I Priešistorė ir senosios civilizacijos

KARO MENO ISTORIJA, I DALIS 257

IPriešistorė ir senosios civilizacijos1.1 Asirija XX–VII a. pr. Kr.1.2 Persija VI–V a. pr. Kr.1.3 Kadešo mūšis (1282 m. pr. Kr.)

258 KARO MENO ISTORIJA, I DALIS Nuo seniausių laikų iki 1850 metų

1.1 Asirija XX–VII a. pr. Kr.

259

PRIEŠISTORĖ IR SENOSIOS CIVILIZACIJOS

KARO MENO ISTORIJA, I DALIS

1.2 Persija VI–V a. pr. Kr.

KARO MENO ISTORIJA, I DALIS Nuo seniausių laikų iki 1850 metų260

1.3 Kadešo mūšis (1282 m. pr. Kr.)

1. Hetitai forsavo Oronto upę ir pradėjo puolimą prieš Ramzio II karius2. Egiptiečiai buvo priversti trauktis, tačiau atsilaikė3. Į pagalbą atskubėjo papildomi egiptiečių daliniai4. Hetitai pasitraukė į Kadešo tvirtovę

KADEŠAS

Oronto upė

Egiptiečiai Hetitai


ĮvadasII

Senovės Graikija ir Makedonija2.1 Graikų–persų karai (490–479 m. pr. Kr.) 2.2 Maratono mūšis (490 m. pr. Kr.) 2.3 Termopilų mūšio vieta (480 m. pr. Kr.) 2.4 Salamino mūšis (480 m. pr. Kr.) 2.5 Platajų mūšis (479 m. pr. Kr.) 2.6 Leuktrų mūšis (371 m. pr. Kr.) 2.7 Graniko mūšis (334 m. pr. Kr.) 2.8 Iso mūšis (333 m. pr. Kr.) 2.9 Tyros apgula (332 m. pr. Kr.) 2.10 Gaugamelų mūšis (331 m. pr. Kr.)


2.1 Graikų–persų karai (490–479 m. pr. Kr.)Graikų–persų karai 490–479 m

. pr. Kr.

Persijos imperija 497 m

. pr. Kr.

Persijos atkariauta Jonijosteritorija 497–494 m

. pr. Kr.

Graikų sąjungininkės

Mardonijaus kariuom

enės kelias 492 m

. pr. Kr.

Mardonijaus laivynas 497 m

. pr. Kr.

Datido ir Artaferno žygis 490 m

. pr. Kr.

Kserkso kariuomenės kelias

480 m. pr. Kr.

Kserkso laivyno kelias 480 m. pr. Kr.

Persijos pergalėGraikijos pergalėN

ieko nelemiantis m

ūšis

Neutralios valstybės

Persų užkariavimai M

ardonijui vadovaujant 492 m

. pr. Kr.

263KARO MENO ISTORIJA, I DALIS

SENOVĖS GRAIKIJA IR MAKEDONIJA

2.2 Maratono mūšis (490 m. pr. Kr.)

MaratonasNinojis

graikų stovykla

ATĖNIEČIAI

PLATAJIEČIAI

KAVALERIJA

PERSŲ PĖSTININKAI

ATĖNIEČIAI

Datido vadovaujamų persų stovykla Maratono lygumoje

Miltiado vadovaujamos atėniečių kariuomenės hoplitai išsirikiuoja priešais persus. Kiek padelsusi, hoplitų kariuomenė, bėgte puldama, išmuša priešus iš pusiausvyros

upelis

pelkė

Charadros upė persų stovykla

persų laivynas

Maratonas

Charadros upė

Ninojis

graikų stovykla

upelis

persų laivynas

pelkė

persų stovykla

Persams pasiseka atmušti atėniečių centrą

Platajiečiai kairėje, o atėniečiaidešinėje stumia persus ir sukasi į vidų apsupdami persų kariuomenę

Nujausdami pralaimėjimą, persai ima bėgti: vieni – į pelkėtą vietovę, kiti – į netoli kranto stovinčius laivus

