1

www.sac.smm.lt

ISSN 1648-5874

Šalčios aleliumai

12 psl.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOSVASARIS

2010’2/291

2 psl.

Pažintis su profesijomis

Numerio tema:Mokymasis. Studijos. Karjera 2010

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

Pa ro do je „Mo ky ma sis. Stu di jos. Kar je ra 2010“ – „Ka ra lių pa sa ka“. Šį kos tiu mų šou į Lie tu vos pa ro dų cen trą LI TEX PO at ve žė VšĮ Kau no pa slau gų ver slo dar buo­to jų pro fe si nio ren gi mo cen tras. Apie pa ro dą pla čiau – 2–5 „Švie ti mo nau jie nų“ pus la piuo se ir prie de „Pro fe si nė kar je ra“.

Abiturientų dienaŠvie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po na vi čius at sa ko į abi tu rien tų klau si mus

3 psl.

Ta vo stu di jos – ta vo at ei ties pro gra maRe por ta žas iš ŠMM su reng tos kon fe ren ci jos „Rin kis at sa kin gai: ta vo stu di jos – ta vo at ei ties pro gra ma“

4 psl.

Patirties beieškant

Ne šventieji puodus lipdoPri sta to me dis ku si ją „Iš šū kiai švie ti mui XXI­aja me am žiu je“

6 psl.

Universitetas – mokyklai

Mo kyk los sėk mė – vals ty bės sėk mėAp skri to jo sta lo dis ku si ja M. Ro me rio uni ver si te te

8 psl.

Sau ges nio in ter ne to die na

Gal vok prieš skelb da mas10 psl.

Tę sia ma ben dra dar bia vi mopro gra ma „Ži li be ras“

„Švietimo panoramos“ Priedas „Profesinė karjera“

2

Pa ro dą „Mo ky ma sis. Stu­di jos. Kar je ra 2010“ ati da rė LR Sei mo Pir mi nin kė Ire na De­gu­tie­nė, švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na­vi­čius. „Ši pa ro da yra ga li my­bių pa ro da. Mes no ri me, kad jau ni mas rink tų si stu di jas, dar bą ir gy ve ni mą Lie tu vo­je, rei kia su stab dy ti pro tų nu te kė ji mą. Ma nau, kad šis ren gi nys yra pui ki ga li my bė su si pa žin ti, įver tin ti ir tei­sin gai pa si rink ti. Pa ro do je daug dė me sio ski ria ma pro fe si niam mo ky mui. Ir tai yra ge rai, nes Lie tu vo je kol kas, skir tin gai nei Eu ro po je, do mė ji ma sis pro fe si ja nė ra toks di de lis. Mū sų ša ly je vi sų pir ma gal vo ja ma apie stu di jas uni ver si te tuo se“, – pa ro do je sa kė Sei mo Pir mi nin kė.

Pa sak I. De gu tie nės, ge rai, kad ren gi­ny je lau kia mi ir ieš kan tie ji dar bo, ir pa­si ren gu sie ji keis ti sa vo pro fe si ją ar kel ti kva li fi ka ci ją, ir nu ta ru sie ji grįž ti į kaž ka da nu trauk tas stu di jas. Tai reiš kia, kad per tris pa ro dos die nas ap čiuo pia mos nau dos čia ga lės ras ti kiek vie nas iš mū sų.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po­na vi čius taip pat ak cen ta vo, kad šie met pa ro da vyks ta, pa dė jus pa ma tus stu di jų ir aukš to jo moks lo per tvar kai, kai yra kur kas ma žiau ne ži no my bės. Jis kvie tė be si­džiau giant tarp tau tiš ku mu ne pa mirš ti sa vo ša lies mo kyk lų ir pa si nau do ti tu ri mo mis stip rio sio mis pu sė mis.

Ak cen tAs – kAr je ros te mA

Pa ro do je ak cen tuo ta kar je ros te ma. Va do vams, ap si lan kiu siems ren gi ny je, bu vo siū ly ta dau giau nei 60 pro gra mų apie stra te gi ją, val dy mą, rin ko da rą, fi­nan sus ir kt. ISM Va dy bos ir eko no mi­kos uni ver si te tas su pa žin di no su va do vų ma gist ran tū ros stu di jo mis, ku rių mo de lis adap tuo tas pa gal Nor ve gi jos va dy bos mo­kyk los (BI Nor we gian Scho ol of Ma na ge­ment) tai ko mą stu di jų mo de lį. Per pir mą kar tą Lie tu vos pa ro dų ir kon gre sų cen tro LI TEX PO bei part ne rio „CV On li ne“ or­ga ni zuo tą Kar­je­ros­die­ną in for ma ci jos ra do dau ge lis. Te ori nes ži nias lan ky to jai ga lė jo iš ban dy ti ir prak tiš kai – su si tik ti

mo ky ma sis. stu di jos. kar je ra

Aš tun to jo je tarp tau ti nė je aukš to jo moks lo, pro fe si nio mo ky mo ir kva li fi ka ci jos kė li­mo pa ro do je „Mo ky ma sis. Stu di jos. Kar je ra 2010“ da ly va vo 96 mo ky mo įstai gos, or ga ni za ci jos, ins ti tu ci jos iš 12­os ša lių. Pir mą ją pa ro dos die ną abi tu rien tai ga lė jo su si pa žin ti su vi sų Lie tu vos ir da ly va vu sių už sie nio ša lių uni ver si te tų, di džiau sių ko­le gi jų bei pro fe si nio mo ky mo mo kyk lų pro gra mo mis ir pa siū ly mais, iš si aiš kin ti sto­ji mo są ly gas. Stu den tai tu rė jo ga li my bę gau ti in for ma ci jos apie aukš tes nes stu di jų pa ko pas, ga li my bes tęs ti moks lus už sie ny je, su si pa ži no su sėk min go įsi dar bi ni mo sub ti ly bė mis. Pa ro do je da ly va vo uni ver si te tai iš to kių ša lių kaip Ka na da, Vo kie ti ja, Ru si ja, Pran cū zi ja, Di džio ji Bri ta ni ja ir kt. Stu di jas už sie nio ša ly se pri sta tė 28 mo ky mo įstai gos. Pir mą kar tą pa ro do je da ly va vo uni ver si te tai iš Suo mi jos, Ru si jos, Vo kie ti jos.

Taip pat pir mą kar tą pri sis ta tė ką tik star ta vu si tarp tau ti nės or ga ni­za ci jos „Smart brand“ in ter ne ti nė sve tai nė „Mi nu le“, skir ta be si do­min tiems stu di jo mis sve čio se ša ly­se. Or ga ni za ci ja „Kas tu In ter na­tio nal“, įsteig ta tam, kad pa dė tų žmo nėms su si pa žin ti su stu di jo mis už sie nio ša ly se, pa ro do je tvir ti no tei kian ti ne ša liš ką in for ma ci ją ir ly din ti bū si mą stu den tą vi so sto­ji mo me tu.

Pa ro do je su reng ta: 26 kon fe­ren ci jos, dis ku si jos, se mi na rai, pri sta ty mai.

su pa ro do je da ly va vu siais darb da viais bei ap tar ti dar bo ir kar je ros ga li my bes jų įmo nė se. „CV On li ne“ se mi na ruo se bu vo ap žvelg ta Lie tu vos dar bo rin kos si tu a ci ja, ten den ci jos ir per spek ty vos, pa tar ta, kaip ir kur ieš ko ti tin ka mų dar bo pa siū ly mų, ana li zuo ti mo ty va ci nių laiš kų ir gy ve ni mo ap ra šy mų pa vyz džiai. Pa ro dos lan ky to jai su ži no jo apie pa si ruo ši mo po kal biui dėl dar bo svar bą, bu vo pri min tos ti pi nės šio po kal bio klai dos, ieš ko ta at sa ky mų į klau­si mus: ką da ry ti ne te kus dar bo? O gal tai tik nau jų ga li my bių pra džia?

Vil niaus mies to ir ap skri ties ver sli nin kų darb da vių kon fe de ra ci ja in for ma vo, ko kie spe cia lis tai rei ka lin gi šian die nos dar bo rin kai. Kon fe de ra ci jos pre zi den tas Rim­vy­das­Ja­si­na­vi­čius­šia te ma skai tė pra ne­ši mą. Bu vo įžvelg tos ke lios vy rau jan čios ten den ci jos: darb da viai ne be taip ak ty viai kaip prieš ke le tą me tų, bet vis dėl to ieš ko jo dar buo to jų ir spe cia lis tų. Pri imant į dar bą, svar biau siais kri te ri jais ta po kom pe ten ci ja, dar bi nė pa tir tis, as me ni nių sa vy bių ati tik tis įmo nės iš kel toms ver ty bėms. Pa grin di nės kliū tys, truk dan čios bū si mam dar buo to jui įsi dar bin ti, yra są ži nin gu mo, at vi ru mo sto ka, pa tai ka vi mas bū si mam darb da viui. Ieš kan tie siems dar bo bu vo suor ga ni zuo tas se mi na ras apie pir mo jo įspū džio svar bą. Čia įvaiz džio spe cia lis tai pa tei kė dau gy­bę prak ti nių pa ta ri mų. Pra de dan tie siems pla nuo ti sa vo at ei tį įdo miu ta po ug do mo jo va do va vi mo (angl. „co a ching“) se mi na ras „Kaip su pras ti, kuo no riu bū ti?“ Kar je ros pla na vi mas ne at sie ja mas nuo pa si rin ki mo kur stu di juo ti – ug do mo jo va do va vi mo spe cia lis tai ieš ko jo at sa ky mų į klau si mus: ko dėl svar bu tu rė ti sa vo, o ne tė vų ar vi­suo me nės pri mes tą tiks lą? Ko dėl svar bu

stu di juo ti tai, kas pa tin ka tau, o ne tai, kas po pu lia ru ar ma din ga?

UAB „Mars Lie tu va“ pa ro dos lan ky to­jams pri sta tė uni ka lią or ga ni za ci jos kul tū­rą, kar je ros ir ta len tų ug dy mo pro gra mas, ga li my bes at lik ti prak ti ką kom pa ni jo je. Pa sak ben dro vės per so na lo va do vės Da­lios­Vit­ku­vie­nės, kom pa ni jo je „Mars Lie tu va“ spe cia lis tai tu ri vi sas ga li my bes įgy ven din ti am bi cin giau sius sa vo tiks lus, to bu lė ti, mo kan tis iš di džiu lę tarp tau ti nio ver slo pa tir tį su kau pu sių ko le gų, kil ti kar je ros laip tais. Kom pa ni jos kul tū ros pa grin das – „pen ki prin ci pai“: ko ky bė, at sa ko my bė, ben dra dar bia vi mas, efek­ty vu mas, ne pri klau so mu mas. Nors jo je dir ba dau giau nei 800 žmo nių, dar buo­to jams su tei kia ma ypač daug lais vės ir at sa ko my bės už sa vo spren di mus.

Pa ro dos lan ky to jus UAB „Mars Lie­tu va“ su pa žin di no su sa vo ly de rių bei spe cia lis tų ug dy mo pro gra mo mis, su nuo­la ti nio to bu lė ji mo ir ma ža reikš mių veik lų at si sa ky mo prak ti ka „Le an“.

Se niau siai Lie tu vo je vei kian tis maž me­ni nės pre ky bos tin klas ir di džiau sias darb­da vys Bal ti jos ša ly se UAB MA XI MA LT pa na šaus po bū džio pa ro do je da ly va vo pir mą kar tą. Anot Per so na lo de par ta men to di rek to rės Me­to­di­jos­Vi­dū­nai­tės, ben dro­vė ga li pa siū ly ti dar bą ne tik ka si nin kams, bet ir pre ky bos, ga my bos, lo gis ti kos, in­for ma ci nių tech no lo gi jų, per so na lo ir ki tų sri čių spe cia lis tams.

Pa­ro­dą „Mo ky ma sis. Stu di jos. Kar je ra 2010“­ ren­gia­Lie­tu­vos­ pa­ro­dų­ cen­tras­LI TEX PO bei Lie tu vos Res pub li kos švie­ti mo ir moks lo mi nis te ri ja

Mū­sų­inf.

Pa ro dos šū kis – „Ži nios – pro tin ga in ves ti ci ja“

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

3

Sa lė je ne li ko nė vie nos tuš čios vie tos: mo ki niai, mo ky to jai ir tė vai at vy ko iš pir mų lū pų iš girs ti jiems itin svar bios in for ma ci jos. „Ti­kiu, kad vi si, ku rie yra šio je sa lė je – smal sūs ir mo ty vuo­ti. No rė čiau, kad šian die nis mū sų ben dra vi mas pa dė tų jums pri im ti at sa kin gus spren di mus. Aš, žvelg da mas vi siems į akis, sa kau – Lie tu­vo je yra iš ko rink tis“, – su si rin ku sie siems kal bė jo mi nist ras G.­Ste­po­na­vi­čius.

jIe tI kĖ jo sI IŠ GIrs tI...

