Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiojo plano ir...

UAB „AF-TSP“ Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, Lietuva Tel. +370 (37) 207222. Faks. +370 (37) 207137. www.afconsult.com; www.tsp.lt Įmonės kodas 135744077; PVM mokėtojo Nr. LT357440716. Registruota Kaune

2010 m.

Jonavos rajono savivaldybės administracija

Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiojo plano ir šilumos šaltinių naudojimo reglamento atnaujinimas

KONCEPCIJA

Planavimo organizatorius: Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius

Specialiojo plano rengėjas: UAB „AF-TSP“ Direktorius Nerijus Rasburskis

UAB „AF-TSP“ Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, Lietuva Tel. +370 (37) 207222. Faks. +370 (37) 207137. www.afconsult.com; www.tsp.lt Įmonės kodas 135744077; PVM mokėtojo Nr. LT357440716. Registruota Kaune

Leidinio data

2010 m. Varianto Nr.

1

Dokumento Nr. 10/03-377

Jonavos rajono savivaldybės administracija


Projekto vadovas: Ramūnas Bankauskas

Specialiojo plano rengėjai:

Regimantas Melkūnas

Mantas Morkvėnas

Šarūnas Buzius

Jurij Astafjev

Ataskaita


2010 m. 3 (66)

UAB „AF-TSP“ Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, Lietuva Tel. +370 (37) 207222. Faks. +370 (37) 207137. www.afconsult.com, www.tsp.lt Įmonės kodas 135744077; PVM mokėtojo Nr. LT357440716. Registruota Kaune

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................. 6

1 ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ ................................................... 8

1.1 Jonavos miesto charakteristika .......................................................................................... 8

1.1.1 Gyventojai ir gyvenamasis fondas ................................................................................. 9

1.1.2 Tolimesnės miesto raidos ir plėtros kryptys ................................................................. 10

1.1.3 Rajono klimatologiniai duomenys ................................................................................ 11

1.2 Aprūpinimo šiluma sistemos ir jų plėtra ........................................................................... 13

1.2.1 Numatyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos atnaujinimo/plėtros darbai .......... 14

1.2.2 Šilumos energijos gamybos šaltinių analizė ................................................................. 15

1.2.3 Centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos analizė ........................................... 20

1.2.4 Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai ................................................. 22

1.2.5 Ekonominiai įmonės veiklos rodikliai ........................................................................... 24

1.2.6 Šilumos energijos vartojimo poreikio įvertinimas ir prognozės ................................... 25

1.3 Gamtinių dujų tiekimo sistema ......................................................................................... 26

1.4 Elektros energijos tiekimo sistemos .................................................................................. 27

1.5 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas ..................................................................... 27

1.5.1 AB ,,Jonavos šilumos tinklai" taršos šaltinių charakteristika ........................................ 28

1.5.2 Jonavos miesto oro tarša .............................................................................................. 29

2 APRŪPINIMO ŠILUMOS ENERGIJA ALTERNATYVŲ ANALIZĖ ....... 31

2.1 Skaičiavimams naudojamos techninės – ekonominės prielaidos ..................................... 31

2.1.1 Kuro ir energijos kainos kitimo prognozė ..................................................................... 31

2.1.2 Elektros energijos tarifo kitimo prognozė .................................................................... 33

2.2 Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra .................................. 35

2.2.1 CŠT tinklų rekonstrukcija .............................................................................................. 35

2.2.2 Šilumos gamybos įrenginių rekonstrukcija, pritaikant naudoti biokurą ...................... 36

2.2.3 Pastatų renovavimas .................................................................................................... 37

2.3 Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos decentralizavimas ............................................. 40

2.3.1 Decentralizuoto aprūpinimo šiluma būdo ekonominio poveikio vartotojams įvertinimas 40

2.4 Alternatyvų įgyvendinimo poveikio aplinkai įvertinimas .................................................. 42

2.4.1 Poveikio aplinkai įvertinimas CŠT modernizavimo ir plėtros atveju ............................ 42

2.4.2 Poveikio aplinkai įvertinimas CŠT decentralizacijos atveju .......................................... 44

2.5 Aprūpinimo šilumos energija būdų ekonominis įvertinimas ............................................ 46

2.5.1 Centralizuotos šilumos energijos aprūpinimo būdas ................................................... 46

2.5.2 Decentralizuota šilumos energijos gamyba .................................................................. 50

2.5.3 Skyriaus apibendrinimas ............................................................................................... 52

Ataskaita


2010 m. 4 (66)


3 SPRENDINIAI. TERITORIJOS SUSKIRSTYMAS ZONOMIS .............. 55

3.1 Suskirstymo principai ........................................................................................................ 55

3.2 Zonoms taikomi aprūpinimo šiluma būdai ........................................................................ 55

3.2.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zonos ........................................................................... 56

3.2.2 Mišraus šilumos tiekimo zonos..................................................................................... 58

3.2.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zonos ....................................................................... 58

3.3 Zonoms taikomų aprūpinimo šiluma būdų siūlomas reglamentas ................................... 58

3.3.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zona ............................................................................. 60

3.3.2 Mišraus šilumos tiekimo zona (konkurencinė zona) .................................................... 61

3.3.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zona ......................................................................... 62

4 NORMATYVINIAI DOKUMENTAI IR LITERATŪRA ....................... 64

5 PRIEDAI .................................................................................... 66

Ataskaita


2010 m. 5 (66)


LENTELIŲ SĄRAŠAS 1.1 lentelė. Norminių metų klimatologiniai duomenys ..................................................................................................... 12 1.2 lentelė. Lauko ir grunto temperatūros 2007-2009 metų šildymo sezono metu .......................................................... 12 1.3 lentelė. AB „Jonavos šilumos tinklai“ katilinių charakteristikos .................................................................................. 16 1.4 lentelė. Jonavos RK techniniai duomenys .................................................................................................................... 17 1.5 lentelė. Jonavos RK degiklių techniniai duomenys ...................................................................................................... 17 1.6 lentelė. Jonavos RK apskaitos prietaisai ...................................................................................................................... 18 1.7 lentelė. Girelės RK techniniai duomenys ..................................................................................................................... 19 1.8 lentelė. Girelės RK degiklių techniniai duomenys ........................................................................................................ 19 1.9 lentelė. Jonavos RK apskaitos prietaisai ...................................................................................................................... 20 1.10 lentelė. Jonavos miesto CŠT tinklų suvestinė ............................................................................................................. 21 1.11 lentelė. Techninių – ekonominių rodiklių suvestinė ................................................................................................... 24 1.12 lentelė. Gamtinių dujų suvartojimas, m

3 pagal vartotojų grupes ............................................................................. 27

1.13 lentelė. Didžiausios leidžiamos tiriamų teršalų koncentracijos ................................................................................. 28 1.14 lentelė. AB ,,Jonavos šilumos tinklai" rajoninė katilinė, Klaipėdos g. 8, Jonava, analizuojamų teršalų duomenys ... 28 1.15 lentelė. Jonavos miesto esamas oro užterštumas deginant gamtines dujas ............................................................ 29 1.16 lentelė. Jonavos miesto esamas oro užterštumas deginant mazutą ......................................................................... 29 2.1 lentelė. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozė................................................................................................ 31 2.2 lentelė. Optimizuotų CŠT tinklų po pilnos renovacijos suvestinė ................................................................................. 35 2.3 lentelė. Papildomojo apšiltinimo iki STR 2.05.01:2005 orientacinė kaina ................................................................... 38 2.4 lentelė. Šilumos energijos nuostoliai per atitvaras ...................................................................................................... 39 2.5 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas įdiegus 10 MW biokuro katilą .................................................................... 42 2.6 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas įdiegus 16 MW biokuro katilą .................................................................... 43 2.7 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas įrengus biokogeneracinę jėgainę ............................................................... 44 2.8 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas CŠT decentralizacijos atveju ....................................................................... 45 2.9 lentelė. Įvairių šildymo būdų palyginimas ................................................................................................................... 53

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1.1 pav. Jonavos rajonas ..................................................................................................................................................... 8 1.2 pav. Gyventojų skaičiaus Jonavos mieste kitimo dinamika ......................................................................................... 10 1.3 pav. Jonavos miesto šilumos tiekimo temperatūrinis grafikas .................................................................................... 16 1.4 pav. Šilumos gamyba Jonavos RK ................................................................................................................................ 18 1.5 pav. Jonavos mieste paklotų vamzdynų amžius .......................................................................................................... 21 1.6 pav. Šiluminės energijos tiekimas atskiroms vartotojų grupėms 2009 metais ........................................................... 23 1.7 pav. Vartotojų nemokumas ......................................................................................................................................... 24 1.8 pav. Metinis gamtinių dujų suvartojimas Jonavos mieste........................................................................................... 26 2.1 pav. Kuro kainų kitimo dinamika ................................................................................................................................. 32 2.2 pav. Kuro kainų kitimo dinamika 2008 m – 2010 m .................................................................................................... 32 2.3 pav. Kuro kainų kitimo prognozė iki 2020 m ............................................................................................................... 33 2.4 pav. Elektros energijos tarifo dedamosios .................................................................................................................. 34 2.5 pav. Biokuru kūrenamos katilinės su dūmų kondensacine sistema principinė schema ............................................... 37 2.6 pav. Šiluminės energijos savikainos priklausomybė nuo realizacijos kiekio ................................................................ 41 2.7 pav. AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos energijos savikainos kitimas ..................................................................... 46 2.8 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina įdiegus 10 MW biokuro katilą ....................................................... 47 2.9 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina, įdiegus 10 ir 16 MW biokuro katilus ............................................ 48 2.10 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina, įdiegus biokogeneraciją ............................................................. 48 2.11 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina, rekonstravus šilumos tiekimo tinklus ......................................... 49 2.12 pav. Realizuotos šilumos savikainos kitimo suvestinė ............................................................................................... 50 3.1 pav. Jonavos miesto suskirstymas šilumos tiekimo zonomis ....................................................................................... 57

Ataskaita


2010 m. 6 (66)


Įvadas

Organizatorius. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus užsakymu yra parengtas ”Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiojo plano ir šilumos šaltinių naudojimo atnaujinimas”.

Pagrindimas. Pagrindiniai šilumos ūkio specialųjį planavimą reglamentuojantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617) [1], Šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254) [2], Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 12-360) [3], juose nurodyti teisės aktai bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2009-09-17 sprendimas Nr. 1TS-274 „Dėl šilumos ūkio specialiojo plano atnaujinimo“.

Tikslai. Šilumos ūkio specialiojo planavimo tikslai yra:

1. Suformuluoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai;

2. Suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumos gamybai;

3. Reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir (arba) naudotinas kuro bei energijos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose.

Objektas. Šilumos ūkio specialiojo planavimo objektas yra savivaldybės teritorija ar jos dalys (miestai, miesteliai) su vartotojų aprūpinimo šiluma inžinerinės infrastruktūros sistema.

Darbo apimtis. Rengiant šilumos ūkio specialųjį planą buvo atlikta:

1. Jonavos miesto šilumos ūkio esamos būklės apžvalga ir analizė;

2. Aplinkosaugos būklės apibūdinimas ir įvertinimas;

3. Šilumos ūkio plėtros scenarijų (variantų) analizė, nagrinėjant įvairias šilumos gamybos galimybes bei įvertinant aplinkos oro teršalų koncentracijas;

4. Savivaldybė suskirstyta zonomis ir nustatyti zonų aprūpinimo šiluma būdai.

Pirmame šio darbo skyriuje pateikta miesto teritorijos urbanistinio plėtojimo bei esamos demografinės situacijos apžvalga. Pateikta centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos, elektros tinklų, gamtinių dujų tinklų išvystymo bei jų būklės apžvalga. Atlikta detali esamų šilumos gamybos šaltinių techninės būklės ir gamybos techninių-ekonominių rodiklių analizė. Įvertinta šilumos tiekimo tinklų būklė, nustatyti techniniai nuostoliai. Įvertinti esami šilumos vartotojai. Nustatytas šilumos poreikis bei galimas kitimas. Atliktas esamo oro užterštumo įvertinimas.

Ataskaita


2010 m. 7 (66)


Antrame skyriuje pateikta aprūpinimo šilumos energija alternatyvų analizė, alternatyvų įgyvendinimo poveikio aplinkai įvertinimas, aprūpinimo šilumos energija būdų ekonominis įvertinimas.

Trečiame skyriuje pateikti Jonavos miesto teritorijos suskirstymo zonomis principai, zonoms taikomi aprūpinimo šiluma būdai bei jiems taikomas reglamentas.

Ketvirtajame skyriuje atliktas specialiojo plano sprendinių pasekmių vertinimas.

Išeities duomenys. Savivaldybė nustato išeities duomenis Specialiajam planui. Jie apima planavimo sąlygas, išduotas suinteresuotų institucijų: regioninio aplinkos apsaugos departamento, visuomenės sveikatos centro, centralizuotai tiekiamos šilumos įmonės, elektros tinklų įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų suinteresuotų institucijų.

Ataskaita


2010 m. 8 (66)


1 Esamos situacijos analizė

1.1 Jonavos miesto charakteristika

Jonava devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, įsikūręs prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono savivaldybės centras. Jonava pirmą kartą paminėta 1740. Miestelis pradėjo kurtis XVIIa. iš greta esančio, didikams Kosakovskiams priklaususio Skarulių dvaro. Dominykas Kosakovskis čia įkūrė gyvenvietę, kurią pavadino sūnaus Jono vardu. Jo našlė Marijona Kosakovkienė pastatė medinę bažnyčią ir 1750 m. gavo karaliaus Augusto III leidimą įkurti Jonavos miestelį, rengti turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones: krikščionis, totorius, žydus.

1.1 pav. Jonavos rajonas

Miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas, skverai, parkai, bei tvenkiniai išsidėstę tarp mikrorajonų, o priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų. Miesto plotas užima 10,639 km², gyventojų tankumas (2009 metų duomenimis) - 3 218 žm./km². Mikrorajonai ir priemiesčiai. Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto. Geležinkelio stotis - gyvenamųjų namų mikrorajonas

Ataskaita


2010 m. 9 (66)


miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties. Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose. Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams. Miškų urėdijos gyvenvietė (Miškų ūkis) - šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu - miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė). Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų. Paneriai – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės. Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves. Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės. Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių. Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia. Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės. Virbalai – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo. Pramonė. Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas. Kitos svarbios įmonės: UAB „Jonavos duona“ – duonos gaminiai AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“) UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai „A grupė“ – audimo fabrikas UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba AB „Jonavos grūdai" - grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

1.1.1 Gyventojai ir gyvenamasis fondas

Gyventojų skaičius Jonavos mieste mažėja. Tokią padėtį sąlygoja neigiamas migracijos saldo bei gimstamumo mažėjimas. Remiantis statistikos departamento pateikiamais duomenimis [22], Jonavos mieste 2010 metais gyveno 34056 žmonės ir sudarė apie 66 proc. savivaldybės gyventojų (51401). Iš 1.2 paveikslo matome, kad paskutinius 9 metus gyventojų skaičius Jonavos mieste mažėja ir mažėjimas vidutiniškai sudaro apie 0,29 proc. per metus. Iš viso nuo 2001 metų Jonavos mieste gyventojų skaičius sumažėjo 912 žmonėmis. Gyventojų mažėjimą didžiąja dalimi lėmė natūrali gyventojų kaita t.y. mirusių žmonių skaičius buvo didesnis už gimusiųjų. Per paskutiniųjų 9 metų laikotarpį savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 820 žmonėmis dėl natūralios gyventojų kaitos, tuo tarpu dėl migracijos sumažėjimas sudarė 37 žmones, kur išvykusių gyventojų į užsienį skaičius buvo didesnis už atvykusių 1055 gyventojais, atvykusių gyventojų viduje skaičius buvo didesnis už išvykusių 1018 gyventoju.

Ataskaita


2010 m. 10 (66)


1.2 pav. Gyventojų skaičiaus Jonavos mieste kitimo dinamika

Kiekvienam miesto gyventojui tenka apie 21,7 m2 gyvenamojo ploto. Rajono bendrajame plane numatoma, kad gyvenamoji statyba bus orientuota į esamo būsto renovaciją ir į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą ir daroma prielaida, kad 2015 m. aprūpinimo būstu lygis bus 23,0÷23,3 m²/1 gyv.

1.1.2 Tolimesnės miesto raidos ir plėtros kryptys

2004 metais buvo parengtas ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 187 patvirtintas Jonavos rajono savivaldybės strateginis iki 2015 m. plėtros planas. Strateginio plano rengimo metu buvo sukurta rajono vizija, parengta rajono socialinės-ekonominės būklės analizė, nustatyti ilgalaikės plėtros prioritetai:

1. PATRAUKLI SAVIVALDYBĖ, apimanti glaudų Jonavos ir Kauno bendradarbiavimą, įvaizdžio gerinimą bei savivaldybės ryšių plėtrą.

2. MODERNI EKONOMIKA, apimanti modernios ir konkurencingos pramonės regioninio centro plėtotę, verslumo ir užimtumo skatinimą bei susisiekimo infrastruktūros plėtrą.

3. PAŽANGI BENDRUOMENĖ, apimanti išsilavinusios, sveikos ir socialiai saugios bendruomenės kūrimą.

4. ŽMOGUI DRAUGIŠKA APLINKA, apimanti aplinkos kokybės gerinimą, modernių aplinkos taršos mažinimo priemonių diegimą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūros plėtrą.

