iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo ... · viqtorina moswavleTaTvis konkurentunariani...

4
universiteti #1 (8) 2012 iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gagrZeleba me-3 gv. gagrZeleba me-2 gv. gagrZeleba me-4 gv. gv. 3 gv. 2 gv. 4 gv. 4 „Tsu mecniereba“ Jurnali yvelasTvis, visac mecniereba ainteresebs ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxel- mwifo universitetSi orSabaTs samecniero- popularuli Jurnalis – „Tsu mecniereba“ pirveli nomris prezentacia gaimarTa. Jurnali „Tsu mecniereba“ orenovania. esaa bolo wlebSi gamocemuli pirveli samecniero-popularuli Jurnali, rome- lic qarTulad da inglisurad, popularul enaze gviambobs saqarTveloSi, kerZod Tsu- Si mimdinare saerTaSoriso mniSvnelobis kvlevebis Sesaxeb – sxvadasxva samecniero mimarTulebiT. prezentacias Tsu-is reqtori aleqsandre kvitaSvili, ganaTlebisa da mecnierebis ministri dimitri SaSkini, samecniero wreebis warmomadgenlebi da parlamentis wevrebi daeswrnen. `iyo pirveli universiteti saqarTveloSi da kavkasiaSi, didi pasuxismgeblobaa. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti daarsebis dRidan _ 1918 wlidan asrulebda ara mxolod saswavlo, aramed saerTaSoriso mniSvnelobis samecniero centris funqcias regionSi. Tsu am tradiciis Rirseulad gagrZelebas cdilobs da Zalisxmevas ar zogavs amisTvis. dRes universiteti axali gamowvevis winaSec dgas _ tradiciis SenarCunebasTan erTad, unda gauZlos XXI saukunis moTxovnebs, iyos `2010 wlis 30 ivliss aq viyavi, erTi Cveulebrivi, sabavSvo universiteteli nini kvitaSvili, romelsac ise moewona es muzeumi, rom mjera, namdvilad davbrundebi ukve Sesaswavlad da dasakvirveblad. Tqvenma muzeumma Cemi aRfrTovaneba gamoiwvia~; `zoologiis muzeumis daTvalierebis Sedegad damrCa STabeWdileba, rom saqarTvelos aqvs Sansi, mecniereba ganviTardes~; _ amgvari frazebi Tsu- is zoologiis muzeumis STabeWdilebis wignSi mravlad moipoveba. muzeumi, romelic cota xanSi saukunovan istorias daiTvlis da romelsac Tavis droze saswavlo-samecniero daniSnuleba hqonda, unikaluria saqarTveloSi. Tumca, samwuxarod, misi arseboba jer kidev bevrma arc icis. Tbilisis saxelmwifo universitetis XI (biologebis) korpusSi ganTavsebuli zoloogiis muzeumSi fitulis, ConCxis Tu sxva saxiT cxovelis, frinvelis, mweris, qvewarmavalis da saerTod, faunis TiTqmis yvela saxeobis 5000-ze meti eqsponatia daculi. muzeumi yovelTvis Riaa rogorc Tsu-is studentebisTvis da moswavleebisTvis, aseve nebismieri damTvaliereblisTvis. istoriuli qarTlis mosaxleoba uZvelesi droidan dRemde, am regionis mosaxleobis eTnikuri suraTis dina- mika xuTi aTasi wlis manZilze sxva- dasxva dargis mecnierTa kompleqsuri kvlevis safuZvelze Seiswavles Tsu istoriisa da eTnologiis institutis mecnier-TanamSromlebma. samwliani muSaobis Sedegad gamoica monografia `qarTlis mosaxleobis eTnikuri vina- obis sakiTxebi da anTropologiuri tipis cvalebadoba Zv.w. III aTaswleu- lidan XX saukunis CaTvliT~. am wignis prezentacia Sedga Tsu-Si, romelsac am TematikiT dainteresebuli mecnierebi da studentebi daswrnen. naSromi SoTa rusTavelis fondma daafinansa. proe- qtSi monawileobdnen anTropologebi – liana biTaZe da Sorena laliaSvili, eTnologi - daviT WiTanava, palinolo- gi – eliso yvavaZe, demografi – Tamaz zubiaSvili. naSromi unikaluria, radgan lia biTaZis ganmartebiT, pirvelad erTi regionis – qarTlis mosaxleoba Se- swavlilia anTropogenetikuri, pa- linologiuri, istoriuli wyaroebis safuZvelze sakmaod didi periodis manZilze; amave dros, kvleva gascda qarTlis teritorias da mTlianad sa- qarTvelo da kavkasia moicva. naSro- mi emyareba mdidar masalas, romelic daculia anTropologiuri kvlevis laboratoriaSi da aseve mopovebu- lia eqspediciis dros qarTlis sam regionSi (brili-xaSuris r-ni, tanZia – bolnisis r-ni, tyviavi – goris r-ni). savele samuSaoebi 2009-2011 wlebSi mimdinareobda. garda amisa, CarTu- lia mtkvar-araqsis kraniologiuri seriebi, romelic pirvelad samecnie- ro kvlevis obieqti swored am wignis meSveobiT gaxda. amasTan, ganxilulia qarTlis regionis mosaxleobis de- mografiuli ganviTareba. naSromis Tanaavtoris TqmiT, Sesabamisi sta- tistikuri informaciisa da gaanga- riSebebis safuZvelze, Seswavlilia Sida da qvemo qarTlis mosaxleobis eTnikuri Semadgenloba da gansaxle- ba, sqesobriv-asakobrivi struqtura, sicocxlis xangrZlivoba da dabereba, zoologiis muzeumi Tsu-Si qarTlis mosaxleobis eTnikuri vinaobis sakiTxebi Tiselis seri, mtkvar-araqsis kulturuli fena. kulturuli vazis (1-8), xorblis (9-11; 17-19) da qeris (12,13) mtvris marcvlebi msoflios qveynebis auditoriebi Tsu-Si _ israeli kanis dacva ultraiisferi gamosxivebisgan iv. javaxiSvilis saxelobis Tbili- sis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo fakultetis biosis- temebis radiospeqtroskopiis labo- ratoriaSi efeqtiani antioqsidantebis moZiebis mizniT kvlevebi ukve ori we- lia mimdinareobs. Teatri „sxvenze“ Tsu-is Teatraluri dasi „sxveni“ premierisTvis emzadeba, romelic ganaxlebul pirvel korpusSi Sedgeba. Tsu-is israelis centris egidiT sis- tematurad gamoicema akademiuri xasi- aTis krebuli, romelSic israelis kul- turis da istoriis sakiTxebi Suqdeba. Tsu-is gundi futsalis Cempionia 2011 wlis 17 dekembers gaimarTa Tbilisis Ria Cempionatis finaluri Sexvedra futsalSi (Friendly Cup), sadac Tbilisis saxelmwifo universitetis gundma saqarTvelos Cempioni da evropis erT–erTi saukeTeso gundi „iberia staris“ winaaRmdeg SesaniSnavad iaspareza da turniris Cempioni gaxda.

