KAČIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ MONITORINGAS IR PANAUDOJIMAS2213171/2213171.pdf · pasirodė...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

JOLANTA MONKUVIENĖ

KAČIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ MONITORINGAS IR PANAUDOJIMAS

LIETUVOJE

CATS GENETIC RESOURCES MONITORING AND PURPOSE IN

LITHUANIA

Gyvūninių išteklių valdymo magistro studijų baigiamasis darbas

Darbo vadovė: doc. Dr. Natalija Makštutienė

KAUNAS 2014

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių genetinių išteklių monitoringas ir

panaudojimas Lietuvoje“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Jolanta Monkuvienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Jolanta Monkuvienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

doc. Dr. Natalija Makštutienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

prof. dr. Ilona Teodora Miceikienė

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/ jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS...........................................................................................................4

SUMMARY...................................................................................................................................5

SANTRAUKA...............................................................................................................................6

ĮVADAS.........................................................................................................................................7

1. LITERATŪROS APŽVALGA........................................................................................8

1.1. Kačių atsiradimo istorija..........................................................................................8

1.2. Kačių panaudojimas................................................................................................10

1.3. Kačių genetinės ligos įtakojančios kačių veisimą...................................................11

1.4. Kačių duomenų bazės.............................................................................................12

1.4.1. Lietuvos felinologų draugija............................................................................14

1.4.2. Kačių veislynai................................................................................................15

1.4.3. RegiVet............................................................................................................15

1.4.4. Gyvūnų registracijos centras............................................................................16

1.4.5. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė...........................................................16

1.5. Kačių klasifikacija..................................................................................................16

1.6. Populiariausios kačių veislės Lietuvoje..................................................................17

1.6.1. Persų veislės katė (Persian)............................................................................18

1.6.2. Britų trumpaplaukės veislės katė (British shothair)........................................19

1.6.3. Siamo veislės katė (Siamese)..........................................................................20

1.6.4. Kornvalio reksų veislės katė (Cornish rex)....................................................21

1.6.5. Egzotų veislės katė (Exotic)............................................................................21

1.6.6. Meino meškėnų veislės katė (Meine Coon)....................................................22

1.6.7. Rusų mėlynosios veislės katė ( Russian Blue)................................................23

1.6.8. Abisinijos veislės katė (Abyssinian)................................................................24

1.6.9. Bengalijos veislės katė (Bengal).....................................................................25

1.6.10. Turkų angoros veislės katė (Angora Turc)......................................................26

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS........................................................28

3. TYRIMO REZULTATAI..............................................................................................29

3.1. Kačių registracijos analizė duomenų bazėse..........................................................29

3.2. Registruotų ir išvestų kačių analizė pagal veisles..................................................32

3.3. Genetinių ligų tikimybė analizuojamose kačių veislėse.........................................40

4. REZUTATŲ APTARIMAS..........................................................................................43

IŠVADOS.....................................................................................................................................45

LITERATŪRA............................................................................................................................46

4

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

FIFe - Tarptautinė felinologų federacija

HKM – Hipertrofinė kardiomiopatija;

PKD – Inkstų policistozė;

PRA – Progresuojanti tinklainės atrofija;

GM – Gangliozidozė;

PK – Piruvato kinazės trūkumas;

SMA – Stuburo raumenų atrofija;

UAB – Uždariji akcinė bendrovė

JAV – Jungtinės Amerikos valstijos

5

SUMMARY

Author: Jolanta Monkuvienė

Title: Cats genetic resources monitoring and purpose in Lithuania.

Supervisor: Doc. dr. Natalija Makštutienė

Place of work: The work was carried out at Biological Systems and Genetic Research Institute of

Veterinary Academy, Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2012 – 2014.

Size of Thesis: 47 pages, 19 figures, 14 tables.

Object and tasks of work: Collect and analyze scientific literature on cats breeds that are

bred on Lithuania. Collect data of Lithuanian cat database. Collect data about cat uses, and genetic

diseases to breed Affects.

Research methodology: Analysis of scientific literature, scientific articles, and statistical

data. Different articles and research material offering information on the issue under consideration

were used as the basis for the research.

Results and conclusions: It was found that during the 2009 - 2013 year has registered 34618

animals. Lithuania was recorded in 7297 from a 4198 cat belonged to the ten most popular cat

breeds. RegiVet database within five years was recorded in 3409, cat. Vilnius city animal database

recorded 711 cats. 15 cattery over five years has been derived 372 cats. The study has been selected

for the most popular breed of cat and consists of a dozen varieties. 2009 - 2013, the most common

breed of cat has been found in Persian cats. It is also one of the most popular British Shorthair cat

was, Siamese, Cornish rex and Exotic cats. Over the years, research has been less popular cat Maine

Coon, Russian Blue , Abyssinian, Bengal, and the Turkish Angora cat breed.

Varieties have been identified which predicted increase in the number of trendsetting is Persian,

British shorthair and Siamese cats. It has also established a variety of which predicted a slight

increase in the number of trendsetting, the Cornish Rex, Maine Coon, Exotic, and the Bengal cat

breed. And set out a variety of monitored depopulation trendsetting, this Russian Blue, Abyssinian,

Turkish Angora cat breed.

The study showed the likelihood of genetic diseases in the most popular cat breeds. The greatest

likelihood of genetic diseases to Bengal and Maine Coon, and Persian cat breed. Bengal cat breed

was found in 2.78 %; Maine Coon breed, 2.06%, And the Persian cat breed 1.13 % genetic

disorders.

Key words: Cats genetic resources monitoring, breeds, genetic diseases.

6

SANTRAUKA

Darbą atliko: Jolanta Monkuvienė

Darbo pavadinimas: Kačių genetinių išteklių monitoringas ir panaudojimas Lietuvoje

Darbo vadovė: doc. Dr. Natalija Makštutienė

Darbo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Biologinių sistemų

ir genetinių tyrimų institutas.

Darbo apimtis: 47 puslapiai, 19 paveikslų, 14 lentelių.

Darbo tikslas ir uždaviniai: Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie esančius Lietuvos kačių

registrų duomenų bazes; Ištirti kačių veislių populiarumą Lietuvoje; Ištirti kačių skaičiaus kitimo

tendencijas populiariausiose veislėse 2009 – 2013 m.; Ištirti kokios dažniausiai pasitaiko genetinės

ligos veisiant kates ir kokiose veislėse.

Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų rinkimas ir apdorojimas.

Rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad per 2009 – 2013 metus, buvo užregistruoti 34618 gyvūnai.

Lietuvoje buvo užregistruotos 7297 katės iš kurių 4198 priklausė dešimčiai populiariausių kačių

veislių. RegiVet duomenų bazėje per penkis metus buvo užregistruotos 3409 katės. Vilniaus miesto

gyvūnų duomenų bazėje užregistruotos 711 katės. 15 kačių veislynuose, per penkis metus buvo

išvestos 372 katės.

Tyrimo metu buvo atrinktos populiariausios kačių veislės ir sudarytas šių veislių dešimtukas.

2009 – 2013 metais dažniausiai aptinkama kačių veislė buvo Persų katės. Taip pat vienos iš

populiariausių kačių buvo Britų trumpaplaukės, Siamo, Kornvalio reksų ir Egzotų katės. Per

tiriamuosius metus mažiau populiarios katės buvo Meino meškėnai, Rusų mėlynosios, Abisinijos,

Bengalijos, bei Turkų angoros veislių katės.

Buvo nustatytos veislės, kurioms prognozuojama skaičiaus didėjimo tendencija, tai Persų,

Britų trumpaplaukėms ir Siamo veislių katėms. Taip pat nustatytos veislės kurioms prognozuojama

nežymi skaičiaus didėjimo tendencija, tai Kornvalio reksai, Meino meškėnai, Egzotai ir Bengalijos

veislių katės. Bei nustatytos veislės, kurioms stebima skaičiaus mažėjimo tendencija, tai Rusų

mėlynosios, Abisinijos, Turkų angoros veislių katės.

Tyrimo metu buvo nustatyta, genetinių ligų tikimybė populiariausiose kačių veislėse.

Didžiausią genetinių ligų tikimybę turi Bengalijos, bei Meino meškėnų veislės, taip pat Persų

veislės katės. Bengalijos kačių veislėje buvo aptikta 2,78 proc.; Meino meškėnų veislėje 2,06 proc.,

o Persų kačių veislėje 1,13 proc. genetinių sutrikimų.

Raktažodžiai: kačių genetinių išteklių monitoringas, veislės, genetinės ligos.

7

ĮVADAS

Tūkstančius metų katės traukė žmones. Senovės egiptiečiai jas garbino, o viduramžiais

žmonės jų bijojo ir laikė raganų bendrininkėmis. Šiuo metu katės laikomos kaip augintiniai

namuose ir kaip naminiai gyvūnai graužikų medžioklei. Naminės katės ir žmogaus santykiai

laikomi abipusiais (mutualistiniais). Katės yra pripažintos, kaip gydomąją galią turintys gyvūnai.

Felinoterapija – tai gydymas pasitelkiant kates. Katės jaučia šeimininkų sveikatos problemas ir

padeda jas išspręsti. Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: padidina

per žemą ir pažemina per aukštą, tad mažėja ir infarkto rizika. Žmogui katės glostymas ir jos

murkimas sukelia teigiamas emocijas, pagerina nuotaiką. Daugumai žmonių, katės, taip pat kaip ir

šunys yra geriausi jų draugai.

Katė (lot. Felis silvestris catus) – katinių šeimos plėšrusis žinduolis, laukinės katės porūšis.

Dabartinės katės greičiausiai kilusios iš Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e. prijaukintų laukinių

kačių, nors tikslus prijaukinimo laikas nėra nustatytas. Katė yra mėsėdis plėšrūnas, galintis medžioti

daugiau nei 1000 rūšių gyvūnų, sugebantis išmokti (pats arba dresuojamas) klausyti paprastų

komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos

pozų ar garsų (tokių kaip miaukimas, murkimas ir kiti). Senovės Egipte katės laikytos šventomis, -

jų deivė – Basta. Naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje. Lietuvoje randamos tik nuo

1390 metų (Kernavėje). Naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvendamos laisvėje,

besidaugindamos ir kartais sudarydamos ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas (Pickrell, 2004).

Lietuvoje katės yra labai mylimi gyvūnai ir ne retai jas galima sutikti daugelio šeimų

namuose. Tačiau kokios veislės yra populiariausios ir kiek Lietuvoje užregistruota kačių iki šiol

nebuvo tiksliai žinoma. Mokslinių tyrimų šioje srityje yra atlikta mažai, todėl pagrindinis šio darbo

tikslas atskleisti tikrąją situaciją šioje srityje.

Darbo tikslas: atlikti kačių genetinių išteklių monitoringo ir panaudojimo analizę Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Surinkti ir išanalizuoti informaciją apie esančius Lietuvos kačių registrų duomenų bazes.

Ištirti kačių veislių populiarumą Lietuvoje.

Ištirti kačių skaičiaus kitimo tendencijas populiariausiose veislėse 2009 – 2013 m.

