Iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos ugdymas

pilietiškumo pagrindų pamokose

Turinys

Įvadas.......................................................................................................2

I. Kas yra tradicinis ir paralelinis mąstymas?.....................................2

II. Kas yra kūrybiškumas?....................................................................3

III. Kūrybiško problemų sprendimo metodai.....................................3

3.1. „Sinektika“ ir „Šešių mąstymo kepurių“ metodas......................4

3.2. „Priverstinės analogijos“ metodas................................................9

3.3. „Lotoso žiedo“ metodas.................................................................10

IV. Kūrybiškų užduočių vertinimas....................................................11

Medžiagą parengė Ginta Orintienė

2

ĮVADAS

Vienas pagrindinių pilietiškumo ugdymo gebėjimų – problemų sprendimas.

„Pagrindinio ugdymo pilietiškumo bendrojoje programoje“ mokinių gebėjimų raidos lentelėje

apibrėžti problemų sprendimo gebėjimai: Aktyviai ir atsakingai dalyvauja kasdieniame mokyklos

gyvenime sprendžiant klasėje kilusias problemas, aktualias mokyklos, vietos bendruomenės

problemas, dalyvauja, pilietinėje, visuomeninėje veikloje priimant bendrus sprendimus grupėje ar

klasėje. Apibendrindami mokiniai pateikia išvadų ir kūrybingų pasiūlymų probleminei situacijai

pagerinti ar pakeisti. Aktyviai dalyvauja nagrinėjant ir sprendžiant aktualias vietos, nacionalines ir

globalias problemas...1 1013 psl.

Įprastai problemų sprendimui naudojamas tradicinis mąstymas (diskusija, debatai,

derybos, nuomonės argumentavimas, kritiškas vertinimas). Kaip alternatyva tradiciniam mąstymui

gali būti naudojamas paralelinis mąstymas.

I. Kas yra tradicinis ir paralelinis mąstymas?

Tradiciniam mąstymui svarbu ieškoti ir rasti, o paraleliniam mąstymui – projektuoti ir

kurti (žr. 1 priedas, 2 skaidrė). Tradicinis mąstymas grindžiamas kritišku vertinimu (teisinga /

klaidinga). Paralelinis mąstymas parodo galimybes ir jų kritiškai nevertina. Paprastai tariant,

paralelinis mąstymas reiškia „pateikti idėjas vieną greta kitos“. Užuot išsakius priešingas nuomones

ir ginčijantis ar iš anksto įvertinant (sudėliojant į „stalčiukus“), kas „teisinga“ ar „klaidinga“,

imamasi iš esmės nagrinėti problemą, priimti sprendimus ir pateikti išvadas. Neprieštaraujama

jokiai išsakytai nuomonei. Nuomonės ir idėjos pateikiamos lygiagrečiai, vienos šalia kitų. Visi

mąsto ta pačia „kryptimi“, bendrai, lygiagrečiai. Tuo tarpu mūsų siekis būti teisiems nuslopina

mūsų kūrybiškumą (žr. 1 priedas, 3, 4 skaidrės). Tradiciniam mąstymui būdinga „kieta uolos

logika“, paraleliniam – „vandens logika“ (žr. 1 priedas, 5,6,7 skaidrės). Tradicinis problemų

sprendimas laikosi tokio bendro principo: problema analizuojama, nustatoma jos priežastis, o

tuomet ta priežastis šalinama. Pašalinus problemą sukėlusią priežastį, problema išsprendžiama. O

kas, jei problemą, sukėlusių priežasčių neįmanoma rasti arba jų tiek daug, kad visų jų neįmanoma

pašalinti? Dar yra problemų, kurių priežastis galima rasti, bet neįmanoma pašalinti. Tuomet

problema tampa nebeišsprendžiama. Tokiais atvejais galima pasitelkti paralelinį mąstymą, kuris

siūlo palikti priežastį ramybėje ir „kūrybiškai“ modeliuoti ateities veiksmus. „Konstruktyvesnis

1 Pagrindinio ugdymo pilietiškumo bendroji programa, 2008.

3

požiūris leidžia viena kitai prieštaraujančioms nuomonėms eiti greta viena kitos ir tiesti kelią

pirmyn“2 87 p.

II. Kas yra kūrybiškumas?

Paraleliniam mąstymui labai svarbus kūrybiškumas. Kūrybiškumas – vienas iš būdų

kurti galimybes. Albertas Einšteinas yra paskęs „Jei pirma idėja nėra absurdiška, tai iš jos nėra ko

tikėtis“. Kitose pranešimo skaidrėse pateikiama kūrybiškumo samprata ir pagrindiniai kūrybiškumo

ugdymo principai (žr. 1 priedas, 8–27 skaidrės).

Kūrybiškas problemų sprendimas susideda iš šių etapų (žr.1 priedas, 20 skaidrė):

problemos iškėlimas,

idėjų kūrimas,

idėjų atranka,

idėjų vertinimas ir problemos sprendimo sukūrimas,

idėjų įgyvendinimas

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kūrybiškų idėjų įgyvendinimas

padidina sėkmės ir originalaus rezultato tikimybę, tačiau visada išlieka rizika, nes nėra garantijų,

kad galutinis rezultatas bus sėkmingas. Vienintelis būdas tai sužinoti – pagrįstai rizikuoti

įgyvendinant kūrybišką idėją (žr. 1 priedas, 21 skaidrė).

Ar turime daryti išvadą, jog tradicinis mąstymas paremtas kritiniu vertinimu yra

blogas mąstymo įprotis? Visai ne. Kritika – vertinga mąstymo dalis. Tačiau neapgalvotai taikomas

kritinis mąstymas trukdo atsirasti naujoms, originalioms idėjoms.

