KAL JIM Ï DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS...
Transcript of KAL JIM Ï DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS...
KAL JIM DEPARTAMENTAS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Leidinys specialistams, dirbantiems su nuteistaisiais, kuriems bausm s vykdymas atid tas bei paleistais iš
laisv s at mimo viet asmenimis
Vilnius, 2010
1
TURINYS
PRATARM ……………………………………………………..…………………………..............……………......3
1.Pagrindin s problemos ir priežastys, neleidžian ios nuteistiesiems, kuri laisv s at mimo bausm s
vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai prisitaikyti visuomen je ir
integruotis darbo rinkoje……………………………………………………………………..………………….……5
Tyrimo metodologija..........................................................................................................................................6
Tyrim rezultatai: pristatymas ir analiz ..........................................................................................................17
Fokus grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis (nuteistaisiais, kuriems laisv s at mimo bausm s
vykdymas yra atid tas ir lygtinai iš laisv s at mimo viet paleistais asmenimis)...........................................17
Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais asmenimis (pataisos inspekcijdarbuotojais).......................................................................................................................................33
Telefonin darbdavi apklausa.............................................................................................................51
Išvados ir rekomendacijos....................................................................................................................69
2.Svarbiausios problemos, neleidžian ios nuteistiesiems integruotis darbo rink : tyrimo rezultat
pristatymas.....................................................................................................................................................71
3.Mokymai pagal kvalifikacijos tobulinimo program .............................................................................117
Kaip skatinti tikslin s grup s asmen motyvacij .................................................................................119
2
Bausmi vykdymo teis s ypatumai......................................................................................................196
Efektyvaus pokalbio su tikslin s grup s asmenimis
prielaidos………………………………………………….....................................................................226
Teisiniai ly ligyb s aspektai.............................................................................................................271
Savanori traukimas probacijos proces ……………............…………………………..………………..322
Socialin s paramos ir paslaug teikimas teistiems
asmenis……………………………………………...............................................................................362
Tarptautiniai elgesio su asmenimis, nuteistais laisv s at mimui alternatyviomis bausm mis,
standartai…………………………………………………………………………………….....……………392
Nevyriausybini organizacij vaidmuo probacijos procese………………………………................…….425
Psichologiniai ir etiniai pataisos inspekcij pareig veiklos
aspektai……………………………………..........................................................................................466
4.Simuliacinio žaidimo pristatymas……………………………….…………………….........…………………499
PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………511
3
PRATARM
2009 met kovo m nes Kal jim departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
gyvendindamas Lietuvos 2007-2013 met laikotarpio Žmogišk ištekli pl tros veiksm programos I
prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialin apr ptis“ priemon „Socialin s rizikos ir socialin atskirt
patirian asmen integracija darbo rink “ (priemon s Nr. VP1-1.3-SADM-02), prad jo vykdyti Europos
socialinio fondo finansuojam projekt „Pataisos inspekcij darbo kokyb s tobulinimas, organizuojant
nuteist , kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir gr žusi iš kalinimo staig asmen
reintegracij darbo rink “ (Nr. VP-1.3-SADM-02-K-01-087/ST-16). Projektu yra siekiama kelti Kal jim
departamento ir pataisos inspekcij darbuotoj , profesin kvalifikacij , ir konsultuoti nuteistuosius, kuriems
bausm s vykdymas atid tas, ir asmenis, kurie paleisti iš laisv s at mimo viet , padedant jiems integruotis
darbo rink .
Projekto metu buvo vykdomi mokymai pataisos inspekcij ir Kal jim departamento darbuotojams,
dirbantiems socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo rink srityje, stažuotes
užsienio šali probacijos tarnybas ar kalinimo staigas ir vykdomas nuteist , kuriems bausm s vykdymas
atid tas, ir asmen , paleist iš laisv s kalinimo staig , konsultavimas bei diegiamas nuteist , kuriems
laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir paleist iš laisv s at mimo viet motyvavimo modul pataisos
inspekcijose.
Siekiant tinkamai parengti motyvavimo model , pagr st ne tik teorin mis prielaidomis, bet ir empiriniais
duomenimis, 2009 met lapkri io 4 dien viešoji staiga “Globali iniciatyva psichiatrijoje” pasiraš paslaug
teikimo sutart su Kal jim departamentu prie LR TM, kuria sipareigojo atlikti tyrim , apklausiant
nuteistuosius, kuriems bausm s vykdymas yra atid tas, ir paleistus iš laisv s at mimo viet asmenis,
specialistus, dirban ius su socialin atskirt patirian iais asmenimis, bei darbdavius ir parengti leidin , skirt
specialistams, dirbantiems su nuteistaisiais, kuriems bausm s vykdymas atid tas bei paleistais iš laisv s
at mimo viet asmenimis.
Šiame leidinyje pristatomos ir aptariamos pagrindin s problemos ir priežastys, neleidžian ios nuteistiesiems,
kuri laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai
prisitaikyti visuomen je ir integruotis darbo rinkoje. Leidinyje pateikiama:
o Nuteist , kuriems bausm s vykdymas yra atid tas, ir paleist iš laisv s at mimo viet asmen ,
specialist , dirban su socialin atskirt patirian iais asmenimis, bei darbdavi tyrimas, kur
viešoji staiga “Globali iniciatyva psichiatrijoje” atliko 2009 m. lapkri io m nes ;
4
o Mokym medžiaga, kuri viešosios staigos “Globali iniciatyva psichiatrijoje” projekt
vadybinink Virginija Klimukien pristat Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerijos specialistams 2009 m. gruodžio 17 d.;
o Mokym medžiaga pataisos inspekcij ir Kal jim departamento darbuotojams, dirbantiems
socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo rink srityje, kuri
pristat prof.dr. Giedr Kvieskien , prof. Gintaras Švedas, prof. Irena Zaleskien , doc.dr. Vida
Gudžinskien , doc.dr. Gintautas Sakalauskas, doc. Odeta Merfeldait , doc.dr. Rokas Uscila, dr.
Margarita Jankauskait , dr. Jonas Stašinskas ir lekt. Auks Petruškevi .
o Prevencinio simuliacinio žaidimo, diegto projekte dalyvaujan iose pataisos inspekcijose,
pristatymas.
Leidin sudar Vš „Globali iniciatyva psichiatrijoje“. Sudarytojai neatsako už Kal jim departamento
pateikiamos medžiagos turin ir kokyb .
5
1. Pagrindin s problemos ir priežastys, neleidžian ios nuteistiesiems, kuri
laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s
at mimo viet s kmingai prisitaikyti visuomen je ir integruotis darbo
rinkoje
TYRIMO ATASKAITA
Ataskait pareng : Dovil Juodkait
Virginija Klimukien
Dr. Egl Šumskien
6
TYRIMO METODOLOGIJA
Nuteist , kuriems bausm s vykdymas yra atid tas, ir paleist iš laisv s at mimo viet asmen , specialist ,
dirban su socialin atskirt patirian iais asmenimis, bei darbdavi tyrimas buvo atliktas 2009 met lapkri io
nes .
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pagrindines problemas ir priežastis, neleidžian ias nuteistiesiems, kuri laisv s
at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai prisitaikyti
visuomen je ir integruotis darbo rinkoje.
Atsižvelgiant tai, kad tyrimas orientuotas tris skirtingas tikslines grupes: socialin atskirt patirian ius
asmenis (nuteistuosius, kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas yra atid tas, ir lygtinai iš laisv s at mimo
viet paleistus asmenis), specialistus, dirban ius su socialin atskirt patirian iais žmon mis (pataisos
inspekcij darbuotojus) bei darbdavius, buvo organizuoti trys atskiri tyrimo etapai:
1. Fokus grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis;
2. Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais žmon mis;
3. Telefonin darbdavi apklausa.
Toliau trumpai pristatysime pagrindines prielaidais, kod l buvo pasirinti b tent šie tyrimo metodai:
Fokusuotos grupin s diskusijos (toliaus tekste fokus grup s) metodas yra pasirenkamas siekiant surinkti
visapus informacij apie nagrin jam problem . Fokus grup – duomen rinkimo forma naudojant
nestandartizuot diskusij ir steb jim kaip duomen rinkimo šaltinius. Tai b das per trump laik surinkti
informacij apie nuomoni vairov ar variacijas. Naudojant š metod vadovaujamasi prielaida, kad grup s
aplinka per abipus stimuliacij skatina diskusijas, didina motyvacij nagrin ti socialinius ir kritinius
klausimus, galina grup s lyder vesti diskusij pagrindiniais klausimais skatinant, slopinant ar manipuliuojant
aplinka; leidžia pristatyti svarbias nuomones realia, emocionalia ir apibendrinta forma kaip spontaniškas
išraiškas (Sarantakos 2005).
7
Pastaruoju metu moksliniuose tyrimuose šis tyrimo metodas dažniau naudojamas žvalgymui, ruošiantis
duomen rinkimui kitais b dais, o ne kaip autonomiškas tyrimo metodas, ta iau šiame projekte buvo
panaudotas kaip suteikiantis kit perspektyv , greta telefonin s darbdavi apklausos ir nuolat vairi projekt
muose vykdom nuteist apklaus . Fokus grup s su nuteistaisiais bei pataisos inspektoriais buvo vykdomos
išanalizavus ankstesni tyrim rezultatus (pavyzdžiui, 2006 metais LR Kal jim departamento prie LR TM
vykdyto projekto “Nuteist rengimas savarankiškam gyvenimui stiprinant motyvacij integruotis visuomen
ir darbo rink ” r muose UAB “RAIT” atlikt tyrim , arba 2008 metais LR Kal jim departamento prie LR TM
užsakymu UAB “RAIT” atlikt “Projekto “Išrinktieji” rezultat ir t stinumo analiz s” tyrim ), tod l leido
giliau suvokti tendencijas, paaiškinti ankstesni tyrim metu išryšk jusius reiškinius, j priežastis ir motyvus iš
fokus grup s dalyvi perspektyvos. Fokus grup buvo pasirinkta kaip tinkamiausias metodas rinkti tyr jus
dominan iai informacijai, kadangi išryšk jo dilemos, kontraversiškos situacijos, kurias geriausia analizuoti
skatinant dalyvius diskutuoti, pateikiant provokuojan ius klausimus, kartu ieškant argument ir pan. Tokio
pob džio duomen neb galimyb s surinkti atliekant anketin apklaus ar vykdant ekspert kokybin tyrim .
Kiekvienam fokus grup s tyrimui buvo parengti tam tikri klausimai (žr. 1 ir 2 lentel ).
1 lentel . Klausimai fokus grupei, kurioje dalyvavo specialistai, dirbantys su socialin atskirt patirian iais
asmenimis (pataisos inspektoriai).
1. Ar skiriasi skirting nuteist (PI klient ) galimyb s sidarbinti?
2. Kokia yra nuteist motyvacija (vidin /išorin ?), l kes iai, darbo paieškos strategijos?
3. Kas labiausiai skatina/trukdo darbdaviams darbinti kal jusius asmenis?
4. Jeigu pats b tum t darbdavys, ar darbintum t ir kod l?
8
5. Kaip manote, ar (ir kiek) darbdavys tur žinoti apie darbuotojo kriminalin praeit ?
6. Ko reik /koki paslaug optimalaus nuteist darbinimo modelio užtikrinimui?
7. Kokiomis savyb mis darbe pasižymi nuteistieji/ ar yra specifika/ skirtumas nuo neteist
asmen ?
8. Kod l svarbu nuteistiesiems sidarbinti? K darbas blokuoja ir k atveria?
2 lentel . Klausimai fokus grupei, kurioje dalyvavo socialin atskirt patiriantys asmenys (nuteistieji, kuriems
laisv s at mimo bausm s vykdymas yra atid tas, ir lygtinai iš laisv s at mimo viet paleisti asmenys).
1. Ar skiriasi galimyb s sidarbinti tarp asmen , kurie buvo laisv s at mimo
staigose ir kurie nebuvo kalinti?
2. Kokios takos paskirta bausm tur jo J darbinei veiklai?
3. Kas Jus skatina ieškotis darbo/dirbti?
4. Kaip J s ieškote/ieškojote darbo ir kas Jums labiausiai pad jo (kokias
9
dais, kas pad jo/pasi , kur kreip s)?
5. Kai J s ieškote/ieškojote darbo, kas Jums labiausiai trukdo/- ?
6. Ko reik /koki paslaug optimalaus nuteist darbinimo modelio
užtikrinimui?
7. Jeigu pats b tum t darbdavys, ar darbintum t teist (laisv s at mimo
bausme) asmen ir kod l?
8. Kaip manote, ar (ir kiek) darbdavys tur žinoti apie darbuotojo
kriminalin praeit ?
Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais žmon mis, buvo organizuota 2009
met lapkri io 19 dien (tyrime dalyvavo 10 pataisos inspektori iš vairi Lietuvos miest ir rajon ), o fokus
grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis organizuota 2009 met lapkri io 24 dien (tyrime dalyvavo
11 Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje priži rim asmen : 8 iš j buvo lygtinai paleisti iš laisv s
at mimo viet , 3 – laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas).
Atliekant tyrim su darbdaviais buvo pasirinktas telefonin s apklausos metodas, nes:
1. Darbdaviai yra labai užsi ir dažnai neturi jokios motyvacijos dalyvauti ilgesn laik trunkan iose
apklausose ar tyrimuose;
2. Telefonin apklausa yra visiškai anonimiška, t.y. tyr jas realiai girdi tik bals , ta iau respondento
nemato;
10
3. Telefonin apklausa užtrunka tik kelet minu ir darbdavys dalyvauja tyrime nepalikdamas savo
darbo vietos.
Telefonin darbdavi apklaus 2009 m. lapkri io m nes atliko UAB Lintel Vš „Globali iniciatyva
psichiatrijoje“ užsakymu. Telefonin s apklausos metu apklausti 105 darbdaviai, atstovaujantys vairaus dydžio
privataus sektoriaus mones iš vairi Lietuvos region ir skirting verslo sri . Respondentai buvo atrinkti
pagal daugiapakop tikimybin (užtikrinant vienodas galimybes patekti apklaus ) atrank .
Siekiant reprezentatyvumo (išlaikyti tikimybinei atrankai keliamus kriterijus), išankstinio moni stratifikavimo
pagal dyd (darbuotoj skai iaus ir apyvartos rodikliai) kriterijai nebuvo taikomi. Imties dydis – 105
respondentai (s kming interviu). Statistin paklaida analizuojant duomenis neviršys +/- 9,8% (esant 95%
pasikliautiniam intervalui).
Apklausos metodas – telefonin Lietuvos moni apklausa (CATI).
Tyrimo instrumentas – Vš „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ parengtas ir su užsakovu suderintas atrankinis
klausimynas.
Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti darbdavi patirt darbinant iš laisv s at mimo vietos gr žusius asmenis arba
teistus, ta iau laisv s at mimo vietoje nebuvusius asmenis ir darbdavi nuostatas ši asmen grupi darbinimo
atžvilgiu.
Apklausa buvo vykdoma naudojant anket , sudaryt iš šeši uždar klausim : trys j buvo dichotominiai
(atsakymai: taip, ne...), trys – su vertinimo skal mis (atsakymai: sutinku; nei sutinku, nei nesutinku; nesutinku):
o pirmieji du klausimai buvo skirti išsiaiškinti faktin informacij apie respondent patirt
darbinant iš laisv s at mimo vietos gr žusius arba teistus asmenis;
o tre iuoju klausimu siekta išsiaiškinti, ar, respondento nuomone, egzistuoja kli tys darbinant iš
laisv s at mimo vietos gr žus asmen konkre ioje respondento mon je;
11
o ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju klausimu buvo teiraujamasi respondento nuomon s apie
bausm kalinimo staigoje atlikusi asmen integracijos darbo rink kli tis, nuteist savybes
darbo vietoje bei motyvus, galin ius paskatinti j darbinim konkre ioje respondento mon je.
3 lentel je pateikiama telefonin s darbdavi apklausos metu naudota anketa:
3 lentel . Anketa telefoninei darbdavi apklausai.
1. Ar J kolektyve dirba/dirbo iš laisv s at mimo vietos gr s asmuo?
1.taip
2. ne
2. Ar J kolektyve dirba/dirbo teistas, bet nebuv s laisv s at mimo vietoje, asmuo?
1.taip
2. ne
3. Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra atlik s bausm laisv s at mimo vietoje, yra kli tis
sidarbinti J kolektyve?
1.Taip, tai yra kli tis.
2. . Ne, tai n ra kli tis.
3. Iš dalies tai yra kli tis (priklauso nuo aplinkybi ).
4. Kaip manote, kokios pagrindin s bausm atlikusi asmen sidarbinimo kli tys?
12
Teiginiai
Sutin
ku
Nei
sutin
ku, n
ei n
esut
inku
Nes
utin
ku1. Neigiama visuomen s nuomon apie laisv s at mimo vietose bausm
atlikusius asmenis1 2 3
2. Menki bausm atlikusio asmens darbiniai džiai 1 2 3
3. Menka bausm atlikusio asmens motyvacija. 1 2 3
13
4. Nepalanki ekonomin situacija šalyje. 1 2 3
5. Per maža valstyb s parama darbdaviams, darbinantiems bausm
atlikusius asmenis.1 2 3
6. Bausm atlikusi asmen keliami pernelyg aukšti reikalavimai darbo
lygoms.1 2 3
7. Kvalifikacij patvirtinan dokument stoka 1 2 3
8. Teistumas 1 2 3
9. Priklausomyb nuo alkoholio ar narkotik
14
5 . Kaip manote, kokiomis savyb mis pasižymi asmenys, atlik bausm , darbo vietoje:
Savyb s
Sutin
ku
Nei
sutin
ku, n
ei n
esut
inku
Nes
utin
ku
1. Fizinis stiprumas 1 2 3
2. Agresyvumas. 1 2 3
15
3. Atsakingumas. 1 2 3
4. žiningumas. 1 2 3
5. Valyvumas 1 2 3
6. rybiškumas / išradingumas. 1 2 3
7. Komunikabilumas . 1 2 3
6. Kas Jus paskatint darbinti bausm atlikus asmen :
Motyvai
Sutin
ku
Nei
sutin
ku, n
ei n
esut
inku
Nes
utin
ku
16
1. Jo turima kvalifikacija. 1 2 3
2. Tam tikros kvalifikacijos darbuotoj stygius. 1 2 3
3. Galimyb si lyti mažesn atlyginim . 1 2 3
4. Valstyb s subsidijavimas. 1 2 3
5. Faktas, kad žmogui suteikiu antr galimyb gyvenime. 1 2 3
6. Jei rekomenduot patikimi asmenys. 1 2 3
7. Jei darbo birža rekomenduot .
17
TYRIMO REZULTATAI: PISTATYMAS IR ANALIZ
Fokus grup su socialin atskirt patirian iais asmenimis (nuteistaisiais, kuriems laisv s at mimo bausm s
vykdymas yra atid tas ir lygtinai iš laisv s at mimo viet paleistais asmenimis)
1. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pataisos inspekcijose priži rim asmen nuomon apie galimybisidarbinti skirtumus tarp asmen , kurie buvo laisv s at mimo staigose, ir t , kurie buvo teisti, bet
nebuvo kalinti.
1.1. Vienas iš veiksni , s lygojan galimybi sidarbinti skirtumus tarp laisv s at mimo bausm atlikusi
asmen ir asmen , kurie buvo teisti, bet nebuvo kalinti, yra neigiama visuomen s nuomon apie
kal jusius asmenis. Kitaip tariant, takos turi visuomen je egzistuojantys stereotipai laisv s at mimo
bausm atlikusi asmen atžvilgiu:
Be abejo skiriasi (...) Tai yra visuomen je vyraujantis stereotipas, kad žmogus “s s”, tai jau yra
paženklintas, švelniai tariant, ženkliuku “minus“. Net jeigu jis b geriau išprus s už tok pat specialist , jis
vis tiek pralaim vien d l to, kad visuomen je vyrauja tokia nuomon , kad žmogus, atlik s bausm kalinimo
staigoje, turi tok kriminaliteto apnaš (...)
1.2. Kitas svarbus veiksnys sidarbinant yra neigiamas paties darbdavio poži ris laisv s at mimo bausm
atlikus asmen arba, lygtinio paleidimo iš laisv s at mimo viet atveju, su šia bausm s r šimi susijusias
pasekmes (ypa pažym iš darboviet s pristatym pataisos inspektoriams, priži rintiems lygtinai paleist
asmen ):
Kaip beb , net keista, kad darbdaviui yra labai lengva prieiti prie duomen . Kad esi buv s teistas, atlik s
bausm . Nes tur b ti slepiami tokie duomenys. Tai jeigu esi paleistas, organizacij at jai, iš karto apie tave
yra viskas žinoma.
Taigi, v lgi susij su stereotipu. Darbdavys kalb s “A, tai jau, dar buv s ten, tai, jau viskas aišku”.
Po 7 m nesi sužino, kad dar ta vadinama uodega teb ra, gali atleisti iš darbo.
18
Cinko fabrikas Naujuosiuose Paneriuose atsidar , ir kai aš nu jau sidarbint ten, šnek jau, kad man reikia
pažym nunešt (…) inspekcij , kad dirbu pas juos. Tai pasak , kad mums toki žmoni nereikia, kad ia
atvažiuos tikrint ar dar kažk …
Darbdavys sak , dar atvažiuos, ar kokia komisija ir tikrins ia m darbus, kaip dirbam, visk , kaip firm
tikrins. Sak , nereikia.
Pavyzdžiui, jeigu teistas, žmon s ži ri, jeigu ne pas paž stam kažkur darbiniesi jau ži ri kaip kit žmog .
Kai tave paž sta kaip žmog , gali, gal si darbintis. Pavyzdžiui, paž sta kaip žmog , o jeigu tu eini kažkoki
mon darbintis, jau ži ri, kad tu esi teistas, visiškai ži ri ar tu ... kad tu teistas, tai jau viskas. Jau ži ri tave,
kaip nežinau k ...
Paskutiniai du pavyzdžiai rodo, jog nuteistieji didžiausias sidarbinimo galimybes turi, jeigu paž sta kokius nors
potencialius darbdavius. Kitaip tariant, tik iš anks iau paž stami darbdaviai, nuteist nuomone, gali suteikti
darbo viet teistiems ir laisv s at mimo viet atlikusiems asmenims.
1.3. tina pažym ti, kad fokus grup s dalyviai vienu iš pagrindini (didžiausi ) trukdži vieningai vardino
turimus milžiniškus ieškinius, kaip turtin s žalos atlyginim ar moralin s žalos kompensavim :
Šiuo metu negalvoju apie darb (?) Tod l, kad ompetenti (?) Tai pagrindin priežastis. Jam [ ompetenti]
nesvarbu, tu iš jai, gauni pašalp , jie vis tiek vis pašalp nuima. O ten eini, paaiškini, jiems ten “dzin“. Va,
vienas buvo pas mane, nu jo, ir kas? Nieko nepadarys. Sako, kreipkis teism ir viskas. O kas tenai dirbs, jeigu
viskas visus pinigus nuims. 75 procentai, nu ten jeigu galima pakalb t, sak 50.
Žmon s, kartais turi tokias skolas, kad dirbt ne manoma. Pavyzdžiui, man kal jimo departamentas vat 26
kstan baudos, kada aš mok siu? Aš netur jau ant sav s nieko, viskas arba ant mamos, arba ant draug s,
arba ant tetos, arba kažkur tai...Aš net mašinos..
Neketinu [gr žinti skolos]. Aš nemoku. Aš nu jau, man siun ia antstolius, sakau si skit, aš, si skit man
tualetin popieri , nunešiu tualet , nesi skit man to A4 formato. Aš nemok siu. Aš nemok siu pagal j
taisykles...Man 124 t kstan ius skoloj... Sakiau, padarykit normaliai. At jo popierius už kažk du litus antstolis,
du litus Vilniaus bankui, net nežinau, gal už kažkok kažk tai, du litus, atsiunt 98. Už du litus! Ir tu man
pagr sk t , už k aš skolingas tuos du litus? Aš skambinau, sakau, ten kažkoks Vladzikas, Šmazikas, sakau už k
19
aš buvau skolingas du litus? Nežinau, kad tu tai skolingas, man dzin. Po m nesio sak atsi sim 150. Si sk,
sakau.
Jie net nežino apie tokias baudas, jie, jie atitr nuo realyb s, jie nesupranta iš kur žmogus, kada jis užsidirbs.
Jie atmuša jam motyvacij visam gyvenimui, bet baisiau negu „srokas“, geriau jisai atsid met ilgiau, bet
išeit švarus ir viskas ir nieko neskolingas.
Pavyzdžiui, net aš nežinau kas yra banko kortel savo tur t, aš turiu draug s banko kortel , aš negaliu
degalin j išmok t už „stioklus“ nes ten yra moteriška pavard . Iš bankomato pinigus išimt, taip.
1.4. Apibendrindami fokus grup s dalyviai nusprend , kad skirtumo sidarbinant tarp t , kurie buvo laisv s
at mimo staigoje, ir t , kurie yra teisti, bet nebuvo laisv s at mimo staigoje, n ra:
Man, atrodo, vienodoj.
Koks skirtumas...
Nesakys, buvai nebuvai. Teistas arba ne?
Jiems tai asociacija ta pati yra ir, jeigu teistas, reiškia buvai...
2. Tyrimo duomen analiz s metu buvo vertinta paskirtos bausm s taka nuteist darbinei veiklai.
Tyrimo metu daugelis fokus grup s dalyvi apie nuteistuosius kalb jo tre iu asmeniu, tarsi kalb ne apie
save: ...jie netenka dži ..., ...jie nemoka su tais pinigais..., ir pan. Galima kelti prielaid , kad tokiu b du
pasireišk gynybin s reakcijos: siekiant patiekti socialiai pageidaujamus ir priimtinus atsakymus tuo pa iu
išsaugant tam tikr teigiam sav s vaizd . Iš kitos pus s, “paskirt bausm ” fokus grup s dalyviai suprato kaip
kalinim ir ši tendencija pasireišk netgi tiems, kuriems bausm s vykdymas yra atid tas. Taigi, laisv s
at mimas paprastai takoja darbin veikl keletu aspektu:
2.1. Atlikdami bausm kalinimo staigoje daugelis nuteist praranda darbinius džius, nes j užimtumas
ra užtikrinamas:
Netenka dži per t laik , kol atlieka bausm .
20
Jie aptingsta ir nenori dirbti.
Taip, jie netenka dži , trys – pora met , jeigu žmogus nedirba, jam paskui labai sunku važiuoti t visiškai.
Ten b pus b dos jeigu tos kalinimo staigos gal apr pinti darbu visus. Taip ten, tiktai tie laimingieji,
kurie su.. Buvo suvirintoju laisv j ir jam pavyko gauti suvirintojo darbo daug. Pasaka! Jam nenutr ksta. Kaip
ir ten dirbo, ar , taip ir ia atliko savo, iš jo ir v l suvirintoju ia ir dirba... Ten kaip ir n ra tokio
psichologinio nusiteikimo. O vat paži kite, vat 90 proc. Nieko nedaro zonose...
Nu, tai ia dar gerai, kad dar priima dirbti. Ten viskas kainuoja...(?) Pinigais remiasi
Paprašai kartais darbo, o vat, pavyzdžiui paprašai iš karto darb priimt, ten taip n ra. Atrinkin ja, reikia per
paž stamus, per visk daryt...
Tas pats, kas laisv j.
Baisiau baisiau... šiek tiek, dekoracijos vat kitokios...
darbo zonoje eina tam, kad laikas grei iau prab gt ...
Taip, prastumt laik ..
Atsilyginimas, 100 lt per m nes , 200 tai ia labai daug...
O varai dirbt dvi pamainas...
Aš dirbau bibliotekos ved ju, aš dirbau po 12 val. per par , nu po 10 tai tikrai. Atk riau bibliotek , atsta iau,
remont padariau, visk , kartotek . Aš dirbau žinot už k , kad nesid ti lokaliniam sektoriuj. Aš ia gyvenu,
knygos, aš pats sutvarkysiu. Man stovi kompiuteris, šalia, man buvo ten, man buvo juokas. Atlyginimas 104
litai, dovanokit, koks atlyginimas yra. Nejuokinkit žmoni .
Už 100 lit ten n ra k veikt... nieko nenusipirksi, pavyzdžiui jeigu dar r kai, tai ten dirbk, tau ragai..
2.2. Nuteistiesiems b dingas tam tikras poži ris, išankstin s nuostatos savo uždarbio atžvilgiu:
Tik paži kit, jaunimas aštuonis šimtus lit , j s norit, kad jie dirbt . Tai nedirbs. Ir teis s ir teisingai daro. Ir
aš j vietoj irgi nedirb iau.
Poreiki labai daug tokiam amžiuje, tiek pagund visokiausi , o už 800 lit k jie, jie, jiems maistui savo
neužtekt .
21
Tai aš iki šiol nedirbu, nes tokius darbus si lo, už 800 ar kažk lit ... k tu ten nuvažiuosi, benzin reikia
užsipilti, pavalgyti reikia, tad viskas ant maisto išeis ar benzino ir nieko neliks sau pa iam, nueiti ten kabak
ar kur su pana, pavyzdžiui...
Mums neišeina, nori užsidirbt ir viskas... Kas šiandien nori biški, kaip sakoma, pabaliavot dar...
2.3. Vis d lto kai kuri nuteist vertyb s laisv s at mimo metu išlieka nepakitusios. Dažniausiai tai žmon s,
kurie ir iki laisv s at mimo tur jo pastov legal darb .
Darbas jisai turi b ti... Jisai disciplinuoja žmog .
22
3. Vienas iš tyrimo segment buvo nukreiptas veiksnius, skatinan ius nuteistuosius ieškotis
darbo/dirbti.
Ši tema fokus grup s metu buvo nagrin jama dvejopai: kokia yra nuteist motyvacija dirbti, j varomoji j ga
ir ko siekiama darbu.
3.1. Pagrindinis dirbti skatinantis veiksnys yra “pragyvenimo“ poreikis, kur visi grup s dalyviai
suprato ir vardijo daugmaž vienodai:
Pavyzdžiui uždirbt, apsirengt, gyvent kur...
Ten šeimas ar dar k išlaikyti.
Reikia kažk daryt, nedarysi, tai va, eisi gatv , po konteinerius landžiosi.
3.2. Keliant prielaid , kad pinigai yra tik priemon kokiems tai tikslams pasiekti, fokus grup s dalyviai išsak
gana plat spektr savo sieki , kuriuos galima suskirstyti kelet kategorij :
3.2.1. Darbas gali pad ti užtikrinti aukštesn materialinio gerb vio lyg :
Kad nepavyd ti kažkam papras iausiai, kad gyventi kaip normal s žmon s, o ne taip, kad nueini
parduotuv ir ži ri, po kiek kainuoja ta duona. Ir arba pirk iau už lit duon ar už 10 lit ir neži t
kiek jinai kainuoja ir d ti krepšel ir nueiti. Papras iausiai to ir siekt.
Irgi gera motyvacija... Aš namo noriu, pavyzdžiui. Netgi nusistat s netgi kok konkre iai, maždaug ko
aš. Aš galiu dabar nebedirbt, man užtenka tam kad pragyventi. Bet man neužtenka tam, kad
nusipirk iau tai, ko aš noriu. Žinau, kad tai nepasibaigs, kad paskui bus tas, tas...Tiksl yra labai daug.
3.2.2. Darbas padeda užtikrinti ateit savo vaikams:
23
Aš tokios nuomon s , kas aš, pavyzdžiui, tik d l vaik gyvenu...(?) Nu tai duoti kas geriausia, tegul jiems
ir manoma ir duot ir dabar kuo geriausia.Va šiaip. Kad neb taip, kaip kad aš augau. Kaip pats ...,
nes pats ant sav s gyvenau.
Tai viskas dabar mokama. Tai viskas vaikui, mokslus išleisti, taigi aš nekalbu, kad ten vidurin baigt ,
bet jau toliau, aukš iau mokyt si. Taigi kainos vis kyla. Oficialiai. O kiek yra neoficialiai duodama.
3.2.3. Darbas gali pad ti savirealizacijai:
Aš nesustosiu aš turiu labai didelius tikslus nusistat s sau, tai kad, man pinigai n ra pats tikslas, man
yra. Man pinigas tai yra savo paties realizavimo ekvivalentas, kaip sakyti, aš negaliu sustot... Aš matau,
sakykim, kur yra niša ir aš kol jos neišpildysiu iki ne manomo, aš nesustosiu.. Nors tu k ... Aš darbo
turiu daugiau nei 20- iai met priek ir vaikam mano....
Man, mano darbas man suteikia malonum .
3.3. Reikia pasteb ti, kad fokus grup s dalyviai savo svarstymus apibendrino skirtingais žmoni siekiais:
apdovanojimo siekimu arba bausm s vengimu:
vertimo formos gali b ti dvi: arba botagas arba morka. Nu vat yra du dalykai. Arba ta varomoji motyvacija
arba traukiamoji, tai kiekvienas pasirenka savo. Vieni b ga nuo blogyst s, kiti siekia kažko tai gal geresnio. Tai
yra skirtingi psichologiniai tipai. Nu. Jeigu norite, pakeiskite t šit ir pasieksite gyvenime visko ko norit.
4. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip nuteistieji paprastai ieško darbo ir kas jiems tame labiausiai padeda.
4.1. Nepaisant to, kad nuteistieji mano, jog visuomen je ir vairiose institucijose egzistuojan ios neigiamos
nuostatos nuteist ir laisv s at mimo bausm atlikusi asmen atžvilgiu trukdo jiems s kmingai integruotis
darbo rink , ieškodami darbo jie pirmiausia kreipiasi darbo birž (dažniausiai iš anksto žinodami, kad
sidarbinti per ši institucij nepavyks):
Nu, aš kai kreipiausi kai birž tai, biržos tai šita mokslus, kad baigt profesij kit jau irgi t pabaigiau,
gavau diplom , visk , bet važiavau birž , jau darbo ten n ra. Jau nereikalingas buvau. Sako ieškok pats.
Jeigu k paskambinsim. Nu ir laukiau pus met , ta prasme. Jeigu pats dar kažkur tai dirbi, ten surandi, tai
dar, dar, jeigu birža tai ir nieko.
24
Aš kursus buvau baig s vat stogdengio. Dabar pavyzdžiui statybininku, nepopuliari profesija. Iš jau va,
nuvažiavau birž , sako, atvažiuok po 3 m nesi . Aš sakau, tai gal galima persikvalifikuot, ne, tu sako jau
lankei kursus jau daugiau nebegalima.
4.2. Atsižvelgiant dabartin situacij Lietuvoje, kai yra ompetenti nedarbo lygis ir nuolat augant darbo
biržoje registruot asmen skai ius, akivaizdu, kad teistiems asmenims sidarbinti per ši institucij yra
sud tinga. Tai yra susij ne tiek su tuo, jog asmuo yra teistas, kiek su jo kvalifikacij atitinkan laisv darbo
viet pasi los stoka. Fokus grup s metu išryšk jo domi tendencija, kad žmogus, lank s darbo biržos si lomus
kursus ir negalintis šiuo metu rasti darbo pagal gyt kvalifikacij (nes ji yra nebepaklausi), negali lankyti kit
kurs , kurie pad jam persikvalifikuoti.
4.3. Taigi, labiausiai sidarbinti nuteistiesiems padeda draugai ir paž stami (kaimynai):
Per paž stamus. Bet nelegaliai.
Panaši situacija ir mano. Nu jau darbo birž . Man pasak ateit po 2 m nesi . O gyvent iš kažko tai reikia.
Tai paskui taip pat, taigi draugas dirbo, pašnek jo su darbdaviu, pri mane darb .
Nu yra, pas kaimyn ten buvo biški darbo, tai ten tai šen, tai namuose, taip ir gyveni, nes kitaip.. nu, nežinau
daryt.
Draugas man pad jo..
Tai paž stami arba draugai..
Tai ir randi tarp paž stam , tiek, tiek darbuose, o taip tai...
Per draugus. ia ir taip neoficialiai dirbam, nes vis tiek ir daugiau uždirbi daug.
4.4. Fokus grup s tyrimo rezultatai rodo, jog daugelis nuteist vis d lto dirba, tik savo pajam d l vairi
priežas oficialiai nedeklaruoja, taigi ir darbo biržos pateikiamas bedarbyst s lygis Lietuvoje gali b ti šiek
tiek iškreiptas. Tod l visai nat ralu, kad nuteistieji kratosi menkai apmokamo darbo, nes neoficialiai dirbdami
25
jie gali uždirbti žymiai daugiau nei dirbdami oficialiai ir mok dami mokes ius valstybei. Registracija darbo
biržoje jiems yra reikalinga tik socialini garantij užtikrinimui.
4.5. Kitos valstyb s institucijos (pavyzdžiui, pataisos inspekcija), fokus grup s dalyvi nuomone, niekaip
nepadeda j integracijos darbo rink procese:
j s norit, kad inspekcija lakstyt , man darbo ieškot ?
Na aš buvau, mane, su, ia su vienu kalb jau, tai jis d l darbo, aš sakau, k j s galit pasi lyt, nu ia dar reikia
paieškot, reikia paži t.
Tai, taip. Jie nieko, nieko nesi lo.
ia jie mums gali pasi lyt? Nieko. Nieko negali pasi lyt
4.6. Kai kurie nuteistieji yra band kreiptis priva ias darbo paieškos agent ras, ta iau iš ties daugelis jomis
nepasitiki:
Yra agent ros, kur sumok si, kad tau tipo suras darb , bet ten yra tokia s lyga, kad jie pinig negr žina jeigu
ten per 3 m nesius tau suranda darbo.
Aš paskai iau tas j s lygas, tai sakau ne, a gal.
kstant užmok si, 300 gausi.
4.7. Apibendrinant fokus grup s dalyvi nuomon apie tai, kas ir kiek jiems realiai padeda sidarbinti, galima
pacituoti dalyvi žodžius:
Mano nuomone, garb s žod duodu. Ne! N ra. Nuo prezident s iki paskutinio „svolo iaus“ valstybei n ra nei
vieno žmogaus, kuris b suinteresuotas jiems, nu n r kam, niekas neužinteresuotas. Visas m biurokratinis
aparatas veikia tik tai pats sau. Pradedant nuo m politik iki paskutini . tikinkit mane, kad n ra taip. ...
r. Kiekvienas už save. Kiekvienas sau. O valstyb .. Nenoriu net prad ti šnek ti.
26
Paprastas žmogus negali sau surast darbo...N ra darbo. N r ia k apie kalin kalb t. Paprastas žmogus!..
4.8. B tina pažym ti, kad fokus grup s dalyviai aiškiai ir tvirtai pristat nuteist poži darb ir tai, koks
atlygis juos tenkint . Iš vienos pus s, tai parodo neadekva iai aukšt sav s ir savo galimybi vertinim , iš kitos
pus s, patvirtino aukš iau aprašytas nelegalaus darbo ir šeš lin s ekonomikos tendencijas, kai dirbdami
neoficialiai jie gauna gana dideles pajamas. Fokus grup s metu tyrimo dalyvi buvo paklausta, už kok atlyg
jie sutikt dirbti tai vis paniekinamai vertint darb – šluoti gatves:
Nu, aš ei iau šluoti jeigu mok ten por t kstan .
Už jokius pinigus pasaulyje...
Aš tai gatvi šluot nei iau. Už jokius pinigus.
Jeigu dar b , jeigu mažiausia , jeigu alga 2000. Jeigu tik šluot.
Jei iš vis joki kit darb neb .
ia žmon s yra iki tiek sigudrin , aš manau, kad pus žmoni gauna daugiau negu 2 t kstan ius, niekur
nedirba. Daugiau negu pus . Nieks nepasakos k jis dirba, k jis daro. Suprantat? Ir j s su darbais po 2
kstan ius šluot gatves ar kažkur, plaut langus nereikalingi ir ia paskaitos tos nereikalingos. Visiškai. ia jos
nieko nepadeda. Tik laik gaišinat.
ra perspektyvos, aš manau, kad dauguma, neit ne d l to, kad ten šluota g dinga ar dar kažkas tai tokio.
Perspektyvos n ra. Su jaunimu kalbant reikia parodyt jam tik ir tiksliai galimyb , kad 30 ar 40 met jisai tur s
kažk tai. K jisai gaus jeigu jis tiktai šluos gatves? Kad ir už tuos 2 t kstan ius lit ? Perspektyvos n ra.
Sunyks tie žmon s kaip asmenyb . Jeigu jisai perspektyvos nemato.
Dabar, pavyzdžiui, padarom ta paskaita. Sakytume. Aha, tu buvai suvirintojas. Taip, ten, ten, ten eik pabandyk.
Tu ten buvai, ten nežinau, šaltkalvis, tiesa, arba jaunas, nieko nemoka. Nu tai koks tavo interesas, pavyzdžiui,
gyvenime? Jeigu, vat pavyzdžiui, nueina birž žmogus, stovi, jeigu jis net aukš io bijo, o jam duoda profesija
stogdengiu...
27
5. Tyrimu taip pat siekta vardinti pagrindinius veiksnius, trukdan ius ompetent nuteist integracijai
darbo rink .
5.1. Pirmas trukdis, kur išskyr fokus grup s dalyviai, yra teistumas ir su juo susij teismo paskirti
pareigojimai (pavyzdžiui, nesilankyti tam tikrose vietose, vakarais ir naktimis b ti namuose ir t.t.):
Teistumas ir trukdo.
Kad ... nu, a Dievui, man n ra valandinio apribojimo, bet sivaizduokit jeigu man b buv valandiniai
apribojimai, tai labai apribot mano galimybes dirbti, nes mano pagrindinis darbas tai yra išvykos. Aš Vilniuj
nu savait per m nes . Turiu versl Latvijoj, turiu versl Londone. Turiu versl ir Klaip doj. Turiu jud ti
pastoviai aš negaliu stov t vietoj. O jeigu man reik 10- vakaro b t namie, k aš padarysiu?
Pavyzdžiui, atvažiuoja pas mane 2 valand kažkas baladojasi duris. Ar tu namie ar tu ne namie? Atidaryk
duris. Nu tai atsiprašau, antr valand nakties. Aš miegu. Man rytoj darb 8 val. Aš jiems aiškinau.
5.2. Kitas trukdis yra kvalifikacij patvirtinan dokument stoka. Ta iau ne visuose darbuose diplomo yra
reikalaujama:
Jeigu pas jus paklausiu, nu turi ten diplom ? Nu aišku, jeigu, sakysim, ne. Nu dar mes j ten nepriimsim.
Kai jau esi su išsilavinimu ir atitinkamo darbo reikia. Aš gi ten neisiu kokiu banko pirmininku darbintis, jeigu
aš neturiu tokio išsilavinimo.
Nesakau, aš buvau sidarbin s statybas. Nei vienas nepraš pas mane, bet ten normali firma ir net nepraš
diplomo, niekas.
5.3. Tre ias trukdis yra siskolinimai, išieškomi per ompetenti, ta iau šis veiksnys neturi takos darbinantis
nelegaliai.
Jo, aš jiems iškart pasakiau, kad antstoliai, bet jie mane apiformino ten ant minimumo... nu jie ten kitaip
mok jo...
28
5.4. Ketvirtas veiksnys turintis takos nuteist sidarbinimo galimyb ms yra valstyb s paramos stoka, ta iau
fokus grup s dalyviai š veiksn vardino ne kaip trukd . J nuomone, dabar egzistuojanti sistema tiesiog
nepadeda ir valstyb s subsidijos gal palengvinti nuteist sidarbinimo galimybes, ta iau j veiksmingumas
pakankamai trumpalaikis, kol jos teikiamos tol darbdavys darbina, o tik joms pasibaigusm teistas žmogus
iškart atleidžiamas:
Jei taip oficialiai b pus met mok ar metus, jis ir išlaikyt t žmog , paskui jau nebemok , jisai... Nes
darbdavio gi nuomon nepasikeis apie žmog teist d l pinig ... Kol jam moka pinigus darbdavys, tai gerai, o
kai nemok s tai išvarys.
6. Siekiant objektyvesnio tyrimo dalyvi situacijos vertinimo buvo tiriama kiek pats nuteistasis, b damas
darbdaviu, b link s darbinti teist asmen .
6.1. Kalb dami apie nuteist sidarbinimo galimybes ir sunkumus nuteistieji m sto apie savo situacij , tod l
negali objektyviai vertinti vis aplinkybi . Tam didžiausios takos turi neadekvatus sav s vertinimas ir tokios
stymo klaidos, kaip egocentriškumas, kit kaltinimas, tik jimasis blogiausio ir pan. Tod l tyrimo metu
nuteistiesiems buvo si loma pažvelgti situacij iš darbdavio pozicij ir vardinti prielaidas, kurioms jis remt si
darbindamas (arba ne) teist asmen .
6.2. Nuteistieji, b dami darbdavio pozicijoje, b link darbinti toli gražu ne kiekvien asmen . Jie taikyt tam
tikrus atrankos kriterijus, kuriuos sunku formalizuoti. Dažniausiai remt si pokalbio ir steb jimo metodu:
Tai žinoma ne kiekvien . Manau, kiekvienas, kur yra s s, jisai yra tam tikras psichologas. Bet ir žmog , vat
sakysim, t pa kamer jie eina, per 50 minu jau žinai kas per žmogus yra. Užtenka su juo pakalb t, jau
žinai.
Absoliu iai be joki . Žinoma aš kalb iau. Nu jeigu jau nuvažiav s iki nulio narkomanas, nu tai net ne d l to,
kad jisai teistas, d l to, kad jisai neateis rytoj darb . Paskui man problem bus su juo. O jeigu jisai sveiko
proto žmogus, jisai moka dirbti. Tai man tas štampas, kad jisai už grot buvo...
6.3. Pasak nuteist , priimant darb labai svarbu priimam darb asmen pažinoti iš anksto:
Tur jau praeitais metais pavaldži žmoni , labai daug, apie 30 žmoni , man nebuvo, sakykim aš pri min jau,
aš pri min jau, pas mane buvo visi ne darbuotojai, o draugai. Nebuvo joki problem .
29
6.4. Pasak nuteist , priimant darb daug svarbiau, kad žmogus b geras ir ompetentingas specialistas, o
ne tai, kad jis yra buv s teistas ar ne.
Specialistai tai nesvarbu, nepriklauso ar jis teistas ar neteistas...
Kad jis man dirbt ir gerai dirbt .
Kad mok dirbt savo darb . Kompetentingas yra.
O jeigu jo kvalifikacija yra, jisai moka.
Kad nereik jam rodyt, kad t , t daryk, o jis pats. Jeigu jam rodyt k daryt, geriau pats daryk.
6.5. Nepaisant to, kad nuteistieji pasitiki savo geb jimais pažinti žmones, patys darbindami kitus, b
pakankamai atsarg s ir naujai priimtamt darbuotojui skirt bandom laikotarp :
Ne, manau, bandom laikotarp reik kažkok duot. Vis tiek pasitikrinti, nes b na ir apsirikt gali.
Nu, kokius 3 m nesius, 2 m nesius paži t. Geriausia iki pirmo atlyginimo, manau.
Priimti darb iki avanso.
Paskui gavus pirmus pinigus, paži t iki sekan io m nesio arba taip arba ne.
Dr siai nepasirašy iau, ži iau irgi, laik duo iau, kaip ten kas. Pasiži siu kaip darb ateis kai avans
gaus. Kiti gi gauna pat pirm avans ar alg ir viskas jau n ra darbe savait , m nes . Paskiau pasirodo po
kiek laiko. Bet jau v lu b na.
na toki žmoni pas kuriuos mo iut s miršta 5 kartus m nes .
Arba gimtadien šven ia.
30
6.6. Patys b dami darbdaviais ir priimdami darbuotojus nuteistieji vadovaut si kal jim subkult ros
suformuotomis “kastomis“, t.y. neb link priimti žmoni , kurie yra iš žemesni kast .
Tai vis tiek nerašytos taisykl s, statymai visai iki mirties liks jam. Toki netoleruojama, žydr , lezbijan ten..
Iš nuskriaust kategorijos.
Tai ant jo varydavo žmon s, ne už tai, kad jisai ten turi žydr polinki , o d l to, kad prasikalt s kažkur tai, tai ir
nuvaro, nu tai jisai mentališkai jis normalus gi žmogus yra, tiesiog ten yra kažkurie tik kad jisai negali gyventi
su tais, ir viskas, o iš s laisv nu k tu jam pasakysi, kad aš ten žydras ar k ? Jis nieko bendro neturi su tuo.
6.7. darbindami teist asmen savo kolektyv nuteistieji kitiems darbuotojams nieko nepasakot apie naujojo
darbuotojo kriminalin praeit :
Gal aš nesaky iau, kad jisai buvo teistas. O kam provokuot? Mano nuomon , tai yra mano nuomon .
O kolektyvui aš nesaky iau, o kam man reikia? Gal žmogus kompleksuoja d l to. Aš galiu sau ant kaktos
parašyt, kad esu teistas, man... o yra žmoni ...
Jis turi pats adaptuotis prie kit , o ne kiti turi prie jo adaptuotis. Taikytis.
Tai jo, darbdavys reiškiasi kažkaip tai protauja, juo pasitiki, reiškia, kad jisai normalus.
7. Tyrimo rezultat analiz parod , jog nuteistieji yra griežtai nusistat už asmens duomen apie jo
kriminalin praeit privatum ir konfidencialum .
7.1. Nuteistiesiems labai svarbu, kad potencialus darbdavys netur galimyb s gauti informacijos apie
darbuotojo kriminalin praeit :
Aš manau, kad b padaryta taip, kad iš vis negal prie t duomen prieit.
Kaip ne keista labai lengva prie t duomen prieit, apie teist žmog .
31
Dabar jiems kodo užtenka. Pasakai ir jie visk žino jau k turi.
Kad niekas negal žinoti. Nu, nebent specifin s institucijos, kurioms priklauso pagal tarnyb .
7.2. Nuteist nuomone, informacijos apie asmen kriminalin patirt netur žinoti ne tik darbdavys bet ir
vairios socialin s staigos:
Netgi savivaldyb nežinot , kad niekas nežinot . Tik tai sakau gali žinoti, ten prokurat ra, ten policija, kuriems
priklauso, o tai kiti...
7.3. Darbinantis specialiose instancijose, kur reikalingas leidimas ginklui ir pan., arba dirbant su specialiais
brangiais rengimais, taip pat n ra reikalingi duomenys apie potencialaus darbuotojo praeit :
Jeigu jis teistas už vagyst prie ko ia sprogimas?
Aš nemanau, pirm reikia ži ti kaip žmog kaip specialist , o ne jo praeit ...
Vis pirma, teisingai, specialyb , ne žmog .
8. Tyrimu siekta nustatyti egzistuojan ius stereotipus apie tai, kokiomis savyb mis nuteistieji pasižymi
(darbe).
8.1. Nuteist nuomone, galima išskirti savybes, b dingas teistiems asmenims. Viena tokiu savybi yra
išradingumas, tuo tarpu visuotinai egzistuojan io stereotipo, kad nuteistieji yra fiziškai stipresni, tyrimo
dalyviai nepatvirtino:
Išradingesni tai tikrai. Bet, egzistuoja toksai polinkis, kad jiems skirtas tik tai fizinis darbas ir ne tod l, kad jie
fiziškai stipresni ar silpnesni. V lgi pasikartosiu, ten yra visoki ir labai stipri ir labai silpn .
8.2. B tina atkreipti d mes , kad pozityviai traktuojamas išradingumas vis d lto gali b ti suprantamas
dviprasmiškai. Kitaip tariant, nuteistieji yra link savo išradingum panaudoti mažiausi s naud prasme:
32
Jeigu rast galimybi nedirbti, tai nedirbs.
8.3. Pasak nuteist , teisti žmon s yra atsakingesni:
Man atrodo, kad žmogus teistas yra rimtesnis negu neteistas.
Atsakingiau ži ri savo žodžius, savo gyvenim , t k jis gali pasiekt, pasakyt... ir atsakys už savo veiksmus.
Aš irgi taip pat, tokios nuomon s esu, kad atsakingiau ži ri visk . Aišku, tas teistas nelygus teistam žmogui.
Jie tikrai darb dar ateis anks iau...
Man patiko kažkada program ži rint, dar Latvijoj buvau. Lubys ten pasakojo. Buvo pabandyta toks kaip
bandomasis, dar su tom f rom, kad iš jo ir tariamoj laisv j. Vat ir filmuojant rodo: vat apži kit – ar teistas
skiriasi? Ten važiuoja su f ra, lemput nuvalyta, tos f ros visos blizga. Tau rodo, kuris neteistas yra.
Parvažiuoja: visas maurais apaug s vis. Labai atsakingi, parod , kad pas juos niekas nedingsta viskas.
8.4. Ta iau nuteist nuomone, teistiems, ypa atlikusiems bausm laisv s at mimo vietose, tr ksta
išsilavinimo:
Tai žemiau vidutinio intelekto žmon s. Mažiau švie iasi, mažiau skaito, nelink skaityti, niekas to
nepropaguoja. Iki arešto, ir ten b nant niekas tuo, neužsiima su jais.
8.5. Reikia pasteb ti, kad nuteistieji save vertina kaip dr sius lyderius, nepabijojusius pasipriešinti socialinei
sistemai:
Pataisos sistemoje s di geriausieji tautos atstovai. Dvasine prasme. Ne moraline, o dvasine. Nes žmon s, kurie
perženg statymo rib ir nepabijojo, nesvarbu kad jie nusiženg , kad jie padar blogai ia kitas klausimas. Bet
jie išdr so. Ir jie yra vertingesni visuomen je, negu t avin banda, kuri nedr sta, nei g rio nei velnio. Tegul
daro kažk tai.. O šitiems ženkl pakeisk tik iš minuso plius , jie bus visuomen s lyderiai. Visi lyderiai už
grot s di. Jie nebijo eksperimentuoti.
33
Fokus grup su specialistais, dirban iais su socialin atskirt patirian iais asmenimis (pataisos inspekcij
darbuotojais)
1. Tyrimo duomen analiz parod , kad pataisos inspekcij pareig nai aiškiai išskiria dvi asmen
grupes, kuri integravimas, traukimas darbin veikl iš esm s skiriasi. Pataisos inspekcij pareig nai
išskyr : a) asmenis, kurie atlieka bausmes, nesusijusias su realiu laisv s at mimu, t.y. asmenys, kurie nepatenka
LAV, b) asmenis, kurie buvo laisv s at mimo staigose, t.y. lygtinai paleisti iš pataisos staig , lygtinai atleisti
nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin .
Fokus grup s dalyviai vieningai nurod , kad ši grupi sidarbinimo galimyb s yra skirtingos:
Pataisos inspekcijoje yra bent kelios skirtingos grup s ir pas kiekvien profesiniai džiai ir ta pati praktika
skirtinga, <...> galiausiai ir galimyb s sidarbint ten tikrai, tikrai skirtingos.
Aš manau, kad iš tikr yra labai skirtingos galimyb s tam tikr kategorij bausmi , r ši atvejais, tarkim, kai
kuriems yra bausm s vykdymas atid tas, jie tikrai turi daugiau galimybi ir j nenutr ryšiai, ir jie dirba, ir
jiems tas netrukdo. O sidarbinti po 13 met iš jus iš kalinimo staigos, neturint socialini dži , profesin s,
profesijos, išsilavinimo, iš tikr yra labai sunkiai“.
1.1. Tyrimas atskleid veiksnius, kurie išskiria anks iau min tas asmen kategorijas. Pataisos inspekcij
pareig nai akcentavo lygtinai paleist asmen išsilavinimo stok .
sidarbinant išsilavinimas yra labai svarbu, nes yra dideli reikalavimai.
Labai daug nuteist su pradiniu išsilavinimu.
Miesto rajonuose jie pretenduoja su savo išsilavinimu ir galimyb mis paprastesnius darbus, fizinius darbus.
Tik tada nelabai ten kas paiso j išsilavinimo.
1.2. Kitas negatyvus veiksnys, kur parod tyrimas, tai buriokratin s kli tys, formal s apribojimai, kurie
apsunkina ši asmen sitraukim darbin veikl .
34
Jie negali išvažiuoti. Jie negali dirbti kažkokiais vairuotojais, jie negali važiuoti komandiruotes, na, arba gali
prie labai dideli ten išlyg . Bet dažniausiai darbdaviai nenori toki , nes tada reikia rašyti popierius, pildyti
pagrind .
1.3. B tina pabr žti, kad didel dalis pateikt negatyvi veiksni yra tarpusavyje susij , tad j atskyrimas yra
lyginio pob džio ir skirtas pla iau atskleisti probleminius ši asmen darbinimo aspektus. Tyrimas patvirtino
fakt , kad itin negatyvus veiksnys – yra pats faktas, kad asmuo kal jo. domu tai, kad faktas, jog asmuo yra
padar s nusikalstam veik ir teistas n ra tokio stigmatizacijos lygio, kiek tai, jog asmuo buvo kalinimo
staigoje:
Dažnai nuteistasis nori, kad darbdavys nežinot , kad jis yra teistas.
1.4. Tyrimas parod , kad asmens profesiniai džiai, ypa darbiniai santykiai, yra mažiau takojami, kai asmuo
nenukreipiamas laisv s at mimo staigas:
Tie, kurie atlieka bausmes, nesusijusias su laisv s at mimu dažniausiai darbo nepraranda.
Neb na dideli problem ir jie toliau t sia t darb buvusiose bendrov se.
Paradoksas, bet daugiausia dirban yra tie, kuriems uždrausta dirbti tam tikr darb , eiti tam tikras
pareigas. Vat paradoksas. Tiems, kuriems uždrausta eiti tenai b ti, b tent jie ir dirba. Ne t darb , kur jam
uždraud , bet aplamai darb .
1.5. Kitas svarbus veiksnys, tai nevienodos sidarbinimo galimyb s skirtinguose regionuose. Nat ralu, kad
didžiausia potenciali darbdavi mas koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvose miestuose. ia persipina tiek
objektyv s, tiek subjektyv s veiksniai, neigiamai takojantys nagrin jam asmen sitraukim darbin veikl .
1.5.1. Pataisos inspekcijos skaitoje esantys asmenys „pririšti“ prie savo teritorijos, o darbo paiešk
ži ri itin siaurai:
Žmon s niekaip negalima suprasti, kad darbas gali b ti ir už 50 km ir už 100 km. Jeigu gyvena kaime, tai jie ir
kaime nori darb gauti.
35
Pagrindin problema, kad nori prisirišti prie savo gyvenamosios vietos.
Taip taip. Ir jie ieško. B tent. Nori kuo ar iau nam , kad b .
1.5.2. Mobilumo, jud jimo darb ir atgal problema. Suprantama, kad nemaža dalis ši asmen n ra
materialiai pasiturintys, nedisponuoja transporto priemon mis, o gyvenant atokiau nuo rajon
centr , didesni miest (kur ir koncentruojasi didžioji dalis moni ) jiems problemiška pasiekti
darbo vietas:
Autobus arba ta prasme susisiekim problema iškyla. Matot, kad autobusas važiuoja savait , pavyzdžiui,
vien , du, tris kartus.
Važiavimo ir gr žimo darb , ... labai nevienodos galimyb s, atitinkamai sunkiau jiems sidarbinti.
1.6. Akivaizdu, kad nemaža dalis ši asmen patenka šeš lin darbo rink . Šis dalykas yra žinomas pataisos
inspekcij pareig nams.
Mes dirbdami individual darb ten vat tose pažymose paprastai mes paminim, kad jisai ver iasi atsitiktiniais
uždarbiais.
ra teisinio pagrindo, bet laikyti t žmog kaip, taip sakyti, nedirbant tok , kaip neigiamo atspalvio, kaip
tokio ir n ra, nes jis daro k šiai dienai sugeba ir atsižvelgiant ši situacij iš tikr negalima teisinti, bet iš
kitos pus s tai yra geriau negu eiti daryti nauj nusikaltim .
2. Tyrimu siekta išsiaiškinti pagrindinius nuteist vidin s ir išorin s motyvacijos aspektus.
2.1. Pataisos inspekcij pareig teigimu bendra tendencija yra tokia, kad šie asmenys n ra motyvuoti ieškotis
darbo ir dirbti:
Daugelis nemato motyvacijos dirbti Lietuvoje.
36
Visi jie, nei vienas nepasak , kad man nereikia darbo. Nebuvo nei vieno tokio, kuris sakyt „ne aš nenoriu
dirbti“.
Taigi, pataisos inspekcij pareig nai, remdamiesi savo profesine praktika, pateik šiuos vidin s nuteist
motyvacijos ( sitraukti darbin veikl ) aspektus.
2.1.1. Lietuva tarp ES šali išsiskiria „darbo emigrant “ gausa, o dabartin ekonomikos recesija dar
labiau paskatino žmones ieškotis darbo užsienyje, tad nat ralu, kad ir nuteistieji asmenys yra
veikiami t pa tendencij :
Nuteist , bent jau iš m darbo praktikos, tai yra didžiausia motyvacija išvykti dirbti užsien . Ta prasme,
jie motyvuoti išvykti dirbti užsien . Ten didesnis atlyginimas.
Lietuvoje dabar darbo n ra, niekas j nepriims, nes jie yra nuteisti. O ta motyvacija juos skatina tik išvykti,
išvykti ir jie galvoja, kad ten bus labai gerai.
2.1.2. Vienas iš stipriausi vidin s motyvacijos aspekt – tai gerai apmokamas darbas. Tyrimo
duomen analiz leidžia teigti, kad šie asmenys sutikt dirbti, ta iau jie nenori menko
užmokes io (atlyginimo):
Jie sako taip: „nu už 400 lt tai aš dirbti neisiu, aš dirb iau, bet už 400, 500 lit aš neisiu“.
Vieni džiaugiasi, rankom ploja, kad tik tai gauna t galimyb , nes tikrai reta galimyb šiais laikais yra, 800 lit
per m nes ten uždirbti, o kitas padirba dvi dienas, sako: „aš gatvi nešluosiu“ arba ten „man per mažai ia“
ir panašiai, “j n ra“.
2.1.2.1. Tyrimo metu atskleista tendencija, jog „jauno“ amžiaus1 nuteistiesiems, kaip
vidin s motyvacijos elementas yra didelis atlyginimas (uždarbis):
Ir kiek paskutiniais metais b tent tokia praktika, kai ypatingai jaunesni žmon s šneka, „tai k aš už 1000 dabar
dirbsiu?“.
1 Moderatoriaus pastaba: jaunimo grupei priskiriami asmenys nuo 18 iki 29 met amžiaus.
37
Vyresni tai jie jau, jie kažkaip kitaip ži ri, jie eina dirbti bilekok darb jeigu tik tai nori t darb dirbt.
Jaunimo poreikiai didesni, jeigu bus geras darbas, jeigu man, jeigu man mok s.
Ypatingai jaunimo tarpe neadekvatus vertinimas atlyginimo ir darbo santykis, galb t nesuvokia, nesupranta.
Ir kai paklausi, kiek tu per dien nor tum uždirbti ? Sako, už tiek aš ei iau dirbti. Tai kai paskai iuojam,
gaunasi 10-12 t kstan per m nes , tai sakau, žinai, faktiškai Lietuvoje tokio darbo jaunam specialistui tikrai
ra .
2.1.2.2. Kaip svarb , su jaunimo kategorija susijus aspekt b tin pamin ti ir
nusikaltusiojo draug pozicij , poži , supan ia aplink :
Manau, dar pavyzdys yra juos supanti aplinka, draugai, pavyzdžiui vat, ypatingai per draugus jie, labai link
susirasti, ieškoti darbo. Draugas jau dirba ir jeigu patenkintas draugas ir jam pasi lo, tai dažniausiai motyvas
yra, kad reik eit tenai.
2.1.3. Neabejotinai vidinei asmens motyvacijai takos turi išlik šeiminiai santykiai, stabil s
tarpasmeniniai ryšiai:
Jeigu jie turi šeim , jeigu jie turi vaikus, tai jie tikrai suinteresuoti dirbti, nes, nu, jiems reikia išlaikyti j . Tai
šeimos kažkoks tai palaikymas ir tur jimas iš tikr tokia motyvacija b .
2.1.4. pamin tina ir tai, kad tyrimas atskleid ir motyvacij blokuojan ius veiksnius, iš kuri vienas –
tai nuteist vair s finansiniai siskolinimai:
Tie, kuriem yra labai daug susidariusi baud , tai jie stengiasi nedirbti, nes, sako:“ o, kam man dirbt, atims vis
tiek“.
2.1.5. Nagrin jant nuteistojo vidin s motyvacijos aspektus atsiskleid vienas veiksnys, kuris galimai
„stabdo“ asmens sidarbinim , kai asmuo nemato prasm s ieškotis darbo d l keli m nesi :
38
Pareina lygtinai paleisti su, kaip aš sakau nedidele „uodega“, parsineša ten pus met . „K aš ia dabar
dirbsiu, tai aš palauksiu tuos 6 m nesius ir aš išvažiuosiu“. Ir vat t laik stumia ir tiek. Ir net nesiieško.
2.2. Siekiant efektyvesnio nuteist asmen sitraukimo darbin veikl nepakanka tik vidin s j motyvacijos,
svar vaidmen atlieka ir išorin motyvacija, kuri tarp pataisos inspekcijos pareig vertinama
nevienareikšmiai.
2.2.1. Dažnai išorin motyvacija suvokiama kaip išorinis kontrolierius, galima prievarta, gr žimo
laisv s at mimo staig rizika ir pan:
Reaguoja galb t tie, imkime tarkim žmones, kuriems yra teismo pareigojimas dirbti, prad ti dirbti arba
užsiregistruoti darbo biržoje. Tai iš tikr tokia jau motyvacija priverstin galb t yra.
Kaip parod praktika, jog min tus reikalavimus ži rima formaliai, t.y. realizuojamas pats faktinis veiksmas –
registravimasis darbo biržoje:
Jie dažniausiai eina lengviausiu keliu, jie registruojasi darbo biržoje. Kadangi gali rinktis – ar dirbti, ar
registruotis darbo biržoje. Ir jie tada t birž nueina.
2.2.2. Tyrimas parod , kad pati aplinka, kurioje gyvena ir betarpiškai bendrauja nuteistasis n ra
orientuota proaktyvi darbin veikl . Be to, pozityviai ne takoja asmens motyvacijos ieškotis
darbo ir dirbti:
Apie šeim tai, dar esm tame, kad jie dauguma, vat jaunimas ateina iš toki šeim , kur irgi darbas n ra
vertyb , n ra prioritetas, jie gyvena iš pašalp .
Pasteb jau tolimesniuose kaimuose šeimoje nei t vas, nei mama, nei brolis, nei sesuo nedirba, visi gyvena iš
pašalp . Ir gaunasi toks gyvenimo b das pas juos, kad jie nebesupranta, kad galima kitaip gyventi, kad
žiningai užsidirbti. Jie pripranta gauti iš valstyb s. Ir juos peraukl ti, kad „eik užsidirbt“, labai sud tinga iš
tikr paskui.
39
2.2.3. Tyrimo metu gana epizodiškai buvo pamin tos ir nuteist galimyb s mokytis, gauti
stipendijas, užsitikrinti antrin profesin mokym , kuriomis dažniausiai pasinaudoja jauno
amžiaus asmenys:
Jauni žmon s, jie dažnai pasinaudoja galimybe per darbo birž , kursus lanko, persikvalifikuoja, kit specialyb
gyja. Tuo pa iu jie gauna stipendijas, tuo pa iu jie išsilaiko.
2.2.4. Pataisos inspekcijos pareig nai akcentavo, kad yra atvej , kai kokybiškos konsultacijos,
tinkamos, naudingos informacijos suteikimas veikia skatinan iai asmen ieškotis darbo.
Nuteistasis pamato, suvokia, kokie galimi darbo paieškos b dai, formos, kuri jis anks iau
nežinojo ar neband realizuoti:
Tarkim, netgi dr sta eiti pa ias bendroves, tarkim, sako „ten yra kažkokia tai bendrov , aš einu paklausiu, gal
ten darb yra, gal n ra“.
Visai „nety ia“ va taukšt ten padirbau kelias dienas, sako „pamat , kad gerai dirbu“, pri .
2.2.5. Tyrimas parod , kad pataisos staig pareig nai labai vertina socialini partneri ind
nuteist asmen traukim darbin veikl . Vertinamas j vaidmuo motyvuojant nuteistuosius
dirbti, itin vertinamas betarpiškas bendravimas. Nevyriausybin s organizacijos pasižymi
netradiciniais sprendimais, yra lanks ios, nesuvaržytos biurokratiniais dalykais:
Yra labai gera taktika, jiems sidarbinti, jeigu jie, tarkim, lanko, kaip m mieste, kalini globos organizacij ,
jinai mokina tuos CV parašyti.
Carito darbuotojai juos motyvuoja, moko, kad jie pristatyt save, kaip apsirengti, kaip t CV parašyti, kaip
kalb ti.
Tai ta pagalba iš tikr yra reali ... tie nevyriausybininkai aišku pastiprina j motyvacij .
Yra problema, tikrai neranda darbo, sako si skit, sako rasim ten iš tikr , apmokysim, pamokysim.
40
3. Vienas iš tyrimo segment buvo nukreiptas veiksnius, kurie skatina ar blokuoja darbdavio
sprendimus priimant nuteistus asmenis darb .
3.1. Tyrimas parod , jog n ra priemoni , kurios b nukreiptos potencialius darbdavius, kad šie b
suinteresuoti priimti nuteistuosius dab . Pataisos inspekcijos pareig nai vardino vos kelis skatinan ius ši
asmen darbinim veiksnius:
3.1.1. Gaut duomen analiz parod , kad atskirais atvejais nagrin jama asmen kategorija yra
paranki nes žiningiems darbdaviams, kurie manipuliuoja ši asmen pažeidžiamumu (d l
teistumo, kriminalin s patirties, sunkum rasti darb ir kt.), išnaudoja juos, moka mažesnius
atlyginimus ar si lo algas (bent jau dal ) imti vokeliuose ir kt:
Manau, darbdavius darbinti teistus asmenis skatina tai, kad jie gal jiems mok ti galb t mažesn atlyginim ,
darbo užmokest .
Galima pamanipuliuot, neapiforminti sutarties, ten nemok ti laiku neišmok atlyginim , nes dažniausiai
žinoma, kad žmogus niekad nesikreips.
3.1.2. Kitas svarbus aspektas, kad nuteistieji sutinka dirbti prastesn mis s lygomis, t.y. kur reikia
“pigios darbo j gos”, kur nereikia r pintis j sauga darbe ir galimu poveikiu j sveikatai:
Jie galb t sutinka su prastesn m s lygom, kadangi v l tikrai jie neturi išsilavinimo ir visa kita ir jiems gali
mok ti mažesn atlyginim . Pigi darbo j ga.
3.1.3. Fokus grup s metu epizodiškai buvo išskirta atskira darbdavi grup . Tai asmenys, kurie patys
buvo teisti, atliko kriminalines bausmes, kartu nebijo priimti teist asmen darb :
Yra kai priima darb patys buv teisti asmenys ir kažkaip tai vienas kit supranta.
3.2. Kalbant apie negatyvius veiksnius, kurie blokuoja darbdavi nor priimti teistus asmenis darb ,
pamin tini tiek dabartiniai poky iai darbo rinkoje, tiek anks iau vardinta teist asmen stigmatizacija.
41
3.2.1. Dabartin situacija darbo rinkoje nepalanki teistiems asmenis, kurie ieško darbo. Nuolatos
did jantis bedarbi skai ius turi takos ir nuteist integravimuisi darbin veikl , kai
darbdaviai turi didel pasirinkim iš darbuotoj , kuri ir profesiniai džiai stipresni, ir
atitinkamos žinios geresn s, jau nekalbant apie turim teistum :
Dabartin je rinkoje, aš manau tai yra taip, kad jie gali ir turi iš ko rinktis. Tai vat, turb t viena iš didžiausi
problem , kad kam rinktis teist , jeigu gali pasirinkti neteist .
Teko bendrauti su darbdaviais, tai jie tiesiai šviesiai pasako, kam man imti teist asmen jeigu pas mane eil j
10 žmoni neteist stovi.
3.2.2. Kitas, jau min tas negatyvus veiksnys, užkertantis keli teistiems asmenims gauti darb , - tai j
turimas statusas – teistumas. Darbdaviai turi susiformav neigiam nuomon apie nagrin jam
asmen kategorija, dažnai apimti nepagr st fobij , kad jie gali nukent ti ir pan.:
Negatyvus poži ris, nusistov s stereotipas, kad ia jis teistas asmuo.
Baim , kad jisai yra teistas ir jis ia kažk tai pa ioj bendrov j, ia prad s vogti ar dar kažk .
3.2.3. Prie darbinimo kliuvini priskirtini ir biurokratiniai, formal s reikalavimai, kurie blokuoja
darbdavi pozityvius sprendimus rinktis darbuotoj , kuris yra teistas už nusikalstamos veikos
padarym :
Daug biurokratini moment , pvz., paima vien tok statybas, kaime. Ten reik jo kažkurioj vietoj nakvoti, o jis
negali, darbdavys ir sako prašau, kitas ateina.
Be to, raštus reikia atsakin ti inspekcijai, užklausimas, charakteristika, tai juk užtrunka.
Neteistam žmogui nei t charakteristik rašyti nereikia. O teistam tai vis tiek reikia, informuoti pataisos
inspekcij jeigu iš jo, pasig ar pan.
4. Atliekamu tyrimu buvo bandoma vertinti ir pa pataisos inspekcij pareig pozicij d l teist
asmen darbinimo. Svarbu žinoti, kokios vyraujan ios nuostatos tarp pa pareig , kaip jie vertina šiuos
42
asmenis. Tai geriausia atsiskleidžia, kai patys pareig nai „pastatomi“ darbdavi pozicij . Toks „vaidmens
imitavimas/prisi mimas“ parodo, kiek patys yra pozityviai nusiteik ir proaktyv s ši asmen darbinimo
srityje. Apibendrinus tyrimo duomenis galime išskirti tris nuomoni „grupes“.
4.1. Pareig nai, kurie vienareikšmiai pozityviai nusiteik potenciali darbuotoj atžvilgiu, nepriklausomai nuo
teistumo, kriminalin s paeities:
Aš darbin iau iš ties tok žmog .
Aišku, kad iš pokalbio pasirodyt , tur parodyti, kad jis ir anks iau yra dirb s tok darb , kuriam jis man
reikalingas galb t b .
Tai yra tie bandomieji laikotarpiai. Jeigu paskui pats pasišiukšlint , tai ia jau manau ne teistumo problema
yra, o asmeninis dalykas“.
Kad darbin iau, ir man teistumas neb problema...
Dabar ramia s žine vat t , t , gal iau darbinti, nes matau, kad žmon s ir stengiasi ir daro kiek gali, ir n ra
to melo, ar dar kažko.
4.2. Pareig nai, kurie taip pat laikosi pozityvios pozicijos d l teist asmen darbinimo, ta iau numato atskiras
lygas, išlygas, kurioms esant ar ne, jie priimt atitinkam asmen darb :
darbin iau teist asmen , jeigu aš j pažino iau.
Jeigu jisai b , tarkim, parekomenduotas brolio, sesers ar pan.
Teistas už neatsarg auto vyk , kurio metu žuvo žmogus, kažkoks tai PVM nesumok jimas ar pirmas teistumas,
turi išsilavinim , taip – mes priimsime.
43
4.3. Pareig nai, kurie kategoriškai nurod , jog teist asmen darb nepriimt d l rizikos nukent ti, d l baim s,
jog gali b ti kerštaujama prieš j šeimos narius, tod l, kad nenor , kad j mon je ar staigoje vykt
nenumatyti atsitikimai ir kt.:
Nor iau pasakyti, kad vis tiktai b kim biedni, bet teisingi. Jeigu mes žinotume, kad tas nuteistasis teistas 13
kart , tai aš nežinau, ar kuris nors vienas iš m j darbint .
Juo labiau, kad bus rizika, tarkim, jis 13 kart teistas ir, tarkim, daug laiko praleid s kalinimo vietoje, aš labai
abejoju, kad jisai po tiek met ateis ir sakys „aš labai noriu dirbti“.
Tiesiai šviesiai pasakius, vargu ar irgi darbin iau.
5. Tyrimas patvirtino bendr tendencij , kad asmens teistumas neigiamai takoja darbdav , nuteistieji
nepagr stai stigmatizuojami, tuo palaikomi stereotipai, atsiranda objektyv s kli viniai, kuri nuteistieji
veikti jau nebegali. Tad keliamas klausimas – ar darbadavys privalo žinoti apie nuteistojo teistum , kiek jis
tur gauti informacijos apie asmens kriminalin praeit . Darbdavio „žinojimas“ apie teistum nebuvo siejamas
su specifin mis pareigyb mis, kur asmuo pats privalo nurodyti atitinkam informacij .
5.1. Apibendrinus duomenis paaišk jo, jog didžioji dalis pataisos inspekcij pareig mano, kad darbdavys
neprivalo gauti informacijos apie asmens teistum . Svarbiausia yra asmens kvalifikacija, geb jimai atlikti
darb ir pan. Pats teistumas vardijamas kaip vienas iš pagrindini veiksni , šalinan ši asmen s kmingo
sidarbinimo galimyb :
Iš tikr geriau kada darbdavys žino mažiau apie kriminalin praeit , tod l kad vis tik pirmiausia tur b ti
vertinamas žmogaus darbas, o ne jo praeitis, nes nei vienas nesame apsaugotas.
Pritariu, tos kriminalin s praeities darbdavys, manau, netur žinoti.
5.2. Suprantama, kad buvo išreikšta ir kita nuomon , nors ir epizodiškai, bet nurodoma, kad potencialus
darbuotojas turi nurodyti, jog yra teistas, o dabdavys turi teis žinoti:
Manau, kad dabdavys tur žinoti. Tiesiog teisyb s vardan.
44
Many iau, kad tas klausimas, ar teistas, tur b ti vienas iš paskutini . Bet turb t rašas tur b t „ šit
klausim galite ir neatsakyti“.
6. Tolesn tyrimo analiz pateikia s lyginiai saug „s raš “ veiksni , kurie nurodo, kad dabar veikiantis
nuteist darbinimo modelis n ra funkcionalus.
Mano nuomone, šiai dienai tas modelis neveikia iš tikr .
nuteist atžvilgiu, ypatingai išleist iš kalinimo staigos, jisai tikrai neveikia.
Mes iš tikr bej giai kažk pakeisti ar kažk tai padaryti.
tina imtis savalaiki , ekonomin ir bendrai socialin situacij atitinkan priemoni :
6.1 B tini esminiai ir sisteminiai poky iai, kuri pas koje atsirast specializuotos darbo vietos nagrin jam
asmen kategorijai:
Manau, kad tur b ti steigiamos specializuotos vietos tokiems asmenims, tai reiškia, kad valstyb tur
pasir pinti jais..., o mes gal tum m nukreipti.
6.2 Suprantama, kad darbdavys, ypa verslininkas kiekvien situacij vertina pragmatiškai, tad verta pagalvoti
apie „paket “ reali priemoni , kurios skatint priimti teistus asmenis darb , užtikrinant tam tikr finansin
naud . Kaip parod tyrimas, dabartin darbdavi subsidijavimo sistema yra nepakankama:
Reik firmose, organizacijose steigti papildomas darbo vietas, finansuojamas iš valstyb s, pvz., skiriant 50
proc. Uždarbio.
6.3 Tyrimas parod , kad viena iš galim darbdavi skatinimo priemoni – tai mokes mažinimas arba
atleidimas nuo j . Šiuo metu privat versl slegia vis did janti mokes našta, tad tik tina, kad darbinus
teistus asmenis ir taip užsitikrinus mažesnius mokes ius, daugiau teist , ypa asmen , gr žusi iš kalinimo
staig b integruoti darbin veikl :
45
Darbdavys darbina lygtinai paleist , tarkim, teist asmen , tai firmai daromos kažkokios tai mokestin s
lengvatos, jos atleidžiamos nuo dalies mokes , arba apskritai atleidžiama nuo mokes . Vienu žodžiu, kad
pati firma b suinteresuota priimti t asmen .
6.4. Pataisos inspekcijos pareig nai pateik kritin vertinim priemoni , kurios skirtos „parengti“ asmen
darbinei veiklai dar esant kalinimo staigoje:
Manau, kad reik prad ti dirbti ne tada, kai žmogus išeina iš kalinimo staigos, o prad ti rengti jam b tent
darbui ir kažkokius mokymus vykdyti kalinimo staigose .... va ia, man atrodo, kad ia ir yra esminis
momentas.
Jie yra patys tam darbui nepasiruoš .
Jie išeina ir tada to darbo ieško, tik klausimas – ar nemoka ar nenori ieškotis.
6.5. Nuteist darbinimo sistemos nefunkcionalum patvirtina atskiri fokus grup s dalyvi vardinti
organizaciniai aspektai:
Esu darbo birža nusivyl s ir nežinau b tent j ten, k jie dirba. Atsiun ia laisvas darbo vietas. Vienu žodžiu,
mes nukreipiam kaip ir klient tas bendroves. Jis ateina ir sako: „k j s ia man dav t?“. Ten sako
absoliu iai ten telefonai neatsako, ten taip ir taip. Ar ten paskambinus iš vis sako, kad nereikia ten toki
darbuotoj . Aš pasiimu telefon , skambinu t bendrov , taip sako, mes joki skelbim nedav m, sako, iš kur
s ia ištrauk t t dalyk ? O darbo birža mums siun ia va tokias darbo vietas.
Darbo birža dabar ….aš nesu 100 proc. sitikin s, kad ten skaidriai dirba.
6.6. Tyrimas parod , kad nuteistieji, ypa gr iš kalinimo staig , pasigenda tarpininkavimo paslaug juos
darbinant, kontaktuojant su potencialiais darbdaviais. Pataisos inspekcijos pareig nai kritiškai vertina fakt ,
kad iš j prašoma tarpininkauti, nors iš kitos pus s dalis patvirtina, kad tai daro, t.y. skambina, kalbasi, aiškina,
konsultuoja:
46
Vat iš pataisos nam gr nuteistieji tiesiog link , kad mes rastum m galimyb tarpininkauti su darbdaviais.
Yra tokie momentai, tokios užuominos, kartais netiesiogiai, klausia, o k mes galim parekomenduot. Tai tokiais
atvejais visada stengiam s pasakyt, kad vis tik tai pats ieškai, tai su darbdaviais gali tiesiogiai kontaktuoti.
6.7. V lgi prie darbinimo sistemos tr kumo buvo pamin ti ir teritoriniai aspektai, atskir maž miesteli ar
kaim specifika, kur sidarbinti itin sud tinga, stinga darbo viet , n ra dideli moni , organizacij , kurios
gal pasi lyti darb asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo staig :
Kaimiškose vietov se mažiau galimybi sidarbinti, mes galvojam, kad tai pas fizinius asmenis, ta iau žmon s
oficialiai sidarbint negali. Nat raliai gaunasi kaip ir neoficialus darbas.
Žmon s baiminasi nepaž stam žmoni , o vietinis kreipiasi per paž stamus ir užburtas ratas gaunasi. Tai vat
kaimiškose vietov se yra sud tingiau gaut pasi lym .
47
7. Tyrimas parod , kad asmenys, gr iš kalinimo staig , “apauginti” stigmonis, stereotipiniais
vertinimais, tad tikslinga gilesn s ši veiksni analiz , kartu bandant pateikti nagrin jam asmen
atskiras charakteristikas, kurios negatyviai veikia, t.y. mažina ar blokuoja ši asmen sidarbinimo
galimybes.
7.1. Duomen analiz rodo, kad teist asmen , kaip potenciali darbuotoj , vertinimas tiesiogiai priklauso,
kuriai kategorijai jie priskiriami. Atitinkamai formuojamas ir j socialinis portretas, jiems priskiriamos
atitinkamos savyb s, bruožai, kurie ir turi takos j darbinimui:
lgi priklauso, ar tai asmuo lygtinai paleistas iš pataisos nam , ar jam bausm s vykdymas atid tas, ar jis
teistas laiv s apribojimo bausme. Tai tas, kuris nebuvo ištraukas iš visuomen s, kuris vis laik buvo
visuomen je. Tai iš tikr t dideli skirtum ir n ra, jie kaip normal s žmon s. O tas, kuris buvo atitr s,
tai, be abejo, bus t skirtum , jau ir motyvacija susilpn jusi.
7.2. Darbiniams santykiams palaikyti b tini geri darbiniai džiai ir atitinkama kvalifikacija, ta iau dabartin
penitencin sistema n ra paj gi užtikrinti darbin s veiklos asmenims, esantiems kalinimo staigose, o tai susij
su min dži sumenk jimu ar netekimu. Dabartin situacija reikalauja, kad net ir “juodadarbiai” turi
išmanyti šiuolaikines technologijas, mok ti dirbti su atitinkama technika ar renginiais:
Darbiniai džiai n ra dideli. Aišku ir kvalifikacijos tr kumas … iš tikr tai ir skiriasi.
7.3. Tyrimas parod , kad neigiam tak nuteist sidarbinimui turi negatyvi kalini subkult ra. Asmenys,
gr iš kalinimo staig , išmoksta, perima specifin kalini bendravimo model , kalb jimo manier , žargon ,
kurie potencialius darbdavius veikia negatyviai:
Iš tikr j bendravimas, nes jie pataisos namuose tur jo adaptuotis tarp nuteist ir j terminai,
bendravimas juos išduoda darbdaviams.
Jie netur jo galimyb s ryši lavinti arba juos prarado … adaptacijos laikotarpis bent pus met , reiškia, yra
tinas, kad jie adaptuot si prie naujos aplinkos.
48
7.4. Pataisos inspekcij pareig nai nurodo, kad asmenys, gr iš kalinimo staig , pasižymi specifiniais
emociniais veiksniais:
Pasteb jau, sakykim, kad gr žusiems iš kalinimo tr ksta kantryb s. Jie daugiau nervuotesni yra, jie reaguoja
jautriau bet kokias gal pastabas … turi nepastovumo.
7.5. Kitas svarbus aspektas, kuris išskiriamas kaip specifinis tarp asmen , gr žusi iš kalinimo staig , tai j
asmenin s sveikatos problemos:
kontingentas vis tiek yra probleminis, jie dažnai turi priklausomybi problem . Pas mus daug alkoholik ,
yra narkoman dalis. Tai iš esm s yra priežastis, d l ko jie ir pakli na … sidarbinti tas irgi trukdo.
Jie tikrai yra riboti žmon s, o darbdaviam jeigu reikalingas žmogus, kuris fiziškai tikrai yra labai paj gus,
stiprus.
7.6. Pataisos inspekcijos pareig nai nurodo, kad nagrin jama asmen kategorija pasižymi tuo, jog dažnai
nesuvokia bei sunkiai prisitaiko prie bendr taisykli darbo vietoje, prie nustatytos tvarkos ir formali
reikalavim :
Lygtinai paleisti iš kalinimo staig , jeigu jisai sidarbina, tai, tarkim, jam reikia dažniau eiti par kyti, j erzina
toks dalykas, kaip, tarkim, gamykloje darbas. Tiek tai laiko dirbam, par kymui yra tiek, viskas ta prasme
sustyguota. Tai jis ir sako, „aš kal jime gyvenau nuo skambu io iki skambu io, aš išeinu darb , ir ten man
visk ...“ .Nu, sako. Jam. Jis kaip ir nori „laisvo oro direktorium“ b ti. Vat tokie dalykai juos irgi erzina.
Buvo toki atvej , tarkim, vienas klientas n jo, jis ten 3 dienas padirbo. Ne, sako: „šitas darbas ne man, ten
man neskai iuos valand , kiek aš r kysiu, kiek aš ten“. Nes b tent yra tikrai darbdavi toki , kurie tiesiai
šviesiai pasako, kad yra nustatytos r kymo valandos ten, ir ne bet kur dar r kysi, nes medžio apdirbimo
gamyklos.
7.7. Toliau nagrin jant veiksnius, kurie išskiria nuteist iš kit žmoni darbin je veikloje, tai paaišk jusi
“simuliavimo” tendencija, t.y. galimyb atsitraukti nuo darbin s veiklos.
49
ia dar toks pasteb jimas, kuo skiriasi teisti nuo neteist , tai, kad pas tokius asmenis b na dažniau
nedraudiminio laikotarpio, pavyzdžiui, tarkim, metus laiko dirba, bet b na m nesiams neateina, tada v l
savait v l atsiranda. Tai vat tas ir blogai.
Teisingas pasteb jimas. Jie neprat gyventi pagal tam tikras taisykles. Iš tikr sud tinga jiems pritapti prie t
nustatyt taisykli , kad 8 val. darbe turi b ti, darbas baigiasi 5. Ir paži kit kaip su registracijom. Irgi jeigu
jisai nelink s laikytis to režimo ir registruotis užmiršta ir ži k ir nakt jo n ra, kai po 10 jisai kažkur užsibuvo.
Nu, vat „raslabucha“.
7.8. Pataisos inspektoriai išskyr ir negatyvi nuteistojo draug tak , t.y. kad jie lengvai pasiduoda
kalbin jimams, kit abejotiniems si lymams, neturi savo tvirtos pozicijos, tad yra lengvai paveikiami kit
asmen :
Ir dar draug taka. Draugai sako: „ne prestižas tok darb dirbti“. „K tu ia už grašius dirbi, ži k aš su
kokia mašina atvariau, varom gal tenais“.
8. Tyrimu siekta nustatyti pozityvius veiksnius, skatinan ius s kming nuteist traukim darbin
veikl , t.y. kokias teikia galimybes, privalumus.
8.1. Pataisos inspekcij pareig nai nurod , kad darbin nuteist veikla yra pamatinis veiksnys juos
integruojant visuomen , kartu realizuojant j resocializacij bei mažinant j kriminalin aktyvum , kartu ir
nusikalstamum bendrai:
Darbas, tai aišku yra vertyb , nuteistiesiems tai yra užimtumas, pragyvenimo šaltiniai ir tas užimtumas, aišku,
mažina nusikalstamum .
Dirbantis žmogus vis tiek didži dal darbo praleidžia, labai daug praleidžia darbe. Tai iš tikr maž ja
nusikalstamumas.
8.2. Kitas pozityvus aspektas, kuris garantuojamas per nuteist darbinim , tai, jog šie asmenys tampa
mokes mok tojais, o ne išlaikytiniais:
50
Dirbantis asmuo moka mokes ius valstybei … dirbantis nuteistasis užsidirba sau pragyvenimui, tuo pa iu ir
visuomen saugesn . Kuo mes grei iau j užimsim, tuo geriau visuomenei ir mums patiems visiems ir tam
pa iam nuteistajam pagaliau, kadangi jisai jau pats taps tuo pa iu visuomen s nariu teis tu.
8.3. Prie pozityvi aspekt buvo išskirta nuteist savivert s ir savigarbos užsitikrinimas, t.y., kad nuteistasis
pats išgali save išlaikyti, b ti veikliu, pasir pinti šeima, savo vaikais:
Darbas stiprina savigarbos jausm . Jeigu jis save gerbia, gerbs ir kitus … taigi savigarbos jausmas jiems
svarbus.
51
Telefonin darbdavi apklausa
Iš kalinimo vietos gr žusi darbinimo patirtis
16% apklaust tur jo patirties darbinant iš laisv s at mimo vietos gr žusius asmenis, likusieji (84%) teig su
tokiais darbuotojais savo mon je n ra susid (žr. 1 pav.).
1 pav. Ar J kolektyve dirba/dirbo iš laisv s at mimo vietos gr s asmuo?
52
Teist asmen darbinimo patirtis
Analogiškas skai ius apklaust (16%) teig savo mon s darbuotoj tarpe tur (turintys) teist , ta iau
laisv s at mimo vietoje nebuvusi asmen . Lik respondentai (84%) toki darbuotoj savo kolektyve netur
(žr. 2 pav.).
2 pav. Ar J kolektyve dirba/dirbo teistas, bet nebuv s laisv s at mimo vietoje, asmuo?
Darbdavi nuomon apie fakt , kad darbuotojas yra atlik s bausm laisv s at mimo vietoje
Tik dešimtadalis (10%) apklaust darbdavi buvo kategoriški, teigdami, jog potencialaus darbuotojo patirtis
atliekant bausm laisv s at mimo vietoje yra kli tis sidarbinant mon s kolektyve. Beveik pus apklaust
53
(44%) tvirtino, jog šis faktas visai n ra kli tis, panašus procentas (46%) teig , jog bausm s atlikimo faktas iš
dalies yra kli tis, ta iau konkretus apsisprendimas, darbinti asmen , ar ne, priklausyt nuo aplinkybi (žr. 3
pav.).
54
3 pav. Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra atlik s bausm laisv s at mimo vietoje, yra kli tis sidarbinti
kolektyve?
Bausm atlikusi asmen pagrindin s sidarbinimo kli tys
Respondentai išskyr pagrindines kli tis, trukdan ias bausm atlikusi asmen sidarbinimui: 93% akcentavo
neigiamus pro ius – priklausomyb nuo narkotik ir alkoholio. Antroje vietoje, respondent vertinimu,
atsid nepalankios ekonomin s s lygos valstyb je (62%). domu tai, kad šios dvi daugiausia respondent
mesio sulauk priežastys vienintel s iš vis išvardyt n ra tiesiogiai susijusi su bausm s atlikimo faktu –
pvz., priklausomyb nuo alkoholio ar narkotik gali tur ti ir niekuomet nekal asmenys, o nepalanki
ekonomin situacija šalyje daugeliui kit socialiai pažeidžiam visuomen s grupi trukdo integruotis darbo
rink .
Daugiau nei pus respondent (56%) atkreip d mes per maž valstyb s param darbdaviams, galintiems
darbinti bausm atlikusius asmenis. Panašus apklaust skai ius orientavosi tiesiogiai su bausm s atlikimo
faktu susijusius veiksnius – menki darbiniai džiai (53%), nepakankama motyvacija (49%), kvalifikacij
patvirtinan dokument stoka (48%).
55
Visi aukš iau išvardyti veiksniai dominavo neigiam visuomen s nuostat nuteist atžvilgiu – teistumo fakt
kaip kli vardijo 42% apklaust , neigiam visuomen s nuomon ši asmen atžvilgiu išskyr 38%
respondent . Beveik pus respondent (46%) nesutiko su šios išankstin s neigiamos nuomon s egzistavimu.
Svarbu pasteb ti, jog bausm atlik asmenys n ra laikomi išrankiais darbuotojais – tik 14% apklaust sutiko,
jog jie kelia pernelyg aukštus reikalavimus darbo s lygoms, po beveik pus respondent (43%) netur jo
nuomon s arba neig toki reikalavim k lim , žr. 4 pav.
4 pav. Kaip manote, kokios pagrindin s bausm atlikusi asmen sidarbinimo kli tys?
Lyginant respondent , tur jusi ir netur jusi bausm atlikusi asmen darbinimo patirt , pasteb ti statistiškai
reikšmingi skirtumai: darbdaviai, kuri mon je dirbo (dirba) bausm kalinimo staigoje atlik s darbuotojas,
re iau pasigedo valstyb s paramos darbdaviams šios asmen grup s darbinimui (atitinkamai 23,5 ir 18,2%).
Taip pat pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp apklaust , kuriems bausm s atlikimo faktas n ra
kli tis ir buvusi nuteist keliam reikalavim darbo s lygoms: darbdaviai, kuriems bausm s atlikimo faktas
ra kli tis, tris kartus dažniau nesutiko su teiginiu, jog buv kaliniai kelia pernelyg aukštus reikalavimus darbo
lygoms (atitinkamai 58,7% ir 18,2%), žr. 4 lentel .
56
4 lentel . Iš laisv s at mimo vietos bei teist asmen darbinimo patirtis, bausm s atlikimo fakto kli tis
sidarbinant mon je ir respondent nuomon apie bausm atlikusi asmen pagrindines sidarbinimo kli tis.
Ar J kolektyve
dirba/dirbo iš laisv s
at mimo vietos gr s
asmuo?
Ar J kolektyve
dirba/dirbo teistas, bet
nebuv s laisv s at mimo
vietoje, asmuo?
Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra
atlik s bausm laisv s at mimo vietoje,
yra kli tis sidarbinti J kolektyve?
Taip Ne Taip Ne
Taip, tai yra
kli tis
Ne, tai n ra
kli tis
Iš dalies tai
yra kli tis
(priklauso
nuo
aplinkybi ).
% N % N % N % N % N % N % N
Sutinku 35,3 6 38,6 34 17,6 3 42,0 37 45,5 5 34,8 16 39,6 19
Nei sutinku,
nei nesutin-ku17,6 3 15,9 14 23,5 4 14,8 13 27,3 3 15,2 7 14,6 7
Neigiama
visuomen s nuomon
apie laisv s at mimo
vietose bausm
atlikusius asmenis
Nesutin-ku 47,1 8 45,5 40 58,8 10 43,2 38 27,3 3 50,0 23 45,8 22
57
Sutinku 35,3 6 56,8 50 70,6 12 50,0 44 54,5 6 56,5 26 50,0 24
Nei sutinku,
nei nesutin-ku29,4 5 25,0 22 5,9 1 29,5 26 9,1 1 17,4 8 37,5 18
Menki bausm
atlikusio asmens
darbiniai džiai
Nesutin-ku 35,3 6 18,2 16 23,5 4 20,5 18 36,4 4 26,1 12 12,5 6
Sutinku 41,2 7 50,0 44 58,8 10 46,6 41 45,5 5 41,3 19 56,3 27
Nei sutinku,
nei nesutin-ku29,4 5 29,5 26 11,8 2 33,0 29 36,4 4 34,8 16 22,9 11
Menka bausm
atlikusio asmens
motyvacija.
Nesutinku 29,4 5 20,5 18 29,4 5 20,5 18 18,2 2 23,9 11 20,8 10
Sutinku 64,7 11 61,4 54 76,5 13 59,1 52 72,7 8 58,7 27 62,5 30
Nei sutinku,
nei nesutin-ku5,9 1 5,7 5 0,0 0 6,8 6 9,1 1 4,3 2 6,3 3
Nepalanki
ekonomin situacija
šalyje.
Nesutinku 29,4 5 33,0 29 23,5 4 34,1 30 18,2 2 37,0 17 31,3 15
58
Sutinku 58,8 10 55,7 49 58,8 10 55,7 49 45,5 5 60,9 28 54,2 26
Nei sutinku,
nei nesutin-ku17,6 3 26,1 23 23,5 4 25,0 22 36,4 4 19,6 9 27,1 13
Per maža valstyb s
parama darbdaviams,
darbinantiems
bausm atlikusius
asmenis.
Nesutin-ku 23,5 4 18,2 16 17,6 3 19,3 17 18,2 2 19,6 9 18,8 9
Sutinku 5,9 1 15,9 14 17,6 3 13,6 12 18,2 2 13,0 6 14,6 7
Nei sutinku,
nei nesutin-ku17,6 3 47,7 42 17,6 3 47,7 42 63,6 7 28,3 13 52,1 25
Bausm atlikusi
asmen keliami
pernelyg aukšti
reikalavimai darbo
lygoms
Nesutin-ku 76,5 13 36,4 32 64,7 11 38,6 34 18,2 2 58,7 27 33,3 16
Sutinku 52,9 9 46,6 41 52,9 9 46,6 41 63,6 7 37,0 17 54,2 26
Nei sutinku,
nei nesutin-ku5,9 1 21,6 19 17,6 3 19,3 17 9,1 1 17,4 8 22,9 11
Kvalifikacij
patvirtinan
dokument stoka
Nesutin-ku 41,2 7 31,8 28 29,4 5 34,1 30 27,3 3 45,7 21 22,9 11
59
Sutinku 35,3 6 43,2 38 35,3 6 43,2 38 63,6 7 39,1 18 39,6 19
Nei sutinku,
nei nesutin-ku17,6 3 31,8 28 23,5 4 30,7 27 9,1 1 15,2 7 47,9 23
Teistumo faktas
Nesutinku 47,1 8 25,0 22 41,2 7 26,1 23 27,3 3 45,7 21 12,5 6
Sutinku 94,1 16 93,2 82 100,0 17 92,0 81 90,9 10 93,5 43 93,8 45
Nei sutinku,
nei nesutin-ku5,9 1 4,5 4 0,0 0 5,7 5 0,0 0 6,5 3 4,2 2
Priklausomyb nuo
alkoholio ar
narkotik
Nesutin-ku 0,0 0 2,3 2 0,0 0 2,3 2 9,1 1 0,0 0 2,1 1
60
Bausm atlikusi asmen savyb s darbo vietoje
rybiškumas ir agresyvumas – dvi bausm atlikusi asmen savyb s darbo vietoje, kurias beveik pus
respondent vardijo kaip pagrindines (po 47%). Taip pat jie laikomi gana komunikabiliais (42%) ir valyvais
(36%). Kiek daugiau negu ketvirtadalis (27%) apklaust akcentavo fizin j , tik penktadalis – atsakingum
(18%) ir s žiningum (21%) (beveik tre dalis apklaust neig bausm atlikusius asmenis pasižymint šiomis
savyb mis).
domu tai, kad daugumoje atvej respondentai teig neturintys aiškios nuomon s šiuo klausimu – pvz., apie
pus apklaust nebuvo tikri d l j fizin s j gos (51%, daugiausia tarp j – nuteist darbinimo patirties
neturintys asmenys), valyvumo (50%), s žiningumo (49%) ir atsakingumo (46%), žr. 5 pav.
5 pav. Kaip manote, kokiomis savyb mis pasižymi asmenys, atlik bausm , darbo vietoje:
Pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp respondent , atstovaujan mones, kuriose dirba (dirbo) teisti,
ta iau bausm s neatlik asmenys ir neturin tokios patirties, vertinant ši asmen agresyvum ir atsakingum
– pirmieji dažniau nesutiko su teiginiu, jog šie asmenys pasižymi didesniu agresyvumu (atitinkamai 41,2% ir
11,4%) ir atsakingumu (58,8% ir 31,8%), žr. 5 lentel .
61
5 lentel . Iš laisv s at mimo vietos bei teist asmen darbinimo patirtis, bausm s atlikimo fakto kli tis
sidarbinant mon je ir respondent nuomon apie savybes, kuriomis pasižymi asmenys, atlik bausm , darbo
vietoje
Ar J kolektyve
dirba/dirbo iš laisv s
at mimo vietos gr s
asmuo?
Ar J kolektyve
dirba/dirbo teistas, bet
nebuv s laisv s at mimo
vietoje, asmuo?
Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra
atlik s bausm laisv s at mimo vietoje, yra
kli tis sidarbinti J kolektyve?
Taip Ne Taip Ne
Taip, tai yra
kli tis
Ne, tai n ra
kli tis
Iš dalies tai
yra kli tis
(priklauso
nuo
aplinkybi ).
% N % N % N % N % N % N % N
Sutinku 41,2 7 23,9 21 29,4 5 26,1 23 9,1 1 26,1 12 31,3 15
Nei sutinku, nei
nesutinku29,4 5 55,7 49 29,4 5 55,7 49 54,5 6 50,0 23 52,1 25
Fizinis stiprumas
Nesutinku 29,4 5 20,5 18 41,2 7 18,2 16 36,4 4 23,9 11 16,7 8
Agresyvumas Sutinku 41,2 7 47,7 42 41,2 7 47,7 42 18,2 2 45,7 21 54,2 26
62
Nei sutinku, nei
nesutinku35,3 6 37,5 33 17,6 3 40,9 36 45,5 5 34,8 16 37,5 18
Nesutinku 23,5 4 14,8 13 41,2 7 11,4 10 36,4 4 19,6 9 8,3 4
Sutinku 17,6 3 18,2 16 29,4 5 15,9 14 18,2 2 15,2 7 20,8 10
Nei sutinku, nei
nesutinku41,2 7 46,6 41 11,8 2 52,3 46 45,5 5 50,0 23 41,7 20
Atsakingumas
Nesutinku 41,2 7 35,2 31 58,8 10 31,8 28 36,4 4 34,8 16 37,5 18
Sutinku 29,4 5 19,3 17 29,4 5 19,3 17 27,3 3 26,1 12 14,6 7
Nei sutinku, nei
nesutinku35,3 6 51,1 45 17,6 3 54,5 48 36,4 4 50,0 23 50,0 24
žiningumas
Nesutinku 35,3 6 29,5 26 52,9 9 26,1 23 36,4 4 23,9 11 35,4 17
Valyvumas
(geb jimas
Sutinku 47,1 8 34,1 30 52,9 9 33,0 29 18,2 2 43,5 20 33,3 16
63
Nei sutinku, nei
nesutinku35,3 6 53,4 47 23,5 4 55,7 49 63,6 7 41,3 19 56,3 27
tvarkingai atrodyti
ir elgtis)
Nesutinku 17,6 3 12,5 11 23,5 4 11,4 10 18,2 2 15,2 7 10,4 5
Sutinku 35,3 6 48,9 43 41,2 7 47,7 42 36,4 4 52,2 24 43,8 21
Nei sutinku, nei
nesutinku41,2 7 40,9 36 29,4 5 43,2 38 36,4 4 34,8 16 47,9 23
rybiškumas ,
išradingumas
Nesutinku 23,5 4 10,2 9 29,4 5 9,1 8 27,3 3 13,0 6 8,3 4
Sutinku 29,4 5 44,3 39 29,4 5 44,3 39 9,1 1 43,5 20 47,9 23
Nei sutinku, nei
nesutinku47,1 8 39,8 35 29,4 5 43,2 38 54,5 6 39,1 18 39,6 19
Komunikabilumas
Nesutinku 23,5 4 15,9 14 41,2 7 12,5 11 36,4 4 17,4 8 12,5 6
Bausm atlikusi asmen darbinimo motyvai
Apsisprendžiant darbinti bausm atlikus asmen , respondentams labiausiai imponuot patikim žmoni
rekomendacijos (85%), potencialaus darbuotojo kvalifikacija (74%) ar atitinkamos kvalifikacijos specialist
64
stygius (72%), gana stipr s ir socialiniai motyvai – antros galimyb s žmogui suteikimas (73%), beveik du
tre dalius apklaust (63%) sudomint valstyb s si lomos subsidijos.
Palyginti menk vaidmen tur galimyb si lyti bausm atlikusiam asmeniui mažesn atlyginim (27%) ar
darbo biržos rekomendacijos (14%).
Lyginant su respondent atsakymais kitus klausimus, apklaustieji išreišk daugiau pozityvi nuostat ir
mažiau neužtikrintumo, neapsisprendimo, žr. 6 pav.
65
6 pav. Kas Jus paskatint darbinti bausm atlikus asmen :
Pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant atsakymus respondent , kuriems bausm s atlikimo
kalinimo staigoje faktas yra kli tis ir t , kuriems šis faktas n ra svarbus. Pirmiesiems mažiau imponuot tokio
specialisto turima kvalifikacija (atitinkamai 45,5% ir 8,7%) ar specialist stygius (atitinkamai 54,5% ir 10,9%).
Priimant sprendim d l darbinimo, asmenims, kuriems bausm s atlikimo faktas n ra svarbus, didesn s
reikšm s negu kitoms respondent grup ms tur patikim asmen (atitinkamai 91,3% ir 54,5%) ir darbo
biržos rekomendacijos (atitinkamai 23,9% ir 9,1%), žr. 6 lentel .
6 lentel . Iš laisv s at mimo vietos bei teist asmen darbinimo patirtis, bausm s atlikimo fakto kli tis
sidarbinant mon je ir respondent nuomon apie bausm atlikusio asmens darbinimo paskatas.
Ar J kolektyve Ar J kolektyve Ar tai, kad potencialus darbuotojas yra
66
asmuo? asmuo? yra kli tis sidarbinti J kolektyve?
Taip Ne Taip Ne
Taip, tai
yra kli tis
Ne, tai
ra
kli tis
Iš dalies tai
yra kli tis
(priklauso
nuo
aplinkybi ).
% N % N % N % N % N % N % N
Sutinku 82,4 14 72,7 64 70,6 12 75,0 66 54,5 6 84,8 39 68,8 33
Nei sutinku,
nei nesutinku17,6 3 11,4 10 23,5 4 10,2 9 0,0 0 6,5 3 20,8 10
Jo turima
kvalifikacija.
Nesutinku 0,0 0 15,9 14 5,9 1 14,8 13 45,5 5 8,7 4 10,4 5
Sutinku 76,5 13 71,6 63 64,7 11 73,9 65 36,4 4 78,3 36 75,0 36Tam tikros
kvalifikacijos
darbuotoj stygius.
Nei sutinku,
nei nesutinku5,9 1 14,8 13 11,8 2 13,6 12 9,1 1 10,9 5 16,7 8
67
Nesutinku 17,6 3 13,6 12 23,5 4 12,5 11 54,5 6 10,9 5 8,3 4
Sutinku 35,3 6 25,0 22 17,6 3 28,4 25 18,2 2 37,0 17 18,8 9
Nei sutinku,
nei nesutinku5,9 1 19,3 17 5,9 1 19,3 17 9,1 1 23,9 11 12,5 6
Galimyb si lyti
mažesn
atlyginim .
Nesutinku 58,8 10 55,7 49 76,5 13 52,3 46 72,7 8 39,1 18 68,8 33
Sutinku 58,8 10 63,6 56 64,7 11 62,5 55 54,5 6 69,6 32 58,3 28
Nei sutinku,
nei nesutinku5,9 1 15,9 14 5,9 1 15,9 14 0,0 0 13,0 6 18,8 9
Valstyb s
subsidijavimas.
Nesutinku 35,3 6 20,5 18 29,4 5 21,6 19 45,5 5 17,4 8 22,9 11
Sutinku 64,7 11 75,0 66 76,5 13 72,7 64 63,6 7 73,9 34 75,0 36Faktas, kad
žmogui suteikiu
antr galimyb
gyvenime.
Nei sutinku,
nei nesutinku17,6 3 13,6 12 5,9 1 15,9 14 9,1 1 13,0 6 16,7 8
68
Nesutinku 17,6 3 11,4 10 17,6 3 11,4 10 27,3 3 13,0 6 8,3 4
Sutinku 94,1 16 83,0 73 88,2 15 84,1 74 54,5 6 91,3 42 85,4 41
Nei sutinku,
nei nesutinku5,9 1 11,4 10 5,9 1 11,4 10 18,2 2 6,5 3 12,5 6
Jei rekomenduot
patikimi asmenys.
Nesutinku 0,0 0 5,7 5 5,9 1 4,5 4 27,3 3 2,2 1 2,1 1
Sutinku 23,5 4 12,5 11 17,6 3 13,6 12 9,1 1 23,9 11 6,3 3
Nei sutinku,
nei nesutinku11,8 2 29,5 26 29,4 5 26,1 23 18,2 2 19,6 9 35,4 17
Jei darbo birža
rekomenduot .
Nesutinku 64,7 11 58,0 51 52,9 9 60,2 53 72,7 8 56,5 26 58,3 28
69
Išvados ir rekomendacijos
1. Tarp respondent pasitaik turin patirties tiek darbinant bausm kalinimo staigoje atlikusius, tiek
teistus, ta iau laisv s at mimo vietoje nebuvusius asmenis.
2. Devyni iš dešimties apklaust buvo grei iau palankiai nusiteik vertindami galimyb savo kolektyve
darbinti bausm laisv s at mimo vietoje atlikusius asmenis: bausm s atlikimo faktas neb kli tis
priimant nauj darbuotoj , arba konkretus sprendimas priklausyt nuo situacijos.
3. Analizuojant pagrindines kli tis, trukdan ias bausm atlikusi asmen sidarbinimui, respondent
atsakymus pagal svarb galima skirstyti tris pogrupius;
a. Labiausiai apklaustieji akcentavo priežastis, tiesiogiai nesusijusias su bausm s atlikimo faktu
(neigiamus pro ius, nepalankias ekonomines s lygas valstyb je ir per maž valstyb s param
darbdaviams, galintiems darbinti bausm atlikusius asmenis).
b. Mažesn dalis respondent atkreip d mes tiesiogiai su bausm s atlikimo faktu susijusius
veiksnius – menki darbiniai džiai, nepakankama motyvacija ir kvalifikacij patvirtinan
dokument stoka.
c. Galiausiai, visi aukš iau išvardyti veiksniai dominavo neigiam visuomen s nuostat nuteist
atžvilgiu.
4. rybiškumas, agresyvumas, komunikabilumas – pagrindin s bausm atlikusi asmen savyb s darbo
vietoje, ta iau iš esm s respondentai nebuvo labai užtikrinti vertindami bausm atlikusi asmen
savybes darbo vietoje, praktiškai visur dominavo atsakymas „nei sutinku, nei nesutinku“, net ir vertinant
tokius stereotipinius nuteist požymius kaip fizin j ga, agresyvumas, (ne)s žiningumas ir pan.
5. Respondentai buvo pakankamai pozityviai nusiteik vertindami bausm atlikusi asmen darbinimo
savo kolektyve motyvus – didži respondent dal teigiamai apsispr sti gal paskatinti pa ios
vairiausios priežastys: patikim žmoni rekomendacijos, kvalifikacijos veiksnys ir net toks
nepragmatiškas faktorius kaip antros galimyb s žmogui suteikimas.
70
6. Nepaisant to, jog visuomen je egzistuoja neigiama nuomon kal jusi asmen atžvilgiu, tyrime
dalyvav lygtinai iš laisv s at mim paleisti asmenys ir nuteistieji, kuriems laisv s at mimo bausm s
vykdymas yra atid tas, teig , jog sunkumus sidarbinant vienodai patiria laisv s at mimo bausme teisti
asmenys ir tie, kurie buvo teisti, bet nebuvo kalinti.
7. Laisv s at mimo bausme teisti asmenys kalinimo metu dažnai praranda darbinius džius, nes j
užimtumas n ra užtikrinamas. Ta iau dalies nuteist vertyb s laisv s at mimo metu išlieka
nepakitusios, - tai yra susij su turima darbine patirtimi iki kalinimo.
8. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys nuteistuosius ieškotis darbo/dirbti, yra: pragyvenimo poreikis,
geresn s materialin s pad ties sau ir savo vaikams užtikrinimas, savirealizacija. Pagrindiniai veiksniai,
trukdantys s kmingai nuteist integracijai darbo rink yra; teistumas ir su juo susij teismo paskirti
pareigojimai, kvalifikacij patvirtinan dokument ar valstyb s paramos sidarbinant stoka.
siskolinimai, išieškomi per antstolius, taip pat yra didelis trukdis sidarbinant, ta iau šis veiksnys neturi
takos darbinantis nelegaliai, užsiimant atsitiktiniais darbais.
9. Tyrimas atskleid , kad didžiausios galimyb s rasti darb teistiems ir kal jusiems asmenis yra per
draugus bei paž stamus, ta iau tam didel s takos turi kriminalin subkult ra ir kal jimuose
susiformavusi “kast ” sistema.
10. Stiprinti išeinan iš laisv s at mimo viet asmen informacin apr pinim , suteikiant patikrint ,
susistemint informacij apie sidarbinimo galimybes, s lygas, taip pat organizacijas (NVO, Vš ir kt.)
galin ias suteikti reikiamas paslaugas;
11. Laisv s at mimo vietose organizuoti praktinius užsi mimus, ypa akcentuojant mokymus temomis: CV
sudarymas, motyvacinio laiško parengimas ir pateikimas, prisistatymas darbdaviui, bendravimas su
darbdaviu ir pan. Taip pat supažindinti su šiuolaikin mis informacin mis technologijomis,
leidžian iomis ieškotis darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
12. Parengti informacin -metodin leidin penitencin s sistemos pareig nams d l nuteist , kalint
motyvacijos skatinimo ir stiprinimo sidarbinant. Atlikti atitinkamus mokymus.
71
2. Svarbiausios problemos, neleidžian ios nuteistiesiems integruotis darbo
rink : tyrimo rezultat pristatymas
Virginija Klimukien
“Globali iniciatyva psichiatrijoje”
2009-12-17
72
TYRIMO TIKSLAS
Išsiaiškinti pagrindines problemas ir priežastis,
neleidžian ias nuteistiesiems, kuri laisv s
at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir lygtinai
paliestiems iš laisv s at mimo viet s kmingai
prisitaikyti visuomen je ir integruotis darbo
rinkoje.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
Tyrimas orientuotas tris skirtingas tikslines
grupes:
Socialin atskirt patirian ius asmenis
(nuteistuosius, kuriems laisv s at mimo
bausm s vykdymas yra atid tas, ir lygtinai iš
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
73
laisv s at mimo viet paleistus asmenis),
Specialistus, dirban ius su socialin atskirt
patirian iais žmon mis (pataisos inspekcij
darbuotojus) bei darbdavius.
Tod l organizuoti trys atskiri tyrimo etapai:
Fokus grup su socialin atskirt
patirian iais asmenimis;
Fokus grup su specialistais,
dirban iais su socialin atskirt
patirian iais žmon mis;
Telefonin darbdavi apklausa.
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
1 TYRIMAS
Fokusuotos grupin s diskusijos
metodas;
Vykdo 2009 met lapkri io 24 dien ;
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
74
Dalyvavo 12 Vilniaus miesto ir rajono
PI priži rim asmen : 8 lygtinai
paleisti iš LAV; 3 LA bausm s
vykdymas atid tas;
Tyrimo trukm 60 minu
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
1 TYRIMO KLAUSIMAI
Ar skiriasi galimyb s sidarbinti tarp
asmen , kurie buvo laisv s at mimo
staigose ir kurie nebuvo kalinti?
Kokios takos paskirta bausm tur jo
darbinei veiklai?
Kas Jus skatina ieškotis darbo/dirbti?
Kaip J s ieškote/ieškojote darbo ir kas
Jums labiausiai pad jo (kokias b dais,
kas pad jo/pasi , kur kreip s)?
Kai J s ieškote/ieškojote darbo, kas
Jums labiausiai trukdo/- ?
Ko reik /koki paslaug optimalaus
nuteist darbinimo modelio
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
75
užtikrinimui?
Jeigu pats b tum t darbdavys, ar
darbintum t teist (laisv s at mimo
bausme) asmen ir kod l?
Kaip manote, ar (ir kiek) darbdavys
tur žinoti apie darbuotojo
kriminalin praeit ?
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
1 TYRIMO REZULTAT ANALIZ
1. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pataisos
inspekcijose priži rim asmen nuomon apie
galimybi sidarbinti skirtumus tarp asmen ,
kurie buvo laisv s at mimo staigose, ir t ,
kurie buvo teisti bet nebuvo kalinti?
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
76
1 TYRIMO REZULTATAI
1.1. Vienas iš veiksni , s lygojan
galimybi sidarbinti skirtumus tarp laisv s
at mimo bausm atlikusi asmen ir asmen ,
kurie buvo teisti, bet nebuvo kalinti, yra
neigiama visuomen s nuomon apie
kal jusius asmenis. Kitaip tariant, takos turi
visuomen je egzistuojantys stereotipai laisv s
at mimo bausm atlikusi asmen atžvilgiu
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
77
1.2. Kitas svarbus veiksnys sidarbinant yra
neigiamas paties darbdavio poži ris laisv s
at mimo bausm atlikus asmen arba,
lygtinio paleidimo iš laisv s at mimo viet
atveju, su šia bausm s r šimi susijusias
pasekmes (ypa pažym iš darboviet s
pristatym pataisos inspektoriams,
priži rintiems lygtinai paleist asmen )
Nuteistieji didžiausias sidarbinimo galimybes
turi, jeigu paž sta kokius nors potencialius
darbdavius. Kitaip tariant, tik iš anks iau
paž stami darbdaviai, nuteist nuomone,
gali suteikti darbo viet teistiems ir laisv s
at mimo viet atlikusiems asmenims.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
1.3. Fokus grup s dalyviai vienu iš pagrindini
(didžiausi ) trukdži vieningai vardino turimus
milžiniškus ieškinius, (dažniau) kaip turtin s
žalos atlyginim ar (gana retai) moralin s žalos
Užrašams:
_______________________________________
78
kompensavim _______________________________________
_______________________________________
1.4. Apibendrindami fokus grup s dalyviai
nusprend , kad skirtumo sidarbinant tarp t ,
kurie buvo laisv s at mimo staigoje, ir t , kurie
yra teisti, bet nebuvo laisv s at mimo staigoje,
ra
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
2. TYRIMO DUOMEN ANALIZ S METU
BUVO VERTINTA PASKIRTOS BAUSM S
TAKA NUTEIST DARBINEI VEIKLAI
Tyrimo metu daugelis fokus grup s dalyvi apie
nuteistuosius kalb jo tre iu asmeniu, tarsi
kalb ne apie save: ...jie netenka dži ...,
...jie nemoka su tais pinigais..., ir pan.
Gynybin s reakcijos (siekiant patiekti socialiai
pageidaujamus ir priimtinus atsakymus tuo
pa iu išsaugant tam tikr teigiam sav s
vaizd )?
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
79
“Paskirt bausm ” suprato kaip kalinim ir ši
tendencija pasireišk netgi tiems, kuriems
bausm s vykdymas yra atid tas.
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
2.1. Atlikdami bausm kalinimo staigoje
daugelis nuteist praranda darbinius
džius, nes j užimtumas n ra užtikrinamas
2.2. Nuteistiesiems b dingas tam tikras
poži ris, išankstin s nuostatos savo uždarbio
atžvilgiu
2.3. Vis d lto kai kuri nuteist vertyb s
laisv s at mimo metu išlieka nepakitusios.
Dažniausiai tai žmon s, kurie ir iki laisv s
at mimo tur jo pastov legal darb .
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
80
3. VIENAS IŠ TYRIMO SEGMENT
BUVO NUKREIPTAS VEIKSNIUS,
SKATINAN IUS NUTEISTUOSIUS
IEŠKOTIS DARBO/DIRBTI.
3.1. Pagrindinis dirbti skatinantis veiksnys
yra “pragyvenimo“ poreikis, kur visi grup s
dalyviai suprato ir vardijo daugmaž vienodai
(kažkur gyvent, kažk valgyt ir t.t.)
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
3.2. KELIANT PRIELAID , KAD PINIGAI
YRA TIK PRIEMON KOKIEMS TAI
TIKSLAMS PASIEKTI, FOKUS GRUP S
DALYVIAI IŠSAK GANA PLAT
SPEKTR SAVO SIEKI , KURIUOS
GALIMA SUSKIRSTYTI KELET
KATEGORIJ :
Darbas gali pad ti užtikrinti aukštesn
materialinio gerb vio lyg ;
Darbas padeda užtikrinti ateit savo
vaikams;
Darbas gali pad ti savirealizacijai
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
81
Fokus grup s dalyviai savo svarstymus
apibendrino skirtingais žmoni siekiais:
apdovanojimo siekimu arba bausm s
vengimu: vertimo formos gali b ti dvi: arba
botagas arba morka. Nu vat yra du dalykai.
Arba ta varomoji motyvacija arba
traukiamoji, tai kiekvienas pasirenka savo.
Vieni b ga nuo blogyst s, kiti siekia kažko tai
gal geresnio. Tai yra skirtingi psichologiniai
tipai. Nu. Jeigu norite, pakeiskite t šit ir
pasieksite gyvenime visko ko norit.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
4. TYRIMU SIEKTA IŠSIAIŠKINTI KAIP
NUTEISTIEJI PAPRASTAI IEŠKO DARBO
IR KAS JIEMS TAME LABIAUSIAI
PADEDA.
Ieškodami darbo jie pirmiausia
kreipiasi darbo birž (dažniausiai iš
anksto žinodami, kad sidarbinti per
ši institucij nepavyks);
(Žmogus, lank s darbo biržos si lomus
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
82
kursus ir negalintis šiuo metu rasti darbo
pagal gyt kvalifikacij (nes ji yra
nebepaklausi), negali lankyti kit kurs ,
kurie pad jam persikvalifikuoti);
Labiausiai sidarbinti nuteistiesiems
padeda draugai ir paž stami
(kaimynai).
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
Fokus grup s tyrimo rezultatai rodo, jog
daugelis nuteist vis d lto dirba, tik savo
pajam l vairi priežas oficialiai
nedeklaruoja, taigi ir darbo biržos pateikiamas
bedarbyst s lygis Lietuvoje gali b ti šiek tiek
iškreiptas. Tod l visai nat ralu, kad nuteistieji
kratosi menkai apmokamo darbo, nes
neoficialiai dirbdami jie gali uždirbti žymiai
daugiau nei dirbdami oficialiai ir mok dami
mokes ius valstybei. Registracija darbo biržoje
jiems yra reikalinga tik socialini garantij
užtikrinimui.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
83
Kitos valstyb s institucijos (pavyzdžiui, pataisos
inspekcija), fokus grup s dalyvi nuomone,
niekaip nepadeda j integracijos darbo rink
procese;
Kai kurie nuteistieji yra band kreiptis
priva ias darbo paieškos agent ras, ta iau iš
ties daugelis jomis nepasitiki;
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
“Mano nuomone, garb s žod duodu. Ne! N ra.
Nuo prezident s iki paskutinio „svolo iaus“
valstybei n ra nei vieno žmogaus, kuris b
suinteresuotas jiems, nu n r kam, niekas
neužinteresuotas. Visas m biurokratinis
aparatas veikia tik tai pats sau. Pradedant nuo
politik iki paskutini . tikinkit mane,
kad n ra taip. ... N r. Kiekvienas už save.
Kiekvienas sau. O valstyb .. Nenoriu net
prad ti šnek ti…”
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
84
- Nu, aš ei iau šluoti jeigu mok ten
por t kstan .
- Už jokius pinigus pasaulyje...
- -Aš tai gatvi šluot nei iau. Už jokius
pinigus.
- -Jeigu dar b , jeigu mažiausia , jeigu
alga 2000. Jeigu tik šluot.
- -Jei iš vis joki kit darb neb .
- ia žmon s yra iki tiek sigudrin , aš
manau, kad pus žmoni gauna daugiau
negu 2 t kstan ius, niekur nedirba.
Daugiau negu pus . Nieks nepasakos k
jis dirba, k jis daro. Suprantat? Ir j s su
darbais po 2 t kstan ius šluot gatves ar
kažkur, plaut langus nereikalingi ir ia
paskaitos tos nereikalingos. Visiškai. ia
jos nieko nepadeda. Tik laik gaišinat. -
ra perspektyvos, aš manau, kad
dauguma, neit ne d l to, kad ten šluota
dinga ar dar kažkas tai tokio.
Perspektyvos n ra. Su jaunimu kalbant
reikia parodyt jam tik ir tiksliai
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
85
galimyb , kad 30 ar 40 met jisai tur s
kažk tai. K jisai gaus jeigu jis tiktai
šluos gatves? Kad ir už tuos 2
kstan ius lit ? Perspektyvos n ra.
Sunyks tie žmon s kaip asmenyb . Jeigu
jisai perspektyvos nemato. -Dabar,
pavyzdžiui, padarom ta paskaita.
Sakytume. Aha, tu buvai suvirintojas.
Taip, ten, ten, ten eik pabandyk. Tu ten
buvai, ten nežinau, šaltkalvis, tiesa, arba
jaunas, nieko nemoka. Nu tai koks tavo
interesas, pavyzdžiui, gyvenime? Jeigu,
vat pavyzdžiui, nueina birž žmogus,
stovi, jeigu jis net aukš io bijo, o jam
duoda profesija stogdengiu...
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
5. TYRIMU TAIP PAT SIEKTA
VARDINTI PAGRINDINIUS VEIKSNIUS,
TRUKDAN IUS S KMNIGAI
NUTEIST INTEGRACIJAI DARBO
RINK .
5.1. Teistumas ir su juo susij teismo paskirti
pareigojimai (pavyzdžiui, nesilankyti tam
tikrose vietose, vakarais ir naktimis b ti
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
86
namuose ir t.t.);
5.2. Kvalifikacij patvirtinan dokument
stoka. Ta iau ne visuose darbuose diplomo
yra reikalaujama;
5.3. siskolinimai, išieškomi per anstolius
(ta iau tai netrukdo darbinantis nelegaliai);
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
5.4. Ketvirtas veiksnys turintis takos
nuteist sidarbinimo galimyb ms yra
valstyb s paramos stoka, ta iau fokus grup s
dalyviai š veiksn vardino ne kaip trukd . J
nuomone, dabar egzistuojanti sistema tiesiog
nepadeda ir valstyb s subsidijos gal
palengvinti nuteist sidarbinimo
galimybes, ta iau j veiksmingumas b
pakankamai trumpalaikis, kol jos teikiamos
tol darbdavys darbina, o tik joms
pasibaigusm teistas žmogus b iškart
atleidžiamas.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
87
6. BUVO TIRIAMA KIEK PATS
NUTEISTASIS, B DAMAS DARBDAVIU,
LINK S DARBINTI TEIST
ASMEN .
(neadekvatus sav s vertinimas ir m stymo
klaidos: egocentriškumas, kit kaltinimas,
tik jimasis blogiausio ir pan., trukdo
objektyviai vertinti situacij )
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
Nuteistieji, b dami darbdavio pozicijoje, b
link darbinti toli gražu ne kiekvien asmen .
Jie taikyt tam tikrus atrankos kriterijus,
kuriuos sunku formalizuoti. Dažniausiai
remt si pokalbio ir steb jimo metodu.
Pasak nuteist , priimant darb daug
svarbiau, kad žmogus b geras ir
kompetetingas specialistas, o ne tai, kad jis
yra buv s teistas ar ne
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
88
Nepaisant to, kad nuteistieji pasitiki savo
geb jimais pažinti žmones, patys darbindami
kitus, b pakankamai atsarg s ir naujai
priimtamt darbuotojui skirt bandom
laikotarp ;
Priimdami darbuotojus nuteistieji vadovaut si
kal jim subkult ros principais, t.y. neb
link priimti žmoni , kurie yra iš žemesni
“kast “
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
darbindami teist asmen savo kolektyv
nuteistieji kitiems darbuotojams nieko
nepasakot apie naujojo darbuotojo
kriminalin praeit
Nors kasdienyb je bendraudami su
nepaž stamu žmogumi, pirmiausia yra link
išsiaiškinti jo praeit
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
89
90
7. TYRIMO REZULTAT ANALIZ
PAROD , JOG NUTEISTIEJI YRA
GRIEŽTAI NUSISTAT UŽ ASMENS
DUOMEN APIE JO KRIMINALIN
PRAEIT PRIVATUM IR
KONFIDENCIALUM .
labai svarbu, kad potencialus
darbdavys netur galimyb s gauti
informacijos apie darbuotojo
kriminalin praeit ;
informacijos apie asmen kriminalin
patirt netur žinoti ne tik darbdavys
bet ir vairios socialin s staigos;
darbinantis specialiose instancijose,
kur reikalingas leidimas ginklui ir
pan., arba dirbant su specialiais
brangiais rengimais, taip pat n ra
reikalingi duomenys apie potencialaus
darbuotojo praeit
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
91
8. TYRIMU SIEKTA NUSTATYTI
EGZISTUOJAN IUS STEREOTIPUS APIE
TAI, KOKIOMIS SAVYB MIS
NUTEISTIEJI PASIŽYMI (DARBE)
Išradingumas (tuo tarpu visuotinai
egzistuojan io stereotipo, kad
nuteistieji yra fiziškai stipresni, tyrimo
dalyviai nepatvirtino);
Atsakingumas (punktualumas);
Dr sa, lyderyst (nebijojimas
pasipriešinti sistemai,
nusistov jusioms socialin ms
normoms);
Išsilavinimo (intelekto) stoka;
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
2 TYRIMAS
Fokusuotos grupin s diskusijos metodas;
Vykdo 2009 met lapkri io 19 dien ;
Dalyvavo 10 pataisos inspekcij
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
92
darbuotoj ;
Tyrimo trukm 60 minu
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
1. Tyrimo duomen analiz parod , kad pataisos
inspekcij pareig nai aiškiai išskiria dvi asmen
grupes, kuri integravimas, traukimas darbin
veikl iš esm s skiriasi:
Nuteistieji, kuriems LA bausm s vykdymas
atid tas ir
Lygtinai iš LAV paleisti asmenys
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
93
2. Lygtinai paleist asmen išsilavinimo stoka;
3. Biuriokratin s kli tys, formal s apribojimai,
kurie apsunkina ši asmen sitraukim
darbin veikl (negali išvykti; darbdavi
nenoras pildyti dokumentus);
4. Pats faktas, kad asmuo kal jo. Tai, kad asmuo
yra padar s nusikalstam veik ir teistas n ra
tokio stigmatizacijos lygio, kiek tai, jog asmuo
buvo kalinimo staigoje;
Asmens profesiniai džiai, ypa darbiniai
santykiai, yra mažiau takojami, kai asmuo
nenukreipiamas laisv s at mimo staigas;
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
94
1. NEVIENODOS SIDARBINIMO
GALIMYB S SKIRTINGUOSE
REGIONUOSE.
Nat ralu, kad didžiausia potenciali
darbdavi mas koncentruojasi didžiuosiuose
Lietuvose miestuose. ia persipina tiek
objektyv s, tiek subjektyv s veiksniai,
neigiamai takojantys nagrin jam asmen
sitraukim darbin veikl :
Pataisos inspekcijos skaitoje esantys asmenys
„pririšti“ prie savo teritorijos, o darbo
paiešk ži ri itin siaurai;
Mobilumo, jud jimo darb ir atgal problema;
Šeš lin darbo rinka;
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
95
2. TYRIMU SIEKTA IŠSIAIŠKINTI
PAGRINDINIUS NUTEIST VIDIN S
IR IŠORIN S MOTYVACIJOS ASPEKTUS
Lietuva tarp ES šali išsiskiria „darbo
emigrant “ gausa, o dabartin
ekonomikos recesija dar labiau
paskatino žmones ieškotis darbo
užsienyje, tad nat ralu, kad ir
nuteistieji asmenys yra veikiami t
pa tendencij ;
Vienas iš stipriausi vidin s
motyvacijos aspekt - tai gerai
apmokamas darbas. Tyrimo duomen
analiz leidžia teigti, kad šie asmenys
sutikt dirbti, ta iau jie nenori menko
užmokes io, ypa jaunimas;
Kaip svarb , su jaunimo kategorija
susijus aspekt b tin pamin ti ir
nusikaltusiojo draug pozicij ,
poži , supan aplink .
Motyvacijai takos turi išlik šeiminiai
santykiai, stabil s tarpasmeniniai
ryšiai.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
96
TYRIMAS ATSKLEID IR MOTYVACIJ
BLOKUOJAN IUS VEIKSNIUS:
Nuteist vair s finansiniai
siskolinimai;
Lygtinai paleisti asmenys nemato
prasm s ieškotis darbo d l keli
nesi ;
Išorin motyvacija suvokiama kaip
išorinis kontrolierius, galima
prievarta, gr žimo laisv s at mimo
staig rizika ir pan.;
Ta iau min tus reikalavimus ži rima
formaliai, t.y. realizuojamas pats
faktinis veiksmas – registravimasis
darbo biržoje;
Pati aplinka, kurioje gyvena ir
betarpiškai bendrauja nuteistasis n ra
orientuota proaktyvi darbin veikl .
Be to, pozityviai ne takoja asmens
motyvacijos ieškotis darbo ir dirbti.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
97
Tyrimo metu gana epizodiškai buvo
pamin tos ir nuteist galimyb s
mokytis, gauti stipendijas, užsitikrinti
antrin profesin mokym , kuriomis
dažniausiai pasinaudoja jauno
amžiaus asmenys.
Kartais kokybiškos konsultacijos,
tinkamos, naudingos informacijos
suteikimas asmen veikia skatinan iai
ieškotis darbo. Nuteistasis pamato,
suvokia, kokie galimi darbo paieškos
dai, formos, kuri jis anks iau
nežinojo ar neband realizuoti (NVO
pasižymi netradiciniais sprendimais,
yra lanks ios, nesuvaržytos
biurokratiniais dalykais).
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
98
3. VEIKSNIAI, KURIE SKATINA AR
BLOKUOJA DARBDAVIO SPRENDIMUS
PRIIMANT NUTEISTUS ASMENIS
DARB
Atskirais atvejais nagrin jama teisti
asmenys yra parank s nes žiningiems
darbdaviams, kurie manipuliuoja j
pažeidžiamumu (d l teistumo,
kriminalin s patirties, sunkum rasti
darb ir kt.), išnaudoja juos, moka
mažesnius atlyginimus ar si lo algas
(bent jau dal ) imti vokeliuose ir kt.
Nuteistieji sutinka dirbti prastesn mis
lygomis, t.y. kur reikia “pigios
darbo j gos”, kur nereikia r pintis j
sauga darbe ir galimu poveikiu j
sveikatai.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
99
Atskir darbdavi grup sudaro
asmenys, kurie patys buvo teisti, atliko
kriminalines bausmes, kartu nebijo
priimti teist asmen darb .
Dabartin situacija darbo rinkoje
nepalanki teistiems asmenis, kurie
ieško darbo. Nuolatos did jantis
bedarbi skai ius turi takos ir
nuteist integravimuisi darbin
veikl , kai darbdaviai turi didel
pasirinkim iš darbuotoj , kuri ir
profesiniai džiai stipresni, ir
atitinkamos žinios geresn s, jau
nekalbant apie turim teistum
Darbdaviai turi susiformav neigiam
nuomon apie nagrin jam asmen
kategorija, dažnai apimti nepagr st
fobij , kad jie gali nukent ti ir pan.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
100
4. PA PATAISOS INSPEKCIJ
PAREIG POZICIJA D L TEIST
ASMEN DARBINIMO: JEIGU PATS
IAU DARBDAVYS...
Trys kategorijos:
Pareig nai, kurie vienareikšmiai
pozityviai nusiteik potenciali
darbuotoj atžvilgiu, nepriklausomai
nuo j teistumo, kriminalin s paeities
Pareig nai, kurie laikosi pozityvios
pozicijos d l teist asmen
darbinimo, ta iau numato atskiras
lygas, išlygas, kurioms esant ar ne,
jie priimt atitinkam asmen darb
Pareig nai, kurie kategoriškai nurod ,
jog teist asmen darb nepriimt
l rizikos nukent ti, d l baim s, jog
gali b ti kerštaujama prieš j šeimos
narius, tod l, kad nenor , kad j
mon je ar staigoje vykt nenumatyti
atsitikimai ir kt.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
101
AR IR KIEK DARBADAVYS PRIVALO
ŽINOTI APIE TEISTUM , KRIMINALIN
PRAEIT
Darbdavys neprivalo gauti
informacijos apie asmens teistum .
Svarbiausia yra asmens kvalifikacija,
geb jimai atlikti darb ir pan. Pats
teistumas vardijamas kaip vienas iš
pagrindini veiksni , šalinan ši
asmen s kmingo sidarbinimo
galimyb .
Potencialus darbuotojas gal
nurodyti, jog yra teistas, nes dabdavys
turi teis žinoti (Bet turb t rašas
tur b ti „ šit klausim galite ir
neatsakyti“).
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
102
DABAR VEIKIANTIS NUTEIST
DARBINIMO MODELIS N RA
FUNKCIONALUS
tini esminiai ir sisteminiai poky iai,
kuri pas koje atsirast specializuotos
darbo vietos nagrin jam asmen
kategorijai;
Dabartin darbdavi subsidijavimo
sistema yra nepakankama;
Viena iš galim darbdavi skatinimo
priemoni - tai mokes mažinimas
arba atleidimas nuo j ;
Priemon s, skirtos „parengti“ asmen
darbinei veiklai dar esant kalinimo
staigoje, vertintinos kritiškai;
Tarpininkavimo paslaug darbinant
nuteistuosius, kontaktuojant su
potencialiais darbdaviais stoka.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
103
TEIST ASMEN , KAIP POTENCIALI
DARBUOTOJ , VERTINIMAS
tiesiogiai priklauso nuo to, kuriai
kategorijai jie priskiriami. Atitinkamai
formuojamas ir j socialinis portretas,
jiems priskiriamos atitinkamos
savyb s, bruožai, kurie ir turi takos j
darbinimui.
darbiniams santykiams palaikyti b tini
geri darbiniai džiai ir atitinkama
kvalifikacija, ta iau dabartin
penitencin sistema n ra paj gi
užtikrinti darbin s veiklos asmenims,
esantiems kalinimo staigose, o tai
susij su min dži sumenk jimu
ar netekimu. Dabartin situacija
reikalauja, kad net ir “juodadarbiai”
turi išmanyti šiuolaikines
technologijas, mok ti dirbti su
atitinkama technika ar renginiais
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
104
TEIST ASMEN , KAIP POTENCIALI
DARBUOTOJ , VERTINIMAS
Neigiam tak nuteist
sidarbinimui turi negatyvi kalini
subkult ra. Asmenys, gr iš
kalinimo staig , išmoksta, perima
specifin kalini bendravimo model ,
kalb jimo manier , žargon , kurie
potencialius darbdavius veikia
negatyviai.
Asmenys, gr iš kalinimo staig ,
pasižymi specifiniais emociniais
veiksniais (kantryb s stoka, emocinis
nestablumas ir pan.).
Asmenin s sveikatos problemos.
Sunkiai prisitaiko prie bendr
taisykli darbo vietoje, prie nustatytos
tvarkos ir formali reikalavim ;
“simuliavimo” tendencija.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
105
DARBIN NUTEIST VEIKLA YRA
PAMATINIS VEIKSNYS JUOS
INTEGRUOJANT VISUOMEN
Resocializacija: šie asmenys tampa
mokes mok tojais, o ne
išlaikytiniais;
Maž ja nusikalstamumas, nes
užsidirba pragyvenimui;
Did ja savivert , nes atsiranda
galimyb pasir pinti savimi ir šeima;
3 TYRIMAS: TELEFONIN DARBDAVI
APKLAUSA
Darbdaviai yra labai užsi ir
dažnai neturi jokios motyvacijos
dalyvauti ilgesn laik trunkan iose
apklausose ar tyrimuose;
Telefonin apklausa yra visiškai
anonimiška, t.y. tyr jas realiai girdi
tik bals , ta iau respondento nemato;
Telefonin apklausa užtrunka tik
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
106
kelet minu ir darbdavys dalyvauja
tyrime nepalikdamas savo darbo
vietos.
_______________________________________
TELEFONIN DARBDAVI APKLAUSA
2009 m. lapkri io m nes atliko UAB Lintel Vš
„Globali iniciatyva psichiatrijoje“ užsakymu.
