ISSN1392-6373 Volume22,Number1,2012 ... · temos atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui ser-...

Þurnalasspausdinamoksliniusstraipsniuslietuviø,anglø,rusøirkitomiskalbomis.Þurnalaspradėtasleisti1990m.Kasmetišeina1tomas(6numeriai).

ThejournalpublishesscientificarticlesinLithuanian,English,Russianandotherlanguages.Thejournalhasbeenpublishedsince1990.1vol.(6issues)peryeararepublished.

SVEIKATOS

Visuomenėssvei ka ta

Me di ci naSlau ga

Pub licHealth Me di ci neNur sing

MOKSLAIHEALTH SCIENCES

2012 SAUSISPrintedonacid-freepaper

2012’1(80)

ISSN1392-6373http://sm-hs.eu

SveikatosmokslaiVolume22,Number1,2012

2

THE JOURNAL IS DESIGNED FOR PUBLISHING ARTICLES IN THE FOLLOWING FIELDS OF

RESEARCH:

PUBLIC HEALTH:– healthy lifestyle and environment,– health education,– infectious diseases and prevention.

MEDICINE:– biomedicine and medicine,– clinical researches and cases, new technologies,– forensic psychiatry,– history of medicine,– problematic reviews.

NURSING:– nursing science and professional socialization of nurses,– nursing and supportive treatment,– rehabilitation.HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT

BESIDES, THE FOLLOWING ISSUES OR ITEMS ARE PUBLISHED:– research results, reviews of conferences, seminars,

chronicles about publications of science and studies, dates of scientists.

The articles in journal “Health Sciences” are re-viewed by two members of Editorial Board or by its appointed experts.

ŽURNALE SPAUSDINAMI ŠIOS TEMATIKOS STRAIPSNIAI

VISUOMENĖS SVEIKATA:– Sveika gyvensena ir aplinka– Sveikatos ugdymas– Užkrečiamosios ligos ir profilaktika

MEDICINA:– Biomedicina, medicina– Klinikiniai tyrimai ir atvejai, naujos technologijos– Teismo psichiatrija– Medicinos istorija– Probleminės apžvalgos

SLAUGA:– Slaugos mokslas ir slaugytojų profesinė socializacija– Slauga ir palaikomasis gydymas– ReabilitacijaSVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

PATEIKIAMA:– Mokslinių tyrimų rezultatai, pranešimai apie kon-

ferencijas, seminarus, informacija apie mokslo leidinius, mokslo žmonių datos.

Žurnale „Sveikatos mokslai“ publikuojami straipsniai recenzuojami dviejų redakcinės kolegijos narių arba ekspertų.

DUOMENŲBAZĖS:

IndexCopernicusEBSCOhost(AcademicSearchComplete)Gale(AcademicOneFile)ProQuest(Ulrich's,Summon)Australia(ERA)2012JournalList(ERAID124967)

ABSTACTS&INDEXING:

IndexCopernicusEBSCOhost(AcademicSearchComplete)Gale(AcademicOneFile)ProQuest(Ulrich's,Summon)Australia(ERA)2012JournalList(ERAID124967)

Leidžiaasociacijažurnalas“SVEIKATOSMOKSLAI”.SpausdinoUAB„Ciklonas”,J.Jasinskiog.15,Vilnius,tel.2491060,faksas2497480.©“Sveikatosmokslai”,2012.Tiražas450egz.Kaina20Lt

Habil. dr. VIDMANTAS ALEKNA (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. VYTAUTAS BASYS(Lietuvos mokslų akademija)Habil. dr. ROBERTAS BUNEVIČIUS (Lietuvos sveiktos mokslų universiteto Palangos Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell eduazione, Universita di Salerno, Italija) Prof. habil. dr. JANINA DIDŽIAPETRIENĖ (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) Prof. habil. dr. AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lietuvos kūno kultūros akademija) Doc. dr. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Lietuvos Raudonasis Kryžius) Prof. habil. dr. VILIUS GRABAUSKAS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. KONSTANCIJA JANKAUSKIENĖ (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. VINSAS JANUŠONIS (Klaipėdos universitetinė ligoninė) Prof. JAN JAŠČANINAS (Ščecino universitetas, Lenkija) Habil. dr. JONAS KAIRYS(Vilniaus universitetas)Prof. habil. dr. ZITA KUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. LEONAS LAIMUTIS MAČIŪNAS (Pasaulio gydytojų katalikų federacijos Europos asociacija)Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ(Vilniaus universitetas)Dr. LAURA NARKAUSKAITĖ (Higienos institutas) Prof. habil. dr. ANTANAS NORKUS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Redakcija: ZENONAS TARTILAS – vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29, 8 618 24712, ZENONAS GLAVECKAS – vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 90 43, 8 612 41252, JANINAIRENATARTILIENĖ–gydytojakonsultantė,tel.2612529,868729223,RITAKASPERAVIČIENĖ–finansininkė,tel.868359875.

Adresas: Ž.Liauksminog.5,LT–01101Vilnius. El. paštas: [email protected]

Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa centras, Austrija) Doc. dr. ROBERTAS PETKEVIČIUS (Pasaulio sveikatos organizacija) Prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas) Prof. dr. JONAS PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipėdos universitetas)Doc. dr. LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilniaus universitetas) Doc. dr. JONAS SĄLYGA (Klaipėdos universitetas, VšĮKlaipėdos jūrininkų ligoninė)Dr. DANIELIUS SERAPINAS (Mykolo Romerio universitetas, Pasaulio gydytojų fede-racijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italija) Prof. dr. RIMANTAS STUKAS(Vilniaus universitetas) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Jogailos universiteto Medicinos kolegijos Visuomenės sveikatos institutas, Lenkija) Doc. dr. RITOLDAS ŠUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Prof. dr. GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. KONSTANTINAS VALUCKAS (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) Prof. habil. dr. GIEDRIUS VARONECKAS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. DŽEK WILLKE (Tarptautinės gyvybės teisės federacijos prezidentas, JAV)

TARPTAUTINĖREDAKCINĖKOLEGIJA

REDAKCINĖSKOLEGIJOSPIRMININKASProf. habil. dr. ALGIRDAS JUO ZU LY NAS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras)

4

Editor–in–Chief ZENONAS TARTILAS

Deputy Editor ZENONAS GLAVECKAS

Doctor ConsultantJANINAIRENATARTILIENĖRITAKASPERAVIČIENĖ

Financier

Editorialoffice:Ž.Liauksmino5

LT–01101 VILNIUS, Lithuania

Fax: +370 5 261 25 29

E–mail: [email protected]

Dr Habil VIDMANTAS ALEKNA (State Research Insti-tute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil VYTAUTAS BASYS (The Lithuanian Academy of Sciences)Dr. Habil Robertas BUNEVIČIUS (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scien-ze dell‘ educazione, Universita di Salerno, Italy) Prof. Prof. Dr Habil JANINA DIDŽIAPETRIENĖ (Institute of Oncology, Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lithuanian Academy of Physical Education) Doc. Dr KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Lithuanian Red Cross) Prof. Dr Habil VILIUS GRABAUSKAS (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil KONSTANCIJA JANKAUSKIENĖ (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil VINSAS JANUŠONIS (Klaipeda University Hospital, Lithuania) Prof. JAN JASZCZANIN (Szczecin University, Poland)Dr Habil JONAS KAIRYS(Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ZITA KUČINSKIENĖ(Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil LEONAS LAIMUTIS MAČIŪNAS (World Catholic Physician Federation of European Associations) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ(Vilnius University, Lithuania)Dr. LAURA NARKAUSKAITĖ (Institute of Hygiene, Lithuania) Prof. Dr Habil ANTANAS NORKUS (Lithuanian University of Health Sciences)Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania)

CHAIRMANOFEDITORIALBOARDProf. Dr Habil ALGIRDAS JUOZULYNAS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania)

INTERNATIONALEDITORIALBOARDProf. RALF RISSE (Factum Chaloupa, Austria) Doc. Dr ROBERTAS PETKEVIČIUS (World Health Organization, Lithuania) Prof. JAN POKORSKI (Jagiellonian University, Poland) Prof. Dr JONAS PRAPIESTIS (Vilnius University, Lithuania)Prof. Dr ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipeda Universitety, Lithuania) Doc. Dr LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Doc. Dr JONAS SĄLYGA (Klaipeda University, Lithuania)Dr. DANIELIUS SERAPINAS (Mykolas Romeris University, Lithuania; Lithuanian Association of the World Federation of Doctors Who Respect Human Life)Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Pro-grammazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italy) Prof. Dr RIMANTAS STUKAS (Vilnius University, Lithuania) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Institute of Public Health, Jagiellonian University Medical College, Poland) Doc. Dr RITOLDAS ŠUKYS (Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania) Prof. Dr GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil KONSTANTINAS VALUCKAS (Institute of Oncology of Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil GIEDRIUS VARONECKAS (Lithuanian University of Health Sciences) Dr. JACK. C. WILLKE (President of the International Right To Life Federation, USA) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania)

5

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Alma Buginytė, el. p. [email protected]

VISUOMENĖS SVEIKATA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI2012, Volume 22, Number 1, p. 5-14

Raktažodžiai: psichiatrija, stacionarinis gydymas, ligo-ninės specialistai, pacientai, teikiamų paslaugų koky-bė.

SantraukaRespublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) specialistai, atsižvelgdami į šiuolaikinio mokslo ir praktikos reikalavimus, vykdo įsipa-reigojimus pacientams, siekdami nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei didinti pasitikė-jimą pačia institucija. Norėdami būti tikri, kad jų veikla atitinka pacientų poreikius ir lūkesčius, kad šie linkę sugrįžti, kai tokios pagalbos ar pas-laugų jiems prireiks, RVPL darbuotojai pabandė patikrinti, ar užtikrinamas efektyvus ir saugus medicinos priežiūros paslaugų teikimas, atlikda-mi tyrimą„Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teikiamų paslaugų kokybės, specialis-tų darbo bei aplinkos faktorių vertinimas“. Savo nuomonę išreiškė tiek ligoninės darbuotojai, tiek pacientai, vertindami pagrindinius paslaugų kokybę atspindinčius kriterijus. Tai paslaugų pri-einamumas, savalaikiškumas ir veiksmingumas, ligoninės personalo bendravimas su pacientais, dėmesingumas sergančiajam ir jį lankantiems ar-timiesiems, tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba bei saugi, jauki aplinka, orientacija į paciento reabilitaciją ir integraciją bendruomenėje. Tyri-mas vyko 2009 – 2010 m. Tyrimo tikslas: ištir-ti RVPL teikiamų paslaugų kokybės, specialistų veiklos bei aplinkos pritaikymo ir psichologinio klimato vertinimą.Straipsnyje pateikti tyrimo rezultatai, iš kurių pa-aiškėjo, kad neretai skiriasi ligoninės darbuotojų ir pacientų teikiamų paslaugų kokybės, specia-listų ir aplinkos faktorių vertinimas. Paslaugų ko-kybę geriau įvertino specialistai, o psichologine atmosfera ir supančia aplinka labiau patenkinti pacientai.

ĮVADASTeikiamøpaslaugøkokybėsirjosgerinimosvarba

šiuolaikinėje gydymo įstaigoje. Esminis šiuolaikinių sveikatos priežiūros įstaigų tikslas – užtikrinti efekty-vias ir saugiai teikiamas paslaugas, todėl visos Lietuvos institucijos, vykdančios šias funkcijas, turi rengtis koky-biniams pokyčiams, paveiktiems Europos Sąjungos (to-liau ES) numatytų kvalifikacinių reikalavimų. Lietuvos narystė ES jau keletą metų įpareigoja siekti, kad pacien-tams būtų laiku teikiama kokybiška, prieinama ir sau-gi sveikatos priežiūra, taikant tobulėjančias medicinos technologijas ir atsižvelgiant į didėjantį visuomenės in-formuotumą. Gerinti teikiamų paslaugų kokybę skatina ir atsirandanti konkurencija tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų.

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė yra spe-cializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiama psichiatrinė pagalba: diagnozuojami ir gydo-mi psichikos sutrikimai, taikomos profilaktikos priemo-nės siekiant išvengti atkryčių, teikiama visokeriopa pa-galba, padedanti pacientams prisitaikyti visuomenėje. Ligoninei 2004 metais suteiktas Kokybės vadybos sis-temos atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui ser-tifikatas, taigi dirbama pagal aukštus tarptautinio stan-darto keliamus kokybės vadybos sistemos reikalavimus ir užtikrinamas nuolatinis kokybiškas asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dirba įvairių sričių specialistai: gydytojai psichiatrai, konsultantai, slaugytojai, psichologai, psichologai-psi-choterapeutai, psichoterapeutai, socialiniai darbuoto-jai, todėl neapsiribojama medicininėmis paslaugomis, laikomasi holistinio požiūrio į paciento sveikatą.

Sukurta unikali ankstyvosios ir vėlyvosios reabilitaci-jos sistema, įdiegtos psichologinės-psichoterapinės, in-tensyviosios ir reanimacijos pagalbos programos, įsteig-ta socialinės pagalbos tarnyba, gerai išvystyta klinikinių, laboratorinių ir funkcinių tyrimų bazė, vystoma moksli-nė, psichikos sutrikimų ir neurobiologinių tyrimų veikla.

RESPUBLIKINĖJEVILNIAUSPSICHIATRIJOSLIGONINĖJETEIKIAMŲPASLAUGŲKOKYBĖS,SPECIALISTŲDARBOBEI

APLINKOSFAKTORIŲVERTINIMAS

VALENTINAS MAČIULIS, ALINA STIGIENĖ, ALMA BUGINYTĖ, FAUSTA MARGARITA MICKIENĖ

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

6

Mūsų įstaigos specialistai, vykdydami įsipareigo-jimus pacientams ir siekdami nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei didinti pasitikėjimą pačia ins-titucija, nori būti tikri, kad jų veikla atitinka pacientų poreikius ir lūkesčius, kad šie linkę sugrįžti, kai tokios pagalbos ar paslaugų jiems prireiks. Pasitikrinti, ar už-tikrinamas efektyvus ir saugus medicinos priežiūros paslaugų teikimas, siekiama šiuo tyrimu „Respubliki-nėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teikiamų paslau-gų kokybės, specialistų darbo bei aplinkos faktorių vertinimas“. Savo nuomonę turės galimybę išsakyti tiek ligoninės darbuotojai, tiek pacientai, vertindami pagrindinius paslaugų kokybę atspindinčius kriterijus. Tai paslaugų prieinamumas, savalaikiškumas ir veiks-mingumas, ligoninės personalo bendravimas su paci-entais, dėmesingumas sergančiajam ir jį lankantiems artimiesiems, tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba bei saugi, jauki aplinka, orientacija į paciento reabilitaciją ir integraciją bendruomenėje.

Tyrimotikslas: ištirti RVPL teikiamų paslaugų koky-bės, specialistų bei aplinkos pritaikymo ir psichologi-nio įstaigos klimato vertinimą, atsižvelgiant į pacientų ir ligoninės darbuotojų nuomonę.

Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti ir palyginti, kaip paci-entai ir darbuotojai vertina teikiamų paslaugų savalai-kiškumą, kokybę, galimybę bendradarbiauti, gaunant paslaugas. 2. Ištirti ir palyginti pacientų ir darbuotojų nuomonę apie teikiamų paslaugų atitikimą besigydan-čiųjų poreikius ir lūkesčius, pacientų suinteresuotumą pakartotinai naudotis ligoninės paslaugomis. 3. Ištirti ir palyginti pacientų ir darbuotojų nuomonę apie ligoni-nės specialistų kompetenciją ir elgesį, teikiant paslau-gas, informuojant ir bendraujant su pacientais. 4. Ištir-ti ir palyginti pacientų ir darbuotojų įstaigos aplinkos pritaikymo bei psichologinės atmosferos ir saugumo vertinimą.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKATiriamųjų apklausai atlikti buvo paruošta anketa.

Anketoje yra keturios klausimų grupės, atspindinčios tyrimo tikslą ir uždavinius:

1 – 45 klausimai – apie teikiamų paslaugų kokybę;46 – 84 klausimai – apie ligoninės specialistų kom-

petenciją bei elgseną;85 – 103 klausimai – apie ligoninės aplinkos ir psi-

chologinio klimato vertinimą; 104 – 107 klausimai – apie apklaustųjų sociodemo-

grafinius duomenis.Tiriamiejiirjøatranka.Tyrime dalyvavo Respubli-

kinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientai ir dar-

buotojai. Buvo išdalinta po 200 anketų pacientams ir darbuotojams. Tyrėjams grįžo 191 darbuotojo užpildy-ta anketa ir 187 pacientų užpildytos anketos.

Tyrimas atliktas naudojant netikimybinę tikslinę tiriamųjų atranką. Generalinę aibę sudarė asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų ir besigydantys RVPL, bei įvairių sričių ligoninės specialistai. Tyrimas buvo iš anksto suderintas su ligoninės administracija, gydymo taryba, gautas medicinos etikos komisijos lei-dimas. Buvo apklausti pacientai, kurių sveikatos būklė pakankamai gera, kad jie galėtų ir sugebėtų atsakyti į anketos klausimus. Prieš pateikiant anketą visi tiriamie-ji buvo supažindinti su tyrimo tikslu. Tiriamųjų atranka vyko savanoriškumo principu, tyrime asmenys dalyva-vo nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pareigų.

Tyrimoduomenøapdorojimas.Apklausos duome-nys buvo apdoroti skaičiuojant atsakymų procentines išraiškas, taikant SPSS statistikos programą. Naudotas aprašomasis statistikos duomenų metodas. Buvo verti-nama, ar pasitvirtino statistinės hipotezės Ho, teigianti, kad pacientai ir darbuotojai situaciją vertina vienodai, ir H1, teigianti, kad tiriamųjų grupių nariai situaciją vertina nevienodai. Skaičiuotos c2 kriterijaus p reikš-mės ir, joms esant mažesnėms už reikšmingumo ly-gmenį α (α=0,05), laikyta, kad pacientų ir darbuotojų nuomonė skiriasi reikšmingai. Atsižvelgta tik į tiriamų-jų teigiamus arba neigiamus atsakymus, išreiškiančius konkrečią nuomonę, o neatsižvelgta į nuorodą, kad ne-turima nuomonės tam tikru klausimu.

TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ1.Sociodemografinėtiriamøjøcharakteristika.1.1.Tiriamøjødarbuotojøcharakteristika.Lytisiramžius.Apklausoje dalyvavo 9,4 proc. vyrų

ir 90,6 proc. moterų. Didžioji dalis apklausoje dalyva-vusių darbuotojų buvo vidutinio amžiaus (26-60 m.). Visai nedidelę dalį sudarė jauni darbuotojai iki 25 m.

Profesija,pareigos,darbostažas.Apklausoje daly-vavo daugiausia slaugos specialistų (beveik pusė tiria-mųjų grupės), mažiausiai psichologų ir socialinių dar-buotojų. Toks pasiskirstymas atspindi ligoninės darbuo-tojų struktūrą, nes didžiausią darbuotojų dalį sudaro slaugytojos ir slaugytojų padėjėjai.

Du trečdaliai šios grupės apklausos dalyvių ligoni-nėje dirbo daugiau nei 10 m. Galima galvoti, kad jų nuomonė yra pakankamai svari, nes šie žmonės gerai išmano ir žino veiklos, teikiant paslaugas pacientams, teigiamus aspektus, trūkumus, gali palyginti paslaugų kokybės pokyčius laiko perspektyvoje.

1. 2. Tiriamøjø pacientø charakteristika. Ly-

7

tis ir amžius. Apklausoje dalyvavo 59,7 proc. vyrų ir 40,3 proc. moterų. Apie du trečdaliai apklausoje dalyvavusių pacientų buvo vidutinio amžiaus, o vienas trečdalis pakankamai jauno – iki 35 m. Galima teigti, kad šiems žmonėms svarbu ir aktualu gauti modernias kokybiškas paslaugas, kad jie domisi ir yra susipažinę su šiuolaikinėmis teikiamų paslaugų galimybėmis, o ligoninės specialistams jų nuomonė leis daryti išvadas dėl savo veiklos gerinimo.

Susirgimopsichikosligatrukmė.Didžioji dalis pa-cientų psichikos liga susirgo anksčiau nei prieš 5 me-tus, todėl galima daryti prielaidą, kad jie turi nemažai patirties, naudodamiesi psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis ir gali objektyviai įvertinti tiek teikiamas paslaugas, tiek jų gerinimo galimybes.

Gydymasis ligoninėje.Daugiau nei pusė pacientų ligoninėje gydėsi 3 ir daugiau kartų. Reikia manyti, kad tiriamieji gerai susipažinę su ligoninėje teikiamomis paslaugomis ir gali išreikšti savo nuomonę apie pas-laugų kokybę.

2. Teikiamø paslaugø vertinimas. 2.1. Paslaugøteikimo savalaikiškumas.Nors didžioji dauguma tiek pacientų, tiek darbuotojų paslaugų teikimo savalaikiš-

kumą vertina teigiamai, tačiau didesnis skaičius paci-entų neturi savo nuomonės apie šį paslaugų teikimo aspektą (ypač apie psichologo paslaugų, socialinių problemų sprendimo savalaikiškumą). Akivaizdu, kad ne kiekvienas pacientas susiduria su visomis ligoninėje teikiamomis paslaugomis; mažiausiai neturinčių nuo-monės - apie slaugos ir procedūrų, priėmimo į ligoninę savalaikiškumą.

Kitas pastebėtas darbuotojų ir pacientų nuomonių skirtumas: beveik nėra darbuotojų, manančių, kad paslaugos teikiamos nepakankamai greitai (tik keletas apklaustųjų išreiškė nuomonę grafoje „kita“, nurodyda-mi, kad ne visi reikalingi tyrimai atliekami savaitgaliais ir švenčių dienomis, kad socialinių paslaugų teikimas nukenčia dėl nepakankamo socialinių darbuotojų skai-čiaus). Tuo tarpu neigiamą nuomonę šiuo klausimu išreiškia iki dešimtadalio pacientų. Matyt, pacientai ne viską žino apie paslaugų teikimo galimybes, eiliš-kumą, priklausomumą nuo jų sveikatos būklės ir pan., nes daugiausia yra nepatenkintų psichologo paslaugų, sutrikimo diagnozavimo ir socialinių problemų spren-dimo savalaikiškumu. Specialistai tiek pacientams, tiek jų artimiesiems turėtų suteikti daugiau informacijos

Darbuotojai Pacientai1 pav. Tiriamųjų nuomonė, ar bendradarbiaujama, tariamasi su jais ir jų artimaisiais teikiant paslaugas

8

apie paslaugų teikimo ypatumus.2.2.Bendradarbiavimassupacientaisteikiantpas-

laugas. Apie 10 – 17 proc. apklausoje dalyvavusių pacientų mano (1 pav.), kad su jais ir jų artimaisiais nesitariama skiriant ir teikiant įvairias paslaugas, tuo tarpu taip galvoja ženkliai mažiau ligoninės specialistų (kai kurie specialistai pripažįsta, kad skirtinguose pa-daliniuose susiformavęs skirtingas požiūris į bendra-darbiavimą su besigydančiais). Ypač skirtumai tarp ap-klaustųjų grupių nuomonės išryškėjo vertinant bendra-darbiavimą, teikiant priėmimo į ligoninę paslaugas (c2 kriterijaus p reikšmė=0,001), psichologo paslaugas (p reikšmė=0), socialinių problemų sprendimo paslaugas (p reikšmė=0,002), funkcinių tyrimų paslaugas (p reikš-mė=0,006). Pacientai, išreiškę individualią nuomonę papildomoje grafoje, pažymėjo, kad jų netenkina atve-jai, kai tariamasi ne su jais pačiais, o su artimaisiais, neretai šiems be reikalo sukeliami rūpesčiai, tuo tarpu paciento nuomonės neišklausoma (1 pav.). Gali būti, kad pacientai kartais pageidautų ne paslaugų aptarimo, bendradarbiavimo ir informacijos suteikimo, o jų kon-krečios nuomonės paisymo, priimant sprendimus dėl

teikiamų paslaugų. Šioje situacijoje svarbu išaiškinti ligoniams ir jų artimiesiems realias paslaugų teikimo ligoninėje galimybes.

2. 3. Teikiamø paslaugø kokybė (naujø pažangiømetodø taikymas,modernios technikosnaudojimas).Specialistų nuomonė apie beveik visų teikiamų pas-laugų kokybę, taikomų metodų šiuolaikiškumą yra geresnė negu paslaugas vertinusių pacientų. Didžiausi nuomonių skirtumai matyti vertinant priėmimo į ligo-ninę, medikamentinio gydymo, funkcinių tyrimų pas-laugas (c2 kriterijaus p reikšmė=0), taip pat sutrikimo diagnozavimo paslaugas (p reikšmė=0,001). Nežymiai daugiau apklausoje dalyvavusių darbuotojų mano, kad prastesnės kokybės yra laisvalaikio ir užimtumo orga-nizavimo paslaugos. Keletas darbuotojų paminėjo, kad slaugytojų darbo kokybė prastesnė nei galėtų būti dėl daug laiko užimančio slaugos istorijų pildymo. Tuo tar-pu pacientai daug rečiau teigia „visiškai sutinkantys“ su teiginiais apie gerą konkrečių paslaugų kokybę, o geriausiai įvertino ligoninėje teikiamas laisvalaikio ir užimtumo organizavimo paslaugas, nors kai kurie už-rašė papildomą nuomonę, kad per maža užimtumo

Darbuotojai Pacientai2 pav. Tiriamųjų nuomonė, ar teikiamos paslaugos yra tinkamos ir kokybiškos

9

įvairovė, nepakanka fizinio aktyvumo, trūksta užimtu-mo terapijų taikymo. Buvo ir nepatenkintų ligoninėje naudojama medicinos technika. Tuo tarpu kaip viena ryškiausių teigiamų naujovių paminėtas aktyvus ben-dradarbiavimas su Anoniminių Alkoholikų grupėmis, Socialinės paramos centro pagalbos priklausomiems asmenims tarnyba, šviečiamųjų videofilmų demonstra-vimas (2 pav.).

Matyti, kad pacientams sunkiau nei specialistams įvertinti tam tikrus teigiamus pokyčius modernizuojant profesionalias paslaugas, nors apskritai dauguma jų paslaugų kokybę vertino gerai. Taip pat galima teigti, kad labai svarbu toliau vystyti ir tobulinti užimtumo galimybes ligoninėje, nes pacientams aktualus ir ne-sunkiai subjektyviai suvokiamas šių paslaugų gerinimo teigiamas poveikis.

2.4.Paslaugøatitikimaspacientøporeikius ir lū-kesčius.Specialistai dažniau nei pacientai mano, kad ligoninėje teikiamos įvairios paslaugos atitinka besigy-dančiųjų lūkesčius. Didelis skirtumas ir tarp nesutin-kančių, kad gautos paslaugos pateisino lūkesčius – taip galvojančių specialistų beveik nėra, tuo tarpu pacientų – 8 – 15 proc. Be anketoje įvardytų paslaugų grupių pacientai papildomai paminėjo, kad jų netenkino per trumpas laisvalaikis, galimybės laisvai išeiti iš skyriaus neturėjimas, prastai sureguliuotas maitinimo režimas. Galima daryti prielaidą, kad specialistams galbūt dėl nemažo pacientų skaičiaus ir kaitos bei įtampos darbe nelengva įsigilinti į ligonio nuomonę, problemas ir po-reikius, o padėti galėtų geresnis darbo organizavimas specialistų komandoje, paskirstant laiką ir individualų dėmesį pacientams, bendradarbiaujant ir aptariant pro-blemas su komandos nariais.

Kitokie apklausos rezultatai matyti analizuojant laisvalaikio ir užimtumo organizavimo paslaugos ver-tinimo rezultatus. Pacientai šiuo atveju dažniau nei specialistai išreiškė nuomonę, kad paslauga atitinka jų lūkesčius. Gali būti, kad dalis ligoninės specialistų nepakankamai vertina šią paslaugą, jos metodų ir prie-monių teigiamą poveikį sergantiesiems.

2. 5. Tikimybė ateityje pasinaudoti teikiamomispaslaugomis. Nors dauguma pacientų sutiktų vėl nau-dotis ligoninėje teikiamomis paslaugomis, šiuo klausi-mu specialistai dar dažniau išreiškė teigiamą nuomo-nę – daugelis šios grupės apklausos dalyvių teigia, kad esant reikalui paslaugomis pasinaudotų. Tuo tarpu žen-kliai daugiau pacientų mano, kad teikiamomis paslau-gomis naudotis pakartotinai tikrai nepageidautų . Tokie rezultatai tik patvirtina, kad turėtų būti daugiau ben-dradarbiaujama su pacientais ir jų artimaisiais, infor-

muojant apie paslaugų būtinumą, naudą, alternatyvas bei tęstinumą bendruomenėje, užtikrinantį stacionarių paslaugų ir hospitalizacijos atvejų mažėjimą.

Kadangi nemaža dalis ne tik pacientų, bet ir speci-alistų teigia neapsisprendę, ar naudotųsi konkrečiomis paslaugomis, tai gali reikšti nepakankamą informuotumą apie skirtingų sričių specialistų veiklą ir teikiamas pas-laugas, nepakankamą bendradarbiavimą komandoje.

3. Ligoninės specialistø vertinimas. 3. 1. Ligo-ninės specialistø profesionalumas ir kompetencija.Paaiškėjo, kad pacientams sunkiau nei darbuotojams įvertinti kai kurių ligoninės specialistų profesionalumą ir kompetenciją, nes savo nuomonės apie specialistus teigė neturintys 2 – 4 kartus daugiau pacientų nei dar-buotojų, atsakiusių į anketos klausimus. Dažniausiai jie negalėjo išreikšti nuomonės apie klinikinių ir funkcinių tyrimų specialistus, gydytojus specialistus (ne psichia-trus), psichologus, pagalbinius darbuotojus greičiausiai todėl, kad ne visiems teikiamos ar rečiau teikiamos šių specialistų paslaugos.

Taip pat akivaizdu, kad specialistai geriau nei pa-cientai vertina savo ir kolegų kompetenciją: nors yra nuomonių, kad ligoninėje dirba labai skirtingo lygio specialistai, tik keletas darbuotojų nesutinka, kad įvai-rių sričių ligoninės specialistai pakankamai profesiona-lūs; tuo tarpu pacientų vertinimai kiek griežtesni, pvz., psichologų kompetenciją neigiamai įvertino dešimta-dalis pacientų. Galima galvoti, kad dėl vienų ar kitų priežasčių specialistai neįgijo dalies ligonių pasitikėji-mo, nepateisino jų lūkesčių.

3.2.Aiškios irpakankamosinformacijosteikimaspacientams (dėl gydymo, atliekamø tyrimø ir proce-dūrø,teikiamøpaslaugø,vidaustvarkos,pacientøtei-siø,paslaugøtęstinumoišvykus).Pagal atsakymų į šį klausimą rezultatus galima spręsti, kad dalis pacientų pageidautų gauti daugiau ir aiškesnės informacijos iš ligoninės specialistų, nors pačių specialistų nuomone įvairių sričių darbuotojų teikiama informacija beveik visada pakankama ir aiški. Skirtingai tiriamieji vertina pakankamą ir aiškią informaciją, teikiamą padalinių vadovų, psichologų (c2 kriterijaus p reikšmė=0), gydy-tojų psichiatrų ir slaugos specialistų (p reikšmė=0,001). Keliose pacientų pildytose anketose nurodyta, kad ne-sulaukiama informacijos apie atliktų tyrimų rezultatus (3 pav.). Gali būti, kad besigydantys asmenys nori gauti daugiau individualaus dėmesio, tačiau specialistai tu-rėtų pasidomėti, ar iš tiesų kiekvienas asmuo gavo jam suprantamai ir laiku pateiktą informaciją apie gauna-mas paslaugas.

3. 3. Ligoninės specialistø veikla teikiant savalai-

10

Darbuotojai Pacientai3 pav. Tiriamųjų nuomonė apie tai, kad specialistai pakankamai ir aiškiai teikia reikiamą informaciją

Darbuotojai Pacientai4 pav. Nuomonė apie specialistų nuoširdų, dėmesingą ir pagarbų bendravimą su pacientais

11

kesirefektyviaspaslaugas.Pacientai rečiau nei patys darbuotojai atsakė sutinkantys, kad ligoninės specialis-tai laiku ir efektyviai teikia paslaugas, o nesutinkantys su tokiu teiginiu teigė dažniau. Tarp įvardytų konkre-čių nesuteiktų ar laiku nesuteiktų paslaugų pacientai minėjo, kad tenka ilgai laukti, kol bus atliktos įvairios procedūros, išdalyti vaistai, o ligoniui pageidaujant ne-skirtas tyrimas ultragarsu, nematuojamas kraujospūdis. Didžiausias skirtumas tarp apklausos dalyvių grupių atsakymų išryškėjo įvertinant psichologų bei klinikinių ir funkcinių tyrimų specialistų savalaikį paslaugų teiki-mą. Galbūt pacientams trūksta informacijos apie jiems reikalingas ir būtinas paslaugas, jų teikimo eiliškumą ir prioritetus.