2 De Bono, E. Paralelinis mąstymas. 2007.

4

III. Kūrybiško problemų sprendimo metodai

Šioje dalyje aprašytos kūrybinės veiklos, kuriose panaudoti keturi grupiniai kūrybišką

problemų sprendimą skatinantys metodai:

1. Sinektikos;

2. Šešių mąstymo kepurių;

3. Priverstinės analogijos;

4. Lotoso žiedo.

Kūrybinių veiklų uždavinys.

Kūrybiškai, originaliai ir drąsiai spręsti problemas atsisakant išankstinių vertinimų ir

stereotipinio mąstymo.

3.1. „Sinektika“ ir „Šešių mąstymo kepurių“ metodai

Sinektika – išvertus iš graikų kalbos reiškia „sujungimas į vieną“ skirtingų vienas su

kitu nesusijusių elementų. Šis metodas skirtas kūrybinių idėjų kūrimui, siekiant jas sujungti.

Kūrybiškas mąstymas ir jo panaudojimas problemų sprendimui paskatina ir išlaisvina

mokinių mąstymą. Todėl šiuo metodu siekiama parodyti, kaip panaudoti originalias idėjas realių

problemų sprendimui ir pasiekti neįprastą rezultatą.

Taikant šį metodą, labai svarbu skatinti mokinius išsakyti savo nuomonę, pasielgti

netradiciškai, išspręsti problemą kuo neįprastesniu būdu. Šito įmanoma pasiekti skiriant visiems

mokiniams vienodas užduotis ir pabrėžiant, kad pagrindinis užduoties atlikimo kriterijus yra

netradiciškumas ir originalumas. Labai svarbu sukurti tokią atmosferą, kad visi mokiniai be baimės

galėtų išsakyti jiems kylančias idėjas. Jokia idėja negali būti klaidinga ar bloga. Siekiant didesnio

efektyvumo, ypač jei mokiniai dar neįgudę kurti idėjų, galima prieš tikrąjį idėjų kūrimą 5–10

minučių pabandyti jas kurti.

I žingsnis. Problemos iškėlimas ir aptarimas

Galima užduotis mokiniams. Iškelti (pasirinktinai mokyklos ar vietos bendruomenėje,

Lietuvos visuomenėje ar pasaulyje) egzistuojančią problemą ir pasiūlyti kūrybišką ir originalų

problemos sprendimą. Mokiniai problemą iškelti gali remdamiesi:

savo asmenine patirtimi;

iš anksto atliktu problemos tyrimu mokyklos ar vietos bendruomenėje;

spaudoje pateiktų problemų nagrinėjimu;

5

žymaus žmogaus pasisakymu tam tikru klausimu;

statistine informacija;

ir kt.

Darbas grupėse (5–6 dalyviai). Grupių skaičius turi būti lyginis 2, 4, 6. Iškelkite

problemą ir užrašykite ją užbaigdami sakinį „Kaip .....?“. Pavyzdžiui, vietoj „aš neturiu laiko

skaityti knygų“, problema formuluojama taip: „Kaip rasti pakankamai laiko knygų skaitymui?“

Mokiniai trumpai grupėse aptaria problemą atsakydami į klausimus:

o Kodėl tai yra problema?

o Kas jau yra padaryta ar daroma siekiant išspręsti šią problemą?

o Koks būtų idealus šios problemos sprendimas?

Darbo grupės pristato suformuluotas problemas ir jas trumpai apibūdina pagal pirmiau

pateiktus klausimus.

II žingsnis. Idėjų kūrimas ir jų atranka

Šiame etape pateiktos dvi alternatyvios idėjų kūrimo užduotys, iš kurių mokytojas ar

mokiniai turi pasirinkti vieną. Jei mokiniai tokias kūrybiškumo užduotis atlieka pirmą kartą,

siūloma atlikti 1 užduotį, nes ji yra šiek tiek paprastesnė nei antroji užduotis.

I užduotis.

Idėjų kūrimas

Individualus darbas. Šio etapo tikslas paskatinti dalyvius laisvai mąstyti ir išreikšti

naudingus požiūrius.

Grupės pasikeičia iškeltomis problemomis bei duoda vienos kitoms patarimus-

linkėjimus, kurie parodo įvairius problemų sprendimo kelius. 1 grupės dalyviai ant

lipnių lapelių (viename lapelyje po vieną patarimą) surašo patarimus-linkėjimus („Aš

linkiu ......“) antrai grupei, antra grupė – pirmai, trečia – ketvirtai, o ketvirta – trečiai ir

t. t.

Linkėjimų rašymo taisyklės:

o patarimus-linkėjimus sugalvoja kiekvienas grupės narys individualiai;

o patarimų-linkėjimų surašoma tik tiek, kiek spėjama per nurodytą laiką (3–7

min.);

o patarimai-linkėjimai turi būti tiesiogiai siejami su grupės, kuriai duodami

patarimai, iškelta problema;

6

o patarimo-linkėjimo formuluotės pradžia „Aš linkiu ......“, pavyzdžiui, jau minėta

problema „Kaip rasti laiko knygų skaitymui?“. Patarimas-linkėjimas galėtų būti

„Aš linkiu tau atsisakyti kokios nors veiklos ir šį laiką skirti skaitymui“ arba

linkėjimas gali būti ir fantastinis, pvz., „Aš linkiu, kad pailgėtų paros valandos

nuo 24 iki 26, tuomet atsiradusį papildomą laiką tu galėtum išnaudoti skaitymui“.

