nuspręskite, ką norėsite sužinoti, kokia informacija Jums aktuali. Tada

pasirinkite pašnekovą ir suderinkite su juo interviu laiką bei vietą. Jei bendrausite

netiesiogiai (telefonu, elektroniniu paštu ir pan.), susitarkite su pašnekovu dėl abiem

pusėms priimtino komunikacijos būdo.

Parenkite interviu klausimų sąrašą. Klausimus pateikite pašnekovui, o

atsakymus užfiksuokite raštu arba garso / vaizdo priemonėmis.

Nepamirškite pašnekovui padėkoti už Jums skirtą laiką ir vertingą

informaciją!

Apibendrinkite interviu, išryškindami svarbiausias mintis.

Kuo naudingas Jums buvo šis pokalbis? Kokią informaciją, gautą

informaciniame interviu, buvo galima rasti viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose

(internete, spaudoje ir pan.)? Kokios informacijos viešai prieinamuose šaltinuose

nerastumėte?

PAGALVOKITE

Kokiu būdu dažniausiai ieškote informacijos savo mokymosi

veikloje?

Kaip karjeros informacijos ieškodavo Jūsų tėvai ir seneliai? Kaip

manote, kas pasikeitė per pastaruosius 20–30 metų?

Kuo naudingas informacijos paieškos būdas – informacinis

interviu?





57

ĮSIDĖMĖKITE

Karjeros informacija – tai informacija apie profesijas, studijas ir

įsidarbinimo galimybes.

Informacijos paieška gali būti įvairi: paaiškinamoji, konkreti,

paprasta, naujausios literatūros ir paieška internete. Dažniausiai

ieškant karjeros informacijos naudojamasi interneto teikiamomis

galimybėmis, tačiau ir kiti paieškos būdai yra geri. Jų pasirinkimą

lemia reikiamos informacijos pobūdis ir galimybės naudotis

informacijos šaltiniais.

13. INFORMACIJOS PAIEŠKOS ETAPAI

NETRUKUS

Sužinosite, kokie yra informacijos paieškos etapai.

Praktiškai patirsite karjeros informacijos paieškos etapais naudą.

Jūs norite surasti informacijos greitai ir efektyviai? Tuomet ieškokite

informacijos etapais. Jų yra šeši: informacijos poreikio nustatymas; informacijos paieškos

planavimas; informacijos paieškos vykdymas; informacijos paieškos tikslinimas ir

koregavimas; informacijos paieškos rezultatų analizė, vertinimas, atranka ir rūšiavimas;

informacijos šaltinių išsaugojimas. Išsamiau panagrinėkime kiekvieną etapą.

1. Informacijos poreikio nustatymas. Šiame etape svarbu išsiaiškinti, kodėl Jums svarbu

ieškoti informacijos. Ką Jūs su ja darysite? Kas pasikeis, kai jos įgysite? Pavyzdžiui,

pirmojoje knygos dalyje daug dėmesio skyrėme savęs pažinimui. Ieškojote informacijos

apie save, atlikote įvairias užduotis, nes svarbu buvo pažinti save skirtingais aspektais.

Kodėl? Nes tik pažindami save galite pasirinkti sau tinkamą karjeros kelią. Lygiai tas

pats yra ir su karjeros informacija. Tam, kad gebėtumėte priimti karjeros sprendimus,

turite susipažinti su gausybe informacijos apie profesijas, studijas ir kitus su karjera

susijusius dalykus.

2. Informacijos paieškos planavimas. Planuojant informacijos paiešką, svarbu numatyti,

kur ir kaip bus vykdoma informacijos paieška, kokie bus paieškos parametrai bei jos

raktiniai žodžiai, kokios duomenų bazės, paieškos svetainės. Taip pat reikia numatyti

kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkama tinkama informacija iš visos rastos informacijos


58

srauto. Kokie galėtų būti svarbiausi paieškos parametrai? Pavyzdžiui, šie: kalba, kuria

pateikiami informacijos šaltiniai; geografinė zona (tarkime, studijų programos Europos,

Amerikos, viso pasaulio ar tik Lietuvos universitetuose); laiko periodas (kada paskelbta

informacija – prieš metus, penkerius metus ar daugiau); šaltinio tipas (knyga, žurnalas,

internetinė svetainė ir t. t.).

3. Informacijos paieškos vykdymas. Informacijos paieška gali būti vykdoma labai

įvairiai (žr. 11 pav.). Kur ir kaip dar gali būti ieškoma informacijos? Kokios Jūs turite

patirties šiuo klausimu?

11 pav. Informacijos ieškoma įvairiose vietose.

Ieškant informacijos atliekami planuojant paiešką numatyti veiksmai.

Paieškos sėkmė priklauso nuo pasirengimo jai. Ypač paplitusi informacijos paieška,

naudojantis IT (informacinėmis, technologinėmis) priemonėmis, t. y. paieška internete. Yra

įvairių paieškos sistemų.

Universalios paieškos sistemos:

,,AllTheWeb“ | ,,AltaVista“ | ,,Excite“ | ,,Google“ | ,,HotBot“ | ,,Lycos“ | ,,Ask“.

Specializuotos informacijos paieškos sistemos:

,,Scholar Google“ | ,,Scirus“ – mokslinė informacija;

,,Northernlight“ – verslo informacija;

,,Find Articles at BNET“ – straipsnių paieška.

Naujienų paieškos sistemos:

,,AltaVista News“ | ,,Yahoo News“ | ,,RocketNews“ | ,,Orange News“.

Paieškos sistemos vaikams:

internete

bibliotekoje

namie

bendraujant

su draugais mokykloje

http://www.alltheweb.com/

http://www.altavista.com/

http://www.excite.com/

http://www.google.com/

http://hotbot.lycos.com/

http://www.lycos.com/

http://www.ask.com/

http://scholar.google.com/

http://www.scirus.com/

http://www.northernlight.com/

http://findarticles.com/

http://news.altavista.com/

http://news.yahoo.com/

http://www.rocketnews.com/

http://web.orange.co.uk/p/news/home

59

,,Cybersleuth Kids“ | ,,KidsClick“ | ,,Yahoo Kids“ | ,,Alfy“ | ,,CyberKids“.

Multimedijos paieškos sistemos:

,,Google Images“ | ,,Altavista Image Search“ | ,,AlltheWeb“ | ,,Lycos Images“,|

,,Picsearch“.

Regioninės arba šalių paieškos sistemos:

Europos paieškos sistemos | Lietuvos paieškos sistema.

Kokią informacijos sistemą pasirinkti? Tai priklausys nuo Jūsų poreikių.

Pavyzdžiui, laisvalaikio informacijos paieškai dažniau naudojamas internetas ir universalūs

katalogai. Tuo tarpu mokslinės ar studijų informacijos tikslinga ieškoti virtualiose

bibliotekose ar duomenų bazėse, kur informacijos šaltinių atranką ir jų kokybės vertinimą

atlieka specialistai.

4. Paieškos tikslinimas ir koregavimas. Nesiseka rasti informacijos taip, kaip

norėtumėte? Nenusiminkite – įgūdžių atsiranda sistemingai dirbant. Pavyzdžiui, jei,

atlikę konkrečios informacijos paiešką, negavote jokių rezultatų, pabandykite taikyti

abstraktesnius parametrus. Siekiate dar kokybiškesnės paieškos? Galite pasirinkti

kitokią paiešką, pavyzdžiui, savarankišką informacijos paiešką bibliotekoje, spausdintų

ir elektroninių informacijos išteklių duomenų bazėse, bei pasyvią paiešką,

pasinaudodami bibliotekininko konsultacijomis ir bibliotekos individualiai teikiamomis

paslaugomis.

5. Paieškos rezultatų analizė, vertinimas, atranka ir rūšiavimas. Šiame etape svarbu

peržvelgti ir įvertinti, kokie Jūsų paieškos rezultatai. Ar pakanka informacijos? Ar ji

kokybiška? Kaip ją galima rūšiuoti? Kurią informaciją reikia išsaugoti? Informacija gali

būti rūšiuojama įvairiai: pagal tai, kiek ji atitinka užklausą, pagal autorių, metus,

informacijos šaltinių tipus. Pavyzdžiui, informaciją apie įvairias Jus dominančias

studijų programas galima išrūšiuoti pagal tas programas siūlančias mokymo įstaigas

arba pagal studijų programų sritis.

6. Informacijos šaltinių išsaugojimas. Kartais, ypač kai vykdoma informacijos paieška

internete, manoma, kad nereikia išsaugoti informacijos šaltinių. Tačiau būtina įvertinti,

kad internete esanti informacija kinta: dalis tinklalapių yra išimami iš interneto, nuolat

publikuojami nauji tinklalapiai. Todėl informaciją galima išsaugoti įrašant ją į

kompiuterį, įvairias laikmenas, saugant DB sukurtoje paskyroje, atspausdinant, taikant

nuorodų tvarkymo programą, siunčiant el. paštu. Taip pat galima darytis informacijos

santraukas ir bibliografinius aprašus. Pažangu ir patogu tvarkyti informacijos šaltinius,

taikant įvairias informacijos tvarkymo programas. Yra sukurta daug informacijos

http://cybersleuth-kids.com/

http://sunsite.berkeley.edu/KidsClick

http://www.yahooligans.com/

http://www.alfy.com/

http://www.cyberkids.com/

http://images.google.com/

http://uk.altavista.com/image/default

http://multimedia.alltheweb.com/

http://www.lycos.com/?tab=multi&cat=images

http://www.picsearch.com/

http://www.netmasters.co.uk/european_search_engines/

http://www.search.lt/

60

tvarkymo programų. Dalis šių programų yra nemokamos. Tai: ,,Zotero“, ,,Connotea“,

,,Biblioscape“, ,,I,Librarian“, ,,Research“, ,,Jumper 2.0“, ,,Bibus“ ir kitos. Pažiūrėkite

patys: www.zotero.org, www.connotea.org, www.aigaion.nl, www.mendeley.com ir

kiti tinklalapiai.

Dvidešimt trečia užduotis

BANDYMAS IEŠKOTI INFORMACIJOS



Išbandykite paiešką pagal objektą. Suraskite su savo karjera susijusios

informacijos (pasirinkite vieną):

informacijos apie vieną (būtinai Jus dominančią) studijų sritį;

informacijos apie Jus dominančią profesiją;

informacijos apie Jus dominančias darbo vietas.

Remkitės pagalbine lentele, kurioje apibendrinami informacijos paieškos

etapai.

Etapai Asmens esminė veikla Aktualūs klausimai

Informacijos

poreikio

nustatymas

Apmąstymas ir analizė

(įvertinant vidinius ir

išorinius veiksnius)

Ką jau žinau?

Kokią informaciją turiu?

Kokios informacijos trūksta?

Informacijos

paieškos

planavimas

Informacijos pobūdžio ir

apimties apmąstymas

Kokios ir kokio tipo informacijos

(bibliografinės, viso teksto, vaizdinės, faktinių

duomenų ir t. t.) reikia?

Kaip išsamiai domėsiuosi šia informacija?

Kiek laiko galėsiu skirti jos paieškai?

Kur ieškosiu informacijos?

Informacijos įrankių

numatymas

Kokius įrankius reikėtų pasitelkti:

Bibliografinės informacijos paieškos įrankius?

Viso teksto paieškos įrankius?

Vaizdų ir grafinės informacijos paieškos

įrankius?

Mokslinės informacijos paieškos įrankius?

Reikšmių žodžių

pasirinkimas

Kokie reikšminiai žodžiai?

Kas gali padėti atrinkti reikšminius žodžius?

http://www.zotero.org/

http://www.connotea.org/

http://www.aigaion.nl/

http://www.mendeley.com/



61

Kaip atrinkti reikšminius žodžius, naudojantis

kontroliniais žodynais (pvz., Eurovoc, prieiga

per internetą: <http://www3.lrs.lt/eurovoc)?

Informacijos paieškos

būdo pasirinkimas

Koks informacijos paieškos būdas tinkamas?

Ar naudoti kelis informacijos paieškos būdus?

Kaip pasirinkti tinkamiausią būdą ieškoti

informacijos?

Paieškos

vykdymas

Informacijos paieškos

atlikimas

Kaip sužinoti, ar sėkmingai vykdoma

informacijos paieška?

Ar informacijos paieškos rezultatai tinkami?

Paieškos

tikslinimas ir

koregavimas

Kritinis požiūris Ar tiksli informacijos paieška pagal temą?

Ar konkretinti paiešką apibrėžiant metus?

Ar įvertintos prieigos galimybės?

Kokie informacijos paieškos ištekliai? Ar jie

pakankami?

Ar aktuali paieška pagal ISBN, ISSN, ISMN,

DOI?

Paieškos

rezultatų

analizė,

vertinimas ir

atranka

Analitinis, kritinis

požiūris

Ar informacijos rezultatų analizė pakankama?

Kaip įvertinsite atliktą analizę pagal šiuos

kriterijus: tinkamumą, kiekį, kokybę, įvairovę,

naujumą?

Informacijos

šaltinių

išsaugojimas

Kruopštumas,

žingeidumas

Kaip saugosite informacijos šaltinius?

Kokius informacijos saugojimo būdus

pasirinksite? Kodėl?

Žinote, kad yra specialių mokamų ir nemokamų

programų informacijos šaltiniams saugoti.

Kokios Jūsų galimybės jas išbandyti?

Apibendrinkite informacijos paieškos patirtį, pabaigdami sakinius:

Aš ieškojau informacijos apie..................................................................................................

Informacijos paieška sėkminga / nelabai / nesėkminga, nes....................................................

Mano stiprybės ieškant informacijos........................................................................................

Mano silpnybės ieškant informacijos.......................................................................................

62

Kitą kartą pavyktų geriau, jei....................................................................................................

PAGALVOKITE

Kokie informacijos šaltinių paieškos būdai Jums tinkamiausi?

Kodėl?

Kada informacijos paieška gali būti nepakankamai patikima ir

mažavertė?

Kodėl reikalingas detalus informacijos paieškos planas?

ĮSIDĖMĖKITE

Karjeros sprendimų sėkmę lemia tiksli ir išsami informacija apie

mokymosi ir darbo galimybes.

Kad informacijos paieška būtų efektyvi, svarbu žinoti pagrindinius

šios paieškos etapus: informacijos poreikio nustatymą, informacijos

paieškos planavimą, informacijos paieškos vykdymą, informacijos

paieškos tikslinimą ir koregavimą, informacijos paieškos rezultatų

analizę, vertinimą, atranką ir rūšiavimą, informacijos šaltinių

išsaugojimą.

14. MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ IR KARJERA

Kuo labiau tobulinamės, tuo nuostabiau atrodo

viskas aplinkui.

Levas Tolstojus

NETRUKUS

Suprasite, kodėl siekiant karjeros svarbu mokytis visą gyvenimą.

Susipažinsite su mokymosi būdų ir vietų įvairove.

Pagalvosite, kur ir kaip geriausia mokytis, siekiant karjeros tikslų.

Šiandieniniame darbo pasaulyje, kad ir kokią karjeros sritį pasirinktumėte,

viskas (technologijos, žinios, įstatymai ir t. t.) taip greitai keičiasi, kad vienintelis būdas

„neiškristi iš važiuojančio traukinio“ – tai nuolat mokytis ir tobulėti.

Analizuojant darbdavių reikalavimus, pateikiamus darbo skelbimuose,

nustatyta, kad maždaug ketvirtadalis darbdavių akcentuoja norą tobulėti kaip reikalavimą

pretendentams į darbo vietą. Turėti aukštąjį išsilavinimą, gerai mokėti užsienio kalbą, turėti




63

darbo kompiuteriu įgūdžių – šie reikalavimai pretendentams minimi daugiau nei pusėje

darbo skelbimų. Nors minėtieji reikalavimai ir yra mokymosi rezultatas, šiandieniniame

kintančiame darbo pasaulyje jie turi būti nuolat atnaujinami.

Jei nuspręsite pasidomėti užsienio šalių patirtimi, aptiksite įdomių pažangių

darbuotojų apibūdinimų. Dažniausiai tai asmenybės, kurios domisi kultūros reiškiniais,

išmano politiką ir rinkos ekonomikos dėsnius. Tai – darbuotojai, kurie nuolat atnaujina

savo žinias ir gebėjimus. Jūs galite prieštarauti: juk 2x2 yra 4, ir nieko čia naujo neatrasi.

Tačiau mokantis ir ieškant naujovių galima atskleisti naujų veiklos sričių, atrasti galimybių

kurti nuosavą verslą. Manoma, jog lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių

sąlygų taps vienu svarbiausių pažangių darbuotojų karjeros bruožų.

Jei atidžiau pažvelgsite į savo artimuosius ir mokytojus, pastebėsite, kad jie

taip pat nuolat mokosi: lanko seminarus, kursus, ieško reikiamos informacijos, kelia

kvalifikaciją stažuotėse ir pan.

Dvidešimt ketvirta užduotis

MOKYMOSI BŪDAI (TRUMPAS SOCIALINIS TYRIMAS)

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus mokytis.

Atlikite trumpą sociologinį tyrimą: ne mažiau kaip dešimčiai žmonių

(bendraamžių ir suaugusiųjų) pateikite klausimą: ,,Kaip galima mokytis?“. Atsakymus

užrašykite. Sugrupuokite juos pagal panašumą ir apibendrinkite savo tyrimo rezultatus.

Kokius mokymosi būdus dažniausiai nurodė Jūsų pašnekovai?

Kadangi mokymasis yra visą gyvenimą trunkantis procesas, kuriam įtakos turi

konkretaus žmogaus, visuomenės ir informacinių technologijų kaita, mokymosi būdai gali

būti labai įvairūs. Mokymosi būdai ir formos kinta:

nuo formalių ir institucionalizuotų (ilgalaikės dieninės studijos ir mokymasis švietimo

įstaigoje, pavyzdžiui, aukštojoje, profesinėje mokyklose) iki neformalių, nesiejamų su

jokia švietimo institucija (mokymasis darbe iš savo ir kitų patirties, mokymasis

ekskursijose, išvykose, stovyklose, ,,vasaros mokyklose“ ir pan.);

nuo populiarių, tradicinių (pavyzdžiui, paskaitos, šviečiamosios televizijos ir radijo

laidos) iki visai naujų, dar mažai paplitusių (pavyzdžiui, mokymasis partnerystės

tinkluose, internetiniuose forumuose, nuotolinis mokymasis);

nuo į grupinę veiklą orientuotų (mokymasis grupėje kartu su savo draugais ar

bendradarbiais, sprendžiant bendras užduotis, diskusijų grupės, klubai) iki labai



64

,,individualistinių“ (mokymasis naudojant tam skirtas laikraščių ir žurnalų rubrikas,

mokymasis pagal savo paties susidarytą individualią programą).

Kai sakome, kad žmogus turi mokytis visą gyvenimą, jokiu būdu nenorime

pasakyti, kad jis visą gyvenimą turi trinti kokios nors mokyklos ar universiteto suolą.

Mokymosi vietos taip pat gali būti įvairios: formalios (universitetas, kolegija, meno

mokykla) ir neformalios (pavyzdžiui, bendraminčių klubas, namai); tradicinės (biblioteka,

darbo birža) ir netradicinės (interneto kavinė, pramogų ir laisvalaikio centras).

Per pamokas greičiausiai jau ne kartą girdėjote sąvoką ,,savišvieta“. Tai –

savarankiško mokymosi forma, kurią kiekvienas pasirenka pagal savo interesus ir

poreikius. Ši mokymosi veikla gali būti labai įvairi: nuo literatūros skaitymo iki

bendravimo socialiniuose tinkluose ar virtualaus užsienio kalbų mokymosi internete.

Savišvieta – tai laisviausia mokymosi forma. Ji skatina smalsumą, atidumą, leidžia

išbandyti naujus mokymosi būdus.

PAGALVOKITE

Kaip manote, kokie mokymosi būdai yra geriausi, siekiant derinti

karjeros ir asmeninio gyvenimo tikslus?

Kur norėtumėte mokytis po penkerių, po dešimties, po dvidešimties,

po keturiasdešimties metų?

ĮSIDĖMĖKITE

Mokymasis visą gyvenimą – viena iš svarbiausių karjeros sėkmės

sąlygų ir asmens, siekiančio sėkmingos karjeros, gyvenimo būdas.

Mokytis galima pačiais įvairiausiais būdais ir įvairiose vietose.

Mokymasis mokykloje ar universitete – tik vienas iš jų.

15. ASMENINIS MOKYMOSI STILIUS KARJEROS KELYJE

NETRUKUS

Suprasite, kas yra asmeninis mokymosi stilius ir kodėl svarbu jį

atpažinti bei taikyti.

Nustatysite, koks informacijos priėmimo ir taikymo būdas Jums yra

tinkamiausias.

Atpažinsite savo mokymosi stilių ir apmąstysite galimybes jį taikyti

mokantis bei dirbant.




65

Mokėti mokytis aktualu įvairaus amžiaus asmenims: Jums, Jūsų draugams,

tėvams, Jūsų mokytojams ir net seneliams. Galima perskaityti gausybę knygų apie

mokymąsi, išgirsti daug patarimų, kaip sėkmingai mokytis, tačiau ne visi patarimai

vienodai tinka kiekvienam žmogui. Kodėl? Kiekvienas turime vyraujantį mokymosi stilių,

todėl svarbu pažinti save ir pasirinkti tinkamas mokymosi priemones ir būdus.

Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir

supratimo būdas. Tyrinėtojai nustatė, kad mokinių, kurie mokosi savo mėgstamu būdu,

mokymosi rezultatai daug geresni. Mokymosi stilius gali šiek tiek kisti, nes yra veikiamas

aplinkos. Taip pat negalima išskirti veiksmingų ir neveiksmingų mokymosi stilių, nes

vieniems asmenims tai tiks, o kitiems ne, be to, dažniausiai asmeniui tinka net keli

mokymosi stiliai.

Paanalizuokime savąjį mokymąsi, taikydami populiarią teoriją apie tris

skirtingus informacijos priėmimo ir tvarkymo būdus, nulemtus žmogaus prigimtinių

savybių.

Dvidešimt penkta užduotis

KAIP AŠ PRIIMU INFORMACIJĄ?

(Klausimynas parengtas remiantis: Neuburg, R., Harris, V. Kaip aš mokausi?

Kaunas: Technologija, 2003.)


Perskaitykite kiekvieną teiginį ir apibraukite numerius teiginių, kurie Jums

labiausiai tinka.

1. Aš retai pamirštu sutiktų žmonių veidus.

2. Aš mėgstu gaminti / daryti įvairius daiktus.

3. Aš labai gerai prisimenu žmonių balsus.

4. Man lengviau išspręsti problemą, jeigu apie ją kalbu.

5. Turiu fotoaparatą, mėgstu fotografuoti ir fotografijas rodyti kitiems.

6. Kai turiu daug užduočių, pasidarau sąrašą, ką turiu atlikti.

7. Kartais šneku su savimi ir garsiai mąstau.

8. Turiu savo įrašų / kompaktinių diskų kolekciją, ir man patinka su draugais dalytis tuo,

ką girdžiu.

9. Aš galiu prisiminti, ką atlikau labai gerai.

10. Aš prisimenu daiktų pojūtį: jų tekstūrą, šilumą ar vėsą, drėgmę ar sausumą ir pan.

11. Aš pradedu nerimauti, jei reikia ilgai sėdėti vienoje vietoje.

12. Aš lengvai galiu išskirti atskirus instrumentus muzikos kūrinyje.

13. Man patinka ieškoti raštų ir pastebėti formas piešiniuose.



66

14. Aš lengviau prisimenu eilėraščius ar žodžius su muzika nei be jos.

15. Man labiau patinka romantiški nei veiksmo filmai.

16. Aš galiu daug išmokti vien tik klausydamas, kaip žmonės diskutuoja kokia nors tema.

17. Man patinka dramatiško veiksmo filmai, kuriuose būna staigių įvykių pokyčių.

18. Aš geriau ką nors prisimenu, jei galiu tai mintyse įsivaizduoti.

19. Aš verčiau pasiklausyčiau geros paskaitos ar kalbos, nei apie tai skaityčiau.

20. Man puikiai sekasi ardyti daiktus ir vėl juos sudėti.

21. Aš geriau išmokstu, kai galiu garsiai perskaityti ir pakartoti sunkias vietas.

22. Geros idėjos ir sprendimai man dažnai šauna į galvą, kai ką nors darau: einu, bėgu ar

maudausi duše.

23. Aš geriausiai prisimenu telefono numerius, kai keletą kartų juos garsiai pakartoju.

24. Aš visada paspiriu ar numetu kamuolį vaikams, jei jis nurieda į mano pusę.

25. Man patinka dirbti su įrankiais, instrumentais, reikmenimis ir kt.

26. Lengviau suprantu, išmokstu ir prisimenu tai, kas iliustruota paveikslais ar pateikta

raštu.

27. Kai mokausi, pabraukiu arba paryškinu žodžius.

28. Aš turiu užsirašyti kai kuriuos dalykus tam, kad vėliau galėčiau juos peržiūrėti.

29. Aš prisimenu žodžių ar paveikslėlių vietą puslapyje.

30. Man lengviau išmokti, kai moko man patinkantis žmogus.

Dabar vėl apibraukite tuos pačius numerius – ir sužinosite savo stilių.

VIZUALINIS (REGIMASIS): 1, 5, 6, 13, 18, 20, 26, 27, 28, 29 ______

AUDIALINIS (GIRDIMASIS): 3, 4, 7, 8, 12, 14, 16, 19, 21, 23 ______

KINESTEZINIS (JUDESIO): 2, 9, 10, 11, 15, 17, 22, 24, 25, 30 ______

Suskaičiuokite apibrauktus numerius kiekvienoje eilutėje ir jų sumą įrašykite eilutės gale.

Skaičiai rodo Jūsų polinkį į informacijos priėmimo būdus.

Skiriami trys pagrindiniai informacijos priėmimo bei tvarkymo būdai:

vizualinis, audialinis ir kinestezinis (žr. 12 pav.). Žmonės, kurie priima bei apdoroja

informaciją dažniausiai vienu iš minėtų būdų, mokosi skirtingai.

67

12 pav. Trys informacijos priėmimo ir tvarkymo būdai.

Vizualai (žmonės, kurių vaizdinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas

dominuoja) turi labai gerą vaizdinę atmintį ir gali joje atkurti net prieš keletą metų matytas

scenas, objektus bei veidus. Jiems patinka, kai informacija pateikiama vaizdžiai: naudojant

grafikus, schemas, plakatus, minčių žemėlapius, išryškinant esminius žodžius. Vizualai,

tardami žodžius, mato juos bei jų sudėtines dalis. Šio tipo žmonės dažniausiai kalba greitai,

pakeltu tonu, naudoja daug nurodančiųjų gestų, ore braižo schemas. Šie žmonės dažnai

vartoja „vizualinius“ teiginius: „pažiūrėk, kaip atšilo oras“, „aš matau, ką tu galvoji“, „tai

neblogai atrodo“, „nušvieskite reikalo esmę“, „pasirodo, tu buvai teisus“, „ateitis atrodo

miglota“, „ar aš pakankamai aiškiai tai atskleidžiau“, „matau šviesą tunelio gale“, „pažvelk

į tai iš mūsų perspektyvos“ ir pan.

Audialai (žmonės, kurie teikia pirmenybę garsinei informacijai) turi gerą

girdimąją atmintį ir gali atkurti situacijas, mintyse „klausydamiesi“ dialogų. Jiems patinka

diskusijos, paskaitos, pasisakymai, garso įrašai bei įvairūs žaidimai žodžiais. Jie mėgsta

garsiai skaityti bei klausytis garsiai skaitomų istorijų. Audialai, tardami žodžius, įsimena

garsų dalis. Jiems klausantis, žvilgsnis tampa tarsi nematantis, o ausis atsukama į garso

šaltinį. Mokydamiesi audialai garsiai skaito arba „kalbasi su savimi“, aiškiai atskiria ir

moduliuoja garsus, idant pabrėžtų mintį. Jų rankų gestai – akomponuojantys: skaičiuoja

punktus lenkdami pirštus, giliai įkvepia prieš pasakydami pagrindinę mintį ir pan. Jiems

patinka, kai instrukcijos pateikiamos žodžiu, akcentuojant veiksmų atlikimo tvarką,

pakartojant ir apibendrinant. Audialai vartoja „audialinius“ teiginius: „girdžiu, ką sakai“,

„skamba puikiai“, „jau girdžiu pavojaus varpus“, „vienąsyk tai nuskambės per visą šalį“,

„visi tik ir šneka apie tai“, „ta idėja zyzia mano galvoje“, „tai man nieko nesako“, „man

nepatinka jo tonas“ ir pan.

Kinestetikai (žmonės, kurie pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami) lengvai

prisimena įvykius ir gali įvardyti su jais susijusius jausmus bei pojūčius. Jiems patinka

fizinė veikla, modeliavimas, žaidimai lauke, ekskursijos, mokymasis veikiant (projekto

VVIIZZUUAALLAASS AAUUDDIIAALLAASS KKIINNEESSTTEETTIIKKAASS

68

metodas). Kinestetikai įsimena žodžius juos perrašydami ar bent judindami ranką taip, tarsi

rašytų. Kalbėdami jie dažnai tarsi imituoja tai, apie ką pasakoja. Kadangi kinestetikai

fiziškai labai aktyvūs, jiems mokantis būtinos reguliarios pertraukėlės. Tokiems žmonėms

patinka, kai užduotys pateikiamos emocionaliai, demonstruojant realius objektus, naudojant

daug gestų ir mimikos elementų. Kinestetikai vartoja „kinestezinius“ teiginius: „jaučiu,

viskas bus gerai“, „ar jau galima to imtis?“, „esu sukrėstas to, ką patyriau“, „aš jau

pakeičiau savo poziciją“, „pamečiau mintį“, „tai buvo gilus išgyvenimas“, „ši mintis pati

svariausia“, „netrukus žengsime platų žingsnį“ ir pan.

Kaip reikėtų mokytis skirtingų tipų žmonėms? Jei dominuoja vizualinis

informacijos priėmimo būdas, rekomenduojama piešti su mokomąja medžiaga susijusius

paveikslėlius, schemas, minčių žemėlapius, pabraukti svarbiausius dalykus, tam naudojant

spalvas bei skirtingus šriftus. Taip pat gerai yra žiūrėti mokomuosius filmus, kurti plakatus,

užsirašyti svarbiausią informaciją ir priklijuoti lapelius gerai matomose vietose.

Jei dominuoja audialinis informacijos priėmimo būdas, geriausia mokytis

skaitant garsiai ar pašnibždomis, nuolat klausantis įrašyto teksto, kam nors pasakojant apie

tai, ką norima įsiminti, ritmiškai kartojant tekstą, kurį reikia išmokti. Labai gerai mokytis

klausantis muzikos bei radijo programų laidų apie tai, ko mokomasi.

Jei dominuoja kinestezinis informacijos priėmimo ir apdorojimo būdas,

rekomenduojama mokantis vaikščioti ar kitaip ritmingai judėti (pavyzdžiui, kartojant

gramatikos taisyklę ritmingai spragsėti pirštais ar mušti koja), nuolat keisti ar bent

pertvarkyti savo mokymosi vietą. Skaitant mokymosi medžiagą rekomenduojama keisti

kūno padėtį (skaityti atsistojus, atsigulus, atsisėdus, stovint ant vienos kojos ir pan.),

emocionaliai reaguoti į skaitomą tekstą (šypsotis, linksėti, raukytis, piešti šypsenėles,

šauktukus ir kt. ženklus). Svarbius dalykus patariama užrašyti mažuose lapeliuose ir

priklijuoti juos gerai matomose, bet gal kiek netikėtose vietose (pavyzdžiui, šaldytuvo

viduje, draugui ant nugaros ir pan.).

Dar vienas būdas pažinti savo mokymąsi yra pažvelgti į save – besimokantį

žmogų, – pasitelkiant mokslininkų Ch. Watkinso, E. Carnelio ir kt. parengtą klausimyną.

Dvidešimt šešta užduotis

MOKYMOSI STILIUS (Klausimynas parengtas remiantis: Neuburg, R., Harris, V. Kaip aš mokausi?

Kaunas: Technologija, 2003.)




69

Šis klausimynas skirtas mokymosi stiliui, kuriam Jūs teikiate pirmenybę, nustatyti. Laikas

neribojamas. Jūs sugaišite apytikriai 10–15 minučių. Jei pritariate teiginiui, pažymėkite jį

varnele.

1. Aš mėgstu būti absoliučiai tikslus T

2. Man visai patinka rizikuoti A

3. Verčiau jau sprendžiu uždavinius nuosekliai, žingsnis po žingsnio, o ne

spėlioju

T

4. Paprasti dalykai man patinka labiau nei kažkas sudėtingo P

5. Dažnai pirma kažką padarau (nes tai man tiesiog patinka) ir tik po to

apie tai pagalvoju

A

6. Aš retai pasikliauju garantijomis. Mėgstu viską patikrinti pats T

7. Svarbiausia, kad tai, ko mokausi, būtų pritaikoma praktikoje P

8. Nuolatos dairausi, ką čia naujo nuveikus A

9. Kai išgirstu naują idėją, tučtuojau imu galvoti, kaip galėčiau ją

įgyvendinti

P

10. Man labai patinka nusistovėjusi tvarka ir darbas pagal tvarkaraštį T

11. Aš dirbu labai nuosekliai. Nemėgstu šokinėti prie išvadų M

12. Sprendimus priimu itin atsargiai, įvertinęs visas galimybes M

13. Nemėgstu „palaidų galų“. Man patinka viską atlikti pagal tam tikrą

modelį

T

14. Diskutuodamas išsyk einu prie reikalo P

15. Man patinka išbandymas naujais ir kitoniškais dalykais A

16. Prieš padarydamas išvadas, viską gerai apmąstau M

17. Laukinės idėjos sunkiai gimsta mano galvoje T

18. Man patinka turėti daug informacijos – iš gausybės galiu atsirinkti

geriausią

M

19. Išsyk imuosi veiklos, planai gimsta bedirbant A

20. Esu linkęs kitų žmonių idėjas vertinti pagal tai, kaip jos gali būti

įgyvendintos praktikoje

P

21. Negaliu priimti sprendimo tik dėl to, kad tai atrodo teisinga. Privalau

apgalvoti visus faktus

M

22. Viską atlieku labai preciziškai – it koks perfekcionistas T

23. Aš paprastai į pasitarimus atvykstu, turėdamas daugybę nepaprastų,

keistų idėjų

A

24. Diskutuodamas aš išdėstau tik tas idėjas, kurios, žinau, bus

įgyvendintos

P

25. Pažvelgiu į problemą kuo įvairesniais atžvilgiais, tik tada imuosi ją

spręsti

M

70

26. Paprastai kalbu daugiau, nei klausausi A

27. Gana dažnai aš renkuosi praktinius užduočių atlikimo būdus P

28. Tikiu, kad svarbiausia veikloje yra tikslus loginis mąstymas T

29. Jei rašau formalų laišką, pirmiausia parengiu keletą juodraštinių

metmenų

M

30. Aš mėgstu apgalvoti visus pasirinkimo variantus, prieš susidarydamas

savo nuomonę

M

31. Man nepatinka itin kūrybiškos idėjos. Jos nepritaikomos praktikoje P

32. Man tinka posakis: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk“ M

33. Paprastai aš daugiau klausausi, nei kalbu M

34. Man nesvarbu taisyklės ir planai P

35. Neturi reikšmės, kiek laiko skiri svarbiam dalykui. Svarbu atlikti darbą A

36. Paprastai esu vakarėlių siela A

37. Neriuosi iš kailio, kad tik užduotis būtų įvykdyta. Kitaip prastai

jausiuosi

P

38. Man patinka suprasti, kaip veikia įvairūs dalykai (pvz., sulčiaspaudė ar

reklaminė kampanija)

T

39. Man patinka susirinkimai ir diskusijos, kuriuose laikomasi tvarkaraščio T

40. Mažiausiai jaudinuosi, jei kažkas nepasiseka A

Suskaičiuokite, kiek kartų pažymėjote raides A, M, T ir P. Įrašykite kiekvienos raidės

skaičių atitinkamame langelyje.

A M T P Ką gi reiškia šios raidės?

A – tai „Aktyvistas“, M – tai „Mąstytojas“, T – tai „Teoretikas“, P – tai „Praktikas“.

Aptarkime kiekvieną iš šių mokymosi stilių.

,,Aktyvistas“ visas pasineria į naujus patyrimus. Jis yra plačių pažiūrų,

nešališkas, neskeptiškas, kupinas entuziazmo imtis ko nors naujo. Jo filosofija: „Viską

privalau išbandyti“. Jis linkęs visų pirma veikti, o rezultatus apgalvoti vėliau. Jis įveikia

problemas „smegenų šturmo“ būdu. Jis yra visuomeniškas žmogus, nuolatos besisukantis

tarp kitų – taip darydamas jis siekia sutelkti visas veiklas aplink save ir būti dėmesio centre.

Jam labai tinka dirbti prie projektų, mokytis su grupe ir „pramušinėti“ kitų idėjas. Jį

džiugina vaidmeniniai žaidimai, tačiau jam gali būti sudėtinga susikoncentruoti per

pamokas, rašyti projektus bei analizuoti tyrimus.

,,Mąstytojas“ mėgsta apgalvoti patirtį ir apžvelgti ją iš daugelio skirtingų

perspektyvų. Jo filosofija: ,,Būk atsargus“. Jis mielai sėdi galutinėse eilėse per pamokas ir

71

diskusijas. Jis klausosi kitų ir seka diskusijos eigą, prieš išsakydamas savo nuomonę. Jis su

malonumu gilinasi į savo tyrimų duomenis, bet nemėgsta jų pristatinėti grupei.

,,Teoretikas“ pritaiko ir integruoja pastebėjimus į teorijų kompleksą bei

domisi detalėmis. Dažnai jis būna darbštuolis perfekcionistas, jam patinka analizuoti. Jis

yra hipotezių, principų, teorijų, modelių ir sisteminio mąstymo entuziastas. Savo

filosofijoje aukština racionalumą ir logiką. ,,Teoretiko“ dažniausiai keliami klausimai:

„Koks čia ryšys?“ ir „Kokios yra pagrindinės hipotezės?“. Jis puikiai konspektuoja ir

sprendžia analitinio mąstymo reikalaujančius pratimus. Jį erzina neapibrėžtumas bei

žmonės, lengvabūdiškai vertinantys rimtas išvadas.

,,Praktikas“ trokšta praktiškai išbandyti idėjas, teorijas bei įvairias technikas.

Jis pozityviai ieško naujų idėjų ir išnaudoja pirmą pasitaikiusią progą įdiegti jas praktikoje.

Jis yra iš tų žmonių, kurie grįžta iš pamokų, sklidini troškimo išbandyti įgytas žinias

praktiškai. Jie yra nekantrūs pašnekovai, ypač kai pokalbis reikalauja apmąstymų. Jie

puikiai įsijungia, kai reikia pristatyti idėjas mažose grupėse, rašyti projektus bei naudoti

tyrimų duomenis. Praktikai nekenčia ilgų apmąstymų ir begalinių diskusijų – tai praktiški,

žemiški žmonės, kurie mėgsta spręsti problemas, priimti konkrečius sprendimus. Jų

filosofija: „Visada yra geresnis būdas“ ir „Jeigu tai veikia – vadinasi, tai yra gerai“.

„Aktyvistas“ išmoksta

geriau, kai: blogiau, kai:

yra įtraukiamas į naujus projektus,

veiklas, turi galimybę spręsti problemas,

mokosi drauge su kitais, atlieka grupines

užduotis, diskutuoja, mokosi

susitikimuose, patiria iššūkį išspręsti

sudėtingą problemą.

klausosi pasakojimų, ypač ilgų, gali

tik rašyti ar skaityti vienumoje, turi

vadovautis primestomis

instrukcijomis.

„Mąstytojas“ išmoksta


stebi kitus asmenis ar grupės veiklą, turi

galimybę apmąstyti tai, kas įvyko,

apibendrinti įgytą informaciją, ramiai

išanalizuoti gautus duomenis.

turi užimti lyderio poziciją, atlieka

darbus, neturėdamas pakankamai laiko

jiems pasiruošti, yra spaudžiamas

veiklos atlikimo terminų

„Teoretikas“ išmoksta


yra suformuluoti aiškūs mokymosi ar dalyvauja situacijose, kuriose daug

72

kitos veiklos tikslai, idėjos yra įdomios,

galima išbandyti įvairias teorines tiesas.

emocijų, veikla nestruktūruota,

neplanuota, neaiškūs tikslai, o į grupę

yra susirinkę skirtingų poreikių

žmonės.

„Praktikas“ išmoksta


jaučia teorijos ir praktikos ryšį, turi

galimybę išbandyti, palyginti įvairias

technikas, būdus, technologijas ar pan. ir

gauti grįžtamąjį ryšį, užduočiai atlikti

skirtas optimalus laikas.

nėra detalių nuorodų, kaip pasiekti

tikslus.

PAGALVOKITE

Koks informacijos priėmimo ir taikymo būdas Jums yra

tinkamiausias? Ar visada galite mokytis, naudodami šį būdą? Per

kokias pamokas jį taikote dažniausiai?

Kaip Jūsų dominuojantis informacijos priėmimo ir taikymo būdas

susijęs su Jūsų svajonių karjeros veiklomis?

Kaip Jūsų mokymosi stilius susijęs su Jūsų asmenybės savybėmis

(mąstymo stiliumi, temperamentu, intelekto tipu ir būdo bruožais)?

ĮSIDĖMĖKITE

Pagal informacijos priėmimo ir tvarkymo būdą skiriami trys

mokymosi būdai: vizualinis, audialinis ir kinestezinis. Vizualai

daugiausiai informacijos gauna per regą, audialai – per klausą, o

kinestetikai – visais kitais pojūčiais.

Pagal tai, kaip žmogus įsitraukia į mokymosi veiklas, išskiriami

keturi mokymosi stiliai: aktyvisto, mąstytojo, teoretiko ir

pragmatiko.

Dažniausiai žmogui būdingi keli mokymosi stiliai, todėl mokantis

nevertėtų apsiriboti vieninteliu stiliumi. Geriau derinti juos,

atsižvelgiant į mokymosi situaciją.

Tyrimai rodo, kad tinkamas mokymosi aplinkos ir stiliaus

pasirinkimas gali net iki 30 procentų pagerinti informacijos

įsisavinimą.



73

16. MOKYMO ĮSTAIGŲ ĮVAIROVĖ IR GALIMYBĖS

TOLIAU MOKYTIS

NETRUKUS

Sužinosite apie mokymo įstaigų įvairovę.

Analizuosite, kur galite įgyti profesiją arba toliau mokytis.

Lietuvoje yra daug įvairių mokymo įstaigų. Jas galima suklasifikuoti į tris

grupes: 1) vykdančias formalųjį švietimą; 2) vykdančias neformalųjį švietimą; 3)

teikiančias švietimo pagalbą.

Kokie skirtumai tarp šių mokymo įstaigų? Jūs šiuo metu mokotės mokymo

įstaigoje, vykdančioje formalųjį švietimą. Tokio tipo įstaigoms priskiriama: pradinis,

vidurinis ugdymas, profesinis mokymas profesinio mokymo įstaigoje, aukštojo mokslo

studijos kolegijose ir universitetuose. Šiose įstaigose Jūs galite įgyti profesiją, t. y.

formalųjį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją arba pripažįstamą kompetenciją, reikalingą

įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Kyla klausimas: kuo panašūs ir kuo

skiriasi kolegija ir universitetas? Abiejose mokymo įstaigose galima įgyti aukštąjį

išsilavinimą. Kolegijoje studijos orientuotos į pasirengimą konkrečiai profesinei veiklai, o

universitete ugdomi plačių pažiūrų specialistai, turintys fundamentalių mokslo žinių.

Formalųjį švietimą Jūs jau išbandėte, nes jis vykdomas pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas,

kurias baigus, įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas

(pavyzdžiui, Jūsų vidurinėje mokykloje, progimnazijoje, gimnazijoje). Mokymasis

profesinio mokymo įstaigoje, aukštojoje mokykloje taip pat priskiriamas formaliajam

švietimui, nes įgyjama kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų

reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (pavyzdžiui, mokymasis profesinėje

mokykloje, siekiant įgyti siuvėjos kvalifikaciją, studijos aukštojoje mokykloje, siekiant

įgyti vadybininko kvalifikaciją).

Kuo ypatingas neformalusis švietimas? Jūs tikriausiai jį jau išbandėte, nes

lankėte ar lankote įvairius būrelius (pavyzdžiui, floristikos, kartingų ir pan.), trumpalaikius

ar ilgalaikius kursus (pavyzdžiui, užsienio kalbos, vairavimo ir kt.). Neformalusis švietimas

– tai švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo,

papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas. Tai

mokymasis pagal įvairias programas būreliuose, kursuose ir kt. Mokymosi trukmė gali būti

įvairi: nuo keleto valandų iki ilgalaikių kursų. Neformaliojo švietimo veiklose galima


74

plėtoti savo pomėgius (greitąjį skaitymą, modelių konstravimą ir pan.), lavinti bendruosius

gebėjimus (pavyzdžiui, diskutuoti išmoksite debatų klube, mokytis išmoksite mokslinčių

akademijoje ir pan.) ar rengtis svajonių profesijai (pavyzdžiui, žurnalistų būrelyje, gamtos

bičiulių žygiuose ir pan.). Būreliuose, klubuose, žygiuose mokytis smagu – ten Jūs

sutinkate daug bendraminčių, įgyjate naujų gebėjimų, puikiai leisdami laiką.

Švietimo pagalbos įstaigos: pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo

pagalbos tarnybos, mokytojų švietimo centrai. Ar žinote, kad čia mokiniams, studentams, jų

tėvams (globėjams, rūpintojams) ir net mokytojams teikiama įvairi pagalba? Čia Jūs galite

pasikonsultuoti savo karjeros kelio klausimais, išsklaidyti kylančias abejones, atlikti įvairių

testų, išgirsti profesionalų komentarą.

Kaip manote, kokiuose Lietuvos rajonuose daugiausia švietimo įstaigų?

Manote, kad tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Jūs nustebsite – nemažai rajonų

nenusileidžia didiesiems miestams mokymo įstaigų skaičiumi, ugdymo, mokymo ar studijų

programų įvairove. Sužinokite daugiau apie mokymosi galimybes gimtajame mieste ar

rajone, visoje Lietuvoje ir užsienyje. Tam skirta užduotis „Mokymosi galimybės“.

Dvidešimt septinta užduotis

MOKYMOSI GALIMYBĖS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus pažinti karjeros

galimybes.

Išanalizuokite pateiktus internetinius puslapius, siekdami daugiau sužinoti

apie savo mokymosi galimybes ir švietimo įstaigas. Pirmiausia analizuokite, kur galite įgyti

savo svajonių profesiją ar daugiau sužinoti apie Jus dominančias profesijas.

S t u d i j o s L i e t u v o j e :

www.aikos.smm.lt

www.kurstudijuoti.lt

www.profesijupasaulis.lt

www.studijos.lt

www.lamabpo.lt/index.html

www.stojimai.lt

S t u d i j o s u ž s i e n y j e :

http://www.euroguidance.lt/

http://www.estia.educ.goteborg.se/

http://www.langas.net/

Pirmasis etapas.



http://www.aikos.smm.lt/

http://www.kurstudijuoti.lt/

http://www.profesijupasaulis.lt/

http://www.studijos.lt/

http://www.lamabpo.lt/index.html

http://www.stojimai.lt/

http://www.euroguidance.lt/index.php?language=lt&page=706

http://www.estia.educ.goteborg.se/

http://www.langas.net/

75

Analizuodami informaciją, pateiktą www.aikos.smm.lt, sumodeliuokite, kur,

pagal kokias mokymo programas galite įgyti norimą profesiją. Atkreipkite dėmesį, kad

panašias profesijas galite įgyti įvairaus tipo mokymo įstaigose. Pavyzdžiui, Jus domina

elektros energetika. Elektros inžineriją galite studijuoti universitete, elektros įrenginių

eksploatavimą – kolegijoje, o elektromonteriu galite tapti profesinėje mokykloje.

Mano svajonių profesija............................................................................................................

arba mane dominanti profesija ................................................................................................

Mokymo / studijų programa Mokymo įstaigos pavadinimas

Antrasis etapas.

Šiame etape daugiau sužinosite apie pasirinktas mokymo ar studijų

programas. Taikykite mokymosi metodą „kryžminė diskusija“. Šio metodo esmė – pokalbis

su pačiu savimi, leidžiantis įžvelgti du reiškinio aspektus ir išvengti vienpusiškumo.

Dirbdami šiuo metodu, Jūs turite susidaryti argumentų sąrašą (žr. lentelę).

Studijų programa Mane domina, nes... (mano

argumentai)

Aš abejoju, nes... (mano

argumentai)

Trečiasis etapas.

Ši užduoties dalis skirta padėti Jums daugiau sužinoti apie tai, kur galite

tobulinti savo pomėgius ar išmokti kažką naujo. Atsipalaiduokite, pasiklausykite muzikos

ar pasimankštinkite. Nusistatykite laikrodį ir 3 min rašykite, pieškite tai, kas Jums patinka,

kas Jums įdomu. Pažiūrėkite, ką nuveikėte. Pavyzdžiui, Jūs nupiešėte puošnų nertinį ar

skanų pyragaitį. Galbūt norite lankyti mezgimo būrelį ar jaunųjų konditerių klubą?

Suraskite, kur galite mokytis ir tobulėti. Galite ieškoti šiuo adresu: www.aikos.smm.lt

(neformalaus švietimo įstaigos).

Mano pomėgių realizavimo galimybės …………………………………………………........



76

PAGALVOKITE

Ką naujo sau atradote, atlikdami mokymosi ir studijų galimybių

paiešką?

Kur ir kaip dabar norėtumėte mokytis, jei turėtumėte daug laisvo

laiko?

ĮSIDĖMĖKITE

Lietuvoje daug įvairių mokymo įstaigų ir galimybių mokytis ar

studijuoti. Mokymo įstaigos yra trejopos: vykdančios formalųjį

švietimą (įgyjama profesija, išsilavinimas); vykdančios neformalųjį

švietimą (ugdomi įvairūs gebėjimai); teikiančios švietimo pagalbą

(konsultacijas ir kt.).

Panašias profesijas galite įgyti įvairaus tipo mokymo įstaigose. Vien

Lietuvoje 2011 m. universitetuose buvo galima studijuoti pagal

1294 studijų programas, kolegijose – pagal 393, o formalaus

profesinio mokymo įstaigose – pagal 1069 mokymo programas.

17. KAS VYKSTA DARBO PASAULYJE? Darbas – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų

nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti vien

darbu.

Ernestas Hemingvėjus

NETRUKUS

Apmąstysite darbo pasaulio pokyčių įtaką karjeros galimybėms.

Susipažinsite su darbo rinką formuojančiais veiksniais, naujomis

darbo formomis ir aptarsite profesijų įvairovę.

Dvidešimt aštunta užduotis

ŽURNALISTO TYRIMAS


galimybes.

Kad geriau suprastumėte darbo pasaulyje vykstančius pokyčius, siūlome

pažaisti žurnalistus. Jūsų tikslas – pakalbinti įvairių kartų atstovus ir išsiaiškinti, kuo






77

dabartinis darbo pasaulis skiriasi nuo to, kuris buvo prieš kelis dešimtmečius. Paklauskite

močiutės, senelio (ar garbaus amžiaus giminaičių) bei tėvų, kokios veiklos buvo populiarios

jų jaunystėje (jiems baigiant mokyklą). Atsakymus užrašykite į lentelę. Panaršykite

internete, pažiūrėkite, kokios yra ateities veiklos arba kokios veiklos populiarios.

Seneliai Tėvai Internetas: ateities veiklos

Palyginkite lentelės duomenis. Kokius pokyčius pastebėjote? Ar skiriasi Jūsų

ir artimųjų spėjimai? Personalo samdos specialistų nuomone, ateityje reikės daugiau genų

inžinerijos technikų, mikrobangų lauko technikų, sveikatos informacijos specialistų,

bioinformatikos specialistų ir kt.

(http://www.yourchildscareer.org/world_work/worldwork.htm).

Darbo pasaulis nuolat kinta, kartu keičiasi ir karjeros plano įgyvendinimo

sąlygos. Kas gi darbo pasaulyje keičiasi ir kodėl vyksta šie pokyčiai?

Veiklos pokyčius darbo pasaulyje skatina globalizacija bei informacinės

visuomenės atsiradimas. Globalizaciją Jūs nagrinėjote per skirtingų dalykų pamokas

(pavyzdžiui, geografiją, istoriją, ekonomiką). Pažvelkime į šį reiškinį iš žmogaus karjeros

perspektyvos. Globalizacija – tai visuotinės tarpusavio priklausomybės

plitimas, didėjimas ir greitėjimas (D. Heldas). Jos sąlygomis geografiniai atstumai tampa

nebesvarbūs. Pavyzdžiui, Jūs, dirbdami Lietuvoje, kartu galite būti ir kokios nors užsienio

šalies įmonės darbuotojas. O neišeidami iš namų, tik naudodamiesi informacinėmis

technologijomis, galite pažinti įvairias kultūras, sužinoti šios dienos naujienas iš tolimiausių

pasaulio kampelių. Globalizacija siejama ir su kultūra, t. y. su gyvenimo būdų, požiūrių,

vartojimų supanašėjimu tarp pasaulio gyventojų.

Globalizacija, kaip reiškinys, nėra naujiena (jau šešioliktojo amžiaus pradžioje

ir devynioliktojo amžiaus pabaigoje pastebėta šiam reiškiniui būdingų ženklų), tačiau

dabartinė era pasižymi išskirtiniais bruožais:

naujomis rinkomis (užsienio mainų ir kapitalo rinkos globaliai veikia 24

valandas per parą);

naujomis priemonėmis (internetas, mobilieji telefonai, medijos tinklai ir kt.);

http://www.yourchildscareer.org/world_work/worldwork.htm

78

naujais veikėjais (daugianacionalinės korporacijos, turinčios didesnę ekonominę

jėgą nei daugelis valstybių, pasaulinių nevyriausybinių organizacijų tinklas ir kitos grupės,

kurios peržengia nacionalinius barjerus);

naujomis taisyklėmis (stipriai veikiančiais mechanizmais grįsti susitarimai

prekybos, paslaugų ir intelektualinės nuosavybės srityje, sumažinta nacionalinės politikos

įtaka).

Globalizacija, kaip ir kiekvienas procesas, negali būti vertinamas

vienareikšmiai: yra ir teigiamų, ir neigiamų jos padarinių.

Pastebima organizacijų kultūros kaita. Kadangi ekonomikos pokyčiai,

besaikio išteklių naudojimo padariniai skatina socialinę atsakomybę, pastaraisiais metais

vis daugiau įmonių jungiasi į tinklus, kad įgytų socialiai atsakingų įmonių ,,etiketes“, nes

tai svarbu mūsų visų gerovei, tai patrauklu ir siejasi su įmonės prestižu. Mokslininkai

pabrėžia, kad gamyboje ir versle būtina atsižvelgti į planetos poreikius (gamtosaugą,

išteklių tausojimą; atliekų rūšiavimą) ir į žmogaus gerovę (lygybę, diskriminacijos

nebuvimą, priverstinio darbo draudimą, kovą su vaikų išnaudojimu, su prievarta dirbti

viršvalandžius).

Technologijų pažanga ir kartu besikeičianti produktų bei paslaugų paklausa ne

tik keičia darbo veiklas, bet ir sąlygoja naujų profesijų atsiradimą. Ypač greitą technologijų

kaitą iliustruoja „Apple“ kompanijos įkūrėjo Steve'o Jobso pastebėjimas, kad nereikia

klausti vartotojų, ko jie nori, apie ką svajoja, nes, kai bus tai sukurta, jau bus nebeįdomu ar

pasenę.

Vienas iš globalizacijos padarinių – migracija, t. y. žmonių judėjimas iš

vienos šalies į kitą. Aptariant darbo pasaulio kaitą, svarbu turėti žinių apie darbo migraciją

– vieną iš migracijos rūšių, kuomet žmonės migruoja į kitą šalį gyventi ir dirbti. Egzistuoja

dviejų tipų migracija: išvykstama dirbti nekvalifikuoto darbo (taip sumenkinant savo

turimas žinias ir prarandant gebėjimus) arba išvažiuojama dirbti ir tobulinti savo gebėjimų

pasirinktoje karjeros srityje. Darbo užsienyje patirtis gali tapti puikiu karjeros tramplinu, jei

atsakingai planuojama ją pritaikyti karjeros kelyje (savo šalyje ar užsienyje).

NAUJOS DARBO FORMOS

Daugumos iš Jūsų seneliai dirbo įstaigose ir įmonėse, turėjo konkrečias darbo

vietas, nustatytas darbo valandas, retas kuris galėjo dirbti namuose. Dabar vis daugiau

žmonių darbus atlieka jiems patogiu laiku savo namuose ar bet kurioje kitoje vietoje, nes

informacinės technologijos užtikrina greitą komunikaciją, darbo produktų pristatymą į bet

79

kurią šalies ar pasaulio vietą. Pavyzdžiui, jei dirbate žurnalistu, straipsnius galite rašyti

redakcijoje, bet, jei Jus labiau įkvepia namų aplinka, puikiausiai juos galite rašyti ir čia, nes

vienu kompiuterio klavišo spustelėjimu parašytas kūrinys pasieks redaktorių iš bet kurios

pasaulio vietos.

Ar pastebėjote, kad dalis žmonių jiems patogioje darbo vietoje tvarko ne tik

asmeninius reikalus, bet taip pat atlieka ir darbus? O galimybė informacinėmis

technologijomis perduoti informaciją sudaro sąlygas keistis intelektualiais produktais,

panaikina ribas, skiriančias skirtingų valstybių rinkas. Populiarėja virtualus darbo biuras,

kai darbuotojui nėra priskiriama konkreti darbo vieta. Jis gali pasirinkti pats, ar dirbs

namuose, ar biure. Suteikus tokią pasirinkimo laisvę darbuotojams, padidėja jų asmeninė

atsakomybė (Karjeros galimybių pažinimo vadovas studentui, 2007).

Šiuolaikinio darbuotojo karjerą veikia lanksčios darbo formos, kurias

apibūdina šie kriterijai:

lankstus darbo laikas (nevaržomas tradicinėmis 35–40 savaitinėmis valandomis);

nestabili darbo vieta (orientuojamasi į konkrečių užduočių atlikimą, projektų

įgyvendinimą);

nepastovi darbo vieta (daugėja dirbančiųjų kintamose vietose, pavyzdžiui, kelyje,

namuose);

psichologinis darbdavio ir darbuotojo kontraktas (atsisakoma tradicinio darbdavio ir

darbuotojo lojalumo, tariamasi dėl konkrečių darbo užduočių ir jų atlikimo)

(Karjeros galimybių pažinimo vadovas studentui, 2007).

2002 m liepos 16 d. Europos Sąjungos profesinių sąjungų konfederacija, Europos

pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos, Europos vidutinių ir smulkiųjų įmonių

asociacijos ir Europos įmonės pasirašė bendrą susitarimą dėl teledarbo (nuotolinio darbo).

Teledarbas yra darbo organizavimo ir atlikimo forma, naudojant informacines

technologijas, kai įdarbinti asmenys atlieka nuolatinį darbą ne darbdavio patalpose. Viena

iš teledarbo atmainų yra telepaslaugų centrai, aptarnaujantys verslo klientus telefonu ir

internetu.

Savo verslo kūrimas yra viena iš darbo formų. Ji iš žmogaus reikalauja

didelio atsidavimo ir tikėjimo savo karjeros galimybėmis. Nepamirškite, jog į nuosavo

verslo kūrimą investuosite daugybę savo laiko ir pastangų, galbūt ir savo santaupų. Ši

veikla iš Jūsų pareikalaus 100 procentų atsakomybės. Tokią rimtą veiklą plėtoti skatina

verslumo gebėjimai, kuriuos Jūs lavinate jau mokykloje.

80

Verslumas – tai siekimas įgyvendinti naujas idėjas, projektus; sugebėjimas

sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą bei verslą, pelningai gaminti prekes ar

teikti paslaugas; tai – mąstymas ir veikimas. Dauguma autorių sutaria, kad žmogaus

verslumą apibūdina jo kūrybiškumas, pasirengimas rizikuoti ir gebėjimas idėjas paversti

veiksmais.

Dvidešimt devinta užduotis

NAUJOS DARBO FORMOS

Atlikdami šią užduotį, Jūs daugiau sužinosite apie darbo pasaulį.

Užpildykite lentelę ,,Darbo formos“.

Patys pasirinkite, kokias darbo formas nagrinėsite. Tada pateikite kuo daugiau

argumentų „už“ ir „prieš“ kiekvieną darbo formą bei su tomis darbo formomis susijusių

neutralių, tačiau įdomių faktų, pasvarstymų. Toks sąrašas padės Jums geriau pažinti ir

įvertinti darbo formų įvairovę ir priimtinumą pagal Jūsų kriterijus.

Darbo formos

Darbo forma Argumentai „už“ Argumentai „prieš“ Įdomu

DARBAS NAMIE

NUOSAVAS

VERSLAS

DARBAS

BIUDŽETINĖJE

ĮSTAIGOJE

PROJEKTINĖ

VEIKLA

...

Kuri darbo forma surinko daugiausia argumentų „už“? Kurią darbo formą įvertinote

nepalankiai (daugiausia argumentų „prieš“)? Kokią darbo formą rinktumėtės, atsižvelgdami

į savo asmenybės savybes ir karjeros interesus? Kuri iš Jūsų analizuotų darbo formų yra

naujausia ir mažiausiai įprasta šių dienų darbo pasaulyje?

PROFESIJA IR PROFESIJŲ ĮVAIROVĖ

Darbo rinkos pokyčiai formuoja tam tikrų profesijų poreikį, kinta jų

populiarumas, todėl svarbu žinoti artimiausias darbo rinkos plėtros tendencijas, prognozes.

Ar įmanoma sudaryti visų profesijų sąrašą? ,,Prezidentas“ – ar tai profesija?

Tam, kad atsakytumėte į klausimus, susipažinkite su Lietuvos profesijų klasifikatoriumi



81

(žr.: http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8). Jame išskiriama 10 pagrindinių

profesijų grupių:

1. Teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir

kiti vadovai.

2. Specialistai.

3. Jaunesnieji specialistai ir technikai.

4. Jaunesnieji tarnautojai.

5. Paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojai.

6. Kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai.

7. Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai.

8. Įrenginių ir mašinų operatoriai bei surinkėjai.

9. Nekvalifikuoti darbininkai.

10. Ginkluotosios pajėgos.

Profesijų klasifikatorius įgalina analizuoti profesijas pagal didžiąsias grupes

(10), mažesnes grupes, pogrupius, konkrečias profesijas.

Trisdešimta užduotis

MANO ARTIMŲJŲ PROFESIJOS


galimybes.

Surašykite visų savo pažįstamų (tėvų, tetų, dėdžių, senelių ir t. t.) profesijas.

Naudodamiesi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, priskirkite kiekvieną šio sąrašo profesiją

atitinkamai profesijų grupei. Gal pastebite įdomių sutapimų? Gal aptikote medikų,

mokytojų ar kitų profesijų dinastiją? Kokiai profesijų grupei priskiriama Jūsų svajonių

profesija?

Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje AIKOS (Atvira informavimo,

konsultavimo, orientavimo sistema) išskirtos svarbiausios profesijos

(http://www.aikos.smm.lt) baigusiesiems profesinio mokymo ir aukštųjų studijų programas.

Trisdešimt pirma užduotis

MAN ĮDOMIOS PROFESIJOS


galimybes.

Užduotį atlikite keliais etapais.

http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8






82

Pirmasis etapas: Informacijos peržiūra. Peržiūrėkite įvairią informaciją,

susijusią su profesijos pasirinkimu, jos tinkamumu. Daug testų ir tekstinės bei vaizdinės

informacijos apie profesijas rasite internetiniuose puslapiuose:

www.profesijupasaulis.lt/

www.aikos.smm.lt

www.ldb.lt

http://kps.lmitkc.lt/

http://www.mukis.lt/

http://www.karjerosmokykla.europass.lt

http://www.karjera.projektas.lt

Išsirinkite Jums aktualią informaciją, atlikite testus. Kas buvo įdomu ir kodėl?

Antrasis etapas: Apmąstymas. Pamąstykite, kokios profesijos Jus sudomino

ir kodėl. Gali padėti metodas „tinklo nėrimas“. Lapo viduryje užrašykite: „man įdomios

profesijos“. Aplink „nerkite tinklą“, t. y. rašykite profesijas ir viską, su kuo Jums siejasi

šios profesijos. Informacija turi būti susijusi loginiais ryšiais.

Trečiasis etapas: Pristatymas ir aptarimas. Pakabinkite savo tinklus ant

sienos, aptarkite ir sudarykite Jūsų grupei įdomiausių profesijų sąrašą. Tuomet

pasiskirstykite profesijas ir pagalvokite, kaip galite savo bendramoksliams papasakoti apie

Jums įdomias profesijas. Galbūt parengsite pasakojimą, suvaidinsite, o gal sudarysite

kryžiažodį, kurį spręsdami, visi sužinosite daugiau? Sėkmės.

Trisdešimt antra užduotis

PROFESIJŲ MEDIS


galimybes.

Jau žinote, kad panašias profesijas galima įgyti įvairaus lygmens mokymo

įstaigose (universitetuose, kolegijose, profesinio mokymo įstaigose). Atkreipkite dėmesį,

kokių žinių ir gebėjimų poreikis būdingas vienai ar kitai profesijų šeimai, taip pat kokios

žinios bei gebėjimai būtini konkrečiai profesijai.

Sužinokite, su kokiomis profesijomis susijusi Jus dominanti, pasirinkta

profesija.

Nupieškite medį. Kamienas tebus Jus dominanti profesija, o jo šakos –

susijusios profesijos. Šakos gali turėti lapų. Kokia bus jų reikšmė? Sugalvokite patys.



http://www.ldb.lt/

http://kps.lmitkc.lt/

http://www.mukis.lt/

http://www.karjerosmokykla.europass.lt/

http://www.karjera.projektas.lt/



83

Naudokitės Lietuvos profesijų klasifikatoriumi ir kitais internetiniais

šaltiniais.

Kiek šakų turi Jūsų profesijų medis? Kuo daugiau yra šakų, tuo daugiau –

susijusių karjeros pasirinkimo galimybių.

PAGALVOKITE

Kaip pasikeitė profesijų įvairovė bėgant amžiams (palyginkite, apie

kokias profesijas kalbama viduramžių realybę ir šias dienas

atvaizduojančiuose kūriniuose: knygose, filmuose)?

ĮSIDĖMĖKITE

Visos profesijos yra vertingos. Geriausia ta, kuri asmeniškai

įdomiausia, patraukliausia ir labiausiai atitinka žmogaus vertybes,

gabumus, interesus ir kompetencijas.

Kiekviena profesija turi susijusių, giminiškų profesijų. Jos gali būti

svarstomos kaip profesijos pasirinkimo alternatyvos.

18. PROFESIJŲ, KOMPETENCIJŲ IR MOKYMOSI

GALIMYBIŲ SĄRAŠAS

NETRUKUS

Sužinosite, kam reikalingi Jums tinkančių profesijų, aktualių

kompetencijų ir mokymosi galimybių sąrašai.

Sudarysite prioritetinį savo profesijų ir mokymosi (studijų) galimybių

sąrašą.

Šiandieniniame kintančiame pasaulyje darbdaviai atkreipia ypatingą dėmesį į

būsimų darbuotojų kompetencijas (žinias, gebėjimus, nuostatas ir jų praktinį pritaikymą).

Šiandien keičiasi ir ugdymo sistemos akcentai: nuo žinių akcentavimo einama prie

kompetencijų ugdymo. Svarbu ne tik tai, ką žmogus žino, kokių žinių įgijo, bet ir tai, kaip

jis geba šiomis žiniomis naudotis.

Literatūros šaltiniuose aptiksite, jog išskiriami trys kompetencijų tipai:

funkcinės, pažintinės ir bendrosios kompetencijos (Nacionalinės kvalifikacijų sistemos

koncepcija, 2007).




84

Funkcinės kompetencijos apibrėžia žmogaus gebėjimą atlikti konkrečias

profesinės veiklos užduotis, operacijas, funkcijas. Pavyzdžiui, mūrininkas turi mokėti

mūryti, konditeris – gaminti desertus ir kepinius, mokytojas – mokyti.

Pažintinės kompetencijos – tai gebėjimas profesinėje veikloje panaudoti ir

pritaikyti bendrojo lavinimo žinias bei gebėjimus: užsienio kalbų, technikos, ekonomikos,

informatikos ir pan. Prie pažintinės kompetencijos priskiriami ir asmens gebėjimai

korektiškai bendrauti, būti socialiai aktyviam, versliam, dirbti komandiškai ir pan.

Bendrosios kompetencijos – tai žinios, gebėjimai, įgūdžiai, požiūriai ir

vertybės, lemiantys visapusišką asmenybės tobulėjimą, jos profesinį lankstumą bei

mobilumą. Tai – asmens gebėjimas savarankiškai ir efektyviai organizuoti savo darbą,

analitiškai mąstyti ir įvertinti įvairias veiklos situacijas, apibrėžti asmeninius tikslus ir jų

ryšį su gyvenimo bei karjeros vertybėmis.

Jūsų karjeros sprendimas bus pamatuotas, jei turėsite detalų ir pagrįstą Jums

tinkamų profesijų, veiklų, reikalingų kompetencijų bei mokymosi galimybių sąrašą. LR

Švietimo ir mokslo ministerijos oficialioje duomenų bazėje AIKOS

(http://www.aikos.smm.lt/) rasite informacijos apie profesijas, įgyjamą kvalifikaciją ir

kompetencijas bei švietimo institucijas, kuriose galite mokytis pagal pasirinktą profesinio

mokymo ar studijų programą.

Trisdešimt trečia užduotis

PROFESIJŲ, KOMPETENCIJŲ IR MOKYMOSI GALIMYBIŲ

SĄRAŠAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo karjeros galimybių pažinimą

ir pasirengsite karjeros planavimo procesui.

Naudodamiesi savęs pažinimo ir informacijos paieškos gebėjimais, įgytais

atliekant pirmojo ir antrojo skyrių užduotis, sudarykite savo asmenybės savybes, gabumus,

vertybes, karjeros interesus ir kt. atitinkančių profesijų ir tolesnio mokymosi (studijų)

galimybių sąrašus.

Kaip sudaryti profesijų sąrašą?

Surašykite visas profesijas, kurios Jus domina, daugiau ar mažiau atitinka

Jūsų karjeros interesus, yra susijusios su Jūsų dabartiniais pasiekimais ir gebėjimais, galbūt

yra rekomenduojamos Jūsų tėvų bei kitų Jus gerai pažįstančių žmonių. Jei šis sąrašas labai

trumpas (2–3 profesijos), pasukite galvą, kokia dar profesija galėtumėte jį papildyti. Jei

sąrašas labai ilgas, atrinkite 5 labiausiai Jums tinkančias profesijas.




85

Kai turėsite profesijų penketuką, išdėstykite jas pagal tinkamumą Jums (nuo

labiausiai tinkančios ir patinkančios iki gana priimtinos). Surašykite profesijas iš eilės į

lentelę (1 – geriausiai tinkanti, 5 – tinkanti). Labai glaustai aprašykite profesiją (lentelės

skiltyje „Trumpas profesijos aprašymas“). Pateikite argumentų, kodėl profesija Jums yra

patraukli ir norite ją rinktis, kas skatina ją įtraukti į profesijų penketuką ir t. t. (lentelės

skiltyje „Kodėl renkuosi?“).

Nr. Profesija TRUMPAS profesijos

aprašymas

Kodėl renkuosi?

1.

2.

3.

4.

5.

Pagalvokite, kuri profesija Jums atrodo patraukliausia. Pasirinkite vieną.

Kitas svarbus sąrašas – mokymosi (studijų) galimybių sąrašas. Galvodami

apie profesiją, surašykite visas mokymosi (studijų) programas, kurias baigus, įgyjama toms

profesijoms reikalinga kvalifikacija. Sąrašas bus ganėtinai ilgas, bet verta prie jo paplušėti.

Juk kalbama apie Jūsų ateitį.

Iš ilgo mokymosi (studijų) galimybių sąrašo atrinkite iki 12, Jūsų nuomone,

priimtinausių mokymosi galimybių. Pastebėsite, kad tai pačiai profesijai reikalingos

kompetencijos kartojasi, tačiau yra ir skirtumų. Pasižymėkite kompetencijas, kad,

matydami patraukliausių kompetencijų sąrašą, galėtumėte lengviau pasirinkti mokymosi

(studijų) vietą. Atskiru sąrašu išdėstykite jas nuo pačios patraukliausios (Nr. 1) iki

priimtinos (Nr. 12).

Nr. Mokymosi (studijų)

galimybė

(Kur? Kokia

programa?)

Įgyjamos kompetencijos Kas įdomu?

1.

2.

...

11.

12.

86

Štai ir turite du svarbius alternatyvų sąrašus, kuriuos naudosite priimdami

karjeros sprendimus.

PAGALVOKITE

Kokias pirmojo ir antrojo šios knygos skyrių užduotis pasitelkėte,

sudarydami Jums tinkamų profesijų sąrašą? Kaip lengvai Jums

sekėsi pagrįsti savo pasirinkimus?

Kaip susijusios Jūsų profesijų sąraše išvardytos profesijos?

Kaip susijusios Jūsų mokymosi (studijų) galimybių sąraše

išvardytos galimybės? Suraskite kuo daugiau bendrumų.

ĮSIDĖMĖKITE

Profesijų sąrašas reikalingas priimant vieną iš svarbiausių karjeros

sprendimų – sprendimą dėl profesijos.

Kompetencijų ir mokymosi (studijų) galimybių sąrašai reikalingi

apsisprendžiant dėl mokymosi (studijų) programos.

Profesijų, kompetencijų ir mokymosi (studijų) galimybių sąrašus

reikia nuolat peržvelgti ir atnaujinti, nes bėgant laikui keičiasi tiek

Jūsų supratimas apie save ir darbo pasaulį, tiek mokymo (studijų)

programų pasiūla.



87

III. MANO KARJEROS PLANAS


Atskleisite asmeninę

ateities viziją

Išmoksite priimti

sprendimus, taikydami

įvairias sprendimų

priėmimo technikas

Suprasite, kuo

ypatingas karjeros

sprendimas Įvertinsite palankias ir trukdančias

jėgas siekiant karjeros tikslų

Įvardysite savo gyvenimo ir

karjeros tikslus

Susipažinsite su

skirtingais sprendimų

priėmimo modeliais

Nustatysite galimus sunkumus

priimant karjeros sprendimus ir

tų sunkumų įveikimo būdus

Susikursite savo karjeros

planą

Išmoksite planuoti laiką ir

kitus išteklius

88

19. ASMENINĖ ATEITIES VIZIJA

Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė – visur.

Albertas Einšteinas

Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą

daro įdomų.

Paulas Koelas

Jeigu Jūs galite apie tai svajoti, tai Jūs galite tai

padaryti.

Voltas Disnėjus

NETRUKUS

Sužinosite, kodėl naudinga svajoti.

Pagalvosite apie ateitį ir nupiešite savo ateities viziją.

Apmąstysite, kaip ateities vizija dera su Jūsų asmenybės savybėmis.

Taip, kaip tolimiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio, karjeros kelias

prasideda nuo Jūsų svajonių ir ateities vizijos įvardijimo. Svajodamas žmogus yra pats

natūraliausias, nes neįmanoma svajoti apie tai, ko iš tiesų nenori, kas yra nepriimtina (kitaip

svajonė tampa nebe svajone, o verčiau panašėja į sunkų sapną).

Vizija tarptautinių žodžių žodyne (2005) [lot. visus] apibrėžiama kaip

menamas vaizdas, regėjimas, fantazijos sukurtas paveikslas, ko nors įsivaizdavimas

(vaizdinys) ar svajonė. Ateities vizija yra lyg gidas, padedantis nustatyti karjeros ir

gyvenimo tikslus, tobulėjimo kryptį. Ji turi būti aiški, orientuota į tobulybę, tačiau

įgyvendinama, stabili, kartu leidžianti būti lanksčiam, įkvepianti ir motyvuojanti judėti

pirmyn, įveikti iškylančius sunkumus.

Trisdešimt ketvirta užduotis

MANO ATEITIES VIZIJA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją adekvačiai

kelti karjeros ir gyvenimo tikslus.

Patogiai įsitaisykite, paimkite popieriaus lapą ir rašiklį. Atsipalaiduokite ir

leiskite savo minčiai skrieti toli. Pasinerkite į svajonę. Sekite pasakojimą ir atsakykite į

klausimus taip, kaip Jums norisi. Nebijokite būti atviri – jei nenorėsite, niekas daugiau,

išskyrus Jus pačius, neskaitys užrašytų minčių. Taigi pradedame.

http://www.kabutes.lt/autorius/albertas_einsteinas/61

http://www.kabutes.lt/autorius/paulo_coelho/423

http://www.kabutes.lt/autorius/voltas_disnejus/361




89

Įsivaizduokite, kaip šiandien vakare atsigulate į savo lovą ir užsnūstate. Jus

pažadina ryto saulės spinduliai. Atmerkiate akis... Kažkas kitaip... Pažiūrite į ant sienos

kabantį kalendorių. Jis kažkoks keistas, nes rodo 15 metų daugiau nei vakar... Pažvelgiate į

veidrodį. Hm... Prieš Jus – suaugusio trisdešimtmečio atvaizdas... Pagaliau suvokiate, kad

tai Jūs po penkiolikos metų. Apsidairykite aplinkui. Viską užrašykite.

Kokioje lovoje Jūs nubudote? Koks tai kambarys? Kas miega su Jumis? Gal

kitame kambaryje miega vaikai? Kiek jų?

Kur Jūs gyvenate? Koks tai namas? Jei gyvenate bute, kelintame jis aukšte?

Kiek kambarių? Ką matote pro savo kambario langą?

Kokiame mieste Jūs gyvenate? Gal tai visai ne miestas, o mažas miestelis?

Gal tai net ne miestelis, o vienkiemis gamtos prieglobstyje? Gal tai egzotiška vietelė prie

alsuojančio vandenyno? O gal palapinė karo zonoje?

Kokioje šalyje Jūs gyvenate? Kokie šios šalies žmonės? Kokia kalba Jūs

kalbate? Kaip jaučiatės, atvėrę langą ir įkvėpę tos šalies rytmečio oro?

Kaip pradedate savo darbo dieną? Lėtai geriate kavą, mėgaudamiesi ryto

garsais? O gal lekiate pabėgioti į parką? Gal niekur neskubate ir ketinate voliotis lovoje iki

pietų? Ar galite sau tai leisti? Bet gal visai nenorite? Papasakokite viską kuo detaliau...

Šiandien ketvirtadienis. Išsiruošiate į darbą. Kaip į jį keliausite? Dviračiu?

Pėsčiomis? Prabangiu automobiliu (gal matote, kokios jis markės ir kokios spalvos)? O gal

Jums nereikia eiti į darbą, nes dirbate namuose?

Ką vilkėsite darbe? Gal dalykinį kostiumėlį (kostiumą)? Gal džinsus ir

marškinėlius? Gal kokį ypatingą drabužį ar uniformą? Pasistenkite tai pamatyti ir kuo

tiksliau aprašyti.

Kokios Jūsų darbo valandos? Nuo 8 iki 17 val.? O gal jos neapibrėžtos, nes

dirbate tiek, kiek galite, ir tada, kai tik galite?

Kokioje aplinkoje Jūs dirbate? Gal tai biuras? Gal parkas? Gal didelė įmonė?

Gal ta aplinka – tai Jūsų namai?

Ką Jūs dirbate? Bendraujate su žmonėmis? Tvarkote dokumentus? Kažką

kuriate? Papasakokite kuo detaliau.

Atėjo pietų metas. Kur Jūs pietaujate? Su kuo? Ką valgote? Kaip atsiskaitote

už pietus? O gal Jūsų pietūs – puodelis kavos prie kompiuterio monitoriaus?..

Vakare grįžtate namo (jei buvote išėjęs). Ką veikiate? Su kuo ir kaip leidžiate

laiką? Kaip jaučiatės?

90

Prieš miegą prisėdate prie kompiuterio ir pasitikrinate savo banko sąskaitą.

Kiek joje yra pinigų? O gal neturite nei kompiuterio, nei banko sąskaitos? Gal pinigai Jums

rūpi mažiausiai, nes gyvenate savo natūriniame ūkyje ir nieko nestokojate?

Atsigulę į lovą pasvajojate apie artėjančias atostogas. Kur ir su kuo keliausite?

O gal kaip nors kitaip ilsėsitės? Ką malonaus veiksite? Kokiam hobiui skirsite savo laiką?..

Su tokiomis šviesiomis mintimis užsnūstate ir įmingate. Jus pažadina

rytmetiniai spinduliai... Ak, labas rytas! Laikas į mokyklą. Sveiki sugrįžę iš ateities į pačią

gražiausią šiandieną

……………………………………………………………………………………………….


Ką netikėto apie Jus Jums atskleidė šis svajojimo pratimas?

Kaip Jūsų ateities vizija dera su anksčiau įvardytomis vertybėmis ir karjeros „inkarais“?

Asmeninė ateities vizija – žvilgsnis į vieną ateities dieną ar gyvenimo

laikotarpį. Joje matote visas savo gyvenimo sritis, karjera – tik viena iš jų. Asmeninės

ateities vizijos analizė padeda įvardyti gyvenimo tikslus (jiems skirta kita šios knygos

tema). Nustatyti karjeros tikslus padeda karjeros vizija, suvokiama kaip žmogaus

vaizdiniai ir svajonės apie savo karjeros kelią, kaip nuolatinį asmenybės tobulėjimo ir

saviraiškos būdą. Karjeros vizijos turėjimas – tai vienas iš svarbiausių karjeros sėkmę

sąlygojančių veiksnių, suteikiančių galimybę maksimaliai susikoncentruoti į tas veiklas,

kurios susijusios su turimos vizijos įgyvendinimu.

Trisdešimt penkta užduotis

MANO KARJEROS KELIO VIZIJA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją adekvačiai

kelti karjeros ir gyvenimo tikslus ir sukursite savo karjeros kelio viziją.

Prisiminkite, kaip lengvai ir laisvai vaikystėje fantazuodavote, kuo būsite, ką

veiksite, kaip gyvensite. Leiskite sau dabar taip pat lengvai ir laisvai nupiešti savo karjeros

kelią. Įvardykite, kur svajojate mokytis, tobulintis, kuo ir kur trokštate dirbti, ko pasiekti

skirtingais savo gyvenimo etapais. Galite savo svajones užrašyti, nupiešti „laiko linijoje“

arba išdėstyti lentelėje. Toliau pateikiamas pavyzdys.

Mano metai Mano darbo ir mokymosi veiklos, pasiekimai

16–19 Mokausi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, įgyju

automobilių mechaniko specialybę (gaunu automobilių mechaniko

diplomą ir brandos atestatą).



91

19–24 Dirbu pagal specialybę autocentre „ABC“. Neakivaizdžiai studijuoju

Vilniaus Gedimino technikos universitete. Po 5 studijų metų gaunu

transporto inžinerijos bakalauro laipsnį.

24–30 Dirbu autocentro direktoriaus pavaduotoju. Kaupiu darbinę patirtį ir

finansinį kapitalą. Nuolat domiuosi informacija apie automobilių

remonto verslą.

30–32 Įsteigiu nuosavą automobilių remonto įmonę.

32–40 Labai daug dirbu ir nuolat investuoju į savo verslo plėtrą. Dažnai

važiuoju į užsienį kelti profesinės kvalifikacijos.

40–55 Mano verslas klesti. Daugiau darbų ir valdžios deleguoju kitiems, pats

daug keliauju (kasmet pažįstu mažiausiai po dvi tolimas šalis).

55... Savo klestinčio verslo reikalus perduodu vyriausiajam sūnui, pats

įsikuriu nedideliame name prie jūros ir mėgaujuosi gyvenimu.

Pasidalykite savo karjeros svajonėmis su suaugusiu žmogumi, kuriuo

pasitikite. Ką jis mano apie tokį karjeros kelią? Ar Jūsų karjeros vizija pakankamai aiški?

Ar ji įkvepia ir motyvuoja Jus veikti, judėti pirmyn?

PAGALVOKITE

Kodėl svarbu turėti savo karjeros viziją?

Kaip ateities vizija susijusi su karjeros tikslais ir sprendimais?

Kaip ateities vizija susijusi su esamais ir būsimais socialiniais

vaidmenimis?

ĮSIDĖMĖKITE

Svajoti labai naudinga, nes svajonės pagerina nuotaiką ir padeda

nustatyti karjeros bei gyvenimo tikslus, parodo tobulėjimo kryptį.



92

20. MANO GYVENIMO IR KARJEROS TIKSLAI

Savo tikslu pasirinkime aukščiausiąjį gėrį, prie

kurio veržtumės, į kurį žvelgtume atlikdami

kiekvieną darbą – kaip jūrininkai, nusistatantys

kryptį pagal kokią nors žvaigždę. Gyvenimas be

tikslo yra klaidžiojimas.

Seneka

NETRUKUS

Suprasite, kaip iš ateities vizijos gimsta gyvenimo ir karjeros tikslai.

Sužinosite, kaip formuluoti tikslus.

Įvardysite savo karjeros tikslus ir įvertinsite, kaip jie dera su

gyvenimo tikslais.

Jei gyvenimą įsivaizduotumėte kaip kelionę, tikslas toje vizijoje būtų tarsi

kelrodė žvaigždė, padedanti nenuklysti nuo kelio ir iš taško A patogiausia trajektorija judėti

į siekiamą tašką B. Lietuvių kalbos žodyne tikslas apibrėžiamas kaip norimas pasiekti

dalykas.

Gyvenimą sudaro daug sričių, kurios veikia kartu. Jų darna užtikrina mūsų

gyvenimo kokybę. Tik tuomet, kai skirtingų gyvenimo sričių tikslai dera tarpusavyje, jų

siekiant patiriama mažiau vidinių prieštaravimų, daugiau pilnatvės ir gyvenimo harmonijos.

Pavyzdžiui, karjeros, kaip vienos iš gyvenimo sričių, tikslas turi neužgožti kitų sričių –

asmeninio tobulėjimo, šeimos, sveikatos, laisvalaikio ir kt. – tikslų ir jiems neprieštarauti.

Karjeros tikslas yra tai, ko norite pasiekti karjeros srityje. Tikslas

formuluojamas vienu sakiniu, jis turi būti konkretus, pamatuojamas, realus, prasmingas bei

pasiekiamas per ribotą laiką.

Tikslai yra tolimi ir artimi. Tolimi – tie, kuriems pasiekti prireiks 10 ir

daugiau metų. Artimi tikslai pasiekiami greičiau, juos laiko perspektyvoje matome tarsi „iš

arčiau“, todėl jie yra ryškesni, dar aiškiau ir konkrečiau įvardijami.

Kaip atpažinti ir įvardyti savo gyvenimo ir karjeros tikslus? Tai padaryti

galima įvairiais būdais. Vienas iš jų – ateities vizijos projekcija į pagrindines gyvenimo

sritis.


93

Trisdešimt šešta užduotis

MANO GYVENIMO TIKSLAI

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją kelti karjeros

ir gyvenimo tikslus .

Įvardykite penkias (ar daugiau) Jums svarbias gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, tai

gali būti karjera, šeima, draugai, pinigai, sveikata, laisvalaikis, namai ir kt. Surašykite Jūsų

pasirinktas sritis pirmajame lentelės stulpelyje. Antrajame stulpelyje trumpai įvardykite,

kokia dabar yra situacija šiose srityse. Pavyzdžiui, kalbant apie karjerą, dabartinė realybė

gali būti apibūdinta taip: ,,mokausi dešimtoje klasėje, mano pažymių vidurkis – 9,8“;

,,rašau straipsnius jaunimo žurnalui, lankau jaunųjų lyderių mokyklą“. Tada sugrįžkite prie

savo ateities vizijos ir pabandykite joje įžvelgti, kaip turėtų atrodyti Jums svarbios

gyvenimo sritys ateityje (po 15 metų). Trumpai aprašykite jas paskutiniajame lentelės

stulpelyje. Pavyzdžiui, ateities vizija gali būti apibūdinta taip: ,,esu gyvenimo būdo žurnalo

vyresnioji redaktorė“; ,,kasdien dirbu nuo 8 iki 17 val. redakcijos biure, vadovauju

dideliam žurnalistų būriui“. Stulpelyje „Ką turiu daryti?“ reikia surašyti žingsnius,

vedančius ateities vizijos įgyvendinimo link. Pavyzdžiui, jau minėtam atvejui tiktų tokie

žingsniai: ,,baigti mokyklą kuo geresniais pažymiais (vidurkis – ne žemesnis nei 9)“;

,,išlaikyti egzaminus“; ,,įstoti į Vilniaus universitetą, žurnalistikos studijų programą“;

,,mokantis universitete gauti darbą žurnale „Panelė“; ,,baigus universitetą dvejus metus

stažuotis užsienyje žurnalų leidybos srityje“ ir t. t.).

Gyvenimo sritis Dabartinė realybė Ką turiu daryti? Ateities vizija

Karjera

Šeima

Draugai

Sveikata

Laisvalaikis

Namai

......

Jei skyrėte laiko ir dėmesio kiekvienai gyvenimo sričiai apmąstyti ir

žingsniams, kuriuos reikia žengti siekiant tobulos ateities vizijos, numatyti, prieš Jūsų akis

– detali judėjimo sėkmės link instrukcija.

O dabar aiškiai įvardysime artimus ir tolimus tikslus. Kaip tai padaryti? Kaip

jau minėta, tikslus reikia formuluoti taip, kad jie būtų:



94

Konkretūs. Svarbu kuo tiksliau pasakyti, koks turi būti rezultatas. Pavyzdžiui,

formuluotė „pradėti sportuoti“ yra bendro pobūdžio, o formuluotė „2 kartus per

savaitę po 40 minučių plaukioti baseine“ yra labai konkreti.

Pamatuojami. Kaip suprasite, kad jau pasiekėte tikslą? Reikia aiškiai įvardyti rezultatą,

kuris rodys, jog tikslas pasiektas. Pavyzdžiui, tikslas „tapti turtingam“ yra sunkiai

pamatuojamas, tačiau formuluotė „per penkerius metus sąskaitoje sukaupti 100 000

litų“ – jau pakankamai aiški ir pamatuojama. Tikslas turi būti suformuluotas taip, kad

bet kuriuo momentu galėtumėte pasakyti, kiek pažengėte siekiamo tikslo link.

Realūs. Formuluojant tikslą būtina įvertinti savo galimybes ir visas aplinkybes.

Pavyzdžiui, tikslas „per savaitę tapti milijonieriumi“ yra nerealus (na, nebent turite

kažkokį stebuklingą planą). Tačiau tikslas „baigus studijas įkurti įmonę, kurios pelnas

per dešimt metų sieks milijoną litų per metus“ galbūt ir visai įgyvendinamas. Kiekvieno

žmogaus galimybės yra skirtingos, todėl tik nuo jo priklauso, ką jis laiko pasiekiama, o

ką – ne.

Prasmingi. Tikslas turi būti svarbus ir įkvepiantis veikti. Jis turi būti susijęs su

gyvenimo prasmės suvokimu. Tikslo pasiekimas turėtų būti judesys į priekį.

Pavyzdžiui, tikslas „dirbti prekybos centro kasininku 10 valandų per dieną“ yra mažai

prasmingas, tačiau „užsidirbti pinigų studijoms, dirbant prekybos centre 10 valandų per

dieną“ skamba prasmingiau.

Pasiekiami per ribotą laiką. Būtina numatyti realų laiko limitą tikslui pasiekti.

Pavyzdžiui, tikslas „kada nors įgyti vadybos bakalauro laipsnį“ yra neaiškus,

skatinantis atidėlioti. Formuluotė „per artimiausius penkerius metus įgyti vadybos

bakalauro laipsnį“ nubrėžia aiškias laiko ribas ir skatina veikti.

Trisdešimt septinta užduotis

MANO TOLIMI IR ARTIMI TIKSLAI


ir gyvenimo tikslus.

Suformuluokite tolimus (kuriems įgyvendinti skiriate daugiau nei dešimt

metų) kiekvienos savo gyvenimo srities tikslus.

Pavyzdžiui:

Karjera: Po 10 metų vadovauti savo įkurtiems privačių fondų remiamiems vaikų namams.

Šeima: Sukurti meile ir kitomis krikščioniškomis vertybėmis grįstą šeimą.

Draugai: Suburti artimų draugų klubą, kuris bent vieną kartą per mėnesį rinktųsi mano

namuose.



95

Laisvalaikis: Per artimiausius 10 metų autostopu apkeliauti visas Europos valstybes.

Namai: Per artimiausius 10 metų įsigyti nuosavą būstą (namą arba namo dalį prie gimtojo

miesto).

Artimi tikslai yra dar aiškesni ir konkretesni nei tolimi. Juos pasieksite per 3–

5 metus. Tai žingsniai, vedantys tolimų tikslų link. Žiūrėdami į 44 užduoties lentelės

stulpelį „Ką turiu padaryti?“, suformuluokite savo karjeros tikslus artimiausiems 3 metams,

aiškiai nurodydami terminą, iki kada juos turite pasiekti. Pavyzdžiui: „per artimiausius

trejus metus (iki 2015 metų rugsėjo 1 d.) įstoti į universitetą studijuoti medicinos“; „per

artimiausius dvejus metus (data) įgyti virėjo specialybę“; „per artimiausius ketverius

metus (data) įgyti staliaus kvalifikaciją ir gauti darbą pagal specialybę medžio apdirbimo

įmonėje“.

Kadangi karjeros tikslai neatsiejami nuo kitų svarbių gyvenimo sričių tikslų,

juos būtina derinti tarpusavyje, ypač paskirstant laiką ir kitus išteklius. Kad galėtumėte

pasitikrinti, ar tikslai dera tarpusavyje, žvelgdami į 45 užduoties lentelę, suformuluokite

artimus tikslus kitoms gyvenimo sritims.

PAGALVOKITE

Kaip Jūsų skirtingų gyvenimo sričių vizijos dera tarpusavyje?

Kurios gyvenimo srities vizijos siekis, Jūsų nuomone, pareikalaus

mažiausiai pastangų?

Kuriai gyvenimo sričiai skirsite daugiausiai dėmesio ir jėgų?

Kodėl? Kaip tai susiję su Jūsų vertybėmis?

Ar Jūsų tikslai yra konkretūs, pamatuojami, realūs, prasmingi ir

pasiekiami per ribotą laiką?

Ar Jūsų tikslai dera tarpusavyje ir vienas kitam neprieštarauja? Kas

gali pakoreguoti Jūsų tolimus tikslus? Ar Jūs tikrai, iš visos širdies,

norite juos pasiekti?

Kuriems tikslams pasiekti užtenka ryžto, valios ir atkaklaus darbo?

Kurių tikslų įgyvendinimą veikia kiti, mūsų mažai lemiami,

veiksniai?

Pasikalbėkite apie karjeros ir gyvenimo tikslus su savo artimais

suaugusiais žmonėmis (tėvais, seneliais, giminaičiais ar kaimynais).

Kaip jiems pavyko pasiekti savo tikslus? Ar jie buvo juos aiškiai

įsivardiję?

Ar Jūsų artimi tikslai neprieštarauja vieni kitiems? Ar jie yra realūs?



96

Paprašykite, kad juos įvertintų gerai Jus pažįstantis artimas suaugęs

žmogus. Gal jo patarimai bus verti Jūsų dėmesio?

ĮSIDĖMĖKITE

Tikslai yra tolimi ir artimi. Tolimiems tikslams įgyvendinti skiriama

daugiau nei 10 metų. Artimi tikslai pasiekiami per 3–5 metus.

Tikslas formuluojamas vienu sakiniu, jis turi būti konkretus,

pamatuojamas, realus, prasmingas bei pasiekiamas per ribotą laiką.

21. PALANKIOS IR TRUKDANČIOS JĖGOS, SIEKIANT

KARJEROS TIKSLŲ Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta

padeda tau įgyvendinti šį troškimą.

Paulas Koelas

NETRUKUS

Sužinosite, į ką būtina atsižvelgti siekiant karjeros tikslų.

Įvertinsite savo stiprybes, silpnybes ir išorines aplinkybes kelyje

karjeros tikslo link.

Pagalvosite, kaip panaudoti savo stiprybes ir aplinkos teikiamas

galimybes potencialiems sunkumams įveikti.

Apsispręsti, kuria kryptimi eiti, ir aiškiai įsivardyti karjeros tikslą – tai didelis

darbas. Belieka veikti. Tačiau, kaip ir kiekvienoje kelionėje, karjeros kelyje veikia

padedančios ir trukdančios jėgos. Kur jos? Mumyse pačiuose ir mus supančioje aplinkoje.

Be abejo, Jūsų pasiryžimas siekti yra svarbiausia. Tačiau ne mažiau svarbu yra objektyviai

įvertinti save ir esamą situaciją, kad galėtumėte numatyti iškilsiančias kliūtis ir jų įveikimo

būdus.

Trisdešimt aštunta užduotis

KARJEROS PASIRINKIMO SSGG ANALIZĖ


ir gyvenimo tikslus.

Aiškiai įvardykite savo karjeros pasirinkimą. Pavyzdžiui: „Studijuoti aktorinį

meistriškumą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje“.

Įvertinkite šį pasirinkimą, taikydami „Stiprybių, silpnybių, galimybių ir

grėsmių“ (SSGG) analizės metodą. Kaip tai daroma? A4 formato lapą padalykite į 4 dalis.




97

Vienoje dalyje (ji vadinasi „Stiprybės“) surašykite visas savo savybes ir pasiekimus, kurie

padės siekti užsibrėžto tikslo. Kitoje dalyje (ji vadinasi „Silpnybės“) sąžiningai surašykite

tas savo savybes bei trūkumus, kurie trukdys siekti tikslo. Tai gali būti ir gana sunkiai

pakeičiami charakterio būdai, ir gebėjimai, kurių neturite, bet lengvai galite įgyti.

„Stiprybės“ ir „Silpnybės“ yra atidus žvilgsnis į save, savo vidinius resursus.

Tačiau aplinka ir susiklosčiusi situacija yra ne mažiau svarbus veiksnys siekiant karjeros

tikslo. Dalyje „Galimybės“ išdėstykite palankias aplinkybes, t. y. visas išorines sąlygas,

kurios palengvins kelionę tikslo link. Kitoje dalyje (ji vadinasi „Grėsmės“) įvardykite su

karjeros tikslo siekimu susijusius sunkumus ir galimą riziką. 12 pav. pateikiamas SSGG

analizės, kurią atliko aktorinį meistriškumą ketinanti studijuoti mokinė, pavyzdys:

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

Esu gabi muzikai, gerai dainuoju, groju

gitara (baigiau muzikos mokyklą, vokalo

pamokas).

Scena – mano gyvenimas: vaidinu

dramos studijos spektakliuose, dalyvauju

dainuojamosios poezijos renginiuose

savo mokykloje.

Turiu reikiamus fizinius duomenis: esu

sportiška, ryškių veido bruožų.

Gerai mokausi: pažymių vidurkis – 8,5.

Nemoku kovoti už save, dėl to dažnai

pasitraukiu į šešėlį, nusileidžiu.

Nepažįstu didelio miesto ir didelio

teatro. Gal ten viskas kitaip nei mūsų

miestelyje?

Esu gana nepastovi: šiandien svajoju

apie aktorystę, bet gal po metų labiau

norėsiu kažko kito?

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

Mano šeima mane palaiko ir padės

materialiai (išlaikys, kol studijuosiu).

Konkursas į šią studijų programą – 10 į

1 vietą. Maža tikimybė patekti.

Jei nepavyktų įstoti, būčiau

nepasiruošusi studijuoti kitur.

Neturiu Vilniuje giminių nei draugų,

mano miestelis – už 300 km.

Turiu artimą draugą, kuris studijuos

Klaipėdoje. Grėsmė mūsų ryšiui.

Aktorinio meistriškumo studijos labai

intensyvios, neliks laiko papildomiems

darbams.

Neaiškios jaunų aktorių įsidarbinimo

perspektyvos.

12 pav. SSGG analizės pavyzdys.

SSGG analizei skirkite pakankamai laiko, neskubėkite. Paklauskite, ką apie

galimybes ir grėsmes, susijusias su Jūsų pasirinkimu, mano tėvai, draugai, mokytojai.

Atsižvelkite ir į jų nuomonę.

98

PAGALVOKITE

Kaip įveikti arba sumažinti savo silpnybes?

Kaip efektyviai pasinaudoti galimybėmis?

Kaip, jei įmanoma, įveikti grėsmes?

Kur dar galima pritaikyti SSGG analizės metodą?

ĮSIDĖMĖKITE

Siekiant karjeros tikslų svarbu įvertinti savo stiprybes ir silpnybes

bei aplinkos teikiamas galimybes ir potencialias grėsmes.

Jei stiprybės lenkia silpnybes, o galimybių daugiau nei grėsmių,

kelias karjeros tikslo link neturėtų būti labai sunkus. Jei silpnybės

vyrauja, o grėsmių daugiau nei galimybių, verta dar kartą pagalvoti,

ar tai tikrai tas kelias, ar užteks jėgų to tikslo siekti.

22. KARJEROS SPRENDIMAI Karžygys prijoja kryžkelę. Prie jos akmuo su

užrašu: ,,Į kairę suksi – galvos neteksi, į dešinę

suksi – žirgo neteksi, tiesiai josi – daug vargo

patirsi“. Galvoja karžygys, ką daryti...

Lietuvių liaudies pasaka

NETRUKUS

Pamąstysite, kas yra sprendimas.

Suprasite sprendimų įvairovę ir skirtingą jų reikšmę.

Sužinosite, koks yra karjeros sprendimų priėmimo procesas.

Pamatinė žmogaus vertybė – laisvė, o vienas iš laisvės požymių – galimybė

riktis, spręsti pačiam. Kaskart, galėdami riktis iš keleto alternatyvų, patiriame malonų

jaudulį, kad esame laisvi. Tačiau laisvė rinktis susijusi ir su atsakomybe už priimtus

sprendimus, su nerimu dėl sprendimų teisingumo. Todėl kartais net gali atrodyti, kad

lengviau atsisakyti rinkimosi laisvės, nei spręsti ir atsakyti už sprendimus. Nutinka, kad

pasvajojame apie atskleistą gyvenimo scenarijų, kuriame viskas nuspręsta ir aišku; kartais

primygtinai prašome, kad kas nors kitas pasakytų, kaip elgtis. Tačiau atsisakę spręsti patys

netapsime tikraisiais savo gyvenimo kelio kūrėjais. Kad tokie taptume, turime išmokti

priimti sprendimus.




99

13 pav. Kasdien priimame daugybę sprendimų.

Sprendimas – tai pasirinkimas iš dviejų ar daugiau alternatyvų, variantų.

Sprendimus priimame nuolat: vos nubudę mes jau sprendžiame, keltis, ar dar minutėlę

pamiegoti; sėdę pusryčiauti sprendžiame, ką valgyti, o gal išvis nevalgyti, ir t. t. (žr. 13

pav.). Kai kuriuos sprendimus priimame automatiškai, net nesvarstydami ir nefiksuodami,

negalvodami: štai dabar priimu sprendimą. O kiti – svarbesni, ilgalaikes pasekmes turintys,

sprendimai sukelia nerimą, kuris sumažėja tik apsisprendus.

Siekdami aiškiau suprasti savo sprendimų įvairovę ir skirtingą jų reikšmę,

atlikite užduotį.

Trisdešimt devinta užduotis

ŠIANDIENA, PRAEITIS, ATEITIS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo refleksijos ir sprendimų

priėmimo gebėjimus.

Peržvelkite į savo dieną (prisiminkite, ką veikėte, ką galvojote) nuo

nubudimo momento iki šios akimirkos ir užrašykite visus šiandien priimtus sprendimus.

Kuriuos sprendimus priėmėte net nesusimąstę, automatiškai? Kurie šiandien Jūsų priimti

sprendimai gali turėti įtakos tolesniam Jūsų gyvenimo keliui?

Peržvelkite savo gyvenimą nuo gimimo iki dabarties ir užrašykite penkis,

Jūsų nuomone, svarbiausius sprendimus. Kuriais iš jų esate patenkinti? Kodėl? Kurie iš

priimtų sprendimų dabar atrodo netikę? Kaip kitaip dabar pasirinktumėte?

Pažvelkite į savo ateitį ir pagalvokite, kokius svarbius sprendimus Jums dar

teks priimti. Sudarykite penkių svarbiausių Jūsų laukiančių sprendimų sąrašą. Kaip Jūsų

Kur eiti po pamokų?

Ar nevalgyti

mėsos?

Kokius batus

apsiauti?

Ką pasakyti

auklėtojai apie

vakarykštį įvykį?

Kokį būrelį

lankyti?

Ar mesti lengvosios

atletikos treniruotes?

Iš kur gauti pinigų

kinui?

Ar draugauti su Monika?

Kur paslėpti dienoraštį, kad

sesė nerastų?



100

išvardyti svarbiausi gyvenimo sprendimai susiję tarpusavyje? Ar tarp svarbių sprendimų

yra svarbesnių ir visų svarbiausių?

Visas mūsų gyvenimas – grandinė įvairios svarbos sprendimų. Tarp jų yra ir

itin svarbių, tokių, kurie turi ilgalaikių pasekmių ir stipriai paveikia visas gyvenimo sritis, –

tai karjeros sprendimai. (Pavyzdžiui, tai, kokią mokymosi įstaigą, specialybę ir darbo vietą

pasirinksite, gali lemti miestą ar net šalį, kurioje gyvensite, draugų ratą ir galbūt šeimyninio

gyvenimo perspektyvas.)

Būtina suprasti, kad karjeros sprendimus tenka priimti nuolat, kad,

apsisprendus dėl vieno karjeros žingsnio (pavyzdžiui, tolesnių studijų srities), sprendimo

teisingumą reikia vis iš naujo tikrinti, o priėjus kitą karjeros kelio etapą – priimti naują

sprendimą. Karjeros sprendimų procesą iliustruoja penkių etapų modelis (D. Kroziris,

2001) (žr. 14 pav.). Panagrinėkime jį detaliau.

14 pav. Karjeros sprendimo priėmimo procesas: penkių etapų modelis.

Pirmasis etapas. Sprendimo priėmimo taškas

Sprendimo priėmimo taškas pasiekiamas, kai žmogus jaučiasi pasirengęs arba

jau privalo priimti karjeros sprendimą. Pavyzdžiui, jau dešimtoje klasėje mokinys turi

apsispręsti, kokius dalykus rinktis, kokius egzaminus laikyti ir t. t. Mokyklos absolventai

privalo nuspręsti, ką veikti toliau. Gal stoti į aukštąją mokyklą? Gal ieškoti darbo? Gal kaip

savanorių organizacijos nariui vykti į Afriką ar kitus kraštus, kuriuose reikia savanorių

1 etapas: Sprendimo priėmimo taškas

5 etapas: Sprendimo

peržiūra

3 etapas: Alternatyvų įvertinimas

ir sprendimo

priėmimas

4 etapas:

Veikla

2 etapas:

Tyrimas

Savęs pažinimas Interesai, vertybės, gebėjimai, būdo bruožai ir kt.

Karjeros galimybių pažinimas Mokymosi programos ir profesijos

Karjeros ir gyvenimo stiliaus kriterijai Generuojamos

alternatyvos

101

pagalbos? Besidarbuodami pasirinktoje srityje, žmonės taip pat kažkada pasiekia tokią

būseną, kai esama karjeros situacija nebetenkina. Tuomet jie tampa pasirengę karjeros

sprendimui.

Žengdami pirmąjį karjeros sprendimo priėmimo žingsnį, galite jausti

smalsumą, susidomėjimą, jaudulį, koks apima keliautoją, žengiantį į neatrastą žemę. Deja,

žengiant šį žingsnį natūralu patirti ir kitokių jausmų: nerimą, bejėgiškumą, baimę suklysti.

Antrasis etapas. Tyrimas

Pirmoji dalis – Savęs pažinimas

Savęs pažinimas – sudėtingas procesas, besitęsiantis visą gyvenimą. Tačiau

pažinti save, priimant konkretų karjeros sprendimą, reiškia atpažinti ir įvardyti savo

asmenybės savybes, interesus, profesinius polinkius, vertybes. Labai svarbu, kad karjeros

sprendimas neprieštarautų gyvenimo stiliui, todėl reikia įsivardyti, apie kokį gyvenimą

(apimant visas jo sritis: šeimą, laisvalaikį, sveikatą ir kt.) svajojate. (Savęs pažinimo temas

išsamiai nagrinėjome pirmajame knygos skyriuje.)

Antroji dalis – Karjeros galimybių tyrimas

Jei sprendžiate, kur toliau mokytis, turėtumėte surinkti ir susisteminti

informaciją apie galimybes mokytis Jus dominančios srities. Jei sprendžiate, kur dirbti,

tuomet teks surinkti ir susisteminti informaciją apie Jūsų kompetenciją atitinkančias darbo

vietas. Jei sprendžiate, kur pasukti savo karjeros kelią, nes dabartinė situacija jūsų

netenkina, reikia surinkti informaciją apie visas Jus dominančias alternatyvas (kitos srities

studijas, darbo vietas ir t. t.). (Karjeros galimybių tyrimo temas išsamiai nagrinėjome

antrajame knygos skyriuje.)

Trečiasis etapas. Alternatyvų įvertinimas ir sprendimo priėmimas

Turint reikalingos informacijos apie save ir karjeros galimybes, vertinamos

visos galimos alternatyvos. Čia dera pasinaudoti Jums priimtiniausiu sprendimų priėmimo

būdu (jie bus nagrinėjami šiame skyriuje), o jei įmanoma – pritaikyti visus. Kuomet

įvertinamos alternatyvos, priimamas karjeros sprendimas. Puiku, jei yra keli priimtini

pasirinkimai. Tuomet reikia iš jų išskirti geriausią, o kitus pasilikti kaip galimus atsarginius

variantus. Pavyzdžiui, nusprendėte studijuoti mediciną, tačiau Jums visai tiktų ir

veterinarijos arba psichologijos studijos. Turėkite mintyje šiuos atsarginius variantus, nes

planuojant karjerą visuomet numatomas ir atsarginis variantas (planas B ).

Ketvirtasis etapas. Veikla

Imamasi konkrečių veiksmų karjeros sprendimui įgyvendinti. Deja, nebūna

sprendimų, neturinčių rizikos ar nežinomybės elementų. Ketvirtasis etapas skirtas

102

pasitikrinti, ar Jūsų sprendimas teisingas, patirti, ar jis atitinka Jūsų lūkesčius. Jei ne, galite

grįžti prie atsarginio varianto (numatyto plane).

Šiame etape derėtų sudaryti veiksmų planą, numatant kuo konkretesnius

tikslus ir laiko terminus, – tada galėsite įvertinti savo pažangą ir aiškiau matyti, kur

žengiate. Jūs turite numatyti galimas kliūtis ir būdus joms įveikti. Taip pat šiame etape

reikėtų sutelkti išteklius (finansinius, žmogiškuosius ir kt.) bei išorinį palaikymą – tai labai

svarbu įgyvendinant savo karjeros planą.

Penktasis etapas. Sprendimo peržiūra

Atsiminkite, kad Jūsų sprendimas nėra „akmenyje iškaltas“ nuosprendis. Jį

galima (o kartais ir būtina) keisti, jei paaiškėja, kad suklydote. Periodiškai reikia stabtelėti

ir iš naujo įvertinti, ar Jūsų priimtas sprendimas vis dar yra geriausias. Rekomenduojama tai

daryti prabėgus šešiems mėnesiams nuo to laiko, kaip pradėjote studijuoti pagal naująją

studijų programą ar dirbti naujoje darbo vietoje, kadangi per tiek laiko žmogus gauna

pakankamai naujos informacijos ir įgyja svarios patirties, leidžiančios naujai pažvelgti į

priimto sprendimo perspektyvas.

Keturiasdešimta užduotis

KARJEROS SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo gebėjimus priimti

sprendimus, komunikuoti, analizuoti ir sisteminti informaciją.

Pasikalbėkite su mama (ar kitu artimu suaugusiu žmogumi) apie jos (jo)

karjeros sprendimus. Pokalbyje pagelbės interviu klausimai:

Kada pirmą kartą turėjote rimtai apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ar darbo? Kaip tada

jautėtės?

Kas turėjo įtakos pirmajam karjeros sprendimui? Kaip manote, ar jis buvo pakankamai

pamatuotas? Ar buvo įvertintos visos galimybės? Ką dabar darytumėte kitaip?

Kaip sekėsi įgyvendinti savo sprendimą? Ar pavyko įstoti į norimą studijų programą

arba gauti norimą darbą? Gal prireikė „plano B“?

Kaip sekėsi įgyvendinti karjeros sprendimą? Gal pradėjus studijuoti ar dirbti „išlindo“

sprendimo trūkumai? Gal supratote, kad suklydote? Ką tuomet darėte?

Kada vėl iškilo poreikis apsispręsti dėl karjeros? Kiek rimtų karjeros sprendimų

galėtumėte suskaičiuoti savo gyvenimo kelyje?

Pokalbį apibendrinkite, išryškindami karjeros sprendimo priėmimo proceso

etapus.



103

PAGALVOKITE

Jau dabar Jūs esate savo karjeros kelio (nes mokymasis – taip pat

karjera) pradžioje ir turite priimti pirmuosius karjeros sprendimus.

Įvardykite, kokius karjeros sprendimus jau priėmėte ir kokie

svarbūs karjeros sprendimai dar laukia Jūsų artimiausiu metu?

Pasikalbėkite su artimais suaugusiais žmonėmis apie jų gyvenimo

sprendimus. Kuriuos jie vertina blogai ir norėtų, „atsukę laiko ratą“,

pakeisti? Kodėl jie iki šiol to nepadarė?

ĮSIDĖMĖKITE

Sprendimas – tai pasirinkimas iš dviejų ar daugiau alternatyvų,

variantų. Sprendimus priimame nuolat, tik ne visi jie vienodai

svarbūs.

Karjeros sprendimai – tai ne momentas, o ištisas procesas,

apimantis penkis etapus: sprendimo priėmimo taško pasiekimą,

savęs ir karjeros galimybių tyrimą, alternatyvų įvertinimą bei

apsisprendimą, veiklą ir sprendimo peržiūrą.

23. SPRENDIMO PRIĖMIMO MODELIAI Esti vienintelis būdas išspręsti problemą: su ja

susigrumti.

Bruno Ferero

NETRUKUS

Sužinosite, kokie yra sprendimo priėmimo modeliai.

Nustatysite, koks sprendimo priėmimo modelis tinkamiausias Jums

priimant karjeros sprendimus.

Pagalvosite, koks sprendimo priėmimo modelis geriausiai tinka

renkantis profesiją.

Spręsti karjeros klausimus, pasirinkti iš dviejų ar daugiau alternatyvų galima

įvairiai: vadovaujantis protu ar nuojauta, kreipiant dėmesį tik į savo paties norus arba

pasiduodant kitų žmonių įtakai. Galima skubėti apsispręsti arba kaip tik vilkinti patį

sprendimo momentą iki paskutinės minutės.

Pagal žmogaus elgseną sprendimo metu išskiriami trys sprendimo priėmimo

modeliai: racionalusis, intuityvusis ir priklausomas.

Racionalusis sprendimo priėmimo modelis ypatingas tuo, kad apsispręsdamas

žmogus remiasi protu ir logika. (Žodis „racionalus“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio

rationalis, kuris reiškia „protingas, pagrįstas, apgalvotas, tikslingas, aiškiai suvokimas ir

išreiškiamas“.) Sprendimą priimantis žmogus surenka visą reikalingą informaciją, įvertina




104

sprendimo priėmimo aplinkybes ir galimas pasekmes, nusistato aiškius sprendimo kriterijus

ir, taikydamas racionalaus sprendimo metodus, apsisprendžia. Racionaliai apsisprendęs

žmogus prisiima atsakomybę už sprendimo teisingumą ir galimus jo padarinius. (Emocijos

niekur nedingsta, egzistencinis nerimas išlieka, jis tik nutildomas sveiko proto

argumentais.)

Intuityvusis sprendimo priėmimo modelis grįstas labiau jausmais, fantazijomis,

įsivaizdavimais, tiesiog „žinojimu“, nei racionalia situacijos analize ir apskaičiavimais. Tai

nereiškia, kad intuityviai priimant sprendimus išvis užsimerkiama ir nepaisoma galimų

alternatyvų privalumų bei trūkumų. Intuityvaus sprendimo atveju logiškus samprotavimus

užgožia emocijos, dažnai būna sunku argumentuoti savo sprendimą, tačiau žmogus visu

savimi jaučia: tai jo kelias, taip yra teisinga. Intuityviai sprendimas dažnai priimamas ilgai

nesvarstant, spontaniškai.

Priklausomas sprendimo priėmimo modelis ypatingas tuo, kad žmogus neprisiima

atsakomybės už sprendimą. Ji perkeliama kitiems žmonėms ar atsitiktiniams įvykiams.

Turintis priimti sprendimą žmogus pasikliauja kitų jam svarbių žmonių nuomone ir jų

lūkesčiais, pats nesivargina svarstyti alternatyvas arba išgirsti savo vidinį balsą.

Priklausomu stiliumi priimto sprendimo pasekmės dažniausiai tampa pretekstu apkaltinti

kitus žmones ar aplinkybes, tačiau tik ne patį save.

Sprendimo priėmimo modelis nėra giliai įsišaknijusi asmenybės savybė. Jį lemia

konkrečios sprendimo situacijos specifika: ar pakanka informacijos, ar žmogus subrendęs

apsispręsti, ar jis yra motyvuotas sprendimui, ar yra pakankamai laiko, ar sprendimas savo

svarbumu paliečia kitus žmones, ar patiriamas spaudimas iš aplinkos ir kokio jis stiprumo.

Keturiasdešimt pirma užduotis

SPRENDIMO PRIĖMIMO MODELIAI

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją priimti


Perskaitykite jaunuolių pasakojimus ir atpažinkite, koks sprendimo priėmimo

modelis dominuoja kiekviename iš jų. Teisingi atsakymai pateikti užduoties pabaigoje.

„Kai man reikėjo nuspręsti, kur ir kokią specialybę studijuoti baigus mokyklą,

pasielgiau labai paprastai. Pirmiausia nuėjau į mokyklos karjeros centrą, atsakiau į

daugybę konsultantės klausimų, gavau man tinkamų profesijų sąrašą. Tuomet įvertinau

savo pažangumo rodiklius, preliminarius egzaminų rezultatus, profesijų perspektyvas,

galimybes įstoti į nemokamą vietą ir t. t. Pagal šiuos kriterijus įvertinau visus galimus

pasirinkimus ir atmečiau tuos, kurie menkiausiai tenkino kriterijus. Liko du variantai:

finansų vadyba ir verslo administravimas. Tada pasiėmiau didelį popieriaus lapą, prie

kiekvienos specialybės surašiau visus „už“ ir „prieš“, suskaičiavau, kur ko daugiau, ir



105

apsisprendžiau. Greitai ir neskausmingai.“ Martynas, pirmo kurso finansų vadybos

studentas.

„Nemiegu naktimis, o ir dienomis neturiu ramybės. Mane graužia klausimas: kur

studijuoti??? Dėl srities lyg ir aišku: rinksiuosi socialinius mokslus, tiksliau – psichologiją.

Mano balai aukšti, turėčiau įstoti į bet kurį universitetą. Tik kurį pasirinkti?! Klasės

draugai veržiasi į Vilnių, visos „artimos sielos“ ketina ten studijuoti... Nesvarbu ką, kad tik

Vilniuje... Tėvai pataria geriau rinktis Kauną, nes arčiau namų. O aš jaučiu, kad mano

širdis linksta prie Klaipėdos universiteto. Buvau jame per atvirų durų dienas. Nerealus

jausmas, tokia gera aura, tokie šviesūs žmonės, o ir dangus, rodos, daug aukštesnis nei

mano miestelyje... Kvėpavau ten pilna krūtine. Jaučiu, rinksiuosi Klaipėdą. Taip, tikrai

stosiu į Klaipėdos universitetą.“ Milda, dvyliktokė.

„Kodėl pasirinkau medicinos studijas? Tai buvo mano mamos nerealizuota svajonė.

Nuo pat vaikystės ji man kalbėdavo: „Aš negalėjau tapti daktare, nes tuoj po mokyklos

baigimo pagimdžiau tave, privalėjau rūpintis šeima. Dėl to tau, dukrele, sudarysiu visas

sąlygas, kad galėtum ja tapti“. Nors man labiau prie širdies menai, renginių

organizavimas, kultūros vadyba, negaliu nuvilti mamos. Studijuoti sunku ir neįdomu, bet

privalau pabaigti.“ Gabija, pirmo kurso medicinos studentė.

(Atsakymai: Martynas – racionalusis, Milda – intuityvusis, Gabija – priklausomas sprendimo priėmimo

modelis.)

PAGALVOKITE

Paprašykite savo artimų suaugusių žmonių (tėvų, galbūt draugų,

mokytojų) papasakoti, kaip jie pasirinko savo dabartinę profesiją.

Kaip jie priėmė būtent tą karjeros sprendimą?

Kuris sprendimo priėmimo modelis, Jūsų nuomone, yra geriausias,

renkantis karjeros kelią? O gal įmanoma suderinti visus sprendimo

priėmimo modelius? Pateikite pavyzdžių.

ĮSIDĖMĖKITE

Pagal žmogaus elgseną sprendimo metu išskiriami trys sprendimo

priėmimo modeliai: racionalusis, intuityvusis ir priklausomas. Nė

vienas iš jų nėra tobulas, todėl, priimant karjeros sprendimus,

geriausia derinti racionalųjį ir intuityvųjį sprendimo priėmimo

modelius.

Priklausomas sprendimo priėmimo modelis, taikomas, renkantis

karjeros kelią, rodo asmenybės nesubrendimą savarankiškai spręsti

ir prisiimti atsakomybę už savo karjerą.



106

24. SPRENDIMO PRIĖMIMO TECHNIKOS

NETRUKUS

Sužinosite, kokios yra sprendimo priėmimo technikos.

Suprasite, kaip panaudoti tinkamą sprendimo priėmimo techniką,

svarstant karjeros pasirinkimus.

Yra įvairių sprendimo priėmimo technikų, visų jų šioje knygoje apžvelgti

neįmanoma. Apsiribosime dviem paprastomis ir dažniausiai taikomomis sprendimo

priėmimo technikomis, grįstomis išsamia situacijos analize ir loginiu mąstymu.

„Už ir prieš“ sąrašas

Gana efektyvus būdas apsispręsti yra įvertinti „už ir prieš“ sąrašą. Jis puikiai

tinka paprastiems karjeros sprendimams, kai reikia pasirinkti iš dviejų alternatyvų

(pavyzdžiui, keisti mokymosi programą ar ne, sutikti su siūlomomis naujomis pareigomis

ar ne). Jei sprendimas apima daugiau alternatyvų (pavyzdžiui, kurią aukštąją mokyklą

pasirinkti, kokią specialybę rinktis ir t. t.), „už ir prieš“ sąrašo techniką taip pat galima

taikyti, tik tuomet reikia sudaryti tokį sąrašą kiekvienai alternatyvai.

Kad išmoktumėte taikyti „už ir prieš“ sąrašo techniką, atlikite užduotį.

Keturiasdešimt antra užduotis

„UŽ IR PRIEŠ“ SĄRAŠAS


karjeros sprendimą.

Visų pirma suformuluokite realų klausimą, į kurį norite rasti atsakymą.

Pavyzdžiui: ar verta vasarą dirbti ledų pardavėja? Ar pereiti mokytis į kitą mokyklą, kurioje

sustiprintas muzikinis lavinimas (su kuriuo siejate savo ateitį)? Ar, baigus profesinę

mokyklą, eiti dirbti pagal įgytą specialybę, ar siekti aukštojo išsilavinimo? Ar važiuoti

pusei metų į kitą šalį pagal moksleivių / studentų mainų programą? Ar imti paskolą

studijoms? Ar mokytis kinų kalbos?

Suformulavę klausimą, surašykite kuo daugiau argumentų „už“ ir „prieš“,

susijusių su numanomomis sprendimo pasekmėmis (žr. lentelę). Argumentus ,,už“ ir

„prieš“ reikia labai gerai apgalvoti. Būtų puiku, jei paklaustumėte kitų Jums svarbių žmonių

nuomonės ir įrašytumėte tuos jų argumentus, kuriems pritariate.

Tuomet pabandykite įvertinti kiekvieno argumento svarbumą, remdamiesi

dešimties balų sistema (1 – beveik nesvarbu, 2 – šiek tiek svarbu, 3 – svarbu, 4 – labai

svarbu, 5 – ypač svarbu). Pavyzdys pateikiamas lentelėje.




107

Ar pereiti mokytis į menų gimnaziją (nes baigusi noriu studijuoti tapybą)?

UŽ Balai PRIEŠ Balai

Geresnis pasirengimas stojamiesiems

egzaminams į Dailės akademiją

5 Toli važiuoti į pamokas (menų

gimnazija yra kitame miesto gale)

3

Maloni menininkų atmosfera 3 Nėra garantijų, kad įstosiu į norimą

specialybę

2

Tai – išskirtinė gimnazija, vienintelė

tokia mieste

4 Nutrūks ryšiai su dabartiniais klasės

draugais, nors tų draugų ir labai mažai

2

Skiriama mažiau dėmesio dalykams,

kurių neketinu studijuoti

2 Nauja klasė, nauji mokytojai – neramu,

kaip pritapsiu

4

Turėsiu daug laiko kūrybai, ir tai bus

mano pagrindinė veikla

5 Silpnesnis pasirengimas matematikos,

lietuvių kalbos ir kt. egzaminams

3

Iš

viso:

19

Iš

viso:

14

Suskaičiavę kiekviename stulpelyje surinktų balų sumą, matote, kas –

argumentai „už“ ar „prieš“ – vyrauja. Jei skirtumas yra itin didelis, priimti galutinį

sprendimą nesunku. Jei skirtumas labai nežymus arba argumentai „už“ ir „prieš“ yra

vienodo svorio, reikia pasitelkti papildomų kriterijų arba kliautis intuicija. Pavyzdžiui,

lentelėje pateikti argumentai „už“ akivaizdžiai svaresni nei argumentai „prieš“, taigi

sprendimas turėtų būti: pereiti mokytis į menų gimnaziją.

