Herojai

Migle (10,2 meti}) - smalsi, uzsispyrusi; islepinta ir patikima - moka saugoti paslaptis bei karstytis po medzius. Siuo metu domina leles ,;Monstres": „Kai atsikrausteme pas mociut?, kieme nesutikau ne vienos mergaites. Buvo liadna, kol nesusipazinau su Simu, Roku ir jo broliu Matu. Galiu uztikrinti, kad berniukai saunus draugai. Dabar truputj nerimauju - jauciu; kad jie mane jsimylejo, bet as negaliu apsispr^sti, kuris man patinka labiau."

Simas ( l l metij) - visk^ zino, nes visada delne, lyg prildijuotaS; ismanusis, o galvoje zuja programines

vingrybes. Pasak Simo, svar-bu zinoti raktinius zodzius,

o visa kita - pirstij miklu-mas lakstant po klaviatur^: ;,Draugai mane vadina Pro-fesoriumi. Sakyciau, pagrjs-

tai. Jei jie man^s neistemptij j kiem^, visai neliudeciau.

Siuo metu kuriu program^, kuri apstulbins vis^ pasaulj."

Suo Debeselis - ilgaausis, strazdanosis spanielis - suo su stipriu charakteriu. Tai Migles augintinis, kurj padovano-jo tevai septintojo gimtadienio proga.

9-

Rokas ( l 1,5 meti}) - saikingai pa-sel^s, isradingas, neabejingas: „Man

patinka futbolas, lenktynes (dvira-ciu) ir greitis. Nuo siandien auginu

plaukus ir pats kerpuosi nagus." Rokas puikiai zino, k^ reiskia tecio suraukti antakiai ir besikartojantis

„busi nubaustas". Tai reiskia laikin^ islikim^ be saldumynij ir kompiu-terio. Plius 3 darbai, pasirinktinai:

isplauti indus, isnesti siuksles, susi-rinkti kojines arba tvarkingai susi-

lankstyti apatinius stalciuje...

Matas (6 metai) - megsta zaisti slepyniij arba tiesiog uzsisvajoj^s dingti. Daug klausineja, kamantineja, o kartais kaip lepteles k^ nors, tai griuk vietoje... Jis nieko neismano apie etiket^ ir graz-byliavim^. Kita vertus, kas sake, kad „karalius nuogas"? Cia Matas nepralenkiamas: „Turiu du ;,Smirdalius" (kvap4 skleidziantys zaislai) ir vyresnj brolj Rok^. K a i mane jis pasiima is darzelio, uzsukame j prekybos centr^. Cia galeciau gyventi: dirbti (zaislij skyriaus virsininku) ir maitintis (konditerijos sky-riuje), net sutikciau miegoti popiecio (sakykim, knygij skyriuje)."

Skiriu siautulingoms

devynmetems - Dovilei irMildai.

LinksmiausiomSj isradingiausioms, smalsiausioms

menininkemSj galhut ateities verslininkems.

Miglute - karvute •1 - Tralia-lia-lia-liam... tralia-lia-lia-liam - skambutis j

duris. Mocartas? Sopenas? Kas sukure si^ melodij^? O gal

niekas jos nekure, tiesiog dzingt ir |dejo j skambutj.

- Au-au-au-aau! - Debeselis erne strakalioti prie

durij urgzdamas. Kazkaip nepiktai, sakyciau, netgi drau-

giskai.

Zvilgteliu i zadintuv4 - 9:30. K a m nesimiega? Juk

tikprasidejo vasara, atostogos... keblinu is

lovos. Mociute, pries atidarant

duriS; visada liepia zvilgte-

leti pro akut? duryse, ta-

ciau as jos nepasiekiu, o

ked? nestis tingiu. Man

lengviau paziureti

pro rakto skylut^.

J i siose duryse nej-

prastai didele - tik

senovines spynos to-

kias turi.

\\ >

Uz durvj nieko nera... tikrai nera...