Transcript of iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo ... · viqtorina moswavleTaTvis konkurentunariani...

universiteti#1 (8) 2012iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi

gagrZeleba me-3 gv.

gagrZeleba me-2 gv.

gagrZeleba me-4 gv.

gv. 3

gv. 2

gv. 4

gv. 4

„Tsu mecniereba“Jurnali yvelasTvis, visac mecniereba ainteresebs

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxel-mwifo universitetSi orSabaTs samecniero-popularuli Jurnalis – „Tsu mecniereba“ pirveli nomris prezentacia gaimarTa.

Jurnali „Tsu mecniereba“ orenovania. esaa bolo wlebSi gamocemuli pirveli samecniero-popularuli Jurnali, rome-lic qarTulad da inglisurad, popularul enaze gviambobs saqarTveloSi, kerZod Tsu-Si mimdinare saerTaSoriso mniSvnelobis kvlevebis Sesaxeb – sxvadasxva samecniero mimarTulebiT.

prezentacias Tsu-is reqtori aleqsandre kvitaSvili, ganaTlebisa da mecnierebis ministri dimitri SaSkini, samecniero

wreebis warmomadgenlebi da parlamentis wevrebi daeswrnen.

`iyo pirveli universiteti saqarTveloSi da kavkasiaSi, didi pasuxismgeblobaa. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti daarsebis dRidan _ 1918 wlidan asrulebda ara mxolod saswavlo, aramed saerTaSoriso mniSvnelobis samecniero centris funqcias regionSi. Tsu am tradiciis Rirseulad gagrZelebas cdilobs da Zalisxmevas ar zogavs amisTvis. dRes universiteti axali gamowvevis winaSec dgas _ tradiciis SenarCunebasTan erTad, unda gauZlos XXI saukunis moTxovnebs, iyos

`2010 wlis 30 ivliss aq viyavi, erTi Cveulebrivi, sabavSvo universiteteli nini kvitaSvili, romelsac ise moewona es muzeumi, rom mjera, namdvilad davbrundebi ukve Sesaswavlad da dasakvirveblad. Tqvenma muzeumma Cemi aRfrTovaneba gamoiwvia~;

`zoologiis muzeumis daTvalierebis Sedegad damrCa STabeWdileba, rom saqarTvelos aqvs Sansi, mecniereba ganviTardes~; _ amgvari frazebi Tsu-is zoologiis muzeumis STabeWdilebis wignSi mravlad moipoveba. muzeumi, romelic cota xanSi saukunovan istorias daiTvlis da romelsac Tavis droze saswavlo-samecniero daniSnuleba hqonda, unikaluria saqarTveloSi. Tumca, samwuxarod, misi arseboba jer kidev bevrma arc icis.

Tbilisis saxelmwifo universitetis XI (biologebis) korpusSi ganTavsebuli zoloogiis muzeumSi fitulis, ConCxis Tu sxva saxiT cxovelis, frinvelis, mweris, qvewarmavalis da saerTod, faunis TiTqmis yvela saxeobis 5000-ze meti eqsponatia daculi. muzeumi yovelTvis Riaa rogorc Tsu-is studentebisTvis da moswavleebisTvis, aseve nebismieri damTvaliereblisTvis.

istoriuli qarTlis mosaxleoba uZvelesi droidan dRemde, am regionis mosaxleobis eTnikuri suraTis dina-mika xuTi aTasi wlis manZilze sxva-dasxva dargis mecnierTa kompleqsuri kvlevis safuZvelze Seiswavles Tsu istoriisa da eTnologiis institutis mecnier-TanamSromlebma. samwliani muSaobis Sedegad gamoica monografia `qarTlis mosaxleobis eTnikuri vina-obis sakiTxebi da anTropologiuri tipis cvalebadoba Zv.w. III aTaswleu-lidan XX saukunis CaTvliT~. am wignis prezentacia Sedga Tsu-Si, romelsac am TematikiT dainteresebuli mecnierebi da studentebi daswrnen. naSromi SoTa rusTavelis fondma daafinansa. proe-qtSi monawileobdnen anTropologebi – liana biTaZe da Sorena laliaSvili, eTnologi - daviT WiTanava, palinolo-gi – eliso yvavaZe, demografi – Tamaz zubiaSvili.

naSromi unikaluria, radgan lia biTaZis ganmartebiT, pirvelad erTi regionis – qarTlis mosaxleoba Se-swavlilia anTropogenetikuri, pa-

linologiuri, istoriuli wyaroebis safuZvelze sakmaod didi periodis manZilze; amave dros, kvleva gascda qarTlis teritorias da mTlianad sa-qarTvelo da kavkasia moicva. naSro-mi emyareba mdidar masalas, romelic daculia anTropologiuri kvlevis laboratoriaSi da aseve mopovebu-lia eqspediciis dros qarTlis sam regionSi (brili-xaSuris r-ni, tanZia – bolnisis r-ni, tyviavi – goris r-ni). savele samuSaoebi 2009-2011 wlebSi mimdinareobda. garda amisa, CarTu-lia mtkvar-araqsis kraniologiuri seriebi, romelic pirvelad samecnie-ro kvlevis obieqti swored am wignis meSveobiT gaxda. amasTan, ganxilulia qarTlis regionis mosaxleobis de-mografiuli ganviTareba. naSromis Tanaavtoris TqmiT, Sesabamisi sta-tistikuri informaciisa da gaanga-riSebebis safuZvelze, Seswavlilia Sida da qvemo qarTlis mosaxleobis eTnikuri Semadgenloba da gansaxle-ba, sqesobriv-asakobrivi struqtura, sicocxlis xangrZlivoba da dabereba,

zoologiis muzeumi Tsu-Si

qarTlis mosaxleobis eTnikurivinaobis sakiTxebi

Tiselis seri, mtkvar-araqsis kulturuli fena. kulturuli vazis (1-8), xorblis (9-11; 17-19) da

qeris (12,13) mtvris marcvlebi

msoflios qveynebis auditoriebi

Tsu-Si _ israeli

kanis dacva ultraiisferi gamosxivebisgan

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo fakultetis biosis-temebis radiospeqtroskopiis labo-ratoriaSi efeqtiani antioqsidantebis moZiebis mizniT kvlevebi ukve ori we-lia mimdinareobs.

