Kaip motyvuoti mokinius

neįprastais metodais?

VŠĮ Mokymų ir psichologinio konsultavimo centras

Psichologės: Vitalija, Gintarė

Seminaro tikslai:

• Nustatyti savo motyvaciją motyvuoti

mokinius;

• Išsiaiškinti, kas motyvuoja mokytojus darbui

su mokiniais;

• Suţinoti, kas motyvuoja ir demotyvuoja

mokinius;

• Įgyti gebėjimą naudoti neįprastus mokinių

motyvavimo metodus;

• Išmokti taikyti aktyvius mokymo būdus;

Ar įmanoma motyvuoti kiekvieną

mokinį?

Neįmanoma motyvuoti mokinių, jei pats

mokytojas yra pavargęs, prastai jaučiasi fiziškai,

„perdegęs“ arba netiki savo darbu.

Tu gali nuvesti arklį prie vandens, bet tu negali

priversti jį gerti vandens.

Motyvavimo būdas

Tai visi būdai ir metodai, kurie skatina mokinius:

Lankyti pamokas;

Pamokų metu elgtis adekvačiai;

Siekti ţinių ir gerų mokymosi rezultatų.

POZITYVUS ELGESYS

NEGATYVUS ELGESYS

NEGATYVIOS MINTYS

POZITYVIOS MINTYS

Planavimas

Atkaklumas

Užduočių valdymas

Nerimas

Nesėkmės vengimas

Neaiški kontrolė

Tikėjimas savimi

Savęs padarymas

neįgaliu

Atsijungimas

Susitelkimas į mokymąsi

Vertinimas

Motyvacijos mažėjimas

Mažinti negatyvias dimensijas

Didinti pozityvias dimensijas

Motyvacija:

• Įrodyta, kad ţmogaus smegenims patinka mokytis.

• Mokiniai motyvacijos neturi konkrečiu momentu

arba konkrečiam dalykui.

• Motyvacija yra stipriausias veiksnys, lemiantis

mokymosi sėkmę.

• Mokymosi pasiekimai priklauso nuo to, ar tenkinami

mokymosi motyvaciją lemiantys poreikiai.

Praktinė uţduotis

• Įvertinkite, koks esate pedagogas lentelėse:

asmeninės savybės ir profesinės pedagoginės

kompetencijos pamokoje.

Perskaitykite abu teiginius vienoje eilutėje ir

viduriniame stulpelyje pažymėkite vieną

skaičių, arčiau to teiginio, kuris jums yra

artimesnis.

Neįprasti motyvavimo būdai: • Trumpalaikė į sprendimus orientuota terapija;

• Pozityvaus elgesio strategijų mokymosi procese

taikymas;

• Balanso ratas;

• Siekių vizualizacija;

• Tikslo skaidymas;

• Veiksmų dėţutė;

• Planavimo modelis;

• Mokinių savęs vertinimo stiprinimas;

• Savimotyvacijos mokymas.

Mano motyvacija mokyti, dirbti

mokykloje yra....

0 10

Mano motyvacija motyvuoti

mokinius yra ...

10

Kas turėtų įvykti, kad mano

motyvacija motyvuoti mokinius

padidėtų nuo ... iki ... ?

Prisiminkite tokią dieną ar pamoką kai

Jums puikiai pavyko motyvuoti

mokinius mokytis, lankyti pamokas ir

pan.

Ką Jūs tada jiems sakėte?

Kaip tada jautėtės?

Kaip jie reagavo?

PRAKTINĖ UŢDUOTIS

Pasidalinkite savo idėjomis, kas Jus

motyvuoja dirbti pedagoginį darbą,

su gera nuotaika atsikleti ryte ir eiti

į mokyklą.

Kokie praktiniai patarimai yra

veiksmingi.