Mokytojas taip pat gali parašyti savo palinkėjimus kiekvienai grupei;

o sukurti linkėjimai turi būti kūrybiški, naudingi ir patrauklūs pasiūlymai spręsti

problemas;

o linkėjimai taip pat gali būti labai vaizdingi, linksmi ir donkichotiški;

o šie siūlymai nėra galutiniai sprendimai, o tik tramplynas į kūrybinį mąstymą ir

veiklas, kurios dar bus;

o idėjos yra tuo vertingesnės, kuo labiau jos yra trokštamos, provokuojančios ar

rizikingos.

o visos dalyvių sukurtos idėjos yra teisingos ir potencialiai vertingos.

Idėjų atranka. Grupės viena kitai atiduoda surašytus siūlymus.

Užduotis kiekvienai grupei.

Balsavimo būdu išrinkti vieną ar dvi idėjas, su kuriomis jos norėtų dirbti toliau. Jei atrenkamos

dvi idėjos, jos gali būti sujungtos į vieną.

Atrenkant idėjas, vadovaujamasi trimis kriterijais:

o naujumas;

o intriga;

o patrauklumas.

Atmetamas realumo kriterijus. Taip pat neatrenkamos geriausios idėjos, nes jos nėra naujos.

Kiekviena grupė perskaito pasirinktą idėją (patarimą-linkėjimą).

II Užduotis.

Mokiniai visų pirma atlieka pirmiau pateiktą 1 užduotį.

Ekskursija. Ši ekskursija reikalinga norint atitraukti dalyvių dėmesį nuo pačios problemos.

Paprašykite grupių dalyvių pamiršti problemą ir sutelkti dėmesį ties grupėje atrinktu

patarimu-linkėjimu.

Šio linkėjimo viduje yra sąvokų ar idėjų, kurios gali būti naudingos tolesniems

žingsniams atliekant tramplyno vaidmenį (1 priedas, 22 skaidrė). Pavyzdžiui, linkėjime

7

„Aš linkiu, kad pailgėtų paros valandos nuo 24 iki 26, tuomet atsiradusį papildomą laiką

tu galėtum išnaudoti skaitymui“ galime išskirti tokias dvi sąvokas laikas ir kažko naujo

atsiradimas.

Individualus darbas. Kiekvienas dalyvis, remdamasis grupėje ankščiau atrinktu

linkėjimu, ant atskirų lipnaus popieriaus lapelių užrašo dvi idėjas, kurios būtų susietos su

linkėjimu. Idėja turi būti išreikšta vienu, ar keliais (2–3) žodžiais.

Darbo grupės balsavimo būdu atrenka 2 idėjas. Čia nėra teisingų ar klaidingų idėjų.

Visos jos lygiavertės.

Prieš vykstant į ekskursiją, mokiniams reikia išsirinkti pasaulį, kurį norėtų aplankyti.

Kelionė, aišku, bus mūsų mintyse, bet mes turime kiek įmanoma stengtis įsivaizduoti,

kas iš tikro ten vyksta.

Kiekviena darbo grupė gauna korteles su pasauliais ir išsirenka vieną iš jų. Arba darbo

grupės gali sugalvoti ir pasiūlyti, bet kurį kitą pasaulį.

Siūlomi pasauliai:

o šokio;

o povandeninis;

o medicinos;

o kosmoso;

o gyvūnijos;

o negyvenamos salos;

o fantastikos;

o ledyno;

o supermenų;

o aktorių;

o augalų.

Individualus darbas pasitelkiant vaizduotę. Užduotis. Užsimerkite ir įsivaizduokite, kad

jūs esate pasirinktame pasaulyje. Susidarykite apie šį pasaulį savo įspūdį, pamatykite vaizdus,

išgirskite garsus ir t. t. Dabar šiame pasaulyje jūs turite pamatyti vaizdą, kuriame

įsikomponuotų dvi arba viena iš jūsų atrinktų idėjų. Šių idėjų pamatymas pasirinktame

pasaulyje neturėtų apriboti jūsų vaizduotės, atvirkščiai – natūraliai įsilieti į lankomo pasaulio

8

vaizdą. Pamatytą vaizdą-idėją užrašykite ant lipnaus popieriaus lapelio pradėdami sakinį taip:

„Aš matau ...“. Pvz.: „Aš matau daugybę spalvotų žuvų, skrendančių kaip viena“.

Darbo grupė atrenka vieną iš jų grupės narių matytų vaizdų-idėjų.

III žingsnis. Tolesnis idėjų kūrimas ir problemos sprendimo suformulavimas.

Darbas grupėse. Užduotis. Originalias (nerealias) idėjas panaudoti realiai problemai

išspręsti. Kiekviena darbo grupė gauna po vieną paveikslėlį (2 priedas). Darbo grupėse

mokiniai iškelia idėjas, kurios gali būti apibūdintos 1–3 žodžiais ir išrenka vieną iš iškeltų

idėjų.

Darbo grupės grįžta prie iškeltos problemos ir sugalvoja, kaip galėtų panaudoti II

žingsnyje atrinktą patarimą linkėjimą arba vaizdą-idėją (žiūrint, kuris idėjų kūrimo būdas

buvo panaudotas) formuluojant problemos sprendimą. T. y., kokių naujų idėjų atrinktos 2

idėjos gali įnešti formuluojant problemos sprendimą arba ką atrinktos 2 idėjos gali reikšti

konkrečios problemos kontekste. Taigi darbo grupėms reikia sugalvoti, kaip įgyvendinti

atrinktas 2 originalias idėjas, panaudojant jas realios problemos sprendimui.

