EKSPEDIJAVIMAS 2012

Klausimai 1 kontroliniam darbui

1. Žinių standartai norrint gauti FIATA ekspeditoriaus diplomą

• Pareiškėjas turėtų sugebėti paaiškinti krovinių ekspedijavimo verslo aspektus ir aprašyti įvairias ekspedicinių kompanijų veiklas.• Pareiškėjas turėtų mokėti suteikti informaciją apie pagrindinių jūrų vežimo, siūlomas paslaugas, ir laivų tipus naudojamus šiuo metu.• Jis turėtų būti susipažinęs su naudojamais jūrų vežimo dokumentais. Be to, jis turėtų turėti galimybę nustatyti krovinių vežimo jūra kainas.• Pareiškėjas turėtų sugebėti paaiškinti veikimą ir tarptautinių konteinerių vežimo taisykles, jūra. Jis turėtų turėti žinias apie labiausiai naudojamus konteinerius.• Pareiškėjas turėtų mokėti pagrindinius reglamentus, skirtus oro transportui. Jis turėtų gebėti paaiškinant dokumentavimo procedūras krovinių gabenimo oro transportu. Jis taip pat turėtų pademonstruoti savo susipažinimą su krovinių gabenimo oro transportu kainų apskaičiavimo su pavyzdžiais.• Pareiškėjas turėtų būti susipažinęs su pagrindinėmis kelių transporto taisyklių. Jis turėtųžinoti apie dažniausiai naudojamas transporto priemones, pateikti informaciją apie transporto dokumentus vežant kelių transportu. Be to, jis turėtų paaiškinti tarifų struktūrą ir pateikti pavyzdžių ir kaip pasiūlyti klientams. Jis taip pat turėtų žinoti, tarptautinį kelių tinklą svarbiausiais maršrutais)• Pareiškėjas turėtų sugebėti pateikti informaciją apie teisinių aspektų vežimo geležinkeliais. Jis turėtų paaiškinti, kaip užpildyti siuntos dokumentus.• Pareiškėjas turėtų pateikti apibendrintą informaciją apie tai, kaip vidaus vandenų transporto paslaugų teikimas organizuojamas. Jis taip pat turėtų sugebėti išvardyti labiausiai paplitusius laivus bei jų ypatumus. Jis turėtų žinoti, dokumentus, kurie turi būti naudojami, ir pateikti informaciją apie krovinių vežimą laivais kainas.Galiausiai jis turi nurodyti svarbiausius vidaus vandenų kelius.• Turėtų suteikti trumpą informaciją apie galiojančias tarptautines konvencijas ir susitarimus, struktūra Muitų tarifai (nacionalinių). Jis taip pat turėtų žinoti muitinės teisės aktų pažeidimų arba sukčiavimo.• Pareiškėjas turėtų sugebėti apibūdinti ekspeditoriaus logistikos veiklos vaidmenį ir apibrėžti logistikos sistemas. Jis taip pat turėtų būti susipažinę su sandėliavimo, saugojimo sandėlių ir finansinius aspektus tipų procedūros.• Pareiškėjas turėtų sugebėti pateikti informaciją apie įvairias draudimo galimybes ir jo charakteristikos. Jis taip pat turėtų būti tokioje padėtyje, kad trumpai žinotų vežėjų atsakomybę. Jo žinios turėtų leisti jam susitvarkyti su paprastais draudimo klausimais.• Studentas turėtų būti susipažinę su svarbiausių Pavojingų krovinių vežimo reglamentais (oras, jūra, kelių / geležinkelių). Jis turi sugebėti įrodyti jųtaikymą praktikoje, įskaitant naudojimo ir užpildyti reikalingus dokumentus• stažuotojas galės apibūdinti esamą saugumo priemones naudoti savo kasdieninėje praktikoje kaip ekspeditorius ir paaiškinti skirtumą tarp saugos ir saugumo. Jis turėtų būti išvardyti ir aprašyti esamas saugos programas, transporto grandinėje, atsižvelgiant į įvairias transporto rūšis.• Pareiškėjas turi išmanyti kompiuterines programas naudojamas krovinių pervežime, taip pat skirtomis bendrauti su klientais, sekti krovinius ir t.t.

ARBA TRUMPIAU:FIATA diplomas suteikia ekspeditoriui aukščiausią tarptautinę kvalifikaciją.

Kvalifikacinių kursų programa FIATA ekspeditoriaus diplomui gauti yra skirta transporto įmonių aukštesnio lygio vadovams, vadybininkams, vedantiesiems specialistams bei kitiems praktikams iš ekspedicinių įmonių, turintiems gerą praktinę patirtį vietinio ir tarptautinio ekspedijavimo versle.

Pagrindiniai moduliai:MODULIŲ TURINYS:Modulis I. Bendros žinios apie transporto sistemą.Modulis II. Tarptautiniai finansai, apskaita ir mokesčiai.Modulis III. Atsakomybės draudimasModulis IV. Muitinės veiklaModulis V. Tiekimo grandinėModulis VI. Sandėlių veikla ir sandėliavimasModulis VII. Logistikos centraiModulis VIII. Kelių transportasModulis IX. Geležinkelių transportasModulis X. Vandens transportasModulis XI. Oro transportasModulis XII. Multimodalūs, intermodalūs vežimaiModulis XIII. Ypatingų krovinių vežimasModulis XIV. Informaciniai srautai logistikojeModulis XV. Sauga ir saugumas

2. Transportas ir logistikaTransportavimas yra gyvybiškai svarbi veikla, padedanti pristatyti krovinius ir keleivius į bet kurią pasaulio vietą. Transporto vadyba yra susijusi su įmonės, pasinaudojusios transportavimo paslauga, logistikos paslaugų įsigijimu ir įmonės logistikos tikslų realizavimu. Logistikos veikla - tai dviejų ar daugiau veiklos sričių, kurių tikslai yra užtikrinti žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos planavimą, gamybą, kontrolę bei efektyvų judėjimą iš gamybos taško į vartojimo tašką, tarpusavio sąveika. Ši apibrėžtis ypač išryškina transportavimo svarbą logistikos veikloje. Verslo aplinkoje produktų srautui ir transportavimui apibūdinti naudojamas terminas - tiekimo grandinės vadyba. Tiekimo grandinės vadyba yra platesnė logistikos proceso versija. Tradiciškai logistika orientavosi į atskiros įmonės produktų, informacijos ir materialių srautų judėjimo koordinavimą, o tiekimo grandinės vadyba koordinuoja produktų, informacijos, pinigų ir informacijos srautų judėjimą logistikos kanalų aplinkoje. Produktyvi ir efektyvi transporto vadyba reikšmingai veikia tris srautų tipus tarp įmonių (produktas, informacija ir finansai) ir yra lemiama, siekiant tiekimo grandinės integracijos tikslų.

Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio logistikos svarba visą laiką augo ir logistika pasta-raisiais metais susidūrė su naujais aptarnavimui kilusiais reikalavimais dėl:

- vis platesnio interneto ir e. verslo naudojimo;- globalizacijos procesų;- tarptautinių verslo susivienijimų atsiradimo ir augimo;- greitai kintančių gamybos technologijų.

