GEDIMINO - vgtu.lt · Institutas jau gauna kitø valstybiø uþsakymus: kaimynams latviams jis...

GEDIMINOUNIVERSITETAS

2008 Nr.2

Ávykiø mozaika VGTU

VGTU studentø krepðinio komanda balandþio 11 dienà tapo „Sostinës“ taurës ir „Montavit“ èempionato Alygos didþiojo superfinalo nugalëtojais. Mykolo Romerio universiteto komandà jie áveikë rezultatu 88:78.

Rezultatyviausiais þaidëjais mûsø universiteto komandoje buvo R.Stankevièius ir M.Norkus, iðkovojæ po 20bei A.Fiodorovas, kurio sàskaitoje – 15 taðkø. Naudingiausias finalo ketverto þaidëjas buvo R.Stankevièius.

- Turiu padëkoti vyrams, kad ið visø jëgø kovësi dël pergalës, - sakë VGTU ekipos treneris Gintaras Ðerkðnas.

Taip kyla naujieji VGTU rûmai

2008 m. kovo 26 d. VGTU Tarybos ir Senatojungtiniame posëdyje pristatyta VGTU rektoriausprof. habil. dr. Romualdo Ginevièiaus 2007 me-tø veiklos ataskaita

„2007 m. pagrindinis uþdavinys studijø srity-je buvo skiriamas studijø plëtrai ir kokybei ge-rinti. Èia reikia paþymëti, kad pagrindinis dë-mesys buvo skirtas studijø modelio tobulinimui;studijø programø vidinei perþiûrai ir jø tobulini-mui; dëstymo metodø tobulinimui ir naujø diegi-mui, priëmimo sistemos á pirmà ir antrà studijøpakopas tobulinimui; studijø aplinkos gerinimui.

Fakultetams buvo suteikta daugiau galimy-biø savarankiðkai sudaryti programas, o suda-rant jø turiná nemaþai buvo tariamasi su socia-liniais partneriais. Diegiant naujus mokymo me-todus ir toliau didelis dëmesys buvo skiriamasplatesniam informaciniø technologijø taikymui.Vis daugiau dëmesio skiriama ne tik distanci-niam mokymui, bet e-mokymui.

Svarbu pasakyti, kad visus rezultatus galëjo-me pasiekti tik mûsø pedagogø, studijas aptar-naujanèio personalo, administracijos darbuoto-jø nuoðirdaus darbo dëka,” – ataskaitoje pasi-dþiaugë rektorius prof. habil. dr. R.Ginevièius.

Aristokratiðka dvasia „Galerijoje A“

Balandþio 1 d. VGTU bibliotekos „Galerijoje A“ buvo pristatyta unikali fotografijø paroda „Tarpukariobajorai”. Parodai buvo pristatyta restauruotø ir dar plaèiajai visuomenei neeksponuotø Lietuvos tarpukarioaukðtuomenës fotografijø. Parodà atidarë Kazimieras Mackevièius, h. „Gieralt“ bajoras, paminëdamas apieypatingo subtilumo ir kruopðtumo, palankiø aplinkybiø pareikalavusá darbà, kadangi daugelis tuometiniø Lie-tuvos bajorø buvo iðveþti á Sibirà, o fotografijos buvo slepiamos ir, deja, daug jø taip ir þuvo, nepasiekæ ðiødienø. Ðiuo metu yra ruoðiamas bajorø fotografijø albumas, o ši paroda apie tarpukario bajorus keliaus toliau.„Jauèiamës neðà kultûros paveldà, o bajorijos kultûra atgimsta“, - parodos pristatyme kalbëjo Jonas Ragaus-kas (nuotr. virðuje, kairëje), Lietuvos bajorø Karaliðkosios sàjungos Vilniaus krašto vadas.

Apie paradoksalià fotografijø istorijà papasakojo ir bajorø fotografijø restauratorius Rimantas Valavièius:„Kiekviena fotografija turi savo likimà, bûdavo ir taip, kad nelikæ nei menkiausios þymës, kur stovëjo rûmai, onuotrauka visgi išliko...“. Aristokratiðki ið praeities þvelgianèiø Lietuvos bajorø veidai ne vienam parodos lan-kytojui suteikë daug erdvës apmàstymams apie permainø vëjø blaðkomà Lietuvos likimà, kultûriná paveldà beiapie tikràsias, uþmaršties ir nykimo nenuplautas amþinàsias gyvenimo vertybes.

Straipsná parengë Edita Juèiûtë

1

REDAKCIJOS ADRESAS:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTEL.: (85) 2744936FAKSAI: 2700112, 2700114

EL. PAÐTAS: [email protected] [email protected]

Vyr. redaktorë Asta VerbickienëDauguma nuotraukø – Alekso JauniausVirðelyje – Editos Utarienës vitraþas

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius4 spaudos lankai

Tiraþas 250 egz.

Pasiraðyta spaudai 2008 04 30Uþsakymo nr. 6402Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GEDIMINOUNIVERS ITETAS

2008 NR. 2 2 2 2 2 (62)(62)(62)(62)(62)

ISSN 1392-5857

ÞURNALO

PUSLAPIUOSE:

Senate 2

Aviacijoje vienas mokslininkas nieko nenuveiks...Vanda ZUBELYTË, prof. habil. dr. Jonas STANKÛNAS 4

Projekto vykdymo pamokosDoc. dr. Kazimieras MACEIKA 11

Pasiprieðinimo okupacijoms atspindþiaiProf. habil. dr. Algirdas AÞUBALIS, Julius NORKEVIÈIUS,dr. Aldona VASILIAUSKIENË, prof. dr. Libertas KLIMKA 13

Þmogiðkøjø iðtekliø potencialo plëtra -aktuali moksliniø tyrimø kryptisProf. dr. Eugenijus CHLIVICKAS 19

Mechanikos fakultete rekonstruotaSuvirinimo technologijø laboratorijaEdita JUÈIÛTË, doc. dr. Nikolaj VIŠNIAKOV 20

Statybos fakultete ásteigtas Absolventø ir bièiuliø klubasEdita JUÈIÛTË 22

Sakralinës muzikos festivalyjeViktorija JUDEIKYTË 23

„Iðradimø patentavimo universitetuose problemos:pokyèiai ir perspektyvos“Vanda ZUBELYTË 25

Antikorupcijos modeliavimas ir vertybës politikojeJonas SRËBALIUS 26

Jubiliejinis dekano gimtadienisProf. dr. Romualdas VADLÛGA, prof. dr. Juozas VALIVONIS,doc. dr. Vidmantas JOKÛBAITIS 27

Gyvenimas ágauna pagreitáTransporto vadybos katedros kolektyvas 28

Gyvenimas VGTU

2GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

AUKÐTOJO MOKSLO VADOVËLIØ KONKURSONUGALËTOJAI:S.Ðtaro vadovëlis „Puslaidininkës ir funkcinës elektroni-

kos átaisai“, V.J.Stauskio vadovëlis „Statybinë akustika“,D.Butkaus vadovëlis „Jonizuojanèioji spinduliuotë aplin-koje“.

MOKSLINIØ MONOGRAFIJØ KONKURSONUGALËTOJAI:

Pirmoji premija – L.Ustinovièiui, E.K.Zavadskui uþ mo-nografijà „Statybos investicijø efektyvumo sistemotechni-nis ávertinimas“.

Dvi antrosios premijos - N.K.Paliuliui, E.Chlivickui irA. Pabedinskaitei uþ monografijà „Valdymas ir informaci-ja“; E. Navickienei uþ monografijà „Nauja architektûra is-torinëje aplinkoje: kûrimo patirtis“.

DAKTARO DIPLOMAI ÁTEIKTI: Audriui Vaitkui, Ag-nei Kazlauskienei, Dariui Biekðai ir Domantui Bruèui.

HABILITACIJOS PAÞYMA ÁTEIKTA: Aldonai Jara-ðûnienei.

PROFESORIAUS PEDAGOGINIAI VARDAISUTEIKTI: Vytautui Turlai (Senato nutarimas Nr. 27-3.1).

DOCENTO PEDAGOGINIAI VARDAI SUTEIKTI:Marinai Valentukevièienei, Irmai Ðileikienei, Aleksui Rim-kui, Auðrai Zigmontienei, Daliui Maþeikai, Saugirdui Pu-kalskui, Artûrui Juknai ir Danutei Sliþytei (Senato nutari-mas Nr. 27-3.1).

PATVIRTINTA:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2007 m. rek-

toriaus ataskaita (Senato nutarimas Nr. 27-1).– Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2007 m. biu-

dþeto ávykdymo ataskaita ir Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto 2008 m. biudþeto projektas (Senato nutarimasNr. 27-2) .

– VðÁ „Saulëtekio bûstas“ maksimalios kainos uþ gyve-

2008 03 26

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO

UNIVERSITETAS32008/2

namàsias patalpas (Senato nutarimas Nr. 27-3.2).– Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuo-

tojø darbo apmokëjimo tvarkos apraðas (Senato nutari-mas Nr. 27-3.3).

– Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuo-janèiøjø (išskyrus uþsienio ne Europos Sàjungos ðaliø stu-dijuojanèiuosius) ámokø uþ studijas ir papildomas paslau-gas reglamentas (Senato nutarimas Nr. 27-3.4).

– Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuo-janèiøjø uþsienio studentø ámokø uþ studijas ir papildo-mas paslaugas reglamentas (Senato nutarimas Nr. 27-3.5).

– Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuo-janèiø doktorantø ámokos uþ studijas ir papildomas pa-slaugas (Senato nutarimas Nr. 27-3.6).

– Studijø programa „Informaciniø technologijø pa-slaugø valdymas“ (Senato nutarimas Nr. 27-3.7).

– Þurnalø redakcinës kolegijos: Journal of Civil Engi-neering and Management, Technological and EconomicDevelopment of Economy, International Journal of Stra-tegic Property Management ir Limes (Senato nutarimasNr. 27-3.9).

– Transporto inþinerijos fakulteto Konkursø ir atesta-cijos komisija (Senato nutarimas Nr. 27-3.10).

– Katedros vedëjas: S. Pukalskas (Senato nutarimasNr. 27-3.12).

PRITARTA:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniø

struktûros ir statuso pakeitimams (Senato nutarimas Nr.27-3.8).

– 1 kandidatûrai asmenø, sulaukusiø 65 metø amþiaus,skyrimo (rinkimo) á Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto, taip pat jo padaliniø vadovø ar pavaduotojø pa-reigas (Senato nutarimas Nr. 27-3.11).

– 4 kandidatûrom á docento pareigas pirmai kadenci-jai (Senato nutarimas Nr. 27-3.13).

– 5 teminuotoms darbo sutartims (Senato nutarimasNr. 27-3.14).

Gyvenimas VGTU

4GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

A.Gustaièio aviacijos institutui – 15 metø

Aviacijoje vienas mokslininkas nieko nenuveiks...

Šiemet VGTU Antano Gustaièio aviacijos institutas minëjo dvi svarbias datas: 15-àsias ðios aukðtosios aviacijosmokyklos ákûrimo ir vieno áþymiausiø tarpukario Lietuvos aviatoriø Antano Gustaièio, kurio vardu pavadintas institutas,110-àsias gimimo metines.

Lietuviai nuo seno garsëja potraukiu aviacijai. Antanas Gustaitis 1925 m. sukonstravo pirmàjá savo lëktuvà ir pavadi-no já ANBO, kurá iššifravus reiškia „Antanas Nori Bûti Ore”. Ðiuo lëktuvu pirmiausia jis nuskrido á tëviðkæ Marijampolësapskrityje, paskui – á Rygà, tuo pademonstruodamas pasauliui, kad Lietuva nelieka nuošalyje nuo jame vykstanèiøtechnikos procesø. Antanas Gustaitis sukûrë net 8 tipø lëktuvus, organizavo jø gamybà ir aprûpino jais Lietuvos kariuo-menæ. Vëliau „bûti ore” tradicijà tæsë S.Darius ir S.Girënas. Jø dràsus skrydis per Atlantà tapo tautos iðdidumo, pasitikë-jimo savo jëgomis simboliu. Ðiandien lietuviø gebëjimus „bûti ore” pasauliui demonstruoja akrobatinio skraidymo meist-ras Jurgis Kairys. Áraðytas á aviacijos istorijà ir kito – Europos akrobatinio skraidymo èempiono – a.a. Vytauto Lapënovardas. Jie abu – VGTU (tuometinio VISI) auklëtiniai. Dešimtys kitø AGAI absolventø skrodþia dangø pilotuodamisudëtingus šiuolaikinius lëktuvus. Noras „bûti ore” vis labiau uþvaldo ne tik vyrus, bet ir moteris. Aviacijos instituto vardàgarsina absolventës Ilona Rûtelionienë – viena ið nedaugelio pasaulio moterø, pilotuojanti lëktuvà „Boing 737-300”, LinaMalakauskaitë – praëjusiø metø moterø akrobatinio skraidymo èempionë, pirmoji ir vienintelë „flyLAL-Lithuanian Airli-nes” pilotë, vairuojanti lëktuvà „Saab 2000”, Kristina Aukðtuolienë (Bakûnaitë) – pirmoji, sëdusi á karinio reaktyviniolengvojo atakos lëktuvo kabinà.

Taigi Antano Gustaièio aviacijos instituto ákûrimas ne tik vainikuoja lietuviø norà „bûti ore”, bet ir jø ryþtà taptilygiateisiu Europos valstybiø partneriu aviacijos srityje. Šiandien institutas uþtikrintai þengia á tarptautinæ arenà. Jis –vienintelis Baltijos ðalyse ir vienas ið nedaugelio Europos Sàjungoje turi 3 svarbius sertifikatus, patvirtinanèius, kad institutostudijø programos atitinka tarptautiniø aviacijos standartø reikalavimus rengiant orlaiviø pilotus, skrydþiø vadovus iraviacinës inþinerijos specialistus. Institutas jau gauna kitø valstybiø uþsakymus: kaimynams latviams jis padës praktiškairengti lakûnus ir skrydþiø vadovus. Šiemet gautos paraiškos pradëti rengti aviacijos specialistus Kinijai. AGAI aktyviaidalyvauja svarbiuose tarptautiniuose aeronautikos projektuose, seminaruose, ávairiø organizacijø bei asociacijø veikloje,bendradarbiauja su daugelio ðaliø universitetais bei mokslininkais.

Apie Antano Gustaièio aviaci jos instituto ákûrimà, nûdienà, problemas ir planus Vanda ZUBELYTË kalbëjosi su šiosaukštosios mokyklos direktoriumi prof. habil. dr. Jonu STANKÛNU.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


PASIRENGÆ KONKURUOTI

TARPTAUTINËJE ERDVËJE

– Kaip gimë idëja ásteigti Lie-

tuvoje aviacijos institutà? Kokios

buvo prielaidos jam atsirasti?– Atkûrus Nepriklausomybæ,

transporto sektoriuje ëmë trûktispecialistø. Nemaþai aviatoriøemigravo á Rusijà bei kitas buvu-sias TSRS valstybes. Stigo jø ir at-sikurianèioms valstybës struktû-roms – Karinëms oro pajëgoms,Pasienio policijos aviacijai, Oronavigacijai, nes jose galëjo dirbtitik Lietuvos Respublikos pilieèiai.Vienas ið didþiausiø iniciatoriø bu-vo nacionalinis veþëjas „Lietuvosavialinijos“.

Atsivërus sienoms, ypaè stigomokanèiø uþsienio kalbas aviato-riø. Be to, Vilniaus Gedimino

technikos universitetas tuo metuieškojo nišos naujoms studijø pro-gramoms ir tyrinëjo, kokiø specia-lybiø reikës Lietuvai. Kadangi uni-versitete buvau vienintelis, baigæsaviacijos mokslus ir turintis dak-taro mokslo laipsná, tai man ir bu-vo pasiûlyta pasidomëti apie avia-torius. Kreipiausi á Susisiekimoministerijà. Pataikiau paèiu lai-ku, nes kaip tik tuomet buvo for-muojama darbo grupë, turëjusi ið-

siaiðkinti, kiek ir kokiø specialistøreikës transporto sektoriui. Ji pa-ti jau ketino manæs ieðkoti.