3.4.Ligoninėsspecialistøbendravimassupacien-tais.Dauguma apklaustų pacientų ir darbuotojų sutin-ka, kad ligoninės specialistai dėmesingai ir pagarbiai bendrauja su pacientais, o didesnis nuomonių skirtu-mas išryškėjo vertinant dėmesingą ir nuoširdų bendra-vimą su psichologais (c2 kriterijaus p reikšmė=0), pa-dalinių vadovais (p reikšmė=0,013). Keliose anketose pacientai išsakė nuomonę, kad gydytojai psichiatrai

skiria mažai individualaus dėmesio, kad nemandagūs pagalbiniai darbuotojai. Kita vertus, reikia pastebėti, kad nemažai apklausos dalyvių neturi savo nuomonės šiuo klausimu (iki ketvirtadalio pacientų ir iki 17 pro-centų darbuotojų) (4 pav.).

Galima spręsti, kad pacientai kai kurių sričių spe-cialistų bendravimo įvertinti negali, nes galbūt neteko bendrauti su kai kurių profesinių grupių specialistais, o kitu atveju, kai neturima konkrečios nuomonės apie specialistus, su kuriais bendradarbiauti tenka nuolat, pvz., slaugytojas, psichiatrus, galima galvoti, kad iš tie-sų bendrauta buvo nepakankamai. Tuo tarpu specialis-tų negalėjimas įvertinti kolegų dėmesingumą ir pagar-bą pacientams gali reikšti nepakankamą bendravimą ir bendradarbiavimą specialistų komandoje.

3.5.Ligoninėsspecialistøišvaizdairapranga.Di-džioji dauguma tiek pacientų, tiek darbuotojų sutinka, kad ligoninės specialistų išvaizda ir apranga yra tinka-ma. Anketose pažymėtos keleto pacientų nuomonės, kad jie teigiamai vertina tvarką, kai ne visiems specia-listams privaloma nešioti specialią aprangą.

4. Ligoninės aplinkos vertinimas. 4. 1.Galimy-

Darbuotojai Pacientai5 pav. Požiūris, ar ligoninės aplinkos ir patalpų techninė kokybė yra gera

12

bėlengvaiorientuotisligoninėje. Apklausoje dalyvavę ligoninės darbuotojai žymiai griežčiau nei pacientai vertina galimybes lengvai orientuotis ligoninėje. Nei vienas darbuotojas neatsakė, kad „visiškai sutinka“ su tokiu teiginiu, o sutinkantys teigė nepilnas trečdalis specialistų, tuo tarpu didesnę dalį pacientų tenkino su-darytos galimybės orientuotis ligoninės aplinkoje.

Greičiausiai darbuotojai mato tam tikrus trūkumus ir yra įsitikinę, kad informacinės priemonės turėtų būti organizuotos geriau, o pacientai šių trūkumų nesureikš-mina, nes neretai, esant reikalui, yra palydimi ligoninės darbuotojų arba gauna pakankamai išsamią žodinę in-formaciją.

4.2.Ligoninėsaplinkosirpatalpøtechninėkokybė.Ligoninės aplinkos ir patalpų technine kokybe labiau nepatenkinti darbuotojai: sutinkančių, kad techninė kokybė gera pacientų yra kelis kartus daugiau nei ap-klausoje dalyvavusių ligoninės specialistų. Statistinis skirtumas ryškiau matyti pagal pacientų ir darbuotojų Priėmimo skyriaus įvertinimo (c2 kriterijaus p reikš-mė=0). Keli pacientai paminėjo konkrečius patalpų trūkumus – per mažas užimtumo studijas, elektros pri-

Darbuotojai Pacientai6 pav. Tiriamųjų požiūris į teiginius apie saugią ir harmoningą atmosferą ligoninėje

eigos nebuvimą palatose, taip pat pažymėjo, kad skir-tingų skyrių patalpų techninė kokybė labai skiriasi. Kai kurie darbuotojai, konkretizuodami trūkumus, nurodė, kad teritorijoje yra senų pastatų, ne visi keliai sutvarky-ti, trūksta apšvietimo, nėra tualetų lankytojams (5 pav.).

Galima daryti prielaidą, kad darbuotojai labiau pa-stebi esamus trūkumus, nes tai atsiliepia ir kliudo jų tie-sioginei veiklai, galbūt apsunkina darbo procesą ir ke-lia neigiamas emocijas. Blogiausiai vertinta priėmimo skyriaus techninė kokybė (apklausos metu dar nebuvo pradėta jo rekonstrukcija), tik kiek geriau – psichiatrijos skyrių bei pagalbinių skyrių ir kabinetų.

4. 3. Saugi ir harmoninga atmosfera ligoninėje.Nors daugumą saugią ir harmoningą atmosferą ligoni-nėje sukuriančių faktorių apklausos dalyviai dažniau-siai vertino teigiamai, išryškėjo tam tikri pacientų ir specialistų skirtingo vertinimo aspektai. Beveik pusė darbuotojų nesutinka, kad pacientai ir specialistai ne-patiria fizinio ar psichologinio smurto, tuo tarpu tokią nuomonę išreiškė kelis kartus mažiau pacientų (c2 kri-terijaus p reikšmė=0). Nemažai specialistų paminėjo, kad daug dažniau įvairaus pobūdžio smurtą patiria

13

darbuotojai. Gali būti, kad darbuotojai susiduria su pa-cientų nepasitenkinimu, agresija, reikalavimais, susiju-siais su nestabilia psichikos būkle, todėl turėtų veikti ar būti sukurtos priemonės, užtikrinančios specialistų saugumą, galimybę mažinti stresą ir įtampą darbe. To-kių priemonių nebuvimą paminėjo ir keletas apklauso-je dalyvavusių specialistų. Darbuotojai taip pat pažy-mėjo, kad saugumas neužtikrintas teritorijoje – esą joje lankosi nemažai triukšmaujančių pašalinių asmenų.

Dešimtadalis specialistų tvirtina nesutinkantys, kad ligoninės darbuotojai efektyviai dirba komandiniu principu, tą patį pastebi kiek mažiau pacientų, taigi, šioje srityje taip pat galima siekti teigiamų pokyčių - bendradarbiavimo principo optimizavimo.

Pacientai dažniau nei ligoninės darbuotojai neigia-mai vertino ligoninėje esančią pasitikėjimo ir bendra-darbiavimo atmosferą tarp pacientų ir specialistų bei savo galimybes palaikyti ryšius su bendruomene. Pas-tarojo rodiklio vertinime išryškėjo nemažas statistinis tiriamųjų grupių nuomonių išsiskyrimas (c2 kriterijaus p reikšmė=0,024). Išsakydami savo nuomonę šiais klau-simais pacientai teigė, kad darbuotojai neretai netiki pacientais, jų nusiskundimais, taip pat ne visada išklau-so, be to, taikoma per daug draudimų, pvz., varžomas leidimas naudotis dušu, klausytis muzikos, išvykti su lankytojais už skyriaus ribų. Tuo tarpu kaip geras emo-cijas sukeliančius aplinkos faktorius pacientai minėjo gražią gamtą ir prižiūrėtus gėlynus ligoninės teritorijoje (6 pav.).

IŠVADOS 1. Beveik visų ligoninės darbuotojų nuomone

įvairios paslaugos pacientams teikiamos laiku ir pa-kankamai greitai, o dešimtadalis pacientų mano, kad paslaugos nesuteikiamos laiku. Dažniausiai pacientai nepatenkinti nepakankamai greitai skiriamomis ir tei-kiamomis psichologo, sutrikimo diagnozavimo ir soci-alinių problemų sprendimo paslaugomis.

2. Pacientai dažniau nei darbuotojai įsitikinę, kad su jais ir jų artimaisiais nesitariama ir nebendradar-biaujama skiriant ir teikiant įvairias paslaugas ligoni-nėje. Taip apie bendradarbiavimą teikiant įvairias pas-laugas mano 7-17 procentų pacientų ir 3-7 procentai darbuotojų.

3. Tik keletas specialistų blogai įvertino ligoni-nėje teikiamų paslaugų kokybę, šios grupės tiriamie-ji mano, kad nėra kokybiškos priėmimo į ligoninę ir laisvalaikio bei užimtumo organizavimo paslaugos. Pacientai dažniau neigiamai vertina teikiamų paslaugų kokybę (5-14 procentų neigiamai vertinančių įvairias

paslaugas), o geriausiai vertina laisvalaikio ir užimtu-mo organizavimą, ypač išskirdami švietėjišką veiklą, skirtą priklausomybės ligomis sergantiems asmenims.

4. Specialistai kiek dažniau nei pacientai įsiti-kinę, kad ligoninėje gaunamos paslaugos patenkina besigydančiųjų poreikius ir lūkesčius, tik vertindami laisvalaikio ir užimtumo organizavimo paslaugą dau-giau pacientų nei darbuotojų teigė, kad ši paslauga lū-kesčius patenkina. Dauguma pacientų mano, kad esant reikalui vėl pasinaudotų ligoninėje teikiamomis pas-laugomis, tačiau ženkliai daugiau šios grupės tiriamųjų nei ligoninės darbuotojų teigia, kad paslaugomis tikrai nesinaudotų (neigiamai atsiliepiančių apie naudojimą-si įvairiomis paslaugomis ateityje yra 8-16 procentų pa-cientų ir 1, 5 procento darbuotojų).

5. Ligoninės darbuotojai geriau nei pacientai ver-tina savo ir kolegų kompetenciją ir profesionalumą, tuo tarpu daugiau pacientų teigia neturintys nuomonės apie kai kurių grupių specialistus, pvz., klinikinių ir funkcinių tyrimų specialistus, gydytojus specialistus (ne psichiatrus), psichologus. Nuomonės apie šiuos specia-listus neturi 6-16 procentų darbuotojų ir 9-23 procentai pacientų.

6. Specialistai yra įsitikinę, kad laiku ir pakanka-mai teikia reikiamą informaciją pacientams, tuo tarpu nemažai pacientų mano, kad gauna mažai informaci-jos iš gydytojų, padalinių vadovų, psichologų, taip pat yra nepatenkintų nesulaukus informacijos apie jiems atliktų tyrimų rezultatus. Pacientai dažniau kritiškai vertina ir specialistų teikiamų paslaugų efektyvumą ir savalaikiškumą; ypač didelis skirtumas tarp specialis-tų ir pacientų nuomonės matyti vertinant psichologų bei klinikinių ir funkcinių tyrimų specialistų paslaugas (neigiamai šių specialistų teikiamas paslaugas vertina tik 1 procentas darbuotojų ir daugiau nei dešimtadalis pacientų).

7. Tiek ligoninės darbuotojų, tiek pacientų dau-guma sutinka, kad specialistai pagarbiai ir dėmesingai bendrauja su besigydančiais, tačiau ženkli dalis ap-klausos dalyvių šiuo klausimu neturi nuomonės, tai yra jiems su kai kurių grupių specialistais neteko susidurti ir bendrauti. Ypač daug neturinčių nuomonės apie pa-dalinių vadovus, gydytojus specialistus, psichologus, klinikinių tyrimų specialistus – iki 17,8 procentų dar-buotojų ir iki 23 procentų pacientų. Didžioji dauguma abiejų grupių apklaustųjų mano, kad specialistų apran-ga ir išvaizda darbe yra tinkama.

8. Didžiąją dalį pacientų tenkina sudarytos są-lygos lengvai orientuotis ligoninėje, tuo tarpu daug mažiau specialistų patenkinti orientavimosi ligoninės

14

aplinkoje galimybėmis (patenkintų apie 80 procentų pacientų ir tik trečdalis darbuotojų). Blogiausiai abiejų apklausos dalyvių grupių vertinamos sąlygos lengvai orientuotis ligoninės teritorijoje.

9. Ligoninės darbuotojai daug prasčiau nei pa-cientai vertina ligoninės aplinkos ir patalpų techninę kokybę. Neigiamai šiuos faktorius vertina apie trečda-lis darbuotojų ir iki dešimtadalio pacientų. Specialistai nepatenkinti kai kuriais pastatais teritorijoje, nesutvar-kytais keliais, apšvietimu, tualetų trūkumu, o pacientai – per mažomis užimtumo studijomis skyriuose, galimy-bės naudotis elektros prietaisais nebuvimu.

10. Didelė dalis specialistų mano, kad ligoninė-je pacientai ir darbuotojai patiria psichologinį smurtą (taip galvoja beveik pusė šios apklaustųjų grupės), o taip manančių pacientų yra keletą kartų mažiau (16 procentų). Apklausos dalyviai linkę galvoti, kad daž-niau smurtą patiria ligoninės darbuotojai, o ne paci-entai, tuo tarpu priemonių, užtikrinančių saugumą ir mažinančių stresą darbe, nepakanka.

11. Dešimtadalis specialistų įsitikinę, kad ligoni-nės darbuotojai nepakankamai efektyviai dirba koman-diniu principu, tuo tarpu panašus skaičius pacientų dažniau pastebi prastą pasitikėjimo ir bendradarbiavi-mo atmosferą tarp pacientų ir darbuotojų, manydami, kad darbuotojai ne visada jais tiki, juos išklauso, kad taikoma per daug draudimų. Taip pat daugiau pacientų nei darbuotojų mano, kad jiems nesudaryta pakanka-mai galimybių palaikyti ryšius su bendruomene. Taip galvoja dešimtadalis pacientų ir tik 3 procentai darbuo-tojų.

Literatūra1. Bagdonas A., Lazutka R., Vareikytė A., Žalimienė L. Skir-

tingi, bet lygūs visuomenėje ir darbuotėje. Vilnius, 2007.2. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius, 2003.3. Germanavičius A. Šizofrenija sergančių asmenų reabilita-

cija ir gyvenimo kokybė// Nervų ir psichikos ligos, 2003; 4.4. Furmonavičius T. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės

tyrimų metodologiniai aspektai. Medicina. Kaunas, 2004; 40(6).5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai.

Kaunas, 2002.6. Kovac M., Goštautaitė Midttun N. Požiūriai ir gyvenimo

kokybė psichiatrijoje. Psichiatrijos žinios, 2005; 3.7. Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstaty-

mas. 1995; I:924.8. Pabedinskaitė A. Kiekybiniai sprendimų metodai. Vilnius,

2005.9. Pukėnas K. Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS pro-

grama. Kaunas, 2005.10. Pūras D., Germanavičius A., Povilaitis R., Dervinytė-Bon-

garzoni A. Visuomenės psichikos sveikata. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2005.

11. Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifi-kacija. Vilnius, 2003.

12. Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius, 2003.

EVALUATION OF THE QUALITY OF DELIVERED SERVICES, SPECIALISTS’ PERFORMANCE AND ENVIRONMENTAL FACTORS AT REPUBLICAN VILNIUS PSYCHIATRIC HOSPITAL

Valentinas Mačiulis, Alina Stigienė, Alma Buginytė, Fausta Mar-garita Mickienė

SummaryKey words: psychiatrics, hospital treatment, specialists, patients,

quality of delivered services. Medical staff in Republican Vilnius Psychiatric Hospital, acting

as deliverers of psychiatric services to patients, and striving to enhan-ce the quality of treatment and the trust in institution, performed an investigation to learn how much their activities meet patients’ needs and expectations. The project was carried out in 2009-2010. Opi-nions of the staff and patients about the availability, timeliness and ef-ficacy of services, the professional and communicative competence of staff, contacts with patients and their families, also about the safety and comfort of the environment were accumulated.

The aim of the study was to analyze the quality of services and activities, adaptation of the surroundings and the psychological atmosphere.

Methodology: Opinion pool by questionnaires according to su-bjects and objectives:

1. Evaluation of the services delivered;2. Evaluation of the competence and communicational be-

haviour of medical staff;3. Evaluation of the hospital surroundings and psychological

atmosphere; 4. Sociodemography of respondents.The sample consisted of 200 inpatients and 200 workers of the

hospital. General group of patients staying at RVPH and various spe-cialists.

Results: The staff believes their services are delivered to patients in proper time and without delay, in accordance to quality standards and patients’ needs and expectations, with respect and consideration for patients. Specialists are not always satisfied with the hospital pre-mises and technical equipment. 45% of workers pointed out psycho-logical and physical abuse experienced by patients and especially staff.

10% of patients think they do not receive services in due time and quickly. As many again are dissatisfied with shortage of commu-nication while being attended. The services do not match expecta-tions of 8-16% patients, so they would not use them again. The surroundings and the technical quality of accomodation meet pa-tients’ wishes, however the proper atmosphere of treatment suffers from lack of trust and communication between staff and patients.

Conclusions: There is difference of opinions between staff and patients about the quality of services, specialists and environment factors. The quality of services is evaluated higher by specialists, while patients are more satisfied with psychological atmosphere and surroundings.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2011-11-11

15

Raktažodžiai: depresiškumas, paplitimas, kaimo gy-ventojai.

SantraukaTyrimo tikslas: nustatyti, kokia dalis Lietuvos kai-mų gyventojų išgyvena depresiškumą; palyginti depresiškumo paplitimą skirtingose demografi-nėse grupėse. Tyrimo imtis 1681 Lietuvos kaimų gyventojas. Depresiškumo nustatymui panaudo-ta Zungo savęs vertinimo skalė. Depresiškumo paplitimas pateiktas absoliučiais skaičiais ir procentais. Kategorinių duomenų analizė atlikta naudojant chi kvadrato (χ2) tikslųjį metodą. Šiuo tyrimu depresiškumą nustatėme 6,0% tyrimo respondentų, lengvą/ vidutinio sunkumo depre-siškumą sudaro 5,7% ir sunkų 0,3%. Didesnis depresiškumo paplitimas nustatytas tarp moterų, vyresnio amžiaus respondentų, asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pensininkų, asmenų, gyve-nančių neregistruotoje santuokoje, ir responden-tų, kurių pajamos per menesį yra mažesnės nei 500 Lt.

ĮVADASTarptautiniuose ir Lietuvos politiniuose ir strateginiuo-

se dokumentuose minima, kad siekiant įvertinti šalies gyventojų psichikos sveikatą, planuojant prevencines priemones, siekiant įvertinti paslaugų poreikį svarbu vyk-dyti psichikos sveikatos epidemiologinius tyrimus [1,2].

Depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Skirtingi šaltiniai nuro-do, kad nuo 3 iki 17 proc. Europos gyventojų patiria įvairias depresines būsenas [3-5]. Prognozuojama, kad 2020 m. dėl ekonominės naštos sunkumų depresija už-ims antrą vietą po išeminės širdies ligos [6] .

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas depresija 2009 metais Lie-tuvoje buvo 53,6 atvejų100000 gyventojų, ligotumas – 685,5/ 100000 gyventojų [7]. Šie skaičiai rodo, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į psichikos sveikatos specia-listus, dirbančius valstybinėse įstaigose. Manoma, kad dalis depresinių sutrikimų maskuojami kitomis ligomis,

nežinoma, kiek žmonių kreipėsi pagalbos į bendrosios praktikos gydytojus, neurologus dėl psichikos sveikatos problemų. Žmonėms, išgyvenantiems psichikos sveika-tos problemas, dažnai tenka susidurti nu neigiamomis visuomenės nuostatomis ir diskriminacija, todėl dalis visiškai nesikreipia pagalbos arba kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus, dirbančius privačiai. Taip pat yra duomenų, kad 25% žmonių, turinčių depresiją arba nerimo sutrikimą, nemano, kad serga psichikos liga [8]. Todėl oficiali statistika atspindi tik tą depresijos dalį, su kuria susiduria psichikos sveikatos specialistai.

Iki 2006 metų Lietuvoje buvo atliekami tyrimai, na-grinėjantys depresijos paplitimą tik atskirose gyventojų grupėse: sergančiųjų sunkiomis ligomis, pagyvenusiųjų, neseniai pagimdžiusių moterų, jaunų žmonių, dirbančių asmenų [9-14]. Dažniausiai šie tyrimai buvo vykdomi didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 2006-2007 vykdytas CINDI programos tyrimas parodė, kad depresijos simp-tomai būdingi 43,8 proc. Lietuvos rajonų gyventojų [15].

Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, depresijos paplitimas tarp miesto ir kaimo gyventojų skiriasi, nors duomenys prieštaringi. Pasaulio mokslininkai mano, kad ramus gyvenimas kaimuose, artimesni socialiniai kontaktai tarp žmonių gali teigiamai veikti psichikos sveikatą. Bet pagyvenusių žmonių vienišumas, bloges-nė ekonominė situacija, bedarbystė, nepalankios alko-holio vartojimo tradicijos gali būti susiję su didesniu de-presijos paplitimu. Sunkesnis paslaugų prieinamumas dėl atstumo, neigiamos nuostatos žmonių su psichikos sveikatos problemomis atžvilgiu apsunkina žmonių ap-sisprendimą kreiptis pagalbos [15-18]. Taip pat kai ku-rie autoriai mano, kad didesnis depresijos paplitimas kaimuose yra sąlygotas ypatinga kaimų gyventojų gru-pe: dauguma jų yra vieniši pagyvenę žmonės [19,20]. Žinoma, kad netaikant adekvataus ir savalaikio gydy-mo depresija užsitęsia, kartojasi ir gali komplikuotis į savižudišką elgesį [21]. Jau dešimtmetį savižudybės yra skausminga tema Lietuvai ir svarbu atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimuose depresijų skaičius yra dvigubai di-desnis nei miestuose – 46 atvejai/100000 gyventojų ir 23 atvejai/100000 gyventojų atitinkamai [22].

Tyrimotikslas: nustatyti, kokia dalis Lietuvos kaimų

DEPRESIŠKUMOPAPLITIMASTARPLIETUVOSKAIMŲGYVENTOJŲ

ONA DAVIDONIENĖ, JELENA STANISLAVOVIENĖ, JANINA UTKUVIENĖValstybinis psichikos sveikatos centras

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Jelena Stanislavovienė, el. p. [email protected]



16

gyventojų išgyvena depresiškumą; palyginti depresiš-kumo paplitimą skirtingose demografinėse grupėse.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Depresiškumo paplitimui įvertinti buvo atlikta

anoniminė anketinė apklausa. Apklausą vykdė UAB „RAIT“. Respondentams atrinkti naudojama daugiapa-kopė atsitiktinė atranka, užtikrinanti visiems 18 – 74 m. amžiaus Lietuvos kaimų gyventojams vienodą galimy-bę patekti į apklausą ir pareikšti savo nuomonę. Taikant

daugiapakopę atsitiktinę atranką respondentui atrinkti buvo naudojami keli etapai: vietovės atranka – vietovės buvo atrenkamos remiantis Lietuvos statistikos departa-mento duomenimis; namo ir buto atranka – vietovėje buvo pasirenkamas atrankos taškas ir naudojant tam tikrą žingsnį jame atrenkamas namas, name – butas. Kiekviename atrankos taške daugiabučiuose namuose klausėjas eidavo į kiekvieną namą, jame atsirinkdavo kas 5-tą/ 3-čią butą; privačių namų kvartale klausėjai atsirinkdavo kas 2-ą namą; respondento atranka – nau-dojant gimtadienio taisyklę – atrinktame bute buvo pa-sirenkamas ir apklausiamas vienas respondentas. Ap-klausa buvo vykdoma 2007 metų balandžio, gegužės birželio, spalio ir gruodžio mėnesiais.

Tyrime dalyvavo 2058 asmenys. Duomenų analizei panaudota 1681 anketa. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, išsimokslinimą, apklausos mėnesį, pa-jamas, užimtumą ir šeiminę padėtį pateiktas 1 lentelėje.

Depresiškumui nustatyti bei jo lygiui įvertinti nau-dota Zungo depresijos skalė . Ją sudaro 20 afektinius, psichologinius ir somatinius depresijos simptomus ver-tinantys klausimai. Galimi atsakymų variantai pateikti pagal dažnumą [23].

Kiekvienam atsakymui buvo priskirtas tam tikras balas. Depresiškumas buvo vertinamas pagal surinktą balų sumą: mažesnė nei 50 balų suma buvo vertinama kaip gera psichikos sveikata; 50-59 balai – lengvo/vi-dutinio sunkumo depresiškumas; 60-80 - sunkus/labai sunkus depresiškumas.

Neišskiriant sunkumo, didesnė kaip 49 balų suma buvo vertinama kaip depresiškumas.

Antrą anketos dalį sudarė klausimai apie demogra-finius duomenis (amžių, lytį, išsimokslinimą, gyvena-mąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, pajamas, užimtumą, šeiminę padėtį).

Prieš taikant statistinę duomenų analizę responden-tai buvo standartizuoti pagal amžių, lytį ir išsilavinimą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS 11.0“ kompiuterinę programą. Depresiškumo papliti-mas pateiktas absoliučiais skaičiais ir procentais. Ka-tegorinių duomenų analizė atlikta naudojant chi kva-drato (χ2) arba Fišerio (kai imtys mažos) metodą. Šiems testams atlikti sudaryta „2x2“ lentelė – pavyzdžiui, de-presiškumo, neišskiriant sunkumo laipsnio, paplitimo skirtumas tarp vyrų ir moterų. Duomenų skirtumas lai-komas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05.

REZULTATAIŠiuo tyrimu depresiškumą nustatėme 6 % tyrimo

respondentams, lengvą/ vidutinio sunkumo depresišku-

Rodikliai Abs. sk. ProcentaiLytis Vyrai Moterys

845836

50,349,7

Amžiaus grupės18-2425-3435-4445-5455-6465-74

351236333287232241

20,914,019,817,113,814,3

Išsimokslinimas Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

1104429147

65,725,58,8

Apklausos mėnuo Balandis Gegužė BirželisSpalis Lapkritis Gruodis

322337295238238250

19,220,117,614,214,214,8

Pajamos vienam šeimos nariui Iki 500 Lt 501-1000 Lt 1001 – 2099 Lt 2100 ir daugiau

74154615135

4936,110,22,4

UžimtumasDirbantis asmuoPensininkasBedarbisNamų šeimininkė, vaiko priežiūros atostogoseMoksleivis, studentas

960277130185

123

57,316,57,811,0

7,3

Šeiminė padėtisVedęs/IštekėjusiNevedęs/netekė-jusiIšsiskyręs/Išsi-skyrusiNašlys/Našlė Gyvena nesusituokęs/nesusituokusi

879411

130

17170

52,924,7

7,8

10,34,2

1 lentelė. Respondentų demografiniai rodikliai.

17

mą 5,7% ir sunkų 0,3% respondentų. Vyrams depresi-škumas nustatytas beveik 2 kartus rečiau nei moterims, 4,3% ir 7,8% atitinkamai (χ2=10,685; p<0,01).

Analizuojant Zungo skalės įverčius atskirose am-žiaus grupėse, nustatyta, kad daugiausia 13,3% de-presiškumas yra paplitęs 65-74 m. amžiaus grupėje, o mažiausiai – 2,3% jauniausioje 18-24 amžiaus grupė-je. Vertinant rezultatus atskirose amžiaus grupėse pagal lytį nustatyta, kad daugiausia depresiškumas yra papli-

tęs 65-74 metų amžiaus moterų grupėje (1 pav.). Vertindami depresiškumo paplitimą įvairaus išsi-

lavinimo respondentų grupėse nustatėme, kad tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių depresiškumas yra paplitęs daugiau (depresiškumas 6,9%, lengvas/vi-dutinis depresiškumas 6,7, sunkus 0,2 ), nei tarp turin-čių vidurinį (5,6%) ir aukštesnįjį (4,1%) išsilavinimą (2 lentelė). Tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

Atliekant tyrimą daugiausia depresiškumo atvejų buvo nustatyta balandžio ir gegužės mėnesiais, 7,1% ir 6,2% atitinkamai. Birželio, spalio, lapkričio ir gruo-džio mėnesiais depresiškumo paplitimas tarp kaimų gyventojų buvo labai panašus (2 lentelė). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas lyginant balandžio, kuomet depresiškumo paplitimas buvo didžiausias, ir birželio, kuomet depresiškumo paplitimas buvo ma-žiausias, mėnesių rezultatus (χ2=4,28; p<0,05).

Tyrimo rezultatų analizė pagal šeiminę padėtį rodo didžiausią depresiškumo paplitimą tarp respondentų, gyvenančių neregistruotoje santuokoje – 15,7%, kiek mažesnis našliams – 14,0% ir išsiskyrusiems responden-tams 8,5%, mažiausias nevedusiems ir netekėjusiems respondentams (2 lentelė). Statistiškai reikšmingas de-presiškumo paplitimo skirtumas nustatytas lyginant nevedusius (netekėjusias) ir išsiskyrusius (išsiskyrusias) respondentus (χ2=5,7; p<0,05), nevedusius (netekėju-sias) ir našlius (našles) (χ2=22,35; p<0,001), vedusius (ištekėjusias) ir našlius (našles) (χ2=23,38; p<0,001), vedusius (ištekėjusias) ir gyvenančius (gyvenančias) ne-registruotoje santuokoje (χ2=16,52; p<0,001), taip pat nevedusius (netekėjusias) ir gyvenančius (gyvenančias) neregistruotoje santuokoje (χ2=18,39; p<0,001).

Lyginant depresiškumo paplitimą tarp skirtingas pajamas gaunančių asmenų nustatyta, kad tarp tų res-pondentų, kurių pajamos per mėnesį yra mažesnės nei

Depresiškumas/demografinis rodiklis

Depresiškumas Lengvo/vidutinio sunkumo depresiškumas

Sunkus, labai sunkus depresiškumas

Abs. sk.

% Abs. sk. %. Abs. sk %

Išsimokslinimas3

Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

71246

6,95,64,1

69215

6,75,44,0

321

0,20,20,1

Apklausos mėnuo Balandis Gegužė BirželisSpalis Lapkritis Gruodis

232110171613

7,16,2

3,41*4,64,33,6

22199

161513

6,85,6

3,11*4,44,03,6

12111-

0,30,60,30,20,3-

Šeiminė padėtis8

Vedęs/ištekėjusi Nevedęs/netekėjusiIšsiskyręs/išsiskyrusiNašlys/našlė Gyvena nesusituokę χ2

3914112411

4,46***3,43***

8,52*14,05***15,74***

371411239

4,26***3,23***

8,52*13,55**14,54**

21-11

0,20,2-

0,51,2

Pajamos vienam šeimos6 nariui Iki 500 Lt 500-1000 Lt 1001 – 2099 Lt 2100 ir daugiau χ2

533631

6,294,891,62,6

5134--

6,14,5--

22--

0,190,39

--

Užimtumas7

Moksleivis, studentasVaiko priežiūros atostogose, namų šeimininkėDirbantis asmuoPensininkasBedarbis

18

463410

0,87*8**4,310***

5,012,311**

*7,79****

17

443210

0,87*8**3,710**

4,811,611**7,79**

-1-

22-

-0,5

0,20,7-

2 lentelė. Depresiškumo paplitimas priklausomai nuo res-pondentų demografinių rodiklių

p<0,05; ** p<0,01; ***p<0,0011-respondentų atsakinėjusių balandžio ir birželio mėnesiais depresiškumo palyginimas2-nevedusių (netekėjusių) ir išsiskyrusių respondentų depresiškumo paly-ginimas3- nevedusių (netekėjusių) ir našlių depresiškumo palyginimas4- nevedusių (netekėjusių) ir gyvenančius neregistruotoje santuokoje depre-siškumo palyginimas5-vedusių (ištekėjusių) ir našlių depresiškumo palyginimas6-vedusių (ištekėjusių) ir gyvenančius neregistruotoje santuokoje depresiš-kumo palyginimas7- moksleivių/studentų ir dirbančiųjų depresiškumo palyginimas8-pensininkų ir moksleivių/studentų depresiškumo palyginimas9- moksleivių/studentų ir bedarbių depresiškumo palyginimas10-pensinikų ir namų šeimininkų/moterų esančių vaiko priežiūros atostogo-se depresiškumo palyginimas11- pensininkų ir dirbančiųjų depresiškumo palyginimas

1 pav. Depresiškumo paplitimas priklausomai nuo respon-dentų lyties ir amžiaus

0,9

3,6

1,33,4 3,3

4,5 4 4,65,6

9,2 7,9

11,7

024681012

Proc

enta

i

15-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74

Amžiaus grupės

Vyrai Moterys

18

500 Lt – 6,29 %, šiek tiek mažiau tarp asmenų, kurių pajamos per mėnesį yra nuo 500Lt iki 1000Lt – 4,89%, tarp kitų tyrimo respondentų depresiškumo paplitimas nesiekė 3%. Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (2 lentelė).