Alternatyvų vertinimo pagal kriterijus technika

Kita racionaliais samprotavimais grįsta sprendimo technika yra vertinti

alternatyvas pagal kriterijus. Aiškiai įvardijus, ką reikia nuspręsti (pavyzdžiui: kokią

profesiją pasirinkti, kokią darbo vietą rinktis, kur studijuoti?), būtina tiksliai išsiaiškinti,

kokie yra svarbiausi sprendimo kriterijai. Kitaip sakant, sudaryti sąrašą reikalavimų,

kuriuos pasirinkimas turi atitikti. Tai gali būti Jūsų vertybės, interesai, gebėjimai, kurie turi

būti atskleisti (realizuoti) priėmus sprendimą. Prie kriterijų reikia priskirti ir išorines

galimybes, perspektyvas, atsiveriančias pasirinkus vieną iš alternatyvų. Kriterijai – tarsi

rėtis, pro kurį išbyra tik tinkamos, visapusiškai Jūsų poreikius tenkinančios, alternatyvos

(žr. 15 pav.).

108

15 pav. Alternatyvų vertinimas pagal kriterijus.

Keturiasdešimt trečia užduotis

MANO PROFESIJOS PASIRINKIMO KRITERIJAI



Sugrįžkite prie užduočių, kurias atlikote studijuodami pirmąjį knygos skyrių.

Kokius profesijos pasirinkimo kriterijus galima suformuluoti, atsižvelgiant į svarbiausias

Jūsų asmenybės savybes, gabumus, karjeros interesus, vertybes ir turimas kompetencijas?

Pavyzdys pateikiamas lentelėje.

Asmenybės savybė Profesijos pasirinkimo kriterijus

Smalsus Galimybė nuolat mokytis, tobulėti, sužinoti ir patirti

kažką naujo

Žaismingas Galimybė darbe būti nesuvaržytam griežtų

instrukcijų ir protokolo reikalavimų

Lyderis Galimybė vadovauti žmonių grupei

Nepakantus rutinai Lankstus darbo grafikas, nereikia sėdėti kabinete nuo



109

8 iki 17 val.

Dominuoja tarpasmeninis ir

verbalinis intelekto tipai

Galimybė nuolat bendrauti su įvairiais žmonėmis,

jiems aiškinti, įtaigiai kalbėti, rašyti

Svarbiausia vertybė – tobulėjimas Galimybė nuolat mokytis, tobulėti, sužinoti ir patirti

kažką naujo

Svarbi vertybė – naudingumas

(pagalba kitiems, visuomenės

tobulinimas)

Galimybė savo darbais padėti kitiems žmonėms,

prisidėti prie visuomenės tobulinimo

Svarbi vertybė – kūryba

(inovacijos, naujų, nestandartinių

sprendimų paieška, saviraiška)

Galimybė kurti, ieškoti nestandartinių sprendimų,

išreikšti save

Vidutinio svarbumo vertybė –

materialinis saugumas

Galimybė užsitikrinti kuklių materialinių poreikių

tenkinimą

Išskirtinė kompetencija suburti

žmones bendrai kūrybinei veiklai

Galimybė burti žmones bendrai veiklai

Pasiekimas: pirmoji vieta šalies

raiškiojo skaitymo konkurse

Galimybė kalbėti auditorijai, išreikšti savo idėjas

Išryškinus sprendimo priėmimo kriterijus, reikia juos sugrupuoti, sujungti, jei

kartojasi, ir gerai pagalvoti, ką dar reikėtų įtraukti. Galbūt yra svarbių išorinių veiksnių?

Pavyzdžiui, jei norite gyventi kaime, reikia įtraukti tai kaip svarbų kriterijų, nes ne visos

profesinės veiklos kaime yra paklausios. Jei galite studijuoti tik nuotoliniu būdu, būtina tai

įvertinti kaip profesijos įgijimo kriterijų.

Turint kriterijų sąrašą, reikia labai gerai juos apgalvoti, pasverti ir atsakingai

įvertinti pagal svarbą (pavyzdžiui, remiantis 10 balų sistema). Balus rekomenduojama

surašyti prie kiekvieno kriterijaus.

Kitas svarbus žingsnis – alternatyvų paieška. Pasitelkite savo išmonę ir

surašykite visas galimas Jums priimtinas sprendimo alternatyvas. Kaip žinia, renkantis

profesiją jų yra daugybė (Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateikiama 5510 profesijų

aprašymų). Studijų programų pasiūla taip pat yra didžiulė. Bet kuris pasirinkimas turi ne

vieną alternatyvą. Tačiau, pažinus galimų pasirinkimų įvairovę, reikia atsirinkti, kas būtų

Jums priimtina.

Pagal svarbumą įvertinti kriterijai ir visos galimos alternatyvos surašomos į lentelę (žr.

pavyzdį). Kiekvienos alternatyvos vertinimą reikia padauginti iš kriterijaus svarbos balo (ir

parašyti atitinkamame langelyje, apatiniame dešiniajame kampe).

110

Kriterijus Svarba

(nuo 1

iki 10)

Alternatyvos atitiktis kriterijui (balais nuo 1 iki 10)

Teisinin-

kas

Finansų

analitikas

Architektas Banko

ekspertas

Statistikas

Galimybė uždirbti daug

pinigų (gerokai daugiau

nei vidutinis

atlyginimas šalyje)

10 8

80

10

100

7

70

10

100

5

50

Galimybė gyventi

sostinėje

9 10

90

10

90

10

90

10

90

10

90

Galimybė važiuoti į

komandiruotes

užsienyje

7 5

35

9

63

5

35

7

49

5

35

Galimybė būsimą darbą

lengvai derinti su

laisvalaikiu

8 5

40

5

40

9

72

5

40

9

72

Galimybė panaudoti

savo puikias anglų

kalbos žinias

8 4

32

10

80

9

72

10

80

10

80

Galimybė realizuoti

savo loginį mąstymą

9 8

72

10

90

8

72

10

90

10

90

Galimybė dirbti su

skaičiais ar kitais

duomenimis

10 8

80

10

100

9

90

10

100

10

100

Pasirinkimo

perspektyvos pagal

darbo rinkos prognozes

7 7

49

8

56

9

63

9

63

9

63

Suma: 478 619 564 612 580

Kiekvienos alternatyvos surinktus balus (skaičių, gautų padauginus

alternatyvos balą iš kriterijaus svarbos, suma) įrašius į lentelės paskutinę eilutę, galima

matyti, kuri alternatyva pagal išryškintus kriterijus yra priimtiniausia, kurios gali likti kaip

atsarginiai variantai, o kuri yra mažiausiai tinkama. Nagrinėtame pavyzdyje daugiausiai

balų surinko finansų analitiko profesija, jai nežymiai nusileido banko eksperto profesija, o

mažiausiai tinkama pagal išryškintus kriterijus yra teisininko profesija.

Be abejo, racionaliais apskaičiavimais grįstą sprendimą reikėtų patikrinti savo

vidiniu pajautimu ir apmąstymais. Ar palengvėjo apsisprendus? Ar malonu įsivaizduoti,

kaip įgyvendinsite priimtą sprendimą? Ar su džiaugsmu imatės veiksmų, kad sprendimas

būtų įgyvendintas? Ar galite įsivaizduoti, kaip jausitės po penkerių ar dešimties metų,

eidami šiuo karjeros keliu?

111

Keturiasdešimt ketvirta užduotis

SPRENDIMO KRITERIJŲ SKIRTINGUMAS (ATVEJŲ

ANALIZĖ)



Karjeros sprendimo kriterijus lemia žmogaus asmenybės savybės, jo interesai,

vertybės ir t. t. Tuo įsitikinsite analizuodami konkrečius atvejus (Mato ir Giedres kriterijų

sąrašus).

Svarstydamas, kokią profesiją pasirinkti, dešimtokas Matas sudarė tokį

sprendimo kriterijų sąrašą:

Galimybė uždirbti daug pinigų (gerokai daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje)

Galimybė gyventi sostinėje

Galimybė nuolat važiuoti į komandiruotes užsienyje

Galimybė būsimą darbą lengvai derinti su laisvalaikiu

Galimybė panaudoti savo puikias anglų kalbos žinias

Galimybė realizuoti savo loginį mąstymą

Galimybė dirbti su skaičiais ar kitais duomenimis

Galimybė dirbti srityje, kurios paklausa didėja

Mato klasės draugė Giedrė sudarė tokį kriterijų sąrašą:

Galimybė padėti žmonėms, išgelbėti pasaulį

Galimybė nuolat kurti, nenuobodžiauti

Galimybė mokytis Lietuvoje

Pasirinkimas priimtinas tėvams

Galimybė nuolat bendrauti su įvairiais žmonėmis (geriausia – su vaikais ir jaunimu)

Galimybė pritaikyti savo vidinį ir tarpasmeninį intelektą

Galimybė turėti didelę šeimą ir skirti jai pakankamai dėmesio

Galimybė gyventi nedideliame miestelyje

Lankstus darbo grafikas

Palyginkite šiuos du kriterijų sąrašus. Ką galėtumėte papasakoti apie Matą ir

Giedrę, nors tiesiogiai jų ir nepažįstate? Kokias profesijas patartumėte rinktis šiems dviem

skirtingiems žmonėms?



112

PAGALVOKITE

Kuri iš aptartųjų sprendimo priėmimo technikų Jums labiau

patinka? Kodėl?

Kokiose kitose, su karjera nesusijusiose, situacijose galima

pritaikyti alternatyvų vertinimo pagal kriterijus techniką? Kokiose

situacijose ji netinka? Kodėl?

ĮSIDĖMĖKITE

Įvertinti „už ir prieš“ sąrašą yra geras būdas apsispręsti, kai reikia

greitai pasirinkti iš dviejų alternatyvų.

Alternatyvų vertinimo pagal kriterijus technika reikalauja labai daug

laiko ir rimtos informacijos analizės, todėl netaikytina sprendžiant

elementarius kasdienius klausimus.

Sprendimo priėmimo technikos pasirinkimą lemia žmogaus

mąstymo stilius, jo dominuojantis intelekto tipas. Siekiant

optimalaus sprendimo, patartina racionalius apskaičiavimus

patikrinti savo vidine savijauta ir vaizduotes pratimais.

25. SPRENDIMO PRIĖMIMO SUNKUMAI

NETRUKUS

Sužinosite, kokie galimi sprendimo priėmimo sunkumai.

Pagalvosite, kaip įveikti karjeros sprendimo priėmimo sunkumus.

Sprendimo priėmimas – nelengvas procesas. Kaskart, apsisprendžiant dėl

esminių karjeros pasirinkimų, mus veikia daugybė vidinių prieštaravimų, taip pat mes

patiriame išorinę įtaką. Tai natūralu: juk mūsų pasirinkimas lems tolesnius gyvenimo

žingsnius ir jo kokybę.

Keturiasdešimt penkta užduotis

SPRENDIMO PRIĖMIMO SUNKUMAI








113

Prisiminkite 3–5 rimtesnius savo pastarųjų metų sprendimus (pavyzdžiui,

lankyti šokių būrelį, pakeisti šukuoseną, įsigyti šunį, savarankiškai mokytis kinų kalbos ir t.

t.). Pagalvokite, su kokiais sunkumais susidūrėte, kokių nepatogumų patyrėte priimdami

tuos sprendimus. Tiesiog užrašykite juos popieriaus lape. Šiam darbui skirkite 10–15

minučių. Būkite sau atviras. Sunkumų sąrašo reikės tolesnei jų analizei.

Pagal tai, iš ko kyla sprendimo priėmimo sunkumai, juos galima suskirstyti į

keturias grupes: asmeninius, praktinius, susijusius su šeima ir susijusius su visuomene.

Asmeniniai sprendimo priėmimo sunkumai kyla iš žmogaus savybių, tokių

kaip nesavarankiškumas, neryžtingumas, neatsparumas stresui ir panašių. Jei žmogus turi

blogų prisiminimų, susijusių su savarankiškai priimtais sprendimais (pavyzdžiui, tėvai

baisiai nubaudė, kai nusprendėte iš naujų užuolaidų pasiūti dekoracijas lėlių spektakliui),

jam gali pritrūkti drąsos apsispręsti. Prie asmeninių sunkumų priskiriamas ir nežinojimas,

kokiais būdais galima apsispręsti, negebėjimas tuos būdus taikyti realiose gyvenimo

situacijose. Jei apsispręsti turintį žmogų užvaldo nerimas dėl sprendimo pasekmių (Kaip tai

paveiks mano gyvenimą? Ką reikės daryti, jei nepasiseks?), stresas jam trukdo galvoti,

svarstyti ir teisingai pasirinkti. Tai taip pat yra asmeninis sprendimo priėmimo sunkumas.

Praktiniai sprendimo priėmimo sunkumai susiję su ribotais ištekliais: laiko ir

lėšų stygiumi, konsultantų, išmanančių patarėjų stoka, ribotomis galimybėmis naudotis

informacija. Pavyzdžiui, jei žmogus neturi galimybės laisvai naudotis internetu, jam bus

sunku surinkti informaciją apie studijų programas ar darbo pasiūlymus. Jei žmogus gyvena

labai toli nuo didžiųjų šalies miestų, jam bus sudėtinga apsilankyti universitetų karjeros

centruose ir praktiškai iš arčiau susipažinti su studijomis. Dėl to nukentės sprendimo

kokybė.

Su šeima susiję sprendimo priėmimo sunkumai dažniausiai kyla iš priešiško

artimiausių žmonių požiūrio į kai kurias alternatyvas. Bepigu rinktis tą karjeros kelią, kurio

ir tu pats, ir tavo tėvai trokštate. Bet ką daryti, kai tėvai prieštarauja pasirinkimui? Kovoti ar

pasiduoti? Ne vienas žymus menininkas prisimena, kaip stojo mokytis baleto ar aktorinio

meistriškumo prieš savo tėvų valią. Bet ne kiekvienam užtenka ryžto pasipriešinti. Kita

vertus, negali žinoti: gal kaip tik tėvai yra teisūs. Skirtingos tėvų ir vaikų vertybės bei

prioritetai sukuria „šeimyninius“ sprendimo priėmimo sunkumus.

Su visuomene susiję sprendimo priėmimo sunkumai kyla iš visuomenėje

vykstančių ir nuo mūsų nepriklausančių procesų. Pavyzdžiui, sudėtinga įvertinti profesijas

pagal jų perspektyvumą, reikalingumą po 10 metų, jei valstybė ar net visas pasaulis patiria

ekonominę krizę. Visuomenėje susiklostę stereotipai taip pat trukdo mums teisingai

114

apsispręsti. Pavyzdžiui, retas vaikinas renkasi darželio auklėtojo profesiją, nors turi tam

visas reikiamas savybes ir net pašaukimą. Tiesiog ši profesija stereotipiškai laikoma

moteriška.

Keturiasdešimt šešta užduotis

ASMENINIAI, PRAKTINIAI, SUSIJĘ SU ŠEIMA IR VISUOMENE

SPRENDIMO PRIĖMIMO SUNKUMAI



Sprendimo priėmimo sunkumus (žr. sąrašą, kurį sudarėte atlikdami

keturiasdešimt šeštą užduotį) suskirstykite į keturias grupes – išrūšiuokite, t. y. surašykite, į

keturias dėžes.

Pagrįskite, kodėl būtent taip išrūšiavote sprendimo priėmimo sunkumus.

Kokių sunkumų yra daugiausia? Kaip kiekvieną iš jų galima įveikti?

PAGALVOKITE

Kokių sunkumų dažniausiai iškyla Jums priimant sprendimus?

Ko Jums reikėtų išmokti ir kokių savybių įgyti, kad lengviau

įveiktumėte iškylančius sprendimo priėmimo sunkumus?

ĮSIDĖMĖKITE

Patirti sunkumų priimant sprendimą yra natūralu, nes kiekvienas

sprendimas susijęs su didesniais ar mažesniais pokyčiais, o pokyčiai

sukelia vidinį ar (ir) išorinį pasipriešinimą.

Sprendimo priėmimo sunkumai skirstomi į keturias grupes:

asmeninius, praktinius, susijusius su šeima ir susijusius su

ASMENINIAI

PRAKTINIAI

SUSIJĘ SU

ŠEIMA

SUSIJĘ SU

VISUOMENE





115

visuomene.

Sprendimo priėmimo sunkumus lengviau įveikti, kai nustatome, iš

kur jie kyla.

26. LAIKO IR KITŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMAS Aš galiu pralaimėti mūšį, bet aš negaliu tuščiai

praleisti minutės.

Napoleonas

NETRUKUS

Pagalvosite, kaip numatyti išteklius, būtinus karjeros tikslui pasiekti.

Sužinosite, kaip naudingai paskirstyti laiką siekiant karjeros tikslų.

Išmoksite planuoti savo dieną, savaitę ir mėnesį.

Ko reikia, jei norite nukeliauti į tolimą šalį, na, pavyzdžiui, Naująją

Zelandiją? Nemažai pinigų. Kelionėje būtinų daiktų. Pageidautina – gerų patikimų draugų.

Ir laiko. Be jo – niekaip.

Panašiai yra ir karjeros kelyje. Kiekvienam didžiojo karjeros tikslo link

vedančiam etapui įveikti Jums prireiks išteklių: materialinių (lėšų pragyvenimui,

studijoms, papildomoms pamokoms ir mokymams, galbūt – pradinių investicijų savo

verslui įsteigti ir pan.), žmogiškųjų (išmanančio žmogaus patarimo, geranoriškos draugų ir

šeimos narių pagalbos, pavyzdžiui, prižiūrėti jaunų tėvų vaiką, kol jie lanko paskaitas) ir

laiko. Pastarojo, deja, iš nieko negalite pasiskolinti ar gauti dovanų – belieka jį branginti ir

naudoti prasmingai.

Kaip paskirstyti laiką, planuojant karjeros tikslo link vedančias veiklas? Ką

daryti, kad laiko užtektų ne tik mokymuisi ar darbui, bet ir bendravimui su artimais

žmonėmis, laisvalaikio pomėgiams, tobulėjimui? Kaip elgtis, kai vienu metu užgriūva

dešimtys darbų, ir, nežinodamas, nuo ko pradėti, nedarai nieko arba įsijungi televizorių?

Puikus būdas naudingai paskirstyti laiką ir suderinti karjeros tikslų link

vedančias veiklas yra Ganto diagrama (taip pavadinta jo išradėjo garbei). Tai koordinačių

sistema, kurios vertikalėje išvardytos veiklos, o horizontalėje yra laiko skalė. Koordinačių

http://www.kabutes.lt/autorius/_napoleonas_i/79


116

tinklas užpildomas juostelėmis, žyminčiomis kiekvienos užduoties atlikimo trukmę. 16 pav.

pateikiamas labai apibendrintas studento Manto vienerių metų (nuo rugsėjo iki rugpjūčio)

veiklų (ne tik karjeros) planas. Kaip manote, kas šiame pavyzdyje yra negerai?

Ganto diagrama naudinga tuo, kad padeda išvengti darbų ir kitų veiklų

„susigrūdimo“. Kokybiškai daryti ką nors galima tik skiriant tam laiko ir dėmesio. Jei vienu

metu reikia paskirstyti dėmesį iškart kelioms svarbioms veikloms, patiriamas stresas,

pritrūkstama laiko ir t. t. Pavyzdyje pateiktoje lentelėje akivaizdu, kad veiklos paskirstytos

netolygiai: rugsėjo ir gruodžio mėnesį išvis nenumatyta svarbių veiklų, o balandį, gegužę ir

birželį numatytos net trys svarbios veiklos. Ką reikėtų keisti? Tai, ką galima perkelti

(nagrinėjamame pavyzdyje tai galėtų būti mokymasis vairuoti, galbūt – vestuvės arba

sporto stovykla), reikia planuoti kitu – ne tokiu užimtu laiku.

VEIKLOS 09 10 11 12 01 02 03 04 05 06 07 08

Praktika įmonėje

Egzaminų sesija

Bakalauro darbo

rašymas (gynimas –

birželio 15 d.)

Mokymasis vairuoti

Sporto stovykla

Pasirengimas vestuvėms

(kurios įvyks birželio 23

d.)

16 pav. Studento Manto vienerių metų veiklų plano pavyzdys.

Ganto diagramą galima braižyti labai detalią, laiko skalėje žymint ne tik mėnesius,

savaites, bet ir dienas, pažymint galutinius užduoties atlikimo (egzamino išlaikymo,

dokumentų pateikimo ir pan.) terminus. Tą pačią diagramą galima braižyti laiko skalėje

žymint metus, o vertikalėje – numatomas karjeros ir asmeninio gyvenimo veiklas

(pavyzdžiui, studijos universitete, savanorystė, darbas pagal specialybę, stažuotės,

motinystės ir vaiko auginimo atostogos ir t. t.). Labai svarbu, kad, sudarant Ganto

diagramą, būtų atsižvelgiama į visus gyvenimo aspektus, karjeros veiklos derinamos su

laisvalaikio ir kitomis veiklomis.

117

Keturiasdešimt septinta užduotis

GANTO DIAGRAMA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją sudaryti

karjeros planą.

Sudarykite Ganto diagramą savo artimiausių pusės metų veikloms.

Kurie mėnesiai bus „karščiausi“? Kaip būtų galima tolygiau paskirstyti

veiklas? Kodėl visi darbai „sukrenta“ į metų pabaigą arba paskutinį mokslo metų mėnesį?

Gal reikėtų anksčiau pradėti rengtis egzaminams ir įvairiems atsiskaitymams? Jei manote

taip pat, kodėl to nedarote?

Laikas nėra guminis – neįmanoma jo ištęsti tiek, kiek mums reikia. O ir laiko

mašinos dar niekas neišrado. Tad ką daryti, kai darbų ir norų yra daugiau negu laiko, kurio

reikia jiems atlikti? Karjeros kelyje tai bene dažniausiai iškylantis klausimas. Galimi keli

šios dilemos sprendimo variantai. Išbandykime vieną iš jų.

Keturiasdešimt aštunta užduotis

MANO SAVAITĖ PAGAL ABC

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją sudaryti

karjeros planą.

Paimkite popieriaus lapą ir rašiklį. Užrašykite viską, ką ketinate nuveikti per

artimiausias 7 dienas (visus darbus, susitikimus ir, žinoma, pramogas). Tada prie

kiekvienos šiame įspūdingame sąraše atsidūrusios veiklos pažymėkite jos svarbumą

raidėmis A, B arba C:

A – labai svarbu ir turi būti atlikta skubiai;

B – svarbu, bet gali palaukti;

C – nei labai svarbu, nei labai skubu (to neatlikus pasaulis nesugrius).

Dabar išskirstykite A, B ir C veiklas į tris stulpelius (tiesiog surašykite jas

kitame popieriaus lape).

Tada prie kiekvienos veiklos parašykite, kiek apytikriai jai reikia skirti laiko.

Tas veiklas, kurias įmanoma skaidyti (pavyzdžiui, referatui rašyti greičiausiai prireiks

kokių 6 valandų, tačiau efektyviau būtų jas išskaidyti po 2 ar 1,5, taip išvengiant

pervargimo ir demotyvacijos), padalykite į tokius žingsnius, kokius nesunkiai įveiksite

neprapuldami visai dienai. Taip pat užrašykite veiklas, kurių skaidyti negalima (pavyzdžiui,

pasimatymui teks skirti 3–4 valandas ištisai: juk neskaidysite kino seanso į dvi dalis).





118

O dabar belieka veiklas paskirstyti visoms savaitės dienoms (išskyrus

sekmadienį – jis skirtas poilsiui). Pirma tolygiai išdalykite A raide pažymėtus darbus. Jie

yra svarbiausi, todėl turi būti atliekami be eilės ir neatidėliojant. Po to surašykite B raide

paženklintus darbus. Jie irgi pakankamai svarbūs, tad turėtų tilpti Jūsų dienotvarkėje,

pernelyg jos neapkraudami. C raide pažymėtos veiklos užpildo likusį laiką. Dažniausiai tai

būna malonumai, kurie skiriami kaip apdovanojimas už gerai atliktus dienos darbus.

Štai ir turite detalią savaitės dienotvarkę, vedančią Jus karjeros tikslų link.

Pabandykite laikytis šios dienotvarkės, t. y. kiekvieną dieną atlikite suplanuotus darbus ta

tvarka, kuria jie surašyti. Nesiblaškykite, nevilkinkite – veikite ir pažymėkite pliusiukus

prie atliktų darbų.

Įvertinkite šio laiko planavimo metodo efektyvumą: Kuo ypatinga buvo Jūsų

suplanuota savaitė? Kaip – sunku ar lengva – laikytis suplanuotos dienotvarkės? Kokius

pokyčius pastebėjote savo kasdienybėje?

Laiko planavimas (tiek dešimtmečių, tiek ir kiekvienos dienos mastu) yra

vienas iš svarbiausių karjeros sėkmės veiksnių. Kaip tiksliai suformulavo vienas

išmintingas žmogus (Džimas Ronas), ,,disciplina yra tiltas tarp tikslo ir jo įgyvendinimo“.

O kaipgi kiti ištekliai? Materialinių išteklių paskirstymas gali būti

grindžiamas tuo pačiu ABC principu (svarbiausiems dalykams – pirmenybė, nesvarbiems –

tai, kas lieka). Tačiau žmogiškųjų išteklių panaudojimas nepaklūsta tokiems principams,

nes yra susijęs su bendražmogiškų ryšių puoselėjimu, pagarba šeimos ir bendruomenės

vertybėms.

PAGALVOKITE

Kaip savo mokymosi veikloje galėtumėte pritaikyti Ganto

diagramą? Gal būtų prasminga ją taikyti bendroms klasės veikloms

planuoti?

Kaip siūlytumėte patobulinti klasikinį laiko planavimo metodą

ABC?

Gal turite savų išbandytų būdų, kaip taupyti laiką ir planuoti

išlaidas?

ĮSIDĖMĖKITE

Karjeros sėkmę lemia protingas materialinių išteklių ir laiko

paskirstymas. Neįkainojami karjeros kelyje yra žmogiškieji

ištekliai: išmintingų žmonių patarimas, padrąsinimas, gerų draugų

palaikymas.

Karjeros kelyje svarbu vertinti ir prasmingai naudoti laiką. Tam

pasitelkiamos Ganto diagramos, ABC ir kitos laiko planavimo

metodikos.



119

27. KARJEROS PLANAS Kiekvienas yra gimęs būti nugalėtoju, bet norint

juo tapti, reikia planuoti, ruoštis ir tikėtis nugalėti.

Zigas Ziglaras

NETRUKUS

Išmoksite sudaryti savo karjeros planą.

Apmąstysite, kodėl karjeros planą būtina nuolat atnaujinti.

Kas yra karjeros planas? Paprastai tariant, tai veiksmų seka, kurią

įgyvendinate siekdami karjeros tikslo. O jei kalbėsime vartodami karjeros kelio metaforą,

karjeros planas – tai maršrutas Jūsų gyvenimo žemėlapyje, vedantis nuo dabarties taško

siekiamo karjeros tikslo link. Šiame maršrute tiksliai nurodyti atstumai, keliavimo

priemonės, galimos kliūtys, įmanomi apvažiavimai, netgi laikas, per kurį turite nukeliauti

nuo taško A iki B, nuo taško B iki C ir t. t.

Jei atidžiai ir sąžiningai atlikote šioje knygoje pateiktas savęs pažinimo,

mokymosi ir darbo galimybių tyrimo, sprendimų priėmimo, tikslų kėlimo ir kitas užduotis,

Jūs jau turite visas reikalingas karjeros plano dalis. Belieka sudėti jas į vieną visumą ir

suderinti taip, kad karjeros planas būtų vertingas orientyras Jūsų gyvenime.

Kaip jis turi atrodyti? Svarbiausia – kad būtų patrauklus ir suprantamas Jums

patiems. Kita reikšminga sąlyga – kad būtų lengvai pasiekiamas, nuolat matomas ir

peržiūrimas. Galite nubraižyti jį didžiuliame popieriaus lape ir pasikabinti ant sienos, kad

visada matytumėte prieš akis ir galėtumėte pasitikrinti, ar teisinga linkme einate. Galite

nusipiešti jį kaip tikrą žemėlapį, sutartiniais ženklais pažymėdami sudėtines plano dalis.

Galite užrašyti planą sąsiuvinyje, kuriame toliau fiksuosite mintis apie tai, kaip sekasi jį

įgyvendinti. Galite tiesiog sukurti karjeros plano dokumentą kompiuteryje, o gal –

tinklaraštį internete. Žodžiu, karjeros plano forma gali būti įvairi, tačiau turinys – labai

aiškus ir konkretus.

Kokios yra karjeros plano sudėtinės dalys?

Pirmiausia karjeros plane pateikiamas asmens psichologinis portretas

esamu momentu. Bėgant laikui, Jūsų asmenybės savybės, vertybės, prioritetai greičiausiai

šiek tiek keisis, koreguodami karjeros tikslus, jų įgyvendinimo galimybes ir trikdžius.


120

Todėl svarbu užfiksuoti, koks Jūs esate starto pozicijoje, kokie vidiniai veiksniai lemia Jūsų

pasirinkimus ir pasiryžimą veikti pagal būtent tokį planą.

Asmens psichologinis portretas gali būti sudaromas laisva forma aprašant

savo savybes, vertybes, interesus ir kt., arba galima tiesiog užpildyti lentelę:

Mano psichologinis portretas

Asmenybės savybės ...

...

...

Gabumai

(dominuojantis intelekto

tipas)

Vertybės ...

...

...

Karjeros interesai

Kompetencijos

Privalumai (stipriosios pusės) ...

...

...

Tobulintinos pusės ...

...

...

Kita svarbi karjeros plano dalis – Jūsų karjeros sprendimas. Pateikiamas

pagrindinis sprendimas ir dar dvi galimos alternatyvos (kaip atsarginis variantas).

Kiekviename gerame plane yra numatytas atsarginis variantas, jei kažkas nepavyktų,

nepasisektų ar staiga pasikeistų aplinkybės. Todėl užrašykite savo karjeros sprendimą,

nurodydami ir kitas (vieną ar dvi) svarstytas alternatyvas.

Mano karjeros sprendimas

1.

(2.)

(3.)

121

Toliau eina pagrindinės karjeros plano dalys: tikslas, uždaviniai (žingsniai

tikslo link), būdai, kuriais bus vykdomi uždaviniai, tikslūs terminai (iki kada tikslas turi

būti pasiektas, uždaviniai įgyvendinti). Sudarant karjeros planą, rekomenduojama atskirti

tolimus ir artimus tikslus. Tolimi tikslai rašomi kaip orientyras, o artimi tikslai, vedantys

tolimų link, užrašomi ir detalizuojami kaip uždaviniai lentelėje.

Tikslai Uždaviniai Būdai ir priemonės Terminai

1.

2.

3.

...

Kaip formuluojamas tikslas, jau aptarėme anksčiau. Tačiau kaip numatyti

žingsnius to tikslo įgyvendinimo link (suformuluoti uždavinius)? Reikia atsakyti į

klausimą: ką konkrečiai turiu padaryti, kad tikslas būtų pasiektas? Pavyzdžiui, jei tikslas

yra „2015 metais įstoti į Lietuvos dailės akademijos dizaino bakalauro studijų programą“,

reikia: 1) baigti mokyklą, turint ne žemesnį nei 8,0 vidurkį; 2) išlaikyti lietuvių kalbos,

anglų kalbos ir matematikos valstybinius egzaminus; 3) pasirengti stojamiesiems

egzaminams. Jei kitas tikslas yra „iki 2016 metų tapti žinomam dizaino srityje“, uždaviniai

jam realizuoti gali būti: 1) iki 2012 metų rugsėjo mėn. surengti personalinę parodą savo

mieste; 2) kasmet dalyvauti bent viename jaunųjų dizainerių konkurse; 3) duoti interviu

šalies žurnalui apie dizainą (iki 2015 m.) ir t. t.

Būdai ir priemonės yra atsakymas į klausimą, KAIP, KOKIU BŪDU ketinu

įgyvendinti uždavinį. Pavyzdžiui, jei uždavinys yra „tinkamai pasirengti stojamajam

piešimo egzaminui“, būdai jam realizuoti gali būti tokie: ,,keturias valandas per savaitę

lankyti privačias pripažinto grafiko, VDA docento, piešimo pamokas; kasdien nupiešti po

dešimt eskizų ir pan.“

Terminai nurodomi kuo tiksliau, kad nebūtų pagundų atidėlioti ir vilkinti, o

atėjus laikui galėtumėte sau konstatuoti, ar pasiekėte tikslą, ar ne. Laikytis terminų be galo

svarbu vykdant bet kokį planą, nes neįgyvendinti tarpiniai uždaviniai „nustumia“ momentą,

kai bus pasiektas tikslas, o tai reiškia, kad atitolina Jus nuo svajonės.

Karjeros planą periodiškai (maždaug kas pusmetį) reikia peržiūrėti, koreguoti

ir tikslinti. Pasiekus vienus karjeros tikslus, keliami nauji, sudėtingesni arba kaip tik mažiau

ambicingi, atsižvelgiant į esamą situaciją ir asmeninius poreikius.

122

Keturiasdešimt devinta užduotis

MANO KARJEROS PLANAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite ir įtvirtinsite savo kompetenciją

sudaryti karjeros planą.

Sudarykite savo karjeros planą penkeriems metams. Parenkite jį sau priimtina

forma, stengdamiesi nenukrypti nuo numatyto kurso. Stebėkite ir fiksuokite, kaip sekasi

įgyvendinti planą. Koreguokite planą, kai matote, jog tai būtina.

PAGALVOKITE

Kaip Jūsų karjeros planas dera su asmeninio gyvenimo planais?

Ar Jūsų karjeros planas įkvepia mokytis ir padeda suprasti, dėl ko

tai darote?

Ką nuveikėte šiandien, kad per žingsnelį priartėtumėte prie savo

karjeros tikslo?

ĮSIDĖMĖKITE

Karjeros planas – tai veiksmų seka, kurią įgyvendiname siekdami

karjeros tikslo.

Karjeros planą sudaro šie sandai: asmens psichologinis portretas,

karjeros sprendimas (turintis dvi atsargines alternatyvas), tikslas,

uždaviniai, būdai, kuriais bus vykdomi uždaviniai, tikslūs terminai.

Karjeros planą kas pusmetį būtina peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti.





123

IV. KARJEROS ĮGYVENDINIMAS


Išmoksite parengti karjeros

dokumentus

Sužinosite, kaip darbdaviui

prisistatyti telefonu

Sužinosite, kaip galima

ieškoti darbo

Suprasite, kaip įveikti

naujoje mokymosi ar darbo

vietoje iškylančius

sunkumus

Apgalvosite, koks

darbo ieškos būdas

jums tinkamiausias

Išmoksite parengti savo

kompetencijų aplanką

Perprasite laiškų siuntimo

potencialiems darbdaviams

subtilybes

Sužinosite, kaip

padaryti gerą įspūdį

darbdaviui pokalbio

dėl darbo metu

Suprasite gebėjimo dirbti

komandiškai ryšį su karjeros

sėkme

Išmoksite valdyti laiką ir kitus

išteklius

Atskleisite savąjį

kūrybiškumą

124

28. KOMPETENCIJOS, BŪTINOS SIEKIANT KARJEROS

TIKSLŲ

NETRUKUS

Sužinosite, kokios kompetencijos svarbios siekiant karjeros tikslų.

Įvardysite savo mokymosi (tobulėjimo) poreikius.

Nuolat besikeičianti gyvenimo aplinka ir tobulėjančios technologijos lemia, kad

žmogui, siekiančiam karjeros bet kurioje profesinėje srityje, būtina turėti tam tikrų

kompetencijų. Kokios jos? Kaip ir kur jų įgyti?

Ekonominė ir socialinė kaita yra tokia sparti, kad žengiantys į darbo rinką žmonės

šiandien negali tikėtis visą gyvenimą turėti tik vieną specialybę, dirbti vienoje darbo

vietoje. Personalo valdymo specialistai teigia, jog daugeliui jaunuolių per savo karjerą teks

keletą kartų radikaliai keisti profesiją. Specialiųjų, su karjeros veikla ar profesija susijusių,

kompetencijų įgyjama kaskart keičiant veiklos sritį. Tačiau yra bendrųjų kompetencijų,

kurios aktualios visose veiklos srityse – mokymosi ir darbo.

Bendrosios kompetencijos, kurias lengva pritaikyti įvairiose karjeros srityse, nuolat

ugdomos ir tobulinamos ne tik mokykloje, bet ir laisvalaikio metu. Kaip pačios

svarbiausios karjerai išskiriamos šios bendrosios kompetencijos:

Valdyti laiką ir kitus išteklius karjeros kelyje.

Taikyti įvairius streso valdymo būdus sudėtingose karjeros situacijose.

Spręsti konfliktus karjeros situacijose.

Formuoti darbo ir mokymosi komandas, bendradarbiauti karjeros veiklose.

Kūrybiškai spręsti problemas karjeros kelyje.

Pagalvokite: kurios iš šių kompetencijų yra ypač svarbios Jūsų pasirinktoje

karjeros srityje? Kurias iš šių jų turėtumėte gerokai patobulinti, siekdami savo karjeros

sėkmės?

Darbo pasaulis diktuoja savas sąlygas, kelia reikalavimus darbuotojams. Kiekvienas

žmogus, įsigilinęs į asmenines galimybes, patirtį ir karjeros tikslus, formuluoja savo



125

mokymosi (tobulėjimo) poreikius. Žengti pirmyn galite tik aiškiai įvardiję, kokioje srityje

norite (arba turite) patobulėti, kokių naujų gebėjimų ir žinių ketinate įgyti.

Penkiasdešimta užduotis

MANO MOKYMOSI (TOBULĖJIMO) POREIKIAI

Atlikdami šią užduotį, Jūs atkreipsite dėmesį į bendrąsias

kompetencijas, svarbias siekiant karjeros tikslų.

Sugrįžkite į šios knygos pirmosios dalies paskutinę temą (11 tema,

devyniolikta užduotis „Psichologinis portretas“). Peržvelkite savo psichologinį portretą. Ką

dabar jame norėtumėte pakoreguoti? Ypač atidžiai pažvelkite į savo tobulintinų savybių

sąrašą. Jis padės Jums įžvelgti savo mokymosi (tobulėjimo) poreikius.

Pavyzdžiui, jei Jūsų tobulintinų savybių sąraše parašyta: „Nemoku planuoti

laiko“, akivaizdu, jog būtina to išmokti, nes šis gebėjimas reikalingas bet kurioje karjeros

veikloje. Jei, tarkime, svajojate apie operinio dainavimo specialybę, tačiau patiriate

auditorijos baimę, Jums teks išmokti ją įveikti.

Įvardykite bent penkis mokymosi (tobulėjimo) poreikius ir pagrįskite, kodėl

būtent jie Jums tokie svarbūs. Nurodykite, kaip ketinate gilinti savo žinias ir tobulinti

gebėjimus įvardytose srityse.

Mokymosi (tobulėjimo)

poreikis

Kodėl man tai svarbu? Kaip ketinu gilinti savo

žinias ir tobulinti

gebėjimus?

1.

2.

3.

4.

5.



126

PAGALVOKITE

Kokios kompetencijos, Jūsų nuomone, svarbiausios, žengiant

Jūsų pasirinktu karjeros keliu?

Kokios priežastys, Jūsų nuomone, skatina žmonių norą

tobulinti savo žinias ir gebėjimus?

Pasikalbėkite su savo artimaisiais apie jų mokymosi poreikius.

Ko jie norėtų išmokti, jei turėtų visas galimybes?

ĮSIDĖMĖKITE

Siekiant karjeros tikslų bet kurioje veiklos srityje aktualios šios

bendrosios kompetencijos: valdyti laiką ir kitus išteklius;

taikyti įvairius streso valdymo būdus sudėtingose situacijose;

spręsti konfliktus; formuoti darbo ir mokymosi komandas,

bendradarbiauti; kūrybiškai spręsti problemas.

Asmeniniai mokymosi (tobulėjimo) poreikiai pasitelkiami kaip

nuoroda į veiksmų planą, padedantį lengviau ir greičiau

įgyvendinti Jūsų karjeros tikslus.

29. LAIKO IR KITŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS KARJEROS

KELYJE

1 para = 24val.= 1440 minutės = 86400 sekundės

NETRUKUS

Sužinosite apie laiko valdymą, ,,laiko vagis“, galimybes įgyvendinti

savo veiklas efektyviau naudojant laiką.

Suprasite, kaip nenuobodžiai planuoti savo laiką.

Kiekvienas turime tą pačią 24 valandų parą. Kiekvienas su savo laiku elgiamės taip,

kaip mums atrodo tinkamiausia. Net sėdėdami mokyklos suole Jūs galite eikvoti

mokymuisi skirtą laiką svajonėms apie vasaros atostogas.

Kaip atsitinka, jog vieni žmonės per dieną sugeba nuveikti daugybę įdomių dalykų,

o kiti tiesiog ,,užstringa“ vienoje užduotyje?

Laiko valdymas – tai procesas, kuris susideda iš planavimo bei konkrečių veiksmų

atlikimo ir tiesiogiai priklauso nuo asmenybės pastangų.





127

Senoliai sakė: ,,Neskubėk, ir būsi pirmas“. Ši lietuvių liaudies patarlė tiesiai

byloja apie laiko vertės supratimą ir planavimą. Turimas 24 paros valandas galite praleisti

labai įvairiai, tačiau, galvodami apie būsimą karjeros kelią, turite žinoti, kad gebėjimai

valdyti laiką šiuolaikiniame darbo pasaulyje yra labai svarbūs.

Mokydamiesi ar dirbdami turite pagalvoti, kiek laiko naudojate tikslingai, o

kiek jo iššvaistote. Organizacijų vadybos specialistai siūlo vartoti sąvoką ,,laiko vagys“.

Tai įvairūs veiksmai, kurie trukdo efektyviai ir laiku atlikti užduotis, pasiekti geresnių

rezultatų. Štai jie – ,,laiko vagys“:

Per daug darbų. Daug darbų prisiėmę žmonės tiesiog nespėja laiku atlikti užduočių,

,,įvelia“ klaidų ir galiausiai pervargsta.

,,Gaisro gesinimas“ – veikla, kuri atima žmonių laiką, kai imamasi atlikti skubius,

nenumatytus, nesuplanuotus darbus. Dažniausiai į tokius darbus įtraukia mums svarbūs,

galios turintys asmenys: tėvai, draugai, darbdaviai.

Daugiau veiksmo nei rezultatų. Tarp nepaliaujamo veikimo ir šio veikimo rezultatų

yra milžiniškas skirtumas. Jei Jūsų atliktos užduotys ir veiksmai nepriartina Jūsų prie

tikslo, kyla klausimas: ką darote ne taip? Reikėtų sustoti ir pagalvoti: koks yra Jūsų

tikslas, kokių laimėjimų siekiate?

Šokinėjimas nuo vieno darbo prie kito. Jei vienu metu dirbate kelis darbus, yra

nemaža tikimybė, jog padarysite klaidų. Šokinėjimas nuo vienos veiklos prie kitos

reikalauja nuolat prisiminti: ,,O kur aš čia sustojau?“ Taip eikvojate savo brangų laiką.

Prioritetai (pirmenybės suteikimas). Daugybę savo laiko veltui iššvaisto tie, kurie

nemoka nustatyti darbų eiliškumo. Kai suprantate, kurios užduotys svarbiausios, joms

suteikiate pirmenybę. Tada galite aiškiai atskirti ir tas užduotis, kurios gali palaukti.

Mokslininkai pastebi, kad dirbdami žmonės pirmiausia atlieka tuos darbus, kurie jiems

patinka. Dažnai svarbūs, bet nepatrauklūs darbai būna atidėliojami.

Perfekcionizmas (tobulumo siekimas). Dažnai gaištamas laikas, siekiant tobulai atlikti

užduotį. Norėdami idealiai atlikti darbą, žmonės patį darbo procesą vertina labiau nei

rezultatą, dėl to dažnai pastarojo nepasiekia arba pasiekia pavėluotai.

Savikontrolės trūkumas. Jei žmogui trūksta disciplinos, jis nesugeba prisiversti laiku

atlikti užduotis ir darbus. Nors sakoma: ,,Darbas – ne vilkas, į mišką nebėgs“, toks

požiūris labai trukdo efektyviai naudoti laiką.

128

Penkiasdešimt pirma užduotis

BANKININKO DIENA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją valdyti

laiką.

Įsivaizduokite, jog esate Lietuvos Banko valdytojas. Esate itin svarbus ir labai

užsiėmęs asmuo. Turite 24 paros valandas, iš kurių 8 valandas skyrėte miegui. Jūsų

svarbiems darbams ir užduotims atlikti liko 16 valandų.

Peržiūrėkite sąrašą ,,Darbai ir veiklos“, visas užduotis suskirstykite į 3 grupes:

,,LABAI SVARBU“, ,,SVARBU“, ,,GALI PALAUKTI“.

Nuspręskite, kiek laiko skirsite kiekvienai veiklai. Pagalvokite, ar šiame

sąraše yra darbų, kuriuos atlikti galėtumėte deleguoti kitiems?

Atlikę užduotį apskaičiuokite, ar neviršijote 16 valandų limito.

,,A“ raide lape pažymėkite užduotis, kurias privalėtumėte atlikti patys. ,,K“

raide paženklinkite užduotis, kurias galėtumėte patikėti kitiems.

Laiko ir kitų išteklių valdymas priklauso nuo žmogaus įsitikinimų bei veiklos

prioritetų. Neužtenka tik planuoti darbus ir kitas asmenines veiklas – būtina savo veiksmus

kontroliuoti ir įvertinti. Laiko valdymo technikos naudojamos, kai laiko ištekliai yra riboti,

siekiama aukštų rezultatų, o savikontrolė silpna, efektyviai veikti trukdo ,,laiko vagys“.

ASMENINIŲ FINANSŲ VALDYMAS



129

Kiekvienas žino, jog, planuojant karjerą, pinigų klausimas yra toks pat aktualus,

kaip ir karjeros perspektyvos ar pasitenkinimas darbu. Valdyti asmeninius finansus

sudėtinga, tačiau labai pravartu, pradėjus gyventi savarankiškai.

Internete aptiksite daugybę patarimų, kaip teisingai ir sėkmingai valdyti asmeninius

finansus. Galite drąsiai išmėginti įvairias elektronines biudžeto skaičiavimo priemones.

Kiekvienas žmogus su savo pinigais elgiasi taip, kaip jam atrodo teisingiausia. Tačiau tai,

kaip planuojate savo išlaidas, kaip valdote turimus finansinius išteklius, gali paveikti Jūsų

karjeros pasirinkimą.

Niekam nėra paslaptis, jog už skirtingo sudėtingumo darbus mokama skirtingai.

Todėl spręsdami, kokią karjerą pasirinkti, privalote pagalvoti ir apie pinigus. Rinkdamiesi

skirtingą gyvenimo būdą, galite sukaupti ir išleisti skirtingą kiekį pinigų, tačiau juos

naudoti turėtumėte racionaliai.

Pradėjus dirbti, dalis išlaidų tenka su darbu susijusioms veikloms. Štai jos:

išlaidos transportui (vykstant į /iš darbo);

išlaidos tinkamai aprangai, avalynei (priklauso nuo darbovietės

reikalavimų);

išlaidos maistui per pietų pertrauką.

Žvelgiant iš šio požiūrio taško, mažiausiai išlaidų, susijusių su darbu, žmogus

patiria, kai gyvena netoli darbovietės, darbe privalo dėvėti uniformą, darbo vietoje

organizuojamas maitinimas.

Asmeninių finansų valdymas yra susijęs ne tik su matematika, bet ir su griežta

savikontrole. Kiekvienas turime prisiminti, jog tik nuo mūsų priklauso, kiek ir kaip

išleisime.

Penkiasdešimt antra užduotis

LUKO FINANSAI

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo finansų valdymo

gebėjimus.

Perskaitykite informaciją apie Luką, peržiūrėkite jo finansinę situaciją. Atsakykite į

pateiktus klausimus.

LUKO FINANSAI. ATVEJO ANALIZĖ

Lukas yra 22 metų jaunuolis iš Mažeikių, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Vilniuje.

Baigęs universitetines vadybos studijas, jis nusprendė likti ir pradėti dirbti sostinėje. Studijų

metais Lukas dirbo padavėju, sandėlininku, automobilių dalių pardavėju. Tuo metu jis



130

gaudavo ne tik stipendiją, bet ir finansinę paramą iš tėvų. Per šį laikotarpį Lukas sutaupė 1

600 Lt.

Po studijų Lukas rado pardavimų vadybininko darbą; mėnesinis darbo užmokestis –

1 780 Lt. Jis apskaičiavo, jog pigiau yra nuomoti ne butą, o vieną kambarį, todėl šiuo metu

gyvena drauge su dar dviem jaunuoliais (kambario nuoma ir mokesčiai – 460 Lt. per

mėnesį). Išlaidos maistui, pasak Luko, minimalios, nes namie jis nevalgo: pusryčiams

išgeria puodelį kavos ir suvalgo pyragėlį degalinėje (12 Lt), pietums darbovietėje užsisako

picą (maždaug 18 Lt) ir kavos (4 Lt), vakarienė jam (ne namuose) dažniausiai kainuoja 14

Lt. Penktadieniais prie šios sumos reikėtų pridėti 3 bokalus alaus (po 7 Lt).

Automobilio kurui, važinėjimui į / iš darbo Lukas per mėnesį išleidžia maždaug 300 Lt.

Vaikinas į darbą galėtų eiti pėsčias, bet tada jam reikėtų keltis bent 20 min. anksčiau. Pirmo

darbo mėnesio pabaigoje Lukas pastebėjo, kad jo finansinė situacija keista.


1. Kokio laikotarpio finansinė situacija apibūdinama Luko atveju (trukmė)?

2. Kiek pinigų (pajamų) Lukas turėjo laikotarpio pradžioje?

3. Kiek iš viso pinigų per šį laikotarpį Lukas išleido?

4. Kodėl Luko finansinė situacija keista? Kas įvyko?

5. Kokių išlaidų Jūs rekomenduotumėte atsisakyti Lukui?

PAGALVOKITE

Kaip planuojate savo dieną mokykloje? Kokioms veikloms

savarankiškai skiriate daugiausia laiko?

Kokios kasdienės Jūsų veiklos ir užduotys atima daug laiko?

Kaip manote, kodėl valdyti laiką yra ypač aktualu šiuolaikinio

darbuotojo veikloje?

Kodėl svarbu efektyviai valdyti asmeninius finansus?

ĮSIDĖMĖKITE

Šiuolaikinis žmogus turi daug užsiėmimų, pareigų ir veiklų.

Tik gerai suplanavę veiksmus galime pasiekti šaunesnių

rezultatų.

Efektyvus laiko bei kitų išteklių valdymas yra siejamas su

stipria asmens savikontrole ir kryptingu veikimu.



131

30. GEBĖJIMAS DIRBTI KOMANDIŠKAI KAIP KARJEROS

SĖKMĖS SĄLYGA

Kas sieja šias tris fotografijas?

NETRUKUS

Pagalvosite apie individualaus ir komandinio darbo skirtumus.

Suprasite, kad darbas komandoje suteikia galimybę pasiekti puikių

karjeros rezultatų.

,,Kodėl žmonės dirba komandomis?“ – klausiate Jūs. ,,Komandos gali pasiekti tokį

tikslą, kokį vienam žmogui, dirbančiam atskirai, būtų sunku įgyvendinti!“– atsako

šiuolaikinių organizacijų vadovai.

Komanda – tai žmonių grupė, kuri gali veiksmingai imtis įvairių užduočių ir jas

efektyviai atlikti. Komandoms būdingos šios savybės:

komandos nariai yra priklausomi vienas nuo kito;

kiekvienas komandos narys yra vertingas, nes turi komandos veiklai svarbių

kompetencijų;

bendravimas – tai „rišamoji medžiaga“, suburianti komandą.

Optimalus komandos narių skaičius yra 4–12 žmonių. Dažniausiai organizacijos,

siekiančios efektyviai dirbti, į komandą atrenka žmones, kurie nori aktyviai veikti, yra įgiję

tinkamų žinių ir gebėjimų.

Svarbus komandos formavimo principas yra įtraukti skirtingus žmones į komandą.

Jei visų narių charakterio bruožai, išsilavinimas ar darbo patirtis bus panašūs, sąlygos

kūrybiškiems sprendimams priimti ir tobulėti nebus tokios palankios, kaip tuo atveju, kai

komandos narių patirtys skiriasi, o į komandą suburtos originalios asmenybės.

Labai svarbu, kad komandos nariai pasitikėtų vieni kitais, kai komanda siekia

bendrų rezultatų, dirba ir mokosi drauge.



132

Gerai paskirstyti vaidmenys komandos nariams leidžia aiškiai suvokti, ko iš jų

tikimasi, padeda efektyviau panaudoti turimus išteklius.

Aiškiai suformuluotas tikslas komandos nariams suteikia galimybę geriau

koordinuoti veiklas, atkakliau siekti rezultatų.

Darbuotojų gebėjimas dirbti komandiškai šiuolaikinėse organizacijose vertinamas

itin palankiai. Bendradarbiavimo ryšiais susiję komandų nariai pasiekia puikių rezultatų,

sukuria originalių produktų, skatina įgyvendinti naujoves. Atkreipkite dėmesį į savo

komandinio darbo patirtis. Pagalvokite, kurios iš jų Jums būtų naudingos realizuojant savo

karjeros tikslus.

Penkiasdešimt trečia užduotis

LĖKTUVŲ GAMYKLA

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo komandinio darbo

kompetenciją.

Suburkite 5 žmonių komandą.

Šiai užduočiai atlikti prireiks krūvos A4 formato lapų, ruletės atstumui matuoti ir

Jūsų išradingumo. Drauge atidžiai perskaitykite šiuos nurodymus. Atkreipkite dėmesį, jog

užduočiai atlikti skirta 10 minučių. Pasiruošę pradėti? Startuojam!

1. Jūsų grupė per 10 min. turi išlankstyti kuo daugiau sertifikuotų lėktuvėlių.

2. Sertifikuotu lėktuvėliu vadinamas lėktuvėlis, kuris nuskrenda daugiau kaip 5 metrus.

3. Jūsų komanda turi sugalvoti ir susitarti, kaip dirbs drauge. Prisiminkite, kad laikas

senka.

4. Pasibaigus lankstymo laikui (10 min.), prasideda lėktuvėlių testavimo laikas (5 min.).

Per šį laiką komanda turi išbandyti – paskraidinti visus išlankstytus lėktuvėlius ir

atrinkti sertifikuotus (t. y. tuos, kurie nuskrenda daugiau nei 5 metrus).

5. Suskaičiuokite sertifikuotus lėktuvėlius. Rezultatą užrašykite.

6. Drauge parašykite 3 patarimus: kaip reikia dirbti, norint pasiekti geriausią rezultatą?



133

PAGALVOKITE

Kaip mokykloje dirbate komandomis? Kokį vaidmenį Jums

dažniausiai tenka prisiimti komandoje?

Kokius Jūs išskirtumėte komandinio darbo privalumus?

Kokių veiksmų, Jūsų nuomone, turėtų imtis komandos lyderis,

siekdamas sutelkti komandos narius?

Kaip jautėtės atlikdami užduotį? Ar griežtas laiko limitas turėjo

įtakos Jūsų komandos darbui?

ĮSIDĖMĖKITE

Komandos įgalina efektyviau mokytis ir saugoti jau įgytas

žinias.

Komandinis darbas padidina produktyvumą.

Komandą turėtų sudaryti ne mažiau nei 4 ir ne daugiau negu 12

narių.

Jei grupės nariai veikia darniai ir tikslingai, tai tampa

bendraminčių komanda, galinčia nuversti kalnus. Komandos

darna rodo, ar nariai mėgsta vienas kitą. Tai gali turėti įtakos

komandos efektyvumui, didinti jos narių motyvaciją.

31. STRESO VALDYMAS MOKYMOSI IR DARBO

SITUACIJOSE

NETRUKUS

Sužinosite, kaip žmonės vertina gyvenime pasitaikančius

nemalonumus.

Pagalvosite, kada nemalonios situacijos virsta stresu ir paveikia

žmogaus sveikatą.

Suprasite, kad valdyti stresą yra labai svarbu, jei norite harmoningai

ir efektyviai dirbti.

Stresas – tai procesas, kuriuo įvertiname ir reaguojame į įvykius, keliančius

grėsmę ar iššūkį. Gyvenimo įvykiai, sukeliantys stresą žmogaus gyvenime:

Katastrofos, didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma prognozuoti: karai,

stichinės nelaimės.

Svarbūs asmeninio gyvenimo pokyčiai: artimųjų mirtys, darbo praradimas,

vedybos, vaiko gimimas, skyrybos.





134

Kasdieniniai sunkumai: neatlikti darbai, konfliktai su artimaisiais ar kolegomis,

vėlavimas, stovėjimas eilėse, pastabos dėl išvaizdos ir dar milijonas erzinančių

dalykų.

Nors yra gausybė stresinių situacijų ir jas sukėlusių priežasčių, vis dėlto ne visi

žmonės, atsidūrę panašiose padėtyse, patiria stresą. Svarbiausia – suprasti, kad streso

patyrimas priklauso nuo paties žmogaus, tai yra to, kaip jis pats vertina tokią situaciją.

Streso valdymas yra sąmoninga žmogaus veikla, kuria siekiama tikslingai veikti ir

išvengti ilgalaikių streso sukeliamų padarinių.

Streso situaciją sudaro 3 etapai:

Pirmasis etapas.

Atsitinka įvykis, galintis sukelti stresą: nemalonūs įvykiai darbo vietoje,

nesutarimai šeimoje ir pan.

Antrasis etapas.

Žmogus įvertina įvykį. Ši stadija labai svarbi, kadangi būtent joje žmogus

nusprendžia, ar šis įvykis svarbus, ar jis verčia ,,stresuoti“. Skirtingi žmonės nevienodai

įvertina pavojus, todėl, susidūrę su tokia pat nemalonia situacija, elgiasi skirtingai.

Labiausiai stresą gali sukelti tie įvykiai, dėl kurių žmogus, kaip pats numano, sulauks rimtų

nepageidautinų pasekmių.

Trečiasis etapas.

Jeigu žmogus vertina situaciją kaip stresinę, jis pats nusprendžia, kokių veiksmų

imsis, ar kovos su stresu. Yra žmonių, kurie reaguoja neadekvačiai, todėl situaciją tik

pablogina. Kita grupė asmenybių sąmoningai nusprendžia nusiraminti ir imtis aktyvių

veiksmų stresui valdyti.

Namų aplinkoje žmogus gali sau leisti į stresą reaguoti daugybe įvairių būdų: pykti,

ašaroti, juoktis, bambėti. Tačiau būdami darbo aplinkoje, žmonės stengiasi nedemonstruoti

savo emocijų, susivaldyti. Dirbant kolektyve, drauge su kitais, streso situacijas padeda

suvaldyti:

Asmeninis savarankiškumas. Kai darbuotojas turi veiksmų laisvę, jis gali pats

planuoti savo veiklas, savarankiškai pakeisti tuos darbo aspektus, kurie, jo manymu,

sukelia stresą.

Kolegų parama. Jeigu darbuotojas dirba su žmonėmis, kurie palaiko, atjaučia, jis

gali paprašyti kolegų patarimų, pagalbos.

Sprendimą, kaip reaguoti į stresą, lemia asmeninė žmogaus pozicija. Žmonės, kurie

yra įsitikinę, jog geba pakeisti situaciją, paprastai geriau valdo stresines situacijas.

135

Žinojimas, kaip valdyti stresą, padeda išgyventi pačias nemaloniausias situacijas.

Stresą sukelia aplinkybės, kurios baugina, yra mums nepavaldžios. Tokiu atveju reikėtų

nukreipti dėmesį nuo streso sukėlėjo ir išbandyti vieną iš nesudėtingų streso valdymo būdų.

Štai jie:

Kvėpavimo pratimai. Giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą kelioms sekundėms,

iškvėpkite.

Fiziniai pratimai. Nukreipkite savo mintis nuo streso šaltinio, atlikdami skirtingus

fizinius pratimus. Pavyzdžiui, 10 kartų suspauskite dešinę ranką į kumštį.

Minčių ,,peradresavimas“. Pagalvokite, ar Jus ištikusi nemaloni situacija Jums rūpės

po dvejų metų.

Meditacija.

Prisiminkite, jog mokymosi aplinkoje ir darbo vietoje žmonės susiduria su

įvairiomis stresinėmis situacijomis. Tinkamai įvertinant tokias situacijas ir adekvačiai į jas

reaguojant, galima sėkmingai išspręsti iškilusius sunkumus.

Penkiasdešimt ketvirta užduotis

STRESAS IR PROFESIJA

Atlikdami šią užduotį, Jūs pagilinsite savo žinias apie streso

poveikį žmogui darbo vietoje.

Atidžiai peržiūrėkite pateiktą užduoties lentelę. Apmąstykite skirtingus stresą

sukeliančius veiksnius. Į lentelę įrašykite tas profesijas, kurių atstovai gali patirti tokį

stresą.

Kategorija Stresą sukeliantys

veiksniai

Profesijų, kurių atstovai

gali patirti tokį stresą,

pavyzdžiai

Įdarbinimo

sąlygos

Mažas atlyginimas

Pamaininis darbas

Miglotos karjeros

perspektyvos

Netikrumas dėl darbo,

darbdavys neteikia jokių

garantijų dėl ateities

1.

2.

3.

4.

Darbo turinys Per didelis darbo krūvis

Sudėtingos užduotys

1.

2.



136

Per didelė atsakomybė

Prieštaringi reikalavimai

3.

4.

Darbo sąlygos Kenksmingos sąlygos

(triukšmas, vibracija, blogas

apšvietimas)

Fiziškai sunkus darbas

Pavojingos situacijos

Nepakankama higiena

1.

2.

3.

4.

Santykiai su

kitais

darbuotojais

Nevykęs vadovavimas

Nedraugiški kolegos

Diskriminavimas

Familiarumas

1.

2.

3.

4.

Pagalvokite ir užrašykite 3 patarimus darbuotojams, kurie darbe patiria stresą (žr. 17 pav.)

17 pav. Patarimai žmonėms, patiriantiems stresą.

PAGALVOKITE

Kokios situacijos mokykloje Jums sukelia stresą?

Kaip Jūs pats valdote stresą? Kurie streso valdymo būdai

Jums labiausiai tinka?

Kaip manote, kurių profesijų atstovai patiria daugiausia

streso?

Kaip manote, kodėl valdyti stresą yra svarbu būsimai

karjerai?

Patarimas nr. 1

__________________

__________________

__________________

__________________

Patarimas nr. 2

__________________

__________________

__________________

__________________

Patarimas nr. 3

___________________

___________________

___________________

__



137

ĮSIDĖMĖKITE

Streso valdymas yra sąmoninga žmogaus veikla, kuri

įgyvendinama, tikslingai siekiant sumažinti streso poveikį ir

išvengti ilgalaikių streso sukeliamų neigiamų padarinių.

Streso valdymas susijęs su žmogaus gebėjimu planuoti savo

veiksmus, kontroliuoti emocijas ir reakcijas.

Darbinis stresas – tai nemalonios situacijos ir iššūkiai, kurių

pasitaiko darbo aplinkoje. Tokie veiksniai daro neigiamą

įtaką žmogaus sveikatai.

32. KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS

ĮDOMU DŽIUGU NEĮPRASTA KEISTA SMAGU NAUJOVIŠKA

NETRUKUS

Sužinosite, jog žmogaus kūrybiškumas yra unikalus gebėjimas,

padedantis išreikšti save ir spręsti įvairiausias problemas.

Suprasite, kad kūrybiškumo atskleidimas padeda darbuotojams

rasti naujų veikimo būdų.

Išbandysite savo kūrybiškumą atlikdami užduotį.

Daugelis specialistų kūrybiškumą sieja su galimybe spręsti problemas.

Kūrybiškumas – tai gebėjimas į problemą pažvelgti nauju kampu, pastebėti tai, ko

nepastebėjo kiti, rasti nestandartinių sprendimų.

IDĖJOS SPRENDIMAS VAIZDUOTĖ ATSAKYMAS SPEKTRAS INOVACIJA

Bandymas atskleisti savąjį kūrybiškumą gali duoti netikėtų rezultatų. Nesitikėkite

žaibiško ir nepakartojamo rezultato. Atsipalaiduokite. Pasitikėkite savimi. Visa, kas susiję

su kūrybiniais gebėjimais, dažnai ,,slepiasi“ nuo kritiško mūsų proto. Didžiuliai lūkesčiai,

sąmoningas apsisprendimas elgtis ir dirbti kūrybiškai dažniausiai numarina bet kokį

interesą. Jei per prievartą stengsitės gauti originalų rezultatą – persistengsite, dings vidinė

motyvacija ir džiugesys, pasidarys nebeįdomu. Kiekvienas žmogus turi kūrybinių gebėjimų,

tačiau ne visi šiais gebėjimais naudojasi.

Kūrybiškumas – tai asmenybės savybė, padedanti sukurti ar atrasti nauja. Šią

žmogaus savybę paskatina atsiskleisti 3 pagrindiniai elementai (žr. 18 pav.).



138

18 pav. Kūrybiškumo elementai.

Kūrybiniai gebėjimai yra pagrįsti nestandartiniu mąstymu ir drąsa pasitelkti

netradicinius sprendimo būdus. Tai unikalūs gebėjimai, kurie gali būti nuolat skatinami ir

tobulinami. Tiesiog reikia atrasti sritį, kurioje Jūsų kūrybiniai gebėjimai maksimalūs.

Patirtis – kūrybiškumo pagrindas. Ji lemia, jog jau žinome, kas buvo atrasta,

padaryta, pritaikyta, todėl galime ieškoti visiškai naujų sprendimų, kitokių to paties daikto

ar darbo atlikimo būdų, naudoti dar nematytas išraiškos priemones.

Motyvacija – troškimas kažką daryti kitaip, nes tai jaudina, teikia atradimo

džiaugsmą. Būtent motyvacija lemia, kiek kūrybinių gebėjimų ir patirties žmonės

panaudos.

Savąjį kūrybiškumą galima atskleisti pačiais įvairiausiais būdais. Klasikinė

priemonė – turėti savo ,,Idėjų sąsiuvinį“, kuriame galima fiksuoti (užrašyti, nupiešti,

nubraižyti, užkoduoti) visas staiga kilusias idėjas. Niekas nedraudžia turėti elektroninį

,,Idėjų sąsiuvinio“ atitikmenį. Tai – šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis

paremtas kūrybinių idėjų kaupiklis: byla Jūsų kompiuteryje ar Jūsų asmeninis tinklalapis

internete.

Svarbu! Prisiminkite, kad elektroninė informacija yra lengvai nukopijuojama, o

autorystę sunku įrodyti. Dėl šios priežasties pačios genialiausios Jūsų idėjos turėtų būti

atidžiai saugomos.

Kūrybiškas problemų sprendimas skatina imtis naujų ir netikėtų veiksmų. Įdomu tai,

jog kūrybiškai problemas sprendžia ne tik asmenys, bet ir komandos bei organizacijos. Jau

žinote, jog komandos gali pasiekti daug geresnių rezultatų nei pavieniai asmenys. O

kūrybiškas problemų sprendimas sujungia bendras pastangas ir sėkmės troškimą. Drauge

išnagrinėkime galimybes kūrybiškai spręsti problemas.

PATIRTIS

KŪRYBINIAI GEBĖJIMAI

MOTYVACIJA

139

Kūrybiškam problemų sprendimui būdingi 4 etapai (žr. 19 pav.).

19 pav. Kūrybiško problemų sprendimo etapai (pagal: West M. A.)

Tyrinėjimas – pirmasis etapas. Jo metu problema išsiaiškinama ir nuodugniai

analizuojama. Liaudies išmintis teigia: ,,Pažink savo priešą“. Būtent problemai pažinti

skirtas etapas padeda tiksliau ją įvardyti, geriau susikoncentruoti ties sprendimo

paieškomis.

Idėjų siūlymas. Aktyviai generuojami alternatyvūs sprendimo būdai. Šiame etape

nesvarstoma, koks sprendimas būtų racionalus ir priimtinas. Sukuriama aibė įvairiausių

sprendimo variantų, užfiksuojami net patys beprotiškiausi ir fantastiškiausi.

Atranka. Iš daugybės galimų sprendimo variantų atrenkami keli perspektyviausi.

Apmąstant kiekvieną variantą reikia kritiškai vertinti jo pasirinkimą, apgalvoti, kiek išteklių

prireiks. Juk stengiamasi surasti geriausią sprendimą.

Įgyvendinimo etapas padeda užbaigti problemos sprendimą. Šiame etape nuo

teorinių svarstymų pereiname prie realių, praktinių veiksmų. Visada gali iškilti netikėtumų,

tačiau jie neturi stabdyti sprendimo įgyvendinimo.

Penkiasdešimt penkta užduotis

KOJINIŲ GAMYKLOS VALDYBOS POSĖDIS

Atlikdami šią užduotį, naudosite ,,smegenų šturmo“ metodą, kuris

padės Jums suprasti, jog kūrybiški sprendimai susiję su

spontaniškumu ir originalumu.

Surinkite 8 žmonių grupę. Susėskite aplink stalą taip, kad visi grupės nariai galėtų

matyti vieni kitus. Įsivaizduokite, jog esate tarptautinės kompanijos, gaminančios

moteriškas kojines, direktorių valdyba. Jus informavo, kad dėl įvykusios avarijos

gamykloje kompanija turi 55 000 porų brokuotos produkcijos, t. y. kojinių, kurių akys

nubėgusios, tad jų nebegalima parduoti vartotojams. Direktorių valdybos užduotis – pateikti

kiek įmanoma daugiau idėjų, kaip ir kur būtų galima panaudoti šią brokuotą produkciją.



140

Atsakymus užrašykite dideliame popieriaus lape. Šiai užduočiai turite 10

minučių.

Savo grupės atsakymus galite pristatyti kitoms grupėms. Skirtingų grupių

rezultatus palyginkite.

PAGALVOKITE

Kaip pasitelkiate savo kūrybiškumą, planuodami ir atlikdami

užduotis mokykloje?

Kokie darbai labiausiai skatina ieškoti kūrybiškų sprendimų?

Kokios užduotys asmeniškai Jus skatina mąstyti kūrybiškai?

Kas Jus motyvuoja veikti kitaip, nei esate įpratę?

ĮSIDĖMĖKITE

Pasitelkiant kūrybišką mąstymą, priimami inovatyvūs

sprendimai, organizuojami nauji verslai, kuriamas įdomesnis ir

gražesnis gyvenimas.

Problemų sprendimo efektyvumas labiausiai priklauso nuo

gebėjimo labai greitai ir įvairiai panaudoti turimą informaciją.

Tikslingai naudojamas žmogaus kūrybiškumas gali virsti

idėjomis, išradimais, inovacijomis, kurie skatina visuomenės

pažangą ir ekonomikos plėtrą.

33. KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI

NETRUKUS

Pagalvosite, kodėl žmonės konfliktuoja.

Išsiaiškinsite konfliktų sprendimo galimybes ir būdus.

Suprasite, kaip konfliktų sprendimas paveikia santykius su kitais

žmonėmis.

Atliksite užduotį, padėsiančią ,,perskaityti“ konfliktuojančių žmonių

kūno kalbą.

Konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu susikerta dviejų ar daugiau asmenų

(asmens ir grupės, skirtingų grupių) priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo

būdai.





141

Žmonės gyvena, mokosi ir dirba drauge su kitais žmonėmis. Būnant šalia kitų kyla

nesutarimų ir kivirčų. Žmonės nesutaria dėl įvairiausių priežasčių. Kuo daugiau įvairių

skirtumų pastebima – tuo didesnės diskusijos kyla. Sutarimo klausimas tampa labai

svarbus, nuolat didėjant gyventojų skaičiui. Kiekvienas iš mūsų gali apibūdinti daugybę

situacijų, kai kilo konfliktų. Tačiau pagrindines konfliktų priežastis galima suskirstyti į 6

esmines grupes. Konfliktų kyla dėl:

gyvybinių poreikių – dalykų, būtinų išgyvenimui (pavyzdžiui, maisto, oro,

vandens);

skirtingų vertybių, kurios būdingos skirtingiems žmonėms (pavyzdžiui, išpažįstamų

skirtingų religijų; politinių įsitikinimų ir pan.);

skirtingo suvokimo – skirtingos žmonių nuomonės apie tą patį dalyką (pavyzdžiui,

skirtingo grožio ir skonio supratimo);

skirtingų interesų – kai žmones domina skirtingi dalykai (pavyzdžiui, broliai

nesutaria, eiti į piceriją ar į kiną);

skirtingų psichologinių poreikių – kai kiekvienam iš mūsų reikia skirtingų dalykų,

kurie leistų jaustis svarbiam, pripažintam;

ribotų išteklių – kai susiduriama su netolygiu resursų pasiskirstymu (pavyzdžiui, ne

visi žmonės turi pakankamai maisto ar turto; dalis žmonių skursta).

Konfliktuoja ne tik atskiri žmonės – į konfliktus įsivelia ir organizacijos, valstybės

ar net ištisi regionai. Galvojant apie ateities karjerą, svarbiausia susipažinti su

tarpasmeninių (tarp skirtingų žmonių) konfliktų sprendimu. Žmogus mokosi ir dirba drauge

su kitais. O tai, kad jis yra skirtingų grupių narys, gali išprovokuoti įvairias konfliktines

situacijas. Ypač svarbu išspręsti konfliktus, kylančius mokymosi aplinkoje ar darbo vietoje.

Manoma, jog grupėse kylantys konfliktai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį (žr.

lentelę).

Teigiamas konfliktų grupėje poveikis

Neigiamas konfliktų grupėje poveikis

Grupės nariai geriau pažįsta vieni kitus.

Pašalinami įvairūs veiklų trūkumai.

Grupės nariai labiau įsitraukia į

mokymosi ar darbinę veiklą.

Išsiaiškinamos nesutarimų priežastys ir

pagerinami tarpasmeniniai santykiai.

Grupė suvienijama, ,,užgrūdinama“.

Nariai ima atidžiau paisyti grupės

interesų.

Neigiamos emocijos pablogina grupės

narių santykius.

Problemos taip ir lieka neišspręstos.

Kaltinama ir nesutariama, užuot

ieškojus sprendimo.

Padidėja įtampa tarp grupės narių.

Paskatinami papildomi nesutarimai,

išgyvenamos senos skriaudos.

142

Penkiasdešimt šešta užduotis

BESIDAUŽANTI ŠIRDIS

Atlikdami šią užduotį, Jūs geriau suprasite, ką patiria konfliktuojantys

žmonės, turėsite galimybę apgalvoti konfliktų sprendimo galimybes.

Atlikite trumpą apklausą: pasikalbėkite su namiškiais ir savo draugais (iš viso

turėtų būti ne mažiau kaip 5 žmonės). Paklauskite jų apie konfliktus, kuriuose jiems teko

dalyvauti. Visiems pateikite tokius pačius du klausimus: 1. Kaip jautėtės konflikto metu? 2.

Kokia buvo fizinė reakcija į konfliktą? Apklausos rezultatus užrašykite užduoties lape.

Apibendrinkite juos, išskirdami tris dažniausiai pasitaikančius atsakymus.

Apklausos

dalyvio vardas

Atsakymas į 1 klausimą:

,,Kaip jautėtės konflikto

metu?“

Atsakymas į 2 klausimą:

,,Kokia buvo fizinė reakcija į

konfliktą?“

1.

2.

3.

4.

5.

Ką Jūs pats atsakytumėte į šiuos klausimus?

1.________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

2.________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

Konflikto sprendimas – procesas, kurio metu ieškoma galimybių patenkinti

konfliktuojančių žmonių interesus. Galimi konflikto sprendimo būdai atrandami,

analizuojant konflikto priežastis. Specialistai siūlo pritaikyti „penkių galimų reakcijų į

konfliktą“ (žr. 20 pav.) metodą – jis padės tinkamai sureguliuoti situaciją. Remiantis šiuo

metodu, išskiriami du svarbūs aspektai, apibūdinantys žmonių reakcijas į konfliktus:

1. Kiek Jums svarbu (ar nesvarbu) patenkinti savo poreikius?

2. Kiek Jums svarbu (ar nesvarbu) patenkinti kito žmogaus poreikius?

Atsakant į šiuos klausimus, pasitelkiamos penkios konflikto sprendimo strategijos.

Kaip spęsti konfliktą, pasirenka jame dalyvaujantys žmonės. Nė viena iš siūlomų strategijų

nėra pranašesnė už kitą.



143

20 pav. Konfliktų sprendimo būdai (pagal Thomas–Kilmann).

Vengimo strategijai būdinga nekreipti dėmesio į konfliktą. Nepatenkinami nė

vienos konfliktuojančios pusės interesai, nesiimama jokių aktyvių veiksmų, atidėliojama. Ši

strategija naudojama, kai nesutarimas atrodo nesvarbus, stengiamasi laimėti laiko.

Konkurencija. Žmogus pirmiausia stengiasi patenkinti savus interesus, kitai pusei

primesdamas sau palankius sprendimus. Ši konflikto sprendimo strategija retai paveikia

ilgalaikius rezultatus, nes kitas žmogus pasijunta apgautas ir ima priešintis.

Prisitaikymas. Priimama priešininko pozicija, neigiami savi interesai. Ši strategija

naudojama, kai bet kokia kaina stengiamasi išsaugoti gerus santykius su priešininku. Jei

konfliktas nėra rimtas, ši strategija pasitelkiama ,,dėl šventos ramybės“.

Kompromisas – konfliktų sprendimo strategija, kai abu konfliktuojantys asmenys

daro nuolaidas. Dažniausiai ši strategija taikoma tada, kai neįmanoma visiškai suderinti

savų ir priešininko interesų.

Bendradarbiavimas – sėkmingiausia strategija, kuria naudojasi abi

konfliktuojančios pusės. Žmonės aktyviai dalyvauja sprendžiant konfliktą ir randa abi puses

tenkinantį sprendimą.

Penkiasdešimt septinta užduotis

KONFLIKTO KŪNO KALBA

Atlikdami šią užduotį, Jūs įvertinsite kūno kalbą, atskleidžiančią

konfliktuojančio žmogaus emocijas.

Prisiminkite, kaip atrodo konfliktuojantys žmonės. Atsistokite prieš veidrodį

ir, pasitelkdami tik kūno kalbą, pavaizduokite konfliktuojantį žmogų. Kalbėti draudžiama.

Stebėdami savo atvaizdą veidrodyje, pabandykite apibendrinti, kokia yra konfliktuojančio

žmogaus veido išraiška, kokie judesiai. Jei Jūsų vaidinimą stebi namiškiai ar draugai,

aptarkite šią temą su jais.



144

Kokie kūno kalbos ženklai parodo nepasitenkinimą?

Iš kokių ženklų suokiame, kad žmogus nusivylęs?

Kokie kūno kalbos ženklai leidžia suprasti, jog konfliktuojantis asmuo nusiteikęs

agresyviai?

PAGALVOKITE

Kokių konfliktų Jums teko patirti per šiuos mokslo metus?

Su kokiais reiškiniais Jums siejasi žodis ,,konfliktas“?

Kaip manote, ar reikėtų vengti konfliktų?

Kokie konfliktų sprendimo būdai Jums atrodo priimtiniausi?

ĮSIDĖMĖKITE

Konfliktas – tai dviejų pusių priešiškumo būsena, kylanti iš

nesugebėjimo susitarti, suderinti pozicijas.

Išskiriamos įvairios konfliktų rūšys, tačiau planuojant karjerą

svarbiausi tampa tarpasmeniniai konfliktai, kylantys tarp

skirtingus interesus ir pozicijas turinčių žmonių.

Koks konflikto sprendimo būdas bus pasirinktas, priklauso nuo

jame dalyvaujančių žmonių.

34. ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE

NETRUKUS

Sužinosite, kas nutinka, kai žmogus ateina į naują mokymosi vietą.

Suprasite, kaip naujoje mokymosi aplinkoje perprasti ten

vyraujančią tvarką, elgesio taisykles, bendravimo normas.

Gyvenimas nuolat keičiasi. Dažnai atsiduriame aplinkoje, kurią galime apibūdinti

žodžiu ,,NAUJA“, o savo būseną apibrėžti vienareikšmiškai: ,,NAUJOKAS“. Ši aplinka

gali bauginti arba, atvirkščiai, būti labai patraukli. Daug kas priklauso nuo žmogaus

požiūrio ir nusiteikimo priimti pokyčius.

Perėjimas į kitą mokymosi aplinką kiekvieną žmogų verčia nerimauti. Kuo geriau

būsite informuoti apie naują karjeros aplinką – tuo sklandžiau prisitaikysite. Todėl

neabejodami pasinaudokite įvairiais paramos šaltiniais, padedančiais sumažinti perėjimo į

naują mokymosi aplinką sukeltą nerimą.





145

Paramos šaltinius galima skirstyti į dvi grupes: formaliuosius (pagalba ir paslaugos,

teikiamos valstybinių bei privačių institucijų) ir neformaliuosius (Jūsų pasirinkti

informacijos šaltiniai).

Formalieji paramos šaltiniai:

Informacija iš oficialių duomenų bazių (pavyzdžiui: www.aikos.smm.lt;

www.lamabpo.lt; http://www.stat.gov.lt/lt/; http://www.ldb.lt).

Profesijos patarėjų, dirbančių profesinio informavimo taškuose (PIT), paslaugos.

Karjeros konsultantų, dirbančių aukštųjų mokyklų karjeros centruose, paslaugos.

Privačiai dirbančių specialistų konsultacijos ir patarimai.

Neformalieji paramos šaltiniai:

Informacija, parodanti kitų asmenų poziciją ar nuomonę (pavyzdžiui,

informacija iš forumų, tinklaraščių ir pan.).

Šeimos narių ir draugų palaikymas bei parama.

Pokalbiai su studentais, studijuojančiais pagal Jūsų pasirinktą studijų programą.

Pokalbiai ar informaciniai interviu su skirtingų profesijų atstovais.

Naudodami skirtingus perėjimo į kitą karjeros aplinką paramos šaltinius, Jūs labiau

pasitikėsite savo jėgomis, objektyviau vertinsite susidariusią situaciją. Juk kartais tiesiog

reikia išgirsti: ,,Šaunuolis!“.

PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYMOSI APLINKĄ

Perėjimas į kitą mokymosi aplinką tiesiogiai susijęs su Jūsų poreikiais ir karjeros

tikslais. Lietuvos Respublikoje mokytis privaloma iki 16 metų. Sulaukę šio amžiaus, patys

renkatės, kokių tikslų siekti. Jei nusprendėte mokytis toliau, turite gerai apgalvoti, kur ir

kaip tai daryti, kad galėtumėte lengviau realizuoti savo gyvenimo ir karjeros tikslus. 21

paveikslėlyje pavaizduoti veiksniai, kurie turi įtakos perėjimui į kitą mokymosi aplinką.


http://www.lamabpo.lt/

http://www.stat.gov.lt/lt/

http://www.ldb.lt/

146

21 pav. Perėjimo į kitą mokymosi aplinką veiksniai.

Perėjimo į kitą mokymosi aplinką veiksniai skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai

veiksniai kyla iš besimokančiojo asmenybės. Žmogus pats sprendžia, kodėl ir kaip jis

mokysis, kokias mokymosi formas rinksis. Išoriniai veiksniai – tai iš aplinkos ateinančios

idėjos bei nuostatos, skatinančios žmones mokytis. Kokiais dar veiksniais papildytumėte 21

paveikslėlį?

Perėjimą į naują mokymosi aplinką apsunkina:

Nepakankamas išsilavinimo lygis.

Nesugebėjimas rasti informacijos apie mokymosi galimybes, ją analizuoti ir

atrinkti.

Informacijos apie mokymo institucijas ir jų siūlomas mokymo ar studijų

programas trūkumas.

Motyvacijos toliau mokytis stoka.

Netinkamas savo galimybių įvertinimas.

Neracionalus mokomųjų dalykų pasirinkimas.

Migloti gyvenimo ir karjeros tikslai.

Nepasitikėjimas savo jėgomis.

Troškimas kuo greičiau pradėti dirbti.

Noras kurti šeimą.

Noras įgyti praktinės profesinės patirties.

Nusivylimas savimi, nesėkmingai stojus į aukštąją mokyklą.

Mokytis ar nesimokyti? Tik Jūs galite apsispręsti, kokį karjeros kelią rinktis.

Noras tobulėti

Troškimas neišsiskirti iš bendraamžių

Žinių trūkumas

Mokymosi vertės pripažinimas

Visuomenės spaudimas

Artimųjų įtaka

Mokymo įstaigų prestižas

Konkurencija darbo rinkoje

Darbdavių reikalavimai

IŠORINIAI

VEIKSNIAI

VIDINIAI

VEIKSNIAI

147

ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE

Naujoko statusas ypač ryškus naujoje mokymosi aplinkoje. Sunku ar lengva būti

naujoku?

Adaptacija yra prisitaikymo visiškai naujoje aplinkoje procesas. Nauja mokymosi

vieta – kita mokykla, profesinio mokymo įstaiga, universitetas ar kolegija, naujos

mokymosi galimybės, o kartu ir daugybė ,,neaiškių situacijų“ naujoje aplinkoje dažnai

sukelia stresą. Ką daryti?

Pagrindinis patarimas žmogui, atsidūrusiam naujoje mokymosi vietoje, skamba taip:

,,Nebijok klausti!“. Dažnai naujokai turi nepakankamai informacijos, nežino mokymosi

aplinkoje galiojančių taisyklių. Paprasčiausias būdas sužinoti – tiesiog paklausti.

Įsivaizduokite, jog įstojote į aukštąją mokyklą, mokysitės pagal studijų programą,

apie kurią svajojote. Šiandien – pirmoji Jūsų diena naujoje mokymosi vietoje. Peržengiate

slenkstį, o ten Jus pasitinka nežinia. Pastebėta, jog didžiausią nerimą naujokui kelia šie

veiksniai:

Tai, kad neišmanoma naujos mokymosi aplinkos geografijos (pavyzdžiui: kur

yra skaitykla ir laboratorijos, kur rasti bendrabučio valdytoją, kur yra 152 B

auditorija?).

Tai, kad nežinomos naujos mokymosi aplinkos procedūros (pavyzdžiui: kaip

bibliotekoje užsisakyti knygą, kada pietaujama valgykloje, kaip užsisakyti

reikalingą pažymą apie mokymąsi?).

Baimė, jog nėra pažįstamų žmonių (pavyzdžiui, dėstytojai ar mokytojai – Jums

visiškai nepažįstami; kiti besimokantieji atrodo svetimi ir nebendraujantys).

Sėkmingą adaptaciją naujoje mokymosi aplinkoje lemia

Mokymo institucijos siūlomos

priemonės

Naujoko veiksmai

Informacijos apie mokymo instituciją

gausa (lankstinukai, skrajukės,

interneto žinutės, filmukai).

Suteikiamas adaptacijos laikotarpis

(dažniausiai 1 mėnuo) naujokams.

Naujokams parengtos adaptacijos

programos (jas vykdo vyresni

besimokantieji).

Informacijos apie naują mokymosi

aplinką surinkimas.

Teigiamas nusiteikimas.

Drąsa.

Pasirengimas bendrauti ir

bendradarbiauti su kitais

besimokančiaisiais.

148

Mentorių (pagalbininkų) skyrimas

naujokams.

Parengtos mokymosi priemonės,

palankios bendradarbiavimo sąlygos.

Mandagumas.

Etiškas elgesys su mokymo institucijos

darbuotojais ir kitais

besimokančiaisiais.

Šypsena.

Penkiasdešimt aštunta užduotis

NAUJOKAS MOKYKLOJE

Atlikdami šią užduotį, Jūs pagilinsite savo gebėjimus pereiti į kitą

mokymosi aplinką, taip pat patobulinsite gebėjimus planuoti veiklas

ir bendradarbiauti.

Paimkite popieriaus lapą ir rašiklį. Įsivaizduokite, jog esate savo mokyklos

vadovas. Šiandien Jūs sprendžiate rimtą problemą – kuriate naujokų, šiais metais

ateisiančių į mokyklą, adaptacijos programą. Pasitelkite savo patirtį, prisiminkite savo

pirmas dienas šioje mokykloje. Užpildykite adaptacijos programos lentelę, nuspręskite, kas

galėtų būti atsakingi už adaptacijos programoje numatytas veiklas.

Veiklos, pagreitinančios

naujokų adaptaciją

Kiek laiko

skirti

veiklai?

Kas vykdys šią veiklą?

Klasės auklėtoja

1 savaitė

Palydėti į sporto salę

Bibliotekininkė

Paaiškinti apie kontrolinių darbų

rašymo tvarką.

Turite teisę sugalvoti įvairiausių veiklų. Prisiminkite, kad bendraklasiai gali būti labai

naudingi ir padėti naujokams pritapti.

PAGALVOKITE

Kaip paaiškintumėte, kas yra adaptacija?

Dėl kokių priežasčių, Jūsų nuomone, adaptacija naujoje

mokymosi aplinkoje gali tapti išbandymu naujokui?

Kaip jautėtės galvodami apie naujokų adaptacijos

programą?

Prisiminkite, kaip Jums sekėsi pirmomis dienomis naujoje

mokykloje? Ką tada jautėte?





149

ĮSIDĖMĖKITE

Adaptacija yra pritapimo procesas, kurio metu naujas žmogus iš

naujoko tampa savas organizacijoje ar mokymo įstaigoje.

Prisitaikymo naujoje mokymosi vietoje sėkmė priklauso ne tik

nuo organizacijos, bet ir nuo besimokančiojo.

,,Nebijok klausti!“ – tai patarimas kiekvienam naujokui.

35. KARJEROS DOKUMENTŲ RENGIMAS

NETRUKUS

Sužinosite, apie pagrindinius karjeros dokumentus: gyvenimo

aprašymą (CV), Europass CV ir kalbų pasą, motyvacinį laišką ir

lydintįjį laišką.

Išmoksite tinkamai parengti šiuos dokumentus.

Kiekvienas žmogus yra savitas ir į nieką nepanašus. Bet kaip darbdaviams parodyti,

jog esate unikalus, pasirengęs atlikti net pačias sudėtingiausias užduotis? Veiksmingiausias

būdas – padaryti teigiamą įspūdį susitikimo metu. Tačiau į tokį svarbų susitikimą

darbdavys dar turi pakviesti. ,,Ko imtis, kad sulaukčiau darbdavio kvietimo į susitikimą?“ –

klausiate Jūs. – ,,Tinkamai parengti karjeros dokumentus!“ – atsako personalo ieškos

specialistai.

GYVENIMO APRAŠYMAS (CV)

Šauniai parašytas gyvenimo aprašymas (CV) – Jūsų raktas į organizaciją.

Pagrindinis dokumentas, kurį darbdaviai, ieškantys darbuotojų, prašo pateikti, –

gyvenimo aprašymas (CV – lot. curriculum vitae). Tai – Jūsų asmenybės pristatymas

darbdaviui, išdėstytas popieriaus lape. Svarbiausia, kad šis dokumentas tinkamai Jus

apibūdintų, sudarytų įspūdį, jog esate reikalingas organizacijai.

Pradėkime drauge pildyti gyvenimo aprašymą (CV).

Patarimas nr. 1. Pasirinkite gyvenimo aprašymo (CV) formą.

Internete rasite daugybę CV formatų ir jų pildymo pavyzdžių, tačiau viena iš

geriausiai sudarytų formų – Europass CV forma (šią formą galite parsisiųsti iš interneto

tinklalapio http://www.europass.lt/cv). Niekas nedraudžia Jums susikurti savo gyvenimo

aprašymo formą, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir darbdavio reikalavimus.

Patarimas nr. 2. Rašykite glaustai ir aiškiai.



http://www.europass.lt/cv

150

CV turi būti trumpas – pakanka vieno ar dviejų puslapių. Rašykite faktus, kurie

galėtų būti svarbūs darbdaviui. Atsižvelkite į darbo skelbime nurodytus reikalavimus,

tačiau nepamirškite parodyti savo savitumo. Sukurkite aiškiai suprantamus, neilgus

sakinius.

Patarimas nr. 3. Nurodykite savo stipriąsias savybes.

Į gyvenimo aprašymą (CV) įrašykite savo privalumus ir stipriąsias savybes.

Patarimas nr. 4. Nemeluokite.

Į gyvenimo aprašymą (CV) turėtų būti įtraukta informacija, kuri atitinka tikrovę,

nes pokalbio dėl darbo metu (ar gavus trokštamą darbo vietą) bus patikrinti gyvenimo

aprašyme pateikti faktai.

Patarimas nr. 5. Nesumenkinkite savo nuopelnų.

Galbūt turite gebėjimų, kurie Jus išskiria iš kitų, – nepamirškite jų paminėti.

Patarimas nr. 6. Skirkite laiko taisyklingai rašybai ir skyrybai.

Pildant gyvenimo aprašymą (CV) kompiuteriu galima patikrinti klaidas

automatiškai. Tačiau naudingiausia savo gyvenimo aprašymą duoti perskaityti namiškiams

ar draugams. Jie tikrai aptiks klaidingai parašytus žodžius, sudės trūkstamus skyrybos

ženklus. Darbdaviui siunčiamas tik gerai patikrintas gyvenimo aprašymas (CV).

Patarimas nr. 7. Atkreipkite dėmesį į detales.

Jūsų rengtame dokumente turi sutapti šriftai; taip pat turėtų būti vienodi tarpai tarp

eilučių. Jei į CV įtraukiate savo nuotrauką, ji turėtų Jus teigiamai apibūdinti. Tokioje

nuotraukoje turėtumėte būti tik Jūs. Nuotrauka su šypsena – privalumas. Venkite

standartinių, nuolat vartojamų frazių. Geriau sukurkite ir parašykite savo sakinį.

Apgalvojus, kokiose organizacijose, kokiame veiklos sektoriuje norima dirbti,

būtina pasirinkti tinkamą gyvenimo aprašymo (CV) formatą. Teikiant savo kandidatūrą

konservatyviems, tradicijas puoselėjantiems darbdaviams, reikėtų naudoti neutralius CV

formatus. Planuojant dirbti organizacijose, kuriose vertinami originalumas ir

jaunatviškumas, galima pasitelkti netradicinius, išsiskiriančius CV formatus.

Gyvenimo aprašymus (CV) galima suskirstyti į dvi dideles grupes: standartinius ir

kūrybinius. Standartiniuose gyvenimo aprašymuose įprastai informacija pateikiama

chronologiškai, glaustai apibūdinant įgytą išsilavinimą ir patirtį. Toks gyvenimo aprašymas

primena paso nuotrauką, kurioje užfiksuotas Jūsų atvaizdas. Smulkmenos aiškios, tačiau

Jūsų žavesio ir patrauklumo tokia fotografija dažniausiai neatskleidžia. Kūrybinis

gyvenimo aprašymas (CV) – tai toks Jūsų karjeros dokumentas, kuris yra unikalus, sukurtas

tam, kad atspindėtų Jūsų asmenybę. Kūrybiniai gyvenimo aprašymai ypač aktualūs

151

pretenduojant į kūrybinių darbuotojų pozicijas, pavyzdžiui, norint tapti interjero

dizaineriais, architektais, grafikos dizaineriais, dirbti reklamos agentūrų kūrybinėse

komandose ir pan.

Penkiasdešimt devinta užduotis

MANO EUROPASS CV

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo darbo ieškos

kompetenciją, išmoksite rengti vieną svarbiausių karjeros dokumentų

– gyvenimo aprašymą.

Naudodami informacines komunikacines technologijas, prisijunkite prie tinklalapio

http://www.europass.lt/cv. Atidžiai peržiūrėkite pateiktus gyvenimo aprašymų pavyzdžius.

Iš šio tinklalapio į savo kompiuterį parsisiųskite tuščią Europass CV formą lietuvių kalba.

Užpildykite šią formą. Atkreipkite dėmesį, kaip tiksliai apibūdinti savo asmeninius

gebėjimus. Skirkite papildomai laiko savo asmenybės savybėms pristatyti. Užpildytą

Europass CV formą atspausdinkite. Šį dokumentą duokite peržiūrėti draugams ir

namiškiams. Išklausykite jų pastabų.

PAGALVOKITE

Kodėl gyvenimo aprašymas (CV) yra svarbus atrenkant

būsimus darbuotojus?

Kaip sekėsi apibūdinti savo asmenybės savybes pildant

gyvenimo aprašymą (CV)?

Įsivaizduokite, kad esate kompanijos vadovas. Į kokius

būsimų darbuotojų gyvenimo aprašymus (CV) atkreiptumėte

dėmesį?

ĮSIDĖMĖKITE

Gyvenimo aprašymas (CV) – pagrindinis dokumentas, kurį

pasitelkia darbo ieškantys žmonės.

Skirkite savo laiko ir dėmesio tinkamam gyvenimo aprašymui

(CV) parengti; jei nesistengsite – neverta tikėtis rezultatų.

Gyvenimo aprašymas (CV) turi būti parašytas aiškiai ir

glaustai; jame turi nebūti gramatikos bei skyrybos klaidų.

EUROPASS KALBŲ PASAS

Jūsų užsienio kalbų žinios ir gebėjimas bendrauti skirtingomis kalbomis atveria

Jums duris į draugų iš skirtingų valstybių pasaulį. Tikrai esate girdėję, kad užsienio kalbų

išmanymas padeda lengviau pažinti kitas kultūras.

Nagi pagalvokite: kokias užsienio kalbas mokotės mokykloje? Kuriomis kalbomis

gebate bendrauti su kitais žmonėmis? Iš kokių užsienio šalių turite draugų, su kuriais






152

aktyviai bendraujate internete? Į šiuos klausimus kiekvienas galite atsakyti skirtingai, tačiau

svarbiausias dalykas – tai Jūsų užsienio kalbų žinios ir gebėjimai.

Užsienio kalbų gebėjimams nustatyti ir įsivertinti buvo sukurtas Europass kalbų

pasas. Jūs jau pildėte Europass CV (Europinę gyvenimo aprašymo formą). O dabar siūlome

atidžiau pažvelgti į Europass kalbų pasą.

Europass kalbų pasas – tai standartizuota forma kalbų mokėjimui įsivertinti. Ji labai

naudinga, kai reikia greitai ir išsamiai nurodyti, kokias užsienio kalbas mokate, kaip sekasi

jas vartoti. Europass kalbų pasą, kaip ir Europass CV, galite pildyti savarankiškai, todėl tai

yra ypač patogu. Europass kalbų paso privalumai:

Padeda nuolat stebėti savo užsienio kalbų mokėjimo lygį.

Leidžia įsivertinti užsienio kalbų mokėjimo pažangą.

Naudingas visiems planuojantiesiems studijuoti užsienyje.

Leidžia tinkamai prisistatyti darbdaviams užsienio kompanijose ir

organizacijose.

Padeda reprezentuoti save asmenims, pildantiems tarptautinių projektų

paraiškas.

Kiekvienam svarbu turėti savo Europass kalbų pasą, nes šis dokumentas

pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje. Internete šio dokumento formą galite rasti visomis

27 Europos Sąjungos kalbomis, o tai labai patogu prisistatant užsienio kompanijose.

Naudodami Europass kalbų pasą, savo užsienio kalbų mokėjimą galėsite įsivertinti

pagal 3 lygmenis (22 pav.).

22 pav. Europass kalbų paso įsivertinimo lygmenys.

Šešiasdešimta užduotis

MANO EUROPASS KALBŲ PASAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs analizuosite ir įvertinsite savo užsienio

kalbų gebėjimus.

Šiai užduočiai atlikti Jums reikės kompiuterio, turinčio interneto prieigą.

Susiraskite Europass tinklalapį per ,,Google“ paieškos sistemą arba surinkdami šią nuorodą:

http://www.europass.lt/kalbos. Turite dvi galimybes: parsisiųsti Europass kalbų formą į

savo kompiuterį arba pildyti šią formą internete. Kad ir kaip nuspręstumėte, būkite atidūs ir

PRADEDANTIS VARTOTOJAS A1 A2

PAŽENGĘS VARTOTOJAS B1 B2

ĮGUDĘS VARTOTOJAS C1 C2



http://www.europass.lt/kalbos

153

peržiūrėkite įsivertinimo lygmenų lentelę. Būkite sąžiningi: juk pildote dokumentą apie

savo užsienio kalbų žinias. Užpildę Europass kalbų pasą, dokumentą išsaugokite ir

atsispausdinkite.

PAGALVOKITE

Ką naujo sužinojote pildydami savo Europass kalbų pasą?

Kaip jautėtės vertindami savo kalbėjimo, rašymo, supratimo

užsienio kalbomis lygius?

Ar sudėtinga buvo įvertinti savo užsienio kalbų gebėjimus?

ĮSIDĖMĖKITE

Užsienio kalbų išmanymas ir naudojimas vertinamas visame

pasaulyje.

Gebėjimas bendrauti svetimomis kalbomis atveria platesnes

karjeros galimybes, leidžia giliau pažinti skirtingas kultūras.

Europass kalbų pasas – tai standartizuotas dokumentas,

padedantis įsivertinti savo užsienio kalbų mokėjimo lygį.

MOTYVACINIS LAIŠKAS

Motyvacinis laiškas –žmogaus, ieškančio darbo, rengiamas dokumentas, kuriame

jis atskleidžia savo norą ir tinkamumą užimti būtent tą darbo vietą, į kurią pretenduoja.

Jame aprašomos asmeninės savybės, turimi gebėjimai, patirtis. Šis dokumentas leidžia

darbdaviui susidaryti pirmąjį teigiamą įspūdį apie kandidatą į darbo vietą.

Svarbu žinoti, kad:

Motyvacinis laiškas dažniausiai siunčiamas drauge su gyvenimo aprašymu (CV).

Geras motyvacinis laiškas turi tilpti viename A4 formato popieriaus lape.

Motyvacinis laiškas turi būti mandagus, lengvai skaitomas, skambėti įtikinamai.

Šiame laiške turi atsispindėti energija, geranoriškumas, pasirengimas veikti.

Kad motyvacinis laiškas neatrodytų pagyrūniškas, teiginius reikia pagrįsti faktais.

Nereikia kartoti visko, kas parašyta gyvenimo aprašyme (CV). Motyvaciniame laiške

paaiškinami kai kurie gyvenimo aprašyme (CV) paminėti faktai, suteikiama daugiau

informacijos apie save.

Motyvacinis laiškas nėra privalomas, jei atrankos organizatoriai jo neprašo. Tačiau jis

suteikia galimybę išsiskirti iš kitų kandidatų.

23 paveikslėlyje parodyta, kaip turėtų būti išdėstytos pagrindinės motyvacinio laiško dalys.



154

23 pav. Motyvacinio laiško struktūra.

Šešiasdešimt pirma užduotis

DĖLIONĖ

Atlikdami šią užduotį, Jūs pagilinsite savo darbo ieškos

kompetenciją, įtvirtinsite žinias apie motyvacinio laiško struktūrą.

Prieš Jūsų akis – ,,sukarpytas“ motyvacinis laiškas. Kiekviena jo dalis pažymėta

skirtinga raide. Peržiūrėkite šias dalis. Pabandykite sudėti pateiktas dalis taip, kad

gautumėte išbaigtą, taisyklingos formos motyvacinį laišką. Savo atsakymus pažymėkite

atsakymų lentelėje.

GAVĖJO ADRESAS

Kompanijos adresas

Motyvacinio laiško tikslas

Kreipinys į atsakingą kompanijos darbuotoją

Prisistatymas. Kas rašo? Kodėl rašo? Kur sužinojo apie darbo

pasiūlymą?

Paaiškinimas. Nurodoma: asmeniniai gebėjimai, įgyta patirtis,

turima profesinė kvalifikacija. Paaiškinama, kas skatina

pretenduoti į būtent šią darbo vietą.

Ateitis. Aprašoma, ką kompanija gaus, jei pasirinks šį

kandidatą. Nusakoma bendrovės ateitis, įgijus naują darbuotoją.

Baigiamasis sakinys. Nurodoma, kad bus atsakyta į

papildomus klausimus. Pažymima, jog laukiama atsakymo.

SIUNTĖJO (kandidato) vardas, pavardė

Parašas (jei laiškas spausdintas ant popieriaus)

Siuntėjo adresas.

Telefono numeris, elektroninio pašto adresas.



155

Atsakymų lentelė

Motyvacinio laiško dalys Atsakymo raidė

Gavėjo adresas

Motyvacinio laiško tikslas

Kreipinys į atsakingą kompanijos darbuotoją

Prisistatymas

Paaiškinimas. Nurodomi kreipimosi motyvai

156

Ateitis. Pasakoma, ką kompanija gaus, pasirinkusi šį

kandidatą

Baigiamasis sakinys

Siuntėjo parašas

Siuntėjo adresas

PAGALVOKITE

Kaip manote, kodėl ieškant darbo svarbu siųsti motyvacinį

laišką?

Kaip Jums atrodo, kurios motyvacinio laiško dalys reikalauja

daugiausia dėmesio?

Paaiškinkite: kodėl motyvacinis laiškas turi būti taisyklingai

parašytas?

ĮSIDĖMĖKITE

Motyvacinis laiškas – tai karjeros dokumentas, kuris padeda

įtikinti darbdavį, jog būtent Jūs esate tinkamiausias kandidatas.

Šis darbuotojo ,,rašto darbas“ leidžia tinkamai save pristatyti,

pabrėžti asmeninius pasiekimus, įvardyti savo karjeros planus.

Motyvacinio laiško rašymas užima nemažai laiko, tačiau tai yra

investicija į Jūsų ateitį.

LYDINTYSIS LAIŠKAS

Lydintysis laiškas dar vadinamas kreipimosi laišku. Jeigu gyvenimo aprašymas

(CV) ir motyvacinis laiškas siunčiami elektroniniu paštu, būtina parašyti trumpą

kreipimosi laišką, kuriame prisistatoma ir trumpai paaiškinama, kokiu tikslu kreipiamasi.

Svarbu! Specialistai rekomenduoja parašyti trumpą kreipimosi laišką ir juo sukurti

palankų įspūdį apie save. Negalima siųsti „tuščio“ elektroninio laiško, kuriame tik prisegti

dokumentai (CV ir motyvacinis laiškas). 24 pav. pateikiamas lydinčiojo (kreipimosi) laiško

pavyzdys.



157

24 pav. Lydinčiojo (kreipimosi) laiško pavyzdys.

Šešiasdešimt antra užduotis

LYDINTYSIS (KREIPIMOSI) LAIŠKAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją efektyviai

ieškoti darbo.

Įsivaizduokite, jog aktyviai ieškote darbo. Iš pateikto sąrašo išsirinkite bent dvi

organizacijas, kuriose norėtumėte dirbti. Paruoškite lydinčiuosius (kreipimosi) laiškus

šioms institucijoms. Apgalvokite, kokios darbo vietos galėtų būti laisvos šiose institucijose.

Apsikeiskite parengtais dokumentais su kitais mokiniais. Atidžiai peržiūrėkite kitų

mokinių parengtus lydinčiuosius (kreipimosi) laiškus. Išsakykite savo pastabas.

Institucijų sąrašas:

Vilniaus universitetas ABS AUTOSERVISAS

Grožio salonas ,,Vingė” Restoranas ,,Neringa”

Parduotuvė ,,Lino namai” Omnitel



158

Bankas ,,Swedbank” 101 Kepyklėlė

Reklamos agentūra ,,Reladus” SDDS interjero dizaino studija

PAGALVOKITE

Į ką, Jūsų nuomone, reikėtų kreipti daugiausia dėmesio rašant

lydintįjį (kreipimosi) laišką?

Paprašykite savo artimų suaugusių žmonių, kad jie papasakotų

apie savo patirtį rengiant karjeros dokumentus. Į ką Jūsų

artimieji rekomenduoja atkreipti didžiausią dėmesį?

ĮSIDĖMĖKITE

Lydintysis laiškas turi padaryti gerą įspūdį jį skaitysiančiam

darbdaviui, todėl svarbu jį rašyti mandagia, bet dalykine kalba,

jokiu būdu nepalikti rašybos ir skyrybos klaidų.

36. DARBO IEŠKOS BŪDAI Darbas mus išlaisvina iš trijų didžių blogybių:

nuobodulio, nedorybės ir skurdo.

Volteras

NETRUKUS

Susipažinsite su darbo ieškos būdais.

Aptarsite darbo ieškos etapus.

Analizuosite darbo skelbimus.

Šiuolaikinis darbo pasaulis kiekvienam darbuotojui atveria daugybę galimybių,

tačiau taip pat pateikia ir nemažai kliūčių. Viskas priklauso nuo asmeninio nusiteikimo bei

pasirengimo veikti. Globalizacijos įtaka labai ryški darbo pasaulyje. Nuolat atsiranda naujų

profesijų, o dalis tradicinių tiesiog išnyksta. Stebint šia kaitą darosi neramu, kad trokštama

darbo vieta ir sėkmingos karjeros perspektyvos tolsta su kiekviena nauja diena.

Tenka apgailestauti, tačiau svajonių darbas pats darbuotojo nesusiranda. Dėl

įdomios ir perspektyvios darbo vietos tenka stengtis. Darbo ieška – tai veiksmų seka,



http://www.kabutes.lt/autorius/_volteras/64



159

užimanti tam tikrą laiko intervalą ir tiesiogiai priklausanti nuo asmeninių darbo ieškančio

žmogaus pastangų.

Šiuo metu populiariose karjeros teorijose išskiriamos dvi pagrindinės darbo ieškos

galimybės: tradicinė ir šiuolaikinė (žr. 25 pav.). Kuria galimybe pasinaudoti, renkasi pats

darbo ieškantis žmogus. Planuojantieji greitai surasti tinkamą darbo vietą dažnai naudojasi

tradicine darbo ieškos galimybe. Šiuo atveju būsimas darbuotojas, pasitelkdamas skirtingus

informacijos paieškos kanalus (internetą, darbo skelbimus spaudoje, Lietuvos darbo biržos

duomenų bazę), pretenduoja į laisvas darbo vietas. Rengiant gyvenimo aprašymą (CV),

stengiamasi tvarkingai, chronologiškai išdėstyti informaciją apie save. Tai – galimybė,

suteikianti progą susirasti darbo vietą, bet ne svajonių darbą.

Šiuolaikine darbo ieškos galimybe naudojasi asmenys, siekiantys susirasti būtent

jiems labiausiai tinkantį darbą. Darbo ieškos metu atidžiai renkama informacija apie

darbdavius, kurie darbo ieškančiam žmogui atrodo ypatingi. Šiai darbo ieškos galimybei

sunaudojama daugiau laiko ir asmeninių pastangų. Rengiant karjeros dokumentus

(gyvenimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką), labai daug dėmesio skiriama būsimo

darbuotojo unikalumui atskleisti. Tai – galimybė surasti darbą organizacijoje, apie kurią

svajojate.

Ieškodami darbo galite rinktis bet kurį darbo ieškos būdą. Svarbiausia, kad patys

gerai žinotumėte, ko norite. Aktyviai ieškodami darbo turite galimybę išnaudoti pačius

įvairiausius ieškos būdus. Juk svarbiausia – pasiekti tikslą.

Galimi darbo ieškos būdai:

siųsti tradicinius laiškus galimiems darbdaviams;

siųsti elektroninius laiškus galimiems darbdaviams;

prisistatyti darbdaviams telefonu;

naudoti interneto svetaines, priimančias darbo skelbimus;

ieškoti darbo pasitelkiant draugus ir pažįstamus;

naudotis teritorinės darbo biržos paslaugomis;

naudoti įdarbinimo agentūrų duomenų bazes.

160

25 pav. Dvi darbo ieškos galimybės (parengta pagal: Bolles N. R. 2005, p. 2–11).

Darbo ieškos eigą, žingsnis po žingsnio, galima pavaizduoti schema – žiūrėkite 26

paveikslėlį ,,Darbo ieškos eiga“.

Darbo ieška pradedama nuo trokštamos darbo vietos nustatymo. Tai atsakingas

žingsnis, kuris iš Jūsų pareikalaus atidumo ir kantrybės. Tik Jūs galite apsispręsti, koks

veiklos sektorius, kokia organizacija Jums priimtina. Galbūt jau senokai svajojate dirbti

tarptautinėje, pasaulyje gerai žinomoje kompanijoje? O gal Jūs ketinate pradėti ir patirties

įgyti nedidelėje įmonėje? Sprendimas – Jūsų rankose.

Nenustebsite sužinoję, jog labai svarbu yra sudaryti darbo ieškos planą.

Planuodami, kaip ieškosite darbo, turėtumėte apgalvoti Jums priimtiniausius darbo ieškos

būdus, numatyti realų jų naudojimo dažnį (pavyzdžiui, pasakyti sau: per savaitę ieškodamas

informacijos atrinksiu 10 man tinkamų organizacijų, visoms išsiųsiu elektroninis laiškus su

savo gyvenimo aprašymu iki penktadienio 14 val.).

Aktyvi darbo ieška – tai Jūsų veiksmai, kuriais įgyvendinate savo darbo ieškos

planą. Čia pagrindinis žodis – ,,aktyvi“. Jei per savaitę vieną kartą lankėtės darbo ieškos

161

portale, išsiuntėte tris elektroninius laiškus su gyvenimo aprašymu (CV) – Jūs darbo

neieškote, Jūs šią veiklą tik imituojate. Pasitelkite visas turimas priemones, pasinaudokite

artimųjų ir draugų rekomendacijomis, naršykite internete, raskite Jus dominančias darbo

vietas.

Karjeros dokumentai (gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas) yra neatskiriama

darbo ieškos dalis. Įsivaizduokite, jog tai – patogiausia galimybė tinkamai save pristatyti.

Karjeros dokumentų siuntimas darbdaviams yra kantrybės ir atsakomybės kupinas

veiksmas, priklausantis nuo Jūsų nusiteikimo.

Darbdaviai, gavę karjeros dokumentus, juos peržiūri, atrenka tinkamiausius

kandidatus. Tokie kandidatai yra kviečiami pokalbiui dėl darbo. Atkreipkite dėmesį, jog

papildomai informacijos apie kandidatus ieškoma ir internete. Gerai pagalvokite, kokią

informaciją apie Jus galima aptikti socialiniuose tinkluose (,,Facebook“, ,,Twitter“ ir pan.)?

Galbūt pats metas ,,sukultūrinti“ informaciją Jūsų socialinių tinklų profiliuose?

Ruošdamasis pokalbiui dėl darbo, kandidatas gali rasti daugybę aktualios

informacijos apie organizaciją, jos veiklas ir konkuruojančias organizacijas. Tai puiki proga

iššniukštinėti, kaip apie šią organizaciją atsiliepia buvę darbuotojai. Rinkdami ir

analizuodami informaciją apie organizaciją, būsimiems darbdaviams parodysite, jog esate

aktyvus, besidomintis, pasirengęs veikti. Darbdavio atstovai ruošiasi pokalbiams su

kandidatais. Nesnauskite ir Jūs!

Pokalbis dėl darbo svarbus ir kandidatui, ir darbdaviui. Pokalbio metu Jūs bandote

įtikinti, jog esate tinkamiausias kandidatas. Tuo metu darbdavio atstovai analizuoja

pokalbių dėl darbo metu gautą informaciją, lygina kandidatūras. Prisiminkite, jog po tokio

pokalbio Jūs, pademonstruodami geranoriškumą, organizacijos atstovams turėtumėte

nusiųsti padėkos laišką.

Darbdavys apie teigiamą savo sprendimą kandidatą informuoja telefonu.

Neatrinkti kandidatai dažniausiai gauna elektroninius laiškus su neigiamu atsakymu.

Yra tik dvi galimybės: arba Jūs buvote atrinktas ir gavote darbo pasiūlymą, arba

nebuvote pasirinktas. Bet kuriuo atveju Jūsų dalyvavimas pokalbyje dėl darbo tapo

neįkainojama asmenine patirtimi. Skirkite laiko savo darbo ieškos patirčiai apibendrinti ir

įsivertinti. Apgalvokite: kas sekėsi geriausiai, kas Jums trukdė, kokius savo veiksmus

ieškodami darbo turėtumėte keisti? Darbo ieškos rezultatus turite įsivertinti dėl to, kad

aiškiau suvoktumėte, kurie veiksmai neša sėkmę.

162

26 pav. Darbo ieškos eiga.

Aktyviai ieškoma darbo.

Naudojami įvairūs ieškos

būdai.

Siunčiami karjeros

dokumentai darbdaviams.

Atsakingas

JŪS

Peržiūrimi kandidatų

karjeros dokumentai.

Kviečiama į pokalbį dėl

darbo.

Atsakingas

DARBDAVYS

Pasiruošiama pokalbiui dėl

darbo.

Atsakingas

DARBDAVYS

Atsakingas

JŪS

Dalyvaujama pokalbyje.

Atsakingas

JŪS Imamasi veiksmų po

pokalbio.

Atsakingas

DARBDAVYS

Paskelbiamas rezultatas.

Informuojami kandidatai.

Atsakingas

DARBDAVYS

NEIGIAMAS

Negavote darbo. Įgijote patirties.

TEIGIAMAS

Gavote darbą. Pradedate

kompanijos darbuotojo karjerą.

Nustatoma trokštama darbo

vieta. Atsakingas

JŪS Sudaromas darbo ieškos

planas.

Įsivertinami darbo ieškos

rezultatai.

Atsakingas

JŪS

163

Atkreipkite dėmesį, kad darbo ieškos metu labai daug dalykų priklauso nuo darbo

ieškančio žmogaus. Jei labai norite gauti darbą – privalote ieškoti. Nenuleiskite rankų po

pirmųjų nesėkmingų bandymų. Specialistai teigia, jog norint susilaukti sėkmės tiesiog

būtina naudoti skirtingus darbo ieškos būdus: pasitelkite jų daugiau nei vieną!

Šešiasdešimt trečia užduotis

DARBO SKELBIMŲ ANALIZĖ: VERTĖJAS IR

ELEKTRIKAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs imsite tobulinti savo efektyvios darbo

ieškos kompetenciją.

Darbo ieška prasideda nuo informacijos peržiūros, darbo pasiūlymų analizės ir

apsisprendimo, į kokią darbo vietą pretenduoti. Peržiūrėkite interneto svetainių skelbimus ir

susiraskite 2 darbo skelbimus. Pirmasis iš jų turėtų būti skirtas elektrikams, antrasis –

vertėjams. Radę skelbimus juos atidžiai perskaitykite, užpildykite pateiktą lentelę,

atsakykite į klausimus, pateiktus po lentele.

Informacija iš darbo

skelbimo

ELEKTRIKAS VERTĖJAS

Kaip darbo skelbime

apibūdinama darbdavio

organizacija?

Kokios darbuotojo pareigos

išvardijamos skelbime?

Kokie reikalavimai keliami

būsimam darbuotojui?

Kokie būsimo darbuotojo

gebėjimai nurodomi

skelbime?

Kokiu būdu galima

pretenduoti į nurodytą

darbo vietą?

Ar nurodyta darbo

skelbimo galiojimo data?

Kokius dokumentus

kandidatas turėtų pateikti?

Dar kartą peržiūrėkite abu darbo skelbimus. Pamąstykite apie savo žinias ir gebėjimus.

Galvodami apie save atsakykite į pateiktus klausimus.



164

1. Išvardykite, kokie Jūsų gebėjimai būtų tinkami, jei norėtumėte užimti elektriko ir

vertėjo darbo vietas?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

_________________________________________________________________

2. Kurios iš skelbimuose išvardytų darbuotojų pareigų Jums atrodo aiškiai suprantamos?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

_________________________________________________________

3. Kokios profesijos, Jūsų nuomone, yra giminiškos ELEKTRIKO profesijai?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________

4. Kokios profesijos, Jūsų nuomone, yra giminiškos, VERTĖJO profesijai?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________

KĄ DARYTI, KAD IŠLIKTUM PAKLAUSUS DARBO RINKOJE?

Aptarkime, kokios asmeninės savybės ir kokie gebėjimai leidžia išsiskirti iš kitų

darbo ieškančių žmonių. Kokios kompetencijos sudaro galimybes efektyviai konkuruoti,

išlikti paklausiam darbo rinkoje?

Konkurencingumas – tai asmeninių ir profesinių žinių bei gebėjimų visuma,

suteikianti žmogui pranašumus darbo rinkoje.

Būdami šalia kitų žmonių, esame priversti konkuruoti dėl mokymosi ar darbo

vietos. Pasitelkdami savo žinias ir gebėjimus, galime pralenkti kitus. Šie gebėjimai tampa

ypač svarbūs, kai ieškoma darbo. Tai – proga pademonstruoti savo išskirtinumą, nustebinti

darbdavį.

Įvairių darbdavių apklausų (pavyzdžiui, Darbo ir socialinių santykių tyrimo instituto

tyrimo, 2002) rezultatai rodo, jog darbuotojams keliami vis aukštesni reikalavimai.

Konkurencingumą darbo rinkoje lemia šie veiksniai:

Darbuotojo komunikavimo kompetencijos. Vertinamas gebėjimas bendrauti

su kolegomis ir klientais darbo aplinkoje; pageidaujami darbuotojai, gebantys

susitarti, derėtis.

Gebėjimas dirbti komandiškai. Komandinio darbo gebėjimai vis labiau

vertinami darbdavių, kurie siekia gerinti organizacijų rezultatus. Jei gebate

165

bendradarbiauti su kitais, įsiklausote į kitų žmonių grupėje išsakomas mintis,

esate linkęs drauge su kitais siekti rezultatų – Jūs esate trokštamų darbuotojų

sąraše.

Gebėjimas savarankiškai stebėti ir kontroliuoti veiklas bei darbo

rezultatus. Darbdavių labai palankiai vertinama darbuotojų atsakomybė už savo

laiko planavimą, sąžiningą organizacijos išteklių naudojimą.

Mokėjimas mokytis. Ši kompetencija siejama su nuolat tobulėjančia, aktyvia

asmenybe. Darbdaviai pageidauja, jog darbuotojai imtųsi iniciatyvos ir mokytųsi

neskatinami.

Darbdaviai atkreipia dėmesį į darbuotojų bendrąsias kompetencijas, kurias

tobulinate kiekvieną dieną. Gerai pagalvokite, kokias savo stiprybes galite išskirti, kurie

Jūsų gebėjimai stiprina Jūsų konkurencingumą darbo rinkoje.

PAGALVOKITE

Kokia informacija apie darbo iešką Jums pasirodė

naudingiausia?

Kaip jautėtės ieškodami darbo skelbimų?

Ar sunku buvo lyginti darbo skelbimus, naudotus užduoties

metu?

Ar darbo skelbimuose pasitaikė žodžių / sakinių, kuriuos buvo

sunku suprasti?

ĮSIDĖMĖKITE

Darbo ieška – tai veiksmų seka, užimanti tam tikrą laiko

intervalą ir tiesiogiai priklausanti nuo darbo ieškančiojo

asmeninių pastangų.

Darbo ieškos žingsniai, už kuriuos atsakingas darbo ieškantis

žmogus: peržiūrėti darbo skelbimus; siųsti karjeros dokumentus

darbdaviams; pasirengti pokalbiui dėl darbo; dalyvauti pokalbyje

dėl darbo; imtis veiksmų po pokalbio. Kiekvienas iš minėtų

žingsnių reikalauja Jūsų pastangų ir kompetencijos.



166

37. LAIŠKŲ SIUNTIMAS POTENCIALIEMS

DARBDAVIAMS

NETRUKUS

Suprasite, kodėl ieškant darbo verta siųsti laiškus potencialiems

darbdaviams.

Pagalvosite, kaip tokį laišką rašyti.

Nėra vienintelio teisingo darbo ieškos būdo, todėl turite išmėginti įvairiausias

alternatyvas. Skirtingi darbdaviai naudoja skirtingus kandidatų paieškos ir atrankos

metodus. Norėdami rasti trokštamą darbą, turėsite pasistengti. Yra darbdavių, kurie

gyvenimo aprašymų (CV) tiesiog nevertina, todėl atviras laiškas potencialiam darbdaviui

gali atverti Jums organizacijos duris.

Laisvų darbo vietų visada yra. Įmonės kuriamos, plečiamos, reorganizuojamos.

Darbuotojai nerimsta: keičia darbą, išvyksta, suserga, išeina į pensiją. Tikrai yra darbo

vieta, kuri laukia būtent Jūsų. Jei jos nerandate, vadinasi, apie ją dar nebuvo paskelbta.

Parašykite laišką Jus dominančioms organizacijoms.

Siųsti laiškus potencialiems darbdaviams? Skamba keistai? Net šiame šiuolaikinių

technologijų amžiuje galima siųsti paprastą ,,popierinį“ laišką.

Priežastys, dėl kurių turėtumėte naudoti šį darbo ieškos būdą:

Taip galite pasiekti potencialius darbdavius, kurie retai naudoja informacines

technologijas.

Parodote išskirtinį dėmesį pasirinktai organizacijai.

Savo kreipimąsi padarote labai asmenišką.

Pademonstruojate nusiteikimą veikti / entuziazmą.

Įdomu, kad darbdaviai atkreipia dėmesį į tai, kaip kandidatas elgiasi ieškodamas

darbo. Darbdaviai linkę priimti atkaklius ir iniciatyvius asmenis. Siųsdamas laišką, Jūs

galite aiškiai pademonstruoti, jog esate pasiruošęs aktyviai veikti, o darbdavių šūkis:

,,Tinginiai ir nelabai atkaklūs, nesikreipkite!!!“ tikrai skirtas ne Jums.



167

Šešiasdešimt ketvirta užduotis

TAIP AR NE?

Atlikdami šią užduotį, Jūs pasitikrinsite, ar gebate kritiškai vertinti

pateiktą informaciją, patobulinsite savo darbo ieškos kompetenciją.

Šią užduotį galite atlikti savarankiškai arba drauge su kitais mokiniais.

Pažvelkite į užduoties lentelę. Ją sudaro trys stulpeliai: teiginys apie laišką darbdaviui;

pasirinkimas TAIP arba NE; paaiškinimas, kodėl taip nusprendėte. Perskaitykite ir

apgalvokite teiginį: ar toks teiginys, tokia gramatine forma, gali būti parašytas laiške, kuris

siunčiamas darbdaviui? Pasirinkite atsakymą TAIP arba NE. Paaiškinkite savo pasirinkimą.

Kiekvienam teiginiui aptarti skirkite po 2 minutes. Sėkmės!

Teiginys apie laišką darbdaviui TAIP arba

NE

Paaiškinimas, kodėl tokį

atsakymą pasirinkote

Kreipinys ,,Gerbiamas darbdavy“.

,,Kolegos dabartinėje darbovietėje

nuolat giria mano eleganciją ir

grožį“.

,,Esu atkaklus, gebu dirbti

komandiškai“.