6-ajame dešimtmetyje įvyko daug naujovių ir atradimų, turėjusių įtakos logistikos raidai. 8-ojo dešimtmečio pradžioje verslo logistika, vadybos tyrimų ir praktikos sritis, buvo apibrėžiama kaip susiformavusi mokslo ir verslo šaka. Tuo laikotarpiu nustatyti pagrindiniai principai. Kai kurios įmonės, juos taikydamos, įsitikino pri¬valumais, bet apskritai pripažinimo procesas vyko lėtai, nes daugelis įmonių labiau rūpinosi pelnu nei išlaidų kontrole. Rinkų plėtra dažnai užmaskuodavo gamybos ar paskirstymo neefektyvumą. Tačiau 8-ojo dešimtmečio pabaigoje situacija Vakarų šalyse ėmė keistis. Pasauliniu mastu padidėjo gatavų prekių konkurencija ir tuo pat metu ėmė trūkti aukštos kokybės žaliavų.

Visi šie veiksniai skatino kompanijas peržiūrėti savo veiklą ir išskirti logistiką kaip atskirą veikos rūšį. Daugeliu atvejų produktų paskirstymo ir sandėliavimo vei¬klos buvo pradėtos integruoti, dėl to sumažėjo bendrosios išlaidos. Integravimo procesai tapo svarbesni nei ankstyvuoju logistikos plėtros periodu.

Versle dažniausiai naudojama ši logistikos vadybos apibrėžtis:

Logistikos vadyba - tai tiekimo grandinės proceso dalis, kurios tikslas yra užtikrin¬ti žaliavų, materialinių išteklių ir produkcijos gamybos planavimų, gamybą, kontrolę ir efektyvų pagamintos produkcijos ir susijusios informacijos judėjimų iš gamybos taško į vartojimo taškų, siekiant patenkinti klientų reikalavimus.

Tiekimo grandinės sąvoka. Tiekimo grandinės vadybos sąvoka yra naujausia varomoji jėga daugeliui įmonių, siekiančių integruoti verslo procesus tarp savo kanalų partnerių. Daug įmonių ir autorių pakaitomis vartoja logistikos ir tiekimo grandinės terminus. Tai nėra teisinga. Tiekimo grandinės vadyba apima transporto, produktų, informacijos ir finansų srautus tarp gamintojų nuo gamybos iki vartojimo vietų ir siekia padidinti vartotojų pasitenkinimą, sumažinti gamintojų išlaidas.

Tradiciškai logistika buvo atsakinga už fizinio produktų srauto tarp tinklo mazgų vadybą. Transportavimas ir sandėliavimas buvo reikalingi užtikrinti nenutrūkstamą ir patikimą produktų judėjimą. Rinkodara ir pardavimai buvo atsakingi už infor¬macijos klientui pateikimą prieš sandorį ir po jo. Informacinės technologijos papildomai leido logistikai prisiimti atsakomybę už informacijos srautų tarp logistikos tinklo padalinių.

Šiuolaikinės informacinės technologijos leido logistikos padaliniui pateikti infor-maciją apie produktų srautus prieš juos pagaminant, jiems judant ir po jų pristatymo. Už finansų srautus tarp organizacijų tapo atsakingi finansų ir buhalterijos skyriai, kontroliuojantys sąskaitas ir pinigų surinkimą. Kai kurių kompanijų logistikos padaliniai prisiėmė finansinių srautų operacijas. Tačiau net jeigu įmonė nekontroliuoja finansų srautų, ji neabejotinai juos veikia. Pavyzdžiui, daugelis įmonių, gavę kliento užsakymą, išrašo sąskaitą. Klientas neatlieka apmokėjimo, kol negauna įrodymo, kad prekė bus pristatyta, o tada greitesnis ir patikimesnis vežimas paspartina apmokė¬jimą iš kliento ir pasiūlo per EDI gauti reikalingų dokumentų elektronines versijas. Taigi logistikos vadyba yra tiekimo grandinės vadybos dalis. Kai kuriose kompani¬jose logistika kontroliuoja tris srautus: produktų, informacijos ir finansinius. Kito¬se kompanijose logistikos padalinys kontroliuoja produkcijos srautus, informacijos srautus ir daro įtaką finansų srautui. Šis neatsiejamas logistikos ryšys su tiekimo grandinės vadyba paaiškina, kodėl abu terminai naudojami pakaitomis.

Logistikos dėka įmonės gali sujungti produkcijos, informacijos ir pinigų srautus ir paversti juos tikru verslo modeliu. Daug įmonių jau įsitikino, kad logistika tai tokio sujungimo varomoji jėga.

3. Transportavimas ir ekonomika

Pateiktais pavyzdžiais buvo siekiama parodyti transportavimo svarbą įmonei. Tradiciškai transportavimas yra vienas iš įrankių, užtikrinančių pagalba verslui ir planingą visuomenės plėtrą. Žvelgiant per istorinę, ekonominę, aplinkos, visuomeninę ir politinę prizmes, tai neabejotinai yra viena iš svarbiausių verslo šakų pasaulyje.

Išsivysčiusių šalių, sąlyginai joms priskiriant ir Lietuvą, transporto sistemos gerai išplėtotos, tad dauguma gyventojų retai susimąsto apie jų naudą. Dauguma Lietu¬vos gyventojų vienu ar kitu būdu naudojasi transportu kiekvieną dieną. Transporto tinklais juda transporto priemonės, vežančios įvairius produktus, keliaujama į ir iš darbo, užtikrinamas gyventojų transportinis judrumas. Retai žmonės pagalvoja, kaip būtų apribotas verslo organizavimas, jei vėl grįžtume į sovietinius laikus ir nebūtų galima naudoti dabartinių produktų transportavimo modelių.

Naudingumas vietos atžvilgiu - yra vertė, sukurta ar pridėta prie produkto ver¬tės, jei tą produktą galima nusipirkti ar suvartoti reikiamoje vietoje. Logistika yra tiesiogiai atsakinga už šį naudingumą, nes nuo jos priklauso, ar prekės veiksmingai „judės" iš gamybos vietos į vartojimo vietą. Naudingumas laiko atžvilgiu yra vertė, sukuriama, jei

prekė gaunama reikiamu laiku. Laiku negaunamas produktas varto¬tojui nėra toks pat vertingas. Pavyzdžiui, įmonė, gaminanti maisto produktus, privalo turėti žaliavų, pakavimo medžiagų ir kitų reikiamų komponentų dar prieš pradėdama gamybos procesą. Jei procesas jau prasidėjęs, būtina gauti naujų žaliavų, kol nesibaigė turimos atsargos. Jei žaliavų nepavyktų gauti laiku, gali sumažėti gamybos apimtis, tai gali pakenkti įmonės pozicijoms rinkoje. Nustatyta, kad logistines veiklos sritys turi būti derinamos tarpusavyje, kad produktų naudingumas padidėtų vietos ir laiko atžvilgiu.

Ekonominė reikšmė. Transportavimo sistemos daro didelę įtaką apgyvendinimo ir ekonominės plėtros modeliams.

Transportavimo sistemos padeda nustatyti ekonominę prekių vertę. Tai galima pailiustruoti paprastu modeliu. Įsivaizduokite tam tikroje vietovėje trokštamą pro¬duktą, pasiūlytą už žemesnę nei yra nustatyta kainą.

Vietos naudingumas. Transportavimo išlaidų sumažinimas tarp taško A ir B suteikia produktui vietos naudingumą. Jei sistema mažiau efektyvi, prekės neturės paklausos ir nebus perkamos rinkoje. Efektyvesnė transportavimo sistema užtikrina didesnį pelningumą, todėl prekės turi vertę taške B.