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad de-presiškumo paplitimas yra susijęs su užsiėmimo pobū-džiu. Didžiausias depresiškumo paplitimas nustatytas pensininkų 12,3% ir bedarbių asmenų 7,7% grupė-se. Dirbantiems asmenims ir namų šeimininkėms bei moterims, esančioms vaiko priežiūros atostogose, nu-statytas labai panašus depresiškumo paplitimas 5% ir 4,3%. Mažiausias depresiškumo paplitimas nustatytas moksleivių ir studentų – 0,8 grupėse. Statistiškai reikš-mingas skirtumas nustatytas lyginant studentų rezulta-tus su dirbančiais respondentais (p<0,05), bedarbiais (0,01) ir pensininkais (p<0,01). Taip pat statistiškai pa-tikimai skyrėsi pensininkų ir namų šeimininkių/mote-rų, esančių vaiko priežiūros atostogose, depresiškumo paplitimas (χ2=6,54; p<0,01) ir pensininkų ir dirbančių asmenų depresiškumo paplitimas (χ2=19,9; p<0,001) (2 lentelė).

REZULTATŲ APTARIMASAtlikus šį tyrimą 6% kaimo gyventojų nustatėme

depresiškumą. Tyrimo rezultatai keletą kartų skiriasi nuo rezultatų, gautų 1996 metais, kuomet depresija kaimuose skundėsi 32,1% vyrų ir 44,11% moterų [24]. Kiek artimesnius rezultatus gavo Statistikos departa-mentas 2005 metais: 6% respondentų pateiktame ligų sąraše pažymėjo, kad jiems buvo diagnozuotas lėtinis nerimas arba depresija, tačiau čia yra bendri Lietuvos duomenys ir miestų, ir kaimų [25]. 2006-2007 CINDI programos rėmuose atliktame tyrime didelis ir viduti-nis depresiškumas nustatytas 43,7% respondentų [15]. Manome, kad šiuos skirtumus sukėlė didelis depresinių sutrikimų heterogeniškumas ir naudojamų metodikų skirtumai. Net žodis „depresija“ labai dažnai vartoja-mas kasdienėje medikų ir mokslininkų kalboje, dažnai suprantamas skirtingai. Depresija vadinamos būsenos apima tiek nedidelius nuotaikos svyravimus, kurie daž-nai yra normalaus gyvenimo dalis, ypač patyrus ne-sėkmių, tiek sunkius sutrikimus, kurie diagnozuojami tada, kai simptomai pasiekia tam tikrą slenkstį ir trunka tam tikrą laiką: bipolius afektinius sutrikimus, depresi-jos epizodus, mišrius nerimo ir depresijos sutrikimus, distimiją. Tyrimo, atlikto 1996 metais, respondentų tie-siog klausta, ar jie išgyvena depresiją [24]. Be abejo, toks klausimas duos labai plačias paplitimo reikšmes. Tiriant specifiniais metodais, paplitimo rodikliai mažės

ir atspindės specifinės būsenos paplitimą. Statistikos de-partamento tyrime respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jiems yra diagnozuota depresija [25]. CINDI progra-mos tyrimo autoriai naudojo BDI klausimyną ir vertino depresiškumą, kaip tam tikrą kontinuumą tarp depresi-jos nebuvimo ir klinikinės depresijos. Šiam tyrimui pa-sirinkta Zungo depresijos skalė, kuri dažnai naudojama epidemiologiniuose tyrimuose . Nustatyta, kad dauge-liui sergančių depresija žmonių pagal šią skalę tenka 49 ir daugiaubalų. Tai reiškia, kad surinkus tokią balų sumą pagal Zungo skalę, yra didelė tikimybė, kad žmo-gus serga depresija, tačiau tai nepatvirtinta kliniškai, nenustatyta ir depresijos forma. Todėl būseną, nustatytą šio klausimyno pagalba, vadinome ne depresija, o de-presiškumu. Geriausiai metodo tinkamumą apibūdina tokie rodikliai kaip tikslumas ir specifiškumas. Pirmasis jų rodo tikimybę, kad sergančio žmogaus tyrimo duo-menys patvirtina ligą. Diagnostikos metodo tikslumas tuo didesnis, kuo mažiau būna klaidingai neigiamų re-zultatų, t. y. kuo rečiau nenustatoma liga, kai pacientas serga. Zungo skalės tikslumas yra 97 procentai. Kitas rodiklis, apibūdinantis metodą, yra jo specifiškumas: šis diagnostikos metodo tikslumo rodiklis reiškia, kad sveiko žmogaus tyrimo duomenys patvirtina, jog jis yra tikrai sveikas. Zungo skalės specifiškumas yra 63 pro-centai. Be to, paplitimo rodikliai skiriasi priklausomai nuo to, ar vertinamos būklės paplitimas tam tikru laiko momentu (momentinis paplitimas), ar bet kuriuo gyve-nimo metu (paplitimas tam tikru gyvenimo laikotarpiu).

Nepaisant tokio didelio bendro paplitimo rezultatų skirtumo įvairiuose tyrimuose yra nustatytos tam tikros bendros tendencijos. Literatūros duomenimis, depresi-jos paplitimas yra didesnis tarp moterų, kas atsispin-dėjo ir mūsų tyrimo rezultatuose [14,16,17]. Taip pat depresijos paplitimas buvo didesnis vyresnio amžiaus ir pensininkų grupėse. Vilniaus miesto pagyvenusių gyventojų depresijos tyrimas parodė, kad depresijos simptomų turėjo beveik kas antras respondentas, be-veik kas trečiam nustatyta lengva depresija (32%) [27]. Nors mūsų tyrime respondentų amžius yra tik iki 75 metų, bet net vyriausioje grupėje depresiškimo papliti-mas buvo didžiausias – 10,3%.

Analizuodami depresiškumo paplitimo priklausymą nuo išsilavinimo, nustatėme, kad depresiškumas dau-giau pasireiškia žmonėms su viduriniu išsilavinimu. Panašius rezultatus gavo Vilniaus miesto dirbančiųjų tyrimo autoriai [14]. CINDI tyrimo autoriai išskyrė, kad tarp respondentų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu jis yra didžiausias.

Šiame tyrime nustatyta, kad depresiškumo papli-

19

timas didesnis tarp asmenų, kurių pajamos yra ma-žiausios. Panašius rezultatus gavo kai kurių užsienyje atliktų studijų autoriai, teigdami, kad finansinis nestabi-lumas ir gyvenimas skurde neigiamai veikia psichikos sveikatą [20,28].

Atlikus tyrimą gavome ir netikėtų rezultatų: pakan-kamai didelis depresiškumo paplitimas tarp responden-tų, gyvenančių neregistruotoje santuokoje. Literatūros šaltinių, su kuriais galėtumėme lyginti gautus duome-nis, neradome.

Deja, šiame tyrime ne visada buvo nustatytas sta-tistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų gyventojų grupių, tačiau manome, kad taip atsitiko dėl didelio respondentų skaičiaus skirtumo šiose grupėse.

Manome, kad šio tyrimo rezultatai turėtų padėti psi-chikos sveikatos politikos formuotojams ir gydytojams praktikams kasdieninėje klinikinėje praktikoje, ypač di-delį dėmesį skiriant toms gyventojų grupėms, kurioms būdingas didžiausias depresiškumo paplitimas. Gau-ti rezultatai leidžia atnaujinti žinias ir diskutuoti apie naujai iškylančius praktinius klausimus, sprendžiant vi-suomenės psichikos sveikatos problemas. Taip pat lieka aktualūs tęstiniai tyrimai, kurie leis įvertinti vykstančius pokyčius ir tendencijas.

IŠVADOS 1. Šiuo tyrimu depresiškumą nustatėme 6,0% res-

pondentų, lengvą / vidutinio sunkumo depresiškumą sudaro 5,7% ir sunkų 0,3%.

2. Didesnis depresiškumo paplitimas nustatytas tarp moterų, vyresnio amžiaus respondentų, asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pensininkų, asmenų, gy-venančių neregistruotoje santuokoje, ir respondentų, kurių pajamos per menesį yra mažesnės nei 500Lt .

Literatūra1. Lietuvos Respublikos Seimas. Nutarimas dėl psichikos

sveikatos strategijos patvirtinimo. Valstybės žinios, 2007-04-14; 42-1572.

2. European Pact for Mental Health and Well-Being . EU high-level conference „Together for metal health and wellbeing“. Brussels, 2008.

3. Ayuso-Mateos J.L., Vazquez-Barquero J. L, Dowrick C., Lehtinen V., Dalgard O.S., Casey P., et al. Depressive disorders in Europe: prevalence figures from the ODIN study. British Journal of Psychiatry, 2001; 1796:308–316.

4. Paykel ES, Brugha T, Fryers T. Size and burden of deprese-sive disorders in Europe. Eur Neuropsychopharmacol. 2005; 15 (4):411–23.

5. Pasaulio sveikatos pranešimas, 2001. Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis. PSO, 2001.

6. Murray C.J., Lopez A.D. The global burden of disease: a comprehensive assessment of mortality and disability from diseases, injuries and risk factors in 1990 and projected to 2020. Cambridge,

MA, Harvard School of Public Health on behalf of the World Health Organization and the World Bank (Global Burden of Disease and Injury series, Vol.1)

7. Sergamumas ir ligotumas depresija Lietuvoje 2000-2009 metais 100000gyventojų. Prieinama per http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=105:sergamumas-ir-ligotumas-depresija&catid=12:psichikos-sveikatos-statistika&Ite-mid=23

8. Van Beljouw I, Verhaak P, Cuijpers P, Van Mrwijk H, Pen-ninx B. The course of untreated anxiety and depression, and deter-minants of poor one-year outcome: a one-year cohort study. BMC Psychiatry 2010; 10:86.

9. Markevičiūtė A. Sąsajos tarp paauglių depresyvumo ir psi-chosocialinio streso. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija, 2003; (5),1:11–14.

10. Germanavičius A., Dembinskas A. Moterų depresinių sutrikimų gydymo prognostiniai faktoriai. Neurologijos seminarai, 2001; 1–2 (11–12): 118–126.

11. Juocevičius A., Jasiulionienė I., Kurilionok M. Pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, emocinės būsenos tyrimai. Sveikatos mokslai, 2003, 1:24–27.

12. Kasiulevičius V. Poinsultinės depresijos ir nerimo įtaka li-gonių savarankiškumui ir pažintinei funkcijai. Medicinos teorija ir praktika, 2002; 3:222–226.

13. Gaigalienė B., Čeremnych J., Filipavičiūtė R., Alekna V. Vilniaus mieste gyvenančių ilgaamžių žmonių funkcinis savaran-kiškumas ir jo ryšys su sociodemografiniais bei sveikatos veiksniais. Sveikatos mokslai, 2006; 1–2:95–99.

14. Stanislavovienė J, Pajarskienė B, Jankauskas R, Miliaja-viene J. Vilniaus miesto dirbančiųjų depresinių būsenų paplitimas. Medicinos teorija ir praktika, 2006; (12)2:169-175.

15. Šidlauskaitė-Stripeikienė I, Žemaitienė N, Klumbienė J. Associations between depressiveness and psychosocial factors in Li-thuanian rural population. Medicina (Kaunas), 2010;46(10):693-9.

16. Rohrere JE, Borders TF, Blanton J. Rural residence is not a risk factor for frequent mental distress: a behavioral risk factor sur-veillance survey. BMC Public Health 2005; 5:46.

17. John P, Blandford A, Strain L. Does a rural residence pre-dict the development of depressive symptoms in older adults. Can J Rural Med 2009;14(4);150-156.

18. Michalak E., Wilkinson C, Hood K, Srinivasa J, Dowrick C, Dunn G. Prevalence and rick factors for depression in rural settings. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol , 2002; 37:567-571.

19. Unsal A, Aytanci U, Tozun M. Prevalence of depression and its relationship with sociodemographic characteristics among women in a rural town of western Turkey. Anatolian Journal of Psychiatry 2008; 9:148-155.

20. Probst J., Laditka S, Motore C, Harun N, Powell P, Baxley E. Rural-Urban Differencies in Depression Prevalence: Implications for Family Medicine. Fam Med 2006;38(9):653-60.

21. Wang JL. Rural-urban differencies in the prepvalence of major depression and associated impairment. Soc Psychiatry Psychi-atr Epidemiol. 2004 Jan;39(1):19-25

22. Thornicroft G, Santorius N. The course and outcome of depression in different cultures: 10-year follow-up of the WHO Col-laborative Study on the Assessment of Depressive disorders. Psycho-logical Medicine, 23:1023-1032

23. Savižudybių dinamika miestuose ir kaimuose, vyrai ir mo-terys 1930-1940 ir 1980-2010 metais (100 000 gyventojų). http://www.vpsc.lt/saviz_statistika.htm

24. Zung self-rating depression scale. http://www.who.int/substance_abuse/research_tools/zungdepressionscale/en/.

20

25. Nacionalinės sveikatos tarybos 1998 m. metinis praneši-mas. 1999.

26. 2005 m. Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai. Lietuvos statistikos departamentas, 2006.

27. Biggs J, Wylie L, Ziegler V. Validity of the Zung Self-rating Depression Scale. The British Journal of Psychiatry, 1978;132:381-385.

28. Filipavičiūtė R. Jurgelėnas A, Juozulynas A, Butkienė B. Depresijos sindromas – pagyvenusių žmonių socialinės rizikos veiks-nys. Gerontologija, 2008; (9)2:93-98.

29. Copeland J, Beekman A, Braam A, Dewey M, Delespaul P et all. Depression among older people in Europe: the EURODEP studies. World Psychiatry, 2004; February (3)1:45-49

THE PREVALENCE OF THE DEPRESSIVENESS AMONG RURAL RESIDENTS IN LITHUANIA

Ona Davidonienė, Jelena Stanislavovienė, Janina Utkuvienė SummaryKey words: depressiveness, prevalence, rural residents.Objective. To determine the prevalence of the depressiveness

among rural residents in Lithuania.

Material and methods. Randomly selected residents in Lithu-anian villages participated in study. 1681 completed questionnaires were used for analysis. The depressiveness was evaluated according to Zung self-rating depression scale. The significance of data was estimated by the χ2 and Fisher tests. Results and conclusions: It was established, that 6.0 % of rural residents in Lithuanian experience depressiveness. The higher prevalence of depressiveness established among woman, older people, pensioners, people with secondary ed-ucation, people, whose marriage unregistered, and whose incomes are less than 500Lt per month.


Gauta 2011-11-15

21

Raktažodžiai: alkoholio vartojimo paplitimas, nuosta-tos, lytis, amžius, išsimokslinimas.

SantraukaStraipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų al-koholio vartojimo paplitimo ir nuostatų į alko-holio vartojimą sąsajos su lytimi, amžiumi ir iš-simokslinimu. Suaugusiųjų alkoholio vartojimo paplitimas nustatytas remiantis jungtinių „Kauno raj. bendruomenės psichikos sveikatos paslau-gų projekto gyvenimo kokybės“ ir „Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių“ tyrimų, o tarp moksleivių - iniciatyvinių tyrimų (N 12142) Sveikatos psichologijos magis-tro studijų programoje VDU duomenimis. Nuos-tatų alkoholio vartojimo atžvilgiu tyrime duome-nys surinkti tiesioginio interviu būdu, naudojant Nuostatų alkoholio vartojimo atžvilgiu klausi-myną. Tyrimui atlikti naudota dažnių ir vidurkių analizė. Statistiniams ryšiams patikrinti naudota Stjudent‘o t testas, chi kvadrato testas ir korelia-cinė analizė (p<0,05). Tyrimas parodė, kad alko-holio vartojimas tarp Lietuvos gyventojų susijęs su lytimi bei amžiumi ir mažiau su išsimokslini-mu. Moksleivių alkoholio vartojimas didėja iki 18 m., kol susilygina su jaunų suaugusiųjų varto-jimo lygiu. Vyrai (apie 87,23%), ypač turintys ne aukštesnį nei vidurinį išsimokslinimą, dažniau vartoja alkoholį visuose amžiaus tarpsniuose, nei moterys (66,31%) (p<0,05). Vidutiniškai mo-terys (86,7%) daugiausia vartoja alkoholį 31-35 m. amžiaus, o vyrai (93,2%) - 36-40 m. amžiaus. Alkoholio vartojimo pradžia, nepriklausomai nuo išsimokslinimo, yra vis ankstesnė, tačiau moterys (apie 17,68 m.) pradeda vartoti vėliau (p<0,05) nei vyrai (apie 16,04 m.). Kuo vėliau asmuo pradeda vartoti alkoholį, nepriklauso-

mai nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo, tuo vėliau ir savo vaikams leistų jo paragauti ir var-toti (p<0,05). Aukštesnis išsimokslinimas mote-rims neužtikrina palankesnių sveikatai nuostatų vartoti alkoholį nei vyrams, tačiau ne aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą įgiję vyrai, kurie pradėjo vartoti vėliau, pasižymi palankesnėmis sveikatai vartojimo nuostatomis (p<0,05). Taigi, dauguma Lietuvos gyventojų pasižymi sveikatai palankiomis nuostatomis alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau tai nemažina jo vartojimo, bet gali padėti sėkmingiau įgyvendinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones, tokias kaip: re-klamos draudimą, alkoholio prieinamumo ma-žinimą, kainų didinimą.

ĮVADASNJK mokslinio komiteto narkotikų klausimams

spręsti teigimu, alkoholis – visuomenei didžiausią žalą darantis narkotikas [1]. Lietuva geografiškai ir kultūriš-kai priklauso PSO regionui, kuriame alkoholio suvar-tojama daugiausia pasaulyje [2]. Lietuvoje alkoholio vartoja absoliuti dauguma gyventojų ir daugiau nei pusė vyrų alkoholio vartoja kas savaitę [3]. Lietuvos visuomenės sveikatos rodiklius ryškiai menkina alko-holio vartojimo pasekmės: darbingiausios visuomenės dalies smurtinės bei nesavalaikės mirtys, ypač savižu-dybių skaičius, didėjantis alkoholio vartojimas tarp vai-kų ir jaunimo, jaunėjantis alkoholio vartojimo pradžios amžius, kiti susiję sveikatos nuostoliai, žala šeimoms bei socialinei ir ekonominei šalies raidai [4-5]. A. Goš-tauto (1998), V. Grabausko ir kt. (2009) atlikti ilgalaikių profilaktikos programų tyrimai rodo, kad subjektyviai įvertintas didesnis alkoholio suvartojimas susijęs su padidėjusiu mirtingumu [6-8]. Alkoholio vartojimo paplitimas ir vartojimo ypatumai tarp šalies gyventojų priklauso nuo socialinių demografinių faktorių: lyties,

LIETUVOSGYVENTOJŲALKOHOLIOVARTOJIMOPA-PLITIMOIRALKOHOLIOVARTOJIMONUOSTATŲ

SĄSAJOSSURESPONDENTŲLYTIMI,AMÞIUMIIRIŠSIMOKSLINIMU

LINA IGNATAVIČIŪTĖ1, ANTANAS GOŠTAUTAS2, NIJOLĖ GOŠTAUTAITĖ-MIDTTUN3

1Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2Vytauto Didžiojo universitetas, 3VšĮ Psichikos sveikatos iniciatyva

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Lina Ignatavičiūtė, el. p. [email protected]



22

amžiaus, išsimokslinimo bei galimai siejasi su vyrau-jančiu gyventojų požiūriu į alkoholio vartojimą. Gy-ventojų požiūris į įvairius alkoholio vartojimo aspektus yra reikšmingas, nes padeda nustatyti visuomenės svei-katai ir jos gerinimui palankius ir prieštaraujančius po-žiūrius. 2008 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyven-tojų nuostatos alkoholio atžvilgiu yra labiau palankus nei nepalankus veiksnys alkoholio kontrolės požiūriu, tad įgyvendinant alkoholio kontrolės priemones galima tikėtis plataus gyventojų palaikymo [8]. Sėkmingai įgy-vendinamos alkoholio kontrolės priemonės veiksmin-gai prisideda prie įvairių sveikatos sutrikimų mažėjimo. Visą nepriklausomybės laikotarpį alkoholio vartojimas nuosekliai didėjo ir tik nuo 2008 m. pirmą kartą per šį tarpsnį sumažėjo. Taip atsitiko dėl priimtų ryžtingų sprendimų, ribojančių alkoholio prieinamumą ir rekla-mą [9]. Nuo 2008 m. stebimas spartus ūmių psicho-zių ir intoksikacijų skaičiaus mažėjimas, reikšmingas mirčių keliuose mažėjimas [5]. Todėl siekiant tiksliau planuoti alkoholio kontrolės politikos intervencijas, svarbu suprasti, kaip socialinės ir demografinės cha-rakteristikos siejasi su nuostatomis alkoholio vartojimo atžvilgiu.

Tyrimotikslas: išanalizuoti Lietuvos gyventojų alko-holio vartojimo paplitimo ir gyventojų alkoholio varto-jimo nuostatų ryšį su respondentų amžiumi, lytimi bei išsimokslinimu.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAISiekiant įvertinti alkoholio vartojimo paplitimo ir

gyventojų nuostatų į alkoholio vartojimą ryšį su res-pondentų lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu, atlikta ankstesnių tyrimų jungtinių duomenų analizė bei nauja tyrimo Lietuvos gyventojų nuostatos alkoholio vartoji-mo atžvilgiu (2008) duomenų analizė [8].

Alkoholio vartojimo paplitimas tarp suaugusiųjų gyventojų nustatytas remiantis jungtiniais „Kauno raj. bendruomenės psichikos sveikatos paslaugų projekto gyvenimo kokybės tyrimo“ ir „Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių“ tyrimo duomenimis [10-11]. Kauno raj. tyrime atsitiktinės at-rankos būdu atrinkti gyventojai užpildė WHO-QoL100 klausimyną ir atsakė į papildomus klausimus apie svei-katos rizikos faktorius. Išanalizuoti 2669 respondentų (amžius 18-74 m., 1074 vyrų ir 1595 moterys) duome-nys. Elgsenos ir įpročių tyrime analizei panaudoti 3303 respondentų (amžius 18-74 m., 43,6% vyrų ir 56,4% moterų) duomenys. Mokinių alkoholio vartojimo pa-plitimo tyrimas (N 12142) atliktas vykdant iniciatyvi-

nius tyrimus Sveikatos psichologijos magistro studijų programoje VDU [12]. Alkoholio vartojimo paplitimas nustatytas pateikus standartinį klausimą „Kaip jūs var-tojate alkoholinius gėrimus?“ pasirenkant vieną atsaky-mą iš: 1) niekada nevartojau, 2) vartojau, bet visiškai mečiau, 3) vartoju mažiau, 4) vartoju, bet kartais mes-davau, 5) vartoju, mesti nepavyko, 6) vartoju, niekada nebandžiau mesti. Vartojantiems alkoholį buvo priskirti visi respondentai pasirinkę 3-6 atsakymo variantą.

Nuostatų alkoholio vartojimo atžvilgiu tyrime duo-menys surinkti tiesioginio interviu būdu (Omnibuso metodu), naudojant Nuostatų alkoholio vartojimo at-žvilgiu klausimyną, sudarytą remiantis Suomijos naci-onalinio socialinių ir sveikatos mokslinių tyrimų ir plė-tros centro (STAKES) Gėrimo įpročių klausimynu (Drin-king Habit Survey, 1999) [8]. Klausimyną sudaro 16 klausimų apie alkoholio vartojimo nuostatas ir demo-grafinė informacija. Iš viso apklausta 1970 18 − 74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, kurių pasiskirstymas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir išsimokslinimą atitinka vidutinį Lietuvos gyventojų pasiskirstymą. Responden-tams atrinkti daugiapakopiu atsitiktiniu atrankos būdu, užtikrinančiu visiems 18–74 m. amžiaus Lietuvos gy-ventojams vienodą galimybę patekti į apklausą ir pa-reikšti savo nuomonę. Tyrime dalyvavo abiejų lyčių respondentai, iš kurių 81,6% buvo lietuviai. Tarp res-pondentų 48,2% buvo įgiję ne aukštesnį nei vidurinį, 31,7% aukštesnįjį bei 20,1% aukštąjį išsimokslinimą.

Duomenų statistinei analizei atlikti naudotas pro-gramų paketas SPSS 15.0. Buvo atlikta dažnių ir vi-durkių analizė, apskaičiuojant bendrą reikšmių skaičių (N) ir procentinę išraišką (%) bei aritmetinius vidurkius (X), jų paklaidas (XS) ir standartinius nuokrypius (SN). Statistiniams ryšiams patikrinti naudota Stjudent‘o t (t−kriterijus) ir chi kvadrato (c2 − kriterijus) testai bei ko-reliacinė analizė (r-koreliacijos koeficientas). Statistinio reikšmingumo lygmuo - p<0,05.

REZULTATAI IR APIBENDRINIMAS Alkoholiovartojimopaplitimas. Alkoholio vartoji-

mo paplitimas tarp 18-74 m. Lietuvos gyventojų nu-statytas skirtinguose tyrimuose yra panašus. Atlikus jungtinių gyvenimo kokybės ir elgsenos tyrimų alko-holio vartojimo paplitimo duomenų apibendrinamąją analizę (1 ir 2 pav.), matyti, kad mokinių ir suaugusių-jų gyventojų amžiaus tarpsniais alkoholio vartojimas ženkliai kinta. Mokinių alkoholio vartojimo paplitimas didėja iki 12 kl., kol pasiekia suaugusiųjų alkoholio vartojimo rodiklį. Didžiausias alkoholio vartojimo paplitimo pokytis tiek tarp berniukų, tiek tarp mergai-

23

čių yra 8 ir 9 kl. Nors berniukų ir mergaičių alkoholio vartojimas su perėjimu į aukštesnę klasę auga, tačiau berniukų vartojančių alkoholinius gėrimus, procentas didesnis visose klasėse negu mergaičių. Jungtiniai ty-rimai rodo (pav.), kad suaugusiųjų alkoholio vartojimo paplitimo tendencijos tarp moterų ir vyrų skiriasi: tarp vyrų (20-70 m.) vartojimo paplitimas yra 87,23%, tuo tarpu to paties amžiaus moterų reikšmingai mažesnis - 66,31%. Daugiausia moterų, vartojančių alkoholį, yra 31-35 m. grupėje (86,7%), o vyrų (93,2%) penkmečiu vėliau - 36-40 m. grupėje. Vyresnių nei 35 m. mote-rų alkoholio vartojimo paplitimas sparčiai mažėja, tuo tarpu vyrų laikosi stabiliai ir reikšmingiau sumažėja tik sulaukus 65 m. Alkoholio vartojimo paplitimas yra di-desnis nei vidutinis nepriklausomai nuo lyties 20-50 m. grupėje, ir 56-65 m. vyrų grupėje. Didžiausias alkoho-lio vartojimo paplitimo skirtumas tarp vyrų ir moterų yra stebimas vyriausioje apklaustoje amžiaus grupė-je: tarp 60-70 m. Nuostatų tyrimas parodė (3 pav. ir 1 lent.), kad per pastaruosius 12 mėnesių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis susijęs su lytimi ir amžiumi, bet silpniau su išsimokslinimu: alkoholinius gėrimus dažniau vartoja vyrai (82%), ypač turintys ne aukštes-nį nei vidurinis išsimokslinimą bei per 61 m. (p<0,05), nei moterys (72,5%) (c2=34,007; p<0,05) bei 18-35 m. (81,9%) ir 36-60 m. (79%) tiriamieji nei per 61 m. (61,5%) (c2=71,122; p<0,05).

Nuostatos alkoholio vartojimopradžios atžvilgiu. Žinoma, kad vyrai (16,04 m.) alkoholį pradeda vartoti anksčiau (p<0,05) nei moterys (17,68 m.) [8]. Dabarti-nis tyrimas parodė (4 pav.), kad alkoholio pavartojimo

pradžia susijusi ir su amžiumi (p<0,05), tačiau nesu-sijusi su išsilavinimu: 18-35 m. tiriamieji alkoholinius gėrimus pirmą kartą pavartoja būdami vidutiniškai 15,74 m. (SN=2,679), 36-60 m. – vidutiniškai 17,18 m. (SN=3,290), o per 61 m. - vidutiniškai 18,63 m. (SN=4,381). Tai rodo, kad Lietuvoje alkoholį pradeda vartoti vis jaunesni asmenys.Respondentų nuostatos į esamų/būsimų vaikų alkoholio vartojimą parodė, kad kuo vėlesniame amžiuje asmenys pirmą kartą pavar-toja alkoholinius gėrimus, tuo ir savo vaikams jų para-gauti ir švęsti gimtadienį vaišinantis jais leistų vėlesnia-me amžiuje (p<0,05) [8]. Ta pati tendencija aptinkama ir analizuojant tyrimo duomenis pagal lytį, amžių ir išsimokslinimą. Tiriamųjų alkoholio pavartojimo pra-džios amžius ir nuostatos dėl leidimo vaikams vartoti alkoholį amžiaus neturi sąsajų su lytimi, amžiumi ir iš-simokslinimu bei yra susijusi tik su paties respondento alkoholio vartojimo pradžios amžiumi. Nežiūrint į tai, ankstesnis tyrimas parodė, kad moterys (vidutiniškai

1 pav. Mokinių alkoholio vartojimo paplitimo kitimai pereinant į aukštesnę klasę

2 pav. Vartojančių alkoholį vyrų ir moterų procento kitimai amžiaus tarpsniais

3 pav. Tiriamųjų atsakymų, ar vartojo kokius nors alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių, vertinimo pasiskirstymas

24

18,18 m.) labiau linkusios vaikams pirmą kartą para-gauti alkoholio leisti vėlesniame amžiuje nei vyrai (vi-dutiniškai 17,79 m.) [10]. Dabartinis tyrimas parodė (5 pav.), kad vyresni ir turintys profesinį išsimokslinimą (vidutiniškai 18,23 m.) respondentai labiau linkę vai-kams pirmą kartą paragauti alkoholio leisti vėlesniame amžiuje nei jaunesni (18-35 m. – leistų vidutiniškai nuo 17,1 m., 36-60 m. – vidutiniškai nuo 18,35 m., per 61 m. - vidutiniškai nuo 19,01 m.; p<0,05) bei su aukštuoju (vidutiniškai 17,84 m.; t=2,111; p<0,05) ir ne aukštesniu nei vidurinis (vidutiniškai 17,91 m.) iš-simokslinimu.

Požiūrisįalkoholiovartojimokultūrą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuvoje alkoho-lio vartojama per daug / dažnai ir saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis, todėl jis turė-tų būti vartojamas tik ypatingomis progomis [8]. Vyrai (52,9%), ypač 36-60 m., turintys ne aukštesnį nei vidu-rinis (67,1%; c2=8,512) ir profesinį (66,4%; c2=5,986) išsimokslinimą, rečiau nei moterys (atitinkamai 63,4%; 83,1%; 78,5%), linkę nesutikti, kad saikingas alkoho-lio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis (p<0,05) (6-8 pav.). Nepriklausomai nuo amžiaus ir išsimoksli-nimo moterys dažniau (p<0,05) sutiko, kad Lietuvoje per daug ir per dažnai vartojamas alkoholis (81,9%) bei jis turėtų būti vartojamas tik ypatingomis progomis, per

šventes (74,5%), nei vyrai (atitinkamai 75,1%; 62,6%). Per 61 m. (64,7%;) tiriamieji dažniau linkę nesutikti, kad saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyve-nimo dalis nei 18-35 m. (56%; t=-3,211) ir 36-60 m. (58,1%; t=-2,493) (p<0,05). Be to, per 61 m. tiriamieji dažniau sutiko, kad Lietuvoje per daug ir per dažnai vartojamas alkoholis (81%) bei jis turėtų būti vartoja-mas tik ypatingomis progomis, per šventes (78,4%), nei 18-35 m. (atitinkamai 77%, t=2,939; 65,3%, t=4,780) ir 36-60 m. (atitinkamai 79,2%; 68,2%, t=3,479) tiria-mieji (p<0,05). Įdomiausia, kad su ne aukštesniu nei vidurinis išsimokslinimu (76,4%) tiriamieji dažniau (t=2,149, p<0,05) nei su aukštuoju (81,3%) linkę nepri-tarti, kad Lietuvoje alkoholio vartojama per daug, per dažnai, nors, kad saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis nesutiko dažniau (59,5%; p<0,05) nei turintys aukštesnį išsimokslinimą (su pro-fesiniu - 58,2%; su aukštuoju - 56,3%).Žinoma, kad vėlesniame amžiuje asmenys pirmą kartą pavartoję al-koholinius gėrimus dažniau sutinka, jog Lietuvoje alko-holio vartojama per daug ir per dažnai, todėl jis turėtų būti vartojamas tik ypatingomis progomis, per šventes, nes net saikingas alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo dalis [8]. Koreliacinė analizė parodė (2 lent.), kad lytis, amžius ir išsimokslinimas neturi reikšmingos įtakos alkoholio pavartojimo pradžios amžiaus ryšiui su nuostata į saikingą alkoholio vartojimą ir jo varto-jamą tik ypatingomis progomis, per šventes, nes visose tiriamųjų grupėse rasta statistiškai reikšmingas korelia-cinis ryšys (p<0,05), išskyrus 18-35 m. tiriamųjų grupę dėl saikingo alkoholio vartojimo. Tokie tyrimo duome-nys rodo, kad 18-35 m. tiriamųjų nuostata į saikingo alkoholio vartojimą, kaip kasdienio gyvenimo dalį, nesisieja su alkoholio pavartojimo pradžios amžiumi. Tačiau, vartojimo pradžios amžiaus sąsajų su nuostata,

Amžius Išsimokslinimas Vyras (proc.)