Telefonin s apklausos metu apklausti 105
darbdaviai, atstovaujantys vairaus dydžio
privataus sektoriaus mones iš vairi Lietuvos
region ir skirting verslo sri . Respondentai
buvo atrinkti pagal daugiapakop tikimybin
(užtikrinant vienodas galimybes patekti
apklaus ) atrank .
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti darbdavi
patirt darbinant iš laisv s at mimo
vietos gr žusius asmenis arba teistus,
ta iau laisv s at mimo vietoje
nebuvusius asmenis ir darbdavi
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
107
nuostatas ši asmen grupi
darbinimo atžvilgiu
TELEFONIN S DARBDAVI
APKLAUSOS ANKETA
pirmieji du klausimai buvo skirti
išsiaiškinti faktin informacij apie
respondent patirt darbinant iš
laisv s at mimo vietos gr žusius arba
teistus asmenis;
tre iuoju klausimu siekta išsiaiškinti,
ar, respondento nuomone, egzistuoja
kli tys darbinant iš laisv s at mimo
vietos gr žus asmen konkre ioje
respondento mon je;
ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju
klausimu buvo teiraujamasi
respondento nuomon s apie bausm
kalinimo staigoje atlikusi asmen
integracijos darbo rink kli tis, j
savybes darbo vietoje bei motyvus,
galin ius paskatinti j darbinim
konkre ioje respondento mon je.
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
108
AR J KOLEKTYVE DIRBA/DIRBO
IŠ LAISV S AT MIMO VIETOS GR S
ASMUO?
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
AR J KOLEKTYVE DIRBA/DIRBO
TEISTAS, BET NEBUV S LAISV S
AT MIMO VIETOJE, ASMUO?
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
109
_______________________________________
AR TAI, KAD POTENCIALUS
DARBUOTOJAS YRA ATLIK S
BAUSM LAISV S AT MIMO
VIETOJE, YRA KLI TIS SIDARBINTI
KOLEKTYVE?
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
110
KAIP MANOTE, KOKIOS PAGRINDIN S BAUSM ATLIKUSI ASMEN SIDARBINIMO
KLI TYS?
111
KAIP MANOTE, KOKIOMIS SAVYB MIS PASIŽYMI ASMENYS, ATLIK BAUSM ,
DARBO VIETOJE
112
KAS JUS PASKATINT DARBINTI BAUSM ATLIKUS ASMEN
Lyginant respondent , tur jusi ir netur jusi
bausm atlikusi asmen darbinimo patirt ,
pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai:
darbdaviai, kuri mon je dirbo (dirba) bausm
kalinimo staigoje atlik s darbuotojas, re iau
pasigedo valstyb s paramos darbdaviams šios
Užrašams:
_______________________________________
_______________________________________
113
asmen grup s darbinimui (atitinkamai 23,5 ir
18,2%).
Taip pat pasteb ti statistiškai reikšmingi
skirtumai tarp apklaust , kuriems bausm s
atlikimo faktas n ra kli tis ir buvusi nuteist
keliam reikalavim darbo s lygoms:
darbdaviai, kuriems bausm s atlikimo faktas
ra kli tis, tris kartus dažniau nesutiko su
teiginiu, jog buv kaliniai kelia pernelyg aukštus
reikalavimus darbo s lygoms (atitinkamai
58,7% ir 18,2%)
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
Pasteb ti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp
respondent , atstovaujan mones, kuriose
dirba (dirbo) teisti, ta iau bausm s neatlik
asmenys ir neturin tokios patirties,
vertinant ši asmen agresyvum ir
atsakingum – pirmieji dažniau nesutiko su
teiginiu, jog šie asmenys pasižymi didesniu
agresyvumu (atitinkamai 41,2% ir 11,4%) ir
atsakingumu (58,8% ir 31,8%).
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
114
IŠVADOS
Tarp respondent pasitaik turin
patirties tiek darbinant bausm
kalinimo staigoje atlikusius, tiek teistus,
ta iau laisv s at mimo vietoje
nebuvusius asmenis.
Devyni iš dešimties apklaust buvo
grei iau palankiai nusiteik vertindami
galimyb savo kolektyve darbinti
bausm laisv s at mimo vietoje
atlikusius asmenis: bausm s atlikimo
faktas neb kli tis priimant nauj
darbuotoj , arba konkretus sprendimas
priklausyt nuo situacijos.
Analizuojant pagrindines kli tis,
trukdan ias bausm atlikusi asmen
sidarbinimui, respondent atsakymus
pagal svarb galima skirstyti tris
pogrupius;
Labiausiai apklaustieji akcentavo
priežastis, tiesiogiai nesusijusias
su bausm s atlikimo faktu
(neigiamus pro ius, nepalankias
ekonomines s lygas valstyb je ir
per maž valstyb s param
darbdaviams, galintiems
darbinti bausm atlikusius
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
115
asmenis).
Mažesn dalis respondent
atkreip d mes tiesiogiai su
bausm s atlikimo faktu susijusius
veiksnius – menki darbiniai
džiai, nepakankama
motyvacija ir kvalifikacij
patvirtinan dokument stoka.
Galiausiai, visi aukš iau išvardyti veiksniai
dominavo neigiam visuomen s nuostat
nuteist atžvilgiu.
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
116
IŠVADOS
rybiškumas, agresyvumas,
komunikabilumas – pagrindin s bausm
atlikusi asmen savyb s darbo vietoje,
ta iau iš esm s respondentai nebuvo
labai užtikrinti vertindami bausm
atlikusi asmen savybes darbo vietoje,
praktiškai visur dominavo atsakymas
„nei sutinku, nei nesutinku“, net ir
vertinant tokius stereotipinius nuteist
požymius kaip fizin j ga, agresyvumas,
(ne)s žiningumas ir pan.
Respondentai buvo pakankamai
pozityviai nusiteik vertindami bausm
atlikusi asmen darbinimo savo
kolektyve motyvus – didži
respondent dal teigiamai apsispr sti
gal paskatinti pa ios vairiausios
priežastys: patikim žmoni
rekomendacijos, kvalifikacijos veiksnys
ir net toks nepragmatiškas faktorius kaip
antros galimyb s žmogui suteikimas.
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
_______________________________________
117
3. Mokymai pagal kvalifikacijos tobulinimo program
gyvendinant Europos strukt rini fond projekt „Pataisos inspekcij darbo kokyb s tobulinimas,
organizuojant nuteist , kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas, ir gr žusi iš kalinimo staig
asmen reintegracij darbo rink “ buvo vykdomi mokymai pataisos inspekcij ir Kal jim departamento
darbuotojams, dirbantiems socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo rink
srityje, skirti darbuotoj , dirban socialin s rizikos ir socialin atskirt patirian asmen integracijos darbo
rink srityje, profesin s kvalifikacijos tobulinimui. Kvalifikacijos tobulinimo programa viso truko 20 darbo
dien (160 akad. val.).
Program sudar dešimt tem :
1. Psichologiniai ir etiniai pataisos inspekcij pareig veiklos aspektai (Doc. dr. Vida Gudžinskien )
2. Efektyvaus pokalbio su tikslin s grup s asmenimis prielaidos (Doc. Odeta Merfeldait )
3. Kaip skatinti tikslin s grup s asmen motyvacij (Prof. dr. Giedr Kvieskien )
4. Bausmi vykdymo teis s ypatumai (Prof. Gintaras Švedas)
5. Tarptautiniai elgesio su asmenimis, nuteistais laisv s at mimui alternatyviomis bausm mis,
standartai (Doc. dr. Gintautas Sakalauskas)
6. Socialini paslaug sistema Lietuvoje (Prof. Irena Zaleskien )
7. Socialin s paramos ir paslaug teikimas teistiems asmenims (Doc. dr. Rokas Uscila)
8. Ly lygyb s teisinis reglamentavimas ES (Dr. Margarita Jankauskait )
9. Savanori traukimas probacijos proces (Lekt. Auks Petruškevi )
118
10. Nevyriausybini organizacij vaidmuo probacijos procese (Dr. Jonas Stašinskas)
119
KAIP SKATINTI TIKSLIN S GRUP S ASMEN MOTYVACIJ
Prof. dr. Giedr Kvieskien
Gyvenimo tikslas yra tikslingas gyvenimas. – Robin Sharma.
1. Charakteris – energingas siekimas užsibr žt tiksl – J. V. G .
2. Laikydami priemones tikslu, žmon s nusivilia savimi ir kitais, tod l iš visos j veiklos nieko neišeina
arba išeina priešingai, negu jis siekia - J. V. G
3. Kiln s tikslai, nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus. - J. V. G .
4. Mus vilioja aukštuma, bet ne laiptai j : žvelgdami virš mes nor tume eiti j lyguma. - J. V. G .
5. Tikslo siekimas yra viena svarbiausi s km s gyvenime s lyg , nesvarbu, kokio tikslo yra siekiama. –
Dž. D. Rokfeleris II.
6. Tvirta, s moninga, tikra valiapirmiausia susijusi su sitikinimu, kad tikslas bus pasiektas. - J. V. G
Motyvacija psichologijoje ir etologijoje – visus organizmo veiksmus skatinanti j ga. Gali b ti naudojamas kaip
poreikio sinonimas
Motyvacijos teorijas s lyginai galima suskirstyti dvi grupes:
1. Teorijos, kurios grindžiamos žmoni poreikiais, nuo kuri priklauso j elgsena. Jos stengiasi rasti
atsakym , kod l atsiranda motyvacija ir kas j s lygoja.
120
2. Teorijos, pagr stos žmoni elgsena, kuri s lygoja j l kes iai bei savo elgesio pasekmi
suvokimas. Jos dar gali b ti vadinamos procesin mis teorijomis. Šios teorijos paaiškina, kaip veikia
motyvacija, kaip ji vystosi ir apsprendžia žmoni elges F. Hercbergo motyvacijos teorija
Ji pagr sta prielaida apie pasitenkinim ir nepasitenkinim darbu. Teorija paskelbta 1950 m. Veiksnius, kurie
gali pašalinti nepasitenkinim darbu, F. Hercbergas pavadino higieniniais, o veiksnius, turin ius takos
pasitenkinimui pavadino motyvacijos veiksniais.
Darbo aplinkos veiksniai – tai organizacijos politika, saugumas, statusas, gamybiniai santykiai, darbo
užmokestis, darbo s lygos, kontrol , administracijos elgesys.
Motyvacijos veiksniai: saviraiška, pažanga, atsakomyb , pripažinimas, s km .
Ši veiksni poži riu visus žmoni poreikius galima suskirstyti grupes: tai - poreikiai, susij su bado,
troškulio, skausmo numalšinimu bei panaši poreiki patenkinimu. Asmuo gali juos patenkinti, jeigu už darb
gaus atitinkam pinig atlyginim . ši poreiki gyvendinimas priklauso nuo darbo aplinkos (higienini )
veiksni .
121
Dvasiniai poreikiai. J patenkinimas s lygoja asmenyb s tobul jim . Motyvacijos veiksniai. Motyvai.
1985 m. D. McClelland išvyst id kad žmoni poelgius lemia trys pagrindiniai motyvai: karjeros
(achievement motivation), priklausomyb s (need for affilation) ir valdžios (domination).
Žmon s su aukšta karjeros motyvacija stengiasi b ti priekyje ir imasi atsakomyb s už problem
sprendim . Viename iš atlikt tyrim McClelland nustat , kad net 83 procentai student , pasižymin
aukšta pasiekimo motyvacija, v liau už pareigas, reikalaujan ias priimti sprendimus, rizikuoti ir siekti
didel s s km s – tokias kaip vadovavimas verslui.
Priklausomyb s motyvas skatina žmones tur ti draug ir tapti grup s nariais. Žmon s, turintys aukšt
priklausomyb s motyvacij , buvim kartu su kitais vertina labiau nei pasiekimus. Pavyzdžiui, atliekant
tyrim buvo galima pasirinkti partner pagalbai ir uždavinio sprendimui. Žmon s, turintys aukšt karjeros
motyvacij rinkosi partner pagal jo kompetencij , ir atvirkš iai, žmon s su aukšta priklausomyb s
motyvacija, dažniausiai rinkosi savo draugus.
Valdžios poreikis – tai noras kontroliuoti kitus. Jo tikslas – tur ti takos kitiems žmon ms, juos veikti ir
taip dominuoti. Šis noras gali b ti pozityvus ir kv pti kitus problem sprendimui. Gali b ti ir negatyvus
kai norima pajungti žmones savo valiai.
Motyv sud tingumo problema yra ta, kad žmogus dažnai nesupranta savo motyv . Motyvams skirti
tyrimai remiasi psichoanalitik (Froido, Adlerio, Fromo ir kt.) ir biheiviorist (bihavioural) teorijomis,
aiškinan iomis b dingiausius pirk jo bruožus ir priežastis, skatinan ias j pirkti. Buvo nustatyta, kad
žmogaus elgesio motyvai yra jo varomoji j ga. padeda užtikrinti darbo s km ir tuo pa iu metu gyvendinti
dvasinius poreikius. Motyvacija dažnai pasižymi pusiausvyros stoka ir d l išor s poveikio atsirandan ia
pastovia tampa. Savo elgesiu žmogus stengiasi sumažinti tamp , rasti b dus kaip prisitaikyti prie
konkre ios situacijos, kurioje tenka vertinti išorinius apribojimus. Žmogaus elgesys nukreipiamas
diskomforto mažinim ir j sukelian poreiki patenkinim . Kadangi žmogus, kur šie mechanizmai
veikia, ne visada suvokia j reikšm , reikia skirti priežastis, kuri pagalba jis grindžia savo elges , ir
tikr sias elgesio priežastis. Be to, motyvai gali prieštarauti vienas kitam ir konfliktuoti tarpusavyje.
Pavyzdžiui, noras k nors suvalgyti gali konfliktuoti su baime pastor ti. Konflikto s voka – viena iš
svarbiausi komercin s psichologijos s vok , paaiškina vartotojo elgesio atvej , kai jis viena prek kei ia
kita, o taip pat kai jis atsisako nuo jau nupirkto daikto ir bando t atsisakym motyvuoti pseudoracionaliais
122
samprotavimais. Vienos prekes pakeitimas kita stebimas tai atvejais, kai žmogus, negal damas nusipirkti
vienos prek s, vietoje jos nusiperka kit .
Pavyzdžiui, negal damas nusipirkti buto, žmogus nusiperka brang automobil , taip tik damasis patraukti
aplinkini d mes . Ta iau reikia atminti, kad pakei ian ios prek s gali atitikti tuos pa ius motyvus, kaip ir
tos, kurias jos pakei ia, bet kokybiškai jos labai skiriasi.
Rinkodaros specialistams D. McClelland motyvacijos teorija svarbi produkt reklamai. Reklamuojant
produktus rekomenduojama atsižvelgti motyvacijos temas, išplaukian ias iš trij pagrindini poreiki .
Prieš reklamuojant reikia ištirti produkto tikslin s rinkos savybes ir nustatyti pagrindin motyv strukt .
Reklama talpinama tam tikrame motyvaciniame kontekste.
Charakteris (arba asmenyb ) skiria vien individ nuo kito. Gali kilti noras asmenyb s savyb s susieti
su žmogaus elgesiu pirkimo metu. Daug tyr band tai padaryti. Vieni tam naudojo tipologinius metodus,
kiti band skirstyti pagal atskiras savybes.
Skirstant pagal tipologines savybe, individai grupuojami pagal j santyk su kitais žmon mis. Išskiriamos
šios grup s:
pozityviai orientuoti (nori b ti naudingais, jiems svarbus aplinkini vertinamas),
agresyviai orientuoti (s km s siekiama tam, kad sulaukti pripažinimo),
izoliuoti (pirmenyb teikia protui, nevertina emocij ).
Suskirs ius grupes, buvo bandoma rasti ryšius tarp asmenybi tip ir pirkini tipo. Kita tyr grup
band išskirti asmenyb s bruožus klausimyno pagalba, suskirstyti pagal kriterijus (aktyvumas,
impulsyvumas, komunikabilumas ir t.t.), o po to susieti su pirkini tipais. Ta iau jeigu kartais ir pavykdavo
rasti ryš tarp kai kuri asmenyb s savybi ir pirkini , kuriems skiriamas didelis d mesys (pavyzdžiui,
automobilio), paaišk davo, kad faktori , turin takos preki pasirinkimui, yra tiek daug, kad ne manoma
sudaryti patikim prognoz s modeli .
123
Savo paties sukurtas vaizdas arba kaip žmogus sivaizduoja save pats. Vaizdas, kuris gaunamas
žmogaus apie save susikurt pavidal sujungus su numatomo pirkti daikto pavidalu, priešingai, turi
praktin vert . Dažniausiai pirmenyb atiduodama daiktui, kuris derinasi prie susikurto vaizdo, arba su tuo
vaizdu, kur norime b ti panaš s.Gyvenimo patirtis ir vykiai, kuriuose žmogus dalyvavo, pradedant nuo
vaikyst s, suformuoja stereotipus, samprotavimus, prietarus, kurie tampa pastoviu nusiteikimu ir mažai
kei iasi, kei iantis aplinkyb ms.
Šioje srityje atlikti gaus s tyrimai leidžia padaryti toki išvad : nors ASMENS asmenin s savyb s yra
pastovios, jos gali keistis pagal tai, kaip giliai žmogus traukiamas motyvavimo proces ir priklausomai
nuo patiriamos rizikos laipsnio.
Pirkimas susij s su emocijomis dažniausiai daug stipriau, nei mes patys sivaizduojame. Emocijos versle
vaidina labai svarb vaidmen , kurio negalima nevertinti. Tai gerai žinoma reklamos specialistams.
Vartotojo apsisprendim pirkti si lom prek ar paslaug skatina šie veiksniai:
turi egzistuoti poreikis (arba poreikiai), kur teikiamas pasi lymas gal patenkinti;
vartojimo poreikis, kur teikiamas pasi lymas gali patenkinti, turi b ti prioritetinis kit poreiki
atžvilgiu;
motyvas turi der ti prie asmens “aš” suvokimo arba j pagerinti;
asmuo turi žinoti apie teikiam pasi lym .
Asmens elgesiui vertinti ir motyvuoti buvo suformuotos vairios hipotez s ir atlikta daug tyrim . Tyrim
pagrind sudar mokslin s teorijos: psichoanalitin , socialin , sav s suvokimo (self-concept), asmenyb s
individualumo. Tyrimai pad jo vertinti vartotoj veikian faktori svarb ir, galiausiai, sukurti vartotojo
gyvenimo koncepcij . Šiuo metu dažniausiai nagrin jami keli vidiniai faktoriai, turintys didžiausios takos
vartotojo, kaip individo, elgesiui: poreikiai, motyvai, charakteris ir sav s suvokimas. Šie faktoriai, kartu su
išoriniais, sudaro vartotojo gyvenimo stiliaus modeli pagrind (4.4 pav.).
124
F. Hercbergas A. Maslow teorijos taip pat nagrin ja motyvacij . Darbo aplinkos veiksniai atitinka fiziologinius
ir saugumo poreikius, o motyvacijos veiksniai palyginami su aukštesni lygi poreikiais. Ta iau A. Maslow
fiziologinius poreikius nagrin jo kaip žmogaus elgsenos priežast , jeigu vadovas sudaro s lygas darbuotojui
patenkinti šiuos poreikius, tai šis dirbs geriau. F. Hercbergas, atvirkš iai, teigia, kad darbuotojas nekreips
mesio tol, kol j nebuvimas arba pritaikymas bus netinkamas ar neteisingas.
Pasak F. Hercbergo, darbo aplinkos veiksniai nemotyvuoja darbuotoj veiklos. Jie tik užtikrina, kad neatsiras
nepasitenkinimas darbu. Nor damas paskatinti darbuotojus veikti, vadovas turi pasir pinti ne tik darbo
aplinkos, bet ir motyvuojan iais veiksniais. F. Hercbergas nustat , kad darbo užduo turinys veikia
motyvuojan iai ir suformulavo pasi lymus pasikartojan ioms užduotims praturtinti, kad darbuotojas pajust
jam patik to darbo vert , svarb , sud tingum . Norint s kmingai pritaikyti F. Hercbergo teorij praktikoje,
reik sudaryti darbo aplinkos ir ypa motyvuojan veiksni s raš ir pateikti juos darbuotojams, kad šie
nurodyt savo prioritetus.
Šios teorijos analizuoja kaip žmogus paskirsto savo pastangas vairi tiksl gyvendinimui ir kaip pasirenka
konkret elgesio b . Labiausiai žinomos yra l kes ir teisingumo teorijos.
125
kes teorija
kes iai – tai pageidaujamojo b simojo vyki ar fakt rezultat apib dinimas. L kes teorija,
analizuodama darbo motyvacij , pabr žia trij tarpusavyje susijusi ryši svarb :
1. Darbo s naudos – rezultatas.
2. Rezultatai – atlygis.
3. Atlygis – atlygio valentingumas.
Teisingumo teorija
Ji paaiškina, kad žmon s subjektyviai nustato santyk tarp pastang ir atlygio, o po to j sugretina su kit
žmoni atlygiu.
Jeigu darbo s naud ir atlygio už j palyginimas išreiškia neteisyb , t.y. žmogus mano, kad už t pat darb
kolega gavo didesn atlyginim , tuomet pasireiškia psichologin tampa.
Pagrindin teisingumo teorijos išvada: tol, kol darbuotojai nebus tikri, jog darbas yra atlyginamas teisingai, jie
stengsis sumažinti darbo produktyvum . Ta iau teisingumo suvokimas yra subjektyvus: žmogus lygina save su
su kitais organizacijos nariais arba kit organizacij darbuotojais, vykdan iais analogiškas funkcijas. Kadangi
darbuotoj , galvojan , kad j darbas atlyginamas neteisingai, darbo našumas sumaž ja, tai vadovas privalo
jam paaiškinti, kod l yra skirtumai tarp atlyginim .
Apibendrinant motyvacijos teorijas reikia pabr žti, kad motyvacija bus efektyvi tik tuo atveju, jeigu bus
vertinta:
1. Individualios darbuotoj savyb s – poreikiai, paži ros, vertyb s, interesai.
2. Darbo ypatyb s – skirting dži b tinyb , užduo vairov ir j svarba, savarankiškumo laipsnis ir
tobul jimo b tinyb .
126
3. Organizacijos ypatyb s – taisykl s, skatinimo sistema, nuostatai.
127
Turinio motyvacijos teorija
Turinio motyvacijos teorijos pirmiausia siekia apibr žti poreikius, kurie priver ia žmones dirbti. Poreiki
identifikavimas iš šios pus s svarbus tuo, jog šie poreikiai ver ia žmog pasirinkti atitinkam elges . Šios
motyvacijos krypties atstov sukurtos ir vestos s vokos - poreikis, stimulas, impulsas, tikslas, motyvas,-
naudojamos žmogaus elgesiui tirti, vertinti ir pagr sti. Turinio motyvacijos teorijose motyvacija apibr žiama
kaip tam tikro elgesio, veiksm , tikslingos veiklos skatinimas, kur sukelia vairus motyvai. Kuriant šiuolaikini
motyvacijos teorij pagrindus didžiausi svarbum turi Abraham Maslow, Frederick Herzberg ir David
McCleland darbai.
Procesin teorija
Procesin s teorijos tiria kaip žmogus paskiria savo pastangas tiksl pasiekimui, ir kok elgesio tip jis
pasirenka. Procesin s teorijos nepaneigia poreiki egzistavimo, bet laiko, jog žmogaus elges apibr žia ne tik
jie. Pagal procesin s teorijas žmogaus elgesys yra pirmiausia laukimo ir suvokimo funkcija, taip pat surišt su
tam tikra situacija pasekmi ir pasirinkto elgesio tipu. Motyvas procesiniuose teorijose apima tokias s vokas
kaip stimulas, potraukis, polinkis, veržimasis. Neži rint ši s vok reikšmi atspalvius, ši termin reikšm s
parodo veiklos kryptingumo dinamik tam tikras tikslines b senas, kurias nepriklausomai nuo j specifikos,
subjektas stengiasi pasiekti vairiausias keliais ir priemon mis. Dažniausiai nagrin jamos procesin s
motyvacin s teorijos yra laukimo teorija bei organizacijos elgsenos modifikacijos modelis.
Proceso teorijos nepaneigia žmogaus poreiki svarbos, bet manoma, kad žmogaus elgesys yra jo suvokimo ir
laukimo, susijusio su situacija ir galimomis jo pasirinkto elgesio pasekm mis, funkcija.
Laukimo teorija
Šios teorijos pradininku laikomas V. Vroom. Jis ištyr , kad žmogaus motyvacij lemia trys veiksniai:
"L kes iai - tai suvokta tikimyb , kad pastangos s lygos efektyv darbo proces ; instrumentalumas - išreiškia
darbuotojo sitikinim , kad atlikus darb atlygis bus gautas. Jei darbuotojas mato, kad skatinimas vyksta iš karto
po atlikto darbo, instrumentalumas bus didelis, jeigu skatinimo realyb n ra aiški, suinteresuotumas bus mažas;
valentingumas - susij s su noro pasiekti tiksl , gauti atlyg stiprumu. Atlygio poveikio individui j ga taip pat
128
vadinama valentingumu. Žmon s gali tur ti teigiamus ir neigiamus darbo pasekmi polinkius, tod l
valentingumas gali b ti teigiamas ir neigiamas. "2
Atsižvelgiant tai, kad l kes teorija teigia, jog žmon s pasirenka kaip elgtis iš keleto alternatyv ,
vadovaudamiesi l kes iais, k jie iš kiekvieno gali gauti.
Skirtingos motyvacijos teorijos neprieštarauja viena kitai iš esm s, motyvacijos teorij genez tik papild jau
esan ius poži rius motyvacijos organizacijoje problem .
Motyvacijos samprata yra susijusi su klausimu, kas ver ia žmones temptai ir gerai darbuotis, b ti atkakliems
ir veikti kli tis, dirbti su entuziazmu. Viena iš vadybininko užduo – padaryti taip, kad žmon s tur
motyvacijos dirbti. Kita vertus, jei verslininkas ar vadybininkas nežinos, ko žmon s daugiau ar mažiau nori ir
ko jie tikisi iš savo darbo, vargu ar jam pavyks susidoroti su šia užduotimi. Motyvacijos problema yra lyg
daugiasluoksnis sumuštinis, kur skirtingi veiksniai veikia skirtingomis kryptimis ir skirtingais lygmenimis.
Prieš prad dami gvildenti motyvacijos reikšm darbui, atlikite savo darbo„inventorizacij “, ir j
aprašykite atsakydami kelis klausimus ar esate patenkintas/nepatenkintas savo gyvenimu ir kod l ir
nor tum te keisti. Atskleiskite savo poži ri kait . (individualiai)
Prieš pereinant prie motyvacijos teorij , turb t b pravartu pasvarstyti apie asmenin motyvacij . Galima,
pavyzdžiui, gr žti prie konkre praeities vyki , kuriuos J s gerai atsimenate. Toks poži ris kartais
vadinamas „kritine vyki analize“. Kai kuriuos j dabar J s galite vertinti kaip kažk , kas tiesiog Jums nutiko.
Kita vertus, kaip mat me iš 1 skyriaus, kai kurie vykiai gali tur ti rimt pasekmi ir formuoti m esam
poži tai, kas vyksta. Kitaip tariant, tai, kaip J s suvokiate tuos praeities vykius, kuomet jaut s es s
motyvuotas arba, atvirkš iai, stokoj s motyvacijos, gali lemti J motyvacijos suvokim dabar, apie k
s galite n nenumanyti.
2 Meskon M. X., Albert M. Osnovy menedzhmenta, Moskva, 1992, p.133
129
UŽDUOTIS 1
1. Prisiminkite du skirtingus atvejus iš savo darbo praktikos ar studij met , kai jaut s stokoj s
motyvacijos ir dirbote ne per geriausiai. Po to prisiminkite du atvejus, kai, atvirkš iai, J s buvote
patenkintas ir dirbote gerai. Pam ginkite nustatyti priežastis, d l kuri J s jaut s b tent taip ir
užrašykite jas žemiau.
MOTYVACIJOS PRIEŽASTYS
MOTYVACIJOS STOKOS PRIEŽASTYS
2. Palyginkite išvardintas priežastis su id jomis, kurias J s pasi te atlikdami 1 užduot . Kuo jos
panašios?
__________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________
______________________________________________
s atlikote 1 užduot . Dabar Jums žinomos dvi galin motyvuoti ir silpninti motyvacij veiksni grup s,
kurias J s sudar te pasitelk savo darbo patirt . Rekomenduojame kartkart mis gr žti prie ši s raš , kai
nagrin sime motyvacijos teorijas.
130
Dažnai kaip susilpn jusios motyvacijos pavyzdys nurodoma darbo patirtis pateikus pareiškim d l iš jimo
iš darbo: žmon ms dažnai tenka išdirbti tam tikr laikotarp ankstesn je darbo vietoje prieš išeinant
nauj . Motyvacijos stok šiuo laikotarpiu galima paaiškinti keleriais b dais:
„Mano pastangos nebeatlyginamos. Kaip temptai bedirb iau, nei gausiu daugiau pinig , nei b siu
paaukštintas, tuomet kam stengtis?“
„Vargu ar pamatysiu galutin šio darbo rezultat , tod l jau iuosi atsiriboj s nuo pasekmi “.
„Daugiau nebereikia siekti kit pritarimo ir rodyti save esant kompetenting ir veiksming
darbuotoj , juk už keleri savai man s ia jau nebebus. Dabar man nereikia r pintis tuo, k apie mane
pamanys kiti“.
Galb t J s turite savo paaiškinim , patinkant Jums labiau ir kuris, J manymu, yra visiškai nat ralus.
KAD ŽMON S SEKT PASKUI TAVE, SEK PASKUI JUOS
Lao Dz
Motyvacijos tikslai ir tiksl motyvuotumas
Pagrindinis motyvacijos tikslas kyla iš šios sampratos apibr žties ir yra tas, kad žmon s nor dirbti
temptai ir gerai, veiksmingai ir rezultatyviai veikiami pirmiausia savo asmenini sieki . Be to, pats aiškus
tiksl apibr žimas gali b ti stiprus darbin s veiklos akstinas.
l to E. Loke pasi tikslin motyvacijos teorij . Tikslus galima apibr žti kaip pageidaujamas individo
ar organizacin s sistemos b simas b kles. Tai teiginiai, kuriuose daugiau ar mažiau konkre iai atsispindi
kai kurie pageidaujami individo (grup s, organizacijos, bendrov s) rezultatai. Tikslai gali b ti vertinami ir
kaip suvokiami apribojimai, kurie taikomi esamo ir b simo elgesio atžvilgiu ir grindžiami praeities ir
131
ateities poreiki , nor , sieki ir pan. analize. Taigi tikslai – ne tik pageidaujami b sim pasiekim
orientyrai; jie taip pat numano atitinkam elgsen ir išteklius, b tinus tikslams gyvendinti.
Žmoni elgsen darbe lemia tikslai. Štai kod l b tina užsibr žti tikslus siekiant padidinti motyvacij ,
rezultatyvum ir našum . Taigi tikslai pasižymi šiomis motyvacin mis galimyb mis:
1. sutelkia d mes ir pastangas ties tam tikromis kryptimis;
2. yra pavyzdžiai, su kuriais lyginami rezultatai;
3. yra pagrindas vertinant ištekli s naudas;
4. gali veikti organizacini sistem strukt ir proced ras;
5. atspindi ir individ , ir organizacij motyvus ir ypatumus.
Be to, pats tiksl apibr žimo procesas gali b ti motyvavimo priemon , kuri formuoja orientavim si
rezultat pasiekim . Per pastaruosius 20–25 metus buvo atlikti išsam s tyrimai, skirti tiksl apibr žimo
takai motyvacijai ir darbuotoj veiksmingumui tirti. Dauguma tyrim buvo siekiama patikrinti šias
hipotezes:
1. Sud ting tiksl rezultatai yra geresni lyginant su lengvais tikslais.
2. Konkre sud ting tiksl rezultatai yra geresni, nei tie, kurie pasiekiami nesant tiksl arba
esant bendriems tikslams.
3. Tikslai s lygoja tak , kuri rezultatams turi vair s organizaciniai kintamieji: piniginiai
stimulai, laikini apribojimai, rezultat žinojimas, dalyvavimas priimant sprendimus,
konkurencija ir t. t.
132
Šioms hipotez ms rodyti ir buvo nukreiptos E. Loke, maniusio, kad svarbiausia užduotis – rodyti, kaip
stipriai konkret s, specifiniai tikslai motyvuoja individo elgsen , pastangos. Didži ja dalimi jo tyrimai
patvirtino prieš tai min tas hipotezes.
133
UŽDUOTIS 2.
1. Pateikite 3 pavyzdžius iš savo praktikos, kai tiksliai ir aiškiai suformuluoti tikslai buvo motyvuojamasis
veiksnys sprendžiant koki nors užduot ar problem :
______________________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________________
__________________________________________________
2. Pateikite 3 pavyzdžius, kai neaiškiai apibr žti tikslai silpnino motyvacij siekti j :
_______________________________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________
Gilinantis darbuotoj motyvavimo teorijas bei vadov naudojam motyvavimo praktik reikia suvokti
kelet esmini teigini . Žmones nuolat aukl ja vairi aplinka (mokykla, bažny ia, šeima, darbas, sportas ir
pan.), kurioje ne manoma gerai jaustis, jei n ra motyv . Motyvacija yra vienas iš keleto veiksni ,
lygojan asmens veiklos rezultatus: geb jimai, ištekliai ir s lygos, kuriomis tai atliekama. Žmogus gali
ti nepaprastai motyvuotas siekti karjeros ir pagelb ti žmon ms kaip medikas profesionalas, ta iau ši
motyvacij dar turi papildyti jo moksliniai sugeb jimai, tobulinimosi ištekliai bei kitos s lygos. Motyvacija
ra pastovi b sena, j reikia periodiškai papildyti. Motyvacijos teorija bei praktika nagrin ja procesus,
kurie niekada nesibaigia, remiantis nuostata, jog motyvacija ilgainiui gali „išsisklaidyti“. Motyvacija – tai
priemon , kurios pagalba vadovai gali sutvarkyti darbo santykius organizacijoje. Lyderiai ir vadovai,
profesionalai paž sta savo tikslines grupes ir žino, kas skatina ši grupi narius tvarkingai „tiks ti“. Taigi
žinios apie motyvacij bei teisingos skatinimo sistemos suk rimas sujungia strateginius organizacijos
planus kaip „ jimus“ (išteklius) santyki projektavimo organizacijoje proces ir paskirsto tiems darbo
santykiams valdži .
Žmogišk ištekli valdymas – valdymo funkcija, susijusi su organizacijos nari verbavimu, parinkimu,
mokymu ir tobulinimu (Stoner et al. 1999: 368). Tai yra patariamoji funkcija, žmoni ištekli valdymo procesas
– nuolat besit sianti proced ra, kurios paskirtis – apr pinti organizacij reikiamais žmon mis reikiamoms
pareigoms bei reikiamu laiku ir nustatyti jiems darbo užmokest bei jo mok jimo form . Taigi žmoni ištekli
valdymas susideda iš planavimo, verbavimo bei atrankos proces , toliau seka j mokymas ir tobulinimas,
134
socializacija bei darbin s veiklos vertinimas, tod l darbuotojai yra paaukštinami, perkeliami, pažeminami arba
atleidžiami.
Žmoni ištekli planavimas yra b simojo organizacijos personalo poreikio planavimas, vertinantis tiek vidin
organizacijos veikl , tiek išor s aplinkos veiksnius. Organizacija neplanuoja savo žmoni ištekli , kai
nepatenkina personalo poreikio arba kai jai nesiseka efektyviai siekti savo tiksl . Žmoni ištekli planavimas
šiandien yra uždavinys, kylantis d l konkurencin s, besikei ian ios aplinkos, darbo j gos stokos, nuolat
kintan ios demografin ssituacijos ir vyriausyb s spaudimo apsaugoti darbuotojus bei j aplink . Žmoni
ištekliai gali daryti (ir daro) pakankamai ženkl poveik organizacijai daugeliu aspekt , priklausomai nuo to,
kokiems tikslams organizacija skiria d mes .
Verbavimas
Atranka
Žmoni ištekli planavimas
Mokymas ir tobulinimas
Socializacija
Veiklos vertinimas
Pareig paaukštinimas, perk limai, pareig pažeminimas ir atleidimai (skatinimas,baudimas).
Elgesio patyrimo modeliui naudojami imitavimo pratimai, dalykiniai žaidimai, problemini atvej
analiz ir pan.; gali b ti panaudojamas kompiuterinis instruktavimas.
Skiriamas neformalus ir formalus darbuotoj veiklos vertinimai. Neformalus vertinimas nustatomas tuomet,
kai tarp organizacijos ir darbuotoj yra gr žtamasis ryšys, kaip jie gerai dirba, jis grindžiamas kasdien s veiklos
rezultatais. D l darbo rezultat ir atsako j glaudaus ryšio neformalus vertinimas skatina norim darbo atlikimo
lyg ir slopina nepageidaujamas nuostatas prieš joms paaišk jant.
135
Aplinkos pasikeitimai reikalauja vairi organizacijos, bandan ios pasiekti savo strateginius tikslus, reakcij ,
tod l žmoni ištekli valdyme reikia analizuoti ir aplinkos spaudim bei sumaniai j sutikti. Motyvacijos
teorijos turinys padeda suprasti dinamišk santyki pasaul , kuriame gyvuoja organizacijos, apib dindamas
kasdienius vadov ir darbuotoj ryšius organizacijose. Ankstyvosios motyvacijos teorijos ir j pradininkai:
1. Tradicinis modelis siejamas su Fredericko Tayloro vardu. Pagal min teorij vadovai nustato
efektyviausius užduo atlikimo metodus, o tada skatina darbuotojus alg sistema.
2. Žmoni santykio modelio pradininkas – Eltonas Mayo bei jo amžininkai. Pagal šit teorij , daugelio
užduo nuobodumas ir pasikartojimas sumažina motyvacij , tuo tarpu socialiniai kontaktai padeda sukurti
motyvacij ir stiprina j .
3. Žmoni ištekli model suk Douglasas McGregoras. Jis teig , kad pavaldiniais galima manipuliuoti,
tuomet supaprast ja motyvacijos reikšm , o visas d mesys sutelktas pinigus ir socialinius santykius.
Ankstyv motyvacijos teorij pagrindiniai teiginiai, elgesio linijos ir siekiami rezultatai apibendrinti lentel je.
136
Lentel Nr.1. Ankstyvosios motyvacijos teorijos
Tradicinis modelis Žmoni santyki modelis Žmoni ištekli modelis
TEIGINIAI
1. Darbas daugeliui žmoni iš
prigimties yra nemalonus dalykas.
2. Tai, k žmon s daro, yra ne taip
svarbu kaip tai, k jiems sumok s už
darb .
3. Mažai kas nor ar gal atlikti
darb , reikalaujant k rybiškumo,
savikontrol s ir drausm s.
1. Žmon s nori jaustis naudingi ir
svarb s.
2. Žmon s trokšta kam nors priklausyti ir
kartu nori, kad b pripažintas j indivi-
dualumas.
3. Šie poreikiai yra daug svarbesni už
pinigus ir labiau nei pinigai motyvuoja
žmones dirbti.
1. Darbas n ra nemalonus. Žmon s nori prisid ti prie
prasming tiksl gyvendinimo, ypa jei jie patys pad jo
juos suformuluoti.
2. Daugelis žmoni gali b ti gerokai k rybiškesni, sava-
rankiškesni ir labiau kontroliuoti bei drausminti save, nei
to reikalauja dabartinis j darbas.
ELGESIO LINIJA
1. Vadovas tur smulkmeniškai
priži ti ir kontroliuoti kiekvien
pavaldin .
2. Jis / ji tur suskaidyti užduotis
paprastas, pasikartojan ias ir lengvai
išmokstamas operacijas.
3. Jis / ji smulkmeniškai turi nustatyti
darbo proced ras bei operacijas ir
versti darbuotojus tiksliai ir griežtai j
1. Vadovas tur stengtis, kad visi
darbuotojai jaust si naudingi ir svarb s.
2. Jis / ji tur informuoti pavaldinius
apie savo planus ir išklausyti j nuomon
ar prieštaravimus.
3. Vadovui der leisti, kad pavaldiniai
tur šiek tiek savivaldos ir
savikontrol s rutininiuose dalykuose.
1. Vadovas tur panaudoti dar nepanaudotus ar nepa-
kankamai panaudotus žmogiškuosius išteklius.
Jis / ji turi sukurti toki aplink , kurioje visi nariai gal
nešti sav naš , kiek tai leidžia j geb jimai.
3. Jis / ji turi skatinti darbuotojus visapusiškai dalyvauti
gyvendinant svarbius reikalus ir vis pl sti j savikontrol s
ir sav s nukreipimo ribas.
137
laikytis.
GALIMI REZULTATAI
1. Žmon s gali pak sti savo darb tik
tada, kai atlyginimas yra pakankamas,
o viršininkas – teisingas.
2. Jei užduotys yra gana paprastos ir
žmon s pakankamai kontroliuojami,
tai jie dirbs pagal standartus.
1. Jei dalysit s žiniomis su pavaldiniais ir
sudarysite jiems galimyb dalyvauti
sprendžiant kasdienes problemas, tai
pakenksite j pagrindiniam poreikiui
jaustis svarbiais ir priklausyti
organizacijai.
2. Jei šiuos poreikius tenkinsite, pager s
moralinis klimatas ir sumaž s pa-
sipriešinimas formaliajai valdžiai –
pavaldiniai „noriai bendradarbiaus“.
1. Ple iant pavaldini tak darbinei veiklai, j sav s
nukreipim ir savikontrol , žymiai padid ja darbo efek-
tyvumas.
2. Jeigu darbuotojai visiškai panaudoja savuosius išteklius,
sukuriamas „šalutinis produktas“ – did ja pasitenkinimas
darbu.
Emocinio intelekto vystymas yra svarbus tiek nuteistiesiems, tiek su jais dirbantiems. Golemano (2001) tyrimai
atskleid du svarbiausius EI faktorius – kompetencijas, atskleidžian ius EI esm :
1) geb jimai– t. y. emocij sis moninimas lyginant su j valdymu,
2) kryptis – t. y. ar šios kompetencijos skirtos sau ar kitiems.
Dažnai naudojamas R. Bar-On pasi lytas apibr žimas: „tai nekognityvini geb jim , kompetencij ir dži
rinkinys, kuris lemia asmens geb jim s kmingai veikti aplinkos reikalavimus ir gyvenimo sunkumus“(Bar-
On, 1997, p. 16). Pla iai vartojama ir tokia definicija: „tai sugeb jimas žvelgti savo ir kit emocijas, matyti j
skirtumus bei panaudoti ši informacij savo m stymo ir veiksm reguliavimui“ (Salovey, Mayer, 1990, p.
189). Žmon s, turintys aukšt EI, žino ir gali vardyti ir kontroliuoti savo ir kit emocijas, motyvuoti save ir
138
„užvesti“ kitus, moka efektyviai panaudoti vidinius (savo sugeb jimus, energij ) bei išorinius (socialinius
ryšius, kit žmoni sugeb jimus ir motyvacij ) resursus. vairios, atrodyt skirtingos, EI definicijos vienaip ar
kitaip akcentuoja keturias š konstrukt sudaran ias sritis: emocij suvokim , reguliacij , supratim ir
panaudojim (Ciarochi et al., 2000). EI vertinamas, remiantis strukt rine j sudaran element analize. Itin
svarbus šia prasme vienas naujausi ir išsamiausi tyrim , skirtas vertinti pateikiamus EI komponentus
(subdimensijas) (Zee et al., 2002):
1. Emocin savižina žymi atvirum savo emocijoms, j sis moninim , poveikio savo veiklai išmanym .
2. Savikliova žymi pasitik jim , tikrum savo geb jimais, galimyb mis, išvaizda.
3. Teigiamas m stymas rodo polink kreipti d mes pozityvius gyvenimo aspektus.
4. Stres valdymas apib dina geb jim kontroliuoti destruktyviai veikian ias emocijas stresogenin se
situacijose.
5. Autonomiškumas žymi geb jim atsiriboti nuo emocini aplinkos poveiki ir veikti pagal savo
sitikinimus.
6. Adaptacija apib dina geb jim priderinti savo emocijas prie pasikeitusi situacij ir s lyg
(pavyzdžiui, pakeitus darb arba organizacij ).
7. Savimotyvacija apib dinama kaip geb jimas reguliuoti savo emocijas siekiant tiksl .
8. Sav s tobulinimas žymi gilinim si savo emocijas, kylan ias veikloje, ir siekim imtis veikl
efektyvinan veiksm .
9. Savikontrol apib dina geb jim kontroliuoti savo emocijas siekiant išsaugoti maksimal veiklos lyg .
10. Aktyvus klausymas žymi geb jim žvelgti ir reaguoti svarbi emocin informacij (pavyzdžiui,
komunikatoriaus nuotaik ).
139
11. Empatija žymi kito žmogaus išgyvenam emocij supratim ir sijautim .
12. Žmogaus charakterio supratimas žymi geb jim jausti žmogaus prigimt ir jo elgesio motyvacij .
13. Pasiaukojimas – tai noras b ti geram, pad ti kitiems, palankiai juos vertinti.
14. Komandinio darbo džiai rodo geb jim aktyviai prisid ti prie komandini tiksl siekimo net jeigu
jie nesutampa su asmeniniais.
15. takingumas – tai geb jimas daryti poveik kit nuomonei naudojant teising taktik ir argumentus.
16. Konflikt valdymas rodo geb jim imtis prevencini veiksm prieš konfliktus ir geb jim spr sti juos.
17. Kit tobulinimas žymi nor ir geb jimus paskatinti kitus tobulinti savo asmenyb .
Šis EI komponent s rašas n ra galutinis ar negin ijamas, nes kiti autoriai (pavyzdžiui, Bar-On), be išvardyt
arba vietoj j , nurodo dar ir tokius, kaip „socialin atsakomyb “, „optimizmas“, „laimingumas“, „lankstumas“,
„tvirtumas“, etc., kurie žymi ne tiek geb jimus-kompetencijas, kiek asmenybines savybes, ir tai iš naujo kelia
diskusijas apie EI esm .
Emocinio intelekto tyrimai ir j prognostin vert
Pastaraisiais metais atlikta daug empirini tyrim siekiant atskleisti EI ir darbin s veiklos rodikli ryš ,
galimyb pagal EI duomenis prognozuoti darbo s km .
140
ASMENINIS STRATEGINIS PLANAVIMAS
Vienas svarbiausi s km s veiksni - savojo charakterio tobulinimas. S km s pro ugdymas turi tapti
neatskiriama j gyvenimo dalimi. Žmogaus mintis yra pati stipriausia k rybin j ga. Napoleonas Hillas -
milijonieri k jas, pad jo suprasti, kokia svarbi yra viena vienintel mintis, mok , kaip išugdyti s km s
pro ius. Suvaldysi mintis, sukursi pro ius, sukursi pro ius, suformuosi charakter , suformuosi charakter ,
nulemsi likim . Dabartin s technologijos sudaro galimyb tai pasiekti žymiai grei iau.
Asmenin Subalansuot Rodikli sistema - tai navigacin sistema, veiksm planas, kuris pad s pakreipti j
gyvenim norima linkme. Užtikrins savidrausm ir savikontrol . Pad s kontroliuoti, ar vykdote tai, k
nusprend te. Pad s nustatyti, kokios yra m nes kmi priežastys. 95 % m veiksm skatina pro iai,
kuriuos mes suformavome. S km s pro iai ugdomi sunkiai , bet su jais lengva gyventi. Blogi pro iai gyjami
lengvai, ta iau su jais sunku gyventi.
Tai, kas esame dabar ar kuo tapsime ateityje, lemia m mintys ir jausmai. Personal Balanced Scorecard yra
savotiška "navigacin sistema", kuri pad s valdyti mintis ir veiksmus, aukšt siekiant asmenini tiksl .
Asmenin misija
Tobul ti asmeniškai, jau iantis laimingu kiekvien dien ir b nant naudingu mane supantiems žmon ms.
Asmenin vizija
Aš noriu realizuoti asmenin strategij tokiu b du:
Tapti patikimu partneriu savo artimiesiems/klientams.
Pastoviai b ti geroje fizin je ir dvasin je b senoje.
Maksimaliai vystyti profesinius džius, pastoviai tobul ti.
Išlaikyti balans tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
141
Gauti pasitenkinim iš darbo, pad ti kitiems pasiekti norim rezultat .
Pastoviai atlikti darbus, kurie kv pt mano kolegas darbe.
Išsaugoti finansin stabilum .
Asmeniniai tikslai – keturios koordinat s
142
Asmenin subalansuot rodikli sistema
Vidin s b senos perspektyva
Tikslai Rodikliai Rodikli dydis Veiksmai
ti laimingu,
pastoviai kurti
naud sau ir b ti
naudingam
kitiems
Kiek kart
aplanko
teigiamos mintys
Kiekvien dien ,
kiekvien
valand
Tiksliai vykdyti suplanuotus savait s darbus
(žr. Laiko planavimo metodik ).
Kiekvien dien baigti darbus nustatytu laiku
ir
po darbo tur ti laisvo laiko sportui (žr. Laiko
planavimo metodik ).
Planuoti išeigines iš anksto ir laikytis plano
(žr. Laiko planavimo metodik ).
Sekmadienis nedarbo diena.
ti doru ir
taktišku
Kaip mano
veiksmus vertina
aplinkiniai
Vidutiniškai 80
% teigiamai
Dažniau perži ti ir tobulinti Asmenin
Subalansuot Rodikli sistem bei matuoti
aplinkini man s vertinim (žr. Elgesio
143
žmon s kiekvien m vertinimo metodika).
Daugiau pad ti kitiems.
Miego valandos 7 val. per par Gulti miegoti 23:00 val.
Valand kiekis,
praleistas
gryname ore
7 val. per savait Važin ti dvira iu arba vaikš ioti gryname ore
6 kartus per savait .
ti fiziškai
sveikam
Mano svoris Priaugti svorio
iki 82 kg iki 2007
12 31
Sukurti naujas mitybos taisykles.
stoti sporto klub .
Pratimai su svoriais klube 2 kartus per savait .
Daugiau vaikš ioti p iomis.
Geriau planuoti sportinius užsi mimus ir
vykdyti suplanuotus veiksmus (žr. Laiko
planavimo metodik ).
Praleistos darbo
valandos d l
ligos
Mažiau 1 % Stiprinti šird ir nugaros raumenis, atliekant
special pratim kompleks (žr. Pratim
kompleks ir grafik )
Steb ti arterin spaudim .
gyti
psichologin
pusiausvyr ,
išsivaduoti iš
nepilnavertišku
mo jausmo, gyti
pasitik jim
ateitimi
Nepilnavertišku
mo lygis
Mažiau 5 % laiko Labiau kontroliuoti emocijas (žr. Saviugdos
metodai Nr. 1, 2)
Mažiau laiko skirti kalboms (žr. Laiko
planavimo metodik ).
Dažniau daryti kv pavimo pratimus ir
medituoti.
Išsaugoti vidin
ramyb darbe
Pasitenkinimo
darbu lygis
Neleisti kauptis susierzinimui dialoguose su
kolegomis, kai nesutinku su išsakoma
nuomone.
Visada kalb ti ramiai.
Pastoviai mokytis, kad tur iau pasitenkinim
darbu.
Pasiekti balans
tarp profesinio ir
asmeninio
Maloni
akimirk šeimoje
Ne mažiau 2 kartus per m nes išvažiuoti su
šeima gamt .
144
Žini ir mokymosi perspektyva
Tikslai Rodikliai Rodikli dydis Veiksmai
Pastoviai ugdyti
profesinius
gabumus. Pasiekti
Aplankyt
valdymo
seminar
4 per metus Sudaryti b tin vadybos žini ir
spr stin valdymo problem
gyvenimo, jausti
gyvenimo
malonum
skai ius Kart per 3 m nesius nuvažiuoti trumpam prie
ros.
1 kart per metus atostogauti užsienyje.
Atsisakyti
neigiamo
pro io r kyti
Sur kyt
cigare
skai ius
Nei vienos
cigaret s nuo
2007 06 01
Surinkti reikiamas žinias apie r kymo žal ..
Išmokti „R kymo atsisakymo metodik “.
Suprasti „Neigiam pro suformavimo
principus“.
Rašyti „Sav s perprogramavimo dienorašti“.
3 dienas atlikti “R kymo atsisakymo
pratimus”.
145
skai ius raš .
Vystyti komunikavimo džius.
Sužinoti daugiau apie kokyb s
valdym .
Geriau sisavinti PowerPoint.
ti aktyviu vadov klubo nariu.
aukštesn žini
lyg
Perskaityt
vadybos knyg
skai ius
1 knyg per m nes Skaityti antradienio ir
ketvirtadienio vakarais.
Rinkti informacij apie naujus
vadybos metodus ir marketing .
šmokti valdyti
mon s
Subalansuot
Rodikli Sistem
kmingai
priimt
sprendim
skai ius
Subalansuot
Rodikli
Sistemos d ka
12 per m nes Mokytis praktiškai naudoti mon s
Subalansuot Rodikli Sistemos
metodus.
Išmokti kontroliuoti procesus
informacin s sistemos pagalba.
Geriau suprasti
kitus darbuotojus
kming
išspr st
komunikavimo
situacij
8 per m nes Mokytis „Klausimosi metodus“.
146
skai ius Išmokti išklausyti kalban iuosius.
Mokytis kantryb s bendravime.
Pirmasis Lietuvoje sukurtas "Asmeninis strateginis žem lapis" 2007 05 06
Strateginis žem lapis pateikia priežas - pasekmi ryšius tarp asmeninin s strategijos element . Strateginis
žem lapis parodo, ar asmeniai pro iai, žinios ir finansinis kapitalas pasiruoš s gyvendinti strategij . Ar
žmogus pasiruoš s poky iams, ar žmogus gali mobilizuoti j gas pasiekti savo asmeniniams tikslams.Strateginis
žem lapis parodo viename lape, kaip bus gyvendinta strategija. Tai vaizdinis strateginio plano atvaizdavimas.
Strateginis žem lapis parodo, kokio elemento tr ksta, rodo d l koki priežas strategija gali b ti pasmerkta
žlugimui.
147
I TEIST ASMEN PROBACIJA
Viena opiausi šiuo metu esan šalies socialin s diskriminacijos problemos apraišk – nuteist ir gr žusi
iš kalinimo staig asmen socialin reabilitacija ir probacija .Lietuvos pagal nuteist asmen skai
pasauliniame lygmenyje statistiniai rodikliai tarptautin se suvestin se užim vien iš pirmaujan pozicij .
Pastaruoju metu m visuomen je vis garsiau diskutuojama apie probacijos sistem , resocializacijos fenomen
( Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002, Kvieskien , 2005, 2007), Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija
parengta remiantis Kanados, Skandinavijos ir kt. Vakar Europos šali pažangia konkre ios srities patirtimi.
Probacija ir socialin integracija palengvina nuteist asmen reintegracij prosocial visuomen s gyvenim
ir tuo pa iu metu užkerta keli nusikalstamumui. J. Dermontas (2005) pabr žia, kad statym ir bausmi
griežtinimas negali sustabdyti nusikalstamumo, o atvirkš iai – tik pakloja palanki dirv jo plitimui. Vykdant
Respublikos Vyriausyb s 2006–2008 met programos gyvendinimo priemoni , patvirtint Lietuvos
Respublikos Vyriausyb s 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 720 punkt ,
kuriame numatyta sukurti ir gyvendinti lygtinio bausm s vykdymo atid jimo ir lygtinio paleidimo iš laisv s
at mimo staigos (probacijos) model , kuris atitikt tarptautini teis s akt nustatytus reikalavimus ir skatint
asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Probacijos model sukurti taip pat numatyta Valstyb s ilgalaik s raidos
strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkri io 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin.,
2002, Nr. 113-5029), ir Nacionalin je nusikaltim prevencijos ir kontrol s programoje, patvirtintoje Lietuvos
Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318).
Vienas pagrindini baudžiamosios justicijos Lietuvoje tr kum – dažnas ir ilgalaikis laisv s at mimo bausm s
taikymas. 2006 m. liepos 1 d. Lietuvoje 100000- gyventoj teko 225 kaliniai (nuteistieji ir suimtieji), o
kitose Europos S jungos valstyb se nar se (senbuv se) kalint asmen 100000- gyventoj – nuo 75
(Suomijoje) iki 145 (Ispanijoje).
Laisv s at mimo bausmei alternatyvios priemon s numatytos ir rekomenduojamos taikyti vairiuose
tarptautiniuose teis s aktuose. Minimaliose standartin se taisykl se d l priemoni , nesusijusi su laisv s
at mimu (Tokijo taisykl se), patvirtintose Jungtini Taut Generalin s Asambl jos 1990 m. gruodžio 14 d.
rezoliucija Nr. 45/110, tvirtinama bendra valstybi Jungtini Taut Organizacijos nari nuostata taikyti
priemones, nesusijusias su laisv s at mimu, siekiant riboti kalinimo taikym . Taikyti su laisv s at mimu
nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministr Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija
Nr. R (92)16 „D l Europos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli “ bei Europos Tarybos Ministr
Komiteto 2000 m. lapkri io 29 d. rekomendacija Rec (2000) 22 valstyb ms nar ms „D l Europos visuomenini
148
sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo“, kuriose pripaž stama, kad pl sti toki priemoni taikym
reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisin s sistemos principai. Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m.
rugs jo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „D l kal jim perpildymo bei kalini skai iaus augimo“ valstyb s
Europos Tarybos nar s tiesiogiai skatinamos tvirtinti ir pl sti su laisv s at mimu nesusijusi sankcij ir
priemoni taikymo praktik , nacionalin se baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisv s at mim kaip
kraštutin priemon .
Bausm s vykdymo atid jimas ir lygtinis paleidimas iš laisv s at mimo staig yra viena svarbiausi alternatyv
laisv s at mimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje. Ta iau bausm s vykdymo
atid jimo atvej kasmet maž ja: 1998 metais bausm s vykdymas atid tas 54,1 procento, 1999 metais – 53,4
procento, 2000 metais – 33,7 procento, 2001 metais – 38,4 procento, 2002 metais – 35,9 procento, 2003 metais
– 30,8 procento, 2004 metais – 30 procent , 2005 metais – 16 procent nuteist asmen . Nuo 1999 met
vidutiniškai tik 55,4 procento vis išleist laisv nuteist laisv s at mimo bausm mis asmen išleista laisv
lygtinai (1999 metais – 56 procentai, 2000 metais – 35 procentai, 2001 metais – 52 procentai, 2002 metais – 67
procentai, 2003 metais – 66,6 procento, 2004 metais – 55,6 procento, 2005 metais – 55,7 procento). D l to, kad
vis re iau taikomas bausm s vykdymo atid jimas, o lygtinai iš pataisos staig paleidžiama tik pus laisv s
at mimo bausm atliekan nuteist , nuteist laisv s at mimo vietose vis dar daug.
Probacijos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisin je sistemoje turi tam tikr tr kum (pvz.,
probacijos sistemos elementai, kurie tur b ti reguliuojami statym , reguliuojami statym gyvendinam
teis s akt ir panašiai). statymas tvirtina tam tikr r ši probacijos turin , skyrimo ir panaikinimo pagrindus
bei tvark . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 75 ir 92 straipsniuose
nustatytas bausm s vykdymo atid jimo, 77 ir 94 straipsniuose – lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo
bausm s prieš termin turinys, skyrimo ir panaikinimo pagrindai. Ši r ši probacijos skyrimo ir panaikinimo
proceso tvark reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 339,
358 ir 360 straipsniai. Lygtinio paleidimo iš pataisos staig turin , s lygas, taikymo ir panaikinimo tvark ,
teikimo d l lygtinio paleidimo iš pataisos staig , lygtinio paleidimo tvark , lygtinai paleist iš pataisos staig
asmen atsakomyb už nustatyt taisykli pažeidim , jiems skiriamas nuobaudas ir skatinimo priemones
reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) VII skirsnis. Kitus
pagrindinius probacijos vykdymo aspektus ir j vykdan pareig funkcijas reguliuoja Tarnybos Kal jim
departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (Žin., 2000, Nr. 39-1088) ir statym
gyvendinamieji teis s aktai, pvz., Pataisos inspekcij pareig galiojimai, skiriant nuteistiesiems,
atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims
paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarka, Lygtinai paleist iš laisv s at mimo viet asmen
itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašas ir Pataisos inspekcij darbo tvarka,
patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. sakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), Kal jim
149
departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldži Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region
pataisos inspekcij nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. spalio 29 d. sakymu Nr. 261 (Žin., 2003,
Nr. 104-4669), Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir asmenimis, lygtinai
atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , plano sudarymo metodin s rekomendacijos, patvirtintos
Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d.
sakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), ir kiti.
Pagrindin probacij vykdanti institucija yra pataisos inspekcija. Šiuo metu yra 5 region pataisos inspekcijos,
kurias sudaro 48 teritoriniai padaliniai (teritorin s pataisos inspekcijos), veikiantys savivaldybi teritorijose.
Pataisos inspekcijose yra 263 pareig etatai, iš kuri 222 skirti pareig nams, tiesiogiai dirbantiems su
nuteistaisiais, ta iau 2006 m. spalio 1 d. faktiškai dirbo 186 pareig nai. 2006 m. spalio 1 d. duomenimis, vienas
pataisos inspekcijos pareig nas priži ri vidutiniškai po 48 nuteistuosius. Pataisos inspekcij pareig
pagrindin darbo kr sudaro probacijos vykdymas – pataisos inspekcij skait rašyti nuteisti asmenys,
kuriems paskirtos vairi r ši probacijos, sudaro vidutiniškai 79,5 procento vis pataisos inspekcij skait
rašyt nuteist asmen (1999 metais jie sudar 92 procentus, 2000 metais – 91 procent , 2001–2002 metais –
87 procentus, 2003 metais – 90,5 procento, 2004 metais – 87 procentus, 2005 metais – 81,8 procento vis
pataisos inspekcij skait rašyt nuteist asmen ). Probacijos vykdymas daug sud tingesnis už kit bausmi
ar baudžiamojo (aukl jamojo) poveikio priemoni vykdym , jam reikia kur kas daugiau laiko ir darbo s naud ,
tod l b tent d l probacijos vykdymo didelis pataisos inspekcijos pareig darbo kr vis. Be to, kai kurios
region pataisos inspekcijos savo funkcijas atlieka trijose apskrityse, o teritoriniai padaliniai – dviej
savivaldybi teritorijose, pvz., Vilniaus regiono Trak rajono pataisos inspekcijos pareig nai priži ri 162
nuteistuosius, iš kuri apie 70 nuteist gyvena Elektr savivaldyb s teritorijoje. Tai sunkina pataisos
inspekcij pareig veikl , taip pat bendradarbiavim su kitomis valstyb s ir savivaldybi institucijomis ir
staigomis, asociacijomis, tod l tikslinga perskirstyti region pataisos inspekcij veiklos teritorij ribas ir
steigti naujus teritorinius padalinius, taip pat nustatyti maksimal probacijos pareig darbo kr .
Pataisos inspekcijoms išlaikyti 2003 metais skirta 4,36 mln. lit , 2004 metais – 5,56 mln. lit , o 2005 metais –
7,11 mln. lit , ta iau funkcijoms atlikti tr ksta b tin materialini ištekli (patalp , automobili , kompiuterin s
technikos ir kita), nes pataisos inspekcijos turi tik 14 tarnybini automobili , 110 kompiuteri (iš j 21
procentas – pasen ), 12 kopijavimo rengini ir kita. Žmogišk ir materialini ištekli stoka objektyviai
mažina galimybes tinkamai vykdyti nuteist prieži ir koordinuoti socialin s paramos jiems teikim . Taigi
tikslinga pataisos inspekcijas optimaliai apr pinti organizacin mis ir technin mis darbo priemon mis, keisti
probacijos pareig tarnybinio atlyginimo dydžius ir panašiai.
Region pataisos inspekcij veikl koordinuojanti institucija yra Kal jim departamentas prie Teisingumo
ministerijos (toliau vadinama – Kal jim departamentas), ta iau šios staigos veikla ir organizacin strukt ra
150
skirta laisv s at mimo bausmi vykdymui koordinuoti ir užtikrinti, nes tiesiogiai už probacijos vykdym
atsakingas tik vienas Kal jim departamento skyrius. Šio skyriaus veikl kuruoja Kal jim departamento
direktoriaus pavaduotojas, taip pat atsakingas už apsaug ir prieži bei socialin reabilitacij laisv s at mimo
vietose. Tokia už probacijos vykdym atsakingos centrin s institucijos strukt ra ir funkcij paskirstymas joje
lemia, kad probacijos gyvendinimui skiriama per mažai d mesio. Kad Kal jim departamentas veiksmingiau
vykdyt probacij , reikia steigti departamento direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už probacijos vykdym ,
etat , pertvarkyti šios institucijos strukt , specializuoti joje dirban ius pareig nus.
Lietuvoje, be pataisos inspekcij , vykdant probacij dalyvauja ir kitos valstyb s bei savivaldybi institucijos ir
staigos (policija, savivaldybi administracijos socialin s paramos skyriai, vaiko teisi apsaugos tarnybos,
seni nijos, teritorin s darbo biržos, švietimo staigos ir panašiai). Pvz., policija ieško pasisl pusi nuteist ,
teikia duomenis apie nuteist padarytus teis s pažeidimus, pagal kompetencij kontroliuoja nuteistiesiems
skirt draudim ir pareigojim vykdym ir panašiai, savivaldybi administracij socialin s paramos skyriai
teikia socialin param nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija, darbo biržos padeda nuteistiesiems
sidarbinti, ta iau min institucij funkcijos šiame procese aiškiai neapibr žtos ir neatribotos, n ra efektyvios
institucij bendradarbiavimo sistemos. Taigi tikslinga kurti ši institucij s veikos vykdant probacij model .
Pataisos inspekcijos, vykdydamos nuteist prieži , neretai kreipiasi seni nijas, prašydamos apib dinti
nuteist , ta iau šios dažnai atsisako teikti toki informacij , paaiškindamos, kad teis s aktuose tokia pareiga
nenustatyta. Vykdyti probacij trukdo per menkas pataisos inspekcij bendradarbiavimas su atliekan iais
nusikalstam veik ir kit teis s pažeidim prevencij , saugan iais savo apylink je vieš tvark ir
visuomenin rimt teritorini policijos staig pareig nais, galin iais suteikti pataisos inspekcijos pareig nui
reikiam žini apie nuteist asmen , kuriam paskirta probacija. Taigi reik reguliuoti probacijos procese
dalyvaujan institucij funkcijas ir bendradarbiavim . Veiksmingo bendradarbiavimo priemon b bendros
duomen apie nuteistuosius, kuriems taikoma probacija, ir j padarytus teis s pažeidimus baz s suk rimas.
Kad nuteistieji, kuriems paskirta probacija, gaut veiksmingesn socialin param , b tina stiprinti pataisos
inspekcij , savivaldybi institucij ir teritorini darbo birž bendradarbiavim . Pataisos inspekcijos joms
pavest funkcij – pad ti sidarbinti darbingiems nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, – atlieka
bendradarbiaudamos su teritorin mis darbo biržomis. Iš 2006 m. spalio 1 d. buvusi pataisos inspekcij
skaitoje 8598 nuteist dirbo tik 3447 (arba 40,1 procento) ir dar 1100 (arba 12,8 procento) mok si.
Šiuo metu socialin s paramos teikim nuteistiesiems numato Lietuvos Respublikos socialini paslaug
statymas (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos užimtumo r mimo statymas (Žin., 2006, Nr. 73-
2762), Lietuvos Respublikos pinigin s socialin s paramos nepasiturin ioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems
151
asmenims statymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889), Bausmi vykdymo kodeksas, Lietuvos
Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „D l socialin s paramos teikimo
asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos
staig , ir ši asmen darbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) ir kiti Lietuvos Respublikos teis s aktai. Šie teis s
aktai atitinkamai numato galimyb nuteistajam gauti socialines paslaugas, socialin glob , pašalpas ir pinigines
išmokas, šalp daiktais.
Kal jim departamentui pavaldžios staigos 2005 metais išsiunt savivaldyb ms 5832 pranešimus apie
nuteistuosius, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos staig , prašydamos pad ti spr sti ši asmen socialines
problemas. Iš savivaldybi gauti 2755 teigiami atsakymai (tik 47,2 procento). Neretai asmuo, paleistas iš
laisv s at mimo vietos, neturi pragyvenimo šaltinio (ypa didžiuosiuose miestuose). Savivaldyb tokiam
asmeniui gali skirti vienkartin pašalp , maisto talon ir panašiai, bet paprastai ne anks iau kaip po trij
savai nuo prašymo pateikimo. Kadangi asmeniui, gr žusiam iš laisv s at mimo vietos, labai svarbu tur ti
bent minimal pragyvenimo šaltin nuo pirmosios paleidimo iš pataisos staigos dienos, savivaldyb s gal
atsižvelgti pataisos inspekcij tarpininkavim , kad toki asmen prašymai b nagrin jami skubos tvarka. Be
to, savivaldybi administracij socialin s paramos skyriai tur teikti ne tik param trumpalaikiams gyvenimo
poreikiams tenkinti (pvz., vienkartin s pašalpos, laikinas apgyvendinimas ir panašiai), bet ir socialines
paslaugas – pagelb ti nuteistajam, kuriam paskirta probacija, sugr žti visuomen .
Per mažai bendradarbiauja probacij vykdan ios valstyb s institucijos ir visuomen , o toks bendradarbiavimas
– itin svarbus. Šiuo metu tik nedaugelis asociacij r pinasi nuteist integracija visuomen , didžiumai j ši
veikla ne pagrindin . Asociacij , kuri pagrindinis tikslas – pad ti nuteistiesiems, tik kelios (pvz., Lietuvos
kalini globos draugija, Lygtinai išleist asmen prieži ros organizacija). Be to, didžiumos asociacij veikla
apsiriboja tik tam tikros materialin s paramos, dažniausiai stichiškos ir nekoordinuotos, teikimu (nemokamas
maitinimas, labdara drabužiais, avalyne ir panašiai), mat pernelyg neigiama viešoji nuomon apie teistus
asmenis, d l to probacijos vykdymo proces sunku traukti asociacijas ir savanorius. Reik gyventoj
teisinio švietimo ir visuomen s s moningumo ugdymo program , prie kuri gyvendinimo tur prisid ti ir
savivaldybi institucijos. Kad šiame procese kuo aktyviau dalyvaut asociacijos, reikia nustatyti j galimas
funkcijas (pvz., pad ti nuteistajam susirasti gyvenam viet , darb ar mokymosi staig , atkurti ryšius su
šeima ir kitais artimaisiais, prad ti gydytis nuo priklausomyb s lig , pad ti gyti reikiam socialini dži ir
panašiai) ir numatyti, kaip valstyb joms kompensuos tiesiogines išlaidas (transporto, patalp , kanceliarijos
priemoni ir panašiai), patirtas dirbant su nuteistaisiais, kuriems taikoma probacija.
Itin svarbi socialin parama nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija. Asmuo, paleistas iš laisv s at mimo
vietos, susiduria su gyvenamojo b sto, sidarbinimo, materialin s paramos ir kitomis problemomis. Darbo ir
socialini tyrim institutas 2001 metais šešiose Lietuvos pataisos staigose atliko tyrim ir nustat , kad
152
dauguma gr žusi iš pataisos staig nuteist nor vairios valstyb s ir savivaldybi institucij paramos:
pinigini išmok (84 procentai), pagalbos susirandant darb (57 procentai, o kad nor dirbti, nurod
62 procentai), pagalbos tvarkant dokumentus (35 procentai). Šios paramos stoka lemia recidyvin
nusikalstamum , pvz., 2005 metais 918 nuteist prad tas ikiteisminis tyrimas d l nauj nusikalstam veik
(9,1 procento), 1386 asmenys, buv pataisos inspekcij skaitoje, nuteisti už naujas nusikalstamas veikas (13,7
procento). Probacijos veiksmingum lemia ir socialin s integracijos ir reabilitacijos program , kurias vykdo
pataisos inspekcijos, kokyb . Pataisos inspekcijose vykdomos šios programos: Lygtinai paleist iš pataisos
staig bei lygtinai atleist nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin asmen socialin s integracijos
programa, patvirtinta Kal jim departamento direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d. sakymu Nr. 4/07-79 (Žin.,
2003, Nr. 48-2147), Asmen , padariusi nusikalstamas veikas panaudojant smurt , socialin s reabilitacijos
programa, Asmen , padariusi nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialin s reabilitacijos
programa, Asmen , padariusi nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialin s reabilitacijos
programa, patvirtintos Kal jim departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 19 d. sakymu Nr. 4/07-243 (Žin.,
2004, Nr. 7-167), ir Asmen , padariusi nusikalstamas veikas nuosavybei, turtin ms teis ms ir turtiniams
interesams, socialin s reabilitacijos programa, patvirtinta Kal jim departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio
27 d. sakymu Nr. 4/07-305 (Žin., 2004, Nr. 188-7051). Program turinys rodo, kad jos – tik švie iamosios ir
deramai neskatina keisti nusikalstamo elgesio, neugdo prosociali dži . Ši program tikslas tur b ti –
siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenim teis tais b dais ir priemon mis neb trumpalaik s.
Programos tur b ti specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo džiams tobulinti. Be to, j
gyvendinimas turi b ti grindžiamas individualiais nuteist socialiniais poreikiais, taigi b tina tobulinti šiuo
metu taikom nuteist kartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo sistem .
Žmonijos gyvavimo istorijoje evoliucionavo ir kito socialinis žmoni elgesys, b dai elgesiui reguliuoti ir
nuostatos. Kai vienos r šies reguliavimas nebesugeb davo užtikrinti socialin s santarv s, nepad davo palaikyti
balanso tarp „teisinga“ ir „neteisinga“ arba sukeldavo kitoki neigiam ir nepageidaujam padarini , prad davo
formuotis kitos poveikio priemon s. Ne išimtis šiame procese ir Lietuva, tapusi pažangi tarptautini ir
regionini strukt (NATO, Europos S jungos) dalimi. Kei iantis politinei situacijai, keit si valstyb s, visuo-
men s, teis s, teisingumo ir kit fundamentali kategorij samprata. Visuomen s sugeb jimas socializuoti
žmoniškuosius santykius, kuriant žmogaus teisi gynimo priemones, kartu ir pasinaudoti tomis priemon mis,
rodo visuomen s teisin s kult ros lyg (Vaišvila A., 2000, 367).
šalies teisin kult ra kei iasi: nors ir pamažu, bet sitvirtina naujos id jos, naujas poži ris bausm ir
valstyb s santyk su teise apskritai. Nuo bausm s, kaip atpildo už padaryt blog , koncepcijos, pereinama prie
keli tiksl derinimo, apimant nubaudim , aukl jim ir reabilitacij . Pažangiose užsienio šalyse, pvz.,
Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, Kanados baudžiamosiose sistemose jau XIX a. prad tos taikyti
priemon s, veiksmingumu lenkian ios griežtas ir nelanks ias bausmes.
153
Nuteistieji laisv s at mimu tampa socialiai pasyv s, jiems sunku spr sti buities problemas, su kuriomis
susiduria paleisti iš laisv s at mimo viet . Net trumpalaikis asmens kalinimas dažnai tampa svarbiausi jo
socialini ryši nutr kimo, atskirties priežastimi. D l neigiamo visuomen s poži rio kal jusius asmenys, jie
dažnai jau iasi atstumti ir nepriimtini aplinkiniams. Visa tai byloja apie tai, kad b tina, taikyti alternatyvias
laisv s at mimui bausmes, tobulinti ir pl sti valstyb je egzistuojan probacijos form sistem
(http://www.liapo.lt/reikia_zinoti1.htm).
Yra daug veiksni , objektyviai apsunkinan teist asmen resocializacij . Šie veiksniai yra prieštaringi.
Viena vertus, jie turi teigiamai paveikti nuteist , nes nuo viso baudžiamojo socialiai reabilituojan io pataisos
proceso priklauso nusikalstamos veikos antimotyvacija, parodydamas, kad šios veikos išdava - tai atsirad
nemalon s padariniai. Kita vertus – laisv s at mimas neišvengiamai yra susij s su daugeliu neigiam socialini
padarini tiek pa iam nuteistajam, tiek visai visuomenei (Blaževi ius J., Dermantas J., Stalioraitis P., Usik D.
Resocializacijos problemomis dom josi tokie autoriai: J. Stašinskas (2002) (Stašinskas J., 2002: 6-7) –
akcentavo nevyriausybini organizacij svarb , M. Kole ic (Gavrilovien ) (2003) ir S. Drykinien (2004) –
tyr pataisos inspekcij galimybes ir bendradarbiavimo su nevyriausybin mis organizacijomis reikšm ,
parengusieji daugel straipsni . J. Dermontas (2005) – apie pataisos inspekcij veiklos tobulinimo
perspektyvas, V. Kanopien , S. Mikulionien atliko nuteist alternatyviomis bausm mis tyrimo rezultat
analiz , R. Katinait (2007), V. Lukoši - Kulikova, S.Vitk nas (2009) – magistriniuose darbuose atliko
originalius tyrimus apie nuteist resocializacij , probacij bei darbinimo galimybes.
Kad suprastume tikr sias teist asmen adaptacijos problemas, neužtenka remtis teorin mis prielaidomis ar
statistika. Šios problemos yra daugiasluoksn s, jos apima daugel aspekt . Geriausiai šios specifin s problemos
pob supranta tik tie, kurie betarpiškai dalyvauja šiame procese. Didel reikšm turi teist asmen motyvacija
- viena iš svarbiausi s kmingos resocializacijos prielaid (Vaišvila A., 2000, 375).
Problema DISKUSIJAI:
Kod l probacija neefektyvi Lietuvoje? Aptarkite problem grup je ir parenkite stendin pranešim .
154
II TEIST ASMEN PROBACIJOS TENDENCIJOS
Šioje dalyje aptariamos probacijos istorin s ištakos. Nors probacijos terminas naudotinas turint omeny
naujonves kriminologijos srityje, ta iau, kaip mini istoriniai šaltiniai, probacijos apraišk galima už iuopti jau
ir 19 a.
Kuomet bandoma apžvelgti dabartin probacijos tarnyb sistemos išsivystymo faz , nuostabu pamatyti, kaip
stipriai probacijos raida, kaip ir jos padaryti svarb s pos kio taškai, susij su bendra Europos nacionalini
visuomeni raida ir j statym leidyba. Kai kuriais atvejais, (pvz. Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir
Šveicarijoje) b tina atsižvelgti net regioninius aspektus. Nors gali b ti išskirtos grup s šali su gan panašia
probacijos vystymosi raida (pvz. buvusios socialistinio bloko šalys bei grup šali , patyrusi Romos ar
anglosaksiškos teis s tak ), kartais aptinkami dideli skirtumai net tarp tos pa ios kategorij šali .
Antra vertus, kuomet lyginamos probacijos ištakoss ir raida skirtingose Europos šalyse, aptinkama ir daugyb
panašum . Daugelyje šali probacijos veiklos užuomazgos aptinkamos pirmoje 19-ojo amžiaus pus je, kuomet
labdaringos bei religin s institucijos prad jo r pintis kalin ir buvusi kalini likimais, suteikdami jiems
tiek materialin tiek nemateriali param (Vokietija, Airija, Liuksemburgas ir Šveicarija).
Olandijoje pirmosios probacijos tarnybos organizacija, vadinama „Draugija kalini moralei pagerinti“ prad jo
savo veikl 1823. jai buvo prekybininkai, kurie inspiruoti John Hovard, band teigiamai paveikti kalini
elges , suteikdami jiems išsilavinimo bei religinio švietimo galimyb kal jimuose kaip ir suteikdami jiems
moralin bei tam tikr materialin palaikym po paleidimo. Pranc zijoje, antroje 19-ojo amžiaus pus je,
krikš ioniškosios labdaros pagrindu, randasi daug „klub “ bei „rateli “ kurios užsibr žia tiksl dirbti su
nusikalt liais tiek j kalinimo, tiek po atliktos bausm s. Šios organizacijos tampa nepriklausomos ir gauna
valstybin finansavim pagal 1885 Vyriausyb s akt (Probacija Europoje, 2007).
Šios probacijos darbo užuomazgos taip pat aptinkamos ir Skandinavijoje. Pavyzdžiui, Danijoje, priva ios
organizacijos r pinosi paleistais kaliniais nuo 1843 ir probacinis darbas su nuteistaisiais, paleistais pagal
specialias s lygas, buvo atliekamas jau nuo 1905 met . Suomijoj priva ios organizacijos, finansuojamos
krikš ionišk labdaros strukt , jau dirbo su kaliniais nuo 1870 (kuomet Suomija tebebuvo Rusijos
Imperijos dalis), naudodama savanorius, kurie pad davo kaliniams išgyventi laisv s at mim ir kurie band
gydyti atlikusi bausm kalini sielas, pl sdami j išsilavinimo bei religinio aukl jimo akirat . Norvegijoje
155
valstybin komisija buvo suformuota jau pirmais 19-ojo amžiaus dešimtme iais, kuri ženg pirmus žingsnius
link probacijos Pirmus žingsnius link probacijos veiklos vystymo; tai atved prie priva probacijos
organizacij suk rimo maždaug amžiaus viduryje.
Anglijoje probacijos tarnyb gimtadienis gali b ti datuojamas 1876, kai Anglijos Bažny ios Blaivyb s Draugija
paskyr fundacij , kuri leido atsirasti keletui „policijos teismo misionieri “, kurie propaguodami blaivyb
steng si pad ti nusikalt lius atitolinti nuo alkoholio kaip blogyb s, taip pat pad jo jiems susirasti darb ir
gyvenam viet . Maždaug po 30 met ši savanoriška veikla tapo statymiškai teisinta pareiga.
Kai kuriose naujose ES šalyse-nar se probacijos ištakos taip pat datuojamos 19-uoju amžiumi (pavyzdžiui
ekijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Slov nijoje).
Probacijos vystymasis naujosiose ES nar se reikalauja atskiro aptarimo. Nepaisant to, kad kai kokios probacijos
form užuomazgos jau egzistavo iki Antrojo pasaulinio karo (pvz. ekoslovakijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje,
Lietuvoje ir Slov nijoje), j nat rali raida buvo nutraukta šaltojo karo. Po APK visos Centrin s bei Rytin s
buvo takojamos Soviet iki 90- pabaigos. Soviet s jungoje profesionalus socialinis darbas vakarietiška
prasme neegzistavo. D l tos priežasties Sovietinio dominavimo periodu alternatyvios bausm s bei probacijos
veikla nebuvo pla iai išpl tota, nors keletas šali ved kelet probacijos sri savo baudžiam teis , kitos
suk savo baudžiam kodeks (Bulgarija, ekoslovakija, Estija ir Latvija). Vis d lto sovietin doktrina
draud bet kok bendruomenin jud jim ar organizacijas išskyrus turin ias ryš su komunist partija.
Jau prieš APK tokiose šalyse kaip Bulgarija, Kroatija, ekoslovakija, Estija ir Lenkija buvo prasta skirti
bausm s vykdymo atid jim ir lygtin paleidim . Bet priešingai Vakar Europos šalims, daugeliu atvej , tai
nebuvo stebima galiot probacijos darbuotoj , o policijos pareig , prasta totalitarinio r žimo represine
maniera, kur viskas pajungta totaliai kontrolei.
Po to kai griuvo geležin uždanga ir dešimto dešimtme io pradžioje buvo atkurta demokratija, daugelis
buvusi Sovietinio bloko šali si reformuoti savo baudžiam teis , padedamos didelio skai iaus
valstybini ir nevyriausybini organizacij iš Vakar , kurios energingai propagavo probacijos koncepcij ,
alternatyvi bausmi r ši b tinyb , mediacij ir auk r mim . Pirma šalis per musi probacijos koncepcij
buvo ekijos Respublika 1991 metais. Jie prad jo nuo eksperimento „Neteismin s alternatyvos
nepilname iams“, skirto išspr sti baudžiam sias bylas su jaunais žmon mis naudojant mediacijos model . 2001
metais ši bandomoji programa išaugo Nacionalin Probacijos ir Mediacijos Tarnyb (PMS). Skirtingai nuo
daugelio Vakar šali , PMS klientai yra ne vien nuteistieji – nepilname iai ir suaugusieji – bet ir nusikaltimo
aukos bei nukent jusios bendruomen s. Kitos Centrin se ir Ryt Europos šalys yra trauk mediacij ir auk
156
mim pastaruoju metu sukurtas probacijos tarnybas taip pat. Kaip pavyzdžiai gali tarnauti Vengrija (2003
metais), Slov nija ir Rumunija (2002 metais).
Aptariant esam situacij naujose ES nar se ir Moldovoje, galima daryti išvad , kad – išskyrus Kroatij ir
Slov nij – daugelyje šali pavyko kurti probacijos tarnybas per palyginti labai trump laik . Kroatijoje
gyvendinant vairias priemones, kurios buvo pamin tos specialiame Prieži ros ir Atid to bausm s vykdymo ir
Alternatyvi bausmi statyme (1999), nebuvo integruotos vienos tarnybos strukt . Taip pat atsitiko
Slov nijoje.
Kaip ir daugumoje Vakar Europos šali , beveik visos pastaruoju metu sukurtos probacijos tarnybos yra
valstybin s staigos. Kai kuriais atvejais kontrol ir represijos dominuoja prieš param (Bulgarija). Estijoje
rizikos vertinimo analizavimas yra pagrindinis darbo baras, bet daugelyje šali esama baudžiamoji politika
stipriai vyrauja prieš atstatom teisingum , kur b pasikliaujama alternatyviomis bausm mis ir paisoma
auk bei bendruomen s interes .
Vadinasi, probacijos ištakos aptinkamos jau ir 19 a. Priklausomai nuo šali ekonomini , kult rini , tautini ir
kt. s lyg , šiandien probacija laikytina vienu iš šalies išsivystymo rodikli .
Probacijos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisin je sistemoje turi tam tikr tr kum (pvz.,
probacijos sistemos elementai, kurie tur b ti reguliuojami statym , reguliuojami statym gyvendinam
teis s akt ir panašiai).
Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo, lygtinio atleidimo nuo
laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo iš pataisos staig ) forma, taikoma nusikaltim
padariusiam asmeniui kaip lygtinio pob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei ir vykdoma taikant
nuteistojo prieži ir teikiant jam socialin param .
Pagrindinis probacijos bruožas yra, tai, kad nuteistasis asmuo bausm atlieka neizoliuotas nuo savo prastos
gyvenamos aplinkos. Nuo kit bausmi , taikom neizoliuojant asmens, toki kaip bauda, pareig at mimas,
probacija skiriasi tuo, kad jos vykdymo metu atliekama nuteistojo asmens prieži ra – socialini – pedagogini
priemoni taikymas. Probacija susideda iš dviej dali : pirma tai yra baudžiamosios atsakomyb s priemon ,
kurios turin sudaro pareigojimai ir draudimai, vis labiau suvaržantys nuteistojo asmens teises, – antra,
probacija siekiama pad ti nuteistajam asmeniui, – jos prieži ros turin sudaro socialin s, psichologin s
paslaugos, kuri metu siekiama išsiaiškinti pagrindines nuteistojo problemas ir pad ti jam jas išspr sti. Taigi,
157
probacijos formas apima, ne tik baudžiamosios atsakomyb s priemon s. J sudaro socialin pagalba
nuteistiesiems ir iš kalinimo viet paleistiems asmenims, taip pat nuteist prieži ra paleidus juos iš kalinimo
viet . Probacija yra labai tampriai susijusi su tos šalies, kurioje ji taikoma kult rin mis ir socialin mis
aplinkyb mis (http://www.liapo.lt/reikia_zinoti1.htm).
Taigi, pozityvioji socializacija - tai pozityvi veiksm politika. Pozityvi veiksm politika, daugelyje valstybi
dar vardijama kaip pozityvaus diskriminavimo politika, suprantama, kai silpnesniems socialini grupi
atstovams teikiama pirmenyb lavinantis, sidarbinant, sigyjant b st , paskolas ir kt. Tokia pozityvi veiksm
politika propaguojama daugelyje valstybi : Švedijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje. Kai kuriuose Vakar
Europos kraštuose ir Lietuvoje egzistuojantis socialin s apsaugos terminas kartais suprantamas labai pla iai ir
apima tokias sritis kaip sveikatos apsauga ir darbo aplinka. Lietuvoje socialin apsauga apima socialin
draudim , socialin param ir speciali sias socialines išmokas. griežtesn ms bausmi normoms lygiagre
laisv s at mimo bausmi reabilitacijos alternatyv – socialin reabilitacij , kaip visateisio pilie io ugdym ,
reikaling nuteistojo asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pa iam, tiek
šeimai, tiek ir visuomenei. Min tos alternatyvos, kaip prevencin s priemon s, reikalingum pagrindžia
kalinimo staig tyrimai (Vileikien , Ge nien ; 1999), kurie rodo, jog jas gr žta apie 50 procent
pakartotinai nusikaltusi asmen . Viena pagrindini toki recidyvini nusikaltim priežas – profesini bei
socialini dži praradimas. J. Piliponyt (2000) teigia, jog pagrindinis veiksnys, skatinantis pakartotinus
nusikaltimus – sunkumas susirasti darb . Tyrimo ataskaitoje „Jaunimo situacija Lietuvoje“ (2004), apklausus
per t kstant 14 – 29 m. respondent , darbas jaunimo vertybini nuostat skal je už antr viet po šeimos –
toki nuostat pagrind daugiau nei 90 proc. apklausto jaunimo. Pastaroji amžiaus grup (70 proc.) nedarb
nurod kaip vien aktualiausi Lietuvoje esan problem . Toki nuostat pagrindžia savaitiniame žurnale
„Veidas“ (2006) paskelbta Lietuvos kalinimo staigose atlikta apklausa, kurios rezultatai parod , jog min
nuostat pagrindžia net 90 procent kalint („RAIT“). Nemaža dalis buvusi nuteist , atlikusi bausm ir
gr žusi iš kalinimo staig , patys, d l min priežas , nerodo iniciatyvos ieškant darbo arba tiesiog yra
prarad laisv je gyvenantiems pilie iams prastus socialinio bendravimo džius ir nesugeba savarankiškai
bendrauti su darbdaviu, pastarajam priimtina forma. Sprendžiant šias problemas, tikslinga, išsiaiškinus
socialin s rizikos asmen poreikius, prad ti krypting ir kvalifikuot socialin s komunikacijos dži
ugdym . Žmogaus socialin raida glaudžiai siejasi su vieno ar kito krašto kult ra ir tradicijomis. Kult ra yra
susijusi su išmoktomis, visuomeniškai gytomis elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmoni visuomen se.
Antropologai paprastai min dami kult ra, galvoje turi žmoni grupei b ding bendr , visuomeniškai gyt
gyvensen . Su kult ros s voka glaudžiai siejasi visuomen s s voka. Kai kurie autoriai visuomen apibr žia
kaip organizuot žmoni grup , kuri turi bendr t vyn ir kurios nariai siekia išlikimo ir gerov s. Kiekviena
visuomen turi savo kult (G.Kvieskien , 2005). Mokymasis, studijos ir darbin veikla taip pat turi labai
svarb vaidmen asmens socializacijai. Nuteistieji, tur dami galimyb mokytis ne tik dalijasi tam tikrais
elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmon mis džiais, bet ir perima tam tikrus elgesio
stereotipus, kopijuoja pozityvaus elgesio modelius.
158
Socialin ekologin erdv - tai saugios asmeniui aplinkos formavimas. Šios aplinkos formavimo pagrind
sudaro keturi pagrindiniai lygiai: nacionalinis, regioninis, bendruomeninis ir institucinis. Socializacija ir asmens
gerov yra du glaudžiai vienas su kitu susij komponentai. Viešosios g ryb s, globalin s vertyb s ir j
ugdymas o šiandien pla iai aptariama tema, nagrin jant tiek vairius istorijos laikotarpius, tiek vairi valstybi
asmens gerov s ir socializacijos sistemas. Deja, kalinimo institucijose, asmens optimali gerov n ra duotyb .
Nusikalt s asmuo, turi rodyti, kad yra pasireng s produktyviai dirbti, mokytis, sugeb ti atstatyti nutrauktus
santykius su šeima ar kitais artimais sau žmon mis, gyti vairi socialini grupi pasitik jim (socializacijos
kokyb ). Kad pasiekti šiuos tikslus daugelyje pasaulio valstybi taikomi pozityviosios diskriminacijos ir
probacijos metodai. Šie metodai yra tvirtinti statymais. Pripaž stama, kad šie interesai kiekvienoje byloje
skiriasi ir gali b ti suderinami tik atsižvelgiant konkre ias aplinkybes, paprastai formuluojami vertinamojo
pob džio probacijos skyrimo pagrindai, numatant pla teismo diskrecij , pvz., probacija skiriama, jeigu
teismas nusprendžia, kad neb tina realiai vykdyti bausm s, norint užtikrinti, kad nuteistas asmuo daugiau
nebenusikalst (Austrija); kad netikslinga skirti koki nors kit bausm (Airija); kad tokia bausm sulaikys
asmenis nuo tolesni nusikaltim (Švedija). Daugelyje valstybi (Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje) probacija
skiriama atsižvelgiant pagrindus, galin ius lemti pedagogini ir socialini priemoni taikymo veiksmingum .
Vienas iš labiausiai paplitusi toki pagrind – nuteisto asmens priklausomyb nuo narkotini ar psichotropini
medžiag . Atsižvelgiant padaryto nusikaltimo pob ir sunkum , kai kuriose valstyb se probacija gali b ti
skiriama, kai nustatomas vien tik nuteisto asmens priklausomyb s nuo narkotini ar psichotropini medžiag
faktas, o kai kuriose valstyb se b tina dar papildomai nustatyti, ar nuteistas asmuo stengiasi gydytis nuo šios
priklausomyb s. Pvz., Ispanijoje laisv s at mimo bausm atidedama, jeigu asmuo teisiamas pirm kart ir
paskirtos laisv s at mimo bausm s terminas – ne ilgiau kaip 2 metai. Ta iau nusta ius, kad nuteistasis yra
narkomanas ir gyd si ar gydosi nuo šios priklausomyb s, min ti probacijos skyrimo apribojimai netaikomi.
Daugelio valstybi statymai reikalauja atsižvelgti ir tai, ar nuteistas asmuo pasireng s aktyviai
bendradarbiauti su probacij vykdan iomis institucijomis arba priimti socialin pagalb , taip išvengiama
priverstin s pagalbos teikimo nuteistajam problemos. Užsienio valstyb se už probacij paprastai atsakingos
bausmi vykdymo institucijos. Kai kuriose valstyb se probacij vykdo speciali bausmi vykdymo institucija –
probacijos tarnyba (Vokietijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Suomijoje ir kitur). Valstyb se, kuriose probacija
suprantama kaip socialini ir pedagogini paramos nuteistiesiems priemoni visuma, j vykdo socialinio darbo
institucijos (Airijoje). Pirmoji probacijos tarnyb veiklos sritis – rašytini , kartais žodini ataskait teikimas
kitoms teis saugos institucijoms. Šios ataskaitos gali skirtis turiniu, atsižvelgiant j tiksl , adresat ,
baudžiamojo proceso stadij ar baudžiamosios atsakomyb s realizavimo formos etap . B dingiausios j
formos: ikiteisminio asmenyb s socialinio tyrimo ataskaitos, ataskaitos prieš paskelbiant nuosprend , ekspert
informacija apie pažeid jo asmenyb ar sulaikytojo psichologin b kl , patariamosios ataskaitos teisingumo
institucijoms d l sprendimo pri mimo (patraukimo baudžiamojon atsakomyb n, siuntimo, ikiteisminio
sulaikymo, bausm s, malon s, amnestijos, paleidimo), vertinamosios ir teis s pažeid jo staigios pažangos
ataskaitos, skirtos vertinti nuteistojo resocializacij ir pakeisti baudžiamosios atsakomyb s realizavimo form
ar turin . Valstyb se, kuri baudžiamojoje politikoje labiau pabr žiama b tinyb resocializuoti nuteist asmen
159
(Švedijoje, Danijoje), teismams teikiama informacija, pagal kuri b galima preliminariai nustatyti socialines
nusikaltim priežastis ir j pašalinimo galimyb , – tai informacija apie nuteistojo šeim , išsilavinim , darb ,
finansin , psichin s ir fizin s sveikatos b kl , gyvenimo b , laisvalaikio veikl , pom gius, draugus ir
panašiai. Valstyb se, kuriose taikant probacij prioritetas teikiamas visuomen s saugumui, teismui teikiami
duomenys apie pažeid jo praeityje panaudot smurt , padaryto nusikaltimo poveik aukai, nuteistojo poži
padaryt nusikalstam veik ir panašiai. Informacijos ikiteisminei išvadai rengti šaltiniai – valstyb s ir
savivaldos institucij rašai apie nuteist asmen , pokalbis su asmenimis, kurie turi informacijos apie nuteist
(artimaisiais, bendradarbiais ar bendramoksliais, gydytojais ir panašiai), taip pat pokalbis su pa iu nuteistuoju.
Rengiant ikiteismin išvad ir nustatant susipažinimo su ikiteismine išvada tvark , svarbi nuteistojo teis
privat gyvenim . Daugumoje valstybi ribojama galimyb gauti ikiteismin je išvadoje pateikiam
informacij ; su ja susipažinti gali tik pats nuteistasis, teis jas, prokuroras ar kitas galiotas pareig nas
Antroji probacijos tarnyb veiklos sritis – sprendim vykdymas. Paprastai probacijos tarnybos, vykdydamos
teisingumo institucij sprendimus, kuriais paskirtos tam tikros baudžiamosios atsakomyb s realizavimo formos,
atlieka nuteist prieži visuomen je: priži ri paskirtosios bausm s vykdym , susitinka su teis s pažeid jais
ir kontroliuoja j elges , tikrina, ar laikomasi jiems paskirt apribojim . Be to, probacijos tarnybos vis dažniau
traukiamos ir terapijos priemoni , kurios kaip teismo pareigojimai skiriamos alkoholikams, narkomanams,
psichikos ligoniams, smurtautojams, seksualines nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir kitiems teis s
pažeid jams, organizavim ir vykdym
Tre ioji probacijos tarnyb veiklos sritis – pagalba ir parama teis s pažeid jams: informacijos teikimas ir
konsultavimas, pagalba sprendžiant turtines ir neturtines problemas, apr pinimas maistu, gyvenamuoju plotu ar
darbu, kontakt k rimas, tarpininkavimas, siuntimas kitas institucijas, teikian ias socialin param
nuteistiesiems, vadovavimas, terapijos pokalbi grupi sudarymas ir panašiai. Pažym tina, kad ši probacijos
tarnyb veikla – prioritetin ir gali b ti traktuojama kaip visos probacijos veiklos jungiamasis veiksnys,
apimantis didžiumos turtini (apgyvendinimo, darbo, pajam , laisvalaikio) ir neturtini (psichini , socialini ,
tarpusavio santyki , susijusi su teis sauga, ir emocini ) problem sprendim . Probacijos tarnyb intervencija
priderinta prie esamos teis s pažeid jo problemos pob džio, jo padarytos nusikalstamos veikos (specialus
mesys skiriamas pažeid jams, padariusiems nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, seksualines ar
smurtines nusikalstamas veikas) ir teis s pažeid jo kategorijos (pažeid jai, priklausomi nuo narkotik ar
alkoholio, turintys psichini sveikatos sutrikim , etnin s ar seksualin s mažumos). Pamin tina, kad kai kur
(Škotijoje, Anglijoje, Velse) ši probacijos tarnybos veikla pl tojama ir laisv s at mimo vietose. Vertinamas
kalinio, iš jusio laisv , rizikos ir pavojaus visuomenei laipsnis, sudaromas veiksm planas; organizuojama
program prieži ra ir koordinavimas rengiant nuteistuosius paleisti ar išleidžiant trumpalaiki atostog ;
padedama tokius asmenis apgyvendinti; vykdoma iš jusi laisv prieži ra, dirbama su j šeima ir panašiai.
Svarbu, kad prie probacijos vykdymo prisid visuomen (vietos bendruomen s, nevyriausybin s
160
organizacijos, savanoriai). Tai labai pad nuteistam asmeniui sitvirtinti visuomen je. Daugelyje valstybi
probacij vykdan ios institucijos siekia š proces traukti asociacijas ir savanorius. Užsienio valstybi patirtis
(ypa probacijos skyrimo pagrindai ir tvarka, gydymasis nuo narkotini ar kit psichik veikian medžiag
priklausomyb s (probacijos pagrindo), ikiteismin s išvados apie asmen , visuomen s vaidmuo vykdant
probacij ir panašiai) labai pad kurti ir tobulinti probacijos teisin reguliavim Lietuvos Respublikoje.
161
Problema diskusijai. Optimal s probacijos modeliai Lietuvoje: aprašykite konkret probacijos model .
TEIST ASMEN RESOCIALIZACIJOS PRIELAIDOS
Jungtini Taut Generalin s Asambl jos 1966 m. gruodžio 16 d. priimto Tarptautinio pilietini ir politini
teisi pakto 9 ir 14 straipsniuose numatyti šie reikalavimai:
„Kiekvienas žmogus turi teis laisv ir asmens nelie iamyb . Niekas negali b ti savavališkai sulaikytas arba
laikomas suimtas. Niekam neturi b ti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir sutinkamai su tokia
proced ra, kuriuos yra nustat s statymas [...] visi asmenys lyg s prieš teismus ir tribunolus. Kiekvienas asmuo
turi teis , kad jo byla b nagrin jama lygyb s ir viešumo s lygomis pagal statym , sudaryt kompetentingo,
nepriklausomo ir bešališko teismo, kuris nustatyt , ar jam pareikštas baudžiamasis kaltinimas yra pagr stas [...]
kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas ne rodytas pagal
statym “.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis skelbia, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra
ginant žmogaus ir pilie io teises bei laisves, visuomen s ir valstyb s interesus greitai, išsamiai atskleisti
nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti statym , kad nusikalstam veik padar s asmuo b teisingai
nubaustas ir niekas nekaltas neb nuteistas.
Baudžiamojo proceso taisykl s yra suderintos su Europos S jungos teis s akt , nurodyt Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) priede, nuostatomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodeksas, 1str. 2002).
Baudžiamoji teis - teis s norm visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato už ši draudim
pažeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes, taip pat atleidim
nuo bausm s ar bausm s palengvinim . Bausm s paskirties klausimas yra pakankamai problematiškas.
Lietuvos Respublikos BK 21 str. nustato, kad „kriminalin s bausm s paskirtis yra:
o sulaikyti asmenis nuo nusikaltim padarymo;
162
o nubausti nusikaltim padarius asmen ;
o atimti ar apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus;
o siekti, kad asmenys, atlik bausm , laikyt si valstyb je galiojan statym ir nedaryt nauj
nusikaltim “.
Civilizuotas ir ekonomiškai stiprias užsienio valstybes galima skirstyti kelias grupes pagal bausm s tikslus. Pirm
grup sudaryt valstyb s (Švedija, Danija, Norvegija, Vokietija, Olandija), kuriose bausm s, ypa laisv s at mimo ar
vairi form probacijos, vykdymu siekiama pataisyti nuteist taikant aukl jam sias priemones - psichologin
terapij , bendr ir profesin lavinim . antr grup patenka valstyb s (Anglija, Škotija, JAV), kuriose bausm s
vykdymu siekiama bauginti nuteist , nes pagrindinis d mesys skiriamas bausm s atlikimo režimui ir nuteist
drausmei. Ir tre grup sudaro valstyb s (Pranc zija, Italija, Ispanija), kuriose skiriamas lygiavertis d mesys ir
bausm s atlikimo režimui, ir aukl jamojo poveikio priemon ms. Tarptautin je baudžiamojoje teis je poži ris
bausm s paskirt pabr žia nuteist resocializacijos pirmenyb (Baudžiamoji teis , V., 1998).
Turin iais teistum laikomi už nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteis jo Lietuvos Respublikos
teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. teistum teismas atsižvelgia skirdamas bausm už naujos
nusikalstamos veikos padarym , spr sdamas d l kaltininko atleidimo nuo bausm s ar baudžiamosios
atsakomyb s, lygtinio atleidimo nuo bausm s prieš termin ar bausm s pakeitimo švelnesne bausme, taip pat
pripažindamas asmen pavojingu recidyvistu.
Atsižvelgiant teistum , gali b ti varžomos tik tos pilie teis s ir laisv s, kuri apribojim numato Lietuvos
Respublikos statymai.
Turin iais teistum laikomi:
1) asmenys, kuriems bausm s vykdymas buvo atid tas, – laikotarpiu, kuriam buvo atid tas bausm s
vykdymas;
2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausm s atlikimo laikotarpiu (Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 10 d. statymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. geguž s 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);
163
3) asmenys, nuteisti už ty inius nusikaltimus ir realiai atlik paskirt bausm , – bausm s atlikimo
laikotarpiu ir po bausm s atlikimo arba atleidimo nuo bausm s atlikimo:
a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunk ar apysunk nusikaltim ;
b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunk nusikaltim ;
c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunk nusikaltim ;
d) dešimt met , jeigu jie yra pavojingi recidyvistai (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d.
statymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. geguž s 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija);
4. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 m. liepos 13 d.) (Žin.,
2004, Nr. 108-4030) redakcija Nepilname iams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus
nusikaltimus, teistumo terminai po bausm s atlikimo ar atleidimo nuo bausm s atlikimo mažinami per pus ;
5. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. statymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 m. liepos 13 d.) (Žin.,
2004, Nr. 108-4030) redakcija Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skai iuojami nuo
paskirtos bausm s atlikimo arba atleidimo nuo bausm s atlikimo;
6. kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais;
7. kai sueina ne mažiau kaip pus teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti
teistumo laik arba panaikinti teistum ;
8. jeigu turintis teistum asmuo padaro nauj nusikaltim ar baudžiam nusižengim , teistumo
išnykimo eiga nutr ksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesn nusikalstam veik išnykimo terminas pradedamas
skai iuoti nuo bausm s už nauj nusikaltim ar baudžiam nusižengim atlikimo. Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 97 straipsnyje rašoma, kad „asmuo laikomas teistu už kiekvien
nusikalstam veik tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausi iš j “.
Bausm yra valstyb s prievartos priemon , kuri teismas paskiria asmeniui, padariusiam nusikaltim .
Dabartin je šalies baudžiamojoje politikoje bausme siekiama ši pagrindini tiksl : sulaikyti asmenis nuo
164
nusikalstam veik padarymo; nubausti asmen , padarius nusikalstam veik ; atimti ar apriboti nuteistajam
galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas ir daryti poveik , kad asmenys, atlik bausm , laikyt si valstyb je
galiojan statym ir nedaryt nauj nusikalstam veik (Dziegoraitis A., 2000, p.58).
Padariusiam nusikaltim asmeniui gali b ti skiriamos šios bausm s:
vieš teisi at mimas;
teis s dirbti tam tikr darb arba užsiimti tam tikra veikla at mimas;
viešieji darbai;
bauda;
laisv s apribojimas;
areštas;
terminuotas laisv s at mimas;
laisv s at mimas iki gyvos galvos (LR BK 2003, 29 – 30 str.).
Pastaruoju metu vis daugiau d mesio skiriama nuteistojo asmens resocializacijai, švietimui ir probacijai, ypa
pasibaigus teistumo laikui.
Daugelyje kalinimo staig vykdomos alternatyvios mokymo programos: užsienio kalb , kompiuteri kursai,
neformalus suaugusi švietimas. Žymi dal Socialin s reabilitacijos program sudaro programos, skirtos
nuteist integracijai darbo rink po laisv s at mimo bausm s atlikimo. Šios programos vykdomos kartu su
darbo biržomis ir darbo rinkos mokymo tarnybomis.
165
Vienas pagrindini baudžiamosios justicijos Lietuvoje tr kum – dažnas ir ilgalaikis laisv s at mimo bausm s
taikymas. 2006 m. liepos 1 d. Lietuvoje 100 000- gyventoj teko 225 kaliniai (nuteistieji ir suimtieji), o
kitose Europos S jungos valstyb se nar se (senbuv se) kalint asmen 100 000- gyventoj – nuo 75
(Suomijoje) iki 145 (Ispanijoje).
Apibendrinant galime daryti išvad , kad švietimas, socialin reabilitacija bei pozityviosios socializacijos
priemon s bei darbin veikla yra b tinos priemon s socialiai pažeisto asmenyb s savigarbai ir kit prarast
socialini dži atstatymui.
Teistumas turi kuo mažiau neigiamai socialiai paženklinti asmen , o bausm s atlikimas netur b ti veiksnys,
ribojantis nuteistojo galimybes pasirinkti socialiai priimtin gyvenimo b . Siekiant sumažinti nusikaltim
recidyv , turi b ti tobulinama nuteist socialin s reintegracijos sistema, kuri užtikrint specializuot
paslaug tokiems asmenims teikim , pad prisitaikyti ir sitraukti visuomen s gyvenim .
Problema: kaip suderinti asmens teistum ir jo socialin reabilitacij ? Grupin diskusija, parengiant 4-5
rekomendacijas.
PROBACIJOS REIKŠM IR SOCIALINIO DARBUOTOJO ATSAKOMYB
statymas tvirtina tam tikr r ši probacijos turin , skyrimo ir panaikinimo pagrindus bei tvark . LR BK (Žin.,
2000, Nr. 89-2741) 75 ir 923 straipsniuose nustatytas bausm s vykdymo atid jimo, 77 ir 94 straipsniuose –
lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin turinys, skyrimo ir panaikinimo pagrindai. Ši
ši probacijos skyrimo ir panaikinimo proceso tvark reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau LR BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 339, 358 (Nuteist , kuriam bausm s vykdymas atid tas
remiantis LR BK 75 str., nuo bausm s atleidžia arba jam bausm s vykdymo atid jimo termin prat sia, arba
sp ja d l bausm s vykdymo atid jimo galimo panaikinimo, arba bausm s vykdymo atid jim panaikina ir
nuteist pasiun ia atlikti paskirt bausm nuteistojo gyvenamosios vietos apylink s teismas nuteistojo elges
kontroliuojan ios institucijos teikimu) ir 360 (LR BK 77 ir 94 straipsniuose numatytais atvejais nuteist
lygtinai nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin atleidžia ir neatlikt laisv s at mimo bausm s dal pakei ia
švelnesne bausme teismas bausm vykdan ios institucijos teikimu) straipsniai.
3 Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 97 str. //Valstyb s žinios, 2000, Nr. 89-2741.
166
Lygtinio paleidimo iš pataisos staig turin , s lygas, taikymo ir panaikinimo tvark , teikimo d l lygtinio
paleidimo iš pataisos staig , lygtinio paleidimo tvark , lygtinai paleist iš pataisos staig asmen atsakomyb
už nustatyt taisykli pažeidim , jiems skiriamas nuobaudas ir skatinimo priemones reguliuoja Lietuvos
Respublikos bausmi vykdymo kodekso (toliau LR BVK) (Žin., 2002, Nr. 73-3084) VII skirsnis. Kitus
pagrindinius probacijos vykdymo aspektus ir j vykdan pareig funkcijas reguliuoja Tarnybos Kal jim
departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (Žin., 2000, Nr. 39-1088) ir statym
gyvendinamieji teis s aktai, pvz., Pataisos inspekcij pareig galiojimai, skiriant nuteistiesiems,
atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims
paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarka, Lygtinai paleist iš laisv s at mimo viet asmen
itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašas ir Pataisos inspekcij darbo tvarka,
patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. sakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), Kal jim
departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldži Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region
pataisos inspekcij nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. spalio 29 d. sakymu Nr. 261 (Žin., 2003,
Nr. 104-4669), Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir asmenimis, lygtinai
atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , plano sudarymo metodin s rekomendacijos, patvirtintos
Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d.
sakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), ir kiti. 4
Kad nuteistieji, kuriems paskirta probacija, gaut veiksmingesn socialin param , reikt stiprinti pataisos
inspekcij , savivaldybi institucij ir teritorini darbo birž bendradarbiavim . Pataisos inspekcijos joms
pavest funkcij – pad ti sidarbinti darbingiems nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, – atlieka
bendradarbiaudamos su teritorin mis darbo biržomis. Iš 2006 m. spalio 1 d. buvusi pataisos inspekcij
skaitoje 8598 nuteist dirbo tik 3447 (arba 40,1 procento) ir dar 1100 (arba 12,8 procento) mok si.
Šiuo metu socialin s paramos teikim nuteistiesiems numato Lietuvos Respublikos socialini paslaug
statymas (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos užimtumo r mimo statymas (Žin., 2006, Nr. 73-
2762), Lietuvos Respublikos pinigin s socialin s paramos nepasiturin ioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems
asmenims statymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889), Bausmi vykdymo kodeksas, Lietuvos
Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „D l socialin s paramos teikimo
asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos
staig , ir ši asmen darbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) ir kiti Lietuvos Respublikos teis s aktai. Šie teis s
aktai atitinkamai numato galimyb nuteistajam gauti socialines paslaugas, socialin glob , pašalpas ir pinigines
išmokas, šalp daiktais (ten pat).
4 Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. DC-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim prevencijos ir kontrol sprogramos patvirtinimo" // Valstyb s žinios. 2003, Nr. 32-1318.
167
Probacija yra humaniškesn priemon , nes suteikia galimyb , atsižvelgiant baudžiamosios atsakomyb s
priemoni taikymo b tinum , kuo mažiau apriboti nuteistojo asmens teises ir laisves – galima daryti išvad ,
kad probacijos, kaip valstyb s prievartos priemon s, taikymas yra pagr stas ir, esant atitinkamoms aplinkyb ms,
tinas.
kalinimo staigose - labai svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo. Nes tik socialiniai darbuotojai gali pad ti
nuteistajam, atvykusiam kalinimo staig , joje grei iau adaptuotis. Socialiniam darbuotojui bendraujant ir
bendradarbiaujant su nuteistuoju galima pasiekti teigiam rezultat resocializacijos ir reintegracijos srityse.
Lentel Nr.2. Pagrindiniai programinio darbo su nuteistaisiais principai
PAGRINDINIAI PROGRAMINIO DARBO SU NUTEISTAISIAIS PRINCIPAI
- skirta tam tikrai
kategorijai asmen ;
- yra pataisos inspekcij skaitoje;
- yra padar nusikalstamas veikas,
kurias padar apsvaig nuo alkoholio;
- b dami pataisos inspekcij skaitoje
nubausti administracine tvarka už
pažeidimus, susijusius su alkoholio
vartojimu.
1. Individualizavimo principas
- vykdomos individualiai
su kiekvienu asmeniu
168
Atsižvelgiant užsienio šali , kuriose pla iai yra paplit s programinis darbas su visuomen bausm
atliekan iais asmenimis, patirt nuteist integracijos visuomen srityje, Lietuvoje taip pat bausm s
vykdymas, darbas su nuteistaisiais orientuojamas ne tik prieži ros, elgesio kontrol s priemoni panaudojim ,
siekiant, kad jis nedaryt nauj pažeidim , bet ir programin darb su nuteistaisiais. Programinis darbas
nuteist resocializacijos procese palaipsniui tur tapti vienu iš pagrindini su asmenimis, padariusiais
nusikalstamas veikas, atliekamo darbo principu (žr. lentel Nr.2).
Kiekviena programa, kaip ir kiekvienas atliekamas darbas turi savo tikslus, kuri siekiama gyvendinant tam
tikras priemones ar atliekant tam tikrus veiksmus. Taip pat ir programinis darbas turi nustatytus tikslus, kuri
siekiama jo vykdymo metu.
atskirai.
2. Savanoriškumo principas - program dalyvavim
asmenys gali b ti traukti
tik jiems patiems
pageidaujant.
- asmenys negali b ti ver iami lankyti,
dalyvauti programose per prievart , t.y.
panaudojant tiek psichologin tiek fizin
spaudim .
- skatina aktyvesn
visuomen s dalyvavim
baudžiamosios teisenos
tvarkyme;
- nuteist pataisos procese gali
dalyvauti visuomenin s organizacijos,
religin s bendruomen s ir bendrijos, j
nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai
asmenys.
3. Visuomen s dalyvavimo
programose (viešumo) principas
- skatina pažeid
atsakomyb s jausm
visuomenei.
169
Pagrindin mis psichologinio penitencinio socialinio darbo kryptimis turi tapti:
1. Nuteistojo asmenyb s ir jo „nusikalstamos karjeros“ ištyrimas;
2. Individuali program pagalbos nuteistiesiems sudarymas;
3. Socialin – psichologin pagalba adaptuojantis kalinimo staigoje;
4. Socialin – psichologin ir profesionali pagalba ruošiant iš jimui iš kalinimo staigos laisv .
Svarbi aukl jamoji priemon nuteistiesiems yra r žimas – nuteist elgesio apribojimas pataisos namuose. Tai
draudimai, taisykl s, reikalavimai, kurie apriboja j buit , ryš su išoriniu pasauliu, su giminai iais, apribota
jud jimo laisv . Aukl jamojo r žimo prasm – norima pakeisti nuteistojo pom gius, sugriovimas senojo elgesio
stereotip , formavimas nauj papro ir elgesio dži (Vasilkova J. V., 2004).
Pataisos staig socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami kiekvieno nuteistojo asmenyb , rengia nuteistuosius
doram ir s žiningam gyvenimui atlikus laisv s at mimo bausm , nuolat aiškina j teises ir pareigas, užkardina
bet koki nuteist prieš statymin veikl (Pataisos staig vidaus tvarkos taisykl s 2003).
Siekdamas nuteistojo gerov s ir saugumo socialinis darbuotojas vykdo šias funkcijas:
vertinimo (renka informacija, analizuoja, daro išvadas);
konsultacin (pataria, padeda, konsultuoja);
korekcin (skatina, galina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja);
vadybin (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir už juos atsako);
170
švie iam (informuoja, aiškina);
koordinacin (palaiko ryšius, siun ia (perduoda) informuoja);
prevencin (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda j išvengti);
teisin (atstovauja, gina savo aukl tinio interesus);
socialinio ugdymo (Buta J., 2005, 12).
Rusijos kriminolog nuomone ( . ., . . .1986, 302) „Asmenyb s analiz
pateikia informacijos apie jos l kes ius ir interesus, vertybi orientacij , individualizacijos lyg ir kokyb , jos
reakcija tam tikrus vykius, motyvus, realizuotus kituose poelgiuose, tipologin psichologin charakteristik
apskritai.“
Pasak I. Leli gien s, nuteistiesiems didel tak turi pirmasis buvimo kalinimo staigoje periodas, adaptacija
prie gyvenimo s lyg . Adaptacija gali b ti teigiama ir neigiama, ta iau gali tur ti ir vienos ir kitos bruož .
lygin izoliacija žymiai takoja nuteist bendravimo ypatumus (Leli gien I., 2003, 159).
Užsienio šali laisv s at mimo staigose teikiamas socialin s psichologin s pagalbos nuteistiesiems kryptys:
1. Konsultavimas šeimos klausimais: santyki diagnostika, motyvacijos k rimas, sutuoktini ,
šeimos ir vaik ugdymas, socialini santyki atstatymas, pasimatym su šeima suteikimas,
seminarai vedusiems ir besituokiantiems nuleist šiems. Mokslinink nuomone, vidinis ir išorinis
nuteistojo saugumas priklauso ne tik nuo jo santyki pataisos staigoje, bet ir nuo santyki su
išoriniu pasauliu.
2. Socialin treniruot kaip veikti situacijas be kriminalinio elgesio. Pinigai, j panaudojimas,
gyvenamasis plotas, darbas ir profesija, pilie io teis s ir pareigos, partneryst ir socialiniai santykiai,
sportas bei poilsis ir kt. Socialin treniruot vykdoma šiais etapais: klient parinkimas socialinei
treniruotei, pasirengimas, parengiamieji pokalbiai d l treniruot s, kooperacija su kitomis institucija
l treniruot s, socialin s treniruot s eiga.
171
3. Darbas su narkomanais apib dinamas kaip vartojan nuteist tikrinimas ar vartoja
narkotikus. Parengti socialiniai darbuotojai r pinasi atskiru apgyvendinimu, terapija t , kurie nori
atsikratyti narkotik priklausomyb s. Jei nuteistasis vartoja narkotikus, dažnai jis pervedamas
sustiprintas laikymo s lygas.
4. Socialin s terapijos pagrindin s priemon s – psichoterapija, profesinis mokymas, bendrasis
lavinimas, darbas, lengvatos, individuali ir grupin psichologija. Užsi mim metu aptariami
nuteist konfliktai, r pinamasi s lyg palengvinimu, perk limu pusiaukel s namus.
5. Bendruomen s savanori pagalba: teis jai, prokurorai, advokatai, socialiniai darbuotojai,
savivaldyb s atstovai, mokytojai, suinteresuoti asmenys priskiriami nuteistiesiems, kad pad
išspr sti iškilusias j problemas.
6. Psichologinio konsultavimo metu teikiama pagalba sprendžiant problemines ir konfliktines
situacijas.
7. Darbo su bendruomene metu formuojama visuomen s nuomon apie nuteistuosius, darb su
nuteistaisiais, atliekan iais bausme už smurtinius nusikaltimus, traukiami savanoriai nuteist
reabilitacij , tarpininkaujama atstatant humaniškus santykius tarp nusikalt lio ir aukos,
bendradarbiaujama su policija ir atitinkamomis sutaikymo institucijomis (Kvieskien G. Merfeldait
O. ir kt. 2007, 76).
Esama situacija Lietuvos kalinimo staigose yra patenkinama. Ta iau šiuo metu dar yra daug tr kum
socialinio darbo srityje. Norint pasiekti geresni rezultat adaptacijos, reabilitacijos ir reintegracijos srityse,
bendradarbiavime su nuteistaisiais, staig vadovyb privalo skirti daugiau d mesio socialinio darbo kryp iai.
Šiuo metu kalinimo staigose vyksta socialinis darbas, bet socialini darbuotoj veikla yra neefektyvi
nuteist atžvilgiu, kad b galima pakeisti j m stym ir kad jie nor keisti savo gyvenimo b .
Dažniausiai š darb atlieka asmenys neturintys reikiamos kvalifikacijos, tr ksta reikiam priemoni šiam
darbui atlikti, nepalaikomas ryšys su organizacijomis, kurios gina nuteist teisias ir gali pad ti jiems. D l ši
pamin tr kum ir socialinio darbo kokyb yra atitinkama. Darbas adaptacijos ir reabilitacijos, reintegracijos
srityse yra vykdomas gana siaura apimtimi. Numatytos programos vykdomos tik išdalies ir ne visose kalinimo
staigose. D l aukš iau pamin tr kum , labiausiai nuken ia aukl tiniai, ir pati visuomen (Buta J. pagal LTI-
K socialinio darbuotojo pateikt nuomon ).
172
Visuomen s nuostata, kad gyventi saugiau, jeigu žmogus kalinamas metais kitais ilgiau, t ra iliuzija. Juk tas
žmogus anks iau ar v liau gr žta iš laisv s at mimo staigos. M r pestis b siekti, kad toks asmuo
daugiau nenusikalst . (Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius) (Krušinskait R.,
prieiga per internet http://www.lzinios.lt/)
RESOCIALIZACIJOS PROCESO ORGANIZAVIMAS
Socialinis gyvenimas vyksta bet kurioje valstyb je ir jos politin se bei visuomenin se strukt rose, visur kur
žmon s s veikauja, vedami tam tikr motyv ir siekdami tam tikr tiksl . Socialinio gyvenimo ir jame iškilusi
problem centras yra žmogus.
Resocializacija – tai individo peraukl jimo ir pakeitimo id ja. Ši id ja buvo akcentuojama jau XIX amžiaus
pozityvistin je kriminologijoje. Individo "taisymas" arba keitimas atskirais istorijos laikotarpiais vyko skirtingai. Buvo
bandomos vairios poveikio priemon s, kol nusistov jo resocializacijos strukt ra, sudaryta iš keturi element : darbo,
švietimo, moralin s takos ir disciplinos (Mathiesen T., 1990) (Žr. 1 paveiksl ). Ta iau siekiant sumažinti represin
kalinimo sistemos poveik resocializacines programas buvo traukiami ir kitokie elgesio poveikio b dai bei
psichologinis konsultavimas (http://www.sociumas.lt//nr13/bausme.asp).
1 pav. Resocializacijos strukt ra (Mathiesen T., 1990)
Moralintaka
Disciplina
Resocializacija
Darbas Švietimas
173
Vienas iš penitencin s politikos uždavini yra pataisyti ir peraukl ti nuteistuosius. Taip pat „visuomen atlik s
bausm turi gr žti darbingas neprarad s sveikatos žmogus“ (Pavilionis V., Prapiestis J., 1990). rodyta, kad po
5-8 kalinimo met vyksta labai dideli pasikeitimai žmogaus psichikoje. Tod l penitencin je sistemoje b tina
sukurti psichologines laboratorijas ir tarnybas, kur dirbt aukštos kvalifikacijos psichiatrai, psichologai ir
socialiniai darbuotojai ( . . 1997, 168). Nuteistieji asmenys m visuomen je sudaro nemaž
specifin grup , kuriai reikia kompleksin s socialin s paramos. Šiuolaikinis penitencinis socialinis darbas
nustato individualizacijos principus vertinant nuteistojo problemas ir diferencijuoja psichologin s pagalbos
metodus, kaip ir rengiant psichologin s pagalbos programas b tina atsižvelgti, kad didinant teistum kiek ir
ilginant žmogaus buvimo laik kalinimo staigoje, vyksta psichologini rib stipr jimas adaptuotis žmogui
nant laisv je ( . . 1994, 405). Dauguma nuteist susiduria su skaudžiomis problemomis,
neretai b na paminama j teis išsaugoti žmogišk orum bei b ti pilnaver iais visuomen s nariais. LR BVK
numatyta, kad b tina „teikti socialin param sprendžiant nuteist socialines problemas“. Socialin s
nuteist reabilitacijos svarba pabr žiama ir tarptautiniuose teis s aktuose. 2007 m. Lietuvoje atlikt socialini
tyrim duomenimis, daugiau nei pus nuteist didžiausiu sunkumu vardija darbo radim , tada - profesijos
sigijim bei, kas yra labai svarbu, savo vardo atstatym kit akyse (http://www.socmin.lt/index.php?-
1079503904).
Resocializacijos program pagrind XX amžiaus pradžioje sudar gydymo id ja, t.y. psichologin – medicinin
veikla, kuomet individai buvo gydomi nuo nusikalstamo elgesio. Laikui b gant d l nepakankamo „gydymo“
efektyvumo ši „id ja tapo nebemadinga“ (Christie, 1981).
Resocializacijos modifikacija buvo nukreipta ne tiesiogin tak individui, bet aplinkos, kuri skatint kalint
asmen s moning siek keistis, suk rim . Ta iau tokie elementai kaip darbas, švietimas, moralin taka ir
disciplina vis tiek išlaiko dominuojan ias pozicijas individ resocializacijoje (Mathiesen, 1990). Taigi iki ši dien
resocializacijos programos kinta bei yra modifikuojamos priklausomai nuo lariminologini tyrim rezultat .
Šiuolaikin resocializacijos samprata neapsiriboja vien kalinimo staig sienomis, nuteistajam yra sudaromos s lygos
išvykti laisv , palaikyti ar atnaujinti socialinius ryšius.
Svarbu pamin ti, kad resocializacijos id ja susilauk vairi vertinim ir kritikos:
- liberalai kritikavo resocializacija vis dar esant pagrindiniu korekcin s sistemos tikslu, gaunan iu
"didžiausi param ir l šas", ta iau nepasižymin ia nusikaltim skai iaus mažinimu (Cullen,
Gilbert, 1996);
174
- kritin s kriminologijos šalininkai pasisak prieš toki resocializacijos id kuri patenkina valdan
interesus vykdydama socialin s kontrol s funkcij silpnesni atžvilgiu (Criminology, 1991).
175
Pagrindin s problemos, apsunkinan ios vairi resocializacijos program taikym Lietuvoje:
o Vyraujanti individ kontrol s ideologija;
o Priži toj s mon je gl dinti „griežtos“ ir „sunkios“ bausm s samprata;
o Kolonijos subkult ra;
o kalinimo staig uždarumas;
o Po bausm s atlikimo atsirandanti nusikalt lio etiket labai apsunkinanti sidarbinimo
galimybes;
o Nedarbo problema kalinimo staigose, skatinanti nuteist pasyvum bei atsakomyb s
jausmo praradim ;
o Žmoni perpildymas kalinimo staigose.
Teist asmen resocializacija ir socialin integracija yra viena iš opesni problem šalyje. Didži dal buvusi
kalini sudaro potencialiai aktyviausio ir darbingiausio amžiaus asmenys: 85 procentai kalini – iki 40 met
asmenys. 45 procentai kalini turi vidurin ir žemesn nei vidurin išsilavinim . Analizuojant nusikaltim
skai iaus bei strukt ros kait Lietuvoje, akivaizdu, jog did ja užregistruot nusikaltim skai ius. Kartu daug ja
ir pakartotinai vykdom nusikaltim . Pasak oficialios statistikos, pakartotinai nusikalsta kas tre ias jau kart
teistas asmuo, ta iau konkre kalinimo staig tyrimai rodo, jog jas gr žta net apie 60-80 procent
pakartotinai nusikaltusi asmen . Šie skai iai leidžia tvirtinti, kad Lietuvoje n ra veiksmingos resocializacijos
sistemos (http://www.sociumas.lt/Lit/nr13/bausme.asp).
Resocializacijos tikslas iš esm s aiškus- pakeisti individ arba, tiksliau, pad ti jam keistis. Ta iau kaip siekiama
resocializacijos? Verta pabr žti, jog did jant asociali asmen skai iui visuomen je - alkoholik , buvusi
kalini , narkoman , bedarbi , sektant , nelegali profesij atstov - resocializacija, socialin adaptacija tampa
vis rimtesne, veiksmingos bei nuoseklios programos reikalaujan ia užduotimi.
176
Pasak garsaus šio amžiaus norveg kriminologo T. Mathieseno, esminiais resocializacijos elementais buvo ir
išlieka darbas, mokymas, moralin taka ir disciplina. Ta iau, nepaisant laikui atsparaus socializacijos tikslo,
kei iantis istoriniam kontekstui, vykstant teisin ms, socialin ms, politin ms, ekonomin ms reformoms, kei iasi
ir min resocializacijos komponent hierarchija bei svarba. Ta iau, pasak norveg kriminologo, visi šie
elementai silpniau ar stipriau išreikšti išlieka bet kokiomis s lygomis
(http://www.sociumas.lt//nr13/bausme.asp).
Ta iau „nuteist darbas n ra tikslas. Jis turi tik paruošti j gyvenimui iš jus laisv , o tai manoma tik tada,
kai kalinimo staigos bus apr pintos kaip prastos. Kitaip darbas bus tik bausm ar išlaid mažinimas
nuteistiesiems j išlaikymui, o ne išskirtinai nuteist resocializacijos faktorius. Aukl jimas darbu tik pratina
prie darbo, bet reikia atminti, kad darbas visada mažiau efektyvus nei mokymasis ir apie tai byloja penitencin
patirtis. Po tiriamosios praktikos bausm s taikymo federalin je sistemoje JAV, amerikie mokslininkas
Danielius Gleizeris nustat , kad mokymosi prat simas mažina recidyvizm . Vadinasi reikia taikyti mokymosi
dus ir metodus nuteist peraukl jime“ ( ., 1994, 405-406).
Nuteist darbas ir profesinis užimtumas projektuojamas perspektyv gauti darb iš jus laisv . kalinimo
staigose yra sudarytos galimyb s mokytis ir gyti profesij , sigyti pagrindin ir vidurin išsilavinim , mokytis
lietuvi bei užsienio kalb , informatikos. Daug sunkiau spr sti nuteist darbinimo klausimus, kadangi
kalinimo staigos dažniausiai neturi nei ekonomini , nei finansini galimybi kurti darbo vietas
(Vaicekauskien V., 2002, 106).
Pvz. Lukiški tardymo izoliatoriuje–kal jime yra vykdoma nemažai socialin s adaptacijos ir reabilitacijos
program , kurios padeda nuteistiesiems pažvelgti gyvenim iš kitos pus s ir pakeisti savo poži prosociali
aplink . Šioje kalinimo staigoje yra vykdoma aukštojo mokslo programa, kurioje nuteistieji labai noriai
dalyvauja ir ieško galimybi , kaip toliau pl toti ši veikl . Taip pat vykdomos resocializacijos bei reintegracijos
programos šioje kalinimo staigoje. Aukštojo mokslo programa prad ta vykdyti nuo 2002 m. Kovo m nesio
(Buta J., 2005, 7). G. Liaudinskien (2005) resocializacij vardija kaip kompleksin , integral daugiapakop s
programos proceso turin ir numat penkias pamatines resocializacijos srities specialybes: pedagogai, socialiniai
darbuotojai, psichologai, teisininkai ir policijos pareig nai, kurie atstovauja teis saugos ir socioedukacin ms
institucijoms. Vadinasi, tikslinga b pamin ti, kad nuo min specialist turim kompetencij priklauso
kminga socialin s rizikos grupi asmen resocializacija (Prakapas R., Katinait R., 2006, 82).
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim
prevencijos ir kontrol s programos patvirtinimo" (Zin., 2003, Nr. 32-1318) patvirtintoje Nacionalin s nusi-
kaltim prevencijos ir kontrol s programos 37-39 punktuose rašoma:
177
o „37. Nemaž dal nusikaltim pakartotinai padaro asmenys, jau atlik bausm . Teistumas turi
kuo mažiau socialiai neigiamai paženklinti asmen , o bausm s atlikimas netur b ti veiksnys,
ribojantis nuteistojo galimybes pasirinkti socialiai priimtin gyvenimo b .
o 38. Siekiant sumažinti nusikaltim recidyv , turi b ti tobulinama teist asmen socialin s
adaptacijos sistema, kuri užtikrint specializuot socialini paslaug tokiems asmenims teikim ,
pad prisitaikyti prie gyvenimo visuomen je, atkurti tur ar gyti aukštesn visuomenin
pad .
o 39. Baigiantiems atlikti bausm , išeinantiems iš kalinimo staig asmenims, ypa praradusiems
socialinius ryšius, min staig administracija, o šiems gr žus iš kalinimo staig , - kitos
atsakingos valstyb s, apskri , savivaldybi institucijos turi užtikrinti statym ir kit teis s
akt nustatyt socialini paslaug teikim (informacijos apie socialin s paramos formas ir
galimybes suteikimo, laikino apgyvendinimo, materialin s, psichologin s, medicinin s,
švietimo, konsultacin s paramos, mokymo, darbo paieškos ir kit )“.
2003 m. geguž s 1 d. Lietuvos Respublikoje sigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, pakeit s sen , galiojus
nuo 1961 m.; taip pat sigaliojo ilgai rengti ir derinti nauji Bausmi vykdymo ir baudžiamojo proceso kodeksai.
Bausmi liberalizavimas yra naujojo Baudžiamojo kodekso išskirtinis bruožas, kuris determinuoja esminius
pasikeitimus pataisos inspekcij veikloje, j vaidmens visuomenin je nusikaltusio asmens korekcijos sistemoje
kokybiškai naujas išraiškas (Kole ic M., 2003, 15).
Nauj baudžiam statym taikymas gyvendina bausmi liberalizavimo politik : šiandien yra 8 bausmi
šys ar kitos alternatyvios laisv s at mimui pataisos priemon s. Tai vieš teisi at mimas, teis s dirbti tam
tikr darb ar užsiimti tam tikra veikla at mimas, viešieji darbai, laisv s apribojimas, laisv s at mimo bausm s
vykdymo atid jimas, lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , nemokami darbai, lygtinis
paleidimas iš kalinimo staig (LR BVK // Valstyb s žinios, 2002-07-19, Nr. 73-3084, 72).
Naujojo BK gyvendinimas s lygoja nuteist bausm mis, nesusijusiomis su laisv s at mimu, skai iaus
did jim : nuteisti už kai kuriuos nusikaltimus, užuot „keliav " pataisos namus, paliekami laisv je su s lyga,
kad vykdys konkre ius jiems teismo paskirtus pareigojimus, nebedarys nauj nusižengim . Kitaip sakant,
nusižengusiems yra suteikiamas „šansas" pasitaisyti b nant laisv je, adaptuotis m visuomen je. O tai, be
abejon s, yra gana ilgas ir sud tingas procesas (LR BK // Valstyb s žinios, 2000-10-25, Nr.89-2741, p. 23, 24,
25, 36,37,39).
178
Norint palengvinti asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , socialin adaptacij , numatyta speciali norm
sistema, kuri, viena vertus, padeda paleistiesiems spr sti svarbiausias problemas, kuri jie patys dažniausiai
spr sti negali ( sidarbinti, susirasti b st ), o kita vertus, nustato socialin kontrol t paleist iš laisv s
at mimo viet , iš kuri galima laukti koki nors antivisuomenini veiksm , tarp j ir nauj nusikalstam veik
(Blaževi ius J., Dermantas J., Stalioraitis P., Usik D., 2004).
Resocializacijos problema yra spr stina vis pirma tod l, kad nuteist skai ius Lietuvoje neturi tendencijos
maž ti: remiantis statistiniais duomenimis, net 48 procentai kalin asmen patenka kal jim po antr ,
tre kart . Reikia pažym ti, kad ilg laik kalim adaptacijos problema buvo tarsi gyvenimo užribyje;
poži ris buvusius kalinius tiek iš visuomen s, tiek iš valdžios pus s ilg laik buvo ribotas. Supratimas, jog
buvusius kalinius reikia ne tik kontroliuoti, bet ir socializuoti, integruojant juos visuomen , atsirado tik
paskutiniais metais. Iš akademin s visuomen s nari buv kaliniai, kaip pažeidžiama socialin grup , taip pat
kol kas nesulaukia reikiamo d mesio.
Europos šali mokslininkai ir penitencin s sistemos praktikai rod , kad nusikaltim recidyvas priklauso ne nuo
bausm s stiprumo ar ilgumo, bet nuo kriminalin s patirties, nuo nusikalt li tarpusavio bendravimo, žini ir
dži gijimo. Nuteist izoliacija apsunkina j gr žim , integracij visuomen . Susidaro paradoksali
situacija, kad nuteist pasirengimas gyventi laisv je, kaip pabr žiama 1955m. Jungtini Taut Organizacijos
patvirtintose Tipin se minimaliose elgesio su kaliniais taisykl se ir Europos kalinimo staig taisykl se,
formuojamas izoliuotoje nuo visuomen s, nepalankioje socialin je, kriminalin je aplinkoje (Dermontas J.,
2005) .
Laisv s at mimo bausmei alternatyvios priemon s numatytos ir rekomenduojamos taikyti vairiuose
tarptautiniuose teis s aktuose. Minimaliose standartin se taisykl se d l priemoni , nesusijusi su laisv s
at mimu (Tokijo taisykl se), patvirtintose Jungtini Taut Generalin s Asambl jos 1990 m. gruodžio 14 d.
rezoliucija Nr. 45/110, tvirtinama bendra valstybi Jungtini Taut Organizacijos nari nuostata taikyti
priemones, nesusijusias su laisv s at mimu, siekiant riboti kalinimo taikym . Taikyti su laisv s at mimu
nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministr Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija
Nr. R (92)16 „D l Europos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli “ bei Europos Tarybos Ministr
Komiteto 2000 m. lapkri io 29 d. rekomendacija (2000) 22 valstyb ms nar ms „D l Europos visuomenini
sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo“, kuriose pripaž stama, kad pl sti toki priemoni taikym
reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisin s sistemos principai. Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m.
rugs jo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „D l kal jim perpildymo bei kalini skai iaus augimo“ valstyb s
Europos Tarybos nar s tiesiogiai skatinamos tvirtinti ir pl sti su laisv s at mimu nesusijusi sankcij ir
priemoni taikymo praktik , nacionalin se baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisv s at mim kaip
kraštutin priemon .
179
Bausm s vykdymo atid jimas ir lygtinis paleidimas iš laisv s at mimo staig yra viena svarbiausi alternatyv
laisv s at mimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje. Ta iau bausm s vykdymo
atid jimo atvej kasmet maž ja: 1998 metais bausm s vykdymas atid tas 54,1 procento, 1999 metais – 53,4
procento, 2000 metais – 33,7 procento, 2001 metais – 38,4 procento, 2002 metais – 35,9 procento, 2003 metais
– 30,8 procento, 2004 metais – 30 procent , 2005 metais – 16 procent nuteist asmen . Nuo 1999 met
vidutiniškai tik 55,4 procento vis išleist laisv nuteist laisv s at mimo bausm mis asmen išleista laisv
lygtinai (1999 metais – 56 procentai, 2000 metais – 35 procentai, 2001 metais – 52 procentai, 2002 metais – 67
procentai, 2003 metais – 66,6 procento, 2004 metais – 55,6 procento, 2005 metais – 55,7 procento). D l to, kad
vis re iau taikomas bausm s vykdymo atid jimas, o lygtinai iš pataisos staig paleidžiama tik pus laisv s
at mimo bausm atliekan nuteist , nuteist laisv s at mimo vietose vis dar daug. 5
Kei iantis visuomenei, vykstant socialinei, mokslo ir technologijos pažangai, b tina stiprinti pagrindini teisi
apsaug , jas akcentuojant Chartija.
Pagrindini ES teisi chartijos 47 straipsnis „Teis veiksmingas gynimo priemones ir s žining teism “
akcentuoja, kad „kiekvienas asmuo, kurio teis s ir laisv s, kurias garantuoja S jungos teis , yra pažeistos, turi
teis veiksmingas gynimo priemones teisme pagal šio straipsnio reikalavimus, kiekvienas asmuo turi teis
žining , vieš ir be reikalo neuždelst jo bylos nagrin jim jau steigtame statymo pagrindu teisme.
