Fransiskas–Vilnius · rio koledþo organizuotame konkur-se. Ne veltui ðis talentingas pianistas...

7 meno dienos | 2014 m. balandþio 18 d. | Nr. 15 (1076) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | F o t o g r a f i j a | K i n a s

7md2Prasidëjo „Sugráþimø“ festivalis

5Testas fotografijos laukui

7Jurgos Ðarapovos paroda „Dubens dugnas“

2014 m. balandþio 18 d., penktadienis Nr. 15 (1076) | Kaina 2,50 Lt

Sveiki sulaukæðventø Velykø!

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Sulaukus Lietuvos kultûrSulaukus Lietuvos kultûrSulaukus Lietuvos kultûrSulaukus Lietuvos kultûrSulaukus Lietuvos kultûros tarybos kultûros tarybos kultûros tarybos kultûros tarybos kultûros tarybos kultûros ir meno pros ir meno pros ir meno pros ir meno pros ir meno projektøojektøojektøojektøojektøkonkurso rkonkurso rkonkurso rkonkurso rkonkurso rezultatø, dabar labiau nei bet kada mums svarbi Jûsø parezultatø, dabar labiau nei bet kada mums svarbi Jûsø parezultatø, dabar labiau nei bet kada mums svarbi Jûsø parezultatø, dabar labiau nei bet kada mums svarbi Jûsø parezultatø, dabar labiau nei bet kada mums svarbi Jûsø parama.ama.ama.ama.ama.

SkirSkirSkirSkirSkirdami 2 prdami 2 prdami 2 prdami 2 prdami 2 proc. pajamø mokesèio, Jûs tiesiogiai prisidedate prieoc. pajamø mokesèio, Jûs tiesiogiai prisidedate prieoc. pajamø mokesèio, Jûs tiesiogiai prisidedate prieoc. pajamø mokesèio, Jûs tiesiogiai prisidedate prieoc. pajamø mokesèio, Jûs tiesiogiai prisidedate prie„7 meno dienø“ iðgyvenimo.„7 meno dienø“ iðgyvenimo.„7 meno dienø“ iðgyvenimo.„7 meno dienø“ iðgyvenimo.„7 meno dienø“ iðgyvenimo.

Pildydami VPildydami VPildydami VPildydami VPildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,12,12,12,12,nurnurnurnurnurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

303030303027252725272527252725178.178.178.178.178.Reikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, Mokesèiø

inspekcijos tinklalapyjeinspekcijos tinklalapyjeinspekcijos tinklalapyjeinspekcijos tinklalapyjeinspekcijos tinklalapyje www www www www www.vmi.lt.vmi.lt.vmi.lt.vmi.lt.vmi.lt (nuor (nuor (nuor (nuor (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykiteFR05FR05FR05FR05FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiems, pr, pr, pr, pr, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.....

Þivilë Ramoðkaitë

Tris vakarus ið eilës, balandþio 11,12, ir 13 d., pilnutëlëje Lietuvos na-cionalinio operos ir baleto teatro sa-lëje aidëjo karðti plojimai ir pritarimoðûksniai. Jie prapliupdavo muzikai dartebeskambant, mat scenoje, ðventiðkøfejerverkø fone, iðnirdavo ryðkiai ap-ðviestas tviskantis raudonas automo-bilis, á kurá sësdavo tik kà su Rozinasusituokæs grafas Almaviva. Ðtai su-burzgia ájungiamas motoras ir lai-mingi jaunavedþiai miniai dþiûgau-jant iðrieda kelionën „á pasauliokraðtà“. Kuo ne smagus holivudið-kø filmø happy endas?!

Manyèiau, operos reþisierius to-ká, o ne kitoká finalà sukûrë ironi-zuodamas ðiø dienø masiná skoná,ðiaip jau daþniausiai tapatinamà suamerikietiðka masine kultûra, betdabar apëmusá Europà ir kone visàpasaulá. Mes taip pat nesame jokia

Skrydis Sevilija–SanFransiskas–VilniusGioacchino Rossini „Sevilijos kirpëjo“ premjera Nacionaliniame

operos ir baleto teatre

iðimtis, kad ir kaip pûstumëmës.Apie tai byloja klestintys kièiniairenginiai ávairiose salëse ir per TVkanalus.

Naujasis Gioacchino Rossini„Sevilijos kirpëjo“ pastatymas yraLNOBT ir San Fransisko operoskoprodukcija, jo premjera pirmiau-sia ávyko San Fransiske praëjusiømetø lapkritá. Tokia kooperacija jaune pirmoji mûsø teatre (priminsiukad ir nepamirðtamà „Madam Ba-terflai“ arba ðiuolaikinæ operà„Meilë ir kiti demonai“), ji naudin-ga menine prasme, bet svarbiausia,sumaþina pastatymo iðlaidas, o jukteatrui nuolat stinga lëðø. Minëtasraudonasis jaguaras – ko gero, vie-nintelis „lietuviðkas“ rekvizito ele-mentas (iðsinuomotas ið vienos pa-slaugios firmos), visa kita, netþirklës, kuriomis manipuliuoja Ro-zina, atveþta ið San Francisko. Be-je, automobilio markæ iðsiaiðkinau

jau raðydama ðá tekstà, spektakliømetu bent trys greta sëdëjæ solidûsvyriðkiai sakësi negalintys man josávardyti...

Spektaklá kûrë tarptautinë ko-manda, daugiausia ispanø meninin-kai: reþisierius Emilio Sagi, reþisie-rë statytoja ir choreografë NuriaCastejon, scenografas LlorenšasCorbella, kostiumø dailininkë PepaOjanguren. Amerikieèio Erico Wat-kinso sukurtà apðvietimà Vilniujeágyvendino jo kolega Gary Marke-ris. Spektaklio muzikos vadovas irdirigentas – Julius Geniuðas, diri-gentas – Alexis Soriano (Ispanija),choro meno vadovas – Èeslovas Ra-dþiûnas.

Reþisieriui atstovavusi ir jo suma-nymà Vilniuje ágyvendinusi NuriaCastejon su Sagi statë ne vienàspektaklá. Jie abu yra darbavæsi ir

M. A L E K S O S N U O T R .

N U K E L T A Á 3 P S L .

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. balandþio 18 d. | Nr. 15 (1076)

M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

Balandþio 10 d. Vilniuje, Taiko-mosios dailës muziejuje, áspûdingukoncertu prasidëjo XVI tarptauti-nis muzikos festivalis „Sugráþimai“.Kaip visada darnus, ðaunus Lietu-vos muzikø rëmimo fondo, vado-vaujamo energingosios LiucijosStulgienës, kolektyvas sugebëjo ðiuorenginiu taip sudominti klausytojus,jog erdvioje salëje vos sutilpo ávairipublika. Koncerte savo pasiekimusdemonstravo du talentingi, visais at-þvilgiais skirtingi jaunuoliai, studi-juojantys Ðiaurës Karaliðkajamemuzikos koledþe Manèesteryje (Di-dþioji Britanija).

Pianistas Ugnius Pauliukonis (gi-më 1991 m., baigæs Ðirvintø muzi-kos mokyklà mokësi M.K. Èiurlio-nio menø mokykloje DonaldoRaèio klasëje, o Manèesteryje –prof. Grahamo Scotto klasëje) soloprasmingai ir átaigiai atliko Fryde-ryko Chopino Polonezà-fantazijàAs-dur, op. 61, Claude’o Debussypjeses „Atspindþiai vandenyje“,„Dedikacija Rameau“, „Judëjimas“ið ciklo „Paveikslai“ („Images“) beiStasio Vainiûno tris Nuotaikas ið

ciklo „Aðtuonios nuotaikos“, op. 43,bei „Pakalnutës þydi“ ið siuitos „Gim-tinës pievos“, op. 31. Be to, jis meist-riðkai ir nuotaikingai talkino eufoniu-mu koncertavusiam Algirdui Matoniui(ið Druskininkø, dabar studijuojan-èiam þinomo eufonininko StevenoMeado klasëje). Kaþin ar kam Lietu-voje teko girdëti ðiuo instrumentu at-liekamus virtuozinius, ryðkiai iliust-ratyvius tarsi pramoginius kûrinius.Eufoniumas – tai baritoninë tûbosatmaina, iðtobulinta FerdinandoSommerio Veimare 1843 metais,simfoniniame orkestre kartais pa-

keièianti tûbà (pvz., Igorio Stravins-kio „Petruðkoje“). Richardas Straus-sas specialiai ðiam instrumentui sukû-rë solo partijà simfoninëje poemoje„Don Kichotas“ (1897).

Ðá vakarà Algirdas Matonis dþiu-gino klausytojus visu pluoðtu sma-giai skambanèiø stambios formosvirtuoziniø kûriniø, jais atlikëjaspradëjo ir uþbaigë koncertà. Tai –Arthuro Butterwortho Partita, op.89 (Preliudas, Capriccio, Saraban-da, Scherzo), aranþuoti eufoniumuiir fortepijonui orkestriniai kûriniai:efektø pripildytas Karlo Jenkinso

Koncertas eufoniumui („Þonglie-rius“, „Romansas“, „Troika“), Davi-do Gillinghamo „Vintage“ ir koncer-to pabaigoje ryðkiai ir virtuoziðkaiskambëjusi Andy Scotto KoncertoIII dalis („Drakono guolis“), kurio-je prie ðiø dviejø atlikëjø dar prisi-jungë Mindaugas Stundþia su keliaismuðamaisiais átaisais (barðkaliukais,dviem afrikietiðkais bûgneliais, tilin-dþiuojanèiais vamzdeliais). Pianis-tui Ugniui Pauliukoniui teko sudë-tingi virtuoziðki, ritmiðkai standûsakompanimentai, uþpildantys ilgaitæsiamas pûtiko natas, rungtyniau-jant su solistu virtuoziniuose epizo-duose. Nuostabà këlë A. Matonioiðtvermë, optimizmas, sugebëjimastarsi be pastangø meistriðkai „bliz-ginti“ efektus ir greitus pasaþus,nuotaikingai atlikti ilgø natø sale-les. Visuose kûriniuose vyravo grei-ti tempai su nedideliais kontrastin-gais intarpais. Palinkëkime ðiamvirtuozui sëkmingai pasirodyti pres-tiþiniame Erno Kellerso festivalyjeSidnëjuje (Australija), á kurá Algir-das pakviestas groti solo kaip Foden-so konkurso (2013) nugalëtojas irDidþiosios Britanijos atstovas.

Abu ðio vakaro artistai daug kon-

Muzikinës sugráþtanèiøjø dovanosPrasidëjo XVI tarptautinis muzikos festivalis „Sugráþimai“

Lina Dumbliauskaitë-Jukonienë

Balandþio 5 d. VU Didþiojoje au-loje ávyko neeilinis jubiliejinis Vil-niaus kultûros centro moterø choro„Liepos“ renginys „Supynë „Liepos“þiedø vainikà“. Savo jubiliejiniamrenginiui „Liepos“ (meno vadovë irdirigentë Audronë Steponavièiûtë-Zupkauskienë, koncertmeisterë Lo-reta Kulieðiuvienë) pasirinko origi-nalià formà su spalvingu turiniu.Renginio originalumà greièiausiailëmë dvigubas „Liepø“ choro jubi-liejus: 50 metø „Liepaitëms“ ir 25„Liepoms“. Dabartinës „Liepos“yra pirmosios „Liepaièiø“ vaikøchoro studijos, susikûrusios prieð 50metø, dainininkës. Nenutraukusiosryðiø su daina, jau dvideðimt pen-kerius metus buvusios „Liepaitës“sëkmingai dainuoja moterø chore.

„Liepos“ supynë iðties spalvingàdainø vainikà, pakviesdamos á savoðventæ dainos draugus. Jubiliejinia-me koncerte dalyvavo deðimt cho-rø: penki moterø ir penki vyrø. Mo-terø chorams atstovavo jubiliatës,„Aidas“ (vadovë Lina Maèiulienë),„Eglë“ (vadovë Stasë Þaltauskaitë-Malûnavièienë), Kauno „Indraja“(vadovë Zinaida Gerasina) ir Kre-tingos „Svaja“ (vadovas Aloyzas Þi-lys). Vyrø chorø pulkà sudarë „Ai-das“ (vadovas Tadas Ðumskas),„Àþuoliukas“ (vadovas VytautasMiðkinis), „Sakalas“ (vadovas Ro-mas Makarevièius), „Varpas“ (va-dovas Jurijus Kalcas) ir Kretingos„Þilvinas“ (vadovas Aloyzas Þilys).

Supynë „Liepos“ þiedø vainikà„Liepø“ choro 25-meèio koncertas

Koncerto pradþioje „Liepoms“jautriai bei ðiltai padainavus ZigmoVenckaus originaliai harmonizuotàlietuviø liaudies dainà „Ant aukðtokalnelio“, scena buvo patikëta kon-certo sveèiams, kurie dainavo po dukûrinius. O „Liepos“ graþiai atliko„dekoracijos“ vaidmená, susëdusiosabiejose scenos pusëse ir pritarda-mos sveèiø dainuotiems kûriniams.Ðalia savos programos kiekvienaschoro dirigentas buvo pagerbtas di-rigavimu jungtiniam chorui.

Sveèiø pasirodymà pradëjo Lie-tuvos kariuomenës Vilniaus águloskarininkø ramovës vyrø choras „Ai-das“. Pakiliai ir vyriðkai energingainuskambëjo Jurgio Karnavièiaus Jau-nojo bajoro daina ið operos „Graþi-na“, aranþuota T. Ðumsko (Kazio In-èiûros þ.). Ðá kûriná pakeitë jautri beinuoðirdi Edvardo Venckaus daina„Lietuvëli, kareivëli“, taip pat aran-þuota T. Ðumsko (Augustino Rakaus-ko þ.). Tenka pripaþinti, kad „Aido“vyrai (dirigentas Vilius Gruðnius,koncertmeisterë Daiva Genaitytë),nors ir garbaus amþiaus, neprara-dæ geros vokalinës formos ir norodainuoti. Jungtiniam chorui T.Ðumskas nuotaikingai padirigavoLiongino Abariaus harmonizuotàlietuviø liaudies dainà „Augo ber-nelis“.

„Aido“ vyrus scenoje pakeitë mo-terø choras „Eglë“ (dirigentas Gied-rius Pavilionis, koncertmeisterëMilana Dunauskaitë). Moterys padai-navo Leonido Abario „Atneðu rûtos ða-kà“ ir Ilze Arne „Viva la Musica!“.

Choro vadovë S. Þaltauskaitë-Ma-lûnavièienë jungtiniam chorui diri-gavo Juozo Tallat-Kelpðos harmo-nizuotà lietuviø liaudies dainà „Trisdienas“.

„Eglës“ moteris scenoje pakeitë„Àþuoliuko“ vyrai. Koncertui diri-gavo Linas Balandis (koncertmeis-terë Loreta Kulieðiuvienë). Àþuoliu-kai pasirodë su V. Miðkinio cikliniukûriniu „Trys þvilgsniai á Dievo Moti-nà“. Choras pateisino savo garbin-gà vardà, tik dar turëtume palauk-ti, kol jø balsai galutinai suvyriðkës.

Atëjo eilë ir Kauno „Indrajos“moterø chorui (koncertmeisterëIndrë Gruðelionytë). Kaunietës pa-dainavo Donaldo Moore’o „SimplyAlleluia“ (Williamo Boyce’o kano-nas) ir Andrew Lloydo Webberio„Memory“. Nuoðirdus choro dai-navimas nepaliko abejingø. Itinjautriai ir patyrusios dirigentës ran-ka Z. Gerasina vedë jungtiná cho-rà su Kazimiero Viktoro Banaièioharmonizuota lietuviø liaudies dai-na „Uþ jûrø mariø“.

Po Kauno moterø kontrastingaisuskambëjo „Varpo“ vyrai. Jie pa-dainavo Rimvydo Þigaièio ádomiaiiðplëtotà lietuviø liaudies dainà „Ið-jojo, jojo“ ir Leonido Abario Sanc-tus ið Trumpøjø miðiø Nr. 25. Da-bartinës choro dirigento J. Kalcointerpretacijos pasiþymi tiksliu kû-rinio teksto perteikimu. Visi daini-ninkai ir sveèiai nuotaikingai „uþ-plëðë“ J. Kalco diriguojamà AntanoBudriûno harmonizuotà „Ðienapjû-tës dainà“.

Toliau scenoje matëme Vilniausmokytojø namø moterø chorà „Ai-das“ (dirigentë Asta Balnionytë,koncertmeisterë Kotryna Gedimi-naitë). Jos padainavo Karlo Jenkin-so „Adiemus“ ið „Songs of Sanctua-ry“ ir afrikieèiø dainà „I Pharadisi“.

Paskui á scenà ðventiðkai pasipuo-ðæ iðëjo sveèiai ið Kretingos – rajo-no kultûros centro moterø choras„Svaja“ ir vyrø choras „Þilvinas“(chormeisterë Lina Þilytë-Ganu-sauskienë). Moterø choras nuotai-kingai padainavo Jono Tamulionioharmonizuotà lietuviø liaudies dai-nà „Ðarkela varnela“, vyrø choras –Aloyzo Þilio „Gera“ (lietuviø liau-dies þ.) ir abu A. Þilio vadovaujamichorai pakiliai „sutraukë“ A. Þiliodainà „O man gerai“ (Auðros Zu-lumskytës þ.). Ðie kolektyvai vertigerø þodþiø jau vien dël to, kad ne-pabijojo lygiuotis á seniai þinomusLietuvos chorus. Beje, dël vokalinëskultûros ir interpretacinio iðradin-gumo jiems nëra ko prikiðti. Into-nacija tiksli, vokalas ðvarus ir ben-dras skambëjimas atitinka muzikosturiná. Jungtiniam chorui A. Þilysnuotaikingai padirigavo AlgimantoRaudonikio dainà „Jûra“ (VytautoBloþës þ.).

Jubiliejiná koncertà uþbaigë vyrøchoras „Sakalas“ (chormeisteris Jo-nas Motiejûnas, koncertmeisterëJolanta Patamsienë). Ðis choras pa-dainavo Vytauto Juozapaièio har-monizuotà lietuviø liaudies dainà„Kad að jojau“ ir Algimanto Rau-donikio „Vien tik tango“ (Broniaus

Mackevièiaus ir Vytauto Bloþës þ.).Jø pasirodymas paliko gerà áspûdá.

Derëtø paminëti, jog A. Stepona-vièiûtë-Zupkauskienë yra mokyto-ja ekspertë, dirbanti pedagoginádarbà Vilniaus chorinio dainavimomokykloje „Liepaitës“. Ðalia kitødisciplinø, mokytoja suteikia chorodirigavimo pagrindus mokinëms,svajojanèioms pasirinkti choro diri-gentës profesijà. Tad ðiame iðkil-mingame renginyje mokytoja sutei-kë galimybæ pasirodyti ir savomokinei. Dvyliktokë Dalia Krapa-vickaitë kultûringai padirigavo Ge-dimino Kalino harmonizuotà lietu-viø liaudies dainà „Tykus vakars“.

Jubiliejiná koncertà vainikavojungtinio choro padainuota JuozoGudavièiaus daina „Kur giria þa-liuoja“ (Ksavero Sakalausko-Vana-gëlio þ.), kurià po posmelá dirigavovisi dalyvavusiø chorø dirigentai, otarp jø – ir dainø ðvenèiø patriar-chas Lionginas Abarius.

Koncertà nuotaikingai, sykiaisrimtai, sykiais su humoru vedë Mig-lë Greièiuvienë ir Audronë Stepo-navièiûtë-Zupkauskienë.

Teko girdëti dzûkës moèiutësnuostabø pasakymà: „Daina inDangø kopia, paskui savi þmogø ve-da“. Nuoðirdþiai linkiu visiems dai-nos mylëtojams ir jø vadovams, da-lyvavusiems „Liepø“ jubiliejiniamekoncerte, neprarandant entuziaz-mo ir kûrybinës ugnelës kopti inDangø paskui savo dainà. Ir dar nevienà kartà susibëgti po gaudþian-èia liepa.

certuoja, yra dalyvavæ daugelyjekonkursø ir tapæ nugalëtojais. Ug-niaus Pauliukonio biografijoje svar-bus 2012 m. Gladys Brant tarptauti-nis pianistø konkursas Birmingame.Ugnius – vienintelis studentas, pel-næs aukso medalá ðiame Manèeste-rio koledþo organizuotame konkur-se. Ne veltui ðis talentingas pianistastaip aukðtai vertinamas. Ðio vakarosavo programoje jis atsiskleidë kaipbrandus, rimtas profesionalas. Pa-garbà këlë nepaprastas jo susikau-pimas, paisymas kompozitoriø va-lios, puiki profesinë mokykla –tikslus frazavimas, aiðki kûrinio ar-chitektûra, visada ypaè ryðki ir ápras-minta pagrindinë kûrinio kulmina-cija, preciziðka grojimo technika,sugebëjimas kokybiðkai formuotigarsà, grojant net senu ðios salësfortepijonu „Petrof“, puikus ritmopojûtis. Pianistas savo dëmesio kon-centracija, átaigumu vedë publikà jovalia perteikiamø muzikos vaizdiniøkeliais. Artimiausiuose Ugniausplanuose – koncertai Latvijoje ir Es-tijoje. Baigæs studijas Manèestery-je jis ketina tobulinti savo meistrið-kumà JAV. Geriausios sëkmës,svajoniø iðsipildymo.