Ištirti kokios dažniausiai pasitaiko genetinės ligos veisiant kates ir kokiose veislėse.

http://www.delfi.lt/temos/felinoterapija

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kačių atsiradimo istorija

Naminės katės priklauso didelei Felidae šeimai, vertinamai, kaip geriausiai tarp žemėje

gyvenančių mėsėdžių medžioti prisitaikiusi grupė. Šio tipo žvėrys susekdavo, sučiupdavo ir

žudydavo žolėdžius gyvūnus. Jie kilę prieš 65 milijonus metų.

Prieš maždaug 70 milijonų metų gyvavo kreodontai, pirmieji mėsėdžiai žinduoliai. Jų kūnas

buvo ištysęs, kojos trumpos, letenos su nagais.

Kreodontai, neturėjo išvystytų smegenų ir evoliucijos raidoje užleido vietą sumanesniems

grobuonims. Kai kurie jų buvo tokio dydžio kaip šiuolaikiniai liūtai. Maždaug prieš 12 milijonų

metų kreodontų šeima išnyko. Prieš išnykdami vieni pirmųjų atstovų evoliucionavo į kitą gyvūnų

gentį, vadinamuosius miacidus, iš kurių kilo visi dabartiniai žemės plėšrūnai (Paragon, 2011).

Miacidai pasižymėjo geresnėmis protinėmis savybėmis ir buvo geriau prisitaikę negu jų

protėviai kreodontai. Jie išplito maždaug prieš 60 milijonų metų. Daugiausiai tai buvo smulkūs

miškingų zonų gyventojai. Šie plėšrūnai turėjo 40 dantų, tarp jų – keturis šoninius, vadinamuosius

plėšiamuosius, būtinus mėsai draskyti.

Atsiradus miacidams, palengva ėmė įsigalėti įvairios plėšrūnų rūšys ir šeimos. Viena pirmųjų

pasirodė vadinamoji Proailurus rūšis, kurios atstovų anatominė sandara buvo kaip lapės, o bruožai

būdingi katiniam gyvūnui. Prieš 12 milijonų metų ėmė atsirasti gyvūnų, vis labiau primenančių

šiuolaikinius kačių šeimos atstovus. Kai kurie jų išsivystė į šunų šeimos gyvūnus ir pasižymėjo

atitinkamomis elgsenos ypatybėmis. Tačiau prieš milijoną metų, pleistoceno epochoje, išplito

katinių šeimos gyvūnai, turėję kardo pavidalo dantį. Ekspertai mano, kad tikrieji katiniai atsirado

prieš 12 milijonų metų; po šešių milijonų metų pasirodė milžiniški liūtai, lūšys ir jaguarai. Visi jie

buvo kačių šeimos atstovai, gyveno Europos, Azijos ir dabartinės Kinijos tropiniuose miškuose ir

giriose (Villahizan, 2006).

Viduriniojo ir vėlyvojo pleistoceno laikotarpiu, prieš pusę milijono metų, milžiniškos katės,

tokios kaip liūtai, leopardai ir gigantiški jaguarai, buvo sutinkami Europoje, Kinijoje ir Šiaurės

Amerikoje. Europoje gyventa ir mažesnių kačių, pavyzdžiui, laukinė europinė katė. Tiesą sakant,

didžiulei katinių gyvūnų šeimai pavyko užkariauti bemaž visą planetą, išskyrus ašigalius, Australiją

ir kai kurias mažas salas.

Pripažinta, kad miškinė Martelio katė, išnykusi viduriniojo pleistoceno laikotarpiu, buvo

artimiausias ir tiesioginis dabartinės laukinės europinės katės protėvis. Šis gyvūnas greitai išplito

Europoje, Azijoje, bei Afrikoje ir susidarė prielaidas atsirasti šiek tiek įvairuojančioms, bet tos

pačios kilmės rūšims.

9

Manoma, afrikinė miškinė katė yra tiesioginė dabartinės naminės katės, mūsų augintinės

palikuonė. Laukinės europinės katės gyvenamieji plotai yra Ispanijos, Prancūzijos, Italijos,

Graikijos, buvusios Jugoslavijos, Čekijos respublikos, Slovakijos, Lenkijos, Rusijos ir Škotijos

teritorijos. Deja, šios rūšies katės XIX amžiaus viduryje visiškai išnyko Didžiojoje Britanijoje.

Laukinės europinės katės būdas atšiaurus, tad ekspertams atrodo mažai tikėtina, kad šis gyvūnas

būtų evoliucionavęs ar buvęs dabartinės naminės katės protėvis. Beje, europinė laukinė katė vengia

žmonių, ji sunkiai prijaukinama.

Laukinę azijinę katę galima sutikti Indijoje, Pakistane, Irane ir buvusios Tarybų Sąjungos

Azijos respublikose. Šis gyvūnas paprastai nevengia bendrauti su žmogumi. Laukinė afrikinė katė

gyvena Maljorkos kalvose, Korsikoje, Sardinijoje, Sicilijoje, Kretoje, Maroke, Tunise ir Izraelyje. Ji

gyvena miškuose, krūmynuose, lygumose ir kalnuose. Kaip ir jos europinė giminaitė, laukinė

afrikinė katė – iš esmės naktinis gyvūnas, todėl jai lengva likti žmogaus nepastebėtai. Ji linkusi

gyventi prie gyvenviečių, tad jos kačiukus žmogus galėtų užauginti ir prisijaukinti. Laukinė afrikinė

katė yra didesnė nei dabartinė naminė, jos kailio spalva įvairuoja priklausomai nuo aplinkos,

kuriuoje ši klaidžioje: nuo blyškios sepijos dykumoje iki anglies juodumo miškingose zonose ir

tropinių girių tankmėje. Jos turi plačius tamsius dryžius ant priekinių kojų ir juodą uodegos galiuką

(Villahizan, 2006).

Dabartinės naminės katės protėvis – Laukinė katė plačiai paplitusi nuo Šiaurės Europos link

Pietų Afrikos ir Vakarų Indijos. Šiuolaikinių naminių kačių DNR rodo, kad jie pirmą kartą tapo

izoliuoti nuo savo laukinių protėvių Derlingojo Pusmėnulio regione, kuris driekiasi nuo Libano per

Siriją ir Iraką iki Husistano pietvakarių Irane, regiono forma primenanti pusmėnulį. Tyrimai rodo,

kad katės buvo izoliuotos nuo Šiaurės Afrikos. Naujausių tyrimų duomenimis nustatyta kad Šiaurės

Afrikos/ Arabijos porūšis Felis silvestris lybica yra labiausiai tinkamas Naminės katės kandidatas

(Jensen, 2009).

Esama nuorodų, jog pirmąkart žmonių civilizacijoje katė atsirado maždaug prieš 9000 metų

Palestinoje – Jeriche. Vis dėl to pirmosios žmonių laikytos katės nebuvo tikri naminiai gyvūnai.

Šiuo atveju minimi dar vos prijaukinti laukiniai gyvūnai. Tikrųjų naminių kačių atsiradimo

apytikslė data – prieš 6000 metų. Pasak ekspertų ir archiologų, gali būti, kad pirmieji kates

prijaukino egiptiečiai. Senajame Egipte katės buvo beatodairiškai garbinamos. Tai rodo XIX

amžiaus pabaigoje aptiktos kačių kapinės, kuriose buvo 180 000 mumijų. Visos jos balzamuotos,

susuktos į laidojimo drobules ir paguldytos į mažus karstelius (Villahizan, 2006).

Katės buvo nakties, vaisingumo, gimstamumo, medžioklės deivės Bastos simbolis. Šia deivę

egiptiečiai vaizdavo su katės galva. Užmušti katę buvo laikoma nusikaltimu, už tai grėsė mirties

bausmė. Senovės egiptiečių kapavietėse bei šventyklose randama daug kačių mumijų, o faraonų

kapuose jų – tūkstančiai.

10

Mūsų eros pradžioje naminių kačių atsirado Romos imperijoje, o I amžiuje, pasak Plutarcho,

jų pasirodė Europoje. XI amžiuje naminės katės paplito po visą žemyną. Egipte buvęs šventas

gyvūnas virto paprastu naminių gyvūnėliu, auginamu graužikams naikiti (Andrulaitytė ir kt., 2010).

Dabartiniame amžiuje, katės ir jos šeimininko santykiai yra labia glaudūs. Katės sugebėjo

puikiai prisitaikyti prie žmonių gyvenamosios aplinkos ir tapti puikiu žmogaus draugu. Jos veikia

atpalaiduojančiai, todėl sugeba teigiamai nuotaikai nuteikti savo šeimininką (Paragon, 2011).

Veislinių kačių istorija palyginti nesena, prasidėjusi XIX amžiaus pabaigoje. Dar prieš šimtą

metų į Europą iš Turkijos ir kaimyninių šalių pirkliai įvežė Angoros kates. Europiečius sužavėjo šių

grakščių, baltų, mėlynakių pusiau ilgo plauko kačių grožis. Iki tol jie buvo matę tik trumpaplaukes

ūkininkų ir benames kates, gaudančias peles ir žiurkes svirnuose ir namuose. To meto diduomenę

Angoros taip pakerėjo, kad ilgą laiką jomis buvo galima grožėtis turtuolių pilyse ir dvaro rūmuose,

o Prancūzijos karaliaus dvaras dėl šių kačių tiesiog ėjo iš proto. XIX amžiuje jūreiviai parsigabeno

namo kitų neįprastų kačių iš svetimų kraštų. Viena iš jų - Siamo katė. Šias grakščias mėlynakes

gražuoles su tamsiomis žymėmis ant snukučio, ausų, galūnių ir uodegos mylavo ir paikino jūreivių

žmonos, Britanijoje laukdamos vyrų. Kelionėse vyrai pamatę keistesnių kačių, stengdavosi jų

pasigauti ir pargabenti žmonoms dovanų.

Moterys ir nedaugelis vyrų, pamėgusių svetimų kraštų kates, pradėjo susirašinėti ir dalytis

žiniomis apie gyvūnėlius, o netrukus buvo surengta pirma reikšminga kačių paroda. Tai įvyko 1871

metais Londone, Krištolo rūmuose. Parodą surengė Harisonas Veiras (Harrison Weir), žymus kačių

augintojas. Kačių auginimas ir veisimas seniai nebėra išimtinė turtuolių teisė. Dabar netrūksta

visokių luomų kačių mylėtojų ir augintojų, o susidomėjimas veislinėmis katėmis be paliovos didėja

(http://viba3.tripod.com/istorija.htm).

1.2. Kačių panaudojimas

Gydymas katėmis vadinamas – Felinoterapija. Šiuolaikinis mokslas apie šį gydymo metodą

ilgą laiką atsiliepdavo skeptiškai. Viską pakeitė eksperimentas atliktas Londono Institute, kurio

metu buvo išmatuotas katės elektromagnetinis laukas. Pasirodė, kad katė sukuria daug stipresnį

žemo dažnio elektromagnetinį lauką, nei brangus generatorius (Lilienfeld, Arkowitz, 2008).

