Funkcinė pedagogika

6Turinys

VADAS ............................................................................................................................9

1. UNIVERSALIOS PEDAGOGIKOS FUNKCIJOS ............................................. 17Funkcij ir modeli ugdymo(si) sryingumas ................................................. 18vairi tautybi lietuvos piliei valstybins atsakomybs, patriotizmo ugdymas................................................................................................................... 22Visuomens bei individo vietimo, ugdymo(si) metodologins funkcijos .... 28Funkcin pedagogika kaip individo adaptacijos bsimai karjerai prielaida .. 41Dvasingumo ugdymas bendra vis tip mokykl funkcija, padedanti rengtis karjerai ........................................................................................................ 52Paaugli dvasingumas kaip pedagoginis reikinys ........................................... 57Ko reikia kietakakiams: ar sovietinje mokykloje iaugs tvyns patriotas ir eimininkas ......................................................................................... 58Sin individo dvasingumo, dorovs erdis ................................................... 64Ar turime sin kasdienybs verpetuose ........................................................... 65Jaunosios kartos ir visuomens ugdymo gairs Lietuvoje ................................ 67Tautos elito, inteligentijos ugdymo(si) karjerai funkcijos ................................. 73

2. PSICHOLOGINS IMOKIMO TEORIJOS. KITOS PSICHOLOGINS MOKYMO(SI) IR STUDIJ PROBLEMOS ...................................................... 87Psichologins imokimo teorijos funkcijos aktyvinant metakognityvin individo sumanum, pleiant jo erudicij .......................................................... 88Svarbus studij udavinys rengiant(is) karjerai ugdyti besimokanij psichinius gebjimus ir kompetencijas ................................................................ 91Psichinius student gebjimus, j asmenyb formuojantys metodai, bdai ir priemons ................................................................................................. 96Kalb sveikos individo psichikoje paradigma ................................................ 112Filologins ir kultrins keli kalb sveikos individo psichikoje strategija ir taktika ................................................................................................ 113Palanki nuostat karjerai formavimo pedagoginiai ir psichologiniai mechanizmai ......................................................................................................... 118Ir suaugusius reikia mokyti studijuoti, ugdyti psichines galias ...................... 134

3. UGDYMO FILOSOFIJA IR PEDAGOGIKA, J ITAKOS BEI SROVS .. 139Ugdymo filosofijos ir pedagogikos samprata ir j atakos .............................. 140Pedagogins srovs ............................................................................................... 142

7Stasys alkauskis naujos filosofins ir pedagogins vietimo sistemos pradininkas Lietuvoje .......................................................................................... 150Idealistinio realizmo ugdymo paradigma ......................................................... 160Sintetinio, susiliejanio ugdymo(si) kompetencijos. J sryis su St. alkauskio realistinio idealizmo filosofine ir psichologine sistemomis... 180

4. PEDAGOGIN VEIKLOS IMOKIMO TEORIJA BSIMOS INDIVIDO KARJEROS PAGRINDAS .............................................................. 191Kai kurios veiklos kompetencij ugdymo(si) problemos ............................... 192Veiklos ugdymo pedagogikos paradigma ......................................................... 204Veiklos pedagogikos praktika ............................................................................. 214Veiklos pedagogikos taikymo Lietuvos mokyklose nuostatos ....................... 223Profesins veiklos pedagogikos nuostatos ........................................................ 227Sintetin savarankika pedagogin veikla ......................................................... 234eimininkikumo ugdymas ................................................................................ 243Veiklos ugdymo pedagogikos pagrindai ........................................................... 245Veiklos kompetencij ugdymo(si) paradigmos charakteringesni dsniai .... 260Racionalaus tyliojo skaitymo kompetencija ir sintezuotas jos ugdymas ...... 264Rato technikos ir kultros ugdymas bendras vis vietimo staig reikalas ................................................................................................................... 277

5. PEDAGOGO METODOLOGINS BRANDOS PROPEDEUTIKA, FUNKCINS DIDAKTIKOS PRIETARAVIMAI IR EMPIRINI MODELI ITAKOS ........................................................................................... 283Pedagogo metodologins brandos propedeutika ir jos ugdymas .................. 284vietimo bendruomens ir visuomens ugdymo integracija skmingos ugdomosios veiklos prielaida ............................................................................. 284Metodologin pedagogo branda vietimo bendruomens, visuomens ugdymo brandos laidas ........................................................................................ 293Didaktin funkcins pedagogikos metod vairov ........................................ 304Tyrimo metodika prof. J. Lauiko darbuose ..................................................... 316

6. MODELIAI MYBOS, JUNGYBOS (abu terminai prof. J. Lauiko) IR VIETIMO INTEGRACIJOS VIENOV .................................................... 321Sintetiniai iuolaikini studij modeliai ........................................................... 322Specialybs studij modernizavimo modelio beiekant ................................. 330Rengimo(si) karjerai pedagoginiai modeliai, j kryptys ................................ 338Savarankik studij modeliai, kai kurios j dimensijos ................................ 344Dabartini studij modeli kai kurie trkumai .............................................. 356Kultrins patirties mokant(is) keli kalb sveikos individo psichikoje modeliai ................................................................................................................. 361

87. PAGRINDINS GRYNOSIOS DAUGIAKALBYSTS UGDYMO(SI) SINTETINIO MODELIO DIMENSIJOS .......................................................... 371

PRIEDAI ..................................................................................................................... 389Empirin pedagog patirtis ................................................................................ 390Pedagogo meistrikumas profesinio rengimo(si) karjerai skms laidas .. 390Paskaitos kokyb ir jos vertinimo kai kurie parametrai .................................. 395Bendravimo kultra universitetuose ................................................................. 406vairi autori patarimai pedagogams ir besimokantiems ............................. 411

EPILOGAS ..........................................................................................................................426CITUOJAMA LITERATRA IR ALTINIAI ........................................................ 429APIE AUTORI ................................................................................................................446

9VADAS

Funkcins pedagogikos dalykas

Pasaulyje, ES vyksta atri konkurencija tarp vairaus tipo mokykl, uni-versitet. Norima, kad vienas ar kitas mokyklas, universitetus daugiau stot mokytis, studijuoti siekiant auktesns karjeros. Tokiu bdu studij tobulini-mas bendras visos vietimo sistemos, administracijos darbuotoj, moksli-nink, student ir kt. tikslas. Mat nuo bsim specialist pasirengimo koky-bs priklauso tautos likimas, jos gerov, kultra, specialist dora, bendravimo kultra ir kt.

Individo geresniam isimokslinimui padeda edukologija, vietimo antro-pologija, vietimo sociologija, vadyba, politika, vietimo ekonomika, j valdy-mas, o svarbiausia paties jo noras gerai pasirengti bsimai karjerai.

Funkcins pedagogikos samprata. Jos objektas, vairi funkcij sveika, problema ir hipotez

Pagrindins mokini/student mokymo(si), studij, aktuali bsim specialist ugdymo karjerai, funkcijos: 1) svarbi bsimai karjerai mokini /student rengimo(si) funkcija yra reikiamos dalykui ar specialistui inios, individo lavinimas, aukljimas, asmenybs erudicija; 2) pagal dalykus, spe-cialyb, veiklos mokjimus, gdius, visuomens, tautos poreikius, profesi-n brand, individo iorins (programos, vadovliai, dstytojai, materialin universiteto baz) ir vidins (mstymas, vaizduot, jausmai, metakognityvinis sumanumas, kompetencijos, pareigingumas, atmintis, siningumas, palan-kios nuostatos, bendravimo kultra, metodologiniai profesins veiklos mo-kjimai ir gdiai, inteligencija, isiaukljimas ir kt.) paintins ir psichins galios, kt. pedagogo poveikio efektyvumas, jo taiga mokiniams / studentams draudiant, skatinant j nuostatas bsimai, norimai karjerai, pasitenkinimas skminga individo veikla; 3) individualaus mokymosi, lavinimosi, saviauklos pedagoginiai pagrindai individo smonje; 4) pagaliau vis i ir kit iorini ir vidini kompetencij interiorizacija 1.

Kartu mokiniai / studentai privalo imokti karjerai svarbios veiklos strate-gijos ir taktikos, iekoti keli, kaip ivesti savo taut, visuomen nauj buit, kultr, civilizacijos lygmen.1 Interiorizacija (lot. interiorvidinis) ini ir iorini veiksm (odini, daiktini) perklimas

vidinius (nuostatos, vaizduot, atmintis, mstymas ir kt.) veiksmus, j sisavinimas ir imokimas. termin ved L. Vygotskis ir . Pja. Interiorizacijos psichologij didaktikai pritaik P. Galpe-rinas, kurdamas etapinio mokymo(si) teorij (L. Jovaia. Enciklopedinis edukologijos odynas. 2007. P. 97). ios interiorizacijos procesus dar sovietmeiu buvau trauktas ir a, kuriant modeli teorij (r. 6 skyri).

10

FUNKCIN PEDAGOGIKA

Atsivelgiant jau pateiktas ugdymo funkcijas nurodysim pedagogikos kla-sik ir kt. duodam papildom funkcij klasifikavim: a) mokymas ir savivie-ta bei lavinimas ir aukljimas(is); b) visapusikas ruoimasis gyvenimui; c) ap-saugojimas auganios kartos nuo neigiamj tak; c) asmenybs formavimas, kuris praturtina individ naujomis vertybmis, pakoreguoja ankstyvesnes, sudaro jo gyvenimo lob, padedant ne vien gyvenim, bet ir taut, visuomen vertis naujas auktumas; d) susiformavimas valingo, pareigingo, mylinio ties, teisingum, pareigingum, siekianio per vietim ne vien savo, bet ir visuomens tobuljimo; e) siekimas perteikti individualias dvasines, istorines, materialines tautos vertybes naujoms kartoms; f) savireguliacija, individo as-menybs karjerai raida; g) Lietuvos piliei patriotizmas, atsakomybs u Lie-tuvos likim ugdymas ir kt. Panaias ir kitas vietimo funkcijas nurodo ir kiti Lietuvos mokslininkai (Stasys alkauskis, Jonas Lauikas, Leonas Jovaia). Pvz., J. Lauikas pabria, jog kiekvienas mogus turi bti ilavintas k nors gaminti ir tuo paiu kurti kultros lobi visyb (J. Lauikas. Pedagoginiai ratai. 1993. P. 105). Vienos funkcijos sutampa su keliamais tikslais, udaviniais, j reikme ir paskirtimi. Antra grup nepastebimos funkcijos, kurios nebtinai sutampa su siekiamais tikslais, pedagoginio proceso dalyvi ketinimais (L. Jovaia, 2007). Pvz., viena pedagogo pasakojimo funkcija teikia isami informacij mokiniui/studentui, taiau ji priklauso nuo pedagogo veiklos meistrikumo ir individo ge-bjim, jo smons ir pasmons galimybi. Pedagogo pateikta informacija gali bti besimokaniam nepakankamai isami arba suprantama. Tokiu bdu ugdo-moji veikla rodo tam tikr pedagogini reikini ir proces priklausomyb, j ryius, kintamj funkcij koreliacij. Pvz., mokini paangumo didjimas yra metodikai pagrsto gero dstymo funkcija.

