I nawili - WordPress.com · Tanamedrove pirobebSi energetika nebismieri qveynis ekonomikis...
Transcript of I nawili - WordPress.com · Tanamedrove pirobebSi energetika nebismieri qveynis ekonomikis...
saqarTvelos teqnikuri universiteti
i. lomiZe, g. xeliZe, p. samsonaSvili
hidroenergetikuli danadgarebi
I nawili
damtkicebulia stu-s
saredaqcio-sagamomcemlo sabWos
mier. 28.01.2009, oqmi #1
2
Tbilisi
2009
ganxilulia Tanamedrove hidroenergetikuli danadgarebis erT-erTi ZiriTadi
saxeobis _ hidroeleqtrosadgurebis hidronergetikuli mowyobilobis Semadgeneli
nawilebi, maTi muSaobis Teoriuli safuZvlebi, muSa procesebi, energetikuli
maxasiaTeblebi, gamoyenebis areebi. mocemulia miTiTebebi ZiriTadi parametrebis
SesarCevad. agreTve hidroturbinebis montaJisa da eqspluataciis safuZvlebi.
saxelmZRvanelo gankuTvnilia energetikuli da hidroteqnikuri mSeneblobis
specialobebis studentebisaTvis.
recenzentebi: prof. n. kodua
prof. d. namgalaZe
© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009
ISBN 978-9941-14-648-0 (yvela nawili) ISBN 978-9941-14-649-7 (pirveli nawili) http://www.gtu.ge/publishinghouse/
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto, ilustracia Tu sxva) aranairi
formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis
werilobiTi nebarTvis gareSe. saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.
3
Sinaarsi
Sesavali - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 5
Tavi 1. energetikuli resursebi, mokle mimoxilva - - - - - - - - - - 7
Tavi 2. hidroeleqtrosadgurebi. hidroteqnikuri nagebobebi,
hidroenergetikuli mowyobiloba - - - - - - - - - - - - - - - 10
Tavi 3. wylis energiis gamoyenebis sqemebi - - - - - - - - - - - - - - 13
3.1. mdinaris nakadis simZlavre, energia - - - - - - - - - - - - - - 13
3.2. hesebis principuli sqemebi. hidromaakumilebeli
da zRvis mimoqcevis eleqtrosadgurebi - - - - - - - - - - - 14
Tavi 4. hidroturbinis ZiriTadi parametrebi da misi muSaobis
Teoriuli safuZvlebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 19
4.1. dawneva, simZlavre, xarji, margi qmedebis koeficienti - - - - 19
4.2. hidroturbinis muSaobis ZiriTadi gantoleba
(eileris gatoleba)- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 22
4.3 hidroturbinebis klasifikacia - - - - - - - - - - - - - - - - 27
4.4. hidroturbinebis konstruqciuli sqemebi - - - - - - - - - - 29
4.4.1. aqtiuri hidroturbinebis moqmedebis sqemebi - - - - - - - - 29
4.4.2. reaqtiuli hidroturbinebis moqmedebis sqemebi - - - - - - - 31
4.5. hidroagregati - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 36
Tavi 5. hidroturbinebis modelirebis safuZvlebi - - - - - - - - - - - 39
5.1. zogadi cnobebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 39
5.2. modelirebis da msgavsebis safuZvlebi - - - - - - - - - - - - 39
5.3. ori geometriulad msgavsi hidroturbinis brunTa
ricxvebs, xarjebsa da simZlavreebs Soris kavSiri
maTi muSaobis izogonalur reJimSi - - - - - - - - - - - - - - 40
5.4. hidroturbinis dayvanili parametrebi - - - - - - - - - - - - 50
5.5. hidroturbinis swrafmavlobis koeficienti - - - - - - - - - - 52
5.6. ori geometriulad msgavsi hidroturbinis margi
qmedebis koeficienti - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 55
Tavi 6. hidroturbinebis modelebis gamocda laboratoriul
pirobebSi da eqsperimentuli masalis damuSaveba - - - - - - - - - 59
6.1. modeluri gamocdebis saerTo amocanebi - - - - - - - - - - - - 59
6.2. energetikuli da kavitaciuri gamocdebis stendebi,
4
maTi muSaobis pirobebi da eqsperimentis
Catarebis Tanamimdevroba - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 59
6.3. hidroturbinis mTavari universaluri da muSa
maxasiaTeblis ageba - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 66
6.3.1. mTavari universaluri maxasiaTeblis ageba radialur-RerZuli,
propeleruli da CamCiani turbinebisaTvis - - - - - - - - - - 66
6.3.2. mTavari universaluri maxasiaTeblis ageba
mbrunavfrTiani turbinebisaTvis - - - - - - - - - - - - - - - 69
6.3.3. turbinis muSa maxasiaTebeli - - - - - - - - - - - - - - - - - 70
6.4. hidroturbinis universaluri saeqspluatacio
maxasiaTeblebis ageba - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 71
6.5. hidroturbinis gaqanebis maxasiaTeblebi - - - - - - - - - - - - 73
Tavi 7. hidroturbinis ZiriTadi parametrebis SerCeva - - - - - - - - - 76
7.1. hidroturbinebis nomenklatura - - - - - - - - - - - - - - - - 76
7.1.1. reaqtiuli hidroturbinebis SerCeva
nomenklaturis mixedviT- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 78
7.2. reaqtiuli hidroturbinebis ZiriTadi parametrebis
SerCeva dayvanili sidideebiT - - - - - - - - - - - - - - - - - 82
7.3. liTonis spiraluri kameris gaangariSeba saSualo siCqaris
mudmivobis kanoniT (c=const) - - - - - - - - - - - - - - - - - 86
7.4. CamCiani (peltonis) hidroturbinebis ZiriTadi
parametrebis SerCeva - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 87
7.5. hidroeleqtrosadguris muSaobis sareJimo grafiki - - - - - 90
Tavi 8. hidroturbinebis montaJisa da eqspluataciis zogierTi
sakiTxi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 92
8.1. hidroturbinebis montaJis zogierTi sakiTxi - - - - - - - - 92
8.2.. hidroturbinebis eqspluataciis safuZvlebi - - - - - - - - - 101
literatura - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 111
5
Sesavali
Tanamedrove pirobebSi energetika nebismieri qveynis ekonomikis xerxemalia da,
saboloo angariSiT, mniSvnelovanwilad ganapirobebs ama Tu im qveynis mdgrad
ganviTarebas. cnobilia, rom saqarTvelosaTvis, romelic Tavisi saxelmwifoebrivi
aRmSeneblobis amocanebis gadawyvetas anxorcielebs, energetikuli sferos mimdinare
Tu perspeqtiul funqcionirebas udidesi mniSvneloba eniWeba. cxadia, gadauWarbeblad
SeiZleba iTqvas, rom Cveni qveynisaTvis energetikuli infrastruqturis ganviTareba
erT-erTi ZiriTadi mimarTulebaTagania. saqarTvelos bunebrivi pirobebisa da amJamad
mokvleuli energetikuli resursebis analizis safuZvelze, agreTve rigi teqnikuri da
ekonomikuri faqtorebis gaTvaliswinebiT, am etapze qveynisaTvis hidroenergetikis
prioritetul ganviTarebas alternativa ar gaaCnia. miT umetes im pirobebSi, rodesac,
dResdReobiT aTvisebulia saqarTvelos teqnikuri hidroenergetikuli potencialis
mxolod 12%, rac gacilebiT naklebia, vidre `TeTri naxSiriT~ mdidar msoflios sxva
bevr qveyanaSi. aqve aRvniSnavT, rom hidroenergetikis ganviTarebasTan erTad, yuradReba
unda mieqces energiis sxva wyaroebis ganviTarebasac (Tbo, qaris, mzisa da sxv.).
saqarTveloSi hidroenergetikis ganviTarebas me-20 saukunis dasawyisSi Caeyara
safuZveli da gasuli saukunis 80-iani wlebis bolosaTvis farTo masStabebs miaRwia.
aRsaniSnavia iseTi sayovelTaod cnobili hidroenergetikuli kompleqsebi, rogoricaa:
rionhesi, xramhesi, lajanurhesi, engurhesi, romelTa mSeneblobas Tavis droze udidesi
mniSvneloba hqonda saqarTvelos ekonomikis aRmavlobisaTvis.
samwuxarod, ukanasknel periodSi saqarTveloSi masStaburi hidroenergetikuli
simZlavreebis mwyobrSi Seyvana ver xorcieldeba rigi cnobili mizezebis gamo, Tumca
aSenda SedarebiT mcire simZlavris erTi hidroeleqtrosadguri _ xadorhesi (24 mgvt)
da agreTve, sakmaod bevri mcire hesebi (Ciruxi-sanalia hesi, rusTavi hesi, surebi hesi,
spasovka hesi, muco hesi da sxv).
saqarTvelos energetikis maregulirebeli erovnuli komisiis monacemebiT 2006
wels qveynis 32 ZiriTadi hidroeleqtrosadguris jamurma gamomuSavebam Seadgina 5.32
mlrd.kvt.sT. unda aRiniSnos, rom amJamad moqmedi hidroeleqtrosadgurebis garkveuli
nawilis hidroteqnikuri nagebobebi, meqanikuri da hidroenergetikuli mowyobiloba
teqnikurad da moralurad moZvelebulia da saWiroebs reabilitaciisa da
modernizaciis samuSaoTa Catarebas. qveyanaSi energetikuli problemebis mosagvareblad,
6
garda arsebuli hesebis reabilitaciisa, saWiroa axali mcire, saSualo da mZlavri
hesebis mSeneblobis ganxorcieleba.
cxadia, rom zemoT aRniSnuli hesebis teqnikuri gadaiaraRebisa da
axalmSeneblobebis dros erT-erTi arsebiTi problema iqneba hidroenergetikuli
danadgarebisa da mowyobilobebis montaJis, gamarTva-gaSvebisa da SemdgomSi maTi swori
eqspluataciis ganxorcieleba.
winamdebare saxelmZRvanelo miznad isaxavs energetikuli da hidroteqnikuri
mSeneblobis specialobis studentebs gaacnos hidroenergetikuli danadgarebis erT-
erTi ZiriTadi saxeobis _ hesebis da misi mowyobilobebis muSaobis ZiriTadi
principebi, maTi saxeobebi, Semadgeneli nawilebi da sxva sakiTxebi, romelTa codna
aucilebelia Cveni qveynis hidroenergetikis sferosaTvis saTanado sainJinro-teqnikuri
kadrebis mosamzadeblad.
7
Tavi 1. energetikuli resursebi
mokle mimoxilva
energetikuli resursebi SeiZleba or kategoriad gavyoT _ ganaxlebadi da
araganaxlebadi. pirvels miekuTvneba wyali, mze, qari, xolo meores _ qvanaxSiri,
navTobi, bunebrivi gazi. gamoyenebis mixedviT arsebobs e.w. tradiciuli da
aratradiciuli (alternatiuli) energetika. pirvels miekuTvneba: hidro_Tbo_da
atomuri energetika, meores _ helio (mzis), eolo (qaris), geoTermuli wylebis,
biomasis energetika.
eqspertuli SefasebiT, saqarTvelos gaaCnia Semdegi energoresursebi:
potenciuri hidroresursebi Seadgens 135.8 mlrd. kvt.sT/weliwadSi, teqnikuri
potenciali 81 mlrd. kvt.sT/weliwadSi, ekonomikurad xelsayreli ki _ 32 mlrd.
kvt.sT/weliwadSi [1], [2].
qvanaxSiris maragi ganisazRvreba 400 mln.tonaze metiT [1].
2000 wlis 1 ianvaris mdgomareobiT, saqarTvelos saxmeleTo da sazRvao
teritoriebze navTobis prognozuli maragi Seadgens 1381 mln.tonas, amosaRebi maragi _
525.0 mln. tonas [1].
saqarTveloSi bunebrivi gazis [1] prognozuli resursi bolo SefasebiT Seadgens
180 mlrd. m3-s;
saqarTvelos teritoriaze yovelwliurad modis mzis radiacia, romelic 108
mgvt simZlavris ekvivalenturia [1].
qaris energiis teqnikuri potenciali Seadgens 4.5 mlrd. kvt.sT/weliwadSi; [1]
geoTermuli wylebis prognozirebuli maragi (wylis temperatura 90_1100C)
Seadgens 250.0 mln. m3-s. [1]
biomasis gadamuSavebiT SeiZleba miviRoT 510 mgvt simZlavre.
aseTi energetikuli resursebis pirobebSi saqarTvelosaTvis prioritetulia
hidroenergetikis, maT Soris mcire hidroenergetikis ganviTareba.
saqarTvelos energetikuli sferos ganviTarebisa da winsvlisaTvis Casatarebelia
Semdegi RonisZiebebi:
• mimzidveli sainvesticio garemos Seqmna:
• hidroenergetikuli potencialis ufro srulad aTviseba, anu axali
hidroeleqtrosadgurebis mSenebloba, maT Soris mcire simZlavris;
8
• arsebuli hidroeleqtrosadgurebis reabilitacia an modernizacia-rekon-
struqcia;
• Tboenergetikis racionalurad ganviTareba, upiratesad airturbinuli
blokebis damontaJebis xarjze;
• regionebSi (soflis tipis dasaxlebebSi), komunaluri sferosa da mcire
biznesis saWiroebisaTvis, sadac SesaZlebelia mikro _ da mini hesebis aSeneba,
an mzis, qaris da biomasis energiis resursebis gamoyeneba;
• sasoflo-sameurneo da komunalur seqtorSi geoTermuli wylebis gamoyenebis
xelSewyoba;
• gamanawilebel qselebSi danakargebis minimumamde dayvana, warmoebaSi da
sayofacxovrebo seqtorSi energodamzogi mowyobilobis farTod danergva;
• moqnili satarifo politikis gatareba;
• mezobel energosistemebTan saqarTvelos energosistemis kavSirebis aRdgena-
gafarToeba;
• komunalur seqtorSi organul saTbobze momuSave gaTbobis individualuri
sistemebis danergvis xelSewyoba.
unda aRiniSnos, rom hidroenergia Tbosadgurebze gamomuSavebul energiasTan
SedarebiT ufro iafia [3] da es faqtori gansazRvravs, ZiriTadad, CvenTan
hidroenergetikis ganviTarebis prioritetulobas. amasTan, Cveni hesebi, ZiriTadad,
iZlevian ufro metad sezonur dauregulirebel pikur energias maSin, rodesac
Tbosadgurebi bazisuri energiis ZiriTadi wyaroa. aqve unda iTqvas, rom pikuri
energiis gasayidi fasi daaxloebiT 3-jer Zviria bazisurze.
alternatiuli energetikis ganviTarebis perspeqtivebi saqarTvelosaTvis ase
gamoiyureba: mzis energoblokebze gamomuSavebuli energiis maRali TviTRirebulebis
gamo isini ver uweven saTanado konkurencias hidro _ da Tbosadgurebs dRevandel
etapze, Tumca kvlevebis gagrZeleba aucilebelia. qaris energetikuli danadgarebis
ganviTarebam ucxoeTSi iseT dones miaRwia, rom SesaZlebeli gaxda masze
gamomuSavebuli energiis Rirebulebis mniSvnelovani Semcireba, rac xels uwyobs
energiis am saxeobis farTo aTvisebas. saqarTveloSi am mxriv sami pirveli rigis
maRali potencialis mqone raionia SerCeuli: mTa sabueTi lixis qedze, q. foTis
Semogareni da kapandibi (q. baTumTan).
9
Zalian mniSvnelovania isic, rom qaris eleqtrosadgurebis mier gamomuSavebuli
energiis naxevarze meti zamTris Tveebze modis, rac xels Seuwyobs Semodgoma-zamTris
deficitis Serbilebas.
unda iTqvas, rom mzis energiis gamoyeneba praqtikulad warmatebiT aris
SesaZlebeli komunalur sayofacxovrebo seqtorSi mzis wyalgamaTboblebiT cxeli
wylis misaRebad. geoTermuli wylebisa da biomasis energiis gamoyenebiT, am etapze
pirdapiri gziT eleqtroenergiis miReba SeuZlebelia, Tumca am saxis energetikuli
resursiT gaTbobisa da saWmlis momzadebis problemis gadaWra SeiZleba.
ekologiuri usafrTxoebis TvalsazrisiT energiis yvela wyaros met-naklebad
axasiaTebs naklovanebebi:
navTobs, qvanaxSirs, gazs _ atmosferos dabinZureba mavne airebiT (magaliTad,
CO-Ti);
wyalsacavian hidroeleqtrosadgurebs_wyalsacavis axlomdebare zonaSi gruntis
wylebis donis aweva, rac iwvevs mimdebare teritoriis daWaobebas da mdinaris
SesarTavSi myari natanis naklebi raodenobiT Catana, rasac zog SemTxvevaSi Tan sdevs
zRvis mier sanapiro zolis garecxva da ekologiuri wonasworobis darRveva;
geoTermuli wylebis mopovebisas xdeba maTi daRvra da irgvliv teritoriis
damarileba-dabinZureba, rac mas gamousadegrad aqcevs Semdgomi sasoflo-sameurneo
warmoebisaTvis;
qaris energodanadgarebi __ iwvevs xmaurs, rac garkveul saSiSroebas uqmnis
garSemo myofTa janmrTelobas.
energogeneraciis obieqtebis garemoze SesaZlo mavne zemoqmedebis miuxedavad,
romlis minimumamde dayvana SesaZlebelia saTanado sainJinro RonisZiebebis gatarebiT,
aucilebelia qveynis energetikuli resursebis gonivruli aTviseba.
10
Tavi 2. hidroeleqtrosadgurebi. hidroteqnikuri
nagebobebi,
hidroenergetikuli mowyobiloba
istoriulad Camoyalibebul saxelwodebaSi “hidroenergetikuli danadgarebi”
moiazreba hidroeleqtrosadgurebi, satumbi sadgurebi, hidromaakumulirebeli
sadgurebi da zRvis mimoqcevis eleqtrosadgurebi. amasTan, termini `danadgarebi”
dRevandeli gadasaxedidan dasabuTebuli kritikis obieqtia, gansakuTrebiT msxvil
hidroeleqtrosadgurebTan mimarTebaSi. cxadia, ufro mizanSewonili iqneboda
saxelwodeba `hidroeleqtruli sadgurebi”, magram istoriuli tradiciis
gaTvaliswinebiT `hidroenergetikul danadgarebs~ aqvs arsebobis ufleba, miT umetes,
rom qvemoT ganxiluli Teoriuli wanamZRvrebi da moqmedebis principebi saerToa zemoT
CamoTvlili energoobieqtebisaTvis.
hesi, anu hidroeleqtrosadguri, warmoadgens hidroenergetikul danadgars,
sadac hidravlikuri (wylis) energia gardaiqmneba eleqtrul energiad. hesis
SemadgenlobaSi Sedis hidroteqnikuri nagebobebi, meqanikuri, hidroenergetikuli da
eleqtroenergetikuli mowyobilobebi.
hidroteqnikur nagebobebs miekuTvneba: wyalSemtbori nageboba, anu kaSxali,
wyalmimRebi nagebobebi, wyalsatari nagebobebi, anu arxebi da gvirabebi, gamTanabrebeli
rezervuarebi, wyalsagdebi nagebobebi (swrafmdenebi da siRrmuli wyalsagdebebi), hesis
Senoba.
kaSxali warmoadgens hidroteqnikur nagebobas, romelic ewyoba mdinaris ganivad
mis zeda da qveda ubnebs Soris dawnevis Sesaqmnelad. kaSxlidan mdinaris zemowelis
mimarTulebiT akvatorias zeda biefi ewodeba, xolo kaSxlis qvemoT _ qveda biefi.
kaSxlis zeda biefSi Seqmnil sagubars ewodeba wyalsacavi. wyalsacavis daniSnulebaa
moaxdinos hidroresursebis akumuliacia maTi racionalurad gamoyenebis mizniT.
wyalsacavis saSualebiT warmoebs mdinaris Camonadenis regulireba, vinaidan am
ukanasknelis ganawilebis wliuri da dRiuri reJimebi uTanabrobiT xasiaTdeba.
regulirebis saxeobis mixedviT ganasxvaveben: sadReRamiso, Tviuri, wliuri da
mravalwliuri regulirebis wyalsacavebs. wyalsacavs gaaCnia moculoba, romelic
Sedgeba e.w. `mkvdari~ moculobisagan, romelsac mdinaris mier Camotanili natani avsebs
da `sasargeblo~ moculobisagan, sadac wyali grovdeba da romlis xarjzec
11
xorcieldeba regulireba. im dones, romelic Seesabameba mTlianad Sevsebuli
wyalsacavis sarkis zedapirs, ewodeba normaluri Setborvis done (n.S.d.)
konstruqciis mixedviT kaSxlebi iyofa: gravitaciul, kontrforsul, TaRovan
kaSxlebad.
masalis mixedviT arCeven: betonis, rkinabetonis, miwis, qvanayar, monaleq
kaSxlebs.
simaRlis mixedviT ganasxvaveben: maRal _ (>50m), saSualo _ (10_50m) da
dabaldawnevian (<10m) kaSxlebs. kaSxalebi arsebobs e.w. `yru~, romelzedac ar xdeba
wylis nakadis gadadineba, mag.: miwis da qvanayari kaSxalebi da wyalsaSviani, romliTac
xdeba wylis gadadineba zeda biefidan qveda biefSi (mag., betonis da rkinabetonis
kaSxalebi).
kaSxali wyalsacavTan erTad Sedis hidrokvanZis SemadgenlobaSi. daniSnulebis
mixedviT arsebobs: energetikuli, samelioracio, wyalsameurneo (wyalmomaragebis) da
kompleqsuri hidrokvanZebi.
gzas, romelsac wyali gaivlis vidre wyalsacavis zeda biefidan, moxvdeba
hidroturbinaSi, ewodeba sadawneo traqti. sadawneo traqti Sedgeba: wyalmimRebis, Ria
an daxuruli tipis derivaciisa da saturbino milsadenisagan.
wyalmimRebi ewodeba nagebobas, sadac xorcieldeba wyalsacavidan wylis miReba
derivaciaSi. arsebobs zedapiruli da siRrmuli wyalmimRebebi.
derivacia warmoadgens sadawneo traqtis tranzitul nawils wyalmimRebidan
saturbino milsadenamde. derivacia arsebobs: Ria (udawneo), rodesac masSi gamaval
wyals gaaCnia Tavisufali zedapiri (mag., marTkuTxa, trapeciuli, wriuli an sxva
ganivkveTis mqone arxi) da daxuruli (sadawneo), rodesac masSi gamavali wyali wnevis
qveSaa (mag., wriuli ganivkveTis gvirabi).
saturbino milsadenebiT wyali derivaciidan miewodeba uSualod hidroturbinas.
saturbino milsadenebi, rogorc wesi, liTonisgan mzaddeba, Tumca SesaZlebelia,
SedarebiT mcire dawnevis dros ganxorcieldes rkinabetonis, polimeruli masalebis an
xisgan.
wyalsagdebi nagebobis daniSnulebaa zemodan qveda biefSi Seuferxeblad
gaataros mdinaris wyaldidobis Camonadenis is nawili, romelic hesSi ar miedineba an
hesis remontis dros mdinaris mTliani Camonadeni.
arsebobs zedapiruli da siRrmuli wyalsagdebebi. pirveli maTgani udawneo
reJimSi muSaobs, meore_dawneviTSi.
