samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is ...
Jurnali “axali ekonomisti”dspace.nplg.gov.ge › bitstream › 1234 › 144077 › 1 ›...
Transcript of Jurnali “axali ekonomisti”dspace.nplg.gov.ge › bitstream › 1234 › 144077 › 1 ›...
-
Jurnali “axali ekonomisti” referirdeba:
ssip institut teqinformis eleqtronul gamocemebSi “qarTul referatul JurnalSi”.
aRiarebulia referirebulad:
- saqarTvelos biznesis mecnierebaTa akademia; - saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademia; - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti; - ilia saxelmwifo universiteti; - saqarTvelos teqnikuri universiteti; - grigol robaqiZis saxelobis universiteti; - Tbilisis Tavisufali universiteti, ESM biznesis skola; - kavkasiis universiteti; - soxumis saxelmwifo universiteti; - SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti; - axalcixis saxelmwifo saswavlo universiteti; - SoTa mesxias zugdidis saxelmwifo universiteti; - akaki wereTlis saxelobis saxelmwifo universiteti; - saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universiteti; - odesis meCnikovis saxelobis erovnuli universiteti (q. odesa, ukraina); - kavkasiis strategiuli kvlevis instituti (q.baqo, azerbaijani); - belorusiis saxelmwifo universiteti. Q(q. minski, belorusia); - yazaxeTis ekonomikis, finansebisa da sagareo vaWrobis saxelmwifo universiteti.
misamarTi: 0105, saqarTvelo, Tbilisi jorjaZis q. #5 tel.: +995 (32) 422 771; +995 (32) 990 576; mob.: +995 (55) 277 554; +995 (95) 32 30 34; el fosta: [email protected] veb-gverdi: www.economisti.ge; www.loi.ge
The Magazine “Akhali Ekonomisti” (New
Economist) IS REVIEWED:
In “Georgian Reviewed Magazine” –
P.L.L.E. Iinstitute of Techinform
IS KNOWN AS REVIEW BY:
- Georgian Academy of Business Sciences;
- Georgian Academy of Economical Sciences;
- I. Javakhishvili Tbilisi State University;
- Ilia State University;
- Georgian Technical University;
- Grigol Robaqidze University;
- Tbilisi Free University, ESM Business
School;
- Caucasus University;
- Sukhumi State University;
- Shota Rustaveli State University;
- Akhaltsikhe State University;
- Shota Meskhia State University of Zugdidi;
- Akaki Tsereteli State University;
- Saint Andrew the First Called Georgian
University of the Patriarchate of Georgia
- Odessa Mechnikov National University
(Odessa, Ukraine);
- Institute of Strategic Studies of the Caucassus
(Baku, Azerbaijan);
- State University of Byelorussia;
(Minsk, Byelorussia);
- University of Kazakhstan of Economy,
Finances and International Trade.
ADDRES: 5 Jorjadze str., Tbilisi, Georgia, 0105
tel.: +995 (32) 422 771; +995 (32) 990 576; mob.: +995 55 277 554; +995 (95) 32 30 34; e-mail: [email protected] veb-site: www.economisti.ge; www.loi.ge
http://www.loi.ge/
-
1#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE
yovelkvartaluri saerTaSoriso referirebadi da recenzirebadi
samecniero-praqtikuli Jurnali #3-4(34-35), 2014
loid qarCava - mTavari redaqtori da saredaqcio kolegiis Tavmjdomare, biznesis administrirebis doqtori, asocirebuliprofesori; saqarTvelos biznesis mecnierebaTa akademiis prezidiumis wevri; saqarTvelos fazisis mecnierebaTa akademiis namdvili wevri.
ramaz abesaZe (paata guguSvilis ekonomikis institutis direqtori); anzor abralava; iuri ananiaSvili ; rozeta asaTiani; Teimuraz babunaSvili (saqarTvelos biznesis mecnierebaTa akademiis prezidenti); evgeni baraTaSvili; elberd batiaSvili;
rostom beriZe (baTumis universiteti); Tamar gamsaxurdia; Tina gelaSvili; simon gelaSvili; revaz gvelesiani (ekonomikuri politikisa da ekonomikuri ganaTlebis qarTul-germanuli institutis direqtori); revaz gogoxia (Jurnal `ekonomika da biznesi~-s mTavari redaqtori); vladimer grigolaia (moskovi, ruseTis federacia); aleqsei danilCenko (belarusis saxelmwifo universitetis reqtoris moadgile); volfgang vengi (berlini, germania); SoTa veSapiZe; nugzar Todua; goCa TuTberiZe; sergei iakubovski (odesis erovnuli universiteti, ukraina) ; eldar ismailovi (kavkasiis strategiuli kvlevis institutis direqtori, azerbaijanis bankebis asociaciis prezidenti); merab kakulia; aleqsandre kvaSilava; gia
kvaSilava; murTaz kvirkvaia (samecniero nawilis redaqtori, grigol robaqiZis saxelobis universitetis biznesisa da marTvis skolis dekani); vasil kikutaZe; irakli kovzanaZe (saqarTvelos sapartnioro fondis Tavmjdomare); kaxa korZaia (kavkasiis saerTaSoriso universitetis reqtori) paata koRuaSvili (saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevri); herald kunci (brandenburgi, germania); enver lagvilava; revaz lorTqifaniZe (mTavari redaqtoris moadgile); qabil manafovi (azerbaijanis saxelmwifo ekonomikuri universitetis komerciuli fakultetis dekani); Salva
maWavariani (kavkasiis universitetis vice-prezidenti); elguja meqvabiSvili; nugzar nadaraia (fazisis mecnierebaTa akademiis prezidenti); daviT narmania (Tbilisis meri); Tedo niniZe; solomon pavliaSvili (Tbilisis saswavlo universitetis reqtori); vaxtang sarTania (saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis ekonomikisa da biznesis marTvis fakultetis dekani); eTer sarjvelaZe; avTandil silagaZe (saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis namdvili wevri); aleqsandre siWinava (Jurnal ̀ biznes-inJineringi~-s mTavari redaqtori); gela svirava (zugdidis saxelmwifo saswavlo universiteti); dametken turekulova (yazaxeTis respublikis esTeTikur mecnierebaTa akademiis akademikosi); slava fetelava; rusudan quTaTelaZe (saqarTvelos teqnikuri universitetis biznes-inJineringis fakultetis dekani); Teimuraz Sengelia; giorgi SixaSvili; omar Sudra; faia Sulenbaeva (yazaxeTis respublika); lali CageliSvili; mixeil CikvilaZe; leo Ciqava (saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti, saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademiis prezidenti); niko CixlaZe; avTandil CuTlaSvili; nodar xaduri (saqarTvelos finansTa ministri); elene xarabaZe; eTer xaraiSvili; revaz xarebava; merab xmalaZe; daviT jalaRonia
(soxumis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis dekani); jamlet janjRava (mTavari redaqtoris moadgile); emzar jgerenaia (Jurnal ,,saqarTvelos ekonomika~-s mTavari redaqtori); mixeil jibuti.
fasi 5 lari
SeiZleba redaqcia yovelTvis ar iziarebdes avtoris azrs.
Jurnali `axali ekonomisti~, 2014w. gamomcemloba `loi~
saredaqcio kolegia:
mecnierebaTa doqtorebi, profesorebi:
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year2
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCE
RAMAZ ABESADZE (Director of Paata Gugush-vili Economic institute); ANZOR ABRALAVA; IURI ANANIASHVILI; ROZETA ASATIANI; TEIMURAZ BABUNASHVILI (Prezident of the Georgian Acade-my of Business Sciences; EVGENI BARATASHVILI; ELBERD BATIASHVILI; ROSTOM BERIDZE (Ba-tumi state university); TAMAR GAMSAKHURDIA; TINA GELASHVILI; SIMON GELASHVILI; REVAZ GVELESIANI (Director of Georgian-German Insti-tute of Economic Policy and Economic Education); REVAZ GOGOKHIA (Editor-in-Chief of magazine ,,Economy and Business“); VLADIMIR GRIGO-LAIA (Moscow, Russian Federation); ALEKSEY DA-NILCHENKO (Deputy of Rector of BelarusiaState University); WOLFGANG WENG (Berlin, Garma-ny); SHOTA VESHAPIDZE; NUGZAR TODUA; GOCHA TUTBERIDZE; SERGEY YAKUBOVSKIY (Odesa I.I.Mechnikov Odessa National University, Ukraine); ELDAR ISMAILOV (Director of Institute of Strategic Studies of the Caucassus, President of Azerbaijan Banks Association); MERAB KAKULIA; ALEKSANDRE KVASHILAVA; GIA KVASHILAVA; MURTAZ KVIRKVAIA (Editor of the Scientific part, Dean of Business and Management Scool of G. Robakidze University); VASIL KIKUTADZE; IRAKLI KOVZANADZE; KAKHA KORZAIA (Rector of Cau-casus International University); PAATA KOGUASH-VILI (member of Georgian Academy of Agriculture); HARALD KUNZ (Brandenburg, Garmany); ENVER LAGVILAVA; REVAZ LORDKIPANIDZE (Deputy of Editor-in-Chief); QABIL MANAFOV (Dean of Com-mers Faculty of Azerbaijan State Economical Univer-sity); SHALVA MACHAVARIANI (Vice-Prasidenrt of Caucasus University in sciens field); ELGUJA MEQV-
ABISHVILI; NUGZAR NADARAIA (Prezident of the Academy of Fazisi Sciences); DAVID NARMA-NIA (Mayor of Tbilisi); TEDO NINIDZE; SOLO-MON PAVLIASHVILI (Rectot of Tbilisi University); VAKHTANG SARTANIA (Dean of Economics and Business Administration Faculty of Saint Andrew the First Called Georgian University of the Patriarchate of Georgia); ETER SARJVELADZE; AVTANDIL SI-LAGADZE (Member of Georgian National Academy of Science); ALEKSANDRE SICHINAVA (Editor-in-Chief of magazine ,,Business Engineering“); GELA SVIRAVA; DAMETKEN TUREKULOVA (Acad-emician of a Esthetical Science Academy of Kazakh-stan, University of Kazakhstan of Economy, Finances and International Trade); SLAVA FETELAVA; RU-SUDAN KUTATELADZE (Dean of Business-en-gineering Faculty of Georgian Tecnical University); TEMUR SHENGELIA; GIORGI SHIKHASHVILI; OMAR SHUDRA; FAIA SHULENBAYEVA (Univer-sity of Kazakhstan of Economy, Finances and Inter-national Trade); LALI CHAGELISHVILI; MICHAEL CHIKVILADZE; LEO CHIKAVA (Corresponding-member of Georgian National Academy of Science, Prezident of the Georgian Academy of Economics Sci-ences); NIKO CHIKHLADZE; AVTANDIL CHUT-LASHVILI; NODAR KHADURI (Minister of Fi-nance of Georgia); ELENE KHARABADZE; ETER KHARAISHVILI; REVAZ KHAREBAVA; MERAB KHMALADZE; DAVID JALAGONIA (Dean of Economics and Buziness Faculty of Suxumi State University); JAMLET JANJGAVA (Deputy of Editor-in-Chief); EMZAR JGERENAIA (Editor-in-Chief of magazine ,,Economy of Georgia“); MICHAEL JIBUTI.
EDITORIAL BOARDDoctors of science, Professors:
LOID KARCHAVA - Editor-in-Chief and Head of Editorial Board, Doctor of Busines Administration, Assosiated Professor, Academician, Member of the Presidium of the Georgian Academy of Business Sciences. Academician of the Georgian Academy of Fazisi Sciences.