5. ŠIUOLAIKIŠKAS KAIMAS, apimantis bendruomeniškumu ir inovatyvumu grindžiamą diversifikuotą žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

Ataskaita


2010 m. 11 (66)


Rengiant šilumos ūkio specialųjį planą svarbūs yra 2 ir 4 prioritetai:

2 prioritetas: „Moderni ekonomika“. Šio prioriteto 2 tikslas: „Plėtoti Jonavos rajono savivaldybę kaip modernios ir konkurencingos pramonės regioninį centrą“, 2.2 uždavinys „Pagerinti ir atnaujinti pramonės įmonių bei pramoninių zonų infrastruktūrą“;

4 prioritetas: „Žmogui draugiška aplinka“. Šio prioriteto 1 tikslas: „Diegti modernias atliekų tvarkymo, vandentvarkos, oro taršos mažinimo bei kraštotvarkos sistemas Jonavos rajono savivaldybėje“, 1.1. uždavinys „Mažinti oro taršą ir didinti energetinį efektyvumą“.

Strateginiame plėtros plane numatyta didinti energetinį efektyvumą, siekiant plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, didinti visuomeninių pastatų energetinį efektyvumą bei mažinti su šilumos gamyba susijusią oro taršą, tuo pačiu diegiant oro taršos monitoringo sistemas bei plėtojant gamtinių dujų tinklus.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 patvirtintas “Jonavos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas“.

Pagal parengto bendrojo plano projekto sprendinius Jonavos miestą numatoma vystyti kaip Savivaldybės centrą, įvertinant dipolio Vilnius – Kaunas įtaką.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 1TS-263 patvirtintoje Jonavos miesto teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatyta renovuoti šilumos tinklus, mažinti perdavimo nuostolius, individualių namų šildymui naudoto gamtines dujas ir atsinaujinančius energijos šaltinius, įgyvendinti šilumos taupymo priemones pastatuose, skatinti vartoti biokurą.

1.1.3 Rajono klimatologiniai duomenys

Pagal Lietuvos Respublikos statybinės klimatologijos normatyvus *19], Jonavos miestui nepateikti visi skaičiavimams reikalingi duomenys, skaičiavimai atliekami pagal artimiausios vietovės – Kauno miesto duomenis:

norminė išorės šildymo temperatūra - 22 °C;

šildymo sezono vidutinė temperatūra 0,7 °C;

šildymo sezono periodo trukmė 219 parų;

šildymo sezono pradžia rudenį rugsėjo 26 d.;

šildymo sezono pabaiga pavasarį gegužės 3 d.;

patalpų skaičiuotina vidaus temperatūra +18 °C;

šildymo periodo dienolaipsnių skaičius 3789.

Ataskaita


2010 m. 12 (66)


Jonavos miesto norminės vidutinės mėnesinės oro temperatūros, kartu su informacija apie šildymo parų skaičių ir pereigos datas, pateiktos 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė. Norminių metų klimatologiniai duomenys

Mėnuo Vidutinė lauko temperatūra,

°C Šildymo parų skaičius Pereigos data

Sausis -5,2 31

Vasaris -4,3 28

Kovas 0,4 31

Balandis 5,8 30

Gegužė 12,4 3 Gegužės 3 d.

Birželis 15,8

Liepa 16,9

Rugpjūtis 16,4

Rugsėjis 11,9 4 Rugsėjo 26 d.

Spalis 7,1 31

Lapkritis 1,8 30

Gruodis -2,3 31

Vidutinis 6,3 Iš viso: 219

Vidutinės oro ir grunto temperatūros Jonavos mieste šildymo sezono metu pateiktos 1.2 lentelėje.

1.2 lentelė. Lauko ir grunto temperatūros 2007-2009 metų šildymo sezono metu

Metai Mėnuo Tgrunto oC Toro

oC Šildymo dienų

skaičius

2007 Spalis 12 7,6 19,7

Lapkritis 8,1 0,9 30,0

Gruodis 5,7 0,8 31,0

Sausis 5,7 1,3 31,0

Vasaris 3,5 -6,2 28,0

Kovas 3,2 5,2 31,0

Balandis 5,8 7,1 17,3

Vidutiniškai 6,01 1,87 188

2008 Spalis 11,6 8,7 9,7

Lapkritis 8,7 3,3 30,0

Gruodis 5,6 0,3 31,0

Sausis 3,5 -0,5 31,0

Vasaris 3,4 2,1 28,0

Kovas 4,1 2,5 31,0

Ataskaita


2010 m. 13 (66)


Balandis 6 8,8 23,3


2009 Spalis 11 5,3 19

Lapkritis 7,8 3,9 30

Gruodis 5,7 -2,5 31

Sausis 3,6 -3,4 31

Vasaris 2,9 -3,4 28

Kovas 2,6 0,9 31

Balandis 5,5 8,9 9


Vidutinė aplinkos oro temperatūra šildymo sezono metu 2007 metais buvo 1,87 oC (įvertinant šildymo dienų skaičių balandžio ir spalio mėnesiais), šildymo sezono trukmė buvo 188 dienos. Atitinkamai 2008 metais 2,82 oC ir 184 dienos, o 2009 metais 0,28 oC ir 179 dienos.

1.2 Aprūpinimo šiluma sistemos ir jų plėtra

Jonavos miestas turi išvystytą inžinerinių tinklų sistemą, jų tarpe - ir šilumos tiekimo sistemą. Daugiabučiai gyvenamieji namai, visuomeninės paskirties pastatai, dalis individualių gyvenamųjų apšildomi CŠT būdu, individualūs vienbučiai namai – individualiais dujomis arba kietu kuru kūrenamais katilais.

Vadovaujantis Jonavos rajono strateginiame plėtros plane 2005-2015 metams numatytais prioritetais tikslais ir uždaviniais, Jonavoje turi būti vykdoma šilumos tiekimo sistemų modernizacija, pakeičiant šilumines trasas į bekanales trasas, plėtojamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Šilumos tiekimo licencijuojamą veiklą Jonavos mieste šiuo metu vykdo AB „Jonavos šilumos tinklai“.

Centralizuotus šilumos tiekimo tinklus valdanti bendrovė AB „Jonavos šilumos tinklai“, kuri šilumos energiją tiekia Jonavos miesto CŠT tinklui, nuolatos investuoja į šilumos ūkio modernizavimą bei pertvarkymą, siekdama pagerinti šilumos gamybos ir perdavimo patikimumą. Pagal patvirtintus planus ir grafikus kiekvienais metais atliekami įrenginių ir šilumos perdavimo tinklų bandymai bei remontai. Renovuojant šilumos ūkį pirmiausia investuojama į tas technologinių įrenginių grupes, kurios užtikrina patikimą ir nepertraukiamą šilumos energijos gamybą bei tiekimą.

Ataskaita


2010 m. 14 (66)


AB „Jonavos šilumos tinklai“

Didinant šilumos energijos gamybos efektyvumą rekonstruota Jonavos RK: pakeisti du DKVR-6,5-13 katilai į katilus GX-3000 ir UT-L50 su kondensaciniu ekonomaizeriu TOTALEKO 56;

Didinant šilumos energijos gamybos efektyvumą rekonstruota Girelės RK: Garo katilas DKVR-10/13 pakeistas į pilnai automatizuotą garo katilą COCHRAN WEE CHIEFTAIN 6.

1.2.1 Numatyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemos atnaujinimo/plėtros darbai

Artimiausiu metu žadama ir toliau modernizuoti pasenusius CŠT tinklus bei šilumos energijos gamybos efektyvumą Jonavos mieste. Šiuo metu AB „Jonavos šilumos tinklai“ yra parengę paraiškas šilumos ūkio modernizavimui bei plėtrai, kur planuojama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

AB „Jonavos šilumos tinklai“ parengė investicijų programą artimiausiems penkiems metams:

15-20 MW GALIOS VANDENS ŠILDYMO KATILO JONAVOS RK PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS 2010 M. Numatoma rekonstruoti pagrindinę Jonavos katilinę, sumontuojant joje 15-20 MW galios vandens šildymo katilą. Naująjį katilą planuojama įrengti vietoj senojo vandens šildymo katilo nr. 6 (kuriam reikia atlikti kapitalinį remontą). Investicijos finansavimui planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų arba LAAIF fondo paramą.

TINKLO MAITINIMO SIURBLIO NR. 3 KEITIMAS NAUJU 2010 M. Planuojama įsigyti naują termofikacinio vandens tinklo maitinimo siurblį ir pakeisti esamą fiziškai susidėvėjusį tinklo siurblį Jonavos RK.

BIOKOGENERACINĖS JĖGAINĖS PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS 2011 – 2014 M. 2009 m. atliktos AB „Jonavos šilumos tinklai“ techninės-ekonominės būklės įvertinimo galimybių studijos vertinimu, atsižvelgiant į šalies Nacionalinės energetikos strategijos prioritetus bei Europos Sąjungos politiką energetikos srityje, tolimesnė esminė šilumos tiekimo plėtra Jonavoje siejama su bendrąja šilumos ir elektros gamyba iš biokuro. Planuojama parengti Investicijų studiją, kuri detaliai įvertintų ekonominius-finansinius projekto rodiklius, pagrįstų biokogeneracinės jėgainės technologinį tipą, parametrus ir įrengimo vietą. Investicijos finansavimui planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Investicija sumažintų tiekiamos šilumos kaštus.

ANTŽEMINĖS ŠILUMOS PERDAVIMO TRASOS REKONSTRAVIMAS 2010 – 2012 M. Numatoma rekonstruoti antžeminę 1878,01 m šilumos perdavimo trasą nuo kameros 5K-4 (Lietavos g.) iki Girelės katilinės. Rekonstrukcijos metu DN 600 vamzdžiai būtų keičiami gamykliniu būdu izoliuotais DN 350 vamzdžiais.

Ataskaita


2010 m. 15 (66)


Rekonstrukciją planuojama vykdyti trimis etapais. Jau yra parengtas rekonstrukcijos techninis projektas. 6000 tūkst. Lt Investicijos šios trasos rekonstravimui yra suderintos su Jonavos rajono savivaldybe ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 metais. Investicijos finansavimui planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų finansinę paramą.

ŠILUMOS PERDAVIMO TRASŲ I-III MAGISTRALIŲ JONAVOJE KAPITALINIS REMONTAS IR REKONSTRAVIMAS 2010 – 2012 M. ŪKIO BŪDU. Kasmet, pasibaigus šildymo sezonui, ūkio būdu remontuojami seniausi, avaringi šilumos perdavimo trasų ruožai. Investicijų programoje numatyta kasmet trasų atnaujinimui ir rekonstravimui iš amortizacinių atskaitymų skirti vidutiniškai 393,6 tūkst. lt. Šios investicijos vertinamos kaip būtinos šilumos tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti, šilumos tiekimo veikloje naudojamo turto atstatymui.

ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISŲ ĮSIGIJIMAS 2010 - 2012 M. Investicijų programoje planuojama įsigyti šilumos apskaitos prietaisų už 30,0 tūkst. Lt kasmet. Šie prietaisai skirti metrologinių reikalavimų neatitinkantiems ir susidėvėjusiems prietaisams pakeisti. Ši investicija būtina Valstybinės Metrologijos tarnybos reikalavimams įgyvendinti.

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, PRIEKABŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS ĮSIGIJIMAS 2010 M. Planuojama įsigyti vieną krovininį automobilį (iki 5 t) ir priekabą. Transporto priemonės skirtos šilumos perdavimo trasas remontuojančiai tarnybai vamzdžiams bei fasoninėms dalims transportuoti.

DAŽNIO KEITIKLIO ĮRENGIMAS 2010 M. Planuojama įrengti el. dažnio keitiklį mazuto siurblinėje prie siurblio nr. 1. Ši investicija mažintų el. energijos sąnaudas savoms reikmėms gamyboje.

3 MAGISTRALĖS TRASŲ NUO KAMEROS 5K-4 IKI 5K-15 REKONSTRUKCIJA. Numatoma rekonstruoti 1745,0 m šilumos perdavimo trasų nuo kameros 5K-4 (Lietavos g.) iki kameros 5K-15. Rekonstrukcijos metu DN 600 vamzdžiai būtų keičiami gamykliniu būdu izoliuotais DN 250, 300, 350 vamzdžiais. Rekonstrukciją planuojama vykdyti 2011 metais. Investicijos finansavimui planuojama panaudoti ES struktūrinių fondų finansinę paramą.

Įgyvendinus šias investicijas sumažėtų importuojamo kuro - gamtinių dujų poreikis, padidėtų atsinaujinančių energijos išteklių dalis kuro balanse, sumažėtų kintamos sąnaudos (kuras technologijai, elektros energija ir vanduo technologijai), pastovūs kaštai nekistų. Tiekiamos šilumos energijos savikaina sumažėtų.

1.2.2 Šilumos energijos gamybos šaltinių analizė

Pagrindinis šilumos energijos gamintojas Jonavos miesto teritorijoje yra AB „Jonavos šilumos tinklai“, eksploatuojanti dvi katilines – Jonavos RK (Klaipėdos g. 8) ir Girelės RK

Ataskaita


2010 m. 16 (66)


(Ukmergės g. 11), iš kur šilumos energija aprūpina Jonavos miesto buitinius vartotojus bei komercinius ir pramoninius vartotojus.

AB „Jonavos šilumos tinklai“ disponuojamos katilinės ir jų pagrindinės charakteristikos pateikiamos 1.3 lentelėje.

1.3 lentelė. AB „Jonavos šilumos tinklai“ katilinių charakteristikos

Katilinės pavadinimas Katilų skaičius,

vnt. Šiluminė galia,

MW Pareikalaujama

galia, MW

Jonavos RK 6 126,7 43,7

Girelės RK 4 48,5 0,83

Pagal įmonės pateiktu duomenis termofikacinio tinklo temperatūrinis grafikas 2009-2010 metų šildymo sezono pavaizduotas 1.3 paveiksle.

1.3 pav. Jonavos miesto šilumos tiekimo temperatūrinis grafikas

Jonavos RK

Didžiausias Jonavos miesto šilumos energijos šaltinis yra Rajoninė katilinė, Klaipėdos g. 8. Joje yra įrengti 2 garo katilai ir 4 vandens šildymo katilai. Šiuo metu projektinė katilinės galia yra 126,7 MW. Kaip pagrindinis kuras šilumos energijos gamybai yra gamtinės dujos, jas deginti gali visi instaliuoti katilai. Kaip rezervinis kuras naudojamas mazutas. Bendrame katilinės 2009 metų kuro balanse gamtinės dujos sudarė 88 proc., mazutas – 12 proc.. 2007 ir 2008 metais mazutas nebuvo naudojamas šilumai gaminti. 2009 metais šioje katilinėje buvo patiekta į tinklą 147733 MWh šilumos.

Pagrindiniai šilumos energiją generuojantys įrenginiai pateikti 1.4 lentelėje.

Ataskaita


2010 m. 17 (66)


1.4 lentelė. Jonavos RK techniniai duomenys

Markė Tipas

Kuro rūšys Projektinė galia,

MW

Veikiantis, užkonser-

vuotas

Eksploa-tacijos pradžia

Kap. remonta

s

GX 3000 GARO Dujos 3,4 Veikiantis 2007m. -

UT-L50 VŠK Dujos 10,0 Veikiantis 2008m. -

DKVR-6,5/13 GARO Dujos/mazutas 4,8 Veikiantis 1966m. 1983m.

DKVR-10/13 VŠK Dujos/mazutas 8,5 Veikiantis 1970m. 1988m.

PTVM-30M VŠK Dujos/mazutas 35,0 Veikiantis 1973m. 2000m.

PTVM-30M VŠK Dujos/mazutas 35,0 Veikiantis 1975m. 1994m.

Viso: 126,7

Katilinėje generuojama šilumos energija naudojama pastatų šildymui ir karšto vandens ruošimui, garas yra naudojamas savoms reikmėms. Katilinėje sumontuoti du šilumos regeneratoriai-kondensatoriai TOTALECO 56, kurių šiluminė galia kiekvieno yra 502 kW. Katilinėje sumontuoti dvi kogeneracinės jėgainės su vidaus degimo varikliais, naudojančiais gamtines dujas – PREMI 22AP (šiluminė galia 46 kW, elektrinė 22 kW) ir CENTO 140 SP (šiluminė galia 226 kW, elektrinė 150 kW). Katilinės šilumos energijos gamybos įrenginių valdymas yra automatizuotas, duomenų monitoringui įrengti technologinių parametrų registravimo prietaisai bei pagrindiniai šilumos, kuro ir tinklų papildymo vandens apskaitos prietaisai.

Jonavos RK sumontuotų degiklių charakteristikos pateiktos 1.5 lentelėje.

1.5 lentelė. Jonavos RK degiklių techniniai duomenys

Katilo markė

Degiklio markė

Kuro rūšys Reguliavimas Uždegimo sistema


GX 3000 BLU 5000.1/ECO

FLAM

Dujos Moduliacinis Automatinė 2007m.

UT-L50 M10001.2ARZ/DREIZLER


DKVR-6,5/13 GMG-5,5/7/ILMA

RINE

Dujos/mazutas Laipsninis Rankinė 1966m.

DKVR-10/13 GMG-5,5/7/ILMA

RINE


PTVM-30M GMG-5,5/DOROG

OBUŽ


PTVM-30M GMG-5,5/DOROG

OBUŽ


Ataskaita


2010 m. 18 (66)


Galimas kuro rezervas: mazutui – 2000 m3. Mazuto ūkį sudaro mazuto pašildytuvai PM40-15 4 vnt., mazuto siurbliai 3B-4/25 2 vnt., 3B-16/25 1 vnt., smulkaus valymo filtrai 4 vnt., grubaus valymo filtrai 5 vnt., mazuto talpyklos 2 vnt. po 1000 m3.