12
hesis Senoba warmoadgens saTavsos, sadac warmoebs uSualod energiis
gamomuSaveba da sadac ganTavsebulia hidroagregatebi (hidroturbinebi, hidrogenerato-
rebi, hidroturbinis regulirebis sistema), turbiniswina saketebi, marTvis pulti,
damxmare mowyobilobebi, tvirTamwe meqanizmebi (magaliTad: xiduri amwe) da sxv. hesis
Senoba SeiZleba iyos miwiszeda da miwisqveSa.
meqanikur mowyobilobaSi Sedis zedapiruli da siRrmuli saketebi (farebi) _
rogorc ZiriTadi, aseve saremonto da avariuli; sadawneo milsadenis (saremonto da
avariuli) da turbiniswina saketebi (diskuri, sferuli da sxv).
hidro da eleqtroenergetikul mowyobilobebs miakuTvneben hidroturbinebs
Tavisi damxmare mowyobilobebiT; hidroturbinebis regulirebis sistemas;
hidrogeneratorebs; trasformatorebs da gamanawilebel (Ria, daxuruli)
mowyobilobebs.
13
Tavi 3. wylis energiis gamoyenebis sqemebi
3.1. mdinaris nakadis simZlavre, energia.
simZlavre N ewodeba drois erTeulSi Sesrulebul muSaobas. erTeulTa SI
sistemaSi simZlavre izomeba vatebSi (vt), kilovatebSi (1kvt=103vt.), megavatebSi
(1mgvt=106vt), gigavatebSi (1gvt=109vt), teravatebSi (1tvt=1012vt).
Tu dawneva tolia H, m, wylis xarji Q, m3/wm, maSin muSaoba, romelsac
asrulebs wyali erT wamSi anu wyaldenis potenciuri simZlavre,
HQ9810γQHρgQHN0 ⋅⋅=== , (3.1)
sadac 3
kg/m 1000ρ = aris wylis simkvrive;
g=9,81 m/wm2 _ Tavisufali vardnis aCqareba;
9810=γ n/m3 _ wylis kuTri wona;
No-s ganzomilebaa, vt.
hidroenergetikaSi miRebulia simZlavris gamosaxva kilovatebSi
HQ81,91000
HQ9810N0 ⋅=⋅⋅= , kvt. (3.2)
nakadis mier garkveul droSi gamomuSavebuli energia Эo gamoisaxeba Semdegi
namravliT:
tNЭ 0 ⋅= , (3.3)
sadac t aris dro wamebSi an saaTebSi,
SI sistemaSi eleqtruli energia izomeba joulebSi da misgan warmoebul
erTeulebSi, wm.vt· 1 mn· 11j ⋅=⋅=
dasaSvebia energiis gamosaxva vt.sT-Si da misgan warmoebul erTeulebSi: sTkvt·⋅ ;
sTmgvt·⋅ ; sTgvt·⋅ ; sTtvt·⋅ . energetikaSi yvelaze farTo gavrceleba hpova ma-sTkvt·⋅ .
sT1kvt·⋅ =3600kilojouls. Sesabamisad,
14
3600
,ЭЭ,
kilojoulikvt.sT =
garkveul droSi, V, m3, wylis moculobiT, H, m, dawnevis dros SesaZlebelia
energiis Semdegi raodenobis gamomuSaveba:
kvt.sTkvt.sT367VH
367000γVHЭ == . (3.4)
vinaidan sT-m367000kgZ3600102sT1kvtkgZ/m 1000 m/wm;102kgZ1kvt·3 ⋅=⋅=⋅=γ⋅= ; ,
sadac 3600 aris saaTi gamosaxuli wamebSi.
3.2. hesebis principuli sqemebi. hidromaakumulirebeli
da zRvis mimoqcevis eleqtrosadgurebi
hidroeleqtrosadgurSi (hesSi) wylis energiis gamosayeneblad saWiroa H
dawneva. imis mixedviT, Tu rogor miiReba H dawneva, arsebobs wylis hidravlikuri
energiis gamoyenebis sami ZiriTadi sqema [4]:
1. kaSxaluri, romlis mixedviT mTeli dawneva iqmneba kaSxalis saSualebiT
(nax.1).
2. derivaciuli, romlis mixedviT mTeli dawneva iqmneba derivaciiT. am
SemTxvevaSi igeba mxolod im simaRlis kaSxali, rom wyali Sevides
derivaciaSi (nax.2).
3. Sereuli, romlis mixedviT dawnevis garkveuli nawili miiReba kaSxalis
meSveobiT da danarCeni _ derivaciiT. (nax. 3).
15
nax.1. kaSxaluri hesis sqema.
nax.2. derivaciuli hesis sqema.
nax.3. Sereuli hesis sqema.
derivaciuli arxi
statikuri
dawneva
Hst
mdinare
HstBA
kaSxali
grZivi Wrili
gegma
Setborvis sazRvari
16
hidroenergetikul danadgars, romelSic wyali dabali niSnulidan maRal niS-
nulze tumboTi gadaadgildeba, xolo Semdeg igi eleqtroenergiis gamomuSavebisaTvis
gamoiyeneba _ hidromaakumulirebeli eleqtosadguri (hmesi) ewodeba.
aseTi tipis sadguris daniSnulebaa eleqtroenergiis moxmarebis grafikis
gasworeba (dRe-RameSi an gazafxuli-zafxuli da Semodgoma-zamTari). am mizniT,
rogorc wesi, arsebobs ori auzi: erTi_ qveda biefSi, meore _ zeda biefSi. garda
amisa, hmesis hidromanqanas muSaoba unda SeeZlos rogorc tumbos, aseve turbinis
reJimiT. aseT hidromanqanas Seqcevadi ewodeba.
energosistemis mcire datvirTvis saaTebSi, rodesac saWiroa wylis gadaRvra
sezonur hesebSi an datvirTvis Semcireba TbosadgurebSi, hmesis hidromanqana wyals
tumbavs qveda auzidan zeda auzSi, sadac iqmneba wylis maragi. am dros hmesis
hidromanqana muSaobs tumbos reJimSi im zedmeti energiis xarjze, romelsac
gamoimuSavebs sezonuri hesi an Tboeleqtrosadguri. eleqtroenergiis moxmarebis pikis
saaTebSi hmesis hidromanqana muSaobs turbinis reJimiT da gamoimuSavebs
eleqtroenergias moxmarebis pikis dasafaravad.
hmesis ZiriTadi tipebia:
1. hmesi, romelSic eleqtroenergia gamomuSavdeba mxolod wylis gadatumbviT;
2. hmesi, romelic eleqtroenergias gamoimuSavebs, rogorc gadatumbviT, aseve
zeda biefSi modinebis xarjze;
3. kombinirebuli danadgari hesi-hmesi, rodesac, hidroeleqtrosadgurSi
dadgmulia specialuri tumbos agregatebi.
hmesSi SesaZlebelia saturbino da satumbo agregatebis cal-calke damontaJeba,
anu e.w. oTxmanqaniani sqemis realizeba. xSirad amontaJeben tumboebsa da turbinebs
gancalkevebulad erTi saerTo amZrav-generatoriT, rasac sammanqaniani sqema ewodeba.
gamoiyeneba agreTve ormanqaniani sqema, romelic Sedgeba amZrav-generatorisa da
Seqcevadi hidromanqanisagan. am ukanasknels SeuZlia muSaoba rogorc saturbino, aseve
tumbos reJimiT. ormanqaniani sqema yvelaze metad kompaqturia, igi nakleb danaxarjebs
moiTxovs rogorc mowyobilobis, aseve samSeneblo samuSaoebis Rirebulebis
TvalsazrisiT da amitom ukanaskneli sami aTwleulis manZilze man farTo gavrceleba
hpova.
hmesis saturbino reJimiT muSaobisas misi dawneva naklebia, satumbo reJimiT
muSaobasTan SedarebiT, vinaidan am SemTxvevaSi statikur dawnevas akldeba saturbino
milsadenSi dawnevis adgilobrivi da sigrZeze hidravlikuri danakargebi. rac Seexeba
17
satumbo reJims, am dros dawneva izrdeba, radgan zemoT aRniSnuli danakargebi emateba
statikuri dawnevis mniSvnelobas. amrigad, saturbino da satumbo reJimiT hmesi
muSaobs sxvadasxva dawneviT.
Cveulebriv hmesi satumbo reJimiT muSaobs ufro xangrZlivad, vidre saturbino
reJimiT, xolo satumbo reJimiT wyliT miwodeba ufro naklebia, vidre wylis xarji
saturbino reJimis dros. Sesabamisad gansxvavdeba simZlavrec satumbo da saturbino
reJimebisas.
xSirad hmesis ciklis ganmavlobaSi zeda da qveda biefebis doneTa niSnulebi
mniSvnelovnad icvleba, rac iwvevs Seqcevadi hidromanqanis rogorc dawnevis, aseve
Sewova-gawovis simaRlis cvalebadobas.
saerTod, praqtikulad ganxorcielebuli hmesebis dawneva meryeobs 7.0 m-dan
1070.0 m-mde (kombinirebuli hmesisaTvis), xolo maTi muSaoba turbinis reJimSi 3_4
saaTis ganmavlobaSi grZeldeba eleqtroenergiis moxmarebis pikis dafarvis mizniT.
cnobilia, rom okeaneebsa da zRvebSi miqceva-moqcevis dros, rac gamowveulia
kosmosur sistemaSi mze-dedamiwa-mTvare arsebuli mizidulobis ZalebiT, adgili aqvs
wylis donis sistematur ryevas. amgvari movlenebis (miqceva-moqcevis) cvalebadoba
umetes sanapiroebze meordeba yoveli 6 saaTis da 12 wuTis Semdeg. rac Seexeba wylis
donis ryevis amplitudas, igi adgilobriv pirobebzea damokidebuli da magaliTad,
yureebSi, fiordebSi man SeiZleba 10_15 metrs da metsac miaRwios.
mdinareTa energiisagan gansxvavebiT, mimoqcevis energia gamoirCeva didi
stabilurobiT mravalwliur Tu wliur periodebSi.
mimoqcevis energiis gamoyenebis ZiriTadi idea, sazRvao eleqtrosadgurebis
mSeneblobis gziT, mdgomareobs SemdegSi: zRvisagan gamoyofil (SemosazRvrul) mis
Seviwroebul ubanze, romelsac auzi ewodeba, moqcevis dros warmoiqmneba doneTa
vardnili zRvasa da auzs Soris, xolo miqcevis dros ki warmoiqmneba doneTa vardnili
(sxvaoba) auzsa da zRvas Soris, rac sakmarisi dawnevebis dros uzrunvelyofs
turbinebis muSaobas orive mimarTulebiT. danarCeni drois ganmavlobaSi zRvis
elqtrosadguris agregatebi, saTanado dawnevebis ararsebobis gamo gaCerebulia da
energia sistemaSi ar miewodeba.
zRvis eleqtrosadguris auzis potenciuri energia z
Э da misi Sesabamisi
saSualo wliuri simZlavre z
N miaxloebiT iangariSeba formulebiT:
18
KFA102Э 6 2
saSz⋅= , kvt.sT; (3.5)
KF225A8760ЭN 2
saS
z
z≈= , kvt., (3.6)
sadac saS
A aris moqcevis saSualo wliuri amplituda, m;
1K < _ uganzomilebo koeficienti, romelic iTvaliswinebs wylis
donis Sesabamisad auzis farTobis cvalebadobas;
F_ auzis farTobi, km2.
imis gaTvaliswinebiT, rom zRvis eleqtrosadguri ganicdis iZulebiT gaCerebas
gamowveuls dawnevaTa vardniT, agreTve sxva faqtorebis gamo, teqnikurad SesaZlebelia
gamoyenebul iqnas potenciuri energiis mxolod 31. zRvis eleqtrosadguri miT ufro
efeqturia, rac ufro maRalia moqcevis saSualo wliuri amplituda.
19
Tavi 4. hidroturbinis ZiriTadi parametrebi da misi
muSaobis Teoriuli safuZvlebi
4.1 dawneva, simZlavre, xarji, margi qmedebis koeficienti.
hesze hidroturbinis mowyobis principuli sqema naCvenebia nax.4,a-ze [5]. rogorc
naxazidan Cans, wyali zeda biefidan wyalmimRebis saSualebiT da sadawneo milsadenis
gavliT miewodeba turbinas.
hidravlikuri turbina warmoadgens manqanas, romlis saSualebiT wylis nakadis
energia gardaiqmneba hidroturbinis muSa Tvalis brunvis meqanikur energiad, romelic
hidroturbinis lilvis saSualebiT gadaecema masTan SeerTebuli hidrogeneratoris
rotors. amgvarad, hidroturbina warmoadgens hidrogeneratoris amZravs.
hidrogeneratorSi hidroturbinis brunvis meqanikuri energia gardaiqmneba
eleqtroenergiad.
hidroturbinis ZiriTadi muSa organoa misi muSa Tvali, romelic warmoadgens
lilvze damagrebuli frTebis erTobliobas. sxvadasxva tipis hidroturbinis muSa
Tvlis frTebi SeiZleba uZravi an moZravi iyos. turbinis muSa Tvalze wylis
mimarTvasa da misi xarjis regulirebas anxorcielebs mimmarTveli aparati, romelic
warmoadgens turbinis muSa Tvlis perimetris gaswvriv uZrav RerZebze wriulad
ganlagebul niCbebs, romlebsac am RerZebis garSemo mobruneba SeuZliaT (an saqSeni da
nemsa, romelic RerZulad gadaadgildeba), riTac xorcieldeba mimmarTveli aparatis
gaReba-daketva. niCbebis (an nemsas) moZraoba xorcieldeba marTvis specialuri
hidravlikuri sistemis_servomotoris saSualebiT. mimmarTveli aparatis irgvliv
moTavsebulia spiraluri kamera, romlis daniSnulebaa miiyvanos wyali mimmarTvel
aparatze Tanabrad mTeli misi perimetris gaswvriv. muSa Tvalidan namuSevari wyali
gadadis gamwov milSi (an pirdapir qveda biefSi), saidanac wyali xvdeba qveda biefSi
(nax.4,b).
hesis statikuri dawneva Hst ewodeba zeda da qveda biefebis niSnulebis
(doneebis) sxvaobas.
q.b.z.b.st ∇−∇=H , (4.1)
20
xolo neto(sasargeblo) dawneva, anu turbinis dawneva H warmoadgens nakadis e
kuTri energiebis sxvaobas turbinis Sesasvlel 1_1 da gamosasvlel g_g kveTebs Soris
g1
eeH −= (4.2)
nax.4. hidroeleqtrosadguris da turbinis danadgaris sqema.
praqtikuli angariSebisaTvis miRebulia, rom turbinis dawneva tolia:
2g
2gα1c1
2
c1
z.b
O
O
h0
c0
α1c12
zp1
q.b.
sadawneo
milsadeni
p1/ρg
z1
1
1
turbinaH
st
q.b.
cq.b∆h
gam. cgam
z0
g
g
gamwovi mili
zp1
a)
b)
q.b.
H
cgam
2/2g
∆hgam.
pgam
/ρgzgam
g
g
cgam
wyalmimRebi
21
dan.st.
hHH −= , (4.3)
sadac hdan Seicavs dawnevis yvela saxis hidravlikur (adgilobrivs da sigrZeze)
danakargebs m-Si, romlebsac adgili aqvs wylis moZraobisas zemo biefidan turbinis
Sesasvlel kveTamde.
rogorc yvela manqanaSi, turbinaSic ikargeba energia, ris gamoc turbinis
lilvze miRebuli simZlavre masSi gamavali wylis nakadis simZlavreze naklebia. am
garemoebas iTvaliswinebs turbinis sruli margi qmedebis koeficienti (m.q.k.) η ,
romelic gviCvenebs, Tu ramdenad efeqturad gardaqmnis turbina wylis hidravlikur
energias meqanikur energiad da romelic iangariSeba Semdegi formuliT:
0NNη = , (4.4)
sadac N turbinis sasargeblo simZlavrea mis lilvze, kvt. igi ganisazRvreba
gamosaxulebiT:
9.81QHηN = , (4.5)
Q_turbinaSi gamavali wylis xarji, m3/wm;
H _turbinis dawneva, m;
η_ m.q.k. igi sakmaod maRalia da icvleba 0.9_0.95 (90_95%)-is farglebSi.
turbinis sruli margi qmedebis koeficienti iTvaliswinebs energiis
hidravlikur, moculobiT, meqanikur da sxva danakargebs.
hidravlikur danakargebs miekuTvneba:
1. muSa TvalSi Sesvlisas dartymaze danakargi;
2. hidravlikuri danakargebi sigrZeze turbinis farglebSi;
3. danakargebi, nakadis siCqarisa da mimarTulebis cvlilebaze turbinis
farglebSi;
4. gamwovi milidan gamosvlisas danakargebis mniSvnelovani nawili.
moculobiTi danakargebi gamowveulia imiT, rom turbinasTan miyvanili wylis
didi nawili gadis muSa TvalSi, xolo mcire nawili gaedineba muSa Tvalsa da mis
22
momijnave turbinis uZrav nawils Soris arsebul RreCoebSi da muSa procesSi ar
monawileobs.
meqanikuri da sxva saxis danakargebi gamowveulia turbinis mbrunavi nawilebis
xaxuniT. magaliTad: sakisrebSi, saqusleebSi, labirinTebSi, diskur xaxunze da sxva.
magaliTi 1.
ganvsazRvroT turbinis xarji, Tu misi simZlavre 20.0 mgvt-ia, xolo
dawneva 93.0 m.
amoxsna.
turbinis simZlavre cnobilia da Seadgens 20000 kvt-s. m.q.k. mniSvneloba
miviRoT 92%-is toli (η=0.92). maSin
/wmm 238.3
92.09381.920000
H81.9NQ =
⋅⋅=
η⋅⋅= .
4.2. hidroturbinis muSaobis ZiriTadi gantoleba
(eileris gantoleba)
turbinaSi wylis moZraobis forma metad rTulia, amitom muSaobis ZiriTadi
gantolebis gamoyvanisas uSveben, rom turbinis muSa Tvlis or frTas Soris gamavali
wyali warmoadgens erT Wavls, romlis xarji tolia turbinis mTeli xarjisa,
gayofili muSa Tvlis frTebis ricxvze, xolo siCqare am wylis saSualo siCqaris
tolia.
turbinis muSa Tvals abrunebs masSi gamavali wylis mier Seqmnili brunviTi
momenti. Tavis mxriv wyalze turbinis muSa Tvali moqmedebs imave sididis momentiT
romelic cvlis wylis moZraobis raodenobis moments. ganvsazRvroT, Tu rogori unda
iyos moZraobis raodenobis momentis cvlileba, raTa turbinis muSa Tvlis garkveuli
23
ω kuTxuri siCqariT brunvis dros mis lilvze miviRoT saWiro simZlavre. am mizniT
ganvixilioTYnax.5-ze gamosaxuli erT-erTi sistemis turbinis sqema. aq mimmarTveli
aparatis niCbebi aRniSnulia 1-iT, muSa Tvlis frTa 2-iT, xolo turbinis RerZi 0-iT.
nax.5. hidroturbinis sqema: 1 – mimmarTveli aparatis niCabi; 2 – muSa Tvalis
frTa; 0 – turbinis RerZi.
gamoviyenoT Teoriuli meqanikis momentebis Teorema. am Teoremis Tanaxmad
romelime RerZis mimarT moZraobis raodenobis momentis pirveli warmoebuli droiT
amave RerZis mimarT gareSe moqmedi Zalebis momentebis jamis tolia.
miviRoT Semdegi aRniSvnebi: absoluturi siCqareebi aRvniSnoT c -Ti,
fardobiTi_w -Ti, xolo gadataniTi, anu wriuli u -Ti. muSa Tvlis Sesasvlel kveTs
Seesabameba indeqsi 1, xolo gamosasvlel kveTs – 2. muSa Tvlis Sesvlis wris radiusi
aRvniSnoT 1r -iT, gamosvlis wris radiusi _ 2r -iT.
