Ekonomika Imones Verslo Planas

8/2/2019 Ekonomika Imones Verslo Planas

1/49

Santrauka

M s firmos teikiamos lang sandarinimo paslaugos, o taip pat vair s remon

ir apdailos darbai(plyteli ir metlako klijavimas, pakabinam lub montavimas, aliuz

kabinimas, parketo klijavimas, kalimas dailylent mis) yra perspektyvi veiklkadangi net 88% gyventoj mano, kad tai labai svarbios ir reikalingos paslaugo

kadangi visi nori tur ti iltus, tvarkingai ir kokybikai suremontuotus butu

Paslaugas teikti nuspr sta ityrus rink , ianalizavus vartotoj savybes, nustaiu

potenciali rink , paskaiiavus prognozuojam savikain ir prognozuojam peln

vertinus galimus rizikos faktorius.

mon registruota 1998 metais Panev io miesto savivaldyb s rejest

tarnyboje. Praoma 6000 Lt. Paskola 5 m nesiams su 16 % pal kan .

L os bus panaudotos rankiams pirkti. Jei bus gauta paskola, mon prad

savo veikl . Jau yra numatytos patalpos isinuomojimui patogioje vietoje- Ber

gatv je. Tai patogi vieta, nes galima efektyvinti reklam , atkreipiant didesn skai

klient d mes , nes i gatv yra viena i pagrindini , yra judri, joje n ra gausu firm

ir reklamini ikab , be to i gatv yra prieingoje miesto dalyje nei yra sik r m s

konkurentai-taigi suma s konkurencija. Be to gatv gerai inoma, patogu

susisiekimas, tod l ofis patogu bus rasti net ir tiems, kurie neturi telefono.

Paskola bus imama i karto ir atiduodama dalimis kiekvien m nes moka

pal kanas. Kaip garantas bankui bus keistas savinink s turtas, atitinkant

paskolos dyd kartu su pal kanomis.

M s klient ratas vairus. Pagrind sudaro jauni ir vidutinio amiau

novatorik pai r , pastov pajam altin turintys mon s. Potenciali rinka m s

teikiamai paslaugai yra 8 445 eimos, kurios vidutinikai gali duoti apie 25 337 lang . Veik

numatome atuoniems metams (paslaugos gyvavimo ciklas yra 8 metai), po t

planuojame i sukaupto kapitalo pl sti versl - be teikiam paslaug gamin

nat ralaus medio duris ir langus bei parketlentes ir kit medienos produkcij

vietin s aliavos. Didiausias prognozuojamas pelnas pirmaisiais metais pag

padarytus skaiiavimus tur t b ti 9 649 Lt. per m nes , o maiausias -2 657 L

per m nes . plaukos tuo tarpu tur t b ti apie 10 340 Lt. ir savikaina apie 6 843 L

Ianalizavus galimas rizikas pamin ti galime tik du rizikos faktorius:

1


2/49

1) Jei atsirast vietinis gamintojas, kuris gamint kokybikus langus ir dur

beveik visiems priimtina kaina. Taiau kol kas , vertinant Lietuvoje iu

metu esanias ekonomines galimybes, yra ne manoma.

2) Jei atsirast ar b t sukurta nauja tecnologija, pakeiianti lang

sandarinim . Taiau kol kas tai irgi tik prielaida.Konkurencija yra pakankama, bet klientai n ra visikai patenkinti atliekam

darb kokybe, tod l ketiname veikl tobulinti ir manome, kad kokyb

pagrindu konkuruoti verta.

Tiekimas mon je vyksta be tarpinink per pasirinktus patikimus didmenininku

Naudojamos tik kokybikos ved firmos Varrnamo aliavos ir technologijo

Tiek labiausiai tik tina, tiek optimistin pardavim prognoz yra palankios,

pesimistin prognoz rodo tai, kad bus gaunamas iek tiek maesnis pelna

bet i esm s veikla nebus nuostolinga. Pesimistin prognoz lemia maesn

usakym skaiius, kur s lygoja sezonikumas i r kiti rinkos veiksniai.

Paslaug numatoma teikti taikant r mimo program - nuolaidas, simok tin

paslaugos teikim , suteikiant garantin laikotarp , ko dar nedaro m s

konkurentai.

mon je dirbs 9 darbuotojai ir savininkas. Trys darbuotojai dirb

administracinio tipo darb . Taip pat bus sudarytos 3 brigados po

darbininkus usakym vykdymui. Mokamas atlyginimas sudaryt apie 30% nu

apyvartos.

mon savo veikl ketina prad ti sausio m nes , kad sp t sib g ti i

sezono( gegu s- spalio m n. ), nes b tent iuo laikotarpiu yra didiaus

paklausa ir gaunamas didiausias pelnas. Tod l jau penkt j veiklos m ne

paskola ketinama gr inti sumok jus ir visas pal kanas.

2


3/49

Verslo apraymas

A. Verslo srities apraymas

is verslas parankiausias yra individualioms mon ms. Atsirado nesenia

b tent tuo laikotarpiu, kai labai iaugo ilumos kainos ir daugelis gyventoj sived

ilumos skaitikliusLietuvoje planin s ekonomikos laikotarpiu buvo pastaty

daugyb nam popierin mis sienomis ir dar blogesn s kokyb s langais. Tok

nam statyba t siasi ir dabar. mon s n ra patenkinti tuo, kad taip brangi

kainuojanti iluma pro languose esanius plyius eina v jais, o daugelio i

pragyvenimo lygis neleidia i langpasikeisti naujais ir kokybikais.

Lietuva yra turtinga medienos itekli , taiau yra nepakankamai ipl tot

medienos pramon , negaminama langai ir durys, o atvetiniai i vaka

valstybiar i NVS ali yra ymiai brangesni, nei b t vietoje pagaminti. Dauge

gyventoj link langus ir duris sandarinti. Kokybikai usandarinus viso bu

langus ir duris, temperat ra bute pakyla nuo 3 0C iki 50C . Tok skirtum galim

tikrai pajusti, tod l apie paslaugos privalumus galima ir neaikinti. mon

gali atsisakyti elektrini ir dujini ildytuv ir uuot mok j kas m nes dau

didesnius mokesius u elektr ir dujas gali sumok ti vien kart u m s

si lom paslaug , diaugtis iluma ir pamirti langus kokiems 5-8 metams.

Kaip rod m s tyrimai mieste yra tik du onkurentai, kuriuos galime laiky

stipriais varovais. J veikla pakankamai s kminga. Apyvarta panai m s

prognozuojam apyvart . Nuo io verslo atsiradimo mieste nebankrutavo n

viena tokio tipo mon , neskaitant t asmen , kurie i paslaug teik

nelegaliai. Daugeliui i j pritr ko ini ir sugeb jimo tvarkyti versl . Be

jais nelabai pasitiki klientai ir jie praranda ymi dal klient , nes negali suteikjokigarantij, o be to ir atliekamdarb kokyb b na gana prasta.

M s veikla ne takos kit Lietuvos rink , o tik Panev io miesto rink

kadangi ji uims konkurent neapr pt rinkos dal , teiks patobulintas, geria

remiamas paslaugas ir tik tina, kad patrauks dal j klientpas save.

3


4/49

B. Verslo id jos apraymas

Individuali mon Daiberta registruota Panev io miesto savivaldyb

rejestro tarnyboje 1998 met lapkriio 5 dien .

1991- 1997 metais buvo kruopiai tiriama io tipo paslaug rinka. Atk ru

nepriklausomyb , pasteb tas gyventoj pagyv jimas. Atsiranda

parduotuv se vis daugiau but remontui ir dizainui skirt preki , daugel

susidom jo but atnaujinimu ir remontu. Pak lus ilumin s energijo

kainas pasidar aktualus jos taupymas. Per laikotarp daugelis mon

iband vairias apiltinimo technologijas- kamyti langus vat

laikraiais, klijuoti langajuostes ar lipnias juostas, apkalti veltiniu aidiniu kita. Taiau laukiam rezultat jie nesulaukdavo. Aiku, kad reik

specialios technologijos, kuri ir pasi l ved firma Varrnamo .

tecnologija buvo detaliai ianalizuota ir steigus mon bus panaudota. Kol ka

tai viena populiariausi Lietuvoje taikom technologij , kuri duoda maksimali

ger rezultat .

1- Firmai kurti savininkas investuoja nuosav kapital ir prao 6000

paskolos rengi mams pirkti.

4


5/49

C. Verslo tikslai, galimyb s ir orientyrai

Galima d ti daugyb pastang tiriant rink , modeliuojant ekonomin bfinansin veikl , prognozuojant peln ir pardavimus, taiau jei nebus tiksli

suformuluoti mon s artimesni bei tolimesni tikslai bei jos pagrindinis tikslas, o ta

pat sistema kaip visa tai gyvendinti , tai galima sakyti, kad visos tos pastango

buvo d tos veltui. jei neinome, kokiu b du, per kiek laiko ir kaip Svarbiaus

numatyt tiksl siekti remiantis sudarytais planais ir atatinkamai juos koreguoja

kintant rinkos s lygoms. Svarbu, kad mon s tikslus inot ne tik savininkas, bet

kiekvienas mon s darbuotojas. Darbuotojai turi inoti savo pareigas, teise atsakomyb s srit . Svarbu, kad mon je nuolatos ir nenutr kstamai cirkuliuot tiks

ir savalaik informacija, kuri pad t kontroliuoti ir gerinti veikl . Darbuotojai tu

suprasti, kad vadovas yra d kingas u j pastangas ir stengiasi jas deram

vertinti, taiau jei darbuotojai neats akingai atlieka savo pareigas arba nesilaik

reikalavim, tai vadovas turi teis juos kritikuoti ir bausti.

M s mon s pagrindinis tikslas yra sitvirtinti rinkoje, gauti peln , kaup

kapital verslo pl totei.

M s mon turi nusistaiusi tokius artimiausius tikslus:

1. sitvirtinti rinkoje

2.Per pirmuosius metus pasiekti ne maesn, kaip 80% gamybini paj gum

apyvart .

3. Utikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastov pragyvenimo lyg .

4. Umegsti ilgalaikius patikimus ryius su tdidmeninikais.

5. Sudominti kuo didesn klient skaii .

Tolimesni mon s tikslai yra tokie:

1. Nukonkuruoti konkurentus geresn s kokyb s ir emesn s kainos pagalba

2. Mainti kiek manoma s naudas.

3. Kelti paslaugos kokyb.

4. Dom tis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.

5. Pasiekti maksimal peln i kurio gal tume kaupti kapital verslo pl totei.

5


6/49

D. Paslaugos apraymas

Paslauga daugiausia bus teikiama daugiabui ir privai nam gyventojam

gyvenantiems tiek miesto ribose, tiek netolimose priemiesio vietov se.

Bus teikiamos ios paslaugos:

Langsandarinimas

Pakabinam lubmontavimas

aliuzikabinimas

Kalimas dailylent mis

Parketo klijavimas

Glaz ruot plyteli ir metlako klijavimas

Visos teikiamos paslaugos bus teikiamos taikant r mimo program - invalidams bu

taikomos nuolaidos. Taip pat nuolaidos bus taikomos ir pensininkams( toki nuolaid

netaiko konkurentai). Taip pat taikysime nuolaidas prie ventes, suteiksime garanti

aptarnavim ir teiksime paslaug isimok tinai.

