ekonomika da biznesieb.tsu.ge/doc/ekonomika 5-2012.pdfekonomika da biznesi seqtemberi-oqtomberi...
Transcript of ekonomika da biznesieb.tsu.ge/doc/ekonomika 5-2012.pdfekonomika da biznesi seqtemberi-oqtomberi...
ekonomika da biznesi
seqtemberi-oqtomberi
SEPTEMBER-OCTOBERСЕНТЯБЬ-ОКТЯБРЬ
2012
ECONOMICS and BUSINESSÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑ
ISSN 1987-5789
5
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis
ekonomikisa da biznesis fakultetis saerTaSoriso referirebadi
da recenzirebadi samecniero-praqtikuli JurnaliÌåæäóíàðîäíûé
ðåôåð
International refereed and reviewed scientific and practical journal of the Faculty of Economics and Business,
Iv. Javakhishvili Tbilisi State University
Ìåæäóíàðîäíûé ðåôåðèðóåìûé è ðåöåíçèðóåìûé íàó÷íî-ïðàêòè÷åñêèé æóðíàë ôàêóëüòåòà Ýêîíîìèêè è Áèçíåñà Òáèëèññêîãî ãîñóäàðñòâåííîãî óíèâåðñèòåòà èìåíè Èâ.
Äæàâàõèøâèëè
gamodis 2008 wlis ianvridan, or TveSi erTxelPublished since January, 2008 once in two monthÂûõîäèò ñ ßíâàðÿ 2008 ãîäà ðàç â äâà ìåñÿöà
redaqciis misamarTi: Tbilisi, universitetis q., #1, Tsu maRlivi korpusi, me-13 sarT., tel. 230-36-68, 599-10-38-16
e-mail: [email protected]
3
saredaqcio kolegia
revaz gogoxia – mTavari redaqtoriekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori.saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr–
korespondentebi, ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi: vladimer papava, avTandil silagaZe, leo Ciqava.
ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi, profesorebi: iuri ananiaSvili, ramaz abesaZe, simon gelaSvili, revaz gvelesiani, nugzar Todua, irakli kovzanaZe, eka lekaSvili, murTaz maRraZe, maia margvelaSvili, qeTevan marSava, elguja meqvabiSvili, iakob mesxia, nugzar paiWaZe, sergo sanaZe, murman turava, mirian tuxaSvili, eTer xaraiSvili, elene xarabaZe, roman xarbedia, nodar xaduri, akaki xelaZe, Temur Sengelia, emzar jgerenaia.
EDITORIAL BOARD
Revaz Gogokhia – Editor-in-chief Doctor of Economic sciences, professor.Corresponding members of Georgian National Academy of Sciences, doc-
tors of Economic Sciences: Vladimer Papava, Avtandil Silagadze, Leo Chikava.Doctors of Economic Sciences, professors: Iuri Ananiashvili, Ramaz Abe-
sadze, Simon Gelashvili, Revaz Gvelesiani, Nugzar Todua, Irakli Kovsanadze, Eka Lekashvili, Murtaz Magradze, Maya Margvelashvili, Ketevan Marshava, Elguja Mekvabiishvili, Iakob Meskhia, Nugzar Paichadze, Sergo Sanadze, Murman Tura-va, Mirian Tukhashvili, Eter Kharaishvili, Elene Kharabadze, Roman Kharbedia, Nodar Khaduri, Akaki Kheladze, Temur Shengelia, Emzar Jgerenaia.
ÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÀß ÊÎËËÅÃÈß
Ðåâàç Ãîãîõèÿ – ãëàâíèé ðåäàêòîð, äîêòîð ýêîíîìè÷åñêèõ íàóê, ïðîôåññîð.
×ëåíû-êîððåñïîíäåíòû Íàöèîíàëüíîé Àêàäåìèè íàóê Ãðóçèè – Âëàäèìåð Ïàïàâà, Àâòàíäèë Ñèëàãàäçå, Ëåî ×èêàâà.
Äîêòîðà ýêîíîìè÷åñêèõ íàóê, ïðîôåññîðà: Þðèé Àíàíèàøâèëè, Ðàìàç Àáåñàäçå, Ñèìîí Ãåëàøâèëè, Ðåâàç Ãâåëåñèàíè,Íóãçàð Òîäóà, Èðàêëèé Êîâçàíàäçå, Åêà Ëåêàøâèëè, Ìóðòàç Ìàãðàäçå, Ìàéÿ Ìàðãâåëàøâèëè, Êåòåâàí Ìàðøàâà, Çëãóäæà Ìåêâàáèøâèëè, ßêîá Ìåñõèÿ, Íóãçàð Ïàé÷àäçå, Серго Санадзе, Ìóðìàí Òóðàâà, Ìèðèàí Òóõàøâèëè, Åòåð Õàðàèøâèëè, Ýëåíå Õàðàáàäçå, Ðîìàí Õàðáåäèÿ, Íîäàð Õàäóðè, Акаки Хеладзе, Òåìóð Øåíãåëèÿ, Ýìçàð Äæãåðåíàèÿ.
4
saredaqcio kolegiis ucxoeli wevrebi.
volfgang vengi – berlinis (germania) univer-sitetis profesori, harald kunci – branderburgis (germania) universitetis ekonomikuri Teoriis kaT-edris gamge, kim taqsiri – ruseTis mecnierebaTa aka-demiis akademikosi, jozef xasidi – pireusis (saber-ZneTi) universitetis ekonomikuri fakultetis dekani, profesori, tomas haldma – tartus (estoneTi) uni-versitetis ekonomikisa da biznesis administrirebis fakultetis dekani, profesori.
FOREIGN MEMBERS OF THE EDITORIAL BOARD OF ECONOMICS:
Wolfgang Weng – Professor at Berlin University (Germany), Harald Kunz – Head of department of Economic theory at Brander-burg University (Germany), Kim Taksir – Academician of Russian Academy of Sciences, Joseph Hassid - Dean of the Faculty of Eco-nomics Piraeus University (Greece), Professor, Toomas Haldma – Tartu University’s Dean Faculty of Economics and Business Administration, professor (Estonia).
ÈÍÎÑÒÐÀÍÍÛÅ ×ËÅÍÛÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÎÉ ÊÎËËÅÃÈÈ:
Âîëôãàíã Âåíã - Ïðîôåññîð Áåðëèíñêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãåðìàíèÿ), Êóíö Ãàðàëä – çàâ. êàôåäðîé ýêîíîìè÷åñêîé òåîðèè Áðàíäåðáóðãñêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãåðìàíèÿ), Êèì Òàêñèð – Àêàäåìèê Ðîññèéñêîé Àêàäåìèè Íàóê, Äæîçåô Õàññèä – äåêàí ýêîíîìè÷åñêîãî ôàêóëüòåòà Ïèðåéññêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãðåöèÿ), Òîîìàñ Õàëäìà - äåêàí ôàêóëüòåòà ýêîíîìèêè è àäìèíèñòðèðîâàíèÿ áèçíåñà Óíèâåðñèòåòà Òàðòó (Ýñòîíèÿ), ïðîôåññîð.
5
Sinaarsi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
nodar xaduri, nazira kakulia. qarTuli samecniero
ekonomikuri skolis saerTaSoriso aRiareba ...........10murman carciZe. xelfasi da masze moqmedi faqtorebi
Tanamedrove Sromis bazris pirobebSi ...................... 45lia svaniZe. politikuri fsiqologiis roli da mniS-
vneloba politikur qcevaSi .......................................... 65
mikro-makroekonomika
akaki gabelaia. sagadasaxado datvirTvis optimaluri
donis gansazRvris problema laferis ,,araklasi-
kuri~ Teoriis bazaze ...................................................................... 77
uCa gogiSvili. socialuri dacvis evropuli mo-
delebi .............................................................................................................. 87
daviT nergaZe. mineraluri wylis resursebi saqarT-
veloSi ........................................................................................................... 107
Tamar kbilaZe. saqarTvelos ekonomika sagadasaxado
reformis pirobebSi ....................................................................... 119
menejmenti. marketingi. turizmi
iza gigauri. marketingis socialuri pasuxismgeblo-
ba ............................................................................................... 127sofiko jvarSeiSvili. investiciaebi saqarTvelos
turizmSi: realoba da perspeqtivebi ................................137
6
irina jelia. Tbilisis samSeneblo kompleqsis klas-
terizacia da kompania ,,haidelbergcementis~, adgili
masSi .....................................................................................,,.. 149
finansebi da sabanko saqme
giorgi xiStovani, erekle pirveli. korporaciis poli-
tikuri pasuximgebloba da misi gavlena kompaniebis
finansur maCveneblebze (qarTuli sadazRvevo seqto-
ris magaliTze) ...................................................................................... 157
qeTevan RuduSauri. komerciuli bankis auditis sru-
lyofis mimarTulebebi ................................................................. 183
axali wignebi: rogoria profesional recenzentTa
azri?
roman gociriZe, evgeni baraTaSvili, simon gelaSvili,
rezo manveliZe. saintereso da aqtualuri naSromi
saerTaSoriso menejmentSi ........................................................ 191
saxelovan adamianTa galerea
Rvawlmosili pavle garuCava .................................... 196
xsovna naTeli murman turava .................................... 198
7
CONTENTS
ECONOMIC THEORY AND ECONOMIC POLICY
NODAR KHADUEI, NAZIRA KAKULIA. International Recognition of Georgian Scientific Economic School ...................................... 10MURMAN TSARTSIDZE. Salary and its Influencing Factors in Terms of Contemporary Labour Market Conditions ..................... 45LIA SVANIDZE. The Role and Importance of Political Psychology in Political Activities ..................................................................... 65
MICRO-MACROECONOMICS
AKAKI GABELIA. The Issue of Determining Optimal Tax Burden on the Basis of Lafer's “Nonclassical” Theory ..............................77UCHA GOGISHVILI. European Models of Social Defense .........87DAVIT NERGADZE. Mineral Water Resources in Georgia ......107TAMAR KBILADZE. Economy of Georgia in Terms of Tax Reform ................................................................................. 119
MANAGEMENT. MARKETING. TOURISM
IZA GIGAURI. Social Responsibility of Marketing ...................127SOFIKO DZHVARSHEISHVILI Investments in Tourism Sector of Georgia: Reality and Perspectives .................................... ..........137IRINA JELIA. Clustering of Tbilisi Construction Complex and the Position of HeidelbergCement in the Cluster ...............................149
8
FINANCE AND BANKING
GIORGI KHISHTOVANI, EREKLE PIRVELI. Corporate Political Responsibility (CPR) and its Impact on a Firm’s Financial Performance – Case of Georgian Insurance Sector ................................ 157KETEVAN GUDUSHAURI. Basic Directions of Improving Audit of Commercial Banks .............. 183
NEW BOOKS: THE VIEWS OF PROFESSIONAL REVIEWERS
ROMAN GOCIRIDZE, EVGENI BARATASHVILI, SIMON GELASHVILI, REZO MANVELIDZE. An interesting and actual work in International Management .......................................191
GALLERY OF FAMOUS PEOPLE
Meritorious Pavle Garuchava ...................................196
Bright Memory Murman Turava .......... ..........................198
9
СОдЕРжАНиЕ
ЭКОНОмичЕСКАЯ ТЕОРиЯ и ЭКОНОмичЕСКАЯ пОлиТиКА
НОдАР ХАдуРи, НАзиРА КАКулиЯ. международное при-знание грузинской научной экономической школы ...............10муРмАН ЦАРЦидзЕ. зарплата и действующие на нее факто-ры в условиях современного рынка труда ...............................45лиЯ СвАНидзЕ. Роль и значение политической психологии в политическом действии .............................................................. 65
миКРО-мАКРОЭКОНОмиКА
АКАКий ГАБЕлАЯ. проблема определения тяжести налогово-го обложения на базе „неклассической“ теории лаффера ....77учА ГОГишвили. Европейские модели социальной защиты .................................................................... 87дАвид НЕРГАдзЕ. Ресурсы минеральной воды Грузии .....107ТАмАР КБилАдзЕ. Экономика Грузии в условиях налоговой реформы ....................................................................................119
мЕНЕджмЕНТ. мАРКЕТиНГ. ТуРизм
изА ГиГАуРи. Социальная ответственность маркетинга ...127СОфиКО джвАРшЕйшвили. инвестиции в туризме Гру-зии: реальность и перспективы ................................................ 137иРиНА джЕлиЯ. Кластеризация строительного комплекса Тбилиси и место в ней компании ,,Гайдербергцемента» .....149
10
фиНАНСы и БАНКОвСКОЕ дЕлО ГЕОРГии ХишТОвАНи, ЭРЕКлЕ пиРвЕли. политическая ответственность корпорации и ее влияние на финансовые пока-затели компани (на примере страхового сектора Грузии) ...157КЕТЕвАН ГудушАуРи. Направления улучшения аудита ком-мерческого банка ...................................................................... 183
НОвыЕ КНиГи: КАКОвО мНЕНиЕ пРОфЕСиОНАлОв - РЕЦЕНзЕНТОв?
РОмАН ГОЦиРидзЕ, ЕвГЕНий БАРАТАшвили, СимОН ГЕлАшвили, РЕзО мАНвЕлидзЕ. интересный и актуаль-ный труд по международному менеджменту ........................ 191
ГАлЕРЕЯ пРОСлАвлЕННыХ людЕй
зАСлужЕННый пАвЕл ГАРучАвА ................ 196
СвЕТлАЯ пАмЯТЬ муРмАН ТуРАвА .....................198
11
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
nodar xaduri
iv. javaxiSvilis sax. Tsu-is sruli profesori,
nazira kakulia
asocirebuli profesori
Tanamedrove qarTuli ekonomikuri skolis
saTaveebTan idgnen cnobili ekonomistebi profesori
filipe gogiCaiSvili da akademikosi paata guguSvili.
qarTuli ekonomikuri skolis ganviTarebaSi didi
wvlili Seitanes akademikosebma vasil CantlaZem,
irakli miqelaZem, avTandil guniam, saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentma valerian
melqaZem, romelTa gverdiT warmatebiT moRvaweobdnen
sxva cnobili qarTveli ekonomistebi. magram, umTavresi
barieri, rac aferxebda qarTuli ekonomikuri skolis
srulfasovan ganviTarebas, iyo is, rom jer erTi,
saqarTvelo ar iyo damoukidebeli saxelmwifo, da
meore, sabWoTa kavSirSi Semavali respublikebisaTvis
xelovnurad Tavsmoxveuli iyo marqsistul-leninuri
ideologia, rac arsebiTad zRudavda erovnuli
ekonomikuri azris srulfasovan ganviTarebas. Tumca,
modmevno periodSi, roca qarTuli ekonomikuri skola
marqsistul-leninuri ideologiisagan ganTavisuflda,
garkveul izolaciasa da “karCaketilobis” sindromis
tyveobaSi aRmoCnda. politikuri da ideologiuri
mizezebis gamo Zveli, yofili sabWoTa samecniero sivrce
naklebad mimzidveli iyo, xolo dasavluri samecniero
wreebi gardamavali ekonomikisadmi zogadad, da miT
qarTuli samecniero ekonomikuri
skolis saerTaSoriso aRiareba
12
nodar xaduri, nazira kakulia
ufro saqarTvelos ekonomikisadmi, did yuradRebas ar
avlendnen.
samwuxarod, es tendencia dRemde srulad daZleuli
ar aris, rasac msoflio samecniero wreebSi qarTvel
mecnier ekonomistTa nakleb cnobadoba mowmobs.
am Caketili sivrcis garRvevis realurad
erTaderTi indikatori qarTvel mecnierTa Sromebis
sazRvargareTul gamocemebSi citirebaa. am mimarTulebiT
qarTuli samecniero skolebis nawils (maT Soris,
albaT, upirveles yovlisa, zust, sabunebismetyvelo da
adamianis Semswavlel mecnierebebSi) problema arc
sabWoTa periodSi da arc mis Semdeg ar hqonia, Tumca,
ekonomikuri skola, ekonomikuri mecniereba, am mxrivac
mowinaveTa rigebSi ar aris. iSviaTia qarTveli mecnier-
ekonomisti, romlis naSromebi citirebulia rogorc
yofili sabWoTa kavSiris, aseve dasavlur an aziur
maRalreitingul (e.w. impaqt-faqtorian) samecniero
Jurnalebsa da monografiebSi.
aseT viTarebaSi aSkarad gamokveTili da saerTo
fonisagan gansxvavebulia saqarTvelos mecnierebaTa
erovnuli akademiis wevr-korespondentis, ekonomikur
mecnierebaTa doqtoris, profesor vladimer (lado)
papavas naSromebi, romelTa citireba aqtiurad xdeba
rogorc yofili sabWoTa kavSiris, aseve aSS-is, evropis
qveynebis, CineTis, iaponiisa da sxva qveynebis cnobili
ekonomistebis mier.
batoni lado papava 300-ze naSromis, maT Soris
20-mde monografiis avtoria, misi wignebi da statiebi
saqarTvelos garda, ibeWdeba aSS-Si, did britaneTSi,
ruseTSi, SvedeTSi, germaniaSi, safrangeTSi, holandiaSi,
italiaSi, saberZneTSi, CineTSi, TurqeTSi, ukrainasa da
azerbaijanSi.
13
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
garda wminda Teoriuli kvlevebisa, ramac
profesor lado papavas saerTaSoriso aRiareba
moutana (magaliTad, warmoebis faqtorebis, ekonomikaSi
adamianiseuli faqtoris, gadasaxadebis Teoriis da
sxv.), misi naSromebi ekonomikis postkomunisturi
transformaciis, saqarTvelos ekonomikis Sesaxeb aseve
didi popularobiT sargeblobs ucxour gamocemebsa da
ucxoel mkvlevarTa Soris. es arcaa gasakviri, radgan
batoni lado uSualod monawileobda saqarTveloSi
postkomunisturi transformaciis, makroekonomikuri
stabilurobis miRwevisa da ekonomikis reformirebis
procesSi, rogorc saqarTvelos ekonomikis ministri
(1994-2000 wlebi). swored misi uSualo monawilebiT
moxda saqarTveloSi hiperinflaciis moTokva, erovnuli
valuta laris SemoReba, ekonomikuri zrdis miRweva,
privatizacia, fasebis (maT Soris puris) reforma da
sxva.
swored es ganapirobebs, rom batono lado papavas
mier ukanaskneli ori aTeuli wlis ganmavlobaSi
Seqmnili 140-ze meti naSromi 422-jeraa citirebuli,
saSualod weliwadSi – 18,35-jer; profesor papavas
h-indeqsi udris 9-s, xolo g-indeqsi ki – 14-s1. amgvari
monacemi ara Tu sxva qarTvel ekonomistebs, aramed
zogadad qarTvel mecnierebs arc Tu xSirad aqvT.
ganvixiloT sazRvargareT gamoqveynebul ucxoel
avtorTa2 zogierT xelmisawvdom naSromSi profesor
vladimer papavas wignebsa Tu statiebze arsebuli
miTiTebebi.1 monacemebi aRebulia 2012 wlis 1 ivlisis mdgomareobiT, cit-irebis cnobili sitemis “Publish or Perish 3”-dan (ixileT, http://www.harzing.com/pop.htm?source=pop_3.5.4395).2 winamdebare statiis miznidan gamomdinare, masSi qarTvel av-torTa naSromebSi profesor papavas wignebsa Tu statiebze mi-TiTebi ar aris ganxiluli.
14
nodar xaduri, nazira kakulia
pirveli saerTaSoriso aRiareba baton lados
moutanma misma naSromma “A New View of the Economic Ability of the Government: Egalitarian Goods and GNP”, romelic
1993 wels gamoqveynda did britaneTSi Jurnal
“International Journal of Social Economics”-Si (tomi 20, No. 8). masSi pirvelad ekonomikur mecnierebaSi wamoyenebuli
da dasabuTebulia saxelmwifos ekonomikuri unaris,
rogorc warmoebis erT-erTi faqtoris Sesaxeb
mosazreba. swored aRniSnuli naSromze dayrdnobiT
did britaneTSi gamocemuli gamoyenebiTi ekonomiksis
Sesavali kursi (meSvide gamocema) (Alan Griffiths, and Stuart Wall. Applied Economics, An Introductory Course. Seventh edition. London: Longman, 1997) studentebs warmoebis mexuTe
faqtoris Sesaxeb papavs mosazrebas acnobs. profesor papavas mosazrebaze dayrdnobiT dasabuTebulia, rom
erovnuli angariSebis sistemis cvlileba erToblivi
erovnuli Semosavlis 30%-iT zrdas iwvevs, radgan
saxelmwifos ekonomikuri unari ganixileba, rogorc
“warmoebis faqtori”, romelic xels uwyobs rogorc
ekonomikuri, aseve socialuri keTildReobis zrdas.
garda amisa, lado papavas naSromebi xSirad
citirebulia, rogorc axali terminebis, ganmartebebis
pirvelwyaro. ase, magaliTad, naSromSi Syrya’s Economy and the Transition Paradigm (siriis ekonomika da gardamavali
periodis paradigmebi), romlis avtorebic arian samer
eboudi da ferdinand arslaniani (Samer Abboud and Ferdinand Arslanian) da gamoqveynda did britaneTSi, wminda
endriusis universitetis siriis kvlevebis centrSi
(University of St Andrews Center for Syrian Studies) 2009 wels, aris
qveTavi ̀ ra aris transformacia~ (gardamavali periodi),
romelSic miTiTebulia b-n lado papavas kvlevebi,
kerZod, naSromSi vkiTxulobT: (gv. 5): “...gardamavali
15
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
periodis ekonomikis ganmartebis Camoyalibebis
sirTule Sejamebulia papavas (20051) mier, romelmac am
sakiTxze gamosca mravali literatura rusul enaze.
papava ganmartavs gardamaval periods, rogorc drois
im monakveTs, roca unda gakeTdes garkveuli istoriuli
arCevani (iqve)”.
batoni lados SromebSi gansakuTrebuli adgili
ukavia tranzitologias, postkomunistur transformacias,
rasac rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli mniSvneloba
aqvs. miT ufro, rom postkomunisturi transformaciis
procesi saqarTveloSi, rogorc zemoT aRvniSneT,
uSualod misi monawileobiT mimdinareobda. amdenad,
gasakviri araa, rom ucxoeli avtorebis gansakuTrebuli
yuradRebas swored misi kvlevis es mimarTuleba
iwvevs.
raji matSediSo (Raji Matshedisho), romelic
qeifTaunis universitetis filosofiis doqtoris
kandidati da vitsvotersrendis (Witswatersrand) (samxreT
afrika) universitetis sociologiis departamentis
leqtoria, Tavis statiaSi “ganviTareba da mSvidoba
afrikaSi” (Development and Peace in Africa), romelic Jurnal
“African Journal of International Affairs” (tomi 8, No. 1&2, 2005, gv. 105-121), orjer iyenebs v. papavas statias (Papava V., On the Theory of Post-Communist Transition to Market. International Journal of Social Economics, Vol. 32, No. 1/2, pp. 77-97). 117-e gverdze, sadac msjelobaa civi omis Sedegebze afrikis kontinentisaTvis
da 121-e gverdze, sadac avtori asabuTebs, rom civi omis
dasrulebam gaaRrmava ekonomikuri krizisi afrikaSi
1 naSromis bolos miTiTebulia vladimer papavas 2005 wels did britaneTSi gamocemuli statia `postkomunisturi ekonomikis sabazro ekonomikaze gadasvlis Teoria~ (Papava,Vladimir. (2005). “On the Theory of Post-Communist Economic Transition to Market.” International Journal of Social Economics, 32, (1/2), pp.77-97).
16
nodar xaduri, nazira kakulia
da Seasusta politikuri institutebi. r. matSediSo
aRniSnavs, rom postkomunisturma qveynebma SeZles, xolo
afrika CamorCa nekroekonomikidan vitaekonomikisaken
gadasvlis procesSi. Tavis mosazrebas igi swored v.
papavas mier Camoyalibebuli TeoriiT asabuTebs.
zladko nedelko (Zlatko Nedelko, mariboris
universiteti. ekonomikisa da biznesis fakulteti,
maribori, slovenia) Tavis statiis «The Role of Management in Transition Organizations» (menejmentis mniSvneloba
gardamaval organizaciebSi), qveTavSi `rogor gvesmis
gardamavali periodi~, oTxjer uTiTebs v. papavas
zemoxsenebul statias.
manCesteris universitetis saerTaSoriso
politikis centris socialur mecnierebaTa skolis
mkvlevari stuart Sildsi (Stuart Shields) statiaSi «Shock Therapy to Sovereignty Paranoia: Neoliberal Reform and Neopopulist Resistence in Poland’s Post-Communist Transition» (Sokuri Terapiidan suverenul paranoiamde: neoliberaluri
reforma da neopopulisturi winaaRmdegobani
poloneTis postkomunisturi transformaciis
pirobebSi), sadac avtori sakuTar mosazrebas
anviTarebs tranzitulobasTan dakavSirebiT, wers: es
midgoma gvTavazobs meTodologiuri da substanciuri
midgomebis cvlilebas (ganaxlebul orientacias)
`tranzitologiuri kvlevebisaTvis~ da imowmebs v.
papavas zemoT dasaxelebul statias.
garda ekonomikisa, batoni lado bolo periodSi
aqtiurad wers geopolitikaze da misi naSromebi am
mimarTulebiT aseve didi mowonebiT sargeblobs
saqarTvelos farglebs gareT.
am mosazrebas amyarebs aSS-Si gamocemuli indoeli
mkvlevaris anita sengufTas (Anita Sengupta) naSromi
17
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
«Heartlands of Eurasia: The Geopolitics of Political Space» («Suaguli
evrazia: politikuri sivrcis geopolitika») (Lanham: Lexington Books, 2009), romlis 69-e gverdze mocemulia
amonaridi v. papavas wignidan `centraluri kavkazia
centraluri evraziis nacvlad~ (Vladimer Papava. “Central Caucasasia Instead of Central Eurasia”. Central Asia and the Caucaus, 2 (50), 2008): «...meore mxriv, argumentebma gaamyares mosazreba, rom regionis gansasazRvrad termini centraluri
kavkazia ufro sasargeblo iqneboda, vidre “centraluri
evrazia”. vladimer papava, saqarTvelos strategiisa
da saerTaSoriso urTierTobaTa kvlevebis fondis
ufrosi mecnieri TanamSromeli, Tbilisi, saqarTvelo,
ambobs, rom termini “kavkazia” gamomdinareobs ori
urTierTdakavSirebuli terminidan - “kavkasia” da “azia”,
romlebic warmodgenil unda iyvnen erT regionad, radgan
maT Semadgenel nawilebs aqvT bevri saerTo. Sedgeba
ra centraluri kavkasiis sami qveynis – azerbaijanis,
somxeTisa da saqarTvelos, da centraluri aziis
xuTi qveynis – yazaxeTis, yirgizeTis, tajikeTis,
TurqmeneTisa da uzbekeTisagan, papava aRniSnavs
maT urTierTSemavseblobas, rogorc am definiciaSi
yvelaze mniSvnelovans. alternativa iqneboda termini
“didi centraluri kavkaziis” gamoyeneba, romlis
SemadgenlobaSic avRaneTic Sevidoda. is amtkicebs, rom
es ufro logikuri konceptualizaciaa, vidre termin
“centraluri evraziis” gamoyeneba, romelic, misi azriT,
sabWoTa xanis definiciebis gagrZelebas gamosaxavs. is
aRniSnavs, rom termin “centraluri evraziis” gamoyeneba
ubralod ver axerxebs regionis geografiul aRweras,
es aris “ruseTis imperiuli tradiciebis matarebeli,
romelic im ideas efuZneba, rom ruseTi – evraziaa”.
xazs usvams ra ideas, rom aucilebelia evraziuli
18
nodar xaduri, nazira kakulia
ideebidan gamosvla, is wers: “axladwarmoqmnili termini
“centraluri kavkazia” mxolod regionis identurobas
ki ar gansazRvravs: es aris konceptualuri idea am
qveynebis saxelmwifoebrivi suverenitetis gaZlierebis
interesebis Sesaxeb, romelic, principSi, evraziizmis
ideasa da suliskveTebas upirispirdeba”.
centraluri floridis universitetis (UCF) politikur mecnierebaTa asocirebuli profesoris
hiuman a. sadris (Houman A. Sadri) da amave universitetis magistris neTal l. biornsis (Nathan L. Burns) germaniaSi gamocemul statiis “The Georgia Crisis: A New Cold War On The Horizon?” (saqarTvelos krizisi: axali civi omi
horizontze) (Caucasian Review of International Affairs, Vol. 4:2, Sping, 2010) qveTavSi - “amerika, nato da saqarTvelo” lado
papavas naSromi (Vladimer Papava. The End of the Frozen Cold War? (gayinuli civi omis dasasruli) Caucasian Review of International Affairs, Vol. 3:1, Winter, 2009) miTiTebulia orjer.
avtorebi msjeloben agvistos omsa da mis Sedegebze.
ganixilaven iyo Tu ara es omi saqarTvelosa da
ruseTs Soris realuri konfliqti, Tu is iyo ruseTsa
da dasavleTs Soris civi omis gagrZelebis Sedegi, am
azris bolos avtorebi uTiTeben v. papavas aRniSnul
statias. aseve, qveTavSi “saqarTvelo – msxverpli
Tu borotmoqmedi” (avtorebi ganixilaven 2004 wlis
vardebis revolucias da mis Semdgom reformebs),
miTiTebulia v. papavasa da m. ToqmaziSvilis statia:
“evropelebad gaxdoma: evrokavSirSi gaerTianebis
saqarTvelos strategia”, romelic gamoqveynda aSS-is
Jurnal “postkomunizmis problemebi” (Vladimer Papava and Michael Tokmazishvili. “Becoming European: Georgia’s Srategy for Joining the EU”, Problems of Post-Communism, Vol. 53, No.1, 2006).
baton lado papavasa da misi megobris eldar
19
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
ismailovis naSromi - Ismailov Eldar, and Vladimer Papava. The Central Caucasus: Essays on Geopolitical Economy. Stockholm: Ca&CC Press, 2006, gamoyenebulia jeison i. streiqsis
(Jason E. Strakes) statiaSi - «anarqia, ierarqia Tu
arcerTi: nacionaluri usafrTxoebis adgilobrivi
azerbaijanuli koncefcia” (Anarchy, Hierarchy or Neither: An Indigenous Azerbaijani Concept of National Security. Azerbaijam Diplomatic Academy, 2008/2009), romelic daibeWda
azerbaijanis diplomatiuri akademiis 2008-2009 wlis
kvlevebSi. aRniSnul statiaSi, rodesac avtori
ganixilavs azerbaijanis okupaciis sakiTxebsa da mis
rTul geopolitikas, igi eyrdnoba zemoT miTiTebul
naSroms.
profesor v. papavas samecniero moRvaweobaSi
gansakuTrebuli adgili ukavia ekonomikuri mecnierebis
sruliad axali mimarTulebis - nekroekonomikis kvlevas,
romlis fuZemdebelic TviTonaa. nekroekonomikam didi
aRiareba moutana baton lados1, es termini farTod
gavrcelda dasavlur ekonomikur mecnierebaSi.
erT-erTi pirvelTagani, romelmac v. papavas
ekonomikuri kvlevis sruliad axali mimarTuleba farTo
fenebs gaacno, pitsburgis universitetis ruseTisa da
aRmosavleT evropis kvlevebis centris asocirebuli
direqtori bob donnorummoa (Bob Donnorummo), romelmac 2006 wels zagrebSi, ekonomikisa da biznesis
saerTaSoriso konferenciaze gaakeTa moxseneba «The Political and Economic Complexities of Transition» (gardamavali
periodis politikuri da ekonomikuri sirTuleebi),
romelic imave konferenciis moxsenebaTa krebulSi
gamoqveynda (gv. 13-27, 2006). statiis avtors qveTavSi
- “gardamavali periodis aspeqtebi”, mohyavs jozef 1 termin “nekroekonomikis” “dabadebas” uSualod Seeswro am statiis erT-erTi Tanaavtori nodar xaduri.
20
nodar xaduri, nazira kakulia
stiglicis da bevri sxva skolis warmomadgenelTa
azrebi gardamavali periodis Taviseburebebze, e.w.
“vaSingtonis konsensusTan” dakavSirebiT. aviTarebs
ra azrs am programis funqcionirebaze, is aseve, xazs
usvams, rom “vaSingtonis konsensusi” bevri qveynisTvis
misaRebi ar iyo, rac dasabuTebulia v. papavas naSromiT
(Papava, Vladimir. Necroeconomics: The Political Economy of Post-Communist Capitalism (Lessons from Georgia). New York: iUniverse, 2005).
Savi zRvis kvlevis saerTaSoriso centris
direqtori dimitrios triantipalo (Dimitrios Triantaphyllou) aTenSi v. papavas mier 2010 wels gamoSvebuli wignis
- The Economic Development Complex in the Black Sea Area: The Impact of the Global Financial and Economic Crisis (ekonomikuri ganviTarebis kompleqsi Savi zRvis regionSi: globaluri
finansuri da ekonomikuri krizisis zegavlena. aTeni:
Savi zRvis kvlevaTa saerTaSoriso centri (BSEC), 2010) winasityvaobaSi ekonomikuri da finansuri krizisis
masStabebisa da misi gavlenis gaazrebaSi wignis
mniSvnelobas usvams xazs. igi msjelobs v. papavas mier
gamoqveynebul naSromebze da Zalian maRal Sefasebas
aZlevs mas, rogorc mecniersa da praqtikoss.
malkolm vorneri, vinsent edvardsi, gennadij
polanski, daniel puko da ing Ju (Malcolm Warner, Vincent Edwards, Gennadij Polonsky, Danijel Pucko and Ying Zhu), wignSi - “menejmenti gardamaval ekonomikaSi:
berlinis kedlidan CineTis did kedlamde (Management in Transitional Economies, From Berlin Wall to the Great Wall of China .London: Routledge Curzon, 2005), farTod iyeneben
profesor v. papavas mosazrebebs. kerZod, wignis meore
TavSi - qveynebi da regionuli kvlevebi (108-e gverdze)
avtorebi aviTareben mosazrebas imis Sesaxeb, rom
21
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
ekonomistTa TvalsazrisiT, komunisturi reJimis ngreva,
iSviaTi gamonaklisebiT, saerTaSoriso standartebTan
Seusabamo iyo (Papava V. (2002). ”Necroeconomics – The Theory of Post-Communist Transformation of an Economy”. International Journal of Social Economics, 29, 10: 796). isini weren, rom “aseTi
tipis ekonomika xasiaTdeba, rogorc “mkvdari” ekonomika,
anu “nekroekonomika” (iqve). avtorTa azriT, axali
cvlilebebi identificirebulia da gamoaSkaravebulia
is meqanizmebi, romelic saSualebas miscems am qveynebs
“avtomaturi reJimiT” aRmofxvran nekroekonomika,
“mkvdari” sawarmoebi da gadaerTon sabazro ekonomikaze,
sadac “nekroekonomika” SeiZleba “vitaekonomikad”
transformirdeba (iqve: 803).
v. papavas nekroekonomikas eyrdnoba Cihlis (Chihlee) teqnologiuri institutis (banCiao, Taipei, taivani)
marketingisa da lojistikis marTvis departamentis
asocirebuli profesori iu-Cin pengi (Yu-chin Pang) Tavis naSromSi - Latecomer Advantage and Environment Kuznets Curve Hipothesis in Central and Easter Europe and New Independent States (dagvianebuli upiratesobebi da kuznecis mrudis
hipoTezasTan dakavSirebuli garemoebani centralur da
aRmosavleT evropasa da axal damoukidebel qveynebSi),
(Banciao, Taipei County, Taiwan: Chihlee Institute of Technology, 2005). naSromis erT-erT TavSi (Economic Grows, Industrialization) “ekonomikuri zrda, industrializacia”, romelSic
msjelobaa centraluri da aRmosavleT evropis,
aseve, axali damoukidebeli qveynebis reorientaciis
sakiTxebze da am gardamaval qveynebSi ekonomikuri
sistemis sabazro kapitalizmze gadasvlaze, avtori
eyrdnoba v. papavas 2002 wlis zemoxsenebul statias.analogiurad, profesor papavas mosazrebebs
aqtiurad iyeneben Sotlandieli profesori martin
22
nodar xaduri, nazira kakulia
mianti, germaneli profesori ian drahokoupili (Martin Myant, Jan Drahokoupil), aSS-Si gamoqveynebul erTobliv
monografiaSi Transition Economies: Political Economy in Russia, Eastern Europe and Central Asia (gardamavali qveynebis
ekonomika: politikuri ekonomia ruseTSi, aRmosavleT
evropasa da centralur aziaSi) (Hoboken: John Wiley&Sons, 2011). kerZod, qveTavSi “Russia: From Vouchers to Oligarchs” (ruseTi: vauCerebidan oligarqebamde, gv. 249), sadac
msjelobaa yofili sabWoTa qveynebis aqtivebze,
avtorebi imowmeben v. papavas 2005 wels aSS-Si
gamoqveynebul monografias – Necroeconomics: The Political Economy of Post-Communist Capitalism (Lessons from Georgia). am nawilSi, avtorebi xazgasmiT aRniSnaven, rom “dsT-is
qveynebSs Soris aqtivebi Zalian danawevrebuli iyo.
es saqarTvelosTvisac iyo damaxasiaTebeli. am qveynis
yofili ekonomikis ministris mier, yvelaferi is, rac
miRebuli iyo memkvidreobiT centralizebuli sagegmo
sistemisagan, ganixileboda, rogorc zedmeti tvirTi,
romelic zRudavda zrdis SesaZleblobebs”.