0
r1
1 2
r2
w2
c2
u2
β2
α2
u1
c1
w1β1
α1
24
absoluturi 1c siCqare paralelogramis wesiT or mdgenelad iSleba: 1w -
wylis muSa TvalSi moZraobis fardobiT siCqared da 1u - wriul siCqared. kuTxe 1c da
1u siCqareebs Soris aRiniSneba 1α -iT, xolo kuTxe 1w siCqarisa da 1u siCqaris
uaryofiT mimarTulebas Soris 1β -iT. Sesabamisad kuTxe =2α c2 u2 da =2β w2 (-u2) an
2α aris kuTxe c2 da u2-s Soris da 2β aris kuTxe w2–sa da (-u2) –s Soris.
ganvixiloT drois t Sualedi. Tu turbinaSi erT wamSi gadis Q xarji, maSin
misi masa gγQ
sididis toli iqneba da t droSi turbinaSi gaivlis tgγQ
masis mqone
wylis raodenoba. moZraobis raodenobis momenti 0 RerZis mimarT t drois
ganmavlobaSi wylis muSa TvalSi Sesvlis adgilisTvis iqneba:
111 cosαcrtgγQ ⋅⋅⋅ (4.6)
xolo gamosvlis adgilisaTvis:
222 cosαcrtgγQ ⋅⋅⋅− (4.7)
niSani “_“ imis gamoa, rom es ukanaskneli gamosaxuleba danakargs warmoadgens.
Tu turbinaze moqmedi Zalebis moments misi 0 RerZis mimarT aRvniSnavT M _iT, maSin
momentebis kanonis Tanaxmad:
MtcosαcrgγQtcosαcr
gγQ
dtd
222111 =⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛⋅⋅⋅−⋅⋅⋅ (4.8)
vinaidan ganvixilavT damyarebul moZraobas, amitom gveqneba,
McosαcrgγQcosαcr
gγQ
222111 =⋅⋅−⋅⋅⋅ (4.9)
cnobilia, rom simZlavre warmoadgens momentisa da kuTxuri siCqaris namravls.
ganxiluli SemTxvevisaTvis mxedvelobaSi miiReba mxolod hidravlikuri danakargebi
25
turbinaSi. Tu turbinis hidravlikur margi qmedebis koeficients ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛ −=
HhH
η tdan,
h
aRvniSnavT hη -iT, maSin Sesabamisi simZlavre tolia:
h
γQHηN = (4.10)
radganac MωN = , miviRebT:
ω
γQHηωNM h== (4.11)
e.i.
ω
γQHηcosαcr
gγQcosαcr
gγQ
222111h=⋅⋅−⋅⋅⋅ (4.12)
gamartivebis Semdeg gantoleba ase gamoisaxeba:
222111 cosαcrωcosαcrωgHη ⋅⋅⋅−⋅⋅⋅=h
(4.13)
1ωr aris wriuli siCqare muSa Tvlis Sesvlis diametrze e.i 11 uωr =
analogiurad 22 uωr = . sabolood gveqneba:
222111 cosαcucosαcugHη ⋅⋅−⋅⋅=h
(4.14)
es aris hidroturbinis muSaobis ZiriTadi gantoleba anu eileris gantoleba.
rogorc am gantolebidan Cans, h
η rom maqsimaluri iyos, aucilebelia muSa
Tvlidan wyali gamovides wriuli siCqaris mimarTulebis perpendikularulad
( )o902 =α . turbinis muSa Tvlidan wylis amgvar gamosvlas normaluri ewodeba (Tumca
am Teoriul gaTvlebs eqsperimenti ar adasturebs). eileris gantoleba am SemTxvevaSi
martivdeba da miiRebs Semdeg saxes:
111 cosαcugHη ⋅⋅=h.
(4.15)
26
eileris gantoleba SeiZleba Caiweros aseTi saxiT [5]
2g
ww2g
uu2g
ccHη21
22
22
21
22
21 −+−+−=
h. (4.16)
am gantolebiT aixsneba muSa Tvlis formasa da turbinis dawnevas Soris
kavSiri. RerZul turbinaSi 21 uu = da h.
ηH ganisazRvreba mxolod absoluturi da
fardobiTi siCqareebiT, romlebic ar SeiZleba iyos Zalian didi, vinaidan am
SemTxvevaSi gaizrdeba danakargebi. es iwvevs swored RerZuli turbinebis gamoyenebis
SezRudvas dawnevis mixedviT. H _is zrdis kvalobaze gadadian diagonaluri da
radialur-RerZuli (frensisis) turbinebis gamoyenebaze sadac 21 uu ≠ da amasTan rac
metia H , miT ufro izrdeba am faqtoris roli. amiT aixsneba isic, rom
maRaldawnevian turbinebisaTvis izrdeba turbinis Sesasvleli diametris 1D -is
fardoba mis gamosasvlel 2D diametrTan.
Cven ganvixileT SemTxveva, roca turbinaSi wyali Sedioda misi frTebis sawyisi
elementebis mxebis mimarTulebiT. amgvar Sesvlas turbinis muSa TvalSi wylis
daurtymelad Sesvla ewodeba. es piroba rom davicvaT, saWiroa mimmarTveli aparatis
imgvari gaReba, rom brunTa ricxvi iseTi iyos, raTa fardobiTi siCqare mimarTuli iyos
misi frTis sawyisi elementis gaswvriv. rogorc nax. 5-dan Cans, 111 w u,c da siCqareebi
qmnian samkuTxeds, romelsac siCqareebis samkuTxedi ewodeba. am samkuTxedidan,
sinusebis Teoremis Tanaxmad:
)βsin(α
usinαw
sinβc
11
1
1
1
1
1
+== (4.17)
es aris turbinis muSa TvalSi wylis daurtymelad Sesvlis gantoleba.
4.3. hidroturbinebis klasifikacia
msoflioSi mravali hidroeleqtrosadguri muSaobs sxvadasxva dawneviT da
wylis xarjiT. mocemul pirobebSi wylis energiis maqsimaluri efeqturobiT gamoyeneba
moiTxovs garkveuli sistemis turbinis dayenebas.
27
turbinis muSa Tvlis zonaSi wylis nakadis moZraobis xasiaTis mixedviT
miRebulia turbinebis dayofa or did klasad:
reaqtiuli turbinebi, romelTa gamdinare traqtSi nakadi dawneviTia da muSa
Tvals SeuZlia ganaxorcielos wylis energiis samive komponentis: dawnevis energiis
ρgp, potencialuri energiis z da kinetikuri energiis
g2c2
gardaqmna.
aqtiuri turbinebi, romlebSiac nakadi muSa Tvalis zonaSi udawneoa. aseTi
turbinebis muSa Tvali gamoiyenebs mxolod wylis kinetikur energias g2
c2
.
Tanamedrove hidroenergetikaSi farTod gamoiyeneba turbinebis ZiriTadad oTxi
saxeoba (sistema). TiToeul maTgans gaaCnia Tavisi gamoyenebis are dawnevebis mixedviT,
rac naCvenebia nax.6-ze.
RerZuli turbinebi _ propeleruli da mbrunavfrTiani (kaplanis), gamoiyeneba
SedarebiT mcire dawnevebisas _ 80÷ 100 metramde.
diagonaluri turbinebi gaTvaliswinebulia dawnevis diapazonisaTvis 40÷220
metramde.
radialur-RerZuli (frensisis) turbinebi gamoiyeneba dawnevisaTvis 30÷700
metrian intervalSi.
es samive tipis turbina miekuTvneba reaqtiul turbinebs.
aqtiuri turbinebi (CamCiani, anu peltonis) gamoiyeneba dawnevis diapazonSi
300÷ 1700 m-mde da zemoT.
28
nax. 6-dan Cans, rom turbinebis gamoyenebis areebi kveTs erTmaneTs. am
SemTxvevebSi ama Tu im turbinebis SerCevis sakiTxi gadawydeba teqnikur-ekonomikuri
gaangariSebis safuZvelze.
nax. 6. hidroturbinebis gamoyenebis diapazoni.
dawneva, m
turbinis tipi
reaqtiuli aqtiuri
RerZuli
(propeleruli
da kaplanis)
diagonaluri
radialur-
RerZuli
(frensisis)
aqtiuri anu
peltonis
1
2
34
6810
20
3040
6080
100
200
300400
600800
1000
2000
29
4.4. hidroturbinebis konstruqciuli sqemebi
4.4.1. aqtiuri hidroturbinebis moqmedebis sqemebi
CamCiani (peltonis) turbina (nax. 7) ZiriTadad Sedgeba mimmarTveli aparatisa 1
da muSa Tvlisagan 2. mimmarTvel aparats, romelic wyals aZlevs saWiro mimarTulebas,
xSirad saqSensac uwodeben. igi Seicavs nemsas. ukanasknelis gadaadgileba iwvevs wylis
xarjis cvlilebas, riTac SesaZlebeli gaxdeba turbinis xarjis regulireba. turbinis
muSa Tvali Sedgeba wreze Tanabrad ganlagebuli CamCebisagan. TiToeuli CamCa Sedgeba
ori erTnairi naxevarCamCisagan, romlebic erTmaneTTan isea SeerTebuli, rom SeerTebis
adgili CamCis simetriis RerZad gadaiqceva da dana miiReba. saqSenidan gamosuli
wriuli kveTis Wavli am daniT or Tanabar nawilad ipoba da Semdeg gars Semoedineba
CamCis naxevrebs. CamCaSi maqsimaluri efeqtiT Wavlis SesvlisaTvis CamCebis gare nawili
amoWrilia. wyali SenobaSi rom ar Sevides, turbinis muSa Tvali 3 garsacmSia
moqceuli. rogorc yvela manqanas, turbinasac aqvs lilvi da sakisrebi.
nax. 7. CamCiani (peltonis) turbinis sqema: 1 – saqSeni (mimmarTveli
aparati); 2 – muSa Tvali; 3 – garsacmi.
12
3
2
30
unda aRiniSnos, rom aqtiuri turbinis zomebs ZiriTadad saqSenebis raodenoba
gansazRvravs. rac metia maTi ricxvi, miT ufro maRalia turbinis muSa Tvlis brunvis
sixSire da miT naklebia turbinis zomebi.
SedarebiT naklebad aris gavrcelebuli aqtiuri turbinis meore saxeoba, e.w.
`bankis~ (avtoris gvari) turbina (nax. 8). am turbinis Tavisebureba is aris, rom
mimmarTveli aparatidan 1 gamosuli wyali Sedis muSa Tvlis frTebze 2 da moZraobs
periferiidan centrisaken, Semdeg muSa Tvlis SigniT Tavisufal areSi, xelmeored
Sedis muSa Tvlis frTebze da moZraobs centridan periferiisaken, e.i. wyali orjer
gadakveTs frTebs da mas orjeradi moqmedebis turbina ewodeba. am turbinis Rirsebaa
misi martivi konstruqcia, xolo nakli – igi SeiZleba mxolod mcire simZlavrisa
damzaddes (daaxloebiT 500kvt-mde).
nax. 8. orjeradi moqmedebis (`bankis~) turbina: 1 – mimmarTveli aparati;
2 – muSa Tvalis frTa.
1
2
31
Cvens mier zemoT ganxiluli aqtiuri turbinebi miekuTvnebian e.w.
horizontalur aqtiur turbinebs maTi lilvis orientaciis mixedviT. aqtiuri
(peltonis) horizontaluri turbinebi gamoiyeneba 5 mgvt simZlavremde, xolo roca
simZlavre metia 5 mgvt-ze, maSin gamoiyeneba vertikalur lilviani turbinebi.
horizontalur turbinebSi gamoiyeneba erT an or saqSeniani sqemebi, xolo vertikalur
turbinebSi ki SesaZlebelia saqSenebis ricxvis gazrda 6-mde. horizontalur turbinaSi
SeiZleba erT lilvze erTi an ori muSa Tvlis dayeneba, xolo vertikalur
turbinebSi, rogorc wesi, erTi muSa Tvali gamoiyeneba, Tumca SesaZlebelia ori muSa
Tvlis gamoyenebac.
4.4.2. reaqtiuli hidroturbinebis moqmedebis sqemebi
reaqtiuli turbinebis ZiriTadi nawilebia: spiraluri kamera, mimmarTveli
aparati, muSa Tvali, gamwovi mili. spiraluri kameris daniSnulebaa miawodos wyali
mimmarTveli aparatis mTel perimetrze. mimmarTveli aparatis daniSnulebaa turbinis
muSa TvalSi garkveuli mimarTulebiT Seiyvanis saWiro raodenobis wyali. igi Sedgeba
wris irgvliv ganlagebuli niCbebisagan, romelTac garsSemodenili forma aqvT da
SeuZliaTATavianTi RerZis garSemo Semobruneba, rac wylis xarjis Secvlis saSualebas
iZleva. mimmarTveli aparatidan wyali Sedis turbinis muSa TvalSi, romelic wylis
energias turbinis muSa Tvalis brunvis meqanikur energiad gardaqmnis. muSa Tvlidan
wyali gadadis gamwov milSi, aqedan ki mcire siCqariT Cadis qveda biefSi.
reaqtiuli klasis hidroturbinebidan yvelaze ufro efeqturad miCneulia:
1. radialur-RerZuli (nax. 9)
2. propeleruli (nax. 10)
3. mbrunavfrTiani (nax.11)
4. diagonaluri (nax. 12)
32
nax. 9. radialur-RerZuli (frensisis) turbinis moqmedebis sqema: 1 –
mimmarTveli aparati; 2 – muSa Tvali; 3 – lilvi; 4 – gamwovi mili;
5 _ spiraluri kamera.
5
5
1
4
12
3
33
nax. 10. propeleruli turbinis moqmedebis sqema:
1 _ mimmarTveli aparati; 2 –milisi; 3 – muSa Tvalis frTa;
4 – gamwovi mili; 5 _ spiraluri kamera.
4
2
1
3
5
5
34
nax. 11. mbrunavfrTiani (kaplanis) turbinis moqmedebis sqema:
1 _ mimmarTveli aparatis niCbebi; 2 _ muSa Tvali;
3 _ muSa Tvalis frTa; 4 – gamwovi mili.
3
1
2
4
35
mimmarTveli aparatis konusurad ganlageba diagonalur turbinebSi amcirebs
turbinis gabaritebs. turbinis muSa Tvals aqvs daxrilad ganlagebuli frTebi,
romlebsac TavianTi RerZis irgvliv mobrunebis saSualeba gaaCniaT. turbinis danarCeni
nawilebi ki mbrunavfrTiani turbinis msgavsia.
nax.12. diagonaluri turbinis moqmedebis sqema: 1 – radialuri mimmarTveli
aparati; 2 – konusuri mimmarTveli aparati; 3 – muSa Tvali.
LI LII<LI
1 23
DI
D
36
4.5. hidroagregati
saSualo an didi simZlavris Tanamedrove hidroagregati warmoadgens uSualod
erTmaneTTan SeerTebul manqanas, romelTaganac erTi aris hidroturbina, meore –
samfaza cvladi denis generatori (hidrogeneratori). misi ZiriTadi parametrebia:
simZlavre, nominaluri Zabva, simZlavris koeficienti, brunTa ricxvi, sixSire, margi
qmedebis koeficienti da mqnevara momenti.
generatoris aqtiuri (namdvili) simZlavre tolia:
NηP ⋅= g (4.18)
N aris turbinis simZlavre, kvt; gη _generatoris m.q.k. winaswari
gamoTvlebisaTvis didi simZlavris generatorebisTvis 97.0η =g , saSualo simZlavris
generetorebisaTvis 96.0η =g . generatoris zomebi damokidebulia mis srul
(warmosaxviT) simZlavreze, romelic tolia:
ϕ
=cos
PS (4.19)
ϕcos aris simZlavris koeficienti. simZlavris koeficientis nominaluri sidide
aris 0.8.
sixSire tolia:
60pnf = (4.20)
p aris generatoris wyvil polusTa ricxvi;
n _brunTa ricxvi wuTSi
Tu miviRebT 50f = herc-s, maSin generatoris sinqronuli brunTa ricxvi
iqneba:
p
3000n = (4.21)
hidrogeneratoris sinqronuli brunTa ricxvis mniSvnelobebi mocemulia
cxrilSi 4.1
37
cxrili4.1
wyvili
polusebis
ricxvi,
p
sinqronuli
brunTa ricxvi,
n br/wT
wyvili
polusebis
ricxvi,
p
sinqronuli
brunTa ricxvi,
n br/wT
wyvili
polusebis
ricxvi,
p
sinqron
uli
brunTa
ricxvi,
n
br/wT
2 1500 14 214.3 33 90.9
3 1000 15 200 34 88.2
4 750 16 187.5 35 85.7
5 600 18 166.7 36 83.8
6 500 20 150 38 78.9
7 428.6 22 136.4 39 76.9
8 375 24 125 40 75
9 333.33 26 115.4 42 71.4
10 300 28 107.1 44 68.2
12 250 30 100 45 66.7
13 230.8 32 93.8
rac Seexeba generatoris nominalur Zabvas, igi misi simZlavris mixedviT
ganisazRvreba:
6,3 kilovolti (kv), roca 20P < mvt;
10,5 kilovolti (kv), roca 04P02 << mvt;
13,8 kilovolti (kv), roca 125P40 << mvt;
15,75 kilovolti (kv), roca 125P > mvt.
winaswari gamoTvlebisaTvis hidrogeneratoris mqnevara momentis sidide SeiZleba
gamovTvaloT formuliT:
2
tm , n
SkGD 22 ⋅= (4.22)
sadac n aris generatoris sinqronuli brunTa ricxvi wuTSi;
38
S _generatoris sruli simZlavre, kva (kilovoltamperi)
k _koeficienti; k =1800-s, Tu >n 214 br/wT; da k =2700 Tu <n 214
br/wT.
Tu hidrogeneratoris zomebi cnobilia, maSin:
,l3DGD t4i
2 = tm2 (4.23)
sadac iD aris generatoris statoris Siga diametri, m;
tl _generatoris aqtiuri foladis sigrZe, m.
hidrogeneratori Sedgeba uZravi statorisagan da moZravi rotorisagan.
arsebobs e.w. dakidebuli da qolgisebri tipis hidrogeneratorebi. pirvel
maTganSi saqusle moTavsebulia rotoris zemoT, meoreSi ki rotoris qvemoT, rac
amcirebs hidrogeneratoris wonas da mis Rirebulebas.
roca fardoba 7lD
t
i > , SesaZlebelia qolgisebri tipis hidrogeneratoris
gamoyeneba.
39
Tavi 5. hidroturbinebis modelirebis safuZvlebi
5.1. zogadi cnobebi
vinaidan, hidroturbinebis gaangariSebebis hidrodinamikuri Teoria ar iZleva
zust Sedegebs, amitom am gamoTvlebis Sedegad mzaddeba turbinis modeli da igi
icdeba laboratoriul stendebze. am gamocdis Sedegebs iTvaliswineben modelis
daxvewis dros, rac saSualebas iZleva SeirCes misi optimaluri parametrebi. garda
amisa, turbinis modeluri gamocda warmoadgens erTaderT saSualebas naturuli
turbinis parametrebis dasadgenad turbinis muSaobis sxvadasxva reJimis dros.
5.2. modelirebis da msgavsebis safuZvlebi
turbinebis modelirebis dros daculi unda iyos: 1. geometriuli 2.
kinematikuri da 3. dinamikuri msgavsebis pirobebi [4].
geometriuli msgavsebis piroba moiTxovs naturisa da modelis turbinebis
gamdinare nawilebis zomebis proporciulobas, rac niSnavs, rom modelis spiraluri
kameris, mimmarTveli aparatis, muSa Tvlisa da gamwovi milis konfiguracia naturis
turbinis imave nawilebis zusti analogi unda iyos, magram xSirad marto muSa Tvlebis
msgavsebas icaven da sxva elementebis aramsgavsebas saTanado SesworebiT asaxaven.
kinematikuri msgavsebis piroba moiTxovs, rom nakadebi naturisa da modelis
turbinebSi iyos msgavsi, e.i. orive turbinaSi siCqareebis mimarTuleba unda iyos
erTnairi, maTi sidideebi ki erTmaneTis proporciuli, rac imas niSnavs rom orive
turbinisaTvis siCqareTa samkuTxedebi rogorc muSa TvalSi Sesvlisas, aseve
gamosvlisas unda iyos msgavsi. muSaobis amgvar reJims izogonaluri ewodeba.
dinamikuri msgavsebis piroba moiTxovs nakadebis dinamikur msgavsebas, rac
niSnavs reinoldsis ricxvis Re tolobas orive nakadisaTvis. sinamdvileSi am pirobis
dacva ar xerxdeba, magram mravali cdis mixedviT, avtomodelur zonaSi, ( )510Re >
40
romelSic xSirad naturisa da modelis turbinebi muSaoben, reinoldsis ricxvebis
gansxvaveba ar axdens mniSvnelovan gavlenas nakadis moZraobis saxeze.
geometriulad msgavsi ori turbinis Sesabamisi zomebis fardoba mudmivi unda
iyos. amitom, sakmarisia miviRoT romelime damaxasiaTebeli zomis fardoba, raTa
davadginoT meore turbinis yvela danarCeni zoma, Tu cnobilia pirveli turbinis
zomebi. damaxasiaTebel zomad miRebulia muSa Tvalis diametri _ D1. e.i. unda
vicodeT meore turbinis muSa Tvlis diametri da pirveli turbinis yvela zoma.
5.3. ori geometriulad msgavsi hidroturbinis brunTa ricxvebs,
wylis xarjebsa da simZlavreebs Soris kavSiri maTi
muSaobis izogonalur reJimSi
msgavsebis formulebis gamosayvanad ganvixiloT siCqareebis samkuTxedi nakadis
muSa TvalSi Sesvlis dros (nax. 13) [4]. davweroT muSa TvalSi wylis daurtymelad
Sesvlis piroba:
)βsin(α
usinαw
sinβc
11
1
1
1
1
1
+== . (5.1)
aqedan ganvsazRvroT 1c siCqare 1u siCqaris saSualebiT:
)sin(
sinuc
11
111 β+α
β= (5.2)
Tu SevitanT 1c -s mniSvnelobas turbinis muSaobis ZiriTad gantolebaSi nakadis
normaluri gamosvlisaTvis
41
nax. 13. siCqaris samkuTxedi muSa TvalSi wylis Sesvlis dros.
