Žievaitė/ ^ UU - ŠAVBsavb.lt/wp-content/uploads/2018/04/Nr.20-4.pdfgyvenimas yra audringesnis...

4
Žievaitė/ ^ 0 UU LS ŠIAULIŲ TARYBOS SAVAITRASTIS ф 1990 m. GEGU2ES 29 — BIR2ELIO S TAIKOS KARALIENĖ, GAILESTINGUMO MOTINA Gegužė — Švenčiausios Dievo Mołinos Merijos mėnuo. Ne visi žmonės patiria tėvų meilę. Dar mažiau jų džiaugiasi kilnia draugystės meile. Bet visi normaliomis aplinkybėmis turi laimės jausti Motinos meilę. O kokia ji galingai Net žiauriausių nusikaltėlių širdys suminkštėja, kai jie prisime- na motinos meilę. Išganytojas davė mums Motiną, kuri nieko neapvilia, kuri trokšta mus visus vesti prie begalinės meilės. O kad bent kiek suprastume' tos Moti- nos rūpestį mumisl Ji džiaugiasi mūsų džiaugsmais, Ji kenčie’ mūsų skaus- mus. Marijos širdis yra tyriausia, nekalčiausia- joje- nėra mažiausios dėmelės. Ji pripildyta Dievo ir artimo meilės. Lietuvoje buvo audringų laikų, bet ji nežuvo, nes ją globojo Marija — užtarėja prieš Visagalį Dievą. Pijus XI, kuris yra buvęs Lietuvoje, mūsų maldininkams, apsilankiusiems Romoje, štai pasakė: „Jūs esate Mari- jos vaikai, nes jūsų Tėvynė Lietuva yra pašvęsta Marijos garbei." Jei mūsų Tėvynė Lietuva yra pašvęsta Marijos garbei ir jei mes esame Marijos vaikai, tai privalome būti tauriausi Jos garbintojai. Marija — švie- čiantis gyvenimo žiburys. Kolumbas savo laivą pavadino „Santa M aria", kuriuo leidosi j banguojantį vandenyną, surado naują žemę. Dabar mūsų gyvenimas yra audringesnis negu šėlstančio- vandenyno bangos ir mums reikalinga didesnė Marijos pagalba negu Kolumbo laivui. Kai Lietuva skendo kalvinizmo bangose, buvo sugriautos šventovės, iš- niekinti altoriai, sudegintos bažnyčios. Tada Šiluvoje pasirodžiusi Marija piemenėliams verkė, kad ta vieta, kur anksčiau Jos sūnus buvo garbina- mas, dabar buvo ariama ir apsėjama. Marija verkė, kad Lietuvą užplūdo protestantizmas ir tūkstančiai gyventojų išklydo iš tikrojo tikėjimo. Ar lietuviai ir dabar greitai paklausys Marijos balso ir pasigailės Jos ašarų? Visas pasaulis švenčia gegužės mėnesį. Su pasitikėjimu skubėkime ir mes prie Nekalčiausios Marijos Širdies. Jei mes dar esame katalikai, tai tik Merijos dėka; Kiek daug laiko Lie tuvos mėlyną dangų buvo aptraukę bedievystės, komunizmo, materializmo debesys. O stebuklingieji Šventos Marijos paveikslai! Gailestingoji Auš- ros vartų Dievo Motinai Marija — Dievo Motina Šiluvoje, 2emaičių Kalvarijoje, Pažaislyje, Krekenavoje... Tai mūsų Lietuvoje pačios brangiau- sios šventovės, kurtose nuo seno garsėjo Marijos paveikslai. Šiandien, šitokiomis nenormaliomis sąlygomis, Lietuvai tegali būti viena kelrodė žvaigždė — Mergelė Marija. Sv. Mergelės Marijos metais įvyko tautos Atgimimo stebuklas, mitinguose, susibūrimuose giedamas himnas „M arija, M arija". Mūsų tauta iškovos nepriklausomybę, kai prieš akis tu rėsime Marijos pavyzdj, kai Marija laimins šj Zygj. Mūsų širdyse teaidi giesmė: Marija, išmelsk mums stiprybės iškęsti šios žemės vargus. Tegul visada šviečia Tėvynės Tik giedras, saulėtas dangus. I. TUNAITIENE LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ GINKIME KARTU Mieli šiauliečiai, jau antras mėnuo, kai Lietuva gyvena eko- nominės blokados sąlygomis. Su- dėtingą situaciją komplikuoja Ir kai kurių pramonės, prekybos bei vykdomosios valdžios atsto- neryžtingumas, nereiklumas sprendžiant aktualius gyvento- jams rūpimus klausimus. Ne- sklandumai aprūpinant gyvento- jus būtiniausiomis prekėmis, ben- zinu pagal talonus. vagystės „Vairo , televizorių bei kitose gamyklose Ir (menėse rodo, kad dar ne visi Įsisąmonino, jog šiandien mes kiekvienas atsako- me už tai, kas vyksta aplinkui. Todėl, atsižvelgdama Į susida- riusią padėtĮ, Sąjūdžio Taryba siūlo: — kiekvienoje įmonėje, įstai- goje ir organizacijoje sudaryti antiblokadinlus štabus visuo- meninių, politinių organizacijų, savivaldybių deputatų ir admi- nistracijos atstovų. Jų tikslas — užtikrinti turto apsaugą ir ilga- laiki darbą; teikti informaciją Šiau- lių savivaldybės antibloka- dinlam štabui. Panaudojant as- meninius, visuomeninius ir ga- mybinius ryšius, informuoti So- vietų Sąjungos žmones apie rea- lią padėtĮ Lietuvoje ir pasek- mes, kurios gresia pačių SSSR piliečių pragyvenimo lygiui. Jei- gu blokada bus tęsiama; bendromis Sąjūdžio ir Sa- vivaldybės deputatų, taip pat kitų miesto gyventojų Jėgomis per trumpiausią laiką pertvarkyti vykdomosios valdžios organus mieste, atsisakant susikompromi- tavusių arba nekompetentingų darbuotojų paslaugų. Lietuvos nepriklausomybę gin- kime kartu! LIETUVOS SĄJŪDŽIO ŠIAULIŲ TARYBA

