Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas, metastazės · išilgai, o aplink spenio lataką -...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Milda Marčiulionytė

Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas, metastazės

ir chirurginis gydymas

Histological types, metastases and surgical treatment of

canine mammary gland tumours

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Nomeda Juodţiukynienė

Kaunas, 2016

2

DARBAS ATLIKTAS L. KRIAUČELIŪNO KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ”Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas,

metastazės ir chirurginis gydymas":

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.


MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai:

1) ________________________________________________________________________________

2)

(Vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:


3

Turinys

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŢVALGA ....................................................................................................... 8

1.1 Pieno liaukos anatominė ir histologinė sandara ......................................................................... 8

1.2 Epidemiologija ir etiologiniai veiksniai ................................................................................... 11

1.2.1 Amţiaus įtaka .................................................................................................................... 12

1.2.2 Hormoninė įtaka ................................................................................................................ 12

1.2.3 Veislės ir genetinė įtaka .................................................................................................... 13

1.2.4 Mitybos ir svorio įtaka ...................................................................................................... 13

1.3 Klinikiniai poţymiai ................................................................................................................ 14

1.4 Klinikinė naviko stadijų klasifikacija ...................................................................................... 15

1.5 Metastazės limfiniuose mazguose ........................................................................................... 16

1.6 Rentgeninis tyrimas ir įtariamos metastazės plaučiuose .......................................................... 17

1.7 Incizinės ir ekcizinės biopsijos principai ................................................................................ 18

1.8 Histologinė navikų klasifikacija .............................................................................................. 19

1.8.1 Kai kurių navikų biologinė elgsena ir histologinė morfologija ......................................... 21

1.9 Chirurginis gydymas ................................................................................................................ 25

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ......................................................................................... 27

2.2 Plaučių rentgeninis tyrimas ...................................................................................................... 27

2.3 Metastazių plaučiuose ir limfiniuose mazguose vertinimo parametrai ................................... 28

2.4 Chirurginis gydymas ................................................................................................................ 30

2.5 Histologinis surinktų mėginių tyrimas ..................................................................................... 31

2.6 Statistinė analizė ...................................................................................................................... 32

3. TYRIMŲ REZULTATAI ............................................................................................................. 33

4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 43

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 45

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 47

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 51

4

SANTRAUKA

Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas, metastazės ir chirurginis gydymas


Magistro baigiamasis darbas

Tyrimai atlikti Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir LSMU VA Patologijos

centre. Darbo apimtis 50 puslapių, jame pateiktos 6 lentelės ir 19 paveikslų.

Darbo tikslas: įvertinti įvairių faktorių įtaką pieno liaukos navikų piktybiškumui, metastazių

pasireiškimui ir chirurginio gydymo parinkimui.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti pieno liaukos navikų tipus atliekant histopatologinį tyrimą.

2. Įvertinti piktybinių pieno liaukų navikų tipo įtaką metastazių pasireiškimui plaučiuose ir

limfiniuose mazguose.

3. Įvertinti pieno liaukų navikų piktybiškumo įtaką navikų dydţiui.

4. Įvertinti amţiaus, veislės, kastracijos įtaką navikų piktybiškumui.

5. Įvertinti chirurginio gydymo metodus, atsiţvelgiant į pieno liaukos navikų ypatumus ir

anatominius skirtumus.

Darbo rezultatai: Ištyrus 26 kales su pieno liaukos navikais ir išanalizavus atliktų tyrimų

duomenis nustatyta 15 skirtingų navikų tipų. Jie buvo suskirstyti į grupes: piktybinius (n=17) ir

gerybinius navikus (n=9), bei pagal stuktūros skirtumus į: piktybinius epitelinius (57 proc.),

piktybinius mezenchiminius (27 proc.), specifinius tipus (4 proc.), hiperplazijas (4 proc.),

gerybinius pieno liaukos (4 proc.) ir pieno liaukoms neklasifikuojamus navikus (4 proc.). 6 (n=26)

kalėms pasireiškė metastazės plaučiuose. Tarp tirtųjų (n=26) metastazių pasireiškimas plaučiuose

priklausomai nuo naviko tipo buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). 7 (n=26) kalėms pasireiškė

limfinių mazgų morfologiniai pokyčiai. Limfinių mazgų metastazių pasireiškimas priklausomai nuo

naviko tipo buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Nustatyta, kad navikų dydis priklausomai nuo

jų piktybiškumo buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Pieno liaukos navikai buvo diagnozuoti 19

(73 proc.) veislinių kalių ir 7 (27 proc.) mišrūnėms kalėms. Navikų piktybiškumo pasireiškimams

šunų veislė įtakos nedaro (p>0,05). Pagal tiriamųjų (n=26) amţių, pieno liaukos navikais daugiausia

sirgo vyresnio amţiaus kalės (9 m. ir vyresni) (n=16), rečiau vidutinio amţiaus kalės (5 m. – 8 m.)

(n=9), rečiausiai jaunos kalės (0 - 4 m.) (n=1). Esant piktybinėms neoplazijoms, daţniau jos

pasireiškė statistiškai reikšmingai vyresniems gyvūnams (p<0,05). Navikai daugiausiai diagnozuoti

kalėms, kurios buvo nekastruotos (73 proc.). Piktybinių navikų pasireiškimas priklausomai nuo

5

kastracijos buvo nereikšmingas (p>0,05). Atsiţvelgiant į pieno liaukų navikų ypatumus: lokalizaciją

ir anatominius skirtumus buvo atliktos 3 (12 proc.) radikalios mastektomijos ir 23 (88 proc.) sritinės

mastektomijos.

Raktaţodţiai: šuo, pieno liauka, navikai, metastazės

SUMMARY

Histological types, metastases and surgical treatment of canine mammary gland

tumours


Master„s Thesis

Research was carried out in Dr. Leonas Kriaučeliūnas small animal clinic and LSMU VA

Pathology centre. Thesis amount 50 pages, given 6 tables ir 19 pictures.

Thesis aim: To essess the impact of various factors for mammary glands tumours malignancy,

metastatic manifestations and surgical treatment selection.

Thesis tasks:

1. To identify the types of mammary gland tumours by taking histopathology analysis.

2. To rate malignant mammary tumours type influence for occurrence of metastasis in the

lungs and lymph nodes.

3. To rate mammary tumours malignancy influence for tumour size.

4. To assess the age, breed, castration effect on malignant tumours.

5. To evaluate the surgical treatment methods, considering the peculiarities of mammary gland

tumours and anatomical differences.

Thesis results: while examinating 26 canines with mammary glands tumours and analyzing

the data from studies, 15 different tumour types were found. They were divided into groups:

malignant (n=17) and benign tumours (n=9), and according structural differences into: malignant

epithelial ( 57 proc.), malignant mesenchymal (27 proc.), specific types ( 4 proc.), hyperplasia (4

proc.), benign mammary glands ( 4 proc.) and not classified mammary gland tumours (4 proc.). For

6 (n=26) canines experienced metastases in the lungs.

6

Material including (n = 26), a manifestation of metastases in the lungs depending on the type

of tumour was not statistically significant (p> 0,05). For 7 (n=26) canines occurred the lymph nodes

morphological changes. Lymph node metastases manifestation depending on the type of tumour

was not statistically significant (p>0,05). It was found that tumour size depending on their

malignancy was statistically significant (p <0,05). Mammary tumours were diagnosed in 19 (73 %.)

pure breed females and in 7 (27 %.) crossbreed females. No significant relationship (p>0, 05) was

found between the malignant tumours manifestations and breed. According to the subjects (n = 26)

age, mammary gland tumours mostly were in elderly females (9 years and older) (n=16), less in the

medium age of females (5 years - 8 years) (n=9) and the least in young group of females (0 - 4

years) (n=1). Malignant neoplasia frequently occurred statistically significantly in older animals

(p<0.05). Tumours mainly diagnosed in canines, which were intact (73 %). Malignant tumours

manifestation depending on the castration was insignificant (p> 0,05). According to peculiarities of

mammary tumours: localization and anatomical differences was performed 3 (12 %) radical

mastectomies and 23 (88 percent.) regional mastectomies.

Key words: canine, mammary gland, tumours, metastases.

7

ĮVADAS

Pieno liaukos augliai yra paplitę ir daţnai pasitaikantys kalėms. Veterinarijos gydytojai

praktikoje neretai susiduria su šių neoplazijų problema, todėl pieno liaukos navikų diagnozavimas

yra labai svarbus, kad būtų laiku uţkirstas piktybiškumo progresavimas. Vykstant piktybianiams

procesams navikai metastazuoja, ir tai tampa nereta gaišimo prieţastimi. Todėl ši darbo tema -

Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas, metastazės ir chirurginis gydymas – yra aktuali,

kadangi kalėms daţnai pasireiškia šios neoplazijos.

Tyrimų rezultatai rodo, kad tarp kalių pieno liaukos navikai yra daţniausios neoplazijos ir

sudaro nuo 50 proc. iki 70 proc visų neoplazijų (11). 25 proc. iš 50 proc. piktybinės kilmės navikų

yra linkę metastazuoti ligai progresuojant. Daţniausiai tai būna pieno liaukų karcinomos ir

sarkomos (7,23,29,30,33). Naviko tipo diagnozavimas yra vienas svarbiausių ţingsnių, planuojant

gydymą (37).

Darbo tikslas: įvertinti įvairių faktorių įtaką pieno liaukos navikų piktybiškumui, metastazių

pasireiškimui ir chirurginio gydymo parinkimui.

Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti pieno liaukos navikų tipus atliekant histopatologinį tyrimą.

2. Įvertinti piktybinių pieno liaukų navikų tipo įtaką metastazių pasireiškimui plaučiuose ir

limfiniuose mazguose.

3. Įvertinti pieno liaukų navikų piktybiškumo įtaką navikų dydţiui.

4. Įvertinti amţiaus, veislės, kastracijos įtaką navikų piktybiškumui.

5. Įvertinti chirurginio gydymo metodus, atsiţvelgiant į pieno liaukos navikų ypatumus ir

anatominius skirtumus.

8

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Pieno liaukos anatominė ir histologinė sandara

Pieno liaukos yra išsidėsčiusios simetriškai dviem eilėmis pilvo srities dalyje, iš abiejų

baltosios linijos pusių. Dvi poros skilčių išsidėstę krūtinės ląstos srityje, dvi - pilvo ir viena –

kirkšnies srityje. (1 pav.) Liaukų pavadinimai priklauso nuo jų išsidėstymo vietos: kranialinė

krūtininė, kaudalinė krūtininė, kranialinė pilvinė, kaudalinė pilvinė ir kirkšninė liauka (1,2,3,4).

1 pav. Kalės pieno liaukų išsidėstymas ir limfinė sistema (Evans H. et al, 2013)

Pieno liauką sudaro jungiamasis audinys ir liaukinis epitelis (2,4,5). Kiekvieną liauką supa

fibroelastinė raumeninė kapsulė, nusidriekusi į liaukos pagrindą ir dalijanti liaukos parenchimą į

skiltis ir skilteles (6). Liaukų parenchima sudaryta iš alveolių, kurios pereina į sekrecinisu latakus, o

šie formuoja tarpskiltelinius latakus (7).

Spenelyje atsiveriančių kanalėlių skaičius yra įvairus. Priklausomai nuo kalės veislės jų gali

būti nuo 8 iki 20. Šie kanalėliai nesimetriškai atsiveria bukuose spenelių galuose. (2 pav.)

Periferiniai kanalėliai yra linkę išsidėstyti ratu, o centre esantys - be aiškios tvarkos (2).

9

2 pav. (a) – Spenelis ir jo bukame gale nesimetriškai išssidėstę kanalėlių angos (b) – Pieno ančio ir

spenelinio latako sistema. (Evans H. et al, 2013)

Kiekvienas spenelinis latakas uţima maţdaug trečdalį spenelio ilgio. Jis išklotas

daugiasluoksniu plokščiuoju epiteliu (2,8). Epitelis daţniausiai išsidėstęs gleivinės raukšlėse, šalia

spenelinių ančių (2).

Pieno ančiai sudaryti iš liaukinės dalies ir spenelinės dalies. (2 pav.) Ančiai atsiveria iš

spenelinio latako į liaukos parenchimą. Spenelinių latakėlių daugiasluoksnis plokščiasis epitelis

palaipsniui pasikeičia į pieno ančių dvisluoksnį kubiškąjį ar stulpiškąjį epitelį (2,5).

Vidurinėje spenelio dalyje susipina įvariai funkcionuojančios lygiųjų raumenų skaidulos ir

jungiamojo audinio elementai. Pieno ančio spenelinėje dalyje neruoţuotieji miocitai išsidėstę

išilgai, o aplink spenio lataką - ţiediškai. Ties spenio anga sudaro spenio sfinkterinį raumenį (2,6).

Apskritai, spenelio tunica propria sudaryta iš jungiamojo audinio, kraujagyslių, lygiojo raumens ir

elastinių skaidulų (2).

Kiekviena ančių liauka yra atskirta nuo aplinkinių ančių jungiamojo audinio pertvara ir turi

atskirą liaukinę sritį, kurią sudaro smulkios alveolės (2). Liaukos alveoles supa ţvaigţdiškieji

mioepiteliocitai (3,5,7).

Laktuojančių kalių pieno antis išsiplėčia, nes prisipildo pienu ir nesimato gleivinės ţiedinės

klostės, skiriančios ančio liaukinę ir speninę dalis (2).

