INFORMACINIS BIULETENISvusa.lt/uploads/user/files/dokumentai/informaciniai...tuvių literatūros...

INFORMACINIS BIULETENISVilniaus universiteto administracijos ir Senato leidinys 2011 04 29 Nr. 7 (447)

Senato komisijos 2011 m. balandžio 21 d. posėdyje

1. Profesoriaus M. Yčo stipendijų teikimas.Vardinės profesoriaus M.Yčo stipendijos gavėjų pažy-

mėjimai įteikti Chemijos fakulteto Biochemijos bakalauro dieninių studijų programos IV kurso studentei Ingai Ramo-naitei, Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astrofizikos ma-gistrantūros nuolatinių studijų programos II kurso studentui Jevgenij Chmeliov, Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos ir matematikos taikymų bakalauro dieninių studijų programos III kurso studentei Gailei Paukštaitei, Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų magistrantūros nuolatinių studijų programos II kurso stu-dentui Vaidui Jusevičiui, Chemijos fakulteto Chemijos bakalauro dieninių studijų programos III kurso studentui Rokui Sažinui ir Fizikos fakulteto Lazerinės fizikos magis-trantūros nuolatinių studijų programos II kurso studentui Albertui Žukauskui.

2. Vilniaus universiteto muziejus: pasiekimai, proble-mos, perspektyvos.

Vilniaus universiteto muziejaus direktorius dr. R. Kon-dratas supažindino Senato komisijos narius su muziejaus veikla ir artimiausiais planais bei perspektyvomis.

3. S v a r s t y t a. Gretutinių studijų Vilniaus universitete tvarka.

N u t a r t a. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švie-timo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 patvirtinto „Laipsnį suteikiančių pirmosios pa-kopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo“ 4.4. ir 15 punktus:

1. Patvirtinti Gretutinių studijų organizavimo tvarką (pridedama).

2. Įpareigoti Finansų ir ekonomikos direkciją ir Studijų direkciją, pradėjus vykdyti gretutines studijų progra-mas, parengti gretutinių studijų finansavimo tvarką.

4. S v a r s t y t a. Vilniaus universiteto biudžetinių mokslo tiriamųjų darbų 2011 metų planas.

N u t a r t a. Patvirtinti Vilniaus universiteto biudže-tinių mokslo tiriamųjų darbų 2011 metų planą. Planas skelbiamas http://voras.vu.lt/pls/publikacijos/moksl_darb.moksl?metai=2011

5. S v a r s t y t a. Studijų programos komiteto sudėties keitimas.

N u t a r t a. Atsižvelgiant į Kauno humanitarinio fakul-teto tarybos 2010 m. kovo 23 d. posėdžio nutarimą (proto-kolas Nr. 7), patvirtinti tokią pakeistą Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studi-

jų katedros Kultūros vadybos bakalauro studijų programos komiteto sudėtį:

doc. dr. Donatas Pilinkus – pirmininkas.Nariai: doc. dr. Audronė Rimkutėdoc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė doc. dr. Raminta Pučėtaitėdr. Aurelija NovelskaitėRaminta Antanaitienė – socialinė partnerė (Maironio lie-tuvių literatūros muziejus)Studentų atstovas – III kurso studentė Gintarė Lazdinytė.

6. S v a r s t y t a. Bendrojo universitetinio lavinimo kon-cepcijos tikslo ir uždavinių pakeitimas.

N u t a r t a. Atsižvelgiant į tai, kad Senato komisijos 2010 m. gruodžio 9 d. posėdyje buvo pritarta Vilniaus uni-versiteto Bendrojo universitetinio lavinimo koncepcijai įpa-reigojant darbo grupę pakoreguoti koncepciją – atsižvelgti į posėdyje išsakytas pastabas dėl keliamų tikslų ir uždavinių (SK posėdžio protokolas Nr. SK-2010-15), pritarti Vilniaus universiteto Bendrojo universitetinio lavinimo koncepcijos tikslams ir uždaviniams (pridedama).

7. S v a r s t y t a. Studijų programos pavadinimo keiti-mas.

N u t a r t a. Atsižvelgiant į Komunikacijos fakulteto tarybos 2010 m. kovo 21 d. posėdžio nutarimą (protoko-las Nr. 160000-10-4), pakeisti bakalauro studijų progra-mos Bibliotekininkystė ir informacija (valstybinis kodas 61209S102, naujasis valstybinis kodas 612P11001) pavadi-nimą į Informacijos ir bibliotekų paslaugos.

8. S v a r s t y t a. Kandidato į Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto tarybos narius siūlymas.

N u t a r t a. Siūlyti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto direktorių prof. habil. dr. Gintautą Dzemydą kandidatu į švietimo ir mokslo ministro skiriamus Vilniaus Gedimino technikos universiteto tarybos narius.

9. S v a r s t y t a. Studijų programų tvirtinimas.N u t a r t a. Atsižvelgiant į Studijų komiteto 2010 m. ba-

landžio 18 d. nutarimą (protokolas Nr. 10/11-10), patvirtinti šias naujas Vilniaus universiteto studijų programas:

• Ekonomikos fakulteto studijų programą – „Verslo sistemų valdymas“ – magistrantūros pusantrų metų (92 kreditų) nuolatinės studijos;

• Teisės fakulteto studijų programą – „Europos Są-jungos verslo teisė“ – magistrantūros pusantrų metų (90 kreditų) nuolatinės studijos;

2 Informacinis biuletenis

• Teisės fakulteto studijų programą – „Baudžiamoji justicija“ – magistrantūros pusantrų metų (90 kredi-tų) nuolatinės studijos;

• Sveikatos ir sporto centro studijų programą – „Tai-komoji fizinė veikla“ – magistrantūros dvejų metų (100 kreditų) nuolatinės studijos.

10. S v a r s t y t a. Biotechnologijos ir Biochemijos insti-tutų teikiamų paslaugų įkainiai.

N u t a r t a. 1. Patvirtinti Biotechnologijos instituto DNR sekoskaitos bei įvairių junginių (mažamolekulinių, baltymų ir oligonukleotidų) masės nustatymo bei balty-mų identifikavimo masių spektrometrijos metodu įkainius (1 priedas).

2. Patvirtinti Biochemijos instituto proteominių tyrimų ir laboratorinių gyvūnų (pelių, žiurkių ir triušių) pardavimo bei toksikologinių tyrimų, naudojant šiuos gyvūnus, pas-laugų įkainius (2 priedas).

3. Įkainius taikyti tik sudarius su suinteresuotomis insti-tucijomis paslaugų pirkimo ir pardavimo sutartis.

11. S v a r s t y t a. Senato ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatai.

N u t a r t a. Patvirtinti laikinuosius Senato ginčų nagri-nėjimo komisijos nuostatus (pridedami).

12. S v a r s t y t a. Senato ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymas.

I. BENDROJI DALIS

1. Laikinoji gretutinių studijų organizavimo tvarka (toliau – Tvarka) nustato gretutinių studijų, kai studentams sudaromos galimybės greta pagrindinės studijų kryp-ties (šakos) programos studijuoti kitos studijų krypties (šakos) programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, organizavimo ir vykdymo principus ir tvarką Vilniaus universitete (toliau – Universitetas).