Pasalugas stengsim s atlikti kokybikai. Samdysime tik kvalifikuotus specialistus

naudosime tik kokybikas Varrnamo firmos technologijas ir aliava

Garantuojame iaspaslaugsavybes:

Kokyb

Patvarumas

Termoizoliacija

Ilgaamikumas

Estetinis vaizdas

Garantinis laikotarpis

Mes manome, kad klientai tikrai atkreips d mes ias savybes, nes tokiom

savyb mis nepasiymi konkurent teikiamos paslaugos, o ir j teikiam paslaug

spektras yra ymiai siauresnis.

Teikdami paslaugas taikysime optimaliausi kainodaros strategij - kad kain

neb t daug emesn s nei konkurent , nes klientai supranta, kad kas yra pig

6


7/49

negali b ti labai auktos kokyb s, ir kad kainos neb t labai auktos, lyginant s

rinkos kainomis. Taigi m s kaina bus optimali. Tai yra tokia u kuri daugiaus

klient nor t usisakyti m s teikiamas paslaugas. M s mon je vien

standartinio lango pilnas sandarinimas kainuoja apie 127 Lt.( aliavos+ darbas

pelnas).

7


8/49

Marketingas

A.Rinkos apvalga

Norint utikrinti savo veiklos s kmingum , b tina detaliai ianalizuoti rink aptariant tokius esminius momentus kaip rinkos imlumas, pardavim perspektyv

io tipo paslaugos kaina vietin je rinkoje ir kitose rinkose, vidutin paslaugo

pardavimo galimyb per 1 m nes , sezonikumas, specifin s paslaug savyb s.

Prie pradedant veikl ityr me rink tai yra apklaus me apie 100 gyventoj

Klausdami, k jie mano apie i paslaug , siek me isiaikinti, ar bus pakankam

paklausa iai paslaugai. Daugelis- net 88%, i paslaug mielai rinkt si, 8%

rinkt si jei jos kokyb b t geresn , ir tik 4 %

ji visai nereikalinga. Tie 8%

ko gerpaslaug rinkt si naujai atsiradusioje firmoje, kuri garantuoja kokyb ir suteikia garanti

laikotarp . Paklaus didina ir tai, kad yra tik du didesni konkurentai. ino ma yra

smulki konkurent - tai asmenys, kurie nelegaliai teikia i paslaug tai y

ne registrav mon s. Praktika rodo, kad tokie konkurentai greitai bankrutuoja ne

arba neturi pakankamai kompetensijos ir ini kaip tvarkyti biznio reikalus, arba

klient ratas labai siauras, nes mon s nelabai link pasitik ti ne specialistais, kur

be to neteikia jokigarantij . Tod l i konkurentgalima nebijoti.

M s planuojama uimti rinkos dalis yra 8 445 eimos, kurios vidutinikai gali duo

apie

25 337 langus. Pretenduojame tredal rinkos , kadangi kaip usakymai

klientai yra pasiskirst tolygiai tarp abiej konkurent ir dar yra kaip tik lik s neapr pta

tredalis potencialios rinkos. Rink savo paslaugai prognozuojame

metams(paslaugos gyvavimo ciklas yra 8 metai). Po atuntj veiklos met ketinam

usiimti lang ir dur gamyba i vietin s aliavos ir teikti anksiau min tas paslauga

ia veikla ketiname usiimti i sukaupto kapitalo.

Svarbu buvo itirti vartotoj savybes. Klient ratas gana vairus, bet pagrind

sudaro jauni arba vidutinio amiaus, novatorik pai r taupyti link mon s, kur

turi pastov pragyvenimo altin ir j pajamos yra vidutin s arba auktesn

Dauguma j gyvena daugiabuiuose namuose. Ypatingo rinkos segmentavimo

lyg ir n ra, nebent b t galima segmentuoti pagal pasirinkimo motyvus:

8


9/49

Tie, kurie paslaug renkasi, nes negali nusipirkti ger kokybik lang.

Tie, kurie nenori pirkti nauj lang, nes j langai dar gero stovio tik n

sandar s.

Vartotoj pasirinkim lemia ir tam tikros paslaugos savyb s. M s paslauga y

sezoninio pob dio . Paklausa numatoma didiausia gegu s-spalio m n. laikotarpio apyvarta numatoma kad svyruos nuo 13 500 iki 33 607 LT. Pardavim

apimtys tuo tarpu b t nuo 106 iki 233 usakym per m nes . (Labiausiai tik tino

prognoz s atveju).Arba nuo 96 iki 209 usakym per m n. Pesimistin s prognoz

atveju Ne sezono metu, kaip min ta, be lang sandarinimo teiksime ir kita

anksiau ivardintas paslaugas, nes nenorime nei atleisti darbuotoj , nei dirbti s

prastovomis, kadangi sezonui v l reik t iekoti ir samdyti naujus darbuotojus, kur

visai nepaystame, gaiti laik ir daryti papildomas ilaidas ir negalime b garantuoti, kad pavyks rasti gerus specialistus.

9


10/49

B. Konkurencijos analiz

Konkurentus galima suskirstyti stambius ir smulkius. Stamb s konkurent

mieste yra tik du ir tik juo der t laikyti stipriais varovais. Stambesni konkurentai yra

Energijos taupymo centras ir Lang sistema . ie konkurentai sik r madaug prie

3 metus ir iki iol s kmingai t sia savo veikl . J rengimai jau gerokai pad v ti, b

to teikiam paslaug pasirinkimas yra daug siauresnis. Ne tokia lanksti reklamos b

r mimo sistema.

Smulk s pavieniai darbininkai, teikiantys paslaugas nelegaliai didesn

gr sm s nekelia.

Ityrus konkurent veikl paaik jo, kad joje yra tam tikr tr kum , kurie mum

yra parank s. Kaip min ta, stipriais konkurentais galime laikyti tik du konkurentu

Taigi juos stebime nuolat-kokie pokyiai j veikloje ir kod l tai vyksta, ar tai vidin

ar iorini priezasi pasekm ir kaip to ivengti mums.Vienas i pagrindin

konkurent yra Energijos taupymo centras . i firma atlieka lang sandarinimo, sien

lub, grind ir vamzdi apiltinimo darbus. i firma nuomoja patalpas ermukni gatv j

J patalpos didesn s. Apyvarta labai panai m s prognozuojam apyvart

Investicijos iek tiek didesn s. Kita konkurent - Lang sistema .Ji atlieka topaios r ies paslaugasir tarpininkauja parduodant langus ir duris . i firma samdo daugia

darbuotoj , nuomojasi didesnes patalpas centrin je miesto dalyje (Anyk

gatv je ), turi iek tiek didesn apyvart (14 000-35 000LT). Tai nulemia, ka

paslaugos yra teikiamos auktesne kaina. J teikiama paslauga kainuoja madau

169 LT u standartin lang . Firma moka daugiau u nuom ir didesni vi

mokesiai. Pelnas truput l didesnis nei m s planuojamas.

Rinka yra sukoncentruota mieste ir netolimose priemiesio vietov s

Vaiuoti kakur kit miest neapsimoka, nes didel s kelion s ilaidos, be t

kiekviename mieste yra tokio tipo paslaugas teikiani firm , kurios jau inomos

sitvirtinusios rinkoje, be to konkuruoti inomame mieste su inomais konkurenta

ymiai lengviau, nei su tais, kurivisai nepaystame.

Vertinant ios paslaugos kainas vietin je rinkoje galima pasakyti, kad jo

10


11/49

labai panaios ir skiriasi madaug 40LT. Panaios kainos yra ir kitose alies rinkose

kaina daugiausia svyruoja 50LT. Tod l galima teigti, kad kain nustat me teisinga

Dauguma firm naudoja ved firmos Varrnamo aliavas, kitos- lenk gamybo

aliavas.Teikiam paslaug kokyb , klient nuomone, gal t b ti geresn , tod l me

ir link konkuruoti kokyb s aspektu. Be to klientai pasigenda teikiant paslaug tok dalyk kaip vairios nuolaidos, garantija, isimok tinas aptarnavimas ir kita. B te

iais tr kumais mes ir ketiname pasinaudoti. Mes taikysime nuolaidas invalidams

pensininkams, nuolaidas prie ventes ir kitus r mimo elementus. Be to teikia

paslaug sieksime jai suteikti tokias specifines savybes, kuri pageidauja klientai:

Kokyb Termoizoliacin s savyb s

Patvarumas Estetinis vaizdas

Ilgaamikumas Garantinis aptarnavimas

Lentel Nr.1 Konkurent palyginima

Palyginimo kriterijai Energijos taupymocentras

Langsistema

kurimo data 1994m. 1995m.Vieta ermukni gatv Anyki gatv

Teikiamos paslaugos Grind, dur, lub, sien irvamzdiapiltinimo darbai

Langsandarinimas,tarpininkavimas parduodan

langus ir durisAptarnaujama rinkos dalis 1/3(8 445 eimos) 1/3(8 445 eimos)

Teikiampaslaugkokyb

Klient manymu, vertinant

deimtbale sistema darbkokyb galima vertinti 8 balais(d l naudojam lenkik aliav ir pasenusirengim )Taip mano 20% i88 apklaustj tai yra 17.6 mon s

70.4 mon s (80 %) teigia

kad kokyb yra

pakankamai gera, bet

nemalonus aptarnavima

Kaina 130 Lt. 169 Lt.R mimas Nuolaidos prie ventes Nuolaidos prie ventesReklama 2 kartus per savait miesto

dienraiuose2 kartus per savait miestdienraiuose

11


12/49

C. Marketingo planas

C.1 Pateikimo srtategija

Ofise tiesiogiai ar telefonu priimami usakymai. Darb vykdytojas susitar

su darbininkais, kas ir kur usakym vykdys, madaug aptaria jo vykdym

terminus. Usakymai vykdomi klient butuose. Langus sandariname i sav

aliav, o visas kitas paslaugas teikiame i usakovo aliav. Klientui domintis y

nusakomos visos paslaugos savyb s, informuojama apie kain , taip p

supaindinama su taikomomis nuolaidomis. mogus, pasinaudoj s paslaug

gali susimok ti i karto arba isimok tinai trij m nesi laikotarpyje. Taika

i strategij tikim si, kad bus sulaukta iki 264 usakym per m nes Labiausi

tik tinos prognoz s atveju ir iki 238 usakym per m nes pesimistin

prognoz s atveju. Geraiusiai paslaug teikti sezono metu tai yra gegu s

spalio m nesiais, kada ir tikimasi didiausio peln o ir apyvartos.

Paslaugos teikimas vyksta be tarpinink, nes paslaug sferai tai apskrit

n ra b dinga. Taip net geriau, kadangi visas pelnas lieka m s monei. Ta

pat paranku tai, kad pateikimui takos nedaro vieta, kur mes esame sik r

nes dauguma usakym priimami telefonu. Firma teikdama min tas paslauga

garantuoja darbatlikimo kokyb per minimal tam reikaling laik , u priimtin

kain klientui patogiu laiku ir jam parankiomis s lygomis bei nuolaidomi

Danai klientai nepatenkinti, kad po sandarinimo darb b na apgadinti lang

r mai ir nutrinti daai, paliekamos darbo vietoje iukl s ir dulk s, darb

metu i mus lang esant blogam orui apgadinamos sienos. Mes utikrinam kad toki tr kum nebus, kadangi lang usandariname taip, kad mogu

apie j gali visai pamirti: po sandarinimo lango r mas yra perdaoma

nuvalomi stiklai, langas sutvirtinamas s varomis, darbo vieta sutvarkom

Klientai taip pat gali nesibaiminti, kad d l blogo oro bus sugadintos sieno

esant blogam orui, savo ir klient patogumui, naudosime ant metalini konstrukci

12


13/49

r mo, kuris tvirtinamas ant sienos i lauko pus s, utrauksime v jui

dr gmei atsparaus audinio tent .