Galutinis rezultatas gali būti visai kitas ir gerokai nutolęs nuo buvusių nerealių idėjų.

Dvi originalios (nerealios) idėjos + reali problema = problemos sprendimas (nauja,

reali idėja)

Patarimas. Jei mokiniai idėjų jungimo užduotį atlieka pirmą kartą:

duokite užduotį suformuluoti problemos sprendimą panaudojant tik vieną idėją;

paprašykite, kad jie atliktų tokį kūrybiškumo pratimą (darbas grupėse, 4–5

dalyviai):

1. Kiekvienoje darbo grupėje trys dalyviai (kiekvienas individualiai) sugalvoja po

vieną daiktą ir, nerodydami kitiems grupės nariams, jį užrašo.

2. Du iš trijų dalyvių parodo, kokius žodžius užrašė.

3. Užduotis grupei: iš dvejų daiktų sukurti vieną naują daiktą.

4. Paskui trečiasis dalyvis pasako savo sugalvotą daiktą.

5. Užduotis grupei: iš grupės sukurto naujo daikto ir trečiojo vėl sukurti naują daiktą.

Analogišką idėjų jungimo ir sąsajų ieškojimo principą reikia pritaikyti ir jungiant idėjas.

IV Žingsnis. Problemos sprendimo vertinimas, aptarimas ir tobulinimas.

Pasirinkite vieną iš problemos sprendimo vertinimo būdų:

9

1. Darbas grupėje. Problemos sprendimo privalumai – numatykite problemos sprendimo

įgyvendinimo privalumus (+). Kliūčių įveikimas – numatykite, kas gali sutrukdyti šią idėją

įgyvendinti (1, 2 kliūtys) ir kaip tas kliūtis įveikti.

Darbas grupėje. Remdamiesi problemos vertinimu, suformuluokite galutinį problemos

sprendimą.

2. Vertinant sprendimą, siūloma panaudoti „Šešių mąstymo kepurių“ metodą. Mokiniai

suskirstomi į 6 darbo grupes. Kiekviena darbo grupė gauna po vieną skirtingos spalvos

kepurę (1 grupė – baltą, antra – raudoną, trečia – juodą, ketvirta – žalią, penkta – mėlyną, 6

– geltoną). Kiekviena kepurė apibrėžia, kokią funkciją turės atlikti kiekviena grupė (žr. 3

priedą).

V Žingsnis. Idėjos įgyvendinimas.

Sukurkite veiksmų planą, kaip įgyvendinti idėją:

o Kas ir ką daro, kokia bus iš to nauda?

o Kada?

o Iki kada?

o Kaip įvertinsime sprendimo įgyvendinimą?

Darbo grupės pristato problemos sprendimą ir veiksmų planą. Mokiniai gali išrinkti, kurios

problemos sprendimą jie norėtų realiai įgyvendinti, jei tam yra galimybių.

10

3.2 „Priverstinės analogijos“ metodas

Pagrindinė šio metodo idėja – ieškoti sprendžiamos problemos sąsajų su kuo nors, kas turi

truputį arba neturi visai nieko bendra su nagrinėjama problema. Toks priverstinis lyginimas leidžia

netikėtu kampu pažvelgti į problemą ir atrasti naujų sprendimo būdų. Šis metodas gali būti

naudojamas tiek individualiai, tiek ir grupėse kuriant idėjas.

Priverstinės analogijos metodo etapai:

1. Suformuluojama problema. Pavyzdžiui, kaip sumažinti emigraciją iš Lietuvos?

2. Atsitiktiniu būdu parenkamas objektas, kuris bus kaip nesusijusi analogija su sprendžiama

problema. Tam gali būti panaudotos kortelės su įvairių daiktų piešiniais, nuotraukos, žodžiai ir

pan.

3. Dešinėje lentelės pusėje surašomos pasirinkto objekto savybės. Stengiamasi surašyti kuo

daugiau objekto savybių (žr.1 lentelę).

4. Kairėje lentelės pusėje atliekamas pasirinkto objekto su sprendžiama problema lyginimas (žr. 1

lentelę). Vietoj lentelės taip pat galima naudoti minčių žemėlapius, lipnius lapelius ir pan.

Svarbu, kad būtų aiškus objektų sugretinimas.

5. Remiantis gautais palyginimais, kuriamos problemos sprendimo idėjos.. Kaip lyginimo pavyzdį

galima pateikti pieštuko ir emigracijos savybių palyginimą, siekiant suformuluoti pasiūlymus,

kaip sumažinti emigraciją iš Lietuvos (žr. 1 lentelė).

1 lentelė. Pieštuko ir emigracijos savybių palyginimas

PIEŠTUKAS EMIGRACIJA

Auksinis žiedas Primena politikų pažadus piliečiams. Ar jų ne

per daug? Ar jų laikomasi? Kaip pasiekti aukso

vidurį, kad kiekvienas pilietis rastų savo vietą

Lietuvoje ir būtų vertinamas kaip darbuotojas?

Mėlynas žiedas Primena blogą nuotaiką. Gal per daug Lietuvoje

pesimizmo, aplinkinių abejingumo ir per mažai

bandymų ieškoti išeities iš nepalankios

situacijos. Nekuriamos naujos darbo vietos. Gal

reikėtų imtis priemonių naujų darbo vietų

kūrimui?

Geltonas žiedas

11

Lygus paviršius

Šešios pusės

Trintukas

Kaina

Aukšta kokybė

Medinis kotelis

Šerdelė

Rašymas

12

3.3. „Lotoso žiedo“ metodas

Šio metodo pagrindas – sukurta lotoso žiedo diagrama. Mokiniai turėtų iškelti problemą

(-as), kurią norėtų nagrinėti ir surinkti kuo daugiau įvairių duomenų šiai problemai pagrįsti.