JurnalSi Perspectives in Business (Vol. 4, No. 2, 2007), romelsac ostinSi (texasi, aSS) wminda eduardis
universiteti (St. Edward’s University) gamoscems, dabeWdil
statiaSi - “The Industrial Revolution and Modern Global Business” (“industriuli revolucia da Tanamedrove globaluri
biznesi”), avtori, am universitetis profesori jozef e.
pluta (Joseph E. Pluta) xazs usvams, rom postkomunistur qveynebSi warmoebul saqonelTa umetesoba, ar iyo
konkurentuli saerTaSoriso standartebis mixedviT,
dabali xarisxisa da/an maRali fasebis gamo.
amgvari araefeqtiani ekonomikis sabazro sistemaze
transformacia ar iqneba srulyofili, sanam mewarmeebi
ar miaRweven msoflioSi konkurentunariani saqonlis
23
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
xarisxis dones da am mosazrebis gasamyareblad imowmebs
vladimer papavas 2002 wels dabeWdil xsenebul statias
- “Necroeconomics – The Theory of Post-Communist Transformation of an Economy~.
rogorc zemoT aRiniSna, profesor vladimer
papavas Sromebis didi nawili ekonomikaSi
adamianiseuli faqtoris rols exeba. am mimarTulebiT
misi kvlevebi aseve farTodaa citirebuli msoflios
wamyvani mecnierebis mier. magaliTad, Turqi ismail
ozsi (Ismail Ozsoy) Tavis statiaSi - «Human Transformation in the Transition Economies: The Case of Georgia» (“adamianis transformacia gardamaval ekonomikaSi: saqarTvelos
magaliTi”), romelic 2006 wels did britaneTSi
gamoqveynda JurnalSi - Journal of East-West Business (Vol. 12, No. 4), madlobas uxdis profesor vladimer papavas,
saqarTvelos ekonomikis yofil ministrs, romelmac
wvlili Seitana misi naSromis srulyofaSi, Seiswavla
is da avtori uzrunvelyo mniSvnelovani masalebiTa da
mimarTulebebiT. aRniSnul gamokvlevaSi gamoyenebulia
prof. papavas ori naSromi: Papava, Vladimer and Elene Chikovani, eds. “Georgia: Economic and Social Chalenges of the Transition”. Problems of Economic Transition, November/December, 1997, da ukve xsenebuli statia “Necroeconomics – The Theory of Post-Communist Transformation of an Economy”.
mocemul naSromSi ganxilulia homo-
transformatikusis (Homo Transformaticus) Teoria. gardamaval periodSi sxvadasxva tipis adamiani
arsebobs. esaa homo-transformatikusi, anu jer srulad
arSemdgari homo-ekonomikusi. avtoris xazs usvams,
rom cnobili ekonomisti da saqarTvelos ekonomikis
ministri gardamavali periodis ganmavlobaSi, vladimer
papava miiCnevs, rom mbrZaneblur-administraciuli
24
nodar xaduri, nazira kakulia
ekonomikidan bazarze orientirebul ekonomikaze
gadasvla homo-sovetikusis homo-ekonomikusad, rac
SeiZleba mokle droSi transformacias moiTxovs.
sabolood, transformaciis dasawyisSi, arsebobs
adamianis tipi, romelic, erTi mxriv, cdilobs gamoiCinos
sakuTari iniciativa da sakuTari interesebis
Sesabamisad imoqmedos, meore mxriv, SiSiT Sescqeris
mTavrobas da misgan daxmarebisa da dacvis imedi
aqvs. amgvarad, sabazro ekonomikaze transformaciis
dasawyisSi, gamoCnda sxva tipis adamiani, romelic
aviTarebs homo-ekonomikusis Tvisebebs, magram jer
kidev srulad ar gaTavisuflebula homo-sovetikusis
Tvisebebisgan. msgavsi tipis adamiani, v. papavas SefasebiT,
homo-transformatikusia. am tipis ekonomikas (rogorc
es zemoT araerTxel avRniSneT) v. papavam „mkvdari“
ekonomika, anu „nekroekonomika“ uwoda.
rogorc saxelwodeba migvaniSnebs, homo-
transformatikusi unda iyos gardamavali periodis
adamiani da rogorc v. papava msjelobs, sabazro
ekonomikaze gadasvla, homo-transformatikusis
homo-ekonomikusad gardaqmnas da aseve mewarmeebis
socialuri klasis Camoyalibebas moiTxovs. es klasi
warmoadgens saSualo da mcire bizness da sxva
damoukidebel profesiebs. aucilebeli iyo Seqmniliyo
axali profesiebis warmomadgenlebi - menejerebi,
brokerebi, dilerebi da sxv. es sabazro ekonomikisa da
biznesmenis fenomenisTvis umniSvnelovanesia. papavas
msjeloba eyrdnoba a. smiTis racionaluri ekonomikuri
adamianis cnebas, romelic sargebels produqtiulad
iyenebs da sakuTari interesebiT fiqrobs, misi saqcieli
mewarmeTa klasis fsiqologiazea damyarebuli. mas
Semdeg, rac samewarmeo procesi „mokvda“ da gviandel
25
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
sabWoTa dros problematur sakiTxad iqca, v. papavas
terminis „nekroekonomikis“ gamo, ekonomikuri adamianis
modelisgan moelodnen, rom is postsabWoTa qveynebSi
problemis droebiT gadaWras SeZlebda, msoflio
standartebis Sesabamisi saqonlisa da momsaxurebis
warmoebiT, da amgvarad, „warmoebis“ problema msgavs
qveynebSi am tipis adamianis saSualebiT SeiZleboda
gadaWriliyo.
ar eTanxmebian ra v. papavas, romelic amtkicebs,
rom homo-transformatikusi gardamaval ekonomika-
Si unda gadaiqces homo-ekonomikusad, socialuri da
qceviTi mecnierebebi, iseve rogorc bevri heterodoq-
suli ekonomikuri skola, homo-ekonomikusis nacvlad,
adamianis sxva tipebs gvTavazoben.
abel polese (Abel Polese) edinburgis universiteti-dan (Sotlandia) 2010 wels internetSi ganTavsebul
statiaSi “Privatization, Marketization and the Private-Public Di-chotomy. The limits of Post-Socialist Transitions: Some Lessons from Ukraine (1991-2009)” (“privatizacia, marketizacia da ker-Zo-sajaro diqotomia. postsocialisturi transfor-
maciis SezRudvebi: `ukrainis gakveTilebi (1991–2009)~,
gamoyenebulia vladimer papavasa da nodar xaduris
aSS-Si gamoqveynebuli statia “On the Shadow Political Econ-omy of the Post Communist Transformation: An Instituional Analysis” (“postkomunisturi transformaciis Crdilovani poli-
tikuri ekonomia: instituciuri analizi”), Problems of Economic transitions, Vol. 40, No. 6. naSromSi aRniSnulia,
rom araformaluri ekonomika adamianTa pasuxia gansaz-
Rvrul ekonomikur da politikur konteqstze. arafor-
maluri transaqciebi ekonomikuri krizisis an mTavro-
bis arakompetenturi damokidebulebis Sedegad Sesa-
Zloa gaizardos, magram isini `saxelmwifo–moqalaqis~
26
nodar xaduri, nazira kakulia
urTierTobebs ganekuTvneba. socialuri moZraobebi da
masobrivi protesti saSualebaa, romliTac SesaZloa
xalxis uTanxmoebis Sesaxeb mTavrobis informireba
moxdes, Tumca, araformaluri ekonomikis farTo struq-
turiT warmoCena gviCvenebs, rom maTac gaaCniaT poten-
ciali gamoxaton uTanxmoeba, lokalur doneze, konk-
retul dros, mTavrobis mier miRebul zomebze (rac
ver ganxorcielda). araformaluri transaqciebi, miuxe-
davad imisa, erovnuli kanonmdeblobiT is kanonierad
iTvleba Tu ukanonod, saSualebas aZlevs adamianebs
Tavi gadairCinon im garemoSi, romelSic saxelmwifo
marcxdeba. kontrabandistobas SeuZlia daarRvios mo-
nopolia, romelic Seqmnili iyo politikosebTan daax-
loebuli biznesmenis saameblad.
abel polesie (Abel Polese) Tavis kidev erT sta-
tiaSi - “Border-Crossing as a Strategy of Daily Survival: The Odessa-Chisinau Elektrichka” (“aRmosavleT evropis mimox-
ilvis antropologia, sazRvris kveTa, rogorc yovel-
dRiuri TviTgadarCenis strategia: odesa–kiSiniovis
eleqtriCka”), romelic 2006 wels gamoqveynda social-
ur mecnierebaTa umaRlesi skolis (parizi, safrange-
Ti) JurnalSi Anthropology of East Europe Review (aRmosav-leT evropis antropologiis mimoxilva) (Vol. 24, No. 1, Spring) eyrdnoba v. papavasa da n. xaduris zemoxsen-
ebul statias. avtori miuTiTebs, rom “rogorc, papavam
da xadurma aRniSnes, komunistur qveynebSi sazRvre-
bis kontroli mkacri iyo, Tumca kontroli ZiriTa-
dad, politikur da kriminalur saqmianobebs exebo-
da (rogoricaa, narkotikebiTa da iaraRiT vaWrobaSi
monawileoba). qveynebSi, sadac ukve moxda postkomu-
nisturi transformacia, msgavsi tipis kontrabanduli
qmedebebi Seicvala – ufro metad es Cveulebriv ko-
27
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
merciul saqonels exeba, ramac, wlebis ganmavlobaSi,
sabWoTa ekonomikas Tavisi daRi daasva. postsabWoTa
qveynebs Soris uzarmazari moculobis vaWroba iyo.
ukanono vaWrobis SemTxvevebi, rogorc individualuri
arasocialuri miswrafeba, xSirad isjeboda. zogjer,
mas politikur mniSvnelobasac aniWebdnen, rogorc es
xruSovis dros moxda, rodesac korufciis masStabebi
gaizarda. aseve, breJnevis dros, ukanono vaWroba ig-
norirebuli iyo, rogorc ekonomikisTvis „momgebiani“.
suraTis ufro gasarTuleblad, arsebobs politikuri
da ekonomikuri funqciebi, romelsac axorcielebs sa-
gareubno matarebeli, e.w. “eleqtriCka”. papava da xa-
duri aRniSnaven, rom postkomunistur qveynebSi, maT So-
ris, vinc Tavis Tavs mewarmeebs uwodeben, bevri yofili
mmarTveli komunisturi partiis warmomadgeneli da
yofili direqtoria, romelTa qmedebebSi Znelia raime
Tviseba ipovo, romelic dasavluri tipis mewarmeebs
axasiaTebs. maT SeuZliaT moiZion politikuri lobi,
raTa Tavisi saqmianobisTvis xelsayreli pirobebi mi-
iRon; da maT SeuZliaT qveyanaSi konkurencia Seafer-
xon imis gaTvaliswinebiT, rom konkurencias SeuZlia
„maT“ bazrebze“, sadac dominirebuli iyo „maTi“ „mx-
ardaWerili“ saqoneli, xarisxiani produqciis Semos-
vlas Seuwyos xeli, kontrabandistebi am Seusabamobas
Semdegnairad pasuxoben – SemoaqvT dabali xarisxis
saqoneli da momxmarebels uzrdian arCevans, riTac ar-
Rveven „mxardaWerili“ saqonlis ekonomikas, romelic
adgilobrivi mewarmeebis mier imarTeboda.
ukraina–moldovas sazRvris ukrainis mxares, yve-
laferi SedarebiT mSvidadaa. poloneTSi kontraband-
istebis warmateba Tu sabaJo oficrebis xasiaTsa da
saqonlis raodenobazea damokidebuli, aq yvelaferi
28
nodar xaduri, nazira kakulia
ufro martivadaa da fasiT ganisazRvreba. aRiniSna, rom,
vidre dasavlur samyaroSi qrTami niSnavs qmedebebs,
rasac kanoni krZalavs, postsabWoTa SemTxvevaSi, umetes
SemTxvevaSi, qrTami sruliad kanonieri qmedebebis gan-
saxorcielebladaa gaRebuli”.
avtors v. papavasa da n. xaduris statiidan ram-
denime citata mohyavs, romliTac amyarebs sakuTar
mosazrebebs.
“papavas da xaduris ganmartebiT (mxardaWerili
saqoneli) dabali xarisxis, arastandartuli da saxi-
faTo saqonelic ki aris... am fsevdosaqonlis dabali
fasebiT SeTavazebiT isini (biznesmenebi) bazris mniS-
vnelovan nawils izidaven da momxmarebelTa interese-
bis sazianod, did Semosavlebsac iReben.
“papava da xaduri aRniSnaven, rom msgavsi mewarmee-
bi konkurencias da momxmareblis keTildReobas zians
ayeneben. „jansaR“ sabazro garemoSi maT an fasebi unda
daswion an warmoebuli saqonlis xarisxi gaaumjobeson.
samwuxarod, am mosazrebas Zalian cota postkomunisti
biznesmeni iziarebs. ufro martivia, daarwmuno xelisu-
fleba mkacri proteqcionistuli politika („CineTis
didi kedeli“ unda aRmarTo), gaataros da gasamarTle-
blad, patriotizmis motivebi gamoiyeno”.
profesor vladimer papavas SromebSi
gansakuTrebuli adgili ukavia sagadasaxado politikas,
gadasaxdis gankveTisa da sagadasaxado Semosavlebis
urTierTdamokidebulebas. profesorma papavam araerTi
naSromi miuZRvna am Temas da msoflioSi cnobili
ekonomistebis yuradRebis centrSi aRmoCnda laferis
mrudis miseuli interpretacia.
mario puljiki (Mario Puljic) Tavis statiaSi - “The Application of the Laffer Curve Approach in the Problem of Indebtedness”
29
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
(“laferis mrudis midgomis gamoyeneba davalianebis
problemis dros”), romelic 2006 wels venaSi (avstria)
gamoqveynda evropis institutSi (Europainstitut, Seminar Paper) iyenebs v. papavas naSroms Papava V. On the Laffer Effect in Post – Communist Economies (laferis efeqtis Sesaxeb
postkomunisturi qveynebis ekonomikaSi). Problems of
Economic Transition, Vol. 45, No. 7, 2002.mario puljiki Tavis naSromSi eyrdnoba v. papavas
interpretacias, rodesac aRwers laferis mruds. kerZod
is laferis mrudis arss xsnis v. papavas naSromis
gamoyenebiT.
puljiki v. papavas mosazrebebze dayrdnobiT
askvnis, rom “kritikis miuxedavad, romelic damkvi-
drebulia erTmaneTTan konkurenciaSi myof sxvadasxva
ekonomikur skolaSi, dasturdeba, rom rogorc minimum
- aSS-sTvis sagadasaxado ganakveTi ar iyo kritikul
diapazonSi, magram imyofeboda maqsimaluri wertilis
qveviT. gadasaxadebis Semcirebas, Sesabamisad, TiTqmis
logikurad, laferis modelis mixedviT, sagadasaxado
Semosavlebis Semcirebamde unda miveyvaneT”.
batoni lado papavas mosazrebebi farTodaa gamoy-
enebuli cnobili rusi mkvlevaris, profesor evgeni
balackis naSromebSi, maT Soris (Евгений Балацкий, Ната-лья Екимова. Налогово-Бюджетная политика и экономический рост (sagadasaxado-sabiujeto politika da ekonomikuri
zrda) общество и Экономика, No. 4-5, 2011). rusi avtore-bi pirdapir miuTiTeben qarTul ekonomikur skolaze
da profesor papavas wvlilTan erTad profesor iuri
ananiaSvilisa da giorgi lolaZis Sedegebzec mianiS-
neben.
udavod logikuria, rom saerTaSoriso samecniero
da kvleviT organizaciebSi Zalian did mniSvnelobas
30
nodar xaduri, nazira kakulia
aniWeben profesor vladimer papavas kvlevebs
saqarTvelos Sesaxeb. es gasagebicaa, radgan batoni lado
eqvsi weli iyo saqarTvelos ekonomikis ministri da misi
ministrobis periodSi iqna miRweuli makroekonomikuri
stabiluroba, ekonomikis liberalizaciis mimarTulebiT
gadaidga pirveli seriozuli nabijebi da rac mTvaria,
daiwyo saqarTvelos ekonomikis instituciuri mowyobis
procesi, romelic saqarTvelos ekonomikis evropuli
tipis ekonomikad Camoyalibebas isaxavda miznad. garda
amisa, batoni lado saqarTvelos parlamentis wevri iyo
da sakanonmdeblo organodan akvirdeboda ekonomikur
da ara mxolod ekonomikur, reformebs.
2010 wels did britaneTSi gamoica Svedi mkvlevaris
per gartonis (Per Gahrton) wigni Georgia: Pawn in the New Great Game (saqarTvelo: didi TamaSis mZevali) (London: Pluto Press). wignSi mravladaa profesor papavas sxvadasxva
naSromze miTiTeba. yvelaze xSirad ki miTiTebuli lado
papavasa da arCil gegeSiZis erToblivi statia - “Post-War Georgia Pondering New Models of Development” (“omisSemdgomi saqarTvelo axali modelis gaazrebaSi”) eleqtronul
JurnalSi (Central Asia-Caucasus Analyst, Vol. 11, No. 1, January 14, 2009). am statiaSi avtorebi ganixilaven saqarTvelos
Semdgomi ganviTarebis sam gzas – finurs, serbiulsa da
kviprosuls, da upiratesobas am ukanasknels aniWeben.
sainteresoa, rom es statia miTiTebulia markus rendis
(Marcus Rand) 2010 wels aSS-Si gamocemul wignSic
Rhetoric in the American and Cuban Palaver on Human Trafficking (ritorika amerika-kubis molaparakebebSi adamianebiT
vaWrobis sakiTxebSi), romelic uSualod saqarTvelos
sakiTxebs ar exeba.
hiuman a. sadris (Houman A. Sadri) 2010 wels aSS-Si
gamoqveynebul wignSi - Global Security Watch – the Caucasus
31
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
States (globaluri usafrTxoebis monitori – kavkasiis
saxelmwifoebi) (Santa Barbara, CA: Praeger) gamoyenebulia
vladimer papavas mier 2007 wels TurqeTSi arasamTavrobo
organizacia TEPAV-is mier gamocemuli statia “On the Essence of Economic Reforms in Georgia, or How European is the European Choice of Post-Revolution Georgia?” (“saqarTveloSi
ekonomikuri reformebis arsis Sesaxeb, anu ramdenad
evropulia postrevoluciuri saqarTvelos evropuli
arCevani?”) da mixeil ToqmaziSvilTan erTad dawerili
zemoxsenebuli statia - “Becoming European: Georgia’s Srategy for Joining the EU”.
batoni lado papavas naSromebi kargad aqvs
Seswavlili frang mkvlevars eveline baumans (Eveline Baumann). man Tavis naSromSi “Post-Soviet Georgia: the Rocky Path towards Modern Social Protection” (“postsabWoTa
saqarTvelo: kldovani biliki Tanamedrove socialuri
dacvis mimarTulebiT”), romelic 2010 wels gamoica
budapeStSi (ungreTi) seriiT - «Social Policy and the Global Crisis” (“socialuri politika da globaluri krizisi”), gamoiyena v. papavs aSS-Si 2009 wels gamoqveynebuli
statia - “The “Rosy” Mistakes of the IMF and World Bank in Georgia” (“saerTaSoriso savaluto fondisa da msoflio
bankis “vardisferi” Secdomebi saqarTveloSi”). Problems of Economic Transition, Vol. 52, No. 7.
v. papavas zemoxsenebuli monografia - Necroeconom-ics: The Political Economy of Post-Communist Capitalism gamoyen-ebuli aqvT valerie biunsa (Valerie Bunce) da Saron l.
volCiks (Sharon L. Wolchik) Tavis naSromSi Transnational Networks, Diffusion Dynamics, and Elextoral Revolutions in the Post-Communist World (transnacionaluri qselebi, gavrcelebis
dinamika da saarCevno revoluciebi postkomunistur
samyaroSi) (Department of Government, 204, White Hall, Cornell
32
nodar xaduri, nazira kakulia
University, Ithaca, NY 14853, USA, The Elliott School of international Affairs, The George Washington University, 1957 E street, NW, Wash-ington, DC 20052, USA). kerZod, v. papavas wigni miTiTebulia
qveTavSi: „saarCevno revoluciebis gamogoneba“, sadac
aRwerilia 2003 wlis noembris saparlamento arCevneb-
sSemdgomi periodi. avtorebi askvnian, rom qarTulma
opoziciam Tavisi kampania regionSi wina saarCevno
revoluciebs moargo, raSic fond “Ria sazogadoe-
basac” aqvs wvlili Setanili, romelmac uzrunvelyo
qarTvelebisaTvis serbiuli gamocdilebis gaziareba.
saqarTvelos rols suamis qveynebs Soris da ev-
ropisa da aziis damakavSirebel satransporto magis-
tralis mniSvnelobas eZRvneba samuel lusakis (Samual Lussac) naSromi - “The Baku-Tbilisi-Kars Railroad and its Geo-political Implications for the South Caucasus” (“baqo-Tbilisi-yar-
sis rkinigza da misi geopolitikuri Sedegebi samxreT
kavkasiisaTvis”), romelic 2008 wels germaniaSi dai-
beWda JurnalSi: Caucasian Review of International Affairs, Vol. 2(4), Autumn. qveTavSi: „axali wvlilis Setana samxreT
kavkasiaSi geopolitikuri RerZis formirebaSi“, gamoy-
enebulia vladimer papavas naSromi - “On the Role of the “Caucasian Tandem” in GUAM” (“kavkasiuri tandemis roli
suam-Si”), Central Asia and Caucasus, No. 3-4, 2008.aRniSnul statiaSi, v. papavas zemonaxseneb naS-
romze dayrdnobiT, avtori askvnis, rom azerbaijani da
saqarTvelo, romlebic warmodgenilia, rogorc suam-is
„kavkasiuri tandemi“, cdilobs winaaRmdegoba gauwios
ruseTis hegemonias postsabWoTa sivrceSi.
saqarTvelosa da globalur finansur kriziss
exeba marko giulis (Marco Giuli) 2009 wels germaniaSi
gamoqveynebuli statia - “Georgia and the Systemic Impact of the Financial Crisis” (“saqarTvelo da finansuri krizisis
33
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
sistemuri gavlena”) (Caucasian Review of International Affairs, Vol. 2(4), Summer), romelSic gamoyenebulia aSS-Si gamo-
qveynebuli v. papavas ori naSromi: 1) “The Baku-Tbilisi-Cey-han Pipeline: Implications for Georgia” (“baqo-Tbilisi-jeihanis
milsadeni: Sedegebi saqarTvelosaTvis”), The Baku-Tbili-si-Ceyhan: Oil Window to the West (baqo-Tbilisi-jeihani: nav-
Tobis fanjara dasavleTisaken gaRebuli), eds. Freder-ick Starr and Svante E. Cornell, (Uppsala: Uppsala University, 2005), da 2) “Post-war Georgia’s Economic Challenges” (omisSemdgomi saqarTvelos ekonomikis gamowvevebi). Central Asia-Cauca-sus Institute Analyst, November 26, 2008.
statiaSi, v. papavas mocemul Sromebze dayrdnobiT,
aRwerilia saqarTvelos ekonomikaze mimdinare proces-
ebis zegavlena, gansakuTrebuli aqcenti gadatanilia
rogorc msoflio krizisis, aseve ruseT-saqarTvelos
omis zegavlenaze.
ukanasknel wlebSi msoflio sazogadoebis yura-
dReba mimarTulia saqarTvelosaken, romelSic msofli-
oSi gamefebuli ZiriTadi mimarTulebisagan gansxvave-
buli (“singapurisa da Sveicariis nazavi”) saxelmwifo
Sendeba.
am mimarTulebiT erT-erTi sainteresoa joel la-
zarusis (Joel Lazarus) naSromi Neo-Liberal State Building and Western ‘Democracy Promotion’: the Case of Georgia (neoliber-
aluri saxelmwifo mSenebloba da dasavleTis mxridan
“demokratiis waxaliseba”) (Prepared for delivery at the 2010 SGIR 7th Pan-European Conference on International Relations, Stock-holm, Sweden, September 9-11, 2010, St. Anthony’s College, University of Oxford), romlis momzadebisas gamoyenebulia vladimer
papavas 2006 wels aSS-Si gamoqveynebuli statia “The Political Economy of Georgia’s Rose Revolution” (saqarTvelos
vardebis revoluciis politikuri ekonomia). Orbis, A Jour-
34
nodar xaduri, nazira kakulia
nal of World Affairs, Vol. 50, No. 4). aRniSnul naSromSi deta-
luradaa gaanalizebuli damoukidebeli saqarTvelos
nabijebi saxelmwifos mSeneblobis, demokratizaciis
procesis mimarTulebiT, am procesSi mniSvnelovani
iyo dasavleli donorebis daxmarebebi. swored aRniS-
nuli daxmarebebis, maT Soris omisSemdgomi daxmarebeb-
is gamoyenebis efeqtianobis analizisas da dasavleli
donorebis demokratizaciis mimarTulebiT wamoyenebu-
li moTxovnebis da maTi Sesrulebis analizisaTvisaa
gamoyenebuli v. papavas statia.
vardebis revoluciis Semdgomi saqarTvelos Ses-
axeb saintereso naSromia oqsfordis universitetis
profesoris s. neil makfarlenis (S. Neil Macfarlane) naS-romi Post-Revolutionary Georgia on the Edge? (postrevoluci-
uri saqarTvelos zRvarze) (Chatman House, Briefing Paper, Russia anda Eurasia Programme | March, 2011), romelSic gamoy-
enebulia vladimer papavas ori statia: “Foreign and Do-mestic Factors Behind Georgia’s High Inflation Rate” (“saqarTvelo-
Si maRali inflaciis gare da Siga faqtorebi”), Georgia Today, Issue 548, February, 2011 da zemoxsenebuli “The “Rosy” Mistakes of the IMF and World Banks in Georgia”.
naSromSi ganxilulia saqarTvelos ekonomikaSi
mimdinare procesebi 2003-2008 wlebSi, omisSemdgomi pro-
cesebi saqarTvelos ekonomikur da politikur cxovre-
baSi. aRniSnul naSromSi batoni v. papavas mosazrebebi
gamoyenebulia korufciasTan brZolis gamocdilebis
aRwerisas da xelisuflebaSi myofi pirebis araprofe-
sionalizmze msjelobisas.
saqarTvelos Sesaxeb saintereso kvleva Caatara
oskar pardom (Òscar Pardo) birmingemis universitetidan (didi britaneTi) naSromSi “Literature Review on the Relations between the EU and Georgia” (“evrokavSirsa da saqarTvelos
35
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Soris urTierTobaTa Sesaxeb literaturis mimoxil-
va”) (Observatori de Politica Exterior Europea”, EUPROX – Coordina-tion, Internationalisation and Europeanisation in the Proximity of the European Union, European Research Institute Department of Political Science and International Studies, University of Birmingham). masze
muSaobisas, oskar pardom gamoiyena v. papavas statiebi:
“The Georgian Economy: From ‘Shock Therapy’ to ‘Social Promotion’” (“saqarTvelos ekonomika: ‘Sokuri Terapiidan’ ‘social-
ur stimulirebamde’”),_Post-Communist Economies, Vol. 8, No. 2, 1996, zemoxsenebuli “The Political Economy of Georgia’s Rose Revolution”, da aseve mixel ToqmaziSvilTan erTad daw-
erili zemoxsenebuli “Becoming European: Georgia’s Strategy for Joining the EU Problems of Post-communism”. naSromSi gaana-lizebulia evrokavSir-saqarTvelos urTierTobebis
Sesaxeb arsebuli literatura, aseve evrokavSirisa da
saqarTvelos urTierTobebi 2000 wlamde da mis Semdeg,
da ekonomikisa da politikuri cxovrebis calkeuli
sferoebi (magaliTad, vaWroba, energetika, garemos dacva,
migracia, mmarTveloba, sagareo da TavdacviTi poli-
tika). naSromi farTod eyrdnoba v. papavas Sromebs.
avtori aRniSnavs, rom “vladimer papavam, SeiZleba iTq-
vas, saqarTvelos ekonomikis yvelaze mniSvnelovanma
analitikosma, gamosca ramdenime mokle da seriozuli
mimoxilva saqarTvelos ekonomikis evoluciaze”. av-
tori farTod iyenebs v. papavs Sromebs energetikuli
proeqtebis daxasiaTebisasac. gansakuTrebiT ki, rusuli
saxelmwifo energokompaniis mier saqarTvelos energe-
tikuli bazris srulmasStabiani kontrolis Sesaxeb.
vardebis revoluciis Semdgom procesebze sakmaod
sainteresoa qristian timis (Christian Timm) naSromi -
Neopatrimonialism by Default. State politics and Domination in Georgia after the Rose Revolution (neopatrimonializmi miCqmalviT.
36
nodar xaduri, nazira kakulia
saxelmwifo politika da dominireba saqarTveloSi
vardebis revoluciis Semdeg), (GIGA German Institute of Global and Area Studies, Hamburg, 23August 2010). am naSromSi gamoyenebulia v. papavas aSS-Si gamoqveynebuli statia “Georgia’s Macroeconomic Situation before and after Rose Revolution” (saqarTvelos makroekonomikuri situacia vardebis
revoluciamde da mis Semdeg”). Problems of Economic Transition, Vol. 48, No. 4, 2005. qristian timi, vladimer
papavas statiaze dayrdnobiT ayalibebs saqarTveloSi
Crdilovani ekonomikisa da korufciis masStabebis
Sesaxeb sakuTar mosazrebebs.
profesor vladimer papavas naSromebis aRiarebasa
da mniSvnelobaze is recenziebic metyvelebs, romlebic
sazRvargareT ibeWdeba da didi rezonansi aqvs. erT-
erTi pirveli aseTi recenzia gamoqveynda avstriaSi
Jurnal Economic Systems Research, Journal of the International Input-Output Association (Vol. 4, No. 4, 1992), romlis avtori
a. Jego (A. Szegö) dawvrilebiT ganxilavs v. papavas
monografias «sazogadoebrivi warmoebis efeqtianoba da
dargTaSorisi modelebi” (Tb., gamomc. “mecniereba”, 1988,
rusul enaze) da askvnis, rom wigni produqtiulobis
ideis garSemo trialebs. produqtiuloba - Input-Output statikuri modeliT moiTxovs, rom arsebobdes mTliani
gamoSvebis arauaryofiTi veqtori X, romlisTvisac
saboloo produqti Y=(I-A)X arauaryofiTia. es kargad
Seswavlili modeli damokidebulia A matricis
struqturaze. modelSi mwarmoeblurobis ramdenime
aucilebeli da/an sakmarisi pirobaa formulirebuli:
houkins-saimonis, peron-frobeniusis, brouer-solous
da sxv. pirobebi. wignis mTavari Rirsebaa is, rom
masSi produqtiulobis koncepcia ganvrcobilia
gafarToebul da dinamikur (input-Output) modelebze.
37
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
didi gamoxmaureba mohyva v. papavas wigns
Necroeconomics: The Political Economy of Post-communist Capitalism: Lessons from Georgia, romelic 2006 wels gamoqveynda aSS-
Si. erT-erTi recenzia, romelic ekuTvnis stiven jonss,
maunT holiokis kolejidan, gamoqveynda amerikul
Jurnal - Russian Review-Si (Vol. 65, Issue 3). recenzenti
wers, rom wignSi ganxilulia postkomunistur
sazogadoebaSi transformaciasTan dakavSirebuli
mravalferovani sakiTxebi, dawyebuli sagadasaxado
sistemidan da politikuri reformebidan, damTavrebuli
saerTaSoriso safinanso organizaciebis rolisa
da privatizaciis politikiT. v. papava erT-erTi
saukeTesod informirebuli ekonomistia saqarTveloSi
da aseve, saqarTvelos ekonomikis yofili ministria.
es aZlevs mas SesaZleblobas ganixilos praqtikuli
problemebi, rac postkomunistur qveynebSi dasavluri
zogadi ekonomikuri Teoriebis ganxorcielebas
ukavSirdeba. profesori papava saerTaSoriso
savaluto fondisa da misi miznebis mxardamWeria,
magram saqarTveloSi misi gamocdileba mniSvnelovani
kritikisken ubiZgebs. is ar emxroba fondis
makroekonomikuri stabilizaciis modelebis zogierT
komponents, rogoricaa kanonebi gadasaxadebisa
da gakotrebis Sesaxeb, rac ar iTvaliswinebs im
instituciur Taviseburebebs, rasac is postkomunistur
kapitalizms uwodebs. am konteqstiT, is aviTarebs Tavis
Teorias nekroekonomikis Sesaxeb. nekroekonomikis
Taviseburebebis ganxilvis gareSe, magaliTad,
standartuli sagadasaxado modelebi, marcxisTvisaa
ganwiruli. nekroekonomika (mkvdari ekonomika), rogorc
TviTon uwodebs, vitaekonomikis (cocxali ekonomikis)
sawinaaRmdegoa, rac postkomunisturi kapitalizmis
38
nodar xaduri, nazira kakulia
saxelmwifoebis kulturuli da institucionaluri
maxasiaTebelia. mbrZanebluri ekonomikis narCenebi, rac
postkomunisturi kapitalizmis “rutinazea” mibmuli da
xels uwyobs sistemis saxelmwifoze damokidebulobas,
samrewvelo firmebis valebis zrdas da korufcias.
zogierTi axali mewarme kero seqtorSi viTardeba,
magram umetesoba biznesmenebisa, rogorc papava uwodebs,
homo transformatikusis fsiqologias inawilebs. homo
transformatikusi (homo sovietikusis sapirispiro)
daxasiaTebulia mzardi samewarmeo instiqtebis nakrebiT
(kargi nawili) da mbrZanebluri ekonomikidan darCenili
damokidebulebiT. am ukanasknels, is Crdilovani
ekonomikisadmi midrekilebisken, mTavrobasTan axlo
urTierTobis da gadasaxadebisgan Tavis aridebisken
ubiZgebs.
am wignis Rirsebaa is, rom avtori problemis aRweris
Semdeg, gadaWris gzebsac gvTavazobs. korufciasTan
dakavSirebiT is gvaxsenebs, rom mizezebi ekonomikuria;
korufciis winaaRmdeg manifestaciebis mowyoba
Sedegebs ar moitans. am problemis gadaWra, pirvel
rigSi, damokidebulia ZiriTadi kapitalis akumulaciis
legalizaciaze, makroekonomikur stabilurobasa
da kerZo sakuTrebis samarTlian dacvaze. is
gansakuTrebuli Zalauflebis mqone antikorufciuli
organoebis Seqmnis winaaRmdegia, ramdenadac, misi piradi
gamocdilebiT, msgavsi organoebi sust saxelmwifoebSi,
rogoric saqarTveloa, safrTxes uqmnis kanonier bizness,
xels uwyobs kapitalis sazRvargareT gadinebas da
TviTonac korufciuli saagento xdeba.
wignis bolo nawili saqarTvelos eZRvneba da
ilustrirebulia bevri porblema, romlis Sesaxebac
ufro zogad doneze wina TavebSi iyo msjeloba.
39
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
1989 wlidan saqarTveloSi gatarebuli reformebis
aRweris Semdeg, is ganixilavs saqarTvelos mTavrobisa
da saerTaSoriso savaluto fondis urTierTobas.
miuxedavad imisa, rom mkacrad akritikebs am ukanasknelis
stereotipul damokidebulebas saqarTvelos mimarT, is
mainc fiqrobs, rom saqarTvelosTvis fondi strategiul
partniorad unda darCes. bolo nawilSi avtori afasebs
`vardebis revoluciis~ gavlenas, romlis dinamikuroba
Sezavebulia gafrTxilebasTan revoluciuri ambiciebis
Sesaxeb. is SiSobs, rom ambiciebma SesaZloa migviyvanos
korufciisa da arakanonierebis axal formebamde.
recenzents SeniSvnebi aqvs wignis mimarT, Tumca,
askvnis, rom es mniSvnelovani wignia - inovaciuri,
kritikuli da konkretuli rekomendaciebis Semcveli.
nebismieri postkomunisturi transformaciis
swavlebisas am wignis wakiTxva sasargeblo iqneba.
amave wignze saintereso recenzia inglisur
da rusul enebze 2007 wels gamoqveynda SvedeTSi,
JurnalSi - Кавказ и Глобализация (Том 1, вып. 2), saTauriT
- “посткоммунистический капитализм и переходная культура в Грузии” (“postomunisturi kapitalizmi da gardamavali
kultura saqarTveloSi”), romlis avtorebia miCiganis
universitetis (aSS) profesori maikl d. kenedi (майкл д. Кеннеди) da imave universitetis magistranti elizabet
igeni (Элизабет иген).recenziaSi vkiTxulobT, rom wigni warmogvidgens
postkomunisturi ekonomikis gardaqmnaTa Sesaxeb
politikur da ekonomikur xedvas, sadac gansakuTrebuli
yurad Reba eqceva saqarTveloSi mimdinare
transformacias. aseve, kritikuladaa ganxiluli
sabWoTa ekonomikuri sistemis marqsistuli xedva;
postkomunisturi ekonomikis transformaciis Sesaxeb
40
nodar xaduri, nazira kakulia
sxvadasxva Teoria; nekroekonomika “mkvdari ekonomikis”
Sesaswavlad, sadac saqonels aRar gaaCnia Tavisi bazari,
radgan is Seusabamoa saerTaSoriso standartTan
da ver asrulebs funqciebs dabali xarisxis da/an
maRali fasebis gamo; postkomunisturi kapitalizmis
Crdilovani politikuri ekonomiis instituciuri
safuZvlebi; bazrebis Tanasworobis Teoria da misi
roli postkomunisturi transformaciis procesSi;
saxelmwifos ekonomikuri unari da gadasaxadebis
gareSe ekonomikis modeli; postkomunistur
ekonomikaSi laferis efeqti; sagadasaxado
federalizmi; postkomunisturi qarTuli ekonomika da
reformebis ZiriTadi Sedegebi; saqarTvelos ekonomikis
transformaciis procesSi ssf-is CarTuloba 1991
wlidan 2003 wlamde; saqarTvelos ekonomikis pre- da
post-revoluciuri mdgomareoba da a.S.
gansakuTrebiT unda aRiniSnos saerTaSoriso
ekonomikis institutis (vaSingtoni, kolumbiis olqi)
mTavari mecnier-TanamSromlis anders aslundis (Anders Åslund) recenzia, romelic 2006 wels jer amerikul
Jurnal The International Economy Magazine-Si gamoqveynda,
xolo Semdeg iTargmna da 2007 wels Jurn. “ekonomika
da biznesSi” (# 1) gamoqveynda. imis gaTvaliswinebiT,
rom es recenzia qarTuladaa Targmnili da gamocemuli,
masze aq yuradRebas aRar SevaCerebT.
uzbekeTSi, rusul enaze 2003 wels v. papavas wignze
- Международный валютный фонд в Грузии: Достижения и ошибки (Тбилиси: империал, 2001), gamoqveynda dadebiTi
recenzia Jurn. “Экономический вестник узбекистана”, romlis avtoria emd, profesori aliSer rasulevi (Али-шер Расулев), uzbekeTis mecnierebaTa akademiis ekonomikis
institutis direqtoris moadgile.
41
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
zemoT ukve aRvniSneT, rom prof. v. papavas kvle-
vis sfero gafarTovda geopolitikuri sakiTxebiT. am
mimarTulebiT gamoqveynebul naSromTa Soris, erT-er-
Ti sainteresoa monografia - The Central Caucasus: Prob-lems of Geopolitical Economy, romelic vladimer papavam da
eldar ismailovma erToblivad Seqmnes da aSS-Si 2008
wels gamoqveynda (New York: Nova Science Publishers, 2008). am monografiaze ian kiunclis (Jan Künzl) recenzia gamo-qveynda germanul JurnalSi – “Caucasian Review of Interna-tional Affairs” (Vol. 3 (1), Winter, 2009).
recenziis Tanaxmad, kavkasiis regionis
geopolitikuri mniSvnelobis zrdasTan erTad, sul
ufro aqtualuri xdeba Rrmad iqnes Sesawavlili misi
politikuri, socialuri da ekonomikuri sazRvrebi.
wignSi “centraluri kavkasia: geopolitikuri
ekonomikis problemebi”, eldაr ismailovს da vladimer
papavas surT kavkasiaze, rogorc ekonomikur regionze
Secvalon xedvebi. efuZnebian ra Tezas imis Sesaxeb, rom
ekonomikuri integracia aucileblobaa, gansakuTrebiT
globalizaciis pirobebSi, isini ikvleven Tanamedrove
kavkasiis ekonomikuri adgilis perspeqtivebs.
geoekonomikuri potencialis dawvrilebiTi Sefaseba
da kavkasiis subregionebis problemebi am Sefasebis
erTgvar fons warmoadgens.
avtorebi pirvel rigSi, kavkasiis geopolitikur
rukas adgenen da regions warmoadgenen, rogorc sami
ZiriTadi nawilisgan Semdgars: CrdiloeT kavkasia,
romelic moicavs ruseTis federaciis avtonomiur
formirebebs, centralur kavkasias, romelic Sedgeba
saqarTvelo, somxeTi da azerbaijanisagan da samxreT
kavkasia, romelic TurqeTis da iranis provinciebisgan
Sedgeba, romlebic saqarTvelosa da azerbaijans
42
nodar xaduri, nazira kakulia
esazRvreba. es nawilebi, erTianobaSi warmoCenilia,
rogorc bunebrivi regioni, romelsac saerTo interesebi
gaaCnia da integraciuli procesebis monawilea. sanam
CrdiloeT kavkasia da samxreT kavkasia SezRudulia
saSualovadiani integraciis procesSi monawileobiT,
avtorebi, fokusirebas axdenen centralur kavkasiaze.
somxeTis monawileobac SezRudulia mimdinare
teritoriuli konfliqtis gamo azerbaijanTan, mTian
yarabaxTan dakavSirebiT.
darCa saqarTvelo da azerbaijani, romelTac
saerTo ekonomikuri interesebi gaaCniaT, da Sesabamisad,
sasurvelia gaaZlieron TanamSromloba. amasTan
dakavSirebiT, avtorebis Tanaxmad, Tbilisisa da baqos
kavSirs SeuZlia gaxdes kavkasiis integraciis procesis
birTvi. kerZod, maTi ekonomikuri funqcia, rogorc
geografiulad damakavSireblis – dasavleTsa da
centralur azias Soris, iseve, rogorc ruseTs, iransa
da TurqeTs Soris, qmnis SesaZleblobas, ganviTardnen
satransporto da savaWro centrad. centraluri
kavkasiis geoekonomikuri xelsayreli situacia
damatebiT siZlieres iZens imiT, rom azerbaijani flobs
kaspiis zRvis uzarmazari resursebis wils.
wigni, Tavisi arastandartuli geoekonomikuri
midgomebiT, avsebs sicarieles, rac kavkasiis kvlevebis
kuTxiT arsebobs. avtorebis winadadeba kavkasiis axali
da farTo perspeqtivebis Sesaxeb, damaintrigebeli,
xolo am mniSvnelovani regionis potencialis Sefaseba
- Zalze faseuli.
samwuxarod, kavkasiis geoekonomikaze saintereso
fokusireba, amavdroulad wignis yvelaze didi
sisustea. kavkasiis regioni xasiaTdeba aracxadi
geostrategiuli usafrTxoebis struqturiT. gayinuli
43
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
konfliqtebi, ruseTis aracxadi ambiciebi regionis
mimarT, iseve rogorc natosa da evrokavSiris
aramdgradi damokidebuleba, cxadyofs, rom kavkasiaSi
geostrategiuli situacia jer ar daregulirebula.
sanam situacia ar Seicvleba, kavkasiis geoekonomikuri
potenciali ver ganviTardeba. ruseTsa da saqarTvelos
agvistos xuTdRianma omma da SemdgomSi afxazeTisa
da samxreT oseTis okupaciam da de-faqto gamoyofam
cxadi gaxada, rom es faqti centralur rols TamaSobs
regionis ganviTarebis potencialis nebismier
SefasebaSi.
wignis xarvezia is, rom avtorebi somxeTs
ugulebelyofen. avtorebi sworad SeniSnaven, rom
somxeTi-azerbaijanis konfliqti mTiani yarabaxis
garSemo da damokidebuleba TurqeTTan, somxeTisTvis
dabrkolebaa kavkasiis integraciis procesSi
monawileobis misaRebad. magram, swored es garemoeba
warmoaCens mis mniSvnelobas problemebis gadawyvetis
procesSi, ramdenadac kavkasiis regions gauWirdeba
integrireba aseTi daZabulobis fonze.
am kritikuli SeniSvnis miuxedavad, wigni
rekomenebulia, rogorc kavkasiis geografiuli da
ekonomikuri struqturis zogadi mimoxilvis wyarod,
gansakuTrebiT azerbaijansa da saqarTvelosTan
mimarTebiT. optimisturi momavlis scenarSi, sadac
regionis geostrategiuli problemebi mogvarebuli
iqneba, wignis xedva kavkasiis Tanamedrove ekonomikur
adgilTan dakavSirebiT, SesaZloa, Zalian mimzidveli
gaxdes.
am wignis qarTuli versia 2007 wels gamoica
TbilisSi gamomc. “diogene”-s mier. wignTan erTad
iTargmna jons hopkinsis universitetTan arsebuli
44
nodar xaduri, nazira kakulia
centraluri aziisa da kavkasiis institutisa da
abreSumis gzis Seswavlis programis xelmZRvanelis,
profesori s. frederik staris recenzia. imis
gaTvaliswinebiT, rom es winasityvaoba qarTuladaa
Targmnili da gamocemuli, masze aq yuradRebas aRar
SevaCerebT.
ganxiluli recenziebi, aseve v. papavas naSromebis
miTiTeba cnobili ucxoeli mkvlevarebis naSromebSi,
mniSvnelovania qarTuli ekonomikuri skolis
msofliosaTvis gacnobisa da saerTaSoriso samcniero
sivrceSi integraciisaTvis. amasTan, xazgasmiT unda
aRiniSnos, rom prof. v. papava kvlavac mravalmxriv,
saintereso, aqtiur samecniero moRvaweobas eweva, aseve
Riad, pirdapir da safuZvlianad afiqsirebs poziciebs
ekonomikuri politikis Sesaxeb da popularizacias
uwevs rogorc mTlianad saqarTvelos, aseve qarTul
ekonomikur skolas (mis naSromebSi xSiradaa
miTiTebuli sxva qarTveli ekonomistebis naSromebi),
romlis gamokveTili lideri Tavad aris.