Ka ro lis, abi tu rien tas: Stu den tas, pa ė męs pa sko lą, iš kart tu ri įmo kė ti tam tik rą su mą pi ni­gų – nu sta ty ti 5 proc. pa lū ka nų, ku rios, pa bai gus stu di jas, ky la iki tuo me tu ga lio jan čios pa lū ka nų nor mos. Ar taip yra iš tie sų?G.­ Ste­po­na­vi­čius: Yra dau giau nei

19 tūkst. ne mo ka mų studijų vie tų. Vi­si čia su si rin kę tu ri šan są gau ti stu di jų krep še lį. Ta čiau, jei gu tek tų im ti pa sko lą, svar bu ži no ti – ją ga li te im ti eu rais ar ba li tais. Tiems, ku rie šie met pa sko lą ėmė eu rais, pa lū ka nų dy dis bu vo 3,7 proc. ar net ma žiau, ku rie – li tais, pa lū ka nų dy dis svy ra vo 8–9 proc., ta čiau pa lū ka nas, ku­rios vir ši ja 5 proc., den gia vals ty bė. Kol stu di juo ja te, pa sko los grą žin ti ne rei kia. Pa lū ka nos per skai čiuo ja mos kas 3 mėn. Jei gu, bai gus moks lus, pa ja mos ne lei džia grą žin ti pa sko los, nu ma ty ta ga li my bė ati dė ti pa sko los grą ži ni mą net ke le tą kar­tų. Be to, kol jūs baig si te stu di jas, esa me įsi pa rei go ję ieš ko ti lanks tes nių pa sko lų grą ži ni mo bū dų.Eg­lė­Drun­gi­lai­tė,­Vals­ty­bi­nis­stu­di­jų­

fon­das: Ne pa mirš ki te, kad pa sko lų grą­ži ni mas pra si de da, pra ėjus vie ne riems me tams po stu di jų bai gi mo. Ją rei kia grą­žin ti per 15 me tų. Pa sko la ga li bū ti to kio dy džio, kiek kai nuo ja vie ne rių me tų jū sų pa si rink tos stu di jos. Taip pat ga li ma pa­im ti pra gy ve ni mo iš lai doms skir tą pa sko lą (6500 Lt) ar pa sko lą stu di joms už sie ny je pa gal mai nų pro gra mas (7800 Lt). Tai gi vi si tu ri te pui kias ga li my bes stu di juo ti...

Po vi las, abi tu rien tas: Jei gu įsto jęs į ne mo ka­mas stu di jas po me tų nu spręs čiau per ei ti ki tur, ar man tek tų grą žin ti pi ni gus, ku rie bu vo pa nau do ti ma no moks lams?G.­Ste­po­na­vi­čius: Ga li my bę per ei ti į

ki tą stu di jų pro gra mą tu ri te vi si. Stu di jų krep še lis ke liaus kar tu su ju mis. Ta čiau,

Abiturientų diena

Pir mą ją pa ro dos die ną ren gi niai bu vo ski ria mi abi tu rien tams. Tą dien su mo ki niais, mo ky to jais, tė vais ir vi sais, be si do min čiais per mai no mis aukš ta ja me moks le, su si ti­ko švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius. At vi rų dis ku si jų te ma – „Rin kis at sa kin gai: ta vo stu di jos – ta vo at ei ties pro gra ma“.

jei gu kal ba te apie ga li my bę mes ti stu di­jas, jau per pir mą jį se mest rą tu rė tu mė te su pras ti, kad „įsė do te ne į tas ro ges“. Šiuo at ve ju pa si trau ki mas iš stu di jų ne tu rė tų jo­kių fi nan si nių pa sek mių. Jei gu nu sprę si te mes ti stu di jas vė liau kaip po se mest ro, teks pa deng ti iki 50 proc. stu di jų kai nos. Aiš ku, čia taip pat esa ma tam tik rų iš ly gų: jei gu iš lai ky ti eg za mi nai ir įskai tos – į tai at si žvel gia ma.

Do vy das, abi tu rien tas: Ko kios ša lies pa tir ti mi re mia tės, įgy ven din da mi aukš to jo moks lo re for­mą? Ar lo giš ka, kad stu den tas rink tų si mo ka mas stu di jas Lie tu vo je, kai už tą pa čią su mą ga li stu di juo ti už sie ny je? Ar ne mąs tė te apie An gli jos vals ty bė je pri im tą pa sko lų mo de lį, kai nu sta to­mos tam tik ros „lu bos“? G.­Ste­po­na­vi­čius: Ana li za vo me bri tų,

veng rų, aust ra lų pa sko lų mo de lius. Jų pa sko lų grą ži ni mas su sie tas su pa ja mo­mis. Ta čiau An gli jo je vi si stu den tai mo ka už moks lus. Mū sų Kon sti tu ci ja nu ma to miš rią sis te mą, kai da lis stu den tų mo ka už moks lą, o ki ta ne. Mū sų re for ma re­mia si tiek bri tiš ku, tiek skan di na viš ku mo de liu, ta čiau gy ve na me Lie tu vo je ir at si žvel gia me į sa vo ša lies pa tir tį. Kaip jau bu vo mi nė ta, pa sko lų nie kas ne rei ka laus grą žin ti tuo met, kai ne tu rė si te pa kan ka mai pa ja mų. Da bar ti nė aukš tų jų mo kyk lų kon­ku ren ci ja su da rys są ly gas ko ky biš kes nėms stu di joms, to dėl stu di jos už sie ny je ne be­at ro dys taip vi lio jan čiai. Jūs esa te spren­di mų ašis ir ga li te pa si rink ti ne abe jo ti nos ko ky bės stu di jas Lie tu vo je.

Lau ra, abi tu rien tė: Kiek klai dų ke ti na te pa da­ry ti šių me tų eg za mi nų re zul ta tuo se?G.­Ste­po­na­vi­čius: Ti ki mės ne pa da ry­

ti. Pra ėju siais me tais įsi vė lu si klai de lė, skai čiuo jant eg za mi nų re zul ta tus, bu vo pa ste bė ta. Vė liau at lik ti per skai čia vi mai tik pa ge ri no mo ki nių re zul ta tus. Mes pri imam šį iš šū kį... Siek si me, kad tech­no lo gi niai mū sų spren di mai už si tar nau tų jū sų pa si ti kė ji mą.Sau­lius­Zy­bar­tas,­Na­cio­na­li­nis­eg­za­

mi­nų­ cen­tras: At li ko me tech no lo gi nės

sis te mos au di tą, pri ėmė me tam tik rus spren di mus, pa dė sian čius iš veng ti klai­dų. Šie met net gi pa kuo jant už duo tis nė vie nas dar buo to jas prie jų ne pri si lies. Iš spaus di ni mo ma ši nų jos bus pa ima mos jau su pa kuo tos.

To mas, stu den tas: Ko kias ga li my bes tu ri stu den tas, įsto jęs į mo ka mą vie tą, ta čiau se si­ją iš lai kęs aukš tais ba lais? Ar jis ir to liau tu rės mo kė ti?G.­ Ste­po­na­vi­čius: Ga li my bės yra

ke lios: jei gu kur se kas nors iš kris tų iš ne mo ka mos vie tos, o jūs pa gal moks lo re zul ta tus bū tu mė te pir mo je ar ant ro je vie to je – tu rė tu mė te vi sas ga li my bes už­im ti iš kri tu sio jo vie tą. An tra ga li my bė – po dve jų stu di jų me tų bus per žiū ri mi re zul ta­tai, tuo met vėl gi ga lė si te už im ti ne mo ka­mą vie tą. Taip pat 10 proc. stu den tų, ku rie ge rai mo kė si ir pa sie kė pui kių re zul ta tų, ga lės gau ti vi są įmo kų kom pen sa ci ją.

Eg lė, mo ky to ja: Gir dė jau, kad sto jant į pe da­go gi nes stu di jas rei kės lai ky ti mo ty va ci nį tes tą. Ar ne bū tų ge riau, jei bai gę moks lus stu den tai ne gau tų di plo mų, o tam tik rą lai ką pa dir bė tų mo kyk lo je?G.­Ste­po­na­vi­čius: Prieš skir da mi vals­

ty bės pi ni gus stu di joms, no ri me ma ty ti bent mi ni ma lų stu den to nu si tei ki mą bū ti mo ky to ju. To dėl ir nu spren dė me, kad vie no pe da go go ren gi mą fi nan suo si me dvi gu bai di des ne su ma, ta čiau ne reng si me jų tiek daug kaip iki šiol. Sto jan tie ji ra šys mo ty va ci nį tes tą ir bent pu sė jų gaus 400 li tų ska ti na mą sias sti pen di jas.

„Pri­ėmi­mas­ į­ aukš­tą­sias­mo­kyk­las­šie met bus ne mo ka mas“,­–­per­dis­ku­si­ją­pra­ne­šė­Lie­tu­vos­aukš­tų­jų­mo­kyk­lų­aso­cia­ci­jos­ben­dra­jam­pri­ėmi­mui­or­ga­ni­zuo­ti­(LA­MA­B­PO)­pre­zi­den­tas­prof.­Pra­nas­Ži­liu­kas.­ „Struk tū ri nių fon dų pa ra ma nu ma ty ta 3­iems me tams. Ne rei­kės mo kė ti ir už sto ja muo sius eg za mi nus ar pra šy mų ko re ga vi mą. Šie met net gi spe cia ly bių iš dės ty mo tvar ka pra šy me pir ma ja me sto ji mų eta pe nie ko ne lems, ji bus svar bi tik ant ra ja me. Su si mo kė ti teks tik re gist ra ci jos mo kes tį, jau įsto jus į uni ver si te tą. Sto ji mas vyks in ter ne tu, į uni ver si te tą ar ki tą aukš tą ją mo kyk lą teks at vyk ti tik pa si ra šy ti mo ky mo si su tar tį“, – pa brė žė LA MA B PO pre zi den tas.

Be si bai giant dis ku si jai, švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po na vi čius abi­tu rien tus ra gi no ne bi jo ti ir mu gė je da ly­vau jan čioms aukš to sioms mo kyk loms už duo ti vi sus, net ir kom pro mi tuo jan čius, klau si mus.

Mū­sų­inf.

Studijos

Renatos Česnavičienės nuotr.

4

Mo ky ma sis. Stu di jos. Kar je ra

ta vo stu di jos – ta vo at ei ties pro gra maŠiuo šū kiu Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos or ga ni zuo tą kon fe ren ci ją pra dė jo švie ti­

mo ir moks lo vi ce mi nist rė Ne ri ja Pu ti nai tė. Vi sas tris pa ro dos „Stu di jos. Moks las. Kar je ra 2010“ die nas ne pa liau ja mai ai dė jo fra zė – „Rin kis at sa kin gai“. Ją dar kar tą pa kar to jo ir vi ce mi nist rė: „Bai gę vi du ri nę mo kyk lą, įver tin ki te ga li my bę rink tis: pa si­rin kus pro fe si nį mo ky mą, ku rio truk mė 1–1,5 me tų, įgy ja ma pro fe si nė kva li fi ka ci ja; ko le gi ją – ko ky biš kas neu ni ver si te ti nes stu di jas, orien tuo tas į prak ti nių įgū džių įgi ji mą, ku rių truk mė 3–4 me tai, įgy ja mas pro fe si nio ba ka lau ro laips nis; uni ver si te tą – stu di jų, trun kan čių 4–5 me tus, ir moks lo sin te zę, įgy ja mas ba ka lau ro laips nis.“ Vi ce mi nist rė pri­mi nė, kad pra ėju sio pri ėmi mo re zul ta tai pa tvir ti na, jog po pu lia riau sios yra so cia li nių moks lų stu di jos – va dy ba, tei sė. Vis gi dar bo bir žos duo me nys ro do, kad bū tent šių spe cia ly bių at sto vai šiuo me tu daž niau siai ieš ko dar bo. Tarp sto jan čių jų nė ra po­pu lia rios tech no lo gi jos ir bio me di ci nos moks lų (slau gos, že mės ūkio) stu di jos, ypač ko le gi jo se. Sto jant į jas – dau giau ga li my bių gau ti vals ty bės fi nan sa vi mą.

sau lius ZY BAr tAs,Na cio na li nio eg za mi nų cen tro (NEC) di rek to rius

10 svar biau sių klau si mų apie bran dos eg za mi nus 2010 m.

Kas ga li lai ky ti bran dos eg za mi nus?Ga li ma iš skir ti 2 gru pes:

mo­ki­niai­ar­ba­bu­vę­mo­ki­niai, ku rie pa si rin kę lai ky ti eg za mi nus, tu ri tei gia mus me ti nius da ly kų įver ti ni­mus bei iš lai ky tas įskai tas, ir eks ter nai (as me nys, įgi ję vi du ri nį iš si la vi ni mą, ar ba už sie nio ša lies vi du ri nio ug dy mo pro gra­mos bai gia mo sios kla sės mo ki niai, ku rie pa tei kia pra šy mus ba zi nės mo kyk los di­rek to riui). Už sie nio ša lies moks lei viai šie met tu rės ga li my bę eg za mi nus lai ky ti am ba sa do se. Ba zi nių mo kyk lų są ra šas pa skelb tas NEC pus la py je.

Iki ka da ga li ma pa si rink ti bran dos eg za mi nus?Da ta įre gist ruo ta Bran dos eg za mi nų

or ga ni za vi mo ir vyk dy mo tvar kos ap ra­še – iki ko vo 5 d.

Kiek eg za mi nų rei kia lai ky ti?Eg za mi nai at lie ka 2 pa grin di nes funk­

ci jas: pir ma – ser ti fi ka vi mo, t. y. skir ti žmo gui, ku ris no ri pa baig ti mo kyk lą; an tra – ga li my bė sto ti į uni ver si te tą, ko­le gi ją ar ki tą mo kyk lą. Kiek vie nas tu ri ap svars ty ti tiks lus, ku riuos iš si ke lia, lai ky­da mas eg za mi nus. Jei gu jau nuo liui svar­biau sia baig ti mo kyk lą, už ten ka iš lai ky ti 2 eg za mi nus. Dau giau sia ga li ma lai ky ti 6­is eg za mi nus, t. y. pri va lo mą jį lie tu vių kal bos ir pen kis pa si ren ka mų jų da ly kų.

Kuo vals ty bi niai bran dos eg za mi nai ski ria si nuo mo kyk li nių?Mo kyk li niai bran dos eg za mi nai ver­

ti na mi mo kyk lo se 10­ies ba lų sis te ma,

ver ti ni mas yra kri­te ri nis. Vals ty bi nių bran dos eg za mi nų ko­duo ti dar bai ver ti na mi cen tra li zuo tai 100­o ba lų sis te ma. Ver ti ni­mo tiks las – pa ly gin ti kan di da tus vie nus su ki tais ir iš rei tin guo ti jų pa sie ki mus.

Ar eg za mi nų už duo tysbus sun kios?Vals ty bi nių bran­

dos eg za mi nų už duo­ty je ben dro jo kur so pro gra mos klau si mai bus pa žy mė ti „B“

(iš vi so už duo ty je jų bus 30–50 proc.). Mo ki niams, ku rie da ly ko mo kė si pa gal ben dro jo kur so pro gra mą, šias už duo tis re ko men duo ja ma at lik ti pir miau sia, vė liau steng tis at lik ti vi sas bran dos eg za mi no už duo tis.

