P.stankeviciene.ir.Kt. .Ar.moki.Biologija.egzaminui.rengiuosi.pats.2008.LT
J.finkelsteinaite.ir.kt. .masazas.2008.lt
-
Upload
giedre-stankute -
Category
Health & Medicine
-
view
1.026 -
download
28
Transcript of J.finkelsteinaite.ir.kt. .masazas.2008.lt
J. FINKELŠTEINAITĖ N. K. VALUŽIENĖ
J. DAMANSKAS
M A S A Ž A S
Ketvirtasis leidimas
UAB„AvicenaIl" 2008
UDK 615.8 MA 545
Judita FINKELŠTEINAITĖ Nijolė Kristina VALUŽIENĖ
Jonas DAMANSKAS
MASAŽAS Praktinis vadovas Ketvirtasis leidimas
Iliustracijas piešė dailininkė Giedrė SAMULĖNIENĖ Papildomas 27 iliustracijas piešė dailininkė Aldona GRIŠKEVIČIENĖ
Viršelio dailininkas Alvydas LADYGA
UAB „Avicena II", Medeinos g. 13-36, LT-06139 Vilnius. Elektroninis paštas [email protected]
Spausdino AB „Spauda", Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius
ISBN 978-9955-598-00-8
Įvadas
Tai pakartotinas „Masažo" knygos leidimas. Kai kuriuos skyrius išplėtėme, papildėme nauja medžiaga. Šiame leidinyje plačiau aprašytos judamojo aparato ligos ir traumos. Daugelis šių ligų ir traumų pasitaiko aktyviai sportuojantiems asmenims, o šios medžiagos kaip tiktai ir trūko pirmajame leidinyje, jos pasigedo ir sporto medicinos gydytojai bei masažuotojai, dirbantys su sportininkais. Be to, knygą papildėme masažo procedūrų aprašymu po chirurginių operacijų, sergant ginekologinėmis ligomis, plačiau aprašėme specialiuosius segmentinio masažo būdus.
Manome, kad masažuotojams bus naudinga susipažinti su kūno paviršiaus pakitimų įvertinimu prieš masažo procedūrą bei pašalinėmis reakcijomis masažo metu ir jų pašalinimu.
Šalia masažo būdų aprašėme bei iliustravome pasyvius judesius, kurie plačiai taikomi darant tiek higieninio, tiek ir gydomojo masažo procedūras.
Knygoje daugiau vietos skirta šiluminėms vandens procedūroms, pirtims. Tikimės, kad ši papildyta knyga padės geriau susipažinti su masažu studentams, studi
juojantiems mediciną, besimokantiems medicinos mokyklose, masažo kursuose, Lietuvos Kūno kultūros institute, ypač būsimiesiems kineziterapeutams, o t. p. gydytojams (fiziote-rapeutams, reabilitologams), skiriantiems masažą bei masažuotojams, tiesiogiai atliekantiems higieninio ir gydomojo masažo procedūras.
Manome, kad ir šis knygos leidimas ateityje bus papildytas, todėl skaitytojams už visas kritines pastabas būsime dėkingi.
Autoriai
I. Masažo istorija
Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Teisus yra I. Sarkirovas-Serazinis sakydamas, kad masažo metodų atsiradimą ir jų plėtojimąsi negalima priskirti kuriai nors vienai tautai.
Filologų pastangos iššifruoti žodį masažas kalba apie tai, kad ši sąvoka egzistuoja jau seniai. Vieni autoriai mano, kad masažas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio massage, ypač iš veiksmažodžio masser - trinti, arabų -mass - liesti, švelniai braukyti. Kiti teigia, kad žodis masažas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio maksh, dar kiti - iš graikiško žodžio massa (lietimas pirštais), kai kurie autoriai mano, kad iš hebrajiško žodžio mases (liesti, čiupinėti).
Masažo pradžia siekia gilią senovę. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose.
Remiantis paskutinių dviejų dešimtmečių duomenimis, paaiškėjo, kad masažas senovės Kinijoje jau yra žinomas 2500 metų prieš mūsų erą.
Seniausioje kiniečių knygoje - manuskripte, kuris yra datuojamas 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU" („Žmogaus menas") ne tiktai smulkiai aprašyti masažo būdai, bet ir mėginimai atskleisti jų gydomąjį poveikį, kokiais atvejais geriau taikyti paviršutiniškąjį glostymą, kokiais - gilųjį, arba išspaudimą. Vėliau rašytame rankraštyje „Ne-czin" („Knyga apie vidinį žmogų") nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti.
VI a. pr. m. e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina.
Senovės Kinijoje daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką.
XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol.
6 M A S A Ž A S
Indijoje jau 1800 metais pr. m. e. medicininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos" („Gyvenimo pažinimas") smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kūno dalims masažuoti. Toli nuo Indijos buvo žinomi ir pripažįstami Sušrutos (indų chirurgijos pradininko) darbai, kuriuose smulkiai pasakojama kaip taikyti trynimą, spaudimą, duodami masažavimo būdų pavyzdžiai sergant įvairiomis ligomis. Indijoje masažas buvo taikomas visais gyvenimo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų (sumušimų, patempimų, išnirimų ir lūžimų).
Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pagrįstas ir taikomas kaip gydymo metodas klinikose, kaip higieninė priemonė buityje, taip pat užsiiminėjant sportu ir joga.
Masažas buvo žinomas ir Korėjoje, Japonijoje. Japonijoje jis buvo taikomas kaip savimasažas galvos ir kaklo srityje, ypač esant galvos skausmams.
Egipte masažas buvo žinomas dar prieš mūsų erą. Apie tai liudija įvairių masažo būdų pavaizdavimas papirusuose, ant bareljefų, puošusių faraonų rūmus.
1841 m. kasinėjant senovės Egipte vieno karo vado kapą buvo rastas papirusas, kuriame aprašytas blauzdos ir pėdos masažas. Tuo metu jau buvo žinomas porinis masažas (dviese masažuoja vieną), kuris ir dabar praktikuojamas kai kuriose šalyse, tarp jų ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sportinėje praktikoje.
Graikijoje terminu „apaterapija" buvo suprantami gydomasis, sportinis ir higieninis masažai. Masažas buvo vienas tuometinės
medicinos elementų. Pirmuoju masažo žinovu buvo Herodotas (484-425 m. pr. m. e.), kuris pats nuolat masažuodavosi ir buvo puikaus fizinio sudėjimo. Jis vienas pirmųjų bandė išaiškinti masažo įtaką įvairių ligų gydymui. Ypač didelis indėlis masažo for-mavimesi priklauso medicinos tėvui Hipokratui (459-377 m. pr. m. e.). Jo posakis „Gydytojas privalo turėti daugelio sričių, tarp jų ir masažo, patyrimą" - yra plačiai žinomas. Jis yra masažo, kaip gydymo metodo, pradininkas Europoje. Hipokrato darbų rinkinyje („Hipokrato kodekse") aprašyti įvairūs masažavimo būdai, jų taikymas gydymui, gyvybinių organizmo funkcijų stimuliavimui. Senovės graikai didelį dėmesį kreipė į higieninį ir kosmetinį masažą, turėjo net jiems skirtus specialius salonus. Labai populiarios buvo pirtys, kuriose masažas buvo būtina procedūra, po jo kūną iš-trindavo įvairiais kvepiančiais aliejais. Ant graikiškų vazų yra išlikę piešiniai, vaizduojantys žmogaus kūno priežiūrą, masažą.
Senovės Romos gydytojai daug ką perėmė iš senovės Graikijos, Indijos, Kinijos, Egipto. Senovės Romos gydytojas Euskle-pijus (graikas, gyvenęs 128-56 m. pr. m. e.) masažus skirstė į: 1) sausą; 2) su aliejais; 3) silpną; 4) stiprų; 5) trumpalaikį ir 6) ilgai trunkantį. Jis skelbė gydymą ne vaistais, o natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, gimnastika, masažu, vandens procedūromis. Beje, masažu bei aktyviais ir pasyviais pratimais jis gydė nutukimą.
Galenas (130-200 m. e. m.) - vienas pirmųjų fiziologų, eksperimentinės medicinos pradininkas. Jis atidžiai tyrė masažo būdus, aprašė glostymo, trynimo, maigymo metodiką. Galenas skirstė masažą į rytinį ir va-
M A S A Ž O I S T O R I J A 7
karinį. Kiekvienas jų turėjo savo ypatumų, uždavinių ir metodiką. Būdamas gladiatorių mokyklos gydytoju, jis plačiai taikė masažą, nes, jo nuomone, tai vertinga priemonė gydant traumas, ypač derinant su vandens procedūromis.
Senovės Romos rašytojas Plutarchas rašė, kad imperatorius Julijus Cezaris versdavo vergą jį masažuoti tam, kad išnyktų bendra neuralgija. Senovės romėnai masažą taikė net kariuomenėje.
Žlugus Romos imperijai, masažas, kaip sveikatingumo ir gydymo priemonė, ilgam išnyko iš Europos tautų gyvenimo. Tai skatino ir viduramžių krikščionybė, skelbusi, kad nuodėmė yra rūpintis mirtingo kūno sveikata ir grožiu. Tuo metu masažas klestėjo tose šalyse, kurių nepalietė krikščionybė - tai Vidurinė Azija, arabų šalys ir kt.
Senovės gydytojo ir filosofo Avicenos (Abu Ali Ibn Sina 980-1037 m.) darbuose, kurie buvo populiarūs Vidurinėje Azijoje, Irane sukurtos tam tikros nuostatos, kaip reikia prižiūrėti kūną, taikyti vandens procedūras, masažą. Vienoje „Gydymo meno kanono" dalyje jis rašo, kad masažas turi būti saikingas savo kokybe ir kiekybe. Avicena masažą skirstė į stiprų, kurio tikslas yra tonizuoti, silpną - atpalaiduojantį, vidutinį, leidžiantį palaikyti gerą fizinę kondiciją ir ilgalaikį, skirtą suliesėjimui. Be to, jis skyrė paruošiamąjį masažą prieš fizinius pratimus ir atstatomąjį arba raminantį po jų. Šie terminai sportinėje praktikoje liko iki šių dienų, o jo idėjos tuo metu buvo paplitusios ir Rusijoje, Turkijoje bei Kaukaze.
Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje taikomas masažas gerokai skyrėsi nuo klasikinio Grai
kijos ir Romos masažo. Jį darė ne tik rankomis, bet ir kojomis.
XVIII a. masažo istorija siejasi su tokiomis pavardėmis kaip P. Hofmanas, A. Fule-ris, F. Andrė ir kiti. Vokiečių mokslininkas P. Hofmanas rekomenduoja viso kūno masažą ypač tiems asmenims, kurie mažai juda. K. Tiso savo veikale „Medicininė ir chirurginė gimnastika" nurodo masažo ir pratimų įtaką chirurginių ligų gydymui.
Masažavimo būdus susistemino švedų fiz-kultūrininkas P. Lingas (1776-1839). Jo masažo metodika žinoma kaip „švediškasis masažas". Po to šį masažą plėtojo J. Mezgeris (1839-1901), gyvenęs Amsterdame. Jis nurodė masažo indikacijas ir pirmasis pradėjo mokyti masažo ne gydytojus, o medicinos seseris. Dar daug garsių gydytojų, pavyzdžiui, T. Bilrotas, F. Esmarchas ir kiti tyrinėjo masažo poveikį žmogaus organizmui. Jau tais laikais buvo nustatyta, kad masažas veikia ir vietiškai, ir refleksiškai. Masažui plisti padėjo rusų gydytojas L. Zabludovskis (1882), kuris dirbo Prūsijoje ir Berlyne įkūrė pirmąją valstybinę masažo mokyklą. Specialūs masažo metodai buvo įdiegti po to, kai H. He-das (1889) nustatė, kad vidaus organų ligos sukelia odos pakitimus, ir J. Makenzis (J. Mackenzie) (1917) aprašė padidinto raumenų tonuso bei jautrumo atsiradimą.
Susiformavo „klasikinio masažo" sąvoka. Tai - visi masažavimo metodai, kurie buvo naudojami iki naujų būdų - refleksinio segmentinio, jungiamojo audinio, periostali-nio, taškinio - įdiegimo į praktiką. Klasikinis masažas moksliškai pagrįstas ir efektyviai taikomas gydant įvairias ligas.
Rusijoje pažymėtini gydytojas D. Otas, kuris 1888 m. Peterburge įsteigė specialius
8 M A S A Ž A S
ginekologinio masažo kursus, gydytojas K. Šulcas (1891), kuris parašė disertaciją „Masažas gydant lūžius", gydytojai E. Zale-sova, K. Solovjovas, V. Kramarenko, kurie įsteigė masažo kursus Peterburge, Maskvoje ir Kijeve.
Refleksinis segmentinis masažas atsirado XX amžiuje. Paminėtini autoriai A. Ščer-bakas, F. Langė, O. Gleszer ir V. Dalicho. Rusijoje masažo poveikį, gydant įvairias ligas, tyrė ir aprašė A. Verbovas, A. Turas, V. Moškovas, V. Kuničevas, L. Komarova, K. Ananjeva, O. Kuznecovas, N. Belaja, K. Zavadina ir kiti.
Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje 1921 m. vasario 21 d. pradėjo veikti pirmieji masažo kursai. Jų vadovas buvo d. V. Kuzma. Devynios gailestingosios seserys tris kartus per savaitę mokėsi masažo teorijos ir praktikos (žurnalas „Medicina", 1921 m.). Yra straipsnis, Apie fizinę terapiją ir jos dėstymą universitetuose". Dėstė prof. dr. J. Bagdonas. Šiame straipsnyje pažymima, kad Lietuvoje skaitoma fizioterapija 5-ajam universiteto semestrui kaip bendrosios terapijos dalis, kursas tik teorinis, privalomas, įvertinamas kolokviumu. Prof. dr. J. Bagdono nuomone, yra tų metodų pritaikymo stoka (žurnalas „Medicina", 1935 m.). Dr. O. Pū-dymaitis taip pat rašė apie masažą. Jo manymu, geriausiai masažuoti gali tik gydytojas. Tačiau autorius sutinka, kad masažuoti gali ir jaunesnis personalas, bet tik gydytojui prižiūrint. Savo straipsnyje dr. O. Pūdymaitis trumpai aprašo masažo rūšis, jų poveikį organizmui, metodiką, indikacijas ir kontraindikacijas. Tai buvo medžiaga vadovėliui „Bendrinė terapija" (žurnalas „Medicina", 1939 m.).
1937 m. buvo įsteigti specialūs kursai, kuriuose ruošė masažo ir gydomosios gimnastikos specialistus.
Ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje buvo privačių masažo kabinetų. Masažas buvo taikomas gydymui valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose, taip pat sportininkų fiziniam tobulinimui.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo vėl įkurti masažo kursai medicinos seserims. Pirmiesiems kursams Druskininkuose vadovavo K. Dineika. Vėliau pradėjo veikti kursai Vilniuje, Palangoje, Kaune.
K. Dineika, K. Labanauskas knygoje „Fizinė kultūra - sveikatos šaltinis" (1959 m.) rašo apie masažavimąsi sausu šepetėliu sergant bronchine astma, emfizema, hipertonine liga. K. Dineika knygoje „Gydomoji fizinė kultūra" (1961 m.) aprašo specialų masažą sergant širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Knygoje „Moters grožis, sveikata" (1975 m.) K. Dineika aprašo veido, kojų masažavimą šepečiu, sergant hipertonine liga, radikulitu. K. Labanauskas knygoje „Sportininko higiena" (1958 m.) trumpai aprašo svarbiausius sportinio masažo aspektus, masažavimo būdus ir higieninį sa-vimasažą.
Sportinis masažas plačiai aprašytas O. Gasparkienės knygoje „Sportinis masažas" (1976 m.), O. Gasparkienės ir K. Labanausko knygoje „Sportinis masažas" (1961 m.), O. Gasparkienės ir N. Valužie-nės metodiniuose nurodymuose „Sportinis masažas" (1986 m.).
M A S A Ž O I S T O R I J A 9
1.1. Filosofiniai K. Dineikos darbų aspektai, masažo taikymas jo darbuose
Karolis Dineika (1880-1979) nebuvo vien kūno kultūros, sveikos gyvensenos propaguotojas, bet jis buvo ir sveikatos filosofijos praktinis įgyvendintojas. Didelė jo kūrybinio laikotarpio dalis - tai laikmetis, kuriame nebuvo galima laisvai reikšti savo filosofinių minčių. Jas teko derinti prie dialektinio materializmo, Pavlovo mokslo ir pan. Tikrovėje jo mokslinės idėjos rėmėsi Rytų filosofija, jos mokymu apie kūno ir dvasios vienybę. Šią filosofiją propagavo ir didysis mūsų sveikatos filosofas Vydūnas, pagal kurį žmogus yra sudėtas iš: 1) kūno gyvatos, 2) jausmų gyvatos, 3) minčių gyvatos ir 4) dvasios arba sielos. Visos šios dalys yra glaudžioje sąveikoje ir, norint prižiūrėti kūną, reikia rūpintis savo jausmų, minčių tobulinimu ir tuo pačiu siekti dvasios tobulumo.
Šiuolaikinė komplementinė (netradicinė) medicina mano, kad žmogus yra sudėtas iš fizinio, eterinio, astralinio ir mentalinio kūnų, esančių glaudžioje tarpusavio sąveikoje. Tuo remiasi Rytų filosofija, jogų mokslas.
Kiek kitokia koncepcija yra kinų medicinoje. Pagal u-sin teoriją, pasaulio pradžia yra suprantama kaip či energija, kuri pasireiškia penkiais pirminiais elementais (medžiu, ugnimi, žeme, vandeniu, metalu) ir penkiomis stichijomis (vėju, karščiu, drėgme, sausra, šalčiu). Išorinis pasaulis (mak-rokosmosas) yra glaudžiai susijęs su žmogaus organizmu (mikrokosmosu). Būdamas sudėtine gamtos dalimi, žmogus yra veikiamas klimato, metų laikų, saulės, mėnulio, žemės. Tuo pačiu jo organizmo būklė priklauso nuo visatos.
Pagal in ir jan teoriją, visame kame yra šie du priešingi pradai. Jan - stiprus, aktyvus, vyriškas pradas, In - silpnas, pasyvus, moteriškas pradas... Vieni žmogaus organai arba organizmo reakcijos pasireiškia pagal in, kiti - pagal jan dėsnį. Kiekvienas organas turi savo meridianą, kurie t. p. būna in arba jan. Kiekvienas meridianas kūno paviršiuje turi eilę tarpusavyje besijungiančių taškų, kuriais cirkuliuoja energija či. Veikiant kūno paviršiuje esančius atitinkamus taškus, galima paveikti vidaus organus.
Dineikos mokslas rėmėsi labai panašiais principais. Propaguodamas sveiką, saikingą gyvenimo būdą, jis tuo pačiu propaguoja aistrų, jausmų suvaldymą, dorovingumą. Daug dėmesio skirdamas psichofizinei treniruotei jis tuo pačiu stengėsi paveikti mūsų astralinį, mentalinį ir fizinį kūnus.
Propaguodamas taisyklingą kvėpavimą, K. Dineika remiasi jogų mokymu, naudoja kai kuriuos jų pratimus. Jis pripažįsta biologiškai aktyvius kūno paviršiaus taškus, ypač daug dėmesio skirdamas taškams ausyse ir paduose.
Atskiro darbo apie masažo taikymą K Dineika nėra parašęs, tačiau visuose jo darbuose apie gydomąją kūno kultūrą (kinezitera-piją) masažas įeina kaip sudėtinė, neatskiriamoji dalis. Ypač daug dėmesio jis skiria savimasažui. Yra aprašytos ir kai kurios gydomojo masažo metodikos, kai masažuoja kitas asmuo.
K. Dineikos rekomenduojamos metodikos yra įdomios, savitos. Rašydamas apie rytinę mankštą, kurios vieną rūšį vadina „rytiniu pasikrovimu energija", jis rekomenduoja pilvo savimasažą, padaužant jį kumščiais pagal laikrodžio rodyklę. Tai atliekama de-
10 M A S A Ž A S
rinant su kvėpavimu, gulint ant nugaros. Po to daromi įvairūs pratimai, o mankštos pabaigoje vėl savimasažas, trinant pilvą šepečiu pagal laikrodžio rodyklę, po to trinama šepečiu pečių lankai, rankos, juosmuo, nugara (kiek įmanoma pasiekti), o vyrai trinasi dar ir krūtinės didžiuosius raumenis. Po pasitrynimo šepečiu - viso kūno glostymas delnais.
Kalbėdamas apie paprastą rytinę gimnastiką, K. Dineika rekomenduoja rankų ir kojų savimasažą plekšnojant, sėdmenų plekšnojimą „atplėšiant", jų padaužymą kumščiais.
Gamybinės gimnastikos metu, jis siūlo atlikti veido savimasažą, kuris labai ramina, atpalaiduoja.
K. Dineika aprašo ir pagrindinius kūdikių, nuo 3 iki 18 mėn. masažo principus. Pradžioje, gulint kūdikiui ant nugaros, reikia paglostyti rankutes ir kojytes, po to, gulint ant pilvo - nugarą.
Kalbėdamas apie kineziterapiją, sergantiems plaučių tuberkuliozėmis rekomenduoja nugarinio kaklo paviršiaus ir pakaušio srities, pastarąjį stipriai spaudžiant, savimasažą. Po to patariama pasiglostyti priekinį kaklo paviršių. Tai originali, kitų autorių darbuose nesutinkama metodika.
Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos 11° nepakankamumu, rekomenduoja kojų savimasažą plekšnojant, pradedant nuo blauzdų ir baigiant sėdmenimis.
Persirgusiems miokardo infarktu, rekomenduoja kaklo savimasažą, po to, gulint ant nugaros, vienos kojos padu pasiglostyti kitos kojos blauzdą, lengvai paplekšnoti žas-tus nuo alkūnės peties link, sukryžiavus rankas ant krūtinės, vienos rankos delnu glos
tyti priešingos rankos dilbį, atsisėsti ant kėdės ir, ištiesus bei praskėtus kojas, purtyti rankomis tai vienos, tai kitos šlaunies raumenis.
Gydant hipertoninę ligą K Dineika reko-menduoja kineziterapiją, masažą ir savimasažą. Savimasažas - tai rankų ir kojų glostymas, gulint ant nugaros, pilvo glostymas pagal laikrodžio rodyklę ir nugarinio kaklo paviršiaus glostymas.
Labai plačiai aprašomas gydomasis, kito asmens atliekamas, antihipertoninis masažas. Prieš masažuojant hipertonikus, K. Dineika pataria atsižvelgti į masažuojamojo nervų sistemos tipą. Poveikio jėgą siūlo reguliuoti, atsižvelgiant į tokius momentus, kaip masažo stiprumą (jėgą), manipuliacijų dažnį ir trukmę.
Įdomus ir vertas dėmesio specialusis masažas, malšinant stenokardinius skausmus. Žmogus guli ant nugaros, kojos suglaustos. Jam atliekama krūtinės ląstos vibracija. Iškvėpimo metu, tariant „fū", „fū", „fū", vibruojama dešinioji krūtinės ląstos pusė. Po to masažuotojas deda rankas po pažastimis ir, artindamas jas prie krūtinkaulio, suspaudžia krūtinę, pakišęs nykščius po šonkaulių lankais, stengiasi ištempti krūtinės ląstą į šonus.
Kitas masažo variantas, esant stenokardiniams skausmams: paglostyti žiediniu glostymu kairės pusės krūtinės didįjį raumenį apie spenelį, po to pavibruoti šią sritį (t. p. žiedu) pirštų galais arba delnu.
Labai plačiai K. Dineika aprašo gydomąjį masažą, sergant obliteruoj ančių endarte-rijitu. Darydamas šį masažą, masažuotojas privalo taikyti klasikinį ir segmentinį masažą.
M A S A Ž O I S T O R I J A 11
Gydant juosmens-kryžmens radikulitą, rekomenduojamas masažas sausu šepečiu stipriai ištrinant juosmens sritį ir sėdmenis iki lengvo paraudimo. Po to šią vietą reikia uždengti flanele ir iš viršaus paglostyti ranka. Šiluma bus juntama giliai audiniuose ilgą laiką.
Galima daryti ir kitokį masažą. Pradžioje daromas glostymas, trynimas, plekšnojimas, vibracija juosmens-kryžmens srityje, po to masažuojamas nugarinis kojos paviršius glostant, trinami skausmingi taškai pagal sėdimojo nervo eigą iš viršaus žemyn ir vėl į viršų ir tuomet jau daromas pilnas abiejų kojos paviršių masažas.
Daug dėmesio K Dineika skyrė taškiniam padų masažui, kadangi juose yra biologiškai aktyvūs taškai, atitinkantys visus vidaus organus. Šis masažas daromas pagal Vach-ram Singhu metodiką, modifikuotą K. Dineikos.
Pradžioje masažuojamasis guli ant nugaros, užsimerkęs, atsipalaidavęs. Glostoma
pėda nuo pirštų, čiurnos link, padai nestipriai padaužomi kumščiu, vėliau pėda pakeliama ir paleidžiama laisvai kristi. Šis judesys padeda atpalaiduoti raumenis. Tada padas energingai trinamas nykščiais, glostomas. Ligonio padais ridenama lazda, stengiantis surasti skausmingus taškus. Po to, pagal atitinkamą padų žemėlapį, spaudžiami pado taškai. Spaudimo jėga - 6 kg. Mažesnis spaudimas nepadės, didesnis sukels skausmą. Kiekvieno kito seanso metu spaudimo jėga didinama. Taip pastimuliavus pado taškus, glostomas padas ir visa pėda.
Tai keletas originalių K. Dineikos rekomenduotų masažo ir savimasažo metodikų. Savo bendradarbiams jis tikriausiai paliko jų daugiau negu galima rasti (įterptų į kineziterapiją) jo darbuose. Tačiau jau vien iš čia aprašytų metodikų matome K. Dineikos rekomendacijų originalumą, jaučiame gilų jo darbų ryšį su Rytų medicina ir poreikį pratęsti jo darbų studijas, įdiegti jas į praktiką.
II. Masažavimo aparatais istorija
Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui jis naudodavo kamertoną.
XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamintas iš lengvo medžio (1 pav.). Kitas prietaisas - tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gabalas, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužymu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį (2 pav.).
1870 m. Paryžiuje Ž. Vigoroichomas, kaip kadaise Hipokratas, panaudojo kamertono virpesius gydymui.
1874 m. Londone M.Grinvilis padarė pirmą vibracinį prietaisą - vibracinę kėdę. Ją vibruodavo po sėdyne įtvirtintas elektros variklis. Sėdynė pritvirtinta ant specialių spyruoklių. Vibracijos dažnis buvo reguliuojamas iki 100 Hz (3 pav.).
1882 m. X. Marselis panaudojo vibracinį masažą gydant įvairias nervų ligas. 1886 m. Italijoje B. Magžirani pasinaudojo vibraciniu masažo efektu raumenų atpalai
davimui. E. Šimkūnaitė (1988) nurodo, kad ir lietuvių liaudies medicina žinojo įvairias priemo
nes odai pabraukyti arba pakasyti: paprastas arba po kelias sujungtas balanas, lygius ir rantytus volus, šepečius, šiūruokles. Nuo vos jaučiamų iki sunkiai beiškenčiamų. Braukoma būdavo įvairiais daiktais, net akmenimis, kaulais, labai lygiais ir labai šiurkščiais, nelygu raminti ar dirginti reikėjo. Kai kurios braukymo priemonės nebuvo tik mechaninės, pavyzdžiui, sausą odą braukant gintaro gabalais arba išilginėmis ašutų grįžtėmis, susidaro nedideli, bet dažni elektros išlydžiai.
14 M A S A Ž A S
šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuotojas įvairiais būdais trindamas, maigydamas masažuodavo gulintįjį.
Ypatingą reikšmę pirtys ir procedūros jose, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio tobulinimo priemonė turėjo senovės Graikijoje ir Romoje.
1 pav. Pirmieji įrankiai masažui
2pav. Masažas senovės Egipte
Įvairias vandens procedūras žmonės naudojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vėliau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karšto vandens procedūrų kūno braukymas, mai-gymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai malšina skausmą, gerina savijautą, gydo. Masažas tapo labai reikalingas.
Prieš 3000 metų šilto vandens procedūros ir masažas vandeniu plačiai buvo naudojamas Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų raštuose, rašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma kaip naudotis karštomis voniomis, karštais šaltiniais gydant įvairias ligas.
Kaire demonstruojamos iškaltos akmenyje vonios-kušetės masažui ir pirties procedūroms, kuriomis naudojosi Egipto faraonai. Masažuojamasis buvo guldomas į pašildytą kušetę, kurią pakaitom apliedavo
Tobulėjant technikai, hidromasažui pradedami naudoti įvairūs prietaisai ir aparatai. 1936 m. Berlyne, gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas, pirmą kartą panaudotas povandeninis dušas-masažas. Vėliau ši technika buvo tobulinama.
3 pav. Vibracinė kėdė
III. Masažo rūšys ir sistemos
Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas yra skirstomas į bendrąjį ir dalinį. Bendrasis masažas yra toks, kaip tam tikra tvarka iš eilės yra masažuojamas visas kūnas. Dalinis masažas yra skirtas atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, nugarai, rankoms, šlaunims ir kitoms kūno vietoms masažuoti. Pagal tikslą masažą galima skirstyti į gydomąjį, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi savo ypatumų.
Gydomasis masažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funkcijoms atkurti bei normalizuoti.
Sportinis masažas yra daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pagerinti, padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti varžyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti.
Higieninis masažas yra taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti.
Kosmetinio masažo tikslas yra pagerinti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetinius defektus. Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) kosmetinį masažą laiko higieninio masažo atšaka.
Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas: 1) manualinį, atliekamą rankomis kitam žmogui, sau (masažavimasis) arba dviese masažuojant vieną žmogų (porinis masažas), pastarasis būdas yra taikomas masažuojant sportininkus, ypač sunkiaatlečius; 2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams; 3) masažavimą aparatais; 4) kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai.
Be masažo rūšių, skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatumai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos pasirinkimas.
Galima būtų skirti tokias svarbiausias (jų gali būti ir daugiau) masažo sistemas arba jų grupes: 1) klasikinę 2) švediškąją; 3) suomiškąją; 4) I. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriuko-vo; 5) refleksinio; 6) taškinio; 7) nekontaktinio masažo.
16 M A S A Ž A S
Kiekviena šių sistemų gali būti taikoma gydymo, profilaktikos tikslais ir sportininkams masažuoti. Tradiciškai susiklostė taip, kad klasikinė sistema dažniausiai taikoma gydomajame masaže (A. Verbov, 1966, N. Bielaja, 1983), nors kai kurie autoriai ja sėkmingai naudojasi ir darydami sportinį masažą (V. Dubrovskij, 1986). I. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriukovo sistema beveik išimtinai taikoma sportiniame masaže. Autoriai ir kai kurie kiti sportinio masažo specialistai ją naudoja ir sportinių traumų bei ligų, kurias sukėlė per dideli fiziniai krūviai, gydymui (A. Biriukov, 1988). Pastaruoju metu vis plačiau taikomos refleksi-nės masažo sistemos.
Klasikinis masažas. Šis masažas siekia senovės Egiptą, iš kurio vėliau paplito Senovės Graikijoje. Paskui jis pasiekė Romos imperiją. Čia buvo plačiai taikomas higienos tikslais, medicinoje, sporte. XIX a. klasikinis masažas pradėjo įgauti šiuolaikinio klasikinio masažo bruožų. Priėjo susiformavimo daug prisidėjo vokiečių mokslininkai. Dabar jis plačiai taikomas įvairioms ligoms gydyti. Masažas turi keturis masa-žavimo būdus: glostymą, trynimą, maigy-mą, vibraciją. Kiekvienas šių būdų dar turi pagrindinius ir pagalbinius, nenutrūkstančius ir nutrūkstančius būdus. Masažas pradedamas glostymu, po to daromas trynimas, kuris paruošia audinius maigymui. Pastarasis gali būti daromas pakaitomis su trynimu. Po kiekvieno masažo būdo dar atliekamas glostymas. Į maigymą įterpiama vibracija. Masažas baigiamas nenutrūkstančia vibracija ir glostymu. Masažuojama iš periferijos į centrą, pagal limfos tekėjimo kryptį. Daugelis masažo būdų da
romi išilgine kryptimi. Patyręs masažuotojas pats pasirenka vieno ar kito būdo tinkamiausią tam atvejui variantą.
Šioje knygoje daug vietos bus skiriama klasikiniam masažui. Tai masažas, kuris pasiekė mus iš Antikos laikų, buvo perduodamas iš kartos į kartą ir kuris ypač skiriasi nuo pastaruoju metu vis labiau plintančių specialiųjų masažo sistemų (taškinio, re-fleksinio masažo ir kitų).
Švediškasis masažas. Šią sistemą pagrindė XIX a. P. Lingas. Joje apie 60-70% viso masažavimui skirto laiko užima trynimas. Trinama intensyviau ir stipriau negu darant klasikinį masažą, stengiamasi prasiskverbti giliai į audinius, paveikti audinių sukietėjimus, sustorėjimus. Masažas atliekamas pradedant nuo proksimalinio galo ir slenkant į distalinį, t. y. prieš limfos tekėjimo kryptį. Nežiūrint to, kad ši sistema yra susilaukusi nemažai kritikos, kai kuriuos sąnarių trynimo būdus yra perėmę ir tie autoriai, kurie prisilaiko kitokių ma-sažavimo principų.
Suomiškasis masažas. Ši sistema plačiai taikoma Skandinavijos šalyse. Platesnio pripažinimo ji susilaukė po 1924 metais įvykusių Olimpinių žiemos žaidynių Paryžiuje, kur suomių čiuožėjas P. Nurmis savo pergalę aiškino kaip ypatingai gero masažo rezultatą. Suomiškasis masažas pradedamas nuo pėdų į viršų. Masažo būdų nėra daug, varijavimas jais gana ribotas. Pavyzdžiui, net ir patys stambiausi raumenys yra maigomi vieno piršto (nykščio) pagalvėle arba pasunkintu nykščiu. Šia sistema Vakarų, vidurio ir Rytų Europoje naudojasi ne daug kas, tačiau pavieniai masažo būdai taikomi ir kitose sistemose.
MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 17
Rusiškoji P. Sarkizovo-Serazinio ir A. Biriukovo (autorių buvo vadinama sovietine) masažo sistema. Ši sistema dažniausia taikoma sportininkams, kadangi jos autoriai daugiausia ir praktikavo sportinį masažą. Daugelis masažo būdų yra perimti iš klasikinės, kai kurie iš švediškosios ir suomiškosios masažų sistemų. Kai kurie klasikinio masažo būdų pavadinimai yra pakeisti, jie nesutampa su gydomojo masažo terminais. Sistemoje yra griežti reikalavimai masažo krypčiai, rankos padėčiai, masažo būdų sekai. Pavyzdžiui, masažuojant nugarą, vienus masažo būdus masažuotojas daro stovėdamas statmenai masažuojamajai vietai, jo ranka juda skersai audinių, kitus - stovėdamas lygiagrečiai, jo ranka juda išilgai audinių. Iš pradžių masažuojama tolimesnė nugaros pusė. Daromas glostymas, išspau-dymas, maigymas, trynimas, smūgiavimas, vibracija. Po to pereinama į kitą paciento pusę ir masažuojama kita nugaros pusė. Turėdamas prisilaikyti griežtos metodikos, masažuotojas turi mažiau galimybių pritaikyti savo kūrybingumą. Be to, ir patys masažo būdai turi žymiai mažiau įvairių variantų negu klasikiniame masaže. Tačiau ir šią sistemą galima taikyti gydymui.
Refleksinės masažo sistemos. Dažniausiai jos yra taikomos gydymo tikslais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kai kurie būdai vis plačiau naudojami sportininkų ruošimui bei profilaktikai. Šios sistemos yra pagrįstos refleksiniu poveikiu į žmogaus organizmą. Tai segmentinis masažas ir jam artimi jungiamojo audinio bei antkaulio (periosti-nis) masažai.
Segmentinis masažas. Šis masažas yra pagrįstas tuo, kad žmogaus organai ir sistemos
glaudžiai tarpusavyje susiję. Egzistuoja re-fleksiniai ryšiai tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaniniai arba viscerossensoriniai refleksai), vidaus organų ir raumenų (visce-rosmotoriniai refleksai) bei vienų vidaus organų su kitais (viscerovisceraliniai refleksai). Šie ryšiai susidaro dėl to, kad iš vieno ir to paties nugaros smegenų segmento išėjusios nervų šaknelės suskyla į daugelį nervų. Vieniju įnervuoj a vidaus organus, kiti -odą, raumenis, antkaulį. Todėl patologiškai pakitus kuriam nors vidaus organui dažnai atsiranda skausmingi plotai odoje, raumenų įtempimas ir kt.
Žinant, kokius vidaus organus įnervuoja tam tikras nugaros smegenų segmentas ir kokiomis ligomis sergant būna skausmingos kai kurios kūno paviršiaus vietos, masažuojant reikiamą segmentą ir pakitusias arba skausmingas kūno paviršiaus vietas, galima refleksiškai veikti vidaus organus. Pavyzdžiui, sergant krūtinės angina atsiradę skausmai širdies plote išplinta į kairę ranką, pečių lanką, kairę mentę. Masažuojant šias vietas daromas teigiamas poveikis širdžiai. (Smulkiau apie segmentinį masažą bus išdėstyta toliau.)
Jungiamojo audinio masažas. Šis masažas yra segmentinio masažo atmaina. Tai jungiamojo audinio refleksiniu zonų, reaguojančių į patologinius pakitimus vidaus organuose, masažavimas. Vidaus organų -jungiamojo audinio refleksą aprašė E Leu-bejrE. Dičke (1948 m.).
Žmogaus kūno paviršiuje yra padidintos jungiamojo audinio įtempimo zonos, kurios yra piešiamos kaip Beninhofo linijos. Šios zonos ir vadinamos jungiamojo audinio zonomis.
18 M A S A Ž A S
Net nesant patologijos, pirštas, slenkantis odos paviršiumi, pavyzdžiui, palei stuburą, priėjęs jungiamojo audinio zoną, jaučia pasipriešinimą. Esant pažeidimui tų vidaus organų, kurie turi bendrą inervaciją su atitinkamomis jungiamojo audinio zonomis, šių zonų įtempimas dar labiau padidėja ir pakitusių vietų paslankumas visai išnyksta. Jungiamojo audinio masažo technika yra ypatinga tuo, kad stengiamasi dirginti, ištempti jungiamąjį audinį, trinant jį smiliaus ir didžiojo arba didžiojo ir bevardžio pirštų pagalvėlėmis. Masažuojamasis jaučia tarsi būtų braukoma nagu (J. Cordes, W. Arnold, B. Zeibig, 1983).
Antkaulio (periostinis) masažas. Tai taip pat segmentinio-refleksinio masažo atmaina. Masažas pagrįstas Foglerio-Krauso refleksu. Antkaulio masažas yra priskiriamas spaudžiamajam (presoriniam) masažui. Jis daromas tose vietose, kurios yra arti kaulo. Masažuojama piršto galu arba piršta-kaulio krumpliu. Masažo poveikis pasireiškia vietiniu kraujotakos pagerėjimu masažuojamoje vietoje, taip pat ir refleksi-niu poveikiu į tą vidaus organą, kuris turi neurorefleksinius ryšius su masažuojamąja antkaulio vieta. Pavyzdžiui, po periosti-nio kaklo slankstelių ir pakaušio srities masažo pagerėja regėjimo aštrumas. Padarius šį masažą kairės pusės šonkauliams ir krūtinkauliui, suretėja širdies ritmas. Vadinasi, tarp šių organų ir atitinkamų vietų ant-kaulyje egzistuoja refleksiniai ryšiai. Ant-kauliniam masažui yra artimas ir japoniškas spaudžiamasis masažas ŠIACŪ (Tokyiro Nemikoši, 1990).
Taškinis masažas. Jis pasižymi mechaniniu, humoraliniu, refleksiniu bei bioe-
lektriniu poveikiu. Šis masažas atsirado senovės Rytų šalyse. Kartais jis dar vadinamas kiniškuoju masažu. Dabar jis labiausiai ištobulintas Kinijoje, Mongolijoje, Vietname, tačiau yra taikomas beveik visuose žemynuose ir šalyse.
Nors, kaip minėjome, masažui galima priskirti ir refleksinį poveikį, bet pastarojo mechanizmas nėra visai aiškus. Todėl mes šios masažo sistemos nepriskiriame prie refleksiniu masažo sistemų.
Buvo pastebėta, kad kai kurie žmogaus kūno paviršiaus taškai turi funkcinį ryšį su įvairiais organais arba jų sistemomis. Jie yra vadinami biologiškai aktyviais taškais. Viso žmogaus kūno paviršiuje yra apie 700, tačiau masaže naudojamų tėra apie 100-150 taškų. Jie yra išsidėstę pagal tam tikrus meridianus, kuriais sklinda bioelektri-niai impulsai, nors nėra jokio anatominio ryšio.
Mechaniškai veikiant tokį tašką (masažu, akupunktūrine adata, prideginimu), galima sukelti atsakomąją reakciją tam tikro vidaus organo, kaip jau minėjome, neturinčio anatominio ryšio su minėtu tašku.
Taškinis masažas gali veikti dirginančiai, raminančiai, nuskausminančiai, reguliuojančiai (kraujospūdį) ir kt. Jį galima taikyti sergant įvairiomis ligomis, sportininkų paruošimui (masažo metodikos pagrindai bus aprašyti toliau).
Nekontaktinis masažas. Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą įgauna nekontaktinis masažas. Nors ši poveikio priemonė taip pat pavadinta masažu, bet ji nesiremia tais principais, kurie išvardyti anksčiau aprašytose masažo sistemose. Jo ištakos yra seniausiose Indijos, Tibeto kultūrose, įvai-
MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS 19
rių tautų filosofijose, religijose. Pastarajame dešimtmetyje šis masažas pradėtas plačiai taikyti Vakarų Europoje, JAV, buvusioje Tarybų Sąjungoje ir Lietuvoje.
Nekontaktinis masažas yra susijęs su žmogaus bioenergetiniais laukais, kurie gali teigiamai veikti kitų žmonių savijautą, jų sveikatą, padėti diagnozuoti patologinius pakitimus. Šio masažo sėkmingas panaudojimas priklauso nuo masažuotojo sugebėjimų jausti ir skleisti bioenergiją (Džu-na Davitašvili, 1987).
Pagal tai, kurių organizmo zonų biopo-tencialai yra susilpnėję, galima nustatyti patologinius procesus juose ir atitinkamai juos veikti; galima energetiškai „pakrauti" kitą asmenį, taip pat ir „atimti" iš jo dalį energijos.
Šis masažas reikalauja specialių sugebėjimų ir specialaus pasiruošimo. Jį atlieka bioenergetikai. Šia proga norime atkreipti dėmesį, kad, einant masažuotis pas tokį specialistą, reikia būti tikram, kad nepateksi pas apgaviką.
IV Higieniniai reikalavimai masažo patalpai, masažuotojui ir masažuojamajam
4.1. Reikalavimai masažo patalpai, kurioje masažuojama rankomis ir aparatais
Masažas dažniausiai yra daromas specialioje patalpoje - masažo kabinete. Darbo plotas, skirtas vienam masažuotojui, turi būti apie 8 m 2 (masažui rankomis) ir 12 m 2 (masažui aparatais) bendroje patalpoje arba 18 m 2 atskiras kabinetas.
Sportinėje praktikoje masažuoti rankomis galima ir lauke. Oro temperatūra tiek patalpoje, tiek ir lauke turi būti ne žemesnė kaip 4-20°—l-220C. Masažuojant lauke, pasirinkta masažui vieta turi būti apsaugota nuo saulės ir vėjo.
Masažo patalpa turi būti sausa, šviesi, su natūraliu 120-130 liuksų apšvietimu. Jeigu dirbama dirbtinai apšviestoje patalpoje, tai, apšviečiant kaitinimo lemputėmis 80 cm aukšlyje nuo žemės, apšvietimas turi būti 75 liuksai arba 150 liuksų, jeigu yra dienos šviesos lempos.
Ventiliacija masažo kabinete turi būti pučiamoji-siurbiamoji ir natūrali, kai patalpoje orą galimą pakeisti 2-3 kartus per valandą. Santykinė oro drėgmė turėtų būti ne daugiau kaip 60%.
Masažo kabinete turi būti atitinkami daiktai ir baldai. Pirmiausia turi būti speciali kušetė su sintetine danga, geriausiai dengta dermatinu. Kušetės plotis - apie 60-70 cm, ilgis -apie 2,0 m, aukštis reguliuojamas pagal masažuotojo ūgį (maždaug apie 70-90 cm). Kušetės galai turi būti 50 cm ilgio ir pakeliami. Kiekvienai kušetei priklauso du voleliai (taip pat dengti gerai plaunama medžiaga), kurių vienas yra 25-30 cm, o antrasis -15-20 cm diametro, plokščia pagalvė, laipteliai ligoniui užlipti, smėlio maišeliai.
Vienas masažuotojas turi turėti dvi kušetes, kad po procedūros vienas pacientas galėtų ilsėtis, o masažuotojas - masažuotų kitą asmenį.
22 M A S A Ž A S
Masažui rankoms privalo būti staliukas, kurio aukštis 70-80 cm (geriausiai reguliuojamas), ilgis - 50-60 cm, plotis - 30-35 cm. Ant staliuko turi būti pagalvėlė iš vatos, porolono arba guminė (pripučiama).
Kiekvienas masažuotojas turi turėti 2-3 kėdes. Masažo kabinete turi būti dvi spintelės: viena medikamentams (stiklinė), antra - patalynei. Be to, turi būti kriauklė, karštas ir šaltas vanduo, rankšluostis, muilas, paklodės.
Medikamentų vaistinėlėje turi būti keletas termometrų, bintų, dezinfekuojančios medžiagos (jodo, spirito), amoniako, pleistro, būtiniausi vaistai pirmajai kardiologinei pagalbai (nitroglicerino, validolio tabletės), kordiamino, analgino ampulių, vienkartinių švirkštų, kraujospūdžio aparatas, talko, įvairių tepalų, smėlio laikrodžiai ir kt.).
Masažo kambaryje turi būti soliukso ir kvarco aparatai. Jeigu be masažo rankomis daromas ir masažas aparatais, turi būti vib-romasažo (stacionarinis ir rankinis), pneu-momasažo bei raumenų stimuliacijos aparatai.
Masažo aparatai ir kitos mechaninės masažo priemonės (įvairūs skrituliai, šepetėliai) turi būti švarūs, nuvalyti, dezinfekuoti.
4.2. Reikalavimai hidromasažo patalpai
Hidromasažo patalpos paprastai įrengiamos pirmame aukšte. Jos taip pat turi būti šviesios, gerai prižiūrimos, su gera pučiamą-ja-siurbiamąja bei natūralia ventiliacija. Santykinė oro drėgmė turi būti ne didesnė kaip 75%. Oro temperatūra - +24°--1-25° C, nusirengimo kambaryje - +22°C.
Patalpų sienos ir grindys turėtų būti išklotos plytelėmis (grindų - šiurkščiomis,
kad neslystų). Ant grindų patiesti akyti plastmasiniai takeliai. Grindyse padarytas nuotėkis vandeniui. Povandeninio masažo vonioje gali būti įtaisytas tinklas-hamakas, padedantis pacientui geriau atsipalaiduoti.
4.3. Reikalavimai masažuotojui Masažuotojas privalo būti atidus, dėme
singas, draugiškas, taktiškas savo pacientui. Jo elgesys turi būti ramus, įkvepiantis pasitikėjimą.
Jis turi mokėti taupyti savo energiją, nedaryti bereikalingų judesių, naudoti tik tas raumenų grupes, kurios yra būtinos. Masažuotojo judesiai turi būti švelnūs, tolygūs, ritmiški, stiprios ir ištvermingos plaštakos. Norėdamas išsiugdyti šias savybes, jis turi užsiiminėti gimnastika.
Masažuoti galima tik švariomis, šiltomis rankomis, trumpais nagais. Masažuotojas privalo labai gerai prižiūrėti savo rankas, daryti manikiūrą, naudoti kremus. Jeigu jo rankos linkę prakaituoti, rekomenduotina šilto-šalto vandens vonelės, įtrynimai citrinos rūgštimi, spiritu, talku.
Darbo metu masažuotojas neturi nešioti ant rankų papuošalų. Geriausiai tinka medvilninis chalatas trumpomis rankovėmis.
Jeigu masažuotojas gali pats planuoti savo darbą, tai ilgesnes ir sunkesnes procedūras reikia skirti pirmoje dienos pusėje. Darbo dienos metu reikia daryti 2-3 poilsio pertraukėles po 5-10 min, ypač po bendrojo masažo procedūros.
Dirbdamas masažuotojas turi keisti pozas, pertraukėlių metu pasimankštinti. Jo avalynė turi būti patogi, žema, optimalus pakulnės aukštis - 2 cm.
H I G I E N I N I A I R E I K A L A V I M A I 23
4.4. Reikalavimai masažuojamajam ir pačiai masažo procedūrai
Prieš masažo procedūrą masažuojamasis turėtų nusiprausti (vonioje, po dušu).
Jeigu pacientas yra labai plaukuotas, masažuoti galima per paklodę arba naudoti įvairias emulsijas.
Po masažo procedūros rekomenduotina šilčiau apsirengti.
Jeigu masažuojamojo odoje yra įbrėžimų, įdrėskimų, juos reikia nuvalyti boro spiritu ir užklijuoti pleistru.
Norint, kad masažas duotų didesnį efektą, masažuojamojo raumenys privalo būti maksimaliai atpalaiduoti, masažuojamoji kūno dalis, ypač koja ar ranka, fiksuota. Todėl masažuojamojo rankos ir kojos yra masažuojamos tam tikrose fiziologinėse padėtyse, šiek tiek sulenkiant per visus sąnarius. Be to, tinka ir voleliai bei atsilenkiantys kušetės galai. Smėlio maišeliai padeda fiksuoti koją arba ranką.
Geresniam slydimui kūno paviršiumi yra naudojamas talkas, ryžių ir vaikiška pudros, įvairūs tepalai, kremai.
Masažuoti galima visus sveikus asmenis ir ligonius pagal indikacijas. Pirmosios masažo procedūros turi būti trumpesnės, mažesnio intensyvumo. Masažuojamasis turi priprasti prie masažo būdo ir paties masažuotojo technikos. Masažuotojui taip pat reikia geriau pažinti pacientą, stebėti jo reakciją.
Masažo procedūros metu rekomenduojama nekalbėti.
4.5. Saugumo technikos reikalavimai masažavimui aparatais
Žmogus pradeda justi 0,6-1,5 mA kintamąją ir 5-7 mA nuolatinę srovę, jeigu srovės šaltinį liečia delnai (kitomis kūno vietomis galima justi ir silpnesnę srovę).
8-10 mA srovė sukelia skausmą, 10-15 mA - stiprų skausmą ir mėšlungį, 25-30 mA veikia vidaus organus, o 100 mA srovė sukelia širdies skilvelių virpėjimą ir yra mirtina.
Manoma, kad 12-36 V įtampa dar nėra pavojinga. Tačiau tai priklauso nuo individualios varžos. Suprakaitavusio, sušlapusio arba išgėrusio alkoholio žmogaus kūno varža sumažėja.
Kiekvienas masažo aparatas privalo būti įžemintas, sujungiant jį nuliniu laidu su žemėje esančiu kontūru. Be to, dar papildomai apsaugo aparate esantis saugiklis, o kartais ir patalpos elektros saugiklis.
Masažo aparatų laidai, šakutės, lizdai turi būti tvarkingi, jų izoliacija nepažeista, dėžutės uždengtos dangteliais. Įjungiant elektros prietaisą į tinklą, negalima laikyti už laido, reikia laikyti už izoliuotos šakutės. Draudžiama traukti šakutę paėmus už laido. Negalima įjungiant ar išjungiant aparatą tuo pat metu liesti vandentiekio, dujotiekio ar šildymo sistemų.
Įjungus aparatą reikia 5-6 min palaukti kol jis įkais. Dirbti su aparatu galima ne ilgiau kaip 15-20 min, po to reikia jį išjungti, palaukti kol aparatas atvės ir, jeigu masažas tęsiamas, vėl įjungti.
Dirbant su elektros prietaisais, ir įvykus pažeidimui elektros srove, reikia teikti pirmąją medicinos pagalbą, daiyti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.
V. Masažo poveikis žmogaus organizmui
Masažas - tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpę.
Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.
Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neuro-refleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.
Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.
Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroen-dokrininis, masažo veikimas.
Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti.
26 M A S A Ž A S
5.1. Masažo poveikis nervų sistemai
Visas žmogaus organizmo funkcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris dalis: centrinę nervų sistemą, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, periferinę nervų sistemą, kurią sudaro periferiniai nervai, jungiantys visus organus su nugaros ir galvos smegenimis ir vegetacinę nervų sistemą, kuri savarankiškai valdo visus vidaus organus.
Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Padirginus simpatinę nervų sistemą, sustiprėja širdies veikla ir pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, sulėtėja skrandžio ir žarnyno veikla, seilių išsiskyrimas. Padirginus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitėja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja seilių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta kraujospūdis.
Nervų sistema jungia visus organus ir jų sistemas į vieną visumą, koordinuoja jų funkcijas. Jos dėka organizmas geba reaguoti į aplinką, prisitaikyti.
Masažas veikia visas nervų sistemos dalis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą, priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmentinių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose.
V. Andrejevą ir N. Bielaja tyrė funkcinę galvos smegenų žievės būklę, darant masažą. Po masažo, kuris apimdavo nugarą, juosmens, sritį, kojas, rankas pagerėdavo galvos smegenų žievės bioelektriniai rodikliai. Tai pasireikšdavo alfa ritmo sustiprėjimu, pagerėdavo EEG svyravimų forma, ypač po šviesos dirgiklio. Šie pakitimai būdavo iš
reikšti galvos smegenų dalyje, priešingoje masažuojamajai kūno pusei, o nupjovus simpatinius mazgus - toje pačioje pusėje, tik labiau išsklaidyti.
Vertas dėmesio P. Granovskajos darbas. Ji tyrė masažo įtaką periferinei nervų sistemai, eksperimentavo su šunimis. Didžiausi poslinkiai nerviniuose ganglijuose buvo nustatyti po 15 masažo seansų: pagerėdavo perpjauto sėdimojo nervo regeneracija. Šitaip eksperimentiškai buvo patvirtintas 15-18 masažo procedūrų tikslingumas.
Yra mokslinių darbų, patvirtinančių masažo įtaką vegetacinei nervų sistemai, ypač jos simpatinei daliai (W. Kohlrausch, 1965). Klinikiniai stebėjimai rodo, kad daugeliui žmonių masažas sukelia malonius pojūčius, pagerina savijautą, malšina skausmus.
Masažo įtaką sportininkų centrinei nervų sistemai tyrė A. Biriukovas (A. Biriukov, N. Peisachov, 1979). Paruošiamasis masažas padeda reguliuoti sportininko emocinį dirglumą, pagerina sportinį rezultatą.
5.2. Masažo poveikis odai Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų:
apsauginės dangos, jutimo organo, termore-guliatoriaus (per ją išsiskiria 80% šilumos), ekskrecijos organo (su prakaitu pasišalina baltymų apykaitos produktai, druskos) ir dujų apykaitos funkcijas.
Odos struktūra labai sudėtinga. Jos paviršius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio storiausias sluoksnis yra paduose ir delnuose. Be to, visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir padus, padengta plaukeliais. Ties kiekvieno jų šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir apsaugoja nuo įvairių cheminių poveikių. Be-
M A S A Ž O POVEIKIS Ž M O G A U S O R G A N I Z M U I 27
veik visame odos paviršiuje yra prakaito liaukų. Jos per parą išskiria 600-900 ml prakaito. Odoje yra juntamųjų kūnelių (receptorių), išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoksniuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris sudaro net keturių aukštų rezginius.
Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems neigiamiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas.
N. Bielaja tyrė masažo įtaką odos šalčio receptoriams ligoniams, sergantiems nervų sistemos ligomis. Pastebėta, kad po masažo procedūros, dirginant odą šalčiu, padaugėja „šalčio taškų". Vadinasi, padidėja atitinkamų odos receptorių jautrumas (V. Andrie-jeva, N. Bielaja, 1965).
B. Vasiljevą su bendraautoriais nustatė, kad, veikiant masažui, pakyla odos temperatūra, išnyksta termoasimetrija.
I. Asadčich elastonometru nustatė odos ir poodinio sluoksnio elastingumo, stangrumo padidėjimą po masažo procedūros. Be to, jis stebėjo ir limfos apytakos pagerėjimą odoje (A. Bielaja, 1994).
5.3. Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms
Skeleto raumenys sudaro apie 30-57% visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasižymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susitraukimu.
Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į nervų sistemos centrus plinta signalai apie raumenų būklę: susitraukinėjimą, įsitempimą bei sausgyslių būklę ir kt. Veikiant nerviniams impulsams, raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi raumenys skirstomi į skersaruožius (skeleto) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų veikla priklauso nuo žmogaus valios, antrųjų -nepriklauso.
Raumenų susitraukimą sukelia cheminiai, terminiai, mechaniniai ir kitokie dirgikliai. Masažavimo veiksmai priskiriami prie mechaninių dirgiklių.
Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis (dėl susidariusio acetilcholino) ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuojant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Raumenų skausmingumas, pabrinkimas, sukie-tėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masažuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose.
Daugelio autorių duomenimis, masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą.
R. Tarchanianas, vėliau K. Zavadina ir kiti autoriai elektromiografu tyrė masažo įtaką raumenų tonusui, jų bioelektriniam aktyvumui ligoniams, sergantiems centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis. Tyrinėtojai nustatė, kad masažas teigiamai veikia biopotencialų didėjimą, mažina jų asimet-
28 M A S A Ž A S
riją, pagerina raumens kontraktilines savybes, plastinį tonusą tiems ligoniams, kuriems šie rodikliai buvo sumažinti arba išreikšta asimetrija.
A. Sirotkina, nustatinėdama raumens darbingumo dinamiką ligoniams su poin-sultinėmis parezėmis, konstatavo susitraukimų aplitudės padidėjimą po masažo, padidėjusį raumens darbingumą, pailgėjusį darbo laiką.
Raumenų pakitimai po masažo rodo stimuliuojantį šios procedūros poveikį funkcinei nervų-raumenų sistemos būklei.
Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio, taip pat ir medžiagų apykaitos produktų, susikaupusių apie sąnarį, re-zorbcija. Sportininkams sąnarių masažas sumažina traumas.
5.4. Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms
Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą, po to į arterijas, arterioles, arterinius kapiliarus, veninius kapiliarus, venules, venas, dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius ir, prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prieširdį. Venos turi vožtuvus, kurie kraujui neleidžia grįžti atgal. Didelės reikšmės turi ir kojų raumenys, kurių susitraukinėjimas pakelia hidrostatinį spaudimą ir periodiškai atidarinėja venų vožtuvus. Susidaro priešinga veninė srovė, tekanti dėl „raumenų siurblio". Ramybėje šį procesą reguliuoja raumenų agonistų ir antagonistų įsitempimas (A. Hainann et al, 1980). Kraujas atneša au
diniams deguonį, energetinių medžiagų, vitaminų ir kt., o pašalina anglies dvideginį, medžiagų apykaitos produktus. Deguonis ir maisto medžiagos pereina pro kapiliarų sieneles į audinius, o anglies dvideginis ir medžiagų apykaitos produktai iš audinių patenka į kapiliarus. Kraujas tiesiogiai su ląstelėmis nesiliečia.
Pernešant visas šias medžiagas tarpininkauja audinių skystis, užpildantis tarpląstelinius tarpus. Šis skystis, susimaišęs su ištekančiu iš įvairių organų ir audinių skysčiu, sudaro limfą. Į jos sudėtį įeina baltymų koloidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pašalinių medžiagų dalelytės, vanduo. Savo sudėtimi ji artima kraujo plazmai. Iš pradžių limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to renkasi į limfos kapiliarus, vis didėjančius limfos indus, kurie baigiasi stambiais limfiniais latakais, sutekančiais į stambiąsias venas. Limfa teka širdies link. Limfagyslės turi vožtuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal, be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pačių limfagyslių raumenys. Pratekėdama pro limfinius mazgus, limfa perfiltruojama, joje padaugėja limfocitų. Limfos kapiliarų yra daug daugiau negu kraujo kapiliarų. Limfa teka lėtai - 4 mm/s greičiu. Limfiniai mazgai yra išsidėstę grupėmis įvairiose kūno srityse. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno dalies limfa. Limfiniai mazgai yra pakinklio, šlaunies, kirkšnies, juosmens, sėdmenų srityse, alkūnės įlinkime, pažastyse, kakle, pa-žandžių, pakaušio ir kitose srityse.
Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Be to, žmogaus kūno paviršiuje yra daugybė kapiliarų, kurių spindis gali keistis (su-
M A S A Ž O POVEIKIS Ž M O G A U S O R G A N I Z M U I 29
siaurėti, užsidaryti arba padidėti iki trijų kartų). Masažas sužadina kapiliarų išsiplėtimą, atveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą krauju, bet refleksiškai veikia nutolusias nuo jos sritis. Padidėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių (vidinis kvėpavimas) ir tuo pačiu vyksta audinių deguonies terapija. Atsarginių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pasiskirstymą organizme, o tai palengvina širdies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai. Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvina jo nutekėjimą venomis. A Ver-bovo teigimu, bendra masažo procedūra sveikiems asmenims pakelia sistolinį kraujospūdį 10-15 mmHg, o diastolinis lieka nepakitęs.
Daugelis autorių nurodo, kad pilvo masažas sumažina kraujospūdį, todėl šį masažą rekomenduoja ligoniams, sergantiems hipertonine liga.
Masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų (leukocitų, eritrocitų).
Masažuojant, ypatingai glostant iš periferijos į centrą, pagreitėja limfos nutekėjimas. Dar 1887 m. V. Lasaris, eksperimentuodamas su šunimis, įrodė limfos tėkmės pagreitėjimą veikiant masažui. Jis įstatė šuniui į vieną šlaunies limfagyslę stiklinį vamzdelį. Po to įvairiais dirgikliais (cheminiais, terminiais, mechaniniais) dirgindamas šuns koją nustatė, kad limfos tėkmė pagreitėjo nuo 2 iki 4 kartų. Pamasažavus tą pačią koją, limfos tėkmė pagreitėjo 8 kartus.
Daugelis autorių ir vėliau eksperimentais įrodė masažo poveikį limfos tėkmės pagreitėjimui. Tačiau masažas ne tik mechaniškai
greitina jos tėkmę. Refleksiškai jis veikia visą limfos sistemą, gerina jos tonusą ir vazomotorines funkcijas.
Pagreitėjusi limfos tėkmė mažina jos są-stovį audiniuose, audinių pabrinkimą, gerina medžiagų apykaitą.
5.5. Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams
Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pagerėja dujų, baltyminių medžiagų, mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas, neorganinis fosforas, azotinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas).
Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas.
Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose.
Tais atvejais, kai prieš masažą yra daromos šiluminės procedūros (pirtis, karšta vonia), medžiagų apykaitos procesai gali dar labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gydant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio būklė) ir darant atstatomąjį masažą sportininkams.
Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai veikiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įtakos visam organizmui.
Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavimo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujoda-ros, vidaus sekrecijos liaukų.
30 M A S A Ž A S
Buvo nustatyta, kad maigant viso kūno raumenis minutinis širdies tūris padidėja 24,2%, o maksimalus deguonies sunaudojimas - 33% (A. Biriukov, 1988). Tai galima vertinti ne tik masažo poveikiu nervų-raumenų sistemai, bet ir kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemoms. Kaip jau buvo minėta anksčiau, masažuojant pilvą, ligoniams hipertonikams krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu.
Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtesnis. Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo raumenų darbą.
Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės organus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač naudingas ligoniams, sergantiems atoniniu vidurių užkietėjimu.
Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsiskyrimas, kuris gali trukti dar visą parą po bendrojo masažo procedūros.
H. Kasilis 1975 m. eksperimentuodamas įrodė, kad masažo metu kraujyje keičiasi hormonų mediatorių, metabolitų santykis. Vienų hormonų didėja, kitų - mažėja. Gali keistis katecholaminų, acetilcholino, serotonino, kortikosteroidų, chininų kiekis organizme. Visa tai priklauso nuo masaža-vimo būdo, masažo vietos pasirinkimo, masažuojamojo asmens funkcinės būklės. Hormonų kiekio kitimai padeda atsistatyti sutrikusioms organizmo funkcijoms, pagerina homeostazę.
Apibendrinant galima pasakyti, kad masažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sistemas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavi-mo būdus bei metodiką, jį galima sėkmingai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo palaikymui.
VI. Gydomojo (klasikinio) masažo būdai, jų klasifikacija
Klasikiniame-gydomajame masaže yra naudojami šie būdai; 1) glostymas; 2) trynimas; 3) maigymas; 4) vibracija; 5) judesiai (arba pratimai).
Kai kurie autoriai (A. Biriukov, 1988) įvardija dar vieną masažo būdų grupę - smūgiuojamuosius. Tai - daužymas, kumščiavimas, kapojimas. Mes, kaip ir A. Verbovas, manome, kad smūgiuojamieji masažo būdai - tai įvairūs vibracijos variantai, atliekami tam tikra amplitude, jėga ir dažniu (A. Verbov, 1986).
Kiekvienas čia minėtų masažo būdų skirstomas j pagrindinius ir pagalbinius. Jų pritaikymą sąlygoja masažuojamosios vietos anatominės-topografines ypatybės. Norint pasiekti reikiamo fiziologinio efekto, įvairūs masažo būdai yra kaitaliojami. Kartais net viena ranka galima atlikti vieną masažo būdą, pavyzdžiui, trynimą, o antrąja - kitą, pavyzdžiui, glostymą.
Racionalų įvairių masažo būdų pritaikymą, varijavimą jais, galima pasiekti tik turint šio darbo patirtį. Savitas masažo būdų pritaikymas - tai individualus kiekvieno masažuotojo darbo metodas.
6.1. Glostymas Tai vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įter
piamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudarydama prieš save odos raukšlės.
Fiziologinis glostymo poveikis. Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus limfos tėkmei, sumažėja audinių pabrinkimas.
Be to, per centrinę nervų sistemą (CNS) glostymas veikia visą organizmą. Dauguma glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai, atpalaiduojan-
32 M A S A Ž A S
čiai. Kiti, pavyzdžiui, gilusis glostymas, gali veikti ir tonizuojančiai.
Glostant refleksogenines-receptorines zonas, galime teigiamai paveikti patologinius procesus įvairiuose organuose bei audiniuose.
Glostymo metodika. Priklausomai nuo masažuojamosios vietos ypatybių, glostymas gali būti atliekamas:
a) nykščio pagalvėle (masažuojant veidą, pirštus, plaštaką, pėdą, nervų išėjimo į paviršių vietas);
b) smiliaus-didžiojo (II-III), smiliaus-mažojo (II-V) pirštų pagalvėlėmis (masažuojant veidą, pirštus, sąnarius, tarpšonkau-linius tarpus);
c) nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą, delną ir padą);
d) visu delnu, nykščio arba mažylio pakyla, kumščiu (masažuojant nugarą, pilvą, krūtinę, rankas, kojas).
Glostoma viena arba abiem rankomis. Abiem rankomis:
a) lygiagrečiai; b) lygiagrečiai pakaitomis; c) pasunkinta ranka (dedant vienos rankos plaštaką ant kitos).
Glostoma tokiomis kryptimis: a) išilgai; b) skersai (liemuo, galūnės);
c) zigzagu (masažuojant didelius paviršius, taip pat, jei reikia neliesti pakenktų odos vietų); d) žiedu (masažuojant pilvą, sąnarius).
6.1.1. Pagrindiniai glostymo būdai Pagrindiniai glostymo būdai yra plokščias
ir apimantis, kurie dar skirstomi toliau. Plokščias: paviršinis ir gilusis glostymas. Apimantis: nenutrūkstantis ir nutrūkstan
tis glostymas.
Plokščias paviršinis glostymas. Tai labai lengvas, tausojantis glostymas. Jo metu masažuotojo raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti. Ranka slysta lengvai, vos paliesdama paviršių. Taip glostant oda neparausta. Glostyti galima prieš ir pagal limfos tekėjimo kryptį. Šiuo būdu pradedama ir baigiama masažo procedūra. Jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Paviršutinis plokščias glostymas veikia raminančiai (4 pav.).
Gilusis glostymas. Šis glostymas veikia ir gilesniuose audiniuose (raumenyse, sausgyslėse, kraujagyslėse) esančias nervų galūnes. Atliekant gilųjį glostymą, jėgą galima sutelkti į nykščio arba mažylio pirštų pakylų paviršius (A. Verbov, 1966). Gilusis glostymas pagreitina kraujotaką, medžiagų apykaitą. Jis taikomas esant ir vietiniams kraujo bei limfos tėkmės sutriki-
4 pav. Plokščias paviršutinis blauzdos glostymas
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 33
mams, pavyzdžiui, nuėmus gipsą, esant sąnarių kontraktūroms ir kt.
Apimantis nenutrūkstantis glostymas. Vieni autoriai (A. Verbov, 1966, N. Biela-ja, 1994) mano, kad nenutrūkstantis apimantis glostymas kartu yra ir gilusis, kiti (L. Kuničev, 1981), kad jis gali būti arba paviršutinis, arba gilusis.
Glostoma pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį, tikslas - pagerinti kraujo ir limfos nutekėjimą.
Ranka glaudžiai apima masažuojamąją dalį, keturi pirštai suglausti, nykštys atlenktas į šoną. Jis yra priešingoje kitiems pirštams pusėje. Glostoma lėtai, ypač esant pa-brinkimui, limfos sąstoviui.
Nutrūkstantis glostymas. Tai energingas glostymas, siekiantis paveikti giliau esančias nervų galūnes, pagreitinti kraujotaką, pagerinti raumenų susitraukimus. Rankos padėtis tokia, kaip ir nenutrūkstančio glostymo metu. Masažuojanti ranka slenka į priekį šuoliukais, spusteldama audinius. Glostyti galima viena arba abejomis rankomis. Pastaruoju atveju jos gali judėti viena kryptimi arba priešpriešiais.
6.1.2. Pagalbiniai glostymo būdai
Jie yra pagalbiniai tam tikriems pagrindiniams glostymo būdams.
Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai: glostymas krumpliais, lyginimu, grėblinis, plokščias-žiedinis.
Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai: kryžminis, žnyplinis, žie-dinis-apimantis.
Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai. Glostymas krumpliais. Pirštai sugniaužti į kumštį, glostoma didžiųjų piršta-
kaulių distaliniais galais. Jeigu glostoma abiem rankomis, galima į vienos rankos kumštį suimti kitos rankos nykštį, šitaip sujungiant rankas.
Taip glostomos tos kūno dalys, kuriose yra susikaupę daug riebalų arba yra dideli standaus jungiamojo audinio plotai (nugara, sėdmenys, delnai, padai, juosmens-kryžmens sritis).
Glostymas lyginimu. Vienos arba abiejų rankų pirštai sulenkiami per delnakaulių-pirštakaulių sąnarius ir glostoma nugariniais didžiųjų ir vidurinių pirštakaulių paviršiais. Taikome tais pačiais atvejais, kaip ir glostymą krumpliais (5 pav.).
Grėblinis glostymas. Glostoma ištiestų ir praskėstų pirštų pagalvėlėmis. Šio būdo poveikis yra tuo stipresnis, kuo didesnis yra kampas tarp pirštų ir masažuojamojo pavir-
5pav. Nugaros glostymas lyginimu
34 M A S A Ž A S
siaus. Grėblinis glostymas yra taikomas tarpšonkauliniams tarpams ir kai reikia apeiti pažeistas vietas, masažuojant didelius plotus.
Plokščias žiedinis glostymas. Jis taikomas glostant pilvą. Nykščiai priglausti prie likusių pirštų, glostoma didėjančiais ratais apie bambą pagal laikrodžio rodyklę. Galima jį taikyti ir sąnarių glostymui.
Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai. Kryžminis glostymas. Abiejų rankų pirštai suneriami ir sukryžiuojami. Dažniausiai taip glostomos rankos. Masažuojamasis deda ranką ant masažuotojo peties arba atsiremia į masažo staliuko kraštą. Rekomenduojama šitaip glostyti tuomet, kai gerai susiformavę rankų raumenys arba didelis poodinis riebalų sluoksnis. L. Kuničevas (L. Kuničev, 1983) siūlo šiuo būdu glostyti ir nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą.
Žnyplinis glostymas. Suėmus raumens pilvelį arba kitą masažuojamąją vietą tarp nykščio ir likusių keturių pirštų glostoma išilgine kryptimi. Taip galima glostyti atskirus raumenis, pirštus, kulno sausgyslę.
Žiedinis apimantis glostymas. Žiedinį glostymą galima taikyti ir masažuojant sąnarius. Jis gali būti atliekamas panašiai kaip ir glostant pilvą (plokščias), bet gali būti ir apimantis. Koja arba ranka apimama abiem rankomis žemiau sąnario (nykščiai esti priešingoje pusėje negu likusieji pirštai). Apimama taip, kad vienos rankos keturi pirštai liestų paklodę iš vidinės kojos pusės, o kitos rankos nykštys - iš išorinės kojos pusės. „Praėjus" pro sąnarį, rankų padėtys keičiamos ir grįžtama atgal (A. Biriukov, 1988, A. Tiurm, 1997). Kartais šis glostymas dar vadinamas glostymu aštuoniuke (6 pav.).
6.1.3. Glostymo taisyklės 1. Glostant raumenys turi būti maksima
liai atpalaiduoti. Esant raumenų įtempimui, susiaurėja kraujagyslių spindis ir tuo pačiu sumažėja gydomasis poveikis.
2. Glostymą galima taikyti savarankiškai, siekiant numalšinti skausmą, nuraminti ir atpalaiduoti (esant stresinei būklei), gydant nemigą arba kartu su kitais masažo būdais.