Vykstant svarstymams, mûsøuniversitete apsilankë tuometinëLietuvos Kariniø oro pajëgø va-dovybë. Pulkininkas Zenonas Vë-gelevièius ir jo pavaduotojas pul-kininkas Stasys Murza kalbëjo apietai, kad Karinëms oro pajëgomstaip pat bus reikalingi aviacijosspecialistai. Vyriausybës Komisija

rekomendavo universiteto bazëjeákurti Lietuvos aviacijos institutà.Universitetas priëmë ðá siûlymà.Gavome ðiek tiek lëðø, uþ kuriastais paèiais metais ásigijome pir-

Antanas Gustaitis

Dail. J.Grigorovièius

E.Utarienës vitraþas A.Gustaièio

aviacijos institute

Mokymo klasëje

Gyvenimas VGTU

6GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


muosius lëktuvus pirmiesiemspraktikantø skrydþiams. Su fakul-tetais pradëjome derybas dël ben-dro specialistø rengimo. Tokia bu-vo pradþia.

Kodël Vilniuje? Todël, kad èiasukoncentruota daugiausia mumsreikalingos mokomosios árangosir þmogiðkøjø resursø: „Lietuvosavialini jø“ mokymo centras suáranga ir technikos tarnybomis,tarptautinis oro uostas, „Oro na-vigaci jos“ centrinë bûstinë beitechninës sistemos, Kyviðkiø mo-komasis aerodromas, potencialûsvisø specialybiø dëstytojai.

– Kam AGAI rengia specialis-

tus?

– Pagrindiniai mûsø uþsakovaiyra valstybës institucijos – Lietu-vos kariuomenës karinës oro pa-jëgos, Vidaus reikalø ministerijosValstybës sienos apsaugos aviaci-jos tarnyba, VÁ „Oro navigacija“.Kita dalis – privataus verslo orobendrovës ir aviacijos pramonësámonës. Joms rengiame pilotus,inþinierius mechanikus, elektrikus,elektronikus, vadybininkus beiskrydþiø valdymo, o netrukus pra-dësime rengti ir oro uostø techni-nës prieþiûros specialistus.

– Koks specialistø poreikis ir

kuo jis grindþiamas?

– Tai dinamiðkas procesas. Prieðpenkerius metus Susisiekimo mi-nisterijos sukviesta darbo grupë,remdamasi aviacijos specialistø ási-darbinimo duomenimis, nustatëminimalø, labiausiai tikëtinà irmaksimalø jø poreiká: minimalus– kasmet parengti po 8 lakûnus, 6skrydþiø vadovus ir 23 elektroni-kos, elektros ir mechanikos spe-cialistus; labiausiai tikëtinas - ati-tinkamai 10-15-35, maksimalus –20-20-45. Tuo ir vadovaujamës.Taèiau bûna, kad aviacijos specia-listø poreikis staiga sumaþëja, opo to iðauga. Dabar atëjo kaip tiktoks piko metas. „Air Baltic“ šiuometu reikia apie 50 pilotø, tiekpat jø pageidauja ir „flyLAL“.Stinga pilotø Karinëms oro pajë-goms, 11 jø skubos tvarka rengia-

me specialiuose kursuose. Pasie-nio policijai taip pat reikia apie20 specialistø – sraigtasparniai nu-pirkti, sienà saugoti reikia, o pi-lotø trûksta. Gal kiek geresnë pa-dëtis su skrydþiø vadovais, bet in-þinieriø, technikø reikia labaidaug. Pavyzdþiui, „flyLAL Tech-nic“ per artimiausius metus jø rei-kës apie 240, Kaune planuojamstatyti naujam angarui – apie 150inþinerijos specialistø. Institutasnegali staiga iðplësti, o po to su-siaurinti savo veiklà. Jis turi dirbtitam tikru ritmu. Þinoma, at-siþvelgdamas ir á rinkos poreikius.Mes galëtume operatyviau á juosreaguoti, jeigu aviacijos ámonësstartegiðkai planuotø specialistøporeiká. Deja, to nëra. Juk darprieð penkerius metus perspëjo-me, kad gali pritrûkti aviatoriø.Tada niekas netikëjo. O dabar at-eina vadovai ir reikalauja specia-listø. O ið kur juos paimti?

Norint patenkinti rinkos porei-

kius, valstybës skiria-mø lëðø nepakaks.Reikëtø, kad suintere-suotos organizaci jostaip pat paremtø ins-titutà – finansiškai,materialiai, þmo-giškaisiais resursais.

Taèiau specialistøtrûkumo problemosne paèios opiausios.Didesnë – kaip išlai-kyti mokymo persona-là. Ði problema egzis-tuoja ir Baltijos ðaly-se, ir visoje Europoje,nes labai skiriasi spe-cialistø, dirbanèiø mo-kymo organizacijose irgamyboje, atlygini-mai. Iš Tartu aviacijoskolegijos Estijoje iðëjolakûnai-instruktoriai –stringa mokymo pro-cesas. Rygos technikosuniversitetas praðomûsø padëti praktið-kai rengti lakûnus irskrydþiø vadovus, nes

jis neturi nei technikos, nei in-struktoriø. Sudëtinga padëtis su-siklostë Èekijoje. Tai, kad mes tu-rime savo bazæ – 10 mokamøjø or-laiviø, lakûnus instruktorius, mo-kymo programà – didelis privalu-mas. Taèiau daryti viskà, kad iðlai-kytume technikø ir pilotø perso-nalà bei mokëtume jiems konku-rencingus rinkoje atlyginimus.Ðiuos specialistus lengva prarasti,o paruoðti lakûnà instruktoriø la-bai brangu. Be to, tai gali padary-ti ne bet kas, o tik turintis licenci-jà lakûnas instruktorius.

– Aviacijos institutas sëkmin-

gai formuoja savo veiklos strate-

gijà. Kas Jums padeda numatyti

prioritetines kryptis?

– Institutas kaip pagrindinëLietuvos aeronautikos tyrimø iraviacijos studijø institucija priva-lo nuolat kaupti informacijà ir ko-ordinuoti veiklà. Be tvirtos áþy-miausiø aviacijos specialistø ir va-dovø paramos sunku bûtø orien-

- Be tvirtos áþymiausiø aviacijos specialistø ir

vadovø paramos sunku bûtø orientuotis aviaci-

jos teisinës sistemos, plëtros tendencijø bei nau-

jø technologijø labirintuose, - sako AGAI

direktorius J.Stankûnas

Gyvenimas VGTU

8GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

tuotis aviacijos teisinës sistemos,plëtros tendencijø bei naujø tech-nologijø labirintuose. Naujausiosþinios pirmiausia pasiekia tam tik-ras institucijas ir aviacijos ámones,todël pagrindiniai mûsø partne-riai yra jø vadovai.

Formuojant ir áteisinant avia-ci jos studi jø plëtros strategi jàdaug prisidëjo Lietuvos Respub-likos karinis atstovas NATO ir ESbrigados generolas Edvardas Ma-þeikis, Civilinës aviacijos admi-nistracijos direktorius KæstutisAuryla, VÁ „Oro navigacija“ ge-neralinis direktorius AlgimantasRaðèius ir jo pirmtakas AlgirdasÐileika, Valstybës sienos apsaugostarnybos aviacijos rinktinës vadaspulkininkas Viktoras Raèiûnas,buvæs AB „Lietuvos avialinijos“generalinis direktorius Stasys Dai-lydka.

Nuolat koordinuoja mûsø veik-là Susisiekimo ministerijos sekre-torë Liudmila Zumerienë, Civili-nës aviacijos departamento buvæir esami direktoriai Domas Balan-dis, Antanas Lapinskas, Vidman-tas Kairys, Civilinës aviacijos ad-ministracijos direktoriaus pava-duotojas Alvydas Ðumskas, licen-cijavimo skyriaus vadovas StasysÈivilis.

Kraðto apsaugai skirtø specia-listø rengimo gaires brëþiame kar-tu su Lietuvos kariuomenës Kari-niø oro pajëgø vadu pulkininkuArtûru Leita, jo pavaduotoju pul-kininku leitenantu VidmantuRaklevièiumi ir Generolo JonoÞemaièio Lietuvos karo akademi-jos virðininko pavaduotoju pulki-ninku Pranu Jankausku.

– Kokiuose projektuose dalyva-

vo Jûsø vadovaujamo instituto

specialistai?

– AGAI nuo pat pradþiø ieð-kojo ryðiø su Europos mokymo or-ganizacijomis. Pirmieji mums du-ris atvërë ðvedai. Kartu su jø pro-jektø vadybininkais Ingrid Nymanir Arne Kulbjer ágyvendinome ke-letà projektø. Èia staþavosi daugdëstytojø. Antroji buvo Jungtinë

Karalystë, á kurià áþengti labai sun-ku. Padëjo Dþon Milner, atvëræsduris á Londono City universite-tà, Karaliðkàjà aeronautikos visuo-menës bibliotekà. Jis sudarë gali-mybes staþuotëms bei paþintims suaviacijos mokymo ástaigomis. Lon-dono City universitetas ir Ðvedi-jos Malmës-Sturupo skrydþiø val-dymo akademija buvo pirmieji pa-grindiniai mûsø rëmëjai. Su jaisdirbome daugiausia.

Institutas dalyvauja ávairiuoseprojektuose. Daugiausia yra nu-veikæs strateginio planavimo sri-tyje: dalyvavo rengiant Ilgalaikæ(iki 2025 metø) Lietuvos transpor-to sistemos plëtros strategijà, Lie-tuvos civilinës aviacijos veiklos li-beralizuotoje rinkoje strategijà iki2015 metø, kitus strateginius do-kumentus. Kartu su daugelio Eu-ropos Sàjungos valstybiø institu-cijomis esame dalyvavæ dideliametarptautiniame projekte UAV-NET, kurio tikslas – kurti bepilo-èius skraidymo aparatus, pritaiky-tus taikiems tikslams, bei rengtispecialistus ðiems aparatams val-dyti. Tokiø aparatø pagalba busatliekamas gamtos resursø, mies-tø, pasëliø stebëjimas ir prieþiû-ra, teikiama pagalba keliø polici-jai, saugomos sienos, dujotiekiai– aparatas gali skrieti dujotiekiovamzdþiu. Tai vienas sëkmingiau-siø projektø, á kurá mus pakvietëVarðuvos technologijos universite-to profesorius Zdobyslaw Goraj.Jame taip pat dalyvavo ir daug ga-mybiniø organizacijø. Projektasbaigësi, bet nenutrûko. Jo vadovødëka ákurta Europos autonominiøskraidymo aparatø kûrëjø asocia-cija, rengianti naujus projektas.Mes tapome ðios asociacijos na-riais. Ásijungus á minëtà projektàbuvo uþmegzti ryðiai su daugeliustambiø Europos aviacijos ástaigø.Mûsø instituto iniciatyva ákurtaLietuvos aviacijos inþinieriø sàjun-ga yra priimta á Tarptautinæ aero-nautikos mokslo tarybà ICAS, vie-nijanèià viso pasaulio aviacijos in-þinieriø sàjungas. Ji kas dveji me-

tai rengia didþiules konferencijas,á kurias susirenka vedanèiø orga-nizacijø mokslininkai aptarti sa-vo pasiekimus bei pagrindinesaviacijos plëtros kryptis.

Dalyvaujame ávairiuose tarp-tautiniuose seminaruose, á kuriuossusirenka mokslininkai – aviacijostyrëjai ið Rytø ir Vakarø. Tai puikigalimybë uþmegzti naudingusryšius su bet kokiu universitetu.Glaudþiai bendradarbiaujame suBaltijos valstybëmis, Ðvedija, Bri-tanija, Èekija, Vengrija, Lenkija,JAV, Kanada ir t.t.

AGAI darbuotojai atstovaujaLietuvai Europos Sàjungos 7-osiosBendrosios programos komitete„Transportas“ (áskaitant aeronau-tikà), Europos Sàjungos aeronau-tikos technologijø platformoje„ACARE“. Jos iðdavoje buvoákurta Lietuvos aeronautikos tech-nologijø platforma LANTP, kurio-je dalyvauja pagrindinës Lietuvosgamybinës organizacijos bei moks-lo ástaigos – VGTU, KTU, Che-mijos institutas, Taikomosios ma-tematikos institutas, Mokslø aka-demija. Tai pavyzdinë platforma,didelis projektas, naudingas Lie-tuvai integruojantis á Europos Sà-jungos tyrimø erdvæ. Institutastaip pat vykdo du Europos Sà-jungos 6-osios Bendrosios progra-mos projektus.

Kartu su Lietuvos mokslø aka-demija ir aðtuoniais kitø valstybiøaeronautikos universitetais AGAIleidþia trijose tarptautinëse duo-menø bazëse referuojamà moks-lo þurnalà „Aviation“ ir kasmeti-ná jaunøjø mokslininkø darbø rin-kiná „Aviacijos technologijos“, or-ganizuoja tarptautines ir šaliesmokslines konferencijas.

Institutas gauna siûlymø daly-vauti vis naujuose projektuose.Aviacijoje vienas mokslininkas,mokymo institucija ar net vienavalstybë nieko nenuveiks. Ne vel-tui Europa iðkëlë idëjà suvienytiðaliø pajëgumus siekiant iðliktikonkurencinga ir net pirmautipasaulyje kuriant aviacijà. Taigi ir

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


mes màstome europietiðkai, sie-kiame dirbti komandoje bei rastiniðas, kuriose galëtume pasireikð-ti. Jau pasiekëme toká lygá, kad ga-lime rimtai dirbti ir tarptautinëjerinkoje. Taèiau kai kam tai nepa-tinka, todël atsiranda tokiø, tarpjø ir mokymo ástaigø, kurios no-rëtø pasiimti bent dalá to, kas jausukurta. Apmaudu. Niekad nepa-tikëèiau rimtø dalykø tam, kurisneturi savo idëjø. Mes manomekitaip – bendradarbiaukime. Jukyra daugybë veiklos srièiø. Praðau,imkite: ateikite, dëstykite, dirbki-te, o ne ardykite to, kas sukurta.Tai susilpnintø institutà, pabran-gintø studijas ir nieko naujo, ver-tingo nesukurtø.

– Kà pasakytumëte šiandien

skeptikams, kurie abejojo ar vis

dar abejoja Aviacijos instituto rei-

kalingumu?

– Skeptikø visada buvo ir bus.Kaip ir kiekvienoje valstybëje avia-cija Lietuvoje yra viena iš perspek-tyviø gamybos srièiø. Tai sudëtinëtransporto dalis. Jeigu nebûtøAGAI, tai bûtø labai problemiðkaiðlaikyti Karines oro pajëgas, Vals-

tybës sienø apsaugos polici josaviacijà, oro navigacijos sistemà.Mûsø institutas parengë beveik1000 diplomuotø aviacijos specia-listø. Apie pusæ tûkstanèio ið jødabar turi aviacijos specialisto li-cencijas. Uþsienyje vieno specia-listo parengimas – pradedant in-þinieriumi ir baigiant lakûnu – kai-nuoja nuo treèdalio iki 1 mln. JAVdoleriø. Taigi institutas Lietuvaisutaupë nemaþai pinigø. Be to,dirbantys Lietuvoje þmonës, netneregistruotose mûsø ðalyje ben-drovëse, gauna gerus atlyginimus,moka mokesèius ir neða naudà.Tai papildomai prie to, kà sutau-pome, rengdami specialistus.

Aukštos kvalifikacijos specia-listai dirba ne tik operatoriaisaviacijoje. Iðmanantys aviacijà,turintys aukðtàjá iðsilavinimà, mo-kantys kalbas gali dirbti kuriantLietuvos aviacinius norminius akusbei adaptuojant tarptautines kon-vencijas ir kitus norminius aktus.Tai neákainojamas turtas. Daugu-moje oro bendroviø, ministerijo-se dirba mûsø absolventai. Lietu-vos civilinëje aviacijoje triûsia 2600

licencijuotø specialistø ir dar daugtokiø, kuriems nereikia licencijø.Atimkime mûsø parengtà tûkstan-tá ir pamatysime, kad beveik ne-lieka jaunimo. O vyresnieji, net irturintys aukðtàjá iðsilavinimà, ne vi-suomet gali ásilieti á Europosstruktûras dël kalbos barjero, am-þiaus ir pan.