45
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
murman carciZe
ekonomikur mecnierebaTa doqtori,
ivane javaxiSvilis saxelobis Tsu-is
asocirebuli profesori
xelfasi rogorc ekonomikuri kategoria, sxvadasxva
periodSi mocemuli warmoebis wesis yvela elementTan
mimarTebasa da urTierTkavSirSi, sxvadasxvagvarad
ganimateboda, rac mudmivi diskusiisa da kamaTis sagani
iyo. marqsistuli gagebiT, sabazro ekonomikis pirobebSi
`xelfasi aris samuSao Zalis fasi~1. aramarqsistuli
ekonomikis skolebis Teoriebis mixedviT, ̀ xelfasi aris
SromiTi momsaxurebis fasi, anu ubralod Sromis fasi~,2
Tanamedrove ekonomikur literaturasa Tu specialur
ekonomikur leqsikonebSi vxvdebiT sxva saintereso
ganmartebebsac: “xelfasi aris fuladi Tanxa, romel-
sac momuSave Rebulobs Tavisi Sromis kompensaciis sa-
nacvlod”, “xelfasi aris warmoebis procesSi CarTuli
SromiTi resursebis fasi”, “xelfasi produqciis war-
moebasa da realizaciaze gaweuli danaxarjebis nawi-
lia, romelic mimarTulia sawarmos momuSavis Sromis
anazRaurebaze”3. specialur literaturul wyaroebSi
1 Эренберг Р., Смит Р. Современная экономика труда. Теория и государ-ственная политика, м. 1996, с.15.2 Рощин С. Ю. Разумова Т. О. Теория рынка труда, учебно-методическое пособые, мГу, издательства ТЕиС-1998, с. 93.3 Клочков А. К. KPI и мотивация персонала. полный сборник практических
xelfasi da masze moqmedi faqtorebi
Tanamedrove Sromis
bazris pirobebSi
46
murman carciZe
dRemde gvxvdeba xelfasis standartuli, saerTod aRia-
rebuli ganmartebebic: “xelfasi aris fuladi formiT
gamoxatuli erovnuli Semosavlis nawili, romelic na-
wildeba TiToeuli momuSavis mier daxarjuli Sromis
raodenobisa da xarisxis mixedviT da gadadis mis
pirad moxmarebaSi”, ”xelfasi aris gasamrjelo Sro-
misaTvis, misi sidide mniSvnelovnad ganisazRvreba da-
xarjuli Sromis raodenobisa da xarisxis mixedviT,
Tumca masze zemoqmedebs iseTi sabazro faqtorebi, ro-
goricaa moTxovna da miwodeba, arsebuli konkretuli
koniunqtura, teritoriuli aspeqtebi, sakanonmdeblo
normebi”. magaliTad, aSS-Si minimaluri xelfasi, iseve
rogorc saaTobrivi ganakveTebi, regulirdeba kanonmde-
blobiT1. sayuradReboa kidev erTi ganmarteba, romlis
mixedviTac: “xelfasi aris gasamrjelo SromisaTvis,
romelic damokidebulia momuSavis kvalifikaciaze, Ses-
asrulebeli samuSaos pirobebze, raodenobaze, xarisxsa
da sirTuleze. aseve masSi Sedis mastimulirebeli da
sakompensacio xasiaTis gasacemlebi”.2 warmoebis faqtorebis Teoriis Sesabamisad, mesa-
kuTre sawarmoo resursebis, warmoebis faqtorebis gamoy-
enebis Sedegad Rebulobs Semosavals mogebis, rentisa
da procentis saxiT. daqiravebul SromasTan mimarTe-
biT, aseT gasamrjelos warmoadgens xelfasi. klasikuri,
neoklasikuri, institucionaluri mimarTulebis ekono-
mikuri Teoriebis Tanaxmad, erTi mxriv, xelfasi war-
инструментов-Эксмо, 2010.-160с.; 2.ильясов ф. Н. Социальная справедли-вость в оплате труда (опыт социолого-статистического исследования)//Со-циальная справедливость и проблемы перехода к рыночной экономике. - м.: институт социологии РАН, 2010, с. 121-149.1 http://www.managment.aaanet.ru/economics/oplata-truda-3.php «человек и труд» 2000 - №7, 10, 11; 1999 - № 4, 5, 7, 11.2 www. partnerstvo.ru/lib/tp/node/58.
47
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
moadgens im sasicocxlo saSualebaTa fonds, romelic
aucilebelia samuSao Zalis kvlavwarmoebisaTvis da
meore mxriv, damsaqmeblis zRvrul danaxarjebs sam-
uSao Zalaze, romelic iZleva mogebis miRebis garan-
tias. amitom, xelfasi erTdroulad gamodis rogorc
daqiravebuli momuSavis Semosavali da damsaqmeblis
danaxarjebi. es ukanaskneli gansazRvravs urTierTo-
bis subieqtTa interesebis gansxvavebulobasa da maT
erTianobas. am interesTa Sejerebis mizniT dgindeba
xelfasis ganakveTi, romelic asaxavs samuSao Zalis
Rirebulebas (fass) da swored misi sidide warmoad-
gens Sromis bazris ZiriTadi subieqtebis ekonomikuri
interesebis sagans. igi aris aseve instrumenti, romel-
ic xels uwyobs am interesTa efeqtiani zemoqmedebis
miRwevas. xelfasis aseTi ganmarteba sWarbobs postsab-
WoTa periodis rusi mecnierebis naSromebSic, razec
metyvelebs qvemoT warmodgenili ganmartebebi: `xel-
fasi rogorc kategoria, asaxavs urTierTobebs, romlis
safuZvelic aris samuSao Zalis rogorc saqonlis xa-
siaTi, anu igi aris muSakis mier Sromis bazarze Tavisi
samuSao Zalis (Sromis unaris) gayidva”1.
a. kibanovi xelfasis arss ganmartavs `rogorc
samuSao Zalis fass Sromis bazarze”2. a. egorSinis az-
riT ki `xelfasi warmoadgens samuSao Zalis fass”.3
a. fedCenko `xelfass ganmartavs rogorc samuSao
Zalis Rirebulebis gardaqmnil formas”.4 `xelfasi
1 Современная экономика труда/под ред. Куликова В.В. - м.: финстатин-форм, 2001, с. 246.2 Кибанов А.Я. управление персоналом организации. м.:инфра-м., 1998, с. 369.3 Егоршин А.П. мотивация трудовой деятельности. учебное пособие. - Н. Новгород: НимБ, 2003, с. 114.4 Федченко А.А. доходы работников: сущность и регулирование. - воронеж: издательство воронежского государственного университета, 2001, с. 180.
48
murman carciZe
rogorc sabazro ekonomikis kategoria, warmoadgens
samuSao Zalis Rirebulebas (fass)”.1 v. rakotinis az-
riT, `...Sroma aris saqoneli, xelfasi-samuSao Zalis
Rirebulebis forma”.2 a. Jukovs yuradReba gadaaqvs
Sromis fasze da xelfasis ganmartebas Sesabamis-
ad ayalibebs: `xelfasi sabazro ekonomikaSi Sromis
gamoyenebisaTvis gadaxdili Tanxaa, romlis gansaz-
Rvrasac safuZvlad Sromis fasi udevs”.3 r. iakovlevis
azriT, `...xelfasis ganakveTi ...xelfasi (gasamrjelo)...
es terminebi warmoadgens terminis `samuSao Zalis
fasis” konkretul asaxvas, gamoxatulebas”.4 igive
azrs ayalibebs Tavis ganmartebaSi a. rofec: `yvelaze
zogadi saxiT xelfasi sabazro ekonomikis pirobebSi
aris sazRauri SromisaTvis, xolo misi sidide aris
Sromis fasi5”. b. genkini iZleva xelfasis sruliad
axal ganmartebas: `xelfasi, anu zogadad sawarmos per-
sonalis Semosavlebi konkretul pirobebze damokideb-
ulebiT SeiZleba warmogvidges orgvari saxiT, rogorc
procenti adamian-kapitalze da rogorc anazRaure-
ba SromiTi potencialis arendisaTvis”.6 Cveni azriT,
1 политика доходов и заработной платы: учебник: для студентов вузов, обу-чающихся по экономическим специальностям и направлениям/под ред. П.В. Савченко, Ю.П. Кокина. м.: Экономистъ, 2004, с. 122.2 Ракотин В.Д. заработная плата и предпринимательский доход.-м.:финансы и статистика, 2001, с.3. 3 Жуков А.Л. Регулирование и организация оплаты труда. учебное пособие.-м.: миК, 2003, с. 11.4 Яковлев Р.А. Оплата труда в организации. - 2-е изд., перераб. и доп. - м.: мЦфЭР, 2005, с. 16.5 Рофе А.И. Труд: теория, экономика, организация: учебник для вузов. - м: миК, 2005, с. 484.6 Генкин Б.м. Организация, нормирование и оплата труда на промышленных предприятиях: учебник для вузов. - 3-е изд. изм., и доп. - м.: Норма, 2005, с. 245.
49
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
am ganmartebaSi avtori cdilobs Secvalos Sromis
subieqtis ganviTarebasTan dakavSirebuli cvlilebebi,
gadaaqvs ra yuradReba samuSao Zalis axal xarisxobriv
maxasiaTeblebze SromiT potencialsa da adamian-
kapitalze. magram aq gasaTvaliswinebelia is, rom
xelfasi aris daqiravebul SromasTan dakavSirebuli
kategoria, xolo renta da procenti aris Semosavlis
iseTi forma, romelic damokidebulia warmoebis sxva
faqtorebis gamoyenebaze. xelfasis zemoaRniSnuli
ganmartebebi SeiZleba ganvazogadoT, ris safuZvelzec
SeiZleba gavakeToT Semdegi ZiriTadi daskvnebi:
xelfasi aris samuSao Zalis fasi.
misi sidide da dinamika damokidebulia sabazro
faqtorebis zemoqmedebaze, pirvel rigSi ki, moTxovnasa
da miwodebaze;
xelfasi aris “samuSao Zalis” rogorc
saqonlis Rirebulebis fuladi gamoxatuleba, “samuSao
Zalis” rogorc saqonlis Rirebulebis gardaqmnili
forma. misi sidide ganisazRvreba warmoebis da sabazro
faqtorebiT moTxovniTa da miwodebiT, romelTa
zemoqmedebiTac xorcieldeba xelfasis gadaxra
samuSao Zalis Rirebulebidan;
xelfasi aris SromiTi momsaxurebis fasi,
anu ubralod Sromis fasi. aRsaniSnavia, rom xelfasis
arsTan dakavSirebiT am Tvalsazriss iziarebs Sromis
saerTaSoriso organizaciac (Sso).
ucxoel mecnierTa naSromebze dayrdnobiT,
mniSvnelovnad migvaCnia, xelfasze rogorc ekonomikur
kategoriaze msjeloba. saukuneebis manZilze ekonomikuri
Teoriis sxvadasxva mimarTulebis mecnierebi
cdilobdnen gaerkviaT xelfasis buneba, risTvisac
saWiro iyo ori ZiriTadi amocanis gadawyveta: ra
50
murman carciZe
gaigeba, aRiqmeba xelfasis qveS da rogor ganvsazRvroT
misi sidide. aRniSnuli Teoriebis klasifikacias
warmovadgenT sqemis saxiT (ix. sqema 1).
xelfasis ekonomikuri Teoriebis klasifikacia1
sqema 1makroTeoriebi mikroTeoriebi makro-mikro
Teoriebi
socialuri gamomuSavebis Teoria (uzrunvelyofs saarsebo minimums samarTliani fasebis an xelfasebis dadgenis gziT) marqsistuli Teoria
samarTliani xelfasis Teoriebi: investiciebis Teoria, zRvruli produqtiulobis Teoria, moTxovna-miwodebis Teoria, molaparakebebis Teoria da sxva
qcevis ekonomikuri Teoriebi (Siga menejmentis praqtikis gavlena organizaciul produqtiulo-baze)
xelfasis (gasamrjelos) makontrolebeli Teoriebi (erovnuli Semosavlis keinzianuri Teoria, moxmarebis Teoria)
organizaciul-ekonomikuri Teoriebi, operaciuli danaxarjebis ekonomikuri Teoria, saagentoebis Teoria
sainteresoa, rom jer kidev XX saukunis 20-ian
wlebSi, akademikosi s.strumilini werda: ~xelfasi Tav-, akademikosi s.strumilini werda: ~xelfasi Tav-akademikosi s.strumilini werda: ~xelfasi Tav- s.strumilini werda: ~xelfasi Tav-s.strumilini werda: ~xelfasi Tav-.strumilini werda: ~xelfasi Tav-strumilini werda: ~xelfasi Tav- werda: ~xelfasi Tav-werda: ~xelfasi Tav-: ~xelfasi Tav-xelfasi Tav- Tav-Tav-
isi arsiT warmoadgens Semosavlis wyaros samuSao Za- arsiT warmoadgens Semosavlis wyaros samuSao Za-arsiT warmoadgens Semosavlis wyaros samuSao Za- warmoadgens Semosavlis wyaros samuSao Za-warmoadgens Semosavlis wyaros samuSao Za- Semosavlis wyaros samuSao Za-Semosavlis wyaros samuSao Za- wyaros samuSao Za-wyaros samuSao Za- samuSao Za-samuSao Za- Za-Za-
lis kvlavwarmoebisaTvis da man ukidures SemTxvevaSi
unda uzrunvelyos Semdegi: 1.uzrunvelyos momuSavis
1 konkretulad aseve SeiZleba gamovyoT: “xelfasis gedonis- aseve SeiZleba gamovyoT: “xelfasis gedonis-aseve SeiZleba gamovyoT: “xelfasis gedonis- SeiZleba gamovyoT: “xelfasis gedonis-SeiZleba gamovyoT: “xelfasis gedonis- gamovyoT: “xelfasis gedonis-gamovyoT: “xelfasis gedonis-: “xelfasis gedonis-xelfasis gedonis- gedonis-gedonis-tikuri Teoria”, “xelfasis ekonomikuri efeqtianobis Teoria”, “samuSao fondis Teoria”, “xelfasis mwarmoeblurobis Teoria”, “zRvruli mwarmoeblurobis Teoria” da sxva. aRniSnul Teorie-zRvruli mwarmoeblurobis Teoria” da sxva. aRniSnul Teorie- mwarmoeblurobis Teoria” da sxva. aRniSnul Teorie-mwarmoeblurobis Teoria” da sxva. aRniSnul Teorie- Teoria” da sxva. aRniSnul Teorie-Teoria” da sxva. aRniSnul Teorie-” da sxva. aRniSnul Teorie-da sxva. aRniSnul Teorie- sxva. aRniSnul Teorie-sxva. aRniSnul Teorie-. aRniSnul Teorie-aRniSnul Teorie- Teorie-Teorie-bSi warmodgenilia xelfasis rogorc ekonomikuri kategoriis saintereso ganmartebebi, sadac saerTo bevria da Sinaarsobri- ganmartebebi, sadac saerTo bevria da Sinaarsobri-ganmartebebi, sadac saerTo bevria da Sinaarsobri-, sadac saerTo bevria da Sinaarsobri-sadac saerTo bevria da Sinaarsobri- saerTo bevria da Sinaarsobri-saerTo bevria da Sinaarsobri- bevria da Sinaarsobri-bevria da Sinaarsobri- da Sinaarsobri-da Sinaarsobri- Sinaarsobri-Sinaarsobri-vad, xSir SemTxvevaSi, TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx-, xSir SemTxvevaSi, TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx-xSir SemTxvevaSi, TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx- SemTxvevaSi, TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx-SemTxvevaSi, TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx-, TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx-TiTqmis erTnairi formulirebaa sxvadasx- erTnairi formulirebaa sxvadasx-erTnairi formulirebaa sxvadasx- formulirebaa sxvadasx-formulirebaa sxvadasx- sxvadasx-sxvadasx-va formiT.
51
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
samuSao Zalis kvlavwarmoeba, anu ufro martivad
rom vTqvaT, misi piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da- vTqvaT, misi piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da-vTqvaT, misi piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da-, misi piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da-misi piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da- piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da-piradi Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da- Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da-Sinaarsi; 2.samuSao Zalis da-; 2.samuSao Zalis da-samuSao Zalis da- Zalis da-Zalis da- da-da-
muSaveba ufro kvalificiuri aspeqtiT, anu igulisx- ufro kvalificiuri aspeqtiT, anu igulisx-ufro kvalificiuri aspeqtiT, anu igulisx- kvalificiuri aspeqtiT, anu igulisx-kvalificiuri aspeqtiT, anu igulisx- aspeqtiT, anu igulisx-aspeqtiT, anu igulisx-, anu igulisx-anu igulisx- igulisx-igulisx-
meba momuSavisaTvis profesiuli ganaTlebis micema,
misi profesiuli momzadeba; 3.samuSao Zalis “mimdinare
da kapitaluri remonti”, anu normaluri dasveneba da
mkurnaloba; 4. normaluri cveTis `amortizacia”, anu
ojaxis Senaxva da misi Semcvlelis momzadeba moma- Senaxva da misi Semcvlelis momzadeba moma-Senaxva da misi Semcvlelis momzadeba moma- da misi Semcvlelis momzadeba moma-da misi Semcvlelis momzadeba moma- misi Semcvlelis momzadeba moma-misi Semcvlelis momzadeba moma- Semcvlelis momzadeba moma-Semcvlelis momzadeba moma- momzadeba moma-momzadeba moma- moma-moma-
vali Taobis saxiT da sxva.”1 am ganmartebaSi s. stru-am ganmartebaSi s. stru- ganmartebaSi s. stru-ganmartebaSi s. stru- s. stru-s. stru-. stru-stru-
milini, iseve rogorc mecnierTa umravlesoba, aqcents
akeTebs imaze, rom sabazro ekonomikis pirobebSi xe- imaze, rom sabazro ekonomikis pirobebSi xe-imaze, rom sabazro ekonomikis pirobebSi xe-, rom sabazro ekonomikis pirobebSi xe-rom sabazro ekonomikis pirobebSi xe- sabazro ekonomikis pirobebSi xe-sabazro ekonomikis pirobebSi xe- ekonomikis pirobebSi xe-ekonomikis pirobebSi xe- pirobebSi xe-pirobebSi xe- xe-xe-
lfasi aris samuSao Zalis fasi. niSandoblivia, rom
aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT Zalze saintereso
da urTierTsawinaaRmdego mosazrebebi gvxvdeba Taname- urTierTsawinaaRmdego mosazrebebi gvxvdeba Taname-urTierTsawinaaRmdego mosazrebebi gvxvdeba Taname- mosazrebebi gvxvdeba Taname-mosazrebebi gvxvdeba Taname- gvxvdeba Taname-gvxvdeba Taname- Taname-Taname-
drove qarTul ekonomikur literaturaSic. magaliTad,
mecnierTa nawili Tvlis `rom samuSao Zalis (gage- nawili Tvlis `rom samuSao Zalis (gage-nawili Tvlis `rom samuSao Zalis (gage- Tvlis `rom samuSao Zalis (gage-Tvlis `rom samuSao Zalis (gage- `rom samuSao Zalis (gage-rom samuSao Zalis (gage- samuSao Zalis (gage-samuSao Zalis (gage- Zalis (gage-Zalis (gage- (gage-gage-
buli, rogorc adamianis fizikur da gonebriv unar-, rogorc adamianis fizikur da gonebriv unar-rogorc adamianis fizikur da gonebriv unar- adamianis fizikur da gonebriv unar-adamianis fizikur da gonebriv unar- fizikur da gonebriv unar-fizikur da gonebriv unar- da gonebriv unar-da gonebriv unar- gonebriv unar-gonebriv unar- unar-unar-
Ta erToblioba) CaTvla saqonlad arasworia, vinaid- erToblioba) CaTvla saqonlad arasworia, vinaid-erToblioba) CaTvla saqonlad arasworia, vinaid-) CaTvla saqonlad arasworia, vinaid-CaTvla saqonlad arasworia, vinaid- saqonlad arasworia, vinaid-saqonlad arasworia, vinaid- arasworia, vinaid-arasworia, vinaid-, vinaid-vinaid-
an saqoneli aris produqti, romelic damzadebulia
gasayidad da gayidvis Semdeg igi icvlis mesakuTres.
warmoebis procesSi adgili aqvs ara pirovnebis unaris
gayidvas, aramed mis daqiravebas, vinaidan unaris mesa-, aramed mis daqiravebas, vinaidan unaris mesa-aramed mis daqiravebas, vinaidan unaris mesa- mis daqiravebas, vinaidan unaris mesa-mis daqiravebas, vinaidan unaris mesa- daqiravebas, vinaidan unaris mesa-daqiravebas, vinaidan unaris mesa-, vinaidan unaris mesa-vinaidan unaris mesa- unaris mesa-unaris mesa- mesa-mesa-
kuTred kvlav es pirovneba rCeba da misi unari araTu
mcirdeba, aramed, umetes SemTxvevaSi, izrdeba kidevac.
unari rom gaiyidos, maSin misi mesakuTre adamianic
unda gaiyidos... muSaki ki ar yidis Tavis unars, aramed
iyenebs mas warmoebis procesSi (Sromobs) mesakuTris
sasargeblod, risTvisac iRebs gasamrjelos”.2 akad. l. 1Струмилин С.Г. проблемы экономики труда. м.: Наука, 1982, с. 377. 2 r. abesaZe, ekonomikuri ganviTareba da umuSevroba. paata gu-. abesaZe, ekonomikuri ganviTareba da umuSevroba. paata gu-abesaZe, ekonomikuri ganviTareba da umuSevroba. paata gu-, ekonomikuri ganviTareba da umuSevroba. paata gu-ekonomikuri ganviTareba da umuSevroba. paata gu- ganviTareba da umuSevroba. paata gu-ganviTareba da umuSevroba. paata gu- da umuSevroba. paata gu-da umuSevroba. paata gu- umuSevroba. paata gu-umuSevroba. paata gu-. paata gu-paata gu- gu-gu-guSvilis ekonomikis institutis daarsebidan 65-e da akademikos paata guguSvilis dabadebidan 105-e wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferenciis masalebis
52
murman carciZe
Ciqava ayalibebs sawinaaRmdego mosazrebas da aRniS- ayalibebs sawinaaRmdego mosazrebas da aRniS-ayalibebs sawinaaRmdego mosazrebas da aRniS- sawinaaRmdego mosazrebas da aRniS-sawinaaRmdego mosazrebas da aRniS- mosazrebas da aRniS-mosazrebas da aRniS- da aRniS-da aRniS- aRniS-aRniS-
navs, rom `jer erTi, samuSao Zalis, rogorc adamianis
potenciuri mwarmoebluri Zalis, saqonlad araRiare- mwarmoebluri Zalis, saqonlad araRiare-mwarmoebluri Zalis, saqonlad araRiare- Zalis, saqonlad araRiare-Zalis, saqonlad araRiare-, saqonlad araRiare-saqonlad araRiare- araRiare-araRiare-
baa araswori, Tanac im `argumentis~ moSveliebiT, rom
saqoneli aris produqti, romelic damzadebulia gasay- aris produqti, romelic damzadebulia gasay-aris produqti, romelic damzadebulia gasay- produqti, romelic damzadebulia gasay-produqti, romelic damzadebulia gasay-, romelic damzadebulia gasay-romelic damzadebulia gasay- damzadebulia gasay-damzadebulia gasay- gasay-gasay-
idad da gayidvis Semdeg igi icvlis mesakuTres. gana,
cotaa iseTi specifikuri saqoneli, romlis gasxvise- iseTi specifikuri saqoneli, romlis gasxvise-iseTi specifikuri saqoneli, romlis gasxvise- specifikuri saqoneli, romlis gasxvise-specifikuri saqoneli, romlis gasxvise- saqoneli, romlis gasxvise-saqoneli, romlis gasxvise-, romlis gasxvise-romlis gasxvise- gasxvise-gasxvise-
bisas mesakuTre ar kargavs masze sakuTrebis ufle- mesakuTre ar kargavs masze sakuTrebis ufle-mesakuTre ar kargavs masze sakuTrebis ufle- ar kargavs masze sakuTrebis ufle-ar kargavs masze sakuTrebis ufle- kargavs masze sakuTrebis ufle-kargavs masze sakuTrebis ufle- masze sakuTrebis ufle-masze sakuTrebis ufle- sakuTrebis ufle-sakuTrebis ufle- ufle-ufle-
bas� aseTia, magaliTad, codna. Tumca, Tu kargad davuk-� aseTia, magaliTad, codna. Tumca, Tu kargad davuk-aseTia, magaliTad, codna. Tumca, Tu kargad davuk-, magaliTad, codna. Tumca, Tu kargad davuk-magaliTad, codna. Tumca, Tu kargad davuk-, codna. Tumca, Tu kargad davuk-codna. Tumca, Tu kargad davuk-. Tumca, Tu kargad davuk-Tumca, Tu kargad davuk-, Tu kargad davuk-Tu kargad davuk- kargad davuk-kargad davuk- davuk-davuk-
virdebiT, davinaxavT, rom Sromis unaris gasxvisebiT,
misi gankargvis (survilisamebr gamoyenebis) ufleba
gamyidvelis xelidan myidvelis (damqiraveblis) xelSi
gadadis; meore, sabazro ekonomikis pirobebSi swored
adamianis Sromis unari iyideba, warmoebis muSaks ki
qiraoben; mesame, Sromis unaris gayidva srulebiT ar
niSnavs imave dros misi mesakuTre adamianis gayidvas;
meoTxe, imis gamo, rom muSaki yidis Sromis unars, am
ukanasknels warmoebis procesSi iyenebs ara TviTon,
aramed mewarme (damqiravebeli)”1
SeiZleba iTqvas, rom aRniSnul saintereso gan- iTqvas, rom aRniSnul saintereso gan-iTqvas, rom aRniSnul saintereso gan-, rom aRniSnul saintereso gan-rom aRniSnul saintereso gan- aRniSnul saintereso gan-aRniSnul saintereso gan- saintereso gan-saintereso gan- gan-gan-
martebebSi saerTo bevria da Sinaarsobrivad TiTqmis
erTnair formulirebas gvaZlevs sxvadasxva formiT,
radgan yvela SemTxvevaSi msjelobaa momuSavis Sromis
unarze, gamocdilebasa da kvalifikaciaze, romelsac is
asxvisebs damsaqmebelze garkveuli anazRaurebis san- damsaqmebelze garkveuli anazRaurebis san-damsaqmebelze garkveuli anazRaurebis san- garkveuli anazRaurebis san-garkveuli anazRaurebis san- anazRaurebis san-anazRaurebis san- san-san-
acvlod. swored es ukanaskneli warmoadgens Sromis
bazarze yidva-gayidvis obieqts da ara TviT SromiTi
procesi, romelic mis saboloo gamovlinebas warmoad-, romelic mis saboloo gamovlinebas warmoad-romelic mis saboloo gamovlinebas warmoad- mis saboloo gamovlinebas warmoad-mis saboloo gamovlinebas warmoad- saboloo gamovlinebas warmoad-saboloo gamovlinebas warmoad- gamovlinebas warmoad-gamovlinebas warmoad- warmoad-warmoad-krebuli-`ekonomikis aqtualuri problemebi ganviTarebis Tana--`ekonomikis aqtualuri problemebi ganviTarebis Tana-ekonomikis aqtualuri problemebi ganviTarebis Tana- aqtualuri problemebi ganviTarebis Tana-aqtualuri problemebi ganviTarebis Tana- problemebi ganviTarebis Tana-problemebi ganviTarebis Tana- ganviTarebis Tana-ganviTarebis Tana- Tana-Tana-medrove etapze”, Tbilisi, 2010, gv. 8. 1 l. Ciqava, dasaqmeba da umuSevroba saqarTveloSi, saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademia, gamomcemloba `universali”, Tbilisi, 2012, gv. 269-270.
53
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
gens da sawarmoSi Seqmnili realuri situaciidan da
sawarmoo pirobebidan gamomdinare, SeiZleba sxvadasxva
doneze iqnes gamoyenebuli.
xelfasTan mimarTebiT, saqarTvelos Sromis kode- mimarTebiT, saqarTvelos Sromis kode-mimarTebiT, saqarTvelos Sromis kode-, saqarTvelos Sromis kode-saqarTvelos Sromis kode- Sromis kode-Sromis kode- kode-kode-
qsiT ganisazRvreba Sromis anazRaurebis formebi, ode- ganisazRvreba Sromis anazRaurebis formebi, ode-ganisazRvreba Sromis anazRaurebis formebi, ode- Sromis anazRaurebis formebi, ode-Sromis anazRaurebis formebi, ode- anazRaurebis formebi, ode-anazRaurebis formebi, ode- formebi, ode-formebi, ode-, ode-ode-
noba, gacemis wesi, dro, adgili da sxva pirobebi, Tumca
xelfasis Sinaarsobrivi ganmarteba masSi mocemuli ar
aris.1
zemoaRniSnuli mosazrebebis Sejerebis safuZ- mosazrebebis Sejerebis safuZ-mosazrebebis Sejerebis safuZ- Sejerebis safuZ-Sejerebis safuZ- safuZ-safuZ-
velze SeiZleba aRvniSnoT, rom sabazro ekonomikis
pirobebSi xelfasi SromiTi xelSekrulebiT gansaz- xelfasi SromiTi xelSekrulebiT gansaz-xelfasi SromiTi xelSekrulebiT gansaz- SromiTi xelSekrulebiT gansaz-SromiTi xelSekrulebiT gansaz- xelSekrulebiT gansaz-xelSekrulebiT gansaz- gansaz-gansaz-
Rvruli valdebulebebis SesrulebisaTvis momuSavis
SromiTi danaxarjebis (momsaxurebis) kompensaciaze mi- danaxarjebis (momsaxurebis) kompensaciaze mi-danaxarjebis (momsaxurebis) kompensaciaze mi- (momsaxurebis) kompensaciaze mi-momsaxurebis) kompensaciaze mi-) kompensaciaze mi-kompensaciaze mi- mi-mi-
marTuli fuladi Tanxaa (damsaqmeblis, rogorc war- fuladi Tanxaa (damsaqmeblis, rogorc war-fuladi Tanxaa (damsaqmeblis, rogorc war- Tanxaa (damsaqmeblis, rogorc war-Tanxaa (damsaqmeblis, rogorc war- (damsaqmeblis, rogorc war-damsaqmeblis, rogorc war-, rogorc war-rogorc war- war-war-
moebis faqtorebis mesakuTrisa da samuSaos mimcemis
Semosavlis nawilia), romelic sruladaa damokidebuli
momuSavis kvalifikaciaze, Sesasrulebeli samuSaos pi- kvalifikaciaze, Sesasrulebeli samuSaos pi-kvalifikaciaze, Sesasrulebeli samuSaos pi-, Sesasrulebeli samuSaos pi-Sesasrulebeli samuSaos pi- samuSaos pi-samuSaos pi- pi-pi-
robebze, raodenobaze, xarisxsa da sirTuleze, agreTve,
sakompensacio da mastimulirebeli xasiaTis gasacem- da mastimulirebeli xasiaTis gasacem-da mastimulirebeli xasiaTis gasacem- mastimulirebeli xasiaTis gasacem-mastimulirebeli xasiaTis gasacem- xasiaTis gasacem-xasiaTis gasacem- gasacem-gasacem-
lebze. damsaqmebeli valdebulia gasces daqiravebul
momuSaveze gamomuSavebuli saxsrebi garkveuli sam- gamomuSavebuli saxsrebi garkveuli sam-gamomuSavebuli saxsrebi garkveuli sam- saxsrebi garkveuli sam-saxsrebi garkveuli sam- garkveuli sam-garkveuli sam- sam-sam-
uSaos Sesrulebis an momsaxurebis gawevisaTvis Sro- Sesrulebis an momsaxurebis gawevisaTvis Sro-Sesrulebis an momsaxurebis gawevisaTvis Sro- an momsaxurebis gawevisaTvis Sro-an momsaxurebis gawevisaTvis Sro- momsaxurebis gawevisaTvis Sro-momsaxurebis gawevisaTvis Sro- gawevisaTvis Sro-gawevisaTvis Sro- Sro-Sro-
miTi xelSekrulebis pirobebis Sesabamisad. e. i. aanaz- xelSekrulebis pirobebis Sesabamisad. e. i. aanaz-xelSekrulebis pirobebis Sesabamisad. e. i. aanaz- pirobebis Sesabamisad. e. i. aanaz-pirobebis Sesabamisad. e. i. aanaz- Sesabamisad. e. i. aanaz-Sesabamisad. e. i. aanaz-. e. i. aanaz-e. i. aanaz-. i. aanaz-i. aanaz-. aanaz-aanaz-
Rauros daqiravebuli momuSavis Sroma. TviT Sromis
anazRaureba ki SeiZleba ganvixiloT rogorc urTier- ki SeiZleba ganvixiloT rogorc urTier-ki SeiZleba ganvixiloT rogorc urTier- SeiZleba ganvixiloT rogorc urTier-SeiZleba ganvixiloT rogorc urTier- ganvixiloT rogorc urTier-ganvixiloT rogorc urTier- rogorc urTier-rogorc urTier- urTier-urTier-
TobaTa sistema, romelic dakavSirebulia Sromis Sede- sistema, romelic dakavSirebulia Sromis Sede-sistema, romelic dakavSirebulia Sromis Sede-, romelic dakavSirebulia Sromis Sede-romelic dakavSirebulia Sromis Sede- dakavSirebulia Sromis Sede-dakavSirebulia Sromis Sede- Sromis Sede-Sromis Sede- Sede-Sede-
gebis mixedviT damsaqmeblis mxridan momuSavis gasam- mixedviT damsaqmeblis mxridan momuSavis gasam-mixedviT damsaqmeblis mxridan momuSavis gasam- damsaqmeblis mxridan momuSavis gasam-damsaqmeblis mxridan momuSavis gasam- mxridan momuSavis gasam-mxridan momuSavis gasam- momuSavis gasam-momuSavis gasam- gasam-gasam-
rjelos dadgenisa da misi gacemis uzrunvelyofasTan
da xorcieldeba moqmedi kanonmdeblobis, normatiul-
samarTlebrivi aqtebis, koleqtiuri xelSekrulebebis, 1 saqarTvelos Sromis kodeqsi. 17.12.2010w. parlamenti, organuli kanoni #4113, Tavi VII.
54
murman carciZe
SeTanxmebebisa da SromiTi xelSekrulebis pirobebis
Sesabamisad. masaCusetsis teqnologiuri institutis ekonomi- teqnologiuri institutis ekonomi-teqnologiuri institutis ekonomi- institutis ekonomi-institutis ekonomi- ekonomi-ekonomi-
kis profesori o. blanSari xelfass sxva faqtorebTan
logikuri kavSiriT ganixilavs da aRniSnavs, rom: `xe- kavSiriT ganixilavs da aRniSnavs, rom: `xe-kavSiriT ganixilavs da aRniSnavs, rom: `xe- ganixilavs da aRniSnavs, rom: `xe-ganixilavs da aRniSnavs, rom: `xe- da aRniSnavs, rom: `xe-da aRniSnavs, rom: `xe- aRniSnavs, rom: `xe-aRniSnavs, rom: `xe-, rom: `xe-rom: `xe-: `xe-xe-
lfasi, Cveulebisamebr damokidebulia Sromis bazris
pirobebze. rac dabalia umuSevrobis done, miT maRa-. rac dabalia umuSevrobis done, miT maRa-rac dabalia umuSevrobis done, miT maRa- dabalia umuSevrobis done, miT maRa-dabalia umuSevrobis done, miT maRa- umuSevrobis done, miT maRa-umuSevrobis done, miT maRa- done, miT maRa-done, miT maRa-, miT maRa-miT maRa- maRa-maRa-
lia xelfasi”1. Semdgom ki, xelfasis ganmsazRvrel faq-Semdgom ki, xelfasis ganmsazRvrel faq- ki, xelfasis ganmsazRvrel faq-ki, xelfasis ganmsazRvrel faq- xelfasis ganmsazRvrel faq-xelfasis ganmsazRvrel faq- ganmsazRvrel faq-ganmsazRvrel faq- faq-faq-
torebs igi erT gantolebaSi aerTianebs:
W=Pe *F(u,z) (-,+) (1)
sadac Pe fasebis mosalodneli donea, u-umuSevro-bis done, xolo z sxva faqtorebi, romlebic gavlenas
axdens xelfasze. magaliTad: umuSevarTa socialuri
dazRveva (umuSevrobis mocemuli donis SemTxvevaSi,
umuSevrobaze maRali Semweoba xelfass zrdis); minimi- maRali Semweoba xelfass zrdis); minimi-maRali Semweoba xelfass zrdis); minimi- Semweoba xelfass zrdis); minimi-Semweoba xelfass zrdis); minimi- xelfass zrdis); minimi-xelfass zrdis); minimi- zrdis); minimi-zrdis); minimi-); minimi-minimi-
maluri xelfasis zrda (romelmac SeiZleba gazardos
saSualo xelfasi); dasaqmebulTa dacvis (proteqciis)
zrda xels uwyobs xelfasis zrdas da sxva. aRniSnuli
ganmartebidan gamomdinare, z-is zrda nominaluri xel-is zrda nominaluri xel- zrda nominaluri xel-zrda nominaluri xel- nominaluri xel-nominaluri xel- xel-xel-
fasis zrdas iwvevs.
Tu ganvazogadebT zemoaRniSnul midgomebs, Sei- ganvazogadebT zemoaRniSnul midgomebs, Sei-ganvazogadebT zemoaRniSnul midgomebs, Sei- zemoaRniSnul midgomebs, Sei-zemoaRniSnul midgomebs, Sei- midgomebs, Sei-midgomebs, Sei-, Sei-Sei-
Zleba iTqvas, rom xelfasi warmoadgens mniSvnelovan
ekonomikur da samarTlebriv kategorias, igi ganisaz- da samarTlebriv kategorias, igi ganisaz-da samarTlebriv kategorias, igi ganisaz- samarTlebriv kategorias, igi ganisaz-samarTlebriv kategorias, igi ganisaz- kategorias, igi ganisaz-kategorias, igi ganisaz-, igi ganisaz-igi ganisaz- ganisaz-ganisaz-
Rvreba SromiTi xelSekrulebis monawile mxareTa mier,
romlebic aseve adgenen damsaqmeblisa da momuSavis
uflebebsa da valdebulebebs Sromis anazRaurebis sf- da valdebulebebs Sromis anazRaurebis sf-da valdebulebebs Sromis anazRaurebis sf- valdebulebebs Sromis anazRaurebis sf-valdebulebebs Sromis anazRaurebis sf- Sromis anazRaurebis sf-Sromis anazRaurebis sf- anazRaurebis sf-anazRaurebis sf- sf-sf-
1 blanSari o. makroekonomika. me-5 gamocema. Targmani inglisu-ridan. Tsu, 2010, gv.181.
