44

Pirmasis vieðas lietuviðkas vakaras-spektaklis Lietuvoje – Ke-turakio „Amerika pirtyje“ – suvaidintas 1899 m. rugpjûèio 20 d. Taineeilinis ávykis mûsø kraðto kultûros istorijoje. Prisiminkime aplin-kybes.

Lietuvoje nuo 1864 m. lietuviðkas raðtas lotyniðkais raðmeni-mis uþdraustas. Draudþiama ir lietuviðka kultûrinë veikla. Lietuvið-kos knygos, laikraðèiai ir þurnalai spausdinami uþsienyje ir kontra-banda gabenami á Lietuvà, èia nelegaliai platinami.

Vienas ið uþdraustos spaudos gabenimo keliø eina per Palangà.Palangos miestelis tais laikais priklausë Kurðo gubernijai ir èia

lietuviðka veikla buvo maþiau suvarþyta. Palangiðkiui gydytojui,visuomenës ir kultûros veikëjui Liudui Vaineikiui ið jo asmeniðkaipaþástamo Kurðo gubernatoriaus pavyko gauti leidimà surengti vie-ðà lietuviø vakarà-vaidinimà. Já rengë iniciatyvinë grupë, kuriai pri-klausë pats Liudas Vaineikis, raðytoja Gabrielë Petkevièaitë-Bitë,

KULTÛROS ISTORIJA

ISTORINIO PALANGOSSPEKTAKLIO (1899 m.)organizatoriai ir aktoriai

„Dailës ðvente to vaidinimo negalima buvo pavadinti, nes tuomet dailës dar beveikvisai nebuvo. Buvo tai tikràja to þodþio prasme tautos ðventë, ir tai tautos, kuri dþiaugësiiðlikusi gyva ir drauge su dþiaugsmu pakëlë didelá protestà prieð jà varþanèius panèius.(…) Ir këlëme uþdangà sunervinti, lydimi jausmø, kad èia po mûsø kojomis ne paprastascena vaidinimui ir kad mûsø vaidilos ne paprasti scenos artistai, tik tikri kovotojaiuþsispyræ ið kovos lauko nepasitraukti“.

Gabrielë Petkevièaitë-Bitë

visuomenës ir kultûros veikëjai Povilas Viðinskis ir AugustinasJanulaitis. Vaidintojus subûrë ir spektaklá parengë A. Janulaitis irP. Viðinskis. Spektaklá reþisavo G. Petkevièaitë-Bitë ir Stasë Jakðe-vièiûtë-Venslauskienë.

Tarp aktoriø buvo studentas Vladas Mangirdas, du Palangosprogimnazijos moksleiviai – palangiðkis Gabalis ir Stanislovas Kui-zinas, kretingiðkis pirklys Edvardas Empakeris, renginio organiza-toriai P. Viðinskis ir A. Janulaitis, taip pat Jadvyga Juðkytë ir profe-sionali aktorë Stasë Jakðevièiûtë-Venslauskienë, gydytojai Þalnie-riûnas (ið Smolensko) ir kretingiðkis F. Jonuðis bei studentas Pet-

Danutës Mukienës nuotraukoje – paminklas pirmojo lietuviðko spektaklio, suvaidinto Palangoje1899 m., organizatoriui Liudui Vaineikiui. Skulptorius Jonas Jankus

Nuotraukose (ið kairës): memorialinë lenta, kuria áamþinta pirmojolietuviðko spektaklio – Keturakio „Amerika pirtyje“ – organizavimo vietaPalangoje; grafo Felikso Tiðkevièiaus sandëlys prie Palangos tilto á jûrà,kuriame buvo suvaidintas pirmasis lietuviðkas spektaklis. Nuotraukos iðredakcijos archyvo

