Jurnali “axali ekonomisti”dspace.nplg.gov.ge › bitstream › 1234 › 144077 › 1 ›...

92

Transcript of Jurnali “axali ekonomisti”dspace.nplg.gov.ge › bitstream › 1234 › 144077 › 1 ›...

  • Jurnali “axali ekonomisti” referirdeba:

    ssip institut teqinformis eleqtronul gamocemebSi “qarTul referatul JurnalSi”.

    aRiarebulia referirebulad:

    - saqarTvelos biznesis mecnierebaTa akademia; - saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademia; - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti; - ilia saxelmwifo universiteti; - saqarTvelos teqnikuri universiteti; - grigol robaqiZis saxelobis universiteti; - Tbilisis Tavisufali universiteti, ESM biznesis skola; - kavkasiis universiteti; - soxumis saxelmwifo universiteti; - SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti; - axalcixis saxelmwifo saswavlo universiteti; - SoTa mesxias zugdidis saxelmwifo universiteti; - akaki wereTlis saxelobis saxelmwifo universiteti; - saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universiteti; - odesis meCnikovis saxelobis erovnuli universiteti (q. odesa, ukraina); - kavkasiis strategiuli kvlevis instituti (q.baqo, azerbaijani); - belorusiis saxelmwifo universiteti. Q(q. minski, belorusia); - yazaxeTis ekonomikis, finansebisa da sagareo vaWrobis saxelmwifo universiteti.

    misamarTi: 0105, saqarTvelo, Tbilisi jorjaZis q. #5 tel.: +995 (32) 422 771; +995 (32) 990 576; mob.: +995 (55) 277 554; +995 (95) 32 30 34; el fosta: [email protected] veb-gverdi: www.economisti.ge; www.loi.ge

    The Magazine “Akhali Ekonomisti” (New

    Economist) IS REVIEWED:

    In “Georgian Reviewed Magazine” –

    P.L.L.E. Iinstitute of Techinform

    IS KNOWN AS REVIEW BY:

    - Georgian Academy of Business Sciences;

    - Georgian Academy of Economical Sciences;

    - I. Javakhishvili Tbilisi State University;

    - Ilia State University;

    - Georgian Technical University;

    - Grigol Robaqidze University;

    - Tbilisi Free University, ESM Business

    School;

    - Caucasus University;

    - Sukhumi State University;

    - Shota Rustaveli State University;

    - Akhaltsikhe State University;

    - Shota Meskhia State University of Zugdidi;

    - Akaki Tsereteli State University;

    - Saint Andrew the First Called Georgian

    University of the Patriarchate of Georgia

    - Odessa Mechnikov National University

    (Odessa, Ukraine);

    - Institute of Strategic Studies of the Caucassus

    (Baku, Azerbaijan);

    - State University of Byelorussia;

    (Minsk, Byelorussia);

    - University of Kazakhstan of Economy,

    Finances and International Trade.

    ADDRES: 5 Jorjadze str., Tbilisi, Georgia, 0105

    tel.: +995 (32) 422 771; +995 (32) 990 576; mob.: +995 55 277 554; +995 (95) 32 30 34; e-mail: [email protected] veb-site: www.economisti.ge; www.loi.ge

    http://www.loi.ge/

  • 1#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE

    yovelkvartaluri saerTaSoriso referirebadi da recenzirebadi

    samecniero-praqtikuli Jurnali #3-4(34-35), 2014

    loid qarCava - mTavari redaqtori da saredaqcio kolegiis Tavmjdomare, biznesis administrirebis doqtori, asocirebuliprofesori; saqarTvelos biznesis mecnierebaTa akademiis prezidiumis wevri; saqarTvelos fazisis mecnierebaTa akademiis namdvili wevri.

    ramaz abesaZe (paata guguSvilis ekonomikis institutis direqtori); anzor abralava; iuri ananiaSvili ; rozeta asaTiani; Teimuraz babunaSvili (saqarTvelos biznesis mecnierebaTa akademiis prezidenti); evgeni baraTaSvili; elberd batiaSvili;

    rostom beriZe (baTumis universiteti); Tamar gamsaxurdia; Tina gelaSvili; simon gelaSvili; revaz gvelesiani (ekonomikuri politikisa da ekonomikuri ganaTlebis qarTul-germanuli institutis direqtori); revaz gogoxia (Jurnal `ekonomika da biznesi~-s mTavari redaqtori); vladimer grigolaia (moskovi, ruseTis federacia); aleqsei danilCenko (belarusis saxelmwifo universitetis reqtoris moadgile); volfgang vengi (berlini, germania); SoTa veSapiZe; nugzar Todua; goCa TuTberiZe; sergei iakubovski (odesis erovnuli universiteti, ukraina) ; eldar ismailovi (kavkasiis strategiuli kvlevis institutis direqtori, azerbaijanis bankebis asociaciis prezidenti); merab kakulia; aleqsandre kvaSilava; gia

    kvaSilava; murTaz kvirkvaia (samecniero nawilis redaqtori, grigol robaqiZis saxelobis universitetis biznesisa da marTvis skolis dekani); vasil kikutaZe; irakli kovzanaZe (saqarTvelos sapartnioro fondis Tavmjdomare); kaxa korZaia (kavkasiis saerTaSoriso universitetis reqtori) paata koRuaSvili (saqarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevri); herald kunci (brandenburgi, germania); enver lagvilava; revaz lorTqifaniZe (mTavari redaqtoris moadgile); qabil manafovi (azerbaijanis saxelmwifo ekonomikuri universitetis komerciuli fakultetis dekani); Salva

    maWavariani (kavkasiis universitetis vice-prezidenti); elguja meqvabiSvili; nugzar nadaraia (fazisis mecnierebaTa akademiis prezidenti); daviT narmania (Tbilisis meri); Tedo niniZe; solomon pavliaSvili (Tbilisis saswavlo universitetis reqtori); vaxtang sarTania (saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universitetis ekonomikisa da biznesis marTvis fakultetis dekani); eTer sarjvelaZe; avTandil silagaZe (saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis namdvili wevri); aleqsandre siWinava (Jurnal ̀ biznes-inJineringi~-s mTavari redaqtori); gela svirava (zugdidis saxelmwifo saswavlo universiteti); dametken turekulova (yazaxeTis respublikis esTeTikur mecnierebaTa akademiis akademikosi); slava fetelava; rusudan quTaTelaZe (saqarTvelos teqnikuri universitetis biznes-inJineringis fakultetis dekani); Teimuraz Sengelia; giorgi SixaSvili; omar Sudra; faia Sulenbaeva (yazaxeTis respublika); lali CageliSvili; mixeil CikvilaZe; leo Ciqava (saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti, saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademiis prezidenti); niko CixlaZe; avTandil CuTlaSvili; nodar xaduri (saqarTvelos finansTa ministri); elene xarabaZe; eTer xaraiSvili; revaz xarebava; merab xmalaZe; daviT jalaRonia

    (soxumis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis dekani); jamlet janjRava (mTavari redaqtoris moadgile); emzar jgerenaia (Jurnal ,,saqarTvelos ekonomika~-s mTavari redaqtori); mixeil jibuti.

    fasi 5 lari

    SeiZleba redaqcia yovelTvis ar iziarebdes avtoris azrs.

    Jurnali `axali ekonomisti~, 2014w. gamomcemloba `loi~

    saredaqcio kolegia:

    mecnierebaTa doqtorebi, profesorebi:

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year2

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCE

    RAMAZ ABESADZE (Director of Paata Gugush-vili Economic institute); ANZOR ABRALAVA; IURI ANANIASHVILI; ROZETA ASATIANI; TEIMURAZ BABUNASHVILI (Prezident of the Georgian Acade-my of Business Sciences; EVGENI BARATASHVILI; ELBERD BATIASHVILI; ROSTOM BERIDZE (Ba-tumi state university); TAMAR GAMSAKHURDIA; TINA GELASHVILI; SIMON GELASHVILI; REVAZ GVELESIANI (Director of Georgian-German Insti-tute of Economic Policy and Economic Education); REVAZ GOGOKHIA (Editor-in-Chief of magazine ,,Economy and Business“); VLADIMIR GRIGO-LAIA (Moscow, Russian Federation); ALEKSEY DA-NILCHENKO (Deputy of Rector of BelarusiaState University); WOLFGANG WENG (Berlin, Garma-ny); SHOTA VESHAPIDZE; NUGZAR TODUA; GOCHA TUTBERIDZE; SERGEY YAKUBOVSKIY (Odesa I.I.Mechnikov Odessa National University, Ukraine); ELDAR ISMAILOV (Director of Institute of Strategic Studies of the Caucassus, President of Azerbaijan Banks Association); MERAB KAKULIA; ALEKSANDRE KVASHILAVA; GIA KVASHILAVA; MURTAZ KVIRKVAIA (Editor of the Scientific part, Dean of Business and Management Scool of G. Robakidze University); VASIL KIKUTADZE; IRAKLI KOVZANADZE; KAKHA KORZAIA (Rector of Cau-casus International University); PAATA KOGUASH-VILI (member of Georgian Academy of Agriculture); HARALD KUNZ (Brandenburg, Garmany); ENVER LAGVILAVA; REVAZ LORDKIPANIDZE (Deputy of Editor-in-Chief); QABIL MANAFOV (Dean of Com-mers Faculty of Azerbaijan State Economical Univer-sity); SHALVA MACHAVARIANI (Vice-Prasidenrt of Caucasus University in sciens field); ELGUJA MEQV-

    ABISHVILI; NUGZAR NADARAIA (Prezident of the Academy of Fazisi Sciences); DAVID NARMA-NIA (Mayor of Tbilisi); TEDO NINIDZE; SOLO-MON PAVLIASHVILI (Rectot of Tbilisi University); VAKHTANG SARTANIA (Dean of Economics and Business Administration Faculty of Saint Andrew the First Called Georgian University of the Patriarchate of Georgia); ETER SARJVELADZE; AVTANDIL SI-LAGADZE (Member of Georgian National Academy of Science); ALEKSANDRE SICHINAVA (Editor-in-Chief of magazine ,,Business Engineering“); GELA SVIRAVA; DAMETKEN TUREKULOVA (Acad-emician of a Esthetical Science Academy of Kazakh-stan, University of Kazakhstan of Economy, Finances and International Trade); SLAVA FETELAVA; RU-SUDAN KUTATELADZE (Dean of Business-en-gineering Faculty of Georgian Tecnical University); TEMUR SHENGELIA; GIORGI SHIKHASHVILI; OMAR SHUDRA; FAIA SHULENBAYEVA (Univer-sity of Kazakhstan of Economy, Finances and Inter-national Trade); LALI CHAGELISHVILI; MICHAEL CHIKVILADZE; LEO CHIKAVA (Corresponding-member of Georgian National Academy of Science, Prezident of the Georgian Academy of Economics Sci-ences); NIKO CHIKHLADZE; AVTANDIL CHUT-LASHVILI; NODAR KHADURI (Minister of Fi-nance of Georgia); ELENE KHARABADZE; ETER KHARAISHVILI; REVAZ KHAREBAVA; MERAB KHMALADZE; DAVID JALAGONIA (Dean of Economics and Buziness Faculty of Suxumi State University); JAMLET JANJGAVA (Deputy of Editor-in-Chief); EMZAR JGERENAIA (Editor-in-Chief of magazine ,,Economy of Georgia“); MICHAEL JIBUTI.

    EDITORIAL BOARDDoctors of science, Professors:

    LOID KARCHAVA - Editor-in-Chief and Head of Editorial Board, Doctor of Busines Administration, Assosiated Professor, Academician, Member of the Presidium of the Georgian Academy of Business Sciences. Academician of the Georgian Academy of Fazisi Sciences.