55
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
eroSi. aRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba gamovyoT
xelfasis Semdegi ZiriTadi Taviseburebani:
xelfasi, Tavisi arsiTa da daniSnulebis
mixedviT, momuSaveTa Semosavlebisa da saarsebo wyaros
ZiriTadi nawilia;
ToToeuli momuSavis xelfasi damokide- momuSavis xelfasi damokide-momuSavis xelfasi damokide- xelfasi damokide-xelfasi damokide- damokide-damokide-
bulia ara marto mis mier daxarjuli Sromis raode- ara marto mis mier daxarjuli Sromis raode-ara marto mis mier daxarjuli Sromis raode- marto mis mier daxarjuli Sromis raode-marto mis mier daxarjuli Sromis raode- mis mier daxarjuli Sromis raode-mis mier daxarjuli Sromis raode- mier daxarjuli Sromis raode-mier daxarjuli Sromis raode- daxarjuli Sromis raode-daxarjuli Sromis raode- Sromis raode-Sromis raode- raode-raode-
nobasa da xarisxze, aramed realur SromiT wvlilsa
da personalis saqmianobis saboloo Sedegebze;
xelfasi aris ara marto Sromis mixedviT
ganawilebis ZiriTadi forma, aramed warmoadgens umniS- ZiriTadi forma, aramed warmoadgens umniS-ZiriTadi forma, aramed warmoadgens umniS- forma, aramed warmoadgens umniS-forma, aramed warmoadgens umniS-, aramed warmoadgens umniS-aramed warmoadgens umniS- warmoadgens umniS-warmoadgens umniS- umniS-umniS-
vnelovanes materialur stimuls. vinaidan momuSaveebi
crdiloben ra daikmayofilon materialuri da su- ra daikmayofilon materialuri da su-ra daikmayofilon materialuri da su- daikmayofilon materialuri da su-daikmayofilon materialuri da su- materialuri da su-materialuri da su- da su-da su- su-su-
lieri moTxovnilebebi, isini obieqturad arian dain- moTxovnilebebi, isini obieqturad arian dain-moTxovnilebebi, isini obieqturad arian dain-, isini obieqturad arian dain-isini obieqturad arian dain- obieqturad arian dain-obieqturad arian dain- arian dain-arian dain- dain-dain-
teresebuli xelfasis zrdiT, rac pirdapiraa dakav- xelfasis zrdiT, rac pirdapiraa dakav-xelfasis zrdiT, rac pirdapiraa dakav- zrdiT, rac pirdapiraa dakav-zrdiT, rac pirdapiraa dakav-, rac pirdapiraa dakav-rac pirdapiraa dakav- pirdapiraa dakav-pirdapiraa dakav- dakav-dakav-
Sirebuli piradad maTi da mTeli personalis Sromis
efeqtianobis zrdasTan;
xelfasi momuSavis Sromis efeqtianobaze
zemoqmedebis erT-erTi mniSvnelovani instrumentia;
xelfasi Sromis sferoSi saxelSekrule- Sromis sferoSi saxelSekrule-Sromis sferoSi saxelSekrule- sferoSi saxelSekrule-sferoSi saxelSekrule- saxelSekrule-saxelSekrule-
bo urTierTobebis erT-erTi ZiriTadi pirobaa, romel- urTierTobebis erT-erTi ZiriTadi pirobaa, romel-urTierTobebis erT-erTi ZiriTadi pirobaa, romel- erT-erTi ZiriTadi pirobaa, romel-erT-erTi ZiriTadi pirobaa, romel--erTi ZiriTadi pirobaa, romel-erTi ZiriTadi pirobaa, romel- ZiriTadi pirobaa, romel-ZiriTadi pirobaa, romel- pirobaa, romel-pirobaa, romel-, romel-romel-
ic regulirdeba kanonmdeblobiT.
sabazro ekonomikis pirobebSi xelfasis efeqtian- ekonomikis pirobebSi xelfasis efeqtian-ekonomikis pirobebSi xelfasis efeqtian- pirobebSi xelfasis efeqtian-pirobebSi xelfasis efeqtian- xelfasis efeqtian-xelfasis efeqtian- efeqtian-efeqtian-
ma organizaciam unda gadawyvitos ori ZiriTadi amo- organizaciam unda gadawyvitos ori ZiriTadi amo-organizaciam unda gadawyvitos ori ZiriTadi amo- unda gadawyvitos ori ZiriTadi amo-unda gadawyvitos ori ZiriTadi amo- gadawyvitos ori ZiriTadi amo-gadawyvitos ori ZiriTadi amo- ori ZiriTadi amo-ori ZiriTadi amo- ZiriTadi amo-ZiriTadi amo- amo-amo-
cana:
1. iyos TiToeuli momuSavis Sromis anazRaurebis
garanti _ misi Sromis Sedegebisa da Sromis bazarze
samuSao Zalis fasis mixedviT (ix. sqema 2), romelic
warmoadgens misi da misi ojaxis wevrebis keTildReo- misi da misi ojaxis wevrebis keTildReo-misi da misi ojaxis wevrebis keTildReo- da misi ojaxis wevrebis keTildReo-da misi ojaxis wevrebis keTildReo- misi ojaxis wevrebis keTildReo-misi ojaxis wevrebis keTildReo- ojaxis wevrebis keTildReo-ojaxis wevrebis keTildReo- wevrebis keTildReo-wevrebis keTildReo- keTildReo-keTildReo-
bis ZiriTad wyaros.
56
murman carciZe
xelfasis wonasworuli ganakveTi da saerTo wo-
nasworoba Sromis bazarze
sqema 2
Sro mis ba za ri, ise ve ro gorc ne bis mi e ri sa qon lis
an mom sa xu re bis ba za ri, fun qci o ni rebs moT xov na-mi-
wo de bis ka no nis sa fuZ vel ze. sa mu Sao Za la ze moT xov-
na asa xavs mo ce mul mo men tSi eko no mi ki saT vis sa Wi ro
gar kve u li pro fe si is da kva li fi ka ci is mo mu Sa ve e bis
ra o de no bas. ra o de nob ri vad sa mu Sao Za la ze moT xov na
da saq me bul Ta ric xov no bi sa da ar se bu li va kan si e bis
ja miT ga ni saz Rvre ba da Se sa ba mi sad, moT xov nis mru-
di (DD) Sro mis ba zar ze asaxavs urTierTdamokidebule-
bas TviT moTxovnasa da xelfasis im ganakveTs Soris,
57
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
romelic SesaZlebelia misaRebi iyos damsaqmeblisaT-
vis, damatebiTi momuSaveebis daqiravebis SemTxvevaSi.
sa mu Sao Za lis mi wo de bas ayalibebs da saq me bu li da
mu Sa o bis msur ve li pi re bis er Tob li o ba. maTi qceva mi-
wodebis kanonis safuZvelze mi wo de bis (SS) mru diT
aisaxeba, romelic aCvenebs Tu sa mu Sao Za lis ra ra-
o de no ba Se iZ le ba ga vi des Sro mis ba zar ze xel fa sis
gar kve u li ga nak ve Tis pi ro beb Si. saboloo angariSiT,
srul yo fi li kon ku ren ci is pi ro beb Si, ro de sac Sro mis
ba zar ze ur Ti er Tze moq me debs sa mu Sao Za lis myid ve le-
bi sa da gam yid ve le bis di di ra o de no ba, maTi interesTa
urTierTSeTanawyoba aucileblad uzrunvelyofs xel-
fa sis sa baz ro wonasworobiTi ganakveTis Camoyalibe-
bas garkveul (N) wertilSi, rac swored sa mu Sao Za-
la ze moT xov ni sa da mi wo de bis ze moq me de bis Se de gad
ganisazRvreba. aseT SemTxvevaSi dasaqmdeba (Qn) raode-nobis momuSave, romelTaTvisac xel fa sis sa baz ro ga-
nak ve Tis si di de (PN) doneze iqneba gansazRvruli.
2. uzrunvelyos damsaqmeblisaTvis (imisagan
damoukideblad, Tu vin iqneba igi: saxelmwifo, sajaro,
sazogadoebrivi Tu kerZo organizacia) iseTi sameur-
neo Sedegis miRweva, romelic mas produqciis (samuSaos,
momsaxurebis) realizaciidan miRebuli amonagebidan
yvela danaxarjis dafarvisa da rentabelobis nor-
maluri donis uzrunvelyofis, Sesabamisad, normaluri
mogebis miRebis saSualebas miscems. `anu igi aris war-`anu igi aris war-anu igi aris war- igi aris war-igi aris war- aris war-aris war- war-war-
moebis funqcionirebisa da ganviTarebis mniSvnelovani
faqtori, romelic uzrunvelyofs erToblivi gadamxde-, romelic uzrunvelyofs erToblivi gadamxde-romelic uzrunvelyofs erToblivi gadamxde- uzrunvelyofs erToblivi gadamxde-uzrunvelyofs erToblivi gadamxde- erToblivi gadamxde-erToblivi gadamxde- gadamxde-gadamxde-
lunariani moTxovnis formirebas”1. 1 заработная плата - цена рабочей силы. “Кадровик. Кадровый менеджмент”, 2007, N 2, с.147.
58
murman carciZe
Sromis faqtoris racionaluri da efeqtiani ga-Sromis faqtoris racionaluri da efeqtiani ga- faqtoris racionaluri da efeqtiani ga-faqtoris racionaluri da efeqtiani ga- racionaluri da efeqtiani ga-racionaluri da efeqtiani ga- da efeqtiani ga-da efeqtiani ga- efeqtiani ga-efeqtiani ga- ga-ga-
moyeneba unda gaxdes momavalSi, periodulad da goni- unda gaxdes momavalSi, periodulad da goni-unda gaxdes momavalSi, periodulad da goni- gaxdes momavalSi, periodulad da goni-gaxdes momavalSi, periodulad da goni- momavalSi, periodulad da goni-momavalSi, periodulad da goni-, periodulad da goni-periodulad da goni- da goni-da goni- goni-goni-
vrulad, Sromis anazRaurebis zrdis aucilebeli pi-, Sromis anazRaurebis zrdis aucilebeli pi-Sromis anazRaurebis zrdis aucilebeli pi- anazRaurebis zrdis aucilebeli pi-anazRaurebis zrdis aucilebeli pi- zrdis aucilebeli pi-zrdis aucilebeli pi- aucilebeli pi-aucilebeli pi- pi-pi-
roba. magram, saWiroa gaTvaliswinebul iqnes, rom xel-. magram, saWiroa gaTvaliswinebul iqnes, rom xel-magram, saWiroa gaTvaliswinebul iqnes, rom xel-, saWiroa gaTvaliswinebul iqnes, rom xel-saWiroa gaTvaliswinebul iqnes, rom xel- gaTvaliswinebul iqnes, rom xel-gaTvaliswinebul iqnes, rom xel- iqnes, rom xel-iqnes, rom xel-, rom xel-rom xel- xel-xel-
fasis sistematuri zrda miiRweva misi efeqtiani da
racionaluri organizaciiT. am dros mcirdeba produ- organizaciiT. am dros mcirdeba produ-organizaciiT. am dros mcirdeba produ-. am dros mcirdeba produ-am dros mcirdeba produ- dros mcirdeba produ-dros mcirdeba produ- mcirdeba produ-mcirdeba produ- produ-produ-
qciis erTeulze xelfasis danaxarjebis xvedriTi wona
da iqmneba TiToeuli momuSavis Sromis anazRaurebis
gadidebis SesaZlebloba sawarmos sameurneo saqmiano- SesaZlebloba sawarmos sameurneo saqmiano-SesaZlebloba sawarmos sameurneo saqmiano- sawarmos sameurneo saqmiano-sawarmos sameurneo saqmiano- sameurneo saqmiano-sameurneo saqmiano- saqmiano-saqmiano-
bis efeqtianobis zrdis Sesabamisad. es ukanaskneli
ki daqiravebul momuSavesa da damsaqmeblis interesebs
Soris kompromisis miRwevis aucilebeli pirobaa.
aRniSnuli amocanebis gadawyvetisaTvis aucile- amocanebis gadawyvetisaTvis aucile-amocanebis gadawyvetisaTvis aucile- gadawyvetisaTvis aucile-gadawyvetisaTvis aucile- aucile-aucile-
belia Sromis anazRaurebis organizacia Semdegi Ziri- Sromis anazRaurebis organizacia Semdegi Ziri-Sromis anazRaurebis organizacia Semdegi Ziri- anazRaurebis organizacia Semdegi Ziri-anazRaurebis organizacia Semdegi Ziri- organizacia Semdegi Ziri-organizacia Semdegi Ziri- Semdegi Ziri-Semdegi Ziri- Ziri-Ziri-
Tadi principebis safuZvelze:
realuri xelfasis sistematuri zrda warmoebi- xelfasis sistematuri zrda warmoebi-xelfasis sistematuri zrda warmoebi- sistematuri zrda warmoebi-sistematuri zrda warmoebi- zrda warmoebi-zrda warmoebi- warmoebi-warmoebi-
sa da Sromis efeqtianobis matebis Sesabamisad;
Sromis mwarmoeblurobis upiratesi zrda xel- mwarmoeblurobis upiratesi zrda xel-mwarmoeblurobis upiratesi zrda xel- upiratesi zrda xel-upiratesi zrda xel- zrda xel-zrda xel- xel-xel-
fasTan SedarebiT, rac gulisxmobs SromiTi Semosav- SedarebiT, rac gulisxmobs SromiTi Semosav-SedarebiT, rac gulisxmobs SromiTi Semosav-, rac gulisxmobs SromiTi Semosav-rac gulisxmobs SromiTi Semosav- gulisxmobs SromiTi Semosav-gulisxmobs SromiTi Semosav- SromiTi Semosav-SromiTi Semosav- Semosav-Semosav-
lebis maqsimizacias warmoebis ganviTarebisa da misi
efeqtianobis zrdis Sesabamisad;
xelfasis diferenciacia warmoebis saboloo Se- diferenciacia warmoebis saboloo Se-diferenciacia warmoebis saboloo Se- warmoebis saboloo Se-warmoebis saboloo Se- saboloo Se-saboloo Se- Se-Se-
degebis, Sromis pirobebisa da Sinaarsis, dargobrivi
da teritoriuli daqvemdebarebis da sxva faqtorebis
Sesabamisad, romelmac unda uzrunvelyos momuSaveTa
materialuri daintereseba kvalifikaciis amaRlebaSi,
produqciis xarisxis gadidebaSi da sxva;
Tanabari anazRaureba Tanabari SromisaTvis. sa- anazRaureba Tanabari SromisaTvis. sa-anazRaureba Tanabari SromisaTvis. sa- Tanabari SromisaTvis. sa-Tanabari SromisaTvis. sa- SromisaTvis. sa-SromisaTvis. sa-. sa-sa-
bazro ekonomikis pirobebSi aRniSnuli principis rea- ekonomikis pirobebSi aRniSnuli principis rea-ekonomikis pirobebSi aRniSnuli principis rea- pirobebSi aRniSnuli principis rea-pirobebSi aRniSnuli principis rea- aRniSnuli principis rea-aRniSnuli principis rea- principis rea-principis rea- rea-rea-
59
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
lizacia niSnavs Sromis anazRaurebaSi diskriminaciis
aRmofxvras, upirveles yovlisa, sqesis, asakisa da erov-, upirveles yovlisa, sqesis, asakisa da erov-upirveles yovlisa, sqesis, asakisa da erov- yovlisa, sqesis, asakisa da erov-yovlisa, sqesis, asakisa da erov-, sqesis, asakisa da erov-sqesis, asakisa da erov-, asakisa da erov-asakisa da erov- da erov-da erov- erov-erov-
nuli niSnebis mixedviT da socialuri samarTlianobis
damkvidrebas;
Sromis anazRaurebis saxelmwifo regulireba;
Sromis bazris gavlenis gaTvaliswineba.
saxelmwifo regulirebisa da TviTregulirebis
meqanizmebis roli xelfasis ganakveTis formirebaSi;
xelfasis formebisa da sistemebis simartive,
logikuroba da saimedooba.
sabazro ekonomikis pirobebSi xelfasma unda Se-
asrulos sami ZiriTadi funqcia:
1.kvlavwarmoebis funqcia _ samuSao Zalis nor-
maluri, anu gafarToebuli kvlavwarmoeba _ momuSavis
materialuri saSualebebiTa da momsaxurebis iseTi mo-
culobiT uzrunvelyofa, rac sakmarisia samuSao Zalis
gafarToebuli kvlavwarmoebisaTvis, anu sawarmoSi fi-
zikuri da inteleqtualuri Sromis unaris (romelic
ganuwyvetliv icvleba teqnikuri da socialuri faqto-
rebis gavleniT) kvlavwarmoebisaTvis. am mxriv SeiZle-
ba aRiniSnos, rom xelfass gaaCnia e. w. socialuri fun-
qciac, riTac igi samomxmareblo bazarze mosaxleobis
gadaxdisunarianobasa da socialuri samarTlianobis
principis realizacias uzruvnelyofs;
2. stimulirebis funqcia _ samuSao Zalis gamoye-
nebiT warmoebis iseTi gansazRvruli Sedegebis miRweva,
romelic saSualebas miscems damsaqmebels (samuSaos
mimcems), saboloo angariSiTmiiRos mosalodneli moge-
ba, anu saerTo Semosavali;
3. regulirebis funqcia _ misi meSveobiT xor-
60
murman carciZe
cieldeba Sromis bazarze samuSao Zalaze moTxovnasa
da miwodebas Soris zemoqmedeba. igi mniSvnelovan ga-
vlenas axdens agreTve personalis formirebaze, mo-
muSaveTa ricxovnobasa da maTi dasaqmebis doneze. am
funqcias Sualeduri mdgomareoba ukavia kvlavwarmoe-
bisa da stimulirebis funqciebs Soris da maTTan mi-
marTebiT asrulebs integrirebis rols, risi meSveobi-
Tac miiRweva damsaqmeblebisa da momuSavis interesebis
dabalanseba.
xelfasis aRniSnuli funqciebis efeqtiani reali-
zacia damokidebulia TiToeuli funqciis matarebel
subieqtze. ase, mag: sabazro ekonomikis qveynebSi kvla-
vwarmoebis funqcia realizdeba profkavSirebis mier
da warmoadgens mis prerogativas. xelfasis mastimu-
lirebeli funqciis realizacia ZiriTadad damsaqme-
blis amocanaa da xorcieldeba Sromis anazRaurebisa
da stimulirebis efeqtiani sistemis danergviT. xelfa-
sis maregulirebeli funqciis warmatebiT Sesruleba,
bazris TviTregulirebis meqanizmTan erTad, SeuZlia
saxelmwifo aRmasrulebeli xelisuflebis organoebs.
sabazro ekonomikis pirobebSi xelfasis sidideze
zemoqmedebs rogorc sabazro, aseve arasabazro faqto-
rebi (ix. sqema 3), romlis Sedegadac yalibdeba Sromis
anazRaurebis gansazRvruli done.
61
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
xelfasis sidideze moqmedi sabazro da arasaba-
zro faqtorebi
sqema 3
xelfasis sidideze moqmed sabazro faqtorebs
Soris SeiZleba gamovyoT Semdegi:
1. saqonlisa da momsaxurebis bazarze moTxovnisa
da miwodebis cvlileba. kerZod, moTxovnis Semcireba
(masze fasebis zrdis, momxmarebelTa Semosavlebis Se-
mcirebis, samomxmarebelo arCevanis cvlilebis an sxva
faqtorebis gavleniT) iwvevs warmoebis moculobis
Semcirebas da Sesabamisad, samuSao Zalaze moTxovnis
dacemas, daqiravebis pirobebis gauaresebas. da piriqiT,
saqonelsa da momsaxurebaze moTxovnis zrda, samuSao
Zalaze moTxovnas gazrdis da xelfasis (Sromis ana-
zRaurebis) zrdas Seuwyobs xels;
2. mewarmisaTvis resursis sargeblianoba (zRvru-
li Semosavlis damokidebuleba Sromis faqtoris ga-
62
murman carciZe
moyenebaze da am faqtorze gaweuli zRvruli danaxar-
jebis sidideze). samuSao Zalaze moTxovnis zrda di-
dadaa damokidebuli imaze, Tu ra periodis ganmavloba-
Si iyenebs mwarmoebeli Semosavlis zrdis eqstensiur
faqtorebs, anu rodemde iqneba ekonomikurad efeqtiani
damatebiTi samuSao Zalis daqiraveba warmoebis sxva
faqtorebis ucvlelobis pirobebSi;
3. samuSao Zalaze moTxovnis elastikuroba fa-
sis mixedviT. samuSao Zalis fasis zrda (magaliTad,
xelfasis zrda profkavSirebis zegavleniT), mewarmis
xarjebis zrdis Sedegad, amcirebs samuSao Zalaze mo-
Txovnas, Sesabamisad, auaresebs daqiravebis pirobebs.
amasTan, samuSao Zalaze moTxovnis elastikuroba fa-
sis mixedviT araerTnairadaa damokidebuli zRvruli
Semosavlis dinamikis xasiaTze; kompaniis danaxarjebSi
samuSao Zalis xarjebis wilze; moTxovnis elastiku-
robaze im saqonelze, romlis sawarmoebladac gamoiye-
neba samuSao Zala;
4. resursebis urTierSenacvlebadoba. igulisxmeba,
rom damsaqmeblis SesaZleblobebi Seamciros danaxar-
jebi Sromaze teqnikuri bazis ucvlelobis pirobebSi,
SezRudulia. amasTan, samuSao Zalis fasi (xelfasi) yo-
velTvis xasiaTdeba zrdis tendenciiT Sromis bazris
koniunqturis cvlilebis pirobebSi. aseT SemTxvevaSi
ismeba sakiTxi Sromis faqtoris maRalmwarmoebluri
teqnikiT Canacvlebis Sesaxeb. resursebis aseTi ur-
TierTCanacvlebadoba ormag efeqts warmoqmnis daqi-
ravebis pirobebsa da Sromis bazris koniunqturaze.
imisda mixedviT Tu rogor efeqts mianiWebs upirate-
63
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
sobas damsaqmebeli, SesaZlebelia ori varianti: 1. Se-
nacvlebis efeqti, anu kadrebis Semcireba produqciis
warmoebis moculobis ucvlelobis an axali teqnikis
danergvis Sedegad misi zrdis SemTxvevaSi. moTxovna
Sromis bazarze mcirdeba, gamoTavisuflebuli momuSa-
veebi zrdian Sromis miwodebas, rac saboloo angariSiT,
auaresebs daqiravebis pirobebs da xelfasis zrdis
SesaZleblobas; 2. warmoebis moculobis zrdis efe-
qti maRalmwarmoebluri teqnikis gamoyenebiT, romelic
mniSvnelovnad amcirebs warmoebis saSualo danaxar-
jebs da amaRlebs maT sargeblianobas. am SemTxvevaSi
moTxovna samuSao Zalaze mkafiod gamokveTili Semci-
rebis tendenciiT ar xasiaTdeba;
5. samomxmareblo saqonelsa da momsaxurebaze fa-
sebis zrda iwvevs ra cxovrebis Rirebulebis gaZvi-
rebas, ganapirobebs xelfasis struqturaSi misi kvla-
vwarmoebiTi minimumis zrdas da mTlianad xelfasis
gadidebas.
xelfasze moqmedi arasabazro faqtorebidan Sei-
Zleba gamovyoT:
1.saxelmwifo regulirebis RonisZiebebi minimalu-
ri xelfasisa da kanonmdeblobiT dadgenili garanti-
rebuli sakompensacio gasacemlebis dadgenasTan daka-
vSirebiT; 2.profkavSirebis politika, profkavSiruli
moZraoba da maTi gamosvlebi; 3.sawarmos saqmianobis
saboloo Sedegebi da momuSavis piradi SromiTi wvli-
li_es faqtori pirdapir kavSirSia xelfasis sidides-
Tan.
64
murman carciZe
Salary and its Influencing Factors in Terms of Contemporary Labour Market Conditions
M. Tsartsidze
In terms of financial and economic crisis when poverty eradica-tion still remains the foremost objective in the country, along with sus-tainable economic development, reduction of chronic unemployment, effective employment of population and ensuring normal reproduction of labour force should be considered as the main factors for improve-ment of living standards. Thus, scientific research of the issues related to organizing salary, formation of its legislative and normative basis and reformation problems in general gained a great importance and it is still pressing nowadays.
The article, based on analyzing rich theoretical and practi-cal material, represents the problems related to organizing labour re-muneration system and salary in terms of contemporary labour market conditions. Namely, the given work discusses the essence of salary as an important social and economic category, its peculiarities, the main principles and objectives of its organization. In the concluding part of the article, particular attention is paid to the characteristics of the main functions of salary and the factors having impact on it.
65
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
politikuri fsiqologiis roli da
mniSvneloba politikur qcevaSi
lia svaniZe
fsiqologiur mecnierebaTa
doqtori, profesori
politikuri fsiqologia fsiqologiuri mecnie-
rebis axali dargia. misi warmoSoba da Camoyalibeba
drois moTxovnam ganapiroba.
politikuri fsiqologia Zalze saintereso, Tumca
urTulesi profesiaa. igi mudmivad aris CarTuli poli-
tikur TamaSsa da poli tikasTan dakavSirebul saqmeeb-
Si, magram, TviTon ar aris moTa maSe. SegeZlos gesmodes
moTamaSeebis da kiTxulobde maT azrebs da iyo abso-
luturad obieqturi analitikosi _ sakmaod rTulia,
rTulia SeuTavso mecnieris aucilebeli gulwrfelo-
ba da praqtikuli politikis cinizmi, magram zustad es
aris maRali klasis politikuri fsiqologis xvedri.
Znelia imuSao adamianebTan, rodesac Seni valia gesmo-
des maTi, da akeTebde imas ise, rom isini ver xvdebodnen
amas. Znelia icode yvelaferi, magram ar aCvenebde, rom
Zalze bevri ici (es SeiZleba saSiSic iyos...), magram
is, visac unari Seswevs daeuflos politikuri fsiqo-
logiis urTules profesias, eniT auwerel daxma rebas
uwevs politikur saqmianobas.
politikuri fsiqologia, rogorc mecniereba, moi-
cavs Semdeg ZiriTad sakiTxebs:
politikuri fsiqologia, rogorc disciplina-
TaSorisi mecnie reba; politikisa da fsiqologiis mij-
naze; politikuri fsiqologiis avtonomiuri statusi;
politikuri fsiqologiis fsiqologiuri da politi-
66
lia svaniZe
kuri fesvebi; qceva, rogorc politikuri fsiqologiis
meTodologiuri plat forma; politika, rogorc ada-
mianTa saqmianobis gansakuTrebuli saxe oba, amgvari
saqmianobis fsiqologiuri struqtura; politikuri
fsiqologiis sagani da amocanebi; politikuri fsiqo-
logiis funqcionalur-Sinaarsobrivi da stru q turul-
funqcionaluri problemebi.
politikuri fsiqologia disciplinaTaSorisi
mecnierebaa, rome lic warmoiSva politikisa da fsiqo-
logiis mijnaze. misi mTavari amo canaa fsiqologiu-
ri meqanizmebis analizi da praqtikuli rekomenda-
ciebis SemuSaveba, romelic xels uwyobs politikuri
rekomenda ciebis optimalurad ganxorcielebas yvela
doneze. zustad amitom Seiqmna igi da aqedan ganviTar-
da misi ukve sruliad damoukidebeli statusi.
formalurad, politikuri fsiqologiis Seqmnis
TariRad iTv leba 1968 weli rogorc dasavleTSi, aseve
aSS-Si, sadac ukve ikiTxe boda politikuri fsiqologiis
specialuri kursebi sxvadasxva univer s i tetSi.1 magram,
politikuri fsiqologiis ideebis, codnis, dakvirvebis
mdidari masala arsebobda jer kidev antikur xanaSi,
da iqedan modis am sibrZnis saTaveebi, iqaa misi fesvebi.
aristoteledan dawye buli Cvenamde uamravi empiriuli
Ziebis masala dagrovda. politikuri fsiqologia axa-
li da, amavdroulad, Zalze Zveli mecnierebaa. Soreuli
warsulidan dRemde politikosebsac da mecnierebsac
ainteresebda, politikuri procesebis sulieri, subie-
qturi mxare. swored am interesma da sayovelTao mo-
Txovnilebam Cauyara safuZveli politikur fsiqolo-
gias, rogorc mecnierul disciplinas. igi war moiSva
politikisa da fsiqologiis interesTa gadakveTaze.
politikuri fsiqologiis sagania adamianis, socia-
luri jgufis da mTlianad xalxis politikuri qcevis 1 Ольшанский д.в. Основы политической психологии. м., 2001, c. 5,11.
67
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
fsiqologiuri komponentebi, romelTa kvlevis saSua-
lebiTac SesaZlebelia fsiqo logiuri codna gamoviye-
noT politikuri saqmianobis asaxsnelad.
Tanamedrove ganviTarebul qveynebSi politikur-
ma fsiqologiam myarad daimkvidra adgili praqtikuli
politikis arsenalSi. am sferos eqspertebis specia-
luri daxmarebis da konsultaciebis gareSe praqti-
kulad ar xdeba arcerTi mniSvnelovani politikuri
gadawyve tilebis miReba. amas ukve miCveulebi arian
prezidentebi da senatorebi, eleqtorati da kandida-
tebi arCevnebis dros, masobrivi informaciis saSuale-
bebi da sazogadoebrivi azris mkvlevarebi. niWieri da
mcodne fsiqologebi ucxoeTSi udidesi avtoritetiT
sargebloben politikur wreebSi da mniSvnelovan da-
xmarebas uweven maT. samwuxarod, CvenTan politikuri
fsiqologia dRemde ar dgas iq, sadac mas didi sargeb-
lobis motana SeuZlia.
nebismier mecnierebas safuZvlad udevs misTvis
arsebiTi meTodo logiuri principebi _ is zogadi lo-
gika da azrovnebis wesi, romli Tac xelmZRvanelobs
igi Tavisi ganviTarebis gzaze.
politikuri fsiqologiis safuZvlad unda vaRia-
roT qceva da, Sesabamisad, igi ganxilul unda iqnes
qcevis poziciebidan. politika emyareba garkveul mra-
valwaxnagovan da mravalferovan qcevas.
politikis zogadi gageba, romlis arsia adamiane-
bis marTva, jgufebisa da individebis gansxvavebuli in-
teresebis SeTanxmebaa, saSualebas iZleva ganvixiloT
misi qmedeba, rogorc gansakuTrebuli saqmianobis ga-
movlineba.
politikuri fsiqologiis sagani da amocanebi:
amgvarad, politikuri fsiqologiis sagania po-
litika, rogorc adamianis saqmianobis gansakuTrebuli
forma, romelsac aqvs sakuTari struqtura, subieqti
68
lia svaniZe
da adamianis qcevis marTvis motivi. fsiqologiuri
Tvalsaz risiT, politika rogorc gansakuTrebuli saq-
mianoba, eqvemdebareba speci fikur analizs socialuri,
sagnobrivi saqmianobis zogadi koncefciis CarCoebSi.
Siga struqturis TvalsazrisiT, politika rogorc
saqmianoba, iSleba konkretul moqmedebebad, es ukana-
skneli ki _ calkeul operaciebad. politikur saq-
mianobas, mTlianobaSi, Seesa bameba motivi, rac, rogorc
qcevis saerTo subieqturi Rirebulebis gancda, Tavis
TavSi aerTianebs adamianis mier yvela im garemoebas,
Sefasebas, rac qcevis wamowyebasa, ganxorcie lebasa da
dagvirgvinebasTan aris dakavSirebuli. qcevis subie-
qtur faseulobaSi, anu motivSi aisaxeba is, Tu ra Si-
naarsis moTxovni lebebi ukavSirdeba qcevas da rogo-
ria misi daukmayofileblobis done, ra saSualebebs
flobs pirovneba mis dasakmayofileblad da ramdenad
xelSemwyobia am mxriv situacia. motivi sazrissa da
mniSvnelobas aZlevs qcevas. igi fizikur qcevas, anu
obieqturad mimdinare moqmede bebsa da operaciebs fsi-
qologiur qcevad gardaqmnis. rogoricaa motivi, iseTi-
vea qceva fsiqologiuri TvalsazrisiT1.
moqmedebebs Seesabameba garkveuli konkretuli
miznebi, rac misi qcevis saerTo mimarTulebis maCvene-
belia. xSirad saWiro xdeba, agreTve, miznis, garemos re-
alur monacemebTan SesatyvisobaSi moyvana, qcevis, gamo-
savlis Sesaxeb warmodgenis gakontroleba situaciis
Sesabamisad. operaciebs Seesabameba garkveul pirobeb-
Si mocemuli amocanebi. aqedan gamomdinare, mTel po-
litikas rogorc saqmianobas, Seesabameba rogorc ukve
aRvniSneT, adamianis qcevis marTvis ganzo gadebuli mo-
tivi (misi optimizacia).
konkretul politikur qmedebebs Seesabameba jgu-
1 l.svaniZe, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-.svaniZe, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-svaniZe, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec- kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec- ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-ekonomikur fsiqologiaSi, Semec- fsiqologiaSi, Semec-fsiqologiaSi, Semec-, Semec-Semec-nebiTi swavleba, Tbilisi 2009, gv. 196.
69
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
febis an calke uli adamianebis interesebis SeTanxmebis
(an dacvis) garkveuli miznebi, kerZo politikur ope-
raciebs ki _ sxvadasxva tipis aqcia, molapa rakebebiT
dawyebuli da omiT, ajanyebebiT damTavrebuli.
politikis rogorc saqmianobis subieqtad, SeiZle-
ba vixiloT calkeuli individi, mcire da didi so-
cialuri jgufi da aseve stiqiuri masebi. politika
rogorc saqmianoba mTlianobaSi, aseve misi calkeuli
nawili SeiZleba atarebdes organizebul an araorga-
nize bul, struqrturizebul an arastruqturizebul
xasiaTs.
politikuri fsiqologiis codnis gamoyenebis
istoria, Teoria da praqtika saSualebas iZleva ga-
movyoT sami ZiriTadi amocana, rac unda gadawyvitos
politikurma fsiqologiam, rogorc mecnierebam. gar-
kveulwilad es amocanebi viTardeboda da ixveweboda
istoriulad da Seicavda politikuri fsiqologiis
sam etaps. pirvel amocanad dRemde rCeba fsiqologiu-
ri komponentebis analizi politikaSi, politikur pro-
cesebSi `adamianuri faqtoris~ rolis gageba.
meore ZiriTadi amocana, TiTqos daSenebuli pir-
velze, iyo da rCeba am faqtoris rolis da, mTlianoba-
Si, politikaSi fsiqologiuri aspeq tebis prognozire-
ba. dabolos, mesame mTavari amocana, romelic gamomdi-
nareobda wina oridan, aris mmarTvelobiTi gavlena
politikur saqmia nobaze, misi fsiqologiuri uzrunve-
lyofis kuTxiT, anu subieqturi faqtoris mxridan.
politikuri fsiqologiis ZiriTadi obieqtebi:
konkretuli obieqtebis sfero, romelTa Seswavli-
Tac aris dakave buli politikuri fsiqologia, Zalze
farToa, Tu usazRvro ara. praqtikulad mas miekuTvneba
yvelaferi politikaSi, rac ase Tu ise Seicavs rai-
me fsiqologiur aspeqts da rasTanac kavSirSia `ada-
mianuri faqtori~ _ liderobis fsiqologiidan brbos
70
lia svaniZe
qcevebamde, intrigebidan qveynis mmarTveli organos
mcire jgufebSi stiqiur panikur qcevebamde, partiuli
kuTvnilebidan srul apolitikurobamde da a.S. aseTia
mxolod ZiriTadi, yvelaze cno bili obieqtebis arasru-
li CamonaTvali, romlebic eqceva politikuri fsiqo-
logiis yurad Rebis centrSi. obieqtebis mravalfero-
vneba gulisxmobs sagnebs Soris, aseve disciplinaTa
Soris kavSirebis simravles politikur fsiqolo giaSi.
Sesaswavli obieqtebis xasiaTisa da konkretuli Sina-
arsis mi xed viT, politikuri fsiqologia konkretul-
praqtikul doneze mWid rod ukavSirdeba rig fsiqo-
logiur disciplinas, upirveles yovlisa, propagandis
fsiqologias, marTvis fsiqologias da sxv. pirve lidan
mas ainteresebs socialuri ganwyobebis, sazogadoebaze
zemo qmedebis, sazogadoebrivi azris, masobrivi qcevis
da sxva mniSv nelovani problemebi1. meoresTan _ kon-
fliqtebi da liderobis problematika; mcire da didi
jgufebis fsiqologiuri Taviseburebebis Teoriuli
da praqti kuli aspeqtebi; miznis dasaxvis dros mo-
qmedi fsiqologiuri kanonebi; fsiqikuri movlenebis
zemoqmedeba marTvaze (mexsierebis, cnobierebis, nebisyo-
fis, qvecnobierebis). 2
politikuri fsiqologia sakmaod mWidrodaa da-
kavSirebuli so cio lo giur mecnierebebTan, gansakuTre-
biT politikur sociologias Tan. sociolingvisturi
meTodebis (gansakuTrebiT masobrivi sociolo giuri
gamokiTxvebi, demoskopiis meTodebi, sazogadoebrivi
azris kvle vis meTodebi da sxv.). kvlevis Sedegebze
dayrdnobiT, misi xarisxiani gamoyenebiT politikuri
fsiqologia uzrunvelyofs politikur-fsiqo logiuri
1 Надирашвили ш. психология пропаганды Тб. 1979 г., c. 41-57.2 l.svaniZe, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-.svaniZe, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-svaniZe, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-, leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-leqciebis kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec- kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-kursi ekonomikur fsiqologiaSi, Semec- ekonomikur fsiqologiaSi, Semec-ekonomikur fsiqologiaSi, Semec- fsiqologiaSi, Semec-fsiqologiaSi, Semec-, Semec-Semec-nebiTi swavleba, Tbilisi 2009, gv. 82-83.
71
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
problemebis srulyofil interpretacias da mis xari-
sxian analizs.
ra Tqma unda, politikur fsiqologias aqvs agreT-
ve, ganviTare buli disciplinaTaSorisi kavSirebi po-
litologiis sxvadasxva mimarTulebasTan, mTlianobaSi,
maT aqvT saerTo Seswavlis obieqti, saerTo politika,
e.i. saerTo fesvebi. imis miuxedavad, rom politikuri
fsiqologiis damoukidebloba izrdeba, gansakuTrebiT
ukanasknel periodSi, xSir SemTxvevaSi, politologia
gamodis SemkveTis rolSi da mis winaSe ayenebs ama Tu
im funqcionalur problemas. Sesabamisad, xdeba meTode-
bis urTierTgacvla, rac orive mecnierebas amdidrebs.
funqcionaluri mimarTulebis mixedviT, romel-
sac saxavs polito logia da politikuri praqtika, Ta-
namedrove politikuri fsiqologia SeiZleba daiyos
or ZiriTad nawilad. pirveli nawilis problematikas
Seadgens saSinao politikis sakiTxebi, meore nawilis
problematikas – saerTaSoriso da sagareo politikis
sfero. garda am ori nawilisa, am bolo dros viTar-
deba kidev erTi nawili _ samxedro politikuri fsi-
qologia, razec, praqtikidan gamomdinare, sakmaod didi
moTxovnaa, da xdeba sakmaod seriozuli investireba. am
nawils didi pretenziebi aqvs funqcionalur avtono-
miaze.
politikuri fsiqologiis CarCoebSi saSinao po-
litikis kvlevis RerZs warmoadgens `politikuri
adamianis~1 pirovnebis fsiqologia da aseve politiku-
ri socializaciis da socialuri ganwyobis, rogorc
fsiqologiuri maxasiaTeblebis, problemebi, romelTa
meSveobiTac warmoCndeba pirovneba politikaSi. poli-
tikuri procesebis mdgoma reobas, maTi kavSiris for-
mebs SeiZleba davakvirdeT liderobis prob lemebis, po-
litikuri ukmayofilebis, antisamTavrobo gamosvlebis, 1 психология. под. Ред. А.А. Крылова, м., 2001, c. 528-531.