Teatri „sxvenze“

Tsu-is Teatraluri dasi „sxveni“ premierisTvis emzadeba, romelic ganaxlebul pirvel korpusSi Sedgeba.

Tsu-is israelis centris egidiT sis-tematurad gamoicema akademiuri xasi-aTis krebuli, romelSic israelis kul-turis da istoriis sakiTxebi Suqdeba.

Tsu-is gundi futsalis Cempionia

2011 wlis 17 dekembers gaimarTa Tbilisis Ria Cempionatis finaluri Sexvedra futsalSi (Friendly Cup), sadac Tbilisis saxelmwifo universitetis gundma saqarTvelos Cempioni da evropis erT–erTi saukeTeso gundi „iberia staris“ winaaRmdeg SesaniSnavad iaspareza da turniris Cempioni gaxda.

2

universiteti

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-siteti, sabavSvo universiteti, zust da sabunebismetyvelo mecni-erebaTa fakulteti 2012 wlis 18 Tebervals atarebs moswavleTa viqtorinas.

viqtorina tardeba q. Tbilisisa da saqarTvelos regionebis sa-jaro da kerZo skolebis X-XII klasebis moswavleTaTvis.

viqtorina tardeba gunduri principiT. TiToeuli skolidan monawileobis miReba SeuZlia mxolod erT gunds, 6 moswavlis SemadgenlobiT. TiToeul gunds aqvs saxeli da hyavs kapitani.

viqtorinaSi monawileobis msurvelebma viqtorinamde 2 kviriT adre (13 Tebervali) unda warmoadginon Sevsebuli ganacxadis forma, damowmebuli skolis direqtoris xelmoweri-Ta da beWdiT, TariRis miTiTe-biT. ganacxadis formaSi miTi-Tebuli unda iyos skola, gun-dis saxelwodeba, wevrebi, pasuxis-mgebeli piri skolidan (ix. gana-cxadis forma).

dasaSvebia skanirebuli saxiT damowmebuli ganacxadis formis gamogzavna qvemoT miTiTebul imeilebze.

gundidan romelime moswav-lis gamoucxadeblobis SemTxve-vaSi skolas ufleba aqvs viqtorinaSi monawileoba mia-Rebinos gundis saTadarigo we-vr(ebs. gadawyvetilebas iRebs pasuxismgebeli piri skolidan.

viqtorinaSi monawileoba ufa-soa.

detalebi viqtorinis zo-gad wesebze, viqtorinis mimdi-nareobaze, moTxovnebsa da akrZa-lvebze ixileT Tsu-s veb-gverdze: www.tsu.edu.ge

viqtorina moswavleTaTvis

konkurentunariani saerTaSori-so samecniero bazarze. aq ki samecniero produqtis xarisxs gansazRvravs ara mxolod mkvle-varis niWi da SesaZleblobebi, aramed bevri sxva faqtoric. damkvidrebuli stereotipebis Tanaxmad, axali standartebi sa-qarTvelos msgavs patara qvey-nebs samecniero warmatebebis miRma tovebs. Tumca, ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi mim-dinare samecniero procesebi am stereotipebs amsxvrevs. amitom migvaCnia, rom farTo sa-zogadoebam meti unda icodes maT Sesaxeb. swored am mizans emsaxureba Cveni axali wamowyeba – orenovani samecniero-po-pularuli Jurnali `Tsu mecni-ereba”. _ ambobs Tsu-is reqtori Jurnalis Sesaval sityvaSi.

„mecnierebis popularizacia Cv-eni umniSvnelovanesi priorite-tia. Cven gvWirdeba axalgazrdebis CarTva da maTi daintereseba sxvadasxva mecnieruli sferoTi. amisaTvis axali saswavlo wlidan skolebSi didi britaneTis mo-deli amoqmeddeba, romlis mi-xedviTac sabunebismetyvelo sag-nebis dawyebamde moswavleebi Sesaval sagans „mecnierebas“ gaivlian. mniSvnelovania, rom paralelurad msgavsi samecnie-ro Jurnali ukve skolis mowafee-bisTvisac Seiqmnas“, – ganacxada ganaTlebis ministrma dimitri SaSkinma prezentaciaze da aqve universitets moswavleebisTvis specialuri nomris gamoSvebac SesTavaza _ zust da sabunebis-metyvelo mecnierebebSi miRweul warmatebebsa da samecniero kvlevebze.

Tsu-is samecniero kvlevebisa da ganviTarebis departamentis xelmZRvanelis, fizika-maTema-tikis mecnierebaTa doqtoris giorgi RvedaSvilis infor-maciiT: Tsu-Si amJamad 200-ze meti samecniero proeqti xor-cieldeba, maT Soris _ 148 erovnuli, 85 _ saerTaSoriso. 2011 wels universitetis biuje-tidan samecniero kvlevebze gaTvaliswinebulia 14 054 746 lari (biujetis 29%); maT Soris, saerTaSoriso da erovnuli fondebidan mozidulia 4 154 104 lari (biujetis 9%). ISI Web of Knowledge-is monacemebiT, 2009 wels Tbilisis saxelmwifo universitetidan impaqt-faqtoris mqone JurnalSi gamoqveynda 105 statia, 2010 wels _ 145. giorgi

RvedaSvili ambobs, rom Jurnalma „Tsu mecniereba“ am samecniero miRwevebis popularizaciaSi mniSvnelovani roli unda Seas-rulos.