C.2 Kainodaros strategija

Nustatant kain bus taikoma siskverbimo rink strategija. Tod l bu

nuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurent kainos. Kalbant apie konkuren

kainas, galima pasakyti, kad vietin je rinkoje jos svyruoja 40 Lt., o alie

rinkose jos svyruoja iki 50 Lt. Panev io mieste m s paslauga bus teikiam

u maiausi kain , kadangi buvo rastas didmenininkas, tiekiantis aliavas uemesn kain , nei aliavas perka konkurentai. Taigi mes galime sau leis

paslaug teikti emesne kaina ir kad d l to nenukent t kokyb .Konkuren

kainos svyruoja nuo 130 Lt. iki 169 Lt. M s paskaiiuota kaina 127 Lt. vien

standartinio lango sandarinimui. Manome, kad m s si lomai paslaugaitai y

nustatyta optimali kaina, kuri pad s siskverbti rink . Skaiiuojant kain

remiamasi tokia formule: aliavos+ Darbas+ Pelnas.

Kadangi sandarinimo darbai yra sezoninio pob dio, tod l j paklaus didiausia gegu s - spalio m nesiais. Per laikotarp daugiausia usakym

duoda daugiabui nam gyventojai, nes Panev io mieste daugiabui nam

yra ymiai daugiau nei privai . Taigi m s tiksline rinka taps Kniaudiki

Molaini, Tulpi , Klaip dos, emaii mikrorajonai. I privai nam gal tum

pamin ti Roi , Stani n rajonus ir Vel . Kadangi paklausa labai nepastov

tai sunku nustatyti vidutin usakym skaii . Ityrus konkurent veikl

padarytos sekanios ivados, kad min tu laikotarpiu usakym b n

pakankamai ir konkurentai dirba be prastov . Taigi paskaiiuota, kad p

vien darbo dien vienas darbininkas gali usandarinti du standartiniu

langus, tai yra vieno kambario but . Kadan gi dirbama bus brigadomis, tai brigad

usandarins 4 langus tai yra du vieno kambario butus. Dviej kambari but ta pa

brigada gali usandarinti per per 6valandas(3 langai), trij kambari but - pe

13


14/49

Guma 8m.1.8Lt. -14.4Lt.Silikonas 3Lt.Parolonas 5m. .0.5Lt.-2.5Lt.Akrilas 3Lt.I? viso 21.9Lt.(Tai sudaro apie 20 127.3Lt sumoje )

1.25 m.5 m.3 m. 1.2 m.

8 valandas (4 langai ).

Taigi, per 8 valandas brigada daugiausia gali usandarinti 4 langus. Tuomet pe

savait ji gali vykdyti 5 tokio tipo usakymus i daugiabui nam gyventoj . Try

brigados yvykdyti gal t 15 tokiusakymper savait. Tai maksimalus usakym

skaiius, kur gal t gyvendinti 3 brigados per savait.Vieno darbininko umokestis per dien sudaro 50.92 Lt. Tai paskaiiuot

sekaniai:

Meddiagos:

Darbas kartu su mediagomis ir pelnu;Guma 8m. 5.6Lt. -44.8Lt.Silikonas 10m. 3Lt. -30Lt.

Parolonas 5m.2.5Lt. -12.5Lt.Akrilas 10m. 2Lt. -20Lt.Reguliavimas -20Lt.I viso -127.3Lt.Paskaiiuota sekaniai:aliavos+ Darbas+Pelnas=127 Lt.34Lt.+35Lt.+58Lt.=127 Lt.aliavos 34Lt. Arba 27% Darbas 35Lt. arba 27.5% Pelnas 58Lt. arba 46%127Lt. -100% 127Lt. -100% 127Lt. -100%34Lt. -X% 35Lt. -X% XLt. -46%

X=27%

X=27.5%

X=58Lt.127-34-58=35Lt.

14


15/49

Lentel Nr.2 Ilaidos per dien / per m ne

Per dien Per m nes plaukos

20%mediagoms1527.6Lt.305.52Lt.

33607.2Lt6721.44Lt

30% algoms 458.28Lt. 10082.16Lt.50% savininkui 763.8Lt. 16803.6Lt

1 darbbuotojo alga(neatskaiius

mokesi)

50.92Lt.(458.28:9 )

50.92Lt.(458.28:9 )

1120.24Lt

Jo mokamimokesiai

KelimokestisTransporto nuoma

PatalpnuomaTelefono ilaidos

ranki amortizacijaSavininko mokestis

Sodrai

1%Sodrai0.51Lt.

30%Sodrai

15.27Lt.7.63Lt.9Lt.

20.45Lt.4.54Lt.4.54Lt.

3Lt.

11.22Lt335.94Lt

168Lt198Lt450Lt100Lt100Lt

66Lt

Per vien dien galimos maksimalios plaukos( jei kiekviena brigad

usandarins po keturis langus) bus 1527,62Lt.

(127.3Lt. 12lang=1527.62Lt )

O per vien m nes -33607.2Lt.

(1527.6Lt. 22 darbo dienos=33607.2Lt )

I j:

Mediagoms skiriama apie 20%

Darbuotojatlyginimams-apie 30%

Savininkui atitenka apie 50%, i kuri jis moka vairius mokesius.

Ilaidos:

Algos 10082.16Lt.(50.92Lt. 922 )

Mediagos 6721.44Lt.(305.52Lt. 22 )

Mokesiai Sodrai 3024.65Lt.(10082.16Lt.:100%30% )

15


16/49

Kelimokestis 168.03Lt. (33607.2Lt.:100%0.5%)

Transporto nuoma 198Lt.

Patalpnuoma 450Lt.

Telefono ilaidos 100Lt.

ranki amortizacija 100Lt.Savininko mokestis

Sodrai 66Lt.

I viso 20910.28Lt.

Pajamos per m nes sudaro 12696.92Lt. ( 33607.2Lt. -20910.28Lt. )

Dar nuo pajam yra mokamas 24% pelno mokestis valstybei. Tai suda

3047.27Lt. (12696.92Lt.:100%24% )

Taigi gryno pelno per m nes lieka 9649.65Lt. (12696.92L

3047.27Lt ).Taigi per metus grynas mon s pelnas nevirija 500000 Lt. Ir suda

115795.8 Lt.

Kad m s gaunamas pelnas neb t lygus nuliui arba neperaugt nuostoliu

b tina paskaiiuoti paslaugos savikain , nes net jeigu apyvarta ir bus didel

s naudos gali b ti didesn s nei yra leistina. Manome, kad turint ger tiek

galima sumainti paslaugos kain - tai bus viena i charakteristik

tenkinani vartotoj ir savo ruotu didinani paklaus . Bet kain galim

mainti tik tol, kol tai neatsiliepia paslaugos kokybei.

Manoma, kad mainti tiesiogines s naudas yra gana rizikinga, kadangi maia

apmokami darbuotojai gali dirbti ne taip efektyviai, o pigesn s aliavos ga

b ti prastesn s kokyb s. Skaiiuojant savikain remtasi dviem gerai inoma

metodais- skiriant tiesiogines ir veiklos s naudas.

iuo atveju tiesiogin s s naudas sudaro:

(113 875Lt. per metus )

aliavos(44606 )Reklama(66909 )

Atlyginimai(1160 )

Amortizacin s s naudos(1200 )

Lentel Nr.3 Tiesiogin s s naudo

m n. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

16


17/49

aliavos 2480

2068

2250

2252

2700

3160

4425

5290

6721

5926

4084

3250

Atlyginimai

327

0

310

2

337

5

337

8

405

0

474

0

663

7

793

5

100

82

888

9

612

6

487

5Reklama 100 110 140 150 70 60 100 80 100 90 85 75Amortiza

cija

100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

Veiklos snaudas sudaro:

(27 968 Lt. per metus )

Ofiso nuoma( 5 400 )

Kelimokestis(1115 )

Transporto S naudos(1314 )

Soc. Draudimo mokesiai( 20139)

Lentel Nr. 4 Veiklos s naudo

m n. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Nuoma 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450Kelimok. 62 52 56 56 68 79 111 132 168 148 102 81Soc. Dr. 111

6

930 101

2

101

3

121

5

142

2

199

1

238

0

309

0

266

6

183

7

146

2Transportosanaudos

73 61 66 66 79 93 130 156 198 174 120 96

Visos s naudos per metus sudaro 141 843 Lt.

Skaiiuojant pirmuoju metodu paslaugos savikaina b t 113 875 Lt. p

metus. Antrasis variantas yra tikslesnis, kadangi visa mon s veikla yra nukreip

paslaugos teikimui. Kaip ir kiekviena kita verslo mon , m s mon taip pat siek

pelno, tod l paskaiiavus savikain galima usid ti tam tikr pelno procent . M s

mon je jis sudaro 46 % (20 910 46%:100%=9649). Tok procent pasirinkome tod

kad siekiame ilaikyti rinkoje nusistov jusias kainas. Kas b t , jei rinko nusistov t kaina emesn u m s savikain ? To negali atsitikti, nes beveik visos

konkurentin se firmose ios paslaugos savikaina yra panai kaip ir pas mus. Ir n

viena i j ios savikainos negal s tiek sumainti, kad gal t parduoti dar emesn

kaina, nei tai darome mes. Nustatant kainas taikysime siskverbimo rink metod

kadangi mon nauja ir jei reikia uimti tam tikr viet rinkoje. Skatindam

17


18/49

pardavimus naudosime reklam ir r mimo sistem , kuri sudaro nuolaido

pensininkams ir invalidams, paslaugos teikimas isimok tinai, nuolaidos prie

ventes . Manome, kad tai padidins pardavim apimtis kokiais 5%, nes to nedar

m s konkurentai, o mon s pageidaut tokio tipo lengvat.

18


19/49

C.3 Reklama ir r mimas

Be reklamos pradedanti mon vargu ar pasieks pageidaujamus rezultatu

tod l b tina paruoti reklamos plan , pasiskaiiuoti kiek reik t ir kiek galima skir

jai l . Paskaiiuota, kiek l reklamai bus skiriama sezono ir ne sezono met

Reklamos tikslas - atkreipti potenciali klient d mes tai, kad atsirado nauja firma

kokie yra jos privalumai prie kitas tokio tipo firmas. Tai m s reklamos pagrindin

uduotis. Akcentuosime kokybik darb klientui patogiu laiku ir u jam priimtin

kain , taip pat pabr ime, kad taikomos vairios nuolaidos.