Ugnius Pauliukonis, Algirdas Matonis


M u z i k a

Vilniuje, kai prieð keletà metø kûrë„Figaro vedybas“. „Sevilijos kirpë-jo“ statytojø svarbiausias siekis, pa-sak Castejon, parodyti Sevilijà, ðiomiesto gyvenimà, kur þmonësdþiaugiasi, ðypsosi, linksminasi, ðo-ka, geria vynà etc. Scenovaizdyje do-minuoja bûdingos Andalûzijos re-giono, kuriam priklauso Sevilija,spalvos – mëlynas dangus, balti na-mai su dekoratyvinëmis metalo gro-telëmis ant langø ir balkonø, ryðkiøspalvø gëlynai ir ðilta geltona gau-siø atspalviø ðviesa. (Nuostabi ta Se-vilija, ypaè jos katedra, kurios maþy-tá bokðto – Giraldo – maketà, gërimopardavëjo scenelëje neðiojamà antkupros, subtiliai parodë statytojai.)

Besirenkanèià á salæ publikà pa-sitikusioje atviroje tamsioje scenoje,pirmame plane, iðvystame Rossinibiustà. Suskambus operos uvertiûraikyla mënulis, linksma grupelë mies-telënø garbina kompozitoriø, susto-ja rateliu aplink jo biustà. Ryðkëjantiðviesa apðvieèia ástriþà pakylà (pama-þu nutraukiama tamsi jà dengusiskraistë) ir tarsi ið nieko ima rastisnamai, aikðtë, kurioje smagiai ðoka-mas flamenkas. Ðokëjø tempera-mentas ryðkëja kartu su muzikojeauganèiu Rossini mëgstamu cres-cendo, kol pripuolæ prie paminklojie ima emocingai já glostyti ir ga-liausiai su paskutiniais uvertiûrosgarsais iðsineða... Ávaizdinti operøuvertiûras dabar imasi daugelis reþi-sieriø, taèiau pagal Rossini muzikàðokti flamenkà – iðties dràsus Sagi su-manymas. Gal kam nors jis atrodëavantiûristiðkas, bet manæs visai ne-suerzino, priëmiau be menkiausio pa-siprieðinimo. Mano galva, paþástama„iki skausmo“ Rossini muzika dël tonë kiek nenukentëjo, gal net atvirkð-èiai, ágavo ypatingo verþlumo ir nau-jø emociniø raiðkos akcentø.

Spektaklio scenografija – abst-rakti ir racionali. Joje nëra konkre-tesnæ epochà atskleidþianèiø deta-liø ar realistiðkø patalpø, áprastøsenuose mûsø teatro pastatymuose.Bûtent apie tai greta muzikos atli-kimo daugiausia diskutuota su anks-tesniø pastatymø liudininkais. Jie (irþiûrovai, ir ypaè muzikantai) papras-tai bûna kritiðki pokyèiams. „Ðià ope-rà rengëme su maestro Jonu Alek-sa...“ , – frazë, nuo kurios prasidedapaðnekesys. Bet kà daryti, kad dukartus á tà paèià upæ neábrisi, kad ið-keliavusiøjø á amþinybæ neprikelsi,kad Rimà Geniuðà, Jonà Aleksà irkitus keièia naujø kartø dirigentai.Beje, ðio „Sevilijos kirpëjo“ muzikosvadovas Julius Geniuðas – pirmojosûnus, gerai menantis tëvo darbà, oantrojo – mokinys...

Gráþtant prie scenografijos: ástri-þai padalintoje scenoje susidaro dvierdvës su skirtingomis funkcijomis.Vienoje – ant ðiek tiek kylanèiosplatformos matome miesto namøfasadus, paskui ði erdvë tampa kam-bariais Bartolo namo viduje. Kairiojiscenos dalis – tarsi papildoma veiks-mo erdvë, panaudojama labai skir-tingai: joje prie fortepijono vykstaRozinos muzikos pamoka, èia siau-

tëja audra su stambiais lietaus la-ðais, pro èia áeina ir iðeina choras,ðokëjø grupë ir kai kurie veikëjai,nesyk tiesiog iðsiropðèiantys ið poplatformos tarsi „ið po þemiø“. Ðis„landþiojimas“, nors retkarèiais irlabai juokingas (ypaè kai ið ten ið-lenda Don Bazilijus), man liko di-dþiausia máslë per visus tris maty-tus premjerinius spektaklius.

Veikëjø tarpusavio santykiai ið-reikðti judriomis scenelëmis, gausiagestø ir kûno kalba, flamenko plas-tikos elementais, padëjo atskleistioperos buffa charakterius. Taèiau arkai kurie artistai nepersistengë?Mano galva, gerokai pervaidinoLiudas Mikalauskas (publika, geraipaþástanti solistà ið TV, jam entu-ziastingai plojo), Bartolà traktavæskaip grubø puskvailá ið liaudies te-atro. Nemanau, kad toká Bartolà ási-vaizdavo reþisierius, pats á Vilniøneatvykæs, savo darbo ágyvendinimàpatikëjæs Nuriai Castejon. TarnaitëBerta, komiðkai pypkiavusi ir þvilg-èiojusi ið balkono, kitose scenosepiktnaudþiavo gestikuliacija ir taitrukdë iðgirsti reèituojamas frazes.Kai kurie solistai dar gerokai susi-kaustæ arba vaidina ne visai tà per-sonaþà. Julijos Stupnianek Rozinaprimena „Bohemos“ Miuzetæ, Liu-do Norvaiðo Don Bazilijus – grei-èiau padorus negu ðmeiþikas ir gob-ðus intrigantas... Bene tiksliausiaivaidybines uþduotis atliko JoanaGedmintaitë, jai nestigo reikiamohumoro ir þaismës. Rozinà ji kuriapirmàsyk, taèiau solistës vaidmenøkraityje esama stilistiðkai gana arti-mø personaþø, tokiø kaip Adina arSiuzana, uþ kurios sëkmingà atliki-mà ji pelnë „Operos ðvyturá“.

Taèiau paþvelkime á muzikinæoperos interpretacijà, juk ji, kad irkà kalbëtum, yra svarbiausia. Tryspremjeriniai spektakliai muzikiniupoþiûriu gana ryðkiai skyrësi. Pirmà-já ir treèiàjá vakarà dirigavo JuliusGeniuðas, pagrindiniai atlikëjai be-veik visi kartojosi: Tomas Pavilionis(Grafas Almaviva), treèià vakarà ðià

partijà dainavo Mindaugas Jan-kauskas, sveèias ið Rusijos PavelasJankovskis (Figaras), Joana Ged-mintaitë (Rozina), Liudas Mika-lauskas (Daktaras Bartolas), Egidi-jus Dauskurdis (Don Bazilijus),Laima Jonutytë (Berta), Tomas Tus-kenis (Fiorelas), Ignas Misiûra (Ser-þantas).

Pirmosios premjeros metu dides-niø klaidø nepastebëjau, vis dëltoátampa ir jaudulys jautësi, daininin-kø soliniai numeriai ir ypaè reèitaty-vai neskriejo taip lengvai ir natûra-liai, kaip turëtø. Jei visai nepaþinèiauðio teatro, bûèiau atvykusi ið svetur,pasakyèiau trumpai: susirûpinkitedainavimo technika, ypaè smulkiàja.Smuikininkas, gerai neávaldæs visøðtrichø ir pirðtø technikos, nesiimascenoje groti Paganini kaprièø, nesgali bûti paprasèiausiai nuðvilptas.

Reèitatyvai (recitativo secco) sun-kokai sekësi visiems, neaiðkios mu-zikinës ir prasminës jø atramostrukdë artikuliuoti formà, nepadë-jo ir gana padrikas pritarimas for-tepijonu arba klavesinu. Beje, daugkam ið sutiktø muzikantø kilo klau-simas, kodël apskritai grojama for-tepijonu. (J. Geniuðas yra sakæs,kad pats Rossini yra leidæs reèitaty-

vams akompanuoti ir vienu, ir kituinstrumentu.)

Joana Gedmintaitë dainavo sop-raniná koloratûriná variantà ir ganasëkmingai su juo susidorojo. Raið-kiai suskambëjo jos atliekama po-puliarioji kavatina „Una voce pocofa“. Solistæ bûtina iðskirtinai pagir-ti, juk tai pirmasis visai naujas josvaidmuo po motinystës atostogø.Vis dëlto jai, kaip vienai pagrindi-niø Nacionalinio teatro solisèiø, lin-kiu ðià sunkià partijà taip nuðlifuo-ti, kad neliktø në vienos netiksliosgaidelës. Grafà kûræs Tomas Pavi-lionis vietomis dþiugino graþiu dai-navimu, ypaè lyriniuose epizoduose,kaip antai pirmo veiksmo kavatino-je „Ecco ridente in cielo“ (aukðtojido ilgainiui tikrai suskambës!), betkai kam – ypaè toms nelemtoms ga-mutëms, arpepeggio ir kitoms puoð-menoms – lengvumo stinga. Jaunassolistas turi visas galimybes tobulintipartijà, o mokytis dabar tikrai yraið ko – pilnas internetas Diego Flo-reso ir kitø rosinistø áraðø. Apie Liu-do Mikalausko Bartolo vaidmenáminëjau, pridurèiau, kad savo arijà„A un dottor della mia sorte“ jis pa-dainavo iðraiðkingai ir pagaliau iðsi-tiesæs, nes beveik per visà spektaklá

Skrydis Sevilija–San Fransiskas–VilniusA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Bartolà vaizdavo kaip susirietusá at-kiðtu uþpakaliu senukà. Figaras(P. Jankovskis) pirmajame spektak-lyje taip pat buvo ásitempæs, tad jogarsioji arija nesuskambëjo natû-raliai. Uþtat treèiàjá vakarà jis at-sipalaidavo, tiksliai dainavo ir ganaraiðkiai artikuliavo reèitatyvus. Vie-nas komiðkiausiø personaþø perpremjerà man pasirodë E. Daus-kurdþio Don Bazilijus. Ðis vaidmuojam prilipo kaip marðkiniai prie kû-no! Populiarioji arija apie ðmeiþtàtaip pat gerai suskambëjo. Ðià arijàantrà vakarà labai raiðkiai padaina-vo Liudas Norvaiðas.

Orkestras, diriguojamas J. Ge-niuðo, be priekaiðtø pagrojo uver-tiûrà, muzika pulsavo gyvybingai irstilingai. Tiksliai grojo visos orkest-ro grupës. Kaip nepagirti obojauspuikiai atliktos G-dur temos, dar-naus smuikø spiccato (e-moll tema),harmoningø tutti, gerai pasirinktotempo ir uvertiûros pabaigoje ási-siautusio crescendo. Apskritai visàoperà orkestras grojo tiksliai ir pre-ciziðkai, darniai pritarë solistams,efektingai, vaizdingai atliko instru-mentinæ audros scenà. Labai stabi-liai visus tris vakarus dainavo cho-ras, suþavëjæs iðlygintais dinamiðkaipaslankiais vyrø balsais, puikiai de-rëjusiais su solistø ansambliais. Ne-paminëjau, kad pastarieji (duetas,tercetas, kvintetas) buvo atlikti la-bai iðraiðkingai.

Antrasis spektaklis buvo visai ki-toks, muzikos tonusas tarsi prislopo.O dar kaip tyèia ávyko techniniø ne-sklandumø – nutrûko Sevilijos mies-to planà laikæs lynas... Dirigentas iðIspanijos Alexis Soriano nuo patuvertiûros uþdavë lëtesná tempà, to-limesnë muzikos eiga taip pat stoko-jo darnos, keliuose ansambliuose ðlu-bavo ritmas. Ðá spektaklá dainavoT. Pavilionis, Mindaugas Rojus (Fi-garas), Julija Stupnianek (Rozina),atlikusi originalø mecosoprano va-riantà, Vladas Bagdonas (Bartolas),gerai jauèiantis komiðko vaidmensstiliø, Liudas Norvaiðas (Don Bazi-lijus).

Belieka palinkëti spektakliui ilgaigyvuoti, o visiems solistams – uþsi-spyrusiai siekti idealo.

Tomas Pavilionis (Grafas Almaviva), Joana Gedmintaitë (Rozina), Liudas Mikalauskas (Daktaras Bartolas)M. A L E K S O S N U O T R A U K O S

Julija Stupnianek (Rozina), Mindaugas Rojus (Figaras)


T e a t r a s , M u z i k a

Kristina Steiblytë

Pastaruoju metu kalbëti apie jau-nus kolektyvus, teatrus nëra labaidþiugu. Vos keli sëkmingi bandymaiieðkoti savitos kalbos leidþia konsta-tuoti, kad daþniau ieðkoma prie-globsèio valstybiniuose teatruose,kartojant mokytojø estetikà ar koke-tuojant su þiûrovais pokðtavimais arpatrauklia iðvaizda. Jaunas teatras,keletà metø pabandæs kurti kitaip, la-bai greitai pasensta, o kartais debiu-tuoja jau senas. Regis, trûksta tik drà-sos pasiprieðinti mokytojui, mokyklai,tradicijai, status quo ásikibusiomsinstitucijoms ar (nepatvirtintaisduomenimis) banaliø pramogø te-trokðtantiems þiûrovams.

Balandþio 3–5 d. antrà kartà vy-kusios „Jauno teatro dienos“ Klai-pëdoje pradedanèiøjø kurti scenaibailumo ðá kartà nepatvirtino. Klai-pëdos jaunimo teatro (KJT) rengia-mo festivalio tema ðiemet buvo kri-tika, bet kalbëti pirmiausia norisiapie dràsà. Ir ne apie dràsà patiemsorganizuoti festivalá (KJT koman-da ir paraiðkas raðë, ir programà su-darë) ar pasiryþimo iðklausyti tiesiaiá akis sakomos kritikos, o apie tai,kas vyko scenoje, ne greta jos.

Festivalio programoje akivaiz-dþiai dominavo dar studijuojantysar studijas jau baigæ Klaipëdos kû-rëjai. Tai visai nestebina: klaipëdie-èiams reikia galimybës pasirodytiplatesnei publikai ir sulaukti áverti-nimo. Vilnieèiai turi „Tylos!“, Ðiau-liuose ðiemet jau devintà kartà vyksstudentø teatrø festivalis „Po sau-le“, Kaune (nors aktoriai èia pra-dëti ruoðti vos prieð porà metø) ba-landþio 12 d. vyko jauno teatroforumas „Anapus 4-osios sienos“.

Teatro gûsis ið KlaipëdosFestivaliui „Jauno teatro dienos“ pasibaigus

Nenuostabu ir tai, kad festivalioprogramà papildæ neklaipëdieèiøspektakliai pirmiausia tenkino or-ganizatoriø smalsumà, norà pama-tyti konkreèius kûrëjus ar teatromokyklas. Taèiau net ir taip suda-ryta programa buvo ganëtinai ádo-mi, o ið norinèiø viskà aprëpti þiû-rovø pareikalavo nemaþai jëgø: trysdienos, keturiolika spektakliø (pro-gramoje neskelbtas antro kurso lë-lininkiø pasirodymas buvo malonistaigmena) ir dvi vieðos diskusijos.

Ið tokiø smalsumà tenkinusiøspektakliø galima paminëti ðiemetkryþiumi paþymëtà „Contempora-ry?“, Loros Juodkaitës „Atmintá“(visai kitokià nei Vilniuje rodytapremjera), nebe naujà grupës „Ðeð-tasis pojûtis“ darbà „Bitinëlio pa-sakos ðeðiems pojûèiams“, skirtàpirmiausia akliesiems, bei Lietuvosmuzikos ir teatro akademijos ket-virtakursiø „Dekameronà“, leidusápalyginti Vilniaus ir Klaipëdos stu-dentø pasiekimus. Á festivalio pro-gramà buvo átraukti ir moksleiviaiið Kauno Ðv. Mato gimnazijos, nu-stebinæ dràsa scenoje ir noru kal-bëti apie ðiuolaikines aktualijasspektaklyje „Smart“.

Klaipëdos jaunimo teatras paro-dë á Vilniø neseniai gabentus spek-taklius „Kita mokykla“ ir „Sudie,idiotai!“, taip pat visai naujas „Ko-pëèias“. Pastarasis spektaklis papil-do ritminá muzikiná teatro repertu-arà dar vienu panaðiu spektakliu,iðsiskirianèiu labiausiai tuo, kad èiamanipuliuojama ávairiais kopëèiønaudojimo bûdais ir dominuoja ne-be juoda spalva. Savos erdvës ir sa-va publika pakeitë Vilniuje matytusspektaklius: èia jie tapo þiûrovamsartimesni, kreipësi á juos su dides-

ne jëga, átikinamiau. Tai ypaè aki-vaizdu kalbant apie „Sudie, idio-tai!“, kuris, prieðingai nei Vilniuje,rodytas erdvëje be rampos, leidoPauliaus Pinigio vaidintam Marty-nui su þiûrovais kalbëtis tiesiogiaiir kur kas asmeniðkiau.

Vis dëlto ádomiausia buvo pama-tyti ne ðeimininkus (ypaè po jø ap-silankymø Vilniuje), o iki tol nema-tytus kûrëjus. Pavyzdþiui, Klaipëdosuniversiteto Menø fakulteto treèia-kursiø darbas „Balti namai“ (reþ.Kornelija Krasilnikovaitë). Tai më-ginimas kalbëti apie psichikos ligo-mis serganèiøjø kasdienybæ. Spek-taklyje vaidinæ aktoriai nebijojoscenoje atrodyti negraþiai, keistai.Intrigavo pasirinkta tema ir dràsanesiremti tekstais, spektaklio pra-dþioje sukurta atmosfera (jos kûri-mui pasitelkti ne tik aktoriø kûnai,bet ir muzika bei apðvietimas, retaiiðradingiau naudojami jaunø reþi-sieriø). Taèiau spektaklis netrukopavirsti ðtampø rinkiniu, pasakojantne itin átikinamas istorijas apie kiek-vienà personaþà atskirai. Kiek pre-tenzingas noras kurti didá menà pa-kiðo kojà, ir jauni aktoriai galiausiaisugriovë pradþioje sukurtà intrigà.

Kita Klaipëdos universitete stu-dijuojanti kompanija, atvykusi èiapo studijø Vilniaus kolegijoje, pa-rodë darbà „Að – aktorius“ pagalJusto Tertelio „PRA. Vieno akto-riaus vienos dalies prasidëjimas“.Labai asmeniðkas kalbëjimas apiesave teatre buvo pakeistas teatralið-kais etiudais, kuriuos atliko penkiaktoriai, o tai lauþë dramaturgo su-kurtas taisykles. Akivaizdu, kad ðiuoatveju pritrûko dràsos padaryti tai,kà buvo bûtina – atsispyrus nuo pje-sës prabilti apie save paèius. Pirmà

festivalio dienà rodytas „Contem-porary?“ galëtø bûti pavyzdþiu, kaipderinti teatraliðkumà ir intymø, as-meniðkà kalbëjimàsi su þiûrovais, irkaip gretinti reþisûros siûlomas tai-sykles su asmeniniais iðgyvenimais.

Visai kitaip nuteikë programojeneskelbtas Klaipëdoje ruoðiamø lë-lininkiø pasirodymas. Dviem etiu-dais jos pristatë dabartinius savoieðkojimus. Antrakursës (jø – vospenkios merginos) parodë savo dar-bo su objektais rezultatà: kaip ma-nipuliuojama daþais, vandeniu, teð-la, þaidþiama skirtingais ðviesosðaltiniais. Maloniai nustebino ne tikmerginø kûrybingumas, bet ir jomssudarytos sàlygos paèioms iðmëgintiávairias lëliø teatro formas.