Kiekvienas asmuo turi tur ti galimyb b ti konsultuojamas, ginamas ir atstovaujamas. Jei teisin pagalba b tina
veiksmingam teisingumui užtikrinti, ji turi b ti suteikta tiems, kurie jai neturi pakankamai ištekli .“
(Pagrindini Europos S jungos teisi chartija).
Naujasis baudžiamasis kodeksas atitinka Europos Tarybos žmogaus teisi apsaugos nuostatas bei ES
Kopenhagos kriterijus. Suderinus baudžiamuosius statymus su tarptautin s teis s aktais, sutrump jo laisv s
at mimo bausm s bei atsirado laisv s at mimo bausm s alternatyvos. Be to, naujieji statymai padeda
sutrumpinti su mimo trukm .
Europos Parlamentas atsižvelgdamas :
ES sutarties 6 ir 7 straipsnius bei Europos S jungos naujosios pagrindini teisi chartijos,
pasirašytos 2007 m. gruodžio 12 d.(1) , 4 straipsn , susijusius su žmogaus teisi apsauga;
5 Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. DC-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim prevencijos ir kontrol sprogramos patvirtinimo" // Valstyb s žinios. 2003, Nr. 32-1318.
180
Visuotin žmogaus teisi deklaracij , Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt , 1987 m. Europos
konvencij prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar žeminant elges ir baudim ir jos neprivalom
protokol d l kalinimo viet , kurias reng nepriklausomos tarptautin s ir nacionalin s institucijos, reguliaraus
lankymo sistemos suk rimo;
Europos žmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsn , jos protokolus ir
Europos žmogaus teisi teismo praktik ;
1957 m. Jungtini Taut minimali kalini prieži ros taisykli visum ir Jungtini Taut
Generalin s Asambl jos šia tema priimtas deklaracijas ir principus;
skatina valstybes nares investuoti daugiau ištekli , be kita ko, naudojant su užimtumu ir socialine
integracija susijusias Bendrijos finansines priemones, pvz., Socialin fond ir program PROGRESS,
raštingumo, mokymosi vis gyvenim ir profesinio mokymo programoms, pritaikytoms prie darbo rinkos
reikalavim , kurias baigus b teikiamas diplomas, kalinimo staigose rengti;
mano, kad, išskyrus tuos atvejus, kai esama didelio pavojaus visuomen s saugumui ar kai skirta
sunki bausm , dalinio laisv s apribojimo tvarka, kuri suteikt kalintiems asmenims, vyrams ir moterims,
galimyb dirbti ar gauti profesin mokym ne kalinimo staigose, gal jiems pad ti integruotis socialin ir
profesin gyvenim ;
pabr žia, kad b tina skatinti kalinius, vyrus ir moteris, integruotis profesiniu ir socialiniu poži riu,
ypa parengiant j asmenin s pad ties apžvalg ir užtikrinant metin šios integracijos vertinim ;
pabr žia, kad, siekiant išvengti socialin s atskirties ir pakartotinai vykdom nusikaltim , kalinimo
laikotarpiu ir po jo b tina imtis socialin s pagalbos priemoni , kuri tikslas – parengti kalint asmen ir jam
pad ti v l integruotis, ypa ieškant b sto ir darbo;
pabr žia, kad svarbu palaikyti ir skatinti kalini , moter ir vyr , ryšius su išoriniu pasauliu, ypa
suteikiant jiems prieig prie spaudos ir žiniasklaidos, bei j bendravim su socialin s paramos staigomis,
nevyriausybin mis organizacijomis (NVO);
181
primena, kad labai svarbu, jog kaliniams b sudaromos galimyb s užsiimti sportu ir rekreacine
veikla, taip pat galimyb s gauti menin ir kult rin ugdym , nes tai padeda palaikyti j psichologin
pusiausvyr ir suteikia jiems daugiau galimybi integruotis visuomen ;
skatina valstybes nares, siekiant palengvinti socialin ir profesin reintegracij , imtis vis b tin
priemoni , pad sian j nacionalinius teis s aktus traukti teisines normas, kurios skatint buvusi kalini ,
ypa vieniš moter ir nepilname nusikalt li , darbinim ir viešojoje, ir priva ioje darbo rinkoje
(http://www.europarl.europa.eu/sides).
Laisv s at mimo bausm s termino sutrumpinimas (jis gali b ti vykdomas ir taikant lygtin paleidim ) padeda
realizuoti vien iš pagrindini teisin s atsakomyb s princip - tikslingumo princip , išreiškiant teisin s
atsakomyb s humanistin ir aukl jam pob . Šio principo esm - bausm s individualizavimas,
subalansuojant taikomas poveikio priemones ir teisin s atsakomyb s tikslus.
Teist asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , resocializacija ir integracija yra viena iš rim iausi problem .
Dalis darbdavi nepalankiai ži ri si lomus darbinti buvusius kalinius, d l to dažnai kalti ir jie patys, tod l,
kad prastai dirba, pažeidžia darbo drausm , padaro darbdaviams materialini nuostoli . Be to, dauguma iš j
vartoja narkotikus ar alkohol , tod l juos reikia gydyti ir nuo ši priklausomybi . Šiai problemai spr sti
Lietuvos Vyriausyb skiria daug d mesio. Siekiant iš esm s pagerinti nuteist ir asmen , paleist iš laisv s
at mimo viet , resocializacij ir integracij , buvo parengta kompleksin nuteist ir asmen , paleist iš laisv s
at mimo viet , socialin s adaptacijos 2004-2007 met programa.
Programoje buvo numatyta:
tobulinti statymus;
atlikti mokslinius bei analitinius tyrimus;
gerinti švietim , užimtum ;
gerinti nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo viet socialin integracij .
Galima teigti, kad dirbant su nuteistaisiais ir asmenimis, paleistais iš laisv s at mimo viet , srityje reikalinga:
182
efektyviai veikiantis tarpsektorinis tinklas, užtikrinantis nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo
viet resocializacij ir integracij (bendradarbiavimas tarp institucij ir NVO, Darbo biržos ir t.t.);
sukurti informacin sistem (tai gali b ti internetinis puslapis, leidinukas, dalomoji medžiaga apie
organizacijas, teikian ias pagalb );
sukurti dži lavinimo ir darbinimo sistem (socialiniai džiai, darbo džiai, sav s vertinimo
džiai, paruošimas darbui, darbinimas ir t.t.);
profesionalus darbas su nuteistaisiais ir asmenimis, paleistais iš laisv s at mimo viet (konsultacija
psichologiniais, socialin s reabilitacijos klausimais; profesijos pasirinkimo, teisiniais, sidarbinimo
klausimais; darbo ir terapiniais klausimais ir t.t.).
Kal jim Departamento duomenimis, 2008 metais pakartotinai pataisos namus pateko per kelis t kstan ius
asmen . Per pirm pra jusi met pusmet beveik pus (apie 3000) nuteist laisv s at mimo bausmes
atlieka už pl šimus ir vagystes (www.lzinios.lt.2009).
Vykstant baudžiamosios bei bausmi vykdymo politikos reformai, vis daugiau nuteist pataisos procese
atkreipiamas d mesys ne j prieži , elgesio kontrol , bet socialin j reabilitacij , pagalb jiems padedant
integruotis visuomenin gyvenim . Taip pat ir pataisos inspekcij veikloje vis dažniau galime išgirsti tokius
terminus kaip individualus darbas, socialin s paramos teikimas. Tiek individualus darbas, tiek ir socialin s
paramos teikimas pataisos inspekcij veikloje vykdomas nuo j sik rimo. Ta iau vien tik individualaus darbo,
socialin s paramos suteikimo nuteistajam nepakanka, siekiant, kad jis ateityje savo tiksl siekt visuomenei
priimtinais b dais bei priemon mis, nepažeidžiant statym .
Remiantis LR BK ir LR BVK bei Pataisos inspekcij darbo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2003 m.
balandžio 17 d. sakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), 1 punktu pataisos inspekcijos:
1. Vykdo šias kriminalines bausmes:
1) teis s dirbti tam tikr darb arba užsiimti tam tikra veikla at mim (LR BK 45 str, LR BVK 18
str.);
183
2) vieš teisi at mim (LR BK 46 str., LR BVK 18 str.);
3) viešuosius darbus (LR BK 46 str., LR BVK 18 str.);
4) laisv s apribojim (LR BK 48 str., LR BVK 19 str.).
2. Vykdo baudžiamojo poveikio priemon - nemokamus darbus (LR BK 70 str.).
3. Kontroliuoja teismo paskirt pareigojim vykdym :
1)kuriems baudos arba arešto ar laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas (LR BK 75 str.);
2)kurie lygtinai paleisti iš pataisos staig (LR BVK 157 str.);
3)kurie atleisti nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin (LR BK 77, 94 str.).
Beveik visos ia išvardintos alternatyvos laisv s at mimui daugelyje užsienio valstybi vadinamos vienu –
probacijos vardu.
Lietuvoje kaip ir daugelyje užsienio valstybi probacij vykdo valstybin s institucijos ir visuomenin s
organizacijos. Probacijos vykdymui vadovauja profesionalai, kurie yra deramai parengti ir turi praktin
patyrim . Ta iau, manytume, kad kompetentinga valdžios institucija atitinkam priemoni taikym tur
traukti bendruomen ir socialin s paramos sistemas. Visuomen s dalyvavimas vykdant probacij turi b ti
skatinamas, kadangi jame gl di didžiuliai ištekliai ir jis yra vienas svarbesni faktori gerinant ryšius tarp
asmen , kuriems taikomos alternatyvios priemon s, ir šeimos bei bendruomen s.
Pataisos inspekcija yra pagrindin probacij vykdanti institucija. Šiuo metu yra 5 region pataisos inspekcijos,
kurias sudaro 48 teritoriniai padaliniai (teritorin s pataisos inspekcijos), veikiantys savivaldybi teritorijose.
Pataisos inspekcijose yra 263 pareig etatai, iš kuri 222 skirti pareig nams, tiesiogiai dirbantiems su
nuteistaisiais, ta iau 2006 m. spalio 1 d. faktiškai dirbo 186 pareig nai. 2006 m. spalio 1 d. duomenimis, vienas
pataisos inspekcijos pareig nas priži ri vidutiniškai po 48 nuteistuosius.
184
Pataisos inspekcij pareig pagrindin darbo kr sudaro probacijos vykdymas – pataisos inspekcij skait
rašyti nuteisti asmenys, kuriems paskirtos vairi r ši probacijos, sudaro vidutiniškai 79,5 procento vis
pataisos inspekcij skait rašyt nuteist asmen (1999 metais jie sudar 92 procentus, 2000 metais – 91
procent , 2001–2002 metais – 87 procentus, 2003 metais – 90,5 procento, 2004 metais – 87 procentus, 2005
metais – 81,8 procento vis pataisos inspekcij skait rašyt nuteist asmen ). Probacijos vykdymas daug
sud tingesnis už kit bausmi ar baudžiamojo (aukl jamojo) poveikio priemoni vykdym , jam reikia kur kas
daugiau laiko ir darbo s naud , tod l b tent d l probacijos vykdymo didelis pataisos inspekcijos pareig
darbo kr vis. Be to, kai kurios region pataisos inspekcijos savo funkcijas atlieka trijose apskrityse, o
teritoriniai padaliniai – dviej savivaldybi teritorijose, pvz., Vilniaus regiono Trak rajono pataisos
inspekcijos pareig nai priži ri 162 nuteistuosius, iš kuri apie 70 nuteist gyvena Elektr savivaldyb s
teritorijoje. Tai sunkina pataisos inspekcij pareig veikl , taip pat bendradarbiavim su kitomis valstyb s ir
savivaldybi institucijomis ir staigomis, asociacijomis, tod l tikslinga perskirstyti region pataisos inspekcij
veiklos teritorij ribas ir steigti naujus teritorinius padalinius, taip pat nustatyti maksimal probacijos
pareig darbo kr .6
Per pastaruosius metus iš esm s pasikeit pataisos inspekcijos veikla, pareig nams keliami uždaviniai,
reikalavimai; teis s aktai, reglamentuojantys tarnybos veikl . Jei prieš 6 m. pataisos inspekcijos tik vienpusiškai
užtikrindavo (dalinai) nuteist elgesio kontrol , tai šiandien visuomenin s situacijos pasikeitimas iš
inspekcij reikalauja viena vertus, užtikrinti visuomen s saugum , gyvendinant sustiprint toki asmen
prieži , kita vertus, suteikti priži rimiesiems reikaling param (socialin , asmenin ar pan).
2000 met rugs jo 1 d. kriminalini bausmi , tarp j ir bausmi , nesusijusi su laisv s at mimu, vykdym iš
Vidaus reikal ministerijos per Teisingumo ministerija. Kaip tik tuo metu labai rimtai susir pinta
veiksmingos probacijos sistemos k rimu Lietuvoje, siekiant perimti pažangi užsienio valstybi patirt vykdant
efektyvi nuteist prieži laisv je, vis pirma lygtinai paleist iš laisv s at mimo viet po atliktos laisv s
at mimo bausm s dalies bei asmen , kuriems laisv s at mimo bausm s vykdymas atid tas. 2001 met
pabaigoje buvo prad ta Kal jim departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldži
pataisos inspekcij , vykdan bausmes, nesusijusias su laisv s at mimu, strukt rin reforma. 2002 m. buvo
kurtos 5 Kal jim departamento region pataisos inspekcijos (Vilniaus, Kauno, Klaip dos, Šiauli ir
Panev žio), kuri kiekviena sudaro apie 10 teritorini padalini , esan vis savivaldybi teritorijose. Iš viso
Lietuvoje yra 48 teritoriniai region pataisos inspekcij padaliniai. Buv policijos darbuotojai tapo pataisos
inspekcij pareig nais, iš esm s pasikeit uždaviniai ir veikloje keliami reikalavimai.
6 Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. DC-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim prevencijos ir kontrol sprogramos patvirtinimo" // Valstyb s žinios. 2003, Nr. 32-1318.
185
Pataisos inspekcij perdavimas iš policijos Teisingumo ministerijos žinion nebuvo skausmingas procesas,
ta iau pra jo ne vieneri metai, kol pareig nai galutinai pri nauj vaidmen , suprato, kad jie daugiau nebe
policininkai, baud jai – j vaidmuo ir tikslai yra visiškai kitokie. Deja, ir šiandien pasitaiko atvej , kai pataisos
inspekcija pavieni asmen sivaizduojama kaip policijos strukt rinis padalinys.
Nuteisti aukš iau min tomis bausm mis ir lygtinai paleistieji (atleistieji) patenka pataisos inspekcij skait
tam tikram laiko tarpui. skaitos laikotarpiu pareig nai sprendžia vairiais socialiniais – psichologiniais
aspektais sud tingas asmenines situacijas, konsultuoja socialin s paramos teikimo, teisiniais klausimais,
tarpininkauja d l socialin s paramos, apgyvendinimo laikinuose nakvyn s namuose, asmens dokument
tvarkymo, darbinimo ar mokymosi. Bendraujant su nuteistaisiais taikomas motyvuojantis interviu. Pokalbi
metu nustatoma pagrindin problema (ar problemos), labiausiai susijusios su nusikalstamu elgesiu, nuteistieji
skatinami analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis, pripažinti problem Be to, pataisos inspekcijos vykdo
socialin s reabilitacijos ir integracijos programas, kuri tikslas -siekti, kad nuteistieji keist savo elges ir
daugiau nenusikalst . Nuo 2003 m. birželio vykdoma socialin s integracijos programa lygtinai paleistiesiems
(atleistiesiems), nuo 2004 m. pavasario prad tos vykdyti dar trys socialin s reabilitacijos programos: programa
apie sunkumus, kylan ius ar galin ius kilti d l alkoholio vartojimo; smurtini nusikaltim prevencijos
programa; asmen , padariusi nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialin s reabilitacijos
programa. Ši met sausio m nes buvo patvirtinta dar viena - padariusi nusikaltimus nuosavybei, turtin ms
teis ms ir interesams, reabilitacijos programa. Ši program užsi mimus – paskaitas ar diskusijas – atvyksta
vesti specialistai iš Darbo biržos, savivaldybi , visuomenini ir religini organizacij . ia didel reikšm turi
geras kontaktas su jomis.
Panev žio m. pataisos inspekcijos direktoriaus E. Toliušio teigimu, valstyb tur skatinti visuomenines
organizacijas bei jas paremti, kadangi b tent nevyriausybin s organizacijos turi užimti pataisos inspekcijos
partnerio viet pad damos laisv je esantiems nuteistiesiems veikti psichologinius adaptacijos sunkumus ir
gyvendinti vairias j integracijos visuomen formas (Panev žio m. pataisos inspekcijos direktorius E.
Toliušis). Lietuvoje nevyriausybini organizacij veikla prasid jo atgavus nepriklausomyb . Valstyb je
egzistuoja daug nevyriausybini organizacij , ta iau tik nežymi j dalis užsiima nusikalstamumo prevencija,
buvusi kalini integracija visuomen .
Apibendrindami, galime teigti, kad resocializacijos ir socialin s reintegracijos modelio suk rimas, pl tojimas
ir atskir veikl sujungimas sistem yra prioritetin sritis. Esant ribotiems savivaldybi finansiniams
ištekliams, labai svarbu socialini problem sprendim traukti bendruomen , mokymo institucijas ir
nevyriausybines bei visuomenines organizacijas. Taip užtikrinama paslaug teik jo ir paslaug gav jo s veika,
skatinamas bendruomen s savarankiškumas.
186
Nuostatos, kuriomis b tina vadovautis dirbant su teistais ir gr žusiais iš kalinimo viet asmenimis:
nuteistasis yra žmogus, potencialiai galintis keistis ir tobul ti;
nusikaltim padar s asmuo yra atsakingas už savo veiksmus, tod l program pagalba jam galima pad ti
vystyti š jausm ;
programos turi užtikrinti klientui palankiausi ir saugiausi poreiki išreiškimo atmosfer ;
kad šeima ir artimiausia socialin aplinka yra svarbus veiksnys, padedantis klientui susidoroti su laisv
iš jus iškylan iais sunkumais;
visuomen turi priimti iš kalinimo vietos gr žus asmen , tod l reikia informuoti klient apie
institucijas, galin ias suteikti jam reikaling param ;
kad nepaisant siekio apsaugoti visuomen nuo nusikalt li , teistas asmuo turi tokias pat teises
švietim , sveikatos apsaug , socialin ir kitoki param kaip ir neteistas;
nusikaltim padariusio asmens pataisymas apima ne tik kontrol , bet ir psichosocialin jo lavinim ;
savanoriškas darbas organizacijoje supažindina su dabartine Lietuvos situacija bei padeda suvokti m ,
kaip pilie teises ir pareigas;
bendravimas su klientu turi b ti pagr stas abipusiu savanoriškumo principu;
bendravimas su klientu turi remtis tam tikrais etikos principais: jokia informacija, susijusi su klientu,
negali b ti skleidžiama už organizacijos rib ; darbo metu turi b ti akcentuojami kliento, o ne m
pa , poreikiai;
darbas su klientu turi b ti pagr stas individualiu jo poreiki vertinimu ir tolesni darbo tiksl išk limu;
187
dirbdami su klientu turime išnaudoti visas manomas ir mums prieinamas galimybes tam, kad darbas
maksimaliai efektyvus.
Problema diskusijai: Kaip suderinti norminius dokumentus su gera probacijos ir nevyriausybini
organizacij praktika. Aptarkite ir pristatykite s kmingus geros praktikos pavyzdžius motyvuojant
teistus asmenis.
188
LITERAT ROS IR KIT INFORMACIJOS ŠALTINI S RAŠAS
1. Alternatyviomis bausm mis nuteist asmen socialin integracija probleminiuose regionuose (mokslini
straipsni rinkinys). Vilnius: UAB „Vambra“, 2005.
2. Arendt H. Tarp praeities ir ateities. Vilnius: Aidai, 1995. P. 197.
3. Bausm s atlikimas visuomen je. Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus regiono pataisos inspekcija Vilnius. 2004. P. 5-18.
4. Buta J. Nuteist ir socialini darbuotoj bendravimo ir bendradarbiavimo optimizavimas. Kursinis darbas,
darbo vadov dr. I. Kuginyt -Arlauskien . Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005. P. 12-14.
5. Blaževi ius J., Dermontas J., Stalioraitis P., Usik D. Penitencin teis . Vilnius, 2004.
6. Dermontas J., Nuteist alternatyvia laisv s at mimo bausme reabilitacija. Acta pedagogica Vilnensia,
2005. ISSN 1392-5016.
7. Drykinien S. Visuomen s pareiga pad ti nuteistajam // Kryžkel , 2004, Nr. l. P. 15-16.
8. Dziegoraitis A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: realyb ir perspektyvos. Vilnius, 2002. P. 16-18. ISBN
9955-476-09-5.
9. Europos Taryba Ministr Komitetas Rezoliucija res (1976) 10 d l b tin alternatyvi baudžiam
priemoni kalinimui (priimta ministr komiteto 1976 m. kovo 9 d ministr atstov 255-ame susitikime).
Prieiga per internet : (interaktyvus)
<http://www.kdmc.lt/teises_aktai_insert.htm#Kal jim %20departamento%20prie%20LR%20TM%20Moky
mo%20centro%20 sakymai> (ži ta: 200905-02).
10. gis R. Prioritetas – socialin nuteist reabilitacija // Kryžkel , 2004, Nr. 2. P. 2-3.
189
11. Kole ic M. Vilniaus regiono pataisos inspekcijos veiklos turinys ir formos bausmi liberalizavimo
kontekste // Kryžkel , Nr.l, 2003. P. 15.
12. Kriminologija. Red. J. Bluvšteinas, Vilnius, 1994.
14. Krušinskait R. Nuteist džiaugsmas - visuomen s nerimas. Prieiga per internet (interaktyvus)
http://www.lzinios.lt/lt/2009-01-22/tyrimas_2/nuteistuju_dziaugsmas_visuomenes_nerimas.html?print
(ži ta: 2009-04-3)
14. Leli gien I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas: Technologija, 2003. P. 159-174. ISBN
9955-09-343-9.
15. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 97 str. // Valstyb s žinios, 2000, Nr. 89-2741. Prieiga per
internet : (interaktyvus) http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=42972&strnr=97 (ži ta: 2008-11-12).
16. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 2003. P. 29-30.
17. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. DC-1383 „D l Nacionalin s nusikaltim
prevencijos ir kontrol s programos patvirtinimo“ // Valstyb s žinios. 2003, Nr. 32-1318.
18. Lietuvos Respublikos seimo 2003 m. kovo 20 d. Nutarimu Nr. Ix-1383 (Žin., 2003, nr. 32-1318), D l
probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos gyvendinimo
priemoni plano patvirtinimo 2007 m. Vasario 21d. Nr. 220, Vilnius.
19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymas // D l pataisos inspekcij pareig galiojim , skiriant
nuteistiesiems, atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiesiems iš
pataisos staig asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarkos, lygtinai paleist iš
laisv s at mimo viet asmen itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašo ir
pataisos inspekcij darbo tvarkos patvirtinimo. Vilnius: 2003 m. balandžio 17 d. Nr. 107 (Žin., Nr. 40-1856,
2003).
20. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas // D l Nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo viet ,
socialin s adaptacijos 2004–2007 met programos patvirtinimo. (Žin., 2004, Nr. 23-709), Vilnius: LR
190
Vyriausyb s portalas [interaktyvus]. Vilnius: 2004 m. vasario 9 d. Nr. 143, (ži ta 2009-02-20). Prieiga per
internet : (interaktyvus) <http://www.vyriausybe.lt/teises_aktai/files/2004/02/2231.doc>. (ži ta: 2009-02-
08).
21. Lietuvos Respublikos nutarimas „D l valstybin s lytiškai plintan infekcij profilaktikos ir kontrol s
2006–2009 met programos patvirtinimo“, 2005 m. lapkri io 21 d. Nr. 1253, Vilnius.
22. Lietuvos Respublikos nutarimas „D l nacionalin s nusikaltim prevencijos ir kontrol s programos
2007 2009 met gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo“ 2007 m. rugpj io 8 d. Nr. 806, Vilnius.
23. Merfeldait O., Kvieskien G. ir kt. Specialist , dirban su nuteistais ir gr žusiais iš laisv s at mimo viet
asmenimis, mokym metodin medžiaga / Europos bendrij iniciatyvos equal programos projektas
„Kryžkel : koalicija už lygi konkurencini galimybi darbo rinkoje stiprinim “ (eq/2004/l 130-12/488) /
Sudarytoja Katinait R. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007. ISBN 978-
9955-568-57-5.
24. Myers David G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. - 816 P. 434. ISBN 9986-850-29-0
25. Navaitis G. Psichosocialin s paramos nuteist šeimoms galimyb s // Socialinis darbas. Lietuvos teis s
universitetas. Mokslo darbai. – Nr. 1, 2002, P. 106 – 112
26. Pataisos inspekcija teisin s sistemos reformoje. Nuteist socialin integracija // Kryžkel , Nr. 1, 2003. P.
6-7.
27. Pataisos inspekcij darbo tvarka. Bendrosios nuostatos // Valstyb s žinios, 2003, Nr. 40-1856.
28. Parlamento priimti tekstai 2008 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija d l kalinam moter pad ties
ir t kalinimo poveikio socialiniam ir šeiminiam gyvenimui (2007/2116(INI) 2008 m. kovo 13 d. –
Strasb ras. Prieiga per internet : (interaktyvus) <http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-
//EP//TEXT+TA+P6-TA-2008-0102+0+DOC+XML+V0//LT> (ži ta: 2009-03-10).
29. Pagrindini Europos S jungos teisi chartija. Prieiga per internet : (interaktyvus)
<http://www.manoteises.lt/downloads/es_docs/chartija.doc> (ži ta: 2009-03-10).
191
30. Pavilionis V., Prapiestis J. Kriminalini bausmi vykdymo teisiniai pradai. Vilnius, 1990.
31. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. 368 P. 6, 7, 8. ISBN 5-89950-016-
6.
32. Prakapas R., Katinait R. Nuteist asmen resocializacijos l kes iai. // Socialinis ugdymas, mokslo darbai.
Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. 156 P. 82. ISSN 1392-9569.
33. Rajun ius S. Pažyma apie Kal jim departamento prie LR TM pataisos inspekcij ir pataisos inspekcij
skyriaus tarnybin s veiklos rezultatus (2005 m. 9 m nesiai) // KD prie LRTM, 2005-10-27 Nr.13/07-1252.
P. l.
34. Sakalauskas G. Probacijos modelio suk rimas ir gyvendinimas Lietuvoje // Kryžkel . 2001, Nr. 1, P. 24.
35. Socialinis tyrimas. Prieiga per internet (interaktyvus) <www.darborinka.lt> (ži ta: 2008-10-29).
36. Stašinskas J. Be visuomen s pagalbos teist asmen socialin integracija ne manoma // Kryžkel , Nr. 2,
2002. P. 6-7.
37. Stalioraitis P. Laisv s at mimo bausm s reguliavimas tarptautiniuose teis s aktuose: mokomasis metodinis
leidinys. Vilnius: Lietuvos teis s akademija, 1999.
38. Šlapkauskas V. Teis s sociologijos pagrindai. Vadov lis. Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, 2004.
ISBN 9955-563-84-2.
39. Vaišvila A. Teis s teorija. Vadov lis. Vilnius: Justitia, 2000. P. 375.
40. Vai nas M. Probacijos samprata ir perspektyvos Lietuvoje. Kursinis darbas. 2000.
41. Valickas G. Psichologin s asocialaus elgesio ištakos. Vilnius, Lietuvos teis s akademijos leidykla, 1997.
192
42. Vaicekauskien V. Nuteist socialin s reintegracijos problemos // Socialinis darbas. Lietuvos teis s
universitetas. Mokslo darbai. Nr. 1, 2002, P. 98 – 106.
43. Vaicekauskien V. Nuteist socialin s reintegracijos problemos // Socialinis darbas. Lietuvos teis s
universitetas. Mokslo darbai. Nr. 1, 2002, P. 98 – 106.
44. Vasilkova J. V. Socialinio pedagogo darbo patirtis ir metodika. Maskva, 2004. P. 147- 150. ISBN 5-7695-
1775-1.
45. Campeau R., Sirois M., Rheault E., Dufort N. Individu et societe. Introduction a la sociogie. Montreal-Paris-
Casablanca, 1998. P. 149.
46. Smelser N. Sociology. New-Jersey: Prentice Hali, 1988. P. 82-88.
47. Suchovien A. Lygtinai išleist asmen prieži ros organizacija, prieiga per internet (interaktyvus)
www.liapo.lt (ži ta: 2008-05-01).
48. Recommendation No.R(82)16 of the Commitee of Ministers to Member States on Prison
Leave//Internete(interaktyvus) <http://cm.coe.int> (ži ta: 2008-04-30).
49. . . . . - , 1997. C. 168.
50. . . . .: ” ”- , 1994. - 502 . 405-406.
51. . . . . ., .: . . 1989. C. 365.
52. / . . . , .:” ”, 1986. C. 302.
53. Prieiga per internet (interaktyvus) <http://www.socmin.lt/index.php?-1079503904> (ži ta: 2009-01-20).
54. Prieiga per internet <http://www.sociumas.lt/Lit/nr13/bausme.asp> (ži ta: 2008-11-03).
193
vok žodynas
1. Agresyvus elgesys – tai siekimas patenkinti savo poreikius žeminant kit žmog ir ignoruojant
jo poreikius bei teis tus reikalavimus. Nors agresyviai besielgiantis žmogus dažnai apgina savo
interesus, ta iau toks elgesys nereiškia brandaus pasitik jimo savimi. Neretai agresorius nuteikia prieš
save kitus žmones, kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo pa iu.
2. Adaptacija (lot. adaptatio - prisitaikymas, priderinimas) - žmogaus prisitaikymas prie kintan ar
nauj gyvenimo s lyg ; organizm prisitaikymas prie aplinkos (Psichologijos žodynas, 1993, 6).
3. Alternatyvi laisv s at mimui bausm (lot. alter - kitas) - kita bausm , nesusijusi su laisv s at mimu.
4. Afektas – (angl. affect) stipri ir palyginti trumpa emocin reakcija, dažniausiai kylanti, kai staiga
pakinta subjektui svarbios gyvenimo aplinkyb s. Tai atsakomoji reakcija jau vykus vyk ir paprastai
ištinka vykio pabaigoje (Psichologijos žodynas, 1993, 7 – 8)
5. Asocialus elgesys - tai elgesys, kuris daro žal asmenybei, socialin ms grup ms ir visuomenei,
pavyzdžiui, alkoholizmas, narkomanija, savižudyb s.
6. Asmenyb s socializacija - tai jos formavimo tam tikromis socialin mis s lygomis ir socialin s patirties
per mimo procesas, kuriame socialin patirt žmogus paver ia savo vertyb mis ir orientacijomis, perima
socialin s grup s (visuomen s) elgesio normas ir m stymo stereotipus.
7. Asmenys, paleisti iš laisv s at mimo viet , – nuteistieji, atleisti nuo arešto, terminuoto laisv s
at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausmi atlikimo; nuteistieji, lygtinai paleisti iš pataisos
staig ir staig , vykdan kardom priemon – su mim ; suimtieji, paleisti iš staig , vykdan
kardom priemon , – su mim (Nuteist ir asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , socialin s
adaptacijos 2004–2007 met programa).
8. Bausm - valstyb s prievartos priemon , skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltim ar baudžiam
nusižengim padariusiam asmeniui.
9. Destruktyvus elgesys - tai moral s norm neatitinkantis elgesys, kuris sukelia žal tik pa iai
asmenybei, pavyzdžiui, fanatizmas, mazochizmas, r kymas.
10. Integracija (lot. - atnaujinimas, atstatymas) - dali , element jungimasis visum .
11. Institucin deviacija - tai tokia socialin s organizacijos veiksena, kuri spaudžia individus ir j grupes
peržengti dorov s ir teis s norm valdži .
12. Nusikalstama veika - pavojinga ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždrausta veika
(veikimas ar neveikimas), už kuri numatyta laisv s at mimo bausm .
13. Destruktyvus elgesys - tai moral s norm neatitinkantis elgesys, kuris sukelia žal tik pa iai
asmenybei, pavyzdžiui, fanatizmas, mazochizmas, r kymas.
14. Socialin integracija (lot. - atnaujinimas, atstatymas) - dali , element jungimasis visum .
194
15. Institucin deviacija - tai tokia socialin s organizacijos veiksena, kuri spaudžia individus ir j grupes
peržengti dorov s ir teis s norm valdži .
16. Nuteistojo prieži ra – visuma priemoni , kuriomis siekiama užtikrinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta
probacija, laikyt si jam nustatyt probacijos s lyg .
17. Parolis - tai baudžiamosios teis s institutas, kuriuo nuteistas už nusikaltim asmuo yra paleidžiamas iš
bausm s atlikimo vietos prieš sueinant bausm s terminui už ger elges su s lyga, kad toliau elgsis
nepriekaištingai ir nepažeidin s statym . Parolis paprastai skiriamas kalinamajam už ger elges
kalinimo staigoje (Vai nas M., 2000).
18. Penitencinis darbas – socialin veikla kalinimo (bausmi atlikimo) vietose.
19. Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo, lygtinio atleidimo
nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo iš pataisos staig ) forma, taikoma
nusikaltim padariusiam asmeniui kaip lygtinio pob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei
ir vykdoma taikant nuteistojo prieži ir teikiant jam socialin param .
20. Probacija kaip bausm - tai elgesio b das su tam tikrais teis s pažeid jais, kuris apima s lygin
bausm s atid jim kol kaltinamasis yra asmeniškai priži rimas bei kuriam duodami individual s
nurodymai. (Angl - lietuvi kalb teis s žodynas. V., 1997).
21. Penitencin sistema - tai bausmi sistema valstyb je
22. Resocializacija (lot. re - atgal) yra gr žimas visuomen : žmoni , kurie kažkur laik d l tam tikr
priežas buvo už m visuomen s rib , gr žinimas pilnavert gyvenim .
23. Socialin parama nuteistajam – visuma socialini , ekonomini , teisini ir organizacini priemoni ,
kuriomis siekiama atkurti arba sustiprinti nuteistojo, kuriam paskirta probacija, socialinio bendravimo
geb jimus, jo ir visuomen s santykius.
24. Socialinis (lot. societas - visuomen ) - visuomen s, visuomeninis.
25. Socializacija - individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe..
26. Recidyvas - kriminologijos mokslo poži riu tai nusikaltimai, kuriuos padaro asmenys, kuriems
anks iau buvo taikytos bausm s arba jas pakei ian ios administracinio bei visuomeninio poveikio
priemon s. Baudžiamosios teis s r muose recidyvas nusikaltimas, padarytas asmens, turin io
nepanaikint ar neišnykus teistum . (Kriminologij , 1994)
27. Resocializacija (lot. re - atgal) yra gr žimas visuomen : žmoni , kurie kažkur laik d l tam tikr
priežas buvo už m visuomen s rib , gr žinimas pilnavert gyvenim .
28. Socialin parama nuteistajam – visuma socialini , ekonomini , teisini ir organizacini priemoni ,
kuriomis siekiama atkurti arba sustiprinti nuteistojo, kuriam paskirta probacija, socialinio bendravimo
geb jimus, jo ir visuomen s santykius.
29. Socialinis (lot. societas - visuomen ) - visuomen s, visuomeninis .
30. Socializacija - individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe.
31. Socialin kontrol - tai individ ir grupi elges reguliuojantis mechanizmas, sukurtas iš socialini
norm ir sankcij . Ji yra stabilumo visuomen je pagrindas.
195
32. Socialin grup – tai s lygiškai nekintanti bendrija žmoni , kuriuos jungia bendri interesai, vertyb s,
elgesio normos ir nuosava socialin erdv .
33. Socialin s sistemos deviacija - tai tokia neigiama socialin s sistemos raidos kokyb , kuri riboja arba
daro neigiam tak individ galimyb ms atkurti ir pl toti savo b ties reikšmingas vertybes ir praktin s
veiklos s lygas.
34. Šeimos nariai – asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys t vai ( viai), vaikai
vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo
bendrai gyvena ne registrav s santuokos (partneryst ), sutuoktinio t vai (LR BPK, 38str., 2002, 8) .
35. Teistumas - turin iais teistum laikomi už nusikaltimo padarym nuteisti asmenys, kuriems siteis jo
Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
36. Teismas – teismai yra Lietuvos Aukš iausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos
teismas, apylink s teismas
37. Teis s pažeidimai - tai neteis ta, kalta veika, kuria padaroma žala visuomenei, pavyzdžiui, administraciniai
pažeidimai, smulkios vagyst s, chuliganizmas.
38. Nuosprendis – pirmosios instancijos teismo teisiamajame pos dyje priimtas dokumentas, kuriuo
kaltinamasis pripaž stamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripaž stamas kaltu, jam skiriama bausm
arba jis atleidžiamas nuo bausm s; dokumentas, kuriuo apeliacin s instancijos teismas pakei ia arba
panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprend ; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacin s
instancijos teismas nutraukia byl (LR BPK, 29str., 2002,7).
39. Nusikaltimai - tai baudžiamosios teis s normoms priešinga ir visuomenei pavojinga veika.
40. Nuteistojo prieži ra – visuma priemoni , kuriomis siekiama užtikrinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta
probacija, laikyt si jam nustatyt probacijos s lyg .
41. Nepasitikintis savimi elgesys – tai savo poreiki , jausm , nuomon s sl pimas, bijant likti nesuprastu,
pažemintu, atstumtu. Šiuo atveju žmogus dažniausiai kalba abejodamas, tyliu balsu, vengia aki
kontakto, jam sunku tiksliai suformuluoti savo pozicij arba jis visai jos neišsako, su viskuo sutinka,
ignoruoja savo jausmus, nusižemina. Vengdamas skaudinti pašnekov , jis skaudina save.
42. Socialin parama nuteistajam – visuma socialini , ekonomini , teisini ir organizacini priemoni ,
kuriomis siekiama atkurti arba sustiprinti nuteistojo, kuriam paskirta probacija, socialinio bendravimo
geb jimus, jo ir visuomen s santykius.
196
BAUSMI VYKDYMO TEIS S YPATUMAI
Prof. Gintaras Švedas
BAUSMI VYKDYMO PRINCIPAI
Teis tumo principas
1. Vis pirma bausm s vykdymo pagrindas yra tik siteis s apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojo
proceso kodekso (toliau – BPK (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 29 str. nustato, kad „nuosprendis yra:
pirmosios instancijos teismo teisiamajame pos dyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis
pripaž stamas kaltu, … jam skiriama bausm , … ; dokumentas, kuriuo apeliacin s instancijos teismas
pakei ia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprend . Nuosprendžiu laikomas ir teismo
baudžiamasis sakymas”. Bausm s vykdymo pagrindas yra tik siteis s nuosprendis. Pirmosios
instancijos teismo nuosprendis siteis ja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis n ra
apsk stas. Jei apeliacinis skundas paduotas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteis ja nuo
apeliacin s instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacin s instancijos teismo nuosprendis
siteis ja nuo jo paskelbimo dienos. Be to, Lietuvos Respublikos tarptautini sutar numatytais atvejais
bausm s vykdymo pagrindas yra užsienio valstyb s teismo arba tarptautin s teismin s institucijos
siteis s apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). Šiuo metu Lietuvos Respublika yra keli
tarptautini daugiašali sutar , kuri pagrindu pripaž stamas kitos valstyb s nuosprendis ir vykdoma
juo paskirta bausm , dalyv (pvz. 1983 m. Europos nuteist asmen perdavimo konvencija, 1970 m.
Europos konvencijos d l tarptautinio baudžiam nuosprendži pripažinimo ir pan.), taip pat yra
sudariusi kelet dvišali tarptautini sutar d l nuteist asmen perdavimo, pvz., su Baltarusija,
Rusijos Federacija, Azerbaidžanu ir pan. Pažym tina, kad dauguma min tarptautini sutar pagrindu
paprastai galimas tik nuteist laisv s at mimu asmen perdavimas (per mimas) tolimesniam bausm s
vykdymui. Be to, šiose tarptautin se sutartyse yra nustatomos papildomos nuteistojo asmens perdavimo
(per mimo) s lygos, pvz. nuteistojo sutikimas, minimali bausm s, kuri dar turi atlikti nuteistasis,
trukm ir pan. Tuo tarpu tarptautin teismin institucija, kurios siteis jus apkaltinam nuosprend
(sprendim ) sipareigoja vykdyti Lietuvos Respublika, yra Tarptautinis baudžiamasis teismas, steigtas
pagal Jungtini Taut 1998 m. Romos Tarptautinio baudžiamojo teismo statut . Lietuvos Respublikos
197
Seimas, ratifikuodamas ši tarptautin sutart , padar pareiškim , kad „Lietuvos Respublika yra
pasiruošusi priimti Tarptautinio baudžiamojo teismo laisv s at mimo bausme nuteistus asmenis bausm s
atlikimui, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos pilie iai” (Žin., 2003, Nr. 49-2156; 49-2165).
2. Antra, nuteist asmen teisi ir laisvi apribojimus bei specialias pareigas nustatyti gali tik Lietuvos
Respublikos statymai. Šis teis tumo principo aspektas reiškia, kad po statyminiai teis s aktai negali
savarankiškai nustatyti naujus arba papildomus nuteist asmen teisi ar laisvi apribojimus bei
specialias pareigas. Vienintel ir išimtin ši teis s akt paskirtis yra tik Lietuvos Respublikos
statymuose numatyt nuteist teisi ir laisvi apribojimo bei pareig realizavimo mechanizmo
reglamentavimas. Pažym tina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, leisdama statymu riboti tam
tikras žmogaus teises ir laisves, numato išsam toki ribojim pagrind s raš arba j taikymo
proced .
3. Tre ia, nuteistojo elges gali varžyti tik draudimas arba pareiga, tuo tarpu bausm vykdanti institucija
arba pareig nas gali veikti tik statymo nustatytu b du arba priemon mis. Šis teis tumo principo
aspektas reiškia, kad nuteistajam galima viskas, ko nedraudžia statymas. Tuo tarpu valstyb s institucija
arba pareig nas gali veikti tik statymo apibr žtos kompetencijos ribose ir tik statymo numatytais b dais
ir priemon mis.
4. Teis tumo principas nulemia ir bausmes vykdan institucij , staig ir pareig veiklos ir
sprendim teis tumo prieži . Bausmes vykdan institucij , staig ir pareig veiklos teis tumo
prieži statym nustatytos kompetencijos ribose vykdo Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai,
Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstyb s institucijos (apie tai pla iau žr.
BVK 183 str. komentar ). Bausmi vykdymo statymai numato nuteist teis paduoti skundus tiek d l
bausm vykdan ios institucijos, tiek ir d l pareig no veiksm ar sprendim . Tokie nuteist areštu,
laisv s at mimu ir laisv s at mimu iki gyvos galvos skundai necenz ruojami (apie tai pla iau žr. BVK
100 str. komentar ). BVK 183 str. nustato bendr nuteist skund padavimo ir j ikiteisminio
nagrin jimo tvark ir terminus. Bausmes vykdan institucij ir staig pareig veiksmai ir
sprendimai skundžiami atitinkamos bausm vykdan ios institucijos ar staigos vadovui, kuris privalo
išnagrin ti skund ne v liau kaip per keturiolika dien nuo jo gavimo dienos. Bausm vykdan ios
institucijos ar staigos vadovo veiksmai ar sprendimai skundžiami Kal jim departamento prie
Teisingumo ministerijos direktoriui, kuris privalo išnagrin ti skund per keturiolika dien nuo jo gavimo
dienos, o jei d l skundo turi b ti atliktas patikrinimas, – per keturiolika dien nuo patikrinimo baigimo
dienos. Kal jim departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dien gali b ti
skundžiami apygardos administraciniam teismui. Antstolio veiksmai ir sprendimai vykdant bausmes
skundžiami antstolio veiklos teritorijos apylink s teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
198
(Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka.
5. Teis tumo principas nulemia ir bausmes vykdan institucij , staig ir pareig atsakomyb .
statym nustatytus reikalavimus pažeid bausmes vykdantys pareig nai, atsižvelgiant padaryto teis s
pažeidimo pob , gali b ti patraukti drausmin n, administracin n arba baudžiamojon atsakomyb n.
6. Pamin tina ir tai, kad Lietuvos Respublikos tarptautini sutar pagrindu bausmes vykdan
institucij , staig ir pareig veiklos prieži tam tikrose srityse gali atlikti ir tarptautin s
organizacijos, pvz., Europos komitetas prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar žeminant elges
ir baudim , Europos žmogaus teisi teismas ir pan.
Nuteist lygyb s taikant bausmi vykdymo statymus principas
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra atskleid s konstitucinio asmen
lygyb s principo, kurio privaloma laikytis ir leidžiant statymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingum ,
turin – tai „pareiga vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudimas iš esm s tokius pat faktus
savavališkai vertinti skirtingai. Šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad statyme gali b ti nustatytas
nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr asmen kategorij , esan skirtingose pad tyse, atžvilgiu“
(Žin., 2003, Nr. 39-1105).
2. Tarptautin je teis je ir Lietuvos Respublikos teis s aktuose skiriamos tiesiogin ir netiesiogin ,
negatyvi ir pozityvi diskriminacija. Tiesiogine diskriminacija laikomas pasyvus arba aktyvus elgesys,
kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisi ar laisvi apribojimas, speciali pareig
nustatymas arba privilegij teikimas d l asmens kilm s, lyties, socialin s ar turtin s pad ties ir t.t.
Netiesiogin diskriminacija aiškinama kaip veikimas arba neveikimas, teis s norma arba vertinimo
kriterijus, kurie formaliai yra vienodi, ta iau juos taikant ar gyvendinant atsiranda faktinis naudojimosi
teis mis ar laisv mis apribojimas, speciali pareig nustatymas ar privilegij , pirmenyb s ar pranašumo
teikimas d l asmens kilm s, lyties, socialin s ar turtin s pad ties ir t.t. Pažym tina, kad tiesiogin s ir
netiesiogin s diskriminacijos draudimas nereiškia vienod bausm s atlikimo s lyg ir tvarkos visiems
nuteistiesiems. Šiuo aspektu b tina tur ti omenyje du dalykus. Pirma, diskriminavimu bausmi vykdyme
bendriausia prasme pripaž stami tie atvejai, kai vienodiems subjektams, esant vienodoms aplinkyb ms,
be objektyvaus pagrindo taikomos skirtingos bausm s atlikimo s lygos ir (arba) tvarka. Tod l nebus šio
principo pažeidimo sudarius skirtingas bausm s atlikimo s lygas asmenims, kuri elgesys bausm s
atlikimo metu yra skirtingas, pvz., gerai besielgian iam ir pažeidin jan iam režimo reikalavimus ir t.t.
Pasteb tina, kad progresyvioji bausmi atlikimo sistema b tent ir grindžiama tokiu nuteistojo skatinimu
199
švelninant jo teisin pad , jei nuteistasis bausm s atlikimo metu vykdo jam nustatytas pareigas, laikosi
draudim ir reaguoja taikomas pataisos priemones. Ir antra, tiek tarptautin teis , tiek ir Lietuvos
Respublikos teisin sistema nedraudžia, o tam tikrais atvejais – net reikalauja nustatyti palankesn teisin
pad kai kurioms asmen grup ms, pvz., nepilname iams, n ioms moterims, asmenims,
auginantiems nepilname ius vaikus, ligoniams ir pan. Moter ir vyr lygi galimybi statymas (Žin.,
2002, Nr. 15-557) nurodo, jog tiesiogine diskriminacija nelaikoma skirting tam tikr bausmi vykdymo
tvarkos ir s lyg nustatymas vyrams ir moterims. Toki pozityvios diskriminacijos element galima
sutikti ir Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo statymuose. Štai BVK 173 str. nustato, jog „n ioms
moterims, kr timi maitinan ioms motinoms, nepilname iams, taip pat ligoniams (atliekantiems laisv s
at mimo, arešto arba laisv s at mimo iki gyvos galvos bausmes) sudaromos geresn s gyvenam
patalp ir buities s lygos ir nustatomos didesn s mitybos normos“, o BVK 152 str. numato galimyb
ioms moterims ir motinoms, turin ioms vaik iki trej met , laisv s at mimo bausm s atlikimo
metu gyventi ne pataisos nam teritorijoje, ir t. t.
Humanizmo principas
1. Vis pirma šis principas nustato, kad, vykdant bausmes, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo
elgtis arba žeminti jo orum . Tiek tarptautin je teis je (pvz. Europos žmogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencija, Europos konvencija prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar
žeminant elges ir baudim , ir pan.), tiek ir Lietuvos teisin je sistemoje draudimas žmog kankinti,
žiauriai su juo elgtis ar žeminti jo orum yra absoliutus; nesilaikyti arba pažeisti š draudim negali nei
valstyb , nei privat s subjektai jokiomis aplinkyb mis ar pagrindais. Pagal tarptautin teis kankinimu
laikomas ty inis stipraus fizinio skausmo ar dvasini kan suk limas nukent jusiajam, kuris yra
suimtas arba kur kaltininkas kontroliuoja. Kitokiu nežmonišku elgesiu laikomas ty inis, trunkantis
tam tikr laik fizini ar dvasini kan suk limas nukent jusiajam, kuris yra suimtas arba kur
kaltininkas kontroliuoja. Kankinimas yra aukš iausia nežmoniško elgesio forma, tod l jo pripažinimui
pakanka ir vienkartinio akto, tuo tarpu kitokiam nežmoniškam elgesiui privalomas tam tikras veikos
stinumas. Pažym tina, kad kankinimu ar kitokiu nežmonišku elgesiu nepripaž stamas skausmas ar
kan ios, kurios kyla d l teis sankcij ar yra t sankcij neatskiriama dalis, arba kyla atsitiktinai.
Kankinimas ir kitoks nežmoniškas elgesys galimas tiek veiksmais, pvz. mušimu, deginimu, šaldymu,
draskymu, draudimu miegoti ir pan., tiek ir neveikimu, pvz., marinimu badu, nesudarymu žmogaus garb
ir orum užtikrinan bausm s atlikimo s lyg ir pan. Tiek kankinimui, tiek ir kitokiam nežmoniškam
elgesiui b dingi tam tikri žiaurumo požymiai.
2. Antra, humanizmo principas draudžia su nuteistuoju, kurio laisv yra apribota, net ir jam sutinkant
atlikti medicinos, biologinius ir kitokius mokslo bandymus ir eksperimentus. Pabr žtina, kad šis
200
humanizmo principo aspektas lie ia tik tuos nuteistuosius, kuri laisv yra apribota, t.y. nuteistuosius
arešto, terminuoto laisv s at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm mis. Analogišk nuostat
tvirtina ir Biomedicinini tyrim etikos statymo (Žin., 2000, Nr. 44-1247) 5 str., skelbiantis, jog
„biomedicininiai tyrimai negali b ti atliekami su kalinimo staigose ar kitose laisv s at mimo vietose
esan iais asmenimis“. Min tas draudimas siejamas su vienu iš medicinos, biologinio ar kitokio
mokslinio bandymo, eksperimento ar tyrimo teis tumo reikalavimu – savanorišku asmens, dalyvaujan io
bandyme, eksperimente ar tyrime, sutikimu, kuris duodamas raštu po to, kai asmuo informuojamas apie
bandymo, eksperimento ar tyrimo tiksl , plan , taikomus metodus, naud bei galim rizik ir
nepatogumus, ir t.t. Tuo tarpu toks asmens, kurio laisv yra apribota, sutikimas nelaikomas savanorišku,
nes j duot asmuo, kur kontroliuoja valstyb . Pažym tina, jog jei toks asmuo suserga sunkia
nepagydoma liga, kurios gydymui b tinas bandymas, eksperimentas ar tyrimas, tai j teismas bausm
vykdan ios institucijos teikimu ir vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr.
89-2741, 2003, Nr. 38-1733; 74-3423) 76 str. gali atleisti nuo bausm s atlikimo. Atleistas nuo bausm s
asmuo gali duoti savanorišk sutikim ir dalyvauti medicinos, biologiniame ir kitokiame mokslo
bandyme, eksperimente ar tyrime.
3. Ir tre ia, humanizmo principas draudžia (išskyrus teis s aktuose numatytus atvejus) filmuoti arba
fotografuoti nuteist , kurio laisv yra apribota, be išankstinio jo sutikimo. Šis humanizmo principo
aspektas taip pat lie ia tik tuos nuteistuosius, kuri laisv yra apribota, t.y. nuteistuosius arešto,
terminuoto laisv s at mimo ir laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm mis. Atkreiptinas d mesys tai,
kad nuteist bausm mis, nesusijusiomis su laisv s at mimu, atveju fotografavimas ar filmavimas
galimas tik remiantis CK 2.22 str. taisykl mis, t.y. tik esant asmens sutikimui arba jei tai susij su
asmens visuomenine veikla, tarnybine pad timi, teis saugos institucijos reikalavimu arba jei
fotografuojama viešoje vietoje.
4. Pažym tina, kad humanizmo principas bausmi vykdyme pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su
nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalaujant nuteist pataisos procese taikyti pozityvias ir teis tas
poveikio priemones, taip pat tokius baudžiamosios ir bausmi vykdymo teis s institutus kaip amnestija,
malon , lygtinis paleidimas iš pataisos staig , atleidimas nuo bausm s d l ligos, ir pan.
Bausmi vykdymo individualizavimo ir visuomen s dalyvavimo nuteist pataisos procese
principas
1. Bausmi vykdymo individualizavimo principo turin sudaro reikalavimas atskir bausmi pataisos
priemones, numatytas bausmi vykdymo statymuose, nuteistiesiems taikyti atsižvelgiant j asmenyb
201
ir elges bausm s atlikimo metu, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pob . Šio
principo svarb bausmi vykdyme nulemia tai, kad skirtingiems žmon ms, net ir padariusiems tokias
pa ias nusikalstamas veikas, turi b ti taikomos skirtingos pataisos priemon s, poveikio metodai ir
formos. Šiam principui realizuoti bausmi vykdymo statymai turi numatyti plat pataisos priemoni ,
taip pat poveikio metod ir form spektr . Vis pirma visos bausm s pagal j atlikimo b skirstomos
atliekamas kolektyviai (pvz., areštas, laisv s at mimas ir pan.) ir individualiai (pvz., laisv s apribojimas,
bauda ir pan.). Kolektyviai atliekam bausmi atveju, siekiant sudaryti prielaidas bausm s vykdymo
individualizavimui, bausmi vykdymo statymai nustato nuteist areštu, laisv s at mimu bei laisv s
at mimu iki gyvos galvos klasifikavimo paskirt ir kriterijus (žr. BVK 52 ir 70 str.). Nuteist atskiro
arba izoliuoto laikymo pataisos staigose tikslas pagal BVK 70 str. yra poreikis „1) atskirti nuteistuosius,
kurie d l padaryt nusikaltim pob džio ar asmenini savybi gali daryti neigiam tak kitiems
nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteist socialin reabilitacij ; 3) pad ti užtikrinti nuteist prieži ir
saugum ; 4) pad ti užtikrinti, kad b laikomasi pataisos staig saugumo ir valdymo reikalavim ”.
Atsižvelgiant nuteist klasifikavimo paskirt , atskirose laisv s at mimo vietose arba izoliuotai vienoje
pataisos staigoje turi b ti laikomi: nuteistieji, kuriems laisv s at mimas paskirtas pirm kart ; nuteistieji
už ty inius ir neatsargius nusikaltimus; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus, ir t.t. Be to, bausmi vykdymo statymai suteikia teis areštin s arba pataisos staigos
administracijai izoliuotai laikyti ir kai kurias kitas nuteist grupes, pvz., gerai besielgian ius arba
pažeidin jan ius bausm s atlikimo režim nuteistuosius ir pan. Nuteist klasifikavimas leidžia vien
nuteist grup surinkti panašius savo asmenin mis savyb mis bei poreikiais asmenis, o tai leidžia
efektyviau taikyti grupines ir individualias pataisos priemones. Antra, visos bausm s tarpusavyje skiriasi
savo esme ir turiniu, tuo pa iu – ir pataisos priemon mis, kurios gali ir turi b ti taikomos vykdant
bausm . Juo griežtesn bausm , tuo platesn pataisos priemoni rat numato bausmi vykdymo
statymai, pvz. vieš darb bausm s atveju pataisos priemon s yra neatlygintinas nuteistojo darbas
visuomen s labui ir bausm s atlikimo režimas (žr. BVK 40 str.), arešto bausm s atveju – bausm s
atlikimo režimas ir socialin reabilitacija (žr. BVK 53 str.), o laisv s at mimo bausm s atveju – bausm s
atlikimo režimas, nuteist darbas, socialin reabilitacija, bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas
(žr. BVK 111 str.). Toks statymo leid jo poži ris yra d sningas, nes griežtesn s bausm s dažniausiai
skiriamos pavojingesniems asmenims, kuri socialinei reabilitacijai b tinas platesnis vairesni pataisos
priemoni ratas. Ir tre ia, pataisos priemoni realizavimo formos gali b ti masin s, kai pataisos
priemon je dalyvauja didelis skai ius nuteist (pvz., koncertas, filmo perži ra ir pan.), grupin s, kai
pataisos priemon je dalyvauja pagal tam tikrus kriterijus atrinkta nuteist grup (pvz., sporto varžybos,
bendrasis lavinimas, profesinis mokymas ir pan.), ir individualios, kai pataisos priemon je dalyvauja
vienas nuteistasis (pvz., psichologin terapija ir pan.). Neabejotina, kad geriausius rezultatus duoda
individuali pataisos priemon s realizavimo forma, ta iau ši forma yra labai brangi finansiniu poži riu ir
ra vyraujanti net labai turtingose valstyb se. Atsižvelgiant tai, efektyviausia sistema yra tada, kai
vyraujanti pataisos priemon s realizavimo forma – grupin – derinama su masiniais renginiais ir
202
individualiu darbu.
2. Visuomen s pagalbos pataisant nuteistuosius principo turin sudaro tai, kad nuteist pataisymas
bausm s vykdymo metu netur b ti vien tik valstyb s institucij funkcija ir šiame procese tur
dalyvauti visuomen . Šio principo svarb pabr žia ir tarptautin s teis s aktai, pvz., Tipin s minimalios
elgesio su kaliniais taisykl s nustato, jog „b tina skatinti visuomenini organizacij bendradarbiavim su
kalinimo staig personalu siekiant sugr žinti nuteistuosius normal gyvenim visuomen je”.
Kiekviena bausm turi savo ribas, apibr žtas tam tikru terminu, kuriam pra jus bausm atlik s asmuo
sugr š atgal visuomenin gyvenim . Tiek valstybei, tiek ir visuomenei turi r ti, koks žmogus sugr š
visuomen , tod l ir bausm s vykdymo etapui b tina, kad nuteistojo ryšiai su visuomene nenutr kt .
Atsižvelgiant šio principo turin , bausmi vykdymo statymai numato, kad nuteist pataisos procese
gali dalyvauti visuomenin s organizacijos, religin s bendruomen s ir bendrijos, j nariai bei kiti fiziniai
ar juridiniai asmenys. Aktyviausi visuomen s grupi dalyvavimas bausmi vykdymo procese yra labai
svarbus keliais aspektais. Pirma, juo užtikrinamas nenutr kstamas nuteist ryšys su visuomene. Antra,
tradiciškai visuomen s grup s bausmi vykdymo procese užsiima tokia veikla, kurios valstyb n ra
paj gi gyvendinti tiek finansiniu, tiek ir organizaciniu aspektu, pvz., nuteist švietimas ir profesinis
mokymas, socialin pagalba atlikusiems bausm nuteistiesiems ir pan. Ir tre ia, visuomen s grup s,
dalyvaudamos nuteist pataisos procese, atlieka ir dar vien svarbi funkcij – visuomenin bausmes
vykdan institucij ir pareig veiklos kontrol . Pažym tina, kad Lietuvos bausmi vykdymo
statymai numato gana ribot visuomen s dalyvavimo bausmi vykdymo procese form rat ir sieja j tik
su kai kuri nuteist teisi ar laisvi , pvz., s žin s ir tik jimo laisv s, realizavimu (žr. BVK 106 str.)
bei pataisos priemoni , pvz., socialin s reabilitacijos (žr. BVK 136 str.), bendrojo lavinimo ir profesinio
mokymo (žr. BVK 147 ir 149 str.), ir pan., taikymu. Tiesa, toks statym leid jo poži ris buvo
grindžiamas tuo, kad Lietuvoje šiuo metu visuomen s grupi dalyvavimas bausmi vykdymo procese
yra labai ribotas, o jo efektyvumas – žemas.
3. Nuteist pataisos procese gali dalyvauti visuomenin s organizacijos, religin s bendruomen s ir
bendrijos, j nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Visuomenine organizacija pagal Visuomenini
organizacij statym (Žin., 1995, Nr. 18-400, 1998, Nr.59-1653) yra Lietuvos Respublikos pilie ir
(ar) užsienie , nuolat gyvenan Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas
bendriems nari poreikiams ir tikslams, kurie n ra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir
statymams, tenkinti bei gyvendinti. Visuomenin organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos
tikslas n ra pelno siekimas. Religine bendruomene yra asmen grup , siekianti gyvendinti tos pa ios
religijos tikslus. (Ji gali b ti atitinkamos religin s bendrijos vietinis padalinys). Religin bendrija yra
bažny ir tolygi religini organizacij – bendruomeni , siekian gyvendinti tos pa ios religijos
tikslus, susivienijimai. Bendrij sudaro ne mažiau kaip dvi religin s bendruomen s, turin ios bendr
203
vadovyb . Religiniais centrais yra aukštesniosios religini bendrij valdymo institucijos. (Pla iau apie tai
žr. Religini bendruomeni ir bendrij statym (Žin., 1995, Nr. 89-1985).
Teisingo ir progresyvaus bausmi atlikimo principas
1. Šio principo teisinimas reiškia progresyviosios bausmi atlikimo sistemos taikym Lietuvoje. Jeigu
nuteistasis bausm s atlikimo metu nepriekaištingai elgiasi, laikosi jam nustatyt draudim ir vykdo
pareigas, stropiai dirba arba mokosi, reaguoja socialin s reabilitacijos priemones, tai jo teisin pad tis
turi b ti švelninama suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikr apribojim arba
speciali pareig . Nuteistojo teisin s pad ties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t.y.
kuo geresnis nuteistojo elgesys bausm s atlikimo metu, tuo daugiau teisi ir lengvat jam turi b ti
suteikiama. Teisin s pad ties švelninimas turi b ti nuoseklus ir laipsniškas: iš pradži skiriant
paskatinimo priemones, numatytas bausmi vykdymo statymuose (pvz., laisv s at mimo bausm s
atveju perkeliant nuteist iš paprastosios lengv grup (žr. BVK 140 str.), taikant lygtin paleidim iš
pataisos staig (žr. BVK 157-164 str.) ir pan.), o v liau – priemones, numatytas baudžiamuosiuose
statymuose (pvz., lygtin atleidim nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir neatliktos laisv s
at mimo bausm s dalies pakeitim švelnesne bausme (žr. BK 77 ir 94 str.).
2. Jeigu nuteistasis bausm s atlikimo metu pažeidin ja jam nustatytus draudimus arba nevykdo (ar
netinkamai vykdo) jam nustatytas pareigas, nereaguoja socialin s reabilitacijos priemones arba
nedalyvauja jose, tai jo teisin pad tis turi b ti griežtinama atimant tam tikras specialias teises ar
lengvatas, taip pat nustatant papildomas pareigas arba apribojimus. Nuteistojo teisin s pad ties
griežtinimas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimus ir b ti nuoseklus bei laipsniškas.
Pabr žtina, kad kai kuriais atvejais bausmi vykdymo statymai nustato specialias teisin s pad ties
griežtinimo ribas, pvz., BVK 142 str. 2 d. numato, jog laisv s at mimo bausm atliekantiems
„nuteistiesiems, sistemingai pažeidin jantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režim , gali b ti
paskirtas perk limas iš lengvosios paprast grup arba iš paprastosios drausm s grup “. Taigi šiuo
atveju bausmi vykdymo statymas draudžia laisv s at mimo bausm atliekan iam nuteistajam už itin
piktybišk režimo pažeidim taikyti perk lim iš lengvosios grup s drausm s grup .
3. Teisingo ir progresyvaus bausmi atlikimo principas nulemia ir tai, kad nuteistasis yra ne tik pataisos
proceso objektas, bet ir aktyvus jo dalyvis. Nuteistasis, siekdamas takoti savo teisin pad , neturi b ti
vien objektas, kur nukreipiamas bausmi vykdymo statymuose numatyt pataisos priemoni poveikis,
bet ir pats turi aktyviai dalyvauti pataisos procese. Tik toks poži ris leidžia ugdyti žmogaus
savarankiškumo nuostatas, be kuri gyvenimas visuomen je beveik ne manomas. Ši nuostata labai svarbi
204
nuteistojo laisv ribojan ioms bausm ms (areštui, laisv s at mimui, laisv s at mimui iki gyvos galvos),
nes ši bausmi turinys ir jo realizavimas pasižymi tam tikromis neigiamomis ypatyb mis (pvz., ryšio su
šeima ir socialine aplinka ribojimu, gyvenimo visuomen je dži praradimu ir t.t.), kurias neutralizuoti
gali tik asmens savarankiškumo ir iniciatyvos ugdymas. Atsižvelgiant tai, bausmi vykdymo statymai
numato kai kurias teisines priemones, skatinan ias tiek individual , tiek ir kolektyvin nuteist
savarankiškum ir iniciatyv . Tiesa, ši priemoni ratas Lietuvoje n ra platus ir apima laisv s at mimo
bausm s atlikim atvirose kolonijose (žr. BVK 91 str.), nuteist , kurie to pageidauja, teis užsiimti
individualia darbine ar k rybine veikla (žr. BVK 126 str.), pataisos staigos direktoriaus teis leisti
užsiimti moksline, menine ar kitokia veikla (žr. BVK 127 str.), nuteist teis pataisos staigose steigti
nuteist kolektyvo taryb , padedan pataisos staigos administracijai organizuoti socialin
reabilitacij bei sprendžian nuteist buities klausimus, arba statym nustatyta tvarka visuomenines
organizacijas (žr. BVK 139 str.) ir pan.
BAUSM S VYKDYMO ATID JIMAS
1. Bausm s vykdymo atid jimas išreiškia humanizmo, bausm s individualizacijos bei jos ekonomijos
principus. Ši poveikio priemon taikoma asmenims, nuteistiems laisv s at mimu už vien ar kelis nesun-
kius ar apysunkius nusikaltimus. Beje, egzistuoja ir kitos komentuojamo straipsnio taikymo s lygos.
Bausm s vykdymo atid jimas suteikia galimyb nusikalstam veik padariusiam ir už tai nuteistam as-
meniui išvengti realaus laisv s at mimo bausm s vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakanka-
mas pagrindas manyti, jog tokiu b du bus gyvendinti bausme siekiami tikslai.
2. Bausm s paskirt vardija BK 41 str., tod l atidedant laisv s at mimo vykdym svarbu nustatyti, ar to-
kia poveikio priemon bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmen nuo nusikalstam veik darymo,
ar tokiu b du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimyb daryti naujas nusikalsta-
mas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis statym ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo
gyvendinimas.
3. Bausm s vykdymo atid jimo taikymas galimas, jeigu asmuo yra nuteisiamas laisv s at mimu. Ko-
mentuojamame straipsnyje n ra reikalavimo, kad asmuo šia bausme b nuteistas pirm kart . Be to,
nebereikalaujama, kad atidedant bausm s vykdym asmuo b atlygin s bent 1/3 nusikaltimu padarytos
žalos. Reikt atkreipti d mes , jog statymas nenumato kit r ši bausmi vykdymo atid jimo galimy-
s.
4. Komentuojamas straipsnis apriboja bausm s vykdymo atid jimo taikym šiomis s lygomis: asmuo ga-
205
li b ti nuteistas už vien ar kelis nesunkius ar apysunkius ty inius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems
metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už d l neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. jis netu-
ri b ti nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarym (BK 10–12 str.). Paskirtos laisv s at -
mimo bausm s vykdymo atid jimas n ra speciali bausm s r šis. Jeigu nuteistasis ne vykdo teismo skirt
pareigojim ar padaro teis s pažeidim , teismas gali panaikinti bausm s vykdymo atid jim ir priimti
sprendim vykdyti bausm . Teismas tur apsvarstyti, ar tikslinga skirti laisv s at mim , nors ir atide-
dant jo vykdym , jeigu bylos aplinkyb s ir kaltininko asmenyb leidžia paskirti sankcijoje numatyt kit
švelnesn bausm . Paskirta bausm jos vykdymo atid jimo laikotarpiu išlieka.
5. Laisv s at mimo bausm s vykdymo atid jimo nepilname iams ypatumai aptariami BK 92 str.
6. Bausm s vykdymo atid jimo terminas priklauso nuo teismo skiriamos bausm s dydžio, ta iau šis ter-
minas negali b ti trumpesnis nei vieneri ir ilgesnis negu treji metai. Laik , kuriam atid tas paskirtos
bausm s vykdymas, teismas parenka atsižvelgdamas galimyb pasiekti bausme gyvendinamus tikslus,
kontroliuojant nuteistojo elges , taip pat nuteistajam skiriamus pareigojimus bei j vykdymo trukm (žr.
„Teism praktikos, taikant paskirt bausmi vykdymo atid jim , apžvalg , aprobuot 2000 m. birželio
16 d. Lietuvos Aukš iausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 25“, kuris min toje dalyje aktualus ir taikant
nauj BK. „Teism praktika“. Nr. 13, p. 278)). Šio termino sutrumpinimas negalimas net tada, kai ski-
riama švelnesn nei statymo nustatyta bausm . Bausm s vykdymo atid jimo terminas skai iuojamas
nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo siteis jimo dienos („Teism praktika“. Nr. 5–6, p. 219).
7. Jeigu asmuo yra padar s kelias nusikalstamas veikas, iš kuri už n vien nebuvo nuteistas, teismas iš
pradži subendrina už kiekvien nusikalstam veik paskirtas bausmes (BK 63 str.), o v liau sprendžia
paskirtos subendrintos bausm s vykdymo atid jimo klausim . Remiantis Lietuvos Aukš iausiojo Teismo
senato nutarimo Nr. 25 „D l teism praktikos atidedant paskirt bausmi vykdym “ 10 punktu, kuris
aktualus ir taikant nauj BK, galima teigti, jog jei kaltininkas yra padar s ir ty ines, ir neatsargias nusi-
kalstamas veikas, teismas gali atid ti paskirtos bausm s vykdym , jeigu už kiekvien ty in ar neatsargi
nusikalstam veik paskirta bausm neviršija komentuojamo straipsnio 1 dalyje nustatyt bausm s rib ,
o subendrinta bausm n ra didesn nei ši norm nustatyta nusikalstamai veikai, padarytai d l neatsargu-
mo, t. y. šešeri met .
8. Jei teismui pri mus nutart d l nuteistojo atleidimo nuo paskirtos bausm s paaišk ja, kad nuteistasis
bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu yra padar s nauj nusikalstam veik , teismo nutartis d l atleidi-
mo nuo bausm s gali b ti perži ta d l naujai paaišk jusi aplinkybi . Kaip jau min ta, bausm s vyk-
206
dymo atid jimo terminas skai iuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo, o ne nuo jo siteis jimo dienos
(„Teism praktika“. Nr. 5–6, p. 219).
9. Komentuojamame straipsnyje nenumatytas baudžiamojo poveikio priemoni taikymo atid jimas. Jos
nesubendrinamos su bausm mis ir taikomos atskirai (BK 73 str. 2 dalis), tod l net atid jus laisv s at mi-
mo bausm s vykdym kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemon s (turto konfiskavimas ir(ar)
uždraudimas naudotis specialia teise ) turi b ti realiai taikomos.
10. Jeigu BK 42 str. 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais asmeniui paskiriamos dvi bausm s, teismas, esant
komentuojamame straipsnyje numatytoms s lygoms, gali atid ti paskirtos laisv s at mimo bausm s vyk-
dym , o komentuojamame straipsnyje nenurodytos bausm s turi b ti vykdomos.
11. Spr sdamas bausm s vykdymo atid jimo klausim , teismas turi nuodugniai išnagrin ti visas aplinky-
bes: susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padaryt
nusikalstam veik , teismas turi atkreipti d mes jos pob , pavojingumo laipsn , kaltininko vaidmen
darant ty in nusikalstam veik ir kt. Visais atvejais b tina atsižvelgti teigiamas ir neigiamas kaltinin-
ko savybes, jo elges šeimoje ir visuomen je, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau
svarbu vertinti kaltininko elges po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elges , nuoširdžiai
gailisi d l padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukent jusiojo ir atlygina padaryt žal , stengiasi
sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir kt. (žr. Teism praktikos, taikant paskirt bausmi vykdymo
atid jim , apžvalg , aprobuot 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukš iausiojo Teismo senato nutarimu
Nr. 25 („Teism praktika“. Nr. 13, p. 283–287)). Vertinant byloje esan ius duomenis apie kaltininko as-
menyb , ypatingas d mesys atkreiptinas tai, kaip laisv s at mimo bausm s vykdymas paveiks teigia-
mus socialinius kaltininko ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimyb s baigti moksl ar gyti
specialyb , nebus kam priži ti sergan ar ne gali asmen ir pan.).
Kaltininko atsakomyb sunkinan aplinkybi buvimas n ra kli tis taikyti bausm s vykdymo atid jim ,
jei byloje yra komentuojamame straipsnyje numatytos laisv s at mimo bausm s vykdymo atid jimo s -
lygos ir teismas pripaž sta, kad bausme gyvendinami tikslai bus pasiekti be realaus bausm s atlikimo.
Ta iau esant kaltininko atsakomyb sunkinan aplinkybi teismas tur papildomai motyvuoti, kod l
esant tokioms aplinkyb ms bausm s vykdymas atidedamas arba atsisakoma atid ti bausm s vykdym .
Svarstant galimyb atid ti bausm s vykdym , reikia vadovautis ir BK 54 str. nurodytais bausm s skyri-
mo pagrindais.
207
12. Atid damas bausm s vykdym , teismas turi paskirti nuteistajam vien ar kelis komentuojamo
straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. pareigoti nuteist atlikti tai, kas nenumatyta baudžiamaja-
me statyme, negalima. Skiriant pareigojimus, b tina nustatyti j vykdymo termin , kuris negali viršyti
bausm s vykdymo atid jimo laiko. pareigojimus teismas tur paskirti atsižvelgdamas j tikslingum
bei vykdymo realum , b sim poveik nuteistajam. Pagal komentuojam straipsn , nuosprendžio vyk-
dymo proces sudaro nuteistajam skirt pareigojim vykdymo per teismo nustatyt laik kontrol ir jo
elgesio prieži ra per bausm s vykdymo atid jimo laik , galutinis atleidimas nuo paskirtos bausm s, jos
vykdymo atid jimo termino prat simas arba bausm s vykdymo atid jimo panaikinimas ir realus bausm s
vykdymas. D l ši priežas b tina spr sti, ar bausm s vykdymo atid jim priži rinti institucija tur s
galimyb kontroliuoti nuteistojo elges bei pareigojim vykdym .
Konkretus teismo paskiriamas pareigojimas priklauso tiek nuo skiriamo pareigojimo r šies, bylos ap-
linkybi , tiek nuo nuteistojo asmenyb s. Pavyzdžiui, skirdamas pareigojim atlyginti nusikaltimu pada-
ryt turtin žal , teismas tur nurodyti, kokio dydžio žala, kokiems asmenims ir kokiu b du (nat ra ar
pinigais) turi b ti atlyginta; pareigodamas atsiprašyti nukent jusiojo asmens, teismas gali nurodyti
konkret atsiprašymo b (pavyzdžiui, viešai, spaudoje); be teismo sutikimo uždrausdamas keisti darbo
viet , teismas tur nurodyti darboviet , kurioje nuteistasis dirba; pareigodamas prad ti ar t sti moksl ,
teismas gali konkretizuoti, kokioje mokymo staigoje mokslas turi b ti pradedamas ar t siamas. Kartu
teismas turi nustatyti laik , per kur nuteistasis tur s vykdyti paskirt pareigojim (BK 75 str. 3 dalis).
13. Pabr žtina, kad teismas, atid damas bausm s vykdym , taip pat turi teis paskirti ir vien arba kelias
baudžiamojo poveikio priemones (apie tai pla iau žr. BK 67 str.). Teismas, paskelb s apkaltinam nuo-
sprend ir atid s paskirtos laisv s at mimo bausm s vykdym , privalo išaiškinti nuteistajam bausm s
vykdymo atid jimo esm ir galimas pasekmes, jeigu jis nevykdys bausm s vykdymo atid jimo laikotar-
piu paskirt pareigojim ar pažeidin s statymus. Tai turi b ti užprotokoluota teismo pos džio protoko-
le.
14. Atidedant bausm s vykdym , nuosprendis vykdymui n ra perduodamas, tod l paskirtos laisv s at -
mimo bausm s vykdymo staigos ir tvarkos (BK 50 str. 3 dalis) nurodyti nereikia. Jeigu pagal komentuo-
jamo straipsnio 4 dalies 3 punkt teismas priima sprendim panaikinti laisv s at mimo bausm s vykdy-
mo atid jim ir vykdyti nuosprendžiu paskirt bausm , turi b ti nurodoma bausm s atlikimo vieta („Tei-
sm praktika“. Nr. 8, p. 195).
15. Pasibaigus nustatytam bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiui, gyvenamosios nuteistojo vietos apy-
link s teismas pagal nuteistojo elges kontroliuojan ios institucijos teikim atleidžia nuteist nuo baus-
208
s, jeigu šis vykd jam paskirtus pareigojimus, nepadar komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte
nurodyt pažeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym , nedarys nauj nusikalstam veik .
16. Komentuojamas straipsnis leidžia teismui reaguoti nuteistojo elges bausm s vykdymo atid jimo
laikotarpiu. Jei teismo paskirtus pareigojimus nuteistasis vykdo arba pastar nevykdo d l pateisinam
ir objektyvi priežas , ta iau padaro teis s pažeidim , s lygojan administracin s nuobaudos ar
drausminio poveikio priemon s taikym , teismas gali vieneriems metams prat sti bausm s vykdymo ati-
jimo termin . Toks klausimas svarstomas pasibaigus pirminiam bausm s vykdymo atid jimo terminui
ir tik tais atvejais, kai pirminis bausm s vykdymo atid jimo terminas nesiekia trej met . Tokiu atveju
gali b ti atsižvelgiama tik galiojan ias administracines ar drausmines nuobaudas (ATPK 36 str., DK
243 str.), o bausm s vykdymo atid jimo terminas gali b ti prat stas iki vieneri met . Vertinant nuteisto-
jo elges prat sto bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu, pakartotinis bausm s vykdymo atid jimo ter-
mino prat simas n ra draudžiamas, ta iau tam turi b ti visos komentuojamo straipsnio taikymo s lygos.
Pažym tina, jog visais atvejais bendras pirminio bausm s vykdymo atid jimo terminas ir prat simo ter-
minas negali viršyti komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus paskirtos bausm s vykdy-
mo atid jimo termino – trej met . Tais atvejais, kai nuteistasis nevykdo teismo paskirt pareigojim
arba pažeidin ja vieš tvark , girtauja ar padaro kit teis s pažeidim , už kuriuos jam ne mažiau kaip
du kartus taikytos administracin s nuobaudos ar drausminio poveikio priemon s, nuteistojo elges kont-
roliuojanti institucija, nelaukdama, kol pasibaigs bausm s vykdymo atid jimo terminas, teikimu tur
kreiptis teism , kad šis sp nuteist d l galimo bausm s vykdymo atid jimo panaikinimo. Jeigu nu-
teistasis, b damas teismo sp tas, likusiu bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu nepadaro teis s pažei-
dim , teismas gali atleisti nuteist nuo bausm s arba prat sti bausm s vykdymo atid jimo termin , bet
tik tokiam laikotarpiui, kad jis neviršyt bendro trej met termino. Tais atvejais, kai b damas teismo
sp tas nuteistasis toliau daro komentuojamo straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytus pažeidimus, nuteis-
tojo elges kontroliuojanti institucija, nelaukdama bausm s vykdymo atid jimo termino pabaigos, tur
kreiptis teism d l bausm s vykdymo atid jimo panaikinimo.
17. Gali b ti panaikintas bausm s vykdymo atid jimas ir vykdoma paskirta bausm tik esant visoms
šioms s lygoms: 1) asmuo be pateisinam priežas ne vykdo teismo paskirt pareigojim ; 2) pažeidi-
ja vieš tvark ; 3) girtauja ar padaro kit teis s pažeidim , už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus
taikytos administracin s nuobaudos ar drausminio poveikio priemon s, ir yra nepasibaig s j galiojimo
terminas; 4) nuteistasis pagal jo elges kontroliuojan ios institucijos teikim teismo buvo sp tas, kad
bausm s vykdymo atid jimas gali b ti panaikintas; 5) nuteistasis sp jim nereaguoja, toliau nevykdo
teismo pareigojim ar daro teis s pažeidimus.
209
18. Teismas, svarstydamas bausm s vykdymo atid jimo panaikinimo klausim d l jo pareigojim ne-
vykdymo, turi patikrinti, ar nuteistasis tur jo reali galimyb tokius pareigojimus vykdyti, t. y. ar egzis-
tavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios vykdyti pareigojim , ar nuteistasis d jo protingas ir pagr s-
tas pastangas, kad b gyvendintas paskirtu pareigojimu siekiamas tikslas. Pavyzdžiui, mon s likvida-
vimas gal b ti laikomas priežastimi, pateisinan ia pareigojimo be teismo sutikimo nekeisti darbo vie-
tos nevykdym ; d l nukent jusio asmens išvykimo nuolat gyventi užsien gali likti ne vykdytas parei-
gojimas atsiprašyti nukent jusio asmens; nuteistajam d l objektyvi priežas praradus darb , priklau-
somai nuo jo turtin s pad ties, galimybi v l sidarbinti ir kit aplinkybi tai gal b ti laikoma priežas-
timi, l musia pareigojimo atlyginti nusikaltimu padaryt turtin žal ne vykdym . Vertinant galimyb
panaikinti bausm s vykdymo atid jim d l kit teis s pažeidim padarymo, reikia atsižvelgti nuteistojo
pažeidim piktybiškum . Nuteistojo padaryt teis s pažeidim pob dis turi tokiu atveju parodyti jo ne-
nor taisytis. Kai kurie teis s pažeidimai (eismo taisykli , gyv laikymo, gamtos apsaugos ir pan.) turi
mažiau takos sprendžiant, ar nuteistasis ateityje laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik ,
jeigu jie n ra susij su asmens anks iau padaryta nusikalstama veika.
19. Nuteistajam bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu padarius nauj nusikalstam veik , prie naujai
paskirtos bausm s remiantis BK 64 str. pridedama visa neatlikta bausm ar jos dalis. Nors tokiu atveju
komentuojamame straipsnyje imperatyviai nenurodytas draudimas taikyti bausm s vykdymo atid jim ,
atsižvelgiant teisingumo princip bei bausme siekiamus tikslus, kuri gyvendinimas vien kart pritai-
kius BK 75 str. jau nebuvo pasiektas, praktiškai pakartotinis šio straipsnio taikymas yra netikslingas.
Tais atvejais, kai nuteistasis bausm s vykdymo atid jimo laikotarpiu padaro nauj nusikalstam veik ir
teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausm s prijungia neatlikt pagal ankstesn nuosprend baus-
(BK 64 str.), statymas nereikalauja, kad b priimta nutartis d l bausm s vykdymo atid jimo panai-
kinimo.
210
LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ PATAISOS STAIG
1. Lygtinis paleidimas iš pataisos staig skiriasi nuo baudžiamojoje teis je tvirtinto nuteist lygtinio
atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin instituto (BK 77 ir 94 str.). Lygtinis paleidimas iš
pataisos staigos n ra paskatinimo priemon (BVK 140 str.), kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems
laisv s at mimo bausm , už nepriekaišting elges , iniciatyv ir aktyv dalyvavim socialin s
reabilitacijos programose, strop darb bei mokym si. Tuo tarpu lygtin atleidim nuo laisv s at mimo
bausm s prieš termin kaip paskatinimo priemon pataisos staigos administracijos teikimu skiria
bausm s atlikimo vietos apylink s teismas. Teikimo teismui d l nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos
staigos pateikimas, kai yra formalusis pagrindas – tam tikros laisv s at mimo bausm s dalies atlikimas,
yra pataisos staigos administracijos pareiga, kuri nustato BVK 164 str.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos staigos klausim sprendžia bausm s atlikimo vietos apylink s teismas,
priimdamas nutart pagal BPK 362 str. Šis teismas priima nutart lygtinai paleisti nuteist iš pataisos
staigos, jeigu yra:
1) formalusis pagrindas – tai tam tikros minimalios laisv s at mimo bausm s dalies atlikimas;
2) materialusis pagrindas – tai teismo išvada, kad nuteist , kur teikia pataisos staigos
administracija, manoma toliau taisyti neizoliuot nuo visuomen s, bet priži rim , ir, jeigu nuteistasis
sipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad pasitaisys.
3. Laisv s at mimo bausm s minimali dalis, kuri lygtinio paleidimo iš pataisos staigos siekiantis
nuteistasis turi atlikti, priklauso nuo padaryto nusikaltimo kalt s formos (ty ia ar d l neatsargumo),
nuteistojo asmenini savybi (nepilnametis, n ia moteris arba asmuo, turintis vaik iki septyneri
met arba du ir daugiau nepilname vaik , pavojingas recidyvistas) bei pataisos staigos r šies ir
grup s, kurios s lygomis laikomas nuteistasis. statymas numato keturias skirtingas minimalios bausm s
ribas:
1) faktiškai atlikus ne mažiau kaip vien tre dal paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti
lygtinai paleisti iš pataisos staig a) asmenys, nuteisti laisv s at mimu iki šešeri met skaitytinai už
l neatsargumo padarytus nusikaltimus, b) nepilname iai, c) n ios moterys, d) asmenys, turintys
211
vaik iki septyneri met arba du ir daugiau nepilname vaik (jei jiems neapribota t valdžia).
Nusikaltimo, padaryto d l neatsargumo, samprat apibr žia BK 16 str. Šiuo atveju svarbu, kad paskirtoji
laisv s at mimo bausm neviršyt šešeri met , nepriklausomai nuo to, koki maksimali bausm s rib
nustato baudžiamasis statymas. Nepilname iu yra asmuo, nesulauk s pilnametyst s, t.y. 18 met .
ia moterimi yra moteris, kurios n štum patvirtina gydytojo išvada. Asmeniu, turin iu vaik iki
septyni met arba du ir daugiau nepilname vaik (jei jai (jam) neapribota t valdžia), yra t vas
arba motina, turinti bent vien vaik iki septyni met arba du ir daugiau bet kokio amžiaus
nepilname ius, t.y. iki vaikus 18 met , vaikus, jeigu jai (jam) neapribota t valdžia bent vienam
nepilname iui vaikui. Šiuo atveju reikšm s neturi tai, kad nepilnametis vaikas gyvena ir yra priži rimas
kito iš t ;
2) faktiškai atlikus ne mažiau kaip pus paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti lygtinai
paleisti iš pataisos staig asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grup s s lygomis;
3) faktiškai atlikus ne mažiau kaip du tre dalius paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti
lygtinai paleisti iš pataisos staig asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grup s s lygomis;
4) faktiškai atlik ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisv s at mimo bausm s gali b ti
lygtinai paleisti iš pataisos staig asmenys, laikomi kal jime paprastosios grup s s lygomis, taip pat
pavojingi recidyvistai. Pavojingu recidyvistu yra asmuo, kuris pagal BK 27 str. teismo nuosprendžiu
pripažintas pavojingu recidyvistu.
3. Atkreiptinas d mesys tai, kad statym leid jas nenustat bausm s minimalios dalies, kuri turi atlikti
lygtinio paleidimo iš pataisos staigos siekiantis nuteistasis, bausm atliekantis atviroje kolonijoje už
neatsarg nusikaltim , už kur paskirta didesn nei šešeri met laisv s at mimo bausm , arba nesunk
ty in nusikaltim . Ši bausmi vykdymo statymo sprag pataisos staigos administracija ir teismas,
remiantis BVK 3 str., tur spr sti vadovaujantis teisingumo ir progresyvaus bausmi atlikimo bei
nuteist lygyb s taikant bausmi vykdymo statymus principais prilygindami ši nuteist teisin
pad asmen , laikom pataisos namuose lengvosios grup s s lygomis, teisinei pad iai.
4. Atlikta minimali bausm s dalis apskai iuojama atsižvelgiant nuosprendžiu paskirtos laisv s at mimo
bausm s laik . Jei nuosprendžiu paskirtoji bausm buvo sutrumpinta amnestijos aktu arba malon s
tvarka, arba teismo, pvz., d l švelnesnio baudžiamojo statymo sigaliojimo, ir pan., atlikta bausm s dalis
apskai iuojama atsižvelgiant amnestijos aktu arba malon s, arba teismo nustatyt bausm s laik .
212
5. Lygtin paleidim iš pataisos staigos teismas taiko tiems nuteistiesiems, kuriuos manoma toliau
taisyti neizoliuotus nuo visuomen s, bet priži rimus. Klausim , ar manoma asmen toliau taisyti
neizoliuot nuo visuomen s, bet priži rim , teismas sprendžia visapusiškai vertin s nuteistojo
asmenyb , jo elges visos bausm s atlikimo metu, poži darb , taikytas socialin s reabilitacijos
priemones, faktiškai atlikt paskirtosios bausm s dal , nusikaltimu padarytos žalos atlyginim , pataisos
staigos administracijos nuomon bei pataisos staigos psichologin s tarnybos išvad , ir t.t.. Pažym tina,
kad statymas nereikalauja, kad nuteistasis jau b pasitais s, tod l teismui turi b ti pateiktas raštiškas
nuteistojo sipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad pasitaisys.
6. Jeigu teismas priima nutart lygtinai paleisti nuteist iš pataisos staigos, tai tokiam asmeniui taikomi
statymo numatyti bei teismo nustatyti pareigojimai. statymas numato tik vien lygtinai paleisto iš
pataisos staigos darbingo asmens pareigojim – tai pareig per penkiolika dien nuo paleidimo
momento sidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausm s vykdymo institucijai –
pataisos inspekcijai. Be šios statymo numatytos pareigos, teismas, lygtinai paleisdamas nuteist iš
pataisos staigos, privalo nustatyti vien arba kelias iš ši pareig : 1) draudim išeiti iš nam tam tikru
laiku, jei tai nesusij su darbu; 2) draudim lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusij su darbu; 3)
draudim išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono rib be leidimo; 4)
pareig registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes ; 5) pareig gydytis nuo
alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
Teismo nutartyje nustatyti pareigojimai lygtinai paleistam iš pataisos staigos asmeniui turi b ti
tarpusavyje suderinti ir netrukdyti vienas kito vykdymui, taip pat nuteistojo darbui. Bet kuris teismo
nustatomas pareigojimas turi b ti kiek manoma konkretus ir aiškus, pvz., draudimo išeiti iš nam tam
tikru laiku atveju teismas turi nustatyti tiksl paros laik , pvz., nuo 22 val. iki 7 val., kuomet nuteistasis
turi b ti namuose, ir pan.
7. Pažym tina, kad vien pareig lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam – pareig gydytis nuo
alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, teismas gali nustatyti tik tuomet, kai
lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka. Tuo atveju, jei nuteistasis su šia pareiga nesutinka, ta iau yra tiek
formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos staigos pagrindas, teismas privalo
patenkinti pataisos staigos administracijos teikim d l tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos
staigos. Šiuo atveju teismas gali nustatyti kit pareig , kurios paskyrimui nereikalingas nuteistojo
sutikimas.
8. Lygtinai paleistas iš pataisos staigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai ar itin
piktybiškai pažeidin ja darbo drausm , taip pat pažeidin ja vieš tvark arba jam nustatytas pareigas,
teismo nutartimi siun iamas pataisos staig atlikti likusi laisv s at mimo bausm s dal .
213
9. Nuteist , kuriems, net ir esant b tinoms s lygoms, netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos staig .
Lygtinai iš pataisos staig nepaleidžiami:
1) asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstyb s nepriklausomybei, teritorijos vientisumui
ir konstitucinei santvarkai. Ši nusikaltim sud tis numato BK XVI skyrius (BK 114-128 str.);
2) asmenys, kuriems mirties bausm malon s arba amnestijos tvarka pakeista laisv s at mimu iki
gyvos galvos, taip pat laisv s at mimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys. Ta iau, jeigu šiems asmenims
liau laisv s at mimo iki gyvos galvos bausm amnestijos arba malon s tvarka pakei iama terminuoto
laisv s at mimo bausme, tai jie gali b ti lygtinai paleisti iš pataisos staig BVK nustatyta tvarka;
3) asmenys, kurie neatlik visos teismo paskirtos laisv s at mimo bausm s buvo anks iau
lygtinai atleisti nuo šios bausm s prieš termin ir neatliktos bausm s dalies metu v l padar ty in
nusikaltim . Šis draudimas taikomas nuteistiesiems, kurie buvo lygtinai atleisti nuo laisv s at mimo
bausm s prieš termin pagal BK 77 arba 94 str., nesvarbu, ar jis d l paskutiniojo ar ankstesniojo teistumo
atlikin jo laisv s at mimo bausm ir ar teistumai yra išnyk arba panaikinti;
4) asmenys, nuteisti už ty inius nusikaltimus, padarytus pataisos staigose. Ty inio nusikaltimo
samprata pateikiama BK 15 str. Pataisos staig r šis nustato BVK 62 str.;
5) asmenys, laikomi kal jime ar pataisos namuose drausm s grup s s lygomis. Apie tai, kad
nuteistasis laikomas kal jimo ar pataisos nam drausm s grup s s lygomis galima nustatyti iš pataisos
staigos direktoriaus sakymo kopijos ar nustatyta tvarka patvirtinto išrašo, kuomet nuteistasis buvo
priskirtas drausm s grupei, ar iš nutarimo, kuriuo nuteistasis buvo d l paskirtos nuobaudos perkeltas iš
kal jimo ar pataisos nam paprastosios grup s drausm s grup (BVK 142 ir 143 str.). Šie dokumentai
saugomi nuteistojo asmens byloje.
10. Nuteistiesiems laisv s at mimu užsienie iams lygtinis paleidimas iš pataisos staig turi b ti
taikomas tokiomis pa iomis s lygomis kaip ir nuteistiesiems laisv s at mimu Lietuvos Respublikos
pilie iams.
11. Tuo atveju, kai nuteistasis laisv s at mimu prašo arba atsisako, kad pataisos staigos administracija
pateikt apylink s teismui teikim d l jo lygtinio paleidimo iš pataisos staigos, jis turi atsisakyti duoti
raštišk sipareigojim doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti, kad jis pasitaisys. Pataisos staigos
214
administracija tok nuteistojo atsisakym formina paimdama rašytin pareiškim , kuris saugomas
nuteistojo asmens byloje, bei nepradeda lygtinio paleidimo iš pataisos staigos proced ros.
12. Lygtinai paleistas iš pataisos staig asmuo savo gyvenam viet vyksta valstyb s l šomis
savarankiškai. Bausm s atlikimo vietos apylink s teismas, kuris pri nutart lygtinai paleisti nuteist
iš pataisos staigos, pasiun ia nuteistojo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma pagal nuteistojo prašym
(šio prašymo forma nustatyta Nuteist paleidimo iš kalinimo staig parengiamojo darbo instrukcijoje,
patvirtintoje Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu (Žin., 2003, Nr.
92-4183), pataisos inspekcijai potvark d l nutarties vykdymo. Tok nuteistojo prašym pataisos staigos
administracija turi pateikti teismui kartu su teikimu ir kitais dokumentais, numatytais BVK 164 str.
Teismas, atsižvelgdamas šiame prašyme nuteistojo nurodyt jo gyvenamosios vietos adres , potvark
l nutarties vykdymo pasiun ia ši teritorij pagal Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos
direktoriaus sakym „D l Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos Kauno, Klaip dos,
Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij aptarnaujam teritorij nustatymo” (Žin.,
2002, Nr. 28-1027) aptarnaujan iai pataisos inspekcijai.
13. Pataisos staigos administracija, apr pindama valstyb s l šomis kelionei lygtinai paleist asmen ,
vadovaujasi Vyriausyb s nutarimu „D l Paleidžiam iš pataisos staig arba areštini asmen kelion s
išlaid apmok jimo, apr pinimo maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat vienkartin s negr žinamos
pašalpos skyrimo tvarkos ir s lyg ” (Žin., 2003, Nr. 40-1832).
14. Pataisos staigos administracija ne v liau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties lygtinai paleisti
nuteist iš pataisos staig gavimo privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytin paliepim
išvykti gyvenam viet . Pataisos staigos administracija, paleisdama lygtinai paleist iš pataisos
staigos asmen , privalo atlikti veiksmus, nurodytus BVK 180 str. 4-7 d. Paliepimo išvykti gyvenam
viet forma nustatyta Pataisos staig vidaus tvarkos taisykli 60 priede. Paliepime nurodoma kada
asmuo, lygtinai paleistas iš pataisos staigos, privalo išvykti jo pasirinkt gyvenam vietov ir
užsiregistruoti nurodytoje pataisos inspekcijoje. Šiame dokumente taip pat nurodoma paleistojo asmens
pareiga per penkiolik dien nuo paleidimo iš pataisos staigos momento sidarbinti arba užsiregistruoti
darbo biržoje, jeigu paleistas asmuo darbingas, ir apie tai pranešti pataisos inspekcijai.
15. Nuteistasis privalo atvykti gyvenam viet per paliepime išvykti nurodyt kelion s laik ir
užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.
215
16. Darbingi lygtinai paleisti iš pataisos staig asmenys privalo per penkiolika dien nuo paleidimo
sidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai. Ši statymo nustatyta
pareiga gyvendinama vadovaujantis DK arba Nedarbo socialinio draudimo statymu (Žin., 2004, Nr. 4-
26). Penkiolikos dien terminas pradeda eiti nuo faktinio asmens paleidimo iš pataisos staigos dienos.
vykdyti ši pareig lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims padeda pataisos inspekcij
pareig nai, vadovaujantis Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir
asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin , plano sudarymo metodin mis
rekomendacijomis, patvirtintomis Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus
sakymu (Žin., 2003, Nr. 48-2147).
17. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti uždrausta išeiti iš nam tam tikru laiku
arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai nesusij su darbu. Jeigu teismas lygtinai paleistam iš pataisos
staigos nuteistajam nustato draudim išeiti iš nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su darbu, pataisos
inspekcijos pareig nas kontroliuoja šio draudimo laikym si, atsižvelgdamas informacij , pateikt
nuteistojo, policijos pareig ir kit asmen , taip pat gaudamas dokumentus apie atitinkam teis s
pažeidim padarym . Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos
policijos generalinio komisaro sakyme „D l pasikeitimo informacija tarp Kal jim departamentui prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldži laisv s at mimo viet bei pataisos inspekcij ir
aukštesn s bei žemesn s pakopos policijos komisariat ” (Žin., 2003, Nr. 77-3561) nustatyta, kad
pataisos staiga turi apie kiekvien asmen , „lygtinai paleist iš pataisos staigos, ne v liau kaip prieš
nes Pranešimu apie asmens paleidim iš laisv s at mimo vietos informuoti aukštesn s bei žemesn s
pakopos policijos komisariatus, kuri aptarnaujamas teritorijas šie asmenys gr žta”. Kal jim
departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldži region pataisos inspekcijas sudaran teritorini
pataisos inspekcij vadovai rašytiniais pranešimais informuoja teritorines policijos staigas apie asmenis,
lygtinai paleistus iš pataisos staig , per 3 darbo dienas nuo j rašymo pataisos inspekcij skait
dienos. Teritorini policijos staig vadovai, gav Kal jim departamentui prie Teisingumo ministerijos
pavaldži pataisos inspekcij pranešimus: užtikrina, kad su pataisos staig ir pataisos inspekcij
pranešimais apie lygtinai paleist iš pataisos staig asmen atvykim aptarnaujamas teritorijas b
supažindinti kriminalin s policijos padalini pareig nai; turi teis s akt nustatytais pagrindais bei tvarka
kaupti informacij apie lygtinai paleistus iš pataisos staig asmenis bei vykdyti toki asmen paiešk ;
privalo apie lygtinai paleist iš pataisos staig asmen padarytus teis s pažeidimus ar d l jiems prad to
ikiteisminio tyrimo nedelsiant raštu informuoti pataisos inspekcijas.
18. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms
paroms už gyvenamosios vietos rajono rib be leidimo. Leidim išvykti ilgesniam laikui šiuo atveju
duoda nuteist priži rin ios pataisos inspekcijos vadovas. Jeigu teismas lygtinai paleistam iš pataisos
216
staigos nuteistajam nustato draudim išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos
rajono rib be leidimo, tai pataisos inspekcijos pareig nas pirmojo susitikimo su lygtinai paleistu iš
pataisos staigos asmeniu metu paaiškina, kad jis privalo apie planuojam išvykim pranešti pataisos
inspekcijai, pateikti raštišk prašym duoti leidim išvykti ilgesniam laikui. Leidimo forma nustatyta
Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos departamento direktoriaus sakymu „D l
programos, metodini rekomendacij ir dokument form , susijusi su pataisos inspekcij veikla
patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 48-2147). Pataisos inspekcijos pareig nas su leidimu supažindina
nuteist , kuris to praš . Pataisos inspekcija, kurios veiklos teritorij atvyko nuteistasis, pradeda
vykdyti jo prieži ir ne v liau kaip kit darbo dien apie tai informuoja pataisos inspekcij , kuri išdav
leidim išvykti ilgesniam laikui. Nuteistajam gr žus gyvenamosios vietos rajon , dokumentin
medžiaga, surinkta jam išvykus, persiun iama pataisos inspekcijai, iš kurios veiklos teritorijos jis atvyko,
ir prijungiama prie asmens bylos.
19. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti nustatyta pareiga registruotis pataisos
inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes . Kiek kart registruotis pirmaisiais trimis m nesiais
po paleidimo, nustato teismas, v liau – pataisos inspekcijos vadovas, atsižvelgdamas paleisto nuteistojo
elges . Jeigu teismas lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam nustato pareig registruotis
pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes , pataisos inspekcijos vadovas nutarimu
nustato konkre ias registravimosi dienas. Per pirmuosius tris m nesius po lygtinio paleidimo iš pataisos
staigos registravimosi kartus per m nes nustato teismas, o v liau – pataisos inspekcijos vadovas,
atsižvelgdamas lygtinai paleisto asmens elges . Jeigu asmuo vykdo jam paskirtus pareigojimus ar
dalyvauja socialin s integracijos programose, dirba ar mokosi, nedaro teis s pažeidim , jam nustatomas
mažiausias registravim si pataisos inspekcijoje skai ius. Lygtinai paleistas iš pataisos staigos asmuo su
nutarimu d l registravimosi skai iaus ir dien supažindinamas pasirašytinai. Nutarimo nuorašas (kopija)
teikiama lygtinai paleistam asmeniui, o pats nutarimas lieka asmens byloje. Registracija fiksuojama
registracijos lapuose. Jeigu lygtinai paleistas iš pataisos staigos asmuo gyvena toli nuo pataisos
inspekcijos, kurioje privalo registruotis (tik kaimo vietov se), gav s policijos komisariato (nuovados) ar
seni nijos raštišk sutikim ir suderin s su pataisos inspekcija, jis gali registruotis šiose staigose.
20. Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims gali b ti nustatyta pareiga gydytis nuo
alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
Kaip lygtinai paleistas iš pataisos staigos asmuo vykdo ši pareig , pataisos inspekcijos pareig nas
kontroliuoja gaudamas dokumentus iš sveikatos prieži ros staig , psichologin s bei socialin s
reabilitacijos staig , teikian paslaugas asmenims, turintiems priklausomyb nuo psichoaktyvi
medžiag , ir (ar) kit staig , moni bei organizacij , galin suteikti informacijos apie pareigos
vykdym .
217
21. Asmenys, lygtinai paleisti iš pataisos staig , už drausm s pažeidimus traukiami drausmin n
atsakomyb n darbo statym nustatytais pagrindais ir tvarka, o už viešosios tvarkos pažeidimus –
Administracini teis s pažeidim kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Tie lygtinai paleisti iš pataisos
staig asmenys, kuri valstyb s tarnautojo pareigas nedraudžia priimti Valstyb s tarnybos statymas
(Žin., 2002, Nr. 45-1708), už tarnybinius nusižengimus traukiami drausmin n atsakomyb n šio statymo
nustatytais pagrindais ir tvarka. Lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam, nubaustam už darbo
drausm s arba viešosios tvarkos pažeidimus drausmine arba administracine tvarka, taip pat gali b ti
pritaikytos BVK 162 str. numatytos poveikio priemon s – nuobaudos.
22. Jeigu darbingas lygtinai paleistas iš pataisos staigos nuteistasis vengia dirbti arba sistemingai ar
piktybiškai pažeidin ja darbo drausm , taip pat jeigu lygtinai paleistas iš pataisos staigos nuteistasis
sistemingai ar itin piktybiškai pažeidin ja vieš tvark ar jam nustatytas pareigas, policija, siekdama
užkirsti keli vengimui vykdyti teismo nutart , j gali sulaikyti ne ilgiau kaip penkioms paroms.
Sulaikym policija atlieka savo iniciatyva arba gavusi prašym iš pataisos inspekcijos, kurios skaitoje
yra toks asmuo, vadovo. Sulaikius asmen , policija nedelsiant apie tai informuoja pataisos inspekcij ,
kuri gali perduoti medžiag teismui, kad b sprendžiama d l tokio nuteistojo pasiuntimo pataisos
staig atlikti likusi laisv s at mimo bausm s dal .
23. Vengimu dirbti laikytinas ty inis lygtinai paleisto iš pataisos staigos asmens elgesys, pasireiškiantis
neatvykimu darb be pateisinam priežas , faktiniu darbo pareig neatlikimu, ir pan. Sistemingu
darbo drausm s pažeidimu laikytini trys ir daugiau darbo drausm s pažeidimai (t.y. darbo pareig
nevykdymas arba netinkamas j vykdymas d l darbuotojo kalt s (DK 234 str.) per vienerius metus
nepriklausomai nuo to, ar už juos buvo taikytos drausmin s nuobaudos. Piktybišku darbo drausm s
pažeidimu laikytinas šiurkštus darbo drausm s pažeidimas, numatytas DK 235 str., pvz., neleistinas
elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmoni konstitucines
teises, moter ir vyr lygi galimybi pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi ,
pavaldini arba interesant , veikos, turin ios vagyst s, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteis to
atlyginimo pa mimo požymi (net jei darbuotojas nebuvo traukiamas administracin n ar baudžiamojon
atsakomyb n), kai darbuotojas darbe yra neblaivus, ir t.t. Sistemingu viešosios tvarkos ar nustatyt
pareig pažeidimu laikytini trys ir daugiau viešosios tvarkos ir (arba) nustatyt pareig pažeidimai,
padaryti per vienerius metus nepriklausomai nuo to, ar už juos buvo taikytos drausmin s nuobaudos.
24. Jeigu d l nežinom priežas ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš pataisos staigos
asmens n ra darbe ar jei toks asmuo nustatytu laiku nesugr žo darbo viet iš atostog ar komandiruot s,
darbdavys privalo tuoj pat pranešti apie tai pataisos inspekcijai. statym leid jas nenumato tokio
pranešimo formos (rašytin ar žodin ). Nesvarbu, kokios formos b darbdavio pranešimas pataisos
218
inspekcijai, ta iau jis turi b ti fiksuojamas pataisos inspekcijoje, o pataisos inspekcija turi apie tai, kad
lygtinai paleisto iš pataisos staigos asmens d l nežinom priežas ilgiau kaip tris paras n ra darbe ar
jeigu toks asmuo nustatytu laiku nesugr žo darbo viet iš atostog ar komandiruot s, informuoti
teritorin policijos staig , kad b prad ta tokio asmens paieška, bei pati prad ti nustatin ti asmens
nebuvimo darbo vietoje priežastis.
25. Itin piktybišk viešosios tvarkos ar nustatyt pareig pažeidim s raš nustato Lygtinai paleist iš
laisv s at mimo viet itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašas,
patvirtintas teisingumo ministro sakymu (Žin., 2003, Nr. 40-1856). Itin piktybiškais viešosios tvarkos
pažeidimais laikomi šie Administracini teis s pažeidim kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1) nustatyti
administraciniai teis s pažeidimai, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo paskirtos poveikio priemon s
(nuobaudos – sp jimo ar papeikimo):
1) nedidelis chuliganizmas;
2) paaugli padarytas chuliganizmas;
3) alkoholini g rim g rimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose;
4) alkoholini g rim nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilname iui vartoti, nepilname io
nugirdymas;
5) namin s degtin s, brogos arba kit nam gamybos stipri alkoholini g rim
gaminimas, gijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas;
6) nedenat ruoto etilo alkoholio, denat ruoto etilo alkoholio ir j skiedini (mišini )
gaminimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas;
7) nam gamybos alkoholini g rim pardavimas ar kitoks realizavimas;
8) šaudymas iš šaunamojo ginklo, dujinio pistoleto (revolverio), pneumatinio šautuvo
(pistoleto) ar arbaleto;
219
9) lindyni laikymas.
26. Itin piktybiškais viešosios tvarkos pažeidimais taip pat laikomi kiti Administracini teis s pažeidim
kodekse nustatyti administraciniai teis s pažeidimai, kuriais k sinamasi vieš tvark , padaryti po
pataisos inspekcijos vadovo pakartotinai paskirtos poveikio priemon s (nuobaudos – sp jimo ar
papeikimo).
27. Itin piktybiškais nustatyt pareig pažeidimais laikomi ši teismo nustatyt lygtinai paleistam iš
pataisos staigos asmeniui pareig pažeidimai, padaryti po pataisos inspekcijos vadovo paskirtos
poveikio priemon s (nuobaudos – sp jimo ar papeikimo):
1) draudimo išeiti iš nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su darbu;
2) draudimo lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusij su darbu;
3) draudimo išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono rib be
leidimo;
4) pareigos registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturi kart per m nes ;
5) pareigos gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerin s ligos.
28. Paskatinimo priemon s – pad ka, paskirtosios nuobaudos panaikinimas prieš termin ir teikimas
teismui panaikinti vien arba kelias lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam nustatytas pareigas
– gali b ti skiriamos lygtinai paleistam iš pataisos staigos nuteistajam už dor elges , strop darb , o
nepilname iui – ir už ger mokym si. Doru elgesiu laikytinas toks lygtinai paleisto iš pataisos staigos
nuteistojo elgesys, kuomet jis vykdo statym reikalavimus ir laikosi jam nustatyt elgesio taisykli ,
tinkamai vykdo ir laikosi teismo jam nustatyt pareig . Stropiu darbu laikytinas toks lygtinai paleisto iš
pataisos staigos nuteistojo darbas, kurio metu pagaminta produkcija arba suteiktos paslaugos atitinka
keliamus kiekio ir kokyb s reikalavimus, o dirbant pastovius konkre ios apimties ilgalaikius
nenormuotus darbus – kokyb s ir dirbto laiko reikalavimus. Geru mokymusi laikytini lygtinai paleisto iš
pataisos staigos nepilname io nuteistojo pažang s mokslo bendrojo lavinimo ar specialiojoje profesin je
mokykloje rezultatai. Paskatinimo priemon gali b ti skiriama tiek esant vienam, tiek ir keliems
pagrindams, ta iau šiuo atveju skirtina reikšmingesn paskatinimo priemon . Pažym tina, kad, pvz.,
220
darbdavio paskirta paskatinimo priemon už ger darb pagal darbo statymus neužkerta kelio lygtinai
paleistam iš pataisos staigos nuteistajam paskirti ir paskatinimo priemon pagal bausmi vykdymo
statymus.
29. Nuobaudas – sp jim ir papeikim – gali b ti skiriamos lygtinai paleistam iš pataisos staigos
nuteistajam už jam nustatyt pareig arba viešosios tvarkos pažeidim , o darbingam lygtinai paleistam iš
pataisos staigos nuteistajam – ir už darbo drausm s pažeidim . Pažym tina, kad, pvz., darbdavio
paskirta nuobauda už darbo drausm s pažeidim pagal darbo statymus neužkerta kelio lygtinai paleistam
iš pataisos staigos nuteistajam paskirti ir nuobaud pagal bausmi vykdymo statymus, ir pan.
30. Pataisos inspekcij pareig galiojimus, skiriant lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims
paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvark nustato teisingumo ministro sakymu
patvirtinta „Pataisos inspekcij pareig galiojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems vieš darb
ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims paskatinimo
priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarka“ (Žin., 2003, Nr. 40-1856). Paskatinimo priemones ir
nuobaudas, nustatytas komentuojamame straipsnyje, turi teis skirti regiono pataisos inspekcijos
direktorius, jo pavaduotojas ir pareig nas, kuris pagal pareigyb s aprašym vadovauja teritorinei pataisos
inspekcijai. Paskatinimo priemon s ir nuobaudos nuteistiesiems skiriamos ši pareig , turin tam
galiojimus, nutarimais.
31. Žemesni pareig pareig nai neturi teis s panaikinti paskirt nuobaud prieš termin , jeigu nuobaud
buvo paskyr s aukštesni pareig pareig nas. Paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš termin ,
atsižvelgiant nuteistojo elges , galimas ne anks iau kaip po m nesio nuo nuobaudos paskyrimo.
Lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims, jeigu jie turi galiojan nuobaud , negalima skirti
paskatinimo priemoni , išskyrus panaikinti paskirt nuobaud prieš termin . Paskatinimo tvarka
nuteistajam gali b ti prieš termin panaikinta vienu metu viena galiojanti nuobauda. Nuteistasis
supažindinamas su paskatinimo priemon s skyrimu.
32. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama pažeidimo padarymo aplinkybes, anks iau paskirt nuobaud
kiek ir pob , taip pat nuteistojo rašytin pasiaiškinim d l pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi
atitikti pažeidim sunkum ir pob . Jeigu nuteistasis atsisako pateikti rašytin pasiaiškinim , šis
atsisakymas forminamas protokolu. Skiriant nuobaud nuteistajam iš anksto pranešama apie pažeidim ,
kuriuo jis tariamas. Jeigu nuteistasis, kur norima informuoti apie tok pažeidim , šaukiamas vengia
atvykti pataisos inspekcij , tai nurodoma pažymoje. Nuobauda gali b ti skiriama tik pažeidim
padariusiam nuteistajam. Už vien ir t pat pažeidim galima skirti ne daugiau kaip vien nuobaud . Už
221
kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Nuobauda turi b ti paskirta ne v liau
kaip per dešimt par nuo pažeidimo paaišk jimo dienos, bet ne v liau kaip per vien m nes nuo
pažeidimo padarymo dienos. Su nuobaudos paskyrimu nuteistasis supažindinamas pasirašytinai arba šio
nutarimo kopija nuteistajam išsiun iama registruotu laišku ne v liau kaip kit darbo dien po nuobaudos
paskyrimo. Nutarimai d l paskatinimo priemoni ir nuobaud skyrimo nuteistiesiems registruojami
žurnale. Nutarimai su visa susijusia dokumentine medžiaga saugomi nuteist asmens bylose.
33. Sprendimai d l nuobaudos skyrimo per 5 dienas nuo paskyrimo (jeigu išsi sta registruotu laišku –
nuo išsiuntimo) gali b ti skundžiami aukštesniam pagal pareigas pareig nui. Aukštesnis pagal pareigas
pareig nas nuobaud sušvelnina, jeigu j paskyr s pareig nas viršijo galiojimus, arba j panaikina, jeigu
nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Aukštesnio pagal pareigas pareig no
sprendimai d l nuobaudos gali b ti skundžiami BVK 183 str. nustatyta tvarka.
34. Pataisos inspekcija:
- atlieka lygtinai paleist iš pataisos staig asmen prieži . Prieži ra atliekama kontroliuojant
lygtinai paleist iš pataisos staig asmeniui nustatyt pareig laikym si bei vykdym ir teikiant
socialin ir asmenin param .
- tvarko vis lygtinai paleist iš pataisos staig asmen personalin skait . skaita tvarkoma
pagal Pataisos inspekcij darbo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 40-1856) nustatytas taisykles;
- prireikus padeda sidarbinti darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos staig asmenims.
Pataisos inspekcijos pareig no pagalba pasireiškia informacijos apie darbo birž teikiamas paslaugas ir
socialines lengvatas suteikimu, susitikim su galimais darbdaviais inicijavimu, pagalba tvarkantis
reikiamus dokumentus, ir t.t.;
- skiria paskatinimus ir nuobaudas;
- teikia medžiag policijai d l lygtinai paleist nuteist , kuri buvimo vieta nežinoma, paieškos.
Paieška vykdoma pagal pataisos inspekcijos prašym , vizuot regiono pataisos inspekcijos
direktoriaus arba jo pavaduotojo, kuriame nurodomi asmens duomenys, žym s ir ypatingos
žym s, kada asmuo pasisl , galimos jo slapstymosi vietos ir kiti turimi duomenys. Prie
222
prašymo turi b ti prid ti asmens nuotrauka, teismo nuosprendžio ir nutarties d l lygtinio
paleidimo iš pataisos staigos kopijos ir turima informacija apie pasisl pimo priežastis.
35. Policija organizuoja ir atlieka lygtinai paleist iš pataisos staig asmen , kuri buvimo vieta
nežinoma, paiešk pagal pataisos inspekcijos prašym . Paieška vykdoma vadovaujantis vidaus reikal
ministro 2003 m. liepos 16 d. sakymu „D l Asmen paieškos instrukcijos patvirtinimo”.
36. Pataisos inspekcijos pareig nas, dirbdamas su lygtinai paleistu iš pataisos staig asmeniu (taip pat ir
asmeniu, lygtinai atleistu nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ), privalo vykdyti Lygtinai paleist
iš pataisos staig bei lygtinai atleist nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin asmen socialin s
integracijos program , patvirtint Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus
sakymu (Žin., 2003, Nr. 48-2147). Ši programa vykdoma visuose region pataisos inspekcij
teritoriniuose padaliniuose paskait arba seminar forma, kuri metu lygtinai paleistieji ir lygtinai
atleistieji supažindinami su Lietuvos Respublikos teisine ir socialin s apsaugos sistema, gyventoj
užimtumo, apr pinimo gyvenamuoju b stu situacija, paramos asmenims, gr žusiems iš kalinimo staig ,
turiniu ir formomis. Užsi mim metu ugdomi džiai, reikalingi socialiai priimtinam gyvenimui.
Užsi mimai, kuri kurs sudaro keturios akademin s valandos, turi vykti po vien akademin valand
kart per savait . Rekomenduotina, kad užsi mimuose vienu metu dalyvaut ne daugiau kaip dešimt
asmen
37. Pataisos inspekcijos pareig nas, dirbdamas su lygtinai paleistu iš pataisos staig asmeniu (taip pat ir
asmeniu, lygtinai atleistu nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ), pagal Individualaus darbo su
asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos staig , ir lygtinai atleistais nuo laisv s at mimo bausm s prieš
termin , plano sudarymo metodines rekomendacijas, patvirtintas Kal jim departamento prie
Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu (Žin., 2003, Nr. 48-2147), sudaro individualaus darbo su
nuteistuoju plan . Individualus darbo planas sudaromas atsižvelgiant nuteistojo asmenines savybes,
intelekt , lyt , amži , išsilavinim , gyvenimo s lygas, elges , kuriamus ateities planus, asmenin s ir
socialin s paramos poreik ir kitas aplinkybes, susipažinus su iš kalinimo staigos gauta asmens byla.
Plane turi b ti numatytos priemon s, apib dinan ios nuteistojo pareigas, asmens dokumentus,
gyvenamojo b sto ir socialin s paramos aspektus, užimtumo klausimus, šeim , draugus ir laisvalaik , ir
pan. Plane taip pat nustatomos individualaus darbo formos ir priemon s, nurodomos nuteistojo
asmenin s ir socialin s problemos, numatomi galimi j sprendimo b dai, priemon s, b tinos lygtinai
paleisto iš pataisos staigos arba lygtinai atleisto nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin asmens
resocializacijai. Esant b tinumui, individualus darbo planas gali b ti tikslinamas, o ne re iau kaip kart
per tris m nesius - atnaujinamas. Individualaus darbo planas gali b ti nesudaromas, jei lygtinio
223
paleidimo iš pataisos staigos arba lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin
laikotarpis yra trumpesnis nei vienas m nuo.
38. Pataisos inspekcijos pareig nas, dirbdamas su lygtinai paleistu iš pataisos staig asmeniu,
vadovaujasi BVK, taip pat šiais teis s aktais:
1) teisingumo ministro sakymu „D l Pataisos inspekcij pareig galiojim , skiriant
nuteistiesiems, atliekantiems vieš darb ir laisv s apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš
pataisos staig asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarkos, Lygtinai paleist
iš laisv s at mimo viet asmen itin piktybišk viešosios tvarkos ir nustatyt pareig pažeidim s rašo ir
Pataisos inspekcij darbo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.40-1856);
2) teisingumo ministro sakymu „D l Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos
pavaldži Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region pataisos inspekcij nuostat
patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 104-4669);
3) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l Kal jim
departamento prie Teisingumo ministerijos Kauno, Klaip dos, Panev žio, Šiauli ir Vilniaus region
pataisos inspekcij aptarnaujam teritorij nustatymo” (Žin., 2002, Nr. 28-1027);
4) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. geguž s 8 d.
sakymu Nr.4/07-79 „D l Darbo su nepilname iais, esan iais pataisos inspekcij skaitoje, metodini
rekomendacij patvirtinimo”;
5) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l programos,
metodini rekomendacij ir dokument form , susijusi su pataisos inspekcij veikla, patvirtinimo”
(Žin., 2003, Nr. 48-2147);
6) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos
generalinio komisaro sakymu „D l pasikeitimo informacija tarp Kal jim departamentui prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos pavaldži laisv s at mimo viet bei pataisos inspekcij ir
aukštesn s bei žemesn s pakopos policijos komisariat ” (Žin., 2003, Nr. 77-3561);
224
7) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l pataisos
inspekcij pareig elgesio ir bendravimo su asmenimis, esan iais pataisos inspekcij skaitoje,
bendr taisykli patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5313);
8) Kal jim departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymu „D l socialin s
reabilitacijos program patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 7-167).
39. Komentuojamas straipsnis reglamentuoja teikimo lygtinai paleisti nuteist iš pataisos staigos
pateikim teismui. Bausm vykdanti institucija (pataisos staiga arba kardom priemon – su mim
vykdanti staiga), vadovaujantis BPK 362 str., teikim lygtinai paleisti nuteist iš pataisos staigos
pateikia bausm s atlikimo vietos apylink s teismui. Teismo pos dyje dalyvauja bausm vykdan ios
institucijos atstovas. pos teismas šaukia nuteist , prokuror ir gyn , ta iau ši asmen
neatvykimas nesustabdo klausimo sprendimo. Klausimo nagrin jimas pradedamas pos džio pirmininko
pranešimu. Po to teismas išklauso pos atvykusius asmenis. Nutart teismas priima pasitarim
kambaryje.
40. Pataisos staigos administracija teikime apib dinama nuteistojo elges , jo poži darb ir mokym si
per vis bausm s atlikimo laik . Kartu su teikimu teismui nusiun iama nuteistojo asmens byla,
psichologin s tarnybos išvada, nuteistojo raštiškas sipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu rodyti,
kad jis pasitaisys, taip pat informacija apie nuteistojo b sim gyvenam viet . Nors statym leid jas
ne pareigojo pataisos staigos administracij teikime padaryti išvad – ar nuteistasis vertas lygtinio
paleidimo iš pataisos staigos, ta iau pataisos staigos administracija, kuri geriausiai gali vertinti
nuteistojo asmenyb , tur pateikti savo nuomon d l galimyb s taikyti nuteistajam lygtin paleidim iš
pataisos staigos.
41. Tuo atveju, kuomet nuteistasis buvo teikiamas teismui d l lygtinio paleidimo iš pataisos staigos, bet
teismas pri nutart atsisakyti nuteist lygtinai paleisti iš pataisos staigos, jis gali b ti pakartotinai
teikiamas lygtiniam paleidimui iš pataisos staigos ne anks iau kaip po šeši m nesi po nutarties
atsisakyti nuteist lygtinai paleisti pri mimo dienos. Tuo tarpu lygtinai paleistas iš pataisos staigos
nuteistasis, kuris buvo nukreiptas atlikti likusi nuosprendžiu paskirtos laisv s at mimo bausm s dal ,
gali b ti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos staigos ne anks iau kaip pra jus vieneriems metams po
teismo nutarties d l pasiuntimo pataisos staig pri mimo dienos. Pažym tina, kad šeši m nesi ir
vieneri met terminas pakartotiniam teikimui d l lygtinio paleidimo iš pataisos staigos pradeda eiti ne
nuo teismo nutarties siteis jimo, bet nuo jos pri mimo dienos.
226
EFEKTYVAUS POKALBIO SU TIKSLIN S GRUP S ASMENIMIS PRIELAIDOS
Doc. Odeta Merfeldait
Pokalbio samprata ir klasifikacija.
Pokalbio metu surenkama informacija apie klient , jo sitikinimus, vertybes, interesus, jam r pimus klausimus,
problemas. Pokalbio metodo populiarumui takos turi kelios priežastys: tai s lygiškai nesunkiai organizuojamas
tyrimo metodas, kuriam nereikalinga speciali aparat ra; pokalbio metu tiesiogiai s veikaujama su klientu, tod l
galima fiksuoti ne tik jo atsakymus, bet ir neverbalin informacij , iš karto patikslinti atsakymus.
Pokalbio metu gaut informacij G. Valickas (1994) skirsto tris grupes:
Informacija apie kliento elges ;
Informacija apie aplinkos veiksnius, turin ius takos kliento elgesiui;
Informacija apie subjektyvius veiksnius, takojan ius kliento elges ( sitikinimai, nuostatos,
vertybin s orientacijos).
Bendrasis pokalbio tikslas – surinkti informacij , kuria v liau bus galima pasinaudoti bandant
klientui pad ti.
Klasifikuojant pokalb pagal pokalbio dalyvi skai išskiriami trys pokalbio tipai individualus, grupinis ir
šeimos. Individualus pokalbis esti tada, kai dalyvauja du žmon s. Tokio pokalbio metu galima gauti daugiausia
informacijos, kadangi klientas n ra varžomas kit asmen ir niekas negali jam daryti takos. Lengviau
garantuoti pokalbio konfidencialum , užmegzti kontakt , kontroliuoti eig . Grupinis pokalbis efektyviausias
taikant nedidel ms grup ms: 3-9 žmon ms. Mažesn se grup se bendraujama su tiek su kiekvienu nariu atskirai,
tiek su visais kartu. Efektyvesnis, kai grup s nariai gerbia koleg nuomones, moka išklausyti. Tokiu b du
grup s nariams galima daryti tak ir drauge spr sti problemas, ieškoti sprendimo b . Sunkumai – lyderio
problema, grup s nari valdymas, nustatyto plano laikymasis. Šeimos pokalbis - kuriame dalyvauja šeimos
227
nariai, kuriuos vienija bendros problemos ir noras jas išspr sti. Tikslas – išsiaiškinti ir bandyti pakeisti kliento
jausmus ir poži save, savo t vus, santykius šeimoje.
Pagal tikslus pokalbiai klasifikuojami anamnezinius ir sunkum aiškinimosi pokalbius. (Jovaiša, 2007)
Anamnezinio pokalbio tikslas, surinkti kuo daugiau informacijos apie klient , jo asmenyb s
vystym si, kitim , raid , apie kliento aplink , santykius su j supan iais žmon mis bei apie aplinkos
tak kliento asmenybei. Šis tipas taikomas pirmojo susitikimo metu. Pokalbio metu gaut
informacij vert patikrinti perklausiant, gr žtant prie temos ir pan.
Sunkum aiškinimo pokalbis. Sunkumai atsiranda tada, kai asmuo negali veikti kli ties, kuri
atsiranda d l jo paties savybi (subjektyvi ) arba ateina iš aplinkos (objektyvios). Dažnesn s
subjektyvios priežastys: motyvacijos tr kumai, gabum problema, per dideli ar per maži
reikalavimai sau, charakterio ypatumai ir pan. Objektyvios –tarpusavio santykiai ir pan.
Remiantis pokalbio proced ra galima išskirti standartizuot , pusiau standartizuot , nestandartizuot pokalbio
šis. Standartizuotas pokalbis turi aišk tiksl , iš anksto numatytus pagrindinius klausimus ir yra vienodai
vedamas su visais respondentais. Pasak G. Valicko, standartizuoto pokalbio metu iš anksto sudaromas smulkus
pokalbio planas, tiksliai suformuluojami klausimai, kurie pateikiami visiems tiriamiesiems laikantis nustatytos
tvarkos. Taigi ruošiantis standartiniam pokalbiui svarbu iš anksto sudaryti plan . Pusiau standartizuotas
pokalbis, kuriame pokalbio proced ra standartizuojama tik iš dalies: išskiriama pagrindini klausim grup ,
kuriuos tyr jas turi pateikti visiems tiriamiesiems, o pagalbinius klausimus jis gali pateikti arba nepateikti
priklausomai nuo konkre ios pokalbio situacijos. Nestandartizuotas (laisvas) pokalbis vyksta laisvai ir
lanks iai. Laisvame pokalbyje paprastai užsimezga betarpiškas kontaktas, o tinkama psichologin atmosfera
sudaro s lygas gauti iš respondento reikaling informacij jo asmenyb s diagnozei. Labai svarbu, kad pokalbio
vadovas sužadint didel respondento aktyvum , nor išsisakyti, kad pokalbyje b aktyvesnis respondentas,
negu pokalbio vadovas. Kai respondentui sudaromos s lygos b ti aktyviu, jis jau iasi es s suprastas, o tai
sudaro tinkamas psichologines s lygas priimti konsultanto informacij , paži ras, pasi lymus. Nestandartizuoto
pokalbio metu tyr jas vadovaujasi tiktai bendra pokalbio tema arba id ja, o konkre klausim formulavimas
ir j pateikimas priklauso nuo pokalbio konteksto.
228
Pokalbio organizavimas.
Remiantis V. Indrašiene (2004) pokalbio metodo panaudojimui b tina gerai pasirengti, t.y. iki susitinkant su
klientu b tina atlikti tris užduotis:
1. Suplanuoti pokalbio aplink
2. Suplanuoti pokalbio turin
3. Visk „suderinti.
Aplinka. Aplinka turi b ti tinkamai rengta: turi b ti rami aplinka; kambarys nelaidus garsui, kambarys tur
ti išdažytas ramiomis spalvomis, jaukiai apstatytas, šviesa netur kristi klient . Kambaryje tur b ti
stalas, patogios k s, gali b ti kanapa, interjeras neturi b ti perkrautas, kad neblaškyt kliento d mesio.
Kambaryje nereikia laikyti asmenišk daikt , atspindin j asmenin gyvenim ar sitikinimus.
Susitikimas prasideda nuo susipažinimo. Pasitinkant klient reikia laikytis keleto taisykli : atsistoti ir sutikti j
vidurkelyje, paprašyti pasakyti savo vard , paprašyti j atsis sti prieš atsis dant Jums. B gerai, kad
leistum te klientui pa iam pasirinkti, kur atsis si..
Laiko paskirstymas. Pirmasis susitikimas turt trukti, tiek kiek ir visi kiti. Paprastai pokalbis su suaugusiuoju
trunka 50-60 min. Per tradicines 50 min. Galima produktyviai aptarti kelet klausim , 10 min. Skirti
svarbiausiems dalykams užsirašyti. Pokalbio trukm reikia nustatyti pokalbio pradžioje. Kaip konsultantas
nenustato pokalbio trukm s, klientas ver iamas nuolat nerimauti, kad kiekvien akimirk pokalbis gali nutr kti.
Konsultavimo emociniai komponentai.
Abipusis pasitik jimas. Siekiant sukurti abipus pasitik jim – reikia kurti atmosfer , tinkam
problemoms aptarti.
229
Nuoširdumas. Nuoširdumas yra geb jimas b ti savimi nedemonstruojant savo profesijos. Nuoširdumas
užtikrina žodini reakcij atitikim jausmams ir nežodiniam elgesiui bei j spontaniškumui.
sijautimas. Tai geb jimas priimti pokalbio dalyvio vidin atskaitos tašk . sijautimas padeda jums
suprasti, kas trukdo klientui atsiskleisti.
Pozityvi pagarba klientui. Tai reiškia kliento kaip visumos pri mimas
Pokalbio turinys suprantamas kaip pokalbio tikslo ir užduo , kurias reiks atlikti numatymas (Indrašien ,
2004). B tina apgalvoti pokalbio strukt , klausimus, kuriuos užduosite pokalbio dalyviui.
Klausim uždavimas Klausimai paprastai skirstomi uždarus ir atvirus. Uždari naudojami konkre iai
informacijai apie klient gauti ir paprastai numato atsakym vienu-dviem žodžiais. Atviri klausimai atveria
keli ne tiek faktams apie kliento gyvenim gauti, kiek jausmams aptarti. Atviri klausimai galina klient
dalytis savo r pes iais su konsultantu. Jie atsakomyb už pokalb perduoda klientui ir skatina j tyrin ti savo
nuostatas, jausmus, mintis, vertybes, elges , t.y. savo vidin pasaul . R.Ko nas (1995), A.Ivey (1971) išskyr
pagrindines situacijas, kuriose naudojami atviri klausimai: susitikimo pradžia; skatinimas t sti ar papildyti tai,
pasak ; skatinimas savo problemas pailiustruoti pavyzdžiais, kad j s gal tum te geriau jas suprasti.
Pasak R. Ko no (1995), kai kuriems klientams atviri klausimai kelia gr sm ir didina nerim . Nors užduoti
klausimus svarbu, ta iau, kaip neb paradoksalu, reik vengti klausin ti. Bet koks klausimas turi b ti
pagr stas – j užduodant, reikia žinoti, koks tikslas. Jeigu klausin jimas taps pagrindiniu pokalbio b du, tai toks
pokalbis virs kliento apklausa ar tardymu.
Klausim tipai
Uždari klausimai naudojami surinkti faktin informacij , tokie klausimai reikalauja konkretaus
atsakymo. Visgi uždari klausimai sukelia tamp , nes tiriamasis pasijunta lyg tardomas, jis praranda
galimyb išd styti savo nuomon . Ta iau tokio tipo klausimai tinka, kai norima paspartinti sutikim
ar patvirtinim ilgokai svarstyt , puikiai žinomu klausimu.
230
Atviri klausimai – tai klausimai, reikalaujantys kokio nors paaiškinimo. Šie klausimai leidžia
tiriamajam apib dinti k nors, aptarti ar atsakyti taip, kaip jam atrodo. Atviri klausimai padeda
tyr jui suprasti tiriamojo jausmus, jo supratim vienu ar kitu klausimu.
Vedamieji klausimai pateikiami, kai norima, kad tiriamasis t st savo mintis prad tu klausimu.
Geriausia pateikti klausim tik viena tema, o ne keliomis. klausim traukiamos kelios temos tik
tada, kai norima sužinoti, kaip tiriamasis jas sieja.
Atsakomieji klausimai, kai tikimasi, kad tiriamasis atsakys pritardamas tyr jui. Pasak L.C. Johnson,
tai n ra labai gera klausin jimo forma, nes užkertamas kelias diskusijoms ir tiriamajam primetama
tyr jo mintis.
Retoriniai klausimai naudojami siekiant ne konkretaus atsakymo, o parodyti neišspr stas problemas
arba provokuoti naujus klausimus.
Persilaužimo klausimai. Išlaiko pokalb griežtai nustatyta linkme arba iškelia nauj problem
kompleks . Jais siekiama pasteb ti pašnekovo silpnas puses.
Projekciniai klausimai. Klausiama ne apie pat klient , bet apie kok nors sivaizduojam žmog ,
kuriam klientas priskiria savo asmenines savybes, poži ir pan.
Patikslinantys klausimai naudojami siekiant patikslinti kliento išsakytas mintis, priver iant dar
giliau apm styti, pergalvoti, komentuoti. Galima perfrazuoti anks iau pateikt klausim : ”Kaip aš
jus supratau...”, “J s teigiate, kad...”.
Tiesioginiai klausimai. Formuluojami asmenine forma: “Ar žinote...?”, “K manote...?”, taip pat
pusiau beasmene ar beasmene forma: ”O kaip J manymu...?”
Filtruojantys klausimai. Atlieka kontrolini klausim funkcij . juos gautas teigiamas atsakymas
arba neigiamas turi b ti pakartotas su jais susijusiais klausimais.
Psichologai mini kelet taisykli , kurias reikia prisiminti užduodant atvirus klausimus klientui:
231
1. Klausimai su “kas” dažniausiai b na orientuoti faktus.
2. Klausimai su “kaip” yra daugiau orientuoti žmog , jo elges , vidin pasaul .
3. Klausimai su “kod l” dažniausiai provokuoja klient gintis, tod l vengtini. Uždavus tokio tipo
klausimus, dažnai galima išgirsti racionalius, intelektualius atsakymus, kadangi visada nelengva
paaiškinti tikr sias savo elgesio priežastis.
tina nepamiršti, kad reikt vengti užduoti kelis kausimus iš karto; neder kelis kartus garsiai kitaip pateikti
pat klausim ; savo klausimu negalima klientui užb gti už aki .
Padr sinimas ir nuraminimas. Pokalbio dalyvis paprastai padr sinamas trumpa fraze, parodan ia j
pritarim , sutikim ar supratim . Jis atspindi palanki j nuostat ir skatina pokalbio dalyv toliau pasakoti.
Pavyzdžiui, “T skite”, “Taip, suprantu”, “Gerai”, ir kt. Padr sinimas sudaro dal kliento palaikymo, kuris yra
tinas efektyviam pokalbiui. Kitas svarbus kliento palaikymo aspektas yra jo nuraminimas. Tai irgi trumpos
pastabos, išreiškian ios pritarim : “Labai gerai”, “Nesijaudinkite d l šito”, “J s pasielg te teisingai” ir t.t.
Turinio atspind jimas: perfrazavimas ir apibendrinimas. Atspindint pasisakymo turin , perfrazuojamas jo
teiginys arba apibendrinami keli teiginiai. Turinio atspind jimas rodo, kad pokalbio dalyvio aktyviai
klausomasi ir kad jis yra suprantamas, taip pat padeda ir pa iam klientui geriau suprasti save, susigaudyti savo
mintyse, id jose, nuostatose. Perfrazavimas geriausiai tinka pokalbio pradžioje, nes skatina klient atviriau
aptarti savo problemas. Ta iau jis nepakankamai veda pokalb gilyn. A. Ivey (1971) išskyr tris pagrindinius
perfrazavimo tikslus:
parodyti klientui, kad m ginama suprasti tai, k jis sako;
iškristalizuoti kliento mint kartojant jo žodžius, ta iau trumpiau;
pa iam jums pasitikrinti, ar jis iš tikr teisingai supratote kliento žodžius;
R. Ko nas (1995) pateikia tris taisykles, kuria reikia prisiminti perfrazuojant:
232
1. Perfrazuojama pagrindin kliento mintis;
2. Perfrazuojant negalima iškreipti ar pakeisti kliento teiginio prasm s, taip pat prid ti k nors nuo
sav s;
3. Perfrazuojant reikia vengti pažodžiui pakartoti kliento pasisakym , pageidautina kliento mint
išreikšti savais žodžiais.
Jausm atspind jimas ir apibendrinimas. Pažinti ir atspind ti kliento jausmus – vienas svarbiausi pokalbio
. Tai neišvengiama dviej žmoni kontakto dalis. Jausm atspind jimas yra artimai susij s su kliento
išsakom min perfrazavimu – skiriasi tik tuo, kad perfrazuojant d mesys sutelkiamas ties turiniu, o
atspindint jausmus – ties tuo, kas slypi už turinio. Svarbu atkreipti d mes fakt ir jausm balans pokalbyje.
Neretai konsultantas, aistringai klausin damas, pradeda ignoruoti kliento jausmus. R. Ko nas (1995, p. 95)
suformulavo kelet apibendrinan princip , apiman ne tik jausm atspind jim , bet ir pagalb klientui
išreiškiant jausmus, taip pat ir j jausm raišk :
1. s privalote kuo tiksliau vertinti tiek savo, tiek kliento jausmus.
2. Neb tina atspind ti ar komentuoti kiekvien kliento jausm – kiekvienas j veiksmas tur
tur ti savo tiksl žmogiško bendravimo kontekste.
3. jausmus b tina atkreipti d mes , kai jie: kelia problemas, gali palaikyti klient , pad ti jam.
Apibendrinant galima teigti, kad kontaktui kurti ir palaikyti svarb s padr sinimai ir nuraminimai, tinkamas
klausim uždavimas. Taip pat ypating reikšm turi turinio atspind jimas, kuris rodo, kad kliento aktyviai
klausomasi ir jis yra suprantamas.
Derinimas. Visk apgalvojus, turite numatyti ir pokalbio dalyvio jausmus ir kaip juos tur tum te reaguoti, k
darysite, jei pokalbis pasisuks kita linkme.
233
Jums kaip pokalbio organizatoriams/konsultantams keliami reikalavimai
Geram konsultantui (pagal L. C. Johnson) b dingas: solidarumas; adekvatumas; patikimumas;
pageidaujamumas; garbingumas. Sujungus vairi mokslinink poži rius konsultant galime apib dinti kaip
asmen , kuris:
1. Turi pozityv poži kitus žmones ir j elges .
2. Nesavanaudiškai r pinasi kitais ir j gerove.
3. Yra atviras, šiltas, patikimas.
4. Dirba ne d l žmoni , kuriems reikia pad ti, bet su jais.
5. Atsiliepia žmogaus jausen , o ne pasikliauja kokio nors metodo panaudojimu.
6. Yra subrend s ir moka priimti sprendimus.
7. Žmogaus gyvenimo situacijas vertina realiai, atsižvelgia poky ius, laik , kurio reikia, kad vykt
pokytis.