2. Tvarka parengta pagal 2010 m. balandžio 9 d. LR ŠMM ministro įsakymu Nr. V-501 patvirtintą Laipsnį sutei-kiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų progra-mų bendrųjų reikalavimų aprašą.

3. Pagrindinės Tvarkoje vartojamos sąvokos:3.1. Studijų programa – tam tikros krypties (šakos)

studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas. Pirmosios pa-kopos studijų programą, kurioje studentams sutei-kiamos galimybės įgyti dvigubą bakalauro laipsnį,

N u t a r t a. Patvirtinti tokią Senato ginčų nagrinėjimo komisijos sudėtį: prof. V. Nekrošius (pirmininkas), prof. habil. dr. V. Balevičius, prof. Z. Butkus, studentų atstovai – L. Gudžinskas, A. Varanauskas, R. Fedosejevaitė.

13. S v a r s t y t a. Studijų programų tvirtinimas.N u t a r t a. Atsižvelgiant į Studijų komiteto 2011 m.

kovo 7 d. nutarimą (protokolas Nr. 10/11-07) ir 2011 m. ba-landžio 4 d. nutarimą (protokolas Nr. 10/11-09), patvirtinti šias naujas Vilniaus universiteto studijų programas:

• Kauno humanitarinio fakulteto studijų programą „Audiovizualinis vertimas“ – bakalauro ketverių metų (240 kreditų) nuolatinės studijos;

• Filologijos fakulteto studijų programą „Bendroji kalbotyra“ – magistrantūros dvejų metų (120 kredi-tų) nuolatinės studijos;

• Chemijos fakulteto studijų programą „Nanomedžia-gų chemija“ – magistrantūros dvejų metų (120 kre-ditų) nuolatinės studijos;

• Chemijos fakulteto studijų programą „Nanotechno-logijos ir medžiagotyra“ – bakalauro ketverių metų (240 kreditų) nuolatinės studijos;

• Gamtos mokslų fakulteto studijų programą „Mole-kulinė biologija“ – magistrantūros pusantrų metų (90 kreditų) nuolatinės studijos.

(Nutarimas priimtas 2011 m. balandžio 13 d. Senato ko-misijos narių elektroniniu balsavimu.)

PAT V I RT I N TAVilniaus universiteto Senato komisijos

2011 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. SK-2011-7-4

GRETUTINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

sudaro pagrindinės krypties (šakos) studijos ir gretutinės krypties (šakos) studijos.

3.2. Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.

3.3. Pagrindinė studijų kryptis (šaka) – studijų kryp-tis (šaka), kuriai priskirti studijų dalykai (moduliai) pirmosios pakopos studijų programoje sudaro ne mažiau kaip 165 ECTS kreditų ir kurios bakalau-ro kvalifikacinį laipsnį įgyja visi šios programos absolventai nepriklausomai nuo to, kuriai studijų krypčiai priskirti kiti programoje numatyti privalo-mieji ir (ar) studentų pasirenkami studijų dalykai (moduliai).

3.4. Gretutinė studijų kryptis (šaka) – studijų kryptis (šaka), kuriai priskirti privalomieji ir (ar) studentų pasirenkami studijų dalykai (moduliai) pirmosios pakopos studijų programoje sudaro ne mažiau kaip 60 ECTS kreditų ir yra pagrindas dvigubam baka-lauro kvalifikaciniam laipsniui, kuris teikiamas, kai

Informacinis biuletenis 3

tvarką ir kreipiasi į gretutinių studijų programą kuruo-jantį padalinį, kuris formuoja gretutinių studijų studentų grupę arba dalykus (modulius) pasirinkusius studentus jungia su tos pačios krypties (šakos) studijų programos studentų grupėmis.

10. Gretutinių studijų studentų studijuojamų dalykų (mo-dulių) eiliškumą nustato studijų programos apraše nuro-dyti minimalūs reikalavimai. Apraše nurodomi dalykai (moduliai), kurie turėjo būti studijuoti prieš pasirenkant gretutinių studijų dalyką (modulį).

11. Gretutinių studijų programų dalykams (moduliams) vykdyti gali būti sudaromas atskiras tvarkaraštis.

12. Gretutinių studijų studentams kiekvieną studijų semes-trą leidžiamų sukaupti ECTS kreditų skaičių gretutinė-se studijose apibrėžia pagrindinės studijų krypties pro-gramos komitetas.

13. Kaip gretutinių studijų programos dalykai (moduliai) gali būti įskaitomi pagal pagrindinę studijų programą studijuoti dalykai (moduliai), jei sutampa tikslai, numa-tomi studijų rezultatai ir turinys. Įskaičius dalyką (mo-dulį), studentui suteikiama galimybė pasirinkti kitus dalykus (modulius), kad jis surinktų dvigubam laips-niui pakankamą kreditų skaičių (240 ECTS).

14. Gretutinių studijų programos dalykų (modulių) įverti-nimai įskaičiuojami į svertinį studijų rezultatų vidurkį ir įtraukiami sudarant geriausiųjų studentų eilę.

15. Studentas, turintis skolą iš gretutinių studijų progra-mos dalyko (modulio) ir jį kartojantis, privalo mokėti pagal Senato komisijos patvirtintą Įmokų už studijas mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarką. Mokestis skaičiuojamas dauginant dalyko (modulio) apimtį kre-ditais iš vieno kredito kainos, kuri nustatoma pagal tai, kuriai studijų krypčiai (šakai) klausomas dalykas (mo-dulis) priskirtinas. Modulio kartojimas ir mokesčio skaičiavimas priklauso nuo realios kartojamų kreditų apimties.

16. Gretutinės studijos baigiamos ginant baigiamąjį darbą ar baigiamąjį projektą ir laikant baigiamąjį egzaminą (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose). Baigia-masis darbas ar projektas rengiamas ir ginamas (baigia-masis egzaminas laikomas) pagal baigiamiesiems dar-bams (baigiamajam egzaminui) keliamus reikalavimus, kuriuos nustato studijų programas vykdantys akademi-niai kamieniniai padaliniai.

17. Baigusiems gretutinių studijų programą, bet neįvyk-džiusiems pagrindinės studijų programos studentams išduodama Universiteto nustatytos formos akademinė pažyma.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 18. Gretutinės studijos gali būti pradėtos įgyvendinti įsto-

jusiems nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus, įgyti.

3.5. Pagrindinės krypties (šakos) studijos (toliau – pagrindinė studijų programa) – studijų progra-mos dalis, kurią sudaro ne mažiau kaip 165 ECTS kreditų pagrindinės studijų krypties dalykai (modu-liai) ir ne mažiau kaip 15 ECTS kreditų bendrojo universitetinio lavinimo moduliai, atitinkanti šios studijų krypties kvalifikaciniam laipsniui keliamus reikalavimus.

3.6. Gretutinės krypties (šakos) studijos (toliau – gretutinių studijų programa) – studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų nu-matyti privalomieji ir (ar) studento pasirenkami ne mažiau kaip 60 ECTS kreditų kitos studijų krypties (šakos) dalykai (moduliai), atitinkanti minimalius šios studijų krypties (šakos) gretutiniam kvalifika-ciniam laipsniui keliamus reikalavimus.