Spenelio distalinio galiuko oda yra labai plona. Prie spenio pagrindo oda pastorėja. Derma

sudaryta iš elastinių elementų, lygiųjų raumenų skaidulų ir kraujagyslių. Epidermis gali būti

pigmenuotas, tokiu atveju pigmento gali būti ir germinaliniame sluoksnyje. Nors spenelio distalinis

galas yra nepadengtas plaukais, likusią spenio dalį dengia švelnūs plaukeliai, kurie yra lydimi

riebalinių liaukų (2).

Pieno liaukų kraujotaka

Kalių pieno liaukas iš esmės krauju aprūpina lateralinės ir vidinės krūtinės bei išorinės gaktos

arterijos. Liaukos krauju gali būti aprūpinamos ir iš smulkesnių kraujagyslių. Daţniausiai trys

10

priekinės liaukos kraniolateraliai aprūpinamos lateralinės krūtinės arterijos, o giliai – kranialinės

paviršinės pilvo sienos arterijos ir smulkių kraujagyslių, atsišakojusių iš tarpšonkaulinių arterijų

(abi arterijos teka iš vidinės krūtinės arterijos). Į dvi galines pieno liaukų poras kraujas teka iš

kaudalinės paviršinės pilvo sienos arterijos ir kraujagyslių atsišakojimų, iš kranialinės pilvo

arterijos ir giliosios apsukinės klubinės arterijos. Palei šias arterijas paraleliai išsišakojusios venos.

Kraujagyslės laisvai jungiasi tarpusavyje, taip suformuodamos arterinius ir veninius rezginius (5,9).

Pieno liaukų limfinė sistema

Pienų liaukų limfinė sistema yra bilateraliai simetriška ir nepastovios tekėjimo krypties (3,4).

Kranialinės krūtininės liaukos tiesiogiai siejasi su paţastiniais limfiniais mazgais, o kirkšninės

liaukos su kirkšniniais mazgais. Kaudalinių krūtininių ir pilvinių pieno liaukų limfa gali tekėti tarp

kirkšninių ar paţastinių limfinių mazgų (4,10).

Sveikų šunų limfa teka į tos pačios pusės limfinius mazgus. Nėra limfos tekėjimo į

kontralateralinę liauką ar limfinį mazgą, tačiau tekamumas gali pakisti pieno liaukos neoplazijų

atvejais. Dauguma piktybinių epitelinių neoplazmų (karcinomos) metastazuoja per limfą, o

piktybiniai mezenchiminiai navikai (sarkomos) metastazuoja per kapiliarus ir venas. Šie duomenys

yra naudingi, kai reikia nuspręsti, kurį limfinį mazgą šalinti kliniškai įtariant pieno liaukos

karcinomą. Pieno liaukos karcinomos, kurios pasireiškia kirkšninėse liaukose, gali judėti priešinga

linkme per limfinį rezginį į vidinės šlaunies poodį ir į pakinklio limfinius mazgus. Kalėms

pasireiškia ir atsitiktiniai pieno liaukos karcinomų retrogradinio metastazavimo į makštį atvejai

(3,5). (1 lentelė)

1 lentelė. Normali ir navikinių susirgimų pažeista limfinė sistema (Sorenmo K. et al., 2010)

Pieno liauka Normali limfinė sistema Paţeista limfinė sistema

Kranialinė krūtininė Paţastinis limfinis mazgas Paţastinis limfinis mazgas,

krūtinkaulio limfinis mazgas

Kaudalinė krūtininė Paţastinis limfinis mazgas Paţastinis limfinis mazgas,

krūtinkaulio limfinis mazgas

Kranialinė pilvinė Paţastinis limfinis mazgas,

paviršinis kirkšninis limfinis

mazgas

Paţastinis limfinis mazgas,

paviršinis kirkšninis limfinis

mazgas, vidurinis

klubikaulio limfmazgis

11

1.2 Epidemiologija ir etiologiniai veiksniai

Pieno liaukos augliai yra paplitę ir daţnai pasitaikantys nekastruotoms kalėms (11,12,13). 50

proc. šių navikų histologiškai yra piktybinės kilmės, o pasireiškusios įvairiuose organuose jų

metastazės tampa nereta mirties prieţastimi (14,15). Atvejų paplitimas skiriasi, priklausomai nuo

tyrimų ir šaltinių populiacijos charakteristikos. Kadangi Jungtinėse Valstijose ovariohisterektomija

atliekama jauno amţiaus kalėms, dabartinis pieno liaukų navikų atvejų skaičius yra maţas, lyginant

su kitomis šalimis (11,5). Duomenys iš skirtingų Europos nacionalinių ar regioninių šunų registro,

įskaitant Norvegiją, Daniją ir Italiją, teikia informaciją apie navikų paplitimą bei detales apie įvairių

navikų santykinį daţnį pagal vietą, amţių ir veislę. Šie duomenys daugiausia apie nekastruotų kalių

populiaciją, todėl suteikia sampratą apie natūralią arba tikrąją pieno liaukų navikų riziką. Tyrimų

rezultatai rodo, kad pieno liaukos navikai yra daţniausios neoplazijos kalių tarpe ir sudaro nuo 50

proc. iki 70 proc visų neoplazijų (11).

Rizikos faktoriai

Pieno liaukos navikų atvejų skaičius skiriasi priklausomai nuo to, kur buvo atlikti tyrimai ir

kokios buvo specifinės populiacijos ypatybės: kastracijos taikomumas, amţius ir veislės paplitimas.

Teikiant duomenis apie sergamumą, taip pat padeda epidemiologiniai tyrimai, kurie nustato pieno

liaukos naviko atsiradimo rizikos faktorius. Nustatyti 3 pagrindiniai faktoriai, kurie yra svarbūs,

kalbant apie pieno liaukos navikų riziką: amţius, hormoninis poveikis ir veislė (5,11). Maţesnio

1 lentelės tęsinys.

Pieno liauka Normali limfinė sistema Paţeista limfinė sistema

Kaudalinė pilvinė Paviršinis kirkšninis limfinis

mazgas

Paviršinis kirkšninis limfinis

mazgas, paţastinis limfinis

mazgas

Kirkšninė Paviršinis kirkšninis limfinis

mazgas

Paviršinis kirkšninis limfinis

mazgas, pakinklinis limfinis

mazgas

12

laipsnio rizikos faktoriai: mityba ir kūno svoris, nutukimas taip pat gali padidinti riziką susirgti

šiomis neoplazijomis (11).

1.2.1 Amţiaus įtaka

Pieno liaukos navikai paveikia vidutinio amţiaus bei vyresnes kales. Šie augliai, o ypač

piktybinės formos, yra labai reti jaunesniems nei 5 metų šunims, nebent tais atvejais, kai kalės

vartojo egzogeninius hormonus, pvz.: progestiną (3,5,11). Rizika didėja kartu su amţiumi, ypač, kai

kalėms sukanka 7 ar 8 metai (5,11,13). Rizika toliau kyla iki 11 ar 13 metų (5,11). Yra pastebėta,

jog šunys, sergantys piktybiniais navikais, yra vyresni, nei šunys su gerybinės kilmės augliais:

vidutinis šunų, kuriems pasireiškė piktybiniai augliai, amţius yra 9,5 metai, o tų, kuriems

pasireiškė gėrybiniai navikai, amţius 8,5 metų (3,5,11,16). Be abejo, amţiaus daţnis priklauso nuo

įvairių veislių gyvenimo trukmės (11).

1.2.2 Hormoninė įtaka

Pieno liaukos navikų vystymasis yra priklausomas nuo lytinių hormonų (5,17). Kiaušidţių

steroidai stimuliuoja normalaus pieno liaukų audinio augimą pagal fiziologinę būklę (5). Steroidų

efektas gali sudaryti sąlygas išaugusiai epitelio ląstelių piktybinei proliferacijai (5,14,18,17). Tai

vyksta kiekvieną rujos ciklą, todėl kalėms kyla vis didesnis pavojus dėl tolimesnių karcinogenezių

atvejų (5).

Kastruojant kales iki jų pirmos rujos rizika sirgti pieno liaukos navikais yra tik 0,5 proc.

Apsauginis ovariohisterektomijos poveikis sparčiai maţėja per pirmuosius rujos ciklus, o 4 metų ir

vyresnių kalių kastracija apsauginės vertės nebeturi (3,5,11,13,17,18,19,20).

Naviko atsiradimo tikimybė didėja su kiekviena kalės ruja (21). Yra bendras sutarimas, kad

didţiausia nauda pieno liaukos auglio prevencijai yra pastebėta, jei kalei neleidţiama patirti nei

vieno rujos ciklo. Tai rodo, kad kiaušidţių hormonai sąlygoja ankstyvą riziką vėţiui brendimo

metu, kai pieno liaukos vystosi ir bręsta (11). Kiti veiksniai, kaip nereguliari ruja, pseudo-nėštumai

ir nėštumai, kurie gali lemti fiziologinius endogeninių hormonų pokyčius, neturi įtakos kalių pieno

liaukos navikų vystymuisi (3,11).

Egzogeninių arba farmakologinių hormonų dozių poveikis (progestinų ir estrogenų), vis dėl to,

kelia rizką kalių navikams vystytis (3,5,11). Patelės, gydytos progestinu, yra labiau linkę sirgti

jaunesniame amţiuje. Pasak Norvegijos šunų vėţio registro, šunys, gydyti progestinu rujai slopinti,

turėjo 2,3 kartus didesnę riziką pieno liaukos navikams pasireiškti, lyginant su šunimis, kuriems

13

gydymas nebuvo taikomas. Olandų tyrimai taip pat parodė, jog daugumai kalių, sirgusių pieno

liaukos navikais, buvo taikomas gydymas progestinu (11). Taip pat pastebėta, jog maţos progestino

dozės padidina riziką daugiausiai gerybiniams augliams pasireiškti, o progestino ir estrogenų

kombinacijų naudojimas turi įtakos sukelti piktybinių auglių vystymąsi (3,11).

1.2.3 Veislės ir genetinė įtaka

Pieno liaukų navikai daţniau pasireiškia smulkių veislių kalėms (3,11). Daugiau serga

grynaveisliai šunys (44). Pudeliai, čihuahos, taksai, jorkšyrų terjerai, maltos bišonai ir

kokerspanieliai yra daţniausiai sergantys iš maţų veislių kategorijos šunų (3,11,13).

Vis dėlto tam tikrų stambesnių veislių šunims, kaip anglų springerspanieliams, anglų

seteriams, bretonės spanieliams, vokiečių aviganiams, bokseriams ir dobermanams, taip pat yra

didelė pieno liaukų navikinių susirgimų rizika (3,5,11).

Pieno liaukos neoplazijų susirgimai siejasi su veisle, todėl tikėtina, kad tai lemia genetinė

įtaka. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikroms specifinių veislių šeimoms kyla didesnis pavojus

lyginant su kitomis šeimomis. Verta atkreipti dėmesį į tam tikrus JAV ir Europos pranešimų

neatitikimus. Remiantis Pensilvanijos universiteto duomenimis, bokserių rizika sirgti pieno liaukos

navikais yra maţa, o Skandinavijos tyrimai teigia, jog rizika yra didelė (11,3). Biglių populiacijos

tyrimai taip pat parodė, kad dvi skirtingos šunų šeimos turėjo skirtingą polinkį šioms neoplazijoms:

viena šeimos linija - didelę riziką sirgti, o kita - maţą. Šie rezultatai įrodo genetinę įtaką pieno

liaukos navikams pasireikšti (3,5,11).

1.2.4 Mitybos ir svorio įtaka

Kalės mityba turi didelę įtaką navikams susidaryti. Yra nustatyta, jog kūno svoris, ypač per

lytinį brendimą (tarp 9 – 12 mėnesių), turi didelį poveikį pieno liaukos navikams pasireiškti

(3,5,11). Normali kūno konstitucija per šį laikotarpį sumaţina tikimybę sirgti pieno liaukos navikais

(11). Kalės antsvoris ankstyvajame amţiuje ir šėrimas naminiu maistu bei termiškai neapdorota

mėsa, ypač jautiena ir kiauliena, kelia didesnę riziką susirgti navikais (5,11). Nesubalansuota

mityba ir nutukimas lemia padidėjusią estrogenų koncentraciją kraujyje, o tai siejasi su pieno

liaukos kancerogeneze (5). Nutukimas susijęs su lytinius hormonus sujungiančio globulino

koncentracijos sumaţėjimu, tai lemia padidėjusį estrogenų kiekį kraujyje. Normalaus svorio kalės

serga ţenkliai maţiau nei ankstyvame amţiuje antsvorį turėjusios, ypač per pirmuosius gyvenimo

metus, kai endogeninių hormonų poveikis yra didţiausias (3,11).

14

1.3 Klinikiniai poţymiai

Pieno liaukos navikus paprastai nesunku aptikti klinikinės apţiūros metu (5,11). Dariniai gali

susiformuoti iškart keliose liaukose – porinėse arba pavienėse iš skirtingų porų (11,19). Navikai gali

pasireikšti ir vienos pusės liaukose arba abiejose iškart (21). Kalėms augliai daţniausiai formuojasi

uţpakalinese liaukų skiltyse, kuriose yra daugiau liaukinio audinio, tokiu būdu aptikti maţesnius

darinius gali prireikti kruopščios palpacijos (5,11,18,19,21).

Pieno liaukos turėtų būti dar kartelį palpuojamos bendrosios anestezijos metu, siekiant

uţtikrinti, kad visi dariniai būtų rasti ir įtraukti į chirurginės operacijos planavimą. Turi būti atidţiai

apţiūrimos abi pieno liaukų eilės (11).