8. Kiekvienas žmogus turi savo vertybi sistem , kuri lemia jo sprendimus. Klientas turi b ti
skatinamas, mokomas savo elgesio vertinimo atskaitos tašku laikyti savo paties, o ne aplinkini
žmoni nuomon .
Pagrindin s bendrosios pokalbio taisykl s ir konsultanto nuostatos (Ko nas, 1995, p. 24) :
s kaip konsultantai:
1. Turite pozityv poži kitus žmones ir j elges
234
2. Nesavanaudiškai r pinat s kitais ir j gerove
3. Esate patikimi
4. Dirbate ne d l žmoni , kuriems reikia pad ti, bet su jais
5. Atsiliepiate žmogaus jausen
6. Esate subrend s ir mokate priimti sprendimus.
7. Žmogaus gyvenimo situacijas vertinate realiai, atsižvelgiate poky ius, laik , kurio reikia, kad
vykt pokytis.
Nuostatos pokalbio metu:
1. Neb na dviej vienod klient ir situacij . Visos problemos yra unikalios, o kartu ir kiekvienas
kontaktas yra nepasikartojantis.
2. Svarbu pad ti klientui pa iam prisiimti atsakomyb už savo problem sprendim , nes geriausias
savo problem tyr jas yra klientas. Tai, kaip savo problemas mato klientas, yra daugiau svarbu negu
tai, kaip jos atrodo konsultantui.
Ne manoma visiškai atsakyti už kit žmog , klient , jo gyvenim ir sunkumus.
Kiekvieno pokalbio metu nereik tik tis tiesioginio efekto.
Turite pad ti klientui suprasti, kad yra ir neišvengiam situacij , kurias kaip tokias reikia priimti.
Efektyvus pokalbis– tai procesas, kuris atliekamas kartu su klientu, bet ne klientui
235
Apibendrinant vairi psicholog ir socialinio darbo teoretik mintis, efektyv konsultant galim
apib dinti kaip:
1. Autentišk . 3 pagrindiniai autentiškumo egzistavimo požymiai: 1) visiškas dabarties momento
sis moninimas; 2) pasirinkimas, kaip gyventi šiuo momentu; 3) atsakomyb už savo pasirinkim
2. Atvir . Atvirumas suprantamas ne tik tai, kad save atskleidi tam, su kuo bendrauji, bet pirmiausiais
atvirumas sau, save jausmams. Konsultantas priimdamas tiek savo, tiek kliento vairiausias emocines
reakcijas, skatina kliento poky ius pozityvia linkme.
3. Paž stant save. Ribotas sav s pažinimas reiškia ribot laisv , o gilus pažinimas didina rinkimosi
galimybes gyvenime. Kuo daugiau konsultantas žino apie save, tuo geriau gali pažinti klientus, ir
atvirkš iai.
4. Asmenyb s j ga ir identiškumas. Tiek profesiniame darbe, tiek asmeniniame gyvenime konsultantai
neturi b ti kit žmoni l kes atspindys, o privalo veikti vadovaudamasis savo vidiniu atskaitos tašku.
Tai leidžia jam pa iam jaustis stipriu ir su juo klientais jaustis stipresniais.
5. Toleruojant neapibr žtum . Konsultantas tur mok ti jaustis neapibr žtomis situacijomis, nes jos
dažniausiai sudaro konsultavimo didži dal . Niekada konsultantas nežino su kokia kliento problema
susidurs, kok sprendim priims. Asmenin atsakomyb . Suvokdamas, kad yra atsakingas už savo
elges , konsultantas gali laisvai pasirinkti kaip elgsi si kiekvienu konsultavimo momentu – sutikti su
kliento argumentacija – ar jam prieštarauti. Santykiai su kitais žmon mis. Konsultantas tur ti vertinti
žmones – j jausmus, poži rius, savitus asmenyb s bruožus. Tokie santykiai svarb s konsultuojant,
ta iau reikia atsižvelgti baim , kuri daugelis žmoni išgyvena, siekiant užmegzti artimus santykius su
kitais.
6. Keliant realistiškus tikslus. Efektyvus konsultantas turi žinoti savo galimybes ir savo apribojimus.
Svarbu atsižvelgti, kad kiekvieno konsultanto galimyb s ribotos. Konsultantas tur atsisakyti siekti
ti nerealiai tobulas (Ko nas, 1985, 28-33).
tina nepamiršti, kad didele dalimi pokalbio s km lemia j ir kliento santykiai, kliento intelektas, kliento
tikslai (pasirinkimas), kliento motyvacija, kliento asmenyb s bruožai, kliento vertybin s orientacijos, kliento
236
prieraišumas, kliento charakteris. Detaliau bus aptariami asmenyb s bruožai, vertybin s orientacijos,
prieraišumas, motyvacija.
Asmenyb s bruožai. Asmuo turi daug savybi nuo kuri priklauso jo veiksmai. Kiekvieno žmogaus elgsenai
dingas pastovumas ir nuoseklumas panašiose situacijose. Svarbiausi asmenyb s veiksniai: neurotizmas,
ekstraversija, atvirumas patyrimui, nuolaidumas, s žiningumas.
Neurotizmas apima emocin nepastovum , gailest sau, neigiamas emocijas – pykt , baim , pasibjaur jim ,
li des , nerim , kalt ir pan. Mažas neurotiškumas rodo asmens emocin stabilum , ramum , atsipalaidavim .
Ekstraversija – emociškai teigiamas, kupinas energijos poži ris tarpasmeninius vykius, entuziazmas,
jausmingumas, pom gis juokauti.
Atvirumas patyrimui – išreiškia polink b ti originaliam, k rybiškam, siekti pažinimo kompleksiškumo, apima
intelektualin aktyvum , vaizduot , savarankiškum .
Nuolaidumas arba sutariamumas susij s su tarpasmeniniu bendravimu. Jis nori b ti malonus, užjau iantis,
paslaugus, padedantis ir pan.
žiningumas (s moningumas) rodo asmens organizuotum , atsakomyb , susivaldym , nuoseklum ir pan.
Vertybin s orientacijos tai individo drovini , socialini , politini , estetini nuostat sistema. Vertybin s
orientacijos lemia elgesio krypt ar konkret poelg . Vertyb s skirstomos prosocialines, individualistines ir
varžybines.
Prosocialin s vertybin s orientacijos asmenys link siekti, kad veiklos pasekm s b kuo palankesn s ir jiems
ir kitiems.
Individualistin s – link r pintis tik savo laim jimais, neatsižvelgdami pasekmes kitiems.
Varžymosi orientacija – kai stengiamasi parodyti, kad asmens laim jimai yra pranašesni už kit .
237
Prieraišumas - saugus sugeb jimas kurti asmeniui tinkan ius pasitik jimo santykius. Asmuo gali b ti
vengiabtis prieraišumo ar b ti nerimastingu. Vengiantis – asmuo mano pats yra vertingas ir kompetentingas,
ta iau kitais negali pasikliauti, nes netiki, kad pastarieji atsižvelgs j poreikius.
Nerimastingas – kiti atrodo nepatikimi, taip pat ir pats asmuo nemoka užmegzti santyki . Tai didele dalimi
susij su asmenine galia, kuri
Motyvacija. J. Pacevi ius (2001) motyvavim bendraujant apib dina kaip geb jim sukelti kito žmogaus nor
veikti, siekiant konkretaus tikslo ir darant tai tokiu b du, kad b atsižvelgta jo poreikius, mok jimus,
geb jimus ir išorines s lygas. J , kaip konsultant užduotis, pad ti asmeniui priimti toki poreiki
hierarchij , kuri atitinka jo asmenyb s pozicijos išsivystymo lyg . Žmogaus psichologin prigimtis lemia, kad
savanoriškai jis rodo pastangas tik tuomet, kai tai atitinka jo poreikius.
Motyvuoto asmens schema: žinoti – suprasti – sutikti – nor ti – geb ti – daryti.
Dirbant su nuteistaisiais patartina spr sti šias su motyvacija susijusias problemas:
artim ir tolim tiksl stiprinimo;
kes identifikavimo;
geb jimo prosocialiai reikšti emocines reakcijas;
sav s pastiprinimo dži ugdymo;
suvokimo dži skirtumo tarp faktin s b senos bei tikslo ugdym (Karoly, 1993; Mishel, 1996, cit. iš
Grakausko, 2006).
Svarbu žvelgti tuos poreikius, kurie valdo žmog , yra dominuojantys. Žinoti, k jis vertina labiausiai: pinigus,
garb , valdži , draugyst , pripažinim . Svarbus pastabumas, nuostatos, kurios gali trukdyti suprasti kito
poreikius ir vertybes bei argumentacija, siekiant paskatinti asmen konkre iai veiklai ar poelgiui.
238
1 lentel . Motyvacinio pokalbio užduotys
Poky stadija :Motyvacin užduotis
Abejon s Sukelti abejones – pad ti atsirasti supratimui apie dabartinio elgesio
problemas
Noras keistis Sužadinti priežastis keistis; sustiprinti pasitik jim savimi, kad galima
pakeisti dabartin elges
Apsisprendimas Pad ti pasirinkti geriausi keli siekiant poky io
Veiksmas Pad ti žengti žingsnius link poky io
Palaikymas Pad ti pasinaudoti strategijomis, užkertan iomis keli atkry iui
Atkrytis Pad ti atnaujinti svarstymo, apsisprendimo ir veiksmo procesus,
veikiant beviltiškum
Konsultantai turi pad ti:
239
sis moninti vairius socialinius vaidmenis;
ugdyti socialinius džius, ypa tuos, kurie yra užslopinti;
skatinti asmens autonomij ;
skatinti emocionalius ir gyvus tarpusavio santykius, saugoti asmenin privatum ;
orientuotis socialiai palankias ugdimuisi galimybes ateityje;
remtis teigiamomis nuteist savyb mis;
skatinti nuolatin nuteist mokym si ir tobul jim (Galaguzova, 2002).
Konsultanto pagrindin s taisykl s:
geb k ir b k menininku;
generuok alternatyvas;
nesigin yk;
pasirenk visada klausytis;
mesio centre turi b ti elgesys;
atsakyk;
jausk;
240
k atsargus duodamas patarimus;
užduok profesionalius klausimus;
atkreipk d mes signalus;
k nešališkas;
k atidus kalb damas apie savo patirt ;
interpretuok;
pasitik k.
Pokalbio organizavimo etapai.
Pokalbis, net jei tai ir vienintelis susitikimas, yra dalijamas kelet stadij . Jis turi pradži , vidur bei pabaig .
Svarbus d mesys turi b ti skiriamas pirmajam susitikimui, kuriame kiekvien klient reikia sutikti kaip pat
pirm , be išankstini nuostat , pasistengti kaip galima sumažinti prieš tai patirt jausm p dsakus. Klientui tai
labai svarbu, nes jis ateina su dviem stipriais jausmais – baime ir viltimi. Reikia daryti visk , kad nuo pirm
susitikimo minu kliento baim maž ir did viltis. Pats svarbiausias komponentas, kurio kartais pakanka,
kad pad ti žmon ms – yra šiltas, nuoširdus, empatiškas ryšys. Svarbiausi pirmojo susitikimo tikslai yra šie:
1. Skatinti atvir , nuošird pokalb apie problemas, kurias norisi aptarti, ir apie veiksnius bei priežastis,
suk lusias šias problemas.
2. Giliau suprasti klient , jausti jam didesn pagarb ir abipus pasitik jim .
3. tikinti klient , kad per kiekvien susitikim galima gauti konkre ios naudos.
4. teigti klientui, kad jis pats turi b ti aktyvus savo problem sprendimo dalyvis.
241
5. Nustatyti problemas tolesniam darbui.
Analizuojant mokslin je literat roje pateikiamus konsultavimo ir problem sprendimo strukt rinius modelius,
žvelgta, kad mokslininkai tuos pa ius elementus dažnai vardija skirtingais terminais, nors kalba apie tokius
pa ius dalykus (2 lentel ).
2 lentel .
R. Ko nas L. C. Johnson L. Jovaiša A. Sakalas;
J. Albrechtas; V.
Targamadz
Problemos
tyrimas
vertinimas Registravimas,
susipažinimas,
žanginis pokalbis
Problemos diagnostika
Dvimatis
problemos
apibr žimas
Problemos
formulavimas
Problemos analiz
242
Alternatyv
identifikacija
Informacijos rinkimas Alternatyv
Formulavimas
Planavimas Planavimas Konsultuojamasis
pokalbis
Sprendimo pri mimas
Veikla Tiesiogin s
praktikos veiksmai
Netiesiogin s
praktikos veiksmai
Sprendimo
gyvendinimas
vertinimas ir
gr žtamasis ryšys
vertinimas
Baiga
Baigiamasis
konsultavimas
Kontrol ir vertinimas
R. Ko nas, remdamasis B. E. Gilliland, pasi pat bendriausi model (Ko nas, 1995, p. 21).
Problemos tyrimas. Šioje stadijoje pradedama kontaktuoti su klientu ir pl tojamas abipusis pasitik jimas;
mesingai klausomasi kliento, kalban io apie savo sunkumus, r pes ius, problemas, b na nuoširdus,
autentiškas, empatiškas, r pestingas, nevertinantis; klient reaguoja taip, kad skatint j giliau tyrin ti savo
problemas; fiksuoja klient jausmus, nežodines reakcijas, pasisakym turin .
Dvimatis problemos apibr žimas. Šioje stadijoje siekiama tiksliai apib dinti kliento problem fiksuojant jo
emocinius ir kognityvinius aspektus, problemos tikslinama tol, kol js vienodai suprantate j s ir klientas; jos
apibr žiamos tiksliomis ir konkre iomis s vokomis.
243
Alternatyv identifikacija. Šioje stadijoje iškeliamos ir atvirai patariamos visos galimos problem sprendimo
alternatyvos. Klientas skatinamas vardinti visus galimus pasirinkimus, kuriuos jis laiko tinkamais ir realiais.
Tam naudodami atviri klausimai, padedantys iškelti papildomas alternatyvas, kurias klientas gal priimti, bet
neprimet s savo sprendim . Kalbant galima fiksuoti galimus pasirinkimus. Tada juos lengviau palyginti.
Planavimas. Šioje stadijoje kritiškai vertinamos problemos sprendimo alternatyvos. Sudaromas realistiškas
problemos sprendimo planas, padedama klientui suprasti, kad ne visos problemos gali b ti išsprendžiamos. Kai
kurioms spr sti reikia daug laiko; kai kurios gali b ti iš dalies išspr stos mažinant j destruktyv , elges
trikdant poveik . Problemos sprendimo plane turi b ti numatyta, kokiomis priemon mis ir b dais klientas
patikrins pasirinkt sprendimo alternatyv realistiškum , galimybes.
Veikla. Šioje stadijoje nuosekliai realizuojamas problemos sprendimo planas. Padedama klientui nuspr sti, k
reikia atlikti atsižvelgiant realyb , laik , emocines galimybes ir poreikius, taip pat suprasti, kad siekiant tikslo,
galimos nes km s, kad dalin s km ar net nes km dar n ra katastrofa – svarbu rizikuoti ir toliau m ginti
realizuoti problemos sprendimo plan .
vertinimas ir gr žtamasis ryšys. Šioje stadijoje vertinamas tikslo pasiekimo lygis, atsižviegiant kliento
poreikius, apibendrinami pasiekti rezultatai.
244
1 pav. Taikomi metodai
Reikm s Pokalbio metodai
Visi klientai
Reikm justi savo vert
Reikm b ti suprastam
Bazin Empatija
Pradinis vertinimas
Atskiri klientai
Sugeb jimas
Išgyventi jausmus
Tam tikros nerimo sritys,
Pvz., fobijos
Klaidingas galvojimas
Gali b ti, kad pakaks
bazin s empatijos. Jeigu ne,
papildoma intervencija
gal b ti šitokia:
Pagrindiniai bihevioristiniai
metodai
245
Kaip teigia L.Jovaiša (1999, p. 139), pokalbio eiga priklauso nuo problemos sud tingumo. L.Jovaiša (1999, p.
139) si lo labai panaš anks iau aprašyt pokalbio model , susidedant iš šeši etap : registravimo,
susipažinimo, žanginio pokalbio, informacijos rinkimo, konsultuojamojo pokalbio ir baigiamojo konsultavimo.
Registruojant vykdomas klient surašymas. Konsultantas užrašo pradinius kliento pageidavimus. Pravartu
klientus grupuoti pagal j pradines problemas ir atitinkamai surašyti juos registracijos knyg .
Santyki sunkumai m stym sutelktos
intervencijos
246
Konsultanto susipažinimas su klientu priklauso nuo aplinkybi , kas ir kur teikia konsultacij . Daug lemia
pokalbio pradžia. Konsultantas su klientu vis pirma turi aptarti kliento interesus, pom gius, kult rinio,
socialinio gyvenimo vykius.
žanginis pokalbis prasideda tik susipažinus. Juo siekiama sukurti tinkamus santykius, kurie leis atskleisi
kliento mintis ir jausmus bei išsiaiškinti pagalbos strukt . Tinkami santykiai kuriami dar prieš žangin
pokalb . Klientas turi pajusti, kad jis aktyviai dalyvaus konsultacijos vyksme, kad nuo jo daug kas priklauso
sprendžiant nagrin jam klausim . Konsultantas turi išsiaiškinti kas paskatino klient konsultuotis, kokio masto
yra jo problema. Pagalbos strukt roje išskirtini šie momentai: problemos esm ir pob dis; problemos ir jos
apraišk priežastys; pagalbos b dai; pagalbos s lygos, kuriomis asmenyb keist si. žanginis pokalbis leidžia
sudaryti konsultavimo eigos plan :
apm stoma, koki sprendim reik s, kad kažkas keist si;
kokia b tina informacija apie konsultuojam ;
kokiais metodais rinkti informacij ;
kokio pob džio bus konsultacija (trumpalaik ar ilgalaik , informacin , palaikomoji, tikin jimo ar
pan.).
Informacijos rinkimas reikalingas problemai, jos esmei išsiaiškinti, priežastims nustatyti. Pirminis jos šaltinis –
pats konsultuojamasis. Ta iau iš jo gauta informacija paprastai b na pernelyg subjektyvi, kartais netiksli. Tod l
nereik ja pasikliauti. Kiti šaltiniai – darboviet , mokykla, aplinkos žmon s, kurie taip pat teikia papildom
informacij apie veikl , elges , santykius. Ji turi b ti oficiali, turi nepažeisti kieno nors interes , garb s ar
orumo. Objektyvias žinias apie konsultuojam teikia testai. Pokalbio pradžioje pasitenkinama bendrosiomis
žiniomis apie klient , v liau panaudojama konkreti, visapusiška, patikima medžiaga, padedanti spr sti klausim
per konsultacij .
Konsultuojamajame pokalbyje neapsieinama be aiškinimo, t.y. pagalbos prasminant faktus, vykius, padedant
suprasti j s sajas ir reikšm , kilm , problemos esm . Konsultantas stengiasi pasiekti, kad klientui b visiškai
suprantama ir negin ytina tai, k kalba, si lo, pataria konsultantas. Konsultacijoje neturi b ti nieko
dviprasmiško, neaiškaus, slapto. Pagalbos apsisprendžiant išdavoje konsultantas tur jausti, kad klientui
kažkas pasidar aiškiau, lengviau, suprantamiau. Tada konsultacijos tikslas pasiektas.
Baigiamoji konsultacija teikiama, kai klientui tapo aiški jo problemos sprendimo strategija ir taktika, kai jis
patenkintas pokalbiu. Konsultantas jam akcentuoja svarbiausius, esminius sprendimus. Aptariamas tolesni
susitikim prasmingumas.
247
Kaip matyti, iš pateiktos medžiagos, tiek L.Jovaišos, tiek R. Ko no pasi lyti konsultavimo modeliai yra labai
panaš s. Abu autoriai kalba apie ger kliento pažinim , kliento aktyvi pozicij problemos sprendime.
Louise C. Jonhson (2003) išskiria dvylika konsultavimo etap :
1. Preliminarus problemos ir galim jos priežas formulavimas. Darbuotojas ištiria, kaip klientas
supranta situacij , ar j vienodai supranta darbuotojas ir klientas Aptariamas situacija suk lusi problem
ir jos sud tingumas. Darbuotojas atsižvelgia kliento kompetencij , pradinius tikslus, svarsto ar tikslai
real s, stebimas kliento elgesys.
2. Tolesnis bendravimas. Darbuotojas ir klientas aptaria, kokios pagalbos klientui reikia, kokia pagalba yra
galima ir darbuotojo rekomendacijas
3. Informacijos atranka. Darbuotojas ir klientas aptaria, kokios reiks informacijos, kas geriau suprast
situacij ir problem . Skiriamas išskirtinis d mesys problemos kontekstui.
4. Informacijos rinkimas. Kai nusakoma, kokios informacijos reiks, darbuotojas ir klientas vykdo užduotis,
reikalingas informacijai rinkti. Kur tik manoma, klientas vykdo užduotis, reikalingas informacijai
rinkti.
5. Asmens jo situacijoje vertinimas. Surinkus reikiam informacij , katu apsvarstoma problemos prasm .
Palyginama iš vairi šaltini gauta informacija. Darbuotojas su išvadomis supažindina klient ir aptaria
ar jos sutampa su kliento poži riu.
6. Tiksl , padarini ir suvaržym nustatymas. Apsprendžia galimi darbo padariniai. Išklausomi kliento
kes iai ir pateikiami pam stymai, k galima padaryti kartu. Aptariama, k dar reikia padaryti ir kiek
laiko ir energijos galima tam skirti.
7. Galim veiksm plano nustatymas. Aptariama kaip sieksime numatyt tiksl . Pats svarbiausias dalykas
darbuotojui - žinios apie galimas strategijas.
8. Plano parinkimas ir sintez . Darbuotojas su klientu nusprendžia, kaip jie veiks, numatoma, k
pirmiausiai reikia padaryti ir iki kada.
248
9. Darbuotojo ir kliento sutartis. Darbuotojas ir klientas susitaria žodžiu ar pasirašo sutart , kad kiekvienas
žinot savo atsakomybes.
10. Plano gyvendinimas. Pradedama gyvendinti tai, kas suplanuota.
11. Vertinimas. vertinami poky iai, kuri buvo tik tasi ir pan.
12. Gr žimas tam tikr etap arba užbaigimas. Jei pasiekiami tikslai, laikas pereiti prie baigiamosios
faz s, jei ne – procesas pradedamas iš naujo.
A. Sakalas (1998); J. Albrechtas (2005); V. Targamadz (1999) pateikia pokalbio model , sudaryt iš septyni
etap :
1. Problemos diagnostika siekiama išsiaiškinti problemas ir jos sprendimo galimybes.
2. Formuluojant problem išskiriama ir tikslinama pagrindin problema, kol j vienodai supranta visi
komandos nariai.
3. Problemos analize siekiama visapusiškai išsiaiškinti vis informacij , susijusi su pateikta problema.
4. Formuluojant alternatyvas taikomi vair s grupinio darbo metodai, aptariami suformuluot keli ar
keliolikos sprendimo alternatyv privalumai ir tr kumai, vertinamas pasirinktas variantas.
5. Sprendimo pri mimas susij s su vienos ar keli alternatyv atranka, kurios veiksmingiausiai pad
išspr sti esam problem .
6. Sprendimo gyvendinimas apima laiko problemai spr sti numatym , pasiskirstym funkcijomis ir
sprendimo vyksm .
7. Kontrole ir vertinimu nustatoma, kaip laiko atžvilgiu gyvendinamas problemos sprendimas, jei reikia,
nustatomi koregavimo veiksmai
249
Efektyvaus pokalbio s lygos.
tina nepamiršti, kad pokalbio pagrindiniai elementai s veikos, percepcinis ir komunikacinis gali lemti
pokalbio s km . Pokalbio metu pokalbio dalyviai s veikauja, t.y. bendraujan poveikis vienas kitam.
Pagrindiniai šios s veikos tipai yra bendradarbiavimas ir varžymasis. Interakcija, kaip bendravimo aspektas,
laikoma viena svarbiausi aiškinant asmenyb s vystim si
Tam tikri efektai gali lemti žmoni tarpusavio suvokim (socialin percepcija), pvz:
Stereotipizacijos efektas (,,visi pietie iai karšto b do", ,,vienturtis vaikas šeimoje – egoistas“, ,,visi
buhalteriai – pedantai“)
Naujumo ir pirmumo efektas
Aureol s efektas - tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese
Analogij ieškojimo efektas - iš panaši pagal išvaizd žmoni tikimasi panaši vidini savybi
Loginio paklydimo efektas – manymas, kad tam tikros savyb s sukelia viena kit
Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašyst (,,Ko iš jo nor ti! Ar aš nesakiau, kad gerai paž stu
žmones!“) (Grebliauskien , Ve kien , 2004)
Pokalbis - pasikeitimas informacija (komunikacija), naudojant koki nors ženkl sistem . Informacijos
perdavimo b dai: verbalinis (kalba), neverbalinis (mimika, gestai). Taigi, j šifravimo sud tingumas gali sukelti
problem . B tina nepamiršti, kad žodin informacij papildo nežodiniai komponentai, pavyzdžiui, akcent
duodantys gestai arba iki galo nepasakyto sakinio baigimas g žtel jimu pe iais, pvz:
no kontaktas: naudojamas sveikinantis ir atsisveikinant; rodo draugyst ir artimum
no orientacija: bendradarbiaujantys žmon s s dasi greta vienas kito
250
no laikysena rodo ar žmogus yra sitemp s ar atsipalaidav s
Gestas: perduoda bendr emocin tamp
Links jimas galva: skatina kitus daugiau kalb ti
Veido išraiška: perduoda emocijas i r nuostatas kit asmen atžvilgiu - ta iau veido išraiška žmones labai
valdo, tod l j sunku interpretuoti. Iš jos tu tuojau sužinome reakcij , tai, k sako kiti žmon s.
Aki judesiai: naudojami rinkti informacija apie kit reakcijas.
Išvaizda (drabužiai, veidas, plaukai, naudojama informacijai apie save si sti pavyzdžiui, pranešti apie
savo profesij ir status .
Emocinis kalbos tonas: patikimesnis emocij rodiklis negu veido išraiška, kadangi j sunkiau kontroliuoti.
(Bendravimo psichologija, 2003)
V. Baršauskien (1996) remdamasi B. Kell, A. Lederman, L. D. Philips (1986) išvardino šiuos požymius,
kuriuos galime pritaikyti efektyviam konsultanto ir kliento pokalbiui:
1. Tinkamas kliento apr pinimas informacija: konsultantas ir klientas turi dalytis informacija, ta iau
konsultantas neturi peržengti konfidencialumo rib .
2. Derama informacijos analiz ir vertinimas: Konsultantas privalo tinkamai išanalizuoti ir vertinti gaut
informacij . Dažniausiai informacija negali b ti priimama bes lygiškai.
3. Efektyvus klausymasis: sugeb jimas tinkamai klausytis vairiose situacijose lemia komunikavimo
km . Norint tapti geru klausytoju, svarbu sutelkti d mes ir susilaikyti nuo komentar , kol nuodugniai
suprasite, apie k pašnekovas kalba. Sugeb jimas klausytis naudingas tuo, kad:
Mažina emocin tamp ir padeda blaiviai apsvarstyti iškilusi problem ;
251
Pakelia j pašnekovo savivert ;
Sumažina stres ir tamp ;
Skatina nuoširdum ir tarpusavio supratim ;
Ugdo pasitik jim savo j gomis;
4. Dalykiškas klausin jimas. Svarbu laiku pateikti klausimus ir gerai juos suformuluoti.
5. Konstruktyvus dalyvavimas. Išsakant komentarus ar pasisakant b tina visk apgalvoti.
Informacija gali b ti gaunama ir perduodama vairiais metodais: kontent analiz s, kalbos ir pranešim vairove,
paralingvistiniais, neverbaliniais ir pan.
Content analiz reiškia, kad iš kliento gaut informacij konsultantas gali skaidyti tam tikrus
vienetus, kuriuos galima skai iuoti.
Verbalini informacijos perdavimo ir gavimo b vairov bei aiškumas pasireiškia tuo, kad
konsultantas siekdamas gauti informacij apie klient naudoja vairius b dus: uždarus, atvirus
tiriamuosius klausimus ir pan.
Remiantis V. Baršauskiene ir B. Janulevi te – Ivaškevi iene, pokalbio kli tis galima suskirstyti
organizacines ir individualias. Prie organizacini kli priskirtina:
informacijos perkrovimas;
informacijos sud tingumas (pagrindines mintis b tina formuluoti taip, kad jos b suprantamos);
pasitik jimo stoka;
252
netinkamas informacijos perdavimas
fizines kli tis (triukšmas) (Baršauskien , Janulevi – Ivaškevi ien , 2005).
Kaip individualias komunikacijos kli tis V. Baršauskien ir B. Janulevi – Ivaškevi ien vardina:
skirting informacijos interpretavim ; kalb jimo ir klausymosi dži stok ; pašnekov emocines reakcijas;
bendravimo dži stok ; verbalin s ir neverbalin s informacijos neatitikim . (Baršauskien , Janulevi –
Ivaškevi ien , 2005, p. 20)
S. P. Robbins (2003), analizuodamas efektyvaus pokalbio kli tis, išskiria filtravim , selektyv suvokim ,
informacijos pertekli , ly stilius, emocijas ir kalb . Pasak autoriaus, filtravimas reiškia, jog siunt jas
moningai manipuliuoja informacija, kad gav jas palankiau j priimt . Selektyvus suvokimas, autoriaus
teigimu, yra tokia komunikacijos kli tis, kai komunikavimo procese informacijos gav jas mato ir girdi
selektyviai, t.y. priklausomai nuo jo poreiki , interes , patirties, išsilavinimo ir kit asmenini savybi .
Robbins teigimu, informacijos perteklius atsiranda tada, kai informacija, su kuria privaloma dirbti, viršija
geb jim j apdoroti. Skirtingiems žmon ms tie patys žodžiai gali reikšti skirtingus dalykus. Amžius,
išsilavinimas ir kult rin aplinka yra vieni pagrindini veiksni , daran tak žmogaus vartojamai kalbai ir
prasm ms, kurias jis suteikia žodžiams (Robbins, 2003).
Apibendrinant skirting autori pateikiamas pokalbio kli klasifikacijas, galima išskirti asmeninius, fizinius
ir semantinius pokalbio barjerus. Asmeniniai barjerai – tai kli tys, kylan ios d l nekokybiško klausymo,
klausymo ar supratimo problem , neigiam emocij , skirting vertybi ir pan. Fiziniais komunikacijos
trikdžiais vardijami komunikacijos barjerai, kylantys d l nepalanki s lyg (triukšmo, nekokybišk technini
priemoni ir pan.). Semantiniai barjerai kyla d l simboli stokos arba j neteisingo supratimo. Tokio tipo
problemos kyla komunikuojant žodžiu d l netinkamo s vok vartojimo ar supratimo. Supratim paprastai
apsunkina tai, jog neretai vien ir t pat žod galima suprasti skirtingai arba pasakytas žodis yra neadekvatus
minties kontekstui. To priežastis gali b ti skirtingas nevisuotin s (profesin s, tarmin s ar žargonin s) leksikos
žinojimas bei individualios patirties skirtumai. Individualios patirties skirtumai dažniausiai pasireiškia vartojant
žodžius, kuri prasm priklauso nuo individualios patirties, abstrakcijas žymin ius žodžius, emociškai svarbius
žodžius (Psichologija studentui, 1999).
Kod l neišgirstame, k žmon s sako? Tod l, kad mums nuobodu. Kai žmon s kalba prastu grei iu,
ne kinkomos m smegenys. Net kalb dama 160 žodži per minut grei iu, per seminarus negaliu vis laik
išlaikyti dalyvi d mesio. Ir kas tuomet atsitinka? Mintimis nukrypstame kas kur:
253
imame ieškoti pavyzdži tam, apie k kalbama;
galvojame, kod l ryt sutuoktinis (- ) buvo blogos nuotaikos;
grožim s kieno nors drabužiais ir sp liojame, kur jie pirkti;
galvojame, ar jau tuoj bus kavos pertrauk
Kaip parodyti, kad d mesingai klausom s?
minties pakartojimas. Pakartodami partnerio mint parodome jam, kad j išgirdome, pasitikriname,
ar teisingai supratome. Pašnekovo mint galima pakartoti pažodžiui arba persakyti savais žodžiais.
Mintie pakartojim galima prad ti žodžiais: „jei aš teisingai supratau...“, „ Taigi tau atrodo...“ ir t.t.
minties tikslinimas. Kartais žmon s vartoja daug apibendrinim . Klausytojui ne visada gali b ti
aiškus t apibendrinim turinys. Norint išvengti sp liojim , kiekvienu atveju geriau paklausti
partnerio, k reiškia viena ar kita jo mintis. Pavyzdžiui, kai pašnekovas teigia, es jam nusibodo
šeima, jis neb tinai turi omeny tai, kad jis nori palikti šeim . Toks teiginys gali reikšti ir tai, kad
paskutiniu metu jis turi daug šeimynini r pes .
apibendrinimas. Apibendrinan ias išvadas reikia formuluoti atsargiai, kad apibendrinimo
nesutapatintum te su savo sp lion mis. Ta iau kai žmogus išsipasakoja apie daugel savo gyvenimo
situacij , kuriose pats nesugeba žvelgti panašumo, galima pad ti jam jas sugretinti. Tai darant reikia
vengti kategoriškumo, ir pateikti tik kaip savo interpretacij . Pavyzdžiui, išklaus pašnekov , galime
atkreipti jo d mes kad jam sunku racionaliai paskirstyti dienos darbus, pavyzdžiui, neapsisprendžia,
kuri veiklos sritis jam svarbiausia.
emocin parama. Parodydami bendravimo partneriui, kad suprantame ir priimame jo jausmus,
emocin b sen , padedame jam išsisakyti , tuo pa iu giliau j suprantame.
atviri klausimai provokuoja turining atsakym , padeda išreikšti jausmus ir tikr problem .
Pavyzdžiui: „Kaip tu pats vertini š vyk ?“, „K ketini daryti?“ ir pan.
254
retoriniai klausimai. Tokiai klausimais galime atkreipti pašnekovo d mes mums r pim tem
(Konfliktai ir bendravimas, 1996.)
Blogo klausymo pro iai
ignoravimas. J stebime, kai neparodomas d mesys pašnekovui. Gali b ti žodinis ir nežodinis
ignoravimas. Pavyzdžiui: pašnekovui pasakojant dairom s, ži rime laikrod ir pan. Arba: „na, ia
menka problema. O štai man kas nutiko...“
kyrus klausin jimas. kyrus klausin jimas pasižymi tuo, kad klausantysis domisi tuo, kas jam
pa iam r pi, klausin ja dažnai net nesulaukdamas atsakymo, neišklaus s iki galo. Tai gali erzinti
pasakotoj ir trukdyti jam reikšti norimas mintis.
hipotezi k limas. Kartais klausytojas link s hipotetiškai aiškinti pašnekovo elgesio ir jausm
priežastis. Suprantama, kartais jis gali atsp ti, ta iau gali ir suklaidinti pasakotoj ar paskatinti
užsiskl sti, pasijusti vertinamu, kalba gali nukrypti kit žmoni poelgi vertinim , pamirštant
pasakotojo jausmus. Pavyzdžiui, vaikas skundžiasi, kad t vai nenupirko jam žaidimo, o mes
sakome: „Tikriausiai jie pamiršo.....neturi pinig ar laiko...“ ir pan.
vertinimas. Vertindami pašnekovo pasisakym parodome tam tikr poži asmenyb , poelg .
Jeigu tai neigiamas vertinimas, galime užgniaužti partnerio nor išsisakyti. Pavyzdžiui, žmogus
pasakoja mums, kad pamet pinigin , o mes jam atsakome: „Tai kod l jos nesaugojai? Reik jo
daryti taip ir taip...“ Min tame pavyzdyje kalban iajam r jo pasidalinti nes kme, sulaukti
palaikymo, o ne vertinimo. (Konfliktai ir bendravimas, 1996)
Kaip lavinti klausymosi džius
1.Nesp liokite, k pašnekovas pasakys.
2.Atminkite savo išankstines nuostatas ir kam esate šališkas, kad tai netrukdyt klausytis.
3.Atidžiai klausykit s, kas sakoma. Nesiblaškykite galvodami, kaip paneigsite koki nors
pašnekovo mint .
255
4.Žinokite, kokie „pavojingi" žodžiai gali sukelti audring ar stereotipin reakcij . Pavyzdžiui,
„feminizmas" ar „moter diskriminatorius".
5.Neužb kite pašnekovui už aki stengdamiesi pernelyg greitai suvokti, kas sakoma.
6.Protarpiais perfrazuokite, kas buvo pasakyta. Duokite pašnekovui prog sitikinti, ar teisingai j
supratote.
7.Jei sunku suprasti pašnekovo minties potekst , paklauskite: „Kod l man tai sakote?"
8. sid kite reikšminius ar pašnekovui b dingus žodžius, jei pamet te pokalbio gij . Šitaip dažnai
atsitinka, kai pašnekovas kalba išt stai ar padrikai.
9.Nepertraukite pokalbio prašydami paaiškinti nereikšmingas ar neesmines detales.
256
Bendravimo priešininkai
Grasinimas (kelia baim , paklusnum , priešiškum , sižeidim ) “Darykite, kaip pasakyta arba …”
sakymai (kai siekiama kitus valdyti) “Skubiai užeikite pas mane kabinet ”, “neklausin kite
kod l, darykite kas pasakyta”
Kritika (negatyvi) “J s pastoviai skundžiat s”, “J s nepakankamai gerai dirbate”.
žeidžian ios pravard s. “Taip gali padaryti tik idiotas”, “Tu kvailys”,
Nurodymai, k turite ir ko neturite daryti, jausti“; J s turite elgtis atsakingiau”, “J s turite ži ti
faktus”, J s neturite taip sižeisti”
Svarbios informacijos nusl pimas (replikos sp stai) “Šis projektas jums patiks” – nepasakius kaip
su tuo susij j s.
Tardymas. “Kiek tam sugaišite laiko?”, “Kiek tai kainavo?”, “Kod l taip v lai?”, “K tu veikei?”
Pagyrimas su sp stais. “J s taip gerai rašote ataskaitas. Gal dar vien parašytum t?”
Elgesio motyv diagnozavimas. “Jums visada tr ko iniciatyvos”, “Jus užvald savanaudiškumo
instinktas”
Patarimai ne laiku (kai žmogus nori b ti išklausytas). “Jei susitvarkytum savo stal , tai neb
jokios priežasties panikuoti”, “kod l šito nepadarei va taip”, “papras iausiai nekreipk juos
mesio”
tikin jimas logika. “N ra ko ia nusiminti viskas ia logiška”
Atsisakymas svarstyti problem . “N ra ko apie tai klab ti aš nematau problemos”
257
Temos pakeitimas. “Labai domu … Aš vakar ma iau juoking film ”
Varžybos. Aš praeit savait pakliuvau baisi avarij ...O kad tu b tum mat s mano avarij …
Raminimas neigimu„ Nesinervink, nesijaudink, viskas susitvarkys. Viskas praeis. Tu nuostabiai
atrodai.“ (Konfliktai ir bendravimas, 1996)
Pagrindin s pokalbio taisykl s:
Kiekvienam labai svarbu jaustis žmogumi, asmenybe, tod l kreipkit s klient asmeniškai,
vadinkite j vardu, paduokite rank .
Dom kit s klient norais, taip užsitikrinsite, kad klientai paisys j tiksl .
Nepamiršk, kad kiekvienas link s laikyti save geru.
Nei vienas asmuo neužmiršta savo seksualinio vaidmens, tod l j s to nepamirškite.
Kiekvienas žmogus turi praeit , dabart ir ateit . Orientuokit s ateit , taip išvengsite daugyb s
nuoskaud .
Kiekvienas žmogaus teis galvoti, jausti ir spr sti kitaip - ne vien j nuomon yra geriausia ir
negin ijama.
258
Efektyvias pokalbiui jums gali pad ti M.Rosenberg (2000) bendravimo be pyk io modelis
1.Nuoširdžiai išsakykime savo norus ir jausmus nekaltindami ir nekritikuodami kit .
Steb kite konkre ius vykius, kuriuos matote ir girdite ir kurie turi ar neturi mums takos “Kai aš
matau....“
Išsiaiškinkime, k jau iame, kai stebime: „Aš jau iuosi.....“
Išsakykime savo poreikius, norus, troškimus, l kes ius bei mintis, sukelian ias mums jausmus:
„nes aš noriu...“
2.Aiškiai suformuluokime prašym , o ne reikalaukime, kad kas praturtint m gyvenim :
Nurodykite konkre ius veiksmus, kuri nor tum te „ir aš nor iau, kad tu ...“
3.Išsiaiškinkite pašnekovo jausmus ir norus, nesuprasdami j kaip kritikos ir kaltinimo
Steb kite konkre ius veiksmus, kuriuos matome ir girdime, prisimename ir sivaizduojame ir kurie turi ar neturi
takos pašnekovui: „kaip tu matai.....“
Išsiaiškinkime pašnekovo jausmus apie tai, k jis mato „Ar tu jautiesi....“
Išsakykime pašnekovo poreikius, norus, troškimus, l kes ius bei mintis, sukelian ias jo jausmus: „nes tu
nori....“
4.Nuoširdžiai vertinkime tai, kas pad m gyvenime, bet nesupraskime to kaip reikalavimo
Nurodykime konkre ius veiksmus, kuri nor pašnekovas iš m :“ ir tu nor tum, kad aš...“
259
NAUDOTOS LITERAT ROS S RAŠAS:
1. Albrechtas J. 2005: Asmenyb ir karjera. Vilnius: UAB „Naujoji Matrica
2. Baršauskien V., Janulevi - Ivaškevi ien B. 2005: Komunikacija: teorija ir praktika, Kaunas:
Technologija
3. Bendravimo psichologija : vadov lis / Ats. red. J.Almonaitien . – Kaunas : Technologija, 2003..
4. Grakauskas Ž.. Stresas ir elgesio savireguliacija: teorin s s veikos problemos//prieiga per internet
<www. leidykla.vu.lt/inetleid>, ži ta 2006 04 12.
5. Grebliauskien B., Ve kien N. Komunikacin kompetencija : komunikabilumo ugdymas. – Vilnius :
Žara, 2004.
6. Indrašien V. 2004. Socialinio ugdymo technologijos. Vilnius: Baltijos kopija.
7. Johnson L. C. 2001: Socialinio darbo praktika, Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija
8. Jovaiša L. 1993: Pedagogikos terminai, Kaunas: Šviesa
9. Ko nas R. 1995: Psichologinis konsultavimas. –Vilnius: Lumen leidykla
10. Kompetencijas ugdan žaidim s vadas, 2007.
11. Konfliktai ir bendravimas : Vadovas po konflikt valdymo labirint . – Vilnius : Atviros Lietuvos
fondas, 1996.
12. Pacevi ius J. 2001: Motyvavimas kaip komunikacinio proceso funkcija // Studijuojantiems psichologij
II s siuvinis. Šiauliai: K.J. Vasiliausko mon
13. Psichologija studentui 2002. Kaunas: Technologija.
260
14. Robbins, S. P. 2003. Organizacin s elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
15. Rosenberg A.B. 2000: Bendraukime be pyk io. Kaunas: Šviesa
16. Sakalas A. 2003: Personalo vadyba, Vilnius: Margi raštai
17. Sutton C. 1999: Socialinis darbas, bendruomen s veikla ir psicgologija. VU Specialiosios psichologijos
laboratorija
18. Targamadz V. 1996: Švietimo organizacij elgsena. Kaunas: Technologija
19. Valickas G. 1997: Psichologin s asocialaus elgesio ištakos. Vilnius: Lietuvos teis s akademija.
20. . . 1998: \\
,
261
UŽDUOTYS
1 užduotis: vertinkite pateiktus teiginius, remiantis M.B. Rosenberg modeliu “Steb jimas ar vertinimas”.
Teiginiai Steb jimas vertinimas
Vakar Jonas d l neaiškios priežasties supyko ant man s.
Vakar vakare Lina, ži dama televizori , kramt nagus
Per susirinkim Simas nepasiteiravo mano nuomon s
Mano t vas yra geras žmogus
Denas per daug dirba
Henris yra agresyvus
262
Liza vis savait buvo pirmose gretose
Mano s nus dažnai nesivalo dant .
Lukas sak , kad man netinka geltona spalva
Kai mes su teta kalbam s, ji vis kuo nors nepatenkinta.
vertinkite pateiktus teiginius, remiantis Rosenberg modeliu “Jausm išreiškimas žodžiais”
Teiginiai Jausmas Nuomon
Jau iu, kad tu man s nemyli.
Man li dna, kad tu išeini
Aš sunerimstu, kai tu taip sakai
263
Kai tu nepasitinki man s jau iuosi atstumtas
Aš džiaugiuosi, kad galiu ateiti
Tu bjaurus.
Jau iu, kad trenksiu tau
Jau iuosi nesuprastas
Jau iuosi gerai d l to, k tu d l man s padarei
Aš esu niekam tik s
264
vertinkite pateiktus teiginius, remiantis Rosenberg modeliu “Poreiki išsakymas”
Teiginiai Poreiki išsakymas,
kada asmuo
prisiima
atsakomyb už savo
jausmus
Poreiki
išsakymas,
kada asmuo
neprisiima
atsakomyb už
savo jausmus
Tu mane supykdai, kai palieki dokumentus konferencij
sal je.
Aš pykstu, kai tu šitaip kalbi, nes noriu tavo pagarbos, o tavo
žodžiai žeidžia mane
Labai nusivyliau, kad tu pav lavai
Man labai li dna, kad negr ši vakarieniauti, nes tik jausi,
kad š vakar praleisime kartu
Jau iuosi nusivylusi, kad tu nepadarei to ko žad jai.
265
Aš pal s, nes tik jausi, kad iki to laiko jau b siu daug
pasiek s
Kartais mane skaudina žmoni žodžiai
Aš laiminga, kad gavai š apdovanojim
Aš išsig stu, kai tu pakeli bals
koju, kad pasi lei mane parvežti namo, nes tur jau gr žti
anks iau už vaikus
266
vertinkite pateiktus teiginius, remiantis Rosenberg modeliu “Prašym išsakymas”
Teiginiai Aiškus prašymo
išsakymas
Abstraktus
Noriu, kad tu mane suprastum.
Nor iau, kad pamin tum nors vien dalyk , kod l esi man
kingas už tai, k d l tav s padariau
Nor iaus, kad labiau pasitik tum savimi
Nor iau, kad liautumeis g s
Nor iau, kad leistum man b ti savimi
Nor iau, kad atvirai su manimi pakalb tum apie vakarykšt
atsitikim
267
Nor iau, kad važiuotum neviršydamas leistino grei io
Nor iau labiau tave pažinti
Nor iau, kad gerbtum mano privatum
Nor iau, kad dažniau paruoštum man vakarien
2 užduotis „Suderint komponent metodas“ (Parengta pagal Kjegaard, Martin nien , 1999).
1 etapas. Kiekvienas dalyvis užrašo po tris gero bendravimo požymius (priežastis) ir po tris požymius
(priežastis) lemian ius neefektyv bendravim su tiksline grupe.
1.
2.
3.
2 etapas Aptarkite tai k paraš te su grupe ir išrinkite tris priežastis lemian ias efektyv bendravim ir tris
neefektyv .
268
Efektyvus bendravimas Neefektyvus bendravimas
1.
2.
3.
1.
2.
3.
3 etapas. Perži kite neefektyv bendradarbiavim lemian ius požymius (priežastis) iridentifikuokite kas už tai
atsakingas
Priežastys Atsakomyb
269
4 etapas. Pateikite si lymus kaip spr sti esan situacij .
Problema Sprendiniai
270
3 užduotis. „Bendravimo ratas“ skirtas skatinti artimesn bendravim bei pad ti užtikrinti palaikymo
atmosfer (Kompetencijas ugdan žaidim s vadas, 2007).
Etapai:
1. Pakvieskite visus dalyvius sus sti kartu ir sugalvoti labiausiai juos šiuo metu jaudinant klausim
susijus su vaiku.
2. Paprašykite pasidalinti savo jausmu su visais.
3. Vienas dalyvis pasako j jaudinant klausim , s dintis iš kair s pasi lo galim problemos sprendim ir
tada pats pristatin ja savo problem .
271
TEISINIAI LY LYGYB S ASPEKTAI
Dr. Margarita Jankauskait
Europos S jungos lygi galimybi politika7
Tarptautiniuose ir Europos Komisijos dokumentuose pabr žia, kad visi žmon s, nepaisant skirtum , turi tur ti
vienodas galimybes realizuoti savo geb jimus, tenkinti poreikius ir ragina užtikrinti, kad neb pažeidžiamos
asmen teis s d l lyties, ras s, etniškumo, lytin s orientacijos, amžiaus, negalios ar religini sitikinim bei kit
savybi .
Jungtini Taut Konvencija d l vis form moter diskriminacijos panaikinimo pareigoja valstybes
laikytis tvirtint princip ir pateikia valstybi atskaitomyb s mechanizm . Jungtini Taut Organizacijoje yra
Moter diskriminacijos panaikinimo komitetas, kuriams valstyb s nuolat teikia ataskaitas apie prisiimt
sipareigojim vykdym .
Ypa svarbus žmogaus teisi apsaugos mechanizmas Europos erdv je yra Europos žmogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Jos pagrindu veikia Europos Žmogaus Teisi Teismas, kur d l
pažeist teisi gali kreiptis Europos Tarybos valstybi pilie iai, išnaudoj nacionalines teisi gynimo
galimybes. Šio teismo sprendimais dažnai vadovaujasi ir Europos S jungos Teisingumo Teismas,
pripažindamas pastarojo kompetencij .
Pagrindini Europos S jungos teisi chartija taip pat draudžia diskriminavim d l lyties, ras s, odos
spalvos, etnin s ar socialin s kilm s, genetini požymi , kalbos, religijos ar tik jimo, politini ar kitoki
sitikinim , priklausomyb s nacionalinei mažumai, turto, gimimo, negalios, amžiaus ar lytin s orientacijos.
Nediskriminavimo nuostatas tvirtina ir Europos socialin chartija, kurioje skelbiama, jog jokie žmogaus
tapatyb s aspektai – ras , odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie sitikinimai, nacionalin ar
socialin kilm , sveikatos b kl , priklausymas nacionalinei mažumai, gimimo ar kitokios pad ties požymiais –
negali tapti asmens diskriminacijos priežastimi.
7 Skyrius parengtas konsultuojantis su Lygi galimybi kontrolieriaus patar ja, LaimaVengale.
272
Amsterdamo sutartyje, kuri iš dalies pakei ia Europos S jungos sutart , yra numatyta, jog pasikonsultavusi su
Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos pasi lymu Taryba gali imtis atitinkam veiksm , siekdama kovoti
su diskriminacija d l lyties, rasin s arba etnin s kilm s, religijos ar tik jimo, negalios, amžiaus arba lytin s
orientacijos.
Europos S jungos politikos tikslai suprantami kaip viena pagrindini demokratin s santvarkos vertybi . Tod l
vykdoma daug nediskriminavim ir vienod asmen traktavim turin užtikrinti program . Ta iau lygi
galimybi teisi reglamentavimas yra bene svarbiausia naryst s ES s lyga, reiškianti, kad naujosios ES nar s
turi ne tik prisijungti prie steigimo sutar , bet ir perimti vis j pagrindu sukurt Bendrij teis s akt visum
ir Europos Bendrij tarptautinius sipareigojimus8.
Ly lygyb s direktyvos
Daugumos ekspert nuomone, moter ir vyr lygi galimybi klausimais Europos S jungoje pasiekta ryški
pažanga. Ly lygyb s principai Europos S jungos teis s dokumentuose reglamentuoja žymiai griež iau ir
išsamiau nei kituose tarptautiniuose dokumentuose. Pradžioje ly lygi galimybi klausimai buvo vertinami
kaip sud tin Europos S jungos socialin s politikos dalis, ta iau dabar ly aspektus siekiant integruoti [angl.
gender maistreaming] visas politikos, ekonomikos ir visuomen s gyvenimo sritis.
Europos Tarybos direktyvas, draudžian ias diskriminavim lyties pagrindu galima suskirstyti penkias sritis:
1. Vienodas moter ir vyr traktavimas užimtumo ir verslo srityje.
2. moter apsauga ir motinyst s (t vyst s) atostogos
3. Vienodas moter ir vyr traktavimas statymin je socialin s apsaugos sistemoje
4. Savarankiškai dirban asmen ir padedan jiems sutuoktini vienodas traktavimas
5. Vienodas asmen traktavimas sigyjant prekes ir paslaugas.
Užimtumo ir verslo sri iai prisikariamos trys direktyvos:
1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/97/EB d l vienodo poži rio vyrus ir moteris principo
gyvendinimo profesin se socialin s apsaugos sistemose. Ši direktyva taikoma dirbantiems gyventojams,
skaitant savarankiškai dirban ius asmenis ar žmones, kuri veikl nutrauk liga, motinyst , nelaimingas
8 Europos S junga. Enciklopedinis žodynas./ Sudar Vitkus G. – Vilnius: Eugrimas, 1999, p. 20.
273
atsitikimas ar priverstinis nedarbas, o taip pat darbo ieškan ius, pensij iš jusius ar darbingumo netekusius bei
vardu veikian ius asmenis, vadovaujantis nacionalin s teis s aktais ir (arba) nacionaline praktika. Direktyva
netaikoma nustatant amži senatv s ir ištarnauto laiko pensijoms bei su tuo susijusioms išmokoms gauti, o taip
pat pensij sistemoms, kurios taikomos vaikus išauginusiems asmenims.
2002 m. rugs jo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB d l vienodo poži rio vyrus
ir moteris principo taikymo sidarbinimo, profesinio mokymo, pareig paaukštinimo ir darbo s lyg
atžvilgiu. Ši direktyva taikoma valstybiniame ar priva iame sektoriuose sidarbinimo, savarankiško
sidarbinimo ir profesin s veiklos srityse, nustatant atrankos kriterijus ir pri mimo darb s lygas, paaukštinant
pareigose, profesinio mokymo ir orientavimo, perkvalifikavimo sferose, nustatant darbo užmokest , atleidžiant
iš darbo, naryst s ir dalyvavimo darbuotoj , darbdavi ar kitose organizacijose. Direktyvos preambul je
pažymima, kad moter ir vyr lygyb yra svarbus Bendrijos tikslas ir uždavinys, o taip pat nustatoma pozityvi
pareiga skatinti j vairiose veiklos srityse, tai yra, sidarbinimo, paaukštinimo pareigose, profesinio mokymo,
darbo s lyg . Vienodo poži rio principas reiškia, kad neleidžiama jokia tiesiogin s arba netiesiogin s
diskriminacija d l lyties, ypa d l santuokin s ar šeimin s pad ties. Priekabiavimas d l lyties, seksualinis
priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti taip pat laikomi diskriminacija. Direktyvoje nurodoma, kad darbai,
kuri lemiantis kriterijus yra lytis ir moter apsauga n štumo ir motinyst s atveju n ra laikomi diskriminacija.
Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB d l moter ir vyr lygi galimybi ir vienodo
poži rio moteris ir vyrus užimtumo bei profesin s veiklos srityje principo gyvendinimo. Jos nuostatos
taikomos sidarbinimo galimybi , skaitant paaukštinim , ir siekiant profesinio mokymo; darbo s lyg , skaitant
užmokest ; profesini socialin s apsaugos sistem ; naryst s ir dalyvavimo darbuotoj ar darbdavi
organizacijose ar kitose organizacijose, kuri nariai turi tam tikr profesij , skaitant toki organizacij
teikiam naud srityse. Šia direktyva rodin jimo pareiga yra perkeliama apsk stajam asmeniui, kuriam/ kuriai
privalu pateikti rodymus, jog jis/ji nepažeid nediskriminavimo princip . Direktyvoje numatyta apsauga
nukent jusiam asmeniui. Tai priemoni visuma, užtikrinanti, kad auka nepatirt darbdavio persekiojimo.
Valstyb s nar s taip pat pareigojamos numatyti sankcijas už diskriminavim lyties pagrindu.
moter apsaug ir motinyst s (t vyst s) atostogasreglamentuoja žemiau išvardintos dvi direktyvos:
1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/34/EB d l Bendrojo susitarimo d l t vyst s atostog , sudaryto
tarp UNICE, CEEP ir ETUC. Ši direktyva taikoma visiems vyrams ir moterims, dirbantiems pagal darbo
sutartis arba turintiems kitokius darbo santykius. Jos tikslas – apibr žti minimalius reikalavimus, padedan ius
derinti dirban t t vyst s ir profesin s veiklos sipareigojimus.
274
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB d l priemoni , skirt skatinti, kad b užtikrinta
geresn n ir neseniai pagimdžiusi arba maitinan kr timi darbuotoj sauga ir sveikata,
nustatymo. Ji taikoma priva iame ir valstybiniame sektoriuose dirban ioms moterims, siekiant užtikrinti
geresn n , neseniai pagimdžiusi arba maitinan moter darbo saug ir profesin sveikat .
Vienod moter ir vyr traktavim socialin s apsaugos sistemoje užtikrina 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos
direktyva d l vienodo poži rio vyrus ir moteris principo nuoseklaus gyvendinimo socialin s apsaugos
srityje. Jos tikslas užtikrinti vienod poži moteris ir vyrus socialinio apr pinimo ir kitose socialin s
apsaugos srityse. Direktyva taikoma socialin s apsaugos sistemoms, susijusioms su liga, invalidumu, senatve,
nelaimingais atsitikimais darbe, profesin mis ligomis, nedarbu.
Savarankiškai dirban asmen ir padedan jiems sutuoktini vienod traktavim reglamentuoja 1986 m.
gruodžio 11 d. Tarybos direktyva d l vienodo poži rio vyrus ir moteris, kurie ver iasi savarankiška
darbo veikla, skaitant žem s kyje, principo taikymo ir d l savarankiškai dirban moter apsaugos
štumo ir motinyst s metu. Jos tikslas – užtikrinti, kad b taikomas vienodas poži ris savarankiškai
dirban ius arba peld duodan ia veikla verstis padedan ius asmenis – moteris ir vyrus. Pagal direktyvos
nuostatas bendrov ms, kurias steigia sutuoktiniai, negali b ti taikomos laibiau ribojan ios s lygos nei toms,
kurias steigia nesusituok asmenys.
Vienod asmen traktavim sigyjant prekes ir paslaugas reglamentuoja 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos
direktyva 2004/113/EB, gyvendinanti vienodo poži rio moteris ir vyrus princip d l galimyb s
naudotis prek mis bei paslaugomis ir preki tiekimo bei paslaug teikimo. Šios direktyvos pri mimas
rodo, jog vienodo vertinimo principai diegiami ne tik užimtumo, profesinio mokymo srityje, bet ir preki bei
paslaug teikimo sferose. Jos tikslas – sukurti sistem kovai su diskriminacija d l galimyb s naudotis ir teikti
prekes ir paslaugas, skaitant draudim .
Ly lygyb Lietuvos statymuose
Lietuvos statymai užtikrina kiekvieno asmens apsaug nuo diskriminacijos d l lyties.
Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, jog statymui, teismui ir kitoms valstyb s institucijoms, jas atstovaujantiems
pareig nams visi asmenys lyg s; draudžiama varžyti teises ar teikti privilegij žmogui d l jo/jos lyties, ras s,
tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži .
275
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnyje tvirtintas asmen lygyb s, nepaisant j lyties, principas.
Kodekso 129 straipsnis draudžia nutraukti darbo santykius su asmeniu d l jo/jos lyties. Valstyb s tarnybos
statymas taip pat atmeta galimyb diskriminuoti valstyb s tarnautoj d l lyties.
Socialin apsaug reglamentuojantys statymai (Valstybinio socialinio apr pinimo pagrind , Gyventoj pajam
garantij , Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo pensij statymas ir kiti), special s
statymai d l išmok ligos, motinyst s, nelaiming atsitikim darbe atvejais garantuoja socialin apsaug tiek
moterims, tiek vyrams.
Diskriminacij d l lyties draudžia Baudžiamojo kodekso 169 ir 170 straipsniai. J nesilaikymas užtraukia
baudžiam atsakomyb . Policijos statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad policija nešališkai gina visus asmenis,
esan ius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama j tautyb s, ras s, lyties, kalbos, kilm s, socialin s
pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži .
Lietuvoje diskriminacij d l asmens lyties draudžia ir didel dalis kit , vairias visuomen s veiklos ar
gyvenimo sferas reglamentuojan statym . Ta iau didžiausias post mis, sustiprin s teisinius ly lygyb s
pamatus Lietuvoje, buvo Moter ir vyr lygi galimybi statymas, priimtas 1998 m. gruodžio 1 d. ir sigalioj s
1999 m. kovo 1 d., – jis buvo pirmasis visoje Centrin je ir Ryt Europoje.
Veiksmai, pažeidžiantys lygias moter ir vyr teises
Darbdavio veiksmai pažeidžia Moter ir vyr lygi galimybi statym , jeigu už tok pat darb asmeniui d l
jo/jos lyties yra taikomos palankesn s ar prastesn s darbinimo, darbo apmok jimo s lygos; sukuriama
blogesn ar geresn darbo aplinka; darbuotojui d l jo/jos lyties skiriama drausmin nuobauda, kei iamos darbo
lygos, perkeliama kit darb arba nutraukiama darbo sutartis; taip pat – jeigu yra persekiojama(s)
darbuotoja(s), pateik s(usi) skund d l diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo.
Švietimo staigose, mokslo ir studij institucijose yra pažeidžiamos moter ir vyr lygios teis s, jeigu d l
asmens lyties taikomi skirtingi reikalavimai ir s lygos priimant mokytis ar studijuoti, rengiant mokymo
programas, vertinant žinias, sudarant skirtingas d stom dalyk pasirinkimo galimybes.
Preki pardav jo, gamintojo ar paslaug tiek jo veiksmai pažeidžia moter ir vyr lygias teises, jeigu d l
asmens lyties taikomos skirtingos apmok jimo s lygos ar garantijos už tokias pa ias ar tokios pat vert s prekes,
paslaugas bei gaminius, nustatomos skirtingos preki ir paslaug pasirinkimo galimyb s. Informuojant apie
276
gaminius, prekes ir paslaugas arba reklamuojant jas, draudžiama formuoti visuomen s nuostatas, kad viena lytis
pranašesn už kit , arba kitaip diskriminuoti vartotojus d l j lyties.
Moter ir vyr lygi galimybi statymas reglamentuoja ir diskriminuojan ius skelbimus priimant darb ,
valstyb s tarnyb arba mokytis. statymas draudžia skelbimuose nurodyti reikalavimus, suteikian ius
pirmenyb vienai iš ly , išskyrus darb , kur gali atlikti tik konkre ios lyties asmuo. Taip pat negalima
reikalauti iš darbo ieškan asmen informacijos apie j šeimin pad , amži (išskyrus statyme numatytus
atvejus), privat gyvenim ir šeimos planus.
Lietuvoje ly lygyb s statym gyvendinan ios institucijos
Konstitucijoje bei statymuose tvirtint diskriminacijos draudimo nuostat privalo garantuoti statymus
gyvendinan ios bei j gyvendinim kontroliuojan ios institucijos. Tod l 1999 m. Lietuvos Respublikos
Seimas steig jam atskaiting Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyb , kuriai vadovauja Lygi galimybi
kontrolierius. Tarnyba priži ri Moter ir vyr lygi galimybi statymo gyvendinim , tiria asmen skundus,
susijusius su diskriminacija d l lyties ir seksualiniu priekabiavimu.
Kontrolieriaus reikalavimus privalo vykdyti valstybin s ir priva ios strukt ros. Už Moter ir vyr lygi
galimybi statymo pažeidim ar Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos pareig reikalavim nevykdym
gali tekti sumok ti administracin baud valstyb s biudžet .
Darbas Seime. Nuo 1996 m. Lietuvos Respublikos Seime veikia nuolatin Šeimos ir vaiko reikal komisija.
1997 m. Seime yra Moter reprodukcini teisi parlamentin grup , kuri šiuo metu sudaro vairioms
politin ms partijoms priklausan ios Seimo nar s moterys ir ši iniciatyv palaikantys vyrai. Šiuo metu
iniciatyvas ly lygyb s klausimais koordinuoja Žmogaus teisi komitetas, rengiantis statym projektus ir
teikiantis juos Seimui svarstyti.
Darbas Vyriausyb s lygmeniu. 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb je buvo steigta Valstyb s
konsultanto moter klausimais pareigyb , o v liau šias pareigas atlikti buvo pavedama ministro pirmininko
patar jui. Deja, 2004 m. pabaigoje min toji pareigyb panaikinta, – tai neigiamai vertino kiti ly lygyb s
srityje dirbantys valstyb s pareig nai ir nevyriausybini organizacij atstovai.
Nuo 2001 m. lygi galimybi moterims ir vyrams gyvendinim koordinuoja Socialin s apsaugos ir darbo
ministras. Iš vis ministerij atstov yra suformuota tarpžinybin Moter ir vyr lygi galimybi komisija,
277
kurios paskirtis – koordinuoti valstybini institucij veikl ir s veik su nevyriausybin mis organizacijomis,
gyvendinant ly lygyb s nuostatas. Komisija taip pat atsakinga už Moter ir vyr lygi galimybi
programos, kurioje numatytos konkre ios priemon s ly lygyb s pad iai pagerinti daugumos ministerij
koordinuojamose srityse, gyvendinim .
1997 m. Lietuvos statistikos departamentas pareigotas rinkti, analizuoti ir publikuoti statistinius duomenis,
skirstomus pagal lyt .
Nevyriausybinis lygmuo. Lietuvoje veikia daugiau nei 80 moter nevyriausybini organizacij ir krizi centr ,
kurie savo veikla atkreipia visuomen s d mes ly lygyb s klausimus. Organizacijos gyvendina projektus,
kuriais siekiama moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams sudaryti lygias galimybes darbo, švietimo,
politikos, kult ros srityse, spr sti smurto prieš moteris ar prekybos žmon mis auk problemas.
STATYMAI PATYS NEVEIKIA
Diskriminacij d l lyties Lietuvoje draudžia statymai. Gal tod l pasitaiko manan , jog Lietuvoje ly
lygyb s problem n ra, tod l ir diskusijos šia tema t ra tuš ias burnos aušinimas. Deja, nepaisant statym
pažangos, daugelis požymi rodo, kad Lietuvoje vis dar išlieka didelis atotr kis tarp formalios ir realios ly
lygyb s.
Darbo rinka
Darbo rinkoje did ja ly segregacija, s lygojanti vyr ir moter vidutinio darbo užmokes io skirtum bei
skurdo feminizacij . Moter vidutinis darbo užmokestis 2008 metais Lietuvoje sudar vos 79 proc. vyr
vidutinio darbo užmokes io. Po skyryb moterys dažniausiai tampa pagrindin mis nepilname glob jomis ar
augina nesantuokinius vaikus, tod l realios j pajamos dar sumaž ja. Darbo užmokes io skirtumas turi takos ir
pensijos dydžiui. Tod l moterys, kurios gyvena vidutiniškai 12 met ilgiau nei vyrai, ateityje pasmerktos
skurdesnei senatvei. 2006 met duomenimis, pensijinio amžiaus moter rizika gyventi žemiau skurdo ribos yra
keturis kartus didesn nei vyr .
Su lytimi susij s smurtas
Lietuvoje apstu su lytimi susijusi žmogaus teisi pažeidim : smurtas prieš moter šeimoje, prekyba žmon mis,
seksualinis išnaudojimas, prievarta. Jungtini Taut gyventoj fondo duomenimis, pasaulyje kas tre ia moteris
278
patiria smurt . Ta iau ši statistika remiasi tik policijoje užregistruotais pranešimais, kurie atskleidžia mažiau nei
ketvirtadal atvej . Smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ar nedarbingumo priežastis, kaip ir v žys,
ta iau apie tai vengiama kalb ti. Apklausos rodo, jog Lietuvoje 56 proc. santuok išira d l smurto šeimote (tai
reiškia, kad beveik tre dalis susituokusi por išsiskiria d l smurto šeimoje). Lietuva yra vienintel valstyb
Europos S jungoje, kurioje n ra statymo, ginan io moteris nuo smurto šeimoje, o šie atvejai nagrin jami
privataus kaltinimo tvarka. Ypa sud tinga pad tis kaimo moter , kurioms beveik neprieinamos socialin s
pagalbos paslaugos. Lietuva li dnai gars ja kaip moter ir mergai eksporto seksualinio išnaudojimo tikslais
lyder . Tuo tarpu žiniasklaida ir reklama nepaliaujamai formuoja nuostat apie moter kaip seksualinio
pasitenkinimo objekt ar pigiai gyjam prek .
Sprendim pri mimo procesas
visuomen je moterys ryškiai matomos seksualiai, ta iau nepastebimos socialiai. Jos n ra lygiaver iai
atstovaujamos priimant sprendimus tiek socialiniais, tiek politiniais klausimais. Žinomas vaizdingas Margaretos
Te er (Thatcher) pasakymas, kad „politikoje, jei norite, kad kas nors b pasakyta, paprašykite vyro, jei norite,
kad kas nors b padaryta, kreipkit s moter “. Ta iau Lietuvos Respublikos Seime po 2008 m. rinkim jos
sudaro vos 18 proc. deputat ; miest ir rajon savivaldyb se nesiekia 20 proc. Visose veiklos srityse (net ten,
kur tradiciškai dominuoja moterys – pvz., švietimo sistemoje) vadovaujan ius postus užima daugiau vyr , nors
moterys Lietuvoje turi aukštesn išsilavinim (merginos sudaro virš 60 proc. aukšt mokykl student ).
Vyr išgyvenamos kriz s
Antra vertus, vyrai, kaip socialin grup , taip pat patiria sunkum . Valstyb stokoja aiškesn s profesinio ir
šeimos gyvenimo suderinamumo vizijos. To pasekoje pakertami vyro ryšiai su vaikais ir šeima, susiduriama su
skausmingomis socialin mis problemomis. Didel susir pinim Lietuvoje kelia vyr savižudybi , alkoholizmo
ir narkomanijos mastai bei j agresyvumas. D l to nuken ia ne tik vyr , bet ir moter gyvenimo kokyb , vaik
ateitis, taigi – visos visuomen s gerov .
2008 m. vyrai padar 88 proc. vis nusikaltim ir 3 kartus dažniau nei moterys miršta nuo išorini priežas , 5
kartus dažniau žudosi. Vyrams 4,5 karto dažniau nei moterims pasireiškia alkoholin psichoz , l tinis
alkoholizmas, j beveik 4 kartus daugiau nei moter ken ia nuo narkotini ir psichotropini medžiag
priklausomyb s. Vyrai Lietuvoje gyvena vidutiniškai 12 met trumpiau nei moterys.
279
Akivaizdu, kad lygi galimybi pl tros klausimai n ra politin gražbylyst . Tai problema, kuri yra susijusi su
kiekvieno m , kaip privataus asmens ir visuomen s nario/nar s, gyvenimu. Tod l ir spr sti j reikia
bendromis pastangomis.
STEREOTIPAI – PAŽANGOS KLI TIS
Istorin patirtis rodo, kad nei ekonomin gerov , nei pažang s politiniai sprendimai patys savaime moterims ir
vyrams neužtikrina vienod galimybi . Didžiausia kli timi tampa stereotipin s žmoni nuostatos apie vyro bei
moters vaidmenis visuomen je. Ekonomin s ir socialin s permainos vyksta spar iau nei poslinkiai žmoni
stysenoje, tod l pasenusios paži ros tampa rimta kli timi, siekiant subalansuoto moter bei vyr dalyvavimo
profesiniame ir šeimos gyvenime, užtikrinant asmens ir visuomen s gerov . Kod l taip sunkiai sekasi j
atsikratyti?
Lytin s tapatyb s samprata9
Atsakymo tenka ieškoti pa ioje lytiškumo sampratoje. Buitiniame lygmenyje, visa tai kas susij su lytimi,
žmon s yra link tapatinti su prigimtimi. Manoma, kad gimstame moterimis ar vyrais, o ly skirtumus
lygoja fiziologija (tiksliau reprodukcin s sistemos ypatumai, XX ar XY chromosom rinkinys, hormonai). Iš
ties , mokslininkai nežino visuomen s, kur žmon s neb skirstomi moteris ir vyrus. Ta iau atsakymai
klausim , k reiškia b ti moterimi ar vyru konkre ioje visuomen je, tam tikru istoriniu laikotarpiu,
konkre iame socialiniaime sluoksnyje yra labai platus.
Dar ne taip seniai sociologai tyrin jo pasaul taip, tarsi visuomen sudaryt tik vyrai10. Toks poži ris pavert
nematoma moter patirt , kuri buvo aiškinama kaip s lygota gamtos, tod l neverta mokslinio intereso, ir vyr ,
kaip socialin s lyties, gyvenimo ypatumus. Tik XX amžiaus 8-ojo dešimtme io pradžioje socialin lytis [angl.
Gender]11 tapo viena iš pagrindini s vok , be kurios šiandien ne sivaizduojama visuomen s reiškini analiz .
Lyties aspektai reiškiasi visose asmens ir visuomen s gyvenimo srityse. Ta iau šie ženklai tokie prasti ir
kasdieniški (išvaizda, k no kalba, socialiniai vaidmenys), jog pastebime juos tik tuomet, kai kažko
pasigendame arba susiduriame su dviprasmyb mis (pavyzdžiui, negalime suprasti, matome vyr ar moter ).
9 Skyrius parengtas, remiantis Jolantos Reingard s straipsniu „Socialinis ir kult rinis lyties formavimas“, Lytiškumas: socialiniai,kult riniaiir sveikatos aspektai./ Senoja, 2009, p. 7-12.
10 Jackson, S., Scott, S. (2002). Gender. A Sociological Reader, London and New York: Routledge.
11 Kadangi biologiniai ly skirtumai m nedomina, toliau tekste vartojama s voka ‘lytis’, turint galvoje jos socialinescharakteristikas.
280
Daugeliui sunku patik ti, kad lytis pastoviai kuriama ir perkuriama žmoni socialiniame gyvenime, ir kartu
prasmina socialinio gyvenimo tvark , tod l dažnai lyties aspektus esame link suvokti kaip „kylan ius“ iš
gen . Ta iau nuo XX a. vidurio, kartu su socialinio konstruktyvizmo jud jimu, socialinuose moksluose sigali
nuostata, kad lytis, kaip ir kult ra, yra žmonijos k rinys, priklausantis nuo kiekvieno iš m , pastoviai
kurian io lyt 12.
Lyties (su ja siejam prasmi ir v lesni praktik ) konstravimas prasideda gimimo metu, kai, priklausomai nuo
fiziologini savybi , žmogus – jis ar ji – priskiriamas tam tikrai biologin s lyties kategorijai. Kuomet k dikiui
suteikiamas vardas, perkami atitinkami drabužiai ir skirtingi žaislai, jos ar jo biologin lytis gija socialin s
lyties status . V liau, pasitelkdami kalb , vaikai vardija savo lyties tapatyb ir r pestingai dalyvauja savo
lyties statuso k rime. Visa tai vadinama socialiniu lyties konstravimu. Siekdami paaiškinti, kaip lytis
konstruojama nuo gimimo, turime stengtis suvokti ne tiktai tai, kaip asmenys patiria savo lytiškum , bet vertinti
lyt kaip socialin sistem , kuri s lygoja socialinius žmoni santykius.
lytis reiškia asmenims?
Realiame gyvenime žmon s, tiek moterys, tiek vyrai, labai skiriasi savo k no formomis, seksualumu ir
vaidmenimis, kuriuos tenka atlikti visuomen je. Ta iau socialin ly sistema moko mus nematyti šitos
vairov s. Viena vertus, ji pabr žia ly kategorij – vyro ir moters – dichotomij (atskiria, supriešina jas), bet
tuo pa iu akcentuoja socialiai konstruojamus panašumus kiekvienos kategorijos viduje (apie moteris/vyrus
kalbama taip, tarsi jos/jie b visiškai tapa individ grup ). Asmenys gali keisti lyt laikinai ar visam laikui,
bet vis tiek turi sitekti ribot ly skai , kuris nustatytas ir pripažintas j visuomen je13. Tuo b du žmon s
kuria (reprodukuoja) visuomenei b ding vyriškumo ir moteriškumo model (versij ), kurio pasirinkimui takos
turi t vai, bendraamžiai, žiniasklaida, mokykla ir kitos institucijos, reprezentuojan ios normatyvinius ly
scenarijus šeimoje, darbo rinkoje ir intymiausiose patirtyse.
Kiekvienoje visuomen je ly normos s lygoja ir tai, kaip asmenys juda, valgo ar s veikauja su kitais
žmon mis. Pavyzdžiui, vienoje Afrikos tautoje vyrai valgo atverta burna – „iš širdies“, tuo tarpu moterys –
neatverdamos l , „pusiau iš širdies”, sant riai ir suvaržytai. Šioje kaip ir kitose kult rose vyrai ir moterys
išmoksta vaikš ioti skirtingai. Tai rodo skirting j pad visuomen je. „Tikras“ vyras ži ri tiesiai akis
žmogui, kur sutinka ir užkalbina. Jis visada d mesingas, sitemp s, nepraleidžia nieko, kas vyksta aplinkui.
Gerai išaukl ta moteris, priešingai, eina lengvai susilenkusi, stengdamasi išvengti bet kokio nereikalingo k no,
12 West, C., Zimmerman, D.H (1987). Doing Gender, Gender & Society, 1(2), June.
13 Ly sistema neb tinai turi b ti dvinar . Šiaur s Amerikos ind visuomen se, iki jas kolonizavo europie iai, ly sistemsudar trys socialin s lytys.
281
galvos ar rank judesio. Jos akys nuleistos žemyn, ypatingai kai artinasi prie vyriškos draugijos. Europos
kult rose normin vyr ir moter k no kalbai taip pat turi skirtum .
Ta iau kult ra peržengia aprangos, k no judesi ar elgesio manier ribas ir rašo lyt tiesiai žmoni k nus.
Pavyzdžiui, tradicin je Kin visuomen je, motinos sprausdavo savo augan dukter p dutes 7,5 cm tvarus.
Tai, kaip buvo manoma, sustiprindavo j patrauklum . Žydai t vai apipjausto savo naujagimi s lyties
organus, taip rodydami paklusnum Aukš iausiajam. Daugiau nei 2000 met Centrin je Afrikoje vykdoma
klitoridektomija (išorini lytini organ apipjaustymas10-12 met mergait ms) tam, kad b užtikrinta j
nekaltyb iki santuokos ir nuslopintos moter lytin aistra bei geismas po santuokos, ir sukeltas fizinis
skausmas, kuris v liau tampa „normalaus“ seksualumo dalimi.
Tyrimais nustatyta, kad 1980 m. Afrikoje klitoridektomij patyr daugiau nei 94 mln. mergai . Toki patirt
turin moter (2375) apklausa Sudane 1995 metais parod , kad tik 25 proc. iš j bent kart gyvenime patyr
lytin pasitenkinim . Vienas iš Sudane apklaust vyr teig , kad jo visuomen je pageidaujamas akivaizdus
žmon kent jimas ir neaistringumas lytini santyki metu. Visos šios praktikos sustiprina vienos lyties asmen
pranašum prieš kit lyt arba vienos lyties asmen paklusnum priešingai ly iai: žyd vyr lyties organai
patvirtina j dominuojant fizin ir psichologin status religijoje ir šeimoje, tuo tarpu Afrikos moter lytiniai
organai – teisina fizin ir psichologin j pavaldum 14.
Vakar kult ra n ra išimtis šiuo poži riu. Galime pasvarstyti, koki reikšm kr implantai, riebal
nusiurbimo, korset seg jimo ar šonkauli operacijos, kurias atlieka moterys, gyja ly sistemos kontekste.
Jeigu asmuo reprezentuoja lyt „teisingai“, ji(-s) automatiškai palaiko, reprodukuoja ir teisina egzistuojan
ly sistem . Jeigu ne, turi vertinti savo paskatas ir motyvus. Patriarchalin s sitemos funkcionavim priži ri ir
tvirtina religija, mokslas, meno k riniai, statymai. Ta iau labiausiai dominuojan ios ly ideologijos s km
užtikrina tai, jog šis procesas yra nematomas – apie bet kokias galimas alternatyvas paprastai negalvojama.
lytis reiškia visuomenei?
Lytis yra viena iš pagrindini strukt (greta ras s ir klas s) ir socialin s tvarkos veiksni , tod l reikalaujama,
kad lytys b aiškiai atskirtos. Visi talentai, lytiniai polinkiai, tapatyb s, interesai, socialin s s veikos b dai,
kuriuos lemia asmen k niška ir kult rin patirtis, yra organizuojami du ir tik du socialiai ir teisiškai
pripaž stamus ly statusus: vyro ir moters. Socialiniame lyties konstravimo procese n ra svarbu k vyrai ir
14 Lorber, J. (1994). Paradoxes of Gender, Yale University Press.
282
moterys iš ties daro. Netgi nesvarbu ar jie daro tuos pa ius dalykus (pvz., pilotuoja l ktuv , kei ia vystyklus,
sportuoja). Socialin lytis užtikrina, kad viskas, ko jie besiimt , bus suvokiama kaip skirtinga (pavyzdžiui, j
veiklai priskiriamos skirtingos erdv s ar užimamos pareigos – tarkim, moteris – sekretor , vyras – bosas,
moteris – sesel , vyras – gydytojas). Jeigu skirtumai pradeda nykti (pavyzdžiui, aprangoje, profesin je veikloje,
no kalboje), suveikia „panašumo tabu“, kuris primena, jog ribas svarbu išlaikyti, kad b išsaugota socialin
ly tvarka (pavyzdžiui, kai JAV karo paj gose prad jo tarnauti moterys, patogumo d lei trumpai kerpan ios
plaukus ir d vin ios toki pat uniform kaip ir vyrai, vadovyb pareikalavo, kad jos naudot lupdažius, nes
jaut si nepatogiai negal dama atskirti kareivi lyties).
Socializacijos eigoje, remiaintis lytimi, kuriami skirtingi vyro ir moters statusai ir priskiriamos tam tikros teis s
bei atsakomyb s. Šio proceso metu individai kuria lyt , paklusdami normatyviniams visuomen s l kes iams
arba priešindamiesi jiems. Ši kova kei ia ly normas, ta iau ne ly statusus (kinta poži ris tai, k moterys
ar vyrai gali, bet išlieka suvokimas, jog visuomen susideda tik iš moter ir vyr ). Antra vertus, b tent tod l,
kad lytis yra tapsmas, egzistuoja kaitos galimyb s ne tik asmeniniame, bet ir instituciniame lygmenyje.
l egzistuojan ios ly sistemos atsiranda socialinis išsluoksniavimas, kuris išranguoja vyrus bei moteris tam
tikros ras s ar klas s viduje.
Ly skirtum suvokimas priklauso nuo vyr ir moter vertinimo kiekvienoje konkre ioje kult roje. Nancy
Jay15 si lo savit skirtingo ly vertinimo Vakar kult roje aiškinim . Ji teigia, jog tai, kas kult roje yra
suvokiama kaip norma, yra A. Ne A yra tai, kas nepatenka šios normos samprat . Lyties k rimo procesas
paremtas atskirimo A nuo ne A principu. Žvelgiant iš asmens perspektyvos, Vakar kult roje vyras
reprezentuoja A, moteris – ne A. Iš visuomen s perspektyvos, viena lytis (A, vyras) yra normali ir dominuojanti,
kita (ne A, moteris) – kitokia, nepilnavert , subordinuota. Tolesn dichotomija pagal ras ir klas atrodyt taip:
baltaodis žmogus – A, kitos odos spalvos asmuo – ne A, vidurinioji klas – A, darbinink klas – ne A.
Dominuojan ios kategorijos yra virt hegemoniškomis normomis, kurios taip aiškiai laikomos savaime
suprantamomis, jog apie baltaodžius paprastai negalvojame kaip apie ras , vidurin sluoksn – kaip klas ,
vyrus – kaip lyt . Ras s, klas s, lyties kategorijos apibr žia „kit “, kaip kažk , kas neturi verting
dominuojan ioms kategorijoms priskiriam bruož .
Lyties poži riu segreguotoje visuomen je, tai, k daro vyrai, vertinama labiau nei tai, k daro moterys, netgi
tada, kai atlieka t pat darb . Pavyzdžiui, skirtinguose piet Indijos regionuose ryži auginimas gali b ti
vyriškas, moteriškas arba kartu atliekamas darbas. Ta iau paradoksalu yra tai, kad regiuonuose, kur darbas
ryži plantacijose priskiriamas moterims, jis paprastai laikomas nesud tinga užduotimi, tuo tarpu darbas
15 Jay, N. (1981). Gender and Dichotomy, Feminist Studies 7:38-56.
283
atliekamas vyr – sunkiu ir varginan iu. Rink -medžiotoj visuomen se žmoni išlikimas iš esm s priklaus
nuo moter darbo (riešut , uog , šakneli rinkimo, smulki gyv medžiokl s, pakran ž kl s), ta iau vyr
veiklai (stambesni gyv medžioklei) buvo suteikiama žymiai didesn vert . Tik vyr medžiokl s laimikis
buvo palydimas vairiais šventiniais ritualais.
Ly sistema yra strukt ra, atskirianti vyriškas ir moteriškas sritis, padalijanti darbus viešojoje ir priva ioje
srityse, organizuojanti seksualum ir emocin gyvenim . Net ir tose šalyse, kur nuosekliai kovojama prieš
moter ir vyr diskriminavim (Švedija, Norvegija, Danija), ly vaidmenys išlieka skirtingi: moterys, net ir
dirbdamos piln darbo dien , atlieka daugiausia nam ruošos ir vaik prieži ros darb , j darbas mažiau
apmokamas, jos turi menkesnes profesinio augimo perspektyvas. Vyrai dominuoja vadovaujamose pozicijose ir
geriausiai apmokamose profesijose. Tuo tarpu visuomen se, kur egzistuoja didžiausia ly nelygyb ,
pavyzdžiui, Afganistane ar Saudo Arabijoje, moterys neturi socialini , ekonomini ir pilietini teisi , jos
slepiamos už nam sien , vuali ir adr . Tokia ly nelygyb turi socialin paskirt ir socialin istorij . Ji n ra
biologin s gimties, fiziologijos, anatomijos, hormon ar genetin s informacijos pasekm . Ly nelygyb
sukuria ir palaiko tam tikri socialiniai procesai, kurie neatsiejami nuo bendros visuomen s strukt ros ir asmen
tapatyb s. Žmogaus prigimtis visuomet esti kult rini reikšmi , socialini santyki ir galios politikos
atspindys. Religijos moraliniai reikalavimai ir kult rin s reprezentacijos priži ri lytis skirian ias ribas ir
užtikrina, kad visi gerai žinot , kas leidžiama ar draudžiama kiekvienai ly iai, ir tam paklust . Kaip teigia
Judith Butler16, ne biologija, o kult ra yra m lemtis.
Skirtingi, bet lyg s
Kalbant apie ly lygyb , neder painioti žodži „lyg s“ ir „vienodi“, nes moter ir vyr lygyb s principai
nesiekia panaikinti skirtum . Priešingai – vadovaujamasi nuostata, jog nepaisant didel s žmoni vairov s,
kuri be kit aspekt s lygoja ir lytis, asmenys privalo tur ti vienodas galimybes realizuoti savo žmogišk
potencial . O siekiant to, lygiavos principas ne visuomet tinka.
Tai vaizdžiai iliustruoja mitinius laikus menanti istorija apie daus valdovo sumanym išrinkti svarbiausi
gyv . Susikviet Dievas visus gyvus padarus prie Gyvyb s medžio ir praneš skelbi s varžybas, kurios pad s
nustatyti gyv vad . Juo taps tas lenktyni nugal tojas, kuris grei iausiai pasieks medžio virš ir nuskins
obuol . Pradžioje Dievas džiaug si sugalvoj s užduot , kurios s lygos buvo vienodos visiems. Ta iau vykiai
parod , jog darant iš paži ros liberal , formalios lygyb s nuostatomis pagr st sprendim , nebuvo atsižvelgta
realias gyv galimybes, taigi – daus valdovo sprendimas suk prielaidas faktinei diskriminacijai. Toki
16 Butler, J. (1993). Bodies that Matter: on the Discursive Limits of "Sex", New York: Routledge.
284
pavyzdži , kuomet susiduriama su tiesiogin s ir netiesiogin s diskriminacijos apraiškomis, apstu ir m
gyvenime.
285
Kas yra diskriminacija?
Diskriminacija suprantama labai vairiai, ta iau dažniausiai – kaip žmogaus teisi at mimas ar turim teisi
sumažinimas, d l ko ji/jis praranda galimyb dirbti norim darb , sigyti tam tikras paslaugas ar prekes, siekti
mokslo, dalyvauti valstyb s valdyme ir panašiai. Diskriminacija pasireiškia kaip asmens arba žmoni grup s
turim teisi apribojimas, kai tomis pa iomis ar panašiomis aplinkyb mis kitas savo savyb mis ir požymiais
panašus asmuo ar žmoni grup naudojasi šiomis teis mis arba net yra privilegijuotoje pad tyje. Visada b tina
palyginti kelis žmones ir vertinti, ar jie turi vienodus požymius, teises ir galimybes vienodomis ar panašiomis
aplinkyb mis.
Gyvenime žmon s b na diskriminuojami d l tam tikr prigimtini arba v liau gyt savybi bei požymi ,
pavyzdžiui, negalios, amžiaus, lyties, socialin s pad ties. Žmogus arba žmoni grup netenka statym
garantuot teisi arba galimyb s šiomis teis mis pasinaudoti, pavyzdžiui:
Konkurse viešbu io administratoriaus pareigoms užimti dalyvauja dvi moterys ir vyras, turintys vienod
išsimokslinim , patirt , žinias, kvalifikacij . Vadovas darb priima vyr , nes vyras, jo manymu, stabiliau dirbs
mon je, kadangi negimdys vaik , nesinaudos nedarbingumo pažym jimais sergan io vaiko prieži rai ir taip
toliau.
Kalbant apie nediskriminavimo arba vienodo elgesio princip , b tina atkreipti d mes , jog galimi atvejai,
kuomet d l visiškai objektyvi s lyg ar paaiškinam priežas vienas žmogus arba žmoni grup atsiduria
tariamai „privilegijuotoje“ pad tyje, lyginant su kitais žmon mis. Valstyb garantuoja daugiau teisi tam
tikriems asmenims, kurie patys objektyviai nepaj gia sau to užtikrinti arba vykdo tam tikras specialias, tik jiems
priskirtas pareigas visuomenei ir valstybei, pavyzdžiui, ne galiesiems asmenims, n ioms ir kr timi
maitinan ioms moterims, sveikatai itin pavojingomis s lygomis dirbantiems asmenims ir panašiai. Asmenims,
kurie vykd tam tikras pareigas, pavyzdžiui, dirbo policijoje, civilin je aviacijoje ar buvo baleto šok jai, taip
pat yra nustatytos kitokios garantijos, pavyzdžiui, ankstesnis pensinis amžius, nei asmenims, nevykdžiusiems
toki pareig . Garantij teikimas tam tikrai grupei asmen , kurie patys objektyviai be valstyb s pagalbos n ra
paj s garantuoti sau prigimtini teisi , vadinamas teisi diferenciacija, o ne diskriminacija.
Teisi diferenciacija apibr žiama kaip teisi saugos didinimas valstyb s priemon mis tiems asmenims,
kurie patys objektyviai nepaj gia bent minimaliai garantuoti savo pagrindini teisi arba kurie vykdo
specialias, tik su j asmeniu susijusias pareigas visuomenei.
286
Vienodo žmoni traktavimo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principas reiškia, kad vienodi faktai ir
aplinkyb s turi b ti vertinami vienodai, o šio vertinimo rezultatai negali sukurti privilegijuotos pad ties tam
tikram asmeniui ar žmoni grupei, taip pat negali apriboti ar panaikinti turim teisi . statymai visiems
asmenims turi b ti taikomi vienodai. Reali galimyb ginti žmogaus teises nuo diskriminacijos apraišk
suteikia du special s antidiskriminaciniai statymai: 1999 metais sigalioj s Moter ir vyr lygi galimybi
statymas bei 2005 metais sigalioj s Lygi galimybi statymas. Abu jie vienodi tiek s vokomis, tiek savo
taikymo sritimis.
Nevienodas elgesys su žmogumi gali pasireikšti tiesiogiai diskriminuojan iais veiksmais, netiesiogiai
diskriminuojan iais veiksmais, priekabiavimu ar seksualiniu priekabiavimu. Nurodymas atlikti tam tikrus
diskriminuojan ius veiksmus yra laikomas žmogaus teisi pažeidimu ir pripaž stamas kaip viena iš
diskriminacijos form .
statymuose yra pateikiami tiesiogin s ir netiesiogin s diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio
priekabiavimo apibr žimai. Pagal m valstyb je galiojan statym nuostatas diskriminacija arba
nevienodas elgesys yra neteis tas, jeigu diskriminaciniai veiksmai atliekami d l vieno arba net keli žmogaus
požymi – d l jo lyties, amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar
sitikinim , socialin s kilm s.
Tiesiogin diskriminacija apibr žiama kaip pasyvus ar aktyvus elgesys su asmeniu, kai d l jos/jo lyties
amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar sitikinim taikomos
prastesn s s lygos, negu panašiomis aplinkyb mis yra, buvo ar b taikomos kitam asmeniui, išskyrus
tam tikras išimtis. Tiesiogin diskriminacija visada padaroma d l tiesiogin s ty ios, pavyzdžiui:
mon s vidaus tvarkos taisykl se nustatyta, kad motinoms, pagimdžiusioms vaik , mon išmoka 1000 lit
dydžio vienkartin išmok . T vams, susilaukusiems vaiko, mon išmoka 1 minimalaus pragyvenimo lygio
dydžio vienkartin išmok .
Tai tiesiogin s diskriminacijos d l lyties pavyzdys, kai vyrui-t vui taikomos prastesn s darbo s lygos nei toje
pa ioje mon je dirban iai moteriai-motinai.
287
Netiesiogin diskriminacija apibr žiama kaip veikimas ar neveikimas, teis s norma, vertinimo kriterijus
ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos gyvendinant ar taikant atsiranda ar gal atsirasti
teisi apribojim d l lyties, amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s,
religijos ar sitikinim . Netiesiogin diskriminacij žymiai sunkiau atpažinti nei tiesiogin . Ji dažnai
tapatinama su priekabiavimu arba kitais žmogaus teisi pažeidimais. Netiesiogin diskriminacija paprastai
neturi tiesiogin s ty ios požymi . Aptariant j , pirmiausia reikia vertinti, ar elgesys ir teis s norma tikrai yra
neutral s, formaliai vienodi visiems žmon ms, neži rint juos išskirian požymi . V liau svarbu vertinti, ar
tas neutralus elgesys bei teis s norma gali pažeisti kokio nors asmens ar žmoni grup s interesus ir teises,
pavyzdžiui:
Savivaldyb s administracija paskelb konkurs vyriausiojo specialisto karo prievolei pareigoms užimti.
Specialiuosiuose reikalavimuose nurodyta, jog pretendentas turi b ti atlik s karo prievol . Šis reikalavimas
pretendentui yra lyg ir neutralus, nes tiesiogiai nekalba apie tam tikrais požymiais pasižymint žmog ar žmoni
grup . Ta iau, žinant, kad karo prievol atlieka vyrai ir kad nuo karo prievol s atleidžiami negali turintys
žmon s, akivaizdu, kad moter ir ne gali asmen teis s užimti paskelbtas pareigas yra apribotos. Šiuo atveju
moterys bei ne galieji asmenys patiria netiesiogin diskriminacij .
Priekabiavimas apibr žiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai d l asmens lyties, amžiaus, lytin s
orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar sitikinim siekiama žeisti arba
žeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar
žeidžianti aplinka.
Priekabiavimas darbo vietoje yra vienas labiausiai paplitusi reiškini . Dažniausias priekabiavimo pagrindas,
kaip rodo Lygi galimybi tarnybos darbo patirtis, yra žmogaus lytis, tautyb bei lytin orientacija. Daugelyje
šali priekabiavimo aukoms skiriamos kompensacijos, tod l darbdaviai suinteresuoti užtikrinti priekabiavimo
prevencij . Lietuvoje žmon s vis dar retai atpaž sta ši diskriminacijos form , o patyr priekabi darbe, j
nesieja su galima diskriminacija d l amžiaus, lyties ar kit požymi . Ta iau priekabiavim b tina atskirti nuo
kitos diskriminacijos d l lyties formos – seksualinio priekabiavimo, kuris lengvai atpaž stamas d l aiškiai
išreikšto seksualinio veiksm pob džio.
Seksualiniu priekabiavimu vadinamas nepageidaujamas užgaulus seksualinio pob džio elgesys,
išreikštas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu, kurio ar jo poveikio tikslas – pakenkti asmens orumui, sukurti
bauginan , priešišk , žeminan ar žeidžian aplink . Dažniausiai seksualinio priekabiavimo aukomis
tampa moterys, o priekabiautojai yra vyrai, nes j socialin ir ekonomin galia daugelyje visuomeni teb ra
didesn . Ta iau aukomis gali tapti tiek heteroseksual s, tiek homoseksual s vyrai. Seksualinis priekabiavimas
288
daro neigiam takoj j patyrusi asmen psichinei ir fizinei sveikatai, ekonominei ir socialinei pad iai,
gyvenimo kokybei.
Seksualiniu priekabiavimu laikoma: geidulingi žvilgsniai; švilp iojimas pama ius moter ; partnerio seksualini
ypatybi aptarin jimas; seksualinio pob džio insinuacijos; moter k no aptarin jimas; tariamai atsitiktiniai
prisilietimai prie vairi k no dali ; gašl s ar atgras s laiškai; pasakojimai apie seksualin išnaudojim ;
grafiniai pornografinio pob džio vaizdai; intym s gestai; nepageidaujami prisilietimai bei apkabinimai;
netinkami kvietimai; seksistiniai juokeliai ar paveiksl liai; nedraugiškas / priešiškas moters „nusodinimas“;
perd tas, pašaipus mandagumas; viešas pažeminimas; nepador s telefono skambu iai; pornografiniai
paveiksl liai darbo vietose; reikalavimas rengtis per daug apnuoginan ius drabužius; netinkamos dovanos
(pavyzdžiui, apatinis moteriškas trikotažas); iaups jimo ar siurbimo garsai; seksualini paslaug si lymas ar
reikalavimas; asmenin s erdv s pažeidimas ir panašiai.
Ar gali b ti pateisinamas nevienodas elgesys?
Kiekvienoje visuomen je yra žmoni , kurie atlieka tam tikras svarbias funkcijas valstybei arba dirba specifin
pavojing ar su padidinta rizika susijus darb , tod l jiems objektyviai suteikiama tam tikra „valstyb s pagalba“.
Tai n ra laikoma diskriminacija.
Moter ir vyr lygi galimybi statyme diskriminacija nelaikoma:
speciali moter apsauga n štumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu;
tik vyrams taikoma karin prievol ;
skirtingas moter ir vyr pensinis amžius, išskyrus profesini pensij sistemas;
moterims taikomi žmoni saugos darbe reikalavimai, kuriais siekiama išsaugoti j sveikat ;
tam tikras darbas, kur atlikti gali tik konkre ios moterys arba vyrai ;
289
statym nustatytos specialios laikinosios priemon s, taikomos siekiant paspartinti faktin s ly
lygyb s tvirtinim (literat roje vadinama „pozityvioji diskriminacija“);
skirtinga tam tikr bausmi vykdymo tvarka ir s lygos;
preki pardavimas ar paslaug teikimas vien tik ar vis pirma vienos lyties asmenims tuo atveju, kai tai
pateisina teis tas tikslas, kurio siekiama tinkamomis ir b tinomis priemon mis.
Lygi galimybi statyme diskriminacija arba nevienodu asmen traktavimu nelaikoma:
apribojimai d l amžiaus;
reikalavimas mok ti valstybin kalb ;
draudimas dalyvauti politin je veikloje;
l pilietyb s taikomos skirtingos teises;
specialios priemon s sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti
ir taikyti ne gali integracij darbo aplink garantuojan ias ir skatinan ias s lygas bei galimybes;
specialios laikinosios priemon s, taikomos siekiant užtikrinti lygyb ir užkirsti keli lygi galimybi
pažeidimui d l amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s priklausomyb s, religijos ar
sitikinim (literat roje vadinama „pozityvioji diskriminacija“);
tam tikra žmogaus savyb , kuri d l konkre profesin s veiklos r ši pob džio arba d l j vykdymo
lyg yra prastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, o tikslas yra teis tas ir reikalavimas tinkamas.
Abu antidiskriminaciniai statymai numato galimyb taikyti speciali sias priemones faktinei lygybei
pasiekti tam tikrose problemin se visuomeninio gyvenimo srityse, kuriose yra akivaizdi nelygyb arba
pastebimas akivaizdus neproporcingas tam tikr asmen grupi atstovavimas. Lietuvoje specialiosios
priemon s dar netaikomos. Kad b galima taikyti speciali sias priemones, b tina parengti ir priimti teis s
akt , kuriame b aptarti situacijos vertinimo, speciali priemoni tikslingumo ir pagr stumo vertinimo
kriterijai; nepamirštant, kad visos priemon s turi b ti motyvuotos ir pateisinan ios tiksl .
290
Kaip elgtis ir kur kreiptis, patyrus diskriminacij ?
valstyb je yra priimta nemažai teis s akt , draudžian žmogaus teisi pažeidimus ir diskriminacij d l
vairi pagrind , ta iau kasdieniame gyvenime su tokiais atvejais susiduriama gana dažnai. Akivaizdu, jog vien
statym nepakanka. Svarbu, kad teisini nuostat gyvendinimas b užtikrintas praktikoje, švie iant
visuomen , organizuojant informacines kampanijas, diegiant pozityvi veiksm politik .
Ta iau kaip elgtis – susitaikyti ar bandyti pakeisti esam situacij – susidurus su diskriminacija? Pirmiausia
nukent jusysis tur išsiaiškinti problemos esm su atsakingu darbuotoju, tiesioginiu viršininku ar darbdaviu,
pri musiu nepalank sprendim . Tokiame nemaloniame pokalbyje visada patartina išlaikyti mandag ir ram
kalb jimo ton , stengtis išsiaiškinti, kod l buvo apribotos teis s ir m ginti tas teises susigr žinti. Neradus abiem
šalims priimtino sprendimo, arba nepri mus jokio kompromisinio varianto, patartina d l patirt diskriminacini
veiksm kreiptis kompetenting institucij , galiot nagrin ti diskriminacijos atvejus. Patogiausias,
grei iausias ir nieko nekainuojantis b das ginti savo teises yra kreipimasis Lygi galimybi kontrolieriaus
tarnyb .
Lietuvoje Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybai suteikti galiojimai tirti diskriminacijos atvejus ir teikti
si lymus d l lygi galimybi gyvendinimo prioritet , d l diskriminacinio teis s akt panaikinimo ir panašiais
klausimais. Pagrindin Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos funkcija yra sudaryti s lygas gintis asmeniui,
kuris yra nukent s nuo diskriminacini veiksm ar diskriminuojan teis s akt nuostat . Kiekvienas asmuo,
manantis, kad jam buvo taikomi diskriminuojantys veiksmai, arba yra tap s seksualinio priekabiavimo auka,
turi teis kreiptis su skundu lygi galimybi kontrolieri . Kreipimosi kontrolieri bei skund pateikimo ir
nagrin jimo tvarka yra numatyta Moter ir vyr lygi galimybi statyme.
Skundo pateikimas
Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teis pateikti lygi galimybi kontrolieriui skund d l lygi teisi
pažeidimo. Skundai teikiami raštu: jie gali b ti atsi sti paštu, faksu arba elektroniniu paštu. Anoniminiai
skundai nenagrin jami, jeigu lygi galimybi kontrolierius nenusprendžia kitaip.
statymas numato, kad skunde privaloma nurodyti tam tikrus duomenis, b tinus objektyviam ir nešališkam
skundo tyrimui atlikti, be kuri negalima b prad ti skundo tyrimo. Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos
interneto svetain je (www.lygybe.lt) yra paskelbtas skundo formuliaras, kuris palengvina skundo surašymo
proced ir padeda žmogui nurodyti tas aplinkybes, kurios b tinos problemos nagrin jimui iš esm s.
291
Skunde lygi galimybi kontrolieriui tur b ti:
pareišk jo vardas, pavard ar institucijos pavadinimas ir adresas;
apskundžiam institucij pavadinimai ar asmen vardai, pavard s ir institucija, kurioje jie dirba;
apib dintas skundžiamas sprendimas arba skundžiami veiksmai, nurodytas j padarymo laikas ir
aplinkyb s;
suformuluotas prašymas lygi galimybi kontrolieriui, t.y. nurodyta, ko žmogus tikisi ir koki
konkre pasekmi pageidauja;
skundo parašymo data ir pareišk jo parašas.
Prie skundo galima prid ti:
gin ijamo sprendimo nuoraš ;
turimus rodymus ir j aprašym ;
si lom apklausti asmen vardus ir pavardes (nurodant j adresus ir aplinkybes, kurias kiekvienas iš j
gali patvirtinti).
Ta iau netgi tuo atveju, jeigu pareišk jas nenurodo vis statyme numatyt reikalavim , skundas pradedamas
tirti.
Skundo tyrimas
Tirdamas skund , lygi galimybi kontrolierius turi teis kreiptis ir reikalauti paaiškinimo iš asmens, kurio
veiksmai nagrin jami. Skundo tyrimo procese kontrolieriui tenka aktyvus vaidmuo, nes tenka ištirti pateiktus
teiginius, surinkti visus kitus rodymus ir paaiškinimus bei ištirti aplinkybes, kurios gali b ti reikšmingos
objektyviam skundo ištyrimui ir visapusiškam surinkt fakt vertinimui. Net tuo atveju, jeigu nuo
diskriminacijos nukent s asmuo nepateik ar negal jo pateikti reikaling dokument , nurodyti svarbi
aplinkybi , kontrolierius savarankiškai imasi iniciatyvos surinkti šiuos rodymus.
Nagrin jant skundus d l diskriminacijos lyties pagrindu preziumuojama, jog tiesiogin s ar netiesiogin s
diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi rodyti, kad lygi teisi principas nebuvo
pažeistas. Diskriminacijos aukai d l patirtos moralin s, psichologin s traumos dažnai b na sud tinga surinkti
rodymus, ir tod l rodym rinkimo ir pateikimo pareiga tenka diskriminavusiai pusei.
292
Galimi kontrolieriaus sprendimai
Baigus nagrin ti skund , surašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkyb s, surinkti
rodymai bei veiksm juridinis vertinimas, t.y. atitinkamas sprendimas. Pažym pasirašo lygi galimybi
kontrolierius. Su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, institucija, kurioje buvo atliekamas
tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami. Jiems išsiun iami arba teikiami pažymos nuorašai.
Griež iausias iš lygi galimybi kontrolieriaus sprendim yra administracin s baudos skyrimas statym
pažeidusiam asmeniui. Administracin s baudos dydis yra nuo 100 iki 2000 lit ; jis gali siekti ir 4000 lit , jeigu
pažeidimas padaromas antr kart per administracin s nuobaudos galiojimo laik (vienerius metus). statymas
nenumato, koks sprendimas turi b ti priimamas kiekvieno lygi teisi pažeidimo atveju. Tai reiškia, kad lygi
galimybi kontrolieriui yra suteikta pasirinkimo teis spr sti, koki sankcij taikyti ir kok sprendim priimti
kiekvienu diskriminavimo atveju. Atsižvelgdamas konkre ias skundo tyrimo aplinkybes, pažeidimo mast ,
sunkum , poveik nukent jusiam ir panašius aspektus, lygi galimybi kontrolierius sprendžia, kok sprendim
priimti ir koki sankcij pritaikyti. Jeigu mano, kad d l lygi galimybi pažeidimo yra pagrindas taikyti
baudžiam atsakomyb , turi teis perduoti tyrimo medžiag prokurorui ar ikiteisminio tyrimo staigai.
Teisin atsakomyb už diskriminacij
Teisin atsakomyb už diskriminavim d l lyties, amžiaus, lytin s orientacijos, negalios, ras s ar etnin s
priklausomyb s, religijos ar sitikinim nustatoma atsižvelgiant padaryto pažeidimo svarb ir pasekmes
nukent jusio žmogaus ir visuomen s interesams, viešajai tvarkai, o taip pat pažeidimo padarymo motyvus,
tiksl ir kitas aplinkybes. Moter ir vyr lygi galimybi bei Lygi galimybi statymo pažeidimas yra neteis ta
veika, už kuri statymuose numatyta teisin atsakomyb . Atsižvelgus padaryto pažeidimo sunkum , sukeltas
pasekmes, pavojingumo laipsn , gali b ti taikoma administracin arba baudžiamoji atsakomyb .
Administracin atsakomyb už lygi teisi pažeidimus
Administracini teis s pažeidim kodekso 41-6 straipsnis numato administracin atsakomyb už moter ir vyr
lygi teisi , nustatyt Moter ir vyr lygi galimybi statyme, bei lygi galimybi , nustatyt Lygi galimybi
statyme, pažeidim . Lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos praktikoje dažniausiai taikytos administracin s
baudos. Jos skirtos darbdaviams, paslaug teik jams už diskriminacinius skelbimus, kuriuose suteikiama
pirmenyb tam tikros lyties asmenims arba nustatoma griežta amžiaus riba pretendentams darb , už moterims
ir vyrams nustatytas skirtingas paslaug ( jimo klubus, barus ir panašiai) kainas.
293
Baudžiamoji atsakomyb už lygi teisi pažeidimus
Žymiai griežtesn yra baudžiamoji atsakomyb už žmogaus diskriminavim d l vairi požymi . Baudžiamojo
kodekso 169 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomyb už veiksmus, kuriais siekta žmoni grupei ar jai
priklausan iam asmeniui d l lyties, lytin s orientacijos, ras s, tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s pad ties,
tik jimo, sitikinim ar paži sutrukdyti lygiomis teis mis su kitais dalyvauti politin je, ekonomin je,
socialin je, kult rin je, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmoni grup s ar jai priklausan io asmens
teises ir laisves.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomyb už kurstym diskriminuoti žmoni
grup ar jai priklausant asmen d l lyties, lytin s orientacijos, ras s, tautyb s, kalbos, kilm s, socialin s
pad ties, tik jimo, sitikinim ar paži . Už kurstym diskriminuoti atsako ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.
Iš esm s yra sud tinga atriboti, kada diskriminaciniai veiksmai yra administracin s teis s pažeidimas, kada –
baudžiamasis nusižengimas. Ta iau bet kuriuo atveju apie tokius diskriminacinius veiksmus b tina pranešti
arba prokurorui, arba lygi galimybi kontrolieriui.
Drausmin atsakomyb už moter ir vyr lygi teisi pažeidimus
Drausmin atsakomyb nusakyta už moter ir vyr lygi teisi pažeidimus. Darbo kodekso 235 straipsnis
nurodo, kad moter ir vyr lygi teis pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbi ,
pavaldini ar interesant yra priskiriamas prie šiurkš darbo pareig pažeidim , už kuriuos darbdavys turi
teis nutraukti darbo sutart savo iniciatyva be išankstinio sp jimo, jeigu šis pažeidimas nors vien kart buvo
padarytas. Ly lygyb s pažeidimas ir seksualinis priekabiavimas vertinami kaip ypa šiurkštus darbo pareig
pažeidimas, galintis sukelti nepageidaujam pasekmi , pažeisti darbo tvark , takoti darbo kokyb bei
darbuotoj tarnybinius santykius. Tod l už tok pažeidim gali b ti taikoma sankcija – atleidimas iš darbo.
Baudžiamoji atsakomyb už seksualin priekabiavim
Baudžiamasis kodeksas atskiru straipsniu nustato baudžiam atsakomyb už seksualin priekabiavim – 152
straipsnio 1 dalyje seksualinis priekabiavimas apibr žiamas kaip vulgar s ar panaš s veiksmai, pasi lymai ar
užuominos, siekiant seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, jeigu jais siekiama priekabiauti prie pagal
tarnyb ar kitaip priklausomo asmens. Pagal nustatyt baudžiamojo proceso tvark , procesas d l seksualinio
priekabiavimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukent jusiojo skundas ar jo teis to atstovo pareiškimas (d l
seksualinio priekabiavimo b tina tiesiogiai kreiptis teism su skundu).
294
Civilin atsakomyb už moter ir vyr lygi teisi pažeidim
tina pažym ti, kad už pažeidimus ly lygyb s srityje numatyta civilin atsakomyb . Asmuo, patyr s
diskriminacij d l lyties, seksualin priekabiavim ar priekabiavim , turi teis reikalauti iš kalt asmen
atlyginti turtin ir neturtin žal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka.
TRADICINIAI MOTER VAIDMENYS
Net ir pažangiausi statymai nepaj gs užkirsti kelio diskriminacijai d l lyties, jeigu planuojant bendruomen s
gyvenim n ra vertinami moter ir vyr b ties skirtumai, kuriuos s lygoja j socialin patirtis, stereotipin s
nuostatos, kult rin s tradicijos. Antra vertus, akivaizdu, kad b tent d l socialin s patirties skirtum
patriarchalin ly tvarka vyrams ir moterims sukelia skirtingas problemas.
Dažnai manoma, jog tradiciniai vyro ir moters vaidmenys yra s lygoti biologini ypatum ir papildo vienas
kit . Teigiama, kad vyrai ir moterys atlieka skirtingas, ta iau lygiavertes funkcijas, kuri neverta keisti. Ta iau
tyrimai atskleidžia stulbinan ius moter nelygyb s mastus viskame, kas susij su darbu, užmokes iu, valdžia ir
statusu, jau nekalbant apie tai, kad moterys ypa dažnai tampa lytin s prievartos, smurto šeimoje aukomis, o
kult ra – d l jai b ding jaunyst s, lieknumo ir grožio reikalavim – s lygoja žem sav s vertinim .
Nam židinio serg toja
Tradiciniai vaidmenys dažnai pasitelkiami moter diskriminacijai pateisinti. Tai ypa pasakytina apie idealios,
nam židiniu besir pinan ios motinos samprat . Ji susiformavo tik XIX a. buržuazin je aplinkoje (nes
prabangos s ti namuose su vaikais negal jo ir negali sau leisti nei darbinink s, nei valstiet s) ir sitvirtino
kaip negin ijama norma. Atrodyt be galo gražus ir humaniškas raginimas vis laik skirti šeimai – tiems, kas
brangiausi. Meil , vaikai, namai yra puiku, bet tai – dar ne visas pasaulis. Tradicinio vaidmens musis moteris
sudaro puikias galimybes vyrui ir vaikams gyvenime kažko pasiekti. Jiems smagu gr žti išpuosel tus namus ir
rasti garuojan ius pietus ant stalo, pasinerti darbus, žinant, kai žino, jog kažkas pasir pins buitimi. Malonu
jausti, kad gali b ti reikalinga ir pad ti artimam žmogui. Ta iau siprasminti kit siekiuose n ra tas pat, kas
realizuoti save. Tod l siekdamos tapti idealiomis nam židinio serg tojomis, moterys rizikuoja likti „už borto“
– atitr kti nuo visuomen s realij , neužsidirbti pensijai ir pasmerkti save nuolatinei priklausomybei nuo geros
kito žmogaus (sutuoktinio ar partnerio) valios.
295
Dirban ios, bet ne lygios
Sociologai teigia, kad finansiškai priklausomos moterys praranda tak namuose, o prestižin darb turintys
vyrai gyja polink rodyti savo principus. Akivaizdu, kad apmokamas darbas tenkina ne tik ekonomines
žmogaus reikmes, – jis suteikia pripažinim , pagarb , visuomenin status . Ta iau ly stereotipai takoja ne
tik priva sfer . Nelygyb šeimoje siejasi ir su nelygybe visuomen je. Tod l dalyvavimas darbo rinkoje pats
savaime dar neužtikrina lygi galimybi moterims.
Kadangi moterims tradiciškai tenka didesnis kr vis buityje, manoma, kad jos tiesiog negali b ti visavert s
darbuotojos. „Antroji“, nam ruošai skirta pamaina (net ekonomin s gerov s valstyb se moterys atlieka
70 proc. buities darb ir praktiškai prisiima vis atsakomyb už vaik prieži ) ženkliai sumažina moters
poilsio valand skai , nes „moteriškosios prievol s“ (maisto gaminimas, r pinimasis vaikais, buto/nam
tvarkymas ir pan.) turi b ti vykdomos neatid liotinai, kasdien, o „vyriškieji“ buities darbai ( vair s taisymo,
remonto darbai) leidžia laisviau disponuoti savo laiku (arba tiesiog pasamdyti meistr ).
Visame pasaulyje moter vidutinis atlyginimas už vienodos vert s darb yra mažesnis nei vyr . 2008 m.
Lietuvoje šis skirtumas sudar 19 proc. Vertindami taip besiklostan situacij , mokslininkai išskiria
vertikali ir horizontali diskriminacij l lyties.
Kod l moterys uždirba mažiau?
Egzistuoja kelios darbo užmokes io skirtumus m ginan ios paaiškinti teorijos: I. Moterys renkasi menkiau
apmokamus darbus, nes mainais gauna geresnes darbo s lygas: palaikan socialin aplink , galimyb pad ti
kitiems, lankstesn grafik , lengvesnes užduotis. Ta iau tyrimai rodo, kad taip vadinami „moteriškieji“ darbai
nenumato palengvinim . Priešingai, didel moter koncentracija vienoje vietoje s lygoja mažesn darbo
grafiko, užduoties atlikimo b ir termin pasirinkimo lankstum , didesn viršinink kontrol .
„Moteriškosios“ profesijos turi savit bruož , bet n ra lengvesn s. Tradiciškai šie darbai siejami su „sunkiais“
klientais, kit paliktos netvarkos sutvarkymu, su mechaniškai pasikartojan veiksm rutina ir menka
autonomija.
Ta iau siekti „vyrišk “, geriau apmokam profesij moterys dažnai nesiryžta d l išankstin s darbdavi
nuostatos, jog tam tikrus darbus gerai gali atlikti tik tam tikros lyties asmenys, arba d l to, kad jos bijo prarasti
moteriško žavesio aureol . Kita priežastis – tai noras darbo vietoje išvengti slegian santyki : ignoravimo,
profesini geb jim nuvertinimo, klaid sureikšminimo, dvigub standart taikymo, seksualinio priekabiavimo
296
ar net atviro priešiškumo. Jei moter tarnyboje yra nedaug, j lytis tampa skiriamuoju (gerai pastebimu) bruožu,
kuris skatina bendradarbius jose matyti vis pirma moteris, o tik po to savo srities žinoves.
II. Moterims mokama mažiau d l to, kad jos yra ne tokios vertingos darbuotojos. Darbuotojo vert nusako
žmogiškasis kapitalas. Tod l teigiama, kad moterys uždirba mažiau, nes mažiau išmano, turi menkesn
išsilavinim ar patirt , kitais žodžiais tariant – yra ne tokios vertingos darbuotojos. Ta iau statistika tai paneigia.
Lietuvoje merginos kiekybiškai pralenkia vaikinus visose studij pakopose.
Ta iau aukštas išsilavinimas neužtikrina moterims gerai apmokam pareig ar vadovaujan pozicij . Net
Švietimo sistemoje, kur dirba 80 proc. moter , bendrojo lavinimo mokykl direktori postai dažniau atitenka
vyrams, o rektoriumi per vis Lietuvos istorij nebuvo tapusi n viena moteris. Galb t moterys yra ne tokios
darbš ios? Sociolog tyrimai parod , kad moterys dažnai dirba s žiningiau nei vyrai, per t pat laik padaro
daugiau darbo, tiksliau atlieka užduotis, darbuojasi efektyviau. Bet visuomen je vadovaujamasi išankstin mis
nuostatomis ar stereotipais, tod l j pastangos ne vertinamos.
III. Moterims mokama mažiau, nes jos ir tikisi gauti mažiau nei vyrai. Apklausos rodo, kad moterys iš ties
prašo mažesnio atlyginimo. Galb t d l to, kad jos yra nusiteikusios gauti mažesn uždarb nei vyrai, kuriems
nereikia r pintis namais ir vaikais ir kurie gali lengviau siekti karjeros? Galb t moterys laiko save mažiau
gabiomis ir mažiau vertingomis darbuotojomis (nors tyrimai to nepatvirtina)? Galb t jos lyginasi prie kit
moter , kurios taip pat nedaug uždirba? O gal vyrai tiesiog ryžtingesni, domisi darbo rinka ir geriau susigaudo,
koks darbas kiek kainuoja? Priežas gali b ti vairi , ta iau menki moter l kes iai yra mažiausiai tik tinas
argumentas paaiškinti, d l ko moterys susiduria su horizontali ja diskriminacija. Atlygio už vienodos vert s
darb skirtumai atsiranda d l to, kad moterys tradiciškai renkasi „moteriškus“ darbus, už kuriuos tiesiog
mokama mažiau.
Koki priemoni galima imtis?
Akivaizdu, kad siekiant lygi galimybi gyvendinimo, tenka ieškoti b panaikinti ir vertikali , ir
horizontali diskriminacij . Vertikaliosios diskriminacijos prevencija gali b ti gyvendinta tobulinant
statymus. Grei iau pasiekti teigiam rezultat leist pozityvi priemoni teisinimas ir kvot sistema.
Horizontaliajai diskriminacijai panaikinti reikalingos kompleksiškesn s, ly stereotip ir žmoni m stysenos
kait užtikrinan ios priemon s.
297
Mentaliteto kaita sunkiai sivaizduojama be visuomen s švietimo, informavimo. Svarbu ne tik tai, iš koki
vadov li vaikai mokomi, kokios yra bendrojo ugdymo, aukšt mokykl studij programos ly lygyb s
poži riu, bet ir tai, kokias nuostatas tvirtina žiniasklaida ir masin kult ra, kuri daro didel tak sav s
suvokimui. Ly stereotipai gali b ti kuriami, tvirtinami arba panaikinami nuolat kartojant, pabr žiant ar –
priešingai – nutylint vienokio arba kitokio pob džio informacij .
Kuo dažniau matome vyrus su k dikiais ant rank , tuo labiau linkstame manyti, kad vaik prieži ra n ra tik
moters r pestis. Kuo dažniau pastebime moteris už vairo, tuo juokingesn atrodo nuostata, kad jos n ra
sutvertos vairuoti. Kuo dažniau matome vyrus, reklamuojan ius skalbimo priemones, o moteris, skuban ias
daugiaaukš iuose sik rusius biurus, tuo stipriau tikime, jog gali b ti suderintas šeimos ir profesinis gyvenimas.
Moters vaizdis žiniasklaidoje
Žiniasklaida aktyviai dalyvauja patriarchalin s ly sistemos palaikyme, kurdama ir reprodukuodama
stereotipines ly reprezentacijas, teisindama seksiszm bei moteris nuvertinan tradicij . Pagrindiniu jos
rankiu tampa kalba, kuri apibr žia, aprašo, vertina mus ir pasaul , kuriame gyvename. Žodžiai, kuriuos
naudojame galina žmones bendrauti ir suprasti vienas kit , taip nulemdami tvark visuomen je. Taigi išreiškia
ir kult ros vertybes bei l kes ius ly atžvilgiu.
Kalba yra ypa svarbi socializacijos priemon . Besimokydamas kalbos vaikas kartu išmoksta galvoti ir suvokia,
kaip elgtis tam tikroje visuomen je. Tuo b du kalba formuoja ir „ly diskurs “. Pvz. ji gali atlikti semantinio
pažeminimo (angl. semantic derogation) funkcij , kai moteriškos gimin s daiktavardžiai vartojami po vyriškos
gimin s daiktavardži (vyras ir moteris, brolis ir sesuo, Adomas ir Ieva, vyras ir žmona, išimtis, ko gero yra tik
kreipin „ponios ir ponai“). Tyrin tojai pastebi, kad moterišk s vok vartojimo po vyrišk s vok tradicija
sustiprina moters antrin status visuomen je ir n ra atsitiktin . Semantinis pažeminimas yra tik vienas didesn s
problemos aspektas, kuri vadinama lingvistiniu seksizmu. Tai b dai, kuriais viena lytis nuvertinama kitos
atžvilgiu. Lingvistinis seksizmas apima skirtingos moters „vietos“ visuomen je apibr žim , moter , kaip
socialin s grup s ignoravim . Pavyzdžiui, siekiant išreikti pagarb , vyrus kreipiamasi „ponas“, kas nenurodo
jokio vyro santykio su moteriška lytimi. moteris kreipiamasi žodžiais „ponia“ arba „panel “, o tai nurodo
moters santyk su vyriška lytimi. Tas pats pasakytina ir apie moterišk pavardži vartosenos lietuvi kalboje
tradicij , kuri rodo, kad moters tapatyb yra priskirta arba priklausoma nuo vyriškos tapatyb s.
Moter kaip socialin s grup s ignoravimas kalbos s rangoje atsiskleidžia ir per bendrini daiktavardži
vartosen . Pavyzdžiui, angl kalboje žodis „man“ reiškia ir „vyras“, ir „žmogus“, žodis „mankind“ –
„žmonija“. Lietuvi kalboje absoliuti dauguma daiktavardži , prasminan žmogaus s vok bendr ja prasme
298
– asmuo, individas, subjektas, vaikas – vartojami tik vyriška gimine. Tod l juos pakei iantis vardis „jis“
vartojamas ne tik vyriškai, bet ir moteriškai giminei išreikšti. Lyties poži riu mišri auditorija (dalyviai,
skaitytojai, rink jai), pofesij bendriniai pavadinimai (mokytojas, pardav jas, vir jas, policininkas, t.t.)
vardijami vyriškos gimin s daiktavardžiais. Moteriška gimin vartojama tik kalbant apie labai savit patirt .
Tokiu b du bendražmogišk tem kontekste ji tampa nematoma. Vargu ar kam užkli sakinys „žmon s,
turintys rizik susirgti prostatos v žiu, tur profilaktiškai tikrintis sveikat “, ta iau pasakymas „žmon ms,
žindantiems vaikus, privalu sudaryti tinkamas s lygas“ r žia aus , nes, nors ir žinome, kad tiek moterys, tiek
vyrai yra žmon s, vieniems kalbos strukt ra leidžia atstovauti žmonij , kitoms – ne.
Kalba n ra neutrali ly atžvilgiu, tod l socialin s realyb s konstravimas žiniasklaidoje yra nuolatini galios
santyki , kurie apima ir ly sistem , išraiška. Vaizd kalba n ra išimtis. Vakar kult roje ji turi gilias
tarnavimo ly sistemai tradicijas. Jau Renesanso laikais sitvirtino moters (stebimo objekto) ir vyro (kurian io
subjekto) priešprieša. Besiformuojan io kapitalizmo visuomen je ji buvo papildyta klasiniais aspektais (moters
darbinink s k nas ir ekonomine, ir seksualine prasme priklaus vyrui buržua). Vartotojiškoje visuomen je
užgimus vaizdinei reklamai moteriškumas imamas tapatinti su perkama ir parduodama preke. Moters vaizdiniai
dažnai pasitelkiami kaip pagrindiniai reklamin s strategijos komponentai. Ta iau reklama eksploatuoja ne bet
kokius ly vaizdžius. Ji remiasi ne tiek realia moter /vyr elgsena, kiek visuomenei b dingu stereotipiniu
sivaizdavimu17.
Labiausiai akis krenta tai, kad moteriškumas reklamose primygtinai tapatinamas su seksualumu, kur kvepia
heteroseksualios vyriškos fantazijos. Šiuolaikin Vakar kult ra, bendrai, kur kas labiau apimta seksualumo
id jos, prisodrinta erotiniais stimulais nei bet kuri kita mums žinoma visuomen . Ta iau moteriškumo
vaizdžius analizuojanti Jane Caputi18, linkusi juos sieti ne su erotiškumu (laisv s, energijos, k rybiškumo j ga,
galinan ia veikti ir kurti), bet su „kasdiene pornografija“, pornografij suvokiant ne kaip tiesmuk lytini akt
ir k no dali pateikim , bet kaip vaizdavim , pagr st išnaudojimo, sudaiktinimo, moters niekinimo, jos k no
baim s ir neapykantos temomis (smurtas, vaik vaizdžio pornografizavimas, išžaginimo, nužudymo scenos,
moter pavertimas nebyliais sekso objektais, ly nelygyb s nat ralizavimas – visa tai – pornografijai
budingos strategijos). B tent dominavimas, pavaldumas, nužmoginimas ir sudaiktinimas masin je kult roje
pasitelkiami kaip erotin s stimuliacijos veiksniai. Mes smerkiame sutenerius, prostitutes ir prostitu paslaug
vartotojus, ta iau „kasdien pornografija“, atspind dama iš esm s t pa ly (nelygyb s) ideologij ,
priimama kaip norma. Jos ženklai taip giliai „ aug “ masin s kult ros k , kad j tiesiog nepastebime.
17 Jankauskait , M. (2004) Moter (ne)reprezentacija masin s kult ros vaizdiniuose. Sociologija, 3:52-64.
18 Caputi, J. (2003). Everyday Pornografy. In G. Dines, J.M. Humez (ed.) Gender, Race, And Class in Media: a Text-Reader.Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publication. P. 434-450.
299
Ly asimetrij vizualin je kalboje tvirtina tai, kad vyras konstruojamas kaip žvilgsn valdantis, taigi
kontroliuojantis subjektas. „J fotoaparatas mato t pat , k ir j s“, -- skelbia „Naujosios komunikacijos“
žurnale (2004 07 20; 08 15; 5) ta „Invent“ produkcijos reklama, kur dešinioji, su fotoaparato objektyvu
sutapatinta vyro akis yra fokusuojama pasyvios jaunos moters atvaizd , dar kart patvirtindamas prieš keturias
dešimtis met išsakyt Vakar vizualin s kult ros tyrin tojo Johno Bergerio klasikine tapusi mint – vyrai
ži ri, o moterys demonstruoja save. Nesvarbu, reklamos ar reprezentacijos tikslais naudojamas moters vaizdis,
jis visada išsaugo erotiškam, patraukliam, jausmingam pasig jimo objektui b dingus bruožus: pravertos
pos, sunk s aki vokai, naivus, bet viliojantis ar nudelbtas žvilgsnis, k eksponuojanti, ta iau pasyvi
laikysena, kuri byloja apie pasiryžim vykdyti troškim objekto paskirt .
Vartotojiškos kult ros kontekste vyro k nas taip pat virsta pasig jimo objektu. Ta iau tap s reginiu, jo
vaizdis gyja homoseksualumo bruož , išsaugodamas vyrams žvilgsnio subjekto pozicij . Moterys d l vyro
vaizdžio sudaiktinimo vartotojiškoje kult roje netampa automatiškai žvilgsn kontroliuojan iu asmeniu.
Gilumin vaizdo formavimo strukt ra neleidžia suabejoti vyro teise geismo objekt . Tuo tarpu moter
seksualum dominuojantis diskursas konstruoja tik kaip troškim b ti geidžiama vyro arba provokuoti vyro
geism .
Vyriška galia n ra gimta ir pastovi duotyb . J tvirtina kult ra, jai reikia nuolatinio patvirtinimo. Vyriškumas
gali b ti „minkštas“, feminizuotas, homoseksualus, ne galus, senas, nesubrend s, ta iau simbolin je plotm je
jis vis tiek disponuos kontrol , gali prasminan iu žvilgsniu. Net ir visiškos asmenin s nes km s atveju vyras
gali tik tis, kad kritin akimirk bus pasi lyta moteris (bent jau virtualios fantazijos lygmenyje), kuri patvirtins
jo gali .
Moterims, tuo tarpu, tenka „reginio“ vaidmuo net ir tuomet, kai išsikovojusios socialin status , pretenduoja
aukšt post . Kerinti, draugiška ir pavojaus nekelian prigimt liudijanti šypsena, patraukli, amži bei kitus
neatitikimus viduriniosios klas s idealams slepianti išvaizda ir troškim b ti geismo objektu demonstruojanti
laikysena vaizdžio k nuomone yra vienintelis b das tvirtinti „tikr “ („nat ral “, ly skirtum
nesuabejojant ) moteriškum bei padaryti j priimtinu masiniam ži rovui.
Sudaiktintas (pornografizuotas) moters vaizdis tampa masin s kult ros sinonimu. „Ekstra žinios“, „Lietuvos
rytas“, „Vakar žinios“, „Vakar ekspresas“, reklamuodami save kaip produkt , entuziastingai eksploatuoja
apsinuoginusi , nuog ar laikraš iais kiek prisidengusi mergin k nus, kurie neju iomis perša mint , jog
vieninteliai šalies naujienomis besidomintys skaitytojai yra heteroseksual s vyrai, o moterys t ra gundymui
skirtas masalas. Ypa drastiška šiame kontekste atrodo „Vakaro žini “ (kaip teigiama, skandalingiausio
laikraš io) redakcijos laikysena. Skaitytoj d mesiui patraukti pasitelkiamos ne tik pornografin s vaizdo kliš s
300
– apnuogintos kr tys, s dmenys, lytin nuolankum bylojan ios pozos. Sutapatinti su reklamuojamu produktu,
t.y. laikraš iu, jaun moter k nai buvo pateikiami kaip visiškai pigi, vos 50 cent kainuojanti prek (2002
sezono „Vakaro žini “ reklama). J si loma sigyti per daug nesvarstant, juk pasinaudojus, pigiu daiktu visad
galima atsikratyti.
Aptartos reklamos toli gražu n ra vieninteliai sudaiktinto moter pateikimo atvejai. Moters vaizdžio
suprekinimas yra tap s m kasdienybe, kurio gusta nepasteb ti arba skubama paversti juokais. Ta iau visai
nejuokinga, jei suvokiama kokie tampr s yra kasdien s pornografijos ir pornografijos verslo, prostitucijos,
prekybos žmon mis ryšiai. Visuomen netoleruoja suteneri , prekiautoj žmon mis, sekso turist ,
pornografijos verslo magnat . Ta iau taip kuriamas sp dis, kad tik tam tikra kategorija žmoni (statistin
mažuma) peržengia žmogiškumo ir nužmoginimo rib , o daugumos kuriama bei vartojama, hierarchin ly
sistem paremianti masin kult ra ia niekuo d ta.
Smurtas ir prievarta šiuolaikin je kult roje taip pat gyja pabr žtinai seksualin išraišk . Fizin s ir lytin s
prievartos epizodai kuriami kaip brutali vyrišk gali tvirtinan ios ir lytiškai stimuliuojan ios bei vizualin
pasitenkinim teikian ios scenos. Pornografiniai prasmi formavimo kodai ne tik teisina smurt prieš moteris,
paver ia j lytiniu dirgikliu, bet perša nuostat , jog moterys pa ios to nori. Pornografijos pasaulyje jos niekada
nesako „NE“, tod l ir realiame gyvenime moter atsisakym skatinama vertinti kaip erzinim ar gundymo
gudryb . Tokioje m stymo trajektorijoje ir išžaginimas suvokiamas tik kaip romantiškas nuotykis.
Lietuvos žiniasklaidoje paplit vaizdiniai kuria simbolin vyro/ moters opozicij ir tvirtina j kaip „nat rali “.
Tokios reprezentacijos pateikia normatyvinius vyriškumo ir moteriškumo modelius, pašalindamos kitoki
patir reprezentacijas (pvz. „moteriško“ vyriškumo ir „vyriško“ moteriškumo, pagyvenusio amžiaus,
spalvoto ar ne galaus k no), užtildydamos jas tiesiogine ir simboline prasme. Kaip galima b keisti esamus
vaizdavimo kodus, nesukuriant nauj socialin s atskirties ir užtildymo instrument ?
Kasdien s pornografijos metastaz s masin kult yra apraizgiusios taip pla iai, jog kyla pagr st abejoni , ar
visuomen je, kur seksualumas tapatinamas su dominavimo ir pavaldumo išraiška, apskritai manomas
daiktinimo, menkinimo, nuvertinimo kod nekartojantis moter vaizdavimas? Galios grup s kuria ir tvirtina
oficialiai pripaž stamas (nat ralizuotas) prasmes, kuriomis grindžiamas viešas diskursas. Tuo tarpu atskirt
patiriantiems asmenims tenka sud tinga dilema: 1) formuoti alternatyv , normatyvioms nuostatoms
oponuojant prasmi lauk arba 2) išsikovoti ir tvirtinti savo niš dominuojan iame diskurse. Pirmoji strategija
suteikia didesn saviraiškos, taigi ir savivokos, laisv , ta iau ji pasižymi menkomis galimyb mis keisti
dominuojan iame diskurse sitvirtinusius stereotipus, nes steigia alternatyvius prasmi laukus, kurie gali
sustiprinti atskirt . Antroji perspektyva kiek suvaržo ryžting praktik galimybes, ver ia manevruoti ir derintis,
301
ta iau sukuria prielaidas nuoseklesnei normatyvinio diskurso kaitai, infiltruojant, „ skiepijant“ naujas, iki šiol
ignoruotas prasmes.
Ne visus atskirties grupes reprezentuojan ius vizualinius kodus pavyksta vienodai lengvai transformuoti (ar
bent jau teoriniame lygmenyje numatyti j kaitos strategijas). Su negalia, amžiumi, rase, klase susijusias
stereotipines nuostatas žmon s lengviau suvokia kaip socialinius konstruktus, kuriuos galima ir reikia keisti.
Tuo tarpu lytis (o juolab heteroseksualumas) vis dar vertinama kaip prigimties s lygotas savitumas. Tod l
nykstant akivaizdiems moter ir vyr socialin s skirties ženklams, simbolin vaizdini erdv , kuri daro didel
tak savivokai, išlieka tvirtu ly ideologijos rams iu.
VYRIŠKUMO STEREOTIP RIBOTUMAS
Vyrus prasta vadinti stipri ja lytimi, tuo m ginant pabr žti socialinius j vaidmens privalumus. Ta iau vyrai
taip pat nuken ia d l vyraujan stereotip . Viena vertus, ilg laik vyro ir žmogaus s vokos buvo laikomos
tapa iomis, tod l socialini moksl išvados buvo grindžiamos išskirtinai j elgsenos analize. Bet tradicin
psichologija neskyr pakankamai d mesio stereotip sukeltiems savitiems vyr išgyvenimams, kuriuos pažinti
yra svarbu. Mokslinink nuomone, daugelis socialini problem (vyr smurtas prieš moteris, nusikalstamumas,
polinkis žalingus pro ius ir pan.) iš dalies šaknijasi b tent tradicin je vyriškumo sampratoje.
Socialin s vyriškumo normos
Vyrai (kaip ir moterys) patiria stipr visuomen s spaudim d l lyties – jie yra tiesiog panardinami
informacijos sraut (spauda, filmai, reklama ir t. t.), aiškinant k reiškia b ti „tikru vyru“. Vyr elges s lygoja
jaunimo, darbinink , sportinink ir pan. subkult rose sitvirtin s vyriškumo suvokimas, kur sudaro norm
rinkinys, nurodantis k vyrai gali/turi (ar priešingai, – netur ) daryti ir jausti. Vyriškumo normas galima
suskirstyti tris pagrindines grupes: statuso norma, tvirtumo norma ir nemoteriškumo norma.
Statuso norma
visuomen je vyrauja nuostata, kad „tikras“ vyras privalo gyti status ir pelnyti kit pagarb . Jo, kaip
asmens, vert nusako geb jimas tenkinti materialines šeimos reikmes. Vyras n ra vyras, jei neuždirba pinig .
Socialin s apklausos rodo, kad tiek vyrai, tiek moterys mano, jog vyras privalo daryti karjer ir garantuoti
materialin gerov . Pagal tradicij , b tent vyras sumoka už partner , tod l moterys nesidrovi pasidom ti savo
išrinktojo finansine pad timi. Vyrai savo vyriškumo samprat taip pat konstruoja atsižvelgdami pajamas.
302
Ta iau tik nedaugeliui pavyksta tur ti pakankamai pinig , valdžios ir pagarbos visuomen je, kad visiškai
pasitik savimi (nes visada pasitaiko kas nors iškilesnis ir turtingesnis). Ši norma slegia daugelio vyr pe ius
ir s lygoja žem sav s vertinim . Ji neleidžia džiaugtis tuo, kas jau pasiekta – juk apie žaid jo lyg sprendžiama
tik pagal paskutines rungtines. Tod l vyrai priversti nuolat siekti savo statuso patvirtinimo.
Finansiniai sipareigojimai ypa slegia tuos vyrus, kuri žmonos ar partner s nedirba. Ta iau susitelkimas ties
pinig „kalimu“ trukdo jiems atlikti t vo pareigas ir nuskurdina žmogišk patirt . Pasteb ta ydinga tendencija,
kad did jant t vo pajamoms, maž ja jo našas vaik aukl jim . Tai ypa ryšku industrin se visuomen se.
1993 m. duomenimis, Japonijoje, kur vyriškumas siejasi su visišku atsidavimu darbui, vaikai su savo t vais
darbo dienomis bendravo vidutiniškai 3 min., o savaitgaliais – 19 min. Taip augdami jie papras iausiai
nesuvok , kad t vai išeidavo anksti iš ryto ir gr ždavo vakare, nes nor jo materialiai apr pinti mylim šeim .
Užaugusius tokius žmones kankina skausmingos abejon s, ar t vai juos apskritai myl jo? Daugelis vyr gailisi,
kad nedalyvavo vaik auginime, kol šie buvo maži, ir d dami dideles pastangas m gina iš naujo kurti
tarpasmeninius santykius.