Iki va sa rio 23 die nos sis te mo je „KEL­TAS“ bus pa teik tos pa ko re guo tos vi sų da­ly kų, iš sky rus lie tu vių kal bos, vals ty bi nių bran dos eg za mi nų už duo tys, skir tos mo­ki nių ban do mie siems eg za mi nams. Nuo ko vo 1 die nos vi sos už duo tys bus vie šai pa skelb tos NEC tin kla la py je.

Ar bus ga li ma per lai ky ti bran dos eg za mi nus ir ape liuo ti?Or ga ni zuo ja mos dvi bran dos eg za mi nų

se si jos – pa grin di nė ir pa kar to ti nė. Pa grin­di nė se si ja vyks ge gu žės 31 d.–bir že lio 19 d., pa kar to ti nė – bir že lio 21 d.–lie pos 7 d. Per pa kar to ti nę se si ją bus ga li ma lai­ky ti dėl pa tei si na mos prie žas ties ati dė tus eg za mi nus ir per lai ky ti mo kyk li nį lie tu vių kal bos eg za mi ną, jei per pa grin di nę se­si ją jo iš lai ky ti ne pa si se kė. Kan di da tas, ne su tin kan tis su bran dos eg za mi no dar bo įver ti ni mu, per 3­is die nas nuo re zul ta tų pa skel bi mo ga li teik ti pra šy mą mo kyk los di rek to riui ir rei ka lau ti dar kar tą per­žiū rė ti dar bą bei pa kar to ti nai įver tin ti.

Kon fe ren ci jos da ly viai bu vo su pa žin­din ti su mak si ma lio mis 2010 m. vals­ty­bės­fi­nan­suo­ja­mų­stu­di­jų­kai­no­mis:­ko le gi jo se jos svy ruos nuo 3 238 li tų (hu ma ni ta ri niai ir so cia li niai moks lai) iki 14 890 li tų (mu zi kos stu di jos) per me tus; uni ver si te tuo se – nuo 3 892 li tų (hu ma ni ta ri niai, so cia li niai moks lai) iki 18 162 li tų (pi lo tų ren gi mas, mu zi ka) per me tus. Di džio ji dau gu ma ba ka lau ro pir ma kur sių pa teks į tas stu di jų sri tis, kur krep še lis svy ruo ja nuo 3 238 li tų iki 7 638 li tų per me tus; ma gist ran tū ros me ti nės stu di jų kai nos sieks nuo 7 308 li tų iki 21 578 li tų; dok to ran tū ros pir ma­kur siams vals ty bės ski ria ma me ti nė lė šų su ma – 28 250 li tų; re zi den tū ros stu di­joms – nuo 23 782 li tų iki 26 893 li tų. Ly gi nant su 2009 m. pir ma kur sių stu di jų kai no mis, šiais me tais nor mi nės stu di jų kai nos ma žė ja. Tai le mia nuo 128 iki 122 li tų su ma žė ju si ba zi nė mė ne si nė al ga (BMA), pa gal ku rią skai čiuo ja mi dės ty to jų, moks lo ir ki tų su stu di jo­mis su si ju sių dar buo to jų at ly gi ni mai. 2010 m. su vie no di na mos vi sų da ly kų pe­da go gi nių stu di jų kai nos. Vie nai pe da go­gi nių stu di jų vie tai ko le gi jo se nu ma ty ta skir ti 5 889, uni ver si te tuo se – 7 638 li tus. Sie kiant tiks lin gai nau do ti vals ty bės lė­šas, nu tar ta dvi gu bai ma žin ti pe da go gi­nių stu di jų pir ma kur sių skai čių ir di din ti fi nan sa vi mą vie nai stu di jų vie tai.

Vi­ce­mi­nist­rė­sky rė dė me sio ir vals­ty­bės­ne­fi­nan­suo­ja­moms­stu­di­joms:­„Ne ga vę vals ty bės fi nan sa vi mo, ga lės rink tis mo ka­mas stu di jas. To kių stu di jų kai ną nu sta to ir skel bia kiek vie na aukš to ji mo kyk la. Po dve jų ba ka lau ro stu di jų me tų bus per žiū ri mi stu den tų mo ky mo si vi dur kiai. Jei vals ty bės fi nan sa vi mą gau nan čio stu den to vi dur kis bus dviem ba lais ma žes nis už jo ben dra kur­sių, stu di jų krep še lio jis ne teks. Į šį krep še lį ga lės pre ten duo ti ge riau siai be si mo kan tis, iki tol už stu di jas mo kė jęs ben dra kur sis.“

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

5

Kur ras ti rei kia mą in for ma ci ją Su brandos egzaminų tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro svetainėje www.egzaminai.lt. Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas – Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje www.aikos.smm.lt. Įvertinti norus, gebėjimus ir galimybes, renkantis studijas, gali padėti profesinio informavimo taškai (PIT) – http://kps.puslapiai.lt. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos internetinėje svetainėje galima rasti profesinio kryptingumo, interesų profilio ir polinkių testus – www.ldrmt.lt. Su 2010 m. stojimu į aukštąsias mokyklas bei mokslo ir studijų reforma susijusią informaciją galima rasti mokslo ir studijų reformai skirtoje svetainėje www.mokslas.lt. Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka ir informacija apie galimybę įstoti skelbiama www.lamabpo.lt. Studijų kokybės vertinimo centras skelbia išsamius duomenis apie visų Lietuvos aukštųjų mokyklų vertintas studijų programas, jų akreditacijos lygį – www.skvc.lt. Informacija apie paskolas – Valstybinio studijų fondo svetainėje www.vsf.lt. Nacionalinių informacijos centrų svetainė – www.enic­naric.net.

Vals ty bi nių bran dos eg za mi nų ape lia ci jų re zul ta tų vė liau sias skel bi mo ter mi nas – lie pos 22 d.

Tech no lo gi jų bran dos eg za mi nas – kas tai?Nuo šių me tų mo ki niai pir mą kar tą ga lės

lai ky ti tech no lo gi jų mo kyk li nį bran dos eg­za mi ną. Šis eg za mi nas – pro ce sas, per ku rį mo ki nys ren gia eg za mi no bai gia mo jo dar­bo ap ra šą, su ku ria ir pa ga mi na pro duk tą, jį pri sta to. Tech no lo gi jų bran dos eg za mi ną ga li rink tis mo ki nys, ku ris mo ko si pa gal to da ly ko pro gra mą. Eg za mi nas vyk do mas ko vo 8 d.–ge gu žės 25 d. mo kyk lo je, ku rios mo ki niai pa si rin ko jį lai ky ti.

Ar ga li ma nu si pirk ti eg za mi no už duo tį?Bran dos eg za mi nai bus vyk do mi, va do­

vau jan tis Vals ty bės ir tar ny bos pa slap čių įsta ty mo nuo sta to mis. 296­aja­me­straips­ny­je­(Tar ny bos pa­

slap­ties­pa­gro­bi­mas­ar­ki­toks­ne­tei­sė­tas­įgi­ji­mas) tei gia ma: „Tas, kas pa gro bė, pir ko ar ki taip ne tei sė tai įgi jo ma te ria lų ob jek tą, ku rio tu ri nys ar in for ma ci ja apie jį yra tar ny bos pa slap tis, ar per da vė taip įgy tą ob jek tą ar in for ma ci ją tre čia jam as me niui, jei gu ne bu vo šni pi nė ji mo ar pa dė ji mo už sie nio vals ty bei veik ti prieš Lie tu vos Res pub li ką po žy mių, bau džia­mas bau da, areš tu ar ba lais vės at ėmi mu iki dve jų me tų.“ 297­aja­me­straips­ny­je­(Tar ny bos pa­

slap ties at sklei di mas) tei gia ma: „Tas, kas at sklei dė in for ma ci ją, su da ran čią tar ny bos pa slap tį, ku ri jam bu vo pa ti kė ta ar ku rią jis su ži no jo dėl sa vo tar ny bos ar dar bo, jei gu ne bu vo šni pi nė ji mo ar pa dė ji mo už sie nio vals ty bei veik ti prieš Lie tu vos Res pub li ką po žy mių, pa da rė bau džia­mą jį nu si žen gi mą ir bau džia mas tei sės dirb ti tam tik rą dar bą ar ba už si im ti tam tik ra veik la at ėmi mu, bau da ar ba lais vės ap ri bo ji mu.“ Šia me straips ny je nu ma ty ta vei ka yra nu si kals ta ma ir tais at ve jais, kai ji pa da ry ta dėl ne at sar gu mo.

Ką da ry ti jei at ve jis ne nu ma ty tas?Kan di da tas ga li kreip tis į Pra šy mų

dėl bran dos eg za mi nų or ga ni za vi mo ir vyk dy mo tvar kos ap ra še ne nu ma ty tų ar ne reg la men tuo tų at ve jų nag ri nė ji mo ko mi si ją, pra šy mą pa teik da mas Na cio na­li niam eg za mi nų cen trui. Ko mi si ja re gist­ruo tą pra šy mą iš nag ri nės per 15 die nų ir pa teiks siū ly mą.

Kur kreip tis pa gal bos ar pa ta ri mo, iš ki lus klau si mams?Jei ne at sa kė mo kyk la, sa vi val dy bės

ad mi nist ra ci jos švie ti mo pa da li nys, rei kia kreip tis į NEC.

Pra nas ŽI LIU kAs, LA MA BPO pre zi den tas

2010 m. ben dro jo pri ėmi mo į Lie tu vos aukš tą sias mo kyk las tvar ka

2010­m.­ pri­ėmi­mo­nuo­sta­tos. Šiais me tais vi du ri nį iš si la vi ni mą Lie tu vo je įgi ju sių sto jan čių jų bran dos ates ta tų duo­me nys į pri ėmi mo sis te mą pa teks tie siai iš vals ty bi nių duo me nų ba zių. Vi du ri nį iš si­la vi ni mą anks čiau įgi ję sto jan tie ji ates ta tus duo me nims įves ti tu rės pa teik ti LA MA BPO ben dro jo pri ėmi mo punk tams.

Pra šy me bus ga li ma pa teik ti iki 12­os pa gei da vi mų į bet ku rių aukš tų jų mo kyk lų stu di jų pro gra mas.Pa­grin­di­nis­pri­ėmi­mas­ vyks­dviem­

eta­pais:­ iš pra džių sto jan tie siems pa gal jų pa gei da vi mus bus pa teik tos ga li my bės lai mė ti vals ty bi nę vie tą uni ver si te te ar ko le gi jo je. Ge riau sie ji ga lės iš kar to pri­im ti juos ten ki nan čius pa siū ly mus ar ba su ki tais da ly vau ti ant ra ja me eta pe. Po pir mo jo eta po pa gei da vi mų se ką ga li ma ko re guo ti.Pa­pil­do­ma­ja­me­pri­ėmi­me­ga­lės­da­

ly­vau­ti­ tik­ pa­grin­di­nia­me­ pri­ėmi­me­da­ly­va­vę­as­me­nys.

rim vy das LA BA nAUs kIs, Stu di jų, moks lo ir tech no lo gi jų de par ta men to Uni ver si te ti nių stu di jų sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas

Pa ra ma stu di juo jan tie siems – so cia li nės sti pen di jos, vals ty bės re mia mos pa sko los

Nuo­ šių­me­tų­ so­cia­li­nes­ sti­pen­di­jas­ga­li­gau­ti:­vals ty bi nė se ir ne vals ty bi nė se aukš to sio se mo kyk lo se, vals ty bės fi nan­suo ja mo se ir mo ka mo se stu di jų vie to se vi so mis stu di jų for mo mis (nuo la ti ne, iš­tęs ti ne) be si mo kan tys stu den tai.So­cia­li­nės­sti­pen­di­jos­ski­ria­mos­stu­

den­tams,­ ku­rie:­yra iš ne pa si tu rin čių šei mų ar gy ve na vie ni, tu ri tei sę gau ti ar ba gau na so cia li nę pa šal pą pa gal Lie tu vos Res pub li kos pi ni gi nės so cia li nės pa ra mos ne pa si tu rin čioms šei moms ir vie niems gy­ve nan tiems as me nims įsta ty mą; tu ri tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka nu ma ty tą 45 proc. ar ma žes nį dar bin gu mo ly gį ar ba sun kų/vi du ti nį ne įga lu mo ly gį; iki pil na me tys tės įsta ty mų nu sta ty ta tvar ka bu vo pa skir ta glo ba (rū py ba) ar ba jų tė vai (tu rė tas vie­nin te lis iš tė vų) yra mi rę.Vals­ty­bės­re­mia­mos­pa­sko­los:­kin ta­

mos pa lū ka nos (ban ko nu sta ty ta mar ža ir 3­ų mė ne sių VI LI BOR/EU RI BOR), mo ka mos nuo iš mo kė tos ir ne grą žin tos pa sko los

su mos. Pa sko los grą ži ni mo pra džia – 12 mė ne sių po stu di jų bai gi mo/nu trau ki mo. Pa sko lą grą žin ti bū ti na per 15 me tų.

At lei di mas nuo pa sko los ar jos da lies grą­ži­ni­mo:­fon do di rek to riaus su da ry tos ko mi si jos spren di mu ga li bū ti at lei džia mi pa sko los ga vė jai, įsta ty mo nu sta ty ta tvar­ka pri pa žin ti ne dar bin gais ar ne ga lin tys vals ty bės re mia mos pa sko los grą žin ti dėl ne įga lu mo, li gos ar su ža lo ji mo.