QUARTELY INTERNATIONAL SCIENTIFIC-PRACTICAL MAGAZINE, PRECISED AND REVIEWED №3-4(34-35), 2014
The New ECONOMIST
-
3#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCESinaarsi
interviu
eko-daijesti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
mecniereba
interviu Tbilisis merTan, baton daviT narmaniasTan . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
slava fetelava, Salva gogiaSvili - antimonopoliuri da dargobrivi regulirebis
aspeqtebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
solomon pavliaSvili, daviT gubelaZe _ organuli soflis meurneobis ganviTarebis
perspeqtivebi saqarTveloSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
revaz lorTqifaniZe - siaxle saerTaSoriso konkurenciis gagebaSi – racionaluri
konkurencia da misi aucilebloba . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . 29
nasyida darbuaSvili - monetarizmi: ekonomikuri modeli, romelic angrevs qveynebis
ekonomikas! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
loid qarCava - isev sainvesticio garemos Sesaxeb saqarTveloSi anu
rogori investori gvWirdeba? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
SoTa veSapiZe - ilia WavWavaZe da evropuli Rirebulebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
ciala giorgaZe, revaz lorTqifaniZe - cxovrebis inteleqtualizaciisa da
xarisxisaTvis .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
kaxa koberiZe _ nafic msajulTa sasamarTlo saqarTveloSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62
IRINE CHIKHLADZE - Die Stärkung der Oppositionsrechte in Zeiten der Großen Koalition (am Beispiel des Untersuchungsausschussrechtes) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66АНДРЕЙ ИЛЬИН - ЛУЧЕВАЯ ДИАГНОСТИКА ИЗМЕНЕНИЙ ВОЗДУХОНАПОЛНЕННОСТИ ЛЕГКИХ У
БОЛЬНЫХ БРОНХИАЛЬНОЙ АСТМОЙ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76
axali wigni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
marTvis axalgazrduli skola
nana lomiZe _ biznesmeni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
БУХАЛЬЦЕВА ВИКТОРИЯ, ЛОМИДЗЕ НАНА - еНОМО : новый человек ближайшего будущего . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85
mTavari gverdi
2015 wlis saSobao epistole uwmindesisa da unetaresis, sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia meorisa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
interviu ssip konkurenciis saagentos TavmjdomaresTan baton giorgi barabaZesTan. . . . 13
milocva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year4
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCECONTENTS
INTERVIEW Interview with the Mayor of the Tbilisi, with Mr. DAVID NARMANIA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
Interview with the Chairman of the Georgian Competition Agency, with Mr. GIORGI BARABADZE . . . . . . . . . 13
ECO-DIGEST . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
SCIENCE
Slava Fetelava, Shalva Gogiashvili - Antimonopoly and Industry Regulation . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
Solomon Pavliashvili, David Gubeladze - Perspectives of developing organic agriculture in Georgia . . . . . . . . . . 25
Revaz Lordkipanidze - News in understanding of International Competition – Rational Competition and
its necessity . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . 29
Naskida Darbuashvili - Monetarism: the economic model that is destroying the country . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
Loid Karchava - Again about the investment environment in Georgia . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
Shota Veshapidze - Ilia Chavchavadze and European Values . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
Tsiala Giorgadze, Revaz Lordkipanidze - For Intellectualization and Quality of Life . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
Kakha Koberidze - Jury court system in Georgia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62
Irine Chikhladze - Die Stärkung der Oppositionsrechte in Zeiten der Großen Koalition (am Beispiel des Untersu
chungsausschussrechtes) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
Andrey V. Il’in - Radio diagnosis of changes of air filled in lungs in patents with bronchial asthma . . . . . . . . . . . . . . . 76
NEW BOOK . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
THE YIUTH SCHOOL OF MANAGEMENT . . .. . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
MAIN PAGE - CHRISTMAS EPISTLE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
CONGRATULATION . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
-
5#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE
2015 wlis saSobao epistole uwmindesisa
da unetaresis, sruliad saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqis ilia meorisa
“qristes mier sayvarelo yovladsamRvde-
lono mRvdelmTavarno, Rirsno moZRvarno, di-
akonno, ber-monozonno, Cemo sayvarelo suli-
ero Svilebo: qarTvelebo, afxazebo, osebo,
berZnebo, rusebo, udiebo, somexno, azerbaija-
nelno..., yovelno Svilno saqarTvelos wmin-
da marTlmadidebeli eklesiisa, samSobloSi
mkvidrno da Cveni qveynis sazRvrebs gareT
mcxovrebno Tanamemamuleno, gixarodeT!
,,moxedna RmerTma da yo xsna “sityvai igi
xorciel iqmna erisa Tvsisa” (lk.I,67). da dae-
mkvidra Cuen Soris” (in.I,14).
damTavrda Zveli aRTqmis Jami da aR-
srulda winaswarmetyvelTa mier nauwyebi: be-
Tlemis gamoqvabulSi xorcSesxmuli mogvev-
lina saukuneTa uwinaresi RmerTi,- yrma ieso.
zeimobs ca da qveyana, xarobs RvTismSo-
beli, radgan dRes netarebis sauflodan gan-
devnili adamis modgma ganRmrTobas iwyebs
da Cveni dacemuli buneba sameufo RirsebiT
imoseba.
wmida qalwulma mariamma, “Zvelis Tanana-
debis gamomsyidvelman da mTeli qmnilebi-
saTvis cxonebis mSobelman, gaxsna pirvel
evas mier Sekruli kvanZi da samyaros maradi-
uli sicocxlis saTaved da axal dedad mo-
evlina” (wm. irineos lioneli). swored misi
saxiT daiwyo qristianuli era romelmac ma-
namde arnaxul simaRleebs aziara adamiani.
qristianul swavlebaSi sxva datvirTva
SeiZina ojaxurma urTierTobamac: “coli ro-
dia Tavisi sxeulis ufali, - aramed qmari;
arca qmaria Tavisi sxeulis ufali - aramed
coli” (I korinT.7.4), _ gvaswavlis mociquli
da dasZens:
“viTarca eklesia damorCilebul aris
qristesa, egreTca colni-TasTa qmarTa yo-
vliTa. qmarTa giyuardeT colni Tvisni, vi-
Tarca qristeman Seiyuara eklesia da Tavi
Tavisi misca misTvis” (ef. 5.24-25).
qmari aris ojaxis Tavi, radgan mas RvTis-
gan dakisrebuli aqvs pasuxismgebloba, saWi-
roebisamebr yovelTvis daicvas coli da
Svilebi, iyos erTguli winamZRoli da masaz-
rdoebeli;
qalsac aranaklebi daniSnuleba aqvs. misi
mTavari funqciaa SvilTa yola, maTi aRzrda
da ojaxze zrunva, rac mis sazogadoebriv
aqtiurobas ar gamoricxavs.
rodesac mefe-dedofali jvars iwers, isi-
ni mRvdelTan erTad samjer garSemo uvlian
analoRias, romelzec saxarebaa dabrZanebu-
li. es imas niSnavs, rom isini mzad arian
mTeli cxovreba erTmaneTs da RmerTs dau-
kavSiron.
qristianuli ojaxi efuZneba mRvdelmoq-
medebiT madls, rac qorwinebis saidumlos
gulisxmobs; aq xdeba egoisturi “mes”-gan
sruli dacla, radgan erTi pirovneba mTli-
anad uZRvnis Tavs meores. isini siyvaruliT
erTiandebian qristeSi, raTa erTad izrunon
cxonebisaTvis da meuRleobis sakvreliT
dakavSirebulni wardgnen yovelTa meufis
winaSe.
didi bednierebaa ojaxis Seqmna siyvaru-
liT, magram mTavaria am madlis SenarCuneba
da gamravleba.
rodesac adamiani Seyvarebulia, igi misT-
vis sasurvel pirovnebaSi xedavs iseT Tvise-
bebs, rasac SesaZloa sxvebi ver amCnevdnen.
am dros xdeba meore adamianSi dafaruli
Sinagani mSvenierebis aRmoCena.
mTavari gverdi/MAIN PAGE
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year6
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCE
“ra kargi unda iyos erTi imediT, msaxure-
biTa da rwmeniT ori gulis SeerTeba, - wers
tertuliane. WeSmaritad, isini orni arian
erT sxeulad ganmTlianebulni, xolo sadac
erTi sxeulia, iq erTsulovnebaa. isini erTad
loculoben, erTad idreken muxls, erTad
marxuloben, erTmaneTs amxneveben. Tanasworni
arian RmerTis winaSe. Tanabrad inawileben
devnasa da nugeSs, arafers umalaven da arc
amZimeben erTmaneTs..., xedavs ra maT erTobas,
ufali xarobs, saxls mSvidobas mohfens da
mkvidrobs maTTan erTad”.
col-qmrul urTierTobaSi Semdgomi etapi
aris Sviliereba. bavSvebis dabadeba da maTze
mzrunveloba srulyofis kibeze amaRlebis
axali SesaZleblobaa, radgan meuRleTa ur-
TierTsiyvaruli, am SemTxvevaSi, grZnobis xe-
laxal gadanawilebas iTxovs; adamiani kidev
ufro metad emijneba egoistur ,,mes” da kidev
ufro metad farTovdeba msaxurebis areali,
rac RvTis saTno cxovrebas ganamtkicebs.
rogori sifaqiziT gvwrTvnis ufali! ro-
gor nel-nela da TandaTanobiT avyavarT
mas umaRlesi siyvarulis safexurebze, yve-
la pirobas gviqmnis, rom Cveni dacemuli
mdgomareobisagan gvixsnas da maradiuli ne-
tarebisTvis mogvamzados.
aseTi ojaxi, aseTi erToba qalisa da ka-
cisa, simbolurad “mcire eklesiad” iwodeba,
romlis simtkicec daurRvevelia.
Tumca faqtia, rom Cvens yofaSi ufro
xSirad gvxvdeba iseTi ojaxebi sadac ugule-
belyofilia pasuxismgebloba da movaleobe-
bi; isini moklebulni arian RvTis madls da
usixarulod cxovroben an, saerTodac, irRve-
vian;
unda iTqvas isic, rom dRes bevri adamianis
cxovrebis wesi ojaxuri siwmindis winaaRm-
deg aris mimarTuli. bolo periodSi ki
mdgomareoba kidev ufro garTulda, rac qor-
winebisTvis axalgazrdebis moumzadeblobiT
aris ganpirobebuli.
ganvixiloT ramdenime garemoeba:
1. qorwinebaSi myofT xSirad mxolod ga-
taceba akavSirebT da Tanacxovrebis pirobeb-
Sic ver aRweven im siyvaruls, im erTgulebasa
da Tavganwirvas, risTvisac arian mowodebul-
ni, amitomac maleve kargaven erTmaneTisadmi
interess da scildebian.
2. axladSeuRlebulni, marTalia, siyvaru-
liT qmnian ojaxs, magram ver acnobiereben,
ras niSnavs meuRleoba, ramdenad didi pasux-
ismgebloba ekisrebaT maT da ras moiTxovs
igi TiToeuli maTganisgan; isini advilad
kargaven im ganweyobas, rac erTad myofobis
pirvel periodSi hqondaT; iwyeba imedgacrue-
ba, erTmaneTSi mravali naklovanebis aRmoCena
da dauTmenloba. gaRizianeba im mdgomareoba-
mdec midis, rom erT dros sanukvari adamiani,
ukve autaneli xdeba.
3. meuRleTagan erTi iCens erTgulebasa
da Tavdadebul siyvaruls, magram meore am
grZnobebs saTanadod ar afasebs da mxolod
Tavisi viwro egoisturi survilebis tyveoba-
Sia.
saerTod, mecnierul-teqnikurma winsvlam
da materialisturma msoflmxedvelobam ada-
mianSi sxvisi flobis survili da momxmare-
bluri suli gaaZliera. dRes ukve amgvari
midgoma Seexo ojaxis wevrebsac da egoistu-
ri miznebiT TviT maTi gamoyenebis mcdelobe-
bi gaaCina. aseTi damokidebuleba ojaxur yo-
fas gausaZliss xdis.
4. xdeba isec, rom mSoblebi zogjer ux-
eSad erevian wyvilis cxovrebaSi. maT uWirT
SvilTan erTgvari ganSoreba da Zveleburi
urTierTobis Secvla; isini kritikulad
aRiqvamen axal viTarebas da gacnobierebu-
lad Tu gaucnobiereblad xelis Semwyobni
xdebian ojaxis dangrevisa.
ra Tqma unda, mSoblebis pativiscema da
siyvaruli bunebrivic aris da savaldebu-
loc yvelasTvis; aseve bunebrivia axlobleb-
is, megobrebis, naTesavebis…... siyvaruli, magram
col-qmrul yofa sruliad gansxavebulia;
amisTvis brZanebs wminda werili: ,,miatovebs
kaci Tavis mamas da Tavis dedas SeuerTdeba
Tavis cols, raTa iyvnen ornive erT xorc”
(ef. 5.31). es saidumlo didia da misi darRveva
- akrZaluli.