Pagrindiniai šilumos, kuro, tinklų papildymo apskaitos prietaisai pateikti 1.6 lentelėje.

1.6 lentelė. Jonavos RK apskaitos prietaisai

Markė Ką matuoja Matavimo ribos Atlikta patikra

SM-RI-X-L G-650 Dujų suvartojimą 50-1000 2009.05.07

SM-RI-X-L G-650 Dujų suvartojimą 50-1000 2009.06.04

SKM-1M-01 I-os magistralės apskaita 3,2-320 2010.05.19

SKM-1M-01 II-os magistralės apskaita 3,2-320 2010.05.19

SKU-01M-A2 III-os magistralės apskaita 17-1700 2009.06.30

SKS-3-UI Tinklų pamaitinimą 1-150 2010.06.22

Gamtinių dujų įvadas Ø200, slėgis 3.0 bar, įrengta dujų reguliavimo armatūra (PKN-100, RDUK-100, PKN-200, RDUK-200, RMG-720K).

Vandens paruošimo ūkį sudaro mechaniniai filtrai-purvo rinktuvai (5 vnt.), cheminis ruošimas – 6 natrio katijonitiniai filtrai, du deaeratoriai atmosferiniai (po 25 m3/h).

Sumontuoti 5 termofikacinio vandens tinklo siurbliai CN-400-105, kurių kiekvieno našumas 400 m3/h, išvysto 105 m.v.st slėgį, elektrinė galia 160 kW, 1500 n/min. Sumontuoti dažnio keitikliai.

Dūmai šalinami per 80 metrų aukščio kaminą, kurio žiočių skersmuo 3 m, ir per 25 metrų aukščio kaminą kurio skersmuo 0,8 m.

2007-2009 metais Jonavos RK pagamintos šilumos kiekiai pavaizduoti 1.4 paveiksle.

1.4 pav. Šilumos gamyba Jonavos RK

Iš 1.4 paveikslo matome, kad pagrindinė šilumos gamyba vykdoma šildymo sezono metu. Šiluma taip pat gaminama ir nešildymo sezono metu miesto karšto vandens

Ataskaita


2010 m. 19 (66)


poreikiams tenkinti. Maksimalus gamybos našumas buvo 2009 metų sausio mėnesį ir vidutiniškai sudarė 31,3 MW, arba 24,7 proc. instaliuotos galios.

2009 metais daugiausia laiko dirbo katilai Nr.1 – 8760 val., ir Nr.2 – 8328 val. Katilas Nr. 5 dirbo 4150 val. Likę katilai buvo naudojami epizodiškai (Nr.3 – 79 val., Nr.4 – 438,5 val. ir Nr. 6 – 30,5 val.).

Faktinės vidutinės salyginio kuro sąnaudos 2009 metais buvo 96,54 kg/MWh. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis 2009 metais, vidutinės lyginamosios kuro sąnaudos šilumos tiekimo įmonėse buvo 97,70 kg/MWh. Elektros energijos santykinės sąnaudos katilinėje vidutiniškai sudaro 14,78 kWh/MWh. LŠTA duomenimis 2009 metais, lyginamosios elektros sąnaudos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse buvo buvo 22,44 kWh/MWh. Galima teigti, kad šilumos gamyba Jonavos RK yra gerai organizuota, ką ir atspindi geresni nei vidutiniai Lietuvoje gamybos rodikliai.

Girelės RK

Girelės RK katilinė dirba kartu su Jonavos RK į vieną tinklą. Girelės RK naudojama kaip rezervinis šilumos šaltinis. Pastaraisiais metais buvo naudojama tik saviems reikalams ir šilumos į bendrą tinklą netiekė. Katilinės projektinė galia yra 48,5 MW. Joje sumontuoti keturi gamtinėmis dujomis ir mazutu kūrenami katilai. 2009 metais šioje katilinėje savoms reikmėms buvo pagaminta 2,21 MWh šilumos.

1.7 lentelė. Girelės RK techniniai duomenys

Markė Tipas

Kuro rūšys Projektinė galia,

MW

Veikiantis, užkonser-

vuotas


Kap. remonta

s

Cochran Wee

Chieftain6

GARO Dujos 2,8 Veikiantis 2007m. -

DKVR-10/13 GARO Dujos/mazutas 8,5 Užkonservuotas

1977m. 1995

DE-25/14 GARO Dujos/mazutas 18,6 Veikiantis 1988 -

DE-25/14 GARO Dujos/mazutas 18,6 Užkonservuotas

1995 -

Viso: 48,5

Girelės RK sumontuotų degiklių charakteristikos pateiktos 1.8 lentelėje.

1.8 lentelė. Girelės RK degiklių techniniai duomenys

Katilo markė

Degiklio markė

Kuro rūšys Reguliavimas Uždegimo sistema


Cochran Wee Chieftain6

Cochran Mark III


Ataskaita


2010 m. 20 (66)


DKVR-10/13 GMG-5,5/7/ILMAR

INE


DE-25/14 GMP-16/ILMARI

NE


DE-25/14 GMP-16/ILMARI

NE


Mazuto ūkį sudaro talpyklos 2 vnt. po 200 m3 (neveikiančios), dvi veikiančios talpyklos po 1000 m3, užkonservuotos dvi talpyklos po 5000 m3, mazuto pašildytuvai PM25-6 3 vnt., mazuto siurbliai 12HA-22x6 2 vnt., 3B-4/25 2 vnt., Š40-18/45 1 vnt., 4HK-5x1 2 vnt.

Pagrindiniai šilumos, kuro, tinklų papildymo apskaitos prietaisai pateikti 1.9 lentelėje.

1.9 lentelė. Jonavos RK apskaitos prietaisai

Markė Ką matuoja Matavimo ribos Atlikta patikra

IRM-3 G65 Dujų suvartojimą 0,6-100 2008.10.15

CGT-05 G650 Dujų suvartojimą 50-1000 2010.06.09

SKU-01M-A2 II-os magistralės apskaita 17-1700 2009.06.16

Metalinė ruletė

“Richter“

Mazuto lygį 0-20

Gamtinių dujų įvadas Ø150, slėgis 3.0 bar, įrengta dujų reguliavimo armatūra (PKN-100 2 vnt., RDBK-100/50, RDUK 2-200, Medenus RS 250, dujų filtrai FV-200, VZF 150-16 kasetinis).

Vandens paruošimo ūkį sudaro mechaninis filtras (1 vnt.), cheminis ruošimas – 8 natrio katijonitiniai filtrai, du deaeratoriai atmosferiniai (po 25 m3/h).

Sumontuoti 3 termofikacinio vandens tinklo siurbliai CN-4x105B, kurių kiekvieno našumas 400 m3/h, išvysto 105 m.v.st slėgį, elektrinė galia 160 kW, 1500 n/min. Ant šitų siurblių sumontuoti dažnio keitikliai. Įrengti du siurbliai D200-90, kurių kiekvieno našumas 200 m3/h, išvysto 82 m.v.st slėgį, elektrinė galia 72 kW, 3000 n/min.

Dūmai šalinami per 44 metrų aukščio kaminą, kurio žiočių skersmuo 1,5 m.

1.2.3 Centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos analizė

Jonavos šilumos tinklų sistemoje dirba dvi katilinės: miesto ir Girelės. Šilumos sistema dvivamzdė. Struktūriniu požiūriu visus Jonavos šilumos tinklus galima suskirstyti į tris pagrindines dalis. Žemutinėje miesto dalyje galima išskirti 1-ąją ir 2-ąją magistrales, kurios tiesiogiai sujungtos su pagrindine miesto katiline. Sudėtingesnė yra tinklų

Ataskaita


2010 m. 21 (66)


schema jungianti miesto katilinę su Girelės katiline ir aprūpinanti šiluma visą aukštutinę Jonavos miesto dalį.

Jonavos mieste eksploatuojama išplėtota centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistema, kuria užtikrinamas pastatų šildymas bei karšto vandens ruošimas. Centralizuotai termofikaciniais tinklais šiluma tiekiama komerciniams, visuomeniniams ir gyvenamiesiems pastatams. Bendras eksploatuojamo termofikacinio tinklo ilgis siekia 36693 m. Vamzdynai pakloti nepereinamuose kanaluose su drenažu, bekanaliu būdu (naujo tipo), atvirame ore. Esamų šilumos tiekimo tinklų schema pateikta priede Nr.2.

Šilumos tiekimo vamzdynų pasiskirstymas pagal paklojimo metus pavaizduotas 1.5 paveiksle.

1.5 pav. Jonavos mieste paklotų vamzdynų amžius

Didžiąją dalį eksploatuojamo termofikacinio tinklo sudaro vamzdynai pakloti 1981-1990 metais (38 proc.). Po 2000 metų pakloti vamzdynai šiuo metu sudaro apie 20 proc. viso tinklo ilgio.

Visas Jonavos termofikacinis tinklas dirba aukštais parametrais (100/48 oC). Vartotojai turi įvaduose įrengtus šilumos punktus, todėl karštas vanduo ruošiamas juose aukštų parametrų termofikaciniu vandeniu.

Trasų būklė yra patenkinama. Požeminiai vamzdynai, dėl aukšto gruntinio vandens lygio vietomis yra pažeisti korozijos. Vamzdynų pasiskirstymas pagal vamzdžių skersmenis pateikiamas 1.10 lentelėje.

1.10 lentelė. Jonavos miesto CŠT tinklų suvestinė

Sąlyginis

vamzdžio

skersmuo

Bendras

ilgis, m

Ilgių pasiskirstymas pagal statybos metus, m

iki 1970 1971-1980 1981-1990 1991 -2000 po 2000

32 23,11 23,11

40 159,5 17 74,5 68

Ataskaita


2010 m. 22 (66)


50 4780,54 457 832 987 540,54 1964

65 6086,9 759,5 1384,5 1809 1425,9 708

80 3769,5 427 534 1025,5 1348,5 434,5

100 4239,5 983 814 556,5 943 943

125 1589 302 288 519 424 56

150 2979,5 779,5 693 527 63 917

200 4093 550 858 1177 153,5 1354,5

250 1333,5 305,5 275 462 291

300 1237 522 715

400 2533 2533

600 3869,01 3869,01

Iš viso: 36693,06 4603,61 5753 14055,01 4898,44 7383

Daugiausia yra paklota DN 65 skersmens vamzdžių – 6 km.

Technologiniai nuostoliai Jonavos miesto šilumos tiekimo tinkluose 2009 sudarė apie 20,1 proc. LŠTA duomenimis 2009 metais vidutiniai nuostoliai tinkluose buvo apie 15,7 proc. Santykinis vandens papildymas Jonavos miesto tinkluose 2009 metais buvo 326 ltr/MWh, o vidutinis Lietuvos įmonių – 160 ltr/MWh. Įvertinus šiuos rodiklius galima teigti, kad Jonavos miesto šilumos tiekimo tinklas yra pakankamai susidėvėjęs ir būtina rekonstruoti blogiausios būklės vamzdynus, siekiant sumažinti technologines netektis dėl nutekėjimų ir blogos šiluminės izoliacijos.

1.2.4 Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai

Visus Jonavos miesto šilumos energijos vartotojus būtų galima suskirstyti į 3 grupes: a) gyvenamosios paskirties pastatai, b) visuomeninės paskirties pastatai, c) verslo įmonės bei kiti vartotojai. Centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis 2009 metų duomenimis naudojosi apie 493 vartotojai, iš jų 425 gyvenamosios paskirties. Šildoma 12695 butų. Įrengti 454 šilumos mazgai, iš jų 107 automatizuoti.

AB „Jonavos šilumos tinklai“ centralizuotai tiekiama šilumos energija naudojasi apie 86 proc. Jonavos miesto gyventojų. Mieste iš viso šildoma apie 692,5 tūkst. m2 bendrojo ploto, iš jų gyventojų šildomas plotas užima 634,3 tūkst. m2 (91,6 proc.). Šiuo metu Jonavos mieste nėra stambių pramoninių vartotojų, kuriems būtų tiekiama šiluma ir pramoninis garas.

Ataskaita


2010 m. 23 (66)


1.6 pav. Šiluminės energijos tiekimas atskiroms vartotojų grupėms 2009 metais

Vidutiniškai apie 61 proc. gyventojams patiektos 2009 metais šiluminės energijos teko šildymo poreikiams, kas sudaro apie 63,5 tūkst. MWh (1.6 pav.), o likusi dalis karštam vandeniui ruošti. Kitų vartotojų – biudžetinių ir verslo įmonių karšto vandens poreikiai yra nežymūs. Praktiškai visa patiekta energija sunaudojama šildymo poreikiams.

Vartotojų įvaduose instaliuota galia šildymui yra apie 69,1 MW, karšto vandens ruošimui 54,2 MW. Gyventojų projektinė galia šildymui yra 55,1 MW, o galia karštam vandeniui ruošti 52,7 MW. Kitų vartotojų projektinė galia šildymui yra 14 MW, o karštam vandeniui ruošti 1,5 MW.

Santykiniai gyventojų poreikiai šildymui per šildymo sezoną sudarė vidutiniškai apie 100 kWh/m2. Poreikiai karštam vandeniui ruošti sudarė apie 64 kWh/m2 per metus. Bendri poreikiai siekė 164 kWh/m2. Perskaičiavus 2009 metų faktines gyventojų šilumos sąnaudas šildymui į normines sąlygas, santykinis šilumos suvartojimas būtų 119 kWh/m2. Pažymėtina, kad remiantis atliktomis studijomis, pastatų statytų iki 1992 metų vidutinis šilumos poreikis šildymui svyruoja 120-260 kWh/m2 ribose, priklausomai nuo pastatų aukštingumo. Jonavos miesto gyvenamųjų pastatų vidutiniai santykiniai poreikiai šildymui yra žemesni. Tai charakterizuoja gana taupų šiluminės energijos vartojimą. Dažnai per daug taupus šiluminės energijos vartojimas, ypač senesnės statybos pastatuose atsiliepia gyventojų komfortinėms gyvenimo sąlygoms, kai nėra išlaikoma reikiama vidaus temperatūra pereinamaisiais ir šildymo laikotarpiais. Investicijos į būsto renovaciją padėtų gerinti komfortines sąlygas, tuo pačiu išlaikant arba mažinant bendrą šilumos suvartojimą.

Vartotojų įsiskolinimo kitimas paskutiniais metais pateiktas 1.7 paveiksle.

Ataskaita


2010 m. 24 (66)


1.7 pav. Vartotojų nemokumas

Blogėjant ekonominei situacijai šalyje, sumažėjus gyventojų ir verslo įmonių pajamoms, pradėjo didėti įsiskolinimai už patiektą šilumos energiją – jei 2007 metais beveik skolininkų nebuvo, tai 2009 metais nemokūs buvo beveik 3 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų.

1.2.5 Ekonominiai įmonės veiklos rodikliai

AB „Jonavos šilumos tinklai“ įmonėje gaminamos šilumos energijos kainų skaičiavimas atliekamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą metodiką, kurioje sąnaudos išskaidytos pagal atskiras veiklas: gamybą, perdavimą ir pardavimą. Sąnaudų suvestinės apima visus įmonės gamybinius padalinius. Apibendrinti faktinių paskutinių 3 metų rodikliai pateikti 1.11 lentelėje.

1.11 lentelė. Techninių – ekonominių rodiklių suvestinė

Metai Realizuota

šiluma

Kintamos

sąnaudos

Pastovios

sąnaudos

Veiklos

sąnaudos

Bendros

sąnaudos

Pelnas/nu

ostolis

Realizuotos

šilumos

savikaina

Šilumos

tarifas

t. MWh tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt ct/kWh ct/kWh

2007 131,38 14761,39 4215,8 1080,67 20189,24 -1585,72 15,54 14,06

2008 126,72 23765,3 4623,9 1467,5 29983,42 -7021,8 23,35 17,92

2009 128,6 18159,3 5030 1329,3 24647,2 6142,4 18,9 23,67

Sąnaudos pagal atskiras veiklas pasiskirsto sekančiai: gamybai tenka 86,5 proc., perdavimui – 9,5 proc. ir pardavimui – 4 proc.

Sąnaudos. Sąnaudos skirstomos į kintamas, sąlygiškai pastovias ir veiklos. Kintamoms sąnaudoms priskiriamos išlaidos kurui, elektrai, vandeniui bei pirktai šilumai. Materialinės

Ataskaita


2010 m. 25 (66)


(įtraukiant remonto), nusidėvėjimo, atlyginimų, mokesčių, palūkanų išlaidos priskiriamos pastovioms sąnaudoms. Veikos sąnaudoms priskiriamos įmonės valdymui ir administravimui susidariusios išlaidos. Didžiausią kintamų išlaidų dalį sudaro išlaidos kurui pirkti. 2007 metais išlaidos kurui sudarė 70 proc. visų išlaidų, 2008 metais dėl padidėjusių gamtinių dujų kainų sudarė 78 proc., 2009 metais – 72 proc.

Realizuotos šilumos savikaina. Iš 1.11 lentelėje pateiktų duomenų matosi kaip keitėsi realizuotos šilumos savikaina. Lyginant su 2007 metais, 2008 metais savikaina išaugo 33 proc. ir siekė 23,35 ct/kWh. 2009 metais realizuotos šilumos savikaina sumažėjo iki 18,9 ct/kWh. Pagrindinė šių svyravimų priežastis buvo gamtinių dujų kainų kitimas.

1.2.6 Šilumos energijos vartojimo poreikio įvertinimas ir prognozės

Planuojant šiluminės energijos poreikius, skirtos pastatų šildymui bei karšto vandens ruošimui, būtina įvertinti daugelį faktorių – gyventojų skaičiaus kitimą, naujų vartotojų atsiradimą, galimą vartotojų plėtrą ir kt.