Kaip atkreipsime klient d mes ? Vis pirmabuvo panagrin ta, kaip tai da

m s konkurentai. Pasteb ta, kad n vienas i j nesireklamuoja per radij ir tu

labiau per televizij . Populiariausia reklamos skleidimo priemon yra spauda. K

gero televizija ir radijas tokiam smulkiam verslui ypa pastebimos naudos

neduot , o be to yra ir per brangus b das reklamuotis. Jo neb tina naudoti, ne

paslaugos nereikia pristatyti nei vizualiai, nei garsikai. Visikai pakanka j

potencialus klientas reklamin praneim perskaito spaudoje. Tod l d mes reik

sukoncentruoti kuriant pat reklamin praneim , kad jis kuo daugiau b t

simintinas ir patraukiantis d mes .Pasteb ta, kad mon s yra jau prat tokio tip

reklaminipraneim iekoti laikrai paskutiniame puslapyjje. M s reklama stengsnukonkuruoti konkurent reklam . Tam naudosime m lynos spalvos arkin lang

graaus sandaraus b sto element , kuris tikrai atkreips skaitytoj d mes , nes tok

vaizdinio ir apskritai vaizdinio elemento m s konkurentai nenaudoja. Be to tai bu

naujas, nematytas paveiksl lis su nauju tekstu, kuris greiiausiai sudomins mone

kurie dar neskait io reklaminio praneimo.Taip pat reklamuosim s kabindam

reklaminius praneimus daugiabui nam laiptin se. Taip pat naudosime reklam

ant firmos transporto priemoni.

19


20/49

M s reklaminis praneimas atrodys taip:

Aukiausiakokyb

Priimtinoskainos

vairiosnuolaidos

Garantinis laikotarpis

vairiospaslaugos

Pveikslas Nr.1 Reklaminis praneimasReklamos ilaidos didiausios tur t b ti gruodio -balandio m nesiais, k

paklausa atsl gsta.

Reklamos ilaidos sezono metu svyruoja nuo 60Iki 100 Lt. ir sudaro apie 660 Lt., o ne sezon

metu jos svyruoja nuo 100 iki 150Lt. ir sudaro apie 500 Lt. Taigi viso per metus reklam

numatoma skirti apie 1 160Lt.

20


21/49

Paslaugos teikimas

A. Technologinio proceso apraymas

ioje dalyje pateiksime sandarinimo bei kitiems darbams naudojama

aliavas, reikalingus rankius ir trumpai apraysime tecnologin proces .

Langsandarinimui yra naudojamos tik kokybikos ved firmos Varrnamo aliavo

ir technologija. Naudojamos ios aliavos:

Lentel Nr.5 Lang sandarinimui naudojamos aliavo

Mediagos Vienetai KainaAkrilas butelis 5 Lt.Silikonas butelis 10 Lt.Montain s putos flakonas 20 Lt.Guma 1 metras 1.8 Lt.Langajuost s 1 metras 1.2 Lt.Porolonas 1 metras 0.3 Lt.S varos 1 vnt. 0.5 Lt.Vinys 1 kg. 10 Lt.Medvariai 1 vnt. 0.04 Lt.

21


22/49

Pateiksime ranki , reikaling lang sandarinimui s ra :

Lentel Nr. 6 Naudojami ranki

rankis Kiekis Blansinvert

Naumas

Freza vok.

Kress

3 700Lt. 900 W

Elektrinisoblius (LatvijaRebir

3 160 450W

AutomatinisatsuktuvasKress

3 300 400W

Dulkisiurblys 3 400 LtRaktkomplektas

3 25 Lt.

Peili

komlektas

3 25 Lt.

Atsargin s frezos

3

Elektrinisgratas

3 270 Lt. 500 W

Plaktukkomplektas

3 20 Lt.

Rankiniaiobliai

3 20 Lt.

Replikomplektas

3 20 Lt.

Teptukkomplektas 3 10 Lt.

Lentel Nr.7 Kitiems darbams reikalingi papildomi ranki

rankis Kiekis KainaGulsiukkomplektas 3 25 Lt

ukskiediniui komplektas 3 10LtSkiedinio d 3 10 Lt

R tukas 3 5 Lt

Pateiksime trump technologijos apraym :

1) Ofise telefonu ar tiesiogiai priimamas usakymas;

2) Darb vykdytojas susitaria su darbininku, kuris t usakym vykdys d l

atlikimo tvarkos, d l reikiam aliav ir atlikimo termin ir apie tai prane

savininkui.

22


23/49

3) I sand lio darb vykdytojas iskiria reikiamas aliavas ir rankius. Apie

kiek , panaudojim ir likut darbininkai turi praneti darb vykdytojui;

4) Darbinink brigada nuvyksta objekt ;

5) vertina lang b kl ir technines charakteristikas. Jei langas reikalauja staliau

darb ir paruoimo sandarinimui, tai ie darbai ir atliekami;6) Iimami stiklai;

7) Pradaromas lango r mas;

8) Klijuojamas porolonas;

9) R mas udaromas ir sutvirtinamas vartais;

10) Frezuojamas lango r mas ir orlaid s;

11) vertinant orlaidi ir varios prisiliejim prie staktos yra dedam

reikiamo storio guma-5, 7, 10 mm.

12) Jei langas sunkiai darin jasi, pareguliuojamos spynel s;

13) Apipurkiama silikonu stiklo griovel i vienos pus s;

14) Priklijuojamas stiklas ir ukalamos langajuost s;

15) Jei reikalinga, r mas apipuiamas montain mis putomis. Nuimam

apvadai, ivalomas tarpas tarp r mo ir sienos, apipuiama putomis. Po 2

valandputperteklius nuimamas ir ukalama apvadai;

B. Vietos analiz

Prie parenkant konkrei viet monei steigti, taip pat buvo vykdomi ta

tikri tyrimai. Vis pirma dar kart buvo pervelgta, kaip vyks mon s veikla. Tod

23


24/49

buvo stengtasi atsakyti dar kelet klausim , kuriais siekta isiaikinti, kokia viet

labiausiai tinka kurti monei:

1.Kokiu b du daniausiai priimami usakymai - ar tiesiogiai klientams atvyku

ofis , ar daugia usia telefonini skambui metu.

2.Kokiame mikrorajone iuo metu galima tik tis daugiausia usakym .3.Kokioje vietoje yra sik r konkurentai ir kod l

4.Ar apskritai mums yra b tina, kad ofisas b t centre - gal pakanka tur

patalpas nuoalesnje vietoje.

5. Ar labiau apsimok t patalpas pirkti, ar nuomoti.

Atlikus visus iuos tyrimus, vis d lto nuspr sta mon kurti Panev yje.Vis pirm

tod l, kad is miestas yra gerai noma ir yra lengviau itirti rink . Taip pat tod

kad tai didelis miestas, kuriame daugiausia moni gyvena daugiabuiuose namuos

Tai potenciali m s rinka. Aiku pretenduoti j vis n ra realu, nes, kaip min t

jau yra konkurent , taiau j n ra tiek daug, kad negal tume ukariauti no

tredalio visos io miesto rinkos, ko visikai pakanka, kad isilaikytume ir gautum

peln . Be to dideliame mieste yra lengviau konkuruoti, nes usakym yra daug,

darb pasi la daugiau ar maiau panai kaip ir mauose miesteliuose, kur piln

pakanka nuo 1 iki 2 tokio tipo firm, kad patenkint visus usakymus. Be to aplin

Panev io miest yra gausu kaim ir gyvenviei , kuriuose taip pat y

daugiabui. I j taip pat galime tik tis usakym ( jie netur t sudaryti daugiau ka

10% vis m s usakym ). ie kaimai mums parank s yra tuo, kad yra netoli nu

miesto, nes vaiuoti kaimus, kurie yra nutol per 13km. ir toliau nuo miesto mum

nebeapsimoka.Taigi m s veikla bus sukoncentruota Panev io mieste - konkrei

mikrorajonuose ir 10 km. spinduliu aplink miest . Ofis nutarta kurti Ber gatv j

Taip pasielgta, nes i gatv yra visikai prieingoje miesto dalyje nei yra sik

m s konkurentai. Kaip paaik jo atlikus tyrimus , konkurentai didelio d mes

mon s vietai neskyr , nes to nereikalauja veikla.Taiau ko gero klaidinga b t

manyti, kad dvi vienodo tipo, konkuruojanios mon s vienoje vietoje yra gera

sprendimas. Tik tina, kad sikurdami toliau nuo konkurent , apskritai gatv je, k

n ra gausu firm , ikabindami geras reklamas, i karto atkreiptume moni d mes

Konkurentai, deja, gera reklama pasigirti negali, tod l manoma, kad jos d k

gal tume papildyti savo potenciali klient skaii .Taip pat atsivelgta tai, kad

24


25/49

gatv yra viena i pagrindini ir geriausiai inom gatvi mieste, tod l mus lengv

rasti gal s net ir tie, kurie neturi galimyb s m s pasiekti telefonu. Taip pat su ofis

bus geras susisiekimas i bet kurios miesto dalies.Inagrin jus usakym strukt

paaik jo, kad net 96 usakymai i 100 buvo priimti telefonu ir tik 4 klient

apsilankius ofise. Taigi daugiausia usakym gaunami telefonu, tod l visai neb tino patalpos miesto centre d l t 4 moni, kuriuos net ir prarad kaip klientus nepatirtum

jokio nuostolio. Taip pat nuspr sta patalpas ne pirkti, o nuomotis. Jei jas pirktum

nebeisitektume l omis, kurios paskirtos monei kurti ir rankiams bei mediagom

pirkti. Kadangi patalp nuoma miesto centre yra brangesn nei miest

pakraiuose, o kaip min ta, mums ir nereikia pata lp centre, tod l ja

nuomosim s nuoalesn je, bet pakankamai judrioje ir inomoje gatv je, kuri y

emaii mikrorajone, be to visai alia Stani n mikrorajono.Ofisas nebus didelis, ne

reikia tik dviej patalp - ofiso ( madaug 30kv.m. ) ir sand li ( madaug 15kv.m.

Taigi viso reik s 45kv. m. patalp . Miesto centre tokios patalpos kainuot apie 585 L

(po 13 Lt. U 1kv.m. ) Kai tuo tarpu m s nuoma tekainuot 450Lt. per m nes t.y. p

10Lt. u 1kv.m. Taip pat ianalizuota i kuri mikrorajon iuo metu galima tik t

daugiausia usakym . Ir v lgi buvo parankus emaii mikrorajonas. Tai sena

mikrorajonas, o tokiuose daniausiai gyvena pagyven mon s, kurie iuose butuos

gyvena nuo tada, kai juos gavo. Daniausiai tie mon s gyvena vieni, nes ja

iaugino vaikus ir dabar galvoja, kad gali pasitvarkyti ir savo namus. Kaip taisykl

tokie mon s planuoja daryti kapitalin remont , kokio butas galb t nemat apie 1

met. Toks remontas paprastai prasideda nuo lang , kurie daniausiai n ra reguliuoti

tvarkyti nuo pat j d jimo (kadangi i pasalauga dar neseniai atsiradusi ir visi ger

prisimena, kaip kasmet klijuodavome langus popierin mis juostel mis

kamydavome vata ar dar kuo nors, o naudos i to ne tiek jau ir daug ).O kuris

mogus ypa senyvas ar turintis maamei vaik nenori ilto buto. Senyva

mogus gal ir sveikatos nebeturi kasmet kamyti langus, o jauni mon s, turintyeimas, aminai neturi laiko - taigi paslauga tikrai daug k isprendia.Be t

pasteb ta, kad senyvo amiaus mon s usakymus nori pateikti ofise, kadan

m gsta, kad jiems visi ios paslaugos privalumai b t detaliai id styti, m gst

aptarti kain , taigi jiems geriau apsilankyti ofise. Tod l, emaii mikrorajon

gyvenantys mon s, tikrai nesikreips konkurentus, kai alia yra m s ofisas, kur

25


26/49

be to pensininkams taikyt 10% nuolaid , o prie metines ventes po 10 % nuolaid

visiems klientams.