„Lotoso žiedo“ metodas susideda iš šių etapų:

1. Nupiešiama žiedo diagrama (4 priedas).

2. Diagramos centre įrašoma tema ar problema (pavyzdžiui, kaip sumažinti skurdą Lietuvoje).

3. Sugalvojamos su tema / problema susijusios mintys / idėjos ir surašomos į žiedlapius.

Pavyzdžiui, tema / problema – kaip sumažinti skurdą Lietuvoje. Idėjos, surašytos pagrindinę

temą / problemą supančiuose žiedlapiuose, galėtų būti, pavyzdžiui: „skelbti idėjų konkursą“,

„sukurti naujų darbo vietų“, „rengti gerumo akcijas“, „įtraukti kuo daugiau žmonių į

savanorystės veiklą“, „sukurti pozityvią nuostatą pagelbėti skurdžiai gyvenantiems“, „dalį

bažnyčios aukų skirti skurstantiems“ ir kt. Idėjos rašomos tol, kol užpildomi visi žiedlapiai,

kol baigiasi idėjos arba idėjoms skirtas laikas. Idėjų kėlimui reikia nustatyti laiką 5–10 min.

Svarbu mokiniams priminti, kad idėjos nėra kritikuojamos, visos idėjos yra vertingos, ypač

neįprastos ir originalios.

4. Atrenkant idėjas, vadovaujamasi trimis kriterijais:

o naujumas;

o intriga;

o patrauklumas.

Atmetamas realumo kriterijus. Taip pat neatrenkamos geriausios idėjos, nes jos nėra naujos.

Atrenkamos 5–7 idėjos.

4. Mokiniai suskirstomi į 5–7 darbo grupes. Kiekviena darbo grupė gauna po vieną atrinktą

idėją, kurią įrašo nusipiešto naujo žiedo centre. Pamėginama sugalvoti 8 naujas idėjas,

kylančias iš pagrindinės temos, kurios surašomos į aplink esančius žiedlapius.

5. Panaudodami sukurtas naujas idėjas mokiniai darbo grupėse suformuluoja problemos

sprendimus ir juos pristato.

13

IV. Kūrybiškų užduočių vertinimas

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose iniciatyvumo ir kūrybingumo

kompetencija apibrėžiama taip: mato idėjų sąsajas ir kuria naujas idėjas, originaliai mąsto, geba

pritaikyti patirtį naujose situacijose, numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus. Atviras

pokyčiams, nebijo neapibrėžtumo, nežinomybės, pagrįstos rizikos, aktyviai dalyvauja įgyvendinant

naujas idėjas, įtraukia kitus (8 psl.).

Mokiniams atliekant kūrybines užduotis, jie galėtų būti vertinami už šiuos gebėjimus:

kelti originalias idėjas ir numatyti kūrybiškus problemų sprendimus;

įgyvendinti naujas idėjas.

Siekiant įvertinti, kaip mokiniai geba kelti originalias idėjas, patartina klasėje

pristatyti atliktas kūrybines užduotis ir labai gerai vertinti tik tuos mokinius, kurių sprendimai

buvo drąsūs, originalūs. Jei drąsių sprendimų nė vienas mokinys nepateikia, užduotį reikia

pakartoti. Mokiniams gali iš pirmo karto nepavykti pateikti originalių idėjų, tačiau nuolat

praktikuojantis jų sprendimai bus vis drąsesni.

Mokiniai taip pat gali patys įsivertinti, kaip jiems pavyko kurti originalias idėjas ir

suformuluoti kūrybiškus problemų sprendimus (1 pav. ).

Jei yra galimybės įgyvendinti originalią idėją, mokiniai gali įsivertinti, kaip jiems

pavyko laikytis numatyto veiksmų plano, ar jų rizika pasiteisino (buvo pagrįsta), kokių rezultatų jie

pasiekė, kas jiems pavyko, o kas nepavyko, ką kitą kartą jie darytų kitaip.

14

1 pav.

Įsivertinimas. Iš ko matysime, kad pasiekėme tikslus?

Nuspalvinkite kiekvieno gebėjimo atitinkamą eilučių skaičių. Išskirkite du gebėjimus, kurie pavyko geriausiai. Išskirkite dvi silpnąsias puses, kurias reikia tobulinti.

Ar pavyko savarankiškai arba kartu su kitais:

Sukurti problemos sprendimo įgyvendinimo veiksmų planą

Patobulinti pateiktą problemos sprendimą

Kūrybiškai mąstyti, drąsiai kelti originalias idėjas

Panaudojant originalią idėją, suformuluoti problemos sprendimą

Atrinkti idėjas pagal

sutartus kriterijus

Iškelti idėją, atitinkančią sutartus kriterijus

Įvertinti pateiktą problemos sprendimą

15

1 priedas

Tradicinis ir paralelinis mąstymas

1

Tradicinis mąstymas. Svarbu ieškoti ir rasti

Paralelinis mąstymas. Svarbu projektuoti ir kurti

2

16

Priešiškas ar bendradarbiaujantis požiūris. Kas laimi?

3

Paralelinis mąstymas reiškia „pateikti idėjas vieną greta kitos“(alternatyvūs požiūriai).

Kiekviena nauja idėja – tai „galimybė“

Lygiagretusis mąstymas

Ginčas mus įkalina pavojingose ir nevaisingose priešiškose („teisinga“,

„klaidinga“) pusėse.

