ISSN 1392-1274. TEISE 2004 53

JURIDINIŲ ASMENŲBAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PROBLEMATIKA

Romualdas Drakšas

Vilniaus universiteto Teisės fakultetoBaudžiamosios teisės katedros docentassocialinių mokslų daktarasSaulėtekio ai. 9, I rūmai, LT-10222 VilniusTel. (370 5) 236 61 67

Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas Lietuvos baudžiamajame kodekse laikyti-nas vienu iš esminių baudžiamosios teisės aspektų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar pagrįstai ir tiks-lingai juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė įtraukta į Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įsta-tymus.

Establishment of the corporate criminal liability in the Lithuanian Penal Code is considered one ofthe essential aspects of the criminal law. The article covers analysis of the question if the incorporationof corporate criminal liability into criminal laws of Lithuania is reasonable and purposeful.

Įvadas

Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybėsįtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiama-jame kodekse laikytinas vienu iš esminių bau-džiamosios teisės aspektų. Juridinių asmenųbaudžiamoji atsakomybė yra, ko gero, didžiau-sias iššūkis, kuris metamas klasikinės baudžia-mosios teisės teorijai. Tai reiškia būtiną pasi-keitimą pažiūrų į tokias pagrindines baudžia-mosios teisės sąvokas, kaip antai: veika, kaltėir bausmė. Todėl neatsiliktinai juridinių asme-nų baudžiamosios atsakomybės nustatymas ke-lia daug abejonių ir diskusijų.

Dabar valstybes pagal jų požiūrį į juridiniųasmenų baudžiamąją atsakomybę ir jos įteisi-nimo momentą galima skirstyti į tris grupes:

1. Valstybės, kuriose juridinių asmenųbaudžiamoji atsakomybė buvo įteisintair pradėta taikyti seniai ir kuriose susi-formavo mokslinė doktrina ir teismųpraktika, grindžianti ar bandanti pagrįstitokios atsakomybės būtinumą (JAV, An-glija, Kanada) [1, p. 139]

2. Valstybės, kuriose tokia nusikaltimosubjekto rūšis buvo įteisinta tik pasta-raisiais metais ar praėjusį dešimtmetį(Prancūzija, Belgija, Danija, Norvegija).Šiose valstybėse lik keliama užduotis:pagrįsti baudžiamojo įstatymo nuosta-tas konceptualiu, doktrininiu aiškinimu.

3. Valstybės, neįteisinusios juridinių asme-nų baudžiamosios atsakomybės (Lenki-ja, Latvija, Rusija).

68

Lietuva neseniai papildė antrosios valsty-bių grupės gretas. Mūsų valstybėje juridinių as-menų baudžiamosios atsakomybės institutaspirmų kartą buvo kodifikuotas priėmus naują-jį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.Iki šiol, t. y. praėjus keleriems metams po nau-jojo Baudžiamojo kodekso Įsigaliojimo, Lietu-voje beveik nėra išsamios baudžiamosios tei-sės doktrinos ir teismų praktikos, pagrindžian-čios šio instituto būtinumą. Atsižvelgiant j taikyla abejonių, ar juridinių asmenų baudžiamo-sios atsakomybės įteisinimas nėra tik aklas kaikurių valstybių praktikos kopijavimas neatsi-žvelgus į tai, kad Lietuvos sąlygomis šis insti-tutas ne tik nėra naudingas, bet gali iš esmėsapsunkinti teisingumo principo įgyvendinimąskiriant bausmę nusikalstamą veiką padariu-siam asmeniui. Taip pat neatmestina galimy-bė, kad šis institutas dėl savo nepraktiškutnonebus įgyvendinamas Lietuvos teismų ir bustiesiog viena iš retai taikomų Baudžiamojo ko-dekso dalių. Šiame darbe siekiama atsakyti, arPastarieji klausimai yra teisingi, bei pagrįsti arPaneigti juridinių asmenų baudžiamosios at-sakomybės būtinumą Lietuvoje.

I« Juridinių asmenų baudžiamosiosatsakomybės istorinė apžvalga

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybėskilmė nėra tiksliai nustatyta. Istoriškai šis ins-titutas kildinamas iš bendrosios teisės sistemosvalstybių. Kai kurie autoriai juridinių asmenų^audžiamąją atsakomybę kildina iš deodandųteisės [2, p. 26]. Dcodandasyra negyvas objek-tas, sukeliantis mirtį. Senojoje teisėje deodan-('ai buvo prilyginami nusikaltėliams ir naiki-nami. Toks elgesys atitiko teisės kilmę iš kerš-to. Pamažu tokios nuostatos tapo neveikian-čios, tačiau senoji deodandų teisė rado naująPritaikymą. Štai jūroje Įvykusios avarijos aukaSali patirti daug sunkumų, mėgindama gauti

teisini atlygį iš žalą sukėlusio laivo savininko,nes pastarasis gali būti labai toli. Analogiškaideodandų teisei, kodėl paties laivo nelaikytipiktadariu ir neleisti nukentėjusiam pateiktiieškinio laivui pirmame uoste, į kurį jis įplau-kė po avarijos. Lygiai taip pat deodandų teisėsevoliucija būtų galima laikyti siekį traukti bau-džiamojon atsakomybėn juridinį asmenį.

Baudžiamąją atsakomybę įmonėms pradė-ta taikyti XIX a. viduryje bendrosios teisės vals-tybėse. Jau tada common law sistema turėjosprendimus, kurie leido taikyti bausmę ne vienfiziniams asmenims. Tai vadinamoji vicariuosliability (pakaitinė atsakomybė) konstrukcija,kuri leidžia taikyti baudžiamąją atsakomybedarbdaviui už jam pavaldžių darbuotojų nusi-kaltimus. Precedentinės sistemos šalyse nuoXIX a. paplitusi identifikacijos teorija, tapati-nanti juridinio asmens vadovaujantį persona-lą su pačiu juridiniu asmeniu. Siekiant įvestibaudžiamąją atsakomybe Didžiojoje Britani-joje, JAV ir Kanadoje, pakako baudžiamojojeteisėje vartojamą asmens sąvoką traktuoti kaipapibrėžtį, taikomą ne vien fiziniams, bet juri-diniams asmenims [20, p. 108].