,,Mano telefonas 378596“.

,,Esu pasirengęs susitikti Jums

patogiu metu“.

,,Elektronikos srityje dirbu 12

metų, inžinerinius sprendimus

klientams siūlau nuo 2008 metų“.

El. pašto adresas:

[email protected].

,,Noriu pasiūlyti Jūsų įmonei savo

paslaugas“.

,,Gal turite kokią laisvą darbo

vietą?“.



mailto:[email protected]

168

PAGALVOKITE

Kaip manote, kodėl siųsti laiškus potencialiems darbdaviams

turite labai kruopščiai?

Kaip jautėtės atlikdami užduotį? Ar laiko limitas (2 minutės),

skirtas vienam teiginiui, vertė Jus susikaupti?

Kaip manote, į ką reikėtų kreipti daugiausia dėmesio rašant

laišką potencialiam darbdaviui?

ĮSIDĖMĖKITE

Laiškas potencialiam darbdaviui yra puiki proga pristatyti save.

Tai – galimybė, kuria šiuo metu naudojasi palyginti nedaug

darbo ieškančių žmonių.

Laiškus siųskite tik toms organizacijoms, kurios iš tikrųjų Jus

domina.

Laiškas potencialiam darbdaviui, kaip ir kiti karjeros

dokumentai, turi būti rišlus, konkretus; jame negali būti palikta

rašybos bei skyrybos klaidų.

38. PRISISTATYMAS TELEFONU

NETRUKUS

Sužinosite, kaip tinkamas prisistatymas telefonu gali garantuoti

Jums norimą darbo vietą.

Pabandysite prisistatyti telefonu įsivaizduojamam potencialiam

darbdaviui.

Domėkitės visų Jums patinkančių organizacijų, kompanijų veikla. Ieškokite Jums

įdomių darbo ir veiklos sričių. Nebijokite susisiekti su potencialiais darbdaviais net

nežinodami, ar jiems šiuo metu reikalingas darbuotojas.

Veiksmai, kuriuos privalote atlikti, prieš skambindami darbdaviui:

Paieškokite informacijos apie kompaniją ir jos veiklą.

Susiraskite už įdarbinimą atsakingo žmogaus kontaktus. Juk neturite laiko nei

troškimo kalbėti su eiliniu darbuotoju, kuris negali Jūsų įdarbinti.





169

Būtinai ant lapelio susirašykite tekstą, kurį planuojate pasakyti, klausimus, kuriuos

norite užduoti.

Jei norite sulaukti sėkmės, turite paskambinti bent 15 darbdavių kasdien.

Prisiminkite, jog telefono skambučiai kainuoja.

Po ranka turėkite rašiklį – teks užsirašyti kompanijos darbuotojo atsakymus.

Įvertinkite, jog galite susilaukti negatyvios reakcijos, o tai gali būti nemalonu.

Parepetuokite pokalbį, nes, kalbėdami telefonu, negalėsite pasitelkti kūno kalbos,

gestų, todėl turite kalbėti tiksliai, aiškiai, maloniu balsu.

Patarimai skambinantiesiems potencialiems darbdaviams

Skambinkite į tas kompanijas, kurios Jus tikrai domina.

Kalbėdami telefonu stovėkite – balsas bus įtaigesnis.

Kalbėdami būtinai šypsokitės. Šypseną jaučiame, net ir nematydami.

Pavykus susisiekti su pageidaujamu darbuotoju, trumpai pasakykite, kodėl

skambinate, pabrėžkite, jog esate tinkamas būtent šiai kompanijai. Paklauskite apie

laisvas darbo vietas, neįkyriai pabandykite susitarti dėl pokalbio.

Jei buvote savanoriu, esate visuomeninės organizacijos narys, būtinai tai

paminėkite.

Nesiginčykite su pašnekovu, jei Jums atsakys neigiamai. Padėkokite už skirtą laiką.

Šešiasdešimt penkta užduotis

DĖMESIO! SKAMBUTIS

Atlikdami šią užduotį, Jūs išbandysite galimybes prisistatyti telefonu.

Perskaitykite pateiktą kompanijos aprašymą. Įsivaizduokite, jog planuojate

skambinti į šią kompaniją ir teirautis apie laisvas darbo vietas. Apgalvokite bei detaliai

užrašykite atsakymus į šiuos klausimus:

Kaip prisistatysite?

Ką sakysite telefonu atsiliepusiam asmeniui?

Ko klausite specialisto, kuris atsilieps?

Kokių atsakymų iš atsiliepusio asmens tikitės?



170

TURA – pirmaujanti personalo valdymo paslaugų grupė Šiaurės ir Baltijos

šalyse. 2010-ieji buvo vieni sėkmingiausių metų. TURA veiklos pelnas per metus

išaugo 16 proc., buvo uždirbta 2,6 mln. eurų grynojo pelno. Apdairaus augimo

strategija davė teigiamų rezultatų, todėl TURA gali didžiuotis gerais veiklos

rezultatais.

Per savo tarptautinių padalinių tinklą, kuris apima 19 šalių, taip pat per

tarptautinių partnerių tinklą TURA teikia personalo valdymo paslaugas klientams

iš skirtingų pasaulio šalių. Grupės tinklą sudaro 98 skyriai, kuriuose dirba 4 200

darbuotojų.

Lietuvoje TURA grupė veiklą pradėjo 2000 m. Šiuo metu TURA yra viena iš

sparčiausiai augančių organizacijų, teikianti visas personalo valdymo paslaugas.

TURA Lietuva aptarnavimo tinklą sudaro 5 skyriai penkiuose didžiuosiuose

Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Juose

dirba 45 darbuotojai.

TURA turi įkvepiantį iššūkį – 2015-aisiais tapti pirmaujančia personalo

valdymo paslaugų kompanija Europoje.

Įrašykite savo prisistatymą (naudodami diktofoną ar kitą garso įrašymo

įrangą). Paklausykite savo kalbos, atkreipkite dėmesį į balsą, sakinių sklandumą,

mandagumą, ryžtą, energiją ir kitas savybes, kurias galima atpažinti iš balso

charakteristikų.

PAGALVOKITE

Kaip manote, koks žmogus darbo ieškotų skambindamas

potencialiems darbdaviams?

Paaiškinkite: kodėl reikia kruopščiai pasirengti tokiam pokalbiui

telefonu?

Kuris iš pasiruošimo veiksmų Jums atrodo svarbiausias?

ĮSIDĖMĖKITE

Jūsų skambutis potencialiam darbdaviui gali tapti labai vertinga

asmenine patirtimi ir ,,suveikti“ Jums kvietimą į pokalbį dėl

darbo.



171

39. POKALBIS DĖL DARBO

NETRUKUS

Sužinosite, kaip pasiruošti pokalbiui dėl darbo.

Gausite patarimų apie pokalbio su darbdaviu eigą.

Turėsite galimybę nuodugniai apgalvoti pokalbio dėl darbo

situaciją.

Be Jūsų pastangų ir noro darbo ieška tiesiog neįmanoma. Turbūt neteko girdėti, kad

svajonių darbas ,,nukristų ant galvos“? Vadinasi, teks pasistengti.

Dar kartą pažvelkite į 26 paveikslėlį, kuriame pavaizduota darbo ieškos eiga.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad atsakomybę už sėkmingą įsidarbinimą galima paskirstyti tarp

kandidato ir darbdavio.

Pokalbis dėl darbo yra labai svarbi atrankos ir įdarbinimo procedūros dalis.

Jeigu Jus pakvietė pokalbiui dėl darbo, vadinasi, Jūs jau įveikėte I etapą ir esate darbdavio

atrinktas tolesniems žingsniams. Ši sėkmė turėtų padidinti Jūsų pasitikėjimą savimi.

Praėjus pirmajam džiaugsmui, pradėkite ruoštis pokalbiui. 27 pav. parodyti

pagrindiniai asmeninio pasiruošimo pokalbiui dėl darbo žingsniai.

27 pav. Asmeninio pasiruošimo pokalbiui dėl darbo žingsniai.

Prieš pokalbį privalote kiek įmanoma daugiau sužinoti apie kompaniją, kuri siūlo darbo

vietą. Paieškokite informacijos internete ne tik oficialiame kompanijos tinklalapyje, bet



172

ir socialiniuose tinkluose. Sužinokite apie šios bendrovės pasiekimus, veiklas: paslaugas

ar produktus. Pasižymėkite klausimus apie kompaniją, kurie iš tikrųjų Jus domina.

Iš artimųjų ir pažįstamų pasistenkite surinkti informaciją apie būsimą darbo vietą:

pareigas ir teises, atsakomybės ribas, atlyginimo dydį.

Tiksliai išsiaiškinkite, kur vyks pokalbis dėl darbo. Nepatingėkite susiplanuoti savo

maršrutą į pokalbio vietą. Prisiminkite – vėluoti griežtai draudžiama!

Pagalvokite apie savąjį įvaizdį, apie tai, kaip save pristatysite. Paprašykite artimųjų, kad

jie patartų, kaip rengtis, kuo pasipuošti. Geriau sulaukti kritikos namuose, nei pirmąjį

įspūdį apie save sugadinti atvykus į pokalbį.

Iš anksto pasiruoškite atsakyti į darbdavio klausimus. Prisiminkite, kad kai kurie

klausimai gali būti nemalonūs.

Vykdami į pokalbį dėl darbo turite prisiminti vieną faktą: pirmasis įspūdis apie kitą

žmogų susidaromas per pirmąsias 30 sekundžių! Nėra jokios galimybės pirmojo įspūdžio

efektu pasinaudoti antrą kartą. Privalote pasistengti ir šauniai save pristatyti.

Drauge peržiūrėkime veiksnius, kurie yra svarbūs prisistatant darbdaviams. Jūsų

elgesys, išsakytos mintys suteikia papildomos informacijos apie Jūsų vertybes ir gyvenimo

stilių. Nepalankius veiksnius, darančius įtaką darbdavio požiūriui į kandidatą, galima

suskirstyti į kelias grupes. Štai šios grupės:

1. Netinkama išvaizda:

nešvarus kūnas, nevalyti dantys;

nesaikingas kvepalų kiekis;

nepakankamai švari bei tvarkinga apranga ir avalynė.

2. Erzinantys įpročiai ir manieros:

silpnas rankos paspaudimas; suglebusi ranka, kurią paduodate sveikindamiesi;

vengimas žiūrėti žmonėms į akis;

netaisyklinga laikysena (pokalbio dėl darbo metu esate susikūprinęs arba sudribęs);

nuolatinė gestikuliacija (taisotės plaukus, judinate rankas, supate koją).

3. Pasitikėjimo savimi trūkumas:

pokalbio dėl darbo metu į visus klausimus atsakote vienu žodžiu;

kalbate labai tyliai arba labai garsiai;

į darbdavio klausimus atsakinėjate akivaizdžiai abejodamas;

kalbėdamas nuolatos save kritikuojate, menkinate.

4. Pademonstruotos Jus nepalankiai apibūdinančios vertybės:

173

pokalbio dėl darbo metu neparodote pakankamai entuziazmo;

parodote, jog Jums stinga motyvacijos;

elgiatės agresyviai;

pademonstruojate, jog esate nestabilus;

aptariant Jūsų gyvenimo aprašymą (CV) paaiškėja, kad esate nesąžiningas.

5. Kitų žmonių vertinimas:

nuolat kritikuojate kitus;

nepagarbiai elgiatės su kitais darbuotojais;

pamirštate padėkoti žmonėms, kurie skyrė Jums savo laiko ir dėmesio.

Atkreipkite dėmesį, jog vykstant pokalbiui dėl darbo visos detalės yra svarbios. Pokalbis

dėl darbo prasideda ne kabinete, kur Jus pasitinka darbdaviai. Šis Jūsų karjerai svarbus

veiksmas prasideda prie pastato, kuriame vyks pokalbis, durų. Prisiminkite, jog šypsena

nieko nekainuoja, bet atveria daugelį durų.

Šešiasdešimt šešta užduotis

POKALBIS DĖL DARBO


kompetenciją.

1. užduoties dalis.

Jums pateiktas sąrašas klausimų, kuriuos dažniausiai užduoda darbdaviai. Paimkite

popieriaus lapą ir rašiklį. Peržiūrėkite šį sąrašą. Apgalvokite, kaip atsakytumėte į šiuos

klausimus. Savo atsakymus trumpai pasižymėkite. Šiai užduoties daliai skirkite 15–20 min.

Darbdavių dažniausiai pateikiami klausimai:

1. Ką žinote apie šią kompaniją?

2. Kodėl ši kompanija Jums patraukli?

3. Kaip save apibūdintumėte?

4. Kokios yra Jūsų stipriosios savybės?

5. Kokios yra Jūsų silpnybės?

7. Kokio pobūdžio darbas Jums labiausiai patinka?

8. Kokie Jūsų gyvenimo tikslai?

9. Koks laimėjimas Jums suteikė didžiausią



174

pasitenkinimą?

10. Kur save įsivaizduojate per ateinančius 5 metus?

2. užduoties dalis.

Poroje su kitu mokiniu suvaidinkite pokalbį dėl darbo. Jei turite galimybę pokalbį

nufilmuoti – taip ir padarykite. Jūs esate darbdavys, kitas mokinys – kandidatas į siūlomą

darbo vietą. Pateikite klausimus kitam mokiniui, išklausykite jo atsakymus. Turite

galimybę užduoti papildomų klausimų. Apsikeiskite vietomis: dabar Jūs būsite kandidatas,

o kitas mokinys – darbdavys. Kiekvienam pokalbiui skirkite po 10 min.

PAGALVOKITE

Kaip manote, kodėl taip svarbu sudaryti teigiamą pirmąjį įspūdį?

Jei būtumėte darbdavys, į kokius dalykus pokalbio dėl darbo

metu kreiptumėte daugiausia dėmesio?

Kaip jautėtės užduoties metu atsakinėdami į darbdavių

dažniausiai pateikiamus klausimus?

Kaip sekėsi suvaidinti pokalbį dėl darbo? Ar, Jūsų nuomone,

pavyko tinkamai save pristatyti?

ĮSIDĖMĖKITE

Pokalbis dėl darbo – rimtas išbandymas kiekvienam kandidatui,

todėl šiam veiksmui būtina pasiruošti iš anksto. Tai – pirmasis

kontaktas su potencialiu darbdaviu, todėl tinkamai save pristatyti

yra labai svarbu.

Pirmasis įspūdis susidaromas per pirmąsias 30 sekundžių!

40. ADAPTACIJA DARBO VIETOJE

Aptarsite, kas nutinka, kai į organizaciją ateina naujas žmogus.

Sužinosite, kodėl svarbu pritapti naujoje darbo vietoje.

Suprasite, kad, patekę į naują mokymosi ar darbo vietą, galite

susidurti su realybe, kuri skiriasi nuo turėto įsivaizdavimo.





175

NETRUKUS Apgalvosite, kodėl svarbu išmanyti savo, kaip naujo darbuotojo,

pareigas ir teises.

Išsiaiškinsite, kokios institucijos Lietuvoje reguliuoja darbdavių ir

darbuotojų santykius.

Suprasite, kad naujo darbuotojo sėkmę darbe lemia tai, kaip jis

pažįsta ir priima organizacijos kultūrą.

Adaptacija – tai prisitaikymo naujoje aplinkoje procesas. Jis priklauso nuo

organizacijos (įdarbinusios kompanijos ar mokymo institucijos) ir į ją atėjusios dirbti

asmenybės.

Įsivaizduokite, jog jau įveikėte visus darbo ieškos etapus. Jūs – nugalėtojas!

Sudėtingas darbo ieškos laikotarpis baigtas. Gavote darbo pasiūlymą iš sėkmingai

dirbančios kompanijos. Taigi pakeitėte savo statusą: Jūs jau nebe kandidatas, Jūs – naujasis

kompanijos darbuotojas. Pagrindinis klausimas, kuris Jums rūpi dabar: kaip įsilieti į

organizaciją? Ką daryti, kad greičiau pritaptumėte naujoje darbo vietoje?

Atėjimas į pirmąją darbovietę – stresinė situacija kiekvienam žmogui. Ar pavyks

tinkamai atlikti naujas pareigas? Kokie santykiai susiklostys su naujaisiais bendradarbiais?

Nauja aplinka, nauji bendradarbiai, nauji vadovai! Oho, kaip sudėtinga! Kuo mažiau laiko

reikės naujam darbuotojui adaptuotis, tuo greičiau jis atneš naudos kompanijai. Pažvelkite į

lentelę. Joje nurodyta, kaip už sėkmingą darbuotojo adaptaciją atsakinga organizacija ir

pats darbuotojas.

Sėkminga adaptacija

Priklauso nuo organizacijos Priklauso nuo darbuotojo

Suteikiama pakankamai laiko naujokui

pritapti.

Vadovų dėmesys naujam žmogui.

Organizacijos tikslų ir siekių

pristatymas.

Darbo ir elgesio organizacijoje

pristatymas.

Paruošta darbo vieta ir priemonės,

įrankiai.

Paskirti darbuotojai, kurie gali

konsultuoti naują darbuotoją.

Informacijos apie organizaciją, jos

kultūrą ir darbuotojus surinkimas.

Teigiamas nusiteikimas.

Žingeidumas.

Pozityvus savęs pristatymas.

Pasirengimas bendradarbiauti su

kolegomis.

Pasiruošimas gauti papildomų

užduočių.

Etiškas, mandagus elgesys.

(Parengta pagal: Robins S. P. 2006, p. 292.)

176

Labai svarbu, kad naujokas pasijustų laukiamas ir vertinamas. Geras pirmasis

įspūdis, kurį sukuria organizacija, turi didelę įtaką pasitenkinimui darbu ir darbuotojo

įsitraukimui.

Būdami naujokai organizacijoje, susidursite su šiais adaptacijos etapais:

1. Privalomas darbo dokumentų tvarkymas. Pasirašysite darbo sutartį, pareigybės

aprašymus, susipažinsite su darbo tvarkos taisyklėmis, gausite darbo pažymėjimą.

2. Susipažinimas su darboviete ir nauja darbo vieta. Atsakingas kompanijos

darbuotojas pristatys Jus kolegoms, aprodys organizacijos patalpas, palydės iki Jūsų

darbo vietos.

3. Darbo funkcijų įsisavinimas. Įprasite dirbti drauge su kolegomis, suprasite, ko iš Jūsų

tikimasi, imsite profesionaliai atlikti užduotis.

Adaptacijos laikas priklauso nuo asmenybės ir, aišku, nuo darbovietės kolektyvo.

Naujas darbuotojas sėkmingai įsitrauks į kolektyvą, jei jis priims susiformavusią kultūrą ir

stengsis būti kuo panašesnis į kitus kolegas. Greičiau į senbuvių komandą bus priimtas

naujokas, kuris mėgsta bendrauti, nėra pernelyg aktyvus, yra emociškai stabilius.

PAREIGŲ IR TEISIŲ RIBOS

Dažniausiai darbuotojų pareigoms aprašyti naudojami pareiginiai nuostatai. Tai

dokumentas, kuriame išdėstomos darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė. Tokį

dokumentą reikėtų pasirašyti, prieš pradedant dirbti. Pareiginiai nuostatai – teisės aktas,

kurio vykdymas arba nevykdymas sukelia rimtų teisinių pasekmių. Nepamirškite atidžiai

perskaityti tai, ką pasirašote.

Svarbiausias pareiginių nuostatų skyrius – darbuotojo pareigos. Jame konkrečiai

išvardijama, ką turi atlikti darbuotojas, kokios jo funkcijos, pareigos. Skirtingoms darbo

vietoms parengtuose pareiginiuose nuostatuose būna įvardijamos skirtingos pareigos.

Darbuotojų teisėms aprašyti paprastai naudojama standartinė forma. Dažniausiai

įvardijamos tokios darbuotojų teisės:

susipažinti su organizacijos projektais, kurie susiję su darbuotojo veikla;

teikti pasiūlymus, kaip tobulinti darbą;

bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais;

tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Darbuotojo atsakomybė taip pat aprašoma pagal standartinę formą. Dažniausiai

pareiginiuose nuostatuose rašome, jog darbuotojas atsakingas už:

177

savo pareigų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose, netinkamą vykdymą ar nevykdymą

pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą;

įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojantį Lietuvos

Respublikos administracinių pažeidimų, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus;

padarytą materialinę žalą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo bei civilinį

kodeksus.

Svarbu! Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius,

darbo teisių ir pareigų įgyvendinimą bei gynybą. Šis dokumentas reguliuoja darbo

santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Dokumentą galima rasti internete adresu:

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220 arba spausdintą jo

variantą bibliotekose.

Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija – organizacija, kuri kontroliuoja,

kaip įstaigose ir kompanijose laikomasi darbo santykius reglamentuojančių įstatymų.

Valstybinė darbo inspekcija tiria darbuotojų skundus, tikrina darbdavių veiklą, stabdo

nelegalų darbą Lietuvoje (http://www.vdi.lt/).

Pradėdamas darbą naujoje vietoje, darbuotojas turi išsiaiškinti, kaip darbdavys

traktuoja suteiktas darbo sąlygas. Nesvarbu, kokioje organizacijoje pradėsite dirbti, –

visada atsiras su darbo vieta susijusių klausimų. Kiekvienas naujas darbuotojas turėtų su

darbdaviu aptarti darbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose nereglamentuotus dalykus

(pavyzdžiui: darbą savaitgaliais ir švenčių metu; viršvalandžius; komandiruočių Lietuvoje

ir užsienyje galimybes; kompetencijų tobulinimą organizacijoje). Pokalbis, kurio metu

aptariamos darbo garantijos ir saugumas, papildomos darbinės veiklos, galimybės tobulinti

kompetencijas, padeda įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio psichologinį kontraktą. Tai –

niekur raštu nefiksuojamas sutarimas, kuriame apibrėžiamos kiekvieno darbuotojo

psichologinio įsitraukimo į organizaciją sąlygos.

ORGANIZACIJOS KULTŪROS PAŽINIMAS

Organizacijos kultūra – tai įsitikinimai, kurie yra bendri organizacijos nariams ir

kurie parodo organizacijos požiūrį į save bei aplinką. Kultūra apima beveik viską, kas

vyksta organizacijoje. Kultūra – tai, ,,kaip mes viską matome ir viską darome“.

Pritapimo procesas prasideda tada, kai darbuotojas ateina į organizaciją.

Sakoma, jog būtent tuo metu organizacija stengiasi perlydyti ,,pašalietį“ ir padaryti iš jo

,,gerą darbuotoją“. Neišmokę svarbiausių elgesio taisyklių, darbuotojai rizikuoja įgyti

,,nepritapėlių“ etiketes.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220

http://www.vdi.lt/

178

Organizacijų vadybos specialistai (Robbins S. P. 2006) teigia, kad yra ,,4 kertiniai

akmenys“, padedantys naujiems darbuotojams susipažinti su organizacijos kultūra.

Pasakojimai – tai organizacijoje sklandančios sėkmės istorijos apie pasiektus

puikius rezultatus ir drauge įveiktus sunkumus.

Ritualai – pasikartojantys veiksmai, kuriais pabrėžiamos vertybės, – geriausio

darbuotojo apdovanojimai, organizacijos metų pokyliai.

Materialūs simboliai – brangios dovanos geriausiems organizacijos darbuotojams

ir vadovams, privilegijos (pavyzdžiui, rezervuota automobilio stovėjimo vieta,

erdvus kabinetas).

Kalba – tam tikras profesinis žargonas (slengas), kurį vartoja visi darbuotojai

(pavyzdžiui, įvairūs įrankių ir paslaugų pavadinimai, santrumpos).

Jei organizacijoje vyrauja stipri kultūra, ji greitai įtraukia naujus darbuotojus, daro

įtaką jų darbo kokybei.

Šešiasdešimt septinta užduotis

PIRMOJI DIENA DARBE

Atlikdami šią užduotį, patobulinsite savo adaptacijos naujoje darbo

vietoje kompetenciją.

Atidžiai perskaitykite naujo darbuotojo pirmos darbo dienos aprašymą. Pagalvokite

apie naujoko elgesį naujoje darbo vietoje. Atsakykite į 5 klausimus.

Agnė Jurdaitytė (24 metų socialinių mokslų bakalaurė) rado darbą Lietuvoje

gerai žinomoje įmonėje, prekiaujančioje švaros prekėmis. Pirmoji šios darbuotojos diena

naujoje darbo vietoje buvo tikrai įsimintina.

Agnė iš namų išėjo anksčiau, kad nevėluotų. Į darbo vietą vyko viešuoju

transportu, iki biuro pastato ėjo pėsčiomis. Tačiau į darbą Agnė pavėlavo – eidama per

automobilių stovėjimo aikštelę, buvo aptaškyta pravažiuojančio didelio juodo automobilio.

Agnė pastebėjo, kad, kol ji nuo palto valė nešvarumus, incidento kaltininkas automobilį

pastatė įmonės vadovams rezervuotoje vietoje.

Įėjus į biuro pastatą Agnę sustabdė apsaugos darbuotojas. Merginai teko

aiškintis, ką ji veikia pastate be leidimo. Apie naujos darbuotojos atvykimą apsauga nebuvo

informuota. Prie apsaugos posto Agnė sugaišo papildomas 10 minučių: buvo skambinama į

personalo skyrių.



179

Liftu važiuodama į 3 aukštą, kuriame įkurdintas personalo skyrius, Agnė

nugirdo dviejų darbuotojų pokalbį, jog ,,idiotas direktorius vėl ,,pamiršo“ darbuotojų

premijas“.

Išlipusią iš lifto merginą pasitiko susirūpinusi įmonės administratorė. Ji

priminė, kad įmonėje darbas prasideda 8.00, o ne 8.15 val. Vėluoti griežtai draudžiama.

Administratorė palydėjo Agnę į personalo skyrių, kur jai išdavė darbuotojo pažymėjimą bei

prisijungimo prie įmonės kompiuterių kodus ir aplanką su dienos užduotimis.

Agnei teko savarankiškai susirasti savo darbo vietą. Ant darbo stalo jos laukė

siurprizas – didelė kavos dėmė ir dulkėtas kompiuteris. Naujai darbuotojai teko paklaidžioti

biuro koridoriais, kol rado šluostę ir priemonių darbo vietai susitvarkyti.

Pirmoji darbo dienos pusė Agnei Jurdaitytei tiesiog praskriejo. Su įmonės

kompiuterine programa ją supažindino informatikos specialistas Justas. Jis Agnei aprodė

biurą, patarė, kur geriau pietauti. Antroje darbo dienos pusėje merginai teko susidoroti su

darbais savarankiškai, nes telefonas ant Agnės darbo stalo neveikė.

Pirmosios darbo dienos pabaiga suteikė palengvėjimą: su darbo vieta

susipažinta, pirmosios užduotys atliktos. Galima tik spėlioti, ką atneš rytojus...

Klausimai:

Kaip Jūs vertinate Agnės Jurdaitytės veiksmus pirmąją darbo dieną?

Jei būtumėte Agnės vietoje, ką darytumėte kitaip?

Kokį netinkamą įmonės darbuotojų elgesį pastebėjote? Ar darbuotojų elgesį galima

pakeisti?

Kurios situacijos galėjo sukelti Agnei stresą pačią pirmąją darbo dieną?

Ką patartumėte Agnei, kad kitos darbo dienos šioje įmonėje būtų kitokios?

REALYBĖS ŠOKO ĮVEIKIMAS

Tapus naujoku mokymo institucijoje arba darbo vietoje reikia prisiminti, kad Jūsų iš

anksto apie organizaciją surinkta informacija skiriasi nuo realybės. Realybės šokas –

besimokančiojo ar darbuotojo pirmųjų dienų patirtis, atskleidžianti didelį neatitikimą tarp

organizacijos realybės ir lūkesčių.

Priežastys, kurios naujokui gali sukelti realybės šoką:

Mokymosi / darbo aplinka. Patalpos, darbo vieta gali kardinaliai skirtis nuo naujoko

lūkesčių.

180

Kolegų požiūris ir veiksmai. Drauge besimokantys ar dirbantys žmonės gali elgtis

nemandagiai, būti šiurkštūs. Organizacijos senbuviai gali ne tik padėti naujokui

adaptuotis, bet ir visaip kliudyti dirbti.

Vadovo požiūris. Naujokas gali susidurti su nedėmesingu, pernelyg užsiėmusiu arba

tiesiog nesupratingu vadovu. Organizacijos vadovo požiūris ir veiksmai pirmosiomis

naujoko darbo dienomis gali nulemti, kad bus užmegzti sėkmingi arba, atvirkščiai,

klaikūs santykiai.

Pareigų ir teisių ribos. Pirmosiomis dienomis naujoje darbo vietoje gali pasirodyti, jog

naujokas yra atsakingas už viską. Daugybė pareigų ir jokių teisių. Tai gali sukelti

realybės šoką ir nusivylimą organizacija.

Darbo užduotys. Jau pirmosiomis dienomis naujokui gali tekti atlikti tokias užduotis,

kurioms jis dar nėra gerai pasirengęs.

Organizacijos kultūra. Tai, kaip elgiasi ir bendrauja kiti darbuotojai, gali pateikti

įdomių minčių apie organizacijos kultūrą. Jei organizacija nesirūpina naujais

darbuotojais, vadinasi, ji nėra suinteresuota investicijomis į personalą.

Kai kurių profesijų atstovai su realybės šoku susiduria dažniau nei kitų. Tai –

mokytojai, policininkai, medikai. Visuomenę veikia filmai ir informacija žiniasklaidoje,

todėl šios profesijos įsivaizduojamos ir vertinamos ne atsižvelgiant į realybę, o

vadovaujantis stereotipais.

Šešiasdešimt aštunta užduotis

SLAUGYTOJOS DARBO DIENA (ATVEJO ANALIZĖ)

Atlikdami šią užduotį, Jūs patobulinsite savo kompetenciją pereiti iš

mokyklos į kitą karjeros aplinką.

Įsivaizduokite slaugytoją – merginą, kurį sėkmingai baigė medicinos studijas.

Šiandien yra jos pirmoji diena respublikinėje ligoninėje, pediatrijos (vaikų) skyriuje.

Detaliai įsivaizduokite šios slaugytojos darbo dieną. Pagalvokite, kokios priežastys gali

sukelti jai realybės šoką. Užpildykite atsakymų lentelę.

Realybės šoko

priežastis

Pavyzdys iš medicinos seselės

pirmosios dienos respublikinėje



181

ligoninėje

Darbo aplinka 1.

2.

3.

Kolegų požiūris

ir veiksmai

1.

2.

3.

Darbo užduotys. 1.

2.

3.

PAGALVOKITE

Kokie organizacijos kultūros elementai Jums atrodo

patraukliausi?

Paaiškinkite: kodėl naujoko adaptacijai tokie svarbūs

kolegos, organizacijos senbuviai?

Kaip savais žodžiais paaiškintumėte, kas yra realybės

šokas?

Įsivaizduokite, jog esate kompanijos vadovas. Ką

darytumėte, kad nauji darbuotojai Jūsų valdomoje

kompanijoje nepatirtų realybės šoko?

ĮSIDĖMĖKITE

Adaptacijos laikotarpis nėra paprastas. Šiuo laikotarpiu

naujokas iš ,,pašaliečio“ tampa ,,saviškiu“. Kiekviena

organizacija privalo padėti naujiems darbuotojams

prisiderinti prie organizacijos kultūros, o nauji darbuotojai

turi stengtis pritapti.

Organizacijos kultūra – tai, ,,kaip mes viską matome ir

darome“, lemia požiūrį į naujus darbuotojus, jų pirmuosius

žingsnius darbo vietoje.



182

Realybės šokas – pirmųjų dienų patirtis naujoje mokymosi

ar darbo vietoje. Tuo metu stebima ir vertinama situacija

naujoje aplinkoje. Derinami asmenybės lūkesčiai ir

organizacijos realybė.

Dažniausiai apie realybės šoką diskutuojama kaip apie

neigiamų emocijų ir patyrimo šaltinį. Tačiau negalima

pamiršti, jog gali būti ir teigiama pirmųjų dienų patirtis.

41. KOMPETENCIJŲ APLANKAS

NETRUKUS

Sužinosite apie kompetencijų aplanką, kuris padeda teigiamai

prisistatyti naujoje karjeros aplinkoje.

Įgysite žinių apie tai, kaip rengti kompetencijų aplanką.

Atliksite užduotį, kuri padės Jums geriau suvokti kompetencijų

aplanko svarbą, planuojant karjeros žingsnius.

Kompetencijų aplankas – tai asmens žinias, gebėjimus bei įgūdžius

įrodančių dokumentų, faktų ir kūrybinių darbų rinkinys.

Šis dokumentų rinkinys rengiamas tam, kad padėtų teigiamai apibūdinti

asmenį, pademonstruoti jo profesionalumą. Atidžiai suformuotas kompetencijų aplankas

garantuoja pranašumą ieškant darbo bei dalyvaujant pokalbiuose su potencialiais

darbdaviais.

Nors galimi patys įvairiausi kompetencijų aplanko formatai, tačiau tradiciškai

kiekvieną kompetencijų aplanką sudaro šios dalys:

Kompetencijų aplanko turinys.

Informacija apie kompetencijų aplanko kūrėją (gali būti gyvenimo aprašymas

(CV).

Išsamus kompetencijų (bendrųjų ir karjeros), kurias asmuo yra įgijęs, sąrašas.

Įvairūs kompetencijas patvirtinantys įrodymai: diplomai, sertifikatai,

apdovanojimai, įvertinimai, padėkos.

Kūrybos darbų pavyzdžiai.

Rekomendacijos raštu (mokytojų, būrelių vadovų, darbdavių).



183

Peržiūrėkime šį sąrašą drauge. Būtina sukurti šio aplanko turinį, kad jį skaitantys

žmonės lengviau orientuotųsi. Į kompetencijų aplanką reikia įtraukti faktinę informaciją

apie aplanko kūrėją –Jus. Griežtų taisyklių nėra, todėl galite sukurti trumpą pristatymą apie

save; galite įtraukti savo gyvenimo aprašymą. Gyvenimo aprašymą (CV) Jūs jau rengėte,

todėl galite naudoti savo Europass CV. Labai svarbu išsamiai apibūdinti savo

kompetencijas, kurias esate įgijęs. Apgalvokite, kokius kompetencijos įrodymus galite

pateikti. Prisiminkite įvairius renginius, konkursus, varžybas, kurių laureatu tapote, –

suraskite šiuos diplomus ir pažymėjimus, pridėsite juos į savo kompetencijų aplanką.

Turbūt dalyvavote įvairiuose mokyklos organizuotuose renginiuose, todėl galite paprašyti

rekomendacijų iš mokytojų.

Rinkite viską, kas gali įrodyti Jūsų kompetencijas, pabrėžti unikalumą. Pradėkite

nuo tų dokumentų ir įrodymų, kuriuos jau turite. Kai Jūsų kompetencijų aplankas bus

parengtas, pridėti į jį naujų dokumentų bus paprasta. Specialistai rekomenduoja retkarčiais

peržiūrėti savo kompetencijų aplanką, jį pertvarkyti, papildyti. Sudarydami šį aplanką

pagalvokite, kaip pateikti originalus. Pasistenkite, kad Jūsų kompetencijų aplankas būtų

gerai įsimenamas, išsiskiriantis iš kitų. Šis dokumentų rinkinys potencialiam darbdaviui

gali atskleisti, koks Jūs esate žmogus.

Galima sukurti daugybę skirtingų savo kompetencijų aplanko variantų. Svarbu

apsispręsti, kokiems tikslams jį naudosite. Dažniausiai naudojami kompetencijų aplankų,

kurie rengiami konkrečiai progai, formatai. Pavyzdžiui, norėdami gauti grafikos dizainerio

darbą, kompetencijų aplanke labiau akcentuosite savo kūrybinę raišką, originalių idėjų

apipavidalinimą. Nusprendę pretenduoti į IT inžinieriaus poziciją, kompetencijų aplanką

formuosite akcentuodami technologinius gebėjimus, inžinerinį mąstymą ir logiką.

Prisiminkite, jog kompetencijų aplankas gali būti ne tik ,,popierinių“ dokumentų

rinkinys. Galite turėti elektroninėse laikmenose saugomų dokumentų ir kūrybinių darbų,

įrodančių Jūsų kompetencijas, katalogą.

Ar pavyko įtikinti, jog kompetencijų aplankas būtinas planuojant savo karjerą?

Ne??? Tada leiskite paminėti pagrindinius privalumus. Kompetencijų aplanko nauda:

tvarkingai sudėti kompetencijų įrodymai skatina pasitikėti savimi, atskleidžia žmogaus

erudiciją, pasiekimus, suteikia ryžto konkuruojant su kitais pretendentais į darbo vietą,

padeda nustatyti savo kompetencijų trūkumus ir kryptingai planuoti karjerą.

184

Šešiasdešimt devinta užduotis

ARCHITEKTŲ KOMANDA (T. J. ATVEJO ANALIZĖ)


kompetenciją.

Sudarykite 5 mokinių komandą. Įsivaizduokite, jog esate architektų kolektyvas,

dirbantis prie didelio užsakymo. Rengiate gyvenamųjų namų rajono projektą. Šiuo metu

Jūsų komandai trūksta dar vieno nario.

Peržiūrėkite pateiktą kandidato aprašymą (žr. 28 pav.). Aptarkite šio žmogaus

kandidatūrą. Nurodykite, kokius dokumentus tikėtumėtės rasti šio žmogaus kompetencijų

aplanke. Savo nuomonę pristatykite kitoms grupėms.

28 pav. Kandidato į architektų komandą aprašymas.

Jūsų laukia dar viena – pati svarbiausia ketvirtojo skyriaus užduotis. Ją atlikę ne

tik pasitikrinsite savo žinias ir gebėjimus, bet ir sukursite savo kompetencijų aplanką, kurį

galėsite naudoti savo pasiekimams demonstruoti.

Septyniasdešimta užduotis

MANO KOMPETENCIJŲ APLANKAS

Atlikdami šią užduotį, Jūs suformuosite asmeninį kompetencijų

aplanką.

Tomas Jankauskas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto IV kurso

architektūros studijų programos studentas. Jo kursinis darbas

– ,,Miestelio biblioteka“ universiteto dėstytojų buvo

pripažintas vienu geriausių.

Šiuo metu mokosi pagal nuolatinių studijų programą ir

dirba interjero dizaino salone Vilniuje.

Prieš metus Tomo sukurtas gyvenamojo namo projektas

laimėjo jaunųjų architektų konkursą ,,ArchiNA“. Laisvalaikį

leidžia fotografuodamas pastatus ir skaitydamas.





185

Turite sukaupę daugybę žinių apie karjeros dokumentus ir jų naudojimą. Atlikote

įvairiausias užduotis, rengėte savo karjeros dokumentus. Pasitelkdami asmeninę patirtį ir

naudodami šiame skyriuje pateiktus patarimus, sukurkite savo kompetencijų aplanką.

Atkreipkite dėmesį ne tik į dokumentų išdėstymą, bet ir į jų pateikimo formatą.

Apgalvokite, kurias savo kompetencijas akcentuosite, kokius šių kompetencijų įrodymus

pateiksite.

Savo kompetencijų aplanką pristatykite klasės draugams. Ruošdamiesi pristatymui

atsakykite į šiuos klausimus:

Kuris į Jūsų kompetencijų aplanką įsegtas dokumentas pareikalavo daugiausia darbo?

Kuris iš pridėtų Jūsų pasiekimus / laimėjimus žyminčių dokumentų Jums pats

vertingiausias? Kodėl?

Kaip Jūs ateityje planuojate papildyti savo kompetencijų aplanką?

PAGALVOKITE

Kaip paaiškintumėte savo seneliams, kas yra kompetencijų

aplankas?

Kaip jautėtės užduoties metu, kai reikėjo vertinti kitą žmogų? Ar

paprasta įsijausti į darbdavio vaidmenį?

Kaip manote, kurios Jūsų kompetencijos yra sunkiausiai

įrodomos?

ĮSIDĖMĖKITE

Kompetencijų aplankas – tai dokumentų, faktų bei kūrybinių

darbų, kuriais akcentuojamos asmens žinios, pabrėžiami

gebėjimai ir įgūdžiai, reprezentuojamos veiklos, rinkinys.

Tinkamai parengtas, įsimenantis kompetencijų aplankas suteikia

konkurencinį pranašumą ieškant darbo, bendraujant su

darbdaviais.



186

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Adaptacija – tai prisitaikymo naujoje aplinkoje procesas, kuris priklauso nuo organizacijos

(įdarbinusios kompanijos ar mokymo institucijos) ir į ją atėjusios dirbti asmenybės.

Atranka – darbo ieškos eigos dalis, kurios metu darbdavys (ar darbdavio įpareigoti

specialistai) renkasi iš tam tikro skaičiaus kandidatų, siekiančių įsidarbinti.

Darbas – užsiėmimas (veikla), kurią pasirenka asmuo, siekdamas išnaudoti turimas žinias

bei gebėjimus ir gauti už tai atlygį.

Darbdavys – asmuo ar organizacija, samdantys darbuotojus ekonominių santykių

pagrindu.

Darbo ieška – asmens, ieškančio darbo, veiksmų seka, trunkanti tam tikrą laiko tarpą ir

tiesiogiai priklausanti nuo darbo ieškančio žmogaus asmeninių pastangų. Šios sekos

pagrindinis tikslas – sėkmingai įsidarbinti.

Darbuotojas – žmogaus ar organizacijos pasamdytas asmuo tam tikram darbui atlikti

(darbuotojas, gaunantis algą, tas, kuriam sumokama).

Diplomas – oficialus dokumentas, liudijantis tam tikrą asmens kvalifikaciją ir pasiekimus.

Efektyvumas – veiklų atlikimo charakteristika, nurodanti, kad dirbama veiksmingai,

rezultatai pasiekiami ir įtvirtinami.

Emocija – stipri nesąmoningai nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena, sąlygojanti

teigiamas arba neigiamas asmens reakcijas.

Formalusis švietimas – pradinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas profesinio

mokymo įstaigoje, aukštojo mokslo studijos kolegijose ir universitetuose, kuriuos baigus,

išduodamas valstybės pripažintas dokumentas.

Gyvenimo aprašymas (CV) (CV – lot. curriculum vitae) – asmens profesinės veiklos

patirties ir kvalifikacijos santrauka. Šis dokumentas dažniausiai rengiamas siekiant

įsidarbinti.

Globalizacija – tai visuotinės tarpusavio priklausomybės plitimas, didėjimas ir greitėjimas.

Informacija –žinios apie faktus, įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas, objektus,

kurios kuriame nors kontekste turi kokią nors prasmę.

187

Inovacija – tobulesnis kūrybinis ar technologinis sprendimas, kuris geriau nei ankstesnieji

tenkina asmens ir visuomenės poreikius.

Intelektas – tai protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, suvokti naujas situacijas, atskleisti

reiškinių ryšius.

Interesas – susidomėjimas kuo nors, turint norą pažinti.

Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, kylanti iš darbo,

mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų bei apimanti asmens profesinį gyvenimą, darbo

vietas, pareigas ir pasiekimus.

Karjeros informacija – tai visa informacija, kuri padeda priimti efektyvius karjeros

sprendimus ir siekti karjeros tikslų: informacija apie profesijas, studijas bei įsidarbinimo

galimybes.

Karjeros sritis – profesinės veiklos galimybių įvairovė tam tikrame ekonominės veiklos

sektoriuje.

Komanda – tai žmonių grupė, siejama bendrų tikslų, galinti veiksmingai imtis bet kokio

darbo ir jį efektyviai atlikti.

Komandinis darbas – darbo forma, paremta sugebėjimu dirbti drauge su kitais, sutelkus

individualius gebėjimus, žinias, patirtį siekti vieningo tikslo ir rezultatų.

Kompetencija – gebėjimas veiksmingai atlikti tam tikrą veiklos funkciją ar veiklą,

remiantis nustatytu standartu.

Kompetencijų aplankas – tai asmens žinias, gebėjimus bei įgūdžius įrodančių dokumentų,

faktų ir kūrybinių darbų rinkinys.

Konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu susikerta dviejų ar daugiau asmenų

(asmens ir grupės, skirtingų grupių) priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo

būdai.

Konkurencingumas – tai asmeninių ir profesinių žinių bei gebėjimų visuma, suteikianti

žmogui pranašumų darbo rinkoje.

Kūrybiškumas – tai asmenybės ypatybė, padedanti sukurti ar atrasti nauja; sugebėjimas

pažvelgti į daiktus ar reiškinius neįprastai.

Laiko valdymas – tai tiesiogiai nuo asmenybės priklausantis procesas, kuris susideda iš

laiko planavimo ir veiksmų atlikimo.

,,Laiko vagys“ – įvairūs žmogaus veiksmai, kurie trukdo efektyviai ir laiku atlikti užduotis,

pasiekti geresnių rezultatų.

188

Lydintysis (kreipimosi) laiškas – trumpa, aiškiai suformuluota žinia, kuria prisistatoma ir

trumpai paaiškinama, kokiu tikslu kreipiamasi.

LR Darbo kodeksas – Lietuvos Respublikos įstatymas, reglamentuojantis darbo santykius

tarp darbuotojų ir darbdavių, darbo teisių bei pareigų įgyvendinimą ir gynybą.

Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas,

padedantis suprasti, įsiminti, įsisavinti įvairią informaciją, įgyti siekiamų gebėjimų.

Motyvacinis laiškas – dokumentas, rengiamas darbo ieškančio žmogaus, kuriame jis

atskleidžia savo norą ir tinkamumą užimti būtent tą darbo vietą, į kurią pretenduoja.

Neformalusis švietimas – mokymasis ir ugdymas pagal įvairias programas būreliuose,

kursuose ir kt.

Neverbalinė kalba – tai kūno kalba, kurią asmenys nesąmoningai naudoja bendraudami su

kitais žmonėmis.

Organizacinė kultūra – organizacijos vertybių, įsitikinimų ir papročių visuma, būdinga tik

tai konkrečiai organizacijai.

Pareiginiai nuostatai – tai dokumentas, naudojamas darbdavių organizacijų, kuriame

išdėstomos darbuotojo teisės, pareigos ir apibrėžiama jo atsakomybė.

Perfekcionizmas – tobulybės siekimas.

Pokalbis dėl darbo (interviu) – kelių žmonių žodinė tarpusavio sąveika, turint iš anksto

užsibrėžtą tikslą atrinkti geriausią kandidatą siūlomai darbo vietai užimti.

Prioritetas – pirmenybė, suteikiama veiksmui ar asmeniui, išskiriant jį iš kitų.

Profesija – atitinkamomis žiniomis, gebėjimais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos,

teikiančios jiems prielaidas materialiai apsirūpinti ir aktyviai įsijungti į visuomeninio

gyvenimo struktūras.

Realybės šokas – besimokančiojo ar darbuotojo pirmųjų dienų patirtis, atskleidžianti

neatitikimą tarp organizacijos realybės ir ,,naujoko“ lūkesčių.

Refleksija – gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti kokio dalyko ar reiškinio analize;

pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas.

Rekomendacija – dokumentas, kuriame aptariama ir palankiai įvertinama asmens veikla,

pabrėžiant šios veiklos rezultatus ir jų svarbą. Rekomendacijas pateikia autoritetingi, galia

disponuojantys organizacijos asmenys (pavyzdžiui, vadovai, projektų koordinatoriai ir

pan.).

189

Savęs vertinimas – individo savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų

žmonių vertinimas.

Sertifikatas – oficialus dokumentas, liudijantis asmens mokymų metu įgytos

kompetencijos lygį. Sertifikatus išduoda įvairios mokymus organizuojančios įstaigos ir

institucijos.

Socialinė aplinka – tai socialinė sistema, kurioje žmogus gyvena, ir kiti žmonės bei

organizacijos, su kuriais jis sąveikauja.

Socialinis vaidmuo – elgesio šablonas, kuriuo apibūdinamas tam tikrą padėtį užimantis

žmogus. Jo elgesio būdų visuma būdinga tam tikrai veiklos sričiai (pavyzdžiui, tėvo,

motinos socialiniai vaidmenys).

Streso valdymas – sąmoninga žmogaus veikla, kuria siekiama tikslingai veikti ir išvengti

ilgalaikių streso sukeliamų padarinių.

Vaizduotė – gebėjimas kurti naujus vaizdinius, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę

patirtį.

Verbalinė kalba – asmens vartojamos žodinės konstrukcijos, kurios padeda bendrauti.

Vidinė motyvacija – žmogaus veiksmus ir elgesį skatinanti jėga. Tai – iš asmenybės

kylančių veiksnių, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, visuma.

190

LITERATŪRA

1. Akudovičiūtė, A. ir kt. Karjeros galimybių pažinimo vadovas studentui. Mokomoji

medžiaga, skirta kolegijų ir universitetų studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas,

2007.

2. Almonaitienė, J.; Antininė, D.; Ausmanienė, N.; Lekavičienė, R.; Katilienė, G.;

Ruibytė, L.; Vasiliauskaitė, Z. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija,

2001.

3. Armalienė, D.; Krisčiūnaitė R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti karjeros

kelią. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, 2009.

4. Aš renkuosi profesiją. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, Lietuvos darbo

rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

5. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje (Tyrimo pristatymo

medžiaga). Vilnius: Darbo ir socialinių santykių tyrimų institutas, 2002. Prieiga per

internetą:

http://politika.osf.lt/svietimas/dokumentai/AukstujuMokykluAbsolventuKonkurenci

ngumas/112002%20m.%20tyrimu%20pristatymas%20(pataisytas).pdf

6. Bolles N.R. Kokios spalvos tavasis parašiutas? Kaunas: Mijalba 2005.

7. Chmiel, N. Darbo ir organizacinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika,

2005.

8. Crozier, D. Making a career decision. 2001. Prieiga per internetą:

http://www.ucalgary.ca/counselling/careerdevelopment/decisionmodel

9. Delors, J. ir kt. Report to UNESCO of the International Commission on Education

for the Twenty-first Mentury. Prieiga per internetą: http://www.unesco.org/delors/.

10. Filosofijos žodynas. Sudarytojas – Alois Halder. Vilnius: Alma littera, 2002.

11. Gardner, H. Atsisveikinimas su IQ. Bendroji intelektų įvairovės teorija. Stuttgart:

Klett Cotta, 2002.

12. Grakauskas Ž.; Valickas A. ir kt. Savęs pažinimo vadovas studentui. Vilnius:

Vilniaus universitetas, 2007.

13. Hink W.; Ginevičius R. Laiko valdymas. Vilnius: Technika, 2006.

14. Huser, J. Lichtblick für helle Köpfe. Ein Wegweiser zur Erkennung und Förderung

von hohen Begabungen bei Kindern und Jugendlichen aller Schulstufen.

Lehrmittelverlag des Kantons Zürich, 3. Auflage, 2000.

http://politika.osf.lt/svietimas/dokumentai/AukstujuMokykluAbsolventuKonkurencingumas/112002%20m.%20tyrimu%20pristatymas%20(pataisytas).pdf

http://politika.osf.lt/svietimas/dokumentai/AukstujuMokykluAbsolventuKonkurencingumas/112002%20m.%20tyrimu%20pristatymas%20(pataisytas).pdf


http://www.unesco.org/delors/

191

15. Informacijos išteklių paieška internete. Kaunas: Kauno technologijos universitetas.

Prieiga per internetą: http://distance.ktu.lt/cdk/courses/2734/fcontent.html

16. James W. The Varieties of Religious Experience. New York: Touchstone, 1997.

17. Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.

18. Jensen, K. Komunikacijos vadovas. Vilnius: Verslo žinios, 2008.

19. Karjeros valdymo informacinių šaltinių vadovas konsultantui. Vilnius: Vilniaus

universitetas, 2008. Prieiga per internetą:

http://www.euroguidance.lt/uploads/files/Karjeros_valdymo_informaciniu_saltiniu_vadova

s_konsultantui[1].pdf

20. Karjeros valdymo informacinių šaltinių vadovas studentui. Vilnius, Vilniaus universitetas,

2008. Prieiga per internetą:

http://kps.lmitkc.lt/supadmin/kiti/kpsedit/dokum/files/Karjeros_valdymo_informaciniu_salt

iniu_studentui.pdf

21. Knasel, E.; Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for career-long

learning. London: Prentice Hall, 2000.

22. Koppensteiner, Ch. Kaip geriau įsiminti ir išmokti? Vilnius: Alma littera, 2005.

23. Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai. Specializuota karjeros

ugdymo programa pagrindinei mokyklai. Vilnius: Šiuolaikinių didaktikų centras,

2006.

24. Martin, D. How to Be a Successful Student. New York: Martin Press, 1997.

25. Myers, D. G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.

26. Niauraitė, J.; Kretavičienė, M. Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos

šaltiniais (duomenų bazėmis). Prieiga per internetą:

http://www.lmba.lt/sites/default/files/1_modulis.pdf

27. Perry, N.; Vanzand, Z. Mano pasirinkimo galimybės. Kaunas: Atviros Lietuvos

fondas, 1998.

28. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2006.

29. PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga profesinio informavimo specialistui. Vilnius:

Švietimo mainų paramos fondas, 2010.

30. Profesinio konsultavimo metodai ir technikos. Vilnius: Švietimo mainų paramos

fondas, 2008.

31. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

32. Robins, S. Organizacinės elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija ir informatika,

2006.

http://distance.ktu.lt/cdk/courses/2734/fcontent.html

http://www.euroguidance.lt/uploads/files/Karjeros_valdymo_informaciniu_saltiniu_vadovas_konsultantui%5b1%5d.pdf

http://www.euroguidance.lt/uploads/files/Karjeros_valdymo_informaciniu_saltiniu_vadovas_konsultantui%5b1%5d.pdf

http://kps.lmitkc.lt/supadmin/kiti/kpsedit/dokum/files/Karjeros_valdymo_informaciniu_saltiniu_studentui.pdf

http://kps.lmitkc.lt/supadmin/kiti/kpsedit/dokum/files/Karjeros_valdymo_informaciniu_saltiniu_studentui.pdf


192

33. Rogers, J. Efektyvus pokalbis su būsimu darbdaviu: kaip išradingai galvoti ir

sumaniai veikti. Vilnius: Knygų spektras, 2000.

34. Sampson, J. P.; Reardon Jr.; R, Peterson G. W.; Lenz J. G. Career counseling and

services. Belmont: Thomson Brooks / Cole, 2004.

35. Schein, E. Career Anchors: Instrument: Discovering Your Real Values. Landon:“

Prentice Hall, 1990.

36. Sears S. J., Gordon V. N. Building Your Career. A Guide to Your Future. Boston:

Pearson, 2011.

37. Seminaro ,,Savo kompetencijų valdymas. CH-Q pirmas modulis“ profesijos

patarėjams medžiaga. 2010.

38. Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development. London:

Kogan Page, 1997.

39. Smith, A. Accelerated Learning in the Classroom. Stafford: Network Educational

Press Ltd, 1999.

40. Sokolova, A.; Stanišauskienė V. Profesinio orientavimo sistemos Lietuvoje teorinės

ir politinės prielaidos // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007, Nr. 13, p. 226

- 241.

41. Stanišauskienė, V. (2006). Mokymasis mokytis mokykloje. Prieiga per internetą:

http://www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokomes_mokytis.doc

42. Stanišauskienė, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai. Kaunas:

Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2004.

43. Stanišauskienė, V. The Model of Career Competence and its Expression in the

Contemporary Labour World. // Learning and Development for innovation,

networking and Cohesion. 2003, p. 89–105.

44. Susipažink, įvertink, važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikantams,

darbuotojams. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, 2010.

45. Šapailienė, L.; Greblikienė, R. Inovatyvūs profesinio konsultavimo metodai.

Vilnius: Švietimo mainų parmos fondas, 2007.

46. Tarptautinio projekto ,,Guide me!“ seminaro profesijos patarėjams medžiaga.

Prieiga per internetą: http://www.guideme.at/lithuanian/home.asp

47. Theorie und Praxis der Sozialpädagogik. // Evangelische Fachzeitschrift für die

Arbeit mit Kindern. 1998, Nr. 6.

48. Thorbrietz, P. Koncentracija. Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams. Vilnius:

Gimtasis žodis, 2008.


http://www.guideme.at/lithuanian/home.asp

193

49. Watkins, Ch.; Carnell, E.; Lodge, C.; Wagner, P.; Whalley, C. Learning about

Learning. London: Routlege, 2000.

50. Ziglaras, Z. Sėkmė žaliems. Kaunas: Smaltija, 1999.

51. Zuzevičiūtė, V. Suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir jų tyrimas. Kaunas: Vytauto

Didžiojo universitetas, 2006.

52. Петрушин, В. Настольная книга карьериста. Санкт - Петербург: Питер, 2002.

53. Поляков, В. А. Технология карьеры. Москва: Дело ЛТД, 1995.

54. Силбер, Л. Карьера для творческого человека. Москва: Добрая книга, 2002.

55. Хандлер, Б. Как преподнести себя на рынке труда. Москва: Кудиц-образ,

2003.

194

NAUDINGOS NUORODOS INTERNETE

TESTAI

Profesijos pasirinkimo testas:

http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/single.php?content=testas1

Asmenybės kryptingumo testas:


Komunikacinių-organizacinių polinkių įvertinimo testas:


INFORMACIJA APIE PROFESIJAS

http://www.mukis.lt/lt/mokiniams.html

Profesijų vadovas:

http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/

Profesijų klasifikatorius:

http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/

INFORMACIJA APIE STUDIJAS

http://www.aikos.smm.lt

http://www.lamabpo.lt/studiju-programos

STOJAMOJO BALO SKAIČIUOKLĖS

http://www.lamabpo.lt/skaiciuokle

http://www.studijos.lt/busimiems_studentams/balu_skaiciuokle

BENDRASIS PRIĖMIMAS Į AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJAS LIETUVOJE

www.lamabpo.lt

STUDIJOS UŽSIENYJE

http://ec.europa.eu/ploteus/home.jsp?language=lt

http://kalba.lt/

http://www.kastu.lt/

GYVENIMO APRAŠYMO RENGIMAS

Europass gyvenimo aprašymo forma ir rengimo rekomendacijos:


DARBO IEŠKA

Lietuvos darbo birža:

http://www.ldb.lt/Informacija/Puslapiai/default.aspx

Darbo ieškos portalai:




http://www.mukis.lt/lt/mokiniams.html


http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/


http://www.lamabpo.lt/studiju-programos

http://www.lamabpo.lt/skaiciuokle

http://www.studijos.lt/busimiems_studentams/balu_skaiciuokle


http://ec.europa.eu/ploteus/home.jsp?language=lt

http://kalba.lt/

http://www.kastu.lt/


http://www.ldb.lt/Informacija/Puslapiai/default.aspx

195

http://www.cv.lt/index.do

http://www.cvonline.lt/

http://www.cvmarket.lt/

http://www.cvbankas.lt/darbo-skelbimai

SAVANORYSTĖS GALIMYBĖS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

http://www.buk-savanoriu.lt/

http://www.savanoris.lt/lt/index.php

http://www.patria.lt/lt/centrai/savanoriu-centras/

http://www.zinauviska.lt/lt/savanoryste/kas-tai

http://www.jtba.lt/europos_savanoriu_tarnyba

http://www.cv.lt/index.do



http://www.cvbankas.lt/darbo-skelbimai

http://www.buk-savanoriu.lt/

http://www.savanoris.lt/lt/index.php

http://www.patria.lt/lt/centrai/savanoriu-centras/

http://www.zinauviska.lt/lt/savanoryste/kas-tai

http://www.jtba.lt/europos_savanoriu_tarnyba

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto

„Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-01-V priemonės „Profesinio

orientavimo sistemos veiklos tobulinimas ir plėtra“ valstybės projektas Nr. VP1-

2.3-ŠMM-01-V-01-002 „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas

ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“

UGDYMAS KARJERAI

Mokytojo knyga

2012

2

UDK

Projekto pavadinimas: „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra

bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“

Projekto vykdytojas - Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras

Leidinio reengėjas - VšĮ „Tyrimų ir mokymų centras“

Autorės:

Dr. Vilija Stanišauskienė

Aurelija Naseckaitė

Kalbos redaktorė

Rūta Bagdanavičiūtė

ISBN ....

© VšĮ „Tyrimų ir mokymų centras“, 2012

© V.Stanišauskienė, A.Naseckaitė, 2012

© Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, 2012

3

Turinys

ĮVADAS ................................................................................................................................................................... 5

MOKINIŲ UGDYMO KARJERAI PAGRINDAI .............................................................................................. 7

I. MOKINIŲ SAVĘS PAŽINIMO KOMPETENCIJŲ UGDYMAS .......................................................... 31

1. DARBO PASKIRTIES IR KARJEROS SAMPRATOS ATSKLEIDIMAS ............................................... 37

2. MOKINIŲ SAVĘS PAŽINIMAS IR TEIGIAMAS VERTINIMAS ............................................................ 42

3. MOKINIŲ ASMENYBĖS SAVYBIŲ PAŽINIMAS KARJEROS KELIO KONTEKSTE ....................... 48

4. MOKINIŲ GABUMŲ (DOMINUOJANČIO INTELEKTO TIPO) ĮTAKA JŲ KARJERAI ................... 53

5. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ PAŽINTI KARJEROS INTERESUS UGDYMAS .............................................. 58

6. MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR KOMPETENCIJŲ PAŽINIMAS PLANUOJANT KARJERĄ ................... 62

7. VERTYBIŲ PAŽINIMO SVARBA, PRIIMANT KARJEROS SPRENDIMUS ........................................ 67

8. MOKINIŲ ARTIMOSIOS SOCIALINĖS APLINKOS PAŽINIMAS IR KARJERA .............................. 73

9. MOKINIŲ ASMENINĖS PATIRTIES ANALIZĖ KARJEROS PLANAVIMO KONTEKSTE ............. 77

10. GEBĖJIMŲ PAŽINTI SOCIALINIUS VAIDMENIS UGDYMAS ........................................................... 81

11. MOKINIŲ PSICHOLOGINIS PORTRETAS KAIP SAVĘS PAŽINIMO APIBENDRINIMAS .......... 84

SU MOKINIŲ SAVĘS PAŽINIMU SIEJAMŲ KARJEROS KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS ............... 88

II. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PAŽINTI KARJEROS GALIMYBES UGDYMAS ................................ 91

12. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ IEŠKOTI KARJEROS INFORMACIJOS UGDYMAS ................................... 97

13. MOKINIŲ GEBĖJIMO TAIKYTI INFORMACIJOS PAIEŠKOS ETAPUS UGDYMAS .................. 102

14. MOKINIŲ KOMPETENCIJOS MOKYTIS VISĄ GYVENIMĄ UGDYMAS JŲ KARJEROS KELIO

KONTEKSTE ..................................................................................................................................................... 108

15. MOKINIŲ ASMENINIO MOKYMOSI STILIAUS REIKŠMĖ KARJEROS KELYJE ...................... 116

16. MOKYMO ĮSTAIGŲ ĮVAIROVĖ IR GEBĖJIMŲ PAŽINTI GALIMYBES TOLIAU MOKYTIS

UGDYMAS .......................................................................................................................................................... 123

17. GEBĖJIMŲ PAŽINTI DARBO PASAULĮ UGDYMAS .......................................................................... 132

18. MOKINIO PROFESIJŲ IR MOKYMOSI GALIMYBIŲ SĄRAŠO RENGIMAS ................................ 143

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PAŽINTI KARJEROS GALIMYBES VERTINIMAS .............................. 148

III. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PLANUOTI KARJERĄ UGDYMAS .................................................... 152

19. MOKINIŲ ASMENINĖS ATEITIES VIZIJOS REIKŠMĖ PLANUOJANT KARJERĄ .................... 160

20. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ KELTI BEI DERINTI KARJEROS IR GYVENIMO TIKSLUS UGDYMAS

.............................................................................................................................................................................. 163

21. MOKINIŲ KARJEROS TIKSLŲ ANALIZĖ IR PRIORITETŲ NUSTATYMAS ................................ 168

22. KARJEROS SPRENDIMO PRIĖMIMO REIKŠMĖ IR TĘSTINUMAS............................................... 171

23. SPRENDIMO PRIĖMIMO MODELIŲ PAŽINIMAS IR JŲ TAIKYMAS KARJEROS KELYJE .... 175

24. SKIRTINGŲ SPRENDIMO PRIĖMIMO TECHNIKŲ TAIKYMAS, MOKINIAMS PLANUOJANT

KARJERĄ ........................................................................................................................................................... 178

25. SPRENDIMO PRIĖMIMO SUNKUMŲ ĮVERTINIMAS PLANUOJANT KARJERĄ ....................... 184

26. LAIKO IR KITŲ IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMAS, MOKINIAMS SUDARANT SAVO KARJEROS

PLANĄ ................................................................................................................................................................. 188

4

27. KARJEROS PLANAVIMAS ....................................................................................................................... 193

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PLANUOTI KARJERĄ VERTINIMAS ..................................................... 196

IV. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ ĮGYVENDINTI KARJERĄ UGDYMAS .............................................. 200

28. ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ VISUMA, SIEKIANT KARJEROS TIKSLŲ .................................................... 206

29. GEBĖJIMŲ VALDYTI LAIKO IR KITUS IŠTEKLIUS, SIEKIANT KARJEROS TIKSLŲ,

UGDYMAS .......................................................................................................................................................... 211

30. KOMANDINIS DARBAS– VIENA IŠ SĖKMINGOS KARJEROS SĄLYGŲ ...................................... 219

31. STRESO VALDYMAS MOKYMOSI IR DARBO SITUACIJOSE ........................................................ 227

32. KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS, SIEKIANT KARJEROS TIKSLŲ ............................... 234

33. KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI ......................................................................................................... 240

34. ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE ........................................................................... 245

35. MOKINIŲ KARJEROS DOKUMENTŲ RENGIMAS............................................................................. 252

36. DARBO IEŠKOS BŪDAI ............................................................................................................................ 263

37. LAIŠKŲ SIUNTIMAS POTENCIALIEMS DARBDAVIAMS ................................................................ 269

38. PRISISTATYMAS TELEFONU ................................................................................................................. 272

39. PASIRENGIMAS POKALBIUI DĖL DARBO ......................................................................................... 276

40. ADAPTACIJA DARBO VIETOJE ............................................................................................................. 279

41. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ APLANKO RENGIMAS ......................................................................... 287

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ ĮGYVENDINTI KARJERĄ VERTINIMAS ............................................... 295

LITERATŪRA .................................................................................................................................................... 298

NUORODOS INTERNETE ............................................................................................................................... 304

PRIEDAI.............................................................................................................................................................. 308

5

ĮVADAS

Gerbiami mokytojai,

Jūsų rankose – knyga, skirta bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų

pedagogams, dirbantiems pagal ugdymo karjerai programą, bei visiems, siekiantiems padėti

mokiniams įgyti šiuolaikiniame darbo pasaulyje aktualių karjeros kompetencijų.

Mokytojo knyga yra glaudžiai susijusi su mokinio knyga „Karjeros vadovas“.

Kiekvienai mokinio knygos temai skirta atskira mokytojo knygos tema (sutampa net temų

numeracija). Mokytojo ir mokinio knygų temos atitinka ugdymo karjerai programos turinį (žr.

1 priedą).

Šią knygą sudaro įvadinė teorinė dalis ,,Mokinių ugdymo karjerai pagrindai“ ir keturi

skyriai, skirti atitinkamų karjeros kompetencijų sritims aptarti.

Pirmasis mokytojo knygos skyrius ,,Mokinių savęs pažinimo kompetencijų ugdymas“

atitinka mokinio knygos pirmąjį skyrių „Aš esu“. Šio skyriaus temos atskleidžia savęs

pažinimo proceso ypatumus, jose pateikiama užduočių, skatinančių mokinius įvairiais

aspektais pažinti save ir formuoti objektyvų savivaizdį.

Antrasis mokytojo knygos skyrius ,,Mokinių kompetencijų pažinti karjeros galimybes

ugdymas“ savo struktūra, nagrinėjamomis temomis yra susietas su mokinio knygos antruoju

skyriumi „Mano karjeros galimybės“. Šiame skyriuje analizuojami darbo pasaulio ir

galimybių toliau mokytis bei studijuoti pažinimo klausimai, aptariamos metamokymosi ir

profesinio veiklinimo užduotys.

Trečiasis mokytojo knygos skyrius ,,Mokinių karjeros planavimo kompetencijų

ugdymas“ skirtas karjeros sprendimo priėmimo, gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimo bei

derinimo, karjeros plano sudarymo ypatumams atskleisti. Jis atitinka mokinio knygos skyrių

„Mano karjeros planas“.

Ketvirtasis mokytojo knygos skyrius ,,Karjeros įgyvendinimo kompetencijų ugdymas“

dera su mokinio knygos ,,Karjeros vadovas“ ketvirtuoju skyriumi. Jame analizuojamos

kompetencijų įgyvendinti karjerą ugdymo galimybės bendrojo ugdymo mokyklose ir

profesinio mokymo įstaigose.

Mokytojo knygos skyrių ir temų sandara atitinka mokinio knygos struktūrą, todėl Jums

bus patogu naudotis šia metodine priemone. Knygoje pristatomos užduotys, pagrįstos aktyvių

mokymosi metodų taikymu, kurios skirtos mokinių karjeros ir bendrosioms kompetencijoms

ugdyti. Kiekvienai užduočiai aprašyti naudota standartinė forma, patogi planuojant pamokos

6

veiklas: nurodoma, kokių priemonių reikia, kaip paruošti klasę ar kitą patalpą, kokios

instrukcijos turi būti pateikiamos mokiniams. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kai kurioms

užduotims parengtas ir knygos priede pateiktas užduoties lapo pavyzdys.

Jūsų darbą palengvins šie knygoje naudojami simboliai:

Visos knygos temos pradedamos skiltimi, kurioje įvardijamas temos

tikslas.

Šis simbolis informuoja, kuri mokinio knygos ,,Karjeros vadovas“ tema

atitinka nagrinėjamą mokytojo knygos temą. Skiltyje trumpai pristatomos

ir komentuojamos mokinio knygos temoje pateiktos užduotys.

Šis simbolis žymi trumpą mokytojo knygoje pateiktų užduočių apžvalgą.

Užduotys pagal sudėtingumą žymimos žvaigždutėmis ,,*“.

Vienos žvaigždutės užduotys (*) yra skirtos patenkinamam pasiekimų

lygiui įtvirtinti.

Dviejų žvaigždučių užduotys (**) skirtos pagrindinio lygio pasiekimams

tobulinti .

Trijų žvaigždučių užduotys (***) skatina giliau domėtis, analizuoti

karjeros klausimus, sieti juos su turimomis kitų sričių žiniomis ir

patirtimi. Šios užduotys formuoja aukštesnįjį pasiekimų lygį.

Užduočių diferencijavimo pagal sunkumą kriterijų sistema pateikiama

knygos gale (žr. 2 priedą). Šią kriterijų sistemą galima taikyti

diferencijuojant ir kitas, ne knygoje pateiktas, užduotis.

Šis simbolis žymi rekomenduojamų šaltinių vietą. Čia aptiksite naudingų

nuorodų internete bei informacijos apie leidinius, padėsiančius geriau

atskleisti nagrinėjamą temą.

Linkime sėkmės planuojant ir įgyvendinant ugdymo karjerai veiklas Jūsų mokykloje!

Autorės

7

MOKINIŲ UGDYMO KARJERAI PAGRINDAI

8

Dėl intensyvaus technologijų vystymosi per pastaruosius porą dešimtmečių pasaulis

patyrė gilias politines ir socialines transformacijas, apibūdinamas be galo plačiu pokyčių

diapazonu: nuo kitokio žmogaus mąstymo ir savęs bei savo veiklos suvokimo iki globalių

politinių, ekonominių, demografinių ir kitų kaitos procesų. Šie pokyčiai turėjo ir tebeturi

esminės įtakos darbo pasaulio kaitai: kinta darbo pobūdis, pastebima darbo krūvio, atlygio ir

darbo vietų dinamika, atsiranda naujo tipo organizacinių struktūrų.

Žmogus, siekiantis rasti sau vietą šiuolaikiniame darbo pasaulyje, turi sugebėti

tikslingai veikti kintančioje situacijoje ir gyvenimo tėkmėje „keisti kursą“, atsižvelgdamas į

rinkos poreikius bei asmeninės savirealizacijos tikslus. Jam būtinos karjeros kompetencijos,

apibrėžiamos kaip nuostatų, žinių, supratimo ir gebėjimų visuma, kuria grįstas asmens

savęs bei savo karjeros pažinimas, jos planavimas, valdymas ir derinimas su kitais savo

gyvenimo aspektais.

Karjeros kompetencijas žmogus ugdosi visą gyvenimą: nuo pirmųjų savęs ir aplinkinio

pasaulio pažinimo žingsnių vaikystėje iki ištobulintų profesinių gebėjimų bei karjeros kelio

savirefleksijos brandžiame amžiuje. Mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio

mokymo įstaigoje laikotarpis yra ypatingas karjeros kompetencijų įgijimo prasme, nes būtent

šiuo laikotarpiu formuojasi asmenybės profesinis kryptingumas, priimami pirmieji karjeros

sprendimai, kaupiamas žmogiškasis kapitalas. Todėl ugdymas karjerai, apibrėžiamas kaip

kryptingas asmens bendrųjų ir karjeros kompetencijų plėtojimas kuriamosios sąveikos

pagrindu, bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje yra integrali

bendrojo ugdymo dalis. Jos ugdomasis poveikis jaunuoliams turi reikšmės visam gyvenimui:

įgytas žinias, išsiugdytus gebėjimus bei gautą patirtį mokiniai pritaikys savo karjeros kelyje –

tiek artimiausiais (profesijos pasirinkimo, atitinkamo išsilavinimo įgijimo, įsitvirtinimo darbo

rinkoje), tiek ir tolesniais jo etapais.

Šioje knygos dalyje siekiama atsakyti į keturis ugdymo karjerai aspektu esminius

klausimus:

Kokie pokyčiai vyksta nūdienos darbo pasaulyje? Kokius reikalavimus žmogui

jie lemia?

Kaip suprantama karjera? Kaip socialinės kaitos kontekste keičiasi karjeros

samprata?

Kaip karjera susijusi su asmens raida? Kodėl svarbu mokykliniame amžiuje skirti

pakankamai dėmesio karjeros kompetencijoms ugdyti?

Kokie yra ugdymo karjerai tikslai, uždaviniai ir turinys? Kokios yra principinės

nuostatos, organizuojant ugdymo karjerai procesą?

9

DARBO PASAULIO POKYČIAI, LEMIANTYS KARJEROS SĄLYGAS

Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys spartūs socialiniai pokyčiai, kurių liudytojais

esame, daro įtaką visoms gyvenimo sritims. Žinių ir informacijos gausa bei prieinamumas,

globalizacijos procesai, didėjanti ir vis labiau visų suvokiama ekologinio pavojaus grėsmė,

naujas žmonių savęs pačių apibūdinimas – visa tai neišvengiamai veikia ir žmogaus karjeros

sąlygas bei pačią karjeros sampratą.

Globalizaciją mokslininkai (Hargreaves, Lieberman, Fullan, Hopkins (2009) ir kt.)

apibūdina kaip ypač sudėtingą reiškinį, lydintį žmonijos perėjimą iš modernumo į

postmodernumą ir sąlygojantį pokyčius visose žmonių gyvenimo srityse. Globalizacija – tai

ekonomikos, kultūros, technologijos ir valdymo integracijos procesas, dėl kurio išauga

priklausomybė tarp pasaulio žmonių (HDR, 2000). Globalizacija, kaip reiškinys, nėra naujiena

(šešioliktojo amžiaus pradžioje ir devynioliktojo amžiaus pabaigoje pastebėta šiam reiškiniui

būdingų ženklų), tačiau dabartinė era pasižymi išskirtiniais bruožais:

naujomis rinkomis (užsienio mainų ir kapitalo rinkos globaliai veikia 24 valandas

per parą);

naujomis priemonėmis (internetas, mobilieji telefonai, medijos tinklai ir kt.);

naujais veikėjais (daugianacionalinės korporacijos, turinčios didesnę ekonominę

jėgą nei daugelis valstybių, pasaulinių nevyriausybinių organizacijų tinklas ir kitos grupės,

kurios peržengia nacionalinius barjerus);

naujomis taisyklėmis (stipriai veikiančiais mechanizmais grįsti susitarimai

prekybos, paslaugų ir intelektualinės nuosavybės srityse, sumažinta nacionalinės politikos

įtaka).

Globalizacija, kaip ir kiekvienas procesas, negali būti vertinama vienareikšmiai:

egzistuoja ir teigiamų, ir neigiamų jos padarinių. Taikant dichotomijų (priešpriešų) metodą,

ryškinami įtakos karjeros sąlygoms turintys globalizacijos bruožai.

Vienas iš bruožų, leidžiančių įžvelgti globalizacijos proceso dvilypumą, yra globalios

rinkos plėtra, iškelianti aktualią priešstatą: pelnas prieš žmogaus teises. Globali rinka atveria

didžiules galimybes žmonijai progresuoti, tačiau nevaldoma ji kelia grėsmę žmonių teisėms

bei interesams. Pasaulinė rinka, pasaulinės technologijos ir pasaulinis solidarumas gali

praturtinti žmonių gyvenimą, ypač padidindami jų pasirikimo galimybes. Auganti žmonių

tarpusavio priklausomybė skatina dalytis vertybėmis ir užtikrinti visos žmonijos vystymąsi,

kurio neribotų geografinė aplinka, rasė ar lytis. Tačiau globalizacija labiausiai pasireiškia rinkų

plėtra, aplenkdama šių rinkų valdymo ir įtakos žmonių gyvenimui klausimus. Kai rinka turi

per daug įtakos socialiniams bei politiniams sprendimams, galimybės pasiskirsto netolygiai,

10

jėga ir turtas atitenka išskirtinėms žmonių grupėms, tautoms ir korporacijoms, tuo tarpu kiti

išstumiami.

Pelno ir žmogaus teisių priešstata išryškina karjeros konteksto nepastovumą ir

kiekvieno žmogaus būtinybę būti pasirengus nuolatinei kaitai. Nesugebantiesiems ar

nespėjantiesiems prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių kyla grėsmė likti socialiai

atskirtiems, stipriai susiaurinti savo karjeros galimybių lauką. Kadangi rinkų valdymo ir jų

įtakos žmonių gyvenimui klausimai praktiniu lygmeniu dažniausiai aplenkiami, žmogui

pačiam tenka prisiimti visą atsakomybę už savo karjerą. Netolygiai pasiskirstant globalizacijos

teikiamoms galimybėms, išryškėja karjeros sąlygų skirtumai, kurie iškelia žmogui mobilumo

reikalavimą: jei vienur nėra sąlygų visiškai realizuoti savąsias karjeros kompetencijas, tenka

ieškoti, kur šios sąlygos yra pakankamos, nevengiant persikelti iš vienos šalies į kitą, pereiti iš

vienos veiklos srities į kitą.

Kitas globalizacijos bruožas yra nacionalinių sienų nykimas, lemiantis padalijimo ir

augančio netolygumo priešstatą. Plečiantis globalizacijai sujungiamos pasaulio dalys, tačiau

didėja ir atsirandančių galimybių pasiskirstymo tarp žmonių netolygumas. Hargriveso (2003)

teigimu, „kuo labiau ekonominės sienos netenka reikšmės, tuo labiau piliečiai, turintys

geriausias galimybes klestėti pasaulinėje darbo rinkoje, yra gundomi sutraukyti nacionalinės

ištikimybės pančius ir atitrūkti nuo menkiau vertinamų savo tautiečių“. Pasaulinė darbo rinka

palanki vadinamajam profesiniam elitui (pripažintiems mokslininkams, menininkams,

ekspertams). Tuo tarpu mažiau kvalifikuotai darbo jėgai rinka dažnai lieka apribota

nacionaliais barjerais.

Padalijimo ir augančio netolygumo priešstata sąlygoja žmogaus būtinybę būti

pasirengusiam veikti pasaulinėje darbo rinkoje. Karjeros požiūriu ypač svarbi tampa turima

kompetencija ir kvalifikacija: jei ji atitinka pasaulinius standartus, atsiveria plačios karjeros

galimybės; priešingu atveju jos smarkiai apribojamos.

Globalaus saugumo ir globalios grėsmės žmonijai priešstata išryškėja kaip dar

vienas globalizacijos bruožas. Pasaulio bendrumas, susietumas turėtų laiduoti žmonijos

saugumą, tačiau – atvirkščiai – iškyla įvairių grėsmių žmonijai: didėja finansinis, ekonominis,

darbo ir pajamų, kultūrinis, ekologinis bei asmens nesaugumas. Dėl pasaulinės konkurencijos

daugelyje šalių laikomasi lankstesnės darbo politikos, dominuoja darbuotojui saugumo

neužtikrinančios darbo sutartys. Tai turi įtakos karjeros sampratos kaitai: karjera nebesiejama

su nuolatiniu darbu vienoje organizacijoje ir lojalumu jai – visa atsakomybė už karjeros

plėtojimą tenka pačiam žmogui.

11

Informacinių komunikacinių technologijų plėtros kontekste išryškėja ketvirtoji

globalizacijos priešstata: sujungimas ir atskirtis. Naujosios informacinės komunikacinės

technologijos skatina globalizacijos vyksmą, tačiau poliarizuoja pasaulį į „sujungtą“ ir

„izoliuotą“. Mažėjant ryšių paslaugų kainoms ir atsiveriant galimybėms vis paprasčiau

naudotis technologijomis, tampa įmanoma bet kuriuo metu susisiekti su bet kuriuo pasaulio

tašku, gauti reikiamos informacijos. Žmogus – lyg neuronas milžiniškame tinkle, kuriame jis

sujugtas su kiekvienu kitu to tinklo elementu. Į šį tinklą dėl įvairių priežasčių nepatenkanti

žmonijos dalis yra atskirta. Sujugimo ir atskirties priešstata žmogaus karjeros požiūriu

atskleidžia gebėjimų naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis ir komunikacinėmis

technologijomis aktualumą.

Darbo pasaulio kaita – kintantis karjeros kontekstas

Nagrinėjant darbo pasaulio kaitą, svarbu išskirti pagrindines šio pasaulio

charakteristikas. Kadangi darbo pasaulis – sudėtingas fenomenas, jam – ir ypač jo kaitai –

analizuoti būtina pasitelkti multidisciplininį požiūrį. Žvelgiant iš demografijos pozicijų, darbo

pasaulyje išryškėja darbo jėgos, arba žmogiškųjų išteklių dinamikos, problema. Ekonomikos

požiūriu yra svarbi darbo krūvio ir atlygio bei darbo vietų skaičiaus dinamika. Dėl naujų

technologijų iš esmės keičiasi darbo pobūdis, kuris yra viena iš darbo pasaulio

charakteristikų. Vadybiniu požiūriu darbo pasaulio kaitą visų pirma atspindi besikeičiančios

organizacijos.

Šių keturių darbo pasaulio charakteristikų – darbo jėgos, darbo krūvio, darbo pobūdžio

ir darbo organizacijų – kaita toliau nagrinėjama detaliai, ryškinant jos įtaką individo karjeros

sąlygų kaitai.

Darbo jėgos dinamika

Sąvoka „darbo jėga“ apibrėžiama kaip ,,statistinis rodiklis, apibūdinantis ekonomiškai

aktyvių gyventojų skaičių“ (Darbo rinkos terminai ir sąvokos, 1998). Pastaraisiais

dešimtmečiais pastebima esminių darbo jėgos sudėties pokyčių, kurių priežastis – kultūrinė ir

socialinė kaita. Globalizacija, pakitusios žmonių gyvenimo sąlygos bei medicinos pasiekimai,

lemiantys bendrą populiacijos senėjimą, taip pat moterų emancipacija sąlygoja kultūrinę ir

etninę darbo jėgos įvairovę, darbo jėgos amžiaus vidurkio augimą bei išaugusį dirbančių

moterų paplitimą visose veiklos srityse.

Daugelyje šalių dirbančių žmonių populiacija tampa vis įvairesnė kultūriniu ir etniniu

požiūriais. Šalies darbo jėgos homogeniškumas kultūriniu požiūriu labiausiai priklauso nuo

šalies ekonominių rodiklių ir vykdomos užimtumo politikos. Didėjanti darbo jėgos kultūrinė

bei etninė įvairovė sąlygoja naujus reikalavimus darbuotojams: beveik kiekvienoje veiklos

12

srityje būtina mokėti užsienio kalbų bei turėti tarpkultūrinio komunikavimo kompetenciją. Šių

reikalavimų netenkinantiems žmonėms karjeros galimybės yra apribotos (pavyzdžiui, net

sezoniniam lauko kavinės padavėjo darbui keliamas reikalavimas gebėti komunikuoti keliomis

užsienio kalbomis).

Daugelyje Vakarų šalių darbo jėga sensta: dėl medicinos laimėjimų žmonės ilgiau

išlieka darbingi, o jaunimas, turėdamas kitokį, naują požiūrį į darbo ir gyvenimo santykį,

neskuba įsilieti į darbo rinką (tampa populiaru baigus mokyklą arba studijas metus ar daugiau

laiko skirti tiesiog pasauliui ir sau pačiam pažinti, kelionėms, savanorystei). Darbo jėgos

senėjimas, lemiantis konkurencijos dėl darbo vietų augimą, apsunkina žmogaus karjeros

vyksmą, ypač pirmuosius jo karjeros žingsnius, ir dar labiau išryškina jo turimos

kompetencijos reikšmę.

Kultūriniai pokyčiai visuomenėje, tiksliau – pakitęs moters vietos joje suvokimas ir

veiklos stereotipų nykimas, lėmė tai, kad auga įvairiose veiklos srityse dirbančių moterų

populiacija. Ši tendencija turi įtakos karjeros kompetencijos struktūrai: kiekvienam,

siekiančiam karjeros, aktualu gebėti derinti darbuotojo ir kitus gyvenimo vaidmenis.

Darbo krūvio kaita

Daugelyje šalių, kaip teigia Arnoldas (2011), galime pastebėti darbo krūvio didėjimą.

Tai – ekonominio nestabilumo pasekmė. Lanksčios postmodernios gamybos technologijos

naikina tradicinį darbų pasiskirstymą, atsiranda pasikartojančių pareigybių aprašų. Tampa

paprasta keisti darbuotojus, taikant laikiną įdarbinimą, darbą nevisą darbo dieną ir pan.

Hargrivesas (2009) rašo, kad kompanijos gali pasirikti pelno prasme palankią personalo

strategiją: priimti perpus mažiau darbuotojų, kuriems bus mokama dvigubai daugiau ir kurie

turės dirbti tris kartus sunkiau. Kaip tai paveikia žmogaus karjerą? Visų pirma, nebeįmanomas

yra karjeros saugumas ir stabilumas. Antra, toks darbo krūvio augimas lemia darbo vietų

mažėjimą ir iš to plaukiančią bedarbystę bei konkurenciją darbo rinkoje. Nedarbo augimas yra

esminis šiuolaikinio karjeros konteksto bruožas, sąlygojantis žmogaus būtinybę būti

pasirengus iš esmės keisti veiklą, susirasti ar susikurti sau darbo vietą. Be abejo, tai susiję su

būtinumu nuolat mokytis.

Daugelyje užsienio šalių pastebima tendencija vienu metu turėti kelis darbus. Ši

tendencija siejama su lanksčiu darbo laiko paskirstymu, teledarbuotojų populiarėjimu bei

vartotojiškoje visuomenėje dominuojančiu gyvenimo būdu, skatinančiu kuo daugiau pirkti ir

vartoti (vadinasi, ir uždirbti). Kaip tai paveikia karjeros sampratą? Žmogaus karjera vis mažiau

siejama su konkrečia organizacija, nes keliose organizacijose vienu metu dirbantis asmuo

negali būti lojalus tik vienai iš jų. Kita vertus, organizacijos, teikiančios pirmenybę nevisos

13

darbo dienos bei terminuotoms darbo sutartims, prisiima mažiau atsakomybės už darbuotojo

karjerą. Ši atsakomybė tenka jam pačiam.

Kintantis darbo pobūdis

Darbo pobūdžio kaitai esminės įtakos turi spartus technologijų, ypač informacinių ir

telekomunikacinių, vystymasis. Žaibiškos ryšio priemonės ir kompiuterizavimas įgalina greitai

ir visiems perduoti sprendimus. Kad darbas būtų našus, jau nebebūtina darbuotojus sutelkti

vienoje vietoje. Daugelio įmonių vietos geografine prasme jau nebėra aiškiai apibrėžtos,

įmonių miestai tapo praeities atgyvena. Geografinė erdvė, pasak Hargriveso (2009), yra

ekonomiškai lanksti. Įsipareigojimai tam tikriems vietos ypatumams galioja tol, kol juos

garantuoja vietos rinka, palankūs žemės turtai ir lanksti, pigi darbo jėga.

Darbo pobūdžio kaita taip pat susijusi su žmonių mąstymo ir gyvenimo stiliaus

pokyčiais. Prieš pusę amžiaus maždaug trečdalio žmonių populiacijos perėjimas iš žemės ūkio

į pramonės sferą pareikalavo suprasti ir įsisąmoninti naujas sąvokas: ,,efektyvumo“, ,,laiko

kainos“, ,,biudžeto kontrolės“ ir pan. Pastarąjį dvidešimtmetį vykstantis persiorientavimas iš

pramonės į paslaugų sferą taip pat išryškino naujus reikalavimus žmogui. Karjeros

kompetencijų srityje išaiškėjo nauji prioritetai: socialinės kompetencijos tapo aktualios bet

kurioje veikloje.

Sudėtingėjant technologijoms, kyla reikalavimai darbuotojų išsilavinimui. Mažėja

nekvalifikuoto darbo vietų, atsiranda vis daugiau darbų, kuriems būtinas aukštasis

išsilavinimas.

Įvertinant darbo krūvio ir pobūdžio kaitos tendencijas, galima pastebėti, kad

,,profesijos“ sąvoka nebetenka turėto reikšmingumo. Žmogus veikia daugelyje sričių, kurių

negalima apibrėžti konkrečiai, įvardijant jas kaip vieną profesiją. Maža to, veiklų pobūdis

kinta taip sparčiai, kad profesijų aprašai turi būti nuolat atnaujinami. Kalbant apie žmogaus

karjerą šiuolaikiniame darbo pasaulyje, dažniau vartojama ne ,,profesijos“, o daug platesnė ir

kaitą adekvačiau išreiškianti ,,veiklos“ sąvoka.

Organizacijų kaita

Globalizacijos ir technologijų pažangos sąlygoti pokyčiai darbo pasaulyje skatina

organizacijų kaitą. Vienas iš bendriausių organizacijų pokyčių yra hierarchinių darbuotojų ir

organizacijos sluoksnių sumažėjimas (Arnoldas, 1997; Stingas, Vulfas, 2004 ir kt.). Dėl to

tampa sudėtingiau siekti paaukštinimo ar didesnės atsakomybės. Kita vertus, tokie pokyčiai

14

organizacijų struktūroje lemia mažesnę kontrolę ir didesnę individualią atsakomybę už

konkrečią veiklą.

Darbo pasaulyje vis sunkiau nustatyti organizacijos ribas. Ne visada tiksliai aišku, kas

yra organizacijos narys: pavyzdžiui, ar juo vadintinas žmogus, dirbantis prie pusės metų

trukmės projekto, ir pan. Tai dar kartą įrodo, jog nyksta sąsajos tarp individo karjeros ir

organizacijos.

Vienas iš organizacijos pokyčių, lemiančių efektyvesnį jų atsaką į dinamiškos aplinkos

reikalavimus, yra darbuotojų paskirstymas į projektų komandas, kurios atsako už tam tikras

užduotis. Tai kelia svarbius reikalavimus žmogaus kompetencijai: pirma, kaskart, dirbdamas

su naujais žmonėmis, jis privalo turėti puikius komandos formavimo, darbo komandoje,

bendruosius komunikacinius gebėjimus; antra, vykdant kiekvieną projektą, iškyla naujų

uždavinių, reikalaujančių vis atnaujinti gebėjimus, o tai verčia nuolat mokytis.

Su projektų komadomis susijęs dvejopas darbo lankstumas. Vienoks jis pasiekiamas

taikant nevisos dienos darbą (pavyzdžiui, vienas žmogus administruoja tris projektus –

vadinasi, dirba trijose projektų komandose). Kitoks lankstumas išryškėja tuomet, kai vienas

komandos narys sugeba atlikti kelias nesusijusias funkcijas (pavyzdžiui, administratoriaus,

buhalterio ir turinio eksperto). Žmogaus tinkamumą darbui lemia jo įgūdžių įvairovė ir

universalumas, pasirengimas plačiai veiklos sričiai. Bet to, kaip teigia Arnoldas (2003), ryški

tendencija į organizacijas kviestis pripažintų specialistų, tačiau tik keletui savaičių ar mėnesių,

kol bus išspręstos specifinės problemos. Ši tendencija atskleidžia prielaidas organizacijai

nuolat atsinaujinti. Kita vertus, žmogus neturi galimybės tapatintis su organizacija ir dėl savo

lojalumo jai tikėtis tam tikro saugumo.

Kita labai svarbi organizacijų kaitos išdava – karjeros plėtros struktūrų (skyrių,

padalinių etc.) nykimas. Darbuotojo karjera yra jo paties reikalas. Šios nuostatos įsigalėjimui

įtakos turėjo terminuotų darbo sutarčių populiarumas (organizacijai neapsimoka investuoti į

laikino darbuotojo kvalifikacijos kėlimą) ir didelių organizacijų susiskaidymas į autonomiškus

padalinius (jiems neefektyvu išlaikyti karjeros plėtros struktūras).

1 lentelė. Darbo pasaulio kaitos tendencijos, lemiančios karjeros sąlygų kaitą

Darbo pasaulio

charakteristika

Darbo pasaulio charakteristikos kaitos tendencijos

Darbo jėga Kultūrinės ir etninės įvairovės augimas;

darbo jėgos amžiaus vidurkio augimas;

įvairiose veiklos srityse dirbančių moterų skaičiaus augimas.

Darbo krūvis Darbo krūvio didėjimas;

15

laikino įdarbinimo, nevisos darbo dienos populiarėjmas;

tendencija vienu metu turėti kelis darbus;

nedarbo masto augimas.

Darbo pobūdis Poslinkis iš pramonės į paslaugų sferą (ypač – susijusią su

informacinių technologijų taikymu);

įmonių miestų nykimas;

darbo namie populiarėjimas;

reikalavimų darbuotojų išsilavinimui augimas;

,,profesijos“ sąvokos keitimas ,,veiklos“ sąvoka.

Organizacijos Hierarchinių sluoksnių skaičiaus mažėjimas;

organizacijos ribų nykimas;

projektų komandų populiarėjimas;

organizacinių karjeros plėtros struktūrų nykimas.

Pokyčiai darbo pasaulyje atspindi kintančias karjeros sąlygas, kurios savo ruožtu

paveikia karjeros sampratos kaitą. Kaip kinta karjeros samprata ir kokios įtakos ši kaita turi

ugdymo karjerai turiniui?

KARJEROS SAMPRATA IR JOS KAITA

Bendriausia karjeros samprata kildinama iš lotyniško žodžio „carraria“, reiškiančio

žmogaus gyvenimo kelią, bėgimą, arba iš prancūziško „carriere“, kuriuo įvardijama veikimo

dirva, sritis; profesija. Jau šie du sąvokos aiškinimai rodo, kad galimi skirtingi karjeros

supratimai: vienas susijęs su konkrečia veikla, kitas – su gyvenimo kelio planavimu ir šio

plano įgyvendinimu.

Karjera gali būti suprantama kaip įvairių darbų seka. Pavyzdžiui, žmogaus karjera gali

būti sudaryta iš septyniolikos skirtingų darbų keturiose organizacijose. Neretai karjera

prilyginama profesijai (pedagogo, teisėjo, mediko) ar aukštoms pareigoms organizacijoje. Nors

šie požiūriai iš esmės nėra klaidingi, karjera turėtų būti suprantama plačiau. Remiantis išsamia

Lietuvos ir užsienio autorių darbų analize, ugdymo karjerai modelyje karjera apibrėžiama taip:

Karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, kylanti iš darbo,

mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų bei apimanti asmens profesinį gyvenimą,

darbo vietas, pareigas ir pasiekimus.

Svarbu suprasti, kad karjera yra daugiau nei visuma mokamų darbų, asmens turėtų per

jo gyvenimą. Tai taip pat ir savarankiškas rengimasis veiklai, ir savirealizacija, atliekant

16

įvairius socialinius vaidmenis. Platesne prasme karjera yra ir nemokamas darbas, pavyzdžiui,

namų ruoša, vaikų auginimas ar savanoriška veikla bendruomenėje.

Šiuolaikinė karjera netapatintina su profesija. Profesija paprasčiausiai yra kontekstas,

kuriame rutuliojasi individo karjera. Juolab kad nuolat kintančiame šiandienos darbo pasaulyje

žmogus savo karjeros kelyje retai teapsiriboja viena profesija. Jų šiuolaikinio žmogaus

gyvenime yra ne viena, o dvi ar kelios, geriausiai atitinkančios konkretaus jo gyvenimo etapo

interesus ir galimybes.

Žmogaus karjera plėtojama organizacijose ar kitose visuomeninėse struktūrose.

Tendencija pastarąsias pertvarkyti iš biurokratinių į alternatyvias (šiuolaikines, lanksčias ar

postmodernias) įgalina vakarykštę karjeros sampratą įvardyti kaip biurokratinę, o naująją

pavadinti šiuolaikine (žr. 2 lentelę). Tai dvi iš esmės skirtingos karjeros sampratos, tačiau nė

viena iš jų nėra gera ar bloga. Kaip jau minėta, kiekvieno žmogaus individualų karjeros

supratimą lemia jo vertybės bei pasaulėžiūra. Kita vertus, galimas ir „tarpinis“ požiūris į

karjerą, kuomet pagal vienus kriterijus ją įvardytume kaip šiuolaikinę, o pagal kitus – kaip

biurokratinę.

2 lentelė. Biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros sampratos skirtumai

Karjeros

sampratos

analizės

kriterijai

Biurokratinė karjeros samprata

Šiuolaikinė karjeros samprata

Karjeros

modelis

vientisa hierarchinė struktūra,

įtvirtinta organizacijoje; „karjeros

laiptai“

lanksti, nevientisa struktūra,

neįtvirtinta organizacijoje

Karjeros

sėkmės

matas

tam tikro amžiaus dirbančiojo

individualūs pasiekimai (statusas,

atlyginimas ir kt.) lyginami su kitų

tokio pat amžiaus žmonių

pasiekimais

tenkinami šie asmens poreikiai:

savirealizacija, asmens laisvė,

individualus požiūris į sėkmę

Karjeros

ateitis

numatoma, aiški, susijusi su

organizacija

sunkiai nuspėjama, susijusi su

žmogaus kompetencija įgyvendinti

pasirinktus tikslus

Socialinis

(materialinis)

saugumas

stabilus aiškios ateities kontekste reliatyvus, priklauso nuo daugelio

personalinių ir socialinių veiksnių

Žmogui

keliami

reikalavimai

paklusnumas, sugebėjimas gerai

atlikti įprastą užduotį;

būtini specifiniai profesiniai

įgūdžiai

novatoriškumas, iniciatyvumas,

kūrybiškumas neapibrėžtoje darbo

aplinkoje; būtinos karjeros

kompetencijos, derinami specifiniai ir

universalūs gebėjimai

Kuo skiriasi biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros modeliai? Biurokratinės karjeros

modelis pasižymi dviem ypatumais. Pirmasis jų – hierarchinė struktūra. Karjera apibrėžiama

17

kaip daugybė darbų, išrikiuotų hierarchiškai pagal prestižą, kuriuos atlikdamas darbuotojas

kyla hierarchinėje struktūroje tvarkinga, numatyta seka. Antrasis ypatumas – karjeros

progresijos modelis yra įtvirtinamas organizacijoje. Šie du ypatumai yra susiję, nes kilimas

hierarchinėje struktūroje lengviausiai įgyvendinamas toje pačioje organizacijoje. Biurokratinės

karjeros modelį tiksliai apibūdina plačiai paplitęs posakis,,karjeros laiptai“.

Šiuolaikinės karjeros modelis neturi stabilios struktūros ir nėra įtvirtinamas

organizacijoje. Dėl darbo nepastovumo ir įsidarbinimo patirčių įvairovės žmonių karjeros

tampa vis lankstesnės. Rinkos sąlygomis žmogus patiria nedarbo periodų, kartais jam pačiam

tenka susikurti darbo vietą, rizikingai pradėti verslą. Todėl šiuo atveju sunku tikėtis linijinio

judėjimo ar organizacinio pastovumo.

Karjeros, kaip elementų sekos, supratimas reiškia, kad yra galimybių planuoti ir valdyti

karjeros procesą, kurios sąlygoja karjeros ateitį. Kuo skiriasi šios galimybės biurokratinės ir

šiuolaikinės karjeros atvejais?

Biurokratinės karjeros ateitis yra aiški ir toli bei tiksliai planuojama. Tai užtikrina

organizacijų stabilumas ir jų hierarchinė struktūra. „Lipimas karjeros laiptais“ iš žmogaus

reikalauja stengtis ir tobulėti, tačiau „nuopelninė karjeros progresija“ žmogui leidžia numatyti,

kokio „laiptelio“ jis gali tikėtis po dešimties ar penkiolikos metų. Žmogaus karjeros ateitis

biurokratinėje organizacijoje priklauso nuo jo savybių, bet labiausiai – nuo tos organizacijos

ateities.

Šiuolaikinės karjeros ateitį, atsižvelgiant į sparčią ir nenuspėjamą darbo pasaulio

dinamiką, organizacijų kaitą ir neįtvirtintą karjeros modelį, toli planuoti yra sudėtinga. Tačiau

tai nereiškia, jog šiuolaikinė karjera išvis neplanuotina. Atvirkščiai: kiekvienas šiuolaikinės

karjeros žingsnis turėtų būti itin sąmoningas (tikslingas, planuotas ir reflektuojamas), idant

žmogus sėkmingai veiktų apibrėžtumo ir stabilumo stokojančiame šiuolaikiniame darbo

pasaulyje.

Žmogaus materialinis saugumas yra susijęs su karjeros ateities apibrėžtumu.

Biurokratinės karjeros hierarchinė struktūra teikia darbuotojams materialinio saugumo bei

galimybę planuoti savo gyvenimą: kada ir kiek turėti vaikų, kaip panaudoti planuojamus

uždirbti pinigus. Turint saugią ir aiškiai apibrėžtą karjerą, galima sudaryti finansines sutartis,

pavyzdžiui, namo pirkimo išsimokėtinai ir kitus ilgalaikius susitarimus.

Šiuolaikinės karjeros teikiamas saugumas yra santykinis, sąlygojamas pokyčių darbo

rinkoje, žmogaus socialinės raidos, jo gebėjimo tenkinti šiuolaikinio darbo pasaulio jam

keliamus reikalavimus.

18

Lankstus, nelinijinis šiuolaikinės karjeros modelis leidžia prognozuoti materialinio

saugumo nestabilumą. Pradedant verslą, kuriant sau darbo vietą ir kitais rizikingais karjeros

etapais žmogaus materialinis saugumas gali būti minimalus. Kitais karjeros etapais jis gali būti

pakankamas, bet ne pastovus.

Lyginant biurokratinės ir šiuolaikinės karjeros sėkmės sampratas, pastebima esminių

skirtumų. Biurokratinės karjeros sėkmė suprantama taip: turėti gerai mokamą darbą, aukštą

profesinį statusą ir judėti didesnės atsakomybės, didesnio užmokesčio, įtakingumo bei prestižo

link. Tai susiję su istoriškai susiklosčiusiu sėkmingos karjeros modeliu: individo karjeros

sėkmė nuo seno buvo matuojama jo perkėlimų į kitas pareigas toje pačioje organizacijoje

skaičiumi, nes šie perkėlimai sutapdavo su užmokesčio už darbą augimu. Organizacijoje retai

būdavo atsižvelgiama į individo poreikius ir interesus, jo įtaka savosios karjeros vyksmui buvo

labai ribota.

Biurokratinės karjeros sėkmė matuojama, individualius dirbančiojo pasiekimus

(atlyginimą, statusą bei organizacijoje užimamas pareigas) lyginant su atitinkamais kitų tokio

pat amžiaus žmonių pasiekimais.

Šiuolaikinės karjeros sėkmė netapatinama su kilimu į organizacijos „viršūnę“ – labiau

atsižvelgiama į individo galimybes, interesus ir prioritetus. Šiuolaikiniu požiūriu, karjera gali

būti sėkminga ir nekylant aukštyn – jos sėkmės matas yra ne tik darbo užmokestis bei statusas,

bet taip pat ir savirealizacija bei gyvenimo tikslų pasiekimas. Svarbi šiuolaikinės karjeros

sėkmės sąlyga yra darbo, šeimos, asmeninio tobulėjimo ir laisvalaikio derinimas.

Karjeros sėkmė gali būti suprantama labai individualiai. Ją tradiciškai galima tapatinti

su pinigais, pažanga, prestižu, tačiau ji gali būti siejama ir su savirealizacija, savigarba,

draugystės ryšiais ar pasitenkinimu savo veikla.

Formuojant ugdymo karjerai turinį, įvertinamos karjeros sampratos kaitos tendencijos

ir karjeros sėkmės kriterijų įvairovė.

KARJERA IR ASMENS RAIDOS ETAPAI

Ugdymo karjerai požiūriu giliau pažvelkime į Eriko Eriksono psichosocialinės raidos

teoriją.

E. Eriksonas (1980) išskyrė aštuonias žmogaus psichosocialinės raidos stadijas,

pabrėždamas, kad kiekvienai iš jų būdinga tam tikra krizė, kuri turi būti įveikta. Krizė yra

laikotarpis, kai žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas vienokių ar kitokių psichosocialinių

nesklandumų. Visos krizės yra susijusios viena su kita. Kiekviena iš jų egzistuoja iki lemiamo

jos įveikimo momento. Jei tokios krizės sėkmingai įveikiamos, jos stiprina bręstančią

19

asmenybę, suteikia jai daugiau galios (Eriksonas, 1963; cituojama pagal: Gage, V. L; Berliner,

D. C. Pedagoginė psichologija, Vilnius, 1994, p. 116).

Kūdikystėje išgyvenama svyravimo tarp pasitikėjimo ir nepasitikėjimo krizė. Kūdikio

gyvenimo ypatybės – meilė, dėmesys, prisilietimai ir santykiai maitinimo metu – turi įtakos

esminiams vaiko pasitikėjimo ar nepasitikėjimo aplinka jausmams. Šie jausmai persmelkia

visą tolesnį jo gyvenimą. Pasitikėjimo vyravimas yra psichosocialinės stiprybės forma; ji, anot

V. L. Geidžo, D. C. Berlinerio (1994), sudaro tokių bruožų kaip optimizmas, nepraradimas

vilties pagrindą. Nors, atrodytų, naivu būtų ieškoti kūdikystės sąsajų su tolesne žmogaus

karjera, minėtieji bruožai, kurie susiformuoja,sėkmingai įveikus šiame etape iškylančią krizę,

rodo, kad ryšys iš tiesų egzistuoja. Optimizmas ir nepraradimas vilties yra svarbūs,

įgyvendinant savo karjeros planus, ypač nenuspėjamame šių dienų darbo pasaulyje.

Ankstyvojoje vaikystėje patiriama priešpriešos tarp savarankiškumo ir gėdos krizė.

Vaikas tikrina savo tėvus ir aplinką, norėdamas sužinoti, ką jis gali valdyti, tvarkyti, o ko – ne.

Kad atsirastų laisvos valios jausmas, turi būti išugdyta savikontrolė ir neprarastas savigarbos

jausmas. Per didelė tėvų kontrolė sukelia ilgalaikių abejonių dėl savo sugebėjimų, sužadina

gėdos dėl kurių nors savo poreikių ar kūno jausmus. Vadinasi, sėkmingai įveikta ankstyvosios

vaikystės krizė yra pasitikėjimo savimi bei savarankiškumo prielaida. Šie bruožai taip pat yra

labai svarbūs karjeros požiūriu: šiuolaikiniame darbo pasaulyje kiekvienas žmogus pats yra

atsakingas už savo karjerą, todėl jam reikia pasitikėti savimi bei sugebėti savarankiškai veikti.

Viduriniojoje vaikystėje išgyvenama priešpriešos tarp iniciatyvumo ir kaltės jausmų

krizė. Pasitikintis savimi ir savarankiškas vaikas gali tapti iniciatyvus. Jis gali vienas eiti į

nepažįstamas vietas, neriboti savo smalsumo. Realus pareigos jausmas atsiranda kartu su

siekių užuomazgomis. Sėkmingai įveikus prieštaravimus, šiame amžiuje atsiranda pareigos

jausmas. Būtent dabar stiprėjantis iniciatyvumas ir su juo susijęs kaltės potyris pradeda

formuoti sąžinę. Tėvai draudžia vaikui tam tikrus dalykus, tuo būdu reaguodami į jo nežabotą

smalsumą. Vaikas sužino, ką reiškia „Ne“. Pažeidęs šiuos draudimus – tikrovėje ar vaizduotėje

– jis jaučiasi kaltas. Tėvai ir mokytojai, per dažnai blokuojantys iniciatyvą, gali užauginti

nuolat kaltę jaučiantį, suvaržytą vaiką. Per retai priekaištaujantys tėvai bei mokytojai gali

užauginti nepakankamai sąžiningą vaiką. Subalansuotas iniciatyvumo ir kaltės jausmų

derinimas skatina vaiko iniciatyvą ir kartu pareigos veikti pagal suaugusiųjų nurodymus

jausmą. Šis derinys teikia vilčių (bet negarantuoja), kad gerai atsiskleis visi vaiko sugebėjimai.

Iniciatyva, kaip žinia, yra vienas iš esminių žmogaus bruožų, įgalinančių jį veikti

šiandienos darbo pasaulyje bei išlikti pajėgiam konkuruojant darbo rinkoje. Pareigos jausmas,

kylantis iš žmogaus atsakomybės už save bei artimus žmones, o taip pat ir pareiga tėvynei ar

20

visuomenei yra žmogų veikti skatinantis stimulas: nedarbo ar karjeros nesėkmės atveju pareiga

neleidžia žmogui užimti pasyvią poziciją ir pasikliauti valstybės globa.

Esant pradinės mokyklos amžiaus, patiriama priešpriešos tarp meistriškumo ir

menkavertiškumo krizė. Vaikas jau turi sugebėti kai kuriuos dalykus atlikti gerai ar net puikiai.

Jeigu jis jaučiasi negalįs daug ko padaryti, susiformuoja menkavertiškumo jausmas, vaikas ima

įsivaizduoti save esant nevykėlį. Teigiamai įveikus šios stadijos krizę, atsiranda sugebėjimo

jausmas.

Sugebėjimo jausmas susijęs su pasitikėjimu savo jėgomis. Jis yra svarbus žmogui

siekiant karjeros: jai rengiantis, ją planuojant bei einant individualiu karjeros keliu.

Sugebėjimo (ne menkavertiškumo) jausmas ypač svarbus imantis naujos veiklos bei nuolat

mokantis naujų dalykų. O tai yra neišvengiama šiuolaikinės karjeros dalis.

Paauglystėje išgyvenama priešpriešos tarp tapatumo ir vaidmenų sumaišties krizė.

Pagrindinė šio laikotarpio problema – įtvirtinti tapatumo jausmą. Paaugliams kyla daugybė

klausimų, kuriais jie siekia išsiaiškinti, kas jie yra ir koks turėtų būti jų vaidmuo visuomenėje.

Nesugebėjimas suprati, kas aš esu, – tapatumo stoka – sukelia sumaištį. Jeigu nesiseka šią

krizę sėkmingai įveikti, paauglystė užtrunka, ir dėl to vėliau atsiranda kliūčių prisiimti

suaugusiųjų vaidmenis. Tokie žmonės nepajėgia efektyviai įveikti ir tolesnių gyvenimo krizių.

Sėkmingai įveikus šią krizę, įgyjama pasitikėjimo savimi, atsiranda saugios ateities jausmas.

Karjeros požiūriu šis etapas yra ypatingas, nes būtent paauglystėje, tarp kitų tapatumui

įtvirtinti svarbių klausimų, yra keliami ir šie: kokį darbą aš ketinu dirbti? Kokia bus mano

karjera? Taigi jau paauglystėje, jei sėkmingai įveikiama jos krizė, žmogus ima kurti savosios

karjeros planus. Jei tapatumas neįtvirtinamas, žmogus yra nepajėgus sąmoningai rinktis

tolesnes savo mokymosi ar darbines veiklas. Tokio žmogaus karjera negali būti sėkminga, nes

paprasčiausiai jis pats nežino, ko siekia ir kas jam yra karjeros sėkmė.

Paauglystės laikotarpis yra svarbus karjeros aspektu ir dėl kitų priežasčių: būtent tada,

kai paauglys bando įtvirtinti savąjį tapatumą, nustatyti savąjį vaidmenį visuomenėje, jam kyla

natūralus poreikis pažinti save, bendrauti ir veikti socialinėje aplinkoje. Tokia veikla yra

prielaida asmeninei ir socialinei kompetencijoms, kurios yra būtinos siekiant karjeros, ugdytis.

Ugdymo aspektu svarbu, kad tos prielaidos būtent šiuo amžiaus tarpsniu būtų pakankamos.

Ankstyvosios brandos amžiuje, kai jau įtvirtinamas tapatumo jausmas, patiriama

priešpriešos tarp intymumo ir izoliacijos krizė. Ar gali jaunuolis dalytis savo tapatumu su kitu

taip, kad „mes“ užimtų „aš“ vietą, galvojant apie dabartį ir ateitį? Nesugebėjimas užmegzti

artimus santykius sukelia psichologinę izoliaciją, kuri nėra naudinga asmenybei. Tinkamo šios

krizės įveikimo rezultatas – žmogaus sugebėjimas tikrai mylėti ir būti mylimam.

21

J. Arnoldas (1997:), karjeros aspektu analizuodamas šį Eriksono išryškintą žmogaus

gyvenimo etapą, pabrėžia, kad žmogus turi sugebėti užmegzti santykius su kitais žmonėmis bei

organizacijomis, neprarasdamas savojo „aš“. Pritariant šiai minčiai, svarbu pastebėti, kad

būtent karjera (kitaip – karjerą kuriančios žmogaus veiklos) sąlygoja galimybes sėkmingai

įveikti ankstyvosios brandos amžiaus žmonėms iškylančią krizę: socialiniai kontaktai, kuriuos

žmogus patiria bet kurioje karjeros veikloje, saugo nuo psichologinės izoliacijos. Kita vertus,

jei žmogus nepajėgia efektyviai įveikti šią krizę, jam gali iškilti problemų įgyvendinant savąją

karjerą.

Esant brandos amžiaus, išgyvenama priešpriešos tarp atsinaujinimo ir sąstingio krizė.

Atsinaujinimas yra susijęs su kūrybiškumu, produktyvumu ir noru vadovauti jaunajai kartai.

Brandos amžiaus žmogui reikia priklausančiojo – žmogaus, kurio atžvilgiu jis būtų subrendęs.

Atsiranda poreikis globoti bei puoselėti tai, kas yra aplink: mintis, daiktus ir žmones. Jei

atsinaujinimo požymių nepakanka, suaugusysis patiria nuobodulį, apatiją, skurdžius

tarpasmeninius santykius ir tolydžio įsivyraujantį sąstingio jausmą. Tinkamo šios krizės

įveikimo rezultatas – sugebantis globoti, dalyvauti visuomenės gyvenime žmogus. Pasak

Arnoldo (1997), atsinaujinimas galėtų būti įvardytas kaip „priešnuodis prieš mirtingumą“. Jo

neįgijus, t. y. neįveikus brandos krizės, patiriama asmenybės stagnacija, pradedama rūpintis tik

savimi.

Karjeros aspektu brandos krizė gali būti traktuojama dvejopai. Viena vertus, žmogaus

karjera jam sukuria prielaidas „įveikti mirtingumą“, nes žmogus įprasmina gyvenimą savo

veikloje. Kita vertus, efektyviai įveikta brandos krizė įgalina žmogų siekti dar sėkmingesnės

karjeros, nes šiuo amžiaus tarpsniu jo turima patirtis mažina klaidų ir neapgalvotų sprendimų

tikimybę. Tai derėtų įvertinti: organizacijos turėtų sudaryti palankias sąlygas vyresniems

žmonėms atlikti jaunimo patarėjų, mentorių vaidmenį, patys žmonės turėtų siekti bendrauti

tarp skirtingų kartų.

Senatvėje išgyvenama priešpriešos tarp pilnatvės ir nevilties krizė. Asmenybė įgyja

pilnatvės jausmą, ima suprasti, kad žemėje gyvena tik vieną kartą ir kad visi žmonės yra

svarbūs. O svarbiausia – galėti pasakyti: „Esu, kas esu“. Šioje stadijoje galima tapti oriam.

Kita vertus, nusivylimas, nepasitenkinimas savimi ir savo darbų rezultatais gali lemti neramią,

nevilties ir neapykantos sau kupiną gyvenimo ciklo pabaigą.

Žvelgiant į senatvę karjeros aspektu, išryškėja galima dvejopa karjeros pabaiga, kuri

yra susijusi su jos eiga ir, be abejo, su visu žmogaus gyvenimu. Jei žmogus realizavo save

pasirinktose veiklos srityse, jį, užbaigiantį savo karjerą, turėtų lydėti pasitenkinimo ir pilnatvės

jausmas. Tuomet kitokia, individualius pomėgius atliepianti ir džiaugsmo teikianti, veikla –

22

labiau užimtumas nei darbas – įprasmina senatvę. Jei žmogus išties nerealizavo savęs nei

karjeros prasme, nei asmeniniame gyvenime, karjeros pabaiga gali dar labiau sustiprinti

nevilties jausmą.

Apibendrinant E. Eriksono (1980) teorijos analizę karjeros plėtros aspektu, galima

teigti, kad psichosocialinės žmogaus raidos stadijose patiriamos krizės turi skirtingos įtakos

žmogaus karjerai. Pirmųjų penkių stadijų (nuo kūdikystės iki paauglystės) krizių įtaka yra

vienpusė: efektyvių ar neefektyvių jų sprendimų padariniai lemia žmogaus savybes (savotišką

jo karjeros kapitalą), kurios vėliau sąlygoja karjeros sėkmę ar nesėkmę. Kiti trys etapai,

kuomet žmogus jau siekia karjeros, pasižymi abipuse įtaka: tiek krizės paveikia karjeros eigą,

tiek karjeros eiga daro įtaką krizių įveikimo efektyvumui. Eriksono teorijos analizė parodė,

kad žmogaus karjeros eigai labai svarbus yra ugdymo karjerai etapas, kuris tam tikra prasme

prasideda jau kūdikystėje.

UGDYMO KARJERAI TIKSLAS, UŽDAVINIAI, TURINYS IR

ORGANIZAVIMO YPATUMAI

Ugdymas karjerai, kaip jau minėta šios dalies įžangoje, apibrėžiamas kaip kryptingas

asmens bendrųjų ir karjeros kompetencijų plėtojimas kuriamosios sąveikos pagrindu. Ugdymo

karjerai tikslas, uždaviniai, turinys ir organizavimo ypatumai toliau pristatomi remiantis

ugdymo karjerai programa (2012).

Ugdymo karjerai tikslas – padėti mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas,

būtinas norint sėkmingai pasirinkti mokymosi kryptį, profesiją ar darbinę veiklą, pereiti

iš mokymo aplinkos į darbinę aplinką, toliau profesiškai tobulėti ir mokytis visą

gyvenimą.

Uždaviniai. Siekiama, kad mokiniai:

pažintų karjerai svarbias asmenybės charakteristikas, socialinę aplinką ir socialinių

vaidmenų įvairovę;

rastų ir efektyviai naudotų karjeros informaciją bei pasinaudotų galimybėmis

mokytis visą gyvenimą;

remdamiesi išsamiu savęs ir darbo pasaulio pažinimu, priimtų adekvačius karjeros

sprendimus;

vadovaudamiesi asmenine ateities vizija, keltų karjeros tikslus, sudarytų ir nuolat

atnaujintų karjeros planą;

mokymosi ir laisvalaikio veiklose taikytų bei tobulintų karjerai svarbiausias

bendrąsias kompetencijas;

būtų pasirengę sėkmingai pereiti į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką ir

23

ieškoti darbo.

Ugdymo karjerai turinys

Ugdymo karjerai turinį formuoja karjeros kompetencijų struktūra ir jų tarpusavio

ryšiai. Karjeros kompetencijos apima keturias kompetencijų sritis:

1) savęs pažinimo;

2) karjeros galimybių pažinimo;

3) karjeros planavimo;

4) karjeros įgyvendinimo.

Detaliai aprašant kiekvieną kompetencijų sritį, svarbu pastebėti, kad visos karjeros

kompetencijos yra sistemiškai susijusios: pavyzdžiui, be savęs pažinimo negalimos

kompetencijos sudaryti karjeros planą ir pan.

Savęs pažinimo kompetencijų srityje išskiriamos dvi kompetencijos: pažinti

karjerai svarbias asmenybės charakteristikas, pažinti socialinę aplinką ir socialinius

vaidmenis.

Kompetenciją pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas laiduoja žinios ir

supratimas, kaip asmenybės savybės, gabumai, asmeninės ir darbo vertybės, karjeros interesai

bei kompetencijos paveikia karjeros sprendimus. Šios kompetencijos pagrindas – gebėjimas

taikyti objektyvaus įsivertinimo priemones, technikas, įrankius, įvardyti ir pavyzdžiais pagrįsti

savo asmenybės stipriąsias ir tobulintinas puses, numatyti tobulėjimo gaires, integruoti įvairius

savęs pažinimo aspektus, sudarant ir atnaujinant karjeros planą. Šios kompetencijos požymis –

siekis pažinti ir kritiškai vertinti savo asmenybės charakteristikų kaitą bei jų įtaką karjerai.

Kompetenciją pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis laiduoja žinios ir

supratimas apie socialinių ryšių įvairovę bei dinamiką, socialinės aplinkos įtaką karjerai,

bendradarbiavimo svarbą mokymosi ir darbinės veiklos sėkmei, skirtingais žmogaus gyvenimo

etapais išryškėjančių socialinių vaidmenų įtaką karjerai. Būtina kompetencijos dalis –

gebėjimas analizuoti savo socialinę aplinką, įvertinti socialinių ryšių pobūdį, bendradarbiauti

mokymosi grupėje ir tarp grupių, nagrinėti savo esamus ir numatyti būsimus socialinius

vaidmenis bei su jais susijusius įsipareigojimus, analizuoti, kaip esami ir būsimi socialiniai

vaidmenys riboja ir / arba praplečia karjeros galimybes. Šiai kompetencijai svarbi nuostata

kritiškai vertinti socialinės aplinkos bei socialinių vaidmenų poveikį karjerai.

Karjeros galimybių pažinimo srityje išskiriamos trys kompetencijos: rasti ir

efektyviai naudoti karjeros informaciją, pažinti galimybes mokytis visą gyvenimą,

pažinti kintantį darbo pasaulį.

24

Kompetenciją rasti ir efektyviai naudoti karjeros informaciją laiduoja žinios ir

supratimas, kur ir kaip ieškoti informacijos apie profesijas, studijų sritis bei kryptis, profesines

ir aukštąsias mokyklas bei įsidarbinimo galimybes, kaip aktualią karjeros informaciją

panaudoti įgyvendinat karjerą. Šios kompetencijos pagrindas – gebėjimas naudojantis įvairiais

informacijos rinkimo būdais, rasti, analizuoti, sisteminti, kritiškai vertinti ir nuolat atnaujinti

sau aktualią informaciją apie profesijas, studijų sritis bei kryptis, profesines ir aukštąsias

mokyklas bei įsidarbinimo galimybes, pasinaudoti reikiama karjeros informacija įgyvendinant

savo karjeros planą. Svarbus šios kompetencijos požymis – nuostata domėtis aktualia karjeros

informacija ir tikslingai ją panaudoti siekiant karjeros tikslų.

Kompetenciją pažinti galimybes mokytis visą gyvenimą lemia žinios apie mokymosi

visą gyvenimą būdus ir metodus, padedančius išsaugoti asmeninį konkurencingumą,

mokymosi galimybių įvairovės supratimas. Kompetencijos pagrindas – gebėjimas atrinkti

asmeniškai tinkamas mokymosi galimybes, taikyti sau tinkamus mokymosi būdus bei

metodus, padėsiančius išsaugoti asmeninį konkurencingumą, analizuoti savo mokymosi stilių

ir projektuoti jo taikymo galimybes tolesniais karjeros etapais. Svarbus kompetencijos pažinti

galimybes mokytis visą gyvenimą požymis – nuostata pripažinti mokymąsi kaip visą

gyvenimą trunkantį procesą.

Kompetenciją pažinti kintantį darbo pasaulį laiduoja žinios ir supratimas apie galimą

darbo pasaulio kaitos tendencijų poveikį žmogaus karjerai, darbo formų įvairovę, darbo ir jo

fizinės, psichologinės, socialinės aplinkos ypatumus. Šios kompetencijos pagrindas –

gebėjimas analizuoti konkrečius karjeros atvejus, atpažįstant darbo pasaulio kaitos poveikį

karjeros pokyčiams, įvertinti galimą darbo pasaulio kaitos įtaką pasirinktai asmeninei karjerai,

kritiškai vertinti darbo formų įvairovę, siejant ją su savo karjeros įgyvendinimu. Taip pat

svarbu išsiugdyti nuostatą tyrinėti įvairias darbo galimybes ir darbo pasaulio pokyčius.

Karjeros planavimo kompetencijų srityje išskiriamos trys kompetencijos: kelti

gyvenimo ir karjeros tikslus, priimti karjeros sprendimus, sudaryti bei atnaujinti

karjeros planą.

Kompetencijos kelti gyvenimo ir karjeros tikslus požymis yra žinios ir supratimas

apie pagrindines gyvenimo sritis, gyvenimo prioritetų nustatymą, karjeros vizijos formavimą.

Šios kompetencijos pagrindas – gebėjimas paaiškinti, kaip kelti, vertinti ir derinti gyvenimo

bei karjeros tikslus, remiantis žiniomis apie save ir socialinę aplinką, mokėjimas pasirinkti ir

įvardyti savo gyvenimo prioritetus, formuluoti savo karjeros viziją, įvardyti, vertinti ir derinti

savo karjeros bei gyvenimo tikslus. Svarbus šios kompetencijos požymis – siekis formuluoti

karjeros viziją ir kelti karjeros tikslus.