3. Paviršutinis plokščias glostymas paruošia audinius giliajam glostymui.
4. Glostymu masažas yra pradedamas ir baigiamas, jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų.
5. Plokščią paviršutinį glostymą galima atlikti pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį ir prieš ją.
6 pav. Žiedinis, apimantis čiumos sąnarį, glostymas
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 35
6. Jeigu glostymas yra daromas norint pagreitinti limfos tekėjimą, reikia glostyti pagal jos tėkmę.
7. Glostoma artimiausių limfmazgių link (limfmazgių sritis nemasažuojama) iš dis-talinio galo proksimalinio link.
8. Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai. 9. Masažuojant raumenį, yra glostoma pa
gal raumeninių skaidulų kryptį. 10. Glostymo jėga priklauso nuo masa
žuojamosios vietos anatominių savybių ir jos funkcinės būklės. Stipriau glostoma ten, kur praeina stambūs kraujo indai, storesnis riebalų sluoksnis, geriau susiformavę raumenys, ypač plokštieji. Silpniau glostoma ten, kur yra skausmingi taškai, padidintas jautrumas, arti kaulas.
11. Esant patinimams, pabrinkimams, atsiradusiems dėl limfos sąstovio, daromas apimantis gilusis glostymas pagal „nusiurbiamojo masažo" principą. Pradedama masažuoti aukščiau pabrinkimo vietos esanti sritis. Pavyzdžiui, esant pėdos patinimui, iš pradžių masažuojama šlaunis, po to - blauzda ir pagaliau - pėda. Išsiplėtus kraujagyslėms ir limfagyslėms, pagerėja kraujo apytaka virš pažeistos vietos ir į ją tarsi nusiurbiami skysčiai, susikaupę pažeistoje vietoje.
6.2. Trynimas Trynimas - tai audinių pajudinimas, pa
stūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai susikaupę audiniuose.
Trynimas atliekamas didesne jėga ir intensyviau negu glostymas. Jo metu masažuotojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal limfos tėkmę.
Fiziologinis trynimo poveikis. Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia randus, nutraukia sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių, didina kraujo pritekėjimą į audinius, gerina jų mitybą. Didindamas pritekėjimą, trynimas padeda greičiau rezorbuotis (susigerti) sutrintoms patologinių medžiagų nuosėdoms audiniuose (odoje, poodyje, apie sąnarius, palei sausgyslines makštis). Trynimas gerina raumenų gebėjimą susitraukti, didina jų tonusą.
Energingas trynimas nervinių kamienų kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vietose mažina jų dirglumą.
TY-ynimo metodika. Trynimą galima atlikti: 1) vieno arba kelių pirštų, pagalvėlėmis (I, II, III, IV, V pirštų, II-III, IV-V); 2) delnu arba jo pagrindu (viena ranka, abiem rankomis, pasunkinta ranka); 3) išorine (mažylio) ir vidine (nykščio-smiliaus) delno briaunomis; 4) dilbiu; 5) krumpliais; 6) pirš-takauliais; 7) kumščiu.
Trinti galima: a) išilgai; b) skersai; c) spirale; d) ratu arba žiedu. Trynimo yra pagrindiniai ir pagalbiniai būdai.
6.2.1. Pagrindiniai trynimo būdai Pagrindiniai trynimo būdai yra šie: 1) išil
ginis; 2) skersinis; 3) spiralinis; 4) žiedinis. Išilginis trynimas. Jis gali būti atliekamas
įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka. Dažniausiai yra daromas išilginis-pakaitinis trynimas, abiejų rankų delnais, taikomas masažuojant nugarą, rankas, kojas.
Skersinis trynimas. Jis, kaip ir išilginis, gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasun-
36 M A S A Ž A S
kinta ranka. Dažniausiai yra taikomas sker-sinis-pakaitinis trynimas, atliekamas abiejų rankų delnais, plaštakomis, priešingomis kryptimis. Taip trinama nugara, šlaunys, juosmens-kryžmens sritis.
Spiralinis trynimas. Jis taip pat gali būti atliekamas pirštais, delnais, delnų pagrindais, viena, abiem rankomis, pasunkinta ranka, vienu arba keliais pirštais.
Dažniausiai yra trinama delnu arba keturių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka, kartais delno pagrindu. Taip trinama nugara, sėdmenys, juosmens-kryžmens sritis, sąnariai (7 pav.).
Žiedinis trynimas. Trinama ratu arba žiedu. Trynimas taikomas masažuojant mažus plotus, dažniausiai - nervų išėjimo į paviršių vietas, taip pat sąnarius, stengiantis prasiskverbti į jų plyšį (N. Bielaja, 1994).
6.2.2. Pagalbiniai trynimo būdai Daugelis autorių (A. Verbov, 1966,
N. Bielaja, 1994, A. Kuničev, 1983) naudoja tokius pagalbinius trynimo būdus: krumpliais (briauninis-šukuotinis), pjovimą, štri-chavimą, pastumdymą, pusiau žiedinį (perskyrimą), grėblinį, žnyplinį.
Krumpliais (briauninis-šukuotinis). Jis atliekamas sugniaužus vieną arba abi plaštakas į kumštį (galima vienos rankos nykštį suimti kitos rankos kumščiu). Trinama dis-taliniais vidurinių pirštakaulių galais. Taip trinami delnai, padai, nugara, dubens sritis, šlaunų užpakaliniai ir šoniniai paviršiai.
Pjovimas. Trynimas atliekamas išorinėmis (mažųjų pirštų) delnų briaunomis. Rankos dedamos 1-3 cm atstumu viena nuo kitos ir trinama priešingomis kryptimis. Tarp plaštakų turi susidaryti volelis iš trinamų audi-
7 pa v. Spiralinis nugaros trynimas pasunkinta ranka
8 pav. Pjovimas juosmens-kryžmens srityje
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 37
9pav. Strichavimas
nių. Pjovimas taikomas nugarai, kryžkauliui, stambiems sąnariams, pomentinei sričiai. Be to, trinama ir esant didesniam riebalų susikaupimui poodiniame audinyje (8 pav.).
Strichavimas. Štrichuojama II, III, IV pirštų pagalvėlėmis kartu, po vieną arba II, III pirštų pagalvėlėmis. Pirštai turi būti ištiesti ir su trinamuoju paviršiumi sudaryti 30° kampą. Tokioje padėtyje atliekami trumpi brūkšniuojantys judesiai, išjudinami giliau esantys audiniai. Jie suminkštėja, tampa elastingesni, pranyksta įvairūs odos, poodžio, raumenų sukietėjimai. Strichavimas taikomas esant randams odoje, jos sąaugoms su gilesniais audiniais (9 pav.).
Pusiau žiedinis trynimas (perskyrimas). Jis atliekamas vidinėmis (nykščio-smi-liaus) delnų briaunomis, maksimaliai atlen-
10pav. Pusiau žiedinis trapecinio raumens laisvojo krašto trynimas (perskyrimas)
kus nykščius. Dažniausiai trinama abiem rankomis. Plaštakos dedamos skersai audinių, 2-3 cm atstumu viena nuo kitos, sąnarių srityje išilgai sąnarinio plyšio. Trinama priešingomis kryptimis, stengiantis išjudinti giliau esančius audinius. Toks trynimas taikomas kojoms, rankoms, trapecinio raumens viršutiniam kraštui, juosmens sričiai, didiesiems sąnariams, nugaros plačiojo raumens laisvajam kraštui (10 pav.).
Pastumdymas. Dažniausiai trinama abiem rankomis (nors galima ir viena), pastumdant pakaitomis. Suglausti ir ištiesti pirštai trumpam susminga į audinius, juos išjudina, ištempia, pastumia viena ranka, kita ir juda pirmyn. Tokiu būdu trinama visa masažuojamoji sritis. Pastumdymas taikomas tuomet, kai dėl odos ligos negalima trinti viso ploto ištisai.
38 M A S A Ž A S
Grėblinis trynimas. Jis atliekamas plačiai išskėstais pirštais. Trinama tiesiai, štrichuo jant, ratukais, zigzagu (pirštų pagalvėlėmis arba nugariniu pirštakaulių paviršiumi). Taip trinama tarpšonkauliniai tarpai, plaukuotoji galvos dalis, sėdmenys (pirštakauliais). Grėblinis trynimas taikomas ir tada, kai reikia apeiti pažeistas vietas.
Žnyplinis trynimas. Trinama suėmus masažuojamuosius audinius nykščiu ir smiliumi, arba nykščiu ir visais keturiais pirštais. Taip trinami raumenys, jų sausgyslės. Galima trinti tiesiai ir spirale, pakaitomis nykščiu ir keturiais pirštais.
6.2.3. lYynimo taisyklės 1. Trynimas turi paruošti audinius mai-
gymui. 2. Trinti galima paviršutiniškai ir giliai. 3. Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir tri
namojo paviršiaus, tuo didesnė trynimo jėga. 4. Trinti reikia lėčiau negu glostyti. 5. Trynimas yra kaitaliojamas su glos
tymu.
6.3. Maigymas Tai vienas sudėtingiausių (pagal atlikimo
metodiką) masažo būdų. Maigymo metu masažuotojo ranka turi daryti tokius judesius: 1) suimti ir fiksuoti raumenį; 2) jį atkelti; 3) maigyti suspaudžiant, atleidžiant, nugręžiant, patrinant (viena ranka arba perimant raumenį iš vienos rankos į kitą); 4) sustumti, ištempti raumenį.
Fiziologinis maigymo poveikis. Maigy-mas dar labiau negu trynimas padidina raumenų tonusą, sustiprina jų susitraukiamąją funkciją. Šis masažo būdas yra tarsi pasyvi raumenų gimnastika, todėl jis ypač taikyti
nas esant raumenų funkcijos nepakankamumui, sumažėjus jų tonusui.
Maigymo įtakoje padidėja sausgyslių elastingumas, išsitempia sutrumpėjusios fasci-jos, sausplėvės.
Maigant pagerėja raumenų kraujo apytaka, įjuos priplūsta daugiau kraujo, greičiau rezorbuojasi raumenyse susikaupę nuodingi medžiagų apykaitos produktai.
Maigymo įtakoje sumažėja arba pranyksta raumenų nuovargis, skausmingumas, su-kietėjimai, padidėja jų darbingumas.
Maigymo metodika. Maigymą galima atlikti: 1) nykščio pagalvėle (taikoma maigant nedidelius plotus, plokščiuosius raumenis; 2) nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis (taikoma masažuojant nedidelius plotus, randus, suaugimus); 3) nykščiu iš vienos pusės ir visais keturiais pirštais iš kitos pusės (nugara, sėdmenys, šlaunys ir kt.); viena arba abiem rankomis.
Maigoma: a) išilgai; b) skersai; c) spirale.
6.3.1. Pagrindiniai maigymo būdai Tai nenutrūkstantis ir nutrūkstantis mai-
gymas. Jie skirstomi dar detaliau. Nenutrūkstantis: išilginis ir skersinis mai-
gymas. Nutrūkstantis: atkėlimas ir spiralinis (pu
siau žiedinis) maigymas. Nenutrūkstantis išilginis maigymas. At
liekamas pagal raumeninių skaidulų kryptį, išilgai raumens ašies. Abi rankos dedamos taip, kad nykščiai gulėtų ant priekinio masažuojamosios dalies paviršiaus, o likusieji keturi pirštai - ant šoninių masažuojamosios dalies paviršių. Raumuo suimamas, fiksuojamas, atkeliamas ir maigoma paeiliui abiem rankomis, slenkant masažuojamuoju pavir-
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 39
11 pav. Išilginis šlaunies maigymas
šiumi. Taip maigoma kojos, rankos, sėdmenys, šoniniai kaklo paviršiai ir kt. (A. Ver-bov, 1966, N. Bielaja, 1994) (11 pav.)
Skersinis maigymas. Masažuotojas uždeda rankas skersai masažuojamojo paviršiaus taip, kad nykščiai būtų vienoje masažuojamojo paviršiaus pusėje, o likusieji pirštai -kitoje. Jeigu maigoma abiem rankomis, tai tarp jų paliekamas tarpas, kuris yra maždaug lygus masažuotojo plaštakos pločiui. Toliau atliekami tie patys judesiai, kaip ir išilginio maigymo metu. Šis maigymas yra taikomas masažuojant nugarą, sėdmenis, kaklą, kojas, rankas ir kt. Skersinį maigymą galima atlikti viena ranka, abiem rankomis arba pasunkinta ranka (V. Vasičkin, 1996) (12,13 pav.).
Nutrūkstantis maigymas. Atkėlimas. Masažuotojo rankų padėtis tokia, kaip ir atliekant skersinį maigymą. Abiem rankomis raumuo suimamas skersai, pakeliamas nuo
12 pav. Skersinis dvilypio raumens maigymas
13 pav. Skersinis blauzdos dvilypio raumens maigymas pirštų pagalvėlėmis
40 M A S A Ž A S
14 pav. Užpakalinio šlaunies paviršiaus raumenų maigymas atkėlimu
kaulo ir maigomas judinant jį viena kryptimi. Po to suimamas ir pakeliamas raumuo kitoje vietoje. Taip maigomos kojos, rankos, ypač kojos. Atkėlimu dažnai pradedamas kojų bei rankų maigymas (14 pav.).
Spiralinis (pusiau žiedinis) maigymas. Masažuotojo rankos gali būti uždėtos skersai arba išilgai masažuojamojo paviršiaus. Neatitraukiant rankų, daromi spiraliniai (pusiau žiediniai) judesiai vienoje vietoje. Po to rankos pakeliamos ir raumuo suimamas kitoje vietoje, masažuojama tarsi šuoliukais. Taip maigoma tais atvejais, kai reikia neužkliudyti pažeistų odos vietų (A. Verbov, 1966).
6.3.2. Pagalbiniai maigymo būdai
Pagalbiniai maigymo būdai yra atliekami ir pagal nenutrūkstančio, ir pagal nutrūkstančio maigymo principą. Nenutrūks-
15 pav. Žasto raumenų volavimas, pradinė fazė
tančio maigymo pagalbiniai būdai: žnypli-nis maigymas, volavimas, voliojimas, už-vertimas.
Nutrūkstančio maigymo pagalbiniai būdai: sustūmimas, ištempimas, pažnaibymas, suspaudimas, paspaudimas.
Pagalbiniai nenutrūkstančio maigymo būdai. Žnyplinis maigymas. Masažuojamieji audiniai yra maigomi suspaudžiant juos tarp nykščio ir smiliaus. Masažuojama viena arba abiem rankomis. Masažo judesiai primena skysčio išspaudimą iš guminio vamzdelio. Taip maigomi veido, pirštų, šoninio pėdos krašto raumenys.
Volavimas. Tai švelnus maigymo būdas. Dažniausiai jis taikomas kojų bei rankų raumenims. Taikoma ten, kur yra vienas kaulas. Masažuojamoji vieta yra suimama ir suspaudžiama tarp masažuotojo delnų. Voluojama judinant delnus į priešingas pu-
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 41
15a pav. Žasto raumenų volavimas, baigiamoji fazė
ses. Dažnai taikoma tais atvejais, kai kiti maigymo būdai sukelia skausmą (15 pav.).
Voliojimas. Masažuojamoji vieta abiem rankomis suimama raukšle (tarp nykščių ir visų keturių pirštų). Raukšlė stumiama nuo savęs arba į save, nuolat perimant ją rankomis, kurios juda kartu. Judesys primena tešlos voliojimą. Taikoma masažuojant tas vietas, kuriose yra susikaupęs didesnis poodinių riebalų sluoksnis (nugara, juosmens-kryžmens srities ir kt.) (16 pav.).
Užvertimas. Jis dažniausiai taikomas masažuojant pilvą. Viena plaštaka spaudžia pilvo sienelę, o antroji užverčia ant jos minkštuosius audinius ir maigo juos, spausdama delnu iš viršaus (17 pav.).
Pagalbiniai nutrūkstančio maigymo būdai. Sustūmimas. Masažuojamoji vieta suimama raukšle tarp abiejų rankų nykščių ir likusių pirštų. Po to rankos suartėja, raukš-
16pav. Nugaros raumenų voliojimas
-—\
f 'i p
17pav. Pilvo sienos maigymas užverčiant
lė sustumiama. Tie raumenys, kurių negalima suimti, prispaudžiami delnais ir, artinant vieną delną prie kito, išjudinami.
42 M A S A Ž A S
Ištempimas. Raumenys suimami taip, kaip darant sustūmimą, - jie ištempiami į šonus. Stambūs raumenys suimami visomis plaštakomis, o smulkūs - pirštų galais. Plokštieji raumenys ištempiami suimant tarp nykščių ir smilių arba tarp padėtų delnų. Ištempti reikia atsargiai, nesukeliant skausmo. Ištempimas taikomas esant odos, gilesnių audinių randams, sąaugoms, raiščių, sausgyslių sutrumpėjimui, sergant nervų kamienų, odos ligomis (18 pav.).
Pažnaibymas. Jis atliekamas nykščiu ir smiliumi, kartais trimis pirštais. Audiniai suimami, patraukiami aukštyn ir paleidžiami. Žnaiboma viena arba abiem rankomis, ritmiškai, greitai (100-120 k/min.). Toks maigymas yra taikomas kosmetiniame masaže (veido raumenims stimuliuoti, odos elastingumui pagerinti), esant paralyžiuotiems kojų ar rankų raumenims, norint sumažinti sąaugas po gilių nudegimų.
Suspaudimas. Jį galima atlikti plaštakomis (kojoms ar rankoms) arba pirštų galais (veidui). Raumenys ritmiškai suspaudžiami ir atleidžiami vidutiniškai 30-60 k/min. Tempas kojų ar rankų raumenims yra 30-40 k/min., veido raumenims - 40-60 k/min. Veido raumenys spaudžiami taip, lyg išspaustame slyvos kauliuką.
Paspaudimas. Jį galima atlikti pirštų pagalvėlėmis, delnais, nugariniu plaštakų paviršiumi, delnų pagrindais. Paspaudimas atliekamas 25-60 k/min. tempu. Plaukuotosios galvos dalies minkštųjų audinių paspaudimas yra atliekamas išskėstų pirštų pagalvėlėmis 50-60 k/min. tempu. Mimikos raumenų paspaudimai atliekami ištiestų pirštų delniniais arba nugariniais paviršiais 40-45 k/min. Pilvo sienelės paspau-
18pav. Nugaros maigymas sustumiant-ištempiant
19 pav. Paspaudimai pagal storąją žarną
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 43
dimas daromas pirštais (delniniu ar nugariniu paviršiais), visa plaštaka. Tempas -20-25 k/min. Masažuojant storąją žarną, paspaudimai daromi pagal jos eigą pasunkinta plaštaka (19 pav.).
Esant nugaros raumenų rigidiškumui, sustingimui, efektyviai taikomas paspaudimas stuburo srityje. Masažuotojas padeda abi rankas 10-15 cm atstumu vieną nuo kitos skersai stuburo taip, kad pirštai būtų vienoje stuburo pusėje, o delnų pagrindai -kitoje. Ritmiškai paspausdamos audinius, rankos slenka stuburu aukštyn ir žemyn. Paspaudimų tempas - 20-25 k/min. Paspaudimai veikia giliuosius mechanore-ceptorius, todėl pagerėja kraujotaka ir kaulinių plokštelių (osteoblastų) gamyba, odos turgoras ir raumenų tonusas (L. Kuničev, 1983).
6.3.3. Maigymo taisyklės
1. Maigant raumenis, jie turi būti maksimaliai atpalaiduoti, masažuojamoji koja ar ranka - fiksuota. Blogai fiksuota galūnė didina raumenų įtempimą.
2. Maigyti galima iš apačios į viršų ir priešingai.
3. Maigant reikia atsižvelgti į didesnį kai kurių vietų jautrumą - tai nugarinis kaklo paviršius, vidiniai žasto ir šlaunies paviršiai. Žmonėms, kuriems dažnai užkietėja viduriai, būna jautri pilvo siena, todėl pirmosios procedūros masažuojant pilvą turi būti švelnesnės.
4. Pirmųjų masažo procedūrų metu maigyti reikia paviršutiniškiau ir tik iš lėto pereiti prie energingesnio ir gilesnio maigymo.
5. Maigyti reikia ramiai, ritmiškai, be staigių judesių, nepersukant raumens.
6. Kuo lėčiau maigoma, tuo stipresnis maigymo poveikis.
7. Pamaigius reikia paglostyti.
6.4. Vibracija Vibracija - tai tam tikro dažnumo ir am
plitudės virpesių perdavimas kūno paviršiui. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra masažuojama. Ji sklinda tiek į plotį, tiek į gylį, apimdama šalia ir giliau esančius audinius.
Fiziologinis vibracijos poveikis. Vibracija veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius audinius, ypatingai nervinį audinį. Poveikis pasireiškia per viscerokutaninius, visceromo-torinius ir net per viscerovisceralinius refleksus. Dėl savo refleksinio poveikio, mechaninė vibracija sustiprina, o kai kada netgi „atgaivina" išnykusius giliuosius refleksus. Tam tikro dažnio vibracija malšina skausmą. Be to, ji gerina audinių, ypač raumenų mitybą, jų gebėjimą susitraukti. Priklausomai nuo virpesių dažnumo ir amplitudės, vibracija gali išplėsti arba susiaurinti kraujagyslių spindį. Vibracijos įtakoje gali sumažėti širdies raumens dirglumas, jos kraujagyslių tonusas, keistis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, skrandžio liaukų sekrecinė veikla, žarnų peristaltika, pagerėti audinių regeneracijos (atsistatymo) procesai po traumų.
6.4.1. Pagrindiniai vibracijos būdai
Vibracija būna nenutrūkstanti ir nutrūkstanti. Nenutrūkstanti vibracija dar skirstoma į stabilią, labilią ir taškinę.
Nenutrūkstanti vibracija. Šios vibracijos metu masažuotojo ranka su masažuojamuoju paviršiumi sudaro tarsi vientisą visumą. Ji, neatitrūkdama nuo masažuojamosios kū-
44 M A S A Ž A S
no dalies, daro ritmiškus virpamuosius judesius.
Atlikimo metodika. Nenutrūkstanti vibracija gali būti daroma:
1) vieno piršto pagalvėle (vibruojant nedidelius plotus, pavyzdžiui, antakiduobinio nervo išėjimo vietą);
2) dviejų (nykščio-smiliaus, smiliaus-didžiojo piršto) arba trijų pirštų (smiliaus, didžiojo, bevardžio) pagalvėlėmis vibruojamos nugaros nervų šaknelių ir veido nervų išėjimo į paviršių vietos, masažuojant ger-klas, vibruojama nykščiu, smiliumi ir kt.;
3) nykščio ir visų keturių likusių pirštų pagalvėlėmis (masažuojant blauzdos lenkiamojo paviršiaus raumenis);
4) delnu (darant nugaros, šlaunų, pilvo masažą);
5) kumščiu (ten pat, kur ir delnu). Vibruoti galima: a) viena ranka; b) abiem
rankomis (atskirai arba pasunkinta ranka). Vibruojama šiomis kryptimis: a) išilgai;
b) skersai; c) spirale arba zigzagu. Stabili vibracija. Tai tokia vibracija, kai
masažuotojas ranka nuolat atlieka virpamuosius judesius vienoje vietoje, pavyzdžiui, trapecinio raumens viršutinio krašto vibracija.
Labili vibracija. Darant ją, masažuotojo ranka slenka masažuojamuoju paviršiumi j j virpindama (masažuojant nugarą, šlaunis ir kt.).
Taškinė vibracija. Tai stabilios vibracijos atmaina, kai nuolat vibruojama viename taške, pavyzdžiui, nervo išėjimo vietoje. Labai dažnai ji yra daroma vienu pirštu.
Nutrūkstanti vibracija. Nutrūkstančios vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilietusi prie masažuojamojo paviršiaus, staiga atitraukiama nuo jo. Vibraciją sudaro tarsi vie
nas kitą seką prisilietimai arba smūgiai. Nutrūkstančios vibracijos būdai yra priskiriami prie pagalbinių vibracijos būdų (žr. toliau).
Atlikimo metodika. Nutrūkstanti vibracija gali būti atliekama:
a) vieno, dviejų, trijų arba keturių pirštų pagalvėlėmis (žr. punktavimą);
b) abiejų rankų išorinėmis mažojo piršto delnų briaunomis (žr. kapojimą);
c) visu delnu (žr. plekšnojimą); d) kumščiu (žr. padaužymą). Nutrūkstanti vibracija gali būti daroma:
a) viena ranka; b) abiem rankomis. Vibruoti galima: a) skersai; b) išilgai;
c) zigzagu arba spirale.
6.4.2. Pagalbiniai vibracijos būdai
Jie yra pagalbiniai nenutrūkstantys arba nutrūkstantys.
Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai: purtymas, sukratymas, pakratymas ir pastūmimas (pastumdymas).
Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos būdai: punktavimas, padaužymas, plekšnoji-mas ir kapojimas.
Pagalbiniai nenutrūkstančios vibracijos būdai. Purtymas. Šis būdas skiriamas atskiro raumens arba raumenų grupės vibra-cijai. Ranka plačiai apima masažuojamąjį paviršių tarp nykščio ir smiliaus, tarp nykščio ir likusių keturių pirštų arba tarp nykščio ir mažojo piršto (A. Biriukov, 1988) ir, suėmus jį, purto, siūbuoja horizontalia kryptimi. Purtymas primena miltų sijojimą. Taip galima purtyti nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą, žasto, šlaunies, blauzdos ir kitus raumenis (20 pav.).
Purtant vibracijos ritmas tai padažnėja, tai vėl sulėtėja. Purtymas yra taikomas norint sti-
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 45
20 pav. Užpakalinio blauzdos paviršiaus purtymas
muliuoti susitraukiamąją raumens funkciją, nuėmus gipsą, po kaulų lūžio, esant refleksi-nėms kontraktūroms, paralyžiams ir pare-zėms. Purtymas sustiprina ir atgaivina giliuosius refleksus. Jis skatina limfos nutekėjimą, todėl ypač tinka esant raumenų rigidiškumui, pabrinkimams, limfos stazei. Purtymas veikia raminančiai ir nuskausminančiai. Jis yra efektyvus po minkštųjų audinių traumų, esant sąaugoms ir randams raumenyse.
Purtant masažuojamoji kūno dalis turi būti maksimaliai atpalaiduota.
Sukratymas. Jis yra taikomas vidaus organams. Tai netiesioginis vidaus organų masažas. Dešinę ranką masažuotojas uždeda ant masažuojamojo organo, pavyzdžiui, skrandžio, projekcijos. Kairioji ranka dedama lygiagrečiai dešiniajai taip, kad abiejų rankų nykščiai būtų nukreipti vienas į kitą. Toliau daromi ritmiški, siūbuojantys judesiai vertikalia kryptimi tai suartinant, tai atitolinant rankas vieną nuo kitos. Taip galima sukratyti skrandį, žarnyną, kepenis.
Sukratymas yra taikomas ir gerklų masažui. Jos suimamos nykščiu ir smiliumi ir sukratomos horizontalia bei vertikalia kryptimi. Gerklų vibracija taikoma sergant balso stygų uždegimais, paralyžiumi.
Krūtinės ląstos sukratymas yra taikomas sergant kvėpavimo organų ligomis, ypač susikaupus juose skysčiams.
Pilvo sukratymas padeda esant pilvo sienelės, žarnyno atonijai, funkciniam vidurių užkietėjimui. Masažuotojas abi rankas uždeda pilvo šonuose taip, kad nykščiai būtų iš priekio, bambos aukštyje, o likusieji pirštai - iš nugaros pusės. Sukratoma horizontalia arba vertikalia kryptimi.
Esant sąaugoms dubenyje, juosmens raumenų įtempimui, skausmui, kilusiam dėl spondiliozės arba osteochondrozės, atliekamas dubens sukratymas. Masažuojamasis guli arba sėdi. Pastaruoju atveju masažuotojas sėdasi jam už nugaros. Rankas uždeda taip, kad smiliai būtų ant dubens kraštų, o atlenkti nykščiai - nukreipti stuburo link
21a pav. Dubens ir krutinės ląstos sukratymas, pradinė fazė
46 M A S A Ž A S
21b pav. Dubens ir krutinės ląstos sukratymas, baigiamoji fazė
(21a, 21b pav.). Plaštakos maksimaliai nu-gręžtos. Sukratoma horizontalia kryptimi.
Pakratymas. Jis taikomas kojoms ir rankoms. Pakratymas sumažina raumenų įtempimą, pagerina raiščių ir raumenų elastingumą, ypač esant jų funkcinėms kontr-aktūroms. Masažuotojas suima ranką už plaštakos, truputį ją patraukia į save ir ritmiškai pakrato. Judesiai smulkūs, mažos amplitudės.
Norėdamas pakratyti koją, masažuotojas vieną ranką deda ant kulno sausgyslės, o ant-rąją - ant čiurnos (masažuojamasis guli aukštielninkas). Po to jis mažos amplitudės judesiais pakrato koją kiek atitraukdamas ją į šalį ir vėl grąžindamas atgal (L. Kuni-čev, 1983) (22 pav.).
Pastūmimas. Šis būdas yra artimas sukra-tymui, tačiau judesių amplitudė pastumiant yra didesnė. Kaip ir sukratymas, jis yra tai
komas masažuojant vidaus organus (skrandį, žarnyną, inkstus). Viena masažuotojo ranka spaudžia audinius masažuojamojo organo projekcijoje, o antroji - trumpais, ritmiškais pastūmimais iš kitos pusės stengiasi pastumti tą organą pirmosios rankos link (žr. vidaus organų masažą).
Pagalbiniai nutrūkstančios vibracijos būdai. Punktąvimas. Jis taikomas tuose nedideliuose plotuose, kur audiniai glaudžiai prigludę prie kaulo. Tai kaulinių rumbų susidarymo vietos, nervų išėjimo taškai, nerviniai kamienai ir kt. Punktuojama smiliaus ir didžiojo pirštų galais arba keturių pirštų galais. Galima punktuoti dviem pirštais -tai primena mušimą būgno lazdelėmis arba paeiliui abiejų rankų visais, išskyrus nykštį, išskėstų pirštų galais (pirštų dušas) (V. Va-sičkin, 1996) (23 pav.). Punktavimo jėga priklauso nuo kampo tarp pirštų ir masažuoja-
22 pav. Kojos kratymas
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 47
23 pav. Punktavimas išskėstų pirštų pagalvėlėmis (pirštų dušas)
mojo paviršiaus. Kuo didesnis kampas, tuo poveikis yra stipresnis ir gilesnis. Galima punktuoti net iki 100-120 k/min. greičiu (J. Kuničev, 1981).
Padaužymas. Jis sukelia refleksinį skeleto ir lygiųjų raumenų susitraukimą. Ritmiški smūgiai padidina raumenų tonusą, pagerina jų aprūpinimą krauju. Todėl, esant raumenų atonijai, atrofijai jų padaužymas kartu su maigymu yra svarbiausi masažo būdai. Padaužymas atliekamas abiejų rankų plaštakomis, lengvai sugniaužtomis į kumštį, kurio viduje yra oro tarpas. Daužoma išorine delno (mažojo piršto) briauna arba, pasukus rankas, nugariniais vidurinių pirš-takaulių paviršiais (pastarąjį variantą kai kas vadina kumščiavimu).
Padaužymas taikomas tose vietose, kur yra storesnis raumenų sluoksnis (nugara, šlaunys, sėdmenys) (24,25 pav.).
48
26 pav. Plekšnojimas
Plekšnojimas. Jis daromas vienos arba abiejų plaštakų delniniais paviršiais. Pirštai suglausti ir lengvai sulenkti per delnakaulių-pirštakaulių sąnarius, nykštys priglaustas prie smiliaus. Delne susidaro įdubimas su oro pagalvėle, sušvelninančia smūgį (26 pav.). Plekšnojimas daromas masažuojant nugarą, sėdmenis, šlaunis, blauzdas, pilvą, kartais krūtinę. Energingas plekšnojimas išplečia kraujagysles: priplūsta daug kraujo, sumažėja nervinių galūnių jautrumas (L. Kuničev, 1981). Yra dar vienas plekšnojimo variantas - tai atplėšimas. Plaštaka tarsi primena meškos leteną: delnakaulinė dalis tiesi, pirštai šiek tiek sulenkti per visus sąnarius. Darant plekšnojimą, iš pradžių prie kūno tarsi prilimpa delnas, po to pirštai suima audinius ir juos atkelia, tarsi atplėšia.
Kapojimas. Kapojama abiejų rankų plaštakų išorinėmis (mažojo piršto) briaunomis. Plaštakos padėtis yra tarpinė tarp pronaci-
M A S A Ž A S
27pav. Kapojimas
jos ir supinacijos. Masažuotojo pirštai ištiesti, šiek tiek praskėsti ir atpalaiduoti, rankos sulenktos per alkūnes stačiu arba buku kampu, abiejų plaštakų delnai atkreipti vienas į kitą. Smūgiuojama greitai, ritmiškai. Smūgio jėga priklauso nuo pirštų įtempimo, pra-skėtimo ir sulenkimo laipsnio, plaštakos atpalaidavimo. Kapojama dažniausiai išilgai masažuojamosios vietos (nugaros, kojų). Vibracija, sukelta kapojimu, sklinda gilyn ir platyn į audinius. Jos įtakoje susitraukia skersaruožiai ir lygieji raumenys, išsiplečia kraujagyslės, į audinius priplūsta daug kraujo, pagerėja jų mityba, medžiagų apykaita, pagerėja limfos nutekėjimas (27 pav.).
6.4.3. Vibracijos taisyklės
1. Taisyklingai atlikti nenutrūkstančią vibraciją gali tik labai įgudę masažuotojai, todėl rekomenduotina nuolat treniruotis, tobulinant vibracijos techniką.
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 49
2. Vibracijos metu negalima taip suspausti audinių, kad masažuojamasis justų skausmą.
3. Nenutrūkstančios vibracijos gylis priklauso nuo kampo tarp masažuotojo plaštakos ir masažuojamosios vietos (kuo šis kampas artimesnis 90°, tuo poveikis yra gilesnis ir priešingai).
4. Darant nutrūkstančią vibraciją, smūgio jėga, poveikio gilumas ir elastingumas priklauso nuo šių sąlygų:
a) kiek rankos segmentų dalyvauja vibruojant: lengvi smūgiai daromi plaštaka, stipresni - plaštaka ir dilbiu, dar stipresni - visa ranka;
b) nuo riešo atpalaidavimo: kuo labiau atpalaiduotas riešas, tuo smūgis lengvesnis, švelnesnis;
c) nuo pirštų suglaudimo arba praskėti-mo kapojant: smūgiuojant suglaustais pirštais smūgis stiprus, grubus, pirštų praskėti-mas suteikia judesiui spyruokliuojantį pobūdį, jį sušvelnina;
d) nuo pirštų sulenkimo: kuo labiau pirštai sulenkti ir praskėsti kapojant, tuo smūgis švelnesnis ir priešingai, kuo pirštai tiesesni ir labiau suglausti, tuo smūgis stipresnis;
e) smūgis gali būti vertikalus arba įstrižas: vertikaliai smūgiuojama norint paveikti giliau esančius audinius, įstrižai - paviršutinius.
6.5. Judesių (pratimų) taikymas masažo metu
Masažo metu yra taikomi ir judesiai. Tai gimnastikos pratimų panaudojimas, siekiant paveikti raumenų grupes arba sąnarius. Jie atliekami lėtai, maksimalia amplitude, padaromi tik keletą kartų.
Fiziologinis poveikis: judesiai teigiamai veikia ne tik raumenis, sąnarius bei raiščius, bet turi ir bendrą poveikį visam organizmui. Visų pirma, lėtu tempu atliekami judesiai veikia raminamai.
Be tojų poveikis yra tonizuojantis, gerinantis audinių mitybą, sąlygojantis pakenktos funkcijos normalizavimą, lavinantis kompensacinius mechanizmus.
Pvz., esant kokiai nors pakenktai funkcijai, judesiai stiprina nepakenktų sričių darbą ir tuo pačiu lavina kompensacinių mechanizmų išsivystymą.
Judesiai pagerina pakenktų sąnarių skysčių sekreciją, kraujo ir limfos apytaką sąnariuose, gerina atsistatymo arba regeneracijos procesus po traumų. Judesiai yra naudingi, kai masažas yra daromas dėl sumažėjusio sąnarių paslankumo, raiščių su-trumpėjimo, raumeninių kontraktūrų arba raumenų atrofijos. Jų įtakoje greičiau susigeria skysčiai, atsiradę sąnariuose po traumų, kraujo išsiliejimai, gerėja raumenų ir raiščių elastingumas.
Masažo metu atliekami judesiai skirstomi į:
1. aktyvius, 2. pasyvius, 3. su pasipriešinimu. Darant gydomąjį masažą taikomos visos
judesių rūšys, darant higieninį arba sportinį masažą taikomi tik pasyvūs judesiai arba pratimai.
Pasyvių judesių atlikimo metodika: pasyvius judesius atlieka masažuotojas be masažuojamojo pagalbos masažo seanso pabaigoje. Dažniausiai tokiais atvejais masažuojamasis guli ant nugaros. Masažuojamasis privalo būti maksimaliai atsipalaidavęs. Judesiai da-
50 M A S A Ž A S
28a pav. Lenkimas-tiesimas per delnakaulių pirštakaulinius sąnarius
romi lėtai, pastoviai didinant amplitudę iki maksimalios, tačiau neiššaukiant skausmo.
Judesiai rankos sąnariuose: Plaštaka. Masažuojamasis guli ant nuga
ros, ranka sulenkta per alkūnę 90° kampu, alkūnė remiasi į kušetę. Daromi pirštų len-kimo-tiesimo judesiai, nykščio atitraukimas-pritraukimas, jo sukimas ratu. Masažuotojas plaštaką fiksuoja taip, kad nejudėtų kiti sąnariai. Po to lankstomi pirštai per delnakaulių -pirštakaulinius sąnarius. Tuo atveju yra fiksuojamas riešas, kad jis nejudėtų (28a pav.)
Riešo sąnaryje yra daromi visi įmanomi judesiai: lenkimas-tiesimas, atitraukimas-pritraukimas. Tuo tikslu fiksuojamas dilbis arti riešo sąnario (28b pav.)
Alkūnės sąnaryje yra daroma lenkimas-tiesimas, atgręžimas, nugręžimas. Tuo tikslu fiksuojamas žastas kiek galint arčiau alkūnės sąnario. Darant atgręžimą-nugręžimą masažuotojas ima masažuojamojo ranką panašiai kaip sveikinantis, o kita ranka laiko suėmęs žastą virš alkūnės (28c pav.)
Peties sąnaryje yra daromas lenkimas-tiesimas, sukimas, pritraukimas-atitrauki-mas ir rotacija. Masažuotojas sulenktą per alkūnę ranką fiksuoja žasto ir dilbio srityje ir, neatitraukdamas alkūnės, daro sukamuo-
28b pav. Lenkimas-tiesimas riešo sąnaryje
28c pav. Lenkimas-tiesimas per alkūnės sąnarį
sius judesius, įtraukdamas į juos ir mentę. Tokioje pačioje padėtyje daromas ir žasto pritraukimas prie ausies kaušelio, (29 pav.) taip pat lenkimas-tiesimas (30 pav.). Paskutiniuoju atveju masažuojamasis turi gulė-
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 51
29 pav. Žasto pritraukimas prie ausies kaušelio
30pav. Lenkimas-tiesimaspeties sąnaryje
ti prie pat kušetės krašto taip, kad ranka nukartų, neturėdama atramos.
Darant visos rankos rotaciją, masažuotojas ima masažuojamojo ranką už plaštakos, panašiai kaip sveikinantis ir daro sukamuosius judesius maksimalia amplitude į abi puses. Jeigu pasyvūs judesiai daromi sėdint, tai masažuotojas stojasi už masažuojamojo nugaros, vieną ranką deda jam ant peties sąnario, kita ranka laiko masažuojamojo dilbį ties alkūne ir tokioje padėtyje daro pasyvų sukimą, pritraukimą-atitraukimą, lenki-mą-tiesimą (31 pav.).
31 pav. Atitraukimas-pritraukimas peties sąnaryje, masažuojamajam sėdint
Judesiai kojos sąnariuose: Gulint ant nugaros. Darant pasyvius jude
sius durnos sąnaryje, masažuotojas vieną ranką laiko po kulno sausgysle, o antrąją apima padą. Daro lenkimą-tiesimą, atgrę-žimą-nugręžimą, o taip pat sukamuosius judesius į abi puses (32 pav.).
32 pav. Lenkimas-tiesimas čiurnos sąnaryje
52 M A S A Ž A S
33 pav. Kojos lenkimas perkelio sąnarį ir kulno pritraukimas prie sėdmenų
Lenkimas-tiesimas kelio ir klubo sąnariuose dažniausiai daromas vienu metu tokiais būdais: 1) masažuotojas viena ranka apima čiurnos sąnarį, o kitą deda ant masažuojamojo šlaunies virš kelio sąnario ir
34 pav. Kojos tiesimas perkelio sąnarį ir kėlimas aukštyn
35 pav. Kelio pritraukimas prie krutinės
lenkia koją taip, kad kulnas artėtų prie sėdmenų, tuo pat metu sulenkiant koją per klubo sąnarį 90° kampu (33 pav.), 2) po to, kai kulnas pasiekė sėdmenis arba maksimaliai priartėjo prie jų, vieną ranką masažuotojas deda ant kulno sausgyslės suim-damas blauzdą, o antrąją laiko ant šlaunies virš kelio ir pradeda koją tiesti per kelio sąnarį bei kelti aukštyn (34 pav.), po to vėl sulenkia koją per kelio sąnarį, o ranką, esančią ant šlaunies, deda po pakinkliu ir koją padeda ant šlaunies, 3) masažuotojas, priartinęs kulną prie sėdmenų, savo ranka, kuri buvo ant šlaunies, deda ant blauzdos ir pradeda lenkti koją artėdamas kelį prie krūtinės (35 pav.), 4) darant sukamuosius judesius, koja sulenkta per kelio ir klubo sąnarius, pradžioje pritraukiama, po to ištiesiama, vėl sulenkiama, atitraukiama ir vėl ištiesiama (36 pav.), 5) darant rotaciją, masažuotojas abiem rankomis suėmęs blauzdą virš čiurnos sąnario pasuka koją tai į vidų, tai į išorę (37 pav.).
Pasyvius judesius kojų sąnariuose galima atlikti ir masažuojamajam gulint antpil-
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 53
36 pav. Kojos atitraukimas per klubo sąnarį
37pav. Rotacija klubo sąnaryje
vo. Darant judesius per durnos sąnarį, koja sulenkta per kelį 90° kampu, masažuotojas viena ranka laiko apėmęs blauzdą, o kita padą ir daro čiurnos lenkimą-tiesimą (38 pav.).
Darant lenkimą per kelio sąnarį, masažuotojas viena ranka apima masažuojamojo čiurną, o kitą deda ant jo juosmens, lenkia koją per kelio sąnarį taip, kad kulnas pasiektų sėdmenis arba kiek galint labiau priartėtų prie jų (39 pav.).
Atitraukimas ir pritraukimas per klubo sąnarį daromas taip: viena ranka masažuotojas apima šlaunį iš vidinės pusės virš kelio, kita spaudžia juosmens sritį, daro ati-
38 pav. Lenkimas-tiesimas čiurnos sąnaryje, masažuojamajam gulint kniūpsčiam
39pav. Lenkimas kelio sąnaryje ir kulno pritraukimas prie sėdmenų, masažuojamajam gulint kniūpsčiam
traukimus-pritraukimus. Kuo didesnė jų amplitudė, tuo labiau reikia spausti juosmens sritį (40 pav.).
Pasyvūs judesiai kaklo srityje (kaklo srities stuburkaulių sąnariuose). Šie judesiai yra daromi sėdint. Masažuotojas stovi iš nugaros pusės, deda rankas ant galvos virš ausų ir daro galvos lenkimus į kairę, į
54 M A S A Ž A S
40 pav. Kojos atitraukimas per klubo sąnarį, masažuojamajam gulint kniūpsčiam
41 pav. Galvos lenkimas į kairę ir į dešinę
dešinę, sukimą ratu tai į vieną, tai į kitą pusę. Padėjęs vieną ranką ant kaktos, kitą ant pakaušio, masažuotojas lenkia galvą į priekį ir atgal (41 pav.).
Judesiai per stuburkaulinius sąnarius liemens srityje. Šie judesiai yra atliekami dviejose padėtyse. Masažuojamasis sėdi,
42 pav. Liemens lenkimas į kairę ir į dešinę
masažuotojas stovi jam už nugaros, deda rankas jam ant pečių sąnarių ir, suėmęs už jų, lenkia liemenį pirmyn ir atgal. Po to deda rankas ant masažuojamojo žastų ties delti-niais raumenimis ir lenkia liemenį į kairę ir į dešinę (42 pav.).
Masažuojamasis guli ant pilvo. Masažuotojas pakiša po juo vieną ranką ir laiko ją maždaug krūtinkaulio rankenos srityje, antrąją deda ant stuburo žemiau menčių, pakeldamas masažuojamąjį lenkia jį atgal. Ranka, esanti žemiau menčių, palaipsniui perkeliama vis žemiau iki juosmens srities, o liemens atsilenkimai daromi didėjančia amplitude (43 pav.).
Po to masažuotojas prakiša ranką pro masažuojamojo pažastį taip, kad ji siektų peties sąnarį. Kita ranka spaudžia juosmens sritį. Keliant vienos pusės petį ir spaudžiant juosmens sritį, daromas stuburo persukimas (44 pav.).
G Y D O M O J O M A S A Ž O B U D A I IR KLASIFIKACIJA 55
43 pav. Liemens tiesimas per stuburkaulinius sąnarius
Judesiai su pasipriešinimu. Jie yra tokie: masažuotojas daro judesį, o masažuojamasis neleidžia jį atlikti arba priešingai -masažuojamasis daro judesį, o masažuotojas neleidžia jo atlikti. Tokie judesiai leidžia
44pav. Stuburo „persukimas"
veikti išimtinai tam tikrą raumenų grupę. Šiuo metu vietoje judesių su pasipriešinimu sėkmingai taikomi įvairūs treniruokliai, kurie sukuria šį pasipriešinimą.
Aktyvus judesiai. Juos daro masažuojamasis masažuotojo nurodymu, turėdamas tikslą sustiprinti vienų ar kitų raumenų grupių elastingumą ir tonusą. Jie aprašyti ir ki-neziterapijos vadovėliuose.
VII. Indikacijos ir kontraindikacijos skiriant higieninį ir gydomąjį masažą
Masažas yra funkcinė gydymo priemonė, skiriama įvairioms ligoms ir traumoms gydyti, po fizinio, protinio pervargimo, higieninis, kosmetologinis. Jis dažnai derinamas su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui kineziterapija, fizioterapija, vandens procedūromis.
Skiriant ir atliekant masažą, reikia gerai žinoti jo indikacijas (tai atvejai, kai masažas rekomenduotinas) ir kontraindikacijas (atvejai, kurių metu jo taikyti negalima).
Indikacijos ir kontraindikacijos higieniniam masažui Higieninį (profilaktinį) masažą galima taikyti visiems sveikiems žmonėms, atsižvel
giant į jų amžių ir nervų sistemos jautrumą. Vaikus negalima ilgai ir intensyviai masažuoti dėl jų padidinto jautrumo ir imlumo įspūdžiams.
Asmenims virš 60 metų bendrojo masažo procedūra turėtų būti trumpesnė. Be to, masažuojant tokius asmenis, nerekomenduotini įvairūs smūgiuojamieji vibracijos būdai (padaužymas, kapojimas), nes pastarieji kartais gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.
Higieninis masažas yra kontraindikuotinas, esant pakilusiai kūno temperatūrai, ūmiems uždegimams, pūliniams kūno paviršiuje, odos bėrimams, daugybinėms karpoms, polinkiui į kraujosruvas. Sergant venų uždegimais, masažas netaikomas, o esant stipriai išsiplėtusioms kojų venoms, negalima masažuoti kojų. Esant tulžies pūslės ir inkstų akmenims, nemasažuojamas pilvas, o darant nugaros masažą tokiems asmenims netaikomas kapojimas, padaužymas, plekšnojimas. Pilvas taip pat nemasažuojamas esant kirkšnies išvaržai, moterims menstruacijų, nėštumo metu.
Indikacijos skiriant gydomąjį masažą: 1) širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė širdies liga, miokardo infarktas (ir po chirurginio
gydymo), poinfarktinė kardiosklerozė, hipertoninė liga, hipotoninė liga, funkcinė širdies
58 M A S A Ž A S
neurozė, miokardo distrofija, infekciniai alerginiai miokarditai, širdies ydos, arterijų ir venų ligos;
2) kvėpavimo organų ligos: lėtinės nespecifinės plaučių ligos, lėtinės pneumonijos ir bronchitai, plaučių emfizema, pneumosk-lerozė, bronchinė astma remisijos stadijoje, pleuritai;
3) judėjimo aparato ligos ir traumos: reumatoidiniai ir kiti artritai; distrofiniai procesai sąnariuose, Bechterevo liga, osteochondrozė ir kitos stuburo ligos, sutrenkimai, raiščių ir raumenų patempimai, tendovagi-nitai, kontraktūros, skoliozės, plokščiapadys-tė, laikysenos defektai;
4) centrinės nervų sistemos ligos ir traumos: nervų sistemos traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasekmes, po-liomielito liekamieji reiškiniai, spąstiniai ir vangūs paralyžiai, I ir II laipsnio cerebrinė aterosklerozė, vaikų cerebrinis paralyžius;
5) periferinės nervų sistemos ligos ir traumos: neuralgijos, neuritai, pleksitai, radikulitai, Parkinsono liga, diencefaliniai sindromai, polineuritai;
6) lėtinės virškinimo organų ligos: gastritai, kolitai, žarnyno diskinezijos, gastropto-zė, opinė liga, kepenų ir tulžies pūslės ligos (tulžies pūslės diskinezija), po operacijų dėl tulžies pūslės pašalinimo, arba opaligės;
7) vyrų ir moterų lytinių organų lėtiniai uždegimai; masažą atlieka gydytojai;
8) odos ligos: plaukuotosios galvos dalies seborėja, psoriazė, neurodermitas ir kiti;
9) medžiagų apykaitos sutrikimai: nutukimas, diabetas, podagra.
Masažas skiriamas ir sutrikus miegui, galvos skausmų gydymui, esant padidintam jautrumui, lytiniam silpnumui ir kitais atvejais.
Kontraindikacijos skiriant gydomąjį masažą:
1) ūmi ligos pradžia, kai esti aukšta temperatūra;
2) ūmus uždegimas; 3) kraujavimas arba polinkis kraujuoti; 4) kraujo ligos; 5) pūlingi procesai (nepriklausomai nuo
jų lokalizacijos); 6) įvairios odos, nagų, plaukuotosios da
lies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kilmės ligos;
7) ūmus venų uždegimas, trombozė, vari-kozinis venų išsiplėtimas, kai formuojasi trofiniai pakitimai;
8) arterijų uždegimai; 9) periferinių kraujagyslių aterosklerozė,
trombangitai, kai formuojasi cerebrinės krizės;
10) kraujagyslių, aortos ir širdies aneurizmos;
11) limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai; 12) vegetacinės nervų sistemos ligos paū
mėjimo metu; 13) alergija, esant hemoraginiams ar ki
tiems išbėrimams, kraujo išsiliejimui į odą; 14) didelis psichinis ar fizinis nuovargis; 15) aktyvi tuberkuliozės forma. Pirmos ir
antros stadijos sifilis bei kitos venerinės ligos; 16) pilvo ertmės organų ligos, linkusios
kraujuoti. Po kraujavimo dėl opaligės arba moterų lytinių organų ligų;
17) lėtinis osteomielitas; 18) kauzalginis sindromas po periferinių
nervų traumos; 19) įvairios lokalizacijos gerybiniai ir pik
tybiniai navikai (iki operacijos). Esant mio-mai, leidžiama masažuoti apykaklinę zoną, rankas, blauzdas, pėdas;
I N D I K A C I J O S IR K O N T R A I N D I K A C I J O S 59
20) psichinės ligos susijaudinimo būklėje, kai ligoniui pakinta psichika;
21) kraujo apytakos III laipsnio nepakankamumas;
22) hipertoninės ir hipotoninės krizės; 23) ūmi miokardo ischemija; 24) Kvinkės pabrinkimas (edema); 25) ūmi respiratorinė liga - per pirmas
penkias dienas; 26) pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai
palpacijos (pračiuopimo) metu;
27) bronchektazinė liga audinių irimo stadijoje;
28) III laipsnio pulmokardialinis nepakankamumas. Taip pat nerekomenduojamas masažas stiprių skausmų, sunkios ligonio būklės metu.
Kontraindikacijos būna laikinos. Praėjus skausmams, radikaliai pašalinus naviką, pasibaigus hipertoninei ir hipotoninei krizei, ligonį galima masažuoti.
VIII. Atskirų kuno dalių masažas
8.1. Galvos masažas Jis yra skirstomas į plaukuotosios galvos dalies ir veido masažą.
8.1.1 Plaukuotosios galvos dalies masažas Šios dalies oda yra stangri, tačiau slankiojanti. Joje gausu riebalinių ir prakaito liaukų.
Galvos odą krauju aprūpina arterijų šakos, išeinančios iš išorinės ir vidinės miego arterijų. Limfa iš galvos odos nuo momenkaulių teka žemyn ir į šonus limfinių mazgų link, išsidėsčiusių pagal ausų kraštelius ir pakaušio srityje.
Masažuojamojo padėtys: sėdint, gulint kniūpsčiomis. Masažuotojas sėdi arba stovi masažuojamajam už nugaros.
Masažo metodika. Plaukuotosios galvos dalies masažas gali būti daromas apnuoginant galvos odą arba per plaukus.
Apnuoginant galvos odą. Taip masažuojama, jeigu ligonis serga odos ligomis, pavyzdžiui, seborėja. Iš pradžių daromas sklastymas per viršugalvį nuo kaktos iki pakaušio. Sklastymo sritis glostoma plokščiuoju paviršutiniu ir giliuoju glostymu po 3-4 kartus. Glostoma keturių pirštų pagalvėlėmis iš priekio ir iš nugaros pusės. Po to trinama spiraliniu būdu (smiliumi ir didžiuoju pirštu arba keturiais pirštais). Kai viena ranka trina, antroji prilaiko odą. Po trynimo maigoma nykščių pagalvėlėmis, darant sustūmimą ir ištempimą. Po to daroma nenutrūkstanti vibracija-punktavimas. Punktuojama paeiliui abiejų rankų dviem pirštais arba visais keturiais (pirštų dušas).
Po to daromas sklastymas lygiagrečiai pirmajam, 2 cm atstumu nuo jo. Pakartojami tie patys masažo būdai. Paskui sklastymai daromi skersine kryptimi ir masažuojama taip pat (A. Verbov, 1966).
Masažuojant galvą per plaukus, masažas taip pat daromas išilgine ir skersine kryptimis. Glostoma paviršutiniu ir giliuoju glostymu nuo kaktos pakaušio link, nuo vidurinės mo-menkaulio linijos ausų kaušelių link, nuo pakaušio gumburio - spinduliais į visas šalis.
62 M A S A Ž A S
Masažo kryptis sutampa su plaukų augimo kryptimi. Be minėtų glostymo būdų galima taikyti grėblinį glostymą. Trinama tiesiai, spirale, štrichuojant, maigoma sustūmimu-ištempimu, paspaudimais, pažnaibymu. Vibracija esti nenutrūkstanti labili, taškinė, punktavimas (pirštų dušas).
Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) glostymą rekomenduoja atlikti šiek tiek kitaip: vienos rankos pirštai juda kaktos link, antrosios - pakaušio link. Pirštai gali judėti taip pat nuo momenkaulio vidurinės linijos žemyn, į šonus ir vėl grįžti atgal. Maigant su-stūmimu, vieną ranką galima dėti ant kaktos, kitą - ant pakaušio ir sustumti odą pirmyn-atgal išilgine kryptimi. Sustumiant skersine kryptimi, abi rankos dedamos ant ausų.
Siekiant pagerinti limfos ir kraujo apytaką, tikslinga plaukuotosios galvos dalies masažą derinti su apykaklinės srities masažu.
Plaukuotosios galvos dalies masažas pagerina audinių mitybą, išvalo liaukų nutekamuosius kanalėlius, pašalina ragines plokšteles (pleiskanas), susmulkina ir pašalina riebalinių liaukų išskiriamus produktus.
Procedūros trukmė būna labai įvairi. Ji priklauso nuo masažo tikslo ir gali svyruoti nuo 5-10 iki 15-20 min.
8.1.1.1. Galvos masažavimo taisyklės
1. Masažuojant apnuogintą galvos dalį, sklastymai daromi kas 2-3 cm, išilgine kryptimi -16-18 sklastymų, skersine kryptimi -apie 10-12 sklastymų.
2. Vienas sklastymas masažuojamas 1-2 min.
3. Visi masažo būdai kaitaliojami su glostymu.
4. Prieš pradedant plaukuotosios galvos dalies masažą, kakta, smilkiniai, pakaušis trinami spiraliniu būdu, norint pagerinti veninę kraujotaką.
5. Pamasažavus plaukuotąją galvos dalį, reikia padaryti apykaklinės srities masažą, jeigu ji nebuvo masažuota prieš tai.
8.1.2. Veido masažas
Veido masažą sudaro: 1) veido odos ir veido raumenų masažas; 2) svarbiausių nervinių galūnių masažas. Veido oda yra plona, lengvai suimama į
raukšlę. Joje gausu prakaito ir riebalinių liaukų. Poodinis sluoksnis purus, paslankus, jame yra kraujo indų, nervų, raumenų. Mimikos raumenys išsidėstę apie akis, burną, nosį, ausis. Jie prasideda nuo kaulų ir baigiasi odoje. Kramtomieji raumenys reguliuoja apatinio žandikaulio judesius, taip pat dalyvauja mimikoje. Veido venos įteka į giliąsias galvos venas. Limfiniai indai nuo vidurinės veido linijos eina į šonus: kaktoje palei plaukuotąją dalį, ties smilkiniais nusileidžia iki ausų kaušelių, po to dar žemiau iki apatinių žandikaulių kampų. Į šią sritį suteka limfa iš nosies, ausų, viršutinių skruostų dalių. Be to, per smakrą ir apatinio žandikaulio kraštą čia suteka limfa iš lūpų ir apatinių skruostų dalių.
Veidą įnervuoja veido ir trišakis nervai: mimikos raumenis - motorinės veido nervo, o kramtomuosius - motorinės trišakio nervų skaidulos.
Veido masažas yra daromas esant trišakio ir veido nervų uždegimams, traumoms, minkštųjų veido audinių ir kaulų pažeidimams, odos ligoms, po chirurginių operacijų, profilaktiniais bei higienos tikslais (kosmetinis masažas).
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 63
Veido odos ir raumenų masažas. Kadangi veide labai sunku atskirti odą nuo raumenų ir atlikti išskirtinį raumenų masažą, todėl raumenys ir oda yra masažuojami kartu. Veido odos masažą galima suskirstyti į: kaktos, akiduobių, smakro, viršutinės lūpos, nosies, skruostų ir ausų masažą.
Masažuojamojo padėtis: sėdi prieš veidrodį. Masažuotojas stovi už nugaros.
Masažo eiga. Masažuoti veidą galima: keturių pirštų pagalvėlėmis (visų, išskyrus nykštį), nykščių, didžiųjų pirštų galais, arba didžiųjų ir bevardžių pirštų galais, nugariniais pirštų paviršiais. Veidas visada masažuojamas abiem rankomis. Rankų judesiai turi būti simetriški ir ritmiški.
Kaktos masažas. Jis pradedamas plokščiu paviršutiniu glostymu nuo kaktos vidurio smilkinių link. Iš pradžių glostoma tiesiai, vėliau banguota linija keturių pirštų delniniais paviršiais. Ties smilkiniais glostoma spirale. Taip kartojama 3-4 kartus. Paskui kakta glostoma nuo antakinių lankų iki plaukuotosios kaktos dalies iš apačios į viršų abiejų rankų keturių pirštų delniniais paviršiais pakaitomis. Toliau trinama spiraliniu būdu nuo kaktos vidurio smilkinių link. Maigoma kakta suspaudžiant odą dviem pirštais į išilginę raukšlę nutrūkstančiais paspaudimais arba lengvai pažnaibant. Trynimas ir maigymas kaitaliojami su glostymu. Nutrūkstanti vibracija daroma padaužant delniniais smiliaus ir didžiojo pirštų paviršiais. Vibruojama greitu tempu.
Akiduobių srities masažas. Yra masažuojamas žiedinis akies raumuo ir suraukiamasis antakių raumuo. Masažas daromas pacientui užsimerkus. Glostoma didžiojo piršto pagalvėle, ratu.
Glostyti pradedama nuo smilkininės duobės, apatiniu akiduobės kraštu iki vidinio jos kampo. Po to pakylama iki antakio, glostoma palei viršutinį akiduobės kraštą smilkininės srities link. Viršutinis akiduobės kraštas glostomas dviem pirštais - smiliumi ir didžiuoju. Didysis pirštas slenka apatiniu akiduobės kraštu, o smilius - viršutiniu. Po to vėl viskas kartojama iš pradžių 3-4 kartus. Jei reikia, antakiduobinio ir poakiduobinio nervų išėjimo vietose yra taikoma nutrūkstanti vibracija. Masažuoti reikia labai švelniai, ne-sustumiant odos.
Smakro masažas. Smakro glostymas ir trynimas pradedami nuo smakro vidurio apatiniu žandikauliu į šonus ir aukštyn smakro duobutės link. Esant blogam odos turgorui, raukšlėtai pasmakrio odai, vienos rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu paeiliui glostoma ir trinama viena smakro pusė, o antrosios rankos tais pačiais pirštais yra fiksuojama oda ties lūpų kampu. Po to taip pat masažuojama kita smakro pusė. Kiekvienas būdas kartojamas 3-4 kartus.
Viršutinės lūpos masažas. Abiejų rankų smilių ir didžiųjų pirštų pagalvėlėmis yra glostoma viršutinė lūpa nuo lūpų kampų iki nosies spenelių, po to slenkama jais iki nosies galo, tuomet grįžtama į pradinę padėtį. Taip kartojama 3-4 kartus, stengiantis išlyginti nosies-lūpų raukšlę. Jeigu ši raukšlė yra gili, tai glostoma lėtai ir skersine kryptimi skruostų link.
Nosies masažas. Glostymas, trynimas, suspaudimas nosies sparnelių srityje daromas nuo nosies galiuko vidinių akiduobių kampų link. Po to lengvai vibruojama smilkinių sritis.
64 M A S A Ž A S
Skruostų masažas. Abiejų rankų nykščiai dedami po smakru, likusieji pirštai delniniais paviršiais liečia nosį, po to jie slysta žemyn iki apatinių žandikaulių kampų; delnai lengvai glosto skruostus aukštyn per skruostikaulio lanką, ausų, smilkinių link, o nuo čia lūpų kampučių link. Taip kartojama ?>-\ kartus. Trinama žiediniu būdu pirštų galinių ir vidurinių pirštakaulių nugariniais paviršiais. Trynimo kryptis - nuo apatinio žandikaulio kampo nosies link, kartojama 3-4 kartus.
Skruostų maigymas atliekamas šitaip: skruostų oda suimama nykščiu bei smiliumi ir staigiu judesiu suspaudžiama. Spaudžiant oda turi išslysti iš pirštų taip, kaip kauliukas iš prinokusios slyvos. Toks maigymas neturi virsti pažnaibymu. Purtymas skruostų srityje daromas pirštų pagalvėlėmis arba vidurinių pirštakaulių, suspaustų į kumščius, nugariniais paviršiais. Nutrūkstantis paspaudimas daromas nykščiu ir smiliumi. Padaužymas atliekamas delniniais keturių pirštų paviršiais.
Ausų masažas. Ausų glostymas yra daromas nykščiu ir smiliumi. Iš pradžių smiliumi glostoma išorinė ausies spenelio pusė, po to pirštai kyla aukštyn ir slenka i vidinio ausies paviršiaus vieną įdubimą, jį apsukę -į antrą, po to - į trečią. Šitaip glostomas vidinės ausies kaušelio paviršius. Paskui nykštys glosto užpakalinį ausies paviršių. Visa ausis maigoma nutrūkstančiu suspaudimu arba paspaudimu.
Svarbiausių veido nervinių galūnių masažas. Iš galvos nervų, išeinančių veido srityje į paviršių, dažniausiai masažuojamos trišakio nervo šakos, tai: 1) antakiduobinis nervas; 2) poakiduobinis ir 3) smakrinis nervai.
Antakiduobinis nervas yra paveikiamas masažuojant antakio lanką antakinės angos srityje.
Poakiduobinis nervas yra 0,5 cm žemiau apatinio akiduobės krašto, ties poakine anga.
Smakrinis nervas yra žandikaulio viduryje tarp jo priekinės ir užpakalines dalių, 2,5-3,0 cm aukščiau apatinio žandikaulio krašto.
Veido nervas masažuojamas ties spenine atauga per piršto plotį nuo išorinės angos.
Didysis pakaušio nervas masažuojamas užpakaliniame galvos paviršiuje į šoną nuo didžiojo pakaušio gumburo.
Mažasis pakaušio nervas yra masažuojamas už speninės ataugos viršūnes.
8.1.2.1. Veido masažavimo taisyklės
1. Veido masažas yra labai atsakinga procedūra. Neteisingas masažo būdų pasirinkimas gali pagilinti raukšles, padidinti nukarusios odos klostes. Todėl veido savimasažas gali būti daromas tik pasikonsultavus su kosmetologu, o kartais ir su dermatologu.
2. Masažuojant veidą, reikia kartu masažuoti ir kaklą.
3. Veidas gali būti masažuojamas tik po specialaus jo paruošimo šiai procedūrai: garinimo, išvalymo.
4. Masažo judesiai turi būti labai švelnūs, nespaudžiantys ir nesustumiantys odos.
5. Kuo mažesnis odos elastingumas, tuo švelnesni masažo judesiai.
6. Abiejų rankų jėga, greitis ir amplitudė turi būti vienodi.
7. Ypač atsargiai reikia maigyti veido odą. 8. Jaunesniame amžiuje veido masažas da
romas 2 kartus per mėnesį, o esant suvytusiai veido odai - kartą per savaitę.
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 65
9. Pirmųjų procedūrų trukmė - 5-6 min, o vėliau - iki 10-12 min.
10. Masažo efektyvumą galima padidinti derinant jį su mimikos raumenų gimnastika, atliekama prieš veidrodį.
8.1.3. Kaklo masažas
Kaklo masažą sudaro: kaklo minkštųjų audinių, gerklų ir gerklų nervų masažas.
Priekinio kaklo paviršiaus oda plona, paslanki, lengvai suimama į raukšlę, nugarinio paviršiaus oda yra standi. Priekiniame-šoni-niame kaklo paviršiuje oda ir poodinis riebalų sluoksnis suaugę su poodžio raumenimis. Tai poodinis kaklo raumuo, po kuriuo gerai išryškėja galvos sukamasis raumuo. Arti paviršiaus kakle yra išsidėsčiusios stambios kraujagyslės ir daugybė limfagyslių. Svarbiausias nervų-kraujagyslių kaklo pluoštas yra po galvos sukamuoju raumeniu. Jam priklauso bendroji miego arterija, vidinė jungo vena ir daugybė nervų. Vidinę jungo veną lydi limfagyslės. Limfa renkasi į giliuosius ir paviršiaus kaklo ir antraktinius limfinius mazgus.
Minkštųjų kaklo audinių masažas. Jis skirstomas į nugarinio, šoninio, priekinio kaklo paviršių masažą. Masažuojamojo ir masažuojančiojo padėtys:
1) masažuojant nugaros pusės kaklo paviršių, masažuojamasis sėdi pasidėjęs galvą ant sulenktų rankų, pagalvėlės arba guli kniūbsčias, o masažuotojas stovi jam už nugaros (V. Vasičkin, 1990);
2) masažuojant šoninį kaklo paviršių, masažuojamasis sėdi atlošęs galvą, kuri remiasi į specialų atlošą, masažuotojas stovi jam už nugaros (A. Verbov, 1966);
3) masažuojant priekinį kaklo paviršių, masažuojamojo padėtis tokia, kaip ir ma
sažuojant šoninį paviršių, masažuotojas stovi jam iš šono (N. Bielaja, 1983).
Masažo eiga. Nugarinio kaklo paviršiaus masažas. Jis gana dažnai daromas masažuojant nugarą. Masažuojant nugarinį kaklo paviršių, kartu masažuojamas pečių lankas, trapeciniai raumenys, ypač jų kraštai, tarpmentis ir pats nugarinis kaklo paviršius iki pakaušio gumburo.
Visi masažo judesiai - iš viršaus į apačią. Taikoma plokščias paviršutinis ir gilusis glostymas, glostymas krumpliais, lyginimu, žnyplinis ir apimantis. Toliau trinama išilgai, spirale (pasunkinta ranka), štrichuoja-ma, trinama grėbliniu trynimu pirštakauliais (nugarinis kaklo paviršius), pusiau žiediniu būdu (trapecinių raumenų kraštai), pjovimu (tarpmentis, trapeciniai raumenys). Po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu, voliojimu, sustūmimu, ištempimu, paspaudimu, žnypliniu maigymu. Vibracijai taikomi tokie būdai: punktavimas, nenutrūkstanti vibracija visu delnu (V. Vasičkin, 1990).
Šoninio kaklo paviršiaus masažas. Galima masažuoti kiekvieną pusę atskirai (A. Verbov, 1966) arba kartu (N. Bielaja, 1983). Iš pradžių daromas plokščias paviršutinis glostymas. Pradedama glostyti nuo apatinio žandikaulio krašto. Rankos turi judėti taip, kad smiliai slinktų galvos sukamųjų raumenų vidiniais kraštais, kiti trys pirštai - jų pilveliais, o nykščiai būtų fiksuoti sprando srityje. Taip glostoma iki skydliaukės kremzlės krašto, po to rankos nu-gręžiamos ir juda iki krūtinkaulio rankenos išpjovos. Ten susitikusios rankos išsiskiria, daro posūkį antraktinių duobių link ir vėl grįžta prie apatinio žandikaulio krašto. Judesys kartojamas.
66 M A S A Ž A S
Paglosčius šoninį kaklo paviršių bendrai, nykščiu ir smiliumi žnypliniu būdu glostomas kiekvienos pusės kaklo sukamasis raumuo. Po to raumuo trinamas, maigomas. Procedūra baigiama kaklo glostymu (A. Verbov, 1966).
Priekinio kaklo paviršiaus glostymas. Stovėdamas masažuojamajam iš šono masažuotojas vieną ranką deda jam po smakru ir glosto krūtinkaulio link, o antrąją, tarsi atramą, laiko pakaušio-sprando srityje. Darant kosmetinį masažą glostoma nuo krūtinkaulio.
Gerklų masažas. Masažuojant gerklas, taikomas glostymas nykščiu, nenutrūkstanti vibracija ir nutrūkstanti vibracija (purtymas). Pastarasis masažo būdas yra daromas suėmus gerklas tarp nykščio ir smiliaus, atliekant ritmiškus virpamuosius judesius iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią ir priešingai, iš kairės į dešinę, iš apačios į viršų.
Gerklų nervų masažas. Gerklų nervus galima masažuoti rankomis arba specialiais elektrovibratoriais.
Viršutinis gerklų nervas yra masažuojamas vibruojant tarp nykščio ir smiliaus viršutinėje gerklų dalyje, už gerklų kremzlės. Paciento galva gali būti palenkta į priekį.
Apatinis gerklų nervas vibruojamas suėmus pluoštelį audinių, esančių tarp gerklų ir vidinio galvos sukamojo raumens krašto.
8.1.3.1. Kaklo masažavimo taisyklės
1. Pacientas turi kvėpuoti laisvai, nesulaikyti kvėpavimo.
2. Masažuotojas negali spausti kraujagyslių, nervų srityje, idant nesukeltų silpnumo, alpulio, galvos svaigimo, pykinimo. Masažuodamas priekinį kaklo paviršių, jis negali
spausti poliežuvinio kaulo, kurį padirginus gali prasidėti kosulys.
3. Masažuodamas gerklų nervus, masažuotojas turi atidžiai stebėti paciento savijautą ir, atsiradus nemaloniems pojūčiams, nutraukti masažavimą.
8.2. Krūtinės masažas Krūtinės masažą galima suskirstyti į: krū
tinės, diafragmos, tarpšonkaulinių nervų ir pieno liaukų.
Priekinę krūtinės ląstos sieną maitina vidinė pieno liaukos arterija ir jos šakos. Šoninės krūtinės ląstos sienos maitinamos pažastinės arterijos šakų. Krūtinės ląsta yra įnervuojama iš poraktinio rezginio. Krūtinės ląstos limfagyslės lydi paviršutines venas ir įteka į antraktinius arba pažastinius limfmazgius.
Masažuojamojo padėtis: guli aukštielninkas arba ant šono, gali ir sėdėti.
8.2.1. Krūtinės masažas
Krūtinės masažą sudaro: paruošiamasis krūtinės masažas, didžiųjų krūtinės raumenų, priekinių dantytųjų ir išorinių tarpšonkaulinių raumenų masažas (45,46 pav.).
Masažo eiga. Paruošiamasis krūtinės masažas. Jo metu krūtinės ląsta yra glostoma plokščiuoju-paviršutiniu, giliuoju, o jos šonai - apimančiu glostymu. Glostoma plačiais brūkšniais, apimančiais krūtinės ląstą nuo apačios į viršų ir į išorę, pažastų duobių link. Masažuojant reikia stengtis neištempti odos, ypač moterims, nes tai mažina krūtų stangrumą.