L. Jovaia gyvenimo, mokymo(si) ir ugdymo(si) funkcij pagrindu patei-kia i gyvenimo ir ugdymo funkcij apibendrinim, struktr (r. 1 lentel) (smulkiau L. Jovaia. Edukologijos vadas. 1993. P. 1216).

1 lentel. Individo ugdymo funkcij apibendrinimas

Eil.Nr.

Gyvenimo sritys

Gyvenimo pagrindai Ugdymo funkcijosProtas Kryba Dora

1. Prigimtins Veiklumas Savarankikumas Jautrumas Veikdinimas2. Egzistencins Informacija Saviraika Sauga Globojimas,

aprpinimas, karjera

3. Praktins Mokymasis aidimas Darbas Mokymas4. Ekonomins Kompetencija Organizavimas Nauda Prasmingumas5. Socialins Bendravimas Santykiai Santarv Aukljimas6. Kultrins Mokslas Menas. Technika Paproiai vietimas7. Psichins Painimas. Psichini

gali ugdymasEmocijos Valia Lavinimas

8. Dvasins Tiesa ir tikjimas Grois ir viltis Gris ir meil Formavimas

11

VADAS

Filosofas I. Kantas pagrindine vietimo funkcija laik individo savarank-jim, kiti mokslininkai mokinio siekiamj kompetencij, funkcij. Vydnas teigia, jog i to, k mogus jauia, mano, nori, iauga trys paangos spin-duliai ir reikiniai, btent tikyba, kalba ir dora (Vydnas. Ratai, III. Vilnius, Mintis, 1992. P. 89). Kitoje vietoje Vydnas rao, kad mogus savo veikla es-mje pakinta, krypsta geron, tai esti auktesnio, viesesnio mogikumo, arba blogon reikia, emesnio, menkesnio, tamsesnio mogikumo pusn (ten pat, 315 p.). I pasakyto seka, kad vairaus tipo vietimo staigos privalo rengti ne vien specialistus, bet ir gryninti vidines individo tobuljimo funkcijas, j interiorizacij, skatinti tautos gyvat (plaiau r. Vydnas. Ratai, I. Vilnius, Mintis. 1990. P. 235362). Todl pedagoginio proceso funkcijos tai pateiktos besimokantiems aukiausios vairi individo kompetencij, svarbi bsimai karjerai, savarankikas ar su pedagogo pagalba ugdymas, pvz., racionalus tylu-sis skaitymas arba fizikos dsni taikymas. R. Lauackas aukiausia sisavint funkcij pakopa laiko kompetencijas, grindiamas mokymo/studij program krimu ir vertinimu (r. R. Lauackas. Kompetencij Kaunas. 2008). Esu sitikins, kad aukiausias mokini/student ugdymo(si) tikslas yra jo interio-rizacijos funkcija.

i monografija yra pavsta bendrosioms atskir auganios kartos tiksl, funkcij konkretizacijai smons ir pasmons2 lygmenimis. Kartu pateikiama atskir funkcij, ypa auktesnse pakopose, realizavimo strategija bei taktika, lieianti funkcin pedagogik.

Monografijoje nebuvo siekta duoti vairioms pakopoms itisin atskir ios karjeros kompetencij, funkcij formavimo(si) sistem pagal vairius dalykus, specialybes. Buvo siekiama vien parodyti kai kuri modeli taikymo strategi-j ir taktik. Apsistota ties atskir vidini ir iorini kompetencij, funkcij, bding vienai ar kitai ugdymo pakopai, formavimu(si). Buvo siekta, kad i funkcij sisavinimas apimt artim dalyk, specialybi sintezuotas funkcijas, svarbiausius veiksnius. Pvz., glotoedukologijos, profesins ar akademins pe-dagogikos, funkcins pedagogikos taikymo visum, strategij ir taktik, etapi-n funkcij kokybs ugdym.

Monografijos pagrindinis objektas yra funkcij vairov, o svarbiausia smoning ir nesmoning kompetencij, interiorizacij ugdymas modeli pagalba, siekiant aukiausios pakopos karjerai, dalykui, konkreiai veiklai.

2 Pasmon (subconscosness, Unbewutseinn, ) smons turinys, konkreiu mo-mentu neikylantis dmesio centr. Nra esminio skirtumo tarp smons ir pasmons visi smons procesai bna daugiau ar maiau suvokiami atsivelgiant j intensyvum ir dme-sio koncentracij. Pagal Z. Froid, nesuvokiami procesai yra daugelio sunkiai valdom ar ne-valdom reikini prieastis. Froidistin pasmons teorija pervertino pasmons vaidmen smoningame asmenybs gyvenime (L. Jovaia. Edukologinis.., p. 199). I kitos puss, kaip tei-gia pasmons specialistai, pasmon yra trys ketviriai individo smons pajgumo. (Plaiau r. c 3 . . 1978).

12

FUNKCIN PEDAGOGIKA

Monografijos, skirtos Funkcinei pedagogikai, pagrindiniai udaviniai: 1. Mokymo / studij program, vadovli kompetencij ir j vairiopos in-

teriorizacijos krimas.2. Iorini ir vidini kompetencij interiorizacija udarose profesinse gru-

pse pagal atskirus dalykus, specialybes (r. R. Lauackas. Kompetencijomis grindiam mokymo / studij program krimas ir vertinimas. 2008. P. 23) pagal individo siekiam karjer (r. 1 pav.).

Ekonomin tvarka(rinkos dsniai) Sveika

Socialinissimbolinisreguliavimas

Profesins grups strategija

(profesinis projektas)Veikimo profesinje rinkoje monopolio

teisinimas per specializacij ir

veiklos kvalifikacinius reikalavimus,

reguliuojamus profesins grups ir valstybs

Priklausymo profesinei grupei teikiamas socialinis statusas

Profesinio rengimo institucijos: teisint

kompetencij ir kvalifikacij suteikimas

Valstybs garantij profesinei grupei veikti

profesinje rinkoje utikrinimas

Profesins grups autonomikumas

Profesins normos ir vertybs

Profesins grups socialinis udarumas

3. Funkcins pedagogikos reikm ypa svarbi universitetams, kur specia-list rengimas neretai suvedamas vien ini perteikim, pasitenkinam s-moningumo principu, taiau mokantis, pvz., kalb, matematikos, fizikos, vai-ri kit specialybi, neapsieinama be pasmons (angl. set) ir smons (angl. attitude) vienovs.

4. Atskir dalyk mokymo(si) procesas rengiant mokytojus, kitus specialis-tus neretai pedagog suvedamas tik bendruosius dsningumus, bendrj pe-dagogik, neatsivelgiant individo siekius, besimokanij ami, dalyk ar specialybs ypatumus, aktualius bsimai karjerai. Pamirtami tarpdalykiniai ryiai, bandant pateikti atskirai vien ar kit dalyk, specialyb net tada, kai tarp i dalyk kintamj yra daug bendro: proces ir reikini bei dsningu-m sryingumo.

13

VADAS

I pasakyto seka ivada, jog funkcin pedagogika yra naujas, rimtas mokymo(si) studij tobulinimo ingsnis, labai reikmingas ir perspektyvus ren-giant individ karjerai, aktyvinant konkurencij vairaus tipo mokyklose, kole-gijose, universitetuose. Tokiu bdu:

Tyrimo pagrindin problema yra esminis vietimo sistemos tobulinimas, vadovavimo jai kryptis, siekiant individo visapusikos raidos interiorizacijos. Deja, dabartiniu metu funkcinis ugdymas labai retai taikomas pedagoginiame/studij procese.

Tyrimo hipotez. vairaus tipo vietimo pakopose vyrauja tradicinis moky-masis/studijos: informacijos paiekos, pateikimo mokjim formavimas (io-rins funkcijos), taiau paprastai pamirtamos vidins, susijusios su interiori-zacijos funkcija, jos svarba.

Funkcin pedagogika (lot. functio atlikimas, vykdymas, gr. paidaggik ugdymas) vaik ar jaunimo ugdymo(si) mokslas ir menas, pedagogikos aka, kai sveikauja pedagoginiame procese keli dydiai: ioriniai [ugdymo(si) turinys, aplinka, pedagogas, jo meistrikumas, vadovliai ir kt.] ir vidiniai [ugdymo(si) tikslai, interiorizacija, mokinio ar studento smons ir pasmo-ns vienov, j profesiniai siekiai, patriotins ar kitos jo nuostatos, gebjimai ir pan.]. Vidini ir iorini kompetencij sveika lemia imokim, isilavini-m, isiaukljim, tautin jo patriotizm, visapusikai formuojant tautos elit, inteligent. Ignoravimas vidini ir iorini dydi sveikos pedagoginiame procese, iklimas vien intelekto ugdymo ini pirm viet pagrindinis dabartins Lietuvos vietimo sistemos trkumas.