Formos paieðkomis (bet ne tiktuo) iðsiskyrë neseniai Klaipëdojeásikûrusio teatro „Apeironas“ spek-taklis „Uroboras“. Spektaklá reþisa-vo viena ið teatro kûrëjø Eglë Ka-zickaitë. Panaðu, kad Klaipëdojeauga ádomus teatras ir originali re-þisierë. Þiûrovams dar tik renkan-tis, scenoje sëdintys Pranciðkus Me-gelinkas ir Gerda Surgutaitë þaidþiaabejotinà þaidimà, kurio tikslas – ið-vardyti deðimt kokiø nors dalykø, ovardijantysis kreipiasi pagalbos áþiûrovus. Taèiau prasidëjus spektak-liui þaidimas pasikeièia, dabar jauþaisti kvieèiami mes. Kiekvienas

gauname po deðimt degtukø, po de-vynis þaisdami sudeginame (taip,pamoka neþaisti su degtukais neið-mokta). Pasirodo, sudegæ degtukaipralaimi. Sumesti ant scenos jie su-ðluojami ir sudedami á indà. Kam toreikia, paaiðkëja tik spektaklio pa-baigoje. Iki tol stebime istorijà apietrijø ákalintø þmoniø bandymà su-rasti prieðà ir iðsilaisvinti. Istorijanenauja. Apmàstymai apie sistemà,kovà su ávairiausiomis sistemomis irjø nuolatiná reprodukavimàsi taippat nestebina naujumu. Taèiau tai,kas vyksta scenoje, ádomu, aktoriaidirba gana átikinamai (nors kojà ki-ða tai, kad jiems dar tenka bendrautisu publika, reaguoti á jos reakcijas),o spektaklio pabaiga po kiek prail-gusio, þaidimo taisykles pakeitusioantro veiksmo (bendrauti su publi-ka pamirðtama ir tiesiog vaidinamasdramos spektaklis, lyg patys kûrë-jai pasiduotø savo kritikuojamai sis-temai) maloniai nustebina.

Vienas ið paskutiniø festivaliospektakliø „Kita mokykla“, kaip irvisas festivalis, kalbëjo apie jaunoir seno susidûrimà, apie mokytojøir mokiniø, mokytojø tarpusaviosantykius. Apie norà kurti savo, ki-tà teatrà ir apie galimybæ tai daryti.Tik, prieðingai nei spektaklyje, fes-tivalyje jaunoji karta, mokiniai bu-vo svarbûs. Patys svarbiausi.

V . L I A U D A N S K I O N U O T R .„Uroboras“

Anonsai

Koncertas VilniausGaono þydø muziejausTolerancijos centre

Tie, kurie domisi tarptautinioStasio Vainiûno pianistø konkursoistorija, tikëtina, atsimena ðeðiolik-metá vaikinukà, su didþiuliu polëkiu,jautriai ir átaigiai skambinusá 1996metø konkurse ir pelniusá II vietà.Tai Baltarusijos pianistas V. Stachie-vièius, kurio tarptautinë karjera irprasidëjo ðiuo konkursu Vilniuje.Nuo to ávykio praëjo 18 metø – dau-giau, nei anuomet buvo paèiam pia-nistui. Vitalis Stachievièius su orkestraisir ávairiais kameriniais ansambliaiskoncertuoja Didþiojoje Britanijoje,Vokietijoje, Prancûzijoje, Belgijoje,Meksikoje, Norvegijoje, JAV ir ki-tose ðalyse, yra iðleidæs keletà Fran-zo Schuberto ir Sergejaus Prokofje-vo áraðø CD, tapæs daugkartiniuBaltarusijos vyriausybës specialiojofondo jauniesiems talentams remtistipendininku, dalyvavæs tarptauti-niuose festivaliuose ir meistriðkumokursuose. V. Stachievièius taip patyra tarptautinio Emmanuelio Dur-let pianistø konkurso Antverpene(2001), Europos Sàjungos Arcange-lo Spreranzos pianistø konkurso lau-

reatas (2005), pelnë diplomus tarp-tautiniuose pianistø konkursuoseMinske (2005), Èekijoje (2006),Olandijoje (2007). Labiausiai pianis-tas mëgsta skambinti romantizmo irrusø kompozitoriø kûrinius. Nuo2004 m. V. Stachievièius gyvena ir dir-ba Amsterdame. Geguþës 5 d. já vëliðgirsime Vilniuje, ðákart ValstybinioVilniaus Gaono þydø muziejaus To-lerancijos centre (Naugarduko g.10), kur Vitalis atliks Felixo Men-delssohno ir savito likimo litvakokompozitoriaus Levo Abeliovièiauskûrinius, taip pat surengs nedidelæpaskaità apie ðá kompozitoriø.

Pianistà, kuriam Vilnius lig ðiolkelia paèius graþiausius prisimini-mus, kalbina Kamilë Rupeikaitë.

Ar 1996 metø Stasio Vainiûnokonkursas buvo pirmasis tarptauti-nis konkursas, kuriame dalyvavai?

Kas ásiminë?Taip, tai buvo mano pirmoji kon-

kursinë ir apskritai koncertinë ke-lionë á kità ðalá. Tas dienas atsimenulabai ryðkiai, tai buvo itin jaudinan-èios ir ákvepianèios akimirkos.

Kaip klostësi Tavo karjera po to?Kokios esminës aplinkybës nulëmëTavo profesinæ raidà?

Dar tebestudijuodamas Naciona-liniame muzikos koledþe Minske bu-vau apsisprendæs ir motyvuotas taptikoncertuojanèiu pianistu. Koncertaiir vieði pasirodymai skirtingose ða-lyse, muzikavimas su orkestrais, da-lyvavimas konkursuose ir festiva-liuose taip pat vedë á prieká. Negaliunepaminëti vieno brangiausiø þmo-niø savo gyvenime – mano fortepi-jono profesorës Zojos Kaèarskajos,mûsø santykiai ir ðiandien yra labaiartimi, ji man kaip mama. Vëliausprendimas studijuoti uþsienyje irsiekti magistro laipsnio Amsterda-me suteikë daug galimybiø, praplë-të mano asmenybës ribas ir sugebë-jimus. Buvo vienas malonumasmokytis pas tarptautiniu mastu pri-paþintà pianistà Håkonà Austb¸.

Kokia Tavo kasdienë veikla Amster-dame – ar koncertuoji kaip solistas,

ar su ansambliais, ar dëstai?Pastaruoju metu gan daþnai kon-

certuoju, daugiausia tai ansambliaisu smuiku, fleita, violonèele ir trio.Groju fortepijoniniu duetu su savoþmona Aksana. Kartais rengiu re-èitalius, groju su orkestrais. Be to,dirbu korepetitoriumi AmsterdamoSweelincko konservatorijoje.

Nepaisant didelio uþimtumo Ams-terdame, labai entuziastingai suti-kai surengti koncertà Vilniuje.

Po S. Vainiûno konkurso Vilniu-je lankiausi daug kartø, ir drástu pa-sakyti, kad miestà paþástu gana ge-rai. Vilnius yra viena mëgstamiausiømano vietø, ir geriausia, kà èia ga-liu daryti, yra sugroti koncertà!

Koncerte Tolerancijos centre skam-binsi F. Mendelssohno „VariationsSerieuses“ ir Levo Abeliovièiaus(1912–1985) Penkias pjeses forte-pijonui, taip pat trumpa paskaitapristatysi ðio Vilniuje gimusiokompozitoriaus gyvenimà ir kûry-bà. Lietuvoje apie já, drástu teigti,beveik neþinome. Kaip apibûdin-tum Abeliovièiaus kûrybà?

Tai savito stiliaus kompozitorius.Jo muzika yra gili, rimta, netgi tra-giðka, su nuostabiais lyriniais epizo-

dais. Abeliovièiaus kûryba tiesiogiaisusijusi su karo patirtimi, su kom-pozitoriaus iðgyventa dramatiðkaðeimos nariø netektimi. Abeliovi-èiaus muzika turi kinematografiðkàatspalvá – ið tikrøjø jis kûrë muzikàfilmams. Taèiau taip pat raðë rimtà-jà akademinæ muzikà, yra sukûræssimfonijø, koncertø, sonatø, dainø.Jo biografija dël ankstyvøjø Vilniausir Varðuvos periodø, dël multikultû-riniø átakø iki Antrojo pasauliniokaro nebuvo panaði á kitø tarybiniøBaltarusijos kompozitoriø.

Ar Tavo repertuare yra daugiauAbeliovièiaus kûriniø?

Taip, kartu su Olandijos daininin-ke mecosopranu Ruth Willemse at-liekame Abeliovièiaus vokaliná cik-là pagal Maksimo Bahdanovièiauseilëraðèius. Ateityje planuoju pa-rengti daugiau ðio kompozitoriausopusø.

Áëjimas á V. Stachievièiaus koncer-tà Tolerancijos centre – su laisvano-riðko dydþio auka, skirta muziejujeorganizuojamiems kultûriniams ren-giniams paremti. Po koncerto bus ga-lima ásigyti pianisto áraðytø CD.

KAMILË RUPE IKA I TË

Vitalis StachievièiusE . LA B K O U S K I N U O T R .


F o t o g r a f i j a

Agnë Naruðytë

Praëjusià savaitæ Nacionalinëjedailës galerijoje klausydamasi Pau-liaus Petraièio paskaitos prisiminiauPierre’o Bourdieu teiginá, kad „me-no lauke, pasiekusiame brandþià sa-vo istorijos fazæ, nëra vietos naivu-mui; tikriau, istorija yra vidinë laukofunkcionavimo ypatybë; kad atitik-tø jos implikuojamus objektyviusreikalavimus, ir gamintojai, ir var-totojai privalo iðmanyti visà lauko is-torijà“. Supratau, kad ðio mënesiopokalbiø ciklà „Kas nëra fotografi-ja?“ galima priimti kaip Lietuvos fo-tografijos lauko testà: galbût kaip tikdabar paaiðkës, ar jis jau pasiekë„brandþià savo istorijos fazæ“. Tuo-jau paaiðkinsiu, kodël taip manau.

Paskaitoje penkis kartus iðgirdau„naivumà“: 1) manymà, kad Lietu-voje fotografija besidomintys þmo-nës neþino vadovëliniø fotografijosistorijos tiesø; 2) kultûrinæ amnezi-jà, kuri reiðkiasi tuo, kad seni atra-dimai pateikiami kaip nauji, tik jaugerokai iðsivadëjæ; 3) perdëtà tikë-jimà institucijos ir kritiko galios ab-soliutumu; 4) ásivaizdavimà, kad vi-sa fotografija, kuri pristatoma kaipmenas, ir yra menas; 5) demokra-tinio interneto potencialo supainio-jimà su kultûrinës legitimacijos áran-kiu. Pirmàjá naivumà galëjo nulemtiklaidingas tikslinës publikos ásivaiz-davimas, kurá aptarinëti neádomu, oapie antràjá jau uþsiminiau analizuo-dama leidiná „Tarsi nebûtø rytojaus“.Èia pakalbësiu apie tris kitus naivu-mus, nes jie padeda apèiuopti vaiz-dø antplûdþio kultûroje tarpstanèiosfotografijos problemas. Bet ne fo-tografijos apskritai, o tos, kuri pre-tenduoja á dalyvavimà meno lauke.

Po Michelio Foucault tapo ápras-ta suteikti daug reikðmës instituci-joms. Jos ne tik lemia, kokiø meni-ninkø darbai bus eksponuojami ir,patekæ á kolekcijà, taps nacionalinevertybe, ne tik tvarko mûsø gyveni-mà, bet ir formuoja sàmonæ, subti-liai primesdamos ideologijas. Todëljoms nieko nereiðkia pasakyti, kasyra menas, o kas ne. Belieka pritar-ti paskaitoje iðgirstam teiginiui, kadbûtent institucijos – muziejai – su-formavo fotografijos istorijos kano-nà. Ypaè prisimenant, kad Niujor-ko Modernaus meno muziejausparodos tapo naujø istorijos virsmøatraminiais taðkais. Taèiau toká su-paprastintà fotografijos lauko vaiz-dà kuria atmintis, kuriai patogiautvarkyti faktus, atsirenkant tik ryð-kiausius. Patyrinëjus konkreèios pa-rodos kontekstà atidþiau, daþniau-siai paaiðkës, kad ji nepasiûlë niekoradikaliai naujo ir neþinomo. Net-gi, regis, tvirtai fotografijos istorijosvairà rankose laikæ minëto muzie-jaus fotografijos skyriaus direktoriaiEdwardas Steichenas ir JohnasSzarkowskis tik pagavo aplinkos vir-pesius – atsiliepë á politines reali-jas, fotografø intencijas, publikosnorus ir estetinius svarstymus. Ne-atsitiktinai ir jø pateiktos fotografi-jos istorijos versijos nesutapo – da-bar pasakojant istorijà tenka jas

Testas fotografijos laukuisintezuoti. Todël tikriausiai bûtøtiksliau netotalitarinës valstybësmuziejui priskirti ne visagalio isto-rijos kûrëjo, o diagnozuotojo vaid-mená – jis tik taikliau arba prasèiauávertina tai, kas vyksta. Net ir patsstambiausias muziejus nëra vienin-telis veikëjas meno lauke.

Dar labiau abejotina vieno kriti-ko galia. Netgi tokiø kaip Denis Di-derot ir Clementas Greenbergas,nors dël jø dar galima pasiginèyti.Bet paskaitoje iðgirdusi, kad ðiuo-laikinës fotografijos kanonà sufor-mavo Charlotte Cotton, paraðiusiknygà „Fotografija kaip ðiuolaikinismenas“, patikrinau datas. Knygapirmà kartà iðleista 2004 metais. Jo-je aptariami fotografijà pasitelkian-tys menininkai Sophie Calle, Gre-gory Crewdson, Andreas Gursky,Rineke Dijkstra, Nan Goldin ir kitituo metu jau buvo pasaulinio mas-to garsenybës, jø darbai buvo eks-ponuojami svarbiausiose instituci-jose ir net átraukti á fotografijosistorijos vadovëlius. Cotton juos tiksuklasifikavo arba, kaip pas mus sa-koma, „sudëliojo á lentynëles“, su-tvarkë fotografijos ávairovæ ir pasiû-lë tinkamas sàvokas, nors kai kurios(pavyzdþiui, deadpan aesthetics –neiðraiðkingumo estetika) jau buvovartojamos anksèiau. Taigi knyga netiek kaþkà legitimavo, kiek apiben-drino, kas vyksta: glaustai iðdëstytimenininkus vienijantys estetiniaiprincipai padëjo geriau suprasti po-kyèius fotografijos meno lauke. Beto, jau jos raðymo metu buvo pra-dëjæ rastis nauji reiðkiniai, kuriuosaptarë kiti kritikai naujose knygo-se, kuriø mes ne tik dar nespëjomeperskaityti, bet ir neþinome.

Vienà tokiø knygø Paulius Petrai-tis sudarë pats, pavadinæs „Contem-porary Photography“ – „Ðiuolaikinëfotografija“. Joje taip pat ávardija-mos fotografijos tendencijos, kurioskaþkodël vadinamos „trendais“.Spëju, kad kritikui svarbi ðiame þo-dyje glûdinti ne tik meno avangar-do tendencijos, bet ir popkultûrinësmados prasmë. Regis, jis mëgina re-

alizuoti kritiko, kaip madø arbitroir propaguotojo, galià – angliðkaivadinamà trend-setter. Toks ambi-cingas tikslas vertas pagarbos. Taèiaupasiklausius paskaitos taip ir liko ne-aiðku, kokio lauko madas kalbëtojasmëgina nuspëti – profesionalaus me-no ar liaudies meno (popkultûros).Kilo átarimas, kad susiduriame suðiems laikams specifiniu naivumu.

Jau banalybe tapo teiginys, kadpostmodernizmas sumaiðë medijas,þenklus, kriterijus ir nebëra nei aukð-tojo, nei þemojo meno, tik neapibrë-þiama kûrybinë visuma. Teoriðkai taiskamba patraukliai, be to, ádomiausimenininkai iðradingai naudojasi pop-kultûros þenklais, kasdienybës patir-timis ir banalybëmis. Nemenininkødarbai, pavyzdþiui, kaliniø pieðiniai,dirbiniai ar fotografijos, paverèiamikonceptualiais ðiuolaikinio meno kû-riniais (tokiø pavyzdþiø buvo daugpaskutinëje „Documentoje“). O vizu-aliosios kultûros studijø disciplina vi-sas vizualumo apraiðkas tiria kaip ly-giavertes, nebeskirstydama jø á vertusdëmesio aukðtojo meno pasiekimusir nevertà dëmesio taikomàjá ar liau-

dies menà. Visa tai kuria svaiginantálaisvës jungti viskà su viskuo jausmà.

Taèiau ðis dehierarchizuoto lau-ko vaizdas yra apgaulingas, jei visdëlto pretenduojama á menà. O kadá já pretenduojama, rodo tai, kad pa-skaitoje buvo kalbama apie meniniodiskurso formavimà. Vertës kriteri-jø nebuvimas reliatyvumo ideologi-jos laikais gali apgauti tik paðalieèius.Meno lauko dalyviø tai neapgaus.Meno istorijos þinojimas jiems lei-dþia atskirti intelektualø þaidimà supopkultûros þenklais nuo prasèio-kiðkø pokðtø, kurie egzistavo visa-da, net kai fotografuoti nebuvo taiplengva. Bourdieu ðá skirtumà iliust-ravo lygindamas Rousseau ir Du-champ’à. Anot jo, Rousseau „darokaþkà kita, nei manosi daràs, nesu-vokia, kà daro, nes nieko neiðmanoapie laukà, á kurá per klaidà áþen-gia, kuriam jis tëra þaisliukas“. Kaskita – Duchamp’as, kuris „savo pirð-tø galiukais jauèia visas menininkoprofesijos gudrybes“ ir „kaip þaidë-jas ðachmatais, jis geba numatyti ke-letà ëjimø á prieká ir produkuoja me-no objektus, kuriø iðankstinëgamybos sàlyga yra sukurti gamin-tojà kaip menininkà“. Nesunkuávardyti, kuris ið jø formuoja menodiskursà iki ðiol. Duchamp’ui me-no lauko iðmanymas padëjo sukur-ti tokià intelektualinæ intrigà, kurivis dar provokuoja màstymà, ap-lenkdama já pasakymø sudëtingu-mu, sàvokø vartojimo preciziðkumuir sankabø iðradingumu. O Petrai-èio paskaitos metu pristatyti „tren-dai“ – fotografuoti þmones nepato-giose situacijose, „sàmojingai“sugretinti knygø pavadinimus, paliktiakivaizdþias manipuliacijas „photos-hopu“ ar fiksuoti iðardytø fotoapa-ratø vidurius – geriausiu atveju galitapti þaisliukais kitiems kûrëjams.Bet vargu ar taps, nes meno kûrinyssiekia iðsiskirti ið konteksto, o „tren-dai“ ir yra vienodø judesiø konteks-tas. Kitaip tariant, liaudies menas,popkultûros reiðkinys.

Átariu, kad ði painiava dël foto-grafijos meno diskurso ið dalies ky-la dël to, kad internetas tapo jos pir-

màja ekspozicine erdve. Visi juomoka naudotis: narðyklëje surinkuskokià nors sàvokà, atsiveria su ja su-sietø vaizdø platybës. Kai kurie su-domina ðmaikðèia sàvokos interpre-tacija. Ði galimybë greitai rastiminties iliustracijà visus þavi taippat, kaip ir galimybë be jokiø apri-bojimø vieðinti savo vaizdus ir net-gi jais kalbëtis. Taèiau kartu atsive-ria ir erdvë nesusipratimams, ypaèkai interneto ekspozicinæ erdvæ su-voki kaip institucijà (o uþuominø átai paskaitoje buvo). Tradicinës, fi-zinëmis sienomis, grindimis ir lubo-mis apribotos institucijos vis dëlto tu-ri vienà privalumà – jose apsilankiusipublika mato atrinktas fotografijas.Ðis ribojimo veiksmas – toks auto-kratiðkas ir nemalonus – skleidþiaþiûrovui naudingà praneðimà: kaþ-kas ðitame vaizde áþvelgë vertæ, kaþ-kam jis pasirodë ádomesnis nei ki-tas, atmestas vaizdas, o institucijosprestiþas signalizuoja apie ádomumoir vertës laipsná. Taigi, nepaisant at-rinkëjø intencijø, tradicinëse institu-cijose kabanèios fotografijos repre-zentuoja kai kà daugiau nei kûrëjointencija kam nors parodyti savodarbus. O internetinëje erdvëje ran-dami vaizdai daþniausiai reprezen-tuoja tik tai – norà parodyti. Aèiû.Man dar reikia ásigyti norà þiûrëti.

Kai paskaitos klausiusios publi-kos klausimuose pasigirdo abejonëinterneto legitimacine galia, nes tenesà tarpsta tik fotografijos liaudiesmenas, kaþkas replikavo: „Bet jukten galima rasti ir Rembrandtà!“Tikrai taip. Ir tai tereiðkia, kad betkas gali atsidurti ðalia bet ko. O netai, kad skaitmeninës Rembrandtopaveikslo reprodukcijos buvimas in-ternete viskà, kas ten yra, paverèiameno kûriniais. Net keista, kad tokiusdalykus tenka aiðkinti. Bet juk visatai iðgirdau ne kokiame nors klube,o Nacionalinëje dailës galerijoje,kuri lyg ir turëtø viskà neklystamaiversti meno kûriniais. Èia beliekanupieðti ðypsenëlæ ir nepadëti tað-ko – juk gali paaiðkëti, jog Lietuvosfotografijos laukas dar nëra pasie-kæs brandþios savo istorijos fazës.