111 cosαcugHη ⋅⋅=h , (5.3)
miviRebT
( )11
1121
βαsincosαsinβugHη+
=h , (5.4)
saidanac
( )
11
111 cosαsinβ
βαsinHgηu
⋅+
⋅⋅= h (5.5)
D1=2r1
0
w1
u1
c1α1
β1
42
turbinis mimmarTveli aparatis gaRebis sididis garkveuli mniSvnelobisaTvis
gamosaxuleba
( )
11
11
cosαsinββαsin +
(5.6)
mudmivia. Tu mxedvelobaSi miviRebT am garemoebas da SemoviRebT aRniSvnas, rom
( )
11
11u cosαsinβ
βαsingk
⋅+
⋅= , (5.7)
gveqneba
Hηku u1 ⋅= h (5.8)
axla, Tu turbinis muSaobis ZiriTad gantolebaSi 1u siCqaris magier CavsvamT
mis mniSvnelobas gamosaxuls 1c -iT wylis daurtymelad Sesvlis pirobidan, miviRebT:
1
11121
sinβ)cosαβsin(αcgHη +=h , (5.9)
analogiurad aRvniSnoT:
111
1c cosα)βsin(
singk
⋅+αβ
⋅= , (5.10)
maSin
Hηkc c1 ⋅= h (5.11)
dabolos, Tu wylis daurtymelad Sesvlis pirobidan 1u da 1c siCqareebs
gamovsaxavT 1w -iT, anu
( )
1
1111 sinα
βαsinwu
+⋅= ;
1
111 sinα
sinβwc
⋅= (5.12)
43
da maT mniSvnelobebs CavsvamT turbinis muSaobis ZiriTad gantolebaSi, maSin
12
111121
αsincosα)sinββsin(αwgHη +
=h . (5.13)
Tu aRvniSnavT
( ) 1111
12
w cossinsinsingk
αββ+αα
= , (5.14)
gveqneba
Hηkw w1 ⋅= h ,
amrigad, turbinis muSa TvalSi wylis Sesvlis siCqareebisaTvis miviReT
formulebi
Hηkc c1 ⋅= h ;
Hηku u1 ⋅= h ; (5.15)
Hηkw w1 ⋅= h ,
sadac wuc k,k,k mudmivi koeficientebia turbinis mimmarTveli aparatis gaRebis
sididis garkveuli mniSvnelobisaTvis. analogiuri gamosaxulebebi miiReba muSa
Tvalidan wylis gamosvlis siCqareebisTvisac.
miRebuli formulebis mixedviT, muSa TvalSi wylis Sesvlisa da gamosvlis
siCqareebi damokidebulia dawnevasa da hidravlikur m.q.k.-ze. amasTan, unda aRiniSnos,
rom dawnevis cvalebadobasTan erTad siCqareebi icvleba, magram hidravlikuri m.q.k.
TiTqmis ucvleli rCeba, amitom SegviZlia davweroT:
Hkc c= ;
44
Hku u= ; (5.16)
Hkw w= ,
sadac h.
η -is mniSvneloba Sedis wuc k,k,k mniSvnelobebSi. maSasadame, Tu
mocemulia turbina nQ,H, da N parametrebiT da saWiroa misi 1H dawnevaze
dayeneba, maSin imisaTvis, rom m.q.k. isev maRali darCes, parametrebi, Sesabamisad, unda
Seicvalos 11 n,Q da 1N mniSvnelobebiT. maTi dadgena xdeba Semdegnairad:
Tu turbinis muSa Tvalis Sesvlis diametri 1D -ia, maSin H dawnevis dros misi
wriuli siCqare iqneba:
60
nπDHku 1u == , (5.17)
xolo 1H dawnevis dros
60
nπDHku 111u1 == . (5.18)
Tu am gantolebebs gavyofT erTmaneTze, miviRebT:
HH
nn 11 = . (5.19)
muSa TvalSi H dawnevisas Semavali wylis xarji iqneba:
1c011101 sinα HkbπDsinαcbπDQ == , (5.20)
sadac 0b aris mimmarTveli aparatis simaRle (nax. 14).
Tu dawneva 1H mniSvnelobamde Seicvala, maSin saTanado xarji iqneba:
11c011 sinα HkbπDQ = . (5.21)
45
1Q xarjis mniSvnelobis Q -s mniSvnelobaze gayofis Semdeg miviRebT:
HH
QQ 11 = . (5.22)
H dawnevis dros turbinis simZlavre
9.81QHη102γQHηN == . (5.23)
1H dawnevisas
ηH9.81Q102
ηHγQN 11
111 == . (5.24)
gavyoT 1N N -ze da miviRebT (viTvaliswinebT QQ1
fardobas):
HHHH
NN 111 = (5.25)
simZlavreebis fardobis amsaxveli formula naklebad zustia, vinaidan dawnevis
cvlilebisas Cven miviReT erTi da igive sruli m.q.k., Tumca am ukanasknelis
Semadgeneli meqanikuri da moculobiTi m.q.k. mcirediT mainc icvleba siCqareTa
cvalebadobis dros.
46
nax. 14. muSa Tvali da misi xarji.
axla ganvixiloT SemTxveva, rodesac sxvadasxva sididis ori msgavsi turbina
muSaobs erTsa da imave dawnevaze. am SemTxvevaSi ufro did turbinaSi hidravlikuri
danakargebi naklebi iqneba, rac gavlenas axdens srul m.q.k.-ze. amitom, sizustis
D1
b 0
u1
α1c1
w1
47
dasacavad zemoTmoyvanil siCqaris formulebSi gasaTvaliswinebelia hidravlikuri m.q.k.-
s gavlena. rac Seexeba meqanikur da moculobiT m.q.k. isini mcired icvlebian da
SeiZleba es cvlileba mxedvelobaSi ar miviRoT.
davuSvaT, rom erTi turbina aris modelis m 1mmmm
D , ,N ,n ,Q ,H η parametrebiT,
meore – naturis 1Dη,N,n,Q,H, parametrebiT. modelis turbinisaTvis wriuli siCqare
60
nπDHηku u
m1m
h.mm=⋅= , (5.26)
naturis turbinisaTvis ki _
60
nπDHηku u
1
h =⋅= . (5.27)
Tu bolo tolobas gavyofT winaze, miviRebT:
hm
h1m
m ηη
DD
nn
1
= . (5.28)
xarjis sidide modelisaTvis iqneba:
1sinαcbπDQm10m1mm = . (5.29)
Sesabamisad naturisaTvis:
1101 sinαcbπDQ = . (5.30)
0b mimmarTveli aparatis simaRle sxvadasxva tipis turbinisaTvis sxvadasxvaa da
muSa Tvalis diametriT gamoisaxeba. amitom 1mm
kDb0 = , 10 kDb = , sadac k koeficienti
TiToeuli tipis turbinisaTvis mudmivia. Tu gaviTvaliswinebT am garemoebas da
agreTve:
48
Hηkc c ⋅=h.m1m
; Hηkc c1 ⋅=h
, (5.31)
miviRebT
1c sinα HkπkDQ ⋅η=hm
2
1mm, (5.32)
1c21 sinα HkπkDQ ⋅η= h ; (5.33)
bolo gantolebis gayofiT winaze miviRebT:
h.m
h
2
1mmηη
DD
QQ 2
1= . (5.34)
modelis turbinis simZlavre:
102
HηγQN mm
m= , (5.35)
naturis turbinis simZlavre:
102γQHηN = , (5.36)
Tu N -s gavyofT mN -ze da gaviTvaliswinebT
mQQ
-s mniSvnelobas, miviRebT:
h.m
h
mmm ηη
ηη
DD
NN
21
21 ⋅= . (5.37)
axla ganvixiloT SemTxveva, rodesac ori msgavsi gansxvavebuli sididis turbina
muSaobs sxvadasxva dawnevaze, rac damaxasiaTebelia praqtikisaTvis.
davuSvaT modelis turbinis parametrebia 1mmmmm
D,N ,n ,Q ,H ;
49
naturis turbinis parametrebia _ 1D N, n, Q, H, .
davweroT wriuli siCqaris formulebi modelisa da naturisaTvis
60
nπDHηku u
m1m
mh.mm=⋅= ; (5.38)
60
nπDHηku u
1=⋅=h
. (5.39)
bolo gantoleba gavyoT winaze, miviRebT:
h.m
h
m
1m
mh.m
hm
mηη
HH
DD
HηHη
DD
nn
11
⋅⋅== 1. (5.40)
xarjis mniSvneloba, Sesabamisad, modelisa da naturisaTvis
mh.m
2
1mmHkπkDQ c η= ; (5.41)
HkπkDQ c21 t.h
η= . (5.42)
Tu am bolo gantolebas gavyofT winaze, miviRebT:
h.m
h
m1mmh.m
h
2
1mmηη
HH
DD
HηHη
DD
QQ 2
121 ⋅⋅=⋅=
2. (5.43)
simZlavreebis fardoba tolia:
mmmmηHQηHQ
NN
⋅⋅⋅⋅= . (5.44)
Tu gaviTvaliswinebT
mQQ
-s, maSin miviRebT:
h.m
h
.mmm
2
1mmηη
ηη
HH
HH
DD
NN 2
1 ⋅⋅⋅⋅= (5.45)
50
unda aRiniSnos, rom gansxvavebuli sididis turbinis m.q.k. sxvadasxva
mniSvnelobisaa, rac arTulebs formulas da gaangariSebebs. amitom, dasaSvebia am
formulebSi m.q.k. cvalebadobis ugulebelyofa da samagierod Sesworeba SevitanoT
naturis turbinebis sruli m.q.k. mniSvnelobaSi misi zomis Sesabamisad.
5.4. hidroturbinis dayvanili parametrebi
zemoT miRebuli formulebis gamoyeneba rTulia. garda amisa, miRebuli formu-
lebiT Znelia erTi tipis turbinis gamtarunarianobis Sedareba meoris
gamtarunarianobasTan, amitom miRebulia, rom gamoTvlebis dros modelis muSa Tvalis
diametri CaiTvalos 1.0 m-is tolad, romelic muSaobs 1.0 m dawnevis qveS. am modelze
miRebuli brunTa ricxvi, wylis xarji da simZlavre aRiniSneba: /1
/1
/1 N,Q,n . maT
Sesabamisad ewodeba dayvanili brunTa ricxvi, dayvanili xarji da dayvanili simZlavre.
amrigad, Tu davuSvebT, rom wina formulebSi 1D =1m m; 1H =m m, maSin gveqneba
/1
/1
/1 NN;QQ;nn === mmm anu:
;H
nDn 1/
1 = (5.46)
;HD
QQ21
/1 = (5.47)
HHD
NN21
/1 = , (5.48)
an
( ) 1H η,Q9.81N /I
/I m kvt =⋅⋅= (5.49)
da
cx.Z η,Q13.34ηQ1.369.81N /I
/I
/I ⋅⋅=⋅⋅⋅= (5.50)
51
es formulebi ar iTvaliswinebs im garemoebas, rom modelisa da naturis
turbinebs aqvs sxvadasxva sididis m.q.k.-bi.
magaliTi 2.
D1m=0,3m muSa Tvalis diametris mqone modeluri turbinis gamocdam Hm=3,5 m
dawnevaze aCvena, rom muSaobis optimalur reJims udidesi m.q.k.-T Seesabameba
n m.opt.=430 br/wT, Q m.opt.=0,15 m3/wm. gamovTvaloT imave tipis naturis turbinis
brunTa ricxvi nopt, xarji Qopt da simZlavre Nopt, romlis muSa Tvalis
diametri D1 =5,0 m, xolo dawneva H=90,0 m.
amoxsna.
CavTvaloT, rom modeluri da naturis turbinebis hidravlikuri m.q.k. tolia,
e.i. hh.m η=η . maSin naturis turbinis optimaluri brunTa ricxvi ganisazRvreba
gamosaxulebidan (5.40):
br/wT 1
m1.m
1
optm. m.opt31
5.390
0.53.0430
HH
DD
nn =⋅==
xolo optimaluri xarji ki (5.43)-dan:
/wmm 2113
m1.m
1
opt mopt=⎟
⎠⎞
⎜⎝⎛=⎟⎟
⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛=
5.390
3.00.515.0
HH
DD
QQ22
naturis turbinis simZlavre ganisazRvreba damokidebulebiT:
η⋅⋅⋅= HQ81.9Nopt. ,
sadac η_m.q.k.-s mniSvneloba Seesabameba turbinis muSaobis optimalur
reJims ηopt.=93_95%. miviRoT ηopt.=0,93 maSin:
kvt 173250=⋅⋅⋅= 93,09021181,9N .
52
magaliTi 3.
wina magaliTis monacemebis mixedviT ganvsazRvroT modeluri turbinis dayvanili
parametrebi misi muSaobis optimaluri reJimisaTvis.
amoxsna.
optimaluri dayvanili brunTa ricxvi (5.46)-is Tanaxmad tolia:
br/wT 69
m
1.mopt m/
Iopt=⋅=
⋅=
5,33,0430
H
Dnn .
dayvanili xarjis optimaluri sidide (5.47)-is Tanaxmad iqneba:P
l/wm. 890/wmm 03
m1.m
m.opt/
Iopt==
⋅=
⋅= 89,
5.33.015.0
HD
22
5.5. hidroturbinis swrafmavlobis koeficienti
turbinebis sistemisa da tipis dasaxasiaTeblad, agreTve sxvadasxva turbinis
erTmaneTTan Sesadareblad SemoRebulia e.w. swrafmavlobis koeficienti.
turbinis swrafmavlobis koeficienti warmoadgens misi iseTi geometriulad
msgavsi turbinis brunTa ricxvs, romelic 1.0 m dawnevis dros Tavis lilvze
anviTarebs 1.0 cxenis Zalis (1cx.Z=75kgZm/wm=0,736kvt) tol simZlavres.
swrafmavlobis koeficienti aRiniSneba sn -iT da gamoisaxeba formuliT:
4s HH
Nnn = (5.51)
53
am formulaSi Nn, da H warmoadgens Sesabamisad im turbinis brunTa ricxvs
(br/wT), simZlavres gamosaxuls cx.Z-Si da dawnevas metrobiT, romlis swrafmavlobis
gansazRvrac gvsurs.
CamCiani turbinebisaTvis 807,2n s ÷= br/wT, ormagi moqmedebis (`bankis~) turbi-
nebisaTvis 20010n s ÷= br/wT.
radialur-RerZuli (frensisis) turbinebisaTvis swrafmavlobis koeficienti
icvleba did diapazonSi 45070n s ÷= br/wT. amis gamo pirobiTad miRebulia maTi
dayofa Semdegnairad:
cxrili. 5.1
nelmavali turbina 15070n s ÷= br/wT
normaluri turbina 250150n s ÷= br/wT
swrafmavali turbina 450250n s ÷= br/wT
mbrunavfrTiani (kaplanis) da propeleruli tipis turbinebisaTvis
1200300n s ÷= br/wT, diagonaluri turbinisa ki _ 350200n s ÷= br/wT.
rac ufro maRalia sn , miT ufro kompaqturia da naklebi Rirebulebisaa
hidroturbina. ekonomikuri TvalsazrisiT mizanSewonilia didi sn -is mqone turbinis
dayeneba dabal dawnevaze, xolo mcire sn -is mqone turbinisa_maRal dawnevaze.
hidroturbinis swrafmavlobis koeficienti sn gamovsaxoT dayvanili brunTa
ricxvisa da xarjis saSualebiT: cnobilia, rom 4s HH
Nnn = ,
sadac N_simZlavrea gamosaxuli cx.Z-Si.
(5.46)-dan ,D
Hnn
1
/1= (5.52)
(5.48)-dan HHDNN 21
/1 ⋅= , (5.53)
(5.50)-dan /1N -is mniSvnelobis gaTvaliswinebiT (5.53) miiRebs Semdeg saxes
54
;HHDQ34.13N 21
/1 ⋅⋅η⋅⋅= (5.54)
sn -is gamosaxulebaSi (3.54)-is da (3.57)-is CasmiT miviRebT:
ηQ3.65nn /1
/1s = . (5.55)
aqedan Cans, rom rac metia dayvanili xarji da dayvanili brunTa ricxvi, miT
metia sn . swrafmavlobis koeficientis zrdasTan erTad muSa Tvalis zomebi mcirdeba
da piriqiT. amitom, dasaproeqtebeli turbinisaTvis mcire gabaritebis misaRebad
mocemuli simZlavrisa da dawnevis pirobebSi, sasurvelia ufro maRali swrafmavlobis
koeficientis mqone turbinis SerCeva.
maRali swrafmavlobis misaRwevad aucilebelia maRali m.q.k.-s, dayvanili xarjis
da dayvanili brunTa ricxvis arseboba. vinaidan m.q.k.-s gaaCnia bunebrivi zRvari _ 1.0
da masTan sakmaod miaxloebulia Tanamedrove hidroturbinebis m.q.k., amitom
praqtikulad ori gza rCeba hidroturbinebis srulyofisaTvis: 1) dayvanili xarjis
gazrda; 2) dayvanili brunTa ricxvis gazrda.
swrafmavlobis koeficientis gazrda ufro xelsayrelia dayvanili xarjis
momatebiT da ara brunTa ricxvis gazrdiT, vinaidan erTi da igive sn -is mqone
sxvadasxva seriis ori turbinisaTvis, ufro mcire zomis is iqneba, romelic ufro
maRali dayvanili xarjiT xasiaTdeba, xolo maTi brunTa ricxvebi identuri iqneba.
55
5.6. ori geometriulad msgavsi hidroturbinis
margi qmedebis koeficienti
ganvixiloT izogonaluri reJimiT momuSave ori msgavsi turbina. pirvelis
parametrebia mmm 1D,,H η , meoris _ 1D ,η H, . davuSvaT, orive turbina muSaobs erTnair
dawnevaze HH =m .
turbinaSi ZiriTadia hidravlikuri danakargebi, amitom ganvixiloT mxolod
isini. turbinaSi hidravlikuri danakargebis Teoriulad dadgena Zalian Znelia, amitom
sakiTxis gasamartiveblad varaudoben, rom mimmarTveli aparatis niCabTaSorisi da muSa
Tvalis frTaTaSorisi Rarebi warmoadgens swor milsadens; amasTan, danakargebs
angariSoben darsis formuliT turbulenturi moZraobisTvis.
hidravlikuri danakargebi modelsa da naturaSi, Sesabamisad, toli iqneba:
2gc
RL
λh2
m
m
m
mm = ; 2gc
RLλh
2
= , (5.56)
sadac λ ,λm aris xaxunis koeficienti modelsa da naturaSi;
L ,Lm _ Rarebis jamuri sigrZe modelsa da naturaSi, m;
R ,R m _ modelis da naturis turbinis Rarebis hidravlikuri radiusebi, m;
c ,cm _ wylis saSualo siCqare modelsa da naturaSi, m/wm;
h ,hm _ hidravlikuri danakargebi modelsa da naturis turbinaSi, m;
m.q.k., Sesabamisad, modelisa da naturis turbinisaTvis:
m
m
m
mm
m Hh
1H
hHη −=
−= ;
Hh1
HhHη −=−= . (5.57)
CavsvaT mh da h mniSvnelobebi da miviRebT:
m
2
m
m
m
mm 2gHc
RLλ1η −= ;
2gHc
RLλ1η
2
−= . (5.58)
Tu gaviTvaliswinebT, rom
56
mmm
2gHkc = , 2gHkc = , (5.59)
anu
m
2
m2
m 2gHck = ,
2gHc
k 22
= , (5.60)
maSin
2
m
m
m
mmk
RL
λ1η −= , 2k
RLλ1η −= , (5.61)
anu
2
m
m
m
mmk
RL
λη-1 = , (5.62)
2k
RLλη-1 = (5.63)
gavyoT bolo gantoleba winaze, amasTan gaviTvaliswinoT, rom msgavsi
turbinebisaTvis erTnairi reJimiT muSaobisas adgili eqneba tolobebs kk =m
da
RL
RL
=m
m. amitom miviRebT:
mmλλ
η1η1 =
−−
(5.64)
sadawneo milsadenebSi adgili aqvs tolobas:
4
1DD
λλ
1m
m
= , (5.65)
aq m 1
D modelis turbinis muSa Tvalis diametria; 1D _naturis turbinis muSa
Tvalis diametri. ukanasknelis gaTvaliswinebiT gveqneba:
4
1DD
η1η1
1m
m
=−−
, (5.66)
anu, sabolood
57
( ) 4
1DD
η11η 1m
m⋅−−= (5.67)
naturuli kvlevebiT [4] dadginda, rom naturis turbinis m.q.k.-s mniSvneloba
naklebia (5.67) formuliT miRebulze. amitom, (5.67) formula Sesworebis Semdeg ase
gamoisaxeba:
( ) 5
1DD
η11η 1m
m⋅−−= . (5.68)
am formulis gamoyeneba SesaZlebelia radialur-RerZuli (frensisis)
turbinebisaTvis im SemTxvevaSi, Tu eqsperimentulad gansazRvrulia turbinis modelis
sruli m.q.k., xolo muSa dawneva ar aWarbebs 150,0 m. rodesac muSa dawneva metia 150.0
m-ze, maSin gamoiyeneba formula:
( ) 205
1 HH
DD
η11ηH
m1m
m⋅⋅−−= , (5.69)
sadac m
H _ modeluri turbinis dawneva, m.
mbrunavfrTiani (kaplanis) da propeleruli tipis turbinebisaTvis arsebobs
formula:
5
ReRe7.03.0
η1η1
m
m
+=−−
. (5.70)
CamCiani turbinebisaTvis ki _ m
ηη = . e.i m.q.k. hidroturbinis zomebze ar aris
damokidebuli.
magaliTi 4.