25

Karjeros kompetencijos priimti sprendimus požymis – karjeros sprendimų reikšmės

karjeros sėkmei supratimas, žinios apie karjeros sprendimų priėmimo kriterijus, įvairius

karjeros sprendimams priimti taikomus modelius ir technikas, taip pat apie galimus su karjeros

sprendimų priėmimu susijusius sunkumus. Šios kompetencijos pagrindas – gebėjimas tyrinėti

savo (mokymosi) karjeros sprendimų patirtį, susidaryti asmeniškai svarbių karjeros sprendimų

kriterijų sąrašą ir, taikant kelis karjeros sprendimų priėmimo modelius ir technikas bei

atsižvelgiant į savo karjeros tikslus, priimti karjeros sprendimus, analizuoti su savo karjeros

sprendimais susijusius sunkumus, numatyti jų įveikimo būdus. Svarbi šios kompetencijos dalis

– siekis sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti karjeros sprendimus.

Kompetenciją sudaryti ir atnaujinti karjeros planą laiduoja žinios apie karjeros

plano kūrimo seką ir pagrindines jo sudedamąsias dalis, taip pat apie karjeros planui

įgyvendinti reikalingus išteklius bei galimus rizikos veiksnius. Šios kompetencijos pagrindas –

gebėjimas sukurti asmeninį karjeros planą, grįstą savęs pažinimo, karjeros galimybių tyrimo ir

karjeros sprendimo rezultatais, įvertinti su karjeros plano įgyvendinimu susijusius išteklius,

numatyti rizikos veiksnius ir pateikti galimas karjeros plano alternatyvas. Svarbus šios

kompetencijos požymis – siekis planuoti karjerą ir koreguoti savo karjeros planus,

atsižvelgiant į asmeninius bei karjeros galimybių pokyčius.

Karjeros įgyvendinimo kompetencijų srityje išskiriamos trys kompetencijos:

taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, sėkmingai pereiti į

kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką, efektyviai ieškoti darbo.

Kompetenciją taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas

laiduoja žinios apie laiko ir kitų išteklių valdymo technikas, įvairius streso valdymo būdus,

tinkamus konfliktų sprendimo metodus, komandos formavimo principus, kūrybiško problemų

sprendimo būdus. Šios kompetencijos pagrindas – gebėjimas taikyti laiko ir kitų išteklių

valdymo technikas sudarant karjeros planą, pasirinkti tinkamus streso valdymo būdus

mokymosi situacijose, tinkamai spręsti konfliktus ir padėti juos spręsti bendraamžiams, taip

pat formuoti mokymosi komandas, bendradarbiauti mokymosi veiklose, kūrybiškai spręsti su

karjeros planavimu susijusias problemas. Svarbus šios kompetencijos požymis – siekis taikyti

ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, siejant jas su savo karjeros tikslais.

Kompetenciją sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros (mokymosi ar darbo)

aplinką lemia žinios apie adaptacijos naujoje karjeros (mokymosi ar darbo) aplinkoje etapus,

supratimas apie sėkmingą perėjimą iš vienos mokymosi aplinkos į kitą lemiančius veiksnius ir

kliūtis, perėjimo į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką paramos šaltinius, žmogaus

konkurencingumą darbo rinkoje sąlygojančius veiksnius. Šios kompetencijos pagrindas –

26

gebėjimas peržiūrėti savo karjeros planus, atsižvelgiant į adaptacijos naujoje karjeros aplinkoje

etapus, analizuoti konkrečius perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą atvejus, išskiriant

palankius veiksnius ir kliūtis, pasinaudoti perėjimo į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką

paramos šaltiniais, realizuojant savo karjeros planą. Svarbus šios kompetencijos požymis –

siekis sėkmingai pereiti į naujo tipo mokymosi ar darbo aplinką ir prie jos adaptuotis, prisiimti

asmeninę atsakomybę už sėkmingą adaptaciją darbo vietoje, siekti išlikti konkurencingam

darbo rinkoje.

Kompetenciją efektyviai ieškoti darbo laiduoja žinios apie darbo ieškos būdus,

pagrindinius karjeros dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, kompetencijų aplanko

formavimą bei jo pritaikymo galimybes, supratimas, kaip pasirengti pokalbiui dėl darbo. Šios

kompetencijos pagrindas – gebėjimas kritiškai vertinti ir pasirinkti konkrečioje karjeros

situacijoje tinkamus darbo ieškos būdus, parengti naujausius formalius reikalavimus

atitinkančius asmeninius karjeros dokumentus, parengti ir pristatyti asmeninį kompetencijų

aplanką, simuliacinėse pokalbio dėl darbo veiklose formuluoti atsakymus, pozityviai reaguoti

dinamiškai kintančiomis sąlygomis, improvizuoti. Svarbus šios kompetencijos požymis –

asmeninių pastangų ir veiksmų svarbos, siekiant, kad darbo vietos ieška būtų efektyvesnė,

pripažinimas ir pastanga ieškoti asmens poreikius atitinkančio darbo.

Siekiamos išugdyti karjeros kompetencijos formuoja ugdymo karjerai turinį, kuris

integruojamas į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą, atsižvelgiant į mokinių amžiaus

tarpsnio sąlygotus suvokimo bei patirties ypatumus (žr. 1 pav.).

1 pav. Karjeros kompetencijų raida bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio

mokymo įstaigoje.

Karjeros kompetencijos

1.1. Pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas. 1.2. Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis.

2.1. Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informaciją. 2.2. Pažinti galimybes mokytis visą gyvenimą. 2.3. Pažinti kintantį darbo

pasaulį.

3.1. Kelti karjeros ir gyvenimo tikslus. 3.2. Priimti karjeros sprendimus. 3.3. Sudaryti karjeros planą.

4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas. 4.2. Sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką

4.3. Efektyviai ieškoti darbo.

1. Savęs pažinimo

sritis:

2. Karjeros galimybių pažinimo sritis:

3. Karjeros planavimo

sritis:

4. Karjeros įgyvendinimo

sritis:

Pradinio

ugdymo turinys

Pagrindinio ugdymo

pirmos dalies turinys

Pagrindinio ugdymo

antros dalies

turinys

Vidurinio ugdymo ir profesinio

mokymo

turinys

inte

gru

oja

ma

Inte

gru

oja

ma

ir pas

iren

ka

ma

/ p

rivalo

ma

Inte

gru

oja

ma

ir pas

iren

ka

ma

/

priv

alo

ma

Inte

gru

oja

ma

ir pas

iren

ka

ma

/

priv

alo

ma

27

Ugdymo karjerai organizavimas: principai, didaktinės nuostatos, mokymosi

aplinka

Ugdymas karjerai bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje

organizuojamas, laikantis universalumo, sistemingumo, perimamumo ir integralumo

principų.

Universalumo principas realizuojamas siejant karjeros kompetencijas su kitų bendrojo

ugdymo dalykų ugdomomis kompetencijomis: pavyzdžiui, kompetencijos save pažinti ir

įtvirtinti, pažinti mokymosi ir karjeros galimybes ugdomos per įvairių dalykų pamokas ir

taikomos daugelyje, ne tik karjeros, sričių.

Sistemingumo principas realizuojamas karjeros kompetencijas ugdant kaip tam tikrą

žinių, gebėjimų ir nuostatų sistemą.

Perimamumo principas realizuojamas užtikrinant, kad karjeros kompetencija bendrojo

ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose būtų ugdoma skirtingais lygiais, bei numatant

galimybę pereiti iš vieno lygmens į kitą.

Integralumo principas realizuojamas išnaudojant tarpdalykinės integracijos galimybes.

Ugdymas karjerai susijęs su kitais socialinio, dorinio, kalbinio, technologinio ugdymo

dalykais. Juos su ugdymu karjerai sieja bendri tikslai – ugdyti komunikavimo, socialinę,

mokėjimo mokytis kompetencijas. Viena vertus, per ugdymo karjerai pamokas nagrinėjama

tematika, ugdomi mokinių gebėjimai papildo kitų mokomųjų dalykų studijas, kita vertus,

neįmanoma ugdyti karjeros kompetencijos, neturint žinių ir gebėjimų, įgytų per kitų dalykų

pamokas. Pavyzdžiui:

lietuvių ir užsienio kalbos sudaro galimybes perduoti savas mintis raštu bei žodžiu,

o taip pat – suprasti ir interpretuoti kitų mintis. Tai labai svarbu pažįstant save,

analizuojant savo asmenybės savybes, vertybes, interesus, polinkius, nusakant savo

ateities viziją, formuluojant karjeros tikslus ir rengiant karjeros dokumentus.

Mokantis kalbų taip pat ugdomi gebėjimai sueiti į dialogą ir diskutuoti,

samprotauti, kurie būtini aktyviai ugdant karjeros kompetenciją;

dorinio ugdymo pamokose padedama geriau suprasti nagrinėjamas vertybes,

atskleisti gyvenimo ir karjeros tikslų dermę, išryškinti karjeros prioritetus;

ekonomikos ir verslumo mokymosi turinys glaudžiai siejasi su ugdymo karjerai

pamokose reikalingomis žiniomis apie ekonomines sistemas, darbo pasaulio

dinamiką, laiko ir kitų išteklių planavimą, rizikos įvertinimą ir t. t.;

28

informacinių technologijų pamokose ugdomi gebėjimai, reikalingi karjeros

informacijai (informacijai apie studijas ir mokymus, profesijas, įsidarbinimo

galimybes) surasti, analizuoti, sisteminti, pateikti, atnaujinti;

technologijų mokymosi turinys glaudžiai siejasi su ugdymo karjerai pamokose

reikalingomis žiniomis apie darbo pasaulį, ūkio šakų plėtojimo tendencijas, Per

technologijų pamokas mokinių įgyta patirtis labai naudinga ugdymo karjerai

pamokose analizuojant profesinius polinkius ir interesus.

Ugdant karjerai svarbios šios didaktinės nuostatos:

Planuojant ugdymo karjerai procesą, mokytojams ir mokyklose dirbantiems

specialistams (psichologui, socialiniam pedagogui, profesijos patarėjui) svarbu formuluoti

aiškius mokymosi tikslus ir konkrečius, į rezultatą orientuotus, uždavinius. Būtina iš anksto

numatyti, ko ir kaip mokiniai bus mokomi, kaip jie parodys savo mokymosi rezultatus, kaip

bus vertinami ir kaip apmąstys mokymosi procesą bei pasiektus rezultatus. Ugdymo karjerai

užduotys diferencijuojamos, atsižvelgiant į mokinio ar mokinių grupės ugdymosi poreikius,

galimybes, psichologinius ir socialinius ypatumus. Ugdymo karjerai procesas planuojamas

ugdymo karjerai mokytojui bendradarbiaujant su mokykloje dirbančiais klasių auklėtojais,

psichologu, socialiniu darbuotuoju, kurie gali padėti giliau atskleisti klasės mokinių pažangą,

jų individualias savybes.

Ugdymo karjerai procesas organizuojamas klasėje skatinant mokinių motyvaciją,

aktualizuojat jų asmeninę atsakomybę. Mokytojas, organizuodamas ugdymo karjerai veiklas,

rodo dėmesį kiekvienam mokiniui, neišskirdamas mokinių dėl lyties, religijos, lytinės

orientacijos ar vertybių sistemos. Mokinio asmeniniai pasirinkimai, tam tikri savęs pažinimo

proceso aspektai yra privatūs, todėl mokytojas laikosi konfidencialumo ir nešališkumo

principų. Organizuojant pamokas didelis dėmesys skiriamas praktinėms užduotims atlikti ir

įgytai patirčiai reflektuoti, todėl mokytojas (mokykloje ar profesinio mokymo įstaigoje

dirbantis specialistas) parenka tokius ugdymo metodus ir užduotis, kurie leistų mokiniams

asmeniškai išbandyti save skirtingose ugdymo karjerai veiklos srityse.

Mokiniams suteikiama ne tik žinių apie karjeros planavimą ir plėtrą, bet ir ugdomi jų

gebėjimai orientuotis šiuolaikiniame dinamiškame darbo pasaulyje, siekiama jų socialinio

raštingumo ir proaktyvumo. Mokiniai turi būti skatinami taikyti per ugdymo karjerai pamokas

įgytas žinias ir gebėjimus (pavyzdžiui, priimti sprendimus, įvardyti tikslus, ieškoti

informacijos ir kt.) kasdieniame gyvenime bei įvairiose nestandartinėse situacijose. Per

ugdymo karjerai pamokas naudojami aktyvūs mokymo metodai, kuriais skatinama tirti,

interpretuoti, spręsti problemas.

29

Ugdymo karjerai vertinimas ir grįžtamojo ryšio suteikimas yra svari pagalba mokiniui,

siekiančiam įgyti karjeros kompetenciją. Mokytojas, vertindamas ugdymo karjerai pažangą ir

procesą, stebi, analizuoja ir įvardija individualią mokinio pažangą ugdymo karjerai srityje.

Taip pat mokytojas stebi mokinius ir neformaliai vertina jų indėlį dalyvaujant grupinėse bei

tarpgrupinėse mokymosi veiklose, atliekant praktines užduotis, taikant aktyviuosius mokymosi

metodus. Mokiniai motyvuojami siekti pažangos, pabrėžiant jų pasiekimus ir gerąsias savybes,

akcentuojant, kad karjeros kompetencijų ugdymas yra procesas, kurio aktualumas ateities

karjeros kontekste tiktai didės.

Ugdant karjerai svarbu sukurti pozityvią, mokytis skatinančią aplinką.

Mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai turėtų būti suvokiami kaip aktyvi

partnerystė, skatinanti asmenybes tobulėti. Santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių –

mokinių, mokytojų, mokyklose dirbančių specialistų ir tėvų – turėtų būti grįsti geranoriško

bendradarbiavimo principu.

Ugdymo karjerai pamokoms reikalingas kabinetas arba kita patalpa, kurioje mokiniai

galėtų dirbti grupėse, susėsti ratu, kad aptartų rezultatus ir juos pristatytų. Kai kurias ugdymo

karjerai pamokas rekomenduojama vesti už klasės ribų (pavyzdžiui, surengti ekskursiją į

karjeros centrą, miesto biblioteką, įmones, organizacijas ir pan.). Kai kurioms ugdymo karjerai

pamokoms (pavyzdžiui, toms, kuriose nagrinėjama, kaip ieškoti karjeros informacijos, kaip

formuoti ir pristatyti karjeros aplanką, analizuojama pokalbio dėl darbo tema) būtina turėti

galimybę naudotis moderniu kabinetu, aprūpintu šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis. Šiame

kabinete turėtų būti pakankamai kompiuterių, kuriuose būtų įdiegta legali programinė įranga,

bent vienas projektorius, filmavimo kamera, ekranas filmuotai medžiagai peržiūrėti ir

analizuoti.

Per pastaruosius dvidešimt metų ugdymo karjerai srityje atlikta daug

praktinių ir mokslinių tyrimų, vykdyta tarptautinių ir nacionalinių

projektų. Tobulinant savo ugdymo karjerai kompetenciją,

rekomenduojama skirti laiko ir dėmesio šiems darbams studijuoti:

Kučinskienė, R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipėda: Klaipėdos

universitetas, 2004.

Stanišauskienė, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai

pagrindai. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija,

2004.

Garnienė, D. Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis:

30

parametrai ir realizavimo principai. Daktaro disertacija. Kaunas:

Vytauto Didžiojo universitetas, 2006.

Augustinienė, A. Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus

ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje. Daktaro disertacija.

Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2007.

Nosinaitė, V. Karjeros sampratos konstravimas Lietuvoje. Daktaro

disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

Navickienė, L. Karjeros konsultantų rengimo modeliavimas. Daktaro

disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010.

Urbonavičiūtė, I. Profesinio kelio rinkimosi vidiniai ir išoriniai

veiksniai. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

31

I. MOKINIŲ SAVĘS PAŽINIMO KOMPETENCIJŲ

UGDYMAS

32

Mokinių savęs pažinimo kompetencijų ugdymas – viena iš pagrindinių ugdymo

karjerai sričių. Šio knygos skyriaus tikslas – atskleisti mokinių kompetencijų save pažinti

ugdymo ypatumus, akcentuojant savęs pažinimo aspektų įvairovę, karjerai aktualių

asmens savybių sąsajas ir savęs pažinimo proceso permanentiškumą.

Savęs pažinimo kompetencijų srityje išskiriamos dvi karjeros kompetencijos:

1.1. Pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas.

1.2. Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis.

Šios kompetencijos ugdomos visais bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo

lygmenimis, tačiau dėl mokinių amžiaus sąlygotų suvokimo, poreikių ir patirties ypatumų

kiekviename lygmenyje akcentuojami skirtingi kompetencijos aspektai. Kompetencijos

„auginamos“ nuo elementarių pagrindų pradinio ugdymo lygmenyje iki gilaus pažinimo,

kritiško vertinimo ir savarankiško taikymo vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo

lygmenyje.

Toliau aptarsime kiekvienos su savęs pažinimo sritimi siejamos kompetencijos raidos

ypatumus ir galimybių ugdyti kompetenciją įvairovę skirtinguose ugdymo lygiuose (nuo

pradinio iki vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo).

Kompetencijos pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas raida

atskleidžiama 2 pav.

2 pav. Kompetencijos pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje akcentuojamas kiekvieno žmogaus savitumas,

unikalumas, asmenybės savybių ir pomėgių įvairovė, kol kas niekaip nesiejant šių savybių su

karjera. Kompetencija pažinti savo savybes ir pripažinti savitumą ugdoma per daugelį pradinių

1.1.1. Pripažinti savo asmenybės savitumą ir pažinti asmenybės savybes bei

pomėgius.

1.1.2. Pažinti savo gabumus, vertybes, interesus ir taikyti juos formuojant

objektyvų savivaizdį.

1.1.3. Pažinti savo asmenybės savybes, gabumus, interesus,

kompetencijas, asmenines ir darbo vertybes, sieti jas su karjeros

sprendimais.

1.1.4. Pažinti savo asmenybės savybes, gabumus,

interesus, kompetencijas ir vertybės, jas kritiškai vertinti

bei taikyti planuojant ir įgyvendinant karjerą.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

33

klasių mokinių veiklų, tarp kurių svarbiausios yra pasaulio pažinimo, etikos ir gimtosios

kalbos pamokos.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojamas objektyvaus

savivaizdžio kūrimas, įvertinant savo gabumus, vertybes ir interesus. Šiame lygmenyje svarbu

pasiekti, kad savęs pažinimas ir objektyvaus savivaizdžio formavimas mokiniams taptų įdomiu

ir nuolatiniu procesu. Daug dėmesio vertybėms pažinti ir analizuoti skiriama per dorinio

ugdymo pamokas. Mokiniai savo interesus, nesiedami jų su karjeros sprendimais, analizuoja

per gimtosios kalbos, technologijų pamokas. Ypač palanki edukacinė aplinka interesams ir

gabumams pažinti yra neformaliojo ugdymo veiklos, nes būtent būreliuose, žygiuose,

stovyklose ir pan. atsiskleidžia tikrieji mokinių pomėgiai. Svarbu, kad mokiniai juos įvardytų,

reflektuotų jų dinamiką, svarstytų, kokią įtaką šios asmenybės charakteristikos turi jų

savivaizdžiui.

Pagrindinio ugdymo antroji dalis yra ypatinga ugdant savęs pažinimo kompetencijas:

būtent šiame ugdymo etape mokinys turi priimti pirmuosius karjeros sprendimus, kurie

tiesiogiai susiję su asmenybės savybių, gabumų, asmeninių ir darbo vertybių, karjeros interesų

ir turimų kompetencijų pažinimu. Siekiant, kad mokiniai susiformuotų vientisą bei pagrįstą

savęs vaizdą ir taikytų jį planuodami karjerą, pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje

rekomenduojama bent 34 valandas skirti ugdymo karjerai dalykui. Kompetencija pažinti

karjerai svarbias asmenybės charakteristikas gali būti ugdoma ir per klasės valandėles, taikant

šioje knygoje ir mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ rekomenduojamas bei panašias užduotis,

patikimas savęs pažinimo technikas. Svarbu, kad mokiniai pagrindinio ugdymo antrosios

dalies pabaigoje (10 klasėje) būtų susiformavę pagrįstą savo psichologinį portretą, kurio

pagrindinės sudedamosios dalys yra gabumai (intelekto tipai), asmenybės savybės, vertybės,

interesai ir kompetencijos (žr. 3 pav.).

3 pav. Karjerai svarbių asmenybės charakteristikų struktūra.

Gabumai

Vertybės

Interesai

Asmenybės

savybės

Kompetencijos

34

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje karjerai svarbių asmenybės

charakteristikų pažinimas yra gilinamas bei siejamas su karjeros pasirinkimais. Šiame

lygmenyje yra savarankiškai taikomi ir kritiškai vertinami įvairūs savęs pažinimo būdai.

Svarbu, kad mokiniai susiformuotų nuostatą pažinti savo asmenybės charakteristikų kaitą ir tos

kaitos įtaką karjerai. Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje rekomenduojama

savęs pažinimo kompetencijos ugdymą integruoti į psichologijos, etikos ir pan. dalykus. Itin

palanki terpė šiai kompetencijai plėtoti yra neformalusis ugdymas, kai jaunuoliai neformalioje

aplinkoje diskutuoja apie asmenybės savybių, vertybių ir karjeros ryšius, išgirsta bendraamžių

bei mokytojų nuomonę apie save.

Karjerai svarbių asmenybės charakteristikų pažinimo kompetencijai ugdyti skirta

daugybė temų, nagrinėjamų mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ (ir atitinkamai šiame

leidinyje) (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Karjerai svarbių asmenybės charakteristikų pažinimo kompetencijai

ugdyti skirtos temos

Temos

nr.

Temos pavadinimas mokinio

knygoje „Karjeros vadovas“

Temos pavadinimas mokytojo knygoje

„Ugdymas karjerai“

2. Savęs pažinimas ir teigiamas

vertinimas, leidžiantis į karjeros

kelią

Mokinių savęs pažinimas ir teigiamas

vertinimas

3. Mano asmenybės savybės Mokinių asmenybės savybių pažinimas

karjeros kelio kontekste

4. Mano gabumai Mokinių gabumų (dominuojančio

intelekto tipo) įtaka karjerai

5. Mano karjeros interesai Mokinių gebėjimų pažinti karjeros

interesus ugdymas

6. Mano pasiekimai ir kompetencijos Mokinių pasiekimų ir kompetencijų

pažinimas planuojant karjerą

7. Mano vertybių skalė Vertybių pažinimo svarba, priimant

karjeros sprendimus

11. Mano psichologinis portretas Mokinių psichologinis portretas kaip

savęs pažinimo apibendrinimas

35

Kita svarbi karjeros kompetencija, priskiriama savęs pažinimo sričiai, yra

kompetencija pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis. Šios kompetencijos raida


4 pav. Kompetencijos pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis raida.

Pradinėse klasėse siekiama, kad mokiniai pažintų savo artimiausią socialinę aplinką ir

tapatintųsi su ja. Kol kas jokių sąsajų su karjera neieškoma. Šiame etape svarbiausia įgyti

elementarų supratimą apie socialinius ryšius. Pradinio ugdymo lygmenyje ši kompetencija

ugdoma per visas pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama socialinių ryšių

įvairovė ir socialinių vaidmenų dinamika. Mokiniai jau analizuoja asmeninį kontaktų tinklą,

socialinių ryšių pobūdį, savo pačių ir artimųjų socialinius vaidmenis. Ši kompetencija ugdoma

per dorinio ugdymo ir kitas pamokas. Palanki aplinka jai ugdyti yra neformaliojo ugdymo

veiklos ir klasės valandėlės. Šiai kompetencijai įtvirtinti rekomenduojama kuo daugiau

užduočių „adresuoti“ mokinių artimosios socialinės aplinkos žmonėms, pavyzdžiui, mokiniai

gali imti interviu iš savo tėvų apie jų atliekamus socialinius vaidmenis, drauge su savo

socialinių kontaktų tinklo žmonėmis kurti bendrus projektus ir pan.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje socialinė aplinka ir socialiniai vaidmenys

analizuojami, siejant juos su karjera: karjeros sprendimais, galimybėmis, apribojimais ir t. t.

Ypač akcentuojamas bendradarbiavimas su artimiausia socialine aplinka priimant karjeros

sprendimus ir pabrėžiama esamų bei būsimų socialinių vaidmenų įtaka karjerai. Kompetencija

pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis ugdoma per ugdymo karjerai ir kitas

pamokas, taip pat užsiimant daugeliu kitų mokyklos bendruomenės veiklų. Skatintina

1.2.1. Papasakoti apie savo artimiausią socialinę aplinką: šeimą, giminę, klasę,

bendruomenę.

1.2.2. Pažinti socialinių ryšių įvairovę ir suprasti žmogaus socialinių

vaidmenų kaitą gyvenime.

1.2.3. Svarstyti savo socialinės aplinkos ir socialinių vaidmenų

poveikį karjeros sprendimams.

1.2.4. Kritiškai vertinti socialinės aplinkos įtaką ir

esamus bei numatomus socialinius vaidmenis,

planuojant ir įgyvendinant karjerą.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

36

savanoriška mokinių veikla bendruomenėje, jų projektinė veikla mokykloje, įvairios

iniciatyvos, renginiai, įtraukiantys mokinių šeimos narius ir draugus iš kitų ugdymo institucijų.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje gilinamas supratimas apie

socialinių ryšių įvairovę ir dinamiką, socialinių vaidmenų kaitą gyvenimo ir karjeros

kontekste. Ugdant šią kompetenciją ypač akcentuojamas bendradarbiavimas grupėje ir tarp

grupių. Kompetencija ugdoma per psichologijos, dorinio ugdymo ir kitas pamokas, užsiimant

neformaliojo ugdymo veiklomis. Profesinio mokymo įstaigose, dirbant su vyresniais ir daugiau

gyvenimo bei profesinės patirties turinčiais mokiniais, galima remtis pačių mokinių patirtimi,

ypač akcentuojant svarbą derinti socialinius vaidmenis ir megzti kontaktų tinklą ieškant darbo.

Socialinės aplinkos ir socialinių vaidmenų pažinimo kompetencijai ugdyti skirtos trys

temos, nagrinėjamos mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ (ir atitinkamai šiame leidinyje) (žr.

4 lentelę).

4 lentelė. Karjerai svarbių asmenybės charakteristikų pažinimo kompetencijai

ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





8. Artimoji socialinė aplinka Mokinių artimosios socialinės aplinkos

pažinimas ir karjera

9. Asmeninė patirtis ir karjera Mokinių asmeninės patirties analizė

karjeros planavimo kontekste

10. Socialiniai vaidmenys ir karjera Gebėjimų pažinti socialinius vaidmenis

ugdymas

Skyriuje „Mokinių savęs pažinimo kompetencijų ugdymas“ pateikiama 18 grupinių

užduočių aprašymų, nurodant tų užduočių tikslą, atlikimo sąlygas, eigą, stebėsenos, vertinimo

ir aptarimo kriterijus, pridedant dalomosios medžiagos pavyzdžių.

Skyriaus pabaigoje pateikiama su mokinių savęs pažinimo sritimi siejamų karjeros

kompetencijų vertinimo kriterijų sistema, kurią mokytojai gali taikyti, vertindami tarpinius ir /

ar galutinius mokinių ugdymosi karjerai rezultatus.

37

1. DARBO PASKIRTIES IR KARJEROS SAMPRATOS

ATSKLEIDIMAS

Šioje temoje siekiama supažindinti su darbo paskirties ir karjeros

sampratomis bei joms atskleisti skirtomis užduotimis.

Kodėl žmonės dirba? Kas yra karjera, ir kokios jos man reikia? Kokia yra karjeros

prasmė? Kokie požymiai atskleidžia, kad karjera yra sėkminga? Kam reikalingos karjeros

kompetencijos? Tai klausimai, į kuriuos turi atsakyti mokiniai, pasiryžę gilintis į ugdymo

karjerai programą. Individualus atsakymas į šiuos klausimus, ypač tuos, kurie susiję su darbo

prasme ir karjeros sėkmės samprata, motyvuos mokinius gilintis į savęs pažinimo, karjeros

galimybių analizės ir karjeros planavimo sritis.

,,Karjeros“ sąvoka šių dienų visuomenėje vartojama itin dažnai ir pačiuose

įvairiausiuose kontekstuose (spaudoje pristatomos žymių žmonių karjeros, populiariuose

žurnaluose ir internete pateikiama patarimų, kaip siekti karjeros, aukštosiose mokyklose

skelbiamos karjeros dienos ir t. t.), tad mokiniams pats žodis ,,karjera“ nėra naujiena. Tačiau

yra pavojus, kad karjerą mokiniai supranta per siaurai, siedami šią sąvoką tik su ypatingais,

išskirtiniais pasiekimais profesinėje srityje. Mokiniams svarbu akcentuoti, kad karjera – tai

įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka, kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos

ir laisvalaikio veiklų bei apimanti asmens profesinį gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir

pasiekimus. Vadinasi, kiekvienas, kuris atlieka socialiai reikšmingas veiklas (ne tik tas, kuris

pasiekė kažką ypatingo savo veiklos srityje), turi savo karjerą.

Karjeros sampratos kaita ir jos sėkmės kriterijai aptarti teorinėje šios knygos dalyje,

todėl šioje temoje detaliai neanalizuojami. Nagrinėjant karjeros sampratos ir darbo paskirties

temą su mokiniais, svarbu akcentuoti individualų karjeros sėkmės supratimą. Visuomenėje

egzistuojantys stereotipai, susiję su profesijomis ir karjeros veiklomis, dažnai klaidina karjeros

kelią besirenkančius žmones, apriboja jų galimybes. Pavyzdžiui, vadovaujantis stereotipais,

gera karjera yra profesines aukštumas pasiekusio bankininko ar teisininko, o, tarkime, siuvėjo

ar troleibuso vairuotojo karjera – niekam tikusi (arba visai net „ne karjera“). Mokiniai turi

suvokti, kad bet kuri karjeros veikla yra garbinga, o karjeros sėkmė yra susijusi su tuo, kiek

žmogaus interesai, vertybės, gabumai ir gebėjimai atitinka konkrečią karjeros veiklą.

38

Darbo paskirčiai ir karjeros sampratai atskleisti skirta pirmoji mokinio

knygos „Karjeros vadovas“ tema „Darbo paskirtis ir karjeros samprata“.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi užduotys.

Užduotis „Kodėl žmonės dirba?“ (*) atliekama individualiai, tačiau

puiku, jei yra galimybė pasidalyti savo apibendrinimais su klasės draugais.

Mokinių surinktus atsakymus į klausimą „Kodėl žmonės dirba?“ galima

užrašyti (prašant kiekvieno mokinio išvardyti po tris dažniausiai

pasikartojančius atsakymus) lentoje ir apibendrinti, sugrupuojant panašius

atsakymus.

Užduotis „Karjeros minčių žemėlapis“ (**) skirta individualiai

karjeros sampratai atskleisti. Jos pabaigoje pateikiama daugybė klausimų,

kurie įgalina mokinį susiformuoti pakankamai aiškų karjeros vaizdą. Šią

užduotį galima atlikti ir grupėse: 4–5 mokiniai dideliame lape piešia bendrą

minčių žemėlapį, po to jį pristato visai klasei. Palyginus skirtingus minčių

žemėlapius, tampa akivaizdūs svarbiausi, dominuojantys su karjera susiję

žodžiai ir išryškėja karjeros sampratų skirtumai.

Rekomenduojamos šios temos užduotys: „Darbo paskirtis“(**) ir

„Karjeros sėkmės formulė“(**).

Abi šios užduotys atliekamos grupėje. Jos skatina diskutuoti apie

darbo paskirtį ir karjeros sėkmės kriterijus. Užduotis „Darbo paskirtis“ skirta

pagrindinio ugdymo mokiniams. Užduotis „Karjeros sėkmės formulė“ skirta

mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo

programas.

1 užduotis. DARBO PASKIRTIS

Ugdoma karjeros kompetencija

Pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas.

Ugdomos kitos kompetencijos

Komunikavimo, mokėjimo mokytis, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams diskutuoti apie darbo paskirtį gyvenime.

Tikslinė grupė

5–8 klasių mokiniai;

9–10 klasių mokiniai.

39

Grupės dydis

7–30 mokinių.

Užduoties atlikimo laikas

15–20 minučių.

Pasirengimas (ką reikia paaiškinti, su kokia teorija susipažinti, prieš atliekant užduotį)

Nebūtinas.

Reikalingos priemonės

Po spalvotų darbo paskirties kortelių komplektą kiekvienam mokiniui (3

priedas).

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas išdalija mokiniams spalvotų kortelių, kuriose paaiškinama darbo

paskirtis, komplektus. Po to skelbia užduotį: „Atidžiai perskaitykite kortelėse

užrašytas darbo paskirtis. Išrinkite tris, Jūsų nuomone, svarbiausias priežastis,

dėl ko žmonės dirba. Jei kortelėse nerandate, Jūsų manymu, labai svarbios

priežasties, pasirinkite kortelę „Kita...“.

Mokiniai pasilieka pasirinktas korteles, o kitas grąžina mokytojui.

Kadangi kortelės yra spalvotos, o mokiniai jas išdėlioja ant stalo priešais save,

visiems akivaizdžiai matoma, kuri darbo paskirtis dominuoja. Mokytojas kviečia

mokinius argumentuoti savo pasirinkimą.

Aptariamos visos pasirinktos darbo paskirtys. Kortelę „Kita...“ pasilikę mokiniai

išdėsto savo nuomonę.

Mokytojas apibendrina mokinių diskusiją.

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

Galima mokinius suskirstyti į grupes pagal jų pasirinktas spalvotas korteles. Tokiu

atveju mokiniai turi pasirinkti tik po dvi korteles. Vienodas spalvų kombinacijas

pasilikę mokiniai patenka į vieną grupę ir rengiasi apginti savo pasirinkimą faktais

ir argumentais iš gyvenimo.

Diskutuojant grupėmis užduočiai atlikti reikia daugiau laiko.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai renkasi darbo paskirties aprašymus, kaip

argumentuoja savo pasirinkimą, ar laikosi grupės diskusijos taisyklių. Kadangi

mokinio pasirinkimą išduoda kortelės spalva, mokiniai dairosi vienas į kitą,

stebi, kokias korteles pasirinko bendraklasiai, ieško bendraminčių.

Vertinimas

40

Taikomas formuojamasis vertinimas.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas užduoties rezultatus, akcentuoja priežasčių, dėl kurių

žmonės dirba, įvairovę ir pabrėžia dažniausiai įvardijamas priežastis.

Užduoties instrukcijos lapai (dalomoji medžiaga)

Darbo paskirties kortelių rinkinys (3 priedas).

2 užduotis. KARJEROS SĖKMĖS FORMULĖ





Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams svarstyti karjeros sėkmės kriterijus, ryškinti

asmeninius ir grupės prioritetus.

Tikslinė grupė


mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.

Grupės dydis

10–30 mokinių.


30 minučių.


Mokiniai turi būti susipažinę su karjeros samprata.


Po didelį popieriaus lapą ir žymeklį kiekvienai 4–5 žmonių grupei.


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 4–5 žmones. Kiekviena grupė susėda

prie atskiro stalo ir gauna darbo priemones.

Mokytojas skelbia užduotį: „Kas yra sėkminga karjera? Kuri karjera yra

sėkmingesnė? Į šiuos klausimus nelengva atsakyti. Jūs turite per 15 minučių

sukurti ir pagrįsti karjeros sėkmės formulę. Naudodami matematinius ženklus ir

įvairius koeficientus, išreikškite savo nuomonę, kokios yra karjeros sėkmės

sudėtinės dalys, kaip jos priklauso viena nuo kitos ir t. t.“

Po 15 minučių grupių atstovai pristato savo grupių darbo rezultatus. Karjeros

41

sėkmės formulė eksponuojama (priklijuojama ant lentos, sienos ar durų) ir

aptariama.


Galima kurti individualias karjeros sėkmės formules.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai komunikuoja grupėse, ar atsižvelgiama į

kiekvieno grupės nario nuomonę. Grupėms pristatant darbo rezultatus, stebima,

kaip mokiniai reaguoja į nuomonių skirtumus, kaip argumentuoja savo

sprendimus.

Vertinimas


Aptarimas

Aptarimo metu mokytojas apibendrina mokinių išryškintas karjeros sėkmės

sudėtines dalis, akcentuoja sėkmės kriterių įvairovę.

Aptarimui galima pasitelkti klausimus:

Kaip vienu sakiniu galima būtų apibrėžti, kas yra karjeros sėkmė?

Kas lemia skirtingą karjeros sėkmės supratimą?

Kaip karjeros sėkmės kriterijai gali nulemti žmogaus karjeros pasirinkimą?

Kaip, Jūsų nuomone, keičiasi žmogaus supratimas apie karjeros sėkmę

bėgant metams?


Nėra.

Planuojant darbo paskirčiai ir karjeros sampratai atskleisti skirtą pamoką,

rekomenduojama naudotis šiais literatūros šaltiniais:

Grakauskas, Ž.; Valickas A. ir kt. Savęs pažinimo vadovas studentui.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla , 2007.

Petkevičiūtė, N. Karjeros valdymas. Kaunas: Vytauto Didžiojo


Kučinskienė, R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipėda: Klaipėdos


Stanišauskienė, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai

pagrindai. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, Technologija,

2004.

42

2. MOKINIŲ SAVĘS PAŽINIMAS IR TEIGIAMAS

VERTINIMAS

Šioje knygos temoje siekiama pagrįsti mokinio savęs pažinimo ir

teigiamo vertinimo svarbą, jam renkantis karjeros kelią, ir supažindinti

su mokinio savęs pažinimui bei teigiamam vertinimui ugdyti skirtomis

užduotimis.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių karjeros sėkmę bei pasitenkinimą darbu, yra

žmogaus asmeninių savybių bei tam tikroje veiklos srityje keliamų reikalavimų dermė.

Kiekvienas žmogus unikalus savo polinkiu rizikuoti, bendravimo stiliumi, humoro jausmu ir

kitomis savybėmis. Tačiau tai, kas vienur bus vertinama kaip privalumas, kitur taps

akivaizdžiu trūkumu. Pavyzdžiui, spontaniškas, nenuspėjamas elgesys netinkamas finansų

srityje ar aviacijoje, tuo tarpu tarp menininkų ar šou verslo srityje ne tik toleruotinas, bet netgi

gali būti naudingas. Taigi renkantis karjeros kelią ir priimant kitus svarbius karjeros

sprendimus yra būtina save pažinti ir objektyviai save vertinti.

Ugdymo karjerai programos pamatas – savęs pažinimo kompetencijos: karjerai svarbių

asmenybės charakteristikų ir socialinės aplinkos bei socialinių vaidmenų pažinimas. Šios

kompetencijos taikomos visą gyvenimą – tai mokiniai turi įsisąmoninti ypač aiškiai.

Savęs pažinimas – tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Asmenybė formuojasi,

keičiasi gyvenimo patirties kontekste, todėl neįmanomas baigtinis savęs pažinimas. Mokinys,

skirtingais aspektais pažįstantis save, turi suvokti, kad įvairiais būdais išryškintos jo

asmenybės savybės – tai jo tik šio momento paveikslas. Bėgant laikui jis keičiasi, atsinaujina,

įgyjama naujų savybių, gebėjimų, interesų, kurie koreguoja visą asmenybės savęs vaizdą.

Ugdant karjerai akcentuojamas ne tik savęs pažinimas, bet ir objektyvus bei teigiamas

savęs vertinimas. Savęs vertinimas reiškia požiūrį į save pagal tam tikrą standartą ar etaloną

(Ž. Grakauskas, A.; Valickas, 2007, p. 23). Tarkime, jeigu muzikai gabus mokinys vertins

savo muzikinius gabumus, lygindamas juos su pasaulyje pripažinto atlikėjo muzikiniais

gebėjimais, jo savęs vertinimas gali būti neigiamas. Tačiau jei tas mokinys palygins savo

gabumus su kitų bendraamžių muzikiniais gabumais, jis save vertins teigiamai. Todėl svarbu,

kad savęs vertinimas būtų grįstas objektyviais kriterijais ir tinkamais standartais.

Objektyvus savęs vertinimas įgalina mokinį kritiškai žvelgti į save, derinti savo norus

su galimybėmis, kelti sau saviugdos, tobulėjimo tikslus, atsisakyti nerealių siekių. Teigiamas

savęs vertinimas nusako palankų nusiteikimą savęs, kaip nepakartojamos individualybės, savo

galimybių ir ateities atžvilgiu.

43

Svarbu siekti, kad mokiniai formuotųsi realų savęs vaizdą ir objektyviai save vertintų.

Prielaidos teigiamai save vertinti turėtų būti kuriamos viso ugdymo metu.

Savęs pažinimo svarbai pagrįsti skirta antroji mokinio knygos

„Karjeros vadovas“ tema „Savęs pažinimas, leidžiantis į karjeros kelią“.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiamos trys užduotys, skirtos

savęs pažinimo ir teigiamo vertinimo kompetencijai ugdyti.

Užduotis „Vardo galia“ (*) atliekama individualiai, tačiau, jei yra

galimybė pasidalyti savo „vardo šifruotėmis“ su klasės draugais, sulaukti jų

pritarimo, papildomai ugdomi komunikaciniai ir bendradarbiavimo

gebėjimai.

Užduotis „AŠ ir Mano“(**) skirta savęs pažinimo aspektų įvairovei

atskleisti ir asmenybės savybių, svarbių karjerai, pažinimo gebėjimams

ugdyti. Šią užduotį geriausia atlikti individuliai, o rankraštį išsaugoti.

Paskutinėje skyriaus „Aš esu“ temoje kuriant savo psichologinį portretą,

prasminga palyginti semestro pradžioje įvardytas savybes su savybėmis,

atskleistomis remiantis daugybe savęs pažinimo užduočių ir

nestandartizuotų klausimynų.

Užduotis „Jeigu būčiau...“ (***) skirta giliau save pažinti, taikant

metaforų metodą. Nors šią užduotį galima atlikti savarankiškai (tiesiog

užsirašyti ir reflektuoti įvardijimus), puiku, kai mokiniai turi galimybę

grupėje pristatyti savo nuomonę, išgirsti grupės narių vertinimus. Ši

užduotis itin žaisminga, tad ją galima atlikti kaip pramoginę užduotį

neformaliojo ugdymo veiklose ar klasės renginiuose.

Mokinių savęs pažinimo kompetencijoms ugdyti palankiausia mokymosi aplinka,

kurioje mokinys jaučiasi psichologiškai saugus, o klasės ar grupės nariai pakankamai gerai

pažįsta vieni kitus. Jei klasė ar grupė neseniai suformuota, prasminga taikyti įvairius grupės

susipažinimo metodus.

44

Pažįstant mokinio asmenines savybes, svarbias karjerai, reikšmingą

vaidmenį vaidina jį supantys žmonės (bendraklasiai, mokytojai ir pan.).

Todėl rekomenduojamos šios temos užduotys: „Žurnalisto tyrimas“(**) ir

„Autoportretų paroda“(*), grįstos galimybe pažvelgti į save iš kito

žmogaus pozicijų, išgirsti, kokias asmenybės savybes pastebi aplinkiniai.

Šios užduotys yra susijusios su daugybe savęs pažinimo srities karjeros

kompetencijoms ugdyti skirtų užduočių, pristatomų kitose šios knygos

temose. Beveik visas jas galima organizuoti tiek per pamokas, tiek

neformaliojo ugdymo veiklų metu.

3 užduotis. ŽURNALISTO TYRIMAS





Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę pažvelgti į save kitų akimis, ugdyti savęs

pažinimo ir savianalizės gebėjimus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15–25 mokiniai.


apie 45 minutes (kuo didesnė grupė, tuo daugiau reikia laiko).


Nebūtinas.


Po rašiklį ir bloknotą kiekvienam dalyviui, 15–25 maži popieriaus lapeliai,

kepurė ar dėžutė „burtams“ traukti.

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai)

Patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai judėti, o po to

susėsti ratu.


45

Mokiniams išdalijami lapeliai, paprašoma užrašyti savo vardą. Lapeliai

sulankstomi ir dedami į „burtų“ dėžutę ar kepurę.

Mokytojas sako: „Įsivaizduokite, kad esate žurnalo „Visiškai slaptai“

žurnalistai. Jums teks sukurti straipsnį apie žmogų, kurio vardą netrukus

ištrauksite. Labai svarbu! Žmogus, apie kurį rašysite, jokiu būdu neturi

sužinoti, kad Jūs renkate informaciją apie jį. Galite kalbėtis su visais čia

esančiais žmonėmis, klausti jų nuomonės apie tą žmogų, surinkti įdomių faktų

apie jį. Stenkitės sužinoti kažką, kuo Jūsų herojus yra ypatingas, praleisdami

pro ausis tai, kas būdinga beveik visiems grupės nariams (paprastai tai būna

epitetai „draugiškas“, ,,komunikabilus“). Kai rašysite straipsnį, neišduokite

tekste to žmogaus vardo, pavardės ir net lyties. Vartokite sąvokas „tas

žmogus“, ,,asmuo“, ,,asmenybė“ ir t. t.). Jūsų žurnalistiniam tyrimui skiriama

15 minučių, straipsniui parengti – 10 minučių. Sėkmės!“

Mokytojas neša „burtų“ dėžutę ratu, mokiniai išsitraukia savo straipsnio

herojaus vardą. Jei ištraukia savo vardą, turi traukti pakartotinai.

15 minučių mokiniai renka informaciją, šnekučiuojasi su grupės nariais,

pasižymi mintis, kurias panaudos, rengdami savo herojaus pristatymą.

10 minučių mokiniai apibendrina surinktą informaciją, glaustai išdėsto savo

veikėjo pristatymą.

Visi grupės nariai susėda ratu. Vienas (mokytojo paprašytas ar savanoris)

pradeda pristatinėti savo straipsnio herojų. Visi labai atidžiai klausosi ir bando

atpažinti, apie kurį grupės narį kalbama. Kai atpažįsta, neskuba garsiai sakyti,

laukia, kol pats herojus supras, kad šnekama apie jį. Tuomet jis kelia ranką ir

patvirtina arba paneigia pateiktus faktus, gali prieštarauti dėl netikslaus jo

charakterio savybių įvardijimo, tačiau į ilgas diskusijas leistis negalima. Toliau

save atpažinęs grupės narys pristato kitą – jo aprašytą – herojų. Ir t. t.

Po to, kai visi mokiniai išgirsta klasės (ar grupės) narių nuomonę apie save,

surengiamas aptarimas.


Vietoje aptarimo galima siūlyti mokiniams raštu atsakyti į mokytojo klausimus.

Toks užduoties užbaigimas skatina giliau reflektuoti ir yra ypač patogus, kai

mokiniai kiekvieną pamoką apibendrina užrašų sąsiuvinyje.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip entuziastingai mokiniai atlieka užduotį, iš kelių

46

pašnekovų ima interviu (nutinka ir taip, kad parašo viską pats, su niekuo

nekalbėjęs).

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant informacijos pristatymą

(kreipiamas dėmesys į minčių aiškumą, išdėstymo nuoseklumą, pateikimo

žaismingumą ir pan.).

Aptarimas

Aptarimo metu akcentuojamas kiekvieno mokinio išgirstos informacijos apie

save objektyvumas. Klausiama:

Ką naujo ir netikėto apie save sužinojote?

Ko labai svarbaus apie Jus nepasakė nė vienas žurnalisto pašnekovas?

Kokių detalių nenorėtumėte viešai aptarinėti? Ir t. t.


Nėra.

4 užduotis. AUTOPORTRETŲ PARODA




Komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę meninės raiškos formomis perteikti savo

asmenybės savybes ir sužinoti artimosios socialinės aplinkos žmonių

(bendraklasių, mokytojų ir kt.) nuomonę apie jas.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15–25 mokiniai.


apie 45 minutes.


Nebūtinas.


15–25 lapai balto ar spalvoto kietesnio popieriaus (geriausia A4 formato),

47

klijai, seni žurnalai, 5–6-erios žirklės, pieštukai, kreidelės, flomasteriai, lipni

juosta darbams eksponuoti.


Patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai kurti, o po to

sukabinti kūrinius ant sienos peržiūrai


Priemonės išdėstomos bendram naudojimui. Mokiniai susėda prie stalo.

Mokytojas skelbia užduotį: „Dabar trumpam tapsite dailininkais, kuriančiais

geriausiai Jums pažįstamo žmogaus portretą. Kas tas žmogus? Kiekvienas iš

Jūsų! Kurdami autoportretą galite naudoti pačias įvairiausias priemones:

piešti, klijuoti, rašyti, karpyti ir t. t. Ne taip svarbu išorinis atvaizdo

panašumas. Svarbiausia – kad Jūsų kūrinys atspindėtų Jūsų asmenybę, Jūsų

pomėgius, ypatingus charakterio bruožus ir t. t. Pasirašyti lapo apačioje

negalima. Parodoje mes bandysime atpažinti Jus pagal kitus požymius.

Kūrybai skiriama 30 minučių“.

Mokiniai piešia, klijuoja, lipdo autoportretus. Mokytojas kas 10 minučių

praneša, kiek liko laiko. Po 30 minučių kūriniai kabinami ant sienos. Kūrinių

autoriai (jei yra galimybė, siūloma pakviesti klasės auklėtoją, psichologą ar kitą

mokiniams svarbų suaugusįjį) apžiūri parodą. Po to visi kartu, eidami nuo

vieno autoportreto prie kito, juos aptaria ir bando įvardyti kūrinio autorių.

Atpažintas autoportreto autorius gali pakomentuoti savo kūrinio detales.

Procesą moderuoja mokytojas.


Taupant pamokos laiką, autoportretą mokiniai gali kurti namie, o klasėje

organizuojama tik paroda ir jos aptarimas.

Vietoje piešto ar koliažo technika atlikto autoportreto galima surengti

kūdikystės ir vaikystės nuotraukų parodą. Kiekvienas mokinys turėtų atrinkti

4–5 labiausiai jo asmenybę atspindinčias nuotraukas ir eksponuoti jas A3

formato kartono lape.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip savarankiškai mokiniai kuria autoportretus, skatina juos

portrete drąsiau išreikšti savo pomėgius ir charakterio savybes, ne tik perteikti

išorinį panašumą (pavyzdžiui, akių, plaukų spalvą ir t. t.).

Vertinimas

48

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu aptariant autoportretus ir garsiai įvardijant,

kokios asmenybės savybės atspindėtos paveiksluose. Vengiama vertinti kūrinio

atlikimo meniškumą, nes tai nėra užduoties tikslas.

Aptarimas

Aptarimas organizuojamas susėdus ratu. Mokiniai atsako į klausimus:

Kuris autoportretas geriausiai atspindi autoriaus savybes? Kodėl?

Ką naujo apie save sužinojote kurdami portretus? Ir t. t.


Nėra.

Planuojant savęs pažinimo ir teigiamo vertinimo svarbai karjeros kelyje

pagrįsti skirtą pamoką, galima pasitelkti ir kitas savęs pažinimo užduotis,

kurių gausu pedagogams ir plačiajai visuomenei skirtoje literatūroje bei

internete.

Rekomenduojami šaltiniai:

Grakauskas Ž.; Valickas A. ir kt. Savęs pažinimo vadovas studentui.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.

Mewald, A.; Gailius, Ž. Praktinis vadovas jaunimo lyderiams.

Vilnius:Lijot, 1997.

Кипнис, М. Тренинг коммуникации. Мocква, 2004.

Naudingos nuorodos internete:

http://www.renkuosias.lt

http://www.lzuu.lt/nm/failai/Darbo_ir_karjeros_psichologija/81029.html

3. MOKINIŲ ASMENYBĖS SAVYBIŲ PAŽINIMAS KARJEROS

KELIO KONTEKSTE

Šioje knygos temoje siekiama pagrįsti svarbą pažinti mokinio

asmenybės savybes jo karjeros kelyje ir supažindinti su asmenybės

savybėms pažinti skirtomis užduotimis.

Įvardyti savo asmenybės savybes – viena iš sunkiausių užduočių ne tik mokiniams, bet

ir patiems suaugusiesiems. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma pretendentų į

darbo vietas prisistato standartinėmis, stereotipinėmis frazėmis (esu darbštus, draugiškas,

komunikabilus ir pan.). Tuo nesunkiai galite įsitikinti, paprašę mokinių apibūdinti save trimis

žodžiais. Gilesnis savęs pažinimas, žodyno, kuriuo galima nusakyti asmenybės savybes,

http://www.renkuosias.lt/


49

praplėtimas bei sugebėjimas iliustruoti savo savybes realiais pavyzdžiais iš savo patirties –

svarbūs bruožai tiek renkantis karjeros kelią, tiek prisistatant įvairiose karjeros situacijose.

Mokiniai pažįsta save pačiose įvairiausiose gyvenimo ir mokymosi situacijose – reikia

tiesiog padėti jiems apibendrinti savęs pažinimo patirtį. Šiam tikslui galima pasitelkti

mokyklos psichologą, klasės auklėtoją, būrelių vadovus. Ypač geri pagalbininkai mokiniams,

jiems analizuojant savo asmenybės savybes, gali būti tėvai ir kiti artimieji.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama viena mokinio asmenybės

savybėms pažinti skirta užduotis – „Mano asmenybės savybės“ (**). Jai

atlikti reikia nemažai laiko (apie 40 minučių). Užduotis atliekama

individualiai, tačiau daugeliui mokinių prireikia mokytojo, kaip konsultanto,

galinčio patikslinti kai kurias užduotyje asmenybės savybėms nusakyti

vartojamas sąvokas.

Mokiniams pažinti savo asmenybės savybes padeda jų bendramoksliai. Tam

reikalingos sąlygos: pasitikėjimu ir atvirumu grįstas psichologinis klimatas grupėje, save

analizuoti ir pristatyti skatinančios užduotys.

Rekomenduojamos temos užduotys: „Archeologo dėžutė“ (***) ir

„Charakteristika“ (**).

„Archeologo dėžutė“ sukuria prielaidas savo asmenybę apibūdinti

kūrybiškai, nestandartiniais būdais. Ši užduotis itin patraukli mokiniams,

nes ją atliekant pasitelkiami visi pojūčiai, „galvosūkiai“ analizuojami taikant

ne tik loginį mąstymą, bet ir intuiciją. Užduotis „Charakteristika“

mokiniams ypač naudinga kaip galimybė gauti grįžtamąjį ryšį apie savo

asmenybės savybių sąrašą iš bendraamžių ir mokytojo.

5 užduotis. ARCHEOLOGO DĖŽUTĖ




Komunikavimo, asmeninė, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę pažvelgti į savo patirtį, analizuoti ją ir

pristatyti kitiems mokinimas bei mokytojui.

Tikslinė grupė


50

Grupės dydis

7–12 mokinių (klasė dalijama į dvi ar tris grupeles).


apie 30 minučių.


Teorinis pasirengimas nebūtinas; mokiniai namie parengia savo „archeologo

dėžutę“ pagal gautą instrukciją.


Specialių priemonių nereikia, tačiau yra svarbi sąlyga – kad visi grupės nariai

būtų paruošę namų darbus (atsineštų savo „archeologo dėžutes“).


Patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai judėti, apžiūrinėti

„archeologo dėžučių“ parodą, susėsti ratu aptarti.


Pirmasis etapas. Namų darbas

Mokytojas skiria namų darbą: „Kitam mūsų susitikimui turite atsinešti

„archeologo dėžutę“. Kas tai yra? Įsivaizduokite, kad norite papasakoti apie

save ateities kartoms. Paimkite dėžutę (nesvarbu, kokio dydžio, kokios formos;

gali būti ir visai ne dėžutė, o, pavyzdžiui, maišelis, stiklainis ir t. t.). Įdėkite į ją

daiktų, kurie geriausiai atspindi Jūsų pomėgius, charakterį, vertybes, pasaulį,

kuriame gyvenate, ir t. t. Jei po tūkstančio metų archeologai atkastų Jūsų dėžutę,

jie turėtų suprasti, kokia nuostabi asmenybė ją sukūrė. Vardo ir pavardės ant

savo dėžutės nerašykite.“

Antrasis etapas. „Archeologija“

Kita pamoka pradedama nuo „archeologo dėžučių“ parodos. Mokiniai jas

sudeda tam skirtoje vietoje. Mokytojas kiekvienai dėžutei skiria numerį

(užklijuoja lapelį su skaitmeniu), kad būtų lengviau vėliau organizuoti aptarimą.

Mokytojas kviečia mokinius pačius pabūti archeologais: „Per 15 minučių Jums

reikia susipažinti su visų „archeologo dėžučių“ turiniu. Ką galite pasakyti apie

kiekvienos dėžutės savininką, žvelgdami į jose sudėtus daiktus? Pasižymėkite

bent po keletą minčių, kilsiančių apžiūrint dėžutes.“

Mokiniai susėda ratu. Kiekvienas paima savo dėžutę. Mokytojas sako: ,,Dabar

kalbėsime apie dėžutę Nr. 1. Ką Jums atskleidė šios dėžutės turinys? Kokios

savybės, Jūsų nuomone, būdingos šios dėžutės savininkui?“ Mokiniai dalijasi

51

pastebėjimais, dėžutės savininkas reziumuoja, pakomentuodamas, ką jis iš tiesų

norėjo pasakyti apie save, į dėžutę įdėdamas būtent tokių daiktų.

Jei yra galimybė, „archeologų dėžutes“ rekomenduojama surinkti, sudėti į vieną

didelę dėžę ir paslėpti keleriems metams, kol mokiniai baigs mokyklą. Paprastai

tai būna nuostabus siurprizas absolventams.


„Archeologo dėžutę“ galima kurti žodžiu: mokiniai parašo po 5 daiktus, kurie

geriausiai atspindi jų asmenybę. Šis variantas nereikalauja specialaus

pasirengimo, tačiau įtaigumu, pasitelkiamų pojūčių įvairove tikrai neprilygsta

originaliam variantui.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai įsitraukia į „archeologo dėžutės“ tyrimus, pats

dalyvauja šiame procese.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu: įvertinamos mokinių pastangos kuriant savo

„archeologo dėžutes“ ir įvardijant kitų dėžučių autorių savybes.

Aptarimas

Aptariant užduotį, akcentuojamas kiekvieno mokinio individualumas,

ypatingumas, kurį atskleidė jo sukurta „archeologo dėžutė“.


Nėra.

6 užduotis. CHARAKTERISTIKA




Komunikavimo, asmeninė ir pažinimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę analizuoti, įvardyti ir pristatyti savo būdo

bruožus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

52

10–15 mokinių.


apie 30–45 minutes (kuo didesnė grupė, tuo daugiau skiriama laiko).


Reikia aptarti savęs pažinimo aspektų ir būdo bruožų įvairovę.


Po tuščią vienodą lapą kiekvienam grupės dalyviui.


Ypatingų reikalavimų nėra.


Mokytojas mokiniams išdalija vienodus lapus. Jis sako: „Įsivaizduokite, kad

turite raštu prisistatyti Jūsų nepažįstančiam žmogui. Jums reikia parašyti 5–7

Jus charakterizuojančias asmenybės savybes, pagrindžiant jas konkrečiais

faktais (pavyzdžiui, esu labai tvarkinga: mano rankinėje – tik reikalingi

daiktai, o ant rašomojo stalo – idealiai tuščia). Meluoti negalima. Šiam darbui

skiriama 15 minučių.“

Po 15 minučių lapai su charakteristikomis surenkami. Mokytojas garsiai skaito

charakteristiką, o mokiniai bando atpažinti, kieno ji yra. Atpažinę (jei

nepavyksta atpažinti, mokytojas įvardija autorių) siūlo papildyti charakteristiką

asmenybės savybėmis, kurių autorius neužrašė. Savo siūlymus argumentuoja.

Kiekvienas mokinys pasižymi grupės narių nuomonę apie jo asmenybės

savybes.


Jei grupės nariai gerai pažįsta ir gerbia vieni kitus, galima, užuot viešai skaičius

ir aptarus charakteristiką, organizuoti pasidalijimą nuomonėmis raštu.

Kiekvienas grupės narys gauna tiek tuščių lapelių, kiek narių yra grupėje.

Lapelyje rašomas grupės nario vardas ir trys jį apibūdinantys žodžiai. Mokiniai

rašo tol, kol kiekvienam grupės nariui parengia po jam būdingų savybių sąrašą.

Tada lapeliai išdalijami adresatams. Kiekvienas grupės narys turi visą pluoštą

trumpų charakteristikų, kurias gali savarankiškai analizuoti, lyginti ir vertinti.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai gilinasi į grupės narių charakteristikas, kaip

mokosi iš patirties.

Vertinimas

53

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, atkreipiant dėmesį į geriausiai parengtas

charakteristikas, bet ne į „geriausią“ žmogų (nes kiekvienas žmogus yra

vertybė, jo „gerumas“ – diskusinis klausimas).


Nėra

Planuojant būdo bruožams pažinti skirtą pamoką, galima pasitelkti

mokyklos psichologą.

Rekomenduojami literatūros šaltiniai:

Aš renkuosi profesiją. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas,

Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

Godwin, M. Kas tu esi? 101 žvilgsnis į save. Kaunas: Obuolys, 2001.

Кипнис, М. Тренинг коммуникации. Мocква, 2004.

4. MOKINIŲ GABUMŲ (DOMINUOJANČIO INTELEKTO

TIPO) ĮTAKA JŲ KARJERAI

Šioje temoje siekiama atskleisti moknių dominuojančio intelekto tipo

reikšmę, jiems renkantis karjeros kelią, ir supažindinti su užduotimis,

padedančiomis geriau pažinti savo gabumus.

Intelektas – tai protas, sugebėjimas mokytis ir išmokti, suvokti naujas situacijas,

atskleisti reiškinių ryšius. Egzistuoja du požiūriai į intelekto struktūrą. Vieni mokslininkai

teigia, kad intelekto struktūroje galima išskirti bendruosius gabumus, kurie reiškiasi bet kurioje

individo veikloje ir lemia bet kurio intelekto testo rezultatus. Pagal kitą sampratą, intelektas –

tai atskirų, vienas nuo kito nepriklausančių, sugebėjimų visuma. Pastarąją sampratą išplėtojo

JAV psichologas H. Gardneris, daugiau nei 20 metų tyrinėjęs intelekto struktūrą bei išskyręs

septynis pagrindinius intelektus: verbalinį, muzikinį, loginį matematinį, erdvinį, kinestezinį,

vidinį ir tarpasmeninį.

H. Gardnerio teorija yra gana universali ir itin populiari edukologijos mokslo bei

praktikos erdvėje. Mokiniui save pažinti dominuojančio intelekto tipo aspektu ypač naudinga,

tobulinant mokėjimo mokytis kompetenciją, nes intelekto tipai tiesiogiai siejasi su mąstymo ir

įsiminimo būdais. Ugdymo karjerai aspektu intelekto tipas taip pat yra labai svarbi žmogaus

savybė, tiesiogiai susijusi su jo gabumais ir lemianti jo veikimo pobūdį bei polinkį į tam tikras

veiklas.

54

Šioje mokinio knygos temoje pateikiamas nestandartizuotas

intelekto tipų nustatymo klausimynas, parengtas pagal: Smith, A.

Accelerated Learning in the Classroom. Network Educational Press

Ltd, 1999. Aprašant intelekto tipus, pristatomi kiekvieno iš šių tipų

sąlygoti mąstymo ir veiklos ypatumai, akcentuojant karjeros

sprendimų priėmimo bei profesinių veiklų pasirinkimo skirtumus.

Jei ne visi mokiniai turi mokinio knygą, joje pateiktą

klausimyną galima pildyti ir frontaliuoju būdu: mokytojas skaito

klausimus, mokiniai žymisi atsakymus.

Nagrinėjant gabumų (dominuojančio intelekto tipo) įtakos

žmogaus karjerai temą, rekomenduojama atlikti dvi užduotis:

„Gabumų bankas“ (*) ir „Svajonių darbas“ (**). Užduotis „Gabumų

bankas“ skirta pagrindinio ugdymo pirmosios dalies mokiniams.

Atlikdami šią užduotį, mokiniai reflektuoja savo gabumus ir

susipažįsta su gabumų įvairove, sieja juos su karjera. Užduotis

„Svajonių darbas“ skirta mokiniams, besimokantiems pagal

pagrindinio ugdymo antros dalies, vidurinio ugdymo ir profesinio

mokymo programas. Užduoties esmė – sudaryti grupes pagal

dominuojantį intelekto tipą, turintį įtakos karjeros pasirinkimams.

7 užduotis. GABUMŲ BANKAS




Komunikacinė, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo

kompetencijos.

Užduoties tikslas

Atskleisti mokinių gabumų įvairovę ir jų įtaką asmenybės savitumui.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 20 minučių.

55


Mokiniams reikia paaiškinti, kad gabumas yra prigimtinė žmogaus savybė.

Kiekvienas esame kam nors daugiau ar mažiau gabus. Galima pateikti gabumų

pavyzdžių.


Lipnūs lapeliai arba kortelės (kiekvienam mokiniui po 2–3).


Ypatingų reikalavimų nėra.


Mokytojas išdalija mokiniams po 2–3 korteles (lipnius lapelius) ir skelbia

užduotį: „Kiekvienas iš Jūsų esate kam nors daugiau ar mažiau gabus.

Pavyzdžiui, vienas yra labiau gabus muzikai, kitas – matematikai, trečias –

dailei ir pan. Kiekviename iš šių lapelių parašykite po vieną savo gabumą ir

pagrįskite, kodėl taip manote. Pavyzdžiui: „Esu gabus LITERATŪRAI, nes

mokytoja dažnai garsiai visai klasei perskaito mano rašinėlius.“ Šiai užduočiai

skiriamos 5 minutės.“

Po 5 minučių mokiniai kiekvienas iš eilės pristato savo gabumus. Gabumų

kortelės (lapeliai) klijuojamos ant lentos ar sienos, grupuojant jas pagal

panašumą (mokytojas gali sugalvoti savo sistemą, pavyzdžiui, galima nusipiešti

„lentynas banko seife“).

Gabumai analizuojami, drauge su mokiniais atsakant į klausimus:

Kokių gabumų klasėje daugiausia?

Kurie gabumai labiausiai pastebimi mokykloje?

Kurie gabumai labai svarbūs siekiant karjeros?

Kuriuos savo gabumus norėtumėte tobulinti?


Galima pratęsti užduotį, leidžiant mokiniams „pasiimti iš banko“ (nusiklijuoti

kortelę) po vieną – nebūtinai savo – gabumą. Tuomet mokiniai turi aiškiai

argumentuoti pasirinkimą.

Stebėsena

Mokytojas stebi, ar mokiniai vardija įvairius gabumus, ar pateikia tinkamus savo

gabumų įrodymus, ar sieja savo gebėjimus su karjera.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant mokinių aktyvumą, jei reikia,

56

patikslinant jų turimą gabumų sampratą.

Aptarimas

Aptariant užduotį, akcentuojama gabumų įvairovė, lemianti asmenybės

unikalumą ir karjeros sėkmę skirtingose veiklos srityse.


Nėra.

8 užduotis. SVAJONIŲ DARBAS




Komunikacinė, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo

kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams patirti, kaip intelekto tipas gali būti susijęs su

karjeros sprendimais.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 30 minučių.


Mokiniams reikia susipažinti su H. Gardnerio intelekto tipų teorija ir nustatyti

savo dominuojantį intelekto tipą.


Dideli popieriaus lapai, flomasteriai (teoriškai reikėtų būti pasiruošus po 8, bet

realiai prireikia mažiau – maždaug 4, 5), lipni juosta ar kita priemonė popieriui

prie sienos klijuoti.


Pakankamai erdvi patalpa, kurioje mokiniai gali laisvai judėti ir dirbti

grupėmis.


57

Pirmasis etapas. Pasiskirstymas į grupes

Mokytojas, remdamasis mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ pateiktu

klausimynu, klausia kiekvieno mokinio, koks jo intelekto tipas dominuoja.

Mokiniai garsiai įvardija savo daugiausia balų surinkusį intelekto tipą.

Mokytojas kviečia mokinius sustoti grupėmis pagal dominuojantį intelekto

tipą, nurodydamas kiekvienai grupei vietą patalpoje (geriausiai – stalą, aplink

kurį galima susėsti). Mokiniai atitinkamai susigrupuoja. Jei yra mokinių, kurie

du ar tris savo intelekto tipus įvertino vienodai, jiems leidžiama pasirinkti

grupę savo nuožiūra (arba paskiria mokytojas). Labai retai susiformuoja 8

grupės, dažniausiai susidaro 4–5.

Antrasis etapas. Svajonių darbo vizija

Mokytojas skelbia užduotį: „Kiekviena grupė po 15 minučių turės atsakyti į

klausimą, koks jos nariams yra svajonių darbas. Atsakymą reikia iliustruoti:

galite piešti, rašyti, kurti formules, minčių žemėlapius ir pan. Atsiminkite, kad

Jūsų grupės narius vienija vienas dominuojantis intelekto tipas, tad,

apibūdindami savo svajonių darbą, pirmiausia kliaukitės juo“.

Praėjus sutartam laikui, grupių atstovai pristato savo svajonių darbo viziją.

Mokytojas apibendrina rezultatus, akcentuodamas dominuojančio intelekto tipo

ryšį su profesijos pasirinkimu.


Galima tuo pačiu principu sudarytose grupėse kurti „sėkmės istorijas“, jose

pristatant menamo (o gal ir realaus) žmogaus, kuriam būdingas ryškiai

dominuojantis vienas intelekto tipas, sėkmingos karjeros kelią.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai dirba grupėse, jei reikia, padeda jiems

patardamas.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu: įvertinamas konstruktyvus mokinių

aktyvumas ir kūrybiškumas, dirbant grupėse ir pristatant grupės veiklos

rezultatus.

Aptarimas

Aptariant užduotį, akcentuojama gabumų (dominuojančių intelektų tipų)

kombinacijų įvairovė, lemianti asmenybės unikalumą.

Mokiniams pateikiami klausimai:

58

Kaip Jūsų dominuojantys intelekto tipai pasireiškia Jūsų kasdieniame

gyvenime: mokantis, bendraujant su įvairiais žmonėmis, užsiimant

laisvalaikio veiklomis?

Ar pastebėjote grupės narių nuomonių panašumą, kuriant svajonių darbo

viziją?

Ar labai skiriasi skirtingų grupių svajonių darbo vizijos ir jų pateikimas?

Kaip manote, kas turėjo daugiausia įtakos šiems skirtumams?


Nėra.

Planuojant dominuojantiems intelekto tipams nustatyti ir jo sąsajoms su

karjera atskleisti skirtą pamoką, galima naudotis pedagogikos bei

psichologijos srities literatūros šaltiniais:

Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development.

London: Kogan Page, 1997.

Gardner, H. Atsisveikinimas su IQ. Bendroji intelektų įvairovės teorija.

Stuttgart: Klett Cotta Verlag, 2002.

Gage, V. L.; Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija, Vilnius: Alna

litera, 1994.


http://www.howardgardner.com/

http://profesijupasaulis.lt/

5. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ PAŽINTI KARJEROS INTERESUS

UGDYMAS

Šioje temoje siekiama atskleisti interesų pažinimo reikšmę planuojant

karjerą ir supažindinti su interesams pažinti skirtomis užduotimis.

Interesas – tai ,,susidomėjimas kuo nors, turint norą pažinti“ (Psichologijos žodynas,

1993). Interesai suteikia kryptį asmenybės veiklai, padeda suvokti ir pažinti naujus dalykus.

Renkantis karjeros kelią, interesai yra viena iš pagrindinių pasirinkimą lemiančių asmenybės

charakteristikų. Ši charakteristika susijusi su asmenybės poreikiais, polinkiais, vertybėmis,

gabumais ir kt.


http://profesijupasaulis.lt/

59

Analizuojant interesus karjeros plėtros kontekste, dažniausiai taikoma J. Holando

asmens ir aplinkos tarpusavio sąveikos teorija. Anot šios teorijos autoriaus, karjeros

pasirinkimas ir plėtojimas atskleidžia žmogaus asmenybę, jos saviraiškos būdus, pomėgius bei

vertybes (Holandas, 1992). J. Holandas įrodė, kad:

1) sprendimas dėl būsimos profesijos yra asmenybės saviraiška, o ne atsitiktinis įvykis;

2) tos pačios darbo grupės nariai turi panašių asmenybės bruožų ir panašių asmeninio

tobulėjimo istorijų;

3) tos pačios darbo grupės žmonės yra panašios asmenybės, jie panašiai reaguoja į

daugelį situacijų bei problemų;

4) darbo pasiekimai, stabilumas ir pasitenkinimas darbu priklauso ir nuo asmenybės, ir

nuo darbo aplinkos.

Be to, J. Holando teorijoje taikomos keturios prielaidos:

1) dauguma žmonių gali būti priskirti vienam iš šešių tipų: realistiniam, tyrinėtojo,

meniniam, socialiniam, versliajam arba tradiciniam;

2) yra šešios aplinkos kategorijos: realistinė, tyrinėjimo, meninė, socialinė, verslumo,

tradicinė;

3) žmonės ieško tokios aplinkos, kurioje jie galėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus,

išreikšti savo požiūrį bei vertybes ir prisiimti jiems tinkančius vaidmenis;

4) asmens elgesį lemia ryšiai tarp jo asmenybės ir jo aplinkos (Holandas, 1992).

Kaip jau minėta, žmonės, pagal J. Holando teoriją, skirstomi į 6 tipus (šie detaliai

aprašyti mokinio knygoje „Karjeros vadovas“, todėl šioje knygoje jų aprašymai nepateikiami).

Labai nedaug žmonių yra „grynojo“ tipo, t. y. turi tik vieno kurio nors tipo bruožų. Daugumai

žmonių būdingos dviejų ar daugiau tipų charakteristikos.

J. Holando teorija grįstas interesų nustatymo metodikas naudoja daugelis karjeros

konsultantų. Mokiniams asmenybės tipų ir veiklos sričių aprašymai padeda analizuoti ir geriau

pažinti savo interesus, siejant juos su kitomis asmenybės savybėmis.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis „Man patinka“

(*) mokinius skatina analizuoti savo norus ir pomėgius, įžvelgti juose

galimus karjeros interesus. Nors užduotis atliekama individualiai, jos

rezultatus naudinga aptarti grupėje. Ypač pravartūs mokytojo ar kito

suaugusiojo pastebėjimai, vertinant išryškintus interesus.

Užduotis „Mano interesai“ (**) skirta savianalizei pagal J.

Holando profesinių interesų tipų aprašymą atlikti.

Vietoje šios užduoties mokiniams galima pasiūlyti savianalizei

60

naudoti J. Holando profesijos pasirinkimo testą (prieiga per internetą:

http://www.kurstoti.lt/index.php?id=18).

Karjeros centruose (ir kitose įstaigose, kuriose vykdomas profesinis

orientavimas ir konsultavimas) profesiniams interesams nustatyti yra

taikomas standartizuotas klausimynas, pagrįstas J. Holando teorija.

Siekiant geriau pažinti profesinius interesus, rekomenduojama šiai temai

nagrinėti pasitelkti profesionalių konsultantų (organizuoti grupės išvyką į

karjeros centrą, kviesti centro specialistų į pamoką ir pan.).

Nagrinėjant karjeros interesams pažinti skirtą temą,

rekomenduojama atlikti grupinę užduotį „Profesijos patarėjai“ (**). Šią

užduotį galima integruoti į psichologijos, etikos ir pan. pamokas bei

neformaliojo ugdymo veiklas, nes kartu ugdoma daugybė bendrųjų

kompetencijų.

Karjeros interesų analizės rezultatus mokiniams rekomenduojama

užsirašyti ir išsaugoti, nes jų įvardijimas bei pagrindimas yra viena iš

sudedamųjų žmogaus psichologinio portreto ir karjeros plano dalių.

9 užduotis. PROFESIJOS PATARĖJAI




Komunikavimo, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę sužinoti kitų žmonių nuomonę apie save,

akcentuojant profesinius interesus.

Tikslinė grupė

9–10 klasių mokiniai, pakankamai gerai pažįstantys vieni kitus.

Grupės dydis

10–20 mokinių.


apie 30 minučių.


Rekomenduojama susipažinti su J. Holando karjeros interesų teorija.


Nėra.

http://www.kurstoti.lt/index.php?id=18

61


Mokiniai susėda puslankiu. Priešai visus pastatoma „karšta kėdė“, ant kurios

kviečiamas atsisėsti vienas mokinys (savanoris arba išrinktas traukiant burtus).

Mokytojas sako: „Štai prieš Jus – Jums pažįstamas žmogus, svarstantis, kuriuo

karjeros keliu pasukti. Įsivaizduokite, kad esate profesijos patarėjai. Išsakykite

žmogui savo nuomonę apie jam tinkančias veiklas. Nuomonę pagrįskite

konkrečiais pavyzdžiais iš Jūsų ir prieš Jus sėdinčio žmogaus gyvenimo.“

Mokiniai kiekvienas iš eilės sako, kokį karjeros kelią rekomenduotų rinktis ant

„karštos kėdės“ sėdinčiam bendramoksliui. Jis gali tik priimti informaciją, jos

nekomentuodamas ir neužginčydamas.

Kai visi mokiniai išsako savo mintis pirmam išbandžiusiajam „karštą kėdę“, jį

keičia kitas. Ir taip toliau, kol visi grupės nariai išgirsta bendramokslių nuomonę.

Mokytojas inicijuoja aptarimą. Klausia:

Kuo Jus nustebino grupės narių išsakytos mintys?

Į kuriuos patarimus išties atsižvelgsite?

Kieno dar nuomonę norėtumėte išgirsti, rinkdamasis karjeros kelią?


Siekdamas sukurti šiltesnį klimatą grupėje, mokytojas gali pats dalyvauti kaip

lygiateisis mokinių grupės narys: išsakyti savo nuomonę, atsisėsti ant „karštos

kėdės“ ir išklausyti, kokį karjeros kelią jam rekomenduotų jo mokiniai.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad mokinių kalbos būtų argumentuotos ir etiškos.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant mokinių pastangas tinkamai atlikti

profesijos patarėjų vaidmenį.


Nėra

Klausimai, susiję su karjeros interesų pažinimu, nušviesti šiuose literatūros

šaltinuose:

Kregždė, S. Profesinio kryptingumo formavimosi psichologiniai pagrindai.

Kaunas: Šviesa, 1988.

Armalienė, D.; Krisčiūnaitė R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti

karjeros kelią. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, 2009.

62

Aš renkuosi profesiją. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, Lietuvos

darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

Miniotiene, N. Karjeros vadovas. Prieiga per internetą:

http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/399_f44b6b493f31333b5cf0ad

4ed5f12004.pdf

Baltrimienė, R. Inovatyvūs karjeros konsultavimo modeliai. Metodinė

medžiaga apie karjeros konsultavimą tarpkultūrinėje erdvėje. Prieiga per

internetą: http://www.tavokarjera.lt/publ/IKKM_2.pdf

6. MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR KOMPETENCIJŲ PAŽINIMAS

PLANUOJANT KARJERĄ

Šioje temoje siekiama atskleisti, kaip pasiekimų ir kompetencijų

pažinimas lemia karjeros kelio pasirinkimą bei karjeros sėkmę, ir

supažindinti su mokinių gebėjimams pažinti ir klasifikuoti skirtomis

užduotimis.

Kompetencija (lot. competere ‚sutapti‘) – ,,gebėjimas atlikti tam tikrą darbą (užduotį)

realioje ar imituojamoje situacijoje. Kompetencija apima žinias, patirtį, įgūdžius, dažnai ir tam

tikras asmenines savybes“. (R. Laužackas, 2005). Mokinio turimų kompetencijų įrodymas – jo

pasiekimai.

Mokiniui planuojant karjerą, svarbu įvertinti savo pasiekimus ir pažinti kompetencijas,

kaip vieną iš karjeros pasirinkimą lemiančių veiksnių. Nors kompetencijos yra išugdomos, jos

labai susijusios ir su prigimtinėmis žmogaus savybėmis, ypač gabumais.

Analizuojant šią temą, svarbu akcentuoti skirtumą tarp žinojimo ir kompetencijos.

Klasifikuoti mokinių kompetencijas karjeros kontekste – gana keblus uždavinys, nes

mokinių kompetencijos dar tik formuojasi (tarkime, turima tam tikros srities žinių, bet

stokojama patirties ir įgūdžių jas taikyti), jų pasiskirstymas labai netolygus (daugiausia –

pažintinių, neturima su specialybe susijusių kompetencijų). Be to, nėra vieningos mūsų šalyje

pripažintos darbo rinkoje aktualių kompetencijų klasifikacijos. Kuriama TUNING gebėjimų

klasifikacija skirta studijų programoms rengti ir įgyvendinti. Joje naudojamų instrumentinių,

tarpasmeninių, sisteminių kompetencijų laukų apibrėžimas (ypač – sąvokų įvedimas) gali būti

mokiniams per sudėtingas.

Todėl mokinių kompetencijoms ir gebėjimams pažinti rekomenduojama naudoti JAV

Darbo departamento nustatytą gebėjimų sąrašą, kuriame gebėjimai sugrupuoti į 6 sritis:

http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/399_f44b6b493f31333b5cf0ad4ed5f12004.pdf


http://www.tavokarjera.lt/publ/IKKM_2.pdf

63

Baziniai / pagrindiniai gebėjimai: aktyvaus mokymosi, aktyvaus klausymosi, kritinio

mąstymo, mokymosi strategijų taikymo, matematikos, stebėsenos, raštu pateiktos

informacijos supratimo, kalbėjimo, rašymo.

Kompleksiniai problemų sprendimų gebėjimai: susijusių problemų sprendimo.

Išteklių valdymo gebėjimai: finansinių, materialinių, žmogiškųjų išteklių ir laiko

valdymo.

Socialiniai gebėjimai: koordinavimo, instruktavimo, derybų, įtikinimo, orientacijos į

pagalbos kitiems suteikimą, socialinio suvokimo.

Sisteminiai gebėjimai: sprendimų priėmimo, sistemų analizės, sistemų vertinimo.

Techniniai gebėjimai: įrangos priežiūros, įrangos pasirinkimo, instaliacijos,

programavimo, kokybės kontrolės.

Atitinkami gebėjimai siejami su J. Holando išryškintais asmenybės tipais.

Rekomenduojama sugretinti interesų pagrindu išryškintą savo asmenybės tipą bei jam tinkamą

veiklos sritį su turimais gebėjimais. Šio sugretinimo rezultatas gali būti orientyras mokiniui

keliant tobulėjimo tikslus.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiamos dvi užduotys, skirtos

mokinių kompetencijoms, svarbioms planuojant karjerą, pažinti.

Užduotis „Mano kompetencijos“ (*) yra labai paprasta, ji grįsta gana

paviršutinišku mokinių įsivertinimu: mokiniai įvardija, ką sugeba, ir svarsto

savo kompetencijų sąsajas su asmenybės savybėmis.

Užduotis „Mano gebėjimų profilis“ (**) yra sudėtingesnė,

atskleidžianti mokinių gebėjimus pagal JAV Darbo departamento nustatytą

gebėjimų struktūrą. Mokiniai turi pagrįsti įvardytus gebėjimus savo

pasiekimais ir praktiniais pavyzdžiais. Ši užduotis yra svarbi, nes nuolat

atnaujinamas kompetencijų sąrašas yra karjeros plano ir karjeros portfelio

sudėtinė dalis.

64

Rekomenduojama temos užduotis „Mūsų „pačiausieji“ (**) yra labai

žaisminga, ugdanti gebėjimus ir pažinti savo pasiekimus, ir kartu teigiamai

save vertinti. Ši užduotis, skirta pagrindinio ugdymo pirmosios dalies

mokiniams, gali būti atliekama ir per neformaliojo ugdymo veiklas.

Užduotis „Kompetencijų medis“ (**) skirta mokiniams,

besimokantiems pagal profesinio mokymo programas. Atklikdami šią

užduotį, mokiniai ne tik pagilina savo supratimą apie kompetencijas, bet ir

susieja savo turimas bei įgysimas kompetencijas su mokymosi procesu.

10 užduotis. MŪSŲ „PAČIAUSIEJI“




Komunikavimo ir asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Suteikti mokiniams galimybę analizuoti ir įvardyti savo pasiekimus, taip

atskleidžiant savo gabumus ir formuojant objektyvų bei teigiamą

savivaizdį.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

20–30 mokinių.


apie 35 minutes.


Nebūtinas.


Popierius užrašams, rašikliai.


Mokytojas suskirsto klasę į dvi ar tris grupes po 7–10 žmonių. Kiekviena grupė

gauna popieriaus užrašams ir rašiklį. Mokytojas skelbia užduotį: „Kiekvienas iš

mūsų tam tikroje srityje arba tam tikru aspektu esame „pačiausias“:

protingiausias, greičiausias, stilingiausias, kūrybiškiausias, draugiškiausias ir t.

t. Jūs turite gerai pagalvoti, pasitarti ir įvardyti, kuo kiekvienas grupės narys

65

yra „pačiausias“. Šios savybės grupėje negali kartotis. Jums teks pristatyti visus

„pačiausius“ klasei, tad pamąstykite, kaip kūrybiškai tai padaryti. Užduočiai

skiriama 15 minučių.“

Mokiniai dirba grupėse. Mokytojas stebi grupių darbą ir, jei reikia, nukreipia

mokinių mintį tinkama linkme. Kas 5 minutes mokytojas primena, kiek laiko

liko iki pristatymo.

Po 15 minučių mokiniai pristato savo grupės „pačiausius“ (galima vaidinti,

dainuoti ar tiesiog žodžiu įvardyti); kitos grupelės pritarimą išreiškia plojimais.

Aptarimo metu mokytojas klausia: „Ar lengva buvo įvardyti savo ar draugų

„pačiausią“ savybę? Į ką greičiau atkreipiamas dėmesys – į išorines savybes

(aukščiausias, šviesiausias, stilingiausias, stipriausias ir t. t.) ar į vidines

(ryžtingiausias, stropiausias, valingiausias, dvasingiausias ir t. t.)? Kokiu

„pačiausiu“ norėtumėte būti? (Tyliai pagalvokite kiekvienas.)“


Galima rengti nominacijų teikimą. Mokiniams pasiūlomos (dar geriau –

mokiniai patys sugalvoja) nominacijos (pavyzdžiui, „mūsų darbščiausieji“,

„klasės siela“, „didysis vadybininkas“, „auksinė širdis“ ir pan.). Mokiniai siūlo

kandidatus kiekvienai nominacijai. Po to slaptu balsavimu išrenkami ir

apdovanojami nominantai. Kadangi šiam užduoties variantui reikia daugiau

laiko ir kitų išteklių, rekomenduojama šią užduotį integruoti į klasės šventes ar

kitus renginius. Būtų idealu, jei nė vienas klasės ar grupės narys neliktų

nepastebėtas.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad grupėse būtų laikomasi etikos principų, „pačiausieji“

įvardijami tik teigiama prasme (negali būti „kvailiausių“, „storiausių“ ir pan.).

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu: vertinamas mokinių prasmingas aktyvumas

rengiant grupės „pačiausiųjų“ prisistatymą.


Nėra.

11 užduotis. KOMPETENCIJŲ MEDIS



66


Komunikavimo ir asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas pažinti, reflektuoti ir įsivertinti pasirinktai karjeros sričiai

aktulias kompetencijas.

Tikslinė grupė

Mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas.

Grupės dydis

10–15 mokinių.


apie 35 minutes.


Reikia, kad mokiniai būtų susipažinę su kompetencijos samprata.


Didelis popieriaus lapas, trijų spalvų (geltonos, žalios, rudos) žymekliai arba

lipnūs lapeliai.


Mokytojas klausia mokinių: „Kokios kompetencijos yra aktualios Jūsų

pasirinktoje karjeros srityje?“ Jei mokiniai sunkiai įvardija reikalingas

kompetencijas, mokytojas gali jiems padėti, remdamasis profesinio mokymo

programa ir pateikdamas konkrečių pavyzdžių.

Visų drauge įvardytas kompetencijas mokytojas užrašo dideliame popieriaus

lape, nupiešto medžio šakose (iš viso išskiriama 7–10 kompetencijų).

Mokytojas skelbia užduotį: ,,Gerai pagalvokite, kurios Jūsų kompetencijos jau

yra pakankamos, kurioms dar trūksta žinių arba praktinių įgūdžių, kurių

kompetencijų kol kas neturite. Prieikite prie mūsų visų kartu nupiešto

kompetencijų medžio ir nupieškite ant kiekvienos šakos atitinkamos spalvos lapą

(arba priklijuokite atitinkamos spalvos lapelį): jei užrašytosios kompetencijos

neturite – geltoną, jei kompetencija tobulintina – žalią, jei kompetencija

pakankama – rudą.“

Mokiniai po vieną ar kelis eina prie bendro piešinio ir sutartu būdu išreiškia

savo nuomonę apie įvardytas kompetencijas.

Mokytojas apibendrina rezultatus, atkreipdamas dėmesį į skirtingą spalvų

pasiskirstymą kompetencijų šakose ir dielius „geltonus“ plotus (tikėtina, kad

67

tokių bus bet kurioje grupėje). Galima paprašyti mokinių pagrįsti savo

pasirinkimą, įrodyti turimas ar tobulintinas kompetencijas.


Mokiniai gali kiekvienas individualiai piešti savo kompetencijų, susijusių su

pasirinkta profesija, medį.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai supranta kompetenciją, ar gali įvardyti skirtumą

tarp žinių, gebėjimų ir nuostatų. Labai svarbu, kad mokiniai suprastų, kokias

kompetencijas jie turi įgyti, besimokydami pagal pasirinktą profesinio mokymo

programą.

Vertinimas



Nėra.

Planuojant pasiekimams ir gebėjimams pažinti skirtą pamoką,


Armalienė, D.; Krisčiūnaitė R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai

pasirinkti karjeros kelią. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas,

2009.

Karjeros planavimo vadovas studentui ir ne tik. Vilnius: Vilniaus



http://www.tavokarjera.lt/testai.php?t=5

http://www.profesijupasaulis.lt

7. VERTYBIŲ PAŽINIMO SVARBA, PRIIMANT KARJEROS

SPRENDIMUS

Šioje temoje siekiama pagrįsti mokinių vertybių pažinimo svarbą

priimant karjeros sprendimus ir supažindinti su vertybes pažinti

mokinius įgalinančiomis užduotimis.

Vertybės – tai svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės savo gyvenime. Vertybės

tarytum programuoja visą žmogaus veiklą, lemia jo elgesį. Todėl svarstant karjeros galimybes,



68

priimant karjeros sprendimus ir planuojant karjerą vertybių pažinimas yra vienas iš svarbiausių

savęs pažinimo aspektų.

Žmonių vertybėms plačiausia prasme analizuoti daug dėmesio skiriama mokantis

dorinio ugdymo (etikos ir kt.) dalykų. Ugdymo karjerai programoje akcentuojama svarba

pažinti asmenines žmogaus vertybes renkantis karjeros kelią ir priimant karjeros sprendimus.

Nors su karjeros sprendimais labiausiai siejamos darbo vertybės, mokiniams nepakanka

analizuoti ir vertinti tik jas. Karjeros tikslai bei planai turi derėti su kitų gyvenimo sričių

(laisvalaikio, šeimos, tobulėjimo ir t. t.) tikslais, todėl pažįstant save mokiniams

rekomenduojama tyrinėti platų asmeninių vertybių spektrą.

Jeigu mokiniai per kitų dalykų pamokas yra gerai įsisavinę vertybių temą, svarbu tik

aptarti (akcentuoti) jų reikšmę žmogaus karjeros sprendimams. Tokiu atveju dėmesys

sutelkiamas į darbo vertybes, siejant jas su kitomis mokinio savybėmis (interesais, gabumais)

ir su karjeros galimybėmis.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiamos keturios užduotys,

skirtos asmeninių vertybių pažinimo gebėjimams ugdyti.

Užduotis „Auksinė žuvelė“ (*) yra pati paprasčiausia, skatinanti

mokinius pagalvoti apie tai, kas jiems yra svarbu ir vertinga. Ši užduotis

atliekama individualiai, tačiau puiku, jei mokiniai turi galimybę pasidalyti

savo svajonėmis su bendraklasiais ir mokytoju.

Užduotis „Vertybių skalė“ (**) atliekama individualiai,

savianalizės rezultatai išsaugomi specialiame aplanke ar sąsiuvinyje, kaip

svarbūs tolesnėms užduotims (pavyzdžiui, „Psichologinio portreto“,

„Karjeros plano“) atlikti.

Užduotis „Darbo vertybės“ (***) atliekama individualiai, tačiau

labai svarbu organizuoti rezultatų aptarimą klasėje ar mokymosi grupėje,

siekiant, kad mokiniai išmoktų sieti savo darbo vertybes su karjeros

pasirinkimais ir naudoti vertybių skalę, kaip vieną iš karjeros pasirinkimo

kriterijų.

Užduotis „Vertybės ir karjera“ (***) – atvejo analizė, kuriai atlikti

būtina pažinti vertybes ir gebėti jas įžvelgti žmogaus elgsenoje. Šią

užduotį rekomenduojama atlikti grupėse.

69

Rekomenduojama temos užduotis „Vertybių aukcionas“ (***), kuri

atliekama ne mažesnėje nei dvidešimties žmonių grupėje, yra labiau

žaidybinė nei mokomoji.

Savųjų vertybių analizė, prioritetų išryškinimas reikalauja susitelkti,

įsigilinti į save. Todėl pagrindinės užduotys, kuriomis ugdomi gebėjimai

pažinti vertybes, yra individualios ir pateikiamos mokinio savarankiškam

darbui. Klasėje ar grupėje prasminga aptarti vertybes taikant diskusijos

metodą, analizuojant žinomų žmonių gyvenimo ir karjeros istorijas.

„Vertybių aukcionas“ – itin aktyvus dalykinis vaidmeninis žaidimas; jis

puikiai tiktų kaip įžanga diskusijai.

Užduotis „Karjeros vertybės“ (**) skirta mokiniams,

besimokantiems pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas.

Jiems karjeros vertybių įvardijimas ir savo pasirinkimo argumentavimas

padeda įprasminti vieną iš pirmųjų savo karjeros pasirinkimų – pasirinktąją

profesiją.

12 užduotis. VERTYBIŲ AUKCIONAS




Komunikavimo, socialinė pilietinė, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams žaidybine forma patirti savųjų vertybių

reikšmingumą

Tikslinė grupė


Grupės dydis

20–30 mokinių


apie 20 minučių.


Mokiniai turi žinoti, kas yra vertybės.


Lenta (gali būti stendinis bloknotas), kreida (ar kita rašymo lentoje priemonė),

70

vadovaujančiojo aukcionui plaktukas (gali būti žaislinis).


Mokytojas lentoje stulpeliu užrašo tokias vertybes:

Puiki išvaizda

Prabangus namas puikioje vietoje

Galimybė išgelbėti pasaulio žmones nuo skurdo ir bado

Galimybė apkeliauti pasaulį

Švari sąžinė

Ištikimi draugai

Vaikai

Turtingas vidinis pasaulis

Geras išsilavinimas

Graži šeima

Meilė

Tikėjimas

Sveikata

1 000 000 Lt

Sėkminga karjera

Vertybių sąrašą galima trumpinti, pildyti, keisti pagal situaciją. Svarbu, kad

vertybių būtų mažiau negu aukciono dalyvių.

Mokiniai sėdi atsigręžę į vertybių sąrašą. Mokytojas, stovėdamas prieš juos,

skelbia aukciono pradžią:

„Sveiki atvykę į vertybių aukcioną! Kiekvienas iš Jūsų turi po 100 litų, už

kuriuos gali įsigyti bet kurią (arba net kelias) iš čia nurodytų vertybių.

Peržvelkite jas ir nuspręskite, į ką norėtumėte investuoti savo pinigus.

Aš skelbsiu vertybę ir jos pradinę kainą, o Jūs, norėdami įsigyti tą vertybę,

turėsite kelti ranką ir garsiai sakyti savąją kainą. Kaip ir tikrame aukcione,

vertybės savininku taps tas, kuris pasiūlys didesnę kainą (arba kuris pirmas

pasiūlys maksimalią kainą – 100 Lt). Taigi pradedame!“

Mokytojas skelbia vertybes (rekomenduojama tai daryti ne iš eilės pagal sąrašą,

o šokinėjant nuo vienos prie kitos, iš pažiūros neturint jokios sistemos,

pasiliekant pabaigai sveikatą ir sėkmingą karjerą). Mokiniai siūlo savo kainą.

Jei daugiau niekas nekelia kainos arba jeigu pasiekiamas 100 Lt, skelbiama,

71

kad vertybė parduota („100 litų – vienas, 100 litų – du, 100 litų – trys.

Parduota!!!“), ir vertybės savininko vardas iškilmingai užrašomas prie jos

lentoje.

Aukcionas vyksta labai triukšmingai ir azartiškai. Mokytojui reikia labai

atidžiai sekti, kas kelia ranką, kas pirmas pasiūlo aukščiausią kainą ir t. t. Labai

gerai, jei šio dalykinio žaidimo metu mokytojas turi pagalbininką.

Kai visos vertybės „parduotos“, iš kiekvieno mokinio (ir tų, kurie neįsigijo

vertybių) imamas interviu. Klausiama: Kaip jautėtės? Kokią vertybę norėjote

įsigyti? Kokią įsigijote? Kodėl taip nutiko (pasisekė arba ne)? Ką darysite su

įsigyta (įsigytomis) vertybe (vertybėmis)? Ir t. t.

Po tokio azartiško dalykinio žaidimo pereinama prie ramaus vertybių įtakos

karjerai aptarimo.


Aukciono, kaip dalykinio žaidimo, formą galima taikyti analizuojant

asmenybės savybių, būdo bruožų ir pan. svarbą karjeros sėkmei.

Stebėsena

Mokytojas, vadovaudamas vertybių aukcionui, stebi, kokios vertybės yra

populiariausios mokinių grupėje, kaip jos siejasi su karjeros tikslais. Savo

pastebėjimus pateikia apibendrinamojo pokalbio metu.

Vertinimas

Mokytojas žodžiu vertina mokinių prasmingą aktyvumą, elgesį (dažnai per

vertybių aukcioną kyla konfliktų), jų argumentavimą.


Nėra.

13 užduotis. KARJEROS VERTYBĖS




Komunikavimo, socialinė pilietinė, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti savo karjeros vertybes.

Tikslinė grupė


72


Grupės dydis

20–30 mokinių


apie 30 minučių.


Mokiniai turi žinoti, kas yra karjeros vertybės.


Tuščios popierinės kortelės (po 5 kiekvienam mokiniui).


Mokytojas išdalija korteles mokiniams ir skelbia užduotį: „Kiekvienoje

kortelėje užrašykite po vieną Jums svarbią karjeros vertybę. (Iš viso kiekvienas

turite įvardyti 5). Pasirašyti nereikia. Užpildytas korteles grąžinkite man“.

Mokiniai užplido korteles ir grąžina jas mokytojui.

Mokytojas praneša apie antrąjį užduoties etapą: „Dabar aš Jums padalysiu po

5 korteles. Susipažinkite su jose įvardytomis karjeros vertybėmis. Pagalvokite,

ar jos Jums aktualios renkantis darbo vietą arba priimant kitus karjeros

sprendimus. Jei manote, kad asmeniškai Jums pačių svarbiausių vertybių

gautame rinkinyje nėra, turite galimybę jas įsigyti iš savo kolegų (mainų,

derybų ir kt. būdais). Vertybių analizei ir mainams skiriama 15 minučių.“

Po 15 minučių mokiniai pristato savo karjeros vertybių rinkinius,

akcentuodami, kurias vertybes gavo mainų būdu, ir argumentuodami, kodėl jos

jiems yra tokios svarbios.

Mokytojas organizuoja užduoties aptarimą, keldamas klausimus:

Kaip jautėtės, gavę svetimų karjeros vertybių rinkinį?

Kokios karjeros vertybės yra populiariausios mūsų grupėje?

Kas nutinka, kai žmogus priima karjeros sprendimus, ignoruodamas savo

karjeros vertybes?


Galima iš anksto parengti karjeros vertybių korteles, remiantis knygoje

„Karjeros vadovas“ aprašytomis karjeros vertybėmis.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai argumentuoja savo karjeros vertybių

pasirinkimą, kaip jų vertybės siejasi su karjeros tikslais.

73

Vertinimas



Nėra.

Nagrinėjant asmeninių vertybių sąsajos su karjeros sprendimais temą,

rekomenduojama naudotis šiomis nuorodomis internete:

http://www.personpremier.lt/lt.php/naujienos/,nid.26,offset.31

http://www.careerstorm.com/

http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/14/18-

27.pdf

8. MOKINIŲ ARTIMOSIOS SOCIALINĖS APLINKOS

PAŽINIMAS IR KARJERA

Šioje temoje siekiama pagrįsti mokinių socialinės aplinkos pažinimo

svarbą jiems renkantis karjeros kelią ir supažindinti su užduotimis,

skirtomis artimajai socialinei aplinkai pažinti.

Artimoji socialinė aplinka – tai mikrosociumas, kuriam priklauso namai, kiemas, ugdymo

įstaiga, grupė, draugai, pažįstami. Mikrosociume susiklostę santykiai, tradicijos turi reikšmės

asmenybės brendimui ir lemia jos ugdymą. Viena svarbiausių savęs pažinimo ir įtvirtinimo sąlygų

yra žmogaus emociniai, kultūriniai, socialiniai ryšiai su kitais žmonėmis, kurie padeda jam tapti

individualiam ir socialiam. Palanki socialinė aplinka ne tik sudaro sąlygas asmeniui tapti

visuomenės nariu, bet ir leidžia jam išreikšti save, taip pat turi įtakos žmogaus karjeros kelio

pasirinkimui bei jos vyksmui.

Apie artimąją socialinę aplinką kalbama dorinio ugdymo (etikos) ir pilietiškumo

ugdymo pamokose. Ugdant karjerai svarbu akcentuoti aplinkinių žmonių pagalbos, pritarimo,

paskatinimo ir t. t. reikšmę siekiant gyvenimo bei karjeros tikslų. Kadangi ši tema susijusi su

socialine psichologija, jai nagrinėti galima pasitelkti mokyklos psichologo pagalbą.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis „Socialinis

tinklas“ (**), kuri skirta individualiai savo artimosios socialinės aplinkos

analizei. Labai gerai, jei mokiniai turi galimybę nedidelėse grupelėse (iki

10 žmonių) pristatyti savo socialinio tinklo paveikslą ir aptarti socialinių

ryšių stiprumą bei dinamiką.

Ši užduotis skatina mokinių atvirumą, todėl grupėje turi būti



http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/14/18-27.pdf


74

tarpusavio pasitikėjimu ir etišku bendravimu grįstas psichologinis

klimatas.

Rekomenduojamos dvi grupinės šios temos užduotys: „Tinklas“

(*) ir „Klasės fotografija“ (**).

Užduotis „Tinklas“ puikiai iliustruoja, kas yra socialinis tinklas,

kokia jo paskirtis. Ši užduotis skatina gilintis į socialinės aplinkos savybes,

nors iš pažiūros gali atrodyti tiesiog kaip žaidybinė veikla.

Užduotis „Klasės fotografija“ taip pat yra žaidybinio pobūdžio,

tačiau jos aptarimas sutelkia mokinius gilesnei klasės, kaip socialinės

struktūros, analizei, skatina juos pagalvoti apie savo socialinius ryšius ir jų

interpretaciją iš kito žmogaus („fotografo“) perspektyvos.

14 užduotis. TINKLAS


Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis.


Komunikavimo, socialinė pilietinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Vaizdžiai ir įtaigiai mokiniams atskleisti socialinio tinklo esmę ir prasmę.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15–25 mokiniai.


apie 15 minučių.


Rekomenduojama susipažinti su artimosios socialinės aplinkos samprata.


30 metrų tvirtos virvės


Erdvi patalpa, kurioje mokiniai galėtų sustoti ratu.


Mokiniai sustoja gana glaudžiu ratu. Mokytojas, kreipdamasis į bet kurį

mokinį, klausia: „Ar galėtumėte viena ranka pakelti žmogų?“ Mokiniai,

75

žinoma, abejoja. Tada mokytojas sako: „Netrukus Jūs kai ką suprasite.

Ištieskite vieną ranką, aš ant kiekvieno iš Jūsų rankos vieno piršto užmegsiu

tinką. Kol kas laikykite tą giją ir laukite.“ Mokytojas „audžia“ tinklą,

vyniodamas virvę nuo vieno mokinio prie kito, priešais stovinčio, kol užkabina

giją ant kiekvieno rate stovinčio mokinio piršto. Svarbu, kad būtų kuo daugiau

persikryžiuojančių gijų rato viduryje.

Kai tinklas nuaustas, mokytojas sako: „Štai dabar Jūs esate socialinio tinklo

modelis. Kas norėtų pasisupti šiame tinkle?“ Jei nėra savanorių, pradžiai

mokytojas pakviečia drąsiausią (perima iš jo virvės giją). Visi mokiniai

nuleidžia tinklą ant žemės (nepaleisdami savo gijos), vienas gulasi ant tinklo,

tada visi sutartinai stojasi ir kelia gulintįjį tinkle į viršų. Pojūčiai išties ypatingi,

tad paprastai beveik kiekvienas grupės narys nori pabandyti „socialinio tinklo“

jėgą. Mokytojas taip pat gali tai padaryti.

Apibendrindamas mokytojas sako: „Vienam pakelti žmogų labai sunku. Tačiau

susijungus į tinklą, galima tai padaryti vienu pirštu. Tada dar devyni pirštai

lieka kitiems darbams. Lygiai taip yra ir socialinėje tikrovėje. Tarkime, jei

Jums reikia pagalbos siekiant karjeros tikslų, pirmiausia ieškokite jos savo

artimojoje socialinėje aplinkoje.“


Nėra.

Stebėsena

Mokytojas turi labai atidžiai stebėti grupės mikroklimatą. Jei yra tikimybė, kad

grupės nariai elgsis neetiškai, grupėje stinga pasitikėjimo, o mokytojas abejoja

savo gebėjimais valdyti situaciją, geriau šios užduoties neatlikti.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu: įvertinamas mokinių konstruktyvus

elgesys atliekant užduotį.


Nėra.

15 užduotis. KLASĖS FOTOGRAFIJA




76

Asmeninė, komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams analizuoti ir giliau pažinti savo mokymosi

grupę (klasę) kaip artimosios socialinės aplinkos dalį.

Tikslinė grupė


mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas

Grupės dydis

15–25 mokiniai.


apie 25–30 minučių.


Rekomenduojama susipažinti su artimosios socialinės aplinkos samprata.


Užduotį galima atlikti ir neturint jokių priemonių, tačiau yra įtaigiau ir

įdomiau, jei naudojamas fotoaparatas, dar geriau, jei yra galimybė projektuoti

fotografiją ekrane.


Mokytojas skelbia užduotį: „Įsivaizduokite, kad štai atėjote į fotoateljė

įsiamžinti klasės nuotraukoje. Tačiau fotografas pasitaikė nepaprastas, jis

susodins Jus ypatingai. Nuotraukoje bus matyti, su kuo Jūs bendraujate, kas

yra dėmesio centre, kas linkęs būti nematomas. Galbūt net pasiseks

nuotraukoje užfiksuoti Jūsų pomėgius, polinkius, interesus. Tai bus išreiškiama

kūno kalba ir naudojant čia turimus daiktus... Galėsime padaryti keletą

nuotraukų, jas režisuos skirtingi fotografai. Kuris iš Jūsų norėtumėte pabūti

pirmuoju fotografu?“

Vienas mokinys (geriausia – savanoris) režisuoja fotografiją, kiekvienam

mokiniui nurodydamas, kur ir kaip jis turi atsistoti, atsisėsti ir pan. Kai visi

mokiniai „įsikomponuoja“ į bendrą vaizdą, „fotografas“ taip pat greitai suranda

nuotraukoje vietą sau, o mokytojas nufotografuoja.

Jei yra laiko ir noro, galima kartoti žaidimą su kitu (kitais) fotografu

(fotografais).

Svarbi užduoties dalis – aptarimas. Mokytojas projektuoja fotografiją ekrane,

mokiniai drauge su mokytoju analizuoja, ką „fotografas“ norėjo parodyti, ar jis

77

buvo teisus, taip sugrupuodamas žmones, ir t. t. Aptariamas socialinių ryšių

stiprumas, artimumas, dinamika ir t. t.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai atlieka užduotį (paklūsta ar ne „fotografo“

paliepimams, galbūt patys stengiasi užimti ypatingą poziciją „fotografijoje“ ir t.

t.).

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas, vertinant, kiek mokiniai įsigilina į socialinius

ryšius klasėje, ar kūrybiškai žiūri į užduoties atlikimą.


Nėra.

Planuojant artimajai socialinei aplinkai pažinti skirtą pamoką,


Legkauskas, V. Socialinė psichologija. Kaunas: Vaga, 2008.

Прученков, А. С. Социалъно психологический тренинг в школе.

Mockva: ЭКСМО-прес, 2001.

9. MOKINIŲ ASMENINĖS PATIRTIES ANALIZĖ KARJEROS

PLANAVIMO KONTEKSTE

Šioje temoje siekiama atskleisti mokinių asmeninės patirties reikšmę

planuojant karjeros kelią ir supažindinti su užduotimis, įgalinančiomis

mokinius analizuoti ir vertinti patirtį karjeros kelio kontekste.

Tiek paauglių, jaunuolių, tiek ir suaugusiųjų gyvenime bet kuri patirtis teikia galimybę

pažinti save, kažko išmokti, patobulėti. Gyvenimo situacijose atsiskleidžia tikrosios žmogaus

savybės, jo vertybės ir gebėjimai. Gyvenimo išbandymai, nekasdieniai patyrimai leidžia

pamatyti tas savo asmenybės savybes, kurių net neįtariame turį. Sąmoninga savo patirties

analizė įgalina įvardyti realias, praktikoje atskleistas, asmenines savybes ir gebėjimus. Todėl

pažįstant save asmeninės patirties refleksija, kuomet žmogus sustoja ir kritiškai analizuoja bei

interpretuoja tai, ką padarė ar patyrė, turėtų būti vienas iš pagrindinių ir nuolat taikomų būdų.

Ugdant mokinių gebėjimą reflektuoti ir analizuoti savo patirtį, rekomenduojama taikyti

struktūruotos refleksijos modelį (E. Knaselis ir kt., 2000), kai, nuosekliai atsakant į tam tikrus

klausimus, apžvelgiama ir įvertinama patirtis. E. Knaselis ir kt. (2000) struktūruotos refleksijos

modelį sudaro situacijos ir konteksto aprašymas, situacijos dalyvių jausmų, veiksmų bei

78

veiklos pasekmių refleksija, veiksnių įtakos analizė, alternatyvų svarstymas ir rezultatų

įvardijimas.

Aprašant patirtą situaciją, keliami klausimai: Kas nutiko? Koks buvo tos patirties

kontekstas? Kas turėjo tam įtakos? Svarbu kuo tiksliau aprašyti situaciją, perteikti patirties

kontekstą, nes jame dažnai slypi poelgius nulėmusieji veiksniai.

Reflektuojant situacijos dalyvių jausmus, veiksmus ir veiklos pasekmes, keliami

klausimai: Ko aš siekiau? Kodėl aš veikiau būtent taip? Kaip aš tuo metu jaučiausi? Kaip kiti

žmonės jautėsi dėl to, kas nutiko? Kokios to pasekmės?

Analizuojant veiksnių įtaką, keliami klausimai: Kokie veiksniai turėjo įtakos mano

veiksmams ir sprendimams? Kokius dar veiksnius aš turėjau įvertinti?

Svarstant alternatyvas, keliami klausimai: Ką galėjau daryti kitaip? Kokius skirtumus

tie kitokie alternatyvūs veiksmai būtų nulėmę?

Įvardijant rezultatus, klausiama: Ko aš išmokau iš šio įvykio? Kaip jis pakeitė mane?

Ką aš daryčiau, jei tai vėl nutiktų?

Jei refleksija vykdoma besimokančiųjų grupėje ar klasėje, patogiau naudoti refleksijos

ciklą (žr. 4 priedą.), nes jame aiškiau matomi refleksijos žingsniai, grupės nariams lengviau

susitelkti ties kiekvienu iš jų.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis „Gyvenimo

patirties refleksija“ (**), kuri skirta individualiam darbui. Atlikdami šią

užduotį, mokiniai nuosekliai apmąsto savo gyvenimo etapus. Kiekvienas

mokinys gali skirtingai tuos etapus įvardyti, nebūtina juos sieti su amžiaus

tarpsniais (kūdikyste, vaikyste ir t. t.). Pavyzdžiui, vienam mokiniui

gyvenimo patirties etapas gali būti susijęs su darželio lankymu nuo 4 iki 7

metų, o kitam – su gyvenimu užsienyje drauge su tėvais nuo 3 iki 8 metų ir

pan. Svarbu, kad mokiniai, vertindami savo gyvenimo patirtį, sugebėtų

įžvelgti, ko ji išmokė, kuo buvo vertinga, kokias asmenybės savybes

atskleidė.

Užduotyje siūloma kiekvieną gyvenimo patirties etapą apibūdinti,

naudojant „orų prognozės“ ženkliukus, tačiau mokytojas gali pasiūlyti ir

kitą – konkretiems mokiniams patrauklesnę, priimtinesnę – formą

(pavyzdžiui, etapus apibūdinti spalvomis patiktų dailės mokyklos

mokiniams, brėžti „sėkmės kreivę“ galbūt norėtų linkę į tiksliuosius

mokslus mokiniai ir pan.).

Užduotis „Gyvenimo patirties refleksija“ yra individuali, tačiau, jei

79

būtų galimybė savo įžvalgas pristatyti grupei, ugdomasis poveikis būtų dar

stipresnis.

Rekomenduojama temos užduotis „Mūsų visų patirtis“ (**), kuri

skirta mokinių gebėjimams reflektuoti artimosios socialinės aplinkos

pažinimą ir patirtį ugdyti. Ši užduotis skiriasi nuo mokinio knygoje

pateikiamos „Gyvenimo patirties refleksijos“ užduoties dviem aspektais:

pirma, grupinė užduotis skirta bendrai patirčiai analizuoti, antra, ji

sufokusuota į konkretų įvykį ar etapą, o ne apima visą gyvenimo patirtį.

Geriausia užduoties „Mūsų visų patirtis“ atlikimo laiką priderinti

prie kokios nors klasei ar grupei svarbios veiklos pabaigos (pavyzdžiui,

tarpdalykinio projekto pristatymo; šventės, kuriai buvo ilgai rengtasi; klasės

ekskursijos ar kelių dienų žygio ir pan.). Būtų labai gerai, jei ta patirtis būtų

susijusi su profesiniu veiklinimu. Tuomet mokinių įspūdžiai būtų dar

neišblėsę, o patirties įvertinimas teiktų keleriopos naudos.

16 užduotis. MŪSŲ VISŲ PATIRTIS




Pažinimo, komunikavimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams įvertinti bendrą grupės patirtį, akcentuojant

atskleistų asmeninių savybių ir įgytų gebėjimų svarbą karjerai.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–30 mokinių.


apie 30 minučių (kuo daugiau mokinių, tuo daugiau reikia laiko).


Mokiniams reikia paaiškinti, kas yra refleksija.


Popieriaus lapai ir flomasteriai kiekvienai grupei.

80


Mokiniai pasiskirsto į grupes po 5–6 žmones. Atliekant šią užduotį

rekomenduojama netaikyti jokių ypatingų skirstymo į grupes būdų, verčiau

leisti mokiniams patiems pasiskirstyti į grupes (tuomet tikėtina, kad grupes

sudarys žmonės, turintys daugiausia bendros patirties).

Mokytojas skelbia užduotį: „Jūs turbūt ne kartą esate girdėję sakant, kad

patirtis – pati geriausia mokytoja. Svarbu mokėti ją analizuoti. Jūsų užduotis –

pasitelkiant refleksijos rato klausimus (kiekvienai grupei įteikiama po vieną

padalomosios medžiagos egzempliorių, žr. 4 priedą) ir visų bendrą patirtį,

atlikti konkretaus atvejo (mokytojas būtinai nurodo, kokio! Kitaip visas laikas

bus išeikvotas svarstymui, kokį atvejį pasirinkti) analizę. Atsakymus į

refleksijos rato klausimus užrašykite popieriaus lape. Šiam darbui skiriama 20

minučių.“

Mokiniai analizuoja patirtį, grupių atstovai pristato refleksijos rezultatus visai

klasei.

Mokytojas apibendrina refleksijos rezultatus, siedamas juos su karjeros

kontekstu.


Šią užduotį prasminga atlikti, kai susiklosto ekstremali situacija, reikalaujanti

skubaus sprendimo ir paaiškinimo. Pavyzdžiui, išvykoje grupė mokinių grubiai

nusižengė sutartoms taisyklėms, dėl to nukentėjo visa klasė; mokytojas kartu su

mokiniais analizuoja situaciją, taikydamas refleksijos rato metodiką, ir priima

visiems bendrą sprendimą. Net jeigu sunku bet kokiame įvykyje įžvelgti

sąsajas su karjeros kontekstu, pats refleksijos įgūdis, įgytas tokiomis

aplinkybėmis, yra gilus ir vėliau taikomas karjeros situacijoms analizuoti.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai dirba grupėse, jei reikia, teikia jiems pagalbą,

aiškindamas refleksijos rato klausimus.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant grupių darbo rezultatus ir

kiekvieno užduoties dalyvio aktyvumą.


Užduoties lapas ,,Refleksijos ratas“ (4 priedas).

81

Planuojant patirties refleksijos gebėjimams ugdyti skirtą pamoką,


Knasel, E., Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for

career-long learning. London: Prentice Hall, 2000.

Watkins, Ch.; Carnell, E.; Lodge, C.; Wagner, P.; Whalley, C.

Learning about Learning. London: Routlege, 2000.

Vitkus, G. Refleksijos vaidmuo vertinant ugdymo rezultatus ir

pažangą. E.laikraštis Šoktonas, 2009 lapkritis, Nr. 4. Prieiga per

internetą:

http://www.sokvadoveliai.lt/uploads/documents/soktonas.nr4.pdf)

10. GEBĖJIMŲ PAŽINTI SOCIALINIUS VAIDMENIS

UGDYMAS

Šioje temoje siekiama atskleisti svarbą pažinti socialinius vaidmenis ir

jų dinamiką mokiniams planuojant karjerą.

Socialinis vaidmuo – tai tam tikras elgesys, susijęs su asmens veikla, užimama

padėtimi. Per dieną asmuo atlieka dešimtis socialinių vaidmenų. Mokiniai turėtų žinoti, kaip jų

atliekami socialiniai vaidmenys veikia asmeninio tobulėjimo ir karjeros plėtros procesus.

Mokinio knygoje pristatoma D. Super „Gyvenimo vaidmenų vaivorykštės“ teorija.

Kiekviena vaivorykštės spalva – skirtingas gyvenimo vaidmuo, kuris atliekamas skirtingose

gyvenimo situacijose. Bėgant laikui, žmogaus socialiniai vaidmenys keičiasi; atsiranda naujų,

su amžiaus tarpsniu susijusių, vaidmenų. Kuo brandesnis yra žmogus, tuo daugiau socialinių

vaidmenų jis turi atlikti. Net jei žmogus neturi darbo ar pareigų, jis visada priklauso tam

tikram socialiniam sluoksniui, yra tam tikros bendruomenės narys, vadinasi, atlieka tam tikrus

socialinius vaidmenis. Mokiniams svarbu išmokti atpažinti savo vaidmenis ir įvardyti su jais

susijusias pareigas bei teises. Mokiniai turėtų išmokti derinti įvairius socialinius vaidmenis,

atsižvelgdami į savo vertybes ir gyvenimo prioritetus.

Žmogaus atliekami skirtingi socialiniai vaidmenys turi įtakos jo karjeros sprendimams.

Pavyzdžiui, mama tapusi moteris galbūt vengs vykti į komandiruotes, atsisakys stažuočių

užsienyje ar viršvalandžių, nes šios moters įsipareigojimai šeimos nariams ir socialinis mamos

http://www.sokvadoveliai.lt/uploads/documents/soktonas.nr4.pdf

82

vaidmuo paveiks jos sprendimus. Mokiniai, pažindami savo artimąją socialinę aplinką, gali

analizuoti, kokios įtakos socialiniai vaidmenys turi jų artimųjų elgesiui ir sprendimams. Pažinti

socialinius vaidmenis yra ypač svarbu, siekiant derinti gyvenimo ir karjeros tikslus, kurti

tolimus karjeros planus. Socialinių vaidmenų pažinimas karjeros įgyvendinimo kontekste

palengvina tarpasmeninę ir grupės komunikaciją, stiprina empatiją ir bendradarbiavimą.

Socialiniams vaidmenims pažinti ir jų sąsajoms su karjera atskleisti

skirta 10 mokinio knygos „Karjeros vadovas“ tema „Socialiniai vaidmenys

ir karjera“. Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis ,,Mano

mamos (tėčio, močiutės, senelio) gyvenimo vaidmenų vaivorykštė“ (**)

plečia kompetenciją pažinti karjeros galimybes, skatina nuodugniai

analizuoti darbo pasaulyje vykstančius procesus, juos gretinant su savo

artimųjų patirtimi.

Socialiniams vaidmenims analizuoti siūloma organizuoti vaizdinę

užduotį ,,Socialinių vaidmenų įvairovė mano aplinkoje“ (***), kuri

paskatins pažinti skirtingų socialinių vaidmenų seką. Šiai užduočiai atlikti

mokiniai pasitelks šiuolaikines informacines komunikacines technologijas

(išmaniuosius telefonus, skaitmenines vaizdo kameras). Taip jie patobulins

savo informacijos pristatymo ir kompiuterinio raštingumo gebėjimus.

17 užduotis. SOCIALINIŲ VAIDMENŲ ĮVAIROVĖ MANO APLINKOJE




Pažinimo, socialinė pilietinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę gilinti savo žinias apie socialinių vaidmenų

įvairovę, analizuojant artimąją socialinę aplinką.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

4–28 mokiniai.

83


1 savaitė užduoties produktui – vaizdo filmuko parengti.

45 minutės filmukų peržiūrai klasėje.


Mokiniai turi suprasti, ką vadiname socialiniais vaidmenimis, kaip jie kinta

žmogaus gyvenime. Reikalingas bent minimalus kompiuterinio raštingumo

lygis.


Kompiuteriai, filmavimo įranga (vaizdo kameros, išmanieji telefonai ir pan.).

Filmukams montuoti rekomenduojama ,,Windows Movie Maker™“ programa.

Rezultatų peržiūrai reikia šių priemonių: multimedijos projektoriaus,

kompiuterio, kolonėlių.


Mokiniai suskirstomi į grupes po keturis.

Grupėms pateikiama užduotis: sukurti 2 minučių trukmės vaizdo filmuką

,,Socialiniai vaidmenys mano aplinkoje“.

Mokytojas paaiškina, kad mokiniai turi 1 savaitę šiai užduočiai atlikti.

Užduoties atlikimas bus vertinamas peržiūros metu.

Kiekvienas vaizdo filmukas turi atitikti šiuos reikalavimus:

būti 2 minučių trukmės;

filmuke turi būti pavaizduoti bent 3 skirtingi socialiniai vaidmenys;

kiekvienas grupės narys turi pasirodyti filmuotoje medžiagoje bent 5

sekundes;

montavimu, įgarsinimu, muzikiniu fonu ir specialiaisiais efektais turi būti

demonstruojama grupės kūrybiškumas ir laisvė.

Filmukų peržiūros metu grupės nariai pristato savo darbo eigą. Jei reikia,

komentuoja parengtą vaizdo filmuką.


Mokiniams, trokštantiems dirbti individualiai, nereikėtų drausti dirbti jų

pasirinktu būdu.

Užduoties rezultatų peržiūrai galima pakviesti klasės auklėtoją, mokyklos

socialinį pedagogą ir / ar psichologą, kurie papildomai komentuotų socialinių

vaidmenų kaitą žmogaus gyvenime.

Stebėsena

84

Mokytojas stebi, kaip mokinių grupės planuoja atlikti užduotį. Atkreipia

dėmesį į mokinių pasirinktus darbo grupėje vaidmenis.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Mokytojas vertina, ar mokinių

pateikti vaizdo filmukai atitinka užduotyje suformuluotus reikalavimus.

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu.

Aptarimas

Užduoties atlikimas ir rezultatų pristatymas tiesiogiai susiejami su karjeros

planavimu bei įgyvendinimu. Mokytojas, aptardamas, kaip atlikta užduotis,

pabrėžia, kad ši užduotis simuliuoja darbo pasaulyje atliekamas projektines

veiklas; mokiniai įgyja galimybę išbandyti savo planavimo, organizavimo ir

kūrybinius gebėjimus.

Socialinių vaidmenų įvairovė, jų tipai ir įtaka karjerai apžvelgiami

sociologijos, psichologijos mokslinėje literatūroje. Aptariant socialinių

vaidmenų kaitą karjeros kelyje, galima naudotis atvejų analizės metodu.


Almonaitienė, J.; Antininė, D.; Ausmanienė, N.; Lekavičienė, R.;

Katilienė, G.; Ruibytė, L.; Vasiliauskaitė, Z. Bendravimo psichologija.


Degėsys, L.; Bužinskas G.; Aškinytė-Degėsienė, R.; Kanapinskaitė, J.

Kasdienio ir socialinio gyvenimo tikrovė. Vilnius: Švietimo ir mokslo

ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Kronta, 2007.


http://www.scribd.com/doc/14611766/Supers-Career-Theory-Paper

http://www2.careers.govt.nz/educators-practitioners/career-

practice/career-theory-models/supers-theory/

11. MOKINIŲ PSICHOLOGINIS PORTRETAS KAIP SAVĘS

PAŽINIMO APIBENDRINIMAS

Šioje temoje siekiama atskleisti, kaip mokiniams apibendrinti ir

pristatyti karjeros prasme aktualią informaciją apie save.


http://www2.careers.govt.nz/educators-practitioners/career-practice/career-theory-models/supers-theory/


85

Pažinti save – būtina sąlyga mokiniui, siekiančiam atsakingai pasirinkti karjeros kelią.

Tačiau tam, kad sėkmingai juo keliautų – gautų norimą darbą, įrodytų savo kompetentingumą

įvairiose karjeros situacijose, mokinys turi gebėti tinkamai prisistatyti. Taigi reikia mokėti

visas žinias apie save susisteminti ir pateikti, pagrindžiant jas faktais ir pavyzdžiais iš savo

gyvenimo.