Kadras ið Pauliaus Petraièio paskaitos „Fotografija institucijoje: formavimas ir dabarties tendencijos“ NDG

Leidinys „Ðiuolaikinë fotografija“


D a i l ë

Kæstutis Ðapoka

Jau ne pirmà kartà kiek pasku-bomis ið manæs padaromas kurato-rius tø projektø, kuriø nekuruoju.Jau teko iðgirsti kritikos, kad kura-vau gana vidutiniðkà menininkoGiuseppe’s Zevola parodà JonoMeko vizualiøjø menø centre, norsað tebuvau darbininku – þmogumi,kuris turëjo instaliuoti parodà ir pri-statyti menininkà per atidarymà. To-dël kritikams ir kritikëms galiu pri-sipaþinti, kad nuo to laiko, kaipradëjau oficialiai dirbti JMVMC,ðioje institucijoje nesukuravau nëvieno autorinio projekto, nes iki ðioldirbau labiau kaip koordinatorius,tarpininkas tarp centro „valdþios“ir meninink(i)ø arba net labiau kaiptechninis darbuotojas.

O antrà kartà man vël kliuvo, kad„kuravau“ þmonos Benignos Kas-paravièiûtës parodà Ðlapeliø na-muose-muziejuje, nors vël tebuvautik tarpininkas – susitariau dël mu-ziejaus patalpø... Bet muziejus tuo-jau paskubëjo mane áraðyti á kura-torius, o vadinamieji kritikai iðkartðá „faktà“ pasigavo ir ëmë tàsyti tarsivarnos pastipusià þiurkæ.

Ðá kartà mane paskubëta irgi pa-daryti Algimanto Palucko projekto„Ko að neþinau“ projektø erdvëje„Malonioji 6“ kuratoriumi, nors juoturëjo bûti pats menininkas. Todëltegul nestebina tai, kad „kurato-rius“ pats raðo apie savo tariamaikuruotà parodà. Kita vertus, prieðios parodos ið tikrøjø prisidëjaukiek daugiau nei prie pirmø dviejø,tad nebus didelë nuodëmë, jei tap-siu „kuratoriumi“.

Baigæs tapybos specialybæ, Algi-mantas Paluckas beveik deðimèiaimetø iðvyko á daugeliui lietuviø ge-rai paþástamà Airijà ir tenai dirboávairius darbus. Vienas „epiðkiau-siø“ – darbas buteliø gamykloje. Pa-

Ko að neþinau?Algimanto Palucko projektas LTMKS projektø erdvëje „Malonioji 6“

luckas, jau kurá laikà vël gyvenantisLietuvoje, ir dabar sako kartais tebe-girdás galvoje tos gamyklos „gausmà“.Ðis gausmas, galima sakyti, ið daliespaskatino sugráþti prie kûrybos ir te-beaidi jo kûriniuose, þinoma, per-keltine prasme.

Kitaip sakant, Airija visiðkai ne-ákvëpë kûrybai, uþtat deðimties metøne itin saldi emigranto patirtis tarsisugràþino meno, kaip (auto)terapijos,idëjà – kai kûryba (dar) nëra institu-ciniø þaidimø ákaitë, o beveik tiesio-gine prasme yra psichologinë bûti-nybë parodyti (ar árodyti) sau, kadesi màstantis ir kuriantis þmogus, nekoks nors vienà ar kità funkcijà au-tomatiðkai atliekantis mechaniz-mas. Kûryba tampa vos ne minipar-tizanine pasiprieðinimo gyvenimui –tokiam, „koks jis yra“, – taktika.

„Partizanauja“ Paluckas daþ-niausiai ilgais þiemos vakarais, kaiapmaþëja sodininkystës, þemësûkio darbø, todël ir ðià parodà jisið tikrøjø norëjo pavadinti „Uþða-lo upës eþerai, jau pisas lapës ir vil-kai...“ Taèiau atsisakë dël galimoþalingo poveikio vaikams.

Projektas „Maloniojoje 6“ insta-liuotas panaðiu „ilgø þiemos vaka-rø“ buitiniu principu – ekspozicijaperdirbama ir formuojama tarsikaip „butas“, tarsi kaip „dirbtuvë“(didþioji dalis kûriniø net neiðeks-ponuota, o sudëta kampe, ir kiek-vienas norintis gali tuos darbus ið-sidëlioti, apþiûrëti pats), o medinis„Maloniosios 6“ namukas ir jo ap-linka praðyte praðosi tokio ekspozi-cinio sprendimo.

Paroda traktuojama labiau kaipsubjektyvios buitinës (psichologi-nës) aplinkos instaliacija. Paluckotapyba ir kûryba tarsi iðauga ið bui-tinës aplinkos, yra susijusi su kon-kreèiais subjektyviais kontekstais(nors paèioje tapyboje tai niekaipneatsispindi ir nedeklaruojama), to-

dël per atidarymà menininkas atli-ko performansà, kurio metu „áaugo“á ekspozicijà ir kartu iðaugo ið jos –improvizuotame „poilsio kampely-je“, uþuominoje á „svetainæ“ – su kë-dëmis, staliuku ir paveikslais ant sie-nø – menininkas, vilkintis darbiniuðvarku, tiesiog sëdëjo ir tylomis val-gë sumuðtinius, uþsigerdamas arba-ta ið termoso. Tarsi bûtø sugráþæstrumpam suðilti, uþkàsti ir tuojau vëlgráþtø prie sodininkystës darbø. Ðiprocesà tylomis stebëjo þiûrovai,tarsi netyèia á privaèià erdvæ uþkly-dæ ir ðeimininko trukdyti nedrástan-tys praeiviai.

O ið mobiliojo telefono sklido Pa-lucko kalba – buvo skaitomas kadai-se jo paties paraðytas eilëraðtis. Bai-gæs vakarienæ (ar vëlyvus pietus),Paluckas ájungë audiogrotuvà su (ir-gi jo paties) sukurta muzikine elek-tronine kompozicija ir, savo perfor-mansà nepastebimai transformavæsá „diskotekà“, ásimaiðë tarp þiûro-vø. Muzika grojo visà likusá parodosatidarymo laikà. O ant stalo liko da-lis uþkandþiø ir keletas „NationalGeographic“ þurnalø, ið kuriø iðkirp-tos detalës neretai atsiduria Paluc-ko tapybos kûriniuose. Þurnalus vë-liau, sëdëdamas fotelyje, noriaivartë vienas atidarymo dalyvis.

Autodidaktiðkumo, savamokslið-kumo motyvas ðiame projekte svar-bus, nes tiek tapybà, tiek savadarbæelektroninæ muzikà galima bûtøapibûdinti kaip „saviveiklà“ ðiuolai-kinio meno kontekste. Paluckas,kaip tapytojas, balansuoja tarp pri-mityvizmo, modernizmo ir ðiuolai-kiniam menui bûdingø taktikø. At-rodo, jog menininkas þino visasðiuolaikinio meno konvencijas, ta-èiau vos þengæs þingsná á ðonà galiatsidurti kokio gatvës turgaus ar Ka-ziuko mugës lygyje.

Ir ádomiausia ne tai, kad jis kiekironiðkai þongliruoja primityviojo,

naiviojo meno kategorijomis ir net-gi ávesdamas instaliatyvø ir perfor-mansiná lygmená tarsi sako, kad jisrenkasi „kritiðkà“ pozicijà, kitaip sa-kant – ðiuolaikinio meno pozicijas.Ádomiausia, kad jis kol kas sugebaiðlikti „niekieno“, arba marginalio-

sàmoninti. Tai tarsi „geri vyrai geràgirà gërë“ arba „ðeðios þàsys su ðe-ðiais þàsiukais“.

Ko gero, kol kas tokiai interpre-tacijai tinka ir jokio apibrëþto sta-tuso nebuvimas, nes Paluckas kolkas nëra jokios sistemos „þaidëjas“,

Beatrièë Zavadskaitë

Studentø meno dienø (SMD)projektas, ambicingai pavadintas„Kosminë odisëja“, geriausiu atve-ju atitiktø troposferiná pasivaikðèio-jimà. Iðkelti projekto siekiai padëtistudentams bûti matomiems bei uþ-kariauti meno scenà –„kosmosà“,manau, beveik nebuvo ágyvendinti.Bet dël to turbût kaltesni ne orga-nizatoriai, o studentai.

Pirmiausia nuvylë VDA senøjørûmø erdvëje eksponuoti studentødarbai. Kai kurie jø kelia áspûdá, kadnei apie jø turiná, nei apie formà ne-buvo ilgiau pamàstyta. Kiti – tai ties-mukas XX a. 2–3-iojo deðimtmeèiøVakarø meno idëjø plagijavimas arbanesàmoninga kartotë. Konkreèiai tu-riu galvoje tà baltø staèiakampiø trip-

Kosminë apatijaApie 2014 metø Studentø meno dienas

tikà antrame aukðte. Jei projektoidëja bûtø buvusi „laiko maðina ápraeitá“, tai galbût dar bûtø verta gi-lintis. Tà patá galima pasakyti ir apiepirmo aukðto spalvotus þmogelius.Labai jau matytas vaizdas.

„5 malûnø“ erdvëje eksponuoja-mi kûriniai dþiugino labiau. Geres-ne kokybe, turiniu, forma. Ásiminëvizualiai paveiki Graþinos Eimana-vièiûtës „Kelioniø“ optinë motori-ka, Povilo Ramanausko „Horizon-tas“ – minimalistiðka, sumani ðviesosir atðvaitø iliuzija, Jelenos Ðkulienës„No concept. Uþkniso baltai“ teks-tilës ir teksto santykiu. Taèiau ikikosmoso tø keliø darbø neuþtenka.

Verþlus, bene labiausiai projek-to idëjas atitinkantis ir, tikiuosi, pro-jekto siekius ágyvendinsiantis – Ais-tës Papartytës ðilkografijø ciklas

„Recreational manual“, rodytas ka-vinëje „Planeta“. Harmoningakompozicija, subtilus spalvø derini-mas, nepretenzingi siluetai, iliustra-tyvus patrauklumas, bet ir þavi iro-nija leidþia ðiems darbams taptispecifinës aplinkos dalimi. Paparty-tës ðilkografija atrodo nauja, per-spektyvi, kad ir su ðvelnia komerci-jos gaida. Manau, ðiuos kûriniusverta „pakylëti á kosmosà“.

Deja, ko gero daugiau kûriniøminëti neverta. Kyla klausimas – ko-dël studentai taip negausiai, blan-kiai ir neaktyviai dalyvavo ðiameprojekte? Projektas puikiai atsklei-dþia kelias bent jau VDA studentøbendruomenës problemas. Svar-biausia jø – apatija. VDA pastateD, kitaip þinomame kaip „Titani-kas“, vyko diskusijos. Susirinko ne-

maþai garbiø, veikliø ir patyrusiøþmoniø, tokiø kaip „5 malûnø“ ini-ciatorë Milda Dainovskytë, VDAVilniaus fakulteto dekanas Èeslo-vas Lukenskas, XII Baltijos triena-lës kuratorë Aurimë Aleksandravi-èiûtë ir kt. Tai buvo diena, kai buvogalima klausti ir gauti atsakymus, ið-sakyti pastabas ir kritikà, pasidalintikeisèiausiomis, progresyviausiomis,arðiausiomis idëjomis, studentiðko-mis patirtimis, skausmais, kliûtimisir rasti sprendimus. Keista, bet dis-kusijos vedanèiøjø buvo daugiau neiklausytojø. Matyt, kaip tyèia ðá gra-þø penktadiená studentai buvo labaiuþsiëmæ savo dieviðkàja kûryba irsielos tobulinimo darbais.

Norëèiau pabrëþti, kad dabar ga-limybiø studentui yra kaip niekaddaug. Suteikiamos patalpos nemo-

kamai eksponuoti darbus, nuolatorganizuojami projektai siekiantgerinti matomumà, daþnai siûlomasnet piniginis atlygis, rengiamos vi-sokios dirbtuvës ir rezidencijos,mainø programos, praktikumai irdaug kitø gërybiø, apie kurias prieðkokius 20 ar 10 metø galima buvotik pasvajoti. Gal todël SMD vaid-mens aktualumas kiek nublanko?Atsiþvelgiant á tokià pasiûlà, kaþ-kaip naiviai kyla vizija – kleganèios,muzika, ðviesø, spalvø, idëjø perpil-dytos VDA koridoriø, auditorijø,kiemeliø erdvës, kur vyksta nuola-tinë gamyba, projektø kûryba ir ágy-vendinimas, o visa tai po truputá lie-jasi per VDA ribas ir pildo miestà

N U K E L T A Á 7 P S L .

je teritorijoje, kurioje iki galo taipir neiðeina nuspræsti – tai nuoðirdusprimityvusis menas, ar konceptua-listinë simuliacija? Tapyba tarsi pri-mityvi, pusiau savamokslë, taèiautam tikros vietos „padarytos“ pro-fesionaliai, be to, áklijos, iðkirptosið „National Geographic“ þurnalø,akivaizdþiai liudija tam tikrà (sa-vi)ironiðkà pozicijà formaliojo pri-mityvistinio lygmens atþvilgiu.

Tai tarsi naivusis menas, kuris de-konstruoja ir ironizuoja pats save –supranta, kad jis naivus, ir ið to juo-kiasi. Tai tarsi nesàmoningas primi-tyvizmas, kuris primityviomis prie-monëmis analizuoja primityvumàkaip sàmoningà intencijà. Tai tarsiásisàmoninimas to, kad tam tikrasformalus ðios tapybos naivumas yranesàmoningas ir jo neámanoma ási-

„agentas“ (taèiau nuo ðio projektojuo tampa) – net „marginalo“ sta-tusas ðiuo atveju dar nëra statusas.Þinoma, ir LTMKS (taip pat ir aðkaip „kuratorius“) ðiuo „retro“ pro-jektu kiek ironizuoja dabar popu-liarià medijø ir vorkðopø kultûrà, þi-noma, ir save paèià.

Kol kas tai tik kuklus Palucko pri-sistatymas su ðiokia tokia ironija,ðvelnia paðaipa tiek þiûrovo, tiek sa-væs atþvilgiu. Paluckas kvieèia þiû-rovus á jo butà-dirbtuvæ-biurà-paro-dà tarsi savamokslis þiniuonis, kurispavaiðins jus sumuðtiniu ir iðburs at-eitá, pasakys tai, ko jûs neþinote, iðviðtos iðmatø (gal kavos tirðèiø).Pranaðystës greièiausiai neiðsipil-dys, bet visiðkai nesate garantuotas.

Paroda veikia iki balandþio 26 d.

Ekspozicijos fragmentas LTMKS N U O T R .


D a i l ë

kûryba, ekspresija ir energija, na irjei nedaro gyvenimo geresnio, taibent verèia geriau jaustis. Matyt,kaþko panaðaus ar bent jau ðiek tiekenergingesnio tikëjausi ið „Kosmi-nës odisëjos“. Taèiau panaðu, kaddabar madingesnë apatija, kuri pa-simato ne tik per projektus, o nuo-latos sklando VDA, ypaè paskaito-se. Apatija darymui, bendravimui,raiðkai, diskusijai. Tik per „srauti-nes“ paskaitas studentija kaþkodëlvis nepavargsta kartoti, kad nëra ga-limybiø, kad neþino, kaip kuratoriøsusirasti, kad menas miræs ir kad jisdar smirda.

SMD didysis pliusas – VDA siû-lomø erdviø iðnaudojimas. Gailaþiûrëti, kad tokios puikios erdvëstaip retai naudojamos. Net ir eks-pozicijos metu. Paradoksas, nesrengiant tokius projektus norëtøsi,

kad studentai konkuruotø dël erd-viø, kad jos bûtø gyvos, lankomos,kad eksponuojami kûriniai jei nekas dienà, tai bent kas savaitæ keis-tøsi, nes, velniai rautø, – VDA jukLietuvos meno fabrikas!

Studentø kûryboje ir apskritai

Vilniuje eksponuojamose parodosepasigendu radikalumo ir aktyvizmo.Anot Èeslovo Lukensko, radikalu-mas yra vienas ið gero meno kûriniobruoþø, o diskusijos metu prieitaprie iðvados, kad bûtent radikalu-mas ir yra vienas ið meno atsinauji-

nimo katalizatoriø. Tad kodël, mie-li kolegos kûrëjai, nebandote ieðkotinaujo, dràsaus, kodël neklykiateapie tai, kas „kaso“, ar apie tai, kas„kabina“ per savo kûrybà?

Labai daþnai mëgstama kritikuo-ti organizatorius dël nepasiteisinu-siø ar maþai publikos pritraukusiørenginiø prikiðant netinkamai, permenkai ar per vëlai paskleistà þiniàapie renginius. Norëèiau pabrëþti,kad projektas sklaidos tikrai nesto-kojo (el. paðtu keliavo laiðkai, pla-katai irgi buvo, sukurtas feisbukopuslapis). Þinoma, pristaèius sena-miestyje ir miesto centre bei viso-kiuose traukos objektuose, tokiuo-se kaip „Akropolis“ ir Arkikatedra,milþiniðkø, blizganèiø kosmonautøiðkamðø ar panaðiø objektø, skelbian-èiø þinià apie projekto renginius, lan-kytojø ir dalyviø bûtø daugiau – tikkad vis tas nenoras „parsiduoti“, vista „grynojo meno“ siekiamybë. Ne-skatinu þvelgti á komunikacijà grynaikomerciðkai, pirmiausia, þinoma, reik-

Lijana Ðatavièiûtë

Jurga Ðarapova niekada nepatai-kavo þiûrovams, nepasidavë madoms,netarnavo komercijai. Kiekvienas vie-ðas dailininkës pasirodymas grupinë-je ar asmeninëje parodoje sulaukda-vo didelio dëmesio. Savo pasakojimus,jaudinanèius naiviu paprastumu irvaikiðka ðiluma, tekstilininkës diplo-mà turinti menininkë kuria autori-ne technika, paèios ávardyta „dary-siu, kaip norësiu“. Ið miniatiûriniøzuikuèiø, geniø, meðkuèiø, moterøir vyrø figûrëliø, kuriø kiekviena ap-dovanota individualiais bruoþais,kaip ið moduliniø detaliø Jurga kon-struoja kirbanèias bûtybes ir daik-tus, juos suþmogindama, áliedamagyvybës, paversdama mitologiniø irsavo kuriamø istorijø veikëjais.

Tokià J. Ðarapovà paþinojome ikiðiol. Dar iki parodos „Dubens dug-nas“ atidarymo pasiekdavo gandaiapie kintantá dailininkës stiliø, apietai, kad dabar ji kûrinius konstruo-ja ne ið „zuikuèiø“, bet ið tekstiliniømedþiagø („skudurø“). Apþiûrëjusparodà, maþiausiai rûpëjo gretinti suankstesne kûryba, galvoti apie þalia-vas ir atlikimo bûdus. Buvo ir „zui-kuèiø“, ir „skudurø“. Tai ta pati Jur-ga, kuri niekada nesiimtø to, kas jainerûpi. Ir skuduriniai, ir ið gyvûnøfigûrëliø suformuoti daiktai, þmoniøir gyvûnø figûros susiliejo á pagavià,jaudinanèià visumà. Parodos mottotarnautø paèios autorës þodþiai, ið-dëstyti anotacijoje: „Tëvynës jausmasmane domina kaip gyva asmeninës is-torijos dalis“. Trijose nedidelëse „Ar-tifex“ galerijos salëse, kuriø kiekvie-na skirta vis kitam „dubens dugno“aspektui, dailininkë vedë per þmo-gaus (ir tautos) gyvenimà nuo pir-mapradës etnografijos (I salë „Et-nografinë taksidermija“), tautosformavimosi (II salë „Dauginima-sis ir suraðymas“) iki vertybiniø da-bartinës Lietuvos gyvenimo aspek-tø (III salë „Vertybës“).

„Dubens dugno“ metafora slepia

keleriopà prasmæ. Dailininkë ne-mato skirtumo tarp gyvo ir negyvoreiðkinio. Paprastas indas jos kûry-boje gali ákûnyti þmogø, atspindëtisudëtingà egzistencijos klodà. Svar-bus kûryboje ir lingvistinis matmuo.Dubuo – ir talpus indas, ir anato-minë þmogaus kûno dalis, jungian-ti stuburà su kojomis, sauganti dau-ginimosi organus, suteikianti kûnuistabilumo. Dubens-indo dugno me-tafora slepia dvasinio gylio idëjà,dubens, kaip kûno sandaros ele-mento, dugnas asocijuojasi su sta-bilumu, padedanèiu þmogui iðlaikytipusiausvyrà, surasti reikalingà at-spirties taðkà.