72
lia svaniZe
arCevnebis dros qcevis, nacionaluri Relvis analizis
gziT.
`politikuri adamianis~ pirovnebis fsiqologia
ganixileba ori aspeqtiT. erT maTganSi epicentri li-
deris pirovnebaSia. ganixileba konkretuli saxelmwi-
fo, politikuri da sazogado moRvawis fsiqolo giuri
Taviseburebebi, romlis Seswavlis CarCoebSi xorciel-
deba farTo planis politikuri qcevebis motivaciis
meqanizmebis aqtiuri kvlevebi: politikuri gadawyve-
tilebebis miRebis gzebis, politikuri azrovnebis Ta-
viseburebebis, sxvadasxva socialur jgufze da mosax-
leobis fenebze zegavlenis, politikur-fsiqo logiuri
meqanizmebis garSemo.
meore aspeqtiT pirovneba ganixileba, rogorc po-
litikuri proce sebis rigiTi monawile an garkveuli
socialuri jgufebis wevri. amgva rad, xdeba mTeli rigi
problemis gamokvleva. pirvel rigSi, mas mie kuTv neba
`saSualo adamianis~ CarTuloba politikaSi, konfor-
muloba an piriqiT, politikuri aqtiuroba. aqve xdeba
amgvari politikuri CarTulobis konkretuli tipebis
gamokvleva (mag., lideri, gadawyve ti lebis mimRebi, an
ubralo Semsrulebeli) da calke nawilia _ poli-
tikur saqmianobaSi monawileobis xarisxi (drekadoba,
poziciebis rigidoba, SemoqmedebiTi midgoma), orienta-
cia pirovnebis rolze, politikuri sistemis mimarT
erTgulebis meqanizmebi da sxv.
socialuri ganwyobebi da stereotipebi politi-
kuri fsiqologiis mier Seiswavleba rogorc politi-
kuri qcevis wamyvani meqanizmebi da ganixileba, rogorc
pirovnebis organizaciuli winaswari ganwyoba situa-
ciis aRqmis, misi Sefasebis da Semdgomi moqmedebis mi-
marT.
ganwyoba Seicavs kognitur orientacias, emociur
damokidebulebas da mzadyofnas raime moqmedebis mi-
73
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
marT, anu subieqtis aqtiur-moqme debiT damokidebule-
bas politikuri obieqtebis, partiebis, miRwevebis, moRva-
weobis, problemebis mimarT. aRniSnuli mimarTulebiT
kvlevebis Catareba udides sargeblobas moutans sazo-
gadoebis politikuri saqmia nobis daxvewas, rac poli-
tikuri fsiqologiis ZiriTadi amocanaa.
politikuri fsiqologia sagareo politikasa da
saerTaSoriso urTierTobebSi gamodis iqidan, rom fsi-
qologiur mecnierebas aqvs sakmaod didi mniSvneloba
saerTaSoriso urTierTobebis Teoriasa da praqtika-
Si. Cvens droSi dauSvebelia saxelmwifoTa liderebis,
sxvadasxva qveynis sazogadoebrivi azris, propagandis,
situaciuri faqtorebis da maT mier gamowveuli fsiqo-
logiuri Sedegebis rolis ugulvebelyofa, daknineba
politikaSi.
amgvarad, politikuri fsiqologiis sagani mTlia-
nobaSi, politikaa, rogorc gansakuTrebuli saqmiano-
ba, romelsac gaaCnia sakuTari struqtura, subieqti da
wamqezebeli Zalebi.
fsiqologiuri TvalsazrisiT, politika eqvemde-
bareba specialur analizs, socialur-sagnobrivi saq-
mianobis saerTo koncefciis CarCo ebSi. Siga struqtu-
ris TvalsazrisiT, politika iyofa konkretul saqmia-
nobebad. es ukanaskneli _ calkeul operaciebad. mT-
lianobaSi, saqmianobas Seesabameba motivi, moqmedebebs _
calkeuli konkretuli miznebi, operaciebs _ garkveul
pirobebSi dasmuli amocanebi. Sesaba misad, mTlianad
politikas Seesabameba qcevis marTvis ganzogadoebuli
motivi (misi optimizacia).
konkretul politikur qmedebebs garkveuli miz-
nebi Seesabameba, raTa SeTanxmebul iqnes jgufebis da
calkeuli adamianebis intere se bi, dabolos, politikur
operaciebs Seesabameba sxvadasxva tipis cal keuli
aqcia, dawyebuli molaparakebebiT da damTavrebuli
74
lia svaniZe
ome biT an aRdgenebiT.
politikis subieqtebis rolSi calkeuli adamia-
nebi, politikosebi, mcire da didi socialuri jgufebi
da aseve masebia.
politika rogorc saqmianoba, mTlianobaSi, da ase-
ve misi cal keuli Semadgeneli nawilebi, SeiZleba ata-
rebdes organizebul da araorganizebul, struqturul
an arastruqturul xasiaTs.
politikuri fsiqologiis codnis gamoyenebis
istoria da praqtika SesaZleblobas iZleva gamoikve-
Tos sami ZiriTadi amocana, romelic dgas politikuri
fsiqologiis winaSe:
pirveli amocanaa politikaSi fsiqologiuri kom-
ponentebis ana lizi. `adamianuri faqtoris~ gageba po-
litikur procesebSi.
meore amocana uSualod gamomdinareobs pirveli-
dan da moicavs am faqtoris fsiqologiuri aspeqte-
bis prognozirebas politikaSi. dabolos, mesame amo-
cana uSualod eyrdnoba wina or amocanas da aris
mmarTvelobiTi gavlena politikur saqmianobaze, misi
fsiqo logiuri uzrunvelyofis TvalsazrisiT, anu `su-
bieqturi faqtoris~ gaTvaliswinebiT.
politikuri fsiqologiis konkretuli obieqtebi
ganfenilia sam Ziri Tad sferoSi: pirveli _ saSinao
politikuri urTierTo be bis politikuri fsiqolo-
gia; meore _ sagareo politikis da saerTaSo riso ur-
TierTobebis politikuri fsiqologia da, mesame _ sul
ufro da ufro damoukidebeli statusis mqone samxe-
dro politikuri fsi qologia. politikuri fsiqolo-
giis TiToeuli sfero Seicavs konkretuli obieqtebis
did mravalferovnebas, praqtikulad yvela politikur
movlenas, instituts da process, romlebic moicavs ama
Tu im fsiqologiur aspeqts.
politikuri fsiqologia struqturul-Sinaarso-
75
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
brivi mimarTule biT Seswavlil generalizebul obie-
qtebs oTx ZiriTad doneze ganixi lavs, rac Seesabameba
politikuri subieqtis socialuri organizaciis done-
ebs.
pirveli donea politikaSi pirovnebis fsiqolo-
giis analizi. erTi mxriv, es niSnavs pirovnebis politi-
kur-fsiqologiuri tipis Seswavlas, romelic gamoxa-
tavs jgufis, fenis, klasisa da mTlianad saxogadoebis
fsiqologias da gviCvenebs mocemuli tipis warmoqmnas.
meore mxriv, es aris politikuri liderobis problema,
fsiqologiuri WriliT, konkretuli politikuri moR-
vawis pirovnebis Seswavla.
meore donea mcire jgufis fsiqologiis anali-
zi, romelic aseve moicavs sxvadasxva elitaruli jgu-
fis, fraqciis fsiqologiur ana lizs. aqve ganixileba
lideris formaluri da araformaluri urTier Tobebi
uaxloes garemocvasTan; mcire jgufSi gadawyvetile-
bebis miRebis fsiqologia da masTan dakavSirebuli
problemebi.
mesame done _ didi socialuri jgufebis (kla-
sebis da mosaxleo bis sxvadasxva fenis) da erovnul-
eTnikuri erTobebis (tomebi, naciebi, xalxebi) fsiqo-
logiuri analizia. aq msjelobaa masStaburi zewolis
politikur-fsiqologiur meqanizmebze, rasac adgili
aqvs politikuri gaficvebis, eTnikuri konfliqtebis
SemTxvevaSi.
meoTxe donea masebis politikuri ganwyobis, fsi-
qologiis analizi. aqve ganixileba masobrivi politi-
kuri organizaciebis da moZraobebis problemebi, maso-
brivi sakomunikacio procesebi (romlebic moqmedeben
saarCevno kampaniis msvlelobisas). umniSvnelovanesi
roli ekuTvnis, agreTve, adamianTa stiqiuri qcevis ga-
movlinebebsac.
rogorc statiidan Cans, politikuri fsiqologia
76
lia svaniZe
uaRresad mravalferovani mecnierebis dargia, Sesabami-
sad mravalferovania misi kvlevis gzebi da saSuale-
bebi. gamomdinare iqidan, rom politikuri fsiqologi-
is meTodologiur platformad qcevas aRiareben, aR-
niSnuli mecniereba atarebs mwyobr, sistemur saxiaTs.
qcevebi sakmaod mravalferovani moqmedebis wyobisagan
Sedgeba, da TiToeuli maTgani, qcevis gegmis Sesabami-
sad, saboloo miznisaken mimaval gzaze garkveuli Sua-
leduri miznebis ganxorcielebas emsaxureba.
The Role and Importance of Political Psychology in Political Activities
L. Svanidze
The article reviews the most important issues regarding politi-cal psychology and their role and importance in political activities from professional point of view.
The main idea of the paper is that the methodological base of po-litical psychology is the psychology of action while politics is described as highly diversified field of activity.
The article comprehensively discusses the important psychologi-cal issues such as: political psychology as science, the subject and tasks of political psychology and main objects of political psychology.
The conclusion of the article clearly and competently presents the whole essence of political psychology.
Finally, the author’s desire and concern about the political psy-chology is very important. The author states: “Unfortunately, in our country the field of political psychology is not still paid the importance it deserves. If it were it could be highly beneficial.”
77
mikro-makroekonomika
akaki gabelaia
fizika-maTematikur mecnierebaTa doqtori,
ivane javaxiSvilis saxelobis Tsu-is
mowveuli asocirebuli profesori
saqarTveloSi racionaluri fiskaluri poli-
tikis SemuSavebis problema mniSvnelovanwilad ukav-
Sirdeba qveynis ekonomikaze sagadasaxado datvirTvis
optimaluri (garkveuli miaxloebiT mainc) donis gan-
sazRvrisa da realizaciis sakiTxebs, rac gulisxmobs
garkveuli konsensusis povnas iseT erTmaneTTan da-
kavSirebul da xSirad dapirispirebul kriteriumebs
Soris, rogoricaa ekonomikuri zrda da aucilebeli
sabiujeto Semosavlebis mobilizacia1.
aqedan gamomdinare, Zalze mniSvnelovania qveynis
ekonomikaze faqtobrivi sagadasaxado datvirTvis (sa-
gadasaxado tvirTis) dinamikis analizi da misi opti-
maluri donis dadgenis nebismieri cda.
cxadia, rom am problemas (rogorc TiTqmis nebi-
smier ekonomikur problemas) gaaCnia rogorc makro-
ekonomikuri, aseve mikroekonomikuri aspeqtebi, romel-
Ta ganxilvis gareSec SeuZlebelia misi srulyofili
1 v. basaria, r. basaria. gadasaxadi: sikeTe Tu ukeTureba� Tb., 2003, გვ. 202.
sagadasaxado datvirTvis
optimaluri donis gansazRvris
problema laferis “araklasikuri”
Teoriis bazaze
78
akaki gabelaia
analizi. amasTan, mocemuli statiis ZiriTadi mizania
am problemis ganxilva makroekonomikuri poziciebidan.
ufro zustad, imis garkveva, Tu ramdenadaa SesaZlebe-
li da ras iZleva Cvens SemTxvevaSi, klasikad qceuli
makroekonomikuri meTodebis praqtikuli gamoyeneba.
msjeloba, cxadia, Seexeba cnobili laferis mrudis
agebisa da gamoyenebis SesaZleblobebs. aseTi samuSao,
romelic Seexeboda laferis klasikuri analizis ga-
moyenebis SesaZleblobebs, Cven mier Sesrulebuli iyo
2007 wels1.
qvemoT Cven SevecdebiT laferis Teoriis “arakla-
sikuri” variantis agebas, romelic, rogorc davrwmun-
debiT, ufro miesadageba qarTuli ekonomikis realiebs.
Semdeg ki, Sesabamisi sawarmoo da fiskaluri mrudebis
maqsimumis povnisTvis, gamoviyenebT iseTi kompiuteru-
li sistemis SesaZleblobebs, rogoricaa Matlab-i (“ma-triculi laboratoria”).
aRniSnuli mizniT, uwinaresad saWiroa gavaanali-
zoT saqarTveloSi sagadasaxado tvirTis faqtobrivi
dinamika bolo periodisaTvis.
qvemoT motanil cxrilSi mocemulia naerTi biu-
jetis sagadasaxado Semosavlebis moculobis, mSp-is
(nominaluri, gamosaxulebiT) da ekonomikaze sagadasa-
xado datvirTvis, q-s (sagadasaxado Semosavlebis mo-
culobis Sefardeba, mSp-s sididesTan) dinamika 1996-2011
wlebisaTvis.
1 a. gabelaia, sagadasaxado datvirTvis optimaluri donis gan-sazRvrisaTvis. Jurn. “komersanti”, 2007, 3(4), gv. 51-58.
79
mikro-makroekonomika
faqtobrivi sagadasaxado datvirTvis dinamika
saqarTvelos ekonomikaze, 1996-2006 wlebSi1
wlebi naerTi biujetis sagadasaxadoSemosavlebi (nominalur gamosax., mln larebSi)
mSp (nominalur gamosax.,
mln larebSi)
sagadasaxado datvirTva ekonomikaze
(q)
1996 386.2 3868.5 0.0998 1997 601.4 4554.9 0.13201998 645.5 5022.1 0.12851999 796.1 5668.7 0.14042000 854.7 6015.4 0.14212001 952.4 6647.1 0.14332002 924.0 7459.4 0.12392003 1005.9 8565.1 0.11742004 1530.2 9950.6 0.15382005 1982.8 11620.9 0.17062006 2646.6 13789.9 0.19192007 3669.0 16993.8 0.21592008 4752.7 19074.9 0.24922009 4388.8 17986.0 0.24402010 4867.5 20743.4 0.23462011 6134.8 24229.1 0.2532
rogorc cxrilidan Cans (ix. agreTve, nax. 1), 1996-
1998 wlebSi ekonomikaze sagadasaxado datvirTvis done
10-13 %-is farglebSi iyo (ufro zustad, 1996 wlis 10
%-dan, 1997 wels 13 %-mde gaizarda, 1998 wels ki odnav
Semcirda kidec), xolo 1999-2003 wlebSi ki stabiluro-
biT gamoirCeoda da 14-14.4%-is farglebSi meryeobda,
Tanac, 2003 wels man Tavis lokalur minimums _ 11.7
%-s miaRwia. 2004 wlidan dawyebuli, misi done ganux-
relad izrdeboda 2008 wlis CaTvliT, roca man 24.9 %-s
1 saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxurisa da saqarT-velos finansTa saministros monacemebiT.
80
akaki gabelaia
miaRwia, bolos ki, 2009-2010 wlebSi garkveuli klebis
Semdeg, 2011 wlis bolosaTvis Tavisi maqsimumis doneze
(25.3 %) dafiqsirda.
nax. 1. saqarTvelos ekonomikaze faqtobrivi saga-
dasaxado datvirTvis dinamika, 1996-2011 wlebSi
rogorc cnobilia, ucxoeTSi sagadasaxado tvir-
Tis done saSualod 30-45 %-s farglebSi meryeobs da
zrdis tendenciiT xasiaTdeba.
aqedan gamomdinare, Zalze sainteresoa, Tu ramde-
nad axlosaa es maCvenebeli ekonomikaze sagadasaxado
datvirTvis optimalur donesTan saqarTveloSi� aseT
kiTxvaze pasuxis gacema (yovel SemTxvevaSi, Teoriu-
lad mainc) SesaZlebelia e.w. laferis mrudis agebis
bazaze, rasac Cven qvemoT SevecdebiT.
rogorc cnobilia, laferis mrudi aRwers damoki-
debulebas sabiujeto Semosavlebis sididesa da saga-
.08
.12
.16
.20
.24
.28
1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010
საგადასახადო დატვირთვის დონე
81
mikro-makroekonomika
dasaxado datvirTvis dones Soris da Teoriulad gan-
sazRvravs am ukanasknelis im dones, romlis zemoTac
sagadasaxado tvirTis zrda (ekonomikuri aqtiurobis
dacemis gamo!) iwvevs sabiujeto Semosavlebis Semcire-
bas. (ekonomikur TeoriaSi Setanili am wvlilisTvis
uwodeben a. lafers “gadasaxadebis Semcirebaze dam-
yarebuli axali ekonomikuri religiis umaRles sasu-
liero moRvawes”1.)
qvemoT Cven, pirvel rigSi, SevecdebiT laferis
mrudis agebas Cveni ekonomikisTvis, ekonometrikuli me-
Todebis gamoyenebis bazaze.
amisaTvis, arsebuli monacemebidan gamomdinare,
upirveles yovlisa, unda davadginoT, Tu rogoria da-
mokidebuleba mSp-s moculobasa da faqtobrivi sagada-
saxado datvirTvis dones Soris,
am damokidebulebas (e.w. sawarmoo mrudis gan-
tolebas), romelic miRebulia zemoT moyvanili monace-
mebis bazaze (kompiuteruli programa Eviews 5-is gamoy-enebiT), aqvs saxe:
X = -34790.71*q^2 + 48624.40*q - 942.65, (1)
sadac X aRniSnavs mSp-s sidides (realur gamosa-
xulebaSi, 1995 wlis fasebSi), xolo q-ki sagadasaxado datvirTvis dones ekonomikaze.
unda SevniSnoT, rom Tumca am gantolebis koefi-
cientTa statistikuri maxasiaTeblebi maRali saime-
doobiT ar gamoirCeva, mis koeficientebs “swori” (e.i.
iseTi, rogoric ekonomikuri Teoriis Tanaxmad unda
hqondes) niSani aqvs (ix. nax. 2). garda amisa, mTlianoba-
Si miRebuli regresiis gantoleba arc ise arasaimedoa:
1 ix. v. basariasa da r. basarias dasaxelebuli naSromi, gv. 119.
82
akaki gabelaia
determinaciis koeficienti 0.89-is tolia, F-statistika 52.7-s da a.S. aqedan gamomdinare, miRebuli gantolebis
gamoyeneba (miaxloebiT SefasebaTa misaRebad) dasaSve-
bia.
vnaxoT axla ra Sefasebebis miReba SeiZleba sa-
warmoo mrudis miRebuli gantolebidan.
upirveles yovlisa, mis bazaze SeiZleba e.w. eko-
nomikaze sagadasaxado datvirTvis im donis Sefaseba,
romelsac Seesabameba warmoebis maqsimaluri moculo-
ba q*, romelsac laferis pirveli gvaris wertils uwo-
deben1.
(1) gantolebidan, am mniSvnelobisTvis vRebulobT
Semdeg Sefasebas: q*= - 48624.4/(-2*34790.71)= 0.699 maSasadame, (1) gantolebidan gamomdinare, saqarTve-
los ekonomikaze, warmoebis moculobis TvalsazrisiT
optimaluri sagadasaxado datvirTvis done (1996-2011
wlebis monacemebidan gamomdinare) TiTqmis 70 %-ia, rac
cxadia, Zalze ararealuri Sedegia (Tumca, am Sedegis
gageba SesaZlebelia imis gaTvaliswinebiT, rom saqar-
TveloSi ekonomikuri zrda, rogorc zemoT moyvanili
grafikidanac Cans, mimdinareobs sagadasaxado datvir-
Tvis ganuxreli zrdis fonze).
aqedan gamomdinare, SeiZleba azri hqondes sawar-
moo mrudis alternatiuli variantebis Seqmnasa da
analizs. am TvalsazrisiT, sakmaod sainteresod gamoi-
yureba am mrudis gantolebis Semdegi saxiT Zieba:
X= (c(1)*q+c(2))/(1+c(3)*q^4), 1 Е. в. Балацкий. Эффективность фискальной политики государства. журн. «проблемы прогнозирования», м. 2000, N 5. с. 32-45.
83
mikro-makroekonomika
sadac c(1), c(2) da c(3) (arawrfivi) regresiis saZie-beli parametrebia. aRniSnuli gantolebis realiza-
cias mocemul SemTxvevaSi aqvs saxe:
X= (42325.99251*q-690.0227668)/(1+25.76346016*q^4) (2)unda SevniSnoT, rom Tumca am gantolebis koefi-
cientTa statistikuri maxasiaTeblebi maRali saime-
doobiT ar gamoirCeva, mTlianobaSi, miRebuli regre-
siis gantoleba arc ise arasaimedoa: determinaciis ko-
eficienti 0.89-is tolia, logikuri dasajerobis koefi-
cienti ki -126-is rigisaa. aqedan gamomdinare, miRebuli
gantoleba faqtobrivad igive sizustisaa, rac (1). ase,
rom misi gamoyeneba alternatiul SefasebaTa misaRe-
bad savsebiT dasaSvebia. am funqciis grafiki (romelic
miRebulia cnobili kompiuteruli programa Matlab-is gamoyenebiT) naCvenebia nax. 2-ze.
nax. 2. (“araklasikuri”) sawarmoo mrudis grafiki
saqarTvelos ekonomikisTvis, 1996-2011 wlebis monaceme-1996-2011 wlebis monaceme-
bidan gamomdinare
0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1 -2000
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
84
akaki gabelaia
axla vipovoT sagadasaxado datvirTvis mniSvne-
loba, romlisTvisac (2) gamosaxulebiT mocemuli fun-
qcia Rebulobs maqsimalur mniSvnelobas.
am mizniT gamoviyenoT isev Matlab-i. iqidan gamomdi-nare, rom X funqciis maqsimizacia daiyvaneba -X funqci-is minimizaciaze, Matlab-is gamoyeneba gvaZlevs:
f m i n b n d ( ‘ - ( 4 2 3 2 5 . 9 9 2 5 1 * x - 9 0 . 0 2 2 7 6 6 8 ) /(1+25.76346016*x^4)’,0,1)
ans = 0.3428(albaT mixvdiT, rom zemoT moyvanil gamosaxule-
baSi Matlab-is saWiroebisTvis q argumenti Secvlilia
x-iT).
maSasadame, am SemTxvevaSi gamodis, rom saqarTve-
los ekonomikisTvis laferis pirveli gvaris wertili
Seesabameba 34 %-ian sagadasaxado datvirTvas (q*=0.34),
rac saR azrTan gacilebiT ufro axloa!
garda amisa, miRebuli gantolebidan,
q=T/X ,Tanafardobis gaTvaliswinebiT, sadac T aRniSnavs
(naerTi biujetis) sadagasaxado Semosavlebis mocu-
lobas (realur gamosaxulebaSi), SeiZleba vipovoT e.w.
fiskaluri, anu laferis mrudis (sagadasaxado Semosa-
vlebis sagadasaxado datvirTvis doneze damokidebu-
lebis) gantoleba. Cvens SemTxvevaSi (1996-2011 wlebis
monacemebidan gamomdinare) am gantolebas eqneba saxe:
T=(42325.99251*q-690.0227668)*q/(1+25.76346016*q^4) (3)am “araklasikur” laferis mruds (romelic agebu-
lia Matlab-is ezplot funqciis meSveobiT), aqvs nax. 3-ze naCvenebi saxe.
85
mikro-makroekonomika
Tavis mxriv, (3) gantolebidan gamomdinare, SeiZle-
ba vipovoT sagadasaxado datvirTvis im donis Sefa-
seba, romelsac Seesabameba sagadasaxado Semosavlebis
maqsimaluri moculoba q**. unda SevniSnoT, rom am uka-
nasknels laferis meore gvaris wertils uwodeben.
nax. 3. fiskaluri, anu laferis (“araklasikuri”)
mrudi saqarTvelos ekonomikisTvis, 1996-2011 wlebis
monacemebidan gamomdinare
rac Seexeba T funqciis maqsimizacias, iseve ro-gorc zemoT, Matlab-is gamoyenebiT, vRebulobT:
fminbnd(‘-x*(42325.99251*x-90.0227668)/(1+25.76346016*x^4)’,0,1)
ans = 0.4481e.i. am SemTxvevaSi q**=0.448.maSasadame, 1996-2011 wlebis monacemebidan gamomdi-
0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 0.9 1
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
x
x ( 42325.99251 x - 690.0227668 )/( 1 + 25.76346016
x 4 )
86
akaki gabelaia
nare, saqarTvelos naerT biujetSi maqsimaluri saga-
dasaxado Semosavlis miReba SeiZleba 44.8 procentiani
sagadasaxado datvirTvis pirobebSi. savsebiT gasagebia,
rom es udidesi zeda zRvaria, romelsac ar unda gada-
scdes sagadasaxado datvirTva saqarTvelos ekonomi-
kaze. ufro metic, yovelive zemoTqmulidan gamomdina-
re, saqarTvelos ekonomikaze faqtobrivi sagadasaxado
datvirTva sasurvelia ar gadascdes laferis pirveli
gvaris wertils, e.i. 34 %-s, ris Semdegac sagadasaxado
datvirTvis gazrdam (Catarebuli analizidan gamomdi-
nare!) ekonomikuri daqveiTeba unda gamoiwvios.
The Issue of Determining Optimal Tax Burden for Georgian Economy on the Basis of Lafer’s “Nonclassical” Theory
A. Gabelaia
It is known that the problem of development of rational fiscal policy is considerably connected with the problem of determining an optimal level of tax burden of national economy, that means reaching certain consensus between such opposed criteria as economic growth and mobilization of necessary budgetary receipts.
The paper analyses the dynamics of the actual tax burden of Georgian economy in recent period and suggests development of the “nonclassical” version of Lafer theory which quite fits the reality of na-tional economy. In particular, in order to find out the maximum point of production and fiscal curves, applications of Matlab computer software are used.
87
mikro-makroekonomika
uCa gogiSvili
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis
doqtoranti
saqarTvelom istoriuli ganviTarebis evropu-
li veqtori myarad gansazRvra da Sesabamisad, miznad
evrokavSirSi gawevrianeba daisaxa (Tundac xangrZliv
perspeqtivaSi). amasTan, mwvave diskusiis sagania is, Tu
ramdenad Seesabameba qveyanaSi mimdinare socialur-
ekonomikuri reformebi deklarirebul mizans.
nicaSi 2001 wels miRebuli evrokavSiris xel-
Sekrulebis me-6 muxlis pirveli abzaci ganmartavs, rom
evrokavSiri efuZneba: demokratiis, adamianis uflebebis,
samarTlebrivi saxelmwifos (kanonis uzenaesobis) da
ZiriTadi Tavisuflebebis principebs. esenia: saqonlis
Tavisufali moZraoba; adamianebis Tavisufali gadaad-
gileba (cxovrebisa da samuSao adgilis Tavisufali
arCeva); servisisa da momsaxurebis Tavisufleba; kapi-
talis Tavisufali moZraoba. imave xelSekrulebis 49-e
muxli ki gansazRvravs, rom nebismier evropul saxel-
mwifos, romelic aRiarebs zemoaRniSnul principebs,
SeuZlia ganacxados evrokavSiris wevrobis survilis
Sesaxeb.
socialuri dacvis evropuli
modelebi
88
uCa gogiSvili
evrokavSiris gafarToebis SesaZlebloba mis
yvela damfuZnebel dokumentSia dafiqsirebuli. 1992
wels miRebul maastrixtis xelSekrulebaSi weria, rom
wevrobaze ganacxadis Semotana “nebismier evropul sa-
xelmwifos SeuZlia”. Tumca, wevrobis kandidati qveyne-
bisadmi saTanado kriteriumebi mxolod 1993 wels, kope-
nhagenSi iqna miRebuli:
1. stabiluri saxelmwifo institutebi, romlebic
warmoadgens demokratiis, kanonis uzenaesobis, ada-
mianis da erovnul umciresobaTa uflebebis dacvis
garantias (politikuri kriteriumi);
2. qmediTi sabazro ekonomika, romelsac Zala unda
Seswevdes gauZlos evrokavSirSi arsebul konkuren-
ciis da sabazro Zalebis wnexs (ekonomikuri kriteriu-
mi);
3. im valdebulebebis aRebis unari, romlebic
evrokavSiris wevrobidan gamomdinareobs da politi-
kur, ekonomikur da savaluto kavSirebs iTvaliswinebs
(samarTlebriv-institucionaluri kriteriumi).
evrokavSiris ukanaskneli gafarToebis win, ekono-
mikur eqspertTa mier SemuSavebul iqna indikatorebi
centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis rogorc
evrokavSiris wevrobis kandidatebis, ekonomikuri do-
nis Sesafaseblad. esenia:
1. ekonomikuri wesrigis politika da institucio-ekonomikuri wesrigis politika da institucio-
naluri CarCoebi;
2. makroekonomikuri stabiluroba da kapitalis
bazris ganviTareba;
3. savaWro integracia da faqtorebiT aRWurva.
am sami, metad mniSvnelovani indikatoridan, Cveni
kvlevis sagania ekonomikuri wesrigis politika da misi
89
mikro-makroekonomika
erT-erTi Semadgeneli nawili – socialuri politika.
aqve moviyvanoT mcnebaTa ramdenime mniSvnelovani
ganmarteba:1
ekonomikuri wesrigis politika miiswrafvis mia-
Rwios Sasabamisobas sazogadoebriv RirebulebaTa sis-
temasa da ekonomikuri wesrigis CarCo pirobebis for-
mirebas Soris.
socialuri politika aris saxelmwifos yvela
RonisZieba da qmedeba, romelic mimarTulia mosaxle-
obis ekonomikurad susti jgufebis cxovrebis safu-
Zvlebis ganmtkicebisaken. socialuri politikiT maq-
simalurad unda Serbildes sazogadoebaSi arsebuli
socialuri winaaRmdegobebi. mosaxleobis socialuri
dacva aris instituciurad uzrunvelyofili RonisZie-
bebis erToblioba, romlis mizania rogorc calkeuli
individebis, aseve socialuri jgufebis dacva socia-
luri riskebisagan.
socialuri riski aris imis albaToba, rom adamiani
SeiZleba aRar aRmoCndes materialurad uzrunvelyo-
fili ekonomikuri, fiziologiuri Tu demografiuli
mizeziT. socialuri riskebis saxeobebia: samsaxuris
dakargva; umuSevroba; avadmyofoba; invalidoba; dedo-
ba; moxucebuloba; marCenalis dakargva da sxva.
socialuri dacvis sistemis elementebiა: sapensio dazRveva (moxucebulobis, invalidobis); samedicino dazRveva; warmoebaSi ubeduri SemTxvevebisgan dazRveva; umuSevrobis dazRveva; socialuri daxmareba da sxva.
mosaxleobis socialuri dacva evropuli
„socialuri keTildReobis saxelmwifos“ iseTive
fundamenturi komponentia da ganmasxvavebeli 1 რევაზ გველესიანი, ირინა გოგორიშვილი: ეკონომიკური პოლიტიკა. სახელმძღვანელო, ორ ნაწილად; გამომცემლობა „უნივერსალი“, თბილისი, 2009.
90
uCa gogiSvili
Tavisebureba, rogorc sazogadoebrivi d ekonomikuri
cxovrebis organizaciis demokratiuli da sabazro
principebi. XIX saukunis bolos daarsda da ganviTarda
aucilebeli socialuri sadazRvevo da socialuri
daxmarebis institutebi evropaSi, moxda etapobrivi
gadasvla industriulii tipis ekonomikaze, sadac es
institutebi TamaSoben mniSvnelovan rols ekonomikis
modernizaciaSi, socialuri daZabulobis Semcirebis gziT,
rac aris demografiuli da ekonomikuri cvlilebebis
Sedegi. evrokavSiris qveynebis mosaxleobis socialuri
dacvis modelebis gaTvaliswinebiT, pirvel rigSi,
yuradRebas ipyrobs is garemoeba, rom erTi SexedviT,
maTSi ufro meti gansxvavebaa, vidre msgavseba: yoveli
qveyana individualurad irCevda da axorcielebda
Tavis socialur politikas. TiToeuli saxelmwifo,
Tavisi specifikidan gamomdinare, ayalibebda sakuTari
socialuri dacvis models.
socialuri dacvis ekonomikur modelSi SeiZleba
vigulisxmoT organizaciis Camoyalibebuli principebi
da misi programebis funqcionireba ama Tu im qveyanaSi.
rasakvirvelia, nebismieri tipologia SeiZleba
ganvixiloT, rogorc gamartivebuli sqema, romelsac
ar SeuZlia mTlianobaSi asaxos arsebuli socialuri
programebis mravalsaxeoba, romelic gansxvavdeba iseTi
parametrebiT, rogoric aris dafinansebis saSualebebi,
SemoTavazebuli momsaxurebis xarisxi da mosaxleobis
CarTvis xarisxi.
socialuri politikis modelebis tipologiebis
Camoyalibebis mcdelobebs aqvs xangrZlivi tradiciebi
SedarebiT kvlevebSi. ase, magaliTad, britaneli
91
mikro-makroekonomika
mkvlevaris riCard titmusis klasifikaciaSi iyo
Cadebuli saxelmwifo xarjebis donis kriteriumi
socialuri dacvis uzrunvelyofis miznebisaTvis. imis da
mixedviT, Tu rogori midgoma gamoiyeneboda „darCenili“
Tu „institucionaluri,“ r. titmusi gamoyofda
socialuri dacvis or models. is saxelmwifoebi,
romlebSic socialuri dacva finansdeba „narCenis“
principiT, moqalaqeebisaTvis warmoadgens minimalur
socialur garantiebs da socialuri momsaxurebis
kompleqts. saxelmwifoebi, romelTa socialuri dacvis
sistema damyarebulia „institucionalur“ principze,
uzrunvelyofs mosaxleobas sakmarisi socialuri
mxardaWeris doniT. pirvel SemTxvevasTan SedarebiT,
meore SemTxvevaSi socialuri momsaxurebis moculoba
ufro farToa da grZelvadiani1.
didi popularoba moipova tipologiam, romlis
avtoria danieli politologi da sociologi
goSta esping-anderseni. mas safuZvlad udevs iseTi
kriteriumebi, rogoricaa socialuri politikis adgili
erovnul prioritetebs Soris, saxelmwifo CarTvis
gadanawilebis procesebis xarisxi da a.S. man, kvlevisas
gaiTvaliswina ara mxolod saxelmwifo xarjebis
moculoba, rogorc klasifikaciis kriteriumi, aramed
e.w. „dekomodifikaciis“ faqtoric. es aris, yvelasaTvis
sakmarisi donis socialuri uzrunvelyofis SeTavazebis
gziT, saxelmwifos mier individuumis sabazro
wnexisgan gaTavisuflebis xarisxi. qvemoT moyvanili
cxrili gviCvenebs dekomodifikaciis dones (indeqss)
1 Titmuss R.M. Essays on the Welfare State. – London, 1976. – P.272.
92
uCa gogiSvili
evrokavSiris zogierT qveyanaSi.
dekomodifikaciis done (indeqsi) evrokavSiris
qveynebisaTvis1
cxrili 1.
qveyana indeqsi qveyana indeqsi
irlandia 23,3 avstria 31,1
didi britaneTi 23,4 belgia 32,4
italia 24,1 niderlandebi 32,4
safrangeTi 27,5 dania 38,1
germania 27,7 SvedeTi 39,1
fineTi 29,2
cxrilidan TvalnaTliv Cans, rom dekomodifikaciis
done (indeqsi), anu saxelmwifos mier individuumis
sabazro wnexisgan gaTavisuflebis xarisxi dabalia
irlandiaSi, did britaneTsa da italiaSi, xolo
gansakuTrebiT maRalia – daniasa da SvedeTSi.
mosaxleobis socialur dacvis mixedviT g.
esping-anderseni gamoyofs socialuri saxelmwifos
sam ZiriTad tips: liberalurs, konservatiuls da
socialur-demokratiuls2.
pirvel jgufSi (liberaluri) esping-andersenma
Seitana saxelmwifoebi, romlebsac aqvs socialuri
programebis SezRuduli moculoba. saxelmwifo an
pasiurad, mxolod minimaluri Semosavlis garantirebis
1Esping-Andersen G. The Three Worlds of Welfare Capitalism. d Princeton, 1990.2 Esping-Andersen G. The Three Worlds of Welfare Capitalism. –Princeton (N.J.), 1990; Esping-Andersen G. Die drei Welten des Wohlfahrtskapitalismus. Zur Poli-Zur Poli-tischen Oekonomie de Wohlfahrtsstaates//Welten des Wohlfahrtskapitalismus. Der Socialstaat in vergleichender Perspektive.- Frankfurt,1998.
93
mikro-makroekonomika
gziT an aqtiurad, kerZo socialuri dazRvevis sqemebis
subsidirebis meSveobiT, xels uwyobs sabazro midgomebis
ganviTarebas socialur sferoSi. socialuri dacvis
samTavrobo programebis xelmisawvdomoba, rogorc
wesi, SezRudulia da iwvevs socialuri statusis
daqveiTebas, radganac socialuri momsaxurebis mopoveba
dakavSirebulia saWiroebis SemowmebasTan.
meore jgufi (konservatiuli) iseT saxelmwifoebs
aerTianebs (germania, avstria, italia, safrangeTi),
sadac liberaluri sabazro TviTregulirebis ideebi
arasodes iyo privilegirebuli. liberaluri tipis
saxelmwifoebisgan gansxvavebiT, konservatiuli
tipis saxelmwifo aRiarebs moqalaqeebis garkveuli
keTildReobis uzrunvelyofis valdebulebas
paternalisturi mosazrebebidan gamomdinare, romelic
moiTxovs sabazro ekonomikis pirobebSi socialuri
Sedegebis koreqtivebs. aRniSnul modelSi kerZo da
profesiuli dazRveva umniSvnelo rols asrulebs,
radganac aq socialuri dacvis umTavresi komponenti
socialuri dazRvevaa, amitom gadamanawilebeli
funqciebi dayvanilia minimumamde. rogorc wesi, aseTi
tipis saxelmwifoebi yalibdeboda eklesiis gavleniT,
amitom, maTTvis damaxasiaTebelia tradiciuli
ojaxis mxardaWera. Sedegad, aramomuSave qalbatonebi
ganTavisuflebuli arian savaldebulo socialuri
dazRvevis sistemidan, xolo saxelmwifo saojaxo
politika da socialuri dacva orientirebulia dedobis
mxardaWerisaken ojaxuri daxmarebebis meSveobiT.
mesame jgufs (socialur-demokratiuli), romelic
mcirericxovania Semavali qveynebis raodenobiT
(SvedeTi, naklebad dania da fineTi) saxeli ewoda imis
94
uCa gogiSvili
gamo, rom am qveynebSi social-demokratia socialuri
reformebis mamoZravebeli Zala iyo. imis magivrad,
rom mieRoT dualizmi saxelmwifos da bazars Soris,
muSa da saSualo fenas Soris, social-demokratebi
cdilobdnen SeeqmnaT iseTi socialuri saxelmwifo,
romelic uzrunvelyofda ara moqalaqeTa minimaluri
moTxovnilebebis Tanabrobas, aramed, cxovrebis
maRali standartebis gaTanabrebas. am miznebisaTvis
iyo Seqmnili socialuri dacvis erTiani sistema,
romelic uzrunvelyofda yvela moqalaqisaTvis
socialuri momsaxurebis SedarebiT Tanafardobas.
aRsaniSnavia, rom es modeli gamodevnis bazars da
damyarebulia saerTo solidarobaze. rogoc esping-
anderseni aRniSnavda, „yvela imyofeba mogebaSi, magram
yvela damokidebulia erTmaneTze, radganc yvelas aqvs
aRebuli pasuxismgebloba, rom ixados fuli“.1 aseTi
saxelmwifos socialuri politika mimarTulia rogorc
bazris, aseve tradiciuli ojaxisagan gaTavisuflebaze.
aseTi politikis mizania ara ojaxze damokidebuleba,
aramed individualuri damoukideblobis maqsimizeba.
am mimarTulebiT aRniSnuli modeli liberalizmis da
socializmis specifikuri gaerTianebaa. amis Sedegia
is, rom saxelmwifo iRebs pasuxismgeblobas moxucebis,
invalidebis da bavSvebis zrunvaze. ojaxebis socialuri
transferebiT uzrunvelyofis meSveobiT saxelmwifo
dainteresebulia ara mxolod maTi keTildReobis
gaumjobesebiT, aramed qalebis samuSaoze gasvlis
xelSewyobiT da ara maTi - diasaxlisobisaTvis.
social-demokratiuli reJimebis aSkara maxasiaTebelia
Sromisa da keTildReobis gaerTianeba. erTi mxriv,
1 Esping-Andresen G. Die drei Welten des Wohlfahrtskapitalismus. Zur Politi-schen Oekonomie die Wohlfahrtsstaates//Welten des Wohlfahrtskapitalismus. Der Socialstaat in vergleichender Perspektive. – Fankfurt, 1998. – S.45.