Funkcins pedagogikos teorinis pagrindas

Pirma, funkcins pedagogikos pagrind sudaro sintetin filosofija (realizmas ir idealizmas), vaikysts ir jaunysts met pedagogika, psichologija (imokimo, pedagogin, daugiakalbysts, genetin, ininerin, amiaus tarpsni: kdikys-ts, vaikysts, paauglysts, jaunysts), siekiant individo saviauklos ir saviregu-liacijos, jo asmenybs raidos. Funkcins pedagogikos pagrindas: vairiapusiai ugdymo(si) karjerai tikslai, dsniai ir dsningumai sveikaujant besimokan-tiems, pedagogams, ugdymo turiniui, aplinkai ir vairiems kitiems veiksniams. Georgas I.Brownas teig, jog ugdymas turi bti susiliejantis. A manau, jog tikslingiau bt j vadinti sintezuotu, prasmingu, individui atvir sistem mo-kymu (R. Lauackas, ten pat.) (angl. open system education).

Antra, psichologins imokimo teorijos: asociatyvins, slyginai refleksins, enklins / semiotins ir veiklos su atitinkamais vienos ar kitos imokimo psi-chologins teorijos postulatais.

Treia, pedagogikos funkcijos yra teorins, praktins ir prognostins. Prakti-ni pedagogikos funkcij esm: vaikas ar jaunuolis, kai jis aidia, pamgdioja suaugusius, pedagogus ir kt., j tarpusavio santykiai. Jie isiugdo vieno ar keli

14

FUNKCIN PEDAGOGIKA

lygi funkcijas, takojanias individo bsim gyvenim, jo pobd, norus. Teo-rins pedagogikos funkcijos padeda geriau suvokti save ir kitus, gyvenim, pro-fesin veikl, dalyk, specialybs esm. Prognostins funkcijos skatina kryb, iekojimus, metakognityvin individo iradingum, sumanum, erudicij.

Tokiu bdu funkcins pedagogikos esm slygota konkretaus objekto (nuo kdikysts iki jaunysts), ugdomj tiksl ir konkrei, karjerai aktuali funk-cij, susijusi su individo pilnatvs, harmonijos, kintamj subordinacijos, iorini ir vidini nuostat, veiklos gebjim formavimu. Pagal vokiei pe-dagogikos klasik O. Vilman (O. Willmann, 1923), individo ugdymo proces glaudiai sieja inojimas (Wissen), norjimas (Wollen) ir gebjimas veikti ar kitaip operuoti turimomis iniomis, nuostatomis (Knnen). A perstaiau, per-kliau pirm viet individo norjim.

Pagal O. Vilman (O. Willmann), Egersdorfer (Eggersdorfer), iskirtinos trys pagrindins ugdymo karjerai funkcijos, arba aspektai: augimas-globojimas (vok. Pflege, arba Frsorge), lavinimas (vok. Bildung, arba Formung), aukljimas (vok. Zucht, arba Fhrung). Visos ios trys grups funkcij ir sudaro smonin-go ir nesmoningo individo pasirengimo karjerai esm.

Ugdymo kaip veiksnio pagrindiniai pradai (ugdymo tikslas, ugdytinis, ug-dytojas ir ugdomosios vertybs, grybs) ir sudaro ugdomojo individo gyveni-mo, jo veiklos, karjeros ir kitus lobius. Deja, Lietuvos gimnazijose, kolegijose, universitetuose neretai apsiribojama vien painimu ir lavinimu. Esu sitikins, kad auganioji karta turi bti skatinama ieiti gyvenim ne vien su savo kon-kreiais, maesniais ar didesniais laimjimais, iniomis, mokjimais, bet ir su-gebjimu visokeriopai plsti savo akirat, dvasin pasaul.

Ketvirta, skmingas vien ar kit funkcij taikymas pedagoginiame pro-cese galimas tik dka individo suinteresuotumo, jo sieki, tarpini ar tolim tiksl, individo, dalyko, specialybs vidini ir iorini prietaravim, besimo-kanij erudicijos, j kompetencij, gabum, visapusiko pasirengimo siekti pasirinktos karjeros. Monografija yra orientuota svarbiausius vienos ar kitos karjeros siekius, orientyrus. Ji moko pedagog ar individ veiklos strategijos ir taktikos, gerinant ar alinant vairi funkcij kintamj prietaravimus, atsi-velgiant j sveikas.

Monografijos struktra

Buvo siekta modeli pagalba formuoti ne vien iorines kompetencijas, bet ir vidines (interiorizacija).

Monografij sudaro septyni skyriai.Pirmame skyriuje pedagogas orientuotas visuomens bei individo ugdymo(si)

vienov, siekiant mokini/student karjeros subtilybi, dvasingumo, sinin-gumo, pareigingumo, inteligentikumo. Tuo pakopikai formuojamas tautos elitas.

15

VADAS

Antrame skyriuje pateikiama psichologini imokimo smoning ir nesmo-ning teorij esm smons ir pasmons lygiais, ugdant individo psichinius gebjimus: palankias mokymui(si) nuostatas, siekiant filologins ir kultrins jo patirties vienovs, visuminio pasirengimo karjerai, vaiko ar jaunuolio vidi-ni ir iorini funkcij ugdymo paraleli.

Treiame skyriuje pateikiama btinyb atvalgos vairias filosofines ar pe-dagogines sroves, j teigiamybes ir neigiamybes, siekiant pedagoginio proceso vienovs, rengiant besimokanius siekiamai karjerai.

Ketvirtame skyriuje duodama esmin veiklos mokymo(si), aktyvinimo pa-tirtis, sumanios veiklos ugdymo(si) postulatai, iekoma visapusik veiklos proceso tobulinimo, jo aktyvinimo keli ir bd formuojant iorines kompe-tencijas ir vidin j interiorizacij.

Penktame skyriuje atskleidiama pedagogo brandos propedeutika ir jos ug-dymo strategija.

etas skyrius skirtas centrinei monografijos problemai: iorini ir vidini kompetencij ugdymo(si) integracijos strategijai ir taktikai, sintezuojant atski-rus modelius, iekant keli grupini modeli sudarymo.

Septintame skyriuje pateikiama empirin pedagogo meistrikumo taktika ir strategija, kokybikos paskatos, suklydim vertinimas.

Monografijos pabaigoje duodamas epilogas ir panaudotos literatros s-raas.

Pastabos. Pirma, monografijos straipsniai buvo rayti kelet deimtmei kartais gana artimomis temomis, todl galimi kai kuri mini ar duomen tekstuose pasikartojimai, bet jau kitais tikslais.

Antra, vienas straipsnis yra raytas su mano doktorante doc. Aldona Ra-mokiene. Kiekvieno udaviniai buvo skirtingi. Pagal t pai mano paruo-t metodik atlikau tyrimus Vilniaus inineriniame technikos universitete, o A. Ramokien Vilniaus universiteto matematikos ir kt. fakultetuose. Mono-grafijoje tai yra nurodyta

LITERATRAJovaia L. Edukologijos vadas. Kaunas: Technologija, 1993.Jovaia L. Enciklopedinis edukologijos odynas. Vilnius: Gimtasis odis, 2007.Lauackas R. Kompetencijomis grindiam mokymo/studij program krimas ir vertinimas. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2008.Lauikas J. Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 1993.alkauskis St. Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 1991.ernas V. Glotoedukologija, 2. Kaunas: VDU leidykla, 2006. P. 362390.Willmann O. Didaktik als Bildungslehre. Braunschweig, 1923.

16

FUNKCIN PEDAGOGIKA

odis monografijos skaitytojams

ios monografijos skaitymo sunkumai terminai, j komentavimas. Ti-kiuosi, jog L. Jovaio Enciklopedinis edukologijos odynas (2007) ir V. erno Glotoedukologija, 2006 (P. 362390), taip pat kit mokslinink tyrimai pads skaitytojams upildyti iuos trkumus.

Esu dkingas vairi leidini, urnal redakcijoms, ispausdinusioms mano atskirus straipsnius, patalpintus ioje monografijoje (Acta paedagogica Vil-nensia, Pedagogika, Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, Mokymo ir aukljimo klausimai, Tarybin mokykla, Tautin mokykla, Filosofija. So-ciologija, Ininieri rengimas Lietuvoje ir kituose leidini serijose, skirtose Moksl istorik konferencij praneimams. Monografijoje taip pat panaudota Akademin edukologija (1, 2 dalys), vairios daktarins, habilituotos sociali-ni moksl disertacijos, (mano vadovautos, pvz., I. indiuviens, J. liogerie-ns, J. Suchanovos, G. Stunniens, A. Ramokiens, B. Miniotiens, V. ku-diens, V. Dagiens). Tyrimuose dalyvavo mokytojai, dstytojai, doktorantai, magistrantai, Lietuvos ar kit ali vairs specialistai.

Esu labai dkingas VDU rektoratui, profesrai, VDU leidyklos direktoriui Jonui Jaukojui, Vydno fondo direktoriui prof. V. erniui ir kt. Ypa dkingas recenzentams: VPU prof. habil. dr. M. Barkauskaitei, VDU prof. dr. Genutei Gedvilienei, VPU doc. dr. J. Dautarui, ir kt., tiesiogiai ar netiesiogiai prisidju-siems sprendiant monografijoje ikelt problem.

Dkingas monai Valerijai ernienei u nekainojam pagalb rengiant i monografij spaudai.

AUTORIUS

429

CITUOJAMA Literatra IR ALTINIAI

1. Adler G. (1934). Entdeckung der Seele. Zrich.2. Aktyvaus mokymosi metodai. (1988). Vilnius: Garnelis. 3. Andersen S., Pryor B. Speech Fundamentais: A Contemporary Approach.

Needham Heighls.4. Aramaviit V. (1998). Ugdymo samprata, Vilnius: VU leidykla.5. Arends R. J. (1998). Mokoms mokyti. Vilnius: Margi ratai.6. Aronson E. Jigsaw Classroom. Beverly Hills, Caif.: Sage, 1978.7. Arsenian S. (1937). Bilingualism and Development. A Study of Intelligence and

the social Background of Bilingual Children in New York City. New York.8. Arsenian S. (1937). Bilingualism and mental development. New York City.9. Assagioli R. (1965). Psychosynthesis. New York: Vicing Press.10. Assagioli R. (1984). Psichosynthesis. A Manual of Principles and Techniques.