XIX a. daugumoje Europos valstybių buvolaikomasi nuostatos, kad juridinis asmuo ne-gali padaryti nusikalstamos veikos. Kontinen-tinės teisės sistemos valstybėse prigijo 1810 m.Prancūzijos baudžiamajame kodekse įtvirtin-ta nuostata, numatanti tik kaltojo fizinio as-mens baudžiamąją atsakomybę. Tuo laikotar-piu vyravo klasikinės baudžiamosios teisės mo-kyklos išplėtota psichologinė kaltės koncepci-ja, kuria remiantis juridinio asmens psichinissantykis su daroma veika negalėjo būti nusta-tytas, be to, buvo laikoma, kad juridiniai as-menys galėjo veikli tik neviršydami jiems su-teiktų įgaliojimų ir nusikalstamos veikos pa-daryti negalėjo. Kontinentinės teisės šalyse ju-ridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė ne-buvo taikoma ir dėl procesinių kliūčių: ji būtų

sunkiai suderinama su baudžiamojo procesonuostatomis, pagrįstomis kaltės nustatymu [3,p. 13]. Socialinis juridinių asmenų veikų kri-minalizavimo tikslingumas siejamas su XIX a.itin paspartėjusia infrastruktūros plėtra: plė-tėsi geležinkelio transportas, griežtos sociali-nės reakcijos sulaukė net nesunkūs viešosiostvarkos pažeidimai, dėl kurių kildavo avarijų,nusinešdavusių žmonių aukų. KontinentinėjeEuropoje juridinių asmenų baudžiamoji atsa-komybė pradėta taikyti nuo XX amžiaus. Pa-vyzdžiui, Danijoje ši atsakomybė numatyta1926 m., Belgijos kasacinis teismas pripažino,kad bendrovės gali padaryti nusikaltimus, dar1946 m., tačiau įstatymiškai baudžiamoji atsa-komybė galutinai Įtvirtinta tik 1999 m., Olan-dijoje juridinių asmenų baudžiamoji atsakomy-bė nustatyta 1950 m. įstatymu dėl ekonominiųnusikaltimų, o šios nuostatos 1976 m. įtrauk-tos į Olandijos baudžiamąjį kodeksą. Prancū-zijoje juridinių asmenų baudžiamoji atsakomy-bė reglamentuota 1994 metais, priėmus naująBaudžiamąjį kodeksą. Nuo 1995 m. juridinioasmens baudžiamosios atsakomybės klausimaiįtraukti į Suomijos baudžiamąjį kodeksą irt. t. [3, p. 24]. Tarptautiniu lygmeniu plačiaudiskutuoti apie juridinių asmenų baudžiamąjąatsakomybę imta XX a. aštuntajame dešimt-metyje. Pirmuosiuose Europos Tarybos doku-mentuose [5; 6; 7], kuriuose užsimenama apiejuridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, re-komenduojama tik apsvarstyti tokią taikymogalimybę. Pažymėtina, kad 1988 m. EuroposTarybos Ministrų komitetas priėmė rekomen-daciją „Dėl juridinių asmenų baudžiamosiosatsakomybės nustatymo už nusikaltimus, pa-darytus realizuojant ūkinę veiklą". Rekomen-dacijoje siūloma nacionalinėje teisėje už eko-nominius teisės pažeidimus numatyti galimy-bę riboti, uždrausti juridiniams asmenims vyk-dyti tam tikrą veiklą ir 1.1., tačiau vienareikš-miškai nenurodoma, kokiuose teisės aktuosešios priemonės turi būti įtvirtintos.

Nuo 1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Ams-terdamo sutarčiai (dėl Europos Sąjungos su-tarties, Europos Bendrijos steigimo sutarčių irkai kurių su jomis susijusių aklų pataisų), Eu-ropos Sąjungos šalys narės ėmė efektyviai ben-dradarbiauti baudžiamųjų reikalų srityje, ypačkovodamos su organizuotu nusikalstamumu,terorizmu, neteisėtu žmonių gabenimu, nusi-kaltimais vaikams, narkotikų ir ginklų kontra-banda, korupcija ir pan. [4, p. 95]. Atsižvelgiantį tai daugumoje pastaraisiais metais priimamųEuropos Sąjungos dokumentų, susijusių subaudžiamąja teise, numatoma šalių narių pa-reiga taikyti atsakomybės priemones juridi-niams asmenims [8; 9]. Tačiau iš esmės nė vie-noje iš šių rekomendacijų šalys narės nėra įpa-reigojamos atsakomybės priemones įtrauktivien į nacionalinę baudžiamąją teisę. Būtinaatsižvelgti, kad daugeliui šalių narių nebūtų ga-lima to padaryti nepakeitus esminių naciona-linės teisės principų. Todėl rekomenduojamossankcijos gali būti taikomos ir kitose teisės ša-kose, pavyzdžiui, - administracinėje, finansųar civilinėje teisėje, jei tik jos pakankamai efek-tyvios, proporcingos ir įtikinamos1.

2. Juridinis asmuo kaipnusikalstamos veikos subjektas

Juridinio asmens, kaip nusikaltimo subjekto,problema buvo nagrinėjama jau XX amžiauspradžioje [11, p. 128-131]. Baudžiamosios tei-sės teorijoje ši problema sprendžiama atsklei-džiant juridinio asmens, kaip teisės subjekto,esmę.

Juridinio asmens esmės klausimas - civili-nės teisės nagrinėjimo dalykas, lš civilistikosmokslui žinomų juridinio asmens esmės teori-

1 Pabrėžtina, kad Huropos Sąjungos Komisija, vertin-dama Europos Sąjungos šalių narių sankcijas, taikomasjuridiniams asmenims, atsižvelgia j faktinį jų efektyvum;).bet ne j tai, kokiame teisės akte jos numatomos [10].

70

jiļ baudžiamosios teisės mokslui yra svarbiosdvi. Tai fikcijos teorija ir realybės (organinė)teorija [12, p. 204].

Remiantis fikcijos teorijos nuostatomis, vie-nintelis teisės subjektas yra fizinis asmuo. Ju-ridinis asmuo yra ne kas kita, kaip dirbtinai su-darytas teisės subjektas. Tai yra tam tikra teisi-nė fikcija. Juridinis asmuo pats yra neveiksnus,veiksnūs yra tik susidedantys iš fizinių asmenųjuridinio asmens valdymo organai [13, p. 282-284]. Vadovaujantis fikcijos teorija, juridinioasmens patraukimas baudžiamojon atsakomy-bėn negalimas, nes ši teorija nepripažįsta juri-dinio asmens kaip teisės subjekto. Pritarus fik-cijos teorijai, reikėtų pripažinti, kad juridinisasmuo negali būti ne tik baudžiamųjų teisiniųsantykių, bet ir civilinių teisinių santykių sub-jektu. Toks teiginys sudaro prielaidas išvadai,kad pats juridinis asmuo negali atsakyti pagalsavo sutartinius civilinės teisės reguliuojamusįsipareigojimus, o už jį atsako tik fiziniai as-menys, sudarantys valdymo organus. Tačiau taine tik neatitinka susiklosčiusių ir paplitusių ci-vilinės teisės reguliuojamų santykių, bet ir keltųabejonių paties juridinio asmens reikalingumu.

