VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETASKauno botanikos sodas

Judita VarkulevičienėAntanina Stankevičienė

FIKUSO (FICUS L.) GENTIES AUGALAIdekoratyviniai interjero augalai

4

Mokymo priemonė universitetų ir kolegijų studentams

Vytauto Didžiojo universiteto leidyklaKaunas, 2009

Recenzentai: doc. dr. Ona Motiejūnaitėdr. Vilija Snieškienė

Apsvarstyta ir rekomenduota išleisti VDU Kauno botanikos sodo Tarybos 2008-10-09 posėdyje (protokolas Nr. 3)

Medžiaga leidiniui ruošta atliktų tyrimų rezultatais, dalyvaujant Leonardo da Vinci Mobilumo projekte nr. LT/06/EX/1/0999: „Aplinkos želdinimo ir kraštotvarkos specialistų rengimo kokybės gerinimas, siekiant skatinti rekreacinės ir edukacinės veiklos plėtrą želdiniuose“.

ISBN 978-9955-12-551-8 © Judita Varkulevičienė, 2009© Antanina Stankevičienė, 2009© Vytauto Didžiojo universitetas, 2009

TURINYS

Įvadas ....................................................................................................................5Fikuso (Ficus L.) genties augalų botaninės savybės ........................................6Fikuso (Ficus L.) genties augalų rūšys, veislės, porūšiai, formos ..................7Fikuso (Ficus L.) genties augalų priežiūra......................................................14

Auginimo ypatumai ....................................................................................14Dauginimas..................................................................................................16Persodinimas ...............................................................................................17

Pasitaikančios problemos ir jų sprendimo būdai ..........................................17Fiziologinės kilmės pažeidimai .................................................................17Infekcinės ligos ............................................................................................20Kenkėjai ........................................................................................................22

Fikuso (Ficus L.) genties augalų pritaikymas interjere. ................................24Naudota ir rekomenduojama naudoti literatūra ...........................................26

4

ĮVADAS

Fikuso (Ficus L.) genties augalai priklauso šilkmedinių (Moraceae Link.) šeimai. Gentyje yra apie 600–800 rūšių augalų, kilusių iš drėgnųjų tropikų arba subtropikų klimato juostų miškuose (Azija, Afrika, Australija) [1, 5, 25]. Tai visžaliai (retai periodiškai numetantys lapus) bei išskiriantys latek-są medžiai (dažniausiai), krūmai arba lianos. Kai kurių rūšių augalai turi orines šaknis. Pumpurą dengia prielapiai, kurie nukrinta nepalikę randų.Tyrinėjant Ficus genties augalus sutinkamas mutualizmas, t. y. simbiozės forma, kai rūšys kartu gyvuoja, abi turėdamos naudos. Gamtoje stebimas fikusų ir Agaonidae šeimos vabzdžių tarpusavio ryšys. Vapsvos didžią-ją gyvenimo ciklo dalį praleidžia fikuso žiedyne. Specializuoti žiedynai funkcionuoja kaip inkubatoriai vabzdžių apdulkintojų lervoms, t. y. joms šie augalai yra būtini ir be jų vystytis vapsvos negali, o ir fikusus apdulkina tik Agaonidae šeimos vabzdžiai [9, 13].Kai kurios fikusų rūšys šilto klimato kraštuose gali tapti invaziniais augalais. Tai specializuotų gyvybiškų formų aukštasis fikusas (dar va-dinamas fikusu smaugiku) (Ficus altissima) bei bengalinis fikusas (F. benghalensis (sin Ficus indica)). Jauni augalai auga kaip epifitai, t. y. ant stiebo arba kito medžio šeimininko šakų. Čia jų sėklos patenka per paukš-čius ar gyvūnus. Nuo medžio šeimininko epifito orinės šaknys leidžiasi žemyn ir įsitvirtina dirvoje. Po to jos intensyviai storėja, suauga ir suspau-džia augalą šeimininką iš visų pusių. Augalas šeimininkas apmiršta, lieka tik karkasas (stiebas) iš susipynusių fikuso šaknų. Taip laja pasiekia pirmą ardą ir gauna daugiau šviesos [7, 9, 13]. Atogrąžų kraštuose šie fikusai gali tapti invaziniais augalais. Floridoje (JAV) pietuose aukštasis fikusas plin-ta natūraliuose miškuose, nes čia jų žiedus apdulkina specializuoti plė-viasparniai. Jų dėka užsimezgusias sėklas platina paukščiai. Aukštuosius fikusus įstatymai draudžia sodinti Floridos pietinėje dalyje – Majamyje ir kituose šilto klimato kraštuose, kuriuose gyvena fikusų žiedus apdul-kinantys plėviasparniai [9]. Atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose dažnai auginamas smulkiavaisis fikusas (Ficus microcarpa) tampa invaziniu au-galu, jeigu yra žiedus apdulkinančių plėviasparnių. Paukščių išplatintos sėklos dygsta visur, netgi ant namų stogų. Šie medžiai auga sparčiai ir gali skverbtis į natūralius miškus, juos draudžiama sodinti Havajuose, kai ku-riuose Meksikos regionuose, Floridos pietuose, Bahamų salose ir kitur.

5

Smulkusis fikusas (Ficus pumila) šilto klimato kraštuose invaziniu augalu netampa tik todėl, kad ten negyvena specializuoti žiedus apdulkinantys vabzdžiai. Jie sparčiai dauginasi vegetatyviškai ir plinta prisitvirtindami kimbamosiomis šaknimis. Nepašalinus augalo, ilgainiui smulkusis fiku-sas tampa panašus į medį. Jis, augdamas lėčiau už kitų rūšių invazinius fikusus, sudaro tankius brūzgynus. Iš Azijos kilę smulkieji fikusai sparčiai plinta Naujojoje Zelandijoje, Vakarų Australijoje ir Floridoje. Jų negalima sodinti šilto ir drėgno klimato kraštuose kaimuose ir gyvenvietėse [5, 9].Nuo seno buvo naudojama ir vertinama fikuso mediena: senovės Egipte iš jo buvo gaminami karstai mumijoms, jo išskiriamas lateksas (sultys, panašios į pieną) – kaučiuko, lakų, klijų gamybai; karniena – kaip tekstilinė žaliava lynų, virvių, kartono ir popieriaus gamybai. Fikuso vaisiai naudo-jami žmonių maistui ir gyvūnų mitybai. Figmedis (Ficus carica) – vienas iš seniausių kultūrinių augalų. Archeologiniai duomenys rodo, kad jis augo Azijoje paleolite (prieš 5000 metų), o Europoje – prieš 2000 metų [13].Dėl dekoratyvių lapų fikusai auginami šiltose klimato juostose – įvairiuo-se želdiniuose, vidutinio klimato juostoje (joje yra ir Lietuva) – interjere, oranžerijose, žiemos soduose.Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje fikuso (Ficus L.) genties augalų kolekcija kaupiama nuo Botanikos sodo įkūri-mo (1923 m.). Iki šių dienų išliko Ficus benjamina, F. elastica 'Rubra' (so-dinti 1945 m.), F. benghalensis L. (1956 m.), F. elastica Roxb. ex Hornem., F. carica L. ir F. rubiginosa Desf. ex Vent, ir F. pumila L. (1958 m.) [22, 23]. Norint sėkmingai vykdyti svetimžemių augalų introdukciją vidutinės kli-mato juostos interjere, būtina tirti atskirų rūšių, formų, veislių adaptyvu-mo galimybes, atsižvelgiant į du svarbiausius faktorius: augalų poreikius ir patalpų sąlygas. Tam reikia ištirti augalų reakciją į nepalankias sąlygas. Šiuo metu Kauno botanikos sode auginama 18 rūšių, 20 veislių, 1 varie-tetas, 1 forma, 1 porūšis (iš viso 40 taksonų) Ficus L. genties augalų [22]. Su šiais augalais atliekami dauginimo [8, 21], augalų adaptyvumo [15, 16, 17], tinkamumo įvairiam interjerui [16], fitosanitarinės būklės ir mikro-biologiniai tyrimai [14, 18, 19, 20]. Medžiaga apie fikuso (Ficus L.) genties augalų auginimo ypatumus bei jų įvairovę leidinyje pateikta remiantis VDU Kauno botanikos sodo, Lodzės botanikos sodo ir Varšuvos universiteto (Lenkija) bei Berlyno-Dahlemo ir Potsdamo (Vokietija) botanikos soduose atliktų tyrimų rezultatais.