JURGA ÞEMAITYTË

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

45 KULTÛROS ISTORIJA

ras Aviþonis, vëliau tapæs vienu ið þymiausiø medikø Lietuvoje.Spektaklis suvaidintas ðalia Palangos tilto á jûrà stovëjusiame,

grafui Feliksui Tiðkevièiui priklausiusiame prekiø sandëlyje, kuria-me tilpo apie 500 þmoniø. Vaidinimo metu èia laisvø vietø beveiknebuvo. Grafas F. Tiðkevièius geranoriðkai sutiko uþleisti sandëlálietuviðkam vakarui. Tai rodo, kad vis dëlto jis, nors pats ir nekalbë-davo lietuviðkai, lietuvius ir jø kultûrà gerbë, kartais net ir finansið-kai paremdavo jø gerus norus.

Spektaklá kartu su palangiðkiais ir èia atvykusiais vasarotojaisstebëjo grafo Felikso Tiðkevièiaus sveèiai kunigaikðèiai Oginskiaiir Radvilos, nemaþai kitø iðkiliø ano meto Lietuvos kultûros ir vi-suomenës veikëjø. Grafas F. Tiðkevièius buvo ir ðio spektaklio rë-mëjas. Jo organizatorius palaikë ir vyskupas M. Paliulionis.

Ðis spektaklis turëjo didelës reikðmës tolimesniam lietuviø tau-tiniam judëjimui. Jo vieta Palangoje áamþinta memorialine lenta,kuri ámûryta sienelëje netoli dabartinio tilto á jûrà.

ÞINOMI IR KARTU

PRIMIRÐTI... TRUMPAI APIE KELETÀ PALANGOS SPEKTAKLIO DALYVIØ

STANISLAVA JAKÐEVIÈIÛTË-VENSLAUSKIENË

Ið Palangos spektaklyje dalyvavusiø aktoriø teatro srityje dau-giausia yra nuveikusi Stanislava Jakðevièiûtë-Venslauskienë. Ji buvone tik aktorë, bet ir reþisierë, iðkili kultûros ir visuomenës veikëja,daugelio 1899–1905 m. ávairiose Lietuvos vietose vykusiø lietuvið-kø vakarø, veikusiø nelegaliø lietuviðkø mokyklø viena ið organiza-toriø. Dideli jos nuopelnai ir kuriant Lietuvos profesionaløjá teatrà.

Gimë S. Jakðevièiûtë-Venslauskienë 1874 m. lipos 9 d. Ðiauliuo-se. Vaidino ðiaulieèiø rusø trupëje. 1905 m. suorganizavo ir iki1908 m. vadovavo Rygos artistø mëgëjø bûreliui (pastatë A. Èe-chovo „Meðkà“, Gabrieliaus Landsbergio „Blindà“). Prisidëjo priedramos muzikos ir dainos draugijos „Varpas“ steigimo. Mirë 1958 m.sausio 16 d. JAV.

STANISLOVAS KUIZINASÁdomi ir Palangos spektaklio aktoriaus, pulkininko leitenanto Sta-

nislovo Kuizino asmenybë. Gimë jis 1881 m. geguþës 8 d. Vinginin-kø kaime. Mirë 1943 m. rugsëjo 9 d. Kaune. Ið pradþiø mokësiPalangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje. Mokydamasis Pa-langoje, ásijungë á tautiná judëjimà, gabendavo ið Prûsijos knygas.Baigæs Liepojos gimnazijà, ástojo á 260 pëstininkø Ordagano pulkà(Uþkaukazëje). 1906 m. sausio 8 d. baigë karo mokyklà ir gavo

