Ilgalaikė klimato kaitos vizija – iššūkiai ir galimybės— klimato kaitos...
Transcript of Ilgalaikė klimato kaitos vizija – iššūkiai ir galimybės— klimato kaitos...
Ilgalaikė klimato kaitos vizija – iššūkiai
ir galimybės
2019 m. lapkričio 28 d.
5
7
Ilgalaikė ES klimato vizija
Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimas - 2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų tarybos
išvadose patvirtintų ES klimato kaitos ir energetikos politikos iki 2030 m. tikslų vykdymas
2021-2030 m. laikotarpiu ES valstybės narės bendrai įsipareigojo kartu sumažinti ŠESD kiekį
mažiausiai 40%, lyginant su 1990 m.
9
2020
2030
-20 % ŠESD
emisijos
>-40 % ŠESD emisijos
20%
Atsinaujinanti
energija
>=32 % AEI
20 %
Energijos
efektyvumas
15%
Jungčių tikslas
Nauja valdymo sistema, iki 2020 m. parengiant Nacionalinius energetikos ir klimato kaitos veiksmų planus
>=32,5 % EE
Nauji pagrindiniai rodikliai
ES ir nacionaliniai klimato kaitos tikslai
10
ES valstybių narių įsipareigojimai 2030 m.
11
Lietuvos klimato kaitos politika 2050
• Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos
strategija – tikslai ir uždaviniai
– trumpalaikiai (2030 m.)
– indikatyvūs vidutinės trukmės (2040 m.)
– ilgalaikiai (iki 2050 m.)
• Nacionalinis energetikos ir klimato srities
veiksmų planas – priemonės iki 2030 m.
13
ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių tikslai
14
ŠESD emisijos Lietuvoje 2017 m.
ES ATLPS sektorius
(31 % ŠESD)
Ne ES ATLPS sektorius
(69 % ŠESD)
1 % kita
48 % chemijos ir mineralinių
produktų pramonė
17 % centralizuotos
šilumos ir elektros
gamyba
24 % naftos
perdirbimas
10 % kuro deginimas
pramonės įmonėse
41 % transportas
17 % energetika 7 % atliekos
31 % žemės ūkis
4 % pramonė
15
ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamo ŠESD kiekis turėti būti mažinamas vidutiniškai 2,3 proc./metus, kad būtų pasiektas nustatytas tikslas.
Sektorius (nedalyvaujantis ES ATLPS) Tikslas, palyginti su 2005 Tikslas, palyginti su 2016-2018 m. vidurkiu
Transportas -9,0% -31,0%
Žemės ūkis -9,0% -12,6%
Pramonė (įskaitant kuro deginimą pramonėje) -9,0% -32,8%
Atliekų tvarkymas -40,0% -9,0%
Energetikos sektorius (smulkūs kurą
deginantys įrenginiai) -15,0% -9,0%
Iš viso ES ATLPS nedalyvaujantys
sektoriai -9% -21,1%
Kvotos 2030 m. tikslams pasiekti
Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė
-1600,0
-1400,0
-1200,0
-1000,0
-800,0
-600,0
-400,0
-200,0
0,0
200,0
400,0
Kt
CO
2e
ŠESD sutaupymas PPP
-3000-2500-2000-1500-1000-500
0500
100015002000
Kt
CO
2e
Tvarkoma miško žemė Mišku apželdinta žemė
Iškirstų miškų žemė Tvarkomi pasėliai
Tvarkomos pievos
Atsižvelgus į ES Reglamente Nr. 2018/841 numatytas apskaitos taisykles ŽNŽNKM sektoriuje absorbuojamam ir išmetamam ŠESD
kiekiui apskaičiuoti, prognozuojama, kad 2021–2025 m. laikotarpiu LULUCF sektoriuje iš viso susidarys -6882 kt CO2 ekv.
absorbcija, iš jos -6500 kt CO2 ekv. bus galima panaudoti ne ES ATLPS sektorių ŠESD emisijoms padengti (trūkstamoms ŠESD
kvotoms ne ES ATLPS sektoriuose padengti). 2026–2030 m. laikotarpiu LULUCF sektoriuje iš viso susidarys -1249 kt CO2 ekv.
absorbcija.