6

FIKUSO (FICUS L.) GENTIES AUGALŲ BOTANINĖS SAVYBĖS

Tai visžaliai (rečiau periodiškai metantys lapus) medžiai ir krūmai. Jiems būdingos stiebe ir lapuose esančios pientakių ląstelės, kurios išski-ria lateksą [5, 25].

Fikuso (Ficus L.) genties augalams būdinga:– šaknų sistema kuokštinė, būdingos orinės šaknys;– stiebas medėjantis, laipiojantis (įsitvirti-nantis šaknimis);– lapai kotuoti, paprasti, rečiau plaštakiški,

plunksniški, išsidėstę pražangiai; lapalakščio forma elipsiška (ilgis du kartus viršija plotį), lancetiška, kiaušiniška ir kt., įvairaus dydžio (1 pav.). Lapalakščio kraštas lygus, viršutinė pusė blizganti arba pūkuota; rūšių ir veislių lapai skiriasi spalva, rečiau forma. Gyslotumas dažniausiai plunks-niškas arba tinkliškas. Lapalakštis plonas arba padengtas stora kutikule (storas);– žiedyną sudaro labai smulkūs be pažiedžių žiedai, panirę sultingame išplatėjusiame rutulio ar kriaušės formos žiedsostyje (sikonyje), viršūnė-je jo maža angelė padengta žvyneliais. Žiedynai būna beliemeniai vyriš-ki (turi kuokelius) ir vedantys vaisius, dviejų tipų moteriški (su trumpu ir ilgu stulpeliu). Iš moteriškų žiedų su ilgais stulpeliais vystosi sultingi vaisiai, populiariai vadinami figomis (iš F. carica). Pražysta tiesiog ant ka-mienų ir šakų; kai kurios rūšys (Malaizijoje paplitusios Ficus tanypoda,F. scaposa ir kt.) apatinėje stiebo dalyje išaugina žemyn augančius plonus belapius stiebus (stolonus). Šie geotropiniai ūgliai, prasiskverbę į viršutinį dirvožemio sluoksnį, suformuoja žiedynus. Šis yra smulkus, vystosi ant kamieno ir šakučių. Tai dvinamiai arba vienanariai augalai su vienalytė-mis šakelėmis;– vaisius – vaisynas, t. y. fikuso sikonis, susidaręs iš visų žiedyno žiedų.

1 pav.

7

FIKUSO (FICUS L.) GENTIES AUGALŲ RŪŠYS, VEISLĖS, PORŪŠIAI, FORMOS

Daugelis interjere auginamų fikuso genties rūšių augalų yra visžaliai, tik keletas rūšių meta lapus, pvz., figmedis (Ficus carica) numeta lapus žiemai. Augalų sukurta daug veislių. Dėl dekoratyvių lapų Lietuvoje interjere daž-niausiai auginama 20 rūšių ir per 20 veislių, porūšių bei formų fikusai.

Bengalinis fikusas (Ficus benghalensis L.) natūraliai auga Pietų Azijoje, Indijos, Šri Lankos musoninių miškų slėniuose. Fikusai sudaro sąžalynus. Suaugusio medžio didelės horizontalios šakos išleidžia orines šaknis, jos, sudarydamos girliandas, auga lėtai, dalis

sudžiūsta, o kitos pasiekia žemę ir įsišaknija. Tuomet pradeda storėti ir tampa stiebu. Motininė šaka, iš kurios išaugo šios orinės šaknys, storėja nuo tos vietos, iš kurios išaugo šaknis periferijos link, t. y. periferinės ša-kos priklausomybė nuo stiebo silpsta. Šis fikusas vadinamas daugiakamie-niu, nes jo orinės šaknys ir plačios šakos užima didelį plotą (iki 150–200 m2). Iš požeminių šaknų formuojasi ūgliai. Taip susidaro daugiastie-biai medžiai-miškeliai. Jauni augalai – epifitai. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakščio forma – elipsiška, ties centrine gysla įdubęs, 10–20 cm ilgio, 4–8 cm pločio; kraštas lygus (2 pav.). Jauni lapai neturi prielapių, bronzi-nės spalvos, o vėliau – žali blizgantys, apatinė pusė apaugusi pūkeliu. Gys-lotumas plunksniškas. Gyslos šviesios, ryškios, po 5–7 atsišakoja ryškios lygiagrečios antros eilės gyslos. Interjere dažniau auginama F. benghalensisveislė 'Audrey', kurios lapai trumpesni, tamsiai žali, baltais taškeliais.

Benjamino fikusas (Ficus benjamina L.) – grakštūs, plonomis susivijusiomis šakutėmis iki 15–18 m aukščio krūmai ar medžiai, na-tūraliai auga drėgnuose tropikų miškuose iki 300 m aukščio virš jūros lygio Azijoje, Šiau-rės Australijoje. Jauni augalai auga kaip epi-

fitai. Yra orinės šaknys. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakštis lygiakraštis, kraštai vos banguoti, smailiaviršūnis (viršūnė labai ištęsta), pleištišku pa-matu. Lapalakščio forma – atvirkščiai kiaušiniška, ties centrine gysla įdu-bęs, 5–12 cm ilgio, 2–5 cm pločio; kraštas lygus, paviršius blizgantis (3 pav.).

3 pav.

2 pav.

8

Gyslotumas plunksniškas. Ūglis neturi prielapių. Interjere dažniau augina-mos F. benjamina veislės:'Starlight' – didesnė dalis lapalakščio (krašto link) nuspalvinta balta spal-va, baltos spalvos ir centrinė gysla; 'Barok' – šviesiai žali, labai sulenkti, pilkai žalios spalvos su šviesia centrine gysla lapai, augalas tankus; 'Bushy Princ' – jauni lapai šviesiai žali, blizgantys; 'Danielle' – jauni lapai švie-sūs, vėliau tampa tamsiai žaliais; 'De Gantel' – lapai smulkūs, šviesiai ža-lios spalvos, augalo šakos retos; 'Exotica' – lapai su ilgesne susisukusia viršūne, blizgantys, vos banguotais kraštais, o jauni lapai gelsvi su žalio-mis dėmėmis, plonos nusvirusios šakutės; 'Foliole' – lapai ilgesni, žalios spalvos; 'Monique' – smulkesni, apvalesni, truputį banguotu kraštu lapai, tankūs, žali, blizgūs, jauni – gelsvo atspalvio; 'Nastasja' lapai ryškiai žali, nuo krašto einančiomis gelsvai baltomis dėmėmis; 'Reginald'– jauni lapai žalios spalvos su gelsvai žaliomis juostomis; 'Variegata' – žali, baltomis dėmėmis tik kraštuose; 'Wiandi’ – lapai smulkesni, žali, jauni – gelsvo atspalvio, užlenkti, vingiuotos šakos.

Binendikio fikusas (F. binnendijkii(Miq.) Miq.) – natūraliai augantys medžiai arba krūmai Pietryčių Azijo-je, iki Filipinų. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakštis lygiakraštis, smailiaviršū-nis (viršūnė ištęstai aštrėjanti), pama-

tas pleištiškas, forma – linijiška, ties centrine gysla įdubęs; 18–26 cm ilgio, 3–4,5 cm pločio (4 pav.). Gyslotumas – plunksniškas.Interjere dažniau auginamos F. binnendijkii veislės: 'Alii' stiebas tamsiai rudos su baltomis juostomis spalvos, lapai tamsiai žali, ties centrine gysla įgaubti; 'Amstel Queen' – daugiastiebis, stiebas labai išmargintas baltomis linijomis, lapai platesni (iki 7 cm), šviesiai žali iki gelsvumo, padengti sto-ra kutikule, blizgantys.