Jurnalis „Tsu mecniereba“ pir-veli nomeri farTo Sinaarsisaa da moicavs informacias mecnierebis gansxvavebuli dargebis Sesaxeb:

magaliTad, JurnalSi saubaria qarTveli mecnierebis mier Seqmnil axali tipis mzis koncen-tratorze, romelic msoflio bankis forumebze 2011 wels 750 saerTaSoriso proeqtidan saukeTeso 50-eulSi da saukeTeso 20-eulSi Sevida;

aq gaicnobT sawarmoo nar-Cenebisa da meoradi nedleulis gadamuSavebis meTodebs, ro-mlebmac daintereseba sa-

erTaSoriso samecniero are-nazec moipoves; qarTvel mecnierTa wvlilze CERN-is (birTvuli kvlevebis evropuli organizaciis) kvlevebSi; qarTuli Rvinis unikalur Tvisebebze;

aseve Jurnalidan SeityobT, rom „vefxistyaosani, rogorc siuJeturi wyaro, jer kidev me-17 saukuneSi gamouyenebiaT inglisSi, Seqspiris TeatrSi; gaigebT axali areqologiuri aRmoCenebis Sesa-xeb graklian gorze, svaneTSi, kaxeTSi – fSanSi;

JurnalSi naxavT kvlevebs socialuri da politikuri me-cnierebebidanac, magaliTad gaigebT imaze, Tu rogor gansazRvraven sakuTar nacio-nalur-eTnikur identobas sa-qarTveloSi mcxovrebi erebis

warmomadgenlebi; ra tipis

eTno–teroristuli safrTxe-

ebi emuqreba qveyanas da ra

unda vicodeT mezobeli axli

aRmosavleTis Sesaxeb; aseve

JurnalSi saubaria mediaciis

pirvel gamocdilebaze saqar-

TveloSi, romelic, sxvaTa Soris

_ 2011 wlis bolos miRebuli

mediaciis kanonisTvis saintereso

eqsperimentuli da samecniero

safuZveli SeiZleba iyos.

JurnalSi aseve gamoqveyne-

bulia statia post-sabWoTa

sivrceSi pirvel kvlevaze Ta-

vis tvinis pirveladi simsiv-

neebis epidemiologiasTan daka-

vSirebiT, romelsac Tsu-is nevro-

logiisa da neiroqirurgiis de-

partamenti axorcielebs;

aseve aq gaigebT pasuxs, Tu

ratom ar moxda Sidsis virusis

epidemiologiuri afeTqeba da

ra tipis Sidsis virusia gavr-

celebuli saqarTveloSi; gaec-

nobiT ekonomikuri kvlevebis

siaxleebs da a.S.

Jurnali „Tsu mecniereba“ weli-

wadSi orjer gamova da masSi

saqarTveloSi, Tsu-Si mimdinare

im uaxlesi samecniero kvlevebis

Sesaxeb iqneba saubari, romlebmac

ukve moipoves saerTaSoriso aRi-

areba; miRebuli aqvT samecniero

grantebi, maT Sesaxeb gamoqveyne-

bulia maRalreitingul samecni-

ero JurnalebSi, gakeTebulia

moxsenebebi saerTaSoriso same-

cniero konferenciebze.

pirveli gverdidan

„Tsu mecniereba“Jurnali yvelasTvis, visac mecniereba ainteresebs

yvelas SegvimCnevia, Tu ram-denad advilad irujeba zogi Cvengani mzeze, maSin, roca sx-vas sasurveli namzeuri didi mcdelobis miuxedavad, Sei-Zleba, ar eRirsos. amgvari `usamarTlobis~ erT-erTi mizezi TviTon adamianis ka-nia, romelic masSi Semavali melaninis pigmentebis Sesa-bamisad, Seferilobis mixed-viT xuT tipad iyofa. mela-ninebi pigmentebia, romlebic kans, Tmas, Tvalebs sxvadasxva Seferilobas aZleven. kanis muq da Tmis Sav an wablisfer Seferilobas eumelaninis siWarbe ganapirobebs. kanis Ria, Tmis qera da JRal fers ki ukve _ feomelaninis didi raodenoba.

garujva adamianis organ-izmis mzis ultraiisferi sx-ivebis mavne zemoqmedebisgan damcavi sapasuxo reaqciaa, romlis drosac organizmSi melaninis sinTezi unda ga-Zlierdes. Tumca, specialsite-bis TqmiT, rogorc bolo dr-ois gamokvlevebma aCvena, Tu eumelanini dasxivebisgan kanis dacvis mniSvnelovan faqtors warmoadgens, feomelaninma piriqiT, SeiZleba ultraiis-feri da xiluli gamosxivebis uaryofiTi moqmedeba adami-anis kanze ufro gaaZlieros.

iv. javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sab-unebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis biosistemebis

radiospeqtroskopiis labo-ratoriaSi efeqtiani antio-qsidantebis moZiebis mizniT kvlevebi ukve ori welia mim-dinareobs.

`ultraiisferi da xiluli sxivebis (sinaTlis) zemo-qmedebiT adamianis kanSi war-moiqmnebian e.w. Tavisufali radikalebi, romlebic mavne zemoqmedebas axdenen kanis ujredebze da SeiZleba kanis bevri seriozuli daavadeba gamoiwvion. maT Sorisaa, egzemebi, fsoriazi, vitili-go da kanis uaRresad saSiSi onkologiuri daavadeba_melanoma. amitom Tavisufali radikalebis gasaneitral-eblad da kanis dasacavad xSirad iyeneben nivTierebebs, e.w. antioqsidantebs. gansa-kuTrebiT xSirad gamoiy-eneba bunebrivi antioqsidan-tebi, romlebsac gamoyofen sxvadasxva mcenareebidan, bostneulidan da xilidan. am nivTierebebs aqvT unari, gaaneitralon Tavisufali radikalebi aseTia: vitamin E _ tokoferoli, vitamin C, askorbinis mJava, glutatoni da a.S.” – acxadebs Bbiolo-giur mecnierebaTa doqtori, profesori eduard CikvaiZe, romelic Tsu-is laborato-riaSi am kvlevaze muSaobs.

Tsu-is biosistemebis radio-speqtroskopiis laboratoriaSi am kvlevisTvis eleqtro para-magnituri speqtroskopiis (epr) meTodi gamoiyeneba. Eeduard

CikvaiZis ganmartebiT, es me-Todi saSualebas iZleva dadg-indes sxvadasxva antioqsidantis efeqtianoba, rogorc garegani dasxivebisas organizmSi warmo-qmnili Tavisufali radikalebis mimarT, ise organizmSi mimdin-are metaboluri procesebis Se-degad bunebrivad warmoqmnili Tavisufali radikalebis mimarT. Tavisufali radikalebis Warbma raodenobam sxvadasxva paTolo-giebis dros SeiZleba organiz-mis daRupvac ki gamoiwvios.

“mTels msoflioSi Catare-bulma gamokvlevebma aCvena, rom ujredebze eumelaninis damateba, maTi Semdgomi dasx-ivebisas, iwvevs ujredebis dacvas da ujredebi ufro swrafad mravldebian, xolo feomelaninis damateba, ujre-debis koloniebze dasxivebis win iwvevs maT ganadgurebas.” - acxadebs profesori CikvaiZe. feomelanini ZiriTadad JRal Tmasa da iseTi tipis kanSi Sedis, romelic eumelanins kanis garujvis dros ver gam-oimuSavebs (IV_V kategoriis kani, romelic wiTldeba, magram ar irujeba). msgavsi tipis kanis mqone adamianebi unda moeridon mzis dasxive-bas da kanis damcavi gansxvave-buli saSualebebi unda ixmar-on. radgan kanis is damcavi saSualebebi, romelebic gam-oiyeneba Savi, wablisferi da qera Tmis mqone adamianebis mier, JRali Tmis mqoneTaTvis mizanSewonili ar aris.