C.Patalpos ir rengimai

Tiesiogiai su m s teikiamomis paslaugomis susijusi ranki ir aliav s raa

buvo pateiktas apraant tecnologin proces . Dabar pabandysime panagrin ti t

beko irgi negal t vykti m s veikla- tai patalpos ir rengimai. Patalpos didesn

takos m s veiklai neturi, kadangi ofisas reikalingas tik tam, kad b t galima priim

usakymus. Nors daniausiai usakymai priimami telefonu, bet atsiranda klient , kurie no

usakym padaryti tiesiogiai ofise, pasitarti su vadovu ar kitu kompeteting

darbuotoju. Be ofiso mums dar reikalingi sand liai - tai d l m s pai patogum

kad darbininkams nereik t nuolat veiotis savo automobiliuose mediag net ir tuom

kai jos jiems visai nereikalingos. Be to taip lengviau vesti aliav apskait . Taigi mums y reikalingos nedidel s pa talpos Ber gatv je, kurias, jei gautume paskol , jau esam

numat isinuomoti. Bendras patalp plotas tur t sudaryti apie 45 m2. Ofisui numatom

skirti apie 30m2 ir sand liams pakaks 15 m 2. U ias patalpas sumok tume nuomo

mokest 6 m nesiams priek . 1 m 2 kaina yra 10 Lt. Taigi u m nesio nuom

mok tume 450 Lt.( Miesto centre tokios patalpos kainuoja apie 585 Lt. t.y. po 13

u 1 m2). Pastatas yra geros b kl s, yra apdraustas nuomotojo, turi visu

nuosavyb s dokumentus. Be to atitinka visus kitus reikalavimus- reikalauja t

minimalaus remonto, yra tvarkingi santechniniai mazgai, geras apvietima

sand liuose yra pastovi dr gm ir temperat ra, yra telefonas. Jokios papildomo

rangos nereikia, kadangi apskaita bus vedama rankiniu o ne kompiuteriniu b d

Be to patalpos turi signalizacin apsaug .

D. Transportas

Be transporto m s veikla yra tiesiog ne sivaizduojama. Ekonomikumo d l

nuspr sta transport nuomotis i pai firmos darbuotoj , o ne i transpor nuomojani firm. Transportas yra b tinas, kadangi darbuotojai tiesiog yra fizik

nepaj g s nusineti visus reikiamus rankius bei mediagas nes atstumai tie

mieste, tiek umiesio vietov se yra dideli. Transportas padeda taupyti laik . Tod

pageidautina, kad ateidamas dirbti darbuotojas tur t ir savo transporto priemon . U

transporto ilaidas( kur ir amortizacij ) apmoka firma kiekvien m ne

26


27/49

priskaiiuodama ias ilaidas prie darbuotoj atlyginimo. Paskaiiuota, ka

darbuotojas vidutinikai per dien gali nuvaiuoti 10 kilome tr miesto ribose ir apie 2

kilometr umiestyje. Transportas taip pat atlieka ir reklamos funkcij , nes ketinam

reklamuotis ant transporo priemoni dedant firmos enkl .

E. Tiek jai

Labai svarbu yra teisingai pasirinkti tiek jus, kurie labai takoja mon s veikl

nuo j priklauso ir veiklos s kmingumas. Kadangi iai verslo akai nereikia didel

sand liuojam mediag kiekio, tai jos sand liuojamos tik 1 m n. priek . Tiek

darb atlieka darb vykdytojas. Taip yra patikimiau, nes firmoje dirbantis darbuotojas y

suinteresuotas atstovauti firmos interesus, tai yra pristatyti kokybikas mediagau priimtin kain ir be to nereikia samdyti dar vieno darbuotojo. Darb vykdytoja

savininkas, sekretor lankosi vairiose parodose, mug se, kur ieko informacijo

apie didmenininkus, prekiaujanius reikiamomis mediagomis. Kitas b das ras

didmenininkus yra katalog peri ra. Bus stengiamasi apsisaugoti nuo riziko

prarasti didmeninink numatant jo veiklos pakitimus, kurie atsiliept m s

veiklai( kain pak limas, kit firm produkcijos platinimas ir t.t.) Tod l jau turim

atsirink kelet didmeninik , kurie gal t teikti aliavas parankiausiomis mum

s lygomis tai yra u neaukt kain (emiausia rinkos kaina) ir nedideliais kiekiai

kadangi aliavos sensta, o negal dami tiksliai prognozuoti sekanio m nesio aliav

poreiko nenor tume rizikuoti ir pirkti daug aliav i karto. Pasirenka

didmeninikus atsivelgta tai, kokios firmos produkcij jie platina. iuo atveju mu

domina ved firmos Warnamo produkcija, nes lang sandarinimas vyksta b te

pagal ios firmos technologij . Taigi rinkdamiesi mediagas mes remiam

madaug tokiu kriterijeilikumu: prestias- ilgaamikumas- kaina.

Paskaiiuota, kiek mediagsunaudojama 1 lango sandarinimui:

Akrilo 0.5 but.-2.5 Lt. Porolono 5m.-1

Silikono 0.5 but.-5 Lt. Gumos 5m.- 9 Lt.

Montainiput 0.5 flak.-10 Lt. Langajuosi 5m.- 6 Lt

Viso u 34 Lt.

Sandarinimo juosteles, medinius taelius, s varas, medvarius, vin

27


28/49

tiek jas perka vietin se parduotuv se ir stali cechuose. Numatoma aliavas pirkti

Senuk prekybos centre ir vietin se prekybos baz se, kurios yra Ramygalo

gatv je. ie didmenininkai yra patikimi ir si lo mums reikalingus produktus mum

parankiausiomis s lygomis.

F. Personalo parinkimas

Kiekvienos mon s veikla labai priklauso nuo jos personalo. Gerai jei y

atsakingas asmuo, tos srities specialistas, kuris gal t parinkti tinkamiausiu

darbuotojus. Tikimyb apsirikti suma ja. Bet jei tai daro pats savininkas, jis tu

b ti ypa atidus ir i anksto apgalvoti kokie gi darbuotojai yra tinkamiausi, kokiukelsime jiems reikalavimus, kokias suteiksime teises, koki atsakomyb priskirsim

gal gale kok atlyginim gal sime pasi lyti. Taigi a taip pat tur siu pad ti dau

pastang , nor dama parinkti tinkamiausius darbuotojus, nes kad ir kokia genia

b t mano verslo id ja, kad ir kaip gerai b iau j apgalvojusi, viena ios id jo

gyvendinti negal siu. Vis pirma per didel b t atsakomyb s sritis ir ne manoma

fizinis kr vis. Tod l b tina deleguoti atsakomyb ir paskirstyti darbus. Tod l ma

prireiks lojali darbuotoj, ger specialist . Tai remiasi poreikio nustatym . Ka

min jau ankstesniuose skyriuose, pastoviam darbuotoj poreikiui patenkinti ma

pakaks 9 darbuotoj. 3 darbuotojai reikalingi administracinei veiklai ir 6 darbuotojai

brigados po 2 darbuotojus ) darb vykdymui. Administracin veikla pastovi, tod l ir

darbuotoj poreikis nesikeis. Darbinink poreikis, mano manymu, taip pat netur t

keistis, nes paklausa darbams ir usakym skaiius ilgesn met period yra pastov

Taiau nor dama ivengti veiklos sutrikim pabandiau paanalizuoti, koks gal

b ti papildomas mano poreikis. Tokia jau yra rinka, kad joje isilaiko tik paty

sumaniausi, kita dalis- patiria nes km . Taigi a bandau daryti prielaid , kad k

kurie mano konkurentai sulugs( daugiausiai taip atsitinka pavieniam

darbuotojams, kurie dirba nesusik r sistemos ). Dalis j klient pereit pas mu

Sakykime usakym skaiius iaugt iki 16 lang per dien . Tai sudaryt 4 papildomu

langus tai yra 33.3%.( 100% -12 lang ). Tod l papildomas poreikis sezono metu ga

iaugti dar iki 2 darbuotoj ( nes 12 lang per dien gali u sandarinti 6 darbininkai t.

28


29/49

1 darbininkas 2 langus, tai 16 lang per dien sugeb s usandarinyi 8 darbininkai). J

anksiau mano galimas imok ti alg fondas sudar 10082 Lt. , tai dabar j

pasikeis ir sudarys jau 13 443 Lt. , nes dar tur siu sumok ti atlyginimus dar dvie

darbuotojams. Anksiau algoms a skyriau 20% nuo apyvartos sumos. Kadan

usakym skaiius iauga, iauga ir apyvarta, taigi atlyginimus mok siu ta pa sistema skirdamas 20% nuo apyvartos.

Reikalavimai

Pats svarbiausias reikalavimas priimant darb b t tas, kad darbuotojai b t

lojal s ir sugeb t siekti bendro tikslo, bet ar tokie yra mon s darbuotojai a

suinosime tik kur laik su jais pabendravus.Priimant darb bus remiama CV(gyvenimo apraymais) ir vedamas laisvo tipo pokalbis. Jo metu bu

teiraujamasi, kaip mogui sekasi asmeniniame gyvenime- i to daug k galim

suinoti: kaip jis sugeba susidoroti su problemomis; Bus klausiama jo, k jis m gst

kokius usi mimus ir ar tai netrukdys darbui, kaip jis supranta atsakomyb , koks

poi ris darb . Svarbu, kaip mogus bendrauja, kaip laisvai reikia mintis, Bet vie

bendravimo nepakanka: b tina, kad darbuotojas dirbt pagal isilavinim , nes ka

min jom apmokymas ir kvalifikacijos k limas m s tipo mon je n ra tikslinga

kadangi ir taip pakanka kvalifikuotos darbo j gos.Darbininkai tur t tur ti staliaus

dailid s specialyb , mok t dirbti visus apdailos darbus( pageidautina kad mok t

ir tinkuoti bei visus apdailos darbus ir medio darbus ). Svarbu, kad jie b t gero

sveikatos ir imanyt savo darb , netur t aling proi , b t energingi ir veikl s.

iek tiek kitokie reikalavimai yra darb vykdytojui- staliaus - dailid s specialyb

sugeb jimas dirbti tiek jo darb , sugeb jimas organizuoti.

Sekretor tur t b ti komunikabili, veikli, orientuotis statymuose, ino

paslaug kainas, mok ti spausdinti, administruoti.

Buhalter b tinai turi tur ti aukt j buhalterin isilavinim ir tur ti darb

patirties.

Pageidautina, kad visi darbininkai tur t automobilius( nes transportas bu

nuomojamas i pai darbuotoj ). B tina, kad visi darbuotojai saugot t

informacij , kuri jokiu b du negali patekti konkurentams.