Atidarau, apsidairau - tikrai nieko nera... Piktai uz-

darau, atsiremiu | sien^ ir uzsimerkiu... Kazkas ten buvo

ne taip. Atidarau dar kart^. Ant pasiurusio kilimelio baltas

vokas. Issiput^s toks. Atplesiu. Pienes! Tikros, geltonos,

lyg ozkos priskabytos pienes, nurautos ir suspaustos. Vie-

nq tik kotai, kitij ziedai, treciij pukai. Ant voko nugareles

ranka uzrasyta:

Berniuksciv} darbas!

- Aaaaaaaaaaaaaaaa!, - is piktumo net neziiiriu j

veidrodj. Dideliais zingsniais einu iki balkono ir atidariu-

si duris sveiciu pienes kiek tik galedama toliau - j kiem^.

Pieniq ziedq galvos ima suktis ir kristi zemyn, ji j ziedlapiij

pukus pagauna vejas ir kelia j virsij, tarsi is man^s tycioda-

masis. O kai vejo gurksnis juos jtraukia j mano balkon^,

pasiuntu isvis. J i j daugybe, negaliu sugaudyti!

Stop.

Jauciu, mane stebi is apacios. Kieme, po langais, sto-

v i berniuksciai ir sypsosi. K4 daryti? K4 daryti? Nosj auks-

tyn, isdidziai apsisuku ir demonstratyviai iseinu is balko­

no. Su trenksmu uzdarau duris, uztraukiu uzuolaid^... ir

zaibo greitumu priglundu prie lango. Taip, kad niekas is

apacios nepamatytq.

12.

Tie du berniuksciai jau seniai mane seka. Ypac va-

karais, kai iseiname su Debeseliu pasivaikscioti. Seka lyg

kokie slapti agentai, kad nesuuosciau ir nepastebeciau. O

as visk4 matau - turiu snipo akinius su veidrodeliais, kurie

atspindi tai, kas yra uz nugaros. T i k Debeselis abejingas.

Eina sau, pakeles uostineja, tarytum niekas kitas gyveni-

me nerupetq. Mama sake, kad sitaip sunys perskaito visas

suniskas naujienas. Nesuprantu, kada tos naujienos tokio-

mis tampa. A r kai ciuciai pakelia koJ4?

Debeselis, ' braskes ir sekliai

Taigi, kai berniuksciai mane seka, as tycia einu kur

nors ;;be rysio". Kart^, paskui mane jie apejo tris kartus

parduotuv^ ir du kartus daugiabutj. Buciau ejusi dar ne

vien^ rat4 aplink bibliotek^, mokykl^, kioskus... Taciau,

po keliij ratq, regis, suprato vedziojami uz nosies. Radau

juos suirzusius kieme ant suoliuko. O kit^ dien^ mes su

Debeseliu nuo ji j pasprukome. Nuejome misko link, ten,

uz pievos, yra laukyme, o uz jos - senas sodas, kurio kai-

reje teka upelis. K o l ejome laukyme, berniuksciai tykojo

uz akmemj kruvos. Suvaidinau, kad einu upelio link, o is

tiesi} su Debeseliu pasislepeme sename, apleistame sode.

Rokas su Simu nuzvimbe iki upelio, lakste, dairesi. Mudu

su Debeseliu prigludome prie obels, salia lysviij. Girdziu,

kazkas cepsi:

plampt-plamt, cniaukst, - ir vel, - plampt-plampt...

Debeselis rado prisirpusiij braskixj! Mano suo pats

nusiskina ir valgo uogas, dar jis megsta obuolixj skilteles,

zalios morkos griezinelius, o kart^ suede brokolj! Brrr...

Brokoliai, moliuskai, krevetes, grybai - fui! Suaugusieji

tai vadina G E R Y B E M I S . Tiesos vardan pavadinim^ rei-

ketij siek tiek pakeisti, pakaks tik pirm^sias raides „GE" j

„BJAU". Stai!

1S

Taigi, Debeselis kramto braskes, o as tyliai krizenu,

nes Debeseliui uogos vis iskrinta, jis negrabiai snukiu ban-

do jas susiurbti, siepia dantis ir seilejasi... Bet svarbiausia,

berniuksciai miisii neranda, taip jiems ir reikial

Jega, keliaujame namo.