Figmedis (Ficus carica L.) natūraliai auga Viduržemio pajūrio, Užkaukazės, Vidurinės Azijos, Indijos, Mažosios Azijos, Irano karbonatiniuose bei akmeninguose slėniuose. Lapai pa-prasti, kotuoti. Lapalakštis plaštakiškaiskaldytas, pamatas širdiškas, 10–15 cm 5 pav.

4 pav.

9

ilgio, 6–12 cm pločio (5 pav.). Gyslotumas plaštakiškas, centrinė gysla neryški. Ficus carica var. afganica. Iš ilgų stulpelinių moteriškų žiedynųsusiformuoja stambūs sultingi vaisynai – figos, kurių viduje yra daug smulkių vaisių. Vyriški ir beliemeniai žiedynai formuojasi kituose žiedy-nuose, kurių sikonijos mažesnės ir visada išlieka kietos, juose išsivysto žiedadulkės. Gamtoje augančių Ficus carica augalų ant vieno augalo for-muojasi abiejų žiedynų tipai, o sukurtų veislių – dažnai ant skirtingų au-galų: moteriški žiedynai su ilgais stulpeliniais žiedais formuojasi ant me-džių, vadinamų figomis, o vyriški žiedynai su beliemeniais žiedais for-muojasi ant kitų medžių – kaprifigų [13].Randuotasis fikusas (Ficus callosa Willd) natūraliai auga Pietų ir Pietry-čių Azijoje iki Molukų salų, Filipinų. Tai medžiai su trumpomis atramo-mis, medžių aukštis siekia daugiau nei 30 m aukštį. Lapai paprasti. Jauni lapai skiautėti, kartais iki pamato. Lapalakštis padengtas stora kutikule, šiek tiek šiurkštus, apatinė pusė nešiukšti, nuo elipsiškos iki ovaliai elip-siškos formos, nuo bukaviršūnių iki apvaliaviršūnių, pamatas – apvalus iki širdies formos. Gyslotumas plunksniškas, apatinėje pusėje gyslos iškilios.

F. cerasiformis Desf. auga Rytų Indijo-je. Lapalakštis lancetiškas arba elipsiš-kas, smailiaviršūnis, tamsiai žalias, viršutinė pusė – blizganti, apatinė –

šviesiai žalia, pūkuota (6 pav.). Jo ilgis – 15 (2) cm. Augalui būdingos ne-gausios oranžinės šakos bei oranžinės spalvos vaisiai.

Ficus cyathistipula Warb. – iki 15 m aukščio užaugantys labai šakoti me-džiai, natūraliai tarpstantys Afrikos tropikuose, vakaruose iki Angolos,

Zambijos ir Malavio. Jie gali augti kaip epifitai. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakštis lygiakraštis, blizgantis, tamsiai žalios arba pilkai žalios spal-vos, padengtas stora kutikule, jo forma – elipsiška, 20–22 cm ilgio ir 5–7 cm pločio, bukaviršūnis, viršūnė aštri, pamatas pleištiškas (7 pav.). Gyslotumas plunksniškas. Deltiškasis fikusas (F. deltoidea Jack.) natūraliai auga plačiu krūmu ar mažu medžiu (iki 7 m) Pietų Tailande, iki Sumatros, Javos salos, Borneo, Palavano. Gali augti kaip epifitas. Lapalakštis kietas, plačiai ovalus, pagrin-das pleištiškas, įlenktaviršūnis arba apvaliaviršūnis, abipus žalios spalvos,

7 pav.

6 pav.

10

blizgantis, raudonai rudas arba alyviškai rudas ar geltonas apatinėje pusėje, jo dydis – 8x7,5 cm. Jaunų lapų lapalakštis – vos elipsiškos iki lancetiškos formos.

F. deltoidea f. variegata – lapų kraštai šviesiai žali, o cen-trinė dalis šviesiai žalia su tamsiais taškeliais; centrinė ir šoninės gyslos balzganos, apatinė lapalakščio pusė gelsvai ruda (8 pav.).

Stambialapis fikusas (Ficus elastica Roxb. ex Hornem.) natūraliai auga drėgnuose tropiniuose miškuose Indi-joje, Nepale, Birmoje, Malakoje, Malaizijoje, Himala-jų slėniuose, tai 20–25 m (iki 40 m) aukščio rudos spalvos gausiomis šakomis medžiai. Iš pradžių auga kaip epifitas, vėliau gigantiškai išplatėja iki 60 m vai-niko su gausiomis ramstinėmis ir orinėmis šaknimis. Jauni lapai susisukę į tūtelę ir padengti prielapiu. Prie-lapis siauras, plėviškas, rausvai rudos spalvos, nukrin-ta pradėjus augti ūgliui. Lapai paprasti. Lapalakštis elipsiškas (taisyklingos elipsės formos), smailiaviršū-nis, blizgantis (9 pav.), padengtas stora kutikule, tam-

siai žalios spalvos, apatinė pusė žalia matinė; gyslotumas plunksniškas, ryški centrinė gysla rausvos spalvos, iškili pamato link. Stambialapis fiku-sas dažniausiai auginamas interjere, o šiuo metu dažniausiai auginamos šios F. elastica veislės:'Robusta' lapai platesni už Ficus elastica rūšies, intensyviai žalios su raus-vu atspalviu spalvos, prielapiai rausvi; 'Doescheri' – lapai fone kreminės spalvos, marmurinis šviesiai žalias ir pilkai žalias piešinys, apimantis di-desnę lapalakščio dalį, centrinė gysla rausva; 'Rubra' – jauni lapai ryškiai tamsiai raudoni, centrinė gysla ir senesni lapai raudoni; 'Tineke' – lapų kraštas plačiai nuspalvintas kremine ir pilkai žalios spalvos dėmėmis, ei-nančiomis centrinės gyslos link; 'Variegata' lapai pilkai šviesiai žali, išilgai gyslų smulkiai subrūkšniuoti pilkai žaliomis, gelsvomis juostomis.

Stačiašakis fikusas (Ficus erecta Thunb.) natūraliai auga Kinijoje, Taivanyje, Japonijoje, Korėjoje. Tai platūs daugiastiebiai išsidraikę krū-mai ar maži medžiai iki 4 m aukš-

9 pav.

10 pav.

8 pav.

11

čio. Lapai išsidėstę ūglių viršūnėse, lancetiški, rausvi, iki 20x10 cm ilgio, smailiaviršūniai arba bukaviršūniai, pereinantys į smailų dyglį (10 pav.). Pagrindas bukas ar apvalus, gyslotumas plėviškai plunksniškas.Šiurkštusis fikusas (F. hispida L. f) natūraliai auga Pietryčių Azijoje, iki Pietų Naujosios Gvinėjos ir Australijoje. Tai tankūs krūmai ar maži me-džiai. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakštis plonas, elipsiškas, bukaviršūnis, pamatas apvalus (lapalakščio plotis pamato link didėja), kraštas abipus smulkiai šeriuotas, apatinė pusė grublėta, dydis – 30,5x15 cm. Gyslotumas plunksniškas, gyslos iškilios.

F. lingua Warb. ex De Wildeman & T. Dur. natū-raliai auga Mozambike, Kenijoje, Ugandoje, Cen-trinėje Afrikoje, Kamerune bei Vakarų Afrikoje. Kartais iš pradžių auga kaip epifitai, o vėliau už-smaugia šeimininką ir išauga iki didelių medžių. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakštis lygiakraštis, forma – atvirkščiai deltiški bukaviršūniai, pama-tas pleištiškas iki apvalios formos (11 pav.), pa-dengti stora kutikule, tamsiai žalios spalvos, 4,5–

5,5 cm ilgio ir 1,5 (3) cm pločio. Gyslotumas plunksniškas, ryški centrinė gysla. Neturi prielapių.