Kalėms diagnozuojant pieno liaukos navikus daţnai aptinkamas daugiau nei 1 darinys. Pagal

neseniai atliktus tyrimus, net 70 proc. nekastruotų patelių buvo aptikta daugiau nei vieną darinys

diagnozavimo metu (3,11,16). Palpuojant jie yra neskausmingi bei nelygiu paviršiumi (1). Navikų

dydis, ligos stadija, sisteminiai ligos poţymiai gali labai skirtis (11). Uţdegiminė pieno liaukos

karcinoma pasireiškia retai, tačiau tai pati agresyviausia pieno liaukos navikų forma (11,12,25).

Sergantiems šunims uţdegimine karcinoma gali būti lengvai nustatyta klaidinga diagnozė, kaip

mastitas ar sunkus dermatitas. Uţdegiminės karcinomos nepasireiškia kaip kieti, gerai apriboti,

infiltruojantys vieną ar kelias liaukas dariniai. Sergant visa pieno liaukų eilė gali pabrinkti, ištinti,

vietinė temperatūra pakilti ir pieno liaukos tapti skausmingos (11,12,25). Daugumai šunų sergant

uţdegimine karcinoma pasireiškia metastazavimas į kitus organus ir sisteminės ligos poţymiai:

silpnumas, apetito sutrikimai, svorio netekimas ir silpnumas (3,11,18). Todėl šie šunys yra

daţniausiai neoperuojami dėl prastos ligos prognozės (11).

Dauguma sergančių pieno liaukos navikais šunų yra kliniškai sveiki, o esantys augliai

diagnozavimo metu apsiriboja tik pieno liaukomis (5,11).

Gerybiniai navikai paprastai būna nedideli, gerai apriboti, palpuojant neskausmingi, kieti,

paslankūs ir nesuaugę su kitais audinias (1,16,21). Gerybiniai navikai yra linkę psireikšti

jaunesniems gyvūnams, tačiau jų supiktybėjimo rizika didėja su amţiumi (16). Piktybiniai navikai

būna didesni, diametras gali siekti daugiau nei 5 cm, besivystantys labai sparčiai, skausmingi,

neturintys aiškių ribų, virš jų oda paraudusi. Pasireiškiantys kartu su edema ir uţdegimu (1,16,21).

Net 50 proc. pasireiškiančių kalių pieno liaukos navikų yra piktybinės kilmės (22). Limfiniai

mazgai gali būti padidėję, tačiau šie poţymiai dėl išplitusių metastazių yra reti (3).

15

1.4 Klinikinė naviko stadijų klasifikacija

Klinikinė navikų stadijų klasifikacija yra svarbi nustatant ligos prognozę (23). Pieno liaukos

navikams taikoma Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) pateikta stadijos laipsnio vertinimo

sistema, atsiţvelgiant į darinio dydį (T), limfinius mazgus (N) ir pasireiškusias metastazes kituose

organuose (M). (2 lentelė) Stadijos laipsnis didėja nuo I iki II ir nuo II iki III, atitinkamai, kai

darinys būna maţesnis nei 3 cm, augant darinio dydis pasireiškia nuo 3 cm iki 5 cm ir vystantis

tampa didesnis nei 5 cm. Šių dydţių kategorijų vertinimas yra svarbus sprendţiant apie ligos

prognozę ir jos baigtį. IV ligos stadija būna, kai metastazės pasireiškia limfiniuose mazguose,

nepriklausomai nuo naviko dydţio (11). Kituose organuose (plaučiuose, kepenyse, inkstuose)

randamos metastazės rodo V ligos stadiją (5,11) . (3 lentelė)

2 lentelė. WHO pieno navikams taikoma stadijos laipsnio vertinimo sistema (North S. et al., 2009)

Navikas Sritinis limfinis mazgas Metastazės kituose organuose

T0: nedidelės apimties darinys N0: limfiniuose mazguose

metastazių nėra

M0: nėra tolimųjų metastazių

T1: <3cm N1: rasta metastazių

limfiniuose mazguose

M1: rasta metastazių kituose

organuose

T2: 3-5cm

T3: >5cm

3 lentelė. Klinikinė pieno liaukos navikų stadijų klasifikacija (North S. et al., 2009)

Klinikinė stadija Navikas Sritinis limfinis mazgas Metastazės

I T1 N0 M0

II T0, T1

T2

N1

N0, N1

M0

M0

III T3

T0-T3

N0, N1

N1

M0

M0

IV T0-T3 N0, N1 M1

V T4 N0, N1 M1

Kalėms, kurioms pasireiškė IV – V navikų stadijos, numatoma prasta ligos prognozė.

Renkantis gydymo planą, turėtų būti visuomet atsiţvelgiama į naviko stadijos laipsnio nustatymo

procedūrą (23).

16

Klinikinės apţiūros metu yra nustatoma, kur pasireiškė pieno liaukos navikas, ar jis yra

paslankus, ar prisitvirtinęs prie gretimų odos paviršių, giliau esančių fascijų ar netgi pilvo sienos, o

tai rodo atsargią ligos prognozę (23). Apţiūros metu visuomet turėtų būti patikrinami limfiniai

mazgai. Dėl tikslesnės diagnozės padidėjus limfiniams mazgams, esamoms metastazėms patvirtinti

turėtų būti imamas citologinis mėginys plonos adatos aspiracijos būdu (5,22,23). Radus metastazių

limfiniuose mazguose ligos prognozė bloga. Kartais pasireiškus kai kurioms karcinomoms ir

daugumai sarkomų būdingas metastazavimas į plaučius be metastazių poţymių limfiniuose

mazguose (12) .

Darinio dydis yra svarbus parametras sprendţiant apie klinikinę baigtį (5,23). Esant

piktybiniam navikui maţesniam nei 5 cm dydţio, šunys gyvena apie 2 metus. Jei navikas didesnis

nei 5 cm, gyvenimo trukmė yra nuo 10 iki 14 mėnesių. Jei metastazės nepasireiškusios - šunys

gyvena iki 28 mėnesių, jei metastazių buvo rasta, – iki 5 mėnesių (21). Esant agresyviai piktybiškai

uţdegiminei karcinomai, darinio oda gali būti paraudusi, temperatūra pakilusi, limfiniai mazgai

patinę. Pasireiškus šiai naviko rūšiai, išgyvenimo tikimybė siekia apie kelias savaites, nepaisant

atliktos agresyvios chirurginės operacijos (23). Sergant agresyvia uţdegimine karcinoma iš esmės

visada yra pasireiškusios mikro-metastazės kituose organuose (12,24). Dėl šios prieţasties

chirurginės operacijos yra kontraindikuotinos dėl pasireiškiančių pooperacinių komplikacijų (12).

Pasireiškus sarkomoms išgyvenimo trukmė siekia 6 mėnesius, o adenokarcinomoms – 21 mėnesį

(5,21). Esant sarkomoms, karcinosarkomoms ar agresyvioms karcinomoms, navikai gali recidyvuoti

ar pasireikšti metastazės praėjus 2 metams po chirurginio darinio šalinimo. Po anaplastinės

karcinomos rezekcijos pacientai vidutiniškai išgyvena apie 2 mėnesius su puse (5,12).

1.5 Metastazės limfiniuose mazguose

Kalėms pasireiškus pieno liaukos navikams daţniausiai didţiausi neoplastiniai pakitimai

randami kirkšniniuose limfiniuose mazguose (81,8 proc.), rečiau pakitimai pasireiškia paţastiniuose

limfiniuose mazguose (14,5 proc.). Labai retai gali būti paţeidţiami abeji limfiniai mazgai (3,6

proc.) (26). Pasireškus pieno liaukos navikams, regioniniai limfiniai mazgai visuomet turi būti

palpuojami, norint įsitikinti dėl galimai esamų metastazių (23). Įprastai neturintys metastazių

paţastiniai ir paviršiniai kirkšniniai limfiniai mazgai – sunkiai čiuopiami (5). Įtariant metastazes

apčiuopos metu gyvūnui nustatomas padidėjęs, minkštas limfinis mazgas. Dėl tikslesnės diagnozės

padidėjus limfiniams mazgams, esamoms metastazėms patvirtinti rekomenduojama atlikti citologinį

tyrimą plonos adatos aspiracijos būdu (5,22,23). Maţi neoplastinių ląstelių kiekiai patekę į limfinius

mazgus, atsideda poţieviniame sinuse ir iš čia gali keliauti toliau į kitus limfinius mazgus arba

proliferuoti ir limfinio mazgo periferijos plisti gilyn link šerdinės dalies (26).

17

1.6 Rentgeninis tyrimas ir įtariamos metastazės plaučiuose

Plaučiai – tai organas, kuriame daţniausiai pasireiškia metastazės. 25 proc. iš 50 proc.

piktybinės kilmės navikų yra linkę metastazuoti ligai progresuojant. Daţniausiai tai būna pieno

liaukų karcinomos ir sarkomos (7,23,29,30,33).

Esant metastazėms plaučiuose, daţniausiai nepastebimi kvėpavimo sutrikimai, tačiau gali būti

kitokių klinikinių simptomų, kaip svorio netekimas ar kiti silpnumo poţymiai, priklausomai nuo

išplitusių metastazių (5,18,38,33).

Dėl tikslesnės diagnozės rekomenduojama atlikti bent 3 nuotraukų projekcijas (5,22,23,30).

Metastazių matomumas plaučiuose priklauso nuo jų dydţio ir lokalizacijos plaučiuose (38).

Kadangi rentgenografinis tyrimas nėra tikslus tyrimas metastazėms aptikti, tikslesnei metastazių

diagnozei rekomenduojama imti citologinį mėginį ar atlikti biopsiją. Dėl šios prieţasties negalima

tvirtai teigti apie esančias metastazes plaučiuose. Metastazės gali būti tik įtariamos iki tol, kol vėliau

bus patvirtintos tikslesnių tyrimų (22,23,27).

Daromos krūtinės šoninės projekcijos rentgeno nuotraukos. Nuotraukos daromos suteikus

dešinę ar kairę šoninę padėtį, prireikus dorsoventralinę bei ventrodorsalinę padėtį. Darant

nuotraukas priekinė koja patraukiama į priekį, kad nuotraukoje peties juostos raumenų šešėliai

neuţdengtų plaučių širdinių skilčių šešėlių (40).

Vertinant metastazes plaučiuose, jos neturėtų būti painiojamos su esančiomis kraujagyslėmis

(tobulai apvalios, su ryškiomis ribomis, nepermatomos), cistomis ar pūslelėmis. Matoma vientisa

plaučių masė su įsiterpusiais keliais, varijuojančiais per visas plaučių skiltis, įvairių dydţių

mazgeliais (38,39,41). Kai metastazės būna išplitę per limfą, rentgenogramoje matomas didelis

skaičius maţų mazgelių, neaiškiais kraštais (epitelinės neoplazijos). Kai metastazės išplitę per

kraują, matoma maţesnis skaičius, ryškių mazgelių (mezenchiminės neoplazijos) (33).

Mazgelio šešėlis taisyklingai apvalus ir nuo 5 mm dydţio gerai matomas rentgenogramoje

(1,5,42). Kai mazgelių yra labai daug ir eina vienas ant kito, gali sudaryti įspūdį, kad jų ribos yra

neaiškios. Tuomet plaučiai turėtų būti nagrinėjami periferijoje. Daţniausiai metastazės yra plačiai

pasiskirsčiusios plaučių audinyje. Patologinių paţeidimų dydis ir ryškumas gali skirtis. Retais

atvejais mazgeliai būna kalcifikuoti (39,42). Sergant pieno liaukos karcinoma plaučiuose esančios

metastazės gali atrodyti kaip „patrankos kamuoliai“ (39,43). (3 pav.)

18

3 pav. Metastazės plaučiuose. „Patrankų kamuoliai“. (Kealy K. et al, 2011)

1.7 Incizinės ir ekcizinės biopsijos principai

Naviko tipo diagnozavimas yra vienas svarbiausių ţingsnių, planuojant gydymą. Biopsijos

procedūra prieš chirurginę intervenciją padeda išsiaiškinti tikslesnę ligos diagnozę, paskirti tinkamą

gydymo planą, šeimininką informuoti dėl tikslesnės ligos prognozės. Mėginiams iš esančio darinio

imti taikomas ne vienas metodas, tai gali lemti darinio vieta, įtariamo naviko tipas, paciento

klinikinė būsena (37).

Esant pieno liaukos navikams incizinė biopsija yra daug informatyvesnė nei citologinis

mėginys ir gali labai palengvinti chirurginio gydymo planavimą. Tačiau daug daţniau yra atliekama

ekcizinė biopsija ligos diagnozei patikslinti, prognozei ir gydymui (22).

Incizinė biopsija yra rekomenduojama uţdegiminiams, nekrotiniams paţeidimams, nes

gaunami išsamesni mėginių pavyzdţiai. Dauguma navikų yra prastai įnervuoti ir ši biopsija gali būti

atliekama netaikant vietinės anestezijos ar sedacijos. Ruošiantis biopsijai nukerpami plaukai toje

vietoje, kur bus atliekama procedūra. Paruošus operacinį lauką, laikantis aseptikos principų yra

naudojami chirurginiai apklotai (11). Procedūra atliekama steriliomis sąlygomis, naudojant skalpelį.

Imant mėginį procedūros metu įtraukiami ne tik paţeisti, bet ir dalis sveikų audinių. Vieta, kurioje

buvo pašalinti audiniai, gali būti uţsiūta arba, sustabdţius kraujavimą, palikta gyti iki kitos

procedūros (36,37).

19

Ekcizinė biopsija. Ši procedūra pasirenkama, kai gydymas nepriklauso nuo naviko tipo ir

pašalinamas visas navikas (11,37). Ji atliekama daţniau nei nurodoma, tačiau kai yra pasirenkama

tinkamam atvejui, gali būti naudinga tiek diagnostine, tiek gydymo prasme, yra ekonomiškai

efektyvi (11,36).