    QUARTELY INTERNATIONAL SCIENTIFIC-PRACTICAL MAGAZINE, PRECISED AND REVIEWED №3-4(34-35), 2014

    The New ECONOMIST

  • 3#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCESinaarsi

    interviu

    eko-daijesti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

    mecniereba

    interviu Tbilisis merTan, baton daviT narmaniasTan . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

    slava fetelava, Salva gogiaSvili - antimonopoliuri da dargobrivi regulirebis

    aspeqtebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

    solomon pavliaSvili, daviT gubelaZe _ organuli soflis meurneobis ganviTarebis

    perspeqtivebi saqarTveloSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

    revaz lorTqifaniZe - siaxle saerTaSoriso konkurenciis gagebaSi – racionaluri

    konkurencia da misi aucilebloba . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . 29

    nasyida darbuaSvili - monetarizmi: ekonomikuri modeli, romelic angrevs qveynebis

    ekonomikas! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

    loid qarCava - isev sainvesticio garemos Sesaxeb saqarTveloSi anu

    rogori investori gvWirdeba? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45

    SoTa veSapiZe - ilia WavWavaZe da evropuli Rirebulebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

    ciala giorgaZe, revaz lorTqifaniZe - cxovrebis inteleqtualizaciisa da

    xarisxisaTvis .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57

    kaxa koberiZe _ nafic msajulTa sasamarTlo saqarTveloSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62

    IRINE CHIKHLADZE - Die Stärkung der Oppositionsrechte in Zeiten der Großen Koalition (am Beispiel des Untersuchungsausschussrechtes) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66АНДРЕЙ ИЛЬИН - ЛУЧЕВАЯ ДИАГНОСТИКА ИЗМЕНЕНИЙ ВОЗДУХОНАПОЛНЕННОСТИ ЛЕГКИХ У

    БОЛЬНЫХ БРОНХИАЛЬНОЙ АСТМОЙ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76

    axali wigni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87

    marTvis axalgazrduli skola

    nana lomiZe _ biznesmeni . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83

    БУХАЛЬЦЕВА ВИКТОРИЯ, ЛОМИДЗЕ НАНА - еНОМО : новый человек ближайшего будущего . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85

    mTavari gverdi

    2015 wlis saSobao epistole uwmindesisa da unetaresis, sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia meorisa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

    interviu ssip konkurenciis saagentos TavmjdomaresTan baton giorgi barabaZesTan. . . . 13

    milocva . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year4

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCECONTENTS

    INTERVIEW Interview with the Mayor of the Tbilisi, with Mr. DAVID NARMANIA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

    Interview with the Chairman of the Georgian Competition Agency, with Mr. GIORGI BARABADZE . . . . . . . . . 13

    ECO-DIGEST . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

    SCIENCE

    Slava Fetelava, Shalva Gogiashvili - Antimonopoly and Industry Regulation . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

    Solomon Pavliashvili, David Gubeladze - Perspectives of developing organic agriculture in Georgia . . . . . . . . . . 25

    Revaz Lordkipanidze - News in understanding of International Competition – Rational Competition and

    its necessity . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . 29

    Naskida Darbuashvili - Monetarism: the economic model that is destroying the country . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

    Loid Karchava - Again about the investment environment in Georgia . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45

    Shota Veshapidze - Ilia Chavchavadze and European Values . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50

    Tsiala Giorgadze, Revaz Lordkipanidze - For Intellectualization and Quality of Life . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57

    Kakha Koberidze - Jury court system in Georgia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62

    Irine Chikhladze - Die Stärkung der Oppositionsrechte in Zeiten der Großen Koalition (am Beispiel des Untersu

    chungsausschussrechtes) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66

    Andrey V. Il’in - Radio diagnosis of changes of air filled in lungs in patents with bronchial asthma . . . . . . . . . . . . . . . 76

    NEW BOOK . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87

    THE YIUTH SCHOOL OF MANAGEMENT . . .. . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83

    MAIN PAGE - CHRISTMAS EPISTLE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

    CONGRATULATION . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88

  • 5#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE

    2015 wlis saSobao epistole uwmindesisa

    da unetaresis, sruliad saqarTvelos kaTo-

    likos-patriarqis ilia meorisa

    “qristes mier sayvarelo yovladsamRvde-

    lono mRvdelmTavarno, Rirsno moZRvarno, di-

    akonno, ber-monozonno, Cemo sayvarelo suli-

    ero Svilebo: qarTvelebo, afxazebo, osebo,

    berZnebo, rusebo, udiebo, somexno, azerbaija-

    nelno..., yovelno Svilno saqarTvelos wmin-

    da marTlmadidebeli eklesiisa, samSobloSi

    mkvidrno da Cveni qveynis sazRvrebs gareT

    mcxovrebno Tanamemamuleno, gixarodeT!

    ,,moxedna RmerTma da yo xsna “sityvai igi

    xorciel iqmna erisa Tvsisa” (lk.I,67). da dae-

    mkvidra Cuen Soris” (in.I,14).

    damTavrda Zveli aRTqmis Jami da aR-

    srulda winaswarmetyvelTa mier nauwyebi: be-

    Tlemis gamoqvabulSi xorcSesxmuli mogvev-

    lina saukuneTa uwinaresi RmerTi,- yrma ieso.

    zeimobs ca da qveyana, xarobs RvTismSo-

    beli, radgan dRes netarebis sauflodan gan-

    devnili adamis modgma ganRmrTobas iwyebs

    da Cveni dacemuli buneba sameufo RirsebiT

    imoseba.

    wmida qalwulma mariamma, “Zvelis Tanana-

    debis gamomsyidvelman da mTeli qmnilebi-

    saTvis cxonebis mSobelman, gaxsna pirvel

    evas mier Sekruli kvanZi da samyaros maradi-

    uli sicocxlis saTaved da axal dedad mo-

    evlina” (wm. irineos lioneli). swored misi

    saxiT daiwyo qristianuli era romelmac ma-

    namde arnaxul simaRleebs aziara adamiani.

    qristianul swavlebaSi sxva datvirTva

    SeiZina ojaxurma urTierTobamac: “coli ro-

    dia Tavisi sxeulis ufali, - aramed qmari;

    arca qmaria Tavisi sxeulis ufali - aramed

    coli” (I korinT.7.4), _ gvaswavlis mociquli

    da dasZens:

    “viTarca eklesia damorCilebul aris

    qristesa, egreTca colni-TasTa qmarTa yo-

    vliTa. qmarTa giyuardeT colni Tvisni, vi-

    Tarca qristeman Seiyuara eklesia da Tavi

    Tavisi misca misTvis” (ef. 5.24-25).

    qmari aris ojaxis Tavi, radgan mas RvTis-

    gan dakisrebuli aqvs pasuxismgebloba, saWi-

    roebisamebr yovelTvis daicvas coli da

    Svilebi, iyos erTguli winamZRoli da masaz-

    rdoebeli;

    qalsac aranaklebi daniSnuleba aqvs. misi

    mTavari funqciaa SvilTa yola, maTi aRzrda

    da ojaxze zrunva, rac mis sazogadoebriv

    aqtiurobas ar gamoricxavs.

    rodesac mefe-dedofali jvars iwers, isi-

    ni mRvdelTan erTad samjer garSemo uvlian

    analoRias, romelzec saxarebaa dabrZanebu-

    li. es imas niSnavs, rom isini mzad arian

    mTeli cxovreba erTmaneTs da RmerTs dau-

    kavSiron.

    qristianuli ojaxi efuZneba mRvdelmoq-

    medebiT madls, rac qorwinebis saidumlos

    gulisxmobs; aq xdeba egoisturi “mes”-gan

    sruli dacla, radgan erTi pirovneba mTli-

    anad uZRvnis Tavs meores. isini siyvaruliT

    erTiandebian qristeSi, raTa erTad izrunon

    cxonebisaTvis da meuRleobis sakvreliT

    dakavSirebulni wardgnen yovelTa meufis

    winaSe.

    didi bednierebaa ojaxis Seqmna siyvaru-

    liT, magram mTavaria am madlis SenarCuneba

    da gamravleba.

    rodesac adamiani Seyvarebulia, igi misT-

    vis sasurvel pirovnebaSi xedavs iseT Tvise-

    bebs, rasac SesaZloa sxvebi ver amCnevdnen.

    am dros xdeba meore adamianSi dafaruli

    Sinagani mSvenierebis aRmoCena.

    mTavari gverdi/MAIN PAGE

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year6

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCE

    “ra kargi unda iyos erTi imediT, msaxure-

    biTa da rwmeniT ori gulis SeerTeba, - wers

    tertuliane. WeSmaritad, isini orni arian

    erT sxeulad ganmTlianebulni, xolo sadac

    erTi sxeulia, iq erTsulovnebaa. isini erTad

    loculoben, erTad idreken muxls, erTad

    marxuloben, erTmaneTs amxneveben. Tanasworni

    arian RmerTis winaSe. Tanabrad inawileben

    devnasa da nugeSs, arafers umalaven da arc

    amZimeben erTmaneTs..., xedavs ra maT erTobas,

    ufali xarobs, saxls mSvidobas mohfens da

    mkvidrobs maTTan erTad”.

    col-qmrul urTierTobaSi Semdgomi etapi

    aris Sviliereba. bavSvebis dabadeba da maTze

    mzrunveloba srulyofis kibeze amaRlebis

    axali SesaZleblobaa, radgan meuRleTa ur-

    TierTsiyvaruli, am SemTxvevaSi, grZnobis xe-

    laxal gadanawilebas iTxovs; adamiani kidev

    ufro metad emijneba egoistur ,,mes” da kidev

    ufro metad farTovdeba msaxurebis areali,

    rac RvTis saTno cxovrebas ganamtkicebs.

    rogori sifaqiziT gvwrTvnis ufali! ro-

    gor nel-nela da TandaTanobiT avyavarT

    mas umaRlesi siyvarulis safexurebze, yve-

    la pirobas gviqmnis, rom Cveni dacemuli

    mdgomareobisagan gvixsnas da maradiuli ne-

    tarebisTvis mogvamzados.

    aseTi ojaxi, aseTi erToba qalisa da ka-

    cisa, simbolurad “mcire eklesiad” iwodeba,

    romlis simtkicec daurRvevelia.

    Tumca faqtia, rom Cvens yofaSi ufro

    xSirad gvxvdeba iseTi ojaxebi sadac ugule-

    belyofilia pasuxismgebloba da movaleobe-

    bi; isini moklebulni arian RvTis madls da

    usixarulod cxovroben an, saerTodac, irRve-

    vian;

    unda iTqvas isic, rom dRes bevri adamianis

    cxovrebis wesi ojaxuri siwmindis winaaRm-

    deg aris mimarTuli. bolo periodSi ki

    mdgomareoba kidev ufro garTulda, rac qor-

    winebisTvis axalgazrdebis moumzadeblobiT

    aris ganpirobebuli.

    ganvixiloT ramdenime garemoeba:

    1. qorwinebaSi myofT xSirad mxolod ga-

    taceba akavSirebT da Tanacxovrebis pirobeb-

    Sic ver aRweven im siyvaruls, im erTgulebasa

    da Tavganwirvas, risTvisac arian mowodebul-

    ni, amitomac maleve kargaven erTmaneTisadmi

    interess da scildebian.

    2. axladSeuRlebulni, marTalia, siyvaru-

    liT qmnian ojaxs, magram ver acnobiereben,

    ras niSnavs meuRleoba, ramdenad didi pasux-

    ismgebloba ekisrebaT maT da ras moiTxovs

    igi TiToeuli maTganisgan; isini advilad

    kargaven im ganweyobas, rac erTad myofobis

    pirvel periodSi hqondaT; iwyeba imedgacrue-

    ba, erTmaneTSi mravali naklovanebis aRmoCena

    da dauTmenloba. gaRizianeba im mdgomareoba-

    mdec midis, rom erT dros sanukvari adamiani,

    ukve autaneli xdeba.

    3. meuRleTagan erTi iCens erTgulebasa

    da Tavdadebul siyvaruls, magram meore am

    grZnobebs saTanadod ar afasebs da mxolod

    Tavisi viwro egoisturi survilebis tyveoba-

    Sia.

    saerTod, mecnierul-teqnikurma winsvlam

    da materialisturma msoflmxedvelobam ada-

    mianSi sxvisi flobis survili da momxmare-

    bluri suli gaaZliera. dRes ukve amgvari

    midgoma Seexo ojaxis wevrebsac da egoistu-

    ri miznebiT TviT maTi gamoyenebis mcdelobe-

    bi gaaCina. aseTi damokidebuleba ojaxur yo-

    fas gausaZliss xdis.

    4. xdeba isec, rom mSoblebi zogjer ux-

    eSad erevian wyvilis cxovrebaSi. maT uWirT

    SvilTan erTgvari ganSoreba da Zveleburi

    urTierTobis Secvla; isini kritikulad

    aRiqvamen axal viTarebas da gacnobierebu-

    lad Tu gaucnobiereblad xelis Semwyobni

    xdebian ojaxis dangrevisa.

    ra Tqma unda, mSoblebis pativiscema da

    siyvaruli bunebrivic aris da savaldebu-

    loc yvelasTvis; aseve bunebrivia axlobleb-

    is, megobrebis, naTesavebis…... siyvaruli, magram

    col-qmrul yofa sruliad gansxavebulia;

    amisTvis brZanebs wminda werili: ,,miatovebs

    kaci Tavis mamas da Tavis dedas SeuerTdeba

    Tavis cols, raTa iyvnen ornive erT xorc”

    (ef. 5.31). es saidumlo didia da misi darRveva

    - akrZaluli.