Įsivaizduokite: ateinate vieną rytą į mokyklą

ir pastebite, kad įvyko stebuklas: išsipildė

viskas apie ką svajojote, mokiniai tapo tokie,

kokius Jūs įsivadavote: motyvuoti, aktyvūs,

mandagūs.

Iš ko suprasite, kad įvyko stebuklas?

Ką Jūs pamatysite?

Ką išgirsite?

Kaip jausitės?

Kaip elgsitės?

Į SPRENDIMUS ORIENTUOTOS TERAPIJOS PRINCIPŲ

TAIKYMAS:

• Kiekvienas mokinys yra savo gyvenimo ir mokymosi specialistas ir jis geriausiai ţino, kas gali padėti jam pasiekti geresnių rezultatų;

• Visa tai, su kuo susiduriama mokymosi procese yra ne problemos, o iššūkiai, kuriuos reikia įveikti;

• Kiekvienas mokinys turi vidinių resursų, kurių pagalba gali įveikti jam iškylančius sunkumus mokantis;

Į SPRENDIMUS ORIENTUOTOS TERAPIJOS PRINCIPŲ

TAIKYMAS

Skalės klausimas

Kaip skalėje nuo 0 iki 10 vertinate savo norą

suţinoti apie ....

Kaip skalėje nuo 0 iki 10 vertinate savo lietuvių

kalbos ţinias apie ...

Kaip skalėje nuo 0 iki 10 vertinate tai, kiek

naudingos informacijos suţinojote per šią

pamoką?

Į SPRENDIMUS ORIENTUOTOS TERAPIJOS PRINCIPŲ

TAIKYMAS

Išvardinkite 5 dalykus, ką reikės jums padaryti, kad

jūsų lietuvių kalbos ţinios apie ... padidėtų nuo 6 balų

iki 7 balų?

Išvardinkite 5 dalykus, kas turėtų pasikeisti, kad jūsų

noras suţinoti apie ... padidėtų nuo 6 iki 7?

Išvardink 5 dalykus, kas turėtų įvykti, kad tavo

pamokų lankomumas pagerėtų nuo 3 iki 4?

Į SPRENDIMUS ORIENTUOTOS TERAPIJOS PRINCIPŲ

TAIKYMAS

Išimties klausimas

Prisimink: ,,Ar kada buvo taip, kad labai norėjai eiti

į mokyklą?“

Prisimink: ,,Ar kada labai norėjai daryti namų

darbus?“

Prisimink: ,,Ar kada labai norėjai suţinoti daugiau

apie...?“

Prisimink: ,,Ar kada per kontrolinį esi ţinojęs visus

atsakymus į klausimus?“

Į SPRENDIMUS ORIENTUOTOS TERAPIJOS PRINCIPŲ

TAIKYMAS

Kas tada buvo kitaip?

Kaip tau pavyko ţinoti visus atsakymus į

klausimą?

Kaip tu jauteisi kontrolinio metu viską

ţinodamas?

Ką turėtum daryti, kad kitą kartą kontrolinio

metu ţinotum visus atsakymus?

Į SPRENDIMUS ORIENTUOTOS TERAPIJOS PRINCIPŲ

TAIKYMAS

Stebuklo klausimas

Įsivaizduok... atsikeli vieną rytą, ateini į

mokyklą ir supranti, kad įvyko stebuklas.

Mokykla ir mokytojai tapo tokie, apie kokius

visada svajojai.

Iš ko suprasi, kad įvyko stebuklas?

Ką girdėsi ir matysi?

Kaip elgsiesi pats?

Praktinė uţduotis

Pataisykite sakinius, remdamiesi

į sprendimus orientuota terapija.

Praktinė uţduotis:

Lapuose paţymėkite, kaip sakote/nesakote

mokiniams, jų tėvams.

KODĖL?

Klausimas ,,Kodėl?“ ţmogų nuteikia priešiškai,

skatina gintis arba pulti, bet ne atsakyti į klausimą

ar uţmegzti kontaktą.