4. Gretutinių studijų programą rengia atitinkamos kryp-ties (šakos) pagrindinės studijų programos komitetas, nustatydamas, kuri pagrindinės studijų programos dalis tenkina minimalius studijų krypties (šakos) reikalavi-mus, apimančius 60 ECTS kreditų, ir gali būti siūloma studentams, siekiantiems dvigubo kvalifikacinio laips-nio kaip gretutinės krypties studijos.

5. Gretutinių studijų programą tvirtina Senato komisija akademinio kamieninio padalinio tarybos teikimu, pri-tarus Studijų komitetui.

6. Gretutinių studijų programos skelbiamos studijų pro-gramų kataloge internete ir VUSIS.

II. GRETUTINIŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

7. Studijuoti gretutinių studijų programą gali pirmosios pakopos studentai, kurių studijų programoje yra numa-tyta tokia galimybė, pasirinkdami vieną iš Universitete siūlomų gretutinių studijų programų nuo semestro, nu-matyto studijų programos plane. Jei studijų programos plane tokia galimybė nenumatyta, dvigubo bakalauro laipsnio siekiantis studentas kreipiasi į kamieninį aka-deminį padalinį, kuriame studijuoja, prašydamas suda-ryti sąlygas, t. y. patvirtinti individualų studijų planą studijuoti pasirinktą gretutinę studijų programą, iki re-gistracijos kito semestro studijoms.

8. Gretutinių studijų programą kuruojantis akademinis ka-mieninis padalinys gali paskelbti studentų atrankos kri-terijus ir sudaryti konkursinę eilę tuo atveju, jeigu pagei-daujančiųjų studijuoti skaičius viršija realias gretutines studijas kuruojančio padalinio išteklių galimybes.

9. Gretutinių studijų programos studentas registruojasi pagal Pasirenkamųjų ir laisvųjų dalykų registravimo


BENDROSIOS NuOStAtOS

• Bendrasis lavinimas yra neatsiejama Universiteto mi-sijos dalis. Universitetinio mokslo ir mokymo princi-pas – steigti ir saugoti pamatines visapusiško ir plataus išsilavinimo vertybes, ugdančias kūrybingą ir nuolat to-bulėjančią asmenybę.

• Universiteto idėja suponuoja būtiną ir pakankamą dė-mesį bendrajam lavinimui.

• Bendrasis universitetinis lavinimas – tai pasaulėžiū-ros formavimas ir bendros erudicijos ugdymas aukštojo lavinimo dalykais / moduliais visose Vilniaus universi-teto pagrindinių studijų programose.

• Bendrasis universitetinis lavinimas peržengia studijų krypties ir studijų programos rėmus – tai visa apimantis universitetinių studijų blokas.

• Bendrojo lavinimo modulis – plataus profilio dalykų grupė, kuris nėra siejamas su konkrečios studijų progra-mos poreikiais.

• Bendrojo universitetinio lavinimo koncepcijos poreikį pagrindžia Vilniaus universiteto 2007–2013 m. strate-ginis veiklos planas, kuriame teigiama, kad, „siekdamas ugdyti atvirus, kūrybingus ir tolerantiškus, mokančius veikti ir mokančius būti, plataus akiračio, atvirus globa-lizacijos iššūkiams visuomenės piliečius <...>, Univer-sitetas nesitenkina tik siauros specializacijos ir akiračio technokratų rengimu – jis ugdo „specialybės“ ribas ge-bančią peržengti, atsakingą, kūrybingą asmenybę“.

BENDROJO UNIVERSITETINIO lAVINIMO TIKSlAS IR UžDAVINIAI

Bendrojo universitetinio lavinimo tikslas Vilniaus univer-sitete yra ugdyti veiklius, kūrybingus, atvirus ir tolerantiš-kus, plataus akiračio ir atsakingus savo šalies ir šiuolaiki-nės visuomenės narius, suprantančius praeities pasiekimus, šiuolaikinio pasaulio problemas bei galimas ateities pers-pektyvas.

Bendrojo universitetinio lavinimo Vilniaus universitete uždaviniai yra išmokyti studentus ir užtikrinti jų gebėji-mus:• suprasti ir vertinti juos supantį socialinį ir gamtinį pa-

saulį;• išmanyti bendruosius kultūrinius kontekstus bei pagrin-

dinius istorijos, meno, mokslo ir filosofijos klausimus;



VIlNIAUS UNIVERSITETO BENDROJO UNIVERSITETINIO lAVINIMO KONcEPcIJA

• analizuoti ir vertinti besikeičiančio pasaulio politinius, ekonominius ir technologinius procesus, jų galimus iš-šūkius bei socialines ir etines pasekmes;

• suvokti ir kritiškai vertinti žmogiškuosius lūkesčius, ti-kėjimus, motyvacijas ir pasirinkimus;

• tapti sąmoningais ir atsakingais savo valstybės pilie-čiais, dalyvauti viešajame gyvenime ir aktyviai reikšti pilietinę poziciją;

• kūrybingai veikti daugiatautės, daugiakultūrės ir dau-giakalbės visuomenės gerovei ir jausti atsakomybę už nacionalinę kultūrą;

• būsimą profesinę ir visuomeninę veiklą grįsti humaniz-mo ir demokratijos vertybėmis, mokėti priimti motyvuo-tus ir atsakingus sprendimus bei suprasti, kad kiekviena veikla turi etinį metmenį;

• didinti savo kūrybinį ir inovacinį potencialą, bendrauti ir bendradarbiauti, vadovauti komandai ar visuomenės grupei bei motyvuoti jos narius siekiant bendrų tikslų.

BENDROJO UNIVERSITETINIO lAVINIMO įGYVENDINIMAS

• Bendrojo universitetinio lavinimo dalykų bendra apim-tis visose pagrindinių studijų programose yra ne mažiau kaip 15 kreditų.

• Sudaromi vienodos apimties (po 5 kreditus) bendrojo universitetinio lavinimo moduliai. Modulį sudaro daly-kų grupė, sujungta loginiu pagrindu.

• Bendro universitetinio lavinimo moduliai yra pasiren-kami.

• Kamieniniai akademiniai padaliniai pagal koncepcijoje iškeltus tikslą ir uždavinius specialiai rengia bendrojo universitetinio lavinimo modulius.

• Studijų komitetas įvertina siūlomų bendrojo universite-tinio lavinimo modulių turinio atitiktį koncepcijoje iš-keltiems tikslui ir uždaviniams. Bendrojo universitetinio lavinimo dalyku laikomas tas dalykas, kuris įgyvendina bent tris koncepcijoje iškeltus uždavinius.

• Sudaromas vienas bendras visam Universitetui bendro-jo universitetinio lavinimo modulių sąrašas, kuris ati-tinka iškeltus bendrojo universitetinio lavinimo tikslą ir uždavinius. Bendrojo universitetinio lavinimo modulių sąrašą tvirtina Senato komisija. Sąrašas kartą per metus gali būti atnaujinamas.