    5. erT-erTi mizezi, romlis gamoc irRveva

    ojaxi aris narkomania (aseve alkoholiani

    sasmelebis zedmetad gamoyeneba) da boroti

    Zalebis gavleniT adamianebze zemoqmedeba.

    orive mdgomareobaSi pirovnebas warTmeuli

    aqvs Tavisufali neba, oRond pirvel SemTx-

    vevaSi, adamiani ver uZlebs sacdurs da masze

    mijaWvulobis gamo, faqtiurad, nebayoflobiT

    ambobs uars Tavisufal nebaze, meore SemTx-

    vevaSi ki, gaucnobiereblad eqceva sxvisi gav-

    mTavari gverdi/MAIN PAGE

  • 7#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCElenis qveS.

    arada Tavisufali neba RvTisgan CvenTvis

    moniWebuli didi saboZvaria. ufalma ar Seu-

    racxyo pirovnebis Rirseba, ar aqcia igi misi

    survilis ubralo aRmsruleblad, aramed

    misca ufleba arCevanisa.

    amitomac es codvebi RvTis gmobad sax-

    elideba da maTgan ganTavisufleba mxolod

    locviT, marxviT da eklesiuri cxovrebiT

    SeiZleba.

    Zalian didi mniSvneloba aqvs im garemos,

    romelSic gviwevs cxovreba. dRes iseTi yofa

    mkvidrdeba, romelSic yvela eZebs Tavisas da

    ara imas, rac saTnoa qristesTvis (fil. 2,4).

    sicrue iqca dadebiT movlenad, sxvaze ga-

    dabraleba, - Cveulebad, gulgriloba, - we-

    sad, uzneoba da TavaSvebuloba, _ misabaZad;

    ciliswameba da Zaladoba, - yoveldRiur mov-

    lenad; anu RvTis SiSis gareSe mcxovrebTaT-

    vis codviTi yofa norma xdeba. maTi ricxvi

    ki yvelgan izrdeba.

    agresia gansakuTrebiT didia axalgaz-

    rdebSi da mamakacebis garkveul nawilSi;

    gansakuTrebiT maTSi, romelnic usaqmod da

    ufunqciod darCnen da ojaxis marCenalisa

    da masze mzrunvelis funqcia dakarges. es

    tvirTi daemata qals, ramac misi mdgomareo-

    ba, kidev ufro daamZima da colsa da qmars

    Soris funqciuri balansi srulad daarRvia.

    es ki iwvevs orive mxaris daZabulobasa da

    gaRizianebas. rac, samwuxarod, zogjer qaleb-

    is sicocxlis xelyofiT mTavrdeba.

    mdgomareobis nawilobrivi gamosworeba

    samuSao adgilebis Seqmnasa da anazRaurebis

    gaumjobesebas SeuZlia. Tu es ganxorciel-

    da, didad Seewyoba xeli ojaxSi sxva saxis

    Zaladobis aRmofxvrasac da cxovrebis, ase

    Tu ise, normalur kalapotSi Cadgomas.

    vfiqrobT, es seriozul gavlenas iqoniebs

    TviTmkvlelTa ricxvis Semcirebazec. adami-

    anebi, gansakuTrebiT urwmunoni, Tundac, rom

    fizikurad Zlierni iyvnen, kritikul situa-

    ciebSi ususurni xdebian, radgan mxolod sa-

    kuTar Tavs eyrdnobian da resursi simtki-

    cisa male ewurebaT.

    avadmyofobiT, usaxsrobiT, ubinaobiT,…

    valebiT ...… gamwarebulebs hgoniaT, rom Tavis

    mokvliT problemebisgan ganTavisufldebian;

    sinamdvileSi ki am qmedebiT isini maradiuli

    tanjvisa da sikvdilis im kars aReben, sadac

    maT veRaravin uSvelis (gamonakliss, suliT

    avadmyofebi warmoadgenen).

    CvenTvis boZebuli miwieri cxovrebiT

    ufalma SesaZlebloba mogvca maradiul ne-

    tarebaSi davmkvidrdeT. vinc am SemoTava-

    zebaze uars ambobs, sakuTari Tavis mimarT

    ganxorcielebuli Zaladobis msxverpli

    xdeba da Tavisi nebiT jojoxeTis sknelSi

    aRmoCndeba. es imdenad didi danaSaulia, rom

    maTTvis locvac akrZalulia.

    RmerTma yvela daifaros TviTmkvlelo-

    bisgan!

    gasul wels msjelobis sagani iyo qaleb-

    is mimarT ganxorcielebuli Zaladoba; Tumca,

    mxolod am TemiT Semofargvla sakmarisi ar

    aris. samwuxaroa, rom ar imarTeba diskusiebi

    da ar igmoba Tundac igive TviTmkvleloba

    da sxva umZimesi codvebi, ar igmoba abortic,

    romelic Zaladobis yvelaze saSineli da

    sazareli saxea.

    deda, romelmac Svilis mkvlelobis es

    danaSauli Caidina da eqimebic, ar SeiZleba

    ar grZnobdnen sindisis qenjnas; ar SeiZle-

    ba ar grZnobdnen daRvrili umanko sisxlis

    Zaxils. am danaSaulis gamosyidva mxolod

    gulmxurvale sinanuliTa da qveli saqmee-

    biT SeiZleba da kidev imiT, rom es adamianebi

    gaxdnen erTgvari mqadagebelni da daarwmu-

    non Tavisi axloblebi da nacnobebi, rom maT

    mainc msgavsi ram ar Caidinon da amiT sxva

    Cvilebis sicocxle gadaarCinon.

    saerTodac, yvela unda vecadoT, sity-

    viT mainc davexmaroT erTmaneTs, mivceT

    imedi mravali problemiT damZimebul Cvens

    Svilebs, debsa da Zmebs da xsnis raime gza

    SevTavazoT.

    amdeni tanjvisa da tkivlis, Tavsmoxveuli

    ,,axali azrovnebisa”” da yoveldRiuri mou-

    lodnelobebis fonze ojaxebi saqarTveloSi

    mainc dgas zneobis sadarajoze; es saswaulia,

    rac, pirvel rigSi, qarTveli qalis, - dedis

    damsaxurebaa. qalis roli yovelTvis gansa-

    kuTrebuli iyo da aris Cvens istoriaSi.

    wminda ilia marTali wers:

    ,,qarTvelebisTvis ,,deda” marto mSobeli

    ar aris, qarTveli RviZl enasac ,,deda-enas”

    eZaxis, ufros qalaqs, -,,deda-qalaqs,” – mkvidr

    da did boZs saxlisas, - ,,deda-boZs,” udides-

    sa da umagres burjs, ,,deda-burjs, samTavro

    azrs, - ,,deda-azrs,” guTnis ganmgebeli mam-

    akacs ki - ,,guTnis-dedas”.

    ramdenad gandidebulia mniSvneloba de-

    mTavari gverdi/MAIN PAGE

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year8

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCEdisa! “

    es damokidebuleba kidev ufro maRal

    safexurze avida mas Semdeg, rac saqarTvelo

    RvTismSoblis wilxvedri gaxda. RvTis said-

    umlo gangebulebiT, kvarTi uflisa saqarT-

    veloSi CamobrZanda da mcxeTaSi daifla. misi

    aq dakrZalva ar niSnavs mxolod am loka-

    luri adgilis moniSvnas; saswaulTmomqmedi

    ukerveli kvarTi macxovrisa mTelma saqarT-

    velom Seimosa, xolo yovladwminda mariams,

    amave saidumlo gangebulebiT, Cveni qveynis

    gansakuTrebuli mfarveloba daevala.

    Cveni meoxia igi, romelic damxsnelia

    adamis wyevisa, aRmasrulebeli evas Tanana-

    debisa, wminda Sesawiria abelisa, samkaulia

    seiTisa, saTnoyofaa enuqisa, kidobania pirme-

    tyveli noesi, didebaa melqisedekis mefobisa

    da mRvdelobisa, romelic simtkicea abraamis

    sarwmunoebisa, zecad miwevnuli kibea iako-

    bisi, RvTivwerili wignia mosesi, kverTxia

    igi ganedlebuli da aRyvavebuli aaronisi,

    Zlevai isu navesi, gzaa mSvenieri elias amaR-

    lebisa, mrCobli kurTxevaa elises xalenisa,

    winaswarmetyvelTa qadagebaa da sityvaTa

    maTTa aRsruleba.

    ai, am saocari qalwulis mier Cvens gan-

    sanaTleblad da gadasarCenad warmogza-

    vnili andria mociqulis, wminda ninosa da

    sxva wmindanTa madliT saqarTvelom, xalxis

    didi msxverplSewirvisa da Zalisxmevis fas-

    ad, saukuneTa manZilze gauZlo yoveli mxri-

    dan Semoseul momxdurs; dRes ki kidev ufro

    didi gamocdis winaSe vdgavarT.

    yvelam, _ ermac da bermac, visTvisac Zvir-

    fasia samSoblo, sakuTari ojaxica da Tavic,

    pirvel rigSi, Cveni cxovreba unda gamovas-

    woroT; CvenSi da Cvens Soris dabudebu-

    li codva da misi Sedegi, _ sikvdili unda

    davZlioT da sikeTisa da sicocxlis gamar-

    jveba vizeimoT.

    macxovris Sobis am brwyinvale dRes zeca

    ivseba angelozTa sagalobliT: ,,dideba

    maRalTa Sina RmerTsa, qveyanasa zeda mSvi-

    doba da kacTa Soris saTnoeba.” beTlemeli

    mwyemsebic da qaldevelni mogvnic kvlav mi-

    iCqarian, raTa Tayvani scen yrma iesos da yo-

    vladwmnida qalwuls.

    Cvenc moviyaroT muxlni gulisa Cvenisani

    winaSe uflisa da dedaRvTismSobels SevTxo-

    voT, gangviRos mowyalebisa kari, raTa madliT

    aRavsos yovelni morCilebiT misgan wyalo-

    bis momlodineni.

    maS, ganviwmindoT suli, goneba da guli,

    Cveni zraxva da grZnobebi, vapatioT da Se-

    vurigdeT erTmaneTs, raTa Rirs viqmneT,

    mivegeboT beTlemSi Sobil macxovars da

    codvebisagan ganTavisuflebulebma, aRmovs-

    TqvaT: Eemmanuel, – CvenTan ars RmerTi!

    RmerTs ebarebodeT.

    ixareT orsave sofelsa Sina.

    siyvaruliT TqvenTvis mlocveli

    ilia II

    sruliad saqarTvelos

    kaTolikos-patriarqi

    Tbilisi, Soba qristesi,

    2014-2015 weli.

    mTavari gverdi/MAIN PAGE

  • 9#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE

    - batono daviT, dRes 14 ianvaria, Zveli

    stiliT axali weli. gilocavT Soba-axal

    wels.

    - Tqvenc gilocavT.

    - batono daviT, daviwyoT zogadi

    foniT, rogori iyo 2014 weli qveynisTvis,

    xelisuflebisTvis da maT Soris qalaqis

    meriisTvis?

    - 2014 weli iyo Zalian bevri Tvalsaz-

    risiT datvirTuli da mniSvnelovani er-

    Tis mxriv, meores mxriv, axali gamowvevebis

    weli. mniSvnelovani iyo, Cemis azriT imiT,

    rom saqarTvelom kidev erTi nabiji gadadga

    evrokavSirTan asocirebis kuTxiT da Sesa-

    bamisad, evrokavSirTan asocirebis (mniS-

    vnelovan SeTanxmebas) xelSekrulebas moew-

    era xeli, rac Zalian karg SesaZleblobas

    aZlevs Cvens qveyanas samomavlod ganviTare-

    bis TvalsazrisiT, magram amavdroulad es

    aris axali gamowvevebis weli. imitom rom

    am SeTanxmebebis Sesabamisad Cven absolu-

    turad evropuli regulaciebis, evropuli

    yaidis saxelmwifo unda gavxdeT droTa gan-

    mavlobaSi. amitomac evropuli wesrigi unda

    viswavloT da bunebrivia amisTvis seriozu-

    li reformebi da seriozuli muSaoba dag-

    vWirdeba. aseve mniSvnelovani weli iyo imiT,

    rom saxelmwifo biujeti Sesrulda yvela

    ZiriTadi valdebuleba rac hqonda saxelm-

    wifos, is iqna gastumrebuli, garkveuli dis-

    komfortis Seqmna erovnuli valutis kur-

    sis cvalebadobam wlis bolos. rac Seexeba

    uSualod dedaqalaqs, Cven sakmaod bevri

    problemebi CavibareT, roca movediT qalaqis

    xelmZRvanelobaSi da vcdilobT, rom es prob-

    lemebi davZlioT, gadavlaxoT da ganviTareb-

    is gzas davadgeT. yvelaze mTavari problema,

    rac dagvxvda, es iyo biujetis problemebi

    jandacvisa da socialuri uzrunvelyofis,

    binaTmesakuTreTa amxanagobebis dafinansebis

    kuTxiT, ris gamoc mogviwia sxva valdebule-

    bebis Semcireba da biujetSi cvlilebebis

    Setanis gziT am nawilSi dafinansebis da-

    matebiT gadmotana, raTa minimaluri momsax-

    ureba miwodeboda sazogadoebas. aseve, mniS-

    vnelovania is rom miuxedavad mniSvnelovani

    problemebisa, Cven aqtiurad daviwyeT muSao-

    ba infrastruqturis mowesrigebis, qalaqgan-

    viTarebaze, generaluri gegmis momzadebis

    sakiTxebze da a.S. da vfiqrobT, rom garkveu-

    li periodis Semdeg gveqneba garkveuli pro-

    gresi da mas dainaxavs sazogadoeba.