– Neseniai buvo patvirtinta il-

gai gludinta, derinta su ministe-

rijomis, svarstyta valstybës sekre-

toriø posëdyje „Aviacijos specialis-

tø rengimo ir mokomosios bazës

atnaujinimo programa“. Jai ágy-

vendinti skirta per 43 mln. Lt

Valstybës biudþeto bei Europos re-

gioninës plëtros fondø lëðø. Kas

pasikeis Antano Gustaièio aviaci-

jos institute gavus ðias lëðas?

– Pirmiausia, bus atnaujintamokomoji bazë, kuri ðiuo metu yrapasenusi, susidëvëjusi, nebeatitin-ka ðiuolaikiniø reikalavimø.

Aviacijos institutas vienoje vie-toje yra sukoncentravæs visø avia-cijos specialistø – skrydþiø vado-vø, orlaiviø pilotø ir aviaci jostechnikos priþiûrëtojø – rengimà.Naudodamiesi tais paèiais resur-

Kyviðkës

Gyvenimas VGTU

10GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

sais, mes keliskart atpiginame mo-kymà ir turime aukðtesnæ specia-listø parengiamo kokybæ. Tai mû-sø stiprioji pusë. Kaimyninëje Es-tijoje Tartu aviacijos kolegija tikšiais metais bando pereiti prie uni-versitetinio lygmens, Latvi jostechnikos universitetas turi avia-cijos institutà, taèiau iki ðiol ren-gë tik inþinerijos specialistus ir tikðiemet ketina pradëti rengti lakû-nus bei skrydþiø vadovus. Taigi mesakivaizdþiai pirmaujame. Mûsøinstituto struktûra patraukli Eu-ropai, nes gebame rengti specia-listus ne tik pagal Tarptautinës ci-vilinës aviaci jos organizaci josICAO standartø reikalavimus, betir ávertindami visus Europos Avia-cijos saugos agentûros ir Euro-kontrolës reikalavimus. Aviatoriaisiekia pas mus ásigyti Europos li-cencijas. Dabar, kai skiriamos lë-ðos, galësime ið esmës atsinaujin-ti: ásigyti navigacijos ir skrydþiøprocedûrø treniruoklius, moko-muosius sraigtasparnius ir lëktu-vus, aerodromo prieþiûros auto-mobilius, árengti skrydþiø prakti-nio mokymo bazæ su dirbtinës dan-gos kilimu ir tûpimo taku, moko-muoju buitiniu korpusu, orlaiviøangaru ir kitais árenginiais bei sta-tiniais. Tai leis pagerinti aviacijosspecialistø praktinio mokymo ko-kybæ. Taigi bûsime pranaðesni netik rengdami specialistus, bet ir tu-rësime vienà geriausiø aviatoriøpraktinio rengimo bazæ Baltijosðalyse, o gal net ir tarp naujøjøEuropos Sàjungos nariø.

– Kas prisidëjo rengiant pro-

gramà?

– Tai kolektyvinis darbas, kuráatliko daug þmoniø ið ávairiø ins-titucijø. Programa buvo kuriamair tobulinama beveik 17 metø. Ak-tyviai talkino universitetas. Ypaèdaug pastangø ádëjo VGTU kanc-leris doc. dr. Arûnas Komka. Vi-sø pirma, jo dëka buvo pasirinktateisinga programos kryptis ir svars-tymo strategi ja, mobilizuotiVGTU padaliniai, dalykiškai ir pa-traukliai projektas pristatytas mi-

nisterijoms, Lietuvos RespublikosSeimui bei Vyriausybei.

Taèiau bene didþiausias krûviskovoje dël instituto „vietos posaule“ teko buvusiam VGTU rek-toriui prof. habil. dr. EdmunduiKazimierui Zavadskui. Ne maþiausunkiø sprendimø tarp dviejø krað-tutinumø – tæsti ar nutraukti ins-tituto veiklà – teko priimti dabar-tiniam rektoriui prof. habil. dr.Romualdui Ginevièiui. Ne veltuiuþ nuopelnus plëtojant aviacijosstudijas jiems suteikti Kijevo Na-cionalinio aviacijos universitetogarbës daktarø vardai.

Sudëtingi Lietuvos studijø ko-kybës vertinimo centro ir tarptau-tiniø aviacijos standartø reikala-vimø derinimo klausimai nebûtøsëkmingai iðspræsti be nuosekliosVGTU studijø prorektoriaus doc.dr. Alfonso Daniûno paramos –nuo pat pradþiø iki ðiol jis yra la-bai aktyvus instituto gyvenimo da-lyvis.

Kuriant programà daug pa-stangø ádëjo buvusi VGTU ekono-mikos direktorë Etela Karpickie-në ir dabartinë direktorë VilijaRemeikienë, ekonomikos direkto-riaus pavaduotoja Rasa Balþekie-në, Strateginiø tyrimø skyriaus vyr.vadybininkas Grigorij Þilinskij,vyr. buhalterë Giedrë Ruþinskie-në, AGAI direktoriaus pavaduo-toja Aldona Rakovskienë, Skry-dþiø praktikø bazës vadovas Jaros-lavas Vostrikovas, vyr. inþinieriusDanas Ðpokas, Skrydþiø valdymopraktikø bazës vadovas VaidotasKondroðka, taip pat buvæs prorek-torius habil. dr. Algirdas VaclovasValiulis.

Rengiant galutiná programosvariantà ypaè daug prisidëjo Ðvie-timo ir mokslo ministerija. Doku-mentas ne kartà buvo aptartas suministerijos sekretoriumi Dainiu-mi Numgaudþiu. Daug triûso irpastangø ádëjo ðios ministerijosUniversitetiniø studijø skyriaus va-dovë Daina Lukoðiûnienë ir vy-riausioji specialistë Agnë Tautku-të bei Mokslo ir studijø ekonomi-

kos skyriaus vadovë Alma Jurely-të. Labai atsakingai programà ver-tino ir kvalifikuotai pristatë Vy-riausybei tuometinë ðvietimo irmokslo ministrë Roma Þakaitie-në.

Programa susilaukë ir Vyriau-sybës dëmesio. Jos metmenys nekartà buvo aptarti su Vyriausybëskancleriu Valdemaru Sarapinu, orengimo eigà kuravo Ðvietimo,mokslo ir kultûros skyriaus vedë-jas Linas Vingelis, skyriaus pata-rëja Auðra Ðablinskienë.

Lietuvos Respublikos Vyriausy-bës Ministras pirmininkas Gedimi-nas Kirkilas taip pat buvo nuodug-niai susipaþinæs su aviacijos spe-cialistø rengimo problemomis.Dar bûdamas Kraðto apsaugos mi-nistru jis kalbëjo apie bûtinybæ at-naujinti AGAI mokomàjà árangà,ákurti Kyviðkiø kariniame aerodro-me instituto skrydþiø praktikø ba-zæ, organizuoti bendras studijaskaro aviacijos specialistams reng-ti kooperuojant Gen. Jono Þe-maièio Lietuvos karo akademijosir VGTU AGAI pajëgumus. Jisnepamirðo savo þodþiø ir pritarëAviacijos specialistø rengimo irmokomosios bazës atnaujinimoprogramai.

– Mûsø rektorius prof. Romu-

aldas Ginevièius ir Rygos techni-

kos universiteto rektorius prof.

Ivars Knets balandþio 20 d. pasi-

raðë bendradarbiavimo sutartá,

pagal kurià VGTU A.Gustaièio

aviacijos institutas kaimyninei

Latvijai praktiðkai rengs pilotus ir

skrydþiø vadovus. Papasakokite

plaèiau apie ðià sutartá.

– Ði sutartis – didelis þingsnisregioninio Baltijos valstybiø avia-cijos specialistø rengimo centroákûrimo link. Tai perspektyvus da-lykas. Kitos Europos Sàjungosvalstybës taip pat kooperuojasimokslo, studijø, gamybos, moks-liniø tyrimø ir kitose srityse. Toksaukðto technologinio lygmens sie-kimo kelias numatytas ES Aero-nautikos plëtros strateginiuosedokumentuose.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


2008 m. balandþio mënesá bai-giamas VGTU Antano Gustaièioaviacijos instituto dvejus metusvykdytas ES struktûriniø fondø re-miamas projektas BPD 2004-ESF-2.4.0-03-05/200 „Inovatyviø avia-cijos specialistø mokymo metodøkûrimas ir ádiegimas, siekiant pa-gerinti aviacijos profesiná moky-mà ir jø integracijà á Lietuvos beiES darbo rinkas“. Didþiàjà laikodalá projektui vadovavo docentasDarius Ereminas. Uþduotyje pla-nuota pagerinti orlaiviø pilotø irskrydþiø vadovø profesiná moky-mà. Aviaciniø specialybiø studijøprogramose visada tenka spræstisudëtingà uþdaviná: suderintiVGTU reikalavimus universiteti-niam baziniam studentø parengi-mui ir tarptautiniø aviacijos orga-nizacijø standartø apibrëþtà pro-fesiná parengimà. Dëstytojø ko-lektyvo pasiaukojanèiu darbu bu-vo parengtos orlaiviø pilotø irskrydþiø vadovø profesinio moky-mo dalykø programos ir joms mo-komoji metodinë medþiaga sukontroliniø klausimø ir teisingøatsakymø á juos banku. Ji tenkinatarptautiniø aviacijos organizaci-jø ICAO ir EUROCONTROL,besirûpinanèiø didesniu skrydþiøsaugumu, reikalavimus specialybësdisciplinø turiniui, egzaminavimotvarkai. Atitikimo kontrolæ vykdoCivilinës aviacijos administracija(CAA). Buvo sukurta 18 dalykømoduliø, atitinkanèiø standartøJAR-FCL 1 ir ESARR-5 nurody-mus orlaiviø pilotams ir skrydþiø

vadovams rengti. Projekto vertë –441180 Lt, ið jø – ES struktûriniofondo paramos lëðos – 330885 Lt.Didþioji projekto pinigø dalis skir-ta naujø disciplinø moduliø suda-rymui ir metodinës medþiagos pa-rengimui.

Orlaiviø pilotavimo vientisøjøstudijø programai parengta ði me-dþiaga:1. Bendros þinios apie orlaivius(prietaisai, radiolokacinës prie-monës, orlaiviø kompiuterinës sis-temos). Prof. E. Pileckas.2. Bendros þinios apie orlaivius.Orlaiviø konstrukcija, sistemos irprietaisai. S. Janavièius.3. Skrydþio principai. Doc. E. La-sauskas.4. Skrydþio procedûros. V. Ka-

minskas.5. Skrydþio charakteristikos ir pla-navimas. V. Kaminskas.6. Meteorologija (pilotams). R.Èepaitytë.7. Navigacija. V. Kaminskas.8. Oro teisë ir ATC tvarka. Dr. V.Jaruðevièius.9. Þmogaus galimybës ir jø ribos.G. Petronienë.10. Aviacinë anglø kalba pilotams.D. Þilienë.11. Daugianarës águlos sàveika. J.Jonikas.

Septyni moduliai parengtiSkrydþiø valdymo programai:1. Skrydþiø valdymo procedûros.N. Maleckas.2. Oro teisë skrydþiø vadovams.

Projekto vykdymo pamokosDoc. dr. Kazimieras MACEIKAAviaci jos technologi jø katedra

Antano Gustaicio aviacijos instituto absolventë, dëstytoja, skrydþiø va-dovë Dalia Þilienë

Gyvenimas VGTU

12GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

Dr. V. Jaruðevièius.3. Meteorologija. R. Èepaitytë.4. Aeronavigacija. Prof. A. Zaka-revièius, doc. A. Jakuèionis.5. Þmogaus galimybës ir jø ribosskrydþiø valdyme. G. Petronienë.6. Aviacinë anglø kalba skrydþiøvadovams. D. Þilienë.7. Skrydþiø valdymo priemonës.Doc. A. Jakuèionis.

Dalis autoriø – Aviacijos tech-nologijø katedros dëstytojai-ant-raeilininkai, dirbantys orlaiviø pi-lotais ir skrydþiø vadovais, kiti –nuolatiniai AGAI dëstytojai. Pa-rengtos medþiagos ypatumas, kadjoje yra virð 300 klausimø kiekvie-nos disciplinos testams su pateik-tais teisingais atsakymais. Reikiapaþymëti, kad autoriø atliktas dar-bas nelygiavertis. Profesorius E. Pi-leckas parengë 426 psl. kûriná. Ki-tø autoriø darbai kuklesni, norsvisi gavo vienodà atlyginimà. Gai-la, kad projekte numatytas tik me-dþiagos parengimas ir ðie vadovë-liai nebus atspausdinti. Jø reda-gavimas, recenzavimas ir spausdi-nimas projekte nebuvo planuotasir lëðos tam nenumatytos. Dël todidelës nelaimës nëra, nes dabarparengta medþiaga bus patalpin-ta Internete ir ja galës naudotisne tik studentai, bet visi, besido-mintys ja.

Kad bûtø laimëtas projekto fi-nansavimas, vadovas stengësiátraukti kuo daugiau darbø. Uþ-duotyje uþplanuota, parengti Or-laiviø pilotavimo ir Skrydþiø val-dymo vientisøjø studijø programasir jas pateikti SKVC vertinimui.Antano Gustaièio aviacijos insti-tute tokios studijø programos bu-vo parengtos anksèiau ir 2006 m.balandþio mënesá áregistruotos.Nelogiðka buvo po dvejø metø vëlpateikinëti tø paèiø specialybiøstudijø programas, taèiau teko taipadaryti. Aviacijos technologijøkatedra iðnagrinëjo ankstesnesstudijø programas, átraukë á jasparuoðtà medþiagà, geriau supla-navo baigiamojo darbo rengimà ir

pateikë SKVC. Projekto uþduoty-je buvo áraðytas 75 orlaiviø pilotøir 50 skrydþiø vadovø parengimaspagal ðias studijø programas, ta-èiau neapsiþiûrëta, kad tai bus pa-daryta tik praëjus penkeriems me-tams po projekto uþbaigimo.

Projekto prieþiûrai buvo sufor-muota valdymo grupë: pirminin-kas – VGTU mokslo prorektoriusRaimundas Kirvaitis, nariai – VÁ“Oro navigacija” generalinis di-rektorius Algimantas Raðèius, Ci-vilinës aviacijos administracijosAviacijos medicinos skyriaus vedë-jas Virgili jus Valentukevièius.AGAI direktoriaus Jono Stankû-no nuomone negerai, kad joje në-ra në vieno aviacijos instituto at-stovo, kuris geriau pasirûpintøAGAI interesais.

Darbo eigoje bûta ávairiø ne-sklandumø, taèiau VGTU prorek-

toriø Raimundo Kirvaièio ir Liud-viko Rimkaus globa pavyko judë-ti pirmyn. Pirmà kartà vadovau-jant projektui trûko patirties, to-dël labai svari buvo Strateginiø ty-rimø skyriaus vedëjo Ryèio Za-bielsko ir VGTU vyriausiosios bu-halterës Giedrës Ruþinskienës pa-galba. Ðis projektas buvo VilniausGedimino technikos instituto, to-dël visø pastangomis projekte nu-matyti darbai turëjo bûti laiku irsëkmingai uþbaigti.

Mano pastabos vargu ar padësateities projektø vykdytojams ið-vengti panaðiø klaidø. Kiekvienamteks viskà patirti paèiam ir áveiktisunkumus. Þadama, kad ateityjepalengvës paraiðkos projektui pa-rengimas. Jeigu atsiras daugiau to-kiø projektø, studijø kokybë Vil-niaus Gedimino technikos univer-sitete þenkliai pagerës.