Transportavimo išlaidų mažėjimas skatina pirkti produktus iš toliau esančių tiekė¬jų, o ne gaminti vietoje. Fiksuotųjų išlaidų, nurodytų 1.6 pav., dėka transportui skirtas išlaidas galima labiau sumažinti, esant didesniam, o ne mažesniam atstumui. Jei tie¬kėjas savo nustatytos kainos dalimi padengia dalį transportavimo išlaidų, jis padidina atstumą, kuriuo prekė platinama, ir kartu gerokai padidina produktų rinkos dydį.

Laiko naudingumo sąvoka glaudžiai susijusi su vietos naudingumu. Tam tikro produkto poreikis egzistuoja tik tam tikrais laiko periodais. Jei produktas atsiranda rinkoje, kai nėra jam poreikio, jis netenka vertės. Pavyzdžiui, poreikis kalėdiniams žaislams ar velykinėms dovanoms atsiranda tik konkrečiu laiku. Šventėms pasibaigus, šios prekės savininkui yra mažai naudingos. Efektyvus transportavimas sukuria laiko naudingumą, užtikrindamas, kad produktai reikiamu metu bus reikiamoje vietoje. Pavyzdžiui, gamybai skirtos žaliavos, vaisiai ir Kalėdų žaislai privalo būti pristatyti į numatytas vietas tam tikru metu, kitaip jų vertė bus ribota.

Kiekio naudingumas. Siekdamas užtikrinti, kad prekės bus pristatytos be pažei¬dimų, transportavimas suteikia prekėms kiekio naudingumą. Tai padeda užtikrinti, kad reikiamas užsakytas produktų kiekis yra lygus pristatytam kiekiui. Šio naudin¬gumo svarba išaugo pastaraisiais metais, kai ekspeditoriams ir gavėjams tapo labai svarbu sumažinti prekių atsargų kiekį. Ekspeditoriai, norėdami garantuoti saugų pervežimą, bando pakeisti produkto formą. Vežėjai gali naudoti specialų tvirtini¬mą, blokavimą ir (ar) surišimą, kontroliuoti temperatūrą ir taip užtikrinti kokybiškų prekių pristatymą.

Prekių naudingumas. Transportavimas prideda prekėms naudingumo. Efekty¬vios magistralinių automobilių kelių sistemos ir šiuolaikiniai transportavimo mode¬liai leidžia išplėsti geografinį pasiskirstymą, didelės apimties gamybą, atlaikyti padi¬dėjusią konkurenciją ir padidėjusią žemės kainą.

Geografinė specializacija. Geografinės specializacijos sąvoka daro prielaidą, kad kiekviena šalis ar miestas gamina produktus ir teikia paslaugas, geriausiai ati¬tinkančius turimą darbo jėgą, kapitalą ir žaliavas. Kadangi nė viena vietovė negali pagaminti visų reikalingų prekių, reikia transporto, kurio dėka būtų galima efekty¬viausiai nusiųsti iš taško B į tašką A pagamintas prekes. Ši sąvoka smarkiai susijusi su konkurencinio pranašumo principu. Pagal šį principą, vietovė specializuojasi prekių, turinčių didžiausią pranašumą ir mažiausią lyginamąjį konkurencinį atsi¬likimą, gamyboje. Prekių gamybos pasiskirstymas abipusiai naudingas, kai dviejų produktų gamybos kainos įvairiose vietose skiriasi. Taigi Ukrainos Donecko baseine koncentruojamasi į anglies gamybą, Kalifornijoje - į citrusinius vaisius, o Vidurže¬mio jūros valstybėse - į vynuoges ir alyvuoges.

Masinė gamyba. Geografinį pasiskirstymą papildo masinė gamyba, tačiau be efektyvaus ir produktyvaus transporto tinklų panaudojimo žlugtų sumažintos prekės kainos, gamybos našumo ir efektyvesnio gamybinės įrangos panaudojimo privalu¬mai. Gamybai reikalingos žaliavos turi būti atvežamos į gamybos vietą, o pagaminti produktai

išvežti iš gamybos vietos į vartojimo vietą už prieinamą kainą. Geografi¬nis pasiskirstymas numato, kad efektyviai pagamintos masinės gamybos prekės turi paklausą toli už gamybos vietos. Akivaizdu, kad efektyviai nepanaudojus transporto sistemų prekėms pervežti dideliais atstumais, negalima remtis nei konkurenciniu pranašumu, nei masine gamyba.

Išaugusi konkurencija. Efektyvus transportavimas suteikia vartotojui papildomą naudą - išaugusią konkurenciją transporto rinkoje. Nesant efektyvaus transportinio aptarnavimo, vietiniai verslininkai gamintų nekokybiškas ir brangias prekes. Trans-portavimas praplečia produkto rinkos ribas, todėl prekės turi būti gaminamos kiek galima pigiau, kad sustabdytų konkurentų ėjimą į rinką.

Žemės vertė. Transportinio aptarnavimo patobulinimai stiprina regiono ekono¬miką, kadangi kyla žemės vertė. Taigi žemė tampa naudingesnė. Šiandien išsivys¬čiusių šalių priemiesčių apgyvendinimo sistemos tapo puikiais padidėjusios žemės vertės pavyzdžiais, nes efektyvių transporto sistemų dėka ji pasidarė prieinamesnė. Priemiesčių gyventojai gali pasinaudoti netoli esančio miesto privalumais, dirbdami ir poilsiaudami, o paskui, viešojo transporto dėka išvengę kamščių, grįžti pailsėti į savo namus priemiesčiuose. Taigi šių vietovių žemės vertė padidėjo, nes naujos transporto sistemos ir pagerinto transportinio aptarnavimo dėka šiose vietose page¬rėjo gyvenimo kokybė.

4. Transportavimo modeliai.

Transportavimo modeliai atspindi žmonių ir prekybos srautus. Transportas, skatindamas prekybą ir gyventojų judrumą, veikia visuomenės plėtrą. Procesas gali būti ir atvirkštinis, t.y. prekybos ir judėjimo porekis skatina transporto infrastruktūros plėtrą.Čia kalbama apie pagamintas ir pusiau pagamintas prekes, bet neįtraukiamos didelio tūrio prekės, kaip geležies rūda ir naftos produktai. Šie keliai driekiasi į ir iš Europos, JAV ir Tolimųjų rytų.Išsivysčiusios šalys naudojasi Rytų-Vakarų modeliu, o esančios Šiaurės pusrutulyje ir besivystančios Afrikos bei Pietų šalys – Šiaurės pietų modeliu. Jūros keliai labai panašūs į pagrindinius pasaulinius krovinių ir keleivių transportavimo oru kelius.

5. Šiuolaikinės transporto plėtros tendencijos.

Pagrindiniai transporto verslo organizavimo veiksniai, veikiantys transporto plėtrą tiek Lietuvoje, tiek ir kitose išsivysčiusiose Europos šalyse:

Transporto rinka:

Įrangos ir aptarnavimo pritaikymas klientų poreikiams.Transportavimo kainų mažėjimas.Tarptautiniai vežimai tampa mažiau sudėtingi.Saugesnės ir patikimesnės kelionės.Auga gyventojų transportinis judrumas.Augančios tarptautinio vežimo apimtys ir kelionių skaičius.

Transporto paslaugos:Krovinių siuntų konsolidavimas.Priemiestinio transportinio aptarnavimo skatinimas.Privačių lengvųjų automobilių skaičius augimas.Vežėjų jungimasis į tarptautinius aljansusBesitęsiantis vežimo ir aptarnavimo technologijų tobulinimas visose transporto rūšyse.