Transcript of Žievaitė/ ^ UU - ŠAVBsavb.lt/wp-content/uploads/2018/04/Nr.20-4.pdfgyvenimas yra audringesnis...

  • Žievaitė/ ^ 0 UU

    LS ŠIAULIŲ TARYBOS SAVAITRASTIS ф 1990 m. GEGU2ES 29 — BIR2ELIO S

    TAIKOS KARALIENĖ, GAILESTINGUMO

    MOTINAG e g u ž ė — Š ve n č ia u s io s D ie v o M o łin o s M e rijo s m ėnuo . N e v is i žm onės

    p a t ir ia tė vų m e ilę . D a r m a ž ia u jų d ž ia u g ia s i k iln ia d rau g y stė s m e ile . B e t v is i n o rm a lio m is a p lin k y b ė m is tu ri la im ės ja u sti M o tin o s m e ilę . O k o k ia ji g a lin g a i N et ž iau riau s ių n u s ik a ltė lių š ird ys su m in kštė ja , ka i j ie p r is im e na m otino s m e ilę .

    Išg a n y to ja s d a vė mums M o tin ą , ku ri n ie k o n e a p v i lia , ku ri tro kšta mus v isu s v e s t i p r ie b e g a lin ė s m e ilė s . O kad bent k ie k suprastum e' to s M o tinos rū p e stį m um isl Ji d ž ia u g ia s i mūsų d ž ia u g sm a is , J i k e n č ie ’ mūsų skausmus. M a r i jo s š ird is y ra ty r ia u s ia , n e k a lč ia u s ia - jo je - n ė ra nė m až ia u s io s d ė m e lė s . Ji p r ip ild y ta D ie v o ir a rtim o m e ilė s .

    L ie tu v o je b u vo au d rin g ų la ik ų , bet ji n e žu vo , nes ją g lo b o jo M a r ija — u ž ta rė ja p r ie š V is a g a lį D ie v ą . P iju s X I , ku ris y ra b u v ę s L ie tu v o je , mūsų m a ld in in k am s, a p s ila n k iu s ie m s R o m o je , štai ką p a sa k ė : „ Jū s e sa te M a r ijo s v a ik a i , nes jūsų T ė vy n ė L ie tu v a yra p a švę s ta M a rijo s g a rb e i ."

    Je i m ūsų T ė v y n ė L ie tu v a y ra p a švę s ta M a r ijo s g a rb e i ir je i m es esam e M a rijo s v a ik a i, ta i p r iv a lo m e būti tau riau s i Jos g a rb in to ja i. M a r ija — š v ie č ian tis g yv e n im o ž ib u ry s . K o lu m b a s savo la iv ą p a v a d in o „S a n ta M a r ia " , ku riuo le id o s i j b a n g u o jan tį v a n d e n y n ą , su rad o n au ją že m ę . D a b a r mūsų g yv e n im as y ra a u d rin g e sn is negu šė ls ta n č io - v a n d e n y n o b an g o s ir mums re ik a lin g a d id e sn ė M a r ijo s p a g a lb a n eg u K o lu m b o la iv u i.