Tsu-is mecnierebis mier war-moebuli kvlevam ukve didi interesi gamoiwvia sazRvarga-reT. gansakuTrebiT mas Semdeg, rac kvlevis Sesaxeb samecni-ero Sroma ucxour samecniero JurnalSi `International Cosmetic Sciences~ gamoqveynda. SromaSi aRniSnulia, rom sxvadasxva tipis kanisTvis SerCeuli an-tioqsidantebis efeqtianoba kanis saxis mixedviT individu-alurad unda SeirCes.

Tsu-Si Catarebuli kvleva gansakuTrebiT saintereso aR-moCnda SotlandielebisTvis. rogorc statistikurad cno-bilia, procentulad Zalze bevri JRali Tmisa da Ria feris kanis adamiani swored Sotlandielia da kanTan dakavSirebuli ukve xsenebuli problemebi maTTan ufro maR-alia.

rogorc iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis zust da sabunebismetyvelo mecniere-baTa fakultetis biosiste-mebis radio speqtroskopiis laboratoriaSi warmoebul-ma gamokvlevebma am etapze aCvena, feomelaninis Tavisu-fal radikalebs efeqtianad anadgurebs askorbinis mJava-vitamini C. misi moqmedebi-sas feomelaninis Tavisufali radikali neitraldeba da am-rigad vitamin C kanis damcav kremebSi, efeqtiani danamatis saxiT SeiZleba iqnes gamoy-enebuli.

kanis dacva ultraiisferi gamosxivebisgan

kvleva

3

universiteti

rogorc Tsu-is muzeumis menejerma mzia javeliZem gviTxra, muzeums xSirad stumroben ara marto Tsu-is, aramed sxva saswavleblis studentebi. eqskursiaze midian skolis moswavleebic, magram sazogadoeba am muzeumiT ufro metad unda interesdebodes, radgan igi unikaluria. aq daculi eqsponatebis didi nawili ukve gadaSenebulia an gadaSenebis gzazea da maTi naxva sxvagan, faqtobriavd, SeuZlebelia. zoomuzeumi uni-versitetSi 1923 wels daarsda. aq dRemde SemorCenilia is eqsponatebi, romelic jer kidev XIX saukunis bolos «kavkasiur muzeumSi» da «saqarTvelos muzeumSi» iyo daculi. swored am muzeumebma gadasca pirveli koleqcia pirvel umaRles saswavlebels zoologiis kaTed-risTvis. amis Semdeg ki igi sxvadasxva wyaroebidan Seivso. samuzeumo eqsponatebs qmnidnen nanadirevisgan Tu zooparkSi daculi cxovelebisgan qveynis saukeTeso taqsodermisti. sauc-xoo nimuSebi CamohqondaT muzeu-misTvis saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi Tu qveynis farglebs gareT eqspediciaSi wasul mecni-erebs. sabWoTa periodSi samec-niero katalogebidan iwerdnen muzeumis TanamSromlebi mniSv-nelovan nimuSebs da a.S. erTi sityviT, yvela eqsponats Tavisi istoria aqvs.

muzeumSi Sesul damTvaliere-bels kaxur taxTan erTd, uSve-lebeli Jirafi egebeba. rogorc mzia javeliZe gvixsnis, Jirafi 1950 wels amsterdamis zooparki-dan moxvda Tbilisis zooparkSi,

Tumca cota xanSi gardaicvala da amis Semedeg daido bina misma fi-tulma universitetSi. damTvali-erebels zoomuzeumSi erTdrou-lad SeuZlia naxos sxvadasxva saxeobis jixvis, irmebis, Svlebis fitulebi, rqebi Tu ConCxebi. mzia javeliZe yvela msurvels awvdis mniSvnelovan informacias nebis-mier cxovelze, maT Tavisebure-basa Tu unikalurobaze. magali-Tad, bevrma albaT ar icis, rom mTis arwivi yovelTvis or kver-cxs debs. meore marTve pirvelis-gan mcire drois gasvlis Semdeg ibadeba da SedarebiT sustia. pa-tara arwivebi, rom wamoizrdebi-an, ufrosi susts budidan agdebs da klavs. amaSi rCeul Svils mSo-blebic exmarebian. mTis arwivs sxva frinvelebisgan kidev erTi ucnauroba ganasxvavebs. nadirTa mefis es saxeoba adamians im do-neze ver itans, rom Tu miaxloe-bul kacs dainaxavs, budes Svileb-

Tan erTad tovebs da am adgils aRarasodes ubrundeba. sainte-reso Taviseburebebi axasiaTebT beqobis arwivs, gvelismWamels, Sevardens, miminos, faskunjsa da sxva uamrav mtacebeli Tu sxva saxeobis frinvels, romlebsac aseve naxavT zoomuzeumSi. maT Soris msoflioSi aris yvelaze patara Citi kolibri, romelsac sakuTari sxeulis temperatura ar gaaCnia da Tavdayira sZinavs, rogorc Ramuras. aqvea sretxi, romelic gadaSenebis gzazea da daaxloebiT 1000-mdea darCenili.

frinvelTa koleqciis mSvene-baa manilis dodoCa. fituli da-viT sarajiSvilis koleqciidan moxvda universitetSi. es ulama-zesi frinveli qalaq manilis sim-boloa da mas tibetSi 2000 metris simaRleze SexvdebiT.

zoomuzeumis simdidrea en-tomologiuri koleqcia, sadac mweria daculi. maT Soris mso-

flioSi yvelaze didi da yvelaze parata pepela. aq naxavT atakus atlass, romelic frTebis diame-tri 260 mm-a, xolo yvelaze mci-re cisfrula 20 mm. msoflio da qarTuli peplebis gverdiT aris iaponiis simbolos saskia xaron-de. iaponelTa yvela zeimi, swo-red am pepelis saxelobis cekviT ixsneba. iqaurebs sjeraT, rom es unazesi mweri qalis bednierebas da ojaxis simyudroves ganasaxi-erebs.