Netur dami galimybi gyvendinti statuso reikalavim vyrai gali griebtis ir kompensacini priemoni , kurios
remiasi emociniu ir fiziniu smurtu, seksualine prievarta, moter ir kit atskirties grupi žeminimu, nepagr sta
rizika. Toks elgesys vadinamas kompensaciniu vyriškumu, kurio tikslas yra sumažinti nepasitenkinimo,
nevisavertiškumo jausm d l profesini ir ekonomini nes kmi . Jis iššaukia nor b ti „kietu“ ir leidžia
pasijausti galingu, kontroliuojan iu kitus, suteikia savigarbos, nors iš tikr tokia laikysena byloja tik apie vyro
sutrikim , emocin pažeidžiamum ir stabilumo stygi , kur s lygoja žemas statusas.
Tvirtumo norma
Iš vyr taip pat tikimasi protinio, emocinio ir fizinio tvirtumo. Fizinis tvirtumas – tai reikalavimas, kad vyras
fiziškai stiprus. Jausdami j gos stok , bet nor dami atitikti normas, vyrai rizikuoja net sveikata (vartoja
steroidus, kad padid raumen mas ). Jie neigia skausm ir atsisako medicinin s pagalbos d l fizini
negalavim . Mes žavim s futbolo, krepšinio ar ledo ritulio žaid ju, kuris po traumos nepaliko sporto aikšt s ar
greitai gr žo j po ligos, ta iau nesusim stome, kad taip demonstruojamas vyriškumas gali b ti viena iš
didesnio vyr mirtingumo priežas .
Vadovaujantis stereotipu, iš vyro reikalaujama didel s fizin s j gos ir biologinio aktyvumo. Ta iau tokios
normos dažnai paskatina prievart . Manoma, jog tam tikrose situacijose neparodyti agresijos yra tiesiog
nevyriška. Kult ra teisina vyr smurt . Tod l nesugebantys sav s tvirtinti kitu b du, dažnai griebiasi
prievartos tam, kad pasijaust viršesni, stipresni ir galingesni. Tyrimai rodo, kad smurtautojams b dingas
303
žemas sav s vertinimas, tod l tuose socialiniuose sluoksniuose, kur normos reikalavimai vyrams yra sunkiau
pasiekiami, dažniau pasitaiko smurto atvej prieš moteris ar kitus silpnuosius.
Fizinio tvirtumo norma turi ir kit neigiam pasekmi . Nuostata „si sk visus velniop ir varyk pirmyn“ skatina
elgtis agresyviai ir nepagr stai rizikuoti. Vyr polinkis sirgti streso sukeltomis ligomis, vairuoti neblaiviam ar
mirti d l išorini priežas yra susij su polinkiu perd rizik . Destruktyvaus elgesio jie dažnai griebiasi
nor dami rodyti sau ir kitiems, jog yra „tikri vyrai“.
Besivadovaujantiems protinio tvirtumo norma vyrams sunku pripažinti, kad jie kažko neišmano, nežino ar
nesuvokia, tod l patarimo veikiau n neklausia. Baim pasirodyti nekompetentingu ar neišmanan iu reikalo
sukelia nerim , trukdo teirautis ir kaupti reikiam informacij . Ši norma gali s lygoti ir rimtas tarpasmenini
santyki problemas, nes tokie vyrai nenori pripažinti savo klaid ir yra link žeminti kitus.
Vis dar tvirtas sitikinimas, kad vyras turi b ti emociškai tvirtas ir nerodyti jausm , savo problemas spr sti be
kit pagalbos. Tai kenkia intymi santyki kokybei, skurdina žmogišk patirt . Vyrai re iau „atsiskleidžia“,
re iau dalinasi išgyvenimais, nes toks atsiv rimas gali brangiai kainuoti – visada yra rizika tuo pasinaudojus
ti atstumam, išjuoktam, išduotam. Tyrimai rodo, kad vyr santykiuose yra daugiau konflikt ir
konkurencijos, tod l jie vengia atviravimo, kuris gali pakenkti varžybose ir sunkiai siejasi su tvirtumo bei
kompetencijos norma. Tod l tam, kad gal laisvai bendrauti su savo lyties asmenimis, vyrams reikalingos
specialios strukt ros, kurios moterims n ra b tinos. Pavyzdžiui, sportas jiems tampa galimybe išreikšti
vyriškum ir tuo pa iu patirti bendrumo jausm (varžyb metu ir vyrams leistina gl bes iuotis, reikšti vairias
emocijas, netgi apsiverkti ir bu iuotis). Ta iau net komandinis sportas negali duoti to, kas vertingiausia žmoni
santykiuose: intymumo ir artimo ryšio su kitu. Tod l asmeniui, kuris galvoja, kad reikšti emocijas yra
„nevyriška“, sunku užmegzti artimesnius santykius su draugais, partner mis, vaikais. Jei vienas iš asmen
demonstruoja „tvirtum “, dažniausiai kyla nepasitenkinimas bendravimu.
Vyrai lengviau suteikia instrumentin pagalb (pataiso draugui mašin ), nei emocin param , nes visuomenin s
normos skatina vyrus rungtyniauti ir konkuruoti, aukojant artimus santykius. Dažniausiai jie ignoruoja
depresij , problemas „skandindami“ alkoholyje ir narkotikuose. Didelis vyr savižudži skai ius iš dalies taip
pat siejamas su tvirtumo normomis.
Jeigu berniukai n ra mokomi užuojautos, tap vyrais neturi motyvacijos susilaikyti nuo fizinio ar emocinio
smurto. Mokslininkai mano, kad aktyvus vyr dalyvavimas karuose, planetos niokojime, socialini mažum
slopinime, jiems b dingas psichologinis žiaurumas ir prievarta iš dalies gali b ti s lygoti vyriškumo stereotip .
304
Nemoteriškumo norma
Vyrauja sitikinimas, kad „tikras vyras“ negali tur ti moterišk savybi ir privalo vengti tariamai moterišk
užsi mim bei veiklos sri . Yra vyr (ir ne tik), kurie mano, jog jausm parodymas ar atsiskleidimas yra
išimtinai moteriškas bruožas. Pravirk s vyras su panieka vadinamas „boba“. Tai sukuria dilem : emocionaliai
ekspresyvus jaunuolis nelaikomas vyru, ta iau jeigu vyras n ra emocionaliai ekspresyvus – jis negali b ti
laikomas visaverte asmenybe...
Nemoteriškumo norma trukdo ir visavertei t vystei. Svarbu, kad bendraudami su vaikais t vai nevengt rodyti
švelnumo, susir pinimo, emocinio palaikymo, dažniau apkabint ir sakyt , kad myli. Ta iau daugeliui vyr
šiuos veiksmus atlikti sunku, nes jie tai sieja su moteriškumu. Tokios nuostatos gali tapti rimta kli timi
partnerystei šeimoje. Moterišk savybi vengimas yra siejamas ir su baime b ti apšauktu g jumi. Tod l
siekdami išvengti tarim vyrai gunda naudoti homoseksualius žmones ar moteris žeminan retorik .
Stereotipinio vyriškumo norm vaikymasis sukelia daug stres ne tik aplinkiniams, bet ir patiems vyrams.
Viena vertus, vadovaujantis tradiciniu poži riu, vyrai turi palaikyti kuo glaudesnius tarpusavio ryšius (versle,
sporte, pramogose), ta iau šios bendravimo formos gyja tokius pavidalus, kurie trukdo glaudesni ,
nuoširdesni santyki raidai. Tyrin jantys vyriškumo apraiškas mokslininkai pri jo prie išvados, kad
normatyvinio vyriškumo standartai (be teigiam aspekt : atkaklumo, pasitik jimo savimi, ryžto) turi ir daug
neigiam bruož . Užuot suteik s tvirtus tapatyb s pagrindus, tradicinis vyriškumas dažnai tampa nerimo ir
tampos priežastimi. Kai gyvenimo situacija pareikalauja „moteriško“ elgesio modeli (r pinimosi, globos,
atjautimo), kuri n ra vyro elgsenos repertuare (arba juos draudžia kult ra), kyla stresas, kuris iššaukia pykt ir
nerim . Vengiantis rodyti švelnius jausmus žmogus sumažina savo galimybes gauti emocin param .
Tradicinis vyriškumas šiuo metu išgyvena kriz . Tai liudija savižudybi , priklausomyb s nuo alkoholio,
narkotini medžiag , gyvenimo trukm s rodikliai. Dabar vyrui nepakanka b ti duonpelniu – r pintis tik
materialine šeimos gerove. Akivaizdu, kad spar iai kintan iomis rinkos ekonomikos s lygomis palankesnes
aplinkybes turi tos šeimos, kur abu partneriai dirba. Tai ne tik padidina nam kio pajamas, bet ir padeda
šeimai lengviau veikti krizines situacijas nedarbo, ligos ar vieno iš partneri netekties atveju. Tod l svarbu, kad
tiek profesin karjera, tiek šeima ir vaikai b abiej partneri r pestis. Vyrams tampa gyvybiškai svarbu
sisavinti tokias elgesio formas, kurios anks iau ne siteko stereotipinio vyriškumo r muose. B tent tod l
mokslininkai prabilo apie b tinyb rekonstruoti j , išsaugant visus teigiamus vyriškumo bruožus ir pašalinant
pasenusius, prastai funkcionuojan ius tapatyb s aspektus.
305
laimime atsikrat stereotip ?
Pasaulyje esama teigiam tokios strategijos gyvendinimo pavyzdži . Islandijoje net 90 proc., o Švedijoje –
apie 34 proc. vyr išeina k dikio prieži ros atostog . Europos S jungos mastu siekiama skatinti š proces , nes
tyrimai parod , jog vyriškumo stereotip kaita palengvina daugelio socialini problem sprendim . Naudos turi
ne tik šeima, bet ir visa visuomen . Vyrai turi didesnes galimybes emocionaliai sitraukti šeimos gyvenim ir
bendravim su vaikais. Jiems nebereikia jaustis „pinigus uždirban ia mašina“, namo pareinan ia tik pernakvoti.
Moterys lengviau silieja arba gr žta darbo rink , lengviau siekia karjeros, jeigu žino, kad r pes iais d l vaik
globos visada gali pasidalinti su vyru ar partneriu. Vaikai gali vienodai artimai bendrauti ir užmegzti glaudžius
tarpasmeninius santykius su abiem t vais. Tokiu b du sumaž ja stresas tiek darbo, tiek nam aplinkoje.
Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad šeimos, kur vyrai buvo pa t vyst s atostogas, kur kas re iau skiriasi.
Taigi tur dama tvirt šeim laimi visa visuomen . O kartu laimi ir darbdavys, gal damas panaudoti vis tiek
vyr , tiek moter darbo j , nerizikuodamas d l pasikeitusios šeimin s pad ties netekti kvalifikuoto(s)
specialisto( s). Skandinavijos mokslininkai pasteb jo, kad visiems saugesn s yra visuomen s, kuriose globos
aspektai neprieštarauja vyriškumo normoms. Jose sumaž ja vaik , seneli , moter ar negali turin žmoni ir
kit atskirties grupi diskriminacija, vyrai yra mažiau agresyv s (Skandinavijoje vyras rizikuoja b ti nužudytas
kito vyro 7-8 kartus mažiau nei JAV).
Lietuvoje tuo tarpu tik 1 proc. vyr pasinaudoja galimybe išeiti t vyst s atostog (ar paimti j dal ). Teigiamus
poky ius stabdo tai, kad net šiuolaikiškai m stantiems vyrams nepavyksta išvengti socialini norm spaudimo.
Permainos vyksta vangiai, nes institucij veikla yra sur dyta pagal senus principus – vyr darboviet s
nenumato vyrams paramos ar lengvat d l šeimini pareig ar vaik prieži ros. Vis dar remiamasi nuostata,
kad vyras turi viskuo besir pinan žmon -nam šeiminink ir privalo atsid ti tik darbui. Lanks , profesin ir
šeimos gyvenim leidžian derinti darbo form stoka neigiamai veikia tiek moter , tiek vyr gyvenim , tod l
tik abipus mis pastangomis šios kli tys gali b ti pašalintos.
306
LY LYGYB PRAKTIKOJE IR 3R METODAS
Kod l reikalingas darbas ly lygyb s srityje?
Politinius siekius ir l kes ius žmon s sieja su valstybe, ta iau kasdienes problemas dažniausiai sprendžia
bendruomen s, savivaldyb s, darboviet s lygiu. Tod l geb jimas vertinti ir patenkinti moter ir vyr , berniuk
ir mergai reikmes, kurios dažnai yra skirtingos, didži ja dalimi padeda užtikrinti lygyb kasdieniame žmoni
gyvenime. Nesuklysime teigdami, kad ly lygyb prasideda bendruomen se. Ypa svarbu, kad priimant
sprendimus, sudarant darbo s lygas, mokant darbo užmokest ar užtikrinant socialin apsaug jose b
sudaromos vienodos galimyb s tiek moterims, tiek vyrams darbuotojams.
Daugelis žmoni tiki, kad moterims ir vyrams svarbu suteikti lygias galimybes, ta iau ši nuostat
gyvendinimo darb suvokia kaip nereikaling laiko švaistym . J manymu, ly lygyb bus pasiekta savaime,
kaip neišvengiamas procesas, paskatintas visuomen s raidos, ekonomikos ir darbo rinkos poky . Ta iau taip
stantys pamiršta, kad moter pad tis pastarajame amžiuje taip ženkliai pager jo tik vairi feministini
jud jim pastangomis, – ekonominis šalies progresas pats savaime neužtikrina moter lygiateisiškumo.
Yra manan , kad ly lygyb s problemai išspr sti pakanka vienodo moter ir vyr atstovavimo priimant
sprendimus. Ta iau toks poži ris yra ribotas, nes nekreipia d mesio egzistuojan ius galios skirtumus tarp
ly vairiose gyvenimo srityse. O teigiantys, kad moter ir vyr pad tis visuomen je priklauso išimtinai nuo
kvalifikacijos ir asmenini savybi , tiesiog pamiršta, kaip stipriai mus takoja tradicijos ir vyraujantys
stereotipai apie moterims ir vyrams priimtinus ar nederan ius vaidmenis.
Argumentai prieš ly lygyb :
o Ly nelygyb yra nat ralus reiškinys.
o Ly nelygyb s problemos yra per didel s arba neišsprendžiamos.
o Ly lygyb s priemon s trukdo spr sti kitas, svarbesnes problemas.
o Tai kart klausimas (problemso išsispr s savaime b gant laikui).
307
o Moter skai iaus padid jimas yra tas pat, kas ly lygyb .
o Mes neturime laiko ly lygyb s problemoms spr sti!
Ta iau bendruomen s privalo imtis konkre priemoni ly lygybei gyvendinti, nes ji yra ne tik
demokratini proces dalis, bet ir b tina ekonominio augimo s lyga. Tyrimai rodo, kad užtikrinus moterims ir
vyrams lygias galimybes, did ja visuomen s gyvenimo kokyb , ger ja ekonomin ir socialin bendruomen s
pad tis. Juk sudarydama s lygas moterims ir vyrams realizuoti savo geb jimus, valstyb efektyviau panaudoja
turimus žmoni išteklius. Be to, moter ir vyr pasitenkinimas esama pad timi taupo k rybin energij , kuri
antraip iššvaistoma nepasitenkinimui išreikšti.
Kas yra ly lygyb ?
Teis s aktai Lietuvoje užtikrina vienodas teises moterims ir vyrams dalyvauti politikoje, darbe, siekti
išsilavinimo, užsiimti moksline veikla, gauti vienodas paslaugas ir vienodos kokyb s aptarnavim . Tod l dažnai
manoma, kad ly lygyb s problemos Lietuvoje n ra, nes visi gyventojai turi vienodas, valstyb je galiojan
statym tvirtintas teises.
Ta iau ly lygyb n ra tik vienodos teis s ir pareigos. Ji niekuomet netaps realia, jei moterys ir vyrai
(mergait s ir berniukai) tur s skirtingas s lygas ir galimybes gyvendinti turimas teises.
Antra vertus, ne visos visuomen s gyvenimo sritys yra reguliuojamos teis s normomis. Moter ir vyr lygi
galimybi statymas bei kiti teis s aktai netaikomi šeimos, priva iam žmoni gyvenimui, nereglamentuoja
asmen laisvalaikio ir galimybi dalyvauti kult rin je ir sportin je veikloje. Ta iau formaliai visiems lyg s
statymai gali tur ti kitokias pasekmes moterims ir vyrams, nes skirtingos yra moter ir vyr patirtys.
Nešališkumo negalima supainioti su lygyb s nuostat tvirtinimu, nes taip gali b ti paskatinamas abejingumas
moter ir vyr gyvenimo b do, interes , reikmi ypatumams ir sukuriamos prielaidos faktinei diskriminacijai
l lyties.
Teis s aktai taip pat n ra paj s kovoti su vyraujan iais stereotipais apie moter ir vyr vaidmen visuomen s,
priva iame gyvenime. O ly lygybei užtikrinti yra svarbios visos sritys. Pasidalijimas teis mis ir pareigomis
šeimoje, nedarbin je veikloje ar pasen s poži ris tai, kas yra vyriška ir moteriška, sudaro skirtingas galimybes
moterims ir vyrams dalyvauti visuomen s gyvenime, gyvendinti savo svajones, geb jimus, siekius bei
pasinaudoti turimomis teis mis.
308
Kuo grindžiama ly lygyb ?
Moter ir vyr lygyb apima penkis pagrindinius aspektus:
vienodas pasidalijimas valdžia, galia ir taka;
lygios galimyb s b ti finansiškai nepriklausomais;
dalijimasis atsakomybe už šeim ir vaikus;
laisv nuo smurto d l asmens lyties.
Ly stereotip pašalinimas.
Visos šios sritys tarpusavyje yra susij : ly lygyb vienoje srityje yra ne manoma nesudarius vienod
galimybi moterims ir vyrams kitoje.
Vienodas pasidalijimas valdžia, galia ir taka
Tolygus moter ir vyr atstovavimas statym leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje (parlamente ir
vyriausyb je), savivaldybi tarybose ir administracijose, kit valstyb s staig , visuomenini organizacij ar
priva kompanij vadovaujan iuose organuose sudaro vienodas galimybes moterims ir vyrams dalyvauti
priimant svarbius sprendimus bei daryti tak j turiniui.
Moterys ir vyrai gyja skirtingas žinias apie tam tikras visuomen s gyvenimo sritis ir socialin patirt , kurios
panaudojimas, priimant bei vykdant sprendimus, didina pastar kokyb ir efektyvum . Sprendimai, kuriuos
priimant aktyviai dalyvauja moterys ir vyrai, patenkina didesn s žmoni grup s reikmes ir apima vairesnes
gyvenimo sritis, tod l visuomen nebevertinama kaip visuma, kur svarb s yra tik vienos grup s interesai.
Antra vertus, n ra tik moterišk ar vyrišk visuomen s gyvenimo sri : sprendimai, priimami kiekvienoje iš
, turi takos tiek moter , tiek vyr gyvenimui. Statistikos duomenimis, vyrai Lietuvoje beveik 8 kartus
daugiau nei moterys ken ia nuo l tinio alkoholizmo. Ta iau valstyb , priimdama sprendimus d l program
309
alkoholizmo li klimpusiems vyrams, tur atsižvelgti ir moter , kuri gyvenim žaloja vyr turima
problema, reikmes.
Sprendimai priimami ne tik viešajame, bet ir priva iame gyvenime. Ly lygyb s poži riu svarbu, kad moterys
ir vyrai tur tokias pa ias galimybes tvarkyti savo ar savo šeimos gyvenim . Kitaip tariant, svarbus ne tik
vienodo moter ir vyr atstovavimo politiniame gyvenime klausimas. Lygiai taip pat svarbu, kas paima vaikus
iš darželio, kas juos veda mokykl , kas šeimoje kontroliuoja pinigus, kas sprendžia, kokiems tikslams jie bus
išleidžiami, kas perka maist parduotuv je, ir t. t.
Vadovaujantis ly lygyb s nuostatomis, ištekliai (kurie visuomet yra gana riboti) turi b ti vienodai
paskirstomi tarp moter ir vyr . Vadinasi tiek moterims, tiek vyrams svarbu tur ti reali tak sprendžiant kaip
tie ištekliai bus padalinti. Tod l ly lygyb neatsiejama nuo galios klausimo. Kasdieniame gyvenime galia
gali reikšti galimyb laisvai dalyvauti susitikimuose, tur ti neformali pažin , o galios netur jimas – kalt d l
ne laiku iš darželio ar mokyklos paimt vaik , nesuplaut ind , nesutvarkyt nam . Galios suteikia ir atskirai
žmoni grupei prieinama informacija, kuri yra labai svarbi priimant gyvenim takojan ius sprendimus.
Lygios galimyb s b ti finansiškai nepriklausomais
Ly lygyb apima lygias galimybes moterims ir vyrams tur ti darb ir gauti asmenines pajamas. Dirbdami
vienod ar vienodos vert s darb moterys ir vyrai turi gauti vienod darbo užmokest . Taip pat svarbu, kad
jiems b sudaromos vienodos s lygos siekti išsilavinimo (ypatingai tose srityse, kur darbas yra geriausiai
apmokamas), kopti karjeros laiptais, gauti vienodas socialines išmokas, socialines ar sveikatos apsaugos
paslaugas, kuriomis naudotis galima mokant valstybei mokes ius, kurie priklauso nuo darbo užmokes io
dydžio.
Siekiant ly lygyb s, yra b tina ekonomin gerov ir ekonomin vyr bei moter nepriklausomyb , nes
gyvename kult roje, kur materialin gerov tampa vis svarbesniu visuomenin s pažangos rodikliu, o
ekonomin nepriklausomyb virsta neatskiriama asmenin s laisv s dalimi ir sudaro galimybes savarankiškai
išlaikyti šeim , s lygoja asmens visuomenin status .
Ta iau statistika rodo, kad dirbdamos vienod ar vienodos vert s darb , moterys uždirba mažiau nei vyrai.
Darbo sritys, kuriose daugiausia dirba moterys, yra pras iau apmokamos nei profesijos, kur dominuoja vyrai.
Vis dar gajus moters-nam šeiminink s vaizdis, kuriam vyriško atitikmens neturime. D l ši ir kit priežas
310
moterys tampa finansiškai priklausomos nuo vyr , o tai gerokai pablogina j pad ir turimas galimybes,
apriboja atliekamus visuomeninius vaidmenis, padaro jas labiau pažeidžiamomis socialiai.
Dalijimasis atsakomybe už šeim ir vaikus
Dalijimasis teis mis ir pareigomis šeimoje taip pat daro tak moter ir vyr galimyb ms visuomen je. Nam
ruoša ir vaik prieži ra atima daug laiko, pastang , užkrauna nemenk atsakomyb s našt . Tod l laikas, skirtas
šeimai ir neapmokamam darbui namuose, nebegali b ti skiriamas apmokamam darbui ar laisvalakiui.
Tradicin je lietuvi šeimoje vyras laikomas atsakingu už šeimos materialin apr pinim , o moteris – už glob
šeimoje. Toks pasiskirstymas pareigomis šeimoje laikomas savaime suprantamu, „nat raliu“. Tai atrodo
nekenksminga, ta iau sukuria ir palaiko ly nelygyb daugelyje sri . D l aktyvesnio vaidmens šeimoje
moterys tampa nepatrauklia darbo j ga. Darbdavys mieliau samdo vyr , nes d l susiklos iusi tradicij šis
neišeis t vyst s atostog , neglobos vaiko ar senyvo šeimos nario ligos atveju, gal s dirbti viršvalandžius ar
vykti komandiruotes. Tokiu b du vyrams sukuriamos geresn s galimyb s uždirbti pinigus, o moterys lieka
finansiškai nuo j priklausomos. D l t pa priežas moterims kur kas sunkiau daryti politin karjer , siekti
išsilavinimo (ypa kuomet jau sukurta šeima), užsiimti visuomenine veikla ar m gautis laisvalaikiu, dalyvauti
kult riniame gyvenime, sportuoti. Užsienyje atlikti tyrimai parod , kad vedusieji vyrai s kmingiau kopia
karjeros laiptais, tuo tarpu moterims šeima tampa kli timi.
Paprastai visi pritaria, kad vaikams vienodai svarbus abiej t d mesys. Ta iau jeigu vyras išeina vaiko
prieži ros atostog ar skiria daugiau d mesio šeimai, darbdavys, kolegos ir artimieji dažnai negaili pašaip ,
pradeda abejoti jo vyriškumu. Tuo tarpu moter , sutrumpinusi vaiko prieži ros atostogas ar daugiau laiko
skirian apmokamam darbui, visuomen ži ri kaip blog motin , žmon bei pašaipos vert „karjerist “.
Siekiant moter ir vyr lygyb s visuomen je b tina tolygiai paskirstyti pareigas ir teises šeimoje, kad nelikt
pagrindo neteisingiems vertinimams.
311
Laisv nuo smurto d l asmens lyties
Smurtas yra pats šiurkš iausias žmogaus teisi pažeidimas ir negali b ti toleruojamas jokio asmens atžvilgiu.
Tod l ly lygyb didele dalimi priklauso nuo galimyb s kontroliuoti savo k ir tur ti teigiam jo vaizdin .
Pozityviu santykiu su savo k nu grindžiama teigiamo sav s vertinimo pasaul voka, kuri didži ja dalimi
lygoja ir visuomenin asmens s km . Jei d l patirto smurto ar pažeminim žmogus pradeda nek sti sav s,
sunku tik tis, jog ji/jis gal s konstruktyviai formuoti savo santykius ir su aplinka. Neverta kalb ti apie tuos
atvejus, kai d l patiriamo smurto sutrinka sveikata, netenkama darbingumo ar net mirštama.
Ta iau stereotipai ir kult rin s tradicijos lemia tai, jog moterys patiria kur kas daugiau prievartos d l lyties nei
vyrai. Tai liudija nerim kelianti smurto šeimoje ir seksualin s prievartos statistika. Skaudu pripažinti, ta iau
moterys m visuomen je vis dar laikomos preke ir tiesiogine (prostitucija, prekyba žmon mis), ir
netiesiogine (reklamos) prasme. Žiniasklaidoje jos veikiau pastebimos seksualiai, o ne socialiai. Ta iau kol
moter žvelgiama kaip pig daikt , kur galima žaloti ir pasinaudojus išmesti, n ra prasm s kalb ti apie moter
ir vyr lygyb s gyvendinim .
Ly perspektyvos integravimo strategija
Ly lygyb s politikai gyvendinti Europos S jungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, vis pla iau taikoma ly
perspektyvos integravimo strategija. Jos tikslas – užtikrinti, kad visuose sprendim pri mimo etapuose ir
visose srityse b atsižvelgiama ir moter , ir vyr pad , joms/jiems sudaromos lygiavert s s lygos priimti
ir gyvendinti sprendimus.
Taip pat svarbu, kad priimant sprendimus, vairi socialini grupi atstovai (senyvo amžiaus ar negali turintys
žmon s, vaikai, mažum atstovai ir pan.), kuri gyvenimus šie sprendimai takoja, b vertinami ne kaip
vienalyt (ar belyt ) visuma, bet kaip moterys ir vyrai. Ly lygyb s integravimo strategija remiasi nuostata,
kad užsibr žtus tikslus galima pasiekti tik koordinuojant veiksmus vairiose gyvenimo srityse ir atsižvelgiant
dažnai skirting moter bei vyr pad . Tod l formuojant bei gyvendinant politik vietiniu lygmeniu,
kiekvienas sprendimas turi b ti vertintas per ly lygyb s prizm . O to Lietuvoje pasiekti manoma tik
savivaldyb ms prad jus savo veikloje diegti ly perspektyvos integravimo strategij .
Tam, kad deklaruojama ly lygyb tapt konkre iais veiksmais, buvo sukurtas politikos ir darbo
administravimo metodas, kuris leidžia ištirti esam pad ly lygyb s poži riu, vertinti turim ištekli
panaudojim ir parengti praktini veiksm plan . Jis vadinamas 3R metodu.
312
3R metodas grindžiamas ly statistika, kai tiriant situacij renkami konkret s duomenys apie moteris ir vyrus.
Tuo b du esam pad nustojama vertinti kaip ly poži riu neutrali , bet pažvelgiama j iš moteriškos ir
vyriškos perspektyvos. Statistikos duomenys apie moteris ir vyrus:
-- didina suvokim , kad moter ir vyr pad tis (ekonomin , socialin , politin ir kt.) visuomen je iš ties
skiriasi;
-- atskleidžia, kad diskriminacija d l lyties yra gana dažnas reiškinys;
-- daugeliui žmoni „atveria akis“, nes paprastai visuomen yra linkusi palaikyti stereotipines nuostatas ir
sigal jusias tradicijas, tod l ne žvelgia diskriminacijos d l lyties;
-- skatina poky ius, nes padid ja visuomen s s moningumas;
-- suteikia racional , kiekybiniais duomenimis paremt pagrind ly lygyb s programoms gyvendinti.
3R metodas – kas tai?
Metodo 3R pavadinim sudaro trys kertines analiz s kryptis apibr žiantys raktiniai žodžiai (angl kalba), kurie
prasideda raide R:
R¹– reprezentacija (atstovavimas);
R² – resursai (ištekliai);
R³ – reali (esama) pad tis.
Jo tikslas – ištirti moter bei vyr diskriminacijos priežastis konkre ioje gyvenimo srityje ir paskatinti
bendruomen s diskusijas apie ly lygyb , remiantis tyrimo metu gauta informacija apie moter ir vyr
atliekamus darbus, dalyvavim sprendim pri mime, j pad visuomen je, galimybes pasinaudoti ištekliais,
savivaldyb s ar bendruomen s lygmeniu priimam sprendim poveik moterims ir vyrams, berniukams ir
mergait ms. Ta iau taikyti 3R, kaip problem sprendimo priemon , tikslinga ir efektyvu tik tuomet, kai
313
sprendim pri jai ir vykdytojai yra pasireng keisti vienos ar kitos lyties atstovams nepalanki situacij .
Metodui gyvendinti reikalinga politin valia.
Tyrimo srities nustatymas
Atliekant tyrim , svarbu pasirinkti toki savivaldyb s ar bendruomen s veiklos srit , kurioje tyrim atliekantys
asmenys, j kolegos ar viršininkai turi galimyb ( galiojimus) imtis veiksm pad iai pakeisti. Siekiant
našesni rezultat , svarbu pasirinkti kuo konkretesn ir ne labai pla srit . Tai pad s išvengti per didelio
darbuotoj apkrovimo ir palengvins duomen apdorojim .
2004-2006 m. 3R tyrimai buvo atliekami Ukmerg s, Širvint , Palangos ir Šiauli savivaldyb se. Ly lygyb s
situacija nagrin ta šiose srityse:
Palangos savivaldyb s mokyklose vykdytos r kymo prevencijos programos poveikis berniukams ir
mergait ms;
Palangos savivaldyb s tarnautoj skiriamas laikas ir kiti ištekliai moter ir vyr socialin ms
problemoms spr sti;
moter ir vyr galimyb s dalyvauti priimant sprendimus Palangos miesto taryboje;
Šiauli savivaldyb s tarnautoj veiklos vertinimas: vyrams ir moterims sudarytos darbo s lygos ir
galimyb s siekti karjeros;
Šiauli savivaldyb je esan finansini ištekli panaudojimas moter ir vyr sveikatos problemoms
spr sti;
Šiauli ikimokymlinio ugdymo staig pedadod teikiama informacija t vams
Visuomenini organizacij program r mimo ir jaunimo aktyvinimui skirt l paskirstymas Širvint
savivaldyb je;
314
Ukmerg s Darbo biržoje registruot nekvalifikuot darbinink – vyr ir moter – dalyvavimas
profesinio mokymo programoje;
Širdies ir kraujagysli lig profilaktini program ,vykdyt 2001-2006 metais Ukmerg s
rajone,vertinimas ly lygyb s aspektu.
Visi min tieji tyrimai atskleid vienokias ar kitokias moter ir vyr nelygyb s apraiškas. Remiantis j
duomenimis bei atlikta pad ties analize, buvo sukurti ly lygyb s veiksm planai, kuri tikslas – pakeisti
nepriimtin situacij .
R¹ – reprezentacija (atstovavimas)
R¹ tyrimo tikslas – pamatyti, kiek moter ir vyr yra tarp sprendimo pri , vykdytoj ir vartotoj . Svarbu
nustatyti, kiek moter ir vyr dalyvauja priimant sprendimus tiriamojoje srityje, kiek moter ir vyr yra
atsakingi už jau priimt sprendim vykdym , kiek moter ir vyr yra toje visuomen s grup je, kuriai skirti
konkret s sprendimai. Taigi – R¹ padeda atsakyti klausim , kiek moter ir vyr ?, ir atskleisti netolyg ly
pasiskirstym sprendim pri mimo, vykdymo ir rezultat vartojimo etapuose.
Pavyzdžiui, nagrin jant socialini paslaug srit , tyrimo R¹ metu svarbu suskai iuoti, kiek moter ir vyr :
priima sprendimus;
atsako už sprendim vykdym / paslaug teikim ;
vykdo sprendimus/ teikia paslaugas;
naudojasi šiomis paslaugomis.
Nuo to, kas priima sprendimus, dažnai priklauso ne tik sprendim pob dis ar turinys, bet ir gyvendinimo
terminai, vykdymui reikaling ištekli užtikrinimas, pirmenyb kit sprendim atžvilgiu.
R¹ tyrimo duomenis patogu sisteminti pagal 1 priede pateikiam form .
315
R² – resursai (ištekliai)
R² tyrimo tikslas – surinkti duomenis apie išteklius, susijusius su nagrin jama problema, išsiaiškinti, kaip jie
paskirstomi moterims ir vyrams, moterys ir vyrai gauna? Nuo pasirinktos tyrimo srities priklauso, kokius
išteklius reikia nagrin ti. Dauguma ištekli yra riboti, j pasiskirstymas tenkinant moter ir vyr reikmes,
tampa ypatingai svarbus. Tai rodo žemiau pateikti pavyzdžiai:
Laikas. Tai – vienas svarbiausi ištekli . Ta iau moterims ir vyrams gali b ti suteikiamas skirtingas
laikas pasisakymams Tarybos pos džiuose, pasitarimuose ar darbo grup se. Gali skirtis savivaldyb s
darbuotoj darbo laikas ar jiems suteikiam atostog trukm . Pravartu taip pat pasidom ti, ar
darbuotojai – moterys ir vyrai – turi vienodai laiko pietums; ar tarnautojai vienodai laiko skiria
konsultuodami, informuodami ar teikdami paslaugas juos besikreipian ioms moterims ir vyrams.
Vieta. Tiriant išteklius, svarbu išsiaiškinti, ar moterims ir vyrams skiriamos tokios pat darbo patalpos; ar
moterys ir vyrai turi tokias pat galimybes naudotis sporto sal mis, klubin s veiklos patalpomis? Kaip
žinia, socialin s paslaugos gali b ti suteikiamos asmenims apsilankius savivaldyb s staigoje arba
savivaldyb s darbuotojams nuvykus pas klientus namus. Tod l svarbu išsiaiškinti, ar tokiomis pat
lygomis valstyb s tarnautojai yra link lankyti namuose vyrus ir moteris; ar tokios pat s lygos
sudaromos pacientams ligonin se; ar moterims ir vyrams skiriama pakankamai vietos j fiziologin ms
reikm ms patenkinti, pavyzdžiui, k no higienai?
Pinigai. Finansiniai ištekliai ypa svarb s sprendžiant daugel praktini problem . Tod l tyrimas gali
pad ti išsiaiškinti ar mokykloje skiriamos vienodos l šos berniuk ir mergai sportinei veiklai skatinti;
ar vienodas yra atlyginimas už tokios pat vert s darb moterims ir vyrams; ar viešomis paslaugomis
(bibliotekomis, sporto, muzikos mokyklomis), finansuojamomis iš savivaldyb s l , vienodai
pasinaudoja moterys ir vyrai, berniukai ir mergait s?
mesys, pripažinimas, vertinimas yra labai svarb s kiekvienam bendruomen s nariui. Tod l tyrimo
metu svarbu išsiaiškinti, ar vadovai tiek pat d mesio skiria darbuotojams – moterims ir vyrams? Kokio
pob džio tai d mesys – teigiamas, neigiamas, abejingas, dalykiškas ar pagr stas asmeniškumais? Ar
moterys ir vyrai vienodai paskatinami, vertinami už savo pastangas darbe? Tas pat pasakytina ir apie
mokytoj santyk su moksleiviais – berniukais ir mergait mis.
Darbo priemon s ir s lygos. Darbo priemoni prieinamumas ar socialinis-psichologinis klimatas
darboviet je daro didel tak ne tik darbuotoj savijautai, bet ir j darbo rezultatams, našumui, veiklos
efektyvumai. Tod l atliekant tyrim svarbu išsiaiškinti, ar moterims ir vyrams sudaromos vienodos
darbo s lygos, suteikiamos vienodos darbo priemon s? Ar neatsitinka taip, kad tokio pat rango
darbuotojai vyrai turi atskir kabinet ar asmenin kompiuter , o moterims tenka dalintis erdve su viena
ar keliomis koleg mis.
316
Informacija. Gyvename informacijos amžiuje ir nuo to, kokia informacija disponuojame, priklauso
sprendimai ir veiksmai. Tyrimas leidžia išsiaiškinti, ar darbuotojams – moterims ir vyrams – yra
sudarytos tokios pat s lygos gauti reikaling informacij internete ir spaudoje bei panaudoti j savo
veikloje? Ar moterys ir vyrai turi tokias pat s lygas gauti r pim informacij apie savivaldyb s
teikiamas paslaugas ir vykstan ius renginius?
R³ – reali situacija (esama reali pad tis)
R³ tyrimas – tai kokybin tyrimo R¹ (reprezentacijos) ir R² (resurs ) analiz . Jos tikslas – atskleisti, kaip
konkre ius veiksmus takoja su asmen lytimi susijusios normos ir vertyb s. R1 ir R2 atsako kiekybin
klausim – kas, ko ir kiek gauna? R³ analize siekiama nustatyti s lygas, kuriomis tai vyksta. Kitaip tariant, R³
analiz s tikslas yra atsakyti klausim , kod l moterys ir vyrai yra skirtingai atstovaujami ar gauna nevienodus
išteklius? Taigi pirmieji du tyrimo etapai pateikia „grynus“ skai ius, o tre iuoju etapu siekiama paaiškinti
gautus rezultatus ir nustatyti j priežastis.
Analiz , kuri pad išsiaiškinti nelygyb s tarp moter ir vyr priežastis, n ra paprasta atlikti. Tam, kad jos
tapt aiškios, tyrime nagrin jam srit , reiškin ar joje veikian asmen (savivaldyb s ar seni nijos
darbuotoj , bendruomen s gyventoj ir kt.) elges reikia pažvelgti kritiškai ir atidžiai. B tina rasti atsakym
klausimus: kiek nagrin jam elges , reiškin ar veiksm takoja susiklos iusios socialin s praktikos, galios
santykiai tarp ly , tradicijos, m suvokimas apie tai, kas yra moteriška ir vyriška; kiek – asmeniniai
žmogaus savitumai?
Mes esame priprat prie tam tikr elgesio modeli , kuriuos suvokiame kaip „nat ralius“, savaime suprantamus.
Su šiais reiškiniais susiduriame kasdien, tod l n nesusim stome apie j kilm . Berniukai mokykloje mokosi
pras iau nei mergait s; žmonos priži ri vaikus, o vyrai uždirba šeimai pinigus; moterys dažniau naudojasi
viešuoju transportu, o vyrai vairuoja nuosav automobil ; vyrams patinka sportas, o moterims – mezgimas;
vyrai – direktoriauja, o moterys yra j sekretor s. Visa tai yra ly stereotipai. Tod l pagrindinis R³ tyrimo
tikslas ir yra juos atrasti, iškelti ir apsvarstyti. Svarbu išsiaiškinti, kiek stereotipai ir konkre asmen
vertybin s nuostatos turi takos tam, kad moterys ir vyrai atsidurt skirtingoje pad tyje priimant sprendimus ar
naudojantis sveikatos prieži ros resursais, darbo priemon mis, informacija, gaunant darbo užmokest ar kitus
išteklius.
317
Tod l nagrin jant esam moter ir vyr pad , t. y. atliekant R³ tyrim , kuris remiasi R¹ ir R² tyrim metu
gautais rezultatais, patariama ieškoti atsakym šiuos klausimus:
Kokie su lytimi susij reiškiniai ar moter ir vyr , mergai ir berniuk elgesio modeliai yra vertinami
kaip savaime suprantami, o kokie pateikiami kaip nenormal s?
Kuriuos dalykus s lygoja gimtos žmoni savyb s ar džiai, o kuriuos – aukl jimas, visuomen s
spaudimas, socialin praktika?
Ar tam tikru b du pateikiama tikrov atitinka reali moter ir vyr pad tiriamoje srityje, kam yra
naudingas stereotipiškas tikrov s pateikimas?
Kada, k ir kam – moterims ar vyrams, mergait ms ar berniukams – leidžiama pasisakyti?
Kas n ra laikoma problema?
Ar „nat ral s“, „savaime suprantami“ moter ir vyr elgesio modeliai, su lytimi susij standartai yra
naudojami planuojant ir vykdant veikl , vertinant pasiektus darbo rezultatus, darb kokyb ?
Ar konkret s veiksmai sudaro skirtingas s lygas moterims ir vyrams?
Kaip manoma pakeisti stereotipiškai pateikiam problem ar tikrov ?
Ar esama praktika tiriamoje srityje atitinka ly lygyb s tikslus?
Kokius papildomus ly lygyb s klausimus iškelia R¹ ir R² rezultatai?
Ar tiriamosios srities moterys ir vyrai suvokia savo pad ties skirtingum ?
Kod l suvokiantys savo pad ties skirtingum moterys ir vyrai nesiima veiksm esamai pad iai
pakeisti?
318
Pavyzdys. 2000 m. Švedijos Gioteborgo miesto savivaldyb , gyvendindama ly lygyb s tikslus, nusprend
ištirti, ar vienodas paslaugas savivaldyb teikia moterims ir vyrams, kuriems reikia socialini darbuotoj
pagalbos namuose.
R¹ tyrimu buvo nustatyta, kad tarp mieste gyvenan vyresnio amžiaus žmoni 52 proc. yra moter ir 48 proc.
vyr . Ta iau savivaldyb d l socialin s pagalbos namuose kreipiasi 71 proc. moter ir 29 proc. vyr . R²
tyrimas atskleid , kad moterys dažniau prašo pad ti sutvarkyti namus bei užtikrinti j saugum , o vyrams
reikia, kad socialiniai darbuotojai patiekt ar paruošt maist .
R³ tyrimo metu savivaldyb s darbuotojai siek atsakyti klausimus:
– Ar savivaldyb s darbuotoj lytis bei poži ris takoja konkre ius sprendimus suteikiant socialines paslaugas?
– Ar lytis takoja moter bei vyr sprendim paprašyti vienos ar kitos paslaugos?
– D l koki priežas socialini darbuotoj pagalbos prašo kur kas daugiau moter nei vyr ?
Siekdami paaiškinti, kod l moterims dažniau prireikia socialini darbuotoj pagalbos tvarkant namus,
savivaldyb s darbuotojai k šiuos klausimus:
– Ar moterys dažniau nei vyrai prašo sutvarkyti namus d l to, kad didesnis j švaros poreikis?
– Ar moterys yra reiklesn s švaros atžvilgiu, ar jauki ir švari nam iš j tikisi artimieji?
– Ar palaikyti griežtesn tvark namuose moteris ver ia tradicijos, visuomen s poži ris?
Ieškodami atsakymo klausim , kod l vyrams socialiniai darbuotojai dažniau gelbsti sprendžiant mitybos
problemas, savivaldyb s darbuotojai tyr :
– Ar vyr poreikis kiekvien dien valgyti šilt maist yra didesnis nei moter ?
– Ar moterys sugeba pasigaminti maisto pa ios, nes tai dar vis gyvenim ?
319
– Ar vyrai turi geresnes finansines galimybes sumok ti už tiekiam namus karšt maist ?
Nor dami sužinoti, kod l moterys dažniau prašo savivaldyb s darbuotoj užtikrinti j saugum , tyr jai išk
šiuos klausimus:
– Kod l moterys dažniau nei vyrai jau ia baim ?
– Ar moter baim dažniau reaguojama nei vyr ?
– Kokios priežastys sukelia nesaugumo jausm ?
3R tyrimo metu atkreipiamas d mesys reiškinius, kurie d l savo kasdieniškumo paprastai yra nepastebimi. Iš
pirmo žvilgsnio juose b na sud tinga atrasti ly nelygyb s rodym (pavyzdžiui, aplinkosaugos ar transporto
sferose). Ta iau atidžiau panagrin jus, dažniausiai atrandami stereotipinio elgesio modeliai, kurie s lygoja
skirting resurs paskirstym ar priimt sprendim poveik moterims bei vyrams.
Tiriant esam pad ly aspektu, b tina prisiminti, kad moter ir vyr priimamus sprendimus dažnai s lygoja
skirtingos j gyvenimo patirtys, nevienodi supan ios aplinkos l kes iai, tradicijos ar stereotipinis savo bei kit
vaidmens suvokimas.
Ly lygyb s veiksm planas
3R tyrimo rezultatai dažnai atskleidžia vienokias ar kitokias ly nelygyb s apraiškas. Gauti duomenys yra
kiekybiniai, tod l sunkiai paneigiami. Kai esama pad tis akivaizdžiai prieštarauja ly lygyb s nuostatoms,
sprendim pri jai gali imtis priemoni moter ar vyr , mergai ar berniuk pad iai pagerinti konkre ioje
srityje. Šiuo tikslu gali b ti sudaromas ly lygyb s veiksm planas.
Patartina, kad plane numatytos priemon s apimt šias pastangas:
keisti ly stereotipus, kurie moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams priskiria tam tikr
vaidmen visuomen je;
320
sudaryti vienodas s lygas moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams;
skatinti subalansuot moter ir vyr , mergai ir berniuk dalyvavim vairiose veiklose ar sprendim
pri mimo procesuose;
užtikrinti, kad moterims ir vyrams, mergait ms ir berniukams b skiriami vienodi ištekliai (laikas,
informacija, pinigai ir kiti) ir sudaromos vienodai palankios s lygos jais pasinaudoti.
Kad ly lygyb s veiksm planas netapt tuš ia deklaracija, b tina sutarti, kuriose srityse bus siekiama
krypting poky . Taip pat b tina suformuluoti kelis konkre ius, aiškius ir pasiekiamus tikslus (trumpesniam
ar ilgesniam laikotarpiui). Veiksm plan sudarantys asmenys turi kelti tokius tikslus, kuri gyvendinim jie
gali tiesiogiai ar netiesiogiai takoti. Kitu atveju juos gyvendinti bus labai sud tinga.
Siekiant ly lygyb s, b tina visapusiškai apgalvoti ir pasirinkti tinkamas priemones, kad gyvendinus jas,
neišryšk priešingas nei tik tasi rezultatas: stereotipin s nuostatos dar stipriau tvirtinamos, konkreti asmen
grup gauna dar daugiau ištekli (paslaug , informacijos, d mesio) ar pan.
Numatyt priemoni s km dažnai priklauso nuo turim pinigini ar žmoni ištekli , tod l j apimtis netur
ti per didel . Be to, svarbu, kad už j gyvendinim b atsakingi konkret s asmenys ir numatytas konkretus
reali veikl atlikimo tvarkaraštis. Praktika rodo, kad priemon s, kuriomis siekiama tvirtinti ly lygyb
diegiamos veiksmingiausiai tada, kai už jas atsako aukštas pareigas einantys asmenys, priimantys sprendimus
arba takojantys j turin . Jie/jos neleidžia išvengti atsakomyb s už numatytas, ta iau ne gyvendintas
priemones, gali pareikalauti sistemingo atsiskaitymo apie nuveikt darb .
Ly lygyb s veiksm plane taip pat b tina numatyti, kada ir kaip bus vertintas gyvendint priemoni
poveikis realiam bendruomen s nari gyvenimui. J s km ir naud galima vertinti pakartotinai ištyrus moter
ir vyr pad nagrin jamoje srityje – atlikus nauj 3R tyrim , išdalijus anketas, klausimynus ar pan.
321
Informacijos šaltiniai:
Butler, J. (1993). Bodies that Matter: on the Discursive Limits of "Sex", New York: Routledge.
Caputi, J. (2003). Everyday Pornografy. In G. Dines, J.M. Humez (ed.) Gender, Race, And Class in Media: a
Text-Reader. Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publication. P. 434-450.
Jackson, S., Scott, S. (2002). Gender. A Sociological Reader, London and New York: Routledge.
Jay, N. (1981). Gender and Dichotomy, Feminist Studies 7:38-56.
Jankauskait , M. (2004) Moter (ne)reprezentacija masin s kult ros vaizdiniuose. Sociologija, 3:52-64.
Lorber, J. (1994). Paradoxes of Gender, Yale University Press.
Reingard , J. (2009) „Socialinis ir kult rinis lyties formavimas“, Lytiškumas: socialiniai, kult riniaiir sveikatos
aspektai.Senoja, p. 7-12.
West, C., Zimmerman, D.H (1987). Doing Gender, Gender & Society, 1(2), June.
Lygi galimybi pl tros centro svetain www.gap.lt
Lygi galimybi kontrolieriaus svetain www.lygybe.lt
322
SAVANORI TRAUKIMAS PROBACIJOS PROCES
Lekt. Auks Petruškevi
vadas
Savanori traukimo probacijos proces modeli vairiose šalyse yra skirting . Tai priklauso nuo visuomen s
poži rio probacijos proces , savanoriško darbo tradicij , teisin s baz s, reglamentuojan ios probacij ir
savanori darb , bei kit s lyg .
Švedijoje, kurioje ypatingai aktyv s visi visuomen s pilie iai, yra sukurta savanori traukimo probacijos
proces sistema: kiekvienas nuteistasis paleistas iš kalinimo staigos gauna savanorio pagalb , jis yra
pasitinkamas savanorio jau prie kalinimo staigos vart ir gauna visokeriop jo pagalb .
Lietuva, b dama lygiaverte Europos s jungos šali partnere, šiandien siekia efektyviai spr sti problemas,
susijusias su probacija. S kmingas asmens resocializacijos procesas, probacijos sistemos suk rimas n ra
manomas be visuomen s ir savanori traukimo probacijos proces .
tina pažym ti, kad savanoriai ir savanoriškos organizacijos probacijos procese dalyvauja savanoriškais, t.y.
sutartiniais pagrindais.
Lietuvos pilie iai dar neturi sukurt savanoriavimo tradicij , nes ilgus tarybin s okupacijos metus nebuvo
ugdomos pilietiškumo ir demokratiškumo nuostatos, bendruomenin s vertyb s. Lietuvos pilie iai yra labai
jautr s bet kokiems visuomen s nari svyravimams, labai skuba pasmerkti žmones, kurie d l vien ar kit
priežas neatitinka visuomen s nariams keliam reikalavim .
Asmenims, išgyvenantiems socialin atskirt , tr ksta m pagalbos. Dažnai manoma, kad tik bausm gali
pad ti asmens resocializacijai.
Siekiant traukti kuo daugiau savanori probacijos proces , b tinas visuomen s švietimas probacijos
kontekste, savanoriško darbo tradicij k rimas ir populiarinimas, b tina sukurti savanoriškos veiklos aktyvino
mechanizm , koreguojant ir teisin baz , reglamentuojan savanorio darb .
323
Pagrindin s s vokos
Probacija – s lygin alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei (bausm s vykdymo atid jimas,
lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinis paleidimas iš pataisos staig ), kurios
metu vykdoma probuojamojo prieži ra.
Probuojamasis – asmuo, kuriam paskirta probacija.
Probuotojas – pareig nas, tarnaujantis probacijos tarnyboje.
Probuojamojo prieži ros savanoris (toliau vadinama – savanoris) – fizinis asmuo, sudar s sutart
arba susitarim su probacijos tarnyba d l neatlygintino probuojamojo prieži ros vykdymo.
Savanoris – tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laik , žinias, patirt ir energij naudingam
darbui ir negauna už t darb jokio piniginio atlygio.
Probacijos sistemos Lietuvoje k rimo prielaidos
Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo, lygtinio atleidimo nuo
laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo iš pataisos staig ) forma, taikoma nusikaltim
padariusiam asmeniui kaip lygtinio pob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei ir vykdoma taikant
nuteistojo prieži ir teikiant jam socialin param . (Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, LRV 2007-02-
21 Nr. 220. ).
Koncepcija apibr žia, kad probacijos sistemos tikslas – užtikrinti visuomen s saugum , sudaryti s lygas
gyvendinti nusikalstam veik prevencij , mažinti nusikalstam veik recidyv ir laisv s at mimo vietose
esan asmen .
Probacija turi b ti taikoma subjektui, kur galima taisyti neizoliuot nuo visuomen s. Probacija apima žymiai
mažesn nuteistojo asmens laisvi ir teisi suvaržym negu taikant laisv s at mimo bausm . B tina pažym ti,
kad suteikiant nusikaltusiam žmogui galimyb pasilikti visuomen je yra išvengiama daugelio žmogaus
izoliavimo neigiam aspekt :
Probacija yra efektyvesn baudžiamosios atsakomyb s priemon , nes yra ekonomiškesn ; Probacija ne mažiau
324
efektyviai nei laisv s at mimo bausm užtikrina visuomen s saugum ; Probacija yra humaniškesn priemon ,
nes suteikia galimyb , atsižvelgiant baudžiamosios atsakomyb s priemoni taikymo b tinum , kuo mažiau
apriboti nuteistojo asmens teises ir laisves.
Teisin baz , reglamentuojanti probacijos proces , Lietuvoje
Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos 23 punkte nurodyta, kad probacijos sistema grindžiama šiais
pagrindiniais principais:
23.1. nuteistojo resocializacijos ir visuomen s saugumo interes pusiausvyros užtikrinimo principu;
23.2. probacijos priemoni individualizavimo principu, reikalaujan iu, kad probacijos priemon s b
taikomos atsižvelgiant nuteistojo asmenyb (asmenines, šeimos, sveikatos, dalykines, kitas savybes ir
geb jimus), padarytos nusikalstamos veikos pavojingum ir pob , nuteistojo elges iki ir po nusikalstamos
veikos padarymo, kitas svarbias aplinkybes;
23.3. probacijos priemoni visapusiškumo principu, reikalaujan iu, kad probacija pasireikšt ne tik
nuteist prieži ra, bet ir veiksmingos socialin s paramos jiems teikimu;
23.4. nukent jusiojo teisi apsaugos skiriant probacij principu, reikalaujan iu sudaryti palankiausias
lygas atlyginti padaryt turtin ir neturtin žal ;
23.5. visuomen s dalyvavimo nuteist pataisos procese principu, reikalaujan iu skatinti asociacijas ir
savanorius dalyvauti vykdant probacij , pl toti visuomen s teisin švietim ir kelti visuomen s teisin s mon .
Probacijos koncepcijos gyvendinimo uždaviniai ir vertinimo kriterijai apibr žiami 25 punkte:
25.1. tobulinti probacijos teisin reguliavim ;
25.2. suformuoti tinkamas metodologines probacijos prieži ros s lygas;
25.3. sukurti vientis institucij , vykdan probacij , tinkl ;
325
25.4. užtikrinti socialini paslaug prieinamum nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija;
25.5. skatinti visuomen dalyvauti probacijos procese.
Šios Koncepcijos gyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus, 26 punktas:
26.1. ar sumaž jo laisv s at mimo vietose esan asmen ;
26.2. ar sumaž jo nusikalstamas veikas padariusi nuteist , kuriems paskirta probacija;
26.3. ar sumaž jo nuteist , kuriems paskirta probacija (vidutinis skai ius, tenkantis vienam
pataisos inspekcij pareig nui);
26.4. ar padaug jo nuteist , kuriems paskyrus probacij suteikta socialin parama;
26.5. ar pagaus jo asociacij ir savanori , dalyvaujan probacijos procese.
Probacijos sistema turi b ti orientuota :
nuteist rizikos valdym , nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos suvaldym ;
nusikalstam veik recidyv mažinim kriminogenini veiksni neutralizavim ;
visuomen s saugumo užtikrinim .
Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje numatyta, kad probacij vykdo pataisos inspekcija. 13 str.
nurodoma, kad per šiandien mažai bendradarbiauja valstybin s institucijos ir visuomen probacijos kontekste.
Pabr žiama tokio bendradarbiavimo svarba. Išskiriamos ir pagrindin s tokio bendradarbiavimo problemos:
labai mažai NVO, veikian savanoryst s srityje;
326
parama daugiau materialin (maitinimas, labdara);
nereglamentuotos j galimos funkcijos (pad ti surasti gyvenam viet , darb , atstatyti ryšius su
šeima, vaikais);
ypa neigiama visuomen s nuostata.
Probacijos sistemos k rimui Lietuvoje rengiamas LR Probacijos statymas, numatoma, kad jis sigalios nuo
2011 m.sausio 1 d. Šio statymo paskirtis – nustatyti toki probacijos vykdymo tvark ir s lygas, kad asmuo,
atlik s probacij , savo gyvenimo tiksl siekt teis tais b dais ir priemon mis (2 punktas).
Šis statymo projektas nustato probacijos tiksl ir principus, probacijos valdymo sistem , probacijos vykdymo
tvark ir s lygas, asmen , kuriems paskirta probacija, teisin pad , probacijos vykdymo teis tumo prieži .
4 straipsnis apibr žia probacijos tiksl - užtikrinti visuomen s saugum , mažinant probuojam nusikalstam
veik recidyv .
Apibr žiama socialin pagalba probuojamajam – socialin s paslaugos, kuriomis siekiama sudaryti s lygas
probuojamajam ugdyti ar stiprinti geb jimus ir galimybes savarankiškai spr sti savo socialines problemas,
palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat pad ti veikti socialin atskirt .
Probacijos statymo projekto 10 straipsnis reglamentuoja bendradarbiavim su asociacijomis, religin mis
bendruomen mis ir bendrijomis bei savanoriais.
1. Probacijos tarnyba sudaro bendradarbiavimo sutartis (susitarimus) su asociacijomis, religin mis
bendruomen mis ir bendrijomis ir kitais juridiniais asmenimis.
2. Probacijos tarnyba sudaro bendradarbiavimo sutartis (susitarimus) su savanoriais. Nuteistasis gali ir pats
pasirinkti savanor , atsaking už jo prieži , su kuriuo probacijos tarnyba sudaro bendradarbiavimo sutart ar
susitarim . Savanoriais gali b ti 18 met amžiaus sulauk ir probacijos tarnybos pasitik jimo verti asmenys.
Skiriant savanor , turi b ti atsižvelgiama jo asmenines savybes ar veiklos pob ir galimyb daryti teigiam
tak probuojamajam.
327
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti asmenys turi teis vykdyti nurodytas šio statymo 21 straipsnyje ir kitas
probuojamojo resocializacijos priemones, taip pat dalyvauti vykdant nuteist elgesio kontrol s priemones,
nurodytas šio statymo 24 straipsnio 1 ir 2 punktuose.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems asmenims gali b ti kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant
probacij . J kompensavimo tvarkos apraš nustato Kal jim departamento direktorius.
Lietuvoje lyginant su užsienio šalimis (Europos S jungos) dar labai didelis bausm atliekan asmen skai ius.
Lietuva užima tre viet ES valstyb se pagal kalint asmen skai .
S. Mesonien daktaro disertacijoje „Lygtinis paleidimas iš pataisos staig :teoriniai ir socialiniai aspektai“,
nurodo pagrindines tokios situacijos priežastis:
1. Teis s teorijos spragos;
2. Bausm s atid jimo ir lygtinio paleidimo vykdymo reguliavimo tr kumai;
3. Visuomenini santyki socialin svarba.
Probacijos sistemos k rimas yra neatsiejama nuteist resocializacijos dalis. O efektyvi nuteist
resocializacija be aktyvios visuomen s nari pagalbos, ne manoma. Tai rodo ir tarptautin patirtis.
Savanoriško darbo istorin raida ir tendencijos Lietuvoje
Dvasininkas Ri ardas Doveika teigia, kad savanoris - žmogus, kuris su visišku atvirumu ateina ir pasilieka prie
kito žmogaus. Jo didžiausias širdies r pestis ir nenumalšinamas troškulys - tapti rams iu tam, kuris šiandien
išgyvena skausming vienišumo dykumos kaitr .
Žmog izoliuojantis “dykumos karštis” turi savo veidus. Tai liga, negalia, amžius, socialiniai nepatogumai,
visuomen s atmetimas. Tai žmogus, kuris labai ilgisi. Ir jo ilgesys ieško tvirtos uolos. Tod l kiekviename
savanorio veide bandau žvelgti atsakym žmogaus ieškojim ir ilges . (Savanoryst Lietuvoje Kas, kaip, kur?,
TEO, 2008).
328
mes žinome apie savanorius ir savanorišk veikl .
Užduotis Nr.1 Pažym kite TAIP arba NE prie ši teigini ir argumentuokite savo
atsakymus.
Esu savanoriav s (usi)
Lietuvoje savanoriauja apie 30 proc. gyventoj
Pasaulyje daugiausiai socialin darb dirba 25-44 amžiaus žmon s
Savanoriška veikla- vienas iš demokratin s visuomen s pagrind
Savanoris – reguliariai dirbantis organizacijoje asmuo
Lietuvos valdžios staigos skatina savanorišk darb
Pažintinis pokalbis su savanoriu yra b tinas
Daugiau savanori galint atlikti daugiau socialiai reikaling darb
Vis pirma savanoriškas darbas naudingas pa iam savanoriui
NVO darbuotojai- dažniausiai yra apmokami
Savanoriauja daugiausia savo pragyvenim užsitikrin žmon s
329
Paprastai pasirašoma sutartis tarp savanorio ir organizacijos
Savanoriams ned kotina, nes pats socialinis darbas yra jiems puikus atpildas
Kartais nelengva suderinti apmokamus darbuotojus ir savanorius
Modernioje šalyje žmon s tiek pat aukoja darbu, kiek l šomis
Savanorio s vokos apibr žimai
Savanoris – tai nuo seno žinomas lietuvi kalboje žodis. Jis reišk :
Pameistr – nemokamai dirbant savo meistrui;
Kariuomen s savanor .
Savanoris - tai žmogus laisva valia atliekantis visuomenei nauding darb ir neimantis už tai piniginio atlygio.
Savanoris - tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laik , žinias, patirt ir energij naudingam darbui ir
negauna už t darb jokio piniginio atlygio.
Savanoris - tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laik , žinias, patirt ir energij naudingam
visuomenei darbui.
Kalbant apie savanorius, b tina pažym ti, kad tai n ra nemokama darbo j ga. Jis neprivalo atlikti jam
nepriimtin ir nemaloni darb prieš savo vali , o organizacija, priimanti savanor , neturi teis s j išnaudoti kaip
nemokam darbo j . Tai m veiklos partneris, o ne antraeilis darbuotojas.
Savanoriui lytis, amžius, ras , išsilavinimas, šeimynin pad tis, religin s paži ros neturi reikšm s. Asmuo turi
moningai suvokti savanoriško darbo prasm ir reikalingum .
330
Probacijos statymo projektas apibr žia probuojamojo prieži ros savanor - tai fizinis asmuo, sudar s sutart
arba susitarim su probacijos tarnyba d l neatlygintino probuojamojo prieži ros vykdymo.
Savanoriško darbo apibr žimai
Savanoriškas darbas - tai galimyb kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, tautyb s, religini ir
politini sitikinim , amžiaus sveikatos, panaudoti savo žinias ir patirt realizuojant savo pom gius susirasti
nauj draug , tapti reikalingu kitiems, prasmingai praleisti laisvalaik , sitraukti darb ir dalyvauti visuomen s
gyvenime, kei iant j pagal bendruomen s poreikius.
Savanoriškas darbas - tai n ra darbas, atliekamas giminai iams, draugams, bi iuliams, ta iau tai dažnai
galioja tik savanoriško darbo pradžioje.
Savanoriškas darbas - tai b das gyventi prasmingiau.
Savanoriškas darbas – tai veikla, kuri tuo metu reikalingiausia.
Savanoriškas darbas yra visuomenei naudingas, neatlygintinas, atliekamas laisva valia pagal teis s akt
nustatytus reikalavimus darbas. (Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus
sakymas D l savanoriško darbo išlaid kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr.
V-368).
Savanoryst - tai ne vien tik pareigos ir sipareigojimai. Tai ir veikla, kuri teikia malonum , patenkina m
poreikius. Tai galimyb pritaikyti savo žinias ir geb jimus, savo pom gius ir interesus.
Savanoryst s Europoje Deklaracijoje teigiama, kad savanoryst yra veikla:
Garantuojanti asmens laisv vali , pasirinkim ir motyvacij ;
Nesiekianti finansinio pelno;
Veikianti organizuotoje aplinkoje (Nevyriausybin s organizacijos, savanori centrai ir kt.);
331
Atnešanti naud kažkam kitam nei pa iam savanoriui ir, takodama bendros naudos svarb ,
siekianti naudos visuomenei (pripažinta, kad savanoriška veikla yra reikšminga ir pa iam
savanoriui).
Savanoryst s Europoje Deklaracijoje akcentuojama, kad savanoryst yra vienas iš b , kurio pagalba
teigiamus poky ius m visuomen je gali takoti skirting religij , tautybi , socialin s ir ekonomin s aplinkos
ir amžiaus žmon s.
Savanoriško darbo tendencijos Lietuvoje
Savanoryst s tradicij , kokias yra suk rusios senosios Vakar demokratijos, Lietuvoje n ra. Savanoriško
darbo tradicijos Lietuvoje dar tik kuriamos.
Šiuo metu Lietuvos gyventojai, palyginti su kit Europos S jungos šali gyventojais, yra mažiausiai sitrauk
savanorišk veikl – Eurobarometro tyrimo duomenimis, toki yra 11 proc. 2008 m. 46 proc. gyventoj teig ,
kad per paskutinius 12 m nesi nors kart dalyvavo visuomenin je veikloje be jokio atlygio, savo laisvalaikio
skaita. Daugiausiai jie tvark aplink arba pad jo kitiems žmon ms. (TNS Gallup tyrimas “Savanoryst s
veikla Lietuvoje”, 2008 m.).
Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje mažiausiai pus vis gyventoj teigia
užsiimantys savanoriška veikla. Europos savanori centro (The European Volunteer Centre) atlikto tyrimo
duomenimis, Didžiojoje Britanijoje savanori atliekamas darbas atitinka 180 t kst. žmoni , dirban visu
etatu. Už kiekvien valstyb s skirt eur savanorystei paremti savanoriai atlieka darb už 30 eur . Didžiojoje
Britanijoje kasmet savanoriais tampa 23 milijonai žmoni . Belgai neapmokamai savanoriškai veiklai skiria 5
valandas per savait . Vokietijoje savanoriauja net 36 proc. gyventoj . 87 proc. lietuvi mano,kad savanoryst –
gerbtina veikla. Tik 46 proc. per paskutinius 12 m n. dalyvavo kokioje nors sav. Veikloje. Nedalyvavimo sav.
veikloje priežastys: laiko stoka (41 proc.), nežinojimas kur gali kreiptis (21 Proc.), negal jimas d l sveikatos
(20 proc.).
Savanoriškoje veikloje dažniau dalyvauja 15-19 m. asmenys (mokiniai); dažniau dalyvauja savanoriškoje
veikloje viengungiai ir gyvenantys kaimo vietov se; re iausiai dalyvauja savanoriškoje veikloje 20-29 ir 60-74
m. asmenys; re iausiai savanoriškoje veikloje dalyvauja asmenys su viduriniu išsilavinimu, gyvenantys
vidutinio dydžio miestuose (20-30 t kst. gyventoj ) (TNS Gallup tyrimas “Savanoryst s veikla Lietuvoje”,
2008 m.).
332
Gruodžio 5- Lietuvoje minima Tarptautin savanoryst s diena., o 2011 m. Europos komisijos paskelbti
Savanoryst s metais, Lietuva rengia nacionalin plan .
Teisin baz , reglamentuojanti savanorio darb Lietuvoje
2006 m. Seimas pri Darbo kodekso pakeitimo statym – savanoriškas darbas buvo eliminuotas iš Darbo
kodekso reguliavimo sferos. Dabar savanoriško darbo sutartis sudaroma remiantis civilin s teis s sutar
sudarymo principu – laisv s principu. Šalys gali susitarti d l bet koki imperatyviosioms teis s normoms
neprieštaraujan sutarties nuostat (darbo sauga, darb atlikimo tvarka, kompensacija ir kt.). Vieno teis s
akto, reglamentuojan io savanoryst , pvz. Savanori statymo, n ra.
Atskiros taisykl s d l savanoriško darbo sutarties formos galioja biudžetin ms staigoms. Yra atskir
ministerij sakymai d l savanoriško darbo. Probacijos procese savanorišk darb iš dalies reglamentuoja
Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas „D l savanoriško darbo išlaid
kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. V-368). Pateikiamas savanoriško
darbo atlikimo sutarties formos pavyzdys.
Savanorio darbo sutartis
staigos vadovai sprendžia savarankiškai d l savanoriško darbo sutarties ir formos. Lietuvoje daugelis
savanoriško darbo sutar sudaroma žodžiu. Taip yra papras iau ir grei iau, ta iau savanoriško darbo sutarties
sudarymas raštu padeda aiškiau apibr žti abiej pusi teises ir pareigas, reglamentuoja abiej pusi l kes ius.
Probacijos procese savanorišk darb reglamentuoti raštiška sutartimi ypatingai reikalinga d l savanoriško
darbo ypatum .
Raštu sudaryta sutartis naudinga vairiose situacijose:
Kai savanori atliekamas darbas susij s su konkre iomis taisykl mis ir savanorio sipareigojimu j
laikytis;
Kai savanoriai pasitelkiami vairiems fiziniams darbams;
333
Kai savanorio darbas yra susij s su materialin mis išlaidomis ir abi pus s nori užtikrinti išlaid
kompensavimo tvark ;
Kai savanoris pageidauja aiškaus veiklos apibr žimo, savo tesi ir sipareigojim apibr žtumo.
Sudarant sutart d l savanoriško darbo reikia vertinti s lygas d l :
Darbo aplinkos;
Kompensavimo s lyg ;
Savanorio atsakomyb s, jei savanoris sugadina patik turt , padaro kitos žalos;
Atsakomyb s prieš tre iuosius asmenis;
Savanorio draudim nuo nelaiming atsitikim ir kt. D l padid jusios rizikos savanoriui probacijos
procese draudimo s lyg aptarimas lygiaver iai reikalingas ir savanoriui, ir organizacijai. Draudimas
garantuoja finansin pagalb nukent jusiajam, o tuo pa iu taip sumažinama išlaid padengimo rizika
savanor priiman iai organizacijai. vykus nelaimei, visas pasekmes atlygina draudikas, tod l
išvengiama gin tarp organizacijos ir savanorio.
vairi teisini klausim sudarant savanoriško darbo sutartis kyla biudžetin ms ir , viešosioms staigoms.
Specialusis teisinis reguliavimas galioja tokiose staigose, kaip laisv s at mimo, socialin s pagalbos ir kt. Kaip
pavyzd galima pateikti Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sakym „D l
savanoriško darbo išlaid kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. V-368),
šiame dokumente pateikiamas savanoriško darbo atlikimo sutarties formos pavyzdys.
Visais atvejais sudarant savanoriško darbo sutart svarbu atskleisti abiej šali ger vali .
334
Užduotis Nr. Parenkite savanoriško darbo sutart probacijos tarnyboje
SAVANORIŠKO DARBO ATLIKIMO SUTARTIS
_____________ Nr.________
(data)_______________
(sudarymo vieta)
___________________________________________________________________________________
staigos pavadinimas, kodas, adresas ir kiti rekvizitai)
atstovaujama _______________________________________________ (toliau – staiga),
(asmens vardas ir pavard , asmens kodas)
ir savanorišk darb atliekantis asmuo ____________________________________________
(asmens vardas ir pavard , asmens kodas)
335
sudar ši Savanoriško darbo atlikimo sutart .
1. staiga sipareigoja:
1.1. užtikrinti šias savanoriško darbo atlikimo s lygas:____________________________
___________________________________________________________________________________
1.2. suteikti savanorišk darb atliekan iam asmeniui informacij apie atliekamo darbo pob ,
saug ir sveikat darbe;
1.3. kompensuoti d l atliekamo savanoriško darbo patirtas išlaidas __________________
____________________________________________ pagal jas patvirtinan ius dokumentus;
1.4. ____________________________________________________________________.
(kiti sipareigojimai)
2. Savanorišk darb atliekantis asmuo sipareigoja:
2.1. atlikti š savanorišk darb : ______________________________________________
__________________________________________________________________________;
(visas konkretaus darbo pavadinimas, darbo pob dis, kiekis, vieta, darbo laikas, trukm ir kt.)
2.2. laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavim ;
336
2.3. laikytis staigos nurodyt elgesio su nuteistaisiais taisykli ;
2.4.___________________________________________________________________ .
(kiti sipareigojimai)
3. Ši sutartis sigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki____________________.
4. Savanoriško darbo metu staigai ar savanorišk darb atliekan iam asmeniui padaryta žala
atlyginama statym nustatyta tvarka.
5. Ši sutartis gali b ti nutraukta šali susitarimu arba vienai iš šali nevykdant sutartini
sipareigojim .
6. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turin iais toki pat juridin gali , po vien kiekvienai
šaliai.
7. Sutarties šalys ir rekvizitai:
_________________________
staigai atstovaujan io asmens pareigos) A. V.
_____________________________________ _________________
(parašas) (savanorišk darb atliekan io asmens parašas)
337
________________
(vardas ir pavard ) (vardas ir pavard )
_____________ ________________
(data) (data)
__________________________
____________
Jeigu organizacijos savanoriškoje veikloje dalyvauja daugiau nei vienas savanoris, naudinga vesti savanori
apskaitos žurnal .
Savanoriško darbo veiklos sritys ir visuomenin nauda
Dažniausios savanoriško darbo veiklos sritys yra šios:
socialin ,
gamtosaugin ,
kult ros,
švietimo ir kt.
338
Socialin sritis - socialin s atskirties mažinimas, prevencin s, reabilitacijos programos, pagalba
žmon ms, kurie nepritampa prie visuomen s norm . Jie veikia: mokyklose, ligonin se, kal jimuose, pab li
centruose, mokyklose ir kt. Reikia ilgalaik s pagalbos. ia veikia ir savanoriškos tarnybos.
Kult ros sritis - puiki terp asmens k rybini id saviraiškai. Dažna trumpalaik s savanoryst s forma.
Švietimo sritis - formalaus ir neformalaus švietimo organizavimas. Dažniausias darbas su vaikais. Tinka
abi savanoriško darbo formos, daugiau veikia ilgalaiki .
Ekologijos ir aplinkos - daugiausia trumpalaiki savanori , nes daug akcij . Savanorius vienija bendri
poži riai, interesai ir vertyb s. (Yra ilgalaiki projekt ).
Veikla probacijos procese yra priskiriama socialinei sri iai.
Savanoriško darbo reikšm savanoriui
Nepriklausimai nuo savanoriško darbo veiklos sri , turi balansuoti „savanoryst s svarstykl s“, kurios
svyruoja ties 50 proc. gavimo ir 50 davimo riba. B tina išlaikyti svyravimo ribas.
Savanoryst s reikšm savanoriui:
Padeda jaustis laimingam
gyja pasitik jimo savimi ir tobul ja
Jau ia malonum pad damas organizacijai ir visuomenei
Padeda gyti verting dži ir savybi , kurios naudingos realizuojant savo l kes ius ir siekiant
asmenin s karjeros
Suteikia galimyb susirasti draug ir bendramin
339
Leidžia išbandyti save naujose veiklos situacijose
Skatina komunikabilum , ugdo komunikacinius geb jimus ir bendruomeniškumo nuostatas
Suteikia formalaus ir neformalaus mokymo(si) galimybi
Išmoko valdyti krizines situacijas
gyja organizacini dži
Suteikia pažvelgti pasaul iš kitos perspektyvos.
Kalb dami apie savanorišk veikl turime vertinti asmens poreikius. Pagal A. Maslow asmens poreiki
piramid sudaro:
Saviraiška
Pagarbos poreikiai
Priklausomumo poreikiai
Saugumo poreikiai
Fiziologiniai poreikiai
A. Maslow (1954) poreiki piramid 1970 m. papildyta dviem lygiais: kognityviniais ir estetiniais poreikiais.
O 1990 m. A. Maslow poreiki piramid buvo papildyta aukš iausio lygio poreikiu: pranokstan iu saviraišk -
tai sav s viršijimas. Tai pasireiškia altruizmu, pagalba kitam išreiškiant save kaip asmenyb .
Mokslinink Ilona Jonutyt „Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje“ išskiria tokias motyv grupes pagal
savanoriškos veiklos funkcijas:
340
Vertybi išraiškos funkcija – išreiškia tokias vertybes,kaip pagalba kitam ir noras tarnauti
bendruomenei.
Socialinio prisitaikymo funkcija – patenkinamas noras prisitaikyti prie savanoriui svarbi žmoni
(kit savanori – noriu b ti panašus) ir socialin s erdv s pl tra.
Asmenini problem sprendimo funkcija – b damas savanoriu tikiesi išspr sti savo problemas:
savivert , vidin ramyb , kompetencijos gijimas, socialinis pripažinimas.
Žini funkcija – intelektini gali pl tra, nauj žini bei dži gijimas, kuriuos tikimasi
panaudoti darbin je aplinkoje.
Lietuvos savanori (jaunimo tarpe) veiklos motyvacija skiriasi nuo tarptautin s savanoriškos veiklos motyv .
Šis skirtumas pasireiškia tuo, kad Lietuvos savanoriams svarbiausias yra altruistinis motyvas - noras pad ti
kitiems. O užsienio savanoriams pagrindinis veiklos motyvas - savo asmenini , socialini , profesini
kompetencij lavinimas.
Savanoriško darbo reikšm visuomenei
Savanoryst s reikšm visuomenei:
Tai viena iš priemoni , kuria pavieniai asmenys ar grup s gali atkreipti d mes žmogišk sias,
socialines ar aplinkosaugines problemas;
Stiprina socialin , kult rin , aplinkosaugos, švietimo ir kitas sritis;
Puosel ja visuomenines vertybes;
Ugdo pilietiškum
Skatina humaniškum ir tolerancij ;
341
Teikia ekonomin ir politin naud ;
Nepakei iama pagalba force majeure atveju.
Savanoriško darbo reikšm organizacijai
Kiekviena organziacija, planuodama savo darb , paprastai turi apibr žtus materialinius ir žmogiškuosius
resursus. Savanorio at jimas organziacij padeda organziacijai išsilaisvinti iš ši apribojim , ypa praturtina
orgaznaicijos žmogiškuosius resursus. Organziacijai svarbu tur ti sav savanori darbo program . B tina
pažym ti, kad Lietuvoje daugelis organizacij toki program priima kaip papildom veikl organizacijai ir dar
ra pasiruoš priimti savanorius. Dažniausiai savanoriai atlieka organizacijose menkas funkcijas, kurios
tiesiogiai n ra susijusios su organizacijos vykdoma misija.
Organizacija turi suprasti ir susitaikyti su mintimi, kad savanoris pats at jo m organizacij ir pasiruoš s
atiduoti tai, k jis sugeba. Organizacija turi geb ti paimti savanorio si lomas paslaugas. Savanoriška veikla
organizacijai naudinga tiek, kiek pati organizacija investuoja savanor .
Neteisinga manyti, kad:
Savanorius pasikviesti organizacij sunku.
Savanoris turi susirasti veiklos organizacijoje pats.
Savanoris turi b ti veiklus, k rybiškas.
Savanoriais negalima pasitik ti, juos b tina kontroliuoti.
Savanoris organizacijai suteikia daugiau r pes negu naudos.
Daug kalbama apie savanoriško darbo reikšm savanoriui. Tai labai svarbu, nes mes turime tokiam žmogui,
kuris aukoja savo laik , pateikti toki argument , kurie atliept jo viltis. Kiekviena organizacija, kuri ieško
savanorio, turi pirmiausia žinoti:
342
Kokiems darbams atlikti reikalingas savanoris;
Ar organizacija gali suteikti savanoriui darbo viet , atitinkan jo atliekam savanorišk
darb ;
Ar organizacijoje yra žmogus, atsakingas už savanorio veikl (savanoriško darbo
koordinatorius);
Ar organizacija turi savanoriško darbo program ;
Ar organizacija turi galimyb užtikrinti, kad savanoris nepatirs išlaid , susijusi su
savanorišku darbu, arba jos bus kompensuojamos;
Ar organizacija gali apdrausti savanor ;
Ar organizacija žino, kokio savanorio jai reikia.
Organizacija, priimanti savanor , turi žinoti ir konkre savanorio darbo motyvacij bei jo vertybes. Tam
tikslui labai tinkami atviri pob džio klausimai pirmojo ir v lesni susitikim metu:
Užduotis. Sudarykite klausimyn savanoriui, skirt pirmajam pokalbiui su savanoriu
Kas...
Kaip....
j s galvojate apie....
Kas buvo ...
Kas atsitiko...
343
Gal gal tum te daugiau papasakoti apie...
Ar yra ir kit priežas , kod l...
Manau, kad suprantu, k norite pasakyti. Gal gal tum te paaiškinti, k j s turite omenyje sakydami..
Kur ....
Ar tai....
Ar j s kada nors bendravote su nuteistuoju?
Kada..
UŽDUOTIS Išanalizuokite savanorio veiklos motyvus j organizacijoje, savanorio naud j organizacijai
ir užpildykite lentel .
Savanoris Kokios naudos gali
gauti
savanoriaudamas
organizacijoje
l ko gali b ti
nesuinteresuotas
savanariauti J
organizacijoje
Kokios naudos gali
duoti organizacijai
22 m. studentas,
neakivaizdžiai
studijuojantis
socialinio darbo
technologijas, gyvena
mieste
344
65 m. pensinink ,
mokytoja, našl ,
atsik lusi iš kaimo
49 m. vyras, šiuo
metu bedarbis, prieš 6
m. atlik s bausm
Kiekviena organizacija, nor dama traukti savo veikl savanorius, turi žinoti, kad ateidamas organizacij
savanoris jai skiria dal savo laiko, dažnai ir dal savo materialini resurs , tod l, jei darbas, kur savanoris
atlieka, bus ne domus, nemalonus ir neatitinkantis jo l kes , savanoris paliks organizacij ir ieškos kitos
veiklos saviraiškai.
345
Organizacija turi žinoti, kad yra savanori , kurie vienu metu vykdo savanorišk veikl keliose organizacijose,
taip ieškodamas palankios terp s savo motyvacijai. Taip pat yra savanori , kurie dirba vienoje organizcijoje
daugel met . Kiekviena organizacija, priimanti savanorius, taip pat ir Probacijos tarnybos, turi žinoti visus
savanoriško darbo ypatumus.
Savanoriško darbo ypatumai
Savanoriško darbo ypatumus apsprendžia savanoriško darbo veiklos formos, veiklos principai bei savanorio
teis s ir atsakomyb .
Savanoriško darbo veiklos formos
Skiriamos šios savanoriškos veiklos formos:
Trumpalaikis savanoriškas darbas
Ilgalaikis savanoriškas darbas.
Savanoriška tarnyba
Organizacija gali tur ti ir ilgalaiki , ir trumpalaiki savanori priklausomai nuo jiems keliam skirting
organizacijos tiksl . Tradicin savanorio model atitinka savanoriai, atliekantys ilgalaik savanorišk darb –
„ilgalaikiai“ savanoriai. Tokie savanoriai paprastai tampa organizacijos dalimi, nes išlaiko tapatumo su
organizacija jausm .
Trumpalaikis savanoris neišgyvena tapatumo su organizacija ajusmo, yra tik „prijau iantis pakeleivis“. Toks
savanoris atlieka griežtai apibr žt darb .
Trumpalaikis savanoriškas darbas. Trumpas laikas, konkret s darbai. Trunka ne ilgiau kaip 3 m n. Darbas
orientuotas rezultat , o ne proces . Svarbiausia s lygos, mažiau svarb s santykiai ir mokymas. Dažniausiai
šiais savanoriais tampa profesionalai, tos srities žinovai, skiriantys dal asmeninio laiko (rengini
organizavimas, akcija „Maisto bankas“). I savanoriško darbo lygmuo.
346
Ilgalaikis savanoriškas darbas. Trunka ilgiau kaip 3 m n., darbas orientuotas proces , o ne rezultat .
Svarbiausia santykiai, svarb s ir mokymai, ypa jei tai nauja sritis. Dažniausiai šiais savanoriais tampa ne
profesionalai, ne tos srities žinovai, o asmenys, norintys pad ti ir gyti patirties. Jiems reikia rengti mokymus,
traukti komand . II savanoriško darbo lygmuo.
Savanoriška tarnyba. Neformalaus ugdymo programa, kuri skirta daugiau jaunimui ir orientuota jaunos
asmenyb s ugdymo (si) proces . Savanoriška tarnyba – tai asmens ugdymo priemon . Savanoriška tarnybos
paskirtis - ugdyti asmenyb per savanorišk darb ir suteikti tai asmenybei tobul jimo galimybi . Svarbiausia –
mokymai. Tarnyba – tai lyg darbas: laikas, erdv , tarnyst , karin tarnyba.
Savanoriškos tarnybos požymiai: darbas kasdien po kelias valandas, b tinos s lygos mokymuisi, suteikiamos
socialin s garantijos, kartais mokami dienpinigiai ir kt. (pvz. karin savanoriška tarnyba). III savanoriško darbo
lygmuo.
Svarbu žinoti, kad tas pats žmogus vienoje organizacijoje gali b ti ilgalaikiu savanoriu, o kitoje trumpalaikiu.
Savanoriško darbo veiklos principai
Savanoriška veikla apib dinama šiais principais:
Laisva valia - savanoriška veikla pasirenkama tik laisva valia.
Lygyb - savanoriška veikla aukština žmogaus teises ir vis žmoni prigimtin lygyb .
Nauda - savanoriška veikla siekia sukurti naud kiekvienam atskirai ir visiems visuomen s nariams
kartu. Savanoriška veikla neatsiejama nuo naudos pa iam savanoriui.
das spr sti problemas - savanoriška veikla yra priemon , kaip išspr sti aktualias socialines, švietimo,
aplikos apsaugos ir kitas problemas.
Pagarba - savanoriška veikla rodo pagarb kitiems visuomen s nariams.
347
Teis tumas - savanoriška veikla yra teis ta, nes kiekvienas pileitis gali dalyvauti visuomenin je ir
bendruomenin je veikloje.
Finansiškai neatlygintina veikla - savanoriška veikla n ra apmokama, n ra alternatyva apmokamam
darbui, nesukelia gr sm s darbo rinkai.
Savanorio teis s ir atsakomyb
Nurodomos šios savanorio teis s:
Teis pasikalb ti apie darb
Teis žinoti ko tikimasi iš savanorio
Teis gauti k nors sau
Teis b ti reikalingam
Teis žinoti kreiptis iškilus sunkumams
Teis gauti k nors iš savanoriško darbo
Teis gauti tam tikr mokym
Teis neb ti diskriminuojamam d l ras s, lyties ir kt.
Teis b ti vertintam.
Apibr žiamos šios savanorio pareigos:
348
Nuoširdžiai atlikti savo darb
Vadovautis organizacijos tikslais
ti s žiningu
Mokytis, jei to reikalaujama
Gerbti organziacijos konfidencialum
Laikytis organizacijai priimt elgesio norm
Ypatingos savanorio teis s ir pareigos apibr žiamos savanorio sutartyje.
Pagrindiniai darbo su savanoriais planavimo principai
Skiriami šie trys pagrindiniai darbo su savanoriais planavimo principai:
1. lygos
2. Mokymas(is)
3. Santykiai
349
lygos - skiriamos materialin s ir strukt rin s s lygos. Pagrindin s lyga yra užtikrinti asmens augim
savanoriškoje veikloje. Yra toki organizacij , kurios rengia savanorius, pvz. Savanori centras. Yra
savanoriškos organizacijos, kuriose dirba vien tik savanoriai. Yra savanoriškos organizacijos, kurios rengia
savanorius darbui išor je.
Santykiai – jie priklauso nuo to, koki viet organizacijoje užima savanoris, koks savanor priiman ios
organizacijos dydis, strukt ra, misija ir kt. Išsamiau savanorio santykiai organziacijoje apžvelgiami poskyryje
„Savanorio vieta organizacijoje“.
Mokymas ir mokymasis - labai svarbus darbo su savanoriais planavimo principas, kadangi savanoriai patenka
naujas s lygas, jiems reikalingos naujos žinios ir kompetencijos. Savanoryst s metu vyksta neformalusis
savanori mokymas, kai organizacija rengia seminarus, kursus savanoriams ir informalusis – kai savanoris
mokosi pats lyg ir savaime.
Savanori darbo principai - s lygos, mokymasis ir santykiai – labai priklauso nuo savanoriškos veiklos formos.
Trumpalaik je savanoriškoje veikloje labai aktual s yra santykiai, ilgalaik je savanoriško darbo veikloje –
lygos, o savanoriškoje tarnyboje - mokymasis.
Savanori koordinatoriaus veikla
Savanorio veiklos efektyvumas organizacijoje tiesiogiai priklauso nuo organizacijos savanorio koordinatoriaus
veiklos. Savanori koordinatoriui keliami šie reikalavimai:
Nori dirbti tok darb ;
gsta ir nori dirbti su žmon mis;
Turi polink vadovauti;
Turi tam skirto laiko.
Gerai, kai organizacijos vadovas ir koordinatorius yra skirtingi asmenys.
350
Savanori koordinatoriui keliami šie uždaviniai:
Planuoti savanorišk veikl
Surasti savanorius
Suorganizuoti pažintin pokalb
Savanorio parengimas darbui
Palaikyti nuolatinius ryšius su savanoriais
Savanori apdovanojimas
Tarpininkavimas tarp savanori ir mokamo personalo. tampos sušvelninimas.
Kontroliuoti savanori veikl
Atsisveikinimas su savanoriu.
Skiriami 4 savanoriškos veiklos koordinavimo stiliai pagal Ken Blanchard ir Paul Hersey. Koordinavimo stili
panaudojimas yra labai individualus ir palaipsniškas. Tai priklauso nuo daugyb s faktori (savanoryst s
formos, trumpalaikis ar ilgalaikis, savanorio pasirengimo, kompetencij , atvirumo naujai patir iai ir mokymosi
vis gyvenim nuostat ). Stiliai yra šie:
Nurodymas
Konsultavimas- ugdymas
Palaikymas
351
Delegavimas
Nurodymas - savanoris neturi darbo patiries. Koordinatoriui reikia aiškiai vardinti užduotis, pateikti
instrukcij ir jei reikia b ti kartu. Pvz. Tai tinka internetinio psl. k rimui, dokument pildymui, palyd jimui
darbo birž ir kt. Suteikia gr žtam ryš , kaip savanoris atliko darb .
Konsultavimas - ugdymas – savanoris yra jau kiek susipažin s su organizacija. Koordinatorius padeda suprasti
bendr užduoties kontekst , sudaro s lygas si lyti savo id jas, pats priima sprendimus. B tinas gr žtamasis
ryšys, kaip savanoris atliko darb .
Palaikymas – savanoris jau ilgai dirba org., gerai atlieka užduotis. Koordinatorius traukia sav sprendim
pri mim , išsiaiškina savanorio motyvacij ir nuolat j motyvuoja – negalima prarasti. Suteikia gr žtam ryš .
Delegavimas - savanoris labai gerai žino org. kontekst , yra veiklus. Koordinatorius deleguoja savo
funkcijas, reikia atiduoti atsakomyb užduo vykdymui, klausti jo nuomon s apie rezultatus. Suteikia
gr žtam ryš .
Visais atvejais yra b tinas gr žtamasis ryšys.
Savanorio darbo koordinatorius kartu su savanoriu gali pildyti savanorio darbo apskaitos lap .
SAVANORIO DARBO APSKAITOS LAPAS
Savanorio vardas, pavard Kontaktai
Organizacija
Adresas
352
Koordinatorius Kontaktai
nuo
Diena Darbo vieta Darbo pob dis Valand skai ius Pastabos
353
Savanorio vieta organizacijoje
Savanorio vieta organizacijoje visada nagrin jama iš dviej pusi : savanorio ir organizacijos. Savanoris
organizacijoje susiduria su trimis pagrindin mis grup mis:
Savanoris – organizacijos darbuotojai.
Savanoris – organizacijos klientai.
Savanoris – kiti savanoriai.
Savanorio vieta organizacijoje
Organizacija neturi ir negali priimti kiekvieno at jusio organziacij savanorio. B tina, kad organizacijos
poreikiai ir l kes iai atitikt savanorio l kes ius ir galimybes. Negalima pamiršti, kad savanorio pasiryžimas
ra s km lemianti prielaida. Tai ypa svarbu akcentuoti kalbant apie savanori traukim probacijos
proces .
Prieš prad dama savanorio paieškas organizacija turi parengti savanorio darb program , kuri rengiant b tina
atsižvelgti šiuos aspektus:
354
Kok vien darb gali atlikti vienas savanoris m organziacijoje? Svarbu vardinti, kok
vien poreik (darb ) gali patenkinti vienas savanoris.
Aprašykite savanorio darb organizacijoje.
Pateikite išsami jums reikalingo savanorio charakteristik (amžius, lytis, išsilavinimas,
asmenin s avyb s, savanoriško darbo patirtis ir kt.)
Parenkite pradinio apmokymo program .
Numatylite planing param savanoriams.
Numatykite, kad gali motyvuoti savanor veiklai j organziacijoje.
Numatykite skatinimo sistem .
Numatykite savanori paieškos b dus.
Patarimai nusprendusiems tapti savanoriais
Kiekvienas prieš tapdamas savanoriu turi atsakyti benro pob džio klausimus, kurie padeda užtikrinti savanorio
darbo efektyvum .
Ar tiksliai žinote, kokia savanoriška veikla norite užsiimti?
Kokios m visuomen s ir jos nari problemos ir poreikiai jums labiausiai r pi?
Su kokia konkre ia žmoni grupe norite dirbti: (žmon s su negalia, vaikai, senyvo amžiaus žmon s,
nuteistieji ir kt.)
Kiek laiko galite skirti savanoriškai veiklai?
355
Ar norite dirbti vienas ar norite b ti komandos dalimi?
Ar dirbdamas savanoriu norite gyti koki nors konkre dži ar patirties?
Ar savanoriaudami norite panaudoti savo turimus konkre ius džius ir patirt ?
Kokius asmeninius poreikius sieksite patenkinti užsiimdami šia veikla?
Ar norite sutikti nauj žmoni , rasti nauj draug ?
Kiekvienas, kuris ieško savanoriško darbo veiklos turi vertinti šias s lygas:
Prieš kreipdamiesi organizacij , pasidom kite jos veikla, paieškokite paž stam , žinan k nors
apie t organizacij .
Surinkite kuo daugiau informacijos apie organizacij : misija, tikslai, uždaviniai, vykdoma veikla ir
kt.
Susipažinkite su darbo vieta, veikla, kuri Jums reik s atlikti, su darbo vidaus taisykl mis, darbo
saugos ir sveikatos instrukcijomis.
Nesig dykite paklausti jums r pim klausim – visus j užduotus klausimus turi atsakyti
savanori koordinatorius organizacijoje.
Aptarkite „Savanoriško darbo sutarties“ pasirašymo galimybes su organizacija.
Jei prad jus savanoriauti suprasite, kad ta veikla jums nepatinka, galite j bet kada nutraukti. Prieš
tai vert pabendrauti su savanoriško darbo koordinatoriumi toje organIzacijoje. Gal tai pad s
surasti problemos sprendimo b .
356
Jei jau iate, kad su Jumis buvo pasielgta netinkamai – užkirskite keli netinkamam savanoriško
darbo organizavimui ir informuokite apie tai Vš „Savanori centras“ www.savanoris.lt (S.
Moniuškos g. 27, Vilnius, tel. 865555323, el.p. [email protected]
Metodiniai patarimai organizacijoms, kaip traukti savanorius probacijos proces
Reikia išmokti surasti savanori – sukurti savanori verbavimo sistem . Kiekvienas su kuo mes
bendraujame yra potencialus savanoris. Tik j reikia sudominti savanoriška veikla. Tai priklauso,
kokiai veiklai mums reikia savanorio (trumpalaikei, ilgalaikei)
Reikia žinoti, kokiai organizacijos veiklai mums reikia savanori ;
Kokio savanorio reikia organizacijai;
Ar organizacija gali suteikti savanoriui darbo viet ;
Ar yra žmogus atsakingas už savanor ;
Ar organizacija turi parengt savanori program ;
Ar organizacija gali užtikrinti, kad savanoris nepatirs joki asmenini materiali išlaid , ar yra
išlaid kompensavimo tvarka.
Organizacija turi išbandyti visus savanori paieškos b dus:
1. kreiptis Savanori centr ;
2. kreiptis Nevyriausybines organizacijas, rengian ias savanorius;
3. išplatinti informacij visuomenei vairiais b dais: dalinti skrajutes, kabinti skelbimus, vykdyti
socialin reklam , akcijas;
357
4. skatinti esan ius savanorius pritraukti nauj savanori ir kt.
Geriausia jei savanori ieško ne vadovas, o kitas savanoris. Jei ieško savanorio darbuotojas -
tarimas, kad nori piršti savo darb .
Pažintinis susitikimas. Tuos, kurie atsiliep , kvie iame tok susitikim . Reikia paaiškinti, kas yra
organizacija, ko mes iš j norime, ko jie iš m nori.
Reikia pateikti klausimyn (anket ) savanoriui, jei trumpalaik savanoryst , tada reikia mažiau
informacijos apie savanor .
Pirminis pokalbis. Pateikime kuo daugiau informacijos apie organizacij ., tada mažiau nusivilsime.
Per pirm pokalb paprastai nesudaromos sutartys, tik psichologinis kontraktas. Klausimynas abiej
pusi . B tina maloniai baigti pokalb bet kokiu atveju.
Savanorio parengimas darbui. Lyg sakoma “mes tave vertiname kaip lygiateis m organizacijos
nar . Nuo šiol esi vienas iš m “. Parengimas b tinas. Jei užduotys trumpalaik s- parengimo
nedaug. Probacijos kontekste tikrai b tinas parengimas ir special s mokymai.
Bandomasis laikotarpis. Abiem pus ms suteikia galimyb susipažinti ir nesuteikia nepatogumo jei
tenka išsiskirti.
Savanori skatinimo sistema. N ra piniginio skatinimo. Ta iau veikla turi b ti vertinama vienodai-
neskiriant nuo etatinio darbuotojo. Pokalbis su savanoriu – jau yra jam skatinimas. Skatinimas:
savanorio dienos min jimas, organizacijos ženklelis, pad ka, kelion , renginys ir pan.
Svarbu: skatinti dažnai, vairiais b dais, nuoširdžiai, pripažinti reikia žmog , o ne jo nuveiktus
darbus; ypa pabr žtini laim jimai.
Atsisveikinimas su savanoriu. Galimi variantai: per pirm pokalb , po bandomojo laikotarpio,
darbui prasid jus. Visais atvejais reikia mandagaus išsiskyrimo.
358
Nauji socialiniai projektai savanori traukimo probacijos proces kontekste
Savanorio darbo populiarinimui Lietuvoje kuriami nauji socialiniai projektai. Dabar savanori rasti lengviau ir
papras iau.
1. Savanori portalas. Nuo 2009 m. gruodžio 3 d. portale www.cv.lt prad jo veikti skiltis
www.cv.lt./savanoryste, kuri skirta tiems, kurie ieško savanori ir tiems, kurie nori b ti savanoriais. Tokiu
du organizacijos ir savanoriai lengviau suras vieni kitus. Šio projekto iniciatorius - AB TEO LT.
Organizacijos atstovas Vladas Kaminskas pabr žia, kad tai dar viena šios organizacijos savanoryst s pl tojimo
programos dalis. Kurios atsiradimui itin tinkamas laikas, nes išaugusi bedarbyst neleidžia žmon ms patenkinti
savo saviraiškos poreiki . (Verslo žinios Nr. 233, 2009-12-03)
2. Savanori aukcionas. Tarptautin je konferencijoje „Savanoryst s vert verslui ir visuomenei ekonomin s
kriz s metu“ buvo surengtas „Savanori aukcionas“. Aštuoniems komisijos atrinktiems visuomeniniams
projektams, tarp kuri – jaunimo motyvacijos k limas, pagalba vaik globos namams ir juose augantiems
vaikams, senuk prieži ra, energijos eikvojimo mažinimas bei kiti, „Savanori aukcione“ dalyvav moni
atstovai pasi net 165 savo darbuotojus, kurie teiks neatlygintin pagalb .
Daugiausiai savanori pritrauk Lietuvos Raudono kryžiaus draugijos projektas „Pad k man pad ti kitiems“ –
59. Šiai organizacijai atiteko visi surinkti konferencijos dalyvio mokes io pinigai. Daugiausiai – 43 savo
darbuotojus savanoriškai veiklai pasi SEB bankas. Ta iau didesn s ar mažesn s savanori pagalbos
ateinan iais metais sulauks visi „Savanori aukcione“ dalyvav projektai.
Probacijos tarnybos taip pat gali pasinaudoti nauj socialini projekt teikiamomis paslaugomis.
Išvados ir pasi lymai
1. Savanoriškos veiklos tradicijos Lietuvoje dar tik kuriamos, o savanoriška veikla probacijos
procese daugeliui m visuomen s nari yra visai nežinoma.
2. Siekiant pritraukti daugiau savanori probacijos proces , reikia informuoti visuomen s narius
apie probacijos sistemos Lietuvoje k rim ir jos naud m visuomenei.
359
3. Skatinti savanoriško darbo tradicij k rim Lietuvoje.
4. Keisti visuomen s nari poži savanori dalyvavim probacijos procese, organizuojant
vairias pilietines akcijas, socialin reklam ir kt.
5. Rengti teisin baz , palanki savanoriškam darbui probacijos procese.
6. Rengiant 2011- Savanoryst s met nacionalin plan traukti vairi priemoni , skirt
savanoriško darbo probacijos procese pl trai.
7. Organizuoti vairius mokymus Probacij tarnyb darbuotojams d l savanori traukimo
probacijos proces , akcentuojant, kad savanori patirtis ne kainojama, tik reikia mok ti ta patirtimi
pasinaudoti.
360
Literat ra
1. Dobryninas A. Virtuali nusikaltim tikrov , Eugrimas, 2001.
2. Drucker P. Drukerio mokymo pagrindai , Rgrup , 2009.
3. Jakavi ius V. vadas edukogijos studijas, KU, 1998.
4. Jonutyt I., Savanoryst socialinio ugdymo sistemoje, Klaip da, 2007.
5. Jordanas P., Ochman M. Savanori vadybos nevyriausybin se organizacijose pagrindai, Savanori
centras, 1998.
6. Kal jim departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus sakymas D l savanoriško darbo
išlaid kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. V-368).
7. Lemme Barbara Hansen, Suaugusiojo raida, Poligrafija ir informatika, 2003.
8. Masiulis K. Sudnickas T. Elitas ir lyderyst , Vilnius, 2007.
9. Mesonien .S. Lygtinis paleidimas iš pataisos staig : teoriniai ir socialiniai aspektai. Daktaro disertacija,
Vilnius, 2009.
10. Nusikaltim prevencijos patirtis Lietuvoje 1918-1940 m., Teis s institutas, Vilnius, 2000.
11. Prieiga internetu www.kdmc.lt
12. Prieiga internetu www.cv.lt/savanoryste
13. Prieiga internetu www.savanoris.lt
361
14. Probacijos statymo projektas
15. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, LRV 2007-02-21 Nr. 220.
16. Savanoriško darbo pradžiamokslis, Vilnius, 2007.
17. Socialinis darbas, VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2007.
18. Šimanskien L. Organizacin s kult ros formavimas, Klaip da, 2002.
19. Verslo žinios Nr. 233, 2009-12-03
20. Žmogaus socialin raida, Homo liber, Vilnius, 2001.
21. Savanoryst s Europoje deklaracija
22. Vaicekauskien V., Nuteist socialin s reintegracijos problemos, Socialinis darbas, 2002 m. Nr. 1.
362
SOCIALIN S PARAMOS IR PASLAUG TEIKIMAS TEISTIEMS ASMENIS
Doc. Dr. Rokas Uscila
Socialin s paramos teistiems (gr žusi iš laisv s at mimo viet ) asmenims apimtys Lietuvoje
Vertinant gr žusi iš laisv s at mimo viet asmen socialin integracij , socialin s paramos užtikrinim ,
socialini paslaug teikim b tina vertinti statistinius duomenis, rodan ius šios kategorijos asmen skai , j
dinamik .
1 paveikslas. Asmen , išleist laisv iš laisv s at mimo staig , skai ius 1999 – 2008 m. (absol. skai )19.
Statistini duomen analiz rodo, jog asmen , paleist iš kalinimo staig , skai ius nuo 2004 m. s lyginai
tolygiai maž jo, t.y. nuo 4452 iki 3516 m. asmen .
Taigi, 2004 – 2008 m. paleist iš LAV asmen metinis vidurkis – 4000 asmen . Šis skai ius gali b ti kaip
orientacinis modeliuojant socialines ir sveikatos prieži ros paslaugas teik jams, orientuojantis ši asmen
integravim visuomen . Ta iau tai optimistinis-metinis rodiklis, tad b tina atsižvelgti ši asmen
19 Remtasi: Kal jimo departamento prie TM metin mis atsakaitomis.Nuteist skai ius, sud tis (pagal padaryt nusikaltim , amži , bausm s termin ir kt.) ir j kaita. Interneto svatain -http://www.kalejimudepartamentas.lt/?item=vkl_at_mt&lang=1
23024336
3284
17941991212922942540
5070
336925061983 1874 1791 1753 1832 16912132
3961
2006
7748
6498
44524399
4114 3921 3848 3516
9727
5672
78668079813781258063
1107011566
9513
1441214584
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
Asmen , išleist laisv iš LAV, kuriems taikytas lygtinis atleidimas ar paleidimasAsmen , išleist laisv iš LAV, kuriems pasibaig bausm s terminasViso asmen , išleist laisv iš LAVAsmenys, laikomi LAV
363
„kaupiam “ aspekt , mat j integravimas, paslaug teikimas, steb sena bei kontrol trunka ilgiau nei vienerius
metus.
Be to, b tina vertinti ir dabartines registuoto nusikalstamumo did jimo tendencijas. Informatikos ir ryši
departamento (IRD) statistini duomen analiz rodo, kad 2009 metus Lietuvoje užregistruotos 83 203
nusikalstamos veikos, t.y. 6,6 proc. daugiau nei 2008 metais (78 060 nusikalst. veikos), o lyginant su 2007 m.,
užregistruot nusikalstam veik skai ius padid jo 12,5 proc20.
2 paveikslas. Asmen , išleist laisv pasibaigus bausm s terminui ir lygtinai paleist iš laisv s at mimo
staig , skai ius 1999 – 2008 m. (proc.)
Tolesn statistini duomen analiz parod , kad lygtinai paleidžiam asmen skai ius nuo 2002 m. maž ja, tuo
tarpu did ja procentin dalis asmen , kurie yra pilnai atlik bausm . Ši asmen kategorija iš esm s nepatenka
pataisos inspekcij akirat . Tad galima daryti prielaid , kad vis didesnis darbo kr vis tenka savivaldos
institucijoms, viešosioms staigoms, kurios teikia paslaugas b tent šiems asmenims.
Kitas svarbus aspektas nagrin jant asmen , iš jusi iš LAV, integracij , tai penitencini staig „apkrovimas“,
pa ios teis saugos sistemos išskirtinai represinis pob dis Lietuvoje.
20 Pla iau žr. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro interneto svetain je - http://www.nplc.lt:8000/asis/
52,3
34,6
57,85151,7
54,255,75765,466,7
48,247,644,743,542
32,330,5
45,6
40,737,5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
Asmen , išleist laisv iš LAV, kuriems taikytas lygtinis atleidimas ar paleidimas (lyg. dalis proc.)Asmen , išleist laisv iš LAV, kuriems pasibaig bausm s terminas (lyg.dalis proc.)
364
3 paveikslas. kalint asmen skai ius 100 000 gyventoj (2007 m.)21
Eurostat’o statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia kalint asmen ES yra: Estijoje - 327, Latvijoje - 313,
Lietuvoje - 233 ir Lenkijoje – 216 asmen , tenkan 100 000 gyventoj . Tuo tarpu mažiausiai kalint yra:
Suomijoje - 73, Švedijoje - 78, Danijoje - 76, Belgijoje – 89 asmen , tenkan 100 000 gyventoj .
4 paveikslas. Bendras nusikalstam veik skai ius 100 000 gyventoj (2007 m.)22
21 Marcelo F. Aebi, Natalia DelGrande University of Lausanne Switzerland, Council of Europe Annual Penal Statistics – SPACE I –2007, SURVEY 2007. P. 37.22 Eurostat’o statistiniai duomenys apie registruot nusikalstamum -http://nui.epp.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=crim_pris&lang=en
20
29
24
59
30
23
37
58 5
74
5
64
56
71
10
73
69
76
58
80
67
88
36
14
10
8
93
33
55
99
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
Liet
uva
Latv
ija
Lenk
ija
Estij
a
Pran
czi
ja
Liuk
sem
burg
as
Suom
ija
Aust
rija
Ola
ndija
Voki
etija
Dan
ija
Jung
tinKa
raly
st
Belg
ija
Šved
ija
365
Taigi, nors deklaruojama, kad Lietuvoje registruotas nusikalstamumas vienas iš mažiausi tarp ES šali , ta iau
realyb je nusikalstam veik registravimo sistema yra paremta tam tikrais selekcijos „mechanizmais“, o pats
registruotas nusikalstamumas susietas su kalint asmen skai iumi.
Lietuvoje 100 000 gyventoj tenka 2029 veikos (2007 m.), ta iau kalint asmen turime 3 kartus daugiau negu
Švedijoje, kurioje registruotas nusikalstamumas (lyginant su Lietuva) yra 7 kartus didesnis. Šis pavyzdys rodo,
kad Švedijos ir kit Skandinavijos šali teis sauga orientuota paslaug teikim , o ne represini prievartini
funkcij vykdym , ši sistema orientuota pragmatišk visuomen . Pa nusikalstam veik registracija, v liau
tyrimas ir kt., atliekamas, vis pirma, siekiant tenkinti nukent jusi asmen , taip pat bendruomen s
interesus. Be to, tai rodo teis saugos ir j socialini partneri geb jimus taikyti novatoriškas aukos ir
nusikaltusio asmens konflikto sprendimo proced ras (atkuriamojo teisingumo), kurios ne tik mažina
teis saugos kaštus, bet ir sudaro prielaidas nusikaltusi asmen traukimui aktyv –pozityv visuomen s
gyvenim j neizoliuojant.
5 paveikslas. kalint asmen skai iaus kitimo tendencijos Lietuvoje (EUROSTAT 1998 – 2007 m.)
Analizuotant kalint asmen skai iaus kitimo tendencijas Lietuvoje matoma maž jimo tendencija, ta iau (kaip
buvo matyti iš aušk iau pateikt duomen ), tai tik “pusiaukel ”.
366
Socialin s paramos teistiems asmenims samprata ir sistema Lietuvoje
Socialin parama yra sud tin socialin s apsaugos sistemos dalis, kurios paskirtis – užtikrinti b tiniausi
poreiki patenkinim asmenims, kuri pajam iš darbo, socialinio draudimo ir kit šaltini neužtenka šiems
poreikiams patenkinti (“Pranešimas apie žmogaus socialin raid Lietuvoje”).
6 paveikslas. Socialin s apsaugos sistem sudaro socialin parama ir socialinis draudimas.
Socialin parama - tai socialin s ekonomin s, teisin s ir organizacin s priemon s, kuriomis siekiama sudaryti
tiniausias gyvenimo s lygas asmenims (šeimoms), kuri darbo, socialinio draudimo ir kitokios pajamos d l
objektyvi , nuo j nepriklausan priežas yra nepakankamos, kad jie (jos) gal pasir pinti savimi.
Socialin parama negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, ji tik padeda žmogui išgyventi
ekstremaliomis s lygomis. Socialin parama turi b ti tokia, kad asmuo nor dirbti bei taupyti. („Socialin s
paramos koncepcija“)
Socialin parama – pagalba teikiama pinigais (a) arba nat ra (b) asmenims, kurie neturi ištekli b tiniems
poreikiams patenkinti (Socialin s apsaugos termin žodynas, 1999).
Soc ia lin isdraud im as
Socialinparam a
Socialinapsauga
Socialin spaslaugos
P in ig insoc ialinparam a
Kategorinpin ig insocialinparam a
„Testuo jam a“pin ig insocia linparam a
367
Socialin s paslaugos (ple iamas aiškinimas) – tai vairi r ši (socialin s apsaugos, teisin s, sveikatos
prieži ros, švietimo ir kt.) socialin s paslaugos, kurios teikiamos pavieniams bendruomen s nariams ar j
grup ms. Teikiamos paslaugos gav jas (teistas asmuo), tai sociumo narys, veikiantis visuomen je.
Socialin s paslaugos (siaur ja prasme) – tai paslaugos, kurias teikia šiuolaikin socialin s apsaugos sistema,
apimat aštuonias socialines rizikas. (L. Žalimien , 2003). Taigi nagrin jamu (teist asmen ) aspektu itin
aktualios: nedarbo, b sto (gyv. vietos), ligos, socialin s atskirties, šeimos (vaik ) rizikos.
Socialin s paslaugos – socialin s apsaugos sistemos dalis, kuri tikslas neutralizuoti, panaikinti ar
minimalizuoti socialin atskirt , remti asmen lygiateisiškum , sitraukim bendruomen teikiant paslaugas
labiausiai pažeidžiamoms žmoni grup s. ( Social Servises in Europe, 2000)
Taigi socialin s paslaugos išskiriamos iš socialin s apsaugos sistemos remiantis keturiais kriterijais ( L.
Žalimien , 2003):
- Formos – tai pagalba nepinigine forma;
- Tikslo – siekiama pad ti socialiai pažeidžiamiems visuomen s nariams, užtikrinti j integracij visuomen ;
- Finansavimo b do – teis paslaugas dažniausiai neparemta kliento piniginiu našu;
- Išlaid kompensavimo b do – tai valstyb s subsidijuojamos paslaugos, klientas už jas moka ne rinkos
kainomis arba visai nemoka.
Mokslin je, motodin je literat roje išskiriamos šios pagrindin s socialini paslaug funkcijos:
- Prevencin – pad ti užkirsti keli problemai atsirasti
- Globos, apimanti socialin palaikym , integracij , asmens status quo išlaikym
- Kontrol s, kuria siekiama apsaugoti visuomen nuo stresini , sud ting situacij . (L. Žalimien , 2003).
368
Be to, labai svarbu suvokti, kokiais principais remiantis teikiamos socialin s paslaugos.
Socialini paslaug valdymo, skyrimo ir teikimo principai:
1) bendradarbiavimo - remiasi vis dalyvaujan subjekt bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba;
2) dalyvavimo - klausimai sprendžiami kartu su socialini paslaug gav jais ir (ar) j atstovais,
organizacijomis, atstovaujan iomis pažeidžiam , atskirtiems grupi interesus ir teises;
3) kompleksiškumo - socialini paslaug teikimas asmeniui yra derinamas su socialini paslaug teikimu jo šeimai;
4) prieinamumo – paslaugos teikiamos ar iau asmens gyvenamosios vietos ir pan.;
5) socialinio teisingumo - socialini paslaug teikimas nepriklauso nuo finansini asmens galimybi ;
6) tinkamumo - paslaugos atitinka asmens ir šeimos interesus bei nustatytus poreikius;
7) veiksmingumo - siekiant ger rezultat ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
8) visapusiškumo - skiriamos ir teikiamos derinant jas su pinigine socialine parama, užimtumu, sveikatos
prieži ra, švietimu, socialinio b sto suteikimu, specialiosios pagalbos priemon mis.
Socialin parama ir socialinis draudimas
Teis gauti SP turi kiekvienasasmuo (šeima), kuris neturipakankamai l minimaliampragyvenimui bei neišgali gauti
savo pastangomis. Teis(apimtis) gauti išmokas priklausonuo gav jo turtin s pad ties irdažniausiai suteikiama ši padatitinkamai vertinus.
Teis gauti SD išmokas gyjaasmenys, kurie statymo
nustatyt laik mok jo nustatytodydžio socialinio draudimo
mokas. kitus faktorius (gav joturt ir pajamas, šeimos sud ir
pan.) paprastaineatsižvelgiama – svarbiausiasyra draudimo mok mok jimo
faktas ir dydis.
Paremtas poreikio principuParemtas mok -išmokprincipu
Socialin parama (SP)Socialinis draudimas (SD)
Teis gauti SP turi kiekvienasasmuo (šeima), kuris neturipakankamai l minimaliampragyvenimui bei neišgali gauti
savo pastangomis. Teis(apimtis) gauti išmokas priklausonuo gav jo turtin s pad ties irdažniausiai suteikiama ši padatitinkamai vertinus.
Teis gauti SD išmokas gyjaasmenys, kurie statymo
nustatyt laik mok jo nustatytodydžio socialinio draudimo
mokas. kitus faktorius (gav joturt ir pajamas, šeimos sud ir
pan.) paprastaineatsižvelgiama – svarbiausiasyra draudimo mok mok jimo
faktas ir dydis.
Paremtas poreikio principuParemtas mok -išmokprincipu
Socialin parama (SP)Socialinis draudimas (SD)
369
Socialinis draudimas finansuojamas privalomomis mokomis, priskaitomomis nuo dirban darbo
užmokes io. Savarankiškai dirbantys moka fiksuot sum ir/ar mok nuo apmokestinam pajam . Socialinio
draudimo (išskyrus sveikatos draudim ) mokos surenkamos savarankišk Valstybinio socialinio draudimo
fond . Sveikatos draudimas be mok dar finansuojamas dalimi gyventoj pajam mokes io ir valstyb s
šomis, priskaitomomis už valstyb s draudžiamus asmenis. Sveikatos draudimo l šos surenkamos
savarankišk Sveikatos draudimo fond .
Pinigin socialin parama yra dviej r ši :
1) Kategorin (universali) – tai pinigin s išmokos, kurios mokamos tam tikroms gyventoj
kategorijoms, nepriklausomai nuo j gaunam pajam ;
2)Testuojama (vertinamoji) – tai pinigin s išmokos, kurios mokamos vertinus asmens pajamas ir turt .
Socialin parama teistiems asmenis finansuojama:
Pinigin socialin parama finansuojama iš specialios tikslin s dotacijos savivaldybi biudžetams (socialin
pašalpa, kompensacijos už b sto šildym , šalt , karšt vanden ir kt.) LR Pinigin s socialin s paramos
nepasiturin ioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims statymas
Asmuo, gr s iš laisv s at mimo staigos, gali gauti socialin param , statyme numatytas socialines paslaugas
vienoje iš savivaldybi , kuri teritorijoje:
• jis nuolat gyveno prieš patekdamas šias staigas;
• gyvena jo šeima;
• jis gal apsigyventi ir sidarbinti (jeigu šiuos klausimus laisv s at mimo, kardomojo kalinimo
vietos ar socialin s bei psichologin s reabilitacijos staigos administracija, prieš paleisdama asmen , suderino su
nurodyt ja savivaldybe).
370
Socialines paslaugos ir parama (išskyrus pinigin ) gali b ti teikiama ir be asmens dokument , jeigu šie
dokumentai nepateikiami d l svarbi priežas , o paslaugos yra b tinos (pvz., apnakvindinimo, maitinimo ir
pan.) .
Paleidimo iš laisv s at mimo staigos pažym jime administracija nurodo paleidimo dat bei savivaldyb s
teritorij , kurioje asmeniui bus suteikta socialin parama.
Socialin parama teikiama asmeniui, jeigu gr s iš laisv s at mimo staigos jis kreip si savivaldyb s
socialin s paramos skyri per 2 m nesius.
Asmeniui, s moningai nesilaikan iam nustatyt socialin s paramos gavimo s lyg , socialin parama gali b ti
sumažinta arba nutraukta, asmuo privalo suteikti informacij , kurios reikia socialinei paramai gauti, ir atsako už
jos teisingum ; asmeniui socialin parama teikiama pinigais arba ne pinigine forma (socialin mis paslaugomis).
Socialini paslaug teistiems asmenims teik jai
Socialini ir kitpaslaug teik jai
tiestiems asmenims
Privatus paslaugsektorius
Nevyriausybin sorganizacijos (pvz.
Lietuvos kalini globosdraugija), Asociacijos (pvz.Koalicija “Galiu gyventi) ir
pan.
Valstyb s biudžetin sstaigos (pvz. Lietuvosdarbo birža prie SADM,Kal jim departamento
regionin s pataisosinspekcijos prie TM).
Savivaldyb spadaliniai, j VŠ (pvz.
Socialin s paramoscentrai; Nakvyn s namai ir
kt.)
Tarptautin sorganizacijos, j
“padaliniai” Lietuvoje(pvz. Caritas, Maltos
ordino pagalbos tarnyba irkt.).
371
Nacionalini ir vietos teis s akt , susijusi su socialin mis ir sveikatos paslaugomis asmenims, iš jusiems
iš laisv s at mimo viet , apžvalga
Asmenys, gr iš laisv s at mimo viet , sudaro nemaž asmen grup , kuri turi specifinius poreikius tiek
sveikatos prieži ros, tiek socialin s paramos, pagalbos aspektais.
Europos kalinimo staig taisykli 23 87 ir 88 punktuose nurodoma, kad visi nuteistieji turi teis naudotis
specialiai parengtomis priemon mis siekiant prieš iš jim laisv palengvinti j sugr žim visuomen , šeim ,
darb . D l to turi b ti sukurtos specialios proced ros ir numatytos veiklos kryptys.
Nuteistiesiems, kuriems buvo paskirti ilgi laisv s at mimo bausm s terminai, reik priemoni , užtikrinan
gr žimo visuomen laipsniškum . Tok tiksl galima pasiekti organizuojant mokym atitinkamoje staigoje
prieš laik paleidžiamiesiems suteikiant speciali pagalb .
Maža to, Europos kalinimo staig taisykli 89 punkte rekomenduojama:
1. Glaudžiai bendradarbiauti su socialin mis tarnybomis, padedan iomis paleistiems nuteistiesiems naujai
sitvirtinti visuomen je ypating d mes skiriant šeimai ir darbinei veiklai.
2. Užtikrinti, kad paleidžiamiems iš laisv s at mimo vietos asmenims b išduodami reikalingi dokumentai ir
asmens liudijimai, kurie pad susirasti tinkam gyvenam plot ir darb , taip pat apr pinti juos atitinkan ia
sezono reikalavimus apranga ir kelionpinigiais iki gyvenamosios vietos.
3. Socialini tarnyb darbuotojams sudaryti galimyb patekti laisv s at mimo viet ir bendrauti su
nuteistaisiais siekiant parengti juos išeiti laisv ir realizuoti pagalbos, teikiamos po paleidimo, program .24
23 Europos kalinimo staig taisykl s. Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija Nr. R (87) 3,priimta 1987 m. vasario 12 d., ir aiškinamasis memorandumas. Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumoministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 28 d. sakymas Nr. 4/07-95 „D l nuteist paleidimo iš laisv s at mimo viet parengiamojodarbo instrukcijos patvirtinimo“.24 Pastaba: 2006 m. Lietuvoje buvo nuteist paleidimo iš laisv s at mimo viet parengiamojo darbo instrukcija, ta iau ji taikomaatskiroms nuteist kategorijoms: 1. Asmenims, kuriems taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos staigos. 2. Asmenims, kuriemstaikomas lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin . 3. Asmenims, kurie iki galo neatliko laisv s at mimobausm s, jiems taikomas likusios bausm s dalies pakeitimas švelnesne bausme.
372
7 paveikslas. Socialini paslaug r šys. Socialini paslaug teikimas savivaldos lygmeniu.
Per pastaruosius kelerius metus stebimos pozityvios tendencijos d l socialini paslaug pl tojimo politikos
savivaldos lygiu. Galioja nemažai teis s akt , pareigojan savivaldybes analizuoti, steb ti situacij , nustatyti
socialini paslaug gav grupes ( skaitant asmenis, kurie baig atlikti laisv s at mimo bausm ar yra miesto,
rajono pataisos inspekcijos skaitose25), j apimtis, sistemiškai, kompleksiškai vertinti socialin s paramos
poreikius, suplanuoti realias jos pl tros apimtis bei etapus, numatyti paslaugas, kurios gal b ti
organizuojamos.
25 Pastaba: duomenis apie kalintus atskirose laisv s at mimo staigose, taip pat pavien se pataisos inspekcijose asmenis galima gautiKal jim departamento svetain je www.kalejimudepartamentas.lt. Pvz., Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Alytaus miesto irrajono pataisos inspekcijoje 2007 m. buvo 229 asmenys, Klaip dos regiono pataisos inspekcijos Klaip dos miesto pataisosinspekcijoje – 503, o Klaip dos rajono pataisos inspekcijoje – 104 asmenys. Prieiga per internet :<http://www.kalejimudepartamentas.lt/getfile.aspx?dokid=A4C402B1-04A1-4486-8CD0-AE2D3AB9806C>.
373
2006 m. Vyriausyb patvirtino Socialini paslaug planavimo metodik 26, kuri pareigoja savivaldybes
kiekvienais metais parengti savo Socialini paslaug planus, kuriais siekiama nustatyti socialini paslaug
teikimo mast ir r šis pagal gyventoj poreikius.
Svarbu tai, kad rengiant socialini paslaug plano projekt rekomenduojama taikyti vietos gyventoj apklausos,
anketavimo, duomen analiz s, prognozavimo, stiprybi , silpnybi , galimybi ir gr smi (SSGG) bei kitus
metodus. Be to, rengiant socialini paslaug plano projekt naudojami oficial s socialini paslaug teik , kit
institucij (sveikatos apsaugos, švietimo, policijos, kalinimo ir kit staig ) pateikta informacija, analiz s
duomenys, gauti iš apskrities viršininko ir Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos.
Pamin tina ir tai, kad socialini paslaug planui rengti patvirtinta Socialini paslaug plano forma ir
Socialini paslaug efektyvumo vertinimo kriterijai27, Socialini paslaug išvystymo normatyvai28.
Socialini paslaug plane turi b ti aprašoma, kokioms žmoni socialin ms grup ms ir kokiu mastu socialin s
paslaugos (detalizuojant j r šis) teikiamos, kokioms neteikiamos.
Maža to, turi b ti atliekama savivaldyb s organizuojam socialini paslaug analiz , vertinama esama
socialini paslaug infrastrukt ra, jos išsid stymas savivaldyb s teritorijoje ir seni nijose (jeigu j yra),
apžvelgiami ankstesni met socialini paslaug plano gyvendinimo rezultatai.
Taigi, b tina akcentuoti savivaldybi kompetencij .
Savivaldyb s atsako už socialini paslaug teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinim planuodama ir
organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendr socialini paslaug ir socialin s prieži ros kokyb .
Savivaldyb savo teritorijoje:
1) vertina ir analizuoja gyventoj socialini paslaug poreikius. Kasmet sudaromas ir tvirtinamas
socialini paslaug planas;
26 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2006 m. lapkri io 15 d. nutarimas Nr. 1132 „D l socialini paslaug planavimo metodikospatvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2006. Nr. 124-4705.27 Socialin s apsaugos ir darbo ministro 2007 m. balandžio 12 d. sakymas Nr. A1-104 „D l socialini paslaug plano formos irSocialini paslaug efektyvumo vertinimo kriterij patvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2007. Nr. 42-1608.28 Socialin s apsaugos ir darbo ministro 2007 m. liepos 4 d. sakymas Nr. A1-185 „D l socialini paslaug išvystymo normatyvpatvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2007. Nr. 76-3031.
374
2) pagal gyventoj poreikius prognozuoja ir nustato socialini paslaug teikimo mast ir r šis;
3) pagal nustatyt socialini paslaug poreik skiria socialines paslaugas asmeniui;
4) perka socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams;
5) steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialini paslaug staigas bei užtikrina j funkcionavim ir
kita;
Kiekvienos savivaldyb s administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas,
administruojantis socialini paslaug organizavim ir bendr socialini paslaug bei socialin s prieži ros
kokyb s kontrol .
Socialini paslaug teikimas traukiant asmenis, gr žusius iš kalinimo staig , darbin veikl
Nagrin jant asmen , gr žusi iš kalinimo staig , traukim darbin veikl kaip socialini paslaug kategorij
itin svarbi valstybini , savivaldos institucij proaktyvi veikla: kai statymuose nustatytais b dais ir
priemon mis suteikiama pagalba min tiems asmenims, kad šie gal veiksmingai gyvendinti teis darb ,
sudaryti jiems galimybes gauti pasirinkt darb , gyti kvalifikacij ir užsidirbti gyvenimui, išlaikyti
šeim ir kt.
Lietuvos Respublikos Užimtumo r mimo statyme29 (URI) numatyta, kad asmenys, gr iš laisv s at mimo
viet , kuri laisv s at mimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 m nesiai, yra papildomai remiami darbo rinkoje
(URI – 1 d. 9 p.). Nagrin jamai asmen kategorijai teikiamos nemokamos užimtumo r mimo bendrosios
paslaugos: 1) informavimas; 2) konsultavimas; 3) tarpininkavimas darbinant; 4) užimtumo r mimo
individualios veiklos planavimas. Be to, jiems si lomas (jeigu jie yra bedarbiai) profesinis mokymas30,
neformalus švietimas31, taip pat j darbinimas subsidijuojamas32, galimi viešieji darbai33.
29 Lietuvos Respublikos Užimtumo r mimo statymas. Valstyb s žinios. 2006. Nr. 73-2762.30 Bedarbiams profesinis mokymas organizuojamas siekiant suteikti kvalifikacij arba (ir) ugdyti profesinius geb jimus (UR 23 str.).31 Neformalus švietimas organizuojamas siekiant bedarbiams pad ti tobulinti turim kvalifikacij , atnaujinti profesines žinias ir (ar) praktinius
džius, reikalingus sidarbinti, bei supažindinti su profesijomis (UR 24 str.).32 Darbdaviams, darbinusiems asmenis, gr žusius iš laisv s at mimo viet , kiekvien m nes už kiekvien dirbant asmen mokama subsidija, kurilygi darbo užmokes iui, nurodytam darbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokes io apskai iuot draud jo privalomojo valstybiniosocialinio draudimo mokoms kompensuoti. Šios subsidijos dydis negali viršyti Vyriausyb s patvirtintos minimalios m nesin s algos dydžio (UR26 str. 3 d.).
375
Pamin tina ir tai, kad yra sudarytos teisin s prielaidos asmenims užsitikrinti profesin mokym laisv s at mimo
vietoje. Profesinio mokymo statymas34 numato, kad asmenims, kuriems atimta ar apribota laisv , Vyriausyb s
arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka turi sudaryti s lygas mokytis specialiose aukl jimo ar bausm s
atlikimo vietose. Ši grupi asmen profesinis mokymas derinamas su socialin s integracijos priemon mis
(PM 17 str. 1–2 d.).
Svarbu pamin ti, kad Lietuvoje galioja Socialini moni statymas (S )35. Socialini moni tikslas – darbinti
tikslin ms grup ms priklausan ius asmenis, praradusius profesin ir bendr darbingum , ekonomiškai
neaktyvius, negalin ius lygiomis s lygomis konkuruoti darbo rinkoje; skatinti ši asmen gr žim darbo rink ,
socialin integracij bei mažinti socialin atskirt (S 2 str.).
Socialini moni statyme tikslini asmen grup ms priskiriami asmenys, gr iš laisv s at mimo viet , kai
laisv s at mimo laikotarpis jiems buvo ilgesnis kaip 6 m nesiai ir jie ne v liau kaip per 6 m nesius nuo j
paleidimo iš pataisos staig dienos yra siregistrav teritorin je darbo biržoje, jei šios registracijos trukm yra
ne trumpesn kaip 6 m nesiai. Klausimas, kiek yra socialini moni nagrin jamose savivaldybi teritorijose,
kiek jose dirba min asmen ir kt.
Kitas svarbus aspektas nagrin jant asmen , gr žusi iš laisv s at mimo viet , užimtum – vietin s užimtumo
iniciatyvos. Pamin tina, kad kiekvienais metais savivaldyb s teikia atskirus projektus, kurie leidžia užtikrinti
specifinius poreikius savivaldos lygmenyje.
33 Viešieji darbai organizuojami tik laikino pob džio visuomenei naudingiems darbams atlikti. Jie turi pad ti palaikyti ir (ar) pl totivietos bendruomen s socialin infrastrukt . Vieš darb s raš , suderinusi su teritorine darbo birža, tvirtina savivaldyb .Viešuosius darbus organizuoja teritorin s darbo biržos kartu su savivaldyb mis. Vieš darb program (projektus) tvirtinasavivaldyb (UR 28 str. 1–2 d.).34 Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo statymo pakeitimo statymas. Valstyb s žinios. 2007. Nr. 43-1627.35 Lietuvos Respublikos Socialini moni statymas. Valstyb s žinios. 2004. Nr. 96-3519.
376
Asmen , gr žusi iš kalinimo staig , traukimo darbin veikl teisiniai pagrindai
Socialin parama asmenims, paleistiems iš laisv s at mimo staig , teikiant finansin ir nepinigin
param
Lietuvos Respublikos Bausmi vykdymo kodekse numatyta, kokia (BVK 182 str.) pagalba suteikiama iš
pataisos staig ir areštini paleidžiamiems asmenims:
- Paleidžiam iš pataisos staig arba areštini asmen kelion s j gyvenam viet išlaidas apmoka
bausm vykdžiusi institucija.
- Paleidžiami iš pataisos staig asmenys apr pinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal
nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezon reikiam drabuži , avalyn s ir l
jiems sigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezon apr pinami nemokamai.
- Paleidžiamiems iš pataisos staig asmenims gali ti skirta vienkartin negr žinama iki 1 MGL dydžio
pašalpa.
377
2003 m. patvirtinta „Socialin s paramos nuteistiesiems fondo36 sudarymo ir jo l naudojimo tvarka“37, kuri
reglamentuoja vienkartines iki vieno minimalaus gyvenimo lygio (MGL – 130 Lt) dydžio pašalpas išmok ti
paleidžiamiems iš pataisos staig nuteistiesiems, neturintiems pakankamai (vieno minimalaus gyvenimo lygio
dydžio ir daugiau) pinig asmenin je s skaitoje.
Ši vienkartin pašalpa gali b ti nemokama, jeigu nuteistasis paskutinius 3 m nesius tur jo pakankamai (vieno
minimalaus gyvenimo lygio dydžio ir daugiau) pinig asmenin je s skaitoje.
Svarbu pamin ti, kad Lietuvoje yra priimtas atskiras Vyriausyb s nutarimas d l socialin s paramos teikimo
asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos
staig , ir ši asmen darbinimo.38
Taigi socialin parama teikiama asmeniui, jeigu gr s iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo vietos ar
socialin s bei psichologin s reabilitacijos staigos jis kreip si savivaldyb s Socialin s paramos skyri per 2
nesius. Asmeniui, s moningai nesilaikan iam nustatyt socialin s paramos gavimo s lyg , socialin parama
gali b ti sumažinta arba nutraukta. Be to, asmuo privalo suteikti informacij , kurios reikia socialinei paramai
gauti, ir atsako už jos teisingum .
Asmeniui, gr žusiam iš laisv s at mimo staig , socialin parama teikiama pinigais arba nepinigine forma
(teikiamos socialin s paslaugos):
1. Socialin parama teikiama pinigais: vienkartin pašalpa, skiriama savivaldyb s sprendimu.
2. Socialin parama, teikiama nepinigine forma (teikiamos socialin s paslaugos):
2.1. išduodamas laikinasis pilie io pažym jimas asmeniui, kuriam ne d l jo kalt s asmens dokumentai nebuvo
išduoti laisv s at mimo vietoje (remiantis pažym jimu, išduotu laisv s at mimo, kardomojo kalinimo vietos ar
socialin s bei psichologin s reabilitacijos staigos administracijos);
36 Pastaba: Socialin s paramos nuteistiesiems fondas sudaromas kiekvienoje pataisos staigoje ir areštin je.37 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 475 „D l Socialin s paramos nuteistiesiems fondosudarymo ir jo l naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1440„D l socialin s paramos teikimo asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin sreabilitacijos staig , ir ši asmen darbinimo pakeitimo“. Valstyb s žinios. 2003 m. balandžio 18 d. Nr. 37-1617.38 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „D l socialin s paramos teikimo asmenims,gr žusiems iš laisv s at mimo, kardomojo kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig , ir ši asmendarbinimo“. Valstyb s žinios. 1996 m. gruodžio 11 d. Nr. 119-2796.
378
2.2. teikiama informacija ir konsultacijos;
2.3. teikiama apnakvindinimo laikinuose namuose (nakvyn s namuose) iki 6 m nesi paslauga;
2.4. terminuotai nemokamai maitinama (pagal savivaldyb s sprendim );
2.5. taikomos kitos nepinigin s pagalbos formos, numatytos savivaldyb s sprendimuose.
3. Taikomos Lietuvos Respublikos Užimtumo r mimo statyme numatytos papildomos užimtumo
garantijos, jeigu jie užsiregistruoja teritorin je darbo biržoje per 6 m nesius po gr žimo iš anks iau išvardyt
staig .
Pamin tina ir tai, kad siekdamos užtikrinti socialin param asmenims, gr žusiems iš laisv s at mimo,
kardomojo kalinimo viet ar socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig , savivaldyb s gali nuspr sti
steigti socialin s adaptacijos tarnybas.
379
Socialin s paramos teikimo formos gr žusiems iš laisv s at mimo viet .
Asmens dokument išdavimas asmeniui, paleidžiamam iš laisv s at mimo vietos
Praktika rodo, kad yra nemažai atvej , kai asmenys, iš iš LAV negali gauti socialin s paramos, paslaug ,
kadangi neturi asmens kokument .
380
Asmens tapatyb patvirtinantys dokumentai Lietuvoje yra asmens tapatyb s kortel (1) ir pasas (2).
Asmens tapatyb s kortel Lietuvos Respublikos pilie io
pasas
Asmens tapatyb s kortel s statymo
(ATK )39 2 str. numato, jog Asmens
tapatyb s kortel (toliau – ATK) yra
pagrindinis Lietuvos Respublikos pilie io
asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens
tapatyb ir pilietyb ir skirtas naudoti Lietuvos
Respublikoje. ATK gali b ti naudojama vykti
užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos
atitinkamos tarptautin s sutartys ar
susitarimai. Pilie iui iki 16 met išduota
asmens tapatyb s kortel galioja ne ilgiau kaip
5 metus. Pilie iui nuo 16 met išduota asmens
tapatyb s kortel galioja 10 met .
Lietuvos Respublikos paso statymo (P ) 40
2 str. numato, jog pasas yra Lietuvos
Respublikos pilie io asmens dokumentas,
patvirtinantis jo asmens tapatyb ir pilietyb
ir skirtas vykti užsienio valstybes. Pilie iui
iki 18 met išduotas pasas galioja ne ilgiau
kaip 5 metus. Pilie iui nuo 18 met išduotas
pasas galioja 10 met . Šio statymo12
straipsnis numato, kad galiota institucija pas
išduoda ar pakei ia ne v liau kaip per vien
nes nuo dokument gavimo dienos.
Galima daryti prielaid , kad daliai kalint
asmen ATK baigia galioti, kai pastarieji
atlieka laisv s at mimo bausmes, tad itin
aktuali aiški tvarka, proced ros, užtikrinan ios
savalaik asmens dokument išdavim .
Asmens tapatyb s kortel bendra tvarka
išduodama ar kei iama ne v liau kaip per
Analoiška nuostata tvirtinta ir d l paso
pa mimo, iš suimto pilie io, taip pat iš
pilie io, nuteisto laisv s at mimu arba kuriam
paskirtas administracinis areštas, asmens
tapatyb s kortel paima policija ar kita
teis saugos institucija arba teismas. Pilie iui,
paleistam iš su mimo, lygtinai paleistam iš
laisv s at mimo vietos, atlikusiam bausm
arba kuriam pasibaig administracinis areštas,
39 Asmens tapatyb s kortel s statymas. Valstyb s žinios., 2001, Nr. 97-341740 Paso statymas. Valstyb s žinios, 2001, Nr. 99-3524, 2006, Nr. 77-2957, 2008
381
vien m nes nuo atitinkam dokument
migracijos tarnyboje gavimo dienos41. Galimi
atvejai, kai ATK pilie io pageidavimu
išduodama ar kei iama skubos tvarka per 1
darbo dien arba per 5 darbo dienas nuo
prašymo pri mimo dienos.
ATK 7 str. 2 d. numato, kad iš suimto
pilie io, taip pat iš pilie io, nuteisto laisv s
at mimu <…..>, ATK paima policija ar kita
teis saugos institucija arba teismas. Pilie iui,
paleistam iš su mimo, lygtinai paleistam iš
laisv s at mimo vietos, atlikusiam bausm
<…..> asmens tapatyb s kortel gr žinama.
asmens tapatyb s kortel gr žinama.
Pagrindinis teis s aktas reguliuojantis bausmi atlikimo tvark yra bausmi vykdymo kodeksas (BVK)42. BVK
180 str. reglamentuoja paleidimo iš pataisos staig ir areštini tvark . Min to straipsnio 4 d. numato, jog
paleidžiamiems asmenims paleidimo dien išduodami asmens dokumentai < ……. >. Daugiau apie asmens
tapatyb s dokument išdavim bausmi vykdymo kodekse n ra kalbama. Toliau teisinis reglamentavimas
perkeliamas po statymin lyg .
Pamin tinas 2003 m. liepos 2 d. sakymas Nr. 194 ,,d l pataisos staig vidaus tvarkos taisykli patvirtinimo“
(Valstyb s žinios, 2003, Nr. 76-3498 ).