Vadovaujantis realybės teorija, juridinis as-niuo yra realiai egzistuojantis teisės subjektas.Jis savo veikloje vadovaujasi bendra valia, ku-ri gali nesutapti su į susivienijimą susijungusiųfizinių asmenų valia bei galimybe veikti tik sa-vo vardu, tai yra turėti ir Įgyti subjektines tei-ses ir pareigas. Taigi juridinis asmuo yra veiks-nus, o jo valdymo organai Įgyvendina šį juridi-nio asmens veiksnumą. [13, p. 615-624].

Šia teorija pripažįstama, kad juridinis as-muo gali veikli arba susilaikyti nuo reikalauja-mo, privalomo veikimo. Pabrėžtina, kad nu-spręsti, ar juridinis asmuo objektyviai galėjoPasirinkti kitokį elgesio variant;}, galima tik ver-tinant iš vidutinių gebėjimų, protingo ir rūpes-tingo fizinio asmens pozicijų. Todėl šis spren-dimas paliekamas subjektyviam teisėjo verti-

nimui ir yra dar vienas teisinės sąmonės pasi-reiškimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje2.

Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomy-bės šalininkai, pripažindami juridinį asmenį tei-sinių santykių subjektu, išskiria šiuos juridinioasmens, kaip teisinių santykių subjekto, požy-mius:

• juridinis asmuo turi būti inkorporuotas,įsteigtas teisės aktų nustatyta tvarka irgali dalyvauti palaikant teisinius santy-kius kaip teisės subjektas;

• yra sudaryti kolegialūs arba (ir) vienaš-meniai juridinio asmens valdymo orga-nai arba paskirti asmenys, galintys veiktijuridinio asmens vardu ir jo interesais[1, p. 141].

Pritariant realybės teorijos teiginiams, pri-pažintina, kad esant šiems požymiams juridi-nis asmuo gali būti laikomas teisinių santykiųsubjektu. Tačiau realybės teorija vadovaujan-tis bandoma pagrįsti, kad juridinis asmuo galibūti ir nusikalstamos veikos subjektu.

Nusikalstamos veikos subjektas - tai as-muo, kuris kaltas padaręs nusikalstamą veikąir gali būti teisinių santykių subjektu. Šiuo at-veju, išsprendus juridinio asmens gebėjimo būtiteisinių santykių subjektu klausimą, lieka at-sakyti, ar juridinis asmuo gali būti kaltas pada-ręs nusikalstamą veiką.

Realybės teorijos teiginiai suteikia teorinįkriminalinių bausmių taikymo juridiniam as-meniui pagrindimą, kadangi teikia galimybę

2 Būtent todėl juridinių asmenų baudžiamoji atsako-mybė labiau paplitusi anglosaksų teisinės sistemos šalyse(JAV, Anglijoje). Šiose šalyse gerokai didesnę reikšmę tu-ri teisinė sąmonė. Kontinentinės sistemos šalyse, kur bau-džiamoji teisė labiau formalizuota ir teisinei simumei skir-tas mažesnis vaidmuo, juridinių asmenų baudžiamoji at-sakomybė negalėjo įsigalėti vien dėl to, kad jos negalimaformalizuoti taip, kaip fizinio asmens atsakomybės, ir ten-ka visus neaiškumus, kurių šiuo atveju neišvengiamai at-siranda, palikti spręsti teisėjui vadovaujantis jo subjekty-via nuomone, o ne vien įstatymo reikalavimais.

71

kalbėti apie poveikį „kaltininko" valiai [14,p. 132]. Vis tik šiuo atveju lieka neaišku, kaipnustatyti juridinio asmens kaltumą. Kaltė lai-kytina kiekvieno teisės pažeidimo būtinuojupožymiu3. Atrodytų, kad kaltės, kaip psicholo-ginio santykio, buvimas nėra būdingas juridi-niam asmeniui. Vokietijoje, pavyzdžiui, iki šiolbaudos juridiniams asmenims taikomos tik užviešosios tvarkos pažeidimus, jų skyrimas ne-siejamas su asmens kalte ir jomis siekiama pre-vencinių tikslų. Tačiau teisės literatūroje kriti-kuojamas psichologinės kaltės sampratos tai-kymas juridiniams asmenims ir siūlomi kiti ju-ridinio asmens kaltės nustatymo būdai:

Juridinio asmens kaltės problema negalibūti išspręsta vadovaujantis psichologinės kal-tės samprata. Mes galime nustatyti juridinio as-mens valią, tačiau niekada nenustatysime juri-dinio asmens psichinio santykio su fizinio as-mens, įgyvendinusio juridinio asmens funkci-jas, padaryta nusikalstama veika. Tai reiškia,kad tokiais atvejais juridinio asmens kaltė įgau-na vertinamuosius kriterijus ir turi būti išreikštaobjektyviai [...] Juridinio asmens kaltė gali bū-ti tik normatyvinė" [19, p. 104].

Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodantjam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuo-ti savo darbuotojus [15, p. 141]. Toks kaltės pa-grindimas remiasi normatyvinės, objektyvioskaltės teorija, kaip priekaišto juridiniam asme-niui, kuris elgiasi neteisėtai, pažeisdamas tei-sės normų ginamas vertybes, pareiškimas. Ki-taip tariant, juridinio asmens kaltės padarius

3 Bendrosios teisės sistemos valstybėse juridiniai as-menys taip pat atsako už griežtos atsakomybės ir absoliu-čios atsakomybės nusikaltimus. Jei nusikalstama veika pri-skiriama griežtos atsakomybės nusikaltimams, kaltumoelemento kaltinančiai šaliai įrodinėti nereikia, tačiau at-sakomybė netaikoma, jei kaltinamasis įrodo, jog ėmėsi vi-sų būtinų priemonių, kad neatsirastų žalingi padariniai.Jei nusikaltimas priskiriamas absoliučios atsakomybės nu-sikaltimams, asmuo traukiamas atsakomybėn vien nusta-čius objektyviuosius nusikaltimo požymius.