58
dayvanili sidideebis me-3 magaliTSi gansazRvruli mniSvnelobis mixedviT
davadginoT turbinis brunTa ricxvi, xarji da simZlavre, Tu D1=2.0 m; H=110,0
m.
amoxsna.
turbinis brunTa ricxvi (5.46)-is Tanaxmad iqneba:
br/wT,
1
/
opt I 3620.211069
DHn
n =⋅=⋅
=
xolo turbinis xarji ki (5.47)-is Tanaxmad:
/wmm 37.332
1
/
I.opt=⋅=⋅= 1100.289,0HDQQ 2
;
turbinis simZlavre, misi m.q.k. η=93%-is gaTvaliswinebiT:
kvt 3740093,01103.3781,9HQ81,9N =⋅⋅⋅=η⋅⋅⋅= .
59
Tavi 6. hidroturbinebis modelebis energetikuli da
kavitaciuri gamocda laboratoriul pirobebSi
da eqsperimentuli masalis damuSaveba
6.1. modeluri gamocdebis saerTo amocanebi
miuxedavad imisa, rom turbinebis hidromeqanikuri gaangariSebis meTodika
mudmivad ixveweba, turbinis sakmaod saimedo da amomwuravi maxasiaTeblebis miReba,
romlebic misi muSaobis reJimebis farTo diapazons moicavs, SesaZlebelia mxolod
eqsperimentuli gziT. turbinebis daproeqtebisas saangariSo gziT dgindeba gamdinare
nawilis formis ramdenime varianti, xolo maTi saboloo Sefaseba da damuSaveba xdeba
sacdel stendze miRebuli modeluri gamocdis monacemebis safuZvelze. am gamocdebis
Sedegad dgindeba modeluri turbinis maxasiaTeblebi, romelTa mixedviT igeba
saeqspluatacio da sxva maxasiaTeblebi naturis pirobebisaTvis.
ganasxvaveben stendebis or saxes: energetikuli, romelzedac dgindeba turbinis
modelis parametrebis (dawneva, xarji, brunTa ricxvi da m.q.k.) urTierTkavSirebi da
kavitaciuri stendi, romelzedac ganisazRvreba kavitaciis kritikuli koeficientis
kavSiri modelis parametrebTan. energetikul stendze xdeba turbinis modelebis
gamocda muSa Tvalis diametriT 250÷800 mm farglebSi, kavitaciurze ki _250÷500mm.
6.2. energetikuli da kavitaciuri gamocdebis stendebi,
maTi muSaobis pirobebi da eqsperimentis Catarebis Tanamimdevroba
energetikuli stendi (nax.15) Sedgeba zeda 1 da qveda 2 biefis avzebisagan, 3
tevadobisa da tumbosagan 4. avzebs Soris montaJdeba turbinis modeli 5, amasTan,
rekomendebulia spiraluri kameris da gamwovi milis geometriuli msgavsebis dacva.
60
modelis muSaobisas wyali gadis turbinaSi 1 avzidan 2 avzisaken, sadac xdeba wylis
xarjis gazomva sazomi wyalsaSviT 6, romelic, rogorc wesi, unda iqnas tarirebuli
moculobiTi an masuri meTodiT. wyali gaedineba 3 tevadobaSi, saidanac 4 tumbos
saSualebiT gadaitumbeba 1 zeda avzSi. amrigad, xorcieldeba cirkulaciuri sistema.
1 avzSi donis SenarCunebis mizniT masSi aris wyalsaSvi 7, romlis saSualebiTac
3 tevadobaSi isxmeba 4 tumboTi miwodebuli zedmeti (Warbi) wyali. am avzSi nakadis
dasawynareblad da gasasworeblad gamoiyeneba gisosi 8 da 9.
energetikul stendze dawneva Cveulebriv 2÷6 metris diapazonSia. gamocdebis
dros ZiriTadi gasazomi sidideebia: xarji Q , romelic ganisazRvreba wyalsaSvze
wylis simaRlis h -is mixedviT, dawneva H , romelic aiReba 10 da 11 piezometrebis
Cvenebis mixedviT (danakargebi spiralur kameraSi Sesvlamde SeiZleba damatebiT iqnas
gaTvaliswinebuli), brunvis sixSire n (izomeba taxometriT an mTvleliT 12) da
simZlavre, romelsac anviTarebs turbina l
N (simZlavre lilvze), romlis gazomva
yvelaze rTulia.
simZlavris gasazomad gamoiyeneba sxvadasxva saxis muxruWebi, umetes SemTxvevaSi
eleqtruli. 13 muxruWis rotori SeerTebulia modeluri turbinis lilvTan, xolo
statori 14 magrdeba sakisrebze CarCosTan 15. rotoris brunvis dros magnituri
urTierTqmedebis Zalebi (meqanikuri muxruWis dros – xaxunis Zalebi) waritaceben
statorsac, magram igi kavdeba 16 simiT, romelic mierTebulia 17 sasworTan.
simis P daWimulobis da r radiusis mixedviT ganisazRvreba momenti, romelsac
anviTarebs turbina rPM ⋅=l
n.m, xolo brunvis sixSiris n -is mixedviT _ lN
simZlavre, kvt:
kvt. da wm
mn ,
wm
mn
wm
1
ll
lll
ll
,9550
nM1029.830
nMπ N M
30πnN
; ω,MN ; ,30πnω
⋅=
⋅⋅⋅⋅
=⋅=
⋅==
(6.1)
turbinis modelis m.q.k. gamoiTvleba eqsperimentuli monacemebis safuZvelze:
HQ9.81
Nη
⋅⋅= l
m (6.2)
61
62
gamocdebi mimdinareobs Semdegnairad: fiqsirdeba turbinis mimmarTveli aparatis
gaReba 0a da aiReba anaTvali brunvis sxvadasxva n sixSirisaTvis, romelic
icvleba muxruWiT. gazomili sidideebiT gamoiTvleba dayvanili parametrebi /1n da
/1Q :
⎪⎪⎭
⎪⎪⎬
⎫
=
=
HDQQ
;H
nDn
21
/1
1/1
(6.3)
da Sedgeba cxrili ( )/1
/1η Q ,nfη =m
0a -is sxvadasxva mniSvnelobebisaTvis. maTze
dayrdnobiT igeba mTavari universaluri maxasiaTebeli (nax. 19).
CamCiani (peltonis) turbinebisaTvis mimmarTveli aparatis (saqSenis) gaReba
izomeba nemsas svlis S sididiT mm-Si, an misi mTliani svlis nawilis mixedviT. am
SemTxvevaSi nemsas maqsimaluri svla miiReba 1-is tolad, xolo daxurul
mdgomareobaSi ki _ 0-is tolad.
energetikuli gamocdebis dros miRebuli monacemebi da gamoTvlebis Sedegebi
Setanilia cxrilSi 6.1.
cxrili 6.1
gazomili sidideebi gamoTvlili sidideebi
eqsperi-
mentis
#
datvirTva
,P
n
dawneva
,H
m
wylis
xarji
,Q
l/wm
brunTa
ricxvi
n ,
br/wT
dayvanili
brunTa
ricxvi
/1n ,
br/wT
dayvanili
xarji
/1Q ,
l/wm
sasargeblo
simZlavre
lN ,
vt
wylis nakadis
simZlavre
QH81.9N =n ,
vt
m.q.k.
mη ,
%
1 1P 1H 1Q 1n /
)1(1n /
)1(1Q 1N n,1N 1η
2 2P 2H 2Q 2n /
)2(1n /
)2(1Q 2N n,2N 2η
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _
m mP mH mQ mn /
)m(1n /
)m(1Q mN mNn, mη
unda aRiniSnos, rom aseTi cxrili Sedgeba mimmarTveli aparatis yoveli
konkretuli a0 gaRebisaTvis.
63
garda m.q.k., xarjisa da simZlavrisa, energetikuli gamocdis dros ganisazRvreba
gaqanebis brunvis sixSire, muSa Tvalze RerZuli Zalvebi, muSa Tvlis frTebze Zalvebi,
Zalvebi mimmarTveli aparatis niCbebze da sxva sidideebi.
kavitaciuri stendi (nax.16) Sedgeba 1 mimyvani milsadenisagan, 2 turbinis
modelisagan, 3 qveda biefis Caketili avzisagan, romelic wyliT nawilobriv aris
Sevsebuli, 4 da 5 sacirkulacio milsadenebis da 6 tumbosagan. stendi Caketilia da
muSaobs wylis mudmivi moculobiT, rac uzrunvelyofs qveda biefis niSnulis
ucvlelad SenarCunebas.
gamocdebis dros warmoebs Semdegi sidideebis gazomva: Q xarjisa 7 venturis
tipis wyalmzomis saSualebiT ( h∆ diferencialuri manometris vardnilis mixedviT),
dawnevisa (vardnili H∆ _s mimatebuli 1 milsadenSi siCqaruli dawneva),
lN simZlavrisa (8 muxruWisa da 9 sasworis saSualebiT, energetikuli stendis
msgavsad), vakH _ vakuumisa, Tavisufali zedapiris zemoT 3 avzSi vakuummetriT.
aucilebeli vakuumi iqmneba 10 specialuri vakuum-tumboTi.
imisaTvis, rom eqsperimentis dros 6 tumboSi ar ganviTardes kavitacia, is
ewyoba 10-15 metriT dabla 3 avzTan SedarebiT. stendis muSaobis dros adgili aqvs
wylis gacxelebas, rac gansakuTrebiT sagrZnobia, rodesac wylis miwodeba
regulirdeba tumbosTan arsebuli saketiT. wylis temperaturis SesanarCuneblad
gamoiyeneba gamacivebeli klaknili milsadenebi (sqemaze ar aris naCvenebi), xolo
zogjer umateben axal wyals milsadenidan 3 avzSi da erTdroulad awarmoeben 5
sadawneo xazidan wylis gamoSvebas atmosferoSi.
rogorc wesi, gamoiyeneba kavitaciuri stendebi dawneviT 20-30 m, Tumca ufro
saimedo monacemis misaRebad, gansakuTrebiT maRaldawneviani turbinebisaTvis, iqmneba
kavitaciuri stendebi dawneviT 150-200 m da meti.
gamocdis Tanamimdevroba Semdegia: modelirdeba romelime reJimi (mimmarTveli
aparatis gaReba 0a , dawneva H , brunvis sixSire n ) da Semdeg gansazRvraven xarjs,
simZlavres, m.q.k-s amasTan, safexureobrivad adideben vakuums vakH 3 avzSi, rasac
mivyavarT danadgaris kavitaciis koeficientis t
σ Semcirebisaken, romelic gamoiTvleba
formuliT:
σkσ σ=t
, (6.4)
64
nax. 16. kavitaciuri stendis sqema.
1_mimyvani milsadeni; 2_turbinis modeli; 3_ qveda biefis avzi;
4_5_sacirkulacio milsadenebi; 6_tumbo; 7_venturis tipis xarjsazomi; 8_muxruWi;
9_saswori; 10_vakuumtumbo.
sadac 2.11.1k σ ÷= , xolo σ_kavitaciis kritikuli koeficientia. igi tolia:
H
ρgp
Hρgp
σs
o.w.b −−= , (6.5)
4
65
7
1
2
8
9
10
3 HvakH
s
∆H
∆h
65
sadac sH aris gawovis simaRle;
o.w.P _gajerebuli orTqlis wneva;
b.P _barometruli (atmosferuli) wneva turbinis dayenebis niSnulze.
nax. 17. kavitaciis koeficientis kritikuli mniSvnelobis gansazRvra.
eqsperimentuli Sedegebi moicema grafikis saxiT )(σt
f=η , saidanac moinaxeba
σ -s kritikuli mniSvneloba (nax. 17).
amrigad, ganisazRvreba σ mravali reJimisaTvis da Semdeg izoxazebis saxiT
daitaneba turbinis mTavar universalur maxasiaTebelze (nax. 19).
aq unda aRiniSnos Semdegi: 1) σ -s cdiseuli mniSvneloba grafikis mixedviT
dgindeba vizualurad; 2) kavitaciuri wyveta, romlis mixedviTac fiqsirdeba σ ,
mowmobs, rom kavitacia Zlierad aris ganviTarebuli; Tu t
σ mxolod mcired aWarbebs
σ -s, es yovelTvis rodi iZleva imis garantias, rom turbinaSi kavitacias ara aqvs
adgili. amasTan dakavSirebiT, gawovis simaRlis dasaSvebi mniSvnelobis dadgenisaTvis
Semoitaneba maragis koeficienti σk .
6.3. hidroturbinis mTavari universaluri da
kritikuli
mniSvneloba
σ
σt
η
66
muSa maxasiaTeblis ageba
6.3.1. mTavari universaluri maxasiaTeblis ageba radialur-RerZuli,
propeleruli da CamCiani turbinebisaTvis
hidroturbinis modelis maxasiaTebels, agebuls dayvanili xarjisa da dayvanili
brunTa ricxvis koordinatebSi, ewodeba mTavari universaluri maxasiaTebeli.
rogorc zemoT iyo aRniSnuli, energetikul stendze gamocdebis Semdeg dgeba
cxrili 6.1 mimmarTveli aparatis sxvadasxva gaRebis 0a -s mniSvnelobisaTvis. amis
Semdeg, am monacemebiT igeba grafiki 0a -s calkeuli mniSvnelobisaTvis ( )/1η nfη =
m (nax.
18).
QI
n1
a0=const
707274767880
90
85
η %m
nax. 18. dayvanili parametrebis da margi qmedebis koeficientis mrudebi.
am grafikze tardeba horizontaluri Wrilebi, dawyebuli η -s maqsimaluri mniS-
vnelobidan am mniSvnelobis 70-75 % sididemde. m.q.k.-s didi mniSvnelobebisaTvis Wri-
lebs atareben 1 %-is toli intervalebiT, xolo mcire mniSvnelobebisaTvis 2_2,5 %-
is intervalebiT (nax. 18), ris Sedegad miiReba m.q.k.-s ori erTnairi mniSveneloba.
67
Semdeg abscisTa RerZis qvemoT mimmarTveli aparatis imave sididiT gaRebisaTvis ageben
( )/1
/1 Q fn = damokidebulebis grafiks (nax. 18).
m.q.k.-s ori erTnairi mniSvnelobis wertilebidan gavlebuli vertikaluri xazebi
abscisTa RerZis da ( )/I
/I Qfn = grafikis gadakveTis wertilebSi iZleva dayvanili
brunTa ricxvisa da dayvanili xarjis saTanado mniSvnelobebs. amgvarad, miiReba
wertilebi garkveuli margi qmedebis koeficientiT, romelTac Seesabameba dayvanili
xarjisa da dayvanili brunTa ricxvis saTanado mniSvnelobebi. mimmarTveli aparatis
consta 0 = gaRebisaTvis miRebuli m.q.k. gadaaqvT /IQ da
/In koordinatebSi agebul
grafikze, romelic warmoadgens consta 0 = mruds, masze daniSnuli m.q.k.
mniSvnelobebiT. aseTi mrudi iqneba imdeni, ramden consta 0 = gaRebazec Catarda
gamocda. axla, Tu m.q.k.-is erTi da imave mniSvnelobebis wertilebs mrudebiT
SevaerTebT (nax. 19), miviRebT maxasiaTebels /IQ da
/In koordinatebSi, romelsac
hidroturbinis mTavari universaluri maxasiaTebeli ewodeba.
mTavari universaluri maxasiaTebeli saSualebas iZleva dadgindes turbinis
ZiriTadi parametrebi da zomebi. garda amisa, SesaZlebelia dadgindes turbinis
parametrebi mis sxvadasxva reJimSi muSaobisas.
68
nax. 19 turbinis mTavari universaluri maxasiaTebeli muSa TvaliT
PO 115/716
a0=50
a0=46
a0=42
a0=38
a0=34
a0=30
a0=26
a0=22
a0=18
a0=14
σ=0.
13σ=
0.12
σ=0.
11 σ=0.
10
σ=0.
09
σ=0.
08
1264=2.75D1
865.
5
613
10.08
ϕ=34
50
569
311
802
1268
2070
=4.5
D1
D=6
22
D=5
05
1201=2.61D1
622466
b0=0.25D1
D0=
534=
1.16
D 1; z
0=24
D 1=4
60; z
1=14
848688
91% 90
72 74 76 78 8082 84 86 88 90 91
%
n 1I
br/wT
110
100 90 80 70 60
Q 1I l
/wm
1300
1200
1100
1000
900
800
700
600
500
.
69
6.3.2. mTavari universaluri maxasiaTeblis ageba
mbrunavfrTiani turbinebisaTvis
am tipis turbinebs xarjis ormagi regulireba gaaCniaT, romelic xorcieldeba
muSa Tvalis frTebis da mimmarTveli aparatis niCbebis erTdrouli da SeTanxmebuli
mobrunebiT. amiT uzrunvelyofilia m.q.k-s mcire cvlileba turbinaze datvirTvis
mniSvnelovani cvlilebisas.
mbrunavfrTiani turbinis gamocda tardeba muSa Tvalis frTebis dayenebis φ0
kuTxis 4-8 mniSvnelobisaTvis ise, rom TiToeuli φ0=const-saTvis SesaZlebeli iyos
propeleruli maxasiaTeblis ageba wina paragrafSi aRwerili wesiT. TiToeuli
dayenebis φ0 kuTxisaTvis aigeba:
1. damokidebuleba )n(f /I1=η . amasTan, aseTi mrudi iqneba imdeni, ramden
mimmarTveli aparatis consta 0 = gaRebazec Catardeba gamocda.
2. damokidebuleba )Q(fn /I2
/I = , consta 0 = -sa da const=η -saTvis.
3. amis Semdeg TiToeuli constn /I = -saTvis aigeba mrudebi )Q(fn /
I3/I = .
4. constn /I = da consta 0 = –saTvis vpoulobT η da
/IQ -s mniSvnelobebs.
Semdeg, gadavitanT ra am mniSvnelobebs /In ,
/IQ sibrtyeze da SevaerTebT maT
mdore xaziT miviRebT propeleruli maxasiaTeblis Wrils φ0=0 dayenebis kuTxisaTvis.
analogiurad aigeba propeleruli maxasiaTeblis Wrilebi dayenebis sxva kuTxeebisaTvis.
Semdeg gatardeba aRniSnuli Wrilebis momvlebi mrudi, romelic warmoadgens umaRlesi
m.q.k.-s mqone reJimebis wertilTa geometriul adgils, dayvanil brunTa ricxvis
mudmivi mniSvnelobisaTvis. momvlebi mrudebi igeba dayvanili brunTa ricxvis sxvadasxva
mniSvnelobisaTvis, rac saSualebas mogvcems avagoT mTavari universaluri
maxasiaTebeli. momvlebi mrudebis η=const mrudebTan gadakveTis wertilebis gadatana
/In ,
/IQ sibrtyeSi mogvcems mTavar universalur maxasiaTebels.
70
6.3.3. turbinis muSa maxasiaTebeli
turbinis muSaobis reJimi, romelic mTavari universaluri maxasiaTeblis
centrze gamavali horizontaluri xaziT gamoisaxeba, warmoadgens yvelaze efeqturs da
mas turbinis muSaobis optimaluri reJimi ewodeba, xolo Sesabamis dayvanil brunTa
ricxvs optimaluri dayvanili brunTa ricxvi. am optimaluri da sxva reJimisaTvis
SeiZleba avagoT m.q.k.-sa da dayvanil xarjs Soris damokidebulebis mrudi ( )/1Qfη = ,
amasTan, constn /1 = (da Sesabamisad constH = , anu yovel mruds Seesabameba constn /
1 = da
constH = sxvadasxva mniSvneloba). Tu davuSvebT, rom dayvanili simZlavre 102
HηγQN'1'
1 =
kvt-s, maSin SeiZleba sxvadasxva dawnevisaTvis avagoT damokidebuleba ( )/1Nfη = ,
romelsac ewodeba turbinis muSa maxasiaTebeli (nax. 20). unda aRiniSnos, rom η am
SemTxvevaSi aris modelis margi qmedebis koeficienti (praqtikuli saqmianobisaTvis
ufro mosaxerxebelia ( )Nf=η mrudebis ageba masStaburi efeqtis gaTvaliswinebiT).
muSa maxasiaTeblidan Cans, rom turbinis m.q.k. TandaTan izrdeba, Semdeg ki swrafad
ecema. miuxedavad imisa, rom mimmarTveli aparatis didi gaRebis dros xarji matulobs,
turbinis simZlavre klebulobs. amgvar reJimSi turbinis muSaoba dauSvebelia, vinaidan
ikargeba simZlavre da, amas garda, irRveva turbinis avtomaturi regulatoris
muSaobis mdgradoba.
nax. 20. turbinis muSa maxasiaTebeli.
η %
90
80
701.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 1.7 1.8 1.9 2.01.0 2.1 NI,kvt
simZlavris 5% maragim
71
am uaryofiTi movlenebis Tavidan asacileblad da, agreTve, turbinis simZlavris
maragis uzrunvelsayofad misi maqsimaluri simZlavre SesaZlo simZlavris 95%-s unda
Seadgendes, e.i. saWiroa 5% simZlavris maragi (nax. 20).
mTavar universalur maxasiaTebelze naCvenebia 5% simZlavris maragis mrudi (nax.
19). mis asagebad jer ageben ramdenime (oTx-xuT) muSa maxasiaTebels dayvanili brunTa
ricxvis sxvadasxva mniSvnelobisaTvis. am muSa maxasiaTebelze aRniSnaven wertilebs,
romlebsac Seesabameba '1N dayvanili simZlavris 95% (nax. 20). Semdeg
γηH102NQ
/1/
1 = ,
formuliT pouloben am dayvanili simZlavreebis Sesabamisi dayvanili xarjis sidideebs.
amgvarad, arCeuli oTxi-xuTi dayvanili brunTa ricxvisaTvis cnobili xdeba Sesabamisi
dayvanili xarjis sidideebi, rac mTavar universalur maxasiaTebelze iZleva oTx-xuT
wertils. am ukanasknelze gavlebuli mrudi warmoadgens simZlavris 5% maragis mruds
(nax. 19).