Didžiųjų krūtinės raumenų masažas. Masažuojant krūtinės didįjį raumenį, masažo kryptis turi sutapti su kryptimi šio rau-
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 67
45 pav. Paviršutiniai krutinės ląstos ir pilvo raumenys:
1 - didysis krūtinės raumuo, 2 - priekinis dantytasis raumuo, 3 - tiesusis pilvo raumuo, 4 - baltoji linija, 5 - išorinis įstrižasis pilvo raumuo, 6 - kirkšnies raištis
mens skaidulų, kurios išsidėsčiusios vėduokle. Kai kurios raumens skaidulos prasideda nuo krūtinkaulio, kai kurios - nuo raktikaulio ir visos tęsiasi žastikaulio link, kur ir prisitvirtina. Iš priekio šis raumuo sudaro pažasties duobės ribą. Šiomis kryptimis ir turi judėti masažuotojo rankos: iš apačios, nuo krūtinkaulio, įstrižai krūtinės, pažasties duobės link, ir iš viršaus nuo raktikaulio taip pat pažasties duobės link. Taikoma plokščias glostymas, išilginis, spiralinis, trynimas pirštų pagalvėlėmis, maigymas
45pav. Svarbiausios krutinės ląstos masažavimo kryptys
pažnaibant dviem pirštais (nykščiu ir smiliumi) skersai raumens skaidulų. Vibracija - nenutrūkstanti, delniniais plaštakų paviršiais. Pagal atskirus nurodymus - kapojimas.
Priekinių dantytųjų krūtinės raumenų masažas. Priekiniai dantytieji krūtinės raumenys prasideda nuo krūtinės šoninių paviršių, tęsiasi į nugaros pusę ir aukštyn, prisitvirtina prie apatinių menčių kraštų. Ma-sažuojama pagal raumeninių skaidulų kryptį. Pacientas guli ant šono, jo ranka padėta po galva arba už nugaros. Glostoma įstrižai, pradedant nuo priekinės pažasties linijos, mentės ir stuburo link. Glostoma viena ranka ir pakaitomis. Po to trinama spiraliniu būdu (pasunkinta ranka), išskėstų
68 M A S A Ž A S
pirštų pagalvėlėmis (tarpšonkauliniai tarpai), maigoma išilginiu maigymu. Masažuojama sritis yra tarp II ir IX šonkaulių.
Išorinių tarpšonkaulinių raumenų masažas. Šie raumenys masažuojami nuo krūtinkaulio per tarpšonkaulinius tarpus stuburo link. Išskėsti pirštai yra įstatomi į tarpšonkaulinius tarpus ir, slystant jais, glostoma. Trinama taip pat praskėstų pirštų pagalvėlėmis darant nežymius spiralinius arba brūkšniavimo judesius, išjudinant odą.
Diafragmos masažas. Diafragmą, ploną raumenį, atskiriantį krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės, galima paveikti tik netiesiogiai. Taikoma stabili nenutrūkstanti vibracija.
Baigiamoji krūtinės ląstos masažo dalis. Krūtinės ląstos masažas baigiamas masažuojamajam gulint aukštielninkam. Daromas plokščias ir apimantis glostymas, kaip ir pradinėje masažo procedūros dalyje, glostoma plačiais brūkšniais iš apačios į viršų ir nuo raktikaulių žemyn, pažastų duobių link. Po to rekomenduojama atlikti 4-5 krūtinės ląstos sukratymus ir nutrūkstančius suspaudimus, pradedant nuo ketvirto šonkaulio žemyn. Suspaudimai daromi iškvepiant. Suspaudimų skaičius neturi būti didesnis negu 10. Atlikti juos reikia ritmiškai ir neskausmingai.
8.2.2. Tarpšonkaulinių nervų masažas
Jis daromas sergant neuralgija, t. y. pagal indikacijas. Tarpšonkauliniai nervai - tai priekinės šaknelės nervų, kurie išeina iš krūtininės nugaros smegenų dalies. Jie masažuojami vienos rankos nykščiu arba smiliumi, galima ir smiliumi bei didžiuoju pirštu, praskėtus juos. Taikoma glostymas, trynimas, nenutrūkstanti vibracija.
Skausmingi tarpšonkaulinių nervų taškai: 1) prie stuburo, labiau į išorę nuo keterinių ataugų; 2) ties pažasties linija; 3) šonkaulių susijungimo su krūtinkauliu taškuose. Visose šiose vietose nervai išeina į paviršių.
8.2.3. Krūtų masažas
Šis masažas yra daromas moterims kosmetiniais tikslais ir pagal medicinos indikacijas. Pirmuoju atveju masažuojama tada, kai po gimdymo, baigus maitinti kūdikį, krūtys staigiai sumažėja, netenka stangrumo, elastingumo, pailgėja. Panašiai atsitinka ir staigiai suliesėjus. Tuomet krūtys masažuojamos pradedant nuo spenelio ir slenkant krūties pagrindo link: taikomas glostymas, trynimas, lengvas maigymas, ypač ties krūties pagrindu, masažuojant ir aplink esančius audinius. Be to, dar daromas pažnaibymas ir nutrūkstanti vibracija, kuri atliekama labai švelniai.
Jeigu maitinimo metu yra nepakankama pieno sekrecija arba stazė, masažuojama nuo krūties pagrindo spenelio link. Masažas pradedamas nukritus temperatūrai ir išnykus ūmiems uždegimo požymiams. Masažuojama švelniu glostymu, lengvu trynimu, trinami sukietėjimai, taikoma nenutrūkstanti vibracija. Esant nepakankamai pieno sekrecijai, masažuojama energingiau. Taikomas glostymas, trynimas, lengvas maigymas, nutrūkstanti ir nenutrūkstanti vibracija. Pirmosios procedūros atliekamos švelniai, vėliau intensyvumas didėja.
8.2.4. Krūtinės masažavimo taisyklės
1. Masažuojant krūtinę, krūtys neliečiamos, jeigu specialiai nenurodyta jas masažuoti.
2. Masažuojant krūtis, spenelis neliečiamas, jeigu nereikalingas specialus jo masažas.
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 69
3. Reikia vengti energingų masažo būdų tose vietose, kur šonkauliai prisitvirtina prie krūtinkaulio, nes šios vietos yra labai jautrios.
4. Priekinį krūtinės ląstos masažą reikia derinti su nugaros (krūtininės dalies) masažu.
5. Norint sustiprinti krūtinės ląstos raumenis, pagerinti kvėpavimą, kartu su masažu reikia taikyti ir fizinius pratimus.
8.3. Pilvo masažas Pilvo masažą sudaro: pilvo sienos, pilvo
ertmės organų ir saulės rezginio masažas. Pilvo siena yra maitinama iš pasieninių
pilvo aortos šakų, vidinės bendrosios klubo arterijos šakų. Veninis kraujas nuteka per to paties vardo venas, išeinančias iš viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų. Limfa iš viršutinės pilvo dalies suteka į pažastinius, iš apatinės - į kirkšnies limfmazgius. Iš gilesnių sluoksnių viršutinės pilvo srities limfa patenka į tarpšonkaulinių tarpų limfmazgius, iš vidurinės - į juosmeninius, o iš apatinės pilvo srities - į klubinius limfmazgius.
8.3.1. Pilvo sienos masažas
Pilvo sienos masažą sudaro: bendras pilvo sienos, tiesiųjų ir įstrižųjų pilvo raumenų masažas (45,46 pav.).
Masažuojamojo padėtis: masažuojamasis guli aukštielninkas, galvą padėjęs ant volelio, po keliais taip pat padėtas volelis arba kojos sulenktos per kelių sąnarius.
Masažo eiga. Masažas pradedamas švelniu žiediniu glostymu apie bambą. Iš pradžių glostoma smiliumi ir didžiuoju pirštais, atsirėmus nykščiu į sieną. Iš lėto ratai didinami ir pradedamas plokščiasis žiedinis glos
tymas abiem delnais. Glostoma pagal laikrodžio rodyklę. Po to trinama spiraliniu būdu pasunkinta ranka, daromas pjovimas, štri-chavimas, pusiau žiedinis trynimas. Pastarąjį galima daryti palei šonkaulių ir pilvo sienos kraštus. Paskui pilvo siena maigoma. Maigyti galima išilgai, skersai, spirale, daryti už-vertimą. Vibruojama pilvo siena punktuojant abiejų rankų pirštų galais pagal laikrodžio rodyklę. Jeigu paciento reakcija į punktavi-mą normali, atsargiai daromas plekšnojimas (per oro pagalvę).
Tiesieji pilvo raumenys masažuojami pradedant glostymu nuo gaktikaulio iki krūtinkaulio kardinės ataugos. Glostoma žnyp-liniu būdu, lyginimu, trinama spiraliniu būdu. Po to maigoma skersiniu maigymu iš apačios į viršų ir priešingai.
Įstrižieji pilvo raumenys masažuojami apimančiu šoninės pilvo sienos glostymu. Po to trinama slenkant vidurinės pilvo linijos link.
Pilvo masažas baigiamas plokščiuoju žiediniu glostymu pagal laikrodžio rodyklę. Po to daromas keletas pilvo sukratymų. Masažuotojas abi plaštakas pakiša po paciento juosmeniu ir, sunėręs pirštus, kilsteli jį ir 5-6 kartus sukrato pilvą į viršų ir į šonus. Po to dar kartą švelniai paglosto visą pilvo paviršių.
8.3.2. Pilvo ertmės organų masažas
Skrandžio masažas. Masažuojamojo padėtis: masažo pradžioje jis guli aukštielninkas, vėliau - ant dešinio šono, nes tokioje padėtyje yra geresnė skrandžio turinio evakuacija į dvylikapirštę žarną.
Prieš skrandžio masažą turi būti atliktas paruošiamasis pilvo sienos masažas. Atsi-
70 M A S A Ž A S
palaidavus pilvo sienos raumenims, pradedamas skrandžio masažas. Skrandis yra kairėje pilvo ertmės pusėje, 3/4 jo yra po šonkaulių lanku ir tiesioginiam poveikiui prieinama tik nedidelė skrandžio dalis. Todėl yra taikomos tokios netiesioginės, re-fleksinio poveikio priemonės, kaip nutrūkstanti vibracija (pastūmimas, sukratymas). Pastūmimas daromas šitaip: masažuotojas išskėstus pirštus (grėbliu) deda ant kairės viršutinės pilvo srities ir daro trumpus stum-telėjimus, kurie yra nukreipti iš apačios į viršų, iš išorės į vidų. Masažo judesiai tai pagreitėja, tai sulėtėja. Tokį patį masažą galima padaryti ir su elektrovibratoriumi.
Procedūra baigiama plokščiuoju žiediniu pilvo sienos glostymu.
Plonosios žarnos masažas. Kadangi plonoji žarna yra išsidėsčiusi keliais sluoksniais dubenyje, masažo metu sunku ją atskirti nuo storosios, todėl poveikis taip pat yra refleksiškas. Masažuojant taikoma nenutrūkstanti vibracija pirštakauliais, paspaudimai abiejų rankų delnais arba pirštų galais iš dešinės į kairę. Šie masažo būdai skatina žarnyno lygiųjų raumenų susitraukimą, gerina kraujotaką.
Storosios žarnos masažas. Masažuojamojo padėtis: guli aukštielninkas.
Po paruošiamojo pilvo ertmės sienos masažo iš lėto didinamas spaudimas. Masažuojama pradedant dešiniąja kirkšnimi aukštyn, pagal laikrodžio rodyklę ir leidžiamasi kairiosios kirkšnies link. Iš pradžių glostoma pakaitiniu glostymu abiem rankom, po to trinama spiraliniu trynimu pasunkinta ranka. Jeigu po trynimo neįsitempė raumenys, daromi paspaudimai vienos arba dviejų rankų delnų pagrindais pagal
laikrodžio rodyklę. Paspaudimai atliekami minkštai, ritmiškai. Nenutrūkstanti, taip pat ir nutrūkstanti vibracija (plekšnojimas ir sukratymas) daroma atsargiai, stengiantis nesukelti pilvo raumenų įtempimo. Masažas baigiamas švelnia nenutrūkstančia vibracija, kuri yra daroma rankomis arba elektrovibratoriumi.
Kepenų ir tulžies pūslės masažas. Masažuojamojo padėtis: guli aukštielninkas. Kepenys masažuojamos tik pagal medicinos indikacijas. Didžioji dalis kepenų yra po dešiniuoju šonkaulių lanku, šiek tiek jos siekia ir kairįjį šonkaulių lanką bei pilvo sienelę. Masažuojama iš kairės į dešinę ir aukštyn. Pirštų galais prasiskverbiama po dešiniuoju šonkaulių lanku ir trinama spiraliniu būdu. Darant vibraciją ir sukratymą, dešinioji masažuotojo ranka palenda po dešiniuoju šonkaulių lanku ir pirštais daro virpamuosius judesius. Tulžies pūslė masažuojama pagal medicinos indikacijas. Taikomi šie masažo būdai: plokščias žiedinis glostymas, trynimas ir nenutrūkstanti vibracija.
Inkstų masažas. Jis atliekamas pagal medicinos indikacijas.
Masažuojamojo padėtis: masažo pradžioje jis guli aukštielninkas, kojos sulenktos per kelių ir klubų sąnarius, masažo pabaigoje -kniūpsčias, po čiurnomis padėtas volelis.
Taikomi šie masažo būdai: pastūmimas, sukratymas, trynimas ir glostymas. Pastūmimo metu dešinė ranka dedama ant pilvo sienos dešinio inksto projekcijoje, kairioji -juosmens pusėje. Abi rankos skverbiasi giliai į audinius ir kairioji ranka tarsi stumteli, kilsteli inkstą dešiniosios rankos link. Darant sukratymą, masažuotojo rankų padėtys panašios kaip ir darant pastūmimą, judesys
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 71
atliekamas iš priekio į nugaros pusę. Po to masažuojamasis gulasi kniūpsčias, masažuojama inkstų sritis ties juosmeniu, darant spiralinį glostymą ir trynimą nykščių pagalvėlėmis.
8.3.3. Saulės rezginio masažas
Jis atliekamas pagal medicinos indikacijas.
Masažuojamojo padėtis: guli aukštielninkas.
Masažuojant saulės rezginį, reikia gerai žinoti jo projekciją pilvo sienoje. Sis rezginys yra linijos, jungiančios krūtinkaulio kardinę ataugą su bamba, projekcijoje. Jeigu šią liniją padalysime į tris lygias dalis, tai turėsime keturis taškus. Pirmasis taškas sutampa su kardinę atauga, antrasis - atitinkantis saulės rezginio periferinę dalį, yra tarp viršutinio ir vidurinio trečdalio, trečiasis - svarbiausia saulės rezginio dalis, yra tarp vidurinio ir apatinio trečdalio, ketvirtasis taškas - bamba. Masažuojant saulės rezginį, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas antrajam ir trečiajam taškams. Šiose vietose taikomas žiedinis glostymas, trynimas smiliaus ir didžiojo pirštų pagalvėlėmis, nutrūkstanti vibracija.
Jeigu saulės rezginys yra nusileidęs, tai anksčiau minėti taškai yra arčiau bambos.
8.3.4. Pilvo masažavimo taisyklės
1. Prieš pradedant pilvo masažą, reikia paklausti paciento, kokia jo savijauta, ar nesiskundžia blogu virškinimu, širdimi, kada jis valgė, tuštinosi, šlapinosi.
2. Masažuoti galima praėjus 0,5-1,0 vai. po pusryčių ir 1-1,5 vai. po pietų (priklausomai nuo maisto gausumo).
3. Pageidautina, kad prieš masažo pradžią pacientas pasišlapintų ir pasituštintų.
4. Masažuotojas turi gauti tikslius gydytojo nurodymus dėl masažo metodikos ir jo trukmės.
5. Masažo metodiką sąlygoja klinikinės ligos formos: vienais atvejais pakanka tik pilvo sienos masažo, kitais - masažuojami atskiri organai.
6. Masažuoti galima tik šiltomis rankomis.
7. Vidaus organus masažuoti gali tik patyręs masažuotojas, mokantis juos palpuoti.
8. Procedūros metu pacientas turi gulėti ramiai, o pilvo raumenys turi būti atpalaiduoti.
9. Pilvo sienos raumenys masažuojami pagal jų skaidulų kryptį, o vidaus organai -atsižvelgiant į jų anatominę topografinę padėtį.
10. Pilvo organai masažuojami tik po 1-2 pilvo sienos masažo procedūrų.
11. Pilvo siena ir jos raumenys masažuojami greitesniu tempu negu organai, kurių lygieji raumenys susitraukia lėčiau.
12. Masažuojant pilvą, nenaudojami tepalai.
13. Masažo metu pacientas neturi stengtis sulaikyti dujų.
14. Kadangi masažuojant pilvą pacientas labai greitai pavargsta, todėl pirmosios procedūros turi būti trumpesnės (apie 2-3 min.), procedūrų metu gali būti daromos poilsio pauzės.
15. Po pilvo masažo procedūros ligonis privalo 20-30 min. pagulėti.
16. Pilvo masažą reikia derinti su fiziniais pratimais.
72 M A S A Ž A S
8.4. Nugaros masažas Masažuojant nugarą yra atliekamas: ben
dras nugaros ir kryžmens masažas, bei, pagal specialius nurodymus, atskirų raumenų masažas (47,48 pav.).
Nugaros oda yra standi, nelabai paslanki prie pat stuburo ir lengvai suimama j raukšlę šonuose.
Paviršutinį nugaros raumenų sluoksnį sudaro trapecinis ir nugaros platusis raume-
3
2
5
47pav. Paviršutiniai nugaros, kaklo ir sėdmenų raumenys:
1 - trapecinis raumuo, 2 - platusis nugaros raumuo, 3 - didysis rombinis raumuo, 4 - vidurinis sėdmens raumuo, 5 - didysis sėdmens raumuo, 6-galvos sukamasis raumuo
48pav. Svarbiausios nugaros, užpakalinio kaklo paviršiaus ir sėdmenų masažavimo kryptys
nys. Po jais yra keliamasis mentės raumuo, rombiniai raumenys ir giliausiai - užpakaliniai dantytieji raumenys. Viena nugaros raumenų ypatybių, kad jų, išskyrus plačiojo raumens laisvąjį kraštą, negalima atkelti nuo kaulo.
Nugaroje yra gausus tinklas kraujagyslių ir nervų, kurių ir vieni, ir kiti jungiasi tarpusavyje.
Liemens limfiniai mazgai yra viršutinėje dalyje - tai antraktinėse ir pažastų duobėse, apačioje - kirkšnyse.
Limfagyslės labai persipynusios, yra sričių, kuriose vienos limfagyslės kyla aukštyn, kitos-žemyn. Manoma, kad nugaroje
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 73
egzistuoja dvi limfos srovės: iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų. Šios sistemos išsidėsčiusios skirtinguose lygiuose ir funkcionuoja nepriklausomai viena nuo kitos. Todėl nugaros masažą kai kas rekomenduoja daryti iš apačios į viršų ir priešingai (N. Biela-ja, 1983).
Masažuojamojo padėtis: guli kniūpsčias, rankos - išilgai liemens, lengvai sulenktos per alkūnes, galva padėta ant nedidelės, plokščios pagalvėlės, po krūtine ir pilvu -pagalvė arba volelis; gali sėdėti ant kėdės, nugara į masažuotoją (tokioje padėtyje daromas tik nugaros masažas, nemasažuojant kryžmens).
Bendrasis nugaros ir kryžmens masažas. Iš pradžių glostoma plokščiu paviršutiniu, vėliau - plokščiu giliuoju, apimančiu glostymu. Masažo kryptis - nuo kryžmens ir klubakaulių kraštų aukštyn, lygiagrečiai stuburui iki antraktinių duobių. Po to rankos grįžta į pradinę padėtį ir glosto atokiau nuo stuburo pažastų duobių link. Taikomi ir tokie pagalbiniai glostymo būdai, kaip glostymas krumpliais, lyginimu. Po glostymo kiekviena pusė (kryžmuo ir nugara) trinami pakaitiniu trynimu delnais skersai ir išilgai, spiraliniu trynimu pirštų delniniais paviršiais, pasunkinta ranka. Jeigu yra didesnis poodinis riebalų sluoksnis, galima trinti grėbliniu būdu, krumpliais (briauni-niu-šukuotiniu būdu, suėmus vienos rankos nykštį kitos rankos kumščiu). Po to taikomas trynimas pjovimo būdu (išoriniais delnų ir dilbių šonais) skersai ir išilgai nugaros. Nugaros sritis, esanti tarp C4-Th 2
stuburo slankstelių, trinama mažesne jėga. Abiem nugaros pusėms taikomas skersinis ir išilginis maigymas iš apačios į viršų ir prie
šingai. Galima taikyti voliojimą, sustūmi-mą-ištempimą, pažnaibymą. Po to atliekama vibracija. Iš nutrūkstančios vibracijos būdu taikomas punktavimas priestuburinių sričių, kapojimas ir plekšnojimas, smūgio jėgą susilpninant tarpmentyje.
Kryžmens srityje daugiau dėmesio skiriama trynimui. Įvairūs trynimo būdai kaitaliojasi su glostymu. Galima taikyti trynimą keturių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka, brėžiant kryžmens srityje aštuoniukę, grėblinį trynimą, atliekamą tarsi spinduliais aukštyn nugaros pusės link ir žemyn sėdmenų link bei kt.
Bendras nugaros ir kryžmens masažas baigiamas giliuoju ir apimančiu glostymu bei nenutrūkstančia vibracija, po kurios vėl paglostoma.
Ilgųjų nugaros raumenų masažas. Ilgieji nugaros raumenys, kurie prasideda nuo kryžmens ir tęsiasi iki pakaušio (abipus stuburo) yra masažuojami glostymu iš apačios į viršų ir priešingai. Trynimas ir maigymas daromi taip pat iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią. Nugaros ilgųjų raumenų masažas baigiamas glostymu.
Nugaros plačiųjų raumenų masažas. Nugaros platieji raumenys užima nugaros apatines ir šonines dalis. Raumuo masažuo-jamas įvairiais glostymo būdais iš apačios į viršų pažastų duobių link. Trynimas kaitaliojamas su maigymu.
Tarp trynimo būdų pažymėtinas pjovimas, tarp maigymo - skersinis maigymas. Vibracija - taikoma plekšnojimas.
Trapecinių nugaros raumenų masažas. Trapeciniai raumenys užima vidurinę nugaros dalį, antmentinę, pomentinę ir pakaušio sritis. Šis raumuo masažuojamas pagal
74 M A S A Ž A S
savo skaidulų kryptį: kylančioji raumens dalis masažuojama nuo stuburo įstrižai, peties sąnario link, horizontalioji dalis - skersai, peties ataugos link, nusileidžiančioji dalis masažuojama kaklo šonuose, taikant glostymą, spiralinį trynimą, trynimą krumpliais, skersinį maigymą. Ypač kruopščiai reikia atlikti horizontaliosios raumens dalies, t. y. laisvojo trapecinio raumens krašto, masažą. Šiai raumens daliai labai tinka skersinis maigymas ir kapojimas.
8.4.1. Nugaros masažavimo taisyklės
1. Tarpumentę reikia masažuoti atsargiai, ypač darant plekšnojimą ir kapojimą, kadangi stiprus poveikis į šią sritį gali turėti neigiamos įtakos širdžiai ir plaučiams.
2. Jeigu nėra medicinos indikacijų, pa-daužymas ir plekšnojimas inkstų srityje nedaromi.
3. Kartu su nugaros masažu yra daromi aktyvūs ir pasyvūs pratimai, stiprinantys nugaros raumenis, sąnarius ir raiščius.
8.5. Viršutinių galūnių masažas Kadangi viršutinę galūnę sudaro pečių
lankas ir laisvoji galūnė - ranka, jos masažas susideda iš: pirštų, plaštakos, riešo sąnario, dilbio, alkūnės sąnario, žasto, pečių lanko raumenų ir nervų kamienų masažo (49,50 pav.).
Rankos judesiuose dalyvauja ir pečių lankas, didindamas rankos judesių amplitudę. Rankas maitina poraktinės arterijos šakos, veninį kraują surenka poraktinė vena. Limfinių indų tinklas yra labai gausus. Pirštuose limfiniai indai išsidėstę skersai piršto iki jo šoninio paviršiaus, po to slenka delnu, pereidami ant riešo ir dilbio. Limfiniai maz-
49pav. Paviršutiniai viršutinės galūnės raumenys:
1 - mažasis apvalusis raumuo, 2 - didysis apvalusis raumuo, 3 - dvigalvis žasto raumuo, 4 - trigalvis žasto raumuo, 5 - žasto raumuo, 6 - žasto stipinkaulio raumuo, 7 - kvadratinis nugręžėjas, 8 - alkūninis riešo lenkiamasis raumuo, 9 - paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo, 10- ilgasis delno raumuo, 11- stipininis riešo lenkiamasis raumuo, 12 - pirštų tiesiamasis raumuo, 13 - alkūninis raumuo, 14- trumpasis nykščio tiesiamasis raumuo
gai yra alkūnės priekiniame paviršiuje, pažasties duobėje, apatinėje didžiojo krūtinės raumens dalyje, antraktinėje ir poraktinėje duobėse. Patys stambiausi limfiniai indai
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 75
50 pav. Svarbiausios rankų masažavimo kryptys
praeina priekiniu dilbio ir žasto paviršiumi. Ranką įnervuoja peties rezginio nervų šakos.
8.5.1. Pirštų ir plaštakos masažas
Šioje dalyje yra trumpi raumenys. Delne yra nykščio ir mažylio pakylos. Tarp delna-kaulių yra tarpkauliniai raumenys. Plaštakoje pirštų kryptimis išsidėstę dilbio raumenų sausgyslės. Prie kiekvieno piršto prisitvirtina dvi lenkiamųjų ir viena tiesiamojo raumenų sausgyslės. Pirštuose ir plaštakoje yra daugybė smulkių sąnarių: tarp atskirų pirštakaulių, tarp pirštakaulių ir del-nakaulių, tarp delnakaulių bei riešo kaulų. Delniniame paviršiuje sąnarinės kapsulės yra storesnės.
Masažuojamojo padėtis: žmogus guli arba sėdi, jo ranka padėta ant volelio, gulinčio ant masažo staliuko.
Masažo eiga. Masažuoti galima abiem rankomis arba viena ranka. Pastaruoju atveju viena ranka masažuoja, o antroji - fiksuoja masažuojamojo plaštaką. Masažas pradedamas plokščiuoju nenutrūkstamu glostymu nykščiu ir smiliumi nuo proksimalinio galo distalinio link. Taip glostomas kiekvienas pirštas. Iš pradžių glostomi nugarinis ir delninis, po to - šoniniai paviršiai. Po glostymo daromas trynimas nykščiu ir smiliumi arba smiliumi ir didžiuoju pirštu. Štri-chuojama išilgine ir skersine kryptimis. Po to vėl glostymas, o paskui - maigymas. Maigome abiem rankomis, suimant kiekvieną pirštą tarp nykščių ir smilių. Nykščiai sustumia minkštuosius audinius ir, darydami spiralinius judesius, slenka delnakaulių link. Po maigymo vėl glostoma. Jeigu pirštų sąnariai nepaslankūs, kartais daromas ištempimas, stengiantis atitolinti sąnarius, atliekami aktyvūs ir pasyvūs pratimai pirštams.
Masažuojant plaštaką, iš pradžių masažuojamas jos nugarinis, po to - delninis paviršiai. Glostome nugarinį paviršių giliuoju apimančiu glostymu, dėdami savo plaštaką skersai masažuojamojo plaštakos. Po to tri-name kiekvieną delno sausgyslę spirale arba štrichuojant. Paskui masažuojami delniniuose tarpuose esantys raumenys glostant ir trinant kiekvieną tarpą (masažuojamasis gali laikyti praskėtęs pirštus). Delninis plaštakos paviršius glostomas lyginimu, vėliau trinama spiraliniu trynimu, krumpliais. Atskirai masažuojamos nykščio ir mažylio pakylos. Jos glostomos ir trinamos nykščiu, maigomos atkėlimu ir skersiniu maigymu.
76 M A S A Ž A S
Galima daryti pirštų išskėtimo ir suglaudimo pratimus su pasipriešinimu.
8.5.2. Riešo sąnario masažas
Sąnarinis plyšys yra apčiuopiamas pal-puojant riešo sąnarį iš nugarinės arba šoninių pusių. Sąnarinė kapsulė nugariniame sąnario paviršiuje yra tuoj po oda, priekiniame (delniniame) paviršiuje ji padengta plaštakos ir pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslėmis.
Masažuojamojo padėtys: 1) sėdi ranką padėjęs ant masažo staliu
ko, dilbis remiasi į staliuką, plaštaka pusiau sulenkta (taip lengviau patekti į sąna-rinį plyšį);
2) guli aukštielninkas, jo ranka padėta ant masažuotojo kelių. Masažuotojas sėdi arba stovi priešais masažuojamąjį.
Masažo eiga. Daromas gilus žiedinis (apimantis) glostymas (A. Verbov, 1966). Po jo trinama štrichuojant arba spirale abiejų rankų nykščiais iš nugarinės ir delninės pusių. Paskui glostoma apimančiu glostymu iki dilbio vidurinės dalies. Galima trinti ir šitaip: sąnarys apimamas ir fiksuojamas tarp nykščio bei kitų pirštų, trinama pakaitomis priekinį ir užpakalinį paviršius (N. Bielaja, 1983). Masažą papildo aktyvūs ir pasyvūs pratimai: plaštakos lenkimas, tiesimas, judesiai į šonus, sukimas ratu, galima juos atlikti su pasipriešinimu.
8.5.3. Dilbio masažas
Dilbio masažą galima suskirstyti į: paruošiamąjį dilbio bei tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų masažą.
Dilbyje yra dvi raumenų grupės: priekinė grupė - tai lenkiamieji ir nugręžiamieji, nu
garinė grupė - tiesiamieji ir atgręžiamieji. Abiejų paviršių raumenys išsidėstę dviem sluoksniais: paviršutiniai ir gilieji.
Masažuojamojo padėtis: masažuojamasis sėdi, jo ranka padėta ant masažo staliuko, sulenkta per alkūnę (kampas tarp dilbio ir žasto - apie 110°).
Masažo eiga. Iš pradžių yra daromas paruošiamasis dilbio masažas, po to tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų masažas.
Paruošiamasis dilbio masažas. Kairiąja ranka masažuotojas laiko masažuojamojo ranką už plaštakos nugręžtą. Dešiniąja ranka jis glosto nugarinį dilbio paviršių iki apatinio žasto trečdalio apimančiu glostymu. Galima glostyti ir abiem rankomis nenutrūkstančiu bei nutrūkstančiu glostymu. Panašiai glostomas ir priekinis dilbio paviršius (masažuojamojo ranka atgręžta). Po glostymo ranka 3-4 kartus pakratoma ir masažuojami priekinio bei nugarinio paviršių raumenys.
Dilbio nugarinio paviršiaus tiesiamųjų raumenų masažas. Masažuotojas laiko masažuojamojo ranką taip, kaip paruošiamojo masažo metu (nugręžtą). Glostant viena ranka, nykštys slenka vidiniu alkūnkaulio kraštu, o likusieji pirštai - išilgai vagelės, skiriančios lenkėjus nuo tiesėjų. Glostoma iki apatinio žasto trečdalio. Glostyti galima viena ir abiem rankomis apimančiu nenutrūkstančiu, nutrūkstančiu glostymu, krumpliais, lyginimu, žnypliniu ir kitais būdais. Triname išilginiu-pakaitiniu, spiraliniu, pjovimo, pusiau žiediniu ir štrichavimo būdais. Maigymas - išilginis, skersinis, sustūmimas, ištempimas, paspaudymas. Po maigymo vibruojama padaužymu, plekšnojimu, kapojimu, pakratymu.
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 77
Dilbio priekinio paviršiaus lenkiamųjų raumenų masažas. Masažuojamojo ranka yra atgręžta. Glostant viena ranka, nykštys slenka išilgai stipinkaulio, likusieji pirštai -išilgai alkūnkaulio. Galima glostyti nenutrūkstančiu glostymu, viena ir abiem rankomis. Masažui taikomi panašūs būdai, kaip ir masažuojant priekinį paviršių, tačiau, jeigu nėra specialių nurodymų, šis paviršius masažuojamas silpniau negu nugarinis.
8.5.4. Alkūnės sąnario masažas
Alkūnės sąnarį sudaro trys sąnariai: žas-tikaulio-alkūnkaulio: žastikaulio-stipinkau-lio ir alkūnkaulio-stipinkaulio. Visus šiuos sąnarius dengia viena kapsulė ir visi jie turi bendrą sąnarinę ertmę. Sąnarinis plyšys geriausiai užčiuopiamas užpakaliniame dilbio paviršiuje „grožio duobutėje". Sąnarį sutvirtina stiprūs raiščiai, kurie yra prisitvirtinę šoniniuose sąnario paviršiuose. Sąnarinė kapsulė masažuojant lengviausiai pasiekiama iš nugarinio paviršiaus pusės.
Masažuojamojo padėtis: sėdi, ranka sulenkta per alkūnę 110° kampu ir padėta ant volelio.
Masažo eiga Vieni autoriai rekomenduoja masažuoti nugarinį alkūnės sąnario paviršių (A. Verbov, 1966), kiti (I. Sarkizov-Serazini, 1963) - priekinį, nors šioje pusėje sąnarinė kapsulė yra padengta storu raumenų ir sausgyslių sluoksniu. Pastarosios nuomonės šalininkai rekomenduoja masažą pradėti nuo dilbio ir baigti masažuojant apatines dvigalvio ir trigalvio raumenų dalis žaste. Mūsų nuomone, daugeliu atvejų tikslingiau yra masažuoti užpakalinį sąnario paviršių. Taikomas plokščias žiedinis glostymas abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis arba
delnais. Po to trinama žiediniu, spiraliniu būdais, štrichuojant. Trinama nykščiais arba keturių pirštų pagalvėlėmis, galima štri-chuoti smiliumi ir didžiuoju pirštais, maigyti prie šoninių alkūnės sąnario paviršių prisitvirtinusius raumenis. Taikomas žnyp-linis maigymas, sustūmimas, ištempimas, paspaudymai. Vibracija esti taškinė. Po to rekomenduojami pratimai: lenkimas, tiesimas, atgręžimas, nugręžimas.
8.5.5. Žasto ir pečių lanko raumenų masažas
Žaste yra dvi stambios raumenų grupės: lenkiamieji ir tiesiamieji. Masažuojamojo padėtys: 1) guli aukštielninkas, rankos - išilgai liemens; 2) sėdi - ranka padėta ant masažo staliuko.
Masažuotojo padėtys: 1) stovi iš masažuojamosios rankos pusės; 2) sėdi priešais masažuojamąjį.
Masažo eiga. Masažą galima pradėti įvairiai. Vieni autoriai (A. Verbov, 1966) siūlo jį pradėti nuo pečių lanko, kiti - nuo žasto (A. Bielaja, 1983). Mes manome, kad geriausiai būtų šitaip: paruošiamasis žasto masažas, tiesiamųjų, lenkiamųjų raumenų, pečių lanko masažas.
Paruošiamasis žasto masažas. Pirmiausia žastas glostomas nenutrūkstančiu apimančiu glostymu viena ranka ir abiem rankomis. Po to - pakaitinis-išilginis trynimas abiejų rankų delnais, spiralinis trynimas delniniais pirštų paviršiais pasunkinta ranka, pusiau žiedinis trynimas, maigymas -voluojant.
Tiesiamųjų raumenų masažas. Galima glostyti trigalvį ir deltinį raumenis išilginiu apimančiu glostymu viena ranka. Masažuojant ranka apima trigalvį raumenį tarp nykš-
78 M A S A Ž A S
čio ir keturių pirštų. Nykštys iš pradžių slenka trigalvio raumens išorine vaga, po to -deltiniu raumeniu. Keturi pirštai slenka trigalvio raumens vidine vaga, po to - deltiniu raumeniu. Prie peties ataugos visi pirštai susitinka. Galima šią grupę glostyti abiem rankomis (apimančiu nenutrūkstančiu bei nutrūkstančiu, kryžminiu glostymu, lyginimu). Taikomi įvairūs trynimo būdai: išilginis-pa-kaitinis, spiralinis, krumpliais (briauninis šukuotinis), pjovimas, pusiau žiedinis. Maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu iš apačios į viršų ir priešingai. Trynimas ir maigy-mas kaitaliojami su nenutrūkstančiu glostymu. Vibracija -purtymas.
Lenkiamųjų raumenų masažas. Dvigalvis raumuo yra glostomas išilginiu apimančiu glostymu viena ranka. Nykštys slenka priekine dvigalvio raumens vaga, likusieji pirštai - nugarine. Ranka juda deltinio raumens priekinio paviršiaus link. Jeigu nėra specialių nurodymų, tai dvigalvis raumuo masažuojamas labai lengvai, stiprūs trynimo ir maigymo būdai netaikomi.
Pečių lanko raumenų masažas. Pečių lanką dengia šie raumenys: trapecinis, nugaros platusis, krūtinės didysis ir deltinis. Trapecinio, nugaros plačiojo ir krūtinės didžiojo raumenų masažas yra aprašytas anksčiau (žr. nugarinio kaklo paviršiaus, krūtinės, nugaros masažą).
Jeigu deltinis raumuo gerai susiformavęs, galima masažuoti jo priekinę ir nugarinę dalis atskirai. Jeigu jis yra silpnesnis, visas raumuo masažuojamas iš karto. Taikomas apimantis nenutrūkstantis, žnyplinis glostymas, trynimas pjovimo būdu ir pusiau žiedinis. Vibracija - kapojimas.
8.5.6. Peties sąnario masažas Peties sąnarį sudaro žastikaulio galvutė ir
mentės sąnarinė duobė. Sąnarinė kapsulė yra didelė ir plona, laisvai apgaubianti sąnarį. Sąnaris ypatingas tuo, kad per jo ertmę praeina dvigalvio raumens ilgoji galva. Są-narinį plyšį geriausiai galima pasiekti iš pažastinės duobės pusės, kitose vietose jis yra padengtas storu raumenų sluoksniu.
Peties sąnario masažas yra pradedamas nuo pečių lanko raumenų masažavimo, kuris aprašytas anksčiau. Yra keletas peties sąnario masažavimo būdų.
Pirmas būdas. Masažuojamasis sėdi atrėmęs dilbį į masažo staliuką. Masažuotojas stovi jam už nugaros.
Masažas pradedamas žiediniu apimančiu glostymu. Po to sąnaris apimamas taip, kad nykštys remtųsi į nugarinį sąnario paviršių (mentę), o likusieji keturi pirštai liestų priekinį sąnario paviršių. Trinama pakaitomis tai keturiais pirštais, tai nykščiu.
Antras būdas. Masažuojant šiuo būdu, masažuojamasis turi sėdėti tam tikromis pozomis, kad būtų galima geriau pamasažuoti priekinį, nugarinį, apatinį sąnarinės kapsulės paviršių.
Norint geriau pasiekti peties sąnario kapsulės priekinį paviršių, masažuojamojo ranka dedama ant juosmens. Šioje padėtyje žasti-kaulis pasislenka į priekį, kartu pastumdamas ir sąnarinę kapsulę. Stovėdamas masa-žuojamajam už nugaros, masažuotojas nykščiu atsiremia į jo mentę, o keturių pirštų pagalvėlėmis trina spirale priekinį paviršių pažasties duobės link. Geresniam priėjimui prie nugarinio sąnarinės kapsulės paviršiaus, pacientas turi padėti masažuojamosios rankos plaštaką ant priešingos pusės peties. Ma-
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 79
sažuotojas stovi priekyje ir, remdamasis nykščiu į žasto galvutę, keturių pirštų pagalvėlėmis trina nugarinį sąnario paviršių peties ataugos link.
Apatinė sąnarinės kapsulės dalis pasiekiama ištiesus ranką į šoną, kai ji su liemeniu sudaro 90° kampą. Galima ištiestą ranką uždėti masažuotojui ant peties. Masažuotojas keturiais pirštais remiasi į žastikaulio galvutę iš viršaus, o nykščiu per pažasties duobę stengiasi apčiuopti galvutę iš vidaus, trina ją, taip pat pažasties duobės kraštus žiedu, nespausdamas limfinių mazgų. Po to masažuojamasis ranką nuleidžia išilgai liemens, masažuotojas didžiuoju ir bevardžiu pirštais trina tarpgumburinę sritį, pro kurią praeina dvigalvio raumens sausgyslė.
Masažuojant peties sąnarį, taikomas ir pusiau žiedinis trynimas, kaitaliojant jį su žiediniu (plokščiu arba apimančiu) glostymu.
Peties sąnario masažas derinamas su fiziniais pratimais visose sąnario ašyse. Daromas pečių pakėlimas ir nuleidimas, judesiai į priekį ir atgal, rankos pasukimas į vidų ir į išorę, sukimas ratu. Esant ribotiems judesiams, masažuotojas viena ranka fiksuoja išorinį mentės kraštą, o kita, suėmęs už dis-talinio žasto galo, suka ranką ratu.
8.5.7. Svarbiausių rankos nervinių kamienų masažas
Nerviniai kamienai yra masažuojami pagal medicinos nurodymus ir apie jų masažą tikslingiau pakalbėti aptariant masažo ypatumus, sergant nervų ligomis. Keletas trumpų pastabų.
Nerviniai kamienai masažuojami tik tose vietose, kuriose jie išeina į paviršių arba priartėja priėjo.
Pažastinis nervas masažuojamas pažasties duobėje, atitraukus ranką.
Stipininis nervas masažuojamas nugariniame žasto paviršiuje tarp jo apatinio ir vidurinio trečdalių, netoli alkūnės, tarp žasti-nio ir atgręžiamojo raumenų.
Alkūninis nervas masažuojamas apatiniame priekinio žasto paviršiaus trečdalyje tarp žastikaulio vidinio antkrumplio ir alkūnės ataugos. Be to, jį galima masažuoti delniniame plaštakos paviršiuje, ties mažylio pakyla.
Vidurinis nervas masažuojamas: 1) tarp vidurinio ir apatinio dilbio trečdalių, priekiniame paviršiuje; 2) viršutiniame žasto trečdalyje iš vidinės dvigalvio raumens pusės. Masažuojant minėtoje antroje vietoje, pirštai palenda po dvigalviu raumeniu ir vibruoja. Be to, šis nervas dar masažuojamas delne ties nykščio pakyla.
Masažuojant nervinius kamienus, taikoma nenutrūkstanti vibracija smiliumi, išilginį trynimą kaitaliojant su glostymu.
8.5.8. Rankos masažavimo taisyklės
1. Masažuojamojo rankos padėtis turi būti patogi, raumenys atpalaiduoti.
2. Prieš masažuojant atskirus rankos segmentus, reikia padaryti visos rankos paruošiamąjį masažą.
3. Kadangi daugelio dilbio raumenų sausgyslės baigiasi ties viduriniais arba galiniais pirštakauliais, dilbio masažas atliekamas pradedant nuo pirštų galų. Masažuoti tik dilbį arba plaštaką yra netikslinga.
4. Masažuojant dvigalvį raumenį, negalima stipriai spausti jo vidinės vagos srityje, nes čia praeina stambios kraujagyslės ir stipininis nervas.
80 M A S A Ž A S
5. Masažuojant žastą, reikia masažuoti ir pečių lanką, nes daugelis nugaros ir krūtinės raumenų prisitvirtina prie žastikaulio.
6. Masažuojant nervus, nereikia jų smarkiai spausti, nes tai gali sukelti nemalonius pojūčius. Pernelyg spaudžiant stipininį nervą, atsiranda skruzdžių ropojimo nugariniu plaštakos paviršiumi pojūtis, spaudžiant alkūninį nervą, tampa nejautrus mažylis pirštas, jis tirpsta.
7. Masažuojama pagal raumeninių skaidulų kryptį, iš periferijos į centrą, pagal limfos tekėjimo kryptį, sritinių limfinių mazgų link.
8. Esant traumuotai galūnei, masažas yra daromas pagal „nusiurbiamojo" masažo principą, t. y. pradedama masažuoti nuo aukščiau esančių segmentų (žr. glostymo taisykles) arba reikia iš pradžių padaryti paruošiamąjį masažą, o po to masažuoti pažeistą vietą.
9. Atsižvelgiant į nurodymus, masažuojant galima neišskirti atskirų raumenų grupių (lenkiamųjų, tiesiamųjų), sąnarių, nervų, o masažuoti visą nurodytą segmentą; masažuojant atskirus raumenis, masažo kryptis turi atitikti jų anatomines savybes.
10. Masažą papildo fiziniai pratimai.
8.6. Apatinių galūnių masažas Apatinę galūnę sudaro dubens lankas ir
koja (51,52 pav.). Jos masažas apima pirštų, čiurnos sąnario, blauzdos, kelio sąnario, šlaunies, sėdmenų, klubo sąnario ir stambiausių nervinių kamienų masažą.
Dubens lankas skiriasi nuo pečių lanko savo nepaslankumu, nes jį sudarantys kaulai nugaros pusėje tvirtai susijungę su kryžkauliu. Dubens lanko judesiai yra galimi tik
57 pav. Kojų raumenys:
1 - dvigalvis šlaunies raumuo, 2 - pusgyslinis raumuo, 3 - pusplėvinis raumuo, 4 - dvilypis blauzdos raumuo, 5 - kulno sausgyslė, 6 - keturgalvis šlaunies raumuo, 7 - girnelės raištis, 8 - priekinis blauzdos raumuo, 9 - ilgasis tiesiamasis pirštų raumuo, 10- ilgasis šeivinis raumuo
dėl juosmeninės stuburo dalies paslankumo ir priešingos pusės klubo sąnario judesių.
Sėdmenų odoje yra daug riebalinių liaukų, po oda - storokas riebalų sluoksnis.
Koją krauju aprūpina šlaunies arterija ir jos šakos. Kojoje yra gausus limfagyslių tinklas. Limfa teka limfinių mazgų link, kurie yra pakinklio duobėje, kirkšnies srityje ir
ATSKIRŲ K U N O DALIŲ MASAŽAS 81
52 pav. Svarbiausios kojų masažavimo kryptys
tarpvietėje. Iš sėdmenų viršutinių dalių, vidinių šlaunų paviršių limfa renkasi tarpvie-tės limfmazgiuose. Iš nugarinio pėdos paviršiaus, pado, ji suteka į pakinklių ir kirkšnių limfmazgius. Paviršutinės ir giliosios limfagyslės jungiasi tarpusavyje.
Koją įnervuoja juosmens ir kryžmens nerviniai rezginiai.
8.6.1. Pirštų ir pėdos masažas
Pirštų judesiuose dalyvauja blauzdos raumenys, besibaigiantys ant pėdos ir pėdos raumenys, kurie joje prasideda ir baigiasi. Tai nugarinio pėdos paviršiaus ir pado raumenys. Pado raumenys sulenkia pirštus, o nugarinio paviršiaus raumenys - ištiesia. Pado
raumenys susiformavę geriau negu nugarinio paviršiaus (panašiai kaip plaštakoje).
Masažuojamojo padėtis: guli aukštielninkas, po kelių sąnariais - volelis.
Masažo eiga. Pirštų sąnariai masažuojami tiktai esant jų pažeidimams, kitais atvejais jie paglostomi.
Masažo metodika tokia, kaip ir masažuojant rankų pirštus. Taikomas glostymas, trynimas nykščiu ir smiliumi arba smiliumi ir didžiuoju pirštais. Glostoma iš nugarinės ir pado pusių. Pirštų masažą papildo aktyvūs ir pasyvūs pratimai pirštams.
Masažuojant pėdą, viena ranka masažuotojas fiksuoja pėdą, o kita glosto ją nuo pirštų, blauzdos vidurio arba net kelio sąnario. Nugariniam pėdos paviršiui taikomas plokščias paviršutinis glostymas, o blauzdai - apimantis nenutrūkstantis. Trinama spiraliniu trynimu keturių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka. Po to nykščio pagalvėle yra trinami padikauliniai tarpai. Masažuojant padą, glostymas atliekamas krumpliais, trynimas - krumpliais (briauninis-šukuotinis). Trinama nuo pirštų kulno ir čiurnos sąnario link ir atgal. Trynimas kaitaliojamas su pado ir nugarinio pėdos paviršiaus glostymu.
8.6.2. Čiurnos sąnario masažas
Čiurnos sąnarį sudaro abiejų blauzdos kaulų ir šokikaulio sąnariniai paviršiai. Są-narinė kapsulė priekiniame ir nugariniame paviršiuose laisva, tačiau tvirtai prisitvirtinusi iš vidinės ir išorinės pusių. Sąnarinis plyšys geriau užčiuopiamas iš priekio esant atpalaiduotiems blauzdos šoninio paviršiaus raumenims. Raiščiai geriau prieinami masažui iš priekio ir kulno sausgyslės šonų. Vadinasi, sąnarinę kapsulę geriausiai masažuo-
82 M A S A Ž A S
ti šiose vietose: 1) priekiniame paviršiuje, kur ji yra gana arti paviršiaus po tiesėjų sausgyslėmis; 2) iš šonų po kulkšnimis; 3) nugariniame paviršiuje po kulno sausgysle. Šioje vietoje prie jos galima prieiti pro kulno sausgyslės apačią.
Priekinį sąnario paviršių geriau masažuoti ištiesus pėdą (palenkus į nugarinę jos pusę), nugarinį - sulenkus pėdą (palenkus į pado pusę).
Masažuojamojo padėtis tokia pati, kaip masažuojant pėdą.
Masažo eiga. Masažas pradedamas apimančiu žiediniu glostymu tuo pat metu glostant priekinį ir šoninius paviršius. Po to atliekamas spiralinis ir pusiau žiedinis trynimas, štrichavimas smiliumi ir didžiuoju pirštais, trynimas abiejų rankų nykščiais. Trynimas kaitaliojamas su glostymu. Galima trinti pakaitomis nykščiu ir keturiais pirštais, apėmus sąnarį. Kai trina keturi pirštai, remiamės nykščiu ir priešingai. Ypatingą dėmesį reikia kreipti į tas vietas, kuriose sąnarinė kapsulė labiausiai pasiekiama masažavimui (aprašyta anksčiau). Galima pradėti trinti nuo šoninės kulkšnies, slenkant ant priekinio paviršiaus, po to - ant vidinės kulkšnies ir kulno sausgyslės. Tuomet ligonis guli aukštielninkas. Atsigulus jam kniūpsčiomis, masažuojame kulno sausgyslę žnypliniu glostymu, štri-chavimu, be to, trinamas kulnas ir jo sausgyslės abiejų rankų nykščiais. Masažą baigiame fiziniais pratimais: lenkimu, tiesimu, atgrę-žimu, nugręžimu, atitraukimu, pritraukimu.
8.6.3. Blauzdos masažas
Blauzdą sudaro du kaulai. Tai blauzdikaulis ir šeivikaulis. Blauzdikaulio apatinėje dalyje, vidiniame paviršiuje, yra atauga - vidi
nė kulkšnis; šeivikaulio apatiniame šoniniame paviršiuje yra šoninė kulkšnis. Blauzdos priekiniame paviršiuje gerai užčiuopiama blauzdikaulio ketera, o viršutinėje jo dalyje - šiurkštumas. Blauzdoje yra trys raumenų grupės: priekinė, nugarinė, šoninė. Nugarinio paviršiaus raumenys išsidėstę dviem sluoksniais. Tai paviršutinis ir gilusis raumenų sluoksniai.
Masažuojamojo padėtis tokia, kaip aprašyta anksčiau.
Masažo eiga. Blauzdos masažą sudaro: paruošiamasis blauzdos masažas, priekinės, šoninės ir nugarinės raumenų grupių masažas.
Paruošiamasis blauzdos masažas. Iš pradžių daromas plokščias paviršutinis ir gilusis nenutrūkstantis glostymas, po to apimantis nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, pradedant nuo pirštų iki apatinės šlaunies dalies. Paskui trinama spiraliniu trynimu, pusiau žiediniu, krumpliais (briauniniu-šukuotiniu). Trinama iš apačios j viršų ir iš viršaus i apačią. Nugariniame paviršiuje taikoma nenutrūkstanti vibraci-ja-purtymas.
Priekinės raumenų grupės masažas. Dešinė koja masažuojama kaire ranka, pradedant nuo pirštų galų. Masažo kryptis - nuo nykščio, vidiniu blauzdikaulio kraštu, nuo likusių keturių pirštų - linija, jungiančia šoninę kulkšnį su šeivikaulio galvute. Nykštys ir smilius susitinka ties apatiniu šoniniu šlau-nikaulio kraštu. Po to trinama spiraliniu, pusiau žiediniu trynimu, maigoma skersiniu maigymu, vibruojama - kapojimu. Visi šie būdai kaitaliojami su glostymu.
Šoninės raumenų grupės masažas. Masažuojant šeivinius raumenis, taikomas žnyplinis glostymas nykščiu ir smiliumi.
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 83
Nykštys juda nuo šoninės kulkšnies išilgai blauzdikaulio jo galvutės link, smilius - vagele tarp trumpojo šeivinio raumens ir dvilypio blauzdos raumens. Kiti masažo būdai tokie pat, kaip masažuojant priekinę raumenų grupę.
Nugarinės raumenų grupės masažas. Kadangi dvilypis blauzdos raumuo yra dažnai pažeidžiamas sergant įvairiomis ligomis, todėl jo masažavimui skiriama daug dėmesio. Rekomenduojama masažuoti atskirai šoninę ir vidinę raumens galvas. Glostant šoninę galvą, nykštys juda šoniniu-išoriniu blauzdos paviršiumi, o keturi pirštai - vagele tarp dvilypio blauzdos raumens galvų. Masažuojant vidinę galvą, nykštys juda vagele tarp raumens galvų, o keturi pirštai -šoniniu-vidiniu blauzdos paviršiumi. Be anksčiau minėtų būdų yra taikomas maigy-mas atkeliant, vibracija - purtymas, pakra-tymas sulenkus koją per kelio sąnarį ir laikant už čiurnos.
8.6.4. Kelio sąnario masažas
Kelio sąnarį sudaro trys kaulai: šlauni-kaulis, blauzdikaulis ir kelio girnelė, esanti keturgalvio raumens sausgyslėje. Kelio sąnarį sutvirtina standūs raiščiai. Svarbi sąnario ypatybė, kad jo ertmė jungiasi su sinovi-niais maišeliais (bursomis). Pastarieji yra priekinėje ir nugarinėje kelio sąnario sienelėje. Kai kurie jų yra savarankiški. Sąnaris apgaubtas kapsule, kuri daugelyje vietų yra plona. Sąnarinis plyšys geriausiai užčiuopiamas iš priekio tiek esant ištiestai, tiek ir sulenktai per kelio sąnarį kojai. Sulenkus koją per kelio sąnarį, dar galima užčiuopti šlaunikaulio vidinį ir šoninį antkrumplius. Iš nugarinės pusės sąnarinis plyšys neužčiuo
piamas, nes jis padengtas minkštųjų audinių sluoksniu.
Masažuojamojo padėtys: guli aukštielninkas, po pakinkliais padėtas volelis; guli kniūpsčias - volelis po čiurnų sąnariais.
Masažo eiga. Sąnario masažas pradedamas glostymu abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis ir nykščių pagrindais. Pirštai uždedami žemiau kelio girnelės per 1,5-2,0 cm ir glostoma, apeinant girnelę, išilgai keturgalvio raumens sausgyslių iki šlaunikaulio vidurio. Po to ta pačia kryptimi trinama spiraliniu trynimu. Į sąnarinį plyšį stengiamasi patekti sulenkus kelio sąnarį. Geriausiai jį galima pasiekti dviejose vietose: tarp keturgalvio raumens sausgyslės ir išorinio šoninio raiščio, tarp to paties raumens sausgyslės ir vidinio šoninio raiščio. Trinama spiraliniu būdu, štrichuojant. Be minėtų būdų kelio sąnarį galima masažuoti plokščiuo-ju ir apimančiu žiediniu glostymu, trinti pusiau žiediniu ir pjovimo būdais.
Nugarinis paviršius masažuojamas pacientui gulint kniūpsčiomis. Daugiausia dėmesio skiriama pakinklio duobės pakraščiams, sąnario šonams. Taikomas žiedinis glostymas ir spiralinis trynimas.
Pakinklio duobė, per kurią praeina stambios kraujagyslės ir nervai, masažuojama tik švelniu glostymu. Po masažo daromi aktyvūs ir pasyvūs pratimai - tai lenkimas, tiesimas, kelio girnelės pajudinimas į viršų, apačią, į šonus.
8.6.5. Šlaunies masažas
Šlaunyje yra trys stambios raumenų grupės: priekinė, nugarinė ir vidinė. Nugariniame šlaunies paviršiuje praeina sėdimasis nervas, kuris, išėjęs iš po sėdimųjų raume-
84 M A S A Ž A S
nų, iš pradžių eina gana arti paviršiaus, vėliau nusileidžia gilyn, o ties pakinklio duobe dalijasi į dvi šakas.
Masažuojamojo padėtys: guli aukštielninkas, po pakinkliais - volelis; guli kniūpsčias, po čiurnomis - volelis.
Masažo eiga. Šlaunies masažą sudaro: paruošiamasis masažas, priekinės, vidinės ir nugarinės raumenų grupių masažas.
Paruošiamasis masažas. Jis daromas pagal panašią metodiką, kaip ir blauzdos masažas. Priekiniame paviršiuje daromas nenutrūkstantis apimantis glostymas viena ir abiem rankomis, nutrūkstantis glostymas, įvairūs trynimo būdai, skersinis ir išilginis maigymas, vibracija -purtymas, kapojimas. Nugariniame paviršiuje darant paruošiamąjį masažą yra masažuojami ir sėdmeniniai raumenys. Taikomi panašūs masažo būdai, kaip ir priekiniame paviršiuje.
Priekinės raumenų grupės masažas. Šią raumenų grupę sudaro keturgalvis šlaunies ir siuvėjo raumenys. Dešinę koją masažuojame dešine ranka.
Masažuojant keturgalvį raumenį, dešinė ranka yra dedama ant blauzdos, žemiau kelio sąnario. Nykštys juda nuo išorinio kelio girnelės krašto šlaunikaulio didžiojo gūbrio link, likusieji keturi pirštai - nuo vidinio kelio sąnario krašto siuvėjo raumeniu iki priekinio klubo dyglio, kur visi pirštai susieina.
Siuvėjo raumuo masažuojamas nykščiu ir smiliumi, pradedant nuo blauzdikaulio šiurkštumo ir baigiant priekiniu klubo dygliu.
Vidinės raumenų grupės masažas. Šią raumenų grupę sudaro pritraukiamieji raumenys ir plačiosios šlaunies fascijos tempiamasis raumuo.
Masažuojant pritraukiamuosius raumenis, nykštys juda nuo vidinio kelio sąnario krašto iki priekinio klubo dyglio, likusieji keturi pirštai - nuo vidinio blauzdikaulio krumplio iki gaktikaulio, o vėliau - išilgai kirkšnies iki priekinio klubo dyglio, kur pirštai susitinka. Kirkšnies sritis masažuojama vos liečiant odos paviršių.
Plačiosios šlaunies fascijos tempiamasis raumuo yra masažuojamas taip: nykštys juda nuo nugarinio šeivikaulio galvutės krašto iki didžiojo gūbrio nugarinio krašto. Likusieji pirštai - nuo išorinio kelio sąnario krašto iki priekinio didžiojo gūbrio krašto. Pirštai susitinka ties priekiniu klubo dygliu.
Nugarinės raumenų grupės masažas. Jį sudaro: dvigalvio šlaunies raumens, esančio išorinėje šlaunies pusėje, pusgyslinio ir pusplėvinio raumenų masažas.
Dvigalvis raumuo masažuojamas dešine ranka. Nykštys pradeda judėti nuo pakinklio vidurio, vidurine šlaunies nugarinio paviršiaus linija sėdimojo gumburo ir kirkšnies raukšlės link. Likusieji pirštai juda nuo šeivikaulio galvutės didžiojo šlaunikaulio gūbrio užpakalinio paviršiaus link. Pirštai susijungia ties sėdmenine raukšle,
Masažuojant pusgyslinį ir pusplėvinį raumenis, masažuoti pradedame žemiau pakinklio duobės. Nykštys juda viduriniąja šlaunies linija nuo vidinio blauzdikaulio krumplio sėdmeninės raukšlės ir sėdimojo gumburo link (nugarine pritraukiamųjų raumenų linija). Pirštai susitinka perėję sėdmenine raukšlę.
Taikomi įvairūs glostymo ir trynimo būdai, tarp jų žnyplinis glostymas, trynimas krumpliais (briauninis-šukuotinis), maigymas - skersinis-išilginis, nutrūkstanti vib-
ATSKIRŲ K U N O D A L I Ų MASAŽAS 85
racija -padaužymas, purtymas. Masažuojama pagal raumenų eigą, atkreipiant dėmesį į tas vietas, kur raumenys pereina į sausgysles (šoniniai kelio sąnario paviršiai).
8.6.6. Sėdmenų masažas
Stiprus didysis sėdmens raumuo užima didelį plotą - nuo juosmens-kryžmens srities iki viršutinio trečdalio šlaunies. Po juo yra vidurinis sėdmens raumuo ir mažasis sėdmens raumuo.
Šioje srityje yra gana storas poodinis sluoksnis, ypač moterims.
Masažuojama pagal raumeninių skaidulų kryptį nuo šlaunikaulio didžiojo gūbrio kryžmens link ir nuo gūbrio klubinės skiauterės link, taip pat ir priešinga kryptimi.
Masažuotojas deda plaštaką viršutiniame išoriniame šlaunikaulio trečdalyje. Nykštys juda iki sėdmeninės raukšlės, nuo jos - uo-degikaulio ir kryžkaulio link. Likusieji keturi pirštai juda linija, jungiančia didįjį šlaunikaulio gūbrį su viršutiniu klubo dygliu. Po to ranka uždedama žemiau didžiojo gūbrio. Nykštys juda ta pačia kryptimi kaip ir anksčiau, o keturi pirštai - viršutinio priekinio klubo dyglio link.
Masažuoti galima dilbiais, kumščiais. Taikomi tokie būdai kaip glostymas, trynimas krumpliais (briauninis šukuotinis), kumščiais, pjovimas išorinėmis delnų ir dilbių briaunomis, skersinis maigymas, paspaudy-mas, vibracija - padaužymas, kapojimas.
8.6.7. Klubo sąnario masažas
Šis sąnaris iš visų pusių padengtas galingais raumenimis, kurie trukdo masažuojant paveikti patį sąnarį. Šiek tiek galima paveikti sąnarį masažuojant iš nugaros pusės (tarp
sėdimojo gumburo ir didžiojo gūbrio) bei iš priekio - siuvėjo raumens prisitvirtinimo vietoje. Taikomi būdai: glostymas, trynimas įvairiomis kryptimis.
Po masažo tinka įvairūs fiziniai pratimai: lenkimas, tiesimas, atitraukimas, pritraukimas, pasukimas į vidų ir į išorę, sukimas ratu.
8.6.8. Svarbiausių nervinių kamienų masažas
Nerviniai kamienai yra masažuojami pagal medicinos nurodymus, t. y., kai jie yra traumuoti arba sergant įvairiomis ligomis. Sėdimasis nervas yra masažuojamas per 4 cm nuo nugarinio didžiojo gūbrio krašto, per vidurį sėdmeninės raukšlės, be to, per vidurinę užpakalinio šlaunies paviršiaus liniją, pakinklio duobėje ir į nugaros pusę nuo šoninės ir vidinės kulkšnių.
Pagal visą šią nervinio kamieno eigą galima taikyti plokščią nenutrūkstantį, gilųjį glostymą nykščių pagalvėlėmis, trynimą abiejų rankų nykščiais, kurie juda vienas paskui kitą ir trina ratukais priešingomis kryptimis. Taip pat taikoma nenutrūkstanti ir nutrūkstanti vibracija (punktavimas). Punktuojama nykščio pagalvėle. Spaudimo jėga, slenkant nuo pakinklio sėdimojo gumburo link, nuolat didėja, nes kuo toliau, tuo storesnis raumenų sluoksnis dengia nervą. Po masažo, pagal atskirus nurodymus, dar yra atliekami pratimai nervui ištempti. N. Bielaja siūlo tokius pratimus:
1) koją reikia pakelti pusiau sulenktą per kelio sąnarį, pėdą atpalaiduoti;
2) koją pakelti pusiau sulenktą per kelio sąnarį, tuo pat metu stipriai ištiesiant ją per čiurnos sąnarį;
86 M A S A Ž A S
3) pakelti ištiestą koją, pėdą atpalaiduoti; 4) pakelti ištiestą koją per kelio sąnarį,
tuo pat metu ištiesiant ją per čiurnos sąnarį, palenkti galvą į priekį ir stengtis smakru pasiekti krūtinę.
Šlaunies nervas yra masažuojamas po kirkšnies raiščiu, šlaunies trikampyje ir priekiniame viduriniame šlaunies paviršiuje. Taikomas lengvas glostymas ir trynimas, stipriai nespaudžiant audinių.
Bendrasis šeivinis nervas masažuojamas ties šeivikaulio galvute tais pačiais būdais.
Fiziniai pratimai po masažo yra daromi gulint kniūpsčiomis: kojos lenkiamos per kelio sąnarį, pritraukiant blauzdą prie šlaunies, ištiesiant per klubo sąnarį.
8.6.9. Kojų masažavimo taisyklės
1. Prieš masažą raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti:, parenkant patogias pradines padėtis.
2. Galima masažuoti visą koją, neišskiriant atskirų raumenų, sąnarių, nervų vietų.
3. Prieš masažuojant atskirus kojos segmentus, atliekamas bendras paruošiamasis, nediferencijuotas masažas.
4. Blauzda ir pėda atskirai nemasažuojamos: masažuojant pėdą, masažuojama blauzda ir priešingai. Tai daroma todėl, kad daugelis blauzdos raumenų baigiasi ant pėdos ir pirštų.
5. Masažuojant šlaunį, masažuojamas ir sėdmuo.
6. Pakinklio duobė masažuojama labai atsargiai, nes čia praeina stambios kraujagyslės ir nervai.
7. Vidiniai šlaunų paviršiai ir kirkšnių sritys masažuojamos labai lengvai, nes čia praeina stambios kraujagyslės, nervai; be to, vi
diniai šlaunų paviršiai ir sėdmenys yra didesnio lytinio jautrumo zonos, todėl jų masažas turi būti trumpas, nedirginantis.
8. Masažas yra daromas pagal limfagys-lių eigą, limfinių mazgų link, iš periferijos į centrą.
9. Masažas yra derinamas su fiziniais pratimais.
8.7. Masažo procedūrų apimtis ir trukmė
Atskiros kūno dalies masažo procedūros trukmę kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti sunku ir netikslinga. Pavyzdžiui, aprašant masažą tenka aiškinti plaštakos, riešo sąnario, dilbio, žasto ir kitų dalių masažo eigą, o procedūros metu kartu yra masažuojamos ir kitos sritys, turinčios anatominį bei funkcinį ryšį su ta kūno dalimi, kurią norime gydyti masažu. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju masažo trukmė priklauso nuo masažo tikslo, kurį sąlygoja medicinos indikacijos (žr. toliau).
Norint, kad bent apytikriai būtų galima orientuotis, kokia yra atskirų masažo procedūrų trukmė, pateikiame V. Vasičkino rekomenduojamą (masažuotojams) masažo vienetų lentelę (V. Vasičkin, 1990). Joje nurodyta ir kai kurių segmentinio masažo procedūrų trukmė vienetais.
ATSKIRŲ KUNO DALIŲ MASAŽAS 87
1 lentelė. Rekomenduojama masažo procedūrų trukmė (vienetais)
Eil. Masažo procedūrų apimtis Nr.
Sąlyginiai masažo procedūros vienetai
1. Galvos (kaktos ir plaukuotosios galvos dalies) masažas 1,0
2. Veido (kaktos, akiduobių, viršutinio ir apatinio žandikaulių) masažas 1,0
3. Kaklo (nugarinio, šoninių, priekinio paviršių) masažas 1,0
4. Apykaklės srities (nugarinio kaklo paviršiaus, nugaros iki ketvirtojo krūtinės stuburo slankstelio ir priekinio krūtinės ląstos paviršiaus iki antrojo šonkaulio lygio) masažas
1,5
5. Rankos (plaštakos, dilbio, žasto) masažas 1,5
6. Viršutinės galūnės (rankos, pečių lanko raumenų ir mentės srities) masažas 2,0
7. Peties sąnario (žasto viršutinės dalies, pečių lanko raumenų ir peties sąnario) masažas 1,0
8. Alkūnės sąnario (dilbio viršutinės dalies, alkūnės sąnario ir žasto apatinės dalies) masažas
1,0
9. Riešo sąnario (proksimalinės plaštakos dalies, riešo sąnario ir dilbio) masažas 1,0
10. Plaštakos ir dilbio masažas 1,0
11. Krūtinės ląstos (krūtinės nuo pečių iki šonkaulių lankų, nugaros, pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo juosmens stuburo slankstelio lygiu) masažas
2,5
12. Nugaros (pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo juosmens stuburo slankstelio lygiu bei nuo vienos pusės vidurinės pažastinės linijos iki kitos pusės tokios pačios linijos) masažas
1,5
13. Pilvo sienos masažas 1,0
14. Juosmens-kryžmens srities (nuo pirmojo juosmens stuburo slankstelio iki sėdmenų raukšlių) masažas
1,0
15. Segmentinis juosmens-kryžmens priestuburinių sričių masažas 1,5
16. Nugaros ir juosmens sričių (pradedant septintojo kaklo stuburo slankstelio ir baigiant pirmojo kryžkaulio slankstelio lygiu bei nuo vienos pusės vidurinės pažastinės linijos iki kitos pusės tokios pačios linijos) masažas
2,0
17. Kaklo ir nugaros (nugarinio kaklo paviršiaus ir nugaros iki pirmojo juosmens stuburo slankstelio) masažas
2,0
88 MASAŽAS
Eil. Masažo procedūrų apimtis Nr.
Sąlyginiai masažo procedūros vienetai
18. Segmentinių priestuburinių kaklo-krutinės sričių masažas 3,0
19. Liemens nugarinio paviršiaus (kaklo nugaros pusės paviršiaus, nugaros, juosmens-kryžmens) masažas
2,5
20. Kojos (pėdos, blauzdos, šlaunies) masažas 1,5
21. Apatinės galūnės (pėdos, blauzdos, šlaunies, sėdmenų ir juosmens-kryžmens) masažas
2,0
22. Klubo sąnario ir sėdmenų masažas 1,0
23. Kelio sąnario (viršutinės blauzdos dalies, kelio sąnario ir apatinės šlaunies dalies) masažas
1,0
24. Čiurnos sąnario (proksimalinės pėdos dalies, čiurnos sąnario ir apatinės blauzdos dalies) masažas
1,0
25. Pėdos ir blauzdos masažas 1,0
26. Bendrasis masažas (kūdikiams ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams) 3,0
27. Bendrasis masažas (suaugusiems žmonėms) 4,0
Pastaba. Vienas masažo vienetas atitinka 10 minučių. Į šį laiką įeina masažo procedūros trukmė, laikas skirtas ligonio nusirengimui bei apsirengimui, perėjimui iš vieno kabineto į kitą. Norint sužinoti tikrąjį masažui skirtą laiką, turime vienetus paversti minutėmis ir atimti iš jų 2-3 minutes. Toks masažavimui skirto laiko skaičiavimas, kai nėra nurodyta konkreti liga, yra įprastas masažo praktikoje.
8.8 Kūno paviršiaus pakitimų įvertinimas prieš masažo procedūrą
Masažuotojas prieš kiekvieną masažo procedūrą turi apžiūrėti ligonį, įvertinti jo audinių būklę, jų jautrumą, jaudrumą. Tokia apžiūra turėtų būti atliekama prieš kiekvieną masažo procedūrą, ypač prieš pirmąją. Labai svarbu yra teisingai nusta
tyti paciento vegetacinės nervų sistemos tipą. Įvertindamas audinių būklę, masažuotojas apklausia, apžiūri, palpuoja pacientą. Visa tai padeda tiksliai dozuoti masažo gilumą, intensyvumą.
Vegetacinės nervų sistemos tipo įvertinimui Birkmeyer, Conrad, Kretschmer ir kt. siūlo tokią lentelę:
ATSKIRŲ KUNO DALIŲ MASAŽAS 89
2 lentelė. Vegetacinės nervų sistemos tipo {vertinimas
Eil. Nr. Stebėjimo objektas Vegetacinės reguliacijos tipas
Simpatikotonikas Parasimpatikotonikas
1 Kūno išvaizda grakštus kresnas
2 Plaukai sausi, blizga minkšti, linkę riebaluotis
3 Veidas blyškus, įtemptas rausvas, putlus
4 Dermografirmos baltasis raudonasis
5 Kūno reljefas poodis išreikštas menkai poodis gerai išreikštas
6 Raumenys tonusas sustiprėjęs tonusas susilpnėjęs
7 Burnos gleivinė burna sausa burna drėgna
8 Kraujo apytaka pulsas pagreitėjęs pulsas sulėtėjęs
9 Kvėpavimo dažnis pagreitėjęs sulėtėjęs
10 Jaudrumas sustiprėjęs susilpnėjęs
11 Nagai lūžinėjantys elastingi
12 Judrumas judesiai greiti judesiai lėti
13 Jautrumas šilumai sustiprėjęs nejautrus
14 Jautrumas šalčiui nejautrus sustiprėjęs
15 Prakaitavimas sustiprėjęs nežymus
16 Nuovargis greitai pavargsta pavargsta negreitai
17 Miego trukmė miega trumpai miega ilgai
18 Sugebėjimas atsipalaiduoti greitas lėtas
Simpatikotonikus masažuoti reikia švelniai, greitai, poveikį nuosekliai stiprinti.
Parasimpatikotonikams adekvatus yra stiprus, lėtas masažas. Masažo jėgą jiems galima stiprinti tik labai nežymiai.
Išoriniai pokyčiai audiniuose byloja apie patologinius pakitimus tuose vidaus organuose, kurie įnervuojami iš to paties nuga
ros smegenų segmento, kaip ir paviršiniai audiniai.
Nustatęs paviršinių audinių pakitimus, masažuotojas turi juos pažymėti ant kontūrinio kūno paviršiaus žemėlapio atitinkamos vietos.
Pažymėjimai daromi sutartinėmis spalvomis. Pakitimai odoje žymimi mėlyna spal-
90 MASAŽAS
va, raumenyse - raudona, jungiamajame audinyje - geltona, antkaulyje - ruda, pridedant raides O; J. A; R; A. (O - oda, J. A. -jungiamasis audinys, R - raumenys, A. - ant-kaulis).