Pataisos staig vidaus tvarkos taisykl se svarbus yra “L” skyrius, kuris numato asmen paleidimo iš pataisos
staig ypatumus. Šio skyriaus 323 punktas numato, jog pataisos staig personalas privalo:
- užtikrinti, kad paleidžiami iš pataisos staig asmenys b apr pinti reikiamais dokumentais ir
asmens liudijimais, klimato ir sezono reikalavimus atitinkan ia apranga, kompensuoti kelion s išlaidomis,
pad ti jiems susirasti tinkamas gyvenam sias patalpas ir darb . Be to, nagrin jamu kontekstu yra svarb s šie
punktai:
41 Vidaus reikal ministro 2002 m. spalio 22 d. sakymas Nr. 513 (vidaus reikal ministro 2008 m. gruodžio 24 d. sakymo Nr.1V-473 redakcija. Valstyb s žinios, 2006, 107-405942 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas. Valstyb s žinios, 2002, Nr. 73-3084
382
Asmens dokumentus, pinigus, <……> paleidžiamas asmuo gauna paleidimo iš pataisos staigos dien (p. 328).
Paleidžiamam iš pataisos staigos asmeniui išduodamas pažym jimas apie paleidim , kurio kopija siuvama
paleidžiamojo asmens byl (p. 329).
Pažym tina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymu43 yra numatyta speciali tvarka
gauti tapatyb s korteles asmenims, kurie atlieka terminuotas laisv s at mimo bausmes.
Asmens, kuris atlieka terminuot laisv s at mimo bausm prašym ir dokumentus asmens tapatyb s kortelei
išduoti ar pakeisti priima laisv s at mimo bausm vykdanti institucija. galiotas migracijos tarnybos, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje yra laisv s at mimo vieta, valstyb s tarnautojas šias staigas vyksta kart per dvi
savaites, išskyrus atvejus, kai laisv s at mimo vietoje n ra pilie , kurie prašo išduoti ar pakeisti asmens
tapatyb s kortel .
Apibendrinimas:
- asmenys, turi b ti informuojami apie anks iau pateikt dokument išdavimo galimyb (tvark ). Be to,
turi b ti motyvuojami imtis aktyvi veiksm , t.y. rašyti prašymus, pateikti reikiamus dokumentus ir kt.
- asmenys, kurie išeina iš laisv s at mimo viet privalo b ti apr pinti b tinais dokumentais ir asmens
liudijimais, t.y. galiojan iu pilie io pasu arba asmens tapatyb s kortele. Taip pat tokiems asmenims
privaloma teikti pažym , jog jie buvo paleisti iš pataisos ar arešto staigos.
- Problem gali kilti d l apmok jimo už dokument forminim ir išdavim . Teis s aktai
reglamentuojantis rinkliavas nenumato lengvat asmenims, kurie atlieka laisv s at mimo bausmes.
Pataisos staig nuostatose44 taip pat n ra numayta l skyrimo dokument gaminimams.
43 LR VRM Ministro 2002 m. spalio 22 d. sakymu Nr. 513 (Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2008 m. gruodžio 24 d.sakymo Nr. 1V-473 redakcija) ,,d l asmens tapatyb s kortel s išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojan ir naikinimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ (Valstyb s Žinios, 2002, Nr. 109-4838; 2007, Nr. 126-5154) VII skyriuje44 Teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. sakymas Nr. 168 ,,d l kal jim departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumoministerijos pavaldži staig nuostat patvirtinimo. Valstyb s žinios., 2003, Nr. 57-2566.
383
Laikinojo asmens pažym jimo (LAP) išdavimas
Itin reikšminga (pirmin ) paslauga asmenins, gr žusiems iš LAV, tai “Laikinojo asmens pažym jimo (LAP)
išdavimas”. Asmenys, neturintys asmens tapatyb s dokument , susiduria su daugybe problem : jie negali
registruotis darbo biržoje, medicinos staigoje, taip pat tokiems asmenims negali b ti mokamos pašalpos.
l LAP reikia kreiptis miesto savivaldyb s socialin s paramos skyri (centr ). Pateikiami šie dokumentai:1.
Nustatytos formos prašymas; 2. Asmens nuotrauka; 3. Bet koks turimas dokumentas su nuotrauka; 4.
Pažym jimas, išduotas laisv s at mimo kardomojo kalinimo staigos ar socialin s bei psichologin s
reabilitacijos staigos, pateikiamas atsižvelgiant aplinkybes; 5 Pažyma apie užregistruot pranešim d l
dokument praradimo, pateikiama atsižvelgiant aplinkybes.
Laikinasis asmens pažym jimas galioja 6 m nesius nuo išdavimo dienos ir gali b ti prat stas, bet ne ilgiau kaip
2 m nesiams.
Asmuo, gav s laikin asmens pažym jim , turi teis :
1) apsigyventi labdaros ar kitais pagrindais steigtuose nakvyn s namuose;
2) registruotis darbo biržoje;
3) kreiptis d l valstyb s numatytos socialin s išmokos, pensijos skyrimo;
4) pagal miest (rajon ) globos ir r pybos skyri siuntim apsigyventi globos staigoje.
Socialini paslaug , susijusi su asmen , gr žusi iš laisv s at mimo staig , apnakvindinimu,
reglamentavimas
Tenka pasteb ti, kad dalis asmen , kurie yra paleidžiami iš laisv s at mimo viet , neturi pastovios
gyvenamosios vietos, yra nutrauk santuok , ryšius, prarad profesinius džius, o nedarbo lygis Lietuvoje
did ja kasdien. Tad socialin s paslaugos, susijusios su asmen apnakvindinimu, laikino b sto suteikimu ir pan.,
yra itin aktualios.
384
ia pamin tinas Vyriausyb s nutarimas „D l nakvyn s nam 45 steigimo gr žusiems iš kalinimo viet bei kai
kuriems kitiems asmenims ir j darbinimo“46, kuriame savivaldyb ms nurodyta:
1. Teritorini darbo birž teikimu nustatyti darbdaviams asmen , gr žusi iš kalinimo viet , darbinimo arba
darbo viet steigimo kvotas.
2. Jeigu savivaldyb s teritorijoje nenumatoma steigti nakvyn s nam , jos turi kartu su mon mis, staigomis bei
organizacijomis sudaryti s lygas apgyvendinti asmenis, gr žusius iš kalinimo viet , socialin s bei
psichologin s reabilitacijos staig , skirstymo punkt ir neturin ius nuolatin s gyvenamosios vietos (sudaryti
special bendrabu rezerv ).
3. Prireikus išpl sti Socialin s globos skyrius ir tur ti juose socialin s psichologijos darbuotojus darbui su
žmon mis, kuriems b tina pad ti socialiai reabilituotis visuomen je. Šioje veikloje socialin s globos skyriai
turi glaudžiai bendradarbiauti su policijos komisariatais.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad asmenys gr žusieji iš laisv s at mimo viet ir gyvenantys
nakvyn s namuose sudaro 11 procent (199 asm.) vis nakvyn s nam gyventoj .
45 Nakvyn s nam steigimo pagrindiniai principai: 1. Nakvyn s namai – tai lov tipo nakvyn s vieta, kurioje laikinai už nustatyt mokestapgyvendinami asmenys, dažniausiai paleisti iš kalinimo viet , socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig , skirstymo punkt ir neturintysnuolatin s gyvenamosios vietos, pagal nurodyt staig siuntimus. 2. Nakvyn s nam paskirtis – pad ti laikinai apgyvendinamiemsasmenims, praradusiems socialinius ryšius, gr žti normal gyvenim , nutraukti ryšius su nusikalstamu pasauliu, skatinti susirasti darb beinuolatin gyvenam viet . 3. Nakvyn s nam steigimo tikslas – pad ti spr sti nusikalstamumo problem , sumažinti lindyni takasocialiems asmenims. 4. Nakvyn s namus steigia miest (rajon ) valdybos ir jie yra ši valdyb reguliavimo sferoje. 5. Asmenys nakvyn snamus dažniausiai priimami ne ilgiau kaip šešiems m nesiams. 6. Pirm m nes nakvyn s namuose asmenys apgyvendinami nemokamai.Pradedant antruoju m nesiu iš j imamas kas m nes did jantis mokestis, priklausantis nuo buvimo nakvyn s namuose trukm s.Apmok jimo už gyvenim nakvyn s namuose tvark nustato miesto (rajono) valdyba. 7. Asmenys, gyvenantys nakvyn s namuose,nustatyta tvarka gali b ti telkiami viešiesiems ir kitiems apmokamiems darbams. 8. Nakvyn s namuose rengiama atskira patalpasergantiesiems aktyvia plau tuberkulioz s forma. 9. Asmenys, gyvenantys nakvyn s namuose, privalo laikytis vidaus tvarkos taisykli ,kurias nustato miesto (rajono) valdyba, o jeigu j nesilaiko, šalinami iš nakvyn s nam . 10. Nakvyn s namus inspektuoja policijoskomisariatai. 11. Nakvyn s nam darbui organizuoti pasitelkiamos vairios visuomenin s organizacijos.
46 Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 318 „D l nakvyn s nam steigimo gr žusiems iš kalinimo viet beikai kuriems kitiems asmenims ir j darbinimo“. Valstyb s žinios. 1992 m. birželio 30 d. Nr. 18-540.
385
Asmen , gr žusi iš laisv s at mimo staig , teis socialinio b sto nuom
Socialinio b sto nuoma Lietuvoje yra viena iš keli galimybi laikinai užsitikrinti gyvenam viet socialiai
remtiniems asmenims. Iš laisv s at mimo staig gr asmenys min tajai grupei priskiriami tik esant
atitinkamiems bendriems kriterijams, t. y. teis socialin b st priklauso nuo to, ar min ti asmenys turi suk
jaun šeim , augina tris ir daugiau vaik ir t. t. Iš esm s tik vienoje grup je minima šiame tyrime nagrin jama
asmen kategorija – tai buvusi našlai ar be t globos likusi asmen (tre ioji) grup . š s raš rašomi
buv našlai iai ir be t globos lik asmenys ar j šeimos, kurie pasibaigus j globos ar laisv s at mimo
terminui yra ne vyresni kaip 35 met .
Galima apibendrinti, kad iš LAV gr asmenys d l savo turimo teistumo n ra diskriminuojami, t. y. statymas
nenumato papildom reikalavim , jo teisi socialin b st suvaržymo. Kita vertus, susipažinus su socialini
st situacija Lietuvoje (bent jau didmies iuose) konstatuotina, kad socialini b st pasi la yra itin menka, o
norin juose apsigyventi paklausa j viršija kelis t kstan ius kart .
Informavimas apie nuteistojo asmens paleidim iš laisv s at mimo staigos
Siekiant nuteistojo efektyvesnio integravimo visuomen , jo traukimo darbin ar/ir ugdom veikl ir kt.,
tina numatyti aiški informacijos perdavimo tvark tarp penitencini , teis saugos institucij bei kit
organizacij , teikian socialines bei sveikatos prieži ros paslaugas.
386
Kal jim departamentas yra pareng s tvark , kuri numato, kokiais atvejais ir kam siun iama informacija apie
asmenis, paleidžiamus iš LAV. Taigi laisv s at mimo staiga privalo atlikti pranešim parengim ir išsiuntim
:
1. Policijos komisariat , t. y. tos vietov s, kuri nuteistasis vyks po paleidimo iš laisv s at mimo
vietos47.
2. Savivaldyb s Socialin s paramos skyri (jeigu prašyme pageidaujama pad ti susirasti gyvenam
viet ).
3. Vaiko teisi apsaugos tarnyb (kai paleidžiamas nepilnametis).
4. Teritorin darbo birž (jeigu prašyme pageidaujama pad ti sidarbinti, išskyrus nepilname tardymo
izoliatorius-pataisos namus)48.
5. Pataisos inspekcij (tais atvejais, kai nuteistasis rengiamas lygtiniam atleidimui nuo laisv s at mimo
bausm s prieš termin (LR BK 77 str.) arba lygtiniam paleidimui iš pataisos staigos (LR BVK 157 str.).
6. Nepilname io t vams, glob jams (r pintojams) ar artimiesiems giminai iams, kuriems pranešama
apie asmens paleidimo dien ir kvie iama sutikti išleidžiam asmen .
Pasikeitimas informacija su savivaldyb mis apie asmenis, paleidžiamus iš laisv s at mimo viet ,
sergan ius priklausomyb s, infekcin mis ligomis
2004 m. Teisingumo ministerijoje buvo patvirtinta pasikeitimo informacija su savivaldyb mis apie asmenis,
paleidžiamus iš laisv s at mimo viet , sergan ius priklausomyb s, infekcin mis ligomis, tvarka49. Šiuo metu
yra reglamentuota min tos informacijos teikimo tvarka ir s lygos savivaldybi institucijoms ir joms
47 Kal jim departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro2003 m. liepos 30 d. sakymas Nr. 4/07-143/v-435 „D l pasikeitimo informacija tarp Kal jim departamentui prie LietuvosRespublikos Teisingumo ministerijos pavaldži laisv s at mimo viet bei pataisos inspekcij ir aukštesn s bei žemesn s pakopospolicijos komisariat “. Valstyb s žinios. 2003 m. Nr. 77-3561.48 Lietuvos darbo biržos generalinio direktoriaus ir Kal jim departamento direktoriaus 2003 m. rugpj io 1 d. sakymo Nr. V-182/4/07-145 1.2.1 p.49 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. sakymas Nr. 1R-97 „D l pasikeitimo informacija susavivaldyb mis apie asmenis, paleidžiamus iš laisv s at mimo viet , sergan ius priklausomyb s, infekcin mis ligomis, tvarkospatvirtinimo“. Valstyb s žinios. 2004 m. balandžio 30 d. Nr. 70-2473.
387
pavaldžioms staigoms, teikian ioms sveikatos prieži ros ir (ar) reabilitacijos paslaugas asmenims, sergantiems
priklausomyb s ar (ir) infekcin mis ligomis, siekiant užtikrinti ši asmen sveikatos prieži ros t stinum ,
reabilitacij ir integracij visuomen .
Aukš iau pamin ta tvarka reglamentuoja:
1. Informacija apie nuteistojo (kalinamojo) sveikatos b kl yra konfidenciali ir gali b ti teikiama
tik gavus raštišk šio asmens sutikim teikti informacij jam žinomu tikslu konkre iam duomen gav jui arba
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pacient teisi ir žalos sveikatai atlyginimo statymu (Žin., 1996, Nr.
102-2317), informacijos apie pacient valstyb s institucijoms ir kitoms staigoms teikimo tvarka, patvirtinta
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. sakymu Nr. 65 (Žin., 2001, Nr. 13-
405). Ši nuostata teisinga, ta iau galimas ir kitas klausimo sprendimas, kuris ne tik nepažeist
konfidencialumo principo, bet ir užtikrint paciento sveikatos prieži ros paslaug t stinum . Manoma, kad
galima atsisakyti „pažym “ modelio ir patvirtinti tvark , kai atitinkamai sveikatos prieži ros staigai b
perduodama visa paciento sveikatos prieži ros byla, t. y. byla „keliauja“ kartu su pacientu, ji nepaliekama
Kal jim departamento archyvuose.
2. Savivaldybi institucijos ir staigos, norin ios gauti šioje tvarkoje nurodyt informacij , laisv s
at mimo vietai pateikia raštišk prašym informacijos apie pacient valstyb s institucijoms ir kitoms staigoms
teikimo tvarkos nustatyta tvarka. Prie prašymo pridedamas nuteistojo (kalinamojo) raštiškas sutikimas teikti
informacij jam žinomu tikslu konkre iam duomen gav jui. Ši nuostata taip pat kelia pagr st abejoni , mat
savivaldyb ms n ra privaloma prašyti informacijos apie nagrin jamus asmenis iš LAV ir pataisos inspekcij ,
gal gale, jos negali žinoti, kur ir kada reikia kreiptis. Iš esm s ši tvarka veiksminga, kai savivaldyb je kyla
problemin situacija, kurios sprendimui reikia papildomos informacijos. Ta iau jei kalbame apie laiku ir
nepertraukiamai teikiamas socialini ir sveikatos prieži ros paslaugas ar j planavim , vargu ar ši tvarka b
veiksminga.
3. Laisv s at mimo vietos vadovas sprendžia apie informacijos suteikimo tikslingum
vadovaudamasis paciento konfidencialumo nuostatomis ir atsižvelgdamas laisv s at mimo vietos sveikatos
prieži ros ir socialin s reabilitacijos tarnyb išvad . Taigi šioje nuostatoje teigiama, kad laisv s at mimo vietos
vadovas sprendžia apie informacijos suteikimo tikslingum . Keltinas klausimas, ar staigos vadovas yra
kompetentingas spr sti š klausim .
4. Informacij apie nuteistuosius (kalinamuosius) rengia laisv s at mimo vietos sveikatos prieži ros
ir socialin s reabilitacijos tarnybos, lydrašt pasirašo laisv s at mimo vietos vadovas ar jo pareigas einantis
388
pareig nas. Apie asmenis, lygtinai atleistus nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinai paleistus iš
pataisos staigos ir esan ius pataisos inspekcijos skaitoje, informacij suteikia pataisos inspekcija. Taigi
savivaldyb s turi „gaudyti“ informacij iš dviej šaltini . Suprantama, kad informacij iš pataisos inspekcij
gauti papras iau: jos veikia teritorini apskri principu, tad pasikeitimas informacija gali b ti mažiau
komplikuotas, o to nepasakytume apie informacijos gavim iš LAV, kurios išsibars iusios po vis Lietuv .
Teisin s paslaugos teistiems asmenims. Veikian ios institucijos, organizacijos, j bendradarbiavimo
probleminiai aspektai.
Valstyb s garantuojama teisin pagalba
Lietuvoje galioja valstyb s garantuojamos teisin s pagalbos statymas, kuris nustato min tos teisin s pagalbos
teikimo fiziniams asmenims s lygas.
Išskiriamos dvi teisin s pagalbos r šys, t. y. pirmin ir antrin .
Nemokama teisinpagalba
Viešosios staigos teikianemokam teisin
pagalb
Savivaldyb sorganizuoja ir atsako užvalstyb s garantuojamos
pirmin s teisin s pagalbosteikim
Kitos institucijos, jpadaliniai,
nevyriausybin sorganizacijos, kurios
teikia nemokam teisinpagalb
Valstyb s garantuojamosteisin s pagalbos
tarnybos organizuoja iratsakingos už valstyb s
garantuojamos antrin steisin pagalbos teikim
389
I. Pirmin teisin pagalba – tai statymo nustatyta tvarka teikiama teisin informacija, teisin s konsultacijos ir
dokument , skirt valstyb s ir savivaldybi institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus (pvz., ieškininiai
pareiškimai, skundai teismams ir pan.), rengimas.
Norint gauti pirmin teisin pagalb , neprivaloma deklaruoti savo pajam ir turto. Tereikia kreiptis
savivaldyb s vykdom institucij pagal savo deklaruot gyvenam viet .
Antrin teisin pagalba (toliau – ATP) – tai procesini , kit dokument rengimas, taip pat gynyba ir
atstovavimas bylose, skaitant vykdymo proces (t.y. teismo sprendim , nutar , nuosprendži
vykdymas).Antrin teisin pagalba skiriama, kai pateikiamas nustatytos formos prašymas. Rekomendacija.
Pirmin pagalba turi b ti išnaudojama šio pareiškimo surašymui.
Asmuo turi kreiptis savivaldyb s vykdom
institucij pagal savodeklaruot gyvenam viet
arba savivaldyb , kuriosteritorijoje jis gyvena.
Pirmin teisin pagalba
Teisin pagalba turi b tisuteikta iš karto. Jeigu n ragalimyb s j suteikti, pagalba
suteikiama ne v liau kaip per 5 d.
Pirmin s teisin s pagalbostrukm yra ne ilgesn kaip 1valanda vienu teisiniu klausimu.
Pagalbos trukm gali b tiprat sta savivaldyb s
vykdomosios institucijos arba josgalioto asmens sprendimu.
Jeigu, teikiant pirmin teisinpagalb , paaišk ja, kadasmeniui reik s antrin steisin s pagalbos, jam
padedama surašyti arsurašomas prašymas
suteikti antrin teisinpagalb .
Pirmin teisin pagalbteikia savivaldyb s
administracijos valstyb starnautojai arba advokatai
(advokat profesin sbendrijos), arba viešosios
staigos, su kuriaissavivaldyb s yra sudariusios
sutart .
390
Vieš staig teikiama nemokama teisin pagalba
A. Vilniaus universiteto teis s klinika
Teis s klinika teikia pirmin teisin pagalb , kuri sudaro teisin informacija, teisin s konsultacijos ir
dokument , skirt valstyb s ir savivaldybi institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas.
B. Mykolo Romerio universiteto Teisin s pagalbos centras
Teisin s pagalbos centro konsultacijos bei kita pirmin teisin pagalba yra kiekvienam asmeniui lengvai
prieinama, ji nereikalauja dideli laiko, ištekli ir s naud ( vairi biurokratini pažym , daugkartini
važin jim seni nijas ir pan.).
391
Išimtinais atvejais (invalidumas, liga) interesant pageidavimu yra lankomasi ir j namuose. Centre dirba
Mykolo Romerio universiteto mokslo pedagoginis personalas bei kiti profesional s teisininkai.
392
TARPTAUTINIAI ELGESIO SU ASMENIMIS, NUTEISTAIS LAISV S AT MIMUI
ALTERNATYVIOMIS BAUSM MIS, STANDARTAI
Doc. Dr. Gintautas Sakalauskas
Gintautas Sakalauskas
SUSIPAŽINIMUI:
Koliažas (A1 lapas):rybiškai pavaizduokite
• Kas J darbe dabar vyksta, kuo J s esate užsi s/usi?• Kokie yra J klientai, su kuriais dirbate?• Kas J darbe Jums kelia didžiausi pest , daugiausia
klausim ?• Žmogaus teis s J darbo vietoje?• Kokie l kes iai iš šio seminaro?
Gintautas Sakalauskas
PROGRAMA (1-oji diena):9.30-11.00 val.(I) Susipažinimas. žanga. Asmenin s patirties
refleksija (koliažas). Asmenin s patirtiespristatymas.
11.20-12.30 val.(II) Standart prasm13.45-15.30 val.(III) “Adomo obuoliai”15.45-17.00(IV) Aptarimas. Dienos vertinimas.
393
Gintautas Sakalauskas
PROGRAMA (2-oji diena):8.30-10.00 val.(V) Tarptautini standart rimas.
10.20-12.00 val.(VI) Tarptautini standart pristatymas ir aptarimas.
13.15-14.00 val.(VIII) Atkuriamasis teisingumas
14.00-14.30Seminaro vertinimas
Gintautas Sakalauskas
• Tarptautini standart prasm :- jie atsiranda esant regioninei b tinybei vienodinti praktikvienoje ar kitoje srityje- turint tiksl apibendrinti ir pateikti geros praktikos pavyzdžius- siekiant formuoti atitinkam politik ir laikysen- siekiant pateikti bendriausias problemas ir numatyti jsprendimo kelius- siekiant toliau tobulinti sistemas- dažniausiai jie yra rekomendacinio pob džio, jgyvendinimas priklauso nuo valstyb s geros valios, noro
tobul ti ir neišsiskirti iš regiono teisin s-kult rin s erdv s.
394
Gintautas Sakalauskas
Tam tikr tarptautini standart turin ir form vair spolitiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Šie faktoriai yra vair s, ta iau juos visus vienija tam tikrabendra kryptis, bendra “socialin ir teisin kult ra”,kuri galima apib dinti keliais žodžiais:
• SUPRATIMAS (kaip “neperklausto žinojimo” antonimas)
• INTEGRACIJA (kaip keršto/baudimo antonimas)
• ŽMOGAUS TEIS S (kaip piktnaudžiavimo antonimas)
• KIEKVIENO ASMENS IR VISUOMEN SGEROV (kaip j atskyrimo antonimas)
Atskiriamasis teisingumas(kriminologinis piltuv lio modelis Lietuvos pavyzdžiu)
Latentinis nusikalstam veik skai ius(ne mažiau kaip 0,5 mln.)
------------------------------------Užregistruot nusikalstamveik skai ius(nuo 10 iki 30 %, apie 75.000)--------------------------------------------------------Ištirt nusikalstam veik skai ius(apie 40 %, t. y. apie 35.000)--------------------------------------------------------------Ištirt nusikalstamas veikaspadariusi asmen skai ius(apie 25.000)--------------------------------------------------------------------Nuteist asmen skai ius(apie 15.000)-----------------------------------------------------------------------Nuteist laisv s at mimu skai ius(apie 5.000)-----------------------------------------------------------------------Atlikusi vis laisv s at mimo bausm skai ius(apie 2.000)
395
Gintautas Sakalauskas
Metai
veikskai ius
Užregistruotos nusikalstamos veikos
Realiai vykdytos (visos) nusikalstamos veikos
Latentin dalis
Teorinis realiai vykdyt ir užregistruot nusikalstam veik dinamikos ir j santykio modelis
BAUSM S TEORIJOS
Absoliu ios bausm s teorijos:
Bausm neturi tikslo;Pagrindas bausmei yra nusikaltimas, už kur turi b tiatsakyta;Bausm yra atpildas už kalt , nusikalt lio atgaila.
Reliatyvios (santykin s) bausm s teorijos:
Bausm s tikslas yra užkirsti keli nusikaltimo pasikartojimui
Darant tak kaltininkui(individualioji/specialioji prevencija)
Darant tak kaltininkui ir nukent jusiajam(sutaikinimas, žalos atlyginimas, atkuriamasisteisingumas)
Darant tak visuomenei(bendroji prevencija)
Individualusbauginimas, „atmintin “
(negatyvi individualiojiprevencija)
Resocializacija(pozityvi individualioji
prevencija)
Laikinas izoliavimas(laisv s at mimas)
Kit bauginimas(negatyvi bendroji
prevencija)
Poveikis visuotineiteisinei s monei ir
keršto poreikiomažinimas
(pozityvi bendrojiprevencija)
Ostendorf, Heribert. Vom Sinn und Zweck des Strafens. Informationen zurpolitschen Bildung. Kriminalität und Strafrecht. 1999, p. 14.
Gintautas Sakalauskas
396
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.:
“2. Bausm s paskirtis:1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo;2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen ;3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas
nusikalstamas veikas;4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikyt si statym ir
l nenusikalst ;5) užtikrinti teisingumo principo gyvendinim .”
Gintautas Sakalauskas
• Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas:
• 1 str. 2 d.: “Lietuvos Respublikosbausmi vykdymo statym paskirtis –nustatyti toki bausm s vykdymo tvark ,kad atlik s bausm nuteistasis savogyvenimo tiksl siekt teis tais b dais irpriemon mis.”
Gintautas Sakalauskas
397
Pavieniai asmenys Pavieniai asmenys
Iustitia distributiva Iustitia legalis
Padalomasis statyminis
Teisingumas
Teisingumas (iustitia)(teisingumas siaur ja prasme – kaip lygi teisi tur jimas)
Visuomen
A1 A2 An B1 B2 Bn
Iustitia commutativa
Išlyginamasis teisingumas(apsikeitimo teisingumas)
(Pagal Aristotel , „Nikomacho etika“ )Arthur Kaufmann. Problemgeschichte der Rechtsphilosophie. In: A.Kaufmann/W.Hassemer (Hrsg.). Einführung inRechtsphilosophie und Rechtstheorie der Gegenwart. München 1994, p. 45.
Gintautas Sakalauskas
• Pagal Aristotel : Teisingumo branduolys yra lygyb . Ta iau lygybnereiškia formalios lygyb s (kaip v liau pas I. Kant ), bet reiškia tam tikrproporcingum , geometrij , analogij .
• Geometrija (gr. , – Žem ; , metre – matuoju) – matematikosdalis, tirianti erdvinius ryšius.
• “Lygyb ” yra vidurkis tarp per daug ir per mažai. Kadangi lygyb yravidurkis, tai ir teis yra vidurkis, kažkas proporcionalaus. Nesproporcionalumas yra vidurkis, o teisingumas yra proporcionalumas.Proporcijai reikia tam tikro masto, analogijos. Šiuo mastu jam yra“vertingumas”.
• Išlyginamasis teisingumas – tai nelygi iš prigimties, bet lygi pagal statymteisingumas. Jis reiškia absoliut abipusiai teikiam paslaug lygyb (prekir jo kaina, žala ir jos atlyginimas) tarp vis , lygi pagal statym .
• Padalomasis teisingumas – tai santykinis teisingumas tarp žmoni grupi :suteikiant jiems atitinkamas teises ir pareigas, atsižvelgiant vertingum ,sugeb jimus, poreikius (pvz., skirtingas mokes tarifas, priklausantis nuodarbo užmokes io dydžio, ar skirtingi darbo užmokes io tarifai,priklausantys nuo darbo stažo bei kvalifikacijos).
Gintautas Sakalauskas
398
• statyminis teisingumas – atskir asmen sipareigojimas prieš visum(visuomen ). Pvz., Vokietijos Konstitucijos 14 str. 2 d.: “Nuosavybpareigoja. Naudojimasis ja turi tarnauti ir visuomen s gerovei”. Palyginus,
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 d.: “Nuosavyb nelie iama.Nuosavyb s teises saugo statymai” (labiau panašu išlyginamteisingum ).
• Siejant šias teisingumo sampratas su bausm s teorijomis, galima teigti, jogabsoliu ios bausm s teorijos sietinos su išlyginamuoju teisingumu (kaip pasI.Kant ). Padalomojo ir statyminio teisingumo dimensijoje yra santykin sbausm s teorijos.
Gintautas Sakalauskas
Gintautas Sakalauskas
Lietuvoje pataisymo koncepcijos ištakos siekia (ir) buvusiossovietin s politin s sistemos laikus, kuriai nusikalstamumas buvoideologiškai svetimas reiškinys. Buvo teigiama, kad socialistin jevalstyb je (v liausiai – suk rus komunizm ) jis tur palaipsniuiišnykti. (Vis dar) nusikalstantys asmenys buvo laikomi individais,kuri asmenyb s bruožus ir nuostatas galima ir reikia pakeisti. Taipatsirado pataisos koncepcija (rus. pataisyti – „ “(ispravitj), kurioje asmuo buvo redukuotas iki paprasto objekto.Bausmi vykdymo srities kodeksai buvo pavadinti „Pataisos darbkodeksais“, nes darbas laikytas svarbiausia asmens pataisymopriemone „Pataisymas“ skyr si nuo „aukl jimo“, kurio prireikdavonorint iš esm s pakeisti žmogaus asmenyb ir jo s mon .
399
• “Pataisos koncepcija” netiesiogiai matoma ir LR Konstitucinio teismosprendimuose: „<...> asmenys ir visuomen saugomi nuo nusikalstam
sinim si grasinant bausm mis ir nustatomi pagrindai, kuriais remiantisnusikalt asmenys yra baudžiami norint juos pataisyti <...>“,[1]„Kriminaline bausme yra siekiama paveikti nusikaltim padarius asmen ,kad jis nebepadaryt nauj nusikaltim , t. y. pataisyti nusikalt , taip patdaryti poveik kitiems visuomen s nariams, kad jie nenusikalst . <...>“.[2]
• [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „D l Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso45 straipsnio (1998 m. liepos 2 d. redakcija) ir 312 straipsnio 3 dalies (1998 m. vasario 3 d.) redakcijaatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Byla Nr. 13/02-22/02. 2003.06.10. P. 3.2.http://www.lrkt.lt/dokumentai/2003/r030610.htm ; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas„D l Lietuvos Respublikos operatyvin s veiklos statymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198(1) straipsnio 1bei 2 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2000.05.08, p. 1.http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/r000508.htm
• [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas „D l Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausm s atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.1998.12.09, p. 3.1. http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8a1209a.htm
Gintautas Sakalauskas
Lietuvi kalboje žodis „taisyti“ yra techninio pob džio, išesm s nelabai tinkantis žmogaus asmens ar socialinisantyki kontekstui. Pažym tina, jog angl kalbojevartojamas žodis „treatment“, vokie kalboje„Behandlung lietuvi kalb dažnai klaidingai ver iamaskaip (kalini ) „pataisa“, nors iš esm s jie reiškia „darb sukaliniais“ arba „elges su kaliniais“, arba „kaliniamstaikomas programas“ bet ne j „patais “. Nauj 2006 m.Europos kal jim taisykli lietuviškame variante žodis„treatment“ išverstas kaip „pataisa“ jau tik vien kart ir tiktaisykli preambul je, nors senosiose 1987 m. taisykl se jistaip (faktiškai – klaidingai, bet prisitaikant prie lietuvikalboje vartojamos terminijos) buvo išverstas 12 kart .
Gintautas Sakalauskas
400
• Tarp nuteistojo asmens „pataisos“ ir resocializacijos (integracijos) yradidžiulis socialinio gyvenimo suvokimo ir ideologijos skirtumas.Neatsitiktinai Vokietijos Konstitucinis teismas dar XX amžiaus viduryjeviename savo sprendim pažym jo, kad baudžiamosios teis s užduotimi n rair negali b ti teis s pažeid „moralin pataisa“
• Garsiame Lebach‘o[1] nutarime Vokietijos Konstitucinis teismas konstatavo,kad nuteistojo (re)socializacija yra reikšmingas ir vienintelis laisv s at mimobausm s vykdymo tikslas:„Vertinant iš bendruomenini pozicij , socialin s valstyb s principasreikalauja r pes io ir paramos tokioms socialin ms grup ms, kurios d lasmeninio silpnumo ar kalt s, nesugeb jimo ar d l socialin s atskirties negaliasmeniškai ar socialiai skleistis; prie toki priskirtini kaliniai ir iš kalinimostaig paleistieji.“
Taip pat:„Kalinamajam turi b ti suteikiami geb jimai ir valia gyventi atsakingai, jisturi išmokti sitvirtinti laisvoje visuomen je nenusikalsdamas, naudotissuteikiamomis galimyb mis ir veikti kylan rizik ”.
[1] Pagal pietvakari Vokietijoje esan io miestelio pavadinim , kuriame 1969 m. buvo nužudytiketuri kareiviai, o v liau ši vyki pagrindu kuriamas Konstituciniam teismui apsk stasdokumentinis filmas. (BVerfGE 35, 202).
Gintautas Sakalauskas
Gintautas Sakalauskas
Nuteistiesiems paskirtos bausm s Lietuvoje 1990-2002 m.
145,1 3,1
21,2 21,2 19,2 9,7 6,93,5 2,9 3,6 4,4
2,9
54,2
9,3 9,6 9,8
5,83,2
6,79,1 5,2 3,1 3,5
2,47 13,2
32,3 37,1 45,1
50,3
48,8 50,8 39,8 49,5 54,1 53,4 33,7 38,4 35,9
35,4 31,725,8
29,638,1 38,6
45,640,3 38,5 37,9
47 44,4 43,6
3,50%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002
Reali laisv s at mimobausm
Laisv s at mimobausm s vykdymoatid jimas (iki 1994 taippat ir pataisos darb )
Bauda
Pataisos darbai
Atleidimas nuo bausm s
Kitos bausm s
401
Gintautas Sakalauskas
Nuteistiesiems paskirtos bausm s Lietuvoje 2003-2008 m.
9 6 8 6 7 8
2.2511.967
215 79 26 19 10
1154 10981295
80 31 8 84 1 11 4 7 1
2.996
3.465
4.260 4.393 4.514 4.339
99 81 99 82490
1.788 1.912
45 49 35 39 61 42
916
272 261
4.370(30,6 %)
4.409(30,3 %)
4.834(31,9 %)
5.393(33,7 %)
5.316(29,7 %)
6.435 (36,7 %)
3.7253.397
2.314 2.360
714
1352
705
16011527
861773655
962
17521.558
819569 470
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2003 m. (N=17.555) 2004 m. (N=17.882) 2005 m. (N=16.007) 2006 m. (N=15.150) 2007 m. (N=14.533) 2008 m. (N=14.295)
1. Reali laisv s at mimo bausm 2. Laisv s at mimas iki gyvos galvos 3. Laisv s at mimo vykdymo atid jimas 4. Atleidimas nuo laisv s at mimo5. Areštas 6. Arešto vykdymo atid jimas 7. Vieš teisi at mimas 8. Bauda9. Baudos vykdymo atid jimas 10. Laisv s apribojimas 11. Teis s dirbti at mimas 12. Viešieji darbai
Gintautas SakalauskasPagrindiniai kriminalin s statistikos rodikliai Lietuvoje 1989-2008 m.
31.238
37.056
44.984
78.060
34.143
25.542 25.373 25.160 26.662 25.75427.887
26.070 24.83122.703 23.235
7.546 7.870 9.237
13.97516.892 17.495 18.344 16.983 18.100 19.536 19.672 20.680 20.915 19.890
17.555 17.88216.007 14.717 14.057 14.295
56.61560.378 58.634
60.819
68.053
75.81678.149 77.108
82.37079.265
72.646
85.130
93.41989.815
82.155
73.741
36.24437.59638.335
31.85435.07535.721
32.99031.41431.69432.38628.127
25.20123.84722.203
19.36815.67414.203
32.828
12.843 12.556 13.268
18.81020.424 21.290 22.969 22.269
25.046 23.695
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Užregistruota nusikalstam veik
Ištirtos nusikalstamos veikos
Nustatyta asmen , kaltinam ( tariam )padarius nusikalstamas veikasNuteista asmen
402
Gintautas Sakalauskas
7806073741
82155
8981593419
85130
72646
79265
82370
7710878149
341433282836244
3759638335
318543507535721329903141431694
248312607027887
236952575426662250462516025373 2323522703
1429514057147171600717882175551989020915206801967219536
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Užregistruotanusikalstam veik
Ištirta nusikalstamveik
Nustatyta kaltinamasmen
Nuteista asmen
Užregistruotnusikalstam veikdinamikos tendencija
Ištirt nusikalstamveik dinamikostendencija
Kaltinam asmendinamikos tendencija
Nuteist asmendinamikos tendencija
• Svarbiausi Europos Tarybos patvirtinti standartai bausmi vykdymo srityje (žr. www.kdmc.lt ,www.lrs.lt ; http://www.etib.lt/?s=docs_lt&item=25&lang=lt ):
• Europos žmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (priimta 1950 m.lapkri io 4 d., ratifikuota 1995 m. balandžio 27 d., sigaliojo 1995 m. birželio 20 d., naujaredakcija nuo 1998 m. lapkri io 4 d.)
• Europos konvencija prieš kankinim ir kitok žiaur , nežmonišk ar žeminant elges irbaudim (priimta 1987 m. lapkri io 26 d., sigaliojo 1989 m. vasario 1 d., Lietuvos Respublikaratifikavo 1998 m. rugs jo 15 d. (Nr. VIII-861, Žin., 1998, Nr. 86-2392)
• CPT standartai, CPT/Inf/E (2002) 1 - Rev. 2003• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Rec (2008) 11 D l bausmi ir
priemoni nepilname iams teis s pažeid jams (priimta 2008 m. lapkri io 5 d.)• EUROPOS TARYBOS Ministr Komiteto rekomendacija šalims nar ms Nr. R (2006) 2 d l
Europos kal jim taisykli (Priimta 952-ame Ministr Komiteto ministr pavaduotoj pos dyje2006 m. sausio 11 d.)
• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec(2003)23 valstyb ms-nar msl kal jim administracij nuteist iki gyvos galvos ir kit ilgam terminui nuteist
kalini valdymo (priimta 855-me Ministr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2003 m.spalio 9 d.)
Gintautas Sakalauskas
403
• Svarbiausi Europos Tarybos patvirtinti žmogaus teisi standartai bausmi vykdymo srityje ( sinys):• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 valstyb ms-nar ms d l
lygtinio paleidimo (parolio) (priimta 853-me Ministr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2003m. rugs jo 24 d.)
• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec(2003)20 valstyb ms-nar ms d lnauj elgesio su nepilname iais pažeid jais ypatybi ir nepilname teisenos vaidmens (priimta853-me Ministr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2003 m. rugs jo 24 d.)
• EUROPOS TARYBOS Parlamentin s Asambl jos Rekomendacija 1469 (2000) d l motin irdiki kal jime priimta 2000 m. birželio 30 d. (24-tas pos dis).
• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto Rekomendacija Rec (2000) 22 valstyb ms-nar ms d lEuropos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo (priimta 731-ameMinistr komiteto ministr pavaduotoj pos dyje 2000 m. lapkri io 29 d.)
• EUROPOS TARYBOS Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 19 d l mediacijosbaudžiamosiose bylose (priimta 1999 m. rugs jo 15 d.)
• EUROPOS TARYBOS Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R (99) 22 d l kal jimperpildymo ir kal jim populiacijos padid jimo (priimta 681-ajame Ministr Komitetopavaduotoj susitikime ir patvirtinta 1999 met rugs jo 30 dien )
Gintautas Sakalauskas
• Svarbiausi Europos Tarybos patvirtinti žmogaus teisi standartai bausmi vykdymo srityje ( sinys):• EUROPOS TARYBOS Parlamentin s Asambl jos Rekomendacija 1257 (1995) d l kalinimo
lyg Europos Tarybos valstyb se–nar se (priimta 1995 m. vasario 1 d. (5-tas pos dis)• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Nr. R 92 (16) valstyb ms nar ms
Europos bendruomen s sankcij ir priemoni taisykl s (priimta 1992 m. spalio 17 d.)• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Nr. R (87) 20 d l socialin s reakcijos
nepilname nusikalstamum (priimta 1987 m. rugs jo 17 d.)• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rezoliucija (78) 62 D l nepilname nusikalstamumo
ir socialini permain (priimta 1978 m. lapkri io 29 d.).• EUROPOS TARYBOS Ministr komiteto rekomendacija Rec (2008) 11 D l bausmi ir
priemoni nepilname iams teis s pažeid jams (priimta 2008 m. lapkri io 5 d.)
Gintautas Sakalauskas
404
• Svarbiausi Jungtini Taut patvirtinti standartai bausmi vykdymo srityje:
• Jungtini Taut vaiko teisi konvencija. Priimta 1989.11.20. Ratifikuota 1995.07.03, (Žin.,1995, Nr. 60-1501).
• Jungtini Taut standartin s minimalios taisykl s d l priemoni , nesusijusi su laisv sat mimu (Tokijo taisykl s, 45/110, priimtos 1990.12.14).
• Jungtini Taut nepilname , iš kuri atimta laisv , apsaugos taisykl s (Havanos taisykl s,priimtos 1990.12.14).
• Jungtini Taut nepilname nusikalstamumo prevencijos gair s (Rijado gair s, priimtos1990.12.14).
• Jungtini Taut princip , kuriais siekiama apsaugoti kalinamus asmenis, s vadas(A/RES/43/173, priimtas 76-ame plenariniame pos dyje 1988 m. gruodžio 9 d.)
• Jungtini Taut standartin s minimalios teisingumo vykdymo nepilname iams taisykl s(Pekino taisykl s, priimtos 1985.11.29).
• Jungtini Taut veiksm gair s d l vaik baudžiamosios justicijos sistemoje (priimtos1997.07.21).
• Jungtini Taut tipin s minimalios elgesio su kaliniais taisykl s (663 (XXIV), patvirtintos1957.07.31)
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“Šiomis Taisykl mis siekiama:a. nustatyti kompleks standart , kurie galint atitinkamus šali
statym leid jus ir praktikus (sprendimus priiman ias institucijasir už bendruomen s sankcij ir priemoni vykdym atsakingasinstitucijas) teisingai ir efektyviai taikyti bendruomen s sankcijasir priemones. Jas taikant turi b ti siekiama išlaikyti b tin beipageidautin pusiausvyr tarp, iš vienos pus s, b tinyb sapsaugoti visuomen tiek palaikant teis tvark , tiek ir taikantnormas, numatan ias žalos nukent jusiems nuo nusikaltimatlyginim , ir, iš kitos pus s, tarp priemoni , reikaling pažeid juiintegruotis visuomen ;”
Gintautas Sakalauskas
405
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“b. pateikti Valstyb ms nar ms pagrindinius kriterijus, pagal kuriuosgalima apjungti bendruomen s sankcij ir priemoni
suk rim bei taikym ir garantijas, jog pažeid , kuriems skirtostokios sankcijos ir priemon s, pagrindin s žmogaus teis s nebusapribotos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad toki sankcij irpriemoni taikymas netapt kokio nors pob džio netinkamuelgesiu, kaip, pavyzdžiui, gali vykti, jei jos žalingai taikomoskonkre ioms socialin ms grup ms. Reikia visapusiškai apsvarstytitoki sankcij ir priemoni teigiamus ir neigiamus socialiniusaspektus bei potenciali gr sm , kuri jos kelia arba gali kelti.Papras iausias faktas, jog siekiama taikyti alternatyv kalinimui,nepateisina jokios r šies sankcijos, priemon s ar j vykdymo
do;”
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb ms nar msEuropos bendruomen s sankcij ir priemoni taisykl s (priimtos MinistrKomiteto 1992 met spalio 19 dien 484-ajame ministr pavaduotojsusitikime).
“c. pasi lyti aiškias darbuotoj , atsaking už bendruomen s sankcijir priemoni vykdym , ir bendruomen je pasitelkt asmen ,dirban šioje srityje ir siekian užtikrinti, kad šios sankcijos irpriemon s b vykdomos laikantis bet koki nustatyt lyg irpareigojim , elgesio taisykles ir tuo b du užtikrinti toki sankcij
ir priemoni patikimum . Ta iau tai nereiškia, kad vykdymas turiti suvokiamas ir taikomas griežtai arba formaliai. Priešingai, tai
tur ti atliekama nuolatos r pinantis individualizacija, tai yra,siekiant nusikaltimo ir baudžiamosios reakcijos, taip pat pažeid joasmenyb s ir sugeb jim atitikimo. Be to, faktas, jog galimavadovautis kompleksu tarptautini mastu nustatyt taisykli ,tur palengvinti keitim si patirtimi, ypatingai susijusia su darbometodais.”
Gintautas Sakalauskas
406
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“Negalima per daug akcentuoti, kad pagal šias Taisykles taikomosbendruomen s sankcijos ir priemon s yra naudingos pažeid jui beibendruomenei, nes pažeid jas gali ir toliau rinktis bei prisiimtivisuomeninius sipareigojimus. Ir baudžiam sankcij vykdymaspa ioje bendruomen je, o ne izoliavus nuo jos, laikui b gant galigeriau apsaugoti visuomen , skaitant, savaime suprantama, irnukent jusiojo arba nukent jusi interes užtikrinim .”
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“23 taisyklBendruomen s sankcij ir priemoni vykdymo pob dis,
turinys ir metodai nekelia gr sm s pažeid ir j šeimprivatumui arba orumui ir nesudaro s lygpersekiojimui.
Taip pat nepažeidžiama savigarba, ryšiai su šeima, ryšiai subendruomene ir galimybei funkcionuoti visuomen je.Imamasi priemoni pažeid jui apsaugoti nuo žeidim ,bereikalingo smalsumo arba viešumo.”
Gintautas Sakalauskas
407
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“45 taisyklUž bendruomen s sankcij ir priemoni vykdym atsaking
institucij darbas papildomas panaudojant visus atitinkamusvisuomen je esan ius resursus, ir tuo b du šios institucijosgalinamos panaudoti b dus, tinkamus pažeid problemoms
spr sti ir j teis ms užtikrinti. ši tiksl gyvendinim taip patmaksimaliai traukiamos organizacijos ir visuomen s nariai.”
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“53 taisyklBendruomen je pasitelkti asmenys apdraudžiami nuo
nelaiming atsitikim , sužalojim ir civilin satsakomyb s vykdant pareigas. Jiems atlyginamos darbepatirtos išlaidos.”
Gintautas Sakalauskas
408
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“55 taisyklBendruomen s sankcijos ir priemon s vykdomos tokiu
du, kad tapt kuo naudingesn s pažeid jui. Jomissiekiama prisid ti prie prisitaikymui bendruomen jesvarbios asmenin s ir pilietin s raidos. Šiems tikslamstarnauja prieži ros ir kontrol s metodai.”
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“66 taisyklstaigoms, kurios suteikia darbo vietas arba teikia bet kokio pob džio
asmenin arba socialin pagalb , apie pažeid jus pateikiamosinformacijos pob dis ir dydis nustatomas bei apribojamasatsižvelgiant tam tikr konkret tiksl . Be aiškaus pažeid josutikimo, duoto žinant apie visus jo padarinius, neteikiamainformacija apie nusikaltim ir jo biografijos faktus, taip pat betkokia kita informacija, kuri gali tur ti nepalanki socialinipasekmi arba b ti kišimusi privat gyvenim .”
Gintautas Sakalauskas
409
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“71 taisyklVykdymo metodai atskirai pritaikomi konkre ioms kiekvieno atvejo
aplinkyb ms. Tod l už sankcij ir priemoni vykdym atsakingosinstitucijos ir darbuotojai naudojasi teise veikti savo nuoži ra,ta iau tai neturi sudaryti s lyg kieno nors diskriminavimui.
72 taisyklJei nustatoma, kad asmuo turi sankcijos arba priemon s vykdymui
svarbi poreiki , teikiama asmenin , socialin ir nustatytos r šiesmaterialin pagalba.”
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb ms nar msEuropos bendruomen s sankcij ir priemoni taisykl s (priimtosMinistr Komiteto 1992 met spalio 19 dien 484-ajame ministrpavaduotoj susitikime).
“90 taisyklBendruomen s sankcij ir priemoni vertinimas tur apimti, ta iau
netur apsiriboti objektyviu vertinimu to, kiek jas taikant:- pasiekta tai, ko statym jai, teismin s institucijos, sprendimus
priiman ios institucijos, vykdan ios institucijos ir visuomen tikisi išbendruomen s sankcij ir priemoni tiksl ;
- prisidedama prie kalint skai iaus sumažinimo;galinama spr sti su nusikaltimais susijusias pažeid problemas;
- jos yra ekonomiškai efektyvios;- prisidedama prie nusikalstamumo sumažinimo visuomen je..”
Gintautas Sakalauskas
410
• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22 valstyb ms-nar ms d lEuropos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo:
“1. Turi b ti sudarytos s lygos atitinkamoms vairioms visuomenin ms sankcijomsir priemon ms, tokioms, kaip:
- alternatyvos ikiteisminiam sulaikymui, tokios kaip tariamojo pažeidimugyvenimas tam tikru adresu, teismin s institucijos paskirto organo vykdomaprieži ra ir pagalba;
- probacija, kaip nepriklausoma sankcija, skiriama be kalinimo bausm spaskyrimo;
- laisv s at mimo nuosprendžio vykdymo atid jimas paskirtomis s lygomis;- viešieji darbai (t. y. nemokamas darbas visuomen s labui);- atlyginimas nukent jusiam / kompensacija / aukos – pažeid jo mediacija;- narkoman , alkoholik ir turin psichini sutrikim asmen gydymasis, jei j
polinkiai turi takos nusikalstamam elgesiui;- intensyvi tam tikr pažeid kategorij prieži ra;- jud jimo laisv s apribojimas tokiomis priemon mis kaip, pavyzdžiui, komendanto
valandos vedimas ar elektroninis monitoringas, taikomi pagal Europos taisykli23 ir 55 taisykles;
- lygtinis atleidimas nuo laisv s at mimo bausm s su prieži ra po paleidimo.”
Gintautas Sakalauskas
Probacijos formos
Probacijos formos, kurios n rabaudžiamosios atsakomyb s
priemon mis
Probacijos formos –baudžiamosios atsakomyb s
priemon s
Socialin pagalba nuteistiesiemsasmenims, atliekantiems laisv s at mimo
bausm
Nuteist asmen , atlikusi laisv sat mimo bausm , prieži ra, paleidus
juos iš laisv s at mimo staigos
“Back door” priemon s“Front door” priemon s
Viešieji darbai
Bausm s atid jimas
Bausm sskyrimo
atid jimas
Bausm svykdymoatid jimas
Parolis
Baudos atid jimas
Kit baudžiamosiosatsakomyb s priemoni
atid jimas
Laisv s at mimo bausm satid jimas
Mediacija
Elektroninis monitoringas
Kitos priemon s
Iš: Probacijos modelio suk rimasLietuvoje. Teis s institutas2002. P. 20.
411
Probacija – baudžiamosios atsakomyb s realizavimo (bausm s vykdymo atid jimo,lygtinio atleidimo nuo laisv s at mimo bausm s prieš termin ir lygtinio paleidimo išpataisos staig ) forma, taikoma nusikaltim padariusiam asmeniui kaip lygtiniopob džio alternatyva paskirtai laisv s at mimo bausmei ir vykdoma taikant nuteistojoprieži ir teikiant jam socialin param .
2007 m. vasario 21 d. Nr. 220Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas
L PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS IR PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJEKONCEPCIJOS GYVENDINIMO PRIEMONI PLANO PATVIRTINIMO
Žin., 2007, Nr. 27-989
Gintautas Sakalauskas
• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomeninisankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo:
“3. Turi b ti skiriamas d mesys perži ti ir apribotiformalias s lygas, trukdan ias visuomenines sankcijas irpriemones taikyti sunkiai ar pakartotinai nusikaltusiemspažeid jams.
4. Reik skatinti nauj visuomenini sankcij irpriemoni rim bei išbandym .
5. Išbandymai, kuri imamasi, turi atitikti Europos taisyklidvasi , b ti atidžiai kontroliuojami ir vertinami.Eksperimentavimas turi atitikti tarptautinius etikosstandartus.”
Gintautas Sakalauskas
412
• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomeninisankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo:
“17. Kadangi reintegracija visuomen yra svarbusvisuomenini sankcij ir priemoni tikslas, vykdomosiostarnybos turi aktyviai bendradarbiauti su vietin misbendruomen mis, pavyzdžiui, pritraukiant atitinkamusasmenis iš visuomen s pažeid prieži rai arbabendradarbiaujant vietin se nusikalstamumo prevencijosprogramose.
18. Nauj visuomenini sankcij ir priemoni pateikimasstatymuose ir praktikoje turi b ti lydimas stipri
visuomen s ryši kampanij , siekian laim tivisuomen s palaikym .”
Gintautas Sakalauskas
• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomenini sankcij irpriemoni taisykli taikymo tobulinimo:
“21. Pažeid reintegracijos programos ir intervencijos turi b tipagr stos metod vairove. Rengiant programas irintervencijas, visuomenini sankcij ir priemoni konteksteypatingas d mesys turi b ti skiriamas j galimam poveikiuipažeid jams, ypa l:
- pagrindini dži (pavyzdžiui, elementaraus raštingumo irmok jimo skai iuoti, bendr problem sprendimo, reikal lasmenini ir šeimini santyki , asocialaus elgesio);
- mokslo ar sidarbinimo s lyg ;- galimo polinkio narkotikus, alkohol , vaistus ir
visuomen orientuoto prisitaikymo.”
Gintautas Sakalauskas
413
• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomeninisankcij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo:
“23. Ypatingas d mesys turi b ti kreipiamas program irintervencij , skirt pažeid jams, kurie v l nugrimzdo sunkius nusikaltimus, ar kurie, panašu, kad gali taipadaryti, tobulinim . Paskutin mis tyrim išvadomis,tokios programos ir intervencijos tur pasinaudotikognityvaus biheviorizmo metodais, t. y. mokytipažeid jus galvoti apie dalyvavim kriminaliniuoseveiksmuose, didinant j sav s supratim ir savikontrolatpaž stant ir vengiant situacij , kurios vyksta priešnusikaltimo veiksm , ir iš anksto pasiruošiant asocialauselgesio veiksm galimyb ms.”
Gintautas Sakalauskas
• ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2000) 22valstyb ms-nar ms d l Europos visuomenini sankcij irpriemoni taisykli taikymo tobulinimo:
“26. Visuomenini sankcij ir priemoni rezultat tyrimasneturi apsiriboti paprastu poprieži rini sitikinimsurašymu, bet turi pasinaudoti tikslesniais kriterijais. Tokstyrimas turi išnagrin ti, pavyzdžiui, pakartotinonusikalstamumo dažnum ir sunkum bei asmeninius irsocialinius pasikeitim visuomen je rodiklius bei pažeidpoži visuomenini sankcij ir priemoni vykdym .
29. Norint pasiekti aukšt efektyvumo, personalo moral s irpersonalo psichin s sveikatos lyg , laikas nuo laiko turi b tiatliekami kiekybiniai ir kokybiniai personalo darbo kr vio,susijusio su vairiomis visuomenini sankcij ir priemonivykdymo užduotimis, vertinimai.”
Gintautas Sakalauskas
414
ET Ministr komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 valstyb ms-nar ms d l lygtinio paleidimo (parolio):
“3. Lygtinio paleidimo tikslas – pad ti kaliniams pereiti nuogyvenimo kal jime prie gyvenimo laikantis statym visuomen je
ka tai skatinan lyg ir prieži ros po paleidimo, bei prisid tiprie visuomen s apsaugos ir nusikalstamumo visuomen jemažinimo.”
“4.a. Norint sumažinti žaling kalinimo poveik ir skatinti kalinisiliejim visuomen lygomis, padedan iomis garantuoti
laisv je esan ios visuomen s saugum , statymai lygtin paleidimtur leisti taikyti visiems laisv s at mimo bausme nuteistiemsasmenims, skaitant ir atliekan ius laisv s at mimo iki gyvosgalvos bausm .”
Gintautas Sakalauskas
• Pagrindin s probacijos tarnyb funkcijos:• prieži ra ir kontrol :• priži ri, kaip vykdomi teismo paskirti nurodymai ir pareigojimai• teikia teismui informacij apie nuteist (ateityje gal teikti informacij ir teisminiam
nagrin jimui apie teisiam , pateikti jo socialin charakteristik )• tvarko dokumentacij• socialin pagalba nuteistajam:• informuoja apie teisin pad bandomojo laikotarpio metu, vykdymo s lygas bei galimus
procesinius sprendimus• informuoja apie kit institucij teikiam param• skatina (motyvuoja) aktyviai bendradarbiauti• teikia param ir konsultuoja sprendžiant asmenines, finansines, b sto, skol ir kitas problemas• padeda bendrauti su kitomis institucijomis (tarpininkauja)• Tarnybos tur glaudžiai bendradarbiauti su visomis valstybin mis institucijomis (savivaldybe,
policija, darbo birža ir kt.) bei nevalstybin mis organizacijomis, teikian iomis pagalbklientams
Iš: Probacijos modelio suk rimas Lietuvoje. II dalis. Teis s institutas 2002.
Gintautas Sakalauskas
415
• Stigmatizacijos (ženklinimo, etike klijavimo teorija)atsirado 7-ajame pra jusio amžiaus dešimtmetyje.domiausia šioje teorijoje yra nusikalstamumo mokslin s
perspektyvos pasikeitimas. Ši teorija teigia, kad pativisuomen susikuria nusikalt lius. Nusikalstamumasaiškinamas, remiantis valstyb s galia konstruoti tam tikrasdefinicijas, ir baudžiam persekiojim atliekan kontrol sinstitucij funkcijomis, taip pat visuomen s grupi reakcija nusikalstam elges . statymai nenukrenta iš teisingumodangaus, bet juos rašo žmon s, - teigia ši teorija. Jeigusukuriamos naujos nusikaltim sud tys, nusikalstamumasdid ja, jeigu jos panaikinamos - maž ja.
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16valstyb ms nar ms Europos bendruomen s sankcij irpriemoni taisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 metspalio 19 dien 484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“D l to, skiriant ir vykdant bendruomen s sankcijas irpriemones, turi b ti vadovaujamasi šiais sumetimais beisvarbiausiu tikslu – elgtis su pažeid ju pagarbiai, kaip suatsakingu žmogumi.
Šios Taisykl s, suvokiamos kaip susijusios su Europos kal jimtaisykl mis, neturi b ti traktuojamos kaip pavyzdin sistema.Jos sudaro kompleks reikalavim , kuriuos galima bendraipriimti ir taikyti. Be pagarbos šiems reikalavimams nebusgalima patenkinamai taikyti bendruomen s sankcijas irpriemones. ”
Gintautas Sakalauskas
416
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“Tiek iš savo patirties, tiek ir išsamios Valstybi nari situacijosapžvalgos pagrindu Europos Taryba daro išvad , kad šiomisTaisykl mis vadovaujasi ir kad jos padeda tiems, kurie atsakingiuž nacionalinius statymus, ir tiems, kurie juos taiko.
Ši Taisykli nuostatose kalbama apie bendruomen je vykdomasvisas sankcijas ir priemones, kaip apibr žta termin žodyn lyje,skaitant ir kalinimo bausm s vykdymo ne kalinimo staigoje
dus. Ta iau šios Taisykl s neapima priemoni , kurios yrakonkre iai susij su nepilname iais.”
Gintautas Sakalauskas
• Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R(92)16 valstyb msnar ms Europos bendruomen s sankcij ir priemonitaisykl s (priimtos Ministr Komiteto 1992 met spalio 19 dien484-ajame ministr pavaduotoj susitikime).
“10 taisyklstatymuose nenumatomas automatiškas bendruomen s
sankcijos arba priemon s pavertimas kalinimu tuoatveju, jei nevykdoma kokia nors tokioje sankcijoje arbapriemon je paskirta s lyga arba pareigojimas..”
Gintautas Sakalauskas
417
Stigmatizacijos teorij trumpai galima apib dinti šiaispenkiais pagrindiniais teiginiais:
• ji neigia visuomen s vertybini orientacij konsensusir laiko nusikalstam elges visuotinai paplitusiu arbanormaliu reiškiniu;
pavirši iškylan nusikaltim realyb lemianusikaltim konstrukcija ir nusikalt li selekcija, kuri
• formuojama visuomen s galing sprendimais. Šiepolitiniai procesai
• pasižymi stigmatizuojan iu primetimu. Tam, kad jiesustabdyti ir nukenksminti, b tina vadovautis šiais
baudžiamaisiais politiniais postulatais:• nereguliavimas, dekriminalizavimas, decentralizacija,
diversija ir alternatyvos laisv s at mimo bausmei ikipat radikaliausios ne intervencijos
Gintautas Sakalauskas
„Jaunas delinkventas tampa blogu, nes jis blogupavadinimams“.
F. Tannenbaum pastebi:„Nusikalt lio raidos procesas yra atitinkamos s mon s
jame ir visuomen je žym jimo, definavimo,identifikavimo, išskyrimo, aprašymo, išk limo irpažadinimo procesas; jis tampa b tent t charakteriobruož , kuriais apkaltinamas nusikalt lis, stimuliavimu,teigimu, pabr žimu ir suk limu. Individas perima jam
primest vaidmen . Ir atrodyt visiškai nesvarbu, ar taipvertina interakcijos partneriai, kurie j nori nubausti
ar resocializuoti“
Gintautas Sakalauskas
418
Gintautas Sakalauskas
Antrin s deviacijos schema
vairios priežastys
Pirmindeviacija
Antrin deviacija
Ženklinimas(labeling)
Aplinkos reakcijosir definicijos
Edwin M. Lemert apibendrina savo svarstymus, kuriuose išryšk jadeviacin s elgsenos, prasidedan ios pirmine ir pasibaigian iosantrine deviacija, proceso pob dis:
1. pirmin deviacija,2. socialin s sankcijos,3. tolesn pirmin deviacija,4. griežtesn s sankcijos ir atribojimas,5. tolesn deviacija, su galimu užgimstan iu priešiškumu ir
pasipiktinimu, nukreiptu taikan iuosius sankcijas;6. deviacijos tolerancijos kriz , kuri išreiškia formal s
bendruomen s veiksmai, stigmatizuojantys deviant ,7. deviacinio elgesio sustipr jimas, kaip negatyvi reakcija
stigmatizacij ir sankcijas,8. galutinis devianto socialinio statuso pri mimas ir bandymas
prisitaikyti prie šio vieningo vaidmens
Gintautas Sakalauskas
419
Pats H. Becker taip aprašo savo teorin stigmatizacijos pozicij :„Deviacin elges sukuria pati visuomen . Aš tai suprantu ne kaipprasta manyti, kad deviacinio elgesio priežastys gl di socialin je
deviantiškai besielgian io asmens situacijoje ar „socialiniuoseveiksniuose“, lemian iuose jo veiksmus. Aš manau, kad socialin sgrup s deviacin elges sukuria nustatydamos taisykles, kuripažeidimas sukelia deviacin elges ir kad jos šias taisykles taikotam tikriems asmenims, paženklindamos juos atstumtaisiais“
Tik dalis taisykli pažeid pritaikius atitinkamas normaspavadinami deviantais, t.y. vyksta selekcija, kurioje svarbvaidmen vaidina kaltininkas, auka, veikos laikas bei padariniai: „... ar kokia nors veika yra deviacin , ar ne, iš dalies priklauso nuoveikos prigimties (t.y., ar ji pažeidžia koki nors taisykl , ar ne), išdalies – nuo to, k žmon s su tuo daro“.
Taip pat: „ ... deviacinis elgesys n ra žmogaus atliekamo veiksmokokyb , ta iau kit taikom taisykli ir sankcij „piktadariui“taikymo padarinys. Deviaciniu elgesiu pasižymintis žmogus yražmogus, kuriam toks apib dinimas buvo s kmingai pritaikytas;deviacinis elgesys yra elgesys, kur žmon s tokiu pavadina“
Gintautas Sakalauskas
H. Beckerio suformuot devianto karjeros model galimaapibendrinti tokiais teiginiais:
1. Joks elgesio modelis neturi savyje deviacin s kokyb s.2. Deviacin elges apibr žia nustatantieji normas.3. Deviacinio elgesio definicijos ima galioti, kai pa ios normos
imamos taikyti. Normos taikomos interakcij metu.4. Norm taikymas vyksta selektyviai, t. y. tokie patys elgesio
modeliai definuojami skirtingai, priklausomai nuo situacijos beikonkre asmen .
5. Selekcijos kriterijai priklauso turimos galios (valdžios).6. Paženklinimas iššaukia save išpildan ios pranašyst s
mechanizm jud jim , kuomet laukiama tokio paties elgesio,kuris definuotas ar definuojamas kaip deviacinis. Deviacin skarjeros inicijuojamos per lemiam konformistinio elgesiogalimybi redukcij , susiformavus nekonformistinio elgesio
kes iams
Gintautas Sakalauskas
420
Mediacijos baudžiamoji politin reikšm :
I. Leidžia efektyviau sureguliuoti konflikt .II. Sudaromos s lygos grei iau atlyginti žal , tokia forma
ir tokios apimties, kokia ji atrodo tinkama aukai.III. Auka gali tiesiogiai atstovauti savo interesus.IV. Proceso tvark ir s lygas gali pasirinkti pa ios šalys.V. Auka gali sužinoti, kas yra kaltininkas, kod l b tent ji
tapo auka.VI. Didesn s galimyb s veikti baim ir pykt .VII. Kaltininkas gali susipažinti su auka, tiesiogiai
prisiimti atsakomyb ir vertinti padaryt žal .
Gintautas Sakalauskas
VIII. Pats gali atstovauti savo interesus.IX. Gali susitarti d l neformalaus žalos atlyginimo.X. Kaltininkas gali išvengti sunkesn s bausm s.
XI. Valstyb sutaupo l .XII. Veiksmus lemia susitarimas, ne valstyb s prievarta.
XIII. Kaltininkas gali tiesiogiai ir asmeniškai atsiprašyti.XIV. Tikimyb , kad auka patirs spaudim , žymiai
mažesn .XV. Viskas sprendžiama grei iau ir asmeniškai.XVI. Recidyvo tikimyb mažesn .
Gintautas Sakalauskas
421
Keletas konflikt priežas :• nesusipratimai• nes žiningumas (net kai sakoma pusiau tiesa; pavyzdys su gydytoju)• aplaidumas (netes ti pažadai)• nuostatos• ypatingas pasitik jimas savo nuomone ir sitikinimais• nesugeb jimas nustatyti tam tikr rib (nesugeb jimas aiškiai nustatyti, ko
norime, ko mums reikia, ir leisti suprasti, ko nem gstame ir nesitikime, yrakvietimas konfliktui; leisdamas pasinaudoti savimi, gali tik tis, kadgaliausiai imsi kito nek sti)
• netinkamas konflikto sprendimas• baim (saugumo jausmas)• slapti k slai: s moningi ir nes moningi (personalij gin as)
Gintautas Sakalauskas
• Komunikacijos konfliktai; jie susij su klaidinga komunikacija; žmon sdažnai nesusikalba, nes sako ir suvokia (priima) skirtingus dalykus;
• TURINYS – tai, apie k aš informuoju• SAV S APREIŠKIMAS – tai, k aš noriu pasakyti pats apie save;
informacija apie siunt jo ‘Aš’ (nor tas ir nevalingas sav s pavaizdavimas);politik pavyzdys;
• SANTYKIS – k aš galvoju apie tave ir koks m tarpusavio santykis;gav jo ausis šiuo atveju yra ypatingai jautri – ia jis jau iasi užgautas arbapamalonintas kaip asmuo; dažnai turinys n ra problema (pvz., “savojaunam kolegai aš nor iau pasakyti, kad …”);
• APELIAVIMAS – ko aš nor iau iš tav s; pateikiama informacija dažnaisiekiama, kad informacija priimantis asmuo atlikt tam tikrus dalykus, jnedaryt , galvot arba jaust ;
Gintautas Sakalauskas
422
Gintautas Sakalauskas
Keturi siun iamos informacijos aspektai:
Siunt jas Gav jas
Turinys
Santykis
Sav sapreiškimas
Apeliavimas
Vienoje žinioje yra keletas žinu – siunt jas jas siun ia visomis kryptimis.
Galimos klaidingos komunikacijos priežastys:• skirtingo kalbos žodyno vartojimas (pvz., skirting
socialini sluoksni );• gav jo sav s vaizdis (negatyvus sav s vaizdis
sukelia naujas negatyvias patirtis, kurios š vaizdpatvirtina ir stabilizuoja);vaizdi, kur gav jas turi apie siunt (aš j paž stu,
žinau, kas tai per tipas);• korektiškos žinios – subtil s nesusipratimai.
Gintautas Sakalauskas
423
Konfliktin s situacijos išvengimo elementai:• suvokimas,• žiningumas,• noras išspr sti nesutarimus taikiai, abiem pus ms priimtinu b du• sugeb jimas atsisakyti nuostatos ‘aš esu teisus’• atviro bendravimo stebuklas (žvelgti savo baim be baim s)
– sugeb jimas, noras ir nusiteikimas sureguliuoti pad– gyvenimas dabartyje– atvirumas– prisipažinimas klydus– pasirinkti tinkam konflikto sprendimo b (laiškas, pokalbis)– paaiškinimas kaip suvoki situacij– teigiam dalyk akcentavimas
Konfliktas tol n ra konfliktas, kol jis netampa konfliktu
Svarbiausi s kmingo bendravimo elementai yra noras b ti suprastam ir noras suprasti (žinai,aš daug jau darbo ir laiko dalyk )
Vidinis konfliktas: santykis su savimi pa iu atspindi santykius su kitais
Nesitik kite, kad kitas žmogus pasikeis
Gintautas Sakalauskas
Gintautas Sakalauskas
už d mes !Teis s institutaswww.teise.org
.
424
425
NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VAIDMUO PROBACIJOS PROCESE
Dr. Jonas Stašinskas
BENDRUOMEN – NUTEIST KELIAS INTEGRACIJ
Dabartiniu metu žodis bendruomen tapo lyg kokiu šaukiniu, madingu priedeliu prie vairi pareiškim . Taigi,
bendruomen tapo labai dažnai vartojamu žodžiu – kur reikia ir kur nereikia. Iš kur kilo tas terminas. Kaip
visada tai m gdžiojimas ir ne visada vyk s vertimas iš angliško žodžio „community“. Rašoma Universiteto
bendruomen li di d l... ar v l kokios nors asociacijos nariai, bendruomen išreiškia savo vali , poži ,
nuomon . Tai b toks paviršutiniškas poži ris t vis bendruomeni šurmul , lyg tai kok tai reiškin , kuris
staiga Lietuvoje subujojo ir išsivyst , gavo teises ir galias. Absoliu iai viso to n ra. Tai tik Europos, Briuselio
taka , per visokiausi dokument vertimus ir kitoki mading išsireiškim „gaudymus“ ia Lietuvoje, kur
esame labai greiti k nors lyg ir naujesnio pa iupti ir vartoti reikia nereikia.
Bet iš kitos pus s bendruomen yra realus reiškinys, turintis didžiul tak visuomenei. Deja, ryšium su
susvetim jimo reiškiniu, miest išsivystymu, gyventoj masiniu iš kaimo miest persik limu daug kur
išnyk s. Š.Amerikoje ir V.Europoje bendruomen ypa protestantiškoje aplinkoje išliko daugiau negu kur
kitur. Ji per jo, taip sakant, kit stadij , iš kaimo bendruomen s patriarchalizmo miest ir ten v l atsigavo,
gijo savo teises. Deja, Centrin je ir Ryt Europoje sudužus kaim bendruomen ms, miestuose jos nesusik
tokiu lygiu, kokiu tai atsitiko Š.Amerikoje ar V.Europoje.
ia ne vieta ir laikas visus šiuos klausimus detaliai nagrin ti, bet dalykas yra tame, kad daug kur ES senbuv s
nar s bendruomeni d ka yra daug k nuveik , tose valstyb se jos turi svor ir reikšm . Tai atsispindi t nari
senbuvi santvarkoje, teis je ir kitose srityse, savaime suprantama ir dokumentuose, kurie yra Briuselyje
priimami ir siun iami visoms nar ms. Lietuva irgi gauna tuos dokumentus, teis s aktus ir pan. Jose m
valdininkai mato t reikšming žod „community“, kuris turi reali reikšm senbuv se nar se, ir ia vietoje
irgi imituoja, naudoja jau šalies vidaus politikai išreikšti s vok bendruomen . Kad ta bendruomen Lietuvoje
nesukurta, kad jos n ra, kad j n ra praktiškai visuose lygiuose, m valdininkams nei motais.
Visuose dokumentuose (gr žtamuose, vidaus ir kituose) operuojama bendruomene, tas žodis vedamas
programas, priimama kaip gryn pinig . Štai kur pasireiškia m baltiškais patyrimas ilgos sovietin s
okupacijos. Ar seniai mes pyl me ataskaitas Maskvai prisitaikydami meistriškai prie jos politin s ideologijos,
426
pateikdami žodžius ir vardinami reiškinius, kurie tiko Centrui, bet kuri faktiškai gyvenime šalyje neegzistavo
ar buvo tik gemalin je išsivystymo stadijoje.
Bet kas iš tikr yra bendruomen . ia apibr žim gali b ti daug. Bet vienas b dingas bruožas b tas, kad
bendruomen k tai apjungia, kad ji turi kokias tai vertybes, kuri visuomen laikosi, kad ji egzistuoja tam
tikroje erdv je ir laike. Taigi, bendruomen s supratimas, gali b ti labai platus, bet jis gali b ti ir siauresnis.
Mus bendruomen domina ne šiaip, kaip bet kuris gyventoj apjungimas, ar egzistavimas, bet kaip
nevyriausybin strukt ra, kuri gali takoti rizikos grup s nari elges .
Rizikos grup s asmenys – tai specifin gyventoj kategorija. Valstyb ir visuomen turi daug r pes su šia
grupe. Jei ši grup neb kontroliuojama, jeigu jai bus leidžiama laisvai pl stis ir daugintis- tai t mes labai
greitai pajusime tiesiogiai per savo galvas ir kišenes. Tai yra pa ia tiesiogine prasme. Apie šiuos dalykus
negalima net diskutuoti. ia viskas yra aišku ir suprantama, kaip šios rizikos grup s narius „prispausti“, kad jie
nekelt visuomenei pavojaus.
Ypating technologini išradim šioje srityje ne manoma pritaikyti. Taip, pavyzdžiui, Švedijoje ir kitur teis s
pažeid jams ant koj ar rank rieš pritvirtinami elektroniniai pritvirtinimai, pagal kuri parodymus policijos ar
kitos kontroliuojan ios staigos Centre gauna informacij , kad pažeid jas yra išvyk s iš gyvenamosios vietos.
Bet tai ir viskas. Tai n ra pilna kontrol , kuri b suderinta su pagalba ir patarimu rizikos grup s asmenims.
Kaip beb keista, bet neži rint vis civilizacijos laim jim , rizikos grup s asmen pažeid geriausiai gali
priži ti, kontroliuoti ir pasukti doros keli bendruomen . Taip buvo t kstan ius met atgal, taip yra ir dabar.
Š.Amerika ir Europa iš naujo atrado, kad bendruomen s poveikis pažeid jams yra pats veiksmingiausias vaistas
nuo vis negalavim . Ta iau, kaip t visuomen sukurti, kur j rasti ir kaip j pritaikyti. Ar ia nebus tas atvejis,
kai sakoma, kad “ kišk labai lengva sugauti plikomis rankomis tik jam ant uodegos reikia paberti druskos“. Ar
ta visuomen ir nebus ta druska, kuri reikia berti ant uodegos. Gal tos bendruomen s tik mitas, sociologin s
tipo knyg sukurta strukt ra seniai jau išnykusi iš realaus dabarties gyvenimo.
Reikia sutikti, kad iš tikro jau ta bendruomen kuri buvo, kad ir Lietuvos kaime, niekas neatgaivins. Ta kaimo
bendruomen , kada ir laukus bendrai apdirbdavo, ir gyvulius kartu gan , vestuves ir krikštynas kartu šv sdavo,
laidotuv se li davo, dingo ir niekad negr š. Nebegr š ir ta kaimo bendruomen s taka, kada bet kuriems
nustatyt norm pažeid jams degdavo žem po kojomis degdavo. Ta iau pats bendruomen s poveikio
mechanizmas n ra ding s, jis gali veikti kitame pavidale, kitose formose ir pasireiškimuose. K reiškia
bendruomen , k reiškia jos taka savo nariui? Tai vis pirma tam tikras moralinis spaudimas , jeigu norite,
427
vertimas elgtis vienaip ar kitaip, pasmerkimas netinkamo elgesio atveju ir pagyrimas išaukštinimas, kai
elgiamasi pagal bendruomen s priimtas normas.
NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VAIDMUO PROBACIJOS PROCESE
(Bendra apžvalga)
probacij galima ži ti vairiais aspektais. Kartais probacija vadinamas tam tikros r šies teismo sprendimas,
kai nuteistajam paskiriama bausm , nesusijusi su kalinimu, ir jis siun iamas probacijos pareig prieži rai.
Kitu atveju probacija laikoma institucija, strukt ra, kuri užsiima buvusi kalini ir nuteist bausm mis,
nesusijusiomis su laisv s at mimu, prieži ra ir kontrole.
Tre iasis poži ris probacij yra pats pla iausias ir svarbiausias: apibendrina, sprendžia ir atsako klausimus,
kaip ir kokiais b dais, formomis bei metodais efektyviausia pažaboti nusikalstamum , šalinti j iš visuomen s
gyvenimo.
Žymiai padid jus kalin asmen skai iui, neišvengiamai pradeda kriminalizuotis ir visuomen , j ima veikti
visokiausi neigiami socialiniai, psichologiniai ir kitokie veiksniai – kova su nusikalstamumu tampa ypa
komplikuota sunkiai kontroliuojama.
I. Kal jimuose arba uždaro tipo kalinimo staigose tur b ti laikomas nedidelis skai ius kalini , kuri
negalima išleisti laisv , nes jie kelia pavoj aplinkai, visuomenei. Toki asmen , itin pavojing nusikalt li ,
bet kurioje valstyb je n ra labai daug.
Asmenys, padar sunkius nusikaltimus arba teisiami antr ir daugiau kart , taip pat gali b ti laikomi uždaro
tipo kal jimuose. Esant tam tikroms s lygoms, pastarieji gali pereiti lengvesn režim , o po kurio laiko ir
paleisti laisv su tam tikrais privalomais pareigojimais. Bet visais atvejais, atsižvelgiant kalini jud jimo
dinamik , skai ius nuteist , laikom kalinimo staigose tose valstyb se, kurios planuoja vesti dabarties lyg
atitinkan probacij , turi b ti nežymus: statistikai 100 000 gyventoj jis negali prašokti 100 griežtojo režimo
lygomis laikom kalini rodiklio. Taip skai iuojant Lietuva tur tur ti šiek tiek daugiau negu 3 000 toki
kalini . Dabar „m s skaitoje“ - per 8 000 nuteist , laikom griežtojo arba uždaro režimo kalinime.
428
II.Sekantis probacijos reikalavimas yra taip pat labai svarbus: sumažinus kalinam skai , neturi padid ti
nusikaltim skai ius. Priešingai, nusikalstamumas turi maž ti. Kaip visa tai pasiekti? Kadangi kalinimo
staigose kriminologiniu ir kitokiu poži riu galima laikyti tik labai ribot asmen skai , daug linkusi
nusikalsti asmen atsiduria už kalinimo staigos teritorijos sien . Iškyla reikalas kontroliuoti j elges , juos
priži ti, teikti param , o jeigu reikia – taikyti sankcija, net kalinim . Kokio tipo organizacija gal tai
atlikti? J b galima vadinti vairiai, ta iau jos esm , veiklos turinys visose šalyse yra beveik vienodas. Ši
organizacij , kuri pagrindinis uždavinys yra organizuoti nuteist asmen , esan laisv je, prieži ra, gali b ti
efektyvi tik tuo atveju, jeigu nuteistuosius visuomen kontroliuoja per bendruomenes ar kitas socialines
strukt ras. Priži ti ir kontroliuoti t kstan ius nuteit be visuomen s pagalbos ne manoma. Tokiems
asmenims b tina organizuoti socialin kontrol . Kaip savo laiku, iki industrin s visuomen s susiformavimo,
socialin s kontrol s pagalba buvo reguliuojamas kaimo gyventoj elgesys, taip dabar europin praktika v l
gr žta prie sen ištak , prie patikrintos praktikos – socialin s kontrol s. Ta iau ši kontrol – jau ne seno
sukirpimo, ne pirmaprad kaimo ar miesto bendruomen . Naujos s lygos reikalauja nauj form . Valstyb pati
ima kurti arba padeda gyventoj iniciatyvai stiprinti tas strukt ras, kurios imasi valstybin s funkcijos
kontroliuoti rizikos grup s asmen elges . Atsiranda daug šios veiklos form , kuri dalis kyla iš apa ios, kaip
žmoni iniciatyva; bet ne mažiau svarbi kryptinga strukt , institucij , normatyvini akt pagalba, padedanti
tvirtinti tai, kas efektyviai ir pozityviai veikia bendruomeni susivienijimuose, kas turi reikšm užtikrinant
rimt ir saugum šalyje.
Taigi šiuolaikin probacija pla ja prasme yra valstybin strukt ra, kuri organizuoja ir koordinuoja visas
pastangas ir priemones, padedan ias kontroliuoti nuteist asmen elges , j prieži bei param . Ji viena, be
kit pagalbos, ši funkcij vykdyti negali. Ir tai j išskiria iš kit valstybini institucij , kurios savo uždavinius
paprastai vykdo vienos, praktiškai nesiremdamos visuomen s pagalba.
Šiuolaikin s probacijos veikla turi dvi kryptis: organizuoti socialin kontrol nuteistiesiems ir, jeigu reikalinga,
taikyti suteiktus prievartinius metodus, t.y. atitinkamas sankcijas arba kreiptis kitas teis saugos institucija d l
toki sankcij pritaikymo.
Probacijos pareig nai privalo išlaikyti visuomeninio poveikio priemoni ir speciali sankcij taikymo balans .
Uždavinys yra vienas – neleisti kilti nusikaltimui, laiku užkirsti keli pavojingos veikos atsiradimui, gražinti
prasikaltusiuosius normal gyvenim , pašalinti konkre ias priežastis, kurios tur jo lemiam tak nusikaltimui
padaryti.
Sen Europos S jungos nari veikla yra puikiai subalansuota, savitas trikampis: probacijos pareig nas –
nuteistasis – visuomen . Kitame prievartos taikymo lygmenyje taip pat yra trikampis – tai teismas, policija ir
429
kalinimo staiga. Vis ši strukt , institucij pastangos nukreiptos vien tiksl :kuo daugiau
nuteist turi b ti laiv je, kuo mažiau kal jime, ir, svarbiausia, kuo mažiau nusikaltim .
Europos S jungos šalys, suk rusios š model ir j pritaikiusios praktikoje, sitikino jo veiksmingumu ir pri
kaip standart ne tik sau, bet ir kitoms nar ms. Lietuvai teks prisitaikyti ir nauj „dvirat “ vargu ar bus galima
išrasti.
Niekas netoleruos aplinkyb s, kad nusikalstamumo lygis m šalyje b gr smingai aukštas ir
nusikalstamumas nekontroliuojamai plist kitas kaimynines šalis, skleisdamas pavojing užkrat .
Socialin s strukt ros, kuriomis gal remtis probacijos pareig nai
Dabartiniu metu Lietuvoje dirbantys pataisos staig darbuotojai praktiškai neturi rimtesn s paramos iš šalies.
jiems gali duoti šalies nakvyn s namai, darbo biržos ar savivaldybi paramos centrai? N viena iš ši
institucij tiesiogiai neužsiima svarbiausiu probacijai dalyku: nepadeda vykdyti nuteistojo prieži ros bei
kontrol s. Lietuvai jau seniai pribrendo reikalas tur ti socialin s adaptacijos centrus, kurie b skirti ne tik
gr žusiems iš kalinimo viet asmenims, bet ir visiems kitiems rizikos grup s asmenims. Šiuo klausimu
Vyriausyb savo laiku buvo pri musi special nutarim , pagal kur buvo numatyta steigti tokias institucija,
pirmiausiai apskri centruose. Ta iau šis nutarimas d l finansini problem , l stygiaus, nesukurto
atitinkamo modelio liko ne gyvendintas.
Probacija ne manoma, jeigu probacijos pareig nas neturi socialini strukt paramos, nesvarbu kokios r šies
šios institucijos b : nevyriausybin s, savivaldybi ar kito lygmens. vairiose šalyse praktikuojamos vairios
bendradarbiavimo formos, tai sudaro maždaug tre dal visos probacijos pareig veiklos apimties.
Socialin s nuteist nuteist integracijos visuomen strukt ros Lietuvoje per laik turt susiformuoti
atskir sistem . Seimo patvirtintos programos „D l valstyb s ilgalaik s raidos strategijos“ pad ties analiz je yra
išvardintos pagrindin s Lietuvos silpnyb s. Viena iš j yra ta, kad n ra asmen , gr žusi iš kalinimo viet
socialin s integracijos sistemos. Kaip rodo demokratini šali , tarp j ir Lietuvos, istorin bei dabartin pad tis,
toki sistem suk rimas susiduria su sunkumais.
Pirma, n ra tiesiogiai suinteresuot grupi , asmen , kuriems ta veikla ir jos rezultatai b naudingi.
430
Antra, ši socialin s integracijos sistema turi kompleksin pob ir jos suk rimas priklauso nuo vairiausi
žinyb pasiryžimo tai padaryti.
Tre ia, šios sistemos specifikos ne manoma nei sukurti, nei tuo labiau valdyti be visuomen s paramos.
Ketvirta, tokio pob džio sistemos yra kuriamos ilg laik , nesukuriamos vienu kokiu tai valingu valdžios ar
valdymo aktu.
Penkta, beveik visose Europos demokratin se valstyb se iniciatyv pirmiausiai parod nevyriausybin s
organizacijos, jos suk pirmines strukt ras, kurios v liau daugumoje ES šali susijung didesnius vienetus.
Daugelyje šali iki šiol buvusi kalini integracijos procese pagrindin vaidmen atlieka visuomen ,
nevyriausybin s organizacijos ir savanoriai.
Pribrendo reikalas inicijuoti ir sukurti darni , atitinkan Lietuvos s lygas ir Europos S jungos standartus
buvusi kalini ir kit rizikos grupi asmen integracijos visuomen sistem . Jos pagrindu b vyriausybini
ir nevyriausybini organizacij , visuomen s ir savanori suderinta veikla. Šiuo metu reikia išanalizuoti pad
šalyje , nustatyti, kokios joje funkcionuoja socialin s adaptacijos strukt ros, k reikia padaryti j veiklos
efektyvumui didinti, atlikti koordinavimo darbus.
BE VISUOMEN S, NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ PAGALBOS TEIST ASMEN
INTEGRACIJA NE MANOMA
Kriminalin justicija – tai policija, prokurat ra, teismai, kalinimo staigos, nuteist pataisos ir probacijos
institucijos. Jos uždavinys- užkirsti keli nusikaltimams, apsaugoti visuomen , užtikrinti šalies saugum . Savo
uždavinius kriminalin justicija vykdo specifin mis priemon mis: kvotos ir tardymo organai tiria nusikaltimus,
nustato nusikaltusius asmenis, pateikia kaltinimus ir perduoda nusikaltusius asmenis teismams, o pastarieji
skiria bausmes, susijusias ar nesusijusias su laisv s at mimu. Pataisos staigos užtikrina nuteist laisv s
at mimu asmen izoliacij , o Pataisos inspekcijos priži ri teistus asmenis laisv je. Ši valstybini institucij
galutinis tikslas – nusikaltim prevencija.
Kol kas, deja, nevyriausybini organizacij reikšm daugiausiai vertina tik j veikloje dalyvaujantys asmenys.
Bet svarbiausia yra tai, kad veiksming nevyriausybini organizacij pagalbos turin kriminalin s justicijos
kontekste suvokt valstybini institucij pareig nai. Gal d l to nesuvokimo iki šiolei pas mus n ra stipri
nevyriausybini organizacij , kurios dalyvaut nusikaltim prevencijoje. Gal tod l nei baudžiamuosiuose
431
kodeksuose, nei kituose normatyviniuose aktuose, nei visoje kriminalin s justicijos sistemoje jos ne vestos,
nustatyta tvarka ne tvirtintos. M statym leid jai, ko gero, „pražiopsojo“ t aplinkyb , kad visuomen ,
savanoriai gal labai naudingai dalyvauti kriminalin s justicijos veikloje.
Koks tur b ti visuomen s vaidmuo padedant užkardyti nusikalstamum
Visuomen s dalyvavimas leidžia žymiai sutaupyti biudžeto l šas, skirtas kovai su nusikalstamumu, padeda
kontroliuoti pareig veikl , naikinti j vienvaldyst , ten kur jos nereikia, suteikia j veiklai daugiau
skaidrumo, leidžia juos kritikuoti už blogai atlikt darb , suteikia galimyb atskleisti valstybini institucij
darbo tr kumus.
Visuomen s dalyvavimas humanizuoja kriminalin s justicijos sistemos veikl . Jokia kita valdymo sritis
nesiremia tokia griežta prievarta, taip nekei ia žmoni likim , kaip kal jimai, policija, teismai. Kriminalin s
justicija „permala“ ten pakliuvusi žmoni gyvenimus. Kaip tik ia iškyla labai svarbus žmogiškojo faktoriaus
poveikis skatinant humanišk elges , galimyb asmeniu, turin iam problem su teis sauga, apeliuoti , kreiptis,
atsiremti t asmen , kuris n ra valstyb s pareig nas ir kurio nesaisto formalios pareigos.
Visuomen s dalyvavimas užtikrina žmogaus teisi gynim . Ši teisi apsauga yra pirmaeil , nes pažeidim
atveju pasekm s kai kuriais atvejais esti fatališkos.
Visuomen s dalyvavimas kriminalin je justicijoje padeda nuteistiesiems realizuoti savo teises. Jie, kaip ir visi
pilie iai, turi teis darb , b st , moksl , socialin apsaug , ta iau b dami ilgesn laik izoliuoti, praranda
socialinius ryšius, nes per t laik pasikei ia gyvenimo s lygos bei b das, ir be pašalinio asmens pagalbos
nesugebama pasinaudoti savo teis mis.
Visuomen s dalyvavimas neša demokratijos prad kriminalin justicij , vadinasi, ir veda tam tikr
rungtyniškumo princip . Visuomenin s organizacijos atstovas ir valstyb s pareig nas, derindami svarstom
klausim , kiekvienas pateikia savo argumentus, ir tai užtikrina galimyb pasirinkti optimal variant . Be to, tam
tikra prasme apribojamas vienvaldiškumo principas, nes atsiranda galimyb pateikti teismui pagr stesnius
rodymus, ir teismas gali priimti teisingesn sprendim .
432
Kokios pasekm s gresia ši reikšming princip ne tvirtinus kriminalin je justicijoje
Jeigu Lietuvos kriminalin je justicijoje nebus tiek statymais, tiek praktika tvirtintos nevyriausybini
organizacij , o tuo pa iu ir dalies visuomen s, vaidmuo, m baudžiamoji politika kriminalin s justicijos
srityje neatitiks Europos standart .
Ta iau svarbiausias kriminalin s justicijos prevencijos efektyvumo rodiklis- nusikaltim ir teist asmen
kal jimuose sumažinimas. Tam pasiekti yra taikomi vair s prevencijos metodai, b dai ir priemon s. Kita šio
medalio pus - teist asmen integracija visuomen , buvusi kalini socialin reabilitacija. Nusikalstamumo
lyg Lietuvoje, jeigu t reiškin paži ti pla iau, ne baudžiamojo kodekso r muose, praktiškai apsprendžia
recidyvas, arba pakartotinis nusikalstamumas. Jeigu valstybei pavykt kontroliuoti š negatyv reiškin ,
vadinasi, iš esm s b kontroliuojamas ir visas nusikalstamumas.
433
Ar valstyb paj gi š uždavin atlikti viena
Demokratin se šalyse visuomen yra lygiavert valstybini institucij partner vairiose gyvenimo srityse,
taipogi ir kriminalin je justicijoje. Demokratini Vakar šali patirtis rodo, kad valstyb be visuomen s
paramos nepaj gi veiksmingai dirbti. Štai Skandinavijos šalys, Nyderlandai, Jungtin Karalyst , Kanada ir kitos
valstyb s visuomen s dalyvavim kriminalin je justicijoje tvirtino statymais, praktika, tradicija ir
finansavimu, pad jo joms sukurti materialin baz , sudar kitas s lygas normaliam darbui.
Visuomen s dalyvavimas nusikaltim prevencijoje turi daug teigiamybi , pradedant informacijos pateikimu
policijai apie vykdyt pažeidim arba tariam asmen ir baigiant probacija. Deja, Lietuvos visuomen kol kas
praktiškai nedalyvauja šalies kriminalin s justicijos veikloje. Sovietiniu laikotarpiu buvo praktikuojamas tam
tikras visuomen s traukimas kov su nusikalstamumu, ta iau tai buvo ne demokratiniais principais vykdoma
veikla, daugeliu atvej tur jusi parodom propagandin pob . Ta iau verta pasteb ti, kad net totalitarin
valstyb , tur jusi milžinišk ir galing prievartos aparat , suprato, kad be visuomen s pagalbos nepavyks
pažaboti nusikalstamumo.
Nuodugniau apie nevyriausybines organizacijas, j viet valstyb s valdyme, saugios visuomen s k rime
kol kas tik kalbama. Kod l gi nevyriausybini organizacij veikla yra suinteresuotos Vakar
demokratin s valstyb s, o Lietuvoje ši sistema labai sunkiai skinasi keli .
Šiuolaikin visuomen susideda iš trij tip institucij - valstybini , verslo ir nevyriausybini . Lietuvoje
nevyriausybin s organizacijos dažnai atsiranda spontaniškai, nes jos neb na užprogramuota vyriausyb s
politikos dalis. Vienos gyvuoja, kitos išnyksta. Daugel j remia užsienio organizacijos ir jos vysto savo veikl ,
o neremiamos nei užsienio, nei šalies neretai yra pasmerktos išnykti. Per nevyriausybines organizacija, kaip ne
per vien kit sfer , palankiausia traukti visuomen tam tikr savanorišk veikl .es kalbame apie
nusikalstamumo prevencij , kai turime reikal su teist asmen integracija visuomen , j socialine
reabilitacija, norime ar nenorime, ta iau turime konkre iai susidurti su nevyriausybin mis organizacijomis,
savanoriais.
434
Draugijos darbo patirtis: kaip nelengva m visuomen traukti kalini integracijos proces . Kur slypi
ši sunkum priežastys
Sunkumai atsiranda d l daugelio dalyk . Vis pirma, mes neturime savanoryst s tradicij . Tarpukario
Lietuvoje jos pradmenys buvo, bet per penkiasdešimties met okupacij visa tai buvo sunaikinta, nes dominavo
principas, jog visk padarys valstyb , kad savanoryst esanti buržuazin išmon .
Visuomen s sijungimas – galinga j ga kriminalin je justicijoje. Ypa kalini integracijoje visuomen .
Socialin integracij sudaro veikla, nustatanti prieži ir suteikianti param asmenims, kuriuos siekiama
socializuoti. Prieži ra yra tada, kai buv s kalinys, nuteistasis turi laikytis tam tikr elgesio taisykli , kuomet j
priži ri atitinkam institucij pareig nai ar visuomen s atstovai, kontroliuoja, ar jis elgiasi taip, kaip jam buvo
nustatyta sutinkamai su jo teisiniu statusu. Antra vertus, jeigu nuteistajam nebus suteikiama materialin ,
psichologin pagalba jis ne visada gal s laikytis nustatyt taisykli .
Jeigu prieži ra yra daugiau elgsenos taisykli , sankcij taikymo visuma, tai per per param labaiu atsiskleidžia
žmogiškojo faktoriaus poveikis. ia kaip tik yra savanori , visuomen s veiklos sritis. Daugelis asmen , kurie
iš jo iš kal jim arba yra nuteisti, patyr psichologin diskomfort bendraudami su teis tvarkos ir teis saugos
pareig nais. Tod l jie v liau vengia susitikti su jais. Ir ia kur kas daugiau gali pad ti kitos sferos žmon s.
Praver ia visuomen s pagalba. Ta iau ja mes veiksmingai negal sime ja pasinaudoti iki tol, kol m statym
leid jai nesupras visuomen s takos svarbos ir nepadarys patais kriminalin s justicijos statymuose, kol
nevyriausybin s organizacijos nebus teisintos, kaip veiksmingas žmogiškasis faktorius sunkioje kovoje su
nusikalstamumu.
Šiandien pasiaukojan iai dirbantys pavieniai savanoriai pratarsi ta gležnut žolel , besikalanti pro asfalt –
valstybini institucij biurokratin nepaslankum .
Nevyriausybini organizacij , savanori veiklai integruojant nuteistuosius ir buvusius kalinius
visuomen trukdo nepilnai sukurta teisin baz – iki šiol n ra pilnai gyvendintas Socialini paslaug
statymas
Nevyriausybin ms organizacijoms, savanoriams, kurie užsiima naudinga visuomenine veikla ir teikia
paslaugas, tur b ti apmokama pagal nustatytus tarifus. Turi veikti valstybin strukt ra, kurti vertint
nevyriausybini organizacij paj gum vienoje ar kitoje socialini paslaug srityje, išduot licencija teikti
paslaugas. Toki praktik jau seniai teisino Vakar Europos šalys. Net ir m kaimynin je Estijoje yra
435
nustatyta tvarka, kaip licencijuoti nevyriausybines organizacija, kurios atitinka reikiam lyg teikti socialines
paslaugas. V liau tokios licencijuotos organizacijos konkurso tvarka dalyvauja atrankoje, kurios metu
nustatoma, kuri iš j gal s gauti užsakym vykdyti socialines paslaugas. Savaime suprantama, kad blogai dirbti
jos negal s, nes priešingu atveju bus atsisakyta ne tik paslaug , bet ir panaikinta licencija. Palyginkime j su
vyriausybine organizacija – k daryti, kai ši blogai dirba. Kokias jai pritaikyti sankcija?
Štai teist ir buvusi kalini integracija visuomen r pinasi dvi ministerijos – Teisingumo ir Socialin s
apsaugos ir darbo. Kadangi j darb funkcijos yra labai skirtingos, tai nat ralu, kad šioje s veikoje atsiranda
vienoki ar kitoki trukdži . Teisingumo ministerija n ra pakankamai sigilinusi socialines problemas, o
Socialin s apsaugos ir darbo ministerija socialines problemas analitiškai ir operatyviai mažai susieja su
nusikalstamumo prevencija.
Ar valstyb , nesiremdama nevyriausybin mis organizacijomis, pati yra pasiruošusi pilnavertei buvusi
kalini ir teist asmen integracijai visuomen , sigaliojus naujiems kodeksams
Per dvidešimt nepriklausomyb s met šalyje vyko daug esmini gyvenimo poky . Ta iau kalbant apie
kal jim ir penitencin s sistemos reform , buvusi kalini ir teist asmen integracij visuomen , b tina
aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti – ia reformoms dar tik ruošiamasi.
Pri mus BK ir BVK papildymus atsiras daug asmen , nuteist alternatyvomis kal jimui bausm mis, padaug s
išleist kalini iš bausm s atlikimo viet . Neturint šalyje rimt prieži ros ir paramos strukt , gali staiga
padid ti nusikaltim ir nusikaltusi skai iai. Reik pagalvoti apie tai, kad atitinkamos kategorijos teist
asmen atžvilgiu b nustatyta ne paprasta prieži ra, bet sustiprinta (intensive supervision), kuri pla iai
taikoma Vakar šalyse. Deja, kol kas m valstyb je apie toki prieži ros r net universitetuose specialistai
nekalba.
Tikim s, kas susidarius tokiai nepalankiai kriminogeninei situacijai, neprasid s kalt paieška, politikams
nekils noras griežtinti naujuosius baudžiamuosius statymus, kai esm gl di jau šiandien plika akimi matomai
nesubalansuotoje kriminalin je justicijoje.
436
ASOCIACIJOS STATYMO NUOSTATOS – PAGRINDAS NVO IR PATAISOS INSPEKCIJ
STAIGOMS BENDRADARBIAUTI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asociacij statymas reglamentuoja juridini asmen , kuri teisin forma yra asociacija, steigim ,
valdym , veikl , pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.
2. Asociacijoms, kuri veikl reglamentuoja kiti statymai, šio statymo nuostatos taikomos tiek, kiek
neprieštarauja kit statym nuostatoms.
Asociacijos samprata
1. Asociacija - taisavo pavadinim turintis ribotos civilin s atsakomyb s viešasis juridinis asmuo, kurio
tikslas – koordinuoti asociacijos nari veikl , atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti
kitus viešuosius interesus.
2. Asociacijos pavadinime gali b ti žodžiai „asociacija“, „visuomenin organizacija“, „susivienijimas“,
„konfederacija“, „s junga“, „draugija“ ar kiti.
3. Asociacijos buvein turi b ti Lietuvos Respublikoje.
4. Asociacija privalo tur ti bent vien s skait kredito staigoje.
Asociacijos veiklos pagrindai
1. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kit statym , Vyriausyb s nutarim , kit
teis s akt ir veikl grindžia savo statais.
2. Draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kuri tikslas arba veikimo b dai – prievarta nuversti ar
pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucin santvark arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisum ,
437
propaguoti kar ir smurt , autoritarin ar totalitarin valdym , kurstyti rasin , religin , socialin nesantaik ,
pažeisti žmogaus teises ir laisves, vieš tvark bei atlikti veiksmus, prieštaraujan ius Lietuvos Respublikos
statymams ir visuotinai pripažintoms tarptautin s teis s normoms, veikti d l kit valstybi interes , jeigu jie
yra priešingi Lietuvos valstyb s interesams.
438
ASOCIACIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS
Asociacijos steigimas
1. Asociacijos steig jais gali b ti 18 met sulauk veiksn s fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys,
sudar asociacijos steigimo sutart . Minimalus asociacijos steig skai ius yra trys.
2. Asociacijos steigimo sutart pasirašo visi steig jai.
3. Visi asociacijos steig jai nuo asociacijos registravimo juridini asmen registre tampa jos nariais.
4. Asociacijos steig jai iki asociacijos registravimo juridini asmen registre parengia stat projekt
ir sušaukia steigiam susirinkim , kuriame priimami statai ir sudaromas bent vienas valdymo
organas.
5. Steigiamos asociacijos vardu veikia steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo
galiotas asmuo.
Asociacijos steigimo sutartis
1. Asociacijos steigimo sutartyje turi b ti nurodyta:
1) steig jai (fizini asmen vardai, pavard s, asmens kodai ir adresai; juridini asmen
pavadinimai, buvein s, kodai; steig atstov vardai ir pavard s ar pavadinimai, asmens kodai
(kodai);
2) steigiamos asociacijos pavadinimas;
3) steigimo sutarties sudarymo data.
2. Asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali b ti nurodyta:
439
1) steig turtiniai ir neturtiniai sipareigojimai, j vykdymo tvarka ir terminai;
2) steigimo išlaid kompensavimo tvarka;
3) gin tarp steig sprendimo tvarka;
4) asmenys, kurie turi teis atstovauti steigiamai asociacijai, j teis s ir galiojimai;
5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendim pri mimo tvarka;
6) kitos šiam ir kitiems statymams neprieštaraujan ios nuostatos.
Asociacijos registravimas ir juridini asmen registro duomenys
1. Asociacija teis s akt nustatyta tvarka turi b ti registruota juridini asmen registre.
2. Asociacij registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, sušauktas asociacijos steigiamasis
susirinkimas, priimti asociacijos statai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei vykdytos kitos steigimo
sutartyje nustatytos prievol s.
3. Asociacijai registruoti juridini asmen registre šiam registrui pateikiami steigimo sutartis,
asociacijos statai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.
4. Asociacija laikoma steigta nuo registravimo juridini asmen registre.
5. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardyt duomen , juridini asmen registre nurodomi šie
asociacijos duomenys:
1) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
2) finansini met pradžios ir pabaigos datos.
440
ASOCIACIJOS VALDYMAS
Asociacijos organai
1. Asociacija gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo valdymo
organus.
2. Asociacijoje turi b ti visuotinis nari susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas,
kongresas, asambl ja ar kt.), turintis visas ar dal visuotinio nari susirinkimo teisi .
3. Asociacijos organui (konferencijai, suvažiavimui, kongresui, asambl jai ar kt.), turin iam visas
visuotinio nari susirinkimo teises, taikomos šio statymo nuostatos, taikytinos visuotiniam nari susirinkimui.
4. Jeigu sudaromas kitas asociacijos organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.),
kuris turi tik dal visuotinio nari susirinkimo teisi , tuomet visuotinis nari susirinkimas yra privalomas.
Asociacijos organui, turin iam dal visuotinio nari susirinkimo teisi , taikomos šio statymo nuostatos,
taikytinos visuotiniam nari susirinkimui, išskyrus šio statymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, kuriuose
numatytus sprendimus gali priimti tik visuotinis nari susirinkimas.
5. Asociacijoje turi b ti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus).
6. Asociacijoje gali b ti sudaromi kiti organai.
7. Asociacijos organ strukt ra, kompetencija, sušaukimo ir sprendim pri mimo tvarka nustatoma
asociacijos statuose.
8. Asociacijos statuose nustatyt kolegiali organ , kurie n ra valdymo organai, nariams už veikl
neatlyginama.
9. Visuotiniai nari susirinkimai ir kolegiali organ pos džiai turi b ti protokoluojami.
Visuotinis nari susirinkimas
441
1. Visuotinis nari susirinkimas:
1) kei ia asociacijos status;
2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organ narius, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip;
3) skiria (renka) ir atšaukia kit kolegiali organ , jei tokie organai numatyti asociacijos statuose,
narius, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip;
4) nustato asociacijos nari stojam naš dyd ir nari mokes dyd , j mok jimo tvark , jei
asociacijos statuose mok jimo tvarka nenustatyta;
5) tvirtina asociacijos metin finansin atskaitomyb ;
6) priima sprendim d l asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
7) priima sprendim d l kit juridini asmen steigimo ar d l tapimo kit juridini asmen
dalyviu, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip.
2. Visuotinis nari susirinkimas sprendžia ir kitus šiame statyme ir asociacijos statuose visuotinio nari
susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal š statym tai nepriskirta kit asociacijos organ
kompetencijai ir jei pagal esm tai n ra valdymo organo funkcijos.
3. Visuotinis nari susirinkimas neturi teis s pavesti kitiems asociacijos organams spr sti visuotinio
nari susirinkimo kompetencijai priklausan klausim , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose
numatytus atvejus.
4. Visuotiniame nari susirinkime sprendžiamojo balso teis turi visi asociacijos nariai. Vienas narys
visuotiniame nari susirinkime turi vien bals . Jeigu asociacijos statuose numatytas kitas visas ar dal
visuotinio nari susirinkimo teisi turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.),
kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek bals , keliems
asociacijos nariams jis atstovauja, jei asociacijos statai nenustato kitaip.
442
5. Asociacijos valdymo organ ir kit kolegiali organ nariai, jeigu jie n ra asociacijos nariai, gali
dalyvauti visuotiniame nari susirinkime be balso teis s.
6. Visuotinis nari susirinkimas šaukiamas asociacijos statuose nustatyta tvarka.
7. Visuotinis nari susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos
nari , jeigu asociacijos statuose nenustatyta kitaip. Visuotinio nari susirinkimo sprendimas, išskyrus šio
straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegiali organ nariai,
laikomas priimtu, kai už j gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujan nari bals „už“ negu „prieš“
(asmenys, balsuodami susilaik , neskai iuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais
asmenimis), jeigu asociacijos statai nenustato didesn s daugumos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose
nurodytiems visuotinio nari susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime
dalyvaujan asociacijos nari bals . Tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegiali organ nariai, sprendimai
priimami asociacijos stat nustatyta tvarka.
8. Jeigu visuotiniame nari susirinkime n ra kvorumo, asociacijos stat nustatyta tvarka turi b ti
šaukiamas pakartotinis visuotinis nari susirinkimas, kuris turi teis priimti sprendimus ne vykusio susirinkimo
darbotvark s klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos nari .
9. Asociacijos visuotinis nari susirinkimas gali b ti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo
sušauktas asociacijos stat nustatyta tvarka ir d l to teism kreip si asociacijos narys ar valdymo organas.
Valdymo organai
1. Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santyki su kitais asmenimis, taip pat sudaro
sandorius asociacijos vardu.
2. Valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatyt funkcij , priima darb ir atleidžia
darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam nari susirinkimui asociacijos veiklos
ataskait , skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbim , organizuoja savanoriškus darbus Vyriausyb s
nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame statyme ir asociacijos statuose valdymo organo kompetencijai
priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus d l filial ir atstovybi steigimo bei j
veiklos nutraukimo ir tvirtina j nuostatus, jeigu asociacijos statai nenustato kitaip.
443
3. Jeigu asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, asociacijos statuose turi b ti nustatyta kiekvieno
valdymo organo kompetencija.
4. Už asociacijos nario veikl valdymo organuose jo nariui gali b ti atlyginama.
5. Kolegialaus valdymo organo nariais gali b ti fiziniai asmenys – asociacijos nariai ir asociacijos nari
– juridini asmen pasi lyti fiziniai asmenys. Asociacijos statuose gali b ti nustatyti papildomi reikalavimai
kolegialaus valdymo organo nariui.
6. Kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo pos dyje dalyvauja daugiau kaip 1/2
nari .
Asociacijos veiklos ataskaita
1. Asociacijos statuose nurodytas valdymo organas per statuose nustatyt termin turi parengti ir
pateikti visuotiniam nari susirinkimui kiekvien pra jusi finansini met asociacijos veiklos ataskait . Ši
ataskaita yra vieša. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu asociacija turi sudaryti s lygas
asociacijos buvein je ar kitais b dais su šia ataskaita visiems susipažinti.
2. Asociacijos veiklos ataskaitoje turi b ti nurodyta:
1) informacija apie asociacijos veikl gyvendinant jos statuose nustatytus veiklos tikslus;
2) asociacijos nari skai ius finansini met pabaigoje;
3) asociacijos metin finansin atskaitomyb ;
4) samdom asociacijos darbuotoj skai ius finansini met pabaigoje.
3. Asociacijos veiklos ataskaitoje gali b ti ir kita informacija, kuri nustato visuotinis nari susirinkimas.
444
ASOCIACIJOS VEIKLA
Asociacijos teis s ir pareigos
1. Asociacija gali tur ti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos
tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame statyme ir asociacijos statuose.
2. Asociacija turi teis vykdyti statym nedraudžiam kin komercin veikl , kuri neprieštarauja jos
statams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.
Asociacijos statai
1. Asociacijos statai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje.
2. Asociacijos statuose turi b ti nurodyta:
1) asociacijos pavadinimas;
2) asociacijos teisin forma – asociacija;
3) asociacijos buvein ;
4) asociacijos veiklos tikslai, kurie turi b ti apib dinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis
bei r šis;
5) asociacijos nari teis s ir pareigos;
6) stojam naš ir nari mokes mok jimo tvarka, jeigu statuose n ra nurodyta, kad ji bus
patvirtinta atskiru dokumentu;
7) nauj nari pri mimo, nari išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei s lygos;
445
8) visuotinio nari susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendim pri mimo tvarka,
jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.), turintis
visas visuotinio nari susirinkimo teises;
9) organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asambl ja ar kt.), turintis visas ar dal
visuotinio nari susirinkimo teisi , jo kompetencija, sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendim
pri mimo tvarka, nari dalyvavimo bei atstovavimo jiems šiame organe tvarka, jeigu toks organas
sudaromas;
10) valdymo organai, j kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas,
nari ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis,
kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas;
11) kiti kolegial s organai, jei tokie organai sudaromi, j kompetencija, nari bei pirmininko
(prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegial s
organai sudaromi;
12) dokument ir kitos informacijos apie asociacijos veikl pateikimo nariams tvarka, jeigu
statuose n ra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;
13) pranešim ir skelbim paskelbimo tvarka, pagal kuri skelbiama vieša informacija;
14) filial ir atstovybi steigimo bei j veiklos nutraukimo tvarka;
15) asociacijos stat keitimo tvarka;
16) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
5) l ir pajam naudojimo, taip pat asociacijos veiklos kontrol s tvarka.
3. Asociacijos statuose gali b ti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja
Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems statymams.
446
4. Steigiamos asociacijos status turi pasirašyti steigimo sutartyje nurodytas ar steigiamojo susirinkimo
galiotas asmuo. Šis asmuo turi pasirašyti status ne v liau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo
dienos.
5. steigtos asociacijos pakeistus status pasirašo valdymo organas arba visuotinio nari susirinkimo
galiotas asmuo.
6. stat pakeitimai sigalioja nuo j registravimo juridini asmen registre. Kartu su stat pakeitimais
asociacija juridini asmen registrui turi pateikti vis pakeist asociacijos stat tekst (nauj redakcij ).
7. status pasirašiusi fizini asmen paraš tikrumas notaro netvirtinamas.
Asociacijos nariai
1. Asociacijos nariais gali b ti 18 met sulauk veiksn s fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2
dalyje numatyt atvej , ir (ar) juridiniai asmenys. Minimalus asociacijos nari skai ius yra trys. Asmuo gali b ti
keli asociacij nariu.
2. Asociacij , kuri veikla susijusi su vaik ir jaunimo poreikiais, nariais gali b ti ir jaunesni kaip 18
met asmenys.
3. Už jaunesnius kaip 14 met asmenis prašymus tapti asociacijos nariais asociacijos statuose
nustatytam valdymo organui pateikia j t vai arba glob jai. Jaunesni kaip 18 met asmenys asociacijoje gali
gyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
4. Asociacijos narys turi tokias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame nari susirinkime;
2) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis;
447
3) susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti vis asociacijos turim informacij apie jos
veikl ;
4) bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario našai ir nario mokes iai ar kitaip
asociacijai nuosavyb n perduotos l šos ir turtas negr žinami;
5) kitas teis s aktuose ir asociacijos statuose nustatytas teises.
5. Asociacijos buvein je, taip pat asociacijos filial ir atstovybi buvein se turi b ti vis asociacijos
nari s rašas. Su šiuo s rašu turi teis susipažinti kiekvienas asociacijos narys.
6. Asociacijos narys privalo laikytis asociacijos stat .
Asociacijos veiklos garantijos
Valstyb s ir savivaldybi institucijoms ir pareig nams statym nenustatytais atvejais ir tvarka, politin ms
partijoms ir politin ms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis asociacijos
veikl ir jos vidaus reikalus.
Asociacijos tarptautiniai ryšiai
Asociacija stat nustatyta tvarka gali stoti tarptautines organizacijas, kuri tikslai ir veikla neprieštarauja
Konstitucijai, šiam ar kitiems statymams.
Asociacijos veiklos ribojimai
1. Asociacijai leidžiama nuosavyb s ar bet kokiomis kitomis teis mis valdom turt ir l šas perleisti,
užtikrinti juo prievoli vykdym ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises j tik tuo
atveju, kai tuo siekiama gyvendinti asociacijos statuose nustatytus veiklos tikslus ( skaitant ir labdaros, ir
paramos tikslus, nustatytus statuose pagal Labdaros ir paramos statym ).
2. Net ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama:
448
1) neatlygintinai perduoti asociacijos turt nuosavyb n asociacijos nariui, valdymo ir kolegiali
organ nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirban iam asmeniui ar su jais susijusiam
asmeniui, ar tre iajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus statuose pagal
Labdaros ir paramos statym ;
2) mok ti asociacijos steig jui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos
asociacijos turto dal , viršijan stojam nario naš ar mokest ;
3) asociacijos turt ir l šas, skaitant peln , jokia forma, išskyrus labdar ir param pagal Labdaros
ir paramos statym , skirstyti tos asociacijos ir (ar) jos valdymo organ nariams, asociacijoje
darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo
užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorin s sutarties
pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;
4) suteikti paskolas, keisti asociacijos turt (išskyrus atvejus, kai turtas kei iamas asociacijos
prievol ms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kit asmen prievoli vykdym . Ši
nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito staig ir kai Lietuvos Respublikos tarptautin s
sutartys arba Lietuvos Respublikos statymai ar j pagrindu priimti kiti teis s aktai numato kitaip;
5) skolintis pinig iš asociacijos nario ar su juo susijusio asmens ir mok ti pal kanas. Ši nuostata
netaikoma, kai skolinamasi iš kredito staig ;
6) skolintis iš kit asmen , mokant neprotingai dideles pal kanas;
7) pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didel kain , išskyrus atvejus, kai tokiu b du yra
suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos statym yra labdaros gav jas;
8) parduoti asociacijos turt už akivaizdžiai per maž kain , išskyrus atvejus, kai tokiu b du yra
suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos statym yra labdaros gav jas;
9) steigti juridin asmen , kurio civilin atsakomyb už juridinio asmens prievoles yra neribota,
arba b ti jo dalyviu;
449
10) vykdyti valstyb s ar savivaldybi , j institucij ar pareig bei valstyb s tarnautoj viešojo
administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti statymai;
11) vykdyti profesini s jung , religini bendruomeni , bendrij ir centr bei pagal j kanonus,
statutus ar kitas normas tos pa ios religijos tikslams gyvendinti steigt juridini asmen , kredito
unij ir kit juridini asmen , kurie yra kitos teisin s formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal
statym nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisin s formos juridiniai asmenys;
12) ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius b rius, išskyrus
statym numatytus atvejus.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas su nariu susij s asmuo yra:
1) asociacijos nario – fizinio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), sutuoktinio
(sugyventinio) artimasis giminaitis;
2) juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip pus bals asociacijos nario – juridinio asmens organe;
3) juridinis asmuo, kurio organe daugiau kaip pus bals turi asociacijos narys, šios dalies 1 ir 2
punktuose nurodytas asmuo ar šie asmenys kartu.
4. Asociacija pinigus, gautus kaip param , taip pat kitus negr žintinai gautus pinigus ir kit turt naudoja
juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurod . Asociacija šiuos gautus pinigus
privalo laikyti atskiroje s skaitoje, taip pat sudaryti išlaid s mat , jei tai numatyta teis s aktuose arba pinigus
dav s asmuo to reikalauja. Asociacija negali priimti pinig ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos
naudoti kitiems, negu asociacijos statuose yra nustatyta, tikslams.
450
ASOCIACIJ PERTVARKYMO IR PABAIGOS YPATUMAI
Asociacij pertvarkymo ir pabaigos ypatumai
1. Asociacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso
nustatyta tvarka.
2. Vienu metu asociacija negali b ti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma.
3. Jeigu asociacijoje liko mažiau negu trys nariai, per trisdešimt dien apie tok nari sumaž jim
asociacija turi pranešti juridini asmen registrui Juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka.
4. Lik s asociacijos turtas ir l šos, statym nustatyta tvarka patenkinus visus kreditori reikalavimus ir
asociacijos nari reikalavimus d l asociacijos turto dalies, neviršijan ios nario stojamojo našo ar mokes io, iki
asociacijos išregistravimo iš juridini asmen registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams
asmenims, kuriuos nustato visuotinis nari susirinkimas ar teismas, pri sprendim likviduoti asociacij .
5. Be kit šiame statyme ir Civiliniame kodekse nustatyt pareig , asociacijos likvidatorius privalo:
1) viešai paskelbti asociacijos statuose nurodytame dienraštyje apie asociacijos likvidavim ir
pateikti juridini asmen registrui dokumentus, patvirtinan ius sprendim likviduoti asociacij bei
savo duomenis;
2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balans ;
3) perduoti likus asociacijos turt šio statymo nustatyta tvarka.
451
KAIP TAKOS PROBACIJOS PROCES ŠI MET VYRIAUSYB S PATVIRTINTA NVO PL TROS
KONCEPCIJA
I. PAD TIES APŽVALGA
1. Visuotinai pripaž stama, kad stipri pilietin visuomen – demokratijos ir pažangos pagrindas. Apie
demokratijos išsivystym paprastai spendžiama pagal tai, koki tak valstyb je turi ir kokiu mastu veikia
visuomenin s, pilietin s organizacijos, dabar bendrai vadinamos nevyriausybin mis organizacijomis (toliau
vadinama - NVO).
2. Siekiant, kad šiose organizacijose dalyvaut didesn dalis visuomen s, o ir pa ios organizacijos veikt
efektyviai, b tina sukurti palanki aplink joms atsirasti ir veiklai pl toti. Toki aplink valstyb je sudaro daug
veiksni : teisin aplinka, nuoseklus vieš funkcij delegavimas, aišk s NVO bendradarbiavimo su valstybe
mechanizmai, finansavimo šaltini gausa ir stabilumas, atskaitomyb .
3. Po Lietuvos valstyb s nepriklausomyb s atk rimo NVO steigim si ir veikl reglamentuojantys teis s
aktai buvo kei iami ir tobulinami, kol pagaliau buvo sukurta organizacij veikl reglamentuojanti teisin baz .
Vis d lto tobulinimas buvo nenuoseklus. Juo dažniau buvo siekiama ištaisyti ankstesnes reglamentavimo
klaidas, bet ne sukurti bendr sistem , nustatan ilgalaikes NVO pl tros perspektyvas.
4. Iki šiol Lietuvoje n ra išskirtos pilietin s visuomen s pl tros gair s, neapibr žia NVO vykdomos
visuomenei naudingos veiklos samprata, n ra aiški NVO finansinio r mimo princip .
5. NVO pl tros koncepcijos ir prioritet vystant pilietin visuomen nebuvimas l tai, kad šiandien:
5.1. teis s aktais n ra apibr žti subjektai, teikiantys visuomenei svarbias ir naudingas paslaugas,
savo veikl grindžiantys savanoriškumo principu bei nesiekiantys pelno;
5.2. finansiniai šaltiniai, tur paremti NVO, atitenka ir valstyb s steigtiems juridiniams
asmenims;
5.3. norint gyti paramos gav jo status pakanka pasirinkti atitinkam juridinio asmens form ir
siregistruoti Juridini asmen registre;
452
5.4. NVO steigimasis ir veiklos principai suvienodinti su verslo subjekt steigimosi ir veiklos
principais, o tai labai padidina organizacijos steigimosi s naudas ir apsunkina veikl .
6. Juridini asmen registro nuostat , patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. lapkri io
12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), 12 punkte nustatyta net 15 vieš juridini asmen , kurie
nesiekia naudos sau ir „kuri tikslas tenkinti viešuosius interesus", teisini form (Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.34 straipsnio 2 dalis), ta iau ne visos šios formos atitinka
pilietin s visuomen s samprat .
II. SPR STINOS PROBLEMOS
7. Išskirtinos šios pagrindin s problemos:
7.1. NVO s voka ir paramos gav jo statusas;
7.2. visuomenei naudingos veiklos apibr žimas ir vieš funkcij delegavimas;
7.3. NVO finansavimas ir atskaitomyb ;
7.4. NVO steigimosi ir veiklos reguliavimas.
NVO s voka ir paramos gav jo statusas
8. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pri 1992 m. balandžio 2 d. nutarim Nr. 226 „D l
nevyriausybini institucij , dalyvaujan gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausyb s socialin s reformos
program , skatinimo" (Žin., 1992, Nr. 17-474), kuriame buvo tvirtinti kai kurie NVO statuso kriterijai, ir 2004
m. lapkri io 29 d. - nutarim Nr. 1520 „D l Nevyriausybini organizacij reikal komisijos sudarymo" (Žin.,
2004, Nr. 173-6418), kuris neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d. (Žin., 2008, Nr. 149-6064)). Nors teis s
aktuose ir kituose dokumentuose (sutartyse, paraiškose ir pan.) imta vartoti NVO s voka, niekur nepateikiamas
apibr žimas, kokios organizacijos priskiriamos prie NVO.
9. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61- 1818) 7
straipsnyje numatyti asmenys, kurie gali b ti paramos gav jais, t. y. gauti pinigines l šas, bet kok kit turt ar
453
paslaugas steigimo dokumentuose nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams gyvendinti. Teis gyti
paramos gav jo status atsiranda pasirinkus tam tikr juridinio asmens form , atitinkamai teis gauti param
atsiranda vien tik d l paramos gav jo statuso gijimo, o ne d l visuomenei naudingos veiklos.
Visuomenei naudingos veiklos (viešojo intereso) apibr žimas ir vieš funkcij delegavimas
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje viešieji juridiniai asmenys
apibr žiami kaip „asmen , nesiekian naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti
viešuosius interesus (valstyb s ir savivaldyb s mon s, valstyb s ir savivaldyb s staigos, viešosios staigos,
religin s bendruomen s ir kt.)". Lietuvos Respublikos vieš staig statymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004,
Nr. 25-752) 2 straipsnio 1 dalyje nurodomas pagrindinis viešosios staigos tikslas - vieš interes tenkinimas.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymo (Žin., 1996, Nr. 32-787; 2004, Nr. 7-128) 2 straipsnio
1 dalyje pagrindiniu fond tikslu vardijamas labdaros ir (ar) paramos teikimas visuomenei naudingomis ir
nesavanaudiškomis pripaž stamose srityse. Lietuvos Respublikos asociacij statymo (Žin., 2004, Nr. 25-745) 2
straipsnio 1 dalyje tvirtinamas vienas iš asociacijos tiksl - „kit vieš interes tenkinimas". N viename iš
teis s akt , kuriuose minimi viešieji interesai, n ra j s vokos apibr žimo, viešojo intereso s voka aiškinama
remiantis ne teis s aktais, o teism praktika. Tokiomis aplinkyb mis susiformavo praktika, kai visuomenei
nauding veikl vykdan ius ar vieš interes tenkinan ius juridinius asmenis apibr žia ne konkreti j veikla, o
juridinio asmens forma (Juridini asmen registro nuostat 12 punktas).
11. statyme nesant apibr žtos visuomenei naudingos veiklos ar vieš interes s vokos, valstyb
neskiria viešosios naudos organizacij - organizacij , vykdan visuomenei nauding veikl (daugiau kaip 50
proc. veiklos arba beveik vis veikl ), ir grupin s naudos organizacij , kuri tikslas - tenkinti savo nari
poreikius.
12. Tiek viešosios, tiek grupin s naudos organizacijos yra svarbios valstybei kaip pilietiškumo ir
demokratijos išraiška. Vis d lto viešosios naudos organizacijos sprendžia didesn s visuomen s dalies
problemas, tod l dažnai turi galimybes vykdyti valstyb s institucij deleguotas funkcijas.
13. Šiuo metu veikian valstyb s r mimo fond , valstybini skatinimo program gausa neužtikrina
tinkamo vieš funkcij delegavimo, nes, nesant teisiškai tvirtinto skirstymo viešosios ir grupin s naudos
organizacijas, sunku pasirinkti, koki veikl skatinti, kam deleguoti funkcijas ir suteikti lengvatin finansavimo
režim . Galb t tai ir lemia, kad dalis NVO sektoriui skiriam l atitenka valstyb s steigtoms viešosioms
staigoms ar kitiems juridiniams asmenims.
454
14. Vienas pagrindini NVO veiklos varikli , suteikian joms pranašum lyginant su kitais kio
subjektais, yra savanoriškas darbas. 2006 metais Seimui pri mus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98
straipsnio pakeitimo statym (Žin., 2006, Nr. 132-4989), Lietuvoje neliko savanorišk darb
reglamentuojan teis s akt , kurie apsaugot savanori teises ir pripažint specifin j darbo pob . S vokos
„savanoris", „savanoryst " skirting institucij interpretuojamos skirtingai, tod l praktikoje kyla nemažai
problem ir nesusipratim d l savanori statuso, j veiklos organizavimo, savanoriško darbo legalumo,
skaidrumo, patirt išlaid kompensavimo (kelion s, maitinimosi, apgyvendinimo ir kit išlaid ).
NVO finansavimas ir atskaitomyb
15. Pagrindiniai NVO finansavimo šaltiniai yra r mimo fondai, programos ir l šos, gaunamos laim jus
vieš pirkim konkursus. Vienu atveju yra rengiamos programos, kurias nagrin ja atitinkamos komisijos
(tvarkos kiekvienam fondui ar programai tvirtinamos atskirai). Kitu atveju bendra tvarka dalyvaujama
viešuosiuose pirkimuose, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos vieš pirkim statymas (Žin., 1996,
Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102).
16. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymas nustato, kad asmenys, turintys paramos gav jo
status , param gauna neatlygintinai perduodant pinigines l šas ar bet kok kit turt , suteikiant paslaugas ar
suteikiant turt naudotis panaudos teise, turt paliekant testamentu ir kitais statym nustatytais b dais.
17. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokes io statymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085) suteikia
gyventojams teis pervesti iki 2 proc. sumok tos pajam mokes io sumos paramos gav jo status turin ioms
organizacijoms. Be to, paramos gav jo status turin ioms NVO taikomos mokes ir kitos lengvatos.
18. vertinus situacij , iš pirmo žvilgsnio galima susidaryti nuomon , kad valstyb suk pakankam
NVO finansavimo sistem , ta iau taip n ra, nes:
18.1. n ra takoskyros tarp NVO teis s siekti viešosios arba grupin s naudos tod l visi paramos
gav jo status turintys juridiniai asmenys priskiriami prie tenkinan vieš interes ;
18.2. lengvatos ir parama pasiekiamos daugeliui NVO, tod l ribotos lengvat taikymo, kontrol s
ir prieži ros galimyb s;
455
18.3. n ra aiški ir skaidri NVO veiklos vertinimo kriterij joms dalyvaujant finansin s paramos
ar vieš paslaug pirkimo konkursuose;
18.4. NVO skiriamomis l šomis ir lengvatomis naudojasi valstyb s ir savivaldybi steigtos
staigos.
19. NVO atsakomyb r jams nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o už suteiktas
mokestines lengvatas - mokes ius reglamentuojan iuose teis s aktuose. Už param atsiskaitoma Valstybinei
mokes inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos, l šas skyrusiam fondui ar programos
valdytojui, ta iau NVO veikla nevertinama l panaudojimo kokyb s prasme, t. y. ar paslauga pasiek
paslaugos gav , ar buvo sukurtas tinkamos kokyb s produktas.
NVO steigimosi ir veiklos reguliavimas
20. 2001 m. liepos 1 d. sigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, siekiant
statymus suderinti su Civilinio kodekso normomis, per kelet met buvo priimti nauji ar pakeisti beveik visi
atskiras juridini asmen teisines formas reglamentuojantys statymai, iš j ir vieš juridini asmen , kuri
dalis priskiriama nevyriausybiniam sektoriui.
21. Vis NVO teisini form veikl bei steigimo reikalavimus reglamentuoja special s statymai,
organizacijos registruojamos Juridini asmen registre bendra tvarka, kaip ir bet kurie kiti kio subjektai.
22. Iki Juridini asmen registro veiklos pradžios NVO neatlygintinai registruodavo Teisingumo
ministerija ir savivaldyb s. Prad jus veikti Juridini asmen registrui, steigiant vis teisini form juridinius
asmenis, kei iant steigimo dokumentus, duomenis, likviduojant ar reorganizuojant, procesai vyksta dviem
etapais:
22.1. notaro atliekamas teisinis tyrimas;
22.2. registravimas Juridini asmen registre.
23. Galima teigti, kad naujoji registravimo tvarka padar NVO nepriklausomas nuo valstyb s ar
savivaldybi institucij , ta iau suk nemaža problem , tai:
456
23.1. padid jusios steigimo s naudos;
23.2. taikomi pelno siekian juridini asmen standartai;
23.3. pasitaikantis skirtingas notar ir Juridini asmen registro tvarkymo staigos specialist
teis s norm taikymas.
l ši priežas iš dalies sumaž jo NVO dinamiškumas ir socialin s iniciatyvos - vienos iš pagrindini
vertybi , kurias organizacijos suteikia visuomenei.
24. Lietuvoje NVO daugelyje sri taikomi bendri juridini asmen administravimo ir apskaitos
standartai. Visus reikalavimus organizacijos turi gyvendinti vienodai, nepriklausomai nuo j vykdomos
veiklos, tiksl , nari ar dalinink skai iaus, pajam šaltini ir pan.
25. NVO neturi jas atstovaujan io organo, kuris gal dalyvauti svarstant visuomenei reikšmingas
iniciatyvas, daryti tak svarstomiems sprendimams.
III. KIT VALSTYBI PRAKTIKOS APŽVALGA
26. Daugelis Europos valstybi per pastaruosius metus pri teis s aktus, vienaip ar kitaip
reguliuojan ius valstyb s ir nevyriausybinio sektoriaus santykius:
Anglijos Vyriausyb 1998 metais pri Anglijos nevyriausybini organizacij sektoriaus ir
centrin s valdžios institucij susitarim „COMPACT", kuriuo aiškiai apibr žiama konsultacij su valdžios
sektoriumi sistema, nevyriausybini organizacij finansavimas iš valstyb s biudžeto, nevyriausybini
organizacij veikla ir savanoriškas darbas;
Danijos kult ros ministerija 2001 metais pri chartij d l Danijos savanorišk organizacij ir asociacij bei
viešojo sektoriaus s veikos, kuria siekiama stiprinti pilietin s visuomen s organizacijas ir užtikrinti j veiklos
pl tr ;
457
Estijos parlamentas 2002 metais pri Estijos visuomen s pl tros koncepcij , pagal kuri
reguliuojami nevyriausybini organizacij ir valdžios institucij santykiai;
Kroatijos parlamentas 2003 metais pri statym , kuriuo kuriamas Nacionalinis pilietin s visuomen s
pl tros fondas. Šiuo statymu siekiama pl toti pilietin visuomen , užtikrinti nevyriausybini organizacij
finansin stabilum ir pl tr .
27. Vengrijoje 1997 metais buvo priimtas Viešosios naudos statymas, kuris tvirtino nauj teisin
viešosios naudos status ir kartu nustat viešosios naudos statuso veikl s raš . Organizacija, siekianti, kad jai
suteiktas viešosios naudos statusas, turi tur ti tam tikr teisin form , b ti nepolitin , ne pelno siekianti,
jos pagrindin vykdoma veikla turi b ti nukreipta apibr žtos viešosios naudos teikim , o iš ekonomin s
veiklos gaunamas pelnas panaudojamas viešosios naudos tikslams pasiekti. Tik š status turin ios
organizacijos gauna tiesiogin ir netiesiogin valstyb s param viešosios naudos veiklai vykdyti. Specifin s
mokes lengvatos suteikiamos viešosios naudos status turin ioms organizacijoms, kurios gyvendina
valstyb s deleguotas vieš sias funkcijas. Siekiant užtikrinti teis veikl , atskaitomyb ir skaidrum , nustatyti
reikalavimai viešosios naudos statuso organizacij veiklai, buhalterinei apskaitai ir finansini ataskait
sudarymui.
28. Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos valstyb se laikomasi principo, kad valstyb s staigos teikia
socialines paslaugas tik tuo atveju, jeigu n ra NVO, galin teikti šias paslaugas.
29. Maltoje NVO deleguota didel dalis vieš funkcij . Dauguma toki staig , kaip antai: vaik
namai, pagyvenusi žmoni namai, priklausomybes turin asmen centrai, smurto auk centrai, yra priži rimi
nevyriausybinio sektoriaus ir juose daugiausia dirba savanoriai (iš j ir užsienio šali gimining NVO).
Valstyb s parama šioms staigoms labai maža, nes l šos skiriamos socialines paslaugas teikian ioms NVO,
kuri pagrindiniai finansin s paramos šaltiniai yra katalik bažny ia ir privat s asmenys. Maltoje taikoma
racionali finansini lengvat , teikiam NVO, sistema.
30. Europos Tarybos nuostatuose, priimtuose 1949 metais, yra trauktas punktas ir apie Tarybos
santykius su tarpvyriausybin mis ir nevyriausybin mis organizacijomis.
31. Santykiai su visuomen s grup mis aptariami ir Europos Komisijos dokumentuose:
458
31.1. Europos Komisija 1997 metais pri Komunikat d l savanoryst s, nevyriausybini
organizacij ir fond veiklos skatinimo Europoje;
31.2. Europos Komisija 2000 metais pri diskusij dokument „Tvirtesn s partneryst s su
nevyriausybin mis organizacijomis k rimas", kuriuo siekiama užtikrinti skland tarpusavio
bendradarbiavim , konsultacij ir finansini program teikim NVO sektoriui;
31.3. Europos Komisija 2001 metais pri Balt knyg d l Europos valdymo, kuria
užtikrinamas Europos S jungos institucij atskaitingumas visuomenei ir jos grup ms, pilietin s
visuomen s ir nevyriausybini organizacij r mimas, stiprinimas ir bendradarbiavimas su jomis
(2001 m. liepos 25 d. Europos valdymas - Baltoji knyga, COM (2001) 428).
32. Europoje kreipiamas d mesys ir NVO steigimosi kašt did jim . Europos Tarybos rekomendacij
l Pagrindini nevyriausybini organizacij Europoje statuso princip ir j aiškinam pastab
(Recommendation CM/Rec(2007)14), 2007 metais patvirtint Europos Tarybos Ministr Komiteto, 30 punkte
teigiama, kad ,,bet kurie mokes iai, renkami paduodant prašym d l juridinio asmens statuso, turi b ti tokio
dydžio, kuris nevaržyt pareišk ".
IV. SIEKIAMI TIKSLAI
33. Teis s aktais reglamentuoti subjektus, galin ius dalyvauti perimant vieš funkcij vykdym , ir
nustatyti valstyb s ir savivaldybi biudžet l šas pretenduojan NVO kriterijus.
34. tvirtinti, kad valstyb s ir savivaldybi steigtos staigos negal naudotis NVO skiriamomis l šomis
ir lengvatomis.
35. Stiprinti nevyriausybinio sektoriaus atstovavim .
36. Užtikrinti nuosekl valstyb s ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavim .
37. Teis s aktais nustatyti visuomenei naudingos veiklos sritis ir skatinti NVO teikti paslaugas šiose
srityse.
459
38. Nustatyti aiškius ir skaidrius NVO finansinio r mimo, vieš naud kurian subjekt paslaug
pirkimo ir vertinimo principus, atsakomyb s pagrindus.
39. Diegti naujas nevyriausybinio sektoriaus r mimo ir filantropijos pl tros priemones, sudaryti
prielaidas nelie iamojo kapitalo fondams steigti, galimybes taikyti ilgalaik programini projekt finansavim ir
kt.
40. Viešai skelbti informacij apie NVO finansavimo programas ir vieš pirkim konkursus, j
nuostatus ir rezultatus.
41. statymu tvirtinti savanorišk darb kaip socialiai nauding veikl , jeigu j organizuojan io asmens
ir atliekan io asmens pagrindiniai tikslai n ra finansin s naudos siekimas.
42. Supaprastinti NVO steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo proces , suteikiant galimyb teikti
Juridini asmen registrui steigimo ir kitus dokumentus pavyzdin se formose elektroniniu b du, taip
sumažinant NVO steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo s naudas.
43. NVO netaikyti verslo subjektams nustatyt veiklos valdymo modeli ir neriboti vidin s strukt ros,
paliekant galimyb tai aptarti organizacijos steigimo dokumentuose.
44. Atsisakyti formalaus reikalavimo kasmet rinktis visuotinius organizacij susirinkimus NVO veiklos
ataskaitai patvirtinti.
460
V. KONCEPCIJOS GYVENDINIMAS IR PRIEMON S
45. Siekiant gyvendinti ši koncepcij , b tina:
45.1. suderinus su visuomene, patvirtinti nevyriausybinio sektoriaus pl tros program , kurioje
numatytos valstyb s ir NVO bendradarbiavimo prioritetin s sritys;
45.2. suderinus su NVO, patvirtinti Nevyriausybini organizacij reikal koordinavimo komisij ;
45.3. nustatyti iš valstyb s ir savivaldybi biudžet l finansuojamos NVO veiklos vertinimo,
atskaitomyb s bei viešumo principus.
46. Siekiant gyvendinti koncepcijos nuostatas, b tina parengti:
46.1. statymo projekt , reglamentuojant valstyb s ir savivaldybi biudžet l skirstymo NVO
tvark , kuriame b apibr žtos NVO, visuomenei naudingos veiklos ir kitos s vokos, numatytos
vieš funkcij delegavimo galimyb s;
46.2. Lietuvos Respublikos savanoriško darbo statymo projekt , apibr žiant savanorišk darb ir
lygas, nustatan ias, kada jis gali b ti atliekamas;
46.3. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymo pakeitimo statymo projekt , tobulinant
šiuo metu galiojan ios paramos gav jo statuso suteikimo proced ras, reglamentuoti valstyb s ir
savivaldybi speciali program l skyrimo NVO tvark , nustatant visuomenei naudingos
veiklos sritis.
46.4 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymo pakeitimo statymo projekt ir/ar
atskir statym , reglamentuojant nelie iamo kapitalo fond steigim ir veikl .