5. erT-erTi mizezi, romlis gamoc irRveva
ojaxi aris narkomania (aseve alkoholiani
sasmelebis zedmetad gamoyeneba) da boroti
Zalebis gavleniT adamianebze zemoqmedeba.
orive mdgomareobaSi pirovnebas warTmeuli
aqvs Tavisufali neba, oRond pirvel SemTx-
vevaSi, adamiani ver uZlebs sacdurs da masze
mijaWvulobis gamo, faqtiurad, nebayoflobiT
ambobs uars Tavisufal nebaze, meore SemTx-
vevaSi ki, gaucnobiereblad eqceva sxvisi gav-
mTavari gverdi/MAIN PAGE
-
7#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCElenis qveS.
arada Tavisufali neba RvTisgan CvenTvis
moniWebuli didi saboZvaria. ufalma ar Seu-
racxyo pirovnebis Rirseba, ar aqcia igi misi
survilis ubralo aRmsruleblad, aramed
misca ufleba arCevanisa.
amitomac es codvebi RvTis gmobad sax-
elideba da maTgan ganTavisufleba mxolod
locviT, marxviT da eklesiuri cxovrebiT
SeiZleba.
Zalian didi mniSvneloba aqvs im garemos,
romelSic gviwevs cxovreba. dRes iseTi yofa
mkvidrdeba, romelSic yvela eZebs Tavisas da
ara imas, rac saTnoa qristesTvis (fil. 2,4).
sicrue iqca dadebiT movlenad, sxvaze ga-
dabraleba, - Cveulebad, gulgriloba, - we-
sad, uzneoba da TavaSvebuloba, _ misabaZad;
ciliswameba da Zaladoba, - yoveldRiur mov-
lenad; anu RvTis SiSis gareSe mcxovrebTaT-
vis codviTi yofa norma xdeba. maTi ricxvi
ki yvelgan izrdeba.
agresia gansakuTrebiT didia axalgaz-
rdebSi da mamakacebis garkveul nawilSi;
gansakuTrebiT maTSi, romelnic usaqmod da
ufunqciod darCnen da ojaxis marCenalisa
da masze mzrunvelis funqcia dakarges. es
tvirTi daemata qals, ramac misi mdgomareo-
ba, kidev ufro daamZima da colsa da qmars
Soris funqciuri balansi srulad daarRvia.
es ki iwvevs orive mxaris daZabulobasa da
gaRizianebas. rac, samwuxarod, zogjer qaleb-
is sicocxlis xelyofiT mTavrdeba.
mdgomareobis nawilobrivi gamosworeba
samuSao adgilebis Seqmnasa da anazRaurebis
gaumjobesebas SeuZlia. Tu es ganxorciel-
da, didad Seewyoba xeli ojaxSi sxva saxis
Zaladobis aRmofxvrasac da cxovrebis, ase
Tu ise, normalur kalapotSi Cadgomas.
vfiqrobT, es seriozul gavlenas iqoniebs
TviTmkvlelTa ricxvis Semcirebazec. adami-
anebi, gansakuTrebiT urwmunoni, Tundac, rom
fizikurad Zlierni iyvnen, kritikul situa-
ciebSi ususurni xdebian, radgan mxolod sa-
kuTar Tavs eyrdnobian da resursi simtki-
cisa male ewurebaT.
avadmyofobiT, usaxsrobiT, ubinaobiT,…
valebiT ...… gamwarebulebs hgoniaT, rom Tavis
mokvliT problemebisgan ganTavisufldebian;
sinamdvileSi ki am qmedebiT isini maradiuli
tanjvisa da sikvdilis im kars aReben, sadac
maT veRaravin uSvelis (gamonakliss, suliT
avadmyofebi warmoadgenen).
CvenTvis boZebuli miwieri cxovrebiT
ufalma SesaZlebloba mogvca maradiul ne-
tarebaSi davmkvidrdeT. vinc am SemoTava-
zebaze uars ambobs, sakuTari Tavis mimarT
ganxorcielebuli Zaladobis msxverpli
xdeba da Tavisi nebiT jojoxeTis sknelSi
aRmoCndeba. es imdenad didi danaSaulia, rom
maTTvis locvac akrZalulia.
RmerTma yvela daifaros TviTmkvlelo-
bisgan!
gasul wels msjelobis sagani iyo qaleb-
is mimarT ganxorcielebuli Zaladoba; Tumca,
mxolod am TemiT Semofargvla sakmarisi ar
aris. samwuxaroa, rom ar imarTeba diskusiebi
da ar igmoba Tundac igive TviTmkvleloba
da sxva umZimesi codvebi, ar igmoba abortic,
romelic Zaladobis yvelaze saSineli da
sazareli saxea.
deda, romelmac Svilis mkvlelobis es
danaSauli Caidina da eqimebic, ar SeiZleba
ar grZnobdnen sindisis qenjnas; ar SeiZle-
ba ar grZnobdnen daRvrili umanko sisxlis
Zaxils. am danaSaulis gamosyidva mxolod
gulmxurvale sinanuliTa da qveli saqmee-
biT SeiZleba da kidev imiT, rom es adamianebi
gaxdnen erTgvari mqadagebelni da daarwmu-
non Tavisi axloblebi da nacnobebi, rom maT
mainc msgavsi ram ar Caidinon da amiT sxva
Cvilebis sicocxle gadaarCinon.
saerTodac, yvela unda vecadoT, sity-
viT mainc davexmaroT erTmaneTs, mivceT
imedi mravali problemiT damZimebul Cvens
Svilebs, debsa da Zmebs da xsnis raime gza
SevTavazoT.
amdeni tanjvisa da tkivlis, Tavsmoxveuli
,,axali azrovnebisa”” da yoveldRiuri mou-
lodnelobebis fonze ojaxebi saqarTveloSi
mainc dgas zneobis sadarajoze; es saswaulia,
rac, pirvel rigSi, qarTveli qalis, - dedis
damsaxurebaa. qalis roli yovelTvis gansa-
kuTrebuli iyo da aris Cvens istoriaSi.
wminda ilia marTali wers:
,,qarTvelebisTvis ,,deda” marto mSobeli
ar aris, qarTveli RviZl enasac ,,deda-enas”
eZaxis, ufros qalaqs, -,,deda-qalaqs,” – mkvidr
da did boZs saxlisas, - ,,deda-boZs,” udides-
sa da umagres burjs, ,,deda-burjs, samTavro
azrs, - ,,deda-azrs,” guTnis ganmgebeli mam-
akacs ki - ,,guTnis-dedas”.
ramdenad gandidebulia mniSvneloba de-
mTavari gverdi/MAIN PAGE
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year8
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCEdisa! “
es damokidebuleba kidev ufro maRal
safexurze avida mas Semdeg, rac saqarTvelo
RvTismSoblis wilxvedri gaxda. RvTis said-
umlo gangebulebiT, kvarTi uflisa saqarT-
veloSi CamobrZanda da mcxeTaSi daifla. misi
aq dakrZalva ar niSnavs mxolod am loka-
luri adgilis moniSvnas; saswaulTmomqmedi
ukerveli kvarTi macxovrisa mTelma saqarT-
velom Seimosa, xolo yovladwminda mariams,
amave saidumlo gangebulebiT, Cveni qveynis
gansakuTrebuli mfarveloba daevala.
Cveni meoxia igi, romelic damxsnelia
adamis wyevisa, aRmasrulebeli evas Tanana-
debisa, wminda Sesawiria abelisa, samkaulia
seiTisa, saTnoyofaa enuqisa, kidobania pirme-
tyveli noesi, didebaa melqisedekis mefobisa
da mRvdelobisa, romelic simtkicea abraamis
sarwmunoebisa, zecad miwevnuli kibea iako-
bisi, RvTivwerili wignia mosesi, kverTxia
igi ganedlebuli da aRyvavebuli aaronisi,
Zlevai isu navesi, gzaa mSvenieri elias amaR-
lebisa, mrCobli kurTxevaa elises xalenisa,
winaswarmetyvelTa qadagebaa da sityvaTa
maTTa aRsruleba.
ai, am saocari qalwulis mier Cvens gan-
sanaTleblad da gadasarCenad warmogza-
vnili andria mociqulis, wminda ninosa da
sxva wmindanTa madliT saqarTvelom, xalxis
didi msxverplSewirvisa da Zalisxmevis fas-
ad, saukuneTa manZilze gauZlo yoveli mxri-
dan Semoseul momxdurs; dRes ki kidev ufro
didi gamocdis winaSe vdgavarT.
yvelam, _ ermac da bermac, visTvisac Zvir-
fasia samSoblo, sakuTari ojaxica da Tavic,
pirvel rigSi, Cveni cxovreba unda gamovas-
woroT; CvenSi da Cvens Soris dabudebu-
li codva da misi Sedegi, _ sikvdili unda
davZlioT da sikeTisa da sicocxlis gamar-
jveba vizeimoT.
macxovris Sobis am brwyinvale dRes zeca
ivseba angelozTa sagalobliT: ,,dideba
maRalTa Sina RmerTsa, qveyanasa zeda mSvi-
doba da kacTa Soris saTnoeba.” beTlemeli
mwyemsebic da qaldevelni mogvnic kvlav mi-
iCqarian, raTa Tayvani scen yrma iesos da yo-
vladwmnida qalwuls.
Cvenc moviyaroT muxlni gulisa Cvenisani
winaSe uflisa da dedaRvTismSobels SevTxo-
voT, gangviRos mowyalebisa kari, raTa madliT
aRavsos yovelni morCilebiT misgan wyalo-
bis momlodineni.
maS, ganviwmindoT suli, goneba da guli,
Cveni zraxva da grZnobebi, vapatioT da Se-
vurigdeT erTmaneTs, raTa Rirs viqmneT,
mivegeboT beTlemSi Sobil macxovars da
codvebisagan ganTavisuflebulebma, aRmovs-
TqvaT: Eemmanuel, – CvenTan ars RmerTi!
RmerTs ebarebodeT.
ixareT orsave sofelsa Sina.
siyvaruliT TqvenTvis mlocveli
ilia II
sruliad saqarTvelos
kaTolikos-patriarqi
Tbilisi, Soba qristesi,
2014-2015 weli.
mTavari gverdi/MAIN PAGE
-
9#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE
- batono daviT, dRes 14 ianvaria, Zveli
stiliT axali weli. gilocavT Soba-axal
wels.
- Tqvenc gilocavT.
- batono daviT, daviwyoT zogadi
foniT, rogori iyo 2014 weli qveynisTvis,
xelisuflebisTvis da maT Soris qalaqis
meriisTvis?
- 2014 weli iyo Zalian bevri Tvalsaz-
risiT datvirTuli da mniSvnelovani er-
Tis mxriv, meores mxriv, axali gamowvevebis
weli. mniSvnelovani iyo, Cemis azriT imiT,
rom saqarTvelom kidev erTi nabiji gadadga
evrokavSirTan asocirebis kuTxiT da Sesa-
bamisad, evrokavSirTan asocirebis (mniS-
vnelovan SeTanxmebas) xelSekrulebas moew-
era xeli, rac Zalian karg SesaZleblobas
aZlevs Cvens qveyanas samomavlod ganviTare-
bis TvalsazrisiT, magram amavdroulad es
aris axali gamowvevebis weli. imitom rom
am SeTanxmebebis Sesabamisad Cven absolu-
turad evropuli regulaciebis, evropuli
yaidis saxelmwifo unda gavxdeT droTa gan-
mavlobaSi. amitomac evropuli wesrigi unda
viswavloT da bunebrivia amisTvis seriozu-
li reformebi da seriozuli muSaoba dag-
vWirdeba. aseve mniSvnelovani weli iyo imiT,
rom saxelmwifo biujeti Sesrulda yvela
ZiriTadi valdebuleba rac hqonda saxelm-
wifos, is iqna gastumrebuli, garkveuli dis-
komfortis Seqmna erovnuli valutis kur-
sis cvalebadobam wlis bolos. rac Seexeba
uSualod dedaqalaqs, Cven sakmaod bevri
problemebi CavibareT, roca movediT qalaqis
xelmZRvanelobaSi da vcdilobT, rom es prob-
lemebi davZlioT, gadavlaxoT da ganviTareb-
is gzas davadgeT. yvelaze mTavari problema,
rac dagvxvda, es iyo biujetis problemebi
jandacvisa da socialuri uzrunvelyofis,
binaTmesakuTreTa amxanagobebis dafinansebis
kuTxiT, ris gamoc mogviwia sxva valdebule-
bebis Semcireba da biujetSi cvlilebebis
Setanis gziT am nawilSi dafinansebis da-
matebiT gadmotana, raTa minimaluri momsax-
ureba miwodeboda sazogadoebas. aseve, mniS-
vnelovania is rom miuxedavad mniSvnelovani
problemebisa, Cven aqtiurad daviwyeT muSao-
ba infrastruqturis mowesrigebis, qalaqgan-
viTarebaze, generaluri gegmis momzadebis
sakiTxebze da a.S. da vfiqrobT, rom garkveu-
li periodis Semdeg gveqneba garkveuli pro-
gresi da mas dainaxavs sazogadoeba.