1 priedas

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto DNR sekoskaitos bei įvairių junginių (mažamolekulinių, baltymų ir oligonukleotidų) masės nustatymo

bei baltymų identifikavimo masių spektrometrijos metodu įkainiai

IŠlAIDŲ SUDEDAMOSIOS DAlYS

Išlaidų straipsniai Suma litais, be PVM

1. DNR analizė

1.1. Medžiagos DNR sekoskaitos reakcijai atlikti (mėgintuvėliai, antgaliai) 3,0–4,01.2. Medžiagos DNR elektroforezei atlikti (polimeras, buferis, kapiliarai ir kt.) 7,00–9,001.3. Medžiagos DNR sekoskaitos reakcijai atlikti (sekoskaitos rinkinys, mėgintuvėliai, antgaliai) 13,00–17,001.4. Masių spektrometro ir skysčių chromatografo nusidėvėjimas 8,001.5. DNR sekvenatoriaus susidėvėjimas, 1 val. 1,001.6. Darbo užmokestis – vieno DNR pavyzdžio analizė. Ši kaina taikoma, kai pavyzdį paruošia klientas, o VU BTI atlieka analizę

5,00

1.7. Darbo užmokestis – vieno DNR pavyzdžio analizė. Ši kaina taikoma, kai pavyzdį paruošia ir analizę atlieka VU BTI 9,00

2. Baltymų analizė

2.1. Medžiagos ir priemonės, reikalingos baltymų MS analizei (tirpikliai, buteliukai, kolonėlė). Ši kaina taikoma, kai išgrynintas baltymas pateikiamas tirpale 24,002.2. Medžiagos ir priemonės, reikalingos baltymų MS analizei (tirpikliai, buteliukai, kolonėlė). Ši kaina taikoma, kai reikia papildomų baltymo gryninimo darbų 50,002.3. Darbo užmokestis – vieno baltymo masės analizė. Ši kaina taikoma, kai išgrynintas baltymas pateikiamas tirpale ir nereikia jokių papildomų gryninimo darbų 55,002.4. Darbo užmokestis – vieno baltymo masės analizė. Ši kaina taikoma, kai reikia papildomų baltymo gryninimo darbų 100,02.5. Socialinio draudimo įmokos 30,98 %2.6. DNR analizės aptarnavimo išlaidos 3,00–5,002.7. Baltymų analizės aptarnavimo išlaidos 22,00 2.8. Pridėtinės išlaidos (elektros energija, vanduo, dujos) 20 % vertės


PAT V I RT I N TA Vilniaus universiteto Senato komisijos


2 priedas

Vilniaus universiteto Biochemijos instituto teikiamų proteominių tyrimų ir laboratorinių gyvūnų (pelių, žiurkių ir triušių) pardavimo

bei toksikologinių tyrimų, naudojant šiuos gyvūnus, paslaugų įkainiai (kainos pateiktos be PVM)

Išlaidų straipsnis Matavimo vienetas Kaina, Lt1. Proteominiai tyrimai1.1. Baltymo identifikavimas masių spektrometrija (MS/MS)1.1.1. Reagentai ir medžiagos, nesudėtingi darbai rinkinys analizei 6,00 1.1.2. Reagentai ir medžiagos, vidutinio sudėtingumo darbai rinkinys analizei 150,00 1.1.3. Reagentai ir medžiagos, sudėtingi darbai rinkinys analizei 380,00 1.2. Baltymo cheminės modifikacijos paieška ir identifikavimas1.2.1. Reagentai ir medžiagos, nesudėtingi darbai rinkinys analizei 80,001.2.2. Reagentai ir medžiagos, vidutinio sudėtingumo darbai rinkinys analizei 160,00 1.2.3. Reagentai ir medžiagos, sudėtingi darbai rinkinys analizei 350,00 1.3. Peptidų sekos nustatymas de novo1.3.1. Reagentai ir medžiagos, nesudėtingi darbai rinkinys analizei 24,00 1.3.2. Reagentai ir medžiagos, vidutinio sudėtingumo darbai rinkinys analizei 50,00 1.3.3. Reagentai ir medžiagos, sudėtingi darbai rinkinys analizei 380,00 1.4. Baltymo molekulinio svorio nustatymas1.4.1. Reagentai ir medžiagos, nesudėtingi darbai rinkinys analizei 6,00 1.4.2. Reagentai ir medžiagos, vidutinio sudėtingumo darbai rinkinys analizei 50,00 1.5. Darbo užmokestis1.5.1 Nesudėtingi darbai analizė 55,00 1.5.2. Vidutinio sudėtingumo darbai analizė 150,00 1.5.3. Sudėtingi darbai analizė 360,00 1.6. Socialinio draudimo įmokos (30,98 %) 17,04–111,531.7. Pridėtinės išlaidos (elektra, vanduo, dujos, įrangos nusidėvejimas) nuo bendros 1 punkto

sumos20 %

2. laboratoriniai gyvūnai ir tyrimai, naudojant gyvūnus2.1.1. Laboratorinė pelė vnt. 8,002.1.2. Laboratorinė žiurkė vnt. 11,002.1.2. Laboratorinis triušis kg (gyvo svorio) 15,002.2. Laboratorinių gyvūnų laikymas2.2.1. Laboratorinės pelės šėrimas ir laikymas vnt./mėn. 8,002.2.2. Laboratorinės žiurkės šėrimas ir laikymas vnt./mėn. 11,002.2.3. Laboratorinio triušio šėrimas ir laikymas vnt./mėn. 45,002.3. Toksikologiniai tyrimai, naudojant peles (neanalizuojant kraujo mėginio)2.3.1. Laboratorinė pelė vnt. 8,002.3.2. Laboratorinės pelės šėrimas ir laikymas vnt./mėn. 8,002.3.3. Medžiagos (švirkštai, mėgintuvėliai ir kt.) rinkinys pelės injekcijai 2,002.3.4. Darbo užmokestis pelei/mėn. 16,002.3.5. Socialinio draudimo įmokos nuo 2.3.5. 30,98 %2.3.6. Pridėtinės išlaidos (elektra, vanduo, šildymas ir kt.) nuo bendros 2.3 sumos 20,00 %


1. Vilniaus universiteto Senato ginčų nagrinėjimo komi-sija (toliau – ginčų komisija) sprendžia ginčus, kilusius tarp Vilniaus universiteto administracijos ir studentų.

2. Ginčų komisija:2.1. nagrinėja Universiteto centrinės administracijos ir

studentų ginčus;2.2. nagrinėja skundus dėl Universiteto kamieninio pa-

dalinio ginčų komisijos priimto sprendimo.3. Ginčų komisiją sudaro šeši nariai, kuriuos Senato arba

Senato komisijos posėdžio metu siūlo Senato pirminin-kas. Ginčų komisijos sudėtis tvirtinama atitinkamai Se-nato arba Senato komisijos nutarimu.

4. Ginčų komisijos pirmininku gali būti Senato pirminin-ko pavaduotojas arba kitas Senato pirmininko pasiū-lytas Senato narys. Ginčų komisijoje privalo būti trys studentų atstovai iš Senato narių.