Knygø lentynose

GEDIMINO


Prof. habil. dr. Algirdas AÞU-BALIS (Generolo Jono Þemai-èio Lietuvos karo akademija):

2008 m. pradþioje VGTU lei-dykla „Technika“ išleido Algiman-to Nako knygà „Vardan Lietuvos“su paantraðte „Pasiprieðinimasokupacijoms aukðtosiose mokyk-lose“. Ðià nemaþos apimties – 244psl. – knygà sudaro pratarmë, 8skyriai: „Pirmoji sovietinë okupa-cija“, „Karo dienomis“, „Antita-rybinio veikimo citadelës“, „Poli-technikos institute“, „Vilniausuniversitete“, „Kitose aukðtosio-se mokyklose“, „Inþineriniamestatybos institute“, „Nepriklauso-mybës auðroje“ ir „Pabaigos þo-dis“. Literatûros ir ðaltiniø sàraðe– 95 pozicijos. Yra pavardþiø ro-dyklë.

Pratarmëje apraðomas pokal-bis, kuriame dalyvavo VGTU rek-

torius prof. habil. dr. RomualdasGinevièius, Lietuvos MA akade-mikas prof. habil. dr. Antanas Ku-dzys ir knygos autorius doc. dr. Al-gimantas Nakas. Prof. A. Kudzys,pokariu studijavæs Kauno (buv.Vytauto Didþiojo) universitete irbuvæs partizanø ryðininku bei rë-mëju, „apgailestavo, kad ðiø die-nø studijuojantis jaunimas labaimaþai þino apie studentus pogrin-dininkus, kurie vardan tautos lais-vës ir valstybës nepriklausomybëspaaukojo gyvybæ, kalëjo kalëji-muose, kentëjo tremtyje, o vëliaubuvo nuolat sekami, persekioja-mos elementarios jø teisës“ [p. 9].Prof. R.Ginevièius „pareiðkë nuo-monæ, kad nereikëtø studentø pa-triotiná ugdymà palikti savieigai,kad pokario studentø pasiaukoja-mà herojiðkà kovà derëtø atskleis-ti VGTU periodinëje spaudoje,jaunøjø mokslininkø mokslo isto-rikø konferencijose“ [p. 9]. „Api-bendrinant pokalbá buvo sumany-

ta, - raðo A.Nakas, - kad tikslingabûtø parengti publikacijà apie ap-tariamo laikotarpio Statybos fa-kulteto studentus, dëstytojus – pa-siprieðinimo okupacijoms daly-

Pasiprieðinimo okupacijoms atspindþiaiKovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos – proga Vilniaus Gedimino techni-

kos universitete surengtoje popietëje pristatyta VGTU doc. dr. ALGIMANTO NAKO knyga „VARDANLIETUVOS. PASIPRIEŠINIMAS OKUPACIJOMS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE 1940-1991 M.“dalyvaujant kitø aukðtøjø Vilniaus mokyklø bendruomeniø atstovams, kai kuriems knygoje apraðy-

tiems antibolðevikinio pasiprieðinimo dalyviams. Knygoje – aukðtøjø mokyklø studentø ir darbuotojø

dalyvavimas pasiprieðinimo kovose uþ Lietuvos nepriklausomybæ.

„Siekiau sutelkti jau paskelbtà medþiagà, papildyti jà kai kuriais faktais ar nedideliais komenta-

rais, susidarë gana vienpusið-

kas vaizdas, kaip ir kokiu mas-

tu Lietuvos akademinis

VGTU jaunimas, profesûra,

darbuotojai dalyvavo pasiprie-

ðinimo okupacijoms kovose,“

– kalbëjo knygos autorius doc.

dr. Algimantas Nakas.

Popietëje universitete vykodiskusi jos, ið knygos recenzen-tø lûpø iðgirdome ne vienàpagiriamàjá þodá autoriui.Skaitytojams pateikiame ið-traukas ið atsiliepimø, recen-zi jø, nuomones apie knygà.

Knygø lentynose

14GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

vius“ [p. 10]. Pradëjus rinkti me-dþiagà: skaitant spausdintus ðalti-nius, susitinkant su nemaþai po-grindinës veiklos dalyviø, su jø ar-timaisiais, medþiagos susikaupëgana daug. Taip gimë mintis pa-pasakoti apie rezistencinæ veiklàvisose Lietuvos aukðtosiose mo-kyklose.

Skyriuje „Pirmoji sovietinëokupacija“ pabrëþiama, kad „Bol-ðevikines nuostatas valdþia ëmëtaikyti mokyklose, universitetuo-se. Pasikeitë mokymo turinys.Moksleiviai ir studentai privalëjostudijuoti sovietinæ konstitucijà,komunistø partijos istorijà, mark-sizmà-leninizmà. Sovietinë propa-ganda skelbë apie dideles laisves,sotø gyvenimà be iðnaudotojø ka-pitalistø, vykdavo mitingai naujaitvarkai palaikyti. Bet þmonës màs-të ir suvokë tiesà“ [p. 17]. O ji bu-vo tokia: ðalinimas ið aukðtøjømokyklø, areðtai, kalinimai, trëmi-mai, þudynës. Taèiau tai aukðtøjømokyklø bendruomeniø neiðgàs-dino. Todël 1941 m. priimant áaukðtàsias mokyklas buvo numa-tytas „klasinës kilmës” tikrinimas,o prieð tai, birþelyje, - trëmimai,daugiausia palietæ ryðkiai patrio-tiðkai nusiteikusià ðviesuomenæ.Antrajame skyriuje „Karo dieno-mis“ plaèiai apraðomas Lietuvosaktyvistø fronto organizuotas pa-siprieðinimas besitraukiantiems irnorintiems kuo daugiau pakenktiLietuvai bolðevikams, pabrëþiant,kad Kaune pasiprieðinimo bran-duolá sudarë studentai, o jiems va-dovavo dëstytojai doc. dr. Adol-fas Damuðis, Juozas Milvydas, did-vyriðkai þuvæs gindamas nuo bol-ðevikiniø gaujø teroro Noreikiðkiøkaimo þmones, ir kiti. Apraðomasir pasiprieðinimas naciø okupaci-jai, ir bolðevikø gráþimas. Tad tre-èiasis skyrius „Antitarybinio veiki-mo citadelës“ ir paðvæstas kovai sunelauktais sugráþëliais aptarti. Ap-raðoma Lietuvos laisvës armijos,Lietuvos iðlaisvinimo tarybos veik-la, aptariama studentø Juozo Luk-ðos, Kazio Pyplio, Dianos Glem-

þaitës ir kt., tapusiø dràsiausiais irtalentingiausias partizanø vadaisar kovotojais, veikla, jø didvyrið-kos mirtys. Skyriuje „Politechnikosinstitute“ raðoma, kad „Daugiau-sia problemø sovietinei valdþiaikëlë jaunuomenë ir tada, kai be-veik buvo susidorota su aktyviu pa-siprieðinimu, t. y. partizanais“ [p.109]. Aptariama pozityvi institu-to direktoriaus prof. KazimieroBarðausko veikla, priimant studi-juoti jaunuolius su „netinkamo-mis“ biografijomis, slaptø antiso-vietiniø organizacijø veikla, 1956-1957 m. Vëlinës Kaune, RomoKalantos laidotuvës, represijos:„Partorgai <...> teigë, kad paren-kant kandidatus á aspirantûrà(dab. doktorantûrà – A.A.) reikiakreipti dëmesá á kandidato socia-lines-politines savybes, kad á aspi-rantûrà patektø tie asmenys, ku-rie moksliniu, pedagoginiu ir po-litiniu poþiûriu tiktø dirbti aukð-tojoje mokykloje“ [p. 120], kovaprieð antisovietinius studentø pa-sisakymus per seminarus, prieðini-masis Antano Snieèkaus vardo su-teikimui, pabrëþiant, kad „kai kasir dabar priskiria A. Snieèkø idea-listams, tik, deja, jo idealai buvoprieðingi tautos idealams. Jo pa-darytø nusikaltimø Lietuvos vals-tybei ir lietuviø tautai þmonës nie-kada neatleis per amþiø amþius”[p. 125]. Panaðiai aptariama pa-dëtis ir kitose aukðtosiose mokyk-lose (skyriai: „Vilniaus universite-te“, „Kitose aukðtosiose mokyklo-se“, „Inþineriniame statybos ins-titute“): „Profesûra buvo persekio-jama ir átarinëjama bene visus so-vietmeèio metus. Po karo dauge-liui nepripaþinti ágyti mokslolaipsniai ir pedagoginiai vardai,daug dëstytojø buvo iðginti ið uni-versiteto, daugelis buvo puolamiir gàsdinami, kad su jais bus susi-dorota, kaltinami esà jie kelia-klupsèiauja reakcinei Vakarø kul-tûrai, skleidþia apolitiðkumà, ob-jektyvizmà menkina sovietinius lai-mëjimus“ [p. 141]. Bolðevikai per-sekiojo ir studentus: ðalino nepa-

tikimuosius, atimdavo stipendi-jas, bendrabuèius, neleisdavo gin-ti baigiamøjø darbø ir pan. Apta-riamas dëstytojø ir studentø suak-tyvëjimas prasidëjus „perestroj-kai“: demokratinës permainosDailës institute, studentø atsisa-kymai mokytis marksizmo, sovie-tinio karinio parengimo discipli-nø paskaitas. Dëstytojø ir studen-tø veikla Sàjûdyje, Sausio 13-osiosir kt. Nepriklausomybës átvirtini-mo ávykiuose aptariama skyriuje„Nepriklausomybës auðroje“.

„Pabaigos þodyje“ pabrëþiama,kad „Mes privalome ugdyti lietu-viø <...> jaunimà didvyriðkais ne-tolimos praeities pavyzdþiais, kadTëvynës meilë bûtø pats svarbiau-sias veiksnys jø gyvenime, kad kiek-vienas jaunuolis bûtø tvirtas ir ryþ-tingas patriotas, galintis prireikusvisomis iðgalëmis ginti savo ðalá“[p. 225]. Cituojami profesoriausVytauto Landsbergio þodþiai apietai, kad „mûsø ðalyje egzistuojaklaidinanti, pernelyg paplitusinuostata esà tapusi NATO ir ESnare Lietuva yra saugi. Deja, taipnëra, ir ta saugumo iliuzija yra pa-vojinga, nes demobilizuoja“ [p.225]. Todël kvieèiama bûti bud-riais: „Dabar, kai Rusijoje plaèiaiplëtojama imperijos atkûrimo idë-ja, kai dideli pinigai ir jëgos sie-kia, kad visos SSRS respublikosbûtø sugràþintos á imperijà – „so-juzà“, V.Landsbergio perspëjimasyra labai laiku. Dera prisimintiprieðkario istorijà: mums niekasnepadës apsiginti, jei patys nesi-ginsime. Ðtai dar vienas motyvastam, kad nedelsiant ir visuotinai– nuo pradinio iki aukðtojo moks-lo – visomis priemonëmis, visaisbûdais ugdytume mûsø jaunimopatriotizmà, tautinio vieningumojausmà.

Iðkovota Lietuvos laisvë ir ne-priklausomybë yra pats didþiausiasmûsø tautos turtas, todël svarbiau-sioji kiekvieno lietuvio pareiga –já iðsaugoti. Tai turi bûti esminisLietuvos aukðtojo mokslo uþdavi-nys“, - baigia knygà jos autorius,

Knygø lentynose

GEDIMINO


pats pokaryje dël „netinkamos“biografijos patyræs rimtø sunku-mø. Dþiugu, kad vienoje stambiau-siø ir paþangiausiø Lietuvos aukð-tøjø mokyklø dràsiai drástama pra-bilti bûtent taip. Reikia tikëtis, kadvisos Lietuvos aukðtosios mokyk-los supras esminá Lietuvos aukð-tojo mokslo uþdaviná.

Knyga parašyta moksliniu sti-liumi, bet be nereikalingo áman-trumo, todël lengvai skaitoma.Labai kruopðtus redagavimas be-veik nepaliko ir korektûros klai-dø. Puikiai padirbëta dailininkësir maketuotojos. Tai knygà daroestetiðkai patrauklià, ið saikingainaudojamø juodø akcentø taip irtrykðta gedulinga pagarba knygo-je apraðytiems ir neapraðytiemspokario rezistentams.

Julius NORKEVIÈIUS:

Taip jau bûna gyvenime – lau-ki patikusio autoriaus knygø. Kaisuþinojau, kad doc. AlgimantasNakas raðo apie pasiprieðinimàokupacijoms aukðtosiose mokyk-lose 1940-1991 metais, norëjau jàdar rankraðtyje perskaityti. Auto-rius patarë palaukti, pakentëti irneskubinti ávykiø.

Neslëpsiu: doc. Algimanto Na-ko „Vardan Lietuvos“ perskaièiauvos ne vienu prisëdimu. Vadinasi

knyga patraukli. Ji paraðyta gra-þiu stiliumi, ádomiai sukomponuo-ta, todël taip lengvai ir greitai skai-toma. Kartu kyla pavojus, ar kasnors svarbaus, reikðmingo nepa-stebëta praslenka pro akis. Todël,sësdamas raðyti ðiø pastabø, dar nekartà knygà ëmiau á rankas – var-èiau, skaitinëjau. Ir uþèiuopiau,galima sakyti, naujus, beveik gilu-minius klodus. Bet pirmà kartàskaitant nepastebëtø atradimø ne-daug. Tai pasakæs, privalau paste-bëti, kad dauguma knygoje iðgul-dytø faktø, pasakojimø ne vienamskaitytojui jau þinomi, girdëti arnet jau skaityti. Autorius, atrodo,ir nesiekë skaitytojø nustebintifaktø naujumu. Uþ tat á vienà vie-tà surinkta, sudëliota, sugrupuo-ta tai, kas daugiau ar maþiau þi-noma ir labai delikaèiai apiben-drinta. Ðiandien pajusti keliø de-ðimtmeèiø veiklos panoramà ne-paprastai svarbu, reikalinga ir netbûtina. Ðitaip elgtis já ápareigojoir pasirinktas þanras – monografi-ja. Tarptautiniø þodþiø þodynas ðáþodá aiðkindamas primena, kad taimokslo veikalas, iðsamiai nagrinë-jantis kurià nors problemà arbatemà. Ðioms nuostatoms doc. Al-gimantas Nakas nenusiþengë. Ra-ðydamas „Vardan Lietuvos“ jisnaudojosi net devyniasdeðimt pen-kiais ðaltiniais. Pavardþiø rodyklë(dviem stulpeliais) uþima net vie-nuolika knygos puslapiø.

Naujais arba maþai þinomaisfaktais knygà praturtina archyvuo-se saugomi dokumentai, auto-riaus uþraðyti pasiprieðinimo da-lyviø, jø artimøjø niekur neskelb-ti prisiminimai. Ið jø daug suþino-me apie Vytauto Didþiojo univer-siteto Statybos fakulteto Statyboskatedros adjunktà Juozà Milvydà.Drástu sakyti, kad, ko gero, ir krað-tieèiai neþino, kad ðis narsus, ak-tyvus Birþelio sukilimo dalyvis, gy-veno Telðiuose. Juozukas buvo vosdviejø mënesiø, kai mama CelinaMilvydienë, Pirmojo pasauliniokaro fronte þuvus vyrui Viktorui,su trimis vaikais apsigyveno Tel-

ðiuose ir dirbo medicinos seseri-mi. Vaikinas 1932 m. baigë Telðiøvyskupo Motiejaus Valanèiausgimnazijà ir ástojo á Vytauto Di-dþiojo universiteto Technikos fa-kulteto Statybos skyriø ir po pen-keriø metø „pirmasis ið 250 drau-ge su juo ástojusiø studijuoti, ap-gynë diplominá darbà „Vandens irmaudymosi rûmai Ðiauliuose“(p.44). Likæs dirbti universitete,Juozas Milvydas pradëjo rengti sa-vo dëstomo kurso vadovëlá, ið-spausdino kelis straipsnius þurna-le „Technika ir ûkis“, „Lietuviðko-joje enciklopedijoje“ ir kitur. Jau-nojo dëstytojo planus nepapras-tai pakeitë pirmoji tarybinë oku-pacija. Tik ne jo tautiðkumà, pa-triotines nuostatas. VGTU Garbësdaktaras Jurgis Gimbutas apie jau-nàjá kolegà sakë, kad „Juozas Mil-vydas tiesiog stebindavo artimuo-sius ir bendradarbius savo atviru-mu ir tiesumu. Jis nesivarþydavosakyti tiesà ir tokiomis aplinkybë-mis, kai raudonieji okupantaiþiauriai persekiojo uþ tiesà ir pa-triotizmà. Juozas niekad neabejo-jo, kad bolðevikiniai ásiverþëliaidings ið mûsø þemës“ (p.46).