Lyralapis fikusas (F. lyrata Warb.) natūraliai auga Vakarų ir Centrinės Afrikos tropikuose, iki 12 m, kartais iš pradžių auga kaip epifitas, remiasi orinėmis šaknimis. Lapai paprasti, kotuoti. Lapa-lakštis lygiakraštis, smailiaviršūnis, pamatas šir-diškas; forma – širdiškai kiaušiniška (12 pav.),

spalva – blizgiai žalia, abipus pūkuoti, iš pradžių švelniai pūkuoti, vėliau šiurkščiai, padengti stora kutikule, iki 10–15 cm pločio ir iki 50 cm ilgio. Gyslotumas plunksniškas, stipriai reljefiškas, apatinėje lapo pusėje gyslos labai iškilios, centrinė gysla dydžiu beveik nesiskiria nuo kitų, gyslos švie-siai žalios spalvos. Ties ja lapalakštis šiek tiek įdubęs. Abipus gyslų yra didelis plaušų sluoksnis. Interjere dažniau auginama F. lyrata veislė 'Bambino' – lapai tamsiai žali banguotu kraštu, auga kompaktiškai.F. macrophylla Desf. ex Pers – natūraliai Australijoje iki 55 m aukščio užaugantys medžiai. Kartais iš pradžių jie auga kaip epifitai, o vėliau už-smaugia šeimininką, plačiu vainiku su statiniais didžiulių šakų, panašių į

11 pav.

12 pav.

12

gyvatę, ramstinių ar orinių šaknų. Lapai kieti, paprasti, kotuoti. Lapalakš-čio forma elipsiška, ovali, bukaviršūnis ar aštriaviršūnis, pamatas apvalus arba širdiškas, viršutinė pusė žalios spalvos, o apatinė – rudos, padengtas stora kutikule, 10–25 cm ilgio ir 7–12 cm pločio. Centrinė gysla ryški, gelsvos spalvos, gyslotumas smulkiai plunksniškas. Jauni augalai panašūs į F. elastica, bet lapai minkštesni.

Smulkiavaisis fikusas (F. microcarpa L. f.) (sin (Ficus retusa) natūraliai auga Pietų Kinijoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje iki Aus-tralijos ir Ramiojo vandenyno pakrančių, platus medis, užauga iki 25 m aukščio, ga-liausiai vainikas siekia daugiau nei 30 m, iš

orinių šaknų girliandomis suformuoja užuolaidas. Lapai lygūs, 12x9 cm, odiški, dažnai šiek tiek asimetriški, siauri iki plačiai elipsiškų, smailiaviršū-niai iki bukaviršūnių (13 pav.). Pagrindas pleištiškas iki apvalios formos. Gyslotumas smulkiai plunksniškas, iškili centrinė gysla.

Kalninis fikusas (F. montana Burm. f.: (sin. F. quercifolia Roxb.)) – netvirti ar pu-siau laipiojantys krūmai. Lapai paprasti, kotuoti. Lapalakščio forma panaši į ąžuo-

lo lapo, smailiaviršūnis, pamatas apvalus arba atvirkščiai širdiškas, kraštas banguotas, nereguliariai dantytas arba skiautėtas, viršutinė pusė lygi ar šiek tiek abipus grublėta, 15 cm ilgio ir 7,5 cm pločio (14 pav.). Gyslos apatinėje pusėje iškilios.Ficus mucuso Ficalbo (F. corylifolia) – lapo forma panaši į lazdyno (šir-diška). Ūglių viršūnės ir lapai rusvos spalvos, padengti pūku. Interjere au-ginamas retai. Lapai minkšti, padengti pilku pūkeliu. Gyslotumas plunks-niškas, gyslos ryškios.

F. triangularis Warb. (sin. F. natalensis Hochst) natūraliai auga tropikuose, Pietų Afrikoje, Šiaurės Vakarų Zambijoje, Senegale. Epifitai medžiai ar krūmai, augantys žemėje, kartais „smaugikai“. La-pai paprasti, kotuoti. Lapalakščio forma atvirkščiai deltiška, elipsiška iki kiaušiniškos, atvirkščiai del-tiškos, lygiakraštis, viršūnė aštri iki bukaviršūnių, pagrindas aštrus iki apvalios formos, lapalakštis

13 pav.

14 pav.

15 pav.

13

padengtas stora kutikule, 10 cm ilgio ir 5 cm pločio ar didesni (15 pav.). Gyslotumas plunksniškas, stambi centrinė gysla išryškėja prie viršūnės.Interjere auginama F. natalensis porūšis – F. natalensis ssp. leprieurii (Miq.) C. Berg., lapų kraštai plačiai nuspalvinti gelsvai žalia spalva.

Smulkusis fikusas (Ficus pumila L.) – šliaužiantis augalas, natūraliai augantis Rytų Azijoje, įsišaknydamas išplinta di-deliuose plotuose. Jo aukštis tesiekia 10–20 cm. Ūgliai labai ploni. Kartais auga kaip epifitas. Lapai paprasti, kuotuoti. Lapalakščio forma – apvaliai kiaušiniška, širdiška, ovali, elipsiška, bukaviršūnis, lygiakraštis, pamatas įstrižas širdiškas

(16 pav.), plonas odiškas, 5 cm ilgio ir 3 cm pločio. Jauni lapai ištisiniai, lygaus paviršiaus. Gyslotumas tinkliškas, ryški centrinė gysla. Interjere dažniau auginamos F. pumila veislės:'White Sunny' – lapai šviesiai žalios spalvos, plačiu baltu kraštu; 'Minima' – liaunas, mažas, lėtai augantis, lapai smulkūs (iki 1 cm); 'Dorte' – lapų tik kraštas gelsvas, tokios pat spalvos dėmelės išbarstytos ir lapalakščio plote; 'Variegata' – auga kuokštais, lapai apvalūs iki ovalios formos, netaisyklin-gai garbanoti, nuo baltų iki kreminių dėmių.Maldyklinis fikusas (Ficus religiosa) – natūraliai greitai augantys Himala-juose iki Pietvakarių Kinijos, Šiaurės Tailando, Vietnamo medžiai, metantys arba iš dalies metantys lapus. Užauga iki 7,5 m aukščio ir daugiau. Jų orinės šaknys nutįsta žemyn ir paremia šakas. Smaugia kitus medžius. Lapai pa-prasti, kotuoti (lapkotis laibas, 7,5–10 cm). Lapalakščio forma panaši į dre-bulės: širdiška, plačiai trikampiškas, pamatas platus, apvalus arba nukirstas, vos banguotais kraštais, lapai ploni, 17 cm ilgio ir 12,5 cm pločio. Gyslotu-mas plunksniškas, centrinė ir antrosios eilės gyslos gelsvos, iškilios.

F. rubiginosa Desf. ex Vent. – natūraliai augantys Australijoje iki 12 m aukščio medžiai. Šakos auga plačiai ir kartais įsi-šaknija. Lapai paprasti, kotuoti. Lapa-lakštis nuo elipsiškos iki ovalios formos (17 pav.), padengtas stora kutikule, abi-pus nuspalvintas rausvai, lygus, apatinė

16 pav.

17 pav.

14

pusė padengta rusvais plaukeliais; 17,2 cm ilgio ir 6,2 cm pločio. Gyslotu-mas smulkiai plunksniškas.

F. sagittata Vahlr. (sin. F. radicans Desf.) natūra-liai auga Himalajuose, Pietų Kinijoje, Pietryčių Azijoje. Jauni augalai turi plonus aštrius, besidrie-kiančius, įsišaknijančius stiebus, vėliau augalas

tampa laipiojantis arba auga statmenai. Jaunų augalų lapalakštis lygus, ovalios arba širdies formos, suaugusių – ovalus arba pailgai lancetiškos formos, viršūnė aštrėjanti, pamatas apvalus ar nežymiai širdiškas (18 pav.). Interjere auginama veislė 'Variegata', kurios lapai pilkai žali, išmarginti baltomis kreminėmis dėmėmis.