Kodėl neatlikai namų darbų?

Kodėl nelankai mokyklos?

Kodėl nedalyvausi renginio organizavime?

Kalbant akcentuoti ne...

Ne akcentavimas skatina ţmogų uţsiblokuoti

ir sukelia pyktį.

Nenusirašinėk;

Nežiopsok;

Nekalbėkite....

Kritikuoti patį mokinį

Reikia kritikuoti ne mokinį, o konkretų jo poelgį:

Tu kvailas...

Tu tinginys....

Tu neatidus....

Išsakyti vien neigiamus dalykus

Reikėtų kombinuoti teigiamą informaciją

su neigiama.

Tu dėl savo užklasinės veiklos praleidi daug

pamokų;

Tu visą laiką rašinėlyje pridarai daug rašytinių

klaidų...

Pagyrimas

• Turėtų būti pasakomas uţ konkrečius darbus,

• Kiekvienas vaikas turėtų būti giriamas

asmeniškai, įvertinus jo asmeninė paţangą;

• Pagyrimai turi būti labai konkretūs.

Šaunuolis...

Tikras pirmūnas...

Kalbėti stereotipiškai...

Reikėtų vengti stereotipinių pasisakymų, nes jie

nėra informatyvūs ir asmeniški. Jie nepadidina

mokinio motyvacijos ir nesumaţina nerimo

lygio.

•Visi bijo egzaminų ir tu ne išimtis...

•Visi įstoja kažkur ir tu įstosi...

Pastebėjimas:

Gąsdinimas mokinius egzaminais, perţiūromis,

įskaitomis nėra motyvavimas.

POZITYVAUS ELGESIO STRATEGIJŲ

TAIKYMAS

1. Parodyti, kad tai, ko mokamasi yra labai

svarbu. Pabrėţti asmeninę naudą. (susieti su

ateities planais, norima profesija, rašyti

refleksijas pamokos pabaigoje);

2. Pageidaujamos alternatyvos parodymas.

Nesakykite, ko negalima daryti, o pasakykite,

ką galima daryti. Reikia duoti alternatyvą

nepageidaujamam elgesiui.

POZITYVAUS ELGESIO STRATEGIJŲ

TAIKYMAS

3. Duoti pasirinkimą iš dviejų pageidaujamų

elgesio variantų (gali atlikti šitą arba kitą

uţduotį);

4. Pasakyti, kokį teigiamą paskatinimą gaus

po to kai atliks tam tikrą uţduotį (ką

konkrečiai suţinos, kokį paţymį gaus ir pan).

Balanso ratas:

Siekių vizualizacija:

• ,,Nupiešk savo ateities viziją“, ,,Nupiešk kaip

būtų, jeigu būtų“;

• ,,Kaip paveikslas skiriasi nuo dabartinio tavo

gyvenimo?“;

• ,,Ką turėtum keisti, kad galėtum pradėti judėti

link šios vizijos?“;

• ,,Kas būtų gera pradţia?“

Problemos vizualizacija:

Problema: mokyklos nelankymas Problema: mokyklos nelankymas

Aš tingiu keltis ryte

Užduotys pamokose per sudėtingos

Nepatogus pamokų tvarkaraštis

Tikslo skaidymas:

Baigti mokyklą:

Išsitaisyti skolas Lankyti pamokas Daryti namų darbus

Veiksmų dėţutė:

Ko nedariau iki šiol,

bet turėčiau pradėti

daryti?

Kas veikia gerai ir aš

privalau tai tęsti?

Ko nedariau iki šiol, bet

turėčiau tai rimtai

apsvarstyti?

Kas neveikia ir aš turiu

nustoti tai daryti?