95
mikro-makroekonomika
aseT saxelmwifos aqvs midrekileba iyos sruli
dasaqmebis garanti, meore mxriv, misi sakuTari
keTildReoba damokidebulia am miznis miRwevaze. Zalian
ZviradRirebuli socialuri dacvis sistemis Seqmnis
pirobebSi, socialur - demokratiul saxelmwifos
SeuZlia usafrTxod iarsebos mxolod im SemTxvevaSi,
Tu socialuri problemebi minimumamde Semcirdeba,
xolo Semosavlebi maqsimalurad gaizrdeba. gasagebia,
rom aseTi situacia SesaZlebelia mxolod maSin, roca
mosaxleobis didi nawili muSaobs da mxolod mcire
nawili cxovrobs saxelmwifos daxmarebis xarjze.
aRsaniSnavia, rom esping-andersenis tipologia
ar iTvaliswinebs rig faqtors, romelic axasiaTebs
samxreT evropul qveynebs, sadac socialuri dacvis
sistema nawilobrivaa ganviTarebuli (saberZneTi,
espaneTi, portugalia, nawilobriv italia) da arsebobs
araformaluri, arasaxelmwifoebrivi socialuri
daxmarebis formebi (eklesia, ojaxi). mniSvnelovan
xarvezad esping - andersenis koncefciaSi, agreTve,
SeiZleba CaiTvalos misi uyuradReboba socialur
sistemebSi arsebuli iseTi winaRmdegobebisa da
niuansebisadmi, rogoricaa dafinansebis saxeobebi,
socialuri momsaxurebis dafarvis xarisxi da sxva.
evrokomisiis 1995 w. oqtomberis angariSsa da
Semdgom aqtebSi dafiqsirebulia gacilebiT ufro
daxvewili tipologia, romelic agebulia mraval
faqtorze. am tipologiis mixedviT, evrokavSiris
qveynebSi dominirebs socialuri dacvis oTxi ZiriTadi
ekonomikuri modeli: kontinenturi (anu bismarkis),
anglosaqsuri (anu beverijis), skandinaviuri da samxreT
evropuli1 (ix. cxrili 2).1 Europaeische Komission. Soziale Sicherheit in Europa. – Luxemburg, 1995. – S.195; Hanesch W. Sociale Sicherung im europaeschen Vergleich// Aus Politik und Zeitgeschichte. – Bd.34-35/98.-S.3-10.
96
uCa gogiSvili
socialuri dacvis ekonomikuri modelebi
evrokavSiris qveynebSi
cxrili 2.
kontinenturi
(bismarkis
modeli)
anglo-
saqsuri
(beverijis
modeli)
skandi-
naviuri
modeli
samxreT -
evropuli
(rudi-
mentuli
modeli)
ZiriTadi
pasuxis-
mgebloba
saxelmwifo saxel-
mwifo
saxel-
mwifo
ojaxi
da
eklesia
solida-
robis saxeoba
koleqtiuri ufro
individ-
ualuri
sazoga-
doebrivi
ojaxuri
Semosavlebis
gadana-
wilebis
done
SezRuduli saSualo maRali SezRu-
duli
SeTavazebuli
socialuri
momsaxurebis
done
diferen-
cirebuli
saSualo/
maRali
saSualo/
maRali
dabali
socialuri
momsaxurebis
dafarvis
xarisxi
yvela
dasaqmebuli
yvela
moqalaqe
yvela
moqalaqe
ZiriTadad
Raribebi
dafinanseba sadazRveo
Senatanebi
gadasa-
xadebi
gadasa-
xadebi
sadazRveo
Senatanebi
da sxva
wyaroebi
marTva sadazRveo
TviTmmar-
Tvelobis
organizacia
saxel-
mwifo
saxel-
mwifo/
prof-
kavSiri
sadazRveo
TviTmmar-
Tvelobis
organi-
zacia
97
mikro-makroekonomika
ganvixiloT TiToeuli modeli. pirvelia
„kontinenturi“ modeli, romelsac xSirad misi
fuZemdeblis kancler otto fon bismarkis pativsacemad,
„bismarkis“ modelsac uwodeben. igi amyarebs mkacr
kavSirs socialuri dacvis donesa da profesiuli
moRvaweobis xangrZlivobas Soris. mas safuZvlad
udevs socialuri dazRveva, romlis momsaxurebac
finansdeba ZiriTadad damsaqmebelTa da dazRveulTa
mier Setanili TanxebiT. otto fon bismarkma
safuZvlebi moamzada im periodisaTvis progresuli
socialuri kanonmdeblobisaTvis, romelic momavalSi
gaxda samagaliTo sxva industriuli qveynebisaTvisac.
swored maSin iyo Seqmnili socialuri dazRvevis sami
dargi, rac dRemde arsebobs germanuli socialuri
dacvis sistemaSi: siberisa da invalidobis dazRveva,
janmrTelobis dazRveva, ubeduri SemTxvevebis dazRveva
warmoebaSi.
germaniis garda, aRniSnuli modelis ZiriTadi
principebi axasiaTebs safrangeTs, avstrias da
beneluqsis qveynebs.
am models safuZvlad udevs profesiuli
solidarobis principi, rac gulisxmobs sadazRveo
fondebis arsebobas, romelebic paritetul sawyisebze
imarTeba daqiravebuli muSebisa da mewarmeebis mier.
isini akumulirebas uweven socialur gadaricxvebs
xelfasidan, saidanac xorcieldeba sadazRvevo
gadasaxadebi. aseTi sadazRveo sistemebis dafinanseba,
rogorc wesi, ar xorcieldeba saxelmwifo biujetidan,
radganac biujetis universalurobis principi aseTi
socialuri dacvis modelTan winaaRmdegobaSia.
Tumca, socialuri saxelmwifos arsebobis
98
uCa gogiSvili
Tanamedrove pirobebSi, romelsac uamravi socialuri
programis qseli axasiaTebs, es socialuri dacvis
modeli, rogorc wesi, yovelTvis ar aris dafuZnebuli
aRniSnul principze. amitom, sazogadoebis
naklebuzrunvelyofili wevrebisaTvis, romlebsac
ar aqvT SesaZlebloba miiRon sadazRveo socialuri
anaricxebi garkveuli mizezebis gamo (magaliTad,
aucilebeli sadazRveo staJis ararsebobis gamo),
nacionaluri solidaroba realizdeba socialuri
daxmarebis sistemis safuZvelze. am SemTxvevaSi saqme
exeba damxmare meqanizmebs, romlebic ar emTxveva
ZiriTad logikas „bismarkis“ modelSi. miuxedavad
aucilebeli socialuri sadazRveo principis
arsebobisa (magaliTad, germaniaSi socialuri
dazRvevis aucilebloba kanoniTaa gawerili), igi
mainc srulad ar xorcieldeba. es dakavSirebulia
xelfasis zRvruli donis arsebobasTan, romlis
zemoTac socialuri dazRvevis reJimi savaldebulo ar
aris (SesaZlebelia mxolod nebayoflobiTi dazRveva),
an dakavSirebulia anaricxebis limitirebasTan (am
SemTxvevaSi savaldebulo socialuri dazRvevis
farglebSi anaricxebi iwarmoeba mxolod zRvruli
xelfasis farglebSi, xolo socialuri gadaxdebi
gamoiTvleba am donis mixedviT). ase, rom am models
safuZvlad udevs aqtuaruli samarTlianobis principi,
rodesac sadazRvevo gadaxdebis sidide, upirveles
yovlisa, ganisazRvreba sadazRveo Senatanebis
safuZvelze. dasawyis etapze, XIX saukunis bolos,
socialuri dacvis germanuli sistema anviTarebda
konkretulad am models. dReisaTvis socialuri
daxmarebis sistemis mniSvnelovan ganviTareba iwvevs
99
mikro-makroekonomika
am modelis modifikacias da socialuri dacvis
dafinansebis sabiujeto wilis zrdas.
socialuri dacvis meore, anglosaqsuri modeli
evropaSi warmodgenilia did britaneTsa da irlandiaSi.
mas safuZvlad udevs ingliseli ekonomistis u.
beverijis moxseneba, wardgenili didi britaneTis
mTavrobis winaSe 1942 wels.1 beverijis mier wamoyenebul
debulebebze mniSvnelovani gavlena iqonia keinzis
ideebma imis Sesaxeb, rom sazogadoebrivi warmoebis da
dasaqmebis dinamika ganisazRvreba gadaxdisunarianobis
moTxovnis Sedegad, da Sesabamisad, Semosavlebis
gadanawilebam dabali Semosavlis mqone socialuri
jgufebis interesebidan gamomdinare, SesaZlebelia
gazardos masobrivi myidvelis moTxovna.
beverijma SemogvTavaza socialuri dacvis
organizaciis Semdegi principebi: pirvel rigSi,
sayovelTaobis (universalurobis) principi, riTac
socialuri dacvis sistema vrceldeba yvela moqalaqeze,
romelsac sWirdeba materialuri daxmareba. meore rigSi,
socialuri momsaxurebis da gadaxdebis erTgvarovnebisa
da unifikaciis principi, rac gamovlindeba erTnairi
sididis pensiiT, SemweobiT da samedicino momsaxurebiT,
da aseve, maTi miwodebis pirobebiT. pirobas - „Tanabari
Semweobebi Tanabari SenatanebisaTvis“, beveriji Tvlida
socialurad samarTlianad, amitomac, xSir SemTxvevaSi
sruldeboda pensiebis da daxmarebebis Tanafardobis
principi, Semosavlebis daxarjul raodenobis
miuxedavad.
am models safuZvlad edo idea imis Sesaxeb, rom
nebismier adamians, miuxedavad imisa, igi mosaxleobis
1 Beveridge W. Full Employment in a Free Society. – London, 1944.
100
uCa gogiSvili
ekonomikurad aqtiur nawils ekuTvnis Tu ara, aqvs
ufleba hqondes minimaluri socialuri dacva.
Sesabamisad, socialuri gadaxdebis damokidebuleba
SenatanebTan mimarTebiT, ewinaaRmdegeba adamianebis
Tanasworobis ideas. beverijis koncefciis arsia is,
rom TiToeul moqalaqes garantirebuli aqvs garkveuli
Semosavali, romelic daakmayofilebs minimalurad
sakvebis, cxovrebis da samedicino momsaxurebis
TvalsazrisiT. ase, rom ganawilebis samarTlianobis
principi am modelSi aris fundamenturi, radganac am
SemTxvevaSi saqme exeba ara profesionalur (rogorc
bismarkis modelis SemTxvevaSi), aramed nacionalur
solidarobas.
aseTi socialuri dacvis sistemebis finansireba
sruldeba rogorc sadazRveo SenatanebiT, aseve saerTo
gadaxdebiT. ase, magaliTad, saojaxo Semweobebis da
janmrTelobis dafinanseba xdeba saxelmwifo biujetidan,
xolo sxva socialuri daxmarebebi - dasaqmebulebis
da damsaqmeblebis sadazRveo Senatanebis xarjze.
„bismarkis“ modelisagan gansxvavebiT, es modeli moicavs
socialur dazRvevas arsebiTad dabali socialuri
gadaxdebiT da socialur daxmarebas, romelic am
sistemaSi asrulebs gadamwyvet rols. damaxasiaTebeli
momentia aseve Semosavlebis Semowmebis farTod
gavrceleba (“means-testing”), romelic aucilebelia
daxmarebis misaRebad.
aRsaniSnavia, rom „beverijis“ modelSi arsebobs
zogierTi gansxvaveba sxvadasxva qveynis mixedviT.
magaliTad, inglisSi jandacvis nacionaluri sistema
uzrunvelyofs yvela moqalaqesaTvis (miuxedavad maTi
Semosavlebis donisa) ufaso samedicino momsaxurebas,
irlandiaSi ki ufaso samedicino momsaxurebiT
sargebloben mxolod dabalSemosavliani moqalaqeebi.
101
mikro-makroekonomika
socialuri dacvis mesame, e.w. „skandinavuri“ modeli,
damaxasiaTebelia daniis, SvedeTisa da fineTisTvis.
socialuri momsaxureba da gadaxdebi gansazRvrulia
rogorc samoqalaqo uflebebi, moqalaqes aqvs Tanabari
uflebebi, rac finansdeba socialuri uzrunvelyofis
gadasaxadebidan. sxvanairad rom vTqvaT, socialuri
dacvaSi igulisxmeba ara saxelmwifos wyaloba,
aramed moqalaqis kanonieri uflebebi. gamonaklisia
umuSevrobis dazRveva, romelic gamoiyofa saxelmwifos
socialuri dacvis sistemidan da dafuZnebulia
nebayoflobiT principze. gansxvavebuli skandinaviuri
modelis niSanTvisebaa sxvadasxva socialuri riskis
da cxovrebiseuli situaciebis farTo speqtri, romelic
sazogadoebis mxardaWeras moiTxovs. socialuri
momsaxurebis miReba, rogorc wesi, qveynis yvela
moqalaqisTvisaa garantirebuli da ar iTvaliswinebs
dasaqmebas da sadazRveo Senatanebis gadaxdas.
mTlianobaSi, am modelis mier SemoTavazebuli
socialuri dacvis done sagrZnoblad maRalia. es
misaRwevia aqtiuri gadanawilebiTi politikiT, romelic
mimarTulia Semosavlebis gaTanabrebaze. am modelis
funqcionirebis aucilebeli winapirobaa uaRresad
organizebuli sazogadoeba, romelic viTardeba
erTgulebis institucionaluri sazogadoebis
keTildReobis principebis safuZvelze.
socialuri dacvis sistemis finansireba,
romelic mocemul models ekuTvnis, xorcieldeba
ZiriTadad saerTo dabegvris xarjze. miuxedavad
amisa, gansakuTrebul rols asrulebs dasaqmebulisa
da damqiraveblis sadazRveo gadasaxadebi. socialuri
dacvis erTaderTi nawili, romelic gamoyofilia
saerTo sistemidan, aris umuSevrobis dazRveva,
romelic nebayoflobiTia da imarTeba profkavSirebiT.
102
uCa gogiSvili
am bolo dros daqiravebuli personali ZiriTadad
ganTavisuflebuli iyo dasazRvevo Senatanebis
gadasaxadidan da socialur dacvis sistemaSi
iRebdnen monawileobas zogadi gadasaxadebis gadaxdis
meSveobiT. magram XX saukunis bolo aTi wlis manZilze
gamoaSkaravda daqiravebuli momuSaveebis wilis
etapobrivi zrdis tendencia sadazRveo safinanso
programebSi da sadazRveo gadasaxadebis zrda
xelfasidan. am tendencias aqvs adgili mewarmeebTan
mimarTebaSic im dros, roca saxelmwifo socialuri
gadasaxadebi bolo wlebSi mniSvnelovnad Semcirda.
meoTxe modeli - samxreT evropis qveynebi (italia,
espaneTi, saberZneTi da portugalia) warmodgenilia
„rudimentuli“ socialuri dacvis modelis saxiT.
igi am saxelmwifoebSi, socialur - ekonomikuri da
struqturuli cvlilebebis gavleniT, bolo 15-20 wlis
manZilze warmoiqmna. wina modelebTan SedarebiT, es
modeli SesaZlebelia iyos interpretirebuli rogorc
ganviTarebadi, gardamavali, da amitom am models ar
aqvs mkveTri organizaciuli saxe. amitomac, am modelis
„rudimentuloba“ aRiniSneba ucxoeli mkvlevarebis
mier, rogorc misi mniSvnelovani gansakuTrebuloba.1
rogorc wesi, am modelisaTvis damaxasiaTebeli
socialuri momsaxurebis done SedarebiT dabalia da
scialuri dacvis amocana xSirad ganixileba, rogorc
naTesavebis da ojaxis zrunva. amitom, ojaxi da
samoqalaqo sazogadoebis sxva institutebi TamaSoben
mniSvnelovan rols. socialuri politika ZiriTad
SemTxvevebSi pasiuria da orientirebulia calkeuli
kategoriis moqalaqeebis Semosavlebis dakargvis
kompensirebaze. am modelisaTvis damaxasiaTebelia aseve
1 Hanesch W. Sociale Sicherung im europaeischen Vergleich//Aus Politik und Zeitgeschichte.-Bd.34-35/98 .
103
mikro-makroekonomika
socialuri danaxarjebis asimetriuli struqtura.
ase, magaliTad, italiaSi es vlindeba Semdegnairad -
ZiriTadi socialuri xarji aris sapensio uzrunvelyofa
(mSp-s 14,7%, roca saSualo evropuli done aris - 12,5%),
magram ojaxis, dedobis da ganaTlebis socialur
mxardaWerasa da dasaqmebis politikaze ixarjeba
gacilebiT naklebi (daaxloebiT 1%).1
zogadad, evropuli sistemebis socialuri dacvis
ZiriTadi Tvisebaa didi moculobis xarjis gaweva
socialur programebze. ase, magaliTad, 1990-iani wlebis
bolos evrokavSiris qveynebis socialuri xarji
Seadgenda saSualod mSp-s 27%-s, maSin roca aSS-Si
mxolod _ 13 %-s, xolo iaponiaSi - 12 %-s.
aRsaniSnavia, rom evropul qveynebSi Catarebuli
socialuri gamokiTxvebis Sedegad, respondentebis
umravlesoba, gamoTqvs azrs, rom sazogadoebis iseTi
wevrebisaTvis, romlebic garkveuli mizezebis gamo
Tavs ver uzrunvelyofen, saxelmwifo unda iyos maTi
cxovrebis minimaluri standartis garanti. ase, rom
socialuri programebis sistemebis arseboba, romelic
mimarTulia socialuri riskebis Semcirebisken,
evropelebis umravlesobis mier ganixileba rogorc
dRevandeli saxelmwifos mTavari komponenti.
miuxedavad imisa, rom igi Zviri siamovnebaa, mniSvnelovan
gavlenas axdens makroekonomikuri maCveneblebis
stabilurobaze da aqvs unari Seamciros ekonomikuri
zrdis tempebi. amis gamo, mravali evropuli qveyna
cdilobs reformireba moaxdinos Tavisi socialuri
dacvis sistemis da aseve amcirebs gadasaxadebs im
mizniT, rom moaxdinos adaptireba Secvlil socialur-
ekonomikur mdgomareobasTan. cxadia, socialuri dacvis
1 Pensions in Europe: Expenditure and Beneficiaries/Eurostat/Theme 3 – 8/2004. –Luxemburg, 2004. –P.2.
104
uCa gogiSvili
prioritetebi momavalSic daikavebs centralur adgils
sazogadoebaSi.
socialur - ekonomikuri procesebi ganixileba
socialur samarTlianobasa da ekonomikis
efeqtianobasTan mimarTebiT. Tu klasikosebi da
neoliberalebi (a. smiti, f. haieki, m. fridmeni)
upiratesobas aZlevdnen ekonomikur efeqtianobas, vidre
socialur samarTlianobas, pragmatuli midgomis
momxreebi (j. rolzi, j. biukeneni) mniSvnelovan rols
socialur - ekonomikuri procesebis regulirebaSi
aniWebdnen socialuri samarTlianobis principebs.
j. keinzis ekonomikuri analizis safuZvli ki aris
procesebi, rac xels uwyobs ekonomikuri zrdis da
socialuri problemebis urTierTqmedebas, amave dros
socialuri dacvis sistema aris mniSvnelovani faqtori,
romelic ganapirobebs ekonomikur zrdas.
Tanamedrove socialuri dacvis sistemis
formireba dakavSirebulia industrializaciis
procesTan, ramac gamoiwvia saxelmwifos mxridan
socialuri procesebis regulirebis zrda da
socialuri dazRvevis Camoyalibeba, rac moicavda
damsaqmeblebs, saxelmwifos da Sesabamisi samoqalaqo
da Sromis samarTalis gaformebas.
dReisaTvis evrokavSiris calkeuli qveynis
socialuri dacvis sistema inarCunebs Tavis avtonomias,
rac Tavis mxriv, amuxruWebs evrointegraciis
procesebs. miuxedavad amisa, bazrebis gaerTianeba
qmnis „socialuri dempingis“ saSiSroebas. evrokavSiri
afiqsirebs Tavis programebsa da dokumentebSi
socialuri standartebis SenarCunebis princips, rac
ukve miRebulia evrokavSiris sxvadasxva saxelmwifoSi.
am SemTxvevaSi evrokavSiri ar cdilobs areguliros
yvela socialuri dacvis nacionaluri sistemis aspeqti.
105
mikro-makroekonomika
evrokavSiris zogadi normebi gansazRvravs mxolod
minimalur socialur standartebs (is dafiqsirebulia
qartiaSi - dasaqmebis ZiriTadi uflebebi 1989w. da aseve
ivaliswinebs garantirebuli Sromisa da dasvenebis
reJims da maqsimalur samuSao kviris xangrZlivobas
da a.S.), romlis qvemoT nacionaluri mTavrobebi iReben
pasuxismgeblobas, rom ar daiweva socialuri dacvis
done.
dRemde saqarTvelos centralur socialur pro-
blemad siRaribis daZleva saxeldeboda, xolo socia-
luri politikis seqtorul speqtrSi jandacvis, gana-
Tlebis, mecnierebis, kultrurisa da sportis reformi-
reba ganixileboda.
`vardebis revoluciis~ Semdeg, saqarTvelos mTa-
vrobis samoqmedo programis mixedviT, mosaxleobis ke-
TildReobis gasaumjobeseblad mTavrobis Zalisxmeva
mimarTuli iyo, erTi mxriv, swrafi da farTo efeqtis
mqone ekonomikuri zrdis uzrunvelyofisaken, da meore
mxriv, siRaribis winaaRmdeg mimarTuli calkeuli so-
cialuri programebis ganxorcielebisaken.
xelisuflebis mier SemuSavebuli mosaxleobis
socialuri dacvis koncefciis mTavari momentebi iyo:
kanoni adgens SemTxvevebis garkveul raodenobas (sa-
pensio asakis miRweva, ojaxis marCenalis dakargva da
sxva), rodesac moqalaqes ufleba eZleva miiRos qveya-
naSi ekonomikuri mdgomareobis Sesabamisi daxmareba
saxelmwifosgan.
2012 wlis saparlamento arCevnebis moaxloebasTan
erTad, politikurma partiebma win wamoswies socialu-
ri sakiTxebi da gansakuTrebiT, dasaqmebis problema.
Tumca, unda iTqvas, rom maTi gancxadebebi ufro popu-
listur qmedebebad aRiqmeba da samwuxarod, arc erTi
maTgani ar gvTavazobs realur gzebs arsebuli (ufro
106
uCa gogiSvili
zustad ararsebuli) socialuri sistemis reformire-
bisTvis (CamoyalibebisaTvis). rogorc Cans, saqarTve-
lom ganviTarebis garkveuli etapebi unda gaiaros, rom
momwifdes socialuri dacvis romelime evropuli mo-
delis misaRebad. fineli mecnieri da sazogado moRva-
we p. kuusi ambobs: “ganviTarebuli, industriuli sazo-
gadoebis pirobebSi saxelmwifo socialuri politikis
buneba icvleba: Tu aqamde mis mizans warmoadgenda mxo-
lod “sustebis” da “gaWirvebulebis” dacva, axla ukve
igi orientirebulia mTels erze da Camoyalibebulia,
rogorc erovnuli monapovari.1
European Models of Social Defense
U. Gogishvili
Georgia has firmly decided to take the European path, but it still under discussion how much the ongoing social and economic reforms meet the requirements of the European Union.
Hence, we consider it’s important to study and analyze the models of social defense in the EU countries, their experience, achievements and the problems they face.
The article discusses the classification of Richard Titmus, a British researcher and the typology developed by Gosta Esping-Andersen, a Danish sociologist. However, the paper mainly focuses on a more comprehensive typology given in the report of European Commission in October, 1995 and in later documents, according to which, there are four dominant economic models of social defense in the EU countries: continental (or Bismarck’s), Anglo-Saxon, Scandinavian and South European.
1 Pekka Kuusi: This World of Man, Published 1985 by Pergamon Press in Oxford , New York .
107
mikro-makroekonomika
DdaviT nergaZe
iv. javaxiSvilis saxelobis Tsu-is
marketingis kaTedris doqtoranti
saqarTvelo mTlianad da gansakuTrebiT
kavkasionis samxreTi kalTebi, metad mdidaria
nairsaxeobis mineraluri wylebiT. saqarTvelos
miwisqveSa wylebis bunebrivi resursebis maragi 21.7km3-s
Seadgens, rac mTeli teritoriis zedapiruli Camonadenis
41% - ia. ZiriTadad eseni dabali mineralizaciisa da
sasmelad gamosadegi wylebia.
wyali, es erTi SexedviT, umartivesi qimiuri SenaerTi,
sicocxlis safuZvelia dedamiwaze. bunebis Semadgeneli
nawilebidan arc erTi ar TamaSobs samyaroSi iseT did
rols, rogorc wyali.
saqarTvelos mineraluri wylebi uZvelesi
droidan gamoiyeneboda samkurnalod. amis dadasturebaa
arqeologebis mier aRmoCenili Zveli, kaptaJuri nagebobebis
naSTebi borjomSi, Tbilissa da sxva adgilebSi, rac imaze
metyvelebs, rom jer kidev civilizaciis dasawyisSi
mineraluri wylebi gamoiyeneboda rogorc bunebrivi
samkurnalo saSualeba, რomlis mecnieruli moxmarebiT
mravali sneuleba ikurneba da xSirad saswaulsac
axdens iq, sadac mecnierebis mier gamomuSavebuli
farmakologiuri saSualebebi uZluria. mineraluri
wylebis Semadgenlobis formireba mimdinareobs
sxvadasxvagvar pirobebSi. isini dedamiwis siRrmeSi
moedinebian niadagis sxvadasxva fenaSi da amis Sedegad
xsnian sxvadasxva marils da iTviseben mas. wyali
mineraluri wylis resursebi
saqarTveloSi
108
daviT nergaZe
SeiZleba miviCnioT „bunebriv mineralur wylad“
mxolod maSin, Tu igi akmayofilebs Semdeg moTxovnebs:
bunebrivad sufTaa, ar Seicavs mavne mikroorganizmebs,
aqvs stabiluri mineraluri Sedgeniloba, debiti da
temperatura. saqarTvelos mineralur wylebs Soris gansa-
kuTrebul yuradRebas ipyrobs რაჭის mineraluri wyle-
bi. aRniSnul teritoriaze 44 saxeobis mineraluri
wyalia aRmoCenili, aqedan 28 - sofel uwerisa da 16
daba- Sovis teritoriaze. swori gamoyenebisa da marT-
vis pirobebSi uwerisa da Sovis mineraluri wylebi Sei-
Zleba ufro strategiuli mniSvnelobis iyos, magram es
warmoudgenelia centraluri xelisuflebis Sesabamisi
politikisa da mwyobri programebis gareSe. Sesabamisi
satransporto da sastumro infrastruqturis ganvi-
Tarebis pirobebSi iq arsebuli kurortebis datvirT-
va sruliad SesaZlebelia Siga turizmis resursebiT.
buneba da landSafti xels uwyobs rogorc adgilobri-
vi, aseve saerTaSoriso turizmis ganviTarebas. kurort
Sovis mineraluri wyaroebi qimiuri Semadgenlobis
mixedviT SeiZleba daiyos sam jgufad: pirvels mie-
kuTvneba hidrokarbonatul-kalciumiani tipis wylebი, meore jgufis wylebi hidrokarbonatuli natrium-magni-
um-kalciumiania, romelic sasmelad ixmareba da xasi-
aTdeba dabali temperaturiT. mesame jgufisaa sustad
mineralizebuli wylebi, romlebsac dabali temperatura
aqvs da, amavdroulad, sasiamovno sasmelia. სofel glo-
laSi amoedineba cnobili mineraluri wyali „mTis
raWa’“.1
uwera didi xania ganTqmulia sasmeli mineraluri
wylebiT. მას miekuTvneba hidrokarbonatuli wylebi,
romelSiac sakmao raodenobiTaa Tavisufali naxSirJangi
_ CO2 da rkiniani wylebi. uweris ზონის wyaroebs 1 www. Statistics.ge
109
mikro-makroekonomika
miekuTvneba agreTve _ Soubnis, laCtisa da Walis
mineraluri wyaroebi, romlebic TavianTi TvisebebiT
(Tumca, sakmaod gansxvavebuli qimiuri SemadgenlobiT)
uweris mineralur wylebs uaxlovdeba. kurort uweris
mineralur wyaros warmoadgens e. w. gvritas, anu „kuWis
wyali,“ romelic didixania cnobilia rogorc saukeTeso
სaSualeba kuW-nawlavis daavadebaTa samkurnalod.
aRsaniSnavia is, rom 28 dasaxelebis mineraluri wyali
uweraSi TviTdinebiT moedineba.
„raWis wyaroebi“ namdvili wyaros wyalia, რომელიც შeicavს sicocxlisaTvis aucilebel yvela
minerals da sasmeli wylis yvelaze maRal standarts
Seesabameba. raWaSi მლნ boTli mineraluri wylis
warmoeba SeiZleba. dReisaTvis es potenciali mxolod
aramineraluri sasmeli wylis („raWis wyaroebi“)
segmentSia warmodgenili.
kurorti borjomi erT-erTi Tvalwarmtaci adg-
ilia saqarTveloSi. „ borjomi“ vulkanuri warmoSobis
mineraluri wyalia, romelic amodis 8–10 km. siRrmidan. kurortze arsebobs 10 daxuruli WaburRili. mecniere-
bi da eTnografebi მსჯელობენ borjomze, rogorc `kli-
matur fenomenze~ _ bakurianis mTebidan monaden Zalze
sufTa wyalze, romelic qmnis gansakuTrebul ekosiste-
mas. misi bunebrivi simdidre praqtikulad SemorCenilia
iseTive saxiT, rogorc miwis qveS. msoflio aRiare-
bas borjomis mineralurma wylebma saukunis 20-ian
wlebSi miaRwia. mravalmxrivi kvlevით dasturდebა, rom “borjomis” mineraluri Semadgenloba ar Secvlila
1830 wlidan. borjomis regularuli miReba abalansebs
tute–mJavianobas (pH), aregulirebs nivTierebaTa cvlas,
mkurnalobs qronikul gastrits, kolits, wylulovan
daavadebebsa da sxv.
naturaluri mineraluri wyali „likani“formirdeba
1500 metris siRrmeze, sadac aqtiuri hidroTermuli
110
daviT nergaZe
procesebi bunebrivad ajerebs mas gaziT. „likani“ aris
naturaluri, gazirebuli, hidrokarbonatul-natriumiani
mineraluri wyali. gamoiyeneba qronikuli gastritis, ku-
Wisa da Tormetgoja nawlavis wylulovani daavadebebis,
nivTierebaTa cvlis darRvevebis da sxva daavadebebis
dros. borjomis xeobaSi sof. zanavSi zRvis donidan 750
metrze amoedineba mineraluri wyali “zanavi”
kurorti nabeRlavi mdebareobs Coxatauris
raionSi, sof. nabeRlavSi, qimiurი Semadgenlobis mixedviთ მინერალური წყალი „ნაბეღლავი“ miekuTvneba mom-
Javo, hidrokarbonatuლ–ნatriumiani, naturaluri wylis
kategorias. nabeRlavi borjomisagan gamoirCeva magnium-
ionis samjer ufro meti SemcvelobiT, xolo qloris
Semcveloba masSi samjer naklebia. sulfat-ionis Sem-
cveloba nabeRlavSi 130-200 mg/dm3, xolo borjomis wy-
alSi araumetes 3-10 mg/dm3. nabeRlavis mineralur wy-
als aqvs SesaniSnavi gemo da saukeTeso samkurnalo sa-
Sualebaa kuW-nawlavis, Tirkmelebis, RviZlis, sanaRvele-
saSarde gzebis, kolitis daavadebebisaTvis, nivTiereba-
Ta cvlis moSlisas, Saqriანი diabetisa da simsuqnis
sawinaaRmdegod. laboratoriulad nabeRlavis gawmenda
marilebidan SeuZlebelia, radganac is dakargavs Tavis
Tvisebebs.
kurorti zvare mdebareobs xaragaulis raionSi.
მინერალური წყალი „zvare“ miekuTvneba momJavo, naxSirm-
Java qloridul-hidrokarbonatul kalcium-natriumiani
wylebis jgufs 5-6 gრ/l mineralizaciiT. gamoiyeneba
saWmlis momnelebeli organoebis daavadebaTa sam-
kurnalod.
wyaro ̀ geva~ aris 170 m siRrmeze mdebare WaburRili
sofel nataxtarSi, Tbilisidan Crdilo-dasavleTiT 30
km-ze, zemodan 60 m-iani blokirebiT, rom ar moxdes misi
dabinZureba zedapiruli wylebiT. `gevas~ Semadgenloba
myaria da sisufTave garantirebuli. maRali siwmindis
111
mikro-makroekonomika
gamo `geva~ rekomendebulia bavSvTa kvebaSic. . `squris~ mineraluri wyali md. ჭaniswylis xeoba-
Sia, walenjixis raionidan 19 km-is daSorebiT, sofel
jgalSi. igi aris sulfatur–qloriduli natrium kal-
ciumiani mineraluri wyali. saukeTeso saSualebaa kuW-
nawlaviT, RviZliT daavadebulTaTvis.
mitarbis wyaro mdebareobs kurort borjomTan ax-
los, mdinare mitarbulაs xeobaSi. igi aris naxSirorJan-giani da kaJmJaviani hidrokarbonatul, kalcium-natri-
umiani samkurnalo da sufris mineraluri wyali. igi
aris ufero, usuno, sruliad gamWvirvale wyali. sam-kurnalo TvisebebiT sairmis #1 wyaros wylis msgav-
sia.
kurort waRveris teritoriazea naxSirmJava
hidrokarbonatuli rkinis wylebi, romlebic gamoiyeneba
saWmlis momnelebeli organoebis, RviZlisa da sanaRv-
le gzebis sneulebebis samkurnalod, igi adidebs mJavi-
anobas, aZlierebs JangviT procesebs organizmSi, sisx-
lis Semadgenlobaze moqmedebs dadebiTad da sxv.1
imereTis sakurorto zonebis ganaSenianeba moxda
sabWoTa periodSi, თუმცა iaffasiani infrastruqturiთ . dRes maTi umravlesoba ver pasuxobs Tanamedrove ba-
zris moTxovnebs. unikaluri samkurnalo mineraluri
wylebi, hava da ulamazesi buneba saSualebas iZleva
axali, Tanamedrove moTxovnaTa gaTvaliswinebiT moxdes
maTi xelaxali ganaSenianeba. dReisaTvis imereTSi 53
sakurorto bazaa: sairme, nunisi, wyaltubo, simoneTi, su-
lori, sawire, samtredia, zvare, kvereTi, amaRleba da sxv.
kurorti სსirme mdebareobs baRdadis raionSi, wablar-
is wylis xeobaSi. “sairme,” „narzanisa“ da „borjomis“
tipis mineraluri wyalia. kurorti sairme mdidaria
mineraluri wylebis wyaroebiT, swored es aris ku-
rortis ZiriTadi bunebrivi samkurnalo mniSvnelobis 1 www.Statistics.ge
112
daviT nergaZe
faqtori. sairmidan 5-km-Si sakurorto adgil udab-
nos teritoriaze აღმოჩენილია axali mineraluri wya-
li “udabno ”,romelic Tavis fizikur-qimiuri da sam-
kurnalo TvisebebiT, sairmisagan gansxvavebulia. aqvea
balneologiuri kurorti zekari, romlis mineraluri
wyali mravalი daavadebის samkurnalod gamoiyeneba. kurorti amaRleba mdebareobs md. rionis marcxena sana-
piroze. aqvea mineraluri wyali „Wokiani“–naxSirmJa-va qloridul hidrokarbonatul kalcium–natriumiani Semcvelobis წყალი. wylis Semowmebis dros aRmoCnda,
rom მას aqvs Saqris Semcirebis unari, rac Zalze mniS-
vnelovania diabetiT daavadebulTaTvis. kurorti „si-
moneTi“, romelic mdebareobs Terjolis raionSi, funq-
cionirebs 1967 wlidan, 42 gradusiani mineraluri cx-
eli wyliT. „wyaltubos“ mravalprofiliani kuror-
ti, Tavisi unikaluri Termul–radonuli mineraluri
wylebiT, sxvadasxva saxეობis 60 daavadebas mkurnalobს. balneologiur kurort „samtrediis“ mineraluri
wylebi 65 gradusiani temperaturis mqonea, romlis
samkurnalo Tvisebebia sayrden–mamoZravebeli sistemis,
Zvlebis kunTebis, nervul–periferiuli sistemis qroni-
kuli daavadebebis, kanis sneulebebisa da hipertonuli
daavadebebis mkurnaloba. kurort „suloris“ miner-
aluri wylebi wyaltubos mineraluri wylebis tipisaa.
mis SemadgenlobaSi arsebuli bromis marilebi damamS-
videblad moqmedebs nervul sistemaze, ikurneba aTriti,
tromboflemiti da ginekologiuri daavadebebi. zemoT
CamoTvlili bunebrivi resursebis mosapoveblad da ga-
dasamuSaveblad imereTSi SesaZlebelia Tanamedrove
teqnologiebiT aRWurvili sawarmoebis Seqmna. swori
marketingisa da infrastruqturis mowesrigebis SemTx-
vevaSi TiToeuli maTgani popularuli gaxdeba msof-
lios turistul bazarze.1
1 www.Sakpatenti. org.ge
113
mikro-makroekonomika
Seswavlilia qvemo svaneTis 42 mineraluri da
mtknari wyali. ასევე zemo svaneTis rkinian-naxSirmJava-
hidrokarbonatul-kalcium-natriumiani (civi narzanis)
tipis mineraluri da mtknari wyaroebi. svaneTis
mineraluri wylebis ganlageba, miuval adgilebSi
sinjebis aRebis siZnele da mouxerxebloba, metad
arTulebs maT Seswavlას da kerZod, gazuri Sedgenilobis
gamokvlevas. Seswavlilia yazbegis raionis mineraluri
wyaroebi, romelic ekuTvnis rkinian naxSirmJava-
hidrokarbonatul-kalciumian (civი narzanis) tipis
wylebs. yazbegis raionis mineraluri wyaroebi (kobis,
fanSeTis, sionis, baidaras, trusos da kasaris xeobebi)
ganlagebulia ZiriTadad mdinareების Tergisa da baidaris napirebze.