FIKUSO (FICUS L.) GENTIES AUGALŲ PRIEŽIŪRA

Auginimo ypatumai

Ficus L. genties augalai priskiriami prie vidutiniškai reiklių augalų [15].Interjere auginami augalai gali būti grupuojami į tris grupes, atsižvelgiant į temperatūros, drėgmės poreikį, apšvietimą ir kt. I gr. – augalams reikalinga didelė vėsi patalpa (10–12 °C), apšvietimas 800–1000 lx. Čia tinka auginti didelius, pavienius augalus (soliterus): Ficus benghalensis, F. elastica, F. elastica 'Robusta', F. rubiginosa ir kt. Tokia aplinka būtų dideli prekybos centrai, mokyklų fojė, pramogų centrai. Šie augalai pakenčia skersvėjus. Juos reikia genėti – formuoti.II gr. – auga šiltesnėse (12–18 °C), šviesesnėse (1000–1500 lx), mažesnėse patalpose,. Tinkamiausias F. benjamina ir jo veislės: 'Exotica' (lapai žali), 'Bushy King' (spalvoti), forma glausta, 'Starlight' (daug baltos spalvos). Veislę ‘Rianne’ galima auginti vieną kaip bonsą, nes augalai glaustos for-mos ir su išsiraičiusiomis šakomis; spalvingais, smulkiais lapais. Galima sudaryti kompozicijas vien iš benjamino fikusų. Juos galima formuoti.III gr. – jiems reikia šiltos (18–20 °C), šviesios (1000–1700 lx) patalpos, taip pat nedidelės. F. lyrata veislė 'Bambino' yra dideliais lapais, todėl la-biau tinka kompozicijoms, nes pakenčia karpymą. F. deltoidea puošniai atrodo vienas, jo uogos puošia augalą. Kompozicijai tinka F. cyathistipulair įvairios F. benjamina veislės.

18 pav.

15

Šių grupių fikuso genties augalų poreikis aplinkos sąlygoms pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Ficus L. genties augalų auginimo sąlygos

Grupė Fikuso rūšis, veislė Tempe-ratūra, ºC

Oro drėgmė, %

Apšvieti-mas, lx

I F. elastica 'Robusta',F. benjamina, F. benjamina'Barok' 'Nastasja', 'Wiandi', 'Exotica', 'Starlight', 'Danielli', 'Foliole', 'Monique', 'Variegata';F. benghalensis, F. benghalensis 'Audrey'; F. binnendijkii,F. binnendijkii 'Alii'; F. microcarpa, F. pumila,F. rubiginosa.

12–16 50–60 800–1200

II F. elastica 'Doescheri', 'Rubra', 'Variegata'; F. lyrata'Bambino'; F. macrophylla;F. montana; F. lingua,F. pumila 'White Sunny', 'Minima', 'Dorte'; F. sagittata 'Variegata'.

16–20 70–80 1000–1500

III F. binnendijkii 'Amstel Queen'; F. cyathistipula;F. deltoidea; F. deltoidea f. variegata, F. natalensisssp. leprieurii; F. lyrata.

18–24 80–85 1000–1700

Bendri fikusų (Ficus L.) priežiūros ypatumai: Apšvietimas – ryškus be tiesioginių saulės spindulių (ypač fikusams,

kurie auga kaip medelis bei krūmas) – F. montana, F. radicans ir kt. Šliau-žiantiems ir laipiojantiems fikusams reikia dalinės paunksmės. F. pumila, F. montana, F. microcarpa gali augti šviesoje ir paunksmėje. Margalapiai fikusai esant silpnam apšvietimui tampa žali.

16

Temperatūra – žiemos metu trumpai pakenčia žemesnę nei 7 ºC (tuo-met mažiau laistyti), aukščiausia temperatūra vasaros metu – 23–25 ºC. Ištisus metus reikia 15–20 oC: fikusams stambiais lapais – bengaliniams (F. benghalensis), lyralapiams (F. lyrata), skiautėtalapiams (F. carica), stambialapiams (F. elastica, F. macrophylla, F. binnendykii ir kt.), ben-jamino (F. benjamina), deltiškiesiems (F. deltoidea), trikampiškiesiems (F. natalensis ssp. leprieurii), F. rubiginosa ir kt. Iš jų F. benghalensis,F. benjamina (žaliais lapais) ir F. rubiginosa žiemos metu reikalinga že-mesnė temperatūra (10–15 ºC). Daugumai smulkialapių fikusų (smulkie-siems (F. pumila), smailialapiams (F. sagittata), kalniniams (F. montana,F. lingua ir kt.) reikalinga šiek tiek aukštesnė temperatūra – 18–20 ºC.

Oro drėgnis. Dauguma fikusų rūšių augalų pakenčia sausą patalpų orą, išskyrus F. lyrata, F. natalensis ssp. leprieurii, F. pumila, F. radicansF. montana, kuriems reikalinga didesnis aplinkos (75–85 %) ir substrato drėgnis. Todėl naudinga padidinti aplinkos drėgnį (iki 60–70 %), apipurš-kiant augalus kambario temperatūros minkštu vandeniu. Ficus benjamina patartina kartkartėmis nupurkšti lapus.

Laistymas. Laistyti išdžiūvus substratui minkštu kambario tempera-tūros vandeniu, nes augalams reikalingas vos vos rūgštus dirvožemis, o vandentiekio vanduo šarmina. Vasarą laistyti 2 kartus, žiemą – 1 kartą per savaitę. Dažniau laistyti F. pumila, F. lyrata – jiems reikia daugiau drėgmės žemėje ir ore. Nepalikti padėkle vandens. Daugiau vandens rei-kia augalams dideliais lapais, taip pat augantiems labai šiltame arba sau-same kambaryje.

Tręšimas. Tręšti kas dvi savaites, nuo pavasario iki rudens, lapinėms gė-lėms skirtomis kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Žiemą netręšti.

Dauginimas

Dažniausia dauginama auginiais, sumedėję – atlankomis, retai sėklomis. Benjamino, deltiškąjį, binendikio fikusus pavasarį nesunku padauginti auginiais. Ūgliai su 3–4 lapais nupjaunami įstrižai. Iš žaizdos išsiskyru-sios sultys nuvalomos sugeriamuoju popieriumi, šakelės pamerkiamos į vandenį arba sukaišomos į drėgnas samanas ar perlitą. Auginiai geriausiai įsišaknija šilumoje, esant 22–25 oC temperatūrai. Po 3 savaičių, kai susi-

17

formuoja šaknys, jie persodinami į 9 cm skersmens vazonėlius ir saugomi nuo tiesioginės saulės. Stambialapiai fikusai dauginami gyvašakėmis, kurios nupjaunamos nuo pagrindinio augalo. Gyvašakė – tai ūglio viršūnė arba stiebo gabalėlis su vienu lapu. Lapus reikia susukti į tūtelę ir surišti. Ūgliai sukaišiojami tie-siai į perlitą arba smėlį su durpėmis (1:2). Po 3–4 savaičių įsišakniję ūgliai persodinami į nedidelius vazonėlius. Geriausiai jie auga 22–26 oC tempe-ratūroje. Rekomenduojama nupjauti viršūnes, kad formuotųsi gražūs ir tankūs krūmeliai.Smulkiuosius fikusus nesunku padauginti atlankomis. Jų šakelės prilen-kiamos prie žemės ir prismeigiamos (20.3 pav.). Atlankos atskiriamos, kai priauga šaknų. Šaknys auga iš bamblių, kai jie liečiasi prie drėgnos že-mės.Dėmesio! Jautriems žmonėms fikusų lateksas (baltos spalvos sultys) gali sukelti alergiją, todėl stenkitės, kad jo neužtikštų ant odos.