Planavimo modelis:

Protingi tikslai:

Motyvavimas po nesėkmės:

Teiginiai, skatinantys bendravimą (Taip, aš tave puikiai

suprantu);

Trumpos replikos (“mhm”, “Taip?”,” Suprantu”,

“Įdomu”);

Teiginiai ar klausimai, skatinantys tęsti mintį ar ją

išplėtoti (O kas dar tave neramina? Ką dar norėtum

pasakyti?);

Atviri ir nukreipiantys klausimai (Kaip tu galvoji, ką aš

turėčiau daryti tada, kai tu...).

Motyvavimas po nesėkmės:

• Pastebėtos ar nuspėjamos mokinių jausenos įvardijimas (“Tave kažkas neramina?”, “Kažkas atsitiko?”);

• Jausmų priėmimas (Aš tave gerai suprantu. Suprantu, kad tu pyksti...);

• Kalbančiojo jausmų atspindėjimas (,,Tu pyksti dėl to, kad...“);

• Pasitikslinimas (“Tu šią problemą supranti būtent taip?”);

• Apibendrinimas (“Taigi, problemos esmė yra...”).

MOKINIŲ SAVĘS VERTINIMO STIPRINIMAS

• Savęs vertinimas yra daugialypis reiškinys

(savęs vertinimas tarp bendraamţių, savęs

vertinimas šeimoje, savo išvaizdos vertinimas,

savo fizinės veiklos vertinimas ir savęs

vertinimas moksluose);

• Ţemas savęs vertinimas yra stipriai susijęs su

ţema mokymosi motyvacija;

• Reikia stiprinti mokinių savęs vertinimą

moksluose;

MOKINIŲ SAVĘS VERTINIMO STIPRINIMAS

Savęs vertinimas moksluose stiprinamas per:

•Parodant, kad mokymosi procese yra susiduriama ne su

problemomis, o su iššūkiais;

•Daţnai suteikti atgalinį ryšį apie mokymosi rezultatus;

•Uţduotis skirti individualiai kiekvienam pagal jo

sugebėjimus;

•Vertinti kiekvieno mokinio asmeninį pokytį, o ne lyginti

su kitais klasės draugų pasiekimais;

•Mokyti apie tai, kaip reikia mokytis.

SAVIMOTYVACIJOS MOKINIMAS

Pirmas etapas. ,,Aš esu atsakingas“.

(Įrodyk sau, kad tik tu esi atsakingas uţ savo mokymosi rezultatus, ne mokytoja, ne kontrolinio sunkumas ir ne sėkmė).

Antras etapas. ,,Aš galiu kontroliuoti“.

(Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau suţinai, tuo geresni būna tavo paţymiai. Stebėk, kaip paţymiai priklauso nuo to, kiek laiko skyrei mokymuisi).

SAVIMOTYVACIJOS MOKINIMAS

Trečias etapas. ,,Aš turiu sugebėjimų“.

(Stiprinti mokinio nuostatą ,,aš galiu“).

Ketvirtas etapas. ,,Aš vertinu mokymąsi“.

(Mokymasis turi tapti vertybe. Toks suvokimas ateina

per laiką).

Praktinė uţduotis:

Kas motyvuoja ir demotyvuoja mokinius?

Grupelėse atraskite 5 dalykus, kas motyvuoja ir 5

dalykus, kas demotyvuoja mokinius?

Kas motyvuoja ir demotyvuoja mokinius Motyvuoja Nemotyvuoja

mokytojo teigiamos ir konstruktyvios pastabos,

pagyrimai;

referatų rašymas;

mokytojo neigiamos, kritinės ir pagrįstos pastabos;

teorija;

grupinės užduotys;

namų darbų skyrimas;

individualios užduotys;

išskirtinis dėmesys tik vienam

mokiniui, nurodymas sekti jo

pavyzdžiu;

mokinio įdėtų pastangų vertinimas, kuris turėtų sudaryti

95 proc. pažymio;