Institute buvo pradėta kurti chroniškų uždegiminių ligų gydymo metodai žemo dažnio srovių

pagalba. Atkreipę dėmesį, kaip reagavo davikliai į katę, mokslininkai ligonius - savanorius suskirstė

į dvi grupes. Vienus gydė žemo dažnio srovių pagalba, o kitos grupės žmonėms ant skaudamos

vietos buvo sodinama katė. Po mėnesio mokslininkai palygino eksperimento rezultatus: ligoniai,

kurie buvo gydomi katės pagalba, išgijo visi, o kitoje grupėje išgijo tik pusė pacientų. Pasirodo,

pagal galingumą žemo dažnio srovės, kurias šiuolaikinė medicina naudoja uždegimų gydymui,

http://viba3.tripod.com/istorija.htm

11

audinių gijimui ir kraujotakos gerinimui, katė sugeba pakeisti penkis šiuolaikinius generatorius

(Lilienfeld, Arkowitz, 2008).

Tuo faktu paaiškinami nesenai darytu amerikiečių mokslininkų tyrimų rezultatai: kačių

mylėtojai tris kartus rečiau kenčia nuo širdies - kraujotakos ligų, o rizika susirgti vėžiu 30 proc.

mažesnė, nei neturintiems katės žmonėms (Lilienfeld, Arkowitz, 2008).

Neseniai gyvūnų bendravimo Instituto mokslininkai iš Šiaurės Karolinos (JAV) padarė kitą

atradimą. Jie ištyrė kačių balsus ir atrado, kad kačių murkimas - tai efektyvi gydymo priemonė. Jo

veikimas analogiškas ultragarsinei terapijai, tik poveikis žmogui daug stipresnis. Šiuo gydomuoju

efektu murkimai neapsiriboja. Tyrimais nustatyta, kad garsinis diapazonas nuo 27 iki 44 hercų, kurį

aprėpia kačių murkimas, 20 proc. stiprina kaulus (Lilienfeld, Arkowitz, 2008).

Dabar mokslininkai naudojasi felinoterapija osteoporozės vystymuisi stabdyti. Berlyno

gerontologijos Institute buvo atliekami tyrimai, veikiant išsiaiškinti, koks kačių poveikis jų

savininkų gyvenimo trukmei. Pasirodo, tie kurie turi katę, gyvena vidutiniškai 10,3 m. ilgiau, nei tie

kurie ne laiko kačių. Kraujo spaudimo parodymai buvo geresni ir cholesterolio kiekis kraujyje,

vienas iš širdies ligų faktorius, gerokai mažesnis. Dabar populiarumas gydimu katėmis kaip

natūralus metodas sveikatai gerinti auga visame pasaulyje (Lilienfeld , Arkowitz, 2008).

Bendravimas su katėmis normalizuoja kraujospūdį ir širdies ritmą, malšina stresą, lėtinį

nuovargį, depresiją. Pasirodo, žmonės, kurie laiko kates, kur kas mažiau rizikuoja nukentėti nuo

miokardo infarkto nei tie, kurie neturi kačių. Iš Toronto universiteto atliktų tyrimų paaiškėjo, kad

katės glostymas ir kitoks bendravimas su katėmis padeda išvengti nemalonių nemigos padarinių, o

jeigu tai daroma reguliariai, nemiga apskritai turėtų išnykti.

Kitas stebuklingas kačių poveikis – skausmo malšinimas. Kačių mylėtojų teigimu, šie

gyvūnai patys gulasi ant skaudamos vietos. Pasak Provanso universiteto mokslininkų, kačių

gebėjimai gali padėti numalšinti galvos, nugaros, artrito ir radikulito sukeliamus skausmus. Deja, ne

kiekviena katė tinkama gydymo tikslais. Terapijai tinkama katė turi būti prieraiši, švelni,

tolerantiška, rami, atsipalaidavusi, mokėti valdyti emocijas, nereaguoti į neįprastus dirgiklius.

Aišku, katė turi neturėti parazitų, būti sveika (Alseikienė, 2012).

1.3. Kačių genetinės ligos įtakojančios kačių veisimą

Kad būtų galima pradėti kačių veisimą, reikia atlikti veisiamų kačių genetinius tyrimus dėl

paveldimų ligų. Šios ligos nėra užkrečiamos ir negali būti perduodamos gyvūnams kontaktuojant,

taip pat tiriamasis gyvūnas nebūtinai pats turi sirgti šiuo susirgimu. Genetinis tyrimas nustato, ar

turi veisiama katė genų, kurie gali sukelti šį susirgimą jos palikuonims

(http://www.vetmed.lt/index.php/lt/veisejams/katveisejamsmenue/veiskatsveikata.html).

http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/pomegiai/gyvunai/kokia-nauda-mums-teikia-gyvunai-569-279812#ixzz2h85aEczi

12

Šiuo metu katės yra tikrinamos dėl šių paveldimų ligų:

• Inkstų policistozė (PKD) – tai yra paveldima liga, kuria dažniausiai serga Persų ir joms

giminingos kačių veislės. Ši liga pasižymi tuo, kad kačių inkstų audiniuose susidaro įvairaus

dydžio, skysčiu užpildytos pūslelės, vadinamos cistomis. Ši liga sukelia inkstų funkcijos

nepakankamumą. Jei cistos yra labai didelės, tai jos yra jaučiamos veterinarinės apžiūros metu.

Kad būtų išsiaiškinta, ar katė iš tiesų serga inkstų ligomis, atliekami kraujo tyrimai ir

urinalizė. Dar aiškiau būklę padėti nustatyti gali pasitaikantis kraujas šlapime, ar kreatininas. Tai

metabolizmo produktai, kurie dažniausiai perfiltruojami iš kūno per sveikus inkstus. Kai inkstai

nefunkcionuoja tinkamai, randama didesnė šių medžiagų koncentracija. Patikrinamas ir baltymų bei

cukraus kiekis šlapime (Ewing, 2011).

Šios genetinės ligos paplitimas atskirose veislėse yra toks: Egzotų veislės katėms 37 proc.;

Persų katėms 26 proc.; Britų veislės katėms 12 proc.; Meino meškėnų katėms – 1 proc. (Biller et al.,

2004).

Išvengti šios ligos galima nebeveisiant kačių turinčių Inkstų policistozės geną. Turint egzotų

ar persų katę, arba šių veislių mišrūną, Amerikos trumpaplaukę, Britanijos trumpaplaukę ar Regdol

katę, rekomenduotina profilaktiškai atlikti ultragarsinį inkstų tyrimą (Osborn, 2002 ).

1 pav. Sveikas ir inkstų policistozės pažeistas,

katės inkstas

(http://www.vetga.com.au/felinediseaselist/felinediseaselist.html)

• Kačių nugaros raumenų atrofija (SMA) – tai yra autosominis recesyvinis paveldimas

neurodegeneracinis sutrikimas, kuris būdingas Meino meškėnams. Ligai yra būdinga sutrikusi

laikysena, dėl motorinių neuronų netekimo, apatinėje stuburo ir užpakalinių galūnių dalyje.

Sutrikimą turinių kačiukų ligos požymiai pasireiškia 3 – 4 mėnesių amžiaus. Nugaros raumenų

atrofija sergančių kačių būklė nėra nei skausminga, nei mirtina. Tokios katės gali gyventi patogų

gyvenimą patalpose (Fyfe et al., 2006).

13

2 pav. Nugaros raumenų atrofija

(http://en.wikipedia.org/wiki/Spinal_muscular_atrophy)

• Kačių hipertrofinė kardiomiopatija (HKM) – katėms dažniausiai pasitaikanti širdies

problema, pasireiškianti širdies raumens sustorėjimu, dėl kurio susiaurėja skilvelio spindis ir į jį

patenka mažiau kraujo, atitinkamai į organizmą išstumiama mažiau kraujo ir deguonies. Dėl tos

priežasties vystosi širdies nepakankamumo požymiai. Šeimininkai pastebi katės silpnumą, prastą

apetitą, fizinio krūvio netoleravimą, lekavimą, pasunkėjusį kvėpavimą, dusulį, melsvas gleivines,

apatiją, kartais galinių kojų parezę (nejautrą) – dėl šlaunies kraujagyslę užkimšusio trombo ir

galiausiai, staigią mirtį. Kartais staigi ir netikėta mirtis ištinka kates neturėjusias jokių širdies

nepakankamumo požymių.

HKM yra genetiškai paveldima liga, todėl dažniau pasitaiko šių veislių katėms – Britų ir

Europos trumpaplaukėms, Meino Meškėnams, Ragdoll (Skudurinukėms). Dažniau patinams, nei

patelėms. HKM dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus katėms, tačiau kartais gali pasireikšti labai

jauname amžiuje, net ir 6 mėnesių kačiukams. Kartais liga progresuoja lėtai, katė gali ilgą laiką

jaustis kuo puikiausiai, o vėliau atsiradę simptomai gali būti labai nereikšmingi. Kartais priešingai,

ligos eiga būna labai ūmi ir katės būsena gali smarkiai blogėti ir per kelis mėnesius ar net savaites

nuo pirmų požymių atsiradimo katė gali staiga nugaišti (Vovk, 2012).

Pagrindiniai ligos nustatymo būdai yra echoskopija – tai pats efektyviausias tyrimo

metodas, nes jo dėka yra gaunama informacija apie širdies funkcijas ir anatominę sandarą.

Atliekama širdies elektrokardiograma, kurios metu diagnozuojami širdies ritmo ir impulso

sutrikimai. Taip pat atliekama krūtinės ląstos rentgenologija (Чандлер и дp., 2002).

3 pav. Hipertrofinė kardiomiopatija

(http://maxshouse.com/hypertrophic_cardiomyopathy.htm)

14

• Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) - tai yra genetinė akių liga, kurios metu

pažeidžiama tinklainė, vystosi tinklainės receptorinių ląstelių atrofija. Liga paveldima autosominiu

recesyviniu būdu. Šis regėjimo sutrikimas, parastai, progresuoja lėtai. Daugumai kačių regos

sutrikimas pasireiškia 3 – 5 metų amžiaus. Ši paveldima liga būdinga Abisinijos, Somalio veislių

katėms. Visos Abisinų ir Somalio veislių katės, naudojamos veisimui, turi turėti sertifikatą, gautą iš

veterinarijos gydytojo, besispecializuojančio akių ligose, kuris patvirtintų apie tai, kad šios katės

neturi jokių PRA požymių. Jei katė ir toliau aktyviai veisiama, tokiu atveju kas du metus reikia

pakartotinės apžiūros ir jos patvirtinimo. Jei katės PRA testo rezultatas teigiamas, ji negali turėti

palikuonių. PRA taip pat gali sirgti ir daugelio veislių šunys (Menotti-Raymond et al., 2010).

Pagrindiniai ligos požymiai, tai dienos šviesoje padidėję vyzdžiai. Šios ligos eigoje gali įvykti

fotoreceptorių lazdelių atsako netekimas, ko pasekoje išsivysto aklumas naktį. Netekus kolbelių

atsako, išsivysto aklumas dienos šviesoje (Shelton et al., 2006).

4 pav. Progresuojanti tinklainės atrofija

(http://www.fetch.org.za/progressive-retinal-atrophy-feline)

• Gangliozidozė (GN1/GN2) – tai yra degeneracinė, mirtina neurologinė liga, kurią sukelia

lipidų sankaupos, vadinamos gangliozidais. Jos aptinkamos centrinėje ir periferinėje nervų

sistemoje. Tai yra paveldima recesyvinė liga, kuria serga Korato veislės katės (Martin et al., 2008).