Prezentaciniai gebėjimai ugdomi per visas pamokas, kuriose mokinys turi pristatyti

save ar savo darbo rezultatą. Tačiau pastaruoju metu edukacinėje praktikoje stebima tendencija

žinias tikrinti rašto darbais (todėl vis rečiau mokiniams tenka atsakinėti žodžiu), o dėl

informacinių technologijų prieinamumo ir jų teikiamų galimybių patrauklumo mokiniai

prezentuoja savo darbo rezultatus demonstruodami pateiktis. Todėl labai retai ugdymo procese

pasitaiko viešas kalbėjimas apie save, prisistatymas žodžiu, atskleidžiant ir pagrindžiant savo

asmenybės savybes, įrodant savo pasiekimus. Mokymosi veiklos per ugdymo karjerai (ir kitas)

pamokas turėtų būti palankios prezentaciniams gebėjimams ugdytis. Intensyviai formuojantis

mokinių asmenybei, jiems saviraiška yra natūraliai svarbi, tereikia suteikti jai daugiau

kryptingumo. Savęs pristatymo gebėjimus rekomenduojama ugdyti, taikant įvairius

simuliacinius metodus (simuliacinį pokalbį dėl darbo, simuliacinį interviu TV studijoje ir

pan.).

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis „Mano

psichologinis portretas“ (**), kuri skirta visoms pirmojo knygos skyriaus

„Aš esu“ užduotims apibendrinti. Mokiniai savo psichologinius portretus,

t. y. pagrindinių pažintų savybių aprašymą, rengia individualiai. Šį

aprašymą būtina išsaugoti, nes vėliau jis bus reikalingas priimant karjeros

sprendimus ir sudarant karjeros planą.

Nagrinėjant mokinių psichologinio portreto sudarymo ir

prisistatymo įvairiose karjeros situacijose temą, rekomenduojama atlikti

užduotį „TV studija“ (**). Kadangi „studijoje“ naudojama vaizdo įrašymo

technika (vaizdo kamera arba skaitmeninis fotoaparatas), mokiniai ypač

stengiasi tinkamai prisistatyti, o galimybė peržiūrėti įrašą sudaro sąlygas

itin kokybiškai jį reflektuoti.

18 užduotis. TV STUDIJA

86




Komunikavimo, bendradarbiavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę ugdytis prisistatymo gebėjimus, imituojant

įvairias prisistatymo situacijas.

Tikslinė grupė


mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas

Grupės dydis

10–20 mokinių


apie 60–90 minučių (kuo daugiau mokinių, tuo ilgiau užtrunka atlikti užduotį ir

ypač – ją aptarti).


Mokiniai, prieš atlikdami šią užduotį, turi būti aprašę savo savybes (žr.

dvidešimtą mokinio knygos užduotį „Psichologinis portretas“)


Vaizdo kamera arba skaitmeninis fotoaparatas, vaizdo projektorius, 3 minučių

smėlio ar kitas laikrodis, numerėliai nuo 1 iki 20 (tiek, kiek yra mokinių).


Pirmasis etapas. Namų darbas

Mokiniai namuose atlieka namų darbą: pagal savo savybių aprašymą

(dvidešimta mokinio knygos užduotis „Psichologinis portretas“) parengia 3

minučių trukmės prisistatymą, skirtą savo asmenybės ypatumams ir gerosioms

savybėms atskleisti.

Antrasis etapas. TV studijos imitacija

Mokytojas, parengęs filmavimui skirtą vietą ir priemones, skelbia užduotį:

„Netrukus žaisime TV studiją. Bus filmuojami laidos „Karjeros kelias“ herojų

bandymai. Kiekvienas iš Jūsų turės per tris minutes prisistatyti taip, kad

atskleistų savo svarbiausias ir patraukliausias karjeros prasme savybes. Jūsų

prisistatymai bus filmuojami; jei viršysite skirtą laiką, filmavimas bus

nutrauktas. Vėliau analizuosime filmuotą medžiagą ir mokysimės iš savo ir

87

bendraklasių klaidų“.

Kiekvienas mokinys išsitraukia savo eilės numerį ir sužino, kelintam jam teks

prisistatyti. Taip išvengiama išsisukinėjimų, atidėliojimų ir gaišaties.

Mokiniai vienas po kito eina į „TV studijos zoną“, mokytojas duoda ženklą,

kada pradėti. Mokiniai prisistato, mokytojas filmuoja. Nėra jokių komentarų ar

aptarimo filmuojant.

Trečiasis etapas. Vaizdo medžiagos analizė

Kai visų mokinių prisistatymai yra jau nufilmuoti, rengiama vaizdo medžiagos

peržiūra ir aptarimas. Analizuojant kiekvieno mokinio prisistatymą,

atkreipiamas dėmesys į prisistatymo turinį, kalbėjimo greitį, manierą,

formuluočių taisyklingumą, prisistatančiojo kūno kalbą (pozą, gestus, mimiką,

aprangos detales, turimus daiktus ir t. t.).

Mokiniai pasižymi pastabas savo užrašuose.


Jei nėra galimybės filmuoti klasėje, galima paprašyti, kad mokiniai parengtų

filmuotą savo 1 minutės prisistatymą namuose. Tuomet rekomenduojama dirbti

grupėmis.

Stebėsena

Mokytojas stebi mokinių prisistatymus, jų reakciją į aptariant filmuotą

medžiagą išsakomas pastabas. Kadangi mokytojas valdo visą savęs pažinimo

turinį, aptarimo metu jis teikia pastabas, ką vertėjo akcentuoti, ko galbūt

nereikėjo pasakoti ir pan.

Vertinimas

Vertinamas mokinių aktyvumas ir pastangos kuo geriau prisistatyti,

atskleidžiant savo esmines savybes.


Nėra

Rengiantis apibendrinančiai pamokai apie savęs pažinimo srities karjeros

kompetencijas, rekomenduojama naudotis patarimais, pateikiamais šiose

internetinėse svetainėse:

http://manokarjera.cv.lt/

http://cv-market.lt/

http://karjeroscentras.lt/




88

SU MOKINIŲ SAVĘS PAŽINIMU SIEJAMŲ KARJEROS

KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Mokiniai per ugdymo karjerai ir kitas pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas turi

būti įgiję su savęs pažinimo sritimi susijusių karjeros kompetencijų – atitinkamų žinių,

supratimo, gebėjimų ir nuostatų. 5 lentelėje pateikiami kriterijai, naudotini vertinant įgytas

kompetencijas (parengta pagal ugdymo karjerai programą, 2012).

5 lentelė. Su savęs pažinimo sritimi susijusių karjeros kompetencijų vertinimo

kriterijai

1.1. Pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas.

Pradinio ugdymo pabaigoje mokinys:

□ Paaiškina, kuo žmonės skiriasi vieni nuo kitų.

□ Apibūdina asmenybės savybių ir jos pomėgių įvairovę.

□ Įvardija svarbiausias savo asmenybės savybes ir pomėgius.

□ Pripažįsta savo savitumą ir kaitą.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies pabaigoje mokinys:

□ Nusako, kokios asmenybės charakteristikos yra svarbios renkantis karjeros kelią.

□ Apibūdina gabumų, vertybių ir interesų įvairovę.

□ Įvardija ir pavyzdžiais pagrindžia savo gabumus, vertybes bei interesus.

□ Analizuoja savo asmenybės charakteristikas, formuodamas objektyvų savivaizdį.

□ Sieja nuolatinį savo asmenybės charakteristikų pažinimą su objektyviu savivaizdžiu.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies pabaigoje mokinys:

□ Diskutuoja, kaip asmenybės savybės, gabumai, asmeninės ir darbo vertybės, karjeros

interesai ir kompetencijos paveikia karjeros sprendimus.

□ Taiko objektyvaus įsivertinimo priemones, technikas, įrankius.

□ Įvardija ir pavyzdžiais pagrindžia stipriąsias ir tobulintinas savo asmenybės savybes, numato

tobulėjimo gaires.

□ Atsižvelgia į savo asmenybės charakteristikas, keldamas karjeros tikslus ir priimdamas


89

□ Sieja savo asmenybės charakteristikas su karjeros sprendimais.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

□ Paaiškina integralią asmenybės savybių, gabumų, asmeninių ir darbo vertybių, karjeros

interesų ir kompetencijų įtaką karjerai.

□ Savarankiškai taiko ir kritiškai vertina įvairius savęs pažinimo būdus.

□ Integruodamas įvairius savęs pažinimo aspektus, sukuria savo psichologinį portretą ir

įvertina jo kaitą.

□ Integruoja įvairius savęs pažinimo būdus, sudarydamas ir atnaujindamas karjeros planą.

□ Pažįsta ir kritiškai vertina savo asmenybės charakteristikų kaitą bei įtaką karjerai.

1.2. Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis.

Pradinio ugdymo pabaigoje mokinys:

□ Apibūdina sąvokas „šeima“, „giminė“, „bendruomenė“.

□ Papasakoja apie savo šeimą, giminę, klasę, bendruomenę.

□ Siekia pažinti savo artimiausią socialinę aplinką.


□ Apibūdina socialinių ryšių įvairovę ir dinamiką.

□ Paaiškina socialinių vaidmenų kaitą žmogaus gyvenime.

□ Papasakoja apie savo socialinius ryšius, nupiešia savo kontaktų tinklą.

□ Apibūdina savo paties ir artimųjų socialinius vaidmenis.

□ Siekia pažinti socialinius ryšius, vaidmenis ir jų kaitą.


□ Apibūdina artimiausios socialinės aplinkos įtaką karjeros sprendimams.

□ Pagrindžia bendradarbiavimo svarbą planuojant karjerą.

□ Paaiškina, kodėl priimant karjeros sprendimus svarbu atsižvelgti į būsimus socialinius

vaidmenis.

□ Identifikuoja savo artimiausią socialinę aplinką, įvertina jos įtaką priimant karjeros

sprendimus.

□ Bendradarbiauja savo socialinėje aplinkoje planuodamas asmeninę karjerą.

90

□ Atsižvelgia į savo esamus ir būsimus socialinius vaidmenis, priimdamas karjeros

sprendimus.

□ Įvertina artimiausios socialinės aplinkos ir socialinių vaidmenų įtaką, priimdmas karjeros

sprendimus.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

□ Nagrinėja socialinių ryšių įvairovę ir dinamiką.

□ Paaiškina socialinės aplinkos įtaką karjerai.

□ Nusako bendradarbiavimo svarbą mokymosi ir darbinės veiklos sėkmei.

□ Paaiškina, kaip skirtingais žmogaus gyvenimo etapais išryškėjantys socialiniai vaidmenys

paveikia jo karjerą.

□ Analizuoja savo socialinę aplinką, įvertina socialinių ryšių pobūdį.

□ Bendradarbiauja mokymosi grupėje ir tarp grupių.

□ Analizuoja savo esamus ir numato būsimus socialinius vaidmenis bei su jais susijusius

įsipareigojimus.

□ Analizuoja, kaip esami ir būsimi socialiniai vaidmenys riboja ir / arba praplečia karjeros

galimybes.

□ Kritiškai vertina socialinės aplinkos ir socialinių vaidmenų poveikį karjerai.

91

II. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PAŽINTI KARJEROS

GALIMYBES UGDYMAS

92

Šio knygos skyriaus tikslas – atskleisti mokinių kompetencijų pažinti karjeros

galimybes ugdymo ypatumus, akcentuojant informacijos paieškos, analizės ir sintezės

gebėjimų tobulinimą.

Skyriaus struktūra atitinka ugdymo karjerai programoje pateiktą ugdymo karjerai

kompetencijų sąrangą ir numatyto turinio nuoseklumą.

Kompetencijų pažinti karjeros galimybes srityje išskiriamos trys karjeros

kompetencijos:

2.1. Rasti karjeros informacijos ir efektyviai ją naudoti.

2.2. Pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes.

2.3. Pažinti kintantį darbo pasaulį.


lygmenimis, tačiau kompetencijų įgijimo procesui daug įtakos turi mokinių amžius ir

asmeninio tobulėjimo poreikiai.

Toliau aptarsime su kiekviena karjeros galimybių pažinimo sritimi susijusių

kompetencijų ugdymo galimybes skirtingais ugdymo lygiais (nuo pradinio iki vidurinio

ugdymo ir profesinio mokymo).

Kompetencijos rasti karjeros informacijos ir efektyviai ją naudoti raida


5 pav. Kompetencijos ,,Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informaciją“ raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje pabrėžiama būtinybė išmokti naudotis įvairiais

informacijos šaltiniais, susipažinti su skirtingomis veiklomis. Informacijos įvairiuose

šaltiniuose mokiniai ieško per įvairias formaliojo ugdymo pamokas.

2.1.1. Naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, susipažinti su veiklų įvairove.

2.1.2. Naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, rinkti ir sisteminti sau

aktualią informaciją apie profesijas ir mokymosi galimybes.

2.1.3. Rasti aktualios informacijos apie profesijas ir mokymosi

galimybes, ją analizuoti, sisteminti, vertinti ir planuojant karjerą ja

pasinaudoti.

2.1.4. Rasti aktualios informacijos apie profesijas,

mokymosi ir įsidarbinimo galimybes, ją analizuoti,

sisteminti, vertinti ir įgyvendinant karjerą japasinaudoti.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

93

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojamas informacijos apie

profesijas ir mokymosi galimybes rinkimas bei sisteminimas. Tai atliekama per ugdymo

karjerai ir kitų susijusių dalykų pamokas: technologijų, informacinių technologijų, gimtosios ir

užsienio klabos. Rekomenduojama organizuoti išvykas į modernias bibliotekas, karjeros

centrus ir pan. įstaigas. Svarbiausia šiame etape – kaupti konkrečiam mokiniui aktualią

karjeros srities informaciją.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniams sudaromos sąlygos analizuoti,

sisteminti ir vertinti karjeros informaciją, kuri ypač aktuali apmąstant tolesnio mokymosi

galimybes. Faktas, jog sudaromas individualus ugdymosi planas, skatina mokinius ir

mokyklose dirbančius specialistus sutelkti dėmesį į naujausią informaciją apie mokymosi

institucijas. Informacija apie profesijas ir mokymosi galimybes analizuojama per ugdymo

karjerai, informacinių technologijų, ekonomikos ir verslumo pamokas, o taip pat ir klasės

valandėlių metu. Įtvirtinant šią kompetenciją svarbus vaidmuo tenka specialistams,

teikiantiems individualias konsultacijas dėl mokymosi ir karjeros.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje karjerai aktualios informacijos

naudojimas tiesiogiai paveikia asmeninės karjeros žingsnius. Nuo gebėjimų sisteminti ir

vertinti informacijos paiešką priklauso mokinių karjeros pasirinkimo spektras. Šiame ugdymo

lygmenyje mokiniai ieško, analizuoja, vertina karjeros informaciją per informacinių

technologijų, ekonomikos ir verslumo pamokas bei įvairius su karjera susijusius renginius

(karjeros dienas aukštosiose mokyklose, aukštųjų mokyklų muges, įvairias parodas, kuriose

pristatomi konkrečios srities įmonių pasiekimai).

Kompetencijai efektyviai naudoti karjeros informaciją ugdyti skirtos dvi mokinio

knygoje „Karjeros vadovas“ nagrinėjamos temos; jos yra sugretintos su šiuo leidiniu (žr. 6

lentelę).

6 lentelė. Kompetencijai efektyviai naudoti karjeros informaciją ugdyti skirtos

temos

Temos

nr.



Temos pavadinimas mokytojo

knygoje „Ugdymas karjerai“

12. Karjeros informacija ir jos paieška

Mokinių gebėjimų ieškoti karjeros

informacijos ugdymas

13. Informacijos paieškos etapai

Mokinių gebėjimo taikyti informacijos

paieškos etapus ugdymas

94

Antra svarbi karjeros kompetencija, priskiriama karjeros galimybių pažinimo sričiai,

yra kompetencija pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes. Šios kompetencijos raida


6 pav. Kompetencijos pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes raida.

Pradinėse klasėse stengiamasi paskatinti mokinius atrasti ir nusakyti, koks mokymosi

būdas jiems yra sėkmingiausias. Ši kompetencija siejama ne tik su mokymosi patirtimi

mokykloje, bet ir su mokymosi veiklomis namuose bei neformaliojo mokymo institucijose.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje siekiama, kad mokiniai susietų

mokymąsi visą gyvenimą su karjeros sėkme. Mokiniai per įvairias pamokas (ugdymo karjerai,

gimtosios ir užsienio kalbų, dorinio ugdymo) nagrinėja mokymosi visą gyvenimą pavyzdžius,

ieško tokių pavyzdžių savo artimojoje socialinėje aplinkoje. Kadangi ši kompetencija yra labai

susijusi su bendrąja mokėjimo mokytis kompetencija, ugdoma per visų dalykų pamokas,

svarbu tik akcentuoti, jog karjeros sėkmė galima nuolatos tobulinantis.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai turi galimybę įsisąmoninti, kaip

mokymasis visą gyvenimą reikšmingas asmeniniams planams. Mokiniai skatinami savo

karjeros plane numatyti mokymosi galimybes bei mokymosi veiklų įvairovę. Ši kompetencija

ugdoma per ugdymo karjerai pamokas, klasės valandėles ir neformaliojo ugdymo veiklas.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje akcentuojamas asmeninis

konkurencingumas, kuris tiesiogiai siejamas su įvairių mokymosi būdų bei metodų išmanymu.

Jei mokinys geba nuspręsti, kokios mokymosi veiklos jam yra reikšmingiausios, jis kryptingai

tobulėja, įgyja naujų žinių ir gebėjimų. Šiame ugdymo lygmenyje kompetencija pažinti

mokymosi visą gyvenimą galimybes tobulinama per informacinių technologijų, psichologijos,

2.2.1. Papasakoti, kaip geriausiai sekasi mokytis.

2.2.2. Paaiškinti mokymosi visą gyvenimą ir karjeros sėkmės ryšį.

2.2.3. Apibūdinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, siejant jas

su savo karjeros planu.

2.2.4. Pažinti bei taikyti asmeninį konkurencingumą

padedančius išsaugoti mokymosi būdus ir pasinaudoti

mokymosi visą gyvenimą galimybių įvairove.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

95

ugdymo karjerai ir kitų dalykų pamokas. Ypatingas vaidmuo tenka specialistams, teikiantiems

individualias mokymosi bei karjeros konsultacijas.

Kompetencijai pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes tobulinti skirtos trys temos,

kurias aptiksite mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ ir mokytojo knygoje ,,Ugdymas karjerai“

(žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Kompetencijai pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





14. Mokymasis visą gyvenimą ir

karjera

Mokinių kompetencijos mokytis visą

gyvenimą ugdymas jų karjeros kelio

kontekste

15. Asmeninis mokymosi stilius

karjeros kelyje

Mokinių asmeninio mokymosi stiliaus

reikšmė karjeros kelyje

16. Mokymo įstaigų įvairovė ir

galimybės toliau mokytis

mokymosi

Mokymo įstaigų įvairovė ir gebėjimų

pažinti galimybes toliau mokytis

ugdymas

Trečioji karjeros galimybių pažinimo sričiai priskiriama karjeros kompetencija – tai

kompetencija pažinti kintantį darbo pasaulį.

7 pav. Kompetencijos pažinti kintantį darbo pasaulį raida.

2.3.1. Aptarti, kodėl žmonės dirba, vartoti ,,karjeros“ sąvoką.

2.3.2. Apžvelgti istorinę darbo pasaulio raidą ir domėtis darbo pasaulio

perspektyvomis.

2.3.3. Įvertinti darbo pasaulio kaitą ir darbo formų įvairovę,

planuojant savo karjerą.

2.3.4. Analizuoti darbo pasaulio kaitos tendencijas,

įvertinant jų galimą poveikį asmeninės karjeros

įgyvendinimui.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

96

Pradinėse klasėse mokiniai aiškinasi, kodėl žmonės dirba; kaip suprantama karjera.

Savo artimiausioje socialinėje aplinkoje mokiniai randa jiems suprantamų sėkmingos karjeros

pavyzdžių. Kompetencijos pažinti kintantį darbo pasaulį pagrindai šiame ugdymo lygmenyje

įgyjami per pasaulio pažinimo ir kitų dalykų pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje mokiniams akcentuojama istorinė

darbo pasaulio raida. Per ugdymo karjerai, technologijų, istorijos ir kitas pamokas aptariama

įvairių profesijų atsiradimo istorijos, darbo pasaulio pokyčiai. Kompetencija pažinti kintantį

darbo pasaulį ugdoma ir neformaliojo ugdymo veiklose: organizuojamos išvykos į įvairias

įmones ir įstaigas, rengiami susitikimai su skirtingų profesijų atstovais, pristatomos karjeros

sėkmės istorijos.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai vertina darbo pasaulio kaitą, analizuoja

darbo formų įvairovę. Darbo pasaulyje vykstančius pokyčius mokiniai susieja su savo karjeros

perspektyvomis. Šiame etape labai svarbu, kad mokiniai sietų darbo pasaulio pažinimą su savo

karjeros sprendimais. Kompetencija pažinti kintantį darbo pasaulį ugdoma per ugdymo

karjerai, technologijų, ekonomikos ir verslumo bei kitas pamokas. Svarbu, kad mokiniai

susidarytų realų darbo pasaulio vaizdą, todėl organizuojamos ekskursijos į praktinio mokymo

centrus, darbo organizacijas.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gilina savo supratimą

apie darbo pasaulio kaitos tendencijas. Jie susieja savo karjeros perspektyvas su darbo

pasaulyje vykstančia kaita. Kompetencija pažinti kintantį darbo pasaulį ugdoma per

ekonomikos ir verslumo, technologijų pamokas bei daugelį neformaliojo ugdymo veiklų.

Kompetencijai pažinti kintantį darbo pasaulį tobulinti mokinio knygoje „Karjeros

vadovas“ ir mokytojo knygoje ,,Ugdymas karjerai“ skirtos dvi temos (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Kompetencijai pažinti kintantį darbo pasaulį ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





17. Kas vyksta darbo pasaulyje Gebėjimų pažinti darbo pasaulį ugdymas

18. Profesijų, kompetencijų ir

mokymosi galimybių sąrašas

Mokinio profesijų ir mokymosi galimybių

sąrašo rengimas

Skyriuje „Mokinių kompetencijos pažinti karjeros galimybes ugdymas“ pateikiamos 22

užduotys. Skyriaus pabaigoje pristatoma mokinių kompetencijų pažinti karjeros galimybes

vertinimo kriterijų sistema, kurią mokytojai gali taikyti, vertindami tarpinius ir / ar galutinius

mokinių ugdymosi karjerai rezultatus.

97

12. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ IEŠKOTI KARJEROS

INFORMACIJOS UGDYMAS

Šios temos tikslas – pagrįsti mokinių gebėjimų ieškoti karjeros

informacijos ugdymo sąsajas su sėkmingu karjeros planavimu.

Informacija (lot. informatio – „išaiškinimas“, „pranešimas“) – žinios apie faktus,

įvykius, daiktus, procesus, idėjas, sąvokas ir kitus objektus, kurios kuriame nors kontekste turi

kokią nors prasmę. Nuolatinės kaitos sąlygomis gebėjimas susirasti kokybiškos informacijos

tampa ypač aktualus. Informacijos paieškos, atrankos, sisteminimo ir taikymo gebėjimai

priskiriami prie svarbiausių gebėjimų, būtinų sėkmingai karjerai.

Karjeros informacija – duomenys, kurie padeda priimti efektyvius karjeros sprendimus

ir siekti karjeros tikslų: tai informacija apie profesijas, studijas, apie įsidarbinimo galimybes.

Formaliai šią informaciją galima suskirstyti į pagrindinius blokus: į informaciją apie

mokymosi galimybes; informaciją apie profesijų įvairovę; informaciją apie įsidarbinimo

etapus bei galimybes. Kiekvienas iš šių blokų apima neįsivaizduojamą kiekį duomenų šaltinių:

nuo oficialių duomenų bazių ir patvirtintų teisės aktų iki studentų bei darbuotojų tinklaraščių

(,,blog’ų“), viešųjų ryšių akcijų metu skleidžiamos informacijos, gandų ir netgi klaidinančių

žinių. Karjeros informacijos šaltinių gausa (žr. 9 lentelę) įspūdinga: tai interneto šaltiniai ir

duomenų bazės, sėkmės istorijos žiniasklaidoje, organizacijų ir kompanijų teikiama

informacija, darbuotojų pasakojimai bei istorijos ir t. t. Atrenkant ir analizuojant karjeros

informaciją, reikia naudoti legalius šaltinius, kuriuose pateikiama objektyvi informacija.

9 lentelė. Karjeros informacijos šaltiniai

Šaltinio pavadinimas Privalumai Trūkumai

Pažįstami žmonės, artimieji Gerai išmanydami profesinės

srities subtilybes, neslepia

informacijos.

Didelė neobjektyvumo

tikimybė (gali skatinti

pasirinkti tam tikrą profesiją

arba raginti atsisakyti

planuojamos karjeros).

Profesionalų informaciniai

interviu

Informacija pateikiama,

remiantis ilgamete profesine

patirtimi.

Aptariami privalumai ir

trūkumai.

Gali būti užmegztas

Savo srities profesionalai turi

mažai laiko.

Kandidatai gali būti įvertinti

kaip potencialūs konkurentai.

98

naudingas profesinis

kontaktas.

Darbdaviai Objektyviai apibūdina

specialistams keliamus

reikalavimus.

Karjeros galimybes mato iš

organizacijos, o ne iš asmens

pozicijų.

Profesijos patarėjai

Specialistai, dirbantys

profesinio informavimo

taškuose (PIT)

Aukštųjų mokyklų karjeros

centrų darbuotojai

Darbo biržos darbuotojai

Turi didelę patirtį, kaip

ieškoti informacijos.

Naudoja skirtingus

informacijos ieškos šaltinius,

tačiau daugiausia dėmesio

skiria oficialiems šaltiniams.

Padeda įsivertinti asmenines

karjeros galimybes.

Konsultacijų laikas ribotas.

Gali likti nepastebėtos

aktualios karjeros

informacijos sritys (pvz.,

pareigų paaukštinimas,

galimybės tobulinti

profesinius gebėjimus ir t. t.).

Internetas Pateikia daugybę naudingos

informacijos apie skirtingas

karjeros galimybes.

Atveria galimybę gauti

kontaktinius darbdavių

duomenis.

Suteikia progą patikrinti ne

tik oficialias duomenų bazes,

bet ir profesionalų

tinklaraščius, darbuotojų

atsiliepimus, profesinių

sąjungų teikiamą informaciją.

Dėl informacijos gausos

sudėtinga atrasti prioritetinę

informaciją.

Atrankos procesas užtrunka.

Žiniasklaidos (spaudos,

televizijos, radijo) šaltiniai

Sėkmės istorijos, profesionalų

interviu sudaro sąlygas geriau

suprasti planuojamos

pasirinkti karjeros ypatybes.

Informacija ne visada būna

objektyvi; dažnai reportažai

,,nuspalvinami“ tam tikromis

emocijomis.

Gebėjimus ieškoti informacijos siejant su mokinių ugdymu karjerai, reikėtų pažymėti,

kad šie gebėjimai turi įtakos asmeninių veiksmų planavimui. Disponavimas teisinga

informacija, gebėjimas laiku jos gauti padeda nuodugniai planuoti karjeros žingsnius. Juk

lietuvių liaudies išmintis sako: ,,Kas įspėtas, tas apginkluotas“. Šiuo atveju, aptariant mokinių

gebėjimų ieškoti informacijos ryšį su sėkminga karjera, reikėtų priminti ne tik apie nuolat

kintančius darbo pasaulio reikalavimus, bet ir apie augančią konkurenciją.

Šiai temai aptarti skiriama 12-ta mokinio knygos „Karjeros

vadovas“ tema ,,Karjeros informacija ir jos paieška“. Šioje temoje

pateikiamos dvi užduotys, skirtos informacijos paieškos

gebėjimams ugdyti.

Užduotyje ,,Informacijos paieška: kas ir kaip?“ (*)

siūloma grupėje aptarti asmeninius informacijos paieškos būdus.

Užduotis „Karjeros informacijos sritys“ (**) atliekama

99

individualiai. Ji padeda tobulinti mokinių gebėjimus ieškoti

karjeros informacijos ir ją tvarkyti.

Užduotis „Informacinis interviu“ (** ) suteikia galimybę

mokiniams naudojant interviu metodą surinkti aktualios karjeros

informacijos .

Karjeros informacijos paieškos greitis ir kokybė priklauso

nuo žmogaus patirties ir poreikių. Kuo dažniau mokiniai taiko

gebėjimus ieškoti informacijos, tuo jiems lengviau surasti

kokybiškos karjeros informacijos. Šis gebėjimas išlieka svarbus

visais žmogaus karjeros etapais.

Siūloma atlikti užduotis ,,Profesijos ABC“ (*) ir ,,Sąvokų

kekė“ (**), skirtas įvairaus amžiaus mokinių gebėjimams ieškoti

karjeros informacijos, ją tvarkyti ir taikyti, ugdyti.

19 užduotis. PROFESIJOS ABC


Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informaciją.


Komunikavimo ir pažinimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Pasitelkiant gebėjimus ieškoti informacijos, apibūdinti skirtingas profesijas.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

10–20 mokinių (porinis skaičius).


45 minutės.


Mokiniai naudoja skirtingus informacijos paieškos būdus.


Kompiuteriai, turintys interneto prieigą, elektroninės informacijos saugojimo

laikmenos.


Informacinių technologijų klasė, kurioje mokiniai galėtų dirbti poromis.

100


Mokiniai suskirstomi poromis. Ant lentos arba skaidrėje mokytojas pateikia

užduotį: ,,Turite profesijų sąrašą. Pasitelkdami interneto priemones, suraskite

šių profesijų apibūdinimą. Pasiruoškite pristatyti poros darbo rezultatus“.

Mokiniams siūlomas šis profesijų sąrašas: AUTOMOBILIŲ MECHANIKAS,

MOKYTOJAS, UGNIAGESYS, PLYTELIŲ KLOJĖJAS,

BIBLIOTEKININKAS, SEKRETORIUS, AKTORIUS, SLAUGYTOJAS, TV

OPERATORIUS, IT ADMINISTRATORIUS. Mokiniai turi nurodyti:

1) kokias užduotis atlieka pasirinktos profesijos atstovas;

2) kokioje vietoje (patalpose, lauke) dirba;

3) kokius darbo įrankius naudoja.

Užduočiai atlikti skiriama 30 minučių.

Mokiniai reflektuoja ir atsako į mokytojo klausimus:

Ar sudėtinga rasti tinkamos informacijos apie pasirinktą profesiją?

Ką naujo sužinojote, atlikdami šią užduotį?

Kaip šią patirtį panaudosite ateityje?


Užduotis gali būti atliekama individuliai arba skiriama namų darbams.

Stebėsena

Pateikęs užduotį, mokytojas stebi, kaip mokinių poros dirba drauge. Mokytojas

gali pateikti pasiūlymų, kur ieškoti informacijos, tačiau į patį paieškos procesą

nesikiša.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant rezultatų įvairovę ir mokinių

darbo poroje sklandumą.

Aptarimas

Atlikus užduotį, rezultatų aptarimo metu reikėtų mokiniams akcentuoti, kad ši

užduotis tobulina jų gebėjimus ieškoti informacijos, kurie bus ypač svarbūs

planuojant ir įgyvendinant karjerą.

20 užduotis. SĄVOKŲ KEKĖ


Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informacijos.


Komunikavimo ir pažinimo kompetencijos.

101

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę veikiant grupėje ugdytis gebėjimus ieškoti

karjeros informacijos.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

10–20 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi turėti žinių apie karjeros informacijos sritis, gebėti naudoti

skirtingus informacijos paieškos būdus.


Kompiuteriai, turintys interneto prieigą, elektroninės informacijos saugojimo

laikmenos.


Informacinių technologijų klasė, kurioje mokiniai galėtų dirbti poromis.


Mokiniai suskirstomi poromis. Ant lentos arba skaidrėje mokytojas pateikia

užduotį: ,,Turite sąvokų sąrašą. Pasitelkdami interneto priemones, suraskite šiuos

žodžius ANGLŲ, ITALŲ ir LENKŲ kalbomis. Pateiktas sąvokas paaiškinkite“.

Mokiniai gauna užduoties lapą (5 priedas). Sąvokų sąrašas: KARJERA,

PROFESIJA, PASIEKIMAI, GEBĖJIMAI, DARBAS, ŽINIOS, MOKYKLA,

TYRIMAS, PLANAS, PROFESIJOS PATARĖJAS.

Užduočiai atlikti skiriama 30 minučių.


Kaip sekėsi ieškoti sąvokų kitomis kalbomis?

Ar sudėtinga rasti tinkamą sąvokos paaiškinimą?


Kaip šią patirtį panaudosite ateityje?


Užduotis gali būti atliekama individuliai.

Stebėsena

Pateikęs užduotį, mokytojas stebi, kaip mokinių poros ją atlieka, jei reikia,

102

konsultuoja dėl sąvokų paaiškinimo, jų vertimo į užsienio kalbas.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant rezultatų tikslumą ir užduoties

atlikimo kokybę. Vertinant atkreipiamas dėmesys į tai, ar informacijos ieškoma

preciziškai.

Aptarimas

Atlikus užduotį, rezultatų aptarimo metu reikėtų mokiniams akcentuoti, kad ši

užduotis tobulina jų gebėjimus ieškoti informacijos ir ją sisteminti, kurie bus ypač

svarbūs planuojant bei įgyvendinant karjerą.


Užduoties lapas ,,Sąvokų kelė“ (5 priedas).

Karjeros informacijos paieškos pamoką galima integruoti į informacinių

technologijų pamokas.


Informacinių gebėjimų ugdymo metodinė priemonė vyresnių klasių

moksleiviams. Prieiga per internetą:

http://www.biblioteka.lt/vaikai/vyresn.html

Lietuvių kalbos žodynas. Prieiga per internetą:

http://www.lkz.lt/startas/htm

Tarptautinių žodžių žodynas. Prieiga per internetą: http://www.zodziai.lt

Karjeros projektavimo terminų žodynas internete. Prieiga per internetą:

http://glossary.ambernet.lt/

13. MOKINIŲ GEBĖJIMO TAIKYTI INFORMACIJOS

PAIEŠKOS ETAPUS UGDYMAS

Šios temos tikslas – apibūdinti mokinių galimybes taikyti

informacijos paieškos etapus ugdymo procese.

Informacijos paieška – tai visuma priemonių ir būdų, padedančių rasti reikiamos

informacijos. Informacijos paieška būna sėkminga, jei tenkinamos dvi sąlygos: informacija yra


http://www.lkz.lt/startas/htm

http://www.zodziai.lt/

http://glossary.ambernet.lt/

103

užrašyta (ar turi elektroninę versiją); informacijos saugyklos yra susistemintos ir klasifikuotos.

8 pav. pristatoma informacijos paieškos eiga.

8 pav. Informacijos paieškos eiga.

Skiriami šeši informacijos paieškos etapai:

Pirmasis: nustatomas informacijos poreikis; išsiaiškinama, kokios tiksliai informacijos

trūksta.

Antrasis: planuojama informacijos paieška; suplanuojama, kaip bus ieškoma

informacijos, atrenkami raktiniai žodžiai.

Trečiasis: vykdoma informacijos paieška; internete, duomenų bazėse, bibliotekoje

suformuluojamos užklausos informacijai rasti. Peržiūrimi gauti šaltiniai, analizuojama, ar

informacijos paieškos rezultatas tenkina ieškovą.

Ketvirtasis: tikslinama ir koreguojama informacijos paieška; informacijos paieškos

laukas susiaurinamas arba praplečiamas, priklausomai nuo ieškovo poreikių. Informacijos

paieškos koregavimas leidžia pasiekti netikėtų rezultatų.

Penktasis: analizuojami, vertinami, atrenkami ir rūšiuojami informacijos paieškos

rezultatai; rezultatų analizė ir sisteminimas suteikia progą gauti optimalius paieškos

rezultatus, juos išskirti.

Šeštasis: išsaugomi informacijos šaltiniai; naudingi, tinkami informacijos šaltiniai

išsaugomi taip, kad, kitą kartą prireikus šių rezultatų, juos būtų lengva aptikti ir aktyvuoti.

Skirtingų informacijos šaltinių naudojimas karjeros informacijai gauti gali duoti

netikėtų rezultatų, išplėsti žmogaus, ieškančio informacijos, pasirinkimo galimybes.

Pavyzdžiui, stengiamasi surasti informacijos apie organizaciją, kurioje planuojama ieškoti

darbo. Jei organizacija veikia ne vienerius metus, galima pasinaudoti archyvais, analizuoti

104

juose pateiktus duomenis (veiklos, lėšų panaudojimo ataskaitas ir pan.), taip pat surasti

pagrindinį organizacijos tinklalapį, peržiūrėti deklaruojamas vertybes ir tradicijas. Tačiau,

pasitelkus tik šiuos šaltinius, bus surinkta vienpusė – organizacijos pateikta – informacija.

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę rasti darbuotojų bei klientų atsiliepimų: pagyrų ir

skundų. Taip pat galima aptikti ir organizacijos konkurentų informacijos. Kuo tiksliau bus

ieškoma informacijos, tuo išsamesnis bus susidarytas vaizdas apie situaciją.

Ugdant mokinių gebėjimą taikyti informacijos paieškos etapus, rekomenduojama

atkreipti jų dėmesį į tikslų ir precizišką paieškos procesą. Ieškant informacijos itin svarbu

parinkti tinkamus raktinius žodžius. Neužtenka rasti reikalingos informacijos – reikia ją

analizuoti ir išsaugoti. Taip pat svarbu suteikti logiškus išsaugomų duomenų pavadinimus,

kad, prireikus juos peržiūrėti, nereikėtų gaišti laiko.

Informacijos paieškos būdai aptariami 13-toje mokinio knygos

temoje.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama praktinė informacijos

paieškos užduotis ,,Informacijos paieškos bandymas“ (**), skatinanti

mokinių savarankiškumą, lavinanti jų gebėjimus formuluoti ir panaudoti

raktinius žodžius.

Informacijos paieškos procesas priklauso nuo asmens patirties ir

motyvacijos veikti. Jei asmuo sklandžiai pereina visus informacijos

paieškos etapus, jo turima informacija yra susisteminta ir lengvai

pateikiama.

Siūloma atlikti užduotį ,,Raktinis žodis“ (***), kuri skirta mokinių

grupei. Atlikę šią užduotį, mokiniai patobulins savo gebėjimus ieškoti

karjeros informacijos, ją tvarkyti ir taikyti.

Užduotis ,,Bylos pavadinimas“ (**) suteiks galimybę dirbant poroje

patobulinti gebėjimus analizuoti ir sisteminti informaciją.

21 užduotis. RAKTINIS ŽODIS


Efektyviai surasti karjeros informacijos ir ją panaudoti.



Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių gebėjimus ieškoti karjeros informacijos ir ją analizuoti.

105

Tikslinė grupė



Grupės dydis

10–20 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi turėti žinių apie karjeros informacijos sritis, žinoti ir gebėti naudoti

skirtingus informacijos paieškos būdus.


Po rašiklį ir užduoties lapą kiekvienai mokinių porai, balta lenta (didelis lapas) ir

žymekliai.


Erdvi patalpa, kurioje mokiniai, sėdėdami poromis ir kalbėdami, netrukdytų

vieni kitiems.


Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna užduoties lapą (6 priedas).

Mokytojas paaiškina, kad užduočiai atlikti skiriama 20 minučių

Mokiniai drauge perskaito pateiktas 5 situacijas. Jie aptaria ir užrašo užduoties

lape situacijai būdingus raktinius žodžius.

Visoms poroms pabaigus užduotį, drauge aptariami atsakymų variantai, jie

užrašomi ant lentos ar A1 formato lape (tam skiriama 15 minučių).


Ar buvo sudėtinga parinkti raktinius žodžius situacijoms?


Kaip šią patirtį naudosite savo karjeros kelyje?


Galima mokinius suskirstyti į grupes po keturis. Tada grupė užduotį atlieka

drauge ir parengia grupės darbo rezultatų pristatymą.

Jei užduotis atliekama kompiuterių klasėje, galima pateikti ir antrąją šios

užduoties dalį: patikrinti internete, kokios informacijos gaunama, užklausos

eilutėje įrašius mokinių pateiktus raktinius žodžius.

Stebėsena

106

Mokytojas stebi, kaip mokinių poros atlieka užduotį, jei reikia, konsultuoja dėl

raktinių žodžių parinkimo.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas pagal informacijos paiešką

apibūdinančius kriterijus. Nustatoma ir įvardijama mokinio padaryta pažanga.

Aptarimas

Užduoties rezultatų aptarimo metu mokytojas pabrėžia, kad mokiniai, atlikdami

šią užduotį, ne tik tobulino savo gebėjimus ieškoti informacijos ir ją sisteminti,

bet ir dirbdami poromis mokėsi palaikyti socialinį kontaktą, bendradarbiauti


Užduoties lapas ,,Raktiniai žodžiai“ (6 priedas).

22 užduotis. BYLOS PAVADINIMAS


Efektyviai surasti karjeros informacijos ir ją panaudoti.



Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių gebėjimus taikyti informacijos paieškos etapus.

Tikslinė grupė

11–12 klasių mokiniai

Grupės dydis

10–20 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi gebėti naudoti skirtingus informacijos paieškos būdus, suprasti

informacijos ieškos etapų seką.


Rašikliai ir po užduoties lapą kiekvienai mokinių porai, balta lenta (didelis

lapas) ir žymekliai.


Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna užduoties lapą (7 priedas).

Mokytojas paaiškina, kad užduočiai atlikti skiriama 20 minučių.

107

Mokiniai drauge perskaito parašytas informacines žinutes. Remdamiesi

tekstuose pateikta informacija, suskirsto informacines žinutes į atskiras bylas.

Šioms byloms sukuria logiškus, funkcionalius pavadinimus.

Mokinių poroms pabaigus užduotį, drauge aptariami atsakymų variantai, jie

užrašomi ant lentos ar A1 formato lape (tam skiriama 15 minučių).


Ar sudėtinga sisteminti informacines žinutes? Ar kilo nesutarimų, dirbant

drauge su kitu mokiniu?


Kaip šią patirtį naudosite ateityje?

Kaip manote, kodėl svarbu ieškoti informacijos, žmogui siekiant karjeros

tikslų?


Užduotis gali būti skiriama namų darbams.

Galima pasiūlyti mokiniams kompiuterinį šios užduoties variantą. Atliekant

užduotį informacinių technologijų klasėje, galima prašyti užduoties rezultatą

pateikti elektroniniu būdu.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokinių poros atlieka užduotį, atkreipdamas dėmesį į

poros darbo būdą: ar imasi analizuoti drauge, ar kuris nors vienas poros narys

linkęs vadovauti. Būtina atkreipti mokinių dėmesį į tai, jog svarbu ne tik

rezultato siekimas, bet ir darbo drauge eiga.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas pagal informacijos paiešką

apibūdinančius kriterijus. Aptariama mokinių poros pasiekta pažanga.

Aptarimas

Užduoties rezultatų aptarimo metu mokytojas pabrėžia, kad mokiniai, atlikdami

šią užduotį, ne tik tobulino savo gebėjimus ieškoti informacijos ir ją sisteminti,

bet ir dirbdami poromis turėjo galimybę įsiklausyti į kitą mokinį, užmegzti

glaudesnį ryšį su juo.

Užduoties rezultatas – praktinė galimybė suteikti byloms tinkamus pavadinimus

– siejamas su karjeros planavimo žingsniais.


Užduoties lapas ,,Bylos pavadinimas“ (7 priedas).

108

Elektroninės informacijos paieškos galimybės nuodugniai aprašomos

metodiniuose ir mokomuosiuose informacinių technologijų leidiniuose.

Rekomenduojami šaltiniai internete:

http://iftorina.vdu.lt/iftorina2010/4_InformacijosPaieska.pdf

http://www.vipt.lt/moodle/course/view.php?id=44&lang=lt_utf8&username=

guest


http://kursai.bibliotekospazangai.lt/mokomieji_filmukai

14. MOKINIŲ KOMPETENCIJOS MOKYTIS VISĄ

GYVENIMĄ UGDYMAS JŲ KARJEROS KELIO KONTEKSTE

Temos tikslas – aptarti mokinių galimybių mokytis visą gyvenimą

pažinimo reikšmę jų ateities karjerai, nusakant galimybes tobulinti

šią kompetenciją mokykloje.

Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriuo amžiaus

tarpsniu, siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas

(Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, 2003). Tai – visą gyvenimą trunkantis

procesas, kuriam įtakos turi konkretaus žmogaus, visuomenės ir informacinių technologijų

kaita. Skirtingos asmenybės renkasi skirtingus mokymosi būdus. Pastebima mokymosi būdų ir

formų kaita, vis labiau akcentuojama, jog reikėtų pripažinti ir neformaliai įgytas

kompetencijas.

Mokinių mokėjimo mokytis kompetencija ugdoma kone per visų dalykų pamokas.

Ugdymo karjerai programoje ypač akcentuojama sąsaja tarp mokymosi visą gyvenimą ir

karjeros sėkmės. Mokymosi visą gyvenimą svarbos įsisąmoninimas skatina mokinius nuolat

peržiūrėti savo asmeninius gyvenimo ir karjeros tikslus, būti jautrius mokymosi poreikiams.

Pozityvus mokymosi visą gyvenimą vertinimas skatina asmenį peržiūrėti savo norus,

poreikius ir galimybes, juos apmąstyti karjeros kontekste. Tai susiję su sąmoningu ir atsakingu

nusiteikimu valdyti savo gyvenimą, pasitelkiant tinkamiausias tobulėjimo priemones.

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje (2003) aiškiai išreikšta nuostata, jog

tai, kiek suvokiamas šios kompetencijos aktualumas, priklauso ir nuo švietimo sistemos

perduodamų signalų. Strategijoje teigiama: ,,Mokymosi visą gyvenimą stiprinimui esminę

reikšmę turi nuolatinio mokymosi kompetencijos formavimo akcentai nuo pat pradinių

švietimo sistemos lygmenų“. Formaliojo ugdymo institucijos yra labai svarbios formuojant


http://www.vipt.lt/moodle/course/view.php?id=44&lang=lt_utf8&username=guest




109

mokymosi veiklų vertingumo suvokimą, tačiau negalima pamiršti ir neformaliojo ugdymo

institucijų, kuriose lavinami jaunuolių talentai, praktiniai gebėjimai.

Mokymosi visą gyvenimą procesą galima prilyginti kelionei, kurią nukeliauti galima

visiškai skirtingais būdais. Kiekvienas asmuo pats nusprendžia, kokį dvasinio ir profesinio

tobulėjimo kelią pasirinks. Mokymosi visą gyvenimą metodus rekomenduotina tiesiogiai

sugretinti su mokymosi metodų grupėmis (L. Jovaiša, 2001). Mokymosi visą gyvenimą

kompetencijai ugdyti naudojamos šios mokymosi metodų grupės:

Informacijos šaltinių naudojimo metodai.

Praktiniai operaciniai mokymosi metodai.

Kūrybos mokymosi metodai.

Visos išvardytos metodų grupės gali būti plačiai pritaikytos, atsižvelgiant į asmeninius

žmogaus mokymosi tikslus.

Informacijos šaltinių naudojimo metodai įgalina efektyviai naudotis informacija,

teikiama skirtingais kanalais (pavyzdžiui, pagal asmeninį mokymosi stilių).

Praktiniai operaciniai metodai yra pagrįsti praktinių gebėjimų tobulinimu. Žinios,

gebėjimai ir nuostatos ugdomi atliekant konkrečius praktinius veiksmus.

Kūrybos mokymosi metodai pagrįsti vaizduotės ir mąstymo išlaisvinimu. Tai

skirtingos mokymosi veiklos, reikalaujančios imtis netradicinių žmogaus veiksmų,

generuoti idėjas. Svarbu mokiniams pabrėžti, jog kūryba apima daugybę žmogaus

gyvenimo sričių, todėl kūrybiškų rezultatų gali būti pasiekta ne tik meninėje

veikloje, bet ir techninėje, mokslinėje srityse ar kasdieniame gyvenime.

Diskutuojant su mokiniais apie mokymosi reikalingumą ir reikšmę žmogaus gyvenime,

būtina pažymėti, kad neformaliai įgytos žinios ir gebėjimai yra tokie pat vertingi. Tik nuo

besimokančio asmens priklauso, kaip bus panaudoti mokymosi veiklų rezultatai ir patirtis.

Mokymosi visą gyvenimą būdai ir formos aptariami 14-

toje mokinio knygos temoje. Joje pateikiama praktinė užduotis –

trumpas socialinis tyrimas ,,Mokymosi būdai“ (***). Šia

užduotimi mokiniai skatinami pažinti socialinę aplinką,

tobulinami jų gebėjimai bendrauti ir bendradarbiauti,

aktualizuojama mokymosi visą gyvenimą kompetencija.

110

Nagrinėjant mokymosi visą gyvenimą sąsajos su karjera

temą, rekomenduojama atlikti tris grupines užduotis. Užduotis

,,Mokosi visa šeima“ (**) skirta 5–8 klasių mokiniams.

Užduotis ,,Mokausi įdomiai“ (**) atkreips mokinių

dėmesį į tai, jog verta išnaudoti skirtingas mokymosi galimybes,

patobulins mokinių gebėjimus bendradarbiauti.

Užduotis ,,Mokausi mokydamas“ (***) skatins įsidėmėti

patį efektyviausią mokymosi būdą. Mokiniai, dirbdami grupėje,

išbandys šį mokymosi metodą, kartu tobulindami mokymosi visą

gyvenimą kompetenciją.

23 užduotis. MOKOSI VISA ŠEIMA


Pažinti galimybes mokytis visą gyvenimą.


Komunikavimo, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo

kompetencijos.

Užduoties tikslas

Skatinant mokinių susidomėjimą mokymosi galimybėmis, sudaryti jiems

sąlygas išsiaiškinti artimosios socialinės aplinkos mokymosi patirtį.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–24 mokiniai.


45–60 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus). Pasiruošimui skiriamos 3–7

dienos.


Mokiniai turėtų žinoti apie mokymosi visą gyvenimą svarbą.


Rašymo priemonės ir užrašų sąsiuviniai mokiniams.


Mokiniams paskelbiama individuali užduotis, kurios rezultatus jie pristatys

kitos pamokos metu. Užduotis ,,Mokosi visa šeima“ skamba taip:

111

,,Išsiaiškinkite, kaip mokėsi Jūsų tėvai, seneliai (ir / arba tetos, dėdės). Gaukite

atsakymus į šiuos klausimus:

Kiek metų jie mokėsi?

Kokių kalbų mokėsi?

Kokie mokomieji dalykai jiems buvo mėgstamiausi?

Kurie mokomieji dalykai buvo patys naudingiausi (labiausiai pritaikomi

kasdieniame gyvenime)?

Koks egzaminas buvo pats sudėtingiausias?

Kokie dalykai jiems yra įdomūs šiuo metu?“

Kitos pamokos metu kiekvienas mokinys pristato surinktą informaciją savo

suolo draugui. Mokiniai drauge palygina turimą informaciją, jei aptinka

panašumų, juos pasižymi.


Užduoties rezultatai gali būti pristatomi visai klasei arba pateikiami rašto darbo

forma.

Stebėsena

Atkreipiamas dėmesys į informacijos rinkimo procesą, būtina pastebėti ir

pagirti net minimalias pastangas. Mokiniams dalijantis informacijas stebima,

kaip jie mezga bendradarbiavimo ryšius, skatinama pozityviai priimti kito

poziciją.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu. Atkreipiamas dėmesys į mokinių

pastangas tinkamai atlikti užduotį. Naudojamas formuojamasis vertinimas,

atsižvelgiant į pateikiamos informacijos detalumą.

Aptarimas

Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį, jog, atlikdami šią užduotį, jie sužinojo apie

savo artimųjų mokymosi patirtį.

24 užduotis. MOKAUSI ĮDOMIAI





112

kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę plėtoti savo mokymosi visą gyvenimą

kompetenciją.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–25 mokiniai.


45 minutės (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Mokiniai turėtų žinoti apie skirtingus mokymosi metodus.


Užduoties lapai (8 priedas). Spalvoti pieštukai, žymekliai, liniuotės, A4 formato

balti popieriaus lapai. Diktofonas (garsą įrašantis telefonas).


Mokiniai gauna užduoties lapą ir 2 tuščius popieriaus lapus.

Mokiniams paskelbiama užduotis: ,,Perskaitykite tekstą. Išskirkite pagrindinę

idėją. Tekste skirtingomis spalvomis pažymėkite sąvokas, kurias galite paaiškinti,

ir sąvokas, kurios Jums yra nepažįstamos“. (Šiai veiklai skiriama 10 minučių.)

Vėliau mokiniai paprašomi nubraižyti schemą, kuri atspindi tekste perduodamą

informaciją. (Šiai veiklai skiriama 10 minučių.)

Trečiojoje užduoties dalyje mokiniai prašomi suformuluoti 2 sakinius,

apibūdinančius pateiktą tekstą. Šie mokinių perskaitomi sakiniai įrašomi,

panaudojant diktofoną. (Šiai veiklai skiriama 10 minučių.)

Įrašai perklausomi. Mokiniai išrenka įrašą, geriausiai apibūdinantį tekstą.

Atlikę tris skirtingas teksto ,,apdorojimo“ užduotis, mokiniai tai aptaria.

Aptariama, atsakant į šiuos klausimus:

Kuri užduoties dalis buvo sudėtingiausia?

Kas Jus nustebino, atliekant užduotį?

Kokios įtakos užduoties atlikimui turėjo laiko limitas?


Galima užduotį skaityti ir pateikti po vieną dalį, po kiekvienos dalies

113

reflektuojant. Atlikus užduotį, galima pateikti kontrolinių klausimų iš teksto, kurį

mokiniai jau skaitė. Šią užduotį mokiniai gali atlikti ne tik individualiai, bet ir

poromis.

Stebėsena

Mokytojas stebi dirbančius mokinius. Jei reikia, jis gali pakomentuoti, kaip atlikta

viena ar kita užduoties dalis. Daug dėmesio skiriama refleksijai.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas; jį atlieka kiti mokiniai (mokomasis

vertinimas). Mokiniai vertina bendraklasių rezultatus, vadovaudamiesi

informacijos pateikimo aiškumo, originalumo kriterijais. Vertinant stengiamasi

atkreipti dėmesį į pozityvius mokinių veiksmus, jų pastangas analizuoti

informaciją.

Aptarimas

Aptardamas šios užduoties rezultatus, mokytojas siūlo atkreipti dėmesį, jog darbe

žmonės dažnai susiduria su nepažįstamais terminais, profesiniu žargonu.

Gebėjimas greitai ir aiškiai išskirti pagrindinius informacinius blokus įgalina

produktyviau mokytis ir dirbti, skatina kompetencijas, padedančias įgyvendinti

asmeninę karjerą.


Užduoties lapas ,,Mokausi įdomiai“ (8 priedas).

25 užduotis. MOKAUSI MOKYDAMAS





kompetencijos.

Užduoties tikslas

Lavinant mokinių mokėjimo mokytis gebėjimą, sudaryti sąlygas jiems

išbandyti naują mokymosi galimybę.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

114

4–24 mokiniai.


45–60 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Mokiniai turėtų žinoti apie skirtingus mokymosi metodus.


Po vieną užduoties lapą (9 priedas) kiekvienai mokinių porai.


Mokiniai, dirbantys poroje, gauna užduoties lapą, kuris perkerpamas į dvi dalis.

Abu mokiniai atidžiai perskaito savo teksto dalį, jei reikia, pasižymi svarbiausias

mintis, pasirengia savo dalį perpasakoti porininkui. (Tam skiriama 15 minučių.)

Mokiniai vienas kitam papasakoja savą teksto dalį, paaiškina sunkesnes detales,

sąvokas. Jie gali vienas kito klausinėti, pasitikslinti informaciją. (Tam skiriama

15 minučių.)

Pabaigus informacijos aptarimą, mokytojas praneša, kad iš ką tik peržiūrėto

teksto bus rašomas savarankiškas darbas. Mokiniai turi raštu individualiai

atsakyti į pateiktus klausimus. (Tam skiriama 10 minučių.)

Parašę savarankišką darbą, mokiniai aptaria, kaip pavyko atlikti užduotį.

Prisimena, kaip jautėsi mokydami kitus, kaip jiems sekėsi perteikti

sudėtingesnes teksto detales, paaiškinti sąvokas. Mokiniai apibūdina, ką naujo

apie save sužinojo, nusako, kaip jautėsi savarankiško darbo metu.

Svarbu sukurti jaukią ir pozityvią mokymosi aplinką. Nereikėtų griežtai skubinti

mokinių; laiko limitas primenamas subtiliai.


Galima užduotį skirti 4 žmonių grupei, darbą organizuojant pagal analogišką

schemą. Turint daugiau laiko, galima savarankiško darbo lapelius duoti

patikrinti patiems mokiniams.

Stebėsena

Stebint dirbančius mokinius, vertėtų atkreipti dėmesį į papildomai užduodamus

klausimus. Refleksijos metu reikėtų stebėti, kad visi mokiniai apibūdintų savo

jauseną atlikus užduotį.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, kai grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu.

Atkreipiamas dėmesys į mokinių įsitraukimą ir mokomąją veiklą.

115

Aptarimas

Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į tai, jog, atlikdami šią užduotį, jie mokėsi

mokydami. Mokytojas susieja šią mokinių patirtį su karjeros kompetencijomis,

pabrėžia, jog informacijos perteikimas kitiems yra veikla, dažnai pasitaikanti

darbo pasaulyje.


Užduoties lapas ,,Mokausi mokydamas“ (9 priedas).

Mokytojas gali naudoti priede pateiktą tekstą arba pats pasirinkti bet kokios

tematikos tekstą, kuris, jo nuomone, yra aktualus ir pakankamai sudėtingas.

Mokymosi visą gyvenimą aktualumas akcentuojamas daugybėje Europos

Sąjungos dokumentų. Mokymasis visą gyvenimą nuosekliai aptariamas

pedagoginėje, psichologinėje literatūroje ir internetiniuose šaltiniuose.


Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.

Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika: analitinių straipsnių monografija.

Vilnius: Agora, 2001.

Jucevičienė P. Besimokantis miestas. Kaunas: Kauno technologijos

universitetas, Technologija, 2007.

Lukošiūnienė V.; Bėkšta A. Mokymosi pagrindai. Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Kronta, 2007.

Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. Prieiga per internetą:

www.lssa.smm.lt/docs/Memorandumas_2001.doc

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=329216&p_quer

y=&p_tr2)

Tarptautinės konferencijos ,,Mokymasis visą gyvenimą ir karjeros raida

žinių visuomenėje“ leidinys. Prieiga per internetą:

http://www.elibrary.lt/resursai/Konferencijos/KU_19/TEZIU_KNYGA.pdf

http://www.qualityresearchinternational.com/glossary/lifelonglearning.htm

http://radiographics.rsna.org/content/24/5/1483.full

http://www.esae.org/articles/2007_08_005.pdf

http://www.lssa.smm.lt/docs/Memorandumas_2001.doc

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=329216&p_query=&p_tr2


http://www.elibrary.lt/resursai/Konferencijos/KU_19/TEZIU_KNYGA.pdf




116

15. MOKINIŲ ASMENINIO MOKYMOSI STILIAUS REIKŠMĖ

KARJEROS KELYJE

Temos tikslas – nusakyti mokinių asmeninio mokymosi stiliaus

aktualumą karjeros kontekste.

Mokėjimas mokytis aktualus visų amžiaus grupių žmonėms, nes būtent šis mokėjimas

skatina asmenybę nuolat tobulėti. Pažinodami save ir žinodami savo vyraujantį mokymosi

stilių, žmonės gali lengviau ir greičiau išmokti naujų dalykų, efektyviau išnaudoti turimus

išteklius.

Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo

būdas. Tai – konkrečiam žmogui tinkamiausias mokymosi būdas. Jį pasitelkiant, pasirenkamos

priemonės ir metodai, kurie leidžia greičiau padaryti mokymosi pažangą, įgalina aktyviai

veikti.

Dažniausiai naudojamasi VAK sistema, kur išskiriami trys pagrindiniai mokymosi

stiliai. Jie pagrįsti skirtingais informacijos priėmimo ir perteikimo būdais: vizualiniu

(regimuoju); audialiniu (girdimuoju); kinesteziniu (lietimo). Aptarti mokymosi stiliai pasižymi

skirtingai išreikštomis, vis kitokiomis informacijos priėmimo variacijomis. Mokiniams reikėtų

priminti, jog savo mokymosi stiliaus žinojimas ir jam būdingų priemonių naudojimas leidžia

pasiekti geresnių rezultatų, sėkmingiau atlikti užduotis.

10 lentelė. VAK informacijos perteikimo signalai ir sėkmingo mokymosi

galimybės

Mokymosi

stilius

Kam skiriamas

dėmesys?

Priemonės, padėsiančios sėkmingiau mokytis

Vizualinis Vaizdas. Spalvos.

Formos. Šriftai.

Spausdinti tekstai.

Schemos, brėžiniai, piešiniai, eskizai, lentelės,

raštiškos instrukcijos, plakatai,

IT priemonės: skaidrės, grafikai, vaizdo medžiaga.

Audialinis Garsas. Sąskambis.

Intonacija. Žodžiai.

Ritmas.

Garso įrašai, instrukcijos žodžiu, informacijos

skaitymas garsiai, pasakojimai, diskusijos, debatai,

klausimų uždavinėjimas, kitų žmonių mokymas.

Kinestezinis Lietimas. Judesys. Projektinė veikla, laboratoriniai darbai. Įsimenama

117

Skirtingų priemonių,

medžiagų tekstūros.

Paviršių faktūros.

informacija susiejama su judesiu, mokomasi

vaikštinėjant. Pateikiami praktikoje pritaikomi

pavyzdžiai, apčiuopiami užduočių rezultatai.

Išmanyti asmeninio mokymosi stilių aktualu ir karjeros įgyvendinimo kontekste.

Pirma, tai leidžia efektyviau ieškoti, analizuoti ir apibendrinti informaciją, kitaip tariant,

konkuruoti su kitais nuolat kintančiame darbo pasaulyje. Antra, tai leidžia numatyti asmeninio

tobulėjimo galimybes. Trečia, mokymosi stilių išmanymas padeda efektyviai pristatyti

informaciją karjeros situacijose, atsižvelgiant į kitų žmonių (bendramokslių ar darbuotojų)

informacijos priėmimo būdus.

Neįmanoma apibrėžti paties efektyviausio, absoliučiai tobulo mokymosi stiliaus.

Kiekvienas asmuo tiria ir išbando įvairias priemones, o tada nusprendžia, kaip mokytis jam yra

parankiausia. Kadangi skirtingi žmonės mokosi skirtingai, jiems tinka skirtingos mokymosi

priemonės ir metodai.

Mokymosi stiliui aptarti skiriama 15 mokinio knygos tema

„Asmeninis mokymosi stilius karjeros kelyje“. Šioje mokinio knygos temoje

pateikiama užduočių, kuriomis siūloma atkreipti dėmesį į asmeninį mokinio

mokymosi procesą. Klausimynas „Kaip aš priimu informaciją“ (*) –

individuali veikla. Užpildomas klausimynas padeda nustatyti asmeninį

informacijos priėmimo būdą.

Klausimynas ,,Mano mokymosi stilius“ (**) įgalina mokinius

nustatyti savo mokymosi stilių.

Neatskiriama mokymosi dalis – informacijos įsiminimas. Svarbu lavinti atmintį,

siekiant efektyviai mokytis. Išskiriamos trys atminties pakopos (žr. 9 pav.), kurias turi pereiti

informacija tam, kad ji ilgam išliktų atmintyje.

9 pav. Atminties pakopos.

Ultratrumpalaikė atmintis

Trumpalaikė atmintis

Ilgalaikė atmintis

Nauja

informacija

118

Ultratrumpalaikė atmintis – pirmoji pakopa. Šioje jutiminėje atmintyje informacija

išlaikoma vos kelias sekundes. Tada ji keliauja į trumpąją atmintį, kur nedidelis informacijos

kiekis išlaikomas iki 30 sekundžių. Jei sąmoningai stengiamasi prisiminti, toliau informacija

pasiekia trečiąją pakopą – ilgalaikę atmintį, kur nuolat saugoma daugybė informacijos.

Informacijos reikšmė ir naudingumas lemia, ar toji informacija bus įsimenama ilgam.

Jei asmuo suvokia, dėl ko mokosi, jis daug lengviau įsimins reikalingą informaciją. Kartojimas

padeda užtikrinti, kad informacija nebus išstumta ir pamiršta.

Mokymasis gali būti įvairiausių formų ir apimčių. Tačiau įsiminti

būtina bet kurioje mokymosi veikloje. Siūloma klasėje atlikti užduotį

,,Turguje pirkau“ (*), skatinančią taikyti netradicinį informacijos

įsiminimo metodą.

Analitinis mąstymas, gebėjimas lyginti duomenis vertinamas kaip

aukščiausias mokymosi veiklos požymis. Dalyvaudami grupės žaidime

,,Aš skrendu į Mėnulį...“ (***), mokiniai turės galimybę savarankiškai

surasti žaidimo sprendimo raktą, analizuoti nuolat gaunamą informaciją.

Užduotis ,,Mokausi gudriai“ (**) skatina pasitikslinti žinias apie

mokymosi stilius ir jiems tinkamiausius mokymosi būdus.

26 užduotis. ATMINTIES LAVINIMO ŽAIDIMAS ,,TURGUJE PIRKAU...“




Komunikavimo, pažinimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams plėtoti mokymosi visą gyvenimą

kompetenciją, lavinant jų gebėjimą įsiminti informaciją.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

Iki 30 mokinių.


20 minučių.


119

Mokiniai sustoja ratu. Mokytojas stovi rate drauge su mokiniais.

Mokytojas paskelbia instrukciją: ,,Visi drauge einame į turgų. Turime nupirkti

kiek įmanoma daugiau produktų, skirtų vakarėliui. Pradėsime nuo vaisių ir

daržovių“.

Pirkinių sąrašas skelbiamas tokiu būdu: mokinys pasako, kokį produktą perka.

Antrasis mokinys pasako, ką jis perka, ir įvardija ankstesnį pirkinį. Trečiasis

mokinys nurodo savo pirkinį ir du ankstesnius. Jei kuris nors dalyvis suklysta

vardydamas, pradedama iš pradžių.

Mokytojas visą pirkinių sąrašą vardija paskutinis, taip demonstruodamas gražų

pavyzdį ir puikią atmintį.

Atlikus pratimą trumpai aptariama, kas buvo sudėtingiausia žaidžiant žaidimą

,,Turguje pirkau“.


Jei grupė nėra didelė (8–10 dalyvių), sėkmingai išvardijus produktų sąrašą,

dalyvius reikia sukeisti vietomis. Tada vėl pabandyti išvardyti pirkinių sąrašą.

Susipažinimo pratimas ,,Įsimink mano vardą“ atliekamas tuo pačiu principu.

Šis pratimas gali būti naudojamas pirmą kartą susitikus su naujais mokiniais.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad visi mokiniai dalyvautų žaidime. Jei ties kuriuo nors

mokiniu informacija stringa, mokinius reikėtų sukeisti vietomis.

Vertinimas

Grįžtamasis formuojamojo vertinimo ryšys pateikiamas žodžiu apibendrinant

grupės darbą.

Aptarimas

Vertinant atsižvelgiama į tai, kiek asmuo įsitraukia į grupės darbą, ar

originalius produktus parenka, įvertinama grupės darbo darna.

Aptariant užduoties rezultatus primenama, jog informacijos įsiminimas, jos

klasifikacija ir naudojimas yra tiesiogiai susiję su daugybe darbo užduočių.

Atminties lavinimas, gebėjimas analizuoti informaciją mokiniams pravers

siekiant asmeninių karjeros tikslų.

27 užduotis. ASOCIACIJŲ FORMULAVIMO ŽAIDIMAS ,,AŠ SKRENDU Į

MĖNULĮ“


120




Užduoties tikslas

Plėsti mokinių mokymosi visą gyvenimą kompetenciją, lavinant jų

gebėjimą analizuoti ir gretinti informaciją.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

5–8 mokiniai.


10–40 minučių.


Mokiniai susėda ratu. Mokytojas sėdi drauge su mokiniais.

Mokytojas informuoja, kad šis žaidimas lavina kritinį mąstymą, skatina

analizuoti ir gretinti informaciją.

Mokiniams paaiškinama, kad jie savarankiškai turi suprasti slaptąją taisyklę,

kuri paaiškina, kodėl vieni žmonės skrenda į Mėnulį, o kiti lieka Žemėje.

Žaidimas pradedamas mokytojo žodžiais ,,Aš skrendu į Mėnulį ir pasiimu...“

(įvardijamas daiktas, atitinkantis slaptąją taisyklę). Mokinys, sėdintis

mokytojui iš dešinės, įvardija savo daiktą. Jei daiktas atitinka slaptąją taisyklę,

mokiniui pasakoma: ,,Tu skrendi į Mėnulį“. Jei mokinio įvardytas daiktas

neatitinka slaptosios taisyklės, jis lieka Žemėje.

Dvi paprasčiausios slaptosios taisyklės formuluotės:

pagal lytį (pavyzdžiui, Jonas skrenda į Mėnulį pasiėmęs laikrodį, bet lieka

Žemėje pasiėmęs kėdę. Inga skrenda į Mėnulį pasiėmusi dėžę, bet lieka

Žemėje pasiėmusi raktą);

pagal vardo pirmąją raidę (pavyzdžiui, Rūta skrenda į Mėnulį pasiėmusi

ratą, raktą, ruletę, radiją; Tomas skrenda į Mėnulį pasiėmęs taros, tortą,

titnagą ir pan.).

Mokytojas jokiu būdu neišduoda slaptosios taisyklės. Mokiniai, išsiaiškinę

slaptąją taisyklę, neišduoda jos kitiems ir žaidžia iki galo.

Siūloma „apsukti“ bent 5 ratus.

Baigę žaidimą mokiniai drauge aptaria, kas buvo sunkiausia; nusako, kaip

121

sekėsi aiškintis slaptąją taisyklę. Galima pasiūlyti mokiniams apgalvoti, kokias

savo slaptąsias taisykles šiam žaidimui sukurtų jie patys.


Pagrindinės žaidimo variacijos pagrįstos slaptosios taisyklės suformulavimu.

Kuo intelektualesnė žaidime dalyvaujanti grupė, tuo įdomesnių slaptųjų

taisyklių galima sukurti.

Stebėsena

Mokytojas stebi žaidime dalyvaujančią grupę, kontroliuoja, kad grupė laikytųsi

taisyklių. Mokinių refleksijos metu mokytojas turi galimybę išsakyti pastabas

apie žaidimo iššifravimą, užduoti papildomų klausimų mokiniams.

Vertinimas

Svarbiausia yra ne gauti rezultatą – iššifruoti slaptąją taisyklę, o aktyviai

dalyvauti. Vertinant dėmesys atkreipiamas į pozityvius mokinių veiksmus, jų

pastangas grupuoti ir palyginti informaciją.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas užduoties atlikimo rezultatus, pabrėžia, jog

informacijos analizė ir klasifikacija leidžia efektyviau naudoti laiko ir kitus

išteklius. Mokiniams primenama, kad gebėjimas netradiciškai mąstyti ir

analizuoti duomenis įgalina surasti originalių sprendimų, kurie ypač vertinami

darbo pasaulyje.

28 užduotis. MOKAUSI GUDRIAI





Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių gebėjimą tikslingai naudoti asmeninį mokymosi stilių.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–25 mokiniai.


30–45 minučių.

122


Mokiniai gauna užduoties lapus, kuriuos turi užpildyti. Mokytojas informuoja,

kad ši užduotis padės jiems geriau suvokti asmeninio mokymosi stiliaus

reikšmingumą. Užduoties lape nurodytas situacijas mokiniai turėtų aptarti,

atsižvelgdami į savo asmeninį mokymosi stilių ir jam būdingus mokymosi

principus.

Užpildę užduoties lapą, mokiniai drauge su mokytoju dar kartą prisimena VAK

mokymosi stilius. Refleksijos metu aptaria, kokiu būdu jiems lengviausia

išmokti naujų dalykų.


Porai mokinių pateikiami skirtingi atvejai, kuriuos analizuodami, šie mokiniai

išskiria skirtingus mokymosi stilius.

Stebėsena

Mokytojas stebi dirbančius mokinius. Jei reikia, jiems primena VAK

mokymosi stilių specifiką. Ypatingas dėmesys skiriamas užduoties refleksijai.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys pateikiamas žodžiu. Palankiai vertinamas ne konkretus

užduoties atsakymas, o tai, kaip asmeninė patirtis susiejama su užduoties

atsakymais.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas užduoties atlikimo rezultatus, pabrėžia, jog svarbu

identifikuoti ir sąmoningai naudoti asmeninį mokymosi stilių, nes tai sudaro

sąlygas greičiau ir kokybiškiau įsiminti informaciją, įgalina pasiekti aukštesnių

akademinių rezultatų.


Užduoties lapas ,,Mokausi gudriai“ (10 priedas).

Rengiantis šiai temai, galima naudoti pedagoginius ir psichologinius

šaltinius, kuriuose nagrinėjama metamokymosi ir probleminio mokymosi

tematika.

Rekomenduojami literatūros šaltiniai:

Koppensteiner, Ch. Kaip geriau įsiminti ir išmokti? Vilnius: Alma

littera, 2005.

Lekavičienė, R.; Vasiliauskaitė, Z.; Antinienė, D.; Almonaitienė, J.

123

Bendravimo psichologija šiuolaikiškai. Vilnius: Alma littera, 2010.

Lukošiūnienė, V.; Bėkšta A. Mokymosi pagrindai. Vilnius: Švietimo ir

mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Kronta, 2007.

Myers, D. G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.

Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba,

2006.

Šulčius, A. Mokomės mokytis. Kaunas: Šviesa, 2004.


http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/verslo_ideologija/118245.html

http://www.pprc.lt/aukm/failai/AUKM_Ypatumai.pdf

http://www.businessballs.com/vaklearningstylestest.htm

16. MOKYMO ĮSTAIGŲ ĮVAIROVĖ IR GEBĖJIMŲ PAŽINTI

GALIMYBES TOLIAU MOKYTIS UGDYMAS

Šios temos tikslas – atskleisti mokinių ugdymą pažinti galimybes

mokytis, analizuojant mokymo institucijų įvairovę.

Mokymo įstaigų įvairovė Lietuvoje suteikia galimybes sklandžiai pereiti iš vienos

mokymosi aplinkos į kitą, pasirinkti mokymosi veiklą, atitinkančią asmeninius poreikius.

Mokiniai, analizuodami informaciją apie mokymosi įstaigų įvairovę, jose teikiamas ugdymo

paslaugas, gali tikslingai rinktis mokymosi veiklas, atsakingai planuoti karjerą.

Aptariant mokymo įstaigų įvairovę ir jų teikiamų paslaugų pasirinkimo galimybes,

būtina mokiniams priminti, kad šis pasirinkimas turės didelės įtakos tolesnei jų karjerai. Todėl

mokymosi galimybes reikia tirti, atidžiai lyginti, įvertinant, kiek jos atitinka asmeninius

tobulėjimo poreikius.

Lietuvos švietimo sistema suteikia galimybių sklandžiai pereiti į skirtingo lygmens ir

tipo formaliojo ugdymo programas. Mokinys, atsižvelgdamas į savo vertybes, interesus ir

gebėjimus, pats renkasi, kur mokytis.

Mokymosi galimybės Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.




124

Lietuvos profesinio mokymo įstaigose gali mokytis įvairaus amžiaus mokiniai. Jose

siūloma maždaug 480 profesinio mokymo programų. Mokiniai į šias įstaigas priimami nuo 14

metų.

Profesinio mokymo sistemos teikiamas tolesnio mokymosi galimybes pagal

besimokančiojo įgytą išsilavinimą galima skirstyti į tris grupes.

11 lentelė. Profesinio mokymo įstaigų siūlomos mokymosi galimybės

Asmenims, neturintiems

pagrindinio išsilavinimo

Asmenims, turintiems pagrindinį

išsilavinimą

Asmenims, turintiems

vidurinį išsilavinimą

Profesinę kvalifikaciją

(mokymosi trukmė – 2-eji

metai)

Profesinę kvalifikaciją (mokymosi

trukmė – 2-eji metai)

Profesinę kvalifikaciją

(mokymosi trukmė – 1–2

metai)

Profesinę kvalifikaciją ir

pagrindinį išsilavinimą

(mokymosi trukmė – 3-eji

metai)

Profesinę kvalifikaciją ir vidurinį

išsilavinimą (mokymosi trukmė – 3-eji

metai)

Mokymosi pagal profesinio mokymo programą privalumai:

Nėra stojamųjų egzaminų, todėl visi norintieji mokytis profesinio mokymo

įstaigoje yra į ją priimami. Taip išvengiama papildomo streso.

Mokslas valstybinėse profesinio mokymo įstaigose yra finansuojamas valstybės

lėšomis.

Pažangiems mokiniams mokamos stipendijos.

Dieninių skyrių mokiniams užtikrinamos lengvatos viešojo transporto bilietams

įsigyti.

Mokymosi galimybės Lietuvos aukštojo mokslo institucijose yra labai plačios.

Šiomis galimybėmis naudotis turi teisę visi Lietuvos piliečiai, įgiję vidurinį išsilavinimą.

Aukštojo mokslo institucijos skirstomos į dvi pagrindines grupes: universitetus ir kolegijas.

Studijų programos susideda iš trijų pakopų:

I pakopa. Bakalauro studijų programos. Renkamasi iš universitetų ir kolegijų siūlomų

studijų programų. Baigus bakalauro studijų programą, įgyjamas bakalauro kvalifikacinis

laipsnis, patvirtinamas bakalauro diplomu (universitete) arba profesinio bakalauro diplomu

(kolegijoje).

II pakopa. Magistro studijų programos, siūlomos universitetų. Sėkmingai baigus šias

programas, įgyjamas magistro kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas magistro diplomu.

125

III pakopa. Doktorantūros studijos, pasirenkamos pagal mokslinių interesų sritį.

Sėkmingai apgynus daktaro disertaciją, įgyjamas daktaro mokslo laipsnis, kurį patvirtina

išduodamas daktaro mokslo laipsnio diplomas.

Aptariant gebėjimų pažinti mokymosi galimybes ugdymą, būtina stabtelėti ties

takoskyra tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijų. Mokiniams reikėtų priminti, jog

formaliai įgyti žinios ir gebėjimai sudaro sąlygas toliau mokytis (pavyzdžiui, išlaikius brandos

egzaminus, galima rinktis aukštesnio lygmens mokymosi galimybes). Tačiau neformaliojo

ugdymo metu įgyti žinios ir gebėjimai skatina užsiimti specifinėmis karjeros veiklomis,

tobulinti praktinius gebėjimus (pavyzdžiui, pramoginių šokių šokėjai tampa treneriais, įkuria

savo šokių mokyklas).

Tolesnio mokymosi galimybės aptariamos mokinio knygos

,,Karjeros vadovas“ 16-toje temoje.

Šioje temoje pateikiama užduotis skatina mokinius savarankiškai

ieškoti informacijos apie savo mokymosi galimybes. Užduotis „Mokymosi

galimybės“ (*) plečia mokinių akiratį, leidžia numatyti mokymosi

alternatyvas, patobulinti gebėjimus ieškoti informacijos ir ją analizuoti.

Atliekant šią užduotį, ugdoma kompetencija pažinti mokymosi visą

gyvenimą galimybes.

Siūloma, pasitelkiant pažangias technologijas, atlikti daugybę

užduočių.

Diskusija ,,Kur mokytis mūsų mikrorajone“ (**) suteiks progą

apžvelgti įvairiausias mokymosi galimybes artimiausioje geografinėje

aplinkoje.

Užduotis ,,AIKOS informacija mokiniui“ (**) skatina

bendradarbiauti, plėtoti gebėjimus analizuoti ir sisteminti informaciją,

tobulinti kompetenciją pažinti karjeros galimybes.

Užduotis ,,AIKOS žaliems“ (***) – tai mokinių sukurtas vaizdo

filmukas, padedantis pristatyti AIKOS (Atvirą informavimo, konsultavimo,

orientavimo sistemą) bendraamžiams. Ši užduotis skatina komandinio darbo

gebėjimus derinti su planavimo ir išteklių valdymo gebėjimais.

Užduotis ,,Mūsų profesinio mokymo įstaiga“ (***) skirta profesinio

mokymo įstaigų mokinių gebėjimams apibendrinti ir pateikti informaciją

ugdyti.

126

29 užduotis. DISKUSIJA ,,KUR MOKYTIS MŪSŲ MIKRORAJONE?“




Pažinimo, bendradarbiavimo, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Aptarti mokinių galimybių mokytis įvairovę mikrorajone, skatinant

atpažinti skirtingas mokymosi formas.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

5–15 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi būti apgalvoję savo mokymosi patirtis, turėti žinių apie skirtingas

mokymo formas ir įstaigas.


Erdvi klasė, ratu sustatytos kėdės.


Mokiniai pakviečiami išsirinkti vietas ir susėsti. Mokytojas taria įvadinį žodį,

primena, kaip vertinga yra mokytis. Kiekvienas diskusijoje dalyvaujantis

mokinys trumpai pristato savo dabartinę mokymosi patirtį: kaip jam sekasi

mokykloje; kokius būrelius lanko mokykloje; kokius būrelius lanko už

mokyklos ribų. Diskusija pradedama klausimu: Kas paskatino lankyti būrelius

(patys norėjo, draugai, tėvai paragino ir pan.)? Kodėl svarbu tobulinti savo

gebėjimus?

Aptariama, kokias mokymo įstaigas mikrorajone mokiniai žino. Esant poreikiui,

mokytojas patikslina mokinių pateiktą informaciją.

Stebėsena

Mokytojas analizuoja mokinių išsakomas mintis, stebi mokinių elgesį diskusijos

metu. Svarbu priminti, jog turi būti laikomasi pagarbos ir vertingumo principų.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas. Grįžtamasis ryšys mokiniams suteikiamas

127

žodžiu, akcentuojant jų tinkamą pasirengimą diskusijai, aktyvų dalyvavimą joje.

Aptarimas

Mokytojas pagiria mokinius už konstruktyvų elgesį diskusijos metu, akcentuoja

naują informaciją apie mokymosi galimybes mikrorajone. Pabrėžiama

asmeninės atsakomybės už savo mokymąsi svarba.

30 užduotis AIKOS INFORMACIJA MOKINIUI




Pažinimo, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams analizuoti AIKOS duomenų bazės informaciją

ir ją pristatyti kitiems mokiniams.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–20 mokinių.


1 valanda 30 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Mokiniai turi būti susipažinę su elektroninės informacijos paieškos sistemomis,

mokėti naudotis ,,MS Windows Power Point™“ programa.


Kompiuteriai, turintys interneto prieigą.


Informacinių technologijų klasė.


Mokiniai sėda prie kompiuterių ir surenka AIKOS tinklalapio nuorodą

www.aikos.smm.lt.

Mokiniams paskelbiama užduotis: ,,Naudodami AIKOS duomenų bazės

informaciją, sukurkite pristatymo ,,AIKOS informacija mokiniui“ skaidres. Jūsų

pristatymo skaidrės turi tenkinti šias sąlygas:


128

Pristatymo apimtis – nuo 7 iki10 skaidrių. Titulinė ir baigiamoji skaidrės yra

privalomos.

Pristatyme išdėstoma ši informacija: kaip mokiniui AIKOS duomenų bazėje

rasti informacijos apie profesijas; kokie yra AIKOS duomenų bazės

privalumai; kokie gali būti praktiniai patarimai, ieškant informacijos AIKOS

duomenų bazėje.“

Mokinių parengti pristatymai išsaugomi elektroninėje laikmenoje. Jie aptariami

drauge su autoriais.

Užduoties rezultato pagrindas yra informacijos paieškos procesas, todėl į

pristatymo dizainą nereikėtų kreipti daug dėmesio.


Šią užduotį mokiniai gali atlikti ne tik individualiai, bet ir dirbdami poromis.

Galima rengti ne skaidres, o lankstinuką ar skrajukę apie AIKOS sistemą. Jei yra

atitinkamos sąlygos, galima organizuoti viešą pristatymų ,,AIKOS informacija

mokiniui“ peržiūrą.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai ieško informacijos.

Vertinimas


pateikti darbai atitinka užduotyje suformuluotus reikalavimus.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, mokiniams primenama, jog AIKOS informacinė

sistema – tai puiki galimybė rasti reikiamos karjeros informacijos. Šioje

informacinėje sistemoje skelbiama tik patikrinta, oficialiai pripažinta

informacija, todėl mokiniai gali būti tikri, kad visada suras naujausios, legalios

informacijos apie mokymo institucijas ir mokymosi galimybes.

31 užduotis AIKOS ŽALIEMS




Pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams sąlygas ugdytis gebėjimus ieškoti karjeros

129

informacijos ir ją pristatyti, rengiant vaizdo filmuką apie AIKOS

duomenų bazę.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–20 mokinių.


1 savaitė užduoties produkto – vaizdo filmukui parengti.

45 minutės filmukų peržiūrai.


Mokiniai turi būti susipažinę su elektroninės informacijos paieškos sistemomis;

reikalingas bent minimalus kompiuterinio raštingumo lygis.


Kompiuteriai, filmavimo įranga (vaizdo kameros, išmanieji telefonai ir pan.).

Filmukams montuoti rekomenduojama naudoti ,,MS Windows Movie

Maker™“ programą.

Rezultatų peržiūrai reikia šių priemonių: multimedijos projektoriaus,

kompiuterio, kolonėlių.


Mokiniai suskirstomi į grupes po keturis.

Grupėms pateikiama užduotis: ,,Sukurkite 2 minučių trukmės vaizdo filmuką

,,AIKOS žaliems“. Mokytojas paaiškina, kad mokiniai turi 1 savaitę šiai

užduočiai atlikti. Užduoties atlikimas bus vertinamas peržiūros metu.

Reikalavimai vaizdo filmukui ,,AIKOS žaliems“:

Filmukas turi trukti 2 minutes.

Filmuku paaiškinama, kaip ieškoti informacijos apie profesijas AIKOS

duomenų bazėje.

Kiekvienas grupės narys turi pasirodyti filmuotoje medžiagoje bent 5

sekundes.

Montavimu, įgarsinimu, muzikiniu fonu ir specialiaisiais efektais

demonstruojama grupės kūrybiškumas ir laisvė.

Filmukų peržiūros metu grupės nariai pristato savo darbo eigą. Jei reikia,

komentuoja parengtą vaizdo filmuką.


130

Šią užduotį mokiniai gali atlikti ir individualiai ar dirbdami poromis.

Stebėsena

Mokytojas atlieka patarėjo vaidmenį. Jis stebi, kaip mokinių grupės planuoja

atlikti užduotį. Atkreipia dėmesį į mokinių pasirinktus darbo grupėje

vaidmenis.

Vertinimas


pateikti vaizdo filmukai atitinka užduotyje suformuluotus reikalavimus.

Grįžtamasis ryšys pateikiamas žodžiu.

Aptarimas

Mokytojas pabrėžia, jog būtina laikytis užduotyje pateiktų reikalavimų,

primena, jog svarbu ne tik suformuluoti informacinį turinį, bet ir apgalvoti,

kaip jį pateikti. Šios užduoties rezultatas susiejamas su mokinių ateities karjera

bent dviem aspektais: tobulinami komandinio darbo gebėjimai ir įgyjama

patirties pristatyti rezultatą / produktą.

32 užduotis. MŪSŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGA




Pažinimo, bendradarbiavimo, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams sąlygas pristatyti savo profesinio mokymo įstaigą,

akcentuojant mokymosi galimybių įvairovę.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

5–20 mokiniai.


1 valanda 30 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Mokiniai turi būti susipažinę su elektroninės informacijos paieškos sistemomis,

mokėti naudotis ,,MS Windows Power Point™“ programa.


131





Mokiniai suskirstomi į grupes po 4. Jiems paskelbiama užduotis:

,,Naudodamiesi visais Jums žinomais ir prieinamais informacijos šaltiniais,

sukurkite savo profesinio mokymo įstaigos pristatymo ,,Aš mokausi čia“

skaidres. Jūsų pristatymo skaidrės turi tenkinti šias sąlygas:

Pristatymo apimtis – nuo 7 iki 15 skaidrių. Titulinė ir baigiamoji skaidrės

yra privalomos.

Pristatyme išdėstoma ši informacija: profesinio mokymo įstaigos misija;

kontaktinė informacija; išvardijamos specialybės, kurias galima įgyti;

aptariamas priėmimas į profesinio mokymo įstaigą.

Pristatymo skaidrėse galima pateikti asmeninės mokymosi patirties

pavyzdį.“

Mokinių parengti pristatymai išsaugomi elektroninėje laikmenoje. Jie aptariami

drauge su autoriais.

Užduoties rezultato pagrindas – atskleisti mokymosi galimybes. Pristatymo

dizainas nėra labai aktualus, daug svarbiau – kad pristatymas būtų informatyvus

ir būtų tiksliai apibūdintos mokymosi galimybės.


Šią užduotį mokiniai gali atlikti dirbdami poromis arba individualiai. Galima

rengti ne skaidres, o lankstinuką ar skrajukę apie profesinio mokymo įstaigą.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai ieško informacijos.

Vertinimas


pateikti darbai atitinka užduotyje suformuluotus reikalavimus.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, akcentuojama mokymosi galimybių įvairovė,

primenamas švietimo sistemos atvirumas. Drauge su mokiniais aptariami

informacijos paieškos rezultatai. Ši užduotis gali padėti įvertinti ir pakoreguoti

profesinio mokymo įstaigų internetinių tinklalapių išdėstymą. Mokiniai gali

pateikti vertingų pastabų dėl elektroninio informacijos pateikimo vartotojams.

132

Išsamios informacijos apie galimybes toliau mokytis Lietuvoje pateikiama

šiuose oficialiuose tinklalapiuose:

http://www.aikos.smm.lt – Atvira informavimo, konsultavimo ir

orientavimo sistema.

http://www.lamabpo.lt – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram

priėmimui organizuoti.

Rengiantis šiai temai, galima naudotis teisės aktais, reglamentuojančiais

mokymo/si procesų tvarką, taisykles ir eigą:

LR Švietimo įstatymu. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_query

=&p_tr2=

LR aukštojo mokslo įstatymu. Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/istatymai/VIII-1586-2.htm

LR profesinio mokymo įstatymu. Prieiga per internetą:


17. GEBĖJIMŲ PAŽINTI DARBO PASAULĮ UGDYMAS

Temos tikslas – nusakyti mokinių gebėjimų pažinti darbo pasaulį

plėtros kryptis ir svarbą planuojant karjerą.

Visuomenėje vykstantys ekonomikos, kultūros ir politinio gyvenimo pokyčiai yra

spartūs ir atnešantys naujovių. Globalizacijos sąlygomis geografiniai atstumai praranda

reikšmę. Galimybės virtualiai būti, keliauti, mokytis išplečia darbo pasaulio ribas. Darbo

pasaulis yra veikiamas žmonijos skaičiaus augimo ir demografinės situacijos kaitos.

Mokinių skatinimas domėtis darbo pasaulio pokyčiais yra tiesiogiai siejamas su

karjeros galimybių tyrimu ir karjeros kelio pasirinkimu. Dėl darbo pasaulio pokyčių atsiranda

naujų galimybių ir kliūčių, o tai lemia darbuotojų karjeros kaitą.







133

Informacija apie darbo pasaulyje egzistuojančias darbo vietas ir kaitos procesus

įgalina atidžiau rinktis darbo vietą, platesniame kontekste apmąstyti asmeninės karjeros

žingsnius. Lietuvos profesijų klasifikatorius padeda pažinti oficialiai pripažintų profesijų

įvairovę (žr. http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8). Jį naudodami, mokiniai galės

sukonkretinti savo profesinio pasirinkimo variantus, numatyti galimas giminiškas profesijas.

Profesijoms, jų specifikai ir atliekamoms darbo veikloms apibūdinti naudojamos

profesiogramos. Profesiograma – tai trumpas, konkretus ir detalus konkrečios profesijos

apibūdinimas (profesijos charakteristika). Elementariosios profesiogramos struktūrą sudaro šie

elementai: darbo objektas, darbo priemonės, darbo vietos charakteristikos aprašymas,

reikiamos kvalifikacijos aprašymas, profesinio statuso įvertinimas (žr.

http://www.aikos.smm.lt/html/4/111212.html). Analizuodami tokį profesijos apibūdinimą,

mokiniai susipažįsta su profesija neutraliomis sąlygomis, neatsižvelgdami į profesijos

stereotipus ir tos profesinės srities mitologiją. Teorinį konkrečios profesijos pažinimą prie

realybės priartina bendravimas su tos profesijos atstovais. Informaciniai interviu padeda ištirti

profesinę kasdienybę, nustatyti darbinių veiklų seką, gauti atsakymus apie profesinės veiklos

subtilybes.

Kalbant apie darbo pasaulį, negalima pamiršti nuolat populiarėjančių karjeros

galimybių, atsirandančių kuriant nuosavą verslą. Galima pasirinkti skirtingas variacijas: dirbti

laisvai samdomu darbuotoju (angl. freelancer), susikurti sau darbo vietą, naudojant verslo

liudijimą ar patentus. Aktyvus žmogus gali pasinaudoti įvairiomis progomis ir pats susikurti

sėkmingos karjeros formulę.

Darbo pasaulio kaitai aptarti skirta 17 mokinio knygos tema „Kas

vyksta darbo pasaulyje?“. Šioje temoje pateikiamą užduočių, kuriomis

plėtojama kompetencija pažinti kintantį darbo pasaulį, skatinama darbo

pasaulyje vykstančius procesus sugretinti su asmenine patirtimi.

Užduotis „Žurnalisto tyrimas“ (*) atliekama individualiai. Ji skirta

gebėjimams pažinti socialinę aplinką, analizuoti informaciją tobulinti. Šioms

užduotims atlikti reikalingas kompiuteris, turintis interneto prieigą.

,,Naujos darbo formos“ (**) – ši užduotis skirta įvairioms darbo

formoms apibūdinti ir analizuoti.

Užduotis ,,Mano artimųjų profesijos“ (***) skatina bendrauti su

artimąja socialine aplinka. Ši užduotis įgalina mokinius nuodugniau

susipažinti su Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, jo sandara.

Užduotis ,,Man įdomios profesijos“ (**) atliekama individualiai,


http://www.aikos.smm.lt/html/4/111212.html

134

tačiau jos rezultatai pristatomi klasėje. Mokiniai tobulina kompetenciją

pažinti kintantį darbo pasaulį, lavina gebėjimus analizuoti ir pristatyti

informaciją.

Užduotis ,,Profesijų medis“ (**) skirta giminiškoms profesijoms

pristatyti, pasitelkiant kūrybinius mokinių gebėjimus.

Darbo pasaulio kaitai atskleisti skirtos toliau pristatomos užduotys:

,,Mūsų mokyklos darbuotojai“ (**), ,,Darbo pasaulis“ (***), ,,Mano

svajonių darbas“ (*), ,,Profesiogramų analizė (**) ir ,,Interviu su

profesionalu“ (***). Šios užduotys sudaro galimybę aptarti darbo pasaulio

pokyčius ne tik valstybės politikos lygmeniu, bet ir vieno žmogaus

gyvenimo kontekste.

Skatinant mokinius domėtis darbo pasaulio kaita, galima sėkmingai

naudotis profesinio veiklinimo galimybėmis, pavyzdžiui, rengti vizitus į

sektorinius praktinio mokymo centrus, kuriamus skirtinguose Lietuvos

regionuose.

33 užduotis. MŪSŲ MOKYKLOS DARBUOTOJAI


Pažinti kintantį darbo pasaulį.


Pažinimo, komunikavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Skatinti mokinius bendrauti su skirtingų profesijų atstovais ir gilinti darbo

pasaulio pažinimą.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–30 mokinių (suskirstomi grupėmis po 4).


45 minutės (30 minučių skiriama susipažinti su mokyklos darbuotojais, 15

minučių – užduoties rezultatams aptarti).


Mokiniai turi žinoti, jog skirtingų profesijų atstovai vykdo skirtingas užduotis.

Mokiniai turi būti pasirengę pokalbiui su mokykloje dirbančiais darbuotojais.

135


Pasirengimas. Mokytojas su mokyklos darbuotojais iš anksto susitaria dėl

susitikimo su mokiniais. Į šiuos susitikimus įtraukiami visi mokyklos

darbuotojai: administracija (direktorius, pavaduotojai), techninis personalas

(raštinės darbuotojai, budintieji, valytojai, sargai), valgyklos personalas (virėjos,

valgyklos vedėjas), pedagoginis personalas ir specialistai.

Mokiniai suskirstomi grupėmis po 4. Per 30 minučių mokinių grupė turi susitikti

su 2 mokyklos darbuotojais. Mokiniai traukdami burtus išsirenka du

darbuotojus, su kuriais susitiks. Per 10–15 minučių mokiniai išsiaiškina:

Kiek metų darbuotojas eina šias pareigas?

Kokias pagrindines užduotis atlieka?

Ką savo darbe darbuotojas labiausiai mėgsta?

Kokie didžiausi sunkumai?

Kokius darbo įrankius (priemones) naudoja?

Įvykdę užduotį, mokiniai susirenka aptarti rezultatų.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai kalba su mokyklos darbuotojais; kokių

papildomų klausimų užduoda. Svarbu atkreipti dėmesį į grupės darbą ir mokinių

tarpusavio santykius.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, atkreipiant dėmesį į grupių surinktos

informacijos nuoseklumą. Papildomai vertinamas mokinių darbas grupėse.

Aptarimas

Aptardamas užduoties rezultatus, mokytojas primena mokiniams, kad,

kalbėdamiesi su mokyklos darbuotojais, jie pažino skirtingas pareigybes, galėjo

geriau suprasti, kokias užduotis atlieka skirtingi darbuotojai.

34 užduotis DARBO PASAULIS




Komunikavimo kompetencija.

Užduoties tikslas

Skatinant mokinių susidomėjimą darbo pasaulio kaitos procesais, sudaryti

136

sąlygas mokiniams plačiau pažinti karjeros galimybes.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

8–14 mokinių.


30 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Atsakymų vietos žymekliai (Taip. Ne. Labiau taip. Labiau ne). Lipni juosta

žymekliams priklijuoti. Mokytojo klausimų kortelės.


Didelė, erdvi patalpa. Kiemas.


Jei pamoka vyksta klasėje, suolai išstumdomi, centre paliekama laisvo ploto.

Mokytojas ant grindų priklijuoja atsakymų vietos žymeklius.

Mokiniai informuojami, kad, perskaitę teiginį, jie per 10 sekundžių turi

pasirinkti savo atsakymą ir toje vietoje atsistoti.

Mokytojas skaito teiginį, mokiniai pasirenka savo atsakymus. Drauge aptariami

pasirinkimo motyvai, skirtingas pozicijas pasirinkę mokiniai komentuoja savo

pasirinkimą.

Skaitomas kitas teiginys. Atsakymų pasirinkimo procedūra pakartojama.

Siūloma užduočiai naudoti 5–7 kontroversiškus teiginius. Pastaba mokytojams:

reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į teiginių formuluotes, vengti dvigubų neiginių.


Užduotį galima panaudoti kaip įvadą į pamoką apie darbo pasaulį, apie profesijų

įvairovę arba apie darbuotojų teises ir pareigas.

Stebėsena

TAIP

Labiau NE Labiau TAIP

NE

137

Perskaitęs teiginius, mokytojas stebi, kaip mokiniai pasirenka atsakymų

variantus. Jis fiksuoja, ar aptariant atsakymus atsiranda mokinių, keičiančių

nuomonę. Būtina jų paklausti, kodėl pakeitė poziciją.

Vertinimas


Aptarimas

Aptardamas užduoties rezultatus, mokytojas siūlo atkreipti dėmesį į skirtingas

nuomones ir išsakomus argumentus joms pagrįsti. Mokiniams primenama, kad

skirtingi žmonės turi nevienodą požiūrį, todėl pradėjus dirbti bus reikšminga

gebėti susikalbėti, rasti bendrą sprendimą.


Užduoties lapas ,,Teiginiai. Darbo pasaulis“ (11 priedas).

35 užduotis. MANO SVAJONIŲ DARBAS





Užduoties tikslas

Bendradarbiaujant ,,dūzgiančiose grupėse“, tobulinti mokinių gebėjimus

pažinti karjeros galimybes.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

8–20 mokinių.


20 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Popieriaus lapas ir rašikliai grupėms; balta lenta (didelis lapas) ir žymekliai

rezultatams fiksuoti. Laikrodis arba laikmatis.


Mokiniai suskirstomi grupėmis po 4. Jie susėda už vieno stalo, gauna lapą

popieriaus ir rašiklį.

138

Mokytojas trumpai paaiškina ,,dūzgiančių grupių“ veiklą: ,,Per 5 minutes grupė

ant lapo surašo, kokie yra jų svajonių darbo bruožai (charakteristikos).“

(Veiklai skiriamos 5 minutės; griežtai laikomasi laiko reglamento.)

Baigus rašyti, visos grupės susėda aptarti ir ,,išgryninti“ svajonių darbo bruožų.

Grupių atsakymai fiksuojami ant lentos arba dideliame popieriaus lape, kad būtų

gerai matomi.

Jei fiksuojant svajonių darbo bruožus kyla diskusijų, reikia leisti mokiniams

išsakyti savo konstruktyvius argumentus (tam skiriama iki 15 minučių).


Užduotį galima panaudoti kaip įvadą į pamoką apie darbo pasaulį, apie profesijų

įvairovę arba apie darbuotojų teises ir pareigas.

Galima siūlyti kiekvienai grupei atskirai pristatyti savo svajonių darbo idėją;

tokiu atveju kiekvienam pristatymui skiriama iki 2 minučių.

Stebėsena

Pateikdamas užduotį, mokytojas stebi, kad ,,dūzgiančios grupės“ efektyviai

dirbtų – t. y. skirtų laiką idėjoms fiksuoti, o ne veiklų pasiskirstymo klausimams

spręsti. Mokytojas atidžiai prižiūri, kad nebūtų nusižengta laiko reglamentui.

Vertinimas


Atkreipiamas dėmesys į mokinių įsitraukimą ir darbą grupėje, pagiriama už ypač

originalių idėjų išsakymą.

Aptarimas

Aptardamas rezultatus, mokytojas pabrėžia, jog ši užduotis skatino mokinių

kūrybiškumą, įgalino juos išsakyti originalias mintis. Mokiniai, dirbdami

drauge, tobulino gebėjimus bendrauti ir bendradarbiauti, kurie yra ypač aktualūs

šiuolaikiniame darbo pasaulyje. Diskusija, kilusi aptariant svajonių darbo

bruožus, skatina mokinius plėtoti savo socialinius gebėjimus.

36 užduotis PROFESIOGRAMŲ ANALIZĖ





Užduoties tikslas

139

Sudaryti sąlygas mokiniams susipažinti su profesiogramų struktūra, su jose

pateikiama informacija, kuri skatina mokinius pažinti kintantį darbo

pasaulį.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–26 mokiniai.


30–45 minutės (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Mokiniams reikia paaiškinti apie profesiogramų struktūrą ir paskirtį.


Po užduoties lapą kiekvienam mokiniui (12 priedas).

Po profesiogramos kopiją kiekvienam mokiniui.

(Šaltinis: http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/)


Mokiniai gauna užduoties lapus (12 priedas). Užduočiai individualiai atlikti

skiriama 15 minučių.

Atlikę profesiogramos užduotį, mokiniai suskirstomi poromis. Poros nariai

apsikeičia savo užduoties lapais, kad galėtų peržiūrėti ir įvertinti kito mokinio

atsakymus. Mokiniai turi galimybę užduoti kitam poros nariui klausimų, prašyti

pakomentuoti neaiškius atsakymus. (Tam skiriama 10–15 minučių.)

Mokiniai, pabaigę darbą, prašomi pasidalyti patirtimi: Kaip sekėsi atlikti

užduotį? Kaip tai įvertino kitas poros narys? Kaip jautėsi vertindami kito

mokinio užduoties lapą? Ką naujo sužinojo apie profesijų pasaulį?


Užduotis gali būti skiriama namų darbams.

Mokiniams gali būti suteikiama galimybė iš Profesijų vadovo savarankiškai

pasirinkti profesiogramą: pačios įdomiausios profesijos / pačios nuobodžiausios

profesijos / svajonių profesijos.

Galima skirti kelis skirtingus profesiogramų variantus.

Pastaba: Profesijos vadovas spausdinta forma buvo leidžiamas iki 2010 metų.

2010 metais Profesijos vadovas paskelbtas tik elektronine forma, prieinamas

tinklalapyje http://www.euroguidance.lt/profesijosvadovas/.



140

Stebėsena

Mokytojas stebi mokinių individualų darbą, jei reikia, komentuoja atsakymų

formuluotes.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, kurį atlieka patys mokiniai. Tai mokomojo

vertinimo forma, kai mokiniai vertina savo bendramokslių rezultatus.

Aptarimas

Aptardamas užduoties atlikimą, mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į jų įgytą

patirtį vertinti kito mokinio darbą. Mokytojas susieja šią užduotį su karjeros

įgyvendinimu.


Užduoties lapas ,,Profesiogramos analizei“ (12 priedas).

37 užduotis. INTERVIU SU PROFESIONALU





Užduoties tikslas

Pagilinti mokinių žinias apie profesijų pasaulį, jiems bendraujant su

skirtingų profesijų atstovais.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

4–26 mokiniai.


1 savaitė užduočiai atlikti. 45 minutės rezultatui pristatyti klasėje.


Mokiniams paaiškinama, kaip atliekamas informacinis interviu, apibūdinama jo,

kaip informacijos šaltinio, paskirtis.


Po užduoties lapą kiekvienam mokiniui (13 priedas).


141

Mokiniai gauna užduoties lapus (13 priedas).

Mokytojas pristato užduoties eigą: per pamoką mokiniai susipažįsta su

informacinio interviu metodu; 1 savaitę mokiniai gali ieškoti profesijų, kurios

domina, atstovų ir juos apklausti; kitą pamoką mokiniai pristato informacinio

interviu rezultatus.


Norint pasunkinti užduotį, galima surengti loteriją: burtų būdu mokiniai

išsitrauktų profesijas, kurių atstovus turėtų apklausti.

Rezultatui pristatyti galima siūlyti naudoti ne užduoties lapą, o mokinių

parengtas skaidres.

Stebėsena

Mokytojas stebi, ar mokiniai teisingai suprato užduotį, komentuoja informacinio

interviu metodą. Jei reikia, nedrąsius mokinius paskatina veikti visų pirma

artimojoje socialinėje aplinkoje.

Pristatant rezultatus mokytojas stebi, kiek mokiniai įsitraukę į šią veiklą, kaip jie

apibūdina įgytą patirtį.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, kurį atlieka patys mokiniai, aptardami savo

bendramokslių atliktų interviu rezultatus.

Aptarimas

Pagrindinis užduoties rezultatas – tai, kad įgyta patirties taikyti informacinį

interviu; šią patirtį mokytojas susieja su būsimu karjeros sprendimu. Mokiniams

primenama, kad jie išbandė ,,įrankį“, padėsiantį ateityje „iš pirmų lūpų“ gauti

informacijos apie karjeros sritis, profesinę veiklą ir perspektyvas.


Užduoties lapas ,,Interviu su profesionalu“ (13 priedas).

38 užduotis. PROFESINIS VEIKLINIMAS. VIZITAI Į SEKTORINIUS PRAKTINIO

MOKYMO CENTRUS




Pažinimo, komunikavimo, asmeninė kompetencijos.

Profesinio veiklinimo tikslas

142

Sudaryti sąlygas mokiniams tirti savo karjeros galimybes, dalyvaujant

vizituose į sektorinius praktinio mokymo centrus.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15 mokinių vienam lydinčiam asmeniui.

Patarimai, profesinį veiklinimą organizuojančiam mokytojui

Atsižvelgdamas į mokinių pageidavimus, mokytojas vizitui parenka centrą, kuriame

vykdomi pageidaujamo sektoriaus praktiniai mokymai. Su atsakingais sektorinio

praktinio mokymo centrų darbuotojais iš anksto suderinama vizito laikas, trukmė ir

dalyvaujančių mokinių grupės dydis.

Prieš vizitą į sektorinius praktinio mokymo centrus mokiniams primenama praktinės

patirties reikšmė darbo pasaulyje.

Aptariant darbo pasaulio kaitą, rekomenduojama pasitelkti statistinius

duomenis, darbo rinkos situacijos apžvalgas, Lietuvos profesijų

klasifikatorių.

Nuorodos internete:

http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0868:FIN:LT:PDF

(EK komunikatas ,,Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“, 2008);

http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius/?p=0_8 (Profesijų klasifikatorius);

http://www.mukis.lt/lt/mokytojams.html (Mokinių ugdymo karjerai

informacinė svetainė);

http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/situacija.aspx (Lietuvos

darbo biržos situacijos darbo rinkoje apžvalga);

http://www.vmi.lt/lt/ (Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapis);

http://www.profesijųpasaulis.lt


http://www.esparama.lt/2007-

2013/lt/gaires/priemones/priemone/projektai?priem_id=000bdd5380003dd6

(Informacija apie projektą ,,Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“,

sektorinius profesinio mokymo centrus)

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0868:FIN:LT:PDF



http://www.mukis.lt/lt/mokytojams.html

http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/situacija.aspx

http://www.vmi.lt/lt/

http://www.profesijųpasaulis.lt/


http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone/projektai?priem_id=000bdd5380003dd6

http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/gaires/priemones/priemone/projektai?priem_id=000bdd5380003dd6

143

18. MOKINIO PROFESIJŲ IR MOKYMOSI GALIMYBIŲ

SĄRAŠO RENGIMAS

Šios temos tikslas – taikant skirtingų informacijos paieškos būdų

teikiamus privalumus, apibendrinti mokinio karjeros (mokymosi ir

darbo) galimybes.

Planuojant asmeninę karjerą, svarbu objektyviai suvokti savo galimybių mokytis ir

tobulėti spektrą. Lietuvos švietimo sistema suteikia galimybių sklandžiai pereiti iš vienos

mokymosi aplinkos į kitą. Sistema parengta priimti jaunuolius, tačiau šie patys turi nuspręsti,

kokias studijų (ar profesinio mokymo) programas pasirinkti.

Aštuoniolikta mokinio knygos ,,Karjeros vadovas“ tema skirta visai II daliai

apibendrinti. Mokiniai patikrina savo pasirengimą atsakyti sau į klausimus: Kokios profesijos

mane domina? Kokią karjerą rinkčiausi ateityje? Kokios mokymosi galimybės man yra

tinkamos?

Jei mokinio pasirengimą karjeros sprendimui prilygintume karinei operacijai, tai

karjeros galimybių sąrašo rengimas taptų tokios operacijos žvalgomuoju žygiu, kurio metu

išsiaiškinami pagrindiniai teritorijos parametrai, numatomi judėjimo ir atsitraukimo keliai,

patikrinama ginkluotė. Labai svarbu, kad mokiniai rimtai pažvelgtų į karjeros galimybių sąrašo

rengimą. Šis sąrašas susies mokinio turimą savęs pažinimo informaciją su jo disponuojama

informacija apie darbo pasaulio kaitą, paskatins realiau vertinti savo stiprybes būsimos

karjeros kontekste.

Mokinio knygos ,,Karjeros vadovas“ 18-toje temoje pristatomas

profesijų ir mokymosi galimybių sąrašas, aptariama, kodėl svarbu parengti

šį sąrašą.

Užduotis „Profesijų ir mokymosi galimybių sąrašas“ (**) skirta

karjeros (mokymosi ir darbo) galimybėms pažinti. Ji atliekama

individualiai. Mokiniai susistemina ir įvardija savo pasirinkimo galimybes;

profesijų ir mokymosi galimybių sąrašą išsaugo kaip svarbų dokumentą,

kurį naudos priimdami karjeros sprendimus.

144

Savęs ir darbo pasaulio pažinimo gyliui identifikuoti siūloma

mokiniams pateikti užduotį ,,Mano pasirinkimo galimybės“ (***). Norint

atlikti šią užduotį, reikia apibendrinti informaciją apie darbo pasaulį ir

profesijas, susisteminti žinias apie mokymosi galimybes.

Profesinio mokymo įstaigų mokiniai turėtų atlikti apibendrinančią

užduotį ,,Mano profesinės galimybės“ (***), kuri jiems padės apibendrinti

turimą informaciją apie profesijos, kurios mokosi, perspektyvas.

39 užduotis MANO PASIRINKIMO GALIMYBĖS




Pažinimo, asmeninė, socialinė pilietinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Nustatyti ir susisteminti asmeninius mokymosi poreikius, kurie yra ypač

aktualūs planuojant tolesnius karjeros žingsnius.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

10–20 mokinių.


45 minutės x 2 (2 pamokos)


Mokiniai turi būti supažindinti su AIKOS informacine sistema, turėti žinių apie

skirtingas studijų ir mokymosi galimybes, kurias siūlo Lietuvos švietimo

sistema, suprasti, kaip pereinama iš vieno išsilavinimo lygmens į kitą.


Kompiuteriai, turintys interneto prieigą, užduoties lapai (14 priedas), rašikliai.




Mokiniams pateikiami užduoties lapai (arba elektroninė užduoties lapų versija).

145

Mokytojas paaiškina, kad informacijai surasti, susisteminti ir pateikti skiriamos

35 minutės. Per šį laiką mokiniai turi užpildyti užduoties lapą. Klasėje

paskelbiama instrukcija: ,,Įsivaizduokite, kad šiandien paskutinė diena, kai turite

nuspręsti, kokios tolesnio mokymosi galimybės Jums svarbios renkantis karjeros

kelią. Svarstyti nėra kada. Sprendimo atidėti neįmanoma. Užduoties lape

nurodykite Jus dominančią karjeros sritį, pateikite studijų ar mokymo programų

pasirinkimo galimybes.“

Baigus pildyti užduoties lapą, 10 minučių skiriama refleksijai: aptariama, kokios

informacijos paieška užtruko ilgiausiai, ką naujo mokiniai sužinojo, atlikdami

šią užduotį. Mokiniai informuojami, jog kitą pamoką turės trumpai pristatyti

savo galimybių sąrašą.

Kitos pamokos metu mokiniai sugrupuojami po 4. Grupelėje kiekvienas

mokinys pristato savo rezultatą (vienam pristatymui skiriamos 5 minutės, iš viso

– 20 minučių).

Mokytojas grupėms pateikia ISCED – tarptautinio švietimo sistemos lygmenų

sąrašą. Mokinių grupė drauge nustato, kokias ISCED lygmens galimybes yra

pasirinkę. (Tam skiriama 15 minučių.)

Po šio aptarimo mokiniai pasidalija įspūdžiais:

Kaip sekėsi pristatyti savo galimybių schemą?

Kaip sekėsi nustatyti ISCED lygmenis?


Galima užduotį naudoti žinioms ir gebėjimams patikrinti.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokinių poros atlieka užduotį, jei reikia, konsultuoja dėl

informacijos paieškos. Mokytojas akcentuoja konsultuojant svarbius principus:

pagarbą, nešališkumą, konfidencialumą.

Vertinimas

Naudojamas apibendrinamasis vertinimas, kuriuo apibrėžiama mokinio pažanga,

padaryta per tobulėjimo laikotarpį. Tai – apibendrinanti užduotis, sujungianti

mokinio rinktą bei analizuotą informaciją ir padedanti numatyti jo galimų

karjeros pasirinkimų spektrą.

Aptarimas

Aptardamas šios užduoties rezultatus, mokytojas nurodo, kad, įvardijus

asmenines galimybes, galima aiškiau numatyti karjeros žingsnius. Galimybių

146

įvardijimas nėra vienkartinis, nekvestionuojamas veiksmas. Tai – pagalba, kuria

mokinys naudojasi, planuodamas savo karjerą.


Užduoties lapas ,,Mano galimybių schema“ (14 priedas).

40 užduotis MANO PROFESINĖS GALIMYBĖS




Pažinimo, asmeninė, socialinė pilietinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Skatinti pažinti kintantį darbo pasaulį, akcentuojant pasirinktos profesijos

perspektyvas.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

10–20 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi būti susipažinę su profesijų klasifikatoriumi, profesiogramų

sandara ir giminiškų profesijų koncepcija.






Mokytojas paskelbia užduotį: ,,Naudodamiesi visais Jums prieinamais

informacijos šaltiniais, atsakykite į šiuos klausimus:

Kada pabaigsite mokymosi procesą ir įgysite profesinę kvalifikaciją?

Kokias profesines galimybes įžvelgiate šiuo metu?

Kokios asmeninės savybės, Jūsų nuomone, yra pačios svarbiausios Jūsų

specialybės atstovams?

Kokias giminiškas profesijas žinote?

147

Savo atsakymus surašykite ir persiųskite mokytojui elektroniniu paštu“.


Galima šią užduotį naudoti žinių apie kintantį darbo pasaulį ir gebėjimų ieškoti

informacijos bei ją sisteminti patikrai.

Šią užduotį galima integruoti į informacinių technologijų pamokas.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai atlieka užduotį, jei reikia, konsultuoja dėl

informacijos paieškos šaltinių.

Vertinimas

Naudojamas apibendrinamasis vertinimas, kuriuo apibrėžiama mokinio pažanga.

Tai – apibendrinanti užduotis, sujungianti mokinio rinktą bei analizuotą

informaciją ir padedanti geriau nusakyti asmeninės karjeros alternatyvas.

Aptarimas

Aptardamas šios užduoties rezultatus, mokytojas nurodo, jog asmeninių

galimybių įvardijimas yra susijęs su kintančio darbo pasaulio pažinimu.

Pabrėžiama, jog galimybių įvardijimas nėra vienkartinis veiksmas.

Sudarant tolesnio mokymosi ir karjeros galimybių sąrašą, rekomenduojama

naudotis oficialiomis duomenų bazėmis. Prieiga per internetą:

http://www.aikos.smms.lt

http://www.lamabpo.lt

Taip pat patariama naudoti Profesijų vadovą. Prieiga per internetą:


Profesijų klasifikatorių. Prieiga per internetą:



Eurydice duomenys apie Lietuvos švietimo sistemą. Prieiga per internetą:

http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/eurybase/eurybase_

full_reports/LT_LT.pdf

Lietuvos švietimo sistemos lygmenys pagal ISCED sistemą. Prieiga per

internetą:

http://www.dynot.net/index.php?Itemid=81&id=46&option=com_content&

task=view&lang=lt

http://www.karjerosmokykla.europass.lt/get.php?f.72

http://www.aikos.smms.lt/




http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/eurybase/eurybase_full_reports/LT_LT.pdf


http://www.dynot.net/index.php?Itemid=81&id=46&option=com_content&task=view&lang=lt



148

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PAŽINTI KARJEROS

GALIMYBES VERTINIMAS

Mokiniai per ugdymo karjerai ir kitas pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas turi

puikią progą įgyti kompetencijų pažinti karjeros galimybes. 12 lentelėje pateikiami kriterijai,

kuriais remiantis, vertinamos įgytos kompetencijos (parengta pagal ugdymo karjerai programą,

2012).

12 lentelė. Kompetencijų pažinti karjeros galimybes vertinimo kriterijai

2.1. Rasti karjeros informacijos ir ją efektyviai naudoti

Pradinio ugdymo lygmens pabaigoje mokinys:

□ Apibūdina informacijos šaltinius.

□ Paaiškina, kaip ieškoti informacijos internete ir bibliotekoje.

□ Naudodamasis įvairiais šaltiniais, surenka informacijos apie jį dominančias profesijas.

□ Siekia tyrinėti veiklų įvairovę.


□ Paaiškina, kur rasti informacijos, kaip ją sisteminti ir saugoti.

□ Randa sau aktualios informacijos apie profesijas bei mokymosi galimybes ir ją

susistemina.

□ Domisi veiklų įvairove ir karjeros galimybėmis.


□ Apibūdina karjeros informacijos rūšis, nusako informacijos paieškos ir tvarkymo būdus.

□ Paaiškina, kaip sisteminti, saugoti ir atnaujinti karjeros informaciją.

□ Nurodo, kur ir kaip ieškoti informacijos apie profesijas bei mokymosi galimybes.

□ Paaiškina, kaip aktualią karjeros informaciją panaudoti planuojant karjerą.

□ Naudodamasis įvairiais informacijos rinkimo būdais, randa sau aktualios informacijos

apie profesijas bei mokymosi galimybes, ją analizuoja, sistemina, kritiškai vertina ir

nuolat atnaujina.

□ Naudoja sau aktualią karjeros informaciją sudarydamas karjeros planą.

149

□ Domisi aktualia karjeros informacija ir tikslingai ją panaudoja planuodamas karjerą.

Vidurinio ugdymo ir atitinkamo profesinio mokymo lygmens pabaigoje mokinys:

□ Paaiškina, kaip aktualią karjeros informaciją panaudoti įgyvendinat karjerą.

□ Nurodo, kur ir kaip ieškoti informacijos apie profesijas, studijų sritis ir kryptis, profesines

ir aukštąsias mokyklas bei įsidarbinimo galimybes.

□ Naudodamasis įvairiais informacijos rinkimo būdais, randa sau aktualios informacijos

apie profesijas, studijų sritis ir kryptis, profesines ir aukštąsias mokyklas bei įsidarbinimo

galimybes, ją analizuoja, sistemina, kritiškai vertina ir nuolat atnaujina.

□ Geba pasinaudoti sau aktualia karjeros informacija įgyvendindamas karjeros planą.

□ Domisi aktualia karjeros informacija ir tikslingai ją panaudoja siekdamas karjeros tikslų.

2.2. Pažinti galimybes mokytis visą gyvenimą.


□ Apibūdina mokymosi procesą.

□ Papasakoja apie individualų ir grupinį mokymąsi.

□ Mokosi individualiai ir grupėje.

□ Jaučia poreikį išmokti mokytis.


□ Nusako mokymosi visą gyvenimą būdus ir metodus, siedamas juos su karjera.

□ Analizuoja mokymosi visą gyvenimą pavyzdžius savo socialinėje aplinkoje.

□ Taiko įvairius mokymosi būdus, projektuodamas juos bei mokymosi rezultatus į ateitį.

□ Sieja mokymąsi su gyvenimo ir karjeros sėkme.


□ Išvardija mokymosi visą gyvenimą būdus ir metodus, siedamas juos su karjeros planu.

□ Nusako mokymosi būdų įvairovę, siedamas ją su karjeros planavimu.

□ Apibūdina mokymosi stilius ir galimybes juos taikyti įvairiose mokymosi bei karjeros

veiklose.

□ Įvertina mokymosi galimybes, sudarydamas asmeninį karjeros planą.

□ Taiko sau tinkamus mokymosi būdus ir metodus, įgyvendindamas karjeros planą.

150

□ Pasirenka mokymosi būdus, atitinkančius asmeninį mokymosi stilių.

□ Jaučia poreikį mokytis ir tobulėti.

□ Siekia pažinti save kaip besimokantįjį.


□ Paaiškina mokymosi visą gyvenimą būdus ir metodus, padedančius išsaugoti asmeninį

konkurencingumą.

□ Nusako mokymosi galimybių įvairovę.

□ Pagrindžia mokymosi visą gyvenimą svarbą karjerai.

□ Atsirenka tinkamas mokymosi galimybes.

□ Taiko sau tinkamus mokymosi būdus ir metodus, padėsiančius išsaugoti asmeninį

konkurencingumą.

□ Analizuoja savo mokymosi stilių ir projektuoja galimybes jį taikyti tolesniais karjeros

etapais.

□ Pripažįsta mokymąsi kaip visą gyvenimą trunkantį procesą.

2.3. Pažinti kintantį darbo pasaulį.


□ Paaiškina ,,karjeros“ sąvoką.

□ Nusako darbo paskirtį žmogaus ir visuomenės gyvenime.

□ Papasakoja apie savo šeimos narių ir artimųjų karjeras.

□ Apibūdina, kokios karjeros norėtų.

□ Domisi profesijomis ir žmonių karjeromis.


□ Aptaria istorinę darbo pasaulio raidą.

□ Nusako socialinės, ekonominės, technologinės raidos tendencijas.

□ Papasakoja apie darbą, profesijas ir žmonių karjeras skirtingais istoriniais laikotarpiais.

□ Vertina savo karjeros viziją darbo pasaulio perspektyvų aspektu.

□ Domisi darbo pasaulio kaitos veiksniais.


151

□ Nusako darbo pasaulio kaitos tendencijas.

□ Apibūdina darbo formų įvairovę.

□ Nusako darbo ir jo fizinės, psichologinės, socialinės aplinkos ypatumus.

□ Atpažįsta darbo pasaulio kaitos tendencijas artimiausioje socialinėje aplinkoje.

□ Įvertina galimą darbo pasaulio kaitos įtaką asmeniniam karjeros planui.

□ Analizuoja darbo formų įvairovę, planuodamas savo karjerą.

□ Atsižvelgia į darbo pasaulio kaitą, planuodamas karjerą.


□ Paaiškina galimą darbo pasaulio kaitos tendencijų poveikį žmogaus karjerai.

□ Apžvelgia darbo formų įvairovę.

□ Apibūdina darbo ir jo fizinės, psichologinės, socialinės aplinkos ypatumus.

□ Analizuoja konkrečius karjeros atvejus, atpažindamas darbo pasaulio kaitos poveikį

karjeros pokyčiams.

□ Įvertina galimą darbo pasaulio kaitos įtaką pasirinktai asmeninei karjerai.

□ Kritiškai vertina darbo formų įvairovę, siedamas ją su savo karjeros įgyvendinimu.

□ Tyrinėja įvairias darbo galimybes ir darbo pasaulio pokyčius.

152

III. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PLANUOTI KARJERĄ

UGDYMAS

153

Karjeros planavimas – tai ,,nuoseklus asmens pažintinės ir profesinės veiklos

sprendimų išdėstymas laike, siekiant profesinio tobulėjimo tikslų bei numatant būtinus

išteklius bei aplinkybes“ (R. Laužackas, 2005). Mokinių kompetencijų planuoti karjerą

ugdymas paremtas kompetencijomis pažinti save ir karjeros galimybes, todėl svarbu, kad

mokiniai būtų pastarųjų įgiję.

Šio knygos skyriaus tikslas – atskleisti mokinių kompetencijų planuoti karjerą

ugdymo ypatumus, akcentuojant asmeninę mokinio atsakomybę už karjeros sprendimus,

karjeros sprendimų permanentiškumą ir karjeros plano sudarymo principus.

Kompetencijų planuoti karjerą srityje išskiriamos trys karjeros kompetencijos:

3.1. Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.