Penguin Books.11. Assagioli R. (1989). The Training of the Will. New York.12. Auktojo mokslo tradicija, iuolaikikumas ir perspektyva. Pareng P. Jucevi-

ien (2003). Kaunas: Technologija.13. Auktosios mokyklos pedagogika. V., 1979; Koeniauskien Regina. Retori-

ka. Ikalbos stilistika. V., 1999; Naucknait Z. Ikalbos mokymas. Vadov-lis. Kaunas: viesa, 1998; Novodvorskis A. Didaktikos klausimai auktojoje ininerinje mokykloje. V., 1972; Novodvorskis A. Kaip paruoti ir skaityti paskait. V., 1958; Pokus K. Auktosios mokyklos didaktikos pradmenys. V., 1883. P. 4165; Retorika. Ikalbos vadovlis 7 / Sudarytas B. Giedros. Ra-seiniai, 1932; Lap J., Sudaviius B. Mano Alma mater. V., 1982; Simaka K. Universitetas, studentas, studijos. V., 1976; alkauskis St. Kaip studijuoti. // Kultra. 1931. Ir kt.

14. Baltoji knyga. Profesinis rengimas (1928). Projektas. Vilnius.15. Baranauskait R., iukien J. (1979). Emocij vaidmuo usienio kalb ds-

tyme. Auktosios mokyklos pedagogika: 1978 m. technikos moksl isivys-tymas respublikoje ir j rezultat panaudojimo konferencijos mediaga. Vil-nius. P. 174176.

16. Barr R., Tand Tagg J. (1995). From Teaching to Learnig. A new Paradigm for Undergraduate Education. Change, 27, 6. P. 1325.

17. Bendroji psichologija (1986). (Red. A. Jacikeviius, A. Guas, E. Rimkut). Vilnius. P. 6073.

18. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir isilavinimo standartai (1999). Kalbos XI klass. Vilnius: Leidybos centras.

19. Bendrojo lavinimo mokyklos programos istorija VXII klasei (1999).20. Berufs-und Arbeitspdagogik (1989). Mnchen.21. Birkenbih, Vera F. (2001). Lengviau mokykims usienio kalb. Vilnius: Alma

littera.

430

FUNKCIN PEDAGOGIKA

22. Bitinas B. (1974). Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje. Kaunas: viesa.

23. Bitinas B. (1994). Ugdymo tyrim metodologija. Vilnius: Joara.24. Bitinas B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.25. Bloom, B. S. (ed). (1956, 1984). Taxonomy of educational objectives: cognitive

domain/affective domain. New York: David McKay Company, Personal Communication.

26. Bloomfleld L. (1961). Language. New York: Chicago.27. Blooms Taxonomy Leanning Domins. [Interaktyvus]. Prieiga per interne-

t .

28. Bonz B. (1976). Beitrge zur Methodik in der beruflichen Bildung. Stuttgart.29. Brauser K. J. (1964). Der Mensch als System element in Luft oder Kaumfarrt

system und die Mglichkeiten seines Erstzen durch den Automaten. // Elektron Rechenanliag. Bd. 6. S. 180195.

30. Brown G. (1990). Human Teaching and Human Learning. New York: The Vicing Press.

31. Brown G. I. (1975). The Live Classroom. New York: The working Books.32. Brown G. I. (1990). Human teaching for human learning. New York: The

Vicing Press.33. Brown H. D. (1994). Principles of Language learning and teaching, 3rd ed.,

Englewood Cliffs. New York: Prentice Hall.34. Brown, H. D. (2000). Principles of language learning and teaching. Fourth

Edition. New York: Longman.35. Budohoska W, Wlodarski Z. (1970). Psychologia uczenia si. Warszawa.36. Bukauskien T. (1990). Lietuvos mokykla ir pedagogin mintis 19181940 m.37. Burt M. et al (eds.) Viewpoints on English as a Second Language. New York:

Regents.38. Butkien G., Kepalait A. (1996). Mokymasis ir asmenybs brendimas. Vil-

nius. Margi ratai.39. Butkus. (1989). Protauti reikia mokytis. // Tautin mokykla. Nr. 6.40. Charles C. M. (1999). Pedagoginio tyrimo vadas. Vilnius: Alma littera.41. Chomsky V. (1965). Aspects of the Theory of Syntax. Cambridge Mass.42. Civitas. (1991). JAV pilietinio ugdymo metmenys. Vilnius, 3. Girnius J. Ratai,

dalis. Vilnius: Mintis.43. Cohen L., Manion L. (1997). Research Methods in Education. London, New

York. Great Minds of the 21st Century. Second Editon. 2006. Published by: American Biographical Institute, Raleigh, Norfh Carolina, USA. 260.

44. Dagien V. (2006). Informatikos kelias. The Road of Informatics. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. ISBN 9955-680-48-2.

45. Darbo asmeniniais kompiuteriais pagrindai. (2001). AB Lietuvos telekomas, Kompetencijos ugdymo centras.

431

CITUOJAMA LITERATRA IR ALTINIAI

46. Daukyt J. (1987). Organizuoto dvikalbysts formavimo pradinse klasse psi-chologiniai ir pedagoginiai pagrindai. Vilnius: PMTI.

47. Dstytojo etika (metodin mediaga dstytojui). (1985). Sudar K. Mikinis. Kaunas.

48. Dewey J. (1933). How we think. Chicago: Regney.49. Dewey J. (1938). Democracy and education. New York: Macmillance Co.50. Dewey J. (1938). Logic: Tlie Theory of Inquiry. New York.51. Dubs R. (1998). Mokymas ir mokymasis tarpusavio sveika. Profesinis ren-

gimas: tyrimai ir realijos. Nr. l.52. Dulay H., Burt M. (1973). Should We Teach Children Syntax? Language

Learning, vol. 23, no 2.53. Deimsas V. (1995). Pragmatizmas. Vilnius: Pradai.54. Edukologija (07S). (2002). Kaunas: VDU leidykla.55. Ellis G., Sinclair B. (1989). Learning to Leam English: a Course in Learner

Training. Cambridge: Cambridge University Press.56. Ellis R. (1985, 1991). Understanding Second Language Acquisition. Oxford:

University Press.57. Europos kalb aplankas. (2009). Pareng dr. Z. Mauolien ir D. Paulauskien

padedant 16 vairi kalb specialistams. Vilnius. Lietuvos Respublikos vie-timo ir mokslo ministerija.

58. Fishers. (1992). Public Speaking. The Essential University Course Oulline. Boca Raton. Fl.: BarCharts. Inc.

59. Fyfe D. (1995). Integracijos prielaidos. Cit. pagal Mokykla, , Nr. 1011, p. 4041.60. Gadamer H. G. (1992). Dziedcictwo. Europy. Bibl. Alet-heia. Warszawa.61. Gage N. L., Berliner D. C. (1993). Pedagogin psichologija. Vilnius: Alma

littera.62. Gage N. L., Berliner D. C. (1994). Pedagogin psichologija. Vilnius: Alma littera, 63. Galnaityt E., Pikilingis J., Sivickien M. (1989). Mokyklinis lietuvi-rus

kalb frazeologijos odynas. Kaunas: viesa.64. Gardner R. S. (1985). Social Psychology and Language Learning: The Role of

Attitudes and Motivation. London: Edward Arnold.65. Gardner R. S., Lalonde R. N., Moorcroft R. (1985). The Role of Attitudes and

Motivation in Second Language Learning: Correlational and experimental Considerations. Language Learning. 35, 2. P. 207272;

66. Gedvilien G. (1997). Metodin pagalba pedagogams nuolatinio mokymosi procese // Nuolatinis mokymasis besikeiianioje visuomenje: prielaidos ir prietaravimai. Kaunas: VDU leidykla.

67. (FTDIJDIUFEFS1EBHPHJL (1933). Braunchweig.68. Girnius J. (1990). Stasys alkauskis istorinje perspektyvoje // LKMA suvaia-

vimo darbai. XIII. Roma, l990.69. Gliksman L. (1976). Second Language Acquisition: The Effects of Students

Attitudes on Classroom Behavior. Unpublished MA Thesis. University of Western Ontario.

432

FUNKCIN PEDAGOGIKA

70. Gmssem A. C. Levine D. U. (1989). Foundations of Education. Fourth Editon.71. Goodman, E. J. Psychologie des Lesens. Suttgart, Kieti.72. Grakauskait D. (1997). Kaip atpainti gabiuosius? // vietimo naujovs.

Nr. 1. P. 2123.73. Grigoaitien A. (2000). Vadybos mokslai ir darbo organizavimas: nuo teorijos

iki praktikos. // Sveikata. Nr. 78. P. 47.74. Gulyga A. (1989). Kantas. Vilnius.75. Herget A. (1923). Svarbiausios pedagogins srovs i dien gyvenime. I d.

KaunasMarijampol.76. Hermann G. (1980). Attitudes and Success in Childrens Learning of English

as a Second Language: The Motivational Resultative Hypothesis. // English Language Journal. 34. P. 247254.

77. Higher Education in the Twenty First Century: Vision and Action. (1998). Word Conference on Higher Education. Thematic Debate: From Traditional to Virtual: The New Information Technologies. Paris: Unesco.

78. Hirsch E. (1987). Cultural Literacy. Boston.79. Holt, J. (1980). How Children Learn. USA: Pitman Publischin Corparation.80. Hubbard L. J. (1975). Aptitude, Attitude and Sensitivity. // Foreign Language

Annals. 8. P. 3337.81. Informatics Education (2003). The Bridge between Using and Understanding

Computers / ed. R. T. Mittermeir. Berlin, Heidelberg: Springer. 322 p. ISSN 3540-48218-0. ISBN 13978-3-540-48218-5.

82. Informatics in Education. (2006). Vilnius: Institute of Mathematics and Informatics, Lithuanian Academy of sciences, vol. 5, no 2. 338 p.

83. Informatikon Technologies at School (2006). Ed. V. Dagien, R. Mittermeir. Vilnius: Lietuvos vietimo ir mokslo ministerijos vietimo informacini technologij centro Matematikos ir informatikos institutas. 707 p. ISBN 9955-680-47-4.