6.4 hidroturbinis universaluri saeqspluatacio
maxasiaTeblebis ageba
hidroturbinis universaluri saeqspluatacio maxasiaTeblebi imiTaa
gansxvavebuli, rom isini aigeba ori parametris: normaluri brunTa ricxvisa - nn da
turbinis muSa Tvalis cnobili D1 diametris mixedviT:
constnn == n da constDD == 1
TiToeuli saeqspluatacio maxasiaTebeli warmoadgens mTavari universaluri
maxasiaTeblis ares asaxvas, axal koordinatTa H - dawnevisa da N – simZlavris (ix.
nax. 21) an H dawnevisa da Q wylis xarjis areSi.
amrigad, ageba ZiriTadad daiyvaneba /In da
/IQ koordinatebidan H,N an H,Q
koordinatebSi gadaTvlaze. aRniSnuli xorcieldeba msgavsebis formulebis gamoyenebiT.
(5.46)-is safuZvelze miiReba:
72
2
I
1
nnDH ⎟⎟
⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛= / (6.6)
xolo (5.47)-dan da (6.6)-dan miviRebT
/1
31
/I
21
/I n
nDQHDQQ == (6.7)
nax. 21. universaluri saeqspluatacio maxasiaTebeli
50 70 90 110 130 150 170
Nt
mgvt
30
40
50
60
70
Hm
D1=6.3 m
n=88.3 br/wT
η=78%
80 82 84 86 88
90
9192 93
Hs=2 m
Hs=1 m
Hs=
0.5 m
73
Tu gamoviyenebT simZlavris formulas, maSin
,n
nDnDnQ81,9QH81,9N
2
/1
131/
1
/1 η⎟⎟
⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛=η= (6.8)
da sabolood miviRebT
η⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛= 5
1
3
/1
/1 D
nnQ81,9N , (6.9)
sadac η mocemuli reJimis Sesabamisi sruli m.q.k.-ia (wertili koordinatebiT
/I
/I Q,n ).
6.5 hidroturbinis gaqanebis maxasiaTeblebi
datvirTvis qveS turbinis normaluri muSaobis dros misi brunTa ricxvi mudmiv
mniSvnelobas inarCunebs. magram avariul situaciebSi, magaliTad, datvirTuli
agregatis qselidan amorTvisas, brunTa ricxvi (brunvis sixSire) swrafad matulobs
da Tu turbinas wylis miwodeba ar Seuwyda, maSin brunvis sixSirem SeiZleba miaRwios
zRvrul mniSvnelobas – gaqanebis brunvis sixSires. vinaidan, hidroagregatis mbrunavi
nawilebis (hidrogeneratoris rotoris da hidroturbinis muSa Tvalis) simtkice
gaTvlilia aRniSnuli faqtorebis gaTvaliswinebiT, SeiZleba gaqanebis brunvis sixSiris
SesaZlo sididis dadgena. am mizniT gamoiyeneba hidroturbinis gaqanebis maxasiaTebeli,
romelic aiReba sastendo gamocdis dros samuxruWe momentis nulovani
mniSvnelobisaTvis.
modelis gaqanebis maxasiaTebeli, Cveulebriv, moicema dayvanili sididis /
gaq. In
damokidebulebiT 0m
a -sagan, anu ( )0m
/
gaq. Infn = . radialur-RerZuli (frensisis) turbinis
gaqanebis maxasiaTebeli, rodesac optimaluri dayvanili brunTa ricxvi 0.66n =/
opt. I
74
br/wT, magaliTisaTvis moyvanilia nax. 22-ze. is aCvenebs, rom /
opt. In izrdeba
mimmarTveli aparatis gaRebasTan erTad da, Sesabamisad, yvelaze ufro saxifaToa
gaqanebis sidide maqsimaluri gaRebisas.
mocemul SemTxvevaSi, rodesac 0.30a 0 =m mm, rac Seesabameba 0,95Nmaqs wirs,
/
gaq. In = 133,0 br/wT. gaqanebis koeficienti ewodeba fardobas:
/
opt. I
/
maqs. I
gaq. nn
k = (6.10)
nax. 22. radialur-RerZuli (frensisis) modeluri turbinis gaqanebis
maxasiaTebeli (D1m = 460,0 mm).
mocemul SemTxvevaSi kgaq.=133,0/66,0=2,0; nelmavali (maRaldawneviani) frensisis
turbinebisaTvis kgaq. icvleba 1,6 – 1,7, xolo swrafmavali (dabalwneviani)
turbinebisaTvis ki _ 1,9 – 2,1 diapazonSi.
0 8 16 24 mm
a0
40
80
120
br/wT
nI gaq.
m
75
viciT ra, /In ,gaq., turbinis gaqanebis brunvis sixSire gamoiTvleba (5.46)
formulis Sesabamisad
1
/
DHn
n maqs./
gaq.I,= (6.11)
gaqanebis maxasiaTebeli saSualebas gvaZlevs davadginoT uqmi svlis gaReba au.s..
magaliTad, Tu /
saang. In =70,0 br/wT, maSin au.s.=3,5 mm (ix. nax. 22), xolo naturisaTvis
au.s.=3,5 D1/D1m.
rac Seexeba mbrunavfrTiani (kaplanis) tipis turbinebis gaqanebis maxasiaTebels,
mas ufro rTuli saxe aqvs, vinaidan ( )ϕ= ,afn 0/
gaq. I, sadac ϕ aRniSnavs muSa Tvalis
frTebis dayenebis kuTxes. am SemTxvevaSi /
gaq. In izrdeba ϕ -s Semcirebisa da a0-s
matebasTan erTad da mxolod Zalian mcire kuTxeebisaTvis (ϕ < - 150) da didi
gaRebisaTvis maxasiaTebeli “Cavardnas” ganicdis da gaqaneba mcirdeba. am tipis
turbinebisaTvis gaq.k sakmaod maRalia (kgaq. > 2,0).
CamCiani (peltonis) tipis turbinebisaTvis gaqanebis maxasiaTebeli 9.17.1 ÷
diapazonSi icvleba.
76
Tavi 7. hidroturbinis ZiriTadi parametrebis SerCeva
7.1. hidroturbinebis nomenklatura
turbinebis nomenklatura gansazRvravs gamoyenebisaTvis rekomendebul turbinis
tipebs dawnevis mixedviT (misi gamdinare nawilis mixedviT) ZiriTadi maCveneblebis
CvenebiT: fardobiT zomebs, /In dayvanili brunTa ricxvebis,
/IQ dayvanili xarjebisa
da σ kavitaciis koeficientebis sidideebs.
amJamad, moqmedebs RerZuli mbrunavfrTiani (kaplanis) da radialur-RerZuli
(frensisis) turbinebis nomenklatura, romelic periodul ganaxlebas ganicdis da
momavalSi masSi diagonaluri turbinebic Seva. nomenklatura warmoadgens hidro-
eleqtrosadgurebis proeqtirebisas hidroturbinebis SerCevis safuZvels.
hidroturbinebis mwarmoebel qveynebs sakuTari nomenklatura gaaCniaT.
magaliTad, ruseTSi miRebulia turbinebis Semoklebuli markireba, amasTan, marka
moicavs oTx maCvenebels:
1. turbinis saxeoba (sistema), romelic aRiniSneba asoebiT:
ПЛ_RerZuli mbrunavfrTiani (kaplanis); Д an ПЛД- diagonaluri
mbrunavfrTiani; ПЛК_mbrunavfrTiani kafsulis; РО_radialur-RerZuli (frensisis);
Пр_RerZuli propeleruli; ПрД—diagonaluri propeleruli; К_CamCiani (peltonis);
2. turbinis tipi, ZiriTadad, ganisazRvreba dawneviT. erTi da igive
dawnevisaTvis SeiZleba arsebobdes turbinis ramdenime tipi, romlebic gansxvavdebian
gamdinare nawilis formiT. TiToeul tips miniWebuli aqvs sakuTari rigiTi nomeri,
romelic aRiniSneba turbinis markaSi (zogjer wiladis saxiT: mricxvelSi _
maqsimaluri dawneva, mniSvnelSi _ tipi);
3. SeTanawyoba da saturbino (spiraluri) kameris masala. SeTanwyoba
ganisazRvreba agregatis lilvis orientaciiT da SeiZleba iyos vertikaluri (В) an
horizontaluri (Г), xolo saturbino (spiraluri) kameris masala _ betoni (Б) an
liToni (М).
4. turbinis nominaluri diametri _ 1D ,sm (ПЛ da Д _ turbinebisaTvis igi
ganisazRvreba muSa Tvalis kameris mixedviT: РО_tipis turbinebisaTvis _ muSa Tvalis
frTebis Sesasvleli nawiburis mixedviT). diagonalur turbinebSi mocemulia, agreTve
77
muSa Tvalis frTebis daxris kuTze Θ , xolo CamCiani turbinebisaTvis _ saqSenis
diametri da Wavlebis ricxvi.
turbinis markis magaliTi:
РО 45/820-BM-225 _ radialur-RerZuli (frensisis), maqsimaluri dawneva 45 m,
gamdinare nawilis tipi (muSa Tvalis forma) #820 vertikaluri liTonis spiraluri
kameriT, 25.2D1 = m.
turbinebi zomebis mixedviT iyofa or jgufad: msxvili (ПЛ -isaTvis 8.2D1 > m
da РО-saTvis 8.1D1 > m); mcire da saSualo ( 1D naklebi am mniSvnelobebze).
rekomendebuli diametrebi mocemulia cxrilSi 7.1.
cxrili 7.1
D1, sm
160 180 200 225 250 280 320 360 400 450 500
550 600 650 700 750 800 850 900 950 1000 1050
saSualo da mcire turbinis muSa Tvalis diametrebia: 1D =42, 50, 60, 71, 84,
100, 120, 140, 180, 200, 225 sm.
diametris garda, turbinebi xasiaTdeba simZlavriT. mcire da saSualo
simZlavris turbinebs miekuTvneba turbinebi simZlavriT 15000N < kvt (pirobiTia);
mbrunavfrTiani (kaplanis) da radialur-RerZuli (frensisis) turbinebis gamoyenebis
rekomendebuli are dawnevebisa da simZlavris mixedviT naCvenebia nax. 23-ze.
amrigad, turbinis TiToeul tips axasiaTebs gamdinare traqtis forma, mTavari
universaluri maxasiaTebeli da sxva maCveneblebi. magram ZiriTadi maxasiaTeblebis
saxiT SeiZleba gamoiyos Semdegi umTavresi zomebi da damaxasiaTebeli parametrebi:
turbinis muSa Tvalis diametri 1D , dayvanili brunTa ricxvi da xarji ( )/1
/1 Q,n ,
agreTve kavitaciis koeficienti σ . es sidideebi sakmao sisruliT axasiaTebs turbinis
tips da SeiZleba iyos baza maTi SerCevisaTvis hidroelsadgurebis daproeqtebis dros.
7.1.1. reaqtiuli hidroturbinebis SerCeva
nomenklaturis mixedviT
78
turbinebis saqarxno nomenklaturuli monacemebi saSualebas iZleva
saorientaciod SeirCes hesis hidrosaturbino mowyobilobis parametrebi: maTi tipi,
1D muSa Tvalis diametri, n brunvis sixSire, qveda biefis donesTan SedarebiT
turbinis muSa Tvalis mdebareobis simaRle, romelic ganisazRvreba gawovis
sH sididiT.
aRniSnuli sidideebis gaangariSebisaTvis sawyisi monacemebis saxiT gamoiyeneba:
hesis saangariSo dawneva H da erTi agtegatis simZlavre agrN , romelTa ricxvi m
aiReba minimaluri, magram aranaklebi orisa.
turbinis nominaluri simZlavre N ganisazRvreba hesis dadg.N dadgmuli
simZlavris mixedviT saangariSo dawnevisaTvis, m agregatebis ricxvis da
hidrogeneratorebis m.q.k. gη mixedviT:
g
dadg.
η=
mN
N . (7.1)
msxvili hidrogeneratorebis margi qmedebis koeficienti miiReba 98.096.0 ÷ -is
toli 85.08.0cos ÷=ϕ pirobebSi.
vertikaluri mbrunavfrTiani da radialur-RerZuli turbinebis nakrebi
nomenklaturuli grafiki (nax. 23) saSualebas iZleva SeirCes aRniSnuli turbinebis
tipi 3 m-dan 500 m-mde dawnevis diapazonSi, xolo kerZo grafikebiT (ix. nax. 24)
SesaZlebelia dadgenili tipis turbinis muSa Tvalis diametrisa da brunvis sixSiris
gansazRvra.
aqve mocemulia damxmare grafikebi sh -is dadgenisTvis, hesis zRvis donidan
maRlivi mdebareobis gaTvaliswinebis gareSe. gawovis sruli sH simaRlis gaangariSeba
zRvis donidan turbinis maRlivi ganlagebis mxedvelobaSi miRebisas warmoebs
damokidebulebiT:
900
hH ss∇−= . (7.2)
turbinis dadgenili simZlavrisa da brunTa ricxvis mixedviT Sesabamisi
sacnobaro literaturis safuZvelze SeirCeva hidrogeneratori: ganisazRvreba misi
ZiriTadi zomebi da masa. turbinis masac dgindeba sacnobaro literaturis mixedviT da
agreTve damamzadebeli qarxnebis monacemebis safuZvelze, xolo hidroagregatis
Rirebulebas gansazRvravs sabazro pirobebi.
79
rogorc sxvadasxva tipis hidroturbinebis gamoyenebis areebis nakrebi
grafikidan (nax. 23) Cans, turbinis simZlavris da saangariSo dawnevis garkveuli
kombinaciis pirobebSi SesaZlebelia sxvadasxva tipis turbinebis gamoyeneba. am
SemTxvevaSi ama Tu im tipis turbinis gamoyenebis mizanSewoniloba ganisazRvreba
variantebis teqniko-ekonomikuri SedarebiT hesis Senobisa da hidroenergetikuli
mowyobilobebis Rirebulebis gaangariSebis safuZvelze.
rogorc aRiniSna, turbinis ZiriTadi parametrebis dasadgenad aucilebelia misi
saangariSo dawnevis sH Sesabamisi nominaluri simZlavris codna, risTvisac
Tavdapirvelad unda ganisazRvros dasagegmarebeli sadguris agregatebis raodenoba.
unda iTqvas, rom sazogadod rekomendebulia hesis agregatebis ricxvis
Semcireba, TiToeuli maTganis simZlavris SesaZlo gazrdasTan erTad. aseTi gadawyvetis
Sedegad izrdeba reaqtiuli turbinebis m.q.k. (masStaburi efeqtis xarjze), mcirdeba
hesis mTliani energetikuli mowyobilobis Rirebuleba, momsaxure personalis
raodenoba. agreTve mcirdeba hidroagregatebis damzadebis da montaJis vadebi. amasTan
unda gaviTvaliswinoT, rom ar SeiZleba hidroagregatebis raodenobis Semcireba
erTamde, im SemTxvevaSic ki, rodesac hesis mTliani simZlavris realizeba SesaZlebelia
erTi agregatiT, vinaidan am SemTxvevaSi agregatis remonti gamoiwvevs
eleqtrosadguris gaCerebas da hidroenergetikuli resursis araefeqtur gamoyenebas,
radgan Seiqmneba wylis uqmi gaSvebis aucilebloba. amrigad, agregatebis minimaluri
raodenoba 2 caliT ganisazRvreba.
aqve unda aRiniSnos, rom hesis hidrosaturbino mowyobilobis SerCevis zemoT
aRwerili meTodi ar vrceldeba propeleruli tipisa da diagonalur hidroturbinebze,
vinaidan aRniSnuli turbinebisTvis nomenklaturuli bade ar aris damuSavebuli.
reaqtiuli hidroturbinebis nomenklaturiT SerCevis meTodika miaxloebiTia,
amitom misi gamoyeneba mizanSewonilia mxolod winaswari gaangariSebebisaTvis, rac
saSualebas gvaZlevs winaswar SeirCes variantebi, romelTa Sedarebis safuZvelze
moxdeba hesis ZiriTadi hidrosaturbino mowyobilobis optimaluri variantis arCeva.
80
nax. 23. mbrunavfrTiani da radialur-R
erZuli turbinebis nomenklatura
РО31
0
123456810203040100 80 50200
300
400
500
600
800
mvt
34
56
78
1012
1620
2428
3235
4050
6080
100
200
300
m
H
N
D1maqs.=1050 sm
950
950
900
850
850
850
850
600
450 36
0
D1 min.=280 sm
280
280
280 200
200
250
200
200
180
180
180
180
ПЛ
15
ПЛ
20ПЛ
30ПЛ
40
ПЛ
15
РО45
ПЛ
70
ПЛ
80
ПЛ
60
РО75
РО11
5РО
170
РО50
0
РО40
0РО
230
81
nax. 24. ПЛ 40 mbrunavfrTiani turbinis kerZo grafiki.
7.2. reaqtiuli hidroturbinebis ZiriTadi parametrebis
H
hs, m-8
-7
-6
-5
-4
-3
-2
-1H, m
40H, m
3020
N, mvt24 28 32 36
403632282420
250D1, s
m
95083.3
78.9
75
71.4
68.2
65.2
62.5
60
90088.2
83.3
78.9
7571.4
68.2
65.2
85093.7
88.2
83.3
78.9
75
71.4
68.2
800100
93.7
88.2
83.3
78.9
7571.4
750
100
93.7
88.2
83.3
78.9
700
107.1
100
93.7
88.2
83.3
650
115.4
107.1
100
93.7
88.2
600
125
115.4
107.1
10093.7
550
136.4
125
115.4
107.1
500
150
136.4
125
115.4
450
166.7
150
136.4
125
400
187.5
166.7
150
136.4
360
214.3
187.5
166.7
150
320250
214.3
187.5
166.7
280
187.5
250
214.3
200
175
150
125
100
8070
60
5045403530
25
2017.5
15
12.5
10
8
s
82
SerCeva dayvanili sidideebiT
sawyis pirobad moicema: sH _saangariSo dawneva, maqs.H _maqsimaluri dawneva,
min.H _minimaluri dawneva, N _ turbinis nominaluri simZlavre da ∇_ qveda biefis
donis absoluturi niSnuli. angariSisaTvis aucilebeli /
s1n da
/
s 1Q aiReba Sesabamisi
turbinis mTavari universaluri maxasiaTeblis mixedviT.
angariSi sruldeba Semdegi TanamimdevrobiT:
1. turbinis tipi SeirCeva ZiriTadad maqs.H mixedviT.
2. turbinis saangariSo xarji ganisazRvreba mocemuli N simZlavris mixedviT:
ηH9.81
NQ⋅⋅
=s
s (7.3)
vinaidan, angariSi warmoebs turbinis mimmarTveli aparatis sruli gaRebis
SemTxvevaSi, maSin η naklebia optimalurze. Cveulebriv radialur-RerZuli turbinebi-
saTvis 92.090.0 ÷=η , xolo mbrunavfrTiani turbinisaTvis 90.087.0 ÷=η .
3. turbinis muSa Tvalis diametri 1D ganisazRvreba formuliT:
s
s
HQQD
/1
1 = (7.4)
radialur-RerZuli turbinebisaTvis dayvanili xarji /
1
/
s 1QQ = aiReba
simZlavris 5%-iani maragis mrudze (0,95 maqs.N ). mbrunavfrTiani turbinebisaTvis
/
1
/
s 1QQ = SeirCeva im pirobebiT, romlebic ganisazRvreba gawovis dasaSvebi simaRlis
mixedviT, anu kavitaciis koeficientis σ -s maqsimaluri mniSvnelobis mixedviT.
umjobesia /
1Q ufro didi mniSvnelobis miReba, rac saSualebas iZleva Semcirdes 1D
da gaizardos brunvis sixSire.
rogorc ki, ganisazRvreba /
1Q da 1D , nomenklaturis mixedviT unda
ganisazRvros uaxloesi udidesi nomenklaturuli diametric (ix. cxr. 7.1).
4. turbinis brunvis sixSire n ganisazRvreba formuliT:
83
1
/1
DHnn = (7.5)
saangariSo dayvanili sixSire /
s1n radialur-RerZuli turbinisaTvis miiReba
axlos optimalurTan /
opt. 1n (mocemulia nomenklaturaSi), xolo mbrunavfrTiani da
diagonaluri turbinebisaTvis /
1opt.
/
s nn > . es dakavSirebulia imasTan, rom drois
umetes nawilSi turbina muSaobs dawneviT s
HH > da maSin, rogorc Cans, H
nDn 1/I =
gamosaxulebidan roca constn = da H izrdeba /
In mcirdeba da Tavsdeba turbnis
maxasiaTebelis optimalur zonaSi. n -is gansazRvris Semdeg miiReben uaxloes
sinqronul sinqn sixSires.
5. agregatis brunvis sixSire unda iyos sinqronuli, romelic ganisazRvreba
Semdegi formuliT:
p
3000n =sinq
, roca sixSire 50hc;
p
3600n =sinq
, roca sixSire 60hc.
aq p aris hidrogeneratoris rotoris wyvil polusTa ricxvi. sinqn
mniSvnelobebis rigi calsaxad ganisazRvreba da aq Sualeduri mniSvnelobebi
SeuZlebelia (ix. cxrili 4.1).
6. gawovis dasaSvebi simaRle ganisazRreba formuliT:
Hσ900
10Hs ⋅−∇−≤t
, (7.6)
sadac σkσ 0=t
, 1.21.1k 0 L= maragis koeficientia.
unda aRiniSnos, rom mTavar universalur maxasiaTebelze mocemulia σ maragis
gareSe.
84
7. turbinis ZiriTadi zomebi ganisazRvreba 1D -is mixedviT, fardobiTi zomebis
Sesabamisad, romlebic mocemulia Sesabamisi tipis turbinis cxrilebSi, aRweraSi da
naxazebze.
8. turbinis masa ganisazRvreba miaxloebiTi formulebiT da analogebis mixedviT.
9. mas Semdeg, rac SeirCeva turbinis tipi da gansazRvrulia 1D da n ,
mocemuli N da min.maqs.s.