Gangliozidai yra lipidai, kurie susitelkia ląstelės membranoje. Juos sudaro kompleksas

cheminių struktūrų. Šiai ligai pasireiškus iš pradžių vystosi silpna koordinacija vaikštant, kuri

palaipsniui pereina į paralyžių (Baker et al., 1986).

• Piruvato kinazės trūkumas (PK) – tai yra paveldima hemolizinė anemija, kurią sukelia

fermento piruvato kinazės trūkumas, raudonuose kraujo kūneliuose. Šis sutrikimas yra nepastovus

ir pasireiškiantis įvairiame amžiuje. Šios anemijos simptomai gali būti stiprus mieguistumas,

silpnumas, svorio netekimas. Šis sutrikimas paveldimas, kaip autosominis recesyvinis ir būdingas

Abisinijos, Bengalijos, Meino meškėnų, Somalio kačių veislėms (Grahn et al., 2012).

1.4. Kačių duomenų bazės

1.4.1. Lietuvos Felinologų draugija

Lietuvos felinologų draugija "Bubastė" - tai savanoriška, pelno nesiekianti visuomeninė

organizacija, vienijanti felinologija besidominčius ir užsiimančius Lietuvos Respublikos piliečius.

15

Šiuo metu tai didžiausia felinologinė organizacija Lietuvoje ir vienintelis Tarptautinės felinologų

federacijos ( FIFe) atstovas mūsų šalyje.

„Bubastė“ draugija dalyvauja Tarptautinėje felinologų federacijos veikloje, veislinių kačių

veisime, suteikia galimybę gauti tarptautinius kilmės dokumentus kačiukams, gyvūnams teikia

titulų sertifikatus.

Kasmet spalio pradžioje Lietuvos felinologų draugija „Bubastė“ rengia dviejų dienų

tarptautinę kačių parodą Gyvūnų dienai paminėti

(http://www.bubaste.lt/lt/faq/5812be643340e521b0525100d4e13d3d).

1.4.2. Kačių veislynai

Lietuvoje yra užregistruoti 349 kačių veislynai. Daugumoje veislynų yra veisiama nuo 1 iki 4

kačių veislių. Norint užsiimti veisimu, žmogus turi turėti ne mažiau kaip vieną kilmingą ir sveiką

katę, būti įstojęs į kačių augintojų klubą, įkurti veislyną, bei dalyvauti kačių parodose

(www.topmiau.lt/media.php/4708).

Veisėjai renkasi veisti paklausiausias kačių veisles. Lietuvoje daugiausiai veisiama Siamo,

Persų, Rusų mėlynosios, Britų trumpaplaukių, Egzotų, Meino meškėnų, Kornivalio reksų, Sibiro,

Bengalų, Burmos kačių veisles. Dažniausiai per metus katė atveda vieną vadą kačiukų, tai maždaug

3 – 6 kačiukai (http://www.mice.lt/kate/Kaciu-veisles/Populiariausios-kaciu-veisles/).

1.4.3. RegiVet

Daugeliui gyvūnų savininkų tenka patirti nusivylimą dėl pabėgusių, dingusių ir taip į namus

nesugrįžusių bei nerastų jų augintinių. Be to, kone kasdien į veterinarijos specialistus kreipiasi

žmonės su rastais, priglaustais gyvūnais, tačiau neįmanoma jų grąžinti tikriesiems savininkams vien

todėl, kad gyvūnai neidentifikuoti.

Tai padeda išspręsti nuo 2004 m. Lietuvoje atliekamas naminių gyvūnų (šunų, kačių, šeškų)

ženklinimas elektronine tapatybės nustatymo priemone (mikroschema) ir registravimas Lietuvos

smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos centralizuotoje duomenų bazėje RegiVet

(http://www.kaunasvet.lt/gyvunu-zenklinimas).

Gyvūnams suženklinti naudojama elektroninė identifikavimo sistema – tai identifikavimo

būdas, panaudojant signalą, perduodamą tarp atsakiklio ir skaitytuvo. Tai yra maža, ryžio grūdo

dydžio mikroschema, turinti gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį

(http://regivet.betaintelligence.lt/index.php?r=site/page&view=apie).

http://www.kaunasvet.lt/gyvunu-zenklinimas

16

1.4.4. Gyvūnų registracijos centras

Gyvūnų registracijos centras – tai įstaiga registruojanti ir ženklinanti gyvūnus, teikianti

paslaugas gyvūnų globos srityje, teikianti medicininę pagalbą, bei populiarinanti humanišką elgesį

su gyvūnais.

Įstaiga yra įsteigta 2002 m. liepos 24 d. Įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais, kitais teisės aktais.

Įstaigos veiklos sritys yra:

Organizuoti gyvūnų registravimą bei ženklinimą.

Ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti.

Organizuoti renginius, populiarinančius humanišką elgesį su gyvūnais.

Bendradarbiauti su panašaus pobūdžio organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje.

Rūpintis laukiniais ir naminiais gyvūnais, ginti juos nuo žiauraus elgesio.

1.4.5. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė

Vilniaus mieste už kačių ir šunų registravimą atsakinga UAB „Idamas“, kuri yra pasirašiusi

sutartį su veterinarijos gydyklomis. Vilniaus mieste privalomai registruojamos katės ir šunys

laikomi tiek privačiuose, tiek daugiabučiuose namuose

(http://vetcentras.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=105).

Gyvūnui po oda implantuojama mikroschema - mažas, ryžio grūdo dydžio prietaisas, turintis

gamintojo suteiktą unikalų identifikacinį numerį. Ženklinant augintinį, mikroschema įvedama po

oda (kairėje kaklo pusėje) ir išlieka visam laikui. Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo

vietos priartinamas skaitytuvas ir, jį aktyvavus, ekrane pasirodo unikalus numeris. Nėra jokios

tikimybės, kad tuo pačiu numeriu bus paženklintas kitas gyvūnas.

Užregistravus gyvūną, duomenys apie jį ir jo savininką patenka į Vilniaus miesto gyvūnų

(šunų, kačių) duomenų bazę. Gyvūno ženklinimas yra tikslingas tik tuo atveju, jei duomenys

kaupiami centralizuotoje duomenų bazėje (http://www.manogyvunai.lt/index.php?773488204).

1.5. Kačių klasifikacija

Pagal skirtingą pasaulio kačių klasifikavimą, planetoje gyvena daugiau nei šimtas naminių

kačių veislių ir jų atmainų. Taigi egzistuoja įvairiausi klasifikavimo būdai (Villahizan, 2006).

http://vetcentras.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=91&Itemid=105http://www.manogyvunai.lt/index.php?773488204

17

Dažniausiai grynaveislės katės į veislių grupes skirstomos pagal kailio tipą – yra

trumpaplaukių, vidutinio, pusilgio kailio kačių, bei ilgaplaukių. Taip pat yra „orientalinės“ katės

(rytietiškos).

Pagal Tarptautinės felinologų federacijos FIFe suskirstymą, kačių veislės yra sugrupuotos į

keturias kategorijas (Gustaitienė ir kt., 2005).

I kategorija – Ilgaplaukės katės. Tikrų ilgaplaukių kačių yra tik viena veislė – tai Persų

katės, turinčios daugybę spalvinių variantų.

II kategorija – Pusiau ilgaplaukės katės. Nuo ilgaplaukių kačių jos skiriasi ilgesniu

snukučiu (galva dažniausiai trikampio pavidalo), ilgesnėmis ausimis, galūnėmis, liemeniu ir

svarbiausia, trumpesniu plauku. Vasarą poplaukis iškrenta ir lieka tik pagrindinis plaukas. Uodega

ilgesnė nei Persų kačių, papurusi (Gustaitienė ir kt., 2005).

III kategorija – Trumpaplaukės katės. Trumpaplaukės katės, žinomos kaip egzotinės,

savo išvaizda gerokai skiriasi nuo apvalainų ir tvirtai sudėtų Britų ir Amerikos trumpaplaukių kačių.

Šių kačių kūnas lieknas ir lankstus, kojos ilgos, kailis trumpas ir švelnus. Šiai veislei priklauso

trumpo plauko katės, tokios kaip Siamo, Sfinksai ar Abisinijos veislių katės (Villahizan, 2006).

IV kategorija – Siamo ir rytų katės. Visi šios grupės nariai turi vienodą standartą, išskyrus

kailio ilgumą ir akių spalvos skirtumus. Orientalų ir Seišelių katės gali būti ilgaplaukės ir

trumpaplaukės. Taigi pilną grupę sudaro šešios veislės. Visi šios grupės atstovai yra ilgo, liekno ir

elegantiško kūno sudėjimo, labai gyvybingi ir stipriai prisirišę prie žmogaus (Gustaitienė ir kt.,

2005).

Kai kurios gyvūnų mylėtojų draugijos kates klasifikuoja truputį kitaip:

• Egzotų ir persų

• Naminės katės

• Nepripažintos FIFE veislės

• Orientalai

• Preliminariai pripažintos veislės

• Pusiau ilgaplaukės

• Trumpaplaukės ir Somalio katės

(http://www.manogyvunai.lt/index.php?1656680256)

1.6. Populiariausios kačių veislės Lietuvoje

Atlikus kačių veislių monitoringą, naudojantis kačių duomenų bazėmis 2010 – 2014 metų,

buvo išskirtos populiariausios kačių veislės.

http://www.manogyvunai.lt/index.php?1656680256

18

1.6.1. Persų veislės katės (Persian)

Ilgaplaukės katės Europoje žinomos nuo XVI amžiaus vidurio. Šios veislės šaknys prasidėjo

Persijoje (dabartiniame Irane). Kaip tik ten Italijos aristokratas ir keliautojas Pjeras Dela Valas savo

kelionės po Rytų Europą, Turkiją ir Indiją (1614-1626 metais) metu aptiko keistą ilgaplaukę katę.

Porelę šių nuostabių gyvūnų italas išsiuntė į Italiją tolesniam jų veisimui.

Praėjus keliems metams, prancūzų mokslininkas ir politikas Nikolas Klodas Farbis de Peiras

susidomėjo dar nematytomis tais laikais Europoje katėmis. Jis kelias kates parsivežė į Europą iš

Ankaros Turkijoje.

Persų katės atsidūrė Anglijoje ir anglai pradėjo tikrąjį Persų veislės išvedimo procesą.

Anglijoje įvyko galutinis dviejų rūšių ilgaplaukių atskyrimas. Lengvos, lanksčios, turinčios šilkinį,

ploną kailį, aštrias ausis buvo priskirtos Turkų Angoros veislės tipui. Masyvios, žemos, apvalia

snukio forma bei turinčios ilgą su tankią povilne kailį buvo priskirtos Persų veislės tipui.

1887 metais Persų katė gavo savo pirmą oficialų dokumentą ir tapo viena pirmųjų registruotų

Anglijos naminių kačių veisle. Šią veislę pamėgo visi. Ji tapo pati geidžiamiausia ir gražiausia katė

(Paragon, 2011).