Persodinimas

Fikusai (Ficus L.) nepakenčia dažno persodinimo. Jauni augalai perso-dinami kasmet, senesni – kas 2–3 metus, o suaugusiems augalams gali-ma pakeisti tik viršutinį žemės sluoksnį. Augalai persodinami į viduti-nio sunkumo žemę, nepažeidžiant šaknies gniužulo. Substratas turi būti derlingas, paruoštas iš lengvo priemolio, kompostinės žemės, durpės ir smėlio (2:1:1:0,5), o rūgštumas – pH 6,6–7. Į šį mišinį galima pridėti lėtai tirpstančių trąšų, medžio anglies gabaliukų. Po to palaistoma ir apie mė-nesį beveik nelaistoma – substratas turi būti sausokas. Būtina įruošti gerą drenažą.

PASITAIKANČIOS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI

Fiziologinės kilmės pažeidimai

Augalui patekus į nepalankias jam augti sąlygas, po tam tikro laiko (tai priklauso nuo jautrumo nepalankioms aplinkos sąlygoms) išryškėja ant-žeminės dalies fiziologinės kilmės pažeidimai – tai neužkrečiamos ligos. Jas sukelia augalui netinkamos augti aplinkos sąlygos: drėgmės, maisto medžiagų trūkumas arba perteklius; netinkamas substrato rūgštumas,

18

apšvietimas, oro ir substrato drėgnis; mechaniniai sužalojimai ir kt. (2 lentelė).

2 lentelė. Ficus L. genties augalų fiziologiniai pažeidimai ir jų priežastys

Ficus L. rūšys

Nepalankios aplinkos sąlygos

Lapų pakitimai

F. benjamina Per žema oro temperatūra (optimali 18–21 ºC), šalti skersvėjai, blogas apšvietimas

Krinta

Šviesos trūkumas arba vietos pakeitimas

Staiga pradeda kristi

Perlaistymas Gelsta, krinta Tiesioginiai saulės spinduliai Šviesiai žalios spalvos

F. elastica Perlaistymas; žema temperatūra; apšvietimo trūkumas; trąšų trūkumas; šalti skersvėjai; drėgnas dirvožemis

Staiga pradeda kristi

F. lyrata Perlaistymas Gelsta, krinta F. pumila Persausęs substratas Raukšlėjasi, džiūsta

Perlaistymas Gelsta, krinta F. elastica'Robusta'

Per aukšta oro temperatūra žiemą (optimali 10–15 ºC, trumpai pakenčia – 5 ºC ).

Kai temperatūra apie 30 ºC, vysta

Perlaistymas (žiemą substratas turi būti beveik sausas, o vasarą laistyti 2 kartus per savaitę)

Glemba, svyra; pageltę krinta

Margalapiai fikusai

Apšvietimo trūkumas BlyškūsKalio trūkumas Stipri lapų kraštų nekrozė,

ji intensyvėja augalui augant

Šliaužiantys fikusai

Saulės nudeginimai; per mažas oro drėgnis; persausęs substratas

Raukšlėjasi, džiūsta

19

Ficus L. rūšys

Nepalankios aplinkos sąlygos

Lapų pakitimai

Visoms rūšims būdinga

Šviesos trūkumas; laistymas šaltu vandeniu; skersvėjis; vėsi patalpa; persausęs substratas

Gelsta, krinta

Tiesioginiai saulės spinduliai Blyškūs, apdegęDažnas augalo sukiojimas; šaltas vanduo; skersvėjis; žema temperatūra; persausęs oras

Krinta

Trąšų trūkumas; aukšta temperatūra; persausęs oras

Jauni – smulkūs, seni svyra, gelsta kraštai; krinta

Trąšų trūkumas Gelsta kraštai; apatiniai krinta

Perlaistymas Suglemba, nusvyra, pageltę nukrinta

Ant senų, natūraliai apmirštančių lapų atsiranda rusvos dėmės, po truputį plečiasi ir galiausiai apima visą lapą, o šis nukrinta – natūralus procesas

Apatiniai parudavę, krinta

Trąšų trūkumas; dažnas laistymas; rūgšti dirva; šaknų susirgimai

Gelsta kraštai, krinta apatiniai lapai

Kalio trūkumas Stambios (1–2 cm) kampuotos nekrotinės raudonai rudos dėmės, dažniausiai atsirandančios apatinėje lapo pusėje

Per vėsus vanduo; persausęs oras

Gelsta, džiūsta pakraščiai; krinta

Svyrančioms formoms būdinga

Saulės nudeginimai; per mažas oro drėgnis; persausęs substratas.

Sausi, susiraukšlėję

Norint išvengti fioziologinės kilmės pažeidimų, reikia augalui sukurti op-timalias augimo sąlygas, šalinti pažeidimus sukėlusias priežastis.

20

Infekcinės ligos

Ilgesnį laiką augalams pabuvus nepalankiose jiems augti sąlygose ir nusil-pus, juos pažeidžia patogeniniai mikroorganizmai, t. y. sukelia infekcines ligas. Šie mikroorganizmai gyvena kitų gyvų organizmų sąskaita. Tai viru-sai, fitoplazmos, bakterijos, grybai. Pagrindiniai infekcinių ligų požymiai: dėmės, apnašos, pūslelės, karputės ar panašūs dariniai, deformacijos, pu-viniai, vytuliai ir kt.Pažeistų augalų šaknyno zonoje dominavo Fusarium, Verticillium, Pythium patogeninės mikroskopinių grybų rūšys (3 lentelė).

3 lentelė. Patogeninės mikroskopinių grybų rūšys, paimtos iš Ficus L. genties augalų šaknyno zonos (pagal Stankevičienė, Snieškienė, Lugauskas, 1999; Stankevičienė, Lugauskas, 2006; Stankevičienė, Varkulevičienė, 2008)

Ficus L. rūšys Išskirtos patogeninės mikromicetų rūšys

F. elastica Fusarium merismoides Corda, Giberella fujikuroi (Sawada) Wollenw. (sin. F. moniliforme J. Scheld.), Haematonectria haematococca (Berk. et Broome), Samuels et Rossman (sin. F. solani (Mart.) Sacc.)

F. benghalensis Fusarium culmorum (W. G. Sm.) Sacc.F. benjamina Verticillium albo-atrum Reinke et Berthold, V. nubilum

Pethybr., Pythium irregulare BuismanF. benjamina 'Natasja'

Pythium irregulare Buissman

F. benjamina 'Starlight'

Verticillium nubilum Pethybr.

F. pumila Giberella intricans Wollenw. (sin. Fusarium gibbosumAppel et Wollenw), Giberella fujikuroi (Sawada) Wollenw., F. oxysporum Schltdl., F. sambucinum var. sambucinumFuckel, F. solani (Mart.) Sacc., Acrostalagmus albus Preuss (sin. Verticillium album (Preuss) Pidopl.

F. pumila 'Dorte'

Fusarium culmorum (W. G. Sm.) Sacc., F. oxysporumSchltdl., F. redolens Wollenw.

F. pumila 'Sunny'

Giberella intricans Wollenw. (sin. Fusarium equiseti(Corda) Sacc.), Giberella fujikuroi (Sawada) Wollenw.,F. oxysporum Schltdl., Giberella pulicaris (Fr.) Sacc.