    K a i L ie tu v a ske n d o k a lv in iz m o b a n g o se , b u v o su g riau to s š v e n to v ė s , išn ie k in t i a lto r ia i, su d eg in to s b a žn y č io s . Tada Š ilu v o je p a s iro d ž iu s i M a rija p ie m e n ė lia m s v e rk ė , kad ta v ie ta , kur an ksč iau Jo s sūnus b u vo g a rb in a m as, d a b a r b u v o a riam a ir a p sė ja m a . M a r ija v e rk ė , kad L ie tu v ą u žp lū d o p ro te stan tizm as ir tū ksta n č ia i g y v e n to jų iš k ly d o iš t ik ro jo t ik ė jim o .

    A r lie tu v ia i ir d ab a r g re ita i p a k la u sys M a r i jo s b a lso ir p a s ig a ilė s Jos ašarų? V is a s p a sa u lis šv e n č ia g e g u žė s m ėn esį. Su p a s it ik ė jim u sk u b ė k im e ir m es p r ie N e k a lč ia u s io s M a rijo s Š ird ie s .

    Je i m es d a r esam e k a ta lik a i, tai tik M e r ijo s d ė k a ; K ie k d aug la ik o L ie tu vo s m ė lyn ą d ang ų b u vo a p trau kę b e d ie v y s tė s , ko m u n izm o , m a te ria lizm o d e b e s y s . O s te b u k lin g ie ji Šven tos M arijo s p a v e ik s la i! G a i le s t in g o j i A u šro s vartų D ie v o M o tin a i M a r ija — D ie v o M o tin a — Š ilu v o je , 2 e m a ič ių K a lv a r i jo je , P a ž a is ly je , K r e k e n a v o je .. . Tai mūsų L ie tu v o je p a č io s b ra n g ia u sio s šv e n to v ė s , ku rto se nuo seno g a rsė jo M a rijo s p a v e ik s la i.

    Š ia n d ie n , š ito k io m is n e n o rm a lio m is są ly g o m is , L ie tu v a i te g a li bū ti v ie n a k e lro d ė ž v a ig ž d ė — M e rg e lė M a r i ja . S v . M e rg e lė s M a rijo s m eta is įv y k o tautos A tg im im o ste b u k la s , m it in g u o se , su s ib ū rim u o se g ie d am as h im nas „ M a r i ja , M a r i ja " . M ūsų tauta iš ko v o s n e p r ik la u so m y b ę , ka i p r ie š a k is tu rė s im e M a r ijo s p a v y z d j, ka i M a r ija la im ins šj Z y g j. M ūsų š ird y se te a id i g ie sm ė :

    M arija , išm elsk mums stiprybės iškęsti šios žem ės vargus.Tegul visada šv iečia Tėvynės Tik g iedras, saulėtas dangus.

    I. TU N A IT IEN E

    LIETUVOSNEPRIKLAUSOMYBĘGINKIME KARTU

    M ieli šiau lieč ia i, jau antras mėnuo, kai Lietuva gyvena ekonominės blokados sąlygom is. S u dėtingą situaciją kom plikuoja Ir kai kurių pram onės, prekybos bei vykdom osios valdžios atstovų neryžtingum as, nereiklum as sprendžiant aktualius gyven tojams rūpim us klausim us. N esklandumai aprūpinant gyven tojus būtiniausiom is prekėm is, benzinu pagal talonus. vagystės „V airo , te lev izorių bei kitose gam yklose Ir (m enėse rodo, kad dar ne v isi Įsisąm onino, jog šiandien mes k iekvienas atsakome už tai, kas vyksta aplinkui. Todėl, atsižvelgdam a Į susidariusią padėtĮ, Sąjūdžio Taryba siūlo:

    — k iek v ien oje įm onėje, įs ta igoje ir organ izacijoje sudaryti antiblokadinlus štabus iš v isuomeninių, politin ių organizacijų , savivaldybių deputatų ir adm inistracijos atstovų. Jų tikslas — užtikrinti turto apsaugą ir ilg a laiki darbą;

    — teikti inform aciją Š iau lių sav iva ld yb ės antibloka- dinlam štabui. Panaudojant asmeninius, v isuom eninius ir g a mybinius ryšius, inform uoti S o vietų Sąjungos žm ones apie realią padėtĮ L ietuvoje ir pasekmes, kurios gresia pačių SSSR piliečių pragyvenim o ly g iu i. Jeigu blokada bus tęsiama;

    — bendromis Sąjūdžio ir S a vivaldybės deputatų, taip pat kitų m iesto gyven tojų Jėgomis per trum piausią laiką pertvarkyti vykdom osios valdžios organus m ieste, atsisakant susikom prom itavusių arba nekom petentingų darbuotojų paslaugų.