Odos pakitimai. Juos sukelia patologiniai viscerokutaniniai refleksai. Padidintas odos jaudrumas gali pasireikšti:
1. odos skausmingumu (paviršutinė hy-peralgezija), tai skausmo jutimas tam tikruose ribotuose plotuose be jokio prisilietimo, be to gali būti juntamas niežulys arba deginimas;
2. odos jaudrumu prisilietimui (paviršinė hiperestezija), net lengvas odos suėmimas j raukšlę gali sukelti stiprų skausmą;
3. padidėjusiu odos tonusu (odos hyper-tonusas), tokiais atvejais būna stipriai išreikštas, plintantis į šalis raudonasis der-mografizmas, odos paburkimas.
Odos zonos, reaguojančios į reflektorinį vidaus organų dirginimą, vadinamos Za-charjino-Haedo zonomis.
Jungiamojo audinio pakitimai. Pastarojo, kaip refleksogeninio vegetacinės nervų sistemos organo reikšmė iki šiol nėra visiškai aiški. Jis yra išsidėstęs sluoksniais, be aiškių ribų pereinančiais vienas į kitą.
Sergant įvairiomis ligomis, kūno paviršiuje atsiranda jungiamojo audinio pakitimai, kurie gali būti matomi, pračiuopiami, o padirginus specialiu ištempimo būdu ir juntami tarsi įdrėskimas arba įpjovimas. Norint išsiaiškinti jungiamojo audinio pakitimus, pirštais yra tikrinamas jo sluoksnių paslankumas, kuris žmogui sergant gali būti susilpnėjęs arba visiškai išnykęs.
Tais atvejais būna audinių įtempimas, paburkimas juntamos jungiamojo audinio zo
nos, besišliejančios prie odos arba raume-ninių fascijų.
Jungiamojo audinio zonos prie odos atsiranda kūdikiams, ir vaikams (kol raumenų reljefas dar galutinai nesusiformavęs), sergant periferiniais paralyžiais, poliartritais.
Palpuojant tas vietas yra švelniai braukiama didžiuoju ir bevardžiu pirštais paraver-tebraliai. Ties jungiamojo audinio zona pirštas užkliūva, juntamas šiugždėjimas arba šiurkštumas.
Dažniau atsiranda gilieji jungiamojo audinio plotai (Beninhofo linijos) tarp poodžio ir raumeninių fascijų. Jie gali būti matomi ir juntami palpuojant kaip virvės pavidalo juostos arba apvalūs įtraukimai, įdubimai.
Galima pateikti tokią giliųjų jungiamojo audinio zonų, atitinkančių įvairius vidaus organus schemą:
1. Šlapimo pūslės zona - 0,5 cm diametro apatinėje kryžkaulio srities dalyje; pacientai skundžiasi kojų ir kelių šalimu, šlapimo pūslės jautrumu;
2. kojų arterijų zona - virvės formos įtraukimas pakenktos pusės sėdmenų srityje; pacientai skundžiasi dvilypio raumens skausmais, traukuliais, spazmais (mėšlungiu);
3. pirmoji žarnyno zona - juostinis įtraukimas, prasidedantis nuo kryžkaulio vidurinės išorinės dalies įstrižai žemyn į išorę; pacientai skundžiasi vidurių užkietėjimais;
4. kojų venų ir limfmazgių zona - juostinis įtraukimas 10 cm žemiau klubakaulio skiauterės, lygiagrečiai jai nuo kryžkaulio vidurio šlaunies link; pacientai skundžiasi kojų tinimu, gali būti trofinės opos;
5. lytinių organų zona - plokščias įdubimas, įtraukimas tarp kryžkaulio-klubakau-
ATSKIRŲ KUNO DALIŲ MASAŽAS 91
lio sąnario; moterys skundžiasi dismenorė-ja (mėnesinių sutrikimais);
6. antroji žarnyno zona - plokščias įtraukimas kryžkaulio srityje maždaug klubakau-lių skiauterių lygyje, virš lytinių organų zonos, beveik tokio pat pločio kaip ji; pacientai skundžiasi polinkiu į viduriavimą;
7. kepenų ir tulžies pūslės zona - plokščias įtraukimas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, pacientai sakosi netoleruoją riebaus maisto;
8. širdies ir skrandžio zonos - didelis plokščias įtraukimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, ligoniai skundžiasi pilnumo jausmu skrandyje, funkciniais širdies sutrikimais;
9. galvos zona - įtraukimas tarp menčių, pacientai skundžiasi galvos skausmais;
10. rankos zona - plokščias įtraukimas ant mentės nesveikoje pusėje; pacientai skundžiasi žasto skausmais.
Jungiamojo audinio zonas besišliejančias prie fascijų nustatome dviem būdais: 1) tai plokščiojo odos postūmio, 2) ir odos raukšlės metodikos.
Plokščiasis odos postūmis atliekamas abiejų rankų keturiais pirštais, simetriškai, lyginant vieną ir kitą puses. Oda atstumiama statmenai kaulo kraštui taip, kad ji pasiektų pastarąjį.
Postūmis daromas tokia eile: uodegikau-lis, kryžkaulio klubakaulio sąnarys, kluba-kaulių lankai, užpakalinis krūtinės ląstos paviršius ties šonkaulių lankais, mentės.
Naudojantis odos raukšlės metodika nykščiu ir likusiais keturiais pirštais oda suimama į raukšlę ir elastingai atitraukiama. Pakenktos pusės raukšlė būna storesnė.
Apžiūrint, palpuojant pacientą, pasiklau-siame apie jo pojūčius, tačiau nesistengia
me jam ko nors įteigti. Apžiūrint reikia nustatyti ne tik diagnostines zonas, t. y. tokias, kurios atitinka nustatytą diagnozę bet ir terapines zonas, t. y. tokias, kurios susidaro papildomai dėl patologinių procesų įtakos.
Visos šios zonos tampa terapinėmis zonomis, t. y. tokiomis, kurias reikia gydyti. Gydymo kurso eigoje jungiamojo audinio zonų įtempimas sumažėja, tačiau, būdamos vegetacinės nervų sistemos išraiška, jos išlieka ir baigus gydymo kursą.
Jungiamojo audinio zonos geriausiai matomas nugaroje, keičia jos reljefą. Nustatęs jas, masažuotojas negali imtis atsakomybės nustatinėti diagnozę, kadangi šios zonos gali susidaryti ir dėl funkcinių sutrikimų. Pastarieji gali predisponuoti organinius susirgimus, tačiau gali būti ir dėl vegetacinės nervų sistemos labilumo.
Refleksogeninės jungiamojo audinio zonas nustatė 1948 m. Leube ir Dičke.
Pakitimai raumenyse. Pakitimus raumenyse sukelia patologiniai visceromotoriniai ir viscerovisceraliniai refleksai. Juos nustatė Mackenzie (Makenzi). Dar kartais jie vadinami Makenzi zonomis. Skirtingai nuo pakitimų odoje, raumenų pakitimai yra gilieji. Jie gali pasireikšti:
1. raumenų skausmais (gilioji hyperalge-zija) arba jų nuovargiu, lydimu skausmo;
2. padidintu taktiliniu raumenų jautrumu (gilioji hiperestezija) t. y. jautrumu prisilietimui: atkėlus raumenį arba jį pastūmus atsiranda skausmai;
3. padidintu raumenų tonusu (hypertonu-su); raumenų tonuso padidėjimas gali būti ribotame plote arba išplitęs plokštumoje; pavienio raumens tonuso padidėjimą tikriname lygindami simetrines vietas;
92 MASAŽAS
4. juostų formos raumenų sukietėjimai, pastarieji atsiranda, jei hipertonusas trunka ilgą laiką; gali būti matoma tvirta virvė arba ji apčiuopiama maigant;
5. miogelozė - tai kraujo apytakos sutrikimas raumenyje, kai jame susikaupia medžiagų apykaitos produktai, šlakai; jos prigimtis gali būti dvejopa - raumeniui per-vargus nuo didelių fizinių krūvių, pvz., sporte arba refleksogeninės kilmės, susijusi su kokio nors vidaus organo pakenkimu; miogelozė pračiuopiama, kai daromas gilusis trynimas; tai ribotas raumens sukietė-jimas, kurį galima pastumti į šoną.
Periosto pakitimai. Šiuos pakitimus gali sukelti mechaninės priežastys (stiprus raumens susitraukimas, spaudimas), bet jie gali būti ir dėl refleksinio poveikio. Visce-roperiostalinį refleksą nustatė P. Fogleris ir H. Krausas 1955 m. (R. Vogler ir H. Krauss).
Periosto pakitimai pasireiškia: padidinto jautrumo tašku antkaulyje, tai gali būti pa-burkimas, įdubimas. Jeigu pirštais stipriai spausime antkaulį, pvz., kryžkaulio srityje, tai pacientas jaus stiprų, nors ir pakenčiamą skausmą. Tokie skausmingi taškai pažymimi kontūriniame žemėlapyje, kuriame žymimi odos jungiamojo audinio, bei raumenų pakitimai.
IX. Bendrasis masažas
Dabar bendrasis klasikinis (gydomasis) masažas atliekamas tokia seka: 1) nugara ir pečių lankas, 2) nugarinis kojų paviršius; 3) priekinis kojų paviršius; 4) pilvas; 5) krūtinė; 6) priekinis kaklo paviršius; 7) rankos. Galvos masažas į bendro masažo procedūrą neįeina.
Šis masažas yra daromas pagal medicinos nurodymus nusilpusiems ligoniams, neurastenikams, esant sumažėjusiam darbingumui.
Nugaros masažas atliekamas abiem rankomis, uždedant jas ties kryžmens šonais ir slenkant aukštyn. Taikomas glostymas krumpliais, lyginimu, kaitaliojant su apimančiu nenutrūkstančiu glostymu. Trynimas - spiralinis, pjovimas. Trinama iš apačios į viršų ir priešingai.
Specialiai stengiamasi paveikti sritį, esančią tarp dvyliktojo šonkaulio ir klubinės skiauterės.
Nugara maigoma įvairiais būdais, taikoma nenutrūkstanti ir nutrūkstanti vibracija-ka-pojimas, plekšnojimas (silpniau tarpmentyje).
Kaklo sritis glostoma, trinama spiraliniu trynimu. Kojų masažas yra pradedamas nuo kulno ir masažuojama į viršų, apimant ir sėdmenų
sritį. Taikomas apimantis nenutrūkstantis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, kuris kaitaliojamas su glostymu. Po paruošiamojo masažo atskirai masažuojami visi segmentai, stengiantis pamasažuoti kai kuriuos raumenis arba jų grupes. Be to, rekomenduojama „nusiurbiamojo masažo" metodika ir pradedama masažuoti nuo aukščiau esančių segmentų: sėdmens, šlaunies, pėdos. Taikomi visi masažo būdai, priklausomai nuo tikslo. Ypatingas dėmesys skiriamas vietoms, kur raumenys pereina į sausgysles, nes čia esti dažnesni patologiniai pakitimai, atsiradę dėl medžiagų apykaitos sutrikimų (A. Verbos, 1966). Masažuojant priekinį kojos paviršių, iš pradžių taip pat daromas paruošiamasis masažas, po to masažuojamos atskiros sritys, esant reikalui, ir sąnariai. Šis procedūros etapas yra baigiamas taikant kapojimą arba mechaninę vibraciją atskiriems kojų segmentams. Masažas baigiamas visos kojos glostymu ir aktyviais pratimais visiems sąnariams.
94 M A S A Ž A S
Pilvo masažas daromas gerai atpalaidavus pilvo raumenis. Taikomas plokščias žiedinis glostymas, iš pradžių smiliumi ir didžiuoju pirštais apie bambą, po to didinant ratus pereinama prie glostymo abiejų rankų delnais. Taikomas trynimas, esant nutukimui - maigymas, vibracija pasiūbuojant pilvą iš viršaus j apačią ir į šonus. Masažas baigiamas glostymu. Vidaus organai masažuojami pagal medicinos nurodymus.
Masažuojant krūtinės ląstą, taikomas glostymas, pakratymas, lengvas plekšnojimas. Žmonėms, kurie neserga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, galima daryti kapojimą.
Kaklas masažuojamas švelniu glostymu.
Masažuojant rankas, priklausomai nuo tikslo, taikomi visi masažo būdai. Iš pradžių glostoma ir trinama, pradedant nuo pirštų galų ir baigiant pečių lanku. Galima masažuoti viena ranka, antrąja laikant paciento ranką už riešo. Po to ranka 4-5 kartus pakratoma ir masažuojami atskiri jos segmentai, didesnį dėmesį skiriant stambesnėms raumenų grupėms.
Ranka masažuojama taip pat nusiurbiamojo masažo principu: pečių lankas, žas-tas, dilbis, plaštaka. Sąnariai masažuojami tik pagal specialius nurodymus.
Rankos masažas yra baigiamas visos rankos glostymu, pakratymu ir aktyviais fiziniais pratimais visiems sąnariams.
X. Gydomasis masažas
10.1. Masažas gydant judamojo aparato ligas ir traumas Judamojo aparato ligų ir traumų atvejais masažas padeda sumažinti skausmą audinių
paviršiuje, išvengti kontraktūrų, sąaugų, reikšmingiau taikyti kineziterapiją. Jis taikomas esant įvairiems raumenų, sausgyslių, antkaulio, sąnarių, kaulų ligoms bei traumoms.
10.1.1. Masažas gydant raumenų ligas Raumenų traukuliai. Jie įvyksta dėl raumenų pervargimo, jiems ilgai, intensyviai dir
bant. Dažniausiai nukenčia blauzdos dvilypis raumuo. Jis pradeda trūkčioti, drebėti. Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) atpalaiduoti; 3) pagerinti kraujotaką; 4) atstatyti darbingumą. Masažo metodika. Pacientas guli kniūpsčias. Masažuojamas nugarinis kojos paviršius,
pradžioje virš pakenkimo vietos, t. y. šlaunis. Taikomas plokščias paviršutinis, gilusis, apimantis nenutrūkstantis, nutrūkstantis glostymas, trinama išilginiu, skersiniu būdu, pjovimu, maigoma atkėlimu, išilginiu, skersiniu maigymu. Po to masažuojama pakenktoji vieta - blauzda. Taikomi įvairūs glostymo būdai, trynimas - spiralinis, pastumdymas ir kt. Po to taikomas išilginis, skersinis maigymas, raumenų purtymas, pakratymas. Smūgiuojamieji masažo būdai tokie, kaip padaužymas, kapojimas - netaikomi. Galima masažuoti šiltame vandenyje.
Ūmus raumens spazmas. Jis gali įvykti atliekant staigų judesį. Susitraukia pavienės raumens skaidulos, pradeda stipriai skaudėti.
Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) atpalaiduoti; 3) atstatyti funkciją.
96 M A S A Ž A S
Masažo metodika. Pradžioje masažuojama taikant įvairius masažo būdus virš pakenkimo vietos, po to masažuojama skausmingoji vieta. Taikomas plokščias paviršutinis glostymas, išilginis, skersinis, spiralinis trynimas, o pačioje skausmingiausioje vietoje - žiedinis trynimas. Galima taikyti lengvą purtymą ir nenutrūkstančią vibraciją. Gerą efektą duoda masažas šiltame 38°C vandenyje. Masažo trukmė 5-10 min.
Ūmus miozitas. Tai raumens uždegimas, pasireiškiantis raumens pabrinkimu, skausmingumu judesių metu ir palpuojant.
Masažo tikslas: 1) sumažinti pabrinkimą; 2) nuskausminti; 3) gerinti raumens mitybą. Masažo metodika. Pirmomis dienomis
taikomas tausojantis masažas galūnei, tuo pat metu intensyviai darant segmentinį masažą paravertebraliai.
Esant kojų raumenų uždegimui, pirmomis dienomis masažuojama juosmens sritis ir švelniai glostoma, trinama, vibruojama koja, pradedant nuo šlaunies. Kitomis dienomis taikomas jau ir maigymas kartu su nenutrūkstančia vibracija. Masažo trukmė 10-15 min.
10.1.2. Masažas po raumenų traumų Mikrotraumos. Jos įvyksta pastoviai
traumuojant vieną ir tą pačią kūno dalį, pasireiškia pavienių raumens skaidulų įtrūkimu.
Masažo tikslas: 1) pagerinti kraujotaką; 2) sumažinti audinių paburkimą, skaus
mus; 3) pagreitinti funkcijos atsistatymą.
Masažo metodika. Pradžioje daromas paruošiamasis masažas, taikant glostymą, trynimą, lengvą maigymą. Jeigu pastoviai trau-muojamos kojos, tai po paruošiamojo masažo daromas kelio, čiurnos sąnarių masažas. Pamasažavus sąnarį, masažuojami jį supantys raumenys, sausgyslių prisitvirtini-mo vietos. Masažo intensyvumas priklauso nuo skausmo stiprumo. Jeigu jis nežymus, tai galima taikyti glostymą, trynimą pirštų pagalvėlėmis, lengvą maigymą. Masažas baigiamas visos galūnės glostymu. Jo trukmė 5-10 min.
Raumenų sumušimas. Jis įvyksta kritus arba gavus smūgį, kurio pasėkoje trūksta smulkios kraujagyslės, susidaro didesni ar mažesni kraujo išsiliejimai, audiniai patinsta, skauda. Kartais tose vietose susikaupia didesnis kraujo kiekis (hematomos).
Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) pagerinti kraujo ir limfos tekėjimą; 3) pagreitinti kraujosruvų rezorbciją (su
sigėrimą). Masažo metodika. Jeigu nėra hematomų,
masažas pradedamas praėjus 1-2 dienoms po traumos. Pradžioje daromas nusiurbiamasis masažas, t. y. masažuojama virš pakenktos vietos. Taikomi visi masažo būdai, išskyrus padaužymą, kapojimą. Po to masažuojama sumuštoji vieta. Taikomas plokščias žiedinis glostymas, spiralinis trynimas pirštų pagalvėlėmis arba delno pagrindu (jeigu masyvus raumenynas).
Jeigu yra hematoma, tai pradžioje gydymo įstaigoje daroma jos punkcija (kraujo išsiurbimas) ir toje vietoje uždedamas spaudžiamasis tvarstis. Masažuojama virš pakenktos vietos. Traumuotoji vieta pradeda-
GYDOMASIS MASAŽAS 97
ma masažuoti po 2-3 dienų. Masažo trukmė 10-15 min.
Raumenų įtrūkimas ir nutrūkimas. Jis įvyksta stipraus raumens susitraukimo metu, jeigu šis veiksmas sutinka pasipriešinimą, arba patempus atsipalaidavusį raumenį. Ligonis jaučia aštrų skausmą, sutrinka funkcija.
Masažo tikslas: 1) pagerinti raumens mitybą; 2) greitinti jo regeneraciją, rezorbciją; 3) nuskausminti; 4) atstatyti funkciją. Masažo metodika. Esant nežymiam rau
mens įtrūkimui, daromas nusiurbiamasis masažas virš pakenkimo vietos esančių sričių, taikant įvairius glostymo, trynimo būdus, maigymą. Pakenktoji sritis tik glostoma. Jeigu yra susidariusi hematoma, tuomet pradžioje gydytojas atlieka punkciją, uždeda spaudžiamą tvarstį. Tais atvejais pakenkimo vieta keletą dienų nemasažuojama. Esant didesnio laipsnio raumens įtrūkimui, jei raumens galva dar nėra pilnai nutrūkusi, galūnė imobilizuojama 3-jų savaičių laikotarpiui. Tais atvejais daromas para-vertebralinių (priestuburinių) sričių segmentinis masažas. Jeigu pakenkta ranka, masažuojama kaklo-krūtinės sritis, jeigu koja - masažuojama juosmens-kryžmens sritis. Be to daromas ir sveikos galūnės masažas. Tokia pati metodika taikoma ir po operacijos, esant pilnam raumens nutrūkimui. Pakenktosios rankos ir kojos masažas pradedamas tiktai nuėmus gipsą. Masažuoti pradedama pagal nusiurbiamojo masažo metodiką. Masažo trukmė 10-15 min. Kursas -10-15 procedūrų.
10.1.3. Masažas esant sausgyslių traumoms ir jų ligoms
Sausgyslių ligų priežastimi dažniausiai būna dažnos mikrotraumos, pastoviai dirginančios sausgysles jų prisitvirtinimo prie kaulo vietose.
Paratenonitas. Tai uždegimas audinių, esančių apie sausgyslę. Jis gali būti ūmus arba chroninis. Jo priežastis - dažnos mikrotraumos.
Masažo uždaviniai: 1) nuskausminti; 2) gerinti mitybą; 3) slopinti uždegiminį procesą. Masažo metodika. Ji priklauso nuo to,
kokia sausgyslė yra pažeista. Jeigu yra kulno sausgyslės uždegimas, pradžioje ligonis guli ant pilvo ir masažuojamas nugarinis šlaunies paviršius, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos būdus, po to masažuojama blauzda. Tuomet ligoms gulasi ant nugaros ir masažuojamas čiurnos sąnarys iš priekio. Taikomas žiedinis apimantis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, spiralinis trynimas pasunkinta ranka, štrichavi-mas, ypač raiščių prisitvirtinimo vietose, žiedinis trynimas kulkšnims. Pamasažuojamas ir priekinis pėdos paviršius. Po to ligonis vėl gulasi ant pilvo ir masažuojama kulno sausgyslė. Taikomas žnyplinis glostymas, žnyplinis trynimas nykščiu ir keturiais pirštais kartu arba pakaitomis tai nykščiu, tai keturių pirštų pagalvėlėmis. Be to, taikomas trynimas abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Procesui pradėjus rimti, taikomas žnyplinis ir skersinis mai-gymas. Procedūros trukmė 10-15 min.
Tendinitas. Tai sausgyslės uždegimas. Dažniausiai pažeidžia kulno sausgyslę ir iš-
98 MASAŽAS
sivysto dėl dažnai pasikartojančių jos traumų. Tendinitas labai susilpnina sausgyslės atsparumą ir ji gali plyšti.
Masažo tikslas: 1) nuskausminti; 2) gerinti mitybą; 3) slopinti uždegiminį procesą. Masažo metodika. Pradžioje masažuoja
ma blauzda. Taikomas plokščias paviršutinis, apimantis nenutrūkstantis glostymas, spiralinis, pusiau žiedinis trynimas, išilginis pjovimas, briauninis šukuotinis trynimas. Po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu, žnypliniu glostymu glostoma kulno sausgyslė ir dvilypis blauzdos raumuo. Tuomet taikomas kulno sausgyslės žnyplinis trynimas nykščiu ir keturiais pirštais iš karto arba pakaitomis, pasunkinta ranka. Taip pat taikomas spiralinis trynimas abiejų nykščių pagalvėlėmis, išilginis trynimas nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Visi trynimo būdai yra kaitaliojami su žnypliniu glostymu. Masažo trukmė 10-15 min.
Tendovaginitas. Tai sausgyslinių makščių uždegimas. Dažniausiai jis pakenkia blauzdos priekinio šeivinio raumens arba riešo lenkiamojo paviršiaus sausgyslines makštis.
Masažo uždaviniai: 1) nuskausminti; 2) pagerinti limfos nutekėjimą; 3) slopinti uždegiminį procesą; 4) atstatyti funkciją. Masažo metodika. Esant priekinio šeivi
nio raumens tendovaginitui yra masažuojamas priekinis kojos paviršius. Pradžioje masažuojama šlaunis, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo, vibracijos būdus, po to kelio sąnarys ir tik po to pakenktoji sritis, t. y. blauzdos šoninis paviršius. Jis glosto
mas plokščiuoju paviršutiniu glostymu, trinamas spiraliniu būdu keturių pirštų pagalvėlėmis, pirštakauliais, delno pagrindu, maigomas nykščio pagalvėle, pirštakauliais. Po to taikoma nenutrūkstanti vibracija pasunkinta ranka. Masažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniu glostymu iki kelio.
Esant riešo lenkiamojo paviršiaus tendovaginitui, masažuojama priekinis rankos paviršius, pradžioje žastas, po to dilbis. Taikoma glostymas, trynimas, maigymas, nenutrūkstanti vibracija. Po to glostomas ir trinamas riešo sąnarys, taikant žiedinį apimantį glostymą, žnyplinį trynimą. Pakenktos srities masažas pradedamas po 3-5 dienų nuo susirgimo pradžios. Procedūros trukmė 15-20 min.
Diupitreno kontraktūra. Tai delno apo-neurozės randinis susiraukšlėjimas, dėl kurio palaipsniui pradeda vystytis vienos kurios nors rankos (dažniau dešiniosios) pirštų lenkiamoji kontraktūra, retais atvejais abiejų rankų. Dažniausiai aponeurozė pakenkia bevardžio ir mažylio pirštų sritis. To priežastis gali būti trauma, sukėlusi alkūninio nervo neuritą, dažnos mikrotraumos, susijusios su profesiniu tos srities pertempimu, pavyzdžiui, smuikininkams, pianistams, kartais priežastis neaiški. Susirgimo pradžioje atsiranda tipiški mazginiai aponeu-rozės sukietėjimai, po to pirštakaulių del-nakaulinė kontraktūra.
Masažo tikslas: 1) neleisti kontraktūrai progresuoti; 2) stengtis ištempti susiraukšlėjusią apo-
neurozę; 3) gerinti delno mitybą. Masažo metodika. Pradžioje daromas
segmentinis kaklo ir nugaros srities para-
GYDOMASIS MASAŽAS 99
vertebralinių zonų masažas, taikant klasikinius ir specialiuosius segmentinio masažo būdus. Po to masažuojamas žastas, dilbis ir plaštaka. Labai atidžiai masažuojamas delnas. Taikomas glostymas lyginant, kartu ir patrinant. Toliau trinama spirališkai keturių pirštų pagalvėlėmis, nykščiais, piršta-kauliais. Taikomas žnyplinis ir skersinis delno raumenų maigymas. Procedūra baigiama visos rankos glostymu. Kartu yra daromi ir lenkimo-tiesimo pratimai per pirštakauli-nius bei delnakaulinių-pirštakaulinius sąnarius, stengiantis didinti tiesimą, ištempti kontraktūrą. Masažo trukmė 10-15 min. Kursas 20 procedūrų, po mėnesio vėl pakartoti.
10.1.4. Masažas sergant antkaulio ligomis
Periostitai. Tai ūmūs arba chroniniai antkaulio uždegimai, dažnai pasitaikantys sportininkams. Trauminių periostitų atvejais uždegimas paliečia ne tik antkaulį, bet ir kortikalinį kaulo sluoksnį raumenų pri-sitvirtinimo vietose. Sportininkams dažnai yra pažeidžiamas blauzdikaulis, rečiau šei-vikaulis.
Masažo tikslas: 1) gerinti mitybą; 2) mažinti audinių paburkimą; 3) slopinti uždegiminį procesą. Masažo metodika. Masažuojamas prie
kinis kojos paviršius. Pradžioje masažuojamos šlaunys, apimančiu nenutrūkstančiu glostymu, įvairiais trynimo būdais, po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Sulenkus koją per kelio sąnarį, pamasažuojamas blauzdos užpakalinis paviršius glostant, maigant, purtant. Tada masažuojami priekinis ir šo
ninis blauzdos paviršiai. Taikomas plokščias paviršutinis glostymas, spiralinis trynimas keturių pirštų pagalvėlėmis ir delno pagrindu, maigymas pirštakauliais. Po to masažuojamas priekinis pėdos paviršius, taikant apimantį nutrūkstantį glostymą, trynimą štrichuojant nykščiais. Masažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniu glostymu nuo pirštų galų iki kelio sąnario. Po to taikomi pasyvūs pratimai čiurnos ir kelio sąnariams. Masažo trukmė 10-15 min.
Epikondilitas. Ši liga pasitaiko sportininkams tenisininkams, gimnastams, tin-klininkams. Dėl dažnų traumų sutrinka mityba išorinio žastikaulio gumburo, o t. p. ir prie jo prisitvirtinančių raumenų. Jaučiamas skausmingumas toje vietoje, riboti judesiai peties sąnaryje, greitas visos rankos nuovargis.
Masažo tikslas: 1) slopinti uždegimą; 2) nuskausminti; 3) greitinti funkcijos atsistatymą. Masažo metodika. Ligonis sėdi, masažuo
jamoji ranka padėta ant plokščio volelio, sulenkta per alkūnę 90° kampu. Pradžioje masažuojama priestuburinė sritis kaklo-krūti-nės sritis. Taikomi klasikinio ir segmentinio masažo būdai: glostymas lyginimu, įgręži-mas, pjovimas ir kt. Po to masažuojami pečių lankai, taikant apimantį nutrūkstantį glostymą, pusiau žiedinį trynimą, spiralinį trynimą, apeinant apie mentę, skersinį maigymą. Po to taikomas lengvas išilginis trynimas ir išilginis maigymas visai nugarai ir nenutrūkstanti vibracija pasunkinta ranka. Po to yra masažuojamas peties sąnarys ir deltinis raumuo. Peties sąnarys yra glostomas žiediniu apimančiu glostymu, deltinis raumuo - žnyp-
100 M A S A Ž A S
liniu glostymu. Peties sąnarys yra masažuojamas trinant spiraliniu trynimu pasunkinta ranka, žnypliniu trynimu, pakaitom tai trinant žastikaulio galvą iš priekio, tai nugarinį peties sąnario paviršių. Trinant žastikaulio galvą masažuojamojo ranka dedama už nugaros, o trinant nugarinį sąnario paviršių -ant priešingo peties. Taip pamasažuojami priekinis ir nugarinis peties sąnario kapsulės paviršiai. Po to yra masažuojamas didysis krūtinės raumuo iš priekio. Taikomas spiralinis trynimas keturių pirštų pagalvėlėmis, delno pagrindu, pjovimas. Po to nykščio pagalvėle yra trinami skausmingi taškai. Masažas baigiamas plokščiuoju žiediniu peties sąnario glostymu. Procedūros trukmė 20 min.
10.1.5. Masažas sergant sąnarių ligomis
Artritai. Tai sąnarių uždegimai. Jų priežastimi gali būti infekcinės ligos arba dažnos mikrotraumos. Jie pasireiškia sąnario skausmais, patinimu, sustingimu, audinių, esančių apie sąnarį, temperatūros pakilimu. Masažas indikuotinas, sergant chroniniais nespecifiniais (reumatoidiniais) arba trauminiais artritais.
Masažo tikslas: 1) malšinti skausmą; 2) gerinti aplinkinių audinių kraujo ir lim
fos apytaką; 3) neleisti vystytis raumenų atrofijai, su
sidaryti kontraktūroms. Masažo metodika. Svarbi vieta tenka ne
tik masažui, bet ir gydymui padėtimi. Masažuoti pradedama poūmiu laikotarpiu. Pradžioje yra daromas segmentinis refleksoge-ninių zonų masažas (kaklo-krūtinės arba juosmens-kryžmens srities). Po to masažuojami raumenys, esantys virš ir žemiau sąna
rio. Jiems yra taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Pats sąnarys pradžioje tiktai paglostomas. Jis pradedamas masažuoti, kai šiek tiek atslūgsta jo patinimas ir vietinis temperatūros pakilimas. Taikomas žiedinis apimantis glostymas ir įvairūs trynimo būdai. Tai spiralinis trynimas, štrichavi-mas. Pradžioje trynimas pradedamas trinant toliau nuo sąnario nutolusius audinius. Taip pagerėja limfos nutekėjimas iš sąnario ertmės. Trynimas štrichuojant daromas lėtai, pasluoksniui darant poveikį odai, poodžiui, fas-cijai. Energingas trynimas nerekomenduojamas, nes gali padaugėti sąnarinio skysčio. Toliau masažuojama sąnarinė kapsulė ir raiščių prisitvirtinimo vietos, kurios trinamos žiediniu trynimu. Masažuojant sąnarius labai svarbu žinoti vietas, kuriose sąnarinė kapsulė geriausiai prieinama masažui. Tokios vietos yra: riešo nugarinis paviršius, alkūnės -grožio duobė, peties sąnario priekinis kapsulės paviršius ant žastikaulio galvos, kai ranka dedama už nugaros (sėdint) ir užpakalinis paviršius iš nugaros pusės, kai ranka uždėta ant priešingo peties. Čiurnos sąnario kapsulė geriausiai prieinama iš abiejų kulno sausgyslės pusių, kelio sąnario - po kelio girnele (sulenkus koją per kelį 45° kampu), klubo sąnario iš nugaros pusės tarp sėdimojo gumburo ir didžiojo gūbrio.
Jeigu yra daugybinis sąnarių uždegimas, masažas pradedamas nuo mažiau skausmingų sąnarių. Raumenims, kurių yra padidintas tonusas (jie yra sutraukti), taikomas glostymas, nenutrūkstanti vibracija, lengvas trynimas. Atrofiškiems raumenims - glostymas, energingas trynimas, maigymas įvairiais būdais, įskaitant pažnaibymą. Smūgia-vimas ligos pradžioje nerekomenduojamas.
GYDOMASIS MASAŽAS 101
Sergant reumatoidiniu poliartritu, masažas pradedamas daryti praėjus 3-4 savaitėms po ligos paūmėjimo, esant trauminiam artritui po 5-6 dienų.
Masažas baigiamas pasyviais, vėliau aktyviais judesiais per sąnarį. Jo trukmė 10-15 min. kas antrą dieną. Kursas 10-15 procedūrų.
Artrozės. Tai chroninės sąnarių ligos. Jas sąlygoja buvusios traumos, kraujotakos sutrikimai sąnariuose. Artrozės gali vystytis įvairiuose sąnariuose: kelio, čiurnos, klubo, alkūnės.
Masažo tikslas: 1) gerinti mitybą; 2) sustabdyti progresuojančią sąnario de
generaciją; 3) atstatyti jo funkciją; 4) gerinti raumenų trofiką, tonusą ir jėgą. Masažo metodika. Kelio sąnario artrozė.
Pradžioje daromas segmentinis juosmens-kryžmens srities masažas. Po to ligonis guldomas ant nugaros ir masažuojama šlaunis. Taikomas apimantis nenutrūkstantis glostymas abiem rankomis, nutrūkstantis, išilginis, skersinis, spiralinis trynimas, pjovimas, išilginis ir skersinis maigymas. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Taikomas plokščias ir apimantis žiedinis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, pjovimas, spiralinis, žnyplinis trynimas. Skausmingose vietose trinama delno pagrindu. Trynimo jėga priklauso nuo masažuojamos vietos jautrumo.
Čiurnos sąnario artrozė. Masažo pradžioje ligonis guli ant nugaros, masažuojamas priekinis pėdos paviršius, pirštai. Taikomas glostymas, trynimas štrichuojant nykščiais. Po to masažuojamas čiurnos sąnarys. Glostoma žiediniu apimančiu glostymu, tri
nama abiejų rankų nykščių pagalvėlėmis, taikomas žiedinis trynimas kulkšnims, pusiau žiedinis trynimas čiurnai, spiralinis trynimas. Po to ligonis gulasi kniūpsčias. Masažuojamas nugarinis blauzdos paviršius taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo būdus. Po to masažuojama kulno sausgyslė, glostant žnypliniu glostymu, trinant žnypli-niu trynimu, abiejų rankų nykščiais išilgai ir ratukais, nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Baigiama plokščiuoju paviršutiniu blauzdos glostymu.
Alkūnės sąnario artrozė. Siuo atveju pats alkūnės sąnarys nemasažuojamas. Masažas daromas tokia seka. Pradžioje masažuojamos kaklo-krūtinės srities paravertebrali-nės zonos klasikiniais ir specialiojo segmentinio masažo būdais. Po to masažuojamas pečių lankas, žastas, dilbis. Masažuojamas nugarinis ir priekinis rankos paviršius. Taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Masažas baigiamas visos rankos glostymu ir pasyviais judesiais riešo, alkūnės ir peties sąnariuose.
Klubo sąnario artrozė (koksartrozė). Masažas pradedamas segmentiniu juosmens-kryžmens srities masažu. Taikomi įvairūs klasikinio ir segmentinio masažo trynimo būdai. Po to glostomi, trinami, maigomi sėdmeniniai raumenys. Tuomet ligonis gulasi ant sveiko šono ir šioje padėtyje masažuojamas klubo sąnarys. Taikomas plokščias žiedinis glostymas, spiralinis trynimas, štrichavimas, pusiau žiedinis trynimas, pjovimas, kaitaliojant su glostymu, aplinkiniai audiniai pamaigomi. Masažas baigiamas plokščiuoju žiediniu glostymu ir nenutrūkstančia vibracija. Po to atliekami pasyvūs judesiai klubo sąnaryje.
102 MASAŽAS
10.1.6. Ankilozuojantis spondiloartritas (morbus Strumpell-Piere-Marie-Bechterev)
Tai - progresuojanti stuburo liga. Stuburas iš lėto deformuojasi, susidaro kifozė krūtinės dalyje, o juosmeninės dalies lordozė pailgėja. Visi stuburo judesiai iš pradžių būna riboti, vėliau visai išnyksta. Atsiranda nugaros raumenų nuovargis, raumenys esti įtempti, skauda nugarą, juosmenį kartais kojas.
Masažas pradedamas poūmiu ir lėtiniu periodu. Jis skiriamas kartu su gydomąja kūno kultūra, plaukimu.
Masažuojama nugara, pilvas, krutinės ląsta, skaudančios kojos, rankos.
Masažo tikslas: 1) pagerinti kraujotaką; 2) sustiprinti raumenis ir pagerinti jų to
nusą; 3) pašalinti skausmus raumenyse ir juos
sustiprinti. Masažas taikomas, jeigu būna riboti pe
čių ir klubo sąnarių judesiai. Iš pradžių skiriamas nediferencijuotas nu
garos masažas, po to po truputį atskirai masažuojamos visos ligotos sritys.
Procedūros trukmė -15-20 minučių, kursui skiriama iki 20-25 procedūrų. Pakartotinis masažas - po 3-4 savaičių. Jeigu ligonis gydomas purvu, rekomenduotina tokia procedūrų eilės tvarka: purvas-gydomoji kūno kultūra-masažas.
10.1.7. Masažas sergant skoliozėmis
Skoliozė yra liga, kuri negydoma progresuoja. Sergant skolioze, stuburas iškrypsta frontalinėje plokštumoje ir atsiranda šon-kaulinė kupra. Pagal iškrypimo dydį skoliozė skirstoma į keturis laipsnius. Išgaubtoje krūtinės ląstos pusėje raumenys esti
ištempti ir jų jėga silpnesnė negu įgaubtos pusės, kur raumenys sutrumpėję bei tampa stipresni.
Masažo tikslas: 1) pagerinti limfotaką ir kraujotaką; 2) sustiprinti nugaros raumenis; 3) normalizuoti raumenų tonusą; 4) sumažinti skausmus; 5) sustiprinti pilvo raumenis. A. Reizmanas ir F. Bogrovas siūlo skolio-
zes masažuoti diferencijuotai. 1 laipsnio skoliozių nugaros masažas ne
diferencijuotas, o II ir III laipsnio - diferencijuotas. Taikomi visi ištemptų raumenų masažo būdai ir švelni vibracija sutrumpėjusių raumenų pusėje, šonkaulinės kupros lengvas padaužymas ir paspaudimas.
Masažo eilės tvarka - nugara, šonas, pilvas.
Ligonio padėtis: a) gulint ant pilvo, rankos ištiestos išilgai
liemens arba sulenktos prieš krūtinę, galva tiesiai arba atgręžta į priešingą nuo šonkaulinės kupros pusę; b) gulint ant išgaubto šono, viena ranka po galva, kita sulenkta prieš krūtinę; c) gulint ant nugaros, rankos išilgai liemens, po galva maža pagalvė.
Nugaros masažas iš pradžių esti bendras -paviršutinis ir gilus glostymas. Masažuotojas stovi šalia masažuojamos srities. Šonkaulinės kupros sritis masažuojama tonizuojančiais judesiais: glostymu, trynimu, maigymu, vibracija ir padaužymu pirštais (stipriai daužyti negalima). Turi būti stiprinamas trapecinis (vidurinė ir apatinė dalys) bei rombinis raumenys, todėl masažuotojas aktyviai priartina mentę prie stuburo, ranka prilaiko atitrauktą atgal petį arba padeda volelį peties fiksacijai. Tokioje padėtyje masažuo-
GYDOMASIS MASAŽAS 103
jamos tarpumentės ir mentės srityse. Viršutinę trapecinio raumens dalį reikia atpalaiduoti lengva vibracija.
Po to nugariniu delno paviršiumi su ištiestais pirštais spaudžiami deformuoti, atsikišę šonkauliai, ranka juda šoniniu paviršiumi, spausdama ir lygindama kuprą. Taip pat spaudžiami šonkauliai išilgai kupros. Paskui masažuotojas pereina į kitą pusę ir masažuoja krūtinės ląstą ten, kur šonkauliai suartėję, tarpšonkauliniai tarpai susiaurėję, o raumenys susitraukę.
Norint, kad raumenys atsipalaiduotų ir tarpšonkauliniai tarpai praplatėtų, reikia, jog pirštai galėtų prasiskverbti į gilumą ir ištemptų raumenis. Masažuotojas ranka turi užčiuopti mentės kampą, todėl atliekami judesiai peties sąnaryje tai keliant, tai nuleidžiant ranką. Susilpnėjusiems peties sąnario ir mentės raumenims paveikti naudojami masažo būdai, stiprinantys raumenis.
Kadangi dubens padėtis yra įstriža - jis iškilęs įgaubtoje stuburo pusėje, šonkauli-nis lankas priartėja prie klubakaulio sparno. Tokiais atvejais raumenys esti susitraukę ir reikalingas atpalaiduojantis masažas, kuris padėtų padidinti tarpą tarp klubakaulio sparno ir šonkaulinio lanko. Todėl ligonis paguldomas ant šono, masažuotojas stovi veidu į ligonį, viena jo ranka padedama ant apatinio krūtinės ląstos krašto, kita - ant klubakaulio sparno krašto, raumenys sustumiami ir ištempiami. Po to klubakaulio kraštas apimamas ir tempiamas žemyn.
Tai padarius, ligonis paguldomas ant pilvo. Masažuotojas stovi prie juosmeninio iškrypimo. Pradedama nuo atpalaidavimo būdų, toliau seka trynimas, maigymas, pa-
daužymas pirštais, volavimas pirštais. Paskui visa nugara glostoma lyginimo būdu.
Ligonis guli ant nugaros. Sergant skolio-ze, būna krūtinės ir pečių lanko raumenų kontraktūra. Reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti šiuos raumenis bei atstatyti teisingą peties padėtį. Ten, kur šonkauliai atsikiša, spaudžiama ir slystant koreguojama jų padėtis, o toliau seka raumenų stiprinimo masažu būdai. Stiprinami silpni pilvo raumenys. Procedūros trukmė - 20-30 minučių. Masažo kursas - 20 procedūrų.
Po skoliozių operacijos masažas skiriamas praėjus 15-20 dienų. Iš pradžių esti lengvas glostymas, trynimas, vibracija nepa-liečiant rando. Po 30 dienų dar taikomas maigymas ir padaužymas atsikišusių šonkaulių vietose. Paskui prisideda pilvo ir kojų masažas. Kojos masažuojamos dėl to, kad paimtas transplantantas iš blauzdikaulio. Procedūros trukmė - 20-25 minutės.
Būtina kartu skirti koreguojančią gimnastiką.
10.1.8. Masažas esant sąnarių traumoms
Kelio sąnario sumušimas. Esant sąnarių sumušimams dažnai sąnario ertmėje susikaupia kraujas, ypač kelio sąnaryje.
Pradžioje gydytojas atlieka punkciją. Po to dedamas spaudžiamasis tvarstis.
Masažo tikslas: 1) pagreitinti sąnaryje susikaupusio skys
čio susigėrimą; 2) malšinti skausmą; 3) neleisti išsivystyti raumenų atrofijai. Masažo metodika. Pradžioje daromas juos-
mens-kiyžmens srities segmentinis masažas, po to masažuojama šlaunis. Taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Po to
104 M A S A Ž A S
masažuojama blauzda. Nuėmus spaudžiamą tvarstį, pradedamas kelio sąnario masažas. Pradžioje daromas žiedinis apimantis glostymas. Po to trinami minkštieji audiniai, esantys apie sąnarį spiraliniu trynimu, štrichavi-mu. Sąnario masažas tęsiamas sulenkus koją per kelio sąnarį 45° kampu. Šioje padėtyje kelias glostomas plokščiuoju žiediniu glostymu, trinamas štrichavimu, pastumdymu, spiraliniu trynimu; nykščiu ir smiliumi trinamas sąnarinis plyšys, stengiantis išstumti skystį iš sąnario ir neleisti jam sugrįžti atgal. Toje padėtyje paglostoma, patrinama, pamai-goma ir kojos nugarinis paviršius. Masažas baigiamas vėl ištiesus koją, jos priekinio paviršiaus plokščiuoju paviršutiniu glostymu. Procedūros trukmė 10-15 min. Kursas 10-15 procedūrų.
Masažas, esant čiurnos, riešo, alkūnės, peties sąnarių raiščių pakenkimams. Esant raiščių patempimui, daliniui įtrūkimui sąnarys patinsta, deformuojasi. Judesiai tampa riboti, skausmingi.
Masažo tikslas: 1) malšinti skausmą; 2) gerinti skysčių rezorbciją; 3) greitinti funkcijos atsistatymą. Masažo metodika. Pirmomis po traumos
dienomis sąnarys yra patinęs, todėl pradžioje jis nemasažuojamas. Esant čiurnos sąnario raiščių pakenkimui, masažas pradedamas nuo šlaunies priekinio paviršiaus, kuris masažuojamas įvairiais glostymo, trynimo, maigymo būdais. Po to masažuojamas priekinis blauzdos paviršius ir tik po to čiurna ir priekinis pėdos paviršius. Taikomas glostymas, štrichavimas, spiralinis trynimas, žiedinis trynimas apie kulkšnis. Štrichuojant patrinamos raiščių prisitvirtinimo vietos.
Esant riešo, alkūnės sąnarių raiščių pakenkimams, masažas pradedamas nuo kaklo-krūtinės srities priestuburinių zonų segmentinio masažo. Po to masažuojami žastas, dilbis, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo būdus. Masažuojamas nugarinis ir priekinis rankos paviršiai. Po to pereinama prie pakenktojo sąnario masažo. Sąnarys masažuojamas švelniai, tausojančiai, taikant žiedinį apimantį glostymą, žnyplinį trynimą. Masažas baigiamas visos rankos glostymu ir pasyviais, vėliau aktyviais judesiais per visus sąnarius. Masažo trukmė 10-15 min.
Peties sąnario raiščių pakenkimas būna labai retai, nes judesių amplitudė per šį sąnarį yra labai plati, o pats sąnarys gerai apsaugotas jį supančių stambių raumenų. Pagrindinis jo raiščių pakenkimo požymis -skausmas judesių metu. Masažo metodika panaši kaip esant epikondilitui.
Esant pilnam visų šių sąnarių raiščių nutrūkimui, kuris būna labai retai, pradžioje yra daroma operacija, po to taikoma imo-bilizacija ir tik po jos - masažas. Masažuojant tais atvejais daug dėmesio skiriama kontraktūrų likvidavimui, raumenų tonuso atstatymui. Tuo tikslu taikomas maigy-mas ištempim, pažnaibymu ir didelis dėmesys skiriamas pasyviems, vėliau aktyviems judesiams.
Masažas, esant kelio sąnario raiščių pakenkimui. Gali būti šoninių arba kryžminių raiščių pakenkimas. Šoninių raiščių pakenkimas būna nevisiškas arba visiškas trūkimas, kartais tik patempimas. Kryžminiai raiščiai dažniausiai visiškai nutrūksta. Esant visiškam raiščių nutrūkimui, pradžioje yra daroma operacija, po kurios seka
GYDOMASIS MASAŽAS 105
imobilizacija gipsiniu tvarsčiu. Esant daliniam raiščių pakenkimui t. p. kartais dedamas gipsinis tvarstis, longetė arba plastmasinis tutoras. Nuėmus longetę arba tutorą, galima daryti masažą.
Masažo tikslas: 1) malšinti skausmą; 2) gerinti rezorbciją, kraujo ir limfos apy
taką; 3) neleisti vystytis kontraktūroms bei rau
menų atrofijai. Masažo metodika. Pradžioje yra daromas
juosmens-kryžmens srities segmentinis re-fleksinis masažas. Po to masažuojamas šlaunies priekinis paviršius, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo būdus. Daug dėmesio yra skiriama maigymui, siekiant išvengti keturgalvio raumens atrofijos. Po šlaunies paglostomas kelio sąnarys ir masažuojama blauzda, t. p. taikomas glostymas, trynimas, maigymas. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Glostoma plokščiuoju ir apimančiu žiediniu glostymu, trinami audiniai, esantys apie sąnarį, spiraliniu trynimu, pastumdymu, palaipsniui vis artėjant prie sąnario. Vėlesnių procedūrų metu trinamos raiščių prisitvirtinimo vietos, sąnarys masažuojamas ir sulenkus koją per kelį 45° kampu, trinamas sąnarinis plyšys. Šioje padėtyje pamasažuojamas ir nugarinis blauzdos bei šlaunies paviršius. Masažas baigiamas visos kojos nenutrūkstančia vibracija bei glostymu. Po to seka pasyvūs lenkimo-tiesimo judesiai per kelio sąnarį. Masažo trukmė 15-20 min.
Panašiai daromas masažas ir po operacijos, nuėmus imobilizacija. Tais atvejais daugiau dėmesio skiriama nusilpusių, hipot-rofiškų raumenų tonuso atstatymui bei
kontraktūrų ištempimui. Taikomas maigymas ištempiant, pažnaibant, daug dėmesio skiriama pasyviems, vėliau aktyviems judesiams.
Masažas, esant kelio sąnario meniskų pakenkimui. Tai viena iš dažniausių kelio sąnario traumų, dažnai einanti su kryžminių raiščių trūkimu. Gerą gydymo efektą duoda tik operacinis gydymas, po kurio sąnarys yra imobilizuojamas.
Masažo uždaviniai: 1) nuskausminti; 2) mažinti patinimą; 3) gerinti rezorbciją, audinių mitybą; 4) gerinti raumenų tonusą; 5) greitinti funkcijos atsistatymą. Masažo metodika. Ankstyvas masažo tai
kymas malšina skausmus, padeda greičiau rezorbuotis kraujosruvoms, padidėjusiam sąnarinio skysčio kiekiui.
Nuėmus gipsinį tvarstį pirmomis dienomis masažas turi būti daromas švelniai, tausojant, kad nesustiprėtų skausmas, nebūtų traumuojami audiniai. Pradžioje masažuojama šlaunis, taikomas glostymas, maigymas. Po to masažuojama blauzda. Kelio sąnarys paglostomas žiediniu apimančiu glostymu. Po 2-3 dienų jau pradedamas masažuoti ir kelio sąnarys, taikant spiralinį trynimą, štrichavimą. Tuo metu šlaunies maigymas intensyvinamas, tačiau padaužymas ir kapojimas netaikomi. Galima taikyti ir elektrinę stimuliaciją šlaunies raumenims. Masažo trukmė 10-15 min.
Po chirurginių menisko operacijų darant masažą būtina atsižvelgti į operacijos pobūdį, pooperacinio periodo ypatumus bei organizmo reaktyvumą.
106 M A S A Ž A S
10.1.9. Masažas, esant kojų ir rankų kaulų lūžiams
Masažo tikslai ir metodikos, įvykus rankų arba kojų kaulų lūžiams priklauso nuo lūžio, imobilizacijos pobūdžio ir gydymo etapo.
Masažo tikslai pirmame gydymo laikotarpyje:
1) malšinti skausmą; 2) mažinti audinių patinimą; 3) greitinant kraujo ir limfos apytaką, pa
greitinti išsiliejusio kraujo rezorbciją. Masažo metodika. Esant uždariems kau
lų lūžiams masažas yra taikomas, pradedant jau 2-ąja diena po lūžimo, net esant gipsui arba skeletiniam tempimui.
Jeigu galūnė yra imobilizuota gipsiniame tvarstyje, pradžioje yra daromas segmentinis refleksinis masažas. Lūžus rankos kaulams, masažuojama nuo Th2 iki C7 nugaros slankstelio, o lūžus kojos kaulams - nuo L5 iki Th8. Jeigu fiksuojantis tvarstis apima ir šią sritį, tai jame padaromas langelis, pro kurį vibruojama elektrovibratoriumi. Po to masažuojama sveikoji galūnė, kurios masažas refleksiškai veikia pakenktąją galūnę, malšindamas skausmus, gerindamas mitybą, mažindamas audinių įtempimą.
Taikant leukoplastinį arba skeletinį tempimą, šiame etape t. p. daromas segmentinis masažas, po to masažuojama sveikoji galūnė, atliekant pasyvius ir aktyvius pratimus visiems sąnariams. Masažuojant pakenktąją galūnę, pavyzdžiui, esant lūžusiam blauzdikauliui, visų pirma masažuojamos prieinamos šlaunies vietos, pirmiausiai atkreipiant dėmesį į padidėjusį raumenų tonusą. Jo sumažinimui galima naudoti švelnią elek-trovibraciją. Kartais masažuotojas net gali
padėti plaštaką tarp masažuojamos kūno dalies irvibratodo.
Masažuojant rankomis, taikomas nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, spiralinis trynimas ir lengvas maigymas, kaitaliojant jį su glostymu. Masažo metu būtina sekti raumenų tonusą. Jam padidėjus, reikia sušvelninti masažą, sutrumpinti arba nutraukti procedūrą.
Masažo tikslai antrame gydymo laikotarpyje:
1) pagreitinti kaulinio rumbo susidarymą; 2) neleisti išsivystyti raumenų atrofijai ir
sąnarių kontraktūroms. Masažo metodika. Esant gipso tvarsčiui,
pradedant antrąja savaite, lūžus dilbio arba blauzdos kaulams ir trečiąja, lūžus žastikau-liui arba šlaunikauliui, taikoma švelni mechaninė vibracija lūžimo vietoje. Tuo tikslu gipse yra išpjaunamas langelis ir vibruojama skersine bei išilgine kryptimis. Esant sulėtintai kaulų konsolidacijai, galima vibruoti net 2-3 kartus per dieną.
Be to rekomenduojamas ir energingas sveikosios galūnės masažas, siekiant refleksinio poveikio ir, jeigu lūžę kojos kaulai, stiprinti atraminę sveikosios kojos funkcija.
Esant kojos kaulų lūžiams ir siekiant išvengti kelio sąnario kontraktūros bei išlaikyti normalią keturgalvio raumens funkciją, gipse ties kelio sąnariu padaromas langelis, pro kurį masažuojamas sąnarys, atliekami pasyvūs girnelės judesiai. Ligoniui rekomenduojama keletą kartų dienoje siųsti impulsus pakenktosios galūnės raumenims (įsivaizduoti judesį), t. y. atlikti ideomotorinius pratimus.
Esant leukoplastiniam arba skeletiniam tempimui, intensyviau masažuojami nepa-
GYDOMASIS MASAŽAS 107
kenktieji audiniai virš ir žemiau lūžio vietos, atliekant švelnų glostymą, trynimą, nenutrūkstančią vibraciją lūžio vietoje.
Masažo tikslai trečiajame gydymo laikotarpyje:
1) toliau skatinti arba slopinti kaulinio rumbo vystymąsi;
2) atstatyti pakenktosios galūnės funkciją; 3) nutraukti sąaugas; 4) šalinti susidariusias kontraktūras; 5) atstatyti atrofuotų arba hipertonuse
esančių raumenų funkciją. Masažo metodika. Nuėmus gipsą arba
tempimą, nereikėtų nuo pirmųjų dienų pradėti energingo ir ilgai trunkančio masažo, ypač jei jis nebuvo taikytas pirmųjų gydymo etapų metu.
Nuėmus imobilizaciją, galūnė būna patinusi dėl limfos stazės. Energingas masažas gali sukelti poodines kapiliarines kraujos-ruvas, padidinti skausmą, patinimą.
Pradžioje yra rekomenduojamas atitinkamų refleksinių zonų segmentinis masažas, po to masažuojama sveikoji galūnė, tuomet daromas pažeistos galūnės masažas virš lūžio vietos, lūžio vieta ir sritis esanti žemiau lūžio.
Masažuojant sveikąją galūnę, daug dėmesio skiriama tai sričiai, kuri yra simetriška lūžio vietai. Taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai.
Masažuojant pažeistą galūnę virš lūžio vietos yra taikomas paviršutinis ir gilusis glostymas, spiralinis trynimas, štrichavimas, pa-stumdymas, pjovimas, išilginis ir skersinis maigymas, nutrūkstanti ir nenutrūkstanti vibracija. Jeigu yra šlaunikaulio lūžimas, pradžioje yra masažuojama juosmens-kiyžmens sritis ir sėdmenys, lūžus blauzdos kaulams -
šlaunis, lūžus žastikauliui - pečių lankas ir peties sąnarys, lūžus dilbio kaulams - žastas.
Masažuojant lūžio vietą yra taikoma plokščias paviršutinis ir žiedinis glostymas, spiralinis, pusiau žiedinis trynimas, štrichavimas, pjovimas, išilginis ir skersinis maigymas, volavimas, maigymas suspaudžiant, sąaugų su kauliniu rumbu ištempimas. Esant silpnai kaulų konsolidacijai, galima taikyti padaužymą, punktavimą, kapojimą. Visi šie būdai atliekami ritmiškai, kaitaliojant juos su glostymu. Esant padidėjusiam kauliniam rumbui, taikomas tiktai glostymas, nenutrūkstanti vibracija arba ši sritis visai nemasažuojama.
Esant raumenų hipotrofijai, taikomas stimuliuojantis maigymas pažnaibant, sustu-miant, ištempiant greitu tempu, kitais būdais. Esant raumenų kontraktūroms, taikoma daug ir įvairių glostymo, trynimo būdų, lėtas raumens maigymas ištempiant, redre-sacija t. y. lankstymas, stengiantis nutraukti sąaugas.
Esant sumažintam sąnarių paslankumui, taikomas jų glostymas ir audinių, esančių apie sąnarį spiralinis, žnyplinis trynimas, štrichavimas, sutrumpėjusius raiščius stengiamasi ištempti, ištemptieji raiščiai glostomi ir trinami.
Žemiau lūžio esantis segmentas masažuojamas įprastiniais glostymo, trynimo, maigymo būdais.
Masažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniu visos rankos arba kojos glostymu, nenutrūkstančia vibracija, pakratymu, pasyviais ir aktyviais judesiais. Procedūros trukmė 15-20 min. Kursas 15-20 procedūrų.
Gydant kaulų lūžius, masažas yra derinamas su kineziterapija.
108 M A S A Ž A S
10.1.10. Trofiniai minkštųjų audinių pakitimai po įvairių traumų, jų gydymas masažu
Kartu su funkcijos sutrikimais, esant trauminiams pakenkimams, gali būti ir trofiniai audinių pakenkimai. Jie gali būti tiek pačioje pakenkimo vietoje, tiek ir atokiau nuo jos. Oda gali netekti elastingumo, suplonėti arba priešingai tapti šiurkščia, standžia, sunkiai suimama į raukšlę. Bandant suimti pakitusią odą, ligonis gali jausti aštrų skausmą. Pakitimai gali būti ir poodiniame audinyje. Jame gali atsirasti ovalo arba apskritimo formos įvairaus dydžio sukietėjimai (nuo lęšiuko iki žirnio dydžio). Taip pat pakinta ir raumenų konsistencija. Jie gali prarasti savo minkštumą, elastingumą, pasidaryti įtempti ir sukietėję. Raumenų tonusas gali būti pakitęs netolygiai ir pasireikšti kaip atskirų skaidulų spastinis susitraukimas (miofascikulitas). Šių skaidulų palpacija sukelia skausmą. Jeigu raumeninių skaidulų hipertonusas trunka ilgesnį laiką, atsiranda fizikocheminiai raumeninio audinio pakitimai, kurie juntami kaip riboti sukietėjimai, primenantys kremzlinį audinį (miogeliozės). Esant judėjimo aparato audinių pakenkimams, ypač kojų, beveik visada stebima limfos ir veninio kraujo stazė.
Masažo tikslas: 1) atstatyti audinių mitybą; 2) pagerinti galūnės funkciją. Masažo metodika. Masažo būdų ir me
todikos pasirinkimas priklauso nuo minkštųjų audinių pakenkimo pobūdžio. Siekiant pagerinti limfos ir veninio kraujo nutekėjimą, visais atvejais rekomenduojamas nusiurbiamasis masažas. Pradžioje taikomas paviršutinis plokščias ir apimantis nenu
trūkstantis glostymas, kartu taikant ir spiralinį trynimą įvairiomis kryptimis. Masažo judesiai yra plačios amplitudės. Po paruošiamojo nusiurbiamojo masažo pereinama prie detalaus atskirų segmentų masažo. Tam tikslui didelis dėmesys kreipiamas odos mitybos, jos tonuso, elastingumo pagerinimui. Yra taikomas plokščias paviršutinis glostymas, maigymas suspaudžiant, švelnus pažnaibymas. Tais atvejais, jei yra odos sukietėjimai (dermatofibrozė) ir randinės sąaugos paviršinių audinių su gilesniais, taikomas sustūmimas-ištempi-mas, pažnaibymas, kaitaliojant juos su apimančiu nenutrūkstančiu glostymu. Odos mitybos pagerinimui kartu su masažu gali būti taikomi įvairūs vitaminizuoti kremai, turintys A, E, F vitaminų. Tose vietose, kur yra apčiuopiami miogelioziniai mazgeliai, daromas žiedinis trynimas smiliaus ir didžiojo pirštų pagalvėlėmis bei nenutrūkstantis maigymas paspaudžiant, kaitaliojant su glostymu. Šių masažo būdų intensyvumas priklauso nuo masažuojamųjų audinių būklės ir jų jautrumo.
10.1.11. Bigės masažas Po kojos ar rankos amputacijos, bigė ruo
šiama protezavimui. Šis paruošimas gali trukti iki metų. Tam, kad būtų galima protezuoti, bigė turi būti taisyklinga, lygi, neskausminga, galas padengtas minkštais audiniais, kurie nepaburkę, oda įtempta, randas siauras, raumenų funkcija išlikusi.
Ruošiant bigę protezavimui, didelė reikšmė tenka masažui ir kineziterapijai.
Masažo tikslas: 1) malšinti skausmus; 2) stiprinti išlikusius raumenis;
GYDOMASIS MASAŽAS 109
3) nutraukti susidariusias sąaugas; 4) didinti bigės atsparumą. Masažo metodika. Pradžioje daromas
segmentinis refleksinis masažas, jeigu amputuota ranka - nuo Th 2 iki C 7 nugaros slankstelio iš apačios į viršų ir jeigu amputuota koja - nuo Th 8 iki Q . Taikomi įvairūs klasikiniai bei specialieji segmentinio masažo būdai. Po to masažuojama sveikoji galūnė. Darant jos masažą yra siekiama refleksiškai paveikti amputuotą galūnę. Masažas yra daromas nusiurbiamojo masažo principu. Jeigu amputuota blauzda, tai sveikojoje kojoje pradžioje masažuojama šlaunis. Ta sritis, kuri yra simetriška amputuotajai, masažuojama labai švelniai, taikant daug ir įvairių glostymo būdų, lengvą išilginį trynimą. Šis masažas padeda slopinti fantominius skausmus (t. y. jausmą, kad skauda tos vietos, kurios iš tikrųjų yra amputuotos). Segmentinis ir sveikosios galūnės masažas gali būti daromas jau tada, kai amputuotoji galūnė dar nemasažuojama.
Bigės masažas pradedamas tuoj po siūlų nuėmimo. Esančios apie siūlę granuliacijos nėra kontraindikacijos masažui. Tiesiog kol randas nėra pilnai sugijęs ir sustiprėjęs, pirmą savaitę jis nemasažuojamas.
Darant masažą taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai juos tarpusavyje kaitaliojant. Daug dėmesio skiriama mai-gymui. Taikomas išilginis, skersinis maigy-mas, sustūmimas, ištempimas, pažnaiby-mas, įterpiant tarp jų padaužymą, kapojimą. Labai svarbu yra stiprinti išlikusius raumenis. Jeigu amputuota šlaunis viduriniame trečdalyje, yra stiprinama jos pritraukimo ir tiesimo funkcija. Jeigu koja amputuota žemiau kelio, reikia stiprinti šlaunies ke-
turgalvį raumenį. Jeigu ranka amputuota viduriniame žasto trečdalyje, stiprinamas žas-to atitraukimas, deltinis raumuo, tai leidžia išvengti jo atrofijos.
Bigės galas yra masažuojamas taikant plokščią žiedinį glostymą, spiralinį trynimą, štrichavimą, pastumdymą, skersinį maigy-mą pirštų galais, pažnaibymą, kapojimą, stengiamasi nutraukti sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių.
Kartu su masažu rekomenduojama daryti ideomotorinius pratimus (siųsti motorinius impulsus, įsivaizduojant lenkimą, tiesimą), daryti raumenų įtempimo, atpalaidavimo pratimus. Pratimai turi būti daromi ir svei-kajai galūnei. Amputuotai galūnei yra daromi ir pasyvūs pratimai per išlikusius sąnarius. Pratimai daromi kasdien 3-5 kartus.
Vėliau yra daromi pratimai bigės atsparumui didinti. Tai padaužymas mediniu plaktuku, spaudimas į įvairaus kietumo daiktus: vatos, veltinio, smėlio pagalvėles, medį. Toliau ligonis pratinamas vaikščioti su protezu, daromi pratimai lygsvarai.
Masažo trukmė pradžioje 5-10 min, vėliau 15-20 min.
Kontraindikacijos masažui: 1) aukšta temperatūra; 2) ūmus tromboflebitas; 3) pūliuojantis židinys; 4) kauzalginiai skausmai bigėje.
10.1.12. Masažas esant plokščiapadystei
Plokščiapadystė - tai vidinio pėdos skliauto nusileidimas. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Įgimta plokščiapadystė būna dėl įgimto raumenų ir jų sausgyslių silpnumo, įgyta - dėl sunkaus fizinio darbo, svorių kilnojimo, labai padidėjus kūno svoriui. Kūdikiai gimsta
110 MASAŽAS
su plokščia pėda, tačiau iki dvejų trejų metų amžiaus, vidinis pėdos skliautas pakyla. Jeigu to neįvyksta, žmogus lieka plokščiapadis. Tokie žmonės greitai pavargsta, jaučia kojų skausmus.
Taikant masažą kartu su kineziterapija ankstyvoje vaikystėje, galima išgydyti plokš-čiapadystę arba bent sumažinti jos laipsnį. Vyresnio amžiaus asmenims masažas padeda sumažinti kojų nuovargį, skausmus.
Masažo tikslas: 1) stiprinti nusilpusius raumenis; 2) pagerinti kraujo ir limfos apytaką; 3) malšinti blauzdos ir pėdos skausmus. Masažo metodika. Pradžioje yra masa
žuojamas priekinis blauzdos ir pėdos paviršius, ligoniui gulint ant nugaros. Masažas pradedamas plokščiuoju paviršutiniu pėdos ir blauzdos glostymu iki kelio. Po to priekinis ir šoninis blauzdos paviršiai yra trinami išilginiu, spiraliniu trynimu, pa-stumdymu. Taikomas skersinis maigymas (šoniniam blauzdos kraštui), be to, maigoma prispaudžiamaisiais būdais - nykščiu, pirštakauliais. Priekinis pėdos paviršius paglostomas, atidžiai masažuojamas nykštys ir jo sausgyslė. Ji trinama spiraliniu trynimu, štrichavimu. Taip pat trinamas ir vidinis pėdos skliautas. Po to pacientas yra guldomas ant pilvo ir masažuojamas nugarinis blauzdos paviršius ir padas. Blauzda yra masažuojama taikant įvairius glostymo, trynimo būdus ir ypač maigymą. Taikomas išilginis, skersinis blauzdos raumenų maigymas.
Masažuojant padą yra taikomas glostymas lyginant kartu ir patrinant (ypač jei pacientas yra vyresnis). Po to taikomas gilus spiralinis trynimas abiejų rankų nykščiais, pirš
takauliais. Išoriniam pėdos skliautui taikomas žnyplinis maigymas, vidiniam - skersinis. Be to, išorinis ir vidinis pėdos skliautai patrinami krumpliais, paspaudžiant, tarsi gilinant vidinį ir išorinį skliautus. Padas masažuojamas pakaitomis su blauzda. Masažas baigiamas blauzdos padaužymu, kapojimu ir plokščiuoju paviršutiniu glostymu. Kartu su masažu taikoma daug įvairių kine-ziterapijos būdų.
10.1.13. Masažas, esant „X" ir „O" formos blauzdoms
Blauzdų iškrypimas būna dėl persirgto ra-chito. Esant „O" formos blauzdoms, suglaudus pėdas, tarp kelių lieka tarpas, esant „X" formos blauzdoms - suglaudus kelius pėdos nesusiglaudžia. Pradėjus masažą ankstyvoje vaikystėje, galima ištaisyti arba sumažinti šį defektą.
Masažo tikslas: 1) padėti ištaisyti arba bent pagerinti kojų
formą; 2) gerinti audinių trofiką. Masažo metodika. Masažuojama yra pė
dos, blauzdos, kelių sąnariai ir viršutinė šlaunų dalis. Masažas pradedamas plokščiuoju paviršutiniu priekinio kojos paviršiaus glostymu. Po to taikomas išilginis, pusiau žiedinis trynimas, pastumdymas, pjovimas, skersinis maigymas, o šoniniam blauzdos paviršiui - maigymas prispau-džiant. Masažuojant kelio sąnarį, esant „O" formos blauzdoms, išoriniai raiščiai yra ištempti. Jie yra trinami spiraliniu trynimu, štrichavimu, tuo tarpu vidiniai raiščiai yra sutrumpėję, juos stengiamasi ištempti. Esant „X" formos kojoms, vidiniai kelio sąnario raiščiai yra stiprinami, o išorinius
GYDOMASIS MASAŽAS 111
stengiamasi ištempti. Masažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniu glostymu, visos blauzdos nenutrūkstančia vibracija.
10.2. Masažas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis
10.2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos nervinės kilmės ligų masažas
Dažniausiai širdies neurozę sukelia dien-cefalinė patologija, simpatinės kilmės gan-glionitai. Būna skausmų širdies plote, atsiranda aritmijų, vazomotorinių pakitimų, jaučiamas širdies plakimas normalaus širdies darbo metu ir kt.
E. Sorokina ir N. Bielaja siūlo tokiais atvejais masažuoti taip: ligonis guli ant nugaros, nuo širdies viršūnės lengvai glostoma, trinama ratu širdies pagrindo link. Tai daroma kas antrą dieną arba kasdien nuo 4 iki 12 minučių. Kursą sudaro 10-12 procedūrų. Masažo metu ligoniai nusiramina, darosi mieguisti, jiems praeina skausmai.
Esant aritmijoms, dusuliui daromas masažas širdies plote ir kairiosios mentės srityje: lengvas glostymas, trynimas, plekšno-jimas, kartu energingas raumenų maigymas, spaudimas su lengva vibracija krūtinkaulio ir šonkaulių susijungimo vietose iš kairės. Po tokio masažo nyksta aritmijos, rečiau pasitaiko arba visai išnyksta ekstrasistolės, pailgėja diastolė ir stiprėja sistolė.
A. Verbovas siūlo ligoniui sėdint 3-5 minutes masažuoti jo širdies plotą. Jo nuomone, galima taikyti vibraciją aparatu, pradedant nuo stambių kaklo kraujagyslių iš abiejų pusių širdies link ir, pridėjus aparato galvutę, širdies plote 4-5 tarpšonkaulyje. Procedūros trukmė - 2-3 minutės.
Tachikardijos atvejais - nutrūkstanti vibracija: kapojimas tarpmenčio arba C7 kete-rinės ataugos plekšnojimas. Kartais patariama delnais švelniai, ritmiškai suspausti krūtinės ląstą (pagal aksiliarinę liniją šon-kaulinio lanko kraštą), delnai slenka kardinės ataugos kryptimi. Suspaudimą pradėti iškvėpimo metu. Tai kartojama 8-10 kartų.
Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių sutrikimų atvejais tinka švelnus apykakli-nės zonos masažas.
10.2.2. Masažas sergant miokardo distrofija
Miokardo distrofijų atvejais atsiranda biocheminių pakitimų širdies raumenyse. Tai būna dėl avitaminozių, intoksikacijų, endokrininių pakitimų, fizinio ir protinio pervargimo.
Masažo metodika: nugaros masažas -plokščias ir apimantis nenutrūkstantis glostymas abiejų rankų delnais nuo kryžiaus kylant aukštyn iki pažastų ir raktikaulių. Delniniu II-V pirštų paviršiumi pusiau žiedinis trynimas remiantis nykščiais, kurie laikomi iš dešinės ir kairės nuo keterinių ataugų. Trynimas kartojamas 5-10 kartų, po to 2-3 kartus glostoma. Toliau seka gilus nenutrūkstantis nugaros raumenų grėblinis glostymas, trynimas pjovimo būdu, išilginis ir skersinis maigymas, nutrūkstanti vibracija, kapojimas ir plekšnojimas, viskas pakaitomis su glostymu. Masažuojant kapojimo ir plekšnojimo būdu tarpmentyje reikia dirbti atsargiai. Kraujo apytakos 1-ojo laipsnio nepakankamumo metu galimas krūtinės ląstos suspaudimas arba lengvas kapojimas bei plekšnojimas širdies plote. Rekomenduotina C7 keterinės ataugos elektrovibracija, nusiurbiamasis kojų, po to rankų masažas.
112 M A S A Ž A S
Procedūros trukmė - po 20-25 minutes kasdien. Iš viso kursą sudaro 15-25 minutes kasdien. Iš viso kursą sudaro 15-20 procedūrų, kursas kartojamas po 3-4 mėnesių. Masažą būtina derinti su kineziterapija.
10.2.3. Masažas esant širdies ydai
Širdies ydų atsiradimo priežastis dažniausiai būna reumatas.
Indikacijos masažui: normali temperatūra ir kraujo analizė, neaktyvus reumato procesas tarp paūmėjimo periodų.