uamrav eqsponatTa Soris aris cisferi veSapis ulvaSi, vefxvi-sebri piTonis, palapagosis kus, romelic wiTel wignSia Setani-li, nilosis da amazonuri nian-gebis, Ramura-mfrinavi meliis, samxreT amerikuli javSnosanis, avstraliuri ixvniskartas da sxva iSviaTi da egzotikuri ar-sebebis fitulebi. STambeWdavia sxvadasxva frinvelTa kvercxebis koleqcia, romleSic 1412 egzem-plaria da marjnis polipebi in-doeTisa da wynari okeanidan. es muzeumis ukanaskneli SenaZenia.

gaocebas iwvevs is anomaluri cxovelebi, romlebic muzeumSia daculi. es aris orTaviani cxva-ri, romelic 1947 wels duSeTSi daibada da TvalsaCinoebis mizniT misgan fituli gaakeTes. xolo mi-nis qilaSi, svel preparatebSia moTavsebuli genetikuri darRve-vis Sedegad erTmaneTze Sezrdili cxvrebi da oTxfexa wiwila.

zoologiiT dainteresebule-bi Tu ubralod moyvareulebi universitetis muzeumSi naxaven lomebis, kengurus, afTrebis, ka-tebis Tu kurdRlebis ConCxebs, behemotis Tavis qalasac ki. minis qilaSi inaxeba paraziti Wiebis, uxerxemlo cxovelebis, amfibie-bis da qvewarmavlebis nimuSebi. maT Soris SegiZialT daakvir-deT cxovelTa sisxlis mimoq-cevis, saWmlis momnelebeli da nervuli sistemis nimuSebs. naxa-vT qvewarmavlebis, xerxemliani cxovelebis da adamianis embrio-nis ganviTarebis stadiebsac ki.

erTi sityviT, Tsu-is zoolo-giis muzeumi mraval saintereso siurprizs gTavazobT. marTalia, dRes studentebi da moswavleebic amjobineben maTTvis saWiro in-formacia kompiuteris meSveobiT moipovon, magram vizualuri efe-qti kvlav Seuclili rCeba . ami-tomac ukavia mTels msoflioSi muzeumebs yvelaze prestiJuli da mniSvnelovani funqcia.

pirveli gverdidan

zoologiis muzeumi Tsu-Si

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis iuridiuli fakultetis saerTaSoriso samarTlis insti-tuti acxadebs statiaTa konkurss: migraciis marTvis Tanamedrove samarTlebrivi meqanizmebi.

statiebis Tematika unda moi-cavdes samarTlebriv analizs Semdegi sakiTxebis garSemo:

1) migracia da ganviTareba; 2) cirkularuli migracia; 3) savizo politika; 4) sazRvris marTva; 5) migraciis politika da

adamianis uflebebi; 6) migracia da saxelmwifo

usafrTxoeba; 7) iZulebiTi migracia da

TavSesafris politika

statiebis moculoba:10-dan 25-mde gverdi

damatebiTi informaciisTvis

detalebi konkursis Sesaxeb ixileT Tsu-s veb-gverdze:

www.tsu.edu.ge

statiaTa konkursi

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi arsebuli sxvadasxva qveynebis auditoriebisgan “is-raelis centri” Tavisi pro-filiT odnav gansxvavebulia. sxva kabinetebis umetesobis msgavsad igi 2008 wels Seiqmna. Tumca manamde ebrauli kul-turisa da iudaikis kabineti hu-manitarul mecnierebaTa fakul-tetis kulturis istoriis da Teoriis mimarTulebis kaT-edraze arsebobda. 2008 wels kabineti saqarTveloSi israe-lis saelCos mier ganaxlda da damoukidebeli centris statusi moipova.

dRes “israelis centrs” sami istorikosi TanamSrome-li hyavs da istoriis mecnier-ebaTa doqtori, emeritusi, profesori, guram lorTqifan-iZe xelmZRvanelobs. centris mizani, ebrauli kulturis, tradiciebis, istoriis, aseve qveynis politikur-ekonomikuri miRwevebis warmoCenaa. Tumca,

aqcenti am mxriv, ufro metad samecniero saqmianobaze keTde-ba. centris egidiT sistematurad gamoicema akademiuri xasiaTis krebuli, romelSic israelis kulturis da istoriis sakiTxe-bi Suqdeba. garda amisa, centri xSirad iwvevs sxvadasxva prest-iJuli ucxouri saswavleblebi-dan profesorebs, romlebic israelis Tematikaze sajaro leqciebs kiTxuloben.

rogorc centris TanamSrome-li nino goisaSvili aRniSnavs, “israelis centrs” aqtiuri kontaqti aqvs saqarTveloSi mcxovrebi ebrauli Temis war-momadgenlebTan. sul cota xnis wina centrma “ebraul saxlSi” arsebul axalgazrdul cen-trTan erTobliv saintereso proeqtSi miiRo monawileoba. 12 stundeti mTeli saqarTvelos masStabiT, e.w. ebrauli adg-ilebis Sesaxeb iZiebda infor-macias. Sekrebili masala dRei-saTvis ukve broSuris saxiT gamoica. Tavis droze centri

amerikis ebraelTa saerTaSori-so organizacia “joinTis” Zal-isxmeviT daarsda. Ggarda amisa, sagrZnobi finansuri mxardaWera xorcieldeba “ebrauli saagen-to - israelisTvis” (“soxnuTi”) mxridan.

bolo periodSi centri aq-tiurad dainteresda holoko-stis sakiTxiT. sul cota xnis win centris warmomadgenlebi am Temaze swavlebis dasamuSave-blad israelsa da ungreTSi iy-vnen, ris Semdegac humanitaruli fakultetis aRmosavleTmcod-nebis mimarTulebis studentebi-sTvis SemuSavda arCeviTi xasaTis silabusi.

centris mier samomavlod gan-saxorcielebel proeqtebSi, qarTvel ebraelebTan dakav-Sirebuli masalebis moZieba, sis-tematizaciaa. misi saSualebiT, SesaZlebeli iqneba rogorc konkretuli gamocemis momzadeba, ise seriozuli saarqivo masalis momzadeba, romelic dainterese-bul pirebs gamoadgebaT.

msoflios qveynebis auditoriebiTsu-Si _ israeli

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetsa da sazogadoebrivi jan-dacvis centralur referalur laboratorias Soris gaformda TanamSromlobis memorandumi. memorandumis mizans warmoadgens biousafrTxoebisa da biologiur kvlevebSi sando samecniero part-niorobis ganviTareba. agreTve, saerTaSoriso standartebze da-fuZnebnuli saganmanaTleblo sistemis Seqmna. memorandums xeli Tsu–is reqtorma aleqsandre kvi-taSvilma da sazogadoebrivi jan-dacvis centraluri referaluri laboratoriis direqtorma ana Jvaniam moaweres.

xelSekrulebis safuZvelze, mxa-reebi moamzadeben da ganaviTare-ben winadadebebs kvlevebsa da saswavlo programebze, moaxdenen inteleqtualuri, finansuri da teqnikuri SasaZleblobebis mo-bilizebas da erToblivad im-uSaveben donorebTan warsadgen erTobliv proeqtebze.