- Tqven nawilobriv gaeciT pasuxi me-
ore kiTxvasac, magram davasruloT barem.
interviu/INTERVIEW
interviu Tbilisis merTan, baton daviT narmaniasTan
Cvens mkiTxvels kargad moexseneba batoni daviTis warmatebebis Sesaxeb mTavrobaSi, minis-tris postze yofnisas. swored misi warmatebuli moRvaweobis gamo wamoayenes misi kandida-tura Tbilisis merad da gaimarjva kidevac arCevnebSi. Tumca arCevnebSi gamarjveba TviTk-mayofilebis safuZvels aravis aZlevs, piriqiT - win ufro didi saqmeebia da pasuxismgebloba, romelsac winasaarCevnod programaSic xazs usvamda batoni daviTi. unda aRiniSnos isic, rom mas Zalian cudi memkvidreoba ergo winamorbedi merisagan. Tumca amaze, arsebul situaciaze da samomavlo gegmebze TviTon batoni daviTi ukeTesad gvetyvis.
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year10
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCErogori suraTi dagxvdaT meriaSi, zoga-
dad, ekonomikuri, finansuri, struqturuli,
sakadro da a.S., rac mniSvnelovnad migC-
niaT?
- davamatebdi imas, rom sakadro Tval-
sazrisiT Cven aucilebeli wesiT atestacia
gaviareT da CavatareT, vinaidan kanonmde-
blobiT iyo moTxovnili. konkursis procesi
daiwyo da axlac grZeldeba. aq yurad saRemia
is, rom kvalificiuri adamianebi, kvalifici-
uri TanamSromlebi, vinc sabotaJs ar eweva,
vinc zrunavs qalaqze, aseTi adamianebi iqnen
SenarCunebuli da aqtiurad agrZeleben muSa-
obas. meore nawili adamianebisa unda Seivs-
os gareadan da swored amitom gamovacxadeT
sajarod konkursi da darwmunebuli var
garedan kvalificiur kadrs movizidavT da
davniSnavT, davasaqmebT imisaTvis, rom ufro
metad gaizardos Tbilisis meriis efeqtiano-
ba.
- pirveli ra gaakeTeT meriaSi mosv-
lisas garda imisa, rom orSabaTobiT mo-
qalaqeTa miReba daaweseT, rac iyo mniS-
vnelovani?
- pirveli gadawyvetileba ra Tqma unda,
moqalaqeTa miRebis dResTan erTad iyo sa-
kuTriv Tbilisis meriis gamWvirvalobis da
angariS-valdebulebebis gazrda. es iyo abso-
luturad gaumWvirvale uwyeba, romelic gam-
Wvirvalobis gzaze davyeneT da gvaqvs pre-
tenzia, rom gavxadoT erT-erTi gamWvirvale
sajaro uwyeba. . . .
- es Tqven saministroSic gaakeTeT. . .
- diax, saministroSic gavakeTeT da
saministroc Tavis droze dagvxvda zustad
aseTi, erT-erTi gaumWvirvale uwyeba iyo da
gamWvirvaleobis reitingSi ramdenime TveSi
meore adgilze gadainacvla. amis gamocdile-
ba namdvilad gvaqvs, saWiroebac namdvilad
aris da Zalian aqtiurad vmuSaobT am mima-
rTulebiTac. imitom, rom meria es aris
xalxze mzrunveli da xalxis keTildReo-
ba unda uzrunvelyos, xalxTan komunikacia
unda gvqondes da maTTan angariSvaldebuli
unda viyoT. amitom am sakiTxebze momavalS-
ic aqtiurad vimuSavebT. aseve, amis garkveuli
gagrZelebaa is, rom Cven programuli biujeti
gavakeTeT 2015 wlisTvis da es sakmaod deta-
luri da siRrmiseulia, rac aseve, gulisxmobs
biujetis saxsrebis xarjvis gamWvirvalobas.
sazogadoebam icis da aqvs informacia imis
Sesaxeb Tu sad ras vakeTebT, maTi gadaxdili
gadasaxadebiTa da mosakreblebiT ras vafi-
nansebT. dainteresebul adamianebs SemdgomSi
SeuZliaT gaakeTon TavianTi Sefasebebi, Tu
ramdenad sworad afaseben Cvens mier miRe-
bul gadawyvetilebebs.
- keTili. ra iyo mTavari da mniS-
vnelovani, rac 2014 wlis SezRudul mokle
periodSi gaakeTeT Tqvens axal gundTan
erTad?
- pirvel rigSi es iyo arsebuli
mdgomareobis Sefaseba. yvela kuTxiT ga-
keTda Sefaseba Tu ra mdgomareoba dagvxvda.
amis Semdeg daviwyeT ukve samoqmedo gegme-
bis momzadeba anu strategiis momzadeba
Tu romeli kuTxiT ranairad vimuSavebdiT.
swored Sefasebis gakeTebam mogvca sSualeba
saTanadod dagvenaxa arsebuli mdgomareoba
da problemebi, swori daskvnebi gagvekeTebina
Tu ra kuTxiT unda ganvviTardeT momavalSi.
garda imisa, razec ukve visaubre gamWvirva-
lobasTan, angariSvaldebulebasTan, bijetTan,
moqalaqeTa miRebasTan dakavSirebiT, Cven aseve
aqtiurad daviwyeT muSaoba qalaqis ganaSeni-
anebis generalur gegmaze, aqtiurad daviwyeT
muSaoba mravaldarTuliani parkirebis sis-
temis ganviTarebaze, TbilisSi civiluri na-
gavsayrelis gakeTebaze da interesTa gamox-
atvis dokumenti movamzadeT am TvalsazrisiT,
aqtiurad daviwyeT muSaoba Zveli saxlebis
Canacvlebis proeqtze, romelic aseve TiTqmis
mzad aris da dainteresebul kompaniebs vi-
wvevT. aqtiurad daviwyeT muSaoba sagzao in-
frastruqturis mowesrigebaze, axalgazrdu-
li olimpiadis obieqtebis mSeneblobaze da
infrastruqturis mowesrigebaze, da agreTve
aqtiurad vmuSaobT imaze, rom „dinamos“ sta-
dionis modernizacia ganxorcieldes evropu-
li standartebis, „uefas“ standartebis Sesa-
bamisad, raTa am wlis agvistoSi Rirseulad
Catardes evropis superTasis finali.
- Tqveni winasaarCevno programa cno-
bilia amomrCevlebisTvis, Tbiliselebi-
sTvis, magram iq ZiriTadad strategiazea
saubari. konkretulad 2015 wlisTvis ra
gegmebi gaqvT, ra aris maT Soris mTavri
mimarTulebebi?
interviu/INTERVIEW
-
11#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE- Cven oTxi mTavari prioriteti gamovy-
aviT 2015 wels. pirvel rigSi es aris munici-
paluri infrastruqturis modernizacia; me-
ore, jandacva da socialuri uzrunvelyofis
gaumjobeseba; mesame, ekologiuri mdgomare-
obis mowesrigeba da qalaqis gamwvaneba; da
meoTxe, sabavSvo baRebSi arsebuli mdgomare-
obis mowesrigeba da ufro meti adgilebis
gaCena bavSvebisTvis. garda ra Tqma unda am
strategiuli da prioritetuli mimarTule-
bebisa dedaqalaqi oTx mniSvnelovan Ron-
isZiebas maspinZlobs 2015 wels da Sesabamisad,
amaSi Cveni resursebi da Cveni monawileoba
aris lomis wili. pirvel rigSi es aris ev-
ropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bank-
is wliuri konferencia maisSi, Wadrakis su-
perfinali, fexburTis, „uefis“ superfinali
da evropis axalgazrduli olimpiada. amito-
mac, am sakiTxebTan dakavSirebuli aqtivobebi
da maTi mowesrigeba rogorc infrastruq-
turuli, aseve saorganizacio TvalsazrisiT
Cveni mTavari mimarTulebebi iqneba.
- sameurneo kuTxiT ra konkretuli
gegemebia?
- sameurneo TvalsazrisiT raTqma unda,
igive puSkinis quCis gakeTeba, igive sxva
nawilebSi gzebis mowesrigeba, avWalis sar-
kinigzo-saavtomobilo xidis mowesrigeba,
100-ze met quCaze asfaltis safaris dageba.
Tbilisis wylis kompaniasTan nerTad 90-mde
quCaze moxdeba wylis milebis gamocvla da
Sesabamisad safaris mowesrigeba. daiwyeba
axalgazrduli centris mSenebloba univer-
sitetis maRlivi korpusis mimdebare terito-
riaze, romelic sakmaod seriozuli proeqtia,
mediatekis mSenebloba naZaladevis raionSi
da ramdenime sacxovrebeli saxlis Canacv-
leba universalTan erTad, anu saxvovrebl
korpusebs vgulisxmob, rac aseve mniSvnelo-
vani sakiTxia.
- TviTon winasaarCevno programam
xom ar ganicada cvlilebebi an koreqtire-
ba garkveuli an seriozuli doziT?
- rame saxis cvlileba winasaarCev-
no programas ar ganucdia, rac iq gvqonda
ZiriTadi mimarTulebebi aris Sesrulebadi
etapobrivad da Sesabamisad, vTvli, rom arc
unda ganicados. is mainc ar iyo konceptu-
aluri CarCo dokumenti, romelzec Cven ram-
denime Tve vifiqreT, ramdenime xnis ganmav-
lobaSi vimuSaveT da amitom Sesabamisad
CarCo dokumentad darCeba, magram ufro vi-
wro mimarTulebebi im strategiuli ganvi-
Tarebis dokumentSi iqneba, romelsac Cven
axla vamzadebT.
- Tqven winasaarCevnod programaSi
gqondaT, rom 100 milion lars gamoy-
ofdiT biznesis ganviTarebis xelSewyobis
mizniT, 10-10 mln lars TiToeuli raion-
isTvis. rogoria dRevandeli mdgomareoba,
gaTvaliswinebulia Tu ara es biujetSi?
- Cven wels gvaqvs ara raionebis mixed-
viT, aramed erTianad ekonomikur saqalaqo
samsaxurSi es mimarTulebebi biznesis
xelSewyobasTan dakavSirebiT. ZiriTadad
vafinansebT vTqvaT, saprocento ganakveTebs
6%-is farglebSi im proeqtebisa, romlebic
aris saSualo da mcire biznesSi da romel-
ic mowonebuli aris komerciuli bankis mier.
rac Cveni azriT ari SeRavaTi kompaniisT-
vis da vafinansebT aseve, sajaro kerZo part-
niorobis farglebSi im proeqtebs, romelic
gulisxmobs romelime sawarmosTvis, sadac
investicia ideba, sajaro infrastruqturis
mowesrigebas. Tumca droTa ganmavlobaSi
vfiqrobT, rom kidev ufro gavzardoT pro-
gramis moculoba da masStabebi, vinaidan
moTxovna aris maRali da Sesabamisad damate-
biTi finansuri resursebis gaCenis SemTx-
vevaSi, ra Tqma unda am programebs gavzrdiT.
- ra Tanxa aris gaTvaliswinebuli am
mimarTulebiT?
- jamSi am mimarTulebiT ekonomikur
saqalaqo samsaxurSi da ekonomikuri gan-
viTarebis fondSi 10 milion laramde aris
gaTvaliswinebuli. saerTod vTvliT, rom
meti Semosavlebis SemTxvevaSi aucileblad
gavzardoT biujetis es muxli.
- daxmareba gaTvaliswinebulia damw-
yeb biznesmenebze, moqmed biznesmenebze Tu
oriveze?
- oriveze.
- TviTon xom ar daamatebT rames,
romelic mniSvnelovania da me SeiZleba
gamomrCa?