Yra autorių, kurie siūlo pradėti masažą kartu su kineziterapija tik nurimus ūminiam periodui. Šiuo laikotarpiu atliekamas švelnus nusiurbimas (tik kojų) masažas po 3-5 minutes kiekvienai kojai kas antrą dieną.
Masažas pradedamas nugaros priestubu-rinėse srityse nuo Lp-Th^, Th5-Th 2 , C7-C3 plokščiu glostymu, trynimu. Maigomi nugaros raumenys, trapecinis raumuo ir kairiojo peties raumenys, atliekamas plekšno-jimas, krūtinės ląstos sukratymas. Paskui masažuojama širdies plote - paviršutinis ir gilus glostymas, delniniu pirštų paviršiumi trinamas krūtinkaulis ir tarpšonkauliniai tarpai, taip pat trinamas kairysis apatinis krūtinės ląstos kraštas ir kairės pusės krūtinės ląstos raumenys, po to masažuojami krūtinės raumenys. Baigiama kojų ir rankų masažu ir pasyviais bei aktyviais kojų, rankų judesiais visuose sąnariuose. Kojos masažuojamos 3-4 minutes, rankos - 2-3 minutes. Masažo trukmė -15-20 minučių. Procedūrų skaičius - 12-15, geriau skirti kas antrą dieną.
10.2.4. Masažas sergant hipotonija Pirminės hipotonijos metu sutrinka cen
triniai mechanizmai, reguliuojantys šilumą ir kraujagyslių tonusą.
Liga pasireiškia žemu kraujospūdžiu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, kartais ir skausmais širdies plote, galvos svaigimu, neatsparumu fiziniam krūviui.
Rekomenduojamas apykaklinės zonos masažas (neliečiant galvos plaukuotosios dalies). Masažo judesiai greitesni. Būtina kartu skirti gydomąją kūno kultūrą, taikant I. Tiomkino pasiūlytą metodiką.
Kai hipotoninę ligą lydi stuburo osteochondrozė, masažuojama dar ir nugara.
10.2.5. Masažas sergant hipertonija Hipertonija žmonės serga dažnai. Ji atsi
randa dėl centrinės nervų sistemos pertempimų, kuriuos sąlygoja ilgai trunkančios psichinės traumos. Ypač pavojingos hipertoninės ligos komplikacijos: miokardo infarktas, insultas, inkstų sklerozė
Masažas skiriamas I, IIA ir IIB stadijose. Negalima masažuoti pakilus kraujospūdžiui ir kai ligonio savijauta pablogėja dėl dinaminio kraujo apytakos sutrikimo.
Masažas pagerina centrinės nervų sistemos funkcinę būklę, kraujo apytaką, sumažina kraujagyslių sienelėse nervinį raume-ninį dirglumą.
Rekomenduojamas galvos, kaklo ir apykaklinės zonos masažas. Priklausomai nuo savijautos, ligonis masažo metu sėdi arba guli. Pradedama nuo segmentų Tlis-Tl^ ir CV Q priestuburinių sričių plokščiu giliu glostymu, trynimu ir maigymu. Po to delniniu pirštų paviršiumi maigomos speninės atau-
GYDOMASIS MASAŽAS 113
gos ir pakaušiniai gumburai, kaitaliojant su kaklo ir apykaklinės zonos glostymu. Toliau masažuojama plaukuotoji galvos dalis. Atliekamas grėblinis glostymas ir trynimas, galvos odos sustūmimas ir ištempimas įvairiomis kryptimis. Paskui ligonis šiek tiek atlošia galvą, remdamasis į masažuotojo krūtinę, ir glostymu, maigymu masažuojama kakta, akiduobės bei smilkiniai. Masažas baigiamas galvos, kaklo ir apykaklinės zonos glostymu.
Skausmingos būna speninės ataugos, sritis tarp antakių ir vidurinė viršugalvio sritis. Šias vietas patartina lengvai glostyti ir švelniai vibruoti.
Procedūros trukmė - 10-15 minučių. Kursui skiriama 20 procedūrų.
10.2.6. Masažas sergant širdies ischemine liga ir miokardo infarktu
Ischeminė širdies liga ir miokardo infarktas pasitaiko dažnai, nemažas procentas pacientų nuo šių ligų miršta. Todėl mokslininkai ieško efektyvių jų gydymo ir profilaktikos būdų.
Pastaraisiais dešimtmečiais ligoniams, sergantiems miokardo infarktu, jau ankstyvose stadijose skiriama kineziterapija ir masažas.
Dozuoti fiziniai krūviai kartu su masažu normalizuoja nervų, kraujagyslių ir kitų sistemų funkcijas, gerina bendrą kraujo ir koronarinių kraujagyslių apytaką, medžiagų bei audinių apykaitą. Masažas padeda pašalinti stazę, palengvina kairiosios širdies pusės darbą. Dar svarbu, kad masažas sukelia ligoniui malonias emocijas, padeda nugalėti baimę ir abejones dėl ateities.
Indikacijos: įvairios lokalizacijos miokardo infarktas, pirminiai ir pakartotiniai.
Masažas pradedamas, kai pagerėja ligonio savijauta: išnyksta skausmai, širdies ritmo sutrikimai ir dusulys ramybėje, tampa normalus leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, kraujospūdis, gerėja elektrokardiogramos rodikliai.
Kai miokardo infarkto forma lengva, masažas pradedamas 2-5 dieną, kai ji vidutinio sunkumo -12-15 dieną, o kai infarkto apimtas didelis miokardo plotas - tik 20-25 dieną.
Gydymo ligoninėje etapas. Ligonis guli ant nugaros, masažuojama lovoje. Delniniu pirštų paviršiumi masažuojama nugarinė pėdos dalis, čiurnos, kelių sąnariai pakaitomis su glostymu. Po to - lengvas rankų glostymas, švelnus plaštakos, riešo, alkūnės sąnarių žiedinis trynimas pakaitomis su glostymu. Plokščias šoninių krūtinės ląstos paviršių glostymas delnais. Kai ligoniui leidžiama atsigulti ant dešiniojo šono, masažuojama nugara ir juosmuo. Švelniai glostomos ir trinamos priestubu-rinės, juosmens-kryžmens sritys ir sėdme-niniai raumenys. Masažo trukmė - iki 7 minučių kasdien.
Gydymo, išėjus iš l igoninės, etapas. Masažuojami refleksiškai pakitę audiniai, atitinkantys nugaros smegenų segmentus nuo C2-C4, Thj-Thg. Iš pradžių masažuojama nugara arba apykaklinė sritis ligoniui sėdint, po to - širdies sritis ligoniui gulint ant nugaros pakėlus galvūgalį, sulenktus kelius, po kuriais padedamas volelis. Per pirmąsias procedūras masažuotojas nustato jautrias odos zonas, sustandėjimus raumenyse. Per pirmąsias 3-4 procedūras masažo judesiai turi būti švelnūs, ypač masažuojant jautrias sritis ir taškus. Tempas lėtas arba
114 M A S A Ž A S
vidutinis, judesiai eina pagal ir prieš limfos tėkmę. Pradedama nuo dešiniosios kūno pusės. Tik po 3-4 procedūrų galima masažuoti skaudančius taškus - glostant, trinant, ištempiant, sustumiant, nenutrūkstama stabilia ir labilia vibracija. Kiekvienas skaudantis taškas masažuojamas iki 1-2 minučių.
Nugara masažuojama glostant ir trinant priestuburines dalis iš apačios aukštyn, plačiuosius nugaros bei kaklo raumenis. Grėb-liniu trynimu masažuojami tarpšonkauliniai tarpai nuo Th 2 -Th g krūtinkaulio stuburo link, trinama kairioji mentė ir tarpumentė, maigomi nugaros raumenys bei viršutinės trapecinių raumenų dalys.
Apykaklinė sritis masažuojama glostant ir trinant pakaitomis tai viena, tai kita ranka priestuburines dalis pečių sąnarių link nuo C 2-Th 2 . Trynimas krumpliais išilgai ir spirale kaitaliojamas su glostymu. Išilginis maigymas atliekamas stumiant volelį nuo C 2-C 4, skersinis trapecinio raumens maigymas kaitaliojamas su glostymu. Kaklo ir nugaros viršutinės dalies glostymas daromas nuo kaklo leidžiantis žemyn. Lengvas žiedinis trynimas delniniu II-IV pirštų paviršiumi atliekamas nuo nugarinės kaklo dalies, viršutinės nugaros dalies žemyn pažastų link. Baigiama glostant nugarinę kaklo dalį, viršutinę nugaros dalį pažastų link. Iš priekio taikomas plokščias paviršutinis ir gilus glostymas abiejų rankų delnais nuo krūtinkaulio pečių link. Trynimas delniniu II-IV pirštų paviršiumi daromas nuo krūtinkaulio pečių link, baigiama glostant priekinę viršutinę krūtinės ląstos dalį nuo krūtinkaulio pečių link.
Širdies sritis, krūtinkaulis ir šonkaulinis lankas glostomi, trinamas ir maigomas di
dysis krūtinės raumuo, kairiojo peties lanko raumenys, delnu atliekama nenutrūkstanti lengva širdies srities vibracija nuo po-raktinės duobės, išilgai priekrūtinkaulinės srities ir V-VI šonkaulių aukštyje delnas slysta aplenkdamas pieno liauką pažasties link.
Kai ligoniui masažuojama širdies sritis, jis neturi sulaikyti kvėpavimo.
Po masažo procedūros ligoniui rekomenduotina pailsėti ne mažiau kaip 40 minučių.
Masažo procedūros trukmė tokia: ji pradedama nuo 3-4- procedūrų po 10 minučių, po to 15 minučių kasdien arba kas antrą dieną, iš viso 15 procedūrų.
Sergantiems kardioskleroze, lėtine ischemine liga taikomas tausojantis, nestiprus masažas. Masažas neturi sukelti skausmų, nes tai gali refleksiškai paveikti vegetacinę nervų sistemą ir sukelti miokardo ischemiją. Nerekomenduotina naudotis vibromasa-žu, nes vibracija atliekama ranka.
Indikacijos masažui sergant ischemine širdies liga, miokardo infarktu:
1) masažas apykaklinės zonos ir širdies plote skiriamas rekonvalescencijos fazėje, persirgus miokardo infarktu ir esant kraujo apytakos I ir II laipsnio nepakankamumui; poinfarktine kardioskleroze, lydima hipertoninės ligos, be kraujo apytakos nepakankamumo požymių arba su I, II laipsnio nepakankamumu;
2) masažas nugaros ir širdies plote skiriamas persirgus miokardo infarktu, esant I -II laipsnio koronariniam nepakankamumui, poinfarktine skleroze, lydima stuburo ir krūtinės dalių osteochondrozės, be kraujo apytakos nepakankamumo požymių arba esant I, II laipsnio nepakankamumui;
GYDOMASIS MASAŽAS 115
3) lengvas nusiurbiantis kojų masažas nuo 2-6 dienos skiriamas ūmaus miokardo infarkto metu, atidžiai sekant ligonio hemodinamiką.
10.2.7. Masažas sergant periferinių kraujagyslių ligomis
Dažniausiai pasitaikančios periferinių kraujagyslių ligos - tai ateroskleroziniai arterijų pakitimai, obliteruoj antys endarteri-tai, trombangitai, funkcinės angiodistonijos ir varikoziniai venų išsiplėtimai. Tai - lėtinės ligos, kurių metu dažniausiai nukenčia kojų kraujagyslės.
Gydymui naudojami kompleksiniai metodai: medikamentai, gydomoji kūno kultūra, pratimai vandenyje, fizioterapija ir masažas.
Kai yra polinkis trombozėms atsirasti, nerekomenduojamas kojų arba rankų masažas, patartinas tik segmentinis. Indikacijos segmentiniam masažui: aterosklerozinis kojų ar rankų arterijų užakimas, angiospazmai (Reino liga ir kt.), kojų varikozinių venų išsiplėtimas, trofiniai odos pakitimai, nedidelė opa, tromboflebitai be komplikacijų, buvę flebitai.
10.2.7.1. Masažo metodika sergant kojų arterijų ligomis
Ligonis guli, masažuojamos priestuburi-nės sritys nuo apatinių segmentų kylant aukštyn S5-S!, L!-L5, Th 1 2 -Th 1 0 plokščiu paviršutiniu ir giliu glostymu, spiraliniu trynimu delniniais pirštų paviršiais, krumpliais, pjovimu, išilginiu maigymu, sustūmi-mu, nenutrūkstama vibracija, plekšnojimu, sukratymu. Kojų masažas: pėdų glostymas, priekinio blauzdų ir šlaunų paviršiaus plokš
čias bei apimantis glostymas, sąnarių glostymas ir trynimas delniniais pirštų paviršiais. Masažuotojas pasyviai lanksto visus sąnarius. Ligonis atlieka kvėpavimo pratimus. Procedūros trukmė -15 minučių. Gydymo kursas - 15 procedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną.
10.2.7.2. Masažo metodika sergant rankų kraujagyslių ligomis
Ligonis sėdi remdamasis galva. Masažuojami segmentai Th^Th^ C7-C3, pradedant nuo žemiau esančių segmentų ir kylant aukštyn plokščiu nugarinės kaklo dalies, galvos sukamojo raumens ir viršutinių trapecinio raumens dalių, nugaros plačiojo raumens glostymu, trynimu. Taip pat masažuojamos mentės ir pomentinės sritys, šiose vietose taikoma ir vibracija.
Rankų masažas: apimantis žastų ir pečių glostymas, trynimas delniniu pirštų paviršiumi ir krumpliais, riešų ir alkūnės sąnarių žiedinis trynimas. Atskirai masažuojamas del-tinis raumuo. Procedūros trukmė - 15 minučių, kursui skiriama 10-15 procedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną.
10.2.7.3. Masažo metodika sergant kojų venų ligomis
Ligonis guli ant pilvo. Masažuojamos priestuburinės nugaros segmentų S 3-S 1 ? L5-L 1 ? Th 1 2 -Th 1 0 sritys. Masažas pradedamas nuo sveikos kojos. Segmentai masažuojami, kaip aprašyta sergant kojų arterijų ligomis.
Kojų masažas: apimantis glostymas, nenutrūkstantis arba grėblinis, aplenkiant variko-zinius mazgus, pėdų grėblinis glostymas, švelnus blauzdų ir šlaunų volavimas bei nenutrūkstanti vibracija delnais. Ciurnos, kelių ir
116 MASAŽAS
klubo sąnarių glostymas ir trynimas. Masažuotojas pasyviai lanksto visus sąnarius. Ligonis atlieka kvėpavimo pratimus.
Kontraindikacijos: maigymas, kapojimas ir plekšnojimas. Jeigu yra raumenų, odos trofikos pakitimų, masažuojamos tik nugaros smegenų segmentų sritys. Procedūros trukmė -15 minučių, kursą sudaro maždaug 15 procedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną. Rekomenduojama gydomoji kūno kultūra, hidromasažas.
10.3. Masažas sergant virškinimo organų ligomis
10.3.1. Masažas sergant lėtiniu gastritu
Lėtinis gastritas yra nespecifinis skrandžio gleivinės uždegimas, kuriuo sergant ligoniui pakinta sekrecinė, motorinė ir ekskrecinė funkcijos. Lėtinį gastritą gali lydėti padidėjęs, normalus ir sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Masažas skiriamas kartu su kitomis gydymo priemonėmis.
Masažas veikia neuroreguliacinį aparatą. Nuo masažo pagerėja skrandžio motorinė ir sekrecinė veikla, pagyvėja kraujo apytaka pilvo ertmėje. Masažuojamos segmentinės priestuburinės nugaros, kaklo zonos, pilvas ir pilvo raumenys.
Štai kokį gastrito, esant sumažėjusiam rūgštingumui, masažą yra pasiūlęs V.
Riuminas. Ligonis sėdi: elektrovibratoriu-mi vibruojama skrandžio sritis. Iš pradžių procedūra trunka 10-15 minučių, po to pratęsiama iki 15-20 minučių, vibracijos dažnis - 100 hercų, amplitudės svyravimai -0,3 mm. Skiriama 15-20 procedūrų, jos atliekamos kasdien, stacionare net du kartus
per dieną. Kiti autoriai siūlo segmentinį masažą Th-j-Thg kairiojoje priekinėje krūtinės ląstos pusėje.
Gastrito, esant padidintam rūgštingumui, masažas atliekamas pagal O. Glaser ir A. Dalicho iš kairiosios pusės. Masažuojama priestuburinė sritis Th 9 -Th 5 ir prieapa-tinės mentės krašto, C4-C3 iš kairės, priekyj e - T h 4 - T h 5 sritis.
Rekomenduotina skirti gydomąją kūno kultūrą. Ji pagerina sekrecinę skrandžio funkciją. Taikomi pratimai, kurie stiprina visą organizmą, ypatingas dėmesys skiriamas pratimams, stiprinantiems pilvo raumenis. Pratimai atliekami įvairiose padėtyse: gulint, sėdint, stovint - 20-30 minučių prieš valgį.
10.3.2. Masažas esant nusileidusiam skrandžiui
Masažuotojas turi žinoti skrandžio ribas. Siūloma greitai atlikti nenutrūkstančią vibraciją punktavimu skrandžio srityje, taip pat sukratymą. Ligoniui gulint ant kairiojo šono, sulenktais pirštais reikia suimti skrandį iš apačios ir sukratyti jį. Rekomenduotina gydomoji kūno kultūra, kad sustiprėtų pilvo raumenys.
10.3.3. Masažas sergant žarnyno ligomis
Rekomenduojama prieš masažą 10-15 minučių šildyti pilvą elektrine pagalvėle. Po to atlikti segmentinį masažą pagal O. Glaser ir A. Dalicho.
Esant vidurių užkietėjimui, reikia delniniu III-IV pirštų paviršiumi pagal laikrodžio rodyklę švelniai glostyti aplink bambą, iš lėto didinant ratą ir apimant visą pilvą. Tai daroma 2-3 kartus per dieną, kiekvieną
GYDOMASIS MASAŽAS 117
sykį po 2-3 minutes. Rankos turi būti šiltos. Ligoniui patartina pačiam taip glostyti pilvą defekacijos metu. Šitaip jis sustiprins odos-žarnyno refleksą.
Esant atonijai, taikomas lėtas, nenutrūkstantis paspaudimas pagal storosios žarnos eigą, po to vibracija punktavimu, lengvas kapojimas, delnais reikia lengvai siūbuoti pilvą išilgai ir skersai. Rekomenduojama vibruoti kryžmens sritį 3-5 minutes.
Taip pat reikia taikyti gydomąją kūno kultūrą - pratimus pilvo presui ir kojoms sustiprinti, kitus bendrus stiprinančius pratimus.
Po apendicito ir išvaržos operacijų rekomenduojama 3-5 paras 1-3 kartus per dieną daryti bendrą masažą 15-25 minutes, iš viso atlikti 6-12 procedūrų.
Masažuojamos: 1) kojos ir rankos; 2) krūtinės ląsta ir kaklas; 3) pilvas; 4) nugara.
Masažuojant krūtinės ląstą, ligonis guli sulenktomis kojomis. Taikomas plokščias apimantis krūtinės ląstos glostymas, tarpšon-kaulinių raumenų trynimas, krūtinės raumenų maigymas ir vibracija. Masažuojant pilvą - trynimas ir tekšnojimas pirštų galais pagal storosios žarnos eigą, įstrižųjų pilvo raumenų trynimas ir maigymas. Kadangi yra pooperacinės siūlės, negalima atlikti plokščio glostymo ir trynimo.
Kontraindikacijos pilvo masažui: po apendicito, išvaržos operacijų, po inksto pašalinimo dėl vėžio, po storosios žarnos rezekcijos, kai susiformuoja dirbtinė išangė.
Kontraindikacijos masažui pagal Verbovą: 1) skrandžio ir žarnyno ligų ūmaus ir po-
ūmio laikotarpio dienomis; 2) skrandžio ir žarnyno ligos, kai ligonis
linkęs kraujuoti;
3) ūmūs pilvo organų uždegimai; 4) pilvaplėvės ir žarnyno tuberkuliozė; 5) gerybiniai ir piktybiniai pilvo organų
navikai.
10.3.4. Masažas sergant opa
Indikacijos masažui: poūmi ir lėtinė ligos eiga.
O. Glaser ir A. Dalicho rekomenduoja segmentinį masažą. Sergant skrandžio opa, masažuojama nugara iš kairės pusės nuo Q iki Th 9-Th 1 0 , iš priekio - pakrūtinys ir krūtinės ląsta nuo Th 5 iš kairės. Sergant dvylikapirštės žarnos opa, masažuojama nugara nuo Q iki Th 2 iš abiejų pusių, pakrūtinys ir krūtinės ląsta nuo Th 5 iš abiejų pusių. Procedūra - švelni, ji trunka iš pradžių 8-10 minučių, paskui pratęsiama iki 20-25 minučių. Masažuojant nugarą taikomas plokščias gilus glostymas, trynimas (ypač išoriniu delno paviršiumi, pjovimas), lengvas išilginis maigymas. Atsargiau masažuojama tarpumentė (sergant skrandžio opa - iš kairės, o sergant dvylikapirštės žarnos opa - iš dešinės pusės). Jeigu palpuojant jaučiamas padidintas raumenų tonusas, galima švelniai atlikti nenutrūkstančią vibraciją. Daromas krūtinės ląstos masažas, iki šonkaulinio lanko atliekamas trynimas tarpšonkaulių ir šonkaulių prisitvirtinimo prie krūtinkaulio vietose. Pakrūtinys masažuojamas glostymu, trynimu nespaudžiant pilvo organų. Tiesiųjų pilvo raumenų masažas atliekamas paviršutiniu glostymu nuo bambos apatinio šonkaulinio lanko link, po to trynimu. Procedūra baigiama krūtinės ląstos apatinės dalies bei pakrutink) glostymu. Tiesiųjų pilvo raumenų masažas atliekamas delniniu III ir IV pirštų paviršiumi nuo išorinio krašto, suartinant
118 M A S A Ž A S
pirštus ir atsargiai suspaudžiant tiesiuosius raumenis tarp pirštų. Pirštai slenka lygiagrečiai tiesiųjų raumenų. Masažo tempas labai ramus, lėtas arba vidutinis: ligoniui turi būti malonu, procedūra jam turi sukelti mieguistumą, jos metu turi sumažėti skausmai, o užbaigus procedūrą jie turi visai išnykti.
Poūmiu laikotarpiu arba kol ligą lydi komplikacijos, masažuojama nugara, o po 2-3 procedūrų atsargiai pradedamas masažuoti pakrūtinys ir pilvas.
10.3.5. Masažas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis
Masažas yra kompleksinio gydymo dalis, jis ypač efektyvus, kai dėl gretutinių ligų kontraindikuotinos įvairios šiluminės procedūros.
Masažo tikslas: sumažinti skausmus, pagerinti kraujotaką ir tulžies pūslės motorinę funkciją.
O. Glaser ir A. Dalicho nuomone, segmentinis masažas efektyvus šiais atvejais:
1) esant funkciniams kepenų ir tulžies pūslės sutrikimams;
2) tulžies akmenligei; 3) lėtiniams tulžies pūslės uždegimams; 4) kartojantis skausmams, pašalinus tul
žies pūslę; 5) persirgus hepatitu. Kontraindikacijos
masažui: 1) ūmios kepenų ir tulžies pūslės ligos; 2) pūlingi tulžies pūslės uždegimai; 3) supančių tulžies pūslę audinių užde
gimai; 4) pilvaplėvės uždegimas; 5) kasos uždegimas. Ligonis guli ant pilvo, galva atgręžta į kai
rę, rankos atpalaiduotos - guli išilgai lie
mens. Masažas pradedamas nuo C 3 -C 4 ir Th 6-Th 1 0 . Taikomas glostymas, trynimas ir maigymas. Jeigu apčiuopiamas padidėjęs raumenų tonusas tarp mentės ir stuburo, tai masažo judesiai turi būti švelnesni, atliekamas glostymas, paviršutinis trynimas ir nenutrūkstanti vibracija. Sumažėjus raumenų tonusui, galima masažuoti jau šiek tiek intensyviau. Plekšnojimas ir kapojimas kon-traindikuoti. Nugaros masažo trukmė - 1 0 -15 minučių. Po to ligonis apsiverčia ant nugaros ir masažuojama dešinioji krūtinės ląstos pusė nuo Th6 ir pakrūtinys. Masažo judesiai švelnūs - glostymas ir trynimas. Masažuojamas šonkaulinio lanko kraštas. Procedūros trukmė - 5-7 minutės. Pakrūtinys masažuojamas taip, kaip aprašyta sergant opalige. Kepenų masažas atliekamas taip: švelnus glostymas iš kairės į dešinę vartų venos link, spiralinis šonkaulinio lanko, apatinio kepenų krašto trynimas, švelni nenutrūkstanti vibracija pirštų galiukais, švelni kepenų srities vibracija delnu, lengvas kepenų sukratymas. Visa tai trunka 5-7 minutes.
Tulžies pūslė taip pat masažuojama švelniu glostymu, trynimu ir nenutrūkstančia vibracija. Masažas baigiamas pilvo ir krūtinės ląstos dešiniosios pusės glostymu.
10.4. Masažas sergant centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis
10.4.1. Masažas sergant veido nervo uždegimu
Veido nervo uždegimas būna periferinės ir centrinės kilmės. Periferinės kilmės neuritas dažniausiai esti vienos pusės, dėl jo atsiranda vienos veido pusės mimikos raume-
GYDOMASIS MASAŽAS 119
nų parezė arba paralyžius. Centrinės kilmės neuritas pažeidžia apatinę veido nervo šaką. Jis pasireiškia suplokštėjusia lūpų-nosies raukšle, burnos asimetrija, lūpų judesių sutrikimu.
Ligoniai labai sielojasi dėl atsiradusio kosmetinio defekto.
Masažas, kineziterapija ir gydymas padėtimi indikuotini:
1) kai neuritas infekcinės kilmės; 2) po operacijų, pašalinus auglį, kuris bu
vo suspaudęs nervą; 3) išgydžius ūmų vidurinės ausies užde
gimą, dėl kurio prasidėjo veido nervo uždegimas.
Visi šie metodai taikomi gydant ūmią sta-diją nuo pat pirmųjų dienų bei ligos laikotarpiu ir atsiradus tokioms komplikacijoms, kaip kontraktūros arba sinkinezės (paralyžiuoti raumenys negali atlikti atskiro judesio, tačiau šis judesys atliekamas nevalingai tada, kai kartu juda sveikas raumuo).
Pirmąją ligos savaitę paralyžiuota veido pusė nemasažuojama. Gydoma padėtimi, masažuojama apykaklinė zona ir atsargiai sveikoji veido pusė, skiriama gydomoji kūno kultūra.
Masažo tikslai: 1) pagerinti veido, kaklo ir apykaklinės
srities kraujo apytaką; 2) atstatyti mimikos raumenų funkciją; 3) išvengti konraktūrų ir sinkinezių susi
darymo, o joms atsiradus - jas sušvelninti; 4) atstatyti teisingą tarimą. Sunkių ligų atvejais, kai būna sunku išgy
dyti neuritą, reikia stengtis išmokyti ligonį nuslėpti mimikos defektus.
Būtina atkreipti dėmesį į mimikos raumenų ypatumus: esant normaliai būklei,
abiejų veido pusių raumenys juda kartu, o esant veido nervo paralyžiui, juda tik sveikoji pusė, kuri smarkiai perkreipia veidą -patraukia raumenis į sveikąją dalį, ypač juokiantis, kalbant.
Pirmąją ligos savaitę ligonis mokomas atpalaiduoti sveikos veido pusės raumenis ramybės būklėje ir kalbant (sumažinti persi-kreipimą arba visai nejudinti sveikos veido pusės raumenų, nesijuokti). Rekomenduojamas gydymas padėtimi:
1) miegoti ant nesveiko šono, šiek tiek patraukus veido raumenis aukštyn;
2) kramtyti abiem pusėmis; 3) 3-4 kartus per dieną po 15 minučių
sėdėti palenkus galvą į nesveiką pusę ir prilaikant veidą nugarine delno puse, atsirėmus alkūne į stalą;
4) užrišti veidą skarele, išlyginant sveikos veido pusės raumenis ir patraukiant nesveikos veido pusės raumenis iš apačios į viršų. Prieš veidrodį patikrinti veido simet-riškumą.
Kai ligos pradžioje ligonis dar negali aktyviai pajudinti paralyžiuotų raumenų, masažuotojas pasyviai, viena ranka padaro tuos judesius, o ligonis tuo pačiu metu daro tuos judesius sveikąja veido puse. Šie judesiai turi būti simetriški, todėl masažuotojas kita ranka neleidžia sveikos veido pusės raumenims per stipriai susitraukti. Sveikstant, didėjant nesveikos veido pusės raumenų jėgai, masažuotojas apsunkina paretinių raumenų judesius ir, stiprindamas juos, prilaiko sveikos pusės raumenis. Taip atstatomi simetriški mimikos raumenų judesiai.
Masažas pradedamas nuo kaklo ir apykaklinės zonos. Masažo metodika priklauso nuo ligonio kraujospūdžio - jeigu jis padidėjęs,
120 M A S A Ž A S
masažuojama kaip hipertoninės ligos atvejais, jeigu per mažas - kaip gydant hipotoni-nę ligą.
Po to masažuojamas veidas. Masažuotojas sėdi priešais ligonį. Iš pradžių ligonis mokomas atpalaiduoti veidą. Galimajam padėti labai lengvai, nenutrūkstamai vibruojant delniniu II, III ir IV pirštų paviršiumi sveikąją veido pusę, pradedant kakta, paskui - skruostą, smakrą. Masažo kryptis - nuo kaktos vidurio ausies link, nuo nosies pagrindo ir skruostų viršutinės dalies žandikaulio apatinio kampo link, nuo nosies sparnelio ir apatinės skruosto dalies žandikaulių limfinių liaukų link. Šie judesiai kartojami 1-2 kartus sveikojoje veido pusėje. Tik 7-osios procedūros metu atsargiai masažuojama ir nesveikoji veido pusė. Atkreipiamas dėmesys į sveikos pusės atpalaidavimą, kad būtų sumažinta veido asimetrija ramybės būklėje.
Masažo būdai: glostymas, trynimas, lengvas maigymas ir tausojanti vibracija.
Kaktos masažas: lengvas, net glamonėjantis, plokščias glostymas. Masažuojami kaktos ir smilkinio raumenys, nuo kaktos vidurio - smilkinių link, nuo antakių - galvos plaukuotosios dalies link. Po to seka lengvas trynimas spirale, maigymas nykščiu ir smiliumi, kad atsirastų raukšlės keliant antakius. Ligonis, masažuotojui padedant, kelia antakius nesveikoje pusėje, o sveikoje - antakis spaudžiamas žemyn. Po to - lengvas glostymas. Maigymo metu pirštai yra virš antakių, bet neliečia plaukų. Maigymas ramybės būklėje (veidas nejuda) - lengvi pažnaiby-mai. Paskui pradedama nenutrūkstanti vibracija, lengvai, greitai paspaudžiant II-III pirštais. Akiduobės masažuojamos ligoniui užmerkus akis. Nesveikoje pusėje padeda
ma užmerkti akį ir prilaikoma 30 sekundžių. Po to prašoma 3 kartus iš eilės atsimerkti, kartoti tai 2 kartus. Vėliau masažuojamas žiedinis akies raumuo nuo smilkinio, apatinio akiduobės krašto - nosies link, po to viršutiniu akiduobės kraštu - smilkinio link.
Skruostų paviršutinis masažas atliekamas delniniu II-V pirštų paviršiumi: gilus trynimas ir maigymas. Glostymas - nuo nosies aukštyn, skruostinio lanko, ausų, smilkinių, lūpų kampų link. Trynimas II-V pirštais nuo apatinio žandikaulio nosies link. Svarbu atkreipti dėmesį į nosies-lūpų raukšlę, kuri masažuojama nuo lūpų nosies link, ją suspaudžiant tarp nykščio ir smiliaus. Po to ligonis išpučia ir atpalaiduoja žandus, palenkia galvą žemyn, įkvepia oro ir iškvėpdamas taria: „pr...", „fr..." virpindamas lūpas. Nosis masažuojama nuo nosies galo tarpuakio link glostymu ir trynimu. Po to ligonis išplečia nosies sparnelius.
Pasmakrės masažas - taip pat glostoma, trinama, maigoma nuo pažandinės dalies -į pasmakrės duobutę ir lūpų kampų link delniniu II-V pirštų paviršiumi. Jeigu oda sudribusi, fiksuojamas lūpų kampas, tada masažo judesių kryptis - į priešingą lūpų kampą. Veido nervo vibracija - taškinė, trumpalaikė (tik aprimus ūmiam periodui).
Ausų kaušelių masažas daromas nykščiu ir smiliumi, apimant kaušelį iš vidaus ir išorės, pradedant ausies kaušeliu ir kylant aukštyn - glostant ir lengvai trinant vidinę ausies dalį, po to - išorinę. Maigoma suspaudžiant ausies kaušelį tarp pirštų.
Kiekvienos masažo procedūros pabaigoje ligonis prieš veidrodį, ir masažuotojui prižiūrint, stengiasi atlikti arba atlieka šiuos judesius:
GYDOMASIS MASAŽAS 121
1) suraukia kaktą (skersai ir išilgai antakių esančios raukšlės, lūpų padėtis neturi keistis);
2) tris kartus užmerkia akis neatsimerkdamas (lūpų kampai nepakyla);
3) pakelia lūpų kampus aukštyn (akys neužsimerkia);
4) ištempia lūpas j šalis (judesys nedidelės apimties);
5) ištempia lūpų kampus žemyn (kaklo raumenys nejuda);
6) patraukia apatinę lūpą žemyn (pasirodo apatiniai dantys);
7) patraukia apatinę lūpą aukštyn (viršutinė lūpa uždengia apatinę);
8) įtraukia lūpų kampus į burnos vidų (akys neužsimerkia);
9) išpučia sveiko žando pusę arba pučia atsargiai iš vienos žando pusės į kitą (lūpų kampai turi būti simetriški);
10) paslepia lūpas tarp dantų; 11) tempia viršutinę lūpą ant apatinės; 12) priartina lūpų kampus vieną prie kito
(mažasis bučinys); 13) švilpia arba bando švilpti (neužsi
merkdamas); 14) stengiasi tarti ilgąsias balses a, e, y, ū
ir priebalses b, n, m; 15) sukanda dantis ir išsišiepia; 16) išpučia nosies sparnelius; 17) liežuviu siekia tai viršutinę, tai apati
nę lūpas; 18) taria „fr", „pr", „vo", „ko" ir panašius
skiemenis. Pratimai atliekami simetriškai, kiekvienas
kartojamas 4-5 kartus iš eilės, akims - 2-3 kartus. Per dieną tai padaroma 2-3 kartus.
Masažas ir gydomoji kūno kultūra skiriama kasdien ir atliekama 2-3 savaites. Vei
do masažo trukmė - nuo 5 iki 12 minučių. Jeigu masažas neefektyvus, jis nutraukiamas 10-čiai dienų, o kineziterapija tęsiama. Po to vėl pakartotinai masažuojama iki 20 procedūrų.
Jeigu atsiranda kontraktūra arba sinergi-niai lūpų kampų judesiai užmerkiant akis, arba judinant lūpas - vokų trūkčiojimas (masažo judesiai turi būti labai švelnūs), veidas nemasažuojamas. Prieš masažą rekomenduojamos šiluminės procedūros, pavyzdžiui, soliuksas.
Kontraindikacijos masažui: 1) veido nervo neuritas dėl naviko prieš
operaciją; 2) veido nervo neuritas sergant ūmiu pū
lingu vidurinės ausies uždegimu.
10.4.2. Masažas sergant trišakio nervo neuralgija
Liga pasireiškia ūmiais ir labai skausmingais priepuoliais vienoje veido pusėje pagal trišakio nervo eigą.
Masažas skiriamas poūmiu laikotarpiu, nurimus skausmams. Masažuojama lengvu glostymu, trynimu, vibracija. Pirmųjų procedūrų metu tik lengvai glostoma ir trinama. Tik po 4-5 procedūrų galima lengvai vibruoti trišakio nervo šakelių išėjimo į odą vietose: antakiduobinį nervą, kuris yra vidiniame antakio trečdalyje, poakiduobinį nervą, kuris yra 0,5 cm žemiau akiduobės krašto, jos vidurį, apatinio žandikaulio nervą, kuris yra už 2,5 cm virš apatinio žandikaulio krašto viduriniame žandikaulio linijos trečdalyje. Visi šie taškai vibruojami paeiliui. Tai daroma 3 dienas. Masažas neturi sukelti skausmų. Jis skiriamas kasdien, trunka 6-7 minutes. Kursą sudaro 15-20 pro-
122 M A S A Ž A S
cedūrų. Po 2 mėnesių toks kursas kartojamas. Masažas skiriamas prieš fizioterapiją arba praėjus 30 minučių po jos.
10.4.3. Masažas sergant pakaušio nervo neuralgija
Sergant šia liga, esti pakaušio skausmai, apimantys ir mentę.
Ligonio galvos padėtis būna priverstinė, padidėja kaklo raumenų tonusas.
Masažas skiriamas poūmiu laikotarpiu, nurimus skausmams. Masažuojamas pakaušis ir nugarinė kaklo dalis. Pirmomis dienomis masažuojama lengvai glostant ir trinant odą. Tik po 3-4 dienų galima atsargiai maigyti, vibruoti didžiojo ir mažojo pakaušio nervų išėjimo į paviršių vietas. Didysis pakaušio nervas surandamas už pakauškau-lio gumburo, mažasis pakaušio nervas - už speninės ataugos.
Abu nervai vibruojami iš eilės, t. y. kasdien po vieną. Masažas neturi sukelti skausmų. Kasdien masažuojama po 6-7 minutes, išviso 15 procedūrų.
Rekomenduotina kartu skirti ir kinezite-rapiją.
10.4.4. Masažas sergant kaklo ir krūtinės stuburo dalių osteochondroze
Tarpslankstelinių diskų pakitimai sukelia radikulitus. Jais labai dažnai serga ir jauni žmonės, kurie ilgai būna nedarbingi. Kai liga negydomąjį dažnai kartojasi. Gydymas skiriamas kompleksiškai. Svarbus vaidmuo tenka gydomajai kūno kultūrai ir masažui.
Masažo tikslai: 1) pagerinti kraujo ir limfos apytaką kak
lo, nugaros ir rankų srityse; 2) sumažinti skausmus;
3) stiprinti hipotrofinius rankos raumenis; 4) mažinti kaklo, pečių juostos raumenų
tonusą. Masažas indikuotinas poūmioje kaklo
osteochondrozės stadijoje su įvairiais sindromais, pavyzdžiui, peties-mentės periar-tritas, užpakalinis kaklo simpatinis sindromas ir kiti.
Masažuojama priklausomai nuo klinikinio sindromo: ranka, nugarinė kaklo dalis, apykaklinė zona. Kai skauda krūtinę ir priekinę krūtinės dalį, masažuojama nugaros smegenų segmentų Th 6-Thj ir C7-C3 srityse. Sergant kaklo osteochondroze su peties-mentės periartrito sindromu, masažas pradedamas nuo rankos. Ligonis sėdi, ranka sulenkta per alkūnę 165-170° kampu, padėta ant masažo stalo. Masažuojami pirštai, po to nugarinė plaštakos sritis, riešas, dilbis, alkūnės sąnaris, žastas, deltinis raumuo ir didysis krūtinės raumuo - glostymu, trynimu, nenutrūkstančia nervų ir nervinių kamienų vibracija. Ši vibracija neturi sukelti skausmų. Paskui masažuojama nugara (ligonis guli ant pilvo). Masažuojama glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruojant odą, raumenis, tarpšonkaulinius nervus. Tik nurimus skausmui, masažuojami priestuburi-niai taškai kaklo ir krūtinės dalies srityse.
Skaudama krūtinės pusė masažuojama ligoniui gulint ant nugaros. Masažuojamas didysis krūtinės raumuo, priekinis dantytasis raumuo, išoriniai tarpšonkauliniai raumenys - glostymu, trynimu - ir tarpšonkauliniai nervai - glostymu, trynimu bei nenutrūkstančia vibracija.
Apykaklinė zona masažuojama ligoniui sėdint. Esant raumenų hipertonusui, masažo judesiai turi būti švelnus, tausojantys - ir
GYDOMASIS MASAŽAS 123
glostant, ir trinant. Esant hipotrofijai, masažo judesiai būna intensyvesni.
Sergant kaklo osteochondroze ir esant nugaros pusės, kaklo simpatiniam sindromui, masažuojamas pakaušis, kaklas ir apykakli-nė zona. Kol ligonis skundžiasi galvos svaigimu, kaklas masažuojamas labai švelniu glostymu. Tik praėjus galvos svaigimui, kaklą galima masažuoti glostymu ir trynimu.
10.4.5. Masažas sergant juosmens ir kryžmens osteochondroze
Indikacijos masažui: infekcinės ir toksinės kilmės juosmens ir kryžmens radikulitai, degeneraciniai juosmens ir kryžmens slankstelių ir tarpslankstelinių diskų pakitimai (diskozės, Šmorlio išvaržos, diskopa-tijos, spondiliozės, spondiloartritai ir kt.), potrauminiai juosmens ir kryžmens radikulitai, radikulitai atsiradę dėl perkrovos, uždegiminių procesų mažajame dubenyje ir kt.
Masažo tikslai: 1) pagerinti kraujotaką ir limfos apytaką
juosmens ir kojų srityse; 2) sumažinti skausmus; 3) sustiprinti hipotrofinius raumenis (sėd
menų, šlaunų ir blauzdos); 4) sumažinti ilgųjų nugaros raumenų to
nusą. Juosmuo, kryžmuo, sėdmuo, skaudanti
koja masažuojami įvairiais glostymo būdais, trynimu, vibracija. Koja masažuojama pradedant pirštais, kiekviena dalis atskirai: pėda, čiurna, blauzda, kelio sąnaris, šlaunis, sėdmuo, kojos nervai, priekinis ir nugarinis paviršius. Nugara masažuojama nuo S3-S!, L^-Lj, Th 1 2 -Th n , kylant nuo apatinių dalių aukštyn, delniniu II-IV pirštų paviršiumi glostant priestuburines dalis išilgai, spirale,
trinant mažylio pakyla, pjovimu, vibruojant išilgai. Glostoma ir trinama apatinė krūtinės dalis. Priestuburinių dalių masažas turi būti diferencijuotas priklausomai nuo raumenų įtampos. Įtampai sumažinti masažo judesiai turi būti lengvi, švelnūs, glostoma ir trinama lengvai spaudžiant. Kitoje pusėje raumenys masažuojami glostymu, trynimu ir vibracija. Atskirai vibruojami jautrūs taškai: prie stuburo tarpslankstelinių skersinių ataugų, IV-V juosmeninių slankstelių, klubo kryžmens sąnarių, kryžkaulio skersinių ataugų srityje, nervinių kamienų ir nervų išėjimo vietose.
Kojos masažuojamos šitaip: iš pradžių -priekinis paviršius, po to nugarinis - glostant, trinant ir vibruojant nervus bei nervinius kamienus. Kojų raumenys masažuojami diferencijuotai: kai esti stiprūs skausmai, raumenys tik glostomi, o atrofiniai ir hipot-rofiniai raumenys glostomi ir ypač trinami įvairiais trynimo būdais.
Masažo procedūra turi sumažinti skausmus. Todėl per pirmąsias 2-4 procedūras masažuojama tik įvairiu glostymu, truputį spaudžiant odą ir poodinį sluoksnį. Skaudančių taškų nereikia liesti.
Po 2-4 procedūrų, sumažėjus skausmams, galima diferencijuotai masažuoti raumenis - ne tik glostyti, bet ir trinti, vibruoti. Tik po 4-5 procedūrų masažuojami nervai ir nerviniai kamienai. Iš lėto masažas intensyvėja: paviršutinis glostymas papildomas giliu glostymu, trynimas po truputį stiprėja, vibracija greitėja.
Rekomenduotina masažo procedūrą pradėti tausojančiais judesiais, po 2-3 minučių pradėti masažuoti stipriau, atsižvelgiant į ligonio būseną, ir užbaigti mažinant masažo
124 M A S A Ž A S
judesių intensyvumą. Procedūros trukmė -nuo 5 iki 15 minučių. Masažas vyresniems žmonėms turi būti ne toks stiprus, kaip jaunesniems.
Masažo trukmė: per pirmąsias 2-3 procedūras - 5-6 minutės, vėliau - iki 20 minučių. Skiriama iki 20 procedūrų, kurios atliekamos kasdien.
Juosmeninę kryžmens osteochondrozę būtina gydyti kompleksiškai - kartu su gydomąja kūno kultūra, fizioterapinėmis procedūromis.
10.4.6. Masažas sergant tarpšonkaulinių nervų neuralgija
Indikacijos masažui: tarpšonkaulinių nervų neuralgijos persirgus gripu, po intoksikacijų, dėl pleurito, dėl stuburo ir šonkaulių traumų.
Susirgus prasideda priepuoliniai skausmai nugaros ir krūtinės ląstos šonų paviršiuose. Didžiausias skausmas esti prie stuburo, tarp šonkaulių pažastinėje linijoje, prie krūtinkaulio.
Ligonis sėdi. Masažuojamos priestuburi-nės nugaros dalys - plačiais štrichais glostomi, trinami, vibruojami, vėl glostomi ir trinami tarpšonkauliniai tarpai nuo krūtinkaulio stuburo link, glostomas ir trinamas krūtinkaulis. Po to - nenutrūkstanti krūtinės ląstos priekinės ir šoninės sričių vibracija, skaudančių taškų vibracija pirštų paviršiumi. Ligonis kvėpuoja krūtine.
Jeigu ligonis neturi temperatūros ir nėra pakitimų kraujyje, masažas skiriamas anksti.
Masažo trukmė -10-15 minučių. Procedūros atliekamos kasdien arba kas antrą dieną, iš viso jų skiriama 10.
10.4.7. Masažas sergant šlaunies odos nervo neuralgija
Ši neuralgija atsiranda dėl distrofinių juos-meninės stuburo dalies pakitimų: osteochondrozės, spondiloartrozės, intoksikacijų, infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų.
Masažuojamas ligonis guli. Masažas pradedamas nuo juosmeninių nugaros smegenų segmentų LHU, kylant aukštyn iki Th 1 2 -T h H priestuburinių sričių glostant, trinant mažylio pakyla, pjovimu, štrichavimu, pusiau žiediniu trynimu, maigant išilgai, skersai, vibruojant nenutrūkstamai, plekšnojant. Po to glostomi ir trinami šonkauliniai lankai, klubikaulio skiauterė, klubo sąnariai.
Skaudamos kojos masažas pradedamas nuo pėdos ir kylama aukštyn - glostoma, trinama ir maigoma. Šlaunis masažuojama plokščiu ir apimančiu glostymu (paviršutiniu ir giliu), nenutrūkstančia vibracija delnu, lengvu trynimu delniniu pirštų paviršiumi ir mažylio pakyla, štrichavimu, nenutrūkstančia vibracija delnu, plekšnojimu.
Masažas neturi sukelti skausmų. Judesių intensyvumas priklauso nuo ligonio savijautos.
Masažo procedūros trukmė -10-15 minučių. Masažuojama kas antra diena. Gydymo kursas -10 procedūrų.
10.4.8. Masažas sergant galvos smegenų kraujotakos ligomis
Galvos smegenų kraujagyslių ligos sudaro 30-50% visų širdies kraujagyslių sistemos ligų. Sunkiausia komplikacija yra insultas. Medicinos literatūroje pažymima, kad 80% persirgusių miokardo infarktu vėl grįžta į darbą, o iš persirgusių insultu būna darbingi tik 20%.
GYDOMASIS MASAŽAS 125
Insultai būna hemoraginiai ir ischeminiai. Po insultų būna kojų arba rankų paralyžių ar parezių. Jie yra centrinės kilmės, nes nukenčia motoriniai galvos smegenų centrai ir jų pravedamieji takai. Raumenų tonusas galūnėse padidėja, atsiranda sinkinezių, stipriai išreikštų sausgyslinių refleksų, patologinių refleksų.
Rankose būna padidėjęs pirštų lenkėjų, nykščio ilgojo lenkėjo, lenkėjų ir pritraukiamųjų bei nugręžiamųjų raumenų, dilbio nu-gręžiamųjų raumenų ir lenkėjų, pritraukiamųjų ir nuleidžiančio petį raumens (ypač didžiojo krūtinės raumens) sukamojo raumens tonusas. Kojose esti padidėjęs lenkėjų ir atgręžiančių pėdą raumenų, šlaunies ir blauzdos tiesėjų, pritraukiamųjų ir sukančiųjų šlaunį į išorę raumenų tonusas.
Tiesėjai rankose ir lenkėjai kojose būna ištempti, hipotrofiški.
Masažo tikslas: 1) sumažinti spastinių raumenų refleksiš
ką dirglumą, raumenines kontraktūras; 2) sustiprinti ištemptus atrofinius rau
menis; 3) pagerinti juose kraujo ir medžiagų apy
kaitą; 4) atgaivinti judesius; 5) pagerinti bendrą organizmo tonusą.
Masažuojant priekinį paviršių, ligonis guli ant nugaros, po keliais padėtas volelis. Masažuojant išorinį kojos paviršių, ligonis guli ant sveiko šono, o masažuojant nugarinį paviršių, jis guli ant pilvo, po galva ir po pilvu padėtos pagalvės, po čiurnos sąnariais - volelis. Masažuojama šitaip: kojos priekinis paviršius, pradedant nuo proksimalinių dalių (šlaunis, blauzda, pėda, pirštai), didysis krūtinės raumuo, ranka (žastas, dilbis, plaš
taka, pirštai, ypatingas dėmesys skiriamas peties sąnariui), išorinis kojos paviršius, nugarinis kojos paviršius, priestuburinės nugaros smegenų segmentų sritys - Ss-S^ L5-U, Th 1 2 -Th 1 0 ir Th 2-Th„ Cr-C3.
Prieš pradedant masažuoti, reikia išmokyti ligonį kuo geriau atpalaiduoti raumenis ir padėti jam tai padaryti. Pradedama nuo sveikos kojos. Kai ligonis išmoksta atpalaiduoti sveikos kojos raumenis, jam geriau sekasi atpalaiduoti ir paralyžiuotosios. Masažuotojas gali padėti sukratymais, pasyviais judesiais. Koją, laikant pėdą, galima pakratyti, ją keliant ir nuleidžiant, po to pasupti į šalis; ranką - spaudžiant peties sąnario galvutę, sukti nedidelės amplitudės ratukais peties sąnaryje. Norint sumažinti dilbio raumenų tonusą, trinamos sausgyslės aplink alkūnės sąnarį.
Kai yra didelis blauzdų tiesėjų tonusas, masažuotojas stovi iš šonų ir deda rankas delniniu II-V pirštų paviršiumi ant pakinklio ir spaudžia sausgysles, po to sulenkia ligonio koją ties klubo ir kelio sąnariais. Paskui spaudžia girnelę ir stengiasi sukti koją į vidų. Po to 2-3 kartus sulenkia ir ištiesia koją ties kelio sąnariu. Pėdai atpalaiduoti masažuotojas atsargiai masažuoja ir pakrato Achilo sausgyslę. Prieš atlikdamas judesius, ligonis turi įkvėpti oro, o darydamas judesius - iškvėpti.
Paralyžiuotų kojų arba rankų masažas turi būti diferencijuotas. Raumenys su padidintu tonusu masažuojami švelniai, įvairiai glostant ir trinant lėtu tempu (lėtas tempas mažina tonusą), o ištempti, hipotrofiški ir silpnesni raumenys - intensyvesniais glostymo ir trynimo judesiais, greitesniu tempu (greitesnis tempas didina raumenų tonusą). Yra autorių, kurie dar siūlo švelnų išilginį ir skersinį maigymą bei žnaibymą ištemptiems
126 M A S A Ž A S
raumenims. Kiekvienas masažo judesys kartojamas 3-4 kartus. Masažas, gydymas padėtimi, kineziterapija pradedama anksti - 2 -10 dieną po įvykusio insulto. Pirmos masažo procedūros lengvos. Gulinčiam ant nugaros ligoniui masažuojamos tik proksimalinės kojų ir rankų dalys. Nuo 4-5 procedūros masažuojamos visos kojų ir rankų dalys, didysis krūtinės raumuo, ligonis jau paverčiamas ant sveiko šono. Jau nuo 6-8 procedūros, ligoniui gulint ant sveiko šono, masažuojami juosmuo bei nugara. Ant pilvo ligonis paguldomas praėjus 2 mėnesiams po insulto.
Teisingi masažo judesiai sumažina padidintą raumenų tonusą ir sinkinezes.
Masažo procedūra iš pradžių trunka nuo 5 iki 10 minučių, vėliau - iki 15-20 minučių. Procedūros atliekamos kasdien, iš viso 20-25 kartus. Rekomenduotina skirti gydomąją kūno kultūrą praėjus 30 minučių po masažo procedūros.
Masažas skiriamas pakartotinai po vieno mėnesio. Per pirmuosius metus po insulto galima skirti masažą su vieno mėnesio pertrauka tarp kursų iki šešių kartų.
Masažo metodika tausojanti, bet judesiai iš lėto intensyvėja, ypač masažuojant ištempus, silpnesnius ir hipotrofiškus raumenis.
Dėl įvairių priežasčių (galvos traumos, reumato, hipertoninės ligos, gimdymo traumos ir kt.) gali įvykti paralyžius.
Visų spastinių paralyžių masažo metodika vienoda.
10.4.9. Masažas vangių arba periferinių paralyžių atvejais
Centrinės ir periferinės nervų sistemos ligos bei traumos, kurios pažeidžia periferinį motorinį neuroną, pasireiškia vangiais arba
periferiniais paralyžiais. Jiems esant, labai greitai atrofuojasi raumenys, sumažėja raumenų tonusas, išnyksta refleksai, atsiranda kontraktūrų.
Masažas kartu su gydomąja kūno kultūra yra svarbi kompleksinio gydymo dalis.
Masažo tikslas: 1) pagerinti audinių trofiką, kraujotaką ir
limfos apytaką; 2) padidinti raumenų tonusą, pagerinti
raumenų susitraukimo funkciją; 3) pagerinti pažeisto nervo laidumą; 4) pagerinti jo funkcijos atsistatymą. Ypač
sudėtinga masažo metodika gydant vaikus, sergančius arba persirgusius poliomielitu. Sergant poliomielitu, pažeidžiama arba visa raumenų grupė, arba vienas raumuo, kartais pavienės jo skaidulos. Be to, ligos reiškinių gali būti vienoje rankoje, vienoje kojoje arba abiejose kojose, kartais gali nukentėti lenkėjas, kartais tiesėjas. Vadinasi, masažas turi būti diferencijuotas. Todėl prieš pradedant masažuoti reikia tiksliai žinoti, kurie raumenys sveiki ir kurie paralyžiuoti.
Paralitinėje poliomielito stadijoje masažas skiriamas pirmomis paralyžiaus dienomis. Geriausiai prieš masažą skirti šilumines procedūras. Masažas būna bendras, judesiai lėti, ritmiški, plačiai apimantys kūno dalis. Taikomas plokščias nenutrūkstantis glostymas ir trynimas. Taip pat masažuojamos pažeistos nugaros smegenų segmentų sritys. Prie stuburo jos švelniai glostomos ir trinamos. Masažas neturi sukelti skausmo. Po to masažuotojas pasyviai lanksto visus sąnarius. Lankstyti reikia atsargiai, nepertempiant sąnarinių kapsulių. Procedūra trunka 10-15 minučių. Ji atliekama kasdien.
GYDOMASIS MASAŽAS 127
Poliomielito sveikimo stadijoje masažas esti diferencijuotas. Pradedama nuo priestu-burinių sričių. Jeigu paralyžiuotos kojos, masažuojama nuo S5-S1, L^-L^ Th1 2_n, jeigu rankos - nuo Th 2-C 4. Taikomas paviršutinis ir gilus glostymas, trynimas mažylio pakyla (pjovimas), maigymas (skersinis ir išilginis, sustūmimas), nenutrūkstanti ir nutrūkstanti vibracija. Plačiais masažo štrichais atliekamas bendras viso kūno masažas glostant, trinant ir vibruojant. Po to masažuojami atskiri paralyžiuoti raumenys: plokščias ir apimantis nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, negilus trynimas delniniu pirštų paviršiumi (pjovimas), švelnus išilginis maigymas (paspaudimas, volioji-mas, pažnaibymas, sustūmimas), vibracija (nenutrūkstanti, plekšnojimas, nedidelės amplitudės ir lėtu tempu pakratymas, su-kratymas, išilginė vibracija delnu). Atskirai glostomi ir trinami sausgyslės ir sąnariai, nerviniai kamienai glostomi, trinami ir vibruojami (nenutrūkstanti vibracija delniniu pirštų paviršiumi išilgai pažeisto nervo). Atskirai masažuojami paralyžiuotų raumenų antagonistai. Baigęs masažuoti, masažuotojas lanksto paralyžiuotus sąnarius, o ligonis aktyviai lanksto sveikus sąnarius.
Procedūra trunka 20-25 minutes ir atliekama kasdien.
Poliomielito liekamųjų reiškinių stadijoje masažas esti diferencijuotas. Prieš masažą skiriamos šiluminės procedūros. Masažas pradedamas nuo priestuburinių sričių, pažeistų nugaros smegenų segmentų. Tinka visi masažo būdai. Iš lėto masažo judesiai intensyvėja. Paretiniai raumenys intensyviai masažuojami visais būdais. Paretinių kojų ar rankų sąnariai glostomi delniniais pirštų
paviršiais, trinami, po to masažuotojas pasyviai lanksto sąnarius. Nerviniai kamienai masažuojami glostant, trinant išilgai ir skersai ir vibruojant pagal nervo eigą.
Procedūros trukmė - 20-30 minučių. Ji atliekama kasdien arba kas antrą dieną, iš viso 20-25 kartus.
Kitos etiologijos vangūs paralyžiai masažuojami taikant visus masažo būdus pareti-niam raumenynui: glostymą, trynimą, mai-gymą, vibraciją. Atskirai vibruojamas nervinis kamienas ir pagal nervo eigą. Masažo pabaigoje masažuotojas pasyviai lanksto paretinęs galūnės sąnarius.
Procedūros trukmė -15-20 minučių. Masažo kursą sudaro 15-20 procedūrų.
10.4.10. Masažas sergant poliradikuloneuri-tais (polineuritais)
Ligą sukelia infekcijos, intoksikacijos, profesinės ligos (dažnas rankų sušalimas, ilgalaikė vibracija). Susirgus pakyla temperatūra, atsiranda simetriniai, vangūs rankų ir kojų distalinių dalių paralyžiai arba parezės, pažeidžiami plaštakos ir pėdos tiesiamieji raumenys, prasideda jų atrofija, hipotonija, sumažėja jėga. Gan greit susidaro riešo ir čiurnos sąnarių kontraktūros. Ligonius vargina kojų ir rankų skausmai, sutrinka jų odos jautrumas, ypač skauda palpuojant nervinius kamienus.
Norint išvengti kontraktūrų, ūmiame ligos periode rekomenduotina ramybė ir gydymas padėtimi. Nukritus temperatūrai, skiriama gydomoji kūno kultūra (pasyvūs judesiai ir kvėpavimo pratimai).
Masažas skiriamas poūmiame ligos periode. Jo metodika ir intensyvumas priklauso nuo bendros ligonio būklės ir vietinių
128 M A S A Ž A S
pakitimų (skausmo pažeistoje kojoje ar rankoje, raumenų tonuso).
Per pirmąsias dvi procedūras taikomas plokščias nenutrūkstantis glostymas ir trynimas. Pradedant trečiąja procedūra, masažas atliekamas diferencijuotai. Paretiniai raumenys masažuojami nenutrūkstančiu ir nutrūkstančiu apimančiu glostymu, trynimu. Jeigu masažas nesukelia skausmų, galima atsargiai pamaigyti (skersai ir išilgai), atlikti paspaudimus, nenutrūkstamai vibruoti, sukratyti ir papurtyti. Nepažeisti raumenys masažuojami taikant visus ma-sažavimo būdus. Kiekvienas kojos ar rankos nervas masažuojamas atskirai. Po masažo rekomenduotina atlikti pasyvius pratimus, tačiau lankstyti koją ar ranką per sąnarį reikia atsargiai, nepertempiant są-narinės kapsulės.
Masažo trukmė - 15 minučių. Kursas -iki 25 procedūrų.
10.4.11. Masažas esant diencefaliniams sindromams
Diencef aliniai sindromai atsiranda po injekcijų, intoksikacijų, traumų ir kitų pakenkimų, pažeidžiančių hipotaliaminę sritį. Klinika labai įvairi. Neretai atsiranda dien-cefalinės krizės, kurių metu būna dusulys, dažnas pulsas (iki 130 tvinksnių per minutę), skausmai širdies plote ir įvairūs kiti simptomai.
Gydymas turi būti kompleksinis. Skiriama gydomoji kūno kultūra ir masažas. Masažas tausojantis, kas antrą dieną, praėjus dviem dienoms po krizės. Masažuojama apykaklinė zona. Masažuojant stebima ligonio savijauta. Masažo trukmė - 5-12 minučių. Kursas -10-12 procedūrų.
10.4.12. Masažas sergant migrena Migrena (galvos gėla) pasireiškia galvos
skausmų priepuoliais. Gydoma įvairiais fiziniais metodais, taip pat ir masažu. Masažuojama galva, kaklas ir apykaklinė zona. Masažo trukmė -10-15 minučių, procedūros atliekamos kasdien, iš viso jų skiriama 10-15.
10.5. Masažas sergant lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sistemos ligomis
Lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sistemos ligomis serga nemažai žmonių, ir jų vis daugėja. Gydomoji kūno kultūra, fiziniai gydymo metodai ir masažas efektyviai padeda gydyti šias ligas.
Indikacijos masažui: lėtinės nespecifinės kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, plaučių emfizema, pneumoskle-rozė, bronchinė astma (tarp priepuolių) ir kt.
Kontraindikacijos masažui: ūmi ligos stadija, kai pakyla temperatūra, pakitimai kraujyje, bronchektazija audinių irimo III laipsnio fazėje, pulmokardialinis nepakankamumas, ūmi ir poūmė plaučių tuberkuliozės stadija, ūmi eksudacinio pleurito stadija, navikai ir kitos bendros kontraindikacijos masažui.
Masažo tikslas: 1) normalizuoti kraujo ir limfos apytaką; 2) pašalinti bronchospazmą; 3) pagreitinti infiltratų ir eksudato re
zorbciją; 4) atstatyti krūtinės ląstos ir diafragmos
paslankumą; 5) pagerinti plaučių audinių elastingumą; 6) paskatinti atsikosėjimą (jeigu yra
skreplių).
GYDOMASIS MASAŽAS 129
Masažo metodika. Ligonis guli arba sėdi. Masažui naudojami visi masažo judesiai: glostymas, trynimas, maigymas ir vibracija. Pradedamos masažuoti nugaros priestubu-rinės dalys L^Lj, Th 9-Th 3, C4-C3 paviršutiniu ir giliu glostymu, žiediniu būdu trinant delniniais pirštų paviršiais, štrichuojant, pjaunant, maigant - išilgai sustumiant ir ištempiant, paspaudžiant, nenutrūkstamai vibruojant, punktuojant. Po to platusis nugaros raumuo ir trapecinis raumuo masažuojami taikant visus masažo būdus. Platusis nugaros raumuo masažuojamas nuo apačios slenkant pažastų link, o trapecinis raumuo - nuo pakaušio pečių link. Paskui masažuojami sukamieji galvos raumenys žnypliniu glostymu, maigymu, nenutrūkstančia vibracija pirštų galais. Po to masažuojamas tarpumentė, sritys virš menčių delniniais pirštų paviršiais ir delnais glostant, trinant, pjaunant, nenutrūkstamai vibruojant. Paskui pradedamos masažuoti antrak-tikaulinės ir poraktikaulinės sritys. Masažuojama nuo krūtinkaulio raktikaulio-krū-tinkaulio sąnario link glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruojant. Po to masažuojamas krūtinkaulinis raktikaulio ir petinis raktikaulio sąnarys glostant delniniais pirštų paviršiais - žiediniais judesiais porakti-kaulių ir pažastų link, trinant sąnarines kapsules, nenutrūkstamai vibruojant sąnarius. Toliau masažuojami didieji krūtinės ir priekiniai dantytieji raumenys glostant, trinant, maigant ir vibruojant; tarpšonkauliniai tarpai nuo krūtinkaulio stuburo link. Diafragma masažuojama delnais nenutrūkstama vibracija ir paspaudimu nuo krūtinkaulio stuburo link pagal X-XII šonkaulių eigą. Netiesioginis plaučių masažas daromas ne
nutrūkstamai vibruojant ir spaudžiant plaučių srityse iš nugaros pusės ir iš priekio. Širdies masažas atliekamas nenutrūkstamai vibruojant širdies plote, švelniai ritmiškai paspaudžiant virš širdies ir apatinio krūtinkaulio trečdalio srityje, suspaudžiant krūtinės ląstą pažastinėje linijoje ties V-VI šonkauliu. Krūtinės ląstos sukratymas atliekamas iškvėpimo metu. Po masažo ligonis atlieka kvėpavimo pratimus.
Masažo procedūros trukmė -15-20 minučių. Kursą sudaro 12-15 procedūrų, kurios atliekamos kasdien arba kas antrą dieną.
10.6. Masažas pooperaciniame laikotarpyje
Masažo taikymas pooperaciniame laikotarpyje yra tikslingas jau vien todėl, kad ligonio, kuris eina operuotis, organizme ligos pasėkoje jau yra susidarę daugelis ne tik organinių, bet ir funkcinių sutrikimų, nukrypimų nuo normos. Operacija, t. y. chirurginė intervencija, savo ruožtu sukelia sutrikimus, tam tikram laikotarpiui susilpnina organizmo apsaugines reakcijas. Be to, pirmosiomis po operacijos dienomis kyla komplikacijų, susijusių su ligonio nejudrumu.
Indikacijos masažui: įvairios chirurginės intervencijos intratrachealinėje narkozėje.
Kontraindikacijos masažui: 1) ūmus kardiovaskulinis nepakankamu
mas; 2) plaučių arterijos embolija; 3) plaučių pabrinkimas (edema); 4) ūmus inkstų arba kepenų funkcijos ne
pakankamumas; 5) ūmios ir stipriai išreikštos alerginės re
akcijos.
130 MASAŽAS
Masažo tikslai po visų operacijų: 1) pakelti bendrą organizmo tonusą; 2) atstatyti širdies-kraujagyslių sistemos
funkciją; 3) pašalinti narkozės liekamuosius reiš
kinius, skatinti atsikosėjimą; 4) skatinti regeneracinius procesus; 5) skatinti žarnyno funkcijos atsistatymą; 6) išvengti pooperacinių komplikacijų,
tokių kaip pneumonijos, tromboflebitai, embolijos, pragulos. Kai kurie autoriai, kaip L. Kuničevas, pirmąją masažo procedūrą rekomenduoja atlikti tuoj po operacijos, ligoniui dar tebegulint ant operacinio stalo. Ligonis masažuojamas pooperacinėje palatoje.
Procedūrą sudaro 3 dalys: 1) paruošiamoji (tai plokščias ir apiman
tis glostymas); 2) pagrindinė (trynimas, maigymas, vib
racija); 3) baigiamoji (sukratymas, glostymas). Masažo metodika. Masažuojamasis guli
ant nugaros arba ant šono, kojos per kelius šiek tiek sulenktos, po jomis pakištas volelis. Masažas pradedamas nuo pėdų. Taikomas čiurnos plokščias, apimantis ir žiedinis apimantis glostymas. Po to trinama visa koja iki kirkšnies. Po trynimo - maigymas, šlaunies purtymas. Po to ligonis sulenkia koją per kelio sąnarį ir stengiamasi pamasažuoti užpakalinį kojos paviršių. Taikomas blauzdos užpakalinio paviršiaus glostymas, maigymas, purtymas. Po to masažuojamos rankos. Parenkant masažo būdus reikia atsižvelgti į ligonio būklę ir jo pozą. Kojos ir rankos masažuojamos po visų operacijų.Ta-čiau yra ir specialios masažo metodikos po krūtinės ląstos ir pilvo operacijų.
Masažas po torakalinių operacijų. Verta dėmesio yra V. Dubrovskio siūloma metodika. Masažuotojas stovi ligoniui iš dešinės. Pradžioje švelnus plokščias paviršutinis visos krūtinės glostymas, po to švelnus grėbli-nis tarpšonkaulinių tarpų glostymas ir trynimas, glostant ir trinant krūtinkaulio link. Po to abiejų rankų keturių pirštų pagalvėlėmis yra trinamas krūtinkaulis nuo kardinės ataugos aukštyn, raktikaulio link. Ta pačia kryptimi daroma ir nenutrūkstanti vibracija. Po to rekomenduojama švelniai pamaigyti didžiuosius krūtinės raumenis. Tada daromi krūtinės ląstos suspaudimai kartu su kvėpavimo pratimais. Tuo metu viena ranka fiksuoja operacinį randą, antroji dedama krūtinės ląstos šoninėje dalyje. Įkvėpimo metu ši ranka slysta stuburo link, o iškvėpimo metu atgal į pirmykštę padėtį ir suspaudžia krūtinės ląstą. Po to ranka, fiksavusi operacinį randą dedama ant krūtinės ląstos šono ir iškvėpimo metu ji suspaudžia krūtinės ląstą. Po to abiem rankom suspaudžiama krūtinės ląsta pažastų srityje. Vėliau pereinama prie įstrižojo masažo. Viena ranka, pavyzdžiui kairioji, yra kairės pusės pažasties duobėje, de-šinioji - dešinės pusės krutinės ląstos apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku. Iškvėpimo metu abi rankos suspaudžia krūtinės ląstą. Po to rankų padėtis keičiama. Visais atvejais, kai suspaudžiama krūtinės ląsta, spaudimo jėga turi būti stipresnė iškvėpimo pabaigoje. Po kiekvieno krūtinės ląstos suspaudimo 15-20 sek. poilsis. Daromi pratimai atsikosėjimui. Suėmus operacinį randą, ligonis prašomas pakosėti.
Po torakalinių operacijų dar yra reikalingas kaklo, pilvo, kai kada ir nugaros masažas. Jeigu ligonis guli, ant nugaros masažuo-
GYDOMASIS MASAŽAS 131
jant kaklą po mentėmis turi būti pakištas volelis, galva šiek tiek atlošta. Masažuojant kaklo užpakalinį paviršių yra siekiama nugara, o masažuojant šoninius jo paviršius -pečių lankai, galvos sukamieji raumenys. Kaklas masažuojamas trumpai, nes ligoniui gali pradėti svaigti galva.
Po to masažuojamas pilvas, taikomi tokie masažo būdai: 1) plokščias žiedinis paviršutinis glostymas; 2) gilusis glostymas pagal storosios žarnos eigą; 3) trynimas skersinis, spiralinis pjovimas; 4) skersinis mai-gymas pagal laikrodžio rodyklę, tiesiųjų ir įstrižųjų pilvo raumenų maigymas; 5) punk-tavimas pirštų galais; 6) nenutrūkstanti vibracija pasunkinta ranka.
L. Kuničevas rekomenduoja ligoniams po torakalinių operacijų daryti paraverteb-ralinį segmentinį masažą 3-čio, 7-to kaklo ir 1-o, 5-to juosmens slankstelių srityse. Tais atvejais ligonis guli ant šono. Taikomas plokščias paviršutinis glostymas, lyginimas, štrichavimas, trynimas delno pagrindu ir nenutrūkstanti vibracija išilgai stuburo. Be to yra trinama menčių sritis, juosmens-kryžmens sritis, sėdmenys.
Kai ligonis gali sėdėti, jam galima pamasažuoti ne tik paravertebralines sritis, bet ir kitas nugaros dalis, patrinti tarpšonkauli-nius tarpus, lengvai pamaigyti. Plekšnojimas, padaužymas, kapojimas yra daromi dažnu ritmu, nedidele jėga, siekiant pagerinti atsikosėjimą. Masažo trukmė, priklausomai nuo operacijos sunkumo, svyruoja nuo 15-20 min. Kursas 6-12 procedūrų.
Masažas po pilvo ertmės operacijų. Jis daromas ligoniui gulint ant nugaros, sulenktomis kojomis maksimaliai atpalaidavus pilvo raumenis. Taikomas plokščias paviršuti
nis žiedinis glostymas pagal laikrodžio rodyklę viena ranka, antroji ranka fiksuoja pooperacinį randą per uždėtą ant jo tvarstį. Po glostymo - spiralinis trynimas viena ranka, štrichavimas, pilvo įstrižųjų raumenų maigymas, lengvas plekšnojimas.
Ligoniui gulint ant šono yra masažuojamos paravertebralines sritys Thr-Th 1 2, L 2 -L5, S i -S 5 . Šiomis sritims taikomas glostymas, įvairūs trynimo būdai, tarp jų delno pagrindu, sustūmimas-ištempimas, nenutrūkstanti vibracija lėtu tempu. Be to masažuojama ir menčių sritis, trapeciniai nugaros platieji raumenys, tarpšonkauliniai tarpai, juosmens-kryžmens sritis, sėdmenys.
Ligoniui gulint ant nugaros prieš pilvo masažą dar gali būti masažuojama krūtinė, taikoma jos glostymas, trynimas, krūtinės didžiųjų raumenų maigymas, krūtinės ląstos suspaudimai, įstrižinis masažas, pratimai atsikosėjimui, kvėpavimo pratimai.
10.7. Masažas sergant ginekologinėmis ligomis
Sergant ginekologinėmis ligomis yra taikomas išorinis segmentinis ir vidinis (vagi-nalinis) masažas. Vaginalinį masažą gali atlikti akušerė arba gydytojas ginekologas.
Indikacijos masažui: klimakteriniai susirgimai, chroninis tubų uždegimas, disme-norėja, gimdos raiščių suaugimai.