nusikalstamą veiką pripažinimas yra objekty-vaus pakaltinamumo įtvirtinimas. Tačiau tokiuatveju konstatuotinas labai dirbtinis juridinioasmens kaltės nustatymas atsižvelgiant tik į išnusikalstamos veikos gautą naudą. Pripažįstanttokį kaltės nustatymo būdą, tektų analogiškainustatyti ir fizinio asmens kaltę. To reikėtų pa-gal lygybės įstatymui principą. Todėl tais atve-jais, kai vienas asmuo neprašytas antrojo, jamapie tai nepranešęs, pastarajam nežinant daronusikalstamą veiką jo naudai vadovaudamasistik draugiškumu ar panašiais motyvais, - kaltuturės būti laikomas ir antrasis asmuo, kuris netik nedalyvauja darant nusikalstamą veiką, betir nežino apie ją, tačiau gauna iš tokios veikosnaudą. Būtent siekiant išvengti tokių situacijųkaltė buvo apibrėžiama kaip asmens, daran-čio nusikalstamą veiką, psichinis santykis su jodaroma veika ir jos padariniais. Pripažinus mi-nėtą juridinio asmens kaltės nustatymo būdą,reikėtų keisti ir kaltės apibrėžimą ir ją būtų ga-lima apibūdinti kaip asmens psichinę būseną,priklausančią nuo nusikalstamos veikos, neat-sižvelgiant į tai ar joje asmuo dalyvavo, sutei-kiamos naudos. Paminėtina, kad juridinių as-menų baudžiamosios atsakomybės šalininkaipabrėžia tai, kad baudžiamojoje teisėje būtinakeisti tradicinę kaltės sąvoką, siūlo atmesti kal-tės dorovės bei etikos elementus ir ypač ak-centuoti teisinių vertybių apsaugą, kai joms ke-lia pavojų nusikalstama kolektyvinių subjektųveika. Tuo siekiama suobjcktinti baudžiamąjąatsakomybę, kai apkaltai tereikia įrodyti, kadkaltininkas susijęs su nusikalstama veika tiek,kiek to reikalaujama pagal įstatymą [20, p. 106].

Tačiau net įrodžius, kad juridinis asmuo ga-vo naudą iš fizinio asmens veikos, išliktų gali-mybė, kad fizinis asmuo, tegu ir būdamas vie-nu iš juridinio asmens valdymo organų, veikėsavo atsakomybe nežinant kitiems valdymo or-ganams. Pagal juridinių asmenų baudžiamosiosatsakomybės šalininkų argumentus, toks juri-

72

dinis asmuo būtų preziumuojamas esąs kaltaspadaręs nusikalstamą veiką. Esant šiai situaci-jai civilinėje teisėje, juridinio asmens kaltė ne-būtų preziumuojama, kadangi visada liktų ga-limybė įrodyti teisme, kad toks asmuo veikėnepaisant tikros juridinio asmens valios. Todėltoks objektyvaus pakaltinimo nustatymas ne-atitiktų nei teisingumo principo, nei protingu-mo kriterijų.

Įvertinus šiuos argumentus, darytina išva-da, kad juridinis asmuo, būdamas teisinių san-tykių subjektu, negali būti nusikalstamos vei-kos subjektu.

3. Juridinių asmenų baudžiamosiosatsakomybės pagrįstumas

Dabar kontinentinės teisės tradicijos valstybiųmokslininkai, nors sutinka su principine nuo-stata, kad turi būti taikomos tam tikros atsa-komybės priemonės juridinių asmenų atžvil-giu, daugiau dėmesio skiria teoriniam baudžia-mosios atsakomybės taikymo pagrindimui beiskirtingų atsakomybės priemonių tarpšakiniamsuderinamumui [4, p. 96]. Juridinių asmenųbaudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas skir-tingose jurisdikcijose buvo nulemtas keletoveiksnių, iš kurių išskirtini šie:

Nepakankamos civilinės teisinės priemones.Teisės doktrinoje beveik sutartinai pripažįsta-ma, kad civilinės atsakomybės paskirtis - kom-pensuoti nukentėjusiajam patirtus nuostolius' r sumokėti netesybas; ji paprastai atsiranda pa-leidus privatų interesą; o laikant baudžiamąjąatsakomybę siekiama nubausti teisės pažeidė-ja., užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, da-ryti teigiamą poveiki kaltininkui. Vykstant pa-sauliniams globalizacijos procesams ir susilie-jant didžiausioms komercinėms bendrovėmsvicn civilinio teisinio nuostolių atlyginimo re-guliavimo nebeužtenka, ypač kai siekiama ap-ginti vartotojų interesus, neleisti monopolizuo-

ti šalies rinkų, apsaugoti aplinką nuo taršos irpan. Todėl už kai kuriuos teisės pažeidimus bū-tina taikyti griežtesnes priemones - baudas, ju-ridinio asmens veiklos apribojimą arba likvi-davimą. Tačiau sankcijos juridiniams asmenimsgali būti numatomos kitose teisės šakose, pa-vyzdžiui, administracinėje teisėje. Tarptautinėbendruomenė nereikalauja privalomai numa-tyti juridinių asmenų atsakomybės priemoniųbaudžiamojoje teisėje. Ekonominės teisės te-oretikų (R. Posner, S. Shavel, D. Kahan) nuo-mone, nesvarbu, remiantis kurios teisės šakosnormomis kils neigiamų padarinių juridiniamasmeniui. Rengiant 1996 m. Rusijos BK vie-nas iš esminių argumentų prieš juridinių as-menų baudžiamosios atsakomybės nustatymąbuvo tas, kad baudžiamoji atsakomybė juridi-niams asmenims tose kontinentinės teisės sis-temos valstybėse, kuriose ji buvo nustatyta ne-seniai (pvz., Prancūzijoje), beveik netaikoma,be to, gana veiksmingai juridiniams asmenimsgalima taikyti ne bausmes, o ekonomines sank-cijas arba kitas finansines priemones. Prancūzijosmokslininkų teigimu, kaltinamuosiuose nuospren-džiuose juridinių asmenų atžvilgiu trūksta argu-mentacijos, be to, galima suabejoti, ar nustatomitikrieji kaltininkai [16, p. 290-294; 17, p. 52]. Pa-žymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respub-likos BK numatoma atsakomybė už gamtosįstatymų pažeidimus (BK 245 str.), vandens,žemės ir oro teršimą (BK 245'str.), jūros terši-mą medžiagomis, kenksmingomis žmonių svei-katai ar jūros gyvūnijai, ar kitokiomis atlieko-mis ar medžiagomis (245-1 str.) ir kitus aplin-kosauginius nusikaltimus, tačiau šios BK nor-mos beveik netaikomos. Panašios pagal turinįnormos nebuvo taikomos ir Sovietų Sąjungospraktikoje [17, p. 5.1-52]. Dabar galioja Mo-kesčio už aplinkos teršimą įstatymas, kurio pa-skirtis yra ekonominėmis priemonėmis skatintiteršėjus mažinti aplinkos taršą, neviršyti ter-šalų išmetimo į aplinką normatyvų, {statymas