29


30/49

Pareigos

B tina, kad kiekvienas darb uotojas inotsavo pareigas tiksliai ir inot, kas gres

u j nevykdym . Tai, mano manymu padeda ivengti nesusipratim ir konfliktin

situacij darbe. Apie j pareigas kalb tis turi pats vadovas. Jis turi pasakyti, k

reikalauja i j ir ko tikisi, o ne laukti, kol darbuotojas pats susiprot s ir atliks tai, apk jis galvoja ir tai padarys taip, kaip tai sivaizduoja vadovas.

Sekretor s pareigos:

1.Priimti usakymus ir atsakin ti telefoninius skambuius

2.Praneti informacij apie komercinius pasi lymus ir kit svarbi informacij

3.Sekti usakym skaii kiekvien m nes , praneti apie jo pokyius ir

pob d .

4.Spausdinti mon s veiklai b tinus ratus

5.Priimti korespondensij

Buhalter s pareigos:

1.Vykdyti mon je buhalterin apskait

2.Kas m nes pateikti savininkui pelno (nuostolio) ataskait

3.Sekti, kaip kito ilaidos, pajamos, grynas pelnas, mokesi mok jimas.

Darbvykdytojo pareigos:

1.Vykdyti tiek jo darb ir palaikyti nenutr kstamus ryius su patikim

didmenininku. Sekti, kaip kinta jo veikla, kokios yra naujov s, kurios gali patobulin

ir pagerinti paslaug .

2.Atsakyti u darbuotoj darbo saug darbe

3. Praneti savininkui apie nekokybik darb , brok , klient nepasitenkinim

1. Dom tis konkurent veikla

2. Praneti apie aliav poreik ir ranki gedimus

3. Praneti apie darbinink neatvykim darb ( jei jie patys to padaryti negali d

svarbi prieasi )

Vis be iimties darbuotoj pareiga saugoti komercines paslaptis.

30


31/49

Darbininkpareigos:

1.Pasiskirstyti usakymus

2.Laiku ir kokybikai atlikti darbus

3.Vykdyti visus savininko nurodymus

Savininko pareigos:1. Planuoti, vadovauti, kurti darbo vietas, kontroliuoti,dom tis konkurent veikl

mok ti atlyginimus, r pintis darbuotoj materialine ir asmenine gerove

2. Prisiimti vis atsakomyb u mon s finansin ir komercin veikl

Teis s

Savininko teis s:1.Priimti ir atleisti i darbo

2.Reikti papeikimus ir pastabas

3.Skirti premijas

4.Paskirstyti peln

Darbuotoj tes s:

1. Reikalauti darbo umokesio

2. Ieiti apmokamatostog 1 m n.

1. Ieiti ne mokamatostog 2 savaii laikotarpiui

2. Neatvykti darb d l ligos pateikiant dokument i atatinkamos medicino

staigos

3. Reikalauti minimalaus DU u prastov , jei ji vyko d l darbdavio kalt s

Atsakomyb

Savininko:

1. Atsako savo asmeniniu turtu prie valstyb ir darbuotojus bankroto atveju

2. Atsako u mon s finansin s ir komercin s veiklos teis tum

1. Atsako u darbuotoj saugum darbe

31


32/49

Visi administracinio pob dio darb dirbantys darbuotojai atsako u

savalaik s ir tikslios informacijos pateikim mon s savininkei bei u anksia

nurodyt ir jiems privalom pareig atlikim , taip pat u mon s materialaus

nematerialaus turto saugojim .

Darbininkai yra atsakingi u kokybik darb atlikim nurodytu terminu. Visi mon je dirbsiantys darbuotojai privalo b ti s iningi, pakant s vieni kitiem

suvokiantys, kad siekiama bendro tikslo ir kiekvienas j veiksmas- tiek teigiama

tiek neigiamas savo ruotu takoja mon s veikl , jos gaunam peln , o taip pat

darbuotojams mokamus atlyginimus.

F. Teikiamos papildomos paslaugos

Kaip min jome, m s teikiama lang sandarinimo paslauga yra sezonin

pob dio ir paklausa jai diiausia yra gegu s - spalio m nesiais. Kitu laikotarpiu me

teikiame papildomas paslaugas. Jei sezono metu mes gauname daugiausiai usakym

sandarinimo darb , tai sezonui pasibaigus padaug ja usakym remonto darbam

Taip yra tod l, kad mon s gr ta i atostog , baigiasi vasaros ir rudens darbai

daugelis tur dami laisvesnio laiko pagalvoja apie but remont .

Langus sandariname i savo aliav, o visus kitus darbus atliekame i usakov

aliav . Papildomas paslaugas teikiame tod l, kad nenorime ne sezono metu atleis

darbuotoj arba dirbti su prastovomis, kadangi prasid jus sezonui v l reik t gai

laik ir skirti papildomas s naudas darbuotoj paiekai ir negalime b ti tikri, ka

rasime gerus specialistus.

Teikiamos papildomos paslaugos:

Kabinamos aliuz s

Montuojamos pakabinamos lubos

Klijuojamas parketas

Kalamos dailylent s

Klijuojamas metlakas ir glaz ruotos plytel s

Atliekami kiti medio ir apdailos darbai.

32


33/49

G. Gamybos savikaina

Kad gaunamas pelnas neb t lygus nuliui arba neperaugt nuostolius, b tin

paskaiiuoti paslaugos savikain , nes net jeigu apyvarta ir bus didel , s naudos ga

b ti didesn s nei yra leistina.Turint ger tiek j galima sumainti paslaugos kain

tai bus viena i charakteristik, tenkinani vartotoj ir savo ruotu didinan

paklaus . Bet kain galima mainti tik tol, kol tai neatsiliepia paslaugos kokybei.

Manoma, kad mainti tiesiogines s naudas yra gana rizikinga, kadangi maiau apmokami darbuotojai gali dirbti ne taip efektyviai, o pigesn s aliavos ga

b ti prastesn s kokyb s. Skaiiuojant savikain remtasi dviem gerai inomais

metodais- skiriant tiesiogines ir veiklos s naudas.

iuo atveju tiesiogin s s naudas sudaro:

(113 875Lt. per metus )

aliavos(44606 )

Reklama(66909 )

Atlyginimai(1160 )

Amortizacin s s naudos(1200 )

Lentel Nr.8 Tiesiogin s s naudo

m n. 1 2 3 4 5aliavos 2480 2068 2250 2252 2700Atlyginimai 3270 3102 3375 3378 4050Reklama 100 110 140 150 70

33


34/49

Amortizacija 100 100 100 100 100

6 7 8 9 10 11 123160 4425 5290 6721 5926 4084 32504740 6637 7935 10082 8889 6126 487560 100 80 100 90 85 75100 100 100 100 100 100 100

Veiklos s naudas sudaro:

(27 968 Lt. per metus )

Ofiso nuoma( 5 400 )

Kelimokestis(1115 )

Transporto S naudos(1314 )Soc. Draudimo mokesiai( 20139)

Lentel Nr. 9 Veiklos s naudo

m n. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12Nuoma 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450 450Kelimok. 62 52 56 56 68 79 111 132 168 148 102 81Soc. Dr. 111

6

930 101

2

101

3

121

5

142

2

199

1

238

0

309

0

266

6

183

7

146

2Transporto

sanaudos

73 61 66 66 79 93 130 156 198 174 120 96

Visos s naudos per metus sudaro 141 843 Lt.

Skaiiuojant pirmuoju metodu paslaugos savikaina b t 113 875 Lt. p

metus. Antrasis variantas yra tikslesnis, kadangi visa mon s veikla yra nukreip

paslaugos teikimui. Kaip ir kiekviena kita verslo mon , m s mon taip pat siek

pelno, tod l tur dami pasiskaiiav savikain galime usid ti tam tikr peln

procent . M s mon je jis sudaro 46 % (20 910 46%:100%=9649). Tok procen

pasirinkome tod l, kad siekiame ilaikyti rinkoje nusistov jusias kainas. Kas b t

jei rinkoje nusistov t kaina emesn u m s savikain ? To negali atsitikti, ne

beveik visose konkurentin se firmose ios paslaugos savikaina yra panai kaip

pas mus. Ir nei viena i j ios savikainos negal s tiek sumainti, kad gal t parduo

dar emesne kaina, nei tai darome mes.

34


35/49

Vadyba

Organizacin firmos strukt ra, valdymo modelis ir

stilius

Kaip s kmingai vyks mon s veikla didi ja dalimi priklausys nuo jos valdym

ir vadovavimo jai. Taigi didiausia atsakomyb iuo atveju tenka vadovui, kadan

jis yra vienintelis ios mon s savininkas ir pats turi sukurti firmos strukt r

pasirinkti vadovavimo model bei stili ir tai turi gerai apgalvoti dar prie kurdama

mon ( kai jau yra parinkti visi reikiami darbuotojai ir galima spr sti, kas kam pavaldu

tur t b ti ). Sprendiant klausim ir kuriant valdymo strukt r reikia daryti

rinktis tai, kas geriausiai atitikt mon s veikl ir garantuot ger valdym , ku

vadovas suvokia taip- geras valdymas yra tuomet, kai visi planuojami darbai yr

atlikti, pasiekti usibr ti mon s tikslai ir tai padaryta efektyviausiu b du.

Aiku, kuriant mon i pradi visais jos reikalais r pinsis vadovas ( kadan

darbuotoj dar n ra o jie ir negal t tvarkyti firmos k rimo reikal , nes ta

netur t teisinio pagrindo ), taiau veiklai sib g jus bus b tina darbus paskirsty

kad b t ivengta nesusipratim ir greiiau b t pasiektas norimas rezultatas. B tin

susidaryti aik vaizd , kaip atrodys mon s valdymas, ir pagal tai parinkti j

tinkam valdymo strukt r . iuo atveju geriausiai tinka linijin valdymo strukt r

Kod l? Vis pirma tod l, kad firmoje dirba nedaug darbinink paranku palaiky tiesiogin ry su jais taip efektyvinant kontrol ir gaunant tikslesn informacij ap

veikl . Verta pasteb ti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus ( jei sakyki

darbininkai j perduot darb vykdytojui, darb vykdytojas toliau j si st sekretore

ji savo ruotu -pavaduotojui ir tik po to pavaduotojas j pateikt vadovui, tai

informacija norom nenorom b t smarkiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti pr

35


36/49

neteising sprendim . Firmoje dirba 9 darbuotojai ir io skaiiaus pilnai pakank

efektyviai mon s veiklai. Kaip pasteb jote, nesamdomas pavaduotojas, ne

manoma, kad tokiai maai monei dar viena darbo vieta b t nuostolinga, o be

vadovas turi pakankamai ini visose srityse, kurios reikalingos mon s valdymui

ketina su viskuo susitvarkyti pats. Jei ikilt koki neaikum jis konsultuosis sspecialistais, verslo konsultantais - taip irgi gerokai sumains klaiding sprendim rizik

inoma, visomis smulkmenomis jis nesir pins ( pvz.: tr ksta mediag , suged

rankiai, praradom gerus didmenininkus ir t.t. ) , nes u tai yra atsakingas darb

vykdytojas. Jis dalinai ir atlieka pavaduotojo funkcij.Jis yra tiesiogiai pavaldus vadov

ir yra atsakingas u tokius dalykus kaip aliav tiekimas, gaut usakym paskirstyma

atsakomyb u darb eig , darb saugumas, darbuotoj kontrol . Taigi jis perduod

vadovui informacij apie tai, kokie yra sutrikimai veikloje ( pvz.: sugenda ranki

Darb vykdytojas vadovui pranea apie tai, kad jis iskirt l jo remontui, o tuo ka

kur ir per kiek laiko bus sutvarkytas tas rankis r pinasi darb vykdytojas ).