Tergis xeobis marjvniv, kobis midamoebSi gamodis
eqvsi mineraluri wyaro, siaxlovis miuxedavad, isini
erTmaneTisagan gansxvavdebა . es wylebi ganekuTvneba
civi narzanis tipis wylebs. baidaris marjvena napiras
ganlagebulia mineraluri wylebis mTeli jgufi.
baidaris xeobis yvela mineraluri wyaro ZiriTadad
naxSirmJava-hidrokarbonatul-kalciumiania. umetesad
wyaroebs aqvs mkveTrad gamosaxuli naxSirmJava kiriani
xasiaTi.
fanSeTis wyaroebi (cnobilia kidev gergeTis da
yazbegis wyaroebis saxelwodebiT) sofel yazbegidan 2
km–შია, რომელიც uyuradRebodაა datovebuli. auzi gaWu-
Wyianebulia da wyaroebis gamosavali yvelgan daWaobe-
buli. ფanSeTis wyaroebi unda mivakuTvnoT naxSirmJava-
hidrokarbonatul-natrium-kalcium-magniumian wylebs.
sxva wyaroebTan SedarebiT es wyaro ufro mdidaria
natriumiT da qloriT. აფხაზეთის yvela mineraluri
wyaro SeiZleba mivakuTvnoT qloridul-natriumian ti-
pis wylebs. avadxara mdidaria mTis wyaroebiT da nakad-
114
daviT nergaZe
ulebiT, romlebic erTვის mdinare avadxaras. avadxaraSi Seswavlilia oTxi mineraluri da xuTi mtknari wyali.
sofel fsxuSi Seswavlilia Svidi mineraluri da erTi
mtknari wyali.1
tyvarCelis radiaqtiuri wylebi uZvelesi droidan
aris cnobili Tavisi araCveulebrivi samkurnalo
TvisebebiT. zogierT mineralur წყალSi ინტერესს იწვევს dariSxanis maRali koncentracia. სავარაუდოა,რომ mineraluri wylebi dakavSirebuli aqamde ucnob
dariSxanis sabadoebTan xsenebul midamoebSi.1
Trusos xeobaSi, mdinare Tergis orive napirze, ganlagebulia uamravi mineraluri wyaro. oqroyanis
pirveli wyaro Zlier `duRs~, sionis mineraluri wyaro,
Tergis marjvena mxares, aseve Zlier gazirebulia.
oqroyanis wyaro Zlier mineralizebulia, riTac
uaxlovdeba baidaris xeobis wyaroebs. Trusos xeobis
wyaroebi mometebulad Seicavს rkinas.bunebrivi, mineraluri wyali da wyaros wyali ̀ bax-
maro~ amoedineba saqarTvelos mTiani regionis _ guriis
zedapirze. bunebriv mineralur wyal ̀ baxmaroს” gaaCnia sasiamovno bunebrivi gemo da Seicavs yvela bunebriv
minerals, romelic saWiroa adamianis jamrTelobisaT-
vis . samegrelos sakurorto potenciali warmodge-
nilia mravalferovani hidromineraluri resursebiT.
maT Soris erT-erTi unikaluriა mineraluri wyali
`lugela~ CxorowyuSi, romlis sasargeblo Tvisebebis
Sesaswavlad intensiurad muSaoben rogorc adgilo-
brivi, აseვე ucxoeli mkvlevarebi. “lugela“ ganekuTvneba
qloriduli wylebis jgufs. saukeTeso saSuale-
baa tuberkuloziT daavadebulTaTvis. lugela gamoi-
yeneba sisxldenisas, raqitis, organizmidan kalciumis
dakargvisas, antialergiulia, hepatitis, nefritis, stoma-1 www.statistics.ge
115
mikro-makroekonomika
titis, motexilobebis da sxva daavadebebis dros.
mimdinareobs balneologiur kurort `nunisis~
aRdgena, romelic mdebareobs xaragaulis raionSi. adre, nunisis wyliT mosaxleoba kanis daavadeba-muns
mkurnalobda . misi Tbili gogirdovani abazanebi კი cnobilia rogorc Seucvleli saSualeba kanis qroni-
kuli daavadebebis da sxva paTologiebis samkurnalod.
martvilis raionSi, egrisis qedze mdebareobs mTis
klimatur-balneologiuri kurorti lebarde. aq amoedi-
neba mineraluri wyali “lebarde”.igi aris naxSirmJava
mინერალური wyali da gamoiyeneba sunTqvisa da saWmlis
momnelebel organoTa qronikuli daavadebebisaTvis.1
cageris raionSi, laSajuris xeobaSi amoedine-
ba mineraluri wyali “laSiWala”. es aris naxSirmJava
hidrokarbonatul-magnium-kalciumiani mineraluri wya-
li, gamoiyeneba sasmelad da abazanebisaTvis, saWmlis
momnelebel organoTa qronikuli daavadebebisaTvis.
qedis raionis sofel kokotaurSi, mTis წვერიდან moეdineba mineraluri wyali “kokotauri”. igi aris
sulfatur-hidrokarbonatuli, natrium –magniumian kal-
ciumiani samkurnalo wyali aWaraSia aseve adgilobri-
vi moxmarebis mineraluri wyali „gundauri“, romelic
saukeTeso saSualebaa qronikuli qolecistitis da
Saqriani diabetiT daavadebulTa samkurnalod. mare-
Tis xeobaSi mravladaa mineraluri wylebi - „uCamba“,
„wyalampara“, „ Subani“,“tomaSeTi“, „iakubauri“, „quTauri“,
„bogili“ da sxv.2
mineraluri wyali „bagiaTi, ” kavkasionis qe-
dis samxreT nawilSiა, moipoveba, ცისტერნებით გააქვთ
ჩრდილოეთ ოსეთში da იქ ჩამოისხმება minis taraSi.
qarTuli bazrisaTvis samwuxarod es wyali ucnobia.
gardabnis gzatkecilze, erT-erTi mosaxlis ezoSi
1 www.Statistics.ge2 www.Commersant.ge
116
daviT nergaZe
moedineba naturaluri mineraluri wylis ori wyaro-
“velis wyaro”. gamoiyeneba rogorc dasalevad, aseve aba-
zanebis saxiT. ადიგენის რაიონშია ფლატესა და ღაღვის მინერალური წყლები. mineraluri wylis “flates” sam-
kurnalo Tvisebebis Seswavla jer kidev XX saukunis
70-ian wlebSi daiwyo. 1996 wels damtkicebuli samedi-
cino kondiciით, “flate” aris hidrokarbonatul–მagnium–kalciumiani sufris samkurnalo wyali, Seicavs
bunebriv, specifikur komponentebs-kaJmJაvas, .gamoiyeneba qronikuli daavadebebis, Saqriani diabetis, nevrolo-
giuri warmoSobis cximovani cvlis moSlis, diaTezis,
padagras, cistitisa da rkinaanemiebis dros. mimdinare-
obs kvlevebi Ciyvis (farisebri jirkvlis) profilaqti-
kis dasadgenad.mineraluri wyali “leRva” sul axlax-
an gamoCnda, gamokvleulia da gamoiyeneba zogierTi
daavadebebis samkurnalod. „ლეღვას“ ჩამოსხმა დაკვეთით
მიმდინარეობს.abasTumnis samkurnalo wylebis istoria uZvelesi
droidan iwyeba. abasTumanSi sami wyaroa: „goliaTis wy-
aro“, „gvelis wyaro“ da „saymawvilo“. aRniSnuli wylebi
gamoiyeneba revmantuli daavadebebis, damblis, RviZlisa
da elenTis, qronikuli wylulebis, kunTebis atrofiisa
da sxva daavadebebis dros.
axalcixis raionის sof. uravelSi mdebareobs balne-
ologiurd klimaturi kurorti „uraveli“. ZiriTadi sam-
kurnalo faqtoria naxSirmJava hidrokarbonaტ natrium–kalcium–magniumiani mineraluri wyali. fasanauris raio-
nis sof. nadibanSi amodis mineralebiTa da rkiniT gajere-
buli wyali „veZa“, romelsac turistebi Zalian etanebian.1
amrigad, saqarTvelos teritoria gajerebulia
mravalferovani mineraluri wylebiT,aseve sasmeli
wylis resursebiT. am mxriv, igi 2,5-jer aRemateba msof-
lios, 2,4-jer evropas da 1,7-jer aziis saSualo maCven-1 ssip.saqarTvelos sakanonmdeblo macne, Tb.,2010.
117
mikro-makroekonomika
ebels mosaxleobis erT sulze gaangarisebiT. amas-
Tanave, saqarTvelos wylis resursebis 30 % umaRlesi
xarisxis miwisqveSa sasmeli wyalia da aseTi SesaZle-
blobebiT qveyanas SeuZlia msoflio daakmayofilos
wyliT. sasmeli wylis problema dRiTidRe aqtualuri
xdeba. gasaTvaliswinebelia sasaqonlo produqciis war-
moebis saukunovani gamocdileba, mineraluri wylebis
tradiciuli bazris arseboba, qveynis siaxlove aziisa
da afrikis arabul qveynebTan, romlebic sasmeli wylis
deficits ganicdian. mecnierebi varaudoben, rom sau-
kuneSi am mxriv katastrofuli mdgomareoba Seiqmneba
rig qveyanaSi. am saqmeSi Zalze mniSvnelovania sare-
klamo saqmianobis gafarToeba da eleqtronuli vaWro-
bis organizacia, romelic xels Seuwyofs biznesis gan-
viTarebas da romelic warmoudgenelia globalur da
regionul procesebSi CarTvis gareSe. maRali saeqspor-
to potencialisa da stabiluri zrdis realuri per-
speqtivis gamo, saqarTvelos miwisqveSa sasmeli wylebis
industria erovnuli ekonomikis prioritetuli dargi
unda gaxdes. misi ganviTarebis uzrunvelsayofad, didi
mniSvneloba aqvs adekvaturi saxelmwifo politikis
Camoyalibebas, romelmac xelsayreli biznes – garemo unda Seqmnas. saWiroa gansakuTrebuli yuradReba mieqc-
es sawarmoo potencialis yovel Semadgenel nawils,
anu yvela resurs, romelic gamiznulia bunebrivi, Sro-
miTi da materialuri resursebis ekonomiur gamoyene-
baze da iZleva rogorc ekomomikur, aseve socialur
efeqts, radgan mineraluri da sasmeli wylebis bazari
dReisaTvis erT-erTiE umTavresi da mzardi moTxov-
nilebis bazaria. mineraluri wylebis bazris ganvi-
TarebisTvis metad saWiroa adgilobrivi mwarmoebeli
kompaniebisaTvis maqsimaluri xelSewyoba, grZelvadiani
sakredito sistemis amoqmedeba, sagadasaxado SeRavaTe-
bis daweseba, bazarze samarTliani konkurenciis uzrun-
118
daviT nergaZe
velyofa, sareklamo biznesis ganxorcieleba, ucxouri
produqtebis konkurentunarianobis ganmsazRvreli Zir-
iTadi faqtorebis Seswavla da gamoyeneba. dRes, rode-
sac qveyana nabij-nabij miiwevs sabazro urTierTobaTa
damkvidrebisaken, saTanado samsaxurebma mTeli Zalisx-
meva unda mimarTon mineraluri wylebis warmoebis asa-
RorZineblad, romelic ase uxvadaa saqarTveloSi.
Mineral Water Resources in Georgia
D. Nergadze
Drinking water problem becomes more and more pressing day by day all over the world. 30% of the Georgian water resources are high quality underground drinking waters. With its potential Georgia is the richest with water resources in the world. Geography of mineral water production and technological development can play a significant role in the growth of the country’s export that will be reflected on economic and social situation of the population.
Nowadays, when the country step by step moves forward to establish market relations, the relevant institutions should make every effort to revive the production of mineral waters. It is unfortunate that most of unique Georgian mineral waters are only available to local people and holiday visitors. Development of drinking water production and its inclusion in market relations will be profitable for the country’s economy.
119
mikro-makroekonomika
Tamar kbilaZe,
ivane javaxiSvilis Tsu–is doqtoranti
qveynis ekonomikis mdgradi ganviTarebis misaRw-
evad saWiroa iseTi liberaluri sagadasaxado poli-
tika, romelic uzrunvelyofs ekonomikis yvela dargSi
samewarmeo aqtiurobis zrdas da qveynis mosaxleobis
keTildReobis amaRlebas. am mimarTulebiT aRsaniSna-
via saqarTvelos sagadasaxado sistemaSi ganxorciele-
buli reforma, romliTac gadasaxadebis raodenoba
Semcirda 21-dan 6-mde (2004-2008ww), aseve Semcirda saga-
dasaxado ganakveTebi. saqarTveloSi moqmedi sagadasax-
ado kodeqsis mixedviT, amJamad moqmedebs 6 gadasaxadi,
maT Soris, 5–saerTo-saxelmwifoebrivi da 1– adgilo-
brivi gadasaxadia: 1.damatebuli Rirebulebis gadasax-
adi; 2.saSemosavlo gadasaxadi; 3. mogebis gadasaxadi;
4.saaqcizo gadasaxadi; 5.qonebis gadasaxadi; 6.importis
gadasaxadi.
aRsaniSnavia, rom 2007 wels sagadasaxado kodeqsSi
Setanili Sesworebebis Sedegad, mniSvnelovani cvlile-
bebi ganxorcielda sagadasaxado sistemaSi. kerZod, 2008
wlis 1 ianvridan gauqmda socialuri gadasaxadi da
Seiqmna erTiani saSemosavlo gadasaxadi (2008w. - 25%;
2009 wlidan - 20%), xolo mogebis gadasaxadis ganakveTi
Semcirda 20%-dan 15%-mde. gadasaxadis ganakveTi div-
idendebsa da procentebze dReisaTvis Seadgens 5%-s,
nacvlad 10%–isa 2005 wels. garda amisa, saqarTveloSi
dainerga mniSvnelovani proceduruli da instituciuri
saqarTvelos ekonomika sa-
gadasaxado reformis pirobebSi
120
Tamar kbilaZe
siaxleni, sagadasaxado davebis ganxilvis gamartivebu-
li sistema, rac kidev ufro mimzidvels gaxdis qveyanas
mewarmeebisa da ucxoeli investorebisaTvis. dagegmilia
sagadasaxado sistemis Semdgomi liberalizacia.
axali sagadasaxado kodeqsi miznad isaxavs gad-
asaxadis gadamxdelTa ndobis amaRlebas saqarTvelos
sagadasaxado sistemisadmi. 2014 wlisTvis ki igegmeba
gadasaxadebis gauqmeba dividendebsa da saprocento
ganakveTebze, aseve, saSemosavlo gadasaxadi Semcirdeba
fizikuri pirebisaTvis 15%-mde. mcire da saSualo zomis
sawarmoebisaTvis gaTvaliswinebulia gamartivebuli ad-
ministraciuli procedurebi da SeRavaTiani sagadasaxa-
do reJimebi. zemoaRniSnulma reformebma xeli Seuwyo
ekonomikis zrdas iseTi ganzogadebuli maCveneblis
mixedviT, rogoricaa mTliani Siga produqti, romelic
mimdinare fasebSi 2005 wels 11,6 mlrd laridan, 2011 wels,
24,2 mlrd–mde gaizarda. mocemuli maCvenebeli 2005-2011
wlebSi saSualod yovelwliurad 13%-iT izrdeboda.
aseve mniSvnelovani zrdis tendenciiT xasiaTdeba
sabiujeto Semosavlebic. kerZod, misi moculoba 2005
wels 2,4 mlrd laridan, 2011 wels 6,8 mlrd laramde
gaizarda. saSualod yovelwliurad misi moculoba
19%–iT izrdeboda.
Aaxla vaCvenoT Tu rogor urTierTdamokidebule-
baSia qveynis mSp-sa da sabiujeto Semosavlebis zrdis
maCveneblebi.
rogorc cnobilia, mizez-Sedegobrivi damokide-
buleba - movlenebisa da procesebis iseTi kavSiria,
romlis drosac erT-erTis cvlileba -mizezi - iwvevs
meoris cvlilebas - Sedegs. Cvens SemTxvevaSi gvinda
vaCvenoT Tu rogori urTierTdamokidebuleba arsebobs
mTlian Siga produqtsa da sabiujeto gadasaxadebis
maCveneblebs Soris.
121
mikro-makroekonomika
mSp–isa da sabiujeto Semosavlebis maCveneblebis
mizez-Sedegobrivi kavSirurTierTobebis gansazRvri-
saTvis viyenebT korelaciur-regresiuli analizis me-
Tods, romlis safuZvelze vaCvenebT kavSiris formebsa
da raodenobriv daxasiaTebas erTfaqtoriani regresi-
is modelebis gamoyenebiTa da kavSiris simWidrovis xarisxis maCvenebelTa daxmarebiT.
korelaciur-regresiuli analizis meTodi SeiZle-ba daiyos Semdeg etapebad: mSp - sa da sabiujeto Se-mosavlebze statistikis erovnul samsaxurSi arsebuli informaciis Segroveba;kavSiris formis amorCeva; mod-elis parametrebis moZebna;miRebuli Sedegebis analizi da interpretacia.
ekonomikur maCveneblebs Soris urTierTkavSris forma imaSi mdgomareobs, rom mravali maTgani SeiZleba gamoixatos ramdenime sxva maCveneblis namravlis an ja-mis saxiT.
avagoT cxrili, romelic gamosaxavs mSp -sa da sa-biujeto gadasaxadebis monacemebs 2005- 2011 wlebis mix-evdiT. (ix.cxrili 1).
mSp-isa da sabiujeto gadasaxadebis monacemebi 2005- 2011 ww.
cxrili 1
წელი
მშპ მლრდ.ლარი
მიმდინარე ფასებით (X)
საგადასახადო შემოსავლები
მლრდ ლარი(y)
2005 11.6 2.42006 13.8 3.12007 17 4.42008 19.1 5.82009 18 5.32010 20.7 5.82011 24.2 6.8
122
Tamar kbilaZe
rogorc vizualurad Cans (ix. grafiki 1), saqarT-
velos mSp - sa da sabiujeto Semosavlebs Soris damok-
idebuleba, zrdis tendenciiT xasiaTdeba, garda 2009
wlisa, roca ruseT–saqarTvelos omis Sedegad aRiniSna
maCveneblebis mcireodeni Semcireba. miuxedavad amisa,
mocemul SemTxvevaSi wyviladi korelacia wrfivi form-
isaa.
grafiki 1
grafiki gviCvenebs am maCveneblebs Soris damok-
idebulebas. (kavSiri sworxazovania, anu - maCvenebelTa
urTierTgadamkveTi wertilebi miaxloebiT an faqto-
brivad swor xazzea ganlagebuli). Sesabamisad, urT-
ierTkavSiris analizuri forma wrfivi funqciiT gam-
oisaxeba: xaayx 10 += .funqciis amosaxxsnelad avageT damxmare cxrili(2),
romlis meSveobiTac miviReT a0 da a1 parametrebis
mniSvnelobebi. miRebuli gaangariSebebi gadavamowmeT
statistikuri programis - SPSS-is daxmarebiT.
123
mikro-makroekonomika
saqarTvelos mSp -sa da sabiujeto gadasaxadebis
monacemebis urTierTdamokidebulebis gaangariSebis
damxmare cxrili (2)
cxrili 2
x y (xy) ( xx − ) ( xx − )2 ( yy − ) ( yy − )2 (X2)
2005 11.6 2.4 27.84 -6.88571429 47.41306 -2.4 5.76 134.56
2006 13.8 3.1 58.28 0.31428571 0.098776 -1.7 2.89 353.44
2007 17 4.4 74.8 -1.48571429 2.207347 -0.4 0.16 289
2008 19.1 5.8 110.78 0.61428571 0.377347 1 1 364.81
2009 18 5.3 95.4 -0.48571429 0.235918 0.5 0.25 324
2010 20.7 5.8 120.06 2.21428571 4.903061 1 1 428.49
2011 24.2 6.8 164.56 5.71428571 32.65306 2 4 585.64
∑ 129.4 33.6 651.72 87.88857 15.06 2479.94
sadac:
nxyxy Σ
= , nxx Σ
= , nyy Σ
= , n
xxx
2)( −Σ=s ; ,
anu Cveni monacemebidan miviReT, rom :
nxyxy Σ
= = 93,10286
nxx Σ
= = 18,48571
nyy Σ
= = 4,8
xaya 10 −= = -1,63614
221
)(xx
yxxya−
⋅−= = 0,348168
amdenad, gantoleba Semdeg saxes miiRebs:
nyy
y
2)( −Σ=s
124
Tamar kbilaZe
xy = -1,63614 + 0,348168 X e.i saqarTvelos mSp–s 1 miliardi lariT gazrda
weliwadSi gamoiwvevs sabiujeto Semosavlebis 348 mln
lariT zrdas.
am gantolebis meSveobiT vipoveT mosworebuli
(ŷ) doneebi, rac cxrilis saxiT ase gamoiyureba(ix.
cxrili 3).
sagadasaxado Semosavlebi da misi mosworebuli
doneebi
cxrili 3
mosworebuli doneebis jami (∑ ŷ) udris 33.6-s, empiriuli doneebis jamic (∑y) 33.6-is tolia. es ki
miuTiTebs funqciis sizusteze, radgan akmayofilebs
amocanis minimizaciis pirobas (umcires kvadratTa
meTodis piroba)_ ∑ ( y - ŷ )2 = (33.6-33.6)2 = 0. ekonomikuri movlenebis efeqtiani analizis miz-
niT, mniSvnelovania vicodeT movlenaTa Soris urT-
ierTkavSiris simWidrovis xarisxi. arsebobs simWidro-
vis xarisxis Sefasebis ramdenime saxeobis korelaciis
წელი (y) (ŷ)2005 2.4 2.42006 3.1 4.92007 4.4 4.32008 5.8 5.02009 5.3 4.62010 5.8 5.62011 6.8 6.8
∑ 33,6 33.6
125
mikro-makroekonomika
koeficienti: korelaciis wrfivi koeficienti, fexneris
koeficienti, spirmenis rangebis korelaciis koefici-
enti, determinaciis koeficienti, d. iulas asociaciis
koeficienti, k. pirsonis kontingenciis koeficienti, em-
piriuli da Teoriuli korelaciis damokidebuleba da
sxva. magram, yvelaze xSirad gamoiyeneba korelaciis
wrfivi koeficienti, romelic meryeobs -1 dan +1 mde.
korelaciuri kavSiris simWidrovis xarisxis dadgena
gulisxmobs gazomos, Tu rogor moqmedebs saSedego
movlenis ganviTarebaze,anu variaciis cvlilebaze miz-
ezobrivi faqtoris (wyviladi korelacia) an faqtoreb-
is (mravlobiTi korelacia) variaciuli cvalebadobani.
wrfivi kavSiris SemTxvevaSi, korelaciis simWidrovis
xarisxs, rogorc ukve aRvniSneT, gvixasiaTebs korel-
aciis wrfivi koeficienti, romelic SemuSavebul iqna
XIX saukunis 90-ian wlebSi ingliseli statistikosis,
biologisa da filosofosis karl pirsonis (1857-1936
ww.) mier. korelaciis wrfivi koeficientis gasaan-
gariSebel formulas aqvs Semdegi saxe :
zemoT motanili cxrilis mixedviT, sadac x -
saqarTvelos mSp–s moculobaa, xolo y - sagadasaxado Semosavlebis maCvenebeli, es monacemebi Seadgens:
nxyxy Σ
= = 93,10286 ; nxx Σ
= = 18,48571; nyy Σ
= =4,8
nxx
x
2)( −Σ=s = 3,543376;
nyy
y
2)( −Σ=s = 1,466775
korelaciis koeficienti Seadgens:
yx
yxxyrss⋅−
=δ x δy
126
Tamar kbilaZe
= = 0,841091
msoflios statistikuri aRricxvis Teoriasa da
praqtikaSi miCneulia, rom Tu koeficientis mniSvnelo-
ba 0–dan 0.3 -mdea, kavSiri sustia, 0.3-dan 0.6-mde- zom-
ieria, xolo Tu 0.6-dan 1-mdea, maSin kavSiri Zlieria.
Cvens magaliTze korelaciis wrfivi koeficienti r - 0.84-is tolia, rac Zalian Zlieria (84%-ia), anu mSp–sa
da sagadasaxado Semosavlis maCvenebels Soris mWidro
korelaciuri kavSiria.
aqedan ki is daskvna gamomdinareobs, rom gamarTu-
li sagadasaxado politika qveynis ekonomikuri zrdis
umniSvnelovanesi berketia.
Economy of Georgia in terms of Tax Reforms
T.Kbiladze
Economic growth of the country is achievable in terms of liberal tax policy. As a result of the tax reforms implemented in Georgia recently the number of taxes reduced from 21 to 6. Tax rates have been reduces as well. Currently the tax burden is 28 percent which is one of the lowest rates compared to many other countries.
On the current stage of Georgia’s economic development, economic growth indicator of the country closely correlates with the tax revenue growth rate. Correlation coefficient is 0.84 - which shows a very strong connection.
yx
yxxyrss⋅−
=δ x δy
466775.1*543376.38.4*48571.1810286.93 −
127
menejmenti, marketingi. turizmi
marketingis socialuri
pasuxismgebloba
iza gigauri
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tsu-is doqtoranti
Tanamedrove globaluri ekonomikis pirobebSi,
mzardi saerTaSoriso vaWrobis zegavleniT, sul ufro
meti yuradReba eTmoba marketingis eTikis sakiTxebs.
globaluri marketingis xanaSi, roca ufro da ufro
meti kompania Sedis saerTaSoriso bazrebze, eTikuri
sakiTxebi win wamoiweva, rac ganapirobebs korporaciuli
socialuri pasuxismgeblobis sakiTxebisadmi
yuradRebis gamaxvilebas, gansakuTrebiT, marketingis
konteqstiT. Teoretikosebi da praqtikosebi swavloben
da iTvaliswineben eTikuri marketingis, ekologiuri
“mwvane” marketingis, mizezTan dakavSirebuli
marketingis da socialuri marketingis sakiTxebs,
agreTve, mis gavlenas momxmareblebze, aqcionerebze,
sxvadasxva dainteresebul jgufebsa da kompaniis
finansur efeqturianoze.
marketingi mTavari biznesdisciplinaa, romelic
yvelaze metad zrunavs firmisa da garemos kavSirebze,
anu yuradRebas miapyrobs korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis centralur aspeqts. marketingis
disciplina ar aris statikuri, aramed ganixileba,
rogorc “cocxali organizmi”, romelic qmnis da iyenebs
axal koncefciebs, Teoriebs da meTodebs, raTa gavlena
128
iza gigauri
moaxdinos firmis qmedebebze.
miuxedavad imisa, rom marketingis definicia
da mniSvneloba Seicvala droTa ganmavlobaSi,
ucvleli darCa is faqti, rom marketingi aris
socialuri disciplina, romelsac adgili aqvs
sazogadoebriv, socialuri konteqstiT. magram
marketingis konteqstiT, jerac ar arsebobs
marketingis socialuri pasuxismgeblobis naTeli
gansazRvreba.amasTan, Zalian cota kvleva aanalizebs
marketingis rols korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis dizainsa da ganxorcielebaSi
. es ki warmoqmnis sirTuleebs marketingis socialuri
pasuxismgeblobis kvlevisas. Tumca, mniSvnelovania, rom
klientze marketingis orientirebulobam gadainacvla
dainteresebuli mxareebisken da aqedan gamomdinare,
marketingi ukve iTvaliswinebs ara mxolod kompaniis
momxmareblebis, aramed mTeli sazogadoebis
interesebs.
mkvlevarebi, vaalandi da sxvebi, warmogvidgenen
korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis
definicias marketingis konteqstiT: “korporaciuli
socialuri pasuxismgebloba aris dainteresebuli
mxareebis menejmenti, romlebisTvisac mniSvnelovania
pasuxismgeblobis mqone da upasuxismgeblo qmedebebi,
dakavSirebuli ekologiur, eTikur da socialur
fenomenTan imgvarad, rom Seiqmnas korporaciuli
sargebeli”.
1960-1970-ian wlebSi, rodesac marketingis
mkvlevarebma daiwyes korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis kvleva, isini fokusirebulni iyvnen
marketingis socialur movaleobebze da ara firmis
129
menejmenti, marketingi. turizmi
saerTo socialur rolze. Sedegadwarmoiqmnasocialuri
marketingis sfero, romelic specializebuli iyo
marketinguli saqmianobebis wvlilze socialurad
sasurveli qcevebisa da miznebis miRwevaSi.
amgvaradve, marketingis literaturaSi Seiqmna meti
codna marketingis menejerebis eTikuri aRqmis,
argumentaciebisa da gadawyvetilebebis miRebis
procesebis Sesaxeb. magram naklebi yuradReba
mieqca mTeli firmis eTikur pasuxismgeblobebs.
zogadad, warsulSi Catarebuli kvlevebi naklebad
iTvaliswinebda marketinguli Teoriisa da praqtikis
rols socialuri pasuxismgeblobis ganviTarebis
xelSewyobaSi mTeli organizaciis masStabiT. garda
amisa, warmatebuli marketinguli strategia yovelTvis
rodi ukavSirdeboda yvela dainteresebuli mxaris
moTxovnebisa da saWiroebebis dakmayofilebas, aramed
mxolod klientebze iyo kompaniebi orientirebuli. yvela
dainteresebul mxareze orientirebuloba ki niSnavs, rom
marketingi gamodis tradiciuli CarCoebidan (bazrebi,
konkurentebi da arxis wevrebi), raTa Seiswavlos da
mimarTos mcdelobebi yvela dainteresebuli mxaris
moTxovnebis dakmayofilebisken.
empiriuli kvlevebis Sedegad dadginda, rom, rac
ufro maRalia firmis wvlili socialur keTildReobaSi,
miT ukeTesia misi reputacia. xelsayreli reputacia
ki SesaZleblobas aZlevs firmas daawesos maRali
fasebi, miizidos saukeTeso aplikantebi da investorebi,
aseve, gazardos kompaniis wvdoma kapitalis bazarze.
reputacia mWidro kavSirSia brendis cnobadobasTan
da xels uwyobs brendis diferenciacias da
konkurentuli upiratesobis miRwevas. magaliTad,
130
iza gigauri
italiaSi, momxmarebelTa kvlevam imis Sesaxeb, aris
Tu ara kavSiri kompaniis socialuri orientaciis
aRqmasa da momxmarebelTa ganzraxvas Soris, SeiZinos
kompaniis produqtebi, daadastura, rom korporaciuli
socialuri pasuxismgebloba warmoqmnis ndobas, xolo
ndoba gardaiqmneba momxmarebelTa ganzraxvad, SeiZinon
produqtebi, anu zrdis brendis loialobas.
mkvlevarebma meiam da sxvebma, Seqmnes rvaetapiani
meTodologia marketingSi korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis gansaxorcieleblad:
1) organizaciuli Rirebulebebisa da normebis
dadgena.korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis
programa unda Seesabamebodes organizaciis
Rirebulebebs, normebsa da misias. arsebuli
Rirebulebebi da normebi gansazRvravs dainteresebul
jgufebs da dainteresebuli mxareebisTvis saintereso
umniSvnelovanes sakiTxebs;
2) dainteresebuli mxareebis dadgena.am etapze
mniSvnelovania dainteresebuli mxareebis saWiroebebis,
survilebisa da moTxovnilebebis gamocnoba. kompania
damokidebulia dainteresebuli mxareebis resursebze,
da piriqiT, organizaciis warmatebazea damokidebuli
dainteresebuli mxareebis keTildReoba;
3) dainteresebuli mxareebisTvis saintereso
sakiTxebis dadgena. es etapi moicavs imis gamokvlevas,
Tu romeli problemebi ainteresebT kompaniis
sxvadasxva dainteresebul jgufebs yvelaze metad,
razec organizaciam unda gaamaxvilos yuradReba
korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis programis
farglebSi;
4) korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis
131
menejmenti, marketingi, turizmi
mniSvnelobis Sefaseba. am etapze pirveli sami etapi
erTiandeba, raTa dadgindes korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis konkretuli gansazRvreba, romelic
gansakuTrebiT Seesabameba organizaciis interesebs.
es zogadi definicia gamoiyeneba mimdinare praqtikis
Sesafaseblad da socialuri pasuxismgeblobis
konkretuli iniciativebis SesarCevad. funqciuri
sferoebi, rogoricaa marketingi, gamoiyenebs
korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis
saqmianobebis am gansazRvrebas, romelic dainteresebuli
mxareebis interesebs Seefereba;
5) mimdinare saqmianobis revizia. socialuri
revizia aris biznesis efeqtianobisa da socialuri
pasuxismgeblobis Sefasebisa da reportingis procesi.
Tumca, kontrolis ganxorcieleba SeuZlebelia
miRweuli socialuri miznebis gazomvis RonisZiebebis
gareSe. socialuri pasuxismgeblobis auditis
ori mTavari kiTxvaa: ras iyenebs organizacia
dainteresebuli mxareebisTvis mniSvnelovani sakiTxebis
gansaxorcieleblad da romel saqmianobebs sWirdeba
gaumjobeseba;
6) korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis
iniciativebis ganxorcieleba. es procesi iwyeba
im problemebisTvis prioritetebis miniWebiT, rac
gamoikveTa mexuTe etapze. aq aRsaniSnavia ori ZiriTadi
kriteriumi: organizaciis finansuri done da problemis
gadaudebloba;
7)korporaciuli socialuri pasuxismgeblobis
stimulireba.mniSvnelovania, rom biznesis Siga da gare
dainteresebulma mxareebma icodnen ganxorcielebuli
iniciativebis Sesaxeb. sazogadoebrivi urTierTobebis
132
iza gigauri
departamenti awvdis informacias dainteresebul
mxareebs, rogoricaa aqcionerebi, sainvesticio fondebi,
biznespartniorebi da TanamSromlebi. amave miznisTvis
gamoiyeneba kompaniis internet gverdebi da tradiciuli
reklamac;
8) dainteresebuli mxareebis ukureaqciis miReba.
dainteresebuli mxareebisgan ukukavSiris misaRebad
gamoiyeneba kmayofilebis an reputaciis Sesaxeb
gamokiTxva. dainteresebuli mxareebis ukureaqcia
SesaZloa gamoyenebul iqnes, rogorc korporaciuli
socialuri pasuxismgeblobis menejmentis procesis
pirveli sami etapis gadafaseba grZelvadian
perspeqtivaSi. gamokiTxvam SesaZloa gamokveTos
axali da mniSvnelovani dainteresebuli jgufebi
an aRmoaCinos maTTvis saintereso sxva problemebi.
marketingi ki exmareba organizacias korporaciul
socialur pasuxismgeblobasTan dakavSirebuli saerTo
Rirebulebebisa da normebis ganxorcielebaSi.
amgvarad, socialuri pasuxismgeblobis
gansaxorcieleblad marketingSi gamoiyeneba
dainteresebuli mxareebis modeli. radgan marketingma
gadainacvla klientze viwro orientaciidan
urTierTobebis menejmentisken da yvela dainteresebuli
mxaris sargeblobisken, es modeli organizaciuli
identobisa da reputaciis Seqmnis safuZvelia.
TiToeuli kompania funqcionirebs gansaz-
Rvrul socio-ekonomikur garemoSi ama Tu im
dainteresebuli mxaris interesebis gaTvaliswinebiT.
.klasikuri gansazRvrebis Tanaxmad, dainteresebuli
mxarea nebismieri jgufi an individi, romelic axdens
gavlens an ganicdis zegavlenas korporaciuli
133
menejmenti, marketingi, turizmi
miznebis miRwevis Sedegad. mTavari dainteresebuli
mxareebi arian individebi, organizaciebi
da adgilobrivi sazogadoeba, romlebsac
pirdapiri kavSiri aqvT kompaniis saqmianobasTan
da romelTa mudmivi monawileobis gareSec korporacia
ver gadarCeba. arapirdapiri dainteresebuli mxareebia
individebi da organizaciebi, romlebsac iribi
kavSirebi aqvT kompaniis saqmianobasTan. isini gavlenas
axdenen korporaciaze an ganicdian misi saqmianobis
zegavlenas, magram ar arian arsebiTebi kompaniis
gadarCenisTvis. maT ricxvSi Sedis saxelmwifo
marTvis organoebi, arakomerciuli da sazogadoebrivi
organizaciebi, profesiuli kavSirebi, aqtivistebi,
konkurentebi da masobrivi informaciis saSualebebi
(ix. sqema).
kompaniis dainteresebuli mxareebi�
kvlevebi adasturebs, rom marketingis mxardaWera
mniSvnelovania socialuri pasuxismgeblobis
saxelmwifo marTvis
organoebi TanamSromlebi
konkurentebi klientebi
mTavari dainteresebuli mxareebi
arapirdapiri dainteresebuli mxareebi
momwodeblebi da
biznespartniorebi
masobrivisainformac
io saSualebebi
mflobelebi arakomerciuli da
sazogadoebrivi
organizaciebi
adgilobrivi
sazogadoeba profesiuli
kavSirebi
aqtivistebi
kompania
arapirdapiri dainteresebuli mxareebi
134
iza gigauri
dizainsa da ganxorcielebaSi. korporaciulma
socialurma pasuxismgeblobam unda moicvas sxvadasxva
dainteresebuli mxare; organizacia unda usmendes
da pasuxobdes dainteresebul jufebs, romlebic
qmnian organizaciul urTierTobebs1. marketinguli
komunikacia ki dadebiTi korporaciuli imijis
gavrcelebas uwyobs xels iseTi instrumentebis
meSveobiT, rogoricaa reklama, stimulireba, sajaro
gamosvlebi da sainformacio biuletenebi. aseTi
tipis komunikacia informacias awvdis dainteresebul
mxareebs firmis iniciativebis Sesaxeb, rac ukavSirdeba
socialuri pasuxismgeblobis gansazRvrul sakiTxebs2.bevri kompania acnobierebs, rom momxmarebelTa
molodinebis zrda, TanamSromlebis moTxovnebis
cvlileba, mTavrobis kanonmdebloba da
zewola, investorebis daintereseba socialuri
kriteriumebisadmi avalebs marketings, gamovides
organizaciisa da misi momxmareblebis farglebidan.
aqedan gamomdinare, kompaniebi unda akmayofilebdes
rogorc TavianTi klientebis, aseve sxva dainteresebul
mxareebis moTxovnebs, korporaciuli socialuri
pasuxismgeblobis meSveobiT3.1 Lindgreen, A., Swaen, V. & Johnston, W. 2009. The Supporting Function of Mar-keting in Corporate Social Responsibility. Corporate Reputation Review. 12: 120–139.2 Maignan, I, Ferrel, O.C. & Ferrel, L. 2005. A Stakeholder Model for Implement-ing Social Responsibility in Marketing. European Journal of Marketing. 39 (9/10): 956-977.3 Lindgreen, A., Swaen, V. & Johnston, W. 2009. The Supporting Function of Mar-keting in Corporate Social Responsibility. Corporate Reputation Review. 12: 120–139.
135
menejmenti, marketingi, turizmi
amdenad, Tanamedrove samyaroSi, mxolod
mogebis maqsimizeba ki ar aris mTavari, aramed ufro
mniSvnelovania biznesis gadarCena da socialuri
saWiroebebis dakmayofileba. amitom, saWiroa
amJamindeli dainteresebuli mxareebisa da socialuri
saWiroebebis dabalanseba momavlis saWiroebebTan1.
kvlevebi adasturebs, rom Tu kompania
daakmayofilebs yvela dainteresebuli mxaris
moTxovnebs, SeZlebs Semosavlis da mogebis gadidebas,
riTic gazrdis gadarCenis SesaZleblobas grZelvadian
perspeqtivaSi2. garda amisa, eTikas da socialur
pasuxismgeblobas dadebiTi gavlena aqvs kompaniis
warmatebaze, radgan momxmarebeli msjelobs eTikurad,
rac, didi albaTobiT, mis yidvebze axdebs gavlenas3.
amasTan, socialuri pasuxismgebloba zrdis brendis
Rirebulebas da momxmareblis loialobas. amgvarad,
socialuri pasuxismgebloba marketingis konteqstiT
gansakuTrebiT mniSvnelovania bazarze kompaniis
waramatebisTvis.
1 Hildebrand, D., Sen, S. & Bhattacharya, C.B. 2011. Corporate Social Respon-sibility: A Corporate Marketing Perspective. European Journal of Marketing. 45(9/10): 1353 – 1364.2 Lindgreen, A., SwAen, V. & JohnSton, w. 2009. the Supporting Function oF MArketing in corporAte SociAL reSponSibiLity. Corporate reputation review. 12: 120–139.3 Singhapakdi, A. Karande, K., Rao, C. P. & Vitell, S. J. 2011. How Important are Ethics and Social Responsibility? – A Multinational Study of Marketing Profession-als. European Journal of Marketing. 35 (1/2): 133 – 153.
136
iza gigauri
Social Responsibility of Marketing I. Gigauri
The presented article discusses the theory of social responsibility of marketing. There is a need for marketing to develop stakeholder orientation rather than a narrow customer orientation. Stakeholder orientation in marketing goes beyond markets, competitors and channel members to understand and meet all stakeholder demands. Marketing communication can help spreading positive corporate reputation through promotion, advertisements, public speeches, newsletters or other instruments. Social responsibility can be an effective marketing tool for improving a public image of a company. It is not just profit maximization but business survival and the satisfaction of societal needs are more important. Hence, it is necessary to balance current stakeholder and societal needs with those of the future.
137
menejmenti, marketingi, turizmi
sofiko jvarSeiSvili
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tsu-is doqtoranti
turizmi msoflioSi erT-erT udides da yvelaze
swrafad mzard industriad iTvleba. turizmze modis
globaluri mTliani erovnuli produqtis 6% da Se-
syidvebze danaxarjebis sul cota 13%. unikaluria
turizmis zrdis tempi, riTac igi sagrZnoblad aWar-
bebs ekonomikis sxva dargebs, ukanasknel 60 weliwadSi
msoflio turizmis moculoba TiTqmis 50-jer gaiz-
arda (20 mln turistidan 1950 wels, 980 mln-mde 2011
wels).
turizms mravalgvari (politikuri, ekonomikuri,
socialuri, kulturuli, fsiqologiuri) sargeblis
motana SeuZlia. msoflio turizmis organizaciis
marketinguli samsaxuris monacemebiT, turizmis ganvi-
Tarebis Tanmdevi procesebia: dasaqmeba (maT Soris al-
ternatiuli, regionebSi, qalebisa da axalgazrdebis);
siRaribesTan brZola; saxelmwifo Semosavlebis zrda;
infrastruqturis ganviTareba; ekonomikis diversifika-
cia; adgilobrivi kulturisa da xelosnobis xelSew-
yoba; garemos dacvis xelSewyoba; patriotuli aRzrda
(Siga turizmi); saerTaSoriso urTierTgagebis Camoya-
investiciebi saqarT-velos turizmSi: realoba
da perspeqtivebi
138
sofiko jvarSeiSvili
libebis xelSewyoba.
turizmis industriis ZiriTadi maxasiaTebeli
niSani modurobaa. moTxovnasa da miwodebas Soris
urTierTdamokidebuleba adamianTa SemecnebiT urT-
ierTobebs, maT molodinsa da Rirebulebebs efuZneba.
aqedan gamomdinare, turizmis sferoSi saqmianoba eqvem-
debareba kulturul filtrs, romelic drois mixed-
viT cvalebadia.
saqarTveloSi 2011 wels, rTuli da arastabi-
luri gare faqtorebis miuxedavad, ekonomikurma zr-
dam 7 % Seadgina. im pirobebSi, rodesac msoflio
globaluri krizisidan gamosvlis tempi mosalod-
nelze dabali aRmoCnda, xolo evrozonis krizisma
aRmosavleT evropisa da centraluri aziis qveynebis
ekonomikuri zrda Seaferxa, saqarTvelos ekonomika
zrdas ganagrZobda. es ZiriTadad ganpirobebuli iyo
eqsportisa da turizmis zrdiTa da saxelmwifo in-
vesticiebis maRali doniT. garda amisa, sabanko sesx-
ebis matebis kvaldakval, qveynis Siga moTxovnileba
gaizarda. mniSvnelovnad imata fuladi gadaricxvebis
moculobam, aseve ucxouri pirdapiri investiciebisa
da sxva saxeobis kerZo kapitalis Semodineba krizisis
Semdgom kvlavac stabilurad izrdeboda. magaliTad,
saqarTvelos sagareo savaWro brunva 2007 wels 6444,3
mln dolaridan, 2011 wels 9246,9 mln-mde gaizarda.