84. Jacikeviius A. (1970). Daugiakalbysts psichologija (apybraia). Vilnius. Mintis.

85. Jacikeviius A. (1994). 4JFMB.PLTMBT(ZWFOTFOB. Vilnius: odynas.86. Jacikeviius A. (2002). Idealaus auktosios mokyklos pedagogo beiekant. Lie-

tuvos mokslas. V., 2003. T. 45: Akademin edukologija. P. 259266.87. Jacikeviius A., Guas A., Rimkut E. ir kt. (1986). Bendroji psichologija.88. Jakaviius V, Juka A. (1996). Mokyklos pedagogika. Kaunas: viesa.89. Johnson D. W., Johnson R. T., Holubeo E. J., Roy P. (1984). Circles of Learning.

Fairfax, Va: Association for Suppervision and Curriculum Development.90. Jovaia L, Vaitkeviius J. (1989). Pedagogikos pagrindai. 2. Didaktika. Kaunas:

viesa.91. Jovaia L. (1993). Edukologijos vadas. Kaunas: Technologija.92. Jovaia L. (1993). Pedagogikos terminai. Kaunas: viesa.93. Jovaia L. (1994). Perenin pedagogika patikima ir perspektyvi. // Mokykla.

Nr. 12. P. 1315.

433


94. Jovaia L. (2007). Enciklopedinis edukologijos odynas. Vilnius: Gimtasis odis.

95. Jovaia L., Vaitkeviius J. (1987). Pedagogikos pagrindai, d. I. Kaunas: viesa.96. Judd Ch. H. (1927). Psychology of Secondary Education. Boston.97. Juozokien R. (2002). Tautinis ugdymas svarbi ugdymo slyga Lietuvai inte-

gruojantis Europos Sjung. // Pedagogika. Vilnius: VPU. Nr. 84. P. 7584.98. Kagan S. (1985). Co Op Co Op; A. Flexsible Cooperative Learning

Technique. In Learning to cooperate. Cooperating to Learn / Edited by R. Slavin, S. Sharan, S. Kagan, R. Hertz-Lazorovitz, Webb, R. Schmuck. New York.

99. Kalvaitis A. (1997). Edukolog tyrimai ir katinas Leopoldas. // Mokykla. Nr. 7. P. 5.

100. Karalinas S. (1997). Kalba ir visuomen (Psichologiniai ir komunikaciniai kalbos vartojimo bruoai). Vilnius.

101. Kariauskien M. (1994). Stasio alkauskio pedagogin sintez ir visuome-ns ugdymo problemos. Metratis. Vilnius: LKMA.

102. Kardelis K. (1997). Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: Tech-nologija.

103. Karnegi D. (1992). Kaip isiugdyti pasitikjim savimi ir viea kalba paveikti mones. Vilnius.

104. Karvelis, V., Lauikas, J. (1965). Defektolog tyrimai. Kn.: Pedagogikos moks-l vystymasis Taryb Lietuvoje, Vilnius, p. 6773. Smulkiau apie tyrimo me-todik r. J. Lauikas. Mokini valios ugdymo bruoai. Vilnius, p. 3454.

105. Kerschensteineris J. (1935). Aukltojo siela. Kaunas.106. Kerschensteineris J. (1938). Aukltojo siela. K.107. Knowles M.S. (1993). The modern practice of adult education. Cambridge.108. Komenskis J. A. (1927). Didioji didaktika. Kaunas.109. Komenskis, J. A. (1975). Rinktiniai ratai. Kaunas: viesa.110. Koeniauskien R. (1999). Retorika. Vilnius.111. Krashen S. D. (1981). Aptitude and Attitude in Relation to Second Language

Acquisition and Learning.112. Krope P. (1997). Ar pedagogika ir pedagog rengimas turi bti dogmatiki?

(Ginamoji kalba u mokslikum pedagogikoje). Socialiniai tyrimai: tarpdis-ciplininis poiris (iauliai). Nr. 1.

113. Kuinskas V. (2000). Human Genetic Process in Present-day Lithuanian Population. // Science, Arts and Lithuania. 16. Vilnius: Vilnius University. T. 16. P. 4853.

114. Kuinskas V. (2001). (FOFUJOJTQPQVMJBDJKWBJSBWJNBT. // Genetika. Kaunas: viesa. P. 167171.

115. Kunzmann P., Burkard F. P,. Wiedmann F. (1999). Filosofijos atlasas. V: Alma littera.

116. Kuolys D. Kryptingos kaitos galimybs // Dialogas. 1999 10 01. Nr. 34 (389).117. Kurcz I. (1992). Jzyk a psychologia. Podstawy psycholinguiwistyki.

Warszawa.

434

FUNKCIN PEDAGOGIKA

118. Lado R. (1957). Linguistics Across Cultures. Ann Arbo. University of Michi-gan Press.

119. Lado R. (1963). Linguistics Across Cultures. Ann Arbo University of Michigan Press.

120. Lado R. (1964). Language Teaching: a Scientific Approach. New York, San Francisco, Toronto, London.

121. Lagunaviit, S. (2000). 10 bd lavinti krybikum ir intuicij i Nerv ir psichikos ligos.

122. Lapinskien G., Ramokien A., Rubaviien V. (1986). Angl kalbos moks-linio teksto gramatikos laboratoriniai darbai [Skirta student savarankikam darbui audiovizualinje laboratorijoje]. Vilnius: VU. 78 p.

123. Lauackas R. Kompetencijomis grindiam mokymo/studij program kri-mas (...).

124. Lauackas R. Profesinio ugdymo turinio reformos didaktiniai bruoai. Vilnius: Leidybos centras.

125. Lauackas R. Sistemoteorins profesinio rengimo kaitos dimensijos. Kaunas: VDU.

126. Lauikas J. (1943). vietimo integracijos pagrindai (Rankratis). Vilnius.127. Lauikas J. (1958). Mokini itverms ugdymas. Pedagogikos darbai, III.

Kaunas: viesa, p. 7895.128. Lauikas J. (1965). Mokini valios ugdymo bruoai. Vilnius.129. Lauikas J. (1972). Mokini psichodiagnostikos ir atrankos klausimai ms

alyje. Kn.: Psichodiagnostikos problemos. Respublikinio pasitarimo psi-chodiagnostikos klausimais, vykusio 1972 m. sausio 2829 d., mediaga. Vilnius, p. 2131.

130. Lauikas J. (1974). Mokini painimas ir mokymo diferencijavimas. Kaunas: viesa.

131. Lauikas J. (1993). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa.132. Lauikas J. (1993). Rinktiniai ratai, I. Kaunas: viesa.133. Lauikas J. (1993). vietimo integracijos pagrindai. // Pedagoginiai ratai.

Kaunas: viesa.134. Lazauskas J. (1938). is tas apie pasauliros sroves ir skurius. Kaunas.135. Lepekien V. (1996). Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius.136. Lepekien V. Psichosintez asmenybs augimo teorija ir praktika.137. Levis V. (1979). A ir mes. Vilnius: Mintis.138. Lietuvi enciklepedija (1959). South Boston. T. 19. P. 146. Plaiau r. Mill J. St.

A System of Logic. 1843 ir vlesns laidos.139. Lietuvi enciklopedija (1959). South Boston. T. 19. P. 146.140. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos (1997). Vilnius.141. Lietuvos edukologija (1997). (Sud. ir ats. red. V. ernas). Vilnius: Leidybos

centras.142. Lietuvos mokslas // Akademin edukologija (2003). Vilnius: LMA, t. 45,

I dalis.

435


143. Lietuvos mokslas 45. Akademin edukologija (2003). Vilnius: Mokslotyros institutas, l t. 474 p. ISSN 1392-4044. ISBN 9986-795-230.

144. Lietuvos mokslas, 45. // Akademin edukologija, 1 (2003). Vilnius: V Moks-lotyros institutas, 476 p.

145. Lietuvos mokslas, 59. // Akademin edukologija, 2. (2006). Vilnius: V Moks-lotyros institutas, 594 p.

146. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992). Vilnius.147. Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimai ir papildymai (1994). Vals-

tybs inios, Nr. 8, str. 22. P. 13.148. Lietuvos vietimo koncepcija (1992). Vilnius.149. Lightbown P., Spada N. (1993). How Languages are Learned. Oxford: Univer-

sity Press.150. Littlewood W. T. (1991). Foreign and Second Language Learning. Cambridge

University Press,.151. Loeser/Lser Fr. (1976). Rationelles Lesen. Uran-ia-Verlag, Leipzig-Jena-

Berlin.152. Lomb K. (1984). Kaip a mokausi kalb. Vilnius: Mokslas.153. Luobikis S. Kokia vietimo problema jus labiausiai jaudina i moksl met

pradioje (Dialogas klausia). Dialogas, 1999 09 03.154. MA: Ginn Press. (1992). Bielinien J. Ikalbos menas. Vilnius. 2000.155. Maceina A. (1934 ir 1991). Tautinis aukljimas. Kaunas.156. Machmutovas M. (1983). Probleminio mokymo organizavimas mokykloje.

Kaunas: viesa.157. Maernis M. (1937). Veiklos mokyklos didaktika. // Pedagoginis metratis.

1 ssiuvinys. Klaipda.158. Maernis M. (1939). Veikios mokyklos didaktika. // Pedagoginis metratis.

Klaipda.159. Maernis V. (1990). Po kanotu neinios dangum. Vilnius.160. Maianskien, N. (2001). Angl kaip usienio kalbos mokymosi strategijos:

psichopedagogins dimensijos. Daktaro disertacija. Rankratis. Kaunas: VDU leidykla.

161. Maldeikis P. (1970). Valia ir jos ugdymas. Kaunas.162. Marc de Vries J. (1994). Technology Education in Western Europe. Inovations

in Science and Technology Education, Vol V. Fdiled by David Layton. Unesco. Paris.

163. Maslow A. H. (1993). Idealios mokyklos vizija. // Mokykla, 45. Vilnius. P. 5558.

164. Maslow A. H. Motivation and Personality. 2 nd ed. New York: Harper and Row, Publishers.

165. Maiulis V. (1970). Balt ir kit indoeuropiei kalb santykiai. (Deklinacija). Vilnius.

436

FUNKCIN PEDAGOGIKA

166. Melezinek A. (1992). Ingenieur pdagogik. Wien; New York.167. Merkys G. (1995). Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. iauliai.168. Merkys G. (1997). Empirins pakraipos disertacij evalvacinis tyrimas pe-

dagogikoje: metodologinis ir mokslometrinis aspektai. Socialiniai tyrimai: tarpdisciplininis poiris. Nr. 1. P. 2330.