Spėjama, jog Datidas organizavo užnugario apsaugą, kad ši pridengtų atsitraukimą. Vis dėlto jis neteko daugiau nei 6000 karių, o graikų nuostoliai buvo tik 192 vyrai

1

2

2

1

1

23

4

4


2.3 Termopilų mūšio vieta (480 m. pr. Kr.)



2.4 Salamino mūšis (480 m. pr. Kr.)


2.5 Platajų mūšis (479 m. pr. Kr.)

Azopo upė Mardonijaus stovykla

Persų kavalerija

Persų sunkieji pėstininkai

Graikų sunkieji pėstininkai

Graikų lengviejipėstininkai

Persų lengvieji pėstininkai



Azopo upė

Platajai

Mardonijaus stovykla

Azopo upė Mardonijaus stovykla

Platajai

maisto gurguolė

maisto gurguolė


2.6 Leuktrų mūšis (371 m. pr. Kr.)

Spartiečių karo stovykla

Tėbai

PelopidasEpameinondas

Bojotai

KavalerijaLengvieji pėstininkai

Hoplitai

Tėbų pajėgos

100 metrų

Spartos kariuomenė

Kleombrotas



2.7 Graniko mūšis (334 m. pr. Kr.)

Persų kariuomenė

Makedonai

Aleksandras

Sunkieji pėstininkaiLengvieji pėstininkaiSunkioji kavalerijaLengvoji kavalerijaLankininkaiAleksandrasSpitridatas

Žema kalva


2.8 Iso mūšis (333 m. pr. Kr.)



2.9 Tyros apgula (332 m. pr. Kr.)


2.10 Gaugamelų mūšis (331 m. pr. Kr.)

DARĖJO KARIUOMENĖ

persų kavalerija

makedonųfalanga

kairiojo sparnoapsauga irkavalerija

persų kavalerija (tarp jos armėnų, kapadokiečių, partų, medų ir baktrų raiteliai)

persų pėstininkai

makedonųlankininkaiir ietininkai

dešiniojo spar-no apsauga, rai-teliai, ietininkai

ir lankininkai

Aleksandras suraitininkais„draugais“

ALEKSANDROKARIUOMENĖ

pjautuvais

aptaisy

ti

vežim

ai

Išsiaiškinęs kovos vežimų maršrutą, Aleksandras sužlug-do netikėtą pagrindinio persų ginklo puolimą: pjautuvais aptaisytus vežimus sustabdo makedonų lankininkai ir ietininkai

Aleksandras nukauna Darėjo vežėją, persai ima pakrikai trauktis pamanę, jog nukautas karalius

Makedonų sparno apsauga pasitinka artėjančiąpersų kavaleriją

Persų raiteliai iš kitos lygumospusės skuba į kovą


ISenovės Roma

III

3.1 II pūnų karas (264–241 m. pr. Kr.)3.2 Gajaus Julijaus Cezario nukariavimai Galijoje (58–51 m. pr. Kr.) 3.3 Kanų mūšis (216 m. pr. Kr.)3.4 Adrianopolio mūšis (378 m. po Kr.)3.5 Alezijos šturmas (52 m. pr. Kr.)


3.1 II pūnų karas (264–241 m. pr. Kr.)


SENOVĖS ROMA

3.2 Gajaus Julijaus Cezario nukariavimai Galijoje (58–51 m. pr. Kr.)

Ceza

rio

žygi

ai į

Ispa

niją

ir G

aliją

Ceza

rio

žygi

ai p

rieš

Pom

pėjų

ir

Ryt

uose

Rom

ėnų

vald

os C

ezar

iui m

irus


3.3 Kanų mūšis (216 m. pr. Kr.)

romėnų pėstininkai

numidų kavalerija(Maharbalas ir Hanonas)

libiai

pėstininkų priekyje –keltiberai ir galai

(Hanibalas ir Magonas)

ispanų ir galų kavalerija

(Hasdrubalas) libiai

romėnų kavalerija(Paulas)

pagrindinėromėnų stovykla

romėnų kavalerija(Varonas)