Veikla ir vadyba:Vežimas trumpesniais atstumais, panaudojant geresnė rinkodarą ir pardavimus.Terminalų, konteinerių, įrangos ir transporto priemonių nuoma.Geresnė išlaidų apskaita ir sprendimų priėmimas.Daugiau vežimo alternatyvų.

Vyriausybinė politika ir teisinis reguliavimas:Mažesnis ekonominis reguliavimas (tarifai, aptarnavimas, finansai).Didesnis neekonominis reguliavimas (aplinkosauga, eismo saugumas).

6. Transportinio darbo matavimo vienetai.

Transportavimo poreikis iš esmės yra pageidavimas pervežti reikiamą krovinių kiekį ar žmonių skaičių tam tikru atstumu. Kroviniams dažniausiai taikomas transportinio darbo poreikio matavimo vienetas – tonkilometris (tkm), o žmonėms – keleivio kilometras (kkm).

Tonkilometris nėra vienareikšmis vienetas. 100 tonkilometrių krovinio vežimo poreikis gali reikšti 100t vežimą 1km atstumu, 1t vežimą 100km arba bet kokį kitą svorio atstumo derinį, kuris prilygsta 100tkm. Be to, specifiniai transportavimo reikalavimai krypčiai, įrangai ir aptarnavimui skirsis tarp klientų su 100tkm poreikiu.

7. ES teisinė sistema.

Europos sąjungos teisę sudaro ir specifinę teisinę sistemą, tai yra teisinių normų ir principų bei administracinių taisyklių visuma, apimanti:

Steigiamąsias sutartis – Bendrijos teisės konstitucinį pagrindą; ES institucijų (Ministrų Tarybos ir Komisijos) priimtus teisės aktus ir poįstatiminius

aktus, įskaitant rekomendacijas ir nuomones; Europos Parlamento ir Ministrų Tarybos rezoliucijas; Europos Teisingumo teismo sprendimus.

Svarbiausias politinis vaidmuo ES organizacinėje struktūroje yra skiriamas Europos Tarybai.

ES Taryba yra įstatymus leidžianti institucija, ji priima visus pagrindinius teisinius sprendimus, kurie yra privalomi Bendrijos valstybėms. Tarybą sudaros 27 ministrai – kiekvienos valstybės-narės ministro rango atstovai, turintys savo šalies vyriausybės įgaliojimus. Tarybos posėdžiai vyksta Briuselyje.

Iniciatyvos teisės priklauso Europos Komisijai, kurią sudaro ES šalių vyriausybių skiriami 27 komisarai. Kiekvienas komisaras atsakingas už konkrečią veiklos sritį, priskiriamą tam tikram Komisijos generaliniam direktoratui.

Pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios ES institucijų: Ministrų Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento įgaliojimus, priimant sprendimus, yra išdėstytos EB sutartyje:

-Priimant teisės aktus, dalyvauja visos trys institucijos, turinčios skirtingus įgaliojimus;-ES Ministrų Tarybos vyraujančios funkcijos yra įstatymų leidimas;-Europos Komisijai suteikta vykdomoji, iniciatyvos ir kontrolės teisės;-Europos Parlamentas atlieka kontrolės ir patariamąsias funkcijas.

Visi Bendrijos teisės aktai skiriami į keturias grupes:

1. Reglamentas. „Reglamentai taikomi visuotinai. Jie yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai

taikomi visose valstybėse narėse".

2. Direktyva. „Direktyvose keliami tikslai yra privalomi kiekvienai valstybei narei, kuriai jie

skiriami, bet kiekvienos valstybės vyriausybė pasirenka jų įgyvendinimo formas ir metodus".

3. Sprendimas. „Sprendimas tiems, kuriems yra skirtas, privalomas visa apimtimi".

4. Rekomendacijos ir nuomonės. „Rekomendacijos ir nuomonės nėra privalomos".

Tarptautiniam prekių judėjimui būdinga tai, kad pagrindiniai vežimo klausimai sprendžiami

tarptautiniais susitarimais. Dažniausiai šie sutarimai rengiami remiantis reikalavimų vežimo

dokumentams keliamais reikalavimais, nusako prekių priėmimo tvarką, jų perdavimą paskirties

punkte, taip pat vežėjo atsakomybę ir pretenzijų pateikimo tvarką. Kai tarptautinių normų nėra,

kreipiamasi į nacionalinės teisės tezes, atsižvelgiant į tarptautines konvencijas ir vietinius

įstatymus. Lietuva - daugelio tarptautinių konvencijų narė.

8. Reguliavimo poveikis transporto sistemai.

Visi vidaus ir tarptautiniai įstatymai įvairiais būdais daro poveikį krovinių ir keleivių vežimui.

Daugelis mūsų šalies įstatymų, apibrėždami gamybinių ir finansinių operacijų sferą, tiesiogiai

susiję su transportu. Įvairių Europos šalių vyriausybės, siekdamos apsaugoti savo transporto

rinką, gamtosauginiais reikalavimais, infrastruktūros plėtojimo politika, mokesčių sistema,

netiesiogiai riboja kitų šalių transporto veiklą savo teritorijoje. Pagal poveikio sritį visas taisykles

ir įstatymus galima suskirstyti į tris grupes:

- įėjimas į rinką: vežėjo galimybės ir sąlygos pradėti transporto verslą;

- konkurencija: kompanijų konkuravimo sąlygos priklausomai nuo teritorinio išsidėstymo,

vežimo būdo, nuosavybės;

- pagrindinės darbo sąlygos: visiems vežėjams taikomos taisyklės ir apribojimai.

Daugelis įstatymų ir vyriausybės nutarimų nėra tiesiogiai susiję su transportu, tačiau daro didelę įtaką transporto šakai.

Įstatymai ir nutarimai veikia kainas, eismo ribojimą, automobilių specifikaciją, įėjimą į rinką, socialinius apribojimus, infrastruktūros plėtojimą bei panaudojimą. Kartu šie nacionaliniai tarptautiniai įstaymai daro didelę įtaką svarbiems logistikos veiksniams:

-siūlomo aptarnavimo kokybei;-transporto šakų patrauklumui;-transportavimo efektyvumui;-transportavimo kainai.

Europos Sąjungos šalys, suprasdamos transporto svarbą ekonomikai, stengiasi liberalizuoti

transporto veiklą Sąjungos teritorijoje, organizuoja vežimą į kitas Europos šalis. Tai nėra

lengvas procesas, kadangi daugelio šalių vyriausybės stengiasi apsaugoti vidaus transporto

rinką, sutvarkyti vairuotojų darbo sąlygas, užtikrinti infrastruktūros vartotojų saugumą ir

sumažinti neigiamą transporto įtaką aplinkai.

Daugelio šalių įstatymai sudaro sąlygas plėtotis laisvai transporto rinkai. Tai galima pasakyti ir

apie Lietuvą.

9. Reguliavimo įtaka transportavimo kokybei.

Transporto paslaugų kokybė labai priklauso nuo veiklos reguliavimo metodų. Supaprastinus sienų pervažiavimo formalumus ir panaikinus leidimus, iš pradžių kai kurie vežėjai gali pabloginti pervežimo kokybę. ES šalyse kiekvienas vežėjas, jei jo transportas atitinka bazinius reikalavimus, turės teisę dirbti tarptautiniais maršrutais.