5. Ginčų komisija sudaroma kiekvienu konkrečiu atveju, kai Senato pirmininkui pateikiamas pagrįstas prašymas išnagrinėti ginčą, atitinkantį ginčų komisijos kompe-tenciją. Ginčų komisija sudaroma atitinkamo prašymo nagrinėjimo laikotarpiui.

6. Prireikus Senato pirmininkas ginčų komisijos įgalioji-mų laikui skiria sekretorių, kuris turi techniškai aprū-pinti ginčų komisijos veiklą.

7. Ginčų komisijos posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per

PAT V I RT I N TA Vilniaus universiteto Senato komisijos


VIlNIAUS UNIVERSITETO SENATO GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJOS lAIKINIEJI NUOSTATAI

1. S v a r s t y t a. Vilniaus universiteto autonomija ir Sta-tutas.

N u t a r t a:1. Patvirtinti Vilniaus universiteto Senato pareiškimo dėl

Universiteto autonomijos ir statuto tekstą (pridedamas).2. Sudaryti tokios sudėties Senato atstovų grupę Senato

2011 m. vasario 22 d. posėdyje priimto Vilniaus universite-to statuto patvirtinimo Lietuvos Respublikos įstatymu klau-simams derinti:

• doc. dr. Juozas Galginaitis, akademinių reikalų pro-rektorius (grupės vadovas);

• Liutauras Gudžinskas, Tarptautinių santykių ir poli-tikos mokslų instituto doktorantas, Vilniaus univer-siteto studentų atstovybės prezidentas;

• prof. dr. Egidijus Kūris, Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas;

• dr. Gitanas Nausėda, „SEB banko“ prezidento pata-rėjas, finansų analitikas (Vilniaus universiteto socia-linių partnerių atstovas);

• prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, Medicinos fakulteto

Senato 2011 m. balandžio 28 d. posėdyjeGastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos kli-nikos vedėjas, Vilniaus universiteto ligoninės Santa-riškių klinikos generalinio direktoriaus pavaduotojas;

• doc. dr. Andrius Vaišnys, Komunikacijos fakulteto dekanas;

• prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Taikomųjų moks-lų instituto direktorius.

3. Įgalioti Vilniaus universiteto senato atstovų gru-pę derinti visus Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo Lietuvos Respublikos įstatymu klausimus laikantis Senato 2011 m. vasario 1 d. posėdyje patvirtintų Vilniaus universi-teto statuto projekto rengimo principinių nuostatų ir Senato 2011 m. balandžio 28 d. pareiškimo dėl Universiteto auto-nomijos ir statuto.

4. Suteikti Senato atstovų grupei teisę, sprendžiant gru-pei suteiktos kompetencijos klausimus, naudotis vidaus ir išorės ekspertų bei konsultantų pagalba.

5. Pavesti sudarytai Senato atstovų grupei organizuoti Senato 2011 m. balandžio 28 d. pareiškimo dėl Universiteto autonomijos ir statuto viešą paskelbimą.

keturiolika dienų nuo ginčų komisijos sudarymo dienos. Konkrečią ginčų komisijos posėdžio datą nustato Senato pirmininkas. Ginčų komisijos pirmininko reikalavimu per septynias kalendorines dienas nuo ginčų komisijos sudarymo Vilniaus universiteto padaliniai turi pateikti ginčų komisijai visą turimą medžiagą, susijusią su ginčo dalyku. Ginčas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ginčų komisijos sudarymo dienos.

8. Apie ginčų komisijos posėdžio laiką ir vietą Senato pirmininkas informuoja prašymą pateikusį asmenį ir prireikus paprašo pateikti papildomą medžiagą, reika-lingą ginčų komisijos narių nuomonei ginčo klausimu suformuluoti. Prašymą nagrinėti ginčą pateikęs asmuo yra kviečiamas dalyvauti ginčų komisijos posėdyje.

9. Ginčų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame daly-vauja daugiau kaip pusė narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia ginčų komisijos pirmininko balsas.

10. Ginčų komisija gali priimti motyvuotą sprendimą:1) nagrinėjamą prašymą patenkinti;2) nagrinėjamą prašymą atmesti.

11. Ginčų komisijos sprendimas per penkias kalendorines dienas išsiunčiamas prašymą nagrinėti atitinkamą ginčą pateikusiam asmeniui.

12. Ginčų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.


Vilniaus universiteto Senatas,• būdamas atviras reformoms, skatinančioms Vilniaus

universiteto ir visos aukštojo mokslo sistemos efekty-vumą,

• vadovaudamasis Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu aukštųjų mokyklų autonomijos principu, ne kartą išaiškintu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotoje oficialiojoje konstitucinėje doktri-noje,

• primindamas, kad dar niekada joks Lietuvos valdovas, vadovas ar atstovaujamoji institucija neblogino Vilniaus universiteto teisinės padėties, bet gerbė ir puoselėjo šio svarbiausio Lietuvos mokslo, studijų ir kultūros židi-nio autonomiją bei veiklos tęstinumą (ši nuostata aiš-kiai išdėstyta visuose ankstesniuose Vilniaus universi-teto statusą įtvirtinusiuose įstatymuose – 1918, 1939, 1990 m.),

• atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintas Vilniaus universiteto statutas nėra jokia apimtimi netekęs galios vien dėl to, kad buvo priimtas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas,

• įvertindamas nuomones, pareikštas Lietuvos Respubli-kos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pradė-jus svarstyti naująjį Vilniaus universiteto statuto projek-tą, liudijančias, jog Vilniaus universiteto bendruomenės ir Senato pozicija nebuvo teisingai suprasta,

pa r e i šk i a :

Vilniaus universiteto bendruomenė visuomet palaikė, palaiko ir palaikys visas aukštojo mokslo sistemos refor-mas, kuriomis siekiama didesnio aukštojo mokslo atviru-mo, efektyvumo bei konkurencingumo pasaulyje. Kartu bendruomenė yra tvirtai įsitikinusi, kad bet kokius aukštojo mokslo ar kitas reformas įtvirtinančius įstatymus leistina priimti ir taikyti tik tada, kai yra pašalinamos visos abejo-nės, jog jie gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitu-cijai. Vilniaus universiteto bendruomenė ir jos suformuotos institucijos yra atviros visiems svarstymams, kaip turi būti vykdoma aukštojo mokslo sistemos reforma, nes tik drauge

PAT V I RT I N TAVilniaus universiteto Senato

2011 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. S-2011-4-1

Vilniaus universiteto Senato

PA R E I Š K I M A Sdėl Universiteto autonomijos ir statuto

2011 m. balandžio 28 d.

racionaliai, argumentuotai svarstant šiuos klausimus įma-noma pasiekti tokių rezultatų, kurie vėliau neverstų apgai-lestauti dėl jų neigiamų padarinių, juo labiau antikonstitu-ciškumo.