Anksčiau įvertinti šilumos energijos poreikiai karšto vandens ruošimui ir šildymui, atsižvelgiant į klimatines sąlygas parodė, jog pastarasis per paskutinius metus kito nežymiai.

Kaip jau buvo pateikta, pagrindiniai centralizuotos šilumos vartotojai Jonavos mieste yra gyventojai, kurių šiluminės energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui sudaro apie 87,6 proc. viso šilumos energijos poreikio. Likusi šilumos energijos poreikio dalis tenka komerciniams, gamybiniams bei visuomeniniams pastatams. Pagal atliktą gyventojų demografinės padėties įvertinimą, pastaruoju metu išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, kuri sudaro apie – 0,29 proc. per metus. Tokia tendencija dar gali išlikti artimiausius 5 – 10 metų. Pažymėtina, jog gyventojų skaičiaus kitimas pagrinde gali įtakoti tik karšto vandens vartojimą, kuris paprastai sudaro apie 34 proc. bendro suvartojamo šiluminės energijos kiekio, tačiau ne poreikį patalpų šildymui, kadangi bendras gyvendamasis fondas palaipsniui didėja. Galima teigti, kad demografinės situacijos kitimas praktiškai neįtakoja šilumos energijos poreikio kitimo, todėl prognozėse nėra vertinamas.

Šilumos energijos vartojimą įtakoja pastatų atitvarų (langų, sienų izoliacijos) renovacija, modernių šilumos punktų įrengimo darbai, tai padeda taupyti šilumos energiją. Praktika rodo, kad pastatų renovacija gali duoti vidutinį taupymo efektą iki 20-50 proc.. Šiuo metu šios priemonės Jonavos mieste intensyviai nėra diegiamos, tačiau perspektyvoje numatoma plėtoti ir skatinti būsto renovacijos projektus. Dėl duomenų trūkumo, neįmanoma tiksliai nusakyti šilumos energijos poreikio mažėjimo, susijusio su pastatų renovavimu, tačiau remiantis kitų savivaldybių patirtimi galima numatyti, kad šilumos energijos poreikio mažėjimas, net sparčiai vystantis pastatų renovavimo programai, neviršys kelių procentų per metus.

Tuo pačiu šilumos poreikis perspektyvoje gali didėti dėl naujų vartotojų atsiradimo. Vystantis verslui ir pramonei perspektyvoje gali atsirasti nauji objektai miesto teritorijoje,

Ataskaita


2010 m. 26 (66)


pavyzdžiui, prekybos centrai, sanatorijos, verslo įmonės, gyvenamieji namai. Kaip jau buvo aprašyta, Jonavos miesto planuose numatyti naujų objektų statybos darbai, kuriuose numatoma naudoti vienokį ar kitokį šildymo būdą.

Apibendrinant aukščiau išsakytus teiginius bus laikoma, kad šilumos energijos vartojimas per nagrinėjamą laikotarpį keisis nestipriai ar visai nesikeis.

1.3 Gamtinių dujų tiekimo sistema

Jonavos miestui gamtinės dujos tiekiamos vidutinio slėgio (3 bar) Ø300 mm dujotiekiu. Jonavos dujų skirstymo stoties pajėgumas (dujotiekio didžiausias pralaidumas) 26000 m3/val. AB “Lietuvos dujos“ specialistų teigimu, šiuo metu išnaudojama apie 50 proc. esamos miesto gamtinių dujų tiekimo sistemos pajėgumų, todėl yra didelės galimybės tiekti gamtines naujiems vartotojams, kaip vieną iš ekologiškiausių kuro rūšių.

Jonavos mieste yra 11640 daugiabučių butų, turinčių galiojančias dujų pirkimo – pardavimo sutartis. Dujofikuoti 645 individualūs namai. Kai kuriuose individualiuose namuose yra po kelias atskiras valdas (butus), esančias kaip atskiri abonentai. Iš viso abonentų individualiuose namuose yra 666. Be gyventojų gamtinės dujos tiekiamos ir įmonėms. 2009 metų pabaigoje buvo dujofikuotos 94 įmonės. Paskutinių trijų metų gamtinių dujų suvartojimai Jonavos mieste pateikti 1.8 paveiksle.

1.8 pav. Metinis gamtinių dujų suvartojimas Jonavos mieste

2010 metais dujofikuoti 3 objektai: vidutinio slėgio dujotiekis į prekybos paviljoną Žeimių g. 18 B (poreikis 32 m3/parą), mažo slėgio dujotiekis į IĮ “Centro viešbutis“ Kalnų g. 64C (poreikis 32 m3/parą) ir mažo slėgio dujotiekis į UAB “Baltasis pyragas“ administracinį pastatą Sodų g. 11 (poreikis 120 m3/parą).

Ataskaita


2010 m. 27 (66)


Apie 92 proc. patiektų gamtinių dujų mieste sunaudoja įmonės, likusią dalį – gyventojai. Gamtinių dujų suvartojimas pagal atskiras vartotojų grupes pateiktas 1.12 lentelėje.

1.12 lentelė. Gamtinių dujų suvartojimas, m3 pagal vartotojų grupes

2007 2008 2009

mėnuo įmonės gyventojai įmonės gyventojai įmonės gyventojai

1 3.920.277 142.260 3.620.048 299.652 3.200.982 273.093

2 4.005.220 246.577 2.027.551 181.058 2.697.766 199.305

3 2.562.945 211.569 2.921.273 179.479 2.527.084 205.202

4 1.657.472 172.367 1.677.271 164.376 1.185.447 155.703

5 1.014.514 131.447 953.759 147.715 771.818 129.681

6 733.410 93.425 836.542 82.892 675.726 89.799

7 834.532 81.414 756.382 90.161 628.628 76.598

8 997.847 87.633 912.379 85.914 585.203 83.418

9 999.916 98.602 998.405 103.744 705.819 96.836

10 1.758.368 133.910 1.616.103 134.462 1.805.145 134.058

11 3.004.632 190.623 2.532.182 180.930 2.381.645 174.339

12 3.263.994 274.553 3.043.320 244.580 3.356.853 233.495

Viso: 24.753.127 1.864.380 21.895.215 1.894.963 20.522.116 1.851.527

1.4 Elektros energijos tiekimo sistemos

Jonavos mieste už elektros energijos tiekimą atsakinga AB “Vakarų skirstomieji tinklai“.

Projektuojant Jonavos miesto elektros tinklus, galimybė elektros energiją naudoti šilumos gamybos tikslams nebuvo numatyta. Elektros energijos naudojimą šildymo reikmėms taip pat riboja žymiai didesnė jos 1 kWh kaina, lyginant su šiuo metu ŠT įmonėje gaminamos šilumos kaina, ar deginant gamtines dujas. Todėl laikome, kad šilumos gamyba elektros energijos pagalba yra tik teorinė prielaida, ir šiuo metu detaliai nenagrinėtina.

1.5 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas

Nustatant esamas teršalų pažemio koncentracijas Jonavos mieste buvo analizuojama išmetamų teršalų (sieros dioksido – SO2 , azoto oksidų –NO2, kietųjų dalelių – PM10 ir anglies monoksido – CO) sklaida atmosferoje. Išmetamų teršalų ribinės vertės yra patvirtintos Lietuvos respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 "Dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo" pakeitimo“. Žmonių sveikatos apsaugai nustatytos didžiausios leidžiamos teršalų ribinės vertės išreikštos µg/m3, esant 293,0 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, pateikiamos 1.13 lentelėje.

Ataskaita


2010 m. 28 (66)


1.13 lentelė. Didžiausios leidžiamos tiriamų teršalų koncentracijos

Maksimali teršalo koncentracija, μg/m³

SO2

1 val. vertė

SO2

24 val. vertė

NO2

1 val. vertė

NO2

1 metų vertė

PM10

24 val. vertė

PM10

1 metų vertė

CO 8 val. vertė

Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai

350 125 200 40 50 40 10 000

Aplinkos oro užterštumas (foninė sklaida) buvo vertinamas naudojant kompiuterinę programą ISC-AERMOD View – Lakes Environmental Software. Ši programa yra įtraukta į LR Aplinkos ministerijos modelių, rekomenduojamų naudoti vertinant poveikį aplinkai sąrašą, todėl skaičiavimų rezultatus galima lyginti tiek su Europos Sąjungos, tiek su Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose nurodytais reikalavimais.

Jonavos mieste į aplinką įvairius teršalus išmeta energetikos ir pramonės objektai, smulkūs stacionarūs taršos šaltiniai bei transportas. Atliekant esamą aplinkos oro užterštumo įvertinimą buvo naudojami LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pateikti duomenys apie teršalus išmetamus į aplinkos orą iš įmonių stacionarių taršos šaltinių (taršos šaltinių inventorizacijos duomenys) bei meteorologinėmis vietovės sąlygomis. Įvertinta teršalų (sieros dioksido – SO2, azoto oksidų – NO2, kietųjų dalelių – PM10 ir anglies monoksido – CO) sklaida mieste. Pagrindinis objektas Jonavos mieste, kuris daro įtaką aplinkos orui ir vertinamas aplinkosauginiuose skaičiavimuose yra AB ,,Jonavos šilumos tinklai" rajoninė katilinė.

1.5.1 AB ,,Jonavos šilumos tinklai" taršos šaltinių charakteristika

AB ,,Jonavos šilumos tinklai" rajoninė katilinė, Klaipėdos g. 8, Jonava pagrindinė veikla yra

šilumos gamyba. Naudojamas kuras yra gamtinės dujos. Gamybos metu generuojamų teršalų šaltinių charakteristikos pateiktos 1.14 lentelėje. Detalesni taršos šaltinių duomenys pateikiami priede Nr. 3.

1.14 lentelė. AB ,,Jonavos šilumos tinklai" rajoninė katilinė, Klaipėdos g. 8, Jonava, analizuojamų teršalų duomenys

Taršos šaltiniai Teršalai Teršalų rodikliai išsiskyrimo vietoje

Nr.

Koordinatės LKS-94 Aukštis Pavadinimas / kodas Temp.,

oC

Tūrio debitas,

m3/s

Kiekis, t/m

X Y

001 6104074 517712 80 Anglies monoksidas (A)/177

Azoto oksidai (A)/250 169,3 61,19

132,534 42,918

002 01

6104062 517744 18 Anglies monoksidas (A)/177

Azoto oksidai (A)/250 128,8 0,004

0,076 0,062

002 02

6104062 517744 18 Anglies monoksidas (A)/177

Azoto oksidai (A)/250 159,9 0,005

0,103 0,079

003 6104049 517680 10 Kietosios dalelės (C)/4281 0 0,972 0,0743

601/602

6104094 517641 10 LOJ/308

Kietosios dalelės (C)/4281 Mangano oksidai/3516

0 0,972 0,0000302 0,002691 0,000316

Ataskaita


2010 m. 29 (66)


1.5.2 Jonavos miesto oro tarša

Aplinkos oro tarša deginant gamtines dujas. Aplinkos oro esamo užterštumo analizė atlikta, kai deginamos gamtinės dujos. Gauti rezultatai Jonavos miestui pateikti 1.15 lentelėje.

1.15 lentelė. Jonavos miesto esamas oro užterštumas deginant gamtines dujas

Vidurkis Nustatyta maksimali teršalo reikšmė, µg/m

3

SO2 NO2 PM10 CO

Valandos vidurkio vertė 1 valandos ---- 42,78798 ---- ----

Paros vertė 24 valandų ---- ---- ---- ----

Metinė vertė 1 metų ---- 11,41155 ---- ----

Paros 8 valandų maksimalus vidurkis 8 valandų ---- ---- ---- 103,0068

Azoto dioksido (NO2) koncentracijos valandos vidurkio ir kalendorinių metų vidurkio maksimali vertė pažemio sluoksnyje sudaro 21,4 proc. ir 28,5 proc. didžiausios leistinos ribinės vertės. Koncentracijų sklaida grafiškai pateikta priede Nr. 3.

Anglies monoksido (CO) koncentracijos 8 valandų maksimalaus vidurkio maksimali vertė pažemio sluoksnyje siekia tik 1,0 proc. didžiausios leistinos ribinės vertės dydžio. Koncentracijų sklaida grafiškai pateikta priede Nr. 3.

Apibendrinant galima teigti, kad deginant gamtines dujas, nė vieno teršalo koncentracija pažemio oro sluoksnyje neviršija leistinų normų.

Aplinkos oro tarša deginant mazutą. Aplinkos oro esamo užterštumo analizė atlikta, padarius prielaidą, kad Jonavos RK deginamas taršesnis kuras – mazutas. Gauti rezultatai Jonavos miestui pateikti 1.16 lentelėje.

1.16 lentelė. Jonavos miesto esamas oro užterštumas deginant mazutą


3

SO2 NO2 PM10 CO

Valandos vidurkio vertė 1 valandos 66,16364 36,25435 ---- ----

Paros vertė 24 valandų 57,40177 ---- 42,20386 ----

Metinė vertė 1 metų 4,38754 11,08222 31,3792 ----


Sieros dioksido (SO2) koncentracijos valandos, paros ir kalendorinių metų vidurkio maksimali vertė pažemio sluoksnyje sudaro 18,9 proc., 45,9 proc., ir 21,9 proc. ribinės vertės atitinkamai. Azoto dioksido (NO2) koncentracijos valandos vidurkio ir kalendorinių metų vidurkio maksimali vertė pažemio sluoksnyje sudaro 18,1 proc. ir 27,7 proc. didžiausios leistinos ribinės vertės. Koncentracijų sklaida grafiškai pateikta priede Nr. 3.

Kietųjų dalelių (PM10) paros ir metinio vidurkio maksimali vertė pažemio sluoksnyje artima didžiausios leistinos ribinės vertės dydžiui, tačiau neviršija leistinų koncentracijų. Koncentracijų sklaida grafiškai pateikta priede Nr. 3.

Ataskaita


2010 m. 30 (66)


Anglies monoksido (CO) koncentracijos 8 valandų maksimalaus vidurkio maksimali vertė pažemio sluoksnyje siekia tik 1,1proc. didžiausios leistinos ribinės vertės dydžio. Koncentracijų sklaida grafiškai pateikta priede Nr. 3.

Apibendrinant galima teigti, kad net ir deginant žymiai taršesnį už gamtines dujas kurą mazutą, nė vieno teršalo koncentracija pažemio oro sluoksnyje neviršija leistinų ribų.

Ataskaita


2010 m. 31 (66)


2 Aprūpinimo šilumos energija alternatyvų analizė

2.1 Skaičiavimams naudojamos techninės – ekonominės prielaidos

Šiuo metu Lietuvoje matomas ekonominis nuosmukis, todėl visos ankstesnės daugiametės ekonominės prognozės kelia pagrįstų abejonių. Vyraujant pasaulinei krizei tapo aišku, kad neįmanoma pakankamu tikslumu nusakyti tolimesnių šalies vystymosi tendencijų.

Šiai dienai, Lietuvos finansų ministerijos puslapyje *23+ pateikiamos ekonominių rodiklių prognozės iki 2013 metų, 2.1 lentelėje pateikiami keli iš jų.

2.1 lentelė. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozė

Metai

Makroekonominiai rodikliai 2009 2010 2011 2012 2013

BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc.

14,8 1,6 2,8 1,2 2,4

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100

95,4 94,7 100,6 100,9 101,9

Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis

13,7 16,7 15,5 13,9 12,3

Iš 2.1 lentelėje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad artimiausiu metu Lietuvos ekonomikoje staigaus pagerėjimo laukti neverta.

Priimant tolimesnes ekonominių rodiklių kitimo tendencijas daroma prielaida, kad jau 2011-2012 metais ekonominė padėtis Lietuvoje stabilizuosis ir iš lėto pradės gerėti. Skaičiavimuose priimama, kad 10 metų laikotarpyje darbo jėgos, statybos, remonto darbų vidutinis metinis brangimas sudarys apie 3 proc..

2.1.1 Kuro ir energijos kainos kitimo prognozė

Prognozuoti perspektyvines kuro kainas gana sudėtinga. Per pastaruosius penkerius metus įvykę naftos ir gamtinių dujų kainų pokyčiai pasaulio rinkose įtakojo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainas. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse vidutinė sunaudoto kuro kaina pastaraisiais metais stipriai didėjo, didžiausią įtaką tam turėjo gamtinių dujų, kurios šiuo metu dominuoja šilumos tiekimo įmonių kuro balanse, kainų augimas. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2009 metų veiklos atskaitoje pateiktais duomenimis (žr. 2.1paveikslą) 2004 m gamtinių dujų jų kaina buvo 448 Lt/tne, 2008 m. pasiekė maksimumą 1463 Lt/tne ir 2009 metais pastebimas kritimas iki 1194 Lt/tne. Mazuto kaina 2004 m buvo 464 Lt/tne, palaipsniui augo ir 2009 metais lyginant su 2008 metais padidėjo 30,0 proc..

Ataskaita


2010 m. 32 (66)


448439

619

869

1463 1194

464 536700 667

715

951

295362

442564 608 729

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2004 2005 2006 2007 2008 2009

Lt/tne

Dujos Mazutas Mediena

2.1 pav. Kuro kainų kitimo dinamika

Kaip matyti iš pateiktų duomenų gamtinių dujų kainų augimas sąlygojo ir biokuro kainų kilimą – 2004 m. jų kaina buvo 295 Lt/tne, o 2009 m. padidėjo iki 729 Lt/tne. Medienos brangimas iki 2008 metų vidutiniškai kasmet viršijo 22proc..