5 pav. Persų veislės katė

(http://www.ltvirtove.lt/gyvunijos_pasaulis.php?lt=persu_kaciu_prieziura)

Persų ilgaplaukės katės yra tvirtos, turi masyvią galvą, palyginti su kūnu. Galva yra apvali ir

plati, ausys mažos ir užapvalintos. Jos yra toli viena nuo kitos žemesnėje galvos dalyje ir puikiai

dera prie apvalios galvos formos. Snukis yra trumpas ir apvalus, su suplota nosimi. Viršutinė nosies

briauna neturi būti aukščiau apatinės akių linijos. Smakras yra stiprus, o snukis platus. Šios katės

yra tvirtos ir gerai sudėtos. Kūnas – vidutinio dydžio, krūtinė apvali, pečiai masyvūs. Kojos yra

trumpos, storos ir tvirtos, su didelėmis apvaliomis letenomis ir gausiais kutais. Uodega yra trumpa

ir pūsta (Helgren, Anne, 2006).

19

1.6.2. Britų trumpaplaukės veislės katė (British Shothair)

Tai grynaveislės trumpaplaukės katės. Jos išvestos Anglijoje 1870 m. Norėta turėti

populiarią naminę katę, kuriai nereikėtų atidžiai prižiūrėti kailio.

Seniausius kačių palaikus Didžiosios Britanijos teritorijoje archeologai aptiko šalia geležies

amžiaus gyvenviečių. Kačių skeletai netvarkingai sumesti į krūvas drauge su lapių, kiaunių ūdrų ir

šeškų palaikais.

Kai VII amžiuje Britų salose galutinai įsitvirtino krikščionybė, katės tapo vienuolių

numylėtinėmis (Clark,1992).

6 pav. Britų trumpaplaukės veislės katė

(http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/britu_trumpaplaukiai/4779/)

Britų trumpaplaukės yra vienos didžiausių tarp kačių. Katės yra kresnos ir didelės, o patinai

žymiai stambesni už pateles. Jų snukis apvalus, skruostikauliai stambūs, o nosis trumpa ir plati.

Smakras gilus ir tvirtas. Smakro galiukas yra vienoje vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys

mažos ir apvalios, išsidėsčiusios taip, kad sutaptų su apvaliu galvos kontūru. Galvą laiko trumpas ir

storas kaklas. Kūnas yra kresnas, o nugara trumpa ir lygi. Krūtinė gili, o pečiai stiprūs. Kojos yra

trumpos ir stiprios, letenos apvalios. Uodega stora ir vidutinio ilgio.

Britų trumpaplaukės katės gali būti daugiau kaip šimto spalvų ir kailio žymių kombinacijų. Jų

kailis trumpas, tankus ir neturi būti švelnus ar pūkuotas. Vienspalvės britų trumpaplaukės katės.

Kailis – vienos spalvos, prie šaknų ir neturi būti kito atspalvio. Visų spalvų kailyje, išskyrus baltos,

neturi būti baltų šerių. Balta – gryna, sniego baltumo, be gelsvo atspalvio. Nosies oda ir padai –

rožiniai. Akys gali būti safyro mėlynumo ar auksinės, oranžinės ar vario spalvos

(http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=13).

Šioje veislėje dažniausiai pasitaikančios ligos yra Hipertrofinė kardiomiopatija, ji pasireiškia

vidutiniame amžiuje ir dažniausiai patinams. Bei Hemofilija B, kuri paveldima per lytines

chromosomas (Gough, Thomas, 2004).

http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=13

20

1.6.3. Siamo veislės katė (Siamese)

Tai yra labai sena veislė, pirmą kartą paminėta 1350 metų rankraštyje, Tailando sostinėje.

XIX amžiaus pradžioje ši veislė buvo paminėta Vokietijos, bei centrinės Azijos užrašuose. Siamo

katės buvo auginamos karališkose šeimose ir rūpestingai prižiūrimos karališkuose rūmuose.

1890 metais Siamo katės, pirmą kartą buvo įvežtos į Jungtines Amerikos valstijas.

Didžiausias susižavėjimas šiomis katėmis prasidėjo nuo 1920 metų (Paragon, 2011).

7 pav. Siamo veislės katė

(http://katyte2.blogas.lt/siamo-32.html)

Siamo katės yra vidutinio dydžio, ilgo, grakštaus ir elegantiško kūno, tačiau raumeningos.

Katė yra sunkesnė nei atrodo. Kūnas gerai subalansuotas ir atletiškas. Užpakalinės kojos yra

ilgesnės už priekines. Kojos lieknos, o letenos mažos ir apvalios. Žiūrint iš priekio, galva yra

trikampio pleišto formos ir tiesiomis linijomis siaurėja snukio link. Profilis yra tiesus, be jokių

susikertančių linijų, smakras gilus ir tvirtas. Galvą laiko elegantiškas kaklas. Ausys yra didelės ir

stačios, išdėstytos taip, kad išlaikytų trikampio formą. Akys yra Rytų kačių tipo ir pakrypusios

nosies link. Tarp akių turi būti šioks toks tarpas, jos neturi būti giliai įdubusios. Uodega ilga,

siaurėjanti ir be gumbų.

Kailis trumpas, tankus ir prigludęs. Pagrindinė kailio spalva blyški, su tamsesniais taškais.

Spalvoti taškai tik snukio srityje, ties ausimis, kojomis ir uodega, t.y. vėsesnėmis kūno dalimis.

Temperatūra gali pakeisti taškų spalvą. Operuojamų kačių dėmės dažnai laikinai patamsėja, o tų,

kurios gyvena šiltesniame klimate, taškai dažnai blyškesni. Siamo katės veisiamos neįtikėtinai

didele – net 32 spalvų ir struktūrų – kombinacijų (Gustaitienė ir kt., 2005).

http://katyte2.blogas.lt/siamo-32.html

21

1.6.4. Kornvalio reksų veislės katė (Cornish rex)

Pirmoji Kornvalio reksų katė gimė 1950 metais Anglijoje, Kornvalio grafystėje, vienoje

fermoje. Šios veislės kačiukas buvo banguotu kailiu. Toje fermoje žmonės vertėsi triušių veisimu.

Būtent to kačiuko kailis ir buvo panašus į reksų veislės triušių kailį.

Fermos šeimininkė parodė savo naująjį kačiuką genetikams ir taip sužadino jų didelį

susidomėjimą šia nauja veisle. Jie tyrinėjo mutantą ir galiausiai jį pavadino Kornvalio reksu, pagal

vietovę, kurioje jis ir atsirado (Clark, 1992).

8 pav. Kornvalio reksų veislės katė

(http://www.catsofaustralia.com/cornishrex-cat-breeders.htm)

Šios veislės katės vidutinio dydžio. Galva iš profilio nuo kaktos centro iki nosies galo eina

tiesi linija. Antakiai ir ūsai pakankamai ilgi. Ausys didelės, užlenktais galiukais bei padengtos

tankiais plaukeliais. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos. Akių spalva aiški, švari. Kūnas nuo

vidutinio dydžio, sunkus ir raumeningas. Letenos mažos bei ovalios. Kojos ilgos plonos. Uodega

ilga, į galą siaurėjanti, padengta plaukeliais. Kailis banguotas, ypač užpakalinėje dalyje bei ant

uodegos (Clark, 1992).

1.6.5. Egzotų veislės katė (Exotic)

Ši veislė dar gana nauja, išveista Jungtinėse Amerikos Valstijose šeštajame dešimtmetyje,

sukryžminus Amerikos trumpaplaukes su persų katėmis. 1966-aisiais nuspręsta suteikti vardą naujai

gautam hibridui – egzotinis trumpaplaukis. Kitais metais ši nauja veislė buvo pirmą kartą pristatyta

parodoje, 1969 m. buvo įkurtas šių kačių augintojų klubas, kuris siekė veislės pripažinimo. 1972 m.

egzotinės trumpaplaukės katės buvo pripažintos JAV ir jų kryžminimas buvo griežtai

kontroliuojamas. Buvo leidžiama kergti egzotinius trumpaplaukius su Amerikos trumpaplaukėmis

katėmis, egzotinius trumpaplaukius tarpusavyje bei persų ilgaplaukius ir egzotinius trumpaplaukius.

Šia veisle buvo susidomėta ir Didžiojoje Britanijoje (Gustaitienė ir kt., 2005).

22

9 pav. Egzotų veislės katė

Kūnas vidutinio – didelio dydžio katė turinti trumpą kresną kūną. Pečiai, krūtinė ir nugara yra

masyvūs bei raumeningi. Kojos trumpos ir tvirtos, letenos yra didelės ir apvalios. Uodega trumpa ir

smaila, galiukas užapvalintas. Kaklas trumpas ir stiprus. Galva apvali ir masyvi, proporcinga, su

pilnais žandais ir kupolo formos kakta. Nosis trumpa ir plati. Viršutinė nosies kraštinė turi būti ne

aukščiau kaip apatinis akies vokas. Smakras ir žandikaulis yra platūs, masyvūs ir

stiprūs. Veidas atviras ir išraiškingas. Ausys labai mažos ir užapvalintos. Ausys yra žemesnėje

galvos dalyje, nutolusios viena nuo kitos. Akys didelės, apvalios ir atviros, nutolusios viena nuo

kitos, briliantinės ir išraiškingos. Akių spalva turi derintis su kailio spalva. Kailis trumpas ir tankus,

su gera, šilkine struktūra ir turi laikytis truputi pakilęs virš kūno. Kailis švelnus bet ne vilnonis.

Kailis neturi būti per ilgas. Visos spalvos leistinos

(http://www.kaciuklubas.lt/games/full_description/egzotas).

1.6.6. Meino meškėnų veislės katė (Meine Coon)

Meino meškėno veislė kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų Meino miestelio. Pirmos Meino

meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos dalyvavo pirmose parodose

Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895 metais, Medisone, katė Cosie

buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais atsirado "persai", Meino meškėno

katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl

išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje (Gustaitienė ir kt., 2005).

10pav. Meino meškėnų veislės katė

(http://www.meino-meskenai.lt/)

http://www.kaciuklubas.lt/games/full_description/egzotas

23

Galva vidutinio dydžio, pleišto formos. Panaši į kupolo formą kakta, šiek tiek įdubęs profilis.

Aukšti, iškilūs skruostai. Kampinis snukis. Plati nosis, kupolo formos nosies galiukas. Pakankamai

galingas žandikaulis, geras smakras.

Ausys plačios prie pagrindo, vidutiniškai smailios, aukštai virš galvos. Ausies vidus yra gerai

suformuotas, su ilgais, švelniavilniais plaukučiais, augančiais į išorę. Pageidautini plaukų kuokštai

virš ausyčių (bet nebūtini).

Akys didelės, gerai išdėstytos, šiek tiek ovalios, bet aplink plačiai atsilapojusios. Pati akių

padėtis šiek tiek kreivai nukreipta. Galimos įvairios spalvų variacijos. Kaklas ilgas, galingas, šiek

tiek išlenktas. Kūnas ilgas, stačiakampio formos, didelis. Sunkių kaulų ir galingų raumenų.