Vilniaus universiteto statutas nuo pat Lietuvos valsty-bės nepriklausomybės atkūrimo yra patvirtintas įstatymu. Šitaip Tautos atstovybė pabrėžė šios aukštosios mokyklos išskirtinumą, vaidmenį Lietuvos mokslo ir studijų sistemo-je, įtaką Lietuvos kultūrai ir Tautos bei valstybės tradicijų puoselėjimui. Šitaip Lietuvos įstatymų leidėjas pripažino ypatingą Vilniaus universiteto svarbą Lietuvos visuomenei ir valstybei. Teisės požiūriu tai, kad Vilniaus universiteto teisinis statusas buvo įtvirtintas ne poįstatyminiu aktu, bet įstatymu, reiškia, jog šis įstatymas bet kokio kito aukšto-jo mokslo sistemą reglamentuojančio įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, kurio pagal tūkstantmečius Vakarų teisės tradicijos kanonus nepakeičia net vėliau priimtas bendrasis įstatymas: lex posteriori generalis non derogat legi priori speciali. Siekimas pažeminti teisės akto, kuriuo tvirtinamas Vilniaus universiteto statutas, teisinę galią ne tik reiškia in-tenciją nutraukti pozityvią tradiciją, bet ir skatina abejoti jo konstituciškumu, nes – ypač atsižvelgiant į įvairių įstatymo nuostatų turinį – sudaro prielaidas siaurinti Konstitucijos aukštosioms mokykloms suteiktą autonomiją.

Nuo 1994 m. Konstitucinis Teismas yra ne kartą visa-pusiškai aiškinęs konstitucinį aukštųjų mokyklų autono-mijos principą. Politinės valdžios atsižvelgia anaiptol ne į visą oficialiąją konstitucinę aukštųjų mokyklų autonomijos doktriną. Paskutinį kartą toks išaiškinimas buvo pateiktas Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendime, pri-imtame, be kita ko, akivaizdžiai matant ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo kontekstą. Nors, kaip žinia, šis naujasis įstatymas nebuvo tiesioginio nagrinėjimo dalykas priimant minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą (priimtą ne naujoje byloje, o aiškinant ankstesnių nutarimų nuostatas), negali-ma pateisinti to, kad įstatymų leidėjas ligi šiol ignoruoja šį akivaizdų faktą – juk niekam neturėtų kilti didelių abejonių, kad minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas padėjo tvir-tus teisinius pamatus kai kurias dabartinio Mokslo ir studijų


įstatymo nuostatas ateityje (ir labai tikėtina, kad netolimo-je) pripažinti antikonstitucinėmis, juoba kad dėl jų konsti-tuciškumo Konstituciniame Teisme jau inicijuotos net dvi bylos, šiuo metu rengiamos teisminiam nagrinėjimui.

Minėtame Konstitucinio Teismo sprendime įsakmiai pabrėžta, jog „negali būti nustatytas toks teisinis regulia-vimas, kad institucija, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis – užtikrinti aukštosios moky-klos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, be kontrolės ir priežiūros funkcijų, vykdytų ir aukštosios mokyklos val-dymo funkcijas, kurios, kaip minėta, yra priskirtos papras-tai iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių formuojamoms aukštųjų mokyklų valdymo institucijoms, įgyvendinančioms aukštosios mokyklos savivaldos funkci-jas.“ Todėl Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnyje įtvir-tinta valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų kompetencija (pvz., teisė nustatyti rektoriaus rinkimo tvarką bei jį skirti, teisė nustatyti aukštųjų mokyklų lėšų panaudojimo tvarką ir pan.) traktuotina ne kitaip kaip toks valdymo funkcijų vykdymas, kuris, sekant Konstitucinio Teismo suformuo-ta oficialia konstitucine doktrina, vertintinas kaip politinių prielaidų pažeisti Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mo-kyklų autonomiją sudarymas. Nustatyti kitokią nei dabar Lietuvos Respublikos įstatyme įtvirtinta aukštųjų mokyklų tarybų formavimo tvarką yra rekomendavusi ir Europos universitetų asociacija.

Atkreipdami dėmesį į šiuos nedelsiant taisytinus daly-kus, kviečiame atsakingus valstybės politikus į racionalią ir argumentuotą diskusiją, kad drauge išvengtume galimai an-tikonstitucinių sprendimų tęsiant aukštojo mokslo reformą. Ši reforma turi būti vykdoma ne tik remiantis geriausiais Vakarų universitetinės tradicijos pavyzdžiais, bet ir ger-biant aukščiausiąją Lietuvos valstybės teisę – Konstituciją. Dialogo nebuvimas, juo labiau politinis spaudimas Univer-sitetui negalėtų duoti jokių teigiamų rezultatų. Priešingai, jis tik supriešintų abi nuoseklios ir vaisingos reformos sie-kiančias šalis. Dėl to galiausiai nukentėtų visas Lietuvos aukštasis mokslas, visos šalies kultūra, visa mūsų visuome-nė ir valstybė.

Magna Charta Universitatum (Didžioji Universitetų Chartija) skelbia, kad autonomišku galima vadinti tik tą

universitetą, kuris yra „moralės ir intelekto atžvilgiu nepri-klausomas nuo bet kokios politinės valdžios ar ekonomi-nės galios“. Vilniaus universiteto bendruomenei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija yra viena iš svarbiausių vertybių, kurią būtina saugoti ir puoselėti. Būtent nesąlygiškas aukštųjų moky-klų autonomijos pripažinimas, palaikymas ir gynimas už-tikrina mokslininkų teisę į laisvus tyrimus, teisę laisvai ir nevaržomai reikšti savo mintis ir pažiūras, taip pat studen-tijos teisių ir laisvių apsaugą. Pasak Konstitucinio Teismo, aukštųjų mokyklų autonomijos paskirtis – „kuo daugiau atsiriboti nuo politinės valdžios įtakos, sukurti savaran-kišką aukštosios mokyklos vidaus gyvenimo reguliavimo sistemą, <...> apsaugoti mokslo, tyrimo ir mokymo laisvę, apginti mokslininkus ir dėstytojus nuo politinio bei ideo-loginio poveikio“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutarimas). Norime tikėti, kad tai vis dar aktualu ne tik akademinei bendruomenei ir visuomenei, bet ir Tautos atstovybei, juoba kad visos šios principinės nuostatos, ku-riomis vadovavosi Vilniaus universiteto Senatas, rengda-mas ir priimdamas Vilniaus universiteto statutą, tiesiogiai koreliuoja su Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės įsipareigojimu suteikti aukštosioms mokykloms „įstaty-muose įtvirtintą specialų, autonomiškumą užtikrinantį, teisinį statusą“ (žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respubli-kos vyriausybės programos“ patvirtintos Vyriausybės pro-gramos 608 punktą).

Nuoširdžiai kviečiame atsakingus Lietuvos Respublikos politikus, kad ir kokia būtų jų partinė priklausomybė, gerbti šį fundamentalų aukštojo mokslo sistemos principą ir pri-pažinti mūsų siūlomą dialogą kaip būdą siekti teisingo ir konstituciškai pagrįsto su Vilniaus universiteto statutu su-sijusios problemos sprendimo, nes tik toks sprendimas gali pasitarnauti visos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos, visos mūsų visuomenės ir valstybės labui.

Šis Pareiškimas priimtas vienbalsiai.