73

įtvirtina „teršėjas moka" principą, pagal kurįmokestis už aplinkos taršą apskaičiuojamasproporcingai išmetamų teršalų kiekiui ir kenks-mingumui. Jei į aplinką išmetamų teršalų kie-kis viršija nustatytus normatyvus, gali būti tai-komos baudos. Ekonominės sankcijos taiko-mos ir remiantis Mokesčių administravimo arAlkoholio kontrolės bei kitais įstatymais, o užpadarytus pažeidimus ūkio subjekto darbuo-tojai arba savininkai gali būti traukiami admi-nistracinėn arba baudžiamojon atsakomybėnatskirai. Visa tai rodo, kad juridiniams asme-nims gali būti sėkmingai taikomos ne baudžia-mosios, o ekonominės ir finansinės teisinėspriemonės. Būtina atsižvelgti, kad civilinė tei-sė leidžia lanksčiau nustatyti padarytus nuos-tolius, įskaitant ir negautą naudą. Be to, nu-kentėjusiam asmeniui paliekama daug inicia-tyvos ginti savo interesus, civiliniame procesegalioja kaltės prezumpcija ir pan. Yra nuomo-nių, kad civilinė atsakomybė taip pat gali bau-ginti bendrovę ir neigiamai veikti jos reputaciją[18]. O pernelyg didelis bauginimas (angį. over-deterrence), kai paskirta nuobauda nėra adek-vati socialinei žalai, nėra efektyvus, nes didinabendrovių gaminamos produkcijos arba teikia-mų paslaugų socialinius kaštus [4, p. 98].

Pagrindinis argumentas prieš juridinių as-menų baudžiamąją atsakomybę tas, kad juri-diniai asmenys yra pakankamai efektyviaidrausminami finansinėmis ar ekonominėmissankcijomis, kurias taiko ar galutinį sprendi-mų dėl kurių priima teismai administracinioproceso tvarka. Tuo tarpu nustatytos Baudžia-mojo kodekso normos nėra veiksmingos ir be-veik netaikomos ne tik Lietuvoje, bet ir valsty-bėse, kuriose jau seniau atsirado juridinių as-menų baudžiamoji atsakomybė (Prancūzija).

Organizacinė struktūra. Juridinių asmenųorganizacinė struktūra, teisės pažeidimus to-leruojanti aplinka (pvz., bendrovėje toleruo-jamas neteisėtos programinės įrangos instalia-vimas bendrovės darbuotojų kompiuteriuose)

paprastai palengvina nusikalstamą veiką. Be to,kai ekonominius nusikaltimus padaro fizinis as-muo, veikdamas juridinio asmens naudai, ju-ridinis asmuo paprastai nebūna suinteresuo-tas traukti fizinio asmens atsakomybėn, todėlatsiranda didesnė tikimybė, kad fizinio asmensveika nebus išaiškinta (pvz., cukrų pakuojantibendrovė pakuoja ir teisėtai, ir kontrabandaįsigytą cukrų, dėl to beveik neįmanoma nusta-tyti, kuris cukrus yra iš tikrųjų pakuojamas; ar-ba maisto prekybos tinklai reklaminiuoselankstinukuose nurodo, kad už kai kurias pre-kes bus taikomos nuolaidos, tačiau iš tiesų užvienas tokios pat rūšies prekes nuolaidos tai-komos, už kitas netaikomos, vartotojas daž-niausiai to nepastebi, o nustatyti kaltą asmenįir juo labiau įrodyti tyčią tokiais atvejais fak-tiškai neįmanoma ir t. t.). Pagaliau juridinioasmens padaryta žala dėl jo veiklos masto pa-prastai būna didesnė nei padaryta fizinio as-mens (pvz., vengiant mokesčių, parduodant ne-kokybišką produkciją, darant konkurencijosteisės pažeidimus ir pan.). Tačiau šie argumen-tai taip ir nepagrindžia, kodėl tokiems juridi-niams asmenims turi būti taikoma būtent bau-džiamoji atsakomybė. Negi juridinio asmensorganizacinė struktūra gali lemti jo atsakomy-bės rūšį. Pabrėžtina, kad egzistuoja daug juri-dinių asmenų, kurių organizacinė struktūra yralabai paprasta. Pavyzdžiui, uždaroji akcinė ben-drovė, kurioje nesudaroma nei valdyba, nei ste-bėtojų taryba, ir organizacinė struktūra apsiri-boja administracijos vadovu. Vadovaujantis ju-ridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ša-lininkų logika, tokiai bendrovei galėtų būti ne-taikoma baudžiamoji atsakomybė, o stambiemssudėtingos organizacinės struktūros prekybostinklams ji privalėtų būti taikoma.

Argumentų, paneigiančių juridinio asmensatsakomybės būtinumą, yra daugiau nei argu-mentų, pagrindžiančių tai. Galima paminėti ke-lis svarbiausius iš jų:

74

1. Pažeidžiamas non bis in idem principas.Pagal šią principą reikalaujama, kad asmenysnebūtų du kartus traukiami atsakomybėn užtuos pačius teisės pažeidimus. Jis numatytasLietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugoskonvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir po-litinių teisių pakte. Europos žmogaus teisiųteismas Gnidinger byloje pareiškė, kad non bisin idem principas taikomas net ir tais atvejais,kai teisės aktai, numatantys atsakomybę už pa-žeidimą, yra skirtingi savo prigimtimi ir tiks-lais, bet faktinis atsakomybės taikymo pagrin-das - tas pats kaltininko elgesys - leidžia kon-statuoti esant pažeidimą [21]. Šiuo požiūriu te-orinėje literatūroje keliama problema, kad ju-ridinio asmens ir vėliau atsakingo fizinio as-niens baudimas pažeidžia šį principą. Būtinaatsižvelgti, kad veika padaryta tik vieno asmens~ fizinio, nors ir iš dalies kito asmens naudai.Bendra baudžiamoji atsakomybė už vieno as-mens (vykdytojo) veiką iki šiol Lietuvos bau-džiamojoje teisėje buvo galima tik esant ben-drininkavimui. Vadinasi, traukiant baudžiamo-jon atsakomybėn ir fizinį, ir juridinį asmenį užta pačią veiką, reikėtų konstatuoti, kad fizinisasmuo šiuo atveju yra vykdytojas, o juridinisasmuo -jo bendrininkas4. Tačiau čia darosi ne-įmanoma atsakyti, koks bendrininkas (kokiosrūšies) bus juridinis asmuo. Taip pat iškyla ikis'ol juridinių asmenų baudžiamosios atsako-mybės šalininkų neatsakytos abejonės dėl pa-čios bendrininkavimo instituto galimybės esantjuridiniam asmeniui. Pabrėžtina, kad pripaži-nus juridinio asmens kaip bendrininko buvi-mą, tampa nepaaiškinamas įstatymų leidėjodraudimas traukti baudžiamojon atsakomybėn

4 Pagal HK 20 straipsnio 4 dalį fizinis asmuo galėjoPadaryti, organizuoti, kurstyti ar padėti padaryti nusikals-'aniīļ veikų juridinio asmens naudai. Taigi fizinis asmuo8ИІІ būti vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjė-J ; i s, darant tokia, nusikalstama veika.