3.2. Priimti karjeros sprendimus.

3.3. Sudaryti ir atnaujinti karjeros planą.


lygmenimis, tačiau kiekviename lygmenyje dėl mokinių amžiaus sąlygotų suvokimo, poreikių

ir patirties ypatumų akcentuojami skirtingi kompetencijos aspektai. Kompetencijos auginamos

nuo elementarių pagrindų pradinio ugdymo lygmenyje iki gilaus pažinimo, kritiško vertinimo

ir savarankiško taikymo vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo lygmenyje.

Toliau aptarsime kiekvienai karjeros planavimo sričiai aktualių kompetencijų raidos

ypatumus ir galimybių ugdyti kompetenciją įvairovę skirtingais ugdymo lygiais (nuo pradinio

iki vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo).

Kompetencijos kelti gyvenimo ir karjeros tikslus raida atskleidžiama 10 pav.

10 pav. Kompetencijos kelti gyvenimo ir karjeros tikslus raida.

3.1.1. Kelti savo artimiausius veiklos tikslus.

3.1.2. Formuluoti gyvenimo tikslus, remiantis asmenine ateities vizija

3.1.3. Nustatyti gyvenimo prioritetus, kelti, vertinti, derinti savo

gyvenimo ir karjeros tikslus

3.1.4. Nuolat peržiūrėti savo karjeros ir gyvenimo tikslus,

koreguoti juos, atsižvelgiant į asmeninius bei aplinkos

pokyčius.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmaojidalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

154

Pradinio ugdymo lygmenyje įgyjamas elementarus supratimas apie tikslus ir jų kėlimą,

taip pat gebėjimas įvardyti savo mokymosi ir kitų veiklų tikslus. Mokiniai skatinami veikti

tikslingai per visas pamokas ir neformaliojo švietimo veiklas. Svarbu, kad mokytojas ar

būrelio vadovas įvardytų kiekvienos užduoties tikslą, skatintų mokinius žodžiais išreikšti savo

artimiausių veiklų tikslus. Kol kas gebėjimas kelti tikslus ugdomas lokaliu lygmeniu, jo

nesiejant su tolimais gyvenimo ar karjeros tikslais.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama asmeninės vizijos

formavimas ir gyvenimo tikslų kėlimas. Šios temos ypač glaudžiai susijusios su dorinio

ugdymo pamokų tematika. Palanki aplinka asmeninei vizijai kurti ir pristatyti – gimtosios ir

užsienio kalbų pamokos. Mokinių gyvenimo tikslams analizuoti prasminga skirti ir klasės

valandėlės laiko. Neformaliojoje aplinkoje mokiniai mielai įsijungia į diskusijas apie ateities

planus, gyvenimo tikslus ir kitas su tuo susijusias jaunam žmogui aktualias temas. Svarbu, kad

mokiniai siektų kurti asmeninę ateities viziją ir kelti gyvenimo tikslus, suvoktų skirtumus tarp

tikslingos ir betikslės veiklos.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje ypač svarbu tampa įvardyti savo gyvenimo ir

karjeros tikslus, nes šiame etape priimami pirmieji karjeros sprendimai. Įvardyti, vertinti ir

derinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus mokiniai mokosi per ugdymo karjerai pamokas

(šiame ugdymo lygmenyje ugdymo karjerai dalykui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 34

valandas). Gebėjimai įvardyti gyvenimo prioritetus ir derinti tikslus ugdomi ir per dorinio

ugdymo pamokas, nes yra susiję su žmogaus vertybių, gyvenimo prasmės ir kt. klausimais.

Šios temos gali būti nagrinėjamos klasės valandėlėse ir neformaliojo ugdymo veiklų metu,

taikant šioje knygoje ir mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ rekomenduojamas su asmeninės

vizijos kūrimu, tikslų kėlimu ir derinimu susijusias užduotis. Svarbu, kad mokiniai pagrindinio

ugdymo antrosios dalies pabaigoje gebėtų įvardyti savo gyvenimo ir karjeros tikslus – esminį

savo karjeros plano orientyrą.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gyvenimo ir karjeros

tikslus nuolat peržiūri, vertina, koreguoja juos savo asmenybės bei aplinkos pokyčių kontekste.

Tam galima skirti klasės valandėlių laiko, užsiimti tuo per neformaliojo ugdymo veiklas,

pasirenkamojo ugdymo karjerai arba kitų susijusių dalykų (pavyzdžiui, psichologijos)

pamokas. Keliant ir koreguojant gyvenimo bei karjeros tikslus, dažnai mokiniams prireikia

individualios pagalbos, kurią jiems gali teikti karjeros konsultantai, psichologai ir kiti

specialistai.

155

Kompetencijai kelti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti skirta daugybė temų,

nagrinėjamų mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ (ir atitinkamai šiame leidinyje) (žr. 13

lentelę).

13 lentelė. Kompetencijai kelti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





19. Asmeninė ateities vizija Mokinių asmeninės ateities vizijos reikšmė

planuojant karjerą

20. Mano gyvenimo ir karjeros tikslai Mokinių gebėjimų kelti bei derinti karjeros

ir gyvenimo tikslus ugdymas

21. Palankios ir trukdančios jėgos,

siekiant karjeros tikslų

Mokinių karjeros tikslų analizė ir prioritetų

nustatymas

Kompetencijos priimti karjeros sprendimus raida atskleidžiama 11 pav.

11 pav. Kompetencijos priimti karjeros sprendimus raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje mokiniai išmoksta apibūdinti ,,sprendimo“ sąvoką,

pateikti sprendimo pavyzdžių iš savo gyvenimo. Svarbu, kad jie siektų sąmoningai,

savarankiškai ir atsakingai apsispręsti kasdienėse situacijose. Elementarūs gebėjimai priimti

sprendimus ugdomi per visas pradinių klasių mokinių pamokas ir užklasines veiklas. Šiame

3.2.1. Aptarti, kaip gyvenime priimami sprendimai.

3.2.2. Suprasti ir taikyti įvairius sprendimų priėmimo modelius bei

technikas mokymosi ir gyvenimo situacijose.

3.2.3. Savarankiškai priimti karjeros sprendimus, taikant įvairius

karjeros sprendimų priėmimo modelius ir technikas.

3.2.4. Reflektuoti ir kritiškai vertinti savo karjeros

spendimus.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmaojidalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

156

lygmenyje sprendimai nesiejami su karjeros sprendimais, nors, aiškinant ,,sprendimo“ sąvoką,

karjeros sprendimai gali būti pateikiami kaip svarbių gyvenimo sprendimų pavyzdžiai.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje sprendimų priėmimas analizuojamas

giliau, mokiniai susipažįsta su skirtingais sprendimų priėmimo modeliais ir technikomis. Ši

kompetencija itin aktuali gyvenimiškose situacijose, kur ji nuolat taikoma, o kartu ir ugdoma,

todėl ugdant karjerai labiau akcentuojama svarba suteikti žinių apie sprendimų priėmimą.

Supažindinti mokinius su sprendimų priėmimo modeliais ir technikomis galima per ugdymo

karjerai pamokas, klasės valandėles bei kitas su tuo susijusias veiklas. Labai svarbu, kad

mokiniai susiformuotų nuostatą sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai apsispręsti įvairiose

situacijose. Tai pasiekti galima visose pamokose ir neformaliojo ugdymo veiklose sukuriant

sąlygas mokiniams patiems priimti sprendimus, visada skatinant juos rinktis vieną iš kelių

alternatyvų (pavyzdžiui, vieną iš kelių galimų veiklų per technologijos ir kūno kultūros

pamokas, vieną iš kelių analogiškų uždavinių per fizikos pamokas ir t. t.).

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje akcentuojamas būtent karjeros sprendimų

priėmimas. Kadangi mokiniai šiame etape renkasi tolesnio mokymosi ar kitos veiklos kryptį,

reikia, kad jie apsispręstų sąmoningai ir atsakingai, įvertindami karjerai svarbias savo

asmenybės charakteristikas ir karjeros galimybes esamu momentu. Kompetencija priimti

karjeros sprendimus specialiai ugdoma per ugdymo karjerai pamokas, gilinama per daugelį

kitų pamokų ir neformaliojo ugdymo veiklų. Įtvirtinant šią kompetenciją, reikšmingas

vaidmuo tenka karjeros konsultantui ar mokyklos psichologui, teikiančiam individualias

konsultacijas, nes mokiniams vieniems yra gana sudėtinga įvertinti su savo karjeros

sprendimais susijusius sunkumus ir numatyti būdus, kaip juos įveikti.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gilina žinias apie

karjeros sprendimų priėmimo procesą, analizuoja ir kritiškai vertina savo pačių pirminius

karjeros sprendimus, ieško sąsajų tarp su karjeros sprendimais susijusių sunkumų ir asmenybės

bei aplinkos charakteristikų. Šiai kompetencijai ugdyti skiriama dėmesio per ugdymo karjerai

ir psichologijos pamokas, taip pat per klasės valandėles ir neformaliojo ugdymo veiklas.

Kompetencijai priimti karjeros sprendimus ugdyti skirta daugybė temų, nagrinėjamų

mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ ir atitinkamai šiame leidinyje (žr. 14 lentelę).

14 lentelė. Kompetencijai kelti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





22. Karjeros sprendimai Karjeros sprendimo priėmimo reikšmė ir

157

tęstinumas

23. Sprendimo priėmimo modeliai Sprendimo priėmimo modelių pažinimas ir

jų taikymas karjeros kelyje

24. Sprendimo priėmimo technikos Skirtingų sprendimo priėmimo technikų

taikymas, mokiniams planuojant karjerą

25. Sprendimo priėmimo sunkumai Sprendimo priėmimo sunkumų įvertinimas

planuojant karjerą

Kompetencijos sudaryti ir atnaujinti karjeros planą raida atskleidžiama 12 pav.

12 pav. Kompetencijos sudaryti ir atnaujinti karjeros planą raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje mokiniai susipažįsta su ,,planavimo“ sąvoka, išmoksta

susidaryti ir paaiškinti konkrečios savo veiklos planą. Kol kas planavimas nesiejamas su

karjera, mokiniai per visas pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas tiesiog skatinami veikti

planingai.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama, jog svarbu planuoti

gyvenimo veiklas, mokomasi sudaryti ilgalaikius ir trumpalaikius planus, susijusius su

asmeniniais tikslais. Kompetencija planuoti karjerą specialiai ugdoma per ugdymo karjerai

pamokas, gilinama per visas formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklas. Planavimo

kompetencijai ugdyti yapč tinka projektinė veikla, kurios rezultatas visada priklauso nuo to, ar

tinkamai paskirstyti laiko ir kiti ištekliai. Puiku, kai mokiniai įtraukiami į klasės, mokyklos,

3.3.1. Planuoti savo veiklas.

3.3.2. Planuoti savo mokymąsi ir laisvalaikį, siejant jį su asmenine

ateities vizija.

3.3.3. Sukurti asmeninį karjeros planą, grįstą savęs pažinimo,

karjeros galimybių tyrimo ir karjeros sprendimo rezultatais.

3.3.4. Analizuoti, kritiškai vertinti ir atnaujinti savo

karjeros planą, atsižvelgiant į asmeninius ir karjeros

galimybių pokyčius.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

158

bendruomenės veiklų planavimą, kai klasė gyvena tam tikru ritmu pagal su visais suderintą ir

visiems matomą (pavyzdžiui, pakabintą klasės skelbimų lentoje) planą.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai veiklos planavimo kompetencijas taiko

karjeros sričiai: kuria asmeninį karjeros planą, grįstą savęs pažinimo, karjeros galimybių

tyrimo ir karjeros sprendimo rezultatais. Karjeros planas yra reikšmingas ugdymo karjerai

rezultatas, saugomas mokinio kompetencijų aplanke. Planuojant karjerą būtina susisteminti

žinias apie save, karjerą, planavimą, todėl mokiniai karjeros planą sudaro per ugdymo karjerai

pamokas, skirtas būtent šiai kompetencijai ugdyti. Taikant mokinio knygoje „Karjeros

vadovas“ ir šioje knygoje rekomenduojamas su karjeros plano sudarymu siejamas užduotis,

karjeros planavimo kompetenciją galima ugdyti ir per kitas formaliojo bei neformaliojo

ugdymo veiklas.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai gilina žinias apie

karjeros planavimą, nuolat peržiūri ir atnaujina šį planą, atsižvelgdami į savęs pačių ir savo

karjeros galimybių kaitą. Kompetencija sudaryti karjeros planą gali būti ugdoma per

psichologijos, ekonomikos ir verslumo pamokas bei daugelį neformaliojo ugdymo veiklų.

Svarbus vaidmuo, mokiniams atnaujinant, koreguojant karjeros planą, tenka karjeros

konsultantui, klasės vadovui, mokyklos psichologui ir kt. specialistams. Šiai kompetencijai

ugdyti galima pasitelkti ir aukštųjų mokyklų karjeros centrų specialistus.

Kompetencijai sudaryti ir atnaujinti karjeros planą ugdyti skirtos dvi temos,

nagrinėjamos mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ ir atitinkamai šiame leidinyje (žr. 15

lentelę).

15 lentelė

Kompetencijai sudaryti ir atnaujinti karjeros planą ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





26. Laiko ir kitų išteklių planavimas Laiko ir kitų išteklių paskirstymas,

mokiniams sudarant savo karjeros planą

27. Karjeros planas Karjeros planavimas

Skyriuje „Mokinių kompetencijų planuoti karjerą ugdymas“ pateikiama 12 grupinių

užduočių aprašymų, nurodant užduočių tikslą, atlikimo sąlygas, eigą, stebėsenos, vertinimo ir

aptarimo kriterijus, pridedant dalomosios medžiagos pavyzdžių.

159

Skyriaus pabaigoje pateikiama mokinių kompetencijų planuoti karjerą vertinimo

kriterijų sistema, kurią mokytojai gali taikyti, vertindami tarpinius ir / ar galutinius mokinių

ugdymosi karjerai rezultatus.

160

19. MOKINIŲ ASMENINĖS ATEITIES VIZIJOS REIKŠMĖ

PLANUOJANT KARJERĄ

Šioje temoje siekiama atskleisti, kodėl mokinių ateities vizija yra

atspirties taškas jiems planuojant karjerą, ir aptarti užduotis, skirtas

mokinių gebėjimams kurti ir pristatyti ateities viziją ugdyti.

Vizija tarptautinių žodžių žodyne (2005) [lot. visus] apibrėžiama kaip ,,menamas

vaizdas, regėjimas, fantazijos sukurtas paveikslas, ko nors įsivaizdavimas (vaizdinys) ar

svajonė“. Ateities vizija yra lyg gidas, padedantis nustatyti karjeros ir gyvenimo tikslus,

tobulėjimo kryptį. Ji turi būti aiški, orientuota į tobulybę, tačiau įgyvendinama, stabili, kartu

leidžianti būti lanksčiam, įkvepianti ir motyvuojanti judėti pirmyn, įveikti iškylančius

sunkumus.

Ateities vizija, arba svajonė, kad ir kaip nemoksliškai skambėtų šis terminas, yra labai

svarbi sudedamoji karjeros tikslų formulavimo proceso dalis. Tik svajodamas žmogus yra

visiškai atviras ir nuoširdus sau. Todėl ugdant mokinius karjerai reikia skatinti juos svajoti ir

šiose svajonėse įžvelgti tikruosius savo gyvenimo bei karjeros tikslus.

Ateities ir karjeros kelio vizijos gali būti kuriamos, integruojant ugdymą karjerai ir

gimtosios arba užsienio kalbos dalykus. Kadangi svajonės yra ganėtinai privati sritis,

nagrinėjant asmeninės vizijos temą, reikia būti itin atidiems bendravimo etikos požiūriu,

atsižvelgti į tai, koks grupėje vyrauja psichologinis klimatas.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis „Mano ateities

vizija“ (**) iš mokinių reikalauja ypač susikaupti ir įsiklausyti į save. Ji

atliekama individualiai, tačiau galima organizuoti ir grupinį „svajojimo

seansą“, kuomet mokytojas optimaliu tempu, ramiu balsu skaito užduoties

klausimus, o mokiniai raštu fiksuoja jiems iškylančius vaizdinius. Atlikus

užduotį dažniausiai atsiranda norinčiųjų pasidalyti savo vizija, pristatyti ją

bendramoksliams. Mokytojas, jei neriboja pamokos laikas, gali leisti

pristatyti vieną ar kelias asmenines ateities vizijas, tačiau nereikėtų jų

vertinti, kritikuoti, analizuoti.

Užduotis „Mano karjeros kelio vizija“ (**) skatina svajoti – tarsi

iš lėto kurti savo gyvenimo bei karjeros scenarijų. Užduotis atliekama

individualiai, bet, jei yra laiko, norintieji gali ją pristatyti ir viešai.

161

Ugdant mokinių gebėjimus pristatyti ateities viziją

rekomenduojama klasėje taikyti naratyvinį metodą (užduotis „Po

dvidešimties metų“ (***)). Kurdami pasakojimą apie pažįstamų herojų

karjerą, mokiniai ne tik laisvai fantazuoja ateities tema, bet ir ima suvokti

tolimų karjeros bei gyvenimo tikslų prasmę, turi galimybę patirti, ką apie

jų karjerą ateityje mano bendramoksliai. Kadangi užduotis susijusi su per

gimtosios kalbos pamokas ugdomų gebėjimų taikymu, ją galima integruoti

į gimtosios kalbos pamokas arba neformaliojo švietimo veiklas.

41 užduotis. PO DVIDEŠIMTIES METŲ


Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.



Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę grupėje kurti ir pristatyti savo bei pažįstamų

žmonių ateities viziją kaip gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimo atspirties

tašką.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 45 minutės.


Nebūtinas


Popieriaus lapai, rašikliai (kiekvienai grupei po vieną), visų pamokoje

dalyvaujančių mokinių vardų kortelės.


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 4–6. Kiekviena grupė susėda ratu prie

jai skirto stalo. Ant stalo padedami užduočiai atlikti reikalingi popieriaus lapai ir

162

rašikliai.

Mokytojas skelbia užduotį: „Netrukus Jūs trumpam tapsite rašytojais,

kuriančiais futuristinius pasakojimus. Kiekvienos grupės pasakojimo veikėjai –

bendramoksliai, kurių vardus išsitrauksite burtų būdu. Pasakojimo veiksmas

vyksta po 20 metų. Siužetas turi būti susijęs su karjeros sritimi. Svarbu, kad visi

veikėjai būtų bent paminėti, o pasakojimas turėtų vientisą siužetinę liniją.

Kūrybai skiriama 30 minučių“. Jei mokiniams sudėtinga suprasti užduotį,

galima pateikti paprastą pavyzdį.

Mokytojas leidžia mokiniams ištraukti pasakojimo herojų vardus (traukiama tiek

kortelių su vardais, kiek yra narių pasakojimo kūrimo grupėje).

Mokiniai kuria pasakojimus. Mokytojas stebi grupių darbą, jei reikia, pataria,

paaiškina.

Po 30 minučių grupių atstovai perskaito pasakojimus visai klasei.

Apibendrindamas mokytojas klausia:

Kiek Jūsų sukurti pasakojimai yra realūs? Ar norėtumėte, kad po 20 metų iš

tiesų taip būtų?

Ką naujo ir įdomaus sužinojote apie save ir bendramokslius, atlikdami šią

užduotį?

Galima pasiūlyti mokiniams išsaugoti pasakojimus ir perskaityti juos klasės

susitikime po 20 metų. (Mokiniai 20 metų suvokia kaip be galo ilgą laiko tarpą,

tad „perskaityti po 20 metų“ jiems skamba kaip mintis iš fantastikos srities. Kita

vertus, mokiniai dažniausiai labai noriai įpareigoja vieną svarbų asmenį

(pavyzdžiui, klasės seniūną ar neformalų lyderį) saugoti pasakojimus.)


Šią užduotį galima atlikti kaip grupinį namų darbą, o klasėje – tik pristatyti jos

rezultatus.

Stebėsena

Mokytojas stebi grupių darbą, pataria, paaiškina, jei dirbantiesiems grupėje kyla

klausimų.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys užtikrinamas žodžiu, įvertinant mokinių pastangas ir darbo

grupėje pasiektą rezultatą.

163

Planuojant asmeninei vizijai kurti skirtą pamoką, rekomenduojama

naudotis šiais literatūros šaltiniais:

Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development.

London: Kogan Page, 1997.

Profesinio konsultavimo metodai ir technikos I. Vilnius: Švietimo

mainų paramos fondas, 2008.

20. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ KELTI BEI DERINTI KARJEROS

IR GYVENIMO TIKSLUS UGDYMAS

Šioje temoje siekiama atskleisti, kodėl gebėjimai kelti bei derinti

gyvenimo ir karjeros tikslus yra itin svarbūs, mokiniams planuojant

karjerą, ir aptarti užduotis, skirtas gebėjimams kelti bei derinti

gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti.

Karjeros plano kūrimo pagrindas ir esminis orientyras karjeros kelyje yra žmogaus

karjeros tikslas, apibrėžiamas kaip ,,apibendrintas rezultato, kurį asmuo numato ir

kurio siekia, vaizdas“ (Laužackas, 2005).

Nagrinėjant karjeros ir gyvenimo tikslų kėlimo bei derinimo temą, akcentuotini trys

esminiai aspektai:

tikslų ir asmeninės vizijos ryšys;

svarba derinti visų gyvenimo sričių tikslus;

tikslų formulavimo taisyklės.

Kadangi karjera yra tik viena iš žmogaus gyvenimo sričių, karjeros tikslai negali būti

atsieti nuo kitų gyvenimo sričių tikslų. Tik jų dermė sukuria sąlygas asmenybei save realizuoti

ir pasitenkinti tiek karjera, tiek gyvenimu apskritai. Ugdant mokinių gebėjimą kelti adekvačius

gyvenimo ir karjeros tikslus, akcentuojama būtinybė įvertinti visų gyvenimo sričių vizijas ir

(visada) ribotus laiko, energijos bei kitus išteklius. Mokinio knygoje pateikiamos 6 sritys

(karjera, šeima, draugai, sveikata, laisvalaikis, namai), bet jų gali būti ir daugiau bei kitokių.

Žmogaus vertybės ir gyvenimo prioritetai lemia, kuri sritis bus laikoma svarbiausia, prie kurios

bus derinami kitų sričių tikslai. Bėgant metams prioritetai keičiasi (pavyzdžiui, šeima gali tapti

svarbesnė už karjerą, pašlijusi sveikata gali iš esmės perrikiuoti visus prioritetus), tad mokiniai

turi suvokti, kad reikia nuolat peržiūrėti ir derinti karjeros eigoje visas gyvenimo sritis ir

tikslus.

164

Ugdant mokinius karjerai, svarbu ugdyti jų gebėjimą tinkamai formuluoti tikslus. Šis

gebėjimas naudingas ne tik planuojant karjerą, bet ir kitose veiklose: mokantis, planuojant

laisvalaikį, rūpinantis namais ar savo sveikata.


gebėjimams kelti bei derinti gyvenimo ir karjeros tikslus ugdyti.

Užduotis „Mano gyvenimo tikslai“ (**) susijusi su užduoties

„Mano ateities vizija“ rezultatu. Žvelgdami į savo ateities viziją, mokiniai

įvardija skirtingų savo gyvenimo sričių tikslus. Nors gyvenimo sritys yra

skirtingos, visos jos yra labai susijusios, todėl tikslai turi derėti. Ši užduotis

iš pažiūros labai paprasta, tačiau dažnai pildant užduoties lentelę mokiniams

prireikia individualios mokytojo (konsultanto) pagalbos.

Užduotis „Mano tolimi ir artimi tikslai“ (**) skatina mokinius

atidžiau pažvelgti į savo tikslus, tolimus tikslus suskaidant į mažus

žingsnius jiems pasiekti ir aiškiai įvardijant artimus tikslus. Kadangi

gyvenimo ir karjeros tikslai yra viena iš svarbiausių sudėtinių karjeros plano

dalių, šią užduotį reikia atlikti itin atsakingai. Užduotis yra individuali,

tačiau labai svarbi yra mokytojo pagalba ir galimybė aptarti savo tikslus su

bendraklasiais.

Nagrinėjant šią temą, rekomenduojama atlikti dvi grupines užduotis.

Užduotis „Gyvenimo tikslų įvairovė“ (*) skatina mokinius

apmąstyti gyvenimo tikslus, jų sąsajas ir prasmingumą.

Užduotis „LEGO statybos“ (**) atskleidžia būtinybę derinti

gyvenimo bei karjeros tikslus ir kartu parodo sunkumus tai daryti. Šios

užduoties priemonės (LEGO kaladėlės) ir žaidimo taisyklės yra smagios,

jos įtraukia mokinius į kūrybos procesą, todėl ugdomasis poveikis itin

stiprus. Svarbu, kad mokiniai, aptardami užduotį, reflektuotų patyrimus ir

patys įžvelgtų žaidybinės patirties sąsajas su realiu gyvenimu.

42 užduotis. GYVENIMO TIKSLŲ ĮVAIROVĖ





Užduoties tikslas

165

Sudaryti mokiniams galimybę grupėje aptarti gyvenimo tikslų įvairovę ir

jų sąsajas.

Tikslinė grupė

5–8 klasių mokiniai

Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 30 minučių.


Mokiniai turi būti susipažinę su ,,gyvenimo tikslo“ sąvoka.


Popieriaus lapai, seni spalvoti žurnalai, žirklės, klijai, rašikliai.


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 4–6. Kiekviena grupė susėda ratu

prie jai skirto stalo. Ant stalo padedamos užduočiai atlikti reikalingos

priemonės.

Mokytojas skelbia užduotį: „Kiekvienas žmogus yra unikalus, jo gyvenimo

tikslai – taip pat. Šiandieną pasimokysime kelti ir derinti gyvenimo tikslus.

Lapo viduryje užrašykite: GYVENIMO TIKSLAI, o aplikui šį žodžių junginį

išdėstykite (galite piešti, rašyti, klijuoti ir t. t.) tuos tikslus, kurie, Jūsų grupės

nuomone, yra prasmingi. Pavyzdžiui, gyvenimo tikslai gali būti tokie: „išrasti

vaistus nuo onkologinių ligų“, „užauginti penkis vaikus“, „tapti žinomu

aktoriumi“ ir t. t. Šiam darbui skiriama 15 minučių.“

Mokiniai grupėse kuria gyvenimo tikslų plakatus. Po 15 minučių kiekviena

grupelė pristato savo kūrinį, komentuodama, kodėl jų grupei atrodė svarbūs

būtent tokie gyvenimo tikslai. Mokytojas atkreipia dėmesį į tikslų formuluotes.


Kurie iš Jūsų įvardytų gyvenimo tikslų tinka Jums asmeniškai? Kuriems

tikslams siekti galėtumėte skirti savo laiko ir jėgų?

Kaip gyvenimo tikslai susiję su žmogaus vertybėmis?

Kaip suderinti kelis gyvenimo tikslus? Kodėl žmonėms dažnai būna sunku

įvardyti savo gyvenimo tikslus?


Galima gyvenimo tikslus vardyti ir fiksuoti, taikant minčių lietaus metodą.

166

Apibendrinama ir analizuojama frontaliai.

Stebėsena

Mokytojas stebi grupių darbą, pataria, paaiškina, jei dirbantiesiems grupėje

kyla klausimų.

Vertinimas



43 užduotis. LEGO STATYBA





Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę žaidybinėje situacijoje patirti, kaip

sudėtinga vienu metu siekti nederančių, vienas kitam prieštaraujančių

tikslų.

Tikslinė grupė




Grupės dydis

15–30 mokinių


apie 25 minutes.


Nebūtinas


LEGO (arba panašios) kaladėlės (2–3 komplektai), kortelės, ant kurių užrašyti

slapti tikslai (2–3 komplektai).


Mokytojas suskirsto mokinius į dvi arba tris grupes (grupėje turi būti ne mažiau

kaip 7, bet ne daugiau kaip 10 žmonių). Kiekviena grupelė susirenka prie jai

skirto stalo. Ant stalo išdėliojamos LEGO kaladėlės.

167

Mokytojas skelbia užduotį: ,,Jūsų užduotis – per 15 minučių iš kaladėlių

pastatyti bendrą grupės pilį. Tačiau kad būtų įdomiau, kiekvienas iš Jūsų

gausite slaptą tikslą, kurio žūtbūt turėsite siekti. Išlaikykite savo tikslą

paslaptyje iki pat užduoties pabaigos. Tai nebus sunku, nes papildoma sąlyga

visiems yra statyti pilį tyloje. Jums draudžiama kalbėtis, jei būtina ką nors

pasakyti, naudokite gestus ir mimiką.“

Mokytojas kiekvienos grupelės nariams išdalija slaptus tikslus, t. y. korteles,

ant kurių užrašyti skirtingi tikslai (žr. 15 priedą). Skelbiama statybų pradžia.

Mokiniai stato pilis, mokytojas stebi procesą ir nuolat primena, kiek liko laiko.

Mokytojas gali filmuoti grupių darbą. Peržiūrint filmuotą medžiagą, užduoties

aptarimas būtų dar efektyvesnis.

Sutartu laiku mokiniai turi baigti statybos darbus. Svarbu neleisti mokiniams

liestis prie pilies po to, kai duotas ženklas baigti (visada yra norinčiųjų

paskutinę minutę pakoreguoti pilį pagal savo slaptą tikslą).

Mokytojas kviečia aptarti užduoties atlikimo procesą ir rezultatą. Jis klausia:

Kaip jautėtės statydami pilį? Gal kas nors Jums buvo netikėta, keista?

Ar Jums pavyko pasiekti savo slaptą tikslą?

Kaip manote, kokie buvo kitų Jūsų grupės narių tikslai? (Klausiama apie

kiekvieną konkretų žmogų. Grupės nariai bando atpažinti jo slaptą tikslą ir

argumentuoja savo nuomonę.)

Ko galime pasimokyti iš šios užduoties? Kas nutiktų, jei Jūsų gyvenimo ir

karjeros tikslai taip prieštarautų vienas kitam? Pafantazuokime, kokie jie

galėtų būti...


Galima naudoti kitokias priemones, pavyzdžiui, paprastas medines kaladėles,

tačiau susineriančios LEGO (arba panašios) kaladėlės šiai užduočiai tinka

labiausiai.

Stebėsena

Mokytojas stebi mokinių veiklą, fiksuoja slaptų tikslų siekimą atskleidžiančius

elgsenos momentus, kuriuos galės pristatyti kaip pavyzdžius užduoties

aptarimo metu.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant konstruktyvų mokinių

aktyvumą, jų įžvalgas ir argumentus aptariant užduotį.

168


Slaptų tikslų sąrašas (15 priedas).

Rengiantis gyvenimo ir karjeros tikslams kelti bei derinti skirtai pamokai,

rekomenduojama naudotis šiomis nuorodomis internete:

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/

http://www.koucingoklubas.lt/

21. MOKINIŲ KARJEROS TIKSLŲ ANALIZĖ IR

PRIORITETŲ NUSTATYMAS

Šioje temoje siekiama atskleisti, kaip ugdyti mokinių gebėjimus

analizuoti karjeros tikslus ir nusistatyti prioritetus.

Įvardyti gyvenimo ir karjeros tikslus – svarbus žingsnis kuriant karjeros planą. Tačiau

nepakanka tik įvardyti tikslus. Būtina analizuoti, kaip jie dera tarpusavyje, nustatyti jų

įgyvendinimo galimybes ir prioritetus. Kadangi žmogus vienu metu gali siekti ne daugiau kaip

5–7 tikslų, o gyvenimo aplinkybės dažnai diktuoja savo sąlygas, tenka pasirengti nuolat

peržiūrėti prioritetus.

Mokinio knygoje pateikiama užduotis „Karjeros pasirinkimo

SSGG analizė“ (***) skirta tikslų įgyvendinimo aplinkybėms tirti. Svarbu,

kad mokiniai perprastų SSGG analizės būdą, kuris yra universalus ir

taikytinas įvairiose – ne tik karjeros, bet ir mokymosi – situacijose.

Užduotis yra individuali, tačiau, jei yra poreikis, galima jos rezultatą

aptarti taip pat klasėje arba užmegzti dialogą su mokytoju. Mokiniai turėtų

išsaugoti savo pasirinkimo (arba karjeros tikslo) SSGG analizės lentelę

karjeros aplanke.



169

Nagrinėjant temą, kaip analizuoti karjeros tikslus ir nustatyti

prioritetus, rekomenduojama atlikti grupinę užduotį „Tikslų ekspertai“

(***). Atlikdami šią užduotį, mokiniai taiko per kelias pastarąsias

pamokas bei nagrinėjant vertybių temą (6 mokinio knygos tema) įgytas

žinias ir gebėjimus: vertina tikslų formuluotes, gyvenimo bei karjeros

tikslų dermę, prioritetus ir t. t. Užduotis yra gana sudėtinga, žaidybinių

elementų mažai, todėl rekomenduojama motyvuoti mokinius, skatinant

konkurenciją tarp grupių (daugiausia pastabų pateikusi ekspertų grupė

apdovanojama ar pan.).

44 užduotis. TIKSLŲ EKSPERTAI


Kelti adekvačius karjeros / gyvenimo tikslus.



Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams bendradarbiaujant grupėje ugdytis gebėjimus

kelti tikslus.

Tikslinė grupė




Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 40 minučių.


Mokiniai turi būti susipažinę su 6, 26 ir 27 mokinio knygos temų teorinėmis

dalimis ir atlikę minėtų temų užduotis.


Užduočių lapai (16 priedas), rašikliai, multimedija (nebūtinai).

Užduoties atlikimo etapai eiga

Mokytojas suskirsto mokinius į 3–4 grupes. Kiekviena grupė susėda prie jai

skirto stalo. Mokytojas skelbia užduotį: „Kiekvienas iš Jūsų jau kėlėte,

derinote, analizavote savo gyvenimo ir karjeros tikslus. Taigi kiekvienas turite

170

šios srities žinių ir gebėjimų. Grupėje Jūsų žinios bei gebėjimai sumuojami,

taigi prieš mane – trys (keturios) tikslų ekspertų grupės. Jūs turite per 15

minučių atlikti konkretaus atvejo analizę: nustatyti, ar tinkamos tikslų

formuluotės, kaip tikslai dera tarpusavyje, ar jų prioritetai atitinka vertybių

skalę. Po 15 minučių išrinksime geriausią ekspertų grupę.“

Mokytojas išdalija grupėms skirtingus užduočių lapus. Mokiniai dirba grupėse.

Mokytojas stebi procesą ir vis primena, kiek liko laiko.

Atlikę atvejų analizę, mokiniai pristato savo darbo rezultatus. Jei yra galimybė,

rekomenduojama analizuotus atvejus projektuoti ekrane, kad mokiniams būtų

lengviau parodyti ir komentuoti taisytinas vietas.

Apibendrindamas užduotį, mokytojas klausia:

Ar lengva būti tikslų ekspertais?

Ką naujo sužinojote, išmokote, atlikdami šią užduotį?

Kuri grupė geriausiai atliko savo darbą? (Geriausia tikslų ekspertų grupė

apdovanojama arba kaip nors kitaip pagerbiama.)


Užduotį galima atlikti ir individualiai arba mažoje darbo grupėje, nuolat

konsultuojantis su mokytoju. Užduotis gali būti pritaikyta ir kontroliniam žinių

bei gebėjimų patikrinimui.

Šią užduotį galima atlikti poromis: mokiniai analizuoja savo porininko tikslus,

vertybes, prioritetus ir teikia jam pastabų, patarimų.

Stebėsena

Mokytojas stebi procesą, tačiau pats vengia daryti įtaką mokinių sprendimams.

Savo kompetenciją kelti gyvenimo ir karjeros tikslus jis gali pademonstruoti tik

pristatant grupių darbo rezultatus.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant grupių darbą.


Užduoties lapas ,,Tikslų, vertybių, prioritetų sąrašai“ (16 priedas).

171

Planuojant karjeros tikslams analizuoti ir prioritetams nustatyti skirtą

pamoką, rekomenduojama naudotis šiomis nuorodomis internete:



22. KARJEROS SPRENDIMO PRIĖMIMO REIKŠMĖ IR

TĘSTINUMAS

Šioje temoje siekiama pagrįsti karjeros sprendimų reikšmę ir

supažindinti su užduotimis, skirtomis sprendimų įvairovei pažinti ir

karjeros sprendimų reikšmei bei tęstinumui suvokti.

Karjeros sprendimas yra sudėtingas procesas, kada žmogus analizuoja

informaciją apie save ir darbo pasaulį, apsvarsto veiksmų alternatyvas ir viešai įsipareigoja

veikti. Šis sprendimo priėmimo procesas grįstas nuolat kintančiais savęs ir darbo pasaulio

pažinimo rezultatais. O tai išryškina būtinybę ypatingą dėmesį skirti mokinių kompetencijai

priimti karjeros sprendimus ugdyti.

Mokiniams būtina suprasti, kad karjeros sprendimus tenka priimti nuolat, kad,

apsisprendus dėl vieno karjeros žingsnio (pavyzdžiui, tolesnių studijų srities), sprendimo

teisingumą reikia vis tikrinti, o priėjus kitą karjeros kelio etapą – priimti naują sprendimą.

Kadangi karjeros sprendimas – sudėtingas ir nebaigtinis procesas, jam reikia daugybės

gebėjimų. Kaip apibrėžiami karjeros sprendimo gebėjimai?

A. Augustinienė (2005), apibendrinusi filosofijos, vadybos, kognityvinės

psichologijos, karjeros raidos ir sprendimų teorijos koncepcijas, atskleidžia tokią mokinių

gebėjimų priimti karjeros sprendimus sampratą: ,,Tai yra gebėjimai sąmoningai ir

automatiškai pasirinkti asmens gyvenimo ir profesinių vaidmenų visumą, remiantis

išplėtoto savivaizdžio, mokymosi ir darbo galimybių supratimo integravimu, alternatyvų

ir pasekmių svarstymu, sprendimo refleksija“.

Dabartinėje karjeros raidos paradigmoje (P. Jarvis, 2003) pabrėžiama, jog sprendimo

priėmimo procesas tęsiasi visą gyvenimą, tad yra aktualūs teiginiai apie periodus, kuriuos

pereina kiekvienas individas, prieš priimdamas pirmąjį reikšmingą karjeros sprendimą.

Išskiriami trys karjeros kelio rinkimosi etapai:

fantazijų, kai vaikystėje (iki 11 metų) vaikas svajoja, kuo bus suagęs, ir nors jis dar

nepajėgia svarstyti asmeninių gebėjimų ar profesijų ypatumų, jo žaidimai pamažu ima

atspindėti mėgstamas veiklos sritis;



172

bandomasis, susidedantis iš keturių dalių, kai žmogus (11–17 metų) labiausiai

koncentruojasi į save: interesų periodu įsisąmonina skirtumą tarp mėgstamų ir

nemėgstamų veiklos rūšių; polinkių periodu polinkius sieja su profesinėmis

aspiracijomis, ryškėja pageidaujamų profesijų grupės kontūrai; vertybių periodu,

remdamasis tam tikromis vertybėmis, prisiima atsakomybę už tam tikrą sprendimą;

perėjimo periodu įsisąmonina savo pasirinkimo esmę ir atsakomybę už šio sprendimo

įgyvendinimą;

realistinis, kai jaunuolis, remdamasis ankstesniais periodais pasiektu savęs pažinimu,

koncentruojasi į prieinamas veiklos sritis, atsižvelgdamas į darbuotojams keliamus

reikalavimus ir teikiamą naudą; integruojami polinkiai ir interesai, vyksta vertybių

hierarchijos raida ir toliau konkretinamas karjeros pasirinkimas.

Visi išryškintieji karjeros kelio rinkimosi etapai sutampa su mokymosi bendrojo

ugdymo mokykloje laikotarpiu, taigi kompetencija priimti karjeros sprendimus įgyjama ir

tobulinima, nuolat skirtingu lygmeniu svarstant karjeros kelio galimybes.

Ugdant kompetenciją priimti karjeros sprendimus, svarbu per kitų dalykų pamokas ar

bet kokioje mokymosi ir laisvalaikio veikloje mokinių jau įgytus gebėjimus priimti sprendimus

integruoti į karjeros planavimo turinį. Jei mokinių gebėjimai priimti sprendimus nėra

pakankamai geri, dera daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimo stilių ir būdų temoms. Jei

minėtieji gebėjimai yra geri, galima labiau koncentruotis į karjeros sprendimų priėmimo

specifiką. Kita vertus, kompetenciją priimti karjeros sprendimus mokiniai gali pritaikyti,

priimdami bet kurios gyvenimo srities sprendimus.


karjeros sprendimų priėmimo reikšmei ir tęstinumui suvokti.

Užduotis „Šiandiena, praeitis, ateitis“ (*) skirta sprendimų

įvairovei, jų nevienodam svarbumui viso gyvenimo kontekste suvokti.

Užduotis yra individuali, tačiau labai gerai, jei yra galimybė aptarti jos

rezultatus grupėje. Šią užduotį galima modifikuoti: mokytojas pateikia

užduoties klausimus visai klasei, mokiniai siūlo atsakymus, o mokytojas

juos fiksuoja lentoje (ar – dar geriau – stendiniame bloknote). Tokiu būdu

gaunami trys „beasmeniai“ sprendimų sąrašai (sprendimai, priimami

dabar, priimti praeityje ir priimsimi ateityje), kuriuos galima visiems kartu

aptarti.

Užduotis „Karjeros sprendimų procesas“ (***) skirta giliam

karjeros sprendimų priėmimo tęstinumui pažinti. Ši užduotis yra ypač

173

vertinga, nes ji mokinius skatina ne tik save analizuoti, bet ir pažinti savo

artimąją socialinę aplinką (reikia paimti interviu apie karjeros sprendimus

iš artimo suaugusiojo). Mokinių parengtus pokalbio aprašymus galima

vertinti individualiai. Jei yra galimybė, rekomenduojama bent pačius

įdomiausius, aiškiausiai karjeros sprendimų svarbą ir tęstinumą

atskleidžiančius aprašymus pristatyti visai klasei (prieš tai atsiklausus

autoriaus leidimo).

Nagrinėjant karjeros sprendimų priėmimo reikšmės ir tęstinumo

temą, galima organizuoti žaidimą „Karjeros sprendimai žmogaus

gyvenime“ (*). Šis dalykinis žaidimas skatina mokinius svarstyti, rinktis,

argumentuoti ir numatyti sprendimo pasekmes.

45 užduotis. KARJEROS SPRENDIMAI ŽMOGAUS GYVENIME


Priimti karjeros sprendimus.


Komunikavimo, bendradarbiavimo, argumentavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę suvokti karjeros sprendimo reikšmę ir

tęstinumą žmogaus gyvenime.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15–30 mokinių


apie 30 minučių (kuo daugiau mokinių, tuo ilgiau užtrunka užduotis).


Nebūtinas.

174


Dalomoji medžiaga (kiekvienai grupei po vieną), pateikta 17 priede, rašikliai

(kiekvienai grupei po vieną).


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 5–6, naudodamas bet kokį skirstymo

į grupes būdą. Turėtų susidaryti mažiausiai trys grupės.

Mokytojas skelbia užduotį: „Netrukus Jūs turėsite galimybę kurti

įsivaizduojamo žmogaus gyvenimo scenarijų. Kaip tai daroma? Labai

paprastai. Kiekviena grupė gaus po tokį patį gyvenimo situacijų aprašymą,

kuriame sprendimo taškuose palikta galimybė rinktis. Jūs turėsite pasirinkti

vieną iš siūlomų variantų, argumentuoti savo pasirinkimą ir numatyti

(sufantazuoti) galimas pasirinkimo pasekmes. Šiam darbui Jums skiriama 15

minučių“.

Mokytojas išdalija mokiniams „gyvenimo scenarijaus šabloną“ ir rašiklius,

kiekvienai grupei duoda po vieną (17 priedas). Mokiniai grupėse tariasi, priima

sprendimus, argumentuoja ir numato pasekmes, viską užrašydami užduoties

lape.

Praėjus sutartam laikui, visi mokiniai susėda ratu (grupės nariai neišsiskirsto).

Kiekviena grupė pristato savo sukurtą „gyvenimo scenarijų“.

Apibendrinat užduoties rezultatus, mokytojas klausia:

Kuo panašūs ir kuo skirtingi Jūsų sukurti gyvenimo scenarijai?

Kas lėmė gyvenimo scenarijų skirtingumą?

Kuo remdamiesi, Jūs priėmėte karjeros sprendimus šio įsivaizduojamo

žmogaus gyvenime?

Stebėsena

Mokytojas stebi mokinių veiklą grupėse, atkreipia dėmesį į jų sprendimų

vertybinį aspektą ir argumentavimą atliekant užduotį.

Vertinimas

Vertinamos mokinių pastangos svarstyti, spręsti, argumentuoti, numatyti

pasekmes.


Užduoties lapas ,,Gyvenimo scenarijus“ (17 priedas).

175

Planuojant sprendimo sampratai atskleisti ir karjeros sprendimų priėmimo

reikšmei bei tęstinumui pagrįsti skirtą pamoką, rekomenduojama naudotis

šiais literatūros šaltiniais:

Augustinienė, A. Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus

ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje. Daktaro disertacija.


Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas,

2008.

Blake, Ch. Sprendimų priėmimo menas. Vilnius: Verslo žinios, 2009.

23. SPRENDIMO PRIĖMIMO MODELIŲ PAŽINIMAS IR JŲ

TAIKYMAS KARJEROS KELYJE

Šioje knygos temoje siekiama pagrįsti, kodėl mokiniams svarbu

pažinti sprendimų priėmimo modelius ir gebėti juos taikyti

konkrečiose situacijose, bei supažindinti su užduotimis,

įtvirtinančiomis žinias apie sprendimų priėmimo modelius.

Sprendimo priėmimo modelis – tai žmogaus elgsena priimant sprendimą. Vadybos ir

politikos srities literatūroje išskiriama gana daug skirtingų sprendimo priėmimo modelių,

sąlygotų sudėtingo ir daugialypio šių sričių konteksto. Kalbant apie karjeros sprendimus, visai

užtenka įvardyti ir išmokti atpažinti tris sprendimo priėmimo modelius: racionalųjį, intuityvųjį

ir priklausomą. Šiuos modelius pažinti mokiniams naudinga ne tik renkantis karjeros kelią, bet

ir sprendžiant kitų gyvenimo sričių klausimus.

Racionalusis (rationalis – lot. „protingas, pagrįstas, apgalvotas, tikslingas, aiškiai

suvokimas ir išreiškiamas“) sprendimo priėmimo modelis ypatingas tuo, kad apsispęsdamas

žmogus remiasi protu ir logika. Priimantis sprendimą žmogus surenka visą reikalingą

informaciją, įvertina sprendimo priėmimo aplinkybes ir galimas pasekmes, nusistato aiškius

sprendimo kriterijus ir, taikydamas racionalaus sprendimo metodus, apsisprendžia. Racionaliai

apsisprendęs žmogus prisiima atsakomybę už sprendimo teisingumą ir galimus jo padarinius.

Dažniausiai racionalųjį sprendimo priėmimo modelį taiko mokiniai, kurių dominuoja loginis

matematinis intelektas, bet iš esmės šio sprendimo priėmimo stiliaus gali išmokti visi, nes jis

grįstas aiškių sprendimo technikų taikymu.

Intuityvusis sprendimo priėmimo modelis grįstas labiau jausmais, fantazijomis,

įsivaizdavimais, tiesiog „žinojimu“, nei racionalia situacijos analize ir apskaičiavimais. Tai

nereiškia, kad intuityviai priimant sprendimus išvis užsimerkiama ir nepaisoma galimų

alternatyvų privalumų bei trūkumų. Intuityviai apsisprendžiant, logiškus samprotavimus

užgožia emocijos, dažnai būna sunku argumentuoti savo sprendimą, tačiau žmogus visu savimi

176

jaučia: tai jo kelias, taip yra teisinga. Intuityviai sprendimas dažnai priimamas ilgai

nesvarstant, spontaniškai. Šis sprendimų priėmimo modelis būdingas mokiniams, kurių

dominuoja vidinis ir meninis intelektas. Be to, jis stipriau pasireiškia paauglystėje, kuriai

būdingos emocijų „audros“ ir maksimalistinis požiūris.

Priklausomas sprendimų priėmimo modelis ypatingas tuo, kad žmogus neprisiima

atsakomybės už sprendimą. Ji perkeliama kitiems žmonėms ar atsitiktiniams įvykiams.

Turintis priimti sprendimą žmogus pasikliauja kitų jam svarbių žmonių nuomone ir jų

lūkesčiais, pats nesivargina svarstyti alternatyvų, nesistengia išgirsti savo vidinį balsą. Šis

sprendimų priėmimo modelis – asmenybės nebrandumo ar nepakankamo pasirengimo

apsispręsti požymis. Svarbu, kad mokiniai gebėtų atpažinti šį sprendimų priėmimo modelį

realiose gyvenimo situacijose ir suvoktų jo taikymo pavojų priimant karjeros sprendimus.

Sprendimų priėmimo modelį lemia konkrečios sprendimo situacijos specifika (ar

pakanka informacijos, ar žmogus subrendęs apsispręsti, ar jis yra motyvuotas sprendimui, ar

yra pakankamai laiko, ar sprendimas savo svarbumu paliečia kitus žmones, ar patiriamas

spaudimas iš aplinkos ir kokio jis stiprumo), todėl, ugdant mokinių gebėjimą atpažinti ir taikyti

skirtingas sprendimų priėmimo technikas, reikėtų akcentuoti kiekvieno sprendimų priėmimo

modelio sąlygotumą ir pabrėžti būtinybę juos derinti.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis „Sprendimų

priėmimo modeliai“ (**) skirta gebėjimams atpažinti sprendimų priėmimo

modelius konkrečioje situacijoje ugdyti. Mokiniams pateikiami trys

pasakojimai (pirmuoju asmeniu), kuriuose gana paprasta atpažinti

racionaliojo, intuityviojo ir priklausomo sprendimo priėmimo požymius.

Užduotis yra individuali, tačiau galima ją organizuoti ir grupėse.

Nagrinėjant karjeros sprendimų priėmimo modelių temą,

rekomenduojama mokiniams skirti užduotį „Trys draugai“ (*) arba

organizuoti kitą panašų dalykinį vaidmeninį žaidimą. Užduotį galima

atlikti ir per neformaliojo ugdymo veiklą.

46 užduotis. TRYS DRAUGAI




177


Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę įtvirtinti žinias apie sprendimų priėmimo

modelius, kuriant ir vaidinant gyvenimiškas karjeros sprendimų

situacijas.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 40 minučių (kuo daugiau mokinių, tuo ilgiau užtrunka atlikti užduotį).


Reikia susipažinti su sprendimų priėmimo modeliais (žr. mokinio knygos 23

temą „Sprendimų priėmimo modeliai“)


Trys kortelės, kuriose užrašyta: „racionalusis“, „intuityvusis“,

„priklausomas“; vaizdo kamera ir projektorius (puiku, jei yra, bet galima

apsieiti ir be jų).


Patalpa turi būti pritaikyta grupių darbui. Būtų labai gerai, jei grupės galėtų

dirbti atskirose patalpose.


Mokytojas suskirsto mokinius į tris grupes, taikydamas vieną iš žaidybinių

skirstymo į grupes būdų (pasitelkia skaičiuotes, spalvotas korteles, skirsto

pagal vardo raidę, pagal gimimo datą ir pan.). Tuomet skelbia užduotį:

„Šiandieną kursime filmą „Trys draugai“. Pagrindinė filmo mintis tokia: po

penkerių metų susitinka trys buvę geri klasės draugai ir dalijasi savo

prisiminimais, kaip jie pasirinko, kur pasukti baigus dešimtą klasę, ir ar jie yra

patenkinti savo pasirinkimu. Grupėse reikia sukurti trumpą vaidinimą, kurio

metu pristatoma, kaip vienas iš trijų filmo herojų priėmė savo karjeros

sprendimą. Veikėjų gali būti tiek, kiek Jums jų reikia minčiai atskleisti.

Netrukus Jūs gausite sprendimų priėmimo stiliaus, kurį reikės iliustruoti,

pavadinimą. Kūrybai skiriama 15 minučių.“

Kiekviena grupė gauna (arba išsitraukia) kortelę, kurioje parašytas vienas

178

sprendimų priėmimo modelių. Mokiniai kuria scenarijų, pasiskirsto

vaidmenimis, repetuoja.

Sutartu laiku (po 15 minučių) mokiniai pristato savo vaidybines situacijas.

Mokytojas filmuoja (jei yra galimybė).

Aptariama tuoj pat pristačius situacijas. Mokytojas klausia: ar lengva atpažinti,

kaip priėmė sprendimą kiekvienos vaidybinės situacijos herojus? Pagal kokius

požymius Jūs atpažinote sprendimų priėmimo stilių? Kuris herojus yra panašus

į Jus realiame gyvenime?

Filmuotos medžiagos peržiūrėjimas po aptarimo padeda įtvirtinti išsakytas

mintis ir įprastai suteikia teigiamų emocijų.


Galima pateikti mokiniams iš anksto parašytą scenarijų arba varijuoti filmo

pagrindinę mintį, pritaikant ją prie dienos realijų. Svarbu, kad būtų vaizdžiai

pristatomi trys sprendimų priėmimo modeliai.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai grupėse kuria vaidybines situacijas, jei reikia,

pataria.

Vertinimas



Planuojant sprendimų priėmimo modelių temai skirtą pamoką,



2008.


24. SKIRTINGŲ SPRENDIMO PRIĖMIMO TECHNIKŲ

TAIKYMAS, MOKINIAMS PLANUOJANT KARJERĄ

179

Šioje knygos temoje siekiama atskleisti, koks svarbus yra mokinių

gebėjimas skirtingais būdais priimti sprendimus, atsižvelgiant į

konkrečią karjeros situaciją, ir aptarti užduotis, skirtas sprendimų

priėmimo technikoms pažinti ir jų taikymo gebėjimams ugdyti.

Sprendimų priėmimo būdas ugdymo karjerai programoje ir jai realizuoti skirtose

priemonėse suprantamas kaip konkreti technika, užduoties atlikimo schema, šablonas, kurį

galima kūrybiškai taikyti įvairiausiose gyvenimo ir karjeros situacijose.

Mokiniai, įgudę mokymosi ir gyvenimo situacijose taikyti įvairias sprendimų priėmimo

technikas, pasitelks jas ir karjeros kelyje, taip palengvindami bei darydami aiškesnį sprendimų

priėmimo procesą.

Sprendimų priėmimo technikų yra nemažai, ypač daug jų įvardijama politikos srityje.

Ugdant karjerai, mokiniams siūloma susipažinti su dviem gana paprastomis ir lengvai bet

kurioje karjeros ar gyvenimo situacijoje pritaikomomis technikomis. Tai – „už ir prieš“ sąrašas

bei alternatyvų vertinimas pagal kriterijus. Šios sprendimų priėmimo technikos grįstos loginiu

mąstymu. Sprendimų priėmimo technikos, kurių esmė – kūrybos ir intuicijos taikymas,

reikalauja specialaus tiek mokytojo, tiek mokinio pasirengimo ir nusiteikimo, todėl mokinio

knygoje neaptariamos.

„Už ir prieš“ sąrašas – sprendimų priėmimo technika, dėl savo paprastumo pelniusi

didelį populiarumą. Ši technika ne tik padeda apsispęsti, bet ir skatina kritiškai mąstyti, ugdo

gebėjimus analizuoti situaciją, įvardyti problemas ir kt..

Alternatyvų vertinimo pagal kriterijus technika yra sudėtingesnė nei anksčiau minėtoji.

Ji reikalauja itin susikaupti ir įsigilinti į sprendžiamą problemą bei jos kontekstą. Karjeros

sprendimo atveju ši sprendimų priėmimo technika padeda pagrįsti savo sprendimą tiek

kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais.

Jei mokiniai yra gerai įvaldę šias sprendimų priėmimo technikas, belieka jas taikyti

realiose (ar simuliacinėse) karjeros situacijose. Mokytojas gali savo ruožtu pasiūlyti

mokiniams ir kitų sprendimų priėmimo technikų.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiamos trys užduotys, skirtos

karjeros sprendimų priėmimo kompetencijai ugdyti.

Užduotis „Už ir prieš“ sąrašas“ (*) – tai realaus sprendimo

priėmimas, laikantis nurodytos instrukcijos. Ši užduotis yra individuali, jos

rezultatus aptarti klasėje nėra būtina. Jei užduotis atliekama per pamoką,

mokytojas gali paaiškinti sąrašo sudarymo principą ir tokio sąrašo naudą,

pasitikslinti, ar mokiniai teisingai suprato. Siekiant įtvirtinti mokinių

180

gebėjimus priimti sprendimus, rekomenduojama „už ir prieš“ sąrašo

sudarymą, kaip sprendimų priėmimo techniką, taikyti priimant svarbesnius

klasės ar grupės sprendimus. Tuomet sąrašas pateikiamas lentoje, visi

mokiniai siūlo savo argumentus ir diskutuoja dėl jų svorio.

Užduotis „Mano profesijos pasirinkimo kriterijai“ (***) yra

sudėtingesnė nei prieš tai aptartoji. Ją kiekvienas mokinys turėtų atlikti

individualiai, o įrodymą, kad užduotis atlikta, išsaugoti kompetencijų

aplanke. Mokytojas gali šį individualų darbą – loginį profesijos pasirinkimo

pagrindimą – vertinti kaip vieną iš svarbiausių tarpinių karjeros planavimo

užduočių.

Užduotis „Sprendimų kriterijų skirtingumas“ (**) įgalina mokinius

susieti karjeros sprendimus su žmogaus vertybėmis ir jo asmeninėmis

savybėmis, polinkiais bei interesais. Užduotyje pateikiami du atvejai

(skirtingų žmonių sprendimų kriterijų sąrašai), kuriuos analizuodami,

mokiniai turi atpažinti, kokios savybės ir vertybės būdingos jų autoriams.

Užduotis gali būti atliekama tiek individualiai, tiek grupėse.

Ugdant gebėjimus taikyti skirtingas sprendimų priėmimo technikas

karjeros situacijose, rekomenduojama atlikti dvi užduotis: „Už ir prieš“ ir

„Profesijos patarėjai“.

Užduotis „Už ir prieš“ (*) skirta pagrindinio ugdymo pirmosios

dalies mokiniams. Atlikdami šią užduotį, mokiniai susipažįsta, kaip taikyti

vieną iš paprasčiausių sprendimų priėmimo technikų.

Užduotis „Profesijos patarėjai 2“ (**) ypatinga tuo, kad mokiniai

visose grupėse sprendžia tą patį klausimą: Kokią profesiją pasirinkti

žmogui, kurio charakteristika pateikta aprašyme? Įdomu, kad beveik visada

patarėjų grupės pateikia skirtingus (kartais – labai skirtingus) pasiūlymus.

Šis faktas padeda mokiniams suvokti, kad tik jie patys turi priimti savo

karjeros sprendimus, o patarimai – tai tik informacija, kurią reikia svarstyti

ir vertinti pačiam. Užduotis formuoja atsakomybės už savo karjeros

sprendimus nuostatą.

47 užduotis. UŽ IR PRIEŠ



181


Komunikavimo, bendradarbiavimo, argumentavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę geriau pažinti sprendimų priėmimo

technikas.

Tikslinė grupė

5–8 klasių Mokiniai.

Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 30 minučių.


Reikia supažindinti mokinius su sprendimų priėmimo technikomis.


Dideli popieriaus lapai, rašikliai.


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 4–6.

Mokytojas skelbia užduotį: „Gyvenime tenka priimti daugybę įvairių

sprendimų. Prisiminkite, kokį svarbų sprendimą neseniai Jums teko priimti

(pavyzdžiui, ar lankyti futbolo treniruotes, kur organizuoti savo gimtadienį...).

Pasirinkite vieną sprendimo situaciją ir pailiustruokite, kaip galima priimti

sprendimą, taikant „už ir prieš“ techniką. Užduočiai atlikti skiriama 15

minučių.“

Praėjus sutartam laikui, kiekviena grupė pristato savo „už ir prieš“ lenteles ir

galutinį sprendimą.

Apibendrindamas užduoties rezultatus, mokytojas klausia:

Kokias dar sprendimo priėmimo technikas taikote savo gyvenime?

Kokiais savo gyvenime priimtais sprendimais esate nepatenkinti? Kodėl?

Kaip Jūs juos priėmėte?

Stebėsena

Mokytojas stebi mokinių veiklą grupėse, jei reikia, konsultuoja, kokias

sprendimų priėmimo technikas taikyti.

Vertinimas

Vertinamas mokinių aktyvumas, kūrybiškumas, gebėjimas susieti žinias apie

182

sprendimų priėmimo techniką su savo gyvenimo patirtimi.


Nėra.

48 užduotis. PROFESIJOS PATARĖJAI 2




Komunikavimo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo kompetencijos

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę grupėje pritaikyti vieną iš sprendimų

priėmimo technikų, simuliuojant aprašyto žmogaus karjeros sprendimą.

Tikslinė grupė




Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 45 minutes.


Reikia susipažinti su sprendimų priėmimo technikomis (žr. mokinio knygos 24

temą „Sprendimų priėmimo technikos“)


Popieriaus lapai, rašikliai, žmogaus, kuriam reikia pasirinkti profesiją,

charakteristika, kiekvienai grupei po vieną kopiją (18 priedas).


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 5–7 žmones. Kiekviena grupė susėda

ratu prie jai skirto stalo. Ant stalo padedamos užduočiai atlikti reikalingos

priemonės.

Mokytojas skelbia užduotį: „Įsivaizduokite, kad esate profesijos patarėjų

grupės. Taikydami alternatyvų vertinimo pagal kriterijus būdą, pasiūlykite

klientui, kokią profesiją rinktis. Kliento charakteristika Jums pateikiama

atspausdinta lape (18 priedas). Šiam darbui turite 30 minučių.“

183

Mokiniai analizuoja pateiktą asmens charakteristiką, ryškina kriterijus, nustato

kriterijų svarbą, numato galimas alternatyvas ir galiausiai priima sprendimą.

Mokytojas nuolat primena, kiek liko laiko iki sprendimo priėmimo.

Praėjus sutartam laikui, grupių atstovai pristato grupės darbo rezultatus visai

klasei. Jei reikia, gali pakomentuoti darbo procesą: aptarti kilusius sunkumus,

kitas galimas alternatyvas ir pan.

Kai pristatomos visų profesijų patarėjų grupių nuomonės, mokytojas

apibendrina klausdamas:

Ar lengva nuspręsti už kitą žmogų, net ir žinant jo savybes, vertybes ir t. t.?

Kur kilo daugiausia keblumų, atliekant šią užduotį grupėse?

Ar norėtumėte, kad profesijos patarėjai Jums išrinktų profesiją?

Kaip manote, kodėl tam pačiam asmeniui grupės pasiūlė skirtingus

pasirinkimus?

Ko galima pasimokyti iš šios patirties?


Galima grupėms pateikti skirtingų žmonių charakteristikas. Tuomet aptarimo

metu reikėtų labiau akcentuoti, kaip asmens savybės ir vertybės lemia

profesijos rinkimosi kriterijų formulavimą.

Stebėsena

Mokytojas stebi grupių darbą, konsultuoja, jei kyla klausimų formuluojant

kriterijus, numatant alternatyvas ir t. t.

Vertinimas




Užduoties lapas ,,Kliento charakteristika“ (18 priedas).

Planuojant sprendimų priėmimo technikų temai skirtą pamoką,

rekomenduojama naudotis literatūros šaltiniais:


2008.



184


http://www.asirpsichologija.lt/index.php?sprendimu-priemimas-kaip-

apginti-savo-nuomone&category=5&id=567

25. SPRENDIMO PRIĖMIMO SUNKUMŲ ĮVERTINIMAS

PLANUOJANT KARJERĄ

Šioje temoje siekiama aptarti sprendimų priėmimo sunkumus

planuojant karjerą ir supažindinti su užduotimis, skirtomis

gebėjimams pažinti ir įveikti sprendimų priėmimo sunkumus ugdytis.

Karjeros sprendimų priėmimas – sudėtingas procesas, o jo rezultatas turi ilgalaikį

poveikį tiek paties apsisprendusiojo, tiek jo artimųjų gyvenimo kokybei. Kai jaunuoliai priima

pirmuosius savo karjeros sprendimus, t. y. renkasi profesiją ir /ar mokymosi (studijų)

programą, jie patiria ne tik vidinę sumaištį, kylančią iš sprendimų patirties stygiaus ir

būtinybės teisingai apsispręsti, bet ir išorinį spaudimą, kurį sukelia gero linkintys artimieji bei

netgi visuomenėje įsigalėję profesiniai stereotipai. Todėl mokiniai turi išmokti atpažinti ir

įvardyti, kas apsunkina jų sprendimų priėmimo procesą, bei numatyti, kaip šiuos sunkumus

įveikti.

Sprendimų priėmimo sunkumus, apibūdinamus kaip kliūtis, trukdančias priimti

optimalius, asmeniui ir visuomenei geriausius, sprendimus, galima klasifikuoti įvairiai: pagal

sunkumo laipsnį (neįveikiami, reikalaujantys daugiau pastangų, nežymiai apsunkinantys

sprendimą ir pan.); pagal jų tvarumą (laikini, ilgalaikiai ir t. t.). Mokinio knygoje pagal tai, iš

kur kyla sunkumai, juos siūloma skirstyti į keturias grupes: į asmeninius, praktinius,

susijusius su šeima ir susijusius su visuomene.

Asmeniniai sprendimų priėmimo sunkumai kyla iš žmogaus savybių, tokių kaip

nesavarankiškumas, neryžtingumas, neatsparumas stresui ir panašių.

Praktiniai sprendimų priėmimo sunkumai susiję su ribotais ištekliais: laiko ir lėšų

stygiumi, konsultantų, išmanančių patarėjų stoka, ribotomis galimybėmis naudotis informacija.

Su šeima susiję sprendimų priėmimo sunkumai dažniausiai kyla iš priešiško

artimiausių žmonių požiūrio į kai kurias alternatyvas.

Su visuomene susiję sprendimų priėmimo sunkumai kyla iš visuomenėje vykstančių ir

nuo mūsų nepriklausančių procesų (pavyzdžiui, tokių kaip ekonominė krizė, visuomenėje

susiklostę stereotipai).


http://www.asirpsichologija.lt/index.php?sprendimu-priemimas-kaip-apginti-savo-nuomone&category=5&id=567


185

Ugdant mokinių gebėjimą objektyviai vertinti karjeros sprendimų situaciją ir su ja

susijusius sunkumus, svarbu akcentuoti pozityvaus mąstymo ir optimistinio požiūrio galią.

Identifikuoti sprendimų priėmimo sunkumus – tik pirmasis žingsnis, po kurio būtinai turi būti

ieškoma galimybių įveikti (apeiti) tuos sunkumus, numatyti konkrečius veiksmus.


karjeros gebėjimams įvardyti, atpažinti sprendimų priėmimo sunkumus ir

numatyti jų įveikimo būdus ugdyti.

Užduotis „Sprendimų priėmimo sunkumai“ (*) skirta sprendimų

priėmimo sunkumams įvardyti. Mokiniai, prisimindami bet kokius

neseniai savo pačių priimtus sprendimus, atskleidžia, su kokiais sunkumais

susidūrė. Tai pirmasis žingsnis, analizuojant sprendimų priėmimo

sunkumus. Juo galima ir apsiriboti, jei siekiama tik susipažinti su

nagrinėjama tema.

Kitas žingsnis, analizuojant sprendimų priėmimo sunkumus,

žengiamas užduotyje „Asmeniniai, praktiniai, susiję su šeima ir visuomene

sprendimų priėmimo sunkumai“ (***). Šioje užduotyje akcentuojamas

poreikis grupuoti sprendimų priėmimo sunkumus ir numatyti jų įveikimo

būdus.

Abi temos užduotys yra individualios, tačiau galima jas atlikti ir

grupėje. Tuomet prasminga apibendrinti visų grupės narių patirtį,

sugrupuoti jų patirtus sunkumus ir numatyti hipotetinius būdus, kaip

įveikti tuos sunkumus.

Ugdant gebėjimus atpažinti, grupuoti sprendimų priėmimo

sunkumus ir numatyti jų įveikimo būdus, rekomenduojama atlikti grupinę

užduotį „Savitarpio pagalba“ (**). Atliekant šią užduotį, ugdoma ne tik

kompetencija priimti karjeros sprendimus, bet ir komunikavimo, situacijos

analizės, problemų sprendimo, bendradarbiavimo ir kiti gebėjimai.

Užduotis patraukli tuo, kad mokiniai turi galimybę pažvelgti į savo

problemas kitų bendraamžių akimis, taip pat padėti kitiems įveikti jų

sunkumus.

49 užduotis. SAVITARPIO PAGALBA


186



Komunikavimo, bendradarbiavimo, situacijos analizės, problemų sprendimo

kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę analizuoti kitų žmonių patiriamus

sprendimų priėmimo sunkumus ir numatyti jų įveikimo būdus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15–30 mokinių


apie 45 minutes.


Reikia susipažinti su sprendimų priėmimo sunkumais (žr. mokinio knygos 25

temą „Sprendimų priėmimo sunkumai“)


Popieriaus lapai, rašikliai (kiekvienai grupei po vieną).

Užduoties atlikimo etapai

Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 5–7. Kiekviena grupė susėda ratu

prie jai skirto stalo. Ant stalo padedamos užduočiai atlikti reikalingos

priemonės.

Mokytojas skelbia užduotį: „Taip jau yra, kad keblioje situacijoje pačiam rasti

sprendimą ir padėti sau yra sunkiau, negu pagelbėti į panašią situaciją

pakliuvusiam draugui. Kiekviena čia esanti mokinių grupė artimiausią

pusvalandį taps pagalbą teikiančia komanda.

Pirmiausia Jūs per 10 minučių turite užrašyti kuo daugiau su sprendimais

susijusių sunkumų, kuriuos teko patirti grupės nariams. Tada iš viso sąrašo

išrinkite 3, Jūsų nuomone, pačius rimčiausius sprendimų priėmimo sunkumus

ir užrašykite juos naujame popieriaus lape. Šalia sprendimų priėmimo

sunkumo nurodykite, kokį sprendimą priimant, šis sunkumas iškilo (pavyzdžiui,

finansinė šeimos situacija buvo pagrindinė kliūtis, sprendžiant, ar lankyti

dailiojo čiuožimo treniruotes).“

187

Mokiniai grupėse sudaro sprendimų priėmimo sunkumų sąrašus, iš jų išrenka

po 3 pačius svarbiausius. Svarbiausių sunkumų sąrašus mokytojas surenka ir

perduoda kitoms grupėms (svarbu, kad sąrašas netektų jį sudariusiai grupei)

sakydamas: ,,Jūs turite 15 minučių 3 problemoms išspręsti. Pasitarę grupėje,

atraskite būdų, kaip įveikti išvardytus sprendimų priėmimo sunkumus. Dabar

juos pasižymėkite, o vėliau pristatysite visai klasei“.

Mokiniai dirba grupėse. Mokytojas nuolat primena, kiek liko laiko.

Mokiniams atlikus užduotį, rezultatai pristatomi ir aptariami, visai klasei

susėdus ratu.


Kokie sprendimų priėmimo sunkumai buvo akcentuojami ne vienos grupės

sąrašuose?

Ar atliekant šią užduotį pasitvirtino liaudies išmintis, išreiškiama posakiu

„Nėra padėties be išeities?“

Ką naujo sužinojote, išmokote, atlikdami šią užduotį (atsakyti turi

kiekvienas dalyvis).


Galima grupėms pateikti iš anksto sudarytus sprendimų priėmimo sunkumų

sąrašus. Tuomet užduoties atlikimo laikas sutrumpėja.

Stebėsena

Mokytojas stebi grupių darbą, konsultuoja, jei kyla klausimų numatant būdus,

kaip įveikti sprendimų priėmimo sunkumus.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys užtikrinamas žodžiu įvertinant mokinių pastangas ir darbo



Nėra. Jei mokytojas pasirenka trumpesnį užduoties atlikimo variantą, jis pats

parengia dalomąją medžiagą – 5–6 skirtingus sprendimų priėmimo sunkumų

sąrašus.

188

Rengiantis gebėjimams atpažinti ir įveikti sprendimų priėmimo sunkumus

ugdyti skirtai pamokai, rekomenduojama naudotis šiais literatūros

šaltiniais:


2008.


26. LAIKO IR KITŲ IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMAS,

MOKINIAMS SUDARANT SAVO KARJEROS PLANĄ

Šioje temoje siekiama pagrįsti gebėjimų paskirstyti laiko ir kitus

išteklius svarbą, mokiniams sudarant karjeros planą, ir aptarti

užduotis, ugdančias mokinių gebėjimą planuoti laiką ir kitus išteklius.

Gebėjimas planuoti laiką ir kitus išteklius yra aktualus visose žmogaus gyvenimo

srityse. Tai vienas iš bendrųjų gebėjimų, ugdomų per įvairių dalykų pamokas. Mokytojas

turėtų patikrinti, kaip mokiniai moka planuoti laiką. Jei šis gebėjimas daugumos mokinių yra

pakankamai geras, ugdant karjerai užtenka tik akcentuoti, kaip paskirstyti laiką ir kitus

išteklius karjeros plane. Jei laiko ir kitų išteklių planavimo gebėjimai yra menki, verta šiai

temai skirti daugiau dėmesio.

Išsamiai laiko valdymo klausimai nagrinėjami ketvirtajame mokinio knygos skyriuje

„Karjeros įgyvendinimas“.

Mokinio knygoje pateikiamos užduoties „Ganto diagrama“ (**)

esmė – pritaikyti vieną iš laiko planavimo technikų savo gyvenime.

Užduotis atliekama individualiai, ji gali būti vertinama kaip objektyvus

mokinio gebėjimo planuoti laiką pavyzdys.

Užduotis „Mano savaitė pagal ABC“ (***) taip pat skirta laiko

planavimo technikai taikyti. Svarbu, kad mokiniai turi ne tik suplanuoti

savo veiklas, bet ir visą savaitę gyventi pagal susidarytą planą. Užduoties

esmė – reflektuoti, įvertinti šią laiko planavimo techniką, galbūt ją

patobulinti.

189

Nagrinėjant laiko ir kitų išteklių planavimo temą, rekomenduojama

atlikti dvi užduotis.

Užduotis „Viena minutė“ (*) įgalina mokinius pajusti laiko

suvokimo skirtumus ir tai, kad svarbu adekvačiai suvokti laiką planuojant

veiklas.

Užduotis „Minčių žemėlapis „Pasirengimas egzaminui“ (***)

skatina mokinius apibendrinti ir taikyti gebėjimus paskirstyti laiką bei

kitus išteklius .

50 užduotis. VIENA MINUTĖ


Sudaryti karjeros planą.



Užduoties tikslas

Suteikti mokiniams galimybę pajusti laiko matavimo sąlyginumą.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 15 minučių.


Nebūtinas.


Chronometras arba laikrodis, rodantis sekundes; popieriaus lapai, 3 stori

flomasteriai.


Pirmasis etapas. Minutė

Mokytojas sako: „Jūs turbūt ne kartą esate patyrę, kad ko nors laukiant laikas

slenka labai lėtai, o kai kur nors skubate, lėkte lekia. Tai susiję su laiko

pojūčiu, kurį sąlygoja žmogaus savybės ir susiklosčiusios aplinkybės. Tikslus

laiko pojūtis yra adekvataus realybės suvokimo požymis. Dabar pasitikrinsime,

190

kokie mes būtume laikrodžiai: skubantys ar atsiliekantys.

Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite, užsimerkite. Kai pasakysiu:

„Pradedam!“, pradėkite mintyse skaičiuoti iki 60. Kai pasakysiu: „Stop!“,

liaukitės skaičiavę ir įsidėmėkite paskutinį skaičių.“

Mokytojas seka laikrodį ir duoda ženklą, kada pradėti skaičiuoti savo minutę.

Kai laikrodis rodo lygiai minutę, jis sako: „Stop!“. Mokiniai įvardija skaičių,

parodantį, iki kelių jie spėjo suskaičiuoti mintyse. Jei suklydo ne daugiau kaip

3 sekundėmis (suskaičiavo iki 57–63), jų laiko pojūtis yra adekvatus.

Antrasis etapas. Darbų trukmė

Mokytojas pakviečia tris mokinius ateiti prieš klasę. Kiekvienam iš jų

duodamas storas flomasteris ir pluoštas baltų lapų. Mokytojas sako: „Kuriant

karjeros planą svarbu tiksliai numatyti, kiek laiko reikia vienai ar kitai

užduočiai atlikti. Kartais tai būna labai sudėtingas uždavinys, nes vykdant

planą gali iškilti nenumatytų trikdžių, pasikeitimų ir t. t. Kita vertus, žmogui

sunku tiksliai numatyti laiką, būtiną net ir elementarioms kasdienėms veikloms

atlikti. Laiko pojūtis yra išugdomas, tiesiog reikia nuolat sekti, stebėti, kiek

kokie darbai užtrunka. Dabar mes įsitikinsime laiko suvokimo skirtingumu. Aš

vardysiu darbus, o trys mokiniai, stovintys prieš jus, nesidairydami ir

nesitardami kiekvienas savo lape užrašys, kiek laiko reikia paminėtam darbui

atlikti. Po to parodys mums visiems, ką užrašė, o mes įsitikinsime, kaip –

panašiai ar skirtingai – jie suvokia laiką. Pasiruošę? Pradedam.“

Mokytojas vardija darbus:

Apsiauti batus. Nueiti nuo čia iki sporto salės. Perskaityti vieną puslapį

spausdinto teksto. Surinkti 9 skaitmenų numerį telefonu. Perskaityti visą knygą

„Karjeros vadovas“. Užsiauginti 30 cm ilgio plaukus. Ir t. t.

Mokinių pateikiami skaičiai lyginami ir aptariami.


Kadangi užduotis turi žaidybinių elementų, galima ją (ypač pirmąjį etapą)

atlikti bet kokios pamokos pradžioje (padeda susikaupti) arba viduryje

(perkelia dėmesį, leidžia pailsėti).

Antrąjį užduoties etapą rekomenduojama modifikuoti: vertinti ne laiką, o kitus

išteklius, pavyzdžiui, finansinius (mokiniai įvardija, kiek pinigų reikia vieno

žmogaus dienos išlaidoms, gimtadieniui suorganizuoti, mašinai išlaikyti ir t. t.).

Stebėsena

191

Mokytojas stebi, kaip adekvačiai mokiniai suvokia laiką ir kitus išteklius.

Pastebėjęs ypač ryškų atotrūkį nuo realybės, gali daugiau dėmesio skirti laiko

pojūčiui lavinti.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšis teikiamas žodžiu: įvertinamas mokinių konstruktyvus

aktyvumas atliekant užduotį.

51 užduotis. MINČIŲ ŽEMĖLAPIS „PASIRRENGIMAS EGZAMINUI“


Sudaryti karjeros planą


Komunikavimo, bendradarbiavimo, mokėjimo mokytis kompetencijos

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę grupėje ugdytis gebėjimus planuoti

konkrečiai veiklai įgyvendinti reikalingus išteklius.

Tikslinė grupė


mokiniai, besimokantys pagal profesinio rengimo programas.

Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 45 minutes.


Mokiniai turi būti susipažinę su 26 mokinio knygos tema „Laiko ir kitų išteklių

planavimas“.


Dideli popieriaus lapai (A2 formato), stori flomasteriai (kiekvienai grupei po

vieną).


Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 5–7. Grupės susėda prie joms skirtų

stalų. Ant stalų sudėtos reikalingos priemonės: popierius ir flomasteriai.

Mokytojas skelbia užduotį:

„Neilgai trukus Jums teks laikyti egzaminus. Tai svarbi karjeros kelio užduotis,

su kuria susidursite kiekvienas. Šiandien Jūs grupėse sukursite pasirengimo

192

lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminui planą, įvertindami visus (laiko, finansų,

informacinius, žmoniškuosius ir t. t.) išteklius.

Kad būtų lengviau susisteminti informaciją, taikykite minčių žemėlapio metodą.

Lapo viduryje parašykite žodžių junginį „Pasirengimas lietuvių kalbos

egzaminui“. Galite nupiešti piešinėlį ar simbolį, su kuriuo Jums asocijuojasi šis

žodžių junginys. Aplinkui jį išdėliokite, Jūsų nuomone, svarbiausius su

pasirengimu egzaminui susijusius žodžius, nepamiršdami išryškinti laiko,

finansinių, žmoniškųjų ir kitų išteklių. Juos užrašykite vaizdingai, pasitelkite

įvairias spalvas, simbolius, ryškinimo ženklus. Sujunkite šiuos žodžius su

pagrindiniu žemėlapio simboliu rodyklėmis, atskleidžiančiomis prasminį ryšį.

Kokias logines asociacijas Jums kelia aplink pagrindinę temą išsidėstę žodžiai?

Užrašykite šias asociacijas popieriuje, pasinaudodami rodyklėmis, įvairiomis

linijomis, spalvomis, šriftais ir pan. Sujunkite visus, Jūsų nuomone, prasminiais

ryšiais susijusius žodžius ir simbolius. Štai taip sukursite pasirengimo lietuvių

(gimtosios) kalbos egzaminui minčių žemėlapį ir galėsite viename popieriaus

lape matyti visus veiksnius, kuriuos būtina įvertinti, bei išteklius, kuriais būtina

pasirūpinti. Minčių žemėlapiui kurti skiriama 30 minučių.“

Mokiniai kuria minčių žemėlapius, mokytojas stebi procesą ir, jei reikia, pataria,

paaiškina. Mokytojas seka laiką ir nuolat primena, kiek jo liko iki grupių darbo

rezultato pristatymo.

Sukurti minčių žemėlapiai kabinami (klijuojami) ant lentos (ar kitoje matomoje

vietoje). Grupių atstovai pristato savo žemėlapius visai klasei. Mokytojas

akcentuoja svarbiausius su išteklių planavimu susijusius dalykus.


Mokiniai šią užduotį gali atlikti individualiai (tuomet žemėlapio formatas gali

būti daug mažesnis – A4). Individualų minčių žemėlapį mokiniai išsaugo

karjeros aplanke.

Stebėsena

Mokytojas stebi grupių darbą. Apžiūrinėdamas mokinių minčių žemėlapius, jis

gali įžvelgti žinių ir supratimo netolygumus bei susiformavusias mokinių

nuostatas.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant grupių darbo procesą ir rezultatą.

193

Rengiantis laiko ir kitiems ištekliams paskirstyti skirtai pamokai,



2008.

Armalienė, D.; Krisčiūnaitė R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti

karjeros kelią. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, 2009.

27. KARJEROS PLANAVIMAS

Šioje temoje siekiama atskleisti, kaip svarbu mokiniams sudaryti

karjeros planą, ir supažindinti su užduotimis, skirtomis karjeros

planavimo kompetencijai įtvirtinti.

Karjeros planas – tai apibendrinantis įgytų karjeros kompetencijų įrodymas. Kadangi

kuriant karjeros planą taikomos kompetencijos ne tik planuoti karjerą, bet ir pažinti save bei

karjeros galimybes, individualų mokinio karjeros planą galima traktuoti kaip patį svarbiausią –

baigiamąjį – ugdymo karjerai dalyko darbą.

Be karjeros planui sudaryti reikalingų žinių ir gebėjimų, mokiniai dar turi įgyti

nuostatą, kad karjerą planuoti būtina, jausti atsakomybę už savo karjeros tikslų įgyvendinimą.

Todėl ugdant karjeros planui rengti ir jam pristatyti reikia skirti ypatingą dėmesį (netgi suteikti

„šventinį“ atspalvį, organizuojant karjeros planų parodą, konferenciją ir pan.).

Karjeros plano sudėtinės dalys:

mokinio psichologinis portretas, sudarytas įsisavinus savęs pažinimui svarbią

informaciją ir atlikus geriau sau pažinti skirtas užduotis (pirmoji mokinio knygos

dalis);

karjeros sprendimas, tiksliau – keli priimtini sprendimo variantai. Pavyzdžiui,

mokinys, susipažinęs su karjeros galimybėmis ir kompleksiškai įvertinęs save (savo

gabumus, vertybes, gebėjimus, interesus ir t. t.) tų galimybių aspektu, priima sprendimą

studijuoti konkrečiame universitete pagal tam tikrą studijų programą. Kiti (atsarginiai)

sprendimų variantai – studijuoti pagal norimą studijų programą kolegijoje arba dvejus

metus savo noru skirti veiklai pagal ES siūlomas savanorystės programas;

tikslas, uždaviniai, būdai, kuriais bus įgyvendinami uždaviniai, tikslūs terminai

(iki kada tikslas turi būti pasiektas, uždaviniai įgyvendinti). Sudarant karjeros planą,

rekomenduojama atskirti tolimus ir artimus tikslus. Tolimi tikslai rašomi kaip

194

orientyras, o artimi tikslai, vedantys tolimųjų link, užrašomi ir detalizuojami kaip

uždaviniai.

Karjeros plano forma turi būti patraukli ir priimtina mokiniui. Dažniausiai mokiniai

renkasi tradicinę lentelių rinkinio formą, tačiau, paskatinti kūrybiškiau išdėstyti karjeros planą,

sukuria didelio formato „karjeros maršruto“ žemėlapių, schemų su algoritmais ir pan. Svarbu,

kad mokinio sudarytas pirmasis jo gyvenime karjeros planas būtų ne formalus atliktos

užduoties rezultatas, o saugomas, nuolat peržiūrimas ir koreguojamas dokumentas.

Mokinio knygoje pateikiama užduotis „Mano karjeros planas“

(**) sujungia trijų pirmųjų knygos skyrių užduočių rezultatus. Tai –

karjeros plano pagrindas: asmens psichologinis portretas, profesijų ir

mokymosi galimybių sąrašas, karjeros sprendimų alternatyvos, karjeros ir

gyvenimo tikslai, laiko ir kiti ištekliai.

Užduotis atliekama individualiai. Karjeros planas gali būti

vertinamas pagal mokytojo išryškintus ir mokiniams iš anksto pateiktus

kriterijus. Karjeros planą būtina išsaugoti kompetencijų aplanke.

Mokinių karjeros planams pristatyti rekomenduojama organizuoti

konferenciją, parodą, mugę ar panašų renginį, sukuriantį šventinę

mokymosi aplinką ir leidžiantį mokiniams pajusti jų darbo reikšmingumą.

„Karjeros planų paroda“ (***) gali būti įvairiai modifikuojama,

siejama su kitais mokykloje ar klasėje vykstančiais renginiais. Į parodą

rekomenduojama pakviesti mokiniams svarbių, autoritetingų žmonių:

mokyklos direktorių, karjeros centro darbuotojų, klasės auklėtoją ir pan.

52 užduotis. KARJEROS PLANŲ PARODA


Sudaryti karjeros planą.


Komunikavimo, bendradarbiavimo, mokėjimo mokytis kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams galimybę palankioje mokymosi aplinkoje pristatyti

savo karjeros planus ir susipažinti su bendraamžių karjeros planų

įvairove.

Tikslinė grupė

195




Grupės dydis

15–30 mokinių.


apie 90 minučių.


Mokiniai turi būti atlikę 49 mokinio knygos užduotį „Mano karjeros planas“.

Rekomenduojama mokiniams savo karjeros planus ir vaizdžiai pateiktus

paveikslus, schemas, minčių žemėlapius išsaugoti.


Medžiagos, reikalingos karjeros planams eksponuoti.


Mokiniai pagal mokytojo parengtą ekspozicijos planą (patalpoje, suskirstytoje

erdvėmis) eksponuoja savo karjeros planus (tam skiriama 10–15 minučių).

Mokytojas (karjeros konsultantas) atidaro parodą. Svečiai (klasės auklėtojas,

mokyklos psichologas ir pan.) domisi parodos eksponatais. Karjeros planų

autoriai atsako į parodos lankytojams kylančius klausimus.

Parodos pabaigoje apdovanojami slaptu balsavimu išrinkti geriausiai parengtų

(arba įdomiausių, gražiausiai pristatytų, realiausių ir t. t.) karjeros planų

autoriai.


Galima karjeros planus pristatyti taikant garso ir vaizdo technologijas. Tam

reikėtų integruoti informacinių technologijų, dailės ir ugdymo karjerai

pamokas.

Stebėsena

Mokytojas stebi mokinių veiklą: kaip karjeros planai eksponuojami ir

pristatomi parodos lankytojams.

Vertinimas

Individualūs karjeros planai gali būti vertinami, raštu ar žodžiu teikiant

pagyrimus ir pastabas pagal mokytojo sudarytą kriterijų sąrašą.

196

Rengiantis karjeros planavimą apibendrinančiai pamokai,


Aš renkuosi profesiją. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas,

Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

Karjeros planavimas. Metodinė priemonė. Kaunas: Kauno darbo

biržos Jaunimo darbo centras, 2008.

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ PLANUOTI KARJERĄ

VERTINIMAS Mokiniai per ugdymo karjerai ir kitas pamokas bei neformaliojo ugdymo veiklas turi

būti įgiję kompetencijų planuoti karjerą – atitinkamų žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų. 16

lentelėje pateikiami kriterijai, kuriais gali būti remiamasi vertinant įgytas kompetencijas

(parengta pagal ugdymo karjerai programą, 2012).

16 lentelė. Mokinių karjeros planavimo kompetencijų vertinimo kriterijai

3.1. Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.


□ Apibūdina tikslo sąvoką.

□ Nusako, kaip kelti veiklos tikslus.

□ Įvardija savo mokymosi ir laisvalaikio tikslus.

□ Siekia veikti tikslingai.


□ Apibūdina asmeninės vizijos ir gyvenimo tikslų svarbą.

□ Nusako asmeninės vizijos ir tikslų formulavimo principus.

□ Formuluoja asmeninę ateities viziją.

□ Kelia savo gyvenimo tikslus.

□ Siekia sukurti asmeninę ateities viziją.


□ Įvardija pagrindines gyvenimo sritis.

□ Aptaria, kaip nustatyti gyvenimo prioritetus.

197

□ Nusako, kaip formuluoti karjeros viziją.

□ Paaiškina, kaip kelti, vertinti ir derinti gyvenimo bei karjeros tikslus.

□ Remdamasis žiniomis apie save ir socialinę aplinką, pasirenka ir įvardija savo gyvenimo

prioritetus.

□ Formuluoja savo karjeros viziją.

□ Įvardija, vertina ir derina savo karjeros ir gyvenimo tikslus.

□ Siekia formuluoti karjeros viziją ir kelti karjeros tikslus.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo pabaigoje mokinys:

□ Nusako aplinkos ir asmens pokyčių poveikį žmogaus gyvenimo bei karjeros tikslams.

□ Nuolat vertina savo karjeros tikslus socialinės aplinkos, darbo pasaulio pokyčių ir asmeninio

tobulėjimo aspektais.

□ Koreguoja savo karjeros ir gyvenimo tikslus.

□ Siekia veikti tikslingai, peržiūrėti ir koreguoti gyvenimo bei karjeros tikslus.

3.2. Priimti karjeros sprendimus.


□ Apibūdina sprendimo sąvoką.

□ Pateikia sprendimų pavyzdžių.

□ Paaiškina savo sprendimus.

□ Siekia sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai apsispręsti kasdienėse situacijose.


□ Apibūdina kelis sprendimų priėmimo modelius ir technikas

□ Atpažįsta sprendimų priėmimo modelius savo gyvenimo situacijose.

□ Taiko mokymosi ir gyvenimo situacijoms tinkamas sprendimų priėmimo technikas.

□ Siekia sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai apsispręsti gyvenimo bei mokymosi

situacijose.


□ Nusako karjeros sprendimų reikšmę karjeros sėkmei.

□ Suformuluoja karjeros sprendimų priėmimo kriterijus.

198

□ Apibūdina įvairius karjeros sprendimams priimti taikomus modelius ir technikas.

□ Nurodo galimus su karjeros sprendimais susijusius sunkumus.

□ Tyrinėja savo (mokymosi) karjeros sprendimų patirtį.

□ Sudaro asmeniškai svarbių karjeros sprendimų kriterijų sąrašą.

□ Taiko kelis karjeros sprendimų priėmimo modelius ir technikas; atsižvelgdamas į savo

karjeros tikslus, priima karjeros sprendimą.

□ Analizuoja su savo karjeros sprendimais susijusius sunkumus, numato būdus jiems įveikti.

□ Siekia sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti karjeros sprendimus.


□ Paaiškina karjeros sprendimų priėmimo procesą.

□ Pagrindžia karjeros sprendimų priėmimo kriterijus.

□ Klasifikuoja karjeros sprendimams priimti taikomus modelius ir technikas.

□ Nusako sąsajas tarp su karjeros sprendimais susijusių sunkumų ir asmenybės bei aplinkos

charakteristikų.

□ Analizuoja ir kritiškai vertina savo karjeros sprendimus.

□ Atpažįsta karjeros sprendim proceso etapus, analizuodamas savo karjeros sprendimą.

□ Įvertinęs savo charakteristikas ir aplinkos teikiamas galimybes, numato kitas galimas

karjeros sprendimų alternatyvas.

□ Kritiškai vertina būdus, kuriais siekiama įveikti su savo karjeros sprendimais susijusius

sunkumus.

□ Siekia nuolat sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti ir kritiškai vertinti karjeros

sprendimus.

3.3. Sudaryti ir atnaujinti karjeros planą.


□ Papasakoja, kaip sudaromas planas.

□ Sudaro ir paaiškina savo veiklos planą.

□ Siekia planuoti savo kasdienes veiklas.


199

□ Nusako planavimo reikšmę siekiant gyvenimo tikslų.

□ Sudaro mokymosi ir laisvalaikio veiklų, susijusių su asmeniniais tikslais, planą.

□ Sudaro ilgalaikių tikslų įgyvendinimo planą.

□ Siekia planuoti gyvenimo veiklas.


□ Apibūdina karjeros plano kūrimo seką ir nurodo pagrindines jo sudedamąsias dalis.

□ Įvardija karjeros planui įgyvendinti reikalingus išteklius ir nusako galimus rizikos veiksnius.

□ Sukuria asmeninį karjeros planą, grįstą savęs pažinimo, karjeros galimybių tyrimo ir karjeros

sprendimų priėmimo rezultatais.

□ Įvertina su karjeros plano įgyvendinimu susijusius išteklius, numato rizikos veiksnius ir

pateikia galimas karjeros plano alternatyvas.

□ Siekia planuoti karjerą.


□ Paaiškina, kaip atnaujinti karjeros planą.

□ Apibūdina karjeros planui įgyvendinti reikalingus išteklius ir galimus rizikos veiksnius.

□ Nuolat peržiūri, kritiškai vertina ir atnaujina karjeros planą, atsižvelgdamas į savo ir karjeros

galimybių kaitą.

□ Kritiškai vertina su karjeros plano įgyvendinimu susijusius išteklius bei jų dinamiką, įvertina

rizikos veiksnius ir pagrindžia galimas karjeros plano alternatyvas.

□ Siekia koreguoti savo karjeros planus, atsižvelgdamas į asmeninius ir karjeros galimybių

pokyčius.

200

IV. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ ĮGYVENDINTI KARJERĄ

UGDYMAS

201

Šio knygos skyriaus tikslas – atskleisti galimybes ugdyti mokinių kompetencijas

įgyvendinti karjerą.

Skyriaus struktūra atitinka ugdymo karjerai programoje pateiktą ugdymo karjerai

kompetencijų sąrangą ir numatyto turinio nuoseklumą. IV knygos skyrius skiriamas bendrojo

ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai kompetencijoms tobulinti.

Kompetencijų įgyvendinti karjerą srityje išskiriamos trys karjeros

kompetencijos:

4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.

4.2. Sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką.

4.3. Efektyviai ieškoti darbo.

Toliau bus aptarta šios karjeros kompetencijų srities ugdymo galimybių įvairovė

skirtingais ugdymo lygiais (nuo pradinio iki vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo).

Kompetencijos taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas raida


13 pav. Kompetencijos taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias

kompetencijas raida.

Pradinio ugdymo lygmenyje akcentuojama svarba bendrąsias kompetencijas naudoti

kasdienėse veiklose. Mokiniai per pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas išmoksta sudaryti

ir paaiškinti savo veiklos planą, atpažinti nerimo situacijas savo kasdieniame gyvenime,

priimtinais būdais spręsti klasėje kylančius nesutarimus, bendradarbiauti grupėje ir

savarankiškai spręsti kasdienes problemas. Neįmanoma išskirti vieno mokomojo dalyko šių

gebėjimų pagrindams įgyti, nes bendrųjų kompetencijų ugdymas reikalauja itin integralaus ir

sisteminio požiūrio.

4.1.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas kasdienėse

veiklose.

4.1.2. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas,

siejant jas su gyvenimo tikslais.

4.1.3. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias

kompetencijas, siejant jas su asmeniniu karjeros planu.

4.1.4. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias

kompetencijas, siejant jas su karjeros plano įgyvendinimu.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

202

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje pabrėžiamaa, jog reikia bendrąsias

kompetencijas susieti su mokinio gyvenimo tikslais. Per įvairių dalykų pamokas mokiniai

taiko elementarias laiko ir kitų išteklių valdymo technikas, kūrybiškai sprendžia savo

mokymosi problemas. Dorinio ugdymo pamokų ir klasės valandėlių metu mokomasi tinkamai

spręsti konfliktus kasdienėse situacijose, taikyti sau tinkamus streso valdymo būdus. Per visas

pamokas ir užklasinės veiklos grupėse mokomasi bendradarbiauti.

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies lygmenyje mokiniams sudaromos sąlygos taikyti

ir tobulinti bendrąsias kompetencijas, atsižvelgiant į asmeninį karjeros planą. Per ugdymo

karjerai pamokas mokiniai, sudarydami savo karjeros planą, taiko laiko ir kitų išteklių

valdymo technikas. Per įvairias formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas mokiniai gilina

savo gebėjimus valdyti stresą, tinkamai spręsti konfliktus ir padėti tai daryti bendraamžiams,

formuoti mokymosi komandas, bendradarbiauti, kūrybiškai spręsti su karjeros planavimu

susijusias problemas. Bendrosioms karjerai svarbioms kompetencijoms ugdyti ypač tinka

projekto metodas ir įvairios popamokinės veiklos.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje kompetencija taikyti ir tobulinti

karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas ryškiausiai ugdoma per ekonomikos ir

verslumo, technologijų, psichologijos pamokas. Mokiniai visiškai prisiima atsakomybę už

asmeninius veiksmus, mokymosi veiklas. Asmeninis karjeros planas susiejamas su nuolatiniu

bendrųjų kompetencijų tobulinimu.

Kompetencijai tobulinti bei naudoti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas

ugdyti skirta daugybė temų (žr. 17 lentelę).

17 lentelė. Kompetencijai taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias

kompetencijas ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





28. Kompetencijos, būtinos siekiant

karjeros tikslų

Žinių ir gebėjimų visuma, siekiant karjeros

tikslų.

29. Laiko ir kitų išteklių valdymas

karjeros kelyje

Gebėjimų valdyti laiką ir kitus išteklius,

siekiant karjeros tikslų, ugdymas

30. Gebėjimas dirbti komandiškai

kaip karjeros sėkmės sąlyga Komandinis darbas – viena iš sėkmingos

karjeros sąlygų

31. Streso valdymas mokymosi ir

darbo situacijose

Streso valdymas mokymosi ir darbo

situacijose

203

32. Kūrybiškas problemų sprendimas

Kūrybiškas problemų sprendimas, siekiant

karjeros tikslų

33. Konfliktų sprendimo būdai Konfliktų sprendimo būdai

Antroji šios kompetencijų srities sąraše – kompetencija sėkmingai pereiti iš mokyklos į

kitą karjeros aplinką. Šios kompetencijos raida atskleidžiama 14 pav.

14 pav. Kompetencijos sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros aplinką raida.

Pradinių klasių mokiniai skatinami sėkmingai prisitaikyti mokykloje. Nauja mokymosi

aplinka jiems suteikia veiksmų laisvę ir naujų patirčių. Šios kompetencijos pagrindai ugdomi

per visas mokomųjų dalykų pamokas ir neformaliojo ugdymo veiklas.

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje akcentuojama sėkminga adaptacija ne

tik mokymosi aplinkose, bet ir laisvalaikio veiklose. Mokiniai per įvairias pamokas, klasės

valandėles ir neformaliojo ugdymo veiklas analizuoja adaptacijos naujoje aplinkoje veiksnius,

tyrinėja asmeninę adaptacijos mokymosi ir laisvalaikio aplinkose patirtį. Šie gebėjimai ypač

svarbūs penktoje klasėje, mokiniams pereinant iš pradinio ugdymo į pagrindinį ir prisitaikant

prie mokytojų, dalykų, aplinkų įvairovės. Todėl būtent pagrindinio ugdymo pradžioje

rekomenduojama į ugdymo procesą įtraukti mokyklos socialinį pedagogą ir psichologą.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokiniai susieja sėkmingą adaptaciją su

asmeniniu karjeros planu. Per ugdymo karjerai pamokas mokiniai analizuoja adaptacijos

naujoje mokymosi aplinkoje etapus, numato galimus sunkumus adaptuotis ir tų sunkumų

sprendimo būdus. Jei reikia, individualias konsultacijas adaptacijos klausimais teikia kiti

specialistai (socialinis pedagogas, karjeros konsultantas, psichologas).

4.2.1. Sėkmingai adaptuotis ir veikti mokykloje.

4.2.2. Sėkmingai adaptuotis ir veikti įvairiose mokymosi ir laisvalaikio

veiklose.

4.2.3. Sėkmingai adaptuotis ir veikti mokymosi ir laisvalaikio

veiklose, susijusiose su asmeniniais karjeros planais.

4.2.4. Sėkmingai pereiti į naujo tipo karjeros (mokymosi

ar darbo) aplinką ir joje įsitvirtinti.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

204

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje pabrėžiamas sėkmingas perėjimas

iš mokyklos į kitą karjeros aplinką. Mokiniai turi išmanyti sėkmingos adaptacijos etapus,

tinkamai įvertinti perėjimo į kitą karjeros aplinką ypatybes. Adaptacijos kitoje karjeros

aplinkoje klausimai nagrinėjami per psichologijos, ekonomikos ir verslumo pamokas.

Kompetencijai sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros aplinką ugdyti skirtos dvi

temos mokinio knygoje „Karjeros vadovas“ ir mokytojo knygoje „Ugdymas karjerai“ (žr. 18

lentelę) .

18 lentelė. Kompetencijai sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros aplinką ugdyti

skirtos temos

Temos

nr.





34. Adaptacija naujoje mokymosi

aplinkoje

Adaptacija naujoje mokymosi aplinkoje

40. Adaptacija darbo vietoje Adaptacija darbo vietoje

Karjeros įgyvendinimo kompetencijų sričiai priskiriama ir kompetencija efektyviai

ieškoti darbo.

15 pav. Kompetencijos efektyviai ieškoti darbo raida.

Pradinėse klasėse mokiniai prisistato kasdienėse gyvenimo situacijose. Jų pirmoji

savęs pristatymo patirtis siejama su atėjimu į pradinę mokyklą. Svarbu, kad per visas pamokas

ir neformaliojo ugdymo veiklas mokiniams būtų sudarytos sąlygos prisistatyti, papasakoti apie

save, išskirti esmines savo asmenybės savybes.

4.3.1. Prisistatyti kasdienėse gyvenimo situacijose.

4.3.2. Pristatyti save, savo ar grupės darbo rezultatą bei procesą.

4.3.3. Prisistatyti įvairiose situacijose ir parengti savo gyvenimo

aprašymą, siejant jį su karjeros tikslais.

4.3.4. Parengti savo kompetencijos aplanką ir taikyti

įvairius darbo ieškos būdus, modeliuojant juos savo

karjeros plano kontekste.

Pradinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

pirmoji dalis

Vidurinis ir

profesinis

ugdymas

Pagrindinio

ugdymo

antroji dalis

205

Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies lygmenyje mokiniai vis dažniau prisistato

kitiems, rengia įvairių užduočių rezultatų pristatymus. Svarbu, kad mokiniai per įvairių

mokomųjų dalykų pamokas išmoktų pristatyti savo ar grupės darbo rezultatą bei procesą,

išskirti svarbiausius prisistatymo aspektus. Prisistatymo gebėjimams ugdyti ypač palanki

neformaliojo ugdymo aplinka.

Pagrindinio ugdymo antrojoje dalyje mokinių prisistatymas siejamas su jų karjeros

veiklomis. Jie parengia savo gyvenimo aprašymus (CV), kuriuos gali pristatyti ne tik per

ugdymo karjerai, bet ir per gimtosios ar užsienio kalbos pamokas. Ugdymo karjerai,

informacinių technologijų ir kt. pamokose, klasės valandėlėse ar neformaliojo ugdymo

veiklose mokiniai turi galimybę tinkamai prisistatyti, pademonstruoti savo kompetencijų

aplanką simuliacinėse sąlygose.

Vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo lygmenyje mokiniai nuolat tobulina

kompetencijas efektyviai ieškoti darbo, rengdami karjeros dokumentus, imituodami pokalbius

dėl darbo, prisistatydami įvairiose situacijose. Darbo ieškos būdų išmanymas, pasirengimas

įsilieti į darbo rinką paskatina mokinius drąsiau peržiūrėti asmeninius karjeros tikslus. Ši

kompetencija ugdoma per ugdymo karjerai, ekonomikos ir verslumo, informacinių

technologijų ir kitas pamokas.

Kompetencijai efektyviai ieškoti darbo tobulinti mokinio knygoje „Karjeros vadovas“

ir mokytojo knygoje ,,Ugdymas karjerai“ skirtos šešios temos (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Kompetencijai efektyviai ieškoti darbo ugdyti skirtos temos

Temos

nr.





35. Karjeros dokumentų rengimas

Mokinių karjeros dokumentų rengimas

36. Darbo ieškos būdai Darbo ieškos būdai

37. Laiškų siuntimas potencialiems

darbdaviams

Laiškų siuntimas potencialiems

darbdaviams

38. Prisistatymas telefonu Prisistatymas telefonu

39. Pokalbis dėl darbo Pasirengimas pokalbiui dėl darbo

41. Kompetencijų aplankas Mokinių kompetencijų aplanko

rengimas

Skyriuje „Mokinių kompetencijos įgyvendinti karjerą ugdymas“ pateikiamos 35

užduotys. Skyriaus pabaigoje įdedama apibendrinanti užduotis – ,,Kompetencijų aplankų

paroda“, kuri suteikia galimybių peržiūrėti ir įvertinti mokinių ugdymo karjerai srities

pažangą.

206

28. ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ VISUMA, SIEKIANT KARJEROS

TIKSLŲ

Šios temos tikslas – atskleisti karjerai svarbiausias bendrąsias

kompetencijas, siejant jas su karjeros įgyvendinimu.

Globalizacija yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių socialinius, ekonominius ir

ekologinius pokyčius. Žinių visuomenė gyvena nuolatinės kaitos sąlygomis. Darbo pasaulis

keičiasi labai sparčiai. Todėl jaunuoliai, tik pradedantys savo darbinę patirtį, gali patirti labai

įvairių ir netikėtų karjeros posūkių. Šiuo metu į darbo rinką žengiantys jauni specialistai negali

tikėtis visą gyvenimą turėti tik vieną specialybę, dirbti vienoje darbo vietoje. Nuolatiniai

pokyčiai, technologijų tobulėjimas nulemia, kad poreikis mokytis visą gyvenimą tampa vis

aktualesnis.

Jau dabar darbo rinkoje ypač svarbios yra bendrosios kompetencijos, kurios

nesunkiai pritaikomos įvairiose profesinės veiklos srityse. Šios kompetencijos nuolat ugdomos

ir tobulinamos tiek mokymosi institucijose, tiek neformaliojo ugdymo ir laisvalaikio metu.

Ugdymo karjerai programoje ir toliau knygoje pristatomos bendrosios kompetencijos,

tiesiogiai siejamos su karjeros įgyvendinimu:

laiko ir kitų išteklių valdymas;

streso valdymas sudėtingose karjeros situacijose;

konfliktų sprendimas karjeros situacijose;

darbo ir mokymosi komandų formavimas, bendradarbiavimas karjeros veiklose;

kūrybiškas problemų sprendimas.

Laiko ir kitų išteklių valdymas siejamas su asmenine žmogaus disciplina ir

tausojančiu asmeninių bei organizacijos išteklių naudojimu.

Gebėjimas valdyti stresą darbdavių ypač vertinamas, kai dirbama sudėtingomis,

nuolat kintančiomis sąlygomis.

Šiuolaikinės karjeros teorijose skiriama daug dėmesio asmens atsakomybės už savo

karjerą klausimui. Konfliktinės karjeros situacijos turėtų būti sprendžiamos konstruktyviai,

todėl labai reikšminga ugdyti gebėjimus spręsti konfliktus.

207

Darbo komandoje gebėjimai šiuo metu ypač vertinami organizacijų vadovų ir

personalo vadybos specialistų. Šie gebėjimai padidina darbo efektyvumą, rezultatyvumą,

skatina pripažinti komandos vertybes. Gebėjimas veikti komandoje svarbus ne tik dirbant, bet

ir mokantis. Jei tarp komandos narių yra pasitikėjimas ir drausmė, tuomet komanda turi visas

galimybes sukurti ir realizuoti įspūdingų projektų.

Kūrybiškas problemų sprendimas siejamas su vis didesne darbuotojų

nepriklausomybe ir inovacijų diegimu. Kiekvienas asmuo turi kūrybinį potencialą, tačiau ne

kiekvienas jį naudoja karjeros situacijose.

Toliau knygoje bendrosios kompetencijos aptariamos karjeros plėtojimo kontekste,

akcentuojant jų reikšmę skirtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose.

Žinioms ir gebėjimams, reikalingiems siekiant karjeros tikslų,

aptarti skirta 28-ta mokinio knygos „Karjeros vadovas“ tema. Šioje temoje

pateikiama užduotis, skatinanti savirefleksiją.

Užduotis „Mano mokymosi (tobulėjimo) poreikiai“ (**) atliekama

individualiai. Mokiniams siūloma prisiminti savo stiprybes ir silpnybes,

kurios daro įtaką karjeros tikslų formulavimui.

Tai, kaip formuluojami karjeros tikslai ir kaip jų siekiama, priklauso

nuo asmens, jo prioritetų ir pastangų. Jaunuolio įgyti ir sąmoningai suvokti

gebėjimai padeda tinkamai valdyti asmeninę karjerą.

Dalyvavimas diskusijoje ,,Visi galime tobulėti“ (**) suteikia

mokiniams progą argumentuotai išsakyti savo nuomonę apie šiuolaikinio

žmogaus mokymosi poreikius ir galimybes. Taip skatinamas kritinis

mąstymas.

Užduotis ,,Arnoldo mokymosi poreikiai“ (*) skatina mokinius

analizuoti konkretų atvejį, nustatyti aprašomo mokinio mokymosi poreikius.

Atliekant užduotį ugdoma mokinių kompetencija pritaikyti turimus žinias ir

gebėjimus karjeros tikslams, tobulinami gebėjimai bendradarbiauti.

53 užduotis. VISI GALIME TOBULĖTI


Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.



Užduoties tikslas

208

Skatinti mokinių susidomėjimą žmogaus mokymosi (tobulėjimo)

galimybėmis.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

8–14 mokinių.


30 minučių (priklauso nuo dalyvių skaičiaus).


Nebūtinas.


Atsakymų vietos žymekliai (Taip. Ne. Labiau taip. Labiau ne). Lipni juosta

žymekliams priklijuoti. Mokytojo klausimų kortelės.


Erdvi patalpa. Kiemas.


Jei pamoka vyksta klasėje, suolai išstumdomi, paliekama laisvo ploto.

Mokytojas ant grindų priklijuoja atsakymų vietos žymeklius.

Mokiniai informuojami, kad, perskaitę teiginį, jie per 10 sekundžių turi

pasirinkti savo atsakymą ir toje vietoje atsistoti.

Mokytojas skaito teiginį, mokiniai pasirenka savo atsakymus. Drauge aptariami

pasirinkimo motyvai, skirtingas pozicijas pasirinkę mokiniai komentuoja savo

pasirinkimą.

Skaitomas kitas teiginys. Atsakymų pasirinkimo procedūra pasikartoja. Siūloma

užduočiai naudoti 5–7 kontroversiškus teiginius.

Pastaba: būtina atkreipti ypatingą dėmesį į teiginių formuluotes, vengti dvigubų

TAIP

Labiau NE Labiau TAIP

NE

209

neiginių.


Užduotį galima panaudoti kaip įvadą į pamoką apie asmeninius mokymosi

(tobulėjimo) poreikius.

Stebėsena

Perskaitęs teiginius, mokytojas stebi, kaip mokiniai pasirenka atsakymų

variantus. Mokytojas fiksuoja, ar aptariant atsakymus atsiranda nuomonę

keičiančių mokinių. Būtina jų paklausti, kodėl pakeitė nuomonę.

Vertinimas


Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, mokiniai skatinami išreikšti savo požiūrį į

mokymosi galimybes. Mokytojas susieja mokėjimo mokytis kompetencijas su

mokinių karjeros planavimo procesu. Pabrėžiama, kad tik nuolat mokydamasis

žmogus gali tinkamai atlikti savo pareigas, efektyviai naudoti turimus išteklius.


Užduoties lapas ,,Teiginiai. Visi galime tobulėti“ (19 priedas).

54 užduotis. ARNOLDO MOKYMOSI POREIKIAI





Užduoties tikslas

Atkreipiant mokinių dėmesį į bendraamžių mokymosi (tobulėjimo)

poreikius, plėtoti jų kompetenciją pritaikyti gebėjimus karjeros tikslams.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

4–20 mokinių.


45 minutės.


210

Mokiniai turi suprasti, kad skirtingi žmonės turi nevienodus mokymosi

poreikius, gebėti įvardyti savo mokymosi (tobulėjimo) poreikius.


Užduoties lapas, rašikliai. Balta lenta, žymekliai (apibendrinimui).


Mokiniai burtų būdu suskirstomi į poras. Jie yra informuojami, kad, atlikdami

užduotį, turi visiškai sutarti. Mokiniai gauna užduoties lapą ,,Arnoldo mokymosi

poreikiai“, kuriame pateiktas 12 klasės mokinio Arnoldo atvejis (atvejo analizei

skiriama 15 minučių).

Mokytojas paprašo poras susirinkti prie lentos. Apibendrinami užduoties

rezultatai: viename stulpelyje surašomi Arnoldo mokymosi poreikiai, kuriuos

mokiniai išskyrė, kitame stulpelyje – galimi šių mokymosi poreikių

įgyvendinimo būdai (tam skiriama 15–20 minučių).

Drauge klasėje aptariami klausimai: Kokie šių mokinių mokymosi poreikiai yra

svarbiausi? Kurie mokymosi poreikiai liko nepatenkinti? Ką mokiniai norėtų

pakeisti savo mokymosi procese? (Tam skiriama 10 minučių.)


Užduotį galima panaudoti pamokoms apie mokymosi poreikius apibendrinti.

Taip pat mokiniai gali šią užduotį gauti namų darbams (jei dirba individualiai).

Arba dirbti 3–4 narių grupėse.

Stebėsena

Mokytojas stebi porų darbą, atkreipia dėmesį į mokinių nurodytus netradicinius,

originalius Arnoldo mokymosi poreikius. Diskusijos metu mokytojas analizuoja,

kokias pozicijas mokiniai pasirenka.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas, žodinis grįžtamasis ryšys.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas, kaip atlikta užduotis, pabrėžia asmeninių mokymosi

poreikių svarbą. Susiejamos savęs pažinimo ir mokymosi galimybių analizės

veiklos, kurios turi įtakos mokinių karjeros planavimui ir įgyvendinimui.


Užduoties lapas ,,Arnoldo mokymosi poreikiai“ (20 priedas).

211

Planuojant bendrosioms karjeros kompetencijoms aptarti skirtas pamokas,

galima naudotis personalo vadybos, socialinės psichologijos, organizacijos

vadybos, edukologijos srities šaltiniais.


Chmiel, N. Darbo ir organizacinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Kasiulis, J.; Tarvydienė, V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno

technologijos universitetas, Technologija, 2005.

Legkauskas, V. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga, 2010.

Nosinaitė, V. Karjeros sampratos konstravimas Lietuvoje. Daktaro

disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010. Prieiga per internetą:

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2010~D_20100517_160656-53919/DS.005.0.01.ETD

http://www.mukis.lt/lt/mokytojams.html (Mokinių ugdymo karjerai

informacinė sistema)

http://www.nrcg.lt/karjeros-perspektyvos/

29. GEBĖJIMŲ VALDYTI LAIKO IR KITUS IŠTEKLIUS,

SIEKIANT KARJEROS TIKSLŲ, UGDYMAS

Šios temos tikslas – atskleisti svarbą valdyti laiko ir kitus išteklius,

siekiant karjeros tikslų.

Laiko valdymas – tai procesas, kuris susideda iš planavimo bei atlikimo veiksmų ir

tiesiogiai priklauso nuo asmenybės. Pagrindinis šio proceso elementas – laikas, išteklių rūšis,

kurios neįmanoma kaupti, sandėliuoti ar iškeisti.

Turimas 24 valandas per parą kiekvienas asmuo naudoja skirtingai. Tik nuo žmogaus

susiformuluotų tikslų ir asmeninių prioritetų priklauso, kaip bus naudojamas asmeninis laikas.

Gebėjimai valdyti laiką rodo asmenybės brandą, nusiteikimą efektyviai atlikti užduotis,

racionaliai paskirstyti pajėgumus. Šie gebėjimai šiuolaikiniame darbo pasaulyje yra labai

svarbūs. Mokiniai dažnai iki galo nesuvokia laiko valdymo reikšmės, tad apsiriboja tik laiko ir

kitų išteklių planavimu.

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100517_160656-53919/DS.005.0.01.ETD

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100517_160656-53919/DS.005.0.01.ETD


http://www.nrcg.lt/karjeros-perspektyvos/

212

Įvairius asmens veiksmus, kurie trukdo efektyviai ir laiku atlikti svarbias užduotis,

pasiekti geresnių rezultatų, organizacijų vadybos specialistai vadina ,,laiko vagimis“.

Išskiriami tokie ,,laiko vagys“: per daug veiklų vienu metu; ,,gaisro gesinimas“; veiklos,

generuojančios daugiau veiksmo nei rezultatų; ,,šokinėjimas“ nuo vieno darbo prie kito;

perfekcionizmas; savikontrolės trūkumas.

Turimų išteklių vertės suvokimas skatina karjeros siekiančius žmones susikaupti,

racionaliai planuoti veiklas. Įvardyti svarbą valdyti laiką ir kitus išteklius ypač aktualu

pažangiems žinių visuomenės nariams.

Kalbant apie laiko valdymą, mokiniams naudinga pristatyti V. Pareto principą.

Remiantis sociologo ir ekonomisto V. Pareto principu, 20 procentų pastangų duoda 80

procentų rezultatų (likę 80 procentų pastangų – tik 20 procentų rezultatų). Šis principas galioja

ne tik laiko valdymo procesams, bet ir kitų veiklų atlikimo rezultatyvumui nusakyti. Jis padeda

iš visų užduočių, diskusijų, pokalbių išskirti pačius svarbiausius dalykus. Jeigu žmogaus

dėmesys bus sutelktas į reikšmingiausius dalykus, tai, panaudodamas 20 procentų savo darbo

laiko, jis gaus 80 procentų rezultato.

Materialinių išteklių valdymas – tai procesas, nukreiptas į efektyvų turimų resursų

(įrangos, lėšų, priemonių ir pan.) naudojimą suplanuotoms veikloms. Mokiniai turėtų gebėti

numatyti, kokių priemonių (išteklių) jiems prireiks atliekant vieną ar kitą užduotį. Aiškus

atliekamų veiksmų suvokimas, tikslus žinojimas, kada ir kokius veiksmus atlikti, padeda

pasiekti puikių rezultatų ir išvengti streso.

Asmeninių finansų valdymas – dar viena kiekvienam žmogui svarbi užduotis,

nepriklausanti nuo žmogaus pasirinktos karjeros ir atliekamų veiklų. Turimų finansinių išteklių

kiekis, jų naudojimo ypatybės priklauso nuo asmens gyvenimo stiliaus ir požiūrio į

materialines vertybes, taip pat karjeros tikslų. Gebėjimas išmintingai valdyti asmeninius

finansus padeda sėkmingai susidoroti su galimais karjeros sunkumais (bedarbystės etapais ir

pan.). Šis gebėjimas svarbus vadovaujant projektams, atliekant projektines užduotis.

Laiko valdymui skirta 29-ta mokinio knygos „Karjeros vadovas“

tema „Laiko ir kitų išteklių valdymas karjeros kelyje“.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduotis, skirta veiklų

prioritetams identifikuoti ir laiko valdymo gebėjimams tobulinti.

Užduotis „Bankininko diena“ (**) atliekama individualiai. Jei būtų

galimybė pasidalyti savo banko valdytojo darbotvarkėmis su kitais

mokiniais, būtų papildomai ugdomi gebėjimai bendrauti ir bendradarbiauti.

Užduotis ,,Luko finansai“ (**) skirta asmeninių finansų valdymo

213

gebėjimams tobulinti, analizuojant pateiktą atvejį.

Nors laiko valdymas yra išskirtinai individualus procesas,

rekomenduojama atlikti ir grupinių užduočių, kurios padeda atkreipti

dėmesį į skirtingą laiko suvokimą.

Rekomenduojama atlikti užduotis ,,1 2 3! Drąsiai“ (**), ,,Sutvarkyk

mano darbotvarkę (**), ,,Susek ,,laiko vagį“ (***). Šios užduotys padeda

aktualizuoti gebėjimą valdyti laiką.

Asmeniniams finansams valdyti skirta užduotis ,,Mano savaitės

biudžetas“ (**).

55 užduotis. 1 2 3! DRĄSIAI





Užduoties tikslas

Tobulinti mokinių gebėjimus valdyti išteklius.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

5–25 mokiniai.


45 minutės.


Mokiniai turėtų suprasti svarbą planuoti ir valdyti įvairius išteklius.


Po užduoties lapą kiekvienai mokinių porai.


Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna užduoties lapą. Mokytojas paaiškina,

kad užduočiai atlikti skiriama 30 minučių. Mokiniai dirba drauge: aptaria,

skaičiuoja, užrašo rezultatus.

Užduoties rezultatams aptarti skiriama 15 minučių. Mokytojas išklauso mokinių

atsakymus ir paaiškinimus.


214

Galima nenaudoti užduoties lapo, verčiau pateikti nesudėtingus atvejus, kuriuos

mokiniai aptartų dirbdami poromis. Užduotį galima atlikti ir individualiai.

Stebėsena

Mokytojas, pateikdamas užduotį, stebi, ar mokiniai teisingai suprato užduotį.

Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į poros darbą: kaip tariamasi, kaip sutariama dėl

užduoties atsakymų. Matematiškai teisingi užduoties atsakymai nėra

savarbiausia – svarbiau, kad mokinių dėmesys buvo nukreiptas į skirtingas

išteklių rūšis ir jų valdymą.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, grįžtamąjį ryšį perteikiant žodžiu.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, išteklių valdymas susiejamas su gyvenimo

kokybe. Mokytojas pabrėžia, jog savo daiktų saugojimas, tikslingas laiko ir

energijos naudojimas, pinigų taupymas suteikia daugiau galimybių gyventi

darnoje su savimi, aplinka ir kitais žmonėmis.


Užduoties lapas ,,1 2 3! Drąsiai“ (21 priedas).

56 užduotis. SUSEK ,,LAIKO VAGĮ“





Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių gebėjimus valdyti laiką.

Tikslinė grupė


profesinio mokymo įstaigų mokiniai.

Grupės dydis

5–25 mokiniai.


Atlikimo laikas – 5 darbo dienos. Pristatymo laikas – 45 minutės.


Mokiniai turi žinoti, kaip svarbu valdyti laiką karjeros kontekste, suprasti ,,laiko

215

vagių“ sąvoką, gebėti pateikti šios sąvokos pavyzdžių iš realaus gyvenimo.

Mokytojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad planuojami darbai ir veiklos

įgyvendinami greičiau ir efektyviau nei darbai, atliekami stichiškai.


Po rašiklį ir užduoties lapą kiekvienam mokiniui.


Mokiniai gauna užduoties lapus. Mokytojas paaiškina, kad užduočiai atlikti

skiriamos 5 darbo dienos.

Mokiniai turi apklausti tris jiems artimus suaugusius žmones ir išsiaiškinti, kaip

šiems žmonėms sekasi planuoti savo laiką.

Mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į ,,laiko vagis“, kurie jų pasirinktiems

suaugusiesiems trukdo tinkamai valdyti savo laiką.

Gautą informaciją mokiniai žymi užduoties lape. Lapas pildomas 5 darbo

dienas.

Ateidami į kitą pamoką, mokiniai atsineša atliktos užduoties lapus. Drauge su

kitais mokiniais jie aptaria ir nusprendžia, kokios priežastys dažniausiai

suaugusiesiems trukdo tinkamai valdyti savo laiką.


Galima mokinius suskirstyti į grupes po 4. Tada grupė užduotį atlieka drauge ir

parengia grupės darbo rezultatų pristatymą.

Užduoties atlikimo rezultatus galima aptarti dirbant poromis. Toks užduoties

užbaigimas skatins diskusiją tarp poros narių, gilesnę refleksiją.

Stebėsena

Pateikdamas užduotį, mokytojas stebi, ar mokiniai aiškiai suprato šią užduotį,

gerai įsiminė jos atlikimo terminus. Mokytojas gali papildomai pakartoti

instrukcijas, tačiau turėtų stengtis nekomentuoti galimų užduoties rezultatų.

Pristatant užduoties rezultatus, mokytojas atkreipia dėmesį į mokinius, kurie

pateikė daugiau informacijos arba pasiūlė netradicinių atsakymo variantų.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, grįžtamąjį ryšį pateikiant žodžiu.

Aptarimas

Laiko ir kitų išteklių valdymas turi įtakos užduočių / veiklų įgyvendinimo

trukmei ir kokybei. Aptariant užduoties rezultatus, šis faktas turėtų būti ypač

akcentuojamas. Gebėjimas efektyviai valdyti turimus išteklius yra viena iš gero

216

darbuotojo charakteristikų. Mokytojas padeda mokiniams išryškinti išteklių

valdymą kaip vieną iš sėkmingos karjeros sąlygų.


Užduoties lapas ,,Susek ,,laiko vagį“ (22 priedas).

57 užduotis. SUTVARKYK MANO DARBOTVARKĘ


Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas


Komunikavimo, pažinimo, asmeninė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Tobulinti mokinių gebėjimus valdyti laiką.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

10– 26 mokiniai (turi būti lyginis mokinių skaičius, nes užduotis atliekama

porose).