1.8 Histologinė navikų klasifikacija

Pieno liaukos navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Kalių pieno liaukos navikai turi

įvairią histolomorfologiją, daţnai susideda iš daugiau nei vieno ląstelių tipo. Navikai gali būti

sudaryti iš epitelinių, mioepitelinių bei mezenchiminių ląstelių ar šių ląstelių kombinacijų (31).

Kalių pieno liaukos neoplazijoms būdinga, kad į jų sudėtį įeina kaulinis arba kremzlinis audinys.

Kita navikų ypatybė - pieno liaukose gali vystytis ir kompleksinės neoplazijos – adenokarcinomos

kompleksas, kuris sudarytas iš epitelinių ir mioepitelinių ląstelių (6,7,18,21). Laikui bėgant iš

gerybinio naviko gali išsivystyti piktybiniai (5,7,16).

Be naviko histomorfologijos, yra klasifikacija, kuri remiasi naviko elgsena. Yra taikoma 0-3

stadijų klasifikacija:

0 stadija – piktybinio naviko proliferacija, apribota pieno liaukos anatominių struktūrų.

1 stadija – navikinis audinys plinta uţ anatominių stuktūrų, vyksta invazija į aplinkinę stromą,

navikinės ląstelės randamos kraujagyslėse ir limfiniuose mazguose.

2 stadija – navikinio audinio invazija kraujagyslėse ir limfinėje sistemoje. Regioninių limfinių

mazgų metastazės.

3 stadija – tolimosios metastazės (5,21).

Įvertinamas navikas: ar infiltruojantis, ar neinfiltruojantis bei jo dydis ir metastazės.

Neinfiltruojantys navikai – intralatakinė karcinoma ir skiltelinė karcinoma in situ. Infiltruojantys –

paprastoji, skiltelinė, epiteloidinė, šeivinių ląstelių, anaplastinė karcinoma, smulkialatakinės

adenokarcinomos kompleksas (21).

Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) buvo pateikusi pirminę Tarptautinę šunų pieno

liaukos navikų histologinę klasifikaciją. Ilgainiui klasifikaciją modifikavo ir 2011 m.

M.Goldschmidt pateikė naujausią šunų pieno liaukos navikų klasifikaciją (5,15,27,28). (4 lentelė)

http://vet.sagepub.com/search?author1=M.+Goldschmidt&sortspec=date&submit=Submit

20

4 lentelė. Kalių pieno liaukų navikų klasifikacija pagal 2011 m. M.Goldschmidt pateiktą histologinę

nomenklatūrą. (Goldschmidt M. et al., 2011)

1. Epiteliniai pieno liaukos piktybiniai

navikai

2. Epiteliniai pieno liaukos piktybiniai

navikai – specifiniai tipai

Karcinoma in situ

Paprastoji karcinoma:

a) Tubulinė

b) Tubuliopapilinė

c) Cistinė – papilinė

d) Kribriforminė

Mikropapilinė invazinė karcinoma

Solidinė karcinoma

Komedokarcinoma

Anaplastinė karcinoma

Karcinoma, kilusi iš adenomos komplekso ar

mišraus naviko

Karcinoma kompleksinis tipas - epitelinis

komponentas piktybinis, o mioepitelinis

gerybinis (5,7).

Karcinoma ir piktybinė mioepitelioma -

epitelinis ir mioepitelinis komponentai yra

piktybinės kilmės.

Karcinoma – mišrus tipas - retas karcinomų

tipas, kur epitelinis komponentas piktybinis,

mioepitelinis komponentas gerybinės kilmės bei

yra mazenchiminis komponentas, kuriame yra

kremzlinis, kaulinis ar riebalinis audiniai.

Latakinė karcinoma

Intralatakinė papilinė karcinoma

Plokščialąstelinė karcinoma

Adenoplokščialąstelinė karcinoma

Mucinus gaminanti karcinoma

Lipidų turinti (sekretuojanti) karcinoma

Šeivinių ląstelių karcinoma

Piktybinė mioepitelioma

Plokščialąstelinės karcinomos šeivinių ląstelių

variantas

Karcinoma – šeivinių ląstelių variantas

Uţdegiminė karcinoma

21


3. Piktybiniai mezenchiminiai pieno

liaukos navikai

4. Piktybinis mišrus pieno liaukos

navikas

Osteosarkoma

Chondrosarkoma

Fibrosarkoma

Hemangiosarkoma

Karcinosarkoma

5. Gerybiniai pieno liaukos navikai 6. Pieno liaukos hiperplazija, displazija

Paprastoji adenoma

Intralatakinė papilinė adenoma (latakinė

papilioma)

Latakinė adenoma (bazaloidinė

adenoma)

Fibroadenoma

Mioepitelioma

Adenomos kompleksas (adenomioepitelioma)

Gerybinis mišrus navikas

Latakų ektazija

Skilčių hiperplazija (adenozė)

Tolygi aktyvi hiperplazija (sekretuojanti)

Tolygi fibrozinė hiperplazija

Epiteliozė

Papilomatozė

Fibroadenominiai pakitimai

Ginekomastija

7. Spenelio navikai 8. Spenelio hiperplazija, displazija

Latakinė adenoma ir karcinoma

Karcinoma su epidermio infiltracija

Spenelio odos melanozė

1.8.1 Kai kurių navikų biologinė elgsena ir histologinė morfologija

Yra ryšys tarp pieno liaukos naviko tipo ir polinkio metastazuoti į regioninius limfinius mazgus

ar plaučius (7,26). Dauguma piktybinių pieno liaukos navikų yra karcinomos, maţiau nei 5 proc. –

sarkomos. Apie 75 proc. sarkomų daţniausiai metastazuoja per kraują. Apie 30 proc. karcinomų

metastazuoja daugiausiai per limfagysles į regioninius limfinius mazgus ir plaučius (7). Kartais

pasireiškus kai kurioms karcinomoms ir daugumai sarkomų būdingas metastazavimas į plaučius be

metastazių poţymių limfiniuose mazguose (12) .

22

Karcinoma in situ

Karcinoma in situ yra neoplastinis audinys, kuris susideda iš gerai apribotų mazgelių. Jie nėra

įsiterpę per pamatinę membraną į supantį pieno liaukos audinį, kuris sudarytas iš tankiai

susispaudusių ląstelių, išsidėsčiusių netaisyklingos formos kanalėliais (28). Navikinės ląstelės pagal

formą gali būti įvairios, nuo daugiakampių iki apvalių ar kubiškų su nedideliu kiekiu eozinofilinės

citoplazmos bei dideliu branduolio ir citoplazmos santykiu. Branduoliai gali būti tankiai

hiperchromuoti, išsidėstę ląstelės centre, pagal formą apvalūs ar ovalūs, su ryškiu chromatinu bei

pavieniais bazofiliniais branduolėliais. Įvairios ląstelių ir branduolių dydţių variacijos. Mitozės

retos. Matomos skilčių hiperplazijos sritys (5,7, 28,31,32).

Paprastoji karcinoma:

Susidedanti iš vieno tipo ląstelių. Iš kanalėlius primenčių epitelio ląstelių ar mioepitelinių

ląstelių (32).

a) Tubulinė

Ląstelės išsidėstę formuodamos kanalėlius. Tai daţnai šunims pasitaikančios karcinomos

(16). Sudarytų kanalėlių sienelė išklota vieno ar kelių ląstelių sluoksnių. Šios ląstelės

tarpusavyje gali skirtis. Branduoliai gali būti įprastai besidaţantys, silpnai arba per daug

intensyviai besidaţantys. Branduolėlis išdidėjęs ir pavienis arba daugialypis ir maţas.

Ląstelės be aiškių ribų, uţpildytos eozinofiline citoplazma. Tarpkanalinę stromą sudaro

kraujagyslės ir fibroblastai. Gali būti įsiterpusios plazmos ląstelės, limfocitai ir mikrofagai.

Kai navikinės ląstelės įsiskverbia į supantį pieno liaukos audinį, jos gali sukelti stromos

reakciją, nenormalią miofibroblastų proliferaciją. Neoplazijų infiltracinis poveikis kartu su

neįprastomis įvairių dydţių branduolių variacijomis, išaugusiu mitozės aktyvumu yra

bruoţas kaip diferencijuoti adenomas, nepainiojant jų su karcinomomis ir karcinoma in situ

(32).

b) Tubuliopapilinė

Tubuliopapilinė karcinoma nuo tubulinės karcinomos skiriasi tuo, jog turi maţus

„spenelius“, įsiterpiančius į kanalėlių spindţius. „Spenelius“ supa plonas fibrovaskulinis

jungiamasis stromos audinys (7,32). Linkusi metastazuoti iki 64,3 proc. (26).

c) Cistinė – papilinė

Šis karcinomos tipas skiriasi nuo tubulinės papilomos tuo, jog yra „speneliai“, įsiterpę į

išsiplėtusius cistinių kanalėlių spindţius. „Spenelius“ supa plonas fibrovaskulinis

jungiamasis stromos audinys. Formuojamų kanalėlių ertmės gali būti uţpildytos

23

eozinofilinių ląstelių, degeneravusių granuliocitų ir riebalinio audinio turinčių makrofagų

(32).

d) Kribriforminė

Retas karcinomos tipas. Matoma intensyvi epitelinių ląstelių proliferacija, išsidėstymu

primenanti sietelį. Suformuotos ertmės nedidelės apimties, daţnai apvalios, supamos

neoplastinių ląstelių. Supantis intersticinis jungiamasis audinys yra išsiskaidęs. Navikinės

ląstelės pagal formą būna nuo stulpiškųjų iki daugiakampių, su smulkiai grūdėta

eozinofiline citoplazma. Gali būti pastebimos neįprastos įvairių dydţių branduolių variacijos

bei ląstelių dydţių skirtumai. Vyksta nepastovios mitozės (32).

Mikropapilinė invazinė karcinoma

Tarpkanalinės navikinės ląstelės formuoja maţus tarpertminius nevienodus agregatus ir maţus

„spenelius“, kuriuos supa tuščios ertmės. Neoplastinės ląstelės vystosi išilgai kanalėlių sienelių ir

įsiskverbia į kanalėlius supančią kolageninę stromą. Ląstelės polimorfiškos ir kubiškos, su nedideliu

kiekiu eozinofilinės citoplazmos. Citoplazmos ir branduolio santykis didelis. Branduoliai ląstelėse

centralizuoti ir apvalūs, su dideliais centralizuotais branduolėliais, hiperchromuoti, su grūdėtu

chromatinu. Dideli kiekiai neįprastų įvairių dydţių branduolių variacijų bei ląstelių dydţių

skirtumai. Daţnos mitozės. Ši karcinoma pasiţymi invazija į venas ir daţnai pasireiškiančiomis

metastazėmis (32).

Solidinė karcinoma

Navikinės ląstelės yra daugiausiai išsidėstę tankiais sluoksniais, ruoţais ar masėmis, be ertmių.

Šios neoplazmos yra retesnės nei tubulinės karcinomos.(7) Jos susideda iš glaudţiai ir tankiai

susispaudusių ląstelių, netaisyklingos formos skiltelių, supamų plonos fibrovaskulinės stromos.

Navikinės ląstelės pagal formą daugiakampės ar ovalios, neturinčios aiškių ribų, su smulkiai

grūdėta šviesia eozinofiline ar bazofiline citoplazma. Beranduoliai ovalūs, daţnai hiperchromuoti,

turintys „grubų“ chromatiną. Intensyvios neįprastos įvairių dydţių branduolių variacijos bei ląstelių

dydţių skirtumai (32). Galima karcinomų invazija į limfagysles bei metastazavimas į regioninius

limfinius mazgus iki 76,9 proc. (26,32).

Komedokarcinoma

Neoplazminių ląstelių centre matomos nekrozavusios sritys, kuriose gausu beformės

eozinofilinės medţiagos, susimaišiusios su ląstelių nuosėdomis, nekrozuotais neutrofilais ir

makrofagais. Neoplazijos paveikti periferiniai audiniai be nekrozės poţymių, susidedančios iš

24

tankiai susispaudusių ląstelių agregatų, išsidėsčiųsių ţidiniais, lizdais, ruoţais ar kanalėliais,

apsuptais plono fibrovaskulinio jungiamojo stromos audinio. Daugeliu atveju ląstelės neformuoja

kanalėlių (32). Daţna karcinomų invazija į limfagysles bei metastazavimas į regioninius limfinius

mazgus (88,9 proc.) (26,32).

Anaplastinė karcinoma

Anaplastinė karcinoma yra piktybiškiausia neoplazija iš karcinomų. Daţna navikinių ląstelių

invazija į tarpskiltelinį jungiamąjį audinį ir limfagysles (7,32). Kliniškai gali pasireikšti per visą

pienų liaukų grandinę ir per limfagysles migruoti į greta esančią pieno liaukų grandinę (7).

Navikinės ląstelės daţnai susigrupavusios į maţus lizdus. Pagal formą jos apvalios, ovalios ar

daugiakampės, 15-70 µm skersmens, su nedideliu ar gausiu eozinofilinės citoplazmos kiekiu.

Branduolys nuo apvalaus iki ovalaus, su „šiurkščiu“ chromatinu. Branduolėliai įvairaus dydţio.

Intensyvios neįprastos įvairių dydţių branduolių variacijos bei ląstelių dydţių skirtumai. Daţnos

mitozės. Galimos daugiabranduolinės ląstelės, kurių sudėtyje būna keletas nereguliaraus dydţio

branduolių. Navikinės ląstelės sukelia ţymią kraujagyslinės stomos fibrozę su miofibroblastų

proliferacija, kurią lydi infiltruoti limfocitai, plazmos ląstelės, putliosios ląstelės, kartais neutrofilai

ar eozinofilai ir makrofagai. Intersticinis audinys daţnai išbrinkęs (32). Labai daţna karcinomų

invazija į limfagysles bei metastazavimas į regioninius limfinius mazgus (100 proc.) , vėliau į

plaučius (32).