Senato pirmininkasprof. Domas Kaunas


2011 m. gegužės 25 d. 14 val. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Baltojoje salėje (Žaliųjų ežerų g. 49, LT-08406 Vilnius) BRIGITA ČAPUKOITIENĖ gins disertaciją „Saccharomyces cerevisiae K2 preprotoksino geno raiška Nicotiana tabacum L. augaluose bei naujų, toksinus produkuojančių mikroorganizmų paieška ir jų panaudojimo analizė“ biomedicinos mokslų srities biologijos krypties daktaro laipsniui gauti.

B i o l o g i j o s k r y p t i e s t a r y b o s s u d ė t i s :

dr. Sigita JURKONIENĖ – tarybos pirmininkė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B, mikologija, bakteriologija, virusologija, mikologija – B 230);

prof. dr. Donaldas ČITAVIČIUS (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B, mikologija, bakteriologija, viruso-logija, mikologija – B 230);

dr. Levonas MANUSADŽIANAS (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B, mikologija, bakteriologija, virusologija, mikologija – B 230);

doc. dr. Jolanta SEREIKAITĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05 T);dr. Tomas VENGRIS (Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutas, fiziniai mokslai, chemija – 03 P).

O p o n e n t a i :

prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, biomedicinos mokslai, agronomija – 06 B);

dr. Rasa JOMANTIENĖ (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B, mikologija, bakteriolo-gija, virusologija, mikologija – B 230).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto bibliotekose.

2011 m. gegužės 20 d. 16 val. Vilniaus universiteto Filolo-gijos fakulteto Germanistikos kabinete (A9) (Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius) NATAlIJA BOTKINA gins disertaciją „Epistolinio pasakojimo struktūros ypatumai: Marinos cve-tajevos laiškai“ humanitarinių mokslų srities filologijos kryp-ties daktaro laipsniui gauti.

Fi lo log i jos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. habil. dr. Kęstutis NASTOPKA – tarybos pirmininkas

(Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);

doc. dr. Natalija ARLAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas, hu-manitariniai mokslai, filologija – 04 H);

doc. dr. Pavel LAVRINEC (Vilniaus universitetas, humanitari-niai mokslai, filologija – 04 H);

prof. dr. Almira OUSMANOVA (Europos humanitarinis uni-versitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);

dr. Roman VOITECHOVIČ (Tartu universitetas, humanitari-niai mokslai, filologija – 04 H).

Oponen ta i :dr. Irina SAVKINA (Tampere universitetas, humanitariniai

mokslai, filologija – 04 H);doc. dr. Inga VIDUGIRYTĖ-PAKERIENĖ (Vilniaus universi-

tetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje.

2011 m. gegužės 23 d. 11 val. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto 10 auditorijoje (Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas) VIRGINIJA PAPlAUSKIENĖ gins disertaciją „liū-nė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti.

Fi lo log i jos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s :

prof. dr. Saulius KETURAKIS – tarybos pirmininkas (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);

prof. dr. Asija KOVTUN (Vytauto Didžiojo universitetas, hu-manitariniai mokslai, filologija – 04 H);

doc. dr. Jadvyga KRŪMINIENĖ (Vilniaus universitetas, hu-manitariniai mokslai, filologija – 04 H);

prof. habil. dr. Virginija ŠLEKIENĖ (Vilniaus pedagoginis universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);

doc. dr. Aleksandras KRASNOVAS (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H).

Oponen ta i :doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ (Vilniaus pedagoginis

universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);doc. dr. Ingrida Eglė ŽINDŽIUVIENĖ (Vytauto Didžiojo uni-

versitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje.


2011 m. gegužės 25 d. 15 val. Vilniaus universiteto Kauno hu-manitarinio fakulteto 10 auditorijoje (Muitinės g. 12, LT-44280 Kaunas) MIGlĖ SARVUTYTĖ gins disertaciją „Darbo jėgos migracijos valdymas: veiksnių ir pasekmių ekonominis verti-nimas“ socialinių mokslų srities ekonomikos krypties daktaro laipsniui gauti.

Ekonomikos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. dr. Stasys Albinas GIRDZIJAUSKAS – tarybos pirmi-

ninkas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S);

prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas RUTKAUSKAS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, eko-nomika – 04 S);

prof. dr. Rasa KANAPICKIENĖ (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, ekonomika – 04 S);

doc. dr. Astrida SLAVICKIENĖ (Lietuvos žemės ūkio univer-sitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S);

prof. dr. Violeta PUKELIENĖ (Vytauto Didžiojo universite-tas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S).

Oponen ta i :prof. habil. dr. Žaneta SIMANAVIČIENĖ (Kauno technologi-

jos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S);doc. dr. Edvardas Vaclovas BARTKUS (Vilniaus universitetas,

socialiniai mokslai, ekonomika – 04 S).


2011 m. gegužės 25 d. 12 val. Vilniaus universiteto ligoni-nės Santariškių klinikų konferencijų salėje (Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius) IEVA NORKIENĖ gins disertaciją „Pažinti-nių funkcijų sutrikimai po vainikinių arterijų jungčių sufor-mavimo operacijų ir juos predisponuojantys perioperaciniai rizikos veiksniai“ biomedicinos mokslų srities medicinos kryp-ties daktaro laipsniui gauti.

Medic inos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. dr. Audrius AIDIETIS – tarybos pirmininkas (Vilniaus

universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 07 B);prof. habil. dr. Edmundas ŠIRVINSKAS (Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 07 B);prof. dr. Šarūnas KINDURYS (Lietuvos sveikatos mokslų uni-

versitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 07 B);prof. dr. Saulius CICĖNAS (Vilniaus universitetas, biomedici-

nos mokslai, medicina – 07 B);prof. habil. dr. Giedrius UŽDAVINYS (Vilniaus universitetas,

biomedicinos mokslai, medicina– 07 B).Oponen ta i :doc. dr. Andrius MACAS (Lietuvos sveikatos mokslų univer-

sitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 07 B);prof. dr. Germanas MARINSKIS (Vilniaus universitetas, bio-

medicinos mokslai, medicina – 07 B).


2011 m. gegužės 27 d. 11 val. Biochemijos instituto salėje (Mokslininkų g. 12, LT-08662 Vilnius) SIMONA POVIlO-NIENĖ gins disertaciją „Amiloidines fibriles formuojančių baltymų tyrimas“ fizinių mokslų srities biochemijos krypties daktaro laipsniui gauti.

Biochemi jos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. habil. dr. Valdas Stanislovas LAURINAVIČIUS – tary-

bos pirmininkas (Vilniaus universiteto Biochemijos institutas, fiziniai mokslai, biochemija – 04 P);

prof. habil. dr. Vida MILDAŽIENĖ (Vytauto Didžiojo univer-sitetas, fiziniai mokslai, biochemija – 04 P);

dr. Kęstutis SUŽIEDĖLIS (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, biomedicinos mokslai, biologija – 01 B);

doc. dr. Saulius ŠATKAUSKAS (Vytauto Didžiojo universite-tas, biomedicinos mokslai, biofizika – 02 B);

dr. Justas BARAUSKAS (Vilniaus universiteto Biochemijos institutas, fiziniai mokslai, biochemija – 04 P).