Kojos vidutinio ilgio, stiprios. Sunkių kaulų ir stiprių raumenų. Didžiulės apvalios letenos.

Uodega ilga, plati ties pagrindu, siaurėjanti link galiuko. Ilgų, gausiai skraidančių, lengvai

krentančių plaukų.

Kailis pritaikytas visiems sezonams. Tankus, šilkinis, trumpas ant galvos, pečių ir kojų,

ilgesnis ant nugaros ir kūno šonų, su ilgais, lengvai krentančiais plaukais. Ilgi plaukai ant pilvo.

Ilga, plati, kailiniuota apykaklė yra pageidautina (bet nebūtina). Poplaukis minkštas, švelniavilnis,

nepraleidžiantis vandens, šiek tiek riebaluotų plaukų. Visos spalvos yra leidžiamos, išskyrus

alyvinę, cinamono ir gelsvai rudą. Priimtinas bet koks baltos spalvos kiekis. Šios veislės negalima

kryžminti su jokia kita veisle

(http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/meino_meskenai/4802/).

1.6.7. Rusų mėlynosios veislės katė (Russian Blue)

Rusijos mėlynosios katės – tai gryna veislė, visiškai nemaišyta su kitomis, kaip dažniausiai

būna kitų veislių atveju. Dar žinomos kaip Archangelsko katės, nes atvyko į Europą iš šio Rusijos

uosto. Tačiau šios veislės kilmė šiek tiek paini. Jos taip pat buvo žinomos kaip Ispaniškos arba

Maltos katės, ypač Amerikoje, kur toks pavadinimas išliko iki pat XX a. Pradžios. Tačiau visi faktai

rodo, kad šios katės kilusios būtent iš Rusijos. Daug panašios spalvos kailio kačių buvo aptinkamos

ir Skandinavijoje.

Dėl tankaus jų kailio buvo galima nuspėti tiesioginę jų kilmę iš Šiaurės šalių. II pasaulinio

karo metu veislė beveik išnyko. Veisėjai bandė ją atgaivinti maišydami su britų melsvosiomis bei

Siamo katėmis. Bet tokių pastangų rezultatas – rusų mėlynųjų išvaizda labai pakito ir atsirado nauja

veislė, pavadinta Siamo mėlynosiomis katėmis. Bendromis veisėjų pastangomis JAV ir Didžiojoje

Britanijoje 1960 m. stengtasi atgaivinti šią veislę ir jai sugrąžinta pirminė išvaizda (Clark, 1992).

http://www.topmiau.lt/idomu/veisliu_aprasymai/meino_meskenai/4802/

24

11 pav. Rusų mėlynosios veislės katė

(http://www.bone.lt/suo/kaciu-gimine/Rusu-melsvoji-imperatoriska-dovana/)

Rusų mėlynoji yra vidutinė arba didelė katė, turinti elegantišką ir gracingą kūną. Galva yra

trikampio formos ir nuo nosies galiuko iki akių yra trumpa. Atstumas nuo akių iki ausų turi būti

lygus atstumui nuo nosies galiuko iki akių. Viršugalvis tarp ausų yra plokščias. Rusų mėlynosios

katės turi iškilusius ūsų pagrindus, todėl galva atrodo labai plati. Kakta profiliu yra tiesi viršutinės

akių linijos atžvilgiu. Linija nuo akių viršaus iki nosies galiuko yra beveik tiesi ir yra išskirtinoje

pozicijoje viršutinės akių briaunos atžvilgiu.

Žiūrint iš profilio, tarp nosies ir viršugalvio neturi būti išlinkimo, linija turi būti tiesi. Smakras

yra tvirtas ir ryškus, jis vienoje vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys yra didelės ir šiek tiek

taškuotos. Jos yra išsidėsčiusios taip, kad išorinė ausų dalis tęsia snukio viršutinę liniją. Ausų oda

labai plona, padengta retu kailiu, tad ausys yra beveik permatomos. Akys toli viena nuo kitos ir yra

deimanto formos. Akių spalva yra ryškiai žalia. Kojos ilgos, o letenos mažos, taigi atrodo, kad katė

vaikšto ant pirštų galų. Uodega yra ilga ir smailėjanti.

Nors veislė vadinasi rusų mėlynoji, kartais pasitaiko ir juodų bei baltų kačių, tačiau jos labai

retos ir nėra populiarios. Dažniausia pasitaikančios mėlynųjų rūšies kailio spalva ryškiai mėlyna su

sidabriniu atspalviu

(http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=11).

1.6.8. Abisinijos veislės katė (Abyssinian)

Nors Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių veislių, tebesitęsia ginčai dėl jų

kilmės. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių skulptūras ir piešinius, kuriuose katės

vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos akimis ir grakščiai išlenktu

kaklu.

http://www.purina.lt/apps/breedlibrary/CatBreedInfo.aspx?bid=11

25

Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 metais Gordono Steplesio knygoje „Katės

ir jų požymiai". Čia buvo atspausdinta spalvota litografija, vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu,

neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ir kaklo. Pats pavadinimas "abisinijos katė" kyla iš

Etiopijos, bet dauguma šaltinių teigia, jog šios katės kilusios iš senovinio Egipto. Kalbama, jog

veislė atsirado nuo vieno Egiptietiško moteriškos lyties kačiuko vardu Zula. Kuri buvo parvežta į

Angliją iš Aleksandrijos uosto vieno britų kareivio (Paragon, 2011).

12 pav. Abisinijos veislės katė

( http://opi.lt/veisles/kates/145/)

Abisinijos katės yra vidutinio dydžio. Jos elegantiškos karališkos išvaizdos, turinčios stiprų ir

lankstų kūną, ilgas ir lieknas kojas. Letenos yra mažos ir apvalios. Jų galva yra ovalios formos, su

plaukuotomis ausimis, gana didelėmis ir išsidėsčiusiomis toli viena nuo kitos. Akys didelės. Šių

kačių kailis yra trumpas, prigludęs ir turi bent dviejų spalvų šlakus. Uodega gana ilga, plati ties

pagrindu ir laipsniškai smailėjanti.

Įprastinė kailio spalva yra ruda. Taip pat galima rusvai ruda, mėlyna ir gelsvai ruda spalva.

Sidabrinės Abisinijos katės atskira grupė, į kurią patenka sidabrinės, gelsvai rudos sidabrinio ir

rudos sidabrinio atspalvio katės. Ne tokios dažnos – rainos, raudonos, kreminės, šokolado ir

alyvinės spalvos (Clark, 1992).

Abisinijos veislės katėms dažniausiai pasitaikančios ligos yra išsiplėtusioji kardiomiopatija,

Blastomikozė, Kriptokokozė, Amiloidozė, bei Piruvato kinazės trūkumas (Gough, Thomas, 2004).

1.6.9. Bengalijos veislės katė (Bengal)

Bengalijos veislės yra unikali, nes ji kilo Azijos amerikiečių biologo Jane Mill sąmoningo

kryžminio veisimo dėka iš leopardo katės ir naminės katės veislės. Ji norėjo, kad žmonės pagaliau

galėtų gauti gyvūną, kuris yra meilus ir sutramdytas, daugeliu kitų atžvilgių, primintų tipišką

gyventoją džiunglėse. Bengalijos veislės katė gavo oficialų pripažinimą 1991 metais

(http://www.bengal.lt/apie-veisle/istorija/).

http://www.bengal.lt/apie-veisle/istorija/

26

13 pav. Bengalijos veislės katė

(http://www.ramatut.com/bengal_studs.htm)

Bengalijos katės atrodo iš tiesų egzotiškai. Tai tikras mažas leopardas – šios katės turi tokį

pat dėmėtą trumpaplaukį ar vidutinio ilgumo, šilkinės tekstūros kailį, glotnų ir raumeningą kūną.

Kailis gali būti dviejų atspalvių: rudas dėmėtas arba snieginis dėmėtas. Šiaip yra ir kitokių atspalvių

bengalių, tačiau Pagrindinė kačių spalvų taryba pripažįsta tik šias dvi spalvos. Galva yra pleišto

formos su plačia, laukinėms katėms būdinga nosimi. Akys taip pat didelės, ovalios ir itin ryškios.

Jas dar pabrėžia juoda apvedanti linija (http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal-

bengalijos-kates).

1.6.10. Turkų angoros veislės katė (Angora Turc)

Turkų angoros veislė yra kilusi iš Angoros (dabar Ankara) miesto Turkijoje. Į Europą šios

veislės katės pateko XVII amžiuje, kai italų keliautojas Pietro Della Valle atvežė jų iš Turkijos.

Vėliau jos pateko į Prancūziją, bei Angliją, kur buvo vadinamos prancūzų katėmis. Ilgą laiką Turkų

angoras kergė su kitomis ilgaplaukėmis katėmis, dažniausiai Persų veislės (Paragon, 2011).

14 pav. Turkų angoros veislės katė

(http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate)

Svarbiausias šios veislės bruožas - išskirtinis kailis. Jis ilgas, šilkinės tekstūros, be pavilnės.

Aplink galvą ir šonus kailis ilgesnis, todėl atrodo, kad Turkų angoros vilki iškilmingą apykaklę.

http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal-bengalijos-kateshttp://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/ben-bengal-bengalijos-kates

27

Uodegos kailis taip pat itin ilgas, todėl ji primena lapės. Kailio spalva gali būti įvairi, nors kadaise

buvo pripažįstama tik visiškai balta.

Elegancijos įspūdį kuria ne tik išskirtinė kailio tekstūra, bet ir ilgas, grakštus kūnas. Jis yra

nestambus, bet raumeningas. Ilgas ne tik kūnas, bet ir galva - ji yra vidutinio dydžio, siauro

trikampio formos, proporcinga kūnui. Nosis tiesi ir taip pat ilga. Ausys didelės, smailos, pratęsia

galvos siauro trikampio formą. Akys įkypos, ovalios, vidutinio dydžio. Jų spalva - vaiskiai mėlyna,

geltona ar žalia. Dažnai pasitaiko ir skirtingų spalvų akys (http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-

veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate).

http://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-katehttp://www.animal.lt/lt/kates/kaciu-veisles/tua-angora-turc-turku-angoros-kate

28

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Pagrindinis tyrimų objektas yra kačių veislės ir jų paplitimas Lietuvoje. Tyrimo metu siekta

išsiaiškinti kokios veislės yra dažniausiai veisiamos Lietuvoje ir kurios iš jų yra pačios

populiariausios.

Duomenys apie kačių veisles 2009 – 2013 metais buvo surinkti iš Gyvūnų registracijos centro,

REGIVET duomenų bazės, Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės.

Iš Gyvūnų registracijos centro buvo surinkti duomenys apie registruotų kačių skaičių, taip pat

apie Lietuvoje registruotų šunų ir kitų smulkiųjų naminių gyvūnų skaičių, bei paplitimą

didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

RegiVet duomenų bazėje buvo renkami duomenys apie registruotų kačių skaičių, dažniausiai

registruojamas kačių veisles. Buvo atrinkta dešimt populiariausių kačių veislių, registruotų RegiVet

duomenų bazėje.