Kai Tëvynë paðaukë, jaunasisdëstytojas, visà gyvenimà buvæs ak-tyvus visuomenininkas, skautøkorporacijos „Vytis“ dalyvis ir vie-nas ið vadovø, nedvejodamas nuopat pirmø dienø dalyvavo Birþe-lio sukilime. Ir atliko ne vienà svar-bià uþduotá: su kovos draugais ati-darë kalëjimo vartus, kamerø du-ris ir visus kalinius iðleido á laisvæ,gelbëjo Radijo stoties siøstuvà –iðmontavo brangias lempas, kitassvarbias dalis, pakeisdamas jas se-nomis ir prieðui apgauti parengëtariamàjá siøstuvà, visiðkai panaðøá tikràjá. Ne kartà raudonøjø buvoapðaudytas, bet prieðo kulkos jonelietë.

Sukilimo kovos pavojai lyg irbaigësi, ir Juozas Milvydas rengë-si gráþti namo pailsëti pas þmonàMarijà, keliø mënesiø dukrytæ Da-lià. Bet sukilëliø ðtabà pasiekë þi-nia, kad „uþ Aleksoto prie Norei-

Knygø lentynose

16GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

kiðkiø degina sodybas“ (p.58). Tuojatsirado savanoriø, tarp jø ir jau-nasis dëstytojas. Nuvykæ á Alekso-tà, jie susiskirstë maþomis grupe-lëmis po keturis. Viena ið jø, ku-rioje buvo ir Juozas Milvydas, slin-ko per javø laukà prie ûkininko,kuriam buvo reikalinga pagalba,trobos. „Nepriëjus trobos, prasi-dëjo susiðaudymas su javuose pa-sislëpusiais bolðevikais, ir Juozasbuvo sunkiai suþeistas á krûtinæ“(p.58). Ði kulka dràsiam Tëvynësgynëjui buvo mirtina.

Autorius mini ir daugiau dës-tytojø, studentø, kurie aktyviaidalyvavo Birþelio sukilime. Ypaèiðskiria Pilypà Narutá, vienà ðio su-kilimo vadovø. Taupydamas þo-dþius, pristato universiteto vienofakulteto prodekanà doc. StasáÞakevièiø (Þymantà), kuris buvosukilimo Vilniuje vadovas. Kas kitito pirmojo ginkluoto pasiprieðini-mo okupantams dalyviai, suþinosperskaitæ „Vardan Lietuvos“.

Dar vienas atradimas – akade-mikas Antanas Kudzys. Ir ne manvienam. Ko gero, daugeliui. Pa-klaustas ne vienas vyresniosios kar-tos dëstytojø pasakys, kad Anta-nas Kudzys praeityje buvo garsuskrepðininkas, sëkmingai þaidæsmeistrø komandoje, ávairiose rink-tinëse, kad jis pirmasis ið universi-teto dëstytojø, neskaitant tuome-èio rektoriaus, apgynë mokslø dak-taro (dabar habilituoto) disertaci-jà ir tapo profesoriumi. Bet varguar kas nors ryðis pasakyti, kad aka-demikas, studijuodamas buvo Sta-tybos fakulteto partizanø, pasi-prieðinimo dalyviø ryðininkas ir rë-mëjas. Gal þurnalo skaitytojas ma-þiau stebësis, jei pasakysiu, kadprof. Antanas Kudzys vaikystës,ankstyvosios jaunystës metus pra-leido Seirijuose, Alytuje. Þodþiu,tikras dzûkas. O Dzûkija bene ánir-tingiausiai ir atkakliausiai prieði-nosi raudonajam okupantui. Jei-gu ir tai neátikino, tai atsiverskiteir atidþiai perskaitykite èia prista-tomos knygos 98 ir kitus sekanèiuspuslapius. Ið jø suþinosime, kad

akademiko tëvas – 1918-1920 m.Nepriklausomybës kovø dalyvis,Vyties Kryþiaus kavalierius. Moti-nos brolis Jurgis dalyvavo 1941 m.Birþelio sukilime, 1944 m. buvo su-imtas ir iðtremtas á Sibirà, ten irmirë. Profesoriaus tëvai taip patbuvo átraukti á tremiamø á Sibiràsàraðà. Nuo priverstinio iðveþimoiðsigelbëjo pabëgæ á Kaunà.

Be abejo, tai teigiamai veikë irstiprino jauno Antano Kudzio pa-triotines nuostatas. Kaip ir metaipraleisti Alytaus gimnazi joje.Gimnazistø pilietiniam tautiniamugdymui didelá poveiká darë mo-kytojai, savos ðalies patriotai. Tei-giamos átakos turëjo ir mieste pa-statyti Laisvës bei pirmojo þuvu-sio karininko savanorio A.Juoza-pavièiaus paminklai, dislokuotasLietuvos kariuomenës pulkas, ku-riuo alytiðkiai labai didþiavosi. Ta-èiau daugiausia vaikinà veikë të-vø pasaulëjauta.

Baigæs gimnazi jà, Antanasdvejus metus mokytojavo Noragë-liø, Seirijø mokyklose. Tuo laikuper mokytojus Antanà Motiejûnà,Jonà Gutauskà jis palaikë ryðius suDainavos apygardos partizanais.Mokytojavimo metai bûsimà aka-demikà bene labiausiai uþgrûdinopasiprieðinimo okupantams veik-lai. Apie nematomus, tada negar-sinamus, bet reikalingus AntanoKudzio darbus pasakojama septy-niolikoje „Vardan Lietuvos“ pus-lapiø.

Supaþindinti, kaip mûsø ðaliessvarbiausiø aukðtøjø mokyklø dës-tytojai, studentai prieðinosi oku-pacijoms, skirti penki knygos sky-riai. Tai – „Antitarybinio veikimocitadelës“, „Politechnikos institu-te“, „Vilniaus universitete“, „Ki-tose aukðtosiose mokyklose“. „Ge-dimino universiteto“ skaitytojusbene labiausiai sudomins pasku-tinysis skyrius – „Inþineriniamestatybos institute“. Papasakotiapie èia vykusá pasiprieðinimà skir-ta trisdeðimt knygos puslapiø. Bettai formali skaièiuotë. Ðio pasa-kojimo apimtis kur kas didesnë,

nes daugelis ðio universiteto pro-fesûros, darbuotojø ávairiomis for-momis prieðinosi okupantams, kaidirbo ar dar studijavo kitose ða-lies aukðtosiose mokyklose. Tadmûsiðkiø ávairiapusës kovø biogra-fijos iðsipleèia, iðsiðakoja.

Kur pirmiausia autorius krei-pia savo skvarbø þvilgsná, kam jisskiria daugiausia dëmesio, raðyda-mas apie savàjà mokyklà? Prieð at-sakant á ðá klausimà, tenka ðtai kàpastebëti: kai sostinëje kûrësitechnikos aukðtoji mokykla, lietu-viø ginkluotas pasiprieðinimasokupantams ið esmës buvo sunai-kintas ir tylioji rezistencija gero-kai pridusinta. Bet ji vyko ir jau-tësi, nors ir buvo gerokai áslaptin-ta. Ir tik retkarèiais prasiverþdavo,kaip pabudæs vulkanas. Knygosautoriui teko nelengvas uþdavinys:pastebëti ir atskleisti savosios mo-kyklos subtiliàjà rezistencijà. Per-skaitæs „Vardan Lietuvos“ supran-ti, kad ðis iðsikeltas tikslas sëkmin-gai ágyvendintas. Nors kai kam galisusidaryti áspûdis, kad knygojeaukðtinamos vos ne smulkmenos:padainuota patriotinë lietuviðkadaina, net komjaunuoliai nepre-numeruoja tarybinës spaudos,skaitomi ir platinami „samizdato“leidiniai ir pan. Gal... Kartu vertaprisiminti mûsø tautos protingàpatarimà: dëk grûdà prie grûdo,supilsi aruodà.

Ir tautiškumo, pilietiškumoaruodas VGTU buvo supiltas. Irpradëtas pilti nuo aukðtosios tech-nikos mokyklos sostinëje kûrimodienø, kai jos organizatoriai nesi-garsindami uþsibrëþë sieká lietuvin-ti miestà ir jo pramonæ, nes „di-dëjo kitatauèiø migracija ið SSRSgilumos. Vilniuje per 30 proc. bu-vo rusø, apie 20 proc. – lenkø, ki-tø tautybiø – taip pat 20 proc. Ge-rinti padëtá – lietuvinti sostinæ –buvo neatidëliotinas reikalas. Taibuvo ámanoma tik keièiant atsi-basèiusius á Lietuvà „kadrus“ savoparengtais specialistais, pirmiau-sia – keisti pramonës ir statybø va-dovus, nuo kuriø labai priklausë

Knygø lentynose

GEDIMINO


migrantø ið kitø sovietiniø respub-likø ásidarbinimas, jø apgyvendi-nimas“ (p.179). Tolesnis gyveni-mas parodë, kad aukðtosios tech-nikos mokyklos ákûrimas labaidaug prisidëjo paminëtam tiksluiágyvendinti. Kartu ir mokyklosbendruomenës pilietiðkumo nuo-taikoms stiprinti.

A.Nakas pastebi, kad buvoádarbinti politiniai kaliniai Ramu-tis Ðimaitis, Leonidas Ðniukðta.Buvo priimami studijuoti buvæpolitiniai kaliniai, tremtiniai. Bai-gæ studijas ne vienas liko dirbti.Tarp tokiø paminimi Statybiniøkonstrukcijø katedroje, kurios ve-dëjas buvo Antanas Kudzys, pra-dëjæ dëstytojauti buvæ tremtiniaiRomas Vadlûga, Alvydas Ðniukð-ta. Ir tai nevieninteliai atvejai, kaimokyklos vadovai nepakluso tuo-met galiojusioms nuostatoms. Ið-samiai papasakota apie Maðinøtechnologijos katedros meistràStanislovà Jakà, aspirantà Vaclo-và Sevrukà, kurie tarp sostinës in-teligentø platino „Katalikø baþny-èios kronikà“, kità disidentinæ li-teratûrà, ið Maskvos atsiveþtøSSRS-Vokietijos 1939 m. slaptø-jø protokolø kopijas. Saugumasiðaiðkino ðià jø veiklà, areðtavo irteisë. Knygoje cituojamieji doku-mentai rodo, kad VISI vadovai,bendruomenës nariai ne itin savokolegas smerkë, paraðë jiems ap-takias, o ne grieþtai tarybines, kri-tikuojanèias charakteristikas. Pri-menamas ir visuomenës mokslødëstytojo Jurijaus Radovièiaus,kuris breþnevinës konstitucijosprojektui pasiûlë net dvideðimtpataisø, likimas. Nepamirðtas ir ikididþiulës politinës bylos iðpûstasávykis, kai keli Vilniaus universi-teto ir mûsiðkiai studentai Centri-niame paðte nukabino nuo sienosLenino bareljefà ir, nuëjæ ant Þa-liojo tilto, ámetë já á Nerá. Visi jiebuvo areðtuoti ir tardomi, kai ku-rie net ákalinti. Visa tai ne smul-kmenos, o ryðkûs proverþiai oku-pacinei santvarkai.

Doc. Algimantas Nakas,

rašydamas „Vardan Lietuvos“, li-ko iðtikimas pamëgto faktø patei-kimo stiliui, pasakojimo sandarai.Jis pradeda knygà ir jos skyrius ið-samesne ar trumpesne to metopolitine, ekonomine apþvalga, pri-mena svarbiausius ávykius, kurieturëjo vienokios ar kitokios átakosgvildenamai temai. Ðios þiniosypaè reikalingos jaunesnës kartosskaitytojams susidaryti iðsamesná,tikresná vaizdà aplinkos, kuriojegyveno, studijavo, dirbo knygojeapraðomi þmonës. Tik gal nepro-ðal kai kada bûtø ir subtili apiben-drinanti pastaba, kokios átakostuometinës sàlygos turëjo knygosherojø veiklai, kiek ir kaip padëjoapsispræsti imtis vieno ar kito su-manymo.

Skaitant knygà, ne kartà kilonoras bent ðiek tiek iðsamiau suþi-noti apie pasiprieðinimo dalyviøkonkreèius darbus, uþ kuriuos jiebuvo kaltinami ir areðtuojami. Kogero, ne vienas skaitytojas tikëjo-si iðplëtoto teiginio, kad „1952 m.buvo atskleista pagrindinë studen-tø organizacija, pasivadinusi Vie-ningàja darbo sàjunga, buvo areð-tuoti ir nuteisti Kauno politech-nikos instituto studentai Tadas Ja-gelavièius, Vytautas Kaminskas,Alfonsas Urbonas, Vytautas Bu-kauskas (p.109). Ir në þodþio apiejø veiklos turiná, nes kitas sakinysapie rektoriaus pilietiðkumà, drà-sumà. Ir tai ne vienintelis toksstriukas ádomaus fakto pateiki-mas. Iðsamesni ðio pobûdþio pa-sakojimai labai suðildo, pagyvinaknygà. Tai pajauti skaitydamas irapie autoriaus studijø, darbo vosne kryþiaus kelius dël tëvo biogra-fijos (p.118-119).

Autoriaus mintis savotiðkai pa-pildo, paryðkina dailininkës AstosRudminaitës knygos skyriø pieði-niai. Susimàstyti verèia jos pasiû-lymas puslapá baigti juoda juoste-le. Tai skaitytojà skatina susikaup-ti, pajusti, kad ði knyga ne itinlinksmiems dalykams skirta. Jeiknyga bûtø iðspausdinta ant bal-tesnio popieriaus, kur kas ryðkes-

ni bûtø kontrastai, skaitytojas la-biau pajustø dailininkës sumany-tà emociná poveiká.

Krito á akis ne itin iðradingasmaketavimas, neatidþiai sureda-guoti kai kurie sakiniai, likæ logi-niai prieðtaravimai, korektûrosklaidos. Skaitydamas apie þmogøar ávyká, norëjosi tuoj pat, o ne pokeliø puslapiø pamatyti jo portre-tà ar kità iliustracinæ medþiagà. Irtokiø neatitikimø ne taip jau ma-þai. Ðios kelios pastabos negadinabendro áspûdþio, kurá palieka ati-dþiai perskaityta knyga „Vardan„Lietuvos“.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENË(Ðiauliø universitetas, Lvovonacionalinis I.Franko universi-tetas):

Pastaruoju metu kai kuriemokslininkai-istorikai bei save ávar-dijantys istorikais mûsø tautai per-ða negatyvià praeitá, su panieka irnihilizmu þvelgdami á mûsø vals-tybës kûrimosi istorijà, á J.Basa-navièiø bei jo aplinkà. Tad bet ku-ris darbas, iðkeliantis asmenybeskaip pavyzdþius nûdienai, yra itinsvarbus tautinës savimonës stipri-nimui. Vienas tokiø darbø – nau-ja doc. A.Nako studija „VardanLietuvos. Pasipriešinimas okupa-

Knygø lentynose

18GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

ci joms aukštosiose mokyklose1940-1991 metais“. Tà tvirtina irknygos tikslas „Mes privalome ug-dyti lietuviø tautos jaunimà did-vyriðkais netolimos praeities pa-vyzdþiais, kad Tëvynës meilë bûtøpats svarbiausias veiksnys jø gyve-nime, kad kiekvienas jaunuolis bû-tø tvirtas ir ryþtingas patriotas, ga-lintis prireikus visomis iðgalëmisginti savo ðalá“.