karininko laipsná. 1906 m. prie Dorpato universiteto iðlaikë provizo-riaus padëjëjo egzaminus. 1906 m. vasario 26 d. paleistas ið ka-riuomenës. Tais paèiais metais gráþo á Tauragæ ir èia kurá laikàuþsiëmë kultûrine veikla – organizavo ir reþisavo lietuviðkus vaka-rus. 1914 m. buvo mobilizuotas ir tais paèiais metais paskir tasRadviliðkio maitinimo punkto virðininku. Vëliau Vilniuje, Vitebskedirbo komendantu. 1918 m. birþelio 5 d. vokieèiø internuotas. 1918 m.aktyviai ásijungë á nepriklausomos Lietuvos kûrimo darbà: steigëvietos komitetus Tauragës apylinkëse, dirbo Tauragës apskritiesvaldyboje. 1918 m. pabaigoje tapo Tauragës apskrities vicepirmi-ninku, o 1919 m. paskir tas Tauragës apsaugos srities ûkio vedëju.1919 m. sausio 26 d. ástojo á Lietuvos kariuomenæ, buvo 1 pëstinin-kø Þemaièiø bataliono vadas.

Nuo 1919 m. balandþio 15 d. dirbo Ðiauliø karo komendantopadëjëju, o 1919 m. rugsëjo 15 d. – 1925 m. liepos 4 d. – Kaunogeleþinkelio stoties komendantu. St. Kuizinas buvo vienas ið 1923 m.Lietuvos jûrininkø sàjungos steigëjø ir ilgametis jos valdybos na-rys. 1923 m. balandþio 14 d. paskirtas dirbti á Generalinio ðtabo susi-siekimo skyriø. Nuo 1926 m. dirbo Lietuvos karo mokslo valdyboje irrûpinosi fiziologinio kabineto reikalais, rengë spaudai vadovëlius.1926 m. gruodþio 19 d. paskirtas Uþsienio spaudos cenzoriumi.

1928 m. kovo 1 d. tapo Vyriausiojo Ðtabo ðvietimo dalies vedëju,1928 m. kovo 1 d. – 1928 m. spalio 11 d. dirbo leidinio „Karys“redaktoriumi. Bendradarbiavo „Inkare“, „Karde“, „Lietuvoje“, „Lie-tuvos Aide“, „Lietuvos Þiniose“, „Mûsø Þinyne“, „Trimite“.

JADVYGA TEOFILË JUÐKYTËXIX a. pab. tarp artimiausiø Povilo Viðinskio, Juozo Tumo-Vaiþ-

ganto, Gabrielës Petkevièaitës-Bitës bièiuliø buvo ir knygneðë, da-raktorë, tautosakininkë, spaudos bendradarbë Jadvyga Teofilë Juð-kytë. Gimë ji 1869 m. sausio 13 d. Pernaravoje (Këdainiø r.). Pra-dþios mokslus baigë namuose, kur jà mokë tëvai ir privatûs moky-tojai. Pati kitus pradëjo mokyti vos sulaukusi dvylikos. Ji organiza-vo slaptà mokyklëlæ ir joje kasmet daþniausiai po deðimt vaikømokë net 15 metø. Suþinojusi apie tokià daraktorystæ, valdþia Juze-fà pradëjo persekioti.

Pirmuosius lietuviðkus laikraðèius ir þurnalus mergina gavo iðdr. Jono Ðliûpo, kuris bendravo su jos tëvais. Ðiuos leidinius ji ne tikpati skaitydavo, bet ir platindavo patikimiems þmonëms. Nuo1895 m. Ðirðës slapyvardþiu pradëjo bendradarbiauti lietuviðkojespaudoje. J. T. Juðkytës tekstø yra spausdinta „Tëvynës sarge“,„Ûkininke“, „ Varpe“ ir keliuose kituose leidiniuose. Spaudoje ji yrapaskelbusi ir groþinës literatûros kûrinëliø. Iðkilus reikalui, ren-gdavo spaudai ir mokyklinius vadovëlius. Kartu su P. Viðinskiu1898 m. aplankë sergantá V. Kudirkà. Prisidëjo parveþant á LietuvàKazanës psichiatrijos ligoninëje buvusá kalbininkà Kazimierà Jau-niø. Yra mokiusi Vlado Putvinskio þmonà bei jos seseris Gruzdytes.1903–1904 m. gyveno Ðilo Pavëþupyje (Kelmës r.) pas Putvins-kius. Ten ji atrinkinëdavo, rengdavo publikacijas „Varpui“, platinda-vo lietuviðkà spaudà. 1905 m. grafas Zubovas J. T. Juðkytæ pakvietëmokytojauti jo ásteigtose ir iðlaikomose mokyklose, kurios veikëGinkûnuose ir Gubernijoje. Èia ji mokytojavo iki 1912 m.