- mniSvnelovani da uaRresad aqtualuri
sakiTxi aris qalaqis gantvirTva sacobebi-
sgan, rac droTa ganmavlobaSi kidev ufro
interviu/INTERVIEW
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year12
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCEmet problemas Seqmnis, amitomac Cven daviwy-
eT erToblivi koordinirebuli muSaoba sa-
patrulo policiasTan da ekonomikis samin-
istrosTan erTad. pirvel rigSi arsebuli
mdgomareobis Sefaseba keTdeba da ramdenime
infrastruqturuli proeqti davgegmeT imi-
saTvis, rom Semcirdes zogierT adgilas av-
tomanqanebis didi nakadi. esaa „laguna veres“
mimdebare teritoriis gafarToeba, esaa puS-
kinis quCaze ormxrivi moZraobis aRdgena,
aseve Wis Tavsaxurebis mowesrigebis proeqti,
gzis safaris mowesrigebis proeqti. meores
mxriv sapatrulo policia aqtiurad gvawdis
informacias im mizezebis Sesaxeb, romlebic
xels uSlis moZraobas da swrafad gadaadg-
ilebas, Sesabamisad am nawilzec vmuSaobT.
aseve grZeldeba e.w. „Wkviani SuqniSnebis“
proeqti da am nawilSi ramdenime gzajvared-
inze moZraoba mowesrigdeba damatebiT. kidev
gvaqvs rigi RonisZiebebisa da vfiqrob, rom
kompleqsuri RonisZiebebis gatarebis SemTx-
vevaSi garkveuli TvalsazrisiT ganimuxteba
arsebuli mdgomareoba, Tumca sacobebi im-
denad mwvave Temaa, manqanebis didi raode-
nobidan da qalaqSi SezRuduli sivrcidan
gamomdinare, rom am problemis bolomde mog-
vareba SeuZlebelia.
- didi madloba batono daviT, dro
rom dagviTmeT da gvesaubreT dedaqalaqis
problemebze. kvlavac warmatebebs gisur-
vebT.
- gmadlobT.
interviu/INTERVIEW
esaubra Jurnal „axali ekonomistis“
korespondenti xaTuna burWulaZe
-
13#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE
- batono giorgi pirvel rigSi gvinda
mogilocoT kars momdgari Soba-axali
weli da gisurvoT warmatebebi.
- mec minda visargeblo SemTxveviT da
Tqveni Jurnalis yvela mkiTxvels, mTels
Tqvens koleqtivs da sruliad saqarTvelos,
mivuloco Soba-axali weli da gisurvoT yve-
laferi saukeTeso cxovrebaSi.
- batono giorgi, konkurenciis saa-
gento rodidan funqcionirebs da romel
konkretul sakiTxebze muSaobT amJamad?
ssip konkurenciis saagento Camoyalib-
da m/w 21 marts ,,Tavisufali vaWrobisa da
konkurenciis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonSi
Setanili damatebebidan gamomdinare, saqarT-
velos mTavrobis m/w 14 aprilis N288 dadge-
nilebis safuZvelze. amasTan, sawyis etapze
saagentos saqmianobis umTavres amocanad
ganisazRvra ,,konkurenciis Sesaxeb“ saqarT-
velos kanoniT gansazRvruli kanonqvemde-
bare normatiuli aqtebis miReba, radganac, is
uflebamosilebani, romelTa gansaxorciel-
ebladac aucilebeli iyo amave kanoniT gaT-
valiswinebuli samarTlebrivi aqtebis miReba,
srulad amoqmeddeboda mxolod Sesabamisi
samarTlebrivi (kanonqvemdebare) aqtis damt-
kicebis Semdeg. amJamad (2014 wlis 30 setem-
bridan), es procesi dasrulebulia (miRebu-
lia saqarTvelos mTavrobis 2 dadgenileba
da konkurenciis saagentos Tavmjdomaris
5 brZaneba) da yvela dainteresebul pirs
aqvs SesaZlebloba mis xelT arsebuli an-
tikonkurenciuli qmedebis Sesaxeb informa-
cia (gancxadebis an saCivris saxiT) miawodos
konkurenciis saagentos, rac SeiZleba gaxdes
saqmis mokvlevis dawyebis safuZveli.
Tavis mxriv, konkurenciis saagento ufle-
bamosilia, saqmis mokvleva awarmoos war-
modgenili gancxadebis an/da saCivris safuZ-
velze, an sakuTari inciativiT. Sesabamisad,
am etapze (m/w 12 noembridan) konkurenci-
is saagento axorcielebs sakuTari incia-
tivis safuZvelze navTobproduqtebis baz-
ris (benzini, dizeli, navTi) Seswavlas. aseve,
,,konkurenciis Sesaxeb“ saqarTvelos kan-
onis me-172 muxlis Sesabamisad swavlobs
yavis sasaqonlo bazars, raTa moaxdinos am
bazarze arsebuli konkurentuli garemos
Sefaseba da saWiroebis SemTxvevaSi konkre-
tuli rekomendaciebis SemuSaveba.
amasTan, ,,saqarTvelos xorblisa da pur-
produqtebis mwarmoebelTa asociacia
,,globalagros“ gancxadebebis safuZvelze
interviu/INTERVIEW
interviu ssip konkurenciis saagentos
TavmjdomaresTan baton giorgi barabaZesTan
ssip konkurenciis saagentos Tanmimdevrul da gamarTul muSaobazea damokidebuli qvey-
enaSi jansaRi konkurentuli garemos Camoyalibeba da Tavisufali vaWrobis ganviTareba,
ramac saboloo jamSi xeli unda Seuwyos qveyanaSi investiciebis mozidvas. Sesabamisad,
im dros, rodesac sazogadoebaSi arsebobs garkveuli eWvi, am Tu im sferoSi samarTliani
konkurenciis principebis SesaZlo darRvevasTan dakavSirebiT, Zalian didia axlad Camoya-
libebuli saagentosadmi sazogadoebis interesi. swored, sazogadoebis maRali intersidan
gamomdinare, axorcielebs konkurenciis saagento qveyanaSi navTobproduqtebis bazaris mokv-
levas, am bazarze antikonkurenciuli qmedebis SesaZlo faqtebis gamovlenisa da aRkveTis
mizniT. am sakiTxze da saerTod, konkurenciis saagentos mimdinare saqmianobasTan dakavS-
irebiT, sasaubrod, Jurnali ,,axali ekonomistis“ redaqcia estumra saagentos Tavmjdomares,
samarTalmcodneobis doqtors, asocirebul profesors baton giorgi barabaZes.
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year14
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCEdawyebulia saqmis mokvleva fqvilis war-
moebis bazarze arsebuli mdgomareobis,
konkurenciis kanonmdeblobasTan Sesabam-
isobis dadgenis kuTxiT. analogiurad, s/s
,,janmrTeloba“-s gancxadebebis safuZvelze,
mimdinareobs saqmis mokvleva ,balneolo-
giur kurort wyaltuboSi Termuli wylis
bazarze monopoliuri mdgomareobis mqone
subieqtis qcevis konkurenciis kanonmde-
blobasTan mimarTebis dadgenis kuTxiT.
aseve, saagentoSi Semosulia Sps ,,jor-
jian trans eqpsedicas“ saCivari da gancx-
adeba. saCivarSi yuradRebaa gamaxvilebuli
sarkinigzo-sakonteinero gadazidvis sfero-
Si konkurenciis SesaZlo SezRudvis faqtze,
xolo gancxadebaSi saubaria avtomanqanebis
sakonteinero ganbaJebis sferoSi arsebul
xelisSemSlel faqtorebze. am etapze mim-
dinareobs rogorc saCivris, ise gancxadebis
dasaSvebad cnobis sakiTxis Seswavla, rac
gancxadebisa da saCivris uxarvezod Semo-
tanidan, erTi Tvis vadaSi unda dasruldes.
garda zemoaRniSnulisa, konkurenciis
saagentos mier saqarTvelos mTavrobis
kancelariidan miRebuli werilebisa da Cvens
mier moZiebuli informaciebis da miRebuli
konsultaciebis Sedegad, Seswavlil iqna
saauditoro momsaxurebis bazarze arsebu-
li mdgomareoba 1) konkretuli ekonomikuri
agentebisaTvis saxelmwifo sawarmoebSi fi-
nansuri angariSgebis auditis ganxorciel-
ebaze upiratesobis miniWebis kuTxiT da 2)
profesiuli aditoruli organizaciebis
akreditaciis procesSi xelisSemSleli
faqtorebis arsebobis kuTxiT da momzade-
bul iqna konkretuli daskvnebi, sadac am
sferoSi arsebuli mdgomareobis ,,konkuren-
ciis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonTan Sesoba-
misobaSi moyvanis mizniT, SeTavazebuli iqna
konkretuli rekomendaciebi Sesabamisi sax-
elmwifo xelisuflebis organoebisaTvis.
- saqmis mokvlevisaTvis konkurenciis saa-
gentos ra dro sWirdeba?
rogorc ukve aRvniSneT, konkurenciis saa-
gentom saqmis mokvleva SeiZleba daiwyos
sakuTari iniciativiT, gancxadebis an sa-
Civris safuZvelze. ,,konkurenciis Sesax-
eb“ saqarTvelos kanonis me-18 muxlisa da
,,saqmis mokvlevis wesisa da proceduris
damtkicebis Taobaze“ konkurenciis saagen-
tos Tavmjdomaris 30.09.2014 wlis N30/09-5 br-
Zanebis safuZvelze.
amave kanonis 25-e muxlis Sesabamisad - ,,sa-
gento mis mier saqmis mokvlevis dawyebis Ta-
obaze gadawyvetilebis miRebis Semdeg iwyebs
saqmis mokvlevas da iRebs gadawyvetilebas
araugvianes 3 Tvisa“. Tumca, ,,saqmis mokvle-
va, misi mniSvnelobisa da sirTulis gaval-
iswinebiT, SeiZleba gagrZeldes saagentos
mier gansazRvruli vadiT, magram araumetes
10 Tvisa“.
aRniSnulidan gamomdinare, cxadia, yovel
konkretul sakiTxTan mimarTebiT, saqmis sir-
Tulidan gamomdinare konkurenciis saagen-
tos aqvs samarTlebrivi safuZveli, saqmis
mokvlevis procesi im vadiT gaagrZelos, ra
vadac mas sWirdeba saboloo daskvnis mosa-
mzadeblad. Tumca, imTaviTve cxadia, rom -
saqmis mokvleva ar SeiZleba 10 Tveze metxans
gagrZeldes.
- cxadia, ekonomikuri konkurenciis spe-
cialistebis moZieba arc Tu ise advilia.
Sesabamisad, rogor mimdinareobs konuren-
ciis saagentos saTanado kadrebiT dakom-
pleqtebis procesi?
- konkurenciis saagento Camoyalibebis
pirvelive dRidan intensiurad muSaobda da
muSaobs profesionali kadrebis moZiebis
da maTi kvalifikaciis Semdgomi amaRlebis
kuTxiT. Sesabamisad, dRemde Catarebulia 7
sajaro konkursi, ramac saSualeba misca saa-
gentos xelmZRvanelobas SeerCia saTanado
kvalifikaciis TanamSromlebi. Tumca, saagen-
tos saqmianobis specifikidan gamomdinare, es
arc Tu ise martivi procesia, ris gamoc, is
dRemde grZeldeba.
amJamad, gamocxadebulia kidev erTi saja-
ro konkursi 5 vakantur Tanamdebobaze da Se-
sabamisi kadrebis SerCevis procesi igegmeba
mimdinare wlis bolomde.
amasTan, ramdenadac qveynis umaRles sas-
wavleblebSi (da ara marto saqarTveloSi)
sakonkurencio samarTlis specialistebi ar
mzaddeba, gardauval aucileblobas warmoad-
gens saagentoSi miRebuli TanamSromlebis
gadamzadebis sistemis Camoyalibeba. Sesa-
bamisad, saagentos saqmianobis specifikidan
gamomdinare, Tavmjdomaris brZanebiT damkice-
buli 2014-2017 wlebis samoqmedo gegmiT gan-
interviu/INTERVIEW
-
15#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCEisazRvra is 61 mimarTuleba, raSic, sasurvelia
moxdes saagentos TanamSromelTa gadamzade-
ba mowinave saerTaSoriso praqtikis misaRe-
bad. swored am kuTxiT, saagento intensiurad
TanamSromlobs sxvadasxva saerTaSoriso
organizaciebTan da Sesabamis struqturebT-
an. maT Soris, poloneTis mTavrobasTan, rom-
lis mxardaWeriT, ukve 8 seminaria (1 varSavaSi,
xolo 7 TbilisSi) Catarebuli poloneTis
konkurenciisa da momxmarebelTa dacvis ofi-
sis eqspertebis monawileobiT. amasTan, miR-
weulia SeTanxmeba da polonur mxaresTan da
TanamSromloba gagrZeldeba momavali 2015
wlis ganmavlobaSic.