Knyga liudija Lietuvos aukðtø-jø mokyklø dëstytojø bei studen-tø meilæ savo Tëvynei, jos laisvësbei nepriklausomybës sieká, ávairiøformø kovas ir netektis, kanèiasgestapo ar sovietinio saugumogniauþtuose, kalëjimuose ar Sibi-ro lageriuose. Meilë Tëvynei, at-sakomybë uþ jà, kova dël jos ne-priklausomybës sklinda ið kiekvie-no monografijos puslapio.

Darbe panaudota ne tik archy-vinë medþiaga, remiamasi ir gau-siais spausdintais darbais Lietuvojebei išeivijoje. Be to, ir tai itin svar-bu, autorius surinkæs duomenis iðdar gyvø pasiprieðinimo okupaci-jai liudininkø, jø informaci jàáprasmino kaip naujà, pirmàkartpublikuojamà ðaltiná.

Studi joje apþvelgiamas itinplatus laikotarpis – nuo pirmosiossovietinës okupacijos iki LietuvosNepriklausomybës paskelbimo irjos átvirtinimo – bei institucijøgausa – autoriaus planuota pasi-prieðinimo istorija Vilniaus Gedi-mino technikos universitete iðsi-plëtë á kitas aukðtàsias mokyklasKaune bei Vilniuje, vienoms jøskirdamas kiek daugiau dëmesio,kitas glaustai apþvelgdamas. Beabejo, detali visø aukðtøjø mokyk-lø pasiprieðinimo okupacijoms is-torija reikalautø keliø tomø mo-nografijos. Galima tikëtis, kaddoc. A.Nako studija „Vardan Lie-tuvos. Pasipriešinimas okupaci-joms aukštosiose mokyklose 1940-1991 metais“ paskatins tolesniemstyrinëjimas ne tik ðios knygos au-toriø.

Ši pirmoji tokio pobûdþiomokslininko A.Nako monografi-

ja, liudijanti naujà kryptá moksloistorijos tyrinëjimuose, pasirodoitin prasmingais metais Lietuvaiminint Nepriklausomybes 90-me-tá. Tai ir autoriaus pristatytø he-rojø nepriklausomybës siekis.

Dera pastebëti, kad per pasi-prieðinimo okupantams istorijàautorius graþiai pateikë ir VGTUistorijà.

Doc. A.Nakas studijos „Var-dan Lietuvos. Pasipriešinimas oku-pacijoms aukštosiose mokyklose1940-1991 metais“ epiloge patei-kia keletà svarbiø iðvadø:

*sovietiniai okupantai nepajë-gë palauþti tautos dvasinës stipry-bës, kurià ákvëpë Lietuvos parti-zanø aukos;

*nepaisant sovietinio saugumosusidorojimø pasipriešinimas ne-sustojo – keitësi tik jo formos;

*pasipriešinimo kovoje aktyviaidalyvavo Lietuvos aukðtosios mo-kyklos: dëstytojai, darbuotojai,studentai;

*istorinës praeities þinojimas irpagarba kovojusiems dël Lietuvoslaisvës turi tapti svarbia kiekvienojaunuolio moralinio bei dvasiniobrandumo konstanta.

Doc. A.Nako studija „VardanLietuvos. Pasipriešinimas okupa-ci joms aukštosiose mokyklose1940-1991 metais“ – reikðmingasdarbas, atskleidþiantis mûsø neto-limos praeities mokslo siekusiojaunimo ir jø dëstytojø istorijà.

Prof. dr. Libertas KLIMKA (Vil-niaus pedagoginis universite-tas):

Sovietmeèio gyvenimas vyres-nës kartos þmoniø prisimenamastarsi vakardiena, labai ryðkiai ir re-aliai; gi jaunimui – tai visai kitaepocha, neátikëtini ir nesuvokia-mi faktai.

Doc. dr. Algimanto Nako su-manymas apraðyti akademiniojaunimo ir profesûros dalyvavimàrezistencinëje kovoje bei pogrin-dinëje veikloje, pradedant nuopirmosios okupacijos meto ir ikiSàjûdþio iðkovotos nepriklausomy-bës atstatymo, yra labai sveikinti-nas. Nuðvieèiami tiek ginkluotospartizaninës kovos, tiek ir dvasi-nio pasiprieðinimo sovietiniams irvokiðkiesiems okupantams faktai,apraðomos iðkiliausios tø ávykiøasmenybës.

Knyga neabejotinai bus pravar-ti visuomenës pilietiðkumui stip-rinti. O ypaè studijuojanèiam jau-nimui, - savosios Alma Mater is-tori jai paþinti, patriotiðkumojausmui ugdyti. Þinotina, kad res-publikos aukðtosios mokyklos bu-vo ypatingoje represiniø struktû-rø prieþiûroje; inteligentijà, màs-tanèiàjà visuomenës dalá, pirmiau-sia buvo stengiamasi paversti ho-

mo sovieticus. Labai ribotai aukð-tàjá mokslà galëjo ágyti tremtiniøvaikai.

Knyga „Vardan Lietuvos“ – nevien dokumentais pagrástø faktødëstymas, jà labai pagyvina auten-tiðkø prisiminimø intarpai, pokal-biai su rezistenci jos dalyviais.þinoma, ir paties autoriaus nela-bai linksma sovietmeèio patirtis.

Doc. Algimantas Nakas, su-rinkdamas á visumà faktus apie in-teligentijos pasiprieðinimà sovie-tizacijai bei pateikdamas juos aka-deminio gyvenimo kontekste, at-liko vertingà ir aktualø darbà.

Nuomonës

GEDIMINO


Tarptautinëje ekonomikos irvadybos katedroje vykdomamoksliniø tyrimø kryptis, skirtaþmogiðkøjø iðtekliø potencialoplëtros problemoms spræsti atsi-þvelgiant á naujus iððûkius, ku-riuos lemia Europos Sàjungosplëtra, þiniø visuomenës forma-vimasis bei internacionalizacijosprocesai versle ir vieðajame sek-toriuje. Plëtojant ðià kryptá pri-oritetai teikiami tam, kad:

� verslo ámoniø organizaci-niø struktûrø projektavimo me-todai bûtø taikomi vieðojo sek-toriaus struktûroms projektuoti,ávertinant ES plëtros iððûkius;

� þmogiðkøjø iðtekliø ugdy-mo metodai bûtø transformuo-jami ir taikomi sistemiðkai – kaipþmogiðkøjø iðtekliø sistemos pro-jektavimo pagrindas;

� verslo ir rinkodaros vady-bos teorijos bûtø adaptuojamosvieðajame administravime irvalstybës tarnyboje.

Þmogiðkøjø iðtekliø potencia-lo plëtra buvo tiriama ES plët-ros sàlygomis – kaip pasirengi-mas ágyvendinti ES direktyvas.Šios direktyvos reguliuoja socia-linæ ekonominæ plëtrà ir techno-loginæ paþangà visose gyvenimosrityse, todël turi bûti adekvaèiaiugdomi ir þmogiðkieji iðtekliai.

Þmogiðkøjø iðtekliø ugdymasgrindþiamas strateginiais spren-dimais, kuriuose atsispindiorientacija á ES plëtrai bûdingøstandartø ir nuostatø realizavi-mà. Dalis atliktø darbø buvo ski-riama šiai tematikai.

Atliktuose darbuose nustaty-ta, kad pagrindinë mokslinë pro-

blema, reikalaujanti sprendimovadybai ir administravimui skir-tø moksliniø tyrimø priemonë-mis, yra apibrëþta taip: verslo irvieðojo sektoriaus þmogiðkøjø ið-tekliø vadybai ES plëtros sàlygo-mis taikomi modeliai turëtø bûtiadekvatûs naujiems iððûkiams irreikalavimams, kuriuos sàlygoja:

� bendros kultûrinës, socia-linës, ekonominës ir informaci-nës erdvës Europos Sàjungojeformavimasis;

� þiniomis grindþiami visuo-menës ir þiniø ekonomikos kûri-mo prioritetai;

� valstybës administraciniøgebëjimø poreikiai, reikalingi irverslo, ir vieðojo sektoriaus plë-tojimui;

� tarptautinë konkurencijair spartëjantys inovacijø proce-sai.

Ðiuolaikinëmis sàlygomis,kuomet vyksta globalizacijos irtarptautinës integracijos proce-sai, sparèiai formuojantis þiniøvisuomenei, vis didesnæ reikðmæágauna þmogiðkøjø iðtekliø vady-ba. Ði aplinkybë yra ypaè svarbitoms ðalims, kurios disponuojaribotais gamtos turtais bei mate-rialiniais iðtekliais ir kuriø socia-linæ bei ekonominæ raidà lemiaþmogiðkøjø iðtekliø kokybë, ge-bëjimai tobulinti turimà þmogið-køjø iðtekliø potencialà.

Socialinës ekonominës plët-ros perspektyvà lemia þmogiðkie-ji iðtekliai ir gebëjimai juos tin-kamai panaudoti. Tai reiðkia, kadsvarstant ávairius socialinës eko-nominës raidos bei valstybës plë-tojimo strategijø klausimus ypa-

tingas dëmesys turi bûti skiria-mas kaip tik þmogiðkøjø iðtekliøpotencialo plëtros vadybos klau-simams.

Þmogiškieji ištekliai, þinios irgebëjimas yra þiniø ekonomikospagrindas. Todël ðiuolaikinëmisES plëtros sàlygomis þmogiðkø-jø iðtekliø potencialo plëtrai ke-liami nauji ir svarbûs uþdaviniai:plëtoti mokymo (þiniø ir gebëji-mø ágijimo) sistemas, áskaitantsvarbiausiø þiniø ekonomikai bû-tinø kompetencijø perþiûrëjimà,tinkamà ðio proceso valdymà,mokymosi bûdus ir galimybiøkûrimà, mokymosi visà gyvenimàir visose mokymosi sistemose uþ-tikrinimà. Kartu þmogiðkøjø ið-tekliø plëtra siejama su inovaci-jø sistemomis ir informacine vi-suomene.

Atliktuose mokslo darbuoseyra iðkelta nuostata ávairiø nacio-naliniø strategijø pavidalu ágy-vendinti Europos Sàjungoje pri-oritetiniu laikomà þmogiðkøjø ið-tekliø ugdymo bei raidos vady-bos principà – kiekvieno þmo-gaus, darbuotojo, specialisto irpilieèio „mokymosi visà gyveni-mà“ principà.

Jau ðiuo metu gali bûti apibû-dinti Tarptautinës ekonomikosir vadybos katedroje atliktø dar-bø pagrindiniai rezultatai, jø te-orinë ir praktinë vertë þmogiðkø-jø iðtekliø potencialo plëtrosklausimais. Atliktø tyrimø rezul-tatø naujumà, teoriná ir praktináreikðmingumà atskleidþia ðie as-pektai:

� verslo ir vieðojo sektoriausþmogiðkøjø iðtekliø potencialas

Þmogiðkøjø iðtekliø potencialo plëtra -aktuali moksliniø tyrimø kryptis

Prof. dr. Eugenijus CHLIVICKAS

Tarptautinës ekonomikos ir vadybos katedra

Gyvenimas VGTU

20GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

buvo iðnagrinëtas sisteminiu po-þiûriu, kompleksiðkai, pabrë-þiant bendruosius, visai þmogið-køjø iðtekliø sistemai bûdingus,pokyèius bei dësningumus;

� parengti nacionaliniø stra-tegijø, skirtø verslo ir vieðojosektoriaus þmogiðkøjø iðtekliøplëtrai, kûrimo teoriniai mode-liai, sukaupta ir apibendrinta jøtaikymo patirtis valstybës tarny-bos raidos strategijos parengimoir ágyvendinimo pavyzdþiu, at-skleistos galimybës ðià patirtá pri-taikyti ávairiose verslo ðakose beivieðajame sektoriuje;

� nustatyti versle taikomøstrateginio valdymo ir rinkoda-ros metodø pritaikymo vieðojosektoriaus þmogiðkøjø iðtekliøvadybai, principai ir metodai;ávertintos galimybës vieðojo sek-toriaus þmogiðkøjø iðtekliø vady-bos patirtá pritaikyti verslo þmo-giðkøjø iðtekliø potencialo plët-rai ir jos vadybai;

� ávertintos galimybës Lietu-voje vykdomai þmogiðkøjø iðtek-liø potencialo plëtros politikaipritaikyti Europos Sàjungoje ágy-

vendinamus standartus.Tyrimø medþiaga plaèiai pa-

naudota rengiant LR teisës ak-tus, LR Vyriausybës nutarimus,taip pat Europos Sàjungoje ren-giamas ir ágyvendinamas þmogið-køjø iðtekliø potencialo plëtrosprogramas bei projektus. Ði me-dþiaga taip pat plaèiai naudoja-ma ávairiø tarptautiniø organiza-cijø veikloje.

Atliktø darbø pagrindu yrasiûlomos perspektyvios tyrimøkryptys ir tolesniø tyrimø pro-grama. Pagrindiniai ðios progra-mos prioritetai yra tokie:

� Atlikti verslo ir vieðojosektoriaus þmogiðkøjø iðtekliøpotencialo plëtrai skirtø naciona-liniø strategijø rengimo ir ágyven-dinimo praktikos tyrimus.

� Verslo ir vieðojo sektoriausþmogiðkøjø iðtekliø potencialopraktikos ávairiose ES ðalyse ly-ginamoji analizë siekiant: at-skleisti paþangià patirtá ir jà pa-naudoti vieðoje ES erdvëje; plë-toti tarptautiná bendradarbiavi-mà inicijuojant ir ágyvendinanttarptautiniø tyrimø projektus

þmogiðkøjø iðtekliø kokybës,naujø metodø bei technologijøsukûrimo ir sklaidos þmogiðkø-jø iðtekliø potencialo ugdymo sri-tyje, ypatingà dëmesá skirti infor-maciniø technologijø pritaiky-mui, moderniø rinkodaros meto-dø ir gerosios patirties taikymogalimybiø studijoms.

� Verslo ir vieðojo sektoriausþmogiðkøjø iðtekliø potencialotobulinimui skirtø bendrø ESerdvëje metodikø ir tarptautiniøkokybës standartø sistemos kû-rimas, numatant: parengti þmo-giðkøjø iðtekliø vadybai ES erd-vëje taikomø kriterijø ir ugdymo,taip pat mokymo kokybës áverti-nimo standartams unifikuoti rei-kalingus teorinius pagrindus; pa-rengti þmogiðkøjø iðtekliø ugdy-mo sistemos dalyviø veiklai, mo-kymo ir studijø programoms irkitiems sistemos komponentamsunifikuoti reikalingas moksliðkaipagrástas metodikas; sukurti ben-dras ES erdvëje ágyvendinamasþmogiðkøjø iðtekliø potencialoplëtros stebësenos sistemas.

��

Suvirinimo specialybë – vie-na ið seniausiø mûsø universite-te rengiamø specialybiø – jà pra-dëjo rengti tuometinë Metalø ap-dirbimo katedra, ákurta 1960 m.Dabartinës Medþiagotyros ir su-virinimo katedros mokslininkairengia medþiagotyros ir suvirini-mo specialybës bakalaurus, ma-gistrus ir medþiagø inþinerijos

daktarus. Virð keturiasdeðimtmetø medþiagotyros ir suvirini-mo specialybë iðlieka viena ið pa-klausiausiø, kadangi visada, oypaè dabar, trûksta ðios sritiesspecialistø ne tik Lietuvoje, betir visoje Europoje.

Esant ðios srities specialistøstygiui, Medþiagotyros ir suviri-nimo katedra pradëjo vykdyti

struktûriniø fondø projektà, skir-tà kvalifikuotø, ES lygmená ati-tinkanèiø, specialistø ruoðimui.

Ðis struktûriniø fondø projek-tas „Suvirinimo specialybës inþi-neriniø darbuotojø kvalifikacijostobulinimas ir patvirtinimas pa-gal ES reikalavimus” skirtas Lie-tuvos mokslo ir ávairiose pramo-nës ðakose dirbanèiø suvirinimo

Mechanikos fakultete rekonstruota Suvirinimo technologijø laboratorijaEdita JUÈIÛTËDoc. dr. Nikola j VIŠNIAKOVSuvirinimo ir medþiagotyros problemø institutas

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


inþineriniø darbuotojø kvalifika-cijai kelti ir formuoti struktûrai,atestuojanèiai ðios srities specia-listus pagal ES reikalavimus.