(Nukelta á 46 p.)

46 KULTÛROS ISTORIJA

Ji buvo dràsi moteris. Platindama lietuviðkà spaudà yra net Plun-gës grafo Mykolo Oginskio praðiusi, kad ðis padëtø iðveþti ið Palan-gos lietuviðkà spaudà. Prisidëjo steigiant Þiburëlio draugijà. Nepri-klausomos Lietuvos metais organizavo valsèiaus savivaldybæ, ástei-gë kooperatyvà, buvo jo vedëja, organizavo ðauliø bûrá, ilgà laikàbuvo jo pirmininkë.

1920–1930 m. dirbo pradþios mokyklos vedëja.Apdovanota LDK Gedimino III laipsnio ordinu ir Lietuvos nepri-

klausomybës medaliu.Mirë 1948 m. kovo 16 d. Milvyduose (Këdainiø r.). Palaidota

Parnaravos kapinëse, ðeimos kape.

LIUDAS VAINEIKISTarp pirmojo lietuviðko spektaklio organizatoriø viena spalvin-

giausiø asmenybiø – gydytojas, visuomenës ir kultûros veikëjas,knygneðys Liudas Vaineikis.

Gimë jis 1869 m. rugpjûèio 19 d. Svirpliø kaime (Joniðkio vlsè.,Ðiauliø apskr.). 1889 m. baigë Mintaujos (dabar – Jelgava) gimna-zijà. 1881–1889 m. mokydamasis Mintaujos gimnazijoje, buvo slap-tos Mintaujos lietuviø draugystës pirmininkas, palaikë ryðius surevoliuciniø darbininkø bûreliais, apie 1887 m. su kitais ásteigë slaptàkultûrinæ jaunimo draugijà „Atgaja“, skaitë uþdraustà lietuviðkà spau-dà. 1889 m. ástojo á Maskvos universiteto Medicinos fakultetà, ási-traukë á slaptos lietuviø studentø draugijos veiklà, vienerius metusbuvo jos pirmininkas, organizavo ratelá „Ûkininkui remti“. Uþ lietu-viðkos spaudos platinimà ir anticariniø straipsniø raðymà 1895 m.buvo suimtas, uþdarytas á Ðiauliø kalëjimà, 1896 m. paðalintas iðuniversiteto ir 3 metams iðtremtas ið á Kazanæ. 1896 m. eksternubaigë Kazanës universitetà. Bendradarbiavo „Ûkininke“ ir „Var-pe“. Palaikë ryðius su Kovos sàjunga darbininkø klasei iðvaduoti.Bendradarbiavo su daugeliu ano meto visuomenës ir politikosveikëjø, tarp jø ir Andriumi Domaðevièiumi, Vincu Kapsuku.

(Atkelta ið 45 p.)

1897–1900 m. gyveno Palangoje, èia vertësi gydytojo praktika,dalyvavo lietuviø tautiniame judëjime: buvo lietuviø draugijø narys,organizavo slaptus ratelius, raðë straipsnius nelegaliai lietuviðkaispaudai, rëmë uþdraustø knygø gabenimà ir platinimà, buvo vienasið pirmojo lietuviðko spektaklio „Amerika pir tyje“ organizatoriø.