Masažo metodika: Segmentinis masažas yra daromas paravertebralinėse zonose Th 1 0_i2, Lx_5, Si_ 5, slankstelių srityse. Taikomi tokie būdai: plokščias paviršutinis ir gilusis glostymas, trynimas-štrichavimas, pa-stumdymas, pjovimas, maigymas-volioji-mas, sustūmimas, vibracija-plekšnojimas, punktavimas, purtymas. Galima taikyti ir
132 M A S A Ž A S
specialiuosius segmentinio masažo būdus. Klasikiniais būdais masažuojama nugaros priestuburinės sritys ir kitos nugaros sritys. Po to masažuojami sėdmenys. Glostymas -plokščias ir apimantis, krumpliais, trynimas-pjovimas, pusiau žiedinis, pa-stumdymas, briauninis-šukuotinis, maigy-mas, purtymas, dubens sukratymas. Taip pat taikomas energingas juosmens-kryžmens srities masažas. Pilvo masažas: glostymas, purtymas, sukratymas.
Kai kurie autoriai, kaip L. Kuničevas rekomenduoja sergant klimakteriniais sutrikimais masažuoti kaklą ir veidą, kadangi šių sričių masažas teigiamai veikia funkcinius sutrikimus.
Procedūros trukmė 10-15 min. Gydymo kursas 10-15-20 procedūrų. Sergant klimakteriniais sutrikimais, masažą reikia derinti su kineziterapija.
Esant kai kurioms ginekologinėms ligoms, kaip menstruaciniai vėlavimai arba jų ciklo sutrikimai, taikomas vibracinis aparatinis masažas gaktos srityje, o t. p. Thu _n ir slankstelių srityje, kryžkaulio srityje.
Atliekant vidinį (vaginalinį) masažą du dešinės rankos pirštai, tai smilius ir didysis, apmauti pirštine ir patepti vazelinu, yra įvedami į makštį. Ligonė sėdi ant ginekologinės kėdės arba ant stalo krašto sulenktomis ir praskėstomis kojomis. Masažuotojas yra tarp jų. Jo kairioji ranka glosto pilvo sieną ir, didinant spaudimą, trina ir maigo gimdą, kurią du dešinės rankos, įvestos į makštį, pirštai laiko pakėlę. Procedūros trukmė 2 -3 min, kursas 10-12 procedūrų.
Kontraindikacijos vaginaliniam masažui: gimdos ir jos priedų augliai, ūmūs ir po-ūmiai vidinių ir išorinių lytinių organų uždegimai, trichomoninis kolpitas ir uretritas, menstruacijos, skausmai dubens srityje.
10.8. Netikėtos reakcijos masažo metu ir jų pašalinimas
Nežiūrint to, kad mes apžiūrėjome ligonį ir įvertinome jo būklę, masažuojant gali atsirasti įvairūs nemalonūs pojūčiai, kurie neišnyksta, sumažinus masažo intensyvumą. Todėl masažuotojas turi žinoti apie tokias reakcijas ir kaip elgtis jų atvejais (3 lentelė).
3 lentelė. Pašalinės reakcijos masažo metu ir priemonės jų pašalinimui
Eil. Nr.
Masažuojamoji kuno dalis Pašalinės reakcijos Priemonės pašalinių reakcijų pašalinimui
1. V - juosmeninio slankstelio sritis
Skausmai ir parestezijos kojoje Masažuoti ties didžiuoju šlaunikaulio gūbriu ir sėdimuoju gumburu
2. Mentė Parestezijos tos pusės rankoje (nutirpimas, skruzdėlių lakstymo jausmas, badymas)
Masažuoti pažasties duobėje
3. Pažasties duobė Nemalonūs pojūčiai širdies srityje
Masažuoti apatinę kairės pusės krūtinės dalį
GYDOMASIS MASAŽAS 133
Eil. Nr.
Masažuojamoji kuno dalis Pašalinės reakcijos Priemonės pašalinių reakcijų pašalinimui
4. Kaklo sukamasis raumuo Galvos skausmai, svaigimas, nuovargio jausmas, sąmonės netekimas
Kaktos masažas (esant migrenai), trapecinio raumens masažas, akių obuolių paspaudimas
5. VII - kaklo slankstelis, jo pabrinkimas
Pykinimas, noras vemti Intensyvus trynimas apatinio mentės kampo iš vidinės pusės
6. Nugara Trapecinio raumens tonuso padidėjimas ir krūtinės didž. raum. ties raktikaulio ir krūtinkaulio kraštu
Visos priekinės krūtinės ląstos masažas
7. Sritis tarp stuburo ir kairės mentės
Nemalonūs pojūčiai širdies plote iki stenokardijos priepuolio imtinai
Kairės pusės krūtinės ląstos masažas
8. Didž. krūtinės raumens sritis ties krūtinkaulio-raktikaulio sąnariu
Nemalonūs pojūčiai širdies plote iki stenokardijos priepuolio imtinai
Glostymas ir trynimas apatinės krūtinės ląstos kairėje pusėje
9. Tarpšonkauliniai raumenys esant jų pakitimams
Nusiskundimai nemaloniais pojūčiais krūtinės srityje
T p.
10. Uodegikaulio sritis Kolapso galimybė, pykinimas Plačiosios šlaunies fascijos masažas, t. p. juosmens srities masažas
11. Kryžkaulis (dubuo), nugara sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis
Tulžies pūslės akmenligės priepuolis
Masažuoti Th2_3 sritį, kairę mentę ir kairę apatinės ląstos pusę
12. Juosmens sritis Buki skausmai šlapimo pūslės srityje, spaudimas apatinėje pilvo dalyje
Apatinės pilvo dalies masažas, lengvas juosmens masažas
13. Sritis virš sėdynkaulio Skausmas juosmens srityje L5 ir Th 1 0
14. Klubinė skiauterė ir sritis tarp Th 1 0 ir L, esant paburkimams
Nusiskundimai šlapimo pūslės funkcijos sutrikimu
Lengvas šlaunies susitraukiančiųjų raumenų masažas
15. Krūtinkaulis šonkaulių prisitvirtinimo vietose
Troškulys, spaudimo jausmas, pykinimas
Stuburo kaklinės dalies masažas
16. Apatinė kryžkaulio dalis Galvos skausmai pakaušio srityje, stiprus prakaitavimas
Klubakaulio skiauterių ir pilvo masažas, t. p. kaklo slankstelių ir kryžkaulio klubakaulio srities masažas
17. Th 1 0 - paravertebraliai Inkstų kolika Intensyviai masažuoti Th3_4 srityje tarp menčių
XI. Taškinis masažas
Taškinis masažas - tai senas gydymo metodas, kurį naudoja rytų medikai jau nuo II m. e. amžiaus. Tai metodas, kuris jungia akupunktūrą ir masažą. Taškinio masažo metu pirštų galais masažuojami aktyvūs taškai, - tai biologiškai aktyvūs taškai (BAT).
Šis metodas plačiai taikomas rytuose, ypatingai gydant vaikus ir ligonius, kurie jautriai reaguoja į gydymą adatomis.
Rytų medicinos tradiciniai gydymo metodai (jie mūsų krašte vadinami netradiciniais) plačiai paplito visame pasaulyje.
Taškinis masažas yra refleksoterapijos rūšis. Veikiant pirštu BAT, impulsai kyla į centrinę nervų sistemą ir gaunama ne tik atsakomoji nervų sistemos reakcija spaudymui pirštu, bet ir refleksiškai susijusiuose vidaus organuose, vegetacinėje nervų sistemoje. Atsiranda odos visceralinis refleksas.
Klinikinė praktika ir eksperimentai rodo, kad darant taškinį masažą organizme susidaro ryškūs pakitimai: pagerėja kraujo apytaka, reguliuojama vidaus sekrecijų liaukų veikla, gerėja medžiagų apykaita, sumažėja skausmai, nervinė įtampa, raumenų tonusas, taip pat raminama arba stimuliuojama vegetacinė nervų sistema.
Mokslininkai įrodė, kad BAT pasižymi šiomis savybėmis: sąlyginai žema elektros varža, aukštu elektros potencialu, padidinta ultravioletinių spindulių absorbcija, padidinta odos temperatūra, prakaitavimu, medžiagų apykaita, skausmingumu.
Masažuojant BAT, turi atsirasti reakcija į spaudimą. Ji gali pasireikšti įvairiai: raumenų gėla, plėšimo, tirpimo jausmu, skausmu, silpnu tarsi elektros srovės, šilumos arba skruzdėlių bėgimo jausmu. Tie pojūčiai gali atsirasti ne tik spaudomoje vietoje, bet ir toli nuo jos, pavyzdžiui, masažuojant tašką juosmens srityje, reakcija į spaudimą atsiranda kojose.
Nuo BAT dirginimo pobūdžio priklauso raminantis arba jaudinantis efektas. Taškinio masažo principas atitinka akupunktūros ir prideginimo principus. Akupunktū
ra atliekama adata, arba prideginama „pelynų" cigarete, o taškinis masažas atliekamas
136 M A S A Ž A S
pirštais. Iš viso yra aprašyta apie 700 taškų. Apie 150 jų naudojami dažniausiai. Šie taškai išdėstyti pagal meridianus. Iš viso yra 12 porinių ir 2 svarbiausi meridianai, 15 antrinių, 8 „stebuklingi", tarp kurių yra vienas priekinis ir vienas nugarinis meridianai. Pagal rytų medicinos teoriją, šitais meridianais cirkuliuoja gyvybinė energija, kuri pereina iš vieno meridiano į kitą.
Susirgus sutrinka cirkuliuojančios energijos gamyba ir veikla, vienur jos būna per daug, o kitur - per mažai. Ši teorija siejasi su įrodytais mūsų laikais bioritmais. Rytų medicinos teorija teigia, kad viskas gamtoje tarpusavyje susiję. Žmogus yra gamtos dalis, jį veikia klimatas, metų laikai, saulė, mėnulis, žemė. Vadinasi, žmogaus būklė priklauso nuo visatos.
Žmogaus organizme yra bendra visuma. Organizme tarp savęs susiję ir fiziologiniai bei patologiniai reiškiniai. Teorija Jn" ir Jan" mano, kad visur yra priešingas pradas ir viskas gamtoje vyksta pagal šį dėsnį. Antai grupei ,jan"priklauso aktyvus, greitas, viršutinis, padidinta funkcija, patinas; grupei Jn" - silpnas, pasyvus, apatinis, lėtas, sulėtinta funkcija, patelė. Jn" ir Jan" formuojasi „savyje", bet yra tarp savęs susiję. Dalelytė Jan" būna Jn"-e ir, priešingai, Jn" dalelytė būna Jan"-e. Normalioje būklėje tarp Jn" ir Jan" būna visiška pusiausvyra. Kai pusiausvyra sutrinka, atsiranda patologija.
Pagal anatominį požymį Jan" priklauso oda, nugara, kojų ir rankų išoriniai paviršiai, Jn" priklauso vidiniai organai, krūtinės ir pilvo paviršius, kojų bei rankų vidiniai paviršiai. Pagal fiziologinį požymį Jan" priklauso tulžies pūslė, skrandis, plonoji ir
storoji žarnos, šlapimo pūslė, trys liemens dalys (jų funkcija yra įsiurbimas, virškinimas, išskyrimas), Jn" priklauso kepenys, širdis, blužnis, plaučiai, inkstai. Jie išsaugo organizme visas vertingas medžiagas.
Patologijoje Jan" sindromas pasireiškia aukšta temperatūra, veido ir liežuvio hiperemija, neramumu iki euforijos, stipriu balsu, troškuliu, tamsios spalvos šlapimu, vidurių užkietėjimu, dažnu ir paviršutinišku pulsu bei kt.
Jn" sindromas pasireiškia šalčio krėti-mu, išbalusiu veidu ir liežuviu, ramia būsena, tyliu balsu, viduriavimu, šviesiu šlapimu, lėtu ir giliu pulsu, blogu kontaktu su gydytoju.
Jn" ir Jan" patologijoje pasireiškia įvairiais sindromais, pavyzdžiui, „išorinis" ir „vidinis", „atšalimas" ir „karščiavimas", „tuščias" ir „pilnas". Jn" ir Jan" požymiai naudojami diagnozei nustatyti, gydymui.
Su teorija Jn" ir Jan" susijusi penkių elementų teorija „u-sin". Be to, yra dar keletas teorijų, viena jų - „dzin-lo" - apie meridianus arba kanalus, ties kuriais yra taškai.
Įsisavinus visas Rytų medicinos teorijas, galima teisingai pradėti gydymą taikant akupunktūrą, prideginimą ir taškinį masažą.
Gavaa Luvsan nurodo, kad taškinį masažą turi atlikti gydytojas. Kiti autoriai, pavyzdžiui, V. Ibragimova, V. Dubrovskij, F. R. Baras (F. R. Bahr) mano, kad kiekvieną žmogų galima išmokyti atlikti taškinį masažą. Bet kiekvienu atveju atskirai reikia pasitarti su gydytoju, mokančiu taškinį masažą. Be to, ne visus BAT taškus galima spaudyti.
TAŠKINIS MASAŽAS 137
Kontraindikacijos taškiniam masažui: ūmus uždegiminis procesas, aukšta temperatūra, kraujavimas, kraujo ligos, pūlingi procesai, infekcinės kilmės arba neaiškios etiologijos odos ligos, kraujagyslių trombozė, miokardo infarktas, aktyvus tuberkuliozinis procesas, osteomielitas, ūmus širdies bei kraujagyslių nepakankamumas, išreikštos psichinės ligos, toli pažengusi galvos smegenų kraujagyslių sklerozė, II ir III stadijos hipertoninė liga, augliai, nėštumas ir kt.
11.1. Biologiškai aktyvių taškų išsidėstymas
Taškus galima surasti pagal anatominius topografinius požymius (gumburėlius, raiščius, raumenis, kaulus ir kt.), kurie pavaizduoti 53 ir 54 pav. Ne visada pakanka anatominių orientyrų. Tada naudojamas individualus cunis, t. y. atstumas tarp dviejų trečiojo piršto vidurinio pirštakaulio raukšlių, moterims - sulenkus dešinę ranką, vyrams - kairę ranką (55 pav.). Visas mūsų kūno sritis sąlygiškai galima suskirstyti į proporcingus cunius, kurie priklauso nuo žmogaus sudėjimo ir būna nuo 1 iki 3 cm (56 pav.).
Pagal lokalizaciją pavaizduoti svarbiausi biologiškai aktyvūs taškai, kiekvienas taškas pažymėtas numeriu (57,58,59,60 pav.).
11.2. Taškinio masažo metodika
Pagal savo poveikį taškai skirstomi: 1) bendro veikimo taškus, kurie reflek
siškai veikia centrinės nervų sistemos funkcinę būseną (103,126 ir kt.);
2) segmentinius taškus, kurie išsidėstę pagal nugaros smegenų inervaciją;
3) spinalinius taškus, kurie išsidėstę pagal vidurinę stuburo liniją ir priestuburines linijas;
4) lokalius taškus, kurie yra ties raumenimis, raiščiais, sąnariais.
Taškinio masažo metodas: trynimas, glostymas, spaudymas, vibracija, gnaibymas, dūris, pastūmimas, smeigimas (61a, 61b, 61c, 62 pav.).
Glostymas. Nykščio arba didžiojo piršto delniniu paviršiumi daromi sukamieji (rotaciniai) judesiai.
Trynimas. Trinama nykščio arba didžiojo piršto delniniu paviršiumi pagal laikrodžio rodyklę.
Maigymas (spaudymas). Vieno arba abiejų nykščių galais maigoma (spaudžiami) simetriški taškai. Taip pat tinka didžiojo piršto ir smiliaus galai. Daromi žiediniai, sukamieji judesiai. Iš pradžių lėtai ir silpnai, paskui iš lėto vis stipriau, kol atsiranda atsakomoji reakcija - tarsi plėšimo jausmas, o paskui vis silpniau.
Gnaibymas (gnybis). Gnaiboma trimis dešinės rankos pirštais (smiliumi, nykščiu ir didžiuoju pirštu). Oda biologiškai aktyvių taškų vietoje suimama į klostę ir maigoma (spaudžiama, sukama). Masažuojama greitai su trumpomis pertraukomis, kartojama 3 ^ kartus. Masažavimo vietoje atsiranda tirpimo, plėšimo jausmas.
„Dūris". Greitai badoma smiliaus arba nykščio galu.
Vibracija. Greitai vibruojama nykščio arba didžiojo piršto galu. Pirštas neatitraukiamas.
Nuo dirginimo pobūdžio priklauso raminantis arba jaudinantis efektas. Raminantis atliekamas nepertraukiamai, lėtai,
138 MASAŽAS
53 pav. Biologiškai aktyvių taškų anatominiai orientyrai Vaizdas iš priekio: 1 - priekinė (sąlygiška) vidurinė linija, 2 - skruostinis lankas, 3 - ausies kaušelis, 4 - ausies kramslys, 5 - raktikaulis, 6 - galvos sukamasis raumuo, 7 - antraktikaulinė duobė, 8 - poraktikaulinė duobė, 9 - jungo įlanka, 10 - krūtinkaulio rankena, 11 - krūtinkaulio kardinę atauga, 12 - žasto priekinis paviršius, 13 - alkūnės įlinkis, 14 - dilbio priekinis paviršius, 15 - stipinkaulio ylinė atauga, 16 - rankos pirštakauliai, 17 - viršutinė raktikaulio šakė, 18 - nugarinis plaštakos paviršius, 19 - šlaunikaulis, 20 - girnelė, 21 - vidinis medialinis blauzdos paviršius, 22 - blauzdikaulis, 23 - blauzdikaulio vidinis kraštas, 24 - vidinė kulkšnis, 25 - pėdos viršus, 26 - pirmojo padikaulio pagrindas, 27 - antrojo padikaulio galva, 28 - pėdos skliautas, 29 - vidurinė raktikaulio linija, 30 - šeivikaulis
54 pav. Biologiškai aktyvių taškų anatominiai orientyrai Vaizdas iš nugaros pusės: 31 - priešingos pusės (sąlygiška) vidurinė linija, 32 - mentės antdyglinė duobė, 33 - mentės podyglinė duobė, 34 - žastikaulis, 35 - alkūnkaulis, 36 - riešas, 37 - šlaunies užpakalinis paviršius, 38 - pakinklis, 39 - blauzdos užpakalinis paviršius, 40 - šoninė (išorinė) kulkšnis, 41 - kalninė (Achilo) sausgyslė, 42 -kojos nykštys, 43 - kojos mažasis pirštas, 44 - šonkauliai, 45 - slankstelių keterinės ataugos, 46 - dubuo
TAŠKINIS MASAŽAS 139
55pav. Individualus cunis
A
56pav. Svarbiausių kuno linijų proporcingi cuniai:
A - vaizdas iš priekio, B - galva iš nugaros pusės, C - vaizdas iš šono
57pav. Svarbiausi galvos ir kaklo biologiškai aktyvūs taškai
giliai. Sukamieji judesiai daromi nestumiant odos. Vibruojama lėtai, iš lėto vis stipriau, neatitraukiant piršto, padaroma pauzė ir vėl vibruojama.
Raminantis būdas taikomas vaikams raumenų atpalaidavimui, skausmų metu ir kt. Vienam taškui poveikis daromas nuo 1 iki 2 minučių.
Jaudinantis taškinis masažas atliekamas stipriai ir trumpai maždaug 20-30 sekundžių. Po kiekvieno veiksmo pirštas greitai atitraukiamas. Kartojama 3-4 kartus.
Taškinis masažas turi būti individualiai dozuojamas ir pritaikomas, nes kiekvienas žmogus reaguoja į masažą savaip.
Negalima masažuoti pažastų, kirkšnių sričių, krūtų, stambių kraujagyslių, limfmazgių ir kt. Pilvas masažuojamas ligoniui iškvėpus.
140 MASAŽAS
58pav. Svarbiausi biologiškai aktyvus taškai. 59pav. Svarbiausi biologiškai aktyvus taškai. Vaizdas iš nugaros pusės Vaizdas iš priekio
TAŠKINIS MASAŽAS 141
61 pav. Taškinio masažo technika:
a -glostymas rankos didžiuoju pirštu riešo sąnario srityje, b - „gnybis" dilbio srityje, c - kojos taško vibracija didžiuoju pirštu
142 MASAŽAS
62pav. Taškinio masažo technika:
„gnybis " šlaunies srityje
Gydant ūmines ligas, masažuojama kasdien, lėtines - kas antrą arba trečią dieną.
Masažo kursą sudaro 10-15 seansų su 1-2 mėnesių pertraukomis tarp kursų.
Pirmųjų seansų metu masažuojami 3-5 taškai, jie keičiami. Pirmieji seansai trumpi. Jeigu nuo 3-5 masažo seansų nebūna efekto, tęsti neverta. Reikia pasitarti su gydytoju.
11.3. Kai kurių ligų ir sindromų gydymas taškiniu masažu
Blauzdų raumenų mėšlungis. Masažuojami taškai 141,142 ir juosmens segmentiniai taškai.
Miozitai. Masažuojami bendri taškai - 30, 32,33,35. Kai skauda juosmenį ir kryžme-nį, masažuojami simetriniai taškai: 40,41,
42,43, 51,52, 53, 54, 55,56,57,58, 59, 60, 62. Kai skauda nugarą - 29,35,37,38,39, 46,47. Kai skauda rankas - 107,108,110, 113,114,115; kai skauda kojas-118,119, 120,126,127 taškai.
Masažas pradedamas nuo lokalių taškų, po to masažuojami atokesni taškai. Masažas -jaudinamasis.
Juosmens ir kryžmens radikulitas. Masažuojami juosmens ir kryžmens taškai, jeigu skausmai plinta į koją, tai ir kojos taškai. Tai bus 40-43, 50-60, 62, 141-144, 147.
Sėdmeninio nervo neuralgija. Masažuojami 51, 53-55, 119, 126, 142, 144, 147 taškai. Masažuojama kasdien arba kas antrą dieną.
Pleksitas. Masažuojami 30,32,36,37,38, 44, 103, 106, 107, 113 taškai. Tai daroma kasdien.
Peties ir mentės periarteritas. Masažuojami 34-39, 44, 45 taškai.
Lėtinis bronchitas. Masažuojami 28,32, 36, 46, 68, 73, 87, 89, 125,126 taškai.
Sloga. Masažuojami 1, 18, 30, 38, 103, 107,113 ir 11,12 taškai.
Lėtinis tonzilitas. Masažuojami 28, 30, 32, 36, 37, 44, 46, 96,137,139 taškai. Masažuojama kasdien 2-3 savaites.
Kraujavimas iš nosies. Masažuojami 1, 18,30,32,35,36,38,74,103,106,107,142 taškai. Raminamasis būdas.
Dantų skausmai. Svarbiausias taškas -116. Taip pat tinka 103,104,108,122,138, 15,16, 20, 23, 25, 26, 29 taškai.
Galvos skausmai. Kaktos srityje -1 ,24 , 122,125; smilkinių srityje - 5,24,116; pakaušio srityje - 4,30,32,147 taškai.
Miego sutrikimas. Masažuojama 61,91, 117,126,133 taškai.
XII. Segmentinis masažas
Fiziologinį šio masažo pagrindą sudaro tai, kad visas žmogaus organizmas yra vieninga visuma, kiekvienas sutrikimas yra ne tik vietinis procesas, bet ir viso organizmo liga. Bet koks vietinis patologinis židinys iššaukia pakitimus tose srityse, kurios turi funkcinį, re-fleksinį ryšį su pakenktuoju organu, t. y. įnervuojamos iš tų pačių nugaros smegenų segmentų. Yra įrodyta, kad veikiant įvairiais fiziniais faktoriais, tarp jų ir masažu, atitinkamose kūno paviršiaus vietose yra paveikiami vidaus organai, pagerėja jų mityba, sekrecinė veikla ir kitos gyvybiškai svarbios funkcijos.
Jau 1889 m. rusų klinicistas G. Zacharjinas (Zacharjin) aprašo, kad žmogui susirgus vidaus organų ligomis, atsiranda tam tikrų pakitimų odoje ir tai padeda nustatyti diagnozę.
O. Glaser ir W. Dalicho rašo, kad pirmasis šį fenomeną 1896 m. aprašė anglas H. Hedas (H. Haed), kuris pastebėjo, kad susirgus vidaus organui, tam tikroje odos srityje jaučiamas jautrumas šilumai, šalčiui, prisilietimui. 1917 m. I. Makenzis (I. Mackenzie) nurodė, kad atsiranda pakitimų ir raumenyse. 1948 m. H. Leube ir E. Dičke aprašo pakitimus jungiamajame audinyje, ryšium su vidaus organų patologija, o 1955 m. P. Fogler ir H. Kraus (P. Vogler ir H. Krauss) randa pakitimų ir antkaulyje.
Vidiniai mūsų organizmo ryšiai egzistuoja dėka tokių refleksų, kaip: tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaninių arba sensorinių), vidaus organų ir jungiamojo audinio, vidaus organų ir antkaulio (visceroperiostalinių), vidaus organų ir raumenų (visceromotorinių), vienų vidaus organų su kitais (viscerovisceralinių).
Vidaus organų ir odos refleksai. Sergant krūtinės angina arba ištikus miokardo infark-tui, labai dažnai ligonis jaučia skausmą, tirpimą kairėje rankoje, peties bei mentės srityse. Galimas ir atvirkštinis refleksinis procesas, kai patologiniai procesai odoje sukelia skausmus vidaus organuose, pvz., esant platiems užpakalinio šlaunų paviršiaus nudegimo plotams, atsiranda šlapimo pūslės skausmai.
Vidaus organų ir raumenų refleksai. Be pakitimų odoje esant įvairiems vidaus organų susirgimams gali būti išreikštas skeleto raumenų įtempimas. Pvz., esant kepenų ir tulžies
144 M A S A Ž A S
takų ligoms, gali būti refleksinis trapecinių, pilvo tiesiųjų ir nugaros plačiųjų raumenų įtempimas. Be to, sergant pleuritais, t. y. plaučių plėvės uždegimais, gali būti tarpšonkau-linių raumenų įtempimas, galvos sukamojo raumens įtempimas.
Vidaus organų ir jungiamojo audinio refleksai. Daugelis autorių nurodo ypatingą ryšį tarp vidaus organų ir jungiamojo audinio, kuris ypač pasižymi refleksogeninė-mis savybėmis. Reaguojant į vidaus organų pakitimus, keičiasi ir jungiamojo audinio elastingumas, didėja jo įtempimas, atsiranda įtraukti arba iškilę plotai. Įtemptas jungiamasis audinys priešinasi masažuojančiam pirštui, kuris tarsi įstringa audinyje, užkliūva už jo, jaučia pasipriešinimą arba šiurkštumą.
Vidaus organų ir antkaulio refleksai. Šie pakitimai pasireiškia kaip riboti pakilę ir sukietėję voleliai, kuriuos paspaudus jaučiamas skausmas. Tokie sukietėjimai kartais būna ant šonkaulių esant širdies kraujagyslių sistemos ligoms, be to šonkaulinio lanko srityje, sergant chroninėmis kepenų, tulžies pūslės ir skrandžio ligomis.
Vienų vidaus organų ryšis su kitais. Esant vienų vidaus organų pakenkimui, atsiranda pakitimai ir kituose. Pvz., kraujospūdžio pa
didėjimas lėtina širdies susitraukimus, kepenų ligos gali iššaukti kraujo apytakos sutrikimus, spaudžiant akies obuolius, sulėtėja širdies ritmas.
Nustatymas segmentiškai refleksinių ryšių tarp visų žmogaus kūno dalių, padėjo pagrindus refleksiniam segmentiniam masažui. Šis masažas yra taikomas įvairių ligų ir traumų gydymui. Darant šį masažą yra masažuojamos priestuburinės nugaros sritys, iš kurių išeina nervinės šaknelės, duodančios atšakas į kūno paviršių ir vidaus organus, plotai, kuriuose yra gausu jungiamojo audinio, o t. p. visi refleksiškai pakitę audiniai.
Norint sėkmingai pritaikyti segmentinį masažą, reikia žinoti segmentinę vidaus organų inervaciją, t. y. iš kokio nugaros smegenų segmento išeinantys nervai įnervuoja kokį vidaus organą (4 lentelė).
Segmentinio refleksinio masažo tikslas: 1. Paveikti visas refleksiškai pakitusias
sritis; 2. Atskirai masažuoti odos, poodinio jun
giamojo audinio, raumenų, antkaulio pakitimus jiems adekvačiais būdais, parinktais atsižvelgiant į audinių būklę;
3. Masažavimo būdus dozuoti ir parinkti individualiai, atsižvelgiant į ligonio reakciją.
4 lentelė. Segmentinė vidaus organų inervacija
Eil. Organas Nugaros smegenų segmentas Nr.
1. Širdis, kyl. aortos dalis kaklo 3 ^ ; krūtinės 1-8;
2. Plaučiai ir bronchai " 3-4; " 3-9;
3. Skrandis " 3 ^ ; " 5-9;
SEGMENTINIS MASAŽAS 145
Eil. Organas Nugaros smegenų segmentas Nr.
4. Žarnynas " 3-Ą; " 9; juosmens 1
5. Tiesioji žarna krūtinės 11-12; juosmens 1-2;
6. Kepenys, tulžies pūslė kaklo 3^t; krūtinės 9-10;
7. Kasa 3-4; " 7-8;
8. Blužnis 3_4; " 8-9;
9. Inkstai ir šlapimtakiai 1; " 10-12;
10. Šlapimo pūslė ir lytiniai organai krūtinės 11; juosmens 3; kryžkaulio2-3;
Kaip matyti iš lentelės, aktyviausios re-fleksogeninės zonos yra viršutinė, tai kaklo ir viršutinės krūtinės ląstos sritis bei apatinė, tai juosmens-kryžmens zona.
12.1. Viršutinė refleksogeninė zona
Sprando, pakaušio, pečių lanko, viršutinė krūtinės ląstos iš nugaros ir priekio sritis (apykaklinė zona).
Sergant daugeliu ligų, o taip pat esant įvairiems laikiniems funkciniams sutrikimams ir negalavimams, yra atliekamas apykakli-nės srities masažas. Masažuojant šią zoną galima daryti teigiamą refleksinį poveikį galvos smegenims, širdžiai, plaučiams, kepenims. Ją tikslinga masažuoti esant padidintam kraujo spaudimui, sutrikus miegui, norint pagerinti rankų kraujotaką.
Ši sritis apima užpakalinį kaklo paviršių nuo plaukų šaknų, pečių lankus, tarpumen-tę, viršutinę nugaros dalį iki menčių apačios ir priekinę krūtinės dalį iki pažastų.
Šie nugaros smegenų segmentai turi glaudžius ryšius su vegetacinės nervų sistemos simpatinių kamienų kakline dalimi, kaklo
srities priestuburiniais miego arterijų mazgais ir klajoklio nervo kakline dalimi.
Todėl masažuodami šią zoną galime teigiamai paveikti anksčiau minėtų organų ir viršutinės kūno dalies, rankų funkcinę būklę.
Apykaklinės srities masažas. Pradžioje taikomas plokščias paviršutinis
glostymas, kartu glostant ir kaklo priekinį paviršių, glostymas lyginant, plokščias gilusis glostymas. Toliau taikomi įvairūs trynimo būdai, atkreipiant dėmesį į trapecinių raumenų kraštą bei tarpmenčio srities trynimą. Po to maigoma išilginiu maigymu, vo-liojimu, sustūmimu, ištempimu, pažnaiby-mu. Daug dėmesio skiriama užpakalinio kaklo paviršiaus maigymui, kuris gali būti žnyplinis ir skersinis, pečių lankų maigymui. Po to taikoma vibracija - nenutrūkstanti, kartais (pagal indikacijas) plekšnoji-mas, kapojimas.
Masažuojamasis visą šį laiką sėdi pasidėjęs galvą ant sulenktų rankų, volelio arba pagalvėlės.
Po to masažuojama priekinio krūtinės ląstos paviršiaus viršutinė dalis. Tam tikslui
146 M A S A Ž A S
masažuojamasis guldomas ant nugaros, dažniausiai ant už jo sėdinčio masažuotojo kelių. Taikomas plokščias paviršutinis glostymas pažastų link, lengvas štrichavimas abiejų rankų keturių pirštų pagalvėlėmis, kuris kartojamas keletą kartų pakaitomis su glostymu. Išilginis maigymas, pažnaibymas, nenutrūkstanti vibracija, visi masažo judesiai daromi pažastų link. Į išilginį maigymą dar galima įterpti spiralinį krūtinkaulio ir raktikaulio srities trynimą.
Masažo procedūra baigiama dar kartą pa-maigant ir pavibruojant nugarinę apykaklės srities dalį.
12.2. Apatinė refleksogeninė zona Juosmens kryžmens zona ir jos ma
sažas. Šiai zonai priklauso juosmens kryžmens
sritis, sėdmenys iki sėdmeninės raukšlės, viršutinė šlaunų sritis ir apatinė pilvo dalis. Šios srities masažas turi refleksinį poveikį į funkcinę žarnyno, mažojo dubens (lytinių organų) ir kojų būklę. Jis gali teigiamai veikti uždegiminius procesus mažajame dubenyje, stimuliuoti hormoninę lytinių liaukų veiklą, o taip pat gerinti kojų mitybą po traumų bei esant kraujagyslių pakitimams.
Šios srities masažas pradedamas plokščiuo-ju paviršutiniu sėdmenų, juosmens kryžmens srities glostymu iki šonkaulių lankų, apimančiu nenutrūkstamu glostymu lyginimu. Po to taikomas spiralinis trynimas priestuburinių, kryžmens srities bei klubakaulių kraštų. Kryžmens srities trynimas nykščių pagalvėlėmis, grėblinis trynimas žvaigžde arba saule, spiralinis trynimas aštuoniuke, briauni-nis šukuotinis kryžmens ir sėdmenų trynimas, pjovimas juosmens-kryžmens srities ir
sėdmenų. Po to išilginis ir skersinis apatinės ilgųjų raumenų dalies maigymas, skersinis ir išilginis jų voliojimas, skersinis sėdmenų maigymas abiem rankomis ir pasunkinta ranka sėdmenų plekšnojimas, padaužymas, kapojimas ir nenutrūkstanti vibracija bei glostymas visos masažuojamosios srities.
Čia aprašytas viršutinės ir apatinės reflek-sogeninių zonų masažas taikant klasikinius masažo būdus, tačiau šalia jų galima taikyti ir specialiuosius segmentinio masažo būdus.
12.3. Specialieji segmentinio masažo būdai
Darant segmentinį refleksinį masažą yra masažuojami refleksiškai pakitę audiniai, o t. p. priestuburinės sritys tų nugaros segmentų, kurie įnervuoja atatinkamą vidaus organą. Segmentinės vidaus organų inervacijos lentelė pateikta anksčiau. Joje nurodytus nugaros smegenų segmentus galima masažuoti klasikinio masažo būdais, taikant paviršutinį ir gilų glostymą, išilginį trynimą, priestuburinių sričių štrichavimą, pjovimą, išilginį ir skersinį maigymą, išilginį voliojimą, punk-tavimą, kapojimą, nenutrūkstančią vibraciją.
Tačiau norėdami stipriau paveikti atitinkamus segmentus, daugelis autorių naudoja specialiuosius segmentinio masažo būdus.
Specialieji trynimo būdai: 7. Įgręzimas. Jis atliekamas keturiais kurios nors ran
kos pirštais. Ranka uždedama ant stuburo taip, kad nykštys būtų vienoje stuburo pusėje, o likusieji pirštai kitoje. Nykštys yra atrama, o keturi pirštai daro sraigtinius judesius stuburo link. Galima trinti nykščiu, tuomet keturi pirštai yra atrama. Tiek keturis pirštus, tiek ir nykštį galima pasunkinti kita
SEGMENTINIS MASAŽAS 147
ranka. Trinama iš apačios į viršų, nuo vieno segmento prie kito (63a pav. 63b pav.).
2. Pjovimas. Maksimaliai atlenkus nykščius, yra trina
ma vidinėmis delnų briaunomis priestubu-rinės nugaros sritys, pradedant nuo apačios ir einant į viršų. Tarp masažuotojo rankų yra trinama odos raukšlė (64 pav.).
3. Keterinių ataugų trynimas. Šis trynimas yra daromas suimant keteri-
nę ataugą tarp abiejų rankų smilių ir didžiųjų pirštų ir trinama sukant ratukus. Galima trinti suimant keterinę ataugą tarp nykščių ir smilių. Taip judama nuo vienos keterinės ataugos prie kitos (65 pav.).
4. Trynimas sustūmimu. Šis būdas turi keletą variantų: a) slinkimas. Abiejų rankų delnai dedami
63apav. Įgręžimas prie pat stuburo lygiagrečiai jam ir sustu-
63b pav. Įgręžimas su pasunkinta plaštaka 64 pav. Pjovimas
148 MASAŽAS
65pav. Keterinių ataugų trynimas
66pav. Trynimosustumimu„a"variantas, slinkimas
miamos raukšlės lygiagrečiai stuburui. Po to rankos juda iš apačios į viršų, darydamos judesius, panašius į išilginį trynimą, bet ne-paleisdamos odos raukšlės; (66 pav.).
b) trynimas daromas nykščiu ir smiliumi ridenant odos raukšlę aukštyn ir atitinka išilginį voliojimą (67 pav.);
c) abi rankos dedamos vienoje stuburo pusėje (artimesnėje). Nykščiai atlenkiami 90° kampu ir prispaudžiami prie nugaros ilgojo raumens, kiti pirštai guli lengvai ant nugaros. Nykščiai lengvais spiraliniais judesiais, spaudimu volioja nugaros ilgąjį raumenį stuburo link, nuo apačios į viršų, nuo vieno prie kito segmento (68 pav., 69 pav.);
d) viena ranka dedama lygiagrečiai stuburui, o antroji virš jos skersine kryptimi ir viena daro trynimą išilgine, o antroji skersine kryptimi sustumdamos odą (70 pav.).
5. Pomentinės srities trynimas. Masažuojamasis gulėdamas ant pilvo, de
da ranką sau ant juosmens delnu į viršų. Masažuotojas tolimesne ranka pakelia jo petį, kad pakiltų mentė, o artimesne ranka trina pomentinę sritį keturių pirštų pagalvėlėmis, nykščiu bei vidine ir išorine delnų briaunomis. Šią sritį galima masažuoti ir ligoniui sėdint (71 pav.).
Specialieji maigymo būdai: 1. Maigymas nugręziant. Abi rankos dedamos už stuburo. Ranka
esanti arčiau galvos, suima audinius į raukšlę, ir užlenkia juos ant žemiau esančios rankos nykščio (72 pav.).
2. Spaudimas. Jis atliekamas abiejų rankų nykščiais. Jie
dedami vienas vienoje stuburo pusėje, kitas kitoje lygiagrečiai jam ir maigoma spaudžiant ir darant judesį iš apačios į viršų ir atgal. Šį būdą galima atlikti ir kumščiais (73 pav.).
3. Gnybis. Jis atliekamas nugaros ilgiesiems raume
nims. Raumuo suimamas tarp smiliaus ir di-
SEGMENTINIS MASAŽAS 149
67pav. Trynimo sustūmimu „b" variantas
68pav. Trynimo sustūmimu „c" variantas (artimesnė pusė)
69 pav. Trynimo sustūmimu „ c " variantas (tolimesnė pusė)
70pav. Trynimo sustūmimu „d" variantas
71 pav. Pomentinės srities trynimas
džiojo pirštų, sugnybiamas ir paleidžiamas. Judesį galima daryti tiesiais arba sulenktais pirštais (74a, b pav.). Be to, jį galima pritaikyti ir masažuojant pečių lanko raumenis. Galima masažuoti iš karto abi puses. Tuomet abiejų rankų nykščiai dedami viršuje -
150 M A S A Ž A S
73 pav. Maigymaspaspaudimu nykščiais
vienas vienoje stuburo pusėje, kitas kitoje, o likusieji pirštai - apačioje. Gnybis daromas suėmus odos raukšles iš abiejų stuburo pusių ir pasukant jas stuburo link (75 pav.).
Vibracija. Segmentiniame masaže vibracija daž
niausiai daroma kaip nenutrūkstanti vibracija, pasunkinta ranka. Be to segmentiniam masažui priskiriama ir krūtinės ląstos suspaudimas, kuris yra daromas kartu su kvėpavimo pratimais - suspaudžiama iškvėpimo metu. Krūtinės ląstos bei dubens 74b pav. Gnybis tiesių pirštų galais
SEGMENTINIS MASAŽAS 151
75 pav. Gnybis abiem rankomis (abipusis)
sukratymą kai kas t. p. priskiria segmentiniam masažui.
12.4. Aplink mentę esančių audinių masažavimas
Ligonis sėdi arba guli. Masažuotojas stovi iš dešinės ligonio pusės. Kaire ranka fiksuojama dešinioji pečių juostos pusė, o dešinės rankos II-IV pirštais, pradedant nuo plačiojo nugaros raumens prisitvirtinimo vietos, trinama mentės išorinio krašto link, pagal išorinį kraštą iki apatinio mentės kampo. Po to trinama nykščiu palei vidinį mentės kraštą. Paskui atliekamas trapecinio raumens viršutinės dalies trynimas ir maigy-mas iki pakaušio. Taip pat masažuojami aplink kairiąją mentę esantys audiniai.
Atsipalaidavus aplink mentę esantiems raumenims, kairės rankos nykščiu ir smiliumi apimamas apatinis mentės kampas ir
stipriu judesiu pakeliama mentė, o dešinės rankos pirštais masažuojama po mente nuo kampo palei medialinį kraštą.
12.5. Tarpšonkaulinių tarpų masažavimas
Ligonis sėdi. Masažuotojas yra už ligonio nugaros. Pradedama masažuoti nuo krūtinkaulio stuburo link, trinama tarpšonkauli-niai tarpai spiraliniais judesiais ir glostymu. Jeigu padidėjęs raumenų tonusas, tai dar atliekama vibracija silpnai spaudant.
12.6. Krūtinės ląstos masažavimas ir suspaudimas
Ligonis sėdi. Masažuotojo rankos guli lygiagrečiai šonkauliams. Pradedama nuo krūtinkaulio stuburo link, glostant ir trinant tarpšonkaulinius tarpus. Po to atliekamas spaudymas. Įkvėpimo metu rankos slysta nuo krūtinkaulio stuburo link, iškvėpimo metu krūtinkaulio link. Iškvėpimo pabaigoje krūtinės ląsta suspaudžiama. Masažavimas baigiamas vibracija: masažuotojas uždeda dešinę ranką ant apatinės krūtinkaulio dalies ir ranka vibruojama slysta į viršų pakaitomis dešinio ir kairio peties link.
12.7. Nugaros masažas Ligonis guli arba sėdi. Masažuoti prade
dama abiem rankomis klasikinio masažo būdais: glostymu, trynimu, maigymu nuo juosmens stuburo kaklinės dalies link. Po to seka specialūs segmentinio masažo būdai: įgrę-žimas, pjovimas, slinkimas, volavimas, stuburo keterinių ataugų tarpo masažavimas taip pat nuo juosmens, kylant į viršų. Paskui masažuojami audiniai aplink mentę, trapecinio raumens viršutinė dalis. Masažas bai-
152 MASAŽAS
giamas raumenų sukratymu arba vibracija nuo juosmens kylant į viršų per visą nugarą.
12.8. Kojų ir rankų masažas Iš pradžių masažuojamos priestuburinės
sritys atitinkamai rankų segmentams Q - Q, Th^-Th*;, kojų segmentams T h H - T h 1 2 , L x -L5, S!-S5. Po to masažuojamos iš pradžių kojų ar rankų proksimalinės dalys, po to -distalinės atliekant trynimą, vibraciją.
Segmentinis masažas pradedamas nuo nugaros spiralinių šaknelių į odos paviršių išėjimo vietų ir slenkama nuo vieno segmento prie kito, kylant iš apačios į viršų. Taip pat daroma nuo vieno įtempto raumenų sluoksnio ir slenkama giliau į sekantį audinių sluoksnį.
Pirmųjų seansų metu vengiama liesti jautrius taškus. Tik pasiekus audinių atsipalaidavimą nugaros srityje, galima tęsti priekinės kūno dalies masažavimą.
Ypač svarbus segmentinio masažavimo būdas - dozavimas. Viskas priklauso nuo masažuotojo gabumų. Masažuotojas turi atsižvelgti į ligonio organizmo būklę. Jeigu ligonis jautrus, tai rekomenduotina pradėti nuo silpno masažavimo. Po masažo neturi atsirasti įtemptų naujų refleksinių zonų.
O. Glaser ir W. Dalicho rekomenduoja tokius nurodymus:
1) masažuojant juosmenį ir apatinį krūtininį segmentą, gali atsirasti nemalonūs pojūčiai šlapimo pūslės srityje. Atsiradus jiems, masažuojama apatinė pilvo dalis virš gaktos;
2) masažuojant nugarą, gali atsirasti raumenų įtampa tarp kaklo ir krūtinės ląstos (pirmiausia tarp raktikaulio ir krūtinkaulio). Pamasažavus priekinę krūtinės ląstą, viskas praeina;
3) masažuojant mentę virš ar po mentės dyglių, gali atsirasti rankų tirpimas, niežėjimas. Tai pranyksta stipriai masažuojant pažastų srityje;
4) stipriai masažuojant pakaušį ir kaklo segmentus, atsiranda galvos skausmai, pykinimas, svaigimas, silpnumas. Vokų ir kaktos glostymas pašalina šituos reiškinius;
5) masažuojant nugarą kairėje pusėje tarp mentės krašto ir stuburo, ligoniai, sergantys stenokardija, gali pajusti skausmus. Masažuojant šalia krūtinkaulio iš kairės ir apatinę kairę krūtinės dalį, nemalonūs reiškiniai praeina;
6) masažuojant kairę pažastį, gali atsirasti nemalonių pojūčių širdyje, kurie praeina masažuojant kairę apatinę krūtinės dalį;
7) skrandžio ligų metu labiausiai išreikštas refleksogeninės zonos taškas yra žemiau mentės dyglio. Jį galima masažuoti tik praėjus įtempimui po apatiniu mentės kampu. Jeigu šios taisyklės nepaisoma, atsiranda skausmai skrandyje. Norint juos pašalinti, masažuojama kairė apatinė krūtinės ląstos pusė krūtinkaulio link;
8) trinant audinius šonkaulių prisijungimo prie krūtinkaulio vietose, gali atsirasti pykinimas ir vėmimas. Tai pranyksta masažuotojui giliai glostant C7 srityje. Plačiau apie tai trečioje lentelėje.
Taikant segmentinį masažą, reikia gerai žinoti refleksogeninės zonas, be to, kiekvieną kartą jas patikrinti pirštais, nes ne visi segmentai pažeidžiami. Beje, jie keičiasi priklausomai nuo ligos stadijos, organizmo reaktyvumo. Todėl masažavimo metu reikia visuomet patikrinti refleksogeninės zonas.
Pateikiamos kai kurių ligų refleksinių zonų schemos (76,77,78 ir 79 pav.).
SEGMENTINIS MASAŽAS 153
76 pav. Refleksinių pakitimų schema sergant stuburo ligomis (pagal Glaser ir Dalicho, 1982):
1 - odos refleksiniai pakitimai, 2 - jungiamojo audinio refleksiniai pakitimai, 3 - raumenų refleksiniai pakitimai
77 pav. Refleksinių pakitimų schema sergant kojų ir rankų kraujagyslių ligomis
78 pav. Refleksinių pakitimų schema esant juosmens irkryžmens skausmams
79 pav. Refleksinių pakitimų schema sergant plaučių ir pleuros ligomis
XIII. Kosmetinis masažas
Naudojamas veido ir kaklo odos priežiūrai: profilaktiškai, kad oda nesuglebtų ir nesentų, taip pat gydymui.
Fiziologinis masažo veikimas aprašytas anksčiau. Kontraindikacijos skiriant kosmetinį masažą: ūmus veido odos uždegimas, pūliniai,
ūmi raudonųjų spuogų forma, pūslelinė, kontagiozinis moliuskas, grybelinės ligos, plokščios karpos, sutrūkusi ir sudrėkusi oda, ūmus veido nervo uždegimas, III laipsnio hipertoninė liga ir kitos sunkios somatinės ligos.
Masažą skiria gydytojas kosmetologas. Masažo kursas -15-20 seansų, kas antrą dieną arba du kartus per savaitę. Kursai kartojami 2-3 kartus per metus.
Prieš masažą veido ir kaklo oda ištrinama losjonu, po to 2-3 minutėms uždedamas karštas kompresas. Nuėmus kompresą, tolygiai uždedamas atitinkamas kremas pagal masažo linijas (80 pav.).
Masažuotoja rankas taip pat patepa kremu. Rankos juda ritmiškai, švelniai ir lėtai. Abi rankos dirba vienodai. Iš pradžių masažuojamas kaklo nugarinis paviršius: 1) pusiau sulenktais delnais apimamas kaklas nuo speninių ataugų ir tolygiai glostant
slenkama pečių ir nugaros link, delnai sueina prie menčių kampų. Kartojama 3-4 kartus; 2) kaklo raumenų maigymas: abiejų rankų nykščiai delniniu paviršiumi uždedami 2 cm
iš abiejų stuburo pusių 7-to kaklo slankstelio aukštyje, žiediniais judesiais nykščiai slenka iki kaukolės pagrindo ir baigiama II-V pirštų delniniu paviršiumi slenkant speninių ataugų link. Tokie pat judesiai kartojami nugariniu II-V pirštų (sulenktų į kumštį) paviršiumi;
3) trapecinio raumens maigymas: žiediniais judesiais nugariniu II-V pirštų (sulenktų į kumštį) paviršiumi nuo peties sąnarių šoniniais kaklo paviršiais slenka speninių ataugų link;
4) trapecinio raumens pjovimas ir kapojimas išorinėmis delnų briaunomis nuo peties sąnarių speninių ataugų link. Baigiama kaklo glostymu. Visi judesiai kartojami ?>-Ą kartus.
156 MASAŽAS
80 pav. Veido masažo linijos
Veido masažas: 1) judesiai, gerinantys kraujo nutekėjimą
venomis: II-V pirštų delniniai paviršiai fiksuojami po apatiniu žandikauliu, o nykš
čiai - iš abiejų pusių virš nosies. Tuo pačiu metu nykščiai, glostydami skruostikaulius, nusileidžia, o II-IV pirštai kyla apatinio žandikaulio kampo link ir nusileidžia žemyn kaklo šoniniais paviršiais iki pečių (81 pav.);
2) krutinės ir kaklo priekinio paviršiaus glostymas atliekamas visų pirštų delniniu paviršiumi nuo apatinio krūtinkaulio krašto apatinio žandikaulio link. Po to pirštai slenka iki smakro vidurio ir fiksuoja smakrą lengvu paspaudimu taip, kad II pirštai gula po apatine lūpa, o III-V pirštai - po smakru, po to grįžtama prie ausų spenelių (82 pav.);
3) smakro glostymas - plaštakos nusileidžia nuo apatinio žandikaulio kampo iki smakro vidurio. Išskėsti pirštai apima smakrą ir viršutinę lūpą. Smiliai uždedami virš
81 pav. Judesiai, gerinantys venų kraujotaką
82 pav. Krutinės ir kaklo priekinio paviršiaus glostymas
KOSMETINIS MASAŽAS 157
k 83pav. Smakro glostymas
84pav. Žiedinis burnos raumens glostymas
85 pav. Poakių glostymas
viršutinės lūpos, III pirštai - smakro duobutėje, IV ir V pirštai - po smakru su lengvu paspaudimu, po to plaštakos grįžta prie ausų kaušelių (83 pav.);
4) žiedinis burnos raumens glostymas atliekamas II ir III pirštų delniniu paviršiumi nuo ausies kaušelio kramslio lengvai slenkant skruostais pakaitomis kaire ir dešine ranka. II pirštas glosto odą virš viršutinės lūpos, o III pirštas - po apatine lūpa, pirštai susitinka lūpų kampuose ir iš ten kyla į viršų ausies kaušelio kramslio link (84 pav.);
5) poakių glostymas. Glostoma lengvai, be spaudimo, III ir IV pirštai nusileidžia nuo nosies, slenka viršutiniu skruostikauliu smilkinių link, kur kartu ir II pirštais paspaudžia odą (85 pav.);
6) vokų glostymas. Glostoma kartu abiem rankomis, IV pirštų delniniais paviršiais nuo
158 MASAŽAS
86pav. Vokų glostymas
smilkinių apatinius vokus iki vidinių akių kampų ir toliau viršutinius vokus. Glostymas nepertraukiamas, baigiamas „aštuoniuke" (glostymas IV pirštais) (86 pav.);
7) žiedinių akių raumenų glostymas. Pradedama nuo smilkinių palei apatinį voką iki vidinio akies kampo ir toliau po antakiais. Antakio pradžioje III pirštas gula virš antakio švelniai fiksuodamas, po to rankos vėl grįžta smilkinių link, III ir IV pirštai susitinka (87 pav.);
8) vingiuotas žiedinių akių raumenų glostymas. Toks pat kaip anksčiau aprašytas, tik vietoj švelnios fiksacijos - vingiuotas glostymas virš antakio (88 pav.);
9) kaktos ir smilkinių glostymas. Atliekamas keturių pirštų delniniu paviršiumi. Pradeda dešine ranka nuo kaktos vidurio į dešinę smilkinių link ir atgal. Po to nuo smilkinių pirštai slysta tarpuakio link, kur susi-
88pav. Vingiuotas žiedinių akių raumenų glostymas
KOSMETINIS MASAŽAS 159
89pav. Kaktos ir smilkinių glostymas
k A 90pav. Vingiuotas kaktos glostymas
91 pav. Krutinės ir šoninių kaklo paviršių trynimas
tinka ir pakaitomis glosto kaktą nuo antakių iki plaukų augimo linijos (89 pav.);
10) vingiuotas kaktos glostymas atliekamas kaip anksčiau aprašyta, tik glostoma vingiuotai (90 pav.);
Glostymas baigiamas delnais vingiuojant pagal masažo linijas nuo kaktos vidurio smilkinio link, nuo nosies smilkinių link, nuo lūpų kampų iki ausų kramslio, nuo smakro vidurio ausų kaušelio spenelių link. Nuo ausų kaušelio spenelių delnai slenka žemyn šoniniais kaklo paviršiais iki krūtinkaulio.
Krūtinės ir šoninių kaklo paviršių trynimas pradedamas nuo apatinio krūtinkaulio krašto. II-V pirštų delniniu paviršiumi trinama spirale raktikaulio vidurio link, kaklo šoniniu paviršiumi iki ausies kaušelio spenelio (91 pav.).
160 MASAŽAS
92pav. Smakro ir žiedinio lupų raumens trynimas
93 pav. Nosies raumenų trynimas
Smakro ir žiedinio lūpų raumens trynimas pradedamas po smakru, trinant spirale lūpų kampų liniją smakro duobutės link, po to lūpų kampų link iki viršutinės lūpos vidurio, slenkant ant nosies sparnelių. Nuo nosies sparnelių kyla smilkinių link (92 pav.).
Nosies raumenų trynimas. Abiejų rankų II-V pirštais apimamas ir fiksuojamas smakras, I pirštais žiediniais judesiais trinami nosies speneliai, nosies nugaros link (93 pav.).
Kaktos raumenų trynimas. II-V pirštais apimamas ir fiksuojamas smakras, po to pirštai kyla iki tarpuakio ir nuo kaktos vidurio, nuo antakių spirale slenka plaukų link bei nuo kaktos vidurio smilkinių link. Masažuojami smilkiniai, po to pirštai nusileidžia iki ausų kaušelių vidurio ir vėl kyla iki kaktos vidurio, po to slysta iki apatinio žandikaulio vidurio (94 pav.).
94 pav. Kaktos raumenų trynimas
KOSMETINIS MASAŽAS 161
Veido stuksenimas (stakato). Plaštakos kyla prie kaktos vidurio. Sulenktų II-V pirštų delniniais paviršiais spirale stuksenama nuo kaktos vidurio smilkinių link, po to - aplink akis, vėl per smilkinius, nosies sparnelius ausies kaušelio kramslio link, lūpų kampų, ausies kaušelio spenelio, smakro pusėn, aplink smakrą. Po to rankos grįžta atgal ta pačia tvarka iki kaktos vidurio (95 pav.).
Kaktos ir skruostų raumenų trynimas. Nuo kaktos vidurio II-V pirštais spirale trinama visa kakta smilkinių link, trinami ir smilkiniai. Po to slenkama nosies spenelių link, kurie trinami III pirštais ir judama viršutinės lūpos link. Pradedama masažuoti ir II pirštais, slenkama spirale apatinio žandikaulio vidurio link, iš čia II—IV pirštai kyla spirale skruostų lateraliniu paviršiumi smilkinių link (96 pav.).
96pav. Kaktos ir skruostų raumenų trynimas
95pav. Veido stuksenimas 97pav. Vibracinis skruostų glostymas
162 MASAŽAS
Vibracinis skruostų glostymas. Masažuojama delnais. II pirštai - virš viršutinės lūpos, III pirštai - po apatine lūpa, IV-V -po apatiniu žandikauliu. Rankos slenka smilkinių link, po to ausų kaušelių kram-slių link, baigiama prie ausų kaušelių spenelių. Baigiant švelniai fiksuojama.Vibracinis glostymas yra vienkartinis (97 pav.).
Banguojantis smakro ir skruostų glostymas. Tai lyg vibracinio glostymo tęsinys. Sulenktu dešiniu delnu apimamas kairysis skruostas nuo ausies kaušelio spenelio ir banguojančiu judesiu glostoma smakro link, apimamas smakras ir masažuojamas dešinysis skruostas dešinio ausies kaušelio spenelio link, taip pat pakaitomis masažuojama kaire ranka. Nuo smakro vidurio rankos kyla ausų kaušelių spenelių link (98 pav.).
98pav. Banguojantis smakro ir skruostų glostymas
Banguojantis smakro maigymas. Pirštų padėtis: I pirštai po apatine lūpa, II-V - apima smakro apačią. 1 ir II-V pirštai lyg išverčia smakro minkštuosius audinius, t. y. II-V kyla į viršų, I pirštai paeiliui slenka žemyn, kartojama 2-3 kartus. Masažavimas baigiamas banguojančiais judesiais apatinio žandikaulio kraštu ausų spenelių link (99 pav.).
Smakro ir skruostų raumenų maigymas. Masažuojama pagal masažo linijas, pradedama nuo smakro vidurio. Kairės rankos pirštai apima odą, poodinius audinius ir lyg „perduoda" juos dešinės rankos pirštams, o kairės rankos pirštai apima tolesnę sritį. Maigoma ausų link, ir nuo čia kairioji ranka pradeda nuo kairiojo lūpų kampo ir judesiai kartojami ausies kramslių link, po to nuo nosies sparnelių ausų kaušelio vidurio
99pav. Banguojantis smakro maigymas
KOSMETINIS MASAŽAS 163
100 pav. Smakro ir skruostų raumenų maigymas
101 pav. Žiedinis smakro raumenų maigymas
link. Taip pat maigoma iš dešinės veido pusės. Kartojama po 3 kartus (100 pav.).
Žiedinis smakro raumenų maigymas Nugariniu sulenktų pirštų paviršiumi ne
nutrūkstamu žiediniu maigymu masažuojama pasmakrė, po to - nuo smakro vidurio apatinio žandikaulio kraštu ausų spenelių link. Kartojama 3 kartus (101 pav.).
Smakro ir skruostų raumenų žnybčioji-mas (maigymo variantas). Ištiesti galiniai ir viduriniai pirštakauliai sulenkiami į kumštį. I ir II-V pirštų pirštakauliai nugariniu paviršiumi pagal masažo linijas žnyb-čioja trimis kryptimis: 1) nuo apatinio žandikaulio krašto lūpų kampo link; 2) nuo apatinio žandikaulio krašto skruostų vidurio link; 3) nuo apatinio žandikaulio skruostų lateralinio paviršiaus vidurio link. Baigiama slenkant žiediniais žnybčiojimais
102 pav. Smakro ir skruostų raumenų žnybčiojimas
164 MASAŽAS
lūpų kampų link ir atgal apatinio žandikaulio kampo link. Kiekviena kryptimi žnyb-čiojimas kartojamas tris kartus (102 pav.).
Akių išorinių kampų, smilkinių, kaktos ir lūpų odos bei raumenų žiedinis trynimas. Išskėstais II ir III kairės rankos pirštais šiek tiek išlyginama ir fiksuojama dešiniojo ausies kampo oda (II pirštas prie antakio galo, o III - prie apatinio akiduobės krašto). Delniniu dešinės rankos IV piršto paviršiumi lengvai trinama tarp kairės rankos II ir III piršto. Po to pirštai slysta kaktos link, kur II pirštas fiksuoja odą prie plaukų, o III pirštas - virš antakių. Nuo kaktos vidurio kairės rankos II ir III pirštai nusileidžia j tarpuakį, po to vėl kyla kairiąja kaktos puse smilkinių link. Paskui fiksuoja kairįjį išorinį akies kampą ir slysta kairiojo
103 pav. Akių išorinių kampų, smilkinių, kaktos ir lūpų odos bei raumenų žiedinis trynimas
lūpų kampo link. Visur, kur fiksuojama oda, dešiniosios rankos IV pirštų žiedu trina 8 kartus fiksuotas sritis. Veidas trinamas vieną kartą (103 pav.)
Nosies-lūpų, tarpuakio, kaktos ir išorinių akies kampų raukšlių skersinis žnaibymas. I-II ištiestų pirštų delniniu paviršiumi nuo apatinės nosies-lūpų raukšlės kylant aukštyn žnaiboma taip, kad II pirštas tartum pakelia odą, o I pirštas ją prispaudžia prie II piršto. Kartojama 3 kartus. Po to pirštai slysta šoniniu nosies paviršiumi iki tarpuakio ir skersai pažnaibo tarpuakio raukšlę. Paskui pirštai slysta kaktos viduriu iki plaukų augimo linijos. Iš čia II pirštai, pasukti nagais vienas prieš kitą, pažnaibo tris kaktos raukšles smilkinių link. Kaktos raukšlės žnaibomos vieną kartą. Toliau žnai-
104pav. Nosies-lūpų, tarpuakio, kaktos ir išorinių akies kampų raukšlių skersinis žnaibymas
KOSMETINIS MASAŽAS 165
105 pav. Odos ir raumenų paspaudimas trišakio nervo išėjimo į paviršių vietose
bomos išorinės akių kampų raukšlės - žnaibymo kryptis: žemyn, į šonus ir į viršų. Kartojama 3 kartus (104 pav.).
Odos ir raumenų paspaudimas trišakio nervų šakų išėjimo i paviršių vietose. Nuo smakro vidurio delnai apima veidą. II-V pirštai trumpais paspaudimais kelia odą aukštyn ir pirštų delniniu paviršiumi giliai spaudžia smakrinį nervą (žemiau lūpų kampų), kildami aukštyn. Taip pat spaudžiamas poakiduo-binis nervas. Toliau spaudžiamas antakiduo-binis nervas (pirmajame antakių trečdalyje). Po to rankos kyla iki plaukų augimo linijos. Kartojama 2 kartus (iš viso 16 paspaudimų). Paskui spaudžiama nuo smakro vidurio smilkinių link, žemiau lūpų kampų, skruostų viduryje, smilkinių srityje ir nuo smakro vidurio, žemiau lūpų kampų ausų kaušelių spenelių link. Kartojama 2 kartus (105 pav.).
106 pav. Nutrukstantiej i paspaudimai
Nutrūkstantieji paspaudimai. II pirštai padedami po apatine lūpa, III-V - po smakru. Paspaudžiamą ir pirštai staigiai pakeliami, po to II pirštai padedami virš viršutinės lūpos, III - po apatine lūpa, IV-V - po smakru ir taip pat paspaudžiamą, po to pirštai staigiai pakeliami. Taip pat delnais paspaudžiamas viršutinis viršutinio žandikaulio kraštas ir smilkiniai. Kartojama 3 kartus (106 pav.).
Veido stuksenimas (stakato). Ištiestais pirštais stuksenama nuo smilkinių kaktos vidurio link ir atgal, per skruostinius lankus nosies sparnelių link, po to ausies kaušelio vidurio link, lūpų kampų link, nuo lūpų kampų ausies spenelių ir smakro link. Paskui tokia pat tvarka pirštai kyla į viršų iki kaktos vidurio (107 pav.).
Veido glostymas. Šoniniu II-V pirštų paviršiumi, plaštakos šiek tiek pasuktos į vidų, I pirštai glaudžiami po IV pirštais. Pradeda-
166 MASAŽAS
109pav. Kaklo skersinis žnaibymas 110 pav. Žiedinis kaklo raumenų maigymas
KOSMETINIS MASAŽAS 167
111 pav. Smakro trynimas
ma nuo kaktos vidurio smilkinių link, nuo nosies sparnelių per skruostus kramslių link, nuo nosies sparnelių ausų spenelių link. Glostymas baigiamas smakro srityje. II pirštai susitinka po lūpa, I-V pirštai - po smakru, rankos kyla ausų spenelių link, po to nusileidžia šoniniu skruostų paviršiumi iki raktikaulių vidurio. Veido masažas baigiamas priekinės kaklo dalies masažu. Glostomas kaklas ir smakras, spirale trinami krūtinės ir kaklo raumenys (108 pav.).
Kaklo skersinis žnaibymas. Žnaiboma I ir II pirštų galinių pirštakaulių delniniu paviršiumi, kiti pirštai sulenkiami į kumštį. Pradedama nuo kaklo pagrindo vidurinės dalies nugarinės dalies link palei 3 horizontalias linijas (prie kaklo pagrindo, per kaklo vidurį ir prie viršutinės dalies). Atliekami 3~Ą žnaibymai kiekvienoje linijoje. Taip
112 pav. Smakro stuksenimas
pat žnaiboma ir palei 3 vertikalias linijas (priekinėje kaklo dalyje ir abiejose šoninėse, iki ausų spenelių (109 pav.).
Žiedinis kaklo raumenų maigymas. Maigoma sulenktų pirštų nugariniu paviršiumi. Pradedama nuo krūtinkaulio krašto raktikaulių vidurio link ir rankos kyla šoniniu kaklo paviršiumi (110 pav.).
Smakro trynimas. Trinama ištiestų pirštų šoniniu paviršiumi po smakru į abi puses (masažuojama pjovimu), pradedama per vidurį - į kairę, grįžtama atgal - į dešinę (111 pav.).
Smakro stuksenimas. Atpalaiduotų pirštų delniniu paviršiumi nutrūkstančiais judesiais stuksenama nuo smakro vidurio į dešinę ir į kairę. Kartojama 3-4 kartus. Ištiestais pirštais stuksenama 3 kartus iš dešinės į kairę pusę (112 pav.).
168 MASAŽAS
113 pav. Smakro srities paspaudimas
Smakro srities paspaudimas. Pusiau sulenktais delnais (arba vienas delnas uždedamas ant kito) apimamas smakras ir paspaudžiamas. Per smakro vidurį rankos išsiskiria ir kyla, paspaudžiamą lūpų kampų link ir vėl nuo smakro vidurio apatinio žandikaulio vidurio link bei nuo smakro vidurio ausų spenelių link. Masažas baigiamas glostymu tomis pačiomis kryptimis (113 pav.).
Lengvas tekšnojimas po smakru. Rankos pakaitomis II, III, IV pirštais lengvai takšnoja nuo kairiojo apatinio žandikaulio kampo dešiniojo kampo link. Kartojama 3 kartus (114 pav.).
114pav. Lengvas tekšnojimas po smakru
Smakro ir kaklo glostymas. Abiejų rankų delnais pakaitomis glostoma nuo kaklo pagrindo apatinio žandikaulio link (iš dešinės į kairę). Prie smakro vidurio viena ranka slysta į kairę, kita - į dešinę pusę ausų spenelių link ir nusileidžia šoniniais kaklo paviršiais raktikaulių link. Kartojama 2-3 kartus.
Šitaip baigiamas higieninis kosmetinis masažas.
Dabar plačiai naudojami įvairūs elektriniai, mechaniniai, hidro, baro ir ultragarsiniai masažo prietaisai arba jų deriniai. Masažas aparatais gali būti atliekamas atskirai arba derinamas su masažu rankomis.
XIV Masažavimas aparatais
Dabar plačiai naudojami įvairūs elektriniai, mechaniniai, hidro, baro ir ultragarsiniai masažo prietaisai arba jų deriniai. Masažas aparatais gali būti atliekamas atskirai arba derinamas su masažu rankomis.
14.1. Vibracinis masažas ir jo prietaisai Vibraciniai reiškiniai plačiai paplitę gamtoje. Su jais žmogus susiduria kasdien ir visur.
Vibruoja troleibusai, automobiliai, traukiniai, laivai, lėktuvai, staklės, konvejeriai, ventiliatoriai, grąžtai, kavai malti mašinėlės, dulkių siurbliai, ypač - televizoriai, radijo aparatai, šaldytuvai ir kt. Visą dieną žmogaus organizmą veikia įvairaus intensyvumo ir dažnio virpesiai. Žmogus prie to pripranta ir dažnai mažai skiria tam dėmesio. Tačiau tai iki tam tikro laiko. Tokie krūviai nėra labai jau nekalti. Vibracijos poveikis organizmui yra galingas specifinis dirgiklis. Esant pakankamai intensyviai ir ilgai trunkančiai vibracijai, organizme stebimi ir tam tikri pakitimai. Susergama net vibracine liga. Ja dažnai serga žmonės, ilgai dirbę su intensyvios vibracijos prietaisais, pavyzdžiui, su pneumo plaktukais. Todėl mokslininkai, konstruktoriai ir technikai nuolat ieško būdų, kaip mažinti vibracijos intensyvumą, jos poveikį žmogaus organizmui. Tinkamai panaudota vibracija gali turėti ir teigiamą poveikį.
Vibracija - tai mechaniniai švytuokliniai judesiai. Jos metu kūnas periodiškai praeina pro nuolatinę, stabilią padėtį pasvirdamas į vieną ar kitą pusę. Švytuokliniams judesiams būdingi kinetiniai ir dinaminiai rodikliai. Vienas tokių požymių - tai judesio amplitudė ir švytuoklinių judesių dažnis.
Vibracinis masažas aparatais - tai gydymo virpesiais metodas. Virpesiai gaunami iš specialių aparatų arba mechaniškai.
Kadangi vibracija tiesiogiai veikia žmogaus odą, buvo manoma, kad ir jos poveikis yra lokalus, sukeliantis vibracijos vietoje padidintą kraujo ir medžiagų apykaitą. Vėliau nustatyta, kad vibracija, kaip ir masažas, turi ne tik lokalų poveikį, bet veikia organus, esančius
170 M A S A Ž A S
toliau nuo masažuojamos vietos. Į vibraciją reaguoja visas organizmas.
Literatūroje nėra vieningos nuomonės parenkant optimalius vibracinio masažo parametrus (dažnį, amplitudę, trukmę). Fiziologinis vibracinio masažo poveikis, kaip tik ir priklauso nuo šių parametrų bei nuo lokalios ar bendros kūno vibracijos.
Vibracinis masažas dažniausiai pradedamas esant 30-50 Hz virpesių dažniui ir iš lėto didinant juos iki 150-170 Hz dažnio. Procedūros trukmė -10-15 minučių. Vienos kūno dalies masažas trunka ne ilgiau kaip 2-3 minutes. Procedūros atliekamos kasdien arba kas antrą dieną. Procedūrų kiekis nustatomas individualiai, priklausomai nuo patologinio proceso intensyvumo, masažuojamojo amžiaus, kantrumo procedūrai. Po 8-10 procedūrų daroma 2-3 savaičių pertrauka. Vibromasa-žas efektyvus tada, kai masažuojamasis pats atlieka papildomus judesius, keičia kūno padėtį ir kt.
Efektyvus ir kombinuotas masažas, tai yra masažo rankomis ir vibracija derinys. Mechaninė vibracija, daranti stiprų poveikį, ypač papildo ir pagerina fiziologinį masažo rankomis efektą. Po masažo rankomis (glostymo, trynimo, maigymo) gali būti naudojamas vibracinis masažas, pavyzdžiui, 1-2 minutes pneumovibromasažas. Procedūra baigiama masažuojant rankomis. Galima viena ranka atlikti masažą rankomis, kita -aparatu, naudojant vibratorių.
Daugelio dešimtmečių mokslininkų darbais įrodyta, kad masažas vibracija, esant įvairioms ligoms, patologiniams procesams yra efektyvi gydymo bei profilaktikos priemonė, todėl nuolat buvo tobulinama šio ma
sažo technika, tikslinamos metodikos, ieškoma naujų būdų virpesiams gauti.
Vibraciniai aparatai skirstomi pagal galimybę veikti visą kūną (vibracinė kėdė, lova, platforma) ir aparatus veikiančius lokaliai, masažuojančius atskiras kūno dalis. Viso kūno vibratoriai praktiškai naudojami mažai.
Dabar vibromasažo praktikoje plačiai paplitusi grupė aparatų, kurių pagrindą sudaro maitinamas iš elektros tinklo - elektro-variklis su pritvirtintu ant ašies diržu. Vibracijos amplitudę reguliuoja pacientas pagal vibracinio diržo įtempimą.
14.1.1. Įvairūs masažo prietaisai
Masažo prietaisas „Sportas" AM-2. Vibracijos dažnis - 45-50 Hz. Amplitudė -nuo 2-3 mm iki 12 mm. Vibracija į masažuojamąją kūno dalį perduodama per platų diržą. Procedūros trukmė - 9-15 minučių. Masažą pradedame pacientui stovint. Iš pradžių masažuojama nugara ir juosmuo (3-5 minutes), po to - sėdynė ir dubuo (3-5 minutes). Sėdint masažuojamos kojos ir pėdos (3-5 minutes).
Geromis eksploatacinėmis savybėmis pasižymi tos grupės elektromagnetinis masažo aparatas „Samson" (115 pav.).
Prietaisai „Tonusas" AMS-1 ir „Tonusas" AMP-1. Šie prietaisai skleidžia aukšto dažnumo virpesius. Prietaisai „Tonusas" gaminami su dviem dažnuminiais režimais (AMS-1, AMP-1) ir vienu režimu (AMS-1.1, AMP-1.1). Virpesių dažniai dviejų režimų prietaisuose yra 1500 ir 2500 virpesių per minutę. Vieno režimo prietaise - 2000 virpesių per minutę (116a pav.). Virpesiai minkštu elastingu diržu perduodami į ap-
MASAŽAVIMAS APARATAIS 171
775pav. Masažo aparatas „ Samsonas "
nuogintą kūno dalį. Šie virpesiai sukelia malonų šilumos pojūtį. Specialus diržo audinys skleidžia mikrosroves, kurios kartu su mechaniniais virpesiais duoda maksimalų efektą (116b pav.).