    L ietuvos nepriklausom ybę g in kime kartu!

    LIETUVO S SĄ JŪ D Ž IO ŠIA U L IŲ T A R Y B A

  • «IDĖJOS,SKELBIAMOSLIETUVIŠKAI,MANARTIMESNĖS...»

    Gerbiamasis,visi mes — aś. mano Selma, bendram inčia i — nuuślr- džlal sveikinam e Jus. Jū sų a r timuosius. gimines, visą Lietuvą ir Lietuvos liaudį su N eprik lausomybės paskelbimu! IS visosŠirdies linkime Jum s Iš t ik rų jų tapti laisviems, nepriklausomiems Ir savarankišk iem s ir pasiekti Slto su mažiausiais nuostoliais. Su š irdgėla mes sužinome apie žiaurias ekonomines sankcijas, ta ikomas Lietuvai. Su nerimuskaitome ap ie Jus užgriuvusias ekonomines, finansines bėdas. Tikimės, kad lie tuviams užjeks kantrybės. Ištvermės ir Išminties Iškentėti visus sunkumus.

    Man atrodo. Jum s tu rė tų bull Įdomu, kaip I P aba lt i jo įvykius reaguoja rusai, g y v en an tys provincijoje. Žinoma. aš neturiu s ta tistin ių duomenų, bet kai ką gailu spręsti Iš savo a s meninės patirt ies. Man, rusei, norėtųsi Jus nudžiuginti geromis žiniomis. Bet tai neati t ik tų t ik rovės Deja. d augum a provincijos rusų Įvykius P ab a lt i jy je vertina neigiamai. Pastebima tokia tendencija : kuo žemesnis Išsilavinimas. ku ltū ros lygis, kuo vyresnio am žiaus žmogus, tuo blogiau Jis a ts il iepia ap ie Pabalt ij į , apskr ita i apie radikalias dem okra t ines politines priemones. Kadangi rusų išsilavinimas ir ku ltū r in gu m as y ra nepakankam i, tai ir nuomonės apie PabaltiJĮ

    daugiaus ia y ra neigiamos. Deja . kol kas y ra taip. Tiesa, šiuo metu žmonės, pav a rg ę nuo buitinių nepri tek l ių , vis dažniau pasako ir taip: ..Na. Jeigu P a b a l tijo tautoms ta ip norisi gyventi neprik lausom ai ir savarankiškai , je igu Jos ta ip atkak lia i verž ia si iš Są jungos , kam ja s p r ie v a r ta laikyti? Tegul eina Į visas k e tu r ias puses." Sup ran tu , kad nelabai malonu g irdė t i tokius žodžius, bet manau, kad šiandien

    (N ukelta Į 4 psl.)

    Profsąjungų kryžkelė:1990 m. b a lan d ž io 19— 20 d. skub o

    tu p ro fsą jung ų su važ iav im u , u zu rp avu siu v isų L ie tu vo s p ro fsą jungų lu dą , atstovavim ą ir v a ld ž ią , pa s ib a ig ė n e sė k m ingas e tap as e vo liu c in iu būdu p e rtva rky ti buvusių ta ryb in ių p ro fsą jung ų ve ik lą . Nė k iek n ep asike itė e il in io d arbo žm ogaus p ro fes in is sąm on ingumas ir ak tyvum as, Iškabų p ake itim as j „ la is v a s " ir „ fe d e ra c ija s " n ep ad arė pro fsą jungų la isvo m is . Sakų s u v a ž ia v im uose p e rrin k t i sen ie ji re sp u b lik in ių kom itetų p irm in in ka i, išskyrus že m ė s ūkio darbuoto jų p ro fsą jungų fe d e ra c iją , kur v ie lo je su sikom p rom itavus io b u vusio pa rtijo s Š iau lių ra jono p irm o jo sek re to riau s išrinktas Le n in g rad o aukštosios partinės m okyklos a u k lė tin is . P ro fsą jungų su važ ia v im e d e leg a tų ta rpe m atėm e v irš 300 LK P ir 20 TSKP p la tfo rm in inkų . Ta ig i p ro fsą ju ng o s n e a ts ip a la id a vo nei nuo kom partijo s , nei nuo ad m in istrac ijo s . To je p a č io je p ir m inė je o rg a n iza c ijo je yra ir d a rb d a v ia i, ir sam d om ie ji. L iko š im tap ro ce n tinė p r ie va rtin ė narystė . Ka i pasku tinysis L ie tu vo s ta ryb in is parlam entas v ie n a ša liška i 1990 m . p rad ž io je p an a ik in o jm onlų vad o vų rinkim ą ir tuo p adarė e ilin j esm inj d a rb o ko lek tyvų ir d a rb in inkų d arb in ių te isių su va ržym ą , nė v ienas p ro fsą ju ng ų ly d e ris n e išd rįso