1900 m. jis parengë Paryþiuje pasaulinës parodos lietuviðkàjáskyriø. Uþ revoliucinæ veiklà ir lietuviðkos spaudos gabenimà1900 m. buvo suimtas, 1900–1902 m. kalintas Mintaujos (dabar –Jelgavos) ir Liepojos kalëjimuose, 1902 m. iðtremtas penkeriemsmetams á Jakutijà. Kartu su juo á tremtá savanoriðkai buvo iðvykusiir jo þmona Stasë Vaineikienë.1904 m. Jakutijoje pagarsëjo kaipgydytojas, atkakliai kovojæs su raupø epidemija. Nuo 1905 m. gyvenoTilþëje. Ten aktyviai ásijungë á LSDP veiklà. 1906 m. su A. Domaðe-vièiumi redagavo socialdemokratø leidinius, siuntë á Lietuvà revo-liucionieriams literatûrà ir ginklus. Po 1908 m. nuo revoliucinësveiklos nutolo, daug dëmesio skyrë ateizmo propagavimui, kultûri-niam darbui. 1915–1920 m. gyveno Vidurinëje Azijoje. 1921 m. kar-tu su ðeima ið Turkestano gráþo á Palangà ir kurorto vidurinëje mo-kykloje pradëjo dirbti mokytoju. Nepriklausomos Lietuvos metaisLietuvos valdþia já persekiojo uþ ateistinæ veiklà, faðistinës diktatû-ros kritikà. Dël politiniø prieþasèiø 1928 m. ið Palangos buvo privers-tas pasitraukti. Gráþæs á Palangà buvo paskirtas kurorto gydytoju, o1933 m. – Palangos burmistro pavaduotoju (ðiose pareigose Kretin-gos apskrities virðininkas jo nepatvirtino, motyvuodamas tuo, kad L.Vaineikio amþius senyvas; tuo metu jam buvo 64 metai).

Nuo 1890 m. bendradarbiavo leidiniuose „Ðviesa“, „Ûkininkas“,„Apðvieta“, „Þemaièiø ir Lietuvos apþvalga“, „Varpas“. Nepriklau-somos Lietuvos laikais jo straipsniø iðspausdinta „Lietuvos mo-kykloje“, „Karde“ ir keliuose kituose spaudos leidiniuose. Lietuvið-kos spaudos draudimo metais pasiraðinëdavo slapyvardþiais Svir-plys, S-lys, S-plys, Sv., L. V. ir kt. Surinko ir uþraðë daug tautosa-kos. Senatvëje jam buvo paskir ta visuomenës veikëjo 380 litø dy-dþio pensija. Apdovanotas LDK Gedimino treèiojo laipsnio ordinu.

Mirë 1938 m. sausio 17 d. Kaune. Urna su jo pelenais saugomaKauno medicinos universiteto Anatomijos muziejuje.

AUGUSTINAS JANULAITISKnygneðys, visuomenës ir kultûros veikëjas, daugelio Martyno

Jankaus leistø socialdemokratiniø spaudiniø redaktorius. Gimë jis1878 m. kovo mën. 31 d. Malavënø kaime (Ðiauliø r.) ûkininkoðeimoje. 1886 m. pradëjo mokytis Ðiauliø gimnazijoje. Mokydama-sis joje, ásijungë á tautiná judëjimà, platino draudþiamàjà lietuviðkàspaudà. 1893 m. uþ ðià veiklà buvo paðalintas ið gimnazijos. Vëliaumokësi Rygos Mikalojaus gimnazijoje. 1894 m. kovo 3 d. jam buvopaskir ta nevieða policijos prieþiûra. Vis dëlto lietuviðkos veiklosjis nenutraukë. 1896 m. pradëjæs mokytis Maskvos universitetoTeisiø skyriuje lietuviðkà spaudà platino tarp studentø lietuviø, taippat Ðiauliuose ir jø apylinkëse, kai èia parvykdavo atostogø. Ðiau-liuose per atostogas jis taip pat rengdavo geguþines, kitus lietuvið-kus renginius, kuriuose yra dalyvavæ ir daugelis iðkiliø ano metoveikëjø – P. Viðinskis, P. Aviþonis, J. Biliûnas ir kt. Platino atsiðau-kimus dël lietuviðkos spaudos atgavimo.