169. Miiulis J. (1928). Pedagogika ir didaktika. Kaunas.170. Mill J. St. (1843 ir kt. laidos). A System of Logic.171. Miniotien B. (2000). Individualaus mokymosi stiliaus ir iorini veiksni s-

veika intensyvinant svetimj kalb studijas: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: VDU leidykla.

172. Modern Languages Learning and Teachig, Assessment (2001). A Common European Framework Reference. Europos taryba.

173. Mokymo proceso tobulinimo pagrindai (1981). Sudar J. Lauikas ir A. Pau-rien. Kaunas: viesa.

174. Mokymo tobulinimas pradinse klasse (1982). Sudar Marija Gylien ir Jonas Lauikas. Kaunas: viesa.

175. Mokymosi vis gyvenim memorandumas (2001). Europos Bendrij komisi-ja. Vilnius: Logotipas.

176. Moksleiviai apie mokykl, mokytojus ir save. Dialogas. Nr. 23 (231, 1999).177. Naucknait Z. (1998). Ikalbos mokymas. Kaunas. 178. Nils Magner Grendstad. (1996). Mokytis tai atrasti. Vilnius: Margi ratai.179. Nodding . (1995). Philosophy of Education. Oxford: VCV Press.180. Odll YV. T. (2005). Projekto partneriai. Atverkime duris kalb mokymuisi:

kalb mokymosi propagavimas platesnje bendruomenje. Vilnius: Socrates. Lingua. 63 p.

181. Oller J. W. (1977). Attitude, Variables in Second Language Learning.182. Ornstein P. C, Levine D. U. (1989). Foundations of Education. Fourth Edition.183. Osgood Ch., Buci G.E., Tannenbaum P. H. (1957). The Measurement of

Meaning. University of Illinois Press, Urbana. 342 p.184. Osgood . (1953). Method and Theory in Experimental Psychology. New York,

Oxford.185. Otto E. (1925). Methodik und Didaktik des neusprachlichen Unterrichts.

Bielefeld und Leipzig.186. Ozmon H. A., Driver S. M. (1996). Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vilnius:

Leidybos centras.187. Pabstas A. Darbo mokyklos teorijos bruoai. Kaunas, 1928.188. Pakneris H. E. (1962). odinis usienio kalb mokymo metodas. Kaunas:

viesa.189. Paulauskas J. (1936). Tvirtos valios raktas. Kaunas (V., 1992).190. Paulauskas J. (1977). Lietuvi kalbos frazeologijos odynas. Kaunas: viesa.191. Paulauskas J. (1990). St. alkauskio filosofins pedagogikos metmenys. Vilnius,

P. 3940.

437


192. Pauien G. (2004). Profesini tekst tylaus skaitymo usienio kalba mokymo(si) paradigmos lingvodidaktikos nuostatos. Magistro diplominio darbo rankratis. Kaunas: VDU leidykla.

193. Paarauskas J. Kas slypi po Be pykio irma / Lietuvos aidas. 2008-11-25. Nr. 262. P. 5.

194. Peare A. (1992). Jzyk ciala. Jak czyta mui ludzi z ich gestow. Krakow.195. Peirce Ch. S. Collected Papers. Vol. 5, 1034.196. Pestafods J. H. (1989). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa.197. Pikilingis J. (1979). Lektoriaus kalbos kultra. Vilnius.198. Plekaitis R. (1978). Logikos vadas. Vilnius.199. Porter P. A., Grant M. Communicating Ejfectively in English. Boston.200. Pokus K. (1983). Auktosios mokyklos didaktikos pradmenys. Vilnius: VU

leidykla.201. Pokus K. (1986). Mokymo procesas akademinje grupje ir vidurins moky-

klos gdiai // Auktosios mokyklos pedagogika /ats. red. L. iauiuknien. Kaunas: KPI.

202. Pukelis K. (1998). Mokytoj rengimas ir filosofins studijos. Kaunas: Versm.203. R. T. Mittermeir. Berlin, Heidelberg: Springer, 2003. 322 p. ISSN 3540-

48218-0. ISBN 13978-3-540-48218-5.204. Ramakien A., ernas V. (1993). Educological Problems in Reorganizing

Studies at the Universities Lithuania. // Engineering Education in Lithuania, I. Editorin Chief and Compiler V. ernas. Vilnius: Technika. P. 6276.

205. Ramakien A., ernas, V. (1996). Dabartins studij nuostatos Vilniaus uni-WFSTJUFUFJS7JMOJBVT(FEJNJOPUFDIOJLPTVOJWFSTJUFUFCFJKGPSNBWJNPQFEBHP-gins slygos. Vilnius: Technika, p. 2135.

206. Ramokien A, ernas V. (1987). Pedagogins nuostatos sukrimo principas kaip pagrindas savarankikai besimokaniojo veiklai ugdyti // LTSR Aukt. mokykl mokslo darbai. Pedagogika. 22. P. 168180 (rus.).

207. Ramokien A. (1990). Studento teigiamos nuostatos savarankikam darbui ugdyti pedagogins formavimo slygos (mokantis usienio kalb nekalbinia-me fakultete): Kand. disertacija. 215 p.

208. Ramokien A., ernas V. (1992). Universitetas turi daugiau padti student saviugdai // Sociologija Lietuvoje. Praeitis ir dabartis. Kaunas: Technologija. P. 148151.

209. Ramokien A., ernas V. (1993). Studij Lietuvos universitetuose reorgani-zavimo gairs. // Ininieri rengimas Lietuvoje, t. 1 / Sud. ir ats. red. V. er-nas. Vilnius: Technika, P. 93110.

210. Ramokien A., ernas V. (1996). Dabartins studij nuostatos Vilniaus uni-versitete ir Vilniaus technikos universitete bei j formavimo pedagogins s-lygos // Ininieri rengimas Lietuvoje, 2 / Sud. ir ats. red. V. ernas. Vilnius: Technika, p. 2135.

438

FUNKCIN PEDAGOGIKA

211. Ramokien A., ernas V. (1996). Dabartins studij nuostatos Vilniaus uni-versitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete bei j formavimo peda-gogins slygos. Vilnius: Technika, p. 2135.

212. Ramokien, A.; ernas, V. (1998). The Present Day Attitudes towards the Studies of Foreign Languages and Pedagogical-Psychological Mechanisms of then formalion Acta paedagogica Vilnensia 5:212235.

213. Rimkus . (1991). Kaip mokytis angl kalbos. Kaunas: viesa. 142 p.214. Rivers W. M. (1964). The Psychologist and the foreign Language Teacher.

Chicago, London: The University of Chicago Press. P. 164193.215. Sabaliauskas T. (2006). Mokytoj informacini ir komunikacini technolo-

gij kompetencij projektavimas: daktaro disertacija: socialiniai mokslai / edukologija. Kaunas: VDU leidykla, 164 p.

216. Savarankik studij intensyvinimo problemos // Auktosios mokyklos pe-dagogika ir bendroji pedagogika (1990). Student savarankikas darbas. Vil-nius: Lietuvos pedagog draugija. P. 1424.

217. Selje H. (1990). Nuo svajoni iki atradimo // Mokslas ir gyvenimas. Nr. 11.218. Sharan S., Hertz-Lazamvitz R. A. (1960). Group Investigation Method of

Cooperative Learning in Classroom. In Cooperation in Education / Edited by Sharan, Webb, O. Hare, R. Hertz-La-zarovitz, Provo, Utach: Brigham Young University Press.

219. Sheilsas J. (1995). Komunikacija kalbos pamokoje. Vilnius. Specialybs usie-nio kalbos egzamin rengimo vadovas. 2005. Vilnius. Stunnien G. 2008. Usienio kalb didaktika. Marijampol. 10. ernas V. 2002. (MPUPFEVLPMPHJ-ja, 1. Kaunas. ernas V. 2006. (MPUPFEVLPMPHJKB, 2. Kaunas.

220. Sheilsas, J. (1995). Komunikacija kalbos pamokoje. Vilnius: Leidybos centras.221. Shernas V. (1991). On Some Problems in Training Specialists at Lithuanian

Schools of Higher Education // Law and practice. Warszaw. P. 2226.222. Silverman R. E. (1971). Psichology. New York.223. Skapien S. (1999). Kalb mokymasis // Informacinis leidinys. Nr. 4(59).224. Socialiniai mokslai. XI XII klasei. (Projektas. 1999)225. Statkeviien S. (1991). Deutsch zum Selbststudium. Kaunas: LA. P. 158.226. Statkeviien S. Mokjim studijuoti formavimas mokant kalb. Vilnius,

1993.227. Steiner M. C. (1964). Logic of Education and Educology: Dimentions of

Philosophy of Education. Proceedings of the Wentieth Annual Conference of Philosophy of Education Society. New York.

228. Stokus K. (1981). Etiketas ir moni bendravimas. Vilnius, Mintis.229. Stulpinien J. (1997). Intelekto ir dvasios sintez // Mokykla, Nr. 6. P. 47.230. Stulpinien J. (1997). Taikos pedagogika // Dialogas. Nr. 4 (442).231. Suchanova J. (2006). Student metakognityvinio sumanumo aktyvinimas stu-

dijuojant angl kalb, daktaro disertacija. Vadovas V. ernas. Kaunas, 157 p. 232. Sujak B. (1970). Stan przygotowania studentovv I roku, Warszawa.