Šiuo metu daugelis vežėjų, nor sir stengiasi, tačiau negali užtikrinti aukštos transportavimo kokybės. Ypač tai pasakytina apie greitai gendančių produktų krovinių vežimą. Ateityje dėl transport paslaugų rinkos užpildymo ir didelių rezervinių pervežimo pajėgumų, esant didelei konkurencijai ir žemoms kainoms, geriausi vežėjai privalės kelti darbo kokybę. Tam didėlę įtaką darys nacionalinių vairuotojų rengimo taisyklių tobulinimas, geresnė techninė automobilių būklės kontrolė, griežtesni reikalavimai įmonėms, norinčioms pradėti vežti tarptautiniais maršrutais.

Poveikis transportavimo kokybei.

Didėjimo veiksniai:

Vairuotojų rengimo tobulinimas;Geresnės automobilių techninės būklės palaikymas;Naujos aptarnavimo rūšys;Naujų priešpriešinių logistikos srautų aptarnavimas;Griežtinami įstatymai, susiję su vairuotojų kvalifikaciją;Tobulėja aptarnavimo lygis;

Mažėjimo veiksniai:

Kiekvienas vairuotojas gali važiuoti į kitas šalis;Mažesnis patikimumas dėl kai kurių judėjimo apribojimų;Kiekvienas vežėjas gali dalyvauti pervežimo rinkoje;Atrankiniai kontroliniai patikrinimai;

10. Reguliavimo įtaka transportavimo patrauklumui.

Įvairūs vyriausybiniai nutarimai leidžia per trumpą laiką pakeisti transportavimo kokybę ir padidinti ar sumažinti kai kurių transporto šakų patrauklumą. Leidimų sistemos panaikinimas bei transportavimo pajėgumų didėjimas skatina smulkius vežėjus imtis tarptautinio vežimo, plėsti tarptautinius ryšius. Tikėtina, kad artimiausiais metais labai padaugės bendrų su užsieniu įmonių, plėsis gamybos integracija. Padidėjus vežėjų skaičiui, bus dar didesnė tarpusavio konkurencija, todėl sumažės transportavimo kaina ir atgalinio pakrovimo tikimybė. ES rinką užplūdus vairuotojams iš naujųjų ES ir Rytų šalių, susidarė kritinė situacija kelių transporto rinkoje. Dėl šios priežasties ES griežtina techninius reikalavimus transporto priemonėms ir automobilių išmetamųjų teršalų normatyvus. Tai atsijoja dalį vežėjų, ir pervežimo rinkoje gali funkcionuoti tik didelės ir turtingos transporto įmonės.

Ateityje negalima tikėtis didelio vežimo apimties augimo, nes tiek gamybos, tiek vartojimo rinkos ES ir Rytų Europoje yra beveik susiformavusios. Baltijos šalių vežėjams bei jų transporto priemonėms didesnės perspektyvos yra įsitvirtinti „trečiosios logistikos šalies" pozicijoje ir užtikrinti ryšius tarp Vakarų ir Rytų.

Taip pat bus griežtinami autotransporto techniniai normatyvai, darbo laiko trukmės kontrolės, darbo sąlygų ir aplinkosaugos reikalavimai. Tai darys įtaką autotransporto patrauklumui (2.4 lentelė) ir iš dalies paskirstys vežimo apimtį tarp transporto rūšių.

Didėjimo veiksniai:

Intensyvesni tarpvalstybiniai ryšiai (Sienų pervažiavimo formalumų panaikinimas)Bendrojo jkrovumo padidėjimas (Judėjimo leidimų panaikinimas)Bus vykdomas visą Europos teritoriją apimantis pervežimas (Lankstesni, rinkai pritai-kyti įstatymai, griežtesni anti-monopoliniai įstatymai)

Mažėjimo veiksniai:Trumpesnis vairavimo laikas (Socialinių įstatymų suderinimas ir diegimas)Neleis kai ku-riems automo-biliams vykti į užsienį (Techninių sąlygų ir taisyklių suderinimas)

Judėjimo apribojimas (Aplinkos ap-saugos įsta¬tymų griežti¬nimas, Infrastruktūrą ribojanti politika)Daugiau vežėjų (Lankstesni, rinkai pritai-kyti įstatymai, griežtesni anti-monopoliniai įstatymai)Gamybos struktūrų pertvarkymas (Valstybinio kapitalo dalies panaikinimas kompanijos kapitale)

11. Reguliavimo įtaka transportavimo efektyvumui.

Reguliavimas transporto efektyvumui daro daug didesnį poveikį nei vežimo kokybei ar transporto šakos patrauklumui. Pervežimo efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su automobilių greičiu (Vp Ve), įkrovumu (q), ridos panaudojimu, darbo laiko trukme per parą (Tp) ir logistikos tinklų organizavimo efektyvumu. Automobilių tarptautinio pervežimo efektyvumas priklauso ne tik nuo vežėjo ar ekspeditoriaus kvalifikacijos ir darbo organizavimo, bet ir nuo įvairių įstatymų, nutarimų ar reikalavimų, priimamų tiek vyriausybiniu ar administraciniu, tiek ir tarptautiniu lygiu (2.5 lentelė). Greičio, gabaritų, ekologiniai apribojimai ir kontrolė gali būti organizuoti vietinės administracijos ar šalies vyriausybės ir taikomi praktiškai visų rūšių transportui. Sienų pervažiavimo formalumų sumažinimas ar visiškas panaikinimas turėtų gerokai padidinti tiek Lietuvos, tiek ir kitų Europos šalių autotransporto efektyvumą. Tai labai akivaizdžiai parodo vidaus pervežimo tarp Vilniaus bei Klaipėdos ir tarptautinių pervežimų tarp Vilniaus bei Minsko palyginimas (2.6 lentelė). Akivaizdu, esant didesniam vidaus vežimo atstumui, šie vežimai atliekami penkis kartus greičiau nei tarptautiniai. Net ir įvertinus tam tikras tarptautinio vežimo ypatybes (dokumentų tvarkymą, automobilio paruošimą ir kt.), matyti, kad didžiausią įtaką daro sienos pervažiavimo trukmė. Panaikinus, kaip ir Europos Sąjungos šalyse, sienų pervažiavimo formalumus, iš karto labai sutrumpėtų pristatymo laikas, tačiau ateityje vežant krovinius kelių transportu jis po truputį ilgės dėl greičio apribojimo ir griežtesnių gamtosaugos rei¬kalavimų.

Didėjimo veiksniai:

Išskyrus išim-tinius patikrinimus, nebus sustojimų prie sienos (Sienų pervažiavimo formalumų panaikinimas)Nebus patikrinimų prie sienos (Judėjimo leidimų panaikinimas)

Mažėjimo veiksniai:Trumpesnis vairavimo laikas (Socialinių įstatymų suderi¬nimas ir diegimas)Dalis automobilių negalės daly-vauti verslo aptarnavimo srityje (Techninių sąlygų ir taisyklių suderinimas)Mažinamas greitis (Aplinkosauga)Tankumo, intensyvumo padidėjimas, važiavimo teisės ribojimai (Infrastruktūrą ribojanti politika)

12. Reguliavimo įtaka transportavimo kainai.

Pervežimo kainai įvairūs veiksniai daro tiek tiesioginį, tiek ir netiesioginį poveikį. Tiesioginį poveikį vežimo kainai daro kelių ir ekologiniai mokesčiai, tranzitinių lei¬dimų kaina, akcizo dydis ir kiti veiksniai, netiesioginį poveikį - visi įsta¬tymai, nutarimai ir taisyklės, susiję su kainų, aplinkosaugos, mokesčių reguliavimu.