    L ie tuvo s TSR A u k šč iau s io ji Ta ryb a n u t a r i a :

    t . Perim ti iš L ie tuvo s p ro fe s in ių sąjungų va ls tyb in į so c ia lin į d raud im ą va lstyb ė s ž in io n iki 1990 m. kovo 15 d .

    3. N ustatyti, kad : ...d a rb in in kam s,tarnauto jam s ir ko lūk ių n ariam s, kuriem s ta ikom as va ls tyb in is so c ia lin is d raud im as, la ik in o jo ned arb in g u m o p a ša lpa m okam a nustatyta tva rka , n e p rik lausom ai nuo to , ar jie y ra p ro fsą jungos n a ria i. „Ž in io s" , 90-191

    V Y R IA U S IO S IO S V A LST Y B IN IO S O C IA L IN IO D R AU D IM O V A LD Y B O S

    LA IK IN IEJI N U O STA TAI (patvirtinti LR MT 90. 04. 07. Nr. 64)

    I. Valstyb inio socialinio draudimo vykdytojai

    I . V a ls tyb in į so c ia lin į d raud im u R e sp u b lik o je vykd o V y r ia u s io ji v a ls ty b in io so c ia lin io d raud im o v a ld y b a p rie S o c ia lin ė s apsaugos m in is te r ijo s , ta ip p a l įm o n ių , js ta ig ų ir o rg a n iz a c ijų ad m in istrac ija (d ra u d ė ja i) , s o c ia lin io d rau d im o ko m is ijo s ir jg a lio t in ia i. 2. . . .

    II. V yriausio ji valstybinio socialinio draudimo valdyba

    3. V y r ia u s io ji v a ls ty b in io so c ia lin io d raud im o v a ld y b a yra p a g rin d in ė v a ls tyb in io d raud im o įsta ig a R e sp u b lik o je . Ja i va d o va u ja ta ryb a ir d ire k to riu s , kuriuo s sk ir ia LR M in . T-ba.

    š io s va ld y b o s ta ryb a tv ir t in a sva rb iausiu s sp rend im us v a ls ty b in io so c ia lin i od rau d im o srity je . 4. . . .

    lit i. D raudėjai5. V a ls tyb in į so c ia lin į d raud im ą įm o

    nėse , įs ta ig o se be i o rg a n iza c ijo se v y k do ad m in is trac ija , ku ri:

    — p r isk a ič iu o ja v a ls ty b in io so c ia lin io d raud im o jn ašu s;

    — m oka p e n s ija s d irb an tiem s pensi-

    mulkinti, ginti, paleisti?p a p rie šta ra u ti. (D a rb in in k ų są junga siūlė p e rr in k t i v a d o vu s tam , kad j ie įg y tų k o le k ty vų p a s it ik ė jim ą L ie tu v a i sunkiu la ik m e č iu ).

    P ro fsą jun g o s n e su ra d o savo v ie to s N ep rik lauso m o s L ie tu v o s atkurto v a ls tyb ing um o stip rin im o ir la isv ė s s ie k imo p ro c e se . N em atyti p ro fsą ju n g ie č ių ne i p ik e tu o se , n e i S ą jū d ž io re n g in iu o se.