1899 m. uþ dalyvavimà studentø riauðëse Maskvoje buvo paða-lintas ið universiteto. Po to jis nuolat bûdavo caro þandarø prieþiûro-

Povilas Viðinskis,1899 m. Palangojesuvaidinto pirmojolietuviðko spektakliovienas ið iniciatoriøir organizatoriø.Nuotrauka iðredakcijos archyvo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2007 / 2

47

je. Persekiojimas dar labiau sustiprëjo po jo dalyvavimo pirmaja-me lietuviðkame spektaklyje Palangoje. 1900 m., prasidëjus L. Vai-neikio bylai, jau nebe pirmà kartà buvo kratomas jo butas. Radusákalèiø, buvo suimtas, jam taikytas daugiau kaip 6,5 mën. kardo-masis areðtas Liepojoje ir Aizputëje (Latvija). Carinë valdþia já ap-kaltino uþ draudþiamosios spaudos platinimà, vieðø lietuviðkø spek-takliø rengimà, siekiant gauti lëðø nelegaliai spaudai remti, straips-niø siuntimu ðiai spaudai, pagalba lietuviø skyriui ásteigti 1900 m.Paryþiuje veikusioje parodoje. 1901 m. uþ 300 rb. uþstatà ið kalëji-mo iki teismo sprendimo paleistas. Gavæs þinià, kad caro valdþia1902 m. lapkrièio 27 d. jam paskyrë bausmæ – 3 metus tremties áRytø Sibirà, pabëgo á Prûsijà. Ið èia persikëlë gyventi á DidþiàjàBritanijà. Nuo 1903 m. gyveno Berne (Ðveicarija), tæsë teisës studi-jas. 1906 m. sugráþo gyventi á Lietuvà. Nepriklausomos Lietuvosmetais dirbo teisininku, buvo Vytauto Didþiojo universiteto profeso-rius. Apdovanotas Lietuvos Didþiojo Kunigaikðèio Gedimino II laips-nio ordinu (1928). Mirë 1950 m. geguþës mën. 22 d. Kaune. Palaido-tas Petraðiûnø kapinëse.

VLADAS MANGIRDASBûsimasis gydytojas, raðytojas (dramaturgas, poetas), spau-

dos bendradarbis Vladas Mangirdas buvo dar tik aðtuoniolikos, kaijá pakvietë dalyvauti pirmajame Lietuviðkame spektaklyje Palan-goje. Gimë V. Mangirdas 1877 m geguþës 18 d. Miðuèiuose (Kretin-gos r.). Medicinos aukðtuosius mokslus baigë Maskvos universite-te. Vëliau dirbo gydytoju Aukðtadvaryje, Kaune, Këdainiuose. 1941m. buvo iðtremtas á Sibirà. Á Lietuvà sugráþo tik 1957 m. 1904 m.Apuoko slapyvardþiu iðleido dramà „Kovoje uþ laisvæ“. Yra paskel-bæs eilëraðèiø, vaizdeliø, kurie paraðyti 1905 m. revoliucijos átako-je. Nepriklausomos Lietuvos metais jis labiausiai buvo þinomaskaip spaudos bendradarbis – jo tekstai bûdavo publikuojami „Ûki-ninke“, „Varpe“, „Vilniaus þiniose“. Mirë 1960 m. sausio 23 d. Kë-dainiuose.

PETRAS AVIÞONISTuo laiku, kai vaidino pirmajame lietuviðkame spektaklyje Pa-

langoje, iðkilus Lietuvos gydytojas, oftalmologas prof. Petras Avi-þonis buvo dar tik studentas.