Akivaizdu, kad supaprastinus sienų pervažiavimo taisykles, sudarius galimybes įsigyti įvažiavimo į užsienio šalis ar tranzito leidimus, padaugėja vežėjų, norinčių at¬likti tarptautinį pervežimą. Tai sukuria didesnę konkurenciją, todėl greitai ima mažė¬ti transportavimo kaina. Prie to prisideda ir mokesčių harmonizavimas. Pavyzdžiui, akcizo už transporto paslaugas sumažinimas ar panaikinimas gali sumažinti vežimo išlaidas iki 21 %. Keliais procentais išlaidas gali sumažinti tarptautinio tranzitinio vežimo leidimų panaikinimas, pasirašant dvišales tarpvalstybines sutartis. Kartu su¬laukiama ir atvirkštinio proceso, t. y. dėl didesnės konkurencijos atsiranda būtinybė geriau organizuoti darbą, o tam reikia daugiau administracinių išlaidų.

ES šalys siekia, kad tarp transporto įmonių būtų „skaidri" konkurencija, t. y. visos įmonės privalo dirbti vienodomis sąlygomis, be valstybės dotacijų ir būti pelningos. Tai reiškia, kad daugelis monopolistinių ir dotuojamųjų įmonių privalės didinti transportavimo kainas.

Tiesioginai DidejimoVažiavimo valandos, atlyginimai, socialinė apsauga (Socialinių įstatymų suderinimas ir diegimas)Prisitaikymas prie vidaus įstatymų (Techninių sąlygų ir taisyklių suderinimas)Visiškas infrastruktūros apmokėjimas (Mokesčių ir akcizo suderinimas)Administraci-nių išlaidų didėjimas (Sienos pervažiavimo formalumų panaikinimas)MazejimoMokesčių suderinimas(Mokesčių ir akcizo suderinimas)Išvengiama gaišaties, kertant sieną (Sienos pervažiavimo formalumų panaikinimas)

NetiesioginiaiDidejimoŠakos, kurias anksčiau globojo valstybė, turės padidinti vežimo kainas (Kainų reguliavimo sistemos panaikinimas)Išmetamųjų teršalų normatyvų griežtinimas, gamtosaugos mokesčiai (Aplinkos apsaugos įstatymų griežtinimas)Padidėja transporto srautų tankumas ir intensyvumas (Infrastruktūrą ribojanti politika)Galimos kai kurios išimtys (Mokesčių sistemos harmo-nizavimas)Pelningumo poreikiai (Valstybinio kapitalo dalies panaikinimas kompanijų kapitale)

MazejimoDėl konkurencijos padidės kainos (Kainų reguliavimo sistemos panaikinimas)Tarp vežėjų atsiras konkurencija, Dėl konsolidacijos įgaunama didesnė jėga (Lankstesni, rinkai pritaikyti įstatymai, griežtesni antimonopoli-niai įstatymai)

13. Ieškinių ir pretenzijų susijusių su krovinių vežimu teisinis reguliavimas.

Pirmoji aplinkybių grupė - vežėjas turi įrodyti, kad jo kaltės nėra šiais atvejais:

- Krovinio praradimas įvyko dėl force majeure sąlygų (stichinės nelaimės, valstybiu ar vyriausybiu instituciju sprendimai, kariniai veiksmai ir t.t.).

- Krovinio praradimas/trūkumas/sužalojimas įvyko dėl siuntėjo/gavėjo kaltės. Kroviniai netinkamai supakuoti, pažymėti, įtvirtinti ant atvirų tr. pr. ir kt. Taip pat siuntėjo/gavėjo veiksmai, prieštaraujantys teisės aktams, dėl kurių neišsaugoti kroviniai.

- Krovinio praradimas/trūkumas/sužalojimas įvyko dėl ypatingų natūralių vežamo krovinio savybių. Siuntėjas vežimo dok. turi nurodyti krovinio savybes ir vežimo sąlygas.

- Krovinio praradimas ar sužalojimas įvyko dėl taros trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti. Tik vežant generalinius krovinius taroje ar specialiame įpakavime. Krovinio vežėjas, priimdamas tokius krovinius, neatsako už jų pakrovimą ir tvirtinimą taros viduje.

Antroji grupė, kai nėra akivaizdu, kad krovinio praradimas/sugadinimas įvyko dėl vežėjo; įrodymus teikia ieškovas:

- Siunta buvo lydima siuntėjo arba užsakovo atstovo. Dažn. geležinkeliai.

- Savaiminis krovinio sumažėjimas (birumas). Šita aplinkybė daro įtaką tik tiems kroviniams, kuriems būdingas savaiminis krovinio sumažėjimas.

- Siuntėjas pateikė vežėjui draudžiamų vežti krovinį kitu pavadinimu.

- Krovinys buvo vežamas ant atviro judančiojo sąstato ir dėl tokio vežimo būdo jam buvo padaryta žala.

- Krovinys pristatytas tvarkingoje transporto priemonėje ar konteineryje su tvarkingomis siuntėjo arba muitinės plombomis.

4 pagrindiniai principai, kas kada turi įdorinėti, kad pažeidimas įvyko ne dėl jo kaltės:

- Vežėjas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) atsakingas už krovinio pametimą ar pažeidimą, priimtą vežimui geros būklės, o iškrovus - su trūkumais arba pažeistos būklės. Kaltės prezumpcija gali būti paneigta tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kas įvyko iš tikrųjų.

- Šalys paprastai įpareigotos įrodinėti aplinkybes joms prieinamais duomenimis. Vežėjas prisiima pagrindinę įrodymų atsakomybę, nes krovinys jo dispozicijoje yra nuo priėmimo momento iki pristatymo, siuntėjas prisiima įrodymų atsakomybę apie krovinio būseną pakrovimo metu.

- Teisėje susiklostė praktika, kad tuo atveju, kada visiškai akivaizdu, jog pakraunant krovinys buvo geros būklės, o iškraunant - netinkamos, vežėjas privalo įrodyti, kad krovinio pažeidimas arba kokybės netekimas susijęs su kuo kitu, o ne daryti prielaidas apie blogą dalies krovinio būklę, neužfiksuotą pakrovimo metu (pakraunant).

- Šalių įrodymai, slepiantys faktus ir iškreipiantys duomenis, verčia abejoti. Teismai, kai tik aptinka panašius veiksmus, likusią įrodymų dalį laiko abejotiną.

Egzis tuoja tokios įrodymų tvarkos procedūros:

- Siekiant pagrįsti ieškinį, ieškovas turi įrodyti: kad jis yra krovinio savininkas ir asmuo galintis pateikti ieškinį; kad ieškinio pateikimo pagrindu yra sutarties ar įstatymo pažeidimas; kad asmuo, kuriam pateikiamas ieškinys, yra asmuo, atsakingas už padarytą žalą ir t.t.

- Vežėjas turi įrodyti: žalos priežastį; jo reikiamą rūpinimąsi techniškai paruošiant transporto priemonę žalos atžvilgiu; jo rūpinimąsi krovinio savininko interesais, sumažinant krovinio žalos dydį; vieną iš priežasčių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės;

- Įrodomos įvairios ieškovui žinomos aplinkybės: vežėjo neatsargumas kraunant ir t.t.