    - Tqven nawilobriv gaeciT pasuxi me-

    ore kiTxvasac, magram davasruloT barem.

    interviu/INTERVIEW

    interviu Tbilisis merTan, baton daviT narmaniasTan

    Cvens mkiTxvels kargad moexseneba batoni daviTis warmatebebis Sesaxeb mTavrobaSi, minis-tris postze yofnisas. swored misi warmatebuli moRvaweobis gamo wamoayenes misi kandida-tura Tbilisis merad da gaimarjva kidevac arCevnebSi. Tumca arCevnebSi gamarjveba TviTk-mayofilebis safuZvels aravis aZlevs, piriqiT - win ufro didi saqmeebia da pasuxismgebloba, romelsac winasaarCevnod programaSic xazs usvamda batoni daviTi. unda aRiniSnos isic, rom mas Zalian cudi memkvidreoba ergo winamorbedi merisagan. Tumca amaze, arsebul situaciaze da samomavlo gegmebze TviTon batoni daviTi ukeTesad gvetyvis.

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year10

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCErogori suraTi dagxvdaT meriaSi, zoga-

    dad, ekonomikuri, finansuri, struqturuli,

    sakadro da a.S., rac mniSvnelovnad migC-

    niaT?

    - davamatebdi imas, rom sakadro Tval-

    sazrisiT Cven aucilebeli wesiT atestacia

    gaviareT da CavatareT, vinaidan kanonmde-

    blobiT iyo moTxovnili. konkursis procesi

    daiwyo da axlac grZeldeba. aq yurad saRemia

    is, rom kvalificiuri adamianebi, kvalifici-

    uri TanamSromlebi, vinc sabotaJs ar eweva,

    vinc zrunavs qalaqze, aseTi adamianebi iqnen

    SenarCunebuli da aqtiurad agrZeleben muSa-

    obas. meore nawili adamianebisa unda Seivs-

    os gareadan da swored amitom gamovacxadeT

    sajarod konkursi da darwmunebuli var

    garedan kvalificiur kadrs movizidavT da

    davniSnavT, davasaqmebT imisaTvis, rom ufro

    metad gaizardos Tbilisis meriis efeqtiano-

    ba.

    - pirveli ra gaakeTeT meriaSi mosv-

    lisas garda imisa, rom orSabaTobiT mo-

    qalaqeTa miReba daaweseT, rac iyo mniS-

    vnelovani?

    - pirveli gadawyvetileba ra Tqma unda,

    moqalaqeTa miRebis dResTan erTad iyo sa-

    kuTriv Tbilisis meriis gamWvirvalobis da

    angariS-valdebulebebis gazrda. es iyo abso-

    luturad gaumWvirvale uwyeba, romelic gam-

    Wvirvalobis gzaze davyeneT da gvaqvs pre-

    tenzia, rom gavxadoT erT-erTi gamWvirvale

    sajaro uwyeba. . . .

    - es Tqven saministroSic gaakeTeT. . .

    - diax, saministroSic gavakeTeT da

    saministroc Tavis droze dagvxvda zustad

    aseTi, erT-erTi gaumWvirvale uwyeba iyo da

    gamWvirvaleobis reitingSi ramdenime TveSi

    meore adgilze gadainacvla. amis gamocdile-

    ba namdvilad gvaqvs, saWiroebac namdvilad

    aris da Zalian aqtiurad vmuSaobT am mima-

    rTulebiTac. imitom, rom meria es aris

    xalxze mzrunveli da xalxis keTildReo-

    ba unda uzrunvelyos, xalxTan komunikacia

    unda gvqondes da maTTan angariSvaldebuli

    unda viyoT. amitom am sakiTxebze momavalS-

    ic aqtiurad vimuSavebT. aseve, amis garkveuli

    gagrZelebaa is, rom Cven programuli biujeti

    gavakeTeT 2015 wlisTvis da es sakmaod deta-

    luri da siRrmiseulia, rac aseve, gulisxmobs

    biujetis saxsrebis xarjvis gamWvirvalobas.

    sazogadoebam icis da aqvs informacia imis

    Sesaxeb Tu sad ras vakeTebT, maTi gadaxdili

    gadasaxadebiTa da mosakreblebiT ras vafi-

    nansebT. dainteresebul adamianebs SemdgomSi

    SeuZliaT gaakeTon TavianTi Sefasebebi, Tu

    ramdenad sworad afaseben Cvens mier miRe-

    bul gadawyvetilebebs.

    - keTili. ra iyo mTavari da mniS-

    vnelovani, rac 2014 wlis SezRudul mokle

    periodSi gaakeTeT Tqvens axal gundTan

    erTad?

    - pirvel rigSi es iyo arsebuli

    mdgomareobis Sefaseba. yvela kuTxiT ga-

    keTda Sefaseba Tu ra mdgomareoba dagvxvda.

    amis Semdeg daviwyeT ukve samoqmedo gegme-

    bis momzadeba anu strategiis momzadeba

    Tu romeli kuTxiT ranairad vimuSavebdiT.

    swored Sefasebis gakeTebam mogvca sSualeba

    saTanadod dagvenaxa arsebuli mdgomareoba

    da problemebi, swori daskvnebi gagvekeTebina

    Tu ra kuTxiT unda ganvviTardeT momavalSi.

    garda imisa, razec ukve visaubre gamWvirva-

    lobasTan, angariSvaldebulebasTan, bijetTan,

    moqalaqeTa miRebasTan dakavSirebiT, Cven aseve

    aqtiurad daviwyeT muSaoba qalaqis ganaSeni-

    anebis generalur gegmaze, aqtiurad daviwyeT

    muSaoba mravaldarTuliani parkirebis sis-

    temis ganviTarebaze, TbilisSi civiluri na-

    gavsayrelis gakeTebaze da interesTa gamox-

    atvis dokumenti movamzadeT am TvalsazrisiT,

    aqtiurad daviwyeT muSaoba Zveli saxlebis

    Canacvlebis proeqtze, romelic aseve TiTqmis

    mzad aris da dainteresebul kompaniebs vi-

    wvevT. aqtiurad daviwyeT muSaoba sagzao in-

    frastruqturis mowesrigebaze, axalgazrdu-

    li olimpiadis obieqtebis mSeneblobaze da

    infrastruqturis mowesrigebaze, da agreTve

    aqtiurad vmuSaobT imaze, rom „dinamos“ sta-

    dionis modernizacia ganxorcieldes evropu-

    li standartebis, „uefas“ standartebis Sesa-

    bamisad, raTa am wlis agvistoSi Rirseulad

    Catardes evropis superTasis finali.

    - Tqveni winasaarCevno programa cno-

    bilia amomrCevlebisTvis, Tbiliselebi-

    sTvis, magram iq ZiriTadad strategiazea

    saubari. konkretulad 2015 wlisTvis ra

    gegmebi gaqvT, ra aris maT Soris mTavri

    mimarTulebebi?

    interviu/INTERVIEW

  • 11#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE- Cven oTxi mTavari prioriteti gamovy-

    aviT 2015 wels. pirvel rigSi es aris munici-

    paluri infrastruqturis modernizacia; me-

    ore, jandacva da socialuri uzrunvelyofis

    gaumjobeseba; mesame, ekologiuri mdgomare-

    obis mowesrigeba da qalaqis gamwvaneba; da

    meoTxe, sabavSvo baRebSi arsebuli mdgomare-

    obis mowesrigeba da ufro meti adgilebis

    gaCena bavSvebisTvis. garda ra Tqma unda am

    strategiuli da prioritetuli mimarTule-

    bebisa dedaqalaqi oTx mniSvnelovan Ron-

    isZiebas maspinZlobs 2015 wels da Sesabamisad,

    amaSi Cveni resursebi da Cveni monawileoba

    aris lomis wili. pirvel rigSi es aris ev-

    ropis rekonstruqciisa da ganviTarebis bank-

    is wliuri konferencia maisSi, Wadrakis su-

    perfinali, fexburTis, „uefis“ superfinali

    da evropis axalgazrduli olimpiada. amito-

    mac, am sakiTxebTan dakavSirebuli aqtivobebi

    da maTi mowesrigeba rogorc infrastruq-

    turuli, aseve saorganizacio TvalsazrisiT

    Cveni mTavari mimarTulebebi iqneba.

    - sameurneo kuTxiT ra konkretuli

    gegemebia?

    - sameurneo TvalsazrisiT raTqma unda,

    igive puSkinis quCis gakeTeba, igive sxva

    nawilebSi gzebis mowesrigeba, avWalis sar-

    kinigzo-saavtomobilo xidis mowesrigeba,

    100-ze met quCaze asfaltis safaris dageba.

    Tbilisis wylis kompaniasTan nerTad 90-mde

    quCaze moxdeba wylis milebis gamocvla da

    Sesabamisad safaris mowesrigeba. daiwyeba

    axalgazrduli centris mSenebloba univer-

    sitetis maRlivi korpusis mimdebare terito-

    riaze, romelic sakmaod seriozuli proeqtia,

    mediatekis mSenebloba naZaladevis raionSi

    da ramdenime sacxovrebeli saxlis Canacv-

    leba universalTan erTad, anu saxvovrebl

    korpusebs vgulisxmob, rac aseve mniSvnelo-

    vani sakiTxia.

    - TviTon winasaarCevno programam

    xom ar ganicada cvlilebebi an koreqtire-

    ba garkveuli an seriozuli doziT?

    - rame saxis cvlileba winasaarCev-

    no programas ar ganucdia, rac iq gvqonda

    ZiriTadi mimarTulebebi aris Sesrulebadi

    etapobrivad da Sesabamisad, vTvli, rom arc

    unda ganicados. is mainc ar iyo konceptu-

    aluri CarCo dokumenti, romelzec Cven ram-

    denime Tve vifiqreT, ramdenime xnis ganmav-

    lobaSi vimuSaveT da amitom Sesabamisad

    CarCo dokumentad darCeba, magram ufro vi-

    wro mimarTulebebi im strategiuli ganvi-

    Tarebis dokumentSi iqneba, romelsac Cven

    axla vamzadebT.

    - Tqven winasaarCevnod programaSi

    gqondaT, rom 100 milion lars gamoy-

    ofdiT biznesis ganviTarebis xelSewyobis

    mizniT, 10-10 mln lars TiToeuli raion-

    isTvis. rogoria dRevandeli mdgomareoba,

    gaTvaliswinebulia Tu ara es biujetSi?

    - Cven wels gvaqvs ara raionebis mixed-

    viT, aramed erTianad ekonomikur saqalaqo

    samsaxurSi es mimarTulebebi biznesis

    xelSewyobasTan dakavSirebiT. ZiriTadad

    vafinansebT vTqvaT, saprocento ganakveTebs

    6%-is farglebSi im proeqtebisa, romlebic

    aris saSualo da mcire biznesSi da romel-

    ic mowonebuli aris komerciuli bankis mier.

    rac Cveni azriT ari SeRavaTi kompaniisT-

    vis da vafinansebT aseve, sajaro kerZo part-

    niorobis farglebSi im proeqtebs, romelic

    gulisxmobs romelime sawarmosTvis, sadac

    investicia ideba, sajaro infrastruqturis

    mowesrigebas. Tumca droTa ganmavlobaSi

    vfiqrobT, rom kidev ufro gavzardoT pro-

    gramis moculoba da masStabebi, vinaidan

    moTxovna aris maRali da Sesabamisad damate-

    biTi finansuri resursebis gaCenis SemTx-

    vevaSi, ra Tqma unda am programebs gavzrdiT.

    - ra Tanxa aris gaTvaliswinebuli am

    mimarTulebiT?

    - jamSi am mimarTulebiT ekonomikur

    saqalaqo samsaxurSi da ekonomikuri gan-

    viTarebis fondSi 10 milion laramde aris

    gaTvaliswinebuli. saerTod vTvliT, rom

    meti Semosavlebis SemTxvevaSi aucileblad

    gavzardoT biujetis es muxli.

    - daxmareba gaTvaliswinebulia damw-

    yeb biznesmenebze, moqmed biznesmenebze Tu

    oriveze?

    - oriveze.

    - TviTon xom ar daamatebT rames,

    romelic mniSvnelovania da me SeiZleba

    gamomrCa?