Noras kiekviename žingsnyje išlikti teisiam visiškai nuslopina kūrybiškumą

Tradicinis mąstymas

SuvokimasVertinimas

Veiksmas

SuvokimasKūrybinis modeliavimasLygiagrečios

galimybės

Veiksmas

Pagal Edvard de Bono

4

17

Tradicinis mąstymas

„Kieta uolos logika“

Jam svarbus žodis „yra“

Paralelinis mąstymas

„Vandens logikos“ tėkmė

Jam svarbus žodis „link“

5 Tradicinis mąstymas

Tradiciniam mąstymui svarbu ieškoti ir rasti. Tradicinis mąstymas siejamas su „akmens“ logika. Jei akmuo yra kietas, griežtai apibrėžtos formos ir sunkiai pasiduodantis keitimui, tai ir „akmens“ logika yra aiški, griežta ir nepasiduoda kritikai. Griežta akmens forma gali būti gretinama su sąvokų naudojimu, griežtu terminų apibrėžimu. Akmens luitas arba gali būti dėžutėje, arba ne, taip ir objektai – arba yra priskiriami konkrečiai kategorijai, arba ne. Tradiciniame metode pagrindinis mąstymo uždavinys – vertinimas. Tradiciniame mąstyme pirma eina suvokimas, o paskui jį – kritinis vertinimas, dedantis tam tikrą dalyką į stalčiuką, kuris lemia tolesnius veiksmus.Jei kietas akmuo gali būti panaudojamas puolimui ir gynybai, tai argumentai gali būti naudojami kito tiesos puolimui arba savosios gynybai. Taip, kaip padėtas akmuo išlieka savo vietoje, jis YRA, taip ir faktai teigia, kad kas nors YRA, arba ko nors NĖRA, kad yra TAIP arba NE, TIESA arba MELAS, TEISINGA arba KLAIDINGA. Tai konkurencinis mastymas, kuriame kiekviena diskusijos pusė užima skirtingąpoziciją ir siekia atakuoti kitą, argumentais parodyti jos neteisumą.Tradicinis problemų sprendimas laikosi tokio bendro principo: problema analizuojama, nustatoma jos priežastis, o tuomet ta priežastis šalinama. Pašalinus problemą sukėlusią priežastį, problema išsprendžiama. Tuo tarpu paralelinis mąstymas padidina sėkmės tikimybę, tačiau neduoda garantijų dėl galutinio rezultato.

Parengta pagal Edward de Bono

6

18

Paralelinis mąstymas

Paraleliniam mąstymui svarbu „projektuoti ir kurti savo veiksmus į ateitį“. Čia leistini minties šuoliai, kurie atrodo logiškai nepagrįsti, minties nukrypimas nuo tikėtinos krypties ir užklydimas į netikėtas teritorijas. Daug svarbiau ne tai, kur sustojo mintis, o tai, kurlink ji pajudės, ką iš jos galima „išspausti“. Pagrindinis tikslas – judėjimas ir kaita. Paralelinis mąstymas nevertina, o kuria galimybes: „galima žiūrėti taip, galime pažiūrėti ir kitaip“. Priimdamas visas galimybes, jis nesiima griežtų ir aiškiųvertinimų. Informacija vertinama ne pagal jos reikšmę ir patikimumą, bet pagal jos galimybes sukelti naujas idėjas. Dichotomiją „teisinga / klaidinga“ sušvelnina „galimybės“, idėjų susipynimas, jų dalinis sutapimas ir neaiškios ribos. Užuot ginčijantis ar iš anksto įvertinant, kas „teisinga“ ar „klaidinga“, imamasi iš esmės nagrinėti problemą, priimti sprendimus ir pateikti išvadas „kuriamojo“ proceso metu. Toks mąstymas padidina sėkmės tikimybę, suteikia šansų sukonstruoti „nuostabius“ dalykus, bet neduoda garantijų dėl galutinio rezultato.Paraleliniam mąstymui būdinga „vandens“ logika. Jei vanduo yra minkštas, takus ir lengvai prisitaikantis prie indo formos, tai ir „vandens“ logika gali būti lengvai keičiama. Dalį vandens visada galime nupilti arba išpilstyti į kelis indus, todėl „vandens“ logikoje svarbiau tekėjimas, perspektyva –kurlink visa tai juda. Atakuojant vandeniu, pakinta paties vandens forma. Todėl „vandens“ logikoje mintis nenaudojama kito tiesos puolimui, bet sąveikauja su kita mintimi, kurios dėka abi mintys gali keistis. Išpylus vandenį, jis teka, pasklinda. Taigi „vandens“ logikoje hipotezių kėlimas, spėliojimai, provokavimas ir modeliavimas svarbesni negu faktų konstatavimas.Prieštaringos mintys ir teiginiai arba alternatyvūs požiūriai neturi būti priešpastatomi ir supriešinami. Jie gali eiti greta vienas kito – lygiagrečiai. Neturi būti siekiama sutarimo. Paralelinis mastymas palaiko kooperaciją ir koordinaciją ir taip užtikrina kolektyvinio mąstymo efektyvumą.Būna problemų, kurias sukėlusių priežasčių tiek daug, kad visų neįmanoma pašalinti. Dar yra problemų, kurių priežastis galima rasti, bet neįmanoma pašalinti. Paralelinis metodas siūlo palikti priežastįramybėje ir „kūrybiškai“ modeliuoti ateities veiksmus. Modeliuoti ateičiai reikia naujų sąvokų ir kūrybiškumo.

Parengta pagal Edward de Bono

7

Kūrybingumas ir kūrybiškumasKuo skiriasi?