Moteris(proc.) χ2 p

18-35 m.Ne aukštesnis nei vidurinis 91,1 81,7 7,457 0,006Profesinis 92,1 85,3 1,478 0,224Aukštasis 84,3 89,6 0,832 0,362

36-60 m.Ne aukštesnis nei vidurinis 88,3 78,5 5,170 0,023Profesinis 85,7 84,9 0,055 0,815Aukštasis 90,1 80,8 2,840 0,092

Per 61 m.Ne aukštesnis nei vidurinis 81,8 53,4 16,323 0,000Profesinis 80,8 56,5 4,309 0,038Aukštasis 95,5 61.8 8,086 0,004

1 lentelė. Vyrų ir moterų vartojusių alkoholį per paskutinius 12 mėn. pagal amžių ir išsimokslinimą

4 pav. Tiriamųjų atsakymų, kiek jiems buvo metų, kai pirmą kartą pavartojo alkoholinius gėrimus, pasiskirstymas

5 pav. Tiriamųjų atsakymų, nuo kelių metų, leistų paragauti alkoholinių gėrimų savo vaikams (jeigu dar neturi, įsivaiz-duojamiems), pasiskirstymas

*** - p<0.001; ** - p<0.01; * - p<0.05

25

kad Lietuvoje alkoholio vartojama per daug ir per dažnai, koreliacinė analizė parodė (p<0,05), kad su šia nuostata labiau sutinka tie ne-aukštesnį nei vidurinis išsimoksli-nimą turintys respondentai, kurie alkoholio pirmą kartą pavartojo vėliau (r=-0,169) bei moterys (r=-0,080) ir vyresni nei 36 m. respon-dentai (36-60 m. - r=-0,086, o per 61 m. - r=-0,103).

Diskusija. Pristatytuose po-puliacijos tyrimuose, naudojant skirtingus metodus, nustatytas pa-našus alkoholio vartojimo papliti-mas tarp Lietuvos gyventojų, kuris parodė, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas yra paplitęs reiškinys: alkoholį vartoja apie 90% vyrų ir apie 70% moterų. Alkoholio vartojimo paplitimo įvertinimas rodo, kad moksleiviai palaipsniui perima suaugusiųjų visuomenė-je įprastą alkoholio vartojimą, nes sulaukus 18 m. jo vartojimas susilygina su jaunų suaugusiųjų (20-25 m.). Didžiausias alkoho-lio vartojimo paplitimo šuolis yra pereinant iš pagrindinės mokyklos į gimnazijos lygmenį: todėl profi-laktinės priemonės turėtų būti tai-komos jaunesniame mokyklinia-me amžiuje, kol vartojimas nėra plačiai išplitęs, o vyresnėse klasė-se (kai vartoja dauguma) tikslinga orientuotis į mokyklose kryptingai teikiamas sveikatos paslaugas, konsultuojant dėl žalingo vartoji-mo pasekmių, ankstyvą priklauso-mybės diagnostiką bei psichoso-cialinę pagalbą atsisakant vartoti. Toks akivaizdus paplitimo šuolis turėtų paskatinti išsamiau ištirti jo priežastis: galimai tai susiję su menkesne paauglių apsauga nuo alkoholio jų aplinkoje bei inten-syviu reklamos poveikiu (pvz., vyresniems paaugliams leidžiama žiūrėti vėlesnes TV programas), kuris padidina alkoholio vartojimą

6 pav. Nuostatos „Saikingas alkoholio vartojimas yra kasdienio gyvenimo dalis“ ver-tinimo pasiskirstymas*** - p<0.001; ** - p<0.01; * - p<0.05

7 pav. Nuostatos „Lietuvoje alkoholio vartojama per daug, per dažnai“ vertinimo pasiskirstymas*** - p<0.001; ** - p<0.01; * - p<0.05

8 pav. Nuostatos „Alkoholis turėtų būti vartojamas tik esant ypatingoms progoms, šventėms” vertinimo pasiskirstymas

26

ir kt. [15]. Tyrimas parodė, kad vyresnių nei 40 m. gy-ventojų vartojimo paplitimas savaime mažėja ir tai grei-čiausiai susiję su sveikatos blogėjimu bei dalies varto-jančių asmenų ankstyva mirtimi (nusižudo ar miršta dėl kitų nesavalaikės mirties priežasčių). Be to, vyresniame amžiuje moterų alkoholio vartojimo paplitimas mažėja sparčiau nei vyrų, ir tai natūralu, nes subjektyvūs mote-rų sveikatos įvertinimai blogėja greičiau [11]. Tokie ty-rimo duomenys akivaizdžiai rodo, kad blogėjant svei-katai, žmonės dažniau nustoja vartoti alkoholį, todėl neretai atsiranda netinkamai interpretuojama paklaida, esą alkoholio nevartojantys asmenys yra menkesnės sveikatos [14]. Pasinaudojant vyresnių nei 40 m. as-menų stiprėjančiu susirūpinimu savo sveikata, speci-alistai, konsultuodami sveikos gyvensenos klausimais, galėtų orientuotis į elgesio, mažinančio vartojimą arba padedančio atsisakyti alkoholio sveikatos labui, keiti-mo intervencijas, nes jos turėtų būti veiksmingesnės, nei jaunesniame amžiuje. Be to, šie tyrimai atskleidžia, kad norint išgauti sveikatai reikšmingą profilaktinį po-veikį reikia nutolinti vartojimo pradžios amžių, nes su juo susiję respondentų ir ypač vyrų, įgijusių ne aukš-tesnį nei vidurinis išsimokslinimą, sveikatai palankios nuostatos. Tyrimai, padedantys išsiaiškinti alkoholio pavartojimo jaunėjimo priežastis, galėtų padėti tiksliau suformuoti alkoholio kontrolės priemones, padėsian-čias sumažinti vartojimo pradžios amžių. Dauguma gyventojų nepritaria, kad saikingas alkoholio vartoji-mas taptų kasdienybe ir linkę jį vartoti tik ypatingomis progomis, nes beveik 80% respondentų supranta, kad Lietuvoje alkoholio yra vartojama per daug ir per daž-nai. Šios nuostatos, svarbios alkoholio kontrolės po-litikos įgyvendinimui, yra palankios sveikatai, tačiau neužtikrina mažesnio vartojimo paplitimo. 2007-2008 m. įgyvendintas alkoholio prieinamumo mažinimas ir reklamos ribojimas sėkmingai prisidėjo prie alkoholi-

nių psichozių, intoksikacijų bei mirčių dėl eismo ne-laimių rodiklių mažėjimo, todėl itin svarbu išnaudoti šį palankų gyventojų nusiteikimą. Tačiau teigiamų nuos-tatų mokymas turėtų tik papildyti PSO rekomenduoja-mas alkoholio kontrolės priemones: kainų didinimas, valstybinis prekybos monopolis, reklamos draudimas, alkoholio prieinamumo mažinimas [15], nes tikėtina, kad dauguma Lietuvos gyventojų pritartų alkoholio pri-einamumo bei vartojimo mažinimo priemonėms.

IŠVADOS1. Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimas priklau-

so nuo lyties ir amžiaus: vyrai, ypač įgiję ne aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą, dažniau ir anksčiau pra-deda vartoti alkoholį nei moterys; Lietuvoje alkoholį pradeda vartoti vis jaunesni asmenys; tarp moksleivių jo vartojimas sparčiai didėja iki 18 metų ir pasiekia Lie-tuvos jaunų suaugusiųjų rodiklį; alkoholio vartojimas nepriklausomai nuo lyties labiausiai paplitęs 30-40 m. amžiaus gyventojų grupėje, o vėliau mažėja, ypač tarp vyresnių nei 60 m. amžiaus moterų.

2. Nors nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir išsi-mokslinimo, kuo vėlesniame amžiuje asmenys pirmą kartą pavartoja alkoholinius gėrimus, tuo vėliau leistų ragauti ir švęsti vaišinantis savo vaikams, tačiau mo-terys ir vyresni respondentai bei turintys profesinį išsi-mokslinimą labiau linkę vaikams paragauti alkoholio leisti vėlesniame amžiuje.

3. Sveikatai palankesnės nuostatos į alkoholio var-tojimą priklauso nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo: moterų, ypač per 36 m. ir turinčių ne aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą, bei vyresnių nei 36 m. res-pondentų nuostatos alkoholio vartojimo atžvilgiu yra palankesnės sveikatai nei vyrų, ypač atitinkamo am-žiaus ir išsilavinimo, ir jaunesnių respondentų. Be to, vėliau alkoholio pirmą kartą pavartoję ne aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą įgiję vyrai pasižymi sveikatai palankesnėmis nuostatomis, nei vyrai, jaunesni ir įgiję profesinį bei aukštąjį išsimokslinimą.

Literatūra1. Nutt DJ, King LA, Phillips LD. Drug harms in the UK: a multi-

criteria decision analysis. The Lancet, 2010; 376(9752):1558–1565.2. Rehm J, Rehn N, Room R, Monteiro M, Gmel G, Jernigan D,

Frick U: The Global Distribution of Average Volume of Alcohol Con-sumption and Patterns of Drinking. European Addiction Research, 2003;9(4):147-156.

3. McKee M, Pomerleau J, Robertson A, Pudule I, Grinberga D, Kadziauskiene K, Abaravicius A, Vaask S. Research report: Alcohol consumption in the Baltic Republics. J Epidemiol Community Health, 2000;54:361-366.

4. Zaborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Grabauskas V., Veryga A., Petkevičius R. Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų

Saikingas alkoholio vartojimas

yra kasdienio gyvenimo dalis

Lietuvoje alkoholio vartojama per

daug, per dažnai

Alkoholis turėtų būti vartojamas tik ypatingomis progomis, per

šventesr p N r p N r p N

Lytis Vyrai 0,073 0,031 870 -0,066 0,051 870 -0,158 0,000 874Moterys 0,157 0,000 952 -0,080 0,013 957 -0,131 0,000 959

Amžius18-35 m. 0,043 0,302 575 -0,050 0,228 575 -0,132 0,002 57836-60 m. 0,192 0,000 815 -0,086 0,014 817 -0,174 0,000 818Per 61 m. 0,149 0,002 432 -0,103 0,032 435 -0,113 0,018 437

Išsimokslini-mas

Ne aukštesnis nei vidurinis

0,165 0,000 903 -0,169 0,000 904 -0,211 0,000 910

Profesinis 0,161 0,000 565 -0,061 0,146 566 -0,136 0,001 566Aukštasis 0,139 0,009 354 -0,067 0,204 357 -0,181 0,001 357

2 lentelė. Respondentų alkoholinių gėrimų pavartojimo pir-mą kartą amžiaus ir nuostatų dėl alkoholio vartojimo kore-liacinė analizė pagal lytį, amžiaus ir išsimokslinimo grupes

Pastaba: r – Spearmen'o koreliacijos koeficientas

27

vartojimo kaita 1994–2006 m. ir nauji iššūkiai. Medicina, Kaunas, 2008;44(8):623.

5. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2008. Lie-tuvos žmonių sveikata ir lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė. Vilnius, 2009.

6. Goštautas A. Vyrų gyvenimo stiliaus ypatumų ryšys su mirtimi per 20 metų. Leonavičius J. et al (red. Koleg). Sociologija: praeitis ir dabartis. Mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. 2 kn., Kauno technologijos universitetas, Kaunas: Technologija, 1998;233-2368.

7. Grabauskas V., Prochorskas R., Veryga A. Associations betwe-en mortality and alcohol consumption in Lithuanian population. Me-dicina, Kaunas, 2009;45(12):1000-12.

8. Ignatavičiūtė L., Goštautaitė M.N., Veryga A., Stanislavovienė J. Lietuvos gyventojų nuostatos alkoholio vartojimo atžvilgiu. Psichi-atrijos žinios, 2010;1(58):8-13.

9. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2010. Ur-banizacija – nauji iššūkiai žmonių sveikatai. Vilnius, 2010;23.

10. Goštautas A., Goštautaitė M.N., Žekas R. Relationship between Low Subjective Assessment of Living Conditions and Quali-ty of Life. 2nd WHO International Housing and Health Symposium: abstract book, Vilnius, 2004;52.

11. Goštautas A., Javtokas Z., Žagminas K. Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių, elgsenos ir įpročių tyrimas. Visuomenės sveikatos ugdymo centras, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2002;38.

12. Goštautas A., Virbalienė V. Priklausomybę sukeliančių me-džiagų vartojimo kitimas mokantis mokykloje. Ugdymo psichologija, 2007; 18:22-27.

13. Snyder LB, Fleming MF, Slater M, Sun H, Strizhakova Y. Effects of Alcohol Advertising Exposure on Drinking Among Youth. Arch Pediatr Adolesc Med, 2006;160:18-24.

14. Fillmore KM, Stockwell T, Chikritzhs T, Bostrom A, Kerr W. Moderate alcohol use and reduced mortality risk: systematic error in prospective studies and new hypotheses. Ann Epidemiol, 2007;17(5 Suppl):16-23.

15. Babor TF. Public health science and the global strategy on alcohol. Bull World Health Organ, 2010;88(9):643.

RELATIONSHIP OF PREVALENCE OF ALCOHOL USE, ATTI-TUDES TOWARDS ALCOHOL WITH SEX, AGE AND EDUCATION AMONG RESPONDENTS IN LITHUANIA GENERAL POPULATION

Lina Ignatavičiūtė, Antanas Goštautas, Nijolė Goštautaitė-Midttun

SummaryKey words: alcohol use prevalence, attitudes,sex, age, education.

The article analyses correlation of alcohol use and attitudes towards alcohol by sex, age and education level in Lithuanian population. Combined data from surveys “Kaunas region community service and quality of life project” and “Health knowledge, behavior and habits of Lithuanian inhabitants” were used for determining pre-valence among adults, and prevalence among school children - by surveys run in Vytautas Magnus University Health Psychology Mas-ter Program (N 12142). Attitudes towards alcohol consumption were assessed in interviews by means of Questionnaire of the Attitudes Towards Alcohol Consumption. Statistical analysis was performed by averages and frequencies, Stjudent t, Chi square tests and correlation analysis (p<0,05). Prevalence of alcohol consumption was found to be more related to sex and age of respondents than to their educatio-nal level. Consumption of alcohol by schoolchildren increases until the age of 18, reaching the level of consumption by young adults. Consumption prevalence among male (87,23 %) especially with lo-wer than secondary education, was higher than among female (66,31 %) in all age groups (p <0,05). On the average females (86,7%) use alcohol mostly at the age of 31-35 and male (93,2%) – at the age of 36-40. Age of the first drink is getting lower in all education groups, but females (at 17,68) start using alcohol later (p< 0,05) than ma-les (at 16,04). The later they start using alcohol, irrespective of sex, age and educational level, the later they would also allow their chil-dren to taste and use it (p <0,05). Higher education does not provide higher pro-health attitudes among females as compared to males. However among male, with lower than secondary education pro-health attitudes were significantly more prevalent among later be-ginners than among other educational level groups (p<0,05). Most of the Lithuanian population have pro-health attitudes towards alco-hol consumption, though this does not reduce prevalence of alco-hol consumption but might improve acceptance of effective alcohol control interventions, such as prohibition of advertising, reducing access, price increases among population.


Gauta 2011-11-23

28

Raktažodžiai: psichologinis konsultavimas, psicholo-ginis konsultavimas internetu, psichologinė pagalba, psichikos sutrikimų prevencija.

SantraukaStraipsnyje apžvelgiami Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistų vykdomo tęs-tinio projekto „Psichologinis konsultavimas in-ternetu“ (sudarytos galimybės kreiptis visiems pageidaujantiems ir besinaudojantiems nau-josiomis technologijomis) tarpiniai rezultatai (2010m. gruodis - 2011m. rugpjūtis). Tikslas – įvertinti tokio pobūdžio paslaugų poreikį, pre-vencines, edukacines galimybes. Darbo metu gautą informaciją apibendrinome, atlikome kie-kybinę ir kokybinę analizę, įvertindami besikrei-pusiųjų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, išsakytas problemas ir kitus rodiklius, kurie leidžia daryti išvadą apie tokio pobūždio paslaugos reikalin-gumą, edukacinę, prevencinę reikšmę.

ĮVADASNaujų komunikacijos priemonių taikymo psicho-

loginės pagalbos krizinėse situacijose ištakomis laiko-mos jau seniai visame pasaulyje veikiančios, tapusios įprastomis ir pasiteisinusios psichologinės pagalbos tarnybos telefonu [3,4]. Vystantis naujosioms tech-nologijoms pagalbos, kuriai nebūtinas bendravimas „akis į akį“, galimybės dar labiau išsiplėtė. Pasaulyje psichologinis konsultavimas internetu pradėtas taikyti apie 1990-uosius metus, kai prieiga prie interneto tapo įprasta, plačiai prieinama komunikacijos priemone [6]. 1997m. susikūrė iki šiol veikianti Tarptautinė psichi-kos sveikatos Internetu draugija (International Socie-ty of Mental Health Online – ISMHO [5]), šiuo metu panašių draugijų ir asociacijų tinklas nuolat plečiasi, sparčiai daugėja publikacijų šia tema tiek populiarioje,

tiek mokslinėje spaudoje [1,4], kuriose akcentuojama, pabrėžiama konsultavimo internetu prevencinė, edu-kacinė reikšmė [1,6]. Netgi teigiama, kad įprasto „akis į akį“ psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos po-reikis palaipsniui mažės, didėjant paslaugos internetu pereikiui ir galimybėms [4].

Tokio pobūdžio paslaugoms – psichikos sveika-tos specialisto ir kliento bendravimui virtualioje er-dvėje (vienkartiniam ar tęstiniam, palaikant dialogą ir ryšį, siekiant suteikti emocinę paramą, pirminę pa-galbą, informaciją ir edukaciją psichikos sveikatos klausimais) apibūdinti atsirado nauji terminai: e-mail therapy, e-therapy, e-Intervensions, telepsychiatry, In-ternet psychotherapy, cyber-psychology, cyberthera-py, webcounseling ir pan. [5,6]. Šiuo metu labiausiai paplitęs ir dažniausiai vartojamas yra psichologinio konsultavimo internetu terminas (online psychological counseling), kuris nepabrėžia psichoterapijos ir gydy-mo funkcijos, atspindi informavimo, edukavimo, pre-vencijos aspektus ir apima visas naujųjų technologijų teikiamas galimybes – asinchronines, t.y. konsultavi-mas el.laiškais, kai specialisto ir kliento bendravimas nereikalauja sinchroniškumo laike, vyksta valandų ar parų intervalais, ir sinchronines, kai bendraujama skir-tingose erdvėse, bet tuo pačiu metu – rašant čia pat ekrane pasirodančias žinutes arba kalbantis balsu, nau-dojant audio arba audio/video įrangą [2].

Naujos galimybės atsivėrė atsiradus nemokamai įdiegiamai Skype programai, pasižyminčiai lengvu prieinamumu, paprastu naudojimu ir ypač plačiu pa-plitimu. Konsultavimo internetu privalumai yra tie, kad specialistas tampa itin lengvai prieinamas, klientui suteikiama galimybė konsultuotis neišeinant iš namų, įprastoje aplinkoje, tokiai konsultacijai nesunku pasi-ryžti, pats klientas gali pasirinkti jam priimtiniausią lai-ką, bendravimo su specialistu formą. Be to, dauguma žmonių internetinėje erdvėje jaučiasi saugiau, užtikri-

PROJEKTO„PSICHOLOGINISKONSULTAVIMASINTERNETU“,VYKDOMORESPUBLIKINĖJEVILNIAUSPSICHIATRIJOSLIGONINĖJE,SISTEMINĖAPÞVALGA

SONATA MARČĖNIENĖ1, VIOLETA DAPŠIENĖ1, VALENTINAS MAČIULIS1,2, JANINA UTKUVIENĖ1,3

1Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, 2Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika, 3Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Sonata Marčėnaitė, el. p. [email protected]


ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

2012, Volume 22, Number 1, p. 28-31

29

namas didesnis nei konsultuojantis įprastai anonimiš-kumas, konfidencialumas, lengviau įveikiama pirmo kreipimosi į psichikos sveikatos specialistą baimė, psi-chologiniai barjerai, abejonės [1,5,6].

Nors Lietuvoje kuriamos ir įgyvendinamos įvairios profilaktikos programos, psichikos sutrikimų ir suici-dų skaičius išlieka stabiliai didelis. Vystantis informa-cinėms technologijoms ir jų prieinamumui atsiranda nauja galimybė inovatyvius komunikacijos metodus pritaikyti visuomenės informavimui, žinių apie psichi-kos sveikatą sklaidai, psichikos sutrikimų prevencijai, šalies psichikos sveikatos strategijų įgyvendinimui. Mokslinėje literatūroje lietuvių kalba tai yra pirmas straipsnis šia tematika.

Darbotikslas – sukūrus prielaidas ir galimybes akty-viajai visuomenės daliai gauti lengvai prieinamas, ne-mokamas, konfidencialias, anonimines, profesionalias psichologinio konsultavimo/informavimo/pagalbos/edukacijos internetu paslaugas, apžvelgti ir susistemin-ti darbo metu gautą informaciją bei įvertinti psicholo-ginio konsultavimo internetu paslaugos poreikį, tikslin-gumą ir prevencines galimybes.

DARBO OBJEKTAS, METODAI IR ORGANIZAVIMASProjektą vykdė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos

ligoninės specialistai. Ligoninės serveryje buvo atida-ryta elektroninio pašto dėžutė klientų elektroniniams laiškams ([email protected]) ir sukurtas skype adre-sas (psichologas_rvpl), kuriuo nustatytu psichologų budėjimo metu galima kreiptis tiesiogiai, realiuoju lai-ku. Informacija apie pradedamą teikti naują paslaugą – nemokamą, anoniminį psichologinį konsultavimą in-ternetu - buvo išspausdinta ligoninės tinklapyje (www.rvpl.lt), ligoninės ir skyrių skelbimų lentose, informuoti Psichikos sveikatos centrai, taip pat informacinis pra-nešimas buvo išspausdintas delfi portale, naujienų agentūros ELTA informacinių pranešimų portale, SAM tinklapyje, publikuotas specializuotuose medicinos tin-klalapiuose. Tokiu būdu informacija apie projektą tapo lengvai prieinama, pasiekiama visiems, populiariausio-se internetinės paieškos svetainėse įvedus su psicholo-gine pagalba susijusius raktažodžius.

Informacijoje apie paslaugą buvo nurodytos šios tikslinės paslaugos gavėjų grupės:

1. Iš ligoninės išsirašę pacientai, norintys tęsti palaikomąjį psichologinį konsultavimą, taip pat jų arti-mieji, šeimos nariai;

2. Psichikos sutrikimų turintys asmenys ir jų arti-mieji;

3. Visi, ieškantys informacijos apie psichikos su-trikimus, jų profilaktiką, prevenciją bei pagalbos būdus ir galimybes.

Taigi, nors ir akcentavome pagalbą psichikos sutri-kimų turintiems asmenims, praktiškai galėjo kreiptis visi pageidaujantys.

DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMASStraipsnyje apžvelgsime tendencijas, išryškėjusias

teikiant psichologinio konsultavimo internetu paslau-gas 2010m. gruodžio – 2011m. rugpjūčio periodu.

Iš viso kreipėsi 301 žmogus, suteikta 401 konsulta-cija (daliai asmenų prireikė daugiau nei vienos konsul-tacijos).

Demografiniai, kiekybiniai duomenys.Besikreipu-siųjų pasiskirstymas pagal amžių. Jauniausiam asme-niui buvo 12 metų, vyriausiam – 68. Pateikiame api-bendrintą lentelę (1 lentelė).

Matome, kad beveik pusės besikreipiančiųjų am-žius yra nuo 20 iki 30 metų. Galima kelti prielaidą, kad tokiame amžiuje žmonėms kyla daugiausia problemų, susijusių su tarpusavio santykiais, pasirinkimu, saviver-te. Kita vertus, tai galima aiškinti ir tuo, kad šio am-žiaus tarpsnio asmenys žymiai laisviau jaučiasi virtua-lioje erdvėje, yra drąsesni, išsakydami savo sunkumus ar užduodami klausimus. Jie geriau įsisamonina savo kompetencijos ribas ir nebijo to viešinti.

Pasiskirstymas pagal lytį: kreipėsi 20,6 % vyrų ir 79,4 %. moterų. Tokia proporcija, matyt, yra susijusi su tuo, kad moterys lengviau dalinasi savo problemomis, dažniau ieško pagalbos, labiau rūpinasi savo sveikata. O vyrai dažnai psichologines problemas linkę neigti ar stengiasi jas spręsti be pagalbos, kreipiasi į specialistus tik visai blogai pasijutę.

Verta paminėti ir tai, kad 9,0 % klientų pasisakė šiuo metu gyvenantys ne Lietuvoje, yra emigrantai. Beveik visi jie sakėsi neturintys galimybių konsultuotis ir gydytis svetur (dėl kalbos barjero, ribotų finansų, in-formacijos stokos).

Kreipimosi būdas: el.paštu suteikta 78,8 % konsul-tacijų, realiuoju laiku (Skype)- 21,2 %. Manome, kad mažesnį konsultacijų realiuoju laiku skaičių lėmė du veiksniai – pirma, el.laiškai suteikia tarytum didesnę

Amžiaus tarpsnis

Procentas nuo bendro skaičiaus

13 – 20 m. 21,2 %21 – 30 m. 48,5 %31 – 40 m. 14,2 %41 – 56 m. 5,6 %Nepatikslinta 10,5 %

1 lentelė Pasiskirstymas pagal amžių

30

anonimiškumo galimybę, yra paprastesnis būdas, priei-namas bet kuriuo paros laiku, antra, ribotos psicholo-gių budėjimo valandos skype, ne visi norintieji turėjo galimybę gauti konsultaciją. Iškalbingas tas faktas, kad būti „prijungti“ prie mūsų skype adreso kontaktų iki šiol pasiprašė iš viso 203 asmenys, jų skaičius nuolat didė-ja. Matyt, kai kurie jų realiai kreiptis taip ir neišdrįso, kai kuriems netiko specialistų budėjimo laikas, kai ku-rie prisijungė „dėl viso pikto“ (psichologo konsultacijos prieinamumas, galimybė suteikia saugumo jausmą).

Pasiskirstymas pagal projekto tikslines grupes (2 lentelė).

Kaip matome, daugiausia kreipėsi 3 grupei priskir-tinų asmenų, t.y. jų nurodytos problemos nesiekė kli-nikinio, medicininės intervencijos reikalaujančio lygio, tačiau dauguma jų kreipimosi metu išgyveno vienokias ar kitokias psichologines krizines, apsisprendimo rei-kalaujančias situacijas, kurios nesprendžiamos ateity galėjo sukelti rimtesnių adaptacijos ir funkcionavimo sutrikimų. Taigi, šiais atvejais savalaikis palaikymas ir/ar problemų aptarimas su psichologu atliko svarbią profilaktinę, prevencinę funkciją.

2 grupei priskirti asmenys, kurie jau anksčiau yra gydęsi arba konsultacijų metu paaiškėdavo, kad jiems būtina tiesioginė psichikos sveikatos specialisto pa-galba. Šiais atvejais stengėmės suteikti neatidėliotiną psichologinę pagalbą, paramą ir aktyviai skatinome, motyvavome kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, konkrečiai nurodydami, kaip ir kur tai padaryti.

PROBLEMŲ SUVESTINĖ IR APTARIMASĮ mus kreipėsi žmonės su pačiomis įvairiausiomis

problemomis, jas suskirstėme, apibendrinimą pateikia-me lentelėje. Neretai vienas žmogus išsakė ne vieną problemą arba pagrindinė problema siejasi/persiden-gia/yra lydima kitų (pvz., greta depresinio pobūdžio skundų išsako suicidines mintis ir yra aktyviai skatina-mas kreiptis tiesioginės pagalbos) – todėl suma nėra lygi 100 % (3lentelė).

Kaip matome, didžiausia besikreipusių asmenų da-lis išsakė depresinio pobūdžio skundus, dalis jų buvo lydimi suicidinių minčių. Vieniems buvo galima įtarti vidutinę ar net sunkią depresiją, kitiems – lengvą, be-prasidedančią ar sukeltą susiklosčiusių aplinkybių, situ-

acinę. Visais atvejais galimybė pasidalinti savo proble-momis su psichologu, suteiktas emocinis palaikymas, skatinimas ieškoti problemų sprendimo būdų ir išeičių ar aktyvus motyvavimas kreiptis tiesioginės pagalbos atliko reikšmingą, savalaikę prevencinę funkciją. Matė-me, kad žmonėms tikrai nepakanka informacijos apie galimus pagalbos būdus ir galimybes ją gauti, neretai tekdavo aiškinti – nuo ko pradėti, kur kreiptis, taip pat tekdavo padėti įveikti pirmojo kreipimosi į psichikos sveikatos specialistus baimę, išsklaidyti vis dar gyvuo-jančius mitus, trukdančius ieškoti pagalbos.

Nemenka dalis kreipimųsi susiję su nerimu, susirū-pinimu dėl savo artimųjų problemų (priklausomybės, nerimą keliantis ir netgi psichozinių išgyvenimų sąly-gotas elgesys) klausdami, kaip jiems elgtis, kaip ieškoti pagalbos ir įtikinti kreiptis į specialistus.

Nemažai žmonių kreipėsi dėl problematiškų, trik-dančių, destruktyvių, yrančių, susijusių su santykių kri-ze ar net psichologiniu smurtu, priklausomybėmis šei-myninių/partnerystės santykių. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad dėl tokio pobūdžio problemų kreipėsi žymiai didesnė nesusituokusių žmonių dalis, negu susituoku-sių. Kaip žinome, žmogaus fizinė ir psichologinė savi-jauta, funkcionavimo efektyvumas labai priklauso nuo

1. RVPL pacientai ir jų šeimos nariai 6 %2. Aiškių psichikos sutrikimų turintys asmenys ir jų artimieji

34 %

3. Psichologinių problemų turintys asmenys ir/ar susidūrę su krizine situacija, ieškantys informacijos psichikos sveikatos klausimais

60 %

ProblematikaEmocinės problemos (%)

Depresija, depresinio pobūdžio skundai 20,0Išgyvena dėl artimo žmogaus problemų 13,2 Įvairaus pobūdžio nerimas, baimės 11,6Nepasitikėjimas savim, žemas savęs vertinimas 11,0Asmens tapatybės krizė, nepasitenkinimas esamu gyvenimu

9,6

Suicidinės mintys 9,3Pyktis, pykčio nevaldymas 4,0Vienatvė 3,0 Nuovargis 3,0Kaltė 2,6Įkyrios mintys 2,6Jautrumas, drovumas, raudonavimas 1,3Perfekcionizmas ir su juo susiję problemos 1,3

Bendravimo problemos (%)Santykiai su partneriu/partnere 16,0Pavydas, pavyduliavimas 5,6Bendravimo su aplinkiniais sunkumai (nepritampa) 5,0Santykiai šeimoje 4,6Santykiai su tėvais 2,0

Priklausomybės (%)Alkoholis 9,3Narkotikai 2,3Kitos 1,3

Kitos problemos (%)Apsisprendimo reikalaujančios situacijos 7,6Įtariamas psichozinis sutrikimas 6,6Ekstremalios (keliančios kam nors pavojų) situacijos 5,0Vaikų elgesio problemos 4,0Valgymo sutrikimai 3,3Fizinis/psichologinis smurtas 2,6Seksualinės problemos 2,3Darbe patiria stresą/įtampą 2,3

Informacijos teikimas, skatinimas kreiptis pagalbosInformacija apie pagalbos galimybes ir būdus 21,0Aktyvus skatinimas, motyvavimas kreiptis pagalbos 11,3Kitos informacijos suteikimas 7,0Informacija apie šį projektą 5,6

2 lentelė Pasiskirstymas pagal projekto tikslines grupes

3 lentelė Pasiskirstymas pagal išsakytą problematiką

31

santykių su artimiausiais žmonėmis, partneriu. Psichi-kos sveikatos specialistai dažniausiai susiduria su jau ilgai trunkančių problemų šeimos erdvėje pasekmėmis. Galimybė pasikonsultuoti su psichologu, gauti paska-tinimą spręsti besikaupiančias problemas, ieškoti jų sprendimo būdų gali padėti išvengti skaudesnių pase-kmių, galimų psichikos sveikatos sutrikimų ateityje.