Piktybinė mioepitelioma

Navikinės ląstelės šeivos ar ovalios formos. Ovalios ląstelės neturi aiškių ribų, jose

vidutiniškai gausi bazofilinė ar eozinofilinė citoplazma su skaidriomis vakuolėmis. Branduoliai

apvalūs, išsidėstę ląstelės viduryje, su netolygiu chromatinu jame ir pavieniais branduolėliais.

Pastebimos neįprastos įvairių dydţių branduolių variacijos bei ląstelių dydţių skirtumai, įvairios

mitozių figūros (32).

Šeivinės ląstelės daţniausiai turi vezikulinį branduolį, didelį kiekį šviesios eozinofilinės

citoplazmos. Aiškios ląstelių ribos. Intensyvios neįprastos įvairių dydţių branduolių variacijos bei

ląstelių dydţių skirtumai (32). Kliniškai pasireiškia kaip apvalūs ar ovalūs dariniai, iki 4 cm

skersmens dydţio. Minkšos konsistencijos, menkai apribotas ir daţnai išopėję. Daţnai metastazuoja

į plaučius (34).

Uţdegiminė karcinoma

Agresyviausia pieno liaukos navikų forma (11,12,25). Pasireiškia ţaibiška klinikinė eiga,

edema, eritema, vietinė temperatūra pakyla, pieno liaukos skausmingos (5,11,12,25). Liaukose

25

gumbeliai pasireiškia arba ne. Uţdegiminėms karcinomoms būdinga odos limfagyslių piktybinių

ląstelių invazija. Navikinėms ląstelėms išplitus pavišiniuose limfiniuose mazguose, pasireiškia

sunki edama. Navikinėse ląstelėse galima matyti riebalinių lašelių (5,32). Sergant agresyvia

uţdegimine karcinoma iš esmės visada yra pasireiškusios mikro-metastazės kituose organuose

(12,24). Daugiausia aptinkamos metastazės limfiniuose mazguose ir plaučiuose (5).

Karcinosarkoma

Navikas sudarytas iš epitelinio komponento piktybinių ląstelių ir jungiamojo audinio

piktybinių elementų (5,32). Retai pasitaikantis pieno liaukų navikas, tačiau daţniau pasireiškiantis

kaip karcinomos ir osteosarkomos (7,32). Epitelinis komponentas metastazuoja per limfinę sistemą į

regioninius limfinius mazgus bei plaučius. Mezenchiminis komponentas metastazuoja per

kraujagysles į plaučius (32). Piktybinis mišrus navikas vystosi kur kas lėčiau nei kitos karcinomos,

nuo 1 mėnesio iki 1 metų ir ilgiau (vidutiniškai dauguma darinių pasireiškia per 6 mėnesius).

Metastazės aptinkamos limfiniuose mazguose, plaučiuose ir kituose organuose (34).

1.9 Chirurginis gydymas

Chirurginis darinių šalinimas yra efektyvus gydymas kiekvienam pieno liaukos navikui,

išskyrus uţdegiminei karcinomai arba esant išplitus metastazėms (5,12,35,25). Kalėms, su

pasireiškusiais gerybiniais navikais ir apytiksliai 50 proc. piktybinės kilmės navikais, chirurginis

gydymas pasiteisina. Pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, 50 proc. jų būna su

pasireiškusiomis (mikro) metastazėmis. Nepaisant atliktos operacijos, liga progresuoja ir metastazės

lydi pacientą iki jo mirties (5). Operavimo būdas ir operuojamo lauko apimtis priklauso nuo auglio

dydţio, darinių skaičiaus ir invazyvumo į gilesnius audinius (35). Šalinant darinius gali būti

taikoma lumpektomija, paprasta mastektomija, sritinė mastektomija bei radikali mastektomija (5,12,

22,25,30).

Operacinio lauko vietoje nuskutami plaukai (19). Pieno liaukos turėtų būti dar kartelį

palpuojamos bendrosios anestezijos metu, siekiant uţtikrinti, kad visi dariniai rasti ir įtraukti į

chirurginės operacijos planą. Turi būti atidţiai apţiūrimos abejos pieno liaukų eilės (11). Operacinis

laukas paruošiamas laikantis visų aseptikos principų. Skalpeliu, daromas elipsės formos pjūvis

odoje, uţtikrinant, kad poodinės kraujagyslės nebus paţeistos. Pjūvis apima abi naviko puses, jei

reikia, jis gali būti praplėstas ţirklėmis arba elektrokoaguliatoriumi. Prapjovus poodį, pjūvio vidurio

linijoje randama fascija. Esantys pieno liaukos audiniai ir riebalinis sluoksnis tarp fascijos ir odos

yra pašalinami (19,30). Kraujagyslės, kaip kranialinės ir kaudalinės paviršinės pilvo sienos arterijos

26

ir venos, ligatūruojamos (19,30). Kiek įmanoma, kuo daugiau naudojami chirurginiai įrankiai,

vengiant darbo rankomis, kad darinys nebūtų suspaustas ir paskleistas į kitus audinius. Navikinio

darinio negalima spausti chirurginėmis ţnyplėmis, nes taip darinys gali pasklisti, jei jis yra trapus.

Operacijos metu naviko šalinimui patartina daţniau naudoti skalpelį nei ţirkles. Po darinio

pašalinimo chirurginiai įrankiai ir pirštinės keičiami naujais (36). Ţaizdos siuvimui geriausia

naudoti tirpstančius monofilamentinius siūlus. Oda siuvama netirpstančiu monofilamentiniu siūlu

(19,36).

Lumpektomija – taikoma smulkiems, kietiems paviršiniams mazgeliams, kurie yra maţesni

nei 0,5 cm (5,22,35).

Pieno liaukos mastektomija – pavienių pieno liaukų pašalinimas, kai darinys, lokalizavęsis

pieno liaukos viduje, yra didesnis nei 1 cm ar yra nepaslankus ir fiksavęsis prie gretimų odos

audinių ar pilvinės fascijos. Navikas gali būti pašalinamas kartu su 1-2 cm sveikų audinių ribomis

aplink darinį. Jei navikas yra prisitvirtinęs prie pilvinės fascijos, ji taip pat šalinama kartu su

pilviniais raumenimis (5,22,35).

Sritinė mastektomija: tarp 1, 2, 3 liaukos (atitinkamai kranialinės krūtininės, kaudalinės

krūtininės ir kranialinės pilvinės liaukos) ir 3, 4 ir 5 liaukos (atitinkamai kranialinės pilvinės,

kaudalinės pilvinės ir kirkšninės liaukos) yra pagrindinės limfinės sąsajos, todėl šios pieno liaukos

yra šalinamos kartu esant didesniems darinių išplitimams arba, kai daugybinės masės yra gretimose

liaukose (5,35).

Kirkšninis limfinis mazgas yra glaudţiai susijęs su penktąja pieno liauka ir daţniausiai

šalinamas kartu su ja (5,12,19,25,35). Pasireiškus dariniams 1, 2 ir 3 liaukose, rekomenduojama

paţastinio limfinio mazgo rezekcija, jei pastebimas jo padidėjimas (5,22,25,). Onkologinei

gydomajai operacijai taikomas „en bloc” darinio išpjovimas su paţymėtomis ribomis, kurios apima

nuo 1 iki 4 cm sveikų audinių aplink auglį (22,36).

Radikali mastektomija: radikali vienapusė arba bilateralinė mastektomija yra visų liaukų

šalinimas kaip vieno vieneto (35). Šis mastektomijos pasirinkimas yra naudingas ir efektyvus, kai

vienu metu skirtingose pienų liaukų skiltyse yra pasireiškę daugybiniai augliai (12,25). Taikant

bilateralinę mastektomiją, geriausia šią operaciją atlikti pakopomis – šalint vienos pusės liaukas,

atliekant vienapusę mastektomiją, o po 3-6 savaičių kitos pusės (5,19,35). Aplink pieno liaukas

daromas elipsės formos pjūvis ir taip šalinamos kartu su oda bei aplinkiniais audinias, atsimatavus

1-2 cm sveikų audinių ribas apie darinį (35).

58 proc. atvejų kalėms pasireiškę pavieniai pieno liaukos dariniai buvo linkę pasikartoti, jei

navikai buvo pašalinti sritinės mastektomijos būdu. Todėl radikali mastektomija rekomenduojama

net pavieniams navikams šalinti, norint išvengti chirurginių operacijų ateityje (12,25).

27

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tyrimai atlikti 2014 metų lapkričio mėn. – 2016 metų spalio mėn. Dr. Leono Kriaučeliūno

smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir LSMU VA Patologijos centre. Buvo atlikti dėl pasireiškusių pieno

liaukos darinių 26 šunų rentgeniniai ir histoliginiai tyrimai bei atliktos chirurginės operacijos. Apie

šunis, kuriems dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje buvo įtariami navikiniai susirgimai,

buvo rinkta anamnezė pagal sudarytą klausimyną (Priedas Nr. 1). Įvertinta kalių veislė (mišrūnai,

grynaveisliai), amţius (0 – 4 m,; 5 m. – 8 m.; 9 m. ir vyresni) (46) , gyvūno kastracija (atlikta,

neatlikta), naviko dydis (< 1cm, nuo 1 cm iki < 2 cm, nuo 2 cm iki < 3cm, 3 cm iki < 5 cm, daugiau

nei 5 cm). Apţiūros metu vertinta darinio paslankumas, dydis, trūkimo pasireiškimai, darinių

kiekis, aplinkinių audinių pakitimai ir paţastinių bei kirkšninių limfinių mazgų būklė.

2.2 Plaučių rentgeninis tyrimas

Rentgeninis tyrimas buvo atliekamas su rentgeno aparatu (LX125V, JAV) ir (ECOray 400,

Vokietija). Šis tyrimas atliekamas seduotam gyvūnui. Trumpai anestezijai buvo naudojama i.m.

0,04 mg/kg medetomidino ir 5-7,5 mg/kg ketamino arba i.v. švirkščiama 0,4 mg/kg butorfanolio ir

0,04 mg/kg medetomidino. Rentgenogramos buvo ryškinamos su rentgeno nuotraukų ryškinimo

(Optimax 2010, Vokietija) aparatu. Ryškinimo aparato ryškalai paruošti pagal nustatytas

instrukcijas. Rentgenogramos atliktos ECOray 400 aparatu buvo skaitmeninės.

Buvo atliekamos 2 arba 3 projekcijų krūtinės ląstos rentgenogramos: suteikus dešinę ar kairę

šoninę padėtį (LL), prireikus dorsoventralinę (DV) bei ventrodorsalinę (VD) padėtį. (4 pav.) Darant

krūtinės šoninės projekcijos rentgeno nuotraukas, priekinė koja patraukiama į priekį, kad peties

juostos raumenų šešėliai neuţdengtų plaučių širdinių skilčių šešėlių. DV padėtyje gyvūnas

guldomas ant krūtinės, o VD ant nugaros (40).

28

4 pav. Suteiktos VD (1), DV (2) ir LL (3) padėtys.(aut. M. Marčiulionytė)

Rentgenogramose vertinami pokyčiai plaučiuose. Pagal tai įtariamos metastazės.

2.3 Metastazių plaučiuose ir limfiniuose mazguose vertinimo parametrai

Vertinant metastazes plaučiuose, jos neturėtų būti painiojamos su esančiomis kraujagyslėmis

(tobulai apvalios, su ryškiomis ribomis, nepermatomos), cistomis ar pūslelėmis. Matoma vientisa

plaučių masė su įsiterpusiais keliais įvairių dydţių mazgeliais, varijuojančiais per visas plaučių

skiltis (38,39,41). Kai metastazės būna išplitę per limfą, rentgenogramoje matomas didelis skaičius

maţų mazgelių neaiškiais kraštais (epitelinės neoplazijos). Kai metastazės išplitę per kraują,

matoma maţesnis skaičius ryškių mazgelių (mezenchiminės neoplazijos) (33).

Mazgelio šešėlis taisyklingai apvalus ir nuo 5 mm dydţio gerai matomas rentgenogramoje

(1,5,42). (5 pav.) Kai mazgelių yra labai daug ir eina vienas ant kito, gali suteikti įspūdį, kad jų

ribos yra neaiškios. Tuomet plaučiai turėtų būti nagrinėjami periferijoje. Daţniausiai metastazės yra

1

.

2

.

3

.

29

plačiai pasiskirsčiusios plaučių audinyje. Patologinių paţeidimų dydis ir ryškumas gali skirtis.

Retais atvejais mazgeliai būna kalcifikuoti (39,42). Sergant pieno liaukos karcinoma plaučiuose

esančios metastazės gali atrodyti kaip „patrankos kamuoliai“ (43).

Vertinant metastazes limfiniuose mazguose, reikia ţinoti, kad didţiausi neoplastiniai pakitimai

esant pieno liaukos navikams pasireiškia kirkšniniuose limfiniuose mazguose (81,8 proc.), ţymiai

maţesni paţastiniuose limfiniuose mazguose (14,5 proc.). Retesniais atvejais paţeidţiamos abejos

sritys (3,6 proc.) (26). Apčiuopos metu gyvūnui nustatomas padidėjęs, minkštas limfinis mazgas.