Siekiant uþtikrinti projektometu vykdomø mokymø kokybæSuvirinimo laboratorijos buvopapildomai aprûpintos ðiuolai-kiðkomis techninëmis bei moky-mo priemonëmis, šiems moky-mams buvo sukurta bûtina struk-tûra. Laboratorijose, auditorijo-se buvo vaizdo projekcijø siste-mos, ásigyta suvirinimo aparatû-ra, garø ir dûmø iðtraukimo sis-temos, suvirinimo kabinos, kom-piuterinës suvirinimo procesømodeliavimo ir projektavimoprogramos ir kt.

Daug dëmesio skirta ir ki-

toms priemonëms ási-gyti – ventiliacijai irsaugios darbo aplinkossukûrimui. Fakultetolëðomis Mechanikosfakultete renovuotaSuvirinimo technologi-jø laboratorija – ásigy-ta arba ið Lietuvosámoniø pasiskolintanaujausia ðiuolaikinëáranga, skirta ruoðtiaukðèiausios kvalifika-

ci jos specialistus, perteikiantjiems Medþiagotyros ir suvirini-mo katedros studijø programøspecifikà.

„Mes labai dþiaugiamës ámo-nëmis, kurios mus remia,“ – poSuvirinimo technologijø labora-torijos renovacijos kalbëjo Me-chanikos fakulteto dekanas prof.habil. dr. Algirdas Vaclovas Va-liulis. „Stengiamës savo labora-tori joje turëti ir kaupti paèiàðiuolaikiðkiausià aparatûrà beitikimës, kad ir toliau mums pa-dës ávairios organizacijos ir pa-ramos fondai.”

Vilniaus Gedimino technikosuniversitete panaudojant Mecha-nikos fakulteto mokslo ir studi-jø padaliniø potencialà: Medþia-

gotyros ir suvirinimo katedros,Suvirinimo ir medþiagotyros pro-blemø instituto turimà techninæir materialinæ bazæ, pedagoginioir mokslinio personalo patirtábus stipriai sumaþinta aukðèiau-sios kvalifikaci jos suvirinimospecialistø stoka. Baigusiemsmokslus – áteikti ES ðalyse pri-paþástami kvalifikacijà patvirti-nantys dokumentai.

Tikimasi taip atestuoti apie 60ávairiose mokslo organizacijosedirbanèiø mokslininkø ir tyrëjø,taip pat susijusiose su aukðtosio-mis technologijomis pramonësðakose dirbanèiøjø suvirinimosrities inþinieriniø darbuotojø.Ðis struktûriniø fondø finansuo-jamas projektas svarbus ir ðiuo

metu magistrantûrospakopoje studijuojan-tiems Medþiagotyrosir suvirinimo inþineri-jos specialybës magist-rantams.

Dalyvavæ moky-muose magistrantaigaus ne tik magistrodiplomà, bet ir profe-siná dokumentà, lei-dþiantá dirbti kitose ESðalyse.

Gyvenimas VGTU

22GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

Statybos fakulteto dekanas prof.Povilas Vainiûnas taria sveikinimoþodá

Valdyba (iš kairës): Vidmantas Drobelis, Linas Juknevièius, IrenaÈebrovienë, Jonas Ladyga, Nerijus Þukas

Vasario mënesá Statybos fakul-tete ásteigtas Absolventø ir bièiu-liø klubas.

Svarbiausieji klubo veiklos tiks-lai yra palaikyti tvirtus Klubo na-riø tarpusavio ryðius su VGTU Sta-tybos fakultetu, bendradarbiautisu kitø valstybiø statybos sritiesspecialistais, Lietuvos, tarptauti-nëmis ir kitø universitetø absol-ventø organizaci jomis, padëtiKlubo nariams uþmegzti verslo beikitokius ryšius su kolegomis – prak-tikais. Absolventø ir bièiuliø klu-bo nariais gali bûti ne tik fakulte-to absolventai, bet ir asmenys, ku-riems yra svarbu VGTU Statybos

StatybosfakulteteásteigtasAbsolventøir bièiuliøklubasEdita JUÈIÛTË

fakulteto prestiþas ir uþimama pa-dëtis Lietuvos statybininkø ben-druomenëje

Klubo nariai galës dalyvauti fa-kulteto ir Klubo renginiuose, ini-cijuoti ir organizuoti renginius,dalyvauti svarstant Klubo veiklosklausimus, reklamuoti savo ámo-næ, organizacijà Klubo Interneti-niame puslapyje ir VGTU leidi-niuose, prisijungti prie Klubo na-riø duomenø bazës, dalyvauti uni-versitete vykstanèiose konferenci-jose, seminaruose, naudotis uni-versiteto bibliotekos fondais.

Svarbiausieji Absolventø ir bi-èiuliø klubo veiklos uþdaviniai yra

tokie: Klubo nariø kontaktiniøduomenø bazës sukûrimas ir pa-laikymas, aktualiø VGTU Statybosfakulteto ir Klubo bendruomenësnaujienø kaupimas ir sklaida, pa-grásta abipusiu susitarimu dël in-formacijos perdavimo tretiesiemsasmenims, Klubo nariø ir univer-siteto atstovø susitikimø ir kitørenginiø inicijavimas, organizavi-mas bei koordinavimas, Klubo na-riø diskusijø ir bendravimo foru-mø kûrimas bei jø palaikymas,Klubo nariø profesinis ðvietimas,tæstinis mokymas, aktualiø publi-kacijø ir informacijos sklaida, in-telektinë pagalba ir renginiai stu-dentams, informacijos apie lais-vas darbo vietas rinkimas ir sklai-da, studentø konsultavimas ásidar-binimo klausimais ir finansinë pa-rama Vilniaus Gedimino techni-kos universitetui ir/ar Statybos fa-kultetui, labdaringa veikla.

Statybos fakulteto dekanasprof. Povilas Vainiûnas Absolventøir bièiuliø tarybos steigiamajamesusirinkime pakvietë visus Lietu-vos ámonëse dirbanèius fakultetoabsolventus dalyvauti savosios Al-ma Mater gyvenime bei tapti fa-kulteto Absolventø ir bièiuliø klu-bo nariais.

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

GEDIMINO


Ðiltà ir saulëtà kovo 29–osiosdienos rytà Trakø gatvëje bûriavosigabijieèiai. Su nekantrumu laukë-me atvaþiuojant autobuso, kurissusirinkusiuosius turëjo nuveþti ájau devintàjá kartà Marijampolë-je organizuojamà tarptautiná sak-ralinës muzikos festivalá „ Dþiû-gaukim... Aleliuja“. Festivalis

vyksta visà savaitæ po Ðv. Velykø,o baigiamuoju koncertu visi darkartelá sukvieèiami prisiminti Pri-sikëlimo ðventæ, pasiklausyti cho-rø atliekamos muzikos.

Judant link Marijampolës irkeièiantis bundanèios gamtos vaiz-dams uþ lango, greièiausiai në vie-nas ið mûsø nenujautëme, koks sa-vaitgalis ir kokie áspûdþiai laukiaðá kartà.

Ðeðtadienio vakarà turëjomepirmàjá suplanuotà pasirodymà,giedojome per šv. Miðias ir po jøVilkaviðkio Ðvè. Mergelës MarijosApsilankymo katedroje. Aká iðkartpatraukë neáprasti þymaus meni-ninko K.Morkûno specialiai ðiaikatedrai sukurti vitraþai. Po ðv. Mi-ðiø bendravome su katedros kuni-gu, kuris dalijosi linksmais paste-bëjimais apie suvalkieèiø bûdà, pa-pasakojo katedros istorijà; pasiro-do, ji buvusi nugriauta, ir kaip tikðiø metø liepos ðeðtàjà bus ðven-èiamas atstatymo dešimtmeèio ju-biliejus. Didþiavosi, jog tai ypatin-

ga ir visø labai laukiama ðventë,kuriai ruoðiamasi ið anksto. Iðvyks-tant linksmai nuteikë kunigošmaikštus pagyrimas, kad tà vaka-rà mes buvome tarsi grybai barð-èiuose ir vietiniai turëjo puikià ga-limybæ patenkinti savo muzikináapetità. Teliko apgailestauti, kadnegalëjome skirti daugiau laiko irdëmesio, skubëjome á padëkoskoncertà rëmëjams Marijampolëskultûros centro diskotekø salëje.Mums atvykus dauguma kolekty-vø jau buvo baigæ savo pasirody-mus, taèiau þiûrovai vis dar tryðkogera nuotaika ir energija, nepa-gailëdami plojimø ávertino mûsøpastangas. Tos dienos kelionës bai-gësi bendra kolektyvø vakarone,mums buvo suteikta garbë pirmie-siems iðbandyti dar oficialiai ne-atidarytos diskotekø salës akusti-kà, atsparumà ðokiø ritmui.

Kità dienà laukë kelionë á Sas-navà, Ðvè. Mergelës Marijos var-do baþnyèià. Malonu stebëti gau-siai besirenkanèius þmones. Kuni-

Sakralinës muzikos festivalyje

Viktori ja JUDEIKYTË

Sasnavos baþnyèioje po koncerto

24GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/1

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

go pamokslas apie vienybæ irmeilæ sukëlë artumo pojûtá,o uþgiedojus ir saulei nuðvie-tus baþnyèios skliautus net ðir-dyse pasidarë ðilèiau, nepai-sant besikandþiojusio ðaltuko.Èia taip pat sulaukëme pa-dëkø ir susiþavëjimo atgrasiøið godþiai besiklausiusiø pa-rapijieèiø. Atsilygindami uþsoèius pietus uþtraukëme nevienà dainà ir vël paskubomisiðvykome á Marijampolæ da-lyvauti Ðv. Arkangelo Myko-lo bazilikoje baigiamajamefestivalio koncerte bei Padë-kos Miðiose. Atlikome dar vi-sai neseniai mûsø klausyto-jams pirmà kartà pristatytàM.Natalevièiaus kûriná„Sumptis Domine“ ir D.Za-karo „Svirplio maldà“. Buvo-me ávertinti uþ subtilumà, di-namiðkumà... Pagrindiniu fes-tivalio akcentu buvo W.A.Mocarto „Missa brevis D-dur“, stambus kûrinys, atlik-tas jungtinio choro drauge suVilniaus muzikos mëgëjø sim-foniniu orkestru.

Átemptas grafikas neleidopasidþiaugti vietine gamta,geriau paþinti Marijampolësmiestà ar jo apylinkes (norspasivaikðèioti ir pamatyti Ma-rijampolës uþtvankà visgi su-radome laisvà minutëlæ), ta-èiau tai buvo puiki proga ap-lankyti naujà Vilkaviðkio ka-tedrà, Sasnavos baþnyèià, to-lumoje iðsiskirianèià virð me-dþiø virðûniø iðkilusiu bokðtu,kuris yra vienas aukðèiausiø iðLietuvos baþnyèiø. Daugiaulaiko praleidome drauge irparsiveþëme paèius geriausiusáspûdþius iš Suvalkijos krað-to. Visa tai atperka ádëtas pa-stangas ir laikà besiruošianttokiam renginiui, kai priešišvykstant svarstome galimy-bæ dalyvauti paskutiná kartà,o gráþæ uþsimename apie ruo-ðimàsi kitiems metams. Koncertas diskotekø salëje rëmëjams

Pasivaikðèiojimas po Marijampolæ

Prie Marijampolës uþtvankos

„Gabijos“ archyvo nuotraukos

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


Balandþio 25 dienà VGTUávyko konferencija „Iðradimøpatentavimo universitetuoseproblemos: pokyèiai ir per-spektyvos“, skirta Pasaulineiintelektinës nuosavybës dienaiir Lietuvos patentø ástatymo80-meèiui paminëti.

Šiais metais Pasauline in-telektinës nuosavybës organi-zacija paskelbë ðventës ðûká –„Skatinkime inovacijas, gerb-kime kûrëjus”! Taip paþymi-ma, jog þmonija, naudoda-masi intelektinës nuosavybësapsaugos galimybëmis, pasi-telkusi kûrybà ir naujoves, ga-li átakoti ekonomikos raidàbei kultûros plëtrà. Tarptau-tinis pripaþinimas, atveriantiskelius á pasaulinæ rinkà, þiniøekonomikos plëtra, eksportodidëjimas reikalauja intelektinësnuosavybës objektus saugoti ne tikLietuvoje, bet ir uþsienyje. 2007 m.pabaigoje Lietuvos Respublikojeið viso galiojo virð 4 tûkst. Patentøiðradimams, virð 28 tûkst. Dizainoregistracijø ir virð 480 tûkst. pre-kiø þenklø. Kitaip tariant, iðimti-nëmis teisëmis buvo apginta dau-giau kaip pusë milijono pramo-ninës nuosavybës objektø.

Konferencijoje VGTU dalyva-vo Lina Domarkienë, Ðvietimo irmokslo ministeri jos sekretorë,Paulius Griciûnas, Teisingumo mi-nisterijos valstybës sekretorius,Rimvydas Naujokas, Valstybiniopatentø biuro direktorius bei jopavaduotojas Þilvinas Danys, Ri-ma Putkienë, Ûkio ministerijosInovacijø ir technologijø skyriausvedëja, Auðra Pakënienë, paten-tinë patikëtinë, Tarptautinës inte-lektinës nuosavybës apsaugos aso-ciacijos AIPPI Lietuvos grupës na-rë, Audrius Valotka, UAB „Ke-

mek Engeneering“ Administraci-jos ir personalo direktorius, Lau-rynas Braškus, VðÁ „Saulëtekio slë-nis“ inovacijø vadybininkas–kon-sultantas.

Atidarydamas konferenci jàVGTU mokslo prorektorius prof.Raimundas Kirvaitis paþymëjo,kad Europoje nedaug valstybiø,kurios 80 metø dirbtø patentø sri-tyje. Jis iðreikðkë viltá, kad priëmus„Valstybiniø aukðtøjø mokykløturto valdymo ir disponavimo juoástatymà“, turëtø ávykti esminiaipokyèiai iðradybos ir patentavimosrityje. „Iðradimus universitetuo-se pradësime skaièiuoti deðimti-mis“, – kalbëjo Raimundas Kirvai-tis. Valstybinio patentø biuro di-rektorius Rimvydas Naujokas, pa-sveikinæs susirinkusiuosius su ar-tëjanèia Pasaulinës intelektinësnuosavybës diena ir Lietuvos pa-tentø ástatymo 80-meèiu, áteikëPINO apdovanojimà Lietuvosámonei, geriausiai naudojanèiai

„Iðradimø patentavimo universitetuoseproblemos: pokyèiai ir perspektyvos“Vanda ZUBELYTË

pramoninæ nuosavybæ. Já pelnëUAB „Lietuviðkas midus“.

Konferencijos metu buvo pa-sirašytas memorandumas tarpVGTU, LR valstybinio patentøbiuro ir Lietuvos technikos biblio-tekos. Memorandume numatytabendradarbiauti vykdant informa-cijos apie intelektinës nuosavybësapsaugà, sklaidà ir visuomenësðvietimà intelektinës nuosavybësapsaugos klausimais, keistis infor-macija, mokslinëmis þiniomis, pa-tirtimi, leidiniais apie pramoninësnuosavybës apsaugà, organizuotisu ðia sritimi susijusius renginius,rengti ðiø institucijø atstovø susi-tikimus bendradarbiavimo per-spektyvoms numatyti. Tokia bûti-nybë kilo išaugus visuomenës po-reikiui gauti visapusiðkà informa-cijà apie intelektinës nuosavybësapsaugà bei institucijø ágyta skir-tinga patirtis ir kompetencija tamtikrose intelektinës nuosavybësapsaugos srityse.