    - mniSvnelovani da uaRresad aqtualuri

    sakiTxi aris qalaqis gantvirTva sacobebi-

    sgan, rac droTa ganmavlobaSi kidev ufro

    interviu/INTERVIEW

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year12

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCEmet problemas Seqmnis, amitomac Cven daviwy-

    eT erToblivi koordinirebuli muSaoba sa-

    patrulo policiasTan da ekonomikis samin-

    istrosTan erTad. pirvel rigSi arsebuli

    mdgomareobis Sefaseba keTdeba da ramdenime

    infrastruqturuli proeqti davgegmeT imi-

    saTvis, rom Semcirdes zogierT adgilas av-

    tomanqanebis didi nakadi. esaa „laguna veres“

    mimdebare teritoriis gafarToeba, esaa puS-

    kinis quCaze ormxrivi moZraobis aRdgena,

    aseve Wis Tavsaxurebis mowesrigebis proeqti,

    gzis safaris mowesrigebis proeqti. meores

    mxriv sapatrulo policia aqtiurad gvawdis

    informacias im mizezebis Sesaxeb, romlebic

    xels uSlis moZraobas da swrafad gadaadg-

    ilebas, Sesabamisad am nawilzec vmuSaobT.

    aseve grZeldeba e.w. „Wkviani SuqniSnebis“

    proeqti da am nawilSi ramdenime gzajvared-

    inze moZraoba mowesrigdeba damatebiT. kidev

    gvaqvs rigi RonisZiebebisa da vfiqrob, rom

    kompleqsuri RonisZiebebis gatarebis SemTx-

    vevaSi garkveuli TvalsazrisiT ganimuxteba

    arsebuli mdgomareoba, Tumca sacobebi im-

    denad mwvave Temaa, manqanebis didi raode-

    nobidan da qalaqSi SezRuduli sivrcidan

    gamomdinare, rom am problemis bolomde mog-

    vareba SeuZlebelia.

    - didi madloba batono daviT, dro

    rom dagviTmeT da gvesaubreT dedaqalaqis

    problemebze. kvlavac warmatebebs gisur-

    vebT.

    - gmadlobT.

    interviu/INTERVIEW

    esaubra Jurnal „axali ekonomistis“

    korespondenti xaTuna burWulaZe

  • 13#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE

    - batono giorgi pirvel rigSi gvinda

    mogilocoT kars momdgari Soba-axali

    weli da gisurvoT warmatebebi.

    - mec minda visargeblo SemTxveviT da

    Tqveni Jurnalis yvela mkiTxvels, mTels

    Tqvens koleqtivs da sruliad saqarTvelos,

    mivuloco Soba-axali weli da gisurvoT yve-

    laferi saukeTeso cxovrebaSi.

    - batono giorgi, konkurenciis saa-

    gento rodidan funqcionirebs da romel

    konkretul sakiTxebze muSaobT amJamad?

    ssip konkurenciis saagento Camoyalib-

    da m/w 21 marts ,,Tavisufali vaWrobisa da

    konkurenciis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonSi

    Setanili damatebebidan gamomdinare, saqarT-

    velos mTavrobis m/w 14 aprilis N288 dadge-

    nilebis safuZvelze. amasTan, sawyis etapze

    saagentos saqmianobis umTavres amocanad

    ganisazRvra ,,konkurenciis Sesaxeb“ saqarT-

    velos kanoniT gansazRvruli kanonqvemde-

    bare normatiuli aqtebis miReba, radganac, is

    uflebamosilebani, romelTa gansaxorciel-

    ebladac aucilebeli iyo amave kanoniT gaT-

    valiswinebuli samarTlebrivi aqtebis miReba,

    srulad amoqmeddeboda mxolod Sesabamisi

    samarTlebrivi (kanonqvemdebare) aqtis damt-

    kicebis Semdeg. amJamad (2014 wlis 30 setem-

    bridan), es procesi dasrulebulia (miRebu-

    lia saqarTvelos mTavrobis 2 dadgenileba

    da konkurenciis saagentos Tavmjdomaris

    5 brZaneba) da yvela dainteresebul pirs

    aqvs SesaZlebloba mis xelT arsebuli an-

    tikonkurenciuli qmedebis Sesaxeb informa-

    cia (gancxadebis an saCivris saxiT) miawodos

    konkurenciis saagentos, rac SeiZleba gaxdes

    saqmis mokvlevis dawyebis safuZveli.

    Tavis mxriv, konkurenciis saagento ufle-

    bamosilia, saqmis mokvleva awarmoos war-

    modgenili gancxadebis an/da saCivris safuZ-

    velze, an sakuTari inciativiT. Sesabamisad,

    am etapze (m/w 12 noembridan) konkurenci-

    is saagento axorcielebs sakuTari incia-

    tivis safuZvelze navTobproduqtebis baz-

    ris (benzini, dizeli, navTi) Seswavlas. aseve,

    ,,konkurenciis Sesaxeb“ saqarTvelos kan-

    onis me-172 muxlis Sesabamisad swavlobs

    yavis sasaqonlo bazars, raTa moaxdinos am

    bazarze arsebuli konkurentuli garemos

    Sefaseba da saWiroebis SemTxvevaSi konkre-

    tuli rekomendaciebis SemuSaveba.

    amasTan, ,,saqarTvelos xorblisa da pur-

    produqtebis mwarmoebelTa asociacia

    ,,globalagros“ gancxadebebis safuZvelze

    interviu/INTERVIEW

    interviu ssip konkurenciis saagentos

    TavmjdomaresTan baton giorgi barabaZesTan

    ssip konkurenciis saagentos Tanmimdevrul da gamarTul muSaobazea damokidebuli qvey-

    enaSi jansaRi konkurentuli garemos Camoyalibeba da Tavisufali vaWrobis ganviTareba,

    ramac saboloo jamSi xeli unda Seuwyos qveyanaSi investiciebis mozidvas. Sesabamisad,

    im dros, rodesac sazogadoebaSi arsebobs garkveuli eWvi, am Tu im sferoSi samarTliani

    konkurenciis principebis SesaZlo darRvevasTan dakavSirebiT, Zalian didia axlad Camoya-

    libebuli saagentosadmi sazogadoebis interesi. swored, sazogadoebis maRali intersidan

    gamomdinare, axorcielebs konkurenciis saagento qveyanaSi navTobproduqtebis bazaris mokv-

    levas, am bazarze antikonkurenciuli qmedebis SesaZlo faqtebis gamovlenisa da aRkveTis

    mizniT. am sakiTxze da saerTod, konkurenciis saagentos mimdinare saqmianobasTan dakavS-

    irebiT, sasaubrod, Jurnali ,,axali ekonomistis“ redaqcia estumra saagentos Tavmjdomares,

    samarTalmcodneobis doqtors, asocirebul profesors baton giorgi barabaZes.

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year14

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCEdawyebulia saqmis mokvleva fqvilis war-

    moebis bazarze arsebuli mdgomareobis,

    konkurenciis kanonmdeblobasTan Sesabam-

    isobis dadgenis kuTxiT. analogiurad, s/s

    ,,janmrTeloba“-s gancxadebebis safuZvelze,

    mimdinareobs saqmis mokvleva ,balneolo-

    giur kurort wyaltuboSi Termuli wylis

    bazarze monopoliuri mdgomareobis mqone

    subieqtis qcevis konkurenciis kanonmde-

    blobasTan mimarTebis dadgenis kuTxiT.

    aseve, saagentoSi Semosulia Sps ,,jor-

    jian trans eqpsedicas“ saCivari da gancx-

    adeba. saCivarSi yuradRebaa gamaxvilebuli

    sarkinigzo-sakonteinero gadazidvis sfero-

    Si konkurenciis SesaZlo SezRudvis faqtze,

    xolo gancxadebaSi saubaria avtomanqanebis

    sakonteinero ganbaJebis sferoSi arsebul

    xelisSemSlel faqtorebze. am etapze mim-

    dinareobs rogorc saCivris, ise gancxadebis

    dasaSvebad cnobis sakiTxis Seswavla, rac

    gancxadebisa da saCivris uxarvezod Semo-

    tanidan, erTi Tvis vadaSi unda dasruldes.

    garda zemoaRniSnulisa, konkurenciis

    saagentos mier saqarTvelos mTavrobis

    kancelariidan miRebuli werilebisa da Cvens

    mier moZiebuli informaciebis da miRebuli

    konsultaciebis Sedegad, Seswavlil iqna

    saauditoro momsaxurebis bazarze arsebu-

    li mdgomareoba 1) konkretuli ekonomikuri

    agentebisaTvis saxelmwifo sawarmoebSi fi-

    nansuri angariSgebis auditis ganxorciel-

    ebaze upiratesobis miniWebis kuTxiT da 2)

    profesiuli aditoruli organizaciebis

    akreditaciis procesSi xelisSemSleli

    faqtorebis arsebobis kuTxiT da momzade-

    bul iqna konkretuli daskvnebi, sadac am

    sferoSi arsebuli mdgomareobis ,,konkuren-

    ciis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonTan Sesoba-

    misobaSi moyvanis mizniT, SeTavazebuli iqna

    konkretuli rekomendaciebi Sesabamisi sax-

    elmwifo xelisuflebis organoebisaTvis.

    - saqmis mokvlevisaTvis konkurenciis saa-

    gentos ra dro sWirdeba?

    rogorc ukve aRvniSneT, konkurenciis saa-

    gentom saqmis mokvleva SeiZleba daiwyos

    sakuTari iniciativiT, gancxadebis an sa-

    Civris safuZvelze. ,,konkurenciis Sesax-

    eb“ saqarTvelos kanonis me-18 muxlisa da

    ,,saqmis mokvlevis wesisa da proceduris

    damtkicebis Taobaze“ konkurenciis saagen-

    tos Tavmjdomaris 30.09.2014 wlis N30/09-5 br-

    Zanebis safuZvelze.

    amave kanonis 25-e muxlis Sesabamisad - ,,sa-

    gento mis mier saqmis mokvlevis dawyebis Ta-

    obaze gadawyvetilebis miRebis Semdeg iwyebs

    saqmis mokvlevas da iRebs gadawyvetilebas

    araugvianes 3 Tvisa“. Tumca, ,,saqmis mokvle-

    va, misi mniSvnelobisa da sirTulis gaval-

    iswinebiT, SeiZleba gagrZeldes saagentos

    mier gansazRvruli vadiT, magram araumetes

    10 Tvisa“.

    aRniSnulidan gamomdinare, cxadia, yovel

    konkretul sakiTxTan mimarTebiT, saqmis sir-

    Tulidan gamomdinare konkurenciis saagen-

    tos aqvs samarTlebrivi safuZveli, saqmis

    mokvlevis procesi im vadiT gaagrZelos, ra

    vadac mas sWirdeba saboloo daskvnis mosa-

    mzadeblad. Tumca, imTaviTve cxadia, rom -

    saqmis mokvleva ar SeiZleba 10 Tveze metxans

    gagrZeldes.

    - cxadia, ekonomikuri konkurenciis spe-

    cialistebis moZieba arc Tu ise advilia.

    Sesabamisad, rogor mimdinareobs konuren-

    ciis saagentos saTanado kadrebiT dakom-

    pleqtebis procesi?

    - konkurenciis saagento Camoyalibebis

    pirvelive dRidan intensiurad muSaobda da

    muSaobs profesionali kadrebis moZiebis

    da maTi kvalifikaciis Semdgomi amaRlebis

    kuTxiT. Sesabamisad, dRemde Catarebulia 7

    sajaro konkursi, ramac saSualeba misca saa-

    gentos xelmZRvanelobas SeerCia saTanado

    kvalifikaciis TanamSromlebi. Tumca, saagen-

    tos saqmianobis specifikidan gamomdinare, es

    arc Tu ise martivi procesia, ris gamoc, is

    dRemde grZeldeba.

    amJamad, gamocxadebulia kidev erTi saja-

    ro konkursi 5 vakantur Tanamdebobaze da Se-

    sabamisi kadrebis SerCevis procesi igegmeba

    mimdinare wlis bolomde.

    amasTan, ramdenadac qveynis umaRles sas-

    wavleblebSi (da ara marto saqarTveloSi)

    sakonkurencio samarTlis specialistebi ar

    mzaddeba, gardauval aucileblobas warmoad-

    gens saagentoSi miRebuli TanamSromlebis

    gadamzadebis sistemis Camoyalibeba. Sesa-

    bamisad, saagentos saqmianobis specifikidan

    gamomdinare, Tavmjdomaris brZanebiT damkice-

    buli 2014-2017 wlebis samoqmedo gegmiT gan-

    interviu/INTERVIEW

  • 15#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCEisazRvra is 61 mimarTuleba, raSic, sasurvelia

    moxdes saagentos TanamSromelTa gadamzade-

    ba mowinave saerTaSoriso praqtikis misaRe-

    bad. swored am kuTxiT, saagento intensiurad

    TanamSromlobs sxvadasxva saerTaSoriso

    organizaciebTan da Sesabamis struqturebT-

    an. maT Soris, poloneTis mTavrobasTan, rom-

    lis mxardaWeriT, ukve 8 seminaria (1 varSavaSi,

    xolo 7 TbilisSi) Catarebuli poloneTis

    konkurenciisa da momxmarebelTa dacvis ofi-

    sis eqspertebis monawileobiT. amasTan, miR-

    weulia SeTanxmeba da polonur mxaresTan da

    TanamSromloba gagrZeldeba momavali 2015

    wlis ganmavlobaSic.