Taip pat vadovui tiesiog pavaldi yra buhalter . Ji yra atsakinga u finansin

mon s veikl taip pat privalo ruoti ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito s

mokesi inspekcija. ios ataskaitos naudingos vadovui, kadangi jis gauna tiksl finansin

pad ties vaizd kiekvien m nes , ino kokios buvo ilaidos ir kokios pajamos, kie

liko gryno pelno, be to gali palyginti keli m nesi ataskaitas ir suinoti kam a ileid

daugiau ir kam maiau, kur m nes gavo didesn peln ir gali analizuoti kod l.

Taip pat vadovui atsakinga ir sekretor . Ji turi pateikti jam informacij ap

usakym skaii ir pob d , praneti su kuriais klientais jau yra susitarta ir kur

nor t tartis per vadov , taip pat ji privalo pateikti informacij jei sakykim klient

yra nepatenkinti m s firmos darbu. vertin s i informacij jis gali dary

sprendimus ir koordinuoti veikl reikiama linkme. Jis gali darb vykdytojui duo

nurodymus,kad jis pasir pint tuo, kad darbininkai susitart tarpusavyje ir darni

pasiskirstyt usakymus, gali padaryti pastabas tiems, kuri darbu yra nepatenkinta Tod l efektyviausia firmoje taikyti i sistem , kuri leidia prieiti vadovui pr

vairiar s informacijos. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas inot sav

atsakomyb s srit , tai, ko a i jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gre sia u

nevykdym. Pateiksime strukt rizuot mon s valdymo vaizd .

36


37/49

O r g a n i z a c i n f i r m

S e k r e

1 2 3 4 5 6

D a r b B u h a l

S a v i n

Paveikslas Nr.2 Firmos organizacin strukt ra

Manoma, kad geriausias stilius vadovauti monei yra demokratinis.Vadovas

jo darbuotojai turi veikti kaip komanda tai yra suvokti, kad veiksmai turi b

suderinti nes siekiama bendro tikslo - gauti peln . Vadovas turi suprasti, ka

darbininkas yra toks pat mogus kaip ir jis, taiau jis m sto individualiai ir nega

vis vadovo pavest uduoi atlikti taip, kaip tai padaryt jis pats. Darbininkai sav

ruotu turi suvokti, kad jei k padaro neteisingai, vadovas turi teis juos persp ti

pasakyti, kas jam nepatinka, kad kiekviena veikla reikalauja kontrol s. mon je bu

naudosjamas vienas i vadovavimo modeli tai yra delegavimas. Tai vienas priimtiniaus

variant , nes yra suinterisuotumas, kad mon je dirbt savarankiki, savo darb imanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomyb s paskirstymas, kuriuo ir y

pagr stas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoj priimant darb i

dar nereikalaujama nieko, tik su juo bendraujama stengiamasi j painti, isiaikin

jo sugeb jimus, kadb t suinota, ko galima i jo reikalauti ir tik tis ir ar i viso j

tinka.V liau jam duodami vair s nurodymai kaip ir k daryti ir kontroliuojama

kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad b t

atliktas darbas. Kai yra sitikinama, kad darbininkas suprato reikalavimus ir veiklo

specifik , paliekama jam daug didesnes galimybes veikti laisvai - svarbus veiklo

rezultatas, o ne tai kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta pr

reikalavim , nusistov jusios tvarkos mon je, suino savo atsakomyb s srit ,

vadovui belieka tik teirautis pas darb vykdytoj kaip sekasi veikla.

37


38/49


39/49

kurias tenka daryti vertinant dabartin ekonomin pad t alyje. Der t vertin

pasi l ir paklaus . Kol kas tiek paklausa, tiek pasi la yra stabilios ir priklauso t

nuo sezono. Pasi la did jant bed arbi skaiiui ( kas dabar pastebima) tur t

padid ti. Taigi numatoma didesn konkurencija, taiau ne manoma numatyti, kok

dalis konkurent isilaikys rinkoje. Paklausa, kaip min ta, didiausia gegu s- spal m n. Paklausa gal t pasikeisti tik tuomet, jei mon s prad t iekoti ir naudot

alternatyviais sprendimais. Taiau aiku, kad juos domina ir alternatyvi kaina.

100 apklaust moni net 88 % pasisak , kad rinkt si b tent i paslaug , nes juo

tenkina kaina( nors jie nor t , jei tur t pinig , susid ti naujus langus). 8 % man

kad visai geri yra turimi langai ir tereikia juos kokybikai usandarinti ir neb tin

pirkti naujus langus. Ir 4% mano, kad geriau vis d l to yra visai nauji langai. Taigi t

4% rinktsi alternatyvius sprendimus ir uuot pasinaudoj m s si loma paslauga pirkt naujus langus. Mes ityr me dabar egzistuojani ir kokybik lang bei dur gamyb

usiimani firm produkcijos kainas ir padar me ivadas, kad jos gana didel s

tikrai tiems 88% , kuri pasirinkim lemia kaina tikrai n ra priimtinos. Pad t

pasikeist tik tuo atveju, jei atsirast vietinis gamintojas, kuris gamint gerus langus ir dur

u ymiai maesn kain , bet tai, mano nuomone, kol kas ne manoma, nes kas yr

kokybika, tas turi ir aukt kain . Nebent b t sukurta nauja but apiltinimo sistem

o tai irgi kol kas tik prielaida. Bet net ir tuo atveju daugelis ko gero rinktsi tai, kas yra jiemgerai inoma ir patikrinta, nei rizikuot savo pinigais bandydami kak nauja.

Prie tai atliktu tyrimu nustatyta, kad i paslauga bus skirta vidutinio sluoksn

gyventojams, kurie turi vidutines pajamas, nes turtingieji, kuri socialiniai poreiki

patenkinti, vargu ar bus suinteresuoti emesne paslaugos kaina- jiems geriau bu

garantuotos kokyb s ir puikaus dizaino nauji langai. Taigi tai takos ir reklam t

yra k joje bus b tina pabr ti, atkreipiant potenciali klient d mes . Ka

apskaiiuota potenciali rinka? Apytikslai rastas mikrorajonuose gyvenani mon

skaiius( nes i ia gaunama aspie 65% visusakym). Mieste gyvena daugiau nei 13

000 gyventoj. Baziniu vienetu imama 4 asmen eima. Toki eim mieste gyvena apie 3

000 vnt. Mikrorajonuose gyvena apie 65%(21 450 eim ). Privaiuose namuose gyven

35% ( 11 550 eim ). I 21 450 eim 75% gali tapti potencialiais klientais per

metus. Tai b t apie 16 087 eim. I 35% (11 550 eim ) langus gal t sandarinti ap

39


40/49

80% gyventoj . Tai b t apie 9240 eim. Taigi potenciali rinka b t 9240+ 16 087= 2

337 eimos. is skaiius yra apytikslis ir gali keistis pasikeitus ekonomin

s lygoms mieste ir alyje. Taigi reali potenciali rinka b t 25 337 : 3=8 445 eimos

kuri kiekviena gal t duoti vidutinikai po 3 langus. Taigi viso gal t b ti (8 445x3=2

335 langai). Yra 6 darbuotojai tai kiekvienam i j teks po 4222 langus (25 335 : 6Kadangi per vien dien jis gali usandarinti po du langus, tai darbo jis tur s 2 11

dien (4 222 : 2).Paskaiiuosime kokiam laikotarpiui is darbininkas tur s darbo:

2 langai -1 diena

4 222 langai -x dien

2 111 diendirbs vienas darbininkas

2 111 dien -x met

260 dien - 1 metai

Tai ieina, kad 1 darbininkas tur s darbo 8 metams.

Aiku visos potencialios rinkos apr pti ne manoma, tiek d l konkurencijo

tiek d l firmos paj gumo. Kaip min ta pretenduodami bent 1/3 ios rinkos ja

gal tume isilaikyti ir gauti pakankam peln .

Tai pat vertintas ir geografinis kriterijus. Manoma, kad d l ios paslaug

tikrai niekas nevaiuos i kit miest, nes kiekviename i j , be abejo, kas nors teik

toki paslaug .

Demografinis kriterijus pad jo sugrupuoti gyventojus pagal moni pajama

isilavinim , ami . Yra tikrai inoma , kad vaikai nesisandarins lang. Be to tai dary

daugiausia vidutini pajam mon s. Be to inoma ir tai, kad i paslauga nedomina

jokio isilavinimo neturini moni, arba t, kuri isilavinimas emas- jie ne

nesuvokia, k duoda i paslauga ir jiems tai net neaktualu, nes tai daniaus

asocial s mon s.

vertinant konkurentus , remtasi i konkurent darbuotoj, klient , tiek j

apklausos metu gautais duomenimis. Savo dydiu konkurentai yra lygiaveriai. Kkas j atliekam paslaug kokyb yra s lyginai panai, nes jie naudoja panaia

mediagas ir technologij . Taiau m s turimais duomenimis nepakankam

d mesio skiria kokybei. Skirtingai nei konkurentai, mes taiksime ilgesn garanti

aptarnavim .(Konkurentai-0.5 met , m s firma-1 metams).Konkurentai teikia nuolaida

tik pensininkams, o mes tai taikysime visiems gyventojams prie metines ventes, ta

40


41/49

pat nuolaidomis gal s naudotis ir invalidai bei pensininkai. Kai min jome, m s

firma bus kurta gerai inomoje gatv je, kur n ra gausu firm , tod l gal sim

pasidaryti gerai d mes atkreipiani ikabos tipo reklam ir taip atkreipti dides

praeinani ar pravaiuojani moni d mes .( To neturi m s konkurentai ).Ta

pat jie neturi susik r ir firmos enklo, kuo mes ir planuojame pasinaudoti d dam reklaminius skelbimus laikrat .