Analizuojant pastarųjų metų laikotarpio kuro kainų pokyčius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateikti duomenys, matoma ryški kuro brangimo tendencija (žr. 2.2 paveikslą).

0

500

1000

1500

2000

2500

20

08

m. 0

8

20

08

m. 0

9

20

08

m. 1

0

20

08

m. 1

1

20

08

m. 1

2

20

09

m. 0

1

20

09

m. 0

2

20

09

m. 0

3

20

09

m. 0

4

20

09

m. 0

5

20

09

m. 0

6

20

09

m. 0

7

20

09

m. 0

8

20

09

m. 0

9

20

09

m. 1

0

20

09

m. 1

1

20

09

m. 1

2

20

10

m. 0

1

20

10

m. 0

2

20

10

m. 0

3

20

10

m. 0

4

20

10

m. 0

5

20

10

m. 0

6

Lt/tne

Gamtinės dujos Biokuras

2.2 pav. Kuro kainų kitimo dinamika 2008 m – 2010 m

Analizuojant duomenis matosi, kad yra akivaizdus dujų ir biokuro kainų kaitos nesutapimas laiko atžvilgiu ir kintant gamtinių dujų kainoms biokuro kainos gamtinių dujų kainų atžvilgiu vėluoja t.y. kitimo tempai lėtesni. Todėl šilumos gamybos kaina biokurą deginančiose katilinėse buvo mažesnė ir stabilesnė lyginant su dujas deginančiomis katilinėmis.

Ataskaita


2010 m. 33 (66)


Pagrindinių energijos rūšių kainų kaita tarpusavyje glaudžiai susieta. Energijos rūšių kainos pasaulio rinkoje daugiausiai priklauso nuo naftos kainos. Keičiantis naftos kainai, kinta ir kitų energijos rūšių (naftos produktų, gamtinių dujų, medienos) kainos.

Prognozuojant perspektyvines kuro kainas priimame, kad santykis tarp gamtinių dujų ir biokuro kainos išsilaikys paskutinių penkių metų lygyje.

Skaičiavimuose priimama, kad vienos ar kitos kuro rūšies pasirinkimas neįtakoja pastoviųjų kuro tiekimo sistemos kaštų (išskyrus reikalingų investicijų į vietinę infrastruktūrą).

Išliekant naftos produktų kainų kilimo bei JAV dolerio brangimo euro atžvilgiu ir stebint paskutiniųjų 10 metų periodą daroma prielaida, kad euro ir dolerio kursų santykis ir toliau kis pagal panašią tendenciją.

Remiantis valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) skelbiamais duomenimis [26] 2.3 paveiksle pateikiama kuro kainų kitimo prognozė iki 2020 m.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Lt/tne

Mediena Mazutas Dyzelinas

2.3 pav. Kuro kainų kitimo prognozė iki 2020 m

2.1.2 Elektros energijos tarifo kitimo prognozė

Skaičiuojant elektros energijos kainą būtina įvertinti, kad nuo 2010 metų elektros energija nebegaminama Ignalinos atominėje elektrinėje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra paskelbusi 2010 metų vidutinę elektros energijos kainą, kuri yra 44,32 ct/kWh. Žemiau pateiktame 2.4 paveiksle pateikiamas elektros energijos kainos tarifas suskirstytas dedamosiomis.

Ataskaita


2010 m. 34 (66)


2.4 pav. Elektros energijos tarifo dedamosios

Elektros energijos gamybos (įsigijimo) kaina nustatyta, remiantis UAB „Lietuvos energija“ sudarytomis tarptautinėmis sutartimis dėl elektros energijos įsigijimo iš užsienio šalių gamintojų bei Skandinavijos elektros biržos (NordPool Spot) kainų tendencijomis.

Elektros energijos perdavimo kainą sudaro perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos dėl elektros energijos persiuntimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklais.

Elektros energijos skirstymo kainą sudaro skirstomųjų tinklų įmonių skirstant elektrą vidutinės ir žemos įtampos tinklais patiriami kaštai. Elektros energijos skirstymo kaina priklauso nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna (vartoja) elektros energiją. Sisteminės (kokybiško elektros energijos tiekimo) paslaugos – paslaugos, kurios užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą bei pralaidumą perdavimo tinklais laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo ribų.

VIAP (viešuosius įpareigojimus atitinkančios paslaugos) kaina (4,73 ct/kWh) susideda iš kelių dedamųjų. Dalis šios kainos yra skirta (4,06 ct/kWh) AB „Lietuvos elektrinė“, kurioje elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti, 0,4 ct/kWh skirta remti termofikacines elektrines, elektrą gaminančias termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, bei 0,48 ct/kWh – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines (vėjo jėgaines, hidro, biokurą naudojančias ir saulės elektrines). VIAP kainą 0,21 ct/kWh mažina 2008 metais suplanuotos ir gautos, tačiau nepanaudotos VIAP lėšos.

Elektros energijos visuomeninio tiekimo kaina – visuomeninių tiekėjų teikiamų elektros energijos pardavimo, sąskaitų išrašymo, vartotojų aptarnavimo paslaugų sąnaudos.

PVM – pridėtinės vertės mokestis (21 proc.).

Ataskaita


2010 m. 35 (66)


Atliekant ekonominius skaičiavimus priimama, kad elektros energijos gamybos kaina kasmet brangs apie 4 proc./metus. Daroma prielaida, kad gamybos ir VIAP kaina brangs lygiagrečiai gamtinių dujų kainai, o likusios tarifo dedamosios, išskyrus PVM (skaičiavimuose priimama, kad PVM nebekis), augs apie 3 proc./metus.

2.2 Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra

2.2.1 CŠT tinklų rekonstrukcija

Atsižvelgiant į pastarųjų metų stebėjimus siekiant nustatyti neefektyvias, didelius šilumos tiekimo nuostolius turinčias šilumos perdavimo atkarpas, taip pat atsižvelgiant į avaringiausių ruožų nustatymo rezultatus AB „Jonavos šilumos tinklai“ planuoja ir vykdo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukciją.

Kaip buvo minėta ankstesniuose skyriuose, šiuo metu Jonavos miesto CŠT tinklus valdanti įmonė AB ,,Jonavos šilumos tinklai" kreipėsi į Europos Sąjungos struktūrinius fondus dėl paramos vykdant CŠT tinklų rekonstrukcijos projektus.

Šiame skyriuje nagrinėjamas variantas, kai visas nerenovuotas Jonavos miesto CŠT tinklas pakeičiamas naujais bekanaliais CŠT vamzdynais optimizuojant vamzdynų skersmenis. 2007 metais Kauno Technologijos Universiteto Šilumos ir Atomo Energetikos Katedros darbuotojai atliko hidraulinius tinklo skaičiavimus [27], ir nustatė, kad daugelyje vietų Jonavos miesto šilumos tinklų pralaidumas viršija esamą poreikį, todėl esami vamzdynai nėra pilnai išnaudojami, kas sąlygoja didesnius šilumos energijos nuostolius nuo CŠT tinklo, bei atskirais atvejais nepakankamus termofikacinio vandens parametrus (temperatūrą) kritiniams vartotojams. Vamzdynų pasiskirstymas pagal vamzdžių skersmenis po nagrinėjamos pilnos bei optimizuotos šiluminių trasų renovacijos pateikiamas Error! Reference source not found. lentelėje.

2.2 lentelė. Optimizuotų CŠT tinklų po pilnos renovacijos suvestinė

Vamzdžio skersmuo DN, mm

Ilgis, m Rekonstrukcijos Kaina, tūkst. Lt

32 12306 5956,104

40 3449,1 1917,700

50 6980,4 4474,436

65 3021,1 2141,960

80 3017,6 2432,186

100 3008,9 2906,597

125 1485,3 19551,684

150 1496,3 2350,687

200 2490,3 48959,930

250 747,8 1241,348

300 2977,7 5598,076

350 858,3 1922,592

Ataskaita


2010 m. 36 (66)


Vamzdžio skersmuo DN, mm

Ilgis, m Rekonstrukcijos Kaina, tūkst. Lt

400 351,4 910,126

450 297 816,750

500 2204,8 6393,920

Iš viso: 44692 45910,096

Skaičiuojamieji šilumos energijos nuostoliai nuo termofikacinio tinklo po pilnos trasų renovacijos, remiantis aukščiau minėta studija *27+, sudarytų apie 11496 MWh/metus.

Lyginant su esamo tinklo skaičiuotinais nuostoliais (34974 MWh/metus), sutaupymai sudarytų apie 23478 MWh/metus. Pagal dabartinę įmonės šilumos energijos gamybos kuro dedamąją, sutaupymai sudarytų apie 2444 tūkst.Lt/metus. Įvertinus tai, kad norminiais metais Jonavos mieste būtų realizuojama apie 144 GWh/metus šilumos, energijos nuostolių sutaupymas, nevertinant investicijų, sumažintų šilumos energijos kainą apytikriai 1,69 ct/kWh.

Tačiau tokia tinklo rekonstrukcija pareikalautų didelių piniginių investicijų, net parenkant optimalius vamzdžių skersmenis investicija į pilną vamzdyno rekonstravimą siektų apie 45,9 mln. Lt. Rekonstravus tinklą be šilumos energijos nuostolių sumažėtų ir netektis su termofikaciniu vandeniu bei būtų padidintas šilumos tiekimo patikimumas miesto CŠT vartotojams.

Šilumos tinklų rekonstrukciją rekomenduojama atlikti palaipsniui, keičiant labiausiai nusidėvėjusias atkarpas, kadangi atliekant pilną tinklo renovaciją iš karto, stipriai padidintų projekto kaštus ir iššauktų ženklų šilumos energijos kainos augimą.

2.2.2 Šilumos gamybos įrenginių rekonstrukcija, pritaikant naudoti biokurą

Atsižvelgiant į nuolat augančią mazuto, gamtinių dujų kainą bei brangstančius kitus energetinius resursus Lietuvoje, draudimą nuo 2008 m. sausio 1 d. deginti sieringą mazutą, ir siekiant prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, atsirado poreikis didinti biokuro naudojimą bendrame šilumos energijos gamybos balanse.

Biokuro vandens šildymo katilas. AB „Jonavos šilumos tinklai“ svarsto galimybę instaliuoti 10MW biokuro vandens šildymo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu Girelės RK. Biokuru kūrenamos katilinės su dūmų kondensacine sistema principinė schema pateikta 2.5 paveiksle.

2009 metais parengtoje galimybių studijoje [28], teigiama, kad minimalus vasarinis poreikis yra apie 5 MW, vidutinis vasarinis apie 8 MW. Atsižvelgiant į biokuro katilų darbo ypatumus, siūloma įrengti 10 MW vandens šildymo katilą su 2,5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Tokios galios katilas galėtų būti eksploatuojamas ištisus metus ir sumažintų sunaudojamų gamtinių dujų kiekį, šilumai gaminti.

Ataskaita


2010 m. 37 (66)


2.5 pav. Biokuru kūrenamos katilinės su dūmų kondensacine sistema principinė schema

[28+ studijos duomenimis, investicijos biokuro katilui būtų 8,5 mln. Lt, o kondensaciniui ekonomaizeriui apie 1,75 mln. Atlikus rekonstrukciją ir vietoje gamtinių dujų naudojant biokurą, per metus, nevertinant palūkanų, būtų sutaupoma apie 2,35 mln. Lt.

Projekto įgyvendinimui planuojama gauti finansinę paramą iš Europos sąjungos Struktūrinių fondų.

Siekiant sumažinti gaminamos šilumos savikainą, tikslinga be numatomo 10 MW galios biokuro katilo įrengti dar vieną biokuro katilą dirbantį šildymo sezono metu. Preliminariais vertinimais, atsižvelgiant į esamus apkrovimus, tikslinga būtų instaliuoti 16 MW biokuro katilą su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu.

Bendra šilumos ir elektros gamyba. Šiuo metu Europos sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje yra skatinama ir remiama elektros energija pagaminta kogeneracijos būdu, deginant biokurą. Visa biokogeneracijos būdu pagaminta elektros energija, remiantis įstatymu yra superkama po 300 Lt/MWh. Jonavos RK turi du elektros įvadus po 1000 kW, tai užtektų pastatyti 2 MW galingumo turbiną. Tačiau biokuro naudojimas Jonavos RK yra apsunkintas dėl galimo oro taršos padidėjimo centrinėje miesto dalyje bei kuro pristatymo, todėl labiau nagrinėtinas variantas yra biokogeneracijos įrenginio sumontavimas Girelės RK, kuri turi du elektros įvadus po 700 kW galios.

[28+ studijos duomenimis, investicijos biokogeneracinei jėgainei (1,4 MWe) būtų 26,7 mln. Lt.

2.2.3 Pastatų renovavimas

Pastatų renovavimas yra remiamas LR Vyriausybės. Įgyvendindama Lietuvos būsto strategiją, LR Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.1213 patvirtino daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programą. 2008 m. kovo 5 d. LR

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=225703&p_query=&p_tr2=


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=258852

Ataskaita


2010 m. 38 (66)


Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Daugiabučių namų modernizavimo programą. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 243 „Dėl LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos" pakeitimo“ įsigaliojo 2008 m. kovo 30 d. 2004 m. priimta Programa buvo orientuota į pavienių pastatų modernizavimą, o naujosios tikslas – skatinti kompleksinį ne tik daugiabučių namų, bet ir miestų rajonų atnaujinimą. Tai leis užtikrinti ne tik geresnes būsto sąlygas, bet ir kokybiškesnę visą gyvenamąją aplinką. Daugiabučių namų modernizavimo programoje gali dalyvauti visi daugiabučių namų savininkai.

Pertvarkant - rekonstruojant šildymo sistemą, gerų rezultatų galima pasiekti tik iš esmės peržiūrint ir pertvarkant architektūrinę – statybinę pastato dalį, o tai gali būti laiptinės atskyrimas nuo gyvenamųjų patalpų, langų paketų keitimas, rūsio perdengimo, sienų, stogo arba pastogės šiluminės izoliacijos pastorinimas, durų sutvarkymas ir kiti darbai, kuriuos atlikus žymiai sumažėtų šilumos nuostoliai.

Daugiaaukščių gyvenamųjų namų kaip ir individualiųjų gyvenamųjų namų statyboje apšiltinimo problemos tos pačios: statybinių konstrukcijų šiluminės varžos gerinimas, trečiojo stiklo įstiklinimas. Šildymo sistemos daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose turi būti su šilumos apskaitos prietaisais, programinio valdymo įrenginiu, kurio atminties bloke būtų šildymo grafikai ir galimybė juos koreguoti.

Visi pastatai nuo 2005 m. projektuojami pagal STR 2.05.01:2005 reglamentą “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Pastatytų namų pagal šį reglamentą šilumos nuostoliai yra apie 40-50proc. mažesni nei suprojektuotų pagal buvusios TSRS normas. Papildomojo apšiltinimo iki STR 2.05.01:2005 normų reikalavimo vidutiniam butui (66,7 m2 bendrojo ploto) orientacinė kaina pateikiama 2.3 lentelėje.

2.3 lentelė. Papildomojo apšiltinimo iki STR 2.05.01:2005 orientacinė kaina

Eil. Nr. Atitvara Kaina, Lt/m2 Atitvarų plotas, m2

Viso, Lt

1 Sienos 161 73,4 11817

2 Langai 377 14,0 5278

3 Denginiai 135 16,3 2200

4 Grindys 100 16,3 1630

Viso: 20925 Lt, arba 313,7 Lt/m2 bendrojo grindų ploto

Šiuo metu vidutiniai metiniai gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai per pastatų atitvaras Jonavos mieste kai kuriuose pastatuose viršija 150-200 kWh/m2 grindų ploto. Apšiltinus pastatus iki STR 2.05.01:2005 reglamento “Pastatų atitvarų šiluminė technika” reikalavimų, šie nuostoliai būtų artimi 96 kWh/m2 grindų ploto, o skirtumas sudarytų 54-104 kWh/m2 grindų ploto.

Tariant, kad šiuo metu šiluminės energijos kaina yra apie 0,24325 Lt/kWh, metinės sutaupytos lėšos sudarytų apie 13,14 ÷ 25,30 Lt/m2 grindų ploto. Jeigu vidutinis vieno



Ataskaita


2010 m. 39 (66)


buto plotas sudaro 66,7 m2, tai kaštų sumažėjimas už šildymą dėl šiluminės energijos ekonomijos po papildomojo šiltinimo sudarytų apie 876 ÷ 1688 Lt/butui per metus. Įvertinat tai, kad šiluminė energija perspektyvoje tiktai brangs, tuomet gaunamas taupymo efektas didės.

Panašūs, arba net didesni ekonominiai efektai gaunami viešosios paskirties (mokyklos, ligoninės, administraciniai pastatai) ir pramonės pastatuose. Vidutiniai statistiniai duomenys, kaip pasiskirsto prarandama apšildymui naudojama energija per kai kurias atitvarų konstrukcijas pateikiami 2.4 lentelėje.

2.4 lentelė. Šilumos energijos nuostoliai per atitvaras

Namų aukštingumas Per sienas,

proc. Per langus,

proc. Per lubas

(stogus), proc. Per grindis,

proc.

1 aukšto 47 20 23 10

1 aukšto su mansarda 50 22 15 11

2-4 aukštų 58 26 8 8

5 aukštų 48 43 5 4

9 ir daugiau aukštų 43 48 5 4

Matome, kad visais atvejais daugiausia šilumos iš patalpų prarandama per sienas (43-58 proc.), taip pat daug per sienų angas – langus, duris. Šilumos pralaidumas per langus didėja, didėjant namų aukštingumui. Daugiaaukščiuose namuose per langus prarandama beveik pusė šildymui sunaudotos šilumos. Be to, jeigu langai nesandarūs, šildymo nuostoliai dar didesni.