    aseve, m/w noembris TveSi, germaniis saer-

    TaSoriso TanamSromlobis saagentos (GIZ) mxardaWeriT, TbilisSi Catarda seminari -

    bazris kvlevis problematikaze. amasTan, GIZ-is dafinansebiT, konkurenciis saagentos orma

    TanamSromelma m/w noembris bolos gaiara

    orkviriani staJireba bundeskartelSi (ger-

    maniis konkurenciis sabWo), xolo 7 Tanam-

    SromlisaTvis moewyo specialuri saswavlo

    turi litvis konkurenciis saagentosa da

    germaniis konkurenciis organoSi (dekemberi).

    garda amisa, konkurenciis saagentos Tan-

    amSromlebi aqtiurad arian CarTuli ekono-

    mikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis

    organizaciis (OECD) mier organizebul saerTaSoriso seminarebsa da konferenciebSi,

    romelic sistematiurad (weliwadSi 6-7 Ron-

    isZieba) tardeba OECD-is ungreTis region-aluri centris mier budapeStSi. erT-erTi

    aseTi saerTaSoro seminari, OECD-is ungre-Tis centrTan SeTanxmebiT, momavali wlis

    ivlisis bolos dagegmilia TbilisSi. masSi

    monawileobas miiRebs evropis 20-ze meti qvey-

    nis konkurenciis organos warmomadgeneli.

    amasTan faqtia, rom saerTaSoriso

    gamocdilebis miRebisa da profesiuli

    zrdis gaumjobesebis erT-erT gzas warmoad-

    gens, profesiul saerTaSoriso organizaceb-

    Si gawevrianeba. Sesabamisad, konkurenciis

    saagentos aqtiurobis Sedegad dasrulebu-

    lia gawevrianebis procesi sofiis konkuren-

    ciis forumsa da konkurenciis saerTaSor-

    iso qselSi. ufro metic, sofiis forumis

    farglebSi, m/w oqtombris bolos sofiaSi

    Catarebul konferenciaSi, rogorc wevri or-

    ganizacia, aqtiurad iyo CarTuli saqarTve-

    los konkurenciis saagento.

    garda aRniSnulisa, konkurenciis saa-

    gento aqtiurad TanamSromlobs rogorc

    dargis eqspertebTan, ise biznes seqtoris

    warmomadgenlebTan. Sesabamisad, calkeul

    problematur sakiTxebTan mimarTebiT, inten-

    siurad mimdinareobs konsultaciebis miReba/

    gaweva, rac saboloo jamSi, xels uwyobs Tan-

    amSromelTa profesiuli donis amaRlebas,

    aumjobesebs saagentos saqmianobis gamWvir-

    valobas da zrdis sazogadoebis informire-

    bulobas.

    - ra gegmebi aqvs konkurenciis saagentos

    samomavlod da romeli sferoebis Seswavlas

    apirebT?

    - rac Seexeba samomavlo gegmebs, pir-

    vel rigSi vapirebT bolomde miviyvanoT da

    kanonmdeblobiT gansazRvrul vadebSi davas-

    ruloT yvela dawyebuli saqmis mokvleva.

    amasTan, rogorc am etapze, ise samomavlo-

    dac, konkurencis saagentos saqmianoba iqneba

    mimarTuli im miznebisa da amocanebis aR-

    sasruleblad rac ,,konkurenciis Sesaxeb“

    saqarTvelos kanoniTaa masze delegirebuli.

    Sesabamisad, saagentos upiratesi amocana

    iqneba xeli Seuwyos qveyenaSi bazris liber-

    alizacias, Tavisufal vaWrobas da konkuren-

    cias. kerZod:

    - ar dauSvas saxelmwifo, avtonomiuri

    respublikis xelisuflebis an/da adgilo-

    brivi TviTmmarTvelobis organos mier

    bazarze Sesvlis administraciuli, samarT-

    lebrivi da diskriminaciuli barierebi;

    - uzrunvelyos bazarze ekonomikuri agen-

    tis Tavisufali daSvebisaTvis saTanado

    pirobebi;

    - ar dauSvas ekonomikur agentebs Soris

    konkurenciis aramarTlzomieri SezRudva;

    - daicvas ekonomikuri agentebis saqmi-

    anobaSi Tanasworuflebianobis principi;

    - ar dauSvas dominirebuli mdgomareobis

    borotad gamoyeneba;

    - ar dauSvas saxelmwifo, avtonomiuri

    respublikis xelisuflebis an/da adgilobri-

    vi TviTmmarTvelobis organos mier ekonomi-

    kuri agentisaTvis iseTi eqskluziuri ufle-

    bebis miniWeba, romelic iwvevs konkurenciis

    interviu/INTERVIEW

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year16

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCEaramarTlzomier SezRudvas.

    am miznebis misaRwevad saagentom unda gaa-

    gZelos Sesabamisi kvalifikaciis kadrebis

    moZieba da arsebuli kadrebis gadamzadeb-

    is kuTxiT gaaRmavos TanamSromloba saer-

    TaSoriso organizacebTan da ganviTarebuli

    qveynebis konkurenciis institutebTan.

    rac Seexeba uSualod punqtobrivad gaw-

    eril samoqmedo gegmas, es mocemulia saa-

    gentos Tavmjdomaris 2014 wlis 16 ivlisis

    16/07-1 brZanebiT damkicebul programaSi.

    Tumca, am etapze, winaswar saubari imaze, Tu,

    romeli sferoebis Seswavlas apirebs saa-

    gento samomavlod ar iqneba swori, radganac

    saagento valdebulia ara winaswar deklar-

    ilebuli sferoebi Seiswavlos, aramed mTe-

    li misi resursi mimarTos im problematuri

    sakiTxebis (sferoebis) dasaregulireblad

    (Sesaswavalad), sadac izRudeba konkuren-

    cia da Tavisufali vaWroba. aRniSnulidan

    gamomdinare, erTmniSvnelovnad SeiZleba iTq-

    vas, rom konkurenciis saagento samomavlod

    Seiswavlis mis kompetencias mikuTvnebul

    yvela im sferos, sadac adgili eqneba saqarT-

    velos konkurenciis kanonmdeblobis darRve-

    vas.

    - ra SegiZliaT gviTxraT im sferoebze,

    romelTa Seswavlac ukve daasruleT an am

    etapze mimdinareobs?

    rac Seexeba informacias im sferoebT-

    an dakavSirebiT, romelTa Seswavlasac

    konkurenciis saagento kanonqvemdebare nor-

    matiuli aqtebis miRebis Semdgomi perio-

    didan (m/w 1 oqtombridan) axorcielebs, Sei-

    Zleba iTqvas, rom am etapze auditoruli

    saqmianobis garda, sxva danarCeni sakiTxebi

    Seswavlisa da winaswari momzadebis proces-

    Sia. Sesabamisad, im sferoebSi, sadac saqmis

    mokvlevaa dawyebuli an sadac saCivris/

    gancxadebis dasaSvebobasTan dakavSirebiT

    mimdinareobs sakiTxis Seswavla, winaswar

    (sakiTxis Seswavlis procesis dasrulebis

    gareSe) raime saxis informaciis gaJRereba

    daazianebs saqmis mokvlevis process.

    saqmis mokvlevis procesi unda warima-

    rTos kanonmdeblobiT gansazRvruli wesiT

    - ,,konkurenciis Sesaxeb“ saqarTvelos kan-

    onisa da misgan gamomdinare, ,,saqmis mokvle-

    vis wesisa da proceduris“ (konkurenciis

    saagentos 30.09.2014 wlis N30/09-5 brZaneba)

    da ,,bazris analizis meToduri miTiTebeb-

    is“ (saagentos Tavmjdomaris 30.09.2014 wlis

    N30/09-3 brZaneba) Sesabamisad. kerZod, pirvel

    rigSi unda moxdes Sesabamisi bazris iden-

    tificireba (sasaqonlo bazris produqci-

    uli da geografiuli sazRvrebi da bazris

    droiTi CarCos dadgena), xolo Semdeg ki am

    identificirebul bazarze unda Sefasdes

    konkurentuli garemo. Tavis mxriv, konkuren-

    tuli garemos Sefasebisas mxedvelobaSia

    misaRebi iseTi parametrebi, rogoricaa: a) Se-

    sabamis bazarze moqmedi subieqtebi; b) Sesa-

    bamisi bazris moculoba da ekonomikur agen-

    tebze wilobrivi gadanawileba; g) Sesabamisi

    bazris koncentraciis done; d) Sesabamis

    bazarze Sesvlis barierebi; e) ekonomikuri

    agentTa sabazro Zala da sxva is paramatrebi,

    romelTac mocemul konkretul SemTxvevaSi

    saWirod CaTvlis konkurenciis saagento.

    sabolood SeiZleba iTqvas, rom mokvlevis

    interesebidan gamomdinare, raime saxis infor-

    maciis winaswar gaJRereba araa gamarTlebu-

    li. metic, konkurenciis Sesaxeb saqarTvelos

    kanonis me-20 muxlis Sesabamisad, saagentos

    xelmZRvanelobas da mis yvela TanamSromels

    aqvs valdebuleba, daicvas ekonomikuri agen-

    tis Taobaze informaciis konfidencial-

    uroba, vinaidan xSir SemTxvevaSi, mokvlevis

    procesSi, saqme gvaqvs komerciul an/da saga-

    dasaxado saidumloebas mikuTvnebul infor-

    maciasTan, romlic gamJRavnebac akrZalulia

    da iwvevs kanoniT gaTvaliswinebul pasux-

    ismgeblobas.

    - didi madloba interviusaTvis. gisur-

    vebT warmatebebs.

    - Tqvenc didi madloba.

    2014 wlis 22 dekemberi

    esaubra Jurnal „axali ekonomistis“

    korespondenti xaTuna burWulaZe

    interviu/INTERVIEW

  • 17#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE

    eko-daijesti

    parlamentma 2015 wlis biujeti

    daamtkica

    saqarTvelos parlamentma 2015 wlis biu-

    jeti 82 xmiT daamtkica. kanonmdeblebma biu-

    jetTan erTad, masTan dakavSirebuli sakanon-

    mdeblo cvlilebebic daamtkices. 2015 wlis

    biujetis proeqtiT, biujetis SemosavliTi

    nawili - 9 miliard 875 milioni lariT gan-

    isazRvra. gadasaxdelebi ki - 9 miliard 575

    milioni lariT. 2015 wlisaTvis mTliani Sida

    produqtis zrdis prognozia 5%. makroekono-

    mikuri maCveneblebidan gamomdinare, 2015 wlis

    nominlauri mSp-s moculoba 31,9 mlrd lars

    Seadgens, xolo 2018 wlisaTvis prognozire-

    bulia misi gazrda 41,9 mlrd laramde. biu-

    jetis saboloo variantSi asaxulia pensi-

    is 10 lariT gazrda, ris ganxorcielebasac

    mTavroba 2015 wlis 1 seqtembridan apirebs.

    avtomobilebis eqsportma daiklo

    2014 wlis seqtemberSi, agvistosTan Sedar-

    ebiT, saqarTvelodan avtomobilebis eqspor-

    ti gaizarda, Tumca, SarSandel seqtemberTan

    SedarebiT, avtomobilebis eqsportidan miRe-

    buli Semosavali 24%-iT aris Semcirebuli.

    2014 wlis seqtemberSi eqsportze 45,26 mln

    dolaris avtomobili gavida (agvistoSi -

    31,97 mln-is), 2013 wlis seqtemberSi ki 59,4

    mln dolaris. wlevandel 9 TveSi jamSi

    saqarTvelodan eqsportze 409 mln dolaris

    msubuqi avtomobilebi gaiyvanes (mTliani eqs-

    portis 19%), rac 2013 wlis pirveli 9 Tvis

    maCvnebelze 20%-iT naklebia.

    navTobqarxanas foTSi aaSeneben

    foTSi axali navTobgadmamuSavebeli

    qarxnis aSeneba igegmeba. investoris mosaZie-

    blad ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis

    saministro interesTa gamoxatvas gamoacx-

    adebs, romelic savaraudod, 2015 wlis Teberv-

    lisaTvis dasruldeba. qarxana mTlianad

    kerZo investiciiT aigeba. ukve cnobilia, rom

    man weliwadSi sul cota 2 mln tona nedli

    navTobis gadamuSaveba unda SeZlos. ra in-

    vesticia Caideba axali sawarmos amoqmede-

    baSi, es interesTa gamoxatvis dasrulebis

    Semdeg gairkveva.

    gazis qselTan mierTebis safasuri

    mcirdeba

    saqarTvelos energetikisa da wyal-

    momaragebis maregulirebeli erovnuli

    komisiis (sewmek) gadawyvetilebiT, mcirdeba

    bunebrivi gazis qselTan axali momxmareb-

    lis mierTebis tarifi. 600-dan 400 laramde

    Semcirebuli tarifis gadaxda moqalaqeebs

    25 lariani porciebiT, 16 Tvis ganmavlobaSi

    SeeZleba. momsaxurebis RirebulebaSi bune-

    brivi gazis erTi wertilis mowyoba Sedis.