21

Šių patogeninių rūšių grybai yra potencialūs Ficus L. genties augalų šaknų pažeidėjai. Jų neigiamas poveikis augalams sumažėja (arba visai išnyksta) tuomet, kai augalai patenka į palankias jiems augti sąlygas. Pirmieji požy-miai, rodantys, kad gali vystytis šaknų puvinys, yra tokie: augalas pradeda mesti lapus, o šaknys ruduoja ir apmiršta. Tai dažniausiai lemia ilgalaikis perlaistymas bei žemesnė aplinkos temperatūra (puvinių sukėlėjai pateik-ti 3 lentelėje). Būtina leisti dirvožemiui gerai išdžiūti, kad augalas galėtų išauginti naujas šaknis ir svarbiausia – niekada neperlaistyti augalo ir ne-leisti jam ilgai mirkti vandenyje. Šaknų ir pašaknio puvinius taip pat gali sukelti Pythium, Rhizoctonia,Botrytis genčių grybai. Jie dažnai pažeidžia įšaknydinamus augalus. Pa-žeisti augalai nustoja augti, lapai išblykšta, stiebo pagrinde atsiranda van-deningos dėmės, augalas atsiskiria nuo šaknų. Užkratas patenka per dirvą, vazonus, todėl ūglius patartina imti iš sveikų augalų, neperlaistyti, patal-poje palaikyti reikiamą oro temperatūrą, vėdinti. Kovojant su šiais pažei-dimais galima palaistyti kalio permanganatu.Ficus L. genties augalus dažnai pažeidžia įvairūs lapų dėmėtligių sukėlėjai (4 lentelė).

4 lentelė. Fikuso (Ficus L.) genties augalų lapų infekcinės ligos (pagal: Snieškienė, Juronis, 1999)

Simptomai, jų atsiradimo priežastys

Liga ir jos sukėlėjas

Būdai pažeidimus šalinti

Grybinės ligosAnt lapų kraštų atsiranda stambios, pusapskritimio formos įdubusios, gelsvai rudos, ryškiais kontūrais dėmės, kurios vėliau išdžiūsta. Jose daug mažų šviesių taškelių – sporų telkinių (liga plinta esant staigiems temperatūros svyravimams).

Gloeosporozė (Gloeosporiumelasticae Zimm.)

Nelaistyti ir nepurkšti šaltu vandeniu, dėmėtus lapus šalinti arba dėmes išpjauti, nupurkšti vario preparatais.

Iš pradžių dėmės gelsvai žalios, vėliau pamažu didėja ir ruduoja. Stipriai pažeisti lapai vysta (liga plinta esant per dideliam drėgniui ir temperatūrai).

Cerkosporozė (Cercospora sp.)

Vėdinti patalpas, nuskinti dėmėtus lapus.

22

Simptomai, jų atsiradimo priežastys

Liga ir jos sukėlėjas

Būdai pažeidimus šalinti

Lapai padengti rusvu pūku. Užkratas patenka per dirvą, vazonus. Ūglius reikia imti iš sveikų augalų. Neperlaistyti, palaikyti reikiamą oro temperatūrą, vėdinti. Palaistyti kalio permanganatu. Simptomai atsiranda dėl per didelio drėgnio; kai vėsu, auga tankiai.

Kekerinis puvinys (Botrytis cinereaPers. et Fr.)

Neperlaistyti, vėdinti patalpas; šalinti pažeistas dalis.

Virusinės ligos

Dažniausiai lapų pakraščiuose atsiranda šviesiai žalios ar gelsvos, netaisyklingos formos dėmės, kartais jos išdžiūsta. Lapai deformuojasi.

Mozaika (Ficus virus)

Naikinti sergančius augalus, nedauginti jų.

Kovos priemonės. Reikia šalinti priežastis, t. y. augalus laikyti šiltoje pa-talpoje, nuskinti dėmėtus lapus, nupurkšti fungicidais. Būtina laikytis visų agrotechnikos reikalavimų, keliamų fikusų auginimui.

Kenkėjai

Literatūroje yra duomenų apie kitus Ficus L. genties augalų kenkėjus (Snieškienė, Juronis, 1999). Apnikus augalus tripsams, skydamariams, miltuotiems skydamariams, augalus reikia nuplauti muilo tirpalu, o neiš-ryškėjus teigiamiems pokyčiams – naudoti insekticidus (5 lentelė).Sukūrus introdukuojamiems augalams tinkamas augti sąlygas, panašias kaip jų kilmės vietose, jie bus sveiki, ne tokie pažeidžiami patogenų. Tik tinkamai prižiūrimi, sveiki augalai higieniškai optimizuoja gyvenamąją ir darbo aplinką.

23

5 lentelė. Fikuso (Ficus L.) genties augalų kenkėjai (pagal: Snieškienė, Juronis, 1999)

Simptomai Kenkėjas Būdai, kaip šalinti pažeidimus

Ant šaknų atsiranda gumbelių formos išaugos, augalas skursta, lapai gelsta.

Gumbiniai nematodai(Hetrodera sp.)

Naikinti apkrėstus augalus. Sodinti į švarų substratą.

Ant lapų atsiranda smulkios balzganos dėmelės, jie papilkėja, vėliau pagelsta ir nukrenta. Lapo apatinėje pusėje – gelsvos rausvos 0,4–0,6 mm ilgio erkės ir pilkšvas gležnas voratinklis.

Paprastoji voratinklinėerkė (Tetranychus urticae Koch)

Palaikyti didesnį drėgnį, augalus dažniau nuplauti, nupurkšti, o neišryškėjus teigiamiems pokyčiams – naikinti specialiais aerozoliais (akaricidais).

Lapai ir ūglių viršūnės raitosi, augalai skursta.

Plonaodė erkė(Tarsonemus sp.)

Naikinti labai apniktus augalus, mažiau pažeistų – išgenėti ūglius; purkšti aerozoliniais akaricidais.

Lapai išmarginti sidabriškomis dėmėmis, gelsta, krinta. Pakenktos vietos šiurkščios, daug lipnių kenkėjų išmatų, matomi pailgi dryžuoti vabzdžiai.

Šiltadažinis tripsas(Heliothrips haemorrhoidalis Bouche)

Augalus dažniau nuplauti. Naikinti specialiais aerozoliais.

Išilgai centrinės gyslos, abiejose lapo pusėse – apvalūs rusvi skydeliai. Pakenkti lapai gelsta, aplipę išmatomis.

Rusvasis skydamaris

Mechaniškai šalinti skydamarius, nuvalyti augalą stipriu muilo tirpalu, po to nuskalauti švariu vandeniu. Naikinami specialiais insekticidiniais aerozoliais.

Ovalios formos žalsvi 2–5 mm ilgio vabzdžiai, gausiai pasidengę panašiomis į vatos gumulėlį išskyromis. Augalai skursta, lapai gelsvai dėmėti.

Miltuotasis skydamaris

24

FIKUSO (FICUS L.) GENTIES AUGALŲ PRITAIKYMASINTERJERE

Fikuso genties augalai labai įvairūs savo forma. Vieni auga labai aukšti ir platūs, o kiti yra maži – tesiekia kelis centimetrus. Didelė fikusų įvairovė gali būti sėkmingai pritaikyta auginti patalpose, oranžerijose, interjere. Jie gali augti mažiau apšviestoje, nelabai drėgnoje aplinkoje (pakenčia trumpalaikį drėgmės trūkumą) ir vėsesnėje patalpoje. Fikusai pakantūs šiems trūkumams, todėl vis dažniau auginami patalpoms estetiškai pa-puošti [7, 24].Galima formuoti kompozicijas tik iš fikusų. Jos bus ganėtinai spalvingos, nereikalauja sudėtingos priežiūros, nei derinant su kitais lapiniais ar žy-dinčiais augalais. Kompozicijoms sudaryti tinka 3–4 metų augalai, nes jie lengviau prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Jų aukštis būna įvairus.

F. benjamina 'Barok', F. lingua. Auginti pavieniai tinka: F. elastica, F. elastica 'Robusta', F. benjamina, F. binnendijkii, F. binnendijkii 'Alii', F. benghalensis, F. benghalensis 'Audrey', F. lyrata 'Bambino', F. macrophylla, F. microcarpa, F. rubiginosa ir kt.

Ficus benjamina veislės užauga iki 70–100 cm (auga lėtai); vidutinio aukščio – F. elastica veislės, F. binnendijkii, F. macrophylla (užauga iki 85–90 cm) bei žemaūgiai – F. radicans, F. montana, F. pumila veislių augalai, kurie užauga iki 10–15 cm.