tik juridinį asmenį, nesant fizinio asmens, ku-ris padarė nusikalstamą veiką. Nėra įprasta,kad nusikaltimo subjektas gali būti patrauktasbaudžiamojon atsakomybėn tik esant bendri-ninkavimui ir kaip bendrininkas, o tais atve-jais, kai yra visi nusikalstamos veikos požymiai,bet bendrininkavimo nėra ar jo nustatyti ne-galima, - nusikalstamos veikos subjektas ne-gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomy-bėn. Kita vertus, pripažinus, kad juridinio as-mens baudžiamosios atsakomybės atvejais ne-galima konstatuoti bendrininkavimo, nepai-sant to, kad veiką padarė fizinis asmuo, o pre-ziumuojama ir juridinio asmens kaltė, iškilssunkiai atsakomas klausimas - kaip už tą pa-čią veiką, kurią padarė vienas asmuo, bet dėlkurios kaltas ir kitas, atsakys abu asmenys, jeijie nėra bendrininkai. Abiejų asmenų valia nu-kreipta į nusikalstamos veikos padarymą,abiem atvejais konstatuojama kaltė dėl šios nu-sikalstamos veikos, vienas asmuo žino apie ki-to valią padaryti nusikalstamą ir daro tai kitonaudai, bet jie nebus bendrininkai. Labai abe-jotina, ar būtų įmanoma tokia situacija ir arkiltų diskusijų šia tema, jei abu šie asmenys bū-tų fiziniai. Nepaaiškinama, kodėl ji tampa įma-noma, kai vienas iš asmenų yra juridinis asmuo.

Juridinių asmenų šalininkai bando paneig-ti non bis in idem principo pažeidimą, daryda-mi nuorodas į kitas teisės šakas.

Dažnai nurodoma, kad Lietuvos Respubli-kos Konstitucinis Teismas kvestionavo Mokes-čių administravimo įstatymo 50 straipsnio tre-čios dalies normos atitiktį Konstitucijoje įtvir-tintam teisingumo principui ir Konstitucijos29 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintam as-menų lygybės principui tiek, kiek tai nustatytaatsakomybės individualioms įmonėms bei jųdarbuotojams ar savininkams. Pareiškėjo vie-noje byloje teigimu, nustatyta atsakomybė tai-koma lam pačiam nuosavybės teisės subjektui- individualios įmonės savininkui, nes savinin-

75

kas pagal prievoles atsako visu turtu. Konsti-tucinis Teismas kolizijos su Konstitucija ne-įžvelgė ir konstatavo, kad: „Ūkio subjekto, ne-turinčio juridinio asmens teisių, savininkas galibūti pats atsakingas už teisingą mokesčio ap-skaičiavimą ir sumokėjimą, [...] bet gali būti at-sakingas ir kitas darbuotojas [...]. Nustatant at-sakomybę už mokesčių įstatymų pažeidimus at-siranda skirtingi teisiniai santykiai, be to, skir-tingi yra ir minėtų teisės pažeidimų (kartu iratsakomybės) subjektai" [22].

Tačiau šie argumentai neleistinai sutapati-na atskiras teisės šakas. Baudžiamoji teisė turispecifinį reguliavimo objektą bei specifiniusinstitutus, todėl visiškai ją sutapatinti su mo-kestine teise nėra teisinga. Konstitucinis Teis-mas nenagrinėjo juridinio asmens baudžiamą-ją atsakomybę įteisinančių nuostatų atitiktiesKonstitucijai, ir pabrėžtina, kad tik dėl to, kadnėra nė vieno pradėto tyrimo ar iškeltos bylos,kurioje būtų traukiamas baudžiamojon atsa-komybėn juridinis asmuo.

2. Pažeidžiamas individualios atsakomybėsprincipas. Pagal individualios atsakomybėsprincipą reikia, kad tik kaltas dėl nusikaltimoasmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsako-mybėn. Todėl neigiami teisiniai padariniai turiatsirasti tik kalto dėl nusikaltimo asmens at-žvilgiu. Tačiau traukiant baudžiamojon atsako-mybėn bendrovę iš tikrųjų nukenčia bendro-vės akcininkai (pajininkai, dalininkai), nes dėlskiriamų sankcijų faktiškai sumažėja jų akcijų(pajų, dalių) vertė, o juridinį asmenį likvida-vus, jie praranda savo turėtą turtą (akcijas). Ju-ridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ša-lininkai teigia, kad asmenys, turintys teises įjuridinį asmenį, nukenčia ir pritaikius bet ko-kios kitos rūšies teisinę atsakomybę juridinioasmens atžvilgiu. Šioje argumentacijoje nepa-kankamai atsižvelgiama į teisines sankcijas, ku-rios paskiriamos juridiniam asmeniui baudžia-mojoje teisėje ar kitose teisės šakose. Lietu-vos Respublikos baudžiamojo kodekso

43 straipsnyje nustatyta, kad juridiniam asme-niui už padarytą nusikalstamą veiką gali būtiskiriamos šios bausmės: bauda; juridinio as-mens veiklos apribojimas; juridinio asmens lik-vidavimas. Pritaikius griežčiausią iš numatytųbausmių - juridinio asmens likvidavimą, visųprima pažeidžiami juridinio asmens akcinin-kų (pajininkų, dalininkų) interesai. Šie asme-nys praranda savo turėtą turtą ir už tai negau-na jokios kompensacijos. Atsižvelgiant į užsie-nio šalių (pirmiausia JAV) praktiką, darytinaišvada, kad akcininkai (pajininkai, dalininkai)dažniausiai nežino apie planuojamą ar daro-mą nusikalstamą veiką. Taip akcininkai (paji-ninkai, dalininkai) praranda savo turėtą turtąpatys būdami visiškai nesusiję su padaryta nu-sikalstama veika. Tokia padėtis prieštarautųLietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straips-niui, kuris skelbia, kad nuosavybė yra neliečia-ma. Taip pat galima įžvelgti, kad tokia situaci-ja prieštarautų Lietuvos Respublikos baudžia-mojo kodekso 2 straipsniui, kuriame teigiama,kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymątik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusi-kalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metuiš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitin-kančio elgesio. Nors juridinio asmens akcinin-kai (pajininkai, dalininkai) netraukiami bau-džiamojon atsakomybėn, tačiau neigiamų pa-darinių jiems atsiranda būtent taikant baudžia-mojo įstatymo nuostatas, nors jie ir nėra kalti,kad padaryta nusikalstama veika.