439


233. akinien V. (1998). Dorovs bruoai. Vilnius, P. 14.234. alkauskis J. (2008). Inteligentijos samprata, raida ir ugdymas St. alkauskio

koncepcijoje / Acta pedagogija Vilnensia, 20. Vilnius. P. 921.235. alkauskis St. (1933). Lietuvi tauta ir jos ugdymas. Kaunas: Sakalas.236. alkauskis St. (1936). Bendrieji pedagogikos pagrindai. Kaunas: VDU.237. alkauskis St. (1938). Bendroji filosofijos terminija. Kaunas.238. alkauskis St. (1990). Jaunuomen ir gyvoji dvasia. Vilnius.239. alkauskis St. (1991). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa. P. 268.240. alkauskis St. (1991). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa. P. 501643.241. alkauskis St. (1992). Rinktiniai ratai. Pedagogins studijos, 2 knyga. Vil-

nius: Leidybos centras.242. alkauskis St. (1992). Rinktiniai ratai. Pedagogins studijos. 1, 2 kn. Vilnius:

Leidybos centras.243. alkauskis St. (1992). Rinktiniai ratai. Pedagogins studijos. 1 kn. Vilnius.244. alkauskis St. (1998). Ratai, VI. Vilnius: Mintis.245. alkauskis St. (1998). Tautinis aukljimas // Lietuvos mentalitetas. Vilnius.246. alkauskis St. Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai. Antras leidimas.

Kaunas: Sakalas, 1933.247. alkauskis St. Inteligentijos koncepcija. VUB. Rankrai skyrius. P. 140489.248. alkauskis St. Rinktiniai ratai. Pedagogins studijos. I knyga. P. 320325.249. erknas A. (1938). Mokyklin bendruomen. Kaunas.250. erknas A. (1939). Mokyklin bendruomen. Kaunas.251. ernas V. (1988). Teigiamos nuostatos sudarymo principas ir jo taikymas

mokant kalb // Mokslo kalbos problemos: Metodin filologin mediaga. Vilnius: LTSR MA.

252. ernas V. (1989). Tautinei mokyklai tautin pedagogik // Tautin mokykla. Vilnius.

253. ernas V. (1994). Kaip racionaliau mokytis kalb. Basic English, Vilnius: o-dynas. V., (1994) . : .

254. ernas V. (1994). Kaip racionaliau mokytis kalb. Basic English. Vilnius: o-dynas.

255. ernas V. (1995). Pedagoginiai specialybs pamok pagrindai. Vilnius: Tech-nika.

256. ernas V. (1995). Profesin pedagogika. Vilnius: Leidybos centras Baltic ECO.

257. ernas V. (1995). Profesiniai specialybes pamok pagrindai. Vilnius: Technika.258. ernas V. (1996). Pedagogo meistrikumas profesinio rengimo reformos

skms laidas // Mokytojas/dstytojas modernaus profesinio rengimo proce-se. Kaunas: VDU. P. 5663.

259. ernas V. (1996). Stasys alkauskis pedagogikos sistemos pradininkas // . Fi-losofija. Sociologija. Nr. 4. P. 1822.

440

FUNKCIN PEDAGOGIKA

260. ernas V. (1996). Veiklos pedagogikos praktika // Acta paedagogica Vilnensia, 3. Vilnius: VU leidykla, p. 105120.

261. ernas V. (1997). Mokini dvasingumo ugdymas - bendras vidurini ir auk-tj mokykl udavinys // Lietuvos mokykla: praeitis, dabartis, ateitis. Klai-pda. P. 3941.

262. ernas V. (1998). Lietuvos mokykla XXI amiuje (keletas apmstym) // Ug-dymo problemos: Mokslo darbai / Sud. P. Derekeviius. Vilnius: Pedagogi-kos institutas. P. 247257. T. 4 (31).

263. ernas V. (1998). Profesin veiklos pedagogika. Vilnius: Presvika.264. ernas V. (1998). Profesins edukologijos erdis veiklos didaktika // Profe-

sinis rengimas: tyrimai ir realijos. Nr. 1. Kaunas: VDU 1eidykla. P. 7281 (lietuvi ir angl kalba).

265. ernas V. (1998). Profesins veiklos didaktika. Profesinio rengimo tyrimai. Vilnius: Presvika.

266. ernas V. (1999). Formuojantys metodai adaptacijos visuomenje prielai-da // Socialin-psichologin adaptacija ir vietimo sistema / Sud. ir ats. red. J. V. Uzdila. Kaunas: VDU.

267. ernas V. (1999). Individo dvasingumo ugdymas bendras vidurini ir auk-tj mokykl udavinys // Acta paedagogica Vilnensia. Mokslo darbai. T. 6. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

268. ernas V. (1999). Reikia gyvenimo mokyklos // Informacinis leidinys. P. 45.269. ernas V. (2000). Paskaitos kokyb ir jos vertinimo kai kurie parametrai //

Socialini-humanitarini moksl vaidmuo universitetinio ugdymo sistemo-je: Mokslini straipsni rinkinys. Kaunas: Akademija. P. 8087.

270. ernas V. (2001). Idealistinio realizmo ugdymo paradigma //Acta paedagogica Vilnensia. Vilnius: VU leidykla (spaudoje).

271. ernas V. (2001). Kalb sveika individo psichikoje lingvodidaktikos pa-radigmos erdis // Kalb vaidmuo Europos integracijos procese. Vilnius. P. 6575.

272. ernas V. (2001). Profesins veikios pedagogikos lietuvikos paradigmos pa-grindins dimensijos (akad. Stasio alkauskio 115 m. gimimo jubiliej mi-nint) // Pedagogika. Kaunas: VDU leidykla. Nr. 51, p. 3MI.

273. ernas V. (2002). (MPUPFEVLPMPHJKB. Kaunas: VDU leidykla.274. ernas V. (2002). Idealistinio realizmo ugdymo paradigma // Acta Paedago-

gica Vilnensia. Nr. 9. Vilnius: VU leidykla, P. 235247.275. ernas V. (2003). Idealistinio realizmo ugdymo paradigma i Lietuvos

mokslas. Akademin edukologija, 45. Vilnius: V Mokslotyros institutas. P 242258.

276. ernas V. (2003). (MPUPFEVLPMPHJKB, 1. Kaunas: VDU leidykla.277. ernas V. (2003). Idealistinio realizmo ugdymo paradigma // Lietuvos moks-

las, 45 / Akademin edukologija, I. Vilnius: Lietuvos moksl akademija, p. 242258.

441


278. ernas V. (2004). Sintetin kalbos ugdymo(si) paradigma: samprata ir di-mensijos, Filologija 12: 7485.

279. ernas V. (2005). Sintezuotas individualizuotas usienio kalbos komunikaci-ns kompetencijos ugdymo modelis, Filologija 13:90104.

280. ernas V. (2005). (MPUPFEVLPMPHJKB. Lingvodidaktika. 2. Kaunas: VDU lei-dykla.

281. ernas V. (2005). Sintezuotas iuolaikini studij modelis // Pedagogika: mokslo darbai. T. 78, p. 59.

282. ernas V. (2006). (MPUPFEVLPMPHJKBKaunas: VDU leidykla.283. ernas V. (2006). Komunikacins kompetencijos, j ugdymo(si) kai kurios

strategins ir taktins problemos // Santalka. Filologija. Edukologija. T. 14. Nr. 4. P. 5059.

284. ernas V. (2006). Racionalaus tyliojo skaitymo kompetencija ir sintezuotas jos ugdymas // Santalka. Filologija. Edukologija. T. 14. Nr. 2. P. 5465.

285. ernas V. (2006). Svarbi metodologinio kalb mokymosi modelio dimensi-ja // Acta Pedagogica Vilnensia, 16. Vilnius. P. 116118.

286. ernas V. (2007). Studij modernizavimo modelio beiekant. Pedagogika, 85. Mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, p. 183187.

287. ernas V. (ed.). Kalb sveika mokymo procese. Vilnius: PMT1 (r. k.). ernas V. (1995). Profesin pedagogika. Vilnius: Baltic ECO.

288. ernas V. (MPUPFEVLPMPHJKB. Kaunas: VDU leidykla, 1 t., 2002. 192 p.; 2 t., 2006. 436 p. ISBN 9986-501-96-2. ISBN 9985-501-970 ir ISBN 9955-12-118-1.

289. iauiuknien L. (1997). Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas. Kaunas: Technologija.

290. imkien A. (1986). Auktosios mokyklos mokymo form efektyvumo verti-nimas // Auktosios mokyklos pedagogika. Kaunas: KPI. P. 32.

291. kudien V. Ekspozicinio teksto supratimo mokymo ir mokymosi efektyvini-mo prielaidos (dviej kalbini grupi analizs pagrindu). Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas.

292. liogerien J. (2002). Autonomini studij individualizacijos lingvodidakti-niai pagrindai. Daktaro disertacija. Rankratis. Kaunas: VDU leidykla.

293. liogerien J. (2002). Self-direction in Individualized Studies of a Foreign Lan-guage, Pedagogika 53. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

294. oblinskas A. (1987). Verbali komunikacija ir kalbos etiketas // Bendravimo kultra auktojoje mokykloje / Sudarytojas ir ats. red. V. ernas. Vilnius.

295. vietimas. Education. (1989). Statistikos departamentas prie Lietuvos Res-publikos vyriausybs. Vilnius, p. 36.

296. vietimas. Education. (2001). A 360. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybs.

297. vietimo problemos ir sprendimo bdai. (1998). vietimo ir mokslo ministro K. Platelio pozicijos pateikimas Respublikos Seimui. vietimo ir mokslo mi-nisterijos leidybos centro informacinis leidinys. Vilnius.

442

FUNKCIN PEDAGOGIKA

298. vietimo reformos. vietimo studijos. (1998), Nr. 4, Vilnius, I. Zaleskien, O. Vaicekauskien

299. Terence H., McLaughlin. (1997). iuolaikin ugdymo filosofija. Kaunas.300. Tereseviien M. (1997). Mokymosi bendradarbiaujant maose grupse me-

todai // Pedagogika. Vilnius: VPU 1eidykla.301. Tereseviien M. (2001). Mokymosi vis gyvenim edukologins dimensijos.

Kaunas: VDU leidykla. [Habilitacinio darbo rankratis].302. Tereseviien M., Gedvilien G. (1999). Mokymasis bendradarbiaujant. Vil-

nius: Garnelis.303. Thomas D., Antulien A., Liubinien V., Mauolien Z., neiderien L., Va-

liukeviite V., Valnait-Olekeviien G. A. (2005). Survey of English Lan-HVBHF5FBDIJOHJO-JUIVBOJB. Vilnius: British Council. Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania, 90 p.