H ,H H , mixedviT, saWiroa mTavari universaluri
maxasiaTeblis gamoyenebuli zonis gamoyofa. am mizniT ganisazRvreba /1n -is sami
mniSvneloba:
s
s HnDn 1/
1 = ;
maqs.
min. HnDn 1/
1 = ;
min.
maqs. HnDn 1/ =1 (7.7)
garda amisa, maqs.
H -isaTvis ganisazvreba /
H1,Qmaqs.
maqs
maqs
maqs HD
21
H/IH = , (7.8)
sadac η9.81H
NQ Hmaqs
=maqs
(η -s mniSvneloba unda davuSvaT). miRebuli wertilebi
daitaneba mTavar universalur maxasiaTebelze da misi saSualebiT gamoiyofa gamoyenebis
zona. es zona SemosazRvrulia a, b, c, d, e xazebiT (nax.25). kargia, roca maRali m.q.k.-s
zona mTlianad moTavsebulia gamoyenebis zonis SigniT.
85
nax. 25. mTavari universaluri maxasiaTeblis gamoyenebis zona.
QI Hmaqs.
nI maqs.
nI s.
nI min.
QI
a b
c
de
QI H
nI
s.
86
7.3. liTonis spiraluri kameris gaangariSeba saSualo
siCqaris mudmivobis kanoniT (c=const)
vTqvaT, liTonis spiraluri kameris Semoxvevis kuTxe 0360 -ia (nax. 26). kamera
gavyoT rva Tanabar nawilad. am SemTxvevaSi Tu pirvel kveTSi gaivlis turbinis mTeli
xarji Q , meoreSi _ Q87
, mesameSi _ Q86
, meoTxeSi _ Q85
da a.S. maSin kameris
Sesasvleli kveTis, e.i. pirveli kveTis diametri sp. 1D gamoiTvleba gamosaxulebidan:
cD
Q ⋅π
=4
2
1sp, (7.9)
saidanac
cQD
π= 4
1sp (7.10)
nax. 26. liTonis spiraluri kameris saangariSo sqema.
aq c warmoadgens kameraSi wylis Sesvlis saSualo siCqares. Tu turbinis
saangariSo dawneva 15H > m, maSin 3 H5.1c = . kameris meore kveTis diametri
ganisazRvreba formuliT:
I
II
III
IV
V
VIVII
VIII
Da 45°
87
c8QD
π⋅⋅= 47
1sp (7.11)
analogiurad gamoiangariSeba danarCeni kveTebis diametrebic. kameris yvela kveTi
unda exebodes turbinis statoris svetebis ganlagebis gare aD diametrs, romlis
sidide damokidebulia muSa Tvlis diametrze.
7.4. CamCiani (peltonis) hidroturbinebis
ZiriTadi parametrebis SerCeva
arsebobs CamCiani turbinis SerCevis ramdenime meTodi. aq ganxilulia erT-erTi
maTgani.
mocemuli saangariSo dawnevis H da nominaluri simZlavris N mixedviT
vsazRvravT turbinis swrafmavlobis koeficients formuliT.
H
.NHnn s
cx.Z= , (7.12)
sadac kvt.c.Z N36.1.N = ;
sinqronuli brunTa ricxvi n (50 herci sixSirisaTvis) ganisazRvreba
gamosaxulebidan
P
3000n = , (7.13)
sadac P aris rotoris wyvili polusebis ricxvi, br/wT.
Cveulebriv, rogorc wesi n -s ar iReben 600÷750 br/wT-ze mets. vuSvebT ra,
sinqronul brunTa ricxvis ramodenime mniSvnelobas (7.12) gamosaxulebis mixedviT
vangariSobT swrafmavlobis koeficientis Sesabamisi mniSvnelobebs.
88
viciT, ra sn -s mniSvnelobebi, cxrili 7.2-dan vsazRvravT turbinis saqSenebis
raodenoba 0z -s,
cxrili 7.2
turbina
saqSenebis raodenoba,
0z
swrafmavlibis koeficienti,
sn (uxelsayrelesi)
erTsaqSeniani 1 14_23
orsaqSeniani 2 20_34
samsaqSeniani 3 26_40
oTxsaqSeniani 4 32_47
eqvsaqSeniani 6 38_58
TiToeuli variantisaTvis viciT, ra sn , 0z vangariSobT fardobas ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛
1
0
Dd
Semdegi
gamosaxulebidan
( ) ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛÷=
1
0s D
dz253245n 0 , (7.14)
sadac 1D aris turbinis muSa Tvalis diametri, m;
0d _saqSenidan gamosuli wylis Wavlis diametri, m.
praqtikam aCvena, rom turbinis saukeTeso energetikuli maCveneblebi miiReba
roca
1810dD
0
1 ÷= (7.15)
amis Semdeg ganisazRvreba turbinis dayvanili xarji
2
1
00
'I D
dz4.3Q ⎟⎟
⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛= (7.16)
turbinis saangariSo xarji Q iangariSeba Semdegi formulis mixedviT:
η⋅⋅
=H81.9
NQ (7.17)
η_turbinis margi qmedebis koeficientia da saqSenis mTlianad gaRebis
SemTxvevaSi igi miiReba 0.87÷0.88 farglebSi.
viciT, ra /IQ da Q vpoulobT turbinis muSa Tvalis diametrs_ 1D
89
HQ
QD/I
1 = (7.18)
amis Semdeg vsazRvravT Semdeg ZiriTad zomebs:
Wavlis diametrs:
88.08.0
Dd 1
0 ÷= ; (7.19)
saqSenis gamosasvlel diametrs:
0d2.1d = (7.20)
turbinis muSa Tvalis gare diametrs:
( ) 01 d8.25.2DD ÷+=g.
; (7.21)
CamCis siganes:
( ) 0d6.38.2a ÷= ; (7.22)
CamCis simaRles:
( ) 0d8.25.2c ÷= (7.23)
da CamCis siRrmes:
0d95.0e = (7.24)
nax. 27. CamCiani turbinis ZiriTadi zomebi.
saqSenis da muSa Tvalis ganlageba pirobiTia
d0w
β1=10-150
β 2=1
76-1
730
u
Di=D1-(2-2.4)d0
D1
Da=D 1+
(2.5-2
.8)d 0
γ=4−
90
d 0
d
A=(5.9-7.3)d0
Sesasvleli
piri
90
7.5. hidroeleqtrosadguris muSaobis sareJimo grafiki
hidroeleqtrosadguris muSaobis sareJimo grafiki gansazRvravs hesis dawnevisa
da simZlavris cvlilebas misi eqspluataciis procesSi da warmoadgens turbinis
SerCevis safuZvels. sadguris turbinebis jamuri simZlavre ΣΝ iniSneba hesis
dadgmuli simZlavris Ndadgm. Sesabamisad. es ukanaskneli ki ganisazRvreba
hidroenergetikul gaangariSebaTa Sedegad.
ΣΝ =( Ndadgm. /ηgen), (7.25)
sadac ηgen aris generatoris m.q.k., romelic tolia 0,97 – 0,98.
dawneva H damokidebulia or sidideze: statikur dawnevaze Hst da hidravlikur
danakargebze hdan, ZiriTadad, hesis sadawneo sistemaSi, amitom igi SeiZleba gamoisaxos
Semdegnairad:
dan.q.b.z.b. hH −∇−∇= (7.26)
zeda biefis niSnuli z.b.∇ ganisazRvreba wyalsacavis Sevsebis mixedviT da
mdebareobs n.S.d.-s (normaluri Setborvis done) niSnulsa da m.m.d.-s (mkvdari
moculobis done) niSnuls Soris. qveda biefis done q.b.∇ damokidebulia ZiriTadad
qveda BbiefSi wylis xarjis Qq.b. sidideze da misi warmodgena SesaZlebelia
damokidebulebiT:
)Q(f q.b.q.b. =∇ (7.27)
unda aRiniSnos, rom Qq.b.-s zrdasTan erTad matulobs q.b.∇ .
hidravlikuri danakargi hdan wylis xarjis kvadratis proporciulia. igi
agreTve damokidebulia hesis wyalsataris sigrZeze da misi ganivkveTis zomaze.
(7.27)-isa da hdan gaTvaliswinebiT, mocemuli z.b.∇ -s SemTxvevaSi wylis
xarjis matebasTan erTad anu turbinebis jamuri simZlavris ΣΝ zrdasTan erTad,
91
dawneva mcirdeba. hidroeleqtrosadguris muSaobis sareJimo grafikis zogadi saxe
naCvenebia nax.28-ze.
nax. 28. hidroeleqtrosadguris turbinebis muSaobis sareJimo grafiki
nax. 28-dan Cans, rom turbinebis jamuri simZlavrisa da e.i. wylis xarjis
zrdasTan erTad, dawneva mcirdeba. sareJimo grafikis mniSvnelovani maCvenebelia
Semdegi dawnevebi: maqsimaluri – Hmaqx, minimaluri – Hmin da saangariSo – Hs. am
ukanasknelis dros uzrunvelyofilia agregatebis nominaluri simZlavre
gen.agr. η⋅=∑∑ NN – (7.25) -s Sesabamisad. saangariSo dawnevis sidide Hs dgindeba
hidroenergetikul gaangariSebebiT. rodesac H < Hs, hesis turbinebis jamuri
simZlavre SezRudulia simZlavris z-m wiriT da igi naklebia ΣΝ-ze, e.i. am pirobebSi
hesis simZlavre naklebia Ndadgm.-ze
Hmaqs.
Hs.
Hmin.
H
0 ΣNsaang.
m
z
ΣN
92
Tavi 8. hidroturbinebis montaJis da eqspluataciis
zogierTi sakiTxi
8.1. hidroturbinebis montaJis zogierTi sakiTxi
msxvili turbinebis montaJs Tavisi specifika gaaCnia. msxvili turbinebi
yovelTvis proeqtirdeba da mzaddeba individualurad hesis konkretuli moTxovnebis
gaTvaliswinebiT da amitom maT SeiZleba xSirad gaaCndeT individualuri
konstruqciuli gadawyveta, rac, bunebrivia, moiTxovs maTi montaJisadmi individualur
midgomas. amas garda, msxvil turbinebs, rogorc wesi, qarxanaSi mTlianad ar awyoben
da amitom hesze montaJi warmoadgens damzadebis teqnologiuri ciklis damamTavrebel
etaps. gansakuTrebiT mniSvnelovania isic, rom turbinebis samontaJo samuSaoebi
mWidrod aris dakavSirebuli hesis Senobis samSeneblo samuSaoebTan. hesis agregatebis
eqspluataciaSi Sesayvani drois Semcirebisa da maqsimaluri Sromis nayofierebis
miRwevis mizniT muSavdeba samSeneblo da samontaJo samuSaoebis kompleqsuri proeqti.
amasTan, rogorc praqtika gviCvenebs, yvelaze efeqturia samSeneblo da samontaJo
samuSaoebis paralelurad warmoeba, turbinis montaJi msxvili blokebiT, romelTa
awyoba xorcieldeba asawyob moedanze. im dros, rodesac blokis farglebSi warmoebs
aucilebeli samSeneblo samuSaoebi, nakaduri montaJis organizacia xorcieldeba
erTdroulad ramdenime agregatze, droSi wanacvlebiT. proeqtis Sedgenisas didi
yuradReba unda mieqces samontaJo samuSaoebisaTvis aucilebel meqanizmebs da
gansakuTrebiT amweebs. rogorc wesi, montaJis sawyis stadiaze gamoiyeneba samSeneblo
amweebi, xolo damamTavrebelze _ samanqano darbazis ZiriTadi amwe.
montaJs daqvemdebarebuli turbinis yvela elementi iyofa or jgufad:
Casayolebeli nawilebi, romlebic dayenebis Semdeg rCeba betonSi da ar eqvemdebareba
daSlas, da mosaxsneli nawilebi, romlebic Cveulebriv magrdeba WanWikebiT da sarWebiT
da remontis dros SeiZleba maTi moxsna.
Casayolebel nawilebs miekuTvneba: gamwovi milis konusis mopirkeTeba, statori
(statoris kolonebi da sayrdeni rgolebi), mbrunavfrTiani da diagonaluri
turbinebis muSa Tvalis kamera, foladis spiraluri kamera.
mas Semdeg, rac betoni Cawyobilia gamwovi milis konusis qveda niSnulamde,
iwyeba foladis mopirkeTebis dayeneba, Semowmeba da gamagreba (nax. 29). Semdeg
93
dabetoneba grZeldeba. amasTan, foladis mopirkeTeba erTdroulad yalibis rolsac
asrulebs. aseTi xerxi uzrunvelyofs mopirkeTebis betonSi saimedod Cayolebas.
hesis Senobis saturbino blokebisaTvis gamoiyeneba maRali simtkicis betoni
(200-300 markiani).
nax. 29. gamwovi milis konusis mopirkeTebis dayeneba:
1_mopirkeTeba; 2_mWimebi talrepebiT; 3_Sveulis simi;
4_RerZuli simi; 5_Sveuli zeTian WurWelSi.
Casayolebel nawilTa umravlesoba yendeba da magrdeba fexurebSi, romlebic
warmoadgens masiur betonSi darCenil siRrueebsa da sicarieleebs. isini kargad Cans
nax. 30-ze.
fexurebSi specialur qvesadebebze yendeba statoris svetebi da sayrdeni
rgolebi, muSa Tvalis kameris mopirkeTeba, romelic iWimeba talrepebiT (CarCo ori
xraxniT, marcxena da marjvena kuTxviliT) da iWeqeba domkratebiT da solebiT.
mniSvnelovania agregatis RerZis mimarT dayenebis sisworis uzrunvelyofa, formisa da
zomebis sisworis dacva (gadaxra diametris Sesabamisad unda iyos dasaSvebis
farglebSi), zedapirebis niSnulebisa da horizontalurobis dacva (statoris zeda da
52
3
2
42
2
1
94
qveda sayrdeni rgolebisa), yvela dayenebuli nawilis saimedod damagreba. Semdeg
axorcieleben adre Cawyobili betonis zedapirebis saimedo gawmendas, daWdevasa da
garecxvas, liTonis zedapirebis gawmendas saRebavebisa da Jangisagan da mxolod amis
Semdeg iwyeben fexuris dabetonebas. zemoT CamoTvlili samuSaoebis guldasmiT
Sesruleba aucilebelia Casayolebeli nawilebis saimedod damagrebisaTvis.
nax 30. kremenCugis hesze dayenebuli mbrunavfrTiani turbina:
1_statoris svetebi; 2_mimmarTveli niCbebi; 3_qveda rgoli; 4_turbinis xufi;
5_muSa Tvalis frTebi; 6_milisi; 7_lilvis miltuCi; 8_lilvi; 9_muSa Tvalis
garsmdeni; 10_ muSa Tvalis kamera; 11_gamosawevi segmenti; 12_ mimmarTveli niCbis
berketi; 13_sayureebi; 14_maregulirebeli rgoli; 15_servomotorebi; 16_mimmarTveli
sakisari; 17_generatoris saqusles sayrdeni konstruqcia.
gansakuTrebiT sapasuxismgebloa foladis spiraluri kameris awyobis operacia.
hesze miewodeba foladis garsis calkeuli datvifruli segmentebi damzadebuli
Ø1330
D0=9300(Z0=32)b 0=3
200
D1=8000
dmil=2880
Dk
16
15 8 1714
1513
12
11
6 9
10 5
7
3
1
2
4
95
furclovani foladisagan, romlebic qarxanaSi mxolod sakontrolo awyobas gadian da
isic ara yvela turbinisaTvis.
spiraluri kameris montaJi or etapad xorcieldeba: segmentebis awyoba mosaWidi
SeduRebiT da saboloo SeduReba. amasTan, orive operacia SeiZleba ganxorcieldes an
didi intervaliT an erTmaneTis miyolebiT. rogorc wesi, spiralis awyoba
erTdroulad ori mimarTulebiT mimdinareobs: kbilidan da Sesasvleli kveTidan.
pirapiri xorcieldeba saSualo seqciaSi _ damasrulebel rgolSi, sadac warmoCndeba
yvela cdomileba.
gansakuTrebuli yuradReba eqceva SeduRebis xarisxs, SeduRebis nakerebis
simtkicis uzrunvelyofas, liTonis gaxurebiT gamowveul adgilobrivi deformaciebis
ararsebobas. SeduRebis maRal xarisxs ganapirobebs pirapirebis damuSavebis maRali
xarisxi, xarisxiani eleqtrodebis gamoyeneba da SeduRebis reJimis dacva, agreTve
SemduRebelTa maRali kvalifikacia.
aranaklebi yuradReba eqceva SeduRebis nakerebis xarisxis kontrols. am mizniT
iyeneben rentgenoskopias, gamma-sxivebiT dasxivebas, agreTve ultrabgeriT meTods. jer
kidev iyeneben Zvel, gamocdil, xerxs navTis saSualebiT: nakeris Siga zedapirs usvamen
carcs da gaSrobis Semdeg gare zedapirze awyoben navTian Cvrebs. 2_3 saaTis Semdeg
aTvaliereben: Tu Siga zedapirze navTis laqebi aRmoCnda, nakers aqvs defeqtebi da igi
Tavidan unda moewyos.
spiraluri saturbino kameris SeduRebis Semdeg mas abetoneben, amasTan zeda
nawils faraven bitumis sagebebiT, raTa Semcirdes betonze gadacemuli datvirTva.
turbinis mosaxsnel nawilebs miekuTvneba: mimmarTveli aparati, muSa Tvali,
turbinis lilvi da xufi mimmarTvel sakisarTan erTad da mimmarTveli aparatis
amZravis meqanizmi. maTi montaJis droisaTvis ukve dayenebulia Casayolebeli detalebi,
xolo hesis samSeneblo konstruqciebi amoyvanilia maRal niSnulebamde. rogorc wesi,
ukve damontaJebulia samanqano darbazis ZiriTadi amweebi, rac turbinis msxvili
blokebiT montaJis saSualebas iZleva.
montaJis rigiToba damokidebulia turbinis konstruqciaze. Tu qveda rgoli
xels ar uSlis muSa Tvalis CaSvebas (nax. 31), maSin iwyeben mimmarTveli niCbebis
poWoWikebiT dayenebas qveda rgolis milisebSi. Semdeg yendeba Sualeduri sayrdeni
rgoli, romelSiac magrdeba mimmarTveli niCbebis poWoWikebis mimmarTveli Wiqebi.
magram xSirad Sualeduri rgoli ar arsebobs da Wiqebi uSualod turbinis xufSi
magrdeba (nax. 32). am SemTxvevaSi pirvelad kraterSi uSveben muSa Tvals, xolo Semdeg
96
ayeneben turbinis xufs, atareben ra xvrelSi mimmarTveli niCbebis zeda poWoWikebs,
romlebzedac amis Semdeg acmeven mimmarTvel Wiqebs. Tu qveda rgoli muSa Tvalis
fersos farglebs scildeba (nax. 33-is marcxena nawili), maSin Tavidan unda CaeSvas
muSa Tvali, xolo Semdeg moewyos qveda rgoli milisebiT da mxolod amis Semdeg
moewyos mimmarTveli niCbebi.
nax. 31. zemo_tulomis hesis RerZuli mbrunavfrTiani turbina.
D800
1470 16
z1=8
6 9 5
31
2
4
15141312
D1=4200
dmil.
=2070
D0=4900(z0=24)
97
nax. 32. engurhesis turbina.
radialur_RerZuli turbinebis muSa Tvalebi xSirad hesebze mTliani (erTiani)
miewodeba da maSin winaswari awyoba daiyvaneba garsmdenis dayenebaze (ix. 18, nax.33-ze).
magram zogjer turbinis muSa Tvali rkinigziT transportirebis SeuZleblobis gamo
ori da zogjer sami nawilisaganaa Sedgenili da maSin misi awyoba unda ganxorcieldes
hesis samSeneblo moedanze.
mbrunavfrTiani da diagonaluri turbinebis muSa Tvali yovelTvis ewyoba hesis
samSeneblo moedanze, ris drosac mowmdeba frTebis meqanizmis mobrunebis siadvile da
simdovre zeTis dabali 0.2_0.3 mgpa wneviT miwodebis saSualebiT.
D2=3050
D1=4500
b 0=4
60
z1=19
D0=5400z0=24
D1200119
7
2
6
5
3
4
12
10
8
98
nax. 33. saiano-SuSenskis hesis radialur-RerZuli turbina:
1_statoris svetebi; a da b_statoris zeda da qveda sartylebi; 2_mimmarTveli
niCbebi; 3_mimmarTveli aparatis qveda rgoli; 4_turbinis xufi; 5_ mimmarTveli
niCbebis zeda poWoWikis sayrdenebis Wiqebi; 6_xufis damagreba statoris zeda
sartyelTan; 7_lilvis miltuCi; 8_lilvi; 9 da 10_muSa Tvalis zeda da qveda
forsoebi; 11_ muSa Tvalis frTebi; 12_berketebi; 13_sayureebi; 14_maregulirebeli
rgoli; 15_servomotoris Woki; 16_mimmarTveli sakisari; 17_saqusles sayrdeni;
18_garsmdeni; 19a da 19b_ muSa Tvalis zeda da qveda fersoebis mamWidroeblebi;
20_ganmtvirTavi xvretebi; 21_sakisris kameris SemWidroeba.