žemi pažymiai;

projektinė, kultūrinė veikla, t. y. nedidelio rezultato

parodymas gimnazijos renginio metu;

vertinimas pažymiais apskritai

nemotyvuoja daugelio mokinių;

mokytojo profesinė kompetencija, asmenybės žavesys; perdėti pagyrimai;

kaupiamasis vertinimas; materialinės bazės nebuvimas.

individualiai pasakytos pastabos;

parašytas neigiamas pažymys, kad mokinys suprastų

klaidas;

pareiga („mokausi, nes taip reikia, ir negaliu nesimokyti,

nes lankau mokyklą, o mokykla turi savo taisykles“);

aukšti pažymiai už lengvus atsiskaitymus

Kaip pateikiama informacija labiausiai motyvuoja mokinius?

Grafikai, plakatai, diagramos

Kalbėjimas, atspausdinta medţiaga

Garso įrašai, nejudantys paveikslėliai

Skaidrės

Filmai, video įrašai

Parodos

Išvykos, ekskursijos

Diskusija

Sumodeliuota veikla

Reali patirtis

Kla

usi

ma

s

M

aty

ma

s

D

aly

va

vim

as

vei

klo

je

Moty

vac

ija

mo

kyti

s d

idėj

a

Praktinė uţduotis:

Kokius aktyvius mokymo būdus/metodus

taikote savo pamokose?

Grupelėse atraskite ir aptarkite kokius aktyvius

mokymo būdus taikote?

Kuris metodas efektyviausias?

Kuris maţiausiai efektyvus?

VARŢYBOS！

Aktyvūs mokymo būdai:

• Darbas grupėse (pagal mokymosi lygį, pagal charakterio ypatybes, pagal mokymosi stilių);

• Smegenų šturmas/minčių lietus; Jėgos lauko analizė;

• Minčių ţempėlapis; Sąvokų ţemėlapis;

• Blyksnis;

• Norų-nenorų metodas;

• Koncentrinių ratų metodas;

• Kampai (Besimokantieji pasirenka vieną temos

aspektą ir eina į tam tikrą kampą ir pasiruošia

diskusijai arba mokymosi būdą –rungtyniavimas,

bendradarbiavimas, invidualus darbas);

Aktyvūs mokymo būdai: • Burbulų dialogas arba sakinių baigimo metodas;

• Stebėjimo metodas (neverbaliką, darbo procesą, sprendimų priėmimą);

• Rašymas (laisvasis; 10 min. esė; 5 min. esė; dvipusis dienoraštis; tripusis dienoraštis);

• ŢNS - Ţinau – noriu suţinoti – suţinojau -

skaitymo metodas,

• Apskritas stalas (apibendrina tai, kas buvo pamokoje);

• Testai, anketos;

• Argumentai ,,UŢ“ ir ,,PRIEŠ“

• Maltinukas;

Aktyvūs mokymo būdai: • Ledlauţis (turi būti linksmas, aktyvus, iki 15

min.);

• ,,Bomba“;

• Akvariumas - situacijų ţaidimai (įvertinti, iškelti

problemas, rasti sprendimus);

• Pelai-grūdai;

• Ţmogaus paţinimo metodas;

• Ţenklai;

• Teismas, akiniai;

• Aukcionai;

Aktyvūs mokymo būdai:

• Venno schema (schemos, kas bendra ir skirtinga);

• Ratu pagal abėcėlę;

• Ţinių ir supratimo tikrinimas piešimu;

• Alias;

• Sukūrys - (+,-,?,!);

• Skrybėlės (“Formuliukai”, “Sąvokų pateikėjai”,

“Kritikai”, “Praktikai” “Apibrėžimų pritaikytojai”);

• Labirintas – (teisingas atsakymas paaiškėja tik

teisingai atlikus visas uţduotis);

• Saldţioji refleksija (saldainiai skirtingų spalvų).

PRAKTINĖ UŢDUOTIS

Prie aktyvių mokymo būdų

sudėliokite pamokas, kuriose šie

metodai gali būti taikomi.

AČIŪ UŢ DĖMESĮ