Atskirų sričių priemonės (1)
17
Sritys Priemonės
Atsinaujinantys
energetikos ištekliai
Kogeneracija panaudojant biomasę ir atliekas
Vėjo, saulės, geoterminę energiją
Biodegalai transporte
Energetinis
efektyvumas
Energetinės ir komunalinių paslaugų infrastruktūros atnaujinimas
Susitarimai su energijos gamintojais
Daugiabučių namų ir viešųjų pastatų atnaujinimas
Gatvių apšvietimas
Pastatai
Teritorijų planavimo dok. rengimas ir derinimas
Nulinės energijos pasyvūs pastatai
Darnus miestų, gatvių infrastruktūros planavimas, žaliosios infrastruktūros plėtojimas
Transportas Viešojo transporto ir dviračių takų, elektromobilių pakrovimo stotelių plėtra,
transporto pralaidumo didinimas
Geležinkelių elektrifikavimas
Elektromobiliai
Išmanus eismo valdymas
Parkavimo aikštelių efektyvus valdymas
Išmanus gatvių valymas
Darnaus judumo mieste planai
Atskirų sričių priemonės (2)
18
Sritys Priemonės
Pramonė Inovatyvių technologijų skatinimas
Žemės ūkis
Biodujų gamyba iš žemės ūkio atliekų
Nitratų ir sintetinių trąšų naudojimo mažinimas
Inovatyvios mėšlo tvarkymo sistemos
Darnios žemdirbystės skatinimas
Ekologinės produkcijos gamyba
Bioekonomika Darnios miškininkystės vystymas ir medienos produktų gamyba
Ekologiškų (žaliųjų) darbo vietų kūrimas
Atliekų tvarkymas Atliekų prevencija ir pakartotinis panaudojimas
Atliekų rūšiavimas
Žiedinė ekonomika
Nuotekų dumblo tvarkymas
Visuomenės
informavimas ir
sąmoningumo
didinimas
Kampanijos, talkos, eko-turizmas
Bendruomenės iniciatyvų skatinimas, gamtosauginės mokyklėlės ir kt.
Parodos, konkursai
Sveikos gyvensenos ir vartotojiškumo ribojimo propagavimas
Žiniasklaida, internetiniai puslapiai (klimato kaitos portalas)
Tikslai ir uždaviniai urbanizuotose teritorijose
• urbanizuotose teritorijose jaučiamas didesnis klimato kaitos poveikis dėl stipresnių karščio bangų ir su tuo susijusio oro užterštumo, jų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, liūčių užlietų gatvių, sutrikusio eismo, sugadintos vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūros, taip pat poplūdžių metu užliejamų teritorijų.
• modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir užtikrinti jos plėtrą urbanizuotose teritorijose siekiant apsaugoti urbanizuotas teritorijas nuo perteklinio vandens keliamos rizikos ir užkirsti kelią teršalams patekti į aplinką (paviršinius vandens telkinius);
• urbanizuotose teritorijose – planuoti gyvenvietes, miestų teritorijas ir erdves, remiantis darnaus vystymosi ir gamtos saugojimu pagrįstu požiūriu ir sprendimais;
• teritorijų planavimo dokumentuose (bendrieji ir specialieji planai ir kt.) numatyti atsparią klimato kaitos pokyčiams komunalinio ūkio ir darnaus judumo infrastruktūrą, žaliąsias zonas bei kitas priemones;
• įvertinti Lietuvos teritorijos (savivaldybių lygiu) jautrumą klimato kaitos padariniams, numatyti klimato kaitos sukeliamos rizikos ir grėsmių valdymo priemones savivaldybių veiklos planuose;
Priemonės Nacionaliniame energetikos
ir klimato srities veiksmų plane • Iki 2030 m. modernizuoti paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūrą ir
užtikrinti jos pagerinimą urbanizuotose teritorijose (įskaitant pasitelkiant žaliosios infrastruktūros priemones), siekiant apsaugoti šias teritorijas nuo rizikos, kurią kelia liūčių metu iškritusio kritulių kiekio ir sniego tirpsmo vandens perteklius ir neleisti į aplinką (paviršiaus vandenis) plisti teršalams
• Žaliosios infrastruktūros urbanizuotoje aplinkoje plėtojimas – Kurti kokybiškas ir daugiafunkcines (teikiančias įvairias ekosistemines paslaugas)
žalias erdves, kitus žaliosios infrastruktūros elementus labiausiai pažeidžiamose dėl klimato kaitos padarinių miestų ir miestelių vietose, taip pat prie stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, senų žmonių globos įstaigų. Žaliosios infrastruktūros elementus pagal poreikį ir teikiamą naudą plėtoti įvairiais masteliais – nuo pastato iki miesto dalies lygmens.
Tendencijos ir mados
Karščio bangos ir rekordai
Paviršiaus pralaidumas
Potvyniai
26
27
Žalioji infrastruktūra
Darnaus judumo mieste planų rengimas pagal 2015 m. Susiekimo
ministro įsakymu patvirtintas gaires
30
Iniciatyvos savivaldybėms ES klimato kaitos ir energetikos merų paktas • http://www.covenantofmayors.eu/index_en.html
Savivaldybių bendradarbiavimo tinklai: • - International Council for Local Environmental Initiatives (ICLEI) http://www.iclei.org/
• - Smart Climate Cities Selection Program
Europos regionų komiteto iniciatyvos •http://cor.europa.eu
Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimo tinklai - ES Baltijos jūros regiono strategija http://www.urm.lt/bjrs
- Baltijos jūros regiono darbotvarkė 21 – BJR prisitaikymo prie klimato kaitos strategija: www.baltadapt.eu
31
Ačiū!