    Tu kompania axal momxmarebels qselTan 30

    dReSi ar miaerTebs, Rirebuleba 400-dan 200

    laramde mcirdeba.

    The Banker-is jildo ,,Tibisi banks“

    msoflios erT-erTi yvelaze avtoritetu-

    li gamomcemlobis Financial Times finansurma Jurnalma, The Banker-ma, ,,Tibisi banki“ daasax-ela 2014 wlis saukeTeso bankad saqarT-

    veloSi. dajildoebis yovelwliuri ceremo-

    niali Catarda londonSi, 27 noemebrs, sadac

    ,,Tibisi banki“ warmodgenili iyo msoflios

    wamyvan bankebTan erTad. 2014 wlis ganmav-

    lobaSi ,,Tibisi bankma“ ,,saqarTvelos sauke-

    Teso bankis“ wodeba ukve meoTxed miiRo

    sxvadasxva finansuri gamocemisagan.

    ,,siTi parki“ daajarimes

    Tbilisis meriis informaciiT, kompania

    ,,siTi parks“ 2007 wlidan dasufTavebis mo-

    sakrebeli ar gadauxdia, ris gamoc dajarimda.

    meriis warmomadgenelTa TqmiT, 7 wlis ganma-

    vlobaSi Tanxis gadauxdelobam dedaqalaqis

    biujeti daaxloebiT 900.000 lariT daazara-

    la, miuxedavad amisa, kompania mxolod 2013

    wlis 1-li ivnisidan gadauxdeli Tanxis ode-

    eko-daijesti

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year18

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCEnobiT - 145.000 lariT dajarimda. garda amisa,

    cnobili gaxda, rom ,,siTi parkTan“ dadebul

    xelSekrulebas saerTaSoriso auditoruli

    kompania Seswavlis.

    saqarTvelos navTobresursebis antomia

    - sabadoebi, romlebzec mimdinareobda

    an/da mimdinareobs mopoveba:

    - aRmosavleT Waladidi;

    - sufsa;

    - Sromisubani;

    - norio;

    - sacxenisi;

    - samgori-patarZeuli-ninowminda;

    - samgoris samxreTi TaRi;

    - TeleTi;

    - dasavleT rusTavi;

    - mwarexevi;

    - baida;

    - taribani;

    - mirzaani;

    - patara Siraqi;

    - nazarlebi;

    - gazis sabado:

    - rusTavi

    - aRmoCenili sabadoebi, romelTa komer-

    ciuloba jer ar aris Sefasebuli:

    - oqumi;

    - veZebi;

    - norio-martyofi;

    - manavi.

    - ZiriTadi perspeqtiuli struqturebi:

    - gudauTa;

    - oCamCire;

    - yulevi;

    - egrisi;

    - kolxeTi;

    - iberia;

    - lazika;

    - okami;

    - samxreT-dasavleT TeleTi;

    - samxreT-aRmosavleT TeleTi;

    - Jati;

    - samxreT-aRmosavleT TeleTi sacxeni-

    si;

    - naqarali;

    - nacvalwyali;

    - fxoveli;

    - dedofliswyaro;

    - qedebi.

    ,,eko-daijesti~ qarTul Jurnal-gazeTebsa

    da sxva wyaroebze dayrdnobiT moamzada

    iv.javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sax-

    elmwifo universitetis ekonomikisa da

    biznesis fakultetis magistraturis II kur-

    sis studentma TamTa fetelavam

    eko-daijesti

  • 19#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCE

    antimonopoliuri da dargobrivi regulirebis aspeqtebi

    slava fetelava

    saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebulis saxelo-bis qarTuli universitetis profe-sori

    Salva gogiaSvili

    iv. javaxiSvilis saxelobis

    Tbilisis saxelmwifo universitetis asocirebuli profesori

    ganviTarebuli sabazro ekonomikis qveyneb-

    Si, ama Tu im zomiT TiTqmis yvela dargi

    ganicdis saxelmwifo regulirebas, romlis

    forma (meTodebi) da aRsrulebis meqanizmebi

    SesaZlebelia gansxvavebuli iyos saxelmwi-

    foebis mixedviT, Tumca, maTi mizani erTi da

    igivea yvelgan. amasTan, Tu saubaria sabazro

    ekonomikis pirobebSi bazris regulirebaze,

    cxadia aq pirvel rigSi mxedvelobaSia mis-

    aRebi regulirebis is formebi, romlebic aR-

    iarebuli da Secnobilia msoflios TiTqmis

    yvela ganviTarebuli saxelmwifos mier da

    romelTa mizania bazris liberalizacia

    da Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis

    xelSewyoba. Sesabamisad, aucilebelia, rom

    sabazro ekonomikaze orientirebul nebi-

    smier qveyanas gaaCndes gare samyarosTan

    harmonizebuli antimonopoliuri politika,

    naSromSi ganxilulia sabazro ekonomikis pirobebSi regulirebis roli da mniSvneloba.

    masSi konkretulad saubaria regulirebis saerTo sistemaSi antimonopoliuri da dargo-

    brivi regulirebis adgilze. aRniSnulia, rom maregulirebel organoTa praqtikaSi Ziri-

    Tadad regulirebis sami meTodi gamoiyeneba; pirveli (zedamxedveloba antimonopoliuri

    kanonmdeblobis Sesabamisad) gulisxmobs, rom antimonopoliurma organom ar dauSvas ekono-

    mikuri agentis mdgomareobis borotad gamoyeneba; meore meTodis (regulireba saoperacio

    danaxarjebis safuZvelze) Tanaxmad iqmneba maregulirebeli organo, romelic awesebs fasebs

    (tarifebs) an maT zRvrul dones, emyareba ra am procesSi faqtiuri danaxarjebis analizs

    da mogebis adeqvaturi normis uzrunvelyofis princips, xolo mesame meTodis (mastimulire-

    beli regulireba) SemTxvevaSi maregulirebeli organo awesebs fass (tarifebs) ramdenime

    faqtoris (romlebic uSualod arian dakavSirebuli sawarmos mimdinare da gaweul danax-

    arjebTan) gaTvaliswinebiT. xazgasmulia, rom regulirebis gansxvavebuli sqemebi SesaZloa

    sxvadasxva xarisxiT misaRebi aRmoCndes sxvadasxva dargis, agreTve drois gansxvavebuli

    monakveTisaTvis. amdenad, regulirebasTan mimarTebaSi konkretuli meTodis arCeva damokide-

    bulia saxelmwifo politikis mizanze. amasTan, droTa ganmavlobaSi sabazro cvlilebebTan

    erTad midgomebi SesaZloa Seicvalos.

    naSromSi aseve miTiTebulia antimonopoliuri da dargobrivi regulirebis qarTul re-

    alobaze da xazgasmulia, rom ekonomikuri konkurenciis da infrastruqtruris sferoebis

    kanonmdeblobaTa srulyofilebasa da Sesabamisi aRmasrulebeli organoebis (konkurenciis

    saagento da erovnuli maregulirebeli komisiebi) efeqtur muSaobaze mniSvnelovnadaa da-

    mokidebuli qveyanaSi sabazro ekonomikis formirebis procesis daCqareba da misi Semdgomi

    ganviTarebis stimulireba.

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year20

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCEromlis praqtikaSi realizaciam xeli unda

    SeuSalos kartelebis Seqmnas da SeaCeros

    ekonomikur agentTa Serwyma da iseTi sxva

    antikonkurenciuli procesebi, romlebic

    ama Tu im formiT aferxeben Tavisufal vaW-

    robas da konkurencias, rogorc qveynis Sig-

    niT, ise mis farglebs gareT. aseve, msoflios

    masStabiT regulirebis erT-erT aprobire-

    bul da gavrcelebul formas warmoadgens

    infrastruqturis sferoebis regulireba,

    konkretuli dargis maregulirebeli kanon-

    mdeblobisa da Sesabamisi institutebis

    (komisiebis) meSveobiT.

    zogadad SeiZleba iTqvas, rom regulire-

    bis sasargeblod warmodgenili ZiriTadi

    argumentebi aris Semdegi saxis:

    1. monopoliuri Zalauflebis (dominire-

    buli mdgomareobis) problema - romlis

    Seqmnisa da borotad gamoyenebisagan dacva

    xorcieldeba antimonopoliuri RonisZiebe-

    biT;

    2. gareSe efeqtebi, rac qmnis garemos

    dabinZurebis donis, miwis gamoyenebaSi Sez-

    Rudvebis, telemauwyeblobaze kontrolisa

    da sxva msgavsi xasiaTis saqmianobaTa ganx-

    orcielebis safuZvels;

    3. informaciis arasrulyofileba –

    srulyofili konkurenciis modeli gulisx-

    mobs, rom momxmareblebic da gamyidvelebic

    floben maTTvis saWiro yvela informacias

    sakuTari interesebis dasacavad. realurad

    ki es daSveba arasdros ar sruldeba da Se-

    sabamisad moiTxovs garkveuli samarTlebri-

    vi zomebis gatarebas.

    Tavis mxriv, gadawyvetileba regulirebis

    Sesaxeb politikuri sakiTxia da rogorc

    msoflio praqtika gviCvenebs, arc Tu iSviaTad

    saxelmwifo regulirebas farTo masStabiT

    adgili aqvs iqac, sadac aSkara ar aris baz-

    ris naklovanebebi. meores mxriv, regulire-

    bis meqanizmma SeiZleba sustad imuSaos iqac,

    sadac saxelmwifos Careva gamarTlebulia.

    Sesabamisad, calkeuli saxelmwifoebi maTi

    Taviseburebebisa da konkretuli socialur-

    ekonomikuri mdgomareobis gaTvaliswinebiT

    wyveten, Tu rogori maregulirebeli insti-

    tutebi unda Seqmnan da ra unda akeTon maT.

    rogorc cnobilia,…sabazro ekonomikaSi

    fasebi warmoadgenen ZiriTad gamanawile-

    bel meqanizms da ganapirobeben, rogorc

    momxmareblis alternatiul arCevans ise

    resursebis ganawilebis proporciebs mwar-

    moebelTa Soris. amasTan, erTis mxriv, sruly-

    ofili konkurencia optimalurad anawilebs

    resursebs, Tumca, meores mxriv, is mxolod

    Teoriul abstraqcias warmoadgens da mas

    versad ver vxvdebiT praqtikaSi. Sesabamisad,

    monopoliuri Zalauflebis borotad gamoy-

    enebisa da ,,bazris defeqtebisagan~ sazoga-

    doebis dacvis aucilebloba ekonomikaSi sax-

    elmwifos Carevas ganapirobebs.

    realurad yvela qveyanaSi maregulirebeli

    organoebi iqmnebian zemoxsenebuli erTi an

    ramdenime problemis gadasawyvetad. sxva sak-

    iTxia, Tu praqtikulad rogor axorcieleben

    isini bazris defeqtebis aRmofxvras. Tavis

    mxriv, ekonomikis regulirebas uZvelesi isto-

    ria aqvs, magram is CvenTvis sainteresoa gansa-

    kuTrebiT sabazro ekonomikis Camoyalibebis

    periodidan. Sesabamisad, SeiZleba iTqvas, rom

    sabazro ekonomikis pirobebSi ekonomikis

    regulirebas safuZveli Caeyara me-19 sauku-

    nis bolos, kerZod, 1887 wels, aSS-Si - trans-

    portisa da vaWrobis sferoSi federaluri

    regulaciebis SemoRebiT da Sesabamisi aRmas-

    rulebeli organoebis SeqmniT. mogvianebiT,

    1890 wels miRebul iqna federalur doneze

    pirveli antitrestuli kanonmdebloba, xolo

    1914 wels Seiqmna federaluri vaWrobis komi-

    sia (igive antimonopoliuri organo). amasTan,

    imave periodSi calkeuli Statebis doneze

    Seiqmna fasebis maregulirebeli komisiebi

    (komunaluri sawarmoebisaTvis). amasTan, regu-

    lirebis masStabebi gaZlierda didi depresi-

    is dros da kidev ufro farTo masStabebi

    miiRo gasuli saukunis 70-ian wlebSi, rode-

    sac daiwyo navTobis, benzinis da sxva Tanmx-

    lebi produqtebis fasebis regulireba. rac

    Seexeba socialur regulirebas, mas safuZve-

    li Caeyara 1906 wels, rodesac Seiqmna kveb-

    is produqtebisa da medikamentebis xarisxis

    kontrolis administracia.

    gasuli saukunis 70-iani wlebis Sua peri-

    odSi gaZlierda kritika ekonomikuri da so-

    cialuri regulirebis sawinaaRmdegod. kri-

    tikosTa risxvas imsaxurebda regulirebis

    danaxarjebi, romelic, maTi azriT, mZime tvir-

    Tad awveboda sazogadoebas. kritikis obieq-

    ti iyo aseve regulirebis praqtikac, rac maTi

    azriT, xels ki ar uwyobda sabazro naklo-

    vanebebis aRmoxvras, aramed qmnida sazogadoe-

  • 21#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCEbrivi TvalsazrisiT araefeqturobis axal

    wyaroebs. Aam periodSi, regulirebis sawi-

    naaRmdego moZraobas (deregulaciis momxre-

    Ta moZraoba) Sedegad mohyva is, rom regu-

    lirebis berketebi Serbilda da nawilobriv

    regulirebas daeqvemdebara bankebi, rkinigza

    da satelefono qseli. mTavrobam Sewyvita

    fasebis daweseba - navTobze, gazze, benzinze,

    aseve, uari ganacxada saaviacio da avtosa-

    transporto kompaniebis tarifebis dawese-

    baze. Tumca, es procesi naklebad Seexo so-

    cialur sferos.

    ekonomikuri da socialuri regulirebis

    praqtika gviCvenebs, rom maregulirebel or-

    ganoTa arsebobis mizezebi gansxvavebululia

    iseve, rogorc is politikuri Zalebi, romle-

    bzec isini reagireben. kerZod, dargis mar-

    egulirebel organoTa funqciebi moicaven

    SezRudvebs konkretul dargSi Sesvlaze da

    kontrols momsaxurebis fasebze da xarisxze.