Hanibalas pradeda kovą pasiųsdamas prieš romėnus savo pagarsėjusią galingą kavaleriją

Silpnesni galų ir ispanų pėstininkai užleidžia poziciją romėnų legionieriams – taip įvykdoma pirmoji Hanibalo plano dalis

galų ir ispanųpėstininkai

romėnų pėstininkai

numidų kavalerija(Maharbalas ir

Hanonas)

KANOS

Romėnų pėstininkai, prie kurių dabar prisijungė Paulas, veržiasi per kartaginiečių pėstininkų centrą, kuris atsitraukia organi-zuotai, nebėgdamas

Sunkioji kartaginiečių kavalerija sutriuškina Varono raitininkus ir užima stiprią poziciją už romėnų kareivių

Galingi libių pėstininkai iš abiejų pusių puola romėnus, jau apsuptus iš visų šonų


SENOVĖS ROMA

Gotų

kav

aler

ija a

pein

ago

tų u

žnug

arį i

r pu

ola

rom

ėnus

kai

riaj

ame

spar

neLe

ngva

i gin

kluo

tigo

tai p

uola

išve

žim

ais

apsu

ptos

st

ovyk

los Got

ų ka

vale

rija

puol

a de

šinį

jįro

mėn

ų sp

arną

Rom

ėnų

pėst

inin

kai

apsu

pam

i

Rom

ėnų

kava

leri

jos

spar

nai t

rauk

iasi

Veži

mai

s ap

supt

ast

ovyk

la

Gota

iRo

mėn

ai

3.4 Adrianopolio mūšis (378 m. po Kr.)


3.5 Alezijos šturmas (52 m. pr. Kr.)


IV

4.1 Karolio Didžiojo imperija ir karai su saksais (772–804 m.)4.2 Kryžiaus žygiai (1096–1270 m.)4.3 Mongolų ir totorių nukariavimai XIII a.4.4 Lietuvos kariaunų karo žygiai XIII a.

Ankstyvieji ir brandiejividuramžiaiVI–XIII a.


4.1 Karolio Didžiojo imperija ir karai su saksais (772–804 m.)

Frankų karalystė 714 m.

Prijungta prie Frankų imperijos iki 814 m

.

Frankų kolonijos (ir prijungimo datos)

Frankų karalių rezidencijos

Žygiai (ir jų datos)

Karolio D

idžiojo žygiai

Friuli provincija, prijungta 776 m.


ANKSTYVIEJI IR BRANDIEJI VIDURAMŽIAI VI–XIII A .

4.2 Kryžiaus žygiai (1096–1270 m.)

Vakarų krikščionys apie 1100 m.

Stačiatikių bažnyčia apie 1100 m.

Islamo teritorijos apie 1100 m.Pirmasis kryžiaus žygis (1096–1099)Antrasis kryžiaus žygis (1147–1149)Trečiasis kryžiaus žygis (1189–1192)Liudviko IX kryžiaus žygis 1248 m.Liudviko IX kryžiaus žygis 1270 m.Kryžiuočių valstybių sienos

PAAIŠKINIMAI


4.3 Mongolų ir totorių nukariavimai XIII a.


ANKSTYVIEJI IR BRANDIEJI VIDURAMŽIAI (VI–XIII a .)

4.4 Lietuvos kariaunų karo žygiai XIII a. Tautų gyvenviečių pavadinimai ir teritorijos, apytikrės jų sienos

Lietuvių tautos teritorija

Apytikrės rusų žemių ir kunigaikštysčių sienos; jų bendra vakarinė siena totorių ir mongolų antplūdžio metu

Rusios, Aukso ordos pajungtos (nuo 1250 m.), bendra vakarinė siena; užkariavimo grėsmė žemėms į vakarus nuo jos

Vokiečių, danų ir švedų agresijos Pabaltijyje pradiniai židiniai

Teritorija, užgrobta jungtinio Vokiečių (Teutonų) ordino apie 1310 m. Vokiečių pilys Lietuvos pasienyje

Svarbiausieji Pabaltijo tautų sukilimai (su datomis) prieš Vokiečių ordiną

Galutinės Pabaltijo tautų pavergimo datos

Apytikrės Mindaugo valdos jo viešpatavimo pradžioje

Mindaugui valdant (iki 1263 m.)