Gry tė stAs ke VI ČIŪ tĖ, Stu di jų ko ky bėsver ti ni mo cen tro Ins ti tu ci nio ver ti ni mo sky riausvy riau sio ji spe cia lis tė, kris ti na sUt kU tĖ, Kva li fi ka ci jų ver ti ni mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė

Stu di jos Lie tu vo je ir už sie ny je – į ką at kreip ti dė me sį

Ren­kan­tis­ko­ky­biš­kas­stu­di­jas bū ti na tu rė ti at sa ky mus į klau si mus: ar aukš to ji mo kyk la pri pa žin ta sa vo ša ly je?; ko kio lyg mens stu di jas tu ri tei sę siū ly ti?; ar tu ri tei sę siū ly ti stu di jas ša ly je, ku rio je vei­kia?; ar stu di jų pro gra ma ak re di tuo ta?; ar siū lo ma pro gra ma yra aukš to jo moks lo?; kaip aukš tą ją mo kyk lą ver ti na darb da viai ir aka de mi nė ben druo me nė?Di­džiau­si­pa­vo­jai­– „di plo mų ma lū nai“

(ne eg zis tuo jan čios mo kyk los). Jas at pa­žin ti ga li ma iš šių po žy mių: daž niau siai re kla muo ja ma, kad di plo mas gau na mas grei tai ir leng vai; stu di jos siū lo mos tik nuo to li niu bū du, kal ba ma apie tarp tau ti nį pri pa ži ni mą; in ter ne to sve tai nės ad re so baig muo – „com“ ar „org“; sve tai nė je pa tei kia mi di plo mų pa vyz džiai; trūks ta de ta les nės aka de mi nės in for ma ci jos.

Dau ge ly je ša lių stu di joms vyk dy ti rei ka lin gas lei di mas. Ta čiau vis dar esa­ma ne tei sė tai vei kian čių fi lia lų, stu di jos or ga ni zuo ja mos per tar pi nin kus ir yra ne le ga lios. (Lie tu vo je tei sė tai vei kia tik vie na už sie nio mo kyk la – Bals to gės uni­ver si te to fi lia las).Rink­da­mie­si­ stu­di­jų­pro­gra­mą iš si­

aiš kin ki te, koks di plo mas bus su teik tas. Ne pa si ti kė ki te vien su tei kia mo di plo mo pa va di ni mu, su si rin ki te pla tes nės in for­ma ci jos apie stu di jų pro gra mos ap im tį/truk mę, tiks lą (pa reng ti pro fe si nei veik lai, pa reng ti to les nėms stu di joms ir ti ria ma jai veik lai ir pan). Įver­tin­ki­te­to­les­nes­stu­di­jų­ir­dar­bo­

ga­li­my­bes.­Įsi­ti­kin­ki­te,­ar­baig­tos­stu­di jos ten kins pa ko pai ke lia mus mi ni­ma lius rei ka la vi mus.

Pa ren gė­Auš­ra­ŠU­ME­LIAUS­KAI­TĖ

6

kAs YrA tojI AssIst?

Martinas­Milnė­(Martin­Milne),­ASSIST­viceprezidentas Organizacijos veiklos tiks las – Ame ri­

kos ben dra dar bia vi mas su Lie tu va. Šiuo me tu pro gra mo je da ly vau ja 16 skir tin gų ša lių. Moks lei viai pa si skirs to po 80 pa čių ge riau sių Ame ri kos mo kyk lų, ku rios jiems su tei kia pil nas ar ba da li nes sti pen di jas.Vudis­Ruteris­(Woody­Rutter),­ASSIST­direktorių­tarybos­narysOrganizacija veiklą pradėjo prieš 40

me tų, kai vie nas ame ri kie čių dės ty to jas, iš vy kęs pa gy ven ti į Vo kie ti ją, po ke le rių me tų par si ve žė į Ame ri ką kelis Vo kie ti jos moksleivius.

AS SIST – tai: pir ma – ne pel no sie­kian ti or ga ni za ci ja, siun čian ti mo ki nius į pri va čias mo kyk las, ku rio se jie pui kiai pa ren gia mi; an tra – vi si moks lei viai in­teg ruo ja mi į JAV mo kyk las; tre čia – per me tus pro gra mos di rek to riai, pre zi den tas ap lan ko kiek vie ną mo kyk lą, ku rio je mo­ko si AS SIST mo ki niai. Jie ver ti na, kaip mo kyk los pa si ren gu sios pri im ti vai kus, ar pa de da jiems in teg ruo tis ir pan.; ket­vir ta – iš bu vu sių na rių su ku ria mas di de lis ben dra dar biau jan čių jų tin klas. Ne svar bu, kiek me tų be pra ei tų po da ly va vi mo pro­gra mo je – ry šiai ne nu trūks ta.

AssIst ProGrAmos UnIkALUmAs

Vudis RuterisKla sė se mo ko si ne dau giau kaip 12 mo ki­

nių. Mo kyk los ug dy mo struk tū ra pri klau so nuo na cio na li niu mas tu nu sta ty tų rei ka la­vi mų. Pa vyz džiui, IX– XII kl. Ame ri kos mo kyk lo se 3­ejus me tus pri va lo ma mo ky­tis ma te ma ti kos, 3­ejus – už sie nio kal bų ir pan. Mo ki niams pri klau so vie ne rių me tų ti ky bos kur sas. Per ti ky bos pa mo kas jie ra šo esė, skai to kny gas, at si skai ti nė ja, lai­ko eg za mi nus ir pan. Tvar ka raš tį mo ki nys su si da ro pats, to dėl tik nuo jo pri klau so, ku rio je kla sė je mo ky sis ti ky bos, ma te­ma ti kos ar ki to da ly ko. Ka dan gi moks las

Ne šventieji puodus lipdo

šio se mo kyk lo se kai nuo ja la bai bran giai, mo ky to jai jau čia si ypač at sa kin gi tė vams. Mo kyk lo se vei kia ko mi te tai, ku rie ste bi jos veik lą, re ko men duo ja, ko kia li te ra tū­ra rei kė tų va do vau tis, kad ug dy mas bū tų sėk min ges nis.Martinas­Milnė Pri va čios mo kyk los ski ria dė me sį ne

tam, ką mo ki nys mo ko si, bet kaip mo ko si. Jos sie kia, kad mo ki niai mo kė tų sa va ran­kiš kai dirb ti ir pa si ti kė tų sa vi mi.Zenonas­Bedalis,­Kazickų­šeimos­fondo­atstovasAš ma tau iš vyks tan čius ir su grį žu sius

Lie tu vos vai kus. Jie be ga lo pa si kei čia – at­ro do skir tin gi tar si du pa sau liai. Iš va žiuo ja pro tin gi, ta čiau kuk lūs mo ki niai, su grįž ta pa si ti kin tys, drą sūs, ne bi jan tys reikš ti sa vo nuo mo nės jau ni žmo nės. Ten jie iš siug do dau gy bę da ly kų: jei­pa­ža­dė­jo­–­įvyk­dy­ti, nie­ka­da­ne­me­luo­ti, ne­nu­si­ra­ši­nė­ti ir pan. Mū sų mo ki niai iš skir tin gų JAV mo kyk lų par si ve ža uni ka lią pa tir tį. Vaidas­Bacys,­viceministrasSu AS SIST organizacija su si pa ži nau,

Didž dva rio gim na zi jo je dirb da mas is to ri­jos mo ky to ju. Tuo met į is to ri jos olim pia­das siųs da vau tuos mo ki nius, ku rie bu vo da ly va vę šio je pro gra mo je. Ži no da vau, kad jie lai mės pir mą sias vie tas.

ĮVeIktI AssIst – BŪtI GerIAUsIAm tArP GerIAUsIŲjŲ

Zenonas BedalisMo ki niai, no rė da mi da ly vau ti šio je

pro gra mo je, pri va lo pa ra šy ti ra ši nį apie sa­ve (kas jis toks ir kuo ža da tap ti). Šis ra ši­nys – tar si kiek vie no vai ko vi zi ti nė kor te lė, pa gal ku rią mo kyk lų va do vai spren džia, ar to kią as me ny bę no rė tų ma ty ti sa vo mo kyk­los ben druo me nė je. Ant ras da ly kas – an­glų kal bos ži nios. Tre čias – mo ki niai tu ri mo ky tis ge rais pa žy miais, tu rė ti mo ky to jų re ko men da ci jas ir pan. Pas ku ti nis eta pas – in ter viu, ku ris su kiek vie nu vai ku trun ka apie pus va lan dį. Per tiek lai ko įver ti na ma, ku ris vai kas ke liaus į JAV.

neUŽmIrŠtAmA PAtIrtIs

Į diskusijos dalyvių klausimus atsako ASSIST programoje dalyvavusios

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos IV klasės mokinė Eglė Prakaitaitė ir

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto IV kurso studentė Eglė Blekaitytė

Ar­nebuvo­sunku­išvykti?

E.­P.: Bai mės ir sun ku mų ne lie ka ta da, kai su si tin ki su mo ki niais, jau su grį žu siais iš JAV mo kyk lų. Žvelg da mi di de lė mis aki mis, jie pa sa ko ja apie ten ply tin čius gol fo lau kus, kla ses, ku rio se mo ko si tik po 6­is mo ki nius, apie mo ky to jus, ku rie su­ta­vi­mi­ben­drau­ja,­kaip­su­žmo­gu­mi. Ta da su pran ti, kad vi si at vy kę pro gra mos da ly viai yra kon ku ren tai, ko vo jan tys dėl di džiu lio pri zo. Pra de di dar la biau steng­tis ir abe jo nėms ne be lie ka vie tos. Be to, pro ce sas iki iš va žia vi mo trun ka la bai il gai, be veik me tus, to dėl mes už au ga me su idė­ja, kad gal būt ten mo ky si mės.

Daug sun kiau – su grįž ti... Aš pa kei čiau mo kyk lą. Iš Ig na li nos at vy kau stu di juo ti į Vil nių. Vėl te ko pri pras ti prie triukš mo ir di de lių kla sių. Ame ri ko je įpras ta, kad per pa mo kas ne ga li ma nu si ra ši nė ti, ten nie kas to ne da ro. Grįž ti bu vo sun ku net ir dėl to kių ma žų da ly kų... E.­B.: Net ne pa ste bi, kaip grei tai pra­

bė ga 10 mė ne sių Ame ri ko je. Įgy ven di nau sa vo tiks lą – iš ban dy ti tai, ko ne ga lė jau Lie tu vo je. Tu riu pa žįs ta mų, ku rie sie kė mo ky tis JAV, nes sva jo jo stu di juo ti me di­ci ną. Che mi ją, bio lo gi ją, fi zi ką ten ga li ma mo ky tis uni ver si te to ly giu.

Kokius­Lietuvos­švietimo­sistemos­privalumus­matote?

E.­B.: Lie tu vo je mo ko mės dau giau da ly kų. JAV pa si ren ka mi tik 5–6 da ly kai. Ta čiau pas mus vis kas pri klau so nuo mo ki­nių – vai ki nai daž nai sten gia si „pra slys ti“, to dėl mo ky mo si ly gis bū na pa vir šu ti niš­kas. Ne sa kau, kad tik JAV vis kas yra ge­rai. Mes vi sa da sa ko me, kad tai, ko mus iš­mo­kė­AS­SIST,­yra­tie­siog­ki­taip.

Ar­neiškilo­problemų,­sugrįžus­į­Lietuvos­mokyklas?­Ar­netekoužpildyti­spragų­–­juk­buvo­dalykų,kurių­ten­nesimokėte?

E.­B.: Vi są kur są, ku rio ne si mo kiau Ame ri ko je, iš ėjau va sa rą. Ta čiau pa žįs tu žmo nių, ku rie grį žo į sa vo mo kyk las ir be var go tę sė moks lus. Aiš ku, bu vo ir to kių, ku rie kar to jo kur są, ta čiau tai tik jų pa si­rin ki mas. Bu­vi­mas­JAV­pa­dė­jo­su­pras­ti,­ką­man­reiš­kia­Lie­tu­va. Ta pau dar di des­ne pa trio te. Ame ri ko je bu vau tarp įvai rių tau ty bių žmo nių, bet ma no tiks las bu vo pa ro dy ti, kas yra Lie tu va. Dau ge lis apie mū sų ša lį iš gir do pir mą kar tą.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius sukvietė ASSIST (Amerikos vidurinės mokyklos užsienio mokytojams ir moksleiviams) organizacijos, veikiančios JAV, valdybos narius, Kazickų šeimos fondo atstovus, mokyklų vadovus, Švietimo ir mokslo ministerijos bei jai pavaldžių institucijų vadovus ir specialistus pasidalyti patirtimi ir padiskutuoti tema „Iššūkiai švietimui XXI­ajame amžiuje: pokyčiai, problemos, galimybės JAV ir Lietuvos mokyklose“.

Patirties beieškant

7

Ar­yra­apibrėžtas­mokinio­mokymosikrūvis?­Kiek­valandų­per­dienąkiekvienas mokinys privalomokytis?

E.­P.:­Tvar ka raš tis yra toks: pa mo kos pra si de da 7.30 val. ir tę sia si iki 15 val., po to 2 val. – mo ki nio lai kas, per ku rį jis pri va lo už si im ti spor tu ar me nais, tuo met va ka rie nė, lais vas lai kas ir na mų dar bai, ku rie taip pat įtrauk ti į tvar ka raš tį. Kai ku­rio se mo kyk lo se na mų dar bų va lan do mis net gi vaikš to ko mi si ja ir tik ri na, ar tik rai vi si juos ruo šia. Tuo me tu ne ga li ma žiū­rė ti te le vi zo riaus ar mie go ti. Bū na net gi taip, kad apie 23 val. iš jun gia mos švie sos, ne be ga li ma nie ko da ry ti, nes at ėjęs me tas il sė tis. Aiš ku, jei gu ne su spė ji pa ruoš ti na mų dar bų, vi sa da ga li ma mė gin ti tar tis, kad bū tų lei džia ma dar pa si mo ky ti. E.­B.: Ame ri kos mo kyk lo se iš moks ta­

ma vie no itin ge ro da ly ko – lai ko pla na­vi mo. Kiek vie na mo kyk la tu ri „baudos“ taš kų sis te mą. Pa vyz džiui, pri va lo ma lai­ky tis tam tik rų ap ran gos tai syk lių ir, jei gu nu si žen gi, už kiek vie ną pra žan gą ski ria mi taš kai. Jie kau pia mi ir už tam tik rą kie kį taš kų ski ria mos nuo bau dos.