304. Thorndike E. L. (1923). Educational Psychology: Briefer Course. New York. 305. Thorndike E. L. (1923). Educational Pasychology. Vol. 3.306. Thorndike, E. L. (1927). Educational Psychology: Briefer Cours. New York.307. Ueckien L. (2003). XX a. pedagogikos kryptys ir vietimo sistemos. iauliai:

iauli universiteto leidykla. 308. Uinskis K. (1959). Rinktiniai pedagoginiai ratai. T. 1. Aukljimo klausimai.

Kaunas: viesa.309. Vaidotas E. (1993). Psichologini imokimo teorij trumpa apvalga. Vil-

nius: VGTU.310. Vaigantas. (SFJUPKJWBJVPLM // Lietuvos mokykla. 1930. Nr. 2. P. 50311. Valatkien S. (1997) Naujojo ugdymo sjdis Vakaruose, jo idj atspindys

Lietuvoje (19181940). Vilnius: VPU leidykla.312. Vasiliauskas R. (2007). Mokini aktyvinimo vaidmuo Benjamino Blumo mo-

kymo tiksl taksonomijoje. Pedagogika, mokslo darbai. Vilnius: VPU leidy-kla, p. 8185.

313. Vbrait V. (1999). vietimo horizonto link //Dialogas, Nr. 33 (388) ir 36 (391).

314. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankrai skyrius. St. alkauskio fondas (VUB RS, f. 140240).

315. Vydnas. (1921). Ms udaviniai. Til.316. Vydnas. (1990). Ratai. Vilnius. T. 1.317. Vygotsky L. (1978). Multilingualis in Chirlden. Polygol, 2.318. Vocabulary Description. Acqusition and Pedagogy (1997). Ed. by N. Schmitt.

M. McCarthy. Cambridge University Press.319. VUB RS, f. 140115.320. VUB RS, f. 140188, p. 21.321. VUB RS, f. 140220.322. Weinreich U. (1968). Language in Contact. Findings and Problems. Sixth

Printing. The Haugue-Paris.

443


323. Weinreich U. Language in Contact. Findings and Problems. The Hague-Paris. 1968.

324. West M. (1926). Bilingualism with Special Referente to Bengal. Report No 13. Bureau of Education. Calcutta India.

325. Westhoft G. Kai kurie bendrieji mokymo bdai ir j taikymas mokant skaity-ti usienio kalba. vietimo naujovs, P. 4959.

326. Williams J. B. (1986). Research and Instructional Development on Main Idea Skills, in Baumann J. F. (Ed). Teaching Main Idea Ccomprehension. New York: DE International Reading Association: 1848.

327. Willmann O. (1923). Didaktik als Bildungslehre. Berlin.328. World Conference on Higher Education. (1998). Higher Education in the

Twenty first Century. Vision and Action. Thematic Debate: From. Traditional to Virtual: Paris: Unesco: 59 October.

329. Xoddings N. (1995). Philosophy of Education. Oxford: Westview Press.330. Zaleckien L, Vaicekauskait V. (1999). Metodins rekomendacijos pilietinio

isilavinimo standart taikymui / Informacinis leidinys. Vilnius. Nr. 12.331. Zmijewska H. (1984). Krajoznawstwo u kulturoznawstwo v nauce jezykw

obsych // Pregld Glottodydaktyc-znv, t. 6.332. emaitis V. (1983). Dorovs svoka. Vilnius.333. r. 2 straipsnius: Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. dalis. Vilnius, 2007.

P. 236244. Savarankik studij intensyvinimo problemos // Auktosios mokyklos pedagogika ir bendroji pedagogika. Student savarankikas dar-bas. Vilnius: Lietuvos pedagog draugija, 1990. P. 1424.

334. r. Lietuvos mokslas. 59. Akademin edukologija, 2. Vilnius: V Mokslotyros institutas, Bendraautor doc. A. Ramokien.

335. r. Lietuvos mokslas. Scie and Arts of Lithuania. Akademin edukologi-ja. Monografija. Vilnius: Mokslotyros institutas. Lietuva. 59 knyga. 2006. . 371.

336. r. V. ernas. Formuojantys metodai adaptacijos visuomenje prielaida // Socialin psichologin adaptacija ir vietimo sistema, 1 knyga. Kaunas: Vy-tauto Didiojo universiteto leidykla. 1999. P. 3746.

337. ., ., . (1969). . .

338. . . (1968). . .

339. (1971). / . . -. .

340. . (1976). - // -. . . 7982.

341. T. B. (1988). . .342. . ., . . (1986). . .

444

FUNKCIN PEDAGOGIKA

343. . (1985). . : .

344. . (1985). . .345. . . (1989). .

// , . . 117.346. . . (1987). / -

347. . (1919). . .348. . (1919). . 2- .

.

. . : .

. . -

// Rus ir usienio kalb mokymo teoriniai ir praktiniai klausimai. Vilnius: PMTI. P. 5273.

352. . . (1983). . : .353. E. . : , 1982. -

. . 354. H. B. (1979). - -

. : .355. . . (1973). -

// , 3. .8395.356. . . (1970). -

// . 7. . 2431.357. . (1971). -

-. , . 154158.

- . . - . , . 8990.

359. . A. (1971). , , . .360. . . (1981). . .361. , . A 1969. -

. .362. E. (1986). --. -

363. . (1970). . -

. . .364. kslas ir gyvenimas. (1939). Nr. 78. P. 219221. VUB RS, f. 140240. VUB

RS, f. 140271.

445


365. . . (1972). - . .

366. . . (1986). / - , 9.

[NPO)"(BWFS4.Filosofiniai ugdymo pagrindai, Vilnius: Leidybos centras.

368. (vertimas i angl kalbos) (1991). . (

). , . 5556. ( ).

, . 5556.371.

XIXXX . (1972). / . . . .

. . c.

373. . (1984). . - ( ). : .

374. . (1984). . . : .

375. . . (1975). . .

376. . . (1966). . : . . 440.

377. . (1989). -. .

378. . (1976). . : .379. . (1977).

.380. , . (1979).

( ). . . : .

381. . . (1947). . . .

382. . . (1958). . . 1. .

383. , . . (1929). . .384. . (1986). . .385. (1975). / -:

446

FUNKCIN PEDAGOGIKA

APIE AUTORI

Vytautas ernasGim 1927 04 15 Birjagalos k., Pakruojo r.; habil. dr. (socialiniai mokslai,

edukologija, 1979), VGTU, VDU Edukologijos katedros profesorius (1984), Tarptautins techninio rengimo akademijos tikrasis narys (akademikas), VDU senato narys, leidini Acta paedagogica Vilnensia, Profesinis rengi-mas: tyrimai ir realijos, Filologija, Santalka, , iemgala redaktori kolegijos narys, Lietuvos edukologija (1997), Ininieri rengimas Lietuvoje (1992, 1993, 1996), Lietuvos mokslas, t. 42, 59, Akademin edukologija, t. 1, 2 (2002, 2006) sudarytojas ir ats. redaktorius. iemgalos draugijos preziden-tas, viceprezidentas.

Mokslini tyrim sritys: specialist rengimo pedagogika; glotoedukologija; leksikografija; ugdymo minties raida; funkcin pedagogika, kratotyra. Paren-g 10 socialini moksl (edukologija) daktar, buvo 7 tarpuniversitetini ha-bilitacijos komitet narys.

Svarbiausi spausdinti darbai: Lingvodidaktikos apybraios (1976, rus k.). Mokini kalbos turtinimo lingvodidaktins problemos (1977, rus k.), Kaip ra-cionaliau mokytis kalb. Basic English (1994), Pedagoginiai specialybs pamo-k pagrindai (1994), Profesin pedagogika (1995), Profesins veiklos didaktika (1998), Trumpas lietuvi rus kalb odynas (bendraautorius, 1989, 2002), (MPUPFEVLPMPHJKB (2002, 2006). Pareng ir ileido istorinio pobdio krato-tyrinius kolektyvinius darbus Daugyvens kratas (1998), turist vadovo iemgala/Zemgale (2003) autorius, daugiau kaip 500 monografij sudary-tojas, atsakingas redaktorius.

447

APIE AUTORI

ernas VytautasEducator, personal: Born April 15, 1927, Birjagala, Pakruojis District,

Lithuania; Son of Jonas ernas and Anelija Libonaite (both deceased). Married Valerija Rutkauskaite erniene; Father of Kestutis and Jrate. Education: Professor, 1984; Habil. D. Glottoeducational Science, 1979; Docent, 1969; Ph.D. Educational Studies, Institute of General and Polytechnic Science, 1966; 5-Year Diploma, Philology, Pedagogical University, 1952. Career: Educator; Researcher. Influence: to help children, students, all people of Lithuania to survive and adapt to the changing market conditions, to remain fair, to save ethnic culture; to help Lithuania to remain a state in the European Union. Organizational memberships: International Academy of Technical Education (academician); Vytautas Magnus University Senate; Editorial Board, 5 Periodicals; iemgala Euroregion (vice president of Vilnius Branch, president of Lithaunian Branch); Coordinator of Focus Croup Education and Culture within Frame of Forum of Lithuanias Public Organizations. Creative Works: author, 500 scientific and other papers, 20 monographs, dictionaries, articles and collection of articles including The Daugyvene Land, Lithuanian-Russian-Lithuanian Concise Dictionary 2003, Clottoeducational Science 2002, Didactics of Vocational Pedagogies 1998, Vocational Pedagogics 1995, How to Learn Languages More Rationally 1994, Lingvodidactic, Problems for the Enrichment of Schoolchildrens Vocabulary 1977, Outline of Linguodactiecs 1976; Personal interests include Ethnography, creative work while prosessing new ideas, touring, craftsmanship. Honors and Awards: Mark of Honor Order, 1971; Silver Medal for Achievements, Second Place Monetary Award, Vytautas Magnus University; Man of Eminence in Education; Medal of Labour Veteran; numerous writings of honour; honorable member, emgala Association. Personal Philosophy; ability to find problems relevant to the society; diligence, persistence in comprehensive analysis of these problems; to stick to business, to pursue a set aim to the end; an effective combination of work and leisure.

Great Minds of the 21 st Century.Second Editon. P. 260.

Published by: American Biographical Institute.Raleigh, North Carolina, USA. 2006.

Funkcinė pedagogika

Documents

Transcript of Funkcinė pedagogika