Vyteniui ir Gediminui valdant (iki 1341 m.)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienos 1341 m.Rusų kunigaikštystės, laikinai priklausiusios Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Mindaugui valdant

Naugardo priemiesčiai, vasalinėmis teisėmis laikinai priklausę Lietuvos kunigaikščiams

Buv. rusų kunigaikštysčių žemės, prijungtos prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Bendros kryptys ir galutiniai svarbiausiųžygių punktai (datos, karvedžiai)

Vokiečių ordinoŠvedųTotorių ir mongolų

Lietuvių

JotvingiųLietuvių ir lenkų

1242 Svarbiausių kautynių vietos (ir datos)

Rusų

Jungtinėsvokiečių,čekų ir kt.priešLietuvą

Žygių, pažymėtų strėlėmis,santrumpos

Santrumpų paaiškinimai:

Br. Branderburgas (Prūsijoje)D. Durbė

F. Fominskoje (dalinės kunigaikš-tystės, Fominsko–Berezujsko prie

Zubcovo, centras)H. Heilingerburgas (Svetaiskalns Žiemgaloje), įkurtas 1286 m.,

sugriautas apie 1290 m.I. Ikškilė (netoli Rygos)S. Sidabrė (Žiemgaloje)Š. Šalauenburgas (Tilžė)

1. Chelmo žemė (Kulmo sritis), pirminė Teutonų ordino teritorija

2. Dobrynės žemė – Dobrynės riterių (vokiečių) žemė

3. Buv. rusų Kukenoiso kunigaikš-tystės teritorija

4. Buv. rusų Gercikės kunigaikštystės teritorija


V

5.1 Šimtametis karas (1337–1453 m.)5.2 Kresi mūšis (1346 m. rugpjūčio 25–26 d.)5.3 LDK ir Lenkijos kariuomenių žygis prieš kryžiuočius 1410 m.5.4 Žalgirio mūšis (1410 m. liepos 10 d.)5.5 Aženkūro mūšis (1415 m. spalio 25 d.)5.6 Šventosios Romos Frydricho II imperija XIII a.5.7 Gvinegato mūšio vieta (1479 m. spalio 7 d.)

VėlyviejividuramžiaiXIV–XV a.


5.1 Šimtametis karas (1337–1453 m.)

Eduardas III 1339–1340 m.

Eduardas III 1346 m.

Eduardas III 1359–1360 m.

Lankasteris 1345 m.

Lankasteris 1346 m.

Lankasteris 1356 m.

Juodasis princas 1355 m.

Juodasis princas 1356 m.

„Didžiosios kuopos“ 1360–1365 m.

Robertas Nolesas 1370 m.

Jonas Gentietis 1373 m.

Bekingemas 1380 m.

Anglijos ir Prancūzijos kovos 1339–1381 m.


VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI XIV–XV A.

5.2 Kresi mūšis (1346 m. rugpjūčio 25–26 d.)


5.3 LDK ir Lenkijos kariuomenių žygis prieš kryžiuočius 1410 m.



5.4 Žalgirio mūšis (1410 m. liepos 10 d.)


5.5 Aženkūro mūšis (1415 m. spalio 25 d.)



5.6 Šventosios Romos Frydricho II imperija XIII a.

Šventosios Romos imperijos sienos 1250 m.Vokietijos karalystėItalijos karalystėĮvykdyta Štaufeno kontrolė 1250 m.

Popiežiaus sritis 1178 m.Prijungta 1219 m.Prijungta 1278 m.Venecijos respublika ir valdos

Lombardų lygos nariai 1167 m.Sienos 1250 m.