Nebrandþias tautiðkumo apraið-kas J. Ðarapova neprikiðamai lygi-na su tautinës vëliavos spalvomispadabintais stabukais – trijø parðiu-kø figûromis, atsivoþianèiomis kaippuodynës, trispalviø indø, grástøskirtingø tautø indø formomis, trip-tiku. Tai identiteto paieðkos. Susiû-ti ið kaimiðkus skudurinius takeliusprimenanèiø pailgø voleliø, jie dvel-kia kaþkuo savu ir lengvai atpaþás-tamu. Ðioje salëje eksponuojamoselementariø formø taurës – pagar-ba per anksti ðá pasaulá palikusiamdraugui Viliui Kelerui (1965–2013),kurio sukurtos neámantrios kerami-

nës taurës ir indeliai ákvëpë meni-ninkæ. Jie eksponuojami parodojeárengtoje vitrinoje.

„Dauginimosi“ salë pasitinka ke-turiais erdvëje plevenanèiais „Sta-lais“, kurie nusëti þaismingais mo-tyvais ir kuriø buitiná áprastumànustelbia autorës rankø prisilieti-mas – kruopðèiai sudaigstytose ir su-trauktose standþiose kadaise dëvë-tø audiniø plokðtumose boluoja iðvaikiðkø vystyklø atkeliavæ þirneliai,nutupia firminiai dailininkës austigyvûnëliai (geniai, seniai besmege-niai, anèiukai ir viðèiukai). „Stalø“ciklà papildo „Suraðymas“ – juvely-riðkai smulkiais þmoniø veidais ið-marginti popieriaus lakðtai. Vieno-du ritmu surikiuoti miniatiûriniaiveidukai – tarsi þmoniø minia, ku-rioje iðtirpsta individualybës. Jie pa-naðûs ir skirtingi, gaudþiantys mini-malistinës muzikos garsais, kai tospaèios ritmo ir melodijos atkarposkartojamos iki begalybës.

„Vertybiø“ kolekcijoje susipinabuitis su istorija. Indø ciklai, mote-riðkajam ir vyriðkajam pradui skirtoskompozicijos. Ðtai ant postamento ið-aukðtinta nusiplûkusi „Skalbëja“,besistengianti iðtrûkti ið uþburtodarbø rato. O didysis kunigaikðtisGediminas – tik menkas ant suole-

lio miegantis þmogeliukas, álindæs ámeðkuèio formos ámautæ, ðaliaviauksinèio, á maþà piktà ðuniukàpanaðaus vilko. Taèiau jokios ironi-jos „Gedimino sapne“ nëra. Ji dau-giau bûdinga vyriðkumà kvestionuo-janèiai „Tvirtovei“ – padëklui subesipuikuojanèia boksininko tauriøkolekcija ir tarp jø pasimetusia ma-þute paties boksininko figûrële. At-sakymà apie dailininkës pozicijà ga-lëtø pasufleruoti ir greta mieganèiokunigaikðèio Gedimino eksponuo-jamas indø ciklas „Gulbë- rankena“,tarsi teigiantis, kad viskas ðiame pa-saulyje yra reliatyvu (ir poþiûris á is-torijà), transformuojama, montuo-jama á visiðkai naujas prasmiø irformø kombinacijas.

Vienas áspûdingiausiø parodosdarbø – ciklas „Dubens dugnas“,neáprastø spalvø deriniø (roþinis vi-dus, pilka iðorë), pateikiantis plastið-kai paveikias indo / þmogaus kûnodaliø transformacijas. Medþiagiðku-mo aspektas – neatsiejama J. Ðara-povos kûrybiniø ieðkojimø dalis.„Tekstilinë þaliava, bûdama kûnuigerai paþástama ir artima, yra puikimano sàjungininkë“, – patvirtinaanotacijoje autorë. Tekstilës juvely-re vadinama menininkë tûkstanèiaismaþø dygsneliø standina audiná, su-traukia já iki skulptûriðkos masës,pakeisdama plastines ypatybes, pa-versdama audiná lankstoma, iðverèia-ma, á norimus pavidalus formuojama,gyvybingai pulsuojanèia medþiaga.Negali likti abejingas ið meðkiukø su-siûtai „Kalaitei“ su milþiniðkais aukð-takulniais bateliais ar marmuro teks-tûra pasiþymintiems skuduriniamsindams. Tai, kad audiniai pirkti dë-vëtø drabuþiø ið Vakarø Europosparduotuvëse, suteikia naujø niuan-sø tapatybës paieðkoms kûryboje.

Dailininkës kûriniai nepasiduodavienpusiðkoms interpretacijoms.Jos pasaulëjautai bûdinga vidinëlaisvë, kurios nevarþo nei laikas, neiaplinka. Apie esmines gyvenimovertybes J. Ðarapova kalba be pato-

Þvilgsnis á dugno gilumàJurgos Ðarapovos paroda VDA tekstilës galerijoje „Artifex“

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

tø turëti, kà parodyti, bet ávairesniø,meniðkesniø, labiau idëjà atliepian-èiø reklamos bûdø galima bûtø pa-ieðkoti. Apibendrinant, projektasnudþiugino organizatoriø pastango-mis, renginiø pasiûla, gausa ir ávai-rove, nuliûdino tik paèiø studentøpasyvumas ir neproduktyvumas. Ar-gi nekeista, argi neparadoksalu, kadten, kur erdvë turëtø bûti uþpildytamenu, kûriniais, naujausiomis idë-jomis ir revoliucingais, gaivaliðkaisekspresijos fontanais, vyrauja apa-tija, akina plikos baltos sienos ir netkaþkoks idëjinis prëskumas. Kodëljau paèioje pradþioje formuojasi kû-rybinio puvësio tvaikas? Tad pabus-kit, kolegos studentai! Pirmyn áSMD! Pirmyn uþkariauti kosmoso!Á kovà su apatija ir snobizmu! Jei nepasireikðti, ne diskutuoti, ne kurti,tai bent këdæ auditorijoje uþimti.

Renginys vykta iki balandþio 23 d.

Daugiau informacijos: https://www.facebo-

ok.com/events/1401776420076017/?fref=ts

so, sureikðminimo, neprikiðamai,kartais su lengva ironija, pasirem-dama intuicija ir jausmo logika.Tautiðkumo paieðkas ir istoriniusmitus pateikia kaip þaismingà pa-sakojimà. Pasaulá mato akimis ma-þo þmogaus, siekianèio iðsaugoti sa-vo individualybæ, nenorinèio taptistatistiniu vienetu begalinëje veidøjûroje.

Paroda veikia iki balandþio 25 d.

VDA galerija „Artifex“ (Gaono 1, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val.,

ðeðtadieniais 12–17 val.

Jurga Ðarapova, be pavadinimo

J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

Ekspozicijos fragmentas

Jurga Ðarapova, „Suraðymas“

Eglë Lekevièiûtë, „Praeitis“. 2012 m. J . L A P I E N I O N U O T R .


K i n a s

Santa Lingevièiûtë

Balandþio 9–12 d. vyko dvideðimtpirmasis Tarptautinis Budapeðto ki-no festivalis „Titanikas“. Organiza-toriai pakvietë kaip þiuri naræ kar-tu su vengrø reþisieriumi JánosuSzãszu, kurio filmas „Storas sàsiu-vinis“ pernai Karlovi Varuose buvoapdovanotas pagrindiniu prizu, beisubtiliu humoru iðsiskirianèio britøreþisieriaus Beno Wheatley ilgame-èiu prodiuseriu ir draugu AndyStarke’u. Beje, paskutinis Wheatleyfilmas „Laukas Anglijoje“ pernaiKarlovi Varuose taip pat buvo ap-dovanotas Specialiuoju þiuri prizu.

Á festivalio programà ðámet átrauk-ti penkiasdeðimt du filmai, o retros-pektyva buvo skirta þiemà mirusioMiklóso Jancsó kûrybai. Gaila, kadfilmai be angliðkø subtitrø, bet viliuo-si, kad bent vienas Lietuvos kino fes-tivalis ryðis pristatyti ðá reþisieriø mû-sø auditorijai. Seansai vyko modernostiliaus pastatuose, kuriuose ásikûrækino teatrai „Urãnia“ bei „Puskin“,tad per perþiûrà akys kartais nukryp-davo ir á kino ekrano apðviestasáspûdingas lubas. Visi festivalio

Istorijos ávykiø epicentreTarptautinis Budapeðto kino festivalis „Titanikas“

organizatoriai (net ir festivalio sve-èiø savanoriai), su kuriais teko ben-drauti, – arba kino studijø magistran-tai, arba jau doktorantai. Tadnestebino rimtas poþiûris á kiekvie-nà kruopðèiai atrinktà filmà, o uþda-rymo akcentu tapo Jimo Jarmuschofilmas „Iðgyvena tik mylintys“.

Konkursinëje programoje viso la-bo buvo devyni filmai ið ávairiø pa-saulio ðaliø. Atrinkti pirmi arba an-tri reþisieriø darbai. Iðimtis – Kanønumylëtinio Xavier Dolano „Tomasatvyko á kaimà“. Paklausus, kodëljis atsidûrë konkursinëje, programossudarytojas teigë norëjæs atkreiptidëmesá á talentingà reþisieriø, kuriamdar tik dvideðimt penkeri.

Pagrindinis festivalio prizas skir-tas bulgarø reþisierës Mayos Vitko-vos filmui „Viktorija“ („Viktoria“).Apsispræsti lengva tikrai nebuvo,tad diskusijos vietoj paties þiuri su-planuotø deðimties minuèiø uþtru-ko tris valandas ir galiausiai liko tikbalsuoti. Mat devynerius metus ra-ðytas ir kurtas filmas nëra tobulaiiðbaigtas, o apdovanoti reikia ge-riausià filmà, tad kreipëme dëmesáne tik á reþisûrinius sprendimus, bet

ir á kitus aspektus – vaidybà, prodiu-serës darbà, – atsiþvelgëme ir á tai,kuriai kûrybinei grupei piniginis pri-zas bûtø didesnis paskatinimas. „Vik-torija“ – debiutinis Mayos Vitkovosfilmas. Anksèiau ji prodiusavo „Kinopavasaryje“ rodytà Kameno Kalevojuostà „Rytø pjesës“. Dabar Vitkovaákûrë savo nepriklausomà kino gamy-bos kompanijà „Viktoria Films“ ir pa-dedama rumunø prodiuserës ir CristiPuiu þmonos Ancos Puiu (prodiusa-vusios ir „Pono Lazaresku mirtá“) su-kûrë pirmàjá savo filmà.

„Viktorija“ tiesia paralelæ tarpnefunkcionalios ðeimos ir Bulgari-jos istoriniø permainø. Viskas pra-sideda 1979 metais. Graþiai ir maið-tingai Borijanai (áspûdingø bruoþøaktorë Irmena Chichikova) bloganuo komunizmo ir já ðlovinanèiosmotinos. Ji svajoja iðkeliauti á Ve-necijà, iki kurios tik 1024 kilomet-rai. Jos vyras jau tiki, kad moterislaukiasi kûdikio, bet Borijana atðau-na, kad vaikø bus tik tada, kai jieabu iðtrûks á laisvà ðalá. Jauna mo-teris visaip bando saugotis nëðtumo,tualete rûko unitazo bakelyje slepia-mas amerikietiðkas cigaretes ir ge-

ria kokakolà. Taèiau atsitinka taip,kaip planavo Borijanos vyras – 1979 m.jiems gimsta Viktorija, mergaitë bebambos. Jaunai motinai vaikas reiðkia,kad ji visam laikui ástrigo niûrioje Bul-garijoje. Visiðkai kitaip mano komu-nistø partijos lyderis Todoras Þivko-vas. Dël keisto kûdikio apsigimimovadovas Viktorijà paskelbia deðimtme-èio vaiku ir mergaitë tampa ðviesioskomunistinës ateities simboliu. Deðimtmetø ðis komunizmo vaikas (jà vaidi-na reþisierës dukra Daria Vitkova) turiasmeniná telefonà, kuriuo visada galipaskambinti Þivkovui, gali su bet kuoelgtis ir iðsidirbinëti kaip tinkama. Ta-èiau 1989 m., kai Þivkovas netenka ga-lios, Viktorija pradeda suvokti, kadjos ateitis ne tokia ir ðviesi. MotinaBorijana visiðkai jos neprisileidþia, tikvienintelis tëvas stengiasi palengvin-ti mergaitës gyvenimà.

Reþisierei mergaitë tampa Bulga-rijos tuometiniø realijø ir vëlesniø

pokyèiø metafora. Vitkova nebijomagiðkojo realizmo elementø bei sar-kastiðko humoro ir kuria netradicinësmoters portretà: Borijana neturi mo-tinos instinkto, ji ima bodëtis ne tikkomunizmu, bet ir bestuburiu vyru,kuris, siekdamas iðgyventi, lengvai irtyliai prisitaiko prie bet kokios poli-tinës sistemos, demonstracijose su-siranda meiluþá, kurá dràsiai parsi-veda á namus per vienà Viktorijosgimtadiená. Filmas kiek iðtæstas:1989 m. griuvus Berlyno sienai,griûva ir filmo struktûra, atsirandadaug nereikalingø meniniø intarpø,o palikta veiksmo nuoðalyje suau-gusi Viktorija ima trypèioti vietoje,nes visas dëmesys skiriamas Borija-nai. Taèiau Vitkova sugebëjo tinka-mai panaudoti archyvinæ medþiagàir átaigiai perteikti savo personaþøjausmus, troðkimus ir nusivylimus,atsidûrus savaip siurrealistiniø isto-rijos ávykiø epicentre.

Atsiimdamas „Oskarà“ uþ vaid-mená filme „Dalaso klubas“ , Mat-thew McConaughey savo kalbà pra-dëjo þodþiais: „Pirmiausia dëkojuDievui, nes já garbinu. Jis suteikë manmalonæ – galimybes, kurios ne manoir ne kitø, bet tik jo nuopelnas.“ Ce-remonijos dalyviai liko nustebinti, betne todël, kad iðgarsëjæs vaidmenimiskvailose romantiðkose komedijoseaktorius staiga pelnë „Oskarà“. Nie-kam nekilo abejoniø, kad serganèioAIDS herojaus vaidmuo, dël kurioaktorius neatpaþástamai pasikeitë fi-ziðkai, bus ávertintas „Oskaru“, nesvisiðkai atitinka Akademijos nariøskoná. Nustebino tai, kad aktoriusdëkojo ne reþisieriui ir ne prodiu-seriui, o bûtent Dievui. Amerikie-èiø þiniasklaida netrukus pateikëduomenis, kad per paskutinius 30metø „Oskarø“ ceremonijoje Die-vas buvo prisimintas tik 14 kartø.

Bet gali bûti, kad ateinanèiais me-tais teikiant „Oskarus “ Dievas busprisimenamas daþniau, nes Holivu-das masiðkai ëmësi Biblijos. Ar taireiðkia, kad hedonistø ir bedieviøcentru deðiniosios ir puritoniðkosAmerikos akyse jau seniai tapæs Ho-livudas atsivertë? Matyt, ne. Grei-èiausiai jis atsiveria naujai rinkai.

Ðiemet JAV kino teatruose busparodyta net 16 naujø Biblijos mo-tyvais paremtø arba su krikðèiony-be susijusiø filmø. Krikðèionybës þy-gá kino ekranuose vasará pradëjo„Dievo sûnus“ („Son of God“, reþ.Christopher Spencer, 2014) – gra-þuolio Jëzaus gyvenimo, stebuklø ir

mirties istorija puritoniðkose JAVvalstijose sulaukë milþiniðko pasise-kimo.

Ðá penktadiená ir pas mus prade-damas rodyti Darreno Aronofsky„Nojaus laivas“ („Noah“, 2014), kurbibliná patriarchà vaidina RussellasCrowe. Metø pabaigoje planuojamasRidley Scotto „Iðëjimas“ („Exodus“),kuriame Mozæ vaidinantis Christia-nas Bale’as ves þydus á Paþadëtàjàþemæ. Jau baigiamà Vico Armstron-go filmà „Edemo formulë“ („LeftBehind“, 2014) taip pat ákvëpë Bibli-ja, taèiau ðio filmo veiksmas rodoApokalipsës áþangà, kai nusipelniu-sieji malonës eina tiesiai á dangø. Pa-grindiná vaidmená filme sukûrë Nico-las Cage’as, kurio herojus ðákart kelsá kovà su antikristu Amerikos krikð-èionis. Beje, antikristas filme vadovau-ja Jungtinëms Tautoms. Ðis filmas –prieð deðimt metø sukurto Vico Sa-rino filmo perdirbinys. Originalas su-laukë krikðèioniø fundamentalistøsusiþavëjimo ir prastø recenzijø.

Atvirai krikðèioniðkos iðtarmësfilmai Holivude nëra naujiena. Nuo3-iojo deðimtmeèio didþiajame ek-rane karaliavo didþiuliai reginiai,tokie kaip Cecile’o B. DeMille’o„Deðimt Dievo ásakymø“ (1923) irpaties reþisieriaus 1956-aisiais kur-tas perdirbinys ar Fredo Niblo „Be-nas Huras“ (1925). Ðie filmai þavë-jo áspûdingomis lenktynëmis arávairiais specialiaisiais efektais, pa-vyzdþiui, prasiskyrusiomis Raudo-nosios jûros bangomis, egzotiðko-mis pagoniø orgijomis. Taèiau po

7-ojo deðimtmeèio paproèiø revo-liucijos ir ypaè kai liovësi galioti Ha-yso kodeksas, apibrëþæs, kà filmuo-se galima rodyti, krikðèionys vislabiau buvo linkæ manyti, kad kinoteatruose nebeliko filmø, tinkanèiøvisai ðeimai. Pasak jø, daugumoje Ho-livudo filmø yra krikðèionims nepri-imtinø motyvø. Egzistuoja net specia-lûs tinklalapiai, kuriø recenzentaiuþsiraðinëja kiekvienà keiksmaþodá,nuskambëjusá filme, kiekvienà ðûvá,nuogos krûtinës kraðtelá ar filmo he-rojaus iðgertà alkoholio stiklà, o pas-kui raðo rekomendacijas savo skaity-tojams. Paprastai jos neigiamos.

Savo rekomendacijas nuolat skel-bia ir Vatikanas. Reikia pasakyti, kadjo ekspertø skonis labiau iðlavintasir, tarkime, 1995 m. kino ðimtmeèioproga paskelbtame 45 filmø sàraðe –beveik vieni ðedevrai. Sàraðas pada-lytas á tris kategorijas – ypatingos re-liginës, moralinës ir meninës vertësfilmus. Vatikanas rekomenduojaCarlo Teodoro Dreyerio, AndrejausTarkovskio, Roberto Rossellini, Ing-maro Bergmano, Steveno Spielber-go, Krzysztofo Kieúlowskio, StanleyKubricko, Federico Fellini, kitø ki-no klasikø filmus ir net Piero PaoloPasolini „Evangelijà pagal Matà“ arWilhelmo F. Murnau „Nosferatu“.

Taèiau kino gamybos demokra-tizacija (skaitmenine kamera fil-muoti pigiau) leido nepriklauso-moms studijoms uþpildyti niðà.Geriausias pavyzdys – „SherwoodPictures“. 2003 m. baptistø pasto-rius ið Dþordþijos valstijos Alexas

Kendrickas surinko 20 tûkstanèiø do-leriø ir meniniø ambicijø parapijie-èius, kad sukurtø filmà „Flywheel“apie nedorà automobiliø pardavë-jà, kuris atsivertë á tikëjimà. FilmoDVD parduoti taip sëkmingai, kadpastorius nutarë ákurti studijà ir to-liau gaminti filmus. Jie pasakoja pa-prastas istorijas apie tikëjimo Die-vu naudà, filmuose nëra sekso,nuogybiø, negraþiø þodþiø, prievar-tos, nevedybiniø ryðiø, abortø, gë-jø, kontracepcijos, bet yra tvirtas iraiðkus moralas. Pasirodo, JAV jieturi savo iðtikimus þiûrovus. Bana-lus scenarijus, prasta vaidyba ar ne-vykæ specialieji efektai ðiems þiûro-vams visai netrukdo, nes filmaiportretuoja jø pasaulá, problemas irvertybes, o su personaþais galima ið-kart susitapatinti.

Finansinë panaðiø filmø sëkmëprivertë ir Holivudo galinguosiusatkreipti dëmesá á naujà rinkos seg-mentà. Atsakymas buvo didelio biu-dþeto „Narnijos kronikos“ arba fil-mai, kurie turi krikðèioniðkø motyvø

ir vengia tokiø sprendimø, kurie ga-lëtø áþeisti konservatyviø paþiûrøþiûrovus, taèiau nenutolsta nuo pa-grindinës Holivudo krypties. Norsir sukurti profesionaliose studijose,ðie filmai nelabai skiriasi nuo pas-toriaus Kendricko gaminiø – yrasentimentalûs ir labai paprasti.