    P ro fsą ju n g o s n a ria i dar n e ž in o (o gal nuo jų sąm on ing a i s le p ia m a ), kad 1990 m. va sa rio 13 d . L ie tu v o s v y riausyb ės nutarim u v a ls ty b in io s o c ia lin io d raud im o p a ša lp o s (n e d arb in g u m o la p e lia i ir k t.) m okam os n e p r ik la u s o m ai nuo to , a r d a rb u o to ja s y ra p ro fsą jungo s n a rys . Tas pat ir su k e lia la p ia is . P ro fsą ju n g o s narys n e p ab u d o ir n esu p ran ta , kad m okėdam as n a rio m okestį (a tska itan t 1 p ro c . a t ly g in im o ) jis iš la ik o v isą h ie ra rc h iją b iu ro kra tin ių p a raz it in ių p ro fsą ju n g in ių struktūrų ir v e ik ė jų (b e g ė d išk a i n us ista tan č ių sau aukštus a t ly g in im u s) m o kė ju s ių tik p ro fe s io n a lia i v y k d y t i o k u p a c in ė s v a ld ž io s e il in io žm ogaus p a ve rg im o ir m u lk in im o p o lit ik ą . Ta ip ir lau k iam a , kada g i v ė l g rjš sen i g e ri la ik a i TSRS su d ė ty je . N e įt ik ė tin a , kad se n ie ji p ro fsą ju n g in ia i kad ra i supras žm ogaus soc ia lin ė s g yn y b o s u žd a v in iu s .

    n inkam s ir p a ša lp as d a rb u o to jam s ( la ik in o jo n e d a rb in g u m o , nėštum o ir g im d ym o , m aža i ap rūp in am ų šeim ų v a ikam s, la id o jim o , va ik ų g im im o , va ikų iki v ie n e rių m etų p r ie ž iū ro s ) ;

    — a p sk a ič iu o ja ir išd u o d a d a rb u o to jam s va ls ty b in io s o c ia lin io d ra u d im o lė šom is ap m okėtu s k e lia la p iu s j san a to rijas, p o ils io ir tu rizm o įs ta ig a s , p ro filakto rium us b e i d ie tin iam m aitin im u i;

    IV . S o cia lin io draudim o kom isijos ir jgaliotin iai

    6 . Įm o n ių , js ta ig ų b e i o rg a n iza c ijų p ro fsą ju ng ų ko m ite ta i arba darbu o to jų su s ir in k im a i (k o n fe re n c ijo s ) sk ir ia va ls ty b in io so c ia lin io d ra u d im o ko m isijas arb a įg a lio t in iu s (n e d id e lė se o rg a n iz a c ijo se ) .

    7. V a ls ty b in io so c ia lin io d raud im o k o m is ijo s ir jg a lio t in ia i :

    — ko n tro liu o ja , ka ip ad m in is tra c ija vykd o šių nuostatų 5 p unkte n u ro d ytas p a re ig a s ;

    — ad m in is tra c ija i n e g rą ž in u s į v a ls tyb in io so c ia lin io d rau d im o b iu d že tą la ik in o jo n e d a rb in g u m o p a ša lp ų , išm okėtų d ė l n e la im in g ų ats itik im ų g am yb o je , p r iim a sp re n d im ą , kad š ios lė šos būtų g rą ž in to s ne g in čo tva rka ;

    — sk ir ia d arb u o to jam s va ls ty b in io s o c ia lin io d raud im o lėšom is apm okėtus k e lia la p iu s j san a to rija s , p o ils io ir turizm o įs ta ig a s , p ro fila k to r iu m u s b e i d ie tin iam m aitin im u i.

    V . G in čų sprendim as8. D a rb u o to jų ir d rau d ė jų g in ču s d ė l

    šių nuostatų 5 pu n kte n u ro d ytų išm okų sp re n d ž ia so c ia lin io d rau d im o k o m is ijo s ir jg a lio t in ia i .

    9. G in č u s , ku rie lik o n e išsp rę sti šių nuostatų 8 punkte n u ro d y ta is a tv e ja is , s p re n d ž ia V y r ia u s io ji v a ls ty b in io soc ia lin io d raud im o v a ld y b a , o įstatym ų num atyta is a tve ja is — lia u d ie s te ism as

    LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas1 9 9 0 . 0 2 . 13

    DEL LIETUVOS TSR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEM OS PERTVARKYM O

  • Lietuva -yla iš SSSR

    A ts ig rę žk im e a tg a l i r b la iv ia iįv e r t in k im e ta i . kas buvo sk e lb ia m a v ad in am o je so c ia l i s t in ė je L ie tuvo je . G a lbū t ne vis i žino, ką re i šk ia žodis „ so c ia l iz m as"? Tai — . .buit is" (socialis). S is žodis k ilęs iš sen o sios g r a ik ų kalbos . 2 o d ž ia i l ieka žodžia is, o k a ip mes g y v e n a m e , k o kiomis ly g y b ė s te isėm is n a u d o ja mės. a r ta s „ ly g ia v in i s socia lizm as" buvo v is iem s p r i e in a m a s? B uvo g r a žių lozungų , p la k a tų ir v is iem s a t rodė. kad ta i ir y ra L ie tu vo s la i s vė ir ly g y b ė — ta r p ly g ių ji la is va. Ir š ta i i l iuz i jų la ik a i p raė jo . Išlindo y la iš S S S R . K a i b uvom e tų . . lygybės" i l iu z i jų už l iū l iuo t i , a t rodė. kad j a u n ieko pa k e is t i n e g a lima, bet i l iuz i ja ne am žina , ir Ji išsisklaidė k a ip rū kas , po kovo 11-osios m um s ly g šy d as nuo ak ių nukrito.