aseve, m/w noembris TveSi, germaniis saer-
TaSoriso TanamSromlobis saagentos (GIZ) mxardaWeriT, TbilisSi Catarda seminari -
bazris kvlevis problematikaze. amasTan, GIZ-is dafinansebiT, konkurenciis saagentos orma
TanamSromelma m/w noembris bolos gaiara
orkviriani staJireba bundeskartelSi (ger-
maniis konkurenciis sabWo), xolo 7 Tanam-
SromlisaTvis moewyo specialuri saswavlo
turi litvis konkurenciis saagentosa da
germaniis konkurenciis organoSi (dekemberi).
garda amisa, konkurenciis saagentos Tan-
amSromlebi aqtiurad arian CarTuli ekono-
mikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis
organizaciis (OECD) mier organizebul saerTaSoriso seminarebsa da konferenciebSi,
romelic sistematiurad (weliwadSi 6-7 Ron-
isZieba) tardeba OECD-is ungreTis region-aluri centris mier budapeStSi. erT-erTi
aseTi saerTaSoro seminari, OECD-is ungre-Tis centrTan SeTanxmebiT, momavali wlis
ivlisis bolos dagegmilia TbilisSi. masSi
monawileobas miiRebs evropis 20-ze meti qvey-
nis konkurenciis organos warmomadgeneli.
amasTan faqtia, rom saerTaSoriso
gamocdilebis miRebisa da profesiuli
zrdis gaumjobesebis erT-erT gzas warmoad-
gens, profesiul saerTaSoriso organizaceb-
Si gawevrianeba. Sesabamisad, konkurenciis
saagentos aqtiurobis Sedegad dasrulebu-
lia gawevrianebis procesi sofiis konkuren-
ciis forumsa da konkurenciis saerTaSor-
iso qselSi. ufro metic, sofiis forumis
farglebSi, m/w oqtombris bolos sofiaSi
Catarebul konferenciaSi, rogorc wevri or-
ganizacia, aqtiurad iyo CarTuli saqarTve-
los konkurenciis saagento.
garda aRniSnulisa, konkurenciis saa-
gento aqtiurad TanamSromlobs rogorc
dargis eqspertebTan, ise biznes seqtoris
warmomadgenlebTan. Sesabamisad, calkeul
problematur sakiTxebTan mimarTebiT, inten-
siurad mimdinareobs konsultaciebis miReba/
gaweva, rac saboloo jamSi, xels uwyobs Tan-
amSromelTa profesiuli donis amaRlebas,
aumjobesebs saagentos saqmianobis gamWvir-
valobas da zrdis sazogadoebis informire-
bulobas.
- ra gegmebi aqvs konkurenciis saagentos
samomavlod da romeli sferoebis Seswavlas
apirebT?
- rac Seexeba samomavlo gegmebs, pir-
vel rigSi vapirebT bolomde miviyvanoT da
kanonmdeblobiT gansazRvrul vadebSi davas-
ruloT yvela dawyebuli saqmis mokvleva.
amasTan, rogorc am etapze, ise samomavlo-
dac, konkurencis saagentos saqmianoba iqneba
mimarTuli im miznebisa da amocanebis aR-
sasruleblad rac ,,konkurenciis Sesaxeb“
saqarTvelos kanoniTaa masze delegirebuli.
Sesabamisad, saagentos upiratesi amocana
iqneba xeli Seuwyos qveyenaSi bazris liber-
alizacias, Tavisufal vaWrobas da konkuren-
cias. kerZod:
- ar dauSvas saxelmwifo, avtonomiuri
respublikis xelisuflebis an/da adgilo-
brivi TviTmmarTvelobis organos mier
bazarze Sesvlis administraciuli, samarT-
lebrivi da diskriminaciuli barierebi;
- uzrunvelyos bazarze ekonomikuri agen-
tis Tavisufali daSvebisaTvis saTanado
pirobebi;
- ar dauSvas ekonomikur agentebs Soris
konkurenciis aramarTlzomieri SezRudva;
- daicvas ekonomikuri agentebis saqmi-
anobaSi Tanasworuflebianobis principi;
- ar dauSvas dominirebuli mdgomareobis
borotad gamoyeneba;
- ar dauSvas saxelmwifo, avtonomiuri
respublikis xelisuflebis an/da adgilobri-
vi TviTmmarTvelobis organos mier ekonomi-
kuri agentisaTvis iseTi eqskluziuri ufle-
bebis miniWeba, romelic iwvevs konkurenciis
interviu/INTERVIEW
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year16
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCEaramarTlzomier SezRudvas.
am miznebis misaRwevad saagentom unda gaa-
gZelos Sesabamisi kvalifikaciis kadrebis
moZieba da arsebuli kadrebis gadamzadeb-
is kuTxiT gaaRmavos TanamSromloba saer-
TaSoriso organizacebTan da ganviTarebuli
qveynebis konkurenciis institutebTan.
rac Seexeba uSualod punqtobrivad gaw-
eril samoqmedo gegmas, es mocemulia saa-
gentos Tavmjdomaris 2014 wlis 16 ivlisis
16/07-1 brZanebiT damkicebul programaSi.
Tumca, am etapze, winaswar saubari imaze, Tu,
romeli sferoebis Seswavlas apirebs saa-
gento samomavlod ar iqneba swori, radganac
saagento valdebulia ara winaswar deklar-
ilebuli sferoebi Seiswavlos, aramed mTe-
li misi resursi mimarTos im problematuri
sakiTxebis (sferoebis) dasaregulireblad
(Sesaswavalad), sadac izRudeba konkuren-
cia da Tavisufali vaWroba. aRniSnulidan
gamomdinare, erTmniSvnelovnad SeiZleba iTq-
vas, rom konkurenciis saagento samomavlod
Seiswavlis mis kompetencias mikuTvnebul
yvela im sferos, sadac adgili eqneba saqarT-
velos konkurenciis kanonmdeblobis darRve-
vas.
- ra SegiZliaT gviTxraT im sferoebze,
romelTa Seswavlac ukve daasruleT an am
etapze mimdinareobs?
rac Seexeba informacias im sferoebT-
an dakavSirebiT, romelTa Seswavlasac
konkurenciis saagento kanonqvemdebare nor-
matiuli aqtebis miRebis Semdgomi perio-
didan (m/w 1 oqtombridan) axorcielebs, Sei-
Zleba iTqvas, rom am etapze auditoruli
saqmianobis garda, sxva danarCeni sakiTxebi
Seswavlisa da winaswari momzadebis proces-
Sia. Sesabamisad, im sferoebSi, sadac saqmis
mokvlevaa dawyebuli an sadac saCivris/
gancxadebis dasaSvebobasTan dakavSirebiT
mimdinareobs sakiTxis Seswavla, winaswar
(sakiTxis Seswavlis procesis dasrulebis
gareSe) raime saxis informaciis gaJRereba
daazianebs saqmis mokvlevis process.
saqmis mokvlevis procesi unda warima-
rTos kanonmdeblobiT gansazRvruli wesiT
- ,,konkurenciis Sesaxeb“ saqarTvelos kan-
onisa da misgan gamomdinare, ,,saqmis mokvle-
vis wesisa da proceduris“ (konkurenciis
saagentos 30.09.2014 wlis N30/09-5 brZaneba)
da ,,bazris analizis meToduri miTiTebeb-
is“ (saagentos Tavmjdomaris 30.09.2014 wlis
N30/09-3 brZaneba) Sesabamisad. kerZod, pirvel
rigSi unda moxdes Sesabamisi bazris iden-
tificireba (sasaqonlo bazris produqci-
uli da geografiuli sazRvrebi da bazris
droiTi CarCos dadgena), xolo Semdeg ki am
identificirebul bazarze unda Sefasdes
konkurentuli garemo. Tavis mxriv, konkuren-
tuli garemos Sefasebisas mxedvelobaSia
misaRebi iseTi parametrebi, rogoricaa: a) Se-
sabamis bazarze moqmedi subieqtebi; b) Sesa-
bamisi bazris moculoba da ekonomikur agen-
tebze wilobrivi gadanawileba; g) Sesabamisi
bazris koncentraciis done; d) Sesabamis
bazarze Sesvlis barierebi; e) ekonomikuri
agentTa sabazro Zala da sxva is paramatrebi,
romelTac mocemul konkretul SemTxvevaSi
saWirod CaTvlis konkurenciis saagento.
sabolood SeiZleba iTqvas, rom mokvlevis
interesebidan gamomdinare, raime saxis infor-
maciis winaswar gaJRereba araa gamarTlebu-
li. metic, konkurenciis Sesaxeb saqarTvelos
kanonis me-20 muxlis Sesabamisad, saagentos
xelmZRvanelobas da mis yvela TanamSromels
aqvs valdebuleba, daicvas ekonomikuri agen-
tis Taobaze informaciis konfidencial-
uroba, vinaidan xSir SemTxvevaSi, mokvlevis
procesSi, saqme gvaqvs komerciul an/da saga-
dasaxado saidumloebas mikuTvnebul infor-
maciasTan, romlic gamJRavnebac akrZalulia
da iwvevs kanoniT gaTvaliswinebul pasux-
ismgeblobas.
- didi madloba interviusaTvis. gisur-
vebT warmatebebs.
- Tqvenc didi madloba.
2014 wlis 22 dekemberi
esaubra Jurnal „axali ekonomistis“
korespondenti xaTuna burWulaZe
interviu/INTERVIEW
-
17#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE
eko-daijesti
parlamentma 2015 wlis biujeti
daamtkica
saqarTvelos parlamentma 2015 wlis biu-
jeti 82 xmiT daamtkica. kanonmdeblebma biu-
jetTan erTad, masTan dakavSirebuli sakanon-
mdeblo cvlilebebic daamtkices. 2015 wlis
biujetis proeqtiT, biujetis SemosavliTi
nawili - 9 miliard 875 milioni lariT gan-
isazRvra. gadasaxdelebi ki - 9 miliard 575
milioni lariT. 2015 wlisaTvis mTliani Sida
produqtis zrdis prognozia 5%. makroekono-
mikuri maCveneblebidan gamomdinare, 2015 wlis
nominlauri mSp-s moculoba 31,9 mlrd lars
Seadgens, xolo 2018 wlisaTvis prognozire-
bulia misi gazrda 41,9 mlrd laramde. biu-
jetis saboloo variantSi asaxulia pensi-
is 10 lariT gazrda, ris ganxorcielebasac
mTavroba 2015 wlis 1 seqtembridan apirebs.
avtomobilebis eqsportma daiklo
2014 wlis seqtemberSi, agvistosTan Sedar-
ebiT, saqarTvelodan avtomobilebis eqspor-
ti gaizarda, Tumca, SarSandel seqtemberTan
SedarebiT, avtomobilebis eqsportidan miRe-
buli Semosavali 24%-iT aris Semcirebuli.
2014 wlis seqtemberSi eqsportze 45,26 mln
dolaris avtomobili gavida (agvistoSi -
31,97 mln-is), 2013 wlis seqtemberSi ki 59,4
mln dolaris. wlevandel 9 TveSi jamSi
saqarTvelodan eqsportze 409 mln dolaris
msubuqi avtomobilebi gaiyvanes (mTliani eqs-
portis 19%), rac 2013 wlis pirveli 9 Tvis
maCvnebelze 20%-iT naklebia.
navTobqarxanas foTSi aaSeneben
foTSi axali navTobgadmamuSavebeli
qarxnis aSeneba igegmeba. investoris mosaZie-
blad ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis
saministro interesTa gamoxatvas gamoacx-
adebs, romelic savaraudod, 2015 wlis Teberv-
lisaTvis dasruldeba. qarxana mTlianad
kerZo investiciiT aigeba. ukve cnobilia, rom
man weliwadSi sul cota 2 mln tona nedli
navTobis gadamuSaveba unda SeZlos. ra in-
vesticia Caideba axali sawarmos amoqmede-
baSi, es interesTa gamoxatvis dasrulebis
Semdeg gairkveva.
gazis qselTan mierTebis safasuri
mcirdeba
saqarTvelos energetikisa da wyal-
momaragebis maregulirebeli erovnuli
komisiis (sewmek) gadawyvetilebiT, mcirdeba
bunebrivi gazis qselTan axali momxmareb-
lis mierTebis tarifi. 600-dan 400 laramde
Semcirebuli tarifis gadaxda moqalaqeebs
25 lariani porciebiT, 16 Tvis ganmavlobaSi
SeeZleba. momsaxurebis RirebulebaSi bune-
brivi gazis erTi wertilis mowyoba Sedis.