Didþiausios sëkmës – per 754 mi-lijonø doleriø, nepaisant filme skam-banèios aramëjø kalbos, tiesiogpornografiðkai rodomos prievartos arautoriaus kaltinimø antisemitizmu, –sulaukë prieð deðimt metø ekranuo-se prieð Velykas pasirodþiusi MeloGibsono „Kristaus kanèia“.

Ðiømetinius „Nojaus laivà“ ir „Ið-ëjimà“ taip pat sukûrë reþisieriai,kuriø paþiûroms toli iki krikðèionið-kos ortodoksijos, o meistriðkumuniekas neabejoja. „Nojaus laivas“ iðpradþiø sulaukë tikinèiøjø priekaiðtø,bet po perþiûros popieþiui Pranciðkui,regis, jø nebeliko. Taèiau „Iðëjimo“autorius Ridley Scottas atvirai sako,kad „religija yra viso blogio ðaltinis“.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Dievas madingas HolivudeNauji filmai pagal Biblijà

„Viktorija“

„Dievo sûnus“


K i n a s

„Kino pavasaris“ parodë suomiø„Oskarui“ nominuotà Ulrikos Bengtsfilmà „Mokinys“. Filmo veiksmasnukelia á 1939-øjø vasarà vienojeBaltijos jûros saloje, kur gyvena val-dingo ðvyturio priþiûrëtojo Hasel-bondo ðeima. Á salà dirbti priþiûrë-tojo padëjëju atvyksta trylikametisKarlas. Jam tai geriau nei gráþti ánaðlaièiø prieglaudà. Karlas susi-draugauja su uþguitu priþiûrëtojosûnumi Gustafu, taèiau jø draugys-të netrukus virsta konkurencija, nesHaselbondas Karlà ima vertinti la-biau nei savo sûnø. Vaikinui prade-da aiðkëti ilgai slëptos ðeimos pro-blemos...

Ðis suomiø filmas sukurtas ðvedøkalba, tad buvo ádomu reþisierës pa-klausinëti apie ðvediðkai kalbanèiøSuomijos gyventojø kuriamà kinà,„Mokinio“ filmavimà gana egzotið-komis sàlygomis, atrodytø, visai ne-egzotiðkos Baltijos jûros saloje

Jûs priklausote ðvediðkai kalbanèiøsuomiø maþumai. Skaièiau, kad„Mokiná“ Suomija pristatë „Oska-rui“, nors filmas esà ðvediðkas. Taikaip yra ið tiesø?

Jis suomiðkas. Bet taip, esu ðve-diðkai kalbanti suomë, mûsø yraapie 300 tûkstanèiø. Juk Suomija irÐvedija buvo ta pati ðalis beveik 600metø. Filme vaidina ðvedai, pavyz-dþiui, garsi ðvedø aktorë AmandaOoms. Sala, kur filmavome ðvyturá,yra vidury jûros, pasienio zonojetarp Suomijos ir Ðvedijos.

„Mokinys“ – vienas ðvediðkai kal-banèiø suomiø filmø. Gal ðiosmaþumos kûriniams bûdingoskokios nors þanrinës subtilybës?

Ne, nemanau, kad tai susijæ suþanrais. Suomijoje pilnametraþiø

Apie pasaulio ir savæs suvokimàPokalbis su suomiø reþisiere Ulrika Bengts

vaidybiniø filmø, kurtø ðvedø kal-ba, istorija gana trumpa – praëjo tik15 metø, kai pasirodë pirmasis. Betprieð tai, þinoma, buvo kuriami te-levizijos filmai ðvedø kalba. Filmaiðvedø kalba Suomijoje kuriami tikmaþdaug kas ketverius metus. Ma-no pirmasis filmas „Iris“ pasirodë2011 metais.

Ið bendro konteksto ðie filmaiiðsiskiria tik kalba?

Taip. Man atrodo, kad kinas – la-biausiai tarptautinis meno kûrimobûdas. Pavyzdþiui, ðio filmo scenari-jø paraðë vokieèiø autorius. Su juosusipaþinau viename festivalyje. Jistiesiog atëjo pas mane ir prodiuserá,paklausë, ar mes þinome kà norsapie ðvyturiø salas Baltijos jûroje, nesjis kà tik paraðë istorijà, kuri vykstavienoje ið jø. Tai buvo atsitiktinumas.

Papasakokite apie salà, kuriojefilmavote.

Kai filmavome, gyvenome seno-viniame buriniame laive. Beveik to-kiame, kokio modelá turi veikëjasGustafas. Tai buvo mûsø vieðbutis.Jis pastatytas Alandø salose. Jose irfilmavome, tai salos tarp Suomijosir Ðvedijos. Saloje nebuvo jokio uos-to, todël kasdien daug kartø turë-jome plaukti guminëmis valtimis.Ne visa komanda sutilpo laive, to-dël kai kurie filmavimo grupës na-riai apsigyveno filmavimo aikðtelë-je – name, kuriame filmavome.Patys tvirèiausi vyrai ðeðias savaitesgyveno palapinëse, nors visur aplinkbuvo pilna nuodingø gyvaèiø (Suo-mijoje gyvena dviejø rûðiø nuodin-gos gyvatës). Toje saloje nuo 7-ojodeðimtmeèio pradþios niekas negy-veno, tad gamta buvo susigràþinusisalà. Gyvatës buvo ramios, jei praei-

davai pro pat jas, net nepajudëdavo.Tai buvo tam tikra vasaros stovyklasuaugusiems þmonëms (ðypsosi).

Tai turëjot saloje viskà sutvarkyti?Taip. Dar filmuodami ðvyturyje

kasdien turëdavome po daug kartølipti 174 laiptelius aukðtyn iki kam-bario, kur ðvyturio priþiûrëtojas ve-da vaikams pamokas. Taigi visi bu-vome labai stiprûs, kai sugráþome iðsalos.

Kaip toli nuo þemës ji buvo?50 jûrmyliø. 4 valandos nuo arti-

miausio Marienhamo uosto laivu. Fil-mavome 6 savaites, taèiau su pertrau-komis – filmuojame 10 dienø, keliomsdienoms gráþtame á civilizacijà, po totæsiame filmavimà. Kitaip, man atro-do, bûtume truputá iðprotëjæ. Bet va-sara buvo tikrai ypatinga. Niekada ne-pamirðiu ðio filmavimo.

Kaip suomiø auditorija reagavo áfilmà?

Galbût todël, kad filmas ðvedøkalba, já pasiþiûrëjo ðiek tiek maþiauþiûrovø, bet iðgirdau daug teigiamøvertinimø. Man buvo didelë garbë,kad filmà nominavo „Oskarui“. Pir-mà kartà Suomija nominavo filmàðvedø kalba.

Ar Jums patinka suomiø kinas?Taip, man patinka. Per pastaruo-

sius kelerius metus sukurta dauggerø filmø. Að dirbu reþisiere jaudaugiau nei dvideðimt metø ir manatrodo, kad per tà laikà tikrai pa-tobulëjome. Dabar kuriama dau-giau filmø, skirtingos istorijos, þan-rai, filmus kuria skirtingi þmonësir tai gerai.

Atrodo, kad Suomijoje kuriama

daug istoriniø filmø. Kodël?Aiðku, suomiðkuose filmuose

nuolat juntamas Pilietinio ir Ant-rojo pasaulinio karo ðeðëlis. Beveikkasmet sukuriama filmø, aptarian-èiø karo traumas, karo temas. Betmanyèiau, kad dabar tipiðku suo-miðku galima laikyti gana energin-gà filmà apie jaunus þmones, gy-venanèius Helsinkyje. Nesakyèiau,kad istoriniai filmai bûdingi suo-miø kinui.

Jûsø filme veiksmas vyksta 1939 m.,taèiau jame nejusti istorinio laiko.Kodël?

Tai buvo mano sprendimas, nesjuk filmas kalba apie valdþià, karoþaidimus, kontrolæ. Tai, kaip ðvytu-rio priþiûrëtojas elgiasi su kitaisþmonëmis, rodo, kodël buvo áma-nomas karas. Manau, kad dabarmes Europoje vis dar jauèiame vë-jus ið 4-ojo deðimtmeèio. Ilgimës stip-rios valdþios, svarbi vyrø stiprybë, jë-ga, juntamas tam tikras moteriðkumo,meno, dþiaugsmo, vaikiðkumo, jaut-rumo niekinimas. Kasdieniame gyve-nime Suomijoje patriarchaliðkumasvis dar stiprus.

Bet, pavyzdþiui, Aku Louhimieso

„Suðalusiame mieste“ ar dokumen-tiniame filme „Gyvenimo garai“vyrai jauèiasi prislëgti, nes moterysstiprios ir jie nebegali pateisintisavo vyriðkumo...

Suomijos moterys visada buvostiprios, visàlaik dirbom tiek patkiek vyrai ir kartais net tuos paèiusdarbus. Feminizmas Suomijoje nie-kad nebuvo stiprus. Taèiau jauèia-ma ir prieðiðka reakcija á feminiz-mà. Pas mus nevyksta feministinësdiskusijos kaip kitose Skandinavijosðalyse, pavyzdþiui, Ðvedijoje.

Tad ðá filmà taip pat galime vadintifeministiniu...

Taip, nes að esu feministë ir to-dël visi mano filmai yra feministi-niai. Juk bûdama reþisierë tyrinëjiir savo paèios pasaulio suvokimà.

Pagrindiniai „Mokinio“ veikëjai –paaugliai.

Að já kûriau suaugusiesiems, bet,be abejo, jei pagrindinius vaidmeniskuria du paaugliai, filmu susidomësir jaunesni þiûrovai. Man „Mokinys“– alegorija, ir visi, kurie patyrë ko-kià nors priespaudà, gali su filmu su-sitapatinti. Tai nebûtinai priespaudaðeimoje, bet ir iðnaudojimas darbovietoje, mokykloje, tarp draugø, vi-suomenëje... Tai gali atsitikti bet kurir bet kada. Tiesiog kai perkeli veiks-mà á praeitá, lengviau þiûrëti. Ið lai-ko perspektyvos lengviau suprasti irpagauti, bet ði istorija yra belaikë.

Taèiau juk filmo veikëjai maiðtauja...Taip. Manau, kad tironas gali bûti

stiprus, bet jis niekad negyvens am-þinai ir visad ateis kokia nors revo-liucija.

KALBË JOS I JORË JANAV IÈ IÛTË

Rodo TV

Atostogos UkrainojePirmadiená paþiûrëjæs Ritos Mi-

liûtës laidà supratau, kad jau galimekalbëti apie homo lituanicus fenome-nà. Laidoje dalyvavusios Valstybinëslietuviø kalbos komisijos vadës sava-noriðkas pasidalijimas á kalbininkæ irvalstybës pareigûnæ atitiko ðizofre-niðkà homo sovieticus susidvejinimà.Moteris, beje, jo net nesigëdijo ir rin-kosi ne profesiná, o „valstybiná“ poþiû-rá. Tai man ir baisiausia, nes profesio-nalas, net ir uþimdamas aukðèiausiuspostus, turi likti profesionalas, o nevaldininkas.

Iðkart pagalvojau, ið kur dabar at-siranda panaðûs visuomeninio gyve-nimo personaþai? Amerikieèiai ið-kart prisimintø vaikystës traumas,bet ðákart gal ne vaikystë kalta? Norskas þino, kokias pasakas vaikystëjejai skaitë mama.

Todël siûlau, ypaè turintiems vaikø,paþiûrëti Spike’o Jonze’o 2009 m. fil-mà „Maksas ir Maksimonstrai“ (BTV,19 d. 19.30). Filmo herojus – jaut-rus berniukas Maksas. Jis pabëgapo barnio su mama ir atsiduria sa-loje pas paslaptingas laukines bû-tybes. Jos beviltiðkai laukia lyderio,

o Maksas svajoja apie karalystæ, ku-rià galëtø valdyti. Karûnuotas Mak-sas paþada sukurti pasaulá, kur kiek-vienas suras savo laimæ.

Ironiðkasis intelektualas Spike’asJonze’as ið pradþiø, ko gero, nebuvogeriausias kandidatas ekranizuoti1964 m. pasirodþiusià Maurice’oSendako (jis yra ir filmo prodiuse-ris) knygà apie maiðtingo vaiko siau-bus ir dþiaugsmus. Taèiau filmo pa-baigoje apie tai net nesusimàstome –toks áspûdingas, juokingas ir neátikë-tinas ekrane vaiko sielos pasaulis.

Kinas daþnai rodo „cukruotà“vaikystës vizijà. Ko gero, nereikia irbûti skaièiusiam visus Freudo vei-kalus, kad galëtumei ávardyti tai, kasvyksta filme. Pakanka tik prisimin-

ti. Ir tada „Maksas ir Maksimonst-rai“ paþadins atmintyje kadaise pa-tirtas adrenalino bangas, euforijosir nevilties akimirkas. Jos susilies suatsiverianèios neþinomybës patirti-mi, kurià matome ekrane. Juk prie-ðais berniuko akis, ten, horizonte –vaikystës pabaiga. Jonze’as taip iraiðkino savo sumanymà: „Nesiren-giau kurti filmo vaikams, norëjausukurti filmà apie vaikystæ. Ðioje is-torijoje aðtuoneriø ar devyneriø me-tø berniukas bando geriau suprastisavo aplinkà ir pasaulá bei kai ku-riuos savo jausmus – jaudinanèius irnekontroliuojamus. Mes visi tai pa-tyrëme ir paskyrëme.“

Vaiko pasaulá praskleidþia ir da-nø reþisierë Susanne Bier „Oskaru“

apdovanotame filme „Geresniamepasaulyje“ (LRT Kultûra, 23 d. 22.30).Vienas filmo herojø Elijas kartu sudraugu Kristianu rengia þiaurøkerðto planà. Jis nori atkerðyti mies-telio mechanikui, kuris sumuðë jotëvà Antonà. Pastarasis ne vienusmetus dirbo pabëgëliø stovyklos Af-rikoje gydytoju, todël niekad neat-sako á prievartà tuo paèiu. Bet vai-kui tai nesuprantama, jam atrodo,kad tëvà paþemino.

„Geresniame pasaulyje“ – ið tøfilmø, kurie nori kalbëti apie sudë-tingas ðiø dienø pasaulio problemas(prievartà, socialinæ neteisybæ,yranèias ðeimas, ydingà ðvietimo sis-temà ir pan.), bet, deja, vis daþniaunuslysta á pavirðutiniðkà didaktikà. Pa-naðiuose filmuose pasaulis atrodo su-paprastintas, nors kûrëjai ir stengiasisureikðminti kiekvienà savo perso-naþø þingsná, þodá ar þvilgsná.

Tokie pavojai akivaizdûs ir Dovi-lës Gasiûnaitës filme „Narcizas“(LRT, ðávakar, 18 d. 24 val.). Filmoherojus talentingas muzikantasblaðkosi, neranda vietos gyvenime,nemoka iðsaugoti ðeimos, bet pasi-þiûrëjus „Narcizà“ vis dëlto sunkusuprasti, kuo reþisierei ðis persona-þas atrodo toks ypatingas ir bran-

gus. Gal todël, kad nuoðirdþiai ne-suvokia savo banalumo?

Jo, regis, nesuvokia ir filmo „Job-sas“ (TV3, 20 d. 22.15) reþisieriusJoshua Michaelas Sternas. Jis sukû-rë komerciðkai gal ir sëkmingà, betið esmës nykø, jokiomis meninëmisypatybëmis nepasiþymintá biogra-finá filmà apie naujøjø laikø didvyráSteve’à Jobsà. Akivaizdu, kad sudë-tinga „Apple“ kûrëjo figûra reika-lauja ir adekvaèios kinematografinësjos refleksijos. Deja, filme matomene dramatiðkà istorijà, o faktø rin-kiná.

Ukraina dabar dëmesio centre, okità savaitæ minësime dar vienasÈernobylio katastrofos metines. To-dël leisiu sau parekomenduoti Brad-ley Parkerio sukurtà siaubo filmà„Èernobilio dienoraðèiai“ (TV3, 19 d.23.30). Jo herojai – ðeði jauni turis-tai ekstremalai – iðsirengia atosto-gø á Ukrainà ir nusprendþia vyktiekskursijon á kelis deðimtmeèius uþ-dara zona paskelbtà Pripetæ. Jau-nuoliai tikisi neiðdildomø áspûdþiø.Mirusiame mieste jø tikrai bus.Svarbiausia, kad tai nevyktø realy-bëje.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Ulrika Bengts

„Maksas ir Maksimonstrai“


B a l a n d þ i o 1 8 – 2 7

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Kæstuèio Zapkaus (Niujorkas) retrospektyva

Paroda „Ðviesos“ (Aidas Bareikis, Patricija

Jurkðaitytë ir Þilvinas Kempinas)

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Orðos mûðio 500-øjø metiniø minëjimo

paroda „Orðos mûðis“

nuo 17 d. — paroda „Marcelijaus Martinaièio

marguèiai“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Nuo karo iki taikos“ (XX a. penkto-

ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos)

Leonardo Tuleikio paroda „Tapybos atspindþiai“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Arbit Blato Paryþius ir Venecija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas; Kryþdirbystë

Paroda „Tradicinis audimas: spalva ir orna-

mentas“

Paroda „Muziejus ir kolekcininkas: Gedimino

Petraièio iðeivijos dailës kolekcija ir Zigfrido

Jankausko lituanistiniø sidabro dirbiniø

kolekcija“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Arûno Gudaièio paroda „Dalys ir gabalai“

Vlado Urbanavièiaus skulptûrinis objektas

„Standartiniai rezervuarai“

Dariaus Þiûros paroda „SWIM“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 19 d. — Vlado Urbanavièiaus paroda

„Juodraðèiai“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Algimanto Palucko kûriniø paroda-pardavi-

mas „Ko að neþinau“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

nuo 15 d. — Kristinos Danilevièienës koliaþø

paroda „Daiktai ið jûros“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 19 d. — naujai priimtø Lietuvos fotome-

nininkø sàjungos nariø paroda „New Folder“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Arvydo Kaþdailio jubiliejinë grafikos paroda

„Patyrimai“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 26 d. — paroda „Svajoniø komanda“

(Martynas Gaubas, Kazys Venclovas, Danas

Aleksa)

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Metinë apþvalginë Vilniaus tapytojø paroda

„Laisvës spalvos“

Dalios Maþeikytës paroda „Laiko slinktys“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 22 d. — Jarlo A. Brantingo paroda „Spal-

voti mûsø ir musiø gyvenimai“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Kæstuèio Svirnelio darbø paroda „Motoras,

lateksas ir oras“

Galerija „Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Miglës Grigutytës ir Pauliaus Ðliaupos

videoinstaliacija „Cycle“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Dailës paroda, skirta Individualistø grupës

dvideðimties metø jubiliejui

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki 26 d. — Stasio Eidrigevièiaus paroda

„Pratæsti paveikslai“

„Maþoji galerija“Latviø g. 19A

iki 20 d. — paroda „Aktas“ (tapyba, grafika,

skulptûra)

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 21 d. — Ernesto Fidelio Romero Bayterio

(Kolumbija) paroda „Extracomunitario“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos

mokiniø paroda „Improvizacijos K. Donelai-

èio poemos „Metai“ tema“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

Paroda „Kai að maþas buvau 2“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Ievos Skauronës tapybos paroda „...uþ lapijos

ir kalnø“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 23 d. — paroda „Kosminë odisëja 2014“

KAUNAS

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 27 d. — keramikiø Lilijos Olðauskienës ir

Augustës Olðauskaitës paroda „Abi“

iki 20 d. — paroda „Jonui Vaièiui — 110“

Paroda „Leonardas Vaitys. Architektûra:

kûrybos faktai“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

iki 27 d. — Mildos Gailiûtës paroda „Sugráþi-

nëjimai“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Keramikos paroda „Pavasaris 2014“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Jolantos Kyzikaitës parodos „Ðventë“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

Menininkø grupës „Konsortium“ (Vokietija)

paroda „Morph“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Paroda „Kurk“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo 25 d. — fotografijø projekto „Tamsioji

pasakojimo pusë“ paroda

nuo 25 d. — paroda „Close Stranger“

(„Paþink svetimðalá“)

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki 23 d. — Vaidoto Janulio koliaþø paroda

„Vidinës atminties archyvas“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Valdimaro Kalninio grafikos kûriniø paroda

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

Valdo Simuèio tapybos paroda „Portretas“

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Rimo Bièiûno tapybos paroda „Po penkeriø

metø“

Dailës galerijaVilniaus g. 245

Dalvio Udrio tapybos paroda „50 + 1“

nuo 18 d. — Vaidos Markevièiûtës ir Simo

Kazlausko paroda „Tu(ð)èiaIA“

Þivilës Minkutës personalinë paroda „Jungtys“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras22 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

23 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

24 d. 19 val. — A. Raudonikio 80-meèio

koncertas

25 d. 18.30 — „CARMEN“ (2 v. baletas pagal

G. Bizet muz.). Dir. — M. Barkauskas

26 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“ (pagal

S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio ir kt.

muzikà). Dir. — R. Ðervenikas

27 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

18 d. 18.30 — F. Dostojevskio „STEPANÈI-

KOVO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

22 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

23 d. 18.30 — J. Giraudoux „IR VËL VISKAS

BUS GERAI“. Reþ. — C. Grauþinis

24 d. 18.30 — Dante‘s Alighieri „DIEVIÐKOJI

KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

25 d. 18.30 — J. Dautarto „PASKENDUSI

VASARA“ (M. Katiliðkio kûriniø motyvais).