Apšiltinant namą, reikia vadovautis viso namo techninio ir ekonominio racionalumo nagrinėjimo rezultatais. Galbūt tą patį ar dar geresnį rezultatą galime pasiekti ne didindami sienų šiluminę varžą, bet sutvarkydami langus ir kitas atitvaras. Darant apšiltinimo projektą, reikia padaryti namo šiluminį balansą.

Kaip rodo skaičiavimai, apytikriai šilumos sąnaudų šildymui sutaupymai, apšildžius pastatus iki STR 2.05.01:2005 reikalavimų, yra apie 30-60 proc., lyginant su dabartine situacija. Paprastas investicijų atsipirkimo laikas sudarytų apie 20 metų. Tai yra gana netrumpas laikotarpis. Įvertinant bankų palūkanas, atsipirkimas gali pailgėti dar daugiau. Dėl šios priežasties tokie projektai turėtų būti remiami savivaldybės iš būsto renovavimo fondo ar kitų šaltinių.

Šildymo sistemų sutvarkymas. Šildymo sistemų esamas lygis Jonavos mieste yra toks pats, kaip ir visoje šalyje – šildymo sistemos daugiausia vienvamzdės, viršutinio arba apatinio paskirstymo. Gyventojai atskiruose butuose neturi galimybės individualiai reguliuotis šildymo intensyvumo. Paprastai pastatuose, kuriuose didelis skaičius stovų, šildymo sistema blogai hidrauliškai subalansuota, atskirose laiptinėse butai nevienodai šyla.

Ataskaita


2010 m. 40 (66)


Visų pirma, tvarkant šildymo sistemą, būtina hidrauliškai subalansuoti stovus, kad visi pastate esantys butai vienodai gerai būtų šildomi, ir visi gyventojai turėtų vienodas komforto sąlygas. Toks sutvarkymas nėra brangus, tačiau imlus laiko požiūriu.

Esminis šildymo sistemų sutvarkymas – tai vamzdyno keitimas pastate, įrengiant kolektorinę šildymo sistemą. Kiekvienas butas po tokios rekonstrukcijos turėtų galimybę individuliai reguliuotis šildymą, taip pat kiekvienam butui galima būtų įrengti šilumos apskaitos prietaisus. Tokia rekonstrukcija susijusi su didelėmis investicijomis, kadangi be naujų vamzdynų ir darbų kainos, reikia atlikti atstatymo darbus butuose, kur dėl vamzdyno tiesimo buvo pažeistos sienos, lubos ir grindys.

Konsultanto nuomone, Jonavos mieste realu kalbėti apie esamų šildymo sistemų sutvarkymą – hidraulinį stovų subalansavimą. Esminis šildymo sistemos tvarkymas būtų tikslingas, kai dėl nusidėvėjimo esama šildymo sistema negali būti toliau eksploatuojama.

2.3 Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos decentralizavimas

Esamos CŠT sistemos decentralizacija gali būti realizuota Jonavos mieste. Atliekant esamos šilumos tiekimo sistemos decentralizavimo scenarijaus analizę, būtina įvertinti du pagrindinius faktorius:

ekonominį decentralizacijos poveikį šiluminės energijos vartotojams;

aplinkosaugines pasekmes, įrengiant vietinius šilumos energijos gamybos įrenginius.

2.3.1 Decentralizuoto aprūpinimo šiluma būdo ekonominio poveikio vartotojams įvertinimas

Atliekant CŠT sistemos decentralizacijos ekonominio poveikio įvertinimą nustatoma, kokia žala ar nauda būtų padaroma likusiems CŠT vartotojams atliekant dalinę ar visišką sistemos decentralizaciją.

Faktorius, kuris ypač lemia šilumos energijos savikainos dydį, yra parduodamos (realizuojamos) šiluminės energijos kiekis. Sumažėjus realizuojamos šilumos kiekiams, atitinkamai sumažėja pajamos už parduotą šilumą. Kadangi išlaidų šilumos gamybai kintama dedamoji kinta priklausomai nuo pagamintos šilumos kiekio, o sąlyginai pastovios išlaidos išlieka praktiškai nepakitę, todėl didėja gaminamos šilumos savikaina. Taigi, mažėjant realizuojamos šilumos kiekiui, pavyzdžiui, atsijungiant vartotojams (vykstant dalinei sistemos decentralizacijai) ir neišvengiamai didėjant šilumos savikainai, šilumos tinklai taip pat bus priversti didinti šiluminės energijos tarifą gyventojams. Paveiksle 2.6 parodyta šilumos savikainos priklausomybė nuo augančio arba mažėjančio realizuojamos šilumos kiekio. Matome, jog ši priklausomybė labai aiškiai išreikšta – kuo mažiau šilumos patiekiama vartotojams, tuo didesnė šiluminės energijos savikaina.

Ataskaita


2010 m. 41 (66)


2.6 pav. Šiluminės energijos savikainos priklausomybė nuo realizacijos kiekio

Masiškai atsijungiant vartotojams ir dvigubai sumažėjus realizuojamos šiluminės energijos kiekiui, šilumos tarifas Jonavos miesto vartotojams turėtų padidėti apie 11 ct/kWh (kai tarifas nemažesnis už realizuojamos šilumos savikainą). Matome, jog Jonavos miesto CŠT vartotojų atsijungimas nuo tinklų žymiai didintų šilumos savikainą ir tuo pačiu didėtų šilumos energijos tarifas likusiems vartotojams. Siekiant apginti didžiosios miesto gyventojų dalies interesus, būtina neprarasti esamų šilumos vartotojų.

Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalyje pasakyta: “ Abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį (t.y., atsijungti nuo energijos tiekimo tinklo) vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams”. Sutinkamai su šia nuostata, Šilumos ūkio įstatyme *1] buto ar namo šildymo būdo keitimas susiejamas su žala, kurią tokia veikla gali padaryti (arba nepadaryti) kitiems vartotojams. Šilumos rinkoje vartotojai tarpusavyje susieti bendra energijos pristatymo sistema ir vieno vartotojo elgesys atsiliepia kitiems tos pačios tiekimo sistemos vartotojams. Atsijungęs vartotojo pastatas dažniausiai padidina vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems šilumos vartotojams dėl didelės pastoviųjų sąnaudų dalies, kuri vidutiniškai siekia iki pusės visų šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudų. Tai veda prie kainų didėjimo likusiems vartotojams, tuo suvaržant jų teises mažiau mokėti už šilumą ir padarant jiems žalą.

Atsijungus vienam butui likusiems namo gyventojams už šildymą teks mokėti daugiau, nes bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir šilumos nuostolius namo vamzdynuose, proporcingai butų plotams, apmoka visi namo gyventojai. Sumažėjus mokėtojų skaičiui, vienam gyventojui tenkanti šių šilumos sąnaudų dalis didėja. Nuo centrinio šildymo atsijungus nors vienam butui, bus hidrauliškai išbalansuota visa namo šildymo sistema,

Ataskaita


2010 m. 42 (66)


kurią reiks sutvarkyti. Už šios sistemos aptarnavimą turės sumokėti likusieji centralizuoto šildymo vartotojai.

Atsijungiantiems nuo CŠT sistemos daugiabučio namo butų šeimininkams ir prisijungus prie dujinio ar elektrinio šildymo esminių problemų juos aprūpinti nauja energija nebus, nes visada pastato įvadas yra įrengiamas su atsarga. Bet, panorėjus tai daryti didesnei daliai likusių butų savininkų, pradės trūkti įvadų galios. Dėl nepakankamo pralaidumo teks keisti dujų vamzdžius, nepakaks elektros įvadinių komutacinių įrenginių galingumo. Prasidės grandininė reakcija, pasireikš dujų arba elektros ūkio visos perdavimo, paskirstymo įrangos, infrastruktūros energetinis nepakankamumas, kurių sutvarkymas pareikalaus papildomų investicijų.

Decentralizuoto apsirūpinimo energija būdų ekonominiai rodikliai pateikiami tolimesniuose skyriuose.

2.4 Alternatyvų įgyvendinimo poveikio aplinkai įvertinimas

2.4.1 Poveikio aplinkai įvertinimas CŠT modernizavimo ir plėtros atveju

Šiame skyriuje analizuojamas centralizuotos šilumos tiekimo sistemos modernizacijos ir plėtros poveikis aplinkai tais atvejais kai yra papildomai instaliuojami šilumos gamybos įrenginiai arba keičiama kuro rūšis: 1) atliekamas rajoninės katilinės šilumos gamybos įrenginių efektyvumo didinimas diegiant 10 MW galios biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu; 2) vykdoma šilumos gamybos įrenginių, naudojančių biokurą, galių plėtra – įrengiamas dar vienas 16 MW biokuro katilas prie jau numatomo 10 MW biokuro katilo; 3) biokogeneracinės jėgainės šilumos ir elektros gamybai įdiegimas (1,4 MW elektros galia ir 6 MW šilumos galia).

10 MW biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu

Projekto metu numatoma AB „Jonavos šilumos tinklai“ Girelės katilinėje pastatyti 10,0 MW galios biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Aplinkos oro užterštumo rezultatai Jonavos miestui pateikti 2.5 lentelėje.

2.5 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas įdiegus 10 MW biokuro katilą


3

SO2 NO2 PM10 CO


Paros vertė 24 valandų ---- ---- 27,59405 ----

Metinė vertė 1 metų ---- 11,888 26,09509 ----


Teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatai parodė, kad sumontavus Girelės RK 10 MW biokuro katilą NO2 valandos ir kalendorinių metų vidurkio padidėja, tačiau koncentracija siekia tik 22,7 proc. ir 29,7 proc. didžiausios leistinos koncentracijos.

Ataskaita


2010 m. 43 (66)


CO 8 valandų vidurkio maksimalios koncentracijos padidėja nestipriai ir sudaro tik 1,9 proc. didžiausios leistinos koncentracijos.

Kietųjų dalelių (PM10) paros ir metinio vidurkio vertės, įdiegus biokuro katilą šiek tiek mažesnės nei esamoje situacijoje, kuomet Jonavos RK degina mazutą. Paros ir metinio vidurkio koncentracijos siekia 55,2 proc. ir 65,2 proc. didžiausios leistinos koncentracijos.

Išsamūs aplinkos oro taršos skaičiavimo grafikai pateikti priede Nr. 3.

16 MW biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu. Siekiant prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, atsirado poreikis didinti biokuro naudojimą bendrame šilumos energijos gamybos balanse. Nagrinėjama tarša papildomai instaliuojant 16 MW biokuro šilumos gamybos įrenginį (katilą) vietoje esamų skystą ir dujinį kurą deginančių katilų. Maksimali instaliuota biokuro katilų galia siektų 26,0 MW. Aplinkos oro užterštumo, atlikus biokuro galių plėtrą, analizės rezultatai Jonavos miestui pateikti 2.6 lentelėje.

2.6 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas įdiegus 16 MW biokuro katilą


3

SO2 NO2 PM10 CO





Teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatai parodė, kad sumontavus Girelės RK 16 MW biokuro katilą NO2 valandos ir kalendorinių metų vidurkio padidėja nežymiai, koncentracija siekia tik 23,9 proc. ir 30,4 proc. didžiausios leistinos koncentracijos.




Biokogeneracinė jėgainė (1,4 MW elektros ir 6 MW šilumos). Siekiant prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti energijos gamybą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, siūloma įrengti biokogeneracinį įrenginį šilumos ir elektros gamybai. Nagrinėjama tarša instaliuojant 6 MW šilumos gamybos ir 1,4 MW elektros gamybos jėgainę Girelės RK kartu su numatomais 10 ir 16 MW galios biokuro

Ataskaita


2010 m. 44 (66)


katilais. Aplinkos oro užterštumo, instaliavus biokogeneracinę jėgainę, analizės rezultatai Jonavos miestui pateikti 2.7 lentelėje.

2.7 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas įrengus biokogeneracinę jėgainę


3

SO2 NO2 PM10 CO





Teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatai parodė, kad Girelės RK įdiegus biokogeneracinę jėgainę, NO2 valandos ir kalendorinių metų vidurkio padidėja, tačiau koncentracija siekia tik 24,9 proc. ir 32,3 proc. didžiausios leistinos koncentracijos.




2.4.2 Poveikio aplinkai įvertinimas CŠT decentralizacijos atveju

Šiame skyriuje analizuojamas centralizuotos šilumos tiekimo sistemos decentralizacijos poveikio aplinkai įvertinimas, kuomet CŠT vartotojams įrengiamos vietinės gamtinių dujų katilinės prie daugiabučių gyvenamųjų namų.

Skaičiavimų metu buvo vertintas aplinkos oro kokybės pasikeitimas lyginant su esama situacija. Naujai statomų katilinių galia nustatyta pagal vartotojų šilumos poreikius, kiti techniniai duomenys (kamino aukštis (įvertinant pastatų aukštingumą), kamino žiočių skersmuo, į aplinką išmetamų dūmų temperatūra ir kt.) buvo priimti, įvertinus analogiškų galingumų jau eksploatuojamų katilinių duomenis. Šių katilinių galios, jų koordinatės, kaminų aukščiai ir žiočių skersmenys pateikti priede Nr. 3.

Naujai įrengiamų vietinių katilinių teršalų kiekiai, išmetami į aplinkos orą pagal žinomas katilinių galias, apskaičiuoti naudojant „Įmonių išmetamų teršalų koncentracijų atmosferoje skaičiavimo metodiką“:

Anglies monoksido (CO) kiekis buvo skaičiuotas naudojant formulę (1):

, g/s. (1) čia:

1001001.0 4q

BCP COCO

Ataskaita


2010 m. 45 (66)


B – kuro kiekis, tūkst. m3/m, t/metus, arba l/s, g/s; CCO – susidarančio anglies monoksido kiekis deginant kurą (kg/tūkst.m3, kg/t), apskaičiuojamas naudojant formulę:

, g/s.

R – koeficientas, nusakantis nepilną kuro sudegimą dėl anglies monoksido buvimo dūmuose; q3 – šilumos nuostoliai dėl nepilno cheminio kuro sudegimo;

r

iQ– kuro žemutinė šiluminė vertė, MJ/kg, MJ/m3;

q4 – šilumos nuostoliai dėl nepilno mechaninio kuro sudegimo.

Azoto oksidų (NOx) kiekis buvo skaičiuotas naudojant formulę (2):

, g/s. (2) čia:

KNOx – parametras charakterizuojantis susidarančio azoto oksidų kiekį 1GJ šilumos, η – azoto oksidų sumažėjimas dėl techninių priemonių panaudojimo.

Teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatai parodė, kad atlikus decentralizaciją ir vietinėse katilinėse naudojant gamtines dujas, NO2 valandos ir kalendorinių metų vidurkio koncentracijos padidėja 3,9 ir 3,0 karto atitinkamai lyginant su esama situacija. Koncentracija siekia 70,7 proc. ir 82,8 proc. didžiausios leistinos koncentracijos (2.8 lentelė).

2.8 lentelė. Jonavos miesto oro užterštumas CŠT decentralizacijos atveju


3

SO2 NO2 PM10 CO


Paros vertė 24 valandų ---- ---- ---- ----

Metinė vertė 1 metų ---- 33,12971 ---- ----


CO 8 valandų vidurkio maksimalios koncentracijos padidėja 3,8 karto lyginant su esama situacija.

Sklaidos skaičiavimas buvo atliktas CŠT modernizacijos ir decentralizacijos alternatyvoms įvertinti. Skaičiavimo rezultatai parodė, jog visos CŠT teritorijos decentralizavimo sprendimas aplinkosauginiu požiūriu nerekomenduotinas dėl didelės aplinkos oro taršos, padidėjusių nekontroliuojamų taršos šaltinių skaičiaus, taip pat naudojamo skirtingo ir nekontroliuojamo kuro.

Specialiojo plano rengėjų atlikti sklaidos skaičiavimų rezultatai rodo, kad CŠT tinklo modernizacijos įgyvendinimo variantas yra optimalesnis už CŠT teritorijos

r

iCO QRqC 3

1001.0xx NO

r

iNO KQBP

Ataskaita


2010 m. 46 (66)


decentralizacijos variantą. Dėl šios priežasties siūlomas CŠT tinklo modernizacijos ir plėtros alternatyvos įgyvendinimas.


2.5 Aprūpinimo šilumos energija būdų ekonominis įvertinimas

Vertinant skirtingus aprūpinimo šilumos energija būdus, susidarantys šilumos energijos gamybos-tiekimo kaštai kiekvienu nagrinėjamu atveju išskaidomi dedamosiomis. Toks vertinimas leidžia aiškiau suprasti tiekiamos šilumos energijos kainos struktūrą.

2.5.1 Centralizuotos šilumos energijos aprūpinimo būdas

Esama situacija

Šiai dienai Jonavos miesto gyventojams už centralizuotą šilumos energijos tiekimą iš AB “Jonavos šilumos tinklai“ nustatytas 23,67 ct/kWh tarifas. Įmonė šilumos energiją gaminasi nuosavose katilinėse, todėl be kintamų sąnaudų kurui pirkti šilumos gamybos dalyje atsiranda sąlyginai pastovios sąnaudos katilinių ūkiui išlaikyti.

2.7 pav. AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos energijos savikainos kitimas

Tiekiamos šilumos energijos kainos kitimo prognozė pateikta 2.7paveiksle. Skaičiavimai atlikti padarius prielaidą, kad toliau eksploatuojami esami šilumos gamybos šaltiniai, nerekonstruojamas šilumos tiekimo tinklas, o šilumos pardavimo tarifas lieka pastovus. Priimtas metinis kuro, elektros energijos, darbo užmokesčio didėjimas 3 proc.. Nedarant rekonstrukcijų ir toliau deginant gamtines dujas, realizuotos šilumos savikaina viršytų nustatytą dabartinį tarifą 2021 metais.