Oponen ta i :doc. dr. Jolanta SEREIKAITĖ (Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, fiziniai mokslai, biochemija – 04 P);doc. dr. Gintaras VALINČIUS (Vilniaus universiteto Bioche-

mijos institutas, fiziniai mokslai, biochemija – 04 P).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto Biochemijos instituto bibliotekose.

2011 m. gegužės 30 d. 10 val. Vilniaus universiteto Ekono-mikos fakulteto 403 auditorijoje (Saulėtekio al. 9, II rūmai, LT-10222 Vilnius) DANUTĖ ADOMAVIČIŪTĖ gins diserta-ciją „Muitinės audito modelis verslo įmonių veiklos vertini-mui“ socialinių mokslų srities vadybos ir administravimo kryp-ties daktaro laipsniui gauti.

Vadybos ir administravimo krypties tarybos sudėtis: prof. habil. dr. Albinas MARČINSKAS – tarybos pirmininkas

(Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administra-vimas – 03 S);

prof. dr. Birutė GALINIENĖ (Vilniaus universitetas, sociali-niai mokslai, ekonomika – 04 S);

doc. dr. Marija KUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03 S);

prof. dr. Danutė ZINKEVIČIENĖ (Lietuvos žemės ūkio univer-sitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03 S);

prof. habil. dr. Narimantas Kazimieras PALIULIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomi-ka – 04 S).

Oponenta i :prof. habil. dr. Borisas MELNIKAS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administravi-mas – 03 S);

prof. dr. Rasa KANAPICKIENĖ (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, vadyba ir administravimas – 03 S).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje.


2011 m. birželio 10 d. 15 val. Vilniaus universiteto Matemati-kos ir informatikos fakulteto Zigmo Žemaičio auditorijoje (101) (Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius) JElENA SAlNIKOVA gins disertaciją „Gerber-Shiu diskontuotos baudos funkcijos tyrimas“ fizinių mokslų srities matematikos krypties daktaro laipsniui gauti.

Matemat i kos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. habil. dr. Vygantas PAULAUSKAS – tarybos pirmininkas

(Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P);prof. habil. dr. Romanas JANUŠKEVIČIUS (Vilniaus pedago-

ginis universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P);prof. habil. dr. Antanas LAURINČIKAS (Vilniaus universite-

tas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P);prof. habil. dr. Jonas Kazys SUNKLODAS (Vilniaus universi-

tetas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P);doc. dr. Kristina ŠUTIENĖ (Kauno technologijos universite-

tas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P).Oponen ta i : prof. habil. dr. Algimantas BIKELIS (Vytauto Didžiojo univer-

sitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P);prof. habil. dr. Vydas ČEKANAVIČIUS (Vilniaus universite-

tas, fiziniai mokslai, matematika – 01 P).


2011 m. birželio 17 d. 12 val. Vilniaus universiteto Kauno hu-manitarinio fakulteto 10 auditorijoje (Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas) VIlMA lINKEVIČIŪTĖ gins disertaciją „lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų konfliktinės komunikacijos diskursas (1998–2008): retoriniai-kognityviniai ypatumai“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laips-niui gauti.

Fi lo log i jos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. dr. Asija KOVTUN – tarybos pirmininkė (Vytauto Di-

džiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);prof. habil. dr. Eleonora LASSAN (Vilniaus universitetas, hu-

manitariniai mokslai, filologija – 04 H);doc. dr. Jelena KAZIMIANEC (Vilniaus pedagoginis universi-

tetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);doc. dr. Daiva ALIŪKAITĖ (Vilniaus universitetas, humanita-

riniai mokslai, filologija – 04 H);doc. dr. Lauras BIELINIS (Vilniaus universitetas, socialiniai

mokslai, politikos mokslai – 02 S).Oponen ta i :doc. dr. Vilma BIJEIKIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas,

humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);doc. dr. Jonė GRIGALIŪNIENĖ (Vilniaus universitetas, hu-

manitariniai mokslai, filologija – 04 H).Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto biblio-

tekoje.

2011 m. birželio 3 d. 15 val. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auditorijoje (214 kab.) (M. K. Čiur-lionio g. 21/27, LT-03223 Vilnius) lINAS BEVAINIS gins di-sertaciją „Analoginių ir skaitmeninių edukacinių žemėlapių kartografinio vaizdo analizė ir vertinimas (grafinės ir infor-macinės apkrovos pagrindu)“ fizinių mokslų srities geografi-jos krypties daktaro laipsniui gauti.

Geogra f i jo s k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : doc. dr. Kęstutis Jonas ŠVEDAS – tarybos pirmininkas (Vil-

niaus pedagoginis universitetas, fiziniai mokslai, geografija – 06 P);

prof. dr. Palmira PEČIULIAUSKIENĖ (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07 S);

doc. dr. Julius TAMINSKAS (Gamtos tyrimų centro Geologi-jos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geografija – 06 P);

dr. Darius JARMALAVIČIUS (Gamtos tyrimų centro Geologi-jos ir geografijos institutas, fiziniai mokslai, geografija – 06 P);

doc. dr. Egidijus RIMKUS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, geografija – 06 P).

Oponen ta i :doc. dr. Inga DAILIDIENĖ (Klaipėdos universitetas, fiziniai

mokslai, geografija – 06 P);doc. dr. Darijus VETEIKIS (Vilniaus universitetas, fiziniai

mokslai, geografija – 06 P).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto ir Gamtos mokslų tyrimo centro bibliotekose.

2011 m. gegužės 30 d. 14 val. Vilniaus universiteto Filoso-fijos fakulteto Konferencijų salėje (201 auditorijoje) (Univer-siteto g. 9/1, LT01513 Vilnius) JOlITA VIlUcKIENĖ gins disertaciją „Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenolo-ginė gyvenamojo pasaulio analizė“ socialinių mokslų srities sociologijos krypties daktaro laipsniui gauti.

Soc io log i jos k ryp t i e s t a rybos sudė t i s : prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS – tarybos

pirmininkas (Lietuvos socialinių tyrimų centras, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S);

prof. dr. Nijolė Petronėlė VEČKIENĖ (Vytauto Didžiojo uni-versitetas, socialiniai mokslai, edukologija – 07 S);

prof. dr. Laimutė ŽALIMIENĖ (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, sociologija – 05 S);

doc. dr. Irena Emilija JUOZELIŪNIENĖ (Vilniaus universi-tetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S);

dr. Audronė TELEŠIENĖ (Kauno technologijos universite-tas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S).

Oponen ta i :prof. dr. Arūnas POVILIŪNAS (Vilniaus universitetas,

socia liniai mokslai, psichologija – 06 S);prof. dr. Jonas RUŠKUS (Vytauto Didžiojo universitetas, so-

cialiniai mokslai, edukologija – 07 S).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto ir Lietu-vos socialinių tyrimų centro bibliotekose.

INFORMACINIS BIULETENISvusa.lt/uploads/user/files/dokumentai/informaciniai...tuvių literatūros...

Documents

Transcript of INFORMACINIS BIULETENISvusa.lt/uploads/user/files/dokumentai/informaciniai...tuvių literatūros...