Reþ. — J. Dautartas

26 d. 17 val. — F. Dostojevskio „IDIOTAS“.

Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

27 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

Maþoji salë

24, 25 d. 16 val., 26 d. 14 val. — PREMJERA!

S. Turunen „BROKEN HEART STORY (SUDAU-

ÞYTOS ÐIRDIES ISTORIJA)“. Reþ. — S. Turunen.

Vaidina D. Gavenonis, M. Polikevièiûtë,

R. Samuolytë, P. Tamolë, R. Valiukaitë,

T. Vaðkevièiûtë

27 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

Studija

18 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras18 d. 18.30 — „ALTORIØ ÐEÐËLY“ („Knygos

teatras“)

25 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

26 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

27 d. 12 val. — „BRANGUSIS ATRAKCIONØ

PARKO DËDE!“ Reþ. — O. Lapina

27 d. 18.30 — J. Tumo-Vaiþganto „DËDËS IR

DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

OKT/Vilniaus miesto teatras24 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O.Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras19 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

19 d. 18 val. — velykinis koncertas „Giedu

tau“. Dalyvauja A. Jalianiauskas, smëlio

dailininkë M. Sosnina (Sankt Peterburgas),

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 24 d. — Elenos Balsiukaitës-Brazdþiûnie-

nës tapybos darbø paroda „Að esu daktaras

meilë“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 26 d. — Jûratës Petruðkevièienës paroda

„Ið bûtojo laiko“

Andriaus Surgailio fotografijø paroda

„Bestiarijus“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 25 d. — Jurgos Ðarapovos paroda „Dubens

dugnas“

„5 Mills“Malûnø g. 5

iki 23 d. — Studentø meno dienø paroda

„Kosminë odisëja 2014“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

Evaldo Adomkaus paroda „Praeitis–ateitis?“

V. Labutis (saksofonas), J. McClungas (bûg-

nai), modernaus ðokio grupë ir styginiø

kvintetas

22 d. 18 val. — „ALBANIJOS NEKALTOJI“

(inscenizacija È. Stonio ir S. Norkutës).

Reþ. — S. Norkutë

23 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

24 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VIL-

NIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

25 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

26 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

26 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

27 d. 15 val. — „RAGANIUKË“ (pagal

O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras

27 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

Rusø dramos teatras18 d. 18.30 — A. Jablonskajos „STABMEL-

DÞIAI“. Reþ. — J. Vaitkus

24 d. 18.30 — R. Cooney „NR.13“.

Reþ. — E. Muraðovas

25 d. 18.30 — A. Puðkino „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus

26 d. 12 val. — Z. Hopp „JUNAS IR SOFUS

ARBA AUKSINIS RITERIS“. Reþ. — O. Lapina

26 d. 18.30 — N. Simono „PASKUTINYSIS

AISTRINGAS MEILUÞIS“. Reþ. — O. Lapina,

J. Bogdanoviè-Golubeva

27 d. 12 val. — „LINKSMOJI EINÐTEINO

LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë

27 d. 18.30 — PREMJERA! L. Agulianskio

„ÞVIRBLIO LIZDAS“. Reþ. — V. Serovas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

19 d. 12 val. — PREMJERA! „TIKTAKTIKA“

(pagal M. Macoureko pasakas). Reþ. ir insc.

aut. — M. Þukauskas

24 d. 10 val. — A.A. Jonyno „CIRKAS YRA

CIRKAS“. Reþ. ir dail. — V. Mazûras

25 d. 10 val. — E.T.A. Hoffmano „SPRAG-

TUKAS“. Scenarijaus aut., reþ. ir dail. —

V. Mazûras

26 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“ (V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos

nuotykiai“ motyvais). Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

26 d. 18 val. — D. Èepauskaitës ir V. Mazûro

„JÛRATË IR KASTAUTAS“. Reþ. — V. Mazûras

27 d. 12 val. — „EGLË ÞALÈIØ KARALIENË“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Dailë

Visos trys naujos parodos Ðiuolaikinio meno centre vertos dëmesio pir-miausiai todël, kad (pagaliau!) pristato tris ádomius Lietuvos menininkus.Senokai matytà Dariø Þiûrà su keliø ciklø projektu „SWIM “, kur apmàs-tomas anonimiðkumas, svetimumas. Taip pat parodomis nelepinantá Arû-nà Gudaitá su paroda-dëlione „Dalys ir gabalai“. Na o puikøjá (paprastaibe darbo þiojëjantá) antro aukðto kiemelá prikëlë Vlado Urbanavièiaus„Standartiniai rezervuarai“ – nepakeliami industriniai objektai, pavirtægrakðèiu, blizgiu beveik dizainu arba Narcizo mito veiksmo vieta.

Muzika

Balandþio 24 d., ketvirtadiená, 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëjekoncertuoja pirmà kartà Lietuvoje vieðintis garsus pianistas Yundi (YundiLi) ið Kinijos. Jis yra jauniausias F. Chopino konkurso (2000 m.) nugalë-tojas. Jaunatviðku þavesiu uþkariavæs pasaulio scenas Yundi ne kartà pel-në Geriausio klasikinës muzikos áraðo apdovanojimà, o 2008 m. sukurtàdokumentiná filmà „Jaunasis romantikas“, kuriame áamþintos pianisto re-peticijos bei debiutas su Berlyno filharmonijos orkestru ir dirigentu SeijiOzawa, pamatë daugiau kaip 100 milijonø þmoniø visame pasaulyje. Pia-nistas Vilniuje atliks Ludwigo van Beethoveno, Fryderyko Chopino, Ro-berto Schumanno kûrinius.

Teatras

Balandþio 24, 25 d. 16 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Maþo-joje salëje ávyks suomiø dramaturgës ir reþisierës Saaros Turunen spek-taklio „Broken Heart Story (Sudauþytos ðirdies istorija)“ premjera. Ðá spek-taklá verta pamatyti jau vien dël to, kad èia pagrindiná ûsuotosios motersvaidmená atlieka puiki aktorë Rasa Samuolytë.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS

Kristijonas Donelaitis, 1714-1780 : grafika, skulptûra, tapyba, medaliai : [meno projektø,

skirtø poeto 300-osioms gimimo metinëms paminëti, kûriniø katalogas] / [sudarytojai Jurga

Armanavièiûtë, Nijolë Ðaltenytë, Regina Ðimulynienë … [et al.] ; [vertimas á anglø kalbà: Diana

Barnard, Lietuvos Respublikos Seimo Tarptautiniø ryðiø departamento vertimø skyrius]. – Vilnius :

Lietuvos dailininkø sàjunga, [2013] (Vilnius : Petro ofsetas). – 207, [1] p. : iliustr., faks., portr. –

Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-95312-3-6 (ár.)

Protestantizmo paveldas Lietuvoje : kelioniø vadovas / Rolandas Vytautas Lingys. – Vilnius :

Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013 (Ðiauliai : Titnagas). – 229, [1] p. : iliustr.,

þml. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-20-907-2 (ár.)

Vileiðiø rûmø ansamblis Vilniuje / sudarytojas Gytis Vaðkelis ; [tekstø autoriai Mindaugas

Kvietkauskas, Nijolë Lukðionytë, Gytis Vaðkelis] ; [fotografai Arûnas Baltënas, Rokas Gelaþius, Justë

Kuodytë … [et al.]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). –

236, [3] p. : iliustr., faks., portr., þml. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-609-425-097-2 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Að myliu, juokiuos ir dþiaugiuos : lyrika, satyra, humoras / Povilas Lapeikis ; [dailininkë Auðra

Èapskytë]. – Vilnius : Gairës, 2014 ([Vilnius] : Baltijos kopija). – 127, [1] p. : iliustr., faks., nat. –

Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-759-74-4 (ár.) : [18 Lt]

Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajoniø metai : romanas / Haruki Murakami ; ið japonø

kalbos vertë Jurgita Polonskaitë. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Kaunas : Spindulio

sp.). – 311, [1] p. – ([Ðiuolaikinë proza], ISSN 2029-2570). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. –

Tiraþas 3500 egz. – ISBN 978-9955-23-754-9 (ár.)

Bitës laikas: [raðytojos G. Petkevièaitës-Bitës] privataus ir vieðo gyvenimo modeliai :

[straipsniø rinkinys] / [sudarytoja Ramunë Bleizgienë]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir

tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 223, [1] p. – Santr. angl. – Tiraþas [400]

egz. – ISBN 978-609-425-111-5

Dainiai be tautos : Lietuvos rusø raðytojø strategijos (po)sovietmeèiu / Taisija Laukkonën. – Vilnius

: Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 313, [2] p. – (Ars

critica : AC, ISSN 2029-1833). – Santr. angl., rus. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-115-3

Laiðkai : rinktinë / Antanas Vaièiulaitis ; [parengë Ilona Èiuþauskaitë, Ernesta Juknytë,

Neringa Kliðienë] ; [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros

ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 958, [1] p., [6] iliustr. lap. – Tiraþas

[500] egz. – ISBN 978-609-425-116-0 (ár.)

Laiðkai : [romanas] / Rûta Mataitytë. – Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013

(Vilnius : LEU l-kla). – 102, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-9955-20-899-0 (ár.)

Literatûros suvokimo menas : hermeneutikos tradicija : monografija / Auðra Jurgutienë. –

Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 460, [3]

p. – Santr. angl. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-107-8 (ár.)

Metai : [poema] / Kristijonas Donelaitis ; sudarytojas Gytis Vaðkelis ; [ávado autorius Darius

Kuolys] ; [„Metus“ skaito Rolandas Kazlas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos

institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 219, [1] p. + 1 garso diskas (MP3 CD). – (Gyvoji

poezija, ISSN 2335-7053). – Virð. antr. nenurodyta. – Tiraþas [1000] egz. (papild.). – ISBN 978-

609-425-093-4 (ár.)

Nekasdieniðki nutikimai : [apsakymai] / Jonas Vitas Augustaitis. – Marijampolë :

TeleSATpressa, 2012- .

D. 2. – 2014 (Marijampolë : „TeleSATpressa“ sp.). – 111, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-

609-8079-10-4. – ISBN 978-609-8079-03-6X (klaidingas)

Nuo objekto link subjekto: kûnas lietuviø moterø kûryboje / Daiva Litvinskaitë. – Vilnius :

Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 238, [1] p. – (Ars

critica : AC, ISSN 2029-1833). – Santr. angl. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-108-5

Penktas metø laikas : [eilëraðèiai] / Rita Volteraitienë ; [nuotraukos autorës]. – Marijampolë :

TeleSATpressa, 2014 (Marijampolë : „TeleSATpressa“ sp.). – 91, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. –

ISBN 978-609-8079-11-1

Raðtai / Ignas Ðeinius ; [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros

ir tautosakos institutas, 2001- . – Virð. tik aut. paraðo faks. – ISBN 9986-513-93-6 (ár.)

T. 10, Dramos / [parengë ir redagavo Laima Arnatkevièiûtë]. – 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). –

497, [1] p. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-121-4

Raðtai / Motiejus Valanèius ; [parengë Vytautas Vanagas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir

tautosakos institutas, 2001- . – ISBN 9955-475-04-8 (ár.)

T. 6, Þemaièiø vyskupystë / [tekstai transponuoti á bendrinæ kalbà Birutës Vanagienës] ;

[komentarai Vytauto Merkio]. – 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 688, [1] p. – Tiraþas [500] egz. –

ISBN 978-609-425-110-8

Stebuklo horizontai : Ðiluva ir jos legenda lietuviø literatûroje : monografija / Vigmantas

Butkus. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). –

229, [1] p., [6] iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-118-4

Ugniabalsis niekas : [poezijos rinktinë] / Sigitas Geda ; knygos sudarytojas Rimantas Kmita. –

Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro ofsetas). – 331, [1]

p. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija). – Virð. antr. nenurodyta. – Tiraþas [1000] egz. –

ISBN 978-609-425-112-2 (ár.)

Þaliasis akvariumas : pasakojimai / Avrom Sutzkever ; ið jidið k. vertë Mindaugas

Kvietkauskas. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2013 (Vilnius : Petro

ofsetas). – 198, [2] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-114-6 (ár.)

Maþoji salë

19 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal

K. Binkio poemà). Scenarijaus aut., reþ. ir

dail. — R. Drieþis

Menø spaustuvë18, 19 d. 19 val. Juodojoje salëje —

A. Orlovos koncertas

19 d. 12val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

23 d. 19 val. Juodojoje salëje — grupës

„Without Letters“ koncertas

24 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. —

C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

24 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratori-

ja „Atviras ratas“)

25 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

25 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevièiaus

„RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø scenos

menininkø programa „Atvira erdvë“)

25 d. 19 val. Juodojoje salëje —

„BUDËJIMAI“. Choreogr. — V. Jankauskas

(V. Jankausko ðokio teatras)

KAUNAS

Kauno dramos teatras18 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — A. Ðkëmos

„BALTA DROBULË“. Reþ. — J. Juraðas

22, 23 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

25, 26 d. 18 val. Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! A. Areimos, L. Udrienë „KARTU“

(pagal S. Þadano romanà „Depeche Mode“).

Reþ. A. Areima

Kauno muzikinis teatras18 d. 17 val. — Ch. Gounod „FAUSTAS“.

Dir. — J. Geniuðas

19 d. 12, 16 val. — B. Pavlovskio

„SNIEGUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“

(E. Ðpokaitës baleto mokykla)

21, 23 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“ (pagal A. Dumas romanà).

Dir. — J. Janulevièius

24 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

25 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

Kauno kamerinis teatras18 d. 18 val. — L. Andrejevo „JUDAS

ISKARIJOTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

23 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

24 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

25, 27 d. 18 val. — PREMJERA! G. Boccaccio

„DEKAMERONAS“. Reþ. — A. Rubinovas

Kauno maþasis teatras18 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO

RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

23 d. 19 val. — M. Valiuko „SEPTYNIOLIKA“.

Reþ. — E. Prakuliauskaitë-Milinienë

Kauno lëliø teatras21 d. 12 val. — „NYKÐTUKAS NOSIS“ (pagal

W. Haufo pasakà). Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras25 d. 18 val. Þvejø rûmuose — PREMJERA!

P. Zelenkos „PAPRASTOS BEPROTYBËS

ISTORIJOS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras24 d. 18.30 Kolonø salëje — „Ispaniðkas

koncertas“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras24 d. 18 val. — H. Ibseno „NORA“.

Reþ. — S. Raèkys

25 d. 18 val. — A. Rappo „INERTIÐKOS

DUJOS“. Reþ. — T. Jaðinskas

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras18 d. 18 val. — M. Zalytës „MARGARITA“.

Reþ. — A. Këleris

19 d. 17 val. — Moliêre’o „TARTIUFAS“.

Reþ. — D. Kazlauskas

24 d. 18 val. — G. Grekovo „HANANA, KELKIS

IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A.

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija22 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos katalikiø

moterø sàjungos vaikø ir jaunimo paramos

centro vaikø globos namuose (M. Balinskio

g. 6), — Èiurlionio kvartetas, D. Michelevi-

èiûtë (aktorë). Programoje lietuviø ir uþsienio

kompozitoriø muzika, skaitomos P. Norvilos,

D. Kajoko, W. Szymborskos eilës

24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Yundi (fortepijonas). Progra-

moje F. Chopino, R. Schumanno, L. van

Beethoveno kûriniai

24 d. 15 val. Rumboniø Ðvè. Trejybës

baþnyèioje, 24 d. 18 val. Alytaus kultûros ir

komunikacijos centre, 27 d. 13 val. Zarasø

Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø

baþnyèioje, 27 d. 16 val. Zarasø socialinës

globos namuose — Valstybinis Vilniaus

kvartetas. Solistas L. Mikalauskas (bosas).

Programoje J. Naujalio, S. Ðimkaus, J. Tallat

Kelpðos, K. Vasiliauskaitës, V. Barkausko,

M.K. Èiurlionio, J. Gruodþio, A. Raudonikio,

G. Kuprevièiaus ir kt. kûriniai

25 d. 18 val. Ðiauliø Ðv. apaðtalø Petro ir

Pauliaus katedroje, 27 d. 10.30 val.

Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje,

27 d. 16 val. Panevëþio dailës galerijoje —

ansamblis „Musica humana“ ir solistai

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda). Ðiauliø

valstybinis kamerinis choras „Polifonija“

(choro vad. — T. Ambrozaitis). Programoje

J.S. Bacho, C.Ph.E. Bacho, A. Vivaldi,

D. Buxtehude’s, R. Schumanno kûriniai


joje salëje, 27 d. 17 val. Kauno valstybinëje

filharmonijoje — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistë M. Kanagawa

(smuikas). Dir. — M. Pitrënas. Programoje

R. Schumanno, M. Brucho, J. Sibelijaus

kûriniai


joje salëje, — teatralizuota muzikinë pasaka

visai ðeimai „Juodoji viðta, arba poþemio

gyventojai“ (pagal A. Pogorelskio knygà).

J. Gedmintaitë (sopranas), V. Zabrodaitë

(fleita), V. Vitaitë (fortepijonas), A. Þvirblytë

(fortepijonas). Kauno valstybinio lëliø teatro

aktoriai: L. Strazdauskienë, M. Ancevièius.

Reþisierë ir aktorë — A. Sunklodaitë

27 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

ansamblis „Vilniaus arsenalas“: L. Ðulskutë

(fleita), R. Romoslauskas (altas), S. Okruðko

(fortepijonas). Programoje M. Glinkos,

T. Makaèino, C. Reinecke’s, A. Kuèinsko,

F. Poulenco kûriniai

27 d. 12 val. Ukmergës Ðvè. Trejybës

baþnyèioje — Èiurlionio kvartetas,

V. Rumðas (aktorius). Programoje J. Pachel-

belio, J. Haydno, L. van Beethoveno,

M.K. Èiurlionio, G. Kuprevièiaus, J. Naujalio

kûriniai

27 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

G. Savkovas (akordeonas), T. Leiburas (elek-

troninis fortepijonas), M. Leiburas (muða-

mieji), E. Mikðys (kontrabosas). Programoje

L. Pollacko, Z. Confrey, A.C. Jobimo,

P. Frosini, C. Gardelio, E. Nazaretho ir kt.

kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasMuzikos festivalis „Sugráþimai“

18 d. 11 val. V. Kasiulio dailës muziejuje —

diskusija-apskritas stalas „Lietuvos muzikai

uþsienyje — atkurtos Nepriklausomos

Lietuvos kultûros ambasadoriai“

22 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —

R. Mikiðkaitë (saksofonas, Lietuva, Olandija)

Th. Vermeulenas (fortepijonas, Olandija)

23 d. 14 val. Generolo J. Þemaièio Lietuvos

karo akademijoje — R. Mikiðkaitë (saksofo-

nas, Lietuva, Olandija), Th. Vermeulenas

(fortepijonas, Olandija), V. Talerko (sopra-

nas), M. Laukaitytë (fortepijonas)

23 d. 18 val. Vilniaus paveikslø galerijoje —

R. Ginkutë (smuikas, Lietuva, Vokietija),

A. Vizbaras (fortepijonas)

26 d. 17 val. Ðiauliø „Auðros“ muziejaus

Chaimo Frenkelio viloje, 28 d. 18 val.

Vilniaus rotuðëje — A. Lunskis (baritonas,

Lietuva, Vokietija), A. Vizbaras (fortepijonas),

kamerinis ansamblis „Ars vivo“ (vad. —

S. Vaièiulionis)

V I L N I U S

Kongresø rûmai18 d. 19 val. — Da Sol Kim (fortepijonas).

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

(vad. — G. Rinkevièius). Dir. — N. Alkesejevas.

Programoje P. Èaikovskio, D. Ðostakovièiaus

kûriniai

Kotrynos baþnyèia21 d. 18 val. — koncertas „Atgimusi muzika“.