Tsu-is reqtoris aleqsan-dre kvitaSvilis gancxadebiT: “proeqti Zalian sainteresoa da igi xels Seuwyobs mecniere-bis ganviTarebasa da samecniero saqmianobis gafarToebas. refer-aluri laboratoria saerTa-Soriso standartebis umaRleso donis laboratoriaa, romelsac universiteti saswavlo procesis ukeT warmarTisTvis gamoiyenebs. Tsu-is profesorebi da student-ebi aqtiurad CaerTvebian samec-niero kvlevebSi, rac nebismieri saswavlo dawesebulebisTvis aucilebeli. proeqti mniSvnelo-vani iqneba ara mxolod uni-versitetisTvis, aramed mTeli qveynisaTvis. es aris unikaluri laboratoria, romelsac msof-lioSi cota analogi aqvs”.

laboratoriis direqtorma ana Jvaniam aRniSna, rom: “labora-toria saerTaSoriso standart-ebis xelsawyoebiTaa aRWurvili da regionisTvis strategiuli mniSvneloba aqvs. aq warmoebs bevri iseTi kvleva, romelic ver xerxdeba Cveni regionis sxva qveynebSi. aseTi samuSaobi aucileblad warmatebas moutans saqarTvelos”.

Tanamedrove aparaturiT aR-Wurvili laboratoria iZleva imis SesaZleblobas, rom kvlevis sfero ar SeizRudos. aq Catarde-ba rogorc biologiuri, aseve fizikuri da qimiuri kvlevebi.

Tsu-is profesorebi da studentebi sazogadoebrivi

jandacvis centraluri referaluri

laboratoriis kvlevebSi CaerTvebian

4

universiteti

gazeTi momzadda Tsu sazogadoebasTan urTierTobis departamentis mier. sakontaqto informacia _ tel: 2 22 23 91; el.fosta: [email protected]; veb-gverdi: www.tsu.edu.ge

2011 wlis 17 dekembers gaimarTa Tbilisis Ria Cempionatis finaluri Sexvedra futsalSi (Friendly Cup), sadac Tbilisis saxelmwifo universitetis gundma saqarTvelos Cempionis da evropis erT-erTi saukeTeso gundis „iberia staris“ winaaRmdeg SesaniSnavad iaspareza da turniris Cempioni gaxda.

futsalis gundi 2006 wlidan Camoyalibda Tsu-Si, romlis iniciatorebi iyvnen Tsu-is TviTmarTvelobis prezidenti giorgi avaliani, irakli xarjavaniZe da giorgi SamaTva. saqarTvelos futsalis nakrebi ZiriTadad dakompleqtebulia Tsu-is fexburTis gundis moTamaSeTagan, eseni arian: levan kobaiZe, daviT boboxiZe, daviT lukava, laSa sigunava, SoTa WanukvaZe, murTaz kakabaZe, Teimuraz jafariZe. daviT boboxiZe saqarTvelos erovnuli nakrebis kapitania, kaxa maisaiac erovnuli nakrebis Rirsebas icavs, romelic Tsu-is studentia da igi amJamad azerbaijanis erT-erT gundSi

TamaSobs. gundis mwvrTnelia besarion arvelaZe.gunds warmatebebi uxvad aqvs: 2010-2011 wlebSi saqar-

Tvelos CempionatSi mesame adgili daikaves da Tasis finalSic gavidnen. 2010 da 2011 wlebSi TurqeTSi (yarsSi) Catarda saerTaSoriso turniri futsalSi Tsu-is futsalis gundma orivejer pirveli adgili aiRo. 2011 wels gaimarTa universiada futsalSi, sadac Tsu-is axalad dakompleqtebulma gundma meore adgili daikava. uniburTis turnirSi, romelic aseve 2011 wels gaimarTa pirveli adgili aiRo Tsu-is gundma da amave gaTamaSebis Tasic moigo.

2011 wlis dekemberSi gaimarTa zaza bendelianis saxelobis ̀ bendelas~ gaTmaSeba, sadac gamodiodnen saqar-Tvelos erovnuli nakrebis da saqarTvelos erovnuli Cempionatis moTamaSeebi. turnirSi monawileobas iRebda 6 gundi da Tsu-is gundma daikava pirveli adgili, finalSi seu-is gundaTan gaimarjva 3:2.

Tsu-is gundi futsalis Cempionia

Tsu-is Teatraluri dasi „sxveni“ premierisTvis emzadeba, romelic ganaxlebul pirvel korpusSi Sedgeba. premierisTvis amzadeben speqtakls „gankiTxvis dRe“, romelic daidgmeba giorgi kaWaravas romanis mixedviT. am speqtaklze muSaoba TviTon studentebma moisurves. maT waikiTxes romani, moewonaT da SesTavazes reJisors giorgi gomuraSvils, rom romani gaecocxlebinaT scenaze.

reJisorma gviTxra, rom mas es romani manamde ar hqonda wakiTxuli. man waikiTxa da mixvda, rom sakmaod rTuli iyo am yvelafris scenaze gadmotana, Tumca igi yovelTvis mzadaa gaiTvaliswinos axalgazrda msaxiobTa azri da survili.

studenturi Teatri `sxveni~ 2000 wlis 15 seqtembers Seiqmna reJisorebis _ giorgi gomuraSvilis, mamuka gurCianisa da samxatvro xelmZRvanelis _ Tengiz yura-Svilis iniciativiT. „sxvenis“ Semadgenloba studentebiT iyo dakompleqtebuli da es dasis erT-erTi aucilebeli moTxovnacaa. Tumca dRes aris ramdenime profesionali msaxiobi, romlebic uangarod da usasyidlod exmareba dass (irakli sanaia, vato Jvania da sxva). magram studen-tebisgan Seqmnil dass erTi minusi yovelTvis axlavs, xelmZRvanelobas yovel wels axali xalxis SerCeva uwevs, radgan es dasi, rogorc reJisori ambobs“moZravia“: zogi amTavrebs da midis; zogi ver axerxebs uamravi mizezis gamo; zogsac bezrdeba es yvelaferi da midis. amitom dasSi sul Ziebis procesia. dRes „sxvenis“ SemadgenlobaSi 25 ZiriTadi msaxiobia. giorgi gomuraSvili cdilobs, rom yvela msaxiobi daakavos rolze. maT repeticia yoveldRe aqvT. repeticia ori nawilisagan Segdeba: plastikisagan da uSualod speqtaklze muSaobisgan. Tavdapirvelad „sxveni“ plastikis Teatri iyo, dRes ki dramatul JanrSic muSaoben.

