Fonologija ir fonetika
description
Transcript of Fonologija ir fonetika
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 2
Žmonių bendravimas balsu
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 3
Fonologijos ir fonetikos santykis
Fonologija tiria tik tas konkrečios kalbos garsų savybes, nuo kurių priklauso prasmė
Fonetika tiria visas garsų savybes
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 4
Fonemų identifikacija
Paradigminė fonemų identifikacija minimaliosios poros: buvo – puvo,
vagų – vagių, kasdami - kąsdami Sintagminė fonemų identifikacija
mažiausio inventoriaus principas: /al/ -> /a/+/l/, /ur/ -> /u/+/r/,/au/ -> /a/+/v/, /ui/ -> /u/+/j/
reguliariausių santykių principas: neskaidyti /ie/, /uo/, /ts/, /tš/, /dz/, /dž/
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 5
Fonemų grupės
Balsiai Priebalsiai
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 6
Balsių klasifikavimas
Pagal aukščiausiai pakilusią liežuvio dalį priešakinės eilės vidurinės eilės užpakalinės eilės
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 7
Balsių klasifikavimas
Pagal liežuvio atstumą iki gomurio atviri pusiau atviri pusiau uždari uždari
Pagal lūpų padėtį labializuoti nelabializuoti
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 8
Priebalsių klasifikavimas
Pagal artikuliavimo būdą Sprogstamieji Pučiamieji Aproksimantai Nosiniai Šoniniai Vibrantai Taukštelėjimai, pliaukštelėjimai
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 9
Priebalsių artikuliavimo vietos
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 10
Priebalsių klasifikavimas
Pagal artikuliavimo vietą lūpiniai dantiniai alveoliniai retrofleksiniai palataliniai veliariniai glotiniai
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 11
IPA sudarymo principai
Skirtingas tos pačios kalbos fonemas turi atitikti skirtingi simboliai
Tas pačias skirtingų kalbų fonemas žymėti tuo pačiu simboliu
Naudoti lotyniškos abėcėlės raides, prireikus naudoti kitų Europos kalbų raides, mažas didžiąsias raides, horizontaliai ar vertikaliai apverstas raides. Vengti diakritinių ženklų, juos naudoti kitiems tikslams
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 12
IPA sudarymo principai
Raides parinkti taip, kad jas atitinkantys garsai sutaptų su daugumoje kalbų šiuo simboliu žymimais garsais
Naujai įtrauktais simboliais žymimi garsai turi būti kuo lengviau nuspėjami
http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 13
IPA priebalsių klasifikacija
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 14
IPA balsių klasifikacija
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 15
Fonemų pavadinimų rašymas kompiuteryje
Specialūs šriftaihttp://scripts.sil.org/DoulosSIL_download
Specialios abėcėlės SAMPAhttp://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa/ ARPAbet
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 16
Anglų kalbos fonemos ARPAbet,IPA ir SAMPA sistemose
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 17
Anglų kalbos fonemos ARPAbet, IPA ir SAMPA sistemose (tęsinys)
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 18
MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema
Balsiai Kirčiuoti ir nekirčiuoti balsiai traktuojami kaip skirtingos
fonemos Trumpi nekirčiuoti žymimi viena mažąja raide, pvz., "a" Trumpi kirčiuoti – viena didžiąja raide, pvz., "A" Ilgi nekirčiuoti – dviem mažosiomis raidėmis, pvz., "aa" Ilgi tvirtaprade priegaide kirčiuoti – didžiąja ir mažąja
raide, pvz., "Aa" Ilgi tvirtagale priegaide kirčiuoti – mažąja ir didžiąja
raide, pvz., "aA" Ilgas balsis /e/ žymimas dviem raidėmis "ea“ Ilgas balsis /ė/ žymimas dviem raidėmis "ee"
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 19
MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema
Priebalsiai Simbolis ' (apostrofas, ASCII 39) po priebalsio
žymi minkštumą. Dauguma priebalsių eina poromis: kietas ir minkštas
Priebalsiai, priklausantys tvirtagale priegaide kirčiuotiems mišriesiems dvigarsiams, žymimi didžiąja raide, pvz., "N"
Priebalsis /š/ žymimas didžiąja raide "S“ Priebalsis /ž/ žymimas didžiąja raide "Z"
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 20
MBROLA garsų bazėse naudojama lietuvių kalbos fonemų sistema
Mišrieji dvigarsiai ir dvibalsiai Nekirčiuoti mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių
{a e i u} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} Kirčiuoti tvirtaprade priegaide – iš balsių
{Aa Ea I U} ir priebalsių {l l' m m' n n' r r'} Kirčiuoti tvirtagale priegaide – iš balsių
{A E I U} ir priebalsių {L L' M M' N N' R R'} Dvibalsiai /ie/ ir /uo/ laikomi atskiromis
fonemomis Kiti dvibalsiai (tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti)
sudaromi panašiai, kaip mišrieji dvigarsiai iš balsių ir priebalsių {j J w W}, kurie tekste paprastai žymimi "i" (rečiau j) ir "u"
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 21
Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (balsiai)
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 22
Lietuvių kalbos fonemos MBROLA, IPA ir SAMPA sistemose (priebalsiai)
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 23
Transkripcijos tipai
Plačioji (kaip reikia tarti) Siauroji (kaip ištarė)
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 24
Anglų kalbos fonemų grupavimas į vizemas
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 25
Fonemų ir vizemų sinchronizavimas
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 26
Animacinio personažo pavyzdys
C:\Program Files\Microsoft Speech SDK 5.1\Samples\Scripts\SimpleTTS\SimpleTTS.html
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 27
Literatūra http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/
informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_1b.pdf
Girdenis, A. (1995). Teoriniai fonologijos pagrindai. Vilniaus universitetas, Vilnius
Jurafsky, D., J. H. Martin (2000). Speech and Language Processing. An Introduction to Natural Language Processing, Computational Linguistics, and Speech Recognition, Prentice Hall, Upper Saddle River, New Jersey 07458
http://www.ikp.uni-bonn.de/lehre/informationen-materialien/ informationen-und-materialien-kopho/materialien-1/hess/ grundlagen-der-phonetik/gph_2b.pdf
http://www.langsci.ucl.ac.uk/ipa/ http://scripts.sil.org/DoulosSIL_download http://www.phon.ucl.ac.uk/home/sampa
2013.02.27 P.Kasparaitis. Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika 28
Literatūra Microsoft Speech SDK v. 5.1 help http://tcts.fpms.ac.be/synthesis/mbrola/mbrcopybin.html Kasparaitis, P. (2005). Diphone Databases for Lithuanian
Text-to-Speech Synthesis. Informatica, 16(2), 193-202 Raškinis A., Raškinis G., Kazlauskienė A. (2003). SAMPA
(Speech Assessment Methods Phonetic Alphabet) for Encoding Transcriptions of Lithuanian Speech Corpora. Information Technology and Control, 2003, Nr. 4 (29), 50-56