B. Alternatyvi veikla

ios paslaugos pakaital n ra. Galimas tik alternatyvus sprendimas: d ti nauju

kokybikus langus.M s paslauga yra dvejopai naudinga: i vienos pus s naudinga klientui, ne

ji taupo pinigus ir ilum , i kitos pus s naudinga firmai, nes ji sukuria darbo vieta

ir gauna peln tolimesnei veiklai. iomis paslaugomis naudojasi vairaus amiaus

nevienodas pajamas gaunantys mon s. Tai daniausiai dirbantys ir pastovia

pajamas turintys gyventojai. Jgyvenamoji vieta ir jos nuotolis priklauso nuo susitarim

Kaip min ta, paslaugas daniausiai teikiame mieste, bet susitarus su klient

vaiuojame ir rajon . Kadangi is darbas yra sezoninis, tai ne sezono metu

paklausa ymiai suma ja, ra beveik inyksta. Tod l , esant tokioms s lygom

atliekamos kitos ios firmos paslaugos. Kaip min ta, i paslauga neturi pakaital t

yra dar n ra sukurta tokios technologijos, kuri pakeist m s si lom paslaug

arba b t bent kuom nors pranaesn . Yra firm , kurios savo darbe naudoja var

lenk firm si lomas tecnologijas, bet kaip buvo nustatyta, klientai lieka maia

patenkinti ias technologijas naudojani firm darbu, kadangi paslauga yra maia

41


42/49

igaamika ir patvari. Tai reikia, kad i technologija yra kur kas prastesn , ne

buvo sukurta daug anksiau nei atsirado Varrnamo si loma patobulin

technologija ir aliavos. Kol kas naujovi i firma nesuk r ir vargu ar sukurs, ne

ko gero kas geriausiai tinka iai veiklai yra jau sukurta ir patikrinta. Taigi, veik

nukent t jei b t sukurta modernesn nauja tecnologija.Galima langus keisti -tai alternatyvus sprendimas klientams ilumos taupym

poi riu, bet tik ne kainos atvilgiu, kadangi jiems tai katuoja ymiai daugia

Mums tai n ra alternatyvi veikla, kadangi kad ja usiimtume reikia i esm

reorganizuoti savo veikl ir usiimti lang ir dur gamyba, kuom mes ketinam

usiimti v liau. Aiku, gali atsirasti gamintojas, kuris gamins langus ir duris u

visiems priimtin kain . Bet tai atsitiks ne per vienerius ir net ne per deimt met

kadangi reikalinga pertvarkyti medienos perdirbimo pramon, be to usit s ir vedimo rink

laikas. Tod l manoma, kad m s veiklai tai n ra pavojinga bent jau tol, k

ketiname ja usiimti tai yra artimiausius 8 metus.

Finansai

A. Kapitaliniai d jimai ir jpanaudojimas

Planuojant prad ti individual versl b tina apgalvoti, kokios yra mon

k rimo finansin s galimyb s, kokie parankiausi jam yra finansavimo keliai, per kie

laiko d ti pinigai atsipirks ir ar i viso jie atsipirks- tam reikia labai gerai susipain

su ta verslo aka kuri ketinama investuoti ar tai savo, ar tai skolintas l as. Tie

naudosiantis savo nuosav kapital , tiek praydamas paskolos verslininkas turi no

apytiksliai b ti pasiskaiiav s, kiek jam reik s l mon s steigimui ir veiklo

pradiai, taip pat kok jis prognozuoja peln pirmiesiems veiklos metams ir kuo t

pagrindia. Aiku, kad visai tiksliai nusakyti, kiek reik s tam pinig yra nerealu, ne

tai priklauso nuo vairi pokyi tiek susijusi su paia verslo aka, tiek su teisiniais

statyminiais bei ekonominiais pakitimais alyje.

iai monei steigti bus panaudotas savininko asmeninis kapitalas.

Paskaiiuota, kad steigiant mon kapitaliniai d jimai bus sekantys:

42


43/49

Lentel Nr. 10 Kapitaliniai d jimai i r jpanaudojima

L os L panaudojimas200 Lt mon s registravimo mokestis rejestro tarnyboje 50 Lt Vardo patentavimas patentbiure30 Lt S skait fakt r pirkimas

2700 Lt Nuoma 6 m n. priek 1400 Lt Mediagos 2 m n. priek 100 Lt Kitos ilaidos4000 Lt Nenumatytos ilaidos6000 Lt. ranki pirkimui14 480 Lt Viso

B. Finansiniprognoziprielaidos

Lentel Nr. 11 Prognozuojama pelno( nuostolio) ataskailabiausiai tik tinos prognoz s atve

1 2 3 4 5 6 Paslaugos 12400 1034

011250 11260 13500 15800

aliavos 2480 2068 2250 2252 2700 3160ranki amortizacija 100 100 100 100 100 100

Atlyginimai 3270 3102 3375 3378 4050 4740Soc. draud. 1116 930 1012 1013 1215 1422Transporto s naudos 73 61 66 66.3 79 93Keli mokestis 62 52 56 56 68 79Patalp nuoma 450 450 450 450 450 450Kitos s naudos 100 80 90 150 70 60

Atlikt darb savikaina 8101 6843 7399 7465 8732 10104

Bendras pelnas 4299 3496 3850 3794 4767 5696Pelnas prieapmokestinim

4299 3496 3850 3794 4767 5696

Pelno mokestis 1031 839 924 910 1144 1367

Grynas pelnas 3267 2657 2926 2883 3623 4329

7 8 9 10 11 12 Per metus

22125 26450 33607 29630 20420 16250 2230324425 5290 6721 5926 4084 3250 44606100 100 100 100 100 100 12006637 7935 10082 8889 6126 4875 66909

43


44/49

1991 2380 3090 2666 1837 1462 20139130 156 198 174 120 96 1314111 132 168 148 102 81 1115450 450 450 450 450 450 5400100 110 100 140 85 75 116013945 16553 20910 18494 12905 10389 1418438180 9896 12696 27781 7514 5860 978328180 9896 12696 27781 7514 5860 978321963 2375 3047 6667 1803 1406 234796217 7521 9649 21113 5711 4454 74353

Lentel Nr. 12 Pardavim prognoz labiausiai tik tinos prognoz s atve

M n. 1 2 3 4 5plaukos 12400 10340 11250 11260 13500

pardavimapimtis vienetais

97 81 89 89 106

6 7 8 9 10 11 12 per metus15800 22125 26450 3360

729630 20420 16250 223032

124 174 208 264 233 160 128 1593

Lentel Nr. 13 Prognozuojama pelno (nuostolio) ataskaipesimistin s prognoz s atve

1 2 3 4 5 6 Paslaugos 11160 9306 10125 10134 12150 14220


Atlyginimai 3348 2791 3037 3040 3645 4266Soc. draud. 1004 837 911 912 1093 1279Transporto s naudos 73 61 66 66 79 93Keli mokestis 56 47 51 51 61 71

Patalp nuoma 450 450 450 450 450 450Kitos s naudos 100 110 140 150 70 60



3797 3050 3345 3338 4222 5057

Pelno mokestis 911 732 802 801 1013 1213

Grynas pelnas 2886 2318 4148 4139 3208 3844

44


45/49

7 8 9 10 11 12 Per metus

19913 23805 30246 26667 18378 14625 2007293983 4761 6049 5333 3676 2925 40146100 100 100 100 100 100 12005947 7142 9074 8000 5513 4388 604881792 2143 2781 2400 1653 1316 18121130 156 178 174 120 96 1292100 119 151 133 91 73 1004450 450 450 450 450 450 5400100 80 100 90 85 75 116012029 14951 18802 16680 11688 9423 1278597884 8854 11444 9987 6690 5202 728707884 8854 11444 9987 6690 5202 728701892 2125 2746 2397 1601 1248 174815992 6729 8697 7590 5089 3954 71129

Lentel Nr. 14 Pardavim prognoz pesimistin s prognoz s atve

M n. 1 2 3 4 5plaukos 11160 9306 10125 10134 12150

pardavimapimtysvienetais

87 73 79 80 96

6 7 8 9 10 11 12 per metus14220 19913 2380

530246 26667 18378 14625 200729

112 157 187 238 209 145 115 1578

Lentel Nr. 15 Prognozuojama pelno( nuostolio) ataskaioptimistin s prognoz s atve

1 2 3 4 5 6 Paslaugos 12400 1034

011250 11260 13500 15800


Atlyginimai 3270 3102 3375 3378 4050 4740Soc. draud. 1116 930 1012 1013 1215 1422Transporto s naudos 73 61 66 66.3 79 93Keli mokestis 62 52 56 56 68 79Patalp nuoma 450 450 450 450 450 450Kitos s naudos 100 80 90 150 70 60



4299 3496 3850 3794 4767 5696

Pelno mokestis 1031 839 924 910 1144 1367

Grynas pelnas 3267 2657 2926 2883 3623 4329

45


46/49

7 8 9 10 11 12 Per metus

22125 26450 33607 29630 20420 16250 2230324425 5290 6721 5926 4084 3250 44606100 100 100 100 100 100 1200

6637 7935 10082 8889 6126 4875 669091991 2380 3090 2666 1837 1462 20139130 156 198 174 120 96 1314111 132 168 148 102 81 1115450 450 450 450 450 450 5400100 110 100 140 85 75 116013945 16553 20910 18494 12905 10389 1418438180 9896 12696 27781 7514.9 5860 978328180 9896 12696 27781 7514 5860 978321963 2375 3047 6667 1803 1406 234796217 7521 9649 21113 5711 4454 74353

Lentel Nr. 16 Pardavim prognoz

optimistin s prognoz s atve

M n. 1 2 3 4 5plaukos 12400 10340 11250 11260 13500

pardavimapimtis vienetais

97 81 89 89 106

6 7 8 9 10 11 12 per metus15800 22125 26450 3360

729630 20420 16250 223032

124 174 208 264 233 160 128 1593

46


47/49

47


48/49

L io tako vertinimas

io tako vertinimas remiasi tuo, kad verslininkas turi nustatyti, kokiu atve

( tai yra koki gaunant apyvart ) verslas nebus nuostolingas. Reikia nusistatyti t

yra iskirti savo s naudas kintamas ir pastovias. iuo atveju kintamom

s naudos priskiriama atlyginimai, aliavos, transporto bei kitos s naudos ( tos kurio

priklauso nuo ios paslaugos teikimo apimties). Pastovios s naudos iuo atveju y

patalp nuoma, ranki amortizacija(tos kurios nepriklauso nuo paslaugos teikim

apimi). Nenuostolingumo arba pelningumo l is b na tuomet, kai pasiekiam

lygyb :

Planuojamos paslaugpajamos=Visos ilaidos;

Apslkaiiuojamas kritinis paslaugsuteikimo kiekis vienetais:

Kritinis paslaug = Pastovios ilaidos =suteikimo kiekis Vnt. Gaminio kaina- Kintamos ilaidos vienam gaminiui=6600 =79;

127-43

Gaminio kaina -127 Lt.

Pastovios ilaidos -6600 Lt( Nuoma ir ranki nusid v jimas)

Kintamos ilaidos -43 Lt(135243/3168)

(Kintamos ilaidos per metus/Vidutinio usakym

skaiiaus )

0

50000

100000

150000

200000

250000

pastoviossnaudos

Kintamossnaudos

Norimaspelnas

Apyvarta

Pinig

Paveikslas Nr.2

48


49/49

Ryys tarp pastovi ir kintam s naud ,norimo pelno ir apyvartos

Apskaiiavus gauta, kad norint padengti visas ilaidas ir gauti peln b tina suteik paslaug vidutinikai 79 kartus per m nes . Pagal ankstenius paskaiiavimu paslauga per m nes bus suteikta vidutinikai 264 kartus.

-visos ilaidos(pastovios ir kintamos) 141843Lt.-visos pajamos 223032Lt.-kritinio pelningumo takas vertine iraika 10033Lt.-Nt kritinio pelningumo takas vienetais 79vnt.-pastovios ilaidos 6600Lt.-kintamos ilaidos 135243Lt.

Lt.

6600

Vienetai79

264100

50

10033

NT

Pastovios ilaidos

223032

Paveikslas Nr. 3 L io takas

49

Ekonomika Imones Verslo Planas

Documents

Transcript of Ekonomika Imones Verslo Planas