45 minutės (20 minučių skiriama aptarimui, 10 minučių – porų darbo

rezultatams palyginti, 15 minučių – bendrai diskusijai klasėje).


Mokiniai turi suprasti, kaip svarbu valdyti laiką, ir suvokti faktą, kad

gebėjimai valdyti laiką ypač svarbūs dirbantiems žmonėms.

Mokytojas turėtų priminti mokiniams, kad gebėjimai valdyti laiką

tobulinami kiekvieną dieną.


Po rašiklį ir užduoties lapą kiekvienai mokinių porai


Mokytojas suskirsto mokinius poromis. Reikėtų pasistengti ,,suporuoti“

mokinius, kurie nedažnai būna drauge.

Mokinių porai duodamas užduoties lapas ir rašiklis. Primenama, jog

aptarimui skirta 20 minučių.

Mokiniai turi sudėlioti darbuotojos darbotvarkę taip, kad per 8 darbo

217

valandas būtų atliktos visos darbo užduotys.

Atlikusios užduotį, susitinka dvi poros; jos apsikeičia užduoties lapais ir

drauge aptaria gautus rezultatus (tam skiriama 10 minučių).

15 minučių skiriama rezultatams palyginti. Pasitikslinama, ar pastebima

atsakymų įvairovė.


Galima mokinius suskirstyti į grupes po 4. Tada grupė užduotį atlieka

drauge (tam skiriama 15 minučių) ir parengia grupės darbo rezultatų

pristatymą.

Taip pat galima šią užduotį naudoti individualiam mokinių darbui.

Stebėsena

Pateikdamas užduotį, mokytojas stebi, ar mokiniai aiškiai suprato šią

užduotį, ar gerai įsiminė jos atlikimo terminus. Taip pat mokytojas nuolat

stebi laiką, praneša užduotį atliekantiems mokiniams, kiek jo liko.

Diskusijos metu mokytojas moderuoja grupę, žiūri, kad visi mokiniai

pareikštų savo nuomonę.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvardijant ,,laiko vagių“ įvairovę

žmonių gyvenime ir karjeros veiklose.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, akcentuojama ne tik konkrečių veiklų

paskirstymas, bet ir skirtingų rezultatų įvairovė. Mokiniai informuojami,

kad jie tobulino gebėjimus valdyti laiko išteklius, bendrauti ir

bendradarbiauti. Atkreipiamas dėmesys į faktą, jog užduočių / veiklų /

darbų atlikimo terminai yra reikšmingi asmeninės karjeros plštrai.


Užduoties lapas ,,Sutvarkyk mano darbotvarkę“ (23 priedas).

58 užduotis MANO SAVAITĖS BIUDŽETAS





Užduoties tikslas

218

Sudaryti sąlygas mokiniams išbandyti savo gebėjimus valdyti finansus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–25 mokiniai.


Atlikimo laikas – 7 dienos. Rezultatams pristatyti skiriamas laikas – 45 minutės.


Mokiniai turi suprasti, kaip svarbu valdyti finansus karjeros kontekste, išmanyti

pagrindines ekonominio raštingumo sąvokas.


Po užduoties lapą kiekvienam mokiniui.


Mokiniai gauna užduoties lapus. Mokytojas paaiškina, kad užduočiai atlikti

skiriamos 7 dienos.

Mokiniai turi atidžiai stebėti savo gaunamas lėšas ir išlaidas. Jie pildo užduoties

lape pateiktą lentelę, o pasibaigus užduoties laikui suskaičiuoja rezultatus.

Surašo, ką rekomenduotų savo bendraamžiams.

Ateidami į kitą pamoką, mokiniai atsineša atliktos užduoties lapus. Drauge

aptariama, kaip sekėsi stebėti asmeninių finansų srautus, klasėje perskaitomos

mokinių suformuluotos rekomendacijos.


Galima nenaudoti užduoties lapo, verčiau rekomenduoti mokiniams užduotį

atlikti pasitelkiant ,,MS Excel“ programą. Šiuo atveju būtų išlaikoma ta pati

užduoties forma, tiesiog pakistų duomenų fiksavimo ir saugojimo formatas.

Galima pratęsti užduoties atlikimo laiką iki 14 dienų. Galima prašyti, kad

mokiniai ne pateiktų rekomendacijas bendraamžiams, kaip valdyti finansus, o

sukurtų po vieną uždavinį apie paauglio finansinę situaciją.

Užduoties atlikimo rezultatus galima aptarti poromis. Toks užduoties užbaigimas

skatins diskusiją ir gilesnę refleksiją.

Stebėsena

Pateikdamas užduotį, mokytojas stebi, ar mokiniai teisingai suprato šią užduotį,

ar gerai įsidėmėjo jos atlikimo terminus.

219

Pristatant užduoties rezultatus – rekomendacijas bendraamžiams, – mokytojas

atkreipia dėmesį į mokinius, kurie pateikė daugiau informacijos arba pasiūlė

netradicinių atsakymo variantų.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas; grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu,

peržiūrėjus atliktos užduoties lapus, patikrinus, kaip preciziškai atlikta užduotis.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, asmeninių finansų valdymas susiejamas su

sėkmingu karjeros plano įgyvendinimu. Mokytojas pabrėžia, jog ,,mokėjimas

elgtis su pinigais“ yra brandžios asmenybės požymis, skatinantis patikėti tokiam

žmogui atsakingas pareigas organizacijoje.


Užduoties lapas ,,Mano savaitės biudžetas“ (24 priedas).

Planuojant laiko ir kitiems ištekliams valdyti skirtą pamoką, galima naudoti

informaciją, pateiktą psichologijos mokslo srities leidiniuose ir tinklalapiuose.



informatika, 2005.

Kasiulis J.; Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno



http://www.trainings.lt/?pid=7&id=5

http://saviugdosklubai.lt/2011/03/08/svarbus-laiko-valdymo-principai/

http://www.fps.lt/lt/naudinga_zinoti/finansu_planavimas/biudzetas_kaip_ji_pl

anuoti

https://www.manofinansai.lt/lt/finansu-ziniu-testas

30. KOMANDINIS DARBAS– VIENA IŠ SĖKMINGOS

KARJEROS SĄLYGŲ

Temos tikslas – pademonstruoti komandinio darbo, kaip sėkmingos



http://www.fps.lt/lt/naudinga_zinoti/finansu_planavimas/biudzetas_kaip_ji_planuoti

http://www.fps.lt/lt/naudinga_zinoti/finansu_planavimas/biudzetas_kaip_ji_planuoti

https://www.manofinansai.lt/lt/finansu-ziniu-testas

220

karjeros sąlygos, privalumus veikiant praktikoje.

Komanda – tai žmonių grupė, kuri gali imtis įvairių veiklų ir jas efektyviai atlikti.

Komandinis darbas – sugebėjimas dirbti drauge su kitais, sutelkiant individualius

gebėjimus, žinias, patirtį, siekti vieningo tikslo ir rezultatų.

Mokinių komandinio darbo gebėjimai ugdomi, įtraukiant juos į įvairias drauge su kitais

tikslingai atliekamas veiklas. Šių gebėjimų tobulinimas turi įtakos jaunuolių pasirengimui

dirbti pasirinktoje darbo vietoje, maksimaliai išnaudoti turimas žinias įgyvendinant projektus ir

kitas darbines užduotis.

Organizacijų vadybos specialistai teigia, kad labai svarbu, kokios užduotys pateikiamos

komandai. Jei norima pasiekti, kad komandos nariai maksimaliai įsitrauktų ir efektyviai

naudotų išteklius, komanda turi gauti ypatingą užduotį. Siūloma atsižvelgti į penkias

motyvuojančių užduočių charakteristikas (Hacman, Lawler modelis. Chmielis N. 2005, p.

318):

1. Užduoties svarba: kiek užduotis svarbi visai komandai, organizacijai,

bendruomenei?

2. Įvairovė: kokios užduotys pateikiamos komandos nariams: monotoniškos ar

kūrybiškos?

3. Veiksmų autonomija: kokia atsakomybė už darbą suteikiama komandai?

4. Užduoties tapatumas: ar pateikta užduotis yra baigtinė, ar sudėtinė stambesnio

darbo dalis?

5. Grįžtamojo ryšio informacija: kiek grįžtamojo ryšio šaltinių yra pabaigus

užduotį?

Teigiama, jog anksčiau išvardytos užduočių charakteristikos katalizuoja komandos

darbo efektyvumą. Žmonės nedirbtų komandomis, jei komandinis darbas nebūtų ekonomiškai

ir socialiai naudingas. Literatūroje aptariamas komandos efektyvumo modelis (Robinsas S. P.

2006, p. 137–143) rodo, kad komandiniam darbui įtakos turi skirtingi organizacijos veiksniai:

komandos narių kompetencija ir pasirengimas dirbti drauge, komandos aplinkos, komandinio

darbo procesas.

221

Darbui su komanda skirta 30 mokinio knygos tema. Šioje temoje

pateikiama komandinio darbo užduotis ,,Lėktuvų gamykla“ (**), skirta

darbo su komanda gebėjimams tobulinti. Atlikdami šią užduotį, mokiniai

sutelks dėmesį į pasiskirstymą pareigomis, paisys laiko limito,

bendradarbiaus su kitais komandos nariais.

Darbo su komanda gebėjimų įgyjama tiesioginės praktinės veiklos

metu. Dėl šios priežasties mokiniams būtina suteikti galimybę išbandyti

save imantis įvairių komandos nario vaidmenų.

Planuojant komandinio darbo užduotis, reikėtų prisiminti, kad šioms

užduotims atlikti reikia erdvių patalpų, nemažai laiko ir papildomų

priemonių.

Mokytojas, vadovaujantis komandinio darbo užduotims, turi aiškiai

išdėstyti taisykles ir užduoties atlikimo instrukciją; būti pakantus triukšmui;

stebėti mokinių darbą ir, jei reikia, jį koreguoti. Toliau pristatomos trys

komandinio darbo užduotys: ,,Neregio vedimas“(*); ,,Dėlionė užrištomis

akimis“(**), ,,Renginys“(***).

59 užduotis. NEREGIO VEDIMAS





Užduoties tikslas

Formuoti komandinio veikimo gebėjimus.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

8–16 mokinių.


35–45 minutės (5 minutės – užduočiai aptarti, 20 minučių – užduočiai atlikti, 15

minučių – refleksijai).


Būtina paaiškinti apie komandinio darbo efektyvumą, komandos narių

atsakomybę ir sutelktumą dirbant drauge. Labai svarbu pabrėžti, kad kiekvienas

222

komandos narys atsako už kitą. Svarbiausia yra komandos narių saugumas.


Kėdės, mokinių kuprinės, virvė ir panašios priemonės, kurios pasitarnaus kaip

kliūtys. Medžiagos raiščiai akims užrišti.


Sporto salė, erdvi patalpa, kurioje būtų galima laisvai judėti. Mokyklos kiemas.


Mokiniai suskirstomi į komandas po 4. Dviem nariams užrišamos akys.

Mokiniai žino, kad visai komandai teks pereiti per kliūčių ruožą. Jiems

duodamos 5 minutės veiksmų planui aptarti.

Mokiniai, kurie mato, negali vartoti žodžių ,,pirmyn“, ,,atgal“, ,,į kairę“, ,,į

dešinę“.

Mokytojas parengia kliūčių ruožą: išdėsto kliūtis taip, kad būtų sunku jas apeiti

neturint labai tikslių nurodymų.

Prie ruožo pradžios sustoja mokiniai užrištomis akimis. Abu vienos komandos

nariai eina vienu metu. Matantys mokiniai ,,neregiams“ duoda instrukcijas, kaip

eiti per kliūčių ruožą.

Perėjus dviem komandos nariams, jie nusiriša raiščius ir apsikeičia vietomis su

likusiais dviem komandos nariais.

Svarbu, kad užduotis būtų atliekama drausmingai. Instruktorių („neregio

vedlių“) balsai turi būti aiškiai girdimi.

Kai kliūčių ruožą įveikia visos komandos, mokiniai drauge aptaria:

Kaip jautėsi eidami per kliūčių ruožą?

Kaip jautėsi duodami nurodymus?

Kokios mintys ateina į galvą, kai negalima aiškiai nurodyti krypties?

Ar būtina pasitikėti kitu komandos nariu? Ar lengva tai padaryti?


Galima leisti mokiniams dirbti ne komandomis, o poromis. Tada mokiniams

lengviau klausyti vieno žmogaus nurodymų.

Galima pradžioje leisti kiekvienam mokiniui kliūčių ruožą pereiti atrištomis

akimis, tik vėliau užduotį pasunkinti užrišant akis raiščiu.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad mokiniai laikytųsi instrukcijų. Ypatingą dėmesį atkreipia į

saugumo klausimą. Jei naviguojant ,,neregį“ buvo paliestos kliūtys, mokiniai turi

223

būti perspėti.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas. Grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu

charakterizuojant komandų darbą, jų narių įsitraukimą į veiklą.

Aptarimas

Aptariant užduotį ypač svarbi mokinių refleksija: išsiaiškinami pojūčiai ir

mintys, kilusios atliekant užduotį. Komandinio darbo patirtį susieti su asmenine

karjera galima įvairiais aspektais: kaip gebėjimų bendrauti ir bendradarbiauti

tobulinimo zoną; kaip būtinybę prisiimti atsakomybę už kitus dalyvius ir pan.

Tradiciškai komandinis darbas siejamas su projektinėmis veiklomis, kurios gali

paskatinti pripažinti lyderio pozicijas, kilti karjeros laiptais organizacijoje.

60 užduotis. DĖLIONĖ UŽRIŠTOMIS AKIMIS





Užduoties tikslas

Tobulinti mokinių komandinio darbo gebėjimus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

8–16 mokinių.


20 minučių (5 minutės – užduoties instrukcijai paskelbti, 3 minutės – užduočiai

atlikti, 10 minučių – komandos refleksijai).


Mokiniams būtina priminti apie komandos narių atsidavimą ir bendrą tikslo

siekimą. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas komandos narys atsako už kitą.


Stalas, akių raiščiai (1 komandai 4 raiščiai), dėlionės detalės, laikmatis.


Mokiniai suskirstomi į komandas po 8. 4 komandos nariams užrišamos akys, kiti

224

4 gali matyti.

Visi komandos nariai sustoja aplink stalą, ant kurio išdėliotos ir sumaišytos

dėlionės dalys.

Mokiniai informuojami, kad rankomis liesti, sukinėti ir sujungti detales gali tik

tie nariai, kurių akys užrištos.

Matantys mokiniai turi teisę duoti nurodymus (kokiu būdu duos nurodymus, ko

klausys, komandos nariai nusprendžia patys).

Dėlionei sudėti skiriamos 3 minutės. Jei komanda to nepadaro laiku, jai

leidžiama dirbti toliau, kol sėkmingai pabaigs.

Kai komanda sudeda dėlionę, mokiniai drauge aptaria:

Kaip jautėsi duodami nurodymus?

Kaip jautėsi vykdydami nurodymus?

Kas buvo sudėtingiausia?

Ar jautė, kad 3 minutės yra trumpas laiko tarpas užduočiai atlikti?

Ar sudėtinga įvykdyti nurodymus, kai nematai, ką darai?


Vykdant šią užduotį, galima keisti komandos narių užrištomis akimis skaičių –

vietoje 4 palikti tik 2 narius. O kitiems komandos nariams sukurti pasakomų

žodžių limitą: ,,Tik 3 žodžiai duodant nurodymą“. Tada ši užduotis užims

daugiau laiko, nes bus sunkiau sudėti dėlionę.

Stebėsena

Mokytojas žiūri, kad mokiniai laikytųsi instrukcijų.

Įdomu stebėti, kaip skirtingos komandos pasiskirsto užduotimis, todėl galima

pasižymėti kelias pastabas apie komandos susitarimą.

Refleksijos metu mokytojas klausia mokinių apie jų pojūčius ir patyrimą. Ši

užduotis turėtų formuoti pozityvią komandos dvasios patirtį, žadinti pergalės

jausmą.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas. Grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas užduoties rezultatus, primena pagrindinius komandinio

darbo principus. Ši užduotis leido mokiniams praktiškai išbandyti, kaip reikia

greitai pasiskirstyti ir atlikti veiklas, duoti nurodymus, drauge siekti bendro

tikslo. Aptarta patirtis tiesiogiai siejama su projektinio darbo galimybe.

225


Užduoties lapas ,,Dėlionė“ (25 priedas).

Geriausia dėlionę atspausdinti spalvotai A2 formato lape. Vėliau ją užklijuoti ant

storo kartono ir supjaustyti bent į 8 stambias dalis. Dėlionei rekomenduojama

pasirinkti gerai žinomą meno kūrinį (pavyzdžiui, Vincento van Gogo

,,Saulėgrąžos“) ar žinomo, mokiniams pažįstamo žmogaus fotografiją.

61 užduotis. RENGINYS




Pažinimo, komunikavimo, socialinė pilietinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo

kompetencijos.

Užduoties tikslas

Tobulinti mokinių komandinio darbo ir planavimo gebėjimus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

8–16 mokinių.


2 savaitės (laikas skaičiuojamas nuo užduoties paskelbimo iki renginio

pristatymo).


Būtina mokiniams akcentuoti bendrą tikslo siekimą ir atsakomybę už komandos

tikslus. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas komandos narys atsako už kitą.


Kieti A1 formato lapai ir žymekliai.


2 patalpos, kuriose galėtų ruoštis 2 komandos.


Mokiniai suskirstomi į komandas po 8 narius.

Visi komandos nariai išgirsta užduotį: ,,Per 2 savaites turite surengti 30 minučių

trukmės renginį / paskaitą / koncertą. Į šį renginį turi būti pakviesti ir atvykti

226

bent dviejų klasių auklėtojai, bent du mokyklos administracijos nariai ir bent 20

mokinių.“

Mokytojas komandai pasiūlo per 45 pamokos minutes atlikti šiuos

parengiamuosius veiksmus:

Surengti komandos narių „minčių lietų“ generuojant idėją.

Numatyti darbus ir veiklas, kuriuos komanda turės atlikti iki renginio.

Sudaryti veiklų grafiką.

Mokytojas pabrėžia, kad komanda negali skilti, subyrėti. Visi komandos nariai

privalo susitarti, rasti bendrų sprendimų ir juos įgyvendinti.

Tolesnius parengiamuosius darbus ir veiksmus kontroliuoja pati komanda.

Mokytojas gali užduoti kontrolinių klausimų apie tai, kaip sekasi, kiek užduočių

dar reikėtų atlikti ir pan.

Po dviejų savaičių, kai komanda įgyvendina užduotį ir suorganzuoja renginį,

būtina reflektuoti – aptarti, kaip mokiniams sekėsi veikti ir būti drauge.


Galima lengvinti arba sunkinti užduotį komandai. Lengvos užduoties pavyzdys:

komanda parengia 10 minučių trukmės mokyklos pristatymą. Sudėtingos

užduoties pavyzdys: komanda parengia šimtadienio scenarijų.

Stebėsena

Mokytojas yra labiau pasyvus pagalbininkas ir stebėtojas nei aktyvus užduoties

kontrolierius. Jis stebi komandos dinamiką. Gali fiksuoti, kaip grupė dalijasi

užduotis ir atsakomybę.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas. Grįžtamasis ryšys komandos nariams suteikiamas

žodžiu: įvardijamos tinkamai įgyvendintos veiklos, nurodomos tobulintinos

sritys.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas užduoties atlikimą, atkreipia mokinių dėmesį į tai, jog

aktualu planuoti dirbant realiu laiku. Refleksijos metu mokytojas skatina kalbėti

apie komandinio darbo patirtį, pojūčius ir patirtą atsakomybę.

227

Planuojant pamoką, skirtą komandiniam darbui, rekomenduojama naudotis

šiais šaltiniais:

Chmiel N. Darbo ir organizacinė psichologija. Kaunas: Poligrafija ir

informatika, 2005.

Legkauskas V. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga, 2010.

Wainwright G. R. Body language. London: Hodder Education, 2003.

West M. A. Efektyvus koamdinis darbas. Kaunas: Poligrafija ir

informatika, 2011.


http://wilderdom.com/games/InitiativeGames.html

http://4h.uwex.edu/clubs/documents/TEAMBUILDING0231.pdf

http://scholar.lib.vt.edu/theses/public/etd-91897-

9110/materials/IDEAS23.PDF

31. STRESO VALDYMAS MOKYMOSI IR DARBO

SITUACIJOSE

Šios temos tikslas – aptarti galimybes valdyti stresą mokymosi ir

darbo aplinkoje, siejant jas su sėkminga karjera.

Stresas – tai procesas, kuriuo įvertiname ir reaguojame į įvykius, keliančius grėsmę ar

iššūkį. Neatsižvelgiant į stresines situacijas ir jas sukėlusias priežastis, ne visi žmonės, atsidūrę

panašiose padėtyse, patiria stresą. Svarbiausia – pabrėžti, kad tai, kaip žmogus patirs stresą ir jį

valdys, priklauso nuo jo paties. Jei asmuo, patirdamas stresą, situaciją vertina adekvačiai,

tikėtina, kad racionalus požiūris padės įveikti streso sukeltų emocijų audrą. Streso valdymas

yra sąmoninga žmogaus veikla, kuria siekiama tikslingai veikti ir išvengti ilgalaikių streso

sukeliamų padarinių.

Sprendimą, kaip reaguoti į stresą, lemia asmeninė žmogaus pozicija. Žmonės, kurie yra

įsitikinę savo gebėjimu pakeisti situaciją, paprastai geriau valdo stresines situacijas. Mokiniai,

žinantys, kokie faktoriai jiems sukelia stresą, kaip išvengti stresinių situacijų, lengviau veikia

neprognozuojamomis sąlygomis. Gebėjimas suvaldyti stresą lemia sėkmingesnį įsiliejimą į

darbo rinką, efektyvesnį darbo veiklų įgyvendinimą organizacijoje. 16 pav. pavaizduota streso

situacijos eiga.



http://scholar.lib.vt.edu/theses/public/etd-91897-9110/materials/IDEAS23.PDF


228

16 pav. Stresinės situacijos eiga (remiantis Chmieliu N., 2005)

Schemoje skaičiumi 1 pažymėtas įvykis, kuris gali asmeniui sukelti stresą. Ši realiai

iškylanti grėsmė stabdo mokymosi ar darbo veiklas, gali daryti neigiamą poveikį sveikatai.

Eigos etapas, pažymėtas skaičiumi 2, – tai įvykio įvertinimas. Asmuo, remdamasis savo

patirtimi, įvertina įvykio grėsmingumą. Eigos etapas, pažymėtas skaičiumi 3, – tai

apsisprendimas. Remdamasis savo patirtimi, žiniomis ir gebėjimais, asmuo sprendžia

klausimus: Ar iškyla reali nemalonumų grėsmė? Kaip reikėtų reaguoti į šį įvykį? Kokios

įvykio pasekmės tiesiogiai paveikia asmenį? Kokių veiksmų reikėtų imtis po stresą keliančio

įvykio? Ši schema vaizdžiai iliustruoja, kaip racionaliai prisiimama asmeninė atsakomybė.

Kada nepasiduodama emocijoms, galima spręsti, kaip būtų išmintinga elgtis toliau, kokių

veiksmų imtis, jei panaši situacija pasikartotų.

Klausimui, kaip valdyti stresą skirtingose situacijose, skirta 31

mokinio knygos ,,Karjeros vadovas“ tema. Šioje mokinio knygos temoje

aptariamos streso priežastys. Paaiškinamos žmogaus reakcijos į stresorius

pasirinkimo variacijos.

Pateikiama užduotis ,,Stresas ir profesija“ (**). Ją mokiniams

siūloma atlikti individualiai. Atlikdami šią užduotį, mokiniai įvertins

skirtingus stresą darbo vietoje sukeliančius veiksnius, įrašys profesijas,

kurioms jie būdingi. Mokiniai pateiks tris patarimus žmonėms, kurie patiria

stresą.

229

Nors reakcija į stresą ir jo valdymas vienareikšmiškai yra

individualus procesas, išmokti valdyti stresą padeda ir grupinė veikla.

Siūloma atlikti užduotis ,,Stresas brrr“ (**), ,,Svečiuose profesijos atstovas“

(**), ,,Įvykių eilutė“ (*). Šios užduotys padeda atkreipti dėmesį į stresinių

situacijų įvairovę, būdingą skirtingų profesijų atstovams.

62 užduotis. STRESAS BRRR


Taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.



Užduoties tikslas

Skatinti mokinius pažinti streso reiškinį ir jo priežastis.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

20–30 mokinių.


3 dienos artimųjų apklausai, 45 minutės užduočiai aptarti.


Mokiniai turi būti supažindinti su ,,streso“ sąvoka, žinoti streso priežastis.


Mokytojas paskelbia užduotį, kuriai atlikti mokiniai turi tris dienas:

,,Pasikalbėkite su trimis sau artimais suaugusiais žmonėmis. Užduokite jiems

žemiau pateiktus klausimus. Suaugusiųjų atsakymus užsirašykite. Klausimai:

Kada paskutinį kartą darbe jautėte stresą?

Kokios buvo šio streso priežastys?

Ką daryti, kad tokia nemaloni situacija nepasikartotų?“

Į kitą pamoką mokiniai atsineša savo surinktą informaciją. Klasėje visi drauge

aptaria, ką pavyko sužinoti apie stresą. Mokytojas lentoje nubraižo lentelę,

kurioje užrašomos mokinių išvardytos streso priežastys ir nurodoma, kaip

230

dažnai jos pasikartoja. Daug dėmesio skiriama klausimui, kaip suvaldyti stresą,

aptarti.

Stebėsena

Aptardamas rezultatus, mokytojas ne tik fiksuoja mokinių atsakymus, bet ir

stebi skirtingas reakcijas į pateiktą informaciją. Atkreipia ypatingą dėmesį į

mokinių pateikiamus patarimus, kaip suvaldyti stresą.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, grįžtamąjį ryšį perteikiant žodžiu.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, akcentuojama, kad stresas yra valdomas. Tik

nuo žmogaus priklauso, kaip jis reaguos į tam tikras situacijas. Gebėjimas

valdyti stresą padeda geriau prisitaikyti skirtingose mokymosi ir darbo

aplinkose.

63 užduotis. SVEČIUOSE PROFESIJOS ATSTOVAS


Taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.



Užduoties tikslas

Sudaryti mokiniams sąlygas pažinti profesiją, atribojant ją nuo profesinių

stereotipų ir mitų. Skatinti mokinius analizuoti streso poveikį skirtingų

profesijų atstovams.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

20–30 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi išmanyti profesijų įvairovę, žinoti sąvoką ,,profesijos stereotipas“.

Mokiniai turi būti iš anksto supažindinti su ,,streso“ sąvoka ir mokėti nusakyti,

kaip stresas pasireiškia skirtingose situacijose.

231


Erdvi patalpa, kurioje tilptų mokinių grupė.


Mokytojas į susitikimą su mokiniais pakviečia dviejų mokinių tėvus, kurie gali

pristatyti savo profesijas. Šiems žmonėms pasiūlomas aktualių klausimų sąrašas,

kuris padės tinkamai pasiruošti. Kiekvienam kalbėtojui bus skiriama po 15–20

minučių.

Mokiniai yra iš anksto informuojami apie šį susitikimą. Jie skatinami užsirašyti

juos dominančią informaciją, klausimus.

Susitikimo metu mokytojas atlieka diskusijos moderatoriaus vaidmenį. Jis yra

pasirengęs užduoti klausimų, stengiasi sudaryti palankias sąlygas diskusijai.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tam tikros profesijos atstovo kasdienybę,

aptarti jo darbe patiriamą stresą, išgyvenamas nemalonias situacijas.

Pristačius profesijas ir atsakius į klausimus, mokiniai poromis aptaria, ką naujo

sužinojo, kuri pateikta informacija jiems buvo netikėta.


Galima susitikimo moderatoriaus vaidmenį patikėti mokiniui, turinčiam aiškiai

išreikštų bendravimo gebėjimų.

Galima mokiniams rekomenduoti užduoti bent po vieną klausimą kalbėtojui.

Stebėsena

Susitikimo metu mokytojas stebi mokinių reakcijas.

Reflektuojant mokytojas prieina prie drauge kalbančių mokinių porų, atkreipia

jų dėmesį į streso poveikį žmogaus sveikatai.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas. Mokiniai, turėję progą paklausti profesijos

atstovo apie jo atliekamas veiklas ir darbo pobūdį, susidaro realistišką vaizdą

apie konkrečią profesiją.

Aptarimas

Aptariant susitikimo su profesijos atstovu rezultatus, galima pakomentuoti

profesijų stereotipų įtaką profesinės veiklos pasirinkimui, pabrėžti profesinių

pareigų ir asmeninės atsakomybės santykį realioje darbinėje aplinkoje.


Užduoties lapas ,,Profesijos atstovo klausimų lapas“ (26 priedas).

232

64 užduotis. ĮVYKIŲ EILUTĖ





Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių suvokimą, jog reikšminga valdyti stresą.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

10–30 mokinių.


30 minučių (10 minučių – įvykių eilutei įvertinti ir ranguoti, 20 minučių –

refleksijai)


Mokiniai turi iš anksto žinoti, ką vadiname stresu, numanyti, kaip stresas veikia

žmogaus sveikatą. Jie turi suprasti, kad stresas ir įtampa darbe yra neatsiejami

reiškiniai, kuriuos galima valdyti.

Mokytojas turi pabrėžti, kad kiekvienas žmogus į stresorius reaguoja skirtingai.


Užduoties lapai (po 1 kiekvienam mokiniui) ir rašikliai.


Mokiniams išdalijami užduoties lapai.

Jie individuliai atlieka užduotį: perskaito įvykių, kurie sukelia stresą, sąrašą.

Kiekvieną įvykį įvertina žaibais (1 žaibas – labai mažai streso sukeliantis įvykis;

5 – labai daug streso sukeliantis reiškinys). Užduočiai atlikti skiriama 10

minučių.

Atlikę užduotį, mokiniai pasirenka porininką, su kuriuo drauge aptaria

atsakymus. Jie drauge peržiūri, kur atsakymai sutampa, o kur skiriasi.

Mokytojas poroms pasiūlo kartu aptarti šiuos klausimus:

Kokie įvykiai, Jūsų nuomone, sukėlė daugiausia streso?

Kaip jautėtės vertindami kiekvieną įvykį?

Kokie suaugusiųjų gyvenimo įvykiai, Jūsų manymu, yra labiausiai jaudinantys

/ reikšmingi?

233


Galima suteikti mokiniams galimybę savarankiškai papildyti įvykių sąrašą.

Užduotį galima apibendrinti dirbant ne poromis, o grupėmis, susidedančiomis iš

4 narių.

Stebėsena

Mokytojas kreipia dėmesį į mokinių darbą poromis. Šiuo momentu galima

suteikti mokiniams vertingų pastabų, atkreipti dėmesį į dalykus, kuriuos

mokiniai vertina skirtingai.

Vertinimas


Aptarimas

Užduoties rezultatai susiejami su streso reikšme darbuotojo gyvenime,

pabrėžiant darbo aplinkos įtaką. Mokytojas primena mokiniams, jog kiekvienas

žmogus stresinę situaciją išgyvena skirtingai, viešoje vietoje (darbo aplinkoje)

šios situacijos gali nulemti asmens karjeros posūkius.


Užduoties lapas ,,Įvykių eilutė“ (27 priedas).

Planuojant streso valdymui skirtą pamoką, rekomenduojama naudotis šiais

literatūros šaltiniais:


informatika, 2005.



Goleman, D. Emocinis intelektas darbe. Vilnius: Presvika, 2008.


http://osha.europa.eu/lt/publications/factsheets/lt_08.pdf

http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=straipsnis&strid=2913

http://www.imunitetas.lt/sveika-gyvensena/gyvenimo-budas/kaip-iveikti-

stresa-890/

http://osha.europa.eu/en/publications/reports/203



http://www.imunitetas.lt/sveika-gyvensena/gyvenimo-budas/kaip-iveikti-stresa-890/



234

32. KŪRYBIŠKAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS, SIEKIANT

KARJEROS TIKSLŲ

Šios temos tikslas – aptarti galimybes kūrybiškai spręsti problemas ir

šių kūrybiškumo gebėjimų reikšmę, siekiant karjeros tikslų.

Kūrybiškumas – tai asmenybės ypatybė, padedanti sukurti ar atrasti nauja. Šią žmogaus

ypatybę skatina trys pagrindiniai elementai: kūrybiniai gebėjimai, motyvacija ir patirtis.

Galima teigti, jog kūrybiškumas – tai gebėjimas:

kelti naujas idėjas;

mąstyti nestandartiškai;

rasti netipiškų sprendimų;

greitai orientuotis probleminėse situacijose.

Kūrybiškumą apibūdina ne tik asmenų, bet ir grupių generuojamos naujos idėjos,

kurios yra ypač svarbios diegiant inovacijas.

Mokytojai, skatindami kūrybiškumą, gali mokiniams suteikti visas galimybes atrasti ir

įgyvendinti jų pomėgius bei talentus. Jei nesame pasiruošę klysti, nieko originalaus

nesukursime. Kūrybiškumas yra svarbus mokymosi visą gyvenimą kontekste. Kūrybiškai

veikiančius asmenis siūloma skirstyti į dvi grupes (žr. 20 lentelę).

20 lentelė. Asmenybių, veikiančių kūrybiškai, tipai.

ADAPTUOTOJAI NOVATORIAI

Formuluoja idėjas, stipriai nekeisdami

pirminių problemos faktų.

Mėgsta tobulinti dalykus, produktus.

Siekia gaminti; realybėje įgyvendinti

pateiktas idėjas.

Jaučiasi atsakingi už savo veiksmus.

Renkasi profesijas, kurios skatina

stabilumą.

Mėgsta viską daryti savaip.

Spręsdami problemą mieliau pristatys

naujas idėjas ir keis problemos

elementų tarpusavio ryšį.

Kartais problemas sprendžia stichiškai

(sulaukę įkvėpimo).

Renkasi tokias profesines sritis,

kuriose vyrauja nežinomybė, o darbo

aplinkybės nuolat kinta.

Asmens kūrybiškumas siejamas su motyvacija veikti, drąsa, skatinančia siekti

įgyvendinti naujoves. Kūrybiškumą skatina šie veiksniai:

235

asmeniniai įsitikinimai;

asmens autonomija (akcentuojama savarankiškumas ir galimybės laisvai

pasirinkti);

demokratiški santykiai su aplinkiniais;

turininga, skatinanti eksperimentuoti, tyrinėti, turtinti savo žinias, aplinka.

Kūrybiškas problemų sprendimas yra psichinis procesas, kurio metu bandoma rasti

išeitį iš probleminės situacijos. Tai toks problemų sprendimo būdas, kai sprendimas turi

netikėtumo efektą ir yra nepriklausomas, netradicinis. Kūrybiškai sprendžiant problemas,

reikia daugiau nei žinių ir mąstymo – tam reikia naujovių, kurios būtų įvertintos ir pripažintos

kitų žmonių. Norint, kad problemų sprendimas būtų kūrybiškas, reikia pateikti aiškų nurodytos

problemos sprendimą, pagerinti susidariusią situaciją, sprendimas turi būti vertingas.

Kūrybiško problemų sprendimo tematikai skirta 32 mokinio knygos

„Karjeros vadovas“ tema.

Mokinio knygoje pateikiama užduotis ,,Kojinių gamyklos valdybos

posėdis“ (**). Ši užduotis įgalina patobulinti komandinio darbo gebėjimus,

juos siejant su netradicinių problemų sprendimų paieškomis.

Galimybes kūrybiškai spręsti problemas didina ne tik asmens

nusiteikimas veikti kitaip, bet ir įvairūs aplinkos veiksniai. Asmeninė

motyvacija ieškoti sprendimo skatina matyti ne kliūtis, o galimybes. Šioje

knygoje siūloma drauge su mokiniais atlikti šias užduotis: ,,Degtukų dėžutė“

(**), ,,Naujas mechanizmas“ (**) ir ,,Atvirkštinė nuostata“ (***),

apverčiančias įprastą mąstymo procesą:

65 užduotis. DEGTUKŲ DĖŽUTĖ





Užduoties tikslas

Paskatinti mokinius kūrybiškai mąstyti.

236

Tikslinė grupė


Grupės dydis

Nesvarbu, nes užduotį mokiniai atlieka individualiai.


15 minučių (5 minutės – rezultatams užrašyti, 10 minučių – jiems aptarti).


Mokiniai turi būti susipažinę su ,,smegenų šturmo“ metodu. Mokytojas primena,

jog nėra klaidingų atsakymų.


Popieriaus lapai (po 1 kiekvienam mokiniui) ir rašikliai.


Mokiniai susėda ratu. Jiems išdalijami lapai ir rašikliai. Rato centre, gerai

matomoje vietoje, mokytojas padeda degtukų dėžutę ir pasako užduotį: ,,Per 5

minutes užrašykite kiek įmanoma daugiau variantų, kam galima panaudoti

degtukų dėžutę“. Mokiniai lape užrašo savo atsakymus. Mokytojas informuoja

mokinius apie laiko limitą, kai lieka 3 minutės, po to likus 1 minutei.

Atlikus užduotį, rezultatai grupuojami ir užrašomi lentoje. Originaliausi

atsakymų variantai aptariami.


Vietoje degtukų dėžutės galima naudoti plytą, popierinių virtuvės rankšluosčių

ritinėlį ir pan.

Stebėsena

Mokytojas atkreipia dėmesį į mokinių darbo procesą. Atskirai išskiriami

daugiausia variantų pateikę mokiniai, taip pat tie, kurie užrašė ypač netradicinių

atsakymų variantų. Labai svarbus laiko limitas – į jį mokytojas nuolat atkreipia

mokinių dėmesį.

Vertinimas


Aptarimas

Užduoties rezultatai susiejami su asmenybės kūrybiškumo skatinimu. Drauge su

mokiniais aptariama, kokiose situacijose kūrybiškumas praverčia, kokios įtakos

jis turi žmogaus karjeros pasirinkimui.

237

66 užduotis. NAUJAS MECHANIZMAS




Pažinimo, komunikavimo, socialinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams pabandyti ieškoti kūrybiško problemų

sprendimo, naudojant įsivaizdavimo metodą.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–24 mokiniai.


45 minutės (25 minutės – naujausiam mechanizmui įsivaizduoti ir aptarti

poromis, 20 minučių – rezultatams aptarti).


Mokiniai turi žinoti, jog svarbu kūrybiškai spręsti problemas. Jie turi suprasti,

kad žmogaus kūrybiškumas gali būti lavinamas. Mokytojas pabrėžia, jog

kiekvienas žmogus gali mąstyti ir veikti kūrybiškai.


A3 formato popieriaus lapas, spalvoti pieštukai ar kreidelės, liniuotė ir rašikliai

(kiekvienai porai).


Mokiniai suskirstomi poromis, jiems išdalijamos priemonės. Mokytojas pristato

įsivaizdavimo metodą: tai tarsi praktika mintyse, kai sukuriamas vaizdinys.

Įspūdingiausia tai, jog savo mintyse galima sukurti neegzistuojančius objektus,

atrasti netikėtų sprendinių. Įsivaizdavimas leidžia žmonėms apžvelgti savo

esamas ir būsimas veiklas, spręsti problemas.

Mokytojas paskelbia užduotį: ,,Įsivaizduokite, jog esate mokslininkai ir dirbate

pačioje pažangiausioje laboratorijoje. Šiuo metu drauge su porininku kuriate

mechanizmą, kuris bus ypač naudingas visai žmonijai. Įsivaizduokite ir

aptarkite:

Koks tai mechanizmas?

238

Kokioje žmonijos gyvenimo srityje jis bus naudojamas?

Kaip jis atrodys?

Kuo šis mechanizmas bus pranašesnis už jau egzistuojančius atradimus?

Savo mechanizmą nupieškite / nubraižykite popieriaus lape. Paaiškinkite jo

veikimą“.

Aptarimo metu peržiūrimi visų porų mechanizmai. Atkreipiamas dėmesys į šių

mechanizmų naudojimo galimybes ir naudingumą žmonijai.

Stebėsena

Mokytojas stebi porų darbą. Jei reikia, jaunuosius mokslininkus užveda ant

kelio, užduodamas klausimų apie įsivaizduojamą mechanizmą. Pastebimas ir

palankiai vertinamas mokinių darbas poromis, akcentuojamas gebėjimas

suderinti pozicijas.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas. Mokiniams išsakomos pastabos,

charakterizuojančios porų darbą. Ypač originalių mechanizmų autoriai pagiriami

už naujas, netikėtas idėjas.

Aptarimas

Užduoties rezultatai susiejami su kūrybiško problemų sprendimo paieškomis.

Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į dalykus, kuriuos mokiniai vertina

skirtingai. Mokytojas primena mokiniams, jog kiekvienas žmogus turi kūrybinį

potencialą, tačiau ne visi jį naudoja kasdienėse veiklose.

67 užduotis. ATVIRKŠTINĖ NUOSTATA




Pažinimo, komunikavimo, socialinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams pabandyti ieškoti kūrybiško problemų

sprendimo, naudojant atvirkštinės nuostatos metodą.

Tikslinė grupė



239

Grupės dydis

4–8 mokiniai.


30 minučių (20 minučių – atvirkštinėms nuostatoms formuluoti ir užrašyti, 10

minučių – rezultatams aptarti).


Mokiniai turi būti susipažinę su ,,minčių lietaus“ metodu. Jie turėtų iš anksto

žinoti, ką vadiname kūrybiškumu. Mokytojas turi pabrėžti, jog kiekvienas

žmogus gali mąstyti ir veikti kūrybiškai, tačiau ne visi šį savo gebėjimą tobulina

ir naudoja.


Popieriaus lapai (po 1 kiekvienai mokinių grupei) ir rašikliai.


Mokinių grupėms išdalijamos priemonės. Mokytojas pristato atvirkštinės

technikos nuostatos metodą: atvirkštinė nuostata gali būti taikoma problemos

daliai arba visai problemai spręsti; nėra vieno teisingo atsakymo; sveikintinos

originalios idėjos. Grupės atsakymas lemia problemos sprendimo variantus.

Svarbu skatinti grupę nesustoti ties atvirkštinėmis nuostatomis, o žengti pirmyn,

siekiant surasti kūrybiškų problemos sprendimų.

Mokytojas pristato problemą: ,,Mokykloje neberengiami įdomūs renginiai, nes

nėra mokinių, kurie prisiimtų atsakomybę ir imtųsi iniciatyvos“.

Mokytojas mokiniams išvardija pagrindines su šia problema susijusias

nuostatas: 1. Tik mokiniai gali organizuoti įdomius renginius. 2. Mokiniams

trūksta motyvacijos veikti (organizuoti renginius) savo mokykloje. 3. Mokykla

suteikia mokiniams pačias geriausias sąlygas. 4. Mokiniai turi būti ne tik

iniciatyvūs, bet ir atsakingi.

Grupei pasiūloma apversti problemą ir su ja susijusias nuostatas. Gali būti

iškraipoma dalis sakinio, parenkami skirtingi žodžiai, akcentuojami nauji

aspektai. Mokinių grupė savo atvirkštines nuostatas užrašo popieriaus lape.

Aptarimo metu iš atvirkštinių nuostatų suformuluojami netradiciniai problemos

sprendimo variantai, kurie yra analizuojami ir vertinami.


Grupėms, kurios atvirkštinės nuostatos metodą naudoja ne pirmą kartą, galima

suteikti galimybę pačioms pasirinkti problemą.

240

Mokiniai gali sukurti ,,problemų banką“, iš kurio burtų būdu ištraukiamos

problemos grupės darbui.

Stebėsena

Mokytojas atkreipia dėmesį į grupės darbo sklandumą. Skatina fiksuoti pačius

įvairiausius atsakymų variantus, kurie gali tapti potencialiais sprendiniais.

Mokiniams išsakoma pastabų, charakterizuojančių jų grupės darbą. Stengiamasi

akcentuoti dalykus, kuriuos mokiniai vertina skirtingai.

Vertinimas


Aptarimas

Užduoties rezultatai susiejami su kūrybiško problemų sprendimo paieškomis.

Pabrėžiama praktinė užduoties atlikimo reikšmė, aptariamas grupės darbas.

Informacijos apie kūrybiškumo pritaikymą kasdieniame gyvenime aptinkama

ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir populiariuose periodikos leidiniuose bei

interneto tinklalapiuose. Kūrybiškas problemų sprendimas ypač vertinamas

šiuolaikinėse organizacijose, siekiančiose inovacijų ir pažangos.


http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/kurybiskumo%20ugdyma

s.pdf

http://11a.lt/krsc/projektai/kurybiskumas/tyrimas.pdf

http://www.train4creativity.eu/dat/DD4AA487/file.pdf?634711339110880000

http://creativitygames.net/

33. KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDAI

Šios temos tikslas – apibūdinti konfliktų sprendimų būdų įvairovę,

siejant šiuos būdus su karjeros įgyvendinimo procesu.

Konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu susiduria dviejų ar daugiau asmenų

(asmens ir grupės, skirtingų grupių) priešingi interesai, nuostatos, tikslai ar tikslo siekimo

būdai.

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/kurybiskumo%20ugdymas.pdf





241

Konflikto sprendimas – tai procesas, kurio metu ieškoma galimybių, kaip patenkinti

konfliktuojančių žmonių interesus. Priklausomai nuo konflikte dalyvaujančių asmenų

užimamos pozicijos, konfliktai gali būti sprendžiami skirtingais būdais. Kai kuriems

konfliktams spręsti reikalingas tarpininkas (t. y. turi dalyvauti trečioji šalis).

Nėra universalios ir visapusiškai teisingos konfliktų sprendimo strategijos, todėl

tarpasmeniniai ar grupėse kylantys konfliktai gali būti sprendžiami įvairiai. Konfliktų

sprendimo būdai gali būti suskirstyti į dvi grupes: nekonstruktyvius konfliktų sprendimus ir

konstruktyvius konfliktų sprendimus. Pirmajai kategorijai priskiriami:

Konflikto vengimas. Sprendžiant konfliktą šiuo būdu, lieka neišspręstos

problemos ir sukuriama racionalumo iliuzija. Vengiant konfliktinės situacijos,

atsitraukiama, kartu sustiprinama priešininko pozicija.

Prisitaikymas – konflikto užglostymas. Atsisakoma savo pozicijos, nenorima

spręsti konfliktą. Tikrosios konflikto priežastys lieka nenagrinėtos. ,,Dėl šventos

ramybės“ stengiamasi sukurti santarvės iliuziją.

Konkurencija. Radikaliai siekiama patenkinti asmeninius interesus,

neatsižvelgiant į kitų žmonių interesus ir norus. Ši strategija nesuteikia ilgalaikių

rezultatų, tik pagilina nesantaiką.

Kompromiso strategija duoda vidutinius rezultatus. Tai – strategija, suteikianti

galimybę tik iš dalies pašalinti konflikto priežastis. Konfliktuojančios pusės,

pasitelkiančios šią strategiją, dėl bendro susitarimo atsisako kai kurių dalykų.

Išorinis konflikto nuslopinimas. Autoritetingas asmuo ar vadovai sustabdo

konfliktą, įsiterpdami tarp konfliktuojančių asmenų. Konflikto nuslopinimas

nepašalina šio konflikto priežasčių, trukdo plėtoti tolesnius konstruktyvius

santykius.

Konstruktyvus konflikto sprendimas paremtas problemos pripažinimu ir asmeniniu

troškimu išspręsti konfliktinę situaciją. Problemos pripažinimas ir įsisąmoninimas įgalina

sąmoningai ieškoti išeities. Kuriant bendradarbiavimo ryšį ir siekiant problemas spręsti drauge,

labai svarbus yra problemos išsakymo kitai pusei etapas. Bendradarbiavimas – sėkmingiausia

konstruktyvi konfliktų sprendimo strategija, paremta aktyviu dviejų konfliktuojančių pusių

dalyvavimu.

Į vykstančius konfliktus reikėtų mokėti pažvelgti iš šono, šaltakraujiškai pasverti

situaciją, neleisti prasiveržti negatyvioms emocijoms. Nėra galimybės pakeisti jau įvykusio

fakto, tačiau visada galima peržiūrėti asmeninę poziciją. Pakeistas požiūris į problemos

sprendimą gali atverti naujų bendradarbiavimo galimybių.

242

33 mokinio knygos „Karjeros vadovas“ tema skirta konfliktų

sprendimo klausimams. Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduočių,

padedančių įsigilinti į konfliktų sprendimų problematiką.

Užduotimi ,,Besidaužanti širdis“ (**) siūloma atkreipti dėmesį į

žmogaus pojūčius ir elgseną konfliktų metu. Atlikdami apklausą, mokiniai

apibendrina savo artimųjų patirtį, pastebi konfliktuojant paaštrėjusius

pojūčius, fizines reakcijas.

Užduotimi ,,Konflikto kūno kalba“ (**) siūloma atkreipti dėmesį į

konfliktuojančio asmens kūno kalbą. Remdamiesi savo patirtimi, mokiniai

pastebi ir įsimena, jog skirtingi žmonės konfliktų metu komunikuoja

skirtingai.

Gebėjimams spręsti konfliktus tobulinti rekomenduojama pasirinkti atvejo

analizės ir diskusijų metodus.

Užduotis ,,Ar tai konfliktas?“ (**) skatins aptarti pateiktus atvejus ir leis

mokiniams išsakyti asmeninę nuomonę apie konfliktų ištakas.

Diskusija ,,Efektyviausias konflikto sprendimas“ (***) sudarys sąlygas

išsamiau paanalizuoti skirtingas konfliktų sprendimo strategijas. Teorinės

mokinių žinios bus sugretintos su praktiniais pavyzdžiais.

68 užduotis. ,,AR TAI KONFLIKTAS?“





Užduoties tikslas

Skatinti mokinių analitinį mąstymą, identifikuojant skirtingas konfliktines

situacijas.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–24 mokiniai.

243


30 minučių (20 minučių skiriama atvejų analizei, 10 minučių – aptarimui).


Mokiniai turi žinoti, kokios yra konfliktų priežastys ir kokie galimi tų konfliktų

sprendimo būdai.


Užduoties lapas ,,Ar tai konfliktas?“ (28 priedas).


Erdvi patalpa, kurioje galėtų dirbti grupės po 4 mokinius.


Mokiniai suskirstomi į grupes po 4. Kiekviena grupė gauna po 1 lapą. Lapuose

aprašyti skirtingi atvejai. Mokytojas primena, jog užduočiai atlikti mokiniai turi

20 minučių. Kiekvienas atvejis turi būti perskaitytas ir aptartas. Turi būti

išvardytos priežastys, kurios, grupės nuomone, nulėmė konfliktą. Po 20 minučių

grupių atsakymai aptariami bendrai. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į tuos

atvejus, kur grupių narių nuomonės išsiskyrė.

Stebėsena

Mokytojas akcentuoja atvejų analizės procesą. Stebimas grupės darbas,

atkreipiant dėmesį į skirtingų narių indėlį. Jei grupės, analizuodamos situacijas,

remiasi narių patirtimi, mokytojas akcentuoja tokios patirties aktualumą.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu.

Grupėse drauge dirbę mokiniai skatinami išsakyti savo pastabas, aptarti darbo

drauge privalumus ir trūkumus.

Aptarimas

Aptardamas užduoties rezultatus, mokytojas išsako mintį, jog konfliktinių

situacijų kasdieniame gyvenime pasitaiko nuolat, todėl ypač aktualu valdyti ir

spręsti konfliktus. Karjeros kelyje kiekvienas susidurs su skirtingais konfliktais,

todėl jų sprendimas gali paveikti karjeros įgyvendinimo sėkmę.


Užduoties lapas ,,Ar tai konfliktas?“ (28 priedas).

69 užduotis. DISKUSIJA ,,EFEKTYVIAUSIAS KONFLIKTO SPRENDIMAS“


244




Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams aptarti įvairius konfliktų sprendimo būdus,

apžvelgiant skirtingas konfliktų situacijas karjeros kontekste.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–25 mokiniai.


30 minučių diskusijai (pasirengti diskusijai gali būti skirta nuo 3 iki 7 dienų).


Mokiniai turi žinoti, kokios yra konfliktų priežastys ir kokie galimi tų konfliktų

sprendimo būdai.


Balta lenta ir žymekliai diskusijos rezultatams užrašyti.


Erdvi patalpa, kėdės diskusijos dalyviams sustatomos ,,U“ raidės forma.


Pirmasis etapas. Pasirengimas diskusijai. Mokytojas informuoja, jog

mokiniai turi pasirengti diskusijai ,,Efektyviausias konflikto sprendimas“. Jie

turi apklausti vieną suaugusįjį, taip pat gali remtis savo asmenine patirtimi.

Antrasis etapas. Diskusija. Mokiniai susėda į savo vietas. Mokytojas pristato

skirtingas konfliktų sprendimo strategijas: vengimą, prisitaikymą,

konkurenciją, kompromisą, bendradarbiavimą. Mokiniai išsako savo įžvalgas,

diskutuoja apie šias strategijas, pateikia pavyzdžių, kada kiekviena iš šių

strategijų turėtų būti naudojama. Mokinių išsakytos mintys apibendrinamos ir

užrašomos lentoje.

Stebėsena

Mokytojas akcentuoja, kad svarbu pasirengti diskusijai, stebi mokinius

diskusijos metu. Skirtingo amžiaus mokiniai gali nevienodai reaguoti į diskusijos

eigą. Natūralu, jog vyresni mokiniai, turėdami daugiau gyvenimiškos patirties,

245

išsakys brandesnes mintis, pateiks gilesnių įžvalgų. Mokytojas pabrėžia, jog

konflikto priežastys ir eiga ne visada priklauso nuo asmens. Tačiau žmonės patys

renkasi konfliktų sprendimo strategijas.

Vertinimas


Akcentuojamas mokinių aktyvumas diskusijos metu. Pagiriami mokiniai,

argumentuotai, konstruktyviai išsakę savo nuomonę.

Aptarimas

Aptardamas užduoties rezultatus, mokytojas pabrėžia, jog skirtingos konfliktinės

situacijos skatina rinktis skirtingus konfliktų sprendimo būdus. Dažnai nuo

asmenybės priklauso, kokią poziciją jis pasirinks spręsdamas konfliktus.

Aptariant skirtingus konfliktų sprendimo būdus, galima remtis psichologijos,

sociologijos, vadybos mokslų literatūra.


Kučinskienė R.; Tumosaitė G. Bendravimo pagrindai. Suaugusiųjų

švietimas. Vilnius: Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir

mokslo ministerija, Kronta, 2007.

Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą.

Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1996.

Rosenberg M. B. Bendraukime be pykčio. Nuoširdus kalbėjimas.

Kaunas: Šviesa, 2000.

34. ADAPTACIJA NAUJOJE MOKYMOSI APLINKOJE

Šios temos tikslas – apibendrinant adaptacijos proceso naujoje

mokymosi aplinkoje eigą, aktualizuoti jo įtaką karjeros plėtrai.

Adaptacija yra prisitaikymo visiškai naujoje aplinkoje procesas. Nauja mokymosi

vieta – tai kita bendrojo ugdymo mokykla, profesinė mokykla, universitetas ar kolegija.

Daugybė mokymosi galimybių – daugybė neaiškių situacijų naujose mokymosi aplinkose.

246

Mokiniai žino, kad naujoko statusas nežada nieko gero. Dažnai pokyčiai siejami ne su

naujomis galimybėmis, o su didele nežinomybės baime. Adaptacijos naujoje mokymosi

aplinkoje tema aktuali, siekiant paruošti mokinius pereiti iš vienos mokymo institucijos į kitą.

Privalu mokiniams akcentuoti, kad naujoko statusas yra laikinas, kad nauja mokymosi aplinka

perėjus adaptacijos procesą taps mano mokymosi vieta.

Informacijos trūkumas dažnai apsunkina pirmąsias dienas naujoje mokymosi aplinkoje.

Pastebėta, jog didžiausią nerimą naujokui kelia šie veiksniai:

neišmanoma naujos mokymosi vietos geografijos;

nežinoma naujos mokymosi aplinkos procedūrų;

nerimaujama, jog nėra pažįstamų.

Adaptacijos laikotarpiui naujoje mokymosi aplinkoje palengvinti kuriamos specialios

programos. Adaptacijos ir / ar socializacijos programos mokymo institucijose naudingos ne tik

naujiems besimokantiesiems, bet ir organizacijos senbuviams. Tokių programų sukūrimas ir

naudojimas padeda sumažinti stresinių situacijų lygį, skatina bendruomenės narius

bendradarbiauti, stiprina organizacijos vertybių sistemą.

34 mokinio knygos „Karjeros vadovas“ tema skirta adaptacijai

naujoje mokymosi aplinkoje pažinti. Šioje mokinio knygos temoje

pateikiama užduotis, skirta adaptacijos procesui suplanuoti.

Užduotis „Naujokas mokykloje“ (**) atliekama individualiai, tačiau

ji gerai iliustruoja klasės reikšmę naujokui adaptuojantis. Atliekant šią

užduotį, ugdoma mokinių kompetencija pereiti iš mokyklos į kitą mokymosi

aplinką.

Asmens adaptacija naujoje mokymosi aplinkoje priklauso ne tik nuo

asmeninių pastangų, bet ir nuo toje aplinkoje sudarytų sąlygų prisitaikyti.

Siūloma mokiniams leisti įsijausti į naujoko vaidmenį ir taip pat paskatinti

aptarti adaptacijos veiksnius iš organizacijos pozicijų.

Jaunesniųjų klasių mokiniai atlieka užduotį ,,Naujokai, pirmyn!“

(*). Šiai užduočiai atlikti pasitelkiamas ,,dūzgiančių grupių“ metodas.

Rekomenduojama, pasitelkiant diskusijos metodą, klasėje aptarti

temą ,,Naujokai televizijos ir kino filmuose“ (*).

Vaidmenų žaidimas ,,Aš naujoje vietoje“ (***) sudarys sąlygas

patirti naujoko dalią, geriau suprasti jausmus ir mintis, siejamus su šiuo

statusu.

Šios pamokos padės geriau pažinti mokinių perėjimo iš mokyklos į

247

kitą mokymosi aplinką procesą, tobulins gebėjimus bendradarbiauti.

70 užduotis. NAUJOKAI, PIRMYN!


Sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros aplinką.



Užduoties tikslas

Aptarti adaptacijos naujoje mokymosi aplinkoje būdus, pasitelkiant

,,dūzgiančių grupių“ metodą.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

4–24 mokiniai.


10 minučių skiriama užduočiai paaiškinti, 3–5 minutės – grupės ,,dūzgimui“, 20

minučių – rezultatams aptarti.


Mokiniai turi žinoti, kad svarbu prisitaikyti naujoje mokymosi aplinkoje.


A3 formato lapai ir rašikliai grupėms.


Erdvi patalpa, kurioje netrukdomos galėtų dirbti kelios grupės.


Mokytojas informuoja, jog mokiniai dirbs, pasitelkdami ,,dūzgiančių grupių“

metodą. Trumpai pristatomi darbo principai: grupei užduodamas klausimas, į

kurį ji turi vieningai atsakyti. Atsakymui aptarti ir suformuluoti skiriamos 5

minutės. Savo atsakymą grupė užrašo popieriaus lape.

Mokytojas suskirto mokinius į grupes po 4. Lentoje užrašomas klausimas: ,,Ką

naujokas turi daryti pirmąją savaitę mokykloje, kad sėkmingai pritaptų?“

Mokiniai ,,dūzgia“ grupėse, po to savo atsakymus užrašo lape. Mokytojas

informuoja apie laiko limitą. Pasibaigus užduoties laikui, aptariami kiekvienos

grupės rezultatai. Lentoje užrašomi mokinių suformuluoti patarimai.


248

Mokytojas lapeliuose gali surašyti skirtingus klausimus, kurios grupės išsitraukia

burtų būdu.

Jei klasėje ,,dūzgiančių grupių“ metodas taikomas ne pirmą kartą, galima grupes

įpareigoti savo rezultatus pristatyti viešai.

Stebėsena

Mokytojas stebi grupių darbą, analizuoja, ar visi mokiniai aktyviai dalyvauja.

Mokytojas prižiūri, kad būtų laikomasi laiko reglamento.

Vertinimas


Drauge dirbę mokiniai taip pat gali išsakyti darbo su grupe privalumus ir

trūkumus.

Aptarimas

Aptardamas užduoties rezultatus, mokytojas pabrėžia, kad prisitaikymas naujoje

aplinkoje yra labai svarbus žmogaus karjerai.

71 užduotis. DISKUSIJA ,,NAUJOKAI TELEVIZIJOS IR KINO FILMUOSE“





Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams aptarti adaptacijos naujoje mokymosi

aplinkoje būdus ir patirtį, sugretinant ją su televizijos bei kino filmų

vaizduojama naujokų patirtimi.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–25 mokiniai.


30 minučių diskusijai (pasirengti diskusijai gali būti skiriama nuo 3 iki 7 dienų).


Mokiniai turi žinoti apie sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, pereidami iš

vienos mokymosi aplinkos į kitą. Jie turi savarankiškai pasirinkti televizijos ir

249

kino filmus, kuriuose vaizduojama naujoko adaptacija mokymo institucijoje.


Kompiuteris, multimedijos projektorius filmų ištraukoms rodyti.


Erdvi patalpa, kėdės diskusijos dalyviams sustatomos ,,U“ raidės forma.


Pirmasis etapas. Pasirengimas diskusijai. Mokytojas informuoja, jog mokiniai

turi 7 dienas pasirengti diskusijai ,,Naujokai televizijos ir kino filmuose“.

Mokiniai turi pasirinkti filmus, kuriuose aiškiai parodomos pirmosios naujoko

dienos naujoje mokymosi aplinkoje. Jei nori, mokiniai gali pasirengti

pademonstruoti pasirinkto filmo momentus diskusijos metu.

Antrasis etapas. Diskusija. Mokiniai pasirenka vietas ir susėda. Mokytojas

trumpai pristato temą apie perėjimą į naują mokymosi aplinką. Primenama, kad

daugybėje filmų ir serialų galima pamatyti naujoko pirmuosius žingsnius

naujoje mokymosi aplinkoje. Siūlomi šie diskusijos klausimai:

Kaip dažniausiai vaizduojami naujokai, ateinantys į naują mokymo aplinką?

Kaip į naujokus filmuose reaguoja senbuviai?

Kokiomis savybėmis pasižymi filmuose vaizduojami naujokai? Ko jiems

trūksta?

Kiek, Jūsų nuomone, realūs yra filmų personažai? Kas nutiktų, jei tokius

naujokus perkeltume iš televizijos ekrano į mokyklą?


Rengiantis diskusijai mokinius galima suskirstyti poromis. Jei yra laiko ir

techninių galimybių, labai gerai diskusiją iliustruoti filmų ištraukomis.

Mokytojas gali atsinešti savo ištrauką (pavyzdžiui, ,,Take the Lead“ (lietuviškas

filmo pavadinimas – ,,Gatvės tango“), 2006. Šiame filme vaidina A. Banderas).

Stebėsena

Mokytojas akcentuoja, jog svarbu pasirengti diskusijai, stebi mokinius diskusijos

metu.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu. Kaip pora

drauge dirbę mokiniai taip pat gali išsakyti savo pastabas, aptarti darbo kartu

privalumus ir trūkumus.

Aptarimas

250

Aptardamas užduoties rezultatus, mokytojas išsako mintį, jog sunku ateiti į naują

vietą, pritapimo procesas yra psichologiškai sudėtingas. Adaptacijos laikotarpiu

žmogų gali veikti patys įvairiausi veiksniai, netgi smulkmenos, todėl tampa labai

svarbūs kantrybė ir atidumas. Adaptacijos naujoje vietoje procesas susiejamas su

asmens karjera, pabrėžiant žmogaus asmeninę atsakomybę ir pozityvumą.

Mokytojas primena, jog nuo to, kaip greitai prisitaikoma naujoje aplinkoje, gali

priklausyti karjeros plano įgyvendinimo laikas, mokymosi ir profesinės veiklos

pokyčiai.

72 užduotis. VAIDMENŲ ŽAIDIMAS ,,AŠ NAUJOJE VIETOJE“.




Komunikavimo, asmeninė, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Dalyvaujantiems vaidmenų žaidime mokiniams suteikti galimybę

praktiškai patirti naujoko vaidmenį.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

8–20 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi žinoti apie sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, pereidami iš

vienos mokymosi aplinkos į kitą. Jie turi išmanyti adaptacijos procesą ir suprasti

naujoko statuso nepastovumą.


Vaidmenų lapas.


Erdvi patalpa, kurioje galėtų laisvai vaidinti 8 mokinių grupė. Taip pat turi būti

pakankamai vietos stebėtojams.

251


Iš visos klasės burtų būdu atrenkami 8 mokiniai. Jie bus vaidmenų žaidimo

aktoriai. Likę mokiniai bus stebėtojai.

Aktorių grupės nariai išsitraukia po vaidmenį, kurių neišduoda, laiko paslaptyje.

Skiriamos 8 minutės vaidinimui atlikti. Stebėtojai tuo metu turi stebėti ir

suprasti, kas kokį vaidmenį atlieka. Bus išskirti šie vaidmenys: dėstytojas,

naujokas, gražuolis / gražuolė, visažinis, kietuolis, įsimylėjęs, smalsus įkyruolis,

pokštininkas.

Mokytojas perskaito informaciją: ,,Nė vienas aktorius nežino, ką vaidina kitas.

Pasirodymo trukmė – 8–10 minučių. Per šį laiką aktoriai turi atskleisti savo

personažus ir pabandyti atspėti, ką vaidina kiti mokiniai. Stebėtojai per šį laiką

turi nuspręsti, kokius personažus vaidina aktoriai“. Situacijos apibūdinimas:

,,Vyksta paskaita, kurioje dalyvauja 8 asmenys. Kiekvienas iš jų atitinka tam

tikrą personažą. Paskaitoje taip pat yra naujokas. Atspėkite, kas yra kas?“

Po vaidinimo mokiniai susėda ratu. Pirmieji kalba aktoriai. Jie išsako savo

spėjimus. Kol kas neišduoda savo personažų.

Kalbant stebėtojams, aktoriai gali patvirtinti arba paneigti pateiktus faktus.

Aptarimas baigiamas atskleidžiant personažus ir paaiškinant, kaip aktoriai

jautėsi atlikdami šiuos vaidmenis.


Užduotį galima naudoti, analizuojant įvairias situacijas ir siekiant atskleisti

skirtingas temas. Galima pasirinkti nuo 4 iki 8 personažų.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad aktoriai laikytųsi susitarimo ir per anksti kitiems neišduotų

savo personažų. Jis atkreipia dėmesį į stebėtojų pastabas, argumentus, siūlomas

idėjas.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, suteikiant žodinį grįžtamąjį ryšį.

Aptarimas

Mokytojas ir mokiniai, drauge aptarę vaidinimą ir išsiaiškinę vaidmenų atlikėjus,

diskutuoja apie dėmesį detalėms. Analizuojama, kokios smulkmenos, elgesio ir /

ar kalbos detalės padėjo nustatyti vaidmens atlikėjus. Vaidmenų žaidimai siejami

su karjeros plėtojimo veiklomis ne tik dėl to, kad tobulina gebėjimus save

reprezentuoti. Atliekant šią užduotį, taip pat lavinamas pastabumas, planuojami

252

veiksmai, ugdomas gebėjimas analizuoti kitų žmonių elgesį.


Užduoties lapas ,,Vaidmenų lapas“ (29 priedas).

Planuojant adaptacijai naujoje mokymosi aplinkoje skirtą pamoką, galima

naudotis informacija, pateikiama Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo

institucijų tinklalapiuose (studentams skiriamos adaptacijos ir / ar

socializacijos programų aprašymai).


http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/17/Liudmi

la_Rupsiene__Ramute_Kucinskiene.pdf

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_2029-

0470.N_3_1.PG_91-103/DS.002.0.01.ARTIC

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

0001:E.02~2006~D_20060629_114019-93115/DS.005.0.02.ETD

35. MOKINIŲ KARJEROS DOKUMENTŲ RENGIMAS

Temos tikslas – aptariant skirtingų karjeros dokumentų rengimą,

akcentuoti asmeninės atsakomybės aktualumą plėtojant karjerą.

Pagrindinius karjeros dokumentus galima apibūdinti šiais žodžiais: informatyvu,

sklandu, tiksliai suformuluota. Paprastai išskiriami šie karjeros dokumentai:

Gyvenimo aprašymas (Curriculum Vitae)

o Europass CV (Europos Sąjungos šalyse).

Motyvacinis laiškas.

Lydintysis (kreipimosi) laiškas.

Europass kalbų pasas (Europos Sąjungos šalyse).

Tai – dokumentai, kuriuose susisteminta ir aiškiai išdėstyta informacija apie kandidatą.

Šie darbo ieškančio žmogaus rengiami dokumentai padeda tinkamai prisistatyti, paaiškinti

savo veiksmų motyvus ir ateities planus.

Pagrindinis dokumentas, kurį darbdaviai, ieškantys darbuotojų, prašo pateikti, –

gyvenimo aprašymas (CV– lot. Curriculum vitae).

Gyvenimo aprašymą sudarios šios pagrindinės dalys:

http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/17/Liudmila_Rupsiene__Ramute_Kucinskiene.pdf


http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_2029-0470.N_3_1.PG_91-103/DS.002.0.01.ARTIC


http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060629_114019-93115/DS.005.0.02.ETD


253

asmens kontaktiniai duomenys;

darbo patirties apibūdinimas;

informacija apie mokymąsi, išsilavinimo įgijimą;

žinios apie užsienio kalbų mokėjimą, kompiuterinio raštingumo lygį;

kompetencijų įvardijimas ir komentarai;

papildoma informacija (pasiekimai, automobilio vairavimo stažas, neįprastos

asmeninės ar profesinės veiklos ir pan.).

Gyvenimo aprašymai (CV) pagal juose pateikiamą informaciją skirstomi į šiuos tipus:

chronologinį CV, funkcinį CV, kombinuotą CV (turintį ir chronologinio, ir funkcinio

gyvenimo aprašymų požymių). Chronologinis gyvenimo aprašymas rengiamas, siekiant

pademonstruoti nenutrūkstamą darbo patirtį, sklandų perėjimą iš mokymo institucijų į darbo

aplinką. Funkcinis gyvenimo aprašymas rengiamas tada, kai kandidatui naudingiau atkreipti

dėmesį į turimą patirtį ir tam tikrus gebėjimus. Pastarasis CV tipas įgalina pademonstruoti

profesionalumą, dinamiškai kintančią karjerą. Kombinuotas CV tipas suteikia galimybę

pasinaudoti tiek chronologinio, tiek funkcinio gyvenimo aprašymų privalumais. Rengiant tokį

CV, svarbu sukurti pozityvų įspūdį apie kandidatą, atskleidžiant jo patirtį ir kompetencijas.

Kokį gyvenimo aprašymo (CV) tipą pasirinkti, sprendžia pats kandidatas. Svarbu, kad

parengtas gyvenimo aprašymas (CV) išryškintų kandidato privalumus ir nepabrėžtų jo

trūkumų.

Rekomenduojama atskirai peržiūrėti kūrybinio CV pavyzdžius. Tai – kūrybinių

darbuotojų ypač pamėgtas gyvenimo aprašymo (CV) formatas. Rengiant tokio tipo CV,

daugiau dėmesio skiriama ne faktinei informacijai apie asmenį, o naujam gyvenimo aprašymo

dizainui (pasitelkiant piešinius / brėžinius, naudojant skirtingus šriftus) sukurti. Kūrybiniai

gyvenimo aprašymai vienu metu atlieka dvi funkcijas: pateikia informacijos apie kandidatą ir

parodo jo kūrybinį potencialą.

Internete randama ypač įdomių kūrybinio CV pavyzdžių (pateikus užklausą: ,,creative

CV / resume“):

http://workawesome.com/your-job/25-examples-of-super-creative-resume-design/

http://speckyboy.com/2011/05/18/40-most-creative-resume-design-ever-seen/

Europass CV formatas – tai standartas, pripažįstamas Europos Sąjungos institucijų.

Tai – patogi CV forma, kuri leidžia pateikti informaciją apie save struktūruotai ir atsižvelgiant

į įgytas kompetencijas. Pildant Europass CV formą, siūloma naudoti struktūruotą gebėjimų ir

kompetencijų sistemą (žr. 21 lentelę). Įvardijant šiuos gebėjimus, rekomenduojama nurodyti,



254

kaip jie buvo išugdyti / įgyti (mokymosi metu, darbe, seminaruose, savanoriškoje ar

laisvalaikio veikloje ir t. t.).

21 lentelė. Europass CV kompetencijų ir gebėjimų sistema

(parengta, remiantis Europass CV pildymo instrukcija)

Socialiniai gebėjimai ir kompetencijos – tai

sugebėjimas gyventi ir dirbti su kitais

žmonėmis užimant pareigas, kur svarbu

bendrauti, bei atsidūrus situacijose, kuriose

komandinis darbas yra būtinybė (pavyzdžiui,

dirbant kultūros ir sporto srityse), taip pat

daugiakultūrėje aplinkoje ir t. t.

Organizaciniai gebėjimai ir kompetencijos

– tai sugebėjimas vadovauti žmonėms,

koordinuoti ir administruoti projektus bei

biudžeto tvarkymą darbe, savanoriškoje

veikloje (pavyzdžiui, kultūros ir sporto

srityse), namie ir t. t.

Techniniai gebėjimai ir kompetencijos – tai

sugebėjimas dirbti su įvairia įranga,

mašinomis ir pan. (išskyrus kompiuterius)

arba tam tikri techniniai gebėjimai bei

kompetencija konkrečioje specializacijos

srityje (gamybos pramonės, sveikatos

apsaugos,

bankininkystės ir t. t.).

Darbo kompiuteriu gebėjimai ir

kompetencijos – tai gebėjimas rinkti tekstą

kompiuteriu, naudotis kita programine

įranga, ieškoti informacijos duomenų bazėse,

naudotis internetu bei atlikti sudėtingesnius

veiksmus kompiuteriu (pavyzdžiui,

programuoti ir t. t.).

Meniniai gebėjimai ir kompetencijos

(muzikos, literatūros, dizaino ir kt. sričių)

laikomi privalumu, pavyzdžiui, dailidės

amatas.

Nurodomi visi kiti gebėjimai ir

kompetencijos, kurie laikomi privalumu,

tačiau nėra paminėti pagal ankstesnes

antraštes.

Tai gali būti pomėgiai, sportas, atsakingos

pareigos savanorių organizacijose,

dalyvavimas skautų veikloje ir t. t.

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1345/type.FileContent.file/CVInstructions_lt_LT.pdf

Mokinio knygoje ,,Karjeros vadovas“ karjeros dokumentams rengti

skirta 35 tema.

Šioje mokinio knygos temoje pateikiama užduočių, suteikiančių

praktinės patirties rengti ir peržiūrėti karjeros dokumentus.

Užduotis „Europass CV“ (**) atliekama individualiai. Mokiniai iš

interneto parsisiunčia ir užpildo savo Europass CV formą.


255

Užduotis ,,Tavo Europass kalbų pasas“ (***) yra individuali,

skatinanti mokinius permąstyti ir įsivertinti užsienio kalbų mokėjimo lygį.

Užduotis ,,Dėlionė“ (**) gali būti atliekama individualiai arba

grupėje.

Užduotis ,,Lydintysis (kreipimosi) laiškas organizacijai“ (*) skirta

paskatinti mokinius atidžiai ir tikslingai rengti karjeros dokumentus.

Europass kalbų pasas – tai standartizuota forma kalbų mokėjimui įsivertinti. Ji labai

naudinga, kai reikia greitai ir išsamiai nurodyti, kokias užsienio kalbas mokama. (Europass

kalbų pasas prieinamas internete: http://www.europass.lt/kalbos.) Naudojant Europass kalbų

pasą, užsienio kalbų mokėjimas yra vertinamas trimis lygmenimis (žr. 17 pav.)

17 pav. Europass kalbų paso įsivertinimo lygmenys.

Šie lygmenys taikomi skirtingoms užsienio kalbos vartojimo sritims apibūdinti. Išskiriama:

Supratimas (klausymas, skaitymas).

Kalbėjimas (bendravimas žodžiu, informacijos pateikimas žodžiu).

Rašymas.

Internete pateikiama rekomendacijų, kaip pildyti Europass kalbų pasą:

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/ELPTemplate_lt_

LT.doc.

Motyvacinis laiškas – tai darbo ieškančio žmogaus rengiamas dokumentas, kuriame

asmuo atskleidžia savo norą ir tinkamumą užimti būtent tą darbo vietą, į kurią pretenduoja.

Šiame laiške aprašoma asmeninės savybės, turimi gebėjimai, patirtis. Šis dokumentas gali

padėti darbdaviui susidaryti pirmąjį teigiamą įspūdį apie kandidatą į darbo vietą.

Skirtingose pasaulio šalyse gali būti nevienodas grafinis motyvacinio laiško vaizdas,

tačiau reikalavimai turiniui išlieka tokie patys: tai paaiškinamas, kodėl būtent laiško autorius

turėtų būti priimtas į organizaciją. Motyvacinį laišką įprastai sudaro trys pagrindiniai

informaciniai blokai: prisistatymas darbdaviui; paaiškinimas, kodėl siekiama šios darbo vietos;

ateities apibūdinimas, nurodant savo naudingumą / efektyvumą organizacijai.


http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/ELPTemplate_lt_LT.doc


256

Lydintysis laiškas (kreipimosi laiškas). Jeigu gyvenimo aprašymas (CV) ir

motyvacinis laiškas siunčiami elektroniniu paštu, būtina parašyti trumpą kreipimosi laišką,

kuriame prisistatoma ir trumpai paaiškinama, kokiu tikslu kreipiamasi.

Pasiruošimas savarankiškai rengti karjeros dokumentus sudarys mokiniams sąlygas

sklandžiai pereiti iš mokymosi aplinkos į darbo pasaulį, padės jiems tinkamai reprezentuoti

turimas žinias ir gebėjimus.

Siūloma atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad per užsienio kalbų

pamokas yra rengiami gyvenimo aprašymai ir motyvaciniai laiškai. Todėl

mokiniai tikrai gali pasinaudoti šia patirtimi.

Užduotis ,,Mano marškinėliai“ (*) skirta jaunesniųjų klasių mokinių

gebėjimams save pristatyti tobulinti. Užduotis ,,Du gyvenimo aprašymai“

(**) yra individuali. Ji padeda tobulinti gebėjimus ieškoti informacijos ir ją

analizuoti, skatina lyginti informacijos šaltinius. Užduotis ,,Aš po 5-erių

metų“ (***) yra grupinio darbo. Ji skatina reflektuoti turimą patirtį, kurti

ateities viziją. Tobulinamos mokinių kompetencijos plėtoti karjerą ir

lavinami gebėjimai bendradarbiauti. Užduotis ,,Mano herojus“ (***)

skatina mokinius individuliai rinkti informaciją apie iškilią asmenybę.

Gebėjimai viešai kalbėti bus stiprinami pristatant užduoties rezultatą.

73 užduotis. MANO MARŠKINĖLIAI


Efektyviai ieškoti darbo.



Užduoties tikslas

Skatinti mokinių gebėjimus save pristatyti.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

5–20 mokinių.


45 minutės.


Mokiniai turi žinoti, kad tinkamas savęs pristatymas padeda sukurti

257

teigiamą įspūdį.


Užduoties lapai (atspausdinti A3 formato lapuose), rašikliai, spalvoti

pieštukai ar kreidelės.


Mokiniai informuojami, jog užduotį turės atlikti individualiai. Jiems

išdalijamas ,,Mano marškinėlių“ užduoties lapas (vienoje lapo pusėje turi

būti marškinėlių priekis, kitoje – nugaros dalis). Mokiniams

rekomenduojama išsirinkti jiems patogią vietą.

Skelbiama užduotis: ,,Tai – Jūsų marškinėliai. Marškinėlių priekyje

užrašykite arba nupieškite simbolius ar ženklus, kurie parodo, kokie Jūs

esate bendraudami su kitais žmonėmis. Marškinėlių nugaros dalyje

užrašykite arba nupieškite tas savo savybes, kurių kiti žmonės nepastebi.

Savo marškinėlius pristatykite 2 klasės draugams.“

Pristatę savo marškinėlius, mokiniai drauge aptaria, kaip sekėsi atlikti

užduotį.


Marškinėliai gali būti pristatomi viešai. Siūloma savo marškinėlius pristatyti

tiems, kurie patys nori tai daryti.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai kuria savo marškinėlius. Atkreipia dėmesį į

marškinėlių nugaros dalies informaciją. Mokytojas stebi mokinių

marškinėlių pristatymą, analizuodamas šios veiklos sklandumą. Fiksuoja

netikėtumus ar kitų mokinių klausimus.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas. Mokytojas pagiria mokinius už

originalius pristatymus.

Aptarimas

Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į tai, jog aktualu teigiamai save

pristatyti. Aptariant šios užduoties rezultatus, akcentuojama asmeninė

atsakomybė už teigiamo įvaizdžio formavimą.


Užduoties lapas ,,Mano marškinėliai“ (30 priedas).

258

74 užduotis. AŠ PO 5-ERIŲ METŲ




Pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos, taip pat asmeninė

kompetencija.

Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių gebėjimus perteikti informaciją, rengiant karjeros

dokumentus.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

10–25 mokiniai.


45 minutės (15 minučių skiriama informacijai pristatyti žodžiu, 15 minučių –

informacijai perteikti raštu, 15 minučių – informacijai sugretinti ir aptarti).


Mokiniai turi suprasti motyvacinio laiško svarbą kandidatuojant į darbo vietą. Jie

turėtų žinoti, kaip pozityviai apibūdinti save ir asmeninę patirtį.


Po rašiklį ir popieriaus lapą kiekvienam mokiniui.


Erdvi patalpa, kurioje galėtų įsikurti ir dirbti kelios grupės po 5 narius.


Mokiniai suskirstomi į grupes po 5. Kiekviena grupė susėda prie vieno stalo, kad

visi galėtų vieni kitus matyti.

Mokytojas pateikia užduotį: ,,Įsivaizduokite, save po 5-erių metų: kaip

gyvensite, ką būsite pasiekę? Pagalvokite ir papasakokite tai grupės nariams.

Vienam pasakojimui skiriama 1 minutė“ (Pamąstymui skiriamos 5 minutės,

pristatymams – taip pat 5 minutės.)

Mokiniams grupėse pristačius savo ateities vizijas, mokytojas skelbia antrą

užduoties dalį: ,,Kiekvienas pamąstykite, ką per artimiausius 5-erius metus turite

atlikti, kad pasiektumėte tai, apie ką svajojote. Savo atsakymus užrašykite lape.

(Tam skiriama 15 minučių. Reikia užrašyti ne daugiau nei 8–10 sakinių.)“

259

Mokiniai grupėje turi aptarti šiuos klausimus: Kokie Jūsų veiksmai kreipia

pasiekimų ir sėkmės link? Kodėl svarbu turėti ateities viziją? Ką, Jūsų nuomone,

lengviau formuluoti: ateities vizijas ar konkrečius veiksmų planus? Kodėl?


Galima mokinius suskirstyti poromis, tada jie dirba drauge, kartu atsako į

klausimus. Šiuo atveju sutaupoma pamokos laiko, kurį galima išnaudoti

diskusijai arba refleksijai.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai pasakoja savo ateities vizijas. Vertina, kiek

realūs jų nurodyti planuojami atlikti veiksmai.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu, taikant formuojamąjį vertinimą.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, skatinama atkreipti dėmesį į ribą tarp svajonės ir

vizijos. Šios užduoties rezultatas turėtų skatinti mokinius giliau apmąstyti savo

gyvenimo bei karjeros viziją, išskirti ir įvardyti pagrindinius jos realizavimo

etapus, numatyti veiksmus.

75 užduotis. DU GYVENIMO APRAŠYMAI





Užduoties tikslas

Tobulinti mokinių gebėjimus analizuoti karjeros dokumentus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15–25 mokiniai.


45 minutės.


Mokiniai turi žinoti gyvenimo aprašymo (CV) struktūros dalis, suprasti šio

260

karjeros dokumento reikšmę ieškant darbo.




Mokiniai informuojami, jog užduotį turės atlikti individualiai.

Mokiniai perskaito du pateiktus gyvenimo aprašymo (CV) pavyzdžius.

Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į tai, kad abu CV pavyzdžiai yra parašyti to

paties asmens, tačiau juose pretenduojama į skirtingas darbo vietas.

Mokiniai turi palyginti abu gyvenimo aprašymus, atrasti pagrindinius skirtumus,

juos pasižymėti lape ir atsakyti į klausimus:

Kokius pagrindinius skirtumus pastebėjote?

Kodėl, Jūsų nuomone, gyvenimo aprašymo autorius skirtingoms darbo vietoms

pateikia skirtingus CV?

Kodėl svarbu nurodyti rekomendacijas suteiksiančius asmenis?

Mokiniai drauge aptaria, kaip sekėsi atlikti užduotį.


Galima mokinius suskirstyti poromis.

Vietoje aptarimo mokytojas gali paruošti trumpą apklausą, kuria patikrins

mokinių pastabumą. Šioje apklausoje mokytojas paprašytų nurodyti būtinas CV

dalis. Toks užduoties užbaigimas paskatintų geriau įsidėmėti pagrindinę

informaciją apie gyvenimo aprašymo rengimą.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai analizuoja informaciją, pateiktą užduoties

lapuose. Jei reikia, gali atkreipti mokinių dėmesį į reikšmingas detales.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas. Vertinama pagal kriterijus,

paremtus gyvenimo aprašymo (CV) rengimo eiga ir struktūra.

Aptarimas

Aptariant šios užduoties rezultatus, akcentuojama asmeninė atsakomybė už

gyvenimo aprašyme (CV) pateiktą informaciją, primenama, jog galimi įvairūs

CV formatai. Mokiniams rekomenduojama savo gyvenimo aprašymus rengti

pagal darbdavio pateikiamas nuorodas.


Užduoties lapai ,,CV-1“ (31 priedas); ,,CV-2“ (32 priedas).

261

76 užduotis. MANO HEROJUS





Užduoties tikslas

Tobulinti mokinių gebėjimą rengti karjeros dokumentus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

10–15 mokinių.


1, 5 valandos (5 minutės skiriamos užduoties instrukcijai išklausyti, 20 minučių

– informacijos paieškai internete, 25 minutės – pristatymo ,,Mano herojus“

skaidrėms parengti, 25 minutės – mokinių pristatymams peržiūrėti (kiekvienam

pristatymui skiriamos 5 minutės) ir reflektuoti).


Mokiniai turi žinoti, kokios dalys sudaro gyvenimo aprašymą (CV). Jie turi

mokėti savarankiškai ieškoti informacijos internete ir naudoti ,,MS Power

Point“ parengčių ruošimo programą.


Kompiuteriai, multimedijos projektorius, garso kolonėlės.


Kompiuterių klasė. Kiekvienas mokinys turi gauti kompiuterizuotą vietą, kurioje

būtų prieiga prie interneto.


Mokytojas paskelbia pirmą užduoties dalį: ,,Pagalvokite ir nuspręskite, kokia

žinoma asmenybė Jus įkvepia. Turite 20 minučių internete surasti kuo daugiau

informacijos apie šią asmenybę, jos gyvenimą ir karjeros pasiekimus. Šią

informaciją išsaugokite – jos prireiks antroje užduoties dalyje“.

Mokiniai sėda prie kompiuterių ir pradeda ieškoti informacijos.

Praėjus skirtam laikui, mokytojas paskelbia antrą užduoties dalį: ,,Parenkite

262

,,MS Power Point“ pristatymą ,,Mano herojus“, kurio apimtis 5–7 skaidrės.

Turite teisę naudoti įvairias menines, kūrybines priemones. Šiame pristatyme

turite paaiškinti:

Kodėl pasirinkote šią asmenybę?

Kokios herojaus savybės Jus žavi?

Kokie šio žymaus žmogaus karjeros pasiekimai?

Kaip atrodytų šio žmogaus gyvenimo aprašymas?“

Mokiniai individuliai 25 minutes rengia pristatymo ,,Mano herojus“ skaidres.

Po to klasės draugams pristato savo herojų.

Refleksijos metu mokytojas užduoda šiuos klausimus:

Ką naujo sužinojote ieškodami informacijos apie savo herojų?

Kaip sekėsi pasirinkti savo herojų? Kokios jo asmeninės savybės Jums

daro didžiausią įspūdį?

Kaip jautėtės sudarinėdami savo herojaus gyvenimo aprašymą?

Kaip, Jūsų manymu, kūrybiškumas paveikia žmogaus darbą?


Užduotį galima dalyti į dvi pamokas po 45 minutes. Pirmos pamokos metu

galima atlikti parengiamuosius darbus, antros pamokos metu – peržiūrėti visų

mokinių herojaus pristatymus.

Stebėsena

Mokytojas atkreipia dėmesį į mokinių pasirinktas asmenybes, jų įvairovę. Stebi

ir aptaria, ar kūrybiškai, originaliai pateikti herojų pristatymai.

Vertinimas

Grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu, taikant formuojamąjį vertinimą.

Užduoties rezultatą taip pat gali vertinti kiti mokiniai, grįžtamąjį ryšį suteikdami

žodžiu. Galima vadovautis informatyvumo, originalumo, informacijos naujumo

kriterijais.

Aptarimas

Mokytojas, aptardamas užduoties rezultatus, turėtų akcentuoti herojaus

pasirinkimo kriterijus, priminti tinkamo pavyzdžio reikšmę. Sėkmės istorijos

skatina žmones imtis aktyvių veiksmų, siekti aukštesnių tikslų. Ugdant karjerai

mokiniams būtina suteikti galimybę išsirinkti savąjį herojų.

263

Ruošiantis pamokai apie tai, kaip rengti karjeros dokumentus, būtina įvertinti

mokinių patirtį, įgytą kitų pamokų metu. Planuojant šią pamoką, galima

naudotis informacija, pateikta personalo valdymo specialistams skirtuose

leidiniuose ir tinklalapiuose.





Bolles R. N. Kokios spalvos tavasis parašiutas? Kaunas: Mijalba, 2005.

Sears S. J.; Gordon V. N. Building Your Career. A Guide to Your Future.

Boston: Pearson, 2011.



http://www.smpf.lt/lt/programos/europass/europass_cv

http://www.smpf.lt/lt/programos/europass/europass_kalbu_pasas

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1345/type.FileContent.file/

CVInstructions_lt_LT.pdf

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/

ELPTemplate_lt_LT.doc

http://workawesome.com/your-job/25-examples-of-super-creative-resume-

design/

http://speckyboy.com/2011/05/18/40-most-creative-resume-design-ever-

seen/

36. DARBO IEŠKOS BŪDAI

Šios temos tikslas – apibūdinti darbo ieškos būdų įvairovę ir galimybes

ugdyti kompetenciją ieškoti darbo.

Darbo ieška – sąmoninga potencialaus darbuotojo veikla, atliekama siekiant susirasti

darbą. Šis procesas gali būti labai įvairus, skirtingos trukmės. Svarbu suprasti, kad darbo ieška












264

reikalauja valios, susikaupimo ir optimizmo. Tai yra kryptingos pastangos, išnaudojant

daugiau nei vieną būdą ieškoti darbo.

Aptariant darbo ieškos būdus, reikia pažymėti, kad darbui susirasti išnaudojamos visos

palankios aplinkybės. Ieškant darbo naudojamasi visais prieinamais informacijos šaltiniais.

Apie pradėtą darbo ieškos procesą informuojami artimieji ir draugai, tikintis, kad galbūt

kažkuris iš pažįstamų žmonių žino apie tinkamą darbo vietą. Išskiriami šie darbo ieškos būdai:

siunčiami tradiciniai ar elektroniniai laiškai galimiems darbdaviams; prisistatoma darbdaviams

telefonu; naudojamasi interneto svetainėmis, priimančiomis darbo skelbimus; ieškoma darbo,

pasitelkiant artimuosius; naudojamasi nemokamomis teritorinių darbo biržų paslaugomis;

naudojamasi mokamomis įdarbinimo agentūrų paslaugomis.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog darbo ieška prasideda ne nuo darbo skelbimų analizės,

o nuo trokštamos darbo vietos nustatymo. Mokiniai turėtų įsiminti, jog tik suprantant, kur

trokštama dirbti, galima ruošti darbo ieškos planą, apgalvoti skirtingus ieškos būdus, rengti

karjeros dokumentus.

Kalbant apie darbo iešką, mokiniams būtina priminti, kad darbo ieškos būdų įvairovė

įgalina išbandyti save, pasitelkiant skirtingas strategijas. Įvairovės akcentavimas leis

mokiniams pajausti, kad nėra vienintelio – ,,teisingiausio“ – darbo ieškos būdo.

Darbo ieškos būdams aptarti skirta 36 mokinio knygos „Karjeros

vadovas“ tema.

Mokinio knygoje pateikiama užduotis ,,Darbo skelbimų analizė:

vertėjas ir elektrikas“ (**), skatinanti racionaliai pažvelgti į darbo

skelbimus, analizuoti juose pateikiamą informaciją. Ši užduotis skirta

analitiniams gebėjimams lavinti ir kritiniam mąstymui skatinti.

Darbo ieška yra tikras iššūkis ne tik jaunuoliams, bet ir skirtingų sričių profesionalams.

Tai procesas, kuris gali užtrukti, todėl asmeninės motyvacijos rasti darbą lygis turėtų būti

nuolat palaikomas. Svarbu, kad asmuo realiai vertintų savo atliktus veiksmus, stebėtų, kurie

darbo ieškos būdai labiausiai tinka jo situacijai.

265

Tai, kokius darbo ieškos būdus asmuo pasirinks, priklauso nuo jo

savybių ir įsitikinimų apie darbo pasaulį. Svarbu akcentuoti, kad darbas

randamas tik stengiantis. Draugai ir artimieji gali padėti surasti darbą, tačiau

jie neatliks už Jus darbo ieškos žingsnių.

Šiame skyriuje siūlomos šios užduotys, padedančios pasirengti

darbo ieškos procesui, praktiškai išbandyti darbo ieškos realybę: ,,Ieškau

darbo 3“ (***) ir ,,Atviras langas“ (***).

77 užduotis. IEŠKAU DARBO 3




Pažinimo, socialinė pilietinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams išbandyti darbo ieškos procesą.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–25 mokiniai.


45 minutės.


Mokiniai turi išmanyti darbo ieškos eigą ir būdus. Jie turi suprasti skirtingų

darbo ieškos būdų privalumus ir trūkumus.


Po rašiklį ir užduoties lapą kiekvienam mokiniui.


Kiekvienas mokinys gauna po užduoties lapą, kuriame pateikti 3 žmonių

aprašymai. Mokiniai šiems žmonėms turi sukurti darbo skelbimus.

Mokytojas paaiškina, kad užduočiai atlikti skiriama 20 minučių.

Baigus darbą kitiems mokiniams perskaitomi parengti darbo skelbimai.

Aptariami patys originaliausi skelbimai.

266


Galima mokinius suskirstyti į grupes po 4. Tada grupė atlieka užduotį ir

parengia grupės darbo rezultatų pristatymą.

Užduoties atlikimo rezultatus galima aptarti poromis. Tai paskatins diskusiją

tarp poros narių, gilesnę refleksiją.

Stebėsena

Pateikdamas užduotį, mokytojas stebi, ar mokiniai ją aiškiai suprato.

Mokytojas gali papildomai parengti darbo skelbimų pavyzdžių, tačiau tada

atsirastų mažiau originalių ,,ieškau darbo“ pobūdžio skelbimų.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas pateikiamas apibūdinant mokinių darbo

sklandumą ir įsitraukimą į diskusiją, akcentuojant, jog svarbu naudoti

gebėjimus rezultatui pasiekti.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatą, akcentuojama originalumo, savitumo įtaka

ieškant darbo. Mokiniams primenama, jog tik nuo asmens priklauso, kokius

darbo ieškos būdus jis naudos. Todėl nustatyti prioritetus ir parengti darbo

ieškos planą yra svarbūs žingsniai.


Užduoties lapas ,,Ieškau darbo3“ (33 priedas).

78 užduotis ATVIRAS LANGAS

Parengta ir modifikuota pagal: Kučinskienė R.; Tumosaitė G. Bendravimo pagrindai.

Suaugusiųjų švietimas. Vilnius: Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir mokslo

ministerija, Kronta, 2007.




Komunikavimo, asmeninė, socialinė pilietinė kompetencijos.

Užduoties tikslas

Atkreipti mokinių dėmesį į verbalinės kalbos naudojimo darbo

aplinkoje ypatybes.

Tikslinė grupė


267


Grupės dydis

10–25 mokiniai.


45 minutės.


Mokiniai turi suvokti, jog naudojami skirtingi verbalinės komunikacijos

būdai.


Po rašiklį ir užduoties lapą kiekvienai mokinių porai.


Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekviena pora gauna po užduoties lapą.

Mokiniai drauge atlieka užduotį ,,Atviras langas“. Pora turi vieningai

nuspręsti, kokį tekstą kuriam kolegai sakytų. Savo atsakymus užrašo (tam

skiriama iki 15 minučių).

Mokytojas suburia grupes iš 2–3 porų. Drauge mokiniai palygina savo

atsakymus. Išsiaiškina, kaip užduotį atliko kiti mokiniai (tam skiriama 10

minučių).

Suvaidinami visi šeši dialogai tarp kolegų (tam skiriamos 5–7minutės).

Mokiniai reflektuoja ir aptaria šiuos klausimus:

Kaip jautėtės parinkdami atsakymus skirtingiems darbuotojams?

Kodėl bendraujant su kitais žmonėmis svarbu tinkamai parinkti

žodžius?

Kodėl bendraujant su kitais žmonėmis svarbu valdyti savo balso

intonaciją?

Kaip Jūs jautėtės vaidindami dialogus?

Ką naujo sužinojote apie bendravimą darbo vietoje?


Galima užduotį pateikti individualiai, skirti atlikti ją namuose.

Galima pasunkinti užduotį, įvardijant joje minimų darbuotojų pareigas.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad mokiniai, dirbdami poromis, laikytųsi principo ,,50 /

50“, t. y. kad pareigas ir atsakomybę už rezultatą pasiskirstytų po lygiai.

Greitai ir vieningai dirbančias poras mokytojas gali paskatinti.

268

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas suteikiamas žodžiu.

Aptarimas

Mokiniai turi progą aptarti bendravimo darbo vietoje specifiką, atsižvelgti į

skirtingas darbo sąlygas. Mokytojas šios užduoties rezultatus susieja su

galimybėmis bendrauti ir bendradarbiauti darbo aplinkoje, akcentuoja

mandagaus bendravimo pricipus. Šios užduoties rezultatų aptarimas gali

tapti puikiu įvadu į dalykinės komunikacijos principų pristatymą.


Užduoties lapas ,,Atviras langas“ (34 priedas).

79 užduotis. PROFESINIS VEIKLINIMAS. VIZITAS Į LIETUVOS DARBO

BIRŽOS TERITORINIŲ PADALINIŲ JAUNIMO DARBO CENTRUS


Ugdyti visas karjeros įgyvendinimo srities kompetencijas.



Profesinio veiklinimo tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams gauti naujausios informacijos apie darbo

rinkos kaitos tendencijas Lietuvoje, aplankant LDB Jaunimo darbo

centrą.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

15 mokinių vienam lydinčiam asmeniui.

Patarimai profesinį veiklinimą organizuojančiam mokytojui

Mokytojas tariasi dėl vizito į LDB Jaunimo darbo centrą. Jaunimo darbo centrų

kontaktinė informacija pateikiama šiame tinklalapyje:

http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/Puslapiai/Vilnius.aspx.

Prieš išvyką į JDC mokiniai informuojami apie skirtingus darbo ieškos būdus ir jų

naudojimo galimybes.

http://www.ldb.lt/jaunimui/jdc/Puslapiai/Vilnius.aspx

269

Darbo ieškos būdams pristatyti ir aptarti galima naudoti Lietuvos darbo

biržos informaciją. Taip pat galima pasitelkti įvairių interneto tinklalapių,

tarpininkaujančių įsidarbinant, siūlomą informaciją.

Knygynų ir bibliotekų lentynose kiekvienais metais atsiranda vis naujų

leidinių, kuriuose pateikiama patarimų ir siūlymų, kaip efektyviai ieškoti

darbo.





Bolles R. N. Kokios spalvos tavasis parašiutas? Kaunas: Mijalba,

2005.

Individuali karjeros vadyba. Rezultatyviam vadovavimui. Vilnius:

Verslo žinios, 2006.


http://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx

http://www.cvmarket.lt/karjeros-centras

http://www.smm.lt/prtm/p_reng/docs/PROFESINIS-MOKYMAS-

lietuvoje-2009-LT.pdf

37. LAIŠKŲ SIUNTIMAS POTENCIALIEMS DARBDAVIAMS

Temos tikslas – nurodyti laiškų potencialiems darbdaviams siuntimo,

kaip darbo ieškos būdo, privalumus, skatinant išbandyti šį darbo ieškos

būdą karjeros kelyje.

Tradicinių laiškų siuntimas potencialiems darbdaviams – neįprastas darbo ieškos

būdas. Šiais informacinių technologijų laikais, kai žmonija baigia užmiršti, kaip reikėtų rašyti

popierinį laišką, personalo atrankos specialistai pastebi, jog būtent ,,tikras“, o ne elektroninis

laiškas gali tikrai sudominti darbdavį.

Laiškų siuntimas potencialiems darbdaviams suteikia šias galimybes:

Pasiekiami potencialūs darbdaviai, kurie retai naudojasi informacinėmis

technologijomis.



http://www.smm.lt/prtm/p_reng/docs/PROFESINIS-MOKYMAS-lietuvoje-2009-LT.pdf


270

Parodomas išskirtinis dėmesys pasirinktai organizacijai.

Kreipimasis į darbdavį paverčiamas asmenišku, reikšmingu gestu.

Demonstruojamas pasiryžimas veikti.

Siūlomas darbo ieškos būdas ypač tinka asmenims, gebantiems vaizdžiai ir taisyklingai

reikšti mintis raštu. Sukūrus ir nusiuntus sklandų, įsimenamą laišką darbdaviui, atsiranda

galimybė išsiskirti iš kitų kandidatų, pretenduojančių į tą pačią darbo vietą.

Laiškų siuntimui potencialiems darbdaviams aptarti skirta 37

mokinio knygos „Karjeros vadovas“ tema.

Mokinio knygoje pateikiama užduotis ,,Taip ar Ne?“ (*). Ši

užduotis skirta žinioms apie laiško rengimą darbdaviui patikslinti,

analitiniams gebėjimams skatinti.

Tai, kokie darbo ieškos būdai pasirenkami, priklauso nuo asmens, jo

savybių ir įsitikinimų apie darbo pasaulį. Svarbu akcentuoti, kad darbas

randamas tik stengiantis. Draugai ir artimieji gali padėti surasti darbą, tačiau

jie neatliks už Jus darbo ieškos – žingsnių.

Šiame skyriuje siūloma užduotis, padedanti pasirengti darbo ieškos

procesui, – ,,Parašyk kitaip“ (*).

80 užduotis. PARAŠYK KITAIP





Užduoties tikslas

Ugdyti mokinių gebėjimus perteikti informaciją, projektuojant juos į

įvairias darbo ieškos situacijas.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

10–25 mokiniai.


271

45 minutės.


Mokiniai turi žinoti apie žodžių sinonimus, išmanyti, kada jie vartojami.

Mokiniai turi būti susipažinę su skirtingais darbo, veiklų apibūdinimais.




Mokiniai informuojami, jog tai bus individuali užduotis, kuri pareikalaus iš jų

sumanumo, greitos reakcijos ir lietuvių kalbos išmanymo.

Mokytojas pateikia užduotį: ,,Pagalvokite ir lape užrašykite kiek įmanoma

daugiau žodžių, kurie galėtų pakeisti tekste parašytus žodžius. Jums bus

pateiktos 2 žodžių grupės: būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Kiekvienai žodžių

grupei turėsite po 10 minučių.“

Mokytojas padiktuoja pirmą žodžių grupę: DARBŠTUS, BENDRAUJANTIS,

ATSAKINGAS, PROTINGAS.

Mokytojas pateikia antrą žodžių grupę: DIRBTI, MOKYTI, JUOKTIS,

PLANUOTI.

Mokiniams atlikus užduotis, mokytojas klasės lentą (ar didelį popieriaus lapą)

perskiria į dvi dalis. Vienoje pusėje užrašomi mokinių padiktuoti būdvardžiai,

kitoje pusėje – veiksmažodžių pakaitalai. Suskaičiuojama, kuriems žodžiams

surasta daugiausia variantų.

Mokiniai pasirenka po 2 žodžius ir sugalvoja su jais sakinį.


Galima mokinius suskirstyti poromis. Tada jie dirba kartu, savo atsakymus užrašo

ant vieno popieriaus lapo.

Taip pat galima mokinius suskirstyti grupėmis po 4.

Formuluojant sakinius, galima siūlyti originalumo kriterijų.

Stebėsena

Mokytojas ypatingą dėmesį kreipia į atsakymų fiksavimą. Galbūt pasitaikys tikrų

rekordininkų. Reikėtų stebėti, kad visi mokiniai aktyviai dalyvautų skaičiuojant

rezultatus.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas mokiniams suteikiamas žodžiu.

Aptarimas

272

Atkreipiamas dėmesys į rezultatų paieškos greitį ir mokinių pateiktus atsakymus.

Mokytojas susieja šios užduoties rezultatus su skirtingais karjeros informacijos

paieškos šaltiniais, pabrėždamas, jog efektyviai dirbantis žmogus geba naudotis

pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. Aptarimo metu pozityviai vertinamos šios

savybės: originalus mąstymas, erudicija, greita reakcija, kūrybiškumas.

Pabrėžiama, kad nėra klaidingų ar teisingų atsakymų, galima skirtingus reiškinius

įvardyti savaip.

Darbo ieškos būdams pristatyti ir aptarti galima naudoti Lietuvos darbo

biržos informaciją. Taip pat galima pasitelkti įvairių interneto tinklalapių,

tarpininkaujančių įsidarbinant, siūlomą informaciją.






2005.

Individuali karjeros vadyba. Rezultatyviam vadovavimui. Vilnius:

Verslo žinios, 2006.




http://www.smm.lt/prtm/p_reng/docs/PROFESINIS-MOKYMAS-

lietuvoje-2009-LT.pdf

38. PRISISTATYMAS TELEFONU

Šios temos tikslas – atskleisti galimybes prisistatyti darbdaviui

telefonu, siekiant karjeros tikslų.

Prisistatymas telefonu ypač padeda ieškant įdomių darbo ir veiklos sričių, taip pat

aptinkant darbdavių, kurių neįmanoma pasiekti elektroninėmis komunikavimo priemonėmis.





273

Be to, tai puiki galimybė susisiekti su potencialiais darbdaviais net nežinant, ar jiems šiuo

metu reikalingas darbuotojas.

Mokiniams pristatant šį darbo ieškos būdą reikėtų priminti, kokie veiksmai yra

atliekami, prieš skambinant darbdaviui:

Surenkama žinių apie kompaniją ir jos veiklą.

Randami žmogaus, atsakingo už įdarbinimą, kontaktiniai duomenys.

Surašomas tekstas, kurį planuojama pasakyti, pasižymimi klausimai, kuriuos norima

užduoti.

Būtina repetuoti prieš pokalbį. Juk kalbant telefonu negalima pasitelkti kūno kalbos,

gestų.

Reikia įvertinti, jog visada galima susilaukti negatyvios reakcijos.

Šis darbo ieškos būdas rekomenduojamas asmenims, kurie yra įvaldę verbalinės

komunikacijos gebėjimus. Sklandus minčių reiškimas, aiškus klausimų formulavimas, ramus

balso tonas padidins šio darbo ieškos būdo efektyvumą.

Laiškų siuntimui potencialiems darbdaviams aptarti skirta 38

mokinio knygos „Karjeros vadovas“ tema.

Mokinio knygoje pateikiama užduotis ,,Taip ar Ne?“ (*). Ši

užduotis skirta žinioms apie laiško rengimą darbdaviui patikslinti,

analitiniams gebėjimams skatinti.

Prisistatymas darbdaviams telefonu sukuria galimybę tobulinti

komunikacijos gebėjimus.

Šiame skyriuje siūloma užduotis ,,Interjero ar interneto tinklalapio

dizainerė?“ (**). Ši užduotis skatina mokinius analizuoti konkretų atvejį,

pateikti konstruktyvių pastabų ir rekomendacijų konkrečiai darbo ieškos

situacijai.

81 užduotis. INTERJERO AR INTERNETO TINKLALAPIO DIZAINERĖ?




Informacijos analizės, socialinė, komunikavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

274

Atkreipti mokinių dėmesį į verbalinės komunikacijos svarbą, naudojant

prisistatymo darbdaviui telefonu darbo ieškos būdą.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

10–20 mokinių.


50 minučių.


Mokiniai turėtų išmanyti, kaip naudojami skirtingi darbo ieškos būdai.


Po rašiklį ir užduoties lapą mokiniui.


Pirmasis etapas. Mokiniai gauna užduoties lapus. (Atvejo analizei skiriama 15

minučių.) Kiekvienas mokinys užduotyje pateikiamą dialogą koreguoja savo

nuožiūra. Nurodo, kokios klaidos padarytos, prisistatant darbdaviui telefonu.

Antrasis etapas. Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekviena pora drauge aptaria,

kurias dialogo dalis reikėtų keisti: parašomi alternatyvūs dialogo variantai.

Aptariama, kokia intonacija turėtų būti išsakomos pagrindinės mintys (tam

skiriama 20 minučių).

Trečiasis etapas. Mokinių pora suvaidina savo sukurtą dialogą (tam skiriamos

5–7 minutės).

Mokiniai reflektuoja ir aptaria šiuos klausimus:

Kaip sekėsi analizuoti užduoties lape pateiktą dialogą?

Kurias dialogo vietas teko labiausiai koreguoti? Kodėl?

Kodėl darbdaviui prisistatant telefonu būtina iš anksto numatyti, ką sakysi,

ko klausi?

Kaip jautėtės vaidindami savo sukurtus dialogus?

Kaip Jūs šios užduoties rezultatus galėtumėte pritaikyti realiose situacijose?


Jei klasėje dirba nedaug porų (iki 5 porų), mokiniai gali savo sukurtus dialogus

suvaidinti klasės draugams.

Galima užduotį pateikti individualiai, skirti ją atlikti namuose.

275

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai individualiai analizuoja pateiktą atvejį. 2 etapo

pradžioje mokytojas atkreipia dėmesį į tai, kaip mokiniai derina rezultatus, jei

yra poreikis, gali padėti mokinių poroms suderinti alternatyvų dialogą.

Mokytojas gali paskatinti greitai ir vieningai dirbančias poras, sugalvoti

papildomų dialogo variantų.

Vertinimas

Formuojamasis vertinimas suteikiamas žodžiu. Galimybė vertinti gali būti

suteikta porą sudariusiems mokiniams – jie turėtų įsivertinti poros efektyvumą ir

įvertinti kiekvieno poros nario indėlį.

Aptarimas

Mokiniai analizuoja verbaline komunikacija pagrįstą darbo ieškos būdą.

Aptardamas šios užduoties rezultatus, mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į tai,

jog svarbu pasiruošti tokiam pokalbiui, taip pat akcentuoja vartojamos kalbos

aiškumą, tolygumą. Šios užduoties rezultatų aptarimas gali paskatinti diskusiją

apie verbalinės ir neverbalinės komunikacijos privalumus bei trūkumas, apie šių

komunikacijos formų naudojimą įgyvendinant karjerą.


Užduoties lapas ,,Interjero ar interneto tinklalapio dizainerė?“ (35 priedas).

Darbo ieškos būdas – prisistatymas telefonu – dažnai aptariamas interneto

tinklalapiuose, kuriuose analizuojami darbo ieškos, samdos klausimai.






2005.


http://www.sass.uottawa.ca/careers/tools/cold_calls.pdf

http://www.ehow.com/how_1376_call-prospective-employercall-

prospective-employer.html

http://www.career.vt.edu/JobSearchGuide/Telephone.html


http://www.ehow.com/how_1376_call-prospective-employercall-prospective-employer.html



276

39. PASIRENGIMAS POKALBIUI DĖL DARBO

Šios temos tikslas – atskleisti pokalbio dėl darbo specifiką ir galimybes

įgyvendinti simuliacinę pokalbio dėl darbo veiklą ugdant karjerai.

Pokalbis dėl darbo – tai darbuotojų atrankos proceso etapas, kuriame dalyvauja tik

atrinkti kandidatai.

Svarbu pažymėti, kad pokalbis dėl darbo vyksta sklandžiai tik tuo atveju, jei gerai iš

anksto pasiruošiama. Mokiniai gali šį pokalbį įsivaizduoti kaip kontrolinį darbą ar egzaminą,

kuris lems tolesnę jų ateitį.

Siūloma pokalbiui dėl darbo ruoštis pagal trumpą planą.

Prieš pokalbį būtina kiek įmanoma daugiau sužinoti apie kompaniją, kuri siūlo darbo

vietą. Ieškoti informacijos internete, ne tik oficialiame tos kompanijos tinklalapyje, bet

ir socialiniuose tinkluose. Sužinoti apie įmonės pasiekimus, veiklas: paslaugas ar

produktus.

Svarbu tiksliai išsiaiškinti, kur vyks pokalbis. Maršrutas į pokalbio vietą turi būti

suplanuojamas, numatomas laiko limitas.

Reikia nuodugniai apgalvoti savąjį įvaizdį ir prisistatymą darbdaviui.

Vykstant į pokalbį dėl darbo, prisimenamas faktas, kad pirmasis įspūdis apie kitą

žmogų susidaromas per pirmąsias 30 sekundžių! Antros ,,pirmojo įspūdžio“ galimybės tiesiog

nėra, todėl atvykus į pokalbį dėl darbo būtina pasirodyti puikiai.

Pokalbiui dėl darbo skiriama 39 mokinio knygos „Karjeros vadovas“

tema. Šioje temoje pateikiama užduotis ,,Pokalbis dėl darbo“ (**), kurią

atlikdami, mokiniai dalyvauja trumpoje simuliacijoje. Šios užduoties

atlikimas skatina plėtoti karjeros kompetencijas, sudaro sąlygas praktiškai

išbandyti savo jėgas, skatina bendradarbiavimo ir refleksijos patirtis.

277

Pokalbis dėl darbo yra veikla, kurios neišvengia nė vienas darbo

ieškantis asmuo. Šios veiklos sėkmė priklauso nuo asmenybės gebėjimo

prisistatyti ir pozityviai reaguoti į nežinomas aplinkybes (naują aplinką,

užduodamus klausimus). Patyrimas realiu laiku skatina formuoti ir gilinti

asmeninę patirtį.

Siūloma mokiniams atlikti užduotį ,,Pokalbis su darbdaviu“ (***) –

visišką pokalbio dėl darbo simuliaciją (nuo įėjimo į patalpą iki

atsisveikinimo). Ši užduotis padeda ugdyti kompetenciją užtikrinti darbo

vietą, tobulina mokinių patirtį save reprezentuoti.

82 užduotis. POKALBIS SU DARBDAVIU. POKALBIO DĖL DARBO SIMULIACIJA





Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti praktinės patirties, dalyvaujant pokalbyje

dėl darbo.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

4–12 mokinių.


20 minučių vienos poros darbo pokalbio simuliacijai (trukmė priklauso nuo

dalyvių skaičiaus).


Mokiniai turi būti atsinešę į simuliaciją savo jau turimus karjeros dokumentus.

Jie turi būti susipažinę su pokalbio dėl darbo eiga, atsiminti dažniausiai

darbdavio užduodamus klausimus.


Darbo skelbimo kopijos.


Patalpa, kurioje mokiniai atliks užduotį, turėtų būti pakankamai erdvi, kad vienu

278

metu galėtų vykti net kelios pokalbio dėl darbo simuliacijos.


Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna užduoties lapus su darbo skelbimais

(skirtingos poros gauna skirtingus skelbimus). Skelbimas perskaitomas. Poros

nariai pasidalija vaidmenimis: vienas iš jų yra kandidatas į darbo vietą, kitas –

darbdavys. Kiti mokiniai tampa simuliacijos stebėtojais (tam skiriama 10

minučių).

Pokalbio dėl darbo simuliacija pradedama nuo kandidato įėjimo pas darbdavį.

Užduodami įvairūs klausimai, kandidatas į juos atsako. Pokalbis natūraliai

vystosi. Simuliacija pabaigiama kandidato išėjimu iš patalpos (tam skiriama 10

minučių).

Būtų idealu, jei kiekvieną pokalbį stebėtų bent 2 mokiniai, kurie pasižymėtų savo

pastabas.

Poros nariai apsikeičia vaidmenimis ir atlieka antrą visišką pokalbio dėl darbo

simuliaciją.

Pabaigę simuliacijas, poros nariai išklauso stebėtojų pastabų, replikuoja,

reflektuoja savo patirtį, atsakydami į šiuos klausimus:

Kaip sekėsi ruoštis pokalbiui?

Kuris vaidmuo buvo sudėtingesnis?

Kaip jautėtės būdami kandidatais į darbo vietą?


Užduotis gali būti pasunkinama, t. y. kandidatas į darbo vietą gali susitikti su

komisija (bent 3 komisijos nariais).

Užduotis gali būti sujungta su savojo įvaizdžio formavimo užduotimis. Tokiu

atveju į pokalbio dėl darbo simuliaciją mokiniai turėtų ateiti ne tik parengę

karjeros dokumentus, bet ir dalykiškai apsirengę.

Stebėsena

Mokytojas stebi simuliacijos eigą, žymisi pastabas.

Vertinimas

Naudojamas formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys pateikiamas žodžiu.

Aptarimas

Aptariant šios užduoties eigą ir rezultatus, atkreipiamas mokinių dėmesys į

praktinės patirties įgijimą. Pokalbio dėl darbo simuliacija priartina tokio realaus

veiksmo galimybę. Mokytojas, aptardamas atliktą užduotį, akcentuoja asmeninės

279

atsakomybės už savo gyvenimą ir karjerą nuostatą.


Pastaba mokytojui. Darbo skelbimų užduočiai geriausia ieškoti šiuose darbo

ieškos portaluose: www.cvonline.lt, www.cvmarket.lt, www.darbo.lt/darbas/.

Reikėtų pasirinkti darbo pasiūlymų iš skirtingų ekonominės veiklos sektorių.

Skatinant reflektuoti patirtį, save išbandyti pokalbiuose dėl darbo, galima

naudotis populiariais tinklalapiais ir leidiniais.


Bolles, R. N. Kokios spalvos tavasis parašiutas? Kaunas: Mijalba, 2005.


informatika, 2005.

Kučinskienė, R.; Tumosaitė, G. Bendravimo pagrindai. Suaugusiųjų




http://www.profesijupasaulis.lt/uchazeni/pp1.htm

http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/5895/darbo-

paieska-kaip-elgtis-pokalbyje-del-darbo

http://www.grafton.lt/atrankos-procesas.html

40. ADAPTACIJA DARBO VIETOJE

Temos tikslas – ugdyti gebėjimus adaptuotis naujoje darbo aplinkoje,

pristatant šio reiškinio eigą, trukmę ir įtaką asmens karjerai.

Adaptacija – tai prisitaikymo naujoje aplinkoje procesas, kuris priklauso nuo

organizacijos (įdarbinusios kompanijos ar mokymo institucijos) ir į ją atėjusios asmenybės.

Nauji, neseniai į darbą priimti, darbuotojai paprastai pereina tris etapus. Juos galima išskirti

įvertinus ne tik darbuotojų veiksmus, bet ir konkretaus etapo trukmę.

22 lentelė. Adaptacijos trukmė organizacijoje.

Adaptacija organizacijoje Trukmė

Privalomas darbo dokumentų tvarkymas. Pasirašoma darbo sutartis,

pareigybės aprašymas, naujas darbuotojas supažindinamas su darbo tvarkos

Pirmoji

diena.



http://www.darbo.lt/darbas/


http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/5895/darbo-paieska-kaip-elgtis-pokalbyje-del-darbo



280

taisyklėmis, organizacija išduoda jam darbo pažymėjimą.

Susipažinimas su darboviete ir nauja darbo vieta. Naujas darbuotojas

palydimas į darbo vietą, pristatomas kolegoms. Naujokui padeda organizacijos

paskirtas darbuotojas: jis aprodo organizacijos patalpas; padeda išsiaiškinti, kurie

iš darbuotojų gali padėti iškilus neaiškumų; apibūdina nerašytas darbuotojų

elgesio taisykles.

Pirmoji

savaitė

Darbo funkcijų įsisavinimas. Darbuotojas įpranta dirbti konkrečiame kolektyve,

tam tikroje darbo aplinkoje. Priima ir įsisavina organizacijos elgesio normas.

Darbo užduotis bei veiklas atlieka profesionaliai ir be klaidų.

Nuo 1

mėn. iki

6 mėn.

Svarbu mokiniams pateikti informacijos apie tai, kaip vyksta ,,mistiškasis“ įdarbinimo

procesas, kokie reikalingi dokumentai patvirtinami parašu. Trumpas oficialių dokumentų

pristatymas sudarys sąlygas geriau įsivaizduoti, ką naujas darbuotojas patiria įdarbinimo metu.

Pareiginiai nuostatai – dokumentas, kuriame išdėstomos darbuotojo teisės, pareigos ir

atsakomybė. Pareiginiai nuostatai – tai teisės aktas, kurio vykdymas arba nevykdymas sukelia

rimtų teisinių pasekmių, todėl būtina jį perskaityti labai atidžiai.

Svarbu mokiniams paaiškinti Lietuvoje galiojančių teisės aktų funkcijas ir jų

reglamentuojamas sritis. Pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo apibrėžiami

darbo pasaulyje vykstantys formalūs procesai, yra Darbo kodeksas. Šis dokumentas

reglamentuoja darbo santykius, darbo teisių ir pareigų įgyvendinimą. Minimu teisės aktu

reguliuojami darbo santykiai tarp darbuotojų ir darbdavių. Šį dokumentą galima rasti internete

adresu: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220.

Aptariant darbuotojo atėjimą į organizaciją, reikia paminėti psichologinio kontrakto su

darbdaviu reiškinį. Tai – nerašytas susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, apibūdinantis

darbuotojo įsitraukimo į organizaciją sąlygas. Šio susitarimo pagrindu darbuotojas susikuria

pagrįstus lūkesčius, t. y. tai, ko tikisi iš organizacijos už savo darbą ir lojalumą. Psichologinis

kontraktas gali paveikti darbo našumą ir darbo laiko naudojimo efektyvumą, todėl apie

galimus netikėtumus (darbo laiko ir sąlygų, premijų, nuobaudų, atostogų skyrimo tvarkos

pokyčius) darbuotojai turėtų būti informuojami iš anksto. Psichologinis kontraktas tarp

darbuotojo ir darbdavio kinta, kai organizacijoje pasikeičia sąlygos, darančios įtaką darbo

vietos ir laiko parametrams.

Kiekvienas žmogus, mokydamasis ar dirbdamas organizacijoje, tampa šios

organizacijos kultūros nešėju. Organizacijos kultūra – tai įsitikinimai, kurie yra bendri

organizacijos nariams ir pabrėžia tos organizacijos požiūrį į save ir aplinką.


281

Organizacijos kultūros įtaką darbuotojams svarbu aptarti su mokiniais dėl kelių

priežasčių: pirma – pabrėžiama, kad organizacijos kultūra turi įtakos adaptacijos procesui;

antra – kiekvienas organizacijos narys yra tiesiogiai veikiamas šio veiksnio; trečia – asmens ir

organizacijos propaguojamų vertybių nesutapimas trukdo adaptuotis darbo vietoje.

Darbuotojui adaptacijos procesas prasideda jam pirmąkart atėjus į organizaciją.

Organizacijai darbuotojų adaptacijos procesų valdymas yra strategijos ir personalo politikos

objektas. Kiekviena organizacija yra lyg asmenybė – nepakartojama, nes joje dirba ir sugyvena

skirtingi žmonės. Pažinti organizacijos kultūrą ypač svarbu naujiems darbuotojams, nes taip jie

sužino, koks darbuotojo elgesys organizacijoje sveikintinas ir skatinamas, o koks vertinamas

neigiamai ir pan.

Organizacijos kultūros pažinimas skirstomas į tris žingsnius (Robinsas, S. P.,

2006):

1. Išankstinė socializacija. Naujokas stengiasi gauti visą informaciją apie

organizacijos darbą ir jos darbuotojus. Tai vyksta prieš ateinant į organizaciją.

Naujokas tiki, kad yra pasirengęs adaptuotis naujoje darbo aplinkoje, ir tikisi, kad

nebus nesklandumų.

2. Susidūrimas su organizacijos kultūra. Naujas darbuotojas pamato, kokia iš tikrųjų

yra organizacija. Jis susiduria su tikimybe, kad žinios ir realybė gali skirtis. Kai

pasirodo, jog tikrovė ir naujo darbuotojo lūkesčiai skiriasi, prisitaikyti turi naujokas.

Blogiausiu atveju naujas darbuotojas gali visiškai nusivilti realybe ir palikti

organizaciją.

3. Pasikeitimas. Tai ilgai trunkantis procesas. Darbuotojas ištobulina reikiamus

gebėjimus, sėkmingai atlieka naują vaidmenį, prisitaiko prie kolektyvo. Jei

organizacijos kultūra ir vertybės sutampa su darbuotojo puoselėjamomis vertybėmis –

jis pasilieka organizacijoje.

Naujas darbuotojas, tapęs organizacijos dalimi, patiria lūkesčių ir realybės neatitikimą.

Realybės šokas – tai besimokančiojo ar naujo darbuotojo pirmųjų dienų patirtis, atskleidžianti

didelį neatitikimą tarp organizacijos realybės ir naujoko lūkesčių.

Adaptacijai naujoje darbo vietoje skirta 40 mokinio knygos

„Karjeros vadovas“ tema.

Šioje temoje pateikiama užduočių, skirtų adaptacijos proceso

veiksniams analizuoti ir suvokti.

Užduotis „Pirma darbo diena“ (**) atliekama individualiai,

tačiau, jei yra galimybė, mokiniai gali pasidalyti savo atsakymais su

282

poromis.

Užduotis ,,Slaugytojos darbo diena (*) atliekama individualiai,

tačiau, esant poreikiui, šią užduotį mokiniai gali atlikti ir poromis arba

mažomis grupėmis.