Dalis žmonių kreipėsi dėl itin rimtų, keliančių realų pavojų savo ar artimųjų elgesio problemų, neretai vi-siškai nesuvokdami, neįvertindami situacijos ir sutriki-mų rimtumo (psichoziniai, susiję su priklausomybėmis, keliantys pavojų gyvybei valgymo sutrikimai). Tikimės, jog mūsų konsultacijų metu gauta informacija padėjo jiems įvertinti sudėtingą situaciją ir ieškoti neatidėlioti-nos pagalbos būdų. Buvo ir kreipimųsi dėl problemų, kurių žmogus niekados niekam nėra išsakęs, jas aptarti išdrįso tik tokiu, anonimiškumą garantuojančiu būdu.

Projekto veiksmingumą, naudingumą patvirtina ir nuolat gaunamos klientų padėkos.

IŠVADOS1. Nemokamo psichologinio konsultavimo inter-

netu ypatumai – lengvas prieinamumas, anonimišku-mas ir nedideli materialiniai resursai – suteikia naujas galimybes psichikos sutrikimų prevencijai, be to, gali suteikti vertingos informacijos apie aktyviosios visuo-nemės dalies vyraujančias psichologines problemas.

2. Klientui suteikiama galimybė gauti lengvai prieinamą, savalaikę specialisto konsultaciją, informa-ciją, edukaciją psichikos sveikatos klausimais, emocinį palaikymą krizinėse situacijose.

3. Specialistui suteikiama galimybė laiku paste-bėti psichikos sutrikimus, suteikti neatidėliotiną psi-chologinę paramą ir pagalbą, paskatinti, motyvuoti kreiptis tiesioginės pagalbos ir informuoti apie jos bū-dus.

Literatūra1. Mallen M. J., Vogel D.L., Rochlen A.B. The Practical As-

pects of Online Counseling: Ethics, Training, Technology, and Com-petency. The Counseling Psychologist [interaktyvus], 2005; 33: 776

[žiūrėta 2011m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://tcp.sagepub.com/ content/33/6/776.

2. Mallen M. J., Vogel D.L. Introduction to the Major Contri-bution: Counseling Psychology and Online Counseling. The Coun-seling Psychologist [interaktyvus], 2005; 33: 761 [žiūrėta 2011m. rugpjūčio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://tcp.sagepub.com/content/33/6/761 .

3. Mallen M. J., Vogel D.L., Rochlen A.B., Day S.X. Online Counseling: Reviewing the Literature From a Counseling Psycho-logy Framework. [interaktyvus], 2005; 33: 819 [žiūrėta 2011m. rugpjūčio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://tcp.sagepub.com/content/33/6/819.

4. Epstein R. Distance therapy Comes of Age. Scientific Ame-rican Mind May/June, 2011; 60-63.

5. The International Society for Mental Health Online (IS-MHO) [interaktyvus], [žiūrėta 2011m. liepos 12 d.]. Prieiga per inter-netą: https://www.ismho.org/home.asp .

6. Barak A, Klein B, Proudfoot JG. Defining Internet-Suppor-ted Therapeutic Interventions. Annals of Behavioural Medicine, 2009; 38:4–17.

SYSTEMATIC REVIEW OF ‚PSYCHOLOGICAL COUNSELLING ON THE INTERNET‘ PROJECT, CONDUCTED AT THE REPUBLICAN VILNIUS PSYCHIATRIC HOSPITAL

Sonata Marčėnienė, Violeta Dapšienė, Valentinas Mačiulis, Ja-nina Utkuvienė

SummaryKey words: psychological counselling; psychological counsel-

ling online; psychological support; psychological education; mental illness prevention.

The article covers intermediate results of a continued project (December 2010 – August 2011), conducted by the specialists of the Republican Vilnius Psychiatric Hospital, titled ‘Psychological Coun-selling on the Internet’ (detailing the possibility for anyone to seek psychological advice via this new technology); the aim of the study is to evaluate the need of such service, as well as prevention and educational opportunities. During the process of the work we have generalised the received information, conducted qualitative and qu-antitative analyses by evaluating the distribution of addressers accor-ding to age, sex, problems discussed and other indicators which lead to the conclusion about the need and educational as well as preven-tive value of such service.


Gauta 2011-11-14

32

Raktažodžiai: inovatyvi komunikacija, visuomenės psi-chikos sveikata, prevencija.

SantraukaLietuvoje kuriamos ir įgyvendinamos įvairios prevencijos programos, kurioms skiriama daug lėšų, tačiau psichikos sutrikimų šalyje nemažėja, o ligotumo ir sergamumo rodiklis išlieka stabiliai didelis. Nuolatinis technologijų tobulėjimas vi-suomenėje tampa daugelio pasikeitimų priežas-timi. Modernios informacijos ir komunikacijos technologijos įgalina įvairių ir didelių informa-cijos srautų cirkuliavimą, suteikdamos galimybę ją pritaikyti konkrečiose srityse. Sugebėjimas atrinkti tinkamą informaciją ir pritaikyti inova-tyvius komunikacijos metodus tampa vis svar-besniu uždaviniu, atliekant prevencinį darbą ir įgyvendinat psichikos sveikatos strategiją šalies mastu. Darbo tikslas buvo apžvelgti inovatyvių komunikacijos priemonių taikymo galimybes psichikos sutrikimų prevencijai visuomenėje ir paanalizuoti šalyje įgyvendintus projektus. At-liktos analizės rezultatai gali būti naudingi iden-tifikuojant ir papildant mokslinės informacijos spragas.

ĮVADASVisuomenės psichikos sveikata yra neatsiejamas in-

tegruotas visuomenės sveikatos, kaip žymiai platesnės mokslo ir praktikos srities, komponentas. Europos Są-jungoje (ES), planuojant visuomenės sveikatos plėtrą, itin daug dėmesio skiriama visuomenės psichikos svei-katai: rengiami ir ES lėšomis įgyvendinami psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimų prevencijos projektai. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse šis visuomenės psichikos sveikatos integravimo į visuo-menės sveikatos infrastruktūrą procesas vyksta sudėtin-giau [17]. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveika-tos priežiūros įstatymą psichikos sveikata – tai natūrali

žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais [10]. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dva-sinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve [15]. Tad psichikos sveikata yra apibrėžiama daug plačiau nei psichikos ligos ar sutrikimo nebuvi-mas. Tai žymiai platesnė sąvoka, apimanti individo gebėjimus užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, tvarkytis su sunkumais (atsparumas), gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam in-dividui ir aplinkiniams, gebėjimas pačiam daryti spren-dimus ir už juos atsakyti.

Visame pasaulyje net iki 20% vaikų ir paauglių kenčia dėl psichikos sutrikimų, galinčių sukelti negalią [15]. 2004 m. Lietuvoje atliktas vaikų psichikos svei-katos tyrimas parodė, kad 42 % vaikų turi psichikos sveikatos problemų. Net 70% vaikų patyrė patyčias, kai Švedijoje ar Suomijoje – tik iki 2%. Daugėja asme-nų, priklausomų nuo psichotropinių medžiagų. Tačiau mūsų šalyje tik 1% vaikų ir paauglių dėl psichikos ir el-gesio sutrikimų apsilanko pas specialistus (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys, 2007). Tai reiš-kia, kad Lietuvoje kol kas laiku nesikreipiama pagal-bos, neatpažįstami rimti psichikos ir elgesio sutrikimai, kurie vėliau, sulaukus pilnametystės, gali sukelti rimtų ir negrįžtamų psichikos sveikatos sutrikimų ir elgesio problemų.

Analizuojant psichikos sveikatos komunikacijos tyrimus, pastebėta didelė netiesioginio žiniasklaidos bei viešųjų komunikacijos kampanijų poveikio reikš-mė. Įsigilinus į įvairių pasaulio šalių psichikos sutri-kimų prevencijos komunikacijos ypatybes, nustatyti reikšmingi jos organizavimo ir įgyvendinimo princi-pai. Analizuojant ir apibendrinant surinktą literatūrą, pastebėta, kad psichikos sutrikimų prevencijos komu-nikacija įvairiose šalyse įgyvendinama skirtingai ir tai labiausiai siejasi su skirtingomis kultūrinėmis dimen-sijomis. Prieita išvados, kad Lietuvoje psichikos su-

INOVATYVIŲKOMUNIKACIJOSPRIEMONIŲTAIKYMOGALIMYBĖSPSICHIKOSSUTRIKIMŲPREVENCIJAI

VISUOMENĖJEJANINA UTKUVIENĖ

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Janina Utkuvienė, el.p. [email protected]


ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

2012, Volume 22, Number 1, p. 32-38

33

trikimų komunikacija vykdoma siauresniu lygmeniu.Yra susiklosčiusi tradicija, kokia forma paskleisti

informaciją, kaip perduoti žinias kuo tiksliau – tai pas-kaitos, seminarai, mokymai ir kt., tačiau kaip ir kokio-mis priemonėmis tą informaciją perteikti, kad ji būtų labiausiai priimtina, ypač dirbant prevencijos darbą su jaunais žmonėmis, reikia ieškoti modernių ir labiausiai tinkančių kanalų, juos kurti, modeliuoti, rekonstruoti. Inovacija – pritaikyta, įgyvendinta kūrybiška idėja [11]. Inovatyvumas – apibrėžiamas kaip veiksmas ar proce-sas, susijęs su naujovių kūrimu ir įdiegimu. Inovatyvių komunikacijos metodų kūrimas ir taikymas psichikos sveikatos prevencijoje turėtų remtis specialisto ir tech-nologijų sąveikos principais. Tai būtina todėl, kad vyk-dant tam tikrą veiklą technologijos praplečia ir papildo specialisto galimybes. Kai reikia panaudoti konkrečias žinias – žmogiškieji ištekliai nepakeičiami, tačiau, kai reikia jas pritaikyti, technologijos atlieka labai didelį vaidmenį. Reikalingas glaudus tarpdisciplininis ryšys. Šiuo metu akivaizdus tarpdisciplininis uždarumas, są-lygojantis prevencinių programų ir metodų neefektyvu-mą. Užuot vien kovojus su rizikos veiksniais, galima pasiekti efektyvių rezultatų investuojant į apsauginių veiksnių ir atsparumo skatinimą, pasitelkiant inovaty-vias komunikacijos formas bei modernias technologijas.

Šiuolaikiniame mokslo kontekste psichikos sveika-ta tampa centriniu visuomenės sveikatos ir socialinės sferos elementu. Norint patraukti visuomenės dėmesį, reikia surasti efektyvius ir įtaigius prevencinio darbo metodus, pasinaudoti inovatyvia komunikacija, kurią išanalizavus ir pritaikius būtų griaunami nusistovėję (dažnai ir neefektyvūs) prevencinio darbo metodai, at-baidantys tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones ieškoti pagalbos, kreiptis į specialistus.

Medijų analitikai jau nustatė naujųjų komunikaci-jos priemonių poveikį individualiai ir grupinei savęs identifikacijai, savimonės raiškai. Specialistų požiūriu vis didėjantis informacijos prieinamumas pagausins bendrą žinių bagažą ir praplės socialinius ryšius, tuo pakeisdamas socialines struktūras. Dėl to individai, vis dažniau informacijos gaudami savarankiškai, taps nepriklausomi nuo specialistų ir tarpasmeninių ryšių, technologija taps kur kas reikšmingesnė, todėl būtina ją veiksmingai pritaikyti.

Kita prognozė numato, kad dominuojanti medijų kultūra ims griauti barjerą tarp šeimos ir visuomenės, kurį kaip apsaugą šeima sudaro savo vaikams, vis ma-žiau bus paisoma šeimos tradicijų ir reikės daug pa-stangų išlaikyti grupiniam identitetui bei atsispirti dva-sinei niveliacijai. Vaikams teks anksčiau ir vis dažniau

susidurti su jų amžiaus neatitinkančia informacija, popkultūros įvaizdžiais, kuriuos bruka globali medija, ignoruojanti dvasinį ir socialinį kontekstą. Šie vykstan-tys pokyčiai jau nepriklauso nuo medijos turinio, nes juos skatina pati technologijos plėtra.

Informacinės technologijos labai padidino informa-cijos poveikį ir galimybes, todėl būtina ne tik jomis nau-dotis, bet ir mokyti kritiškai vertinti informacijos turinį bei platinimo formas, plačiau ir išradingiau naudotis jomis šviečiant specialistus ir visuomenę. Komunikaci-jos plėtra ir masinės informacijos įvairovė bei skvarba vis labiau keičia asmens ir visuomenės gyvenimą, ypač vaikų ir jaunimo. Opus klausimas yra informacijos po-veikis vaikams, kurie nei fiziškai, nei intelektualiai ne-gali jai pasipriešinti aplinkoje, kuri nuo jų nepriklauso. Nevykusių pasirinkimų poveikis dažnai trunka ilgiau negu mums atrodo: šlubuoja socialiniai įgūdžiai, suge-bėjimas mokytis, fizinė ir psichikos sveikata.

Mažai kas ginčija technologijų plėtros vaidme-nį. Tačiau pagrindiniai tyrinėjimai nukreipti į praktinį pritaikomumą – išsiaiškinti galimus pavojus ir naudą, kurią teikia naujųjų medijų plėtra, kaip jas optimaliai panaudoti, įgyvendinant sutrikimų prevenciją, ypač norint vaikų ir paauglių asmenybės raidą paveikti tei-giama kryptimi.

Darbo tikslas: apžvelgti inovatyvių komunikacijos priemonių taikymo galimybes psichikos sutrikimų pre-vencijai visuomenėje ir paanalizuoti šalyje įgyvendin-tus projektus.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODASStraipsnyje pateikiama mokslinės literatūros ir ino-

vatyvių komunikacijos projektų apžvalga. Informacijos apie inovatyvių komunikacijos prie-

monių taikymą ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio psi-chiatrijoje yra labai mažai. Mokslinių straipsnių buvo ieškoma duomenų bazėse (DB): MEDLINE/PubMed, EBSCO Publishing, Annual Reviews, Cochrane library, OVID. Domėtasi Skandinavijos šalių (Suomijos, Šve-dijos ir Norvegijos) patirtimi. Su Suomijos taikomųjų mokslų Humanistikos universiteto (HUMAK) ir jai pa-valdžia organizacija PREVETIIMI (prevencinis su svai-giosiomis medžiagomis dirbančių ekspertų tinklas) už-megzti glaudūs ryšiai, domėtasi prevencinio darbo me-todais, naujovėmis. Suomių specialistai pripažįsta, kad psichikos sveikatos stiprinimo bei prevencijos srityje veiklos apstu visiems – psichikos sveikatos ir kitų sričių specialistams, šeimoms, bendruomenėms, net ir pačiai plačiajai visuomenei. Gal dar kiek sunku suvokti, kaip šis gyvybiškai svarbus, daugialypis psichikos sveikatos

34

stiprinimo bei prevencijos mechanizmas turi veikti, ta-čiau jo svarba, gyvybiškas būtinumas abejonių nekelia.

REZULTAI IR JŲ APTARIMASIšanalizavus surinktą medžiagą, išryškėja, kad iki

šiol nėra analizuoti ir empiriškai atskleisti inovatyvūs psichikos sutrikimų prevencijos komunikacijos meto-dai ir veiklos modeliai, trūksta jos veiklos teorinio pa-grindimo.

Interneto,kaipinovatyvioskomunikacijospriemo-nės, panaudojimas psichikos sutrikimø prevencijoje.Informacijos ir komunikacijos bumas verčia naudotis jomis ne tik ryšiams palaikyti, žinioms gauti ar pramo-goms, bet ir sveikatos skatinimui bei prevencijai. Kaip teigia McLuhanas [14], numatydamas komunikacijos galimybes bei poveikį tiek asmeniui, tiek kultūrai, ka-daise savo vaidmenį suvaidino gestų ir žodžių kalbos susiformavimas, tačiau pastarųjų dešimtmečių tech-nologijų šuolis nepalyginamas. Iki šiol neišsiaiškinta, kaip tas poveikis pasireiškia ir kaip medicina turėtų jį tirti, reaguoti ir pasinaudoti. Interneto pasaulio statisti-kos duomenimis [9], 29 % pasaulio gyventojų galėjo naudotis internetu, o Europoje ir Šiaurės Amerikoje dar daugiau (58% ir 77 % atitinkamai ). Interneto plėtra paskatino kurtis novatoriškas psichikos sveikatos pas-laugas. Mokslininkai, dirbantys sveikatos skatinimo sri-tyje, greitai pasinaudojo augančiu interneto naudojimu ir per pastarąjį dešimtmetį vyksta vis daugiau interven-cijų internetu, siekiant skatinti sveiką gyvenseną [18]. Pavyzdžiui, „Happy Ending“ yra 54 savaičių interven-cija internete, kurios tikslas skatinti rūkymo abstinen-ciją. Tai ne tik pagalbos linija, bet ir interaktyvi balso (IVR) ir trumpųjų pranešimų paslauga (SMS ) bei atkry-čio prevencijos sistema. Visos šios programos dalys yra visiškai automatizuotos [3]. Šių paslaugų privalumas tas, kad jos pasiekia pačias atokiausias vietoves, kai-mo regionus, kur nėra specialistų. Be to, ne kiekvienas, o ypač jaunas žmogus, išdrįsta kreiptis pagalbos į psi-chikos sveikatos specialistą, tačiau kiekvienas norintis gali gauti tinkamą ir būtiną psichoterapijos pagalbą internetu. Studentai paprastai nesinaudoja tradiciniais sveikatos priežiūros siūlomais metodais, ir apskritai, jie nėra imlūs pagalbos programoms. Todėl internetas ga-lėtų būti studentams ir sveikatos skatinimo, informaci-jos, ir intervencijos medžiagos šaltiniu, ir informacijos cirkuliacijos įrankiu, atitinkančiu jų interesus, o medijų spektras (tekstas, balsas arba vaizdas) atitiktų individu-alų mokymosi stilių [2]. Interaktyvi komunikacija pa-deda registruoti intervencines veiklos charakteristikas, matuoti saugumą, kruopštumą, pagrįstumą, patogumą

naudoti ir poveikio laiką, taip pat vartotojų lūkesčių ati-tikimą ir vartojimo būdus. Šie duomenys įgalina vertinti naudojimosi programa trukmę ir paaiškinti programos poveikį [5].

Surinktos gausios literatūros apžvalga atskleidė, kad inovatyvi intervencija turėtų ypač padėti rūkan-tiesiems: nustatyti rūkymo priežastis, suvokti metimo rūkyti tiesioginę naudą, kelti realistiškus tikslus, turėti aplinkinių paramą, įsisavinti būdus, padėsiančius apsi-eiti be rūkymo.

Australijos Valstybinio universiteto (The Australian National University) mokslininkai sukūrė MoodGym programą (prieiga per internetą: http://www.moodgym.anu.edu.au ), kurią įgyvendinę atliko jos efektyvumo tyrimą ir pastebėjo, kad MoodGym taikymas efektyviai sumažino depresijos simptomų. MoodGYM susideda iš penkių modulių, interaktyvių žaidimų, nerimo ir depre-sijos vertinimų, grįžtamojo ryšio vertinimo, t.y. kiekvie-nas asmuo po įvykdyto tam tikro modulio gauna pata-rimus kaip elgtis, pasiūlymus kaip ir ką keisti savyje. MoodGYM rodo minčių ir emocijų santykį. MoodGYM mažina depresiją, gerina savigarbą ir skatina pozityves-nį požiūrį į aplinką, ypač paaugliams. Ši inovatyvi pro-grama skirta naudoti žmonėms, kurie norėtų išvengti psichikos sveikatos problemų, arba tvarkyti problemas, kurios kelia nerimą [7]. Specialistai pabrėžia, kad ši programa nėra skirta naudoti žmonėms su klinikinio lygio depresija arba nerimu. MoodGYM laisvai priei-nama, interaktyvi interneto programa, skirta depresijos simptomų sumažinimui ir prevencijai. Tikimasi, kad MoodGYM programos dėka žmogus pats sau padės spręsti iškilusias psichologines problemas, supras, kaip teisingai bendrauti su aplinkiniais.

Internetas suteikia plačias galimybes ir savižudybių prevencijai, ypač tarp jaunų žmonių. Pažeidžiamiems ir rizikos grupės asmenims yra kuriami tinklalapiai, ku-rie dažnai tampa pirmąja pagalba, nes juose daug nau-dingos informacijos krizės ištiktam žmogui. Internetas taip pat suteikia ir interaktyvių paslaugų: diskusijų gru-pės, skelbimų lentos, adresų sąrašai, laisvų idėjų mainų tarp vartotojų [20].

Alkoholio ir narkotikų vartojimas yra dvi neatidė-liotinos psichikos sveikatos problemos visuomenėje, su jomis vis dažniau susiduria jaunimas. Nepilnamečių girtavimas yra didelė problema: sveikatos, socialinė, emocinė, fizinė ir teisinė [19]. JAV sukurta novatoriška alkoholio ir narkotikų prevencijos programa „Xperien-ce“, skirta 14-20 metų amžiaus jaunimui. Šia programa siekiama sustiprinti apsauginius ir sumažinti alkoho-lio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos

35

veiksnius [4]. Kiekviena jos dalis sukurta, įgyvendinta ir modifikuota per trejų metų laikotarpį. Šia programa siekiama aplinkos poveikio bei didesnio teigiamo po-kyčio bendruomenėse, kuriamas vadinamasis dalyvau-jamosios intervencijos modelis. „Xperience“ programa unikali, nes įtraukia jaunimą į visus gamybos aspektus, panaudodama socialinę rinkodarą bei prekės ženklo strategiją. Ši moderni daugiapakopė intervencija, įtvir-tinta jaunimo kultūroje, paremta bendradarbiavimu ir dalyvavimu, gali padėti jaunimui tapti pokyčių katali-zatoriais savo bendruomenėse [4].

Vašingtono universiteto visuomenės sveikatos mo-kyklos prevencijos ir visuomenės katedros specialistai rekomenduoja šiuolaikinės medijos priemones naudoti siekiant keisti visuomenės elgesį, ypač žalingų įpro-čių srityje [1]. Literatūroje daug rašoma apie sveikatos komunikacijų naudą sveikatos stiprinimui, bet jų ren-tabilumas menkai tirtas, todėl neaišku, ar tos išlaidos duoda daugiau naudos nei alternatyvios intervencijos. Pažymima, kad nėra nustatyta unifikuotų rentabilumo tyrimo standartų, dėl to nėra skaidrumo, galimybės ly-ginti ir apibendrinti. Pabrėžiama, kad apskritai komu-nikacijos programos atrodo pranašesnės, tačiau reikia išsamesnio įrodymo ir griežtesnės rentabilumo anali-zės [8]. Šiaurės Karolinos universiteto specialistai re-komenduoja gana paprastais metodais atlikti tarpinius tyrimus, tokius kaip programos pasiekimo ir aprėpimo tyrimus, o tai savo ruožtu gali būti siejama su progra-mos kaštais, vertinant programos efektyvumą. Specia-listai pažymi, kad vertinant tolesnius uždavinius, pvz., kaip pasiekti elgesio pasikeitimą, reikia daugiau duo-menų ir sudėtingesnių metodų [6].

Inovatyviø komunikacijos projektø diegimas įgy-vendinantpsichikossutrikimøprevencijąšalyje.Spe-cialistai kuria prevencines programas, suburiančias vaikus ir paauglius į grupes, kuriose jie jaučiasi saugiai, jaučiasi priimti į bendrą veiklą, padedančią atskleisti savąjį „Aš“, skatinančią juos kurti ir spręsti iškylan-čias problemas, mokosi taikyti pozityvius tų problemų sprendimo būdus realiose gyvenimo situacijose, moko-si komandinio darbo įgūdžių, aktyvios socialinės pozi-cijos visuomeniniame gyvenime, socialinės komunika-cijos kompetencijos.

Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) speci-alistai, ieškodami naujų prevencinio darbo su jaunimu formų, pabandė sudominti ir į aktyvią veiklą įtraukti patį jaunimą. Analizuodami, diskutuodami, kurda-mi jie stiprina savo gebėjimą ir pasirengimą atsispirti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir tampa sektinu pavyzdžiu savo bendraamžiams. 2008 m. šalyje įgy-

vendintas žalingų įpročių tarp jaunimo prevencijai bei blaivybės idėjų sklaidai skirtas inovatyvus prevencinis projektas „Būk blaivus!“. Projekto uždaviniai:

• įtraukti jaunus žmones į aktyvią prevencinę veiklą – socialinės reklamos kūrimą;

• parengti profesionalią prevencinę medžiagą, kurią vėliau galima plačiai naudoti per TV, interneti-nėse svetainėse, kitose žiniasklaidos priemonėse, jau-nimo renginiuose, paskaitų, seminarų metu vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją;

• mažinti tikslinės grupės (7–19 m. amžiaus moksleivių) pasipriešinimą socialinių reklamų sklei-džiamoms idėjoms;

• suteikti kūrybinių dirbtuvių dalyviams (moks-leiviams bei žiniasklaidos atstovams) teisingą informa-ciją apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo proble-matiką;

• atkreipti jaunimo dėmesį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą;

• pasitelkiant kūrybą, įtraukti jaunus žmones į diskusijas apie žalingus įpročius;

• keisti jaunimo bendravimo formas; • skatinti pažinti, analizuoti ir blaiviai spręsti iš-

kylančias bendravimo problemas; • ugdyti jaunų žmonių gyvenimo įgūdžius, pozi-

tyvias nuostatas blaivaus gyvenimo atžvilgiu. Darbas vyko trimis etapais ir truko daugiau kaip

pusę metų. I etapas – videoklipo „Būk blaivus“ konkur-sas švietimo ir ugdymo įstaigų moksleiviams. Klipo kū-rimui buvo skirtas vienas mėnuo, informacija išplatinta ne tik tikslinei grupei, bet ir žiniasklaidos priemonių atstovams, vyko aktyvios konsultacijos. Gautus kūri-nius vertino profesionali komisija – televizijos atstovai, kino kritikai bei žinovai, psichikos sveikatos specialis-tai. Atrinkti 6 nugalėtojų kolektyvai (po 3 kiekvienoje amžiaus grupėje). LR Seime vyko nugalėtojų apdova-nojimas bei Blaivybės metams skirtas forumas. Daly-vavo ne tik konkurso dalyviai, jų vadovai, bet ir politi-kai, psichikos sveikatos, švietimo bei policijos atstovai. Šio forumo dalyvių išsakytos mintys paskatino pratęsti projektą. Organizuotas II etapas – kūrybinės dirbtuvės. Birželio mėnesį vyko kūrybinės dirbtuvės su konkurso „Būk blaivus“ nugalėtojais: realizuotų idėjų aptarimas, naujų idėjų paieškos, diskusijos, bendros idėjos perkė-limas į socialinio klipo scenarijų. Liepos mėnesį vyko scenarijaus realizavimas, filmavimo bei montavimo darbai, klipo peržiūros. III etapas – komunikacija su pla-čiąja auditorija: spaudos pranešimai MTV televizijos, BNS, LR SAM, VPSC, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato interneto

36

svetainėse; interneto banner’iai MTV interneto svetai-nėje. Kas antrą savaitę MTV laidoje „Supermercado“ rodyti 60 s reportažai, kaip vyksta procesas kūrybinėse dirbtuvėse; iš viso 4 skirtingi reportažai, jie parodyti 20 kartų (4 premjeros, 16 pakartojimų) MTV eteryje. Rug-pjūčio mėnesį buvo platinami spaudos pranešimai bei pradėtas rodyti socialinis klipas per MTV. Šio projekto inovatyvumą patvirtina dar ir tai, kad teikiant Psicho-aktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijosprojektų fi-nansavimo 2008 m. konkurso paraišką LR Švietimo ir mokslo ministerijai, iškilo daug kliūčių. Paaiškėjo, kad visose 3 konkurso projektų grupėse išlaidos gali būti skirtos lektoriams ir specialistams už darbą apmokėti, mažavertėms priemonėms įsigyti, transporto, ryšių, ap-gyvendinimo išlaidoms ir pan. padengti. Teko įrodinėti, kad gautos lėšos bus naudojamos tiesioginiam darbui su moksleiviais, buvo padaryta išimtis ir projektas iš dalies finansuotas. Paraiškos finansavimo apraše nenu-matyta, kad gali būti finansuojamos ir kitokios preven-cinės veiklos, o tai dar kartą parodo, kad prevencinėje veikloje, jos organizavime trūksta novatoriškumo.

Valstybinis psichikos sveikatos centras panašius projektus inicijavo ir ankstesniais metais: 2007 m. šalies moksleivių audiovizualinio kūrinio konkursą „Žodis žeidžia, žodis gydo“, skirtą priekabiavimo ir patyčių prevencijai. Konkursui buvo pateikti 26 kūri-niai iš įvairių šalies mokymo ir ugdymo įstaigų (Klai-pėdos, Kauno, Šiaulių, Akmenės, Panevėžio, Vilniaus ir kt. miestų bei rajonų). Kūrinius vertino profesionalūs kino specialistai, socialinės, sveikatos apsaugos, tarp-tautinės organizacijos (UNDP), visuomeninių organi-zacijų atstovai. Kūrinius specialistai naudoja vykdami į mokyklas, skaitydami paskaitas socialinės, sveikatos, teisėsaugos sričių atstovams, vykdant smurto ir patyčių prevencijos darbą.

Dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje praranda-mos tikrosios vertybės, nutrūksta emocinis ryšys tarp artimųjų. Specialistai, bandydami atgaivinti amžinąsias vertybes, rengia įvairias akcijas, stengdamiesi pritrauk-ti kuo daugiau bendruomenių, šeimų ir ypač jaunimo. 2006 m. pradėtas tęstinis projektas bendrumo akcija „Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui“. Pirmaisiais metais sukurtas vaizdo klipas, kuris buvo transliuoja-mas per TV3, Tango TV, didžiųjų miestų lauko vaizdo ekranuose. Buvo išleisti bei iškabinti akcijos plakatai transporto laukimo paviljonuose ir vitrinose. Supratę projekto aktualumą bei jo svarbą, prie akcijos prisi-jungė žiniasklaida, verslo atstovai. 2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija paskatino bendradarbiauti ir to-liau vykdyti 2006 m. pradėtą bendrumo akciją, ypa-

tingą dėmesį skiriant žmonėms, kurie šv. Kalėdas sutiks gydymo įstaigose. Projekte dalyvavo 150 kolektyvų, šeimų bei pavienių asmenų. Į akciją įsitraukė 55 ligo-ninės ir reabilitacijos įstaigos, pareiškusios norą, kad jų pacientus pasiektų sveikinimo atvirukai. Vykusi ak-cija susilaukė žiniasklaidos dėmesio, apie ją rašė šalies spauda. 2008 m. vykusi akcija buvo pati intensyviau-sia ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir nuveiktais darbais. Sulaukta didelio susidomėjimo ir pritarimo, akivaizdu, kad atviras kreipimasis į visuomenę, padedant Lietuvos televizijai ir UAB „Actual city Media“ (ACM) – lauko vaizdo ekranų tinklui, yra vienas geriausių komunika-cijos būdų pristatyti problemišką vienišų, todėl labai pažeidžiamų žmonių padėtį visuomenėje ir sulaukti vi-suomenės pagalbos. 2009 m. į akciją aktyviai įsijungė per 200 mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ben-druomenių, šeimų ir pavienių asmenų. Žmonių atjauta ir dėmesingumas kitiems pranoko organizatorių lūkes-čius: akcijos dalyviai vienišus ir ligotus žmonės pasvei-kino ne tik pačių sukurtais atvirukais, bet ir dovanojo dovanėles, saldumynus, o ligoninėse, slaugos ir reabi-litacijos įstaigose besigydantiems pacientams koncer-tavo, vaidino, numatė apsilankyti ir kitų švenčių proga.

2005 m. buvo organizuotas fotografijų konkursas „Dėl to ir verta gyventi“, o 2006 m. piešinių konkur-sas „Paduok man ranką” skirti savižudybių prevencijai. Šiais projektais siekta atkreipti dėmesį į vaikų ir jauni-mo vienišumo, socialinio izoliuotumo, patiriamo streso bei savižudybių problemą. Buvo išplatinta informacija ir kreipimasis pedagogams ir vadovams. Keltos užduo-tys:

• ugdyti dorines nuostatas, atsakomybę už save ir savo artimuosius;

• skatinti ir mokyti užjausti bei ginti ne tik žmo-gų, bet ir kiekvieną gyvą padarėlį – gyvūną, augalą;

• skatinti vaikų pasitikėjimą, tarpusavio suprati-mą bei bendravimą;

• mokyti suvokti ir atpažinti ne tik savo, bet ir kitų vidinius išgyvenimus;

• skatinti adekvačiai vertinti savo bei savo drau-gų elgesį;

• formuoti teigiamas gyvenimo nuostatas; • skatinti būti aktyviais ir teisingai socialiai

orientuotais piliečiais. Moksleivių darbai buvo eksponuoti parodose, iš-

leistas sieninis kalendorius, iliustruotas vaikų fotografi-jomis, darbai naudojami leidžiamų leidinių viršeliams.