Jūsų­tėvai­su­mokykla­nekontaktavo. Kaip jie sužinodavo­apie­Jūsų­mokslus?

E.­B.: Ma no tė vai gau da vo vi sus elek­tro ni nius laiš kus. Jie nuo lat ži no da vo, ka da ir ką rei kia at si neš ti į mo kyk lą, ku rią die ną ren ka si ma mų ko mi te tas. Ame ri kos mo kyk lo je mo kiau si jau prieš 5­erius me­tus, bet vis dar gau nu vi są in for ma ci ją, jie ma ne lai ko sa vo mo kyk los na re, nors net gi ne su ofi cia liai jos bai gu si.

Ar­patyrėte­JAV­moksleiviško­gyvenimo,­linksmybių?

E.­B.: Mū sų mo kyk lo je bu vo or ga ni za­to rių bū re lis. Mo ki niai už si im da vo įvai rių

va ka rė lių, šven čių, šo kių or ga ni za vi mu. Kai šo kiai bū da vo ren gia mi ki to se mo­kyk lo se, mo kyk los trans por tas nu vež da vo ir par vež da vo. Kiek vie ną sa vait ga lį ga­lė da vo me už si ra šy ti mo kyk los skel bi mų len to je, kur no ri me vyk ti: į te at rą, pas drau gus ar ap si pirk ti. Vėl gi vi sur nu vež­da vo mo kyk los au to bu sas. JAV mo kyk la už mo ki nį pri­si­i­ma­ vi­są­ at­sa­ko­my­bę, to dėl tu ri ži no ti apie jo bu vi mo vie tą. Per atos to gas į Lie tu vą ne grįž da vo me, nes AS SIST organizacijos pro gra mo je yra to kia tai syk lė, kad 10­mė­ne­sių­mo­ki­nys­tu­ri­iš­tver­ti­be­na­mų. Tė vai ga li at vyk ti ap lan ky ti, ta čiau tai taip pat nere ko men­duo ja ma.

Ar­pakako­mokykloje­įgytų­anglų­kalbos­žinių?

E.­B.: Ka dan gi JAV mo kyk lo se per pa mo kas la bai daug dis ku tuo ja ma, tai gal būt kar tais pri stig da vau ži nių. Bet vi si mo ky to jai la bai ska tin da vo kal bė ti ir ne­bi jo ti klai dų. La biau siai trū ko žo dy no, nes an glų kal ba tek da vo skai ty ti la bai rim tus kū ri nius. E.­P.: Mū sų mo kyk lo je bu vo cen tras,

ku ria me dir bo an glų kal bą pui kiai mo kan­tys mo ki niai. Vi si ga lė da vo at ei ti į šį cen trą ir pra šy ti pa gal bos. Tai gi an glų kal bos ži nių trū ku mą kom pen suo da vo pa ti mo kyk la. E.­B.: Siū ly čiau to kią sis te mą įves ti ir

Lie tu vos mo kyk lo se.

Ga­li­my­bę­mo­ky­tis­ pri­va­čio­se­ JAV­mo kyk lo se Lie tu vos moks lei viams kas­met­ su­tei­kia­Ka­zic­kų­ šei­mos­ pa­ra­mos­fon­das­ir­tarp­tau­ti­nė­ne­pelno­siekianti­organizacija­AS­SIST.­Net­ ir­mies­te­lių­ma­žų­mo­kyk­lų­mo­ki­niai­ ga­li­ sėk­min­gai­ siek­ti­ sa­vo­ tiks­lų­ ir­mė­gin­ti­ lai­mę,­da­ly­vau­da­mi­ šio­je­ pro­gra­mo­je.­ „Vi­si­ tu­ri­ga­li­my­bę...­Juk­ne­šven­tie­ji­puo­dus­lip­do“,­–­sa­kė­iš­ne­di­de­lio­Ig­na­li­nos­mies­to­ki­lu­si­Eg­lė­Pra­kai­tai­tė.

Aušra­ŠUMELIAUSKAITĖ

Jie mokosi Amerikoje...

Sau sio pa bai go je Vil niaus ra jo ne, Mai­šia ga lo je, ati da ry tas nau jas Lie tu vos Di­džio­jo­Ku­ni­gaikš­čio­Al­gir­do­vi­du­ri­nės­mo kyk los kor pu sas. Ati da ry mo iš kil mė se da ly va vo švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius.

Nau jo se kla sė se su nau jais mo kyk li niais bal dais jau mo ko si 53 pra di nu kai, iki šiol glau dę si dar že lio pa tal po se. Mai šia ga los Lie tu vos Di džio jo Ku ni gaikš čio Al gir do vi du ri nė mo kyk la įsi kū ru si Mai šia ga los dva ro pa tal po se. Jos ne pri tai ky tos mo ky­mui, nė ra spor to sa lės. Mo ki nių skai čius šio je lie tu viš ko je mo kyk lo je kas met vis di dė ja, šie met čia mo ko si 230 vai kų. Šios mo kyk los is to ri ja at spin di vi sus Vil niaus ir jo ap skri ties is to ri nius lai ko tar pius. Mai­šia ga los Lie tu vos Di džio jo Ku ni gaikš čio Al gir do vi du ri nės mo kyk los is to ri ja pra si­de da 1992 m., kai iki tol kal bi niu po žiū riu miš ri vi du ri nė mo kyk la su ski lo į dvi da lis. Lie tu viš ko ji mo kyk la ku rį lai ką va di no si Mai­šia­ga­los 2­ąja­vi­du­ri­ne­mo­kyk­la, o 1996 m. ge gu žės 10 d. jai bu vo su teik tas Lie­tu­vos­Di­džio­jo Ku­ni­gaikš­čio Al gir­do var das.

1997 m. p. A.­Adam­kie­nės lab da ros ir pa ra mos fon do lė šo mis pa grin di nio mo kyk los pa sta to rū sy je įreng ta val gyk­la. 2005 m. Vil niaus ra jo no sa vi val dy bės skir to mis lė šo mis pa keis ti pa grin di nio, me tais vė liau – pra di nės mo kyk los pa­sta to lan gai.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, LR Sei­mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te tas 2007 m. ini ci ja vo mo kyk los sta ty bą, tais pa čiais me tais pra dė ti sta ty ti trys kor pu­sai. 2008­ųjų ru de nį į ket vir to jo kor pu so pa ma tus įleis ta kap su lė. Pro jek tas įgy ven­di na mas iš vals ty bės in ves ti ci jų pro gra­mos lė šų. Pa­sta­čius­vi­sus­4­is­kor­pu­sus,­ben­dras­mo­kyk­los­ plo­tas­ iš­si­plės­ iki­ 4500­m². Vie na me kor pu se bus įkur ta nau ja spor to sa lė. Šiai­mo­kyk­lai­ sta­ty­ti­ skir­ta­ apie­ 15­mln.­Lt. Vi są pa sta tą su da rys ke tu ri su jung ti kor pu sai: vie nas jau baig tas, pa sta ty ti li ku sių tri jų kor pu sų kar ka sai, už deng tas sto gas. Mo kyk lo je ga lės mo ky tis 280 mo­ki­nių.

Zi­na­Rim­gai­lie­nė

ry tų Lie tu vos mo kyk lo se

8

My ko lo Ro me rio uni ver si te to rek to rius prof. Al­vy­das­ Pum­pu­tis, kal bė da mas apie mo der naus uni ver si te to vaid me nį vi suo me nė je, pri mi nė, kad iš­va­das­rei­kia­da­ry­ti,­re­mian­tis­ fak­tais,­o­ne­prie­lai­do mis. „No rė da mi iš lik ti kon ku ren cin gi, pri va lo me sek ti nau jau sio mis pa sau lio aukš to jo moks lo ten den ci jo mis. Dau gu­mo je pa sau lio ša lių di dė ja stu di jų pri ei­na mu mas, spar čiai au ga stu den tų skai čius. Šio skai čiaus au gi mo ten den ci ja ryš ki ir Lie tu vo je. Aukš ta sis iš si la vi ni mas pra de­da mas su pras ti kaip­kiek­vie­no­ge­ban­čio­stu­di­juo­ti­ žmo­gaus­ tei­sė,­o­ne­pri­vi­le­gi ja. Ži nios tam pa svar biau siu pa žan gos veiks niu“, – kal bė jo uni ver si te to rek to rius, pri min da mas apie sil pnė jan čias ir iš nyks­tan čias re gio ni nes moks lo ir stu di jų ri bas, au gan čią tarp tau ti nę uni ver si te tų kon ku­ren ci ją, aiš kė jan čias ben dra dar bia vi mo ten den ci jas ir tarp tau ti nių uni ver si te tų tin­klų kū ri mą si. „Mums bū ti na sėk min gai įsi­lie ti į tarp tau ti nius me ga tin klus, ku rie šiuo me tu pra dė jo la bai in ten sy viai vys ty tis, ir tap ti pa sau lio uni ver si te tų part ne riais. Bet ar Lie tu va at si lai kys prieš bro vi mą si į jos in te lek to rin ką?“ – klau sė pra ne šė jas.

Šiuo me tu Ro me rio uni ver si te tas pa gal Eras mus pro gra mą ben dra dar biau ja su 164­iais uni ver si te tais iš 28­ių vals ty bių. Ro me ry je stu di juo ja jau nuo liai iš 25­ių pa sau lio ša lių. Šian die ni niai stu den tai jau ne be si ver žia į va­ka rus taip ak ty viai kaip anks čiau. Jau ta po aiš­ku, kad ge rai ten, kur mū sų nė ra... Ir ne rei kia men­kin­ti­sa­vęs... Pa sak rek to riaus, in for ma ci ja apie in te lek to per tek lių Lie tu vo je yra tik rin ki mų triu kas. Taip pat tai ne pa gar bos in te lek­tui ir mo kyk lai de monst ra vi mas. Vie nas uni ver si te tas vie nam mi li jo nui gy ven to jų pra ban ga bu vo prieš šim tą me tų, bet ne da bar. „Di džiuo da mie si so li džiu skai­čiu mi ša lies gy ven to jų, tu rin čių aukš to jo moks lo di plo mą, pa mirš ta me, kad apie

mo kyk los sėk mė – vals ty bės sėk mėSau sį My ko lo Ro me rio uni ver si te te su reng ta ap skri to jo sta lo

dis ku si ja „Uni ver si te tas – mo kyk lai ir vai ko ge ro vei“. Dis ku­tuo ti bu vo pa kvies ti ša lies sa vi val dy bių me rai, švie ti mo sky rių ve dė jai, LR Sei mo Švie ti mo, moks lo ir kul tū ros ko mi te to, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos at sto vai.

iš skir da mas iki mo kyk li nio ug dy mo ak­tu a li jas, dau gė ji mą vai kų, pa ti rian čių so cia li nę at skir tį. „Ar ga li bū ti nor ma tai, kad pra di nu kas į mo kyk lą tu ri kel tis šeš tą va lan dą ry to ir šal ty je pus va lan dį lauk ti au to bu so? Ar ba at va žiuo ti į mo kyk lą, li kus pus va lan džiui iki jos ati da ry mo? Ar tris de šimt ki lo met rų iki ar ti miau sios mo kyk los kai miš kų ra jo nų vai kams yra tvar ka? Tin klo per tvar ka, kla sių for ma vi­mas ke lia su si rū pi ni mą“, – tei gė V. Ba cys. Anot jo, ly gios ga li my bės dar ne reiš kia, kad gy ve ni me vi siems iš tie sų at sei kė­ja ma vie no dai. Vi ce mi nist ro pra ne ši me bu vo ak cen tuo ja ma ir pe da go gų ren gi mo per tvar ka, ir bū ti ny bė pa dė ti mo ky to jams įgy ti rei ka lin gas kom pe ten ci jas. Pi lie ti nės ga lios in dek so, by lo jan čio apie šian die­ni nių pe da go gų pi lie tiš ku mo nuo sta tas, pri sta ty mas me tų pra džio je taip pat ska ti na su si mąs ty ti... „Mo ky to jų ne pa si ten ki ni­mas au ga vi sa me pa sau ly je“, – dis ku si jo je sa kė V. Ba cys.Vie­na­dis­ku­si­jos­va­lan­da­bu­vo­skir­ta­

pa­žin­čiai­su­fa­kul­te­tais­–­da ly va vo vi sų fa kul te tų de ka nai ar at sto vai. M. Ro me rio uni ver si te to So cia li nės po li ti kos fa kul te to de ka nė prof. dr. Le­ta­Dro­man­tie­nė, pri­

sta čiu si fa kul te tą, ku ria me yra 5 ka ted ros ir šiuo me tu stu di juo ja 2 tūkst. stu den tų bei sėk min gai vei kia Kar je ros pla na vi mo aka de mi ja, iš sky rė šias ben dra dar bia­vi mo ga li my bes: kon sul ta ci jos, kva li fi­ka ci jos to bu li ni mas, pro jek ti nė veik la, per kva li fi ka vi mo stu di jos ir ty ri mai bei eks per ti nė veik la.

Vie šo jo sau gu mo fa kul te to de ka nas doc. dr. Sau­lius­Grei­čius siū lė mo ki nio sau­gios­ap­lin­kos­kū­ri­mo­pro­jek­tus: sau gu­mo mo kyk lo je, už jos ri bų ir na mie ty ri mą bei prie mo nių, di di nan čių moks lei vių ap­lin kos sau gu mą, nu ma ty mą, taip pat kur są mo kyk loms „Sau gaus gy ve ni mo įgū džių

100 tūks tan čių jų jau ne be da ly vau ja vi­suo me ni nia me gy ve ni me – vie ni šių di plo­mų tu rė to jai iš vy kę iš ša lies, ki ti su lau kę gar baus am žiaus. Mes re mia me re for mą, ta čiau di džiau sia pa gal ba – ne truk dy ti mums“, – kal bė jo A. Pum pu tis.