5 pav. Metastazės plaučiuose. (aut. M. Marčiulionytė)

30

2.4 Chirurginis gydymas

Operacijos atliekamos seduotam gyvūnui. Trumpai anastezijai sukelti ar anastezijos indukcijai

buvo naudojama i.m. 0,04 mg/kg medetomidino ir 5-7,5mg/kg ketamino arba i.v. švirkščiama 0,4

mg/kg butorfanolio ir 0,04 mg/kg medetomidino. Indukcijai sukelti buvo naudojamas propofolis po

0,2 -0,5 mg/kg/min i.v. Anestezija buvo palaikoma inhaliaciniu anestetiku sevofluranu, naudojant

MAK 2.

Operacinio lauko vietoje buvo nuskutami plaukai. Operacinis laukas būdavo paruoštas

laikantis visų aseptikos principų. Skalpeliu daromas elipsės formos pjūvis odoje. Pjūvis apimdavo

abejas naviko puses, jei reikėdavo, pjūvis būdavo praplėstas naudojant ţirkles ar

elektrokoguliatorių. Kiek įmanoma, buvo naudojami chirurginiai įrankiai, vengiant darbo rankomis,

kad darinys nebūtų suspaustas ir paskleistas į kitus audinius. Po darinio pašalinimo chirurginiai

įrankiai ir pirštinės buvo keičiami naujais. Ţaizdos siuvimui buvo naudojami monofilamentiniai

tirpstantys siūlai, oda siuvama netirpstančiais monofilamentiniais siūlais.

Chirurginis darinių šalinimas yra efektyvus gydymas kiekvienam pieno liaukos navikui, išskyrus

uţdegiminei karcinomai arba esant išplitus metastazėms (5,12,25,35). Operavimo būdas ir

operuojamo lauko apimtis priklauso nuo auglio dydţio, darinių skaičiaus ir invazyvumo į gilesnius

audinius. (35) Šalinant darinius buvo taikoma sritinė mastektomija bei radikali mastektomija.

Sritinė mastektomija: tarp 1, 2, 3 liaukos (atitinkamai kranialinės krūtininės, kaudalinės

krūtininės ir kranialinės pilvinės liaukos) ir 3, 4 ir 5 liaukos (atitinkamai kranialinės pilvinės,

kaudalinės pilvinės ir kirkšninės liaukos) yra pagrindinės limfinės sąsajos, todėl šios pieno liaukos

yra šalinamos kartu esant didesniems darinių išplitimams arba daugybinei masei gretimose liaukose

(5,35).

6 pav. Sritinei mastektomijai paruoštos 1, 2 , 3 pieno liaukos. (aut. M. Marčiulionytė)

31

Kirkšninis limfinis mazgas yra glaudţiai susijęs su penktąja pieno liauka ir daţniausiai

šalinamas kartu su ja (5,12,19,25,35). Pasireiškus dariniams 1, 2 ir 3 liaukose, rekomenduojama

paţastinio limfinio mazgo rezekcija, jei pastebimas jo padidėjimas (5,22,25). Onkologinei

gydomajai operacijai taikomas „en bloc” darinio išpjovimas su paţymėtomis ribomis, kurios apima

nuo 1 iki 4 cm sveikų audinių aplink auglį (22,36). (6 pav.)

Radikali mastektomija: radikali vienapusė arba bilateralinė mastektomija yra visų liaukų

šalinimas kaip vieno vieneto (35). Šis mastektomijos pasirinkimas yra naudingas ir efektyvus, kai

vienu metu skirtingose pienų liaukų skiltyse yra pasireiškę daugybiniai augliai (12,25). Aplink

pieno liaukas daromas elipsės formos pjūvis ir taip šalinamos kartu su oda bei aplinkiniais

audiniais, atsimatavus 1-2 cm sveikų audinių ribas apie darinį (35).

2.5 Histologinis surinktų mėginių tyrimas

Mėginiai histopatologiniam tyrimui buvo imami iš esančių darinių chirurginės operacijos

metu.

Mėginiai fiksuoti 10 proc. formalino fosfatiniame buferiniame tirpale 48 – 72 valandas, vėliau

supjaustyti 2 – 3 mm storio pjūviais ir sudėti į biopsines kasetes, kurios buvo pamerktos į šaltą

tekantį vandenį 24 valandoms, kad fiksuojamoji medţiaga nuo mėginių būtų nuplauta. Po mirkymo

vandenyje biopsinės kasetės sudėtos į audinių įmirkymo procesorių (Shandon Pathcentre, Didţioji

Britanija). Jame apdorotos 60o, 80

o ir 96

o etilo spiritu, vėliau izopropanoliu, chloroformu, parafinu.

Audiniai buvo uţlieti parafinu naudojant parafininių blokų formavimo įrenginį (TES99, JAV).

Parafininiai blokai pjaustyti rotaciniu mikrotomu (Leica RM 2235, Vokietija) 4 μm storio

pjūviais. Pjūviai buvo perkelti į vandens vonelę, vėliau - ant objektinio stiklelio ir išdţiovinti ant

stiklelių dţiovinimo įrenginio. Po dţiovinimo objektiniai stikleliai įdėti į termostatą 24 val. 37oC.

Prieš daţymą atliktas deparafinavimas. Mėginiai daţyti hematoksilino ir erzino daţais, po to

dengiamasis stiklelis priklijuotas Kanados balzamu.

Taikant hematoksilino – eozino daţymo metodą, hematoksilinas nudaţo ląstelių branduolius

mėlynai, o eozino daţai - ląstelių citoplazmą ir įvairiais roţiniais atspalviais išryškina daugelį

jungiamojo audinio skaidulų (45).

Po visų paruošiamųjų procedūrų objektiniai stikleliai su patologine medţiaga buvo

analizuojami ir tiriami Olympus firmos automatizuotu mikroskopu BX61 (Japonija) su integruota

videokamera Olympus DP72 (Japonija). Navikai klasifikuoti pagal 2011 m. M. Goldschmidt

pateiktą histologinę nomenklatūrą.

http://vet.sagepub.com/search?author1=M.+Goldschmidt&sortspec=date&submit=Submit

32

2.6 Statistinė analizė

Atliekant statistinę analizę buvo siekiama įvertinti pasireiškusius navikų tipus ir metastazes,

nustatyti šunų veislės, amţiaus, kastracijos įtaką kalių navikų piktybiškumui. Dėl to buvo sudaryti

statistiniai modeliai.

Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės programą „Excel 2010“. Apskaičiuotos

procentinės dydţių reikšmės (proc.), Chi kvadrato testas buvo naudojamas kokybinių reikšmių

skirtumams palyginti. Rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05, nepatikimi – kai p>0,05.

Rodikliai, pagal kuriuos skaičiuotas statistinis patikimumas:

Metastazių pasireiškimas plaučiuose ir limfiniuose mazguose (pasireiškė, nepasireiškė)

Tiriamųjų amţius (0 – 4 m,; 5 m. – 8 m.; 9 m. ir >);

Tiriamųjų veislės (mišrūnai, grynaveisliai);

Kastracijos (kastruota, nekastruota);

Navikų dydţiai (<1 cm; 1 iki <2 cm; 2 iki <3 cm; 3 iki <5 cm; >5 cm).

33

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Tyrimai atlikti 2014 metų lapkričio mėn. – 2016 metų spalio mėn. Dr. Leono Kriaučeliūno

smulkiųjų gyvūnų klinikoje ir LSMU VA Patologijos centre. Buvo padaryti dėl pasireiškusių pieno

liaukos darinių 26 šunų rentgeniniai ir histoliginiai tyrimai bei atliktos chirurginės operacijos.

Įvertinta kalių veislė (mišrūnai, grynaveisliai), amţius (0 – 4 m., 5 m. – 8 m., 9 m. ir vyresni),

gyvūno kastracija (atlikta, neatlikta), naviko dydis (< 1cm, nuo 1 cm iki < 2 cm, nuo 2 cm iki <

3cm, 3 cm iki < 5 cm, daugiau nei 5 cm). Apţiūros metu vertinta darinio paslankumas, dydis,

trūkimo pasireiškimai, darinių kiekis, aplinkinių audinių pakitimai ir paţastinių bei kirkšninių

limfinių mazgų būklė.

Nustatyta 15 skirtingų navikų tipų. (5 lentelė) Jie buvo suskirstyti į grupes: piktybinius ir

gerybinius navikus, bei pagal stuktūros skirtumus į: piktybinius epitelinius, piktybinius

mezenchiminius, specifinius tipus, hiperplazijas, gerybinius epitelinius pieno liaukos ir pieno

liaukoms neklasifikuojamus navikus. Iš 26 kalių pieno liaukų daugiau aptikta piktybinių navikų –

17 atvejų, gerybinių - 9 atvejai. (7 pav.)

5 lentelė. Diagnozuoti navikų tipai tarp tiriamųjų.

Naviko tipas Atvejų

skaičius (n)

Procentinė

išraiška

Gerybinė mioepitelioma 1 3,85 proc.

Latakų ektazija 1 3,85 proc.

Fibroadenoma 4 15,38 proc.

Adenomos kompleksas 2 7,69 proc.

Melanoma su hiperplazija 1 3,85 proc.

Solidinė karcinoma 4 15,38 proc.

Chondroosteosarkoma 1 3,85 proc.

Intralatakinė papilinė

karcinoma 3 11,54 proc.

Piktybinė mioepitelioma 1 3,85 proc.

Intralatakinės

adenokarcinomos kompleksas 2 7,69 proc.

Solidinės adenokarcinomos

kompleksas 1 3,85 proc.

34

7 pav. Navikų piktybiškumo pasiskirstymas tarp tiriamųjų (n=26).

Tirtus pieno liaukus navikus pagal histologinę kalių pieno liaukų nomenklatūrą sudarė:

epiteliniai piktybiai navikai (57 proc.), mezenchiminiai piktybiniai navikai (27 proc.),

specifiniai navikų tipai (4 proc.), hiperplazijos (4 proc.), gerybiniai pieno liaukos navikai (4

proc.) ir pieno liaukoms nepriskiriami navikai (4 proc.). (8 pav.)


Naviko tipas Atvejų

skaičius (n)

Procentinė

išraiška

Intralatakinės karcinomos


Tubulinė karcinoma 1 3,85 proc.

Solidinės adenokarcinomos


Hiperplazija 1 3.85 proc.

9

17

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Gerybiniai Piktybiniai

Atv

ejų

ska

ičiu

s

35

b)

8 pav. Tirti pieno liaukos navikai pagal histologinę nomenklatūrą.

9 pav. a) Melanoma kalės pieno liaukoje. Matomos tamsiai rudos spalvos melanomos

ląstelių formuojamos struktūros. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x40 padidinimas. b)

Chondroosteosarkoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x20 padidinimas.

4% 4%

Epiteliniai piktybiniai

navikai 57 %

Epiteliniai gerybiniai

navikai 27 %

4% 4%

Mezenchiminiai piktybiniai navikai

Epiteliniai piktybiniai specifiniai navikai

Epiteliniai piktybiniai navikai

Epiteliniai gerybiniai pieno liaukosnavikai

Hiperplazijos

Neklasifikuojami pieno liaukomsnavikai

a)

36

10 pav. a) Fibroadenoma kalės pieno liaukoje. Latakai, smulkios alveolės apsupti fibrozinės

stromos. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x20 padidinimas. b) Gerybinė mioepitelioma kalės pieno

liaukoje. Šeivos formos ląstelės, besidėstančios pavieniui ir pluoštais, apsuptos mukoidinės ir

kolageninės tarpląstelinės medžiagos. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x20padidinimas.

11 pav. a) Solidinės adenokarcinomos komplekas kalės pieno liaukoje. Dažyta

hematoksilinu ir eozinu, x40padidinimas. b) Intralatakinė papilinė karcinoma kalės pieno

liaukoje. Epitelinių ląstelių proliferacija, neoplastinių ląstelių ir jų branduolių

polimorfizmas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x40padidinimas.

a) b)

a) b)

37

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 6 (n=26) kalėms, kurios sirgo piktybinėmis neoplazijomis,

pasireiškė metastazės plaučiuose. Atsiţvelgiant į navikų struktūrinius skirtumus, 83 proc. (n=5)

metastazių plaučiuose pasireiškė diagnozavus piktybinius epitelinius pieno liaukos navikus ir 17

proc. (n=1) diagnozavus epitelinius piktybinius – specifinius pieno liaukos navikus. (12 pav.) Tarp

tirtųjų (n=26) metastazių pasireiškimas plaučiuose priklausomai nuo naviko tipo buvo statistiškai

nereikšmingas (p>0,05).

12 pav. Metastazių plaučiuose pasireiškimas, priklausomai nuo naviko tipo.

Atlikus tyrimą dėl įtariamų metastazių limfiniuose mazguose, buvo nustatyta, kad 7 (n=26)

kalėms, kurios sirgo piktybinėmis neoplazijosmis, pasireiškė limfinių mazgų morfologiniai

pokyčiai. Atsiţvelgiant į navikų tipų klasifikaciją, 86 proc. (n=6) metastazės limfiniuose mazguose

pasireiškė diagnozavus piktybinius epitelinius pieno liaukos navikus ir 14 proc. (n=1) diagnozavus

epitelinius piktybinius – specifinius pieno liaukos navikus. (13 pav.) Limfinių mazgų metastazių

pasireiškimas priklausomai nuo naviko tipo buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05).

5

1

9

1

1

0 2 4 6 8 10

Epiteliniai piktybiniai navikai

Mezenchiminiai navikai

Epiteliniai piktybiniaispecifiniai navikai

Neklasifikuojami navikai

Atvejų skaičius

Metastazės plaučiuosenepasireiškė

Metastazės plaučiuosepasireiškė

38

13 pav. Metastazių limfiniuose mazguose pasireiškimas, priklausomai nuo naviko tipo.