5.7 Gvinegato mūšio vieta (1479 m. spalio 7 d.)

Gvinegato mūšiovieta


VI

6.1 Osmanų imperija XVI–XVII a.6.2 Karolio VIII žygis į Neapolį (1494–1495 m.)6.3 Korteso žygio maršrutas (1519–1521 m.)6.4 Marinjano mūšis (1515 m. rugsėjo 13–14 d.)6.5 Bikokos mūšis (1522 m. balandžio 27 d.)6.6 Oršos mūšis (1514 m. rugsėjo 8 d.)

Naujųjųlaikų pradžia1500–1560 m.


6.1 Osmanų imperija XVI–XVII a.


NAUJŲJŲ LAIKŲ PRADŽIA 1500–1560 M.

6.2 Karolio VIII žygis į Neapolį (1494–1495 m.) M

ūšia

i

Ap

siau

stys

į N

eapo

lį

atg

alPr

ancū

zų k

ontr

oliu

ojam

os

Alpi

ų pe

rėjo

s

Kar

olio

VII

I inv

azij

a 14

94–1

495

m.

ITA

LIJO

S K

AR

AI


6.3 Korteso žygio maršrutas (1519–1521 m.)


NAUJŲJŲ LAIKŲ PRADŽIA 1500–1560 M.

6.4 Marinjano mūšis (1515 m. rugsėjo 13–14 d.)

6.5 Bikokos mūšis (1522 m. balandžio 27 d.)

6.4 6.5Šveicarijos

Konfederacija15 000

Pranciškus I24 000

ŠveicarųPrancūzų

Artilerija

Pelkė

Stovykla

Transportas

Kaimas

Dvaras

Laukai

Puolimas Raistas

Jungtinėspajėgos

Ietininkai Arkebuzininkai Kavalerija Diversijos/atsitraukimas


6.6 Oršos mūšis (1514 m. rugsėjo 8 d.)


ĮvadasVII

7.1 Prancūzijos pilietiniai karai XVI a.7.2 Baltijos jūros regiono valstybės (XVII a. vid.)7.3 Nyderlandų miestų gynyba (XVI a. II pusė)7.4 Nivporto mūšis (1600 m. liepos 2 d.)7.5 Breitenfeldo mūšis (1631 m. gegužės 15 d.)7.6 Lepanto mūšis (1571 m. spalio 7 d.)7.7 Nenugalimosios armados kelias 1588 m.7.8 Livonijos karas (1558–1583 m.)7.9 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVII a. pr.

Trisdešimtmečio karo epocha 1560–1648 m.


7.1 Prancūzijos pilietiniai karai XVI a.

Katalikų tvirtovėsHugenotų tvirtovės

Katalikų pergalės

Hugenotų pergalės

Katalikų apsuptos vietos

Hugenotų apsuptos vietos

Katalikų smurto protrūkiai

Hugenotų smurto protrūkiai

Užsienio šalių intervencija:

Ispanijos

Protestantų (anglų, vokiečių,šveicarų ir kt.)


TRISDEŠIMTMEČIO KARO EPOCHA 1560–1648 M.

7.2 Baltijos jūros regiono valstybės (XVII a. vid.)Šv

ento

ji Ro

mos

impe

rija

Mūš

iai


7.3 Nyderlandų miestų gynyba (XVI a. II pusė)



7.4 Nivporto mūšis (1600 m. liepos 2 d.)

Anglai, palaikomi artilerijos, puola

Ispanų arkebuzininkaipuola ir traukiasi

Airių pulkai sumuša Maurici-jaus kairįjį sparną

Mauricijus meta pagrindines pajėgas

Anglų ir olandų kavalerija išsklai-do ispanų raitiją dešiniajame sparne


7.5 Breitenfeldo mūšis (1631 m. gegužės 15 d.)



7.6 Lepanto mūšis (1571 m. spalio 7 d.)


7.7 Nenugalimosios armados kelias 1588 m.



7.8 Livonijos karas (1558–1583 m.)


7.9 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVII a. pr.

LDK žemėlapis. Amsterdamas, 1613 m.