Aki vaiz du, kad si tu a ci ja ben dro jo la­vi ni mo sis te mo je šian dien kaip nie ka da tam pa svar bi uni ver si te tams. Mez­ga­si­mo­kyk­lų­ir­uni­ver­si­te­tų­ben­dra­dar­bia­vi mo tin klai. Juk „pro duk tas“ uni ver si te tui tu ri bū ti tin ka mai pa reng tas dar iki stu di jų. Tarp mo kyk los ir uni ver si te to ne tu ri bū ti jo kio ato trū kio. „Jei gu ma nęs pa klaus tų, ką rem ti pir miau – mo kyk lą ar uni ver si te­tą – aš vi sa da at sa ky čiau – mo­kyk­lą“,­ –­ tei gė rek to rius. Pa sak jo, uni ver si te tai ir aukš ta sis moks las pa sieks dau giau, jei gu pa lai kys gra žius ir glau džius ry šius su mo kyk lo mis. Tad kri tiš kas švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ro Vai­do­Ba­cio­pra ne ši­mas te ma „Švie­ti­mo­Eu­ro­pos­Są­jun­go­je­ir Lie tu vo je dis kur sas“ bu vo skir tas ne tik ak tu a li jų pri sta ty mui. Jis kal bė jo apie tris pri ori te tus: gir­dė­ti,­mo­de­liuo­ti,­ ieš­ko­ti­al­ter­na­ty­vų. Vi ce mi nist ras pri mi nė pui kius skai ty mo ge bė ji mų re zul ta tus, ku riuos at sklei dė tarp tau ti niai ty ri mai, taip pat – spe cia lių jų po rei kių vai kus – ga biuo sius, ku rie pel no ap do va no ji mų tarp tau ti niuo se kon kur suo se ir olim pia­do se. Pa tvir tin ta ga bių ir ta len tin gų vai kų ug dy mo pro gra ma, spren džia mos ga bių vai kų iden ti fi ka vi mo pro ble mos. Vi ce mi­nist ras kal bė jo, kad šian dien jau džiu gi na pri va čios ini cia ty vos, drau ge su Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja per žiū rė ti hi gie nos nor mų rei ka la vi mai. At si sa ky ta tų, ku­

rios dirb ti nai sta tė kliū tis nau jai be si ku rian čioms švie ti mo ins ti tu ci joms. Ga na kny gų apie svei ką gy ven se ną ir svei ką mi­ty bą. Svar bu, kad vai kas mo kyk los val gyk lė lė­je ga lė tų gau ti svei ko mais to... „Bet su vai kais,

ko ge ro, vis kas ge rai. Tik kas ne ge rai su su au gu siai siais? Ak tu a li ta po tė vų ir mo­kyk los, mo ky to jų ben dra vi mo ir ben dra­dar bia vi mo pro ble ma. Ko dėl nu trū kę šie ry šiai? Kaip juos at kur ti?“ – sam pro ta vo V. Ba cys. Vi ce mi nist ras kal bė jo ir apie da bar ti nius iš šū kius Lie tu vos švie ti mui,

Min tys iš dis ku si jos

Iš si la vi ni mas nė ra ži nios, tai ge bė ji mas jas re a li zuo ti.Su si tar ti pa sau ly je yra pa pras čiau nei Lie tu vo je.

Universitetas – mokyklai

9

for ma vi mas“. Pri sta ty da mas fa kul te tą, de ka nas taip pat pa mi nė jo pa skai tų cik lą psi cho lo gi niais, eti niais ir eko no mi niais klau si mais (pvz.: stre so įvei ki mas ir val­dy mas, kon flik tai, jų val dy mas ir kt.).

Ig na li nos ra jo no sa vi val dy bės me ras Bro­nis­Ro­pė bu vo vie nas iš tų, ku rie ne­dve jo da mi pa reiš kė: „Prieš Ro me rio uni­ver si te tą rei kia ke pu rę nu kel ti. Tik gal dar ne vi sos sa vi val dy bės yra pa si ren gu sios pri im ti to kią pa gal bą ir to kias ini cia ty vas, ko kias šian dien siū lo šis uni ver si te tas. Sa vi val dy bės tik rai pra ran da ry šius su stu den tais, jo se la bai trūks ta kva li fi kuo tų spe cia lis tų.“

Uni ver si te to ir sa vi val dy bių ben dra­dar bia vi mo ga li my bės bu vo ap tar tos dar bo gru pė se pa gal re gio nus. Aukš tai čių dis ku si jai va do va vo So cia li nės po li ti kos fa kul te to So cia li nio dar bo ka ted ros ve dė ja prof. dr. Val­do­nė­ In­dra­šie­nė; su val kie­čius su bū rė šio fa kul te to Psi cho lo gi jos ka ted ros doc. dr. Sau­lė­Rai­žie­nė; že mai­čiai su si rin ko apie So cia li nės po li ti kos ka ted ros doc. dr. Al­gir­dą­Mon­ke­vi­čių. Čia bu vo pa si da lin ta rū pes čiais ir pro ble­mo mis, kal bė ta apie ga li my bę ma gist ri nio dar bo te mas pa si rink ti pa gal rei ka lin gu mą gim ta jai sa vi val dy bei. A. Mon ke vi čius pa­brė žė so cia li nio tar pi nin ka vi mo ga li my bę ir uni ver si te to bei sa vi val dy bių ben dra dar­bia vi mo su tar tis.

re GIo nŲ dIs kU sI jŲ API Ben drI nI mAs

Pe­ri­odiš­ki­in­for­ma­ci­niai­elek­tro­ni­niailaiš­kai­sa­vi­val­dy­bėms,­švie­ti­mo­sky­riams­ir­švie­ti­mo­cen­trams: uni ver si te to tin kla py je ski ria ma vie ta sa vi­val dy bėms ak tu a liai in for ma ci jai skelb ti, vyk do moms ir ke ti na moms vyk dy ti ba­ka lau ro ir ma gist ro stu di jų pro gra moms; pa tei kia mos ga li my bės stu di juo ti nuo to­li niu bū du, taip pat – stu di jų ga li my bės dir ban tiems sa vi val dy bių spe cia lis tams; in for muo ja ma apie moks lei vių aka de mi jų veik lą, ren gi nius uni ver si te te.

Už­sa­ko­mie­ji­ty­ri­mai: iš anks ti nis te mų de ri ni mas (ma gist ri nių ir ba ka lau ri nių dar bų te mos, uni ver si te­te at lie ka mų ty ri mų kryp tys siun čia mos sa vi val dy bėms ir švie ti mo sky riams; siun čia mi pa klau si mai apie sa vi val dy bių po rei kius); pri sta ty mų sa vi val dy bė je pla­na vi mas (uni ver si te to stu den tų, dės ty to jų at lik ti ty ri mai pri sta to mi sa vi val dy bėms ir švie ti mo sky riams).

Te ori jos ir prak ti kos ry­šio­pa­lai­ky­mas: pa si ra šo mos kon kre čių sa vi val dy bių ir at­ski rų fa kul te tų ben dra dar bia vi mo su tar tys; in for muo ja ma apie stu di juo jan čiuosius iš sa vi val dy bės (siun čia ma in for ma ci ja

apie įsto ju sius į MRU moks lei vius, apie jų sėk mę/ne pa si se ki mą aukš tes niuo se kur suo se, įsi dar bi ni mą); or ga ni zuo ja mos stu den tų prak ti kos jų sa vi val dy bė se; es­ant ga li my bei, or ga ni zuo ja mos il ges nės prak ti kos (nes šiuo me tu, anot sa vi val dy­bės at sto vų, jos yra per trum pos); da ly kų, su si ju sių su prak ti ne veik la, dės ty mui bei prak ti kų va do va vi mui kvie čia mi prak ti kai iš sa vi val dy bių (aiš kiai api brė žiant jiems ke lia mus kva li fi ka ci nius rei ka la vi mus); or ga ni zuo ja mos uni ver si te to dės ty to jų pa­mo kos mo ki niams (pri sta to ma spe cia ly bė, stu di jos uni ver si te te, da ly ko nau jo vės); ren gia mos ben dros moks li nin kų ir sa vi­val dy bių prak ti kų moks li nės­prak ti nės kon fe ren ci jos, se mi na rai, pro jek tai; or­ga ni zuo ja mos stu den tų ak ci jos, pro jek tai su sa vi val dy bė mis; pa de da ma mo kyk lai, ren giant kva li fi kuo tus mo ky to jus; pa reikš­tas sa vi val dy bių kaip so cia li nių part ne rių no ras nau do tis bib lio te kos re sur sais (skai­tyk lo mis, kny go mis, duo me nų ba zė mis ir pan.); pa teik tas sa vi val dy bių siū ly mas MRU te ori jos ir prak ti kos pa lai ky mui steig ti švie ti mo „tri kam pį“: MRU, gim­na zi ją ir dvi pro gim na zi jas (ku rias bai gę mo ki niai ei na į mi nė tą gim na zi ją).

Dau giau in for ma ci jos –„Švie ti mo pa no ra mos“ 3 psl.

Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

Vil­niaus­ uni­ver­si­te­tas­ (VU)­ pa­kvies­tas­ da­ly­vau­ti­ ben­dra­me­Eu­ro­pos­uni­ver­si­te­tų­pro­jek­te­„At­vi­rų­ ir­re­a­guo­jan­čių­uni­ver­si­te­tų­ stra­te­gi­jų­for­ma­vi­mas“­(Sha­ping­Inc­lu­si­ve­and­Res­pon­si­ve­Uni­ver­si­ty­ Stra­te­gies­ –­SI­RUS).­

Iš 46­ių Eu ro pos uni­ver­si­te­tų, pa no­ru sių da ly vau ti SI RUS pro jek te, kvie ti­mą ga vo 29. Su vie ni ję jė gas, jie sieks ben dro tiks lo – to bu lins ir Eu ro pos uni­ver si te tams pa dės įgy ven din ti mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mas.

Tarp tau ti nį pro jek tą ini ci ja vo Eu ro pos uni ver si te tų aso cia ci ja (EUA) kar tu su Eu ro pos nuo to li nio mo ky mo uni ver si te­tų aso cia ci ja (EADTU), Eu ro pos uni ver­si te tų tęs ti nio švie ti mo tin klu (EU CEN) ir Eu ro pos pri ei gos ska ti ni mo tin klu (EAN). Ko vo 19 d. Briu se ly je (Bel gi­ja) vyks pir ma sis da ly vių su si ti ki mas. „Da ly vau ti šia me pro jek te – reikš min gas žings nis Vil niaus uni ver si te tui, ku ris sie kia, kad mo ky ma sis vi są gy ve ni mą tap tų svar bia uni ver si te to stra te gi jos da li mi“, – tei gė VU tarp tau ti nių rei ka lų pro rek to rius Ri man tas Vait kus.

Aukš to sios mo kyk los pa gal pri ori te­ti nes kryp tis jung sis į at ski rus tin klus ir kar tu kurs bei to bu lins mo ky mo si vi są gy ve ni mą stra te gi ją. Iki pro jek to vyk dy­mo pa bai gos, ku ri nu ma ty ta 2011 m. va­sa rą, bus su reng ti ke tu ri su si rin ki mai.

Uni ver si te tai vie ni ja jė gasPa si ra šy ta su tar tisŠvie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je Vil­

niaus uni ver si te to rek to rius aka de mi kas Be ne dik tas Juod ka, švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin­ta­ras­Ste­po­na­vi­čius ir Cen­tri nės pro jek tų val dy mo agen tū ros di rek to­riaus pa va duo to jas Min­dau­gas­Kei­ze­ris pa si ra šė pro jek to „Na cio na li nio fi zi nių ir tech no lo gi jos moks lų cen tro kū ri mas“ fi­nan sa vi mo ir ad mi nist ra vi mo su tar tį.

VU kar tu su part ne riais – Vil niaus Ge­di mi no tech ni kos uni ver si te tu, Che mi jos, Fi zi kos ir Pus lai di nin kių fi zi kos ins ti tu­ tais – įgy ven dins pro jek tą, ku ris yra vie nas iš In teg ruo to moks lo, stu di jų ir ver slo cen­tro (slė nio) „Sau lė te kis“ plėt ros pro gra mos pro jek tų. Pro jek to me tu Sau lė te kio alė jo je Vil niu je bus su kur tas Na cio na li nis fi zi nių ir tech no lo gi jos moks lų cen tras.

Pa gal su tar tį pro jek tui įgy ven din ti ski ria ma iki 200,3­mln.­li­tų Eu ro pos Są jun gos fon dų ir Lie tu vos vals ty bės biu dže to fi nan si nė pa ra ma. Pro jek to lė šos bus pa nau do­tos nau jam cen trui su pro jek tuo ti ir pa sta ty ti VU te ri to ri jo je, moks li nei įran gai įsi gy ti. Pas ta ra jam tiks lui ski ria ma dau giau kaip 100­mln.­li­tų.

Pa­reng­ta­pa­gal­VU­inf.

stu di juo ti pra dė jo bū rys už sie nie čiųVa­sa­rio­ 4­ d.­ kar­tu­ su­ ki­tais­Vil­

niaus­uni­ver­si­te­to­stu­den­tais­nau­ją­jį­se­mest­rą­pra­dė­jo­be­veik­ 200­už­sie­nie­čių.­Tarp jų yra stu den tų iš to li mo­sios Aust ra li jos, Bra zi li jos, Jor da ni jos, Ka na dos, Ko rė jos, Uk rai nos, Gru zi jos ir dau ge lio ki tų Eu ro pos ša lių.

Stu den tai į VU at vy ko pa gal Eras­mus, Eras mus Mun dus ir dvi ša lio ben dra dar bia vi mo su tar tis. Ke lios stu­di jų pro gra mos vyk do mos kar tu su ki tų ša lių uni ver si te tais – VU part ne riais iš Ita li jos, Is pa ni jos ir ki tų ša lių. VU – tai at sa ko my bė, nes už sie nio stu den tai ypač reik lūs stu di jų ko ky bei ir stu den tų gy ve­ni mo są ly goms.