- Įrodomos kitos su byla susijusios papildomos aplinkybės, kurias turi šalys.

14. Sutarties transportinės – logistinės sąlygos.

Teisiniai pirkimo ir pardavimo sutarties santykiai yra reglamentuoti Jungtinių Tautų 1980 m. konvencijoje ir LR civ. kod. apie tarptautinį prekių pirkimą ir pardavimą.

Pirkimo ir pardavimo sutartis dažniausiai susideda iš šių skyrių: įvadinė dalis, sutarties objektas, kiekis ir kokybė, terminas ir pateikimo data, pateikimo sąlygos, kaina ir bendroji sutarties kaina, apmokėjimas, perdavimo ir priėmimo tvarka, įpakavimas ir ženklinimas, pretenzijų pareiškimas, garantijos, baudos ir nuostolių padengimas, draudimas, neįveikiamos aplinkybės, arbitražas, transportavimo sąlygos, kitos sąlygos, abiejų pusių rekvizitai.

Sutarties sąlygos galinčio turėti įtaką transportinės-logistinės rizikos padidėjimui:

Prekių kiekis ir kokybė; Bazinės prekių pateikimo sąlygos; Kaina ir bendroji sutarties vertė; Valiutinės ir finansinės mokėjimo sąlygos; Prekių grąžinimo (priėmimo) sąlygos; Įpakavimas ir ženklinimas; Sankcijos; Atsakomybė už kontrakto pažeidimą; Papildomos sąlygos (draudimas, kokybės garantijos ir t.t.).

15. INCOTERMS naudojimas sudarant pirkimo pardavimo sutartį.

Pirkimo ir pardavimo sutartyje turi būti nustatytos pagrindinės tiekimo sąlygos: kas apmoka prekių transportavimo nuo eksportuotojo importuotojui išlaidas, prekės nuosavybės pasikeitimo momentą ir rizikos perdavimo iš pardavėjo pirkėjui momentą nuosavybės pasikeitimo metu dėl prekių dingimo arba sugadinimo.

Prekybos terminai INCOTERMS, sudaryti Tarptautinių prekybos rūmų, nusako visas šalių teises ir pareigas sudarant sandorį. Apibrėžia rizikos ir atsakomybės pasiskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo. Šie terminai taikomi tarp dviejų kraštutinių pozicijų: pirma, visa atsakomybė tenka pirkėjui ir antra, visa atsakomybė tenka pardavėjui. Svarbiausios jų: aprūpinimas eksporto ir importo licencijomis; sutarties dokumentų turinio ir rūšies tikslinimas; patikrinimo operacijų apmokėjimas ir kt.

INCOTERMS nusako eksportuotojų ir importuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, susijusią su mokėjimų tvarka už prekių pristatymą tarptautiniuose prekybos sandoriuose. Atsakomybės pasiskirstymo principas pagrįstas tuo, kad apibrėžtas kiekvienos sąlygos (termino) punktas, kur prekė turi būti pristatyta iš pardavėjo pirkėjui pardavėjo sąskaita. Paprastai nuo šio “kritinio taško” įsipareigojimai už tolesnį prekių gabenimą ir prisiėmimą rizikos bei išlaidų už tolesnį prekių pristatymą pereina iš pardavėjo pirkėjui.

Visi komerciniai terminai (13) sugrupuoti į keturias skirtingas bazines kategorijas:

- E grupė apima sąlyga, pagal kurią pardavėjas pateikia prekes pirkėjui savo teritorijoje (iš įmonės, iš sandėlio);

- F grupė apima sąlygas, pagal kurias pardavėjas įsipareigoja patiekti prekes iki transporto priemonių, kurias nurodė pirkėjas.

- C grupė apima sąlygas, kurios numato, kad pardavėjas turi sudaryti transportavimo sutartį, tačiau neprisiima rizikos dėl atsitiktinio prekių sugadinimo ar jų praradimo arba kokių nors papildomų išlaidų, atsiradusių po to, kai prekės buvo pakrautos arba išsiųstos.

- D grupė apima sąlygas, pagal kurias pardavėjas prisiima visą riziką ir visas išlaidas, susijusias su krovinio pristatymu iki to momento, kol krovinys bus pristatytas į paskirties punktą.

16. INCOTERMS sąlygos būtinos pardavėjui.

Pardavėjo pareigos:

pristatyti prekes pirkėjo ekspeditoriui į nurodytą vietą; gauti eksporto licencijas ir sumokėti eksporto mokesčius; gauti prekių perdavimą ekspeditoriui liudijantį dokumentą. pristatyti prekes į prieplauką, iškrauti jas prie laivo; gauti iš ekspeditoriaus dokumentus pristatyti prekes į laivą; pateikti eksporto licencijas ir sumokėti visas eksporto rinkliavas ir mokesčius; gauti "gryną” konosamentą, t. y. laivo kapitono patvirtinimą, kad pakrautos į laivą prekės

neapgadintos; apmokėti visas prekių pakrovimo į laivą išlaidas. organizuoti transportavimą ir sumokėti už jį iki paskyrimo vietos; pakrauti prekes į laivą; gauti eksporto licencijas ir sumokėti eksporto mokesčius; perduoti pirkėjui sąskaitą ir "gryną_ konosamentą (clean bil of loading), dokumentą, kuriuo laivo

kapitonas patvirtina, jog prekes gavo nesugadintas; sumokėti už prekių pakrovimą į laivą; sumokėti už prekių iškrovimą, nes tai įtraukta į frachtą. pakrauti prekes į laivą; gauti eksporto licenciją ir sumokėti eksporto mokesčius; apdrausti transportuojamas prekes ir sumokėti draudimą; perduoti pirkėjui sąskaitą, krovinį ir jo draudimo polisą; apmokėti prekių pakrovimo į laivą išlaidas; apmokėti iškrovimo išlaidas, jeigu jos įtrauktos į frachtą. organizuoti transportavimą ir sumokėti frachtą iki paskyrimo vietos; perduoti prekes pirmajam ekspeditoriui; gauti eksporto licencijas ir sumokėti eksporto mokesčius; perduoti pirkėjui sąskaitą ir transportavimo dokumentus. organizuoti prekių transportavimą ir sumokėti už jį iki paskyrimo vietos; perduoti prekes pirmajam ekspeditoriui; gauti eksporto licenciją ir sumokėti draudimą; perduoti pirkėjui sąskaitą, transportavimo dokumentus ir krovinio kelyje draudimo dokumentus. pristatyti prekes į paskyrimo šalies muitinę; pateikti visus dokumentus (važtaraščius arba sandėlio pažymas), reikalingus pirkėjui priimant

prekes. pristatyti prekes į laivą paskyrimo uoste; pateikti pirkėjui visus dokumentus, reikalingus iškraunant prekes iš laivo; informuoti pirkėją apie numatomą laivo atvykimo į paskyrimo uostą datą. pristatyti prekes į paskyrimo uostą pirkėjo žinion;

pateikti visus dokumentus pirkėjui, kad galėtų paimti prekes iš krantinės; gauti importo licencijas ir, esant "ex quay duty paid” sąlygai, sumokėti importo mokesčius. pristatyti prekes į nurodytą vietą apmokant už transportavimą; apmokėti muitinės formalumų kaštai. pristatyti prekes į paskyrimo vietą; gauti importo licencijas ir sumokėti importo mokesčius; perduoti pirkėjui visus būtinus prekėms priimti dokumentus (transportavimo dokumentus arba

sandėlio pažymą).