Panašūs aparatai plačiai naudojami ir užsienyje. Jie naudojami kaip masinio masažo priemonė, pavyzdžiui, Vienoje (Austrija) poilsio ir parodų parke, Pietų ir Šiaurės Amerikos viešbučiuose, Japonijos sanatorijose.
Elektrinis vibromasažo prietaisas VPM-1 arba VPM-3. Prietaisas naudojamas lokaliam masažui. Gali būti panaudotas ir ma-sažavimuisi. Prietaisas turi įvairių antgalių, kurie dažniausiai pritaikomi kosmetiniam masažui (117 pav.). Pusiau sferinis antgalis naudojamas atskirų raumenų grupių ir sausgyslių masažui. Masažas pradedamas žemo dažnio vibracija, kuri iš lėto didinama, pa-
116a pav. Prietaisas „ Tonusas "AMS-1
sukant reguliatoriaus rankenėlę prieš laikrodžio rodyklę.
Pilvo, juosmens, kojų masažas atliekamas gulint, kitų kūno dalių masažas - sėdint. Masažo judesiai atliekami lėtai, prietaiso antgalio nereikia labai spausti prie kūno. Vibracijos poveikis didėja didinant atstumą nuo kūno iki antgalio. Jautrios kūno vietos masažuojamos naudojant minkštus antgalius, kartu reguliuojant masažo intensyvumą ir trukmę.
Higieninio masažo trukmė - 15-20 minučių. Atskirų raumenų grupių masažo trukmė - 2-3 minutės.
Elektrinis vibromasažo prietaisas „El-vo". Šiuo prietaisu 100 Hz dažnio vibracija perduodama į masažuojamą kūno dalį. Tokių antgalių yra keturi, juos galima keisti.
Nugaros, pilvo, rankų ir kojų masažui rekomenduojamas plokščias, nelygaus pavir-
172 MASAŽAS
MASAŽAVIMAS APARATAIS 173
117pav. Vibromasažo prietaisas VPM-1
118pav. Vibromasažo prietaisas VPM-1
siaus antgalis arba toks pat su speneliais. Kaklo, galvos masažui naudojamas dantytas antgalis (118 pav.).
Masažo įrenginys. Bereduktorinis linijinis elektromagnetinis variklis, kurios judanti šerdelė vienu galu kinetiškai sujungta su elastingais dantytais skridinukais, kitu galu - su plokštele masažui. Tai sudaro pagrindinį masažo bloką. Masažo įrenginys tvirtinamas prie sienos. Įvairūs šarnyrai ir traukės leidžia laisvai manipuliuoti masažo bloku,
119pav. Masažo įrenginys
120 pav. Prietaisas PEM-1
keisti masažo bloko padėtis. Elektroninis bloko valdymo pultas reguliuoja masažo skritulių apsisukimų dažnį ir jėgą. Keičiant masažo bloko antgalių padėtį, galima atlikti ne tik vibracinį masažą, bet ir glostymą bei trynimą (119 pav.).
Prietaisas PEM-1 UXL 4.2. Skiriamas kojų, rankų, nugaros, liemens, pilvo savimasa-žui. Prietaisas naudojamas medicinos ir sporto įstaigose, namie (120 pav.).
Elektromagnetinis prietaiso variklis sukeliantis švytuoklinius judesius, veikia vibratorių, kuris, betarpiškai kontaktuodamas
174 MASAŽAS
121 pav. Vibromasažo prietaisas
122 pav. Įrenginys raumenų ir sausgyslių
masazavimui
123 pav. Prietaisas biologiškai aktyvių taškų
masažui
su kunu, jį masažuoja. Prietaisas turi du darbo režimus. Vibracijos dažnis reguliuojamas nuo 50 iki 100 Hz.
Elektrinis vibracinio masažo prietaisas. Korpuse įtaisytas elektros virpesių transformavimo į mechaninius virpesius keitiklis. Keitiklio paviršiuje yra skrituliukais užpildyti grioveliai-išėmos. Paviršius padengtas elastinga membrana. Įjungus variklį, keitiklis juda, skrituliukai sukasi ir vibruoja veikdami membraną. Dėl didoko antgalio paviršiaus, membranos išorėje vibraciją gana didelė (121 pav.).
Įrenginys raumenų ir sausgyslių masažui. Tai stalo tipo uždara dėžė. Stalo paviršiuje yra stačiakampė išpjova, padengta elastinga medžiaga. Dėžės šone yra valdymo pultas.
Masažo metu pacientas guli ant minkšto stalo paviršiaus (122 pav.). Masažuojamoji kūno dalis padedama ant išpjovos. Dėžės viduje yra reguliuojamas rėmas sujudančiu įtaisu. Įtaise ant atraminių svertų ir guolių pritaisytas būgnas su trimis skrituliais, kurie yra ties stalo išpjova. Elektros variklis per perdavimo sistemą suka būgną ir skritulius, 6-7 apsisukimų per minutę greičiu, paeiliui mikrosmūgiais veikia masažuojamąją kūno dalį. Skritulių smūgių jėga yra reguliuojama. Būgnas dėl specialaus įtaiso juda per visą stalo išpjovos ilgį. Procedūros trukmė kontroliuojama specialaus taimerio.
Įrenginys biologiškai aktyvių taškų masažui. Šis įrenginys naudojamas tik masa-žavimuisi. Ebonitiniai skridinukai įtaisyti į elektrai laidžią medžiagą. Medžiagos galuose - rankenėlės. Viduryje - izoliacinis intarpas šuntuoj ančiai grandinei sudaryti (123 pav.) Susidaręs elektrostatinis laukas
MASAŽAVIMAS APARATAIS 175
apima daugelį žmogaus biologiškai aktyvių taškų. Dėl biologiškai aktyvių taškų elektros varžos, susidaro uždara kontūrinės srovės grandinė: skridinys, rankenėlė, žmogaus ranka, biologiškai aktyvūs taškai.
Prietaisas taškiniam masažui. Tai elektros varikliukas, kuris vibruodamas perduoda virpesius Edisono plunksna su kauliniu antgaliu į masažuojamąją kūno dalį.
N. Preobraženskis ir A. Svetlajevas (1959 m.) elektrovibracijai panaudojo elek-troskustuvo varikliuką. Jo inkaro gale pritvirtintas antgalis skleidžia 50 Hz dažnio ir iki 1,5 mm amplitudės virpesius.
Darbui galima naudoti ir elektroskambu-čio principu veikiantį elektromagnetą, prie kurio tvirtinami vibraciją perduodantys antgaliai.
Sis prietaisas, panaudojus specialius antgalius, gali būti taikomas burnos ertmei masažuoti.
14.2, Vibracinio-vakuuminio masažo prietaisai
Šių prietaisų darbas pagrįstas vibracijos ir vakuumo deriniu, kuris turi didelį ir visapusišką poveikį žmogaus organizmui.
Naudojami aparatai EMA-1 ir EMA-2. Tai originalios konstrukcijos N. Vasiljevo sukurti prietaisai (1976 m.).
Prietaisą sudaro iš tinklo maitinamas elektros variklis, cilindrai, stūmokliai ir guminės žarnos su įvairiais savos konstrukcijos antgaliais-vibratoriais. Prietaiso konstrukcija, keičiant antgalius, padeda atlikti mechaninį arba vibrovakuuminį masažą. Prietaiso veikimo principas - tai įvairaus spaudimo oro perdavimas iš cilindro per gumines žarnas į guminius antgalius. Prietaisai yra vieno
arba dviejų cilindrų, galinčių masažuoti dviem vibratoriais. Vibracijos dažnis - nuo 5 iki 50 Hz (124 pav.).
Nepertraukiamais kontaktiniu būdu perduodamais virpesiais, pagal limfos tekėjimo kryptį, atliekamas atskiros kūno dalies masažas. Masažas gali būti atliekamas vertikaliai, horizontaliai, ratu. Prispaudus vibratorių prie kūno 0,2-1 kg jėga ir traukiant jį kūno paviršiumi ?>-A cm/sek. greičiu, imituojamas glostymas rankomis. Prispaudus 2-4 kg jėga ir traukiant 5-10 cm/sek. greičiu - trynimas, o prispaudus 5-9 kg jėga ir traukiant 2-3 cm/sek. greičiu - maigymas. Masažuoti pradedama nuo nugaros sprando link (3 min.), kojų iš apačios į viršų (4 min.), krūtinės (1 min.), rankų iš viršaus žemyn (3 min.) ir baigiant masažuojami pilvo raumenys (4 min.).
124pav. Prietaisas EMA-2
176 MASAŽAS
Vibracinio masažo prietaisas. Prietaisą sudaro plastmasinė kasetė, kurioje įtvirtintas judamas rotorius ir elektrovariklis. Rotoriaus ašies galuose radialiai išdėstyti keturi kronšteinai su voleliais. Apatinėje atramos dalyje tarp strypelių ištemptas elastingas elementas. Prie elektros variklio pritvirtintas sraigtas, kuris per korpuse esančią angą siurbia orą variklio aušinimui.
Masažo įrenginyje gali būti įtaisytas ir reguliuojamas šildymo elementas. Todėl masažuojant kūnas gali būti ir šildomas. Oras įrenginyje sušildomas iki reikiamos temperatūros ir sraigtu paduodamas į masažuojamąją kūno dalį.
Babijo aparatas. Mechaninio masažo stacionarinis prietaisas yra pagamintas M. Babijo (1969). Jo panaudojimas paprastas ir nereikalauja tokių didelių fizinių jėgų bei įgūdžių, kaip masažas rankomis (125 pav.). Šio aparato privalumas, kad masažą galima atlikti tiek vertikaliais, tiek horizontaliais judesiais. Juo atliekamas ne tik vibracinis masažas, bet ir klasikiniai
125 pav. Babijo aparatas
masažo rankomis būdai: glostymas, trynimas.
Aparato konstrukcija nesudėtinga: stove-lis, rėmas, elektrovariklis, reduktorius ir 7 antgalių rinkinys.
Šiuo aparatu ypač sėkmingai, geriau negu patyrusio masažuotojo rankomis, gali būti atliekamas trynimas. Gydant sąnarius, trynimas yra svarbiausias masažavimo būdas. Jeigu rankomis jautriau, švelniau, diferencijuotai galime atlikti masažą, tai šiuo prietaisu galime masažuoti didesnes raumenų grupes. Masažas rankomis švelniais, glostančiais judesiais sėkmingai gali būti panaudotas po masažo aparatu. Trukmė - 12-15 min.
Babijo aparatu, prijungus specialų antgalį, galime atlikti ir taškinį masažą.
14.3. Mechaninis masažas, jo prietaisai
14.3.1. Padų masažas
Žmogaus paduose yra daug biologiškai aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su vidaus organais. Masažas tiesiogiai veikia pado zonas, atitinkančias įvairius vidaus organus (126 pav.). Pado taškų dirginimas gerina bendrą organizmo būseną, atskirų organų veiklą, šalina nuovargį ir nervinę įtampą. Labai efektyvus pado masažas atliekamas vaikščiojant basomis, ypač nelygiu pagrindu, kuris (pripratus) gali būti net ir iš aštrių akmenukų. Toks masažas žinomas labai seniai. Jau senovės Graikijoje vaikščiojimas basom buvo tapęs savotišku kultu. Spartos ir Atėnų jaunuoliai mokyklose visus metus vaikščiodavo basi. Teisę apsiauti jie gaudavo nuo 18 metų. Garsieji senovės filosofai
MASAŽAVIMAS APARATAIS 177
Plutarchas, Sokratas, Seneka vaikščiojo basi ir net per aštrius akmenis. XIX a. vokiečių mokslininkas Sebastijanas Kneipas (1821-1897) skelbė vaikščiojimą basomis daugelio ligų profilaktikai ir gydymui. Dabar „pagal Kneipą" vien tik VFR gydoma daugiau kaip 50-tyje kurortų.
Dabar padų masažui kuriami įvairūs prietaisai, takeliai, bateliai.
Masažinė avalynė. Čekoslovakai gamina specialią avalynę „Magnetik", skirtą kraujo apytakai gerinti, raumenų nuovargiui šalinti, net galvos skausmams (migrenos priepuoliams) malšinti. Rekomenduojamos avaly-
D
126 pav. Aktyvieji pėdos taškai atitinkantys įvairius vidaus organus:
1 - kankorėžinė liauka, 2 - hipofizė, 3 - ausys, 4 - kaktinis antis, 5 - akys, 6 - pailgosios smegenys, 7 - gerklė, 8 - kaklas, 9 - skydliaukė, 10- porinė skydliaukė, 11-plaučiai, 12-širdis, 13 - kepenys, 14- tulžies pūslė, 15- skrandis, 16- kasa, 17 - blužnis, 18 - antinksčių liauka, 19- antinksčiai, 20 - inkstai, 21 - skersinė-gaubtinė žarna, 22 - stuburo slanksteliai, 23 - kylančioji žarna, 24 - storoji žemyn einanti žarna, 25 - plonosios žarnos, 26 - akloji žarna, 27- apendiksas, 28 - žemyn einanti žarna, 29 - strėnos, 30 - keliai, 31 - priešinės liaukos, gimdos, tiesiosios žarnos atsipalaidavimo sritis, 32 - moteriškų lytinių organų atsipalaidavimo sritis, 33 - šono sritis nuo talijos iki klubų
178 M A S A Ž A S
nės vidpadis yra specialios formos, su iškilimais, kurie liečia tam tikrus kojos pado taškus. Be to, sandaluose įtaisyti pastovūs magnetai, sukuriantys magnetinį lauką apatinėje kojos dalyje.
Mūsų pramonė gamina basutes, kurių pado vidinė dalis padengta 0,3-0,5 cm ilgio danteliais. Dantelių paviršius - pusiau sferinis. Jie gerai veikia aktyviuosius pado taškus (127 pav.).
127pav. Avalynė irmaniežaspadų masažui:
a - batai, b - basutės, c - maniežas
128 pav. Takelis pado masažui „ Kolibris "
Takelis pado masažui „Kolibris". Atsistojęs ant platformos, kurios pagrindą sudaro laisvai besisukantys lygiu paviršiumi skridimai ir laikydamasis už specialios atramos, pacientas eina ir bėga vietoje bei tuo pat metu masažuoja padus (128 pav.). Masažuotis galima ir sėdint. Procedūros pradžioje, tol, kol pripranta padai, masažuojamasi dviem būdais:
1) čiuožiant žemyn iš pradžių viena koja, o vėliau abiem;
2) keičiant čiuožimo žingsnį, nepakėlus padų, ridenant juos pirmyn ir atgal per skridimus.
Galima daryti ir kitus pratimus. Vėliau einama ir bėgama vietoje. Pratimus galima atlikti basomis arba apsiavus bateliais minkštu ir lygiu padu.
Tobulinant šio prietaiso efektyvumą, prie atramos pritvirtinamas vibromasažo prietaisas „Tonusas-AMP-1" (J. Damanskas ir A. Saulytienė). Tai efektyvus masažo prietaisų derinys, padedantis tuo pat metu atlikti atskirų kūno dalių vibromasažą ir padų mechaninį masažą.
Padų masažo skridimai. Reguliarus padų masažas šiuo prietaisu apsaugo nuo plok-
MASAŽAVIMAS APARATAIS 179
729pav. Įrenginys pado masažui
ščiapadiškumo, gerai šalina nuovargį. Ypatingai šis masažas rekomenduojamas protinį darbą dirbantiems žmonėms. Tai paprasta ir efektyvi organizmo atstatymo priemonė. Padų masažas iš pradžių atliekamas sėdint, vėliau - stovint. Masažuojame padus nuo pirštų iki kulnų ir priešingai, ridenant prietaiso skridimais. Iš pradžių nestipriai spaudžiant, vėliau - stipriau padais spaudžiant skridinius galima masažuoti vieną padą arba abu kartu.
Po masažo rekomenduojama kelis kartus sulenkti ir ištiesti kojų pirštus. Masažą kartoti 2-3 kartus, 15 minučių.
Plokščiapadiškumui išvengti, pėdų masažas atliekamas derinant jį su specialiais pratimais, pavyzdžiui:
1) kojos pirštais pakelti nuo grindų įvairius daiktus;
2) kojos pirštais siekiant kulną keltis turi išsilenkti, o kojos pirštai yra tiesūs;
3) tiesinti ir sulenkti pėdą; 4) daryti judesius ratu. Įrenginys pado masažui. Įrenginį sudaro
išgaubtas stačiakampis rėmas, kuriame ant lygiagrečių ašių šachmatine tvarka įtaisyti laisvai besisukantys dantyti skridinukai. Įrenginys turi atsilenkiantį su skersiniais iškilimais dangtelį, kuris nejudančia gumine plokštele jungiasi su masažuojančia įrengimo dalimi (129 pav.).
130 pav. Įrenginys pado raumenų reabilitacijai
Pacientas, uždėjęs padą ant skridinukų, ridena juos pirmyn ir atgal. Skridinukai, riedėdami ant guminės plokštelės nelygaus paviršiaus, sukelia gerai juntamą pado vibraciją. Išgaubtas įrenginio masažuojamosios dalies paviršius gerai priglunda prie paciento pado paviršiaus ir tai padidina masažo poveikį.
Įrenginys pado raumenų reabilitacijai. Šiame įrenginyje oro srovė masažuoja pado, pirštų raumenis ir pėdos lanko jautrias zonas (130 pav.).
Oras elektros varikliu įsiurbiamas į specialų įtaisą ir per platformos kanalų sistemą dirgina pado jautrias zonas, gerina raumenų relaksaciją ir poilsį.
Masažo kilimėlis. Kilimėlio paviršius padengtas 2 cm ilgio, 0,5 cm skersmens spygliais. Spyglių paviršius - pusiau sferinis. Iš viršaus spygliai padengti minkšta plastmasės danga (131 pav.).
180 M A S A Ž A S
131 pav. Masažo kilimėlis
Kilimėlis masažuoja padus juo vaikščiojant ir bėgiojant. Jis gali būti įdedamas į specialų apavą arba taikomas bėgančiame ta-kelyje-trebante. Kilimėliu galima masažuoti ir atsigulus ant jo.
Panašūs kilimėliai gaminami ir nedengtu paviršiumi.
14.3.2. Įvairių kūno dalių mechaninis masažas
Masažinis takelis. Sis takelis naudojamas įvairių kūno dalių masažui. Jo populiarumas susijęs dar ir su tuo, kad juo gali naudotis įvairaus amžiaus žmonės namų sąlygomis. Tai gana efektyvi masažo priemonė.
Masažinis takelis gali būti vienos ir dviejų eilių. Geresnis dviejų eilių takelis. Skridimai gali būti lygiu paviršiumi ir figūriniai (gerai turėti abu). Masažas pradedamas ir baigiamas ant takelio su lygiu paviršiumi. Masažo viduryje naudojame takelį su figūriniais skridimais (132 pav.). Šį masažą deriname ir su masažu rankomis. Iš pradžių daromas masažas rankomis, kurio metu kūnas paruošiamas gilesniam masažui. Po to masažuojama takeliu ir procedūra baigiama vėl masažui rankomis. Tokio masažo
132pav. Masažo takelis
trukmė -15-20 min, 50% masažo trukmės skiriama masažui rankomis.
Masažo jėga reguliuojama masažinio takelio spaudimu. Iš pradžių judesiai esti lengvi, švelnūs, nesukeliantys skausmo. Masažas trunka neilgai. Masažas griežtai draudžiamas esant venų išsiplėtimui, sergant tromboflebitais.
V. Glaščenko (1974 m.) pagamino dviejų eilių masažo takelį, kuriame skridinu-kai įtvirtinti ne lygiagrečiai, bet tam tikru kampu. Judant takeliui į priekį, oda skri-dinukais sugnybiama, o judant atgal - išlyginama. Tai padidina masažo efektyvumą (133 pav.).
Masažo takelių skridinukai pagaminti iš medžio arba plastmasės. Tai leidžia juos panaudoti masažavimui maudantis duše, vonioje, ežere arba jūroje. Toks masažo derinys ypač efektyvus.
Masažavimosi procedūra
Savimasažo metodika, naudojantis ma-sažiniu takeliu yra maždaug tokia. Masažo seansas pradedamas nuo nugaros. Pradžio-
MASAŽAVIMAS APARATAIS 181
133 pav. V. Glaščenko masažo takelis
je takelis laikomas lygiagrečiai stuburui, jo vieną rankenėlę laiko viršutinė ranka, o ant-rąją - ranka esanti ties sėdmenimis. Masa-žuojamasi spaudžiant skridimus prie nugaros, išilgai jos. Kiekvienai nugaros pusei darome po 5-7 judesius aukštyn-žemyn. Masažuojantis galima keisti pozą - tai lengvai pasilenkiant į priekį, tai vėl atsitiesiant.
Po to nugara masažuojama skersai - darant judesius iš kairės į dešinę ir priešingai. Masažuojamasi pradedant juosmens-kryž-mens sritimi ir kylant į viršų iki pažastų. Taip daromi 5-8 judesiai, pauzė ir vėl 5-8 judesiai.
Po to masažinis takelis permetamas iš viršaus per pečius, juos apjuosiant, ir masažuojama viršutinė nugaros dalis, mentės, pečių lankai. Daromi 5-8 judesiai, kartojama 3 kartus.
Po to masažuojami šoniniai liemens paviršiai. Tuo tikslu, besimasažuoj antis pasisuka tai į dešinę, tai į kairę. Daro 5-7 judesius kiekvienai pusei, kartoja po 3 kartus.
Po to masažuojami trapecinių raumenų kraštai nuo kaklo šono iki peties sąnario,
deltinio raumens ir atgal. Taip daromi 3-5 judesiai, kartojama 3 kartus. Toliau masažuojamas kaklas, jis glostomas skersai, pradedant nuo plaukuotosios galvos dalies iki pečių lankų. Kaklas masažuojamas trumpais brūkšneliais. Viso daromi 5-6 judesiai, kartojami 3 kartus. Masažuojantis rekomenduojama palenkti galvą į priekį, atgal į šonus. Kaklo ir pečių lankų masažas duoda teigiamus rezultatus, esant kaklo osteochondrozei, o taip pat jos profilaktikos tikslais.
Krūtinė masažuojama skersai ir išilgai, darant 4-6 judesius ir kartojant juos 2-3 kartus. Didieji krūtinės raumenys masažuojami tik vyrams.
Sėdmenų ir juosmens kryžmens masažas. Jis pradedamas nuo sėdmeninių raukšlių, masažuojama skersai ir einama iki juos-mens-kryžmens srities. Kiekvienos pusės sėdmuo gali būti masažuojamas ir įstrižine kryptimi.
Šlaunies masažas pradedamas nuo užpakalinio šlaunies paviršiaus. Besimasažuojan-tysis sėdi ant kėdės, kojos sulenktos per kelių sąnarius. Galima užpakalinį šlaunies paviršių masažuotis ir stovint. Masažuojamoji koja sulenkta per kelio sąnarį stačiu kampu ir pastatyta ant kokio nors paaukštinimo arba suoliuko. Šiose padėtyse galima masažuotis ir šoninius bei priekinius šlaunies paviršius. Išorinis šlaunies paviršius, kur yra stipri plačioji šlaunies fascija yra masažuojamas stipriai, o vidinis šlaunies paviršius - švelniai. Kiekvienam šlaunies paviršiui daromi 7-8 judesiai, kartojami 3 kartus.
Blauzdos masažas pradedamas nuo užpakalinio blauzdos paviršiaus, tai yra nuo dvilypio raumens masažo. Besimasažuojanty-sis sėdi, masažuojamoji koja sulenkta per
182 MASAŽAS
134 pav. Įrenginys žmogaus darbingumui gerinti
kelio sąnarį ir pastatyta ant žemo suoliuko. Užpakalinį blauzdos paviršių galima masažuotis ir stovint.
Šoninis blauzdos paviršius dažniausiai masažuojamas sėdimoje padėtyje, koja sulenkta per kelio sąnarį ir šiek tiek atstatyta į priekį. Daroma 7-9 masažo judesiai, kartojama 3 kartus.
Pilvo masažas masažiniu takeliu daromas sėdint arba stovint. Pradedama nuo apatinės pilvo dalies ir einama į viršų. Masažuojant skersine kryptimi daromi 6-7 judesiai, kartojami kas 3 kartus. Pakeitus rankų padėtį, pilvą galima pasimasažuoti ir išilgine kryptimi. Daromi 2-3 judesiai, pakartojama 2 kartus.
Įrenginys žmogaus darbingumui didinti. Įrenginį sudaro elastiški diržai-plokš-telės, ant kurių pritvirtintos nerūdijančio metalo 0,1-1 cm ilgio adatėlės. Adatėlių skaičius ant diržo yra įvairus, nuo 0,5 iki 16
135 pav. Kuznecovo aplikatorius
vienetų viename cm. Diržai turi reguliuojamus užsegimus.
Prieš procedūros pradžią, diržai-plokšte-lės padedamos adatėlėmis į viršų ant pusiau minkšto paviršiaus. Pacientas atsargiai iš sėdimos padėties gulasi ant diržų, kurie įtempus yra užsegami sagtimis. Priklausomai nuo paciento organizmo, skiriama procedūros trukmė ir dažnis (134 pav.).
Adatinis Kuznecovo aplikatorius. Tai daug plastmasinių (su aštriais dantukais)
MASAŽAVIMAS APARATAIS 183
modulių, įtvirtintų į polietileną arba į medžiagą (135 pav.).
Modulių tarpai yra įvairūs. Žmogus, gerai pakeliantis skausmą, naudoja aplikato-rių su tarpeliu 8-6 mm. Dirgliems žmonėms skiriami aplikatoriai su tarpeliu 6-4-2 mm. Panašūs aplikatoriai naudojami ir vaikams.
Aplikatoriaus dydis turi atitikti masažuojamąją kūno dalį. Aplikatorius naudojamas šalinant nuovargį, didinant darbingumą ir gydymo tikslais.
Mechaninio masažo prietaisas. Tai 30-40 cm ilgio ir 3 cm storio cilindras, kurio galuose yra skritulių formos sustorėjimai. Cilindro formos korpusas - spiralinis, nelygus. Jame daug iškilimų ir įdubimų. Cilindras gali būti padarytas iš įvairios medžiagos: medžio, metalo, plastmasės, keramikos. Uždėjus cilindrą ant kūno ir jį ridenant, masažuojame kūną (136 pav.).
Prietaisas raumenims treniruoti ir atpalaiduoti. Tai cilindro formos 40-50 cm ilgio prietaisas. Cilindro galuose ant guolių įtaisyti skridiniai su rankenomis. Laisvai besisukančios galvutės-skridinukai įtaisyti ant lygiagrečių elastingų strypelių. Masažas atliekamas dviem būdais:
136 pav. Mechaninio masažo prietaisas
137pav. Prietaisas raumenims treniruoti ir atpalaiduoti
1) jei pirštu prispausime skridinuką, tai galvutės apie savo ašį nesisukinės ir masažo poveikis bus nedidelis;
2) atleidus pirštą, galvutės sukasi apie savo ašį, o tai sustiprina masažo poveikį, raumenį veikia minkštos pulsuojančios bangos (137 pav.).
Įrenginys treniruotei ir nugaros masažui. Prietaisą sudaro masažo įrenginys ir ve-loergometras. Judanti masažo įrenginio dalis kinetiškai sujungta su reguliuojančiu pedalą mechanizmu. Sukant pedalus, atliekamas atskirų kūno dalių masažas. Be krūvio raumenims, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemoms, atliekamos dar ir nugaros raumenų masažas (138 pav.).
Savimasažo prietaisas. Tai vaikiško žaislo mėnulio savaeigio tipo valdomas (te-lemetrine sistema) iš atskiro valdymo bloko prietaisas. Originalios sistemos ratai be judėjimo į priekį ir atgal bei posūkių, atlieka ir raumenų maigymą. Prietaiso gale įrengtas tvorelės tipo antgalis atlieka trynimo veiksmą. Norint sustiprinti raumenų masažą, įrenginį galima apkrauti svorio plokštelėmis (139 pav.)
Įrenginys gimnastikos pratimams ir raumenų masažui. Jis sudarytas iš vertikalaus stovo, sujungto su rėmų platforma, galinčio keisti pasvirimo kampą. Viename rėmo galų įtaisytas fiksatorius, kitame -skridiniai. Ant rėmo platformos įtaisytos rankenos, o platformos paviršius padeng-
184 M A S A Ž A S
138 pav. Įrenginys treniruotei ir nugaros masažui
139pav. Savimasažo prietaisas
140pav. Įrenginys gimnastikos pratimams ir raumenų masažui
tas laisvai besisukančiais guminiais skridimais (140 pav.).
Pastačius rėmą tinkamu kampu vertikalaus stovo atžvilgiu, pacientas atlieka įvairius gimnastikos pratimus. Tuo pat metu, dirbant raumenims, skridimai masažuoja kūną.
Dviguba prietaiso paskirtis padeda pratęsti mankštą, kadangi tuo metu daromas raumenų masažas gerina kraujo apytaką, greičiau pašalinami metabolizmo produktai.
Prietaisas raumenų masažui. Prietaisą sudaro šakutės tipo su rankenėle rėmelis, ant kurio priekinės minkštos ašelės pritvirtinti pastovūs disko formos ir besisukantys rutulio formos elementai. Disko formos elementai truputį didesni negu rutuliniai. Elementai gali būti iš įvairios medžiagos (metalo, plastmasės, medžio arba iš keramikos). Prietaisu braukoma masažuojamąsias kūno dalis (141 pav.).
Elektromasažo prietaisas EM-14/220. Jis skiriamas mechaniniam ir šiluminiam įvairių kūno dalių masažui. Originali prietaiso konstrukcija padeda atlikti svarbiausius masažo būdus - trynimą ir maigymą.
MASAŽAVIMAS APARATAIS 185
141 pav. Prietaisas raumenų masažui
142pav. Elektromasažo prietaisas EM-14/220
143 pav. Elektromasažuoklis EMS-10/220
Be to, juo galima paveikti masažuojamąją dalį infraraudonaisiais spinduliais (142 pav.).
Priklausomai nuo intensyvumo, masažas gali būti tonizuojantis, raminantis ir higieninis. Tonizuojančio masažo metu prietaiso nespaudžiame ir darome 2-3 judesius per sekundę. Raminančio masažo metu - spaudžiame vidutiniškai, masažuojame sulėtintu tempu (1 judesys per 2-3 sekundes). Higieninis masažas rekomenduojamas norint pagerinti bendrą organizmo būklę. Jis derinamas su fiziniais pratimais, atliekamas prieš juos arba po jų. Higieninis masažas taip pat gali būti tonizuojantis arba raminantis, atliekamas bet kuriuo dienos metu, bet ne vėliau kaip 2-3 valandas prieš miegą. Jis gali būti sėkmingai naudojamas prieš treniruotę arba varžybas.
Masažas gali būti lokalus ir bendras. Bendras kūno masažas atliekamas pradedant nuo pėdų ir slenkant kojomis, dubeniu, liemeniu, nugara, rankomis, pečių juosta, baigiamas pilvo ir krūtinės masažavimu. Masažuojant atskiras kūno dalis, daroma 12-20 judesių. Bendro masažo trukmė (nuo 5 iki 30 minučių) parenkama individualiai. Ma-sažavimo kryptys tos pačios, kaip ir atliekant masažą rankomis.
Rutulinis elektromasažuoklis EMS-10/ 220. Originalios konstrukcijos buitinis prietaisas, kuriuo galima atlikti vieną svarbiausių masažo būdų - trynimą. Atliekamas per masažuojamą kūno dalį judant besisukantiems skrituliams. Prietaise įmontuotas šildymo elementas, kuris teikia masažo šiluma poveikį. Prietaisas naudojamas kosmetiniam masažui, raumenų skausmus malšinti.
186 M A S A Ž A S
Atskiros kūno dalys (rankos, kojos, dubuo, juosmuo, nugara) masažuojamos po 5 minutes. Prieš naudojant prietaisą, minutę atliekamas masažuojamosios kūno dalies glostymas delnu (143 pav.).
14.4. Elektrostimuliacinis masažas ir jo prietaisai
Pastaraisiais metais medicinoje atstatant raumenis sergantiems įvairiomis neurologinėmis ligomis, po įvairių traumų, iškilus raumenų atrofijos pavojui, sportinėje praktikoje ugdant fizines ypatybes, ypač jėgą, sportininkų reabilitacijai po sunkių fizinių krūvių plačiai taikoma raumenų elektrosti-muliacija. Kai kurie raumenų elektrostimu-liacijos principu veikiantys prietaisai sėkmingai pradėti naudoti masažui.
Įrenginys raumenų stimuliacijai-masa-žui. Šakutės tipo rėmas su rankenėle, kurio viduje ant skirtingų ašelių yra įtaisyti du elektrai laidžios medžiagos voleliai. Volelių paviršius - dantytas. Voleliai laidais sujungti su elektrostimuliatoriumi, generuojančiu si-nosoidalinius impulsus (144 pav.).
144 pav. Įrenginys raumenų stimuliacijai-masažui
Voleliai pridedami prie odos. Iš lėto didinant srovės stiprumą, surandame dydį, kuris sukelia neskausmingą raumens susitraukimą. Voleliai pro masažuojamą kūno dalį ridenami pirmyn ir atgal 2-10 mm/sek. greičiu. Elektros srovė, tekėdama tai vienu voleliu, tai kitu išilgai raumens skaidulų skleidžia dirginančias bangas.
Programuojamas įrenginys kojų treniruotei ir masažui. Įrenginį sudaro pagrindas ir šarnyrais sujungta platforma, kurioje įrengtas kojų pritvirtinimo įtaisas. Platforma glaudžiai sujungta su mazgu, kuris elektros varikliu mechaniškai ją lanksto. Platformoje įmontuotas tenzodaviklis. Elektrinė įrenginio dalis turi stiprintuvą, potenciometrą, indikatorių ir elektros impulsų generatorių (145 pav.).
Prieš masažą ant blauzdų ir pėdos tiesiamųjų raumenų tvirtinami elektrodai. Platforma patogiai priglaudžiama prie paciento pado, kurią spausdamas pacientas žiūri į indikatorių ir spaudžia maksimalia jėga. Po to spaudimo jėga sumažinama 0,6-0,8 karto.
145 pav. Įrenginys kojų raumenims treniruoti ir masažuoti
MASAŽAVIMAS APARATAIS 187
146pav. Vibrodinas
Iš lėto didinant stimuliuojamą srovę, surandame dydį, kuris sukelia raumens neskausmingą susitraukimą, po to 5-10% stimuliuojamos srovės dydį mažiname.
Masažuojama padais lankstant platformą 20°-50° kampu 10-20 kartų per minutę. Jeigu pacientas padais sumažina spaudimą į platformą, tai stimuliuojamų impulsų amplitudė padidėja. Stimuliuojami pėdų lenkėjai priverčia raumenis dirbti užprogramuota jėga. Jeigu padų spaudimas į platformą didesnis negu nustatyta jėga, raumenų dirginimas elektros impulsais nutraukiamas.
Vibrodin (VFR). Tai masažo aparatas, kuris vienu metu atlieka vibromasažą ir odos dirginimą elektros srove (146 pav.).
Masažas atliekamas dviem dažnumais (1-5 Hz ir 90-100 Hz). 1-5 Hz virpesių dažnumas taikomas stimuliuojant raumenų susitraukimą, t. y. darant raumenų gimnastiką. 90-100 Hz dažnumas taikomas šali-
nant spazmus, sukietėjimus. Žemo dažnumo interferuota elektros srovė perduodama antgaliu, kuriame įmontuoti 4 elektrodai. Tai nesukelia žymesnio odos sudirginimo. Procedūra teikia pacientui malonų pojūtį. Srovės dirginantį veikimą sumažina vibracijos pojūtis, o tai padeda žmogaus organizmui pakęsti didesnę elektros srovę, kuri prasiskverbia giliau į organizmą.
Dirginančios srovės ir vibromasažo kompleksas yra efektyvus ir per trumpą laiką duoda gerų rezultatų. Esant tokiam dirginimui, žymiai pagerėja kraujotaka, intensyvėja limfos cirkuliacija. Tai yra efektyvi profilaktikos ir gydymo priemonė.
14.5. Pneumo, baro ir masažo ultragarsu prietaisai
Prietaisai pneumo masažui. Pneumo masažas - tai padidinto arba sumažinto spaudimo oro bangos poveikis masažuojamajai vietai. Kompresoriumi įvairaus spaudimo oras per specialų antgalį tiekiamas į masažuojamą kūno vietą. Pirmasis pneumoma-sažą panaudojo V. Tombijas savo sukurtu prietaisu „Ritmoguper". Vėliau prietaisas
188 MASAŽAS
147pav. Baro masažo įrenginys
buvo tobulinamas. Šios grupės prietaisai naudojami ir stomatologinėje praktikoje, gydant ausų, nosies, gerklės ligas. Ausų gydymui naudojamas Delstanco pneumomasa-žo aparatas. Tai metalinis cilindras, kuriame stūmokliu suspaudžiamas oras. Cilindras gumine žarnele sujungtas su plastmasiniu antgaliu, kuris įstatomas į ausį.
Kravčenkos baromasažo prietaisas . Baromasažas atliekamas naudojant V. Kravčenkos aparatą (147 pav.). Oro įsiurbimas ir išmetimas atliekamas oro siurbliu. Minimalus slėgis kameroje yra 66,6 kPa (500 mm/Hg stulpelio), maksimalus -106,6 kPa (800 mm/Hg stulpelio), temperatūra - ne didesnė kaip +40°C. Masažas atliekamas kaitaliojant kompresiją ir dekompresiją ne daugiau kaip 3 kartus. Pirmu atveju seanso trukmė - 20 minučių, antru - 6 minutės.
Dekompresijos metu masažuojamoje kūno dalyje stipriai išsiplečia kraujagyslės, ypač sustiprėja kraujotaka, odos temperatū-
148pav. Ultragarsinis masažas
ra pakyla iki + 1,5°+3°C. Tai pagerina medžiagų apykaitos procesus audiniuose. Dekompresijos zonoje didėja ląstelių aktyvumas. Kompresija gerina veninio kraujo nutekėjimą, greičiau pašalina metabolizmo produktus.
Gydant sunkias kojų ar rankų traumas, teigiamas efektas pasiekiamas po 5-6 procedūrų.
Prietaisas masažui ultragarsu. Masažas ultragarsu atliekamas pasinaudojant ultragarso, fizioterapine aparatūra (148 pav.). Reikalingas aukšto dažnumo elektros generato-
M A S A Ž A V I M A S APARATAIS 189
rius ir pjezoelektrinis keitiklis. Žinoma, kad ultragarso virpesiai atsimuša nuo ploniausio (0,001 mm) oro sluoksnio, todėl, atliekant masažą, reikalingas geras aparato galvutės kontaktas su žmogaus oda. Todėl naudojamas vazelinas, lanolinas ir kiti tepalai. Aparato darbo dažnis - nuo 880 iki 2950 k/Hz, galvutės plotas - 0,5-10 cm. Procedūros trukmė - 2-5 minutės. Masažas atliekamas lė
tais judesiais išilgine kryptimi ir ratais. Užsienio šalių pramonė gamina dar daug
ir kitų prietaisų masažui aparatais. Visi šie prietaisai pagrįsti anksčiau aprašytais vibracijos, elektros, pneumo, ultragarso, raumenų elektrostimuliacijos, mechaniniais ir kitais efektais.
Ypač daug prietaisų gaminama galvos ir kosmetiniam masažui.
XV. Hidromasažas
15.1. Vandens ir šilumos poveikis žmogaus organizmui Vanduo ir šiluma yra labai paplitę fiziniai faktoriai Žemėje ir glaudžiai susiję su žmogaus
organizmo nervine, kraujotakos sistemomis, medžiagų apykaitos procesais, endokrininių liaukų veikla ir kt.
Atitinkamai dozuojant, atsižvelgiant į organizmo būklę bei reaktyvumą, vanduo ir šiluma pagerina organizmo veiklą, trofinius procesus, sukelia gydomuosius efektus.
Vanduo labiausiai paplitusi medžiaga Žemėje. Hidrosfera (Žemės vandens apvalkalas) sudaro 1,5 milijardų km, padengia apie 3/4 Žemės paviršiaus. Vanduo sudaro ir 65% žmogaus organizmo masės, yra svarbiausias komponentas medžiagų apykaitos procese.
Vanduo turi ypatingą reikšmę visiems gyviems organizmams, nes tai svarbiausia terpė jų ryšiui su aplinka. Vanduo yra svarbiausias faktorius Žemės geologiniam ir biologiniam formavimuisi. Vandenyje atsirado pirmi gyvi organizmai, ilgame evoliucijos kelyje išlipę į sausumą, tačiau išlaikę ryšį su vandeniu.
Vanduo yra ir universalus skiedėjas. Jame tirpsta svarbūs gyvybiniams procesams cheminiai junginiai, dujos ir kitos medžiagos. Vandenyje vyksta elektrinė druskų ir rūgščių disociacija. Jis yra biologinis dirgiklis, nuolat veikiantis žmogų jo kasdieniniame gyvenime. Vandens vaidmuo svarbus ir organizmo apsauginiams mechanizmams. Jis, veikdamas savo temperatūra organizmą, keičia termoreguliacijos procesus, audinių trofinę funkciją, pašalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus.
Šiluminė energija pasižymi dideliu biologiniu aktyvumu. Organizmo gyvybinius procesus lydi nenutrūkstamas šilumos susidarymas. Šiluma daro stiprų poveikį organizmo energetiniam balansui, o tai sukelia atsakomąsias reakcijas.
Tam tikroms organizmų rūšims būdinga specifinė temperatūra, kuri turi didelę įtaka tų organizmų gyvybinių procesų eigai. Žmogus yra šiltakraujis gyvūnas. Jis išlaiko sąlyginai vienodą savo kūno temperatūrą. Normali žmogaus kūno (pažasties) temperatūra yra +36,6°C, Yra ir topografinių žmogaus odos temperatūros skirtumų (149 pav.). Žmogaus
192 MASAŽAS
149pav. Žmogaus huno temperatūros žemėlapis
kūno temperatūra priklauso ir nuo paros laiko: dieną (12-16 vai.) yra aukščiausia, apie 4 vai. ryto - žemiausia (26°C). Organizmo temperatūros kitimai priklauso nuo energijos išnaudojimo - šilumos atidavimo ir šilumos gamybos, medžiagų apykaitos procesų intensyvumo.
Organizmo termoreguliacija yra fizinė ir cheminė. Fizinė reguliacija esti tuomet, kai organizmo šilumos atidavimas vyksta ją iš
kvepiant, išspinduliuojant, išprakaituojant. Pastarosios vaidmuo, atiduodant šilumą, pakankamai didelis. Cheminė šilumos reguliacija - tai organizmo fiziologinių procesų visuma, kuri susidaro vykstant medžiagų apykaitai.
Kiekvienas iš išorės gautas šilumos perteklius skatina organizmą pastovios temperatūros išlaikymui didinti šilumos atidavimą ir priešingai.
Vandens ir šilumos, kaip gydomųjų faktorių, tarpusavio ryšys yra labai didelis. Vanduo - svarbus šilumos nešėjas, bet ne vie-
HIDROMASAŽAS 193
nintelis. Juo gali būti ir gydomasis purvas, ozokeritas, parafinas, smėlis, durpės, molis, oras, šviesa, elektra. Anksčiau išvardytos terpės dažniausiai yra skiriamos šildymui. Vanduo gali būti naudojamas ir šildymui, ir šaldymui.
Sąveikaujant kūnams, turintiems įvairias temperatūras, tarp jų vyksta šiluminės energijos kitimai. Įvairių terpių temperatūros dirgiklių stiprumas priklauso nuo jų fizinių savybių: nuo šilumos talpumo, laidumo ir gebėjimo išlaikyti šilumą. Nuo šių terpių savybių ypač priklauso organizmo dirginimas ir atsakomoji organizmo reakcija.
Šilumos talpumas - šilumos kiekis, kuris reikalingas duotajai terpei sušildyti 1°C. Šilumos laidumas - medžiagos gebėjimas atiduoti savo šilumą. Dėl savo fizinių savybių vanduo yra labai patogus laidininkas šilumai perduoti. Iš visų kietų ir skystų šilumos agentų didžiausią šilumos talpumą turi vanduo. Todėl jis gali akumuliuoti didelį kiekį šilumos, net du kartus daugiau sugerti šilumos negu gydomasis purvas ir greičiau perduoti ją organizmui. Pasižymintis didele konvekcija ir dideliu šilumos laidumu vanduo greitai atšąla, atiduodamas šilumą panardintam jame kūnui. Vanduo yra 28-30 kartų laidesnis šilumai negu oras. Todėl, kai oro temperatūra yra +20°C, mes nejaučiame šalčio, o esant tokiai temperatūrai vonioje - būna šalta. Naudojant šią vandens savybę, dirginant organizmo termoreguliacinius mechanizmus, galima perduoti arba atimti iš organizmo didelį kiekį šilumos.
Hidromasažas pagrįstas šiluminiu (terminiu), mechaniniu (hidrostatiniu) ir cheminiu poveikiu.
Vandens šiluminis poveikis organizmui priklauso nuo vandens temperatūros. Vandens procedūros skirstomos į šaltas - vandens temperatūra iki + 18°C, pusiau šaltas - +20°, +33°C, šiltas - +37°, +39°C ir karštas, kai vandens temperatūra esti didesnė negu +40°C.
Indiferentinės vandens procedūros, ypač vonios, veikia raminančiai, mažina kraujospūdį, širdies tvinksnių dažnį. Šiltas ir ypač karštas vanduo iš pradžių sukelia trumpalaikį odos kraujagyslių susitraukimą. Vėliau vyksta jų išsiplėtimas, aktyvi hiperemija, t. y. šilumos pojūtis, prakaitavimas, pulso ir kvėpavimo padažnėjimas, arterinio kraujospūdžio mažėjimas. Vidaus organų lygiuosius raumenis šilto vandens procedūros veikia raminančiai, malšina skausmą, didina liaukų sekrecinę veiklą. Raminančiai veikia ir centrinę nervų sistemą. Vadinasi, vandens šilumos poveikis organizmui yra didelis, bet reikia labai atsargiai elgtis su juo, ypač nesveikiems žmonėms.
Kiekvieną vandens procedūrą lydi ir mechaninis poveikis, kurį sukelia vandens judėjimas. Tai dušo srovė, ypač „Šarko", vandens judėjimas sukulinėse voniose, vandens srovė povandeninio masažo metu. Panašus poveikis yra ir jūros bangų, vandens srovės upėse, kaskadose. Mechaninis vandens srovės poveikis tonizuoja, treniruoja ir, priklausomai nuo temperatūros, grūdina organizmą.
Mechaniškai vanduo veikia organizmą dar ir hidrostatiniu slėgiu į pasinėrusio žmogaus kūną. Tai ryšku maudantis baseinuose, ežeruose ir net vonioje. Pilnoje vandens vonioje kojų hidrostatinis slėgis būną 40-60 cm vandens stulpo, pilvo ir krūtinės - 5-15 cm vandens slėgio. Toks hidrostatinis spaudimas
194 MASAŽAS
spaudžia kraujagysles, krūtinės ląstą ir to pakanka, kad keistųsi kvėpavimas, kraujotaka. Tai palengvina veninės kraujotakos ir limfos tekėjimą atliekant masažo veiksmus.
Pagal hidrodinamikos dėsnius kūnas vandenyje praranda 9/10 savo svorio, susidaro lyg ir „nesvarumo" sąlygos. Tai padeda geriau atsipalaiduoti žmogui, ypač atliekant masažą vandeniu.
Vandens mechaninio dirginimo sustiprinimas gali pakeisti atsakomąją organizmo reakciją į temperatūros dirgiklį. Pavyzdžiui, atliekant masažą sroviniu dušu, esant 2-3 atmosferų vandens slėgiui, vanduo gali būti ir žemesnės temperatūros (+30°C). Tačiau, nežiūrint į žemą vandens temperatūrą, atsiranda ryški hiperemija. Periferinių kraujagyslių išsiplėtimas vyksta labai greitai, nors žema vandens temperatūra savaime negali sukelti tokios odos kraujagyslių reakcijos. Kuo didesnis vandens spaudimas, tuo ryškiau tai pasireiškia.
Cheminis vandens dirginimo faktorius priklauso nuo cheminės vandens sudėties, tai yra nuo ištirpusių jame mineralinių druskų ir dujų. Masažuojant gėlu vandeniu, cheminis vandens poveikis yra silpnas, masažuojant mineraliniu, jūros vandeniu, vaistų ir dujų (sieros vandenilio, angliarūgštės ir kt.) voniose cheminis dirginimas yra reikšmingas.
Vanduo sustiprina ir geriau transformuoja masažo poveikį organizmui. Pavyzdžiui, povandeniniu masažu mes galime paveikti gilesnes raumenų grupes, kurių masažas rankomis dažniausiai nepaveikia. Dėl stipraus vandens mechaninio poveikio į audinius, kartu su hidrostatiniu ir šilumos poveikiu, atsiranda ir tam tikras terapinis efektas.
15.2. Dušai Masažas dušais atliekamas veikiant kūną
įvairios formos, temperatūros ir slėgio (spaudimo) vandens srovėmis. Masažas dušais pagrįstas mechaniniu ir terminiu vandens poveikiu. Iš visų masažo vandeniu procedūrų mechaninis vandens srovės poveikis labiausiai efektyvus dušuose.
Gydymo dušais katedros VK-3, VI, VK-811. Šie prietaisai plačiai naudojami masa-žavimui vandeniu. Tai - vamzdžių sistema skirta vandens tiekimui (150 pav.). Joje įrengti du rezervuarai-maišytuvai, šalto ir šilto vandens maišymui. Vandens temperatūra ir spaudimas reguliuojami valdymo pulte (skyde) įmontuotais manometrais ir termometrais. Jame įmontuotos rankenėlės atskiriems maišytuvams, ir atskiriems dušams. Nuo kiekvieno maišytuvo į dušo pultą pravestas vamzdis, ant kurio uždėta 30-40 cm guminė žarna (rankovė) su metaliniu
150pav. Gydymo dušais katedra VK-3
HIDROMASAŽAS 195
antgaliu. Vandens srovė švirkščiama pro metalinio 1-1,5 cm skersmens antgalio skylę.
Pritekamaisiais vamzdžiais į pultą atiteka šaltas (iš vandentiekio) ir karštas (iš katilinės) vanduo. Jis maišomas ir nutekamieji vamzdžiai tiekia tam tikros temperatūros ir slėgio vandenį į atskirus dušus.
Vandens gydymo katedra leidžia kaitalioti dušus:
a) pagal formą ir srovės kryptį; 2) pagal mechaninio poveikio intensyvu
mą - lietaus, adatinį, kylantį, cirkuliacinį, srovinį (Šarko), škotišką, vėduoklinį, dušus;
c) pagal vandens temperatūrą - šaltą iki +18°C, šiltoką (+20°-+33°C), indife-rentinį (+34°-+36°C) ir karštą (daugiau +40°C);
d) pagal vandens spaudimą: žemo spaudimo (iki 1 atm.), vidutinio (1,5-2 atm.), aukšto spaudimo (2,5-4 atm.);
e) pagal poveikio lokalizaciją - vietinį ir bendrą.
Dulkinis dušas. Jame žmogaus kūną veikia vandens dulkės, kurios susidaro tiekiant vandenį į specialų antgalį - dulkintuvą. Tai kamuolio formos su mažomis skylutėmis antgalis. Vandens lašai krinta ant žmogaus kūno. Mechaninis šio dušo poveikis yra ne
didelis, didesnis yra vandens temperatūros poveikis.
Lietaus dušas. Tai vandens srovė per specialų tinklelį daloma į atskiras sroveles, kurios krisdamos iš 2-3 m aukščio masažuoja kūną. Mechaninis šio dušo veikimas yra stipresnis. Vandens srovės krinta vertikaliai, arba nedideliu kampu.
Adatinis dušas. Tai lietaus dušo variantas. Į lietaus dušo antgalio skylutes įsukami šiaurėj antys metaliniai 5-7 cm ilgio vamzdeliai, kurių skylutės 0,5-1 mm ir yra mažesnės negu lietaus dušo. Atskirų vandens srovelių poveikis odai primena adatos dūrius. Vandens srovės slėgis lietaus ir adatiniame duše -1-1,5 atm. Vandens temperatūra +25°-+36°C. Procedūros t rukmė-2-5 minutės. Masažo kursas - 10-12 procedūrų kasdien arba kas antrą dieną (151a, b, c pav.).
Cirkuliarinis dušas. Tai apskritas narvelis, kurio sienos padarytos iš vertikalių vamzdžių, viršuje sujungtų žiedu arba lietaus dušo antgaliu (152 pav.). Vamzdžių paviršiuje, nukreiptame į narvelio vidų, yra mažų skylučių, pro kurias bėga vanduo. Ma-sažuojama horizontaliomis plonomis vandens čiurkšlėmis. Vanduo iššvirkščiamas pa-
151 pav. Dušo antgaliai: a - dulkinis, b - lietaus, c - adatinis
196 MASAŽAS
152pav. Cirkuliarinis dušas
didintu spaudimu (1-1,5 atm.) ir, sukeldamas adatos dūrio pojūtį, primena adatinį dušą. Cirkuliacinio dušo mechaninis poveikis yra stiprus. Vandens temperatūra procedūros metu gali būti iš lėto mažinama (nuo +36°-+37°C iki +25°-+26°C). Procedūros trukmė - 2-5 minutės. Masažas atliekamas kasdien arba kas antrą dieną, kursas -15-20 procedūrų.
Srovinis Šarko dušas. Tai labai efektyvus masažavimo vandeniu būdas. Iš specialios katedros trumpa, metaliniu antgaliu žarna, esant vandens slėgiui 2,5-3,5 atm., atstumu 3-3,5 m, vandens srovė nukreipiama į masažuojamą žmogų (153 pav.). Vandens temperatūra iš lėto mažinama nuo +36°, +37°Ciki +15°, +20°C. Masažo trukmė - 1-3,5 minutės kasdien. Masažo kursas -12-15 procedūrų.
153 pav. Šarko dušas
HIDROMASAŽAS 197
154pav. Vėduoklinis dušas
Šis įrenginys leidžia masažuoti kompaktine (anksčiau aprašyta), vėduokline srovėmis arba dviem kontrastinėmis srovėmis. Vėduoklinis dušas: ant srovinio dušo metalinio antgalio uždėjus specialų antgalį arba pirštu prispaudus srovę, masažuojama vėduokline srove. Šio dušo mechaninis poveikis yra mažesnis (154 pav.). Vandens temperatūra - +20°-+32°C. Procedūros trukmė - 1,5 minutės. Atliekant masažą sroviniu arba vėduokliniu dušu, galima kaitalioti vandens slėgį ir srovės formą. Rekomenduotina tokia metodika:
1) vėduokliniu dušu 1-2 kartus apipilame visą masažuojamojo kūną;
2) kompaktine srove lėtai, pradedant kojomis, iš nugaros pusės masažuojame vieną koją iki dubens, vėliau - kitą, kartojame 2 -3 kartus;
3) lėtai vėduokliniu dušu apipilame nugarą;
4) kompaktinė srovė nukreipiama į vieną, o vėliau į kitą ištiestą ranką, kartojama 2-3 kartus;
5) pradedant nuo juosmens kompaktinė srovė nukreipiama masažuoti vieną, vėliau kitą šoną. Tą patį kartojame veidu pasukę pacientą į srovę.
Šiais dušais masažuojama paeiliui visas kūno dalis (išskyrus galva), ilgiau tas kūno dalis, kuriose yra didesnis raumenų ir riebalų sluoksnis, taip pat sąnarius. Reikia vengti nukreipti srovę į jautrias kūno vietas (veidą, kaklą, širdies sritį, lytinius organus). Masažas gali būti ir lokalus, skirtas skaudamai vietai masažuoti.
Škotiškas-kontrastinis dušas - tai yra dviejų srovinių dušų derinys su skirtingomis vandens temperatūromis. Šio dušo stiprus mechaninis poveikis derinamas su intensyviu terminiu poveikiu. Karštą ir šaltą vandenį leidžiame paeiliui arba iš vienos žarnos leidžiame karštą, iš kitos - šaltą vandenį. Abi srovės esti vienodo vandens spaudimo (2-3 atm.).
Procedūros metodika analogiška Šarko dušo metodikai. Iš pradžių masažuojama 30-40 sekundžių karštu (+37°-+45°C) vandeniu, vėliau -15-20 sekundžių šaltu vandeniu ( + 10°--h25°C). Šitaip kontrastinis vanduo keičiamas 4-6 kartus, 1-3 minutes. Pirmosiomis dienomis masažas pradedamas esant mažam vandens temperatūrų skirtumui (+2°--h3°C). Po truputį šį skirtumą didiname, siekdami maksimalaus skirtumo. Procedūrą atliekame kasdien arba kas antrą dieną. Kursas - 15-20 procedūrų.
198 M A S A Ž A S
155pav. Kylantis dušas
Kylantis dušas. Tai tarsi lietaus dušas, tik jo tinklelis nukreiptas ne į apačią, bet j viršų. Virš tinklelio pritvirtintas trikojis su sėdyne, ant kurios atsisėda pacientas. Kylančio dušo vanduo patenka i tarpvietę, todėl toks dušas yra vadinamas tarpvietiniu. Vandens temperatūra būna įvairi, priklausomai nuo ligos. Jeigu sergama hemorojumi, skiriamas vėsus kylantis dušas, jeigu impotencija - šaltas, dubens organų uždegimai - šiltas. Šilto dušo trukmė - 3-5 minutės, šalto -2-3 minutės (155 pav.).
15.3. Povandeninis masažas Vibracinio povandeninio masažo įren
giniai. Šis masažas atliekamas specialiose voniose arba nedideliame baseine su aparatu „Volna". Mechaniniai 10-20 Hz virpesiai per vandens sluoksnį perduodami į masažuojamąją kūno dalį. Procedūros trukmė - 12-15 minučių (156 pav.).
Šis masažas pranašesnis negu kiti vibracinio masažo būdai, nes ritmiški vandens virpesiai labiau adekvatūs dirgikliai organizmui negu mechaniniai ir, perduoti per vandenį, jie apima didesnę kūno dalį. Todėl tokio masažo poveikis yra fiziologiškesnis, lengviau dozuojamas. Vandenyje susidaro nesvarumo būsena, o tai padeda geriau atsipalaiduoti. Reikia stengtis, kad šis atsipalaidavimas būtų kuo gilesnis.
Vonios gali būti gėlo, mineralinio vandens arba su įvairiais ištirpintais priedais. Tuomet be mechaninio, hidroterminio, hidrostatinio poveikio atsiranda dar ir cheminis.
Povandeninį masažą dar galima atlikti ir aparatu ETN „Universal" (VFR), Akvavib-ron (Lenkija).
Povandeninis dušas-masažas. Šis masažo būdas žinomas seniai, plačiau aprašytas A. Horscho (Berlynas, 1936). Jis buvo taikomas gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas.
Dabar tai plačiai naudojamas masažas vandeniu. Jis taikomas gydant traumas, atstatant judamojo aparato sutrikimus, gydant periferinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemų bei kitas ligas.
156 pav. Vibracinis povandeninis dušas
HIDROMASAŽAS 199
157pav. Povandeninis dušas-masažas
Masažas atliekamas specialiose voniose arba mikrobaseinuose (2x1x0,8 m) specialiu povandeninio masažo aparatu, kuriame įmontuotas išcentrinis siurblys (157 pav.). Siurblys siurbia iš vonios gėlą arba mineralinį vandenį ir pagal pasirinktą spaudimą (1-5 min.) per guminę žarną su keičiamais metaliniais antgaliais masažuoja. Aparate yra keturi metaliniai antgaliai su įvairaus skersmens skylėmis (7,8,9 ir 11 mm). Naujo modelio aparatai turi net aštuonis antgalius. Kai kurie jų yra kastuvėlio formos (30x3 mm) arba su mažomis skylutėmis (lietaus dušas). Tai sumažina vandens srovės spaudimą į masažuojamąją kūno dalį. Dažniausiai naudojami aparatai yra „ETN Universal", „UWM Tangentor-8".
Vandens temperatūra vonioje turi būti +35°, +37°C. Masažas pradedamas po 5 mi
nučių ramiai pagulėjus vonioje. Masažo trukmė -15-20 minučių, procedūra atliekama kasdien arba kas antrą dieną, gydymo kursas -15-20 procedūrų.
Mechaninis vandens srovės stiprumas reguliuojamas įvairios formos antgaliais arba keičiant srovės kampą. Masažo intensyvumas gali būti reguliuojamas priartinus arba atitolinus vandens srovę, arba keičiant vandens spaudimą. Masažuojant nugarą, dubenį vandens spaudimas yra 2-5 atm.
Pastaraisiais metais Lietuvoje plačiai naudojamos čekoslovakų Chiranos firmos povandeninio masažo vonios (Chirana-VOD 40.3). Tai didokos - 200x1850x570 cm, 1400 litrų talpos vonios. Jose galima atlikti masažą vandens srove, sūkurinį vandens masažą, galima ir į vandens srovę, atidarius oro ventilį, pūsti oro srovę. Pastaroji dėl oro burbuliukų sukelia vandens srovės vibraciją ir dar labiau pagerina masažo efektą.
200 M A S A Ž A S
158pav. Povandeninis sukulinis masažas
Masažuojama tokiais būdais, kurie primena masažą rankomis: glostymą, trynimą, vibraciją. Masažas atliekamas ratais, pagal laikrodžio rodyklę, nuo periferijos į centrą, pradedamas gulint ant pilvo nuo pėdų, kojų.
Povandeninio masažo variantas yra ir povandeninis sūkurinis masažas. Jis atliekamas
159 pav. Sukurinė vonia VOD-41
specialiose cilindrinėse voniose, kur centrinis siurblys sukelia vandens srovę tarsi ratais. Pacientą po vandeniu veikia vibruojanti, sumaišyta su oru, sūkurinė vandens srovė (158 pav.).
Sūkurinės vonios VOD-41 (Čekoslovakija). Jos naudojamos rankų masažui. Masažo efektas pasiekiamas vandens masės sūkuriais vonioje, kurias sukelia specialus sraigtas. Masažo efektyvumą galime padidinti įleidus į cirkuliuojantį vandenį oro (159 pav.).
15.4. Kitos hidromasažo priemonės
Įrenginys įvairių kūno dalių povandeniniam masažui. Įrenginys leidžia derinti hidromasažą su gimnastikos pratimais. Mažame baseine-vonioje yra įrengta judanti kėdė-platforma. Gulto pagrindas sujungtas su vandens spaudimo reguliatoriumi (160 pav.). Pacientas sėda į kėdę-platfor-mą ir sulenktomis kojomis remiasi į atramą. Ištiesiant kojas, kėdė rieda atgal, vanduo per specialius antgalius masažuoja kūną. Sulenkiant kojas, platforma, veikiama spyruoklės, juda į priekį.
160 pav. Įrenginys įvairių kuno dalių povandeniniam masažui
H I D R O M A S A Ž A S 201
161 pav. Masažo pirštinė
Masažas rankomis vandenyje. Tai derinys masažo rankomis ir savimasažo su šilto vandens procedūra vonioje arba baseine. Vanduo gali būti paprastas, mineralinis arba su įvairiomis priemaišomis. Jame atliekami klasikiniai masažo būdai: glostymas, trynimas, maigymas, pa-daužymas. Masažui naudojamos įvairios specialios pirštinės ir specialūs prietaisai (161 pav.).
Perlų pavidalo vandens masažo vonios. Šiose voniose oras spaudžiamas 101— 202 kPa (1-2 atm.) kompresoriumi per specialų tinklelį-kilimėlį arba guminius vamzdelius su daugybe mažų skylučių (1000-1500). Judančio oro burbuliukai, kurie nusėda ant odos perlo dydžio grūdeliais, švelniai masažuoja kūną (162 pav.).
Labai nesudėtinga perlo pavidalo vandens vonią pasidaryti namie. Per visą vonios ilgį po grotelėmis įtaisomi 4-5 0,2-0,5 mm skersmens vamzdeliai su daugybe skylučių. Vamzdelių atstumas vienas nuo kito - 8-10 cm. Visi jie sujungti kolektoriumi, ant kurio glaudžiai uždedama dulkių siurblio žarna. Vonioje ištirpinamos pušų ekstrakto, jūros druskos, dilgėlių užpilo ir kiti mišiniai. Pacientas gula ant grotelių ir įjungiamas dulkių siurblys. Išeinantis iš vamzdelių oras masažuoja kūną. Procedūros trukmė -10-20 minučių.
Hidromasažo kilimėlis gydant stuburo ligas. Skirtingai negu vienos plokštumos tinklelis-kilimėlis perlo tipo vandens voniose gali būti naudojamas dviejų plokštumų tinklelis-kilimėlis. Plokštumos stovi 110° kampu viena greta kitos. Tai padeda atlikti tiesioginį stuburo masažą. Kilimėlyje yra iki 2100 skylučių, kurios yra 1 mm skersmens oro išėjimui.
Hidromasažo antgaliai burnos ertmei masažuoti. I. Novikovas (1964), A. Co-pikovas (1976) sukonstravo antgalius burnos ertmės hidromasažui. Veikiant vandens spaudimui iki 2 atm. per 150 vnt., 0,3 mm
162 pav. Perlinė masažo vonia
202 M A S A Ž A S
163pav. Prietaisas burnos ertmės hidromasažui 164pav. Antgaliai veido hidromasažui
skersmens skylutės masažuoja burnos ertmę (163 pav.).
Hidromasažo antgaliai veido masažui. A. Copikovas ir A. Kosolapovas (1977) pasiūlė antgalį-irigatorių ir antgalį šepetėlį veido masažui. Antgalyje-irigatoriuje šachmatų tvarka išdėstyta daug 0,3 mm skersmens skylučių, pro kurias vandens srovė
masažuoja veidą. Antgalyje-šepetėlyje skylutės yra tarp šepetėlio šerių. Tai padeda atlikti švelnų veido hidromechaninį masažą (164 pav.).
Bangavimo įrengimai ir kaskados. Pastaraisiais metais mažuose baseinuose įrengiami prietaisai, galintys sukelti palyginus didelį vandens bangavimą. Išcentrinis siurblys (5-6 atm. slėgimu) per specialų antgalį, esantį 20-30 cm gilumoje nuo vandens paviršiaus, sukelia jūros bangas primenantį bangavimą. Vandens bangos, sūkuriai gerai masažuoja kūną.
165pav. Kaskados
H I D R O M A S A Ž A S 203
Kai kuriose pirtyse, uždaruose baseinuose ir net atviro tipo baseinuose įrengiamos kaskados. Tai vandens srovė, krintanti iš 2-4 m aukščio, kuri masažuoja pacientą. Išcentrinis vandens siurblys pakelia vandenį į reikiamą aukštį, iš kurio vanduo krinta žemyn. Pacientai, palindę po krintančio vandens srove, yra masažuojami (165 pav.).
Atviro tipo baseinuose kaskadas galima padaryti užtvenkus upelio vandenį.
Kaskadinės maudykles yra originali hid-romasažo rūšis, nes derinama vandens temperatūra, krintančio vandens mechaninis veikimas, vandens vibracija. Esant kaskadoms atvirame ore, veikia dar ir saulės spinduliai, natūrali hidrojonizacija. Jonizuotas oras su optimaliu teigiamų ir neigiamų jonų santykiu gerina nervų sistemos veiklą, miegą, didina organizmo atsparumą persišaldymui. Jonizacijos gydomasis efektas dar padidėja, kai pacientas atlieka specialius kvėpavimo pratimus, autogenines treniruotės elementus. Teigiamai veikia kaskadinių maudyklių aplinka, vandens čiurlenimas, ritmiškai krintanti vandens srovė ir kt.
Maudantis po kaskadomis atvirame ore, ryški ir klimatinių veiksnių įtaka organizmui, kurie grūdina, treniruoja termoadap-tacinius mechanizmus, aktyvina apsaugines organizmo jėgas.
166 pav. Vonia pėdoms
Vonia pėdoms. Ji naudojama kompleksiniam padų masažui, veikiant juos vandens srove, vibracija ir infraraudonaisiais spinduliais.
Vonelės korpuse įmontuoti šildymo elementai. Tai įtaisas formuojantis infraraudo-nąjį spinduliavimą, du vibratodai, perduodantys vibraciją į vonelės dugną, ir įrenginys vandens srovės reaktyvinei generacijai (166 pav.).
Vonelės dugno paviršius nelygus - dantytas, stimuliuojantis aktyviuosius pado taškus.
Infraraudonaisiais spinduliais pašildytas oras maišomas su šiltu vandeniu ir stipria srove pučiamas į kojos padą. Procedūros metu vibratodų sukeltas pulsuojantis vandens bangavimas ir karštas, pašildytas infraraudonaisiais spinduliais vanduo, veikia paciento kūną, šildo jį, gerina medžiagų apykaitą.
XVI. Masažas pirtyje
16.1. Įvairios pirtys Ypač efektyviai masažas atliekamas pirtyje. Vandens terminės procedūros ir masažas
pirtyje yra žinomi nuo neatmenamų laikų daugelyje pasaulio šalių. Kipro saloje buvo rasti civilizacijos pėdsakai, kurioje gyventa tūkstantį metų prieš seno
sios Elados klestėjimą. Be rūmų baseinų, gerų kelių buvo rastos ir pirtys. Senovės inkai statė kupolo formos pirtis iš molio ir vulkaninio stiklo. Garams gauti naudojo įkaitusius akmenis. Senovės Meksikoje buvo žinoma šiluminė procedūra - įlįsti į įkaitintą šieno kupetą. Ir dabar šias procedūras naudoja Uralo totorių šeimos sirgdamos reumatu.
Šilto vandens procedūros buvo plačiai paplitę Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų šventuosiuose raštuose, parašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma, kaip naudotis karštomis voniomis ar karštais šaltiniais įvairių ligų gydymui.
Kaire demonstruojamos akmenyje iškaltos vonios-kušetės masažui ir pirties procedūroms, kuriomis naudodavosi Egipto faraonai. Masažuojamasis guldavo į pašildytą vonią-kušetę, kurią pakaitomis apliedavo šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuotojas įvairiais būdais trindavo, maigydavo, masažuodavo gulintįjį.
Ypatingą reikšmę pirtys, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio išsivystymo tobulinimo priemonė, turėjo senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Didelį dėmesį pirties procedūroms skyrė senovės mąstytojai Galenas ir Hipokratas. Jie teigė, kad ypač vyresnio amžiaus žmogaus organizmą reikia drėkinti ir šildyti. Jie rekomendavo pirtį kaip daugelio tuo metu žinomų ligų gydymo priemonę.
317 m. pr. m. e. Romoje buvo pastatyti nuostabūs to meto romėnų kūriniai - akvedukai. Jais kasdien į Romą patekdavo 1 milijonas kubinių litrų vandens, pusė tiek, kiek gauna dabartinė Roma. Akvedukai tiekė vandenį 11 didelių termų ir 856 miesto pirtims.
Romos imperatoriai, vildamiesi išsikovoti kuo didesnį liaudies pasitikėjimą, statė puošnias pirtis -termas. 215 m. Antonijaus Karakalos termos stebino savo dydžiu ir puošnumu. Jos užėmė daugiau kaip 12 ha plotą. Vienu metu jose galėjo maudytis 2500 žmonių.
206 M A S A Ž A S
Prie termų esančiuose soduose, terasose buvo galima pasiklausyti dainininkų, muzikantų, poetų, oratorių, bibliotekose paskaityti knygų. Termų aikštelėse vykdavo sportinės varžybos, įvairūs žaidimai, būdavo rengiamos parodos ir parduodami meno kūriniai.
Imperatorius Diokletianas pastatė dar didesnes ir puošnesnes termas. Jose buvo 3000 maudyklių, 3 baseinai, o vienu metu galėjo maudytis 3500 žmonių. Vienas baseinas buvo gigantiškas - 1,5x1,5 kilometro!
Termose buvo galima atlikti garines, sauso oro ir šaltas procedūras. Imperatoriškos termos turėjo dideles vonias su šaltu, pus-šilčiu bei karštu vandeniu. Pasikaitinę 5-8 minutes garinėje, romėnai nerdavo į baseiną su šiltu, vėliau pusšilčiu, o galiausiai -šaltu vandeniu. Šis metodas dabar vadinamas kontrastinėmis voniomis, kurios sėkmingai padeda susigrąžinti jėgas pavargus nuo didelių fizinių bei emocinių krūvių, padeda grūdintis. Po maudymosi buvo galima rinktis masažą, mankštą arba pasyvų poilsį.
Turtingi romėnai maudydavosi du kartus per dieną. Nė viena pasaulio tauta neišnaudodavo tiek daug vandens, kiek romėnai (500-600 litrų per parą vienam gyventojui). Dabartinėje Maskvoje vienam gyventojui per parą tenka 700 litrų vandens, o šis rodiklis yra vienas iš didesnių lyginant su kitų pasaulio šalių vandens sunaudojimo rodikliais. Jau senovės Romoje buvo savotiškas kūno sveikatos ir švaros kultas. Romėnai manė, kad fizinė švara yra neatskiriama bendros kultūros dalis. Manyta, kad maudymosi procedūrų formos bei jų paplitimo laipsnis parodo tam tikros žmonių grupės ar valstybės kultūros lygį.
Žlugus Romos imperijai, pirtys ilgam išnyko iš romėnų gyvenimo. Krikščionybės plitimas neskatino medicinos vystymosi, tad nebuvo ir pirčių.