Nuomonës

26GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

Antikorupcijos modeliavimuvadiname visas tiesos paþinimoprocedûras, kurias þmogus iðgy-vena ðeimoje, ekonominësestruktûrose ir bûdamas valstybëspilieèiu. Tokio modeliavimo re-zultatas yra ontinis laisvës siekiøsavideterminacijos motyvas, gi-mæs socialinëje atmintyje ir gy-vuojantis politikoje visuotinomismoralës, etikos ir teisës vertybë-mis.

Teisiniu poþiûriu korupcija(lot. corrumpere – gadinimas) yravalstybës tarnautojo ar pareigû-no papirkimas, siekiant asmeni-nës naudos. Kyðis ir ypaè jo mai-nomosios vertës dydis tampaišoriniu stimulu nepaisyti visuo-tinai pripaþintø socialinio teisin-gumo vertybiø, paminti naciona-linius viešosios politikos intere-sus ir ginti privatø interesà. Daþ-niausiai pasitaikanèios korupci-jos formos yra kyðininkavimas,piktnaudþiavimas tarnyba, pre-kyba ástatymais, teismø sprendi-mais, protekcionizmas, nepotiz-mas, mokesèiø vengimas, sukèia-vimas.

Filosofiniame diskurse korup-cijos sàvoka atspindi þmogausesmës ir normatyviniø tiesos ver-tybiø konfliktà, kuris kyla as-mens gyvenime dël praeityje ne-iðgyventø dorybiø gërio normøðeimoje, ekonominëje ir politinë-je aplinkoje. Socialinës atmintiesstygius rodo, kad þmogus neturividiniø, ontiniø savidetermina-

cijos motyvø laisvæ modeliuotiremiantis pripaþintomis moralës,etikos ir teisës vertybëmis. Ne-turëdamas ontiniø savidetermi-

nacijos motyvø þmogus nesuvo-kia poreikio modeliuoti laisvëssiekius ir pameta vieðàjá interesàeiti tiesos keliu á santalkos bûtá.Nesant vidinës motyvacijos mo-deliuoti laisvës bûtá socialinio tei-singumo vertybëmis, þmogus ne-sunkiai, be vidinio prieðtaravimopriima arba duoda kyðá kaip at-lyginimà uþ paslaugas.

Korupcija sukuria interesøkonfliktà ir padaro þalà viešajaminteresui – iškreipia moralës, eti-kos, teisës vertybes bei vertybi-næ pilieèiø orientacijà interesøsantalkai laisvai stiprëti ðeimoje,verslo ir valstybës struktûrose ið-minties, teisingumo, tvirtybës irsusivaldymo tiesomis.

Korupcijos pasekmës – au-ganti emigraci ja (500 tûkst.emigravusiø Lietuvos pilieèiø),auganti infliacija (10,2 proc.),stringanèios reformos: mokes-èiø, ðvietimo, administracinë, þe-mës gràþinimo, teisinës sistemos,maþëjantis BVP prieaugis. Teisi-niu poþiûriu esminë korupcijosjëga yra kyðio vertë, matuojamaþalos dydþiu.

Antikorupcija teisiniu poþiû-riu yra kyðio kaip korupcijos sti-mulo prevencija. Teisinis antiko-rupcinës prevencijos metodas –stiprinti baimës galias. Korum-puoto sandorio dalyviø baimëbûti demaskuotam ir nubaustamturi, anot politikø ir teisininkø,stabdyti kyðio kaip korupcijos sti-mulo poveiká.

Vykdydamas antikorupcinæprevencijà, Lietuvos Seimas dar2002 metais ratifikavo EuroposTarybos Baudþiamosios teisës

konvencijà dël korupcijos, pa-keitë ástatyminæ bazæ, sukûrëspecialias antikorupcinës pre-vencijos institucijas: Antikorup-cinæ komisijà Seime, Specialiøjøtyrimø tarnybà, Vyriausiàjà tar-nybinës etikos komisijà ir nepri-klausomà vidaus audità kiekvie-noje valstybinëje ámonëje. Be to,antikorupcinæ prevencijà ágyven-dina Kriminalinës policijos Eko-nominiø nusikaltimø skyriai, Fi-nansiniø nusikaltimø tyrimo tar-nybos.

Dvasinëse, ekonominëse irpolitinëse bûties formose þmo-gus išgyvena socialinëje atmintyjepripaþintà dorybiø tiesos vertæ.Iðgyventa dorybiø tiesa tampaontiniu þmogaus laisvës savide-terminacijos motyvu modeliuo-jant socialinio teisingumo santy-kius þmogaus laisvei skleistis san-talkoje su kitø þmoniø pripaþin-tomis, visuotinëmis moralës, eti-kos ir teisës vertybëmis.

Dorybiø gërio, arba socialinioteisingumo vertybëmis turi bûtigrindþiama, anot Aristotelio,kiekviena teisinga politinë siste-ma. Demokratinës valstybës irpolitikos paskirtis palaikyti ob-jektyviø ir subjektyviø gyvenimojëgø santalkà (sistemà) sociali-niam teisingumui derëti visomisdorybiø gërio vertybëmis.

Objektyvi þmogaus laisvëssiekiø jëga, determinuota iðmin-ties, teisingumo, tvirtumo ir su-sivaldymo dorybëmis, atnaujinamoralës, etikos ir teisës vertybessocialinëje atmintyje ir dvasine-je, ekonominëje ir politinëje ap-linkoje, t.y. tëvynëje.

Antikorupcijos modeliavimas ir vertybës politikoje

Jonas SRËBALIUSFilosofi jos ir politologi jos katedra

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


70 metø – toká graþø jubi-liejø ðvenèia ilgametis Statybosfakulteto dekanas profesoriusdaktaras Povilas Vainiûnas. Ju-biliatas gimë 1938 metø balan-dþio 26 dienà Kaune. Kelià ámokslo ir þiniø dirvonus pra-dëjo Debeikiø (Anykðèiø raj.)septynmetëje mokykloje, kurmokësi 1946-1951 metais. To-liau mokësi Kauno politech-nikume (1954-1958 m.). 1958-1963 metais Povilas Vainiûnasstudijavo Kauno politechnikosinstituto (KPI) Statybos fakul-tete, o 1963-1966 metais – KPIaspirantûroje (dabar tai vadi-nama doktorantûra). 1970metais apgina disertacijà tema„Gelþbetoniniø lenkiamø ele-mentø gniuþdomosios zonostvarumo eksperimentinis tyrimas“technikos mokslo kandidato laips-niui ágyti; 1993 metais laipsnisnostrifikuojamas á technologijosmokslø daktaro laipsná.

1966 metais Jubiliatas prade-da dirbti asistentu, nuo 1968 me-tø – vyresniuoju dëstytoju, o nuo1971 metø – einanèiu docento pa-reigas KPI Gelþbetoniniø kon-strukcijø katedroje. Persikëlus áVilniø nuo 1972 metø skiriamas ádocento pareigas, o nuo 1974 me-tø – docentas Vilniaus inþineriniostatybos instituto (dabar – VGTU)Gelþbetoniniø konstrukcijø kated-roje. 1975 metais paskiriamas Sta-tybos fakulteto prodekanu, nuo1987 metø iki ðiol yra ðio fakulte-to dekanas. 2002-2006 metais –Gelþbetoniniø ir mûriniø kon-strukcijø katedros vedëjas. Nuo tøpaèiø, 2002-øjø, toje pat katedrojeëjo profesoriaus pareigas, o nuo2006 metø – jau profesorius.

Profesoriaus daktaro PoviloVainiûno mokslinio darbo sritis –gelþbetoniniø konstrukcijø stipru-

mo, patvarumo, deformatyvumo,pleiðëjimo ir patikimumo tyrimai,pastatø statomø perdangø këlimometodu projektavimas, LietuvosRespublikos teritorinio planavimoir statybos normavimo sistemoskûrimas, statiniø vertinimas, sta-tiniø gyvenimo ciklo analizë, ne-sijiniø plokðèiø praspaudþiamojostiprio tyrimai. Visais ðiais klausi-mais paskelbta per 90 moksliniøstraipsniø.

Profesorius yra trijø vadovëliø:„Gelþbetoninës konstrukci jos“(1978 ir 1988 m.) ir „Gelþbetoni-nës ir mûrinës konstrukci jos“(1992) bendraautoris bei moko-mosios knygos „Statybos procesoteisinio ir techninio reglamenta-vimo pagrindai“ autorius.

Jubiliatas këlë kvalifikaci jàstaþuotëse Glamorgano universi-tete (Velsas) ir Leningrado inþine-riniame statybos institute.

Be pagrindiniø pareigø kole-ga Povilas Vainiûnas atlieka kitàdidelæ visuomeninæ veiklà. Jis yradevyniø tarptautiniø konferenci-

jø „Naujos statybinës medþia-gos, konstrukcijos ir technolo-gijos“ mokslinio komiteto pir-mininkas; penkiø Europos sta-tybos fakultetø asociaci jos(AECEF) organizuojamøtarptautiniø simpoziumø sta-tybos specialistø rengimo klau-simais mokslinio komiteto na-rys; Europos ðaliø, dalyvaujantir ne Europos ðalims, statybosfakultetø asociaci jos(AECEF) vicepirmininkas(1992-1995), nuo 1995 metø –tarybos narys; Tarptautinës til-tø ir pastatø statybos asociaci-jos (IABSE) Statybos fakulte-to, kaip kolektyvinio nario, at-stovas; individualus šios aso-ciacijos narys; IABSE Lietuvosgrupës pirmininkas; Lietuvos

centrinës statinio projekto, stati-nio projekto vykdymo prieþiûrosir statinio projekto bei statinio eks-pertizës vadovø profesiniø þiniøpatikrinimo komisijos pirminin-kas; Lietuvos statybininkø asocia-cijos prezidiumo narys; VGTU Ta-rybos narys ir pirmininko pava-duotojas (2002-2006 metais);VGTU Senato narys; Varšuvostechnikos universiteto Statybosfakulteto Garbës profesorius;VGTU Statybos fakulteto tarybosnarys; VGTU Statybos fakultetoatestacinës komisijos pirmininkas;VGTU Statybos fakulteto studijøkomiteto pirmininkas. Tarptauti-niø konferencijø organizavimas, jøatrinktøjø darbø iðleidimas atski-ru leidiniu yra be galo daug laikoreikalaujantis darbas. O kiek lai-ko atima fakulteto studijø progra-mø ruoðimas, jø derinimas, no-rint, kad jos bûtø kuo racionales-nës, atitinkanèios ðiuolaikiniusLietuvos ûkio poreikius bei pa-trauklios jaunimui.

Uþ kruopðtà ir sàþiningà darbà

Jubiliejinis dekano gimtadienisProf. dr. Romualdas VADLÛGA,Prof. dr. Juozas VALIVONIS,Doc. dr. Vidmantas JOKÛBAITISGelþbetoniniø ir mûriniø konstrukci jø katedra

Kolegø jubiliejai

28GEDIMINO

UNIVERSITETAS2008/2

Geguþës 5 dienà ðeðiasde-ðimt metø sukanka profeso-riui, habilituotam daktaruiRamûnui Palðaièiui. Bendra-darbiai, Transporto vadyboskatedros kolektyvas, kurio il-gameèiu vadovu profesoriusbuvo, sveikina jubiliatà, linkijam stiprios sveikatos, sëkmësir neiðsenkanèio optimizmobei energijos.

Profesorius Ramûnas Pal-ðaitis yra pripaþintas logistikosir transporto vadybos specia-listas, daugelio vadovëliø beimokomøjø knygø autorius,mokslininkas, ekspertas, tarp-tautiniø projektø, konferenci-jø dalyvis, aktyviai dalyvaujan-tis Lietuvos logistikos asocia-ci jos veikloje. Profesorius yra2000–øjø metø Lietuvos mokslopremijos laureatas technologijosmokslø srityje.

Didþiausias profesoriaus turtas– jo mokiniai: tiek studentai, tiekir doktorantai. Puikus þmogus,

pareigingas, kruopðtus pedagogasprofesorius Ramûnas Palðaitis yrapuikiai vertinamas studentø uþ jokompetencijà, perteikiamas þiniasbei patirtá. Staþuotës, skaitytos pa-skaitos uþsienio universitetuose,tarptautinio bendradarbiavimopatirtis – turtas, kuriuo profeso-

Gyvenimas ágauna pagreitáTransporto vadybos katedros kolektyvas

��

rius dosniai dalinasi su savomokiniais, formuodamas juosir kaip specialistus, ir kaip as-menybes – gebanèias savaran-kiðkai priimti sprendimus, tu-rëti savo nuomonæ bei kritinámàstymà.

Profesoriaus energija ir op-timizmas – uþkreèiantis, ten kurprofesorius, ten gyvenimaságauna pagreitá, atliekami dar-bai – prasmæ, bendradarbiai –motyvacijà. Puikus organizato-rius, oratorius bei specialistasprofesorius Ramûnas Palðaitisyra lyderis, ákvepiantis nau-jiems darbams bei projektams.

Šešiasdešimtmetis –mokslinës, kûrybinës bran-

dos amþius, todël dar kartà lin-kime profesoriui, habilituo-tam daktarui Ramûnui Pal-ðaièiui sveikatos bei energi josnau jiems darbams, projek-tams ir pasiekimams.

Povilas Vainiûnas yra apdovano-tas Didþiojo Lietuvos kunigaikð-èio Gedimino ordino pirmojolaipsnio medaliu (1996), LietuvosRespublikos Prezidento Padëkosraðtu (2002), Lietuvos statybinin-ko Garbës þenklu (2005), Vidausreikalø ministeri jos atminimoþenklu „Tëvynës labui“ (2002),Maskvos liaudies ûkio parodosbronzos medaliu (1963), VGTUjubiliejiniu aukso medaliu (2006).

Dëstydamas aukðtojoje mokyk-loje Povilas Vainiûnas nesiðalinanuo projektavimo darbo. KPI pro-jektavimo konstravimo biure pro-jektavo Panevëþio politechnikumà(1963), Naujosios Akmenës ce-mento gamyklos poilsio bazës irKPI namø Palangoje laikanèiàsiaskonstrukcijas (1966-1971). Atlik-ta daugybë ávairaus sudëtingumo

pastatø ir statiniø ekspertiziø, ku-rios ið jubiliato reikalauja be galodaug laiko, þiniø ir kruopðtumo.

Daug nuveikta per tuos greitaiprabëgusius metus. Atiduodamasdaug laiko fakulteto valdymui,moksliniams tyrimams, studen-tams ir visuomeninei veiklai, Pro-fesorius niekuomet neuþmirðta vie-nos ið pagrindiniø pareigø – pa-reigos ðeimai. Kartu su þmona Bi-rute uþaugintos dvi dukros. Jis yramylimas tëvas ir senelis. Nenu-stygstantiss be darbo, išpuoselëjair tvarko savo rankomis pastatytonamo aplinkà. Daug dirbdamasranda laiko ir laisvalaikiui. Yraazartiðkas þvejys, be galo daug ið-manantis apie þvejybos metodus,árangà bei galintis be galo ilgai pa-sakoti apie laimikius vos ne visuoseLietuvos eþeruose.

Profesorius neabejingas ir kitørûpesèiams ir bëdoms. Gerbiamodekano nuoðirdus bendravimas sufakulteto studentais ir dëstytojaisJam pelnë didþiulæ pagarbà. Stu-dentus ir fakulteto kolegas þavi jotolerancija ir santûrumas. Visuo-met nuoširdþiai pataria ir kiek galipadeda. Bûdamas pareigos þmo-gumi, savo þodþio ðeimininku yrareiklus sau ir kitiems.

Sveikiname garbingo Jubi-liejaus proga, mielasis Deka-ne. Linkime tvirtos sveikatos,giedrios nuotaikos, neblëstan-èios energi jos, ryþto, kantry-bës ir dar ilgai vesti statybosinþinieriø rengimo laivà tei-singu kursu.

GEDIMINO - vgtu.lt · Institutas jau gauna kitø valstybiø uþsakymus: kaimynams latviams jis...

Documents

Transcript of GEDIMINO - vgtu.lt · Institutas jau gauna kitø valstybiø uþsakymus: kaimynams latviams jis...