Tu kompania axal momxmarebels qselTan 30
dReSi ar miaerTebs, Rirebuleba 400-dan 200
laramde mcirdeba.
The Banker-is jildo ,,Tibisi banks“
msoflios erT-erTi yvelaze avtoritetu-
li gamomcemlobis Financial Times finansurma Jurnalma, The Banker-ma, ,,Tibisi banki“ daasax-ela 2014 wlis saukeTeso bankad saqarT-
veloSi. dajildoebis yovelwliuri ceremo-
niali Catarda londonSi, 27 noemebrs, sadac
,,Tibisi banki“ warmodgenili iyo msoflios
wamyvan bankebTan erTad. 2014 wlis ganmav-
lobaSi ,,Tibisi bankma“ ,,saqarTvelos sauke-
Teso bankis“ wodeba ukve meoTxed miiRo
sxvadasxva finansuri gamocemisagan.
,,siTi parki“ daajarimes
Tbilisis meriis informaciiT, kompania
,,siTi parks“ 2007 wlidan dasufTavebis mo-
sakrebeli ar gadauxdia, ris gamoc dajarimda.
meriis warmomadgenelTa TqmiT, 7 wlis ganma-
vlobaSi Tanxis gadauxdelobam dedaqalaqis
biujeti daaxloebiT 900.000 lariT daazara-
la, miuxedavad amisa, kompania mxolod 2013
wlis 1-li ivnisidan gadauxdeli Tanxis ode-
eko-daijesti
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year18
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCEnobiT - 145.000 lariT dajarimda. garda amisa,
cnobili gaxda, rom ,,siTi parkTan“ dadebul
xelSekrulebas saerTaSoriso auditoruli
kompania Seswavlis.
saqarTvelos navTobresursebis antomia
- sabadoebi, romlebzec mimdinareobda
an/da mimdinareobs mopoveba:
- aRmosavleT Waladidi;
- sufsa;
- Sromisubani;
- norio;
- sacxenisi;
- samgori-patarZeuli-ninowminda;
- samgoris samxreTi TaRi;
- TeleTi;
- dasavleT rusTavi;
- mwarexevi;
- baida;
- taribani;
- mirzaani;
- patara Siraqi;
- nazarlebi;
- gazis sabado:
- rusTavi
- aRmoCenili sabadoebi, romelTa komer-
ciuloba jer ar aris Sefasebuli:
- oqumi;
- veZebi;
- norio-martyofi;
- manavi.
- ZiriTadi perspeqtiuli struqturebi:
- gudauTa;
- oCamCire;
- yulevi;
- egrisi;
- kolxeTi;
- iberia;
- lazika;
- okami;
- samxreT-dasavleT TeleTi;
- samxreT-aRmosavleT TeleTi;
- Jati;
- samxreT-aRmosavleT TeleTi sacxeni-
si;
- naqarali;
- nacvalwyali;
- fxoveli;
- dedofliswyaro;
- qedebi.
,,eko-daijesti~ qarTul Jurnal-gazeTebsa
da sxva wyaroebze dayrdnobiT moamzada
iv.javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sax-
elmwifo universitetis ekonomikisa da
biznesis fakultetis magistraturis II kur-
sis studentma TamTa fetelavam
eko-daijesti
-
19#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCE
antimonopoliuri da dargobrivi regulirebis aspeqtebi
slava fetelava
saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelo-bis qarTuli universitetis profe-sori
Salva gogiaSvili
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori
ganviTarebuli sabazro ekonomikis qveyneb-
Si, ama Tu im zomiT TiTqmis yvela dargi
ganicdis saxelmwifo regulirebas, romlis
forma (meTodebi) da aRsrulebis meqanizmebi
SesaZlebelia gansxvavebuli iyos saxelmwi-
foebis mixedviT, Tumca, maTi mizani erTi da
igivea yvelgan. amasTan, Tu saubaria sabazro
ekonomikis pirobebSi bazris regulirebaze,
cxadia aq pirvel rigSi mxedvelobaSia mis-
aRebi regulirebis is formebi, romlebic aR-
iarebuli da Secnobilia msoflios TiTqmis
yvela ganviTarebuli saxelmwifos mier da
romelTa mizania bazris liberalizacia
da Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis
xelSewyoba. Sesabamisad, aucilebelia, rom
sabazro ekonomikaze orientirebul nebi-
smier qveyanas gaaCndes gare samyarosTan
harmonizebuli antimonopoliuri politika,
naSromSi ganxilulia sabazro ekonomikis pirobebSi regulirebis roli da mniSvneloba.
masSi konkretulad saubaria regulirebis saerTo sistemaSi antimonopoliuri da dargo-
brivi regulirebis adgilze. aRniSnulia, rom maregulirebel organoTa praqtikaSi Ziri-
Tadad regulirebis sami meTodi gamoiyeneba; pirveli (zedamxedveloba antimonopoliuri
kanonmdeblobis Sesabamisad) gulisxmobs, rom antimonopoliurma organom ar dauSvas ekono-
mikuri agentis mdgomareobis borotad gamoyeneba; meore meTodis (regulireba saoperacio
danaxarjebis safuZvelze) Tanaxmad iqmneba maregulirebeli organo, romelic awesebs fasebs
(tarifebs) an maT zRvrul dones, emyareba ra am procesSi faqtiuri danaxarjebis analizs
da mogebis adeqvaturi normis uzrunvelyofis princips, xolo mesame meTodis (mastimulire-
beli regulireba) SemTxvevaSi maregulirebeli organo awesebs fass (tarifebs) ramdenime
faqtoris (romlebic uSualod arian dakavSirebuli sawarmos mimdinare da gaweul danax-
arjebTan) gaTvaliswinebiT. xazgasmulia, rom regulirebis gansxvavebuli sqemebi SesaZloa
sxvadasxva xarisxiT misaRebi aRmoCndes sxvadasxva dargis, agreTve drois gansxvavebuli
monakveTisaTvis. amdenad, regulirebasTan mimarTebaSi konkretuli meTodis arCeva damokide-
bulia saxelmwifo politikis mizanze. amasTan, droTa ganmavlobaSi sabazro cvlilebebTan
erTad midgomebi SesaZloa Seicvalos.
naSromSi aseve miTiTebulia antimonopoliuri da dargobrivi regulirebis qarTul re-
alobaze da xazgasmulia, rom ekonomikuri konkurenciis da infrastruqtruris sferoebis
kanonmdeblobaTa srulyofilebasa da Sesabamisi aRmasrulebeli organoebis (konkurenciis
saagento da erovnuli maregulirebeli komisiebi) efeqtur muSaobaze mniSvnelovnadaa da-
mokidebuli qveyanaSi sabazro ekonomikis formirebis procesis daCqareba da misi Semdgomi
ganviTarebis stimulireba.
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year20
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCEromlis praqtikaSi realizaciam xeli unda
SeuSalos kartelebis Seqmnas da SeaCeros
ekonomikur agentTa Serwyma da iseTi sxva
antikonkurenciuli procesebi, romlebic
ama Tu im formiT aferxeben Tavisufal vaW-
robas da konkurencias, rogorc qveynis Sig-
niT, ise mis farglebs gareT. aseve, msoflios
masStabiT regulirebis erT-erT aprobire-
bul da gavrcelebul formas warmoadgens
infrastruqturis sferoebis regulireba,
konkretuli dargis maregulirebeli kanon-
mdeblobisa da Sesabamisi institutebis
(komisiebis) meSveobiT.
zogadad SeiZleba iTqvas, rom regulire-
bis sasargeblod warmodgenili ZiriTadi
argumentebi aris Semdegi saxis:
1. monopoliuri Zalauflebis (dominire-
buli mdgomareobis) problema - romlis
Seqmnisa da borotad gamoyenebisagan dacva
xorcieldeba antimonopoliuri RonisZiebe-
biT;
2. gareSe efeqtebi, rac qmnis garemos
dabinZurebis donis, miwis gamoyenebaSi Sez-
Rudvebis, telemauwyeblobaze kontrolisa
da sxva msgavsi xasiaTis saqmianobaTa ganx-
orcielebis safuZvels;
3. informaciis arasrulyofileba –
srulyofili konkurenciis modeli gulisx-
mobs, rom momxmareblebic da gamyidvelebic
floben maTTvis saWiro yvela informacias
sakuTari interesebis dasacavad. realurad
ki es daSveba arasdros ar sruldeba da Se-
sabamisad moiTxovs garkveuli samarTlebri-
vi zomebis gatarebas.
Tavis mxriv, gadawyvetileba regulirebis
Sesaxeb politikuri sakiTxia da rogorc
msoflio praqtika gviCvenebs, arc Tu iSviaTad
saxelmwifo regulirebas farTo masStabiT
adgili aqvs iqac, sadac aSkara ar aris baz-
ris naklovanebebi. meores mxriv, regulire-
bis meqanizmma SeiZleba sustad imuSaos iqac,
sadac saxelmwifos Careva gamarTlebulia.
Sesabamisad, calkeuli saxelmwifoebi maTi
Taviseburebebisa da konkretuli socialur-
ekonomikuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT
wyveten, Tu rogori maregulirebeli insti-
tutebi unda Seqmnan da ra unda akeTon maT.
rogorc cnobilia,…sabazro ekonomikaSi
fasebi warmoadgenen ZiriTad gamanawile-
bel meqanizms da ganapirobeben, rogorc
momxmareblis alternatiul arCevans ise
resursebis ganawilebis proporciebs mwar-
moebelTa Soris. amasTan, erTis mxriv, sruly-
ofili konkurencia optimalurad anawilebs
resursebs, Tumca, meores mxriv, is mxolod
Teoriul abstraqcias warmoadgens da mas
versad ver vxvdebiT praqtikaSi. Sesabamisad,
monopoliuri Zalauflebis borotad gamoy-
enebisa da ,,bazris defeqtebisagan~ sazoga-
doebis dacvis aucilebloba ekonomikaSi sax-
elmwifos Carevas ganapirobebs.
realurad yvela qveyanaSi maregulirebeli
organoebi iqmnebian zemoxsenebuli erTi an
ramdenime problemis gadasawyvetad. sxva sak-
iTxia, Tu praqtikulad rogor axorcieleben
isini bazris defeqtebis aRmofxvras. Tavis
mxriv, ekonomikis regulirebas uZvelesi isto-
ria aqvs, magram is CvenTvis sainteresoa gansa-
kuTrebiT sabazro ekonomikis Camoyalibebis
periodidan. Sesabamisad, SeiZleba iTqvas, rom
sabazro ekonomikis pirobebSi ekonomikis
regulirebas safuZveli Caeyara me-19 sauku-
nis bolos, kerZod, 1887 wels, aSS-Si - trans-
portisa da vaWrobis sferoSi federaluri
regulaciebis SemoRebiT da Sesabamisi aRmas-
rulebeli organoebis SeqmniT. mogvianebiT,
1890 wels miRebul iqna federalur doneze
pirveli antitrestuli kanonmdebloba, xolo
1914 wels Seiqmna federaluri vaWrobis komi-
sia (igive antimonopoliuri organo). amasTan,
imave periodSi calkeuli Statebis doneze
Seiqmna fasebis maregulirebeli komisiebi
(komunaluri sawarmoebisaTvis). amasTan, regu-
lirebis masStabebi gaZlierda didi depresi-
is dros da kidev ufro farTo masStabebi
miiRo gasuli saukunis 70-ian wlebSi, rode-
sac daiwyo navTobis, benzinis da sxva Tanmx-
lebi produqtebis fasebis regulireba. rac
Seexeba socialur regulirebas, mas safuZve-
li Caeyara 1906 wels, rodesac Seiqmna kveb-
is produqtebisa da medikamentebis xarisxis
kontrolis administracia.
gasuli saukunis 70-iani wlebis Sua peri-
odSi gaZlierda kritika ekonomikuri da so-
cialuri regulirebis sawinaaRmdegod. kri-
tikosTa risxvas imsaxurebda regulirebis
danaxarjebi, romelic, maTi azriT, mZime tvir-
Tad awveboda sazogadoebas. kritikis obieq-
ti iyo aseve regulirebis praqtikac, rac maTi
azriT, xels ki ar uwyobda sabazro naklo-
vanebebis aRmoxvras, aramed qmnida sazogadoe-
-
21#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCEbrivi TvalsazrisiT araefeqturobis axal
wyaroebs. Aam periodSi, regulirebis sawi-
naaRmdego moZraobas (deregulaciis momxre-
Ta moZraoba) Sedegad mohyva is, rom regu-
lirebis berketebi Serbilda da nawilobriv
regulirebas daeqvemdebara bankebi, rkinigza
da satelefono qseli. mTavrobam Sewyvita
fasebis daweseba - navTobze, gazze, benzinze,
aseve, uari ganacxada saaviacio da avtosa-
transporto kompaniebis tarifebis dawese-
baze. Tumca, es procesi naklebad Seexo so-
cialur sferos.
ekonomikuri da socialuri regulirebis
praqtika gviCvenebs, rom maregulirebel or-
ganoTa arsebobis mizezebi gansxvavebululia
iseve, rogorc is politikuri Zalebi, romle-
bzec isini reagireben. kerZod, dargis mar-
egulirebel organoTa funqciebi moicaven
SezRudvebs konkretul dargSi Sesvlaze da
kontrols momsaxurebis fasebze da xarisxze.