Kūrybingumas yra vienas iš žmogiš-

kumo sandų. Būti kūrybingam, vadinasi

turėti idėjų. Priesaga -ing- rodo kūrybos

galių turėjimą. Kūrybingas, turįs kūrybos.

Tarp kūrybingumo ir kūrybiškumo

skirtumas nėra didelis.

Kūrybiškumas yra labiau veiksmas. Kūrybiškai veikiantis žmogusranda netikėtus sprendimus, pamato išeitis, pasisuka nelaukta kryptimi, įprastume pastebi neįprastumą. Kartais itin kūrybiškai veikia kūrybingi menininkai.

(V. Daujotytė, Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpažinimas. Mokslo Lietuva, 2010)

8

19

Kūrybiškumas

9

„Ugdyti kiekvieno kūrybiškumą ne tam, kad visi būtų menininkai, o tam, kad niekas nebūtųvergas“.

Dž. Rodaris. „Fantazijos gramatika“

10

20

Kodėl kūrybiškumas?

... jeigu žmogaus darbą, smegenų veiklą perima kompiuteris, kas lieka žmogui? Ko kompiuteris negali padaryti? Kas bus svarbiausias išteklius XXI amžiuje?

… žinios nebėra tas „arkliukas“. Tai netgi nėra racionalusis protas. Tai – vaizduotė. Būtent gebėjimas ugdyti vaizduotę ir skatinti kūrybiškumąbus ateities visuomenės svarbiausias konkurencinis pranašumas. Ateities visuomenė bus idėjų visuomenė.

(Ainė Ramonaitė, Atgimimas, 2007, 05 25-31)

11

12

21

http://www.slideshare.net/DariusLomsargis/krybikumas-kaip-pritraukti-idjas

13

14

22

Kūrybiškumas nėra:

• vien tik menas,

• priklausantis mažumai (genijams),

• laisvė be tikslų ir drausmės

Kūrybiškumas yra...

15

16

23

Kūrybiškumas yra...

Sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis sudėtingoje situacijoje, lengvai ir netipiškai spręsti. Kūrybiškumą daugiausia lemia individualios asmenybės savybės (vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas, tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas, motyvacinėįtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą), jos patyrimas, ugdymas ir saviugda.

17

Kūrybiškumas yra...• pritaikymas nepriklausomo

originalaus mąstymo;

• gebėjimai, o ne talentas;

• procesas, o ne vien produktas;

• ko nors naujo sukūrimas;

• neįprastą paversti įprastu, o įprastą – neįprastu;

• turintis tikslą;

• išmokstamas;

• reikalaujantis praktikos;

• padedantis ugdyti minčių lankstumą.

18

24

Kūrybiškas mąstymas padeda mums išeiti iš įprasto kelio, ir mes sukuriame kažką naujo.

Žmonės yra priversti taikyti kritinio vertinimo / „stalčiukų“ sistemą,

kadangi švietimas dar neišplėtojo ir neišmokė taikyti tyrinėjimo /

kūrybinio modeliavimo sistemos.

Kūrybiškas modeliavimas – pagrindinė veiksnumo savybė. „Kaip mes

kuriame kelią pirmyn?“

Daugeliui žmonių „rimtas kūrybiškumas“ atrodys, kaip loginis

prieštaravimas. Kiekvienas žino, kad kūrybiškumas turi būti linksmas,

gyvas ir beprotiškas – taigi, kaip mes galime padaryti kūrybiškumą

rimtą.

Edward de Bono 19

Kūrybiškumo ir inovacijų srovė

Kuriame Atrenkame Vertiname

Problema IDĖJOS ĮgyvendinimasL

A

U

K

A

S

I

D

Ė

J

Ų

D

E

R

L

I

U

S

T

O

B

U

L

I

N

I

M

A

S

P

RO

B

L

E

MO

S

S

PR

E

N

D

IM

O

20

25

Požiūrio

taškas

Tai apima tokius veiksmus:

1. iškelti sau tikslą arba turi jau

kieno nors kito tau iškeltą;

2. ieškai alternatyvių kelių į tą tikslą;

3. pasirenki kelią tikslui pasiekti;

4. kartais vienintelis būdas

išsiaiškinti, ar kelias veda į

tikslus, yra jį išbandyti (šį

netikrumą simbolizuoja debesis);

5. kelyje į tikslą mes galime sutikti

kliūtį (B kelias). Galime apeiti

kliūtį arba grįžti ir pasirinkti kitą

kelią.

A B C

Tikslai

D E

Požiūrio

taškas

Pagal Geoff Petty

Kūrybiškumas

21

Kūrybiškos idėjos atlieka tramplyno vaidmenį

22

26

http://www.slideshare.net/DariusLomsargis/krybikumas-kaip-pritraukti-idjas

23

http://www.slideshare.net/DariusLomsargis/krybikumas-kaip-pritraukti-idjas 24

27

http://www.slideshare.net/DariusLomsargis/krybikumas-kaip-pritraukti-idjas 25

Kūrybingumo kompetencija – ateities kūrimo laidas

Nuo ko priklauso sėkmė – nesvarbu, ar versle, ar mene, armoksle, ar politikoje? Kokia yra sėkmės formulė?

... tie žmonės, kurie yra sėkmingi, kažką daro kitaip negu kiti. Yrasakoma, jei nori kažkokių išskirtinių rezultatų, apsidairyk, kaipdaro ir kiti, ir taip nedaryk. Turi kažkaip išsiveržti iš to, kas yraįprasta. Sėkmingi yra tie menininkai, mokslininkai, verslininkai, kurie turi tam tikrą intuiciją, nuojautą. Kuriesugeba užčiuopti, kur link eina pasaulis, užčiuopti tą kryptį irpralenkti kitus. Būti žingsneliu toliau negu visi kiti. Tada galipasiekti kažką ypatinga.