Atsiţvelgiant į pasireiškusių pieno liaukos navikų dydį, jie buvo suskirstyti į 5 grupes: < 1cm,

nuo 1 cm iki < 2 cm, nuo 2 cm iki < 3cm, 3 cm iki < 5 cm, daugiau nei 5 cm. Dariniai pagal dydį ir

pasireiškusį kiekį buvo skirstomi į piktybinius ir gerybinius navikus. Pastebėtas stiprus ryšys tarp

naviko dydţio ir jo piktybiškumo. Tik 1 (3 proc.) iš 28 pasireiškusių piktybinių darinių dydis buvo

maţesnis nei 1 cm, o iš 20 pasireiškusių gerybinių darinių, 11 (55 proc.) darinių dydis buvo

maţesnis nei 1 cm. (14 pav.) Nustatyta, kad navikų dydis priklausomai nuo jų piktybiškumo buvo

statistiškai reikšmingas (p<0,05).

14 pav. Navikų dydis, priklausomai nuo jų piktybiškumo.

6

1

8

1

1

0 2 4 6 8 10

Epiteliniai piktybiniainavikai

Mezenchiminiai navikai

Epiteliniai piktybiniaispecifiniai navikai

Neklasifikuojami navikai

Atvejų skaičius

Metastazės limfiniuosemazguose nepasireiškė

Metastazės limfiniuosemazguose pasireiškė

<1 cm1 iki <2

cm2 iki <3

cm3 iki <5

cm>5 cm

Piktybiniai navikai 1 8 2 10 7

Gerybiniai navikai 11 5 1 1 2

0

2

4

6

8

10

12

Atv

ejų

ska

ičiu

s

39

Pieno liaukos navikai buvo diagnozuoti 19 (73 proc.) veislinių kalių ir 7 (27 proc.) mišrūnėms

kalėms. Iš tirtų veislinių kalių (n=19) daugiausia navikai pasireiškė Vokiečių aviganiams (19,23

proc.) ir Jorkšyro terjerams (19,23 proc.). (6 lentelė) Nustatyta, kad navikų piktybiškumo

pasireiškimams šunų veislė įtakos nedaro (p>0,05).

6 lentelė. Tiriamųjų veislių pasiskirstymas.

Šuns veislė Atvejų

skaičius (n) Procentinė išraiška

Vokiečių aviganis 5 19,23 proc.

Mišrūnas 7 26,92 proc.

Jorkšyro terjeras 5 19,23 proc.

Bokseris 1 3,85 proc.

Vipetas 1 3,85 proc.

Pudelis 1 3,85 proc.

Amerikiečių kokerspanielis 1 3,85 proc.

Dobermanas 1 3,85 proc.

Pinčeris 1 3,85 proc.

Pekinas 1 3,85 proc.

Pitbulis 1 3,85 proc.

Biglis 1 3,85 proc.

Tiriamųjų (n=26) amţius buvo suskirstytas į tris grupes: jauno amţiaus grupę (0 – 4 m.),

vidutinio amţiaus grupę (5 m. – 8 m.) ir vyresnio amţiaus grupę (9 m. ir vyresni). Pieno liaukos

navikais daugiausia sirgo vyresnio amţiaus kalės (9 m. ir vyresni) (n=16), rečiau vidutinio amţiaus

kalės (5 m. – 8 m.) (n=9), rečiausiai jaunos kalės (0 - 4 m.) (n=1). (15 pav.)

40

15 pav. Tiriamųjų amžiaus grupių pasiskirstymas.

9 m. ir vyresnių kalių grupėje pasireiškė 13 piktybinių navikų, 5 m. – 8 m. grupėje 3

piktybiniai navikai, o 0 – 4 m. grupėje tik 1 piktybinis navikas. Išanalizuota gerybinių ir piktybinių

navikų pasireiškimas priklausomai nuo amţiaus grupės. Nustatyta, kad esant piktybinėms

neoplazijoms, daţniau jos pasireiškė statistiškai reikšmingai vyresniems gyvūnams (p<0,05). (16

pav.)

16 pav. Piktybinių neoplazijų pasireiškimas vyresniame amžiuje.

4%

35%

61%

0 - 4 m.

5 m. - 8 m

9 m. ir daugiau

1

3

13

6

3

0

2

4

6

8

10

12

14

0 - 4 m. 5 m. - 8 m. 9 m. ir daugiau

Atv

ejų

ska

ičiu

s

Piktybiniai navikai

Gerybiniai navikai

41

Tarp tiriamųjų (n=26) pieno liaukos navikai daugiausia pasireiškė nekastruotoms kalėms (n=19) ir

ţymiau maţiau kastruotoms kalėms (n=7). (17 pav.) Gauti duomenys parodė, jog navikai daugiausiai

diagnozuoti kalėms, kurios buvo nekastruotos (73 proc.).

17 pav. Kastruotų ir nekastruotų kalių pasiskirstymas tarp tiriamųjų (n=26).

Atlikus šeimininkų apklausą apie kalių ovariohisterektomiją, kalės buvo sugrupuotos į 4

grupes: kalei ovariohisterektomija atlikta iki 1 rujos, ovariohisterektomija atlikta po 1 – 2 rujos

ciklų, ovariohisterektomija atlikta po daugiau nei 2 rujos ciklų ir ovariohisterektomija neatlikta. (18

pav.) Gauti duomenys parodė, kad 27 proc. kalių buvo kastruotos, iš kurių 2 kalėms (8 proc.)

ovariohisterektomija buvo atlikta iki 1 rujos, 2 kalėms (8 proc.) po 1 – 2 rujos ciklų ir 3 kalėms (11

proc.), kurioms ovariohisterektomija atlikta po daugiau nei 2 rujos ciklų. Nustatyta, kad piktybinių

navikų pasireiškimas priklausomai nuo kastracijos buvo nereikšmingas (p>0,05).

73%

27%

Nekastruotos kalės

Kastruotos kalės

42

18 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas priklausomai nuo ovariohisterektomijos.

Buvo įvertinta pieno liaukos navikų lokalizacija. Pieno liaukos navikai daugiausiai pasireiškė

kirkšninėse liaukose (n=15), truputį maţiau pilvo kaudalinėse liaukose (n=14). Rečiausiai navikai

diagnozuoti krūtininėse kaudalinėse liaukose (n=5). (19 pav.)

19 pav. Navikų lokalizacija pieno liaukose.

Atsiţvelgiant į pieno liaukų navikų ypatumus: lokalizaciją ir anatominius skirtumus buvo

atliktos 3 (12 proc.) radikalios mastektomijos ir 23 (88 proc.) sritinės mastektomijos.

2 2 3

19

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

iki 1 rujos po 1 - 2 rujosciklų

po >2 rujos ciklų Neatlikta

Atv

ejų

ska

ičiu

s

10%

13%

17%

29%

31%

Krūtininės kranialinėsliaukos

Krūtininės kaudalinėsliaukos

Pilvinės kranialinės liaukos

Pilvinės kaudalinės liaukos

Kirkšninės liaukos

43

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus 2014 metų lapkričio mėn. – 2016 metų spalio mėn. Dr. Leono Kriaučeliūno

smulkiųjų gyvūnų klinikos ir LSMU VA Patologijos centro tyrimų duomenis buvo nustatyta 15

skirtingų navikų tipų. Iš 26 kalių pieno liaukų daugiau aptikta piktybinių navikų – 17 atvejų,

gerybinių - 9 atvejai. Tirtus pieno liaukus navikus pagal histologinę kalių pieno liaukų

nomenklatūrą sudarė: epiteliniai piktybiai navikai (57 proc.), mezenchiminiai piktybiniai navikai

(27 proc.), specifiniai navikų tipai (4 proc.), hiperplazijos (4 proc.), gerybiniai pieno liaukos

navikai (4 proc.) ir pieno liaukoms nepriskiriami navikai (4 proc.).

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 6 (n=26) kalėms pasireiškė metastazės plaučiuose ir 7

(n=26) kalėms pasireiškė limfinių mazgų morfologiniai pokyčiai. Visais šiais atvejais metastazės

buvo aptiktos tiriamiesiems, kurie sirgo piktybinėmis neoplazijomis. Uţsienio literatūros

duomenimis 25 proc. iš 50 proc. piktybinės kilmės navikų yra linkę metastazuoti ligai

progresuojant (7,23,29,30,33). Atsiţvelgiant į navikų struktūrinius skirtumus, 83 proc. (n=5)

metastazių plaučiuose pasireiškė diagnozavus piktybinius epitelinius pieno liaukos navikus, 17

proc. (n=1) diagnozavus epitelinius piktybinius – specifinius pieno liaukos navikus, 86 proc. (n=6)

metastazės limfiniuose mazguose pasireiškė diagnozavus piktybinius epitelinius pieno liaukos

navikus ir 14 proc. (n=1) diagnozavus epitelinius piktybinius – specifinius pieno liaukos navikus.

Duomenys atitiko uţsienio literatūrą, kurioje mini, kad daţniausiai metastazuoja pieno liaukų

karcinomos (7,23,29,30,33). Tirtųjų (n=26) metastazių pasireiškimas plaučiuose ir limfiniuose

mazguose priklausomai nuo naviko tipo buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Tokie tyrimai

uţsienyje nebuvo atlikti, tačiau jei būtų tirta didesnė tiriamųjų imtis, manau, gautas rezultatas būtų

statistiškai reikšmingas.

Pastebėtas stiprus ryšys tarp naviko dydţio ir jo piktybiškumo. Tik 1 (3 proc.) iš 28

pasireiškusių piktybinių darinių dydis buvo maţesnis nei 1 cm, o iš 20 pasireiškusių gerybinių

darinių 11 (55 proc.) darinių dydis buvo maţesnis nei 1 cm. (12 pav.) Nustatyta, kad navikų dydis

priklausomai nuo jų piktybiškumo buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Uţsienio literatūros

duomenimis, buvo gauti labai panašūs rezultatai: 1 navikas (3 proc.) iš 37 piktybinių navikų buvo

maţesnis nei 1 cm, o 96 gerybiniai navikai (48 proc.) iš 199 gerybinių navikų buvo maţesni nei 1

cm. Remiantis šiais duomenis įrodyta, kad navikų dydţiai priklauso nuo jų piktybiškumo (16).

Pieno liaukos navikai buvo diagnozuoti 19 (73 proc.) veislinių kalių ir 7 (27 proc.) mišrūnėms

kalėms. Iš tirtų veislinių kalių (n=19) daugiausia navikai pasireiškė Vokiečių aviganiams (19,23

proc.) ir Jorkšyro terjerams (19,23 proc.). Uţsienio litaratūroje minima, kad daugiau serga

grynaveisliai šunys (11,13). Nustatyta, kad navikų piktybiškumo pasireiškimams šunų veislė įtakos

44

nedaro (p>0,05). Uţsienyje atliktuose tyrimuose veislė taip pat nedaro įtakos naviko piktybiškumui

(44).

Pieno liaukos navikais daugiausia sirgo vyresnio amţiaus kalės (9 m. ir vyresni) (n=16),

rečiau vidutinio amţiaus kalės (5 m. – 8 m.) (n=9), rečiausiai jaunos kalės (0 - 4 m.) (n=1). 9 m. ir

vyresnių kalių grupėje pasireiškė 13 piktybinių navikų, 5 m. – 8 m. grupėje 3 piktybiniai navikai, o

0 – 4 m. grupėje tik vienas piktybinis navikas. Išanalizuota gerybinių ir piktybinių navikų

pasireiškimas priklausomai nuo amţiaus grupės. Nustatyta, kad esant piktybinėms neoplazijoms,

daţniau jos pasireiškė statistiškai reikšmingai vyresniems gyvūnams (p<0,01). Su nagrinėtos

literatūros duomenimis rezultatai sutampa: vidutinis šunų amţius, kuriems pasireiškė piktybiniai

augliai, yra 9,5 metai, vadinasi, piktybiniai augliai linkę pasireikšti vyresniems gyvūnams (4,16).

Atlikus tyrimą duomenys parodė, kad 27 proc. kalių buvo kastruotos, iš kurių 2 kalėms (8

proc.) ovariohisterektomija buvo atlikta iki 1 rujos, 2 kalėms (8 proc.) po 1 – 2 rujos ciklų ir 3

kalėms (11 proc.), kurioms ovariohisterektomija atlikta po daugiau nei 2 rujos ciklų. Navikai

daugiausiai diagnozuoti kalėms, kurios buvo nekastruotos (73 proc.). Literatūroje aprašoma, kad

navikai daugiau diagnozuojami kalėms, kurios nekastruotos. (4) Nustatyta, kad piktybinių navikų

pasireiškimas priklausomai nuo kastracijos buvo nereikšmingas (p>0,05). Tokie pat duomenys buvo

gauti ir uţsienio tyrimuose (44).

Buvo įvertinta pieno liaukos navikų lokalizacija. Pieno liaukos navikai daugiausiai pasireiškė

kirkšninėse liaukose (n=15), truputį maţiau pilvo kaudalinėse liaukose (n=14). Rečiausiai navikai

diagnozuoti krūtininėse kaudalinėse liaukose (n=5). Kaip minima literatūroje, kalėms augliai

daţniausiai formuojasi uţpakalinėse liaukų skiltyse, kuriose yra daugiau liaukinio audinio (11,

21,19,5,18).

Atsiţvelgiant į pieno liaukų navikų ypatumus: lokalizaciją ir anatominius skirtumus buvo

atliktos 3 (12 proc.) radikalios mastektomijos ir 23 (88 proc.) sritinės mastektomijos.