F. radicans, ‘Varie-gata’, F. montana, F. pumila margalapės veislės.

F. lingua dėl dekoratyvių lapų, dažnai auginamas sienelėms dekoruoti.Ficus benjamina

ir jo veisles: 'Exotica' (lapai žali), 'Bushy King' (spalvoti), 'Starlight' (daug baltos spalvos), o 'Rianne' – galima auginti vieną kaip bonzą.

F. benjamina labai tinka statyti arti kompiuterių, nes absorbuoja chemi-nes medžiagas.

-mizuoja aplinką. Augalai dideliais lapais išgarina daug vandens ir drėkina

25

aplinką [7]. Fikusas turi aktyvinamąjį poveikį ir labai tinka pasyviems, uždariems žmonėms. Manoma, kad Ficus elastica atpalaiduoja nuo nerei-kalingo jaudulio ir nervingumo [6]. Triukšmingose patalpose esant dides-niam augalų kiekiui (ypač dideliems augalams), sumažinamas triukšmas (iki 5 dB) [2]. Amerikos mokslininkai įrodė, kad augalai yra efektyvus na-tūralus filtras, kuris patalpose absorbuoja (sunaudoja) apie 300 kenksmin-gų medžiagų. Pavyzdžiui, kompiuterių ir dauginimo aparatų skleidžiamą formaldehidą, kitas kenksmingas medžiagas [10, 11]. Mokslininkai suda-rė naudingiausių ir kartu nedaug priežiūros reikalaujančių kambarinių augalų dešimtuką: tai fikusai Ficus elastica ir F. binnendijkii 'Alii' [12].Fikusai yra trumpadieniai augalai. Natūraliose buveinėse dienos ilgumas būna nuo 12 iki 14 val. ir beveik nesikeičia visus metus, o apšvietimas siekia 1000–2000 lx. Todėl auginant fikusus patalpose, naudinga papil-domai apšviesti augalus nuo 15 iki 21 val. [4]. Didelius augalus vasarą galima išnešti į lauką ir laikyti pavėsyje. Šliaužiantiems ir laipiojantiems fikusams reikia dalinės paunksnės. Margalapiai fikusai tamsiame kamba-ryje pažaliuoja.Interjero želdinių išdėstymo planas sudaromas atsižvelgiant į interjero, drėgmės ir apšvietimo sąlygas patalpose. Tinkamai parinkti ir prižiūrimi augalai bus dekoratyvūs ištisus metus.

26

NAUDOTA IR REKOMENDUOJAMA NAUDOTI LITERATŪRA

Brickel C. (ed.) (1997). A–Z Encyclopedia of Garden Plants. The Royal Horticul-tural Society. London-New York-Stutgart-Moscow.

Bland J., Davidson W. (2003). Naujas kambarinių augalų priežiūros vadovas. Vil-nius. P. 93–97.

Baliūnienė A., Boguševičiūtė A., Juronis V., Novickienė L. (1989). Vazoninės gė-lės. Vilnius.

Čekurova G. V. (2005). Fikusai. Kladez-Buks, Moskva. Griffiths M. Index of Garden Plants. London, 1997.Hoffmann E. K. (2000). Kambarinių augalų energija. Vilnius. Kruger U. (1999). Žalioji aplinka. Kaunas.Lukoševičiūtė V. (2004). Benjamino fikuso (Ficus benjamina L. Mill.) auginių

rizogenezė. Vagos: Mokslo darbai, 62(15). P. 25–30.Marinelli J. (red.). (2006). Augalai. Londonas. P. 382–483.NASA/Jet Propulsion Laboratory (1999, August 4). JPL Infrared Camera Moni-

tors Huge, Stinky, 2005. Prieiga per internetą: http://www.sciencedaily.com.Prieiga per internetą:

http://www.jpl.nasa.gov/flower; http://www.huntington.org.Prieiga per internetą:

http://www.houseofplants.co.uk; http://www.sciencedaily.com.Prieiga per internetą:

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-000-:E.02~2005~D_20050608.Snieškienė V., Juronis V. (1999). Kambarinių gėlių ligos ir kenkėjai. Kaunas.Snieškienė V., Juronis V., Stankevičienė A. (2002). Interjerų augalai – aplinkos

optimizavimo veiksnys. Žmogaus ir gamtos sauga. Respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga. P. 123–124.

Snieškienė V., Juronis V., Stankevičienė A. (2004). The Investigation of Suitability of Plants to Various Interiors. Visnyk of L’viv University. Biol. Ser., 36. P. 344–349.

Snieškienė V., Varkulevičienė J., Juronis V., Stankevičienė A. (2004). Interjerų augalų adaptyvumo vertinimas. Lietuvos botanikos sodų veikla ir plėtros problemos. Konferencijos pranešimai. Vilnius. P. 107–111.

Stankevičienė A., Lugauskas A. (2006). Kauno botanikos sodo oranžerijoje tropinių augalų rizosferoje funkcionuojančių mikromicetų įvairovė. Vagos: Mokslo darbai, 69(22), 1. P. 72–77.

27

Stankevičienė A., Snieškienė V., Lugauskas A. (1999). Mikromicetai išskirti iš Ficus genties augalų rizosferos. Botanica Lithuanica, Suppl. 3. P. 27–32.

Stankevičienė A., Varkulevičienė J. (2006). Pathogenic micromycete species functioning in the rhizosphere of sick pot-plants growing in peat substrate. Agronomy Research, 4. P. 393–396.

Štuopytė L., Lukoševičiūtė V. (2006). Ficus benjamina L. vegetatyvaus daugini-mo galimybės panaudojant sintetinius auginimo reguliatorius. Vagos: Moks-lo darbai, 69(22)1. P. 90–94.

Varkulevičienė J., Ragažinskienė O., Stankevičienė A. (2006). Tropinių ir sub-tropinių juostų flora Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje. Vagos: Mokslo darbai, 69.(22), 1. P. 95–101.

Varkulevičienė J., Stankevičienė A. (2009). Fikusų (Ficus) introdukcija ir tyrimai Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų asortimento, techno-logijų ir aplinkos optimizavimas. Mokslinių straipsnių rinkinys. Mastaičiai. P. 84–87.

Vermeulen N. (2001). Kambarinių gėlių enciklopedija. Vilnius.Сааков С. Г. (1983). Оранжерейные и комнатные растения. Ленинград.Черевченко Г. М., Приходько С. Н., Мойко Т. К. (1988). Тропические и

субтропические растения закрытого грунта. Киев.

Varkulevičienė, Judita; Stankevičienė, AntaninaFikuso (Ficus L.) genties augalai. Mokymo priemonė universitetų ir kolegijų studentams / Judita Varkulevičienė, Antanina Stankevičienė. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. – 28 p., iliustr.

ISBN 978-9955-12-551-8

Mokymo priemonėje supažindinama su fikuso genties augalais – 22 rūšimis, 26 veislėmis, 1 porūšiu, 1 forma. Nurodoma jų kilmė, paplitimas, morfologiniai požymiai, biologinės savybės. Knygoje patariame, kaip auginti, dauginti, paruošti tinkamą substratą, kokie yra priežiūros ir tręšimo ypatumai. Trumpai apibūdinami augalų kenkėjai ir ligos, augalų panaudojimo interjere galimybės.

Knyga skiriama botanikams, biologams, biologinio ir agronominio profilio dės-tytojams, studentams, moksleiviams, studijuojantiems gėlininkystę, želdinių dizai-ną, interjerų želdintojams bei gėlininkams mėgėjams.

Judita VarkulevičienėAntanina Stankevičienė

FIKUSO (FICUS L.) GENTIES AUGALAIdekoratyviniai interjero augalai

4Mokymo priemonė universitetų ir kolegijų studentams

Redagavo Simona GrušaitėMaketavo Janina Baranavičienė

Nuotraukos Juditos Varkulevičienės, Antaninos Stankevičienės

Išleido Vytauto Didžiojo universiteto leidyklaS. Daukanto g. 27, 44309 Kaunas