Uni ver si te tų tarp tau ti nė veik la la biau iš si plės tų, jei Lie tu vos vals ty bė tam skir tų dau giau dė me sio. De ja, jau se niai ža da mas uni ver si te tų tarp tau tiš ku mo veik los ska ti ni mas, pa nau do jant Eu ro­pos struk tū ri nius fon dus, strin ga.

10

VAI kŲ Ir jAU nI mo Ak cI jA

Va sa rio 9 d. sep tin tą jį kar tą Lie tu vo je pa mi nė ta Sau ges nio in ter ne to die na. Vie nas iš pa grin di nių šios die nos ren gi nių, jau ta pu siu tra di ci ja, bu vo vai kų ir jau ni mo ak ci ja „Lie­tu­vos­Res­pub­li­kos­ Sei­mas­at ve ria du ris Tarp tau ti nei Sau ges nio in­ter ne to die nai“. Į ren gi nį at vy ko mo ki niai iš įvai rių Lie tu vos mo kyk lų, mo ky to jai, vai kų glo bos na mų auk lė ti niai (apie 300 vai kų iš vi sos ša lies). Mo ki niai da ly va vo UAB „Mic ro soft Lie tu va“ or ga ni zuo to se links mo se vik to ri no se, ste bė jo ES pro jek to „Sau ges nis in ter ne tas“ kon kur sui pa reng­tus vi de ok li pus. Ren gi ny je Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos In for ma ci nių tech­no lo gi jų cen tro di rek to riaus pa va duo to jas Man tas Ma sai tis skai tė pra ne ši mą te ma „Vai­kų­in­ter­ne­ti­nis­sau­gu­mas­Lie­tu­vo­je“. Bu vo ap do va no ti ŠMM In for ma ci nių tech no lo gi jų cen tro kon kur so „Sau ges nio in ter ne to die na ma no mo kyk lo je“ nu­ga lė to jai.

Vie na iš grės mių, ty kan čių in ter ne­te – pa ty čios. Ty čio ja ma si, nes „ne mo ki ra šy ti“, „esi ne gra žus nuo trau ko je“. Dar di des nis pa ty čių ant plū dis iš šau kia mas, jei ta nuo trau ka „pa dai lin ta“ kom piu­te ri nes tech no lo gi jas ge riau val dan čio jau nuo lio. Vai kas ga li tap ti už da ras, bū ti pa že min tas, įžeis tas, net ne per žen gęs sa vo na mų slenks čio. Už ten ka per skai ty ti ko­men ta rus, į pa što dė žu tę gau ti elek tro ni nę ži nu tę ar tie siog pa ma ty ti sa ve to kį, koks iš tie sų ne si.

Ak ci jos ren gė jai ti ki si, kad, dis ku tuo da­mi apie tai su Lie tu vos jau ni mu, iš mok si­me sau go ti sa ve ir drau gus, ne tik žais da mi kie me, bet ir ben drau da mi in ter ne te. Ren­gi nio me tu bu vo ga li ma dis ku tuo ti su įvai­rių sri čių psi cho lo gais, sau gaus in ter ne to spe cia lis tais, ben dra am žiais. Dis ku si jo je sa vo nuo mo nę iš sa kė Lie tu vos mo ki nių par la men to at sto vai, Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to stu den tai, fil mo „Tin klas“ he ro jai, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos, Lie tu vos žmo gaus tei sių ly gos, Ne for ma­laus ug dy mo ins ti tu ci jų at sto vai.

Ren gi ny je pir mą kar tą pa ro dy tas fil­mas sau ges nio in ter ne to te ma – „Tin klas“ (re ži sie rius An drius Se liu ta). Pa ty čios ki ber ne ti nė je erd vė je, vai kų sek su a li nis iš­nau do ji mas, pri klau so my bė nuo kom piu­te rio, kom piu te ri nių žai di mų, in ter ne to ar so cia li nių tin kla la pių – pa grin di nės fil mo te mos. Žy mūs pra mo gų pa sau lio at sto­vai, psi cho lo gai, pe da go gai, vals ty bi nių, ver slo, tarp tau ti nių or ga ni za ci jų at sto vai fil me pa sa ko ja apie sa vo pa tir tį, in ter ne to

Gal vok prieš skelb da masNau jo sios tech no lo gi jos mums vi siems, o ypač jau ni mui,

su tei kia ga li my bę tap ti kū rė jais ir lei dė jais, da lin tis pa čia įvai riau sia in for ma ci ja. In ter ne ti nė je erd vė je ga li me su si kur ti ko kį tik no ri me įvaiz dį ir kar tais net gi tap ti in ter ne ti nė mis „įžy my bė mis“. Ta čiau šio je erd vė je be pui kių ga li my bių sly pi ir daug pa vo jų. Pa vyz džiui, nuo trau kos, vie ną kar tą pa vie­šin tos ko kio je nors sve tai nė je, in ter ne te iš lie ka il gai – net po ke le rių me tų bet kas ga li jas ras ti ir per žiū rė ti. Šian dien iš pla tin tos sma gaus va ka rė lio nuo trau kos ga li tu rė ti įta kos at ei ty je – ieš kan tis dar bo ir pan. To dėl la bai svar bu iš mo ky ti vai kus ir pa aug lius in ter ne te elg tis at sa kin gai, ap gal vo tai kur ti sa vo įvaiz dį, gerb ti ki tų žmo nių pa si rin ki mą, ne pla tin ti as me ni nės in for ma ci jos.

pri va lu mus ir trū ku mus, pa tei kia pa ta ri mų tė vams. „Tin klo“ he ro jai – gre ta mū sų gy ve nan tys vai kai, pa aug liai, jų tė vai. Fil mas su kur tas, įgy ven di nant Eu ro pos Są jun gos pro gra mą „Sau ges nis in ter ne­tas“. Jo idė jos au to rius ir or ga ni za to rius – Lie tu vos Res pub li kos ry šių re gu lia vi mo tar ny ba, Lie tu vos žmo gaus tei sių ly ga, ini­cia to riai – Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, ben dro vė „Mic ro soft Lie tu va“, so cia li nis tin klas „One.lt“. Fil mas iš da lies fi nan suo­ja mas Eu ro pos Ko mi si jos.

Fil mą „tin klas“ ga li ma ras ti ir at si siųs ti iš svetainių www.one.lt ir www.zeb ra.lt

Ak ci jos me tu mo ki niai ir jų tė ve liai bu vo pa kvies ti tap ti vie nin te lės Lie tu vo je „Sau ges nio in ter ne to aka de mi jos ant ra­tų“ stu den tais. Aka de mi jos ini cia to­riai – ŠMM In for ma ci nių tech no lo gi jų cen tras (ITC), Ry šių re gu lia vi mo tar ny­ba (RRT) ir te le ko mu ni ka ci jų ben dro vė TEO LT – nuo šių me tų va­sa­rio­23­d.­iki­ge­gu­žės­ 23­d.­or ga ni zuo ja TE OBU SO tu rą 12­oje Lie tu vos mies tų. Tu ro me tu TE OBU SE mo ki niams vyks pa mo kos, o tė ve liams – pa skai tos sau ges nio in ter ne to te ma. Ypa tin gas dė me sys bus ski ria mas as­me ni nės in for ma ci jos (nuo trau kų, vaiz do, as me ni nių duo me nų) ap sau gai, vir tu a lių pa ty čių pro ble moms ir ki tiems sau gaus nau do ji mo si in ter ne tu klau si mams. Iš­klau siu sie ji pa mo kas ir pa skai tas gaus ne tik ver tin gų pa ta ri mų, bet ir spe cia lius RRT, ŠMM, ITC ir TEO LT Sau ges nio in ter ne to aka de mi jos di plo mus. Šiais ren­gi niais ti ki ma si at kreip ti vi sų vals ty bės ins ti tu ci jų ir vi suo me nės dė me sį į vai kų ap sau gą nuo pa vo jų, ty kan čių vir tu a lio je erd vė je ir re a lia me pa sau ly je, į ne le ga lią ir ža lin gą in for ma ci ją in ter ne te. Vi lia ma si, kad vai kai gau tą in for ma ci ją per teiks sa vo drau gams, ir taip no rin čių jų sau giai dirb ti in ter ne te pa dau gės.

Eu ro pos Ko mi si jos ini cia ty va su­

kurta­ so­cia­li­nė­ re­kla­ma, ska ti nan ti pa­mąs ty ti, prieš skel biant sa vo duo me nis in ter ne te, jau tran sliuo ja ma įvai rio se Eu ro pos Są jun gos ša ly se, o nuo va sa rio 6 d. – ir Lie tu vo je per LNK, TV1.

Ren­gi­nį­LR­Sei­me­or­ga­ni­za­vo­Lie­tu­vos­žmo­gaus­ tei­sių­ ly­ga­ kar­tu­ su­LR­Sei­mo­Švie­ti­mo,­moks­lo­ ir­kul­tū­ros,­ In­for­ma­ci­nės­­vi­suo­me­nės­plėt­ros­ko­mi­te­tais,­ŠMM­In­for­ma­ci­nių­ tech­no­lo­gi­jų­ cen­tru­ (ITC)­ir­kt.,­ taip­pat­su­part­ne­riais­–­Lie­tu­vos­mo­ki­nių­par­la­men­tu­ir­TEO­LT.

Pro GrA mA „sAU Ges nIs In ter ne tAs“

Eu ro pos Ko mi si jos (EK) In for ma ci­nės vi suo me nės di rek to ra to pro gra ma „Sau ges nis in ter ne tas“ nuo 1999 m. vyk­do­ma­vi­so­se­ES­ša­ly­se. Lie­tu­vo­je­ši­pro­gra­ma­pra­dė­ta­įgy­ven­din­ti­2005­m. Pa­grin­di­nis­ jos­ tiks­las­– at kreip ti vi­suo me nės dė me sį į ne le ga lią ir ža lin gą in for ma ci ją in ter ne te, su si ju sią su to kiais įsta ty mų nu ma ty tais pa žei di mais kaip por nog ra fi ja, pe do fi li ja, ra siz mas, kse­no fo bi ja. Įgy ven di nant „Sau ges nio in ter­ne to“ pro gra mą, vi­so­se­Eu­ro­pos­ ša­ly­se­įkur­ta­ „Karš­to­ji­ li­ni­ja“,­ ku­ri­ vei­kia­ir Lie tu vo je. Ši li ni ja su tei kia ga li my bę kiek vie nam ano ni miš kai pra neš ti apie pa ste bė tą ne tei sė tą ir ža lin gą in for ma ci ją in ter ne te. Šiais me tais Lie­tu­vo­je­įsteig­ta­ir­„Pa­gal­bos­li­ni­ja“, su tei kian ti ga li my bę pa si kal bė ti, kai in ter ne te vyks tan tys da ly­kai ke lia ne ri mą.

Pir mą kar tą eu ro po je sau ges nioin ter ne to die na pa mi nė ta 2004 m.,Lie tu vo je – 2006 m. Šiais me taissau ges nio in ter ne to die na busmi ni ma dau giau nei 60-yje pa sau lio ša lių. dau giau in for ma ci jos – www.drau gis ka sin ter ne tas.lt.

Mū­sų­inf.

11

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Leidiniai)

onA sI GU tĖ Ver soc kIe nĖ1942 11 23 – 2010 01 26

Šių me tų sau sio 26 d. ne te ko me il ga me tės ir ak ty vios ne for ma lio jo gam ti nio ug dy mo or ga ni za to rės, nau jų gam ti nių pro jek tų ini cia to­rės, Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro di rek to rės Onos Si gu tės Ver soc kie nės (Nau ja ly tės).

O. S. Ver soc kie nė gi mė 1942 m. lap kri čio 23 d. Ši la lės ra jo no Lau ku vos kai me, tar nau to jų šei mo je (mo ti na – mo­ky to ja, tė vas – hid ro me te o ro lo gi jos spe cia lis tas). 1964 m. Vil niaus vals ty bi nia me pe da go gi nia me ins ti tu te įgi ju si bio lo gi jos ir že mės ūkio pa grin dų mo ky to jo spe cia ly bę, iš vy ko dirb ti mo ky to ja į Va rė nos ra jo no Na niš kių vi du ri nę mo kyk lą, vė liau – į Va rė nos ra jo no Val ki nin kų sa na to ri nę mo kyk lą­in ter na tą. 1966 m. pra dė jo dirb ti Cen tri nės jau nų jų gam ti nin kų sto ties me to di nin ke, vė liau – Me to di nio ka bi ne to ve dė ja. 1979 m. pa skir ta Res pub li ki nės jau nų jų gam ti nin kų sto ties di rek to riaus pa va duo to ja. 1980–1986 m. dir bo Res­pub li ki nio mo ky to jų to bu li ni mo si ins ti tu to Tarp ži ny bi nio

Ma čiau, kaip ei da ma į dar bą ir iš jo pas ku ti niai­siais me tais Ona­Si­gu­tė stab te lė da vo prie Jau nų jų gam ti nin kų cen tro var tų. Ka žin ko dėl? Ar kad aki mir ką at si kvėp tų, ar kad ap žvelg tų se ną jį so dą ir tai, kas už jo?.. Ta ry tum vi są sa vo gy ve ni mą, ku ris nuo to li mo sios vai kys tės, kai vė lų ru de nį ma ža mer gai tė sė jo gė les ir ti kė jo jas sau sį pra žys­tant, iki šios be ga lo šal tos žie mos, kai snie gas ant me džių ša kų prieš sau lė ly dį žy dė jo pur pu ru, vie naip ar ki taip bu vo su si jęs su gam ta.