    Mieli sk a i ty to ja i , tai. kas buvo — il iuz i ja . D a b a r t i s ir a te i t i s —

    m ūsų ran ko se . T r u p u t į k a n t r y b ė s — ir m ūsų ta u ta išb r is iš tos il iuzijos . Taip. ji bus la isv a t a r p E u ro po s ir kitų p asau l io v a ls ty b ių . B ūk im e kan trū s ir v ie n in g i , k ad d a u g ia u L ie tuvoje n e b ū tų tų socia lizm ų. T ikra la isvė sk i r ia s i nuo K rem liau s ske lb iam os la isvės. K ad ir k ą b e saky tų ir b e ž a d ė tų m um s K rem lius , mes savo s iek io g y v en t i la isvo je L ietuvoje n ea ts isak y s im e .

    S. JO N IK A S Darbininkas

    SAVIVALDYBĖS TARYBOS REVIZIJOS KOMISIJOSŠio kiadien iai

    Iš p ok a lb io su Š ia u l ių . .S tum bro" odos g a m y k lo s d i r e k to r iu m i .

    K lausim as:

    — Kiek odos p a v a g ia m a kasd ien iš jū sų g am yk lo s?

    A tsak y m as:

    — P ro fe s in ė pas lap t is .

    B L O K A D O SG R IM A S O S

    Jo n išk io P ožė los k o lū k y je t e b e veikia Š iau l ių odos g a m y k lo s p a ga lb in is ūkis . Š ia n d ie n Jis g a m y k lai . .užd irba" a p ie 4 0 tū ks t . rub . nuostolių

    (тг

    )лг

    ’O

    i

  • (1СЮГ.

    . V

    GiM

    Ztfia

    - ez

    SзгПО

    аО

    ОввГ .rfO

    An

    ni

    SIÜ

    VA

    VS

    ''

    «Idėjos, skelbiamos lietuviškai, man artimesnės...»(Atkelta Ii 2 psl.)

    geriau toks požiūris, negu kategoriškai neigiamas. Apskritai, laikas ir Jūsų užsispyrimas daro ir darys savo. Svarbiausia , mano nuomone, kad patys lietuviai nepalūžtų, kad Jiems užtektų ištvermės. užsispyrimo ir ryžto laimėti pradėtą kovą, kad nelS- slgąstų ats iradusių sunkumų

    AS puikiai suprantu labiau civilizuotos ir politiškai tSsivysčiusios lietuvių tautos siekimą atsiskirti nuo valstybės, kuri sa

    vo atsilikimu stabdo Jūsų vystymosi procesą iki vėžlio žingsniu vykstančio rusų vystymosi tem po. Man. žinoma, gaila, kad ii sąjungos su mumis, rusais, pasitraukia patys progresyviausi Ir civilizuoti kaimynai, o mes lie kame su Vidurio Azijos respublikomis. kurios dar konservatyvesnės ir reakclngesnės negu ru sai.

    Įžymi rusų aktorė Ala Demidova yra pasakiusi: ,.Aš nieko sau negailu padaryti, bet Homeras man art imesnis už mano ka i

    m ynę.” Aš ta ip pat nieko nega liu padary t i , bet idėjos, ske lb ia mos lietuviškai, man a r t im esnės už tas. kurios skamba m ano g im tą ja rusų kalba.

    Dar kartą karšta! ir n u o š i r džiai linkiu Lietuvai ir jos l iau džiai sėkmės kely je Į n ep r ik lau somybę ir laisvę, kuo g re ič iau Įveikti sunkum us ir pasiekti la imingą gyvenim ą.

    JELENAVladivostokas,1990 . 05 . 12 .

    J U S - E I D E T I K A SKartą Ciceronas išėjo iš pa

    stato, kuriame puotavo su draugais. Po keleto minučių pastatas sugriuvo. Atkasus griuvėsius neįmanoma buvo nustatyti kur k ieno lavonas, bet Ciceronas prisiminė puotos vaizdą, prisiminė, kur kas sėdėjo prieš minutę iki katastrofos...