VIII

8.1 Europa (1648–1776 m.)8.2 Septynerių metų karas (Frydricho II kampanija 1757 m.) 8.3 Loiteno mūšis (1757 m.)

Kabinetiniai1648–1776 m.karai


8.1 Europa (1648–1776 m.)

Karinės jūrų bazėsAnglijosDanijosPrancūzijosOlandijosRusijosIspanijosŠvedijosVenecijos

Mūšiuslaimėjo pralaimėjo

AnglijaDanijaPrancūzijaOlandijaRusijaIspanijaŠvedijaTurkijaVenecija

Valstybių sienosŠventosios Romos imperijos siena


KABINETINIAI 1648–1776 M. KARAI

8.2 Septynerių metų karas(Frydricho II kampanija 1757 m.)

Prūsija ir jai priklausančios teritorijos

Šventosios Romos imperijos sienos

Mūšiai

km


Prūsų pajėgos

Austrų pajėgos

Prūsų pėstininkai

Prūsų raiteliai

Austrų raiteliai

Austrų pėstininkai

8.3 Loiteno mūšis (1757 m.)


IX

9.1 Napoleono kampanija Prūsijoje (1806 m.)9.2 Napoleono žygis į Maskvą (1812 m.)9.3 Saratogos mūšis (1777 m.)9.4 Austerlico mūšis (1805 m.)9.5 Vaterlo mūšis (1815 m.)9.6 Trafalgaro mūšis (1805 m.)9.7 Lotynų Amerikos išsivadavimo karas XIX a.

Revoliuciniai1776–1850 m.karai


9.1 Napoleono kampanija Prūsijoje (1806 m.)

Prancūzijos kariuomenės sutelkimo vieta spalio 8 d.

Kairė Centras Dešinė

Prancūzų puolimasKairė Centras Dešinė

Spalio 10 d.

Spalio 12 d.

Spalio 13 d.mūšis

Prūsų kariuomenės sutelkimo vieta spalio 8 d.Prūsų atsakas į prancūzų puolimą

Prūsijos kariuomenės sutelkimo vieta spalio 12 d.


REVOLIUCINIAI 1776–1850 M. KARAI

9.2 Napoleono žygis į Maskvą (1812 m.)

Žygi

s į M

askv

ą 18

12 m

.Ru

sijo

s pa

jėgų

dis

loka

cijo

s vi

eta

birž

elio

22

d.Pr

ancū

zijo

s pa

jėgų

dis

loka

-ci

jos

viet

a bi

ržel

io 2

2 d.

Rusi

jos

pajė

gų

atsi

trau

kim

as į

Smol

ensk

ąRu

sijo

s ka

riuo

men

ės

pozi

cijo

s lie

pos

24 d

.

Pra

ncū

zų p

ajėg

ų pu

olim

asLi

epos

24

d.Ru

gpjū

čio

16 d

.

Rugs

ėjo

14 d

.

Nap

oleo

no p

rieš

akin

ių

dalin

ių g

ausu

mas

nu

rody

tom

is d

atom

is


9.3 Saratogos mūšis (1777 m.)


9.4 Austerlico mūšis (1805 m.)



9.5 Vaterlo mūšis (1815 m.)


9.6 Trafalgaro mūšis (1805 m.)


9.7 Lotynų Amerikos išsivadavimo karas XIX a.


Įvadas Valdas Rakutis

KARO MENO ISTORIJA

I dalis

Nuo seniausių laikų iki 1850 metų

Atsakingasis redaktorius Jonas Vaičenonis

Kalbos redaktorė Nijolė AndriušienėMaketavo Laima Adlytė

Viršelio dizainerė Laima Adlytė

2009–12–01. Tiražas 225 egz. Užsakymas Nr. 459.Išleido Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija,

Šilo g. 5A, LT-10322 VilniusSpausdino Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras,

Muitinės g., Domeikava, LT-54359 Kauno r.

I Priešistorė ir senosios civilizacijos

Documents

Transcript of I Priešistorė ir senosios civilizacijos