47. Taip pat perži ti ir prireikus padaryti pakeitimus:
47.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (reikalui esant);
461
47.2. vairias NVO sritis (meno k , tautinio paveldo, gamtosaugos ir kt.)
reglamentuojan iuose teis s aktuose;
47.4. mokestinius santykius, buhalterin apskait ir finansini ataskait sudarym
reglamentuojan iuose teis s aktuose;
47.5. Juridini asmen registro nuostatuose.
NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ VEIKLA UŽSIENIO ŠALI PROBACIJOS SISTEMOJE
Probacijos užuomazgos kai kuriose šalyse buvo prad tos vystytis XIX amžiuje. Tai ypa galima pasteb ti
Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje priva ios (nevyriausybin s) organizacijos teikia pagalb iš
kalinimo staig išleistiems asmenims nuo 1850 met , o probacijos darbas su kaliniais , išleistais tam tikromis
lygomis, vykdomas nuo 1905 met . Suomijoje priva ios organizacijos finansuojamos krikš ionišk labdaros
organizacij nuo 1870 met (kai Suomija vis dar buvo Rusijos imperijos sud tyje), dirba kal jimuose, kur
savanoriai padeda nuteistiesiems atlikti bausm tinkamu b du ir bando ‚taisyti‘ juos per religin mokym bei
aukl jim . Norvegijoje pirmaisiais XIX a. Dešimtme iais buvo suformuotas valstybinis užsakymas pirm
probacin s veiklos žingsni vystymui. To pasekoje amžiaus vidutyje buvo sukurtos pirmosios nevyriausybin s
probacine veikla užsiiman ios organizacijos. Anglijoje probacijos pradžia gali b ti laikomi 1876-ieji metai , kai
Anglijos Bažny ios Blaivyb s draugijos finansavimo pagrindu buvo kurta „policijos teism misionieri “
institucija, padedanti nusikalt liams atsikratyti alkoholio vartojimo blogio, pad dama jiems susirasti darb ir
gyvenam viet , veikdama kaip „misionieriai savo žem je“.
Piet Europos valstyb s probacin veikl sitrauk taip pat gana anksti. Jau XIX amžiuje Šveicarijoje
krikš ioniškos labdaros organizacijos si pad ti išleistiems kaliniams, o Olandijoje pirmoji probacin s
veiklos organizacija buvo kurta 1823 metais. Pranc zijoje XIX amžiaus antroje pus je tam tikri „klubai“ ir
„Draugijos“, turin ios krikš ioniškos labdaros teikimo pagrindus, buvo oficialiai galioti dirbti su nusikalt liais
tiek kalinimo metu, tiek po jo: šios organizacijos jau 1885 metais tapo nepriklausomos ir gaunan ios
valstybin finansavim , patvirtint vyriausyb s aktu.
462
Savanori ir profesionali darbuotoj darbas probacijoje
Bendrai pa mus, šiuo metu Europoje probaciniu darbu užsiima tiek profesional s darbuotojai, tiek savanoriai.
Paprastai probacinis darbas prasid davo nuo savanori ir labdaros organizacij sitraukimo ši veikl , kurie
liau dalinai ar visiškai b davo pakei iami profesionaliais darbuotojais, valstyb s finansuojamomis ar
valstybin mis institucijomis. Savanoriško darbo tradicijos, esm ir tikslai (filosofija) atliko svarb vaidmen
apibr žiant dabartin probacijos sistem Europoje; ties sakant, šie faktoriai iki šiol yra turintys takos vis
didesniam šios srities vystymui, darbui ir jo misijai. Reikia pasteb ti, kad kai kuriose šalyse (Belgijoje ar
Jungtin je Karalyst je) dalinis per jimas nuo savanori prie profesionali darbuotoj probacijos istorijoje vyko
gana anksti.
Yra nedidelis skai ius toki šali , kurios neturi savanoriško darbo tradicij ir probacija yra vykdoma
apmokam darbuotoj . Tokios šalies pavyzdys yra ekija, kur 1970 metais buvo kurta „socialini kuratori “
institucija, vykdanti veikl , panaši probacij , ir finansuojama Darbo ir Socialini Reikal ministerijos: tuo
pa iu metu kal jimuose dirbantys socialiniai darbuotojai prad jo vykdyti tam tikr probacin darb .
Bendrai pa mus probacija ilg laik buvo atskir savanori ir savanori iš labdaring organizacij darbo sritis.
Šiuo poži riu Europoje n ra reali šiaur s-piet ar ryt -vakar skirtum . 1961 metais Austrijoje buvo tik
vienas profesionalus (t.y.apmokamas) probacijos darbuotojas, o pirmasis Austrijos probacijos statymas
(nepilname iams) nesuteik galimyb s darbinti daugiau probacijos pareig , akcentuodamas tik
savanoriškus darbuotojus. Žinoma, labai greit po šiuo statymo paskelbimo buvo pasteb ta kad savanoriško
darbo nepakanka ir tai paskatino Austrij pasukti kita kryptimi; ta iau reikšminga yra tai, kad šis statymas
buvo išleistas tik antroje XX amžiaus pus je.
Žvelgiant vakarus, galima pasteb ti panaš vaizd . Olandijoje, nors probacinis darbas per jo nesavanori
rankas gana anksti (1910m), Gelb jimo Armija visada buvo atsakinga už nemaž darbo dal , atliko oland
probacijos srityje. Dar labiau vakarus, Airija – kur savanoriškas darbas yra tokio pat senumo kaip ir pati
valstyb – pirmuosius darbuotojus darbino tarp 1940- ir 1950- .
Žvelgiant šiaur , Danijoje ilga savanoriavimo tradicija sudar reikiamas s lygas tam, kad savanoriai b
intensyviai traukti probacin darb . Norvegijoje iki 1980 met probacija buvo pagrindinai savanori
prerogatyva. Švedijoje probacinis darbas visuomet buvo dirbamas glaudžiai bendradarbiaujant su savanoriais iš
bažnytini organizacij ir laisvalaikio praleidimo, pramog organizacij (sporto rateli ).
463
Piet Europai yra b dingas tas pats paveikslas: Italijoje sena ir garbinga bažny ios ir komunist savanori
infrastrukt ra yra iki šiol dominuojanti šioje srityje; nepilname probacija gana anksti tapo vykdoma
darbint probacijos pareig , suaugusi probacija pasek šiuo pavyzdžiu 1975 metais. Panaši situacija
Pranc zijoje, kur savanoriškas sektorius buvo ilg laik trauktas probacin darb , nors valstyb vis labiau
akcentavo jo tak nuo 1956 met . Netgi Ispanijoje, kur pastebimo seniausios probacijos užuomazgos Vakar
Europoje, savanoriai darbuotojai atlieka pagrindin vaidmen šioje srityje.
Ži rint Europos centr , XIX-ame amžiuje Vokietijoje probacija buvo visiškai tik savanori reikalas ir pirmi
žingsniai darbinant buvo žengti tik XX amžiuje. Liuksemburge savanoriškas darbas pirmavo iki pat 1950
met .
Kaip beb kitose šalyse, labai anksti savanoriško sektoriaus traukimas buvo apribotas ir perimtas
profesionali bei valstyb s apmokam tarnautoj . Profesionalus probacinis darbas Belgijoje buvo kurtas
Pirmojo Pasaulinio karo metais, Anglija ir Velsas tur jo darbintus probacijos pareig nus nuo pirm XX
amžiaus dešimtme . Suomijoje apokam darbuotoj poreikis buvo išpildytas jau paskutiniais XIX a.
dešimtme iais.
Šiuo poži riu Šveicarija ir Pranc zija turi išskirtin pozicij . Šveicarijoje probacijos darbas prasid jo nuo
savanorišk iniciatyv , toki kaip „poni bendruomen s“, besir pinan ios kaliniais ir kitais nusikalt liais.
Ypatingai necentralizuotose srityse (provincij vienetuose-kantonuose) prad jo kurtis daug vietini iniciatyv
,kurios skyr si savo tipu ir darbo metodais, valdomos ir finansuojamos vietin s valdžios, tod l labai skirtingos.
Kai kuriuose kantonuose probacinis darbas yra išskirtinai savanori prerogatyva, kitose savanoriškas darbas yra
dominuojantis. Pranc zijoje n ra specifin s savanoriško probacinio darbo srities, nors probacin s strukt ros
intensyviai bendradarbiauja su savanorišku sektoriumi trauktu socialin pagalb ir pagalb priklausomiems
asmenims. Pranc zijoje svarbus savanori vaidmuo yra padedant nusikaltim aukoms.
Valstybin s taisykl s ir strukt ros apiman ios priva ias organizacijas, vykdan ias valstybines užduotis
Atliekant probacijos užduotis, kurios vykdomos per taip vadinamus mokymo ir socialinio datbo metodus,
daugeliu atvej yra pilnai pasitikimas priva iomis iniciatyvomis ir tuo pagrindu suskurtomis organizacijomis.
Tokiais atvejais probacijos veikla suklesti, tuo tarpu kitose šalyse, kur šio pasitik jimo n ra arba jis yra ne toks
didelis, reikalinga vystyti valstybines organizacija, vykdan ias probacijos darb ir vyriausyb turi užimti
vadovaujant vaidmen . Tai takoja probacijos veiklos l tesn ir mažiau intensyvi pl tr . Visiškai nekeista,
kad buvusioje socialistin je ekoslovakijoje valstyb si šio darbo su dideliu entuziazmu ir gana anksti.
464
Šiandien daugelyje šali priva ios organizacijos vis dar pirmauja probacijos srityje. Olandijoje, pavyzdžiui,
probacija kilo iš priva iniciatyv XIX amžiuje ir nuo tada yra vykdoma priva organizacij , nors nuo
Antrojo Pasaulinio karo ši srit si valdyti ir kontroliuoti Teisingumo ministerija. Situacija Suomijoje yra
labai artima Olandijos situacijai. Anglijoje ir Velse yra išvystytas labai domus modelis, kur probacija vis laik
buvo tik priva sektori turin vairiausias organizacines strukt ras, rankose. Šis privatus sektorius suk
didžiul valdžios susidom jim , atsispindint dabartin je Vieš Tarnyb Sutartyje, kur numatoma, kad
probacijos tarnybos vykdys valstybines užduotis. Šveicarijoje yra ypatinga situacija, kur kiekviename beveik
nepriklausomame kantone (provincijoje) probacijos organizacijos yra labai susijusios su teisingumo ir
policijos departamentais, ta iau finansiškai nuo j nepriklausomos.
Iš kitos pus s, kai kuriose šalyse probacija vis laik buvo tik valstyb s reikalas; pavyzdžiui ekijoje – nuo XX
a. pradžios, Airijoje – nuo 1922, Švedijoje – nuo 1918 met . Kaip beb XX amžiuje daugumoje Europos
šali valstyb per darb iš priva probacijos organizacij . Kai kuriose šalyse tai vyko gana anksti,
pavyzdžiui, Liuksemburge,- 1884 metais, Italijoje ketinimas organizuoti probacij nepilname iams valstybiniu
mastu buvo paskelbtas 1984 met dekrete, o suaugusiems – 1975 metais. Vokietijoje valstybin sistema buvo
kurta po Antrojo Pasaulinio karo, nors vietin s probacin s veiklos prekursoriai kai kuriuose miestuose atsirado
jau pirmaisiais XX a. dešimtme iais. Akivaizdu, kad šios ankstyvosios iniciatyvos išseko Nacionalsocialist
periodu 1933-1945 metais. Portugalijoje laik si iki 1956 met , Maltoje – 1961, Belgijoje – 1964, Danijoje –
1973, Norvegijoje iki 1980 met .
Ispanijoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, situacija yra visai kitokia. Jokios nacionalin s probacijos
tarnybos sistemos nebuvo išvystyta ir tik teisini reform metu 1990- viduryje, probacijos veikla prad ta
vystyti kaip bandomasis projektas. Netgi dabar programos alternatyvi bausmi matavimui bei penitencin s
socialin s tarnybos yra kurtos tik Katalonijoje, Austrijoje, kur probacijos darbas yra datuojamas nuo 1957
met , kuomet priva ios iniciatyvos paskatino jo vystym , jau daug met vyksta disputas apie geriausi b
organizuoti š darb (privatus ar valstybinis b das), kur pagrindiniai veik jai vis kei iasi rol mis.
Organizacijos, užsiiman ios probacija, yra paliktos ne itin malonioje tarpin je pozicijoje, ir šiuo metu
teisingumo ministerija pagrindinai turi subkontraktinius santykius su priva iomis organizacijomis,
dirban iomis š darb .
Galiausiai, situacij Pranc zijoje reikia pristatyti atskirai. ia nuo antrojo Pasaulinio karo pabaigos tiek
valstybiniai, tiek privat s sektoriai yra sunkiai traukiami probacin darb , nors prieš tai , jau nuo XIX a.
vidurio, privatus sektorius vaidino svarbiausi vaidmen . Po karo, pranc probacijos tarnyba, kaip
penitencin s administracijos dalis, prad jo intensyviai bendradarbiauti su priva projekt agent romis, kurios
dalinai dirba š darb .
465
Priva ios probacijos tarnyb sistemos
Trijose Europos šalyse probacijos darbas yra priva organizacij prerogatyva. Dvio iš j yra Europos šiaur je
(Suomija ir Olandija), tre ioji yra Austrija. Nenuostabu, kad mažose šalyse ar šalyse, turin iose nedidel
gyventoj skai , probacijos paslaugos yra sutelktos vien organizacij , kuri užsiima vairia probacine veikla.
(Austrija ir Suomija), arba yra organizuota centralizuoto valdymo strukt ra, kuri priži ri visas organizacijas,
užsiiman ias šia veikla (Olandija, kurioje tokia sistema buvo išvystyta vos prieš kelerius metus). Austrijoje
VSBA (Verein Fur Bewarungsfilfe und Soziale Arbeit) dirba klasikin probacin darb (pavyzdžiui ruošia
pranešimus (ataskaitas) apie klientus teismui), užsiima mediacija, dirba su lygtinai išleistais asmenimis ir yra
atsakinga už probacijos bei parolio bendrabu ius visoje šalyje. Ryšiai ir bendradarbiavimas su Teisingumo
ministerija yra forminti Bendrajame Kontrakte (kur apibr žta ir darbo specifika, pareigin s nuostatos),
pasirašytame tarp Teisingumo ministerijos ir VSBA, remiantis faktu, Kad VSBA darbuotojai yra darbinami tik
pritarus ministerijai.
Suomijoje probacija yra vykdoma organizacijos, kurios egzistavimas yra patvirtintas statymu ir
administruojamas bei priži rimas teisingumo ministerijos ; tai nurodo, jog tolesni paaiškinimai apie juridin
valdži yra nereikalingi. Olandijoje probacija yra vykdoma trij priva organizacij -Nacionalin s Probacijos
Tarnybos, Psichin s Sveikatos Centro ir Gelb jimo Armijos. J darbas subsidijuojamas Teisingumo
ministerijos. Šios organizacijos dirba sutarties pagrindu, yra priži rimos Nacionalin je probacijos tarnyboje
esan ios valdybos., kuri yra atsakinga už ryšius tarp ši organizacij ir Teisingumo ministerijos, bei paskirsto
biudžet visoms trims organizacijoms.
Dalomosios medžiagos priklausinys yra Draugijos tyrimo pagrindu parengtas ir išleistas metodinis leidinys
„Iš jusi iš laisv s at mimo viet asmen adaptacija visuomen je“, skirtas pataisos inspekcij
darbuotojams ir savanoriams, dirbantiems nuteist socialin s integracijos srityje.
466
PSICHOLOGINIAI IR ETINIAI PATAISOS INSPEKCIJ PAREIG VEIKLOS ASPEKTAI
Doc. dr. Vida Gudžinskien
Nuteist resocializacija yra sudedamoji socialin s reabilitacijos proceso dalis, apimanti nuteistojo socialin
paruošim tinkamai integruotis visuomen . Resocializacija, kaip visateisio pilie io ugdymas, reikalinga
nuteisto asmens maksimaliam funkcionavimui, naudingumui, vertingumui tiek sau pa iam, tiek šeimai, tiek ir
visuomenei. Nuteist speciali pataisos program taikymas palaipsniui tampa vienu pagrindini su
nuteistaisiais atliekamo darbo princip . Pataisos program taikymas tiesiogiai susij s su objektyviais nuteist
poreikiais, t.y. su tais poreikiais, kuri patenkinimas galint asmen po laisv s at mimo bausm s atlikimo tapti
pilnaver iu visuomen s nariu, sugeban iu ir norin iu savarankiškai bei teis tais b dais siekti gyvenime
užsibr žt tiksl ir spr sti iškylan ias problemas. Pataisos program taikymas planuojamas ir gyvendinamas
taip, kad galima b optimaliai išnaudoti staigos personalo galimybes, turimus materialinius ir finansinius
resursus. Atsisakoma prielaidos, kad program taikymas patenkins visus nuteist norus. Rengiant ir vykdant
nuteist pataisos programas, pasitelkiamos valstyb s ir savivaldybi institucijos bei pareig nai, švietimo ir
mokslo staigos, visuomenin s ir religin s organizacijos, pavieniai asmenys, turintys atitinkam dži , žini
bei patirties.
Resocializacijos strategijoje numatyta, kad: „Laisv s at mimo bausm s atlikimo metu nuteist pataisos tikslas
yra s kmingas nuteistojo gr žinimas visuomen . Nuteist integracijos visuomen programa išskirtina savo
vieta bausm s atlikimo laike bei konkre iu turiniu. Nuteistiesiems, atliekantiems ilgas laisv s at mimo
bausmes, sudaromos galimyb s prad ti dalyvauti programoje anks iau, laipsniškai sisavinant jos turin .
Vykdant program , ypatingas d mesys skiriamas intensyviam nuteist supažindinimui su teis s aktais,
reglamentuojan iais asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , teisin pad bei socialin s paramos jiems
teikimo tvark . Daugelyje kalinimo staig paleidžiamiems nuteistiesiems teikiama rašytin informacija su
min teis s akt išrašais, reikaling staig adresais ir kita aktualia informacija. Rengiant nuteistuosius
paleidimui, bendradarbiaujama su socialiniais darbuotojais, savivaldyb mis, darbo biržomis, pataisos
inspekcijomis, nuteist giminai iais. Asmenys, atliekantys ilg laisv s at mimo bausm , dažnai praranda
normalaus visuomeninio bendravimo bei elementarius buitinius džius. Siekiant iš naujo suformuoti šiuos
džius, ruošiamiems paleisti nuteistiesiems der parengti specialias praktini dži formavimo
programas.
Resocializacijos ir reintegracijos tikslas, panaudojant t stin (nuolatin ) nuteist mokym , darb ir kitas
psichologines – socioedukacines priemones, vertinant j poreikius bei galimybes, diegti žinias ir visuomen je
priimtus elgesio standartus, vertybes, normas ir reikalavimus. Patirtis rodo, kad ne visi laisv s at mimo bausme
467
teisti asmenys yra motyvuoti pozityviems poky iams, be to, ženklus nuteist asmen skai ius turi plat
psichologini problem spektr , kliudant objektyviai vertinti susiklos iusi situacij ir imtis adekva
priemoni jos veikai. Ne paslaptis, kad laisv s at mimo bausmes atlieka priklausomi nuo narkotini medžiag
ir alkoholio, patyr seksualin ir psichologin smurt , link smurtauti, prarad socialinius ryšius su artimaisiais
asmenys. Nuteist bendruomen s vairov kokybine prasme suponuoja ir sud ting resocializacijos proceso
realizavimo priemoni parinkt .
Šiuo metu tikslin nuteist resocializacij vykdo pataisos nam psichologini tarnyb specialistai ir socialin s
reabilitacijos skyriaus b ri viršininkai. Savaime suprantama, kad šiame procese daugiau ar mažiau dalyvauja
visi staigose dirbantys pareig nai, ta iau j ind lis yra akivaizdžiai per mažas, mintas konkre darbini
funkcij vykdymu.
Nuteist asmen resocializacija yra orientuota nuteistojo asmenyb s pažinim , poreiki iššifravim ir
intervencini korekcini priemoni planavim . Tai – pirmas ir labai svarbus etapas rengiant nuteist iš jimui
laisv . Š darb pataisos namuose atlieka psichologai. Pirminio psichologinio vertinimo pagrindu, atsižvelgiant
konkre pataisos nam galimybes ir nuteistojo motyvacij , asmuo yra nukreipiamas profesiniam ugdymui,
bendrajam lavinimui, vairi korekcini program lankymui arba darbinamas. Ryški tak nuteist elgsenai
bei m stysenai turi per dešimtme ius susiformavusios nusikalt li pasaulio tradicijos, dažnai nuteistiesiems
tampan ios svarbesn s už statymus ir visuomen je priimtas gyvenimo normas. Tod l pataisos inspekcij
pareig veikloje labai svarbu gerai suprasti psichologinius ir etinius asmen elgsenos ypatumus, kad gal
adekva iai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje bendraudami ir bendradarbiaudami su asmenimis, paleistais iš
kalinimo staig .
2008 m. Kal jim departamentas sigijo adaptuotas, validžias ir patikimas prognostines nusikalstamo elgesio ir
diagnostines metodikas bei intervencines korekcines programas, skirtas probleminio elgesio, charakterio ir
asmenyb s savybi korekcijai. Psichologini tarnyb specialistai yra parengti darbui su min tomis
metodikomis ir programomis. Šie instrumentai leidžia unifikuotai ir tiksliai atskleisti kiekvieno nuteistojo
individual problemin spektr ` ir numatyti tikslin korekcini priemoni arsenal pozityviai asmenyb s raidai.
Visa tai galina maksimaliai individualizuoti ir efektyvinti resocializacijos proces , nuteistajam atliekant laisv s
at mimo bausm . Pažym tina, kad sigyti intelektual s produktai sudaro galimybes t stiniam darbui, kai
nuteistasis yra lygtinai paleidžiamas iš pataisos staigos ir patenka pataisos inspekcijos žinion. Pataisos
inspekcij darbuotojai irgi yra parengti darbui su prognostin mis rizikos vertinimo ir diagnostin mis
metodikomis. Šis seminaras- dar vienas b das pad ti pataisos inspekcijos darbuotojams gyti daugiau
kompetencij , galinan geriau suvokti psichologinius ir etinius lygtinai paleist iš kalinimo staig
nuteist elgsenos ypatumus ir bei numatyti galimus j vienokio ar kitokio elgesio aiškinimo motyvus.
468
Resocializacijos strategijoje nuteist asmen resocializacijos efektyvinimui išskiriamos šios kryptys:
Darbo su nuteistaisiais individualizavimas: asmenyb s ir charakterio savybi diagnostika, nusikalstamo elgesio
prognozavimas, poreiki iššifravimas ir tuo pagrindu kiekvienam konkre iam asmeniui sudarant resocializacin
plan , kur jis gyvendins laisv s at mimo bausm s vykdymo metu.
Pataisos inspekcij darbo dar didesnis orientavimas socialin pagalb iš kalinimo staig iš jusiems
asmenims, o ne (vien) j registravim ir kontrol ;
Organizacini galimybi sudarymas nuteist resocializacijos procese dalyvauti nevyriausybin ms
organizacijoms bei savanoriams.
Išsaugant turimus ir formuojant naujus pozityvius nuteist socialinius džius, siekiama maksimaliai
palengvinti ši asmen adaptacij visuomen je gr žus iš laisv s at mimo viet . Šiam tikslui keliami uždaviniai:
sigyti, adaptuoti ir prad ti vykdyti Europos šalyse taikomas nuteist socialin s integracijos
programas; Siekti, kad teisti asmenys, kuriems paskirta probacija, gaut veiksmingesn socialin
param (stiprinti pataisos inspekcij , savivaldybi , teritorini darbo birž ir kt. institucij
bendradarbiavim , sprendžiant teist asmen problemas).
nuteist konkurencingumo darbo rinkoje didinimas:
profesinio mokymo program koregavimas atsižvelgiant Darbo biržos sudaromus paklausi profesij
rašus;
nuteist , atliekan laisv s at mimo bausm darbinimo už staigos rib organizavimas;
projekt rengimas ir teikimas finansavimo konkursams kartu su mokymo, profesinio rengimo
institucijomis;
tikslini program , padedan adaptuotis darbo rinkoje, vykdymas; Pataisos inspekcijose steigti
socialini darbuotoj etatus individualiam socialiniam darbui su gr žusiaisiais iš kalinimo staig ,
kurie konsultuot teistus asmenis, pad sidarbinti asmenims gr žusiems iš kalinimo viet , teikt
469
param asmenims gr žusiems iš Pataisos reikal departamento staig j socialin s adaptacijos
laikotarpiu.
tikslini socialini ir buitini dži formavimo program rengimas ir vykdymas ilgalaikes laisv s
at mimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems.
Tiriant faktorius, takojan ius nusikaltim recidyv , pasteb ta tendencija, jog kuo jaunesnis asmuo padaro
nusikaltim , tuo didesn tikimyb , jog ateityje jis vykdys pakartotin nusikaltim . Ši tikimyb dar labiau
sustipr ja, analizuojant nusikaltim recidyv atvejus, kuomet jaunam žmogui buvo paskirta laisv s at mimo
bausm . Asmuo, anksti prad s daryti nusikaltimus, neturi pradini socialini dži , o gyti j kalinimo
vietose yra labai sud tinga. Taigi, did ja skai ius nuteist , turin tik pradin išsimokslinim , neturin
šeim , o taip pat ir jokios darbo patirties, nekalbant jau apie profesin mokym . Akivaizdu, jog išvardinti
veiksniai yra vieni svarbiausi ir padedan žmogui v l pritapti laisv je, tod l j nebuvimas gali reikšti tai, jog
vis labiau silpn ja bausm atlikusiems, neišsilavinusiems ir socialini dži pakankamai neturintiems
asmenims galimyb s pritapti bendruomen je.
Prevencijos poskyrio pareig nai daug d mesio skiria min tos kategorijos asmenims. Kasdien aplankoma
keletas ar keliolika toki asmen , vykdomas prevencinis darbas, nemokamai teikiama teisin konsultacija,
pagal galimybes – socialin pagalba. Šios kategorijos asmenys yra rašyti policijos komisariato skait ,
didžiajai daugumai yra paskirti teismo pareigojimai. Ši asmen kontrol vykdo policijos komisariato ir
pataisos inspekcijos pareig nai. Ta iau analizuojant keleri met darbo praktik , pasteb ta, kad yra b tinyb
dirbti bendrai, sutelkus vis suinteresuot institucij veikl , nes pagalba reikalinga ne tik pa iam nuteistajam,
bet taip pat labai svarbu - pagalba ir šeimai. Ne mažiau svarbu keisti susiklos ius negatyv bendruomen s
poži nuteist . Dažnai šie asmenys „nurašomi“ kaip niekam nereikalingi ir beviltiški.
Labai svarbu, kad bendradarbiaut Pataisos inspekcijos atstovai, Policijos komisariatai Savivaldybi
administracija, Darbo birža ir nuolat b aptariama teist asmen situacija rajone, sudaromi planai ir jie
vykdomi, esant reikalui, koreguojami ir tokiu b du pasiekiamas siekiamas rezultatas. Policijos komisariat ir
Darbo birž bendradarbiavimas - yra vienas iš teigiam poky , sprendžiant nuteist užimtumo problemas.
Sutartyse susitariama d l min asmen sidarbinimo galimybi , sidarbinimo plan sudarymo, numatant
konkre ias j integracijos darbo rink priemones. Nuosekliai ir kompleksiškai gyvendinant nuteist ir
asmen , paleist iš laisv s at mimo viet , resocializacij , laikantis t stinumo principo, galima sumažinti
nusikaltim pasikartojimo galimyb , pad ti mažinti socialin atskirt .
470
Bendradarbiavimo sutartimis ir vykdomomis programomis siekiama:
1. traukti daugiau savanori nauding ir aktyvi veikl , kurios pagrindu kuriama ir formuojama saugi aplinka
bendruomen je. Vykdyti ugdom prevencin darb kasdieniniuose santykiuose.
2. Pad ti nuteistiems asmenims adaptuotis darbo rinkoje, spr sti užimtumo problemas.
3. Skatinti glaudesn bendradarbiavim tarp rajono institucij , nevyriausybini organizacij , pagerinti
priemoni planavim bei veik koordinavim .Ypating d mes skiriant nepilname teis s pažeid , atlikusi
bausm kalinimo staigoje, resocializacijai kaip pakartotinio nusikalstamumo prevencijai. traukti jaunim
sporto renginius ir kitus užsi mimus.
4. Vykdyti nusikaltim ir teis s pažeidim prevencij , ugdant jaunimui tinkamo elgesio normas, pareigos ir
atsakomyb s jausm , skatinant nuoširdžius tarpusavio santykius ir bendravim . Teikti pagalb buities ir darbo
aplinkoje, darbini dži valdyme.
6. Pasidalinti patirtimi su institucijomis, turin iomis teist asmen integracijos visuomen darbo patirt .
Naujosios pasaulio tvarkos normatyvin sistema sudaro realias galimybes humanizmo sklaidai žmoni
gyvenime, parodo pasikeitus poži vieš santyki reguliavim . Reik pamin ti bent kelet šio
laikotarpio skiriam bruož : intensyvius visuomenini santyki procesus, pasikeitusius šiuolaikin s
visuomen s bei valstyb s raidos prioritetus, viešojo administravimo metodus, kylan ius iš šiuolaikinio moral s
supratimo. Kitaip sakant, nor dami suprasti ir adekva iai vertinti ,,Europos gyvenimo kodekso" nuostatas,
pirmiausia susiduriame su skirtinga m stymo filosofija, socialin s etikos problemomis. Tod l efektyviai taikyti
administracin statym gali tik pareig nas, turintis pla nuoži (diskrecij ), galintis taikyti statym
rybiškai.
Demokratinio pasaulio normatyvizmas yra sukurtas moral s, iškelian ios humanišk sias vertybes, pagrindu, o
žodžiai teis , administravimas yra neatsiejami nuo toki etikos s vok , kaip dorov , dorovin s vertyb s, g ris,
teisingumas, žmogaus prigimtin s teis s, laisv s.
Lietuvos Respublikoje vykdoma daug poky , vairios reformos, kuriami šiuolaikiniai statymai, gyvendinami
tarptautin s teis s reikalavimai. Ta iau vis darb s km s garantas – naujo m stymo vairi lygi valdininkai,
pareig nai, tarnautojai – savo darbo specialistai savo pavyzdžiu prisidedantys prie vertybini nuostat
471
formavimo t asmen , su kuriais jiems tenka bendrauti savo kasdien je veikloje. Tod l jiems privalu prisiimti
atsakomyb už Lietuvos ateit . Kaip žinoma, Per Lietuvos nepriklausomyb s dvidešimtmet išaugo d mesys
etikos mokslui. Etika d stoma vidurin je mokykloje pagal gana gerai parengtus etikos vadov lius. Lietuvos
etin s kult ros draugijos ,,Ethos" iniciatyva išleista labai daug šios srities mokslinink leidini . Pagaliau, kaip
bet kurioje kitoje demokratijos valstyb je, m šalyje veikia vairios etikos komisijos, turin ios galiojimus
vertinti net aukš iausio rango valdinink moralum bei savo sprendimais daryti tak j tolimesnei karjerai, ir
jau nebepakanka paprasto buitinio dorov s supratimo.
Ta iau reikia pripažinti, kad etinis naujos kartos valdinink rengimas neturi aiškios sistemos ir šiuo klausimu
ra net išsamesn s informacijos, nors niekam nekyla abejoni , kad egzistuoja valdinink tarnybos moralin s
problemos, nes nuolat spaudoje pasirodo straipsniai, o televizija transliuoja laidas apie neetišk valstyb s
tarnautoj , policijos pareig bei politik elges .
Tod l dažniausiai analizuojamos statutini valstyb s tarnautoj (policijos, muitin s ir kt.) etin s problemos, nes
ia profesin etika turi pla ias praktinio taikymo galimybes, veikia profesin s etikos kodeksai, sukurtos
specialios j vykdymo kontrol s institucijos.
Policijos tarnyba nuo seno turi ypatingas administravimo funkcijas, ta iau jos socialinis statusas Vakaruose
šiandien iš esm s kei iasi jai siliejant aptarnaujam bendruomene. Policija kartu su kitomis valstybin mis,
visuomenin mis, priva iomis institucijomis turi garantuoti žmogaus saug partneryst s pagrindu. Vadinasi,
vienas iš labai svarbi pareig etikos uždavini — pad ti veikti atgyvenusi tradicij skirstyti valstyb s
tarnybas žmogui artimesnes ir tolimesnes, skatinti l b sim valdinink s mon je, tikinti, kad visos
tarnybos laikosi humanizmo princip , tarnauja žmogui, o skiriasi socialini paslaug teikimo b dais. Taigi
etika turi telkti administravimo staig ir pareig pastangas vykdyti moral administravim bei tinkamai
derinti viešuosius ir priva ius interesus valstybin je tarnyboje.
Taigi šiame darbe apžvelgsime pareig profesin s etikos, kaip bendrosios etikos dalies, atsiradimo gaires,
policijos pareig no etikos ir etiketo bendruosius bruožus vairiomis s lygomis.
Visais laikais daugiausia etik k ir puosel jo filosofai. Tod l ji ir susiformavo filosofijos gelm se. Etika
paprastai sudaro vien iš svarbiausi daugelio filosofini sistem dali . Tad suprantama, kod l etika iki šiol
laikoma filosofijos disciplina.
Ta iau etika – ypatinga filosofijos dalis. Ji išsiskiria iš kit filosofijos disciplin tuo, kad yra labiausiai
priart jusi prie pa jautriausi ir subtiliausi žmogaus dvasin s b ties problem , tod l turi ypating reikšm
specializuotoje žmogaus veikloje. Ji pagrindžia moralinius klausimus, kylan ius tarp žmoni ir aplinkos, tarp
žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmoni , susijusi vairiais ryšiais. Visi klausimai yra analizuojami per g rio ir
blogio prizm . Taigi etika siekia pad ti žmogui susigaudyti prieštaringiausiuose jo gyvenimo vingiuose. Tuo
pasireiškia šios disciplinos praktin reikšm . Neatsitiktinai jau nuo Antikos laik etika vadinama ,,praktine
472
filosofija“.
Praktine veikla filosofijoje laikomas žmogaus elgesys, tyrin jamas etikos, teis s, politikos
moksl , iškylantis ant filosofijos pagrind . Suprantama, kad etika netiesiogiai daro poveik ir teorinei, ir
rybinei žmogaus veiklai. Taigi etika – tai praktin s filosofijos disciplina, kuri nagrin ja žmogaus praktin
veikl ir kuriai elgesys – tai pati savaime vertinga veikla. O veikla yra susijusi su pasirengimu kažk daryti.
Veikian iam žmogui yra svarbu siekti rezultato, tenkinti ne tik materialinius, bet ir dvasinius poreikius, kitaip
sakant, veikti profesionaliai.
Iš to kyla supratimas, kad profesin etik reikia traktuoti kaip specializuot etikos šak , turin didel praktin
reikšm . Ta iau reikia pabr žti, kad ji glaudžiai susijusi su bendr ja etika, remiasi jos teorija, pagrindin mis
kategorijomis, tyrimo metodais. Pareig profesin etika yra bendrosios etikos dalis, tirianti atitinkam
tarnyb profesin s dorov s funkcionavim : jos esm , specifik , vaidmen tarnybin s veiklos srityje ir kitus
klausimus. Vadinasi, profesin s etikos objektas yra profesin s veiklos dorov administravime. Vienas iš labai
svarbi teis saugos pareig , valdinink , vykdan vieš administravim , skiriam bruož yra tas, kad j
profesin veikla, bendravimo b das, reglamentuotas taisykli , menkai priklauso nuo sitikinim , labiau nuo
subjekto socialinio vaidmens. Pavyzdžiui, niekas, išskyrus valstyb s j gos strukt pareig nus, neturi nei
teis s, nei pareigos naudoti gumin s lazdos palaikant vieš tvark . Tuo tarpu policininkas, nors ir nusiteik s
prieš prievartos naudojim , ne visada gali išvengti šio poveikio b do. Tai suponuoja profesin s etikos
studijavimo poreik - sukurti geresnes praktin s veiklos prielaidas: aišk savo socialin s paskirties suvokim ,
pasitempim , drausm , sutelktum , atidum žmogui ir panaši charakterio savybi ugdym .
Etikos teorijos
Etika turi daug apib dinim ir paaiškinim . Vienaip ši s voka vartojama kasdieniame žmoni bendravime,
kitaip - mokslo literat roje, ta iau ji visuomet vartojama, kai svarstomos žmogaus b ties problemos.
Pirmosios etin s teorijos atsirado dar prieš m er senov s Ryt šalyse:
Egipte, Babilonijoje, Kinijoje, Indijoje. Ypa daug d mesio etikos problemoms skyr senov s Graikijos
filosofai:
Sokratas (469-399 pr.m.e.),
Platonas (428/427-347 pr.m.e.),
473
Aristotelis (384-322 pr.m.e.),
Demokritas (460-370 pr.m.e.),
Epik ras (341-270 pr.m.e.) ir kiti.
Sokratas teig , kad etika – tai filosofijos šaka, mokslas apie tai, kaip reikia gyventi. O gyvenimas yra menas,
kurio tobulinimui reikalingos žinios. Blogi poelgiai atsiranda d l nežinojimo. Žmogus nesielgs blogai, jei žinos
kas yra gerai. Gana dažnai, asmenys, aug asocialiose šeimose, ne gyja išsilavinimo menkiausias iškylan ias
problemas „sprendžia“ naudodami fizin j , nes kito b do gyvenimo eigoje n ra gyj .
Hedonistin s etin s teorijos k jai yra Demokritas ir Epik ras. Šios teorijos atstovai teigia, kad
aukš iausias žmogaus tikslas malonumo gavimas. Taigi g riu laikoma tai, kas teikia malonum ir išvaduoja
nuo kan , o blogis tai, kas sukelia kan . Hedonizmas ragina siekti žemišk džiaugsm , kuo daugiau
malonum sau ir kitiems. Taigi malonum siekimas yra laikomas moraliniu reikalavimu. Siekdami malonumo
asmenys išnaudoja kitus, diskriminuoja tam tikras socialines grupes. Taigi, dažniausiai nusikalt liai jau iasi
teis s, vadovaudamiesi hedonistine etikos teorija ir pareig nas, dirbdamas su b tent toki nuostat turin iais
asmenimis turi b ti pasireng s „atlaikyti“ prieži roje esan asmen filosofinius išvedžiojimus ir
argumentuotai, remiantis teis s aktais ir statymo atitinkamais straipsniais paaiškinti kit asmen teises,
diskriminacijos s vokas, apraiškas ir baudžiamum už diskriminacij .
Eudomonizmo teorijos k jai - Sokratas ir Aristotelis - laim s siekim laik pagrindiniu žmogaus
dorovingumo kriterijumi.
Stoicizmo teorijos atstovai (Seneka, Aurelijus) teigia, kad pasaul valdo likimas. Lemties niekas negali
pakeisti, tod l reikia susitaikyti su likimu, gyventi klausant proto ir b ti ištvermingam nelaim se.
Krikš ioniškoji teorija (Aurelijus Augustinas) teigia, kad žmogaus tikslas – vykdyti Dievo vali . Dievas
leido blog , kad žmogus suprast g . Dorovinio tobulumo žmogus gali pasiekti tur damas tris dorybes:
tik jim Dievu, meil Dievui, tik jim Dievo malone.
I. Kantas yra vokie klasikin s etikos teorijos atstovas. Ši teorija teigia, jog egzistuoja visuotiniai moral s
sniai, kurie vienodai privalomi visiems žmon ms ir galioja visais laikais. O pranc materialistin s etikos
teorijos atstovai teigia, kad dorov s normos yra kilusios iš patyrimo ir priklauso nuo reali gyvenimo s lyg .
474
Ulitaristin s etikos pagrindas – laim s siekimas, gyjamas praktiniu veikimu siekiant naudos. Taigi naudos
gavimas tampa svarbiausiu žmoni sieki motyvu. Tam tikras poelgis laikomas geru ar blogu, priklausomai nuo
to, ar siekiama tam tikros naudos.
Heteronomin etika paremta autoritetu, išoriniu d sniu arba statymu. Tuo tarpu autonomin etikos teorija
remiasi vidiniu d sniu arba statymu.
Taigi etikos teorij buvo sukurta nemažai, kai kurios j viena kitai prieštarauja. Ta iau, mano manymu,
pirmuoju etikos sistemintoju laikomas garsus senov s Graikijos m stytojas Aristotelis, tiksliausiai apibr žia,
nusako etikos esm . Jis suk net tris etikos veikalus, iš kuri svarbiausias - ,,Nikomacho etika“, vardijantis
etik kaip moral s, dorybi teorij , apibr žiantis dorov s kilm , raidos galimybes.
Pasak Aristotelio, - “Doryb s yra dviej r ši : proto ir b do. Proto doryb dažniausiai kyla ir pl tojasi iš
mokslo, tod l jai reikia patyrimo ir laiko; b do doryb gyjame per prot ,- taip atsirado ir jos pavadinimas
thik ), truputi pakeitus žod ,, protis“ ethos). Taigi aišku, kad n viena b do doryb mums n ra gimta. Mat
nieko, kas gimta, ne manoma pratinti elgtis kitaip negu gimta. Antai akmuo iš prigimties krinta žemyn, ir net
kstant kart mesdamas aukštyn, ne pratinsi jo nekristi žemyn<...>. Taigi m b do doryb s neatsiranda nei
iš prigimties, nei prieš prigimt ,- mes tik sugebame j gyti, o paskui jas ugdome pratindamiesi.“
Pareig profesin etika yra bendrosios etikos dalis, tirianti atitinkam tarnyb profesin s dorov s
funkcionavim : jos esm , specifik , vaidmen tarnybin s veiklos srityje ir kitus klausimus. Vadinasi, profesin s
etikos objektas yra profesin s veiklos dorov administravime. Vienas iš labai svarbi teis saugos pareig ,
valdinink , vykdan vieš administravim , skiriam bruož yra tas, kad j profesin veikla, bendravimo
das, reglamentuotas taisykli , menkai priklauso nuo sitikinim , labiau nuo subjekto socialinio vaidmens.
Pavyzdžiui, niekas, išskyrus valstyb s j gos strukt pareig nus, neturi nei teis s, nei pareigos naudoti
gumin s lazdos palaikant vieš tvark . Tuo tarpu policininkas, nors ir nusiteik s prieš prievartos naudojim ,
ne visada gali išvengti šio poveikio b do.
Svarbu, kad pareig nas tur :
aišk savo socialin s paskirties suvokim ,
pasitempim ,
475
drausm ,
sutelktum ,
atidum žmogui.
Profesin deontologija - mokslas apie profesines priedermes tarnyboje ir ne tarnybos metu, apie specifin
prival jimo veikti raišk . Jos objektas - tarnybin s, profesin s priederm s. Teis saugos pareig etika gerokai
skiriasi nuo daugelio kit profesij pareig etikos ir daug kuo panaši etik t profesij , kuri tarnautojai
susiduria su rizika, atsakomybe už kit žmoni sveikat ir gyvyb , pavyzdžiui, kario, mediko, j reivio, lak no.
Tokio pob džio etika mokslo literat roje dar vadinama deontologija (gr. deontos + logos - mokslas apie
priedermes, prival jim ). Vienas esmini dorovin s s mon s skirtum nuo kit socialin s s mon s r si yra
tas, kad d l savo aksiologinio (gr. axia + logos - vertybi teorija) pob džio jos reikalavimai n ra privalomi,
leidžia rinktis veiksmus. Privalau, anot H. Pri ardo, taikomas tik veiksmams, bet ne poelgiams, o sankcijos yra
viešoji nuomon ir jos galia.
Profesin s deontologijos ypatumai:
Skirtingai nei bendrosios etin s normos, deontologin s normos ne duoda teis rinktis, o yra tvirtinamos
tarnybiniais dokumentais ir saugomos administracini (t.y. teisini ) sankcij . Reikia pasteb ti, kad d l
deontologini norm integralumo, teisini sankcij taikymo jas gyvendinant, kai kurie mokslininkai
deontologij priskiria teisei, o ne etikai.
Pareig nai savo tarnyboje vadovaujasi daugybe teis s akt , instrukcij ir t.t., kurie pareig veikl
nustato tik bendrais bruožais. Konkre ioje situacijoje, pareig nas vadovaujasi ties s normomis, elgesio
viešoje vietoje taisykl mis ir savo nuovoka.
Norm taikym konkre ioje situacijoje interpretuoja tiesioginis vadovas. Kiekvienoje pataisos
inspekcijoje vadovas, drauge su pavaldiniais aptaria vidaus tvarkos taisykles, interpretuoja jas taip, kaip
supranta;
Pareig no atliekamos tarnybos kokyb priklauso nuo jo dorovini sitikinim ir s žin s.
476
Teis s akt , norm gyvendinimas priklauso nuo pareig moralumo.
Pareig nai veikia pagal savo teisingumo, pareigos, garb s ir kt. dorovini vertybi supratim .
Pareig nai pastebi negatyvius reiškinius ir užkerta keli nusikalstamai veiklai.
Ne visada galima visuomenin pareig no moralumo kontrol , nes pareig no veiklos srityje yra
slaptumo, konfidencialumo, profesin s paslapties.
Pareig nai susiduria su rizika, atsakomybe už kit žmoni sveikat ir gyvyb .
Už profesin s moral s nepaisym taikomos drausmin s sankcijos.
Pareig nas savo tarnyboje privalo vadovautis daugybe teis s akt , statym , po statymini dokument ,
vairi instrukcij , elgesio kodeks , rekomendacij ir kt. Kartais manoma, kad esant griežtai, gerai
organizuotai vadovyb s kontrolei, teis saugos pareig nai jiems pavest darb atlikt nepriekaištingai ar
net idealiai. Toki nuomon galima paneigti bent keliais argumentais:
Visuomen je vykstantys socialiniai procesai yra gan tinai permainingi, dažnai sunkiai prognozuojami.
Šie procesai daro savotišk tak ir pa teis sauginink bendruomen ms. Tod l viešojo
administravimo aktai, vadovyb s sakymai pareig veikl nustato tik bendrais bruožais, nubr žia jos
kont rus.
Norm taikym konkre ioje situacijoje interpretuoja tiesioginis vadovas (taip santyk veikia vadovo
dorovin s nuostatos, profesin kult ra), o dažniausiai - pats atitinkamo akto vykdytojas.
Teis s aktai, neretai ir departamento sakymai nemodeliuoja moralaus konkre ios situacijos sprendimo.
Jie nubr žia tik kont rus, kuri pareig nui nevalia pažeisti.
Kartais normos b na gana deklaratyvios ir j gyvendinimas visiškai priklauso nuo pareig no
moralumo, kult ringumo, nes jis gali veikti formaliai, laikydamasis biurokratini darbo metod , ar
rybingai - siekdamas kuo geresnio rezultato bendruomen s labui.
Tarnybines pareigas galima atlikti vairiai.
477
Galima apsiriboti labai siauru savo funkcij konkre ioje situacijoje vykdymu, kad niekas oficialiai
negal reikšti pretenzij ;
galima ieškoti geriausio, tinkamiausio sprendimo sulig savo kompetencija kiekvienai naujai situacijai,
nevengiant asmenin s atsakomyb s.
Pareig no atliekamos tarnybos kokyb didžia dalimi priklauso nuo jo dorovini sitikinim , s žin s.
Bet kurioje tarnybin s veiklos situacijoje yra kad ir nedidel dalel slaptumo, konfidencialumo,
profesin s paslapties. Ypa jei tai susij su operatyviniais veiksmais. Tod l daugeliu atvej pareig nas
privalo veikti pagal sav g rio-blogio, teisingumo, pareigos, garb s ir kit socialini , dorovini
vertybi supratim . Tai reik laikyti svarbiu teis saugos tarnyb veiklos skiriamuoju bruožu - ne
visada galima visuomenin pareig moralumo kontrol . ia veiksm moralumo vertintoju lieka
tarnybin užduot vykdantis pareig nas.
Vadinasi, tarnavimas priklauso nuo jo kult ros ir dorov s, nuo s žin s balso jautrumo.
Kaip žinoma, tarp teis to ir neteis to elgesio yra gana plati paribio juosta, kurioje vienodai veikia ir
dorov s, ir teis s normos.
Dar niekas negim nusikalt liu, juo tampama.
Antisocialine b tybe gali tapti ne tik civilis asmuo, bet ir teis saugininkas. Teis saugos institucijos ir j
pareig nai privalo kaip galima anks iau pasteb ti negatyvius reiškinius ir užkirsti keli nusikalstamai
veikai. O geb jimas adekva iai vertinti socialinius procesus didele dalimi priklauso nuo teis saugininko
asmenin s dorov s, kult ros.
Ta iau institucij darbe, kuri vidaus tvarka reglamentuota drausm s statutais, to dažnai b na per maža.
Daugelis profesin s moral s imperatyv ia privalomi, o už j nepaisym taikomos drausmin s sankcijos.
Darbo kolegos sudaro atskir maž mikrokosm . Tai marga suburt žmoni grup , diena po dienos kartu
praleidžian daugiau nei aštuonias valandas. Jie vieni su kitais susij , vieni nuo kit priklauso. Priimdami
darb , viršininkai neb tinai atsižvelgia, ar tie žmon s gal s kartu dirbti. Ar naujasis darbuotojas gerai pritaps
prie kolektyvo, dažniausiai paaišk ja jau per pirm m nes . Ten, kur tenka dirbti greta vienas kito,
automatiškai atsiranda trintis, juo labiau, kad daugeliui žmoni sunkiai sekasi atskirti dalykišk profesin
478
gyvenim nuo privataus, žmogiško. Tad reikia išlaikyti tinkam artum arba distancij tarp koleg , - o tai
dažnai pavyksta tik nusta ius deramus ir mandagumu paremtus santykius.
valdžios.
Užduotis
Individualiai skaitykite ir Jums padalintuose lapuose pažym kite etikos teorijas, kurios gali tur ti takos
pareig no vertybin ms nuostatoms
Laikas: 30 min.
479
PATAISOS INSPEKCIJ PAREIG ELGESIO IR BENDRAVIMO SU ASMENIMIS, ESAN IAIS
PATAISOS INSPEKCIJ SKAITOJE, BENDROSIOS TAISYKL S
II. ELGESIO SU PRIŽI RIMAISIAIS REIKALAVIMAI
ra sud tinga laikytis Kokia etikos teorija vadovaujantis gali b ti sunku laikytis taisykli ?
Taip ne 4. Pataisos inspekcijos pareig nas, vykdydamas priži rimajam teismo
paskirt draudim , pareig ir pareigojim laikymosi bei vykdymo
kontrol ir teikdamas jiems socialin param , privalo:
Teorija
4.1. gerbti priži rimojo teises ir laisves, laikantis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautini sutar , statym , kit
teis s akt ir teism sprendim reikalavim ;
4.2. nevaržyti priži rimojo teisi ir teis interes , neteikti privilegij
l ras s, tautyb s, lyties, kilm s, kalbos, socialin s ar turtin s pad ties,
religini ar kitoki sitikinim , amžiaus, ar paži ;
4.3. santykius su priži rimuoju gr sti teis tumu, s žiningumu,
lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu;
480
4.4. dirbdamas su priži rimuoju b ti objektyvus, elgtis nešališkai, skirti
mes priži rimojo teis ms ir teis tiems interesams;
4.5. visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti vis
galim informacij , pagalb ar paslaug , bei geb ti teisingai ir taktiškai
atmesti neteis tus priži rimojo prašymus;
4.6. iškilus konfliktin ms aplinkyb ms elgtis objektyviai ir nešališkai,
išklausyti priži rimojo argument ir ieškoti objektyvaus sprendimo;
4.7. savo elgesiu rodyti teigiam pavyzd priži rimajam;
4.8. užtikrinti, kad problemiškas priži rimasis (nesilaikantis ar link s
nesilaikyti teismo paskirt draudim , pareig ar pareigojim , darantis
481
teis s pažeidimus) žinot , jog jis yra nuolat kontroliuojamas;
4.9. siekti, kad priži rimojo kontrol s bei socialin s paramos teikimo
jam procese dalyvaut pats priži rimasis, jo šeimos nariai ir artimi
giminai iai;
4.10. nesant priži rimojo sutikimo, neskelbti apie j informacijos,
išskyrus, jei tai b tina teismo skirt draudim , pareigojim ar pareig
laikymuisi bei vykdymui užtikrinti, kuri yra patik ta tvarkyti (naudoti)
tarnybos metu, jos neatskleisti, neprarasti ir neperduoti asmenims,
ne galiotiems jos sužinoti;
4.11. nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nesinaudoti suteiktais
galiojimais ne tarnybos tikslams, siekiant paveikti priži rim ;
4.12. savo elgesiu neprovokuoti priži rimojo duoti kyš , ar atlikti kitus
veiksmus, nesusijusius su tarnybin mis pareigomis, bei informuoti
tiesiogin vadov apie priži rimojo darom neteis poveik .
482
Sud tinga laikytis Kokia etikos teorija vadovaujantis gali b ti sunku laikytis taisykli ?
Taip ne 5. Pataisos inspekcijos pareig nas, bendraudamas su pataisos inspekcijos
skaitoje esan iu priži rimuoju, privalo:
Teorija
5.1. teis s akt nustatyta tvarka suteikti priži rimajam informacij , b tin jo
teis ms užtikrinti ir pareigoms atlikti;
5.2. su priži rimuoju bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose
išlikti sant rus ir taktiškas;
5.3. nevartoti necenz rin s kalbos;
5.4. skatinti priži rimojo iniciatyv dalyvauti jo integracijos visuomen
procese;
5.5. nežeminti ir ne žeidin ti priži rimojo, nedemonstruoti neigiam emocij ;
5.6. bendraudamas su priži rimuoju vadovautis principu, kad kiekvienas
asmuo turi teis tur ti savo nuomon visais klausimais;
5.7. b ti objektyvus ir netur ti asmeninio išankstinio nusistatymo prieš
priži rim ;
5.8. priži rimajam kreipiantis d l socialin s paramos suteikimo, išklausyti j ir
pateikti informacij , kuri pad priži rimajam priimti tinkamiausi
sprendim ;
5.9. niekada neasmeninti pasekmi , bet pad ti priži rimajam suprasti, kad jis
pats yra atsakingas už savo likim ;
5.10. nekonfrontuoti, jei rizikuojama savo saugumu;
5.11. ugdyti priži rimojo asmenin s vert s supratim , nepriklausomum ir
atsakomyb , pad ti pa iam suprasti savo problemas, informuoti j apie
galimas teigiamas ir neigiamas jo elgesio pasekmes;
5.12. b ti empatiškas, rodyti susir pinim jo gerove, remti jo pastangas
483
gyventi pagal statymus;
5.13. išklausyti priži rim jo nepertraukdamas ir stengtis suprasti, k jis nori
pasakyti;
5.14. vengti nurodym , kurie nesusij su teismo nuosprendžio (nutarties)
vykdymu, komand davimo priži rimajam, garsaus analizavimo, g dijimo,
persp jimo, moralizavimo;
5.15. steb ti savo ir priži rimojo k no kalb , judesius ir balso ton . Nežodinis
bendravimas su priži rimuoju negali b ti grasinantis;
5.16. priži rimajam nerimaujant, pasistengti išsiaiškinti jo nerimo priežastis ir,
esant poreikiui, imtis priemoni užkirsti keli tolimesniam jo augimui;
5.17. pateikti priži rimajam aiški , koncentruot ir tiksli informacij ;
5.18. išsiaiškinti, kas trukdo efektyviai bendrauti su priži rimuoju, bei rasti
dus tam pašalinti;
5.19. kalb ti aiškiai, tiesiai ir logiškai, vartodamas priži rimajam suprantamus
žodžius, daugiau laiko skirti aiškinant dalykus neraštingam ar mažai raštingam
484
Grupel se išdiskutuokite.
Po 15 min. Grupel s paeiliui komentuoja kiekvien teigin .
Pirmiausia – bendras darbas; simpatizavimas kolegoms yra labai malonus ir naudingas dalykas, ta iau neb tina
lyga. Dirbdamas kolektyvas siekia bendro tikslo, tod l kiekvienas žino, kad be jo ind lio kiti tikslo nepasieks.
Ta iau bendros s km s siekimas retai vyksta be konflikt . Maloni darbo atmosfera, geri santykiai su kolegomis
– tai kolegiškumo pagrindas. Tai reiškia, kad bendradarbiai paž sta vienas kito stipri sias ir silpn sias puses,
ta iau ne panaudoja savo naudai, o padeda vienas kitam. Jie taip pat nuolatos nekonkuruoja vienas su kitu ir
nelaukia, kol kuris nors padarys klaid .
Taigi, kolegiškumas yra gera priemon , tapti m gstamu bendradarbiu. ia labai svarbus sant rus elgesys, kito
km s pripažinimas, patarim prašymas, neutralumas, t. y. nebuvimas kieno nors pus je. Norint sužinoti, kaip
teisingai elgtis su kolegomis, pirmiausia reikia gerai siži ti esamus santykius. Yra kolektyv , kuriuose
asmeninis ir tarnybinis gyvenimas gana glaudžiai susij , taip pat ir toki , kur tarp bendradarbi vyrauja grei iau
šaltoki santykiai.
2003 m. buvo parengta Gyvenimo dži ugdymo programa ir metodin medžiaga skirting amžiaus grupi
ugdytiniams, užduotys, aprašytos metodin se priemon se gali pasitarnauti ugdant lygtinai nuteist ir iš
kalinimo staig išleist asmen socialinius džius, padedan ius geriau pažinti save, bendrauti,
bendradarbiauti, sitvirtinti darbo rinkoje, spr sti problemas ir kt.
Problem sprendimas. Šis dis galina konstruktyviai spr sti problemas. Svarbu sisavinti keturis problem
sprendimo žingsnius:
1. Problemos apibr žimas;
2. vairi sprendimo b ieškojimas,
(neturin iam pagrindinio išsilavinimo) priži rimajam.
485
3. Ši sprendimo b vertinimas (teigiam ir neigiam ypatum );
4. Vieno sprendimo pasirinkimas ir veiksm suplanavimas.
Galima užduotis: Individualiai surašykite su kokiomis problemomis tenka susidurti asmenims, integruojantis
darbo rink .
Trukm : 10 min.
Grupel se padiskutuokite ir min lietaus metodu surašykite visas problemas
Trukm : 15 min.
486
Išryškintos seminaro metu problemos:
Kaip motyvuoti nuteist lankyti socialin s reabilitacijos programas?
Motyvacija laikytis teismo nustatyt pareigojim .
Dažnai n ra galimyb s pad ti žmogui, o tik imituoji pagalb
Sveikatos apsauga
Mok jimas dalykiškai ir profesionaliai bendrauti, išvengiant emocij .
Sunku išvengti bereikalingo moralizavimo, nurodin jimo.
Biurokratizmas, biurokratizmo mažinimas
pareigojim kontrol atliekama sud tingesniu b du nei tai manoma padaryti kontroliavimus namuose.
Žmogaus kontrol ir noras pagelb ti
Ne vis darbuotoj poži ris darb yra vienodas (neatsakingumas)
Pavadavimas ir didelis darbo kr vis
Papildomi kr viai, pavadavimai
Skub jimas
Kiekvienai problemai surašome galimus sprendimo b dus, nevertindami, kiek tinkami tie b dai, tiesiog
surašome galimus sprendimo b dus.
487
Trukm : 15 min.
vertiname kiekvien b .
Trukm : 15 min.
Pasirenkame tinkamus sprendimus, veiksm sek surašome.
Trukm : 15 min.
Sprendim pri mimas. Šis dis padeda priimti konstruktyvius sprendimus. Nuteistasis ar gr s iš kalinimo
staigos asmuo turi mok ti pats pasirinkti, nuspr sti ir “savo kailiu” pajusti tokio sprendimo ar pasirinkimo
padarinius. Tada, prieš pasielgdamas vienaip ar kitaip, jis pirmiausia pagalvos apie galimas pasekmes.
rybinis m stymas leidžia: surasti ir vertinti vairius sprendimo b dus, alternatyvas, m veiklos ar
neveiklumo padarinius.
Kritinis m stymas - tai sugeb jimas analizuoti informacij ir patyrim , perm styti ir priimti tinkam sprendim .
Bendravimo džiai - galina užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais.
Sav s pažinimas
Tai sugeb jimas pažinti ir vertinti savo asmenyb s ypatumus, stipri sias ir silpn sias savo puses.
Jis padeda bendrauti, prognozuoti savo elges stresin se situacijose.
Streso veikimas
Tai streso šaltini m gyvenime atskleidimas ir žinojimas, kaip jie mus veikia. Tai leidžia pabandyti j
išvengti arba konstruktyviai išspr sti
488
Individualiai sivertinti, kaip J s asmeniškai veikiate stresus
Trukm : 10 min. individualiai pildote
Trukm : 10 min. aptariate poroje su šalia s din iu kolega
Streso veikimo žingsniai:
Problemos tyrin jimas
Pasveriu visus už ir prieš;
Išsiaiškinu savo tikslus;
Išsakau savo nuomon /norus;
Ieškau daugiau informacijos;
Prašau patarimo;
Kiti b dai
pestis savimi
Truput pailsiu;
Suteikiu sau maž malonum ;
Nueinu koki rami vietel ;
489
Išsimaudau vonioje ar duše;
Kiti b dai
Savo jausm išraiška
Pasikalbu su draugu ar kitu žmogumi, k jau iu;
Išlieju pykt ne skaudindamas kit ;
Dainuoju arba šoku;
Gerai išsiverkiu;
rybingai išreiškiu save;
Kita
Išblaškymas
Sutelkiu d mes savo pom ar interes ;
Sukaupiu d mes protiniam darbui;
Truput pasimankštinu;
Kalbu apie k nors kit ;
Padedu kam nors kitam;
490
Kita
Atsisakymo džiai. Išmok pasakyti NE asmenys apsaugos save, savo interesus, vertybes.
Jie galina pasipriešinti socialiniam spaudimui, pasakyti NE be kalt s jausmo. Svarbu, kad asmenys patik ,
kad sugeb jimas pasakyti tvirt NE rodo ne silpnum , o stipryb .
Pratimas“ Taip ir Ne“. Paprašoma, kad dalyviai sustot nporomis vienas priešais kit , bei suglaust rank piršt
galiukus. Laikydami suglaustus piršt galiukus, vienas dalyvis, atlikdamas užduot tur galvoti apie dalyk ,
kuris b tinai tur vykti ir jis sakyt „Taip“, kitas- galvot apie dalyk , kuris netur vykti ir jis sakyt
:“Ne“, pratimo eigoje vedantysis paprašo, kad dalyviai iš pradži galvot apie:
Nelabai reikšming dalyk ;
Pakankamai reikšming jam asmeniškai dalyk ;
Galvokite apie dalyk , kuris nulemt tolesn J gyvenim .
Po pratimo diskutuojama, kaip kei iasi j ga, kuria patvirtiname savo teigin , tiek teigiam , tiek neigiam .
Analizuojamas dokumentas „ L SOCIALIN S REABILITACIJOS PROGRAM PATVIRTINIMO,
2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 4/07-243, Vilnius
Supažindinimas su galimyb mis valdyti emocijas. Paaiškinama, kas yra emocijos, kokios jos gali b ti.
Emocijos ir jausmai yra santykio su savimi ir aplinka išgyvenimai. Emocij skal labai plati (ekstaz , aistra,
nerimas, baim , panika, manija, euforija, depresija, emocij skurdumas, emocij šaltumas, emocinis bukumas ir
t.t.).
Emocijos gali veikti žmog :
1) silpninan iai – neigiamos emocijos;
491
2) skatinan iai – teigiamos emocijos.
Pyktis – tai emocin reakcija susid rus su kli timi, siekiant patenkinti savo poreikius ar pasiekti kokius nors
tikslus. J sukelia vair s išoriniai poveikiai: situacija, žeidimas, draudimas, apgaul , kritika ir pan. Pyktis gali
žmog veikti: pozityviai ir negatyviai.
Pratimas „Kai aš pykstu, aš....“
Surašote apie ši fraz , k J s darote, kai pykstate, Kaip atpaž state save, kai pykstate, kaip kiti gali
sužinoti, kad pykstate?
Susigrupuokite po du. Pasakykite savo porininkui (kiek norite) kokie dalykai vyksta su Jumis, kai J s
pykstate.
Steb kite save, kaip kei iasi j poj iai ir k nas pratimo metu.
Pasikeisdami poromis, nusakykite savo b sen pyk io metu mažiausiai keturiems skirtingiems
asmenims, bet visuomet kalb kit s tik po du
Asmenims, dalyvaujantiems programoje, paaiškinama, kad viena išeitis yra užgniaužti pykt , kita – j
išlieti, tod l yra svarbu supykus apsispr sti, ar kurstysime toliau pykt , ar stengsim s j veikti.
Laiškas asmeniui, patyrusiam fizin smurt . Asmenims, dalyvaujantiems programoje, pasi loma rašyti laišk
arba konkre iam asmeniui, prieš kur jis buvo panaudoj s smurt , arba sivaizduojamam. Laišk galima
pasi lyti parašyti ir namuose, o aptarti j jau atvykus pataisos inspekcij , užsi mimo metu. Pataisos
inspekcijos pareig nai iš karto turi sp ti asmen , kad šis laiškas gal s b ti be adresato ir jo si sti niekam
nereik s, nebent to pageidaus pats programoje dalyvaujantis asmuo. Laiškas tur b ti laisvos formos, apie tai,
išgyveno asmuo, pavartoj s smurt , jo bandymas analizuoti, kod l taip atsitiko, kaip, jo nuomone, to buvo
galima išvengti.
Alternatyva: Nam užduotis – situacija, suk lusi pykt .
492
Programoje dalyvaujantiems asmenims pasi loma savait s laikotarpiu steb ti savo reakcijas vairias situacijas.
Prašoma užrašyti situacij , kuri suk pyk io reakcij , kaip jie tuo metu jaut si, k galvojo, kaip kiti asmenys
reagavo situacij , ar suprato savo pykt , kaip išsisprend situacija arba kaip j b galima išspr sti.
Aktyvi darbo rinkos politikos priemoni tobulinimas. Lietuvos darbo rinkos politika yra orientuota
prioritetin aktyvi darbo rinkos politikos priemoni taikym . Siekiama kiekvienais metais didinti
užsiregistravusi bedarbi dalyvavim aktyvios integracijos darbo rink programose. Ypa daug d mesio
skiriama jaunimui (Pirmo žingsnio programa, Talent banko programa, Remiamo darbinimo programa ir
intensyvus konsultavimas bei tarpininkavimas).
Yra išskiriamos tokios aktyvi darbo rinkos politikos priemon s, skirtos jaunimo integracijai darbo rink
palengvinimui (žr. 1 pav.):
- darbo rinkos profesinio rengimo tobulinimas;
- jaunimo informavimo tobulinimas;
- socialiai nauding (vieš ) darb vairov s ir patrauklumo didinimas;
- užimtumo fondo remiam darb organizavimo lankstumo didinimas.
493
1 pav. Aktyvi darbo rinkos priemoni tobulinimo kryptys
Diskusijose kilo klausimas, kod l pareig nai, uoliai atliekantys savo darbo pareigas, kartais tampa šiurkšt s su
šeimos nariais? Buvo prisiminta, kad pareig nas, tarnybiniu ginklu nušov savo žmon ir nusišov pats, nors
bendradarbiai j apib dino kaip puik darbuotoja. Pasteb tina, kad ilgame iai tarnautojai, kasdien susiduriantys
su vairiausiais viešosios tvarkos klausimais ir teis s pažeid jais, pamažu, net patys to nejausdami, praranda
tik jim žmogumi ir tampa šaltais cinikais. Darbuotojai, nesuprasdami, kad seklys, gaudantis nusikalt lius, dar
ne kriminalistas, pamažu morališkai atbunka ir pasidaro nejautrios dvasios. D l to jie tampa storžieviai,
nepagr stai tar s, formalistai, o kartais ir žiaur s.
Paprastai d l to anks iau ar v liau tenka kent ti patiems. Tokie žmon s beveik visuomet nevisaver iai, o j
asmeninis gyvenimas labai nelaimingas. J gyvenimo reiškini steb jimai bei išvados riboti bei vienpusiški, j
darbo metodai primityv s ir šiurkštus, jie bej giai, nes neturi tokiam darbui reikalingos intuicijos, nesugeba
siskverbti dvasines žmogaus paslaptis. Iš kitos pus s, pareig nams tenka matyti labai daug sielvarto, kan ,
l kuri dažniausiai b na kalti patys žmon s, ir nepaprastai sunku jiems patari, pad ti gyventi teisingai. Patyr
pareig nai kartais baiminasi, kad anks iau ar v liau juos apims neviltis, kad j nerim bus galima skaityti
veide. Kita vertus, šis žmogiškas nerimas nelengvame viešojo administravime darbe suteikia j , leidžia
suvokti tikr tarnavimo žmon ms reikšm , tod l pataisos inspekcij pareig nams svarbu sukurti supervizij
Aktyvi darbo rinkos politikos
priemoni tobulinimas
DARBO RINKOS
PROFESINIO
RENGIMO
TOBULINIMAS
Bedarbi praktinioparengimo gerinimaspanaudojant Užimtumofondo l šas
Program rengimasasmenims, nebaigusiemspagrindin s mokyklos,darbo rinkos ar specialimokymo program prieprofesini mokykl
Mokymo irkvalifikacijos tobulinimo
Jaunimo informavimotobulinimas
Pastovus ryšys sumokyklomis
Specialiospublikacijos ir leidiniai
TDB atvir durrenginiai
Darbo klubai
VIEŠ
DARB
VAIROV S IR
PATRAUKLUM
UŽIMTUMO
FONDO
REMIAM
DARB
494
sistem . Rekomenduotinos supervizijos, netrumpesn s kaip 10 užsi mim , kuri metu pareig nai išsilaisvint
iš juos kamuojan nerimo, tampos ir kt. juos užpl stan emocij sp st .
Asmenyb s saviugdai gal pasitarnauti profesin s etikos žinios ir gilus savo tarnybos dorovini problem
suvokimas bei nuolatinis g rio ieškojimas. Priminkime šiuo atveju daug pasakan Senekos mint : ,,Kas ger
daro kitam, tas ger daro sau pa iam ne padarini prasme, bet pa iu g rio k rimo aktu, nes aukš iausias
atpildas žmogui yra sukurto g rio suvokimas“.
Asmuo, gyvendamas nuolat besikei ian ioje visuomen je, neišvengiamai susiduria su socialin mis
problemomis, kurios gl di j supan ioje aplinkoje. Pasak autori (Blaževi ius; Dermontas; Stalioraitis; Usik,
2004: 263-268), viena iš esmini resocializacijos, kaip asmenyb s ugdymo, dali yra reabilitacija. Šved
sociologijos mokslininkai (Hedin; Herlitz; Kuosmanen, 2005) tyrin nuteist gr žimo visuomen aspektus,
reabilitacijos procesui priskyr kriminalinio elgesio keitimo ir narkotik atsisakymo programas, kurios apima
socialin s kontrol s, solidarumo, savipagalbos ugdym . Autoriai akcentavo, kad reabilitacijos procesas
ne manomas be ryši palaikymo su išorine ir vidine aplinkomis. Šiame procese didel vaidmen atlieka tiek
santyki palaikymas su artimaisiais, šeima, tiek ir su staigos darbuotojais.
495
Literat ra:
1.Albrecht, J. W., Holmlund, B., & Lang, H. (1989). Job search and youth unemployment. European
economic review, 33 (Issue 2/3), 416-426.
2.Antanas Suslavi us, Gintautas Valickas. Socialin psichologija teis tvarkos darbuotojams. – Vilnius, 1999
3.Bandzevi ien R. Savireguliacija ir streso veikimas. Vilnius, 1994;
4.Berthelot, Y. (1995). European and General global issues influencing employment and unemployment. In
M. Simai,V. Moghadam & A. Kuddo (Eds.), Global employment: An international investigation into
future work (pp. 30-41). Tokyo: United Nations University Press.
5.Blanchflower, D. G., & Freeman, R. B. (1996). Growing into work. Employment Outlook. Paris: OECD.
6. snait , B., Dilba, R. ir Šlekys, A. (1999). Aktual s bedarbi profesinio mokymo tobulinimo klausimai.
Aktual s socialin s politikos klausimai, 1, 93-105.
7. snait , B., Gruževskis, B. (2001). Jaunimo mokymosi prieinamumo problema. Tarptautin s
konferencijos „Ekonomika ir vadyba - 2001” medžiaga (p. 60-67). Kaunas: Technologija.
8.Dembinskas A. Teisininkams apie stres : kolektyvin mokslin studija. Vilnius: LTU, 2000;
9.Dolto, F. (1985). La cause des enfants. Paris: Robert Lafont.
10. Drucker, P.E. (1990). The new realities. Book chamber international.
11. Dunham, R. B., & Smith, F.J. (1975). Organizationals surveys:an internal asseessment of organizational
health. London: Clarendon Press.
12. European Commision. (2000). A Community of fifteen key figures. Luxembourg: Office for Official
Publications of the European Commision.
496
13. European Commision. (2001). Employment in Europe 2001 – recent trends and prospects. Luxembourg:
Office for Official Publications of the European Commision.
14. Europos policijos etikos kodeksas. – Vilnius, 2002.
15. Granstrom, F. (1997). Fertility and Family Surveys in Countries of the ECDE Region. In Standart
Country Report: Sweden. Economic Studies No 10b. New York: UN/ECE, UNPF.
16. Husmanns, R., Mehran, F., Verma, V. Age limits. (1990). In Surveys of economically active population,
employment, unemployment and underemployment: An ILO manual on concepts and methods (pp. 12-14).
Geneva: International Labour Office.
17. Koike, K. (1997). Human Resource Development. Tokyo: the Japan Institute of Labour.
18. Korpi, T. (1994). Escaping Unemployment: studies in the individual consequences of unemployment and
labor market policy. Sweeden: Akaddemitryck AB.
19. Laurinavi ius Alfonsas. Administravimo pareig etika. – Kaunas, 2001
20. Laužackas, R., Lydeka, Z. (1997). Techninio m stymo transformacija ir verslumo ugdymo prielaidos
pereinant rinkos ekonomik . Ekonomika, 43, 98-118.
21. Laužackas, R., Lydeka, Z. (1998). Socioedukologinis profesinio rengimo kaitos Lietuvos vertinimas.
Filosofija ir sociologija, 2, 84-891.
22. Lietuvos darbo rinka 2002 m. sausio 1d. (2002). Darbo biržos naujienos, 1 (49).
23. Lietuvos mokslo ir technologij baltoji knyga. (2000). Vilnius: Justitia.
24. LIETUVOS POLICIJOS PAREIG ETIKOS KODEKSAS.// Valstyb s Žinios, - 2004.07.22, Nr.
113, Publikacijos Nr. 4257.
497
25. Moser, J.W. (1986). Demographic and time patterns in layoffs and quits. Journal of Human Resources,
21, 178-199.
26. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapis (http://www.nplc.lt);
27. O”Rand, A. M.(1990). Stratification and the Life Course. In R.H. Binstock & L.K. George (Eds), Aging
and the Social Sciences (pp. 130-150). San Diego: Academic Press.
28. Pissarides, C.A. (1986). Unemployment and Vacancies in Britain. In Economic Policy, Vol. 1 ( pp. 500-
559).
29. Policijos pareig profesin s, dorovin s bei psichologin s savyb s ir j ugdymas: tarptautin s
mokslin s-metodin s konferencijos medžiaga. Sudarytojas Rimantas Tidikis. – Vilnius, 1994.
30. Gilligan James. Smurto prevencija. Vilnius, Eugrimas, 2002;
31. Reducing unemployment: curent issues and policy options. (1995). Economic review (Federal Reserve
Bank of Kansas City), 80 (Issue 1), 31-32.
32. Schultz, T. W. (1998). Investavimas žmones. Vilnius: Eugrimas.
33. Seekings, J. H. (1993). Heroes or Villains? Youth Politics in the 1980s. Johannesburg: Ravan Press.
34. Skills shortages in Europe. (1994). Industrial research and development advisory committee of
commission of the European communities.
35. Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Vilnius, 2002.
36. Tholsen, L., Nielsen, E. (1995). Ko darbdaviai nor iš b sim darbinink . Švietimo naujov s, 1, 50-
60.
37. Tidikis.Rimantas Policininko etikos bruožai. – Vilnius, 1994.
498
38. Toulemon, L., & de Guilbert-Lantoine, C. (1998). Fertility and Family Surveys in Countries of the ECE
Region. In Standart Country report:: France. Economic Studies No 10e. New York: UN/ECE, UNPF.
39. Valstyb s tarnautoj etika: straipsni rinkinys. – Vilnius, 2002.
40. Wyn, J., & Dwyer, P. (2000). New patterns of youth transition in education. International Social Science
Journal, 52 (Issue 164), 147-160.
499
4. Simuliacinio žaidimo pristatymas.
Žaidim tyrimas ir apibendrinimas. Kurlink vystosi simuliaciniai žaidimai
Anks iau vyravusius pramoginius veiksmo žaidimus šiuo metu kei ia naujo tipo strateginiai žaidimai, kuriuose
pramoga siejama su mokymu (angl. edutainment). Toki žaidim (pvz., „Empire of Total War“, „Rome“)
pagrindas yra istoriniai faktai ir asmenyb s. Jie padeda pažinti istorij , jos raid , aplinkybes, nul musias vienus
ar kitus vykius. Žaidimas „Civilization“ atskleidžia žmonijos technologin bei moklini atradim raid ,
vystymosi d sningumus, žaid supažindina su atitinkam atradim taka žmonijos istorijai. Žaidimas
„Colonization“ be istorini fakt turi savyje ir mikroekonomikos, vadybos simuliatorius, kuri pagalba žaid jas
turi suformuoti realiais ekonomikos principais pagr stus valstybi , miest ar klan ekonominius, socialinius ir
politinius veiklos modelius.
Norint išlaikyti didžiul žaidim rinkos konkurencij reikia vystyti žaidimus, kurie suteikia žaid jui ne vien
pramog , bet ir papildom žini , dži , kuriuos jis gali panaudoti realiame gyvenime, darbe ar mokymosi
procese. Pagrindin mokom žaidim vystymo kryptis yra supanaš jimas su pramoginiais žaidimais. Juose
informacija pateikiama patrauklia, pramogine forma.
Pagrindin mokom žaidim vystymo strategija – vis mokymo aplink integracija ir mokymo objekt (MO)
panaudojimas iš naujo. Siekiama, kad kiekvienas mokytojas gal susikurti savo personalizuot mokymo
kurs , pasirinkti mokom turin bei mokymo strategij . Taip formuojama galimyb personalizuoti mokymo
kursus, bei diegiami vieningi Europoje standartai leidžiantys užtikrinti viening kompiuterini mokymo
priemoni aplink . Pavyzdžiui, sistemoje suderinamoje su SCORM galima panaudoti mokymosi turin iš kit
šiuos standartus atitinkan aplink , taip pat eksportuoti turin ir panaudoti j kitose aplinkose, t.y. sukurt
mokymosi objekt (MO) galima diegti visas su standartais suderintas virtualias mokymosi aplinkas (VMA).
Vyksta aktyvus jud jimas už standartizuojam mokom priemoni perk lim internetin erdv , skiekiant
platesnio j prieinamumo ir sklaidos.
Norint, kad mokomasis žaidimas b efektyvus, jis turi b ti patrauklus ir interaktyvus. Už tinkam elges jame
turi b ti apdovanojama. Siekdami išmokti, žaid jai turi nuolat kartoti veiksmus. Pasak psicholog , aktyvus
sitraukistraukimas pagerina mokym si, apdovanojimai j tvirtina, o pastovus kartojimas užtikrina
automatizm .
500
Išsamiai analizav 17 tyrim , atlikt per pastaruosius 20 met , rezultatus, Sent Leo universiteto (JAV)
mokslininkai Kevinas Kiefferis ir Jessica Nicoll teigia, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp kompiuterini žaidim
ir to, kaip bent jau kur laik po žaidimo elgiasi vaikai ir paaugliai. Tai leidžia daryti pagr stas prielaidas, jog
simuliacinius socialinius žaidimus žaidžiantys asmenys elgsis atitinkamai.
Naujausios žaidimuose diegiamos metodikos ir technologijos
Žaidim rinka šiuo metu kelia naujus reikalavimus sistem k rimui. Šiuo metu populiariausiuose žaidimuose
suteikiama galimyb žaisti keliems žaid jams. Taip jie aktyviau sitraukia socialinius tinklus, buriasi
komandas. Tam žaidimuose diegiamos realaus laiko konferencij funkcijos, pokalbi kambariai, forumai ir pan.
Norint, kad žaidimas dar labiau atitikt vartotoj poreikius, jo k rimo proces traukiama tikslin grup . Jie
si lo patobulinimus, dalyvauja testavime. Su tuo susijusi ir žaidim pl tra mobiliuosius renginius (tokius kaip
iPhone, Nokia Nseries, Blueberry ir t.t.), bei naujos kompiuteri mados, atitinkan ios nat ralios vartotojo
sajos (angl. natural user interface, trumpinama NUI) paradigm pagal ergonomiškumo scenarijus. B damas
mobilus, vartotojas gali žaisti žaidim neprisirišdamas prie savo buvimo vietos. Žaid jui tai suteikia gilesn s
asmenin s patirties sp , išple ia žaidimo laik , leidžia žaid jui ne tik geriau sijausti žaidim , bet ir lengvai
dalintis sp džiais ir patirtimi su kitais žaid jais bei aplinkiniais asmenimis.
Kadangi tuo pa iu metu nauj žaidim stengiamasi išleisti skirtingose šalyse, vietin mis kalbomis, žaidimo
architekt roje turi b ti numatyta lengva kalbin adaptacija. Tai palengvina ir žaid bendruomen s
moderavim : grup s arba serverio administratorius gali reitinguoti kitus žaid jus, turin , rašyti komentarus,
trinti ar keisti netinkam turin , blokuoti pažeid jus, nuimti blokavim , ištrinti pažeid jo profil ir pan.
Vis didesnis d mesys žaidime skiriamas ir žaid jo profiliavimui. Jis nustato žaid jo gyvenimo b , kalbos
manieras, žodyn , elgesio normas, o tada atitinkamai formuoja ir pritaiko žaidimo scenas, situacijas
nat raliausiai tos tikslin s grup s aplinkai arba siekiamam mokomajam rezultatui sustiprinti. Pagal žaid jo
kaip vartotojo profil sistema si lo papildomas paslaugas, produktus, žaidimo opcijas.
Papildomi reikalavimai keliami mokomiesiems žaidimams, tai mokomojo turinio integracija su
standartizuotomis mokymo sistemomis. Pastaruoju metu išryšk jusi mokom žaidim (taip pat ir kit
kompiuterini mokymo priemoni ) vystymo kryptis Europoje yra bendros pastangos suvienodinti arba
standartizuoti mokom sias sistemas, siekiant tarp atskir sistem , mokykl ir šali suformuoti viening
apsikeitimo mokomuoju turiniu erdv , prapl sti mokom objekt (MO) asortiment ir sumažinti j k rimo
kaštus.
501
Grafini vartotojo s saj sprendim analiz
Paskutiniu metu kompiuterio valdymas formuojamas taip, kad tai b nat ralus procesas, kurio nereik
mokytis. Pagal ergonomiškumo scenarijus spar iai kuriamos ir vis pla iau diegiamos nat ralios vartotojo
sajos (NUI). NUI naudojimo logika atitinka nat rali ir intuityvi žmogaus komunikavimo, gestikuliavimo ir
prietais valdymo dži schem . Japonijos mokslininkai jau kelet met kuria kompiuterini žaidim
personaž valdymo sistemas, pasitelkdami vaizdo kameras ar smegen veiklos matavimo jutiklius.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vizualin s elektronin s terp s dizaino komunikacini strukt ir form
pažinimas, j charakteristik suvokimas yra individualus. Tod l b tina išsiaiškinti b sim vartotoj tipus, j
amžiaus psichologinius, sociologinius, komunikacinius ypatumus ir tik tada imtis k rybiško darbo.
Informacijos turinys, mokom element integravimas, turi b ti skirtas konkre iam vartotojui. Elektronin je
terp je pateikiama daugialyp informacija. Stimuliuodama daugiau žmogaus poj ji daro stipr psichologin
poveik . Yra teigian , kad mokant ir mokantis tokioje elektronin je aplinkoje galima pasiekti geresni
rezultat , nei mokantis tradiciniu b du (pavyzdžiui klas je).
Dizainas remiasi ergonomika. Tai mokslas, tiriantis darbo psichofiziologines galimybes, j ribas, ir ypatumus.
Remiantis ergonomikos išvadomis, kuriamos optimalios darbo s lygos, didinan ios darbo našum , saugum ,
tausojan ios žmogaus sveikat . Žaidim dizaine pirmiausia galvojama apie patogum , funkcionalum ,
nereikaling detali atmetim .
Vienintelis nepasiduodantis madai žanras yra simuliatoriai ( vairi objekt , rengini , transporto priemoni ) ir
sporto žaidimai. Nuo sen laik simuliatoriuose buvo stengiamasi kuo realistiškiau atkurti valdomos priemon s
vid (piloto kabin , l ktuvo salon ir pan.). Sporto žaidimai, nor dami perteikti kuo realistiškesn vaizd , vis
žaidimo metu reikaling informacij (varžyb laikas, rezultatas ir pan.) pateikia tuo pat principu, kaip j
pateikia televizija varžyb transliacij metu. Oponent gyvyb s ir laiko iki kovos pabaigos grafinis sprendimas
taip pat nekinta, su keli imtyni žaidim išimtimi, kur apie žaid jo b kl galima nuspr sti tik pagal jo išvaizd
ir laikysen . Visi kiti žanrai šiuo metu vadovaujasi naujausiomis intuityvaus valdymo ir realistiškumo
(neužteršto ekrano) madomis.
Intuityvus valdymas suprantamas kaip vieno langelio principas žaidimuose, kai vienas ir tas pats mygtukas gali
atlikti eil funkcij . Pavyzdžiui, veiksmo mygtukas gali atlikti aib funkcij priklausomai nuo to, kokioje
502
aplinkoje atsid veik jas. Dalis žaidim turi intuityvi patarim (angl. hint) sistem , kuri primena, k duotoje
situacijoje atliks pasirinktas mygtukas.
Kita intuityvaus valdymo apraiška, tai funkcij parinkimas pagal situacij . Žaid jui spustel jus mygtuk ekrane
pateikiamos opcijos, pasirinkus norim opcij pateikiamos sub-opcijos. Šis valdymo principas pamažu prigyja
ir kituose žaidimuose (vaidmen ar strategijose).
Švaraus ekrano principas. Šiuolaikiniuose žaidimuose palaipsniui atsisakoma HUD (angl. Heads-Up Display)
detali . HUD tai iš aviacijos video žaidimus perkeltas prietais valdymo metodas, kai informacija apie esam
situacij , charakterio b kl pateikiama ekrane vairi lenteli , diagram pagalba. HUD gyvyb s matuoklius
kei ia kitos priemon s. Pavyzdžiui, personažui patiriant žal , raudonuoja arba liejasi ekranas, patyrus ypa
daug žalos aiškiai girdimas sunkus personažo kv pavimas, kiti sp jamieji garsiniai ir vizual s signalai.
Žaidimuose nuo tre iojo asmens apie personažo b kl galima spr sti iš jo išvaizdos, eisenos, akivaizdžiai
regimo sužalojimo lygio. Šaudmen atsargos vis dažniau atvaizduojamos ant pa ginkl .
Žaidžiamojo momento specifika
Žaidimo s km dažniausiai nulemia žaidimo grafika, kuriama istorija, charakteriai, aplinkos, technologinis
sprendimas,žaidžiamasis momentas ir marketingo bei reklamin kampanija.
Žaidžiamasis momentas yra žaidimo prasm s, turinio, scenarijaus ir užduo visuma. Remiantis tikslin s
grup s apklausos rezultatais bei s km s atvej analize, išryšk jo keli žaidžiamojo momento populiariausiose
sistemose ypatumai.
Vienu iš atvej žaidimo dalyvis n ra pririštas prie vienos užduoties arba jud jimo krypties ir gali laisvai rinktis,
pavyzdžiui, net ir nebaig s vienos užduoties arba misijos iki galo persikelti kit žaidimo žem lapio zon ,
laisvai pasirinkti išbandyti ten esan ias užduotis ir taip toliau. Tai vadinama sm lio d s (angl. Sandbox)
strategija.
Žaid jui turi b ti suteikiama galimyb dalyvauti žaidime su kitais realiais dalyviais realiu laiku, o taip pat
žaidžiam moment b integruojami real s faktai, verslo modeliai, aplinkos. S kmingiausi žaidimai
paprastai b na tie, kuriuose dalyviai m gaujasi ne vien pramoga, bet ir realia galimybe gyti nauj žini ir
dži .
503
Žaidimo sud tingumas ir intensyvumas turi augti palaipsniui, o jo charakteriai bei aplinkos b ti pritaikyti
individualiems žaid jo poreikiams. Žaidimui b tinas reitingavimas ir turnyrai, žaid jams reikt suteikti
galimyb realiai prekiauti virtualiuose žaidimuose: pirkti žaidimo scenas, charakteri aprangas, ginkluot bei
parduoti savo žaidimo metu sukurtus produktus, paslaugas, surinktus balus kartais net už realius pinigus.
Norint sukurti efektyv ir populiar tarp tikslin s grup s nari mokom žaidim – simuliatori ,
rekomenduojame integruoti pramoginiuose žaidimuose formuojamas žaidžiamojo momento k rimo stategijas.
Simuliatoriaus „Mano kelias“ analiz
Žaidimo aprašymas
Žaidimas „Mano kelias“ skirtas nuteist atliekan bausm kalinimo staigose resocializacijai vykdyti.
“Mano kelias” siekia išvengti nuteist socialin s atskirties, skatina j integracij visuomen ir darbo rink .
Žaisdamas š interaktyv žaidim nuteistasis sprendžia užduotis, atsakin ja klausimus, pasirenka sau veikimo
aplink . Taip nuteistasis išmoksta planuoti savo laik , sužino elgesio taisykles su darbdaviu, šeima ir draugais.
“Mano kelias” padeda pasirinkti teis ir darn gyvenim , gauti išsami informacij apie teisingum visomis
prasm mis.
Žaidim sudaro šios scenos:
Registracija
Nakvyn s paieška
Susitikimas su draugais, šeima, darbdaviu
Laiko planavimas
Laisvalaikio praleidimo formos pasirinkimas
Gyvenimo strategijos pasirinkimas
504
Bendra mokomoji medžiaga
Žaidimo siužetas vystosi dviem kryptimis. Viena j – vadas nuteistojo gyvenimo taisykles, nuteistasis sužino
apie darb ir drausm , laikinojo paleidimo s lygas. V liau žaid jui pateikiamos vairios mokomosios situacijos,
kurias spr sdamas žaid jas gyja žini ir dži , reikaling , norint sugr žti visuomen ir s kmingai susirasti
darb .
505
1 pav. Žaid jo k rimas (registracija).
2 pav. Situacija: Darbo savait s planavimas
506
Žaidžiantysis pats gali pasirinkti tam tikras jam r pimas scenas: nakvyn s paiešk , susitikim su draugais ir
artimaisiais, laisvalaikio praleidimo form .
3 pav. Žaidimo navigacijos žem lapis.
507
4 pav. Situacija “Skolintis pinig “
Susitikimo su draugais scenoje taip pat galima rinktis ir spr sti situacijas: ieškoti nakvyn s, galvoti, kaip
praleisti laisvalaik . 4 paveiksl lyje vaizduojama viena iš pasirinkimui si lom situacij – pinig skolinimasis.
Žaidimas sukurtas vektorin s grafikos pagalba, Adobe Flash animacij bei statini charakteri , 2D (dvima )
aplink piešimo technika. „Mano kelio“ charakteriai dalinai atitinka tikslin s grup s gyvenimo charakterius,
kalbos stili , bendravimo situacijas.
Žaidimas išleistas ir platinamas CD formatu.
508
“Mano kelias” SSGG analiz
Stipriosios pus s:
Žaidimas vysto ne tik loginius, socialinius, statym žinojimo džius, bet ir padeda išsiaiškinti moralines,
socialines normas bei taisykles, vystyti j laikymosi džius.
Žaidime sukurti veik jai ir mitologija sutampa su dažniausiai pasitaikan iais tikslin s grup s gyvenimo
charakteriais ir vietov mis, ta iau turi savo unikali scenografij ir režis rin sprendim . Taip sukuriamos
realistin s situacijos, kurios padeda žaid jui sitraukti, sustiprina mokom efekt .
Grafinis sprendimas turi pakankam emocin kr ir padeda vystyti ne tik login , bet ir emocin intelekt .
Žaidimas sukurtas taip, kad j galima žaisti žemiausios technin s specifikacijos kompiuteriais.
Tai pirmas tokio pob džio žaidimas Lietuvoje ir Pabaltijo valstyb se.
Silpnosios pus s:
Žaidimas neturi nei tinklin s nei internetin s versijos, tod l jo pl tros galimyb s ribotos. N ra grupinio žaidimo
ar žaidimo su realiu oponentu galimyb s.
Labai siauras charakteri , aplink ir situacij pasirinkimas. Žaidimas nepritaikytas moterims ir jaunimui. N ra
užduo ir aplink susijusi su asmenyb s vystymu ir religiniais poreikiais. N ra užduo skirt pilietiškumo
ugdymui, politiniam išprusimui, bendruomeninio gyvenimo dži lavinimui.
ra žaidimo užduo , aplink , situacij sud tingumo lygi . Žaid jas negali pats kurti aplinkos, kelti j
objekt . Žaidime nenumatyta pl tros galimyb , j negalima kelti naujo turinio, keisti vertinimo bei žaidimo
kriterijus.
509
Reikia tobulinti funkcijas, suteikian ios daugiau statistin s medžiagos apie žaid jo atlikt užduo
efektyvum , laik , klaid kiek , mokymosi progres . N ra nuorod mokom medžiag formuojam
priklausomai nuo mokymosi rezultat .
Žaidimas neturi psichologinio elgesio autoportreto sudarymo funkcijos.
Visos užduotys orientuotos žemiausio lygio darbuotoj dži lavinim . Tai neatitinka tikslin s grup s
poreiki .
Kol žaid jas nepraeina pasirinktoje scenoje suformuotos užduoties iki galo, jis negali pereiti iš vienos scenos
kit .
Žaidime ne vesti specializuot teisini akt (susijusi su nuteistojo gyvenimu) duomenys.
ra integravimo su SCORM platforma ir LOM standartu, tai neleidžia perpanaudoti MO.
Žaidime sukurtus charakterius, vis jo turin galima panaudoti kitose žiniasklaidos formose, mokomuose
projektuose (mokomosiose TV laidose, komiksuose, spausdintoje mokomojoje medžiagoje, kt.). Galima
bandyti sujungti žaidim su kitais mokomaisiais ar pramoginiais projektais (kine, internete, TV).
Projekto dalyvi – tikslin s grup s poreiki tyrimas
Poreiki tyrimo rezultatai
Apklausiant tikslin grup paaišk jo, kad ji turi ne tik bendr , bet ir specializuot poreiki . Jaunimas trokšta
moderni , pramogini , socialinius tinklus orientuot mokom žaidim . Vyrams labiau r pi praktini darbo
dži ir socialini dži treniravimas, teisin baz , žaidimo realistiškumas. Moterims svarbios
gyvenimiškos situacijos, emocijos, psichologija. Jos nor ir konkre dži , patarim , sav s vertinimo
galimyb s.
Moterims žaidime svarbu susikurti psichologin komfort , sužinoti kaip prisitaikyti prie gyvenimo kal jime, o
liau ir laisv je. Joms r pi veikti emocin barjer , išdr sti pripažinti savo teistum realioje situacijoje.
510
Taip pat moterims labai svarbus intymios šeimynin s aplinkos simuliavimas. Jos pageidaut , kad traukus
žaidim panašius dalykus, j negal steb ti net resocializacijos darbuotojai.
Nuteistieji nor išmokti neprikausomai nuo aplinkinio emocinio spaudimo ar tampos pasakyti NE vienam ar
kitam išor s si lomam (ver iamam) elgesio modeliui ir kartu išsaugoti orum , psichologin komfort ir emocin
balans .
Jie taip pat nor tur ti galimyb prisiimti vien ar kit vaidmen (negatyv , pozityv , resocializacijos
darbuotojo). Tai leist sigilinti kiekvieno vaidmens pozicij , sprendim pri mimo sistem , motyvacij .
Der nepamiršti i religinio ugdymo, elgesio scenarij , privedan prie s km s arba nes km s santykiuose su
aplinka pavyzdži analiz s.
Resocializacijos darbuotojai nor , kad žaidimas nuteistiesiems tapt prasmingo laisvalaikio organizavimo
rankiu, skatint tarpusavio pagalb , mokyt darbini žini bei taisykli . Žaidimas tur pad ti nuteistiesiems
vertinti ir steb ti savo elges . Jis taip pat tur tapti galimybe traukti už kalinimo staigos esan ias
organizacijas ar asmenis resocializacijos proces .
Tikslin s grup s, diegiant žaidim resocializacijos procese, atrankos kriterijai
Dalyvio motyvacija turi b ti pozityvi ir ilgalaik ;
vertinti gal ir forminti sipareigojimo dalyvauti projekte laik (reikalingas ciklas: kalinimas – laisv –
sidarbinimas);
Dalyvis turi nor ti ir gal ti dalyvauti gyjant ne vien teorinius, bet ir praktinius džius;
Amžius be apribojim , pageidautina vairesnis;
kalinimo laikas be apribojim ;
Rekomenduojame traukti dal dalyvi ir iš t , kurie projekto laikotarpiu laisv neišeis.
511
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 . Fokusuota grupin d i skus i ja ( i šklo t in ) . Spec ia l i s ta i
- Va . Gera i . D ikto fonas veikia . Ta i p i rmas k laus imas . Ar sk ir iasi skirt ing
nute i st , o ta i yra pata i sos inspekc i j kl i en t ga l imyb s s idarb int i? Gal , ga l
kas , ga l kas turi nuomon savo? Gal j s turi t?
- (v ) Manau , kad t ur i . I r , ir irg i va t ka ip ir ko leg s sako , kad tu r i , kadang i pa t a isos
inspekc i jo je yra ben t ke l io s sk ir t ing o s g rup s ir , ir pas k iekv ie n , t a rk im, i r , ir
p ro fes in ia i dž ia i ir t a pat i p rak t ika sk ir t inga ir , ir ga l iaus i a i v ie n ie m pat inka ,
k it ie m nepa t inka t a s da rbas . Než inau , s akau . Bet ga l imyb s s ida rb int t en t ik ra i, t ik ra i
sk ir t ingo s .
- O kokios? Ta ip , prašau .
- (m) Aš manau , kad iš t ik r yra la ba i sk ir t ingo s ga l imyb s , be t t am t ik r ka t egor i j
ba us mi , ne s t a d a. . .
- š i a tv ej i s, j o. .
- (m) . . . r š i a tve j , t ark im, ka i ku r ie ms yra bausm s vykd ymas a t id t a s , j ie t ik ra i
t ur i dau g iau ga l imybi i r j ne nu t r uk r yš ia i i r j ie d ir ba ir j ie ms t as ne t rukdo . O
s idar b int i po 13 met iš ju s iš k a l in imo s t a igo s , net ur int so cia l in i dž i ,
p ro fe s in s , p ro fe s ijo s , iš s i la v in imo , i š t ik r yr a la ba i su nk ia i.
- ( m) I š t ik r t ie r yš ia i, va t past eb ja u , sakyk im, j ie g r ž t a iš ka l in imo s t a ig ir yr a
iš l ik t ie r yš ia i su bu vu s ia da rbo vie t i r sa ko . . .
512
- Darbin ia i ryš ia i . . . ap i e darbdav ius
- ( m) T a ip . . . ir t ie da r b in ia i r yš ia i, sako : „aš už 2 sava i t ik r a i, g r e i iau s ia i
s ida rb ins iu , nes g r š iu t pa da rbo vie t “ ir p r i ima dažn iaus ia i . Ypa je igu ge ras
darbuo to jas buvo , t a i ir g r s t en. . .
- Uhu. . .
- (m) Aš ma nau , ypa nuo pat ie s mo t yvac i jo s l aba i daug p r ik lauso .
- Nu ia jau jo . . .
- (m) B na tok ie a tve ja i, je igu da le isk im asmuo t ie s io g nu jo maš in gamyk l .
P ir m m nes j is gavo daug iau negu v is i darbuo to ja i, da rbdavys i š t ik r t a i než ino jo ,
kad j isa i yr a t e is t as . S t a iga j i s su vo k ia , p r ik lauso nuo jo mo t yvac i jo s . J i s no r jo , j i sa i
i š ka r t o sus irad o da r b , nepra jo ne t sava it , o j isa i d irbo . T a i va t , t a i ne t ik kad
išs i la v in ima s. . . .
- (m) Be t ir iš s i la v in imas yra la ba i sva r bu , nes yra daug , daug . . . a š než inau , je igu j s
nue it u m t ( ne ig t u m t ?) , pas save ga l ne t a ip , o pas mus y ra daug la ba i su p rad in iu
iš s i l av in imu ne t g i t a pag r ind in l ie t uv i a rba k it a amž iaus i rg i ka t egor i ja . . . sk ir t inga
yr a . .
- Gera i , uhu , bet ia ga l pri e t k liuv in i ga lb t , ap ie tuos. . . Bet toks svarbus
faktas , kad v lg i j s turi t e grup , d ide l , kurie yra lyg t inai i š i š ka l in imo
sta ig , ta i yra v i ena si tuac i ja . Yra k i ta s ituac i ja, ka i , pavyzdžiu i , žmon s a t l i eka
bausmes, kurio s nesus i jus ios su la i sv s at mimu, ta ip? Yra a smenys, kuri e , na,
a t l i eka krimina lines bausmes i r y ra apriboj imai j i ems a t l ikt i tam t ikras pare igas ,
ta ip? Ta i ka ip su . . . ? Je igu vert inant v l v i sas tas kategori jas ta i kuri , k uri b
prob lemat i škiaus ia , j manymu?
513
- ( k ar t u) Lyg t ina i p a le is t i . . .
- Lygt ina i pa lei s t i , d l to , kad j i e v lg i buvo at i t raukt i? Ta ip?
- ( m) T a ip , ma na u.
- ( m) I r ne v ie n d l t o . N es j ie t o k ia s yr a d až nia u na kt ine s . . . T a i ja u . .
- Na kt ine s , kas?
- ( m) N u j ie t ik da . . . a p. . . N a t a mso je . .
- (v) Nu t am t ik ruo se. . . . ( ka lba ke l i ž mo n s v ie nu me t u )
- (m) J ie nega l i išvaž iuo t i. J ie nega l i d irb t i kažkok ia is t a is va iruo to ja is , j i e nega l i
važ iuo t i ko ma nd iruo t es, na , a rba ga l i p r ie l aba i d ide l i t en iš lyg . Be t dažn iaus ia i
da rbdav ia i ne no r i t o k i , nes t ada r e ik ia r a šyt i po p ie r ius , p i ld yt i pag r ind d l ko
j is a i . . .
- Papi ldomi sunkumai v i en , v i en d l tos pare ig s ta t i st ikos?
- ( v) Biu r o kr at in s k l i t ys iš t ik r . .
- ( m) I r b iu r o kr at in s k l i t ys a t s ir a nd a . .
- (m) D ar bd av ia i. . . .p r ašo . .
- (m) Kar t a is b na , be t t a i jau daug iaus ia . . .
514
- Ga l pabandom po vi en šnek t , nes pasku i l aba i bus sud t inga perklausy t i . Ka ip
s sak te?
- ( m) Aš sakau , d l ge ro specia l is to da r bdav ia i t ik ra i r a šo ir t uo s r a š tus ir v isk ir
r a k l i , je igu yra užs ir eko me ndav s , ka ip ge ras spec ia l is t a s , t ik ra i da rbd av ia i. . .
- ( v) be t k it a ve r t us v is t ik b t ina Xxxx ir j i s no r s ida r b int . Dažna i nu t e is t a s is ,
no r i kad da rbdavys než ino t , kad j is yr a t e is t a s . . . Je igu no r i t a i ir ga l i ko ma nd iruo t i
i š v yk i mu s, ne išve ng ia ma i d ar bd av ys t u r i su ž ino t i. ia va t yr a t ok s fa . . .
- Ai , ta prasme toks n iuansas, kad ta i . .
- (v ) Ta p rasme to ks n iua nsas, kad j is a i lega l ia i d irba , vykdo pare igas , be t j i s neno r i ,
kad darbdavys ž ino t . I r va t je igu t en. . . iš s i š da rbo , t a i j i s a i nu da r la b iau . . .
- (m) I š k it o s pus s , pavyzdž iu i , d l t pa ie š . . . Ka ip ir v lg i s akau , spec i f ika
k iekv ie no r a jo no yra sk ir t inga ir na t en d idesn i mies t a r nau je sn i r a jo n sk ir ia s i
. . . Bet , t a r k im, yra to k ia s it uac i ja , kad t ie , t ie m , ko nt inge nt as dažn iaus ia i
pas iruo š s . Mies to r a jo nuo se j ie p re t enduo ja su sa vo i š s i la v in imu ir ga l imyb i
paprast e sn ius da rbus , f iz in ius da rbus . Tada ne la ba i t en kas pais to , t en t a s j
i š s i la v in imu s , t e n a r 1 0 k la s i , a r 9 ir p ana š ia i, be t t a ia u v lg i p r ik la uso nu o t o k a ip
j ie pa t ys sa ve pa ro do ir . . .
- O apie , ap ie a smeni s , kurie , tark im, nenukre ip iami la i sv s a t mimo s ta igas , ar
j i e turi ka žkoki sunkum ? Ar pas j uos yra ka žkoki prob lem , d l , b ten t , d l
darb in s ve iklo s?
- ( v) T a i j pa mo t yvac i ja d ir bt i.
- (m) T a ip . .
515
- ( v) . . . t a i yr a d id ž ia us ia s . . .
- O kiek, k iek dažnas y ra , pavyzdžiu i , v i s t i ek asmuo je igu j i s ne ka l inamas ga l tas
ta , darb in i s santyk i s ga l i r nenutr ks ta?
- ( v) . . . . t ur i r yž t is lega l izuo t savo da rb , nes b na a t s i t ik t in i a i da rba i p r ie š t a i, nes
t a s d ar ba s. . p at s nut ink a . .
- Taip , prašau .
- (m) Emm. . ku r ie nea t l ikda mi bausm s ka l in imo s t a igo se ir iš t ik r v i en int e l
k l i t is , t a i j pa mo t yva c ija , t ik t a i j pa . I š t ik r k l i j ie t o k i r ea l i t ik r a i
ne t u r i . I r t en t a s t e is tuma s a r ska ito s buv imas t ik ra i maž iaus ia i j ie ms k l iudo
s ida rb int , už tat dažn iaus ia i pa mo t yvac i jo s pakanka .
- (v ) Dar nor iau pasakyt i, kad , pavyzdž iu i, ka ime i eško t is v i e to v se , žmo n ms
n ieka ip nega l ima a išk int i, kad darbas ga l i b t i ir už 50 k m ir už 100 km. Je igu
g yv ena ka ime , t a i j ie ir k aime no r i d ar b g aut i . V at t a p agr ind in p r o ble ma .
- Ai, t a prasme , pagrind in prob lema, kad nori pri s i ri š t i pri e savo gyvenamosios
v ie tos. .
- (m) T a ip . .
- (v ) Ta ip . Ta ip . I r j ie i e ško . B t ent . Nor i kuo a r iau nam , kad b . Nu, j ie ne t ,
ka ip . .
- Ta prasme, j i e neži ri t darbo rink p la iau?
516
- ( v) T a ip , t a ip . .
- ( m) Aš t a ip da r no r iau , pas i ly t t uo k laus imu , kad j ie ms , pavyzd ž iu i, yra
sud t inga . Ka ip ir m ka imiškas r a jo nas , t a i, pavyzdž iu i, t o s pagr ind in s s t a igo s
yra ne t ne cen t re . Auto busuo se a rba t a prasme t u r i sus i s i ek im pro b le ma išk y la .
Ma to t , k ad a ut o bu sa s va ž iu o ja sa va it , p av yz dž iu i , 3 kar t u s . V ie ns , d u ir . . .
- Važiav imo i r gr žimo darb , anks iau . . . a t i t inkamai sunkiau j i ems s idarb int i ,
t a ip. . .
- (m) T a i jau to k io s . . . la ba i ne v ie no do s ga l imyb s .
- Aišku . O ži ki t e , j e igu ta ip ž i t i e ee . . t aip kompleks i ška i . K iek , ki ek t
žmoni , pavyzdžiu i , kurie ne i še ina , nepatenka ka l in imo s ta igas , k i ek j rea l ia i
i š l i eka da rbo rinkoje? Ta prasme , t i e , kurie bausmes a t l i eka nesus i j su š i tuo
la i sv s a t mimu. Kiek paga l j p rakt ik ?
- ( m) N et je ig u ik i t o l d ir bo ?
- Taip .
- (ka lba v is i v ie nu me t u ) Xxx
- (v ) Dažniau s ia i nepr a randa .
- (v ) Dažn iau s ia t iek . . .
- Dažn iaus ia i nepraranda t dži ir l i eka . Su ja i s neb na dide li prob lem ?
517
- (v ) Ne , su ja is neb na d ide l i p ro ble m ir j ie t o l iau t s ia t da rb buvu s io se
be ndro v se . I r t ik r a i va t d l to t a i.
- ( v) Pa r ado ksas , než inau , be t , r e išk ia , dažn iaus ia i pas mus daug iaus ia d ir ba n yra
t ie , ku r ie ms uždraus t a d irb t i t am t ik r da rb , e i t i t am t ik ras pa re igas . Va t paradoksas.
T ie ms, k ur ie ms u žd r au st a e it i t e na i b t i , b t e nt j ie ir d ir ba . .
- Ta ip , t i ems, t ie ms, bet j i e. . .
- (ka r tu ) J ie t da ro . .
- (v) Ne t da rb , ku r ja m uždraud , be t ap la ma i da r b .
- Apskri ta i . K i t darb . J i e i š l i eka darb in je rinkoje e fektyv s , ta ip?
- ( v) T a ip .
- ( v) 9 7 lyg t a i p ro c ent a i, ma n a t ro do , dir ba n . T a ip .
- Tai prakt i ška i v i sas yra kont ingentas su lyg t in iai s?
- (v) Kuo blo g iau d raud i, t uo la b iau r e ik ia .
- Aišku , supratau. O ži ki t toks da lykas , toks ka ip eee . . . toks ka ip k lausimas
, ga l nuomon , ia ga l š i ek t i ek toks faku lta tyvu s klaus imas . M es žinome vat
poky ia i yra dabar m darbo rinkoje . Da li s t žmoni nu jo t š e š l in . Ta ip?
Ir dabar v i s t i ek gaunas i t a ip, kad inspekc i j os ži ri t fo rma l darb . Ta ip? Ir
kiek? Ta p rasme , ar y ra ka žkokios ga l imyb s , ta prasme, vert in t i t ne formal
darb ? Nežinau .
518
- (m) Kiek p ro cent d irba?
- Ne. Ta prasme , bendra i kokia s ituaci ja . Ar, ar. . Ka ip j s apskri ta i tok da lyk
vert i nat e?
- (m) Mes d irbdami ind iv idua l da r b , t en va t to se pažymo se paprast a i mes pa min im,
kad j isa i ve r ias i a t s it ik t in ia i s uždar b ia is ir t ik r a i a t aska it a s , t en st at is t ik t a i me s jau
ne ga l i m, ne s . . .
- Nes n ra t ei s in io pagrindo.
- (m) N ra t e is in io pag r indo . Bet la ik yt i t ž mo g ka ip po . . t a ip sak yt i, ned irbant
tok , ka ip ne ig ia mo a t spa lv io ka ip t o k io ir n r a , ne s j i sa i da r o k š ia i d ie na i sugeba ir
a t s iž ve lg ian t š i s i t uac i j i š t ik r nega l ima t e is int i, be t iš k i t o s pus s t a i yra
g er ia u ne gu e it i d ar yt i na u j nu s ik a lt im , k ad j isa i t e n. . .
- ( v) Pas ma ne buvo a t ve j is i r ne v iena s . T ies io g buvo a t ve ja i ka i ekono miko s
pak il imo me t u pat ys nu t e is t ie j i k re ip s i ma ne ir pap raš , kad in fo rmuo ia u da rbo
inspekc i j . I r r e išk ia , kad da rbdav ia i ne da rb ina j , r e išk ia , t emp ia gu m , 3 m nes iu s
d irba ne lega l ia i s t at ybo se ir ne da rb ina , nesu tva rko . I r a š in fo r ma vau da rbo inspekc i j ,
buvo nu pas it ik j imo š i t a s t e le fo nu skambinau , nu rodž iau pava rdes ir ku r t a f ir ma
r andas i i r a š jau po m nes io k laus iau a r bu vo kas no r s? Ka ip j isa i d i r bo ne lega l ia i ,
t a ip ir j isa i t e na i ir d ir bo . Pat ik k it d u a t ve ja i va t o k ie bu vo , k ur p at ys p as isk und me .
- (v ) Ta i va tok i a tve j buv . I š t ik ro va t ko leg pap i ld ys iu . Buvo ir ma n a smen i ška i
irg i da rbe . I r k it ve r t us vat ka ip ir ko leg pap i lda nt , kad t ie , ku r ie , t ark im, t a is
a t s i t ik t in ia is dar ba is ver ias i. T a i je igu imt i ž i r int l yg t ina i pa le is t asme n iš
s t a ig ir ko k io s be b pa ja mo s j is t u r i be nt da r bo b ir žo je r eg is t r uo t is . T a i v a t d ide l
da l is , t a r k im, mes , j ie ir g i r eg is t r uo jas i da r bo b ir žo je , be t š iuo sunk me iu j is
pap r as iau s ia i a t s it ik t in ius dar bus d ir bau da ma s išs i la iko save, nes r ea l ia i s idar b int i
519
ga l imybi n ra . T a i, t a i v i en int e l i š e i t i s j am, b t ent r eg is t ruo t is da rbo b ir žo je ,
kažka ip . Ta r k im irg i, je igu mes ne ver s t ume j isa i nes ir eg is t ruo t ne i to je da rbo
b iržo je , kadang i ja m a t ima nu j imas, nuvaž ia v imas t darbo b irž , ja m a t ima pus
d ieno s , t en t a rk im. T a i je igu to neb pr iva lu da r yt i, ma nau j is , ir nedar yt . Be t
sakau , m po ž i r is t a i, t a i irg i va t pap i lda nt ko leg , t egu l j i s a i d ir ba tuos
a t s it ik t in iu s d ar bu s, be t ne ina da ryt i nu s ik a lt im , t a r k im t a ip . . . .
- Aišku . Tai gera i . Dabar tada ka ip i r prie inam prie antro k laus imo . Yra . . . K okia
yra nute i s t motyvac i ja v id in / i šorin ? Kokia? K okie yra jo l kes ia i? Darbo
pa ieškos st ra teg i jos? Ta i ga l tada nuo motyvac ijos , jau š i ek t i ek užs imin m ap ie t
motyvac ij . Ta i kokia? Kiek yra s t ipri ta v id in motyvac i ja? Ar j ina i apskri ta i?
K aip j s v ert inat e? Ta ip.
- ( m) V is d lt o da l ie s nu t e is t , ben t jau i š m da rbo p rak t iko s, t a i yra d idž iaus ia
mo t yvac i ja iš vyk t i d ir bt i užs ie n . T a p r asme , j ie mo t yvuo t i iš vyk t i d ir bt i užs ie n .
J ie ma no , ka d t a i. . .
- Tai j v id in motyvac i ja?
- ( v) T en d ides n is a t lyg in ima s.
- ( m) T a p r asme , d ir bt i L ie t uvo je i r j ie ms pasak , kad dabar da r bo n r a, niekas j
nep r i ims , nes j ie yr a nu t e is t i. O t a mot yvac i ja juo s ska t ina t ik iš vyk t i, iš vyk t i ir j ie
ga lvo ja , k ad t en bus laba i ge r a i. . .
- Taip j i e nega l i i švykt i?
- (m) J ie . Nega l i.V a t .
520
- Bet ta prasme ta i yra motyvac ija , kad prad t i dabar d irbt i , užsikab int i i r v l iau
važiuot i užs i en ?
- ( m) N e, j ie yr a . . . ne s ma t o t . N et ur i. . .ne s d au g ž mo n i . . .
- (ka lba ke l i ž mo n s)
- ( m) D au ge lis ne ma t o mo t yva c ijo s . .
- A. . . nemato motyvac ijos Lie tuvoj dirbt i?
- ( m) T a ip .
- (m) I š t ik r nuo ž mo gaus p r ik lauso , v ie nas g re it a i sus ir a nda ir mo t yvuo t a i e ina ,
i eško , da ro , o k it as j is s d i t en n ieko nes is t eng ia d l sa v s .
- (v ) Nu , t a rk im, jo , ga lb t v lg i k azusas gauna s i , be t k iek pas mus da rbe va t ,
a sme n in pa t ir t is , t a i v is i ku r ie g r ž t a lyg t ina i pa le is t i iš s t a ig pas juo s mot yvac i j a
d irb t i . . .V is i j ie , ne i v i enas nepasak , kad ma n ne re ik ia da rbo . Je igu j isa i no r i d ir bt i,
lg i t ik t a i sunkuma i ka ip t darb sus ir a s t i. Be t s akau, nebuvo ne i v ie no tok io , ku r is
sa k yt : „ne aš ne no r iu d ir bt i“ .
- Bet tas darbas? Ar, ar tada . . ta s darbas . . . motyvuo . . . ta s apsi sprendimas
motyvuotas aps i sprendimas ar j i s laba i yra , tarkim, i š rankus?
- ( v) Ne. T ai a bso l iu ia i ne išr ank us. T ar k im, a išk u ne ga l i ap ie v isu s pasa k yt i, bet
dauguma , va t s akau , ka ip ir ia ga lb t ko lego s g ird jo , pasako jau ka ip . . V ie nas
lyg t ina i pa r jo , 12 met pr a le id s ka l in imo s t a igo je , j i sa i než ino da mas , t ark im t en,
da ryt i už kuo g r iebt is , s ida rb ino k o nsu lt ant u „Avo n“ t uo . . . p la t ino ko sme t ik . Be t
521
t a i j i s i r g i. T a i sako . J is t en pad ir bo , nes sako t en ma n s n iek as ne fo r mino o f ic ia l ia i,
a š t en t a p rasme v i sk , v isk , v is t , me t a i po kažk iek t a i la iko . Bet v lg i, a š sakau ,
t a i kad j isa i g r ie b ias i už t o pa io vad ina mo š iaudo ir ba ndo kažk t a i da r yt . T a i ia
ma nau vyr a i v isa i a bso l iu ia i nes ir e nka t o da r bo .
- (m) O a š past a ra i s ia is me t a is , p radedu pas t eb t i, kad j ie i š t ik r r e nkas i t da rb .
J ie sako t a ip : „nu už 400 lt t a i a š d i rbt i ne is iu , a š d ir b iau , be t už 400 , 500 lt a š
ne is iu “. I r k iek pasku t in ia is me t a is b t ent t o k ia p rak t ika ir ypa t inga i jaune sn i žmo n s
t a ip šneka , t ie vy resn i t a i j ie jau , j ie kažka ip k i t a ip ž i r i, j ie e ina d ir bt i b i leko k da rb
je ig u t ik t a i no r i t d ar b d ir bt i. O ja un esn i, t a i j ie ja u r enk as i. Je ig u bu s g er as . .
- Yra l kes ia i d idesn i , pore ikia i d idesn i . .
- (m) I r po re ik ia i d idesn i, je igu bus ge ras da rbas , je igu man , je igu man mo k s t en. I r
da r k it ir 1000 ne t enk ina : „Ta i k a š už 1000 daba r d irbs iu ?“
- ( v) Va t ypa t inga i j aun imo t a rpe neadekva tu s ve r t in imas a t lyg in imo ir san t yk is da rbo
ir a t lyg in imo , g a lb t ne su vo k ia , ne su pr ant a , ne s j ie . .
- i a jaun žmoni ?
- (v) J aun žmo ni . I r ka i pak laus i k ie k t u pe r d ie n no r t um užd irb t i ? Sako , už t iek
aš e i iau d ir bt i. T a i ka i paska i iuo ja m, gaunas i 10 -12 t k st an pe r m nes , t a i s akau ,
ž ina i, fak t iška i L ie t uvo je to k io da rbo jauna m spec ia l is tu i t ik ra i n ra . I r j t o ksa i
neadekva t us ve r t in imas . Ga l d l to j ie . . .
- (v ) Manau , da r pavyzd ys yra j supant i ap l inka , d r auga i, pavyzdž iu i va t , ypa t inga i
pe r d raugus j ie , la ba i l i nk sus ir a s t i d raug . . . na , t darb . Draugas jau d ir ba ir je igu
pa t enk int as d raugas ir ja m pa s i lo , t a i j ie dažn iaus ia i , mo t yvas yra kad r e ik važ iuo t
t ena i.
522
- Kartu su ko lega .
- ( v) Kar t u su dr augu tuo .
- (m) Š ia ip s t ip r ina mo t yvac i j . Daug nu te is t s ida r b ina , t a i i š t ik r v lg i ka ip i r
ka lb jo m so cia l in ia i r yš ia i. J e igu j ie t ur i še im , je igu j ie t u r i va ikus t a i j ie t ik r a i
su int e resuo t i d irb t i, nes , nu , j ie ms re ik ia i š la ikyt i j . T a i še imo s kažk o ks t a i
pa la ik ymas ir t u r j imas iš t ik r yra to k ia mo t yvac i ja b .
- (v ) I r da r v ie nas mo me nt as , než inau . Ar ga l i t a i ne mo t yvuo t i? T ie ku r ie m yra laba i
daug sus ida r ius i baud , t a i j ie s t eng ia s i ned ir bt i, nes , s ako :“ o , kam man d ir bt , a t ims
v is t iek“.
- ( m) Va t a š t ir no r jau pasakyt i, kad ka ip V irg in i j a š nek jo , kad va t t a mot yvac i j a
ska t ina , ga l ne ska t ina , fak t as , kad j ie pas mus a t e ina ne nuo g imimo ir jau j i e
sus i fo r mav š io k ie t o k ie . Kas t u r i t mo t yvac i j , t a s jau t u r i. O yr a da l is , ku r i t o s
mo t yvac i jo s jo k io s ne t u r i . Tu ja m ga l i t da rb an t l k š t s duo t i, j i s a i jo ne . . . a rba
ka ip v ie šus da rbus , a š e su s iunt us i , t en t uo s mo kamus , ku r iš se n i n i jo s. V ie n i
dž iaug ia s i , r anko m p lo ja , kad t ik t a i gauna t ga l imyb , nes t ik ra i r e t a ga l imyb š ia i s
la ika is yra , 800 l it pe r m nes t en užd ir bt i, o k it a s pad irba dv i d ie nas , s ako : „aš
ga t vi neš luos iu “ a rba t en „ma n pe r maža i ia “ ir pa naš ia i . . . “ j n ra“ . I r yra gana
d ide l da l is i š t ik r pas mus yra ka i, beda rb i la ba i daug ska it o je bent jau m , t a i
ned ir ba n , ne t ne bedar b i i r j p r ive r s t i be nt jau b iržo je min ima l ia i užs i r eg is t ruo t i
ir g i t e n. . . G ryna i, j a u ia išo r in mo t yva c ija , ne s me s j ja u . .
- Ats iprašau . O kas ga lb t dar tur i t pas tab d l , d l vid in s motyvacijos?
- (m) V id in mo t yvac i j a nuo j pa yra , nes nega l ima sp r s t i ap ie v i sus v ieno da i,
v iena m laba i r e ik ia , o k it am „ t a i kas ia “ a rba pa re ina lyg t ina i pa le is t i su , ka ip a š
sakau ned ide le uo dega, p a r s ine ša t en pus me t . „K aš ia da bar d irbs iu , t a i a š
523
pa lauks iu t uo s 6 m ne s ius i r a š iš važ iuo s iu “. I r va t t la ik s t umia ir t iek . I r ne t
nes ie ško . Arba t u r i t en ko k i va rgš sen ma m , kur i vo s nepurto , kad t pens i j
a t iduo t ir t uo s pus me t prab na pas mus . Be t kad pat s e it užs id ir bt i, t o ne re ik ia .
Yra k i t , kur ant r d ie n j ie va t e ina su d a rbo sut ar t im ir jau d ir ba .
- ( m) B e t .
- ( m) Yr a ir t o k i . Be t dabar ir , a t s ip r ašau , da r ir s it uac i ja t o k ia , kad ne b t ina i t ie
lyg t ina i pa le is t i, bet ir ku r ie ms bau sm s vykdyma s a t id t a s . F ir ma nebe i šs i l a iko ,
ž mo nes a t le idž ia . Než i r i a r j is t e i s ta s a r ne t e is t as . At le idž ia ir v i ska s . N ra
a t lyg in im a rba pa tys ž mo n s i še ina v ien d l t o , kad nemo ka a t lyg in im . Va t t ok ia
s it uac i ja .
- ( Mo dera to r ius pe rdav žo d k it a i pašneko ve i, ku r i no r jo pe r t r aukt i k t ik
pas isak ius i )
- ( m) T a i r ea l ia i, va t a š ap ie t uo s išvaž ia v imus , ka ip j i e sako , va t ir V irg in i j a pa io j
p radž io j pa min jo ir da ba r Renat a . J ie t uo išvaž iav imu j ie , ma n a t rodo , t ie s io g
t e is ino s i , ga l mu m ak is mui l ina , ne s da r daug to k i a tve j ž inau , kad j ie la uk ia s i t o
išvaž iav imo g a l imyb s išvaž iuo t , o pasku i ka i a t e ina t a s la ikas n i ekur j ie nevaž iuo ja .
J ie papras iaus ia i va t s ako : „aš d irbs iu , d irbs iu , kažkada , a š ia už t en , už 400-500 ,
kad ned irbs iu , be t va t a š iš važ iuos iu ir t en d irbs iu “. N u , be t t a i pasku i r ea l ia i i a yr a
ga lb t s av s apgaud in j ima s , ga lb t t eis in imas i s t o ksa i. B na a i šku ir t o k i , ku r ie ir
važ iuo ja , be t . . .
- Gera i . O kas l ink i šorin s motyvac i jos. Ar ta i daug iau yra ka ip spaudimas ,
re ika lav imas t i ek kiek j i e ta i reaguoja?
524
- (m) Reaguo ja ga lb t t ie , imk ime t a rkim žmo nes , ku r ie ms t a ip s ipa re igo ja d ir bt i ir
p rad t i d irb t i a rba užs ir eg is t ruo t i da rbo b iržo je . T a i iš t ik r to k ia jau m ot yvac i j a
pr ive r s t in ga lb t yra .
- Nes prieš ingu a tve ju?
- ( m) P r ieš ingu a t ve ju nu t a i yr a t e is mo par e igo j imo ne vykd ymas , je igu t a r k im vo s ne
kv iet imas ir t e ismo at ve ju , t a i b sp j imas , je i j i s nuke nt j i sa i v l ned ir bt ar ba,
t ark im, je igu p radeda d irb t i i r yra a t le idž ia mas už p rava ikšt a s , už ne t inka m da rb .
T a i v lg i t e is ma s ga l i ir sp r s t i. T a i iš t ik r va t t ok ia išo r in mo t yvac i ja , ka ip
t e is mo , t e is mo pa r e igo t i a s me nys yr a .
- O kokie dar. . ga l tum t?
- ( m) Ka ip ma no past eb j imas d l t o s išo r in s mo t yvac i jo s š iuo at ve ju t a i b t o ksa i.
Kad j ie dažn iaus i a i e ina le ng v iau s iu ke l iu , j ie r eg is t r uo ja s i da rbo b ir žo je . Ta i je igu
ž mo gus ne t ur i v id in s mo t yvac i jo s d ir bt i ir t ie t o k ie . . . Kadang i yr a - d ir bt i a r ba
r eg is t r uo t is d ar bo b ir žo je . I r j ie t ad a t b ir ž nu e ina , t uo le ng v ia us iu ke l iu ir t ie k .
- O kokie dar ga l b t i motyvai , kurie na pas t juos užs i imt i ta darb ine
ve ikla?
- ( m) I šo r in ia i , g a l t o k ie , ka d . . .
- ( m) O ma n. . . . ( bu vo p er t r au kt a )
- ( m) I šo r in ia i , g a l t o k ie , ka d n r a t o au kl j imo , k a d ž mo g u s t u r i iš s i la ik yt i sa ve . . .
- O pove ik i s š e imos , j e igu mes ka lbam ap ie jaun žmog . . .
525
- (m) Ta i va t . Vat jaun i ž mo n s j ie ž i r i kas j i ems paduo s ant l k š tu t s , k paduo s i.
r a t ok io ka ip po re ik io pa ia m save iš s i la ik yt i. Be t ia jau v isuo me n s p ro b le ma .
- ( v) je ig u t a i yr a . . . še imo je b na , t a i š e ima v is t ie k t u r i a uk l t i i š v id au s, k ad va t t a ip
da ra i, da re i nege ra i, t u kur daba r r a s i p r iež i r a i ir va š ia ip užs i imt kažko k ia ve ik la , ir
s t abdo mas j is yra . Ta iau a t l ik in ja nt baus m pa t a iso s na muose t en re t as , kur i s
d irba , da r b in ia i san t yk ia i je igu j ie p r i e š t a i nebu vo , dažn iaus ia i j ie ne t nes i t s ia , t a i
j ie ne t nesus i fo r muo ja t ie j s an tyk ia i. J ie ms lyg is p rad t d irb t , t a i yra sud t inga . T a i
va t , ska it au , kad lyg t ina i pa le is t ie ms yra laba i sunk ia i. Tas , kas sugeba s ida rb int
dažn iau s ia i ne t paša lp ne mo ka . Va , be t mot yvac i ja i šo r in p rak t iška i ka i sako „aš d l
to , kad t e is t a s , ma ne nepr i ima “. Be t iš t ik r yra , kad e lgesys išduo da. E lgesys ,
la ik yse na .
- (m) I r ap ie t š e im g r ž t ant t a i, da r e s m t ame , kad j ie d augu ma, va t jaun imas a t e ina
iš to k i še im , kur irg i da rbas n ra ve r t yb , n ra p r io r i t et a s , j ie g yve na iš paša lp
a rba t e n ne ž ina u, k a imo . . .
- Tai še ima neva id ina ka ip skat in imo ne i v id in io ne i i šorin io?
- ( m) D až na i ne . Je ig u p at i . . .
- ( v) Kas l ie ia še im , pavyzdž iu i va t pas t eb jau , ka ip pas , t o l imesn iuo se ka imuo se
še imo je ne i t vas , ne i ma ma, ne i br o l is , ne i sesu o ned ir ba, v is i g yve na iš pa ša lp . I r
gaunas i toks g yve n imo b das pas juo s, kad j ie nebesupran ta , kad ga lima k it a ip
g yvent i, kad s ž in inga i užs id irb t i. J ie p r ip ran t a , j ie ms i š va ls t yb s . I r juo s pe rauk l t i,
kad „e ik užs id ir bt “ la ba i sud t inga iš t i k r pasku i.
- O. Gera i . Ar dar tur i t kas no rs d l motyvac i jos i šorin s? Neturi t pas tab . O
dabar ži ki t d l pa ios darbo pa ieš kos st ra teg i jos , t a prasme , ka ip , ka ip j i e , t i e
526
žmon s , kur ie i e ško darbo? Ta prasme , ka ip , ka ip j i e , j i e tai daro? Ta prasme ,
ka ip j i e organ izuojasi?
- (m) Na ypa j aun i žmo n s , j ie dažna i pas inaudo ja ga l imybe pe r da rbo b ir ž , ku r sus
la nko , pe r s ik va l i f ikuo ja , t en k it spec ia lyb g y ja . T uo pa iu j i e gau na i šm. . . nu
s t ipend i ja s , t uo pa iu j ie iš s i l a iko ir t ok iu b du . Ka i e ina l ink to da rbo , ga l pasku i
t en. . . s ida rb ina .
- ( m) O aš ga l iu pasak yt i, kad t ie , kur ie pas ma ne va t d ir ba a r ba s ida r b ina pat ys a r
kur ie t u r i t mot yvac i j d ir bt i, ne t n ra , a š ne t ne mat au to , k a ip j i e da rb inas i. J ie
pa t ys t a ip kažka ip t a i. P asku i t ik a t e ina ir pasako , kad „ s ida rb inau t en ir t en“ . Va t
yra to k i su ku r ia is ka lb da vo , kad ne s ida rb ino , t ark im p ir mu , na j i e a i šk in o kad na
jau t en, t en , nes pas juo s n ra t en daug t v ie t , ku r ga l t um va ik š io t i, be t a š ma nau ,
kad j ie t ie s io g ka i i e ško , t a i ir r and a pat ys a r ba int ens yv ia i k laus in ja . Pe r ia t
mie s t pe r d ie n ga l i ape it i , pe r v isas t as s t a igas .
- (v ) Ta ip , ž inau , ka ip pap i ld ym , vat t ark im, irg i ga l iu , ko k i k r it ik t . Kur ie no r i
su s ir as t i dar b t a i j ie vat , t ar k im, ir g i i š r a jo no j ie važ iuo ja d ides n iu s mies t us . O
ima nt t en t pat ne mo ka mus „15 minu “, t en ske lb im pakanka ma i b na . E ina ,
t ark im, ne t g i d r s t a e it i pa ia s bendro ves , t a rk im, sako : „t u ma t a i t en yra kažkok ia
t a i bendro v , a š e inu pak laus iu , ga l t en da rb y ra , ga l n ra “. Na ka ip saka i, dauguma
a t e ina ir s ako „va t a š t en pavargau , pavargau“ sako t en „va t irg i, be t mie la “ sako :
„v i sa i ne t y ia va t aukš t t en pad irbau t en ke l ia s d iena s“ , sako „pamat , kad ge ra i
d ir bu “ , v isk as i r a t e ina . Ku r ie r o do in ic ia t yv t a i j ie t a ip da rb r a nd a. I r iš t ik r . N u
ka ip . .
- Taip , prašau .
- (m) Ta i. Aš da r pasaky iau t a i , kad je igu žmo gus s iek t t iek v idu je t iek i šo r je ir
s t ip r ia i mo t yvuo t as iš t ik r j am pavyk t s ida rb int i. Be t v ie nas iš b , kad
527
ga l imyb , t a i yra . soc ia l in ia i r yš i a i j e igu n ra ka ip i r nu t r , t a i i š t ik r l aba i
dažna i ž mo gus e ina pe r p až s t a mus , pe r paž s t amu s . I r t a s la ba i padeda , be nt jau
ypa t inga i mažesn iuo se mie s t e l iuo se t a i padeda s ida r b int i. J e igu ž mo gus pat s no r i .
- (m) Yra da r t ok ia , a išku la ba i ge ra t ak t ika , j ie ms s ida r b int i, je igu j ie , t a rk im, la nko ,
ka ip m mie st e , kal in i g lo bo s o r ganiz ac i j , j ina i mo k ina t uo s CV parašyt i, t ar k im
ne vyr iausyb in inka i, ku r ie pas mus d ir ba . I r iš t ik r t en ka ip , ka ip a išk ina to Car it o
da rbuo to ja i, mo t yvuo ja , kad j ie p r is t a tyt s ave , ka ip aps ir e ng t i, ka ip t CV pa rašyt i,
ka ip ka lb t i. Ta i je igu yra no ras ir j ie ms da r š i ek t iek r e ika l inga paga lba t a i i š t ik r
ga l i d irb t i. Ta i va tok ie . Ta i t a paga lba yra r ea l i iš t ik r . Tas kas no r i . A išku
pas t ip r ina t ie ne vyr iausyb in inka i, j mo tyvac i j .
- (v ) Ta ip . Nes t en iš t ik r , t a s pat s gerb ia mas Kaš inskas , t eko bendrau t i. Ta i j is a i
ne t g i t a ip sak , je igu ma to t s ako nu y ra p rob le ma , t ik ra i ne ra nda da rbo , s ako s i sk it
pas ma ne , s ako r a s im t en iš t ik r , apmo k ys im, pa mo k ys im, sako , t a p ra sme , su ras im
darb , sako ga l imybes kažko k ias , s ako ja m pad s im. T a i ka ip ir yra t a rk im, t ena i, ka ip
ir pa min jo t a ip pa t , kad sako ne tg i yra nu t e is t a s is su še ima , jau , jau t a i ka ip i r
u žs id ar o . O , t e n sa ko me s še imo m, ne a pg yve nd in a m. Be t j ie sa ko , be t je ig u j i sa i i š s
lyg t ina i, t a rk im, a rba neb t ina i nu t e is t a s a smuo , t ark im, r a jo ne ne randa v i e to s, t en
da rbo arba su gyven imo p lo t u p rob le ma , t a i s ak ga l it s i s t i . T a i s akau , va t b t ent
d irbau su XXX. Gera i, va t tok ia o rg anizac i ja . Ko d l j i ne va l st yb in ?.
- Gera i . Ga l tada jau e inam prie seka n io k laus imo . K as lab iaus iai skat ina , t rukdo
ar t rukdo darbdav iams darb in t i ka l jus ius a smeni s? Tai ga l pradžia i kas
skat ina? Ta prasme ar apskri ta i yra kas skat ina?
- (m) Ska t ina , a š ma nau , da r bdav ius d a rb int i t e is t us a sme n i s t a i, kad j ie ga l j ie ms
mo k t i ga lb t mažesn a t lyg in im , da rbo užmo kest . .
- Sut inka su pras tesn ms s lygom.
528
- (m) J ie ga lb t sut inka su p r as t e sn m s lygo m, kadang i v l t ik ra i j i e ne t u r i
iš s i la v in imo ir v isa k it a ir j ie ms g a l i m o k t i ma že s n a t lyg in im . P ig i d ar bo j g a .
- (v ) K it a ve r t us per da rbo b ir ž da rb ina , le ngva t o s mo kes t in s yra la ba i š i t o mis
le ngva t o mis naudo jas i da rbda v ia i. Ta i va t . Bet yra na t r a l ia i i r mu m pa pras ia u
ko nt ro l iuo t i, nes a smuo ge ra i e ina , kad ia y ra p r iež i ro je i r yra t e is t a s ir da rbdavys
t a i ž ino . Ta i š i t uo at ve ju ga l yra la ba i d ide l is p l iu sas, kad v is t ik , v is t ik v isuome n
no r ia i p r i ima m lyg t ina i pa le is tu s a sme n is . A išku , t a i yra ned ide l pus j t ok i .
Be t a t it ve r t i kana lus . J au ž ino , kad da rbdavys su da rbo b ir ža jau sus it a r ir t uo j
da rb ins ir a t e ina nu t e is t a s is dž iaug ias i , kad va t sako , kad tuo j a t s igaus i u ir bus
su t ar t is pas ir a š yt a . To s le ngva t o s pagad ina
- i a darbdav iams?
- ( v) T a ip . .
- ( m) T a ip pa t skat ina t a i, kad paž s t a t žmo g , sakyk im j isa i d ir bo anks i au , buvo
geras darbuo to jas ir j i s a i g r žo . . .
- Paž st ami žmon s?
- ( m) T a ip .
- (m) Na , aš ma nau , kad ka r t a is ska t ina da r b int i ir t ie ne ig ia mi da lyka i, ka ip ir vat ,
t ark im, pa min jo ko lego s , kad v i s t ik t a i ka r t a is ga l ima pa ma n ipu l iuo t t uo ž mo gum,
jo , neap ifo rmint i su t a r t ie s , t en ne mo k t i la iku ne išmo k at lyg in im , nes dažn iaus ia i
ž ino ma , kad žmo gus niekad nes ik re ips .
- Dar tur i t kažkoki komentar ? K as, kas skat ina , kame g i dar p l iusa i yra
darbdav iu i?
529
- (m) Yr a ka i va , kad p r i ima da rb pat ys buv t e is t i a sme nys ir , ir kažka ip t a i
sup rant a.
- Gera i , o tada kas t rukdo darbdav iams darb int i ka lin tus a smeni s , ka l jus ius
asmen is?
- ( v) T r ukdo j ie ms. .
- ( m) V isu o me n je nu s is t o v s p o ž i r is t e is t u s as me nis . T a pr asme . .
- Negat yvus p ož i r i s?
- ( m) Ne ga t yvu s p o ž i r is , ne s d a ba r t in je r ink o je , a š ma na u t a i yr a t a ip , k ad j ie g a l i ir
t ur i iš ko r ink t is . Ta i va t , t u rb t v iena iš d idž iaus i p ro ble m , kad ka m r ink t is t e is t ,
je igu ga l i pas ir ink t i ne t e is t .
- (v ) Jo ir pap i lda nt ko leg , panaš i nu o mo n ir pas mane , kad da rbdav ys . . Ga lb t t a s
s t e r eo t ipas nus i s t o v s , kad ia j i s t e is t a s a smuo . Na, t a rk im, ga lb t ba im , kad j is a i
yra t e is t a s ir j i s ia kažk t a i pa io j bendro v j, ia p rad s vog t i a r da r kažk j is t en .
I š t ik r sakau , va t t eko , su darbdav ia is irg i be ndrau t i ne t a ip . . . Ta i j i e sako , j ie
t ies ia i š v ies ia i pa sako , kam ma n imt i t e is t as me n je igu p as ma ne e i l j s t ov i, sako ,
10 žmo ni ne t e is t . Ta i va to ks pož i r is t žmo g iš t ik ro .
- (m) Daug b iu ro krat in i mo me nt , v lg i t pa , ku r min jau , j ne no r i . Bet nu
sakau . Pa ima v ie n to k s t a t ybas , ka ime . T en re ik jo kažkur io j v i e to j nakvo t i, lyg
no r ja m na kv yn s ne ga l i t ir k sak o pr aša u, k it a s at e ina , ar ne ?