    Vaizdų atmintis... Nemokėję rašto mūsų protėviai vaikystėje girdėtus pasakojimus, matytus vaizdus perteikdavo savo vaikams. Ste — savo. Taip iki užrašymo atėjo gausybė pasakų. Kodėl šiandien Jau Ir anekdoto, Išgirsto prieš valandą, nebegalime perpasakoti? Atrofuojasi mūsų atmintis? Atrofuojasi. Viskas aplink skatina tai: televizija, rodanti, kad nereikėtų kurti savo vaizduotėje, skaičiavimo technika, dirbanti vietoj nuosavo proto ir būtinybės prisiminti, tėvai, sugrįžtantys, kai valkai Jau m iega. O Ir kam tų pasakų bereikia — vaikams yra „multlkal" .

    Neprisim enu... O Jeigu prisimenu. tai tik tai, kas buvo Itin ryšku, kas sukėlė manyje stresą, padarė man ypatingą Įspūdi. Tuo tarpu mūsų kūnas užsirašė viską iki smulkmenų, ką priėmė mūsų Jutimo organai vaizdais. Pasitaiko, kad analogiška jau

    buvusiąją! situacija sugrąžina ir buvusĮ vaizdą. Bet tai padaro situacija, o ne mūsų pačių poreikis. Todėl, klek galim e, užsl- raštnėjame telefonus, adresus, kitokią būtinąją informaciją, nešiojamės visa tai kišenėje, rankinukuose, portfeliuose. N ešiojamės žymiai pllnesn| Ir išsam esni dublikatą ir smegenų vingiuose, tik prireikus nemokame Įsijungti ir pamatyti vėl. O kaip būtų patogu!

    Mūsų psichologija gerai išty rinėta, surašyta | disertacijas ir sukrauta mokslų akademijų bibliotekose. Vardan ko? Gal ir nekėlė sau šito klausimo A leksandras, dar teberašydamas savąją disertaciją apie žmogaus kūrybines galim ybes, bet Jau tada tikėjo, kad savo teorijai duos praktini Įkūnijimą. Šiandien technikos mokslų kandidatas A leksandras Lebedevas vadovauja Rygos mokslo-technikos ir konsultacijų centrui ,,Modus". Pernai tame centre įsikūrė pirmosios eideti- nės atm inties lavinim o grupės. Eldos — (lot.) vaizdas, forma, esmė. Eldetlzmas — sugebėjimas išgyventi sukurtus ar atkurtus vaizdinius taip pat ryškiai Ir gerai, kaip ir stebimus. Šitą sugebėjim ą turi visi psichiš

    kai sveiki žmonės. Tai Įrodyta daug kartų įvairių mokslininkų tyrinėjim ais. Jūs, m ielas skaitytojau, taip pat eidetikas — žmogus, kuriam būdingas eldetlzm as. Galite netikėti tuo, kol įsitik in site. Bet būtinai Įsitikinkite! 21- noma, Jus prlblokš Jūsų pačių sugebėjim as greitai {siminti ilgas žodžių e iles (galim a ir užsienio kalbom is) ištisas skaičių, formulių lenteles, pavardes, v e idus. telefonus. Bet Jūs už tai tikrai nepyksite. Be abejonės, bus reikalingas mokytojas. T ik imės. Jog tuo mokytoju bus Rygos Modus" centro specialistai, su kuriais dėl eldetlzm o kursų Šiauliuose tariasi pats šitų mokslų atvežim o šiauliečiam s iniciatorius Eduardas Babrauskas. Kol jis atveš I mūsų miestą reikalingus specialistus, skubėkime skambinti telefonu 2 -8 8 -4 6 Genutei BloviešČlūtel, kad ji užrašytų mus I busimųjų eldetlkų grupę. D ešim ties užsiėmim ų kaina — 8 0 rub., o vertė, tikėkimės — mūsų „neužkrentanti" atmintis, jos nepažeidžiama sveikata. Š ito jokiais vertės vienetais neįvertinsi. Nebent atrastume laimės mato vienetą.

    Birutė ŽYM ANTIENE

    ■p*Savaitraštis A d re sa i:

    „Savaitės

    ■ И М Ш В И П Spaudė „T itnag o" spaustuvė.Š ia u lia i. V a sa rio 16-osios 52.235400 Š ia u lia i,

    A u š ro s a lė ja 49, O fse tin ė sp aud a . T iražas 3000 K R IV Ū L Ė " te k 2-45-55 e g z . U žsak . Nr. 2344.

    ♦Redaktorius

    L SA B A LIA U SK A S♦

    L e id in y je spausdinamų rių nuom onė nebūtinai turi sutapti su red akcijos nuea