Atlikus rajoninės katilinės šilumos gamybos įrenginių efektyvumo didinimą diegiant biokurą naudojančius įrenginius

Ataskaita


2010 m. 47 (66)


10 MW biokuro katilas su 2,5 MW galios ekonomaizeriu. Rekonstrukcijos projekto, diegiant ekonomaizerį, tikslas yra padidinti šilumos gamybos efektyvumą. Projekto metu numatoma AB „Jonavos šilumos tinklai“ miesto katilinėje pastatyti 10 MW biokuro katilą su 2,5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, kuris dirbtų ištisus metus. Atliekant biokuro katilo įdiegimo vertinimą nustatyta, kad įdiegus biokuro katilą per norminius metus, naudojant biokurą bus pagaminama 51,1 proc. viso centralizuotai tiekiamo metinio šilumos kiekio. 2.8 paveiksle pavaizduota prognozuojama realizuotos ir pagamintos šilumos savikaina, įdiegus 10 MW biokuro katilą.

2.8 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina įdiegus 10 MW biokuro katilą

2012 metais, dirbant pilnu pajėgumu instaliuotam biokuro katilui, realizuotos šilumos savikaina turėtų būti apie 15,5 ct/kWh t.y. apie 4 ct/kWh mažesnė, nei prognozuojama savikaina išlaikant esamą situaciją, esant tom pačiom kuro, elektros energijos, darbo užmokesčio didėjimo prognozėm.

16 MW biokuro katilas su 4,0 MW galios ekonomaizeriu. Atsižvelgiant į esamus apkrovimus bei kuro kainas, tikslinga būtų prie numatomo instaliuoti 10 MW biokuro katilo su ekonomaizeriu, ateityje sumontuoti dar vieną biokuro katilą su ekonomaizeriu. Preliminariais vertinimais tai galėtų būti 16 MW galios katilas su 4 MW galios ekonomaizeriu. Šis įrenginys be jau numatomo 10 MW biokuro katilo, dirbdamas šildymo sezono metu pagamintų apie 39,4 proc. viso centralizuotai tiekiamo metinio šilumos kiekio. Dirbdami abu katilai (10 MW ir 16 MW) per norminius metus pagamintų apie 167,8 tūkst. MWh. Biokuro dalis tokiu atveju įmonės balanse sudarytų apie 90,5 proc..

Ataskaita


2010 m. 48 (66)


2.9 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina, įdiegus 10 ir 16 MW biokuro katilus

2.9 paveiksle pavaizduota prognozuojama realizuotos ir pagamintos šilumos savikaina, įdiegus 10 ir 16 MW biokuro katilus. Veikiant abiems katilams, realizuotos šilumos savikaina pirmaisiais metais būtų apie 13,3 ct/kWh.

Šilumos gamyba naudojant biokogeneracinę jėgainę

Naudojant kombinuotą šilumos ir elektros gamybos būdą, galima būtų sumažinti šilumos kainą vartotojams. Atsižvelgiant į [28] pateiktas prielaidas dėl biokogeneracijos įdiegimo, atlikti preliminarūs šilumos savikainos skaičiavimai, įdiegus 1,4 MW elektrinės galios jėgainę Girelės RK (šilumos gamybos galia apie 6 MW).

2.10 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina, įdiegus biokogeneraciją

Pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą, bendrame technologiniame cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos yra lygios sąnaudoms, kurios susidaro panašios galios tik šilumą generuojančiuose katilinėse.

Ataskaita


2010 m. 49 (66)


Todėl skaičiavimuose (2.10 pav.) vertintos tik investicijos ir pajamos susijusios su šilumos gamyba.

Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija

Remiantis *27+ pateiktais skaičiavimais, įvertintas šilumos savikainos kitimas, pilnai rekonstruojant Jonavos miesto šilumos tinklus. Padaryta prielaida, kad visas senas tinklas pakeičiamas naujais, optimizuoto skersmens vamzdžiais per 5 metus. 2.11 paveiksle pateiktas prognozuojamas šiluminės energijos savikainos kitimas, rekonstravus šilumos tiekimo tinklus.

2.11 pav. Prognozuojama šilumos energijos savikaina, rekonstravus šilumos tiekimo tinklus

CŠT sistemos modernizavimo variantų suvestinė

2.12 paveiksle pateiktas prognozuojamas realizuotos šiluminės energijos savikainos kitimo suvestinė 15 metų laikotarpyje. Atliekant kitimo prognozę daroma prielaida, kad kintamosios tarifo dedamosios brangs tolygiai kartu su kuro kainomis, vidutiniškai apie 3,0 proc./metus. Sąlygiškai pastovių tarifo dedamųjų brangimą įtakos brangstantys remonto darbai, darbo užmokesčio augimas ir administracinių išlaidų kitimas, skaičiavimuose šioms dedamosioms priimtas bendras brangimas yra 3 proc./metus. Skaičiavimuose padaryta prielaida, kad pusę reikalingų lėšų bus gauta iš ES fondų, o likusią dalį dengs pati įmonė iš akumuliuotų pinigų, esant dabartiniam šilumos tarifui (23,67 ct/kWh). Amortizacinis laikotarpis biokuro katilams 16 metų, šilumos tiekimo tinklams 30 metų, biokogeneraciniam įrenginiui 15 metų.

Gauti rezultatai (2.12 pav.) rodo, kad mažiausia realizuotos šilumos savikaina gaunama įdiegus 10 ir 16 MW biokuro katilus – 13,3 ct/kWh.

Ataskaita


2010 m. 50 (66)


2.12 pav. Realizuotos šilumos savikainos kitimo suvestinė

2.5.2 Decentralizuota šilumos energijos gamyba

Nagrinėjant decentralizuotą šilumos energijos gamybą vertinami keli variantai:

šilumos energijos gamyba gamtinėmis dujomis, prie daugiabučių namų įrengiant konteinerines katilines;

šilumos energijos gamyba naudojant elektros energiją;

šilumos energijos gamyba naudojant biokurą (skiedras, malkas, granules).

Panagrinėkime pavyzdį, ar būtų tikslinga atsijungti tipiniam 5-ių aukštų 45 butų namui nuo esamos CŠT sistemos ir įsirengti autonominę katilinę. Namo bendras plotas 2327 m2, instaliuota galia šildymui 184 kW, galia karšto vandens ruošimui 189 kW. Daugiabučio namo metinis šilumos suvartojimas sudaro apie 401,45 MWh per metus.

Šiame name instaliuojamos katilinės galia turi padengti vartotojų maksimalius poreikius – 373 kW. Daroma prielaida, kad autonominės katilinės finansavimas yra atliekamas paimant paskolą 10 – čiai metų su 8 proc. metinėmis palūkanomis. Remiantis Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikoje *12+ 3 lentelėje pateikiama formule: 60000+295×P, kur P – galia *kW+, investicija tokio galingumo katilinei sudarytų apie 170 tūkst. Lt, o su banko palūkanomis bendra suma sudarytų 423,0 tūkst.Lt. Metinė grąžintina suma (anuitetas) bus 25,3 tūkst.Lt. Katilinės tarnavimo laikas 15 metų.

Šilumos gamyba naudojant gamtines dujas

Gamtinės dujos. Atitinkamai pagal suvartojamą metinį šilumos kiekį - 401,45 MWh, dujų suvartojimas sudarys apie 53785 nm3/metus. Priimtas katilinės vidutinis efektyvumas 80proc., dujų energetinė vertė - 9,33 kWh/nm3. Dujų kaina 1,56 Lt/nm3

Ataskaita


2010 m. 51 (66)


(su PVM) plius 14,05 Lt/mėn (su PVM) pastovioji dedamoji. Kaina paimta iš AB “Lietuvos dujos” šiuo metu patvirtinto oficialaus kainininko. Pinigine išraiška metinės sąnaudos kurui sudarys 84,07 tūkst.Lt.

Bendros metinės kuro ir investicijų sąnaudos sudarys:

84,07+25,3 = 109,4 tūkst.Lt/metus.

Reiškia šilumos kaina vartotojams bus:

109370 [Lt/metus] / 401450 [kWh/metus] = 0,272 Lt/kWh, arba 27,24 ct/kWh.

Kuro dedamosios kaina sudaro 20,94 ct/kWh, o investicijų dedamoji 6,3 ct/kWh. Matome, kad apskaičiuota bendra kaina 27,24 ct/kWh yra aukštesnė nei nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos vienanarė kaina, kuri lygi 23,67 ct/kWh. Paminėtina, kad į autonominės katilinės sąnaudas papildomai įeis eksploatavimo išlaidos vandeniui, elektrai, einamiesiems remontams bei priežiūrai, kas papildomai padidins šilumos kainą. Todėl galime konstatuoti, kad autonominės katilinės instaliavimas vartotojams ekonominio efekto neduoda.

Analizuojant atvejį, kuomet kiekvienas gyventojas įsirengtų autonominį šildymą, šilumos kaina būtų dar aukštesnė nei bendros katilinės atveju, kadangi padidėtų dujų tarifas mažesnės grupės vartotojams. Be to, pagal dujinių įrenginių įrengimo taisykles [18+, yra nustatyti reikalavimai dėl dūmtraukių prijungimo: „75 punktas. Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m, turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis, užtikrinantis reikiamą trauką“. Kaip matome, šie reikalavimai yra gana sunkiai techniškai įvykdomi, kadangi įrengiant dujinius įrenginius pas visus daugiaaukščio namo gyventojus, reikia numatyti daugiau nei vieną dūmtraukį, o tai ženkliai didina bendras investicijas.

Šilumos gamyba naudojant elektros energiją

Kaip galima šildymosi alternatyva įvertinamas patalpų šildymas naudojant elektros energiją. Toks šildymo būdas nereikalauja didelių investicijų įrangai (nagrinėjamu atveju pakankamos galios elektrinių prietaisų įsigijimas kainuos apie 490 Lt), be to skaičiavimams priimama, kad elektrinio katilo naudingo veiksmo koeficientas artimas 1. Tačiau elektros energija, kaip šilumos šaltinis šiai dienai yra brangi (apie 45 ct/kWh).

Be to, kiekvienu iš nagrinėtų decentralizavimo variantų turės būti padarytos pradinės investicijos prisijungimui prie energijos šaltinių. Elektros energijos galios didinimas kiekvienu variantu nagrinėjamas atskirai.

Šilumos gamyba naudojant biokurą (skiedras, malkas, granules)

Biokuras (skiedros, malkos). Sunkiai techniškai realizuojamas variantas, kadangi reikia įrengti specialius kuro bunkerius ar sandėlius šalia gyvenamųjų namų. Tankiai

Ataskaita


2010 m. 52 (66)


užstatytuose daugiaaukščių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų kvartaluose toks variantas atmetamas kaip techniškai negalimas.

Biokuro panaudojimas gali būti sprendžiamas retai apstatytose gamybinio pobūdžio teritorijose. Preliminariai įvertinsime šilumos kainą, pagaminamą biokuro katilinėje. Medienos kuro kaina su transportavimu iki katilinės, priklausomai nuo paklausos ir transportavimo atstumo yra apie 100 Lt/ktm. Vidutinė kuro energetinė vertė - 1,95 MWh/ktm (kietmetrį). Esant vidutiniam 80 proc. katilinės efektyvumui, kuro dedamosios kaina būtų apie 6,41 ct/kWh.

Įvertinus investicijas į įrangos pirkimą (priimame 20proc. didesnes nei g. dujų atveju), banko palūkanas gauname, kad šiluminės energijos kaina deginant medieną gali sudaryti apie 13,98 ct/kWh.

Tokia šilumos kaina gaunama tuomet, kai nėra vertinamas asmeninis darbas kuro paruošimui, katilo priežiūrai ir kūrenimui. Taip būtų individualiuose namuose. Jeigu katilinė yra didesnės galios ir aptarnauja stambesnius objektus – daugiaaukščius namus, kvartalus ar įmones, tuomet katilinei yra būtinas aptarnaujantis personalas – dispečeriai, kūrikai. Priimame, kad šildymo sezonu priežiūrai reikia keturių etatų, o nešildymo sezonu – vieno etato. Vieno etato mėnesinis kūriko atlyginimas su mokesčiais 1300 Lt. Tuomet per metus atlyginimams susidarys:

4 x 1300 *Lt/mėn+ x 7 *mėn+ + 1 x 1300 *Lt/mėn+ x 5 *mėn+ = 33000 Lt/metus

Atlyginimų dalis tenkanti pagamintos šilumos vienetui bus:

42900 [Lt/metus] / 401450 [kWh/metus] = 0,107 Lt/kWh, arba 10,69 ct/kWh.

Matome, kad atlyginimai kūrikams sudaro didelę dalį, todėl galutinė kaina gaminant šilumą iš sąlyginai pigaus biokuro padidėja iki 24,67 ct/kWh.

Pjuvenų granulės. Techniškai realizuojamas variantas, lengvai automatizuojamas degimo procesas. Gali būti įrengti požeminiai bunkeriai. Tačiau vėlgi, tankiai užstatytuose daugiaaukščių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų kvartaluose toks variantas atmetamas kaip techniškai negalimas.

Preliminariai įvertinsime šilumos kainą, pagaminamą granulių katilinėje. Granulių kaina, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktais duomenimis [26], yra 453 Lt/t. Vidutinė kuro energetinė vertė - 4,84 kWh/kg. Esant vidutiniam 80 proc. katilinės efektyvumui, kuro dedamosios kaina būtų apie 11,7 ct/kWh.

Vėlgi, įvertinus investicijas bei palūkanas, katilinės aptarnavimo ir remonto išlaidas, vidutinė šilumos kaina gali pakilti iki 19,27 ct/kWh.

2.5.3 Skyriaus apibendrinimas

Ekonominiu požiūriu biokuro naudojimas yra priimtinas decentralizacijos atveju, tačiau aplinkos apsaugos požiūriu (2.4.2 skyrius) yra nustatyta, jog visos CŠT teritorijos (tankaus užstatymo gyvenamųjų kvartalų teritorijos) dalinis arba pilnas

Ataskaita


2010 m. 53 (66)


decentralizavimo sprendimas nerekomenduotinas dėl padidėsiančios keletą kartų aplinkos oro taršos, padidėjusių skirtingo kuro ir nekontroliuojamų taršos šaltinių skaičiaus.

Žemiau esančioje 2.9 lentelėje pateikiamas skirtingų kuro rūšių ir tipo katilinių generuojamų šiluminės energijos kainų palyginimas.

2.9 lentelė. Įvairių šildymo būdų palyginimas

Naudojamas energijos šaltinis

Kuro dedamoji,

ct/kWh

Investicijų dedamoji,

ct/kWh

Bendra kaina, ct/kWh

Pastabos

CŠT 23,67

Gamtinės dujos

20,94 6,3 27,24 Techniškai įmanoma realizuoti. Šiluminės energijos kaina konkurencinga CŠT kainai

Biokuras (skiedros, malkos)

6,41 investicijos 7,57

atlyginimai

10,69

Individualiems 13,98

kitiems

24,67

Pats pigiausias šiluminės energijos generavimo būdas individualiems namams. Daugiabučių namų atveju sunkiai realizuojamas dėl vietos trūkumo kuro sandėliams, eksploatavimo nepatogumų ir aukštos aptarnavimo kainos.

Medienos granulės

11,70 7,57 19,27 Lengvai automatizuojamas kuro

tiekimas į katilą, maža aplinkos tarša.

Tinkamas individualiems namams.

Daugiabučių namų atveju sunkiai

realizuojamas dėl vietos trūkumo kuro

sandėliams

Elektros energija

45 Techniškai įmanoma realizuoti, tačiau šiluminės energijos kaina žymiai didesnė nei CŠT

Iš pateiktų duomenų matome, kad CŠT šilumos kaina yra viena žemiausių tarp pateiktų alternatyvų. Papildomai galima būtų išskirti kitus rizikos faktorius bei veiksnius, darančius įtaką apsisprendimui atsijungti, ar ne nuo CŠT sistemos:

• alternatyvaus šilumos šaltinio nebuvimas. Nutrūkus, pavyzdžiui, gamtinių dujų tiekimui, vartotojai kuriam laikui liktų be šildymo. Elektros instaliacijos galia nėra paskaičiuota šildymo poreikiams, o esamos CŠT sistemos karšo rezervo palaikymas būtų papildomos išlaidos, mažinančios investicijos tikslingumą;

• galimas šiluminės energijos vieneto (1 kWh) savikainos padidėjimas dėl šiltesnių žiemų, kadangi paskolos grąžinimas nuo gaminamos šilumos kiekio nepriklauso;

Ataskaita


2010 m. 54 (66)


• šilumos vartotojų nemokumas – ne visi gyventojai yra pajėgūs atsiskaityti (bent laiku) už paslaugas, todėl tai gali atsiliepti kitiems daugiabučio namo gyventojams;

• išlaidų už šildymą padidėjimas dėl kompensacijos kitiems sistemos vartotojams, kadangi remiantis Šilumos ūkio įstatymu, atsijungiantiems vartotojams turi būti įvertintas kompensacijos mokestis, kad kompensuotų sąnaudų padidėjimą kitiems sistemos vartotojams;

• namo ir aplinkos estetinės išvaizdos praradimas, dėl atsiradusio katilinės pastato, kamino ir t.t. Ypač neigiamas poveikis pasireiškia tada, kuomet gyventojai įsirengdami autonominį šildymą, kaminus išveda per sienas. Tai ne tik gadina pastato estetinį vaizdą, tačiau žalingai veikia gyvenamąją aplinką. Dažnai dūmai yra prisiurbiami į gyvenamas patalpas.