Gimë jis 1875 m. balandþio 5 d. Pasvalyje. Mokësi vietos pra-dþios mokykloje. Tëvai tikëjosi, kad jis taps kunigu, tad pradëjoleisti já á Mintaujos keturklasæ vokiðkà privaèià mokyklà. Èia jissusipaþino su A.Lialiu, P. Gaidelioniu, D. Lapinsku, J. Kuèu, A. Sme-tona ir daugeliu kitø bûsimø iðkiliø Lietuvos visuomenës þmoniø.1900 m. baigë Tartu universitetà, kur ásigijo gydytojo specialybæ.Vëliau dirbo gydytoju Ariogaloje, Þagarëje, Ðiauliuose, Kaune.1914 m. apgynë mokslø daktaro laipsná. 1922 m. tapo Kauno uni-versiteto akiø ligø katedros vedëju. Jo rûpesèiu buvo ákurta Kaunoakiø klinika. Kauno universitete P. Aviþoniui suteiktas profesoriauslaipsnis. 1922–1923 m. jis dirbo ðio Universiteto fakulteto dekanu,1924–1925 m. – universiteto prorektorium, 1925–1926 m. – rekto-rium. Aktyviai dalyvavo tarptautiniame oftalmologø judëjime. Para-ðë ir paskelbë nemaþai moksliniø straipsniø, kurie buvo spausdi-nami stambiausiuose Europos medicininiuose þurnaluose.Svarbiausios P. Aviþonio mokslinës publikacijos: „Akiø ligø vado-

KURORTO ISTORIJA

vas“ (1940 m., pirmasis Lietuvoje), „Socialistai ir masonai“, „Gir-tuoklystë mûsø rykðtë“, „Darbininkai ir visuomenë“ ir kt. P. Aviþo-nis aktyviai dirbo ir kalbos norminimo srityje, propagavo ateizmà.Mirë 1939 m. spalio 17 d. Kaune. 1979 m. Èikagoje iðleista JonoPuzino knyga „Petras Aviþonis“.

EDVARDAS EMPAHERISUþdraustos lietuviðkos spaudos platintojas, prekybininkas, pir-

mojo lietuviðko vaidinimo Palangoje dalyvis. Jis, lietuvis, konku-ruodamas su þydais prekybininkais, 1896 m. geguþës 1 d. Kretingo-je ákûrë pirmàjà lietuviðkà krautuvæ, kurioje prekiavo miltais, kruo-pomis, saldainiais, cukrumi, gelumbe, drobe ir kt. pirmojo bûtinumoprekëmis. Tame paèiame pastate jis turëjo vieðbutá – èia buvo ga-lima pavalgyti ir pernakvoti. 1897 m. rudená þandarai jo namuoseatliko kratà. Tada viskas baigësi gerai, o 1898 m. pas já buvo suras-ta lietuviðkø knygø ir E. Empacheris nubaustas pinigine bauda.1900 m. uþ lietuviðkà veiklà ir knygø laikymà E. Empacheris buvosuimtas ir kalintas Liepojoje (Latvija). Apie 1912 m. ásteigë duonosgaminiø kepyklà, kurios produkcija prekiavo savo krautuvëje. 1915m. vokieèiams ávedus korteliø sistemà, jo kepykla buvo uþdaryta.

Literatûra:1. Visuotinë lietuviø enciklopedija, t. 1–10. - V., 2001–2007.2. Interneto leidinys „Lietuviðkas þodis“ www.spaudos.lt (Benjamino Kaluð-

kevièiaus ir Onos Þemaitytës-Narkevièienës tekstai).

Ðventë prie Palangos Lurdo grotos. Nuotraukos iðredakcijos archyvo

Palangos Tiðkevièiø parke, prie pavësinës „Grybas“, pozuoja gimnazistai.XX a. pr. Nuotrauka ið redakcijos archyvo