Jauni žmonės noriai dalyvauja šioje veikloje, jiems moderni komunikacija, kaip prevencinio darbo forma, paliekanti laisvės kūrybai, pasireiškimui ir diskusijoms

37

yra labai priimtina. Prevencinis darbas psichikos svei-katos srityje yra labai mažai finansuojamas, todėl reika-lauja labai daug ne tik kūrybinių, bet ir organizacinių pastangų. Tenka ieškoti rėmėjų, pagrįsti projekto idėjas, koordinuoti projekto dalyvių veiksmus, įveikti nemažą pasipriešinimą, tačiau pasiekti rezultatai įkvepia ieškoti naujų idėjų.

Kaip ypač sėkmingą prevencinį projektą, kurio pa-grindas – komunikacija, galima įvardinti Respublikinė-je Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įgyvendintą unikalų metaglosoterapijos (MGT) projektą. Metaglosoterapija – paciento gydymas mokant naujos, anksčiau nemokė-tos kalbos, taip formuojant naują asmenybę. Užmegzti kontaktai ir gauta išskirtinė teisė šį metodą taikyti Lie-tuvoje. Jo kūrėjas lietuvių kilmės amerikiečių moksli-ninkas psicholingvistas Anatole C. Matulis mielai su-tiko bendradarbiauti. Jis pastebėjo, kad kelias kalbas mokantis pacientas geba taisyklingai, sklandžiai ir be klaidų versti sakinius į užsienio kalbas, tuo tarpu kalbė-damas gimtąja kalba nesugeba išlaikyti sintaksės struk-tūros ir kalbos nuoseklumo [13].

Šizofrenija sergantiems ligoniams vaistai gana sė-kmingai padeda kontroliuoti kliedėjimą ir haliucinaci-jas, tačiau neveikia valios, emocijų, atminties susilpnė-jimo. Ilgai šia liga sergantys žmonės yra apatiški, užsi-sklendę, atsiriboję nuo realybės. Jie neturi motyvacijos ką nors veikti, jų interesai labai siauri, prasta atmintis ir dėmesio koncentracija. Atkurti emocinį santykį su rea-lybe tokiems ligoniams yra sudėtinga, tačiau aktyvios ir metodiškos komunikacijos pagalba tai įmanoma [12].

IŠVADOS1. Apibendrinant galima teigti, kad psichikos

sveikatos sutrikimų prevencijos, remiantis inovatyvio-mis komunikacijos priemonėmis, proceso analizė ir tyrimas padės identifikuoti ir papildyti mokslinės infor-macijos spragas.

2. Mokslinės literatūros analizė leido nustatyti trūkumą mokslinių darbų, skirtų inovatyvių psichikos sveikatos sutrikimų komunikacijos veiksnių, numatytų prevencijai, visumai nustatyti ir apibrėžti.

3. Remiantis atliktu tyrimu galima konstatuoti, kad mokslinėje literatūroje aprašyti inovatyvūs komu-nikacijos metodai ir jų taikymo galimybės psichikos su-trikimų prevencijai visuomenėje yra tinkami ir atitinka prevencinio darbo koncepciją.

4. Inovatyvios komunikacijos priemonės preven-ciniame darbe turi galimybių perimti įprastų prevenci-nių veiklų funkcijas arba į jas integruotis.

Literatūra 1. Abroms L. C., Maibach E. W. The effectiveness of mass

communication to change public behavior. Annu Rev Public Health. 2008; 29:219–234.

2. Brendryen H., Kraft P. Happy ending: a randomized controlled trial of a digital multi-media smoking cessation interven-tion. Addiction 2008 Mar;103(3):478-484.

3. Brendryen H., Drozd F., Kraft P. A digital smoking ces-sation program delivered through internet and cell phone without nicotine replacement (happy ending): randomized controlled trial. J Med Internet Res 2008 [interaktyvus], [žiūrėta 2010m. liepos 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.jmir.org/2008/5/e51/ .

4. Diamond S., Schensul J. J., Snyder B. L., Bermudez A., Alessandro D’ N., Morgan D. S. Building Xperience: A Multilevel Alcohol and Drug Prevention Intervention. Am J Community Psychol 2009 [interaktyvus], [žiūrėta 2009 m. lapkričio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.springerlink.com/content/p7641k4g17n723k9/fulltext.pdf .

5. Escoffery C., Mccormick L., Bateman K. Development and process evaluation of a web-based smoking cessation program for college smokers: innovative tool for education. Patient Education and Counseling Volume 53, Issue 2, May 2004; 217-225.

6. Guilkey D. K., Hutchinson P., Lance P. Cost-effectiveness analysis for health communication programs. J. Health Commun. 2006; 11(2):47–67.

7. Haldane D. MoodGYM http://moodgym.anu.edu.au/ Occup Med (Lond) (2006) [interaktyvus], [žiūrėta 2010m. Lieu-pos 30 d.]. Prieiga per internetą: http://occmed.oxfordjournals.org/content/56/8/586.full .

8. Hutchinson P., Wheeler J. The cost-effectiveness of health communication programs: what do we know? J. Health Commun. 2006; 11(2):7–45.

9. Internet World Stats. World Internet Users and Population Stats [interaktyvus], 2010 [žiūrėta 2010 m. liepos 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.internetworldstats.com/stats.htm .

10. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos įstatymas. 1995 m. birželio 6 d. Nr. I-924. Valstybės žinios, 1995; 53:1290.

11. Lumsden, Ch. J. (1999). Evolving Creative Minds: Stories and Mechanisms // R.J. Stenberg (ed.). Handbook of Creativity. Cam-bridge: Cambridge University Press, 1999; 153–168.

12. Mačiulis V., Marčėnienė S., Dapšys K., Banaitis V., Utku-vienė J., Jarmalavičiūtė A. Metaglosoterapijos taikymas gydant šizof-renija sergančius pacientus//Sveikatos mokslai (Health Sciences). – 2010; 2:3087-3091. ISSN 1392-6373.

13. Matulis A. C. Language… a hope: an introduction to me-taglossotherapy. National Research Institute for Psychoanalysis and Psychology (Detroit), 1977; 113.

14. McLuhan, Marshall. Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsi-niai. Vilnius, Baltos lankos, 2003; 347: ISBN 9955-584-07-6.

15. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimas 2001. Psichi-kos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis. Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2002. Versta iš WHO World Health report 2001.

16. Psichikos sveikatos strategija, patvirtinta LR Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070. Valstybės žinios, 2007.04.14(42):1572.

17. Pūras D., Germanavičius A., Povilaitis R., Dervinytė-Bon-garzoni A. Visuomenės psichikos sveikata. Mokomoji knyga. Vilnius universitetas, 2005.

18. Ritterband L. M., Tate D. F. The science of internet inter-ventions. Introduction. Ann Behav Med 2009 Aug; 38(1):1-3.

19. Spoth, R., Greenberg, M., & Turrisi, R. (2008). Preventive interventions addressing underage drinking: State of evidence and

38

steps toward public health impact. Pediatrics, 121(Suppl. 4), S.311–S336.

20. Stoney, G. (1999). Suicide prevention on the internet. In R. J.Kosky, H. S. Eshkevari, R. D. Goldney, & R. Hassan (Eds.) Suicide Prevention: The Global Context (pp. 237-244).New York, NY: Ple-num Press.

POTENTIALITIES OF EMPLOYMENT OF INNOVATION MEDIA IN PREVENTION OF MENTAL MORBIDITY IN SOCIETY

Janina UtkuvienėSummaryKey words: innovative communication, public mental health,

prevention.In spite of various preventive programmes created in Lithuania

and substantial means allotted for their implementation, there is no decrease of mental morbidity, with its indicators (incidence and pre-valence) remaining stable. However, the continuous technological accomplishment allows to anticipate a great deal of changes in so-

ciety. Modern information and communication technologies enable circulation of various and enormous torrents of information and its spreading in specific spheres of life. Finding of relevant information and selection of innovative communication methods are indispensi-ble skills in preventive work and implementation of national mental health strategy.

This work aims to look over the possible uses of innovation com-municative means in prevention of society‘s mental morbidity and to check projects realized in the country.

The results of the conducted analysis may be useful for iden-tifying and filling up some gaps in scientific information.


Gauta 2011-11-29

KVIEČIAMEPRENUMERUOTI“SVEIKATOSMOKSLŲ”ÞURNALĄ2012METAIS!

Žurnalas “Sveikatos mokslai” (Index Copernicus, EBSCO host (Academic Search Com-plete), Gale (Academic OneFile), ProQuest (Ulrich's, Summon), Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 124967) skirtas visų specialybių gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, spausdina mokslinius straipsnius lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Straipsniams keliami reikalavimai atitinka mokslo leidiniams keliamus reikalavimus.

Þurnalaskioskuoseneparduodamas.Þurnalą, kuris leidžiamas kartą per dumėnesius, galimaužsiprenumeruoti visuose

Lietuvospaštoskyriuose,taippatinternetu:www.post.ltPrenumeratoskainanesikeičia:dvylikaimėnesiø-120Lt,šešiemsmėnesiams–60Lt,

keturiemsmėnesiams-40Lt,dviemmėnesiams-20Lt.Prenumeratoskodas:5348.Žurnalo autoriams straipsnių spausdinimas mokamas.

Redakcija

39

Raktažodžiai: socialinė sveikatos dimensija, neįgalu-mas, psichinė negalia.

Santrauka Pagrindinis straipsnio tikslas - psichikos nega-lią turinčių asmenų patirties pagrindu atskleis-ti socialinius sveikatos aspektus, jų problemų struktūrą ir turinį. Tyrimo empirinę bazę sudarė 18 giluminių interviu su 9 psichinę negalią tu-rinčiais tyrimo dalyviais medžiaga. Tyrimas at-skleidė tai, jog psichinę negalią turinčių asmenų socialinės sveikatos problemas sąlygoja tarpusa-vyje sąveikaujančių socialinių veiksnių visuma: kiekybiniai ir kokybiniai socialinio tinklo poky-čiai, ribotos socialinio dalyvavimo galimybės, užimtumo stoka, bedarbystė, skurdas ir išlaiky-tinio vaidmuo, neigiamas visuomenės požiūris, diskriminacija ir stigmatizacija, išryškėjo psichi-kos neįgaliųjų susitaikymas su viešoje erdvėje vyraujančiais stereotipais, t.y. ilgainiui vyksta sti-gmų ir jiems priskiriamo vaidmens perėmimas. Bene ryškiausia socialinių sveikatos problemų linija yra susijusi su stigmatizacija ir neįgaliųjų diskriminacija. Šis reiškinys persmelkia visus ki-tus socialinės sveikatos aspektus.

ĮVADASRemiantis Jungtinių Tautų organizacijos duomeni-

mis, pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10 proc. visų gyventojų. ES valstybėse gyvena nuo 48 iki 72 mln. neįgalių asmenų. Neįgaliųjų skaičius Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas. Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos duomenimis1, 2010 m. šalyje gyveno

267 511 neįgalūs asmenys, gaunantys netekto darbin-gumo pensijas ar išmokas [18]. Nerimą kelia tai, jog, nežiūrint į 2010 m. kiek sumažėjusį neįgaliųjų skaičių, bendra augimo tendencija išlieka. Vien per 2009 m. neįgaliųjų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau kaip 10 tūkst., t.y. 3,9 proc. lyginant su 2008 m.. o neįgalių be-darbių nuo 2002 iki 2007 m. skaičius išaugo daugiau kaip dvigubai [20].

Apie 450 mln. planetos žmonių kenčia nuo psi-chikos sveikatos sutrikimų ir su jais glaudžiai susiju-sių fizinių negalavimų. Pasaulio banko ir PSO ekspertų duomenimis, psichikos sutrikimai sudaro apie 12 proc. visų pasaulio ligų, o iki 2020 metų šis skaičius gali iš-augti iki 15 proc., psichikos neįgalieji sudaro daugiau kaip ketvirtį nedarbingų asmenų [19]. Ši statistika ypač grėsmingai atrodo vertinant šiuolaikinės visuomenės patiriamus iššūkius: nedarbas ir skurdas, emigracija, politinis ir socioekonominis nestabilumas, greitas gy-venimo tempas, vis didesni reikalavimai individui, konkurencija, bankinių paskolų socialinės pasekmės, patiriamas stresas darbe, didėjanti įtampa tarp įvairių socialinių grupių, įtempti, sudėtingi tarpusavio santy-kiai, augantis skyrybų skaičius, bendras pesimizmas ir pan. Visa tai rodo, jog psichinių sveikatos problemų ri-zikos veiksnių skaičius didėja, o tai skatina sergamumo psichinėmis ligomis augimą. Europos regione 3 mln. suaugusiųjų serga šizofrenija (t.y. 7 iš 1000 žmonių), 33,4 mln. žmonių kiekvienais metais tampa depresijos įkaitais [19]. Šiuo metu depresijai tenka ketvirtoji vieta, o 2020 m. jai prognozuojama jau antroji vieta. Savi-žudybės įsitvirtinusios dešimtojoje mirties priežasčių pozicijoje [22].

Šiuo metu sustiprėjo pasaulinės visuomenės rūpi-nimasis psichikos sveikata, didėjančia psichikos sutri-kimų ekonomine ir socialine našta, neigiamu, neretai diskriminuojančiu požiūriu į psichikos sutrikimų turin-čius asmenis. Pasaulio banko specialistų duomenimis, psichikos sveikatos problema žmonijai turi tapti priori-tetine [22].

SOCIALINĖPSICHIKOSNEGALIĄTURINČIŲASMENŲSVEIKATOSDIMENSIJA:

SOCIALINĖSPOLITIKOSATSPINDÞIAIINGA MIKUTAVIČIENĖ, JŪRATĖ GUŠČINSKIENĖ

Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultetas, Socialinių tyrimų laboratorijaKauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultetas, Sociologijos katedra

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Inga Mikutavičienė, el.p. [email protected]



1Didžiąją dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, tokių asmenų yra 154 130. Sunkiausią negalią turinčių asmenų yra 34005. Asmenų, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, yra 63 639. 2010 metais šalyje gyveno 15737 vaikų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis(http://www.socmin.lt/index.php?567434200 Peržiūrėta 2011 m. spalio 30 d. 10:52)

40

PSO 1948 m. pateiktoje sveikatos traktuotėje2 įžvel-giamos trys sveikatos dimensijos – fizinė, dvasinė/psi-chologinė ir socialinė. Šis posūkis nuo klinikinio prie holistinio požiūrio į psichikos sveikatą rodo, jog paci-entas turėtų būti matomas ne tik kaip subjektas, kuriam sutriko vienas iš organų, bet kaip biologinė, psichinė ir socialinė būtybė, kuriai ypač svarbus socialinis kon-taktas su aplinka, su kitais asmenimis [2]. Kaip teigia R. Filipavičiūtė ir kt. [4], fizinė ir psichinė sveikata dažnai bent intuityviai plačiajai visuomenės daliai supranta-mos sąvokos. Mažiau pažįstama socialinė sveikatos di-mensija, kurią galima apibrėžti kaip ryšį tarp to, kas so-cialiai vyksta tarp žmonių, asmens ir visuomenės svei-katos erdvėje. Tai gali apimti ir psichikos negalią turin-čio asmens savęs suvokimą, santykius su artimaisiais, jų socialinio tinklo struktūrą ir funkcionalumą, profesinį ir socialinį statusą, gyvenimo kokybę ir gerovę, visuome-nės požiūrį, paramos sistemą ir pan. Kai kurie tyrimai rodo, jog medicinos personalas neturi pakankamai ži-nių ir įgūdžių vertinti neįgaliųjų psichosocialinius po-reikius, jaučia barjerą, mažai žino, kaip šiuos žmones įtraukti priimant sprendimus, susijusius su jų sveika-ta, stokoja žinių apie bendravimo ypatumus [24, 16].

Dėl šių priežasčių, siekiant suteikti efektyvias ir koky-biškas medicinos paslaugas, pasak L. Danusevičienės ir R. Jurkuvienės [2], greta kitų būtinų priemonių į moksli-nių tyrimų akiratį neišvengiamai patenka pacientų kon-takto su jų socialine aplinka gydymo proceso metu tema.

Neįgaliųjų sveikatos kontekstą tyrinėjo V. Piščalkie-nė [21], psichikos negalią turinčių asmenų sveikatos psichosocialines problemas tyrinėjo S. Neverauskienė [19], L. Danusevičienė, R. Jurkuvienė [2], J. Prielaidie-nė [22], neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus nagrinėjo J. Ruškus [24, 25], J. Ruškus ir G. Mažeikis [26], A. Germanavičius ir kt. [6], psichikos negalią tu-rinčių asmenų gyvenimo kokybės klausimus nagrinėjo E. Acienė ir R. Vaičekauskaitė [1], diskriminacijos ir stigmatizacijos problemas tyrinėjo A. Germanavičius ir kt. [11], L. Okunevičiūtė-Neverauskienė [20], neįgalių-jų socialinės politikos klausimus nagrinėjo L. Droman-tienė [3] ir kt.

Taigi, psichikos negalės žmonių situacija yra sudė-tinga dėl subjektyvių bei objektyvių ligos ir socialinių

veiksnių komplekso, todėl gydymas turi įvertinti tų skir-tingų veiksnių įtaką [1].

Šio straipsniotikslas – psichikos negalią turinčių as-menų patirties pagrindu atskleisti socialinius sveikatos aspektus, jų struktūrą ir turinį.

Straipsnyje nagrinėjami psichikos negalią turinčių asmenų, kaip socialinės atskirties grupės, socialiniai sveikatos klausimai yra vienas iš projekto3 „Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinė atskirtis ir gyvenimo sąly-gos: monitoringo sistemos parengimas“ (akronimas – SOCMONITOR), finansuojamo Lietuvos mokslo tary-bos (sutarties Nr. SIN06/2010), tyrimo etapų.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisinių do-kumentų analizė, giluminis interviu, turinio analizė.

Negalios konceptualizacija ir projekcijos sociali-nės politikos dokumentuose.Pasaulinės sveikatos or-ganizacijos 1980 m. pirmą kartą pateikta neįgalumo samprata apibrėžiama kaip dėl žmogaus organizmo sutrikimo atsiradęs negebėjimas atlikti veiklos, kurią vi-suomenėje priimta traktuoti kaip normalią [11].

Teoriniame diskurse egzistuoja du pagrindiniai po-žiūriai į negalią. Vienas jų – medicininis – akcentuoja sveikatos pokytį, tai, ko žmogus neteko. Remiantis šiuo modeliu yra išryškinami funkciniai asmens sutrikimai, pabrėžiamas gydymas ir medicininė reabilitacija. Pa-galba neįgaliesiems teikiama socialinės segregacijos principu, specializuotoje aplinkoje, tuo tarpu socialinė-je terpėje neįgalieji suvokiami kaip „kitokie“, be pers-pektyvos, nepilnaverčiai visuomenės nariai. Tai sukuria riboto dalyvavimo, integracijos galimybes, apriboja as-mens teises, o neįgalumas tampa asmens problema. Tuo tarpu socialinis modelis perkelia problemą nuo neįga-liojo į socialinę aplinką. Šioje paradigmoje pereinama prie daugialypės neįgalumo sampratos, pabrėžiamas kontekstas ir skirtingų veiksnių sąveika [28], akcentuo-jamas neįgaliųjų socialinis dalyvavimas. J. A. Cook and J. A. Jonikas teigia: šis modelis atskleidžia, kad dažnai žmonėms su negalia kai kurios aplinkos yra socialiai neprieinamos, ekonomiškai suvaržančios, teisiškai at-skiriančios ir neparemiančios emociškai. Tokiu būdu negalia tampa ne individui priskiriamu faktu, o, prie-šingai, pabrėžiami socialiniai negalios aspektai [33].

Neįgalieji, pasak L. Okunevičiūtės-Neverauskie-nės, sudaro visuomenės grupę, priklausančią sociali-nei atskirčiai. Jiems reikalinga kompleksinė pagalba, kuria siekiama sudaryti būtiniausias sąlygas sėkmingai integracijai. Remiantis „Vilmorus“ 2008 m. atlikta ap-klausa, labiausiai su diskriminacija susiduria asmenys, turintys psichinę negalią [20].

Kliūtys, su kuriomis šie žmonės susiduria visuome-

2Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 1948 m. pateikė tokį sveikatos apibrėžimą: „Sveikata - tai visiška fizinė, dvasinė ir sociali-nė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas“.

3Projektą vykdo KTU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros ir Socialinių tyrimų laboratorijos mokslininkai G. Merkys, R. Brazienė, I. Mikutavičienė, J. Guščinskienė.

41

niniame gyvenime, yra įvairios ne tik dėl jų negalios, bet ir dėl jų amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos bei kitų faktorių. Neįgaliųjų socialinė adaptacija, integra-cija bei jos tyrimo problema yra aktuali ir Lietuvai. Sprendžiant neįgaliųjų problemas didelį vaidmenį vai-dina valstybė, kuri turėtų skatinti naudojimąsi asmeni-nio integravimosi teise ir užtikrinti, kad įstatymai nedis-kriminuotų žmonių su negalia [5].

Neįgaliųjų lygių galimybių, visapusiško dalyvavimo bei nediskriminavimo užtikrinimo teisėmis pagrįstas požiūris įtvirtinamas įvairiuose svarbiuose ES doku-mentuose: Socialinių veiksmų programoje 1998-2000 m., Lisabonos užimtumo visiems ir lygių galimybių strategijoje (2000-2010 m.), ES veiksmų plane 2004-2010 m., ES strategijoje “Europa 2020”, programoje PROGRES 2007-2013 mažinti skurdą ir atskirtį, Eu-ropos strategijoje dėl negalios 2010-2020, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir kt. Šie žingsniai rodo ES politinę valią garantuoti žmogaus teisių apsau-gos įsipareigojimus.

Šiuo metu Lietuvoje yra priimta apie 70 teisės aktų, kurie reglamentuoja svarbiausias neįgaliųjų gyvenimo sritis [9]. 1991 m., siekiant užtikrinti neįgaliųjų teises bei socialinę integraciją, Lietuvoje priimtas Invalidų integracijos įstatymas. 2005 m. šis įstatymas pakeistas į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kurį gali-ma laikyti vienu reikšmingiausių neįgaliųjų problemų sprendimą reglamentuojančių įstatymų mūsų šalyje. Šiuo teisiniu aktu atsisakyta neįgaliuosius diskrimi-nuojančios sąvokos ,,invalidas”, įstatyme vartojamos naujos sąvokos: neįgalusis, neįgalumas, darbingumo laipsnis, specialusis poreikis ir kt. Beje, sąvoka „inva-lidas“ vis dar išlikusi LR Konstitucijoje4. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog šiame dokumente neįgalumas taip pat nepaminėtas kaip lygių galimybių ir nediskriminavimo užtikrinimo kriterijus5.

Nors LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo [13] nuostatos yra perteiktos visuose svarbiausiuose tei-sės aktuose, kuriuose reguliuojami sveikatos priežiūros, pensijų, darbo santykių, ugdymo, aplinkos pritaikymo ir kt. [9], tačiau bent į keletą dalykų vertėtų pažvelg-ti atidžiau. Pačiame Neįgaliųjų socialinės integracijos

įstatymo 5- me straipsnyje teigiama, kad ,,neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro <…> specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos priemonė-mis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensi-jų ir išmokų skyrimas ir mokėjimas, Privalomojo svei-katos draudimo fondo išmokų skyrimas ir mokėjimas”. Tik aptariamo straipsnio pabaigoje kaip neįgaliųjų so-cialinė integracijos prielaida yra įvardijama ugdymo paslaugų teikimas, lygios galimybės dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse. Įstatyme atsiskleidžia kolektyvinė dimensija ir nuostata, kad ne-įgaliųjų dalyvavimas kultūrinėje ir sportinėje veikloje yra aktualus tik neįgaliųjų segmentui, nes 15 straipsny-je tvirtinama, kad ,,Valstybės masto ir tarptautinius neį-galiųjų kūno kultūros ir sporto renginius organizuoja ir rengia neįgaliųjų sporto organizacijos kartu su kitomis neįgaliųjų asociacijomis”. Šiame straipsnyje formuluo-jamais teiginiais formuojamas neįgaliųjų kaip sociali-nių išmokų ir valstybės paramos gavėjų įvaizdis.

Toks pat neįgaliųjų įvaizdis formuojamas ir kitame teisiniame dokumente, t.y. LR specialiojo ugdymo įsta-tyme [14], kurio 5-me straipsnyje teigiama, kad ,,Ne-įgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro <…> specialiųjų poreikių tenkinimas specialiosios pagalbos priemonėmis, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, sociali-nės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir išmokų skyrimas ir mokėjimas,<...>”.

LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vy-rauja medicininio negalės modelio raiška, neįgalus asmuo tarsi patalpinamas į ligonio vaidmenį. Tai pa-tvirtina 8-asis įstatymo straipsnis, kuris suformuluotas taip: ,,Medicininės reabilitacijos paslaugos yra skirtos asmens funkcinei būklei maksimaliai pagerinti, sveika-tos būklei stabilizuoti ir fiziniam bei socialiniam sava-rankiškumui atkurti”. Galbūt todėl neįgalieji įstatyme ir reprezentuojami kaip nesavarankiški, negebantys savi-mi pasirūpinti, reikalaujantys priežiūros ir globos.

Nežiūrint į visas iniciatyvas, J. Ruškaus [24] ma-nymu, Lietuvoje atsiskleidžia socialinės integracijos paradigmos ambivalentiškumas, nes „legitimuojamas normiškumo konceptas, sutrikimai išlieka kaip verti-nimo pagrindas, akcentuojamas asmens funkcionavi-mo sumažėjimas“ [24]. A. Germanavičius, nagrinėjęs neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarką6 bei NDN tarnybos veiklos principus padarė tokią išvadą: „Deja, tenka konstatuoti, kad 2005 m. pakeitus NDNT (Ne-įgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos) darbo principus, asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, reabi-litacijos praktika ne tik nepagerėjo, bet net pablogė-

4Pavyzdžiui, 52 straipsnyje teigiama, kad ,,Valstybė laiduoja pi-liečių teisę gauti invalidumo pensiją”.

5LR Konstitucijos (1992) 29 straipsnyje teigiama, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Minėtame Konstitucijos straipsnyje neminimas žmogaus teisių nevaržymas, susijęs su individo negalia.

42

jo. Kadangi NDNT darbinės rekomendacijos pagrindą sudaro ne gebėjimų įvertinimas, o vien tik taikytinų apribojimų išvardijimas, darbdaviai netiesiogiai skati-nami nepriimti neįgaliųjų į tinkamą jiems darbą. O tai mažina neįgaliųjų integracijos veiksmingumą“. Jis taip pat siūlo draudimus pakeisti įgalinimu, nes NDNT ne-įgaliesiems išduodamos darbinės rekomendacijos ne-suteikia darbdaviui platesnės informacijos apie tai, ką proto arba psichinę negalią turintis asmuo galėtų dirbti konkrečioje darbo vietoje.

TYRIMO METODIKA IR REZULTATAITyrimo metodas ir eiga. Psichikos negalią turinčių

asmenų socialinei sveikatos dimensijai aprašyti buvo taikomas giluminio (nestruktūrizuoto) interviu meto-das. Tai išsamus, gilus pokalbis, kurio metu atsklei-džiamos pašnekovo nuostatos, vertinimai, įsitikinimai, preferencijos, asociacijos, vertinimai, patyrimai ir pan. Giluminis interviu leidžia giliau pažvelgti į mąstymo struktūras, išgvildenti naujus problemų sprendimus. Interviu metu buvo plėtojamos šios teminės-siužetinės

linijos: savęs suvokimas, savo galimybių vertinimas; socialinis tinklas, jo struk-tūra ir funkcionalumas; so-cialinė-demografinė situ-acija; užimtumas ir darbi-nė patirtis; diskriminacijos raiška, stigmatizacija; soci-alinių institucijų vaidmuo.

Tyrimas vykdytas 2011 m. liepos – rugpjūčio mėn. Buvo atlikta 18 interviu su 9 psichinę negalią tu-rinčiais asmenimis. Su kiekvienu tyrimo dalyviu buvo atliekami po 2 inter-viu, trunkantys maždaug po 0,5 val. Tokia interviu strategija pasirinkta sie-kiant išvengti greito infor-mantų nuovargio, be to,

Tyrimo dalyvis Pagrindinės sociodemografinės tiriamųjų charakteristikos

Loreta

28 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, netekėjusi, baigė Kauno buitininkų ir verslo paslaugų profesinę mokyklą, neįgalia pripažinta 2004 metais, jai paskirta 1 invalidumo grupė (20 darbingumo procentai). 2011 m. invalidumo grupę paskyrė visam likusiam gyvenimui, nedirba.

Rūta29 m., gyvena kaime, netekėjus, baigė Juozo Gruodžio konservatoriją Kaune ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vilniuje bakalauro studijas, neįgalia pripažinta 2003 m. ir jai paskirta 1 invalidumo grupė, nedirba.

Ieva40 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, išsituokus, augina moksleivę dukrą, baigė Mažylio medicinos mokyklą, neįgali 20 metų ir jai paskirta 2 invalidumo grupė (35 darbingumo procentai), nedirba.

Vilma40 m., gyvena x didmiestyje, išsituokusi, turi suaugusią dukrą, gyvena viena, periodiškai turi sugyventinius, baigė Mažylio medicinos mokyklą, neįgalia pripažinta prieš 3 m., paskirta 2 invalidumo grupė, dirba slaugytoja nepilną darbo dieną.

Gitana40 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, išsituokusi, sūnus suaugęs, gyvena viena, baigė prekybos mokyklą, turi pardavėjos ir manikiūrininkės specialybes, neįgali nuo 1999 m., dirba kas antrą dieną.

Aistė 39 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, gyvena viena, 14 metų dukterį augina giminės, neįgali nuo 1997 m., nedirba.

Regina 40 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, baigė floristikos kursus, gyvena su mama ir sūnumi, neįgali nuo 1993 m., nedirba.

Janina 38 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, yra baigusi vidurinę mokyklą, gyvena su neįgaliu vyru ir sūnumis moksleiviais, neįgali nuo 2006 m., nedirba.

Arūnas 40 m., gyvena x didmiesčio priemiestyje, yra baigęs vidurinę mokyklą, gyvena vienas, neįgalus nuo 1997 m., paskirta 2 invalidumo grupė (35 darbingumo procentai), nedirba.

1 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristikos

tai leido pagilinti ir išplėsti pasakojimo lauką. Tyrimas buvo grindžiamas savanoriškumo principu, išlaikant tyrimo dalyvių anonimiškumą.

Tyrimo imtis ir tiriamųjų charakteristikos. Tyrime dalyvavo 8 moterys ir 1 vyras. Tyrimo dalyvių atrankos kriterijus – psichinę negalią turintys asmenys. 1 lente-lėje pateiktos tyrimo dalyvių charakteristikos.

Interviu metu tyrimo dalyvius lydėjo gana stipriai iš-ryškėjęs nesaugumo bei baimės jausmas, Nei vienas iš apklaustųjų nesutiko, jog pokalbio metu interviu būtų įrašomas į diktofoną. Tad tyrimo dalyvių atsakymai buvo fiksuojami tik interviuerio užrašuose, pasižymint išgirstas mintis bei pastabas, apimančias ir apklaustųjų neverbalinę elgseną. Taip pat tyrimo dalyvių vardai jų pačių prašymu buvo pakeisti.

Psichinę negalią turinčių asmenų socialinės sveika-tos portretas: tyrimo rezultatai. Tyrimas išryškino įvai-rias socialinės prigimties problemas, susijusias su tyri-mo dalyvių neįgalumo pobūdžiu, savijautos ir gydymo ypatumais. Interviu leido įžvelgti tam tiktas nuotaikų, savijautos cikliškumo tendencijas, kurios tiesiogiai su-sijusios su jų socialiniu dalyvavimu ir aktyvumu. Pozi-tyviai nusiteikusios Ieva, Vilma ir Rūta teigė norinčios eiti, veikti, padėti kitiems, tuo tarpu Loreta jautėsi itin blogai bei teigė esanti prislopinta vaistų daromo povei-kio. Tyrimo dalyvės pesimistišką nusiteikimą bylojo ir jos fizinė išvaizda bei neverbalinė kalba. Loreta sun-kiai kalbėjo, ašarodama gailėjo savęs. Vilma taip pat pasakojo, jog gydymo pradžioje paskirti vaistai darė ją

6Ketvirtame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo skirsnyje apibrėžiama neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tvarka: neį-galumas įvertinamas trimis lygiais (sunkiu, vidutiniu ir lengvu), o dar-bingumas atitinkamai įvertinamas procentais („jei asmeniui nustato-ma 0-25 procentų darbingumo, jis laikomas nedarbingu; jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, jis laikomas iš dalies dar-bingu; jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, jis lai-komas darbingu“ (žr. http://www.socmin.lt/index.php?-464411286).