    ZiriTad ekonomikur safuZvels ki aseTi reg-

    ulirebisaTvis warmoadgens bunebriv monop-

    oliebTan dakavSirebuli problemebi. Tumca,

    rogorc sxva qveynebis gamocdileba aCvenebs,

    regulirebas eqvemdebareba mravali iseTi

    dargic, romelTac araviTari saerTo ara

    aqvT bunebriv monopoliebTan. am ukanaskne-

    lis mizezi bazris naklovanebebsa da poli-

    tikur gadawyvetilebebTan erTad SesaZle-

    belia aixsnas sakmaod cnobili ,,dapyrobis

    hipoTeziT~, romlis Tanaxmadac maregulire-

    beli institutebi iqmnebian da emsaxurebian

    im ekonomikuri agentTa interesebs, romelTa

    regulirebisTvisac isini arian mowodebu-

    li. amasTan, ,,dapyrobis hipoTeza~ naklebad

    vrceldeba socialuri profilis regulire-

    baze da is ZiriTadad damaxasiaTebelia dar-

    gobrivi regulirebisaTvis.

    aRsaniSnavia, rom regulirebis saerTo

    sistemaSi gansakuTrebuli adgili ukavia an-

    timonopoliur regulirebas, romelsac eqvem-

    debareba yvela sabazro Zala.

    postkomunistur sivrceSi antimonopo-

    liuri regulireba gasuli saukunis 90-iani

    wlebis dasawyisidan xorcieldeba. regu-

    lirebis principebisa da safuZvlebis iden-

    turobis miuxedavad saxelmwifoebi antimo-

    nopoliuri politikis ganviTarebisaTvis

    instituciuri mowyobis sxvadasxva gzas

    irCeven, rac ganpirobebulia saxelmwifoeb-

    is mTavrobaTa politikuri nebiT da qveynis

    ekonomikis ganviTarebis doniT.

    centraluri da aRmosavleT evropis

    qveynebma gegmiuri ekonomikis sabazro ekono-

    mikiT Canacvlebis paralelurad daiwyes ma-

    siuri privatizebis procesi, romlis drosac

    didi iyo saxelmwifo monopoliebis kerZo

    monopoliebad gardaqmnis da axali monopo-

    liuri gaerTianebebis Seqmnis cduneba. Aam

    problemam realuri safrTxe Seuqmna isedac

    aramdgrad ekonomikur situacias da swored,

    aq gamoCnda yvelaze naTlad antimonopo-

    liuri kanonmdeblobis da Sesabamisi aRmas-

    rulebeli institutis, rogorc am procesis

    damabalansebeli Zalis roli da mniSvnelo-

    ba.

    axali damoukidebeli saxelmwifoebis

    mier sawyis etapze sasaqonlo da safinanso

    bazrebze konkurenciis ganviTarebisaTvis

    xelsayreli pirobebis Seqmnis mizniT, anti-

    monopoliuri organoebis instituciuri mow-

    yobis sxvadasxva modeli iqna miCneuli op-

    timalurad. Tumca, unda aRiniSnos, rom ufro

    mogvianebiT reformis etapobriv ganviTare-

    basTan erTad ganxorcielda maTi struqtu-

    ruli reorganizacia. igive procesebi Seexo

    rogorc maRalganviTarebul (gaerTianebuli

    samefo, iaponia), ise SedarebiT naklebad gan-

    viTarebul (saberZneTi, ungreTi, TurqeTi)

    qveynebs. am qveynebma instituciuri mowyobis

    dargobriv regulaciebs amjobines antimo-

    nopoliuri regulirebis centralizebuli

    varianti da am gziT miaRwies ekonomikis gan-

    viTarebis SedarebiT maRal dones.

    amasTan, umTavres moments dargobrivi mar-

    egulirebeli organoebis saqmianobaSi war-

    moadgens am dargis sawarmoTa tarifebis

    regulireba. Tumca, maTi roli konkretuli

    dargis konkurentunarianobis amaRlebis

    TvalsazrisiT aseve mniSvnelovania.

    aRsaniSnavia, rom aSS-Si sadac tradici-

    ulia antimonopoliuri institutebis komisi-

    uri mowyoba, mkacradaa gamijnuli uflebamo-

    silebani infrastruqturis maregulirebel

    komisiebsa da antimonopoliur organoebs

    Soris. Sesabamisad, mxolod federaluri vaW-

    robis komisiisa da iusticiis saministros

    antitrastuli departamentis ganxilvis sa-

    gans warmoadgens regulirebis iseTi umniS-

    vnelovanesi aspeqtebi - rogoricaa ekonomi-

    kur agentTa Serwyma da gaerTianeba.

  • #3-4(34-35), 2014 weli, year22

    aeaxali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    Tmecniereba/SCIENCE

    sazogadod, maregulirebeli organoebi

    mowodebuli arian gaataron Semdegi saxis

    RonisZiebebi:

    - bazarze Sesvlis gaadvileba (sadac

    es SesaZlebelia);

    - monopoliuri mdgomareobis borotad

    gamoyenebis Tavidan acileba da a.S.

    Sesabamisad maregulirebeli organoebis

    mniSvnelovani amocanaa regulirebis racion-

    aluri xerxis (erTi an ramdenime) SerCeva, maT

    Soris:

    - fasebis regulireba tarifebze mud-

    mivi kontrolis an fasebis zRvruli donis

    (zeda) dawesebis gziT;

    - momsaxurebis xarisxze kontroli;

    - danadgarebis eqspertiza da kontro-

    li da maTi mierTeba saerTo sargeblobis

    qselebTan (urTierTCarTvebi);

    - teqnikur da saoperatoro normebis

    dacvaze kontroli.

    maregulirebel organoTa praqtikaSi (ro-

    gorc sazRvargareTis qveynebis gamocdileba

    gviCvenebs), ZiriTadad regulirebis Semdegi

    meTodebi gamoiyeneba:

    1. zedamxedveloba antimonopoliuri

    kanonmdeblobis Sesabamisad;

    2. regulireba saoperacio danaxarjebis

    safuZvelze;

    3. mastimulirebeli regulireba.

    pirveli meTodis gamoyeneba gulisxmobs,

    rom antimonopoliurma organom ar dauSvas

    ekonomikuri agentis mdgomareobis borotad

    gamoyeneba. Mmdgomareobis borotad gamoyen-

    ebaTa SesaZlo konkretul gamovlinebebs ki

    warmoadgenen - fasiT diskriminacia, asor-

    timentis Tavs moxveva, aragonivruli fasis

    daweseba, deficitis Seqmna fasis awevis miz-

    niT da a.S.

    meore meTodis Tanaxmad iqmneba maregu-

    lirebeli organo, romelic awesebs fasebs

    (tarifebs) an maT zRvrul dones, emyareba ra

    am procesSi faqtiuri danaxarjebis analizs

    da mogebis adeqvaturi normis uzrunvely-

    ofis princips.

    mesame SemTxvevaSi maregulirebeli or-

    gano awesebs fasebs (tarifebs) ramdenime

    faqtoris (romlebic uSualod arian dakavS-

    irebuli sawarmos mimdinare da gaweul dan-

    axarjebTan) gaTvaliswinebiT.

    mxedvelobaSia misaRebi is garemoebac, rom

    regulirebis gansxvavebuli sqemebi SesaZloa

    sxvadasxva xarisxiT misaRebi aRmoCndes sxva-

    dasxva dargis, agreTve drois gansxvavebuli

    monakveTisaTvis. amdenad, konkretuli meTo-

    dis arCeva damokidebulia regulirebasTan

    mimarTebaSi saxelmwifo politikis mizanze.

    amasTan, droTa ganmavlobaSi sabazro cvli-

    lebebTan erTad midgomebi SesaZloa Seicva-

    los.

    saqarTveloSi, iseve rogorc postsocial-

    isturi banakis qveynebSi, antimonopoliuri

    da dargobrivi regulirebis praqtikul re-

    alizacias (antimonopoliuri da infrastruq-

    turis sferoebis maregulirebeli sakanon-

    mdeblo bazis miReba da instituciuri

    mowyoba) safuZveli Caeyara gasuli saukunis

    90-iani wlebis damdegidan. kerZod, 1992 wels

    iqna miRebuli pirveli qarTuli antimonopo-

    liuri aqti - ,,monopoliuri saqmianobis Sez-

    Rudvisa da konkurenciis ganviTarebis Sesax-

    eb~ saxelmwifo sabWos dekretis saxiT, xolo

    mogvianebiT, 1996 wels miRebul iqna ,,monopo-

    liuri saqmianobisa da konkurenciis Sesaxeb~

    saqarTvelos kanoni, ris safuZvelzec Seiqm-

    na saxelmwifo antimonopoliuri samsaxuri

    (likvidirebul iqna 2005 wlis 19 agvistos).

    amJamad, qveyanaSi moqmedebs – ,,Tavisufali

    vaWrobisa da konkurenciis Sesaxeb~ saqarT-

    velos 2012 wlis kanoni, romelSic 2014 wlis

    martis bolos Sevida mniSvnelovani cvli-

    lebebi (maT Soris, Seicvala kanonis saxel-

    wodeba da is ukve ,,konkurenciis Sesaxeb~

    saqarTvelos kanonis saxeliT moqmedebs), ri-

    Tac is dauaxlovda evrokavSiris Sesabamis

    normas. ,,konkurenciis Sesaxeb~ saqarTvelos

    kanonis aRmasrulebel organos 2014 wlis 14

    aprilidan warmoadgens sajaro samarTlis

    iuridiuli piri – konkurenciis saagento.

    rac Seexeba infrastruqturis sferos

    maregulirebel normaTa miRebas da Sesa-

    bamisi aRmasrulebeli komisiebis Seqmnas,

    mas saqarTveloSi safuZveli Caeyara gasuli

    saukunis 90-iani wlebis bolos. amJamad mo-

    qmedebs ,,eleqtroenergetikisa da bunebrivi

    gazis Sesaxeb~, ,,eleqtronuli komunikaciebis

    Sesaxeb~ da ,,erovnuli maregulirebeli or-

    ganoebis Sesaxeb~ kanonebi, romelTa safuZ-

    velzec Seqmnilia –1)saqarTvelos komunika-

    ciebis erovnuli komisia da 2)saqarTvelos

  • 23#3-4(33-35), 2014 weli, year

    ae

    axali ekonomisti TH

    E N

    EW E

    CO

    NO

    MIS

    T

    mecniereba/SCIENCEenergetikisa da wyalmomaragebis maregu-

    lirebeli erovnuli komisia.

    sabolood SeiZleba iTqvas, rom ekono-

    mikuri konkurenciis da infrastruqtris

    sferoebis kanonmdeblobis srulyofilebasa

    da Sesabamisi aRmasrulebeli organoebis

    (konkurenciis saagento da erovnuli mar-

    egulirebeli komisiebi) efeqtur muSaobaze

    mniSvnelovnadaa damokidebuli qveyanaSi sa-

    bazro ekonomikis formirebis procesis daC-

    qareba da misi Semdgomi xelSewyoba da gan-

    viTareba.

    gamoyenebuli literatura:

    1. Белов В., Обзор мировой практики регулирования естественных монополии, журнал ,,конкурент,, №9, 1995.

    2. Гелхорн Э., Ковасик В., Антитрестовская законодательство и экономика, Международный институт права, США, 1995.

    3. Ордовер Д., Питман Р., Конкурентная политика для естественных монополии, Журнал для акционеров №1, 1993.

    4. Разгуляев Ю., Практика регулирования естественных монополий в отдельных отраслях инфраструктуры, журнал ,,конкурент,, №9, 1995.

    5. Кэмпбелл Р.Макконнелл, Стэнли Л. Брю, Экономикс: Принципы, пробл