Ruošiant specialųjį šilumos tiekimo planą, siekiama rasti visai miesto bendruomenei aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiu optimalų sprendimą, kaip garantuoti patikimą šilumos tiekimą, o ne vieno ar grupelės šilumos vartotojų individualią naudą. Konsultanto manymu, šiuo metu daugiabučių namų gyventojams nėra tikslinga atsijungti nuo centralizuoto šilumos tinklo, kadangi tai nesumažina jo išlaidų už šildymą, o atskirais atvejais netgi padidina.

Ataskaita


2010 m. 55 (66)


3 Sprendiniai. Teritorijos suskirstymas zonomis

3.1 Suskirstymo principai

Teisinis - Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais, taip pat kitais kriterijais. Šilumos ūkio specialiajame plane apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams, išskyrus statomus naujose teritorijose.

Techninis – Jonavos mieste yra išvystyta centralizuota šilumos tiekimo sistema, kuri aprūpina šilumine energija didžiąją dalį miestų gyventojų bei nemažai įmonių. Tai yra didelis materialinis turtas, kuris nuolat atnaujinamas ir modernizuojamas. Ši veikla sukuria nemažai darbo vietų.

Ekonominis – centralizuotas šilumos tiekimo būdas yra ekonomiškiausias tankiai užstatytose ir apgyvendintose miesto teritorijose. Veikla sukuria didelę pridėtinę vertę.

Aplinkosauginis – atlikta analizė (žr. 2.4.2 skyrių) parodė, kad centralizuotos šilumos tiekimo sistemos decentralizacija nepageidautina intensyviai užstatytose Jonavos miesto teritorijose – gyvenamųjų daugiabučių namų kvartaluose, visuomeninių pastatų zonose, nes tai žymiai padidina vietinę pažeminę oro taršą.

Patikimumo – mieste yra gydomųjų įstaigų, vaikų darželių bei mokyklų, todėl šilumos tiekimas turi būti patikimas. Šia prasme CŠT tiekimo pranašumas prieš vietines katilines yra neabejotinas, kadangi esamos šilumos tinklų katilinės gali naudoti įvairių rūšių kurą, turi rezervines galias.

Urbanistinis – miesto infrastruktūra plėtosis palaipsniui. Esama CŠT sistema pilnai patenkina esamus bei perspektyvinius vartotojų poreikius.

3.2 Zonoms taikomi aprūpinimo šiluma būdai

Jonavos miestą pagal teritorinį bei prioritetinį šilumos tiekimo būdą siūlome skirstyti į sekančias zonas:

Centralizuoto šilumos tiekimo zona. Šioje zonoje vykdomas centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas šilumos vartotojams. Zonoje siūloma išlaikyti, modernizuoti ir plėtoti centralizuotą aprūpinimo šiluma būdą kaip ekologišką, patikimą ir ekonomišką energijos šaltinį. Šios zonos aprūpinimo šiluma būdas

Ataskaita


2010 m. 56 (66)


neprivalomas esantiems vartotojams, naudojantiems vietinio šildymo sistemas;

Mišraus šilumos tiekimo zona. Šioje zonoje naudojamos tiek centralizuoto šilumos tiekimo, tiek ir vietinio šildymo sistemos. Zonoje siūloma pasirinkti centralizuotą arba decentralizuotą aprūpinimo šiluma būdą, užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai;

Decentralizuoto šilumos tiekimo zona. Šioje zonoje naudojamos vietinio šildymo sistemos. Zonoje siūloma išlaikyti ir plėtoti decentralizuotą aprūpinimo šiluma būdą. Šios zonos aprūpinimo šiluma būdas neprivalomas esantiems vartotojams, naudojantiems kitą aprūpinimo šiluma būdą.

Detalus savivaldybės suskirstymo zonomis pagal šilumos tiekimo būdą planas pateikiamas grafinėje dalyje.

3.2.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zonos

Į centralizuoto tiekimo zonas yra įtrauktos tankiai užstatytos teritorijos, kuriose yra arba ateityje planuojama išvystyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Šioje zonoje išsidėstę daugiabučiai gyvenamieji namai, komercinių, biudžetinių ir kitų įmonių pastatai, kurie šiluma yra aprūpinami centralizuotu šilumos tiekimo būdu.

3.1 paveiksle pateiktos centralizuoto šilumos tiekimo zonos ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų schema jose.

Ataskaita


2010 m. 57 (66)


3.1 pav. Jonavos miesto suskirstymas šilumos tiekimo zonomis

Ataskaita


2010 m. 58 (66)


3.2.2 Mišraus šilumos tiekimo zonos

Į mišraus šilumos tiekimo zonas įtrauktos teritorijos, kuriose išdėstyti komerciniai, pramoninės paskirties objektai, kuriuos techniniu-ekonominiu požiūriu tikslinga aprūpinti šiluma centralizuotai, o taip pat vyrauja individualūs gyvenamieji namai. Dalyje teritorijos yra išvedžioti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, taip pat naudojamos vietinio šildymo sistemos. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ar įsirengti vietinę šildymo sistemą. Planuojama mišraus šilumos tiekimo zonos pateiktos 3.1 paveiksle.

Esami ir galimi šilumos generavimo šaltiniai, kuro bei energijos rūšys. Šioje zonoje yra individualių namų, kitų pastatų, kurie šiluma apsirūpina iš nuosavų įrenginių taip pat dalyje teritorijos yra išvedžioti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ar įsirengti vietinę šildymo sistemą. Rekomenduojama naudoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, vietinio šildymo atveju pirmenybę teikti gamtinėms dujoms, elektros energijai kaip ekologiškai švarioms energijos rūšims. Šioje zonoje vartotojams, šiuo metu nenaudojantiems centralizuoto šildymo, suteikiama galimybė prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Naujų šilumos generavimo šaltinių (katilinių) statyba centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms nenumatoma.

3.2.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zonos

Tai teritorija, apimanti likusias miesto dalis ir ribojasi su miesto ribomis. Tai yra individualių namų, mažai užstatytos, arba neužstatytos teritorijos. Šioje zonoje šiuo metu energija pagrindinai apsirūpinama iš individualių šaltinių. Zonoje siūlomas decentralizuotas šiluminės energijos tiekimas. Rekomenduojama naudoti individualias katilines, pirmenybę teikiant gamtinių dujų kurui arba elektros energijai kaip ekologiškoms energijos rūšims.

Esant ekonominiam-techniniam pagrindimui, šioje zonoje galima plėtoti lokalinius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, kai viena katilinė aprūpina grupę vartotojų.

Planuojama decentralizuoto šilumos tiekimo zona apima visas Jonavos miesto teritorijas, kurios yra toli nutolę nuo išvystytos CŠT sistemos ir nėra tankiai užstatytos. Planuojama decentralizuoto šilumos tiekimo zonos pateiktos 3.1 paveiksle.

3.3 Zonoms taikomų aprūpinimo šiluma būdų siūlomas reglamentas

Nustatant aprūpinimo šiluma būdus konkretiems objektams Jonavos mieste, sprendimus priima Jonavos rajono savivaldybės sudaryta komisija, kuri vadovaujasi savivaldybės tarybos patvirtintu šilumos ūkio specialiuoju planu, šiuo reglamentu, Šilumos ūkio įstatymu bei šio įstatymo poįstatyminiais dokumentais.

Aprūpinimo šiluma būdų nustatymo procese dalyvauti kviečiamos visų suinteresuotų institucijų (regioninio aplinkos apsaugos departamento, visuomenės sveikatos centro,

Ataskaita


2010 m. 59 (66)


šilumos aprūpinimo įmonės, kito pasirinkto šilumos šaltinio ar energijos rūšies tiekimo įmonių ir kitų suinteresuotų institucijų) atstovai.

Visos suinteresuotos institucijos išduodamos projektavimo sąlygas turi vadovautis Jonavos rajono savivaldybės sudarytos komisijos priimtais, dėl aprūpinimo šiluma būdų, sprendimais.

Šilumos energijos gamyba ir tiekimas turi būti vykdomas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, LR įstatymais, LRV nutarimais, LR aplinkos ministro įsakymais, LR galiojančiomis normomis, sąlygomis ir t.t.:

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259). Šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę;

Šilumos Tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija). Šios taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu;

LR sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 134-4878) bei LR vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr.22–652; 1996, Nr.2-43; 2003, Nr.11-407), kuriomis nustatomos naujų ir esamų infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ);

Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2001 gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 “Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“; Lietuvos higienos norma HN 33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr.75-2990) ir higienos norma 35: 2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726) nustato triukšmo ir teršalų ribinius dydžius gyvenamosios aplinkos ore;

Kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose planuojama veikla vykdoma vadovaujantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais, reglamentais, LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 995, Nr.3-37; 2004, Nr.153-5571) bei kitais kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Šio reglamento nuostatos netaikomos:

Individualiems gyvenamiesiems namams, išskyrus statomus naujose teritorijose;

Ataskaita


2010 m. 60 (66)


Šilumos, skirtos įmonių technologiniams poreikiams tenkinti, gamybai ir tiekimui;

Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje *1].

3.3.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zona

Siekiant maksimaliai naudoti esamus CŠT tinklus bei apriboti ir reguliuoti teršalų išmetimus, CŠT zonos nuostatos taikomos šiuo metu tankiai užstatytoms Jonavos miesto teritorijoms, kuriose vyrauja daugiaaukščiai gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai ir yra išvystyti CŠT tinklai.

Šioje zonoje taikomos nuostatos:

Sprendžiant šilumos tiekimo naujiems ar renovuojamiems objektams klausimą, pirmiausia svarstoma centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) galimybė. Šioje zonoje leidžiama kloti naujus CŠT tinklus bei vykdyti esamų CŠT tinklų rekonstrukciją;

Šilumos kaina apskaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie šilumos tiekimo sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainas, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis *6];

Jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamo CŠT tinklo techniškai sudėtinga, arba objekto veiklos pobūdis nusako šildymo būdą, gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ekologiškai švarius šilumos energijos šaltinius (elektros, geotermine energija ir kt.) ar kitus šilumos energijos šaltinius, jei nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai t.y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai įvertinimas ir kitos procedūros;

Objektams, naudojantiems technologijai kitą kuro (energijos) rūšį, o ne CŠT, leidimas naudoti šį kurą patalpų šildymui bei buitinio karšto vandens ruošimui gali būti suteiktas tik atlikus įvertinimą, ar dėl padidėjusio energijos poreikio nebus pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai t.y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai įvertinimas ir kitos procedūros;

Daugiabučio gyvenamojo namo, individualaus buto arba patalpų atsijungimas nuo CŠT tinklo leidžiamas pagal galiojančias “Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles” *7];

Atsijungiančiam nuo CŠT objektui, šioje zonoje turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškai švariais energijos šaltiniais arba parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka [7+ apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, bus nepažeidžiamos

Ataskaita


2010 m. 61 (66)


kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai. Turi būti užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai;

Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas) [1]. Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti [7];

Šioje zonoje neišduoti leidimų įrengti kieto arba skysto kuro katilines, jeigu yra techninės galimybės naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius (elektra, gamtinės dujos, suskystintos dujos ir kt.).

3.3.2 Mišraus šilumos tiekimo zona (konkurencinė zona)

Šios zonos nuostatos taikomos Jonavos miesto teritorijoms, kuriuose pastatų užstatymo tankumas nėra didelis ir nėra vyraujančio šilumos tiekimo būdo. Taip pat pramoninėms miesto dalims. Dalis vartotojų šiose teritorijose turi galimybę naudotis CŠT sistemos paslaugomis ir ja naudojasi, kita vartotojų dalis galimybės naudotis CŠT sistemos paslaugomis neturi, arba šildymo tikslams naudoja vietinio šildymo sistemas. Pagal galiojančias taršos normas bei įvertinant išorines sąnaudas, taip pat kitas šio įstatymo nustatytas priemones, šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ar įsirengti vietinę šildymo sistemą, užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas.


Parenkant šilumos tiekimo būdą šilumos tiekimo naujiems ar renovuojamiems objektams, suteikiama teisė pasirinkti šildymo būdą (centralizuotą ar vietinį), remiantis techniniais-ekonominiais skaičiavimais, siūlomomis energijos (kuro) tiekėjų sąlygomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas;

Parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka *12] apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai. Turi būti užtikrintas saugus ir

Ataskaita


2010 m. 62 (66)


patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai;

Naujiems šilumos vartotojams, prisijungiantiems prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainas, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis *1];

Daugiabučio gyvenamojo namo, individualaus buto arba patalpų atsijungimas nuo CŠT tinklo leidžiamas pagal galiojančias “Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles” *7];

Atsijungiančiam nuo CŠT objektui, šioje zonoje turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškai švariais energijos šaltiniais arba parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka *12+ apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams, bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai. Turi būti užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai;

Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas) *1]. Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prijungtas prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti [7];

Šioje zonoje nerekomenduojama įrengti kieto arba skysto kuro katilinių, jei yra galimybė naudoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, vietinio šildymo sistemas, naudojant ekologiškai švarius šilumos energijos šaltinius ar gamtines dujas. Siūloma riboti kieto kuro naudojimą netoli gyvenamųjų kvartalų, parkų, rekreacinių zonų.

3.3.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zona

Šios zonos nuostatos taikomos Jonavos miesto teritorijoms, kuriose vyrauja individualūs gyvenamieji namai ir nėra išvystytas centralizuotas šilumos tiekimas.


Nustatant šilumos aprūpinimo būdą naujiems ar renovuojamiems objektams, suteikiama teisė pasirinkti individualų šildymo būdą bei kuro rūšį, remiantis ekonominiais skaičiavimais bei siūlomomis energijos (kuro) tiekėjų sąlygomis;

Ataskaita


2010 m. 63 (66)


Įrengiant naujas bei renovuojant esamas katilines turi būti įvertinta, ar dėl pasirinkto apsirūpinimo energija būdo nebus pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai t.y. atlikta teršalų emisijų analizė, poveikio aplinkai įvertinimas ar kitos procedūros;

Šioje zonoje nerekomenduojama įrengti kieto arba skysto kuro katilines, jei yra galimybė kaip kurą naudoti gamtines dujas. Siūloma riboti kieto kuro naudojimą netoli gyvenamųjų kvartalų, parkų, rekreacinių zonų. Šias ribas nustato šilumos tiekimo planavimo komisija kiekvienu konkrečiu atveju.

Ataskaita


2010 m. 64 (66)


4 Normatyviniai dokumentai ir literatūra

1 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259);

2 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

3 Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-13/D1-28 (Žin., 2004, Nr. 12-360);

4 Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430);

5 Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 307 (Žin., 2004, Nr.44-1446);

6 Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-10-26 įsakymu Nr. 319 (Žin., 2004, Nr. 59-2094);

7 Šilumos Tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija);

8 Dėl daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-23 nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr 143-5232);

9 Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-363 (Žin., 2004, Nr. 148-5384);

10 Veiklos atskaita, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

11 Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo – Taikymą nusakantis dokumentas, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-07-08 nutarimu O3-43 (Žin., 2003, Nr.74-3471);

12 Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-301 (Žin., 2003, Nr. 81-3716);

13 Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80;

14 Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos 2004-02-19 įsakymu Nr. 4-43;

15 Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, LR ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr.262;

16 Sustambinti statybos darbų kainų apskaičiavimai XV (pagal 2009 m. spalio mėnesio skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas); UAB „Sistela“ Vilnius 2009; ISSN 1392-8945;

17 Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 “Statinio projektavimo sąlygų sąvadas”, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr. 54-2153);

18 Statybos techninis reglamentas STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702 (Žin., 2004, Nr. 21-653);

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?a=188456&b=

Ataskaita


2010 m. 65 (66)


19 Respublikinės statybos normos RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394);

20 Lietuvos Respublikos oro apsaugos įstatymas Nr. VIII-1392 (Žin., 1999, Nr.98-2813);

21 Aplinkos oro užterštumo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11d. įsakymu Nr. 591/640;

22 Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. http://www.stat.gov.lt/lt/;

23 Lietuvos Respublikos finansų ministerija, www.finmin.lt;

24 www.lb.lt Pinigų finansinių institucijų paskolų ir indėlių palūkanų normų statistika;

25 Oil prices. – Crude oil prices since 1861. – 2008. http://www.bp.com/sectiongenericarticle.do?categoryId=9023773&contentId=7044469;

26 Kainų ir energetikos kontrolės komisija, www.regula.lt.

27 Jonavos miesto šilumos tiekimo tinklo potencialo įvertinimas. KTU, Šilumos ir atomo energetikos katedra. Projekto vadovas J. Gudzinskas, 2007 m.

28 AB “Jonavos šilumos tinklai“ techninės-ekonominės būklės įvertinimas. UAB “Energetikos linijos“. Projekto vadovas V. Lukoševičius, 2009 m.

http://www.stat.gov.lt/lt/

http://www.finmin.lt/

http://www.lb.lt/

http://www.bp.com/sectiongenericarticle.do?categoryId=9023773&contentId=7044469

http://www.regula.lt/

Ataskaita


2010 m. 66 (66)


5 Priedai

Priedas Nr. 1. Kvalifikacijos atestatai. Planavimo sąlygos.

Priedas Nr. 2. Grafinė dalis.

Priedas Nr. 3. Aplinkosauginiai skaičiavimai.

Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiojo plano ir...

Documents

Transcript of Jonavos miesto šilumos tiekimo specialiojo plano ir...