Vilniaus miesto duomenų bazėje buvo renkami duomenys apie Vilniaus mieste registruotų

kačių skaičių, bei dažniausiai registruojamas kačių veisles. Kadangi Vilniaus miesto duomenų bazė

duomenis renka iš Vilniaus miesto veterinarijos gydyklų, tai buvo išsiaiškinta ir apie veisiamų kačių

genetinius sutrikimus būdingus tam tikrose veislėse, dėl kurių yra ribojamas kačių veisimas.

Vilniaus miesto veterinarinių gydyklų pagalba buvo išsiaiškinta, dažniausiai pasitaikantys

genetiniai sutrikimai, kurie riboja kačių veisimą. Taip pat buvo surinkti duomenys apie 2009 – 2013

metais pasitaikiusius genetinius sutrikimus populiariausiose kačių veislėse. Nustatyti genetinių

sutrikimų aptikimo dažniai ir skirtumų statistinis reikšmingumas, bei aptiktų genetinių sutrikimų

pasiskirstymas tarp veislių.

Tyrimo metu duomenys taip pat buvo renkami iš penkiolikos kačių veislynų, esančių visoje

Lietuvoje. Buvo susipažinta su veisiamų kačių standartais ir reikalavimais veisiamoms katėms, bei

veislynams. Analizuojama kokias veisles dažniausiai veisia Lietuvos veislynai ir kokios yra

populiariausios.

Tyrimo metu iš visų duomenų bazių buvo atrinkta dešimt populiariausių kačių veislių, kurios

buvo analizuojamos pagal kačių skaičiaus paplitimą atskirose duomenų bazėse, bei kačių skaičiaus

kitimą 2009 – 2013 metais. Nustatytos kačių veislės, kurioms stebima skaičiaus didėjimo

tendencija, mažėjimo tendencija ir veislės, kurioms stebima nežymi skaičiaus didėjimo tendencija.

Taip pat buvo nustatyta veislių vidutinis absoliutus pokytis ir vidutinis pokyčio tempas. Veislės

analizuojamos pagal metus, bei pagal genetinius sutrikimus tiriamosiose veislėse.

29

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Kačių registracijos analizė duomenų bazėse

Pagal Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, patvirtintą 1997 m.

lapkričio 6 d. Nr. VIII-500 katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir

registruojami Gyvūnų augintinių registre. Lietuvoje katės yra registruojamos Lietuvos felinologų

draugijoje Bubaste, Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazėse, Lietuvos identifikuotų naminių

gyvūnėlių duomenų bazėje „Regivet“ ir Gyvūnų registravimo centre. Gyvūnų registravimas ir

identifikavimas yra šiuolaikiškas būdas užtikrinti, kad pasimetęs augintinis greitai ir saugiai grįžtu

pas šeimininką, bei suteikia informacijos apie gyvūnų paplitimą. Išanalizavus duomenis šiose

keturiose duomenų bazėse, bei kačių veislynuose atsispindi tik dalis Lietuvoje auginamų kačių

veislių.

Gyvūnų registracijos centre yra kaupiami duomenys apie šunis, kates, bei kitus

smulkiuosius gyvūnus didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

1 lentelė. Gyvūnų registravimo centro duomenys

Šunys Katės Kiti gyvūnai Viso gyvūnų Agresyvūs

šunys

Vilnius 8726 2179 1 10906 352

Kaunas 12558 2269 14 14841 656

Klaipėda 4240 531 3 4774 310

Kiti mietai 1764 2318 15 4097 86

Viso 27288 7297 33 34618 1404

Išanalizavus Gyvūnų registracijos centro duomenis (1 lentelė), matome, kad Vilniuje iš viso

yra užregistruoti 10906 gyvūnai iš kuriu 2179 yra katės, kurios užima tik penktadalį iš visų

registruotų gyvūnų. Kaune registruotų gyvūnų yra 14841, tai 26,5 procentais daugiau, nei Vilniuje.

Kaune kačių iš šių registruotų gyvūnų sudaro tik 15,3 proc. Klaipėdoje gyvūnų iš viso užregistruota

4774, iš jų katės yra tik 531, tai sudaro tik apie 11 proc. visų gyvūnų. Kituose miestuose

užregistruoti 4097 gyvūnai iš kurių katės sudaro beveik 57 proc. Visoje Lietuvoje iš viso yra

užregistruoti 34618 gyvūnų, iš kurių 7297 yra katės. Jos sudaro apie 21 proc. iš visų registruotų

smulkiųjų naminių gyvūnų.

RegiVet duomenimis per dešimt metų klinikoje buvo registruota 17208 katės iš jų 12169 yra

mišrūnai.

30

2 lentelė. „RegiVet“ duomenų bazės duomenys

Veislės 2009 2010 2011 2012 2013 Viso per

5 metus

Persų 192 203 184 297 286 1162

Britų trumpaplaukės 112 152 146 133 188 731

Siamo 97 115 164 137 104 647

Kornvalio reksas 53 57 48 51 58 267

Egzotų 49 51 59 49 53 261

Meino meškėnai 31 37 33 39 29 169

Turkų angoros 9 11 15 8 7 55

Abisinijos 10 9 12 12 9 52

Bengalijos 8 8 10 9 9 44

Britų ilgaplaukės 4 4 5 4 4 21

Viso 565 647 676 739 747 3409

Iš viso per penkis metus buvo registruota 3409 katės (2 lentelė). Didžiąją dalį, t.y. 34 proc.

sudaro Persų katės. Britų trumpaplaukės sudaro 21 proc., Siamo katės 19 proc., Kornvalio reksai ir

Egzotų katės sudaro maždaug po 7,9 proc., Meino meškėnai apie 5 proc., o likusios katės sudaro

apie 5 proc. iš visų registruotų kačių.

Daugiausiai kačių per penkis metus buvo užregistruota 2013 metais, o mažiausiai 2009

metais. Per penkerius metus kačių skaičius padidėjo 24,3 proc.

Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazė. Vilniaus mieste gyvūnų identifikavimas ir

registravimas vyksta Vilniaus miesto veterinarijos gydyklose. Informacija apie Vilniaus mieste

registruotas kates yra kaupiama Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazėje.

3 lentelė. Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės duomenys

Veislės 2009 2010 2011 2012 2013 Viso per 5

metus

Siamo 8 6 5 8 7 34

Persų 8 11 10 13 12 54

Rusų mėlynoji 17 15 19 19 18 68

Britų trumpaplaukės 58 67 55 70 56 306

Egzotai 2 3 3 4 2 14

31

Meino meškėnai 7 9 8 9 11 44

Kornvalio reksai 24 20 22 23 22 111

Sfinksai 4 3 3 4 2 16

Bengalijos 4 6 5 5 8 28

Abisinijos 7 7 9 8 5 36

Viso 139 147 140 163 143 711

Per paskutinius penkerius metus iš viso Vilniaus mieste buvo užregistruota 711 katės, iš jų

buvo išregistruotos 43 katės (3 lentelė). Vilniaus mieste per penkerius metus populiariausia kačių

veislė buvo Britų trumpaplaukė. Ši veislė sudarė net 43 proc. iš visų registruotų veislių. Antrąją

vietą pagal populiarumą užėmė Kornvalio rekso veislė, kuri sudarė apie 15,6 proc. Mažiausiai buvo

registruota Egzotų ir Sfinksų veislių kačių, jos sudarė tik po 2 proc.

Analizuojant kačių skaičių pagal metus, tai daugiausiai kačių Vilniaus mieste buvo

užregistruota 2012 metais, o mažiausiai 2009 metais. 2012 metais registruotų kačių skaičius sudarė

apie 23 proc. iš visų per penkis metus registruotų kačių. 2009 metais registruotos katės sudarė tik

apie 19,5 proc. iš visų registruotų kačių. Vidutiniškai per metus Vilniaus mieste yra užregistruojama

apie 142 kates (3 lentelė).

Kačių veislynai. Buvo kreiptasi į 47 veislynus. Atsakymas buvo gautas iš 18 veislynų, iš

kurių jau 3 nebeveikia.

4 lentelė. Kačių veislynų duomenys

Veislynas Nr. Veisiamos veislės Išvestų kačių skaičius

per 5 metus

Veislyno veikla

metais

1. Kanados sfinksai 11 kačių 3 metai

2. Abisinijos ir Somalio katės

4 2

3. Persų 8

Egzotų 5

4. Britų trumpaplaukės 19 5





9. Rusų mėlynosios 35 4


Britų ilgaplaukės 3


12. Abisinijos 25 9

Rusų mėlynosios 30

13. Meino meškėnai 30 6


32

15. Persų 23 9

Egzotų 19 9

Viso 372

Per penkis metus 15 veislynuose buvo išvestos 372 katės (4 lentelė). Vidutiniškai per penkis metus

vienas veislynas išveda apie 25 kačiukus, kurie sudaro apie 6,7 proc iš visų veisimų kačių.

Populiariausia veisiamų kačių veislė per tiriamąjį laikotarpį buvo Britų trumpaplaukės. Šių

kačių per penkis metus buvo išvesta 179, tai sudaro net 48 proc. iš visų veisiamų kačių. Rusų

mėlynosios katės sudaro 17,5 proc., Persų katės 8,3 proc., Egzotų katės 6,4 proc., o likusios veislės

sudaro apie 18,8 proc. iš visų veisiamų kačių.

Iš 15 veislynų ilgiausiai kačių veisimu užsiima veislynas, kates veisiantis 12 metų, o

trumpiausiai 2 metus. Vidutiniškai veisimo veikla veislynai užsiima apie 5,6 metus.

3.2. Registruotų ir išvestų kačių analizė pagal veisles

Naudojantis Gyvūnų registracijos centro, RegiVet, Vilniaus gyvūnų duomenų baze, bei

veislyno duomenimis išskirtas populiariausių kačių dešimtukas 2009 – 2013 metais.

5 lentelė. Labiausiai paplitusios kačių veislės 2009 – 2013 metais

Veislė RegiVet Vilniaus miesto

gyvūnų duomenų

bazė

Veislynai Viso Viso proc.

Persų 1162 54 28 1244 29,6

Britų

trumpaplaukės

731 68 179 978 23,3

Siamo 647 34 - 681 16,2

Kornvalio

reksai

267 111 - 378 9

Egzotai 261 14 24 299 7,1

Meino

meškėnai

169 44 30 243 5,7

Rusų mėlynoji - 68 68 133 3,2

Abisinijos 52 36 27 115 2,7

Bengalijos 44 28 - 72 1,7

Turkų angora 55 - - 55 1,3

Viso 3388 457 356 4198

33

Analizuojant 2009 – 2013 metų populiariausias kačių veisles, dažniausiai pasitaikančios

veislės Lietuvoje yra Persų, Britų trumpaplaukės ir Siamo katės. Persų veislės buvo užfiksuota 1244

katės, jos sudaro 29,6 proc., visų kačių veislių. Britų trumpaplaukės sudaro 23,3 proc., o Siamo

veislės katės 16, 2 proc. Mažiausiai užfiksuota Bengalijos ir Turkų angoros veislių katės, jos sudaro

tik apie 3 proc. iš visų registruotų kačių (5 lentelė).