3. Kolektyviniai subjektai yra nepajėgūs su-vokti ir atlikti bausmę. Šį argumentą labai ge-rai pristatė prof. A. Kaufmanas, pabrėžęs, kadtik žmogus gali suprasti, jog padaręs nusikalti-mą pelnė bausmę ir turi ją priimti kaip dera-mą atgailą [20, p. 107]. Taigi bausti juridinį as-menį nėra jokios prasmės. Tai, minėta, tik at-gyvenusios deodandų (negyvų objektų baudi-mas) teisės evoliucija. Prasmę ši bausmė įgau-na lik kai ji perkeliama fiziniams asmenims,galintiems ją įvertinti. Tačiau, minėta, tokiu at-

76

veju iškyla sunkiai išsprendžiama problema,kad juridiniams asmenims skiriamų bausmiųnulemti sunkumai perkeliami fiziniams asme-nims, neturintiems nieko bendro su juridinioasmens padarytu nusikaltimu.

Taigi išdėstyti argumentai paneigia juridi-nio asmens baudžiamosios atsakomybės gali-mybę ir j juos kol kas tokios atsakomybės šali-ninkai neranda tinkamų atsakymų.

Vertinant juridinių asmenų baudžiamąją at-sakomybę, reikėtų atskirti šio instituto prakti-nį naudingumą ir teorinį pagrįstumą. Jeigu ju-ridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ša-lininkai įrodytų šio instituto praktinę naudą,vien esami teoriniai prieštaravimai nebūtų to-kie svarbūs. Praktinę naudą galima įrodyti iš-tyrus juridinių asmenų baudžiamosios atsako-mybės taikymą Lietuvos teismų praktikoje beitos pačios teisinės sistemos šalių teismų prakti-koje. Tokiomis šalimis gali būti Olandija (juridi-nių asmenų baudžiamoji atsakomybė taikomanuo 1950 metų) ir Prancūzija (juridinių asmenųbaudžiamoji atsakomybė nuo 1994 metų).

Tiriant juridinių asmenų baudžiamosios at-sakomybės taikymą Lietuvoje buvo peržiūrė-tos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvosapeliacinio teismo, Vilniaus apygardos teismo,Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygar-dos teismo nagrinėtos bei Lietuvos generali-nėje prokuratūroje, Vilniaus apygardos proku-ratūroje, Kauno apygardos prokuratūroje tir-tos bylos nuo 2003 melų gegužės 1 dienos iki2004 metų gegužės 1 dienos. Taip pat buvo kon-sultuojamasi su Lietuvos teisingumo ministe-rijos ir Teisės instituto specialistais. Tyrimas pa-rodė, kad per šiuos metus Lietuvoje teismuo-se nenagrinėta nė viena baudžiamoji byla,kurioje baudžiamojon atsakomybėn būtų trau-kiamas juridinis asmuo.

Vertinant juridinių asmenų baudžiamosios at-sakomybės laikymą Prancūzijoje, remiamasi Ru-sijos mokslininkų atliktais tyrimais prieš priimant

naująjį Rusijos BKbei autoriui prieinama Pran-cūzijoje nagrinėtų bylų medžiaga. Tyrimas paro-dė, kad per tiriamą laikotarpį (nuo 1994 metų)buvo nagrinėtos tik dvi baudžiamosios bylos, ku-riose baudžiamojon atsakomybėn būtų traukia-mas juridinis asmuo [28; 29; 30].

Vertinant juridinių asmenų baudžiamosiosatsakomybės taikymą Olandijoje buvo remia-masi leidiniu Hoge Raad, kuriame publikuoja-mos nagrinėtos šioje šalyje bylos. PaminėtinosIjzcrdraad [24, p. 107], Kabeljauw [25, p. 80],Papa Bianca [26, p. 586], Hospital [27, p. 80]bylos. Tyrimas parodė, kad šioje šalyje, kurio-je plačiausiai iš kontinentinės teisės sistemosšalių taikoma juridinių asmenų baudžiamoji at-sakomybė nagrinėjama viena ir retais atvejaisdvi tokios baudžiamosios bylos per penkeriusmetus. Nuo 1998 metų tokių bylų nebuvo nag-rinėta ar duomenų apie jas nėra.

Taigi tyrimas rodo, kad net tose kontinenti-nės teisės sistemos šalyse, kuriose plačiausiai tai-koma juridinių asmenų baudžiamoji atsakomy-bė, tokios bylos nagrinėjamos išimtinai retai. Šiąpadėtį geriausiai paaiškina Prancūzijos moksli-ninkai. J. Pradel teigimu, kaltinamuosiuosenuosprendžiuose juridinių asmenų atžvilgiutrūksta argumentacijos, be to, galima suabejo-ti, ar nustatomi tikrieji kaltininkai, todėl kyladidžiulių procesinių sunkumų baudžiamojo pro-ceso metu, teismai, nagrinėdami tokias bylas,kartais priversti ignoruoti iki tol vyravusius irpagrindiniais laikytus baudžiamosios teisės prin-cipus [16, p. 290-294; 17, p. 52]. Taigi, įvertinusfaktinę padėtį, susijusią su juridinių asmenų bau-džiamąją atsakomybe, darytina išvada, kad kon-tinentinės teisės sistemos šalyse ši atsakomybėsrūšis praktiškai sunkiai pritaikoma ir kelia daugklausimų ir neaiškumų net tose šalyse, kurioseji numatyta seniausiai.

Atsižvelgus į didžiulius teorinius prieštara-vimus ir praktinės naudos trūkumą, galima iš-vada, kad Lietuvoje juridinių asmenų bau-

77

džiamąją atsakomybę nustatantis institutas yraneveikiantis ir nereikalingas bei galimas tik tuoatveju, kai Lietuva taps ne kontinentinės, betbendrosios teisės sistemos šalis - suteiks abso-liučią laisvę teismams, atsisakys formalizavimobaudžiamuosiuose įstatymuose, kalto asmensatsakomybės principo ir įves objektyvų pakal-tinimą ir t. t., kai iš esmės keis baudžiamuo-sius, baudžiamojo proceso įstatymus ir Kon-stituciją (31 str.). Kol to nebus padaryta, juri-dinių asmenų baudžiamosios atsakomybės ins-titutas liks tik neveikiančia ir nepritaikomapraktiškai, tik Baudžiamajame kodekse numa-tyta norma, dėl kurios kils daug teorinių gin-čų, neturinčių jokios praktinės naudos.

Išvados

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kil-mė nėra tiksliai nustatyta. Istoriškai šis institutaskildinamas iš bendrosios teisės sistemos valstybių.Kai kurie autoriai juridinių asmenų baudžiamąjąatsakomybę kildina iš deodandų teisės.

Daugumoje pastaraisiais metais priimamųEuropos Sąjungos dokumentų, susijusių su

baudžiamąja teise, numatoma šalių narių pa-reiga taikyti atsakomybės priemones juridi-niams asmenims. Tačiau iš esmės nė vienoje iššių rekomendacijų šalys narės nėra įpareigo-jamos atsakomybės priemones įtraukti vien įnacionalinę baudžiamąją teisę. Būtina atsi-žvelgti, kad daugeliui šalių narių nebūtų gali-ma to padaryti nepakeitus esminių nacionali-nės teisės principų. Todėl rekomenduojamossankcijos gali būti taikomos ir kitose teisės ša-kose, pavyzdžiui, administracinėje, finansų arcivilinėje teisėje, jei tik jos pakankamai efek-tyvios, proporcingos ir įtikinamos.