D1=6500
D0=7850
b 0=1
040
Ø1900
16
21
4
1
a
b
10
19 b
2
97
18
3
1019 a
11
20
5
6
13
mimmarTveli aparatis
15 12 14
17
8
servomotori
99
frTebis SemWidroebebidan da SeerTebebidan gaJonvebis gansasazRvrelad awyobili
muSa Tvlebi aucileblad hidravlikurad gamoicdeba zeTiT 24 saaTis ganmavlobaSi.
zeTis gaJonva muSa Tvalis gareT dauSvebelia ekologiuri moTxovnebidan gamomdinare.
turbinis xufi montaJdeba mTlianad awyobili saxiT, magram misi saboloo
damagreba xdeba muSa Tvalis dacentrebis Semdeg. am mizniT Tavidan moinaxeba muSa
Tvalis mdebareoba frTebsa da kameras Soris RreCos mixedviT mbrunavfrTian da
diagonalur turbinebSi an SemWidroebebSi RreCos mixedviT radialur_RerZul
turbinebSi (ix. 19, nax. 33_ze).
amis Semdeg sruldeba Zalian sapasuxismgeblo operacia: lilvis vertikalurobis
Semowmeba, rac Zalian maRal sizustes moiTxovs _ vertikalidan gadaxra ar unda
aRematebodes 0.02 mm_s lilvis sigrZis TiToeul metrze. gazomva xorcieldeba oTxi
simis meTodiT, romelic SemdegSi mdgomareobs (nax. 34, a). lilvis zeda miltuCze 2
magrdeba liTonis jvaredi 1. amasTan, mas deben izolirebul Suasadebze. Reroebs
emagreba simebi 3, romelTa boloebze ekideba sakmaod mZime tvirTebi 4. imisaTvis, rom
es tvirTebi ar moZraobdes, maT Ziraven zeTian abazanebSi, romlebic turbinis xufze
idgmeba. lilvze l manZilze acmeven or sayrden sartyels 5. jvaredsa da lilvs Soris
rTaven elements voltmetriT 6. manZili lilvsa da simebs Soris izomeba specialuri
mikrometrulTaviani CangliT Stixmasis nakrebidan (nax. 34, b). es Cangali eyrdnoba
lilvs jer zeda da Semdeg qveda doneebze da mikrometruli Tavis trialis
saSualebiT wredis Sekvris momentamde xdeba a1, b1, c1, d1, xolo Semdeg a2, b2, c2, d2
anaTvlebis aReba. anaTvlebis sxvaobis mixedviT ganisazRvreba mTliani gadaxra
vertikalidan δ Semdegi formuliT:
( ) ( )[ ] ( ) ( )[ ]22211
22211 dcdcbaba −−−+−−−=δ (8.1)
fardobiTi gadaxra� 1δ mm/m, tolia:
lδ=δ1 (8.2)
Tu 02.01 ≤δ �mm/m_ze, maSin gadaxra dasaSvebia. Tu metia, maSin unda Seicvalos
lilvis daxra da Tavidan Catardes gazomva. muSa Tvalis dacentrebis dasrulebis
100
Semdeg xdeba xufis damagreba, ewyoba mimmarTveli sakisari da mimmarTveli aparatis
niCbebis amZravi meqanizmebi.
samontaJo samuSaoebis dasrulebis Semdeg ewyoba gaSvebis gamocdebi, romlis
drosac 72 saaTis ganmavlobaSi mowmdeba hidroturbinis muSaobis unari da
parametrebis Sesabamisoba ZiriTad sagarantio maCveneblebTan.
nax. 34. turbinis lilvis vertikalidan gadaxris gansazRvra.
44
36
5d2
35d1
21
b)
a)
404505
15
+x
-x
-y
+y
2 c2a2
B2
c1B1a1
101
8.2. hidroturbinebis eqspluataciis safuZvlebi
turbinebis eqspluatacia moicavs maT efeqtur gamoyenebas hesebze, teqnikur
momsaxureobas, mimdinare da kapitaluri remontebis Catarebas hesis maRali
saimedoobisa da xangamZleobis SenarCunebis mizniT.
turbinebis gamoyenebis efeqturobas, ZiriTadad, gansazRvravs maqsimaluri m.q.k._s
miRwevis moTxovna (agregatebs Soris datvirTvis optimaluri ganawileba), romelic
gamoisaxeba turbinebis jamuri maxasiaTeblebiT. aseTi maxasiaTeblebis Sedgenisas
hesebze rekomendebulia koreqtivebis Setana turbinaTa naturuli gamoc-debis
monacemebis Sesabamisad. es saSualebas iZleva dazustdes mbrunavfrTiani turbinebis
kombinatoruli mrudebi, gaTvaliswinebul iqnas calkeuli turbinis maxasiaTeblebis
gadaxra, xolo zogjer mxedvelobaSi iqnas miRebuli sxvadasxva turbinis
wyalsatarebSi hidravlikur danakargebs Soris sxvaoba (amas SeiZleba adgili hqondes,
roca milsadenis sigrZeebi gansxvavebulia an aris ganStoeba).
saimedooba _ turbinebis Zalian mniSvnelovani maCvenebelia, amasTan, es cneba
mraval Sefasebas moicavs. ufro mniSvnelovania Semdegi:
muSaobis unari _ turbinis muSa mdgomareoba, romelic Seesabameba dadgenil
teqnikur moTxovnebs simZlavris, m.q.k._s, vibraciebis, xmauris, gaJonvebisa da sxva
maCveneblebis mimarT;
gaumarTaoba _ muSaobis unaris dakargva, rac SeiZleba gamoixatos an muSaobis
SeuZleblobiT _ sruli mtyuneba (magaliTad, gamovida mwyobridan mimmarTveli
sakisari, gatyda mbrunavfrTiani turbinis frTebis mosabrunebeli meqanizmi), anda ama
Tu im maCveneblis gadaxraSi dasaSvebi zRvaridan (magaliTad, Semcirda m.q.k., gaizarda
vibraciis done). ukanasknel SemTxvevaSi turbinis muSaoba SesaZlebelia, magram igi
gamarTulad ver CaiTvleba;
xangamZleoba _ dro, romlis ganmavlobaSic turbina inarCunebs muSaobis unars
eqspluataciis teqnikuri pirobebis Sesabamisad, momsaxureobis, mimdinare da
kapitaluri remontebis Sedegad;
mtyunebis gareSe muSaobis albaToba _ drois mocemul intervalSi gaumarTaobis
gareSe garkveuli albaTobiT muSaobis SesaZlebloba.
102
arsebobs saimedoobis sxvadasxva raodenobrivi kriteriumi. hesebisaTvis farTod
gamoiyeneba e.w. mzadyofnis koeficienti Km, romelic turbinebisaTvis ganisazRvreba
gamosaxulebiT:
( )remmuS
muS
m TTΣΣT
K+
= , (8.3)
sadac ( )rez.komp.tur.muS
ΣTΣTΣTΣT ++Σ= ;
Ttur, Tkomp - Sesabamisad turbinul da kompensatorul reJimebSi muSaobis dro;
Trez - rezervSi yofnis dro (muSaobisaTvis sruli mzadyofna);
Trem _ turbinis remontSi yofnis dro (dro, romelic agregatis sxva nawilebis,
magaliTad, saqusles remontisaTvis ixarjeba aq ar gaiTvaliswineba). jami miiReba
drois sakmaod didi periodisaTvis T, aranaklebi erTi wlisaTvis.
hidravlikuri turbinebi eqspluataciaSi martivi da Zalian saimedo manqanebia da
xelsayrel pirobebSi eqspluataciisas maTi mzadyofnis koeficienti 0.96 - 0.97 da
meticaa. amasTan, eqspluataciisaTvis araxelsayrel pirobebSi kavitaciuri da
abraziuli cveTis dros igi ecema 0.9 - mde da qvemoT.
turbinebis cveTa gamowveulia kavitaciiT, wyalSi Setivtivebuli natanis
abraziuli zemoqmedebiT an kombinirebulad kavitaciuri da abraziuli zemoqmedebiT.
kavitaciuri cveTa (erozia) ZiriTadad gamowveulia kavitaciuri nakadis
meqanikuri zemoqmedebiT, romelic vlindeba dartymebis saxiT, kavernebis gaqrobis
Sedegad garsmden zedapirze an mis siaxloves. zemoqmedebis Tavisebureba isaa, rom
aRniSnuli dartymebis sixSire Zalian maRalia. amasTan, vlindeba liTonebSi daRlis
movlenebi. rRveva warmoebs liTonis gamofxvnis formiT, calkeuli kristalebis
amogdebiT da liTonis zedapiri gluvis nacvlad dafuWvili xdeba. (nax. 35). es iwvevs
remontebis xSirad Catarebis da muSa organoebis Secvlis aucileblobas, rac aZvirebs
hidromanqanis eqspluatacias. frTebisa da sxva garsmdeni zedapirebis rRvevas mivyavarT
m.q.k.-s damatebiT Semcirebisaken.
103
nax. 35. foladis zedapiris kavitaciuri rRveva (erozia).
hidromanqanebSi kavitaciis damaxasiaTebeli saxeebia (nax. 36) a_profiluri
kavitacia, romelic warmoiSoba frTebis garsdenisas yvelaze ufro mcire wnevis areSi;
b_xvreluri kavitacia, rac gamowveulia siTxis moZraobiT wnevis didi vardnilis qveS
RreCoebSi, magaliTad, muSa Tvlis frTebsa da turbinis kameras Soris; g_adgilobrivi
kavitacia, rac gamowveulia usworobebis: calkeuli Sverilebis, wiboebis da sxvaTa
garsdeniT, magaliTad, WanWikebis Tavebis garsdeniT. kavitacia, ZiriTadad profiluri,
SeiZleba gansxvavebuli formebiTa da ganviTarebis stadiebiT gamovlindes, rac nax. 37-
zea naCvenebi. aq a_kavitaciis buStulovani formaa, romlis drosac nakadis mTlianobis
wyvetas aqvs calkeuli moZravi buStulebis _kavernebis saxe; b_zonaluri an apkovani
kavitacia, romelic xasiaTdeba mTliani kaverniT. es ukanaskneli Sevsebulia siTxis
pulsirebadi grigalebiT; g_mowyvetadi, rodesac kavernaSi aris sicariele, romelic
ar aris Sevsebuli siTxiT; d_superkavitaciuri, romlis drosac sicariele isea
ganviTarebuli, rom igi SerTulia mxolod profilis gareT.
TiToeuls am formaTagan Tavisi specifikuri Taviseburebani gaaCniaT.
buStulovani da zonaluri formebi ufro intensiurad vlindeba akustikuri (xmauri)
saxiT da eroziuli zemoqmedebiT, magram SedarebiT naklebad aisaxeba nakadis
hidrodinamikur maxasiaTebelze maSin, rodesac mowyvetiTi da miT ufro superkavitacia
arsebiTad cvlis nakadis hidrodinamikur parametrebs, rac gavlenas axdens
hidromanqanaSi gamavali wylis xarjze, mis simZlavreze da m.q.k-ze.
104
nax. 36. kavitaciis tipebi hidromanqanebSi.
nax. 37. kavitaciis stadiebi.
RerZuli mbrunavfrTiani turbinebi ufro kavitaciur cveTas ganicdian, romelic,
rogorc nax. 38-dan Cans, viTardeba muSa Tvalis frTebis aramuSa mxares. amasTan, zona
1 Sesasvlel nawiburTan gamowveulia nakadis adgilobrivi mowyvetiT Setevis didi
kuTxeebis dros. yvelaze metad ganviTarebulia zona 2 gamosasvlel nawiburTan
a) b) g)
are
grigali
are
g)
d)b)
a)
gaqrobis are
warmoqmnis are
105
periferiisaken gafarToebiT. zogjer intensiur rRvevas ganicdis muSa Tvalis kamera 3,
frTebis mobrunebis RerZis zonaSi da frTis zedapirebis gverdebi kameris siaxloves
(aq vlindeba e.w. xvreluri kavitacia).
radialur-RerZul turbinebSi yvelaze metad kavitaciur cveTas ganicdis muSa
Tvalis frTebis is nawili, romelic mdebareobs frTis gamosasvlel nawiburTan axlos
da qveda fersos Siga mxare.
nax. 38. RerZuli turbinebis kavitaciuri dazianebis zonebi.
zogjer kavitaciuri cveTis intensivoba Zalian maRalia da siRrmis mixedviT
Seadgens 5-10 mm/weliwadSi. is damokidebulia turbinis Tvisebebze, eqspluataciis
pirobebze (muSaobis reJimze, qveda biefis niSnulze da Hs_is sidideze. gansakuTrebiT
saSiSia, rodesac Hs izrdeba dasaSveb zRvarze maRla) da masalaze.
maRali kavitaciuri medegoba gaaCniaT uJangav mcirenaxSirbadian, qromirebul
foladebs da amitom isini farTod gamoiyeneba turbinebis muSa Tvlebis frTebis
dasamzadeblad.
arsebobs SesaZlebloba imisa, rom zedapirebi kavitaciisagan dacvis mizniT
daifaros araliTonuri masalebiT - epoqsidis fisiT, reziniT, kaproniTa da sxva.
1
2
1
3
3 3
106
wyalSi myofi natani, gansakuTrebiT kvarculi, iwvevs turbinebis intensiur
cveTas. am movlenas, abraziuli cveTa ewodeba, romelsac ufro xSirad mTis
mdinareebze ganlagebul derivaciul hesebze vxvdebiT.
konstruqciebis abraziuli cveTis meqanizmi rTulia da masTan dakavSirebuli
bevri sakiTxi gadauwyveteli. Tanamedrove warmodgeniT abraziuli cveTa garsaden
zedapirebze natanis nawilakebis dartymebisa da nakawrebis Sedegia. es saSualebas
iZleva gamoiyos is faqtorebi, romlebic gansazRvraven nakadis abraziuli cveTis
process.
garsmdeni sxeulis mimarT moZravi natanis nawilakebis kinetikuri energia,
12
wd 23s
sπ
=ρ , (8.4)
sadac ss d da ρ aris nawilakebis simkvrive, kg/m3 da diametri, m;
w _fardobiTi siCqare, m/wm.
mocemuli simsxos nawilakebis raodenoba, romlebic xvdebian garsmden zedapirze
drois erTeulSi,
�
6dSw
i 3s
d
πε
= , (8.5)
�
sadac dε aris wylis moculobaSi mocemuli simsxos nawilakebis fardobiTi
Semcveloba;
S _ farTobi, romelic ganicdis cveTas, mm2.
natanis nawilakebis abraziuli Tvisebebi, romlebic damokidebulia simagreze
(foladisaTvis saxifaToa nawilakebi simagriT 5-ze meti moosis Skalis mixedviT) da
maT formaze, SeiZleba gamoisaxos abraziulobis koeficientiT Kabr.
v.b.dulnevis monacemebiT namsxvrevi qviSisaTvis
Kabr =1.7ds3/4 , (8.6)
sadac ds aris nawilakis diametri, mm.
107
garsmdeni elementis forma, romelic gansazRvravs nakadis adgilobriv
struqturas, gaiTvaliswineba formis koeficientiT Kf.. amrigad, abraziuli
zemoqmedebis intensivoba cveTadi zedapiris erTeulze Eabr tolia:
,wKKKE 3sdE ⋅ρ⋅ε⋅⋅⋅= abrfabr
(8.7)
aq KEKE _ proporciulobis koeficientia. vinaidan, yvela koeficienti K da ε� -
uganzomilebo sidideebia, maSin Eabr - s ganzomileba iqneba vt/m2. am formulaSi cxadad
ar Sedis nawilakebis diametri, magram misi gavlena aisaxeba Kabr_iT. aqedan gamomdinare,
saerTo abraziuli zemoqmedeba unda ganisazRvros jamiT, romelic miRebulia e.w.
saxifaTo fraqciebisaTvis, romelTac miakuTvneben ds>0.05-0.1 mm.
faqtobrivi abraziuli cveTa gamosaxuli masalis moculobis an masis danakargiT
Gabr, kg, mocemuli cveTis intensivobisas damokidebulia agreTve farTobisagan, masalis
abraziuli cveTis maCveneblisagan, romelic ganisazRvreba moculobis kuTri danakargiT
Babr, m3/(wm×vt), masalis simkvrivisa ρmas da droisagan t:
,tBSEG ⋅ρ⋅⋅⋅= masabrabrabr (8.8)
miRebuli Tanafardobebi gviCvenebs, rom abraziuli cveTisaTvis gadamwyveti
mniSvneloba aqvs wyalSi natanis saxifaTo fraqciebis Semcvelobas (simRvrives),
fardobiT siCqares da masalis abraziuli cveTis maCvenebels. unda aRiniSnos, rom
moyvanili Tanafardobebi misaRebia abraziuli procesis fardobiTi SefasebebisTvis.
turbinebSi abraziul cveTas ganicdis mimmarTveli niCbebi (nax. 39, a), sayrdeni
rgoli (nax. 39, b), muSa Tvalebi (nax. 39, g). intensiur abraziul cveTas ganicdis
radialur-RerZuli turbinebis muSa Tvlebi, gansakuTrebiT qveda ferso, frTebis
Sesasvleli da gamosasvleli nawiburebi, agreTve qveda da zeda SemWidroebebi.
saxifaToa natanis moxvedra mimmarTvel sakisarSi, rac mis swraf cveTas iwvevs.
108
a) b) g)
nax. 39. radialur-RerZuli turbinis detalebis abraziuli cveTa.
turbinebis cveTa auaresebs maT energetikul maxasiaTeblebs, iwvevs m.q.k.-s
Semcirebas, zogjer simZlavris vardnas, SeiZleba gamoiwvios intensiuri vibracia,
xmauri, gaizardos wylis danakargebi gaCerebuli turbinis mimmarTvel aparatSi
gaJonvisas. rogorc nax. 40_dan Cans, turbinis m.q.k. Semcirda 10_12%_iT, magram
simZlavre SenarCunda, vinaidan gaizarda gamtarunarianoba abraziuli cveTis gamo
gamosasvleli nawiburebis damoklebis xarjze.
abraziuli cveTis gamo saWiro xdeba turbinis remontis Catareba, rac zrdis
saeqspluatacio xarjebs. mniSvnelovania optimaluri remontebsSorisi periodis
dadgena. Cveulebrivi pirobebisaTvis wyalSi abraziuli natanis momatebuli raodenobis
ararsebobisas kapitalur remontebs Soris periodi Seadgens turbinis muSaobis
25000_30000 sT. saerTod, kapitalur remontebs Soris intervali 4 weliwadia,
xolo turbinebis muSaobis xangrZlivoba aranakleb 30 weli.
109
nax. 40. cveTis gavlena radialur-RerZuli turbinis maxasiaTebelze.
hesis ZiriTadi mowyobilobis mimdinare remonti iTvaliswinebs samuSaoebs im
defeqtebis aRmosafxvrelad, romlebic amcirebs hesis saimedoobas, magram, amasTan
erTad, ar saWiroebs agregatis mniSvnelovnad demontaJs. am remontebis dros
xorcieldeba gacveTili da defeqturi detalebis Secvla, calkeuli meqanizmebis
gawmenda, garecxva da SezeTva, mcire defeqtebis gasworeba. mimdinare remonti
sruldeba saWiroebis mixedviT da hesis, hesebis kaskadisa da energosistemis
xelmZRvanelobis Sexedulebisamebr. remonti sruldeba samjer weliwadSi.
hidroturbinebis kapitaluri remonti tardeba oTx weliwadSi erTxel.
kapitaluri remontis periodSi agregatis mocdenis xangrZlivoba damokidebulia
turbinis muSa Tvalis diametrze da 3_4 Tves Seadgens. kapitaluri remontis dros
Slian da aTvaliereben, xolo saWiroebis SemTxvevaSi aremonteben agregatis saqusles;
Slian da aremonteben ZiriTadi agregatisa da damxmare mowyobilobis gacveTil da
defeqtur meqanizmebsa da detalebs; amowmeben da aremonteben hidromeqanikuri dacvis
sistemas (gaqanebisagan, temperaturuls); SezeTvis da sxva sistemebs. aremonteben da
gamarTaven yvela xelsawyos da avtomatikis aparaturas; awarmoeben agregatis
regulirebis sistemis gamarTvas; aremonteben betonis zedapirebs; awarmoeben turbinis
zedapirebisa da liTonis nawilebis, agreTve nagavis Semakavebeli gisosisa da wyalqveSa
η%
80
60
40
20
turbinis kapitaluri
remontis Semdeg
turbinis cveTa, ori wlis Semdeg
N,mvt
6420
110
liTonis konstruqciebis antikoroziul SeRebvas; awarmoeben sxvadasxva sakontrolo
gazomvebsa da RreCoebis Semowmebas.
myari nataniT mdidari mdinareebis samTo ubnebze ganlagebul hesebze, sadac
turbinis kvanZebi da detalebi intensiur abraziul cveTas ganicdis, remontebis
Catarebis aucilebloba ufro xSiria, rac zrdis hesis saeqspluatacio xarjebs.
111
literatura
1. Jurnali `energia~ #1, Tbilisi, 1997, gv. 25_50.
2. Сванидзе Г.Г., Гагуа В.П. Сухишвили Э.В. Возобновляемые энергоресурсы
Грузии, Л; Гидрометеоиздат, 1987, 174 с.
3. g. CogovaZe, n. CixlaZe, g. yiasaSvili. saqarTvelos energetikis istoria,
Tbilisi, 1998, gv. 633.
4. Txinvaleli g. hidravlikuri manqanebi. naw.I. Tbilisi: ganaTleba. 1978. gv.
282.
5. Txinvaleli g. meToduri miTiTebebi reaqtiuli hidroturbinis SesarCevad.
Tbilisi: s.p.i. 1971.
6. Турбинное оборудование гидроэлектростанций (Под ред. А.А. Морозова). М-
Л.; Госэнергоиздат. 1968. 519 с.
7. Кривченко Г.И. Насосы и гидротурбины. М.; Энергия. 1970, 448 с.
8. Смирнов И.Н. Гидравлические турбины и насосы. Н., Высшая школа. 1969.
400 с.
9. Использование водной энергии Под ред. Д.С. Щавелева.--Л.:Энергия. 1976г.
642с.
10. Гидроэлектрические станции Под ред. Ф.Ф. Губина и Г.И. Кривченко.
М.:Энергия: 1980г.--319с.
11. Гидроэлектрические станции Под ред. Ф.Ф. Губина. М.:Энергия: 1980г. -367с.
112
koreqtori n. doliZe
ibeWdeba avtorTa mier warmodgenili saxiT
gadaeca warmoebas 30.01.2009. xelmowerilia dasabeWdad 26.06.2009. qaRaldis
zoma 60X84 1/8. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 7. tiraJi 100 egz.
sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi, kostavas 77