Mie lai ben dra vu si su gau sy be skir tin gų žmo nių, lei du si žur na lis tams bet ka da įženg ti į Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen trą, vie nu po žiū riu ji bu vo ka te go riš ka: „Ne rei kia ma nęs kaip nors iš skir ti, nes vie nas ne la bai ką pa da ry si, čia yra ko­man dos dar bas.“ Kai 2006 m. Ona­Si­gu­tė Ver­soc­kie­nė­už ne for ma lio jo gam ti nio ug dy mo or ga ni za vi mą, vyk dy mą ir plėt rą ša lies ben dro jo la vi ni mo ir ne for ma lio jo ug dy mo mo­kyk lo se bu vo ap do va no ta Lie­tu­vos­Di­džio­jo­Ku­ni­gaikš­čio­Ge di mi no or di nu, pla na vo me po kal bį su Ja ir apie Ją. O iš ėjo... apie tris­ svar­biau­sius­da­ly­kus­– vai kus, gy vū nus ir au ga lus – ir tris svar biau sias veik los kryp tis – ug do mą ją, edu ka ci nę ir ūki nę, taip pat apie cen tro pe da go gų ko lek ty vą, ku riuo Di­rek­to­rė sa kė la bai be si di džiuo jan ti.

O apie sa ve gi – tik tiek: „Tu­rė­jau­lai­min­gą­ir­sma­gią­vai­kys­tę, ins pek tuo se au gin da vau rau do nuo sius ar bū zus, mė­gau kla jo ti po rais tus ir pu šy nus. Man įdo mes ni yra au ga lai,

moks lei vių bei jau ni mo pro fe si nio orien ta vi mo ir ben dro jo la vi ni mo vi du ri nių mo kyk lų abi tu rien tų įdar bi ni mo ka bi ne to ve dė ja. 1986–1990 m. dir bo Lie tu vos TSR Švie ti mo mi­nis te ri jos ins pek to re, Profesinio rengimo ir nenutrūkstamo mokymo metodikos ka bi ne to di rek to riaus pa va duo to ja. 1990–1991 m. pa skir ta Vil niaus An ta no Jo ny no in ter na ti nės mo kyk los mo ky to ja. 1991 m. grį žo į Lie tu vos jau nų jų gam ti­nin kų cen trą dirb ti di rek to riaus pa va duo to ja. Nuo 1996 m. iki šiol dir bo Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro di rek to re.

Už įvai rią švie ti mui ir moks lui nau din gą veik lą Ji ap do va no ta: Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to pa dė kos raš tu (2002 m.), Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos pa dė kos raš tu (2003 m.), Lie tu­vos Res pub li kos Mi nist ro Pir mi nin ko pa dė kos raš tu (2004 m.), Lie tu vos Res pub li kos Sei mo pa dė kos raš tu (2004 m.), Lie tu vos Di džio jo Ku ni gaikš čio Ge di mi no or di nu (2006 m.), or di no „Už nuo pel nus Lie tu vai“ me da liu (2006 m.).

Švie sus Jos pa veiks las, vi di nė ener gi ja, gy vy bin gu mas, sa­vit var da, kū ry bin gu mas, ne žo džiais, o dar bais įro dy ta mei lė gim ti nei, jos gam tai, žmo nėms iš liks vi sų Ją pa ži no ju sių jų ir su Ja dir bu sių jų at min ty je.

Dėl ne tek ties už jau čia me ar ti muo sius ir vi sus Ją pa ži no­ju sius, lin ki me stip ry bės ir drau ge da li na mės liū de siu bei skaus mu.

Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja,Lie­tu­vos­jau­nų­jų­gam­ti­nin­kų­cen­tras

o gra­žiau­sia­gė­lė­–­tul­pė. Gai liuo si, kad ne vai­ruo ju au to mo bi lio. O moks lei vėms, ku rios lan ko si cen tre, vi sa da kar to ju, kad kiek vie na šiuo lai ki nė mer gi na pri va lo mo kė ti kal bų, vai ruo ti au to mo bi lį, dirb ti kom piu te riu, bent tru pu tį mu zi kuo ti ir jaus tis sa va ran kiš ka.“

Te be sau go me laiš ką, ku rį prieš ke le tą me­tų ga vo „Švie ti mo nau jie nų“ re dak ci ja: „...Di di pa gar ba jiems­ (dau­gu­ma­ ten­–­ jos).­ Jau­nų­jų­ gam­ti­nin­kų­ cen­tre­yra­per­lų­vi­so­mis­pra­smė­mis­–­žmo­nių,­įvy­kių,­ne­įti­kė­ti­nų­iš­gy­ve­ni­mų,­ge­bė­ji­mo­bū­ti­sa­vi­mi.­Net­tru­pu­tį­keis­ta,­kad­to­kie­ bran­gak­me­niai­ ša­lia­mū­sų,­ o­mes­ jų­be­veik­ne­pa­ste­bi­me,­ tuo­ pat­me­tu­ tiek­ ie­čių­ su­lau­žo­me,­ ban­dy­da­mi­spręs­ti­ auk­lė­ji­mo,­ pa­trio­tiz­mo,­ pi­lie­tiš­ku­mo­ pro­ble­mas.­ Su­nuo­šir­džia­pa­gar­ba­Al­ber­tas­Ža­lys.“Di­rek­to­rė skai tė šį laiš ką. Tik nie ko ne pa sa kė. Ji mo kė jo

taip – reikš min gai nie ko ne pa sa ky ti... ...ir iš ei ti per žy din tį snie gą. To mis die no mis, kai sku bė jo­

me nu si lenk ti žmo gui, pa dė ju siam do va no ti mū sų vai kams ne pa kar to ja mų gam tos pa ži ni mo aki mir kų, ge bė ju siam pa­drą sin ti prieš kon kur są ar pa lai ky ti, iš ti kus ne sėk mei, vi sa di džiu lė Lie tu vos jau nų jų gam ti nin kų cen tro te ri to ri ja už si­klo jo puoš nia bal ta pra ban ga. Vi dur žie mio sau lės spin du lys, žais da mas snie ge, kū rė žy dė ji mo iliu zi ją. Nuo var tų iki to lių to ly bės tvy ro jo bal tas ge dė ji mas, per ku rį nie kaip ne ga lė tų at ei ti grei ta už marš tis.

Iš ėju si per žy din tį

snie gą...

In me mo riam

Re­dak­ci­ja

12

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, e.p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentės: Lina ŠEPETYTĖ (tel. 264 9468), Elvyra MATAČIŪNIENĖ, Aušra ŠUMELIAUSKAITĖ (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).

Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nio pla na vi mo ir ana li zės sky riaus ve dė jo pa va duo to ja, Aida Janionytė, ŠMM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus sa vi val dy bės Švie ti mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja

Redakcijos adresas: ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT447044060001441890 AB SEB bankas, b.k. 70440Telefaksas (8 5) 264 9468, e.p. infoleid@sac.smm.lt Adresas internete www.sac.smm.ltSpausdino UAB „Arx Baltica“. Tiražas 3800 egz.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Pas ku ti nį sau sio šeš ta die nį try­lik­tą­kar­tą su va žia vo aš tuo nių Šal či nin kų ra jo no lie tu viš kų mo kyk lų ir vie no lop še­lio­dar že lio jau nie ji šo kė jė liai, dai no rė liai, vai din to jai ir skai to vai į Lie tu vos tūks­tant me čio gim na zi ją, mo ki nių me ni nės kū ry bos šven tę, skir tą pa liu dy ti mei lę ir pa gar bą lie tu viš kam žo džiui.„Šal­čios­ ale­liu­mai“ – šven tė, au gu si

kar tu su Lie tu vos ne pri klau so my be. Lie tu­vos tūks tant me čio gim na zi jos di rek to rius Vid­man­tas­Ži­lius kal bė jo, kad šį pro jek tą gim na zi ja vyk do, siek da ma kel ti vals ty bi­nės kal bos mo kė ji mo ly gį, ug dy ti sce ni nę kul tū rą, pa gar bą tau tos tra di ci joms, mo­ky tis ben dra vi mo, drą sos, iš sa kant sa vo min tis. Nuo pat pra džios šven tė bu vo su­ma ny ta, sie kiant bur ti lie tu viš kas mo kyk­las, pa si džiaug ti vai kais, iš mo ku siais tar ti lie tu viš ką žo dį, dai nuo ti lie tu vių liau dies dai nas ir net šok ti lie tu viš kus tau ti nius šo­kius bei pa ro dy ti tai ra jo no ben druo me nei. Šven tės pa va di ni mas – iš tau to sa kos. Žo­džiai pa krau ti ypa tin ga ener gi ja – ale liu­mai rū te le, ale liu mai...

„Šal čios ale liu mai“ – šven tė, ku rio je su ku ria ma ypa tin go kon cer to au ra, kai iš dai nuo tu žo džiu ti ki esan tys sce no je ir pa ti ki klau san tys sa lė je, kai plo ja ma ir skan duo ja ma at si sto jus, kai su si ki bus ran ko mis lin guo ja ma į tak tą. Ir to je vie ny­bės py nė je ne tik mo ki nu kai ir jų tė ve liai, mo ky to jai, bet ir Sei mo na riai, Vil niaus ap skri ties ir Šal či nin kų sa vi val dy bių at­sto vai, „Ry to“ ir „Vil ni jos“ drau gi jų pir­mi nin kai, net ver sli nin kai...Bet­ kaip­ tą­ tik­ru­mą­ ir­ gra­žu­mą­

ap­sa­ky­ti? Ste bi no ir džiu gi no pui kus li­te ra tū ri nis sko nis, pa si ren kant gro ži nius kū ri nius („O gal Tė vy nę rei kia kur ti, kur ti ir lip dy ti vi są lai ką?“ Die ve niš kių „Ry to“ vid. m­kla), tau ti nių kos tiu mų, sce ni nių dra bu žių ver tės su vo ki mas. Kiek pa stan­gų, dar bo, iš mo nės ir en tu ziaz mo rei kė jo

Šal čios ale liu mai

mo kyk loms ir mo ky to jams. Ke rė jo ne vie no ko lek ty vo pro fe sio na lu mas. Ach, tos bal sin go sios Ei šiš kių Sta nis lo vo Ra­po lio nio gim na zi jos dai ni nin kės: „O po tuos kal nus se su tės vi sos grau džiai ma lo­nias dai nas dai nuo ja...“ Ir ką jau be sa ky ti apie Lie tu vos tūks tant me čio gim na zi jos ta len tų pa si ro dy mą. Ne bū tų jis per pras­tas ir di de lės Lie tu vos sce nos, ir ne vie na sos ti nės gim na zi ja ga lė tų bal tu pa vy du už si deg ti. O kaip mie lai ir žais min gai nu skam bė jo jau niau sių šven tės da ly vių, Šal či nin kų lop še lio­dar že lio „Vy tu rė lis“ vai ku čių pa bi ru čių, pa si ro dy mas... Ir vi są kon cer tą dau ge liui žiū ro vų sa lė je ki lo tas pats no ras – pa ma ty ti šių vai kų mo ky to jus, įkū ni jan čius kan try bę, iš min tį, ta len tą ir pa si au ko ji mą. Ži no ma, vė liau, kai bu vo tei kia mi sim bo li niai ap do va no ji mai, mes juos pa ma tė me. „Ry to“ drau gi jos pir mi­nin kas Al gi man tas Ma sai tis, dau ge lio Šal čios ale liu mų liu di nin kas, sa kė, kad la bai sma gu, jog kiek vie nais me tais pro­gra mos pa ren gia mos vis pro fe sio na liau, kad mo ky to jai mo ko si vie ni iš ki tų. Kai sy kį vie na mo kyk la įtrau kė į pro gra mą kan klia vi mą, ki tais me tais se na sis in stru­men tas at gi jo jau ke lių mo kyk lų mo ki nu kų ran ko se.

O ma ža mer gy tė Ne­rin­ga la bai dai­liais tau ti niais rū be liais ir bal tai siu vi nė ta pri juos tė le iš Poš ko nių pa grin di nės mo­kyk los, ku ri per nai mi nė jo 80­ies me tų su kak tį, sa kė, kad jai ši šven tė at ro do la bai

links ma, gra ži ir di de lė. Mer gy tės mo ky to­ja Zi­ta­Spi­raus­kie­nė ke liais sa ki niais dar spė jo pri min ti apie jau nų jų mai ro nie čių veik lą jų mo kyk lo je...

O pas kui nu skam bė jo „Že­mėj­Lie­tu­vos­ąžuo­lai­ža­liuos...“ Kon cer to ve dė jai jau bu vo pri mi nę, kad „iš si trauk tu me iš mo čiu čių skry nių ne gir dė tą ar pa mirš tą pa sa ką ir per me tus su ja su si gy ve nę ki tą sau sį at vež tu me į ale liu mų šven tę“. Ir taip at ėjo lai kas na mo lio, ty kiai pa mąs tant, kas esa me šian dien, iš kur bū si me at ėję ir kur da bar ke ti na me nu ei ti...

Zi na RIM­GAI­LIE­NĖ

„Šal čios ale liu mų“ pro gra mas kū rė ir jau nuo sius ar tis tus pa si ro dy mui ren gė:Šal či nin kų lop še lio-dar že lio „Vy tu rė lis“ me ni nio ug dy mo mo ky to ja emi li ja je tei ko;Tur ge lių vid. m-klos mo ky to jos re na ta ka li naus kai tė, ra sa mid ve rie nė, dia na jur ko ny tė; Poš ko nių pagr. m-klos mo ky to jos je le na sta niu lie nė ir Zi ta spi raus kie nė;Ja šiū nų vid. m-klos mo ky to jas Vy tau tas La to nas; Die ve niš kių „Ry to“ vid. m-klos mo ky to jai Vil ma ki sie ly tė-Han cha ryk ir Gin ta ras sta niu lis; Ei šiš kių Sta nis lo vo Ra po lio nio g-jos mo ky to ja jad vy ga sin ke vič; Čiu žia kam pio pagr. m-klos mo ky to ja je le na Iva nov ska ja;But ri mo nių pagr. m-klos mo ky to jas sta sys kru po vi čius;Lie tu vos tūks tant me čio g-jos mo ky to jos dia na But ri mie nė ir na ta li ja ro go žie nė.2010 m. „Šal čios ale liu mus“ ren gė ir glo bo jo Šal či nin kų Lie tu vos tūks tant me čio gim na zi jos di rek to riaus pa va duo to ja ne rin ga Ur bai tė, mo ky to jos Li li ja Zdra my tė, Gra ži na Ži lie nė ir re gi na skar žins kie nė.

Klaudijaus Driskio nuotr.