ZiriTad ekonomikur safuZvels ki aseTi reg-
ulirebisaTvis warmoadgens bunebriv monop-
oliebTan dakavSirebuli problemebi. Tumca,
rogorc sxva qveynebis gamocdileba aCvenebs,
regulirebas eqvemdebareba mravali iseTi
dargic, romelTac araviTari saerTo ara
aqvT bunebriv monopoliebTan. am ukanaskne-
lis mizezi bazris naklovanebebsa da poli-
tikur gadawyvetilebebTan erTad SesaZle-
belia aixsnas sakmaod cnobili ,,dapyrobis
hipoTeziT~, romlis Tanaxmadac maregulire-
beli institutebi iqmnebian da emsaxurebian
im ekonomikuri agentTa interesebs, romelTa
regulirebisTvisac isini arian mowodebu-
li. amasTan, ,,dapyrobis hipoTeza~ naklebad
vrceldeba socialuri profilis regulire-
baze da is ZiriTadad damaxasiaTebelia dar-
gobrivi regulirebisaTvis.
aRsaniSnavia, rom regulirebis saerTo
sistemaSi gansakuTrebuli adgili ukavia an-
timonopoliur regulirebas, romelsac eqvem-
debareba yvela sabazro Zala.
postkomunistur sivrceSi antimonopo-
liuri regulireba gasuli saukunis 90-iani
wlebis dasawyisidan xorcieldeba. regu-
lirebis principebisa da safuZvlebis iden-
turobis miuxedavad saxelmwifoebi antimo-
nopoliuri politikis ganviTarebisaTvis
instituciuri mowyobis sxvadasxva gzas
irCeven, rac ganpirobebulia saxelmwifoeb-
is mTavrobaTa politikuri nebiT da qveynis
ekonomikis ganviTarebis doniT.
centraluri da aRmosavleT evropis
qveynebma gegmiuri ekonomikis sabazro ekono-
mikiT Canacvlebis paralelurad daiwyes ma-
siuri privatizebis procesi, romlis drosac
didi iyo saxelmwifo monopoliebis kerZo
monopoliebad gardaqmnis da axali monopo-
liuri gaerTianebebis Seqmnis cduneba. Aam
problemam realuri safrTxe Seuqmna isedac
aramdgrad ekonomikur situacias da swored,
aq gamoCnda yvelaze naTlad antimonopo-
liuri kanonmdeblobis da Sesabamisi aRmas-
rulebeli institutis, rogorc am procesis
damabalansebeli Zalis roli da mniSvnelo-
ba.
axali damoukidebeli saxelmwifoebis
mier sawyis etapze sasaqonlo da safinanso
bazrebze konkurenciis ganviTarebisaTvis
xelsayreli pirobebis Seqmnis mizniT, anti-
monopoliuri organoebis instituciuri mow-
yobis sxvadasxva modeli iqna miCneuli op-
timalurad. Tumca, unda aRiniSnos, rom ufro
mogvianebiT reformis etapobriv ganviTare-
basTan erTad ganxorcielda maTi struqtu-
ruli reorganizacia. igive procesebi Seexo
rogorc maRalganviTarebul (gaerTianebuli
samefo, iaponia), ise SedarebiT naklebad gan-
viTarebul (saberZneTi, ungreTi, TurqeTi)
qveynebs. am qveynebma instituciuri mowyobis
dargobriv regulaciebs amjobines antimo-
nopoliuri regulirebis centralizebuli
varianti da am gziT miaRwies ekonomikis gan-
viTarebis SedarebiT maRal dones.
amasTan, umTavres moments dargobrivi mar-
egulirebeli organoebis saqmianobaSi war-
moadgens am dargis sawarmoTa tarifebis
regulireba. Tumca, maTi roli konkretuli
dargis konkurentunarianobis amaRlebis
TvalsazrisiT aseve mniSvnelovania.
aRsaniSnavia, rom aSS-Si sadac tradici-
ulia antimonopoliuri institutebis komisi-
uri mowyoba, mkacradaa gamijnuli uflebamo-
silebani infrastruqturis maregulirebel
komisiebsa da antimonopoliur organoebs
Soris. Sesabamisad, mxolod federaluri vaW-
robis komisiisa da iusticiis saministros
antitrastuli departamentis ganxilvis sa-
gans warmoadgens regulirebis iseTi umniS-
vnelovanesi aspeqtebi - rogoricaa ekonomi-
kur agentTa Serwyma da gaerTianeba.
-
#3-4(34-35), 2014 weli, year22
aeaxali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
Tmecniereba/SCIENCE
sazogadod, maregulirebeli organoebi
mowodebuli arian gaataron Semdegi saxis
RonisZiebebi:
- bazarze Sesvlis gaadvileba (sadac
es SesaZlebelia);
- monopoliuri mdgomareobis borotad
gamoyenebis Tavidan acileba da a.S.
Sesabamisad maregulirebeli organoebis
mniSvnelovani amocanaa regulirebis racion-
aluri xerxis (erTi an ramdenime) SerCeva, maT
Soris:
- fasebis regulireba tarifebze mud-
mivi kontrolis an fasebis zRvruli donis
(zeda) dawesebis gziT;
- momsaxurebis xarisxze kontroli;
- danadgarebis eqspertiza da kontro-
li da maTi mierTeba saerTo sargeblobis
qselebTan (urTierTCarTvebi);
- teqnikur da saoperatoro normebis
dacvaze kontroli.
maregulirebel organoTa praqtikaSi (ro-
gorc sazRvargareTis qveynebis gamocdileba
gviCvenebs), ZiriTadad regulirebis Semdegi
meTodebi gamoiyeneba:
1. zedamxedveloba antimonopoliuri
kanonmdeblobis Sesabamisad;
2. regulireba saoperacio danaxarjebis
safuZvelze;
3. mastimulirebeli regulireba.
pirveli meTodis gamoyeneba gulisxmobs,
rom antimonopoliurma organom ar dauSvas
ekonomikuri agentis mdgomareobis borotad
gamoyeneba. Mmdgomareobis borotad gamoyen-
ebaTa SesaZlo konkretul gamovlinebebs ki
warmoadgenen - fasiT diskriminacia, asor-
timentis Tavs moxveva, aragonivruli fasis
daweseba, deficitis Seqmna fasis awevis miz-
niT da a.S.
meore meTodis Tanaxmad iqmneba maregu-
lirebeli organo, romelic awesebs fasebs
(tarifebs) an maT zRvrul dones, emyareba ra
am procesSi faqtiuri danaxarjebis analizs
da mogebis adeqvaturi normis uzrunvely-
ofis princips.
mesame SemTxvevaSi maregulirebeli or-
gano awesebs fasebs (tarifebs) ramdenime
faqtoris (romlebic uSualod arian dakavS-
irebuli sawarmos mimdinare da gaweul dan-
axarjebTan) gaTvaliswinebiT.
mxedvelobaSia misaRebi is garemoebac, rom
regulirebis gansxvavebuli sqemebi SesaZloa
sxvadasxva xarisxiT misaRebi aRmoCndes sxva-
dasxva dargis, agreTve drois gansxvavebuli
monakveTisaTvis. amdenad, konkretuli meTo-
dis arCeva damokidebulia regulirebasTan
mimarTebaSi saxelmwifo politikis mizanze.
amasTan, droTa ganmavlobaSi sabazro cvli-
lebebTan erTad midgomebi SesaZloa Seicva-
los.
saqarTveloSi, iseve rogorc postsocial-
isturi banakis qveynebSi, antimonopoliuri
da dargobrivi regulirebis praqtikul re-
alizacias (antimonopoliuri da infrastruq-
turis sferoebis maregulirebeli sakanon-
mdeblo bazis miReba da instituciuri
mowyoba) safuZveli Caeyara gasuli saukunis
90-iani wlebis damdegidan. kerZod, 1992 wels
iqna miRebuli pirveli qarTuli antimonopo-
liuri aqti - ,,monopoliuri saqmianobis Sez-
Rudvisa da konkurenciis ganviTarebis Sesax-
eb~ saxelmwifo sabWos dekretis saxiT, xolo
mogvianebiT, 1996 wels miRebul iqna ,,monopo-
liuri saqmianobisa da konkurenciis Sesaxeb~
saqarTvelos kanoni, ris safuZvelzec Seiqm-
na saxelmwifo antimonopoliuri samsaxuri
(likvidirebul iqna 2005 wlis 19 agvistos).
amJamad, qveyanaSi moqmedebs – ,,Tavisufali
vaWrobisa da konkurenciis Sesaxeb~ saqarT-
velos 2012 wlis kanoni, romelSic 2014 wlis
martis bolos Sevida mniSvnelovani cvli-
lebebi (maT Soris, Seicvala kanonis saxel-
wodeba da is ukve ,,konkurenciis Sesaxeb~
saqarTvelos kanonis saxeliT moqmedebs), ri-
Tac is dauaxlovda evrokavSiris Sesabamis
normas. ,,konkurenciis Sesaxeb~ saqarTvelos
kanonis aRmasrulebel organos 2014 wlis 14
aprilidan warmoadgens sajaro samarTlis
iuridiuli piri – konkurenciis saagento.
rac Seexeba infrastruqturis sferos
maregulirebel normaTa miRebas da Sesa-
bamisi aRmasrulebeli komisiebis Seqmnas,
mas saqarTveloSi safuZveli Caeyara gasuli
saukunis 90-iani wlebis bolos. amJamad mo-
qmedebs ,,eleqtroenergetikisa da bunebrivi
gazis Sesaxeb~, ,,eleqtronuli komunikaciebis
Sesaxeb~ da ,,erovnuli maregulirebeli or-
ganoebis Sesaxeb~ kanonebi, romelTa safuZ-
velzec Seqmnilia –1)saqarTvelos komunika-
ciebis erovnuli komisia da 2)saqarTvelos
-
23#3-4(33-35), 2014 weli, year
ae
axali ekonomisti TH
E N
EW E
CO
NO
MIS
T
mecniereba/SCIENCEenergetikisa da wyalmomaragebis maregu-
lirebeli erovnuli komisia.
sabolood SeiZleba iTqvas, rom ekono-
mikuri konkurenciis da infrastruqtris
sferoebis kanonmdeblobis srulyofilebasa
da Sesabamisi aRmasrulebeli organoebis
(konkurenciis saagento da erovnuli mar-
egulirebeli komisiebi) efeqtur muSaobaze
mniSvnelovnadaa damokidebuli qveyanaSi sa-
bazro ekonomikis formirebis procesis daC-
qareba da misi Semdgomi xelSewyoba da gan-
viTareba.
gamoyenebuli literatura:
1. Белов В., Обзор мировой практики регулирования естественных монополии, журнал ,,конкурент,, №9, 1995.
2. Гелхорн Э., Ковасик В., Антитрестовская законодательство и экономика, Международный институт права, США, 1995.
3. Ордовер Д., Питман Р., Конкурентная политика для естественных монополии, Журнал для акционеров №1, 1993.
4. Разгуляев Ю., Практика регулирования естественных монополий в отдельных отраслях инфраструктуры, журнал ,,конкурент,, №9, 1995.
5. Кэмпбелл Р.Макконнелл, Стэнли Л. Брю, Экономикс: Принципы, пробл