43

sustingusią, nieko nesinorėjo, gyveno „tarsi sulėtintam kine“. Aistė teigė, kad „ima nerimas, vienatvės jaus-mas“. Čia galima įžvelgti tam tikrą gydymo sukeliamą slopinimo efektą, kuris mažina asmens socialinio da-lyvavimo galimybes, kas veda į atitinkamas socialines pasekmes – izoliaciją, asmenybės interesų lauko siau-rėjimą, užimtumo galimybių mažėjimą ir pan.

Nepaisant to, jog visi apklausti asmenys turi psichi-kos sutrikimų, savo kasdieniniame gyvenime jie yra pakankamai aktyvūs bei rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais „Šiandien į centrą atėjau tam, kad Aušrelei atneš-čiau savo išaugintų vaisių ir daržovių. Aušrelė gyvena sunkiau...“, „Lankau savo krikšto mamą ir padedu jai susitvarkyti“, taip teigė Ieva, kadaise dirbusi medicinos seserimi. Ieva bei Rūta taip pat pakankamai aktyviai dalyvauja neformalių grupių veiklose, Rūta gieda sutar-tinių ansamblyje, Ieva - prisideda prie bažnytinės ben-druomenės veiklos. Moterys be šių užsiėmimų taip pat mėgsta tvarkytis namuose, prižiūrėti sodą, gaminti val-gį, skaityti ir t.t. Janina rūpinasi neįgaliu vyru bei dviem moksleiviais sūnumis. Arūnas mėgsta skaityti Šventąjį raštą, fotografuoti ir kurti eilėraščius, kuriuos užrašęs ant atviruko dovanoja draugams ir sveikatos centro darbuotojams. Tuo tarpu tyrimo dalyvė Loreta savo veiklą bažnyčios chore nutraukė prieš 5 metus, gali-ma daryti prielaidą, jog atsiribojimą nuo šio užsiėmimo lėmė būtent sveikatos sutrikimai „...giedojau bažnyčios chore. Tada dar apysveikė buvau. Labai patiko“. Šiuo metu moteris gyvena pasyvų gyvenimą (galbūt prie to prisideda ne tik psichikos problemos, bet ir jų sprendi-mui naudojami slopinantys vaistai) ir teigia, jog laikas nuo laiko sąveikavimas su išorine aplinka jai nėra rei-kalingas „Aš galiu 2 savaites niekur neišeiti. Tada klau-sau M-1, žiūriu publicistines laidas per televiziją, rusų serialą“.

Interviu rezultatai patvirtina J. Prielaidienės teigi-nius [22], jog neįgalieji turi polinkį burtis į grupes, vie-nijančias tokios pat negalios ištiktus žmones, kadangi tokioje terpėje jie jaučiasi emociškai komfortiškai. To-kioje aplinkoje jie drąsiau užsiima įvairiom veiklom ir tai jiems padeda bent iš dalies išsivaduoti iš socialinės atskirties.

Tyrimas atskleidė socialinio tinklo kokybės ir funk-cionalumo pokyčius. Anot J. Prielaidienės [22], „daž-nai pirminis tinklas yra tankus, tačiau jis nėra funkci-onalus, kadangi ne visi ryšiai teikia paramą“. Kai ku-rie tyrimo dalyviai akcentavo pablogėjusius santykius šeimoje, susidūrė su negatyviu, menkinančiu šeimos narių požiūriu. Dažnai nutinka taip, kad net pati šeima „išsigąsta” diagnozės ir pradeda rodyti sergančiajam

nepagarbą bei jo vengti. Toks jų elgesys dažniausiai yra visuomenėje vyraujančių stereotipų pasekmė. Vilniaus universiteto 2006 m. atliktame tyrime paaiškėjo, kad net 35% tiriamų pacientų nurodė, kad šeimos narių pa-sikeitęs elgesys buvo jiems žymus trūkumas, nes arti-mieji nesuprato ligos, pradėjo vengti, vadinti „psichu”, „šizofreniku”, ėmė nepasitikėti, nuvertinti, išstūmė iš šeimos gyvenimo [23].

Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog šeimos labiau linkę formaliai rūpintis susirgusiais savo šeimos nariais (aprūpinimas maistu, gyvenamas plotas ir pan.), tuo tarpu šilto klimato ir paramos šeimose trūksta. Ypač akcentuojami pašliję santykiai su kai kuriais šeimos nariais. „Blogi santykiai su tėvu, kuris netiki, kad ser-gu ir liepia baigti vaidinti ligonę“ (Loreta). Loreta taip pat teigė, jog jos sesuo, būsima farmacijos specialistė, į ją žiūri su panieka, nors, kada reikia, visada padeda. Tad psichikos sutrikimų turintys žmonės dažniausiai yra priversti išgyventi ne tik dėl priešiško visuomenės požiūrio, bet ir dėl artimiausių žmonių nepakantumo, verčiančio pajusti „naštos“ pojūtį „Maitinuosi su tėvais, mama atneša, apiperka. Tėtis (medikas) ir sesuo dėl to labai pyksta, nes galvoja, kad ir pati galiu tai padaryti (Loreta). Vilma atskleidė, jog jos santykiai su vienintele dukra paaugle taip pablogėjo, kad ji būdama 15 metų paliko ją ir išėjo gyventi pas tėtį, kuris net nepalaikė su ja jokių artimų santykių. Vilma dalijosi: „Dukra, dar prieš nustatant diagnozę, visad laikė mane kažkokia nevykėle, menkino mane, vadino „kvaila“, „durne“. Žinoma, mano charakteris buvo sunkus, nuotaikų kaita vargino mus abi. Negaliu vien jos kaltinti, bet man vis tiek buvo labai skaudu. Man reikėjo palaikymo, artimo žmogaus šalia...“. Galima daryti prielaidą, jog neįgalių-jų artimieji dėl nepalankios tiesos dažnai ne tik negeba atlikti savo socialiniam vaidmeniui priskiriamų funkci-jų, bet ir priešišku savo elgesiu dar labiau didina tarpu-savio įtampas. J. Prielaidienė [22] teigia, jog pirminio tinklo asmenys yra tarsi natūrali pagalbos sistema, ku-rią sudaro kliento šeima, draugai ir bendradarbiai. Tuo tarpu artimųjų palaikymo nesulaukiantys neįgalieji pa-tiria daug didesnių sunkumų, gilesnę socialinę izolia-ciją ir socialinę atskirtį, skurdą ir kt., kas, savo ruožtu, stimuliuoja psichinės ligos progresą.

Tyrimas leido įvertinti tyrimo dalyvių socialinių ryšių su aplinkiniais intensyvumą bei pobūdį. Tyrimo dalyvių teigimu, negalia apsunkina bendravimą bei ati-tolina nuo kitų visuomenės narių, trukdo plėtoti socia-linius ryšius. Pasak apklaustųjų, jų negalavimai pakore-gavo santykius su aplinkiniais bei privertė suprasti, jog ne visi žmonės geba palaikyti socialines transakcijas

44

su neįgaliu žmogumi: „Daug draugų turėjau, bet kai tik sužino, kad sergu ir dingsta“ (Loreta), „Turėjau daug draugių, bet ligoj ne visos supranta“(Ieva), „Kažkada turėjau daug draugų“ (Rūta), „Dažniausiai bendrauju su kaimynais, socialine darbuotoja, turiu porą draugių. Bendrauju su savo likimo draugais“ (Aistė).

Dėl psichikos ligos specifiškumo ir aplinkinių po-žiūrio kaip į „kitokį asmenį“, socialinių ryšių tinklas dažniausiai siaurėja. Socialinius ryšius ir sveikatą sieja abipusis poveikis: viena vertus, dėl socialinės izoliaci-jos blogėja sveikatos būklė, antra vertus, prasta sveikata riboja socialinius kontaktus [22]. Ir tokiu atveju užmez-gant ir palaikant socialinius kontaktus reikšmingą vai-dmenį gali suvaidinti artimi žmonės, o kartais ir tie, ku-rie taip pat turi psichikos negalią ir puikiai supranta ki-tus sergančiuosius. Pavyzdžiui, Loreta teigė, jog jos ak-tyvumą skatina artima draugė, taip pat turinti psichinės sveikatos sutrikimų, tačiau esanti pakankamai aktyvi bei veikli „Ji „išverčia“ mane iš lovos. Ji aktyvesnė, jai reikia veiklos“ (minėta draugė ir palydėjo Loretą į interviu). Tad galima teigti, jog panašios gyvenimiškos patirties turintys individai lengviau geba suprasti kitus „likimo draugus“ ir tai gali turėti įtakos socialinio tinklo kokybei. Artimi draugai, likimo draugai gali padėti neįgaliajam neužsisklęsti savyje ir sumažinti socialinę izoliaciją.

Tyrimo dalyvių socialinių ryšių palaikymas nepasi-žymi nuoseklumu ir labai priklauso nuo bendros neį-galiųjų savijautos, ligos paūmėjimų. Viena vertus, jie teigia norintys bendrauti, palaikyti stabilius socialinius santykius, grindžiamus pasitikėjimu bei supratimu, kita vertus, tiriamieji išreiškia vienumos poreikį, atsi-randantį sveikatos pablogėjimo laikotarpiais. Sveikatos sutrikimai juos verčia atsirinkti žmones, kuriais gali pasitikėti, tad informantams svarbiau tampa socialinių santykių kokybė, o ne kiekybė: „Aš ir nenoriu per daug turėti draugių. Atsirinkau drauges“ (Ieva), „...vieni at-siriboja, kiti stengiasi padėti“ (Rūta). Tuo tarpu Loretos elgesyje galima įžvelgti ir rizikingos elgsenos bruožus, chaotiškų socialinių ryšių plėtojimą su nepažįstamai-siais, kuriuos, anot Loretos, visaip bando riboti šeima. Tačiau, moters nuomone, tai neužkerta kelio jos po-reikių patenkinimui: „Bet kaip jie nesupranta, kad yra radijas kelyje ir aš ten randu, ko man reikia. Susitinku su vyrais, einame gerti kavos, paskui jie ir į namus už-suka“. Artimųjų taikomi draudimai, greičiausiai susiję su siekiu apsaugoti artimą žmogų nuo rizikingo elgesio ir neprognozuojamų jo pasekmių, daugeliu atvejų tik sukelia abipusę įtampą bei paskatina tokią elgseną.

Tyrimas atskleidė ribotas tyrimo dalyvių užimtumo ir įsidarbinimo galimybes. Lietuvoje neįgaliųjų lygina-

masis svoris tarp darbingo amžiaus gyventojų yra apie 9-10 proc. [3, 31]. Būtina pažymėti, kad nors ir sunku susirasti darbą, bet vienas iš dešimties neįgaliųjų dir-ba [17]. Kaip teigia Lietuvos ir užsienio mokslininkai, neįgalūs asmenys susiduria su sunkumais švietimo ir užimtumo srityje, nes neretai jie suvokiami kaip pri-klausomi, pasyvūs, nekompetentingi ir nepatikimi [28].

Pozityvius neįgaliųjų užimtumo gerinimo pokyčius paskatino 2002 m. Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa. Užimtumo srityje siekiama įtraukti ne-įgaliuosius į darbo rinką padedant įsidarbinti, plėtojant namudinį, patentinį darbą, naujų informacinių techno-logijų panaudojimą, taikant bendras bei individualias programas ir užtikrinant bei plėtojant alternatyvias už-imtumo formas – darbo terapiją, bendrąjį užimtumą.

Analizuojant apklaustųjų gyvenimo patirtį galima teigti, jog dėl užimtumo, darbinės veiklos stokos, ribo-tų galimybių dalyvauti darbinėje veikloje bei tobulinti darbinę patirtį sąlygoja socialinę izoliaciją, socialinio „apleistumo“, „nereikalingumo“ pojūtį. Visuomenėje gajūs stereotipai, baimės „kitokių“ visuomenės narių atžvilgiu bei įstatyminės bazės netobulumai trukdo in-formantams įsitraukti į darbo rinką [7]. Nedirbantys tyrimo dalyviai teigė labai norintys dirbti, tačiau negali susirasti darbo vietos dėl darbdavių priešiško nusiteiki-mo bei neįgaliųjų stigmatizacijos. Pavyzdžiui, Loreta teigė: „Labai norėčiau dirbti floriste, salės darbuotoja, bet niekas nenori samdyti pirmos grupės invalidės“, „Pagal grupę turiu tik 20 proc. darbingų... mažai... niekas nenori tokių samdyti“, „Labai noriu dirbti. Nors 3 val., nors valytoja padirbėti. Dabar beviltiški, durni įstatymai, kad net įsidarbinti negaliu. Darbo birža ne-registruoja 1 grupės neįgaliųjų“. Tuo tarpu dirbantiems taip pat kuriamos įvairios kliūtys aktyvesniam dalyva-vimui darbinėje veikloje. Vilma dirba nepilną darbo dieną sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten, kur rodos turėtų būti palankiausias klimatas ir supratimas, mote-ris susidūrė su tokiais pat gajais stereotipais, neigiamu medikų, jos kolegų, požiūriu: „prašiau daug kartų di-desnio krūvio, nors registratūroj. Tai jie visaip bando išsisukti, dengtis įstatymais, o iš tikro tai aš juk matau, jog jie nenori, kad aš pas juos apskritai dirbčiau. Jau ir taip sumažino puse krūvio, nors aš nesutikau“. Ty-rimo rezultatai rodo, jog tyrimo dalyvius domina ne „baltųjų apykaklių“ sferai priskiriamos specializacijos, bet žemesnės ar žemiausios grandies darbuotojams atitenkantys darbai, kurie joms šiuo metu yra nepa-siekiami. Tai rodo, kad informantės iš dalies prisiima visuomenėje egzistuojančius stereotipus ir stigmas.

45

Nors darbas neįgaliam asmeniui padeda realizuo-ti save bei leidžia jaustis naudingam, ne visos tyrimo dalyvės teigė norinčios dirbti bei šią savo poziciją ar-gumentavo savo negalios pripažinimu, pvz., Ieva sakė: „Nedirbu ir nenoriu dirbti. Jokioje darbovietėje dirbti nepajėgčiau, nes man blogumai užeina“. Rūta ir Loreta teigė priešingai ir sakė, kad labai nori turėti papildomos veiklos, galinčios padėti užsitikrinti finansinį stabilumą bei suteiksiančios psichologinį komfortą, pilnavertiš-kumo jausmą. Loreta teigė, kad „Labai labai norėčiau dirbti ir man atrodo, kad sugebėčiau“, „Turėdama dar-bą būčiau suinteresuota pasitempti, būtų finansinis gyvenimo variklis...“, „Dirbti nors pusę dienos, 3 val. Tada jausčiausi pilnaverčiu žmogum“. Nedarbingumo problema tik dar labiau padidina socialinę individų izoliaciją, brandina nepilnavertiškumo jausmą bei le-galų darbą paverčia sunkiai įgyvendinama siekiamybe, Loreta sako, kad „Niekada nedirbau, net Sodros knyge-lės neturiu, kurią turi beveik visi mano pažįstami“.

Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro at-liktos telefoninės apklausos rezultatai rodo, kad 95% apklaustų Vilniaus miesto darbdavių nenori priimti į darbą proto negalę turinčio asmens, o 2006 m. atliktas visuomenės tyrimas dėl asmenų, turinčių proto negalę, integracijos į darbo rinką Lietuvoje parodė, kad į klau-simą „Kaip manote, ar proto negalę turintys asmenys gali dirbti apmokamą darbą?“ 34% respondentų atsakė „greičiausiai ne“, o 21% - „ tikrai ne“ [23].

Anot C. Mowbray et al. [15], tyrimų rezultatai rodo, kad nei simptomai, nei diagnozė ar hospitalizacijų skaičius, nei socialinio funkcionavimo lygis ar darbinė patirtis nėra pakankamos sąlygos, kurios neleistų žmo-nėms, turintiems psichikos sutrikimų, įsitraukti į darbi-nę reabilitaciją. Priešingai, anot klubo „Likimo draugai“ pirmininkės J. Stankūnienės [27], darbas gali sušvelnin-ti simptomus, lavinti socialinius įgūdžius bei sumažin-ti hospitalizacijų skaičių. Jos cituojamas Braitman`o ir kt. tyrimas labai aiškiai parodė, kad nors dirbantys psichikos sutrikimų turintys asmenys susidurdavo su problemomis, tačiau išmoko jas įveikti. Tyrimai atlikti Didžiojoje Britanijoje liudija, kad motyvacija ir pasiti-kėjimas savimi yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asme-nų darbinį funkcionavimą ir sėkmingą asmens darbo užduočių atlikimą, o darbas yra būtina sąlyga siekiant sveikimo ir net 35 proc. žmonių su psichikos negalia nori vėl sugrįžti į darbą [28].

Deja, Lietuvoje tam skiriama per mažai dėmesio. J. Ruškaus [27] manymu, Lietuvoje neįgaliųjų socialinės intergracijos idėja nepasiekė savo tikslų, sutrikimai iš-lieka kaip vertinimo pagrindas, akcentuojamas asmens

funkcionavimo sumažėjimas. Neįgalieji neretai mani-puliuoja nedarbingumo statusu, nes jie bando rinktis visišką nedarbingumą ir valstybės skiriamą pašalpą arba mažesnio laipsnio nedarbingumą bei mažesnę pašalpą. Pirmuoju atveju prarandama galimybė įsidar-binti, o antruoju – tokia galimybė išlieka, nors ir sunkiai realizuojama dėl egzistuojančio nepalankaus darbda-vių požiūrio į neįgalų asmenį darbo rinkoje.

Svarbi neįgaliųjų sėkmingo dalyvavimo darbo rin-koje sąlyga yra įsitraukimas į aukštojo mokslo studijas, lemiantis jų gebėjimų ugdymą. Išlaidos aukštojo moks-lo studijose nėra vien tik išlaidos ar ekonominė našta, kita vertus, tai – investicija, plėtojanti asmens gebėji-mus, atverenčius platesnes galimybes įsijungti į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą.

Išsivysčiusiose ES šalyse narėse, kaip rodo statisti-niai duomenys, neįgaliųjų studentų skaičius tarp visų studentų turi didėjimo tendenciją, pvz., Jungtinėje Karalystėje jis nuo 3,9 proc. 1994 m. padidėjo iki 4,5 proc. 2000 m., Airijoje, atitinkamai, padidėjo nuo 0,7 iki 0,8 proc. [8]. 2004-2005 m. Didžiojoje Britanijoje studijavo 5,8 proc. negalią turinčių studentų, 2002 m. Šveicarijoje – 0,3 proc., Prancūzijoje – 0,3 proc., Kana-doje Ontario provincijoje – 8,9 proc. Dideli skirtumai paaiškinami tuo, kad kiekvienoje šalyje yra skirtingos negalės koncepcijos [16]. Moksliniuose tyrimuose J.Hanafin, M.Shevlin, M.Kenny, E McNeela [8] nuro-do, kad lygybės užtikrinimas neįgaliesiems įsitraukiant į aukštąjį mokslą, remiant įvairias jiems skirtas priemo-nes, studentams gali teikti naudą iš įgyto išsilavinimo, padėti įsidarbinti ir dirbti netgi neišeinant iš namų. Lie-tuvos aukštosiose mokyklose psichikos negalią turinčių studentų dalis yra pati mažiausia ir sudaro tik 2 proc. nuo visų studijuojančių neįgalių studentų [16].

Tyrimas atskleidė skurdo problemą, skatinančią in-formantų išlaikytinio statusą.

Socialinė atskirtis dažniausiai egzistuoja kaip dau-gialypė problema ir skurdas yra vienas didžiausių at-skirties rizikos veiksnių. Informantų atsakymai atsklei-dė ekonominio nepritekliaus problemas. Apklaustų teigimu, jų pagrindinis pajamų šaltinis yra invalidumo pensija, kurios dydis svyruoja nuo 609 iki 720 Lt., tad norint pragyventi dažnai reikia skolintis iš aplinkinių „Tų pinigų užtenka tik dviem savaitėm, po to skolinuo-si iš mamos. Kai gaunu pensiją, grąžinu jai skolą ir vėl iš naujo“ (Loreta), „Tų pinigų mažoka, bet kadangi gy-venu su mama, broliu bei jo šeima, tai bendrom jėgom verčiamės (Ieva). Nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų, informantai džiaugiasi ir pačiais mažiausiais laimėji-mais, leidžiančiais pasijausti naudingam bei reikalin-

46

gam kitiems: „Iš savo pinigų kasmet sutaupau pinigų, už kuriuos nusiperkam kurą žiemai (anglis). Aš tuo di-džiuojuosi“ (Ieva).

Tyrimas išryškino neigiamą, stereotipinį ir stigmati-zuojantį visuomenės požiūrį į psichikos neįgaliuosius. Žmonių, turinčių negalę, gerovė ir gyvenimo kokybė priklauso nuo visuomenėje vyraujančio požiūrio į ne-galę, nes tokie žmonės dažniausiai negali pasirūpinti savimi ir priklauso nuo aplinkinių pagalbos [12]. Mūsų visuomenė tarsi klijuoja etiketes psichikos negalią tu-rintiems asmenims. Juos vadina pavojingais, nesava-rankiškais, kvailais, bejėgiais ir pan. Neįgalieji susidūrę su tokiomis stigmomis patys ima nuvertinti save ir savo galimybes, o tai veda į analizuojamos socialinės grupės diskriminaciją ir jos išstūmimą į sociumo užribį. Stigma yra barjeras, kurį neįgaliajam įveikti be aplinkinių pa-laikymo, paramos ir supratimo yra labai sunku ir var-giai ar įmanoma.

V. Legkauskas ir kt. [12] teigia, jog stereotipai tarsi įteisina, o kartu ir pateisina visuomenėje nusistovėju-sius socialinius jėgos santykius, kas dažnai veda prie diskriminacijos, todėl nepalankus nusistovėjęs požiūris dažniausiai tampa pagrindu nemėgti kurios nors soci-alinės grupės narių, nepripažinti jų įvairovės ir kliudo matyti teigiamus jų bruožus bei skatina nedraugišku-mą ir įtarumą jų atžvilgiu. Psichiškai neįgalūs, anot Ruškaus [24, 25], yra nei draugai, nei priešai, tad mes tiksliai nežinome, kaip su jais elgtis, ko iš jų tikėtis, nes jie yra šiek tiek kitokie ir vienu metu jie gali būti „ir čia, ir ten“, todėl į tokius žmones žiūrima nepalankiai, su jais jaučiamasi nejaukiai, nesąmoningai iš jų tikimasi pavojingų ir negražių ar neprognozuojamų poelgių.

Visuomenės nariai dažnai yra linkę socialiai atskir-tus asmenis traktuoti kaip deviantus, kurių gyvenimas neatitinka visuomenės moralinių ir kultūrinių standar-tų. Tyrimo dalyvių nuomone, kiti sociumo nariai daž-niausiai neįgaliuosius suvokia kaip marginalinių grupių atstovus: „Į ligonius visi žiūri kaip į durnius, kaip į an-trarūšius žmones, juos vertina kaip daržovę, o ne kaip žmogų“ (Loreta), „Kai kas nenori su tokiais žmonėm (turinčiais psichikos sutrikimų) turėti reikalų“ (Ieva), „Labai žeidžia neigiamas kaimynų požiūris“ (Rūta). To-kios patirtys atskleidžia visuomenės atstovų diskrimina-ciją neįgaliųjų atžvilgiu. Neigiamas požiūris psichikos negalią turinčių individų atžvilgiu sąlygoja tam tikrų įtampų formavimąsi bei tuo pačiu išryškina sveikatos ir ligos dichotomijų priešpriešą.

Tyrimo eigoje išryškėjoprieštaringa gydytojo ir psi-chikos negalią turinčių tyrimo dalyvių sąveika.A.Ger-manavičius ir kt. [6] teigia, jog psichikos sveikatos prie-

žiūros specialistai, kurie vieni pirmųjų turėtų suteikti pagalbą, patarti ir palaikyti sergančiuosius šiems ko-vojant su negalia, pirmieji stigmatizuoja ir nuvertina į juos besikreipiančius psichikos sveikatos sutrikimų tu-rinčius asmenis, jie reiškia atvirą ar užslėptą nepagarbą savo pacientams. Apie tai gali byloti ir interviu metu buvę nuolatiniai Loretos prašymai interviu metu: „Tik nesakykit gydytojui“. Informantė prašė interviuotojos nieko nesakyti gydytojui ir psichologui apie atviravi-mą interviu metu. Tai verčia susimąstyti, kas paskatino tokį nepalankų požiūrį į dirbančius su jomis specia-listus. Šiuo atveju tai yra tik retoriniai klausimai, bet jie verčia susimąstyti apie gydytojo ir paciento, turin-čio psichikos negalią, tarpusavio santykius. Loreta po interviu pasiteiravo, ar būtų galima dar kartą susitikti, nes, pasak jos, po pokalbio ji psichologiškai jautėsi geriau nei bendraudama su savo psichologu ir gydytoju psichiatru.

Tyrimas atskleidė stigmatizuotą pačių tyrimo daly-vių požiūrį į save, siekį būti „kaip visi“. Anot Ruškaus [25:42], liūdniausia, jog dėl visuomenėje įsitvirtinusių stereotipų („žemesnė klasė“, „neįgalieji gėdijasi savo negalės“, „neįgalieji jaučia pagiežą sveikiesiems“, „lytiniams santykiams netinkami“ ir pan.) ir patys ne-įgalieji perima šias nuostatas, kurios pamažu tampa jų galvosenos dalimi.

Analizuojant tyrimo duomenis išryškėjo, jog tapati-nimąsi su visuomenės normomis ir „normalumo“ pojū-tį labiausiai sąlygoja ne negalia, o socialiniai aspektai, tokie kaip finansinis stabilumas bei nepriklausomybė ir savarankiškumas. Be to, Rūta ir Loreta taip pat teigė no-rinčios kurti šeimą, turėti vaikų. Na ir, be abejo, buvo pabrėžiamas sveikatos poreikis „Tik tie priepuoliukai, kad neužeitų“ (Ieva).

Lietuvoje neįgaliųjų socialinė integracija yra orga-nizuojama vadovaujantis lygių teisių bei galimybių, diskriminacijos prevencijos, savarankiškumo ir pasi-rinkimo laisvės užtikrinimo, prieinamumo, neįgalumo kompensavimo, decentralizacijos bei destigmatizacijos principais, tačiau kaip praktika rodo, šie principai daž-nai egzistuoja tik teoriniu lygmeniu, tad sveikatos ne-galią turintys žmonės susiduria su pakankamai plačiu problemų spektru, apsunkinančiu jų gyvenimo kokybę.

IŠVADOS1. Psichikos sutrikimų genezėje yra vienodai svar-

būs persipinantys biologiniai, psichologiniai ir socia-liniai veiksniai, tad socialiniai sveikatos aspektai neiš-vengiamai tampa efektyvaus gydymo ir pagalbos pa-grindu. Psichikos negalia patiriama tiek materialiniu,

47

tiek simboliniu (visuomenės, artimųjų požiūris, nuos-tatos, stereotipai, lūkesčiai) lygmeniu. Mokslininkų at-likti tyrimai atskleidžia, jog psichikos negalią turintys asmenys patiria didžiausią diskriminaciją ir turi dides-nę riziką patekti į socialinę atskirtį lyginant su kitomis negalios grupėmis. Politiniame lygmenyje priimta daug dokumentų, kuriais siekiama užtikrinti neįgaliųjų ly-gias galimybes, nediskriminavimo ir visapusiško daly-vavimo teises, tačiau dažnai integracijos mechanizmai praktikoje neveikia.

2. Tyrimas atskleidė, jog psichinę negalią turinčių asmenų socialinės sveikatos problemas sąlygoja tarpu-savyje sąveikaujančių socialinių veiksnių visuma: kie-kybiniai ir kokybiniai socialinio tinklo pokyčiai, ribo-tos socialinio dalyvavimo galimybės, užimtumo stoka, bedarbystė, skurdas ir išlaikytinio vaidmuo, neigiamas visuomenės požiūris, diskriminacija ir stigmatizacija, išryškėjo psichikos neįgaliųjų susitaikymas su viešoje erdvėje vyraujančiais stereotipais, t.y. ilgainiui vyksta stigmų ir jiems priskiriamo vaidmens perėmimas.

3. Kiekybiniai ir kokybiniai socialinio tinklo poky-čiai susiję su santykių šeimoje kaita, tokia kaip pašliję santykiai, ligos nepripažinimas, supratimo stoka ir pan. Simptomiška tai, jog ilgainiui pradeda siaurėti draugų ratas, kinta tiek socialinių ryšių intensyvumas, tiek ir kokybinės jo charakteristikos: labai svarbų vaidmenį vaidina artimi, vadinamieji „likimo draugai“, pasižy-mintys didesne empatija, neįgalieji komfortiškiau jau-čiasi panašių žmonių rate.

4. Galima išskirti du santykių šeimoje ir psichinę negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo sąvei-kos scenarijus. Viena vertus, palaikymas ir supratimas šeimoje gali padėti psichikos negalią turintiems asme-nims lengviau adaptuotis socialinėje aplinkoje, labiau amortizuoja socialines bei psichologines ligos pase-kmes. Tuo tarpu artimųjų palaikymo nesulaukiantys neįgalieji patiria daug didesnių sunkumų, gilesnę soci-alinę izoliaciją, skurdą, atskirtį, diskriminaciją, labiau prisiima visuomenėje vyraujančius stereotipus ir pan.

5. Bene ryškiausia socialinių sveikatos problemų linija yra susijusi su stigmatizacija ir neįgaliųjų diskri-minacija. Šis reiškinys persmelkia visus kitus socialinės sveikatos aspektus. Dėl stereotipinio požiūrio darbda-viai nelinkę priimti į darbą psichikos negalią turinčių asmenų. Tokiu atveju ribotos socialinio dalyvavimo, įsidarbinimo galimybės didina socialinę izoliaciją, sąlygoja rikošeto fenomeną - kuo labiau grimztama į socialinę atskirtį, didėja skurdas, mažėja socialinės pa-tirtys, tuo blogėja gydymo efektyvumas bei prognozė. Ir atvirkščiai.

Literatūra1. Acienė, E., Vaičekauskaitė R. Žmonių su negalia gyvenimo

kokybės problema socialinės paramos konstekste. Visuomenės svei-kata, 2009; 2:2253-2258.

2. Danusevičienė L., Jurkuvienė R. Požiūrio į pacientą intensy-viosios terapijos skyriuje transformacijos savitumai. Medicina (Kau-nas) 2010; 46 (1 priedas)

3. Dromantienė L. ES socialinė politika neįgaliesiems: žmogiš-kųjų išteklių diskursas // Jurisprudencija, ISSN 1392–6195, MRU, 2005; 67(59):140–150.

4. Filipavičiūtė R, Jurgelėnas A, Butkienė B, Juozulynas A. Mies-to pagyvenusių žmonių socialinės sveikatos visuminiai bruožai. (In-tegrated aspects of social health of urban elderly people). Gerontolo-gija, 2008; 9(4):229-34.

5. Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, stu-dijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašas. (2009). L R Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1187 redakcija. Vil-nius.

6. Germanavičius A., Levickaitė K., Gečaitė K., Mališauskienė L., Merkevičienė I., Dragan T., Povilaitienė I., Michelevičiūtė D., Kuntelija T. Pagalbos žmonėms, turintiems psichikos negalę, teikimo rekomendacijos policininkams ir greitosios medicinos pagalbos dar-buotojams : mokomoji medžiaga. Vilnius, 2007; 63.

7. Gvazdauskienė I. Neįgaliųjų profesinis rengimas ir įsidarbini-mo galimybės Lietuvoje // Socialinės parama neįgaliesiems įsidarbi-nimo situacijoje. – Šiauliai, 2004.

8. Hanafin J, Shevlin M, Kenny M, Mcneela E. Including young people with disabilities: Assessmentchallenges in higher education. High Educ, 2007; 435-448.

9. Išoraitė M. Socialinių paslaugų administravimas. Vilnius: MRU, 2007.

10. Janus A L. Disability and the Transitions to adulthood, Social forces, 2009; 88(1): 99-120.

11. Karlo V. Erfahrungen beruflicher Teilhabe und Formen der Unterstützung von Menschen mit intellektualler Behinderung. Diplo-marbeit des angestrebten akademischen Grades Magistra der Philo-sophie, 2010.

12. Legkauskas V., Jurevičienė I., Gudonis V. Požiūrio į protinę negalią turinčius žmones stereotipiškumo ir išsilavinimo rodiklių są-sajos // Specialusis ugdymas, 2007; 2 (17):19-29.

13. LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Nauja įstaty-mo redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d. (keistas įstatymo pavadinimas): Nr. IX-2228, 2004-05-11, Žin., 2004, Nr. 83-2983 (2004-05-22). Žr. http://www.socmin.lt/index.php?-464411286, 2011-10-15

14. LR specialiojo ugdymo įstatymas (1998). Valstybės žinios. 1998, Nr. 115-3228.

15. Mowbray C, Moxley D, Thrasher S, Bybee D, McCrohan N, Harris S, & Clover G. Consumers as community support providers: Issues created by role innovation. Community mental health journal, 1996; 32, 47-67

16. Negalią turintys studentai Lietuvos aukštosiose mokyklose: būklė ir galimybės. 2007. Nr. 4(15). Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Negalia%20turin-tys%20studentai.pdf

17. Neįgaliųjų socialinė integracija. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2005.

18. Neįgaliųjų teisių konvencija (2009). Prieiga per internetą: http://www.socmin.lt/index.php?1502316558.

19. Neverauskienė, S. Depresijos, pasireiškiančios sergant epi-lepsija, prevencija ir gydymo galimybės. Nervų ir psichikos ligos, 2005; 5.

20. Okunevičiūtė-Neverauskienė Laima. Diskriminacijos apraiš-

48

kos: aktuali būklė bei tendencijos antidiskriminacijos srityje Lietu-voje. Filosofija. Sociologija. Vilnius : Lietuvos Mokslų Akademijos leidykla. ISSN 0235-7186, 2011: 22(2):115-128.

21. Piščalkienė V. Slaugytojų požiūris ir pasirengimas negalią turinčių pacientų atžvilgiu. Sveikatos mokslai; 2010; 3:3296-3303.

22. Prielaidienė J. Radviliškio Psichikos sveikatos centro klientų socialinių ryšių tyrimas. LSPŽGB Informacinis leidinys, 2007; 2(7).

23. Psichikos sutrikimais sergančių asmenų stigmos pasekmių ir diskriminavimo tyrimas. Projektas Žmonių su proto ir psichikos ne-gale įdarbinimas (p. 1-38). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006; 1-38.

24. Ruškus J. Neįgaliųjų ir kitų atskirties grupių socialinio daly-vavimo konstravimas: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo dar-bų apžvalga: socialiniai mokslai, edukologija (07S). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007; 12.

25. Ruškus J. Negalės fenomenas / Monografija. – Šiauliai: ŠU, 2002.

26. Ruškus J., Mažeikis G. Neįgalumas ir socialinis dalyvavimas. Kritinė patirties ir galimybių Lietuvoje refleksija. Šiauliai: Šiaulių uni-versiteto leidykla, 2007.

27. Stankūnienė J. Psichologinės ir socialinės psichikos neįgalių-jų įdarbinimo problemos. LSPŽGB Informacinis leidinys / 2007; 2(7).28. Šėporaitytė D., Tereškinas A. Neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybės Lietuvoje. Tyrimo ataskaita, (2007). Internetinė prieiga: http://www.lygybe.lt/assets/Ne%C4%AFgali%C5%B3j%C5%B3%20%C4%AFsidarbinimo%20ir%20mokslo%20galimybi%C5%B3%20tyrimas.pdf. Peržiūrėta 2011 m. spalio 30 d. 12.14 val.

SOCIAL HEALTH DIMENSION OF PEOPLE WITH MENTAL DI-SABILITIES: REFLECTIONS ON SOCIAL POLICY

Inga Mikutavičienė, Jūratė GuščinskienėSummaryKey words: social dimension of health, disability, mental disa-

bility.

The interacting biological, psychological and social factors are equally important in the genesis of mental health problems, so the so-cial aspects of health will inevitably become a ground for an effective treatment and care. The aim of the study is to reveal the structure and content of the social-related health problems on the basis of the mentally disabled people experience. The in-depth interview was conducted with four mentally ill participants. The study revealed that the social health aspects of mentally ill persons causes the set of inte-racting social factors such as quantitative and qualitative changes in the social network, limited opportunities for social participation, lack of activities, unemployment, poverty and dependent status, negative public attitudes, stigma and discrimination, revealed to terms with the prevailing stereotypes in a public area. Perhaps the most notable social health problem is connected to the stigma and discrimination against disabled people. This phenomenon pervades all other aspects of social health. On stereotypical assumptions employers reluctant to hire people with mental disabilities. In this case, limited social participation, employment opportunities increased social isolation, leads to „rebound“ phenomenon - the growing social exclusion and poverty, declining social experiences decreases the efficiency of the treatment and prognosis. And vice versa.


Gauta 2011-12-12

49

Raktažodžiai: mityba, fizinis aktyvumas, sveikata, pro-filaktika, sveikatos ugdymas.

SantraukaAugantis sergamumas ir mirtingumas, didesnis vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir kiti didė-jančių įvairių poreikių pokyčiai bei socialinės struktūros reikalauja kitokio požiūrio į sveikatą ir socialinę politiką ir jų paslaugas, nes požiūris, kuris yra orentuotas tik į ligą, jau yra nebetinka-mas. Europoje išskiriami šeši iš septynių išanksti-nės mirties svarbiausių rizikos veiksnių. Tai krau-jo spaudimas, kraujagyslių ir širdies ligos, cho-lesterolis, kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas. Visa tai yra susiję su tuo, ką mes valgome, geriame, kaip ir kiek dažnai judame.Tyrimai parodė, kad net 35,7% vilniečių kiek-vieną dieną vartojo šviežias daržoves ir 25,7% vartojo vaisius ir uogas. Daugiausia, net 40% miestiečių net du kartus per savaitę vartojo bul-ves ir 31,4% vartojo mėsą ir jos gaminius. Vertin-ga tai, kad didžioji dauguma apklaustųjų teigė, jog vidutiniškai per dieną išgeria tris ar net ke-turias stiklines vandens. Per 78,0% apklaustųjų per dieną aktyviai judėjo, sportavo tam skirdami nuo valandos iki 30 minučių savo laisvalaikio. Dauguma vilniečių su entuziazmu aktyviam sportui panaudojo ir teigiamai vertino Vilniaus miesto Savivaldybės atskiruose rajonuose įreng-tus įvairius sporto treniruoklius.

ĮVADASNors Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, gyventojų

gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau jų sveikata nėra tokia gera. Prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, nesvei-kas gyvenimo būdas, alkoholio, tabako ar psichoak-tyvių medžiagų vartojimas bei tam tikras žmogaus požiūris į save didina sergamumą ir mirtingumą, ku-

rių, panaudojus atitinkamas priemones ir sprendimus, galima būtų išvengti. Be jau minėtų rizikos veiksnių, didelės įtakos sveikatai ir jos profilaktikai turi ir socia-liniai, ekonominiai, aplinkos bei kai kuriais atvejais ir politiniai veiksniai.

ES sveikatos programoje (2008–2013 m.) numatyta propaguoti sveiką gyvenseną šalinant pagrindinius blo-gą sveikatą lemiančius veiksnius, nuo kurių priklauso sergamumas ir ankstyva mirtis. Siekiant šio tikslo ima-masi specialių informuotumo didinimo, informacijos sklaidos ir dalijimosi gerąja patirtimi projektų bei inici-atyvų. Prevencijos efektyvumą didina Europos šalių ir tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas ir tarpusa-vio veiklos koordinavimas [1].

Sveikatos politikos dokumente “Sveikata - XXI am-žiuje” 13 uždavinyje teigiama, kad “iki 2015 metų re-giono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės gali-mybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje ir vietos bendruomenėje” (PSO, 1998) [2]. Tačiau norint tai pasiekti, būtina įtraukti kuo daugiau žmonių bei didinti jų įtaką sprendžiant įvairius sveikatos klausimus, skatinti juos dalyvauti priimantpolitinius sprendimus. Labai svarbu, kad kuriant ir for-muojant sveikatai palankią aplinką bei sveikatos politi-ką dalyvautų ir visuomenės nariai.

Augantis sergamumas ir mirtingumas, didesnis vy-resnio amžiaus žmonių skaičius bei kiti didėjančių įvairių poreikių pokyčiai bei socialinės struktūros rei-kalauja kitokio požiūrio į sveikatą ir socialinę politiką ir jų paslaugas, nes požiūris, kuris yra orentuotas tik į ligą, jau yra nebetinkamas. Europoje šeši iš septynių išankstinės mirties svarbiausių rizikos veiksnių - kraujo spaudimas, kraujagyslių ir širdies ligos, cholesterolis, kūno masės indeksas, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alko-holio vartojimas - yra susiję su tuo, ką mes valgome, geriame bei kaip ir kiek dažnai judame [6-8].

Sveikata žmogaus gyvenime yra viena didžiausių vertybių ir dažniausiai apie ją susimąstoma tik tada, kai ją prarandame (kai susergame patys ar kas nors iš arti-

VILNIAUSMIESTOGYVENTOJŲGYVENSENOSYPATUMŲTYRIMAI

ALGIRDAS JUOZULYNAS1,2, ANTANAS JURGELĖNAS1, RASA SAVIČIŪTĖ¹,², ALGIRDAS VENALIS1

1Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras,2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Algirdas Juozulynas, el.p. [email protected]



50

mųjų) [3, 9, 10,14]. Sveikata yra sudėtinga kompleksi-nė sąvoka. Sveikata - tai fizinė, psichinė ir socialinė ge-rovė, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. Ją sąly-goja daugelis komponentų, tokių kaip: žmogaus gyven-sena, gyvenamoji aplinka, jo mityba, fizinis aktyvumas, įpročiai, turi ar neturi darbą, kokiomis paslaugomis ir parama gali naudotis, kokios būklės yra juos supanti aplinka. Visi šie veiksniai ekonominiame ir socialinia-me kontekste sukuria įvairias sveikatos būsenas [4,11-13]. Sveikata yra tai, kaip atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus bei patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas.

Remiantis PSO,didžiausią įtaką sveikatai turi žmo-gaus gyvenimo būdas (50%), tada seka gyvenamoji aplinka ir paveldimumas (po 20%) ir tik 10% mūsų sveikatą veikia medicina ir jos laimėjimai. Taigi turime suvokti ir įsisąmoninti, kad už savo sveikatą ir gerą sa-vijautą esame atsakingi tik mes patys, o ne kiti asmenys (šeimos nariai, gydytojai, politikai, darbdaviai ir pan.) [5]. Kai pradėsime rūpintis savimi patys, tik tuo atveju mums galės padėti ir kiti, šiame procese galintys da-lyvauti žmonės. Tačiau pradėti rūpintis savo sveikata kartais nėra taip lengva kaip atrodytų iš pirmo žvilgs-nio. Daugeliui žmonių to nereikia ir jie to nenori, nes mano, kad tai bus per sunku padaryti. Tačiau neretai šis požiūris pasikeičia susidūrus su įvairiomis sveika-tos problemomis, susijusiomis su sveikos gyvensenos principų nesilaikymu. Sveika gyvensena – kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą [3]. Pradėti gyventi svei-kiau, daugiau judėti ir pan. žmogui, kuris dalį savo gy-venimo net nekreipė į tai dėmesio, yra sunku, tačiau pradžia visuomet būna sunki, bet reikalinga. Būtina pa-miršti visus pasiteisinimus ir priežastis, dėl ko atsitiko vienaip ar kitaip ir pasiryžti pradėti gyventi iš naujo, tik šį kartą pasirinkti sveikesnį kelią, kuris užtikrintų ma-žesnį sergamumą, gyvenimo kokybės gerėjimą, akty-vumą, didesnį darbingumą ir kt. Siekiant pradėti keisti savo gyvenimo būdą, būtinas ir pozityvus mąstymas, žmogus turi save įtikinti, kad jis gali tai pasiekti ir pa-daryti, kad jis tai moka. Negatyvias mintis reikia vyti šalin, būtina ugdyti pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, įsivaizduoti būsimą rezultatą, pokyčius. Tik tokiu atve-ju žmogus galės ką nors pasiekti ir pakeisti savyje.

Darbotikslas: išmokyti ir skatinti vilniečius mąsty-ti ir veikti sveikesnio gyvenimo būdo kryptimi. Diegti naują požiūrį į sąmoningą sveikos gyvensenos keitimą.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAIDarbas atliktas Vilniaus miesto savaivadybei finan-

suojant programą ,,Suaugusiųjų sveiko gyvenimo būdo ugdymas : sveika mityba, fizinio aktyvumo skatinimas, asmens higienos įgūdžių ugdymas“.Ši programa skirta įvairaus amžiaus Vilniaus miesto gyventojams, nepri-klausomai nuo jų išsilavinimo ar lyties. Įvairaus amžiaus žmonių grupėms buvo skaitomos paskaitos apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, jo naudą sveikatai bei buvo pasiūlyti modeliai, kurie leistų žmonėms lengviau įsisa-vinti tam tikrus sveikos gyvensenos principus. Prieš ir po mokymo apklausta per 140 Vilniaus miesto gyventojų.

Siekiant įvertinti programos dalyvių įpročius ir gy-venimo būdą bei įvykusius arba neįvykusius pokyčius buvo parengti dviejų tipų klausimynai (tyrimas susidėjo iš dviejų panašių klausimynų). Pirmasis klausimynas buvo pagrindinis, antrasis skirtas tik pokyčių įvertini-mui, kurie įvyko po tam tikro laiko. Parengtos anketos buvo skirtos padėti nustatyti tiriamųjų požiūrį į svar-biausias visuomenės sveikatos sritis, tokias kaip fizinis aktyvumas, mityba, gyvenimo būdas. Atsakymų ano-nimiškumas buvo garantuojamas. Pildydami anketas, respondentai turėjo atidžiai perskaityti klausimą ir vi-sus pateiktus atsakymo variantus bei išsirinkiti tą atsa-kymo variantą, kuris labiausiai atitinką jų požiūrį, įpro-tį ar gyvenimo būdą ir jį pažymėti. Kad tyrimas būtų sėkmingas, respondentų buvo prašoma, kad atsakyda-mi į kiekvieną klausimą jie būtų kiek galima rimtesni, atviresni ir nuoširdesni. Tyrimas buvo savanoriškas. Šis bandomasis tyrimas truko apie 3 mėnesius. Abiejų ap-klausų rezultatai buvo palyginti naudojant Wilkoksono suderintų porų testą (Wilcoxon matched pairs test) ir SPSS programą.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMASVykdant darbą apklausai įvykdyti buvo parengti du,

vienodo pobūdžio, klausimynai (pirmasis klausimynas

1 paveikslas. Respondentų šeiminė padėtis (pasiskirstymas %)

gyvenanesusituokę

51

buvo pagrindinis, skirtas įvertinti programos dalyvių įpročius ir gyvenimo būdą, antrasis (pakartotinis) skirtas tik pokyčių įvertinimui, kurie įvyko po tam tikro laiko).

Demografiniai duomenys. Apklausoje dalyvavo 140 respondentų (iš jų 28,6 % sudarė vyrai ir 71,4% moterys), gyvenančių Vilniuje. Respondentų amžiaus vidurkis siekė 61m. Didesnė dalis apklaustų respon-dentų gyveno su šeima, tai sudarė 51,4 %, arba vieni – 40%. 42,9 % sudarė susituokę asmenys (1 paveikslas).

Vykdant apklausas, didesnę dalį apklaustųjų sudarė pensinio amžiaus žmonės - 62,9 %, tuo tarpu dirban-tieji sudarė apie 32,8 % (bedarbiai – 4,3 %) visų tyrime dalyvavusių apklaustųjų. Didesnę dalį apklausiamųjų sudarė aukštąjį mokslą baigę respondentai (tokių buvo net 45 %). Atitinkamai turintis aukštesnįjį ir vidurinį išsilavinimą pažymėjo po 17,1 %, nebaigtas aukštasis – 15,7 %.

Siekiant įvertinti tiriamųjų asmenų požiūrį į savo sveikatą, buvo užduotas klausimas, kaip jie vertina ją. Pusė visų respondentų (50 %) savo sveikatos būklę įvertino kaip „gerą“, 41,4 % - kaip „vidutinišką“ ir tik 7,1% - ją vertino kaip „labai gerą“ (blogai savo sveika-tos būklę vertino 1,4 % respondentų).

Neabejojama, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių (RR) ir cholesterolio turintis maistas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas, nuolatinė nervinė įtampa, dislipidemija yra svarbūs kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, rizikos veiksniai [15].

Gyvensena ir žalingi įpročiai. Aplinkos sąlygos ir paveldimumas nulemia po 20 % mūsų sveikatos, svei-katos priežiūra – 10 %, o gyvensena nulemia net 50 % mūsų sveikatos. Tad pasirinkimas kaip gyventi yra labai svarbus nūdienos gyvenime. Būtina ugdyti sveiką mąstymą, keisti vartojimo įpročius, skatinti aktyviau ju-dėti ir pan. Siekiant įvertinti tyrime dalyvavusių respon-dentų įpročius, buvo užduota keletas klausimų apie alkoholio ir tabako vartojimą. Į klausimą „ar Jūs var-tojate alkoholį?“, 77,1 % apklaustųjų atsakė teigiamai, likusieji 22,9% teigė nevartojantys alkoholio apskritai. Siekiant išsiaiškinti alkoholinių gerimų vartojimo daž-numą buvo užduotas klausimas „ar Jūs dažnai vartojate alkoholinius gerimus?“. Į šį klausimą respondentai dau-giausia atsakė, jog jie alkoholinius gerimus vartoja retai (42,9 %), arba tik keletą kartų per mėnesį (24,3%). Tad įvertinus alkoholio suvartojimo dažnumą, galime teigti, kad tyrime dalyvavę respondentai alkoholinių gėrimų vartoja labai mažai. Taip pat siekiant įvertinti rūkymo paplitimą tarp tiriamųjų, buvo užduotas klausimas, ar

jie vartoja tabako gaminius (rūko cigaretes, tabaką ir pan.). Į šį klausimą teigiamai atsakė tik 5 % visų respon-dentų (šie respondentai pažymėjo, jog tabako gaminius vartoja kiekvieną dieną bei dažniausiai surūko iki nuo 5 iki 10 cigarečių per dieną).

Mityba.Pasaulio sveikatos organizacijos duomeni-mis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gy-vensenos ir mitybos. Prasta gyventojų mitybos būklė sąlygoja reikšmingą nutukimo, kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų paplitimo didė-jimą. Gyventojai dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produk-tus, o tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai. Todėl dau-gelyje įvairių priimtų, tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ir tarptautiniu, strategįjų raginama imtis visų įmanomų priemonių siekiant skatinti visuomenę sveikai maitintis bei ugdyti jų sąmoningumą. Tik sveika ir tinkama mi-tyba žmogų gali aprūpinti energija, organizmui reika-lingų medžiagų kiekiu bei užtikrinti normalų vystymąsi [16]. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti įvairiau-sių maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, angliavande-niai, riebalai, mineralinės medžiagos, vitaminai ar skai-dulos. Tačiau netinkamas šių medžiagų suvartojimo kiekis ir kai kuriais atvejais būdas gali būti antsvorio ir nutukimo priežastimi, taip pat nulemti įvairių ligų atsi-radimą. Manoma, kad gyventojų suvartojamo maisto davinio sudėtis turi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje, ypač riebalų rūgščių sudėtis ir jų suvartojami kiekiai [15]. Kadangi visų mums reikalingų maistinių medžiagų mes negalime gauti su kažkuriuo vienu pro-duktu, būtina vartoti kuo įvairesnį maistą. Kai valgomas įvairus maistas, labiau tikėtina, kad organizmo porei-kiai bus patenkinti [16].

Analizuojant mitybos įpročius, respondentų buvo prašoma anketoje pažymėti, kaip dažnai jie vartoja įvairus maisto produktus. 1 lentelėje pateiktas respon-dentų atsakymų pasiskirstymas.

Atsižvelgiant į tyrimo metu gautus duomenis (1 len-telė), dažniausiai kiekvieną dieną šviežias daržoves vartojo 35,7% visų apklaustųjų, vaisius ir uogas 25,7%, pieną, sūrį ir jų produktus 45,7 %, grūdinius produktus (duoną, dribsnius, makaronus ir pan.) 72,1%, augali-nius riebalus – 51,4 %, sviesto ir kitų gyvulinės kilmės riebalų suvartojimo dažnumas buvo (panašus procentų pasiskirstymas buvo ir tarp tiriamųjų, kurie juos varto-jo 1 – 2 kartus per savaitę) 25,7 %, cukraus suvartoji-mas siekė 48,6 %, o druskos 59,3%. Vertinant druskos suvartojimą, papildomai buvo užduotas klausimas, ar respondentai dažnai sūdo jau pagamintus patiekalus. Į šį klausimą respondentai dažniausiai atsakė, kad tai

52

daro „labai retai“ – 32,9 %, arba „niekada“ – 36,4 % (2 lentelė).

Dažniausiai 1 – 2 kartus per savaitę respondentai vartojo bulves (40 %), vaisius ir uogas (35 %), žuvį ir jos produktus (37,1 %), baltą mėsą ir jos produktus (31,4 %), sviestą ir kitus gyvulinius riebalus (27,1 %), kiaušinius (42,9 %) bei įvairius saldumynus ir pyragus (35,7 %).

Cukraus nevartoja arba jį vartoja retai apie 29,3 % respondentų, druskos – 12,1 %.

Siekiant išsiaiškinti valgymų dažnį per dieną (kitaip tariant valgymo režimą), respondentų buvo prašoma parašyti, kiek kartų per dieną jie valgo. Suaugusiems patariama valgyti nuo 3 iki 6 kartų per dieną bei valgyti ne dažniau kaip kas 3 valandas ir ne rečiau kaip kas 4 valandas. Be to, toks maitinimasis turėtų būti regulia-rus. Į šį klausimą 20 % atsakė, kad valgo 4 kartus per dieną, 37,9 % - 3 kartus, nuo 2 iki 3 kartų – 17,9 %, o 4 kartus ir daugiau – 14,3 % visų apklaustųjų.

Vanduo yra labai svarbus žmonių organizmui, jis palaiko virškinimo, smegenų, širdies, plaučių ir raume-nų veiklą. Žmogui per dieną rekomenduojama išgerti/

suvartoti apie 2 – 3 litrus skysčių (tai ne tik vanduo, sultys ar kiti gėrimai, kadangi skysčių galima gauti ir su maistu valgant vaisius, daržoves ir pan.). Siekiant išsiaiškinti, kiek respondentai per dieną išgeria van-dens, buvo užduotas klausimas „kiek stiklinių (200 ml) vandens Jūs išgeriate per dieną?“. Dažniausiai respon-dentai pažymėjo, jog jie išgeria nuo 3 iki 4 stiklinių vandens per dieną, atitinkamai tai sudarė nuo 24,3 % iki 25 %.

Atliekant pakartotinę apklausą, reikšmingesnių sta-tistinių skirtumų nebuvo pastebėta, tam įtakos (kaip ir fiziniam aktyvumui) galėjo turėti pasirinktas trumpas programos įgyvendinimo ir apklausų vykdymo laikas. Tačiau buvo pastebėta, kad respondentai šiek tiek dau-giau pradėjo vartoti šviežių daržovių ir vaisių bei uogų. Taip pat padidėjo augalinių aliejų suvartojimas (3 len-telė).

Fizinis aktyvumas. Reguliari fizinė veikla (pavyz-džiui, mankšta, vaikščiojimas, bėgiojimas ir pan.) yra vienas pagrindinių sveiko gyvenimo veiksnių. Priklau-somai nuo fizinių žmogaus galimybių bei kitų svarbių sveikatą veikiančių veiksnių, fizinė veikla yra vienas iš geriausių būdų išsaugoti ir tausoti sveikatą, didinti sveikatingumą ir ilgaamžiškumą, ji padeda išvengti nu-tukimo pavojaus. Aktyvi fizinė veikla gerina aerobinį ištvermingumą, didina raumenų jėgą bei juos stiprina, gerina lankstumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Tam ti-kra fizinė veikla, atsižvelgus į žmogaus amžių, sveika-tos būklę bei kitus veiksnius, yra labai svarbi prevencinė priemonė, padedanti žmonėms ilgesnį laiką išlikti ener-gingesniems, judresniems bei savarankiškesniems [7].

Žinant teigiamą fizinės veiklos poveikį sveikatai, respondentams dalyvavusiems abejose apklausose, buvo užduotas klausimas, ar jie yra patenkinti savo fizine būkle. Į šį klausimą teigiamai atsakė 45 % res-pondentų, 38,6 % atsakė, kad nei labai patenkinti, nei nepatenkinti, o 16,4 % buvo nepatenkinti savo fizine būkle. Atitinkamai į klausimą, kaip respondentai ver-tina savo fizinę būklę, atsakymų pasiskirstymas pro-centais buvo panašus (42,1 % respondentų savo fizinę būklę įvertino kaip vidutinišką, 41,4 % - kaip gerą, ta-

Ar dažnai sūdote jau pagamintus patiekalus? (išreikšta %)

Niekada 36,4 %Labai retai 32,9 %Retai 16,4 %Dažnai 4,3 %Visada (kasdien) 10,0 %

Švie

žios

dar

žovė

s (iš

skyr

us b

ulve

s) ir

an

kštin

iai p

rodu

ktai

Bul

vės

Vais

iai i

r uo

gos

Žuv

is ir

jos p

rodu

ktai

Bal

ta m

ėsa

ir jo

s pr

oduk

tai (

višt

iena

, ka

laku

tiena

, tri

ušie

na)

Rau

dona

mės

a (j

autie

na,

kiau

liena

, ver

šien

a)

Pien

as, s

ūris

ir jo

pr

oduk

tai

Grū

dini

ai p

rodu

ktai

(d

uona

, dri

bsni

ai,

mak

aron

ai ir

pan

.)

Aug

alin

į ar

alyv

uogi

ų al

iejų

, mar

gari

ną

Svie

stą

ir k

itus

gyvu

liniu

s rie

balu

s

Kia

ušin

ius

Sald

umyn

us ir

pyr

agus

Cuk

rų (s

u ar

bata

, kav

a ir

pan

.)

Dru

ską

P<0,

001

ns

p<0,

001

ns ns ns ns ns

P<0,

05

ns ns ns ns ns

1 lentelė. Respondentų maisto produktų vartojimo dažnu-mas

Kie

kvie

ną

dien

ą

3 - 4

ka

rtus

per

sa

vaitę

1 –

2 ka

rtus

per

sa

vaitę

Kel

etą

kart

ų pe

r m

ėnes

į

Ret

ai a

rba

niek

ada

Šviežios daržovės (išskyrus bulves) ir ankštiniai produktai

35,7 % 34,3 % 25,7 % 4,3 % -

Bulvės 14,3 % 29,3 % 40,0 % 13,6 % 2,9 %Vaisiai ir uogos 25,7 % 29,3 % 35,0 % 8,6 % 1,4 %Žuvis ir jos produktai 6,4 % 36,4 % 37,1 % - 20,0 %Balta mėsa ir jos produktai (vištiena, kalakutiena, triušiena)

6,4 % 30,0 % 31,4 % 25,0 % 7,1 %

Raudona mėsa (jautiena, kiauliena, veršiena)

4,3 % 17,9 % 25,0 % 28,6 % 24,3 %Pienas, sūris ir jo produktai

45,7 % 30,7 % 15,0 % 2,9 % 5,7 %Grūdiniai produktai (duona, dribsniai, makaronai ir pan.)

72,1 % 13,6 % 12,9 % 1,4 % -

Augalinį ar alyvuogių aliejų, margariną

51,4 % 22,9 % 15,7 % 7,1 % 2,9 %Sviestą ir kitus gyvulinius riebalus

25,7 % 20,0 % 27,1 % 12,9 % 14,3 % Kiaušinius 5,0 % 16,4 % 42,9 % 25,75 % 10,0 %Saldumynus ir pyragus 15,7 % 13,6 % 35,7 % 20,0 % 15,0 %Cukrų (su arbata, kava ir pan.)

48,6 % 8,6 % 8,6 % 5,0 % 29,3 %Druską 59,3 % 10,7 % 7,9 % 10,0 % 12,1 %

2 lentelė. Pagamintų patiekalų sūdymo dažnumas išreikštas procentais

3 lentelė. Pagrindinių maisto produktų suvartojimas

53

čiau net 12,1% ją įvertino kaip prastą). Į klausimą, ar respondentai mankštinasi, teigiamai atsakė 64,3 % visų apklaustųjų, likusieji 35,7 % atsakė neigiamai. Tačiau kiekvieną dieną mankštinasi šiek tiek mažiau nei pusė apklaustų respondentų – apie 41,4 %. Ne kiekvieną dieną mankštinasi – 25 % visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Dažniausiai respondentai mankštinasi iki 15 min (2 pav.).

Siekiant išsiaiškinti, ar tyrime dalyvavę responden-tai, atsižvelgiant į jų fizinę būklę, pakankamai juda, vaikšto pėstute, buvo užduotas klausimas, ar jie dažnai vaikšto. Į šį klausimą teigiamai atsakė 78,6 % respon-dentų. Dažniausiai vaikščiojimui/ėjimui respondentai skiria iki 30 min. (30,7 %) (3 pav.).

Atlikus pakartotinę respondentų apklausą, buvo pa-lyginti abiejų vykdytų apklausų duomenys (duomenys lyginti naudojantis Wilkoksono suderintų porų testu). Atsižvelgiant į gautus abiejų apklausų duomenis nusta-tyta teigiama sveikatos tausojimo tendencija. Tyrimus planuojama tęsti ir 2012 metais apimant didesnį skai-čių ir įvairaus amžiaus vilniečių. Tačiau įvertinus jau šiuos duomenis, galima pasidžiaugti, kad žmonės vis labiau pradeda rūpintis savo sveikata, daugiau juda, mankštinasi bei tam skiria daugiau laiko.

IŠVADOS1. Tyrimai parodė, kad net 35,7% vilniečių kie-

kvieną dieną vartojo šviežias daržoves ir 25,7% var-tojo vaisius ir uogas. Daugiausia (net 40% miestie-čių) net du kartus per savaitę vartojo bulves ir 31,4% vartojo mėsą ir jos gaminius. Vertinga tai, kad didžioji dauguma apklaustųjų teigė, kad vidutiniškai per dieną išgeria tris ar net keturias stiklines vandens.

2. Per 78,0% apklaustųjų per dieną aktyviai judė-jo, sportavo tam skirdami nuo valandos iki 30 minučių savo laisvalaikio. Dauguma vilniečių su entuziazmu aktyviam sportui panaudojo ir teigiamai vertino Vil-niaus miesto Savivaldybės atskiruose rajonuose įreng-tus įvairius sporto treniruoklius.

Literatūra1. Sveikata ES. Prevencija ir sveikos gyvensenos propaga-

vimas http://ec.europa.eu/health-eu/health_in_the_eu/prevention_and_promotion/index_lt.htm

2. Sveikata XXI amžiuje. PSO, 1998.3. Poškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius, 2004.4. Karlaitis T. Sveikas žmogus yra vertingiausias gamtos kūri-

nys. 2000 Vilniaus sveiko miesto biuras http://www.vsmb.lt/sampraa-ta.php3

5. Lenart T. Sveikata ir atsakomybė. 2008. http://www.svei-kasirjaunas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=68&Itemid=89

6. Juozulynas A., Savičiūtė R., Butikis M., Jurgelėnas A., ir kt. Healthy lifestyle pecularity of older people. Sveikatos mokslai, 2010; 5(20):3519 – 3623.

7. Juozulynas A., Savičiūtė R., Jurgelėnas A., ir kt. Penkių Eu-ropos šalių pagyvenusių žmonių sveikatos resursai ir pastangos juos didinti. Sveikatos mokslai, 2011; 2(21): 5 – 10.

8. „Gyvenimo kokybės įvertinimo 2001–2004 metų progra-ma“. Vilnius, 2001.

9. Europos Bendrijų Komisija. Baltoji knyga dėl Europos stra-tegijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu, susijusioms sveikatos pro-blemoms spręsti. Briuselis, KOM (2007) 279.

10. Global strategy on diet, physical activity and health. WHA 57.17, Geneva, World Health Organization; 2004.

11. Europos kovos su nutukimu chartija. Patvirtinta PSO regio-ninio biuro Stambule (Turkija) vykusioje PSO Europos konferencijoje „Mityba ir fizinis aktyvumas sveikatai“, 2006 m. lapkričio 16 d.

12. Didactical kit for social and Health Mediators. Project CHANGE, 2010

13. Visuomenės sveikata. Mityba ir fizinis aktyvumas. Pasku-tinį kartą atnaujinta: 27/11/2011 http://ec.europa.eu/health/nutrition_physical_activity/policy/index_lt.htm

14. Vikipedija, laisvoji enciklopedija http://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvensena

15. Barzda A., Bartkevičiūtė R., Abaravičius J. A., Stukas R., Šatkutė R. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika, 2009; 1(15): 53–58.

16. Sveikos mitybos rekomendacijos (I dalis). http://gyvense-na.sveikas.lt/lt/sveikas_maistas/sveikos_mitybos_rekomendacijos_i_dalis/

2 pav. Respondentų mankštinimosi trukmė (pasiskirstymas %)

3 pav. Respondentų vaikščiojimui skiriamo laiko pasiskirs-tymas procentais

ISSN1392-6373 Volume22,Number1,2012 ... · temos atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui ser-...

Documents

Transcript of ISSN1392-6373 Volume22,Number1,2012 ... · temos atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui ser-...