Atlikëjai Vilniaus mieste savivaldybës choras

„Jauna muzika“, Ðv. Kristoforo kamerinis

orkestras. Solistai I. Gaidamavièiûtë (sopra-

nas), V. Gerasimovas (sopraninas), N. Petro-

èenko (mecosopranas), A. Bartkus (tenoras),

N. Masevièius (baritonas). Dir. — L.V. Lopas.

Programoje J.D. Zelenkos ir A. Hovanesso

kûriniai

25 d. 18 val. — koncertas „Visos dainos

Mamai“. Dalyvauja Vilniaus chorinio daina-

vimo mokyklos „Liepaitës“ pirmosios,

antrosios ir treèiosios klasës bei jaunuèiø

chorai

KAUNAS

M.K. Èiurlionio dailës galerija23 d. 18 val. — koncertas „Eliziejaus lau-

kais...“. Dalyvauja V. Kaziulytë (fleita) ir

K. Ivanauskaitë-Jucienë (fortepijonas).

Programoje M. Marais, C. Francko, O. Mes-

siaeno ir kt. kûriniai

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas23 d. 17.30 — poezijos ir muzikos vakaras

„Trys +1“: poetas, vertëjas G. Jefremovas ir

dþiazo trio „Spies Boys“ (Maskva): I. Koleso-

vas (klaviðiniai), N. Nebogatovas (muðamie-

ji), V. Kozlovas (bosinë gitara)

Nacionalinë dailës galerija23 d. 18 val. — paskaitø ir pokalbiø

ciklas „Kas nëra fotografija?“. Diskusija

„Vaizdø srautas ir online màstymas“. Daly-

vauja I. Pavlovskaitë, K. Sabolius, N. Arlaus-

kaitë, V. Michelkevièius. Moderuoja

P. Petraitis

Lietuvos nacionalinismuziejaus26 d. 12 val. Jono Basanavièiaus gimtinëje

(Gimtinës g. 17, Oþkabaliai, Bartninkø sen.,

Vilkaviðkio r.) — Lietuvos tautinio atgimimo

àþuolyno 25-øjø metiniø paminëjimo

ðventë

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus24 d. 16 val. — literatûrinë popietë —

J. Buitkaus premijos áteikimas. Dalyvauja

raðytoja, premijos steigëja I.J. Janonë,

D. Kazragytë, literatûrologës E. Baliutytë,

A. Lapinkskienë, filosofas A. Konickis, raðyto-

jai V. Baltuðkevièius, V. Girdzijauskas,

P. Palilionis. Renginio vedëja — A. Ruseckaitë


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

B a l a n d þ i o 1 8 – 2 4

Dalaso klubas ****Ið Kanados kilusio reþisieriaus Jeano-Marco Vallée filmas sugràþina á

9-ojo deðimtmeèio Teksasà. Èia gyvena rodeo gerbëjai ir homofobai. Toks,regis, ir pagrindinis filmo herojus Ronas – elektrikas, mëgstantis seksà,narkotikus, alkoholá ir, þinoma, rodeo. Netikëtai atsidûræs ligoninëje jissuþino, kad serga AIDS. Gydytojai praneða, kad Ronui liko gyventi më-nuo. Ðis pradeda ieðkoti galimybiø iðgyventi ir suþino, kad galintys jampadëti vaistai JAV dar nepatvirtinti. Ronas vyksta á Meksikà ir greitai su-pranta, kad nelegali prekyba ið ten atsiveþtais vaistais padës ne tik jam, betir kitiems nelaimës draugams. Ronas keièiasi þiûrovo akyse – jo verslo part-neriu tampa transvestitas Rajonas. Jie abu kovoja uþ iðlikimà. Pagrindiniusvaidmenis filme sukûræ Matthew McConaughey ir Jaredas Leto ðiemet pel-nytai apdovanoti „Oskarais“, nes bûtent jø dëka kai kurie filmo epizodaipasiekë tikros tragedijos aukðtumas. Deja, to nepasakysi apie reþisieriø,kuris pernelyg daþnai klimpsta á pigø sentimentalumà. Nors herojai turë-jo realius prototipus, filmas sukurtas pagal iðbandytus Holivudo receptus(JAV, 2013). (Vilnius)

Divergentë **Veiksmas nukelia á ateities Þemæ. Ant Èikagos griuvësiø iðkilusioje metro-

polijoje kuriama tobula visuomenë, todël visi 16 metø sulaukæ paaugliai turipasirinkti vienà ið penkiø frakcijø ir likti joje visà gyvenimà. Kiekviena frakci-ja atspindi charakterio savybes: nuoðirdumà, atsisakymà, draugiðkumà, eru-dicijà ir dràsà. Jei paauglys turi daugiau nei vienà bruoþà, jis pavadinamasnetinkamu ir eliminuojamas. Filmo herojë Beatris taip pat netinkama, bet jaipavyks pabëgti ir rasti kelià á poþemius. Èia gyvenantys þmonës nusprendëpasiprieðinti þiauriai sistemai. Pagrindinius vaidmenis Neilo Burgerio filmesukûrë Shailene Woodley, Theo Jamesas, Kate Winslet, Zoe Kravitz (JAV,2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Ji ****Veiksmas nukels á netolimà ateitá, kurioje gyvena kà tik iðsiskyræs raðy-

tojas Teodoras (Joaquin Phoenix). Jis jauèiasi vieniðas ir netrukus ásimyliá naujai ásigytà kompiuteriø sistemà. „Samanta“ yra kompiuteris, bet kalbaScarlett Johansson balsu. Bûtent ði kompiuterinë mergina Teodorui atrodotobula. Taèiau naujasis Spike’o Jonze’o, iðgarsëjusio filmu „Bûti Dþonu Mal-kovièiumi“, kûrinys – ne apie naujas technologijas. Reþisieriui jos tik pre-tekstas prabilti apie meilæ, intymumà, þmones, kurie bûdami ðiame pasau-lyje ir konkreèioje erdvëje ið tikrøjø gyvena kitur. Taip pat vaidina AmyAdamas, Rooney Mara, Olivia Wilde (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas)

Kapitonas Amerika: Þiemos karys ***Kino komikso apie kerðytojø bûrio nario superdidvyrio Stivo Rodþerso, pra-

minto Kapitonu Amerika, nuotykius tæsinys. Superdidvyris ásikuria Vaðingto-ne, bet ramybës jam nebus, netrukus Kapitonas Amerika turës ir vël gelbëtipasaulá. Kad demaskuotø piktadariø sàmokslà, jam net teks sujungti pastangassu Juodàja naðle. Reþisieriø Anthony ir Joe Russo filme vaidina Chrisas Evan-sas, Samuelis L. Jacksonas, Scarlett Johansson, Sebastianas Stanas, RobertasRedfordas (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Nimfomanë. 1 dalis ****Vieniðius Zeligmanas randa gatvëje primuðtà, vos gyvà moterá. Parsive-

dæs namo, jis klausosi Dþo pasakojimo apie jos gyvenimà, tëvus, erotiniusnuotykius. Didysis provokatorius Larsas von Trieras filme sugráþo prie pas-kutiniais metais já ypaè jaudinanèiø temø – mirties, lyties, kaltës, depresijos.Tarp Dþo (Charlotte Gainsbourg) ir jos pasakojimo besiklausanèio Zelig-mano (Stellan Skarsgård) ið esmës vyksta filosofinë diskusija. Taèiau vonTrieras niekad nenori bûti monotoniðkas, todël filmo stilius pasiþymi kon-trastais – lyrikos ir atviro grotesko, tragizmo ir net burleskiðkai rodomosekso. Nors Lietuvoje filmà buvo siekta uþdrausti, esà jis pornografinis, re-þisierius nesiekia suþadinti þiûrovø geismus. Greièiau atvirkðèiai, bet kadtai suprastø, þiûrovams prireiks ne tik humoro jausmo, bet ir intelekto pa-stangø (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija, 2013). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda)

Nojaus laivas ***Jei pramiegojote tikybos pamokas ar neskaitëte Biblijos, naujame Dar-

reno Aronofsky („Juodoji gulbë“, „Imtynininkas“) filme suþinosite viskàapie Nojaus numatytà didájá tvanà. Iðsigandæs savo vizijø Nojus (RussellCrowe) pradeda statyti laivà, kuriame tilptø visos gyvûnø rûðys. Vis dëltotai ið nuotykiø filmø gerai paþástamas personaþas – jo raumenys lyg arbû-zai, jis gali iðkart susigrumti su trimis uþpuolikais, o laisvu nuo dideliødarbø laiku ðnipinëti kaimyninæ gyvenvietæ, kad ásitikintø: artëjantis tva-nas iðgelbës þmonijà nuo blogio. Taèiau nors Holivude niekas neiðleis 130milijonø doleriø, kad bûtø iðkreiptos tikëjimo dogmos, filmà reþisierius kû-rë pagal savo komiksà, kuriame sujungë ne tik Biblijos epà, apokritus, bet irfantasy elementus. Todël daug dëmesio filme skirta herojaus ðeimai – þmo-nai (Jennifer Connelly), sûnums (Logan Lerman, Douglas Booth), ádukrai(Emma Watson) (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis18, 19, 21—24 d. — Nojaus laivas (3D, JAV) —

11, 14, 17.30, 20.45; 20 d. — 14, 17.30, 20.45

18, 19, 21—24 d. — Nojaus laivas (JAV) — 12.15,

15.15, 18.45, 21.40; 20 d. — 15.15, 18.45, 21.40

18, 19, 21—24 d. — Greitasis „Maskva—Rusija“

(Rusija) — 11.40, 13.45, 16, 18.30, 21 val.;

20 d. — 13.45, 16, 18.30, 21 val.

18, 19, 21—24 d. — Nimfomanë. 2 dalis (Danija,

Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 12.30,

15.30, 18.15, 21.15; 20 d. — 15.30, 18.15, 21.15

24 d. — Kita moteris (JAV) — 19.30

24 d. — Nepaprastas þmogus voras 2 (3D,

JAV) — 19 val.

18, 19, 21—24 d. — Rio 2 (JAV) — 11.30,

13.45, 16.15, 18.15, 20.45; 20 d. — 13.45,

16.15, 18.15, 20.45; 18, 19, 21—24 d. — Rio 2

(JAV) — 12, 14.45, 17, 19.30, 21.50; 20 d. — 14.45,

17, 19.30, 21.50

18, 19, 21—24 d. — Trys dienos nuþudyti (JAV,

Prancûzija) — 12.30, 15.30, 18.30, 21.15; 20 d. —

15.30, 18.30, 21.15

18—24 d. — Viešbutis „Grand Budapest“

(JAV, Vokietija) — 13.30, 15.50, 18.10, 20.30

18—23 d. — Divergentë (JAV) — 13.15, 19 val.;

24 d. — 13.15

18—24 d. — Redirected / uþ Lietuvà!

(reþ. E. Vëlyvis) — 15, 21 val.; 24 d. — 15 val.

18, 19, 21—24 d. — Kapitonas Amerika:

Þiemos karys (JAV) — 11.50; 18—23 d. — Kapito-

nas Amerika: Þiemos karys (3D, JAV) — 18 val.

18—24 d. — Ji (JAV) — 18.50, 21.40

18, 19, 21—24 d. — Ponas Þirnis ir Ðermanas

(JAV) — 11.10, 14 val.; 20 d. — 14 val.

18—24 d. — Nimfomanë. 2 dalis (Danija,

Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) —

16.15, 21.50

18—24 d. — Rio 2 (3D JAV) — 16.30

18, 19, 21—24 d. — Rio 2 (JAV) — 11 val.

18, 19, 21—24 d. — Tarzanas (JAV) — 11.20

Forum Cinemas Akropolis18—21 d. — Nojaus laivas (3D, JAV) — 12.15,

15.15, 18, 21.30; 22—24 d. — 18, 21.30

18—21 d. — Nojaus laivas (JAV) — 10.45, 17,

20 val.; 22—24 d. — 11.30, 14.45

18, 19, 21—23 d. — Greitasis „Maskva—

Rusija“ (Rusija) — 10.30, 12.45, 15, 17.15,

18.30, 19.40, 21 val.; 20 d. — 12.45, 15,

17.15, 18.30; 24 d. — 10.30, 12.45, 15, 17.15,

19.40, 21 val.

18—21 d. — Nimfomanë. 2 dalis (Danija, Vokietija,

Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 14.45,

17.45, 20.45; 22—24 d. — 14, 17.45, 20.45


JAV) — 19 val.

18, 19, 21 d. — Rio 2 (3D, JAV) — 11, 13.30,

16, 18.15; 20 d. — 13.30, 16, 18.15; 22—24 d. —

13.30, 16, 18.15; 18, 19, 21 d. — Rio 2 (JAV) —

10.15, 12, 13, 14.30, 15.30, 16.50, 19.10; 20 d. —

12, 13, 14.30, 15.30, 16.50, 19.10; 22—24 d. —

10.15, 13, 14.30, 15.30, 16.50, 19.10

18, 19, 21—24 d. — Trys dienos nuþudyti

(JAV, Prancûzija) — 11.15, 13.50, 19.25,

21.50; 20 d. — 13.50, 19.25, 21.50

18—21 d. — Kapitonas Amerika: Þiemos karys

(JAV) — 11.45, 16.30; 22—24 d. — 16.30

18—24 d. — Ji (JAV) — 21.40

Nimfomanë. 1 dalis (Danija, Vokietija,

Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 21.30

18—21 d. — Iðtroðkæ greièio (JAV) — 20.40

„Skalvijos“ kino centras18 d. — Dalaso klubas (JAV) — 16.40; 22 d. —

18.50; 24 d. — 16.40

18 d. — Laisvës tango (Prancûzija, Belgija,

Liuksemburgas) — 19 val.; 19 d. — 21 val.;

21 d. — 18.50; 22 d. — 16.50; 23 d. — 19.10

18 d. — Nimfomanë. 2 dalis (Danija, Vokieti-

ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 21 val.;

21 d. — 20.50; 23 d. — 21.10; 24 d. — 19 val.


ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 21.10

18 d. — Ji (JAV) — 16.20; 21 d. — 14.30; 23 d. —

16.50

19 d. — Groja Liuvinas Deivisas (JAV, D. Britanija,

Prancûzija) — 18.40; 21 d. — 16.50

19 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir

pelytës nuotykiai (Prancûzija) — 14.40

Pasaka18 d. — Viešbutis ,,Grand Budapest“(JAV, Vokieti-

ja) — 17 val.; 19 d. — 16.15; 20 d. — 18.30; 21 d. —

16 val.; 22 d. — 22 val.; 24 d. — 15.15

18 d. — Nojaus laivas (JAV) — 19 val.; 19 d. —

18.15; 20 d. — 20.30; 21 d. — 18 val.; 22 d. — 19.15;

23 d. — 18.45; 24 d. — 19 val.


ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 17.30;

19 d. — 19.45


ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 19.45,

21.45; 19 d. — 22 val.; 21 d. — 20.45; 22 d. —

19 val.; 23 d. — 21.45; 24 d. — 22 val.

18 d. — Ji (JAV) — 22.15; 19 d. — 21 val.; 20 d. —

21 val.; 21 d. — 18.15, 21 val.; 22, 23 d. — 21.30;

24 d. — 15 val. (senjorø arbatëlë), 21.45

18 d. — Yves Saint Laurent (Prancûzija) —

18 val.; 19 d. — 16.30, 18.30, 20.30; 20 d. —

19.30; 21 d. — 19 val.; 22, 23 d. — 18, 20 val.;

24 d. — 20 val.

18 d. — Laisvës tango (Prancûzija, Belgija,

Liuksemburgas) — 20 val.; 19 d. — 17.45;

20 d. — 19 val.; 21 d. — 16.15; 22 d. — 17 val.;

23, 24 d. — 17.30

19, 21 d. — Rio 2 (JAV) — 14 val.

19, 21 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë

(Prancûzija) — 14.15

19 d. — Blogi mentai (Prancûzija, JAV) — 16 val.;

22 d. — 17.30; 23 d. — 17 val.; 24 d. — 17.15

19 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 14.30;

21 d. — 16.30; 24 d. — 15.30

21 d. — Ernestas ir Selestina: meðkuèio ir

pelytës nuotykiai (Prancûzija) — 14.30

23 d. — Semme (reþ. E. Samsonas) — 19.30;

24 d. — 18.30

Ozo kino salë18 d. — Greièiau nei triuðiai (Rusija) — 16.20

18 d. — Samsara (JAV) — 18 val.; 19 d. — Ekskursan-

të (reþ. A. Juzënas) — 15 val.; 22, 24 d. — 18 val.;

19 d. — Trispalvis (reþ. V. V. Landsbergis) —

17 val.; 22, 24 d. — Donelaitis. XVIII a.

Maþosios Lietuvos tautinis kostiumas

(reþ. R. Abukevièius) — 16.30; 23 d. — Nesa-

masis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) — 16.30; 23 d. —

Vardas tamsoje (reþ. A. Marcinkevièiûtë) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas18, 19 d. — Nojaus laivas (3D, JAV) — 13.45,

18, 21.15, 23.45; 20—24 d. — 13.45, 18, 21.15

18, 19, 21—23 d. — Nojaus laivas (JAV) — 10.50,

15.15, 17.10; 20 d. — 15.15, 17.10; 24 d. — 10.50,

15.15

18, 19 d. — Greitasis „Maskva—Rusija“ (Rusija) —

18.15, 20.30, 21.40, 23.15; 20—24 d. — 18.15,

20.30, 21.40

18, 19 d. — Nimfomanë. 2 dalis (Danija, Vokieti-

ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 15, 17.45,

20.45, 23.30; 20—24 d. — 15, 17.45, 20.45

23 d. — Kita moteris (JAV) — 19.30


JAV) — 19 val.

18—24 d. — Rio 2 (3D, JAV) — 13, 16.45, 19.10

18, 19, 21—23 d. — Rio 2 (JAV) — 10.40, 11.15,

11.45, 14, 15.30, 21.50; 20 d. — 14, 15.30, 21.50

18, 19 d. — Trys dienos nuþudyti (JAV, Prancû-

zija) — 11, 13.30, 19, 21.30, 23.55; 20 d. — 13.30,

19, 21.30; 21—24 d. — 11, 13.30, 19, 21.30

18—23 d. — Kapitonas Amerika: Þiemos

karys (3D, JAV) — 14.15, 20.15; 24 d. — 14.15

18—24 d. — Ji (JAV) — 16 val.

18, 19 d. — Redirected / uþ Lietuvà!

(reþ. E. Vëlyvis) — 22.45

18, 19, 21—23 d. — Divergentë (JAV) — 12,

16.20; 20 d. — 16.20; 18, 19, 21—23 d. —

Tarzanas (JAV) — 10.15

18, 19, 21—23 d. — Ponas Þirnis ir Ðermanas

(JAV) — 12.30; 18—22, 24 d. — Nimfomanë.

1 dalis (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija,

D. Britanija) — 19.20

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas18, 19, 21—24 d. — Nojaus laivas (JAV) — 10.30,

15.45, 21.40; 20 d. — 15.45, 21.40

18—23 d. — Nojaus laivas (3D, JAV) — 18.50,

20.45; 24 d. — 18.50, 21.15

18, 19, 21—24 d. — Greitasis „Maskva—

Rusija“ (Rusija) — 11.15, 14.30, 16.05, 19.30, 21,

21.55; 20 d. — 14.30, 16.05, 19.30, 21, 21.55

18—23 d. — Nimfomanë. 2 dalis (Danija,

Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) —

16.40, 21.50

23 d. — Kita moteris (JAV) — 19 val.


JAV) — 19 val.

18, 19, 21—24 d. — Rio 2 (dubliuota lietuviškai) —

10.45, 13.45, 16.30, 18, 21.30; 20 d. — 13.45,

16.30, 18, 21.30; 18, 19, 21—24 d. — Rio 2

(3D dubliuota lietuviškai) — 10.15, 12.45,

15.30, 19.15; 20 d. — 12.45, 15.30, 19.15

18—23 d. — Trys dienos nuþudyti (JAV,

Prancûzija) — 13.30, 18.15; 24 d. — 13.30

18—24 d. — Kapitonas Amerika: Þiemos

karys (JAV) — 13.05; Kapitonas Amerika:

Þiemos karys (3D, JAV) — 16.15

18, 19, 21—24 d. — Divergentë (JAV) — 11.30

18, 19, 21—24 d. — Tarzanas (JAV) — 11 val.

18—24 d. — Ponas Þirnis ir Ðermanas (JAV) —

13.20; 18—22, 24 d. — Nimfomanë. 1 dalis

(Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija,

D. Britanija) — 18.45

„Nojaus laivas“

Fransiskas–Vilnius · rio koledþo organizuotame konkur-se. Ne veltui ðis talentingas pianistas...

Documents

Transcript of Fransiskas–Vilnius · rio koledþo organizuotame konkur-se. Ne veltui ðis talentingas pianistas...