Nors kiekvienas žmogus skirtingai patiria adaptacijos naujoje

aplinkoje procesą, tačiau šio proceso eigos supratimas, veiksnių suvokimas

padeda tinkamai pasiruošti. Sunkiai įsivaizduojama karjeros plėtra

nepritampant naujose aplinkose (darbo ir / ar mokymosi). Siūloma pasitelkti

diskusijos metodą, siekiant mokinius sutelkti diskusijai ,,Sėkminga

adaptacija“ (**). Taip pat rekomenduojama atlikti užduotį ,,LR darbo

kodeksas“ (**), kuri padės susipažinti su pagrindiniu šalies darbo santykius

reglamentuojančiu dokumentu.

Individualiai arba poromis rekomenduojama atlikti užduotį

,,Organizacinės kultūros elementai“ (***). Ši užduotis padės patobulinti

komunikavimo, pažinimo gebėjimus, sudarys mokiniams sąlygas gauti

naujos informacijos iš savo artimiausios socialinės aplinkos.

83 užduotis. Diskusija SĖKMINGA ADAPTACIJA




Pažinimo, socialinė pilietinė, komunikavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Skatinti mokinių pažinimą ir domėjimąsi adaptacijos naujoje darbo vietoje

veiksniais.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

15–25 mokiniai.


45 minutės.


Mokiniai turi žinoti, jog naujoje karjeros aplinkoje prisitaikoma. Jie turi būti

283

susipažinę su ,,adaptacijos“ sąvoka.


Mokiniai susėda ratu. Mokytojas lentoje užrašo diskusijos temą – ,,Sėkminga

adaptacija“. Diskusijos metu aptariami šie klausimai:

Kodėl žmogus, atėjęs į naują darbo vietą, turi prisitaikyti?

Kokios kliūtys trukdo adaptuotis naujoje darbo vietoje?

Kokių veiksmų turėtų imtis naujas darbuotojas?

Mokiniai diskutuoja. Išsako savo nuomonę. Remiasi asmeninės patirties

pavyzdžiais.


Vietoje aptarimo galima siūlyti mokiniams raštu atsakyti į pateiktus klausimus.

Galima pirmiausia aptarti mokinių asmeninę adaptacijos mokymosi ar

laisvalaikio aplinkoje patirtį.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai dalyvauja diskusijoje, atkreipia dėmesį į

argumentuotas mokinių kalbas, žiūri, kaip jie reaguoja į prieštaringą informaciją

apie sėkmingos adaptacijos veiksnius.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas, kuriuo pažymima mokinių pasiekta

pažanga. Grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, mokiniams primenama, kad darbo santykiai

svarbūs sėkmingai žmogaus karjerai.

84 užduotis. DARBO KODEKSAS




Pažinimo, socialinė pilietinė, komunikavimo kompetencijos.

Užduoties tikslas

Skatinti mokinių domėjimąsi teisiniais darbo santykių užtikrinimo

pagrindais.

Tikslinė grupė


284


Grupės dydis

15–25 mokiniai (priklausomai nuo kompiuterių kiekio klasėje, mat mokiniai

atliks užduotį individualiai: 1 mokinys naudosis 1 kompiuteriu).


45 minutės.


Mokiniams būtina pristatyti LR Darbo kodeksą. Paaiškinti, jog šis dokumentas

reglamentuoja darbo santykius tarp darbdavio ir darbuotojo.

Mokiniai turėtų būti iš anksto susipažinę su ,,darbuotojo teisių“ ir ,,pareigų“

sąvokomis.





Mokiniai susėda prie kompiuterių, pasitikrina, ar turi rašiklį ir lapą.

Mokytojas pateikia pagrindinę informaciją apie LR Darbo kodeksą. Nurodo

mokiniams internete susirasti aktualią LR Darbo kodekso redakciją.

Mokytojas žiūri, kad mokiniai naudotųsi oficialiais informacijos šaltinais, t. y.

Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų duomenų baze.

Mokiniams užduodama peržiūrėti dokumentą ir rasti aktualių straipsnių:

apie darbuotojų teises;

apie darbuotojų atostogas.

Mokiniai ant lapo užrašo pagrindinius teiginius pagal užduotą temą.

Po to drauge su kitais mokiniais aptaria, kokia informacija buvo nauja.

Diskutuoja, kodėl darbuotojui svarbu žinoti savo teises ir pareigas.


Vietoje aptarimo galima siūlyti mokiniams raštu atsakyti į mokytojo klausimus.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai ieško informacijos, atkreipia dėmesį į mokinius,

kurie informacijos ieško savitu būdu (pavyzdžiui, tiktai pagal raktinį žodį).

Esant poreikiui, mokytojas primena, kad dokumentas turi būti peržiūrimas, t. y.

perbėgamas akimis, o ne nuodugniai skaitomas.

Vertinimas

285

Taikomas formuojamasis kriterinis vertinimas, kuriuo įvertinama informacijos

paieškos sėkmė.

Aptarimas

Aptariant užduoties rezultatus, mokiniams akcentuojamas darbo santykių

skaidrumas, pagrįstas teisės aktais. Mokytojas primena mokiniams, jog savo,

kaip darbuotojo, teisių ir pareigų išmanymas padeda geriau suprasti darbo

pasaulyje vykstančius procesus. Tai puiki galimybė įtvirtinti principingą požiūrį

į darbo laiką ir vietą, taip pat į kitus teisiniais aktais reglamentuojamus darbo

santykiams svarbius aspektus. Mokiniams primenama, jog bet kokie darbo

santykiai privalo būti grįsti teisiškai įformintais dokumentais – tik tada bus

ginamos darbuotojo teisės.

85 užduotis. ORGANIZACIJOS KULTŪROS ELEMENTAI





Užduoties tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams savarankiškai pažinti adaptacijos

organizacijoje procesus.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

4–12 mokinių.


1 savaitė.


Mokiniai turi suvokti adaptacijos organizacijoje svarbą. Jie turi mokėti

apibūdinti organizacijos kultūros elementus.


Popierius, rašikliai, kompiuteris, elektroninės informacijos saugojimo laikmena,

fotoaparatas.


286

Mokiniai gali pasirinkti, ar užduotį atlikti individualiai, ar su pora, drauge su

kitu mokiniu.

Mokiniai turi apklausti bent 3 savo artimos aplinkos suaugusiuosius ir užrašyti

atsakymus apie jų darbovietės organizacinę kultūrą.

Pagal gautus atsakymus mokiniai parengia užduoties pristatymus, kuriems bus

skiriamos 5–7 minutės.

Pristatymo forma nereglamentuojama (tai gali būti plakatai, brėžiniai, ,,MS

PowerPoint“ skaidrės, filmukai ar fotogalerijos). Svarbiausia – kad informacija

būtų perteikiama aiškiai.

Užduočiai atlikti skiriama 1 savaitė. Per šį laikotarpį surenkama informacijos,

apgalvojamas ir parengiamas jos pristatymas.

Į kitą pamoką mokiniai atvyksta jau turėdami pristatymą ir žinodami, kad bus

skiriamos 5–7 minutės jam išklausyti.


Užduotis gali būti atliekama individualiai arba skiriama atlikti su pora.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kaip mokiniai pristato užduoties rezultatus, užduoda klausimų

apie tos užduoties atlikimo eigą, sunkumus, įdomius faktus.

Vertinimas

Taikomas formuojamasis vertinimas; grįžtamasis ryšys pateikiamas žodžiu.

Aptarimas

Papildomai savo vertinimą gali pateikti ir kiti mokiniai. Užduoties rezultatai gali

būti vertinami pagal skirtingus kriterijus: informatyvumo, vaizdumo,

originalumo ir pan.

Aptardamas visos savaitės darbą, mokytojas išskiria kelis etapus: planavimo,

užduoties rengimo, pristatymo. Atkreipiamas mokinių dėmesys į faktą, jog

veiklų planavimo ir įgyvendinimo žingsniai yra universalūs – juos galima

naudoti pačioms įvairiausioms užduotims atlikti. Taip pat primenama, jog,

planuojant asmeninę karjerą ir renkantis darbo vietą, svarbu pabandyti suderinti

savo vertybes su organizacijos kultūra. Jei darbuotojui priimtinos organizacijos

puoselėjamos vertybės bei kultūra, jis greičiau ir geriau prisitaikys toje

organizacijoje.

287

Planuojant adaptacijai naujoje darbo vietoje skirtą pamoką, galima

pasinaudoti leidiniais ir šaltiniais, kuriuose nagrinėjami personalo

vadybos ir organizacijos kultūros strategijos klausimai.



informatika, 2005.



Robbins, S. P. Organizacinės elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija

ir informatika, 2006.

Naudinga informacija internete:

http://www.iwolff.com/files/teamworks/Newsletter-

ManagingChangeInTheWorkPlace.pdf

http://www.techrepublic.com/blog/10things/10-tips-for-dealing-with-

change-in-the-workplace/257

http://www.ilimgroup.com/career/adaptation-program/

41. MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ APLANKO RENGIMAS

Šios temos tikslas – aptarti mokinių kompetencijų aplanko paskirtį bei

galimybes jį pritaikyti, įgyvendinant karjerą.

Kompetencijų aplankas – tai individualus įvairios informacijos rinkinys, į kurį

sudedami asmens profesinių gebėjimų, jo kvalifikacijos patvirtinimai. Šis informacijos

rinkinys padeda teigiamai apibūdinti asmenį, įgalina jį pademonstruoti įgytas kompetencijas.

Atidžiai suformuotas kompetencijų aplankas suteikia pranašumo ieškant darbo.

Dažniausiai kompetencijų aplanką sudaro šios dalys:

Titulinis lapas.

Kompetencijų aplanko turinio lapas.

http://www.iwolff.com/files/teamworks/Newsletter-ManagingChangeInTheWorkPlace.pdf


http://www.techrepublic.com/blog/10things/10-tips-for-dealing-with-change-in-the-workplace/257



288

Asmeninė informacija apie kompetencijų aplanko kūrėją ir jo kontaktiniai

duomenys (galima įtraukti savo gyvenimo aprašymą (CV).

Diplomai, sertifikatai, patvirtinantys formaliai įgytas kompetencijas.

Rekomendacijos raštu (mokytojų, būrelių vadovų, darbdavių).

Gauti apdovanojimai, įvertinimai, padėkos.

Kūrybinių darbų pavyzdžiai.

Kompetencijos aplanko kūrėjo refleksijos lapai.

Toks kompetencijų aplanko formatas labiausiai atitinka formaliais reikalavimais

pagrįstą dokumentų rinkinį. Tokio formato pasirinkimas įgalina susisteminti ir vienoje vietoje

kaupti formaliai įgytų kompetencijų patvirtinimus (diplomus, pažymėjimus, padėkas,

pažymas), padeda akcentuoti chronologinę kompetencijų plėtros sistemą.

Mokinius reikia informuoti, jog yra ir kitų kompetencijų aplankų formatų, kuriuos

kiekvienas kūrėjas renkasi asmeniškai, priklausomai nuo poreikio. Kompetencijomis grįstas

informacijos rinkinys labiau orientuotas ne į fakto (pavyzdžiui, mokymosi veiklos baigimo,

kūrybinio darbo atlikimo ir pan.) konstatavimą ir pagrindimą, o į profesionalumo lygmens

akcentavimą.

Kompetencijų aplankui aptarti skirta paskutinioji mokinio knygos

tema. Šioje temoje pateikiama užduotis, kuria siekiama apibendrinti visas

knygoje pateiktas užduotis.

Užduotimi ,,Architektų komanda“ (**) siūloma mokiniams,

dirbantiems grupėje, analizuoti ir vertinti kandidatą į architektų komandą,

pasitelkiant kompetencijų aplanko koncepciją. Tokiu būdu papildomai

ugdomi gebėjimai bendrauti ir bendradarbiauti.

Atlikdami užduotį „Mano kompetencijų aplankas“ (***), mokiniai

apibendrina turimas žinias apie karjeros įgyvendinimą, įtvirtina praktinius

gebėjimus.

Elektroninis portfelis yra asmens skaitmeninis informacijos rinkinys, kuriame

aprašoma ir iliustruojama asmens mokymasis, profesinė patirtis, pasiekimai ir karjeros kelias.

Tai – privati nuosavybė, kurią savininkas skelbia elektroninėje erdvėje, pats spręsdamas, kokie

vartotojai gali susipažinti su elektroninio portfelio turiniu.

Asmeniniai elektroniniai portfeliai skirstomi į tris pagrindinius tipus:

Formuojamąjį portfelį.

Vertinamąjį portfelį.

Demonstravimo portfelį.

289

Elektroninio portfelio struktūra ir kūrimas priklauso nuo jo paskirties.

Elektroninis portfelis yra virtuli aplinka, kurioje asmuo gali:

kaupti savo darbus elektroniniame archyve;

klasifikuoti ir išrinkti tam tikrus darbus (nuoroda į konkrečius darbo produktus),

kuriais pabrėžiami pasiekimai;

tekstu, daugialypės terpės objektais demonstruoti (mokymosi) tobulėjimo pažangą;

dalytis informacija ir pasiekimais su virtualia auditorija.

Asmeninio elektroninio portfelio, kaip elektroninio dokumentų rinkinio, sukūrimas,

saugojimas ir redagavimas yra tiesiogiai susijęs su informacinėmis technologijomis bei jų

teikiamomis galimybėmis. Todėl kiekvienas asmuo, kuriantis elektroninį portfelį, privalo

išmanyti informacijos viešinimo principus, laikytis etiško elgesio normų. Galimi du

elektroninio portfelio saugojimo variantai:

asmeninis elektroninis portfelis gali būti saugomas įvairiose laikmenose: CD-ROM,

DVD diskuose, atminties raktuose;

Elektroninis portfelis gali būti skelbiamas įvairiuose serveriuose (pasiekiant

informaciją online).

Elektroninio portfelio rengimas kiekvienam žmogui sudaro sąlygas kritiškai įvertinti

savo mokymosi patirtį, įgytas kompetencijas, atrinkti ryškiausius kūrybinių darbų pavyzdžius.

Tai puiki proga reflektuoti savo karjeros veiklas, peržvelgti ir pakoreguoti karjeros planus.

Darbo pasaulyje elektroninis portfelis vertinamas, nes jis suteikia galimybę įtraukti

medijos pavyzdžius, naudoti garso ir vaizdo formatus. Elektroninio portfelio teikiamos

demonstravimo galimybės ypač patrauklios kūrybinių profesijų darbuotojams, kurie kuria

informacinėmis technologijomis grįstus produktus bei paslaugas (pavyzdžiui, interneto

svetainių dizaineriams, reklamų kūrėjams, muzikos ir garsinių signalų kūrėjams ir pan.).

Kompetencijų aplanko vertinimas yra sudėtingas ir daugiaprasmis procesas. Nuo

kompetencijų aplanko paskirties (formuojamasis, vertinamasis ar demonstravimo portfelis)

priklauso, kokie vertinimo kriterijai bus pasirinkti. Remiantis universaliais vertinimo

kriterijais, galima pasirinkti kompetencijų aplanko išbaigtumą, pateikimo originalumą,

autentiškumą.

290

Kompetencijų aplanko rengimas ugdo kantrybę ir skatina susikaupti.

Skirtingos asmenybės, atsižvelgdamos į asmeninius poreikius, parengia

nevienodus kompetencijų aplankus.

Šiai temai apibendrinti siūlomos šios užduotys: ,,Karjeros

laboratorija“ (***) ir ,,Kompetencijų aplankų paroda“ (***). Jas atliekant

skatinama ne tik demonstruoti karjeros kompetencijas, bet ir parodyti

vaizduotę bei kūrybiškumą.

86 užduotis. KARJEROS LABORATORIJA





Užduoties tikslas

Įtvirtinti mokinių kompetenciją užtikrinti darbo vietą, dalyvaujant

kompetencijų aplankų pristatymo parodoje.

Tikslinė grupė


Grupės dydis

5–25 mokinai.


2–3 valandos (priklauso nuo dalyvių skaičiaus)


Mokiniai turi būti sukaupę informacijos apie karjeros galimybes ir darbo

pasaulio įvairovę.


A1 formato lapai, spalvotas popierius, žymekliai, žirklės, klijai. Fotoaparatas

,,Karjeros laboratorijos“ plakatams fotografuoti.


Erdvi patalpa, kurioje mokiniai galėtų išsirinkti vietą savo ,,Karjeros

laboratorijos“ plakatui kurti.


291

Mokytojas informuoja mokinius, jog jie turės atlikti ,,Karjeros laboratorijos“

užduotį ir sukurti po asmeninį plakatą: ,,Apgalvoję savo norus ir karjeros

galimybes, atsakykite į klausimus. Po to sukurkite savo ,,Karjeros laboratorijos“

plakatą.“ Mokiniai turi teisę išsirinkti jiems tinkamiausią darbo vietą ir deramas

priemones. Kiekvienas mokinys, atsakęs į žemiau pateiktus klausimus, sukuria

po asmeninį ,,Karjeros laboratorijos“ plakatą, kuriame pateikti atsakymai į

klausimus.

Plakato rengimo trukmė – nuo 45 minučių iki 1 valandos 15 minučių (priklauso

nuo dalyvių skaičiaus).

Klausimai:

Kokią karjerą noriu rinktis ateityje?

Kokios mano stipriosios savybės padėtų siekti karjeros?

Kiek laiko per savaitę norėčiau dirbti?

Kokia darbo aplinka (lauke, viduje ir pan.) man tinkamiausia?

Ar noriu dirbti su kitais žmonėmis?

Kokius santykius su kolegomis puoselėčiau?

Ar man priimtinas komandinis darbas?

Ar sutikčiau vadovauti kitiems žmonėms?

Mokytojas fotografuoja mokinių sukurtus plakatus. Klasėje aptariamas kūrybos

procesas.


Jei yra nedidelė mokinių grupė (iki 10 narių), galima organizuoti kiekvieno

,,Karjeros laboratorijos“ plakato pristatymą.

Galima surengti plakatų parodą mokykloje arba virtualią plakatų fotografijų

parodą mokyklos tinklalapyje.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad visi plakatai būtų informatyvūs. Individualaus mokinių

darbo stebėjimas įgalina aiškiau suvokti mokinių mąstymo kryptį, įsigilinti į jų

karjeros koncepciją.

Vertinimas

Taikomas apibendrinamasis vertinimas, įvardinant mokinių pažangą per visą

pamokų ciklą. Plakatą vertinant kaip užduoties rezultatą, atkreipiamas dėmesys į

informatyvumą, originalumą, dizaino ypatybes.

292

Aptarimas

Apibendrinama mokinių įgyta praktinė patirtis ir teorinės žinios. Parengę ir

nufotografavę ,,Karjeros laboratorijos“ plakatą, mokiniai kviečiami apibūdinti

savo patyrimą, išsakyti mintis, kilusias peržiūrint klasės draugų plakatus, aptarti

savo asmeninę patirtį.

87 užduotis. KOMPETENCIJŲ APLANKŲ PARODA





Užduoties tikslas

Įtvirtinti mokinių kompetenciją užtikrinti darbo vietą, dalyvaujant

kompetencijų aplankų pristatymo parodoje.

Tikslinė grupė



Grupės dydis

5–25 mokiniai.


1–2 valandos (priklauso nuo dalyvių skaičiaus).


Mokiniai turi būti parengę savo kompetencijos aplankus, jie turi būti pasirengę

pristatyti savo darbo rezultatus, atsakyti į parodos dalyvių klausimus.


Fotoaparatas parodos akimirkoms fiksuoti.


Erdvi patalpa, kurioje mokiniai galėtų išsirinkti vietą savo kompetencijų

aplankui eksponuoti, laisvai judėti ir apžiūrėti kitų mokinių kompetencijų

aplankus.


Mokiniai atsineša savo kompetencijų aplankus ir išsirenka vietą, kurioje jie bus

eksponuojami.

293

Kiekvienas mokinys pasiruošia keliais sakiniais pristatyti savo kompetencijų

aplanko rengimo žingsnius.

Mokytojas rekomenduoja visiems mokiniams peržiūrėti parodoje pateiktus

kompetencijų aplankus, nuspręsti, kurie yra įdomiausi. Mokiniai gali kalbinti

jiems patikusių kompetencijų aplankų autorius, aptarti šių aplankų rengimo eigą

ir sunkumus (peržiūrai skiriama iki 30 minučių).

Mokiniai suskirstomi poromis. Kiekvienas poros narys pristato savo

kompetencijų aplanką, pabrėžia jo unikalumą, komentuoja, kaip sekėsi rengti šį

dokumentų rinkinį (skiriama 15 minučių abiem nariams).

Mokiniai susėda ratu, reflektuoja kompetencijų aplanko rengimo patirtį.


Jei yra nedidelė mokinių grupė (iki 10 narių), galima organizuoti kiekvieno

kompetencijų aplanko pristatymą atskirai.

Stebėsena

Mokytojas stebi, kad visi kompetencijų aplankai būtų apžiūrėti dalyvių.

Mokiniams dirbant poromis stebima, kaip apibūdinamas kompetencijų aplanko

rengimas, kokius sunkumus mokiniai įvardija.

Vertinimas

Taikomas apibendrinamasis vertinimas, įvardijant mokinių pažangą karjeros

plėtros veikloje, nurodant pozityvų dalyvavimo / veikimo / užduočių atlikimo

aspektą. Mokiniai skatinami imtis savarankiškai planuoti ir atlikti veiklas;

raginami stebėti ir įsivertinti savo veiklą.

Aptarimas

Aptariant šios užduoties rezultatus, apibendrinama mokinių įgyta praktinė

patirtis ir teorinės žinios. Pristačius paskutiniosios užduoties rezultatą –

kompetencijų aplankų parodą, – kiekvienas mokinys kviečiamas apibūdinti savo

patyrimą, išsakyti mintis, kurių kilo peržiūrint klasės draugų kompetencijų

aplankus. Šiai temai apibendrinti mokytojas gali pasirinkti skirtingą tematinę

sritį: konkurencijos reikšmę darbo pasaulyje; kūrybiškumo svarbą; pareigos ir

atsakomybės klausimą. Būtina nurodyti, jog kompetencijų aplankas yra tik

patogi priemonė, siekiant asmeninių karjeros tikslų. Kaip bus rengiama ši

priemonė, priklauso nuo žmogaus pastangų, patirties, įsitikinimų. Tam turi įtakos

ekonominio sektoriaus, kuriame planuojama dirbti, tradicijos ir vertybės, tačiau

kompetencijų aplankas visada turi pozityviai charakterizuoti jo autorių.

294

Kompetencijų aplanko tema yra aktuali, kalbant apie besimokančiųjų ar

darbuotojų kompetencijų fiksavimą ir įvardijimą. Ši tema susijusi su

formaliai patvirtintų ir neformaliai įgytų žinių bei gebėjimų

,,legalizavimo“ (pripažinimo) klausimu.


Akudovičiūtė, A. ir kt. Karjeros galimybių pažinimo vadovas

studentui. Mokomoji medžiaga, skirta kolegijų ir universitetų

studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007.

Armalienė, D.; Krisčiūnaitė R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai

pasirinkti karjeros kelią. Vilnius: Švietimo ir mokslo paramos fondas,

2009.

Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.

Naudinga informacija internete:

Šidlauskas, K.; Vitkutė-Adžgauskienė, D. Studijų pasiekimų elektroninio

portfelio sprendimai socialinių tinklų aplinkoje. Informacijos mokslai.


http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf

Žemaitis, S. Elektroninio portfelio realizacija Moodle aplinkoje.

Informacijos mokslai. 2009. Prieiga per internetą:


http://www.vitae-project.eu/material/handbook/Vitae_knyga_LT.pdf

http://www.elearningeuropa.info/lt/article/E.portfeli%C5%B3-naudojimo-

pedagoginei-praktikai-prana%C5%A1umai-ir-tr%C5%ABkumai

http://skc.vdu.lt/downloads/projekto_rezultatai/metodika_taisyta_05-

03_maketuota_3.pdf

http://net.educause.edu/ir/library/pdf/ELI3001.pdf

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf

https://mahara.org/

Elektroninių portfelių pavyzdžiai:

http://www.ed.uiuc.edu/courses/ci335/eport_examples/index.html

http://eportfolio.citytech.cuny.edu/ePortfolio_examples.shtml

Filmukai apie elektroninio portfelio kūrimą internete:




http://www.elearningeuropa.info/lt/article/E.portfeli%C5%B3-naudojimo-pedagoginei-praktikai-prana%C5%A1umai-ir-tr%C5%ABkumai

http://www.elearningeuropa.info/lt/article/E.portfeli%C5%B3-naudojimo-pedagoginei-praktikai-prana%C5%A1umai-ir-tr%C5%ABkumai

http://skc.vdu.lt/downloads/projekto_rezultatai/metodika_taisyta_05-03_maketuota_3.pdf

http://skc.vdu.lt/downloads/projekto_rezultatai/metodika_taisyta_05-03_maketuota_3.pdf



https://mahara.org/



295

http://www.youtube.com/watch?v=6B3tujXlbdk

http://www.youtube.com/watch?v=zI1BYteU3UI&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=a3X3LQgUDQE&feature=related

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ ĮGYVENDINTI KARJERĄ

VERTINIMAS

Mokiniai pamokų ir neformaliųjų ugdymo veiklų metu turi būti įgiję kompetencijų

įgyvendinti karjerą. 23 lentelėje pateikiami kriterijai, kuriais gali būti remiamasi vertinant

įgytas kompetencijas (parengta pagal ugdymo karjerai programą, 2012).

23 lentelė. Kompetencijų pažinti karjeros galimybes vertinimo kriterijai

4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas


□ Papasakoja, kaip sudaromas planas.

□ Pateikia nerimą ir įtampą keliančių situacijų pavyzdžių.

□ Nusako, kaip spręsti nesutarimus.

□ Paaiškina, kaip veikti drauge su grupe.

□ Paaiškina ,,problemos“ sąvoką ir sprendimo būdų įvairovę.

□ Sudaro ir paaiškina savo veiklos planą.

□ Atpažįsta nerimo situacijas savo kasdieniame gyvenime.

□ Priimtinais būdais sprendžia klasėje kylančius nesutarimus.

□ Bendradarbiauja grupėje.

□ Savarankiškai sprendžia kasdienes problemas.

□ Taiko ir tobulina karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas kasdienėse veiklose.


□ Paaiškina, kodėl svarbu planuoti laiką, pateikia laiko ir kitų išteklių planavimo pavyzdžių.

□ Apibūdina ,,streso“ sąvoką, nusako galimas jo priežastis, pasekmes ir valdymo būdus.

□ Apibūdina ,,konflikto“ sąvoką ir pateikia kelis konflikto sprendimo būdus.

□ Apibūdina ,,komandos“ sąvoką ir paaiškina komandos narių vaidmenis.

http://www.youtube.com/watch?v=6B3tujXlbdk

http://www.youtube.com/watch?v=zI1BYteU3UI&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=a3X3LQgUDQE&feature=related

296

□ Nusako kelis kūrybiško problemų sprendimo būdus.

□ Taiko elementarias laiko ir kitų išteklių valdymo technikas savo gyvenime.

□ Taiko kelis sau tinkamus streso valdymo būdus įvairiose situacijose.

□ Tinkamai sprendžia konfliktus kasdienėse situacijose.

□ Bendradarbiauja klasėje ir užklasinės veiklos grupėse.

□ Kūrybiškai sprendžia savo mokymosi problemas.


□ Nusako laiko ir kitų išteklių valdymo technikas.

□ Apibūdina įvairius streso valdymo būdus.

□ Nurodo kelis tinkamus konfliktų sprendimo būdus.

□ Įvardina komandos formavimo principus.

□ Apibūdina įvairius kūrybiško problemų sprendimo būdus.

□ Taiko laiko ir kitų išteklių valdymo technikas, sudarydamas karjeros planą.

□ Taiko tinkamus streso valdymo būdus mokymosi situacijose.

□ Tinkamai sprendžia konfliktus ir padeda juos spręsti bendraamžiams.

□ Formuoja mokymosi komandas, bendradarbiauja mokymosi veiklose.

□ Kūrybiškai sprendžia su karjeros planavimu susijusias problemas.

□ Siekia taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, siedamas jas su

asmeniniu karjeros planu.


□ Klasifikuoja laiko ir kitų išteklių valdymo technikas.

□ Paaiškina įvairius streso valdymo būdus.

□ Nusako konfliktų sprendimo būdus.

□ Pagrindžia komandos formavimo principus.

□ Paaiškina kūrybiško problemų sprendimo būdus.

□ Valdo laiką ir kitus išteklius karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje.

□ Taiko įvairius streso valdymo būdus sudėtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose.

297

□ Sprendžia konfliktus karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose.

□ Formuoja darbo ir mokymosi komandas, bendradarbiauja mokymosi ir darbo karjeros

veiklose.

□ Kūrybiškai sprendžia problemas karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje.

□ Taiko ir tobulina karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, siedamas jas su karjeros

plano įgyvendinimu.

298

LITERATŪRA 1. Akudovičiūtė, A.; Bučaitė, J.; Grakauskas, Ž.; Žibėnienė, G. Karjeros galimybių

pažinimo vadovas studentui. Mokomoji medžiaga, skirta kolegijų ir universitetų

studentams. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007.

2. Almonaitienė, J.; Antininė, D.; Ausmanienė, N.; Lekavičienė, R.; Katilienė, G.;

Ruibytė, L.; Vasiliauskaitė, Z. Bendravimo psichologija. Kaunas: Kauno technologijos


3. Armalienė, D.; Krisčiūnaitė R. Siek, planuok, veik. Kaip teisingai pasirinkti karjeros

kelią. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, 2009.

4. Arnold, J. 21st century career concepts: Magic, measurement, and career capital. // The

Psychologist, 2011, Nr. 24, p. 106–109.

5. Arnold, J. Managing careers into the 21st century. London: Paul Chapman Publishing

Ltd, 2005.

6. Augustinienė, A. Mokinių gebėjimų priimti karjeros sprendimus ugdymo galimybės

bendrojo lavinimo mokykloje. Daktaro disertacija. Kaunas: Kauno technologijos


7. Aš renkuosi profesiją. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, Lietuvos darbo rinkos

mokymo ir konsultavimo sistemos, 2008.

8. Bižys, N.; Linkaitytė, G.; Valiukevičiūtė, A. Pamokos mokytojui. Vilnius: Margi raštai,

1996.

9. Blake, Ch. Sprendimų priėmimo menas. Vilnius: Verslo žinios, 2009.

10. Bolles, R. N. Kokios spalvos tavasis parašiutas? Kaunas: Mijalba, 2005.

11. Chmiel, N. Darbo ir organizacinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika,

2005.

12. Crozier, D. Making a career decision. 2001. Prieiga per internetą:


13. Degėsys, L.; Bužinskas, G.; Aškinytė-Degėsienė, R.; Kanapinskaitė, J. Kasdienio ir

socialinio gyvenimo tikrovė. Vilnius: Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir


14. Delors, J. ir kt. Report to UNESCO of the International Commission on Education for

the Twenty-first Mentury. Prieiga per internetą: http://www.unesco.org/delors/


http://www.unesco.org/delors/

299

15. Europos Komisijos komunikatas ,,Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“. 2008.

Prieiga per internetą: http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0868:FIN:LT:PDF

16. Filosofijos žodynas. Sudarytojas – Alois Halder. Vilnius: Alma littera, 2002.

17. Gage, V. L.; Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma littera, 1994.

18. Gardner, H. Atsisveikinimas su IQ. Bendroji intelektų įvairovės teorija. Stuttgart:Klett

Cotta Verlag, 2002.

19. Garnienė, D. Bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo karjerai modelis: parametrai ir

realizavimo principai. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas,

2006.

20. Goldwin, M. Kas tu esi? 101 žvilgsnis į save. Vilnius: Alma littera, 2001.

21. Goleman, D. Emocinis intelektas darbe. Vilnius: Presvika, 2008.

22. Hargreaves, A.; Lieberman, A.; Fullan, M. & Hopkins, D. (Eds.) Second International

Handbook of Educational Change. Dordrecht: Springer, 2010.

23. Huser, J. Lichtblick für helle Köpfe. Ein Wegweiser zur Erkennung und Förderung von

hohen Begabungen bei Kindern und Jugendlichen aller Schulstufen. Zürich:

Lehrmittelverlag des Kantons, 3. Auflage, 2000.

24. Individuali karjeros vadyba. Rezultatyviam vadovavimui. Vilnius: Verslo žinios, 2006.

25. Masilionytė, A. Dalykinės išvaizdos vadovas. Vilnius: UAB AJ IMAGE GROUP,

2008.

26. Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO, 2001.

27. Jensen, K. Komunikacijos vadovas. Vilnius: Verslo žinios, 2008.

28. Jovaiša, L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.

29. Jovaiša, L. Ugdymo mokslas ir praktika: analitinių straipsnių monografija. Vilnius:

Agora, 2001.

30. Jucevičienė, P. Besimokantis miestas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas,

Technologija, 2007.

31. Karjeros planavimas. Metodinė priemonė. Kauno darbo biržos Jaunimo darbo centras,

2008.

32. Karjeros planavimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.

33. Kasiulis, J.; Tarvydienė, V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Kauno technologijos


34. Knasel, E.; Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for career-long

learning. London: Prentice Hall, 2000.



300

35. Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konfliktų valdymo labirintą. Vilnius: Atviros

Lietuvos fondas, 1996.

36. Koppensteiner, Ch. Kaip geriau įsiminti ir išmokti. Vilnius: Alma littera, 2005.

37. Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai ateities karjerai. Specializuota karjeros ugdymo

programa pagrindinei mokyklai. Vilnius: Šiuolaikinių didaktikų centras, 2006.

38. Kučinskienė, R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipėda: Klaipėdos universitetas,

2003.

39. Laužackas, R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas: Vytauto


40. Legkauskas, V. Socialinė psichologija. Kaunas: Vaga, 2008.

41. Lekavičienė, R.; Vasiliauskaitė, Z.; Antininė, D.; Almonaitienė J. Bendravimo

psichologija šiuolaikiškai. Vilnius: Alma littera, 2010.

42. Lukošiūnienė, V.; Bėkšta, A. Mokymosi pagrindai. Vilnius: Švietimo ir mokslo

ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras, Kronta, 2007.

43. Martin, D. How to Be a Successful Student. New York: Martin Press, 1997..

44. Mewald, A.; Gailius, Ž. Praktinis vadovas jaunimo lyderiams. Vilnius, 1997.

45. Mickūnaitė, E. Mokymosi visą gyvenimą plėtra ir politika Lietuvoje. Acta Paedagogica

Vilnensia. Nr. 12, 2004. Prieiga per internetą:

http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str9.pdf

46. Miniotienė, N. Karjeros vadovas (arba kaip atrasti savo kelią). Prieiga per internetą:

http://www.smpf.lt/uploads/documents/docs/399_f44b6b493f31333b5cf0ad4ed5f1200

4.pdf

47. Myers, D. G. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.

48. Mokymosi ir karjeros galimybių pažinimo vadovas studentui. Vilnius: Vilniaus


49. Navickienė, L. Karjeros konsultantų rengimo modeliavimas. Daktaro disertacija.

Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas , 2010.

50. Niauraitė, J.; Kretavičienė, M. Naudojimasis elektroniniais mokslo informacijos

šaltiniais (duomenų bazėmis). Prieiga per internetą:


51. Perry, N.; Vanzand, Z. Mano pasirinkimo galimybės. Kaunas: Atviros Lietuvos fondas,

1998.

52. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2006.

53. PIT geroji patirtis. Metodinė medžiaga profesinio informavimo specialistui. Vilnius:






301

54. Profesinio informavimo ir konsultavimo darbo vadovas. I tomas. Kaunas: Vytauto


55. Profesinio informavimo ir konsultavimo darbo vadovas. II tomas. Kaunas: Vytauto


56. Profesinio informavimo ir konsultavimo darbo vadovas. III tomas. Kaunas: Vytauto


57. Profesinio konsultavimo metodai ir technikos I. Vilnius: Švietimo mainų paramos

fondas, 2008.

58. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993.

59. Robbins, S. P. Organizacinės elgsenos pagrindai. Vilnius: Poligrafija ir informatika,

2006.

60. Rogers, J. Efektyvus pokalbis su būsimu darbdaviu: kaip išradingai galvoti ir sumaniai

veikti. Vilnius: Knygų spektras, 2000.

61. Rosenberg, M. B. Bendraukime be pykčio. Nuoširdus kalbėjimas. Kaunas: Šviesa,

2000.

62. Nosinaitė, V. Karjeros sampratos konstravimas Lietuvoje. Daktaro disertacija.

Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

63. Sampson, J. P.; Reardon Jr. R; Peterson, G. W.; Lenz J. G. Career counseling and

services. Belmont: Thomson Brooks / Cole, 2004.

64. Schein, E. Career Anchors: Instrument: Discovering Your Real Values. London:

Prantice Hall, 1990.

65. Sears, S. J.; Gordon, V. N. Building Your Career. A Guide to Your Future. Boston:

Pearson, 2011.

66. Seminaro ,,Savo kompetencijų valdymas. CH-Q pirmas modulis“ profesijos patarėjams

medžiaga. 2010.

67. Smith, St. Be Your Best! Readymade Tools for Personal Development. London: Kogan

Page, 1997.

68. Smith, A. Accelerated Learning in the Classroom. Stafford: Network Educational Press

Ltd, 1999.

69. Sokolova, A.; Stanišauskienė, V. Profesinio orientavimo sistemos Lietuvoje teorinės ir

politinės prielaidos. // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2007, Nr. 13, p. 226 -

241.

70. Stanišauskienė, V. Mokymasis mokytis mokykloje. 2006. Prieiga per internetą:



302

71. Stanišauskienė, V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai. Kaunas:

Kauno technologijos universitetas, Technologija, 2004.

72. Stanišauskienė, V. The Model of Career Competence and its Expression in the

Contemporary Labour World. // Learning and Development for innovation, networking

and Cohesion. 2003, p. 89–105.

73. Susipažink, įvertink, važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikantams,

darbuotojams. Vilnius: Švietimo mainų paramos fondas, 2010.

74. Šapailienė, L.; Greblikienė R. Inovatyvūs profesinio konsultavimo metodai. Vilnius:


75. Šidlauskas, K.; Vitkutė-Adžgauskienė, D. Studijų pasiekimų elektroninio portfelio

sprendimai socialinių tinklų aplinkoje. Informacijos mokslai. 2009. Prieiga per

internetą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/50/124-129.pdf

76. Šulčius, A. Mokomės mokytis. Kaunas: Šviesa, 2004.

77. Tarptautinio projekto ,,Guide me!“ seminaro profesijos patarėjams medžiaga. Prieiga

per internetą: http://www.guideme.at/lithuanian/home.asp

78. Theorie und Praxis der Sozialpädagogik. // Evangelische Fachzeitschrift für die Arbeit

mit Kindern. 1998, Nr. 6.

79. Thorbrietz, P. Koncentracija. Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams. Vilnius: Gimtasis

žodis, 2008.

80. Urbonavičiūtė, I. Profesinio kelio rinkimosi vidiniai ir išoriniai veiksniai. Daktaro

disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

81. Vitkus, G. Refleksijos vaidmuo vertinant ugdymo rezultatus ir pažangą. E. laikraštis

„Šoktonas“, 2009 m. lapkritis, Nr. 4. Prieiga per internetą:


82. Wainwright, G. R. Body language. London: Hodder Education, 2003.

83. Watkins, Ch.; Carnell, E.; Lodge, C.; Wagner, P.; Whalley, C. Learning about

Learning. London: Routlege, 2000.

84. West, M. A. Efektyvus koamdinis darbas. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2011.

85. Ziglaras, Z. Sėkmė žaliems. Kaunas: Smaltija, 1999.

86. Zuzevičiūtė, V. Suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir jų tyrimas. Kaunas: Vytauto


87. Žemaitis, S. Elektroninio portfelio realizacija Moodle aplinkoje. Informacijos mokslai.



88. Кипнис, М. Тренинг коммуникации. Москва, 2004.


http://www.guideme.at/lithuanian/home.asp



303

89. Петрушин, В. Настольная книга карьериста. Санкт-Петербург: Питер, 2002.

90. Поляков, В. А. Технология карьеры. Москва: Дело ЛТД, 2005.

91. Прученков, А. С. Социалъно психологический тренинг в школе. ЭКСМО-прес,

2001.

92. Силбер, Л. Карьера для творческого человека. Москва: Добрая книга, 2002.

93. Хандлер, Б. Как преподнести себя на рынке труда. Москва: Кудиц-образ, 2003.

304

NUORODOS INTERNETE



http://anomalija.lt/2011/07/testas-kuris-smegenu-pusrutulis-jus-valdo/


http://diarchy.lt/savitaiga-lietuviskai/apie-smegenis.html



http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/eurybase/eurybase_full_reports/LT_L

T.pdf

http://esu.tiems.kam.esu.lt/forum/viewtopic.php?t=147

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1345/type.FileContent.file/CVInstructions_lt

_LT.pdf

http://europass.cedefop.europa.eu/img/dynamic/c1347/type.FileContent.file/ELPTemplate_lt_

LT.doc

http://humanresources.about.com/lr/dress_codes/348204/1/








http://rytuzenklai.lt/lt/articles/karjera/690



http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060629_114019-

93115/DS.005.0.02.ETD

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_2029-0470.N_3_1.PG_91-

103/DS.002.0.01.ARTIC


http://www.aikos.smm.lt



http://anomalija.lt/2011/07/testas-kuris-smegenu-pusrutulis-jus-valdo/


http://diarchy.lt/savitaiga-lietuviskai/apie-smegenis.html





http://esu.tiems.kam.esu.lt/forum/viewtopic.php?t=147





http://humanresources.about.com/lr/dress_codes/348204/1/








http://rytuzenklai.lt/lt/articles/karjera/690









305


http://www.asirpsichologija.lt/index.php?sprendimu-priemimas-kaip-apginti-savo-

nuomone&category=5&id=567


http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2006/83/dautarasruksteliene.pdf

www.lssa.smm.lt/docs/Memorandumas_2001.doc



http://www.careeranchorsonline.com/SCA/about.do?open=prod


http://www.club13.lt/straipsniai/kz_31_13_15.pdf

http://www.dynot.net/index.php?Itemid=81&id=46&option=com_content&task=view&lang=l

t












http://www.lamabpo.lt

http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrasis-priemimas/kiti-teisiniai-dokumentai




http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Acta_Paedagogica_Vilnensia/17/Liudmila_Rupsiene__Ra

mute_Kucinskiene.pdf








http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2006/83/dautarasruksteliene.pdf

http://www.lssa.smm.lt/docs/Memorandumas_2001.doc



http://www.careeranchorsonline.com/SCA/about.do?open=prod


http://www.club13.lt/straipsniai/kz_31_13_15.pdf















http://www.lamabpo.lt/turinys/bendrasis-priemimas/kiti-teisiniai-dokumentai









306






http://www.psichologas.lt/2011/07/psichologija/saves_vertinimas/

http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/7_intelektai.asp

http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/intelekto_svarstykles.asp


http://www.renkuosias.lt/Pub/default.aspx?Page=tests



http://www.scribd.com/doc/42610691/7-efektyvaus-laiko-planavimo-%C5%BEingsniai-

Tomas-Kaulinskas

http://www.sharpman.com/47_easy_ways_to_improve_your_image_at_work.htm


http://www.smpf.lt/







http://www.techrepublic.com/blog/10things/10-tips-for-dealing-with-change-in-the-

workplace/257


http://www.viaexperientia.net/uploads/Patirtinio-mokymo-kokyb%C4%97s-principai.pdf


http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/5895/darbo-paieska-kaip-elgtis-

pokalbyje-del-darbo


http://www.wipp.nhs.uk/tools_gpn/toolu5_career_development.php

http://www2.careers.govt.nz/educators-practitioners/career-practice/career-theory-

models/supers-theory/






http://www.psichologas.lt/2011/07/psichologija/saves_vertinimas/

http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/7_intelektai.asp

http://www.psichoterapija.ot.lt/fpdb/2004/straipsniai/intelekto_svarstykles.asp


http://www.renkuosias.lt/Pub/default.aspx?Page=tests



http://www.scribd.com/doc/42610691/7-efektyvaus-laiko-planavimo-%C5%BEingsniai-Tomas-Kaulinskas

http://www.scribd.com/doc/42610691/7-efektyvaus-laiko-planavimo-%C5%BEingsniai-Tomas-Kaulinskas

http://www.sharpman.com/47_easy_ways_to_improve_your_image_at_work.htm


http://www.smpf.lt/










http://www.viaexperientia.net/uploads/Patirtinio-mokymo-kokyb%C4%97s-principai.pdf





http://www.wipp.nhs.uk/tools_gpn/toolu5_career_development.php



307

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=329216&p_query=&p_tr2=


www.cvmarket.lt

www.cvonline.lt

www.darbo.lt/darbas/









https://mahara.org/






http://www.darbo.lt/darbas/









https://mahara.org/


308

PRIEDAI

309

1 priedas

Karjeros kompetencijų, ugdymo turinio ir knygose pateikiamų užduočių sąsajos

Karjeros

kompetencijos

Temos Mokinio knygos temos ir jose

pateikiamos užduotys

Mokytojo knygos temos ir joje pateikiamos

užduotys

1. SAVĘS PAŽINIMO SRITIS

1. Darbo paskirtis ir karjeros samprata

Užduotys:

,,Kodėl žmonės dirba“? (*), 1 užd.

,,Karjeros minčių žemėlapis“ (**), 2 užd.

1. Darbo paskirties ir karjeros sampratos

atskleidimas

Užduotys:

„Darbo paskirtis“(**), 1 užd.

„Karjeros sėkmės formulė“ (**), 2 užd.

1.1. Pažinti

karjerai

svarbias

asmenybės

charakteristikas

(1.1.3. Pažinti

savo asmenybės

savybes,

gabumus,

interesus,

kompetencijas,

asmenines ir

darbo vertybes,

Savęs pažinimo ir teigiamo savęs

vertinimo svarba karjerai.

Savęs pažinimo aspektų įvairovė.

2. Savęs pažinimas ir teigiamas

vertinimas, leidžiantis į karjeros kelią

Užduotys:

„Vardo galia“ (*), 3 užd.

„Aš ir Mano“ (** ), 4 užd.

„Jeigu būčiau...“ (***), 5 užd.

2. Mokinių savęs pažinimas ir teigiamas

vertinimas

Užduotys:

„Žurnalisto tyrimas“ (**), 3 užd.

„Autoportretų paroda“ (*), 4 užd.

Asmenybės savybės. 3. Mano asmenybės savybės

Užduotis „Mano asmenybės savybės“ (**),

6 užd.

3. Mokinių asmenybės savybių pažinimas

karjeros kelio kontekste

Užduotys:

„Archeologo dėžutė“ (***), 5 užd.

„Charakteristika“ (**), 6 užd.

310

sieti juos su

karjeros

sprendimais.)

Gabumai (dominuojantis intelekto

tipas).

4. Mano gabumai

Užduotis „Intelekto tipo nustatymo

klausimynas“ (**), 7 užd.

4. Mokinių gabumų (dominuojančio

intelekto tipo) įtaka jų karjerai

Užduotys:

„Gabumų bankas“ (*), 7 užd.

„Svajonių darbas“ (ši užduotis atliekama

grupėmis, sudarytomis pagal dominuojantį

intelekto tipą) (**), 8 užd.

Karjeros interesai.

5. Mano karjeros interesai

Užduotys:

„Man patinka“ (*), 8 užd.

,,Karjeros interesai“ (**), 9 užd.

5. Mokinių gebėjimų pažinti karjeros

interesus ugdymas

Užduotys:

„Profesijos patarėjai“ (**) (dalykinis

žaidimas), 9 užd.

„Profesinių interesų klausimynas“ (**)

(Holando standartizuota metodika – ekskursija į

karjeros centrą).

Kompetencijos. 6. Mano pasiekimai ir kompetencijos

Užduotys:

„Mano kompetencijos“ (*), 10 užd.

„Mano gebėjimų profilis“ (***), 11 užd.

6. Mokinių pasiekimų ir kompetencijų

pažinimas planuojant karjerą

Užduotys:

„Mūsų „pačiausieji“ (**) (grupės narių

pasiekimus atskleidžianti užduotis), 10 užd.

„Kompetencijų medis“ (**), 11 užd.

Asmeninės ir darbo vertybės. 7. Mano vertybių skalė

Užduotys:

„Auksinė žuvelė“ (*), 12 užd.

„Vertybių skalė“ (**), 13 užd.

„Darbo vertybės“ (***), 14 užd.

,,Vertybės ir karjera“(***), 15 užd.

7. Vertybių pažinimo svarba, priimant

karjeros sprendimus

Užduotys:

„Vertybių aukcionas“ (dalykinis vaidmenimis

žaidimas) (***), 12 užd.

„Karjeros vertybės“ (**), 13 užd.

1.2. Pažinti

socialinę

aplinką ir

Artimoji socialinė aplinka. 8. Artimoji socialinė aplinka

Užduotis „Socialinis tinklas“ (**),

8. Mokinių artimosios socialinės aplinkos

pažinimas ir karjera

311

socialinius

vaidmenis.

(1.2.3. Svarstyti

savo socialinės

aplinkos ir

socialinių

vaidmenų

poveikį karjeros

sprendimams.)

16 užd. Užduotys:

„Tinklas“ (*),14 užd.

„Klasės fotografija“ (**), 15 užd.

Asmeninė patirtis. 9. Asmeninė patirtis ir karjera

Užduotis „Gyvenimo patirties refleksija“

(**), 17 užd.

9. Mokinių asmeninės patirties analizė

karjeros planavimo kontekste

Užduotis „Mūsų visų patirtis“ (**), 16 užd.

Socialiniai vaidmenys skirtingais

žmogaus gyvenimo etapais.

10. Socialiniai vaidmenys ir karjera

Užduotis ,,Mano mamos, (tėčio, močiutės,

senelio) gyvenimo vaidmenų vaivorykštė“

(***), 18 užd.

10. Gebėjimų pažinti socialinius vaidmenis

ugdymas

Vaizdo užduotis ,,Socialinių vaidmenų įvairovė

mano aplinkoje“(***), 17 užd.

Prisistatymas įvairiose karjeros

situacijose. 11. Mano psichologinis portretas

Užduotis „Mano psichologinis portretas“,

19 užd.

11. Mokinių psichologinis portretas kaip

savęs pažinimo apibendrinimas

Užduotis „TV studija“ (**), 18 užd.

2. KARJEROS GALIMYBIŲ PAŽINIMO SRITIS

2.1. Rasti

karjeros

informacijos ir

efektyviai ją

naudoti

(2.1.3. Rasti

aktualios

informacijos apie

profesijas ir

mokymosi

galimybes, ją

Karjeros informacija ir jos paieška.

12. Karjeros informacija ir jos paieška

Užduotys:

„Informacijos paieška: kaip ir kur?“ (* ),

20 užd.

„Karjeros informacijos sritys“ (**), 21

užd.

„Informacinis interviu“ (**), 22 užd.

12. Mokinių gebėjimų ieškoti karjeros

informacijos ugdymas

Užduotys:

,,Profesijos ABC“ (*), 19 užd.

,,Sąvokų kekė“ (terminai pateikiami

skirtingomis kalbomis), 20 užd.

Informacijos paieškos etapai.

13. Informacijos paieškos etapai

Užduotis ,,Bandymas ieškoti informacijos“

13. Mokinių gebėjimo taikyti informacijos

paieškos etapus ugdymas

312

analizuoti,

sisteminti,

vertinti ir

planuojant

karjerą ja

pasinaudoti.)

(**), 23 užd. Užduotys:

,,Raktinis žodis“ (karjeros informacijos

paieška, grupės veikla) (***), 21 užd.

,,Bylos pavadinimas“) (**), 22 užd.

2.2. Pažinti

mokymosi visą

gyvenimą

galimybes

(2.2.3.

Apibūdinti

mokymosi visą

gyvenimą

galimybes,

siejant jas su

savo karjeros

planu.)

Mokymasis visą gyvenimą ir

karjera.

14. Mokymasis visą gyvenimą ir karjera

Užduotis ,,Mokymosi būdai“ (trumpas

socialinis tyrimas) (***), 24 užd.

14. Mokinių kompetencijos mokytis visą

gyvenimą ugdymas jų karjeros kelio

kontekste

,,Mokosi visa šeima“ (**), 23 užd.

,,Mokausi įdomiai“ (**), 24 užd.

,,Mokausi mokydamas“ (***), 25 užd.

Asmeninis mokymosi stilius

karjeros kelyje.

15. Asmeninis mokymosi stilius karjeros

kelyje

Užduotys:

,,Kaip aš priimu informaciją?“. (*), 25

užd.

,,Mokymosi stilius“. (**), 26 užd.

15. Mokinių asmeninio mokymosi stiliaus

reikšmė karjeros kelyje

Užduotys:

Atminties lavinimo žaidimas ,,Turguje

pirkau...“ (*), 26 užd. Asociacijų formulavimo žaidimas ,,Aš skrendu į

Mėnulį“ (***), 27 užd.

,,Mokausi gudriai“ (**), 28 užd.

Mokymo įstaigų įvairovė ir

galimybės toliau mokytis.

16. Mokymo įstaigų įvairovė ir galimybės

toliau mokytis

Užduotis ,,Mokymosi galimybės“ (*), 27

užd.

16.Mokymo įstaigų įvairovė ir gebėjimų

pažinti galimybes toliau mokytis ugdymas

Užduotys:

Diskusija ,,Kur mokytis mūsų mikrorajone?“

(**), 29 užd.

,,AIKOS informacija mokiniui“(pateikties

rengimo užduotis) (**), 30 užd.

,,AIKOS žaliems“, vaizdo filmuko rengimo

užduotis (***), 31 užd.

,,Mūsų profesinio mokymo įstaiga“ (***), 32

užd.

313

2.3. Pažinti

kintantį darbo

pasaulį

(2.3.3. Įvertinti

darbo pasaulio

kaitą ir darbo

formų įvairovę,

planuojant savo

karjerą.)

Darbo pasaulio pokyčių įtaka

karjeros galimybėms.

Naujos darbo formos, profesijų

įvairovė.

17. Kas vyksta darbo pasaulyje

Užduotys:

„Žurnalisto tyrimas“ (*), 28 užd. ,,Naujos darbo formos“ (**), 29 užd.

,,Mano artimųjų profesijos“ (***), 30 užd.

,,Man įdomios profesijos“ (**), 31 užd.

,,Profesijų medis“ (**), 32 užd.

17. Gebėjimų pažinti darbo pasaulį

ugdymas

Užduotys:

,,Mūsų mokyklos darbuotojai“ (**), 33 užd.

,,Darbo pasaulis“ (***), 34 užd.

,,Mano svajonių darbas“ (*), 35 užd.

,,Profesiogramų analizė (**), 36 užd.

,, Interviu su profesionalu“ (***), 37 užd.

Profesinis veiklinimas. Vizitai į sektorinius

praktinio mokymo centrus, 38 užd.

Asmeninio mokymosi

(tobulėjimo) galimybių

apibendrinimas.

18. Profesijų, kompetencijų ir mokymosi

galimybių sąrašas

Užduotis ,,Profesijų, kompetencijų ir

mokymosi galimybių sąrašas (***), 33 užd.

18. Mokinio profesijų ir mokymosi

galimybių sąrašo rengimas

Užduotys:

,,Mano pasirinkimo galimybės“ (***), 39 užd.

,,Mano profesinės galimybės“ (***), 40

užd.

3. KARJEROS PLANAVIMO SRITIS

3.1. Kelti

gyvenimo ir

karjeros tikslus

(3.1.3. Nustatyti

gyvenimo

prioritetus, kelti,

vertinti, derinti

savo gyvenimo ir

karjeros tikslus)

Asmeninė ateities vizija. 19. Asmeninė ateities vizija

Užduotys:

„Mano ateities vizija“ (**), 34 užd.

,,Mano karjeros kelio vizija“(**), 35 užd.

19. Mokinių asmeninės ateities vizijos

reikšmė planuojant karjerą

Užduotis „Po 20 metų“ (***), 41 užd.

Gyvenimo ir karjeros tikslų

įvardijimas ir derinimas.

20. Mano gyvenimo ir karjeros tikslai

Užduotys:

„Mano gyvenimo tikslai“ (**), 36 užd.

„Mano tolimi ir artimi tikslai“ (***), 37

užd.

20. Mokinių gebėjimų kelti bei derinti

karjeros ir gyvenimo tikslus ugdymas

Užduotys:

„Gyvenimo tikslų įvairovė“ (*), 42 užd. „LEGO statyba“ (dalykinis tikslų derinimo

žaidimas) (**), 43 užd.

314

Karjeros tikslų analizė ir prioritetų

nustatymas.

21. Palankios ir trukdančios jėgos,


Užduotis „Karjeros pasirinkimo SSGG

analizė“ (***), 38 užd.

21. Mokinių karjeros tikslų analizė ir

prioritetų nustatymas

Užduotis „Tikslų ekspertai“ (***), 44 užd.

3.2. Priimti

karjeros

sprendimus.

(3.2.3.3. Siekti

savarankiškai

priimti karjeros

sprendimus,

taikant įvairius

karjeros

sprendimų

priėmimo

modelius ir

technikas.)

Karjeros sprendimas kaip

nuolatinis procesas.

22. Karjeros sprendimai

Užduotys:

„Šiandiena, praeitis, ateitis“ (**), 39 užd.

„Karjeros sprendimo priėmimo procesas“

(***), 40 užd.

22. Karjeros sprendimo priėmimo reikšmė ir

tęstinumas

„Karjeros sprendimai žmogaus gyvenime“(*),

45 užd.

Karjeros sprendimų priėmimo

modeliai.

23. Sprendimo priėmimo modeliai

Užduotis „Sprendimo priėmimo modeliai“

(**), 41 užd.

23. Sprendimo priėmimo modelių pažinimas

ir jų taikymas karjeros kelyje

Užduotis „Trys draugai“ (*), 46 užd.

Karjeros sprendimų priėmimo

technikos.

24. Sprendimo priėmimo technikos

Užduotys:

„Už ir prieš sąrašas“ (*), 42 užd.

„Mano profesijos pasirinkimo kriterijai“

(***), 43 užd.

„Sprendimo kriterijų skirtingumas (atvejų

analizė)“ (**), 44 užd.

24. Skirtingų sprendimo priėmimo technikų

taikymas, mokiniams planuojant karjerą

Užduotys:

„Už ir prieš“ (*), 47 užd.

„Profesijos patarėjai 2“ (**), 48 užd.

Sprendimų priėmimo sunkumai. 25. Sprendimo priėmimo sunkumai

Užduotys:

„Sprendimo priėmimo sunkumai“ (**), 45

užd.

„Asmeniniai, praktiniai, susiję su šeima ir

visuomene sprendimo priėmimo sunkumai“

(***), 46 užd.

25. Sprendimo priėmimo sunkumų

įvertinimas planuojant karjerą

Užduotis ,,Savitarpio pagalba“ (**), 49 užd.

315

3.3. Sudaryti ir

atnaujinti

karjeros planą (3.3.3. Sukurti

asmeninį

karjeros planą,

grįstą savęs

pažinimo,

karjeros

galimybių tyrimo

ir karjeros

sprendimo

rezultatais.)

Išteklių paieška 26. Laiko ir kitų išteklių planavimas

Užduotys:

„Ganto diagrama“ (**), 47 užd.

„Mano savaitė pagal ABC“ (***), 48 užd.

26. Laiko ir kitų išteklių paskirstymas,

mokiniams sudarant savo karjeros planą

Užduotys:

,,1 minutė“ (*), 50 užd.

„Minčių žemėlapis „Pasirengimas

egzaminui“ (***), 51 užd. Karjeros planavimo procesas:

karjeros plano kūrimo seka,

karjeros plano dalys, plano

atnaujinimo principai.

27. Karjeros planas

Užduotis „Mano karjeros planas“ (***), 49

užd.

27. Karjeros planavimas

Užduotis „Karjeros planų paroda“ (***), 52

užd.

4. KARJEROS ĮGYVENDINIMO SRITIS

4.1. Taikyti ir

tobulinti karjerai

svarbiausias

bendrąsias

kompetencijas.

Asmeniniai mokymosi

(tobulėjimo) poreikiai.

28. Kompetencijos, būtinos siekiant

karjeros tikslų

Užduotis ,,Mano mokymosi (tobulėjimo)

poreikiai“ (**), 50 užd.

28. Žinių ir gebėjimų visuma, siekiant

karjeros tikslų

Užduotys:

,,Visi galime tobulėti“ (**), 53 užd.

,,Arnoldo mokymosi poreikiai“ (*), 54 užd.

Laiko ir kitų išteklių valdymas

karjeros kelyje.

29. Laiko ir kitų išteklių valdymas

karjeros kelyje

Užduotys:

,,Bankininko diena“ (**), 51 užd.

,,Luko finansai“ (**), 52 užd.

29. Gebėjimų valdyti laiką ir kitus išteklius,

siekiant karjeros tikslų, ugdymas

Užduotys:

,,1 2 3! Drąsiai“ (**), 55 užd.

,,Susek ,,laiko vagį“ (***), 56 užd.

,,Sutvarkyk mano dienotvarkę“ (**), 57 užd.

,,Mano savaitės biudžetas“ (**), 58 užd.

Komandinis darbas. 30. Gebėjimas dirbti komandiškai kaip

karjeros sėkmės sąlyga

30. Komandinis darbas – viena iš sėkmingos

karjeros sąlygų

316

Užduotis ,,Lėktuvų gamykla“ (**), 53 užd.

Užduotys:

,,Neregio vedimas“ (*), 59 užd.

,,Dėlionė užrištomis akimis“ (**), 60 užd.

,,Renginys“ (***), 61 užd.

Streso valdymas mokymosi ir

darbo situacijose.

31. Streso valdymas mokymosi ir darbo

situacijose

Užduotis ,,Stresas ir profesija“ (**), 54

užd.

31. Streso valdymas mokymosi ir darbo

situacijose

Užduotys:

,,Stresas brrr“ (**), 62 užd.

,,Svečiuose profesijos atstovas“ (**), 63 užd.

,,Įvykių eilutė“ (*), 64 užd.

Kūrybiškas problemų sprendimas. 32. Kūrybiškas problemų sprendimas

Užduotis ,,Kojinių gamyklos valdybos

posėdis“ (**), 55 užd.

32. Kūrybiškas problemų sprendimas,


Užduotys:

,,Degtukų dėžutė“ (*), 65 užd.

,,Naujas mechanizmas“ (**), 66 užd.

,,Atvirkštinė nuostata“ (***), 67 užd.

Konfliktų sprendimas. 33. Konfliktų sprendimo būdai

Užduotys:

,,Besidaužanti širdis“ (**), 56 užd.

,,Konflikto kūno kalba“ (**), 57 užd.

33. Konfliktų sprendimo būdai

Užduotys:

,,Ar tai konfliktas?“ (**), 68 užd.

Diskusija ,,Efektyviausias konflikto

sprendimas“ (***), 69 užd.

4.2.

Sėkmingai

pereiti iš

mokyklos į kitą

karjeros

(mokymosi ar

darbo) aplinką

Adaptacijos naujoje mokymosi

aplinkoje etapai ir veiksniai.

Perėjimo į kitą karjeros aplinką

paramos šaltiniai.

Perėjimo į kitą mokymosi aplinką

veiksniai ir kliūtys.

34. Adaptacija naujoje mokymosi

aplinkoje

Užduotis ,,Naujokas mokykloje“

(**), 58 užd.

34. Adaptacija naujoje mokymosi aplinkoje

Užduotys:

,,Naujokai, pirmyn!” (*), 70 užd.

Diskusija ,,Naujokai televizijos ir kino

filmuose“ (*), 71 užd.

Vaidmenų žaidimas ,,Aš naujoje vietoje“ (***),

317

72 užd.

Karjeros dokumentai: gyvenimo

aprašymas; Europass CV; Europass

kalbų pasas; motyvacinis laiškas;

lydintysis laiškas.

35. Karjeros dokumentų rengimas

Užduotys:

„Mano Europass CV“ (***), 59 užd.

,,Mano Europass kalbų pasas“ (***), 60

užd.

,,Dėlionė“ (**), 61 užd.

,,Lydintysis (kreipimosi) laiškas“ (*), 62

užd.

35. Mokinių karjeros dokumentų rengimas

Užduotys:

,,Mano marškinėliai“ (*), 73 užd.

,,Aš po 5-erių metų“ (***), 74 užd..

,,Du gyvenimo aprašymai“ (**), 75 užd.

,,Mano herojus“ (***), 76 užd.

4.3. Efektyviai

ieškoti darbo.

Darbo ieškos būdai.

36. Darbo ieškos būdai

Užduotis ,,Darbo skelbimų analizė: vertėjas

ir elektrikas“ (**), 63 užd.

36. Darbo ieškos būdai

Užduotys:

,,Ieškau darbo 3“ (***), 77 užd.

,,Atviras langas“ (***), 78 užd.

Profesinis veiklinimas. Vizitas į Lietuvos darbo

biržos teritorinių padalinių jaunimo darbo

centrus. (**), 79 užd.


darbdaviams

Užduotis ,,Taip ar Ne?“ (*), 64 užd.


darbdaviams

Užduotis „Parašyk kitaip“ (*), 80 užd.

38. Prisistatymas telefonu

Užduotis ,,Dėmesio! skambutis“ (**), 65

užd.

38. Prisistatymas telefonu

Užduotis ,,Interjero ar interneto tinklalapio

dizainerė? (**), 81 užd.

318

Pokalbis dėl darbo.

39. Pokalbis dėl darbo

Užduotis ,,Pokalbis dėl darbo“ (**), 66

užd.

39. Pasirengimas pokalbiui dėl darbo

Užduotis ,,Pokalbis su darbdaviu“. Pokalbio

dėl darbo simuliacija. (***), 82 užd.

Adaptacijos darbo aplinkoje etapai.

Sėkmingos adaptacijos darbo vietoje

veiksniai.

40. Adaptacija darbo vietoje

Užduotys:

,,Pirmoji diena darbe“ (**), 67 užd.

,,Slaugytojos darbo diena“ (atvejo

analizė) (**), 68 užd.

40. Adaptacija darbo vietoje

Užduotys:

,,Sėkminga adaptacija“ (**), 83 užd.

,,Darbo kodeksas“ (**), 84 užd.

,,Organizacinės kultūros elementai“ (***), 85

užd.

Kompetencijų aplankas. 41. Kompetencijų aplankas

Užduotys:

,,Architektų komanda“ (T. J. atvejo analizė)

(**), 69 užd.

„Mano kompetencijų aplankas“ (***), 70

užd.

41. Mokinių kompetencijų aplanko rengimas

Užduotys:

,,Karjeros laboratorija“ (***), 86 užd.

„Kompetencijų aplankų paroda“ (***), 87 užd.

319

2 priedas

Užduočių diferencijavimo pagal sunkumą kriterijų sistema

Kriterijai *

1 žvaigždutės

užduotys

** 2 žvaigždučių

užduotys

*** 3 žvaigždučių

užduotys

Specifinės mokinių karjeros kompetencijos

tobulinimas + + +

Bendrųjų kompetencijų tobulinimas + + +

Kūrybiškumo atskleidimas + +

Improvizavimo galimybės +

Teorinių pagrindų įtvirtinimas + + +

Praktinių veiklų atlikimas + +

Individualus darbas klasėje + + +

Individualus darbas namuose + + +

Darbas poromis + +

Komandinis darbas +

Užduočiai atlikti – iki 1valandos + + +

Užduočiai atlikti – iki 3 valandų + +

Užduočiai atlikti – 1 savaitė ir daugiau +

Atliekant užduotį naudojamos papildomos

priemonės + + +

Atliekant užduotį naudojamasi

informacinėmis technologijomis + +

Užduoties rezultatams pristatyti

pasitelkiamos informacinės technologijos + +

Užduoties rezultatai pristatomi viešai +

Užduoties rezultatus pristatyti rengiamasi

iš anksto +

Užduoties rezultatus pristato kelių mokinių

komanda +

Užduotimi apibendrinamas įgytų žinių ir

gebėjimų naudojimas +

Kriterijų sričių žymėjimas

Ugdomos kompetencijos

Praktinių veiklų atlikimas

Užduoties atlikimo būdas

Užduočiai atlikti skiriamas laikas

Atliekant užduotį naudojamos priemonės

Užduoties rezultatų pristatymo variantai

Apibendrinamoji užduotis

320

3 priedas

1 užduoties lapas

Spalvotų kortelių komplektas kiekvienam užduoties dalyviui

Žmonės dirba, kad užsidirbtų pragyvenimui.

Žmonės uždirba pinigų, už kuriuos gali patenkinti savo pagrindinius poreikius, t. y.

nusipirkti maisto, drabužių ir kitų reikalingų daiktų, įsigyti ir išlaikyti būstą, automobilį ir t.

t.

Žmonės dirba, kad įtvirtintų savo statusą.

Dažnai žmonės į klausimą „Kas tu esi?“ atsako įvardydami veiklą: „Aš esu mokytojas“, „Aš

esu ūkininkas“ ir pan. Toks savęs apibūdinimas leidžia mums tvirčiau jaustis savo pačių ir

kitų akyse, jis tarsi suteikia tam tikro svorio visuomenėje.

Žmonės dirba, nes nori įprasminti savo buvimą, būti naudingi.

Darbas suteikia galimybę padaryti kažką svarbaus ir naudingo kitiems, „palikti savo pėdsaką

žemėje“.

Žmonės dirba, nes nori bendrauti, būti visuomenės dalis.

Užmegzti socialinius ryšius, komunikuoti, patirti bendravimo džiaugsmą, spręsti

komunikacijos problemas – visa tai yra daugelio dirbančių žmonių kasdienybė. Dirbdami

žmonės realizuoja savo poreikį bendrauti, dalytis mintimis.

Žmonės dirba, nes nori išreikšti save, panaudoti savo gebėjimus ir talentus.

Talentas ar gabumas tampa nieko vertas, jei žmogus jo nenaudoja prasmingiems tikslams.

Poreikį išreikšti save dirbdami tenkina ne tik menininkai ir rašytojai. Bet kuriame darbe

žmogus turi realizuoti savo gabumus ir atskleisti savo stipriąsias asmenybės puses.

Žmonės dirba, nes nori patirti asmeninį pasitenkinimą.

Juk koks malonus pasididžiavimas savimi apima pasiekus sudėtingą tikslą, atlikus sunkią

darbo užduotį, įveikus iššūkį! Šis jausmas leidžia mums pamiršti patirtus sunkumus ir

pastangas bei kelti naujus tikslus.

KITA...

Nė vienoje kortelėje neįvardyta svarbi priežastis dirbti.

322

4 priedas

16 užduoties lapas ,,Refleksijos ratas“

(Parengta pagal: Knasel, E.: Meed, J.; Rossetti, A. Learn for your life: a blueprint for career-

long learning. London: Prentice Hall, 2000)

Ko išmokau? Kokios savybės išryškėjo? Ką supratau? Ko dar reikia mokytis? Ko niekada

nenorėčiau vėl patirti?

Aprašymas Kas nutiko?

Savijauta Ką galvojau ir jaučiau

tuo metu?

Vertinimas

Kuo buvo geras ir blogas šis patyrimas?

Veiklos planas Ką turėčiau daryti, jei

tai vėl pasikartotų?

Apibendrinimas Kokias išvadas

galima padaryti?

Analizė

Ką galima suprasti iš šios

situacijos?

323

5 priedas

20 užduoties lapas ,,Sąvokų kekė“

1. Šiame lape yra sąvokų sąrašas. Pasitelkdami interneto priemones, suraskite šiuos

žodžius ANGLŲ, ITALŲ ir LENKŲ kalbomis.

2. Pateiktas sąvokas paaiškinkite.

PROFESIJA PASIEKIMAI DARBAS

GEBĖJIMAI PROFESIJOS

PATARĖJAS PLANAS

ŽINIOS MOKYKLA

TYRIMAS

KARJERA

324

6 priedas

21 užduoties lapas ,,Raktiniai žodžiai“

Perskaitykite pateiktas 5 situacijas. Pagalvokite, kokie raktiniai žodžiai geriausiai

apibendrina šias situacijas. Šalia situacijos aprašymo, antrame stulpelyje, surašykite visus, Jūsų

nuomone, ,,veikiančius“ raktinius žodžius.

Informacinės žinutės Raktiniai žodžiai

Žinutė nr. 1. ,,Tyrėjai nustatė, kad sėkmingos karjeros rodikliai, tokie

kaip geras atlyginimas, kilimas karjeros laipteliais, labiausiai susiję su ,,žmogiškojo kapitalo“ ir socialiniais bei demografiniais veiksniais. Taigi geras išsilavinimas, didelė darbo tam tikroje veiklos sferoje ar organizacinė patirtis, užmegzti ryšiai pagaliau duoda trokštamų vaisių: gerą algą ir geras pareigas. Taip pat paaiškėjo, kad vyrui siekti sėkmingos karjeros lengviau negu moteriai, baltaodžiui lengviau nei juodaodžiui.“

Žinutė nr. 2. ,,Moteris atsisakė šeimos, pasiaukojo darbui. Stengėsi

visu kuo panėšėti į vyrą. Norėjo būti panaši į tiksliai pajamas ir išlaidas apskaičiuojantį kompiuterį. Vadovybė jos darbu patenkinta. Ji gali vadovauti nedideliam padaliniui. Jos nepaskirs į aukštesnes pareigas, nes jai trūksta fantazijos ir išradingumo. Sulaukusi 40—45 metų, ji supras, kad jos profesinė sėkmė nėra didelė, o šios sėkmės kaina buvo tikrai nemaža. Didžiausias ir geriausias jos pasiekimas — tapti archyvo viršininke.“

Žinutė nr. 3. ,,Vakar vakare į svečius užsuko kaimynas ir pasiguodė,

kad jo darbovietėje prasidėjo prieškriziniai panikos priepuoliai (PPP) ir kad darbdavys rengiasi jį atleisti iš darbo. Kaip paprastai tokiose situacijose, darbdavys siūlo rašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru. Susikrimtęs kaimynas paklausė, ką jam daryti. Trumpai paaiškinau žmogui, kaip elgtis, o paskui pamaniau, kad šiuo metu ši tema aktuali gal ne tik mano kaimynui, todėl parengiau trumpą atmintinę tiems, kuriems gresia atleidimas iš darbo.“

Žinutė nr. 4. ,,Sukurti stiprų ir įdomų prekės ženklą – kartu ir sudėtinga,

ir paprasta. Vargu ar kas abejoja, jog viena svarbiausių prekės ženklo dalių – pavadinimas, kuris vėliau tampa tam tikru simboliu, kartais prarandančiu pirminę reikšmę ir įgaunančiu papildomų niuansų. Prekės ženklo sėkmę lemia jo unikalumas, nuosekliai plėtojamas įvaizdis ir, be

abejo, taiklus pavadinimas.“

Žinutė nr. 5. Kauno prekybos ir verslo mokykloje mokosi mokinių,

baigusių 10 klasių. Jie tęsia vidurinės mokyklos programą, siekia brandos atestato, kartu įgyja ir profesiją, gauna tai patvirtinantį pažymėjimą. Dalis mokinių ateina į mūsų mokyklą jau turėdami vidurinės mokyklos atestatą ir siekia įgyti tik profesiją. Mūsų profesinės mokyklos mokiniai atlikti praktikos eina į gamybines įmones – patys sumaniausi jose dažnai ir įdarbinami.

Nuorodos internete:

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/sekminga-karjera-turi-savu-paslapciu-

610058/

http://zurnalas.darnipora.lt/moters-profesines-karjeros-keliai-63.html

http://fobas.wordpress.com/2009/01/26/jeigu-jus-nori-atleisti-is-darbo/

http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/403f2db7ddb09

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/sekminga-karjera-turi-savu-paslapciu-610058/

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/sekminga-karjera-turi-savu-paslapciu-610058/

http://zurnalas.darnipora.lt/moters-profesines-karjeros-keliai-63.html

http://fobas.wordpress.com/2009/01/26/jeigu-jus-nori-atleisti-is-darbo/

http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/403f2db7ddb09

325

7 priedas

22 užduoties lapas ,,Bylos pavadinimas“

1. Perskaitykite pateiktas informacines žinutes. Apgalvokite, kokia informacija juose

svarbiausia.

2. Informacines žinutes sugrupuokite pagal temas. Kiekvienai skirtingai temai paskirkite

po bylą.

3. Savo atsakymus pažymėkite: ant bylų užrašykite jų pavadinimus. Lentelėje nurodykite,

kokios informacinės žinutės sudaro bylas.

Informacinių žinučių, įeinančių į šias bylas, numeriai

1. ,,Darbuotojų,

dirbančių paslaugų

sektoriuje, atlyginimai

didės 12 %.“

2. ,,Aukštasis

išsilavinimas, geras

užsienio kalbų

mokėjimas, vadybinio

darbo patirtis...“

3. ,,Darbo saugos

reikalvimai nuolat

griežtėja.“

4. ,,Spręsdami, kokią

studijų programą

pasirinkti, naudokite

stojamojo balo

skaičiuoklę.“

5. ,,Sužinok, kokį

atlyginimą gauna

informacinių

technologijų

specialistai...“

6. ,,Jei esate komandos

žaidėjas, gebantis

generuoti idėjas, AB

,,BALTIKAS“ – Jūsų

būsima darbovietė.“

7. ,,Įeidami į cechą,

privalote dėvėti

pirštines ir

respiratorių.“

8. ,,Premijos ir priedai,

darbuotojams

paskatinti skiriami

atsižvelgiant į darbo

rezultatus.“

9. ,,Architektūros

studijų programą

renkasi jaunuoliai,

siekiantys kūrybinės

laisvės.“

10. ,,Komunikabilumas,

greita reakcija ir

savarankiškas

sprendimų priėmimas.“

11. ,,Matematikos

valstybinio brandos

egzamino įvertinimas

yra svarbiausias,

renkantis psichologijos

studijų programą.“

12. ,,Priešgaisrinės

apsaugos priemonė –

gesintuvas – privalo

būti pakabinta gerai

matomoje biuro

vietoje.“

______________

______________

_____________

_

____________

__

326

8 priedas

24 užduoties lapas ,,Mokausi įdomiai“

Patarimai, kaip atsakyti į klausimus. Klausimų skirstymas ir atsakymo į juos būdai

Pokalbiuose dėl darbo kandidatai bijo aštresnių atrankos specialistų klausimų, net

geriausi oratoriai į klausimus žvelgia „per saugų atstumą“. Atsakymų į visus klausimus bet

kurioje situacijoje negali žinoti, tačiau įsidėmėti kelias pagrindines komunikacijos specialistų

išskirtas taisykles, kaip, atsižvelgiant į klausimo tipą, derėtų atsakinėti ir elgtis, verta.

Oratoriai klausimus skirsto į kelias grupes: emocionalius, dalykiškus ir „statuso“

klausimus. Paveikiai, mandagiai ir patraukliai auditorijai galima atsakyti į bet kurį jų,

vadovaujantis kiekvienam tipui siūloma skirtinga „taktika“, tačiau pirmiausia reikia

neužmiršti, kad niekada negalima pertraukti klausiančiojo, būtina jį dėmesingai išklausyti iki

galo. Verta taip elgtis ir dėl tikslesnio atsakymo, ir dėl papildomų akimirkų pamąstymui, kaip

atsakinėti. Juk blogų klausimų nebūna – būna tik nevykę atsakymai ir prasti oratoriai.

Emocionalius klausimus užduodantys asmenys dažniausiai susitelkia ties galimybe

pasisakyti, pasidalyti savo rūpestėliais ir vargeliais arba pasidžiaugti sėkmėmis bei

džiaugsmais, todėl jų klausimai būna gana ilgi, o atsakymai jiems nevaidina ypač svarbaus

vaidmens. Tad atsakymai į tokius klausimus turėtų būti kuo trumpesni, o komunikacijos

specialistai net siūlo tokio pobūdžio klausimus peradresuoti kam nors kitam iš auditorijos.

Dalykiškas ir konkretus klausimas reikalauja tokio paties atsakymo. Tokių klausimų

tikslas – gauti daugiau informacijos ar siekti platesnio paaiškinimo. Atsakant į dalykiškus

klausimus, reikia vengti emocionalumo ar paviršutiniškų kalbų. Jei dalykinis klausimas

sudėtingas, o atsakymo į jį nesugalvojate, rekomenduojama pasitelkti kelis gudrius oratorių

ypač dažnai naudojamus triukus: prašyti patikslinti klausimą, tikintis užuominos apie galimą

atsakymą; pažadėti atsakyti į klausimą susitikus kitą kartą ir būtinai šį pažadą ištesėti; drąsiai

prisipažinti, kad šitam klausimui nepasiruošta – melas ir sukčiavimas čia netoleruotinas.

Statuso klausimus užduoda aukštesnę darbo poziciją, rangą ar padėtį visuomenėje

užimantys asmenys, kurie žino, jog pozicija garantuoja protą ir neginčijamą nuomonę. Tokie

klausimai nebūna ypač sudėtingi ar labai dalykiški – gali būti sunku į juos atsakinėti tik dėl

baimės neįtikti ir nukentėti. Štai kodėl tokių klausimų sulaukiantiems oratoriams patariama

atsakinėjant remtis net ir už uždavusįjį klausimą didesniais autoritetais – citatomis iš

dokumentų, įstatymais, Konstitucija ar net Dievu.

Šios nuorodos į atsakymų taktiką nėra neginčijamos, tačiau pastebėta, kad tai –

pagrindiniai būdai, kuriais naudojasi net ir solidžią patirtį turintys oratoriai. Pastarieji

vadovaujasi ir dar viena auksine taisykle – niekada nepašiepti klausiančiojo, mat, kaip jau

minėta, blogų klausimų nebūna.

Parengė Jūratė Ablačinskaitė

2011 m. liepos 25 d.

http://www.zurnalistika-kitaip.lt/bendravimas/patarimai-kaip-atsakyti-i-klausimus-klausimu-

skirstymas-ir-ju-iveikimo-budai

http://www.zurnalistika-kitaip.lt/autoriai/jurate-ablacinskaite-redaktore-zurnaliste/

http://www.zurnalistika-kitaip.lt/bendravimas/patarimai-kaip-atsakyti-i-klausimus-klausimu-skirstymas-ir-ju-iveikimo-budai

http://www.zurnalistika-kitaip.lt/bendravimas/patarimai-kaip-atsakyti-i-klausimus-klausimu-skirstymas-ir-ju-iveikimo-budai

327

9 priedas

25 užduoties lapas ,,Mokausi mokydamas“

1 mokiniui skirta teksto dalis.

XXI amžiaus pagrindiniai gebėjimai

1. Mokymasis mokytis. Gebėjimas pažinti savo mokymosi stilių, būti atviram naujumui,

mokytis pasitikint savimi.

2. Žinių taikymas praktikoje. Gebėjimas įžvelgti teorijos ir praktikos ryšį, transformuoti

žinias į veiklą.

3. Klausinėjimas ir svarstymas. Įsitikinimas, kad viskas keičiasi, noras nuolat tobulėti.

4. Savęs ir kitų valdymas. Gebėjimas kelti asmeninius tikslus, pripažinti atotrūkį tarp

tikslo ir situacijos, suprasti, kaip šį tarpą užpildyti, nuolat tobulinti asmenines savybes.

5. Informacijos valdymas. Mokėjimas rinkti, saugoti, analizuoti, kombinuoti

informaciją, naudotis informacinėmis technologijomis.

6. Komunikaciniai gebėjimai Gebėjimas žodžiu ir raštu reikšti mintis (ne)oficialiose

situacijose, įtikinti kitus ir klausytis kitų.

7. Komandinis darbas. Mokėjimas dalytis informacija ir žiniomis, formuluoti bendrus

tikslus, jų siekti.

8. Problemų sprendimas. Kūrybiškas, novatoriškas požiūris į problemų sprendimą.

9. Lankstumas ir gebėjimas adaptuotis. Gebėjimas supratingai priimti pokyčius,

prisitaikyti prie situacijų ir uždavinių, būti pasiruošusiam keisti asmeninę kryptį.

10. Mokymasis visą gyvenimą Gebėjimas nuolat plėtoti asmenines kompetencijas, ugdytis

mokymosi įpročius.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

2 mokiniui skirta teksto dalis.

Mokymo metodų įvairovė

Informaciniai metodai – sistema didaktinių veiksmų ir jų būdų, kuriais perteikiamos ir

įtvirtinamos sąmonėje dalykų pagrindų žinios. Pradinis, parengiamasis mokinio

pažintinės veiklos etapas trumpiausias, tai ekonomiškiausias būdas perteikti specialiai

atrinktas žinias. Bet čia aktyvus vien mokytojas, mokinys – tik klausytojas,

nepriimantis sprendimų

Praktiniai operaciniai metodai – sistema didaktinių veiksmų ir jų būdų, kuriais

formuojami protinio ir praktinio veikimo mokėjimai bei įgūdžiai. Esmė – mokytojo

organizuojama mokinių veikla, panaudojant įgytas žinias, teoriją taikant praktikoje.

Kūrybiniai metodai – tai sistema didaktinių veiksmų ir jų būdų, kuriais skatinamas

mokinių mokslinis, techninis ir meninis kūrybingumas. Kūryba – aukščiausia žmogaus

savarankiškumo apraiška.

Išskiriamos šios šiuolaikinio ugdymo tendencijos: mokinio aktyvumas (jis turi būti

centre, nuolat veikti); bendravimas ir bendradarbiavimas sprendžiant problemas; kritinis

mąstymas; atvirumas ir pakantumas naujovėms bei kitam požiūriui, kitoms kultūroms;

pasitikėjimas savimi. Parengta pagal: http://www.flf.vu.lt/vfk/edu/metodai.pdf

http://www.flf.vu.lt/vfk/edu/metodai.pdf

328

Priedas 10

28 užduoties lapas ,,Mokausi gudriai“

Mokinio vardas, pavardė Grupė

Koks yra mano asmeninis mokymosi stilius (pažymėkite)?

VIZUALINIS

AUDIALINIS

KINESTEZINIS

Perskaitykite aprašytas situacijas. Savo atsakymus pažymėkite lentelėje.

1. Kokio mokymosi stiliaus atstovams šias užduotis būtų lengviausia atlikti?

2. Kokius mokymosi būdus galima naudoti sėkmingam mokymuisi?

Situacija Tinkamiausias

asmeninis

mokymosi stilius

Rekomenduojami mokymosi būdai

ir priemonės

1. Per 3 dienas reikia

pasirengti geometrijos

kontroliniam darbui.

2. Gamybinės

praktikos metu turite

atlikti meistro pateiktą

užduotį.

3. Būtina parengti

lentelę apie grupės

mokymosi rezultatus.

4. Esate įpareigotas

parengti skaidres apie

savo mokymo įstaigą.

5. Biologijos pamokai

reikia išmokti skyrių

apie kenksmingus

pesticidus.

329

11 priedas

34 užduoties lapas ,,Teiginiai. Darbo pasaulis“

1. Darbo pasaulyje geriausiai jaučiasi tie, kurie yra įpratę ,,lipti

per kitų galvas“, agresyviai siekti asmeninių tikslų.

2. Darbo atlikimo kokybė ir greitis ,,nužudo“ galimybę ramiai

bendrauti su vadovais ir kolegomis gyvai, akis į akį.

3. Naujų profesijų atsiradimą skatina tiktai technologinė ir

mokslinė žmonijos pažanga.

4. Ir vienas žmogus gali sąlygoti naujos profesijos

atsiradimą.

5. Namuose dirbantys žmonės sutaupo materialinių išteklių

(nereikia važiuoti į darbą, pirkti aprangos, mokėti už

pietus), tačiau jie praranda galimybę bendrauti su

kolegomis.

330

12 priedas

36 užduoties lapas ,,Profesiogramos analizei“

1. Jums pateiktas profesijos apibūdinimas – profesiograma. Perskaitykite ją.

2. Atsakykite į pateiktus klausimus.

1. Kokios pagrindinės veiklos būdingos šios profesijos atstovams?

2. Kokius įrankius, darbo priemones, medžiagas šios profesijos atstovai naudoja

dirbdami?

3. Kokios asmeninės savybės, Jūsų nuomone, yra pačios svarbiausios šios profesijos

atstovams?

4. Įvardykite giminiškas profesijas.

5. Trumpai apibūdinkite profesines perspektyvas.

6. Kokiose mokymo institucijose reikėtų mokytis, norint įgyti šią profesiją?

331

13 priedas

37 užduoties lapas ,,Interviu su profesionalu“

Parengta pagal: Sears S. J.; Gordon N. V. Building Your Career. A Guide to Your Future. Boston:

Pearson, 2011.

1. Pagalvokite ir nuspręskite, apie kokią profesiją norėtumėte daugiau sužinoti.

2. Suraskite asmenį, kuris dirba Jus dominančioje srityje, susitarkite su juo dėl interviu.

3. Pagal pateiktus klausimus atlikite informacinį interviu su Jus dominančios profesijos

atstovu.

332

Jus dominančios profesijos pavadinimas

_________________________________________________________

1. Apibūdinkite pagrindines veiklas, atliekamas darbe.

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

2. Kokių žinių ir gebėjimų Jums reikia šiame darbe?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

3. Kaip atrodo tipinė Jūsų darbo diena?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

4. Kokios yra Jūsų darbo sąlygos (darbo laikas, aplinka, reikalavimai aprangai)?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

5. Kaip Jūs pasirengiate savo darbui?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

6. Jei šiam darbui samdytumėte darbuotoją, į kokius jo gebėjimus atkreiptumėte

dėmesį?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

7. Kas Jus paskatino pasirinkti šią profesiją?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

8. Ką patartumėte žmonėms, norintiems rinktis šią profesiją?

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________

333

14 priedas

39 užduoties lapas ,,,,MMaannoo ggaalliimmyybbiiųų sscchheemmaa““

Universitetas Kolegija Profesinio

mokymo įstaiga

Studijų pr. Forma NL ar I

1.

2.

3.

4.

Studijų pr. Forma NL ar I

1.

2.

3.

4.

Mokymo programa

1.

2.

3.

4.

Konkursiniai dalykai

1.

2.

3.

4.

Konkursiniai dalykai

1.

2.

3.

4.

Mokymosi trukmė

Mane dominanti karjeros sritis

334

15 priedas

43 užduoties lapas ,,Slaptų tikslų sąrašas“

Kortelės sukarpomos. Kiekvienam grupės nariui leidžiama išsitraukti po vieną slaptą tikslą.

Svarbu! Jei grupės narių yra mažiau nei 10, reikia imti atitinkamą skaičių kortelių, būtinai

paliekant jose užrašytus vienas kitam prieštaraujančius tikslus (jų poras).

Reikia pastatyti labai aukštą pilį. Reikia, kad pilis būtų kuo žemesnė.

Būtina panaudoti visas kaladėles pilies

statybai.

Reikia, kad kaladėlių liktų dar vienai

nedidelei piliai.

Reikia, kad pilies pagrindas būtų vienos

spalvos.

Reikia, kad pilies pagrindą sudarytų visų

spalvų kaladėlės.

Būtina, kad pilies bokšto viršūnėje būtų

raudona kaladėlė.

Būtina, kad pilies bokšto viršūnėje būtų

geltona kaladėlė.

Reikia pastatyti du pilies bokštus. Pilis turi neturėti nė vieno bokšto.

335

16 priedas

44 užduoties lapas ,,Tikslų, vertybių, prioritetų sąrašai“

Užduotis:

Atlikite pateikto atvejo analizę: nustatykite, ar tinkamos tikslų formuluotės, kaip tie tikslai dera

tarpusavyje, ar prioritetai atitinka vertybių skalę.

A. tikslų, vertybių, prioritetų sąrašas

Gyvenimo ir karjeros tikslai

Tapti Lietuvos Respublikos

prezidentu.

Kada nors turėti aštuonis vaikus ir

gerą žmoną.

Turėti namą.

Pradėti sportuoti ir sveikai maitintis.

Iki 2020 metų įkopti į Everestą.

Asmeninės vertybės

Svarbiausios:

pripažinimas (galimybė būti garsiam,

gerai žinomam);

laisvė (nepriklausomybė, autonomija);

asmeninis tobulėjimas.

Nesvarbios:

ekonominis saugumas;

šeimyninė laimė;

naudingumas (pagalba kitiems,

visuomenės tobulinimas).

Prioritetinės gyvenimo sritys:

1. Laisvalaikis.

2. Draugai.

3. Šeima.

B. tikslų, vertybių, prioritetų sąrašas


Iki 2020 metų įgyti vaikų gydytojos

(pediatrės) kvalifikaciją.

Per artimiausius dešimt metų įsigyti

nuosavą būstą.

Keliauti.

Per mėnesį perskaityti ne mažiau

kaip vieną psichologijos ir

asmeninio tobulėjimo srities knygą.


Svarbiausios:

vidinė harmonija (sutarti su pačiu savimi);

tvarka (ramybė, aiškumas, stabilumas,

pastovumas).

Nesvarbios:

malonumai (laisvalaikis, šventės,

pramogos);

turtas (pinigai, prabangūs daiktai).

336


1. Šeima.

2. Namai.

3. Karjera.

C. tikslų, vertybių, prioritetų sąrašas


Kada nors dirbti vadovaujamą darbą

kurioje nors prestižinėje srityje.

Susirasti turtingą draugą.

Du kartus per metus atostogauti

Turkijos kurortuose.

Turėti savo butą.


Svarbiausios:

ekonominis saugumas (pastovumas,

pakankamos pajamos);

prisirišimas (meilė, rūpestis, stabilūs

santykiai, ištikimybė).

Nesvarbios:

naudingumas (pagalba kitiems,

visuomenės tobulinimas);

dalyvavimas (priklausymas grupei,

įsitraukimas į bendras veiklas).


1. Laisvalaikis.

2. Namai.

3. Karjera.

337

17 priedas

45 užduoties lapas ,,Gyvenimo scenarijus“

Užduotis:

Perskaitykite sakinius. Įrašykite vieną iš keturių pateiktų pasirinkimo variantų. Pagrįskite

įrašytą pasirinkimą. Pratęskite kiekvieną pastraipą samprotavimais, kokios yra būtent tokio

pasirinkimo pasekmės.

Abiturientė ........................ (sugalvokite ir įrašykite vardą) sėkmingai išlaikė valstybinius

egzaminus ir buvo pakviesta studijuoti trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus

universitete pagal ekologijos ir aplinkotyros bakalauro studijų programoą (mokama vieta),

Kauno technologijos universitete pagal aplinkos inžinerijos bakalauro studijų programą

(valstybės finansuojama vieta), A. Stulginskio universitete pagal agronomijos bakalauro

studijų programą (valstybės finansuojama vieta). Ji pasirinko

studijas.........................................(įrašykite vieną),

nes...........................................................................................................(pagrįskite). Jos

gyvenime dėl to daug kas pasikeitė:...........................................................(sugalvokite).

Studijuodama antrame kurse, ji gavo pasiūlymą pagal studentų mainų programą ,,ERASMUS“

vienam semestrui vykti į Turkiją, Daniją arba Italiją. Ji nusprendė...................(įrašykite vieną

iš nurodytų šalių arba pasirinkimą niekur nevykti, likti studijuoti savo šalyje),

nes........................................................................................................................(pagrįskite).

Dėl to jos gyvenime.............................................................................................(sugalvokite).

Baigusi studijas, ji ieškojo darbo. Svarstė tris galimus variantus: išvykti į užsienį dirbti ne

pagal specialybę, dirbti pagal specialybę mažame miestelyje, dirbti pagal savo specialybę, bet

pagal žemesnę, nei įgyta, kvalifikaciją dideliame mieste. Ji nusprendė...............................

(įrašykite vieną). Dėl to jos gyvenimas pasikeitė............................................. (sugalvokite).

338

18 priedas

48 užduoties lapas ,,Kliento charakteristika“

Mantas D., šešiolikos metų mokinys, šiuo metu mokosi dešimtoje pagrindinės mokyklos

klasėje.

Svarbiausios jo charakterio savybės yra šios: atkaklumas, savarankiškumas ir polinkis

lyderiauti. Mantas jau antrus metus dalyvauja jaunųjų lyderių klubo veikloje, taip pat yra

aktyvus mokinių tarybos narys. Jis turi daug pažįstamų ir draugų, sugeba juos sudominti

naujomis idėjomis, įtraukti į jaunimo projektus (pavyzdžiui, neseniai organizavo akciją

„GREEN‘AS“, skirtą sveikam gyvenimo būdui populiarinti paauglių bendruomenėje).

Mantas labai greitai užmezga kontaktą su nepažįstamais žmonėmis, yra iškalbingas, be to, rašo

puikius esė, kuriuos spausdina savo tinklaraštyje, o kartais ir mokyklos ar net miesto

laikraštyje.

Mantas yra labai kūrybiškas, linkęs į humanitarinius dalykus, tačiau jam gana sunkiai sekasi

tikslieji mokslai, ypač fizika. Loginis mąstymas nėra stiprioji Manto asmenybės pusė.

Mantas turi labai aiškią savo vertybių sistemą, kurią dažnai deklaruoja savo esė, taip pat įrodo

jos tvirtumą realiais darbais. Mantui svarbu būti naudingam kitiems, padaryti žmonių

gyvenimą geresnį, turėti didelį artimų žmonių ir bendraminčių būrį. Vaikinui aktualu, kad kiti

žmonės jį pažintų ir pripažintų.

Mantas sugeba sakyti įspūdingas viešąsias kalbas, rašyti įkvepiančius tekstus, suburti žmones

bendrai veiklai. Jis yra linkęs į profesinę sritį, susijusią su žmonių bendravimu.

339

19 priedas

53 užduoties lapas ,,Teiginiai. Visi galime tobulėti“.

1. Mokosi tik tie suaugę žmonės, kuriems trūksta pasitikėjimo

savo žiniomis ir jėgomis.

2. Darius, dirbdamas pardavimų vadybininku Lietuvoje,

nusprendė mokytis ispanų kalbos. Šios užsienio kalbos žinios

profesinėje veikloje nėra naudingos.

3. ,,Kartojimas – visų mokslų motina“. Šis būdas naudingas

tiktai mokantis kalbų.

4. Joana paprašė draugės, kad ji parodytų, kaip numegzti

kumštines pirštines. Tai yra kūrybingumo tobulinimo

veikla.

5. Kiekvienas žmogus turi galimybę mokytis, tik ne visi nori

šia galimybe pasinaudoti.

340

2200 pprriieeddaass

54 uužždduuoottiieess llaappaass ,,,,AArrnnoollddoo mmookkyymmoossii ppoorreeiikkiiaaii““ Perskaitykite Arnoldo pasakojimą apie save. Atsakykite į pateiktus klausimus.

Mano vardas Arnoldas. Šis rugsėjis man buvo žiaurus. Pradėjęs paskutinius savo metus mokykloje, supratau, kad per daug dėmesio skyriau savo pomėgiams: kompiuteriniams žaidimams ir lengvajai atletikai (esu sprinteris, gerai nubėgu trumpas distancijas). Mano mokymosi vidurkis – 7,43. Šie metai man yra paskutiniai mokykloje. Mano bendraamžiai mokosi tarsi išprotėję, o aš net nežinau, nuo ko pradėti. Man puikiai sekasi informacinės technologijos (per rugsėjo ir spalio mėnesius surinkau du devintukus ir du dešimtukus) ir kūno kultūra (per rugsėjo ir spalio mėnesius surinkau tris dešimtukus). Tik šie mokomoji dalykai gelbėjo mano vidurkį ir 11 klasėje. Matematika irgi neblogai sekasi, viską suprantu, tik labai tingiu pradėti, nes esu praleidęs nemažai pamokų. Esu įsitikinęs, kad galėčiau mokytis matematikos, jei turėčiau su kuo pasidalyti žiniomis ir kartu aiškintis sudėtingus uždavinius.

Norėčiau Kaune studijuoti informatiką, bet, turėdamas tokius įvertinimus, turbūt niekur neįstosiu. Kai mano informacinių technologijų mokytoja papasakojo apie konkursą mokiniams – tikrai susidomėjau. Šiuo metu kuriu darbą, kurį pristatysiu konkursui.

Klasės auklėtoja jau kokius aštuonis šimtus kartų skambino mano tėvams, rekomenduodama man atvykti į nemokamas konsultacijas mokykloje, skirtas mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų. Ten dar neprisiruošiau nueiti.

1. Apibūdinkite Arnoldo situaciją mokykloje.

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_____________________________

2. Kokius Arnoldo mokymosi (tobulėjimo) poreikius išskirtumėte?

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________

_____________________________

3. Kaip manote, kokios Arnoldo asmeninės savybės padeda tobulėti? Kokios trukdo?

Padedančios tobulėti Arnoldo savybės Trukdančios tobulėti Arnoldo savybės

4. Ką patartumėte daryti kitaip, kad Arnoldas įgyvendintų savo svajonę studijuoti

informatiką Kaune?

1.

2.

3.

4.

341

Priedas 21

55 užduoties lapas ,,1 2 3! Drąsiai“

Perskaitykite pateiktas situacijas. Pabandykite įsivaizduoti, kaip elgtumėtės, būdami atsakingų

darbuotojų vietoje. Suskaičiuokite, kiek ir kokių išteklių prireiks. Savo atsakymus užrašykite.

1. Jolanta turi suorganizuoti įmonės direktoriaus ir dar 4 pavaduotojų

susirinkimą. Susirinkimo pradžia – 10 valandą. Kiekvienas šio susirinkimo

dalyvis pateiks po ataskaitą. Vienai ataskaitai pristatyti skirta 15 minučių.

Tada dar pusę valandos vadovai tarsis. Po susirinkimo planuojami pietūs.

Padėkite Jolantai suskaičiuoti: kelintą valandą pasibaigs įmonės vadovų

susirinkimas ir prasidės pietūs? Atsakymas:

____________________________

_

2. Tomas ir Julius organizuoja rajono gatvės muzikos festivalį. Jie

planuoja atspausdinti ir išdalyti 800 skrajučių apie festivalio renginius.

Šiai veiklai skirta 600 Lt. Vaikinai gali rinktis: spausdinti skrajutes

spalvotai (1 lapo spausdinimo kaina – 1 Lt) ar nespalvotai (1 lapo

spausdinimo kaina – 0,10 Lt).

Padėkite Tomui ir Juliui nuspręsti, kaip sėkmingai atspausdinti ir

išplatinti informaciją apie gatvės muzikos festivalį.

Vaikinų veiksmai: 1._________________________________

2.________________________________________________

3.________________________________________________

4.________________________________________________

3. Indrė planuoja darbo kelionę į Vilnių. Kelionės tikslas – dalykinis

susitikimas su partneriais, kurio pradžia – 11 valandą. Indrė sprendžia

klausimą: kokiu transportu naudotis, kad į susitikimą nuvyktų laiku?

Taip pat kelionei ji norėtų išleisti kiek įmanoma mažiau pinigų.

Padėkite Indrei suplanuoti kelionę į Vilnių.

1. kelionės variantas 2. kelionės variantas 3. kelionės variantas

342

22 priedas

56 užduoties lapas ,,Susek ,,laiko vagį“

Pasirinktas

žmogus

1 darbo

diena

2 darbo

diena

3 darbo

diena

4 darbo

diena

5 darbo

diena

Vardas

Vardas

Vardas

1. Kokius ,,laiko vagis“ aptikote, 5 dienas

stebėję?____________________________________________________________

_____________________________

2. Ką patartumėte žmonėms, kurie nemoka valdyti savo laiko?

___________________________________________________________________

___________________________________________________________

___________________________________________________________________

___________________________________________________________

___________________________________________________________________

___________________________________________________________

___________________________________________________________________

___________________________________________________________

343

23 priedas

57 užduoties lapas ,,Sutvarkyk mano darbotvarkę“

Labas, mano vardas Erika. Esu įmonės administratorė. Mane tiesiog užgriuvo lavina

darbų. Prašau, sutvarkyk mano darbotvarkę.

Mano pareigos: spausdinti ir kopijuoti dokumentus; tvarkyti korespondenciją, atsiliepti

telefonu; organizuoti vadovo susitikimus bei komandiruotes; registruoti ir tvarkyti

dokumentus. Aš pirmoji sutinku lankytojus, dalyvauju rengiant pasitarimus, kartais atlieku

vertėjo pareigas.

Primenu, kad per dieną dirbu 8 valandas, nuo 8 iki 17 valandos, turiu 1 valandos pietų

pertrauką – nuo 12 iki 13 valandos.

Išgelbėk mane!!!

Mano darbų sąrašas šiandien:

Patikrinti įmonės elektroninį paštą bent 5 kartus per darbo dieną (tai užtrunka maždaug

1 valanda).

Atsakyti į skubias elektronines užklausas.

Ryte informuoti vadovę apie jos darbotvarkę (tai užtrunka 30 minučių).

Suorganizuoti padalinių vadovų pasitarimą kitą ketvirtadienį (tai truks 2 valandas, nes

labai daug derinimo).

Sukurti ir elektroniniu paštu išsiuntinėti kvietimus į metinį susitikimą su partneriais (78

žmonėms).

Paskambinti meistrui, kad pataisytų kopijavimo aparatą (tai užtruks 10 minučių).

15 valandą dalyvauti susitikime su įmonės partneriais iš Italijos. Atlikti vertėjos

pareigas (susirinkimo trukmė – 2 valandos).

Užsakyti biuro prekių internetu.

Nukopijuoti susirinkimo su italais dokumentus (12 susirinkimo dalyvių).

Atsiliepti įmonės telefonu.

Užsakyti reklamą rajono laikraštyje.

Erikos darbotvarkė. Valandos Veiklos ir užduotys

8.00

9.00

10.00

11.00

12.00 Pietų pertraukos laikas

13.00

14.00

15.00

16.00

17.00

344

24 priedas

58 užduoties lapas ,,Mano savaitės biudžetas“

Asmeninius finansus valdyti pradedama nuo esamos situacijos analizės.

1. Užduočiai atlikti skiriamos 7 dienos. Šiuo laikotarpiu stebėkite savo finansinę situaciją:

kiek pinigų gavote, kiek išleidote, kiek jų liko. Informaciją kiekvieną dieną pažymėkite

pateiktoje lentelėje.

2. Pabaigę stebėjimus, atidžiai suskaičiuokite rezultatus, juos įrašykite paskutinėje

lentelės dalyje.

3. Pagalvokite ir parašykite bent 3 rekomendacijas apie asmeninių finansų valdymą savo

bendraamžiams.

Stebėjimo

dienos data

Gavau

(suma Lt)

Išleidau

(suma Lt)

Paskolinau

(suma Lt)

Pasiskolinau

(suma Lt)

Liko

(suma Lt)

1 diena

20____________

2 diena

20____________

3 diena

20____________

4 diena

20____________

5 diena

20____________

6 diena

20____________

7 diena

20____________

IŠ VISO

345

Aš rekomenduoju:

1.________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

2.________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

3.________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

346

25 priedas

60 užduoties lapas ,,Dėlionė“

347

26 priedas

63 užduoties lapas ,,Profesijos atstovo klausimų lapas“

Gerbiamas pranešėjau,

esame Jums labai dėkingi už suteiktą galimybę geriau pažinti Jūsų profesiją ir

darbo specifiką. Dėkojame, kad sutikote apsilankyti ir mūsų klasės mokiniams

papasakoti apie savo karjerą.

Čia rasite klausimus, kurie padės Jums rengiantis pristatyti savo profesiją.

Jums savo profesijai pristatyti skirta 15 minučių.

Kaip pasirinkote būtent šią profesiją?

Kokią profesiją rinktis Jums rekomendavo Jūsų artimieji (tėvai, seneliai)?

Kaip manote, ar profesijos pasirinkimas yra svarbus jauno žmogaus

gyvenime?

Kokius darbus, užduotis Jūsų profesijos žmonės atlieka dažniausiai?

Kokie Jūsų profesijos aspektai Jus džiugina?

Kokios situacijos Jūsų darbe sukelia daug streso?

Ką darote, kai darbe papuolate į stresinę situaciją?

Dėkojame už bendradarbiavimą!

348

27 priedas

64 užduoties lapas ,,Įvykių eilutė“

Peržiūrėkite žemiau pateiktus įvykius. Pagalvokite, ar šie įvykiai Jums kelia stresą.

Įvykius įvertinkite ,,žaibais“ nuo 1 iki 5. Įvykius, kurie kelia mažai streso, pažymėkite 1 žaibu,

vidutiniškai ,,stresinius“ įvykius – 3 žaibais, o labai daug streso keliančius įvykius – 5 žaibais.

Įvykis Žaibų

skaičius

Įvykis Žaibų

skaičius

Įvykis Žaibų

skaičius

Penktadienį vakare

pavėlavote į

paskutinį

autobusą, vežantį

namo.

Pasiklydo Jūsų

naminis

gyvūnėlis.

Neišlaikėte

valstybinio lietuvių

kalbos brandos

egzamino.

Gimė brolis / sesė. Pametėte pinigus,

skirtus geriausio

draugo

gimtadienio

dovanai.

Į namus atsikraustė

močiutė.

Namuose palikote

mobilųjį telefoną.

Sudaužėte tėčio

automobilį.

Sugedo

kompiuteris, o

jame buvo visi

Jūsų namų darbai.

Jus paliko mergina

/ vaikinas.

Susirgote gripu,

likus 1 dienai iki

pasimatymo su

svajonių mergina /

vaikinu.

Tėvai dviem

savaitėms paskyrė

,,namų areštą“.

349

28 priedas

68 užduoties lapas ,,Ar tai konfliktas?“

1. Janina mėnesio ataskaitą rengia pietų pertraukos metu. Ji skaičiuoja

kompanijos pelno vidurkį. Tuo metu jos kolegos dalijasi dienos naujienomis,

geria kavą ir garsiai juokiasi. Janiną erzina šurmulys, tačiau ji pernelyg

užsiėmusi, kad išsakytų pastabas kolegoms.

2. Kiemo vaikai vakarais buvo įpratę žaisti krepšinį. Vieną vakarą įvyko

nemalonus dalykas – iš jų buvo atimtas krepšinio kamuolys. Nuo to laiko tėvai

draudžia krepšinį žaisti vakarais.

3. Dviejų klasių berniukai rimtai susikirto dėl Europos futbolo

čempionato laimėtojų. Buvo išsakyta įvairių argumentų, išaukštintos mėgstamos

futbolo komandos. Sporto aistruolių diskusija buvo nutraukta mokyklos

direktoriaus, kuris mėgsta krepšinį, o ne futbolą.

4. Giedrius intensyviai dirba. Jo tikslas – kad jis metų pabaigoje būtų

perkeltas į aukštesnes pareigas. Vaikinas puikiai išmano savo profesijos subtilybes,

todėl yra gerbiamas kolegų ir klientų. Netikėtas įvykis pakeitė suplanuotą

Giedriaus darbotvarkę. Skyriaus vadovas Petras Giedriui uždavė atlikti skubų

darbą.

5. Indrė ir Agnė yra dvynės. Jos dažnai laiką leidžia drauge. Seserys buvo

nusprendusios šeštadienio vakarą susitikti su draugais ir kartu eiti į kiną. Agnei

susirgus, Indrė neapsisprendžia, kaip pasielgti: praleisti vakarą su draugais ar

likti namie su Agne.

350

29 priedas

72 užduoties lapas ,,Vaidmenų lapas“

Instrukcija mokytojui. Vaidmenų lapą reikia sukarpyti, o personažų aprašymus

sulankstyti ir burtų būdu duoti ištraukti aktoriams.

DĖSTYTOJAS. TAI PASKAITĄ VEDANTIS ŽMOGUS,

NEKREIPIANTIS DĖMESIO Į ŠURMULĮ.

GRAŽUOLIS / GRAŽUOLĖ. SUSIRŪPINĘS IŠVAIZDA ŽMOGUS,

BESISTEGIANTIS ATKREIPTI Į SAVE DĖMESĮ GROŽIU.

VISAŽINIS. ORIAI DEMONSTRUOJANTIS SAVO IŠMANYMĄ IR

ŽINIAS, KIEK PASIPŪTĘS ŽMOGUS, KURIS BANDO

NUKONKURUOTI DĖSTYTOJĄ.

KIETUOLIS. JIS TYLIAI IR GRĖSMINGAI DEMONSTRUOJA

SAVO FIZINĮ PRANAŠUMĄ, PANIEKINAMAI VERTINA

VISAŽINĮ.

NAUJOKAS. JIS

JIS BANDO PRITAPTI IR SUPRASTI, KAS YRA KAS.

ĮSIMYLĖJĘS / ĮSIMYLĖJUSI. TOKS ŽMOGUS NEKREIPIA

DĖMESIO Į KITUS, TAČIAU YPATINGU DĖMESIU APDOVANOJA

KIETUOLĮ. DŪSAUJA, NESIKLASUO PASKAITOS.

SMALSUS ĮKYRUOLIS. JAM VISKAS ĮDOMU. JIS UŽDUODA

DAUGYBĘ KLAUSIMŲ, DOMISI VISAIS. NUOLAT KALBINA

GRAŽUOLĘ / GRAŽUOLĮ.

POKŠTININKAS. TAI ŽMOGUS, TRYKŠTANTIS GERA

NUOTAIKA, NORINTIS IŠKRĖSTI POKŠTĄ DĖSTYTOJUI.

351

30 priedas

73 užduoties lapas ,,Mano marškinėliai“

352

31 priedas

75 užduoties lapas ,,CV1“

Darius Diržinskas

Gyvenimo aprašymas (Curriculum vitae)

Asmeninė informacija:

Vardas, pavardė: Darius Diržinskas

Gimimo data: 1982 11 17

Šeimyninė padėtis: Nevedęs

Adresas: J.Janonio g. 103, Lazdijai

Telefonas: 8 968 65871

El. paštas: [email protected]

Išsilavinimas:

2002-2005 Lietuvos kūno kultūros akademija.

1997-2002 Kauno aukštesnioji technikos mokykla. Suteikta kelių

statytojo kvalifikacija.

Darbo patirtis:

2010.11.01-2011.12.20 „Unlimited Carrier“.

Padalinio vadovas, transporto vadybininkas.

2010.11-2010.07 YIT „ KAUSTA“.

Pagalbinis darbininkas.

2009.08-2010.10 „AR NEAVES AND SONS LTD” (Anglija).

Personalo vadybininkas.

2000.08-2008.07 „Anslet Polse–OGKonservesfabrik“ (Danija).

Statybininkas.

2000.05-2000.06 AB „Kauno tiltai“.

Pagalbinis darbininkas.

Kalbos:

Lietuvių – puikiai;

Anglų – gerai (tiek žodžiu, tiek raštu);

Rusų – gerai.

Kompiuteris:

Geros kompiuterių srities žinios: ,,Microsoft Office“,

interneto bei taikomųjų programų sritys.

Vairuotojo pažymėjimas:

B kategorija, vairavimo stažas .– 12 metų.

Asmeninės savybės:

Gebėjimas savarankiškai planuoti, organizuoti ir kontroliuoti veiklą.

Atsakingumas, geri komandinio darbo įgūdžiai. Gebėjimas dirbti

dinamiškai kintančiomis sąlygomis. Rekomenduoja

Julijus Petrinskas YIT ,,Kausta” darbų vadovas. Tel. 8-37 774423

mailto:%[email protected]

353

32 priedas

75 užduoties lapas ,,CV2“

Darius Diržinskas

Gyvenimo aprašymas (Curriculum vitae)

Asmeninė informacija:

Vardas, pavardė: Darius Diržinskas

Gimimo data: 1982 11 17

Šeimyninė padėtis: Nevedęs

Adresas: J.Janonio g. 103, Lazdijai

Telefonas: 8 968 65871

El. paštas: [email protected]

Išsilavinimas:

2002-2005 Lietuvos kūno kultūros akademija.

1997-2002 Kauno aukštesnioji technikos mokykla. Suteikta kelių

statytojo kvalifikacija.

Darbo patirtis:

2010.11.01-2011.12.20 „Unlimited Carrier“.

Padalinio vadovas, transporto vadybininkas.

2009.08-2010.10 „AR NEAVES AND SONS LTD” (Anglija).

Personalo vadybininkas.

2000.08-2008.07 Darbas užsienyje (Danija).

2000.05-2000.06 AB „Kauno tiltai“.

Pagalbinis darbininkas. Praktika.

Kalbos:

Lietuvių – puikiai;

Anglų – gerai (tiek žodžiu, tiek raštu);

Rusų – gerai;

Vokiečių – pagrindai;

Lenkų – pagrindai.

Kompiuteris:

Pažengęs vartotojas: ,,Microsoft Office“ operacinė

sistema, grafinės programos ,,Photo shop“, ,,CorelDraw“.

Vairuotojo pažymėjimas:

B kategorija, vairavimo stažas – 12 metų.

Asmeninės savybės:

Gebėjimai bendradarbiauti ir bendrauti. Sugebėjimas savarankiškai

planuoti, organizuoti ir kontroliuoti veiklą. Atsakingumas, geri

komandinio darbo įgūdžiai. Gebėjimas dirbti dinamiškai

kintančiomis sąlygomis. Rekomenduoja

Peter Johansen „Unlimited Carrier“ gen direktorius. Tel. 8-37 459623

mailto:%[email protected]

354

33 priedas

77 užduoties lapas ,,Ieškau darbo 3“

Peržiūrėkite, ką apie save rašo 3 žmonės. Įsivaizduokite, kad turite jiems sukurti

,,ieškau darbo“ pobūdžio skelbimus, kurie bus paskelbti interneto tinklalapiuose.

Perskaitę Miglės, Tomo ir Reginos prisistatymus, suformuluokite jiems po ,,ieškau

darbo“ pobūdžio skelbimą.

Mano vardas Miglė. Esu 23 metų amžiaus ekonomikos

bakalaurė. Universitetą baigiau praėjusiais metais. Mokydamasi 2-

ejus metus vakarais ir savaitgaliais dirbau picerijoje Vilniuje. Šiuo

metu noriu kažką keisti savo gyvenime. Esu įsitikinusi, kad būčiau

puiki vadovo asistentė. Gerai moku šias užsienio kalbas: anglų,

vokiečių ir minimaliai rusų.

Esu pažengusi informacinių technologijų vartotoja.

Esu Marius, gyvenu Klaipėdoje, man 22 metai. Šiuo metu

dirbu autoservise mechaniku, tačiau iš tikro norėčiau dirbti pagal

įgytą specialybę. Esu įgijęs viešbučio darbuotojo specialybę

Klaipėdos turizmo mokykloje. Vasarą esu dirbęs Palangos kurorto

viešbučiuose. Laisvai kalbu angliškai ir vokiškai, suprantu rusiškai.

Man tikrai sekasi bendrauti su žmonėmis, turiu greitą reakciją. Aš

galiu būti geras darbuotojas.

Sveiki, mano vardas Regina, man 43 metai. Šiuo metu esu

bedarbė. 18 metų dirbau buhaltere. Turiu 5-erių metų

pardavėjos-kasininkės darbo patirtį, dirbau dideliame prekybos

centre. Esu kruopšti ir atsakinga. Man patinka dirbti tokius

darbus, kur reikia skaičiuoti, rengti dokumentus, ieškoti

matematinių klaidų. Lietuvos darbo biržoje baigiau kompiuterių

kursus pradedantiesiems, moku naudotis internetu.

355

34 priedas

78 užduoties lapas ,,Atviras langas“

Pažvelkite į pateiktą paveikslėlį. Jame matote kabineto planą. Įsivaizduokite, kad šiame

kabinete dirba 6 darbuotojai (Jūs ir dar 5 kolegos). Jūs nesate nei jauniausias, nei vyriausias

darbuotojas kabinete. Jūsų užimamos pareigos nėra menkiausios, tačiau taip pat nėra ir pačios

aukščiausios.

Šiandien pasitaikė šalta diena. Kabineto langas atviras. Jūs imate jausti, kad darosi

labai šalta. Jūs nusprendžiate, kad langą reikia uždaryti. Lentelėje pateikti 6 skirtingi būdai,

kaip galima paprašyti, kad kas nors kitas uždarytų langą. Užpildykite lentelę – įrašykite savo

atsakymus.

Ką sakote? Kuriam kolegai sakote? Ką atsako kolega?

Pučia labai stiprus vėjas, ar

Jums taip neatrodo?

Šioje vietoje, kur sėdžiu,

tikrai visai šilta.

Kodėl Jūs niekada

neuždarote lango?

Pranas

Būkite tokia maloni ir

uždarykite langą.

Klausyk, uždaryk tą

,,suknistą“ langą, mirštu iš

šalčio!

Parengta ir modifikuota pagal: Kučinskienė R.; Tumosaitė G. Bendravimo pagrindai.

Suaugusiųjų švietimas. Vilnius: Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo ir mokslo

ministerija, Kronta, 2007.

D

u

r

y

s

Prano stalas Onos stalas

Jūsų

stalas

Jurgos stalas Indrės stalas Tomo stalas

Langas

356

35 priedas

81 užduoties lapas ,,Interjero ar interneto tinklalapio dizainerė?“

1. Perskaitykite pateiktą tekstą.

2. Apgalvokite ir pasižymėkite, kaip šį dialogą reikėtų koreguoti, kad prisistatymas

darbdaviui telefonu būtų sėkmingesnis.

3. Nurodykite klaidas, kurias Danguolė padarė, prisistatydama darbdaviui.

Danguolė yra Vilniaus dailės akademijos absolventė, prieš 3-ejus metus baigusi

interjero dizaino bakalauro studijų programą. Ji dirba viename interjero salone,

tačiau šiuo metu planuoja keisti darbo vietą. Naršydama internete Danguolė aptiko

tris baldų gamybos įmonės UAB ,,Šakotas“ darbo skelbimus. Dizainerio darbo

skelbime buvo prabrėžtos galimybės tobulinti kvalifikaciją ir kūrybinė laisvė – šios

sąlygos Danguolei atrodo ypač aktualios. Mergina nusprendė darbdaviui prisistatyti

telefonu. Šis pokalbis skambėjo taip:

UAB ,,Šakotas“

darbuotojas:

,,Šakotas“, Marius klauso“

Danguolė: – Laba diena. Mano vardas Danguolė. Skambinu dėl darbo

skelbimo, pagal kurį, Jūsų įmonė suteikia galimybes tobulinti

kvalifikaciją.

Marius: – Smagu, kad domitės. Nežinojome, kad šioje profesinėje

srityje dirba ir moterys.

Danguolė: – Tikrai taip. Juk suteikta kūrybinė laisvė įkvepia darbuotojus.

Skambinu, norėdama pasiūlyti savo kandidatūrą.

Marius: – Taip manote? Nesu įsitikinęs, kad darbas prie medžio

apdirbimo mechanizmų toks įkvepiantis. Kokia Jūsų darbo su

medžiu patirtis? Kokia profesinė kvalifikacija?

Danguolė: – Darbo su medžiu? Kreipiuosi dėl dizainerio darbo. Matyt,

netinkamai prisistačiau. Atleiskite.

Marius: – Na, dabar jau aiškiau. Jūs nesikreipiate dėl medžio apdirbėjo

darbo vietos.

Danguolė: – Tikrai ne. Kreipiuosi dėl dizainerio darbo vietos. Esu

Vilniaus dailės akademijos absolventė.

Marius: – Taip. Aišku. Kokiomis programomis įprastai dirbate? Kaip

manote, per kiek laiko galėtumėte atnaujinti mūsų įmonės

tinklalapį? Sujungsiu Jus su mūsų IT padalinio vadovu, jis

tiksliau apibūdins mūsų poreikius ir techninius tinklalapio

reikalavimus.

Danguolė: – Oh. Nesitikėjau, kad Jūsų įmonėje interjero dizaineris atlieka

ir šią funkciją. Aš esu įpratusi dirbti su interjerų kūrimo

projektais. Tikėjausi, kad mano profesinė patirtis ir žinios Jūsų

įmonėje bus priimtos palankiai. Viso gero.

Užduotys klasės auklėtojams

� 1 užduotis. Mokytojai paprašomi parašyti savo vertybių TOP3 (mokiniai užduotis atliekama individualiai).

� 2 užduotis. Vertybių aukcionas (M – 68-69 psl.) � 3 užduotis. Darbo vertybės (m – 39-40 psl.) � 4 užduotis. Peržiūrimos 1 užduoties metu išskirtos vertybės ir papildomos ar

pakeičiamos, jei nuomonė atlikus užduotis, pasikeitė (užduotis atliekama individualiai).

� Grįžtamasis ryšys. Kiekvienas mokinys išsako savo patyrimą. � Klasių auklėtojų supažindinimas su karjeros planais, jų pildymu klasių valandėlių

metu. M – Mokytojo knyga m – Mokinio knyga

Temos ir užduotys karjeros plano pildymui (pristatymui naudojamas mukis.lt) Pateikiamos užduotys ir Mokytojo bei Mokinio knygų temos yra rekomendacijos Jums. Tiek užduotis, tiek temas galite adaptuoti pagal Jūsų ir Jūsų mokinių poreikius. Rekomenduojama karjeros planų pildymui (savęs pažinimui) skirti bent 5 klasės valandėles (viena klasės valandėlė per mėnesį (sausio-gegužės mėn.)

Klasės valandėlių temos:

1. Karjeros samprata. Karjeros minčių žemėlapis.

m – Darbo paskirtis ir karjeros samprata (9-12 psl.) M – Mokinių ugdymo karjerai pagrindai (8-29 psl.) Karjeros plane pildomos dalys: mano šeima, mano artiniausia aplinka, kiti man svarbūs žmonės.

2. Kas aš esu?

m – Savęs pažinimas (13-20 psl.) M – Mokinių savęs pažinimo kompetencijų ugdymas (30-35 psl.) Karjeros plane pildomos dalys: mano svarbiausios asmeninės savybės, mano pasiekimai, kuo aš didžiuojuosi, kokios asmeninės savybės padėjo man tai pasiekt.

3. Mano karjeros interesai m – Mano interesai (26-31 psl.)

M – Mokinių gebėjimų pažinti karjeros interesus ugdymas (57-59 psl.) Karjeros plane pildomos dalys: mano interesų Top 3.

4. Vertybės m – Mano vertybių skalė (36-41 psl.) M – Vertybių pažinimo svarba, priimant karjeros sprendimus (66-71 psl.) Karjeros plane pildomos dalys: mano vertybių Top 3 , mano gebėjimų Top 3.

5. Baigiamas pildyti karjeros planas Pildomos visos kitos karjeros plano dalys iki „Tikslų peržiūra“. Tikslų peržiūra atliekama naujais mokslo metais prieš pradedant pildyti naują karjeros planą.

KARJEROS VADOVAS - lm · Kiekvienoje knygos ,,Karjeros vadovas“ temoje yra UŽDUOTIES skiltis....

Documents

Transcript of KARJEROS VADOVAS - lm · Kiekvienoje knygos ,,Karjeros vadovas“ temoje yra UŽDUOTIES skiltis....