45

IŠVADOS

1. Išanalizavus 2014 metų lapkričio mėn. – 2016 metų spalio mėn. Dr. Leono Kriaučeliūno

smulkiųjų gyvūnų klinikos ir LSMU VA Patologijos centro tyrimų duomenis buvo

nustatyta 15 skirtingų navikų tipų. Iš 26 kalių pieno liaukų navikus pagal histologinę kalių

pieno liaukų nomenklatūrą sudarė: epiteliniai piktybiai navikai (57 proc.), mezenchiminiai

piktybiniai navikai (27 proc.), specifiniai navikų tipai (4 proc.), hiperplazijos (4 proc.),

gerybiniai pieno liaukos navikai (4 proc.) ir pieno liaukoms nepriskiriami navikai (4 proc.).

2. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 6 (n=26) kalėms pasireiškė metastazės plaučiuose ir 7

(n=26) kalėms pasireiškė limfinių mazgų morfologiniai pokyčiai. 83 proc. (n=5) metastazių

plaučiuose pasireiškė diagnozavus piktybinius epitelinius pieno liaukos navikus, 17 proc.

(n=1) diagnozavus epitelinius piktybinius – specifinius pieno liaukos navikus, 86 proc.

(n=6) metastazės limfiniuose mazguose pasireiškė diagnozavus piktybinius epitelinius pieno

liaukos navikus ir 14 proc. (n=1) diagnozavus epitelinius piktybinius – specifinius pieno

liaukos navikus. Tarp tirtųjų (n=26) metastazių pasireiškimas plaučiuose ir limfiniuose

mazguose priklausomai nuo naviko tipo buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05).

3. Pastebėtas stiprus ryšys tarp naviko dydţio ir jo piktybiškumo. Tik 1 (3 proc.) iš 28

pasireiškusių piktybinių darinių dydis buvo maţesnis nei 1 cm, o iš 20 pasireiškusių

gerybinių darinių, 11 (55 proc.) darinių dydis buvo maţesnis nei 1 cm. Nustatyta, kad

navikų dydis priklausomai nuo jų piktybiškumo buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).

4. Pieno liaukos navikai buvo diagnozuoti 19 (73 proc.) veislinių kalių ir 7 (27 proc.)

mišrūnėms kalėms. Nustatyta, kad navikų piktybiškumo pasireiškimams šunų veislė įtakos

nedaro (p>0,05). Pieno liaukos navikais daugiausia sirgo vyresnio amţiaus kalės (9 m. ir

vyresni) (n=16), rečiau vidutinio amţiaus kalės (5 m. – 8 m.) (n=9), rečiausiai jaunos kalės

(0 - 4 m.) (n=1). Nustatyta, kad esant piktybinėms neoplazijoms, daţniau jos pasireiškė

statistiškai reikšmingai vyresniems gyvūnams (p<0,05). Atlikus tyrimą duomenys parodė,

kad 27 proc. kalių buvo kastruotos, iš kurių 2 kalėms (8 proc.) ovariohisterektomija buvo

atlikta iki 1 rujos, 2 kalėms (8 proc.) po 1 – 2 rujos ciklų ir 3 kalėms (11 proc.), kurioms

ovariohisterektomija atlikta po daugiau nei 2 rujos ciklų. Navikai daugiausiai diagnozuoti

kalėms, kurios buvo nekastruotos (73 proc.), tačiau piktybinių navikų pasireiškimas

priklausomai nuo kastracijos buvo nereikšmingas (p>0,05).

5. Pieno liaukos navikai daugiausiai pasireiškė kirkšninėse liaukose (n=15), truputį maţiau

pilvo kaudalinėse liaukose (n=14). Atsiţvelgiant į pieno liaukų navikų ypatumus:

46

lokalizaciją ir anatominius skirtumus, buvo atliktos 3 (12 proc.) radikalios mastektomijos ir

23 (88 proc.) sritinės mastektomijos.

47

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1) Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas: Terra Publica. 2007. p. 170-177.

2) Evans H, Lahunta A. Miller's anatomy of the dog. 4th Edition.Philadelphia: Saunders. 2013.

p. 399-401.

3) Sorenmo K, Rasotto R, Zappulli V, Goldschmidt M. Development, Anatomy, Histology,

Lymphatic Drainage, Clinical Features, and Cell Differentiation Markers of Canine

Mammary Gland Neoplasms. Veterinary Pathology. 2010;48(1):85-97.

4) Bojrab M, Monnet E. Mechanisms of Disease in small animal surgery. 3rd Edition Teton

NewMedia. 2010. p. 461-462.

5) Sleeckx N, Rooster H, Kroeze Veldhuis EJB, Ginneken Van C, Brantegem Van L. Canine

mammary tumours, an overview. Reproduction in Domestic Animals. 2011. 46(6):1112-

1131.

6) Aughey E, Frye F, Johnston H. Comparative veterinary histology. Ames: Iowa State

University Press. 2001. p. 204-7

7) Hellmen E. Complex mammary tumours in the female dog: a review. Journal of dairy

research. 2005; 72(S1):90-97.

8) Bacha WBacha L. Color atlas of veterinary histology. 1st ed. Philadelphia: Lippincott

Williams & Wilkins; 2000. p. 100-103.

9) Dyce K, Sack W, Wensing C. Textbook of veterinary anatomy. 4th edition. Philadelphia:

Saunders; 2009. p. 89-95.

10) Stan F, Damian A, Gudea A, Chirilean I, Socaciu A, Crisan M, Dezdrobitu C, Ayman AR.

Study of the lymphatic mammary connections in bitch. Veterinary Medicine. 2009;

66(1):107- 113.

11) Withrow S., Vail D., Page R. Withrow and MacEwen's Small Animal Clinical Oncology.

Fifth edition. Saunders. 2013. p. 538-47.

12) Schmidt JM. Canine mammary tumours. Proceedings of The 14th Chulalongkorn university

veterinary conference; 2015 April 20-22; Bangkok, Thailand. p. 49.

13) Vascellari M, Capello K, Carminato A, Zanardello C, Baioni E, Mutinelli F. Incidence of

mammary tumors in the canine population living in the Veneto region (Northeastern Italy):

Risk factors and similarities to human breast cancer. Preventive Veterinary Medicine.

2016;126:183-189.

14) Klopfleisch R, Euler von H, Sarli G, Pinho SS, Gartner F, Gruber AD. Molecular

carcinogenesis of canine mammary tumors: news from an old disease. Veterinary Pathology.

2011; 48(1):98-116.

48

15) Nakahira R, Michishita M, Yoshimura H, Hatakeyama H, Takahashi K. Neuroendocrine

Carcinoma of the Mammary Gland in a Dog. Journal of Comparative Pathology. 2015;152(2-

3):188-191.

16) Sorenmo K, Kristiansen V, Cofone M, Shofer F, Breen A, Langeland M et al. Canine

mammary gland tumours; a histological continuum from benign to malignant; clinical and

histopathological evidence. Veterinary and Comparative Oncology. 2009.7(3):162-172.

17) Queiroga FL, Perez-Alenza MD, Silvan G, Pena L, Lopes C, Illera JC. Role of steroid

hormones and prolactin in canine mammary cancer. Journal of Steroid Biochemistry and

Molecular Biology. 2005.94(1-3):181-187.

18) Atanaskova Petrov E, Gjurovski I, Ristoski T, Nikolovski G, Trenkoska P, Trojacanec P et

al. Immunohistochemical Detection of Estrogen Receptors in Canine Mammary Tumors.

Macedonian Veterinary Review. 2016.39(1).

19) Kirpensteijn J. Mammary tumors in dogs, marginal versus wirde excision. International

veterinary information service. 2009.62:328-329.

20) Monnet E. Small animal soft tissue surgery. Ames, Iowa: John Wiley & Sons; 2012. p. 651.

21) Juodţiukynienė N. Citologinis tyrimas. Kačių ir šunų navikų citologija. Kaunas: Terra

Publica. 2013. p. 70-76.

22) North S., Banks T. Small Animal Oncology: An Introduction. Elsevier. 2009. p. 151-4

23) Dobson J., Lascelles D. BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology. Third edition.

BSAVA. 2011. p. 237-42.

24) Klopfleisch R, Schütze M, Gruber A. Loss of p27 expression in canine mammary tumors and

their metastases. Research in Veterinary Science. 2010;88(2):300-303.

25) Dr. Jarno Schmidt. Canine and feline mammary tumours. In: Luentokokoelma; 2013

November 27 – 29; Helsinki. 2013. p. 221-226.

26) de Araújo MR, Campos LC, Ferreira E, Cassali GD. Quantitation of the Regional Lymph

Node Metastatic Burden and Prognosis in Malignant Mammary Tumors of Dogs. Journal of

Veterinary Internal Medicine. 2015;29(5):1360–1367.

27) Matos A, Baptista C, Gärtner M, Rutteman G. Prognostic studies of canine and feline

mammary tumours: The need for standardized procedures. The Veterinary Journal.

2012;193(1):24-31.

28) Ressel L, Millanta F, Poli A. Canine Invasive Lobular Carcinoma of the Mammary Gland:

Morphological and Immunohistochemical Characterizations of Three Cases. Journal of

Comparative Pathology. 2011;144(4):303-307.

29) Zachary J., McGavin M. Pathologic basis of veterinary disease. St. Louis, Mo.: Elsevier;

2012. p. 952.

49

30) Fossum T. Small animal surgery. St. Louis, Mo.: Elsevier; 2007. p. 800.

31) Sánchez-Céspedes R, Millán Y, Guil-Luna S, Reymundo C, Espinosa de los Monteros A,

Martín de las Mulas J. Myoepithelial cells in canine mammary tumours. The Veterinary

Journal. 2016;207:45-52.

32) Goldschmidt M, Pena L, Rasotto R, Zappulli V. Classification and Grading of Canine

Mammary Tumors. Veterinary Pathology. 2011;48(1):117-131.

33) Muhlbauer MKneller S. Radiography of the dog and cat. Ames: Wiley Blackwell; 2013. p.

355.

34) Baba AI, Câtoi C. Comparative Oncology. Bucharest: The Publishing House of the

Romanian Academy; 2007.

35) Kudnig S, Séguin B, Carlson D. Veterinary surgical oncology. Chichester [England]: Wiley-

Blackwell; 2012. p. 341-49.

36) Paolo Buracco.Principles of surgical oncology, including reconstructive surgery. In:

Luentokokoelma; 2013 November 27 – 29; Helsinki. 2013. p. 117-123.

37) Langley-Hobbs S, Demetriou J, Ladlow J. Feline soft tissue and general surgery. Edinburgh:

Saunders/Elsevier; 2014. p. 142-7.

38) Owens JBiery D. Radiographic interpretation for the small animal clinician. Baltimore:

Williams & Wilkins; 1999. p.159.

39) Kealy K. et al. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat. Fifth Edition.

Elsevier Saunders, 2011. p. 247-52.

40) Sutkevičius J., Kvalkauskas J. Veterinarinė rentgeninė diagnostika. Kaunas: Naujas lankas.

2008. p. 179-87.

41) Dennis R, Kirberger R, Barr F, Wrigley R. Handbook of Small Animal Radiological

Differential Diagnosis. London: Elsevier Health Sciences UK; 2010. p. 160-2.

42) Thrall D. Textbook of Veterinary Diagnostic Radiology. Sixth edition. Saunders. 2012. p.

608–31.

43) Bowlt K., Murphy S., Stewart J. Practical hints and tips for oncological surgery. The Journal

for the Veterinary Surgeon in General Practice. 2013;7( 6):277-283.

44) Gunnes G, Borge K, Lingaas F. A statistical assessment of the biological relationship

between simultaneous canine mammary tumours. Veterinary and Comparative Oncology.

2015;48:117-28.

45) Laurinavičienė A., Smaliukienė R. Histologinių technologijų vadovas. Vilnius: Eugrimas.

2007. p.1–61.

50

46) Salas Y., Márquez A., Diaz D., Romero L. Epidemiological Study of Mammary Tumors in

Female Dogs Diagnosed during the Period 2002-2012: A Growing Animal Health Problem.

PLOS ONE. 2015;10(5):282-97.

51

Priedas Nr. 1

ANKETA

Duomenys apie gyvūną:

Anamnezė:

Apžiūros įrašai

Šuo

Darinio lokalizacija

Temperatūra _____________________________________________________________________

Kvėpavimo dažnis _________________________________________________________________

Širdies veikla _____________________________________________________________________

Gleivinių apžiūra (oda, akių junginė) __________________________________________________

Limfmazgių apžiūra _______________________________________________________________

Paslankumas _____________________________________________________________________

Skausmingumas ___________________________________________________________________

Gyvūnas Vardas Veislė Lytis Amžius Svoris

Taip Ne

Gyvūnas kastruotas/sterilizuotas

Kalė turėjusi vadų

52

Naviko trūkimas ___________________________________________________________________

Aplinkinių audinių pakitimai _________________________________________________________

Darinių kiekis odoje ________________________________________________________________

Darinių dydis _____________________________________________________________________

Plaučių rengenagrama (jei daryta)_____________________________________________________

Rastos metastazės (plaučiuose ar kituose organuose)______________________________________

________________________________________________________________________________

Ar operuojamas? __________________________________________________________________

Histologinis mėginys (paimtas/nepaimtas)_______________________________________________

Tyrimo rezultatai. Ar navikas piktybinis?_________________________________________________

_________________________________________________________________________________

Plaučių rentgenograma. Metastazių yra/nėra?____________________________________________

Diagnozė

_____________________________________________________________________

_____________________________________________________________________

Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas, metastazės · išilgai, o aplink spenio lataką -...

Documents

Transcript of Kalių pieno liaukos navikų histologinis tipas, metastazės · išilgai, o aplink spenio lataką -...