(Ainė Ramonaitė, Atgimimas,2007,Nr 21)

26

28

Mikelandželas

“Problema ne ta, kad mes siekiame per aukštai ir nepasiekiame, be ta, kad mes siekiame per žemai ir pasiekiame.“

27

Naudota literatūra

• De Bono, E. Paralelinis mąstymas. 2007.

• Daujotytė, V. Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpažinimas. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/2450

• Hays, M.J., The synectics creative problem solving method.http://teaching.fec.anu.edu.au/MGMT7061/Hays%20-%20Synectics%20CPS%20Method. pdf

• Lomsargis, D. Kūrybiškumas. Idėjų generavimo būdai.http://www.slideshare.net/DariusLomsargis/krybikumas-kaip-pritraukti-idjas

• Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. 2008

• Ramonaitė, A. Kas po postindustrinės visuomenės arba kaip Lietuvai taptipasaulio lydere. http://www.postscriptum.lt/nr11-universitetas/kas-po-postindustrines-visuomenes-arba-kaip-lietuvai-tapti-pasaulio-lydere/

28

29

2 priedas

http://www.annanielsen.com/prints/ite

m.aspx?pid=fy http://www.annanielsen.com/p

rints/item.aspx?pid=tw3 http://www.annanielsen.com/prints/

item.aspx?pid=iaf&name=If%20at%20fir

st

1 3 2

30

http://www.annanielsen.com/prints/

item.aspx?pid=alo&name=

Always%20look%20on%20

the%20bright%20side%20of%20life

http://www.annanielsen.com/prints/i

tem.aspx?pid=fre&name=Freedom

http://www.annanielsen.com/prints/item.aspx?pid=gu&name=Get%20up%20and%20go

4 5 i

6

31

http://www.annanielsen.com/prints/

item.aspx?pid=trq&name=Tranquility

7

32

3 priedas

Skrybėlės

Balta – įvertinti pateiktų faktų vertingumą, pagrįstumą. Mokiniai įvertina, ar

pakanka svarių faktų įrodančių, kodėl sprendžiama problema yra problema ir

kas jau padaryta ar daroma siekiant išspręsti problemą. Kokių faktų dar

trūksta norint įrodyti iškeltos problemos aktualumą? (mokiniai remiasi 1

žingsnyje atliktos užduoties rezultatais).

Raudona – emocinis vertinimas (ar pasiūlytas problemos sprendimas įtaigus,

ar ne, originalus, ar ne, patinka, ar ne, įgyvendinamas, ar ne, ir kt.). Mokiniai

turėtų išsakyti kokias emocijas (teigiamas ar neigiamas) jiems sukelia

pasiūlytas problemos sprendimas.

Juoda – kritiškas požiūris, trūkumų paieškos. Mokiniai išskiria problemos

sprendimo minusus (rizika, galimos problemos, pavojai, sunkumai).

Žalia – tai kūrybiškumo, alternatyvų, pasiūlymų skrybėlė. Tai, kas yra

įdomu, permaininga ir provokuoja. Mokiniai įvertina, ar problemos

sprendimas pakankamai originalus bei pasiūlo kitas originalių sprendimų

alternatyvas.

Mėlyna – loginės argumentacijos ir aptarimo proceso vertinimas. Grupės

nariai seka, ar kalbėtojai laikosi reglamento, ar aptarimas nepasuko į „lankas“,

ar dialogo dalyviai neperėjo prie debatų, kur pergalė svarbesnė už klausimų

supratimą ir įsigilinimą, ir panašiai? Mokiniai išsinagrinėja, kokias funkcijas

atlieka kiekviena grupė, ir vadovauja dialogui, siekdami, kad jis vyktų

konstruktyviai ir būtų pasiektas tikslas per numatytą laiką.

Geltona – optimistinis požiūris. „Geltonųjų“ grupė dažnai vadinama

„ekspertų“ grupe. Šios grupės užduotis – išklausyti kitų grupių vertinimus,

juos apibendrinti, patobulinti ir suformuluoti galutinį problemos sprendimą

bei nuspręsti, ar reikalingi papildomi faktai probleminei situacijai pagrįsti.

33

4 priedas

Kaip sumažinti

skurdą Lietuvoje?

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJOS

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

I

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

IDĖJA

34

Naudota literatūra

1. De Bono, E. Paralelinis mąstymas. 2007.

2. Daujotytė, V. Kūrybingumas ir kūrybiškumo atpažinimas. http://193.219.47.10/mokslo-

lietuva/node/2450

3. Hays, M.,J. The synectics creative problem solving method.

http://teaching.fec.anu.edu.au/MGMT7061/Hays%20-%20Synectics%20CPS%20Method. pdf

4. Lomsargis, D. Kūrybiškumas. Idėjų generavimo būdai.

http://www.slideshare.net/DariusLomsargis/krybikumas-kaip-pritraukti-idjas

5. Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. 2008.

6. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008.

7. Ramonaitė, A. Kas po postindustrinės visuomenės arba kaip Lietuvai tapti pasaulio lydere.

http://www.postscriptum.lt/nr11-universitetas/kas-po-postindustrines-visuomenes-arba-kaip-lietuvai-

tapti-pasaulio-lydere/

8. Uus, Inga. Kūrybiškumą skatinančios užduotys. Laikraštis „Šoktonas“, 2011 lapkritis, Nr.12.