Tyrimo metu gauti duomenys sutampa su RegiVet duomenų bazės duomenimis, kadangi

populiariausios veislės išlieka tos pačios, tai Persų, Britų trumpaplaukės ir Siamo katės.

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės duomenis, matome, kad

populiariausia kačių veislė Vilniuje yra Kornvalio reksai. Lyginant tai su gautais tyrimo rezultatais,

galima pastebėti kad populiariausių kačių dešimtuke 2009 – 2013 metais, Kornvalio reksai yra

ketvirtoje dešimtuko vietoje. Todėl, galima teigti, kad Vilniaus miesto gyvūnų duomenų bazės

duomenys neatspindi bendro kačių veislių paplitimo Lietuvoje (5 lentelė).

Lyginant tyrimo metu gautus bendrus duomenis su veislynų duomenimis, galima pastebėti,

kad dažniausiai veisiamų kačių veislė yra Britų trumpaplaukės katės, tačiau populiariausia kačių

veisle Lietuvoje išlieka Persų katės (5 lentelė).

6 lentelė. Populiariausių kačių veislių analizė

Veislės

Aprašymas tiesės lygtimi Skaičiaus

prognozė 2014

metams

Lygties koeficientai Aproksimacijos

paklaida A (vidurkis) B (regresijos

koeficientas)

Persų 247,8 30,4 8,4 339

Britų

trumpaplaukės 245,6 15,4 12,2 292

Siamo 123,4 3,6 10,1 134

Kornvalio reksai 75,6 0,3 4,0 77

Egzotai 59,8 0,7 4,1 62

Meino meškėnai 48,6 0,6 7,2 50

Rusų mėlynoji 29,2 -0,1 7,5 29

Abisinijos 21,8 -0,5 1,1 20

Bengalijos 14,4 1 5,1 17

Turkų angora 10 -0,7 21,2 8

34

14 pav. Kačių veislės, kurioms stebima skaičiaus didėjimo tendencija

Stebint 2009 – 2013 metų veislių kitimo pokytį, skaičiaus didėjimo tendencija yra pastebima

Persų, Britų trumpaplaukių ir Siamo kačių veislėse. Pagal gautus duomenis, galima daryti prognozę,

kad 2014 metais galėtų didėti Persų veislės kačių. Vidutiniškai per metus šios veislės kačių skaičius

prognozuojamas apie 339 kates. Prognozuojama, kad 2014 metais Britų trumpaplaukių skaičius

galėtų išaugti iki 292 kačių per metus, o Siamo veislės apie 134 kačių per metus (6 lentelė).

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus būtų galima teigti, kad kačių skaičiaus didėjimo tendencija

Persų, Britų trumpaplaukių, bei Siamo kačių veislėse susijus su populiariausių kačių veislių

paklausa. Kadangi skaičiaus didėjimo tendencija pastebima tose veislėse kurios 2009 – 2013 metais

buvo populiariausios (14 pav.).

15 pav. Kačių veislės, kurioms stebima nežymi skaičiaus didėjimo tendencija

35

Stebint 2009 – 2013 metų veislių skaičiaus pokytį, nežymi skaičiaus didėjimo tendencija yra

pastebima Kornvalio reksų, Meino meškėnų, Egzotų ir Bengalijos kačių veislėse. Prognozuojama,

kad 2014 metais Kornvalio rekso veislės kačių bus apie 77, Meino meškėnų apie 50 kačių, Egzotų

62 katės, o Bengalijos veislės bus apie 17 kačių (15 pav.).

16 pav. Kačių veislės, kurioms stebima skaičiaus mažėjimo tendencija

Per tiriamąjį laikotarpį kačių skaičiaus mažėjimo tendencija pastebima Abisinijos, Rusų

mėlynosios, bei Turkų angoros kačių veislėse. Rusų mėlynosios veislės regresijos koeficientas yra -

0,1. Abisinijos veislės kačių regresijos koeficientas -0,5, o Turkų ankoros -0,7. Planuojama, kad

2014 metais Turkų angoros veislės bus 8 katės, Rusų mėlynosios 29 katės, o Abisinijos 20 kačių

(16 pav.).

Analizuojant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad kačių skaičiaus mažėjimo tendencija

susijusi su gana nedideliu šių veislių populiarumu. Kadangi Abisinijos, Turkų angoros, bei Rusų

mėlynosios veislių katės yra mažiau populiarios už kitas veisles, tai šiose veislėse galimas kačių

skaičiaus mažėjimas (16 pav.).

7 lentelė. Kačių veislių vidutinis absoliutus pokytis ir pokyčio tempas

Veislės 2009 2010 2011 2012 2013

Vidutinis

absoliutu

s pokytis

Vidutinis

pokyčio

tempas,

%

Persų 200 220 199 316 304 26,0 11,0

Britų

trumpaplaukės

205 277 184 283 279 18,5 8,0

36

Siamo 105 121 135 145 111 1,5 1,4

Kornvalio reksai 77 77 70 74 80 0,8 1,0

Egzotai 56 59 66 58 60 1,0 1,7

Meino meškėnai 44 52 47 54 46 0,5 1,1

Rusų mėlynoji 30 28 32 25 31 0,3 0,8

Abisinijos 23 22 22 21 21 -0,5 -2,2

Bengalijos 12 14 15 14 17 1,3 9,1

Turkų angora 9 11 15 8 7 -0,5 -6,1

Vidutinis absoliutus pokytis rodo, kad nuo 2009 iki 2013 metų vidutiniškai kasmet kačių

skaičius padidėdavo po 4,9 kates. Persų kasmet padaugėdavo vidutiniškai po 26 kates; Britų

trumpaplaukių po 18,5 kates; Siamo po 1,5 katės; Kornvalio reksu po 0,8 katės. Abisinijos ir Turkų

angoros veislių kačių kasmet vidutiniškai pamažėdavo po 0,5 katės (7 lentelė).

17 pav. Kačių veislių pokyčio dinamika

Vidutinis pokyčio tempas rodo, kad nuo 2009 iki 2013 metų vidutiniškai kasmet kačių

skaičius padidėdavo 2,6 proc. Persų veislės kačių kasmet padaugėdavo vidutiniškai po 11 proc.;

Britų trumpaplaukių po 8 proc.; Siamo po 1,4 proc.; Kornvalio reksų ir Meino meškėnų maždaug

po 1,0 proc. Abisinijos veislės kačių kasmet vidutiniškai pamažėdavo po 2,2 proc., o Turkų angoros

veislės kačių pamažėdavo po 6,1 proc. per metus (17 pav.).

37

8 lentelė. Populiariausios kačių veislės 2009 metais

Veislės Kačių skaičius Skaičius

procentais

Britų trumpaplaukės 205 26,9

Persų 200 26,3

Siamo 105 13,8

Kornvalio reksas 77 10,1

Egzotai 56 7,3

Meino meškėnai 44 5,8

Rusų mėlynoji 30 3,9

Abisinijos 23 3,0

Bengalijos 12 1,6

Turkų angora 9 1,2

2009 metais populiariausia kačių veislė buvo Britų trumpaplaukės katės, jos sudarė apie 26,9

proc., visų registruotų kačių. Taip pat vienos iš populiaresnių buvo Siamo ir Persų veislių katės.

Mažiausiai registruota buvo Bengalijos ir Turkų angoros veislių. Jos sudarė tik 1 – 2 proc. (8

lentelė).



procentais


Persų 220 25,0

Siamo 121 13,7

Kornvalio reksai 77 8,7

Egzotai 59 6,7



Abisinijos 22 2,5

Bengalijos 14 1,6

Turkų angora 11 1,2

38

2010 metais populiariausios kačių veislės išliko tokios pačios kaip 2009 metais. Tai Britų

trumpaplaukės, Siamo ir Persų katės (9 lentelė). Britų trumpaplaukės sudaro 31,4 proc., Persų katės

sudaro apie 25,0 proc.; Siamo apie 13,7 proc. Mažiausiai populiarios kačių veislės yra Abisinijos,

Bengalijos ir Turkų angoros veislės. Abisinijos veislės katės sudaro 2,5 proc.; Bengalijos 1,6 proc;

Turkų angoros 1,2 proc. iš visų kačių veislių (9 lentelė).



procentais

Persų 199 25,4


Siamo 135 17,2


Egzotai 66 8,4



Abisinijos 22 2,8

Bengalijos 15 1,9

Turkų angora 15 1,9

2011 metais populiariausia kačių veisle tampa Persų veislė. Šios veislės kačių užregistruota

199 katės ir jos sudaro 25,4 proc. iš visų kačių veislių. Taip pat populiari išlieka Britų

trumpaplaukių ir Siamo veislių katės. Mažiausiai užregistruota 2011 metais yra Bengalijos ir Turkų

angoros kačių, jos sudaro tik po 1,9 proc. iš visų registruotų kačių (10 lentelė).

11 lentele. Populiariausios kačių veislės 2012 metais

Veislės Kačių veislės Skaičius

procentais

Persų 316 31,7


Siamo 145 14,5


Egzotai 58 5,8

39



Abisinijos 21 2,1

Bengalijos 14 1,4

Turkų angora 8 0,8

2012 metais daugiausia buvo užregistruota Persų, Britų trumpaplaukių ir Siamo veislių kačių.

Persų katės taip pat kaip 2011 metais, išlieka populiariausia kačių veisle. Jų registruota 316 katės ir

sudaro 31,7 proc. Britų trumpaplaukių registruota 283 katės ir jos sudaro 28,4 proc. Siamo katės

sudaro 14,5 proc. iš visų registruotų kačių. Mažiausiai populiarios išlieka tos pačios trys kačių

rūšys, tai Abisinijos, Bengalijos ir Turkų angoros veislių katės. Bendrai jos sudaro tik 4,3 proc. (11

lentelė).


Veislės Kačių veislės Skaičius

procentais

Persų 304 31,8


Siamo 111 11,6


Egzotai 60 6,3



Bengalijos 21 2,2

Abisinijos 17 1,8

Turkų angora 7 0,7

2013 metais populiariausios kačių veislės išlieka Persų, Britų trumpaplaukės, bei Siamo

veislių katės. Bendrai jos sudaro 72,6 proc. iš visų kačių veislių. Persų veislės kačių 2013 metais

buvo registruota 304, jos sudarė 31,8 proc.; Britų trumpaplaukių 279, jos sudarė 29,2 proc., o Siamo

kačių 111, kurios sudarė 11,6 proc. iš visų registruotų kačių. Mažiausiai populiarios išliko

Bengalijos, Abisinijos, bei Turkų angotos katės. Bendrai jos sudarė tik 4,7 proc. (12 lentelė).

40

3.3. Genetinių ligų tikimybė analizuojamose kačių veislėse

13 lentelė. Genetinių ligų tikimybė kačių veislėse

Veislė Viso

kačių

Genetinių

sutrikimų

veislėje

skaičius

Kačių su

genetiniais

sutrikimais

veislėje, proc.

Persų 1244 14 1,13

Britų

trumpaplaukės

978 3

0,31

KAČIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ MONITORINGAS IR PANAUDOJIMAS2213171/2213171.pdf · pasirodė...

Documents

Transcript of KAČIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ MONITORINGAS IR PANAUDOJIMAS2213171/2213171.pdf · pasirodė...