Iš dalies pritariant realybės teorijos teigi-niams, pripažintina, kad juridinis asmuo gali bū-ti laikomas teisinių santykių subjektu, tačiau ne-gali būti nusikalstamos veikos subjektu, nes pa-gal egzistuojančią kaltės sampratą negali būti pri-pažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.

Įvertinus faktinę padėtį, susijusią su juridi-nių asmenų baudžiamąja atsakomybe, daryti-na išvada, kad kontinentinės teisės sistemos ša-lyse ši atsakomybės rūšis sunkiai praktiškai pri-taikoma ir kelia daug klausimų ir neaiškumųnet tose šalyse, kuriose ji numatyta seniausiai.

LITERATURA

1. Soloveičikas D. Šiuolaikinės juridinių asmenųbaudžiamosios atsakomybės realizavimo doktrinos //Teisė. 2003, Nr. 46.

2. Richard A. Posner. Jurisprudencijos problemos.Vilnius, 2004.

3. Coffee C. J. Corporate Criminal Liability: AnIntroduction and Comparative Survey. Criminal Res-ponsibility of Legal and Collective Entities. Freiburgim Bresgau, 1999.

4. Šulija V, Šulija G. Juridinių asmenį) baudžia-mosios atsakomybės samprata ir taikymo problemosLietuvoje // Jurisprudencija. 2003, t. 41(33).

5. Council of Europe Recommendation (77) 28on the Contribution of Criminal Law to the Protec-tion of Environment, http: // vvww.coc.fr

6. Council of Europe Recommendation (81) 12on Economic Crimes, httn: // vvww.coc.fr

7. Council of Europe Recommendation (82) 15on the Role of Criminal Law in Consumer Protec-tion, http: // www.coc.fr

8. Commission of the European Communities pro-posal for a Directive of the European Parliamentand of the Council on the Criminal - law protectionof the Community's financial interests. Brussels, 2001.

9. Council Framework Decision of 28 May 2001Combating fraud and counterfeiting of non - cashmeans of payment // Official Journal of the Europe-an Communities. 2001.

10. Commission of the European CommunitiesReport from the Commission based on Article 11 ofthe Council's decision of 29 May 2000 on increasingprotection by criminal penalties and other sanctionsagainst counterfeiting in connection with introduc-tion of the Euro. Brussels, 2001.

78

U. Познышео С. Основные начала науки уголов-ного права. Москва, 1912.

12. H. H. Jescheck. Lehrbuch des Strafrechts. Al-gemeiner Teil. 4 Autlage. Berlin, 1988.

13. Fridrich Carl Savigny. Systems des heutigenRomischen Rechts. Berlin, 1840.

14. Otto von Gicrke. Die Genossenschaftstheorieund die deutschen Rechtsprechung. Berlin, 1887.

15. Edvardas Sinkevičius. Juridinių asmenų bau-džiamoji atsakomybė pagal 2000 m. Lietuvos Res-publikos baudžiamąjį kodeksą ir jos sąlygos // Teisė.2003, Nr. 48.

16. Pradel J. Lyginamoji baudžiamoji teisė. Vil-nius, 2001.

17. Келина С. Г. Ответственность юридических лицв проекте нового уголовногс) кодекса Российской феде-рации. Уголовное право. Новые идеи. Москва, 1994.

18. Khanna V. S. Corporate Criminal Liability:What Purpose Does it Serve? 109 Harvard Law Re-view 1477. 1996.

19. Sinkevičius E. Juridinių asmenų baudžiamo-sios atsakomybės problemos //Teisė. 2000, Nr. 36.

20. Martiszek T. Odpowiedzialność karna osobprawnych // Teisė. 2001, Nr. 41.

21. Gradinger case. Judgement of 23 October 1995.Series A. No. 80.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nu-tarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administraciniųteisės pažeidimų kodekso 40 straipsnio pripažinimonetekusiu galios ir 251 straipsnio pakeitimo Įstatymo1 ir 2 straipsnių, Lietuvos Respublikos mokesčių ad-ministravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, 50straipsnio 3 ir 9 dalių atitikties Lietuvos RespublikosKonstitucijai" 2000 m. gruodžio 6 d// Valstybės ži-nios. 2000. Nr. 3318-105.

24. Hoge Raad, March 15, 1955, N.J. 1955, 10725. Hoge Raad, July 1, 1981, N.J. 1982, SO.26. Hoge Raad, June 16, 1980, N.J. 1981, 586.27. Hoge Raad, June 27, 1987, N.J. 1988, 80.28. www2.warwick.ac.uk/fac/soc/law/frenchlaw29. French Legal News www.ucl.ac.uk/laws/ціо-

baljaw/legal-news/french/indcx.shtml30. www,willanpublishing.co.uk/french.html

PROBLEMS OF CORPORATE CRIMINAL LIABILITY

Romualdas Drakšas

" " ш т а г у

Establishment of the corporate criminal liability in'he Lithuanian Penal Code is considered one of theessential aspects of the criminal law. The corporatecriminal liability is perhaps the greatest challenge to'he classical theory of the criminal law. It suggests anecessary change of approaches to such basic con-cepts of the criminal law as the activity, fault, andPenalty. Consequently, determination of the corpo-r a te criminal liability raises a lot of doubts and dis-cussions.

The origins of the corporate criminal liability aren°t determined precisely. Historically, this institutel s originated in the common law states. Some aut-hors derive it from the dcodand law.

Most of acts recently passed in the EuropeanUnion and related to the criminal law provide for a^uty of the member states to subject legal persons to''ability. In fact, however, none of these recommen-dations obliges the member states to incorporate such'Measures into the national criminal law. It is neces-

sary to take into account impossibility of many mem-ber states to implement that without changing basicprinciples of the national law. Consequently, the re-commended sanctions may also be applied in otherbranches of law, for example, in administrative, fi-nancial, or civil law, provided that they are effective,proportionate, and persuasive.

By approving partially propositions of the realitytheory, it should be admitted that a legal person mightbe considered a subject of legal relationships. Howe-ver, it may not be considered a subject of criminalactivities since under the present conception of faultit may not be found guilty for commitment of a cri-minal act.

After having assessed the actual situation relatedwith the corporate criminal liability, one may draw aconclusion that this type of liability is hardly appli-cable in practice of the continental law countries andposes many questions even in these countries, whichhave established it long ago.

2004 in. gnimtzb 3 d.

79