- (v ) r a št us r e ik ia a t sak in t i inspekc i j a i, užk laus ima s , cha rakt e r is t ika . . .
530
- (k a r tu ) charakt er is t ikas . . . .
- O kame prob lema su charakteri s t ikom?
- (m) Ne nu , t a i v i s t iek už t r unka .
- ( m) Net e is t am ž mo gu i ne i t char akt er is t ik r aš yt i ne r e ik ia . O t e is t am t a i v is t iek
re ik ia , t a i c ha rak t er is t ika , t a i in fo rmuo t i pa t a isos inspekc i j je igu s ida rb ino , i š jo , t a i
sak yk im ji s pas ig a r . . .
- (v) Buvo sk ir t a nuo bauda ja m. P ap ild o m , pap i ldo m . . . .
- ( v) P ap ild o ma s , jo .
- Papi ldomas darbas .
- (m) Pasku i ga l baz in ia i, d l ko k i nus ika lt im , pavyzdž iu i, j i s t ave k laus i a . J e igu
va g ys t s t a r k im, jo ne t ik mo n s t u r t , be t ir ne t g i iš k it ko le g t e n.
- Ta prasme , ž i ri už koki ve ik buvo nute i stas asmuo?
- ( m) T a ip .
- Ir t a p ra sme bi j o ko ?
- ( m) k ad s id ar b in s va g ys , ta i jo . .
- Nes nu skria ust as?
531
- ( m) . . . je ig u g a l i v l p ad ar yt i mo n je a r d ar k až k t a i. . .
- Ar tur i t dar ka žkas d l t k l iuv im . Gera i . Tada ke tv irtas k laus imas . Je igu j s
pat s darbdavys ar darb intum t tok asmen i r j e igu š darb intum t tai kod l?
Je igu turi t savo nuomon , ta prasme , s iva izduoj am darbdavys. Prašau .
- (m) Aš da rb in iau ga lb t t e is t a sme n j e igu a š j paž ino iau , je igu j i s a i b
t ar k im, k až ko k s nu t a pr as me ma n ž ino ma s ž mo g u s. . .
- Paž s tamas.
- (m) iš t o k i paž s t a m , b ro l is , t ark im, se suo a r kažka ip . Be t je igu j is v i sa i
nepaž s t amas , ž ino iau , t a i t u rb t ne .
- Kaip ki t i?
- (m) Aš da r b in iau i š t ie s t ok žmo g , nes ž inau i š t ebeesa n žmo ni , ku r ie ms
t eko d irb t pas mus , g ra ibs to lauk ia , ko l j ie paba igs t en t a rk im kažkok ius s t at ybo s
da rbus , kad ga l k it i . A išku , je igu i r je igu ir než ino iau v isa i, be t t a s žmo gus ma n
iš poka lb io pas iro d yt , t u r kažkaip j is a i pa rodyt i po ka lb iu , kad j is ir anks iau yr a
d irb s tok da rb , ku r ia m, ku r is , ku r ia m j is ma n r e ika l ingas ga lb t b . Tai yra t ie
ba ndo mie j i la iko t arp ia i. J e igu pasku i pa t s pas iš iukš l int , t a i ia jau ma nau ne t e is tumo
prob le ma yra , o a sme n in is da lykas .
(v ) Aš a smen i ška i ne da rb in iau d l t ok i p r iežas : ba im , kad nebu s ker š i ja ma po
t o ma n, k ad ang i. . Je ig u d ar ap ie še im , ba i m d l še i mo s . Va t p ag r ind in ma n au t a i. I r
ne no r j imas , kad kažkas a r a t s i t ik t s t a igo je a r t avo f ir mo je , nea t s it ik t kažkok i
P .
- Ka žkoki at s i t ik im su s i j us i su j uo?
532
- ( v) Aš a s me n išk a i ne t ne d ar b in ia u a š jo .
- (m) Aš manau , kad aš da r b in iau , je igu žmo gus iš t ik r , t ark im ž i r int kok ia b
sp ec ia lyb to ž mo gau s, t ark im, i r je ig u j isa i t ik r a i a t it ik t t uo s r e ika la v imu s ir i š t
v is ž mo n i užs ir eko me nduo t ger iau s ia i, ma n a t rodo , kad t ik ra i, t ik ra i, ga l i ge ra i
a t l ik t i s avo paves . . t am t ik ras paves ta s užduo t is . Aš manau , kad da rb in iau . I r ma n
t e is t umas neb prob le ma .
- (v ) Aš t a i š ia ip t a i sve ik inu t uo s darbdav iu s , ku r ie sp rendž ia paga l t a i ka ip j is d irbo ,
o ne p ag al t a i a r j i s t e is t a s a r ne . P ir mo po k a lb io me t u iš s ia išk in ia u a r j i s p ak ank a ma i
a t vira s e ida mas p rašyt i da rbo a r ne . Je igu ma t au, kad t a i yra t ie nukr yp ima i su
ka l in imu t a i t ik imyb , kad j is ga l i b t i pak ank a ma i a t v ir as yr a ned ide l . T ai a išk u
lg i a t r ank a t u r b t i . Bet a š ma n y ia u k ad r e ik t d uo t g a l i myb iš ba nd yt . I r . . .
- Ar n ra pagrind in i s kl iuv inys? Ta prasme tas t e i stumas.
- ( v) N e, ne . . .
- Taip .
- (m) Aš ga lb t no r iau pasak yt i, kad v i s t ik t a i b k im b iedn i , be t t e is ing i. J e igu mes
ž ino t ume , kad t a s nu t e is t a s is t e i s t a s 13 ka r t , t a i a š než inau a r ku r i s no r s v iena s i š
j da r b int . Bet je igu ž ino t ume , kad j is yra t e is t a s , t a rk im, už neat sa rg
au to vyk , ku r io me t u žuvo žmo gus. Nei v i enas mes nuo to nesame apsaugo t as ir t ik ra i
t a i ne k l i t is da r b in imu i. Ar ba je ig u ž ino tume , kad j is na rko ma nas 20 me t ir
t eprad irb s pasku t in je 4 -2 me t us . Bet je igu ž ino tume , kad j is a i , t a rk im, kažkoks t a i
PVM nesu mo k jimas ir p ir ma s t e is t umas , j i s t ur int is iš s i la v in im , t a ip me s p r i ims ime.
Be t vis t ie k me s t u r t u me ž ino t i ir , i r aš ma na u, k ad v is t ie k ia p r asm t o k ia . O g al a š
ne ž ina u. . .
533
- (m) Ta i v lg i ir buvo m pa min , kad je igu ma tyt u m, kad j is a i t u r i t da rb in
p r ae it , je ig u j is a i t e n 1 3 k ar t t e is t a s , t e n 1 2 me t ka l j i me . T a i k o k ia t a d a t en bu s jo
da rb in pa t ir t is ? Nes j is a i ne t u r jo s . Ta i yra ir in fo r mac i j a . O d l na rko ma n t a i be
abe jo .
- ( v) . .d l jo p at ie s k a lt s ir išk yla k la u s ima s.
- (m) Ka ip sako t ?
- (v) . . . net u r jo ga l imyb s j is a i g i da rb in s pa t ir t ie s g yt i
- ( m) Nu t a i v lg i, mes r enka m s. T a i dabar k laus ima s d l t e is t umo , o ne . . O mes jau
a išku r inks i m s ge r iaus i spec ia l i s t . Je igu j is a i t en t e is t a s ir l aba i ge ra i d ir ba , nu ,
t a i . . .
- (m) Nes juo la b iau , kad bus r iz ika , t a rk im j is 13 ka r t t e is t a s i r t a rk im da ug la iko
pra le id s ka l in imo v ieto je , a š la ba i abe jo ju , kad j is a i po t iek me t at e is ir s ak ys „aš
la ba i no r iu d ir bt i “ . N ema na u. P ir mia us i a t o k ie ž mo n s
- (v) O je igu j is v ie n ka r t t e is t a s ir 12 me t ?
- ( v is i juo k ias i )
- ( m) . . . ir no r i d ir bt . P as ma ne to ksa i y r a . I r su s ir ad o d ar b . No r jo d ir bt i ir d ir ba .
- ( m) . . be t ja u ia k it a s k la us ima s . . .
- ( m) . . ne nu t a i ja u ia . . . .
534
- (ka lba ka r t u)
- (m)V is p ir m t u r im ž mo nes paž int i. . . sup rant at ?
- G era i, o i r ki t i ko le go s, j s?
- (v ) Aš než inau , daba r k lausau ko leg t a i ir iš t ik r irg i e su . Net suabe jo jau i š
t ik ro , a š savo nuo mo n v isada j s akau , kad. . Š ia ip r ea l ia i, je igu , t a rk im, va t ne b iau
d ir b s š it o j s is t e mo j, ne t u r iau pa t ir t ie s , t a i t ie s ia i š v ies ia i pa sak ius , va r gu a r ir g i
da rb in iau . Vargu . Be t k iek yra daba r , t u r iu sukaup s pa t ir t ie s i r , t a rk im, je igu , je igu
a t s it ik t , t a ip , kad at e it y b ga limyb dar b int i t e is t a sme n , t a i da rb in iau ir be
p rob le m .
- (m) Aš da rb in iau irg i, je igu paž ino iau t žmo g ir paž i iau ga l i š t ik r kok
nus ik a lt im j i sa i padar s yra .
- ( m) Da ba r , sa k yk im, š ia i d ie na i, v is t i e k d ir ba m su t a is ž mo n m ir pe r la ik m es ju o s
paž s t am. Kiek pas mane dabar ska it o je ir t ik ra i, nu , ga l iau sak yt i, k ad iš j
ga l iau ga l da rb int 10 , be t ne daug iau .
- O ta i kod l ki t i ne t inka?
- ( m) Mo t yva i k o k ie ? N u ma to s i. . .
- N e. . . n e, k i ek y ra ?
- (m)A. Dabar yra v ir š 100 , 120.
- Ap ie 100 da rb int u m t ?
535
- ( m) T a ip ga l i au . Dabar ra mia s ž ine va t t , t , g a l i au da r b int i, nes ma t au, k ad
ž mo n s ir s t eng ias i ir da ro k iek ga l i ir n ra to me lo , a r da r kažko . Bet kur is a t e ina ir
ga lvo j i k iekv ie n d i en a r ne b la iv s , nu , g i v isok i ma t o m, t ik ra i nep r i im ia u . Ne d l
t o , k ad j isa i yr a nu t e is t a s , bet ja u be nt ju o s k až kie k k aip ž mo ne s p až s t a m.
- (m) Aš manau da rb in iau t a smen , ku r is , nu , j i s a i , ku r is irg i b s t ip r ia i
mo t yvuo t as d irb t i ir už nesunk iu s nus ika lt imus , v ie n ka r t ga lb t . Ta ip kad . .
- Gera i . Tada a laba i . Ki tas klaus imas . K aip manote ar darbdavys tur žino t i
ap ie darbuotojo , potenc ia laus darbuoto jo krimina lin prae i t ? I r ki ek j i s tur
žinot i , ta prasme , ta s ž inojimas. Ka ip manote?
- ( m) O ma no nuo mo ne , ž i r int ko k io j , ko k ia s r it i s yr a , ko k ia t a da r bo specif ika . I š
t ik r ga l t e ig ia ma i.
- O jeigu mes ži rim bendra i?
- ( m) Je igu be ndr a i?
- Be ab ejo , j e igu na maža t ik imyb , kad j i s d i rbs su , su va ika i s , mokyklo j , ta ip
arba dar ka žkas ta i . Be t bendra i ži ri me, na nede ta l i zuojant kažko k i laba i
spec i f in i darbo s ri ?
- (m) Je igu nedet a l izuo ja m, a š ma nau , kad n ra p ra smyb s ž ino t i je igu j is , kad irg i yra
kažkok ia k va l i f ikac i j a a r kažko k iš s i l a isv in im . T a i pa ro dys kažkok ie t a i i š t ik r
va t ir bando mie j i la iko t arp ia i, ka ip užs ir eko me nduo s , t a i ga l bu s t ada . . Bent a š
ma nau .
- Kaip ki t i manot?
536
- (m) I š t ik r ge r iau kada da rbda vys ž ino maž iau ap ie k r imina l in p rae it , t o d l kad
v is t ik p ir miaus i a t u r b t i ve r t ina mas ž mo gaus da rba s , o ne jo p rae it is , nes ne i
v iena s ne same apsaugo t as ir mes v i s i k lys t ame . I r , sakyk im, b da ma da rbdav iu a š pat i
duo iau šans ž mo gui.
- ( v) Ta ip , p r it a r iu . I š t ik r ir , ir , i r , kad to s k r imina l in s , t a rk im, p rae it ie s
da rbdavys manau , kad , ma nau , kad ne tu r ž ino t i. Ga lb t a š v isada . . T ark im, a t e ina
poka lb nu t e is t a s is , v i sada j a m sakau t a ip , kad t a i yra t avo pas ir ink imas . Je igu t u
no r s i nu s da rbdav iu i pa sakyt i, kad aš bu vau t e is t a s a rba ir daba r da r tu r iu , bausm
at l ik in ju . Be t t a i s akau . . . I š t ik r v i sada pamin iu t a i, kad yra jo aps i sp r end imo
la isv je . O sakau kas , iš t ik r je ig u a smen iška i, s akau , s lep i ir ga lvo j i, kad to s
k r imina l in s p rae it ie s kuo maž iau ž ino s, t uo bus ge r iau i š t ik r . T a i v lg i t a pat i
pa t ir t is , pat ir t is yr a , kad , t ar k im. P r akt iko j bu vo mer g ina , g r žus i iš ka l in imo
st a igo s , t ur int i l yg t inu m , s ida r b ino ir , ir š it o va ik na muo se ir d ir bo . Nor s t en
sakau iš t ik r suž ino jo ir v is i žu rna l i s t a i ir v i sok i t a p ra sme ir int e rv iu ir pas mus
inspekc i jo je ir va ik namuo se ir j ina i at l iko t bausm , iš s ir a š m iš ska it o s ir kuo ,
kuo s kming iaus ia i d ir ba t uo se va ik na muo se . T ies io g jo s , ka ip j i pa t i s ak , t en jau
a t rado save t arp t va ik ir va t sakau . Ta i va t ka ip ga l i t , t žmo gaus ve r t int i
t e is t um .
- (m) Aš t a i ga lvo ju , kad v is d lt o yr a dv i pus s , ka ip da rbda vys a š no r iau ž ino t i
ap ie t žmo g daug iau , be t je igu e i iau da rb int is t a i ne no r iau , kad ž ino t , kad
sakyk im kažko k ia t a i p rae it is .
- Bet j s ka ip pa ta i sos inspekc i jos darbuoto ja?
- ( m) Ka i bu vu s i a t s t o v , t a i. .
- (v ) Ta i p r iva lo ma padaryt i. .
537
- ( m) P r iva lo ma ( juo k ias i)
- (v ) P r iva lo ma pr aneš t i, da lyvau jant in fo r muot i. .
- Bet j nuomone, gera i, j s priva lo te , i a yra da lykas , bet k iek j s manote , ka ip
spec ia li s ta s ki ek svarbu darbuotoju i žino t i?
- (m) T a i a š nemanau , kad t a i yra e smin i s da lykas , kad t u r ž ino t i. Be t t a i ir ne t u r
t i p ir ma s k la us i ma s p r ie š d ar b in a nt ž mo g „a r j i sa i t e is t a s a r ne ?“
- (m) No rs yra v lg i a t ve j , me s j au kažkada d i sku t avo me v ie no seminaro me t u, t a ip
pa t Gip ‘e . J e igu t ik ra i va t yra žmo ni už vag ys t es , t en t ik ra i jau ia s i lp nybes . J e igu
t en daba r než inau žmo gus kažkoks ko kia m ka ime pa rduo t uv p r i ims kok i mo t e r išk
pa rdav ja d irb t i, j ina i t uo s p in igus . Tai ko k t ur s nuo sto l ? ia yra to k i da lyk . Bet
be nd r a i. . . ma n ne ž in au , be nd r a i. . .
- ( m) nuomon ?
- ( m) Mano nuo mo ne , a š t a i, manau , kad t u r ž ino t i. T ie s io g t e isyb s va rdan . I r t ada
j is r enk a s i ar ba p r i ima g a l ne la ba i ( la ba i?) . ia j i s v lg i už k t e is t a s , kad . . J isa i i š
t ik r , manau , kad tu r ž ino t i.
- ( v) Many iau , kad t a s k laus imas ar t eis t a s t u r b t i v ie nas i š pasku t in i . Be t t a i
t urb t r a šas t u r b t - „ š i t k laus im ga l it e ir nea t sak yt i “ ( v i s i j uokias i) je igu j i s
r e išk ia ja m ba ig t as sk au s mas yr a , p r is imin ima i, t as pat s , p ag al ku r ga l ima t ik r int i ar
t ik r ai j i s yr a t e is t a s pa t s , be t nu t yl t t fak t be v is iško ne ig imo n r a . T ai va t g a l t oks ,
be t ne ma ny iau , kad t e is tu mas . . . Re ik ia t ur t ar t u r i j ie sugeb j im a r ne . A išku
s t eb j imas toks abe jo t inas yra . Su t ink u .
538
- ( m) B et j i s ga l i pasa k yt , aš esu t e is t as , t e is t umas i šn yk s ir t o ks , k ad j isa i ne t ik i.
Xxx O š ia ip t a s pa rodo žmo gaus s ž in ingum .
- Ar dar kas t ur i p ast ab ? G erai . Ta i seka nt is k laus i ma s , sekan t is k laus i mas
šeš ta s. Ko re ik , koki pas laug re ik , kad ve ikt ta s opt ima lus nute i st
asmen darb in imo mode li s , ta prasme, kad j i s funkc ionuot ? O ga l v iskas yra
gera i , ga l j i sa i funkc ionuoja? Ar pakankamai š i tas mode li s , j i s yra ve iksmingas?
Ar j i s ve ikia? J nuomone?
- (v ) Aš manau , kad t ur b t i s t e ig i a mo s spec ia l izuo to s v ie to s tok ie ms a smen ims ,
re i šk ia , va ls t yb t u r pas ir p int i, kad b s t e ig to s tok io s v ie t o s. . . Kad mes
ga l t um m nukre ip t i. .
-Ta prasme , kokios v i etos?
- (v ) Re išk ia . . . . eee
- Organizac i jos kažko kios , kas?
- ( v ) Ar ba jau esa mo se f i r mo se , o r ganizac i jo se ir s t e ig t i pap i ldo ma s f inansuo ja ma s i š
va ls t yb s , l šo mis , t am t ik r da l sk ir i ant , t en 50 p ro c. užda rb io , kad va to k iu a t ve ju
ga l pas i s t . Nes r ea l ia i a nks iau buvo tok ie s ra ša i suda ro mi o rgan iza c i jo se ,
k ur ia s g a l d a vo p as i s t i t e is t a s me n . T a i bu vo ko k ie 9 2- 90 -t i me t a i.
- ( v) N es d ar b in ima s bu vo g r s ir va t . . .
- (v ) I r laba i ge ra i jo t a s is t ema , ga l iu pasakyt i. da rb inda vo m prak t iška i 100 p ro c . ,
ne s t o s vie t o s , ne ga l d a vo u ž imt i k it a s . N es j ie yr a t o k ia k at e go r i ja a s me n . . .
539
- Bet kod l b tent ka lbam ap ie va ls tyb ines mones?
- (v ) Ko d l? Ga l ima f ina nsuo t i ir p r iva iuo se f ir mo se . Je igu t a s žmo gus a t it inka t
p ro fes i j , s ak yk im, sugeb j imus , l ikus i mo ka darbdavys . . .
- Kaip ki t i mano?
- ( m) Mano nuo mo ne , š ia i d ie na i t a s mo de l is ne ve ik ia i š t ik r . M nu t e is t
a t žvi lg iu , ypa t inga i iš le is t iš ka l in imo s t a igo s , j i sa i t ik r a i ne ve ik ia . T a ip , pr ie š
me t us , ka i bu vo eko no miko s pak i l imas ka i nebu vo kažko k i r imt p ro b le m . Š ia i
d iena i t a i iš t ik r ne ve ik ia .
- Ta prasme , neat i t inka dabart in i . . s i tuac ijo s dabart in s?
- (m) Ta p rasme ir me s t a ip pava izduos im, kad juos pag r ind in iu , nes me s i š t ik r
be j g ia i kažk pake is t i a r kažk t a i pada ryt i. . .
- O ta i ko re ik , kas ga l pake i st i t s i tuac i j ?
- ( m) T a i b t ent , kažko ks t a i, va ls t yb s pa rama iš t ik r , k ad ga lb t v lg i k iek , k iek
min jo ko lega , kažkoks t a i mo de l is , paga lba . . .
- (v ) Eee. . f ir ma , ku r i da rb int t o k a sme n ga l k re ip t is , s akyk im, k ažkok i
agent , kad nu pa t e ik t do kument us , kad mes da r b ina m t e is t a sme n , ku r is s jo
ka l in imo v ie to je ir e sant ga l imybe i ga l it sk ir t i kažkok i t a i f ina ns in pa ram ,
sa k yk im, t e n f ir mo ms t o k io ms e sa nt . . . Aš ž ina u, g a l ne d id e l is p as i ly ma s, be t t a i. . .
- ( v) Ne t a i. . . iš t ik r va t t eko g i d irb t i užs i enyje . G i ve ik ia t ok io s pa t . I š ka l in imo
s ta ig pa le is t i a sme nys . . J e igu , t a rk im, f ir ma kažk . . . da rb ina lyg t ina i pa l e is t t en,
540
t ar k im, t e is t as me n , t a i f i r ma i d a r o mo s kažko k io s t a i le ng va to s . Ar jo s a t le idž ia mo s
nuo da l ie s mo kes , jo , a rba mo kes a t l e idž ia mo s arba gauna do t ac ija s t en a r , a r
da r kažkas . V ienu žo dž iu , kad pa t i f ir ma b su int e resuo t a p r i imt i t a sme n . Kad j i s
t e is t as , t a i va l io . T en, t ar k im, t e is t as , be t j i sa i a t l iek a, a t l iek a je igu dar b ir p l iu s dar
be ndro v gauna kažko k ias le ng va t as , ta i ia , ma nau , b mo t yvac i j a gan pakanka ma i
s t ip r i.
- (m) Aš ma nau , kad r e ik p rad t i d irb t i ne kada žmo gus iš e ina iš ka l in imo s t a igo s ,
o pr ad t i r eng t i ja m b t ent dar bu i ir kažko k ius mo k ymu s vykd yt i ka l in imo s t a igo se .
- (m) T a i va t , va ia , ma n a t rodo , kad ia ir yra e s min i s mo me nt as . Mes lyg iname su
užs ie n iu , be t at k re ipk it d mes t a s s t a igas , ku r mes buvo me, v i s t iek
ne vyr iausyb in s , v i sa i k it a o rgan izac i j a . J ie e ina t ena is pa t ys no r dami su s ir a s t i da rb
ir t ada daba r . O m ko k ie yra e smin ia i, kad j ie nepas iruo š yra pat ys t am da r bu i.
Va t ka ip ir V irg in i j a pa sak , j ie i š e ina ir t ada to da rbo . . K laus i mas a r ne mo ka a r
ne no r i ie ško t is ?
- ( m) T a ip , yra t ie . . a tk re ipk it d mes t a i kad iš m š i d ie n r ea l i jo m yra t ik ra i
la ba i sud t ing . Nes , t a rk im, yra t am t ik r i t e r it o r in ia i a r kažko k ie ska i iaus pada l in ia i,
ku r ie r ea l ia i t ik ra i ne t je igu žmo gus ir la ba i no r i , t a i a išku ga lb t ga l je igu l aba i no r i
t u t ik r a i g au s i, ne ? Be t t a i va t , k ad žmo gu s no r i , be t n r a ja m k p as i l yt i. I r t a s a išk u
re ik at s iž ve lg i t a i kad , j ie ka r t a is b na ga lb t ir da rb ing i, be t j ie t ik ra i yra r ibo t i
ž mo n s ir , ir v lg i t a s ka r t a is s t abdo s ida rb int i. O da rbda v ia m je igu r e ika l ingas
ž mo gus , kur is f iz iška i t ik ra i yra l aba i pa j gus , s t ip rus ir va t t ok i t ik s l in i duome n
t a i aš sak y iau , kad ir g i r e ik , b t ent ko nkr e ia i a t s iž ve lg ia nt ž mo g . Nes ka r t a is ,
s akau , ga li b t i da rb inga s , be t la ba i r ibo t a s žmo gus .
- (m) T a i j i sa i t ada jo k io da r bo nega l s d irb t i.
- ( m) G al d ir bt i, be t . . mm
541
- Ta prasme tur b t i s i s t ema ap ie ta i , kad derin t . .nu. . darb int i su spec ia l ia i s
pore ikia i s kažkokia i s ta i?
- ( m) T a i, ne t a i a š . . .
- K j s t u ri t e o me n y?
- (m) Nu , t a r k im, papras t a s da lykas , mes kažkada band m irg i su tom ve r s lu mo
organ izac i jo mis , ga lvo t i, ap ie ko nkre ia i m t er it o r in , t ark im Drusk in ink uo se, t a i
lg i, r e ika l ingas ir ap t a rnav imo t en spec ia l i s t a s . O yra žmo ni , t a rk im, kur ie nu
nega l i sak yt i, kad j ie XXX Aš ga l da ba r ne t a ip i š s ir e išk i au , p s ic h in ia i l igo n ia i a r ba
t ur int ys kažko k i p s ic h in i p ro b le m . Ta i e le ment a r ia i paža i s t i a r r i nk t i žo le le s , kad
sus ida r yt i, nu kažkas to k io , panašaus . Kad b to k ie spec i f in ia i da rba i, ku r io s ga l
juo s a t l ik t i. P ir miau s ia kaž ka ip , v iso k i Xx x. Nes r ea l ia i jo ne i v ie na o r gan iza c i j a
ne da r b ins v ie n t ik d l jo t am t ik r išo r in i t r kum . .
- l svei katos sut riki m ?
- (m) xxx iš t ik r ga l, ne t a ip , ne t a t ok ia ka lba daba r pasak iau
- Ne , ne ta i v i skas tvarkoj . .
- ( v is i juo k ias i )
- ( m) . . . t en d reba , t ie s io g išo r in i t u r i t r kum , be t ir t a i yra ga l imyb kur ia m
nepr ik lau syt jo k ie , nu j is nega l t ur t nega li .
- ( v) T a ip . P as it a ik o at ve j , k a i nu t e is t ie j i g r iš p a t a iso s na m . .
542
- Gal gars iau ga l i t .
- ( v) . . . t a i va t i š pa t a isos nam gr nu t e is t ie j i t ie s io g l ink , kad mes r a s tum m
ga l imyb t arp in inkau t i su da rbda v ia is . Yra tok ie mo me nt a i, t o k io s užuo mino s , kar t a is
ne t ie s io g ia i, be t duo da suprast , užduoda k laus imu s , o k mes ga l im pa rekomenduo t .
Ta i t ok ia is a t ve ja is v i sada s t eng ia m s pasakyt , kad v is t ik t a i je i pa t s ie ška i, t a i su
dar bdav ia is g a l i t ies io g ia i ko nt akt uo ja s i, t a i t ar k im v isa i k it as po ži r is fo rmuo jas i .
T ai va t as net ur j imas dar b in s p a t ir t ies , paimk im, juo s a t imt o r yžt o , d r so s ,
sava rank i ška i ie ško t is . Kar t a is t r kst a past ang . T a i va . O mo de l is t a sa i ia
dar b in imo , ka ip ir dabar , t a i sud t inga s . I š t ik r j isa i ne la ba i ve ik ia .
- O je igu ta ip paklaus t i koki , kokio s pas laugos ga l va t š iuo metu b t i? Na tos
ve iksmingos , naudingos , re ikiamos. J manymu ko t r ks ta? Ta prasme , paslaug
s fe ra , k jam re ik asmeniu i ga l kažko kias naujas paslaugas d ieg t i? Ir ia t
t arp in inkav im pamin jot .
- (v ) Na , iš t ik r je igu pasak yt . Nes ka imiškose v ie t o v se , kadang i t o ks m
ra jo nas yra t a i daug iau . T a i v lg i ž mo n s , sakyk im. Mes ga lvo ja m, kad va t f iz in ia i
as me nys, ž mo n s o f ic ia l ia i s idar b int neg a l i. Nat r a l ia i gau nas i pas lau go s to k io kaip
ir neo f ic ia laus da rbo . Gaunas i d l ko t a ip? Sak yk im. . . . žmo n s ba iminas i nep až s t a m
ž mo ni . O v ie t in is t a i k re ip ia s i pe r paž s t amu s ir užbur t a s r at a s gaunas i . L yg ir ga l
pad t i, be t t ik t a i ba iminas i. T a i va t ka imiško se v ie to v se yra sud t ing iau kažka ip ,
t ark im, gau t pas i lym . .
- (v) Aš t a i ga lvo ju , kad ga lb t , ga lb t š it o ga l at s ir a s t i t o k io s , ka ip ir než inau ,
o rgan izac i jo s , ku r io s ga lb t . Než inau , a š a smen in j pa t ir t y, daba r k a i da rbo b ir ža , t a i
t rupu t e su nus ivy l s i r než inau b t ent j t en, k j ie d irba ir . . . At s iu n ia l a i svas darbo
v ie t a s . V ienu žodž iu , mes nukre ip ia m ka ip ir k l ie nt t a s be ndro ves . J is a t e ina i r
sako : „k j s ia ma n dav t ?“. T en sako abso l iu ia i t en t e le fo na i nea t sako , t en t a ip ir
t a ip . Ar t en paskambina i š v is s ak , kad ne re ik ia t en tok i da rbuo to j . Aš pas i imu
t e le fo n , skambinu t be ndro v , t a ip sako , me s jo k i ske lb im nedav m sako iš ku r
543
s ia i š t r auk t s ako t da lyk ? O da rbo b ir ža mu ms s iun ia va tok ius , t ark im, da rbo
v ie t as , jo . T a i a š ga lvo ju , ka d b t ik s l in ga , t a r k im, k ad a t s ir as t t ok ia s u int e r esuo t a
kažkok ia o rgan izac i ja , ku r i kaupt b t ent r ea l ia i da r bo vie t a s , t a rk im, ie ško t , kad t en
t r kst a, t en t r kst a . Tada mes žmo g nus iu n ia m t o rgan izac i j , t en gaus j ina i,
ž ino d a ma , k ad t ik r a i t e n b t e nt r e ik a l i ng as d ar bu o t o ja s , p a ima ir . T a ip , va t sa ka u, ne s
da rbo b ir ža da ba r vat , a š sakau , a š nesu 100 p ro c. s i t ik in s , kad t en ska id r ia i d ir ba .
Duoda t , t ark im, ske lb im . . .
- (v ) Bet mes jo a t s id me , a t s ir me t da lyk , kad darbdavys v is d lt o t ur i b t i
su int e r esuo t as. J s ga l it k no r i t šnek t , g raž ia i, d a r bda vys t u r i b t i su int e r esuo t as .
Ka ip mes ga l im pa t ys? P rad k im nuo to ka ip da rbda v su int e re suo t i? Ka i i š t ik r
k a ip žmo n s p r i imt . .
- Turi tur t naud . .
- (v ) Ta ip , t u r i t u r t naud , v is i mes no r im t u r t naudo s . ia na t r a l i ž mo gaus
pr ig imt is yra . T iek nu t e is t a s is no r i ga u t i d ide sn a t lyg in im , t iek t a s da rbdavys no r i
gaut i naudo s iš t o , k j i s da rb ins jau . Nes j is a i yra pad id int o s r iz iko s jau d irbant ys i s . .
- Ar y ra dar nuomoni ? s nor jo te dar ka žk ? Na k , s e kant i s k lausimas,
numeri s sep t in tas bus . Kokiomis savyb mis darbe pas i žymi nute i st i e j i? Ar y ra
spec i f ika , skirtumas , ta prasme, nu o ne te i s t a smen . J manymu ar yra tam
t ikri ski rtumai ar spec i f ika tos kategori jos asmen , ka ip darbuoto ja i ?
- ( m) T ai v lg i p r ik lau so , ar t a i as muo lyg t ina i pa le is t as iš p at a iso s na m ar j i s t ik t a i ,
ja m bausm s vykd ymas a t id t a s a rba j i s t e is t a s la iv s ap r ibo j imo bausme . Ta i t a s kur is
ne buvo iš t r aukas iš v isuome n s , ku r is v is l a ik buvo v i suo me n je . Ta i iš t ik r t
d ide l i sk ir t um ir n r a , j ie ka ip no r ma l s ž mo n s. O t as , kur is buvo at it r s t a i be
abe jo bus t sk ir tum , jau ir mo t yvac i ja sus i lp n jus i ir t ie dž ia i n r a to k ie . .
kažkok ie . . .
544
- darb in ia i
- (m) Darb in ia i dž ia i n ra d ide l i . A išku ir kva l i f ikac i jo s t r kumas i r ga lb t
s imu liuo t b l ink j ie daug iau ga l. N a , a išku t a i v lg i p r ik lauso nuo žmo gaus . A išku
t a s, ku r is no r i d ir bt i, t a s ir d ir bs . I š t ik r t a i ir sk ir ia s i va t ir p ag al t a s k at eg or i ja s . .
- ( v) Ar e lg es ys , k ult r a. . .
- Vat
- ( v) I š t ik r bendra v imas , ne s j ie pa t a isos na muo se t u r jo adaptuo t is t a rp nu t e is t
ir j t e rmina i , bendrav ima s juo s išduoda darbdav ia ms . J ie ms . Aš . Ka nt ryb d irb t i
i lge sn l a ik , da rb ankst i ke lt is pask iau . . Ka ip p ras t a pas mus darb in j ap l inko j
j ie ms yra su nku . Re išk ia , j ie , t uo s r yš ius a r ba j ne t u r jo a rba ne t u r jo ga l imyb s
la v int i a rba juo s p rarado . O jau ia t a s adapt ac i jo s la iko t arp is be nt pus me t , r e išk ia ,
yra b t inas , kad j ie adap t uo t s i p r ie nau jo s ap l inko s . Po to iška r t s ida rb inu s nek i lt
v i s t ik nesupra t im da rbe . J e igu j ie s i da rb ina .
- (m) Aš t a ip pa t past eb jau , s akyk im, kad ga lb t t ie g r iš ka l in imo s t a ig j ie yra
daug iau . Nu , j ie ms t r kst a kant ryb s . J ie to k ie daug iau ne rvuo t esn i yra , j ie r eaguo ja
jau t r iau be t ko k ias ga l pas t abas t a i. . Ga l š iek t iek nepas to vu mo va to k io pas t eb jau .
Ta i ga l ir da r be t a i yra toks da lykas .
- (m) Aš da r a tk r e ip iau d me s , kad m kont inge nt a s v is t iek yra p ro ble min ia i, j ie
dažna i t u r i p r ik lauso mybi , p ro b le m . Pas mus daug a lko ho l ik yra eee . . . na rko ma n
da l is yra . Ta i iš e sm s yra p r iežas t is , d l ko j ie i r pak l i na , pa t enka t m ska it
ir d l ko a t s ir anda t ie t e is t u ma i. T a i va t a i j ie , kad t u r s asme nyb s t ie s io g p ro b le m
jau ia i r s ida rb int i t a s irg i t rukdo .
- Ta ip?
545
- (v) Ko leg v isk paa išk ino ( juo k ias i) .
- ( v) Nu sakyk im, da r irg i va t , ka lbant ap ie t a i. I rg i nega l ima pasak yt i 100 p roc . ap ie
v isus , t ark im. Be t irg i ia jau yra neabe jo t ina i. To s tok ius , ka ip , s akyk im, po žymius
t ur i lygt ina i pa le is t i i š ka l in imo s t a ig . Je igu j is a i s idar b ina t a i, t ark im, j a m r e ik ia
dažn iau e it i pa r k yt i, j e r z ina t oks dalyka s , ka ip , t ark im, ga myk lo je da rbas . T iek t a i
la iko d irbam, pa r k ymu i yra t iek , v iskas t a p ra sme sus t yguo t a. Ta i j i s ir s ako , „aš
ka l j ime gyve nau nuo skambu io ik i skambu io , a š iš e inu da rb , da r t en ma n su
v isk , su . . “ .Nu , s ako . J am. J is ka ip ir no r i t o k io la isvo o ro d ir ek to r iu m b t i. Va t t ok ie
da lyka i juo s irg i e r z ina ir t a ip sakau . Buvo to k i a t ve j , t ark im, v i enas k l ie n t a s n jo ,
j is t en 3 d ie nas pad irbo . Ne , sako : „š i t a s da rbas ne ma n, t en ma n neska i iuo s va land ,
k iek a š r kys iu , k iek a š t en“. Nes b t ent yra t ik ra i da rbda v i t o k i , ku r ie t ie s ia i
šv ie s i a i pasako , kad yra nus t a tyt o s r kymo va la ndo s t en ir ne be t ku r da r r kys i , nes
medž io apd irb imo ga myk lo s . Ta i ir , i r s akau . O k it a ve r t us v lg i t a s pa t s lyg t ina i
pa le is t as as muo t uo j pa io j ga myk lo j, nu jo , d ir ba iš jo a t ska i iuo ja ir ant s to l ia i i r
a l ime nt a i ir v isa k it a . J is t e n, ja m r a nk as l ie ka 2 50 l it , j i sa i sa ko : „a š d ir bu , a š be nt
jau gaunu kažk iek p in ig i r a š t en d ir bs iu ko l t a be ndr o v g yvuo s“. Sak : „ iš t en
ne iše i s iu “. T a i va t irg i t žmo n i , ka ip sakyt , mo t yvac i jo s r e ika la s k iek i r k a ip . Be t ,
kad t a s ak au t a spec if ika , t a i jo . . L yg t ina i pa le is t i as me n , j ie k it a ip išs isk ir ia iš t o s
ž mo ni mas s .
- (m) Na ma nau , b ia da r t oks pas t eb j imas , t a i kad j e igu . T a rk im, kuo sk ir ia s i
t e is t i nuo ne t e is t t a i, t a i kad pas tok ius a s me n i s b na dažn iau nedraud imin io
la iko t arp io ?. . . , bet j ie , pavyzdž iu i, t a rk im, me t us la iko d irba , be t b na m nes iams
ne at e ina , t ad a v l sa va it v l a t s ir a nd a. T a i va t t as ir b lo g a i. .
- A nu t a p ra sme da ug ia u. . . ka žko ki . .
- Jo . . bet nu š iu o at ve ju . .
546
- ( v) J is pa s il ig o ja .
- Bet j i e kažka ip gau na tas pažymas ap ie ta i?
- ( m) La ba i, ž ino k it jo k i p ro ble m n r a . . su sit va rk o
- (m) . . t enka dažna i
- (v ) Manau , ia t e is inga s past eb j imas . J i e nep ra t gyve nt i paga l t am t ik ra s
t a isyk le s . I š t ik r sud t inga j ie ms p r it apt i p r ie t nust at yt t a isyk l i , kad 8 va l.
da rbe tu r i b t i, da rbas ba ig ia s i 5 . I r paž i k it ka ip su r eg is t r ac i jo m. I r g i je igu j is a i
ne l ink s la ik yt is t o r ež imo ir r eg is t r uo t is už mir š t a ir ž i k ir nak t jo n r a , ka i po 10
j isa i kažkur užs ibu vo . Nu, a š t ur iu o me ny, va t ku r ie j au pas id , j ie i š e ina va t
pas id 3 me t us a r 5 a r daug iau me t , j ie ms la isv . O ka ip ia daba r da r v l g yvent i,
l t o k io kažko k io r ež imo . Nu , j is a i la isvo o ro d ir ek to r ius . Kas ia yra . . . ia
„Ra s la buc ha “
- ( v) Nu , va t „ras la buc ha “. I r d ar d raug t aka . Drauga i sako : „ne p res t iža s to k da rb
d irb t i “. Nu , ž i r int iš jau nesn i ia žmo n i . „K t u ia už g ra š ius d irb i, ž i k a š su
kok ia ma š ina a t va r i au , va ro m ga l t ena i s“. Nu , va t pas t eb jau d raug t aka ir g i d ide l
yr a . .
- Pas iduoda turb t . .
- (v) Jo , pas iduo da, ypa t inga i.
- ra s t ipr s ka ip i š la ikyt i savo pozic i j . Gal j s turi t?
547
- (m) Aš t ik pa juo kaut i no r jau , kad i š t ik r n ra t a ip , kad i š i š ka l in imo s t a ig
t e is t a s ka ip t e is t a s , t a ig i j i e i a , be t je igu n ra d a rbo t a i ia i š t ik r ne b da
- ( m) D ar ne pr ik la uso , ia nu o ž mo g a us k . .
- (m) Pas mu s daba r ska it o je y ra la ba i s enyvo a mž iaus ž mo gus , beve ik 60 -t ie s me t .
Pa r jo iš ka l in i mo s t a igo s , ne t y in ž mo gžu dys t , a t s s 6 met us . Po sa va it s j i s
jau d ir ba ir d irba ba ld gamyklo je , ku r d ir ba p r ie s t ak l i , ku r io s yra užp ro gramuo to s
nuo j nega l i 4 va landa s nue it i. Ne i t ua le t , ne i pa r k yt i. T a i a t e ina da bar eu fo r i jo j.
D irbam po 3 pama inas , da rbo t ur im, užsak ym va , ž mo n i p r i ima . P ie me nys a t e ina ,
pa r kyt nega l i, a nt r d ien e ina lauk , nepad ir ba to k iu t empu . O ž mo gus p r ie pens i jo s
d ir ba ir dž iaug ias i , kad t ur i da r bo . ia v l yr a , nuo žmo gaus p r ik lauso . At e ina ne t e is t i
jaun i ž mo n s , be t j ie nepaneša to t emp o . O lyg t ina i s s žmo gus su . . s enyvas d ir ba
ir va rgo ne jau ia . ia yra k iek žmo ni t iek nuo mo ni ir po ž i r io ir . . . O k it as jauna s ,
t a ip sako : „aš ned ir bs iu už 400 l it “ . Sakau : „Pa lauk , o k iek t k la s i ba ig s?“ Sako :“
ke tu r is š imt . . . 4 k la ses “. T a i sakau : „Dž iauk is už k la s po 100- t “ . Nu . . Nu t a i
ju o k au ju ja u , no r s u ž k la s p o 1 00- t ga un i. . N u jo s ako : „a š ne d ir bs iu , be t . . . “
- (v ) V lg i t a i p r ik lauso nuo tos da rb in s pa t ir t ie s . Aš pas ika r to s iu . J e igu mes
lyg int u me j au n im , ku r i s no r i mo k yt is p r ie š t a i ned irb s n iekur k it u r , sakyk im, be t
ka ip ir kuo iš l a iko mas , t a i a išku t a s ir vyresn io a mž iaus žmo gus po me t pr i e s t ak l i
nepast o v s . Bet t a da rbin pa t ir t is p rae it y, ma t yt , buvo ir dž ia i. I r ver t in ima s kas
naud inga , kas ne , kas ge ra i, kas b lo ga i jau j is yra sus i fo r mav s . ia na t r a l ia i yra t ik
p at ir t i s . O su d ar b ine p at ir t im yr a l i d n a . .
- (m) Ta i t u r jau k i t pavyzd . Žmo gus 50 me t . ia da r p r ie š t uos , p r ie š t pak i l im
buvo , ga l 2005 met a is . Ta i a š sakau : “Tau b iržo j s i lo k no r s?“- „ Jo , s i e it
mede l i ka rp yt i“ . T a i s akau : „E ik “. - „Ne, a š va iruo to ja s v i s g yve n im . ia
pažemin imas, mede l iu s ka rp yt i“ . T a i sakau : „O pa lauk , tu va iruo to ju d ir ba i?“ Ta i
sako : „Ta i k t u užd irbs i, nes a š 25 me t us s jau . “ Ta i va t ir po ž i r is da rb . ia
paže min imas, nes dav tok že m darb .
548
- Gera i , paskut in i s klaus imas (v i s i juok iasi ) , paskut in i s klaus imas . Na toks i rg i .
Gana bendras toks . K od l svarbu , kad nut ei s tas i s s idarb int ? K darbas b lokuoja
ir k j i s a tveria? Ta prasme , kokias n egatyv ias, t a prasme , negatyv ius ve iksn ius
b lokuoja , k j i s gero atveria? Ta prasme , ga l turi t savo , ta prasme , v lg i
nuomon ? Ta ip, prašau .
- ( m) Aš ma nau , t a i da rbas , ku r d irba mums a išku yra ve r t yb . O t a r k im
nut eis t ies ie ms t a i yr a u ž imt u ma s, p r agyv e n imo ša lt in ia i i r t as užimt u ma s a išk u maž ina
nus ik a ls t amu m . T urb t t en d ir bant is ž mo gus v is t iek d idž i da l da r bo p ra le idž ia ,
la ba i daug p ra le idž ia da rbe . Ta i iš t ik r maž ja nus ika ls t amu mas . I r , ir je igu j i s
ma to iš t o darbo r ezu lt at us , užmo kes t , t a i iš t ik r , iš l a iko še im , t a i t ik padeda
a išku . 01 :01:23
- ( v) Dir bant is nu t e is t as is , je igu j is t e i s inga is b da is užs id ir ba sau p r ag yve n imu i, t uo
pa iu i r v isuome n saugesn . Kuo me s g re i iau j už ims im, t uo ger iau v isuomene i ir
mu ms pat ie ms v is ie ms i r t am pa ia m n u t eis t a ja m paga l iau , kad ang i j i sa i ja u pat s t ap s
t uo pa iu v isuo me n s nar iu t e is t u . I nt eg r uo s is g r e i iau j isa i.
- ( m) P at s sa ve iš s i la ik yt , ja m p aša lp mo k t ne re ik
- Tiesa
- ( m) D ir ba nt is as mu o mo k a mo k e s iu s va ls t ybe i, va ls t yb d uo t g er ia u . . .
- ( m) I š e s m s pag a l t a i, ka i a t e ina ž mo gu s ska it o je . . Kalba nt ap ie p ir mus po ka lb ius ir
nuo jo . Nuo to ar d irba ž mo gus a r ne , a rba po ž i r io išv i s da rb jau ga li la ba i daug
sp t i ap ie j nuo mo n i š t ik r . Ma n a t rodo , t a i yra e sm in ia i no rma laus ž mo gaus
mo me nt a i. D irb t i j is no r i , ne no r i , ma to s i ko k , ka ip sak yt i, pas tov gyve n im . Juk
da rbas yra m gyve n imo pagr indas . I š jo mes g yve na m, va lgo m duo n , i š l a iko m
549
še imas ir , ir t a ip to l iau . I r už imt u mas t a s pa t s v lg i. T a i. . ia yra man vo s ne es min i s
mo me nt a s iš t ik r , k ai a t e ina sk a it o j ž mo g u s, ve r t ina nt jo , ka ip as me n yb , aš . . . .
- ( v) B t ent . Aš ir g i už t a i va t . Ka ip i r ko lego s sako , kad je igu j isa i d ir bs , j i sa i bu s
už imt as , nega lvo s , nega lvo s , kad re ik ia da ryt i kažkur t a i kažk t a i užk la s in j ve ik lo j
ee e. V lg i iš s i la ik yt sa v , mo kant mo kes ius va ls t ybe i ir i š jo mo kes bus mo ka ma
dar paša lpa kažka m ta i , t a rk im, a r , a r bedarb iu i a r k ažka m. I r v lg i, sakau , va t t eko
ska it yt i Kazuo I na mo r i „G yven imo f i lo so f i j “ , ku r t en yra pa rašyt a , t a ip kad , kuo
ž mo gus daug iau d ir ba , t a p rasme je igu j is a i pasto v ia i d ir ba , jo s mege nys yra da rb in j
ve ik lo j, ne nukr ypst a nu o dar bo , t uo j isa i t au r ina sa vo s ie l . T a i a š b t ent sa kau , kuo
daug iau bus už imt as ž mo gus darb ine ve ik la , t uo ja m maž iau e rdv s l i k s to m
neg at yv io m mint im.
- (m) Jo daug iau to r yš io su s ie la
- ( v) Jo , su s ie la . . .
- ( juo k ia s i)
- Nu taip. . žmogus jau in tegruotas , d i rba , bendrauja, tai vertyb . Ga l kas dar?
Ta ip .
- ( v ) Re išk ia , v i s t iek mo kant ys mo kes ir v lg i nes j i s per ima, s t ip r ina sa vo
sav iga rbo s jausm . Je igu j is s ave ge rb ia , ge rbs ir k it u s . Sakyk im, kad je ig u v is t ik
suvo k ia , kad r e ik ia d i rbt i, t a i r e ik ia d ir bt i, mo k t mo kes ius . Ta i s av ive r t s ,
sa vig ar bo s ja us ma s, t a s ž mo g u s na ka ip . . . ?
- ( juo k ia s i)
- ( v) . . t a ig i.
550
- O ga l nuomoni dar ki t yra? K J s nor jo t? ( juokias i ke l i ) Aš supra ntu š i ek
t i ek pavargom, bet paskut in i s klaus imas . Ga l ga lb t turi t pap i ldyt k ?
- ( m) D ar ba s t u r i t ik t e ig i a mu s br u o ž us , yr a pr a gyve n i mo š a lt in is ir ne ig ia m ne t ur i,
ne i t e i s t am, ne i nenu t e is t am, aš ma nau .
- ( v) D ar ba s ž mo g p uo š ia . Pa ba ik im.
- Gera i
- (m) da rbas je igu pa t inka t a i ka lt i irg i t ada je igu žmo gus sakyk im t ada
Priedas Nr. 2. Fokus uota grupin d iskus i ja (i šklot in ) . Nutei s tiej i
Ž ym jima i : bold - mo derato r ius (v) - vyra s / ( m) - mo t er is , 00 :00 :00 - la ikas /v i e t a ku r
b lo ga i g ir d is i, u nder l ine - v ie t o s, k ur sp ja ma , kad sako b t ent t a ip , nesu t ik ra d l
iš sak yt žo dž i .
- Tai p irmas klaus imas . Ta prasme, ar ski rias i ga limyb s s ida rb int i tarp asmen ,
kurie buvo la i sv s a t mimo s ta igose i r ku rie nebuvo ka l in t i? Ar t uri t e ga l savo
nuomon ?
- ( v) Be abe jo sk ir ia s i i r t a i p r ik la uso ma i t ik t a i nuo ka l int o asmens . T a i yr a
v i suo me n je vyrau jant is s t e reo t ipas , kad žmo gus at l ik s bausm ta i jau yra
paž enk l int as , su . . . šve ln ia i t ar ia nt že nk l iuku „min us “. I r jo po zic i jo s , net g i je igu j isa i
551
ger iau išp rus s už to k pa t spec ia l is t j i s a i v is t iek p ra la im v ien t ik d l t o , kad
v isuome n je vyrau ja to k ia nuo mo n , k ad ž mo gus a t l ik s bausm ka l in imo s t a igo je ,
jau j is a i t u r i t o k io k r imina l it e to apnaš , s avo me nt a l it e t e , ka ip sakant , jau ke i ia s i ir
ke i ia s i m s t ymo b das . I š da l ie s t a i yra t ie sa . Be t , t a i t ik v iena meda l io pus . K it a ,
ka i a š sakau , kad t a s sk ir t umas j isa i yra o b jek t yvu s , tod l kad ne t ik t a i d a rbdav io
s t yma s ke i ias i, t a p r asme , ne t ik t a i da r bdav io po z ic i ja , po ž i r is ke i ia s i ž mo g
je igu j is a i a t l iko , be t ir a t l iku s io bausm asme ns ke i ia s i . Nes dauguma , je ig u
pa ims it e daba r v idurk L ie t uvo j a t l ieka n bausm , t a i yra 20-35 me t a i. I r t ie ž mo n s
jau pe rne lyg j aun i yra , j ie papuo l t ok ia s ap l ink ybes , j ie no rom ne norom j i e
ke i ia s i, v ie nas da lykas . Ant r as , j ie i š s ine ša i š t en ko mp leks . A š nep i lna ver t i s , j s
ma ne ž i s i t e ne t a ip . J e igu j is a i š i rdy je neneš io t t o , g a lb t . Pasakyk it e , kad a š
jau la isv s a t mimo v ie to se dabar , je igu aš pat s ia ne t y ia nepasaky iau , ne i
v iena s ž mo gus la isv je nega l i man pasa k yt i, kad a š bu vau . O aš a t l ikau 8 su pus me t
ir la isv j da r me t nesu . Supra to t , t a i p r ik lauso nuo to , k j s neša t v idu je . Ka ip yra
p rob le ma i r i š t , ku r ie iš jo ir i š v isuome n s a t sto v , t a pra sme , ir t a rp ž mo n i .
Ko reguo t i r e ik ia ir t uo s ir t uo s. Nega l ima v i s t en na š to s cent r pe rneš t i b t ent ant ,
ant lyg t ina i pa le is t a sme n , kad j s t u r it e ke is t is , j s t u r it e ke is t i s . J e igu kažkok ia
t a i o rgan izac i ja , t en vyr iausyb in , nevyr iausyb in yra , ku r i da ro t am t ak , j ina i t u r i
t ako t i ir da rbdav ius . I r . Aš ju m daug ia u pasak ys iu . Darbdav ius s t ip r iau r e ik ia t ako t i,
nes jau n imas 20 -25 me t , bent 3 -5 me t us at l ik s už g ro t , j ie nu l aba i paže idž ia mi,
la ba i. I r mo r a l ine p r asme ir p s ic ho lo g ine ir , ir , ir t a ip .
- ( v) laba i . Ga l yra da r i š p i rmos g rup s nuomoni ? J s nor jo t kažk
pasakyt i .
- Aš neno r jau .
- ( v is i juo k ias i )
- ( v) Ga l ki t i t u r s nu omo n ?
552
- Bet jau Bara it is v isk iš sak .
- ( m) O ko ki a j n u omo n ? Ar y ra s ki rt u ma s t a rp t a sme n , ku ri e b u vo ka li n t i
i r ku rie a t l iko la i sv s a t mimo bausmes , kurie ne? A r, ar y ra s ki rt umas j i ems
s idarb inant?
- T a i ž ino ma , ka d yr a ir la ba i d id e l is .
- ( m) O koks?
- Ka ip beb , ne t ke is t a , da r bdav iu i la ba i le ngva p r ie it i yra p r ie duome n . Kad e s i
buv s t e is t a s , at l ik s bausm . Nes t ur b t i s l ep ia mi t o k ie duo menys . Ta i je igu
pa le i s t a s , o rgan izac i j a t ja i iš ka r t o ap ie t ave yra v iskas ž ino ma.
- ( v) Nes sakote, kad neužt ikrinamas konf idenc ia lumas?
- . . . ne užt ik r ina ma s iš v is . . .
- ( v) Asmens duomen apsauga.
- T a ip .
- ( v) Gal yra dar ki tok i kažko ki n iuans ? K j s žinote?
- Ne , t a ig i v lg i sus i j su s t e reo t ipu . Darbdavys ka lb s : „A, t a i jau , d a r buv s t en, t a i,
jo , jo (ko s ja )
- ( v) O g al i š a smeni n s pa t ir t i es? Ta prasme , tu ri t e kažko k , t ok argument arba
fakt arba v lg i v i en d l to , kad j s buvote la i sv s at mimo s taigoje?
553
- Na, dabar po 7 m nes i , suž ina i kada , dar t a vad ina ma uo dega t eb ra , ga li a t le is t i i š
da rbo .
- ( v) O p ri e š t a i n e ži n o j ot ?
- P r ie š t a i než ino jau , d irbau , no r ma l ia s pa re igas už imin jau .
- ( v) Ir joki pri eka i š t nebuvo?
- Ne, ne bu vo . La ba i g er a i v isk as . V ie n d l t o g a l i p ap r aš yt i iš . . .
- ( v) O ga l j s turi t i š a smen in s pat i rt i e s? Gera i , o ga l an t ra grup t ada , kurie
asmenys nebuvo?
- Nes aš irg i d irbu fa br ike , t en c inko fa br ikas , N au juo se Paner iuo se at s ida r , i r ka i
nu jau s ida rb int t en, šnek jau , kad ma n r e ik ia pažym nu nu neš t š it v is
in spekc i j , kad d irbu pas juos . Ta i pa sak , kad mu ms to k i žmo n i ne re ik ia , kad ia
a t va žiu o s t ik r int ar d ar k až k t a i. . . d arbe nu o j i r . . .
- ( v) Bet rea l ia i j s nebuvot la i sv s a t mimo s ta igoje?
- Ne. .
- ( v) Ne.
- ( m) Žo dži u , t a i t i es i og d l t o, ka d t ei st a s, d l t o i r n en or j o p ri imt i ?
- Dar at važ iuo s ar ko k ia komis i ja ir t ik r ins ia m da rbus , ka ip d ir ba m, v isk , ka ip
f ir ma t ik r ins . S ak , ne re ik ia .
554
- Ne žina u a š s s , nu va ž ia va u š i lu m ir ma n n ie ka s n ie ko . Pr i be p r o ble m .
- ( v) N et i kri n o, b et j i e ži n oj o, ka d j s e sa t ?
- Nu než inau , ž ino jo a r než ino jo .
- ( v) A. . . nežinot dar to fakto .
- Ne s ma n r e ik jo g i t p až ym nu ne št , k ad. . . .
- ( v) O j s d i rbot e , at le i ski t e , o j s d i rbot e v i s la ik t en i r , i r , i r iki bausm s
paskirimo? A r buvot t en? Ta prasme a r j s s idarb inot t en j au po bausm s
paskirimo?
- Po bausm s.
- ( v) Po bausm s s idarb inot .
- Aš s s . . .
- ( v) Ai. .
- . . bu va u, iš s ir s id ar b in au .
- ( v) A išku, sup ra t au. O j g a l at v ej i s mu m?
- ia ka ip pa puo la . Su pr ant a t , ia ka s t ik r ina , ka s ne . ia ž i r int ko k s d ar ba s.
555
- ( v) O š iuo metu j s d i rba te?
- Ne.
- ( v) N e. Ir j s n e?
- ( m) Bet t i e s iog ka ip jums a trodo ar, a r sunkiau y ra žmon ms s idarb in t i ar ne?
Tie kurie , du at l iko bausm kalin imo s ta igoj? Ne , nei šg irdau .
- Š iuo me t u nega lvo ju ap ie savo da rb . . .
- ( m) Nega lvoja t ap ie savo darb ?
- To d l, kad ant st o l ia i.
- ( v) Ir t a i y ra , ka ip t ru kd ys , ku ri s?
- ia pagr ind in .
- Uhu.
- P r iežas t i s .
- ( v) Tai j e igu užd irbs i?
- A , nu t a i a išku .
- ( v) Paims vi sk ?
556
- J am nesvarbu , t u iš ja i, gaun i paša lp , j ie v is t iek v is paša lp „nu ma “. O t en e in i
paa išk in i j ie ms , t en dz in. Va, buvo vie nas pas ma ne , nu jo ir kas , n iek ne padar ys .
Sako , kre ipk is t e ism ir v iskas. O kas t ena i d ir bs , je igu v i skas v i sus p in igu s nu ims .
75 procent a i, nu t en je igu ga l ima paka lb s , s ak 50.
- Ga l ga l ima pak laus t i j s pe r an t s to l i ko nto r nue ina t ?
- Nu jo .
- T a i r e ik ia nu e it i p as a nt s t o l iu s k o nk r e ia i. . . ir k a lb t i su ja i s .
- I r aš . . . .
- ( v) Taip , ta ip , taip , ga lima te i st i s , jo , jo.
- 75 ne ga li b t i a š t a i p a t s ja u . . .
- 75 je igu j ie než ino . . . je igu nuvaž iuo j i t a i ga l ima padaryt i t en 50 .
- Ga l ima pada ryt i 50 l it . Aš padar iau .
- Nu g er a i, g ar b s žo d is . 5 0 l it su mo k u , ir j ie p a t e nk int i , j ie ma n s ne k l iu do .
- (ka lba v i s i ka r t u)
- ( v) N a m kla us i ma s i š t i kr t ru p ut . . . .
- Ka ip ?
557
- ( v) A t le iski t e, m t ru p ut kla us i ma s ki t as b u vo, g a l a p i e a nt st o li u s a i šku i š t i es
svarbu . Ta i i š t ikr prob lema yra i r j re ik spr s t i . Nauj as žmogus, a š laba i
t rumpai , kad mes k laus iam tam t ikr k laus im i r no r tume i šg i rs t i j nuomon .
, j s , j dabar š iuo metu j s lyg t ina i a t l e i s tas . . .
- T a ip
- ( v) arba pa le i stas?
- P a le i s ta s .
- ( v) Pale is t as . A i šku .
- Bet a t le i s t as nuo a t sakomyb s .
- ( v) Atlei s tas nuo a t sakomyb s , bet rea l ia i buvot ka l in imo s ta igo j?
- Nu. . . ne la ba i d au g .
- ( v) Nelaba i daug. Gera i . Tai ar, ar j s turi t e nuomon , pavyzdžiu i , ar y ra
ski rtumai tarp a smen , kuri e buvo ka lin imo s ta igose i r kuri e nebuvo i r j
s idarb in imo ga l imyb s ar skirias i tarp j ?
- Aišku sk ir ias i.
- ( v) O kuo skiria s i?
- Nu , pavyzdž iu i, je igu v l t e is t a s ar kažk , žmo n s ž i r i, je igu ne va pas p až s t a ma
kažkur da rbin ies jau t ave ž i r i nu ka ip k it žmo g .
558
- ( v) O je igu pas paž s tama darb in ie s?
- Ta i t ave paž s t a ka ip žmo g , pavyzdž iu i, ga l i, ga l s i da rb int is nu . Pavyzdž iu i,
paž s t a ka ip žmo g , o je igu t u e in i kažkok i mo n da rb int is , jau ž i r i, kad t u e s i
t e is t a s , v is i ška i nu ž i r i a r t u kažk , nu , je igu r egu l iuo ja s to s apsaugo s, kad t u
t e is t a s , t a i ja u v isk as . Ja u ž i r i t a ve , k a i ne ž ina u k . . . Nu .
- ( v) Bet j e igu t e i stas, p avyzdžiu i , bet nebuva i la i sv s a t mimo s ta igo je . Je igu. . .
mes turim dv i grupes , t i e kurie buvo s ta igoje i r ku rie nebuvo s taigoje . Ta i kurie
yra geresn j s i tuac i joj? Ar j i e v i enodoj s ituac i joj?
- Ma n at ro do , vie no d o j.
- Ma n t a i a t ro do , v ie no do j.
- Ko ks sk ir t u ma s. . .
- Nesa kys bu va i, ne bu va i, t e is t as a r ba ne ?
- J ie ms t a a so c ia c i ja t a p at i yr a ir je ig u t e is t a s r e išk ia bu va i. . . .
- ( v) Vis iems ta prasme , š i tai grup j , ta prasme , ki tok i nuomoni n ra ar yra?
- Ne.
- N r a .
- ( v) ra . A r da r tur i kažkas savo nuomon š i tuo klaus imu? Ne? Gera i . Tada
pere inam prie antro jo klaus imo . Ta i yra kok ios takos paskirta bau sm tur jo j
559
d arb i ne i v e i kla i? Ta i re iški a , j e i gu j s d i rb ot e a rb a ja u, j a u ke ti n at e s i d arb i nt i i r
va t buvo paskirta bausm arba v lg i k i ek, k i ek ta i t ur jo takos ta bausm j
darb ine i ve ikla i? Nat ra lu , t i e , kurie a smenys buvo ka l in t i , t a i j darb in ve ikla
ka ip i r nutr ks ta .
- Ar ne ? I r ne t enk a d ž i p er t la ik ko l at l ie ka ba us m .
- nes ka l in imo s ta igo je pa io j . .
- . . . j ie ap t ings t a ir ne no r i d ir bt i i r t a s vo ka, kad da rbas j ina i ka ip to kia , t ok ia
ne t u r int i ko nkre r , da r bas kažko k ia t a i a bs t r akc i ja . Kas l i e ia ma n s , ne . Aš
d aba r u žs i. . .
- B e a b ej o
- (buvo pe r t r aukt a s ) . . . .ma n s f i z i ška i, a š buvau su imt as t u r damas nuo sav ve r s l i r
ko l a š a t l ik in jau bausm , j is ne k iek neužgeso t ik p ras ip l , a š ve r s l in inka s esu , ir
ma n s t a i nepa l ie t ne i k iek . Aš g yve nau savo ve r s le s da mas t en, a š t en mo k inau
ž mo nes , ka ip užda rb iau t p in igus , a š iš s mo k inu žmo ne s , ku r ie a t e ina . Aš e su
spec i f in is asmuo , gal a š nega l iu s ipa i šyt i v is va izd . .
- ( v) Ne t a i be a be jo t a i . . .
- . . . bet t iek k iek t eko bendrau t i už g ro t , va sakau . Ne v ien c ik l paska it e su
pra le id s ap ie ir s av s paž in im ir p ra d menis p s ic ho lo g i jo s ir , ir žo dž iu ne e s m ia .
Ta ip , j ie ne t enka dž i , t rys - po ra me t , je igu žmo gus ned ir ba , ja m pa sku i la ba i
sunku važ iuo t i t v is i ška i. Darbas j is a i t u r i b t i. . . J is a i d isc ip l inuo ja ž mo g , t a i
r e ik ia v i s t iek ž ino t i pa ia m save, laba i sunku . T ik paž i k it jaun imas a š tuon is
š imt us l it , j s no r it , kad j ie d ir bt . T a i ned ir bs . I r t e is s ir t e is inga i da r o . I r a š j
v ie to j irg i ned ir b iau .
560
- ( v) O yra ga l ki toki nuomoni ?
- Por e ik i laba i daug t ok ia m a mž iu je , t iek pagund v isok iaus i , o už 800 l it , k j ie ,
j ie , j ie ma is t u i sa vo , neužt ekt , ka i j ie ne mo ka su t a is p in iga is , da r b še ima dar
t iek to . Dar ga lima , da r t a i je i j i s la ba i g laudž ia nt p ra lo bs it , p ra s ig yve ns it , o
ja un ima s t a i ne . . . Ar ba , aš net ne žina u, k d ar yt . . . Aš ne t ne žina u. . . .
- ( v) O ka ip k i t akim? Manau , matau j s v i sada. . . (v i s i juokias i ) . . . ak tyv iai akimis
d irbate , be t va t re ik lab iau , ž inot . . . J nuomon b i š t ikr domi . J
konkre ia i a tve ju jums paskirta bausm a r tur jo takos , j darb ine i ve ikla i ,
darb in iams džiams?
- T a ip .
- ( v) Darbinei prakt ika i?
- Ta i a š ik i š io l ned ir bu , nes tok ius da rbus s i lo , už 800 ar kažk l it (kažkas
juo k ias i) , k t u t en nu važ iuo s i , be nz in r e ik ia užs ip i lt , pava lg yt r e ik ia , t ad v iskas ant
ma ist o iše is a r benz ino ir n ieko ne l ik s t au, p a ia m nue it i t en ka bak ar kur , su pana
pavyzdž iu i. . .
- ( v) Tai ar tur jo takos ar netur jo?
- Aišku . Tur i t ako s .
- ( v) Neig iamos ar t e ig iamos?
- Nu k aip . . . ne ig ia mo s , ne s a š . .
561
- ( v) Neig iamos, o kuo ta ne igiama taka pas ire i škia?
- Než inau .
- ( m) Ne, a š t i e s iog supratau, kad j s sakote , kad i r pri e š bausm j s ned irbot? Ar
ne?
- Dir ba u p r ie š . . .
- ( m) Ai , d i rbot pri e š? Tai va t , ta s i r yra sva rbu , ta prasme , kad ka ip ta bausm
pakei t ? Ar po t o j s ga l jo t s idarb int ar nega l jo t ar. . . Kuo b tent . . ? K aip , ka ip
ta . . ? K oki , koki tak t ur jo bausm , b tent . . ? B tent nu va t ta s ka l in imo
periodas , tarkim?
- Ta i, kad pavyzdž iu i t en t b ir ž nu e in i. I š ka rto pas iž i r i, kad t en t e is t a s a r iš s
nese na i ir n ieks t en ne t neža idž ia . At e is i po po ro s m nes i int e r ne t e da r be . . . pas i. . .
va t d ar bo pa si ie šk ot ir v isk as . O jie ne . .
- ( v) O dži prasme, va b t ent j p i rmoj grup j , dži prasme a r , ar j s
nepraradote , ta prasme , a š nežinau j pro fe s i jo s , bet ar, ar ta prasme j s
nepraradot t darb in i dži ?
- N e. ( be ve ik cho r u )
- ( v) Nepraradot?
- Ta i a t s id t um deš imt l it pe r s ika m a r kam
- ( v) Yra v i sos.
562
- ( m) Mhm
- Mu m ne iše ina . . .
- (v ) . . Aha , o ka ip j nuomo ne ?
- Mums ne iše ina , no r i užs id ir b t . I r vi skas . . . Kas š ia nd ie n no r i b i šk i, ka ip sako ma,
paba l ia vo t dar . . .
- . . j nu o mo ne . . .
- nu p as j yr a . . .
- Ne d o mu d ir bt , je ig u ž mo g u s ne no r i d ir bt s u d au gia u , ja m ne t . . . ne re ik ia . .
- ( v) O ga l yra , j nuomone?
- ( m) Galb t tada ga l ima paklaus t . J s pri e š la i sv s a t mimo bausm d irbot?
V is . . . ?
- Jo .
- ( m) D irb ot ? Ir, i r j s d i rb ot ? Ir j s?
- ( v) Ir prakt i ška i pas vi sus nutr ko ta darb in ve ikla?
- T a ip , esu d ir b s , nu t ru ko . I r p as mu s. . .
563
- ( juo k ia s i)
- ( v) Ne, t ai ga l ne . . Darb in ve ikla ka ip , yra nev i sose s taigose , be t ka i kur y ra
ga limyb s d irbt i , kod l g i ne . . . ? Be abejo ta darb in ve ikla tam ep izodu i
nut r kst a , bet j ina i ga l i b t i t s iama i r ka l in imo s t a igo j e? Ai šku , ia ki t a j au
problema. O i š t , kurie buvo la i sv s a t mimo s ta igoje ar t eko d irbt i t en?
- T en?
- ( v) Ten?
- D irbau .
- ( v) Dirbot e.
- Ten b pus b do s je igu to s ka l in imo s t a igo s ga l ap r p int i da rbu v i sus . Ta ip
t en, t ik t a i t ie l a iming ie j i, ku r ie su . . Buvo suv ir int o ju l a i sv j ir ja m pa vyko gaut i
suv ir int o jo da rbo daug . Pasaka ! J am ne nu t r kst a . Ka ip ir t en d ir bo , ar , t aip ir ia
a t l iko savo , iš jo ir v l su v ir int o ju ia ir d ir ba . . . T en k a ip ir n r a t ok io ps ic ho lo g in io
nu s it e ik imo . O va t p až i k it e , vat 90 p ro c . n ie ko ne da ro zo no s e . .
- ( v) O d irb ot e , a i šku, j a u ki t ok d arb n eg u la i sv j , t a pra sme ju ms j , k p as i ,
ta i r tur jo t di rb t i?
- Nu , t a i ia da r ge r a i, kad da r p r i ima d ir bt i. T en v iskas ka inuo ja , da r b nue it a r
gu . . .
- ( v) Ta prasme ka inuoja?
564
- P in iga is r emia s i,
- (ka lba v i s ka rt u )
- Papr aša i ka r t a is da r bo , o va t , pavyz dž iu i pap r aša i i š ka r to da r b p r i imt , t en t a ip
r a . At r ink in ja , r e ik ia pe r pa ž s t a mu s , p er v isk d ar yt , k a d nu . .
- N r a sk und k nyg o s . . . . k it a m t a i k it a m, t a i va . .
- T a s p at s k a ip la i s v j. . .
- Ba is ia u , ba is ia u . . . š ie k t ie k , d eko r ac ij o s va t t o k io s . .
- ( v) B e t t da rb i n v e i kl , j s ska t ina , t a p ra sme , j e ig u t ai p b end ra i ži ri n t?
- Ne.
- ( v) Ne.
- da rbo zo no je e ina t am, kad la ikas g re i iau p rab gt . .
- T a ip , p ra st u mt la ik . .
- At s i lyg in imas , 100 lt pe r m nes , 200 t a i ia la ba i daug . . .
- O va ra i d ir bt d v i p a ma ina s . . .
565
- Aš d irbau b ib l io t eko s ved ju , a š d i rbau po 12 va l. pe r par , nu po 10 t a i t ik ra i.
At k r iau b ib l io t ek , a t s t a iau , r e mont pada r iau , v i sk , ka r to t ek . . Ta ip , a . Aš
d irbau ž ino t už k , kad nes id t i lo ka l in ia m sek to r iu i. Aš ia g yve nu , knygo s , a š pat s
su tva rkys iu . Man s to v i ko mp iu t e r is , ša l ia , ma n bu vo t en, man buvo juo kas . .
At lyg in imas 104 l it a i, dovano k it , ko ks at lyg in ima s yra . Ne juo k ink it žmo n i .
- T en ka ino s v i sa i k it o k io s .
- N u ja u t e na i. . .
- Kiek v ien ka r t . .
- . . . už 100 l it t en n ra k ve ik t . . . n ie ko nenus ip irks i, pavyzdž iu i je igu da r r ka i, t a i
t e n d ir bk , t a u r ag ai. .
- sup r ask it t en ant r va l. t a i t en neg r e i t a i. . . t u t en pus iau lavo nas es i, je igu t en b išk i
i lg iau pas id ja i, t a i t ada . . .
- ( v) Gera i , a tada . E inam prie s ekan io k laus imo . Kas j s skat ina i e škot i s
darbo , d i rb t i , t a prasme? Laba i papras tas klaus imas .
- Ka ip supras t kas skat ina ?
- ( v) Kas skat ina? motyvac ija?
- Ta i p rag yve nt i r e ik ia .
- ( v) Pragyventi .
566
- Pavyzdž iu i užd ir bt , aps ir eng t , gyve n t kur . . . Ten še ima s a r da r k iš l a ik yt i, r e ik ia
k až k d ar yt , ne da rys i, t a i va , e is i g at v , po ko nt e ine r iu s la nd ž io s i .
- ( v) Taip .
- N u ma n k it a ip , aš t ik iu , be t a š t a i. . d l sa v s . . .
- ( v) Labai . . . ee
- . . . a š nesusto s iu a š t u r iu la ba i d ide l iu s t ik s lu s nus is t a t s sau , t a i kad , ma n p in iga i
ra pa t s t ik s la s , ma n yr a . Man p in igas t a i yra s avo pa t ie s r ea l iz av imo ek v iva lent as ,
ka ip sak yt i, a š nega l iu sust o t . . . Aš ma t au , s akyk im, ku r yra n iša ir a š ko l jo s
ne išp i ld ys iu ik i ne mano mo , a š nesust o s iu . . No rs t u k . . . Aš da rbo t u r iu daug iau ne i
2 0- ia i me t pr ie k ir va ik a m ma no . . . .
- ( v) O j n uomone? Kas j s skat ina?
- Aš ir g i d ir bu , da ba r š iu o me t u no r ma l ia i , g er a i. S avo ve rs le . Ir . . . T a i. . .
- ( v) O kas yra varomoj i j ga t d i rbt i?
- P in iga i
- ( v) Piniga i?
- O k as g i? Je ig u k , a š nie ko ne ra s, st o g t u r t .
567
- ( v) O pin iga i ta i yra t ik ta i tarp in i s toksa i da lykas? O t iks las koks? Je igu v i en i
ga l i , t arkim, nori , t uri gre i tae ig kater , o k i t i ga l nori savo va ik moks lus
i š le i s t , t a ip?
- S k ir t ing i a t ve ja i, k ie k v ie na s t u r i sa vo . . .
- ( v) Tai va t aš nor jau pa klaus t . Vat kas , k i eno , kokia y ra j ta motyvac i ja? Ta
prasme , kas yra t a varomoj i j ga, kod l d irbt i , kod l užs i imt i ta darb ine ve ikla?
- Kad nepavyd t i kažka m papras iaus ia i , kad gyve nt i ka ip no rma l s žmo n s , o ne t a ip ,
kad nue in i pa rduo tuv ir ž i r i po kiek ka inuo ja t a duo na . I r arba p irk ia u už l it
duo n a r už 10 l it i r než i t k i ek j ina i ka inuo ja ir d t i k repše l i r nue it i.
Papras iaus ia i d l ko ir ska t int . O k j is vo gs? . . (kažkas iaud i - nes ig ird i jo
pasku t in i žo dž i )
- I rg i ge ra mo t yvac i j a . . . Aš na mo nor iu , pavyzdž iu i. Ne t g i nus i s t a t s ne t g i ko k
ko nkre ia i, maždaug ko aš . Aš ga l iu da ba r nebed ir bt , man už t enka t am kad p ra g yvent i.
Be t ma n neuž t enka t am, kad nus ip irk iau t a i, ko a š no r iu . Ž inau , kad t a i nep as iba ig s ,
kad pasku i bus t a s , t a s . . .T iks l y ra l aba i daug . Be to man, ma no da r bas ma n su t e ik ia
ma lo nu m .
- ( m) O kas ia skat ina?
- Kas gal i skat int i?
- ( v is i juo k ias i )
- Gyve n i ma s. . .
568
- Gyve nt . Nu kaip be p in ig gyve nt ?
- ( v) Na, kiekv ieno , kiekv ienas , mes turim savo kažko ki id . . .
- O ga l j s t ada ga l it e paa išk int i. .
- Ne. . . nu ir g i. .
- . . . ve r t in imo fo rmas ga l i b t i dv i: a rba bo t agas a rba mo rka. Nu va t yra du da lyka i.
Arba t a va ro mo j i a rba va ro mo j i mo t yvac i ja a rba t r auk ia mo j i, t a i k iekv ie na s p as irenka
savo . Vien i b ga nuo b lo gys t s , k it i s i ek ia kažko t a i ga l ge resn io . Ta i yra sk ir t ing i
ps ic ho lo g in ia i t ipa i. Nu . J e igu no r it e , pakeisk it e t š i t ir pas ieks it e g yve n ime v isko
ko nor it . Je igu . . .
- Daba r , a t s ip ra šau , v lg i s ako t : kas ska t ins? t a i kas? Žmo gus no r i , kad b t
nepr ik lau soma i užs id ir bt p in ig
- ( v) Ta ip , g a l i b t i .
- ( v is i juo k ias i )
- ( v) Taip , yra tok ie žmon s . Yra tok i žmoni i r j v i s daug ja , ta prasme , t a i
nat ra lu , t ai yra žmogi škas i s kažko ks pove iki s , noras , in teresas. Ta i va t domu
koks , koks j in teresas? K , k ar jums t ik užtenka vat ka ip sak t ik duonos
nusi p irkt i ar, a r?
- ( m) Nu geros duonos pavyzdžiu i . .
569
- ( v) Taip. Geros duonos. Ar j s t ik nori t a t id irbt i t ik tas, ta s sko las? Tarki m, o
d i rb t š ie k t i ek n e la b ai m g st at ?
- Žmo n s , ka r t a is t u r i t o k ia s sko la s , kad d irb t ne ma no ma . Pavyzdž iu i , ma n ka l j imo
depar t ament as va t 26 t kst an baud o s, kada aš mo k s iu ? Aš ne t u r jau ant sav s
n ieko , v iskas a rba a nt ma mo s a rba a nt d raug s a rba ant t eto s a rba kažkur t a i . . .Aš ne t
ma š ino s . .
- ( v) B et j s ke t inat t sko l g r žin t i?
- Neket inu . Aš nemo ku (v is i juo k ia s i) . Aš nu jau , ma n s iu n ia an t s to l iu s , s akau
s i sk it , a š , s i sk it ma n t ua le t in po pie r i , nune š iu t ua le t , nes i sk it ma n t o A4
fo r ma to . S i sk it . . . Aš ne mo k s iu . Aš nemo k s iu paga l j t a isyk le s . . .Man 124
kst an ius sko lo j, duo k it . Sak iau , pada ryk it no rma l s . A t jo po p ie r ius už kažk du
l it u s an t s to l is , du l it u s Vi ln iaus banku i, ne t než inau , ga l už kažko k kažk t a i, du
l it u s , a t s iunt 98 . Už du l it u s ! I r t u man pagr sk t , už k a š sko l ingas t uo s du l it u s?
Aš ska mbinau , sakau , t en kažko ks Vladz ikas , Š maz ikas , s akau už k a š bu vau
sko l ingas du l it u s? Než inau , kad t u Xxx t a i sko l ingas , man dz in. Ne a š , 98 . Po m nes io
sak at s i s im 150 . S i sk , s akau .
- ( v) Gal yra ki t nuomoni dar?
- ia t a i jau t ik ra i, jau v isk pasakyt a . .
- ( m) Ne, be t ta prasme , kad d irbt i tam, kad gr žin t i sko las ta i n ra t iks las?
- O kam gr ž int ? O j s vaka r ž in ias s ka it t ? Pavyzdž iu i, va t ž in io s , la ik raš t i s kažkas
ska ito , vat pak lausk it ap ie k , la ik raš ius , ž in i as ž i r i, ne t ž in io s t e l ev izo r i ,
pavyzdž iu i. Kas yr a L ie t uvo j? Vo t kas? D l ko d ir bt i jau n imu i L ie t uvo j? D l ko ? Nu
koks yra t ik s l a s? Šu n iu i ga myk las y ra past at yt a , ku r i ne ša pe ln va ls tybe i, duo da
570
ž mo n ms , pavyzdž iu i, ne t va t , yra ne t Rusynas suga lvo jo tok da lyk , kad iš jo iš
zo no s žmo gus , j da rb ina , nes to k i uab yra , ku r da rb ina i r ja m yra da rbas , ja m yr a
kur pamiego t , j i s ne is t au vogs. Žmo ni yra daug to k i paž s t am , ku r ie i š jo ,
paskambina t au i r pasako : „b l ia nu k a š ga l iu pad t “. J is e ina vog t , kad v l
p aso d int . Ka d v l, ne s ji s ž ino , ka d ja m yr a s t o g as , no r s t a p at i ba la da .
- Aš ju ms g raž iau pasakys iu , a š daug ma iau ž mo ni , ku r ie ne no r jo iše i t i , da r v isk ,
kad t ik t a i ne išs t umt . T a i iš s t u mdavo pro va r t us.
- ( m) Bet turb t ne tokie nauj i žmon s?
- Ne, ne , ne . P ag yve n ž mo n s . G er a , ja m lo va p ak lo t a.
- ( v) O kas i š j turi vaikus pavyzdžiu i?
- Aš t u r iu .
- ( v) Turi te va ikus? Ir ta prasme , ka ip , ka ip, ka ip eee . . t a i va ika i j , nu j
gerb v i s , j mokymai susi j su j motyvac ija d irbt i? Ar n ra tos s sa jos?
- Aš ne t ur iu jo k i r yš i .
- ( v) Net uri t ryš i ?
- . . . su va ik u . . .
- ( v) Ir ta i n ra motyvas kažka ip ta i jud t i pri ek , d i rbt i , tam va iku i pad t i?
- Aišk u r e ik ia , t a i ir g i . . .
571
- Bet je ig u n r a d ar bo . T a i k a ip ? Ju k ju d j imo n r a . D ar bo n r a ir ju d j imo n r a .
- ( v) O daug iau n ieks vaik neturi?
- Aš t u r iu .
- ( v) T u ri t e ? O ka i p j at v ej u ?
- Nu, v ie nas yra suaug s jau . V ie na m, t a ip a š padedu.
- ( v) Padedat i r ta i yra j . . varomoj i . . . . . ?
- Ne lega lus da rbas, be t a š padedu .
- ( v) Padedat .
- Ne ga li k as ne it i d ir bt i . Aš d aba r . .
- ( v) Be abejo .
- Aš ant sto l ia ms 230 t kst an . .
- Jo . . .
- ( juo k ia s i)
- Aš irg i t ada tok iu a t ve ju g r ž ins iu . . . Aš negr ž ins iu . Aš už t a i ir a t s jau . Bet t a i
da r a t s jus .
572
- Ta i yra t a i. .
- Pas ir o do . .
- J ie ne t než ino ap ie to k ias baudas , j ie , j ie a t it r nuo r ea lyb s , j ie nesupr an t a iš ku r
ž mo gus , kad a j is užs id ir bs . J ie a t mu ša ja m mo t yvac i j v isa m g yve n imu i, be t ba is iau
negu „s ro kas“, ge r iau j is a i a t s id me t i lg iau , be t i še it šva rus ir v iskas ir n ieko
nesko l ingas .
- ( v) A išku. G era i. S u sko lo m me s j a u d au g , da ug ka rt . . .
- Pavyzdž iu i, ne t a š než inau kas yra banko kor t e l s avo t u r t , a š t u r iu d raug s ba nko
kor t e l , a š nega l iu dega l in j i šmo k t už „s t io k lus“ ne s t en yra mo t er iška pavard . I š
ba nko mat o p in igus iš imt , t a ip .
- ( v) Ai šku, o j s?
- Aš než inau , be t L ie t uvo j n iekada n ieko , v isas da rbas s . . L ie t uvo j ne t u r im n ieko ir
ne t u r s ime i lg la ik . P ro b le ma t a pa t i, a š n k i ek nemo k s iu už t a i, ko a š ne jau iu
sko l ingas . Neka lba nt ap ie t a i kad nubaus t as buvau ne už k . Dar i r t o k ias baudas?
Do vano k it . Ne. . . A D ie vu i t u r iu ga l imyb i .
- ( m) B et i š t i e s ta i mes , j e igu gr žt am prie t o , t ai mes nu i šgi rdom ar ne , kad
v ienas da lykas yra t en pragyvent, nu d irba , d i rba žmon s d l ko , tam kad
pragyvent , tam, kad tarsi savo svajon s igyvendint . D l ko dar? D l ko j s
pavyzdžiu i d i rb tum t j e igu b ga l imyb , arba d irbat d l ko?
- ( v) Ta prasme prognozuot d l ko. .
573
- Š e ima s r e ik ia i š s i la ik yt i . . ir iš s i mo k t i i š . .
- Ne, t a i ia a t e it i s .
- ( m) M hm, d l v a i k , d l še imo s. . .
- Aš t o k io s nuo mo n s , k as a š, p av yz dž iu i , t ik d l va ik g yve nu . .
- ( m) re i škia „gyvenu d l vaik “? Gal ga li t . . . ?
- Nu t a i duo t i kas ge r iaus ia , t egu l j i ems ir ma no ma ir duo t ir daba r kuo ger iaus ia .Va
š ia ip . Ka d ne b t a ip , ka ip ka d a š a uga u . Ka ip pat s ir , ne s p at s a nt sa v s g yve na u.
- ( m) O ka ip ta i , ga l i , p in iga i , ka ip gal i pad t i tam?
- Nu , ka ip ? Ta i v i skas dabar mo kama. Ka ip ga l i pad t i ?
- O kas ga l i pad t i je igu ne p in iga i?
- ( m) Nu, o k re i škia „v i skas mo kama“? Ta prasme „kas v i skas“? Kas ta i yra
„v i skas kas geriaus ia“?
- Nu d aba r. .
- Ta i v iskas va iku i, mo ks lu s iš le is t i, t a ig i a š neka lbu , kad t en v idu r in ba ig t , bet
ja u t o l ia u , au kš ia u mo k yt s i. T a ig i k a ino s v is k y la .
- ( m) Ta prasme aukš tas i s moks las , j s turi t omeny?
574
- T a ip , ž ino ma . Of ic ia l ia i . O k ie k yr a ne o f ic ia l ia i d uo d a ma ?
- ( v) Gera i . A tada. Pere inam prie k i to klaus imo . Ta i k laus imas . Ka i j s
i e škojo te ar i e škote dabar darbo kas jums lab iaus ia i pad jo? Ta i yra kokia i s
dai s j s i e škojo te , kas pas i , kur kre ip s? Nes nat ra lu , kad . . nesvarbu . .
M es dabar neakcentuojam ar ta i j s d i rbote , di rbate ska idria i t en lega l ia i ar
ne lega lia i . Ta i v i s t i ek ta i yra darba s . I r va t tas ar žmogus a r o rgan izac i ja , kas ,
kas pad jo? Ta prasme , kas buvo tas paga lb in in kas? K as suve ik ?
- Nu , t a i ma n, pavyzdž iu i, t a i b ir ža pad jo . Buvo la isvos to k io s pa re igo s , kur a t it iko ,
ma ne t enk ino , paga l ma no iš s i l av in im , v isk , nuvaž ia vau ir iška r t buvau p r i imt as .
- ( v) O pasku i?
- N u, k a i su ž ino jo , k a d t e is t a s , p as ju s , iš ja u
- ( v) O ka ip, v a t a p ra sme , pe r j ot ki t d arb i n v ei kl ?
- Nu t a i i š kažko gyve nt i r e ik jo ?
- ( v) Na bet v i s t i ek kažkas , kažkas .
- Per paž s t a mus .
- ( v) Per paž st amu s?
- Bet ne lega l ia i.
- ( v) Pe r p až st a mu s, t a p ra sme . O ka ip ki t i ?
575
- Panaš i s it uac i ja i r ma no . Nu jau d a r bo b ir ž . Ma n pasak a t e it po 2 m nes i . O
g yvent iš kažko t a i r e ik ia . T a i pasku i t a ip pa t , t a ig i d raugas d irbo , pašnek jo su
darbdav iu , p r i ma ne da rb .
- ( m) O ka ip ki t i?
- Nu , a š ka i k re ip iaus i ka i b i r ž t a i, b ir žo s t a i š i t a mo ks lus , kad ba ig t p ro fes i j
k it jau irg i t paba ig iau , gavau d ip lo m , v i sk , be t važ iavau b i r ž , jau d a rbo t en
ra . Nes kva l i f ikac i ja s da ro . Jau ne re ika l ingas bu vau . S ako ie škok pat s. Je igu k
paskambins i m. Nu i r lauk iau pus me t , t a p r asme . Je igu pa t s da r kažkur t a i d ir b i, t en
su rand i, t a i da r , da r , je igu b ir ža t a i ir n ieko .
- ( m) O ta i dabar darb kažku r surandat?
- Nu yr a , pas ka imyn t en bu vo b iš k i da r bo , t a i t en t a i še n, t a i na muo se , t a ip ir
g yv en i, ne s k it a ip . . nu , ne ž ina u k d ar yt .
- ( v) O kas jums page lb jo . . . su darbine veik la?
- Drau gas .
- ( v) Kaip?
- Drau gas .
- ( v) Drauga i .
- Ta i paž s t a mi a rba d r auga i. .
576
- ( v) Drau ga s , j o . . .
- T ai ir r a nd i t a r p p až s t a m , t ie k , t ie k da rbu o se, o t a ip t a i. . .
- Ta ip , n ieka ip nesuras i.
- Aš b irž a t jau , a š iš ka r to sak iau man nere ik ia jo k io da r bo . e it um . . .
- ( v) Gatv i paš luot arba dar kažko . . .
- Nu.
- T a i k ad v lg i. .
- ( v) Vieš i ej i darba i net inka jums?
- O ju ms, p av yz dž iu i , t ik t d aba r v ie š ie j i d ar ba i u ž t o k va t , u ž 8 00 l it ?
- ( v) M hm.
- Re ik iš l a ik yt še im t en. . s ska it a s sus imo k t . .
- Ta i da r ir ne mo ka , pe r t e le v izo r i , pe r ž in ias sak i r ne mo ka j au po pus me t ir
n ieko . .
- (ka lba ka r t u , sunku at sk ir t i kas k sako)
- N u t a i t a ip , ia fa kt a s , va . . k ur š lu o ja 3 m ne s iu s , sa k a lg o s ne ga una .
577
- Nu
- Ta i ka ip pas j no ras yra tvarkyt is , š luo t ?
- ( v) O jums, kas jums page lb jo?
- T a i a š ja u d ir bu , aš pr ie š s d a nt . . .
- ( v) O ta i kur i eškojo t?
- Aš kursus buvau ba ig s vat s to gdengio . Dabar pa vyzdž iu i s t a t yb in inku , nepo pu l ia r i
p ro fes i ja . I š jau va , nuvaž iavau b i r ž , s ako , a tvaž iuo k po 3 m ne s i . Aš sakau , t a i
ga l ga l ima pe r s ikva l i f ikuo t , ne , t u s ako jau la nke i ku r sus jau daug iau ne bega l ima .
- ( v) I šnaudoja i ga l imybes.?
- Ta ip . V iskas j au .
- N u a š ia ir g i p r o ble ma , ka d yr a , d ar ba s yr a , p as i la ka žk o k ia da rbo yr a . . .
- Tad a t a i ir buvo pas i l a .
- . . . kažkok ias spec ia lybe s . . . v ie n d l t o , kad ga l kažk iek žmo gu i su t e ik t t
spec ia lyb , j ie to s specia lyb s ne be t u r i , kadang i t u t ur i kažko k io s t a i pa t ir t ie s ,
spec ia lyb s ig i ja i
- Taip , dabar yra pak laus io s , t o s va t , pavyzdž iu i, p ro fes i jo s , j n ra iš v i so , to s
pak lau sos . O pe r s ik va l i f ikuo t viskas sako jau lanke i ku r sus jau daug iau ne beg a l ima .
578
- ( v) Labai b domi j nuomon ? Vat .
- Mano ?
- ( v) Taip .
- ( juo k ia s i)
- ( v) Ir j da ug k i šg irs t b d omu .
- Ko kia ma no ia nu o mo n . N r a iš v is jo s .
- ( v) Neband t s idarb int i i r darbo nei e škojo t?
- Nu t a i va , pe r p až s t a mu s d ir ba ir n r a n ie ko k it o . . .
- Da nu n ieko , o f ic ia l ia i i š v iso da rbo n ra .
- ( v) Ne . A i šku .
- ( m) O j ?
- Ta i irg i, o f ic ia l ia i n iekur ned ir bu .
- T a i r e ik ia ba l suo t , nes t en ras i, t en ras i . Kur pad ir bs i. Ten sava it , t en po r . M nes
ga l daug iaus ia .
- ( m) Bet , per kur randat tas?
579
- Pe r d raugus .
- ( m) Per draugus.
- ia ir t a ip neo f ic ia l ia i d ir ba m, nes v i s t iek ir daug iau užd irb i daug .
- ( v) O da r y ra p at ai so s in sp ekc i j a, k ie k j i nai , a r j in a i v a id i na . . . ?
- at e in i. . . . v isk mo k u , va ka r bu va u b ir žo j a š , at e is i sa us io 1 , 2 2. V isk as . V iso g ero !
- ( v) O j e i gu pa t ai so s i n sp ekc i j a , ki ek j in a i p ri s i d jo p ri e j , ka ip j s v ert i na t ?
- K j s no r it , kad inspekc i ja laks t yt , ma n da rbo ie ško t ?
- ( v) Ne. ne ne. .
- ( ju o k ia s i v is i )
- ( v) Ne, nu vi s t i ek, in formaci jos su te ikimas, konsu ltav imas i r t . t . J s jau ia t ka i
j ums nori ka žkas t a rki m pad t i . . . ta ip? Ir v lg i ki e k yra j ind l i s? Ta ip , i a
bendra i .
- Kla u s ima s, a r j ie n r a fo r ma l ia i . .
- Na aš buvau , ma ne , su , ia su v ie nu ka lb jau , t a i j i s d l da r bo , a š sakau , k j s
ga l it pas i lyt , nu ia da r r e ik ia pa ie ško t , r e ik ia paž i t .
- T a i, t a ip . J ie n ie ko , nie ko ne s i lo .
580
- Nu ne ie ško jo t , o je igu ma n r a s , na t u r i va t š luo t gat ves . Nu b l in . .
- K ia j ie mu ms g al i p a s i l yt ? N ie ko . Nie ko ne ga li p a s i l yt .
- V ie nas nuvaž ia vo b ir ža , s ak , kad nu rado da rb jau , važ ia vo t f ir m , s i da rb ino .
I š jo da rb p ir mad ie n , nu pasako ja da rb in inka i, ka ip mo ka , s ako 3 m nes iu s
ne mo ka , t a i v ie nas jau i š jo iš darbo , nes ko ks ia da rbas je igu ja m ne mo ka p in ig .
- Gr yna i, d ar minu s e in i.
- Nu.
- I š s avo p in ig .
- Dar ba s yr a , bet s ako ne mo k a 2 - 3 m n es iu s . T a i sa ko , nu k aš ia p ad ir b s iu ?
- ( m) Bet o be darbo b iržos , dar yra ga li mybi kažku r kre ip t i s? Žinot koki
organ izac i j , s taig , dar kažk , kur b ga l ima kre ip t i s?
- ( v) Jie di rba su asmenimis , kurie at l iko ka l in imo, ta prasme gr žo i š ka l in imo
y ra t a p ra sme . . .
- Jo s t a ip ir g i sa ko , ie šk o k la ik r aš t y je . . .
- Ar bendravot su jom?
- . . . p ar a šo
581
- Yra darbo , nue in i sumo k i, b na , nu da rb ina v iskas. s ida rb in i. M ne s sumo ka ,
pasku i jau pa lauk it t au va t ia k iek nor s nu met a , nu met a , numet a . Ten . Draugas jo .
P us me t t a ip . Va t a ip nu me t a , nu me t a , nu me t a . S ako , nu t a i k ia . O fic ia l ia i v isk as .
P er m ne s g a l k o k ie 20 0 l it iše in a . O t a ip t a i ia d l . . .
- ( m) Bet j i e s idarb ina per la ikraš ius?
- Pe r la ik raš ius . . .T a ip
- ( m) Ir pe r ske lb imu s?
- Ta ip . At važ iuo ja v i sk pažada . Žada v i su r v isk . .
- Yra agent ros, ku r sumo k s i , kad t au t ipo su ras da rb , bet t en yra to k ia s lyga , kad
j ie p in ig neg r ž ina je igu t en pe r 3 m nes ius t au su randa darbo . .
- ( v) O band t kas nors per agent ras i eškot?
- Nuo kat ros?
- N u t a i ia . . ka i p r ik la usa i. . .
- (ka lba ke l i ž mo n s , nes ig ird i)
- Aš p ask ai ia u t a s j s lyg as , t a i sa ka u ne , a g a l.
- T kst ant už mo k s i , 300 gaus i.
582
- O va t j is dabar iš zo no s iše i s , iš zo no s iš s ž mo gu s , ar ba kažko k , kaž ko k
be ndravus , su k it a is b išk i va t t a ip va , nu . . . apgaut va t paband yk it t a ip , kad vo t
kažkok . . . . . nemo ka mas yra , nemo kama s s r is , t ik ra i. „Mysh i lo vke “.
- ( m) Žod žiu , kad rea l ia i ga l imyb yra t ik ta i darbo b irž , nes pata i sos
inspekc i jos ia j s sak t rea l ia i ar formal ia i . . .
- Nes mes t a i la ba i jau ia m, nu , ne t ik t a i a š , nu be t ku r is i š j . J i s jau tu r i t o k i
pa t ir t , kad j s net g i juo s ne to k laus i a t e . J ie neka lba , be t j ie j au ia v i sk . J ie ga lb t
ne mo ka išr e ikšt min , bet j ie la ba i jau t r s yr a . T u ne s iva izd uo j i j ie jau ia , ar su
t avim rea l ia i ž mo gus ka lba , a r j i s r ea lia i no r i t avo ka r tu pad t , a rba ne b mo t e r
i šs ir e ikš iau . Na , at s ikab ink , t a ip yr a to ksa i žo dis , iš s ir e i šk imas , fo r ma lu mas . V at . Nu
p as ir aš yk ir k e l ia uk . Ne s j in a i g au na sa vo a lg , nu ir t o k s jo s dar ba s bu vo .
- ( m) Tai ar yra kas rea l ia i padeda, ta prasme , ne formalia i , ka ip j s ka lbate , bet
rea l ia i?
- Mano nuo mo ne , ga rb s žod duo du . Ne! N ra . Nuo p rez ident s ik i p asku t in io
„svo lo iaus“ va ls tybe i n ra ne i v ie no žmo gaus , ku r is b su int e re suo t a s j ie ms , nu n r
ka m, n iekas neuž int e resuo t as . V isas m b iu ro kra t in i s apa ra t a s ve ik ia t ik t a i pa t s
sau . P radedant nuo m po l it ik ik i pasku t in i . t ik ink it ma ne , kad n ra t a ip .
At e ik it p as ma ne v i en paska it , Ša r no v iešbu t y, k it sek mad ie n , a š jums š be i
išd s tys iu , daug iau ž ino s it in fo rma c i jo s . N r . K iek v iena s už save . K iek v ie nas sau .
O va ls t yb . . Ne no r iu ne t pr ad t i šne k t i .
- Paprast a s žmo gus nega l i s au su ras t darbo . . .
- (k a lba ke l ie se )
- N ra da rbo . N r ia k ap ie ka l in ka lb t . Pap rast a s žmo gus ! . .
583
- Gera i . E inam to l iau.
- Pas mane , pavyzdž iu i, buvo to k ia s it uac i ja , pavyzdž iu i. Ne t e is t i t en t rys duoda p r ie
s t a lo a r ne , buvo muš t yn s nesva rbu ka lt a s neka lt a s , a t važ ia vo me nt a i ir v i sus
pakuo ja . A ko mp , o va ike l , t e is t a s , vs io ! Nu važ ia va i KPZ, o o ke i o ke i va ike l i j i e
v is i i š t yn , , ma myt s a t važ ia vo nu vež na mo . O t au - (p l iaukš t e l jo r anka ) ! At e ik !
O aš t e is t a s . Man chu l iga nk . Aš važ iuo s iu Luk i škes . Nu t a i ku r t e isyb ? Nors j ie
buvo t r ys a š v ie na s. T e is yb s n r .
- ( v) Ge rai . v i skas .
- ( m) Aš v i en k laus im t ik noriu užduot , nes mes ka lbam ap ie darb ka ip tok ,
ka i , man a trodo , kiekv ienas i š m suprantam j labai skirt inga i . Nes mes i š
v i enos pus s ka lbam, kad mum negal i ne i nerast i darbo , ar ne , i š ki to s pus s j s
sa ko t , ka d nu g at v i š lu ot n ei i au . Ta p ra sme , ta i i š e sm s ka ip i r š i a i p d arb o ka ip
tok io kažkokio ga l ima ra s t i , ga l ima ras t i , be t yra kažkoks darbas , kur j s
n or t u m t d irb ti arb a di rb at i r ku ri o j s n en or t u m t. Ta i d ab ar ka ip b g a l i ma
a pi b r žt i va t , a pi e ko k d arb me s ka lb am, a r n e? Ga lb t me s g al i m p aka lb t i ap i e
a t lyg in im t arkim, kokios t ur b t i grindys a t lyg in imo už ku r j s su t ikt um t e
d irbt i . Galb t kažkas ga l a t sakyt i?
- Nu , a š e i iau š luo t i je igu mo k t en po r t k st an .
- ( v is i juo k ias i - ne mano ma išg ir s t i)
- ( m) Ta ip . Pora t ks tan ? Kas , kokios ki t i em yra . . . ?
- ( v) Standartas .
- ( m) Ta ip . Už ki ek e i tum t d i rb t i?
584
- N u t a i. .
- Bet ko k io da rbo ?
- Ta i n i ekas nesu t ik t . . . .
- ( m) Ta ip . Nu , vat pavyzdžiu i š luo t i už ki ek?
- D ar ko k s dar ba s, pr ik la u so .
- ( m) Šluo t i už ki ek?
- da r aps ijuo ks it , sakys im da r r e ik ia dv igu bas duo t i . .
- ( m) Ne , ne , ne . ap ie at lyg in im dabar ka lbam. Už ko k a t lyg in im e i tum t d irbt i ,
kad i r va t gatves , pavyzdžiu i , š luo t i? Bet
- T a i k o k ia pr asm , k ad vis i. . .
- Už jo k ius p in igus pasau lyje . . .
- ( m) Ta i d l to i r domu žinot i j nuomone . Ba i ki t juokus . Ta ip .
- Ta i apgaud in ja , je igu sako po puse me t nemo ka .
- ( m) Ne , ne , ne . . . .T ie s iog s iva izduokim idea li s i tuac ij . V i sk moka , la iku
tvarkinga i . Kiek jums tur i pas i ly t i , kad j s e itum t š luot i gatv ?
585
- Aš t a i g a t v i š lu o t ne i ia u .
- ( m) U ž j o ki u s pi n igu s . Ta ip?
- T a ip .
- ( m) Ka ip ki t i?
- ( v) E it u m t ?
- š i s i t u a ci j . . .
- ( juo k ia s i)
- ( v) Ne i tum t? J s e itu m t?
- Než inau , ž i iau .
- Sako , 2000 b gera i.
- J e igu da r b , je igu maž iaus i a , je igu a lga 2000. J e igu t ik š luo t ?
- ( v) Taip .
- Ga l k it i da r darba i b už 2000?
- ( v) Ta ip , tarkim ta ip .
586
- N e, n e it u m t ?
- J e i iš v is darb ne b
- ( m) U ž d u , n e?
- ( v) Ne. Ne . Ne.
- J e igu iš v is darb neb
- ( v) Ne.
- J s ne t a ip ia s t ato t k laus im . ia žmo n s yra nu . Ik i t iek s igudr in , nu a š ma nau ,
kad pus žmo n i gauna daug iau negu 2 t k st an ius , n iekur ned ir ba . Daug iau negu
pus . N iek s nepasakos k j is d ir ba , k j is da ro . (v is i j uo k ias i ) Supran t at ? I r j s su
da rba is po 2 t kst an ius š luo t gat ves a r kažkur , p lau t langus ne re ik a l in g i ir ia
paska ito s to s ne re ika l ingo s . V is i ška i. ia jo s n ieko nepadeda. T ik la ik ga iš ina t .
- N ra pe r spekt yvo s , a š ma nau , kad dauguma , ne it ne d l t o , kad t en š luo t a g d inga a r
da r kažkas t a i t o k io . Pe r spekt yvo s n r a . Su jau n imu ka lba nt r e ik ia pa r o dyt ja m t ik i r
t ik s l ia i ga l imyb , kad 30 a r 40 me t j i s a i t u r s kažk t a i. K j is a i gaus je igu j is t ik t a i
š luo s gat ves? Kad ir už t uo s 2 t k st an ius l it ? Pe r spek t yvo s n ra . Sunyks t ie ž mo n s
ka ip a sme nyb . J e igu j is a i pe r spek tyvo s ne mat o .
- Dabar , pavyzdž iu i, pada r o m t a paska i t a . S akyt ume . Aha , t u buva i suv ir int o ja s . Ta ip ,
t en, t en, t en e ik pa band yk . Tu t en buva i, t en než inau , ša l t ka lv is , t ie sa , a rba jau nas ,
n ieko nemo ka . Nu t a i koks t avo int e resas , pavyzdž iu i, g yve n ime ? Je igu , va t
pavyzdž iu i, nue ina b ir ž žmo gus , s to vi, je igu j is ne t aukš io b i jo , o ja m duo da
pro fes i ja s to gdeng iu .
587
- ( juo k ia s i)
- ( m) Supratau.
- ( v) Gera i . Dabar l iko v lg i laba i maža i . K e li klaus imai . V ienas ko lega turi m
to l iau važiuot . Turim la ik r ibot . Laba i panašus klaus imas . Ka i j s i e škojo te , ar
i e škote darbo kas jums lab iausia i t rukd , j au ka i k pamin jo t? I š t ikr jau ka i
pamin jom. K as t rukd , ta prasme , kas yra tos , t i e veiksn ia i , kurie na blokuoja
jums s kminga i s idarb int i?
- Teis tuma s ir t r ukdo .
- ( v) Ka s?
- T e is t uma s .
- ( v) Tei s tumas . K as dar?
- N u, t a i ž i r i v isa i k r e iva i.
- ( v) Nu gera i , t a s t igma. I šs ia i škinom. K as dar ga l b t i? O ga l i b t i kažkas t a
prasme v lg i j e igu ž i rin t , j s e sa t V i ln iu j , o kažkas , darbas ka žku r yra k i tur
a r. . ?
- Ma n t a i, ma n t a i la ba i su . . . Ma ne t a i la ba i p a is t o t ok ie da lyk a i.
- ( v) Ir kuom tai pasi re i škia?
588
- Kad . . nu , a D ie vu i, ma n n ra va la nd in io ap r ibo j imo , bet s iva i zduok it je igu ma n
buv va land in ia i ap r ibo j ima i, t a i la ba i ap r ibo t mano ga l imybes d ir bt i, nes ma no
pag r ind in is dar bas t a i yra iš vyko s. Aš V iln iu j b nu sa va it pe r m ne s . T ur iu ver s l
La t v ijo j, t u r iu ve rs l Lo nd o ne . T ur iu ve rs l ir Kla ip d o j. I r . .
- ( v) Turi t važin t i?
- . . a t stumas . Tur iu jud t i pas tov ia i a š nega l iu s tov t vie t o j. O je igu ma n r e ik 10-
vakaro b t namie , k a š padarys iu ?
- ( v) Negal it b t priri š tas pr ie vie tos .
- Va Ak ro po ly. . . . d ar b
- O ki t i ems dar toks da lykas kiek yra aktua lus? Ta prasme priri š imas tas .
- P av yz dž iu i , v ie na s ma no ko le ga , d aba r j i sa i ž i r is i ia p as j s insp ek c i jo j. . .
- ( v) Nepasp au sk.
- . . a š
- ( v) A š n e i š ia . . ? ?
- ( m) Jo .
- Nu nesva r bu .
589
- ia i nspekc i jo j ka i j i s v i enas ž ymis i j is t en pat , o gyve na papras iaus i a i d ir ba , ir t o j
pa io j s t a igo j g yve na . Dar buvo vago n l is , no r ma lia i g yve no , v isk as ja m. I r
papras iaus ia i š e imin inkas : „A, t a ip ! V iskas , t ave nu t e is , ia a t važ iuo s po l ic i ja
pa t ik r ins a r t u ia g yve n i , ne t u ma n ner e ika l ingas “. T a i j is r ado but , mie st e , a t neš
ia ad res , kad t ik t en ne važ iuo t , kad t ik t u r t darb . Ta i j is mo ka daba r už b 500 .
O gauna pusant ro t k st an io . Ta i ž mo gu i v lg i 500 iš gyve n imo a t imt i. T a i kas t a i,
važ in ja , nak t in ia i. Pavyzdž iu i, a t važ iuo ja pas ma ne 2 va la nd kažkas ba la do jas i
du r is . Ar t u na mie a r t u ne na mie ? At ida r yk du r is . Nu t a i a t s ip ra šau , ant r va land
na kt ie s . Aš mie gu . Ma n r yt o j d ar b 8 va l. Aš j ie ms a išk ina u.
- ( m) B e t g alb t g al d ar y ra ka žka s, k as b e , n es v i s t i ek t a i y ra su si j su t ei st u mu ,
ar ne , t e i s tumas i r tada p askui t i e pare igo j imai, o be t ei s tumo kažka s da r yra?
K a žka s ka s, ka s t ru kd o, ta rki m, s i d arb i nt i ?
- Mano nuo mo ne , kad niekas ne t r ukdo .
- ( v) Jum, kad netrukdo n i eks?
- O kas ga l i t rukdyt i?
- T a i g a l k as yr a , ko j is yr a , k as g al i t r uk dyt ?
- Nu.
- ( m) Nu, tarkim nežinau , man kas ateina ga lv . . .
- Nu bet d ir bt . . . .
- ( m) . . . . i š s i lav inimas, pavyzdžiu i , t en kva l i f ikac i ja
590
- ( v) Dip lomo ne turi t en , pop ieriaus ne turi .
- ( m) Jo , pop ieriaus ne turi . Ga li t ai trukdyt i ar ne?
- Ne , nu je igu a i šku . Je igu pas ju s pak laus iu , nu t u r i t en d ip lo m ? Nu a i šk u , je igu ,
sak ys im, ne . Nu d ar mes j t en nep r i ims im. Nu t a i ger a i. Re išk ia k it d ie n
or gan izac i j , a r kur , ga l t en t ave p r i ims? Aš t a i va t t a ip .
- Ka i ja u e s i su išs i lav in imu ir a t it ink a mo dar bo r e ik ia . Aš g i t en ne is iu k o k i ba ld
p ir min inku da rb int is , je igu a š ne t u r iu to k io iš s i la v in imo .
- Bet no r tu r i?
- ( juo k ia s i)
- ( v) B e t, t a p ra sme , t a ip n eb u vo p ro ble m , t o ki s u i šs i la v i n imu, ne ?
- Ne.
- ( v) l i š s i lav inimo?
- Nesakau, a š buvau s ida r b in s s t a t yb , t en to pas, t en su st at ybo m. Ne i v i enas
nepraš pas ma ne , b e t t en no rma l i f i r ma ir ne t nepr aš d ip lo mo , n iekas . Mo k ir mo ko .
P ama t ys it . I r visk a s .
- O t en b u vo, mi n jo t d l , d l s i sko li n im , t a i y ra , t a p ra sme , bu vo ju m ka ip i r?
- Jo , t en buvo , a š j ie ms iška r t pasak iau , kad pas mane yr a . T ipo . A, j s ap ie
ant s to l iu s ?
591
- Ants to l ius min jau .
- Jo , a š j ie ms iška r t pasak iau , kad ant s to l ia i, be t j ie ma n pasak , kad j ie ne , nu ka ip
pasakyt , „neda ju t f ir m za vk ladno go , z abr a t ne lz ia da ze po lo v inu de ne g “. .
- Nele i s , kad pa imt daugiau ne i t ks tant .
- . . . aš t a i sak au , t a i fo r mink it e ma ne t ad a nu j ie t en k it a ip mo k jo , j ie ma ne
ap ifo r mino t en ant min imu mo ir . . .
- ( m) Taip .
- 0 . 25.
- ( v) O kiek, ka ip pas ki tus ga l buvo ka žko ki formali ga l pas j s? Ta prasme ?
s turi t pa t i rt i e s , prakt ikos?
- N e, ja u , ne b r , jo k io o f ic ia l in io d a r bo . .
- ( v) Jo. V ien d l i rg i t s i sko l in im ?
- T a ip .
- ( v) Kad tai yra . . .
- Nep ake l ia ma naš t a .
- ( v) Ge rai . Ta da. . .
592
- ( m) O aš dar t ik tai v i en ga lvoju, o j e igu, pavyzdžiu i , va ls tyb t e ikt kažko ki
param darbdav iams , nu tos vad inamos subs idi jos , dar kažkas , kur. . ?
- Tada jau r e ik ia t e st uo t i da rbdav ius .
- ( m) Bet ta prasme ar ta i pad s idarb in t i?
- Nesupr at au b išk i k lau s imo .
- ( v) Ta prasme , j e igu va ls tyb skiri a tam t ikr da l p in ig , kad, t a prasme , ju ms
va ls tyb . . .
- ( m) Dengia.
- ( v) Darbdav iu i moka , kad j s pri imt i darb , t a prasme , darbdavys gauna i š
va ls tyb s p in ig , kad j s pri imt i darb .
- Nu, r ea lia i ne t . .
- J s ne m st yk it , k ad t a ip bu s. . .
- Aha .
- Mate r ia l in ko mpe nsac i j a už mo ra l in ža l .
- ( v) Ne, ta i ia yra skirt ingos nuomon s . s manote, kad pri imt ?
- P r i imt , be t t en j ie ja u ž i p ag al, p ag al. . .
593
- J e i t a ip o f ic ia l ia i b pus me t mo k a r me t us , j i s ir i š la ik yt t žmo g , pasku i
ja u ne be mo k , j i sa i . .
- Nu, jo . . .
- Nes da rbdav io g i nuo mo n nepas ike is ap ie ž mo g t e is t d l p in ig .
- Ko l ja m mo ka p in igus da rbdavys , t a i ge ra i, o ka i ne mo k s t a i išva rys .
- ( v) lg i ke li kla us i ma i . D ab ar j e i gu p at s b t u me da rb d avy s. J s e sa t darb d av ys ,
ia yra toki žmoni i r j s turi t e ga l imyb darb int i t ok žmog , kuri s buvo
at l ik s bausm , buvo ka l in imo s taigo je . Ar j s j pri imtum te darb i r kod l?
- Ta i ž ino ma ne k iekv ie n . Manau , k i ekv ie na s , ku r yra s s , j i s a i yra t am t ik ra s
ps ic ho lo gas . Bet ir žmo g , va t sakys im, t pa ka mer j ie e ina , pe r 50 minu jau
ž ina i kas per žmo gus yra . Už tenka su juo paka lb t , jau ž ina i.
- Kart a is ir ne t . .
- ( v) B et j s pri imt um t a r ne , ta p rasme?
- Ne k ie kv ie n . . .
- ( v) T a p ra sme j s a t s i ri n kt u m t ?
- T a ip .
- ( v) At s iri n kt u m t i r p ra d ži a i d u ot um t . . .K ai p j s j a t s iri n kt u m t ? T es tu o t u m t?
594
- Ka ip už t a ik yt .
- Poka lb iu .
- ( v) Pokalb io užtekt . O ka ip k it i , o ka ip j s vat pavyzdžiu i?
- Aš su t inku su ž mo gu m. Aš esu . Tur jau p rae it a is met a is pava ldž i žmo n i , la ba i
daug , ap ie 30 žmo ni , ma n ne buvo , s akyk im aš p r i min jau , a š p r i min jau , pas ma ne
buvo v is i ne „da rbuo to ja i d rauga i“. Nebuvo jo k i p rob le m .
- ( v) O t a i , t a p ra sme , ko d l j s ju os p ri t , ka d j i e g eri sp ec ia li s t a i , ka d j i e?
- Spec ia l i s t a i t a i ne sva r bu , nepr ik lauso a r j i s t e is t a s a r ne t e is t a s . . .P av yz dž iu i . .
- ( v) A jums nesvarbu . Jus apskri ta i t a i neži ri t?
- T a ip .
- ( v) O kod l?
- O k ja u t e is t a s ja u v isk as ?
- Nes žmo gus
- ( v) Ne, ne, a š ta i . . .nes supraski t i r mane , a š apskri ta i k laus iu tok da lyk , kokia
yra s i tuac ija . .
- Kad j is ma n d ir bt ir gera i d irb t .
595
- Kad mo k d irb t savo da rb . Ko mpe tent ingas yra .
- O je igu jo kva l i f ikac i ja yr a , j i sa i mo k a.
- ( v) s i rg i p ri i mt u m t ?
- A bso l iu ia i be jo k i . Ž ino ma aš ka lb iau . Nu je igu jau nu važ iav s ik i nu l io
na rko ma nas , nu t a i ne t ne d l t o , kad j is a i t e is t a s , d l t o , kad j is a i nea t e is ryto j
da rb . Pasku i ma n p ro b le m bus su juo . O je igu j i s a i sve iko p ro to žmo gus, j i s a i mo ka
d ir bt i . T a i ma n t a s št a mp as , k ad j isa i u ž g ro t bu vo . . .
- ( v) Ir dr s ia i pas i rašo t . .
- . . . a š p at s bu va u. . . t a i k a š ja m d aba r sa k ys iu . . . xx
- ( v) Ir dr s ia i pasi ra šo t su tart i s ar duodat pavyzdžiu i kažko k bandom
la ikotarp , ka ip darytum t? Ar?
- J e igu b iau da rbdavys t a i?
- ( v) Ne, n u s iv aizduoki t . .
- ( juo k ia s i)
- Ne, manau , ba ndo m la iko t a rp r e ik kažkok duo t . V is t iek pas it ik r int i, nes b na
ir aps ir ik t ga l i.
- ( v) Ir kiek va , pavyzdžiu i , k i ek j s duotum t jam?
596
- Nu, ko k iu s 3 m ne s iu s , 2 m ne s iu s p až i t . G er ia us ia ik i p ir mo at lyg in imo , ma na u.
- P r i imt i da r b ( juo k ias i) ik i a va nso .
- Jo .
- Pasku i gavus p ir mus p in igus , paž i t ik i seka n io m ne s io a rba t a ip a r ba ne .
- ( v) O je igu j s b tum t darbdavys?
- T a i k ?
- ( v) Ar pri imtum t save darb ? Tok pat ?
- Be a be jo . T aig i ja u d ar bd av ys . T a i a iš k u pr i im ia u.
- ( v) Dr s ia i pas i rašy tum t su tart , pas i t ik tum t?
- Dr s ia i nepas ir a šy iau , ž i iau ir g i, la ik duo iau , ka ip t en kas . Gyt is va j au
iš sak savo nuo mo n . P as iž i s iu ka ip da rb a t e is ka i a va ns gaus t nau j . K it i g i
gauna pa t p ir m avans a r a lg ir v i skas j au n ra da rbe sa va it , m nes . Pask iau
pas iro do po k iek la iko . Bet jau v l b na .
- B na tok i ž mo n i pas ku r iuo s mo iu t s mir š t a 5 kar tus m nes . Nu .
- Arba g imt ad ie n š ve n ia .
- ( juo k ia s i)
597
- ( m) Bet svarb iaus ia ta i yra , kad a te it darb ?
- Savo at l ik t pa r e igas , jo .
- Ka d ne re ik ja m r o d yt , k a d t , t d ar yk , o j i s p a t s . Je ig u ja m r o d yt k d ar yt , ger ia u
pa t s da ryk .
- ( v) O t e i st u mo ska i i u s t u ri t a ko s pa vy zd ži u i je igu j i s . . ?
- Nemanau , je igu žmo gus buvo
- T a ip .
- ( v) Ta prasme tas t e i s tumo ska i ius t en neb kažkoks , a tgrasa t en 5 -6
t e i s t u ma i?
- Ne.
- ( v) Arba kažkokie eee . . . at skiri nus ikalt imai , pavyzdžiu i vagys t s , pavyzdžiu i
nužudimas, i š žag in imas, s eksua lin ia i nus ika lt imai , tarkim?
- N u t a i ne ž ina u, je ig u
- ( juo k ia s i)
- t a i t o k i nepa la ik iau ir nepa la ik ys iu . .
- ( m) I š karto tada nepri imtum t?
598
- k as iš to , kad j i s zo no j k t u r jo . . .
- ( juo k ias i)
- ( v) Tai ta prasme ži tum t i r už k j i s buvo ka l in tas?
- Ž ino ma. T a i v is t iek ne r aš yt as s t at yma i v isa i ik i mir t ie s l ik s ja m. T o k i
ne to le ruo ja ma , žydr , lez b i j an t en. .
- sa kyk im . . . X xx g yve n imo ne t u r i. .
- ( v) Ta prasme i š t nuskriaust kategori jo s j s ne, ne?
- T en ir g i yr a
- Ž ino ma ka r t a is . Daug iau juo ga l ima pas it ik t i t en, ga l t ik v ie nas pavad in imas .
- T a i a nt jo va r yd a vo ž mo n s , ne u ž t a i , k ad j isa i t e n t u r i ž yd r p o l ink i , o d l t o , k ad
pr as ika lt s kaž kur t a i , t a i ir nuvar o , nu t a i j i sa i me nt a l išk a i j i s ne no r ma lus g i ž mo gus
yra , t ie s io g t en yra kažkur ie t ik kad j i sa i nega l i g yve nt i su t a is , i r v i skas , o iš s
la i s v nu k t u ja m p asa k ys i, k ad aš t en ž yd r as a r k ? J is n ie ko be nd r o ne t ur i su t uo .
- ( m) B et d ab ar . .
- ( v) O gera i jums darbdavys sako . . (ka lba v ie nu me t u )
- Da ug žmo n i ik i g yve n i mo . . .
599
- ( v) O ži ki t e , toks klaus imas . J s darbdavys j s pri imat t žmog darb i r
s v i s t i ek savo komand tur i t e , t a ip? K iek jums ka ip darbdav iu i bus na, svarbu
suderin t i t žmog nauj su ta komanda, kuri jau yra da rbe . Ar j s pasakys i t , j s
turi t j t o leruot i r v i skas?
- Ta i ko d l g i ž mo gus , je i ko mpa n i ja pa la ik ys j e igu ne ir j i s kažkoks?
- ( v) Nu žinote , ka ip darbdavys yra , nu ka ip j i s v i enasmenis toks, ta ip . O yra i r
ki t i darbuoto ja i . Ta ip? Ta i ki ek va t , pavyzdžiu i , ta s svarbu , ka ip su ki ta i s
darbuoto ja i s .
- Ga l a š nesak y iau , kad j is a i buvo t e is t a s . O kam pro vo kuo t ? Mano nuo mo n , t a i yra
ma no nuo mo n .
- ( v) Tai j i r t o asmen s re ikalas?
- Jo ir v i skas . O ko lek t yvu i a š nesaky iau , o kam ma n re ik ia ? Ga l ž mo gus
ko mp leksuo ja d l t o . Aš ga l iu sau an t kakto s parašyt , k ad e su t e is t a s , ma n . . . o yra
ž mo n i . . .
- J is t u r i p a t s ad apt uo t is p r ie k it , o ne k it i t u r i p r ie jo a d apt uo t is . T a ik yt is .
- Ta i jo , da rbdavys r e i šk ia s i kažka ip t a i p ro t au ja , juo pas it ik i, r e išk ia , kad j is a i
no r ma lu s .
- Ka ip t u p r ive r s i kažkok žmo g , pavyzdž iu i, be ndrau t va t , j is su man im, j e igu t en,
je igu mes kažk t en e is im, a rba t en j , je igu nepa t ik s ž mo gus , k iek j , pa vyz dž iu i ne t
su va ldž ia a r prez ide nt u t u ma n t ik pasak yk je igu nu t en ž ina i ku r nu .
600
- Dar energet in i s va mpyras .
- ( juo k ia s i)
- Ka ip ma no uo šv .
- ( v) Gera i , prakt i ška i jau paskut ini s klaus imas . K aip manote, k i ek darbdavys ,
darbdavys turi žino t i ap ie darbuotojo krimina lin t prae i t ? Vat buvo i rg i ta s
n iuansas, t a prasme , kad v i en i l aba i nori ž ino t , ki t i ems i š t ikr nesvarbu . J
nuomone, k i ek tas darbdavys , kuri s pr i ima žmog darb turi žino t ap ie jo na t
j i s yra , kur j i s yra suklup s arba nusika lt s i r ta ip to liau?
- Aš ma nau , kad b padaryt a t a ip , kad iš v is nega l pr ie t duo men p r ie i t .
- ( v) Ta prasme?
- Ka ip ne ke is t a la ba i le ng va pr ie t d uo me n p r ie it , a p ie t e is t ž mo g .
- ( v) Ta prasme darbdavys ne tur ap ie ta i apskri ta i ž inot?
- . . . net u r ž ino t .
- ( v) Ir j e igu?
- Bet anks iau sak t , kad j ie nega l i p r ie it pr ie š it duo men
- . . la ba i d au g . . .
- Daba r j ie ms kodo užtenka . Pasaka i ir j ie v isk ž ino jau k t u r i .
601
- Nu.
- ( v) Taip, o?
- Tada darbdavys papras iaus i a i. . .
- ( v) Už tai?
- Kad n iekas nega l ž ino t i. Nu, nebe nt specif in s in st it uc i jo s , ku r io ms p r ik lauso
paga l t a rnyb .
- ( v) Darbdavys , darbdav iu i netur ?
- Ne i v ie n ka r t , net g i s av iva ld yb ne ž ino t , kad n iekas než ino t . T ik t a i s akau ga l i
ž ino t i, t en p rokurat r a , t en po l ic i ja , ku r ie ms p r ik lauso , o t a i k it i . . .
- Nes t ada darbdavys ve r t int žmo g ne paga l t e is t u m , o paga l jo po e lg ius ,
než inod a mas , k ad j is t e i s t as . B v isa i k it o k ie sa n t yk ia i. I r nesp ja m uždar y t i iškar t
p radeda per t e l ikus ro dyt i v isok iuo se l a ik raš iuo se r a šo , t en t iek išpu ia , p r ipu ia nu
t a i ž mo n s t a ip la ik ra š ius ž i r i, v i sk . O j ie t en pa mato e s X ba isuok l . Pasku i, ka i
pabe ndrau ja , pake i ia kažk iek t a i nuo mo n .
- Bet pavyzdž iu i s ako ma , kad po 5 me t t e is tumas pas ina ik ina . Nepas ina ik ina .
- P at s g yve ni ma s yr a . . .
- Ap ga vys t . . .
602
- Pavyzdž iu i, nu ka ip j is ga l i pas ina ik int je igu ne t po 6 me t t ave t e is i a ir s ako v iskas
t a u k r au ja s iš t e is t a s . T a i a t s ip r aša u t a i, nu t a i 5 me t a i p r a jo . . . X g er as nu . Nu t a i k a ip
t a i v isa m g yve n imu i, nu .
- ( v) Tai darbdav ia i , darbdav iu i i rg i , t a s pat s asmuo , ka ip proku roru i t a ip j
manymu? Tas pa t s j manymu?
- Nu t a i a išku , t a ip t a ip .
- Ka d nie ka s t ik r a i. . .
- ( v) Nesvarbu , kad va ta s t e i stumas i šnyk s j i s ži ri pa t fakt ?
- Š ia ip yr a t o k s s t a t yma s. Po 5 me t . . .
- ( v) Aš žinau , žinau. . .
- . . po 5 me t ir nu imt . . .
- I r jo , nu imt , kad j is d ing t jo . .
- Ba ig s i. . .
- Ne, j ie t au p at ys ne nu ims. Re ik ia nu e i t ir nu imt .
- N u t au vis t ie k j ie . . .
- ( v) Ne, n e , n e
603
- J ie v is t ie k . . .
- ( v) N esv arb u, ka d. . .
- I š l ik s t ie po p ie r ia i ir t u t en b s i.
- I r b s i v is t ie k , ša ns n r a .
- Ta i jo , a š ap ie š it , k ka lb jo , be t r eik ia nue it . .
- ( v) Ta p ra sme . . .
- Tau va ikš io t i, kur is jau t e is t a s , t a s pa t s.
- V is t iek t a s p at s, nieko nes isk ir i a .
- N ie ka s t e n, ka d t en. . .
- ( v) Gera i , o j e igu yra kažko ks yra s raš iukas?
- Ko mp ju ng s ir v isk a s . .
- ( v) Gera i . O j e igu j s d i rbat toj pa io j , na spec ia l io j kažkokio j s ri ty , ta prasme ,
kur y ra d i rb s su kažkokia i s na ypatinga i s reng in iai s , t a prasme , kur, t i e
reng in ia i yra laba i brang s arba j i e ga l i kažko ki ža l suke l t arba j i e , ga li
sprog imas va t , tarkim, kažko ks b t i? I r va t tok ia i s a tve ja i s ar, ar b kažko kios
i š imtys , kad jums re ik ž inot i ap ie tok io asmens t e i s tum ?
- Je ig u j is t e is t a s u ž va g ys t pr ie k o ia sp ro g ima s ?
604
- ( v) Nu n e , j i s di rb a su re ng in i ai s , ku ri e y ra su si j su , su t a m t i kra . . . ?
- Je ig u n r a t o k i v is B en La de n‘ . . . t o k i . .
- ( v) Ne, t a p rasme
- ( juo k ia s i)
- ( v) Ne, n e , ne , ta i g a l i
- . . . t e ror is t . . .
- ( v) Gali b t i , kad d irba prie kažko ki reng in i , kurie v lg i ar ta i p lastmas s ar
ta i farmaci ja ar ta i dar kažkas ar chemin s medžiagos , ga l i b t i . .
- Aš ne ma na u, p ir m r e ik ia ž i t i k a ip ž mo g k aip sp ec ia l is t , o ne jo pr aeit . . .
- V is p ir ma , t e is ing a i , o t a i. .
- . . sp ec ia lyb ne i ž mo g . . .
- ( v) Ar b , t ada k i ta ip pasuksiu k laus im , ar b sri tys tok ios , kad ,
pavyzdžiu i , j manymu yra ka žko kios s ri ty s , j s ga li t e pasakyt , kur priva lu
žinot i ap ie jo t e i s tum ? Ar ga l i b t i tokios sri tys? Vers le .
- Nu je ig u va t ž i r i. . . .
- Nes neka lbu ap ie nac iona l in saugum , t en kažkok t en dar.
605
- Nu t a i t no r jau pamin t i. . . k in inkus be t mes ga l im
- Anks iau t e is t a s v iskas jau ne b gyve n ime n iekada . . . .
- ( v) Taip , t a prasme j s manot , kad?
- Net ur b t i , ne s. . .
- ( v) Ar t en tur b t i ar ne j nuomone?
- . . . . v i lk in imo t a rk im k la us ima s . . .
- ( v) Bet pavyzdžiu i p o l i c i ja , ne t g i tarkim ta ip?
- Ne b t pa po l ic in ink , a š nesakau , kad t a po l ic i ja ne re ika l inga , r e ika l inga , be t
t egu l d irba savo darb , nes . . .
- ( v) Ne, ne , ne pavyzdžiu i j s vat sakot , kad t e i s tumas i šnyks ta arba pana ikin tas
i r t a da j s . . ?
- T a i j i sa i t u r b šva ru s ž mo g u s. .
- Jo r e ik ia , pa na ik int i, p av yz dž iu i 5 me t a i, p ana ik int i .
- ( v) O ta i po li c i jo j re ikia žinot i , kad , va pavyzdžiu i , žmogus?
- Ta i je igu t am ž mo gui t e ismo ke l iu j i s yra pana ik int as , t ur n ieko nedarydamas .
606
- V iskas t ada .
- Nes jo v ie to j ik i pa t mir t ie s
- ( v) Ai šku, sup rat au.
- ja m . . . . t va s t e is t a s ir t a i d ar aš p at s t va s ja u mir s se n ia i ir t a i d ar a t s t a t o . O sa ko :
„t vas t avo yra t e is t a s“. Nu t a i k iek ga l ima la ikyt t uo s duo me nis?
- Bet suprant at , po 5 me t , pavyzdž iu i, ne t prokuro ras pasako t e is ju i : „ j i s t e is t a s“,
nesvarbu , k ad t e is t u mas pa na ik int as ja u t e is jas i šg ird o : „Aa . . t e i s t as !“. „Aa . . vs io !“
T a i ne sva r bu .
- . . . nes ma no . .
- J is to l iau nebek laus ia .
- ( v) Liko 5 minut s.
- ( m) Gera i dar, tada turim, turim dar ke le t minu tai noriu dar to k v i en
klaus im . K aip jums a trodo ar yra kažko kios savyb s , ku riomis darbe pas ižymi
t e i st i asme ny s? Nu, p avy zd ži u i , t a rki m, ka d j i e y ra f i z i ška i s t i pre sn i žmo n s , ka ip
darbuot oj a i , ar ne , d l t o ga l i d i rb t i t okius lab iau , kur re ika l inga f i zi n j ga,
i š tverm . Galb t j i e yra i š rad ingesn i , ga lb t dar ka žko kie . . . Kokiomis savyb mis
darbe pasi žymi t e i st i a smenys?
- ( juo k ia s i)
- ( v) Noriu i šg i rs t i j nuomones , po v i en pas. . .
607
- I š r ad ingesn i t a i t ik ra i. Be t , egz is t uo ja to ksa i po l ink is , kad j ie ms sk ir t a s t ik t a i
f iz in is d ar ba s ir ne t o d l, k ad j ie f iz i šk a i s t ip r es n i a r s i lp ne s ni. V lg i p as ik ar t o s iu , t e n
yra v i sok i ir la ba i s t ip r i i r la ba i s i lp n . Be t , po ve ik is yra to ks , kad žemiau v idu t in io
int e lek to žmo n s . Maž iau šv ie ias i, maž iau ska it o , ne l ink ska it yt i, n iekas t o
nepro paguo ja . I k i a reš to , ir t en b na nt n iekas t uo , neužs i ima su j a i s . O ko d l? To d l.
J e igu ž mo gus net u r i ž in i , iš s i l av in imo . Kok da rb ? Š luo t a, paša rus, š luo t a t en.
- ( v) Kaip ki t i?
- Aš manau , va t ia ne v ie n t e is t a s , ne t e is t a s . P ir m t u r i pa rodyt žmo gui, kad juo
p as it ik i . Je ig u p ar o d ys i, k ad pa sit ik i , t a i j i sa i ir s t e ng s is . Ne pa ve s t a v s .
- ( v) B et?
- J e igu tu žmo gum nepas it ik i t a i k j i s p ra randa? N ieko . .
- ( v) Ne, ne jo savyb , savy . . . ar j i s ar ski rias i , pavyzdžiu i , nuo žmoni , kurie
neat l iko bausm s? Ar y ra ka žkokio s savyb s arba e lgsenoj ar jo charakte rio
savyb s kažko kios? Ar ski rias i ar, ar?
- Ta i, ž ino ma ka d . .
- I š t ok i . . .
- ( v) Tai gera i o kuo skirias i?
- Man at ro do , kad žmo gus t e is t a s yra r imt esn i s negu ne t e is t a s .
- ( m) Ri mte sni s?
608
- At s e it , b išk i yr a . . .
- . . a t s ak ing ia u . . .
- At sak ing iau ž i r i s avo žo dž ius , s avo gyve n im , t k j i s ga l i pas i ek t , pasakyt . . .
ir a t sakys už savo ve iksmus kažk , o ne t a ip kad . . .
- ( v) O j s no r j ot ?
- Aš i rg i t a ip pa t , t ok io s nuo mo n s e su , kad a t sak ing iau ž i r i v isk . A išku , t a s
t e is t as ne lygus t e i s t am ž mo gui.
- O punktua lumo prasme? Nu , ta prasme , a t j imo la iku darb , dar d i sc ip linos
tok ios , kad e i t i darb la iku , nega lvot . .
- J ie t ik r a i d ar at e is a nk s ia u . . .
- Man pa t iko kažkada p rogram ž i r int , da r La t vi jo j buvau . Lubys t en pa sako jo . Buvo
paba nd yt a t o ks ka ip ba ndo ma s is , da r su to m f r o m, kad iš jo ir t a r ia mo j la isv j. Va t
ir f i lmuo ja nt ro do : va t apž i k it – a r t e is t a s sk ir ia s i ? Te n važ iuo ja su f r a , le mput
nuva lyt a , to s f ro s v iso s b l izga . T au ro do , kur is ne t e is t as yra . P ar važ iuo ja : v isa s
maura is apaug s v i s . La ba i punk t ua l s , pa rod , kad pas juo s n iekas ned ings t a v iskas .
da lyk , kad kuo daug iau b tok i , be t kažka ip ir ne re ik ia .
- A išku , ne re išk ia , kad v is i t o k ie , kad je igu žmo gus r imt a i aps i ima d irb t i, j i s a i bu s
to ks .
- Nu t a i ia v i s v i en ž mo ni pas i t a iko ka r t a is .
609
- ( m) O t arkim vat j s i rg i t en pamin j ot d l t o i šrad ingumo, ar ne , kad j i e yra
žmo n s t o ki e i šra di n ge sn i , k ry bi ške sn i . . . ?
- Je igu ne ras t ga l imybi ned ir bt i, t a i ned ir bs .
- (m) Ta prasme i šrad ingesn i? Bet ne ta i , kad darbe j i e ga li i š rad ing iau kažka ip
panaudot . . .
- Ne , ne a š a tv irkš ia i, a t v irkš ia i. J e igu žmo gu i t u r i da rb ingu m , t a i j i s a i š iuo
a t žvi lg iu ir š i t uo bus sud t ingesn is . Aš v is g yve n im sak iau ir s akys iu , kad pat a isos
s is t e mo je s d i ge r iaus ie j i t auto s at sto va i. Dvas ine p ras me . Ne mo ra l ine – dvas ine . Nes
ž mo n s , ku r ie pe rženg s t at ymo r ib ir nepa b i jo jo , nesva rbu kad j ie nus iže ng , kad
j ie padar b lo ga i ia k it a s k laus i mas . Be t j ie i šd r so . I r j ie yra ve r t ingesn i
v isuome n je , negu t avin ba nda , ku r i ned r s t a , ne i g r io ne i ve ln io . T egu l da ro
kaž k t a i . . O š it ie ms že nk l pake isk t ik iš minu so p l ius , j ie bus v is uo men s
lyde r ia i. L yde r ia i t u r i . . . ( buvo pe r t r aukt a s )
- ( m) Tai žodžiu ta prasme?
- O v is i l yde r ia i už g ro t s d i.
- ( m) J ie yra dr sesn i?
- Aišk u . ia ja u . . . p avyz dž iu i , ne b i jo e ksp er ime nt uo t i. .
- ( m) Ir j i e yra lab iau lyderia i?
- Jo , j ie ne b i jo . K it a s k laus imas, t ark im, t en išp rus imo , i nt e lek t o , ž in i ir panaš i a i.
ia k it a s k lau s imas . T a i kad p r as to s mo r a l s , do ro v s ir panaš ia i, ka r t a is než ino t
610
vo k , v is iška i. T a i k it a s k laus ima s . Be t kad j ie išd r s t a ir ne b i jo . T a i y r a la ba i
sva rbu yra . Laba i. Tur iu o rganiz ac i jo j 500 žmo ni i r i š jud int j nega l iu . Av ina i.
- ( m) O kod l nepri imat , kad vi s i 500 b t e is t i . . ?
- Tod l, kad jo k i l neuž tenka . Nega l s j i e da r yto to , ko ma n r e ik ia , kad j i e da ryt .
I r , i r k it , š luo t g i r a nkas nepa ims juo s. P asakys d ir bk t ir t , ne a š š it o ne no r iu .
Ne t už 2000 net už 10 t k st an neda r ys . Š it ie da r o . Be t ik i t am to k io s r ibo s . O ma n
re ik ia , k ad j ie sp ro gt , o j ie nespro gst a.
- ( m) Tai paskut in i s klaus imas , ar su t inkat su tuo k j ko lega sako?
- Jo .
- ( m) Ta prasme , kad ta ip , ta ip yra?
- Ta i a išku .
- ( v) Tai a tada. Kaip i r tar s 12 - „cyge l cyge l“ . Ta i a jums laba i už
suga i št la ik . V i s i ems dabar a i r pa lauki te dabar, nepab ki te , neskub ki te , nes
( s tumdo k des) pa lauki t dabar.