Tuo metu arabų šalyse buvo tęsiamos termodinaminės vandens procedūros. Didieji Rytų mokslininkai Ar-Razi (350-929 m. m.) ir Abu Ali ibn Sina (Avicena) (980-1037 m. m.), pratęsdami Hipokrato ir Galeno mokymus, parengė originalius ligonių gydymo metodus. Pavyzdžiui, Avi-cenos darbuose randame rekomendacijų, kaip naudoti gamtinius šaltinius žmogaus sveikatai gerinti, higienai palaikyti. Buvo kalbama apie kūno švaros svarbą, išsamiai pateikiama, kaip naudotis pirtimi ir masažu. Arabų mokslininkų idėjos padėjo plisti pirtims ir masažui Persijoje, Turkijoje, Bu-charoje, Armėnijoje, Gruzijoje ir kitur.
Airių gydytojas Rudolfas Batneris sukonstravo pirtį, remdamasis senovės romėnų termos pavyzdžiu. Batneris atsisakė nereikalingos prabangos, siekė maksimalaus pirties sveikatingumo efekto. Ši procedūra -tai trys įėjimai paeiliui į patalpas, kuriose yra 25-28 ir 50-60 laipsnių Celsijaus temperatūrų oras. Patalpų grindys dengtos akytomis plytomis, per kurias kartu su karštu oru vienu vamzdžiu tiekiamas ir šaltas oras. Patalpų sienos karštos, šildomos specialiais vamzdžiais. Procedūros metu šiurkščia vilnone pirštine atliekamas savimasažas. Po procedūros apsipilama šiltu, paskui šaltu vandeniu arba plaukoma baseine. Šis pirčių variantas dabar plačiai paplitęs daugelyje Europos šalių.
Japonijoje pirtys taip pat labai populiarios. Jose lankomasi ne tik dėl higienos. Prie daugelio pirčių įrengti restoranai, kino sa-
M A S A Ž A S P I R T Y J E 207
lės, skaityklos, sodai, gėlynai, akvariumai. Kai kurie politikai pasinaudoja pirtimis savo priešrinkiminiams mitingams.
Japoniška pirtis (juro, ofuro) - tai pasyvus judėjimas tam tikrame inde, kuris pripildomas karšto vandens. Dažniausiai tam naudojamos medinės statinės, pripildytos vandens, iš apačios šildomos krosnele. Kartais į statines pridedama įkaitintų pjuvenų arba ryžių atliekų, į kurias primaišyta kvapių medžiagų. Nepripratęs žmogus tokią procedūrą neretai sunkiai ištveria. Statinėje su karštu vandeniu sėdima 8-12 minučių. Pulsas tuo metu siekia 140 tvinksnių per minutę.
Plačiai naudojamos ofuro yra kitokios. Jos prasideda nusirengimo kambariu, kuriame yra keletas nedidelių kavinių. Muilinimosi kambaryje yra baseinas su tekančiu maždaug 50 laipsnių C šilumos vandeniu. Aplink baseiną išdėstyti maždaug 3 litrų talpos indai su vandeniu, skirtu apsiplovimui prieš įeinant į baseiną. Baseine japonai sėdi 30-40 minučių, iki pasmakrės pasinėrę vandenyje. Išlipę iš vandens, jie sėda ant grindų greta baseino ir specialia pirštine masažuoja kūną.
Japonai labai didžiuojasi savo pirtimis, jos yra svarbi jų sveikatos, grūdinimosi, gydymosi ir ligų profilaktikos priemonė. Šios pirtys taip pat yra paplitusios Rytų Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.
Rytų-turkiškos pirtys plačiai paplitusios Turkijoje, Irane, Sirijoje, Egipte, Irake, Libane, Tunise ir Vidurinės Azijos respublikose. Rytų pirtys labai panašios į romėniškąsias termas. Tai aiškinama tuo, kad daugelis šių šalių kadaise priklausė Romos imperijai.
Rytų pirtys statomos pagal „rankos delno" principą. Pirties patalpos primena 5 rankos pirštus: kiekvienas pirštas - pirties niša. Jos prasideda rankos dilbiu - nusirengimo kambariu ir priepirčiu. Čia telpa 20-30 žmonių. Didelėse pirtyse - 5 ar 6 kartus daugiau. Procedūra prasideda patalpoje, kur oro temperatūra 28-34 laipsniai C. Čia sėdima, šildomasi, priprantama prie aukštesnės temperatūros. Rytų pirčių grindys šildomos, jos yra ir garų šaltinis. Toliau pereinama į atskiras nišas. Jų yra penkios. Pereinant iš vienos nišos į kitą, kyla oro temperatūra - net iki 70-100 laipsnių C. Lyg delno vidurys, pirties centre yra didelis kambarys, kuriame įrengti įkaitinti akmeniniai gultai. Turkiškose pirtyse nesimaudoma visiškai nusirengus, klubai apjuosiami rankšluosčiu. Ant įkaitintų akmeninių gultų gulima dažniausiai ant pilvo, prakaituojama. Stipriai išprakaitavus, daromas masažas. Pradžioje masažuojama galva - kakta, smilkiniai; vėliau -kaklas, pečiai, rankos, pirštai, krūtinė, pilvas, kojos. Iš šalies žiūrint atrodytų, jog masažistas įnirtingai muša kumščiais savo pacientą, čiumpa jį už rankos ar kojos, ją suka, sėda ant paciento, mindo jį kojomis ir pan. Tačiau pacientas nesiskundžia, nes ši procedūra jam teikia malonumą (167 pav.)
Po masažo - prausimasis. Iš pradžių smarkiai muilinamasi, prausiamasi kempine. Turkai tam naudoja pirštines iš arklio plaukų. Kai tokia pirštine trinamas kūnas, atrodo, lyg būtų trinamas purvo sluoksnis, tačiau tai nėra purvas, tai - atgyvenusios odos raginis sluoksnis. Muilas atskiedžiamas specialiame inde, ir kūnas padengiamas storu jo sluoksniu. Paskui žmogus švariai nusiprausia ir maudosi baseine. Iš pradžių lipa į
208 MASAŽAS
šalto vandens baseiną, vėliau - į šaltesnio ir visai šalto.
Rytų pirtys nėra tokios turtingos kaip senovės Graikijos ar Romos. Tipiškos Rytų pirtys dabar išlikę Bucharoje, Taškente, Tbilisyje ir kai kuriuose kituose Artimųjų Rytų miestuose. Bucharos pirtys - šių pirčių pavyzdys. Nusileidę trimis laipteliais žemyn, jūs atsiduriate nusirengimo kambaryje. Nusileidę laipteliais šiek tiek toliau, atsiduriate muilinimosi ir garų patalpose. Muilini-mosi patalpos turi daugybę nišų, kuriose maudomasi ir ilsimasi. Siame skyriuje pir-tininkai-masažistai prausia ir masažuoja poilsiautoją. Masažas dažniausiai atliekamas kojomis. Dabartinėse Alma-Atos, Tbilisio, Taškento pirtyse masažas atliekamas tik kojomis. Po tojus patenkate į garinimosi skyrių ir į ne tokį karštą kambarį, kuriame toliau prakaituojate. Šilumą ir garus tiekia didelis sienoje įmontuotas katilas su vandeniu. Verdančio vandens garai į patalpas patenka specialiomis angomis.
167pav. Rytietiškas masažas pirtyje
Centrinėje Amerikoje gyvenančios indėnų Actekų gentys taip pat turėjo pirtis. Atkasant jų buvusios šalies sostinę, rasti piramidžių, didingų šventyklų griuvėsiai. Šios piramidės buvusios didesnės už garsiąsias Egipto piramides, buvo statomos viduryje ežerų ant specialių polių. Šie statiniai turėjo gerą vandentiekį, akvedukus ir ištaigingas pirtis. Actekų pirtys buvo kūrenamos galingomis krosnimis, jomis stebisi net ir dabartiniai statytojai. Krosnių oro temperatūra siekdavo net 3000 laipsnių C, tad jose actekai galėdavo lieti lydinius iš įvairaus metalo. XVI a. actekų karalius Montesuma II siuntė Ispanijos karaliui veidrodžius, išlietus iš platinos.
Taip pat savotiškas pirtis rengdavo Šiaurės Amerikos indėnai. Nedideliame vigvame (indėniškoje palapinėje) indėnai iškasdavo duobę, į kurią pridėdavo akmenų. Akmenys būdavo įkaitinami ugnimi ir šlakstomi vandeniu, tuomet palapinėje sėdinčius žmones apgaubdavo karštų garų de-
M A S A Ž A S P I R T Y J E 209
besys. Išsikaitinę indėnai maudydavosi šaltame vandenyje.
Gvinėjos kaimuose pirtims naudojamas karštas smėlis. Iš šakų ir medžio padaromas paklotas, jis apipilamas smėliu. Karšta Afrikos saulė įkaitina šį nesudėtingą įrenginį. Po kaitinimosi žmonės taip pat apsipila vandeniu.
Suomiai naudojasi sauna jau apie 2 tūkstančius metų. Sunkios gamtinės sąlygos Suomijoje verčia žmones įtemptai ir daug dirbti, tad saunos tapo plačiai paplitusios kaip higieninė bei jėgų atstatymo priemonė. Nacionaliniame epe „Kalevala" atsispindi, kad sauna suomių gyvenime buvo labai svarbi.
Vaikai gimdavo saunoje, nuotaka prieš tekėdama būtinai pabūdavo saunoje, senius atnešdavo į sauną numirti. Saunos buvo ir grybų, linų bei kitų žemės ūkio produktų džiovinimo vieta. Senovės suomiai sauną laikydavo šventa vieta. Akmenų apšlakstymas vandeniu kai kuriems suomiams yra tarsi aukojimo ceremonija. Suomių žodis „garas", reiškiantis garsus, susidarančius ant įkaitusių akmenų išpylus vandenį, reiškė ir „dvasią" ar net „gyvenimą". Saunoje suomiai elgėsi kilniai. Riksmas, triukšmas ar net ir keikimasis buvo draudžiamas, nusikaltusieji būdavo baudžiami.
Pastaraisiais metais pasaulyje ir Lietuvoje plinta šis pirčių variantas. Tai iš dalies todėl, kad šių pirčių įrengimas labai paprastas. Pačioje Suomijoje saunų yra keletas rūšių. Saunos pirmtakas - tai patalpa, kuri visa ar jos pusė būdavo po žeme. Manoma, kad tokios saunos būdavo žmonėms dar gyvenant olose. Dabartinė tipiška sauna - tai statinys iš rąstų, būtinai statomas prie ežero ar upės. Kampe yra žaizdras, pridėtas ak
menų. Prie sienos statomi suolai, ant kurių žmonės sėdi arba guli. Įkūrus žaizdrą, akmenys įkaista iki raudonumo. Po to, kai sudega malkos ir išsisklaido dūmai, į patalpą renkasi žmonės. Oro temperatūra siekia 70-100 laipsnių C. Po kiek laiko ant akmenų užpilama vandens, kad plūstelėtų karšto oro banga. Tačiau garų koncentracija greitai mažėja, kadangi patalpoje yra sausa. Kai kurie besimaudantys naudoja ir vantą. Po šių procedūrų atsišaldoma, lendamą į ežerą, upę ar sniegą.
Šių dienų Suomijoje saunos yra prie kiekvieno namo, prie gamyklų, viešbučių, sportinių bazių, mokyklų ir kt. Statistiniais duomenimis, Suomijoje saunų yra daugiau negu lengvųjų automobilių. Trys žmonės iš keturių reguliariai naudojasi sauna. Kiekvienai šalies saunai tenka po keturis gyventojus. 1987 m. duomenimis saunų šalyje buvo tiek pat, kiek ir televizorių. Suomiai įrodinėja, kad sauna sustiprina kūną ir pakelia dvasią, kad saunos turi įtakos Suomijos ekonomikos, meno, kultūros ir sporto laimėjimams. Yra tarptautinė saunos mėgėjų draugija, leidžiamas savas žurnalas „Sauna", vyksta tarptautinės saunų parodos, tarptautiniai kongresai.
Rusų tautos istorijoje pirtis, kaip efektyvi, sveikatą palaikanti ir gerinanti higienos priemonė, daug reiškia žmonių gyvenime. Arabų keliautojas Ibn Dasta, keliavęs po Rusiją X a. rašo, kad rusai labai mėgsta kaitintis pirtyse, po to maudytis eketėse, trintis sniegu, kad kaimų pirtys įrengtos žeminėse ten pat, kur gyvena žmonės.
Rusiškos pirtys pirmą kartą yra paminėtos 945 m. Lavrentevskos metraštyje. Rašoma, kad rusai labai mėgo šias pirtis. Jose
210 MASAŽAS
būdavo 2 patalpos: priepirtis ir garinė. Dūmams išeiti būdavo įrengiamas kaminas -vadinamosiose „baltosiose pirtyse". Buvo ir „juodųjų pirčių", kuriose nebuvo kamino dūmams, jie išeidavo pro garinėje įrengtą specialią angą. Tokias pirtis dažniausiai statydavo taigos medžiotojams, bet pasitaikydavo jų ir kai kuriose gyvenamose vietose.
Apie mūsų tautos pomėgį pirtims byloja daugybė istorinių faktų, literatūros kūrinių, mokslinių darbų. XIX a. Europoje paplito vadinamosios rusiškos pirtys. Jos būdavo statomos ir Lietuvoje. Dažniausiai tai buvo rąstų namelis, statomas toliau nuo gyvenamųjų pastatų, prie upės ar ežero. Garinėje stovėdavo iš akmenų sukrauta krosnis su kaminu („baltoji pirtis") arba be kamino -(„juodoji pirtis"). Šalia krosnies buvo statomas kubilas, į kurį, kad sušiltų vanduo, buvo metami įkaitę akmenys. Vėliau pirtyse buvo įrengtos krosnys, ant kurių šildydavo vandenį. Įkaitusius akmenis apipylus vandeniu po patalpą akimirksniu pasklisdavo garai ir žmonės, užsilipę ant gultų, kaitin-davosi drėgnuose garuose. Kartais akmenys būdavo apliejami kvapniomis medžiagomis (alumi ar gira).
Mėgo pirtį ir Lietuvos žmogus. Kaip suomių, rusų, taip ir lietuvių tautosakoje dažnai minima pirtis. Su pirtimi susiję daug padavimų, pasakojimų, prietarų ir pan. Dažnai pasakų velniai, laumės ar raganos rinkdavosi į pirtis. Kaimo merginos Joninių išvakarėse pirtyse burdavo. Jose būdavo slepiamas maistas, grūdai, o spaudos draudimo metais - knygos. Pirtyse vykdavo šeimos susiėjimai, jose gydydavosi, gimdydavo. Pirtyse rūkė mėsą, džiovino kailius, laikydavo alų, girą, rauginamą sulą.
Jau XIII-XIV a. vokiečių kronikos ir rusų metraščiai mini, kad lietuviai statėsi pirtis, mėgo jose pertis, vanotis. Apie lietuvių pirtis rašė S. Daukantas, K. Jablonskis. 1536 m. Vilniaus miestas turėjo privilegiją statyti viešąsias pirtis.
Lietuviams pirtis buvo ne paprasta prausimosi vieta, maudymasis joje panėšėjo į savotišką šventę, atsipalaidavimo nuo seno ir nusiteikimo naujam vieta. Pakuriama ji būdavo po įvairių sunkių darbų: rugiapjūtės, kūlimo, talkų, šeštadieniais, prieš šventes. Po pirties visi gerdavo alų, girą, valgydavo.
Pastaruoju metu sporto praktikoje, kurortuose vis dažniau naudojamasi mikropirti-mis. Pramonė gamina nedideles kilnojamas pirtis - tokias kaip „pirtis lagamine" ir kt.
Pirtys skirstomos pagal 4 pagrindinius faktorius: temperatūrą, drėgmę, oro sudėtį garinėje ir maudymosi procedūros pobūdį.
16.2. Garinė pirtis Šiai grupei priskiriamos ir Rytų turkiš
kos pirtys. Jose didelė drėgmė - iki 100%, palyginti žema temperatūra (50-60 laipsnių C). Garinės pirtys dažniausiai lankomos dėl higienos ir svorio numetimo. Prieš įeinant į garinę, būtina gerai nusiprausti, 12-20 min. pabūti muilinimosi skyriuje. Pirmą kartą įėjus į garinę, reikia pabūti 6-8 min., kol išsiskiria pirmas prakaitas. Po ilgos (18-20 min.) pertraukos į garinę įeinama antrą kartą, ten temperatūra - jau aukštesnė. Pabūti reikia 8-10 min. Kiti įėjimai į garinę galimi tik po būtino 15-20 min. poilsio.
Naudotis vanta šiose pirtyse nepatartina, nes ji stipriai veikia širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, o masažo efektas nėra didelis. Šių pirčių garinėse sėdima ant šuoliu-
M A S A Ž A S P I R T Y J E 211
kų ir atliekamas paprasčiausias savimasa-žas, panaudojami įvairiausi gramdukai, kad ir paprasčiausias plastmasės muilinės dangtelis. Išėjus iš pirties, būtina pagulėti užsiklojus paklodę, nes dar kurį laiką išsiskiria prakaitas. Gausus garas šiose pirtyse atsiranda užpylus karšto vandens ant sienų, grindų, arba įkaitintus akmenis įleidžiant į indus su verdančiu vandeniu. Žmonės garinėse sėdi ant pakylų arba specialiose nišose.
Šiuolaikinė technika leidžia užpildyti garines garais per įvairias šildymo sistemas. Dabartinėse pirtyse garas gali būti leidžiamas į garines per specialų vamzdį ir kranelį. Šiose pirtyse prie grindų susikaupia tiek daug garo, kad nesimato greta stovinčio žmogaus.
Didelė drėgmė teigiamai veikia epidermį, stipriai sumirkydama, todėl galima lengvai pašalinti apmirusias odos ląsteles, tuo pačiu didinant odos elastingumą. Tačiau kvėpavimas karštu drėgnu oru sudaro alveolėse didelę kondensato koncentraciją, o tai apsunkina deguonies pasisavinimą, neigiamai veikia smegenų veiklą, apsunkina širdies veiklą. Todėl maudytis šiose pirtyse gali tik visiškai sveiki, užsigrūdinę asmenys ir ne ilgiau kaip pusantros valandos.
16.3. Sauso oro arba suomiškos pirtys
Šios pirtys buvo žinomos jau senovės graikų ir romėnų. Suomiškomis jos vadinamos todėl, kad suomiai šioms pirtims suteikia savotišką ritualinį charakterį, patobulino jų įrengimus, panaudodami įvairius šiuolaikinius kaitinimo aparatus ir kontrolinę aparatūrą. Suomiškų pirčių bruožas - didelė oro temperatūra (90-120 laipsnių C) ir maža drėgmė (3-15%). Saunos patalpa buvo
statoma iš medinių rąstų - su kaitinimosi kambariu viduryje, su atskiru įėjimu bei išėjimu būtinai į vandens telkinį (upę, ežerą, dirbtinę vandens saugyklą). Dabar tokios pirtys statomos tik kaimo vietovėse. Šiuolaikinės suomiškos pirtys turi vieną įėjimą, elektrinį kaitinimo įrengimą, pagalbines patalpas hidroprocedūroms, masažui ir treniravimosi kambarį.
Suomiškų pirčių išskirtinis bruožas -lengvai pakeliama aukšta temperatūra. Taip yra dėl to, kad intensyviai išsiskirdamas prakaitas odos paviršių gerai atšaldo, ir apie jį susidaro plonas žemesnės temperatūros oro sluoksnis. Tuo įsitikinti nesunku, pakanka stipriau mostelėti ranka arba papūsti į odos paviršių, ir iškart suardoma apsauginė oro sluoksnio plėvė, tuoj pat pa-jaučiamas karštis.
Pagrindinis organizmo termoreguliacinis mechanizmas ima veikti karšto oro šilumą perduodant per plaučius kraujui, tai sukelia termoreguliacinius procesus. Sausas oras pašalina iš plaučių nereikalingą drėgmę, o tai naudinga kosint ar gydantis peršalimo pasekmių likučius. Veikiant šiluminiam dirginimui, odos temperatūra sauso oro pirtyse per 10 min. pakyla vidutiniškai 40,2 laipsnio C, o po 20 min. ji būna tik 40,4 laipsnio C. Pirmosiomis minutėmis odos temperatūra kyla staiga, greitai įsijungus organizmo termoreguliaciniams mechanizmams, prakaito išskiria mažai. Pakilus odos temperatūrai iki 39-40 laipsnių C, organizmo temperatūra mažai kinta. Tuo tarpu garinėse pirtyse perkaitimo galimybė didesnė, nes odos temperatūra siekia 41^42 laipsnius C.
Suomiškose pirtyse esant didelei oro temperatūrai (iki 100 laipsnių C), smarkiai iš-
212 M A S A Ž A S
džiūsta gleivinė. Tai gali sukelti kvėpavimo takų epitelio susiraukšlėjimą arba apmirimą ir turėti neigiamų pasekmių. Neigiamai sauna veikia odą ir tada, kai riebalinių liaukų veikla sulėtėjusi, o taip dažnai atsitinka vyresnio amžiaus žmonėms.
Klasikinis suomiškų pirčių variantas. Maudomasi vakare, nusileidus saulei. Prisilaikoma griežtai nustatytos tvarkos. Pradžioje kūnas gerai nuprausiamas. Nusišluos-toma sausai ir, įsisupus į sausą paklodę, einama į garinę, gulama ant apatinio gulto. Kaitinimosi trukmė - 8-10 min. Po to išsimaudomą po dušu ir vėl sausai nusišluosto-ma. Po privalomo 10-12 min. poilsio, įsisupus į sausą paklodę kartojamas kaitini-masis tik jau aukštesnėje temperatūroje. Tarp kaitinimosi procedūrų garinė išdžiovinama, o besimaudantis atsipalaiduoja, geria gaivinančius gėrimus.
Prie pirties procedūrų palengva reikia priprasti. Pirmosiomis savaitėmis 4-5 kartus reguliariai apsilankius pirtyje, kaitinamasi ne daugiau kaip du kartus. Po 1-1,5 mėn. procedūrų galima kaitintis tris kartus. Po 3^4 mėn. reguliaraus pirties lankymo, kai pirtis tampa neatskiriama tavo gyvenimo dalimi, sukaupiamas savas patyrimas, sava metodika, kaitinimosi patalpoje galima apsilankyti ir 4 kartus. Dėl kai kurių priežasčių, ypač dėl ligos, 2-3 kartus praleidus maudymąsi reikia vėl pradėti nuo adaptacinio periodo, kuris gali būti ir trumpesnis negu pradžioje.
16.4. Rusiška pirtis Oro temperatūra pakankamai aukšta (70-
90 laipsnių C), oro drėgmė palyginus nedidelė kaitinimosi patalpoje oro kvapams pa
įvairinti naudojamos aromatingos žolės, vaistažolės. Nemaža oro temperatūra, nedidelė drėgmė padeda gerai sušilti, išprakaituoti ir kartu per daug nedirgina, nedžiovina kvėpavimo takų ir odos. Pagal organizmo termoreguliacinio mechanizmo įsijungimą ši pirtis yra tarpinė tarp garo ir sauso oro pirties.
Oro drėgmė ir kaitra kaitinimosi patalpoje reguliuojama pagal tai, kiek vandens užpilama ant įkaitintų akmenų. Į pilamą ant akmenų vandenį pridedama įvairių vaistažolių, kvapnių žolių ekstraktų, medaus, giros, tabako ar alaus. Tai suteikia orui malonaus aromato ir gydomai veikia organizmą. Kvapai ir lakiosios medžiagos kartu su karštu oru praplečia galvos kraujagysles, gerina kraujotaką, vyksta kvėpavimo takų inhaliacija, gerai pasisavinamas deguonis, pailsi nervų sistema.
Tokiam vandeniui paruošti imamas karšto vandens indas ir į jį pilamos kvapiosios medžiagos. Į trijų litrų indą vandens pilame 50 g giros ar alaus, arba dedame pasirinktinai pusę arbatinio šaukštelio medaus, gabaliuką cukraus, 7-10 lašų mėtų aliejaus, pusę arbatinio šaukštelio eukalipto aliejaus, vieną arbatinį šaukštelį tirpios kavos, mėtų, ramunėlių, trauktinės. Gerų gydomųjų savybių ir malonaus kvapo turi vandenyje ištirpintas spygliuočių ekstraktas, kurį galima nusipirkti vaistinėse. Šiuo mišiniu aplieti akmenys skleidžia malonų spygliuočių kvapą, pašalina nuovargį po fizinių bei psichinių krūvių, raminamai veikia nervų sistemą, teigiamai veikia sergant širdies-kraujagyslių sistemos ligomis. Moksliniai tyrimai parodė, kad tokia patirtis savo kompleksišku poveikiu pranoksta kitas pirtis.
M A S A Ž A S P I R T Y J E 213
Prieš einant į kaitinimosi patalpą, ypač miesto pirtyje, nusimaudoma po dušu. Jokiu būdu negalima plauti galvos, kad kaitinantis galva neperkaistų. Nusiprausus sausai nusi-šluostoma. Odos drėgmė trukdo išsiskirti prakaitui. Kaitinimosi metu reikia stengtis nubraukti prakaitą. Tam, kaip minėta, galima panaudoti plastmasinį muilinės viršelį ar pan. Naudinga galvą pridengti kepure arba specialia skrybėle. Kaitinimosi patalpoje ant pakylos geriau gulėti negu sėdėti. Gulint kaitra lygiau veikia kūną, kadangi oro temperatūra būna nevienoda net toje pačioje lentynoje. Geriausiose pirtyse temperatūros skirtumas tarp galvos ir kojų stovint siekia net 20 laipsnių C. Tai neigiamai veikia kūno termoreguliaciją, stipriai kaista galva. Be to, gulint geriau atsipalaiduoja raumenys. Suomiai tvirtina, kad kai kaitinamasi vertikaliai, neigiamas pirties poveikis padvigubėja. Žinoma, kad gulint ir pulsas 8-10 tvinksnių per minutę yra mažesnis negu sėdint. Jeigu nėra kaip kaitintis gulint, sėdama kojas sulenkus po savimi -turkiškai. Pasikaitinę neskubėkite išeiti iš kaitinimosi patalpos, pasėdėkite apačioje ant apatinio gulto. Kaip ir įeinant į kaitinimosi patalpą reikalingas laipsniškumas, taip ir baigus kaitintis toks laipsniškumas būtinas. Be to, baigus kaitintis, dar išsiskiria prakaitas. Todėl dar pasėdimą, nubraukiant prakaitą. Kaitinimosi patalpoje nepatartina kalbėtis, reikia kuo labiau atsipalaiduoti, susikaupti procedūrai.
16.5. Vanta - pagrindinė masažo pirtyje priemonė
Jau senovės Meksikos indėnai tam naudojo aukštas kvapnias žoles. Senovėje masažui buvo naudojamos beržo, ąžuolo, kle
vo plonos šakelės. Dabar tam naudojamos įvairių medžių šakelės su lapais. Be vantos naudojimo pirtyje metodikos, svarbus ir tinkamas jos paruošimas. Vantos - tai įvairių medžių šakelės su lapais, žolės. Jų įvairovė priklauso nuo pomėgio, gydymo tikslų, galimybių jas įsigyti. Štai Gruzijoje sėkmingai naudojamos eukalipto medžio vantos, kurių nėra pas mus.
Vantos šakelės būna ką tik nupjautos - žalios ir džiovintos. Žalios vantos paruošimas pirčiai paprastas. Ją reikia gerai nuplauti, ir vanta paruošta. Mirkyti žalios vantos nereikia, nes ji tampa sunki, greitai įkaista ir degina odą.
Sudėtingiau paruošti sausą vantą. Kad pa-ruoštumėte vantą žiemai, kad jos lapeliai gerai laikytųsi, išliktų kvapnūs, reikia tam tikrų įgūdžių. Medžio šakutės vantai pjaunamos arčiau žemės. Čia medžio lapai yra stambesni ir geriau žiemą laikosi. Nupjautas šakutes paliekame 1-2 dienoms pavėsyje pamiškėje arba parnešę namo. Kai šakutės apvysta, jos parenkamos pagal dydį. Vieni pirties mėgėjai mėgsta trumpas, apie 45 cm vantas, kiti ilgas - 60 cm vantas. Vantos kotas neturi būti storas, todėl nulaužomos nereikalingos šakutės. Geriausia šakutes surišti virve arba medicininiu tvarsčiu. Negalima vantų rišti vielomis, nes metalas pirtyje greitai įkaista ir gali nudeginti rankas. Paruoštos vantos sudedamos į krūvas, kad gerai išdžiūtų, susiplotų, ir laikomos gerai vėdinamoje patalpoje. Patogu vantas laikyti šieno kupetoje, kur jos ilgai lieka kvapnios ir neperdžiūva.
Mūsuose dažniausiai naudojamos beržinės vantos. Šios vantos rišamos vasaros pradžioje (birželio, liepos mėn.), kai beržo lapai pa-
214 M A S A Ž A S
kankamai sustiprėja. Beržo lapai turi daug eterinio aliejaus, raugo medžiagų, vitamino C, provitamino A ir kt.
Ąžuolų lapų vanta stipresnė, lapai ne taip greitai nubyra. Ąžuolų vantos ruošiamos rugpjūčio mėnesį, lapai turi daug raugo medžiagų. Lapų nuovirai, kaip žinia, naudojami daugelio ligų gydymui, pvz. gydyti egzemas, stipriai prakaituojančias kojas ir pan. Ąžuolinė vanta palengvina vanojimosi procedūrą, nes ne taip stipriai degina odą.
Dilgėlių vanta sveika sergant reumatu, skaudant sąnariams, juosmeniui. Kad dilgėlės stipriai „nedegintų", svarbu jas tinkamai paruošti. Prieš vanojimąsi, vanta 1-2 min. pamerkiama į karštą vandenį, po to 3 ^ min. - į šaltą vandenį. Tai kartojama du kartus. Jei norima, kad dilgėlės „degintų", dilgėlinė vanta iš karto 1-3 sekundėms pamerkiama į karštą vandenį ir tuomet ja va-nojamasi. Prieš naudojantis tokia vanta, reikia 5-7 min. pabūti kaitinimosi patalpoje, arba 2-4 min. pasivanoti beržine ar ąžuoline vanta. Dilgėlių vanta plakamasi iš lėto, lyg specialiai dilginant odą.
Pušų vanta. Prieš naudojantis šia vanta, ją reikia 10-15 min. pavirinti, kad vandenyje suminkštėtų spygliai. Vanotis galima po to, kai oda pirtyje gerai įkaista ir tampa elastinga. Nerekomenduojama vanotis pušų vanta, jei oda yra jautri.
Vantoms naudojami ir kiti medžiai - liepa, kadagys, riešutas, lauro šakelės. Kad nenubyrėtų lapeliai, ir vanta liktų kvapni, svarbu ją tinkamai paruošti atėjus į pirtį. Pradžioje vanta gerai nuplaunama ir 15-20 min. merkiama į indą su šiltu vandeniu. Po to į tą indą pripilama karšto vandens ir jis užvožiamas kitu indu padarant vantai
savotišką mini pirtį. Taip vanta laikoma 10-15 min. Vantos paruošimą taip pat galima pradėti namuose. Ėjimo į pirtį išvakarėse vanta apliejama šiltu vandeniu, vėliau - karštu, po to vanduo nukratomas ir vanta dedama į polietileninį maišelį. Kitą dieną atvykus į pirtį ankstesnė procedūra kartojama. Taip pat galime vantą visai nakčiai pamerkti šalto vandens kibire. Jei vanta sudžiūvusi, o mirkymui laiko nėra, siūlomas greitas paruošimo būdas. Vantą trumpai pamirkome karštame vandenyje. Po to 1-3 sekundėms padedame ant įkaitusių akmenų. Kad neapsviltų, ją sukinėjame. Taip kartojame 2-3 kartus, ir po poros minučių vanta tampa tinkama naudotis. Kai vanta išmirksta, vanduo inde tampa tamsiai žalias. Šiuo vandeniu, jį dar atskiedus karštu, galime aplaistyti kaitinimosi patalpos sienas, užpilti ant įkaitusių akmenų. Garas tampa aromatingas. Baigus maudytis pirtyje, šiuo vandeniu rekomenduojama išsiplauti galvą, mat beržo lapų trauktinė stiprina plaukų šakneles, naikina pleiskanas.
Medžio šakelių vanta, veikiama kaitinimosi patalpos karščio, išskiria daugiau ar mažiau gydomųjų medžiagų - fitoncidų, eterinių aliejų ir kt. Fitoncidai pasižymi bakte-ricidinėm savybėm, o eteriniai aliejai, patekę ant odos, gerina medžiagų apykaitą, kelia jos tonusą, stabdo odos senėjimą. Po vanojimosi oda tampa rausva, įgauna jaunos, sveikos odos spalvą. Masažas vanta stiprina ne tik odos, bet ir gilesnių audinių kraujotaką, dėl to smarkiai išsiskiria prakaitas, pašalinamos nereikalingos medžiagos, vyksta intensyvi medžiagų apykaita.
E. Šimkūnaitė 1988 m. rašo, kad lietuvių liaudies masažo praktikoje karšto masažo
MASAŽAS P I R T Y J E 215
pagalbininkė - vanta. „Dažniausiai vantos būdavo beržinės, rištos tuo metu, kai beržų lapai jau išaugę, bet dar kvapnūs, truputį lipnūs. Tuo metu ir šakos būna liaunos ir tvirtos. Geros vantos bet kaip neišdžiovinsi, tik pastogėje, kad šviesa nepatektų, kad oras lengvai pertrauktų. Būtinai reikia vantą kotu aukštyn pakabinti. Beržinė vanta smagi vanotis, paplaka odą, padirgina, tačiau neskaudžiai, kartu ir padezinfekuoja, susidėvėjusį odos raginį sluoksnį gerai nuvalo, kartu ir sušvelnina. Sveikai odai šito gana, pakanka ir truputėlį pavargusiai, o dėl inkstų negalavimo daugiau tenka jai pasidarbuoti. Kai oda labai jautri, skridinti, sausaliepinė vanta tikdavo kai labai gausiai prakaituojanti ar per daug besiriebaluojanti - tada ąžuolinėmis vanodavo. Kartais niežti, nors niežų ir nėra, nors nesužalota, labai jautri bet kokiam išorės poveikiui. Tokią odą kiečio vantomis vanodavo. Gluosninė vanta praversdavo, jei dedervinės įsimesdavo. Nejautriai, lyg apmirusiai odai vantą surišdavo iš daugiamečių smulkiagraižių bajorų, kartais net usnių ir kadagių. Abi pastarosios lyg ir jungtis tarp adatų terapijos ir išorinės, nes po dygių vanojimų dažniausiai vartodavo tepalus" (E. Šimkūnaitė. Masažas liaudies medicinoje. - „Mokslas ir gyvenimas", 1985.).
Vantos būdavo vilgomos karštu vandeniu, bet labai dažnai ir beržo pelenų šarmu, įvairių vaistažolių nuovirais. Vienomis vantomis vanodavo visą kūną, kitomis - tik tam tikras vietas, pvz.: paparčio lapų vantomis -skaudamus sąnarius, jeigu skausmo priežastimi laikė nušalimus ar jau įsimetusį reumatą. Po kaitinimosi būdavo apsipilama šaltu vandeniu ar maudomasi upėje, ežere.
Maudymosi šiose pirtyse klasikinį variantą sudaro trys etapai. Pirtis kūrenama beržinėmis malkomis 3-4 valandas. Atskirai ruošiami indai šaltam ir šiltam vandeniui. Iškūrenta pirtis drėkinama karštu vandeniu, išbandoma, išvėdinama ir 20-30 min. paliekama be žmonių. Grindys kaitinimosi patalpoje išklojamos eglišakiais arba kadagio šakomis ir iš viršaus uždengiamos paklode. Antrasis etapas - garo ir vantų paruošimas. Kai vantos išmirkytos ir paruoštos vanoji-muisi, o besimaudantys, prisikvėpavę miško kvapų, pradeda prakaituoti, prasideda trečiasis etapas - vanojimasis.
16.6. Vanojimasis Besimaudantis gula ant pilvo ir dar 2-
3 min. kiek įmanoma atsipalaidavęs šildosi. Įeina vanotojas su 4 vantomis ir šalto vandens indu. Vanotojas šaltas vantas deda po besikaitinančiojo galva ir kojomis. Dvi kitas iškelia iki lubų ir mojuodamas jas įkaitina. Po to keli mostai karštomis vantomis išilgai besivanojančiojo, ir pradedama gulintįjį nuo nugaros iki kulnų ir atgal švelniai vantomis glostyti. Grįžtant atgal, viena vanta braukiamas vienas, o kita - kitas šonas. Taip daroma 3^4 kartus.
Glostymas vanta palengva virsta mušimu vanta. Vantos minkštuoju galu atliekami greiti mušimo judesiai. Viena vanta dirbama - mušama, kita iškelta prie lubų - šildoma. Mušimas atliekamas nuo nugaros iki kulnų ir atgal. Tai kartojama 3-4 kartus. Kūno mušimo veiksmai pabaigiami glostymo judesiais, tačiau greitesniais negu procedūros pradžioje.
Masažo vanta glostymo ir mušimo veiksmai derinami su karšto oro kompresais. Pa-
216 M A S A Ž A S
lubėje įkaitintos karšto oro vantos po 2-3 mušimo judesių 1-2 sekundėms prispaudžiamos prie nugaros raumenų - taip padaromas karštas kompresas. Vėliau tai atliekama su juosmens, sėdynės, kojų bei pėdų raumenimis. Norint stipriau paveikti kelių sąnarius (kad padidėtųjų elastingumas, būtų atstatyta sutrikusi funkcija), uždėjus karštą vantą ant sąnarių, keliais spyruokliniais judesiais sulenkiama koja kol kulnas pasiekia sėdmenis.
Jei skauda juosmenį, masažuojant abi vantos dedamos ant skaudamos vietos ir tuo pat metu jos išskiriamos: viena vanta braukiama galvos link, kita - kojų link. Masažas kartojamas 4-6 kartus ir baigiamas paglostymo veiksmu. Po vanojimosi, ta pačia vanta arba specialia šiurkščia pirštine daromas kūno masažas trinant. Trynimas vanta atliekamas taip: viena ranka (dažniausiai kaire) vanta imama už koto, kita ranka prie kūno spaudžiame priekinę vantos dalį. Triname nugarą, juosmenį, dubenį ir kitas kūno vietas. Masažo kryptys - tokios kaip ir rankinio masažo. Vantos padėtos po galva ir kojomis kartkartėm atšaldomos šaltame vandenyje. Masažas baigiamas glostant kūną šaltame vandenyje atšaldytomis darbinėmis vantomis.
Jeigu masažuojamasis ir masažuotojas nepavargo, toliau masažuojami krūtinė ir pilvas. Paduodama daugiau garų ir karščio. Gulama ant nugaros, šaltos vantos dedamos ant veido ir kojų. Kartojamos ankstesnės masažo vanta procedūros pradedant pėdomis, klubais, pilvu, vengiant tų krūtinės vietų, kur yra širdis. Pirmas seansas trunka 4-8 min., po kaitinimosi procedūros ilsimasi, geriama arbata, gira. Kad nekaistų rankos, masažuotojas dėvi pirštines. Judesiai vanta daromi ratu, smūgiai derinami su aplikacijomis
ir mostais vantomis virš kūno, išilgai kūno. Jeigu nepakanka šilumos, tai ji gaunama atlikus kelis greitus mostus vanta išilgai kūno, arba pakeliant vantą prie lubų, kur ji nuo karštesnio oro įkaista.
Po antro kaitinimosi seanso, trunkančio 6-10 min., labiau užsigrūdinę besimaudan-tieji ryžtasi šaltoms procedūroms. Vieno seanso metu kaitinamasi 2-3 kartus. Kaip ir suomiškoje pirtyje, reikia 1-1,5 mėn. skirti adaptaciniam periodui, kurio metu kaitinimosi procedūrų kiekis ir trukmė yra riboti. Jei turima tik viena vanta, tai masažuojama taip pat, kaip ir nurodyta, tik kartkartėm galva ir kojos sumirkomos šaltu vandeniu. Vanta džiovinama palubėje.
Atėję į pirtį po sunkaus protinio ar fizinio darbo, nuvargę, neskubėkite pradėti kaitintis. Tam reikia pasiruošti. Įmerkite kojas į šiltą, paskui į karštesnį vandenį ir po 10-15 min. jau galėsite pradėti kaitintis. Jei pirtyje nėra masažisto ar draugo, galinčio atlikti masažą, jį darome patys. Gulame ant nugaros, kaitiname į viršų pakeltą vieną, o po to kitą koją. Lėtais judesiais vantomis glostome koją nuo kulno link dubens kartodami 3-4 kartus. Jeigu temperatūra žema, tai įkaitiname vantą palubėje. Masažuojame krūtinę, glostome, pradėdami nuo dubens, pilvą, krūtinę ir šonus. Kartojame tai 5-7 kartus. Vanojamasi skersai pilvo 4-5 kartus. Ranka pakeliama aukštyn ir nuo delno link peties vanojamasi 4-6 kartus. Nugarą, krūtinę, dubenį galime vanoti ir gulėdami ant šono. Galime masažuotis sėdėdami arba stovėdami. Baigę masažą glostymo veiksmais, toliau taip pat nuosekliai atliekame jį mušimo veiksmais. Procedūra baigiama glostymu.
M A S A Ž A S P I R T Y J E 217
Atliekant savimasažą vanta, yra tam tikrų sunkumų. Ne visuomet išsikaitinus pakaks jėgų savimasažui. Patys nepasieksime visų kūno dalių: nugaros, juosmens, tačiau, atlikdami savimasažą, galime geriau dozuoti krūvį, masažo jėgą, vienus raumenis galime masažuoti stipriau, kitus - silpniau, masažuotis vienokiais ar kitokiais judesiais.
Pirtyje, be masažo vanta, sėkmingai gali būti paties ar masažuotojo atliekamas masažas rankomis. Jau senovės Graikijoje masažas pirtyje buvo labai paplitęs ir laikomas pagrindine priemone sveikatai išsaugoti ir žmogaus fizinėms savybėms sutvirtinti. Graikai prieš varžybas sportininkus maudydavo pirtyse, ištepdavo aliejais ir masažuodavo. Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus rūmų gydytojas Klaudijus Galenas rekomendavo masažą pirtyse sergant reumatu, patyrus traumų, gerinant sveikatą.
Rusijoje masažą rankomis pirtyse darydavo žiniuonys, kaulų taisytojai. Procedūroms naudodavo įvairias vaistažolių trauktines, medaus, sviesto, meškos ar vilko taukų mišinius.
Rytų šalyse rankinis masažas buvo būtina pirčių procedūra. Masažas buvo atliekamas rankomis ir kojomis. Toks masažas daromas ir dabar. Rankinis masažas atliekamas muilinimosi patalpoje. Suolas turi būti šiltas, jį apipilame karštu vandeniu. Prieš masažą išsimuiliname rankas, kad delnai geriau slystu kūnu. Masažas atliekamas pagal rankinio masažo principus. Naudojami pagrindiniai rankinio masažo būdai: glostymas, trynimas, maigymas ir 1.1.
Pastaruoju metu dažnai pasitaiko mišrūs saunos ir rusiškos pirties variantai. Suomiškoje pirtyje ant akmenų pilamas vanduo,
įvairios kvapiosios medžiagos, vanojamasi vantomis, o rusiškos pirtys statomos su elektros šildytuvais ir tam panaudojamos įvairios patalpos.
16.7. Grūdinimasis Jeigu nutarėte maudytis eketėje po pir
ties - siūlome keletą patarimų. Prieš maudymąsi eketėje reikia paruošti kaitinimosi patalpą, gerai ją išdžiovinti. Eketę daryti toliau nuo vandens srovės, 1,3-1,6 m gylyje, dugnas lygus, geriausiai smėlėtas. Nusileisti ir išlipti iš eketės reikia kopėtėlėmis. Priėjimą prie eketės padengiame lentomis, šiaudais arba šienu. Prie eketės einame apsiavę, be galvos apdangalo. Nusileisti į eketę reikia palengva, ramiai. Prie eketės būtinai turi būti dar koks žmogus, kad prireikus galėtų suteikti pagalbą. Prieš įlendant į eketę, reikia gerai pasikaitinti kaitinimosi patalpoje ne mažiau kaip du kartus. Eketėje būname trumpai, neilgiau kaip pusę minutės. Galva į šaltą vandenį nekišama. Išsimaudę eketėje apsivelkame šiltu chalatu ir greitai grįžtame į kaitinimosi patalpą, ten kaitina-mės iki pirmo prakaito. Sušilę pailsime. Per vieną seansą kartoti procedūrų eketėje nerekomenduojama.
Prieš trinantis sniegu taip pat reikia pasiruošti. Trynimosi vieta turi būti švari, be jokių nereikalingų, ypač aštrių daiktų. Tryni-muisi geriausiai tinka ką tik prisnigtas minkštas sniegas. Trinantis stengiamasi nestovėti vietoje, geriausiai - judėti. Trynimą-si pradedame nuo rankų, liemens. Galvos neliečiame.
Šalto vandens procedūros sėkmingai taikomos daugelyje pasaulio šalių. Vokiečių mokslininkas S. Kneipas (1821-1897) su-
218 M A S A Ž A S
galvojo labai veiksmingus gydymo vandeniu būdus. Ypatingą dėmesį skyrė šalto vandens procedūroms. Žmonėms, kurie iš tikrųjų dar yra sveiki, tačiau jaučiasi ne itin puikiai, greitai pavargsta, išsenka, yra apatiški, blogos nuotaikos, dirglūs, suirzę, S. Kneipo kursas yra tikrų tikriausias išganymas. Profilaktika pagal S. Kneipą padeda išvengti daugelio ligų.
Savo gydomajam darbui šalto vandens procedūras sėkmingai naudojo G. Jėgeris (1987 m.), G. Krausas (1988 m.) ir kt.
K. Dineika 1984 m. Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimatoterapijos parke įvairių ligų gydymui ir profilaktikai sėkmingai naudojo vandens procedūras, ypač vėsias (20-14 laipsnių C) kaskadines maudykles po atviru dangumi. Parengė specialius gydymosi būdus, daug dėmesio skirdamas šalto vandens procedūroms.
Reguliarus pirties lankymas 3-5 kartus padidina organizmo atsparumą įvairiems peršalimams. Šilto ir šalto dirgiklio kaita gerina organizmo adaptacines galimybes. Pirtyje šalti dirgikliai įvairūs. Nepasiruošusiems - tai trumpas pabuvimas šalto oro patalpoje, o įpratusiems - maudymasis šalto vandens baseine, sniege, apsipylimai šaltu vandeniu. Pratintis prie šaltų procedūrų reikia palaipsniui. Pirmosiomis dienomis po pirmo kaitinimosi pakanka ir šilto dušo, arba 2-3 min. pabūti šalto oro patalpoje. Po
antro ir trečio kaitinimosi pakanka ir trumpo šaltoko dušo. Paskui gerai išsitriname šiurkščiu rankšluosčiu ir apsivelkame šiltą chalatą. Pirmaisiais grūdinimosi mėnesiais šaltą dirgiklį po truputį stipriname. Trina-me visą kūną šaltu ir drėgnu rankšluosčiu, apsipilame šaltu vandeniu kojas. Vos išėję iš kaitinimosi patalpos, 2-3 kartus po 10-15 sekundžių pabūname po šaltu dušu. 10-12 kartų išsimaudę pirtyje, ir palaipsniui pripratę prie šaltų procedūrų, galime trumpam nerti į šaltą vandenį. Išlipę gerai išsitriname šiurkščiu rankšluosčiu ir gerai sušylame nors ir kaitinimosi patalpoje.
Žmogaus adaptacines sistemas reikia nuolat treniruoti. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukiama grūdinimosi procedūra, viskas pradedama vėl iš naujo, adaptacinės žmogaus galimybės grįžta į ankstesnę būklę. Maudymasis eketėje, sniege stipriai paveikia visą žmogaus organizmą, ypač širdies, kraujagyslių sistemą. Todėl čia reikia konsultuotis su gydytoju. Populiarios literatūros straipsniai ir „žinovų" patarimai, dažniausiai nepagrįsti moksliniais stebėjimais bei duomenimis gali padaryti daug žalos besimaudančiam. Ypač jei organizmas negaluoja ar net turima temperatūros. Kategoriškai draudžiamos pirties procedūros jei žmogus peršalęs, serga gripu. Kaitintis galima tik visiškai pasveikus, po 4-5 dienų.
XVII. Masažas ir fiziniai pratimai
Masažo metu masažuojamasis dažniausiai būna pasyvus. Jis neeikvoja energijos, tik yra mechaniškai ir termiškai veikiamas vandens, šilumos, masažuotojo rankų arba specialiųjų prietaisų. Tačiau, jeigu masažo, jo pauzių metu duosime raumenims ir sąnariams fizinį krūvį, pajusime dar didesnį masažo poveikį.
Minėjome, kad masažo metu būtina gerai atsipalaiduoti. Ypač padeda vandens hidrostatinis slėgis ir šiltas vanduo, bet raumenis atpalaiduoti reikia mokėti. Į tai, deja, beveik nekreipiama dėmesio. Dauguma žmonių mano, kad pakanka kiek įmanoma stipriau įtempti raumenis ir po to jie atsipalaiduos savaime, pasyviai. Deja, ne. Kartais žmogui atrodo, kad jis visiškai atsipalaidavo, bet miotonometru galima nustatyti, kad raumenys dar neatsipalaidavo. Įrodyta, kad raumenų įtampa ir atsipalaidavimas turi būti lygiaverčiai, tarytum vienas kitą atsverti. Geras raumenų atpalaidavimas kartu su masažu greitai ir efektyviai atstato nuvargusius raumenis.
Sugebėjimą gerai atsipalaiduoti galima lavinti specialiais pratimais. Gali būti panaudoti ir atskiri autogeninės treniruotės elementai. Geresniam atsipalaidavimui turi įtakos kojų ir rankų sulenkimas per sąnarius, pavyzdžiui, gulint ant nugaros geras rankų raumenų atpalaidavimas pasiekiamas tada, kai ranka nuo kūno atitraukiama 45° ir per alkūnę sulenkiama 110°, o peties sąnaryje - 95-100°. Koja atpalaiduojama, kai ji nukreipiama į šoną 35° kampu, o ties kelio sąnariu sulenkiama 140° kampu. Raumenų atpalaidavimui trukdo masažo atlikimas šaltomis rankomis šaltu prietaisu, grubūs, sukeliantys skausmą, judesiai, masažuojamojo kvėpavimo sulaikymas, kalbėjimasis, nemasažuojamų kūno dalių atšalimas.
Fizinius pratimus, atliekamus masažo metu, skirstome į pasyviuosius ir aktyviuosius. Pasyvūs pratimai - tai pratimai, kuriuos daro ne pats pacientas, bet masažuotojas. Šie
pratimai ypač efektyvūs sergant judamojo aparato ligomis. Pasyvių pratimų poveikyje greičiau išnyksta periartikuliariniuose audiniuose atsiradę eksudatai, gerėja raumenų elastingumas, sąnarių paslankumas. Pasyvūs gimnastikos pratimai taikomi ir gydant sergančiuosius padidintu raumenų tonusu.
220 M A S A Ž A S
Pasyvių judesių amplitudė ir kryptis priklauso nuo anatominės sąnario sandaros, įmanomų judesių skaičiaus jame. Atliekant pasyvius pratimus, masažuotojas fiksuoja kojos ar rankos segmentą viena ranka suim-damas jį prie sąnario, kita - kuo toliau. Pratimus jis atlieka ritmiškai, lėtu tempu, iš lėto didindamas judesio amplitudę ir dažnį. Pasyvių gimnastikos pratimų intensyvumas ir įvairumas kinta procedūrų metu. Kurso pradžioje daromi pratimai vienoje plokštumoje, maža amplitude ir lėtu tempu. Po truputį didiname judesių amplitudę, jų tempą ir tuo pačiu judesiai tampa sudėtingesni. Pasyvius pratimus reikia daryti ritmiškai, nesukeliant skausmo.
Aktyvūs pratimai - pacientas atlieka juos pats, be pašalinės pagalbos. Tokie pratimai yra svarbiausi kineziterapijos pratimai. Kompleksinėje atstatomojoje terapijoje masažo procedūros dažnai derinamos su specialiomis gydomosios gimnastikos pratybomis, fiziniais pratimais.
Jeigu paciento judesiai ypač riboti, fiziniai pratimai gali būti atliekami dar ir masažuotojui padedant. Iš pradžių dėl nepakankamo audinių elastingumo, didelės sąnarių trinties ir kitų priežasčių aktyvių judesių atlikimo greitis ir įtempimo jėga būna nedideli. Be to, reikia įvertinti ir greitą pažeisto nervinio raumeninio aparato nuovargį. Tokiais atvejais aktyvūs fiziniai pratimai yra atliekami padedant masažuotojui. Aktyvių pratimų atlikimo technika panaši į pasyvių pratimų techniką.
Prieš pradedant aktyviuosius pratimus, būtina atlikti pasyvių pratimų kursą, tai yra gerai paruošti raumenis, sausgysles ir sąnarius stipresniems, aktyvesniems pratimams.
Kartais masažą tikslinga derinti su įtempimo pratimais. Raumenų įtempimą ir atpalaidavimą reikia mokėti derinti. Izomet-riniai (statiniai) pratimai papildo dinaminius jėgos pratimus ir taikomi atskiroms raumenų grupėms, arba visai raumenų sistemai. Kartais masažo, ypač jo pertraukos metu, masažuojamasis turi stengtis įtempti savo raumenis, aktyviai priešintis masažuotojui. Priklausomai nuo to, kokia kūno dalis masažuojama, periodiškai įtempiami rankų, kojų ir liemens raumenys. Po trumpo raumenų įtempimo reikia juos gerai atpalaiduoti, ypač po visos masažo procedūros. Tais atvejais galima net kelias minutes ramiai pagulėti giliai kvėpuojant.
Daugelyje Vakarų šalių, ypač JAV, populiari tapo statinio raumenų tempimo sistema (Stretching). Ši sistema iš dalies pagrįsta jogų sistemos elementais.
Tempimo pratimai, plačiai naudojami kūno kultūroje, gali būti sėkmingai panaudoti masažo ir masažavimosi metu (146 pav.). Keisdami tempimo kryptį, galime paveikti daugelį raumenų grupių. Tempimas, pasitempimas - tai natūralus žmogaus poreikis. Kiekvienas žinom, kaip malonu ryte pabudus ar po ilgo gulėjimo pasitempti.
Tempimo metu vyksta trumpalaikė raumenų įtempimo ir atsipalaidavimo kaita, o tai padeda žmogui per trumpą laiką gerai pailsėti, sumažina emocinę-psichinę įtampą.
Tikslinga masažą derinti ir su tempimo pratimais. Jie didina sąnarių paslankumą, daro juos elastingesniais. Patartina daug kartų kartoti įvairius spyruoklinius judesius, pavyzdžiui, siūbuoti liemenį (stuburas darosi paslankesnis), daryti įtūpstą, paeiliui kiekviena koja darant spyruoklinius judesius (tin-
MASAŽAS IR FIZINIAI PRATIMAI 221
ka klubų ir kelių sąnariams), pritūpimus ant abiejų kojų arba paeiliui ant kiekvienos. Šiuos pratimus galima daryti prieš masažą, masažo metu arba po jo. Tempimo pratimai neturi būti skausmingi, kadangi tais atvejais refleksiškai reaguoja raumenų apsauginis mechanizmas.
Ypatingai gerai dera fiziniai pratimai ir masažas vandens procedūrų metu. Todėl jie plačiai naudojami sanatorijose. Jau vandens judėjimas braidant, plaukiant veikia odą kaip lengvas raminantis masažas. Oda tampa elastingesnė, stangresnė, pagražėja jos spalva, ji tartum atjaunėja. Energingai ir greitai plaukiant, vanduo masažuoja audinius, atsiveria atsarginiai kapiliarai, raumenys geriau aprūpinami krauju, pagerėja medžiagų apykaita. Tad sergantiems raumenų atrofija ypač rekomenduojamas gydomasis plaukimas.
Atlikdamas fizinius pratimus vandenyje, žmogus be masažo dar susiduria ir su vandens pasipriešinimu, kuris kaip koks gim
nastikos įrankis „apkrauna" raumenis. Tai savotiška gimnastika, kuri be teigiamo poveikio kraujotakai, gerai veikia nervų, kvėpavimo, širdies ir kitas organizmo sistemas.
Pratimai vandenyje ir masažas padeda stiprėti raumenims, gerina sąnarių paslankumą, raiščių elastingumą. Tai ypač reikšminga sergant įvairiais artritais, kurie ypač kamuoja milijonus žmonių. Teisingai parinkti fiziniai pratimai sulėtina ligos eigą ir sąnarių „kaulėjimą".
Labai efektingas masažas vandenyje yra jūros bangų mušimas. Tačiau reikia nemažai fizinių jėgų, norint išsilaikyti prieš bangas. Jūros bangos daro didelį mechaninį ir cheminį poveikį žmogaus organizmui.
Vandenyje naudinga atlikti specialius pratimus kvėpavimo sistemai tobulinti, krūtinės ląstos paslankumui gerinti, pilnam, giliam kvėpavimui pasisavinti. Vandens hidrostatinis slėgis suspaudžia krūtinės ląstą, o specialūs kvėpavimo pratimai gerai formuoja tarpšonkaulinius raumenis.
Literatura
Bagdonas J. Fizinė terapija ir jos dėstymas universitete, žurnalas „Medicina", 1935 m., Nr. 7.
Dineika K., Labanauskas K. Fizinė kultūra -sveikatos šaltinis. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius, 1959 m.
Dineika K. Gydomoji fizinė kultūra. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius, 1961 m.
Dineika K. Moters grožis, sveikata. Leidykla „Mintis". Vilnius, 1975 m.
Dubrovskis V. Taškinis masažas. Leidykla „Mokslas". Vilnius, 1989 m.
Gasparkienė O., Labanauskas K. Sportinis masažas. Vilnius, 1961 m.
Gasparkienė O., Valužienė N. Sportinis masažas. LVKKI leidybinė grupė. Kaunas, 1986 m.
Jasudėnas V., Pikčiūnas J. Pirtis ir sveikata. Vilnius, 1985 m.
Jėgeris G. Vanduo daro stebuklus. Vilnius, 1987 m.
Masažo kursai. Žurnalas „Medicina", 1921 m., Nr. 2, žurnalas „Medicina", 1937 m., Nr. 12.
Pūdymaitis O. Masažas. Žurnalas „Medicina", 1939 m, Nr. 2.
Sucharevas V. ir kiti. Fizioterapija, masažas ir gydomoji fizinė kultūra. Vilnius, 1976 m.
Cordes J. Ch., Arnold W., Zeibig B. Physiotherapie. Massage. VEB Verlag Volks und Gesundheit, Berlin, 1983.
Gläser O., Dalicho W. A. Segmentmassage. VEB Georg Thieme, Leipzig, 1972.
Hemann A., Haschke W., Krug H., Leutert G., Lindemann M., Zett L. Massage in Bild und Wort. VEB Verlag Volk und Gesundheit, Berlin, 1971.
Katsusuke Serizawa, M. D. Rsubo. Japan Pub-lications, Inc., Tokyo, Japan, 1976.
Kohlrausch W. Reflexzonenmassage in Mus-cular und Bindegewebe, Stuttgart, 1955.
Андреева В. M., Белая H. А. Влияние массажа на показатели электрической активности коры головного мозга у больных радикулитом. - в. кн.: Лечебная физкультура при заболеваниях и повреждениях центральной и периферической нервной системи. - М . , 1965, с. 83-84.
Белая Н. А. Руководство по лечебному массажу. - М., Медицина, 1983.
224 M A S A Ž A S
Бирюков А. А. Массаж, - М.: ФиС, 1988.
Бирюков А. А., Пейсахов Н. М. Изменение психофизических показателей при исследовании разных приемов спортивного массажа. - Теор. и прак. физ. культуры, 1979, No 8, с. 21-24.
Буровых А. Н., Фаун А. М. Восстановление работоспособности с помощью массажа и бани. - М., 1985.
Бретмен С. Нетрадиционная Медицина. - Санкт-Петербург, Питер, 1997.
Васичкин В. И. Справочник по массажу. - Ленинград: Медицина, Ленинградское отделение, 1996.
Вербов А. Ф. Основы лечебного массажа. - М.: Медицина, 1966.
ГалицкийА.В. Щедрый жар. - Журнал „Физкультура и здоровие". М., 1986.
Грановская П. Б. Труды VI Всесоюзного съезда анатомов, гистологов и эмбриологов 3 / 8 - 1 4 июня 1958 г . /Харьков, 1961, Т. I .e. 757-761.
Динейка К. Дыхание, движение, здоровие. - Вильнюс: Минтис, 1966.
Дубровский В. И. Основы сегментарного рефлекторного массажа. - М.: ФиС, 1982.
Дубровский В. И. Применение массажа при травмах и заболеваниях у спортсменов. - Ленинград: Лениниградское отделение, 1986.
Дубровский В. И. Лечебный массаж. -М. Медицина, 1995.
Залмаитов А. С. Тайная мудрость человеческого организма. - Л., 1966.
Ибрагимов В. С. Точечный массаж. - М., 1983.
Карпова Н. И. Вибрация и нервная система. - Л . : 1976.
Краус Г. Физиотерапия для дома. - Берлин, 1988.
Куничев Л. А. Лечебный массаж. - Л., 1983.
Справочник по медицинской косметике под редакцией А. Ф. Ахабадзе Москва, „Медицина", 1975, с. 179-199.
Стасенков В. К., Васильева В. Е. Теория и практика физической культуры, 1952, N0 4, с. 268-272.
Штеренчерц А., Белая Н. А. Массаж для взрослых й детей. - Киев, 1994.
Тюрин А. М., Васичкин В. И. Техника массажа. - Ленинград, Медицина, Ленинградское отделение, 1988.
Тюрин А. М. Массаж традиционный и нетрадиционный. - Санкт-Петербург, Питер, 1997.
Федоров А. Л. Основы вибрационного спортивного массажа. - М., 1969.
Фокин В. Н. Массаж традиционный восточный, - М.: ФАИР, 1997.
Фокин В. Н. Массаж восточный и европейский. - М.: ФАИР, 1997.
Юшкевич Т. П., Васюк В. Е., Буланов В. А. Тренажеры в спорте. - М., 1989.
Turinys
Įvadas 3 L Masažo istorija. J. Finkelšteinaitė 5
1.1. Filosofiniai K. Dineikos darbų aspektai, masažo taikymas jo darbuose. N. Valužienė 9
II. Masažavimo aparatais istorŲa./. Damanskas 13 III. Masažo rūšys ir sistemos. N. Valužienė 15 IV. Higieniniai reikalavimai masažo patalpai, masažuotojui ir masažuojamajam.
N. Valužienė, J. Damanskas 21 4.1. Reikalavimai masažo patalpai, kurioje masažuojama rankomis ir
aparatais 21 4.2. Reikalavimai hidromasažo patalpai 22 4.3. Reikalavimai masažuotojui 22 4.4. Reikalavimai masažuojamajam ir pačiai masažo procedūrai 23 4.5. Saugumo technikos reikalavimai masažavimui aparatais 23
V. Masažo poveikis žmogaus organizmui. N. Valužienė 25 5.1. Masažo poveikis nervų sistemai 26 5.2. Masažo poveikis odai 26 5.3. Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms 27 5.4. Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms 28 5.5. Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams 29
VI. Gydomojo (klasikinio) masažo būdai, jų klasifikacija. N. Valužienė 31 6.1. Glostymas 31 6.1.1. Pagrindiniai glostymo būdai 32 6.1.2. Pagalbiniai glostymo būdai 33 6.1.3. Glostymo taisyklės 34 6.2. Trynimas 35
226 M A S A Ž A S
6.2.1. Pagrindiniai trynimo būdai 35 6.2.2. Pagalbiniai trynimo būdai 36 6.2.3. Trynimo taisyklės 38 6.3. Maigymas 38 6.3.1. Pagrindiniai maigymo būdai 38 6.3.2. Pagalbiniai maigymo būdai 40 6.3.3. Maigymo taisyklės 43 6.4. Vibracija 43 6.4.1. Pagrindiniai vibracijos būdai 43 6.4.2. Pagalbiniai vibracijos būdai 44 6.4.2. Vibracijos taisyklės 48 6.5. Judesių (pratimų) taikymas masažo metu. N. Valužienė 49
VII. Indikacijos ir kontraindikacijos skiriant masažą. /. Finkelšteinaitė 57 VIII. Atskirų kūno dalių masažas. N. Valužienė 61
8.1. Galvos masažas 61 8.1.1. Galvos plaukuotosios dalies masažas 61 8.1.1.1. Galvos masažavimo taisyklės 62 8.1.2. Veido masažas 62 8.1.2.1. Veido masažavimo taisyklės 64 8.1.3. Kaklo masažas 65 8.1.3.1. Kaklo masažavimo taisyklės 66 8.2. Krūtinės masažas 66 8.2.1. Krūtinės masažas 66 8.2.2. Tarpšonkaulinių nervų masažas 68 8.2.3. Krūtų masažas 68 8.2.4. Krūtinės masažavimo taisyklės 68 8.3. Pilvo masažas 69 8.3.1. Pilvo sienos masažas 69 8.3.2. Pilvo ertmės organų masažas 69 8.3.3. Saulės rezginio masažas 71 8.3.4. Pilvo masažavimo taisyklės 71 8.4. Nugaros masažas 72 8.4.1. Nugaros masažavimo taisyklės 74 8.5. Viršutinių galūnių masažas 74 8.5.1. Pirštų ir plaštakos masažas 75 8.5.2. Riešo sąnario masažas 76 8.5.3. Dilbio masažas 76 8.5.4. Alkūnės sąnario masažas 77 8.5.5. Žasto ir pečių lanko raumenų masažas 77 8.5.6. Peties sąnario masažas 78 8.5.7. Svarbiausių rankos nervinių kamienų masažas 79 8.5.8. Rankos masažavimo taisyklės 79
T U R I N Y S 227
8.6. Apatinių galūnių masažas 80 8.6.1. Pirštų ir pėdos masažas 81 8.6.2. Čiurnos sąnario masažas 81 8.6.3. Blauzdos masažas 82 8.6.4. Kelio sąnario masažas 83 8.6.5. Šlaunies masažas 83 8.6.6. Sėdmenų masažas 85 8.6.7. Klubo sąnario masažas 85 8.6.8. Svarbiausių nervinių kamienų masažas 85 8.6.9. Kojų masažavimo taisyklės 86 8.7. Masažo procedūrų apimtis ir trukmė 86 8.8. Kūno paviršiaus pakitimų įvertinimas prieš masažo procedūrą.
N. Valužienė 88
IX. Bendrasis masažas. N. Valužienė 93 X. Gydomasis masažas. /. Finkelšteinaitė. N. Valužienė 95
10.1. Masažas, gydant judamojo aparato ligas ir traumas 95 10.1.1. Masažas gydant raumenų ligas. N. Valužienė 95 10.1.2. Masažas po raumenų traumų. N. Valužienė 96 10.1.3. Masažas, esant sausgyslių traumoms ir jų ligoms. N. Valužienė 97 10.1.4. Masažas sergant antkaulio ligomis. N. Valužienė 99 10.1.5. Masažas sergant sąnarių ligomis. J. Finkelšteinaitė, N. Valužienė 100 10.1.6. Ankilozuojantis spondilartritas (morlus Strumpell-Piere-Marie-Bechterev)
ir jo masažas. / Finkelšteinaitė 102 10.1.7. Masažas sergant skoliozėmis. / Finkelšteinaitė 102 10.1.8. Masažas esant sąnarių traumoms. N. Valužienė 103 10.1.9. Masažas, esant kojų ir rankų kaulų lūžiams. / Finkelšteinaitė, N. Valužienė 106 10.1.10. Trofiniai minkštųjų audinių pakitimai po įvairių traumų ir jų gydymas
masažu. N. Valužienė 108 10.1.11. Bigės masažas. J. Finkelšteinaitė 108 10.1.12. Masažas, esant plokščiapadystei. N. Valužienė 109 10.1.13. Masažas, esant „x" ir „o" formos blauzdoms. N. Valužienė 110 10.2. Masažas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. / Finkelšteinaitė 111 10.2.1. Širdies ir kraujagyslių sistemos nervinės kilmės ligų masažas.
J. Finkelšteinaitė 111 10.2.2. Masažas sergant miokardo distrofija. J. Finkelšteinaitė 111 10.2.3. Masažas esant širdies ydai. / Finkelšteinaitė 112 10.2.4. Masažas sergant hipotonija. / Finkelšteinaitė 112 10.2.5. Masažas sergant hipertonija. / Finkelšteinaitė 112 10.2.6. Masažas sergant širdies ischemine liga ir miokardo infarktu.
J. Finkelšteinaitė 113 10.2.7. Masažas sergant periferinių kraujagyslių ligomis. / Finkelšteinaitė 115 10.2.7.1. Masažo metodika sergant kojų arterijų ligomis. / Finkelšteinaitė 115
228 M A S A Ž A S
10.2.7.2. Masažo metodika sergant rankų kraujagyslių ligomis. /. Finkelšteinaitė 115 10.2.7.3. Masažo metodika kojų venų ligų atvejais. /. Finkelšteinaitė 115 10.3. Masažas sergant virškinimo organų ligomis. /. Finkelšteinaitė 116 10.3.1. Masažas sergant lėtiniu gastritu. 7. Finkelšteinaitė 116 10.3.2. Masažas esant nusileidusiam skrandžiui./. Finkelšteinaitė 116 10.3.3. Masažas sergant žarnyno ligomis. J. Finkelšteinaitė 116 10.3.4. Masažas sergant opa./. Finkelšteinaitė 117 10.3.5. Masažas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. /. Finkelšteinaitė 118 10.4. Masažas sergant centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis.
/. Finkelšteinaitė 118 10.4.1. Masažas sergant veido nervo uždegimu./. Finkelšteinaitė 118 10.4.2. Masažas sergant trišakio nervo neuralgija. /. Finkelšteinaitė 121 10.4.3. Masažas sergant pakaušio nervo neuralgija. /. Finkelšteinaitė 122 10.4.4. Masažas sergant kaklo ir krūtininės stuburo dalių osteochondroze.
/. Finkelšteinaitė 122 10.4.5. Masažas sergant juosmens ir kryžmens osteochondroze. /. Finkelšteinaitė 123 10.4.6. Masažas sergant tarpšonkaulinių nervų neuralgija. /. Finkelšteinaitė 124 10.4.7. Masažas sergant šlaunies odos nervo neuralgija. /. Finkelšteinaitė 124 10.4.8. Masažas sergant galvos smegenų kraujotakos ligomis. /. Finkelšteinaitė 124 10.4.9. Masažas vangių arba periferinių paralyžių atvejais. /. Finkelšteinaitė 126 10.4.10. Masažas sergant poliradikuloneuritais (polineuritais). / Finkelšteinaitė 127 10.4.11. Masažas esant diencefaliniams sindromams./. Finkelšteinaitė 128 10.4.12. Masažas sergant migrena./. Finkelšteinaitė 128 10.5. Masažas sergant lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.
/. Finkelšteinaitė 128 10.6. Masažas pooperaciniame laikotarpyje. N. Valužienė 129 10.7. Masažas sergant ginekologinėmis ligomis. N. Valužienė 131 10.8. Netikėtos reakcijos masažo metu ir jų pašalinimas. N. Valužienė 132
XI. Taškinis masažas. /. Finkelšteinaitė 135 11.1. Biologiškai aktyvių taškų išsidėstymas 137 11.2. Taškinio masažo metodika 137 11.3. Kai kurių ligų ir sindromų gydymas taškiniu masažu 142
XII. Segmentinis masažas. /. Finkelšteinaitė, N. Valužienė 143 12.1. Viršutinė refleksogeninė zona. N. Valužienė 145 12.2. Apatinė refleksogeninė zona. TV. Valužienė 146 12.3. Specialieji segmentinio masažo būdai. /. Finkelšteinaitė, N. Valužienė 146 12.4. Aplink mentę esančių audinių masažavimas. /. Finkelšteinaitė 151 12.5. Krūtinės ląstos masažavimas ir suspaudimas. /. Finkelšteinaitė 151 12.6. Nugaros masažas. /. Finkelšteinaitė 151 12.7. Kojų ir rankų masažas. /. Finkelšteinaitė 152
XIII. Kosmetinis masažas./. Finkelšteinaitė 155
T U R I N Y S 229
XIV. Masažavimas aparatais. 7. Damanskas 169 14.1. Vibracinis masažas ir jo prietaisai 169 14.1.1. Įvairūs masažo prietaisai 170 14.2. Vibracinio vakuuminio masažo prietaisai 175 14.3. Mechaninis masažas, jo prietaisai 176 14.3.1. Padų masažas 176 14.3.2. Įvairių kūno dalių mechaninis masažas 180 14.4. Elektrostimuliacinis masažas ir jo prietaisai 186 14.5. Pneumo, baro ir masažo ultragarsu prietaisai 187
XV. Hidromasažas. /. Damanskas 191 15.1. Vandens ir šilumos poveikis žmogaus organizmui 191 15.2. Dušai 194 15.3. Povandeninis masažas 198 15.4. Kitos hidromasažo priemonės 200
XVI. Masažas pirtyje. /. Damanskas 205 16.1. Įvairios garo pirtys 205 16.2. Garinė pirtis 210 16.3. Sauso oro arba suomiškos pirtys 211 16.4. Rusiška pirtis 212 16.5. Vanta - pagrindinė masažo pirtyje priemonė 213 16.6. Vanojimasis 215 16.7. Grūdinimasis 217
XVII. Masažas ir fiziniai pratimai. /. Damanskas 217 Literatūra 223
UDK 615.8 Fi247
Finkelšteinaitė, Judita Fi247 Masažas : [praktinis vadovas] / J. Finkelšteinaitė,
N. K. Valužienė, J. Damanskas. - 4-asis leid. - Vilnius : Avicena II, 2008. - 232 p. : iliustr.
Bibliogr.: p. 223-224 ISBN 978-9955-598-00-8
Knygoje aprašomas masažo poveikis žmogaus organizmui, gydomojo masažo būdai, atskirų kūno dalių masažas.
Praktinis vadovas skiriamas masažo specialistams, aukštųjų bei vidurinių medicinos mokslų studentams, kosmetologams.
UDK 615.8
ISBN 978-9955-598-00-8