17. INCOTERMS sąlygos būtinos pirkėjui.

Pirkėjo pareigos:

paskirti ekspeditorių; organizuoti ir sumokėti už transportavimą. paskirti ekspeditorių arba laivą; frachtuoti laivą arba organizuoti transportavimą kitu būdu, pavyzdžiui, su ekspeditoriumi,

ir sumokėti frachtą; gauti eksporto licencijas ir sumokėti eksporto mokesčius. pateikti laivą tiksliai kontrakte numatytu laiku; frachtuoti laivą ir sumokėti frachtą (vok. fracht - 1. mokestis transporto priemonės

savininkui už krovinių ar keleivių gabenimą; 2. krovinys, gabenamas frachtuotu laivu); apmokėti visas išlaidas už laivo iškrovimą paskyrimo uoste. priimti prekes, kai gauta sąskaita ir konosamentas (konosamento perdavimas reiškia

prekių perdavimą); apmokėti išlaidas, kurios neįtrauktos į frachtą. priimti prekes, jeigu gauta sąskaita, draudimo polisas ir prekės; apmokėti prekių iškrovimo išlaidas, jeigu jos neįtrauktos į frachtą. priimti krovinį, kai jis, gavus sąskaitą ir kitus transportavimo dokumentus, perduotas

pirmajam ekspeditoriui. priimti prekes, jeigu jos perduotos pirmajam ekspeditoriui; gauti sąskaitą, draudimo polisą ir transportavimo dokumentus. priimti prekes kontrakte numatytoje vietoje (pasienyje); gauti visas reikalingas importo licencijas; sumokėti importo mokesčius. priimti prekes iš laivo paskyrimo uoste; apmokėti prekių iškrovimo išlaidas; gauti importo licencijas ir sumokėti importo mokestį. priimti krovinį ir išgabenti jį iš krantinės. priimti prekes paskyrimo vietoje; sumokėti muito mokesčius. priimti prekes paskyrimo vietoje.

18. Susitarimai priskiriami transportinėms sąlygoms.

Paprastai transportinėms sąlygoms priskiriami šie susitarimai:

- Prekių išsiuntimo laikas iš išsiuntimo vietos/uosto.

- Išsiuntimo vietos pavadinimas.

- Prekės perdavimo tvarka iš pardavėjo tiesiogiai pirkėjui arba per vežėją, kai pirkėjas priima prekę iš transporto priemonės savininko.

- Uostų, pasienio geležinkelio stočių ir prekių perkrovimo bei perdavimo vietų pavadinimai.

- Pardavėjo arba pirkėjo informavimo tvarka, iš vienos pusės – apie prekės paruoštumą krovos operacijoms, o iš kitos pusės – apie transporto priemonės atvykimo pasikrovimui laiką.

- Pakrovimo, iškrovimo ir kitų paslaugų išlaidų apmokėjimo sąlygos.

- Sutarties, pagal kurią turi būti įforminamas tarptautinis vežimas, rūšies suderinimas.

- Rekomenduojama kontrakte nurodyti čarterio, kuriuo bus apiforminamas prekės vežimas, proformą.

- Prekės pakrovimo – iškrovimo normos, krovos operacijoms skirto laiko apskaičiavimo tvarka.

- Demeredžo ir dispačo apskaičiavimo tvarka.

- Duomenys apie krovinio transportavimą tranzitu per trečiųjų šalių teritoriją.

- Transportinis įpakavimas ir žymėjimas.

- Kitos, su konkrečiomis vežimo transportinėmis ypatybėmis susijusios sąlygos, kurias apsprendžia prekių charakteristikos, vežimo būdas ir maršruto specifika.

- Įsipareigojimai, susiję su prekių saugojimu pristatymo metu, jų pritaikymas eksportui ir kita.

- Klausimai, susiję su krovinio draudimu pristatymo proceso metu.

19. Rizikos analizė ir įvertinimas.

Šio etapo būtinumą nulemia rizikos atsiradimo galimybės ir su tuo susijusių gresiančių nuostolių išaiškinimo būtinumas. Rizikos įvertinimo tikslas - apsauga nuo galimų nuostolių bei investicijų į transporto parką ir kitą logistinę infrastruktūrą sąnaudų augimo minimizavimas.

Nustatant ir vertinant riziką, pagrindiniai kriterijai yra šie:

- kiekybinių rizikos veiksnių įvertinimo tikslumas;

- įvairių rizikos veiksnių įtakos projekto vertei svarbos laipsnis

- potencialios papildomos išlaidos, susijusios su sutarties sąlygomis

- finansinė rizika arba vertės kritimas, muitai ir mokesčiai

- kiekybinis paslėptų nepalankių veiksnių įvertinimas.

20. Partnerio patikimumo rizika.

Gauti informaciją apie tariamąjį verslo partnerį galima iš pramonės rūmų ir bankų, kurių duomenų bazėse sukaupti duomenys.

Pažymas apie kokią nors užsienio įmonę galima gauti iš šioje srityje veikiančių tarptautinių kompanijų ar Lietuvos pasiuntinybių. Tarp siūlomų informacinių pas¬laugų - įmonės verslo pažymų apie potencialaus partnerio arba kliento finansinę padėtį ir verslo reputaciją pateikimas. Pažymos apima: duomenis apie bendrąjį finan¬sinių priemonių dydį, įvertinant įmonės stabilumą; bankų ir kitų finansinių įstaigų, kurios tvarko įmonės reikalus, sąrašą; pažymas apie mokėjimų tikslumą, nurodant sąskaitų apmokėjimų terminus; finansinės padėties palyginimo ir atsiskaitymų tiks¬lumą su kitomis tos pačios šakos įmonėmis

21. Rinkodaros, informacinė inovacinė, realizacijos ir muitinės procedūrų rizikos.

Rinkodaros rizika - Ji susieta su prekių realizacija ir logistikos užduočių pardavimo rinkose nustatymu.

Informacinė rizika - tai rizika, susieta su informacijos trūkumu ar nepatikimumu. Konkurencingumo įvertinimas apima šiuos etapus:

- rinkos analizė ir konkurencingiausios prekės modelio parinkimas, siekiant palyginti ir nustatyti konkurencingumo lygį; labiausiai sulyginamų abiejų prekių parametrų ir charakteristikų nustatymas;

- prekės konkurencingumo integralinio rodiklio skaičiavimas.

Inovacinė rizika - tai praradimo galimybė, susidaranti įmonei įdedant lėšas į naujų prekių ir paslaugų gamybą, kurios gali neturėti rinkoje paklausos.

Realizacijos rizika - tai rizika, susijusi su logistikos įmonės teikiamų paslaugų realizavimu. Jos sudaro gana didelę skirtingų rizikų grupę. Čia priskiriama:

- rizika, susijusi paslaugų teikimo draudimu užsienio šalyje;

- rizika negauti naudos;

- rizika pajamoms sumažėti;

- tiesioginių finansinių nuostolių rizika ir kt.

Muitinės procedure rizika;

- rizika, susijusi su ne laiku atliekamu prekių sertifikavimu;

- neteisingas muitinės mokesčių, akcizų ir kitų mokėjimų apskaičiavimas;

- reikalavimų nesilaikymas, užpildant muitinės dokumentus;

- nepakankamas informacijos pateikimas apie sandorį ir su tuo susijęs norma-tyvinių aktų nevykdymas;

- neteisingas transporto priemonių parinkimas, neatitinkantis TIR konvencijos reikalavimų.