Tumca, rogorc reJisori aRniSnavs, mis yovel speqtakls pantomimis gavlena etyoba, rac met originalurobas sZens. Tsu plastikis Teatris sarepeticio darbazi universitetis pirveli korpusis saaqto darbazis sxvenSi iyo. saxelwodebac adgilmdebareobis mixedviT SeirCa.

„sxvenis “ pirveli speqtakli iyo vaJa-fSavelas „stumar-maspinZeli“, romelic pantomimis JanrSi daidga da romlis reJisoric iyo giorgi gomuraSvili. amas mohyva novelebze agebuli `balagani~ (2002 w) da `mxiaruli novelebi~ (2003 w), daviT kldiaSvilis `samaniSvilis dedinacvali~ (2004 w), `Svidi iumoreska~ (2005 w). aRsaniSnavia is rom `samaniSvilis dedinacvali~ Teatris istoriaSi pirvelad pantomimis JanrSi swored „sxvenSi“ daidga, ramac didi mowoneba daimsaxura.

dramatul JanrSi pirveli speqtakli iyo `Wriloba~, romelic laSa TabukaSvilis piesis mixedviT daidga 2008 wels. Teatri aqtiur monawileobas iRebs yvela sauniversiteto RonisZiebaSi. dramatuli Janris speq-taklebi iyo aseve sent-egziuperis `patara ufliswuli~, „klounada“, romelic Tavisufali Teatris scenazec warmatebiT Seasrules, daviT kldiaSvilis ̀ samaniSvilis dedinacvali~, romelSic reJisoris axleburi da individualuri xedva igrZnoboda. (reJisori _ giorgi gomuraSvili).

Teatri „sxvenze“

pirveli gverdidan

migraciuli procesebi, kvlavwarmoebisa da misi dinami-kis sakiTxebi. gaanalizebulia Sobadobis, mokvdaobis, bunebrivi matebis sferoSi arsebuli viTareba da ten-denciebi. statistikuri masalis analizi moicavs 1990-2008 wlebis periods.

warmoebuli kvlevis wevrebis mecnierul mizans qar-Tvelebis uZvelesi da Tanaamedrove mosaxleobas So-ris genetikuri kavSiris morfologiuri argumentebis moZieba da gamyareba warmoadgenda. Zv.w. IV aTaswleu-lis bolo da III aTaswleulis pirveli naxevris mo-saxleobis kraniologiuri kvlevebiT dasturdeba, rom mtkvar-araqsis kulturis matarebeli tomebi gamoirCe-vian Tavis qalis Zalian didi da didi grZivi diame-triT ganivi diametris Zalian viwro, viwro da saSua-lo formebiT, maRali qalas simaRliT, viwro da saSu-alo siganis saxiT, viwro cxviriT, orTognatuli saxis vertikaluri profiliT. daxasiaTebidan Cans, rom am regionis mosaxleoba polimorfuli iyo. mosaxleobis anTropologiurma tipma ganicada cvalebadoba dro-Si, rac gamoixata Tavis grZivi diametris Semcirebis, xolo ganivi diametris siganis matebaSi. Tavis qalas forma doliqokranulidan (grZeli Tavi) braqikranu-li gaxda. amave dros, mniSvnelovnad gaizarda saxis sigane. miuxedavad aseTi cvlilebebisa saxe darCa pro-filirebuli, rogorc vertikalur, iseAhorizontalur sibrtyeSi, cxviri mkveTrad win waziduli maRali una-giriT. yovelive es, mkvlevarTa azriT, mosaxleobis memkvidroebiTobaze metyvelebs.

lia biTaZis ganmartebiT, genetikurad determinire-bul dis-kretulad _ varire buli niSnebis Seswavlis sa-fuZvelze dadgenilia mosaxle o bis uwyvetoba gamoxatu-li ZiriTadi niSnebis saxiT. xo lo niSanTa kompleqsis koncentraciis cvla droSi epoqa luri transformaciis gamomxatvel movlenad migvaCnia. ano ma liaTa ZiriTadi speqtris gavrceleba uZveles brin ja os xanisa da Taname-drove mosaxleobaSi pirdapir kavSirSia am mosaxleobis genetikuri memkvidreobasTan.

aRsaniSnavia isic, rom qarTvelebis lokaluri ti pebi (kolxuri, iberiuli, kavkasionis) di ferencirebisas nak-lebad gansxvavdebian erTmaneTi sagan. amas xels uwyobda Sida qorwinebiTi migraciebi. garda amisa, is Zveli saer-To substrati naTlad iCens Tavs ara marto qarTvelebis, aramed kavkasiis aborigeni mosaxleobis damaxasiaTebel „kavkasiur“ ierSic. mxolod amitom, kavkasielebi gaci-lebiT ufro nakleb gansxvavde bian erTmanTisagan, vidre sxva samxreTevropeiduli rasis ganStoebis warmomadgen-lebi.

kanis reliefis niSnebis ganawilebam da maT safuZ velze gamoTvlilma msgavsebis koeficientebma aCve nes Zalian maRali msgavseba ara mxolod qarTvelebs aramed kav-kasiis abo ri gen mosaxleobas Sorisac, rac am sistemas upiratesobas aniWebs Zveli kavSirebis gamovlenisas. mi-uxedavad imisa, rom kavkasiis mosax leobaSi gamoyofilia ramdenime metnaklebad gansxvave buli anTropologiuri tipi, anTropologiuri TvalsazrisiT kavkasiis erTobis suraTi TvalnaTelia.

amrigad, istoriuli, anTropologiuri, palinologiu-ri da demografiuli masalebis kvlevis Sedegad mosax-leobis eTnikuri vinaobis WrilSi naSromSi ganxilulia fizikuri tipis cvalebadoba, sacxovrebelis ekologiuri garemo, Tanamedrove migraciuli procesebis Tavisebure-ba, arqeologiur, enobriv, aseve werilobiTi wyaroebze dayrdnobiT warmoebulia uZvelesi mosaxleobis isto-riul-eTnologiuri kvleva.

qarTlis mosaxleobis eTnikuri

vinaobis sakiTxebi