139
menejmenti, marketingi, turizmi
ცხრ
ილი
1მა
ჩვენ
ებლ
ები\
წლებ
ი20
0620
0720
0820
0920
10
აბს.
%აბ
ს.%
აბს.
%აბ
ს.%
აბს.
%სა
სტუ
მრო
ების
ა დ
ა კე
მპინ
გები
ს მ
ომს
ახუ
რებ
ა12
3,4
100
144,
311
6,9
140
113,
4511
1,8
90,6
147,
511
9,5
რ
ესტ
ორ
ნები
ს, ბა
რებ
ის,
სასა
დილ
ოებ
ის
მომს
ახუ
რებ
ა
და
მზა
საკვ
ების
მი
წოდ
ება
357,
110
040
8,4
114,
348
4,6
135,
7052
9,2
148,
263
9,1
178,
9
სარ
კინი
გზო
ტრ
ანსპ
ორ
ტი
102,
110
090
,388
,485
,083
,25
86,0
84,2
110,
510
8,22
სხვა სა
ხმელ
ეთო ტ
რან
სპო
რტ
ი დ
ა სა
ზღ
ვაო დ
ა კა
ბოტ
აჟუ
რი
წყლ
ის
ტრ
ანსპ
ორ
ტი
424,
610
057
1,5
134,
5955
9,6
131,
7952
6,0
123,
962
4,4
147,
05სა
ჰაერ
ო
ტრ
ანსპ
ორ
ტი
121,
710
013
0,1
106,
9016
3,9
134,
6719
9,5
163,
920
5,6
168,
94სა
მოგზ
აურ
ო
ბიუ
რო
ების
ა დ
ა ტ
ურ
ისტ
ულ
ი აგ
ენტ
ების
სა
ქმია
ნობა;
ტუ
რის
ტებ
ისათ
ვის
დახ
მარ
ების
აღ
მოჩე
ნა
297,
610
032
0,5
107,
6929
298
,11
271,
591
,234
7,9
116,
90
სულ
ტუ
რიზ
მის
სფერ
ოებ
ში14
26,6
100
1665
,111
6,71
1725
,212
0,93
1724
,112
0,9
2075
,114
5,45
ქვეყ
ნის
მშპ
20,5
2510
025
,236
122,
9528
,318
137,
9626
,315
128,
230
,467
148,
43ტ
ურ
იზმი
ს სფ
ერო
ების
წილ
ი ქვ
ეყნი
ს მშ
პ-ში
7,0
100
6,6
94,2
86,
187
,14
6,6
94,3
6,8
97,1
4
saqar
TveloSi
turiz
mis s
fer
oeb
Si
mTliani
produqc
iis d
inamika (Ses
ada-
ris
i fas
ebiT
, mln
lar
ebSi)
140
sofiko jvarSeiSvili
rac Seexeba uSalod turizms, dReisaTvis ekonomi-
kuri aspeqti turistul biznesSi iZens gansakuTrebul
mniSvnelobas. Sesabamisad saqarTveloSi turizmis
sferoebSi mTliani produqciis dinamikas aqvs zrdis
tendencia. turizmi qveynis swrafad ganviTarebadi kom-
pleqsia. amitom, mudmivad mimdinareobs saerTaSoriso
bazarze muSaobis axali formebis Zieba. saTanado yura-
dRebis amaRleba mniSvnelovnad zrdis turizmis
seqtoris rols saqarTvelos erovnul ekonomikaSi
(ix. cxrili 1).
saqarTvelos xelisuflebas gacnobierebuli aqvs,
rom adgilobrivi infrastruqturis mSenebloba ara
mxolod mosaxleobis keTildReobis donis asamaR-
lebladaa mniSvnelovani, aramed ekonomikuri zrdis
xelSemwyob sakvanZo elementsac warmoadgens. gzebi,
wyalmomarageba da sanitaruli infrastruqtura jer
kidev mniSvnelovan reabilitacias saWiroebs qveynis
umetes nawilSi. bolo wlebSi qveynis mTavrobam re-
gionuli ganviTarebis ramdenime iniciativa wamoiwyo.
2010 wels mTavrobam regionuli ganviTarebis saxelm-
wifo strategia daamtkica, romlis mizania regionebSi
socialur-ekonomikuri ganviTarebisaTvis xelSemwyobi
garemos Camoyalibeba da cxovrebis donis amaR-
leba. mTavroba cdilobs xeli Seuwyos turizmis
mdgrad ganviTarebas perspeqtiul regionebSi.
ukanaskneli ramdenime wlis ganmavlobaSi tur-
izmis ganviTareba saqarTveloSi prioritetulad aris
miCneuli, radgan turizmi es aris industria, romelic
moicavs saqmianobis mraval saxeobas. turizmis indus-
triis yvela segmenti urTierTkavSirSia da damok-
idebulia erTmaneTze. magaliTad, samTo-saTxilamuro
kurortis warmateba damokidebulia turistebis saTx-
ilamuro trasebze Cayvanaze, maT sastumroebSi gan-
141
menejmenti, marketingi, turizmi
Tavsebaze, kvebasa da sxva momsaxurebaze, romelsac
turistebs SesTavazeben dasvenebis periodSi. amitom,
turizmi msoflios bevri ganviTarebuli qveynisTvis
didi Semosavlebis Semomtani sferoa.
ramdenad didia turizmiT miRebuli ekonomi-
kuri Sedegebi, SeiZleba moviyvanoT erTi magaliTi: Tu
1950 wels msoflio turizmisgan miRebuli Semosava-
li Seadgenda 2,1 mlrd dolars, 1998 wels man 444,7
mlrd dolari Seadgina, xolo dReisaTvis igi Seadgens
919 mlrd dolars . turizmis ganviTareba qveynisTvis
uzrunvelyofs: adgilobrivi Semosavlebis zrdas; qm-
nis axal samuSao adgilebs; ganaviTarebs turistTa
momsaxurebis yvela dargs, turistuli centrebis in-
frastruqturas; iwvevs xalxuri rewvis da kulturu-
li centrebis muSaobis gaaqtiurebas; ganapirobebs
savaluto Semosavlebis zrdas.
aRniSnulidan gamomdinare, turizmis ganviTare-
bis ekonomikuri efeqtianoba gulisxmobs erTmaneTis
paralelurad da erTmaneTTan kavSiriT socialur-
ekonomikuri kompleqsis ganviTarebas. saqarTvelo
dReisaTvis saerTaSoriso turistul mimosvlaSi
mokrZalebul adgils ikavebs, Tumca, ukanaskneli sami
wlis ganmavlobaSi, SeiniSneba matebis maRali tempebi.
aRniSnuli zrda Seexeba rogorc Semomsvlel, aseve
gamsvlel turistebs. momaval wlebSi mdgomareoba
kidev ufro gaumjobesdeba axali turistuli centre-
bis da infrastruqturis keTilmowyobiT da saqarT-
velos saerTaSoriso imijis gazrdiT.
2010 wlis monacemebiT, saqarTveloSi ganxor-
cielebuli ucxouri investiciebi turizmis, energeti-
kis, mSeneblobis, uZravi qonebis, transportis, kavSirgab-
mulobisa da safinanso seqtorebSi TiTqmis Tanabrad
iyo gadanawilebuli. sul 814,5 mln dolaris investi-
142
sofiko jvarSeiSvili
cia Semovida. investiciebi turizmSi niSnavs am sf-
eroSi grZlvadian finansur dabandebebs rogorc
qveynis SigniT, aseve qveynis gareT. mas aqvs erTi mizani
- dabandebuli kapitalis gamoyenebiT mogebis miReba.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, investiciebi turizmSi, es
aris kapitalis dabandebis safuZvelze axali turis-
tuli obieqtebis Camoyalibebis procesi, arsebulis
modernizacia da restruqturizacia, romelsac aqvs
unari awarmoos da gawios garkveuli turistuli mom-
saxureba. investiciebi turizmSi aris im SemTxvevaSi,
Tu aris moTxovna da Sesabamisad miwodeba da gamy-
idvelebis da myidvelebis da sxva am investiciur pro-
cesSi monawileebis interesebi emTxveva erTmaneTs, anu
arsebobs interesTa balansi. Tu es pirobebi dakmay-
ofilebulia, maSin investiciebi turizmSi iqneba xel-
sayreli rogorc turizmSi monawile kontigentisaT-
vis, aseve turistebisaTvis. dReisaTvis yvelaze maRali
investiciuri aqtivoba turizmis sferoSi aRiniSneba
im qveynebSi, sadac turizmi aRiarebulia prioritetul
sferod.
qveyanaSi Seqmnili sirTuleebisa da msoflio fi-
nansuri krizisis miuxedavad, mTavrobis liberaluri
ekonomikuri politikis Sedegad, saqarTveloSi ekono-
mikuri sirTuleebis daZlevis procesi SeiniSneba. amis
Sedegad saerTaSoriso arenaze qveynis amaRlebuli im-
iji saSualebas mogvcems, 2010 welTan SedarebiT, meti
investicia movizidoT. 2011 wels saqarTveloSi 980,6
mln dolaris ucxouri pirdapiri investicia ganxor-
cielda, nacvlad 814,5 mln dolarisa 2010 wels.
rac Seexeba ucxouri pirdapiri investiciebis
dinamikasa da struqturas 2007-2011 wlebSi, monacemebi
moyvanilia meore cxrilSi.
143
menejmenti, marketingi, turizmi
ucxouri
pirdapir
i in
vestic
iebi
saqar
TveloSi
ekono
mikis
seqtoreb
is mix
edviT (ml
n dol.)
cxril
i 2
wleb
i20
0720
0820
0920
1020
11
maCveneb
leb
iაბ
ს.%
აბს.
%აბ
ს.%
აბს.
%აბ
ს.%
სულ
2014
841.
610
015
6396
2.4
77,6
265
8400
.632
,681
4497
40,4
9806
00.7
48,7
მათ
შო
რის
: სო
ფლ
ის
მეუ
რნე
ობა
, თევ
ზჭე
რა
1552
7.9
100
7844
.350
,51
2232
6.9
143,
886
31.9
55,6
1360
7.1
87,6
სამთ
ომო
პოვე
ბით
ი მრ
ეწვე
ლო
ბა86
170,
010
018
105,
221
,01
1502
3,4
17,4
353
436
62,0
3735
443
,3
დამ
ამუ
შავე
ბელ
ი მრ
ეწვე
ლო
ბა31
2070
.910
018
8287
.860
,33
1247
81.7
39,9
1753
3556
,218
0768
.357
,9
ენერ
გეტ
იკა
3625
81,1
100
2948
64,8
81,3
2130
,60,
5821
878
6,03
1583
08,9
43,7
მშენ
ებლ
ობა
1718
91,8
100
5672
5,3
33,0
1052
18,8
61,2
147
05,9
2,73
3482
3,1
20,3
სასტ
უმრ
ოებ
ი დ
ა რ
ესტ
ორ
ნები
2420
75.9
100
1819
39.2
75,1
537
542.
315
,50
1712
27,
0713
906.
85,
74
ტრ
ანსპ
ორ
ტი
და
კავშ
ირგა
ბმუ
ლო
ბა41
6694
.710
042
2690
.010
1,4
9843
2.0
23,6
221
5116
51,6
1309
06.3
31,4
უძრ
ავი
ქონე
ბა30
543.
910
027
7837
.790
9,6
1474
10.3
482,
611
9253
390,
412
2212
.740
0,1
ჯან
მრთ
ელო
ბის
დაც
ვა დ
ა სო
ციალ
ურ
ი დ
ახმა
რებ
ა45
8.3
100
550.
612
0,1
289.
163
,08
1182
.425
7,9
1780
7.4
3888
დან
არჩე
ნი 2 ს
ექტ
ორ
ები
2191
04.1
100
1042
25.8
47,5
659
843.
327
,390
431
41,3
9343
9.3
42,6
საფ
ინან
სო 3 ს
ექტ
ორ
ი15
7723
.110
010
891.
76,
949
663.
431
,48
1074
0668
,117
7466
.711
2,5
144
sofiko jvarSeiSvili
mTliani ucxouri pirdapiri investiciebis 90 % ekonomikis 4 umsxviles seqtorze gadanawilda, maT So-ris: 48 % mrewvelobaze, 23 % safinanso seqtorze, 12 % energetikasa da 8 % mSeneblobis seqtorze modis.
ucxouri pirdapiri investiciebis 67 % evrokav-Siris qveynebidan ganxorcielda.
saqarTvelo turizmis qveyanaa, risi safuZvelic misi bunebriv-geografiuli pirobebia, igi yovelwli-urad sTavazobs turistebs axal Selamazebul adgi-lebs. saqarTvelos mTavroba turizmis ganviTarebas did prioritets aniWebs. am seqtoris maRali poten-ciali da ucxoeli investorebisaTvis gamartivebuli pirobebi did SesaZleblobas aZlevs saqarTvelos yovelwliurad gazardos ucxouri pirdapiri inves-ticiebi turizmSi.
saqarTveloSi, mTeli wlis manZilze, turiste-bisaTvis mimzidvelia Tbilisi, mcxeTa, siRnaRi da aS. zafxulis sezonze ki yvelaze moTxovnadia baTumi, xolo zamTris sezonze turistebi mniSvnelovan yura-dRebas aniWeben mTian regionebs, kerZod, svaneTsa da TuSeTs. turistulad saintereso adglebia aseve qobu-leTi, quTaisi da a.S.
2010 wlis monacemebiT, saqarTvelos ewvia daax-loebiT 2 mln turisti. saqarTveloSi Camosuli ucx-oeli moqalaqeebis raodenobam 2011 wels Seadgina 2 822 363, rac 39 %-iT aRemateba wina wlis monacemebs. dsT-s qveynebidan aqtiurad Camodian saqarTveloSi azerbai-janelebi - 714418; somxebi - 699382 da rusebi - 278458, aseve dsT-s sxva qveynebis moqalaqeebi; samxreT aziis qveynebidan ZiriTadi stumrebi arian iranelebi 38 878; amerikis qveynebidan - aSS - 4155; aziidan Cinelebi - 6522; aRmosavleT xmelTaSua zRvis evropidan - Turqe-bi - 202 491, ebraelebi - 5991; evropis qveynebidan I ad-gilizea germania - 22 204, meoreze saberZneTi - 17 664, Semdgom modis didi britaneTi - 12 613, poloneTi - 12 082 da safrangeTi - 10 695 (ix.grafiki da cxrili 3).
145
menejmenti, marketingi, turizmi
saqarTveloSi Semosul turistTa dinamika (2000-2011ww)
2011 wels saqarTveloSi Semosul turistTa mTliani
raodenobis struqtura qveynebis mixedviT
cxrili 3
qveyana turistTa raodenoba % –iT
mTlianis mimarT
აზერბაიჯანი 714418 25
სომხეთი 699382 25
რუსეთი 278458 10
აშშ 4155 0,15
ირანი 38878 1,0
ჩინეთი 6522 0,23
თურქეთი 202491 7
ისრაელი 5991 0,212
გერმანია 22204 0,8
საბერძნეთი 17664 0,6
დიდი ბრიტანეთი 12613 0,4
პოლონეთი 12082 0,4
საფრანგეთი 10695 0,3
დანარჩენი ქვეყნები 826096 28,9
146
sofiko jvarSeiSvili
Semosuli vizitorebis mokle mimoxilviTac na-
Telia, rom saqarTvelo ukve moeqca saerTaSoriso
turizmis mzardi interesebis sferoSi da misma na-
kadebma Cvenkenac daiwyo gadmonacvleba. magram, qveyanam
rom maqsimalurad gamoiyenos arsebuli rekriaciuli
resursebi da turistuli potenciali, saWiroa tur-
izmis sferoSi arsebuli mravali problemis gadaWra.
mTavari isaa, rom saqarTvelos jerjerobiT ar SeuZlia
garesamyaros SesTavazos maRali donis turistuli
produqti, mdgomareobas arTulebs is garemoebac, rom
saqarTveloSi ucxoeli turistebisTvis dasveneba an
mogzauroba sakmaod Zviri jdeba. Camofrenisa da sas-
tumroebSi RamisTevis siZviris gamo, servisis donec da
turmomsaxurebis fasic didad aRemateba mis xarisxs.
Tumca, am bolo xans saqarTvelos turistuli bazari
metad mimzidveli gaxda iseTi brendebisaTvis, rogori-
caa sastumroTa qselebi: „redisoni“, „haiati“, „hiltoni“,
„kempinski“, „interkontinentali“ da sxva. es im aqtiuri
marketinguli saqmianobis Sedegia, romelsac turizmi-
sa da kurortebis departamenti da qarTuli turistu-
li kompaniebi axorcieleben saerTaSoriso turistul
gamofenebSi monawileobiTa da ucxouri investiciebis
mozidviT.
aqve aucilebelia yuradReba gamaxvildes im faq-
tze, rom saqarTveloSi dRes ZiriTadi aqcenti ga-
datanilia ucxoeTidan turistebis mozidvaze, Tumca,
aranaklebia saqarTvelodan sazRvargareT wamsvlel
turistTa raodenobac. TavisTavad sxvadasxva qveynis
monaxuleba-gacnoba adamianTa bunebrivi moTxovnile-
baa da amasac saTanado xelSewyoba sWirdeba. miT umetes,
rom sagareo turizmis swori organizebis SemTxvevaSi,
147
menejmenti, marketingi, turizmi
Cveni moqalaqeebic garantirebuli iqnebian xarisxi-
ani momsaxurebiT, usafrTxoebiT da saxelmwifoc
garkeveul sargebels naxavs (adgilobrivi turopera-
torebis dabegvris xarjze). problema dReisaTvis isaa,
rom sakmao raodenobiT damsvenebeli ucxoeTSi (Ziri-
Tadad – TurqeTSi, bulgareTsa da a.S.) mxolod imitom
miemgzavreba dasasveneblad, rom ufro iafad miiRos
ukeTesi xarisxis momsaxureba, vidre es saqarT-
veloSia SesaZlebeli. anu, realurad saqarTvelodan
finansuri resursebi mxolod imitom gaedineba, rom
ar SegviZlia uzrunvelvyoT sakuTari moqalaqeebi
konkurentuli, maRalxarisxiani turistuli momsax-
urebiT. cxadia, turistul biznesSi mdgomareobis
gaumjobeseba xels Seuwyobs am Tanxebis didi nawilis
isev saqarTveloSi darCenas.
saqarTvelos ekonomikuri winsvlisa da investicie-
bis mozidvis gaaqtiurebisaTvis, Zalze mniSvnelovania
biznes da profesiuli turebis mowyoba, rac xels
Seuwyobs sxvadasxva sferoSi adgilobrivi situaciis
gacnobas, sapartnioro urTierTobebis Camoyalibebas,
investiciebis droul da efeqtian ganTavsebas da sabo-
loo angariSiT, saqarTvelos ekonomikuri, profesiuli
da samecniero potencialis zrdas. am mimarTulebiT
Zalze aqtualuria saerTaSoriso konferenciebis, kon-
gresebis, forumebis, gamofenebis da a.S. mowyoba, gan-
sakuTrebiT, Tu amas perioduli da tradiciuli xa-
siaTi miecema, rac gazrdis qveynis prestiJs da sul
ufro met da seriozul monawiles moizidavs.
turizmi TavisTavad biznesis sakmaod momge-
biani sferoa da SeuZlia mniSvnelovani zegavlena
moaxdinos ara marto qveynis masStabiT Semosavleb-
148
sofiko jvarSeiSvili
is zrdaze, aramed stimuli misces turizmTan pirdapir
an iribad dakavSirebuli sxva sferoebis (kvebis da
msubuqi mrewveloba, mSenebloba, jandacva, sporti,
kultura da a.S.) ganviTarebas, dasaqmebas, investicie-
bis zrdas da a.S., Tumca, intensiuri ganviTarebis
gansakuTrebiT sawyis etapebze, aucilebelia finan-
suri resursebis fokusirebuli koncentracia tur-
izmis infrastruqturis raodenobrivi da xarisxo-
brivi TvalsazrisiT kritikuli masis Sesaqmnelad,
raTa Tavidanve moxdes potenciuri turistebisaTvis
mravalferovani da maRali xarisxis momsaxurebis
SeTavazeba.
Investments in Tourism Sector of Georgia: Reality and Perspectives
S. Jvarsheishvili
It’s widely known that tourism plays important role in peaceful coexistence of different countries and nations. It contributes to strength-ening of good neighbor policy, social and economic cooperation and dialogue between cultures.
With its geopolitical location and natural, historical and cultural resources Georgia has huge potential for tourism development. There-fore, it is important to maximally benefit from the favorable opportuni-ties offered by farther development of tourism.
Accordingly, the article analyzes the current investments in tour-ism sector of Georgia. The arguments are provided to prove the impor-tance and priority of tourism development in the country, perspectives of tourism development are discussed.
149
menejmenti, marketingi, turizmi
Tbilisis samSeneblo kompleq-
sis klasterizacia da kompania
`haidelbergcementis~ adgili
masSi
irina jelia
saqarTvelos teqnikuri universitetis
doqtoranti
Bbolo periodSi ekonomikuri Teoriis ganviTare-
baSi dadga etapi, rodesac adrindeli Sexedulebebis
Zireuli cvlilebebis safuZvelze yalibdeba uaxlesi
socialur-ekonomikuri azrovneba da iqmneba Sesabam-
isi Teoriul-meTodologiuri baza. es aris ekonomi-
kis Seuqcevadi globalizaciis Sedegi da mas unda
daeyrdnos globaluri sistemis yvela Semadgeneli
nawili, erovnuli ekonomikebis da maTi Semadgeneli
ekonomikuri subieqtebis CaTvliT.
ekonomikis globalziaciam kiTxvis niSnis qveS
daayena ekonomikis dargobrivi mowyobis vargisianoba
rogorc xisti, viwro, mouqneli formisa, da upirate-
soba klasterul gaerTianebebs mianiWa.
ase, rom klasteri da klasteruli politika ax-
ali fenomenia. jer misi arc universaluri formaa
damuSavebuli da praqtikuli nabijebic axla idgmeba.
amitom, am sakiTxze wera advilic aris da Znelic. ad-
vilia imitom, rom rasac dawer, gameorebasa da pla-
giatSi ar CageTvleba, Znelia imitom, rom rasac dawer
`wakiTxvad unda Rirdes~.
saqarTvelos jerjerobiT arc klasterebi aqvs
150
irina jelia
da arc klasteruli politikaa SemuSavebuli. Teoriu-
li planiT arsebobs ramdenime mecnieris (profesorebi
e. baraTaSvili, i. gagniZe, l. yorRanaSvili, n. bakaSvili,
r. sandroSvili, m. xarxeli, r. mamulaZe, T. abralava,
n. faresaSvili da sxvebi) publikaciebi, daculia ori
disertacia da dawerilia erTi saxelmZRvaneloc, ma-
gram yvela isini calkeuli mecnieris naazrevia da
erTianisistemis saxiT ar aris Camoyalibebuli qveynis
klasterul politikis safuZvlad rom gamodges.
rogorc aRvniSneT, saqarTvelos aseTipolitika-
saerTod ara aqvs. es sakiTxi ideis donezec ki ar dam-
dgara saqarTvelos mTavrobaSi. es maSin, roca msof-
lios bevr qveyanaSi am mimarTulebiT didi samuSaoa
gaweuli da mravali klasteruli iniciativa xorciel-
deba (fineTSi, iaponiaSi, SveicariaSi, germaniasa da a.S.).
klasterebis Seqmnis ori meTodi arsebobs: `qvevi-
dan _ zeviT~ da `zevidan _ qveviT~. imisaTvis, rom ar
dagviandes,anu klasterizaciis procesi droSi ar
gaiwelos, sjobia saqarTveloSi igi zevidan daiwyos.
e. i. saqarTvelos mTavrobis aparatSi unda Seiqmnas
klasteruli politikis centri, misi filialebi ki
gaixsnas saqarTvelos regionebis municipalur mmarT-
velobebSi. es centri daamuSavebs qveynis klasterul
politikas, Seqmnis sakanonmdeblo bazas, Seadgens
rogorc klasterul, aseve erToblivi kvlevis pro-
gramebs, Seqmnis klasterebis ganviTarebis stimulireb-
is sqemebs, gamoZebnis savaraudo dafinansebis wyaroebs
da a.S. igives gaakeTeben regionuli klasteruli cen-
trebi Tavisi regionis masStabiT.
aseTi struqtura, sasurvelia, pirvel rigSi, Seiqm-
nas q. Tbilisis regionSi, xolo pirveli klasteri
151
menejmenti, marketingi, turizmi
dafuZndes Tbilisis samSeneblo kompleqsSi. Tbili-
si SevarCieT imitom, rom igi Zlieri, ganviTarebadi da
perspeqtiuli regionia, Tbilisis samSeneblo kompleq-
si ki imitom, rom igi Tbilisis ekonomikis xerxemals
warmoadgens. es kompleqsi axlac struqturulad aw-
yobilia, muSaobs kargad da misi Casma klasteris Car-
CoebSi ar iqneba Zneli.
klasteruli politikis Camoyalibebis univer-
saluri meTodika ararsebobs. amdenad,saqarTvelos
mTavrobaSi Cven mier gasaxsnelad rekomendebuli
klasteruli politikis centrs Tavdapirvelad gau-
Wirdeba muSaoba, magram mas am kuTxiT SeuZlia gamoi-
yenos sxva qveynebis didi gamocdileba da es politika
aagos erovnul TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT. am
politikaze dayrdnobiT amave centrma unda Seadginos
qveynisklasteruli ganviTarebis strategia.
msoflio masStabiT klasterebis dafuZnebaSi
qalaqebis meriebi metad aqtiuroben. sul axlaxan q.
odesis meriam daafuZna odesis sazRvao klasteri1. es-
magaliTi unda gadmoiRos Tbilisis meriamac da daa-fuZnos Tbilisis samSeneblo klasteri, romelSic
gaerTiandeba q. Tbilisis samSnebelo kompleqsSi Sema-
vali 74 samSeneblo organizacia, saSen masalaTa, kon-
struqciaTa da detalebis sawarmoebi, saproeqto saagen-
toebi da sxv. radgan Tbilisis samSeneblo klasteri
ukve arsebobs Canasaxovan mdgomareobaSi, vfiqrobT, იgi sazRvargareT cnobili 3 modelidan,2 unda dafuZndes
pirveli tipis modeliT. Cven mier transformirebuli
da qarTul pirobebs misadagebuli es modeli ase gam-
oiyureba:
1 Онофрей И.В. Моделирование транспортного кластера в Одесской области; კონფერენციის მასალები, თსუ, 2012, 6-7 აპრილი, გვ. 468.2 ბიზნესის მართვის კლასტერული პოლიტიკა, თბ., 2012, გვ. 222.
152
irina jelia
Tbilisis samSeneblo klasteris rekomendebuli
sqema
rogorc sqemidan Cans, Tbilisis samSeneblo klas-
teris erT-erTi ZiriTadi monawile iqneba kompania
`haidelbergcementi~, რომლის miwodebuli cementi da
betoni mSeneblobis `puria~. ყურადღებას გავამახვილებთ იმაზე, Tu rogor unda Sevides igi klasterSi da ra
strategia unda ganaxorcielos.rogorc cnobilia, klasterebis racionaluri
variantisSeqmna-ganviTareba unda efuZnebodes sam prin-
cips. esenia:
monawileTa pozicia;
ekonomikuri mdgradoba;
ekonomikuri stabiluroba.
es principebi exeba klasteris yovelmdgenels.
Tbilisismeria
Tbilisismeriisklasterizaciisce
ntri
teqnologiuritransferiscentri
saqarTvelosteqniku-riuniversitetismSeneblobisfakulteti (laboratoriebi, kaTedrebi),kerZosaavtorojgufebi, saproeqtosaagentoebi da sxv.
arqmSeninspeqcia, urbanizaciis da mSneblobisdeparta-menti, arqiteqturisadgilobrivisamsaxurebi da sxv.
TbilisissamSeneblokompaniebi
danarCenikontragentebi
momwodeblebi
kompania `haidelbergcementi~
samSenebloproduqciisgamsaRebelidistributorebi
153
menejmenti, marketingi, turizmi
swored am principebze avageT kompania `haidelbergce-
mentis~ strategia Tbilisis samSeneblo klasterTan
mimarTebით.
imis mixedviT, monawileebs ra adgili ukaviaT-
klasterSi _ sawyisi, Sualeduri, saboloo Tuk om-
binirebuli _ klasterebi jgufdeba teqnologiur,
sawarmoo-teqnologiur, sagnobriv, dargobriv da darg-
TaSoris klasterebad.
Tbilisis samSeneblo klasteris procesis 10-r-
golian sistemaSi kompania ̀ haidelbergcementi~ rogorc
cementis momwodebeli, ikavebs pirvel rgols, anu sawyis (V1) pozicias ( ). aseTi klasteri
teqnologiuria. amis garda, radgan kompania `haidel-
bergcementi~ maRalrentabelურია (18,1%), xarjebs am-
cirebs yovelwels (2011 wels 1 tona cementis damzade-
bis xarjebma Seadgina 102,5 lari, nacvlad 2008 wels
120,1 larisa), gayidvebis moculoba აშკარად იzrdeba (2011 wels man Seadgina 90092 aTასი lari, anu 19%-iTme-
ti, vidre 2008 wels),1 aqvs sawarmoo potencialis gamoy-
enebis maRali done da betonis da cementis maRal
konkurentunarianoba, ანუ ის ხასიათდება maRali ekonomi-
kuri mdgradobით (G1 _ situacia) da am mdgomareobiT
Sedis klasterSi.
kompaniis ekonomikis stabilurobaze მრავალი Siga da gare faqtori moqmedebs. Cven SevarCieT 14 faqtori,
SevqmeniT kompaniis specialistebisgan eqspertTajgufi,
CavrTeT isini gamokvlevaSi da vTxoveT miecaT am faq-
torebisTvis baluri Sefasebebi. miRebuli SedegiT (იხ. ცxrილი) aRmoCnda, rom yvelaze maRali saSualoqulebi
mieca Semdeg faqtorebs:
kompania ,,haidelgbergcementis~ masalebi
154
irina jelia
X12 _ regionis (e. i. Tbilisis) investiciuri mimz-
idveloba _ 14 qula;
X1 _ sawarmoo procesebis marTva da ganviTareba
_ 12,5qula;X4_sawarmoSi teqnologiebis danergva_ 11,5qula;X7 _ sawarmoSi kadrebis denadoba _ 11,34qula;X2 _ sawarmos mobiloba _ 11,17qula;X6 _sawarmoო potencialis gamoyeneba _ 11 qula;X11 _ sawarmos investiciuri mimzidveloba _ 10
qula;X9 _ ZiriTadi resursebiT uzrunvelyofa _
9,17qula.danarCeni faqtorebis gavlena gamoiricxa. miRebu-
li Sedegi niSnavs, rom kompania `haidelbergcementze~
აxlac da klasterSi misi monawileobis SemTxvevaSic,
es rva faqtori moaxdens masze gavlenas da misma xe-
lmZRvanelobam am faqtorebs unda miaqcios meti yura-
dReba.
amJamad, kompania `haidelbergcementi~ lideria
saqarTvelos cementis mrewvelobaSi, magram praqtika
gvarwmunebs, rom TandaTan arenaze gamosvlas iwyebს sxva firmebic. marTalia, maT აxla `haidelbergcemen-
tisTvis~ saTanado konkurenciis gawevis potenciali
ar gaaCniaT, magram momavalSi, anu ̀ haidelbergcementis~
Tbilisis klasterSi gaerTianebis dros, maT es po-
tenciali da masze `Tavdasxmis~ Zala SeiZleba gauCn-
deT. amitom, Cveni azriT, kompania `haidelbergcementma~
unda gaiTvalsiwinos momavlis es viTareba da Tavisi
klasteruli strategia mainc lideris poziciaze daam-
yaros. igiunda iyos SeteviTi an aqtiuri Tavdacvis, anda Zalebis demonstrirebis strategia.
155
menejmenti, marketingi, turizmi
kompania `haidelbergcementze~ eqspertTa mier
garemo faqtorebis gavlenis Sefasebebi
(balebiT)
Eqspertebi
#1 #2 #3 #4 #5 #6 saSua-loba-li
X114 10 11 15 13 12 12,5
X210 10 13 10 12 12 11,2
X35 6 7 5 4 5 6
X410 9 13 12 11 14 11,5
X55 5 7 4 5 6 5
X69 10 10 12 12 13 11
X79 9 13 14 12 11 11.34
X86 9 7 5 7 7 7
X95 8 10 10 10 12 9,17
X10_ _ _ _ _ _ _
X118 8 12 12 11 9 10
X1214 14 13 15 15 15 14
X13_ _ _ _ _ _ _
X14_ _ _ _ _ _ _
amJamad, kompania SeteviT strategias axorcielebs.
mas cementis patar-patara mwarmoeblebi lideris mim-
devrebis rolSi yavs Cayenebuli. vfiqrobT, klasterSi
muSaobisas mas ufro gamoadgeba ara SeteviTi, aramed
aqtiuri Tavdacvis strategia, rasac vasabuTebT Semde-
giT: roca Tbilisis samSeneblo klasteri Seiqmneba, masSi
`haidelbergcementis~ garda, Tavs moiyriს patar-patara
156
irina jelia
cementis sawarmoebic (kerZod, TbilisSi da TbilisTan
axlos ganlagebuli). აse, rom maT erT ojaxSi, erTi
`qolgis qveS~ mouwevT muSaoba da maT Soris konkuren-
cia ufro partniorul Sejibrebas daemsgavseba. cx-
adia, aseTi partnioruli TanamSromlobis pirobebSi, `haidelbergcements~ ar gauCndeba maTze„ Tavdasxmis“ da maTi CaZirvis survili. Tumca, amasTan, igi mudmi-
vad unda ecados SeinarCunos da gaamyaros dRevandeli
lideris pozicia, რასაც igi miaRwevs aqtiuri Tavdacvis
strategiis gatarebiT.
Clustering of Tbilisi Construction Complex and the Position of HeidelbergCement in the Cluster
I. Jelia
The article discusses the issue of setting up a construction business as a cluster. In addition, it is noted that construction clusters are new for Georgia, but the issue is intensively considered and working on all over the world.
The author considers that it’s necessary to establish a cluster center in the state administration of Georgia and its branches in the regional municipalities. In close cooperation these centers will develop cluster polices, strategies, elaborate the cluster programs, etc.
From the author’s point of view, one of the first clusters to be developed in Tbilisi is Tbilisi Construction Complex and suggests the possible cluster scheme and the position of the country’s leading cement manufacturing company “HeidelbergCement” in the cluster.
157
finansebi da sabanko saqme
giorgi xiStovani
erekle pirveli
bremenis universitetis doqtorantebi
saqarTveloSi, bolo ori aTwleulis manZilze, sx-
vadasxva politikuri aqtoris mxridan ukve ramdenjerme
moxda specifikuri politikur-ekonomikuri ganviTarebis
modelis SerCeva1. maT Soris, 2003 wlidan yvelaze metad
e.w. „modernizaciis hipoTeza“2 dominirebs, romlis Zir-
iTadi maxasiaTebeli, Tavdapirvelad, mosaxleobis erT
sulze mSp-is zrdaa, ramac ukve Semdgom etapebze unda
ganapirobos qveynis demokratiuli ganviTareba. Sedegad,
qveynis politikurma elitam sakuTari ekonomikuri poli-
tikis prioritetebad, pirvel rigSi, ucxouri pirdapiri
investiciebis (upi) zrda, saxelmwifos sakuTrebaSi arse-
buli qonebis privatizeba da qveynis ekonomikis liber-
alizebis procesis daCqareba gamoacxada3.
korporaciis politikuri pasuxis-
mgebloba da misi gavlena kompanie-
bis ZiriTad finansur maCveneblebze
(qarTuli sadazRvevo
seqtoris magaliTze)
1 Christophe, Barbara (2006): Capitalism as Organized Chaos- The Political Econ-omy of Georgia under Eduard Shevardnadze, in: David Lane/Martin Myant, eds.: The Varieties of Post-Socialist Capitalism, Oxford; Papava, Vladimer (2005): On the theory of post-Communist economic transition to market, International Journal of Social Economics, Vol. 32 Iss: 1 pp. 77 – 97.2 Lipset, S.M. (1959): Some social requisites of democracy: economic development and political legitimacy, American Political Science Review 53, pp. 69–105.3 Papava, Vladimer (2006): The Political Economy of Georgia’s Rose Revolution, Orbis, Volume 50, Issue 4, Pages 657–667.
158
giorgi xiStovani, erekle pirveli
ganxorcielebuli reformebiT gamowveuli poziti-
uri Sedegebis arasruli CamonaTvali ase gamoiyureba:
mniSvnelovnad gaizarda qarTuli sagadasaxado samar-
Tlis aRsrulebis xarisxi1, rasac empiriulad, rogorc
wesi, sawarmoebis Rirebulebis zrda da korporatiuli
mmarTvelobis xarisxis gaumjobeseba mohyveba2; koruf-
cia, romelsac negatiuri gavlena aqvs qveynis ekonomikis
zrdaze, sawarmoebis Rirebulebaze, kapitalis xarjebsa
da korporatiuli mmarTvelobis3 xarisxze, 2003 wlidan
saqarTveloSi mniSvnelovnad Semcirda4; finansuri bazre-
bis gaxsna da misi liberalizacia saqarTvelos mTavro-
bis gacxadebuli politikaa, romlis samuSao instrumen-
tebi5 warmatebiT dainerga saqarTveloSi6, pozitiurad
korelirdeba qveyanaSi upi–s zrdasTan, gansakuTrebiT
e.w. Emerging Market-ebSi7 da aseve, iwvevs sawarmoebis Rire-
bulebis zrdas8.
1Papava, Vladimer (2009): The “Rosy” Mistakes of the IMF and World Bank in Georgia, Problems of Economic Transition, vol. 52, no. 7, November 2009, pp. 44–55. 2 Mihir A. Desai, Alexander Dyck, Luigi Zingales (2007): Theft and taxes, Journal of Financial Economics 84, pp. 591–623. 3 Lee Charles M. C. and Ng David (2009): Corruption and International Valuation: Does Virtue Pay?, THE JOURNAL OF INVESTING, Winter 2009, 23-41; Ng, David, (2006),"The impact of corruption on financial markets", Managerial Finance, Vol. 32 Iss: 10 pp. 822 – 836. 4Schwab, Klaus (2012): Global Competitiveness Report 2012-2013. 5 Djankov Simeon, La Porta Rafael, Lopez-De-Silanes Florencio, Shleifer Andrei (2002): THE REGULATION OF ENTRY, The Quarterly Journal of Economics, February 2002, pp. 1-37. 6 „Doing Business 2012“ (2011), informacia mopovebulia 2012 wlis 6 seqtembers eleqtronuli resursis misamarTidan: http://www.doing-business.org/reports/global-reports/doing-business-2012. 7 Agosin, Manuel R. & Machado, Roberto (2007): Openness and the International allocation of foreign direct investment, Journal of Development Studies, 43:7, pp. 1234-1247. 8Choong Tze Chua, Cheol S. Eun, Sandy Lai (2007): Corporate valuation around the world: The effects of governance, growth, and openness, Journal of Banking & Finance, 31, pp. 35–56.
159
finansebi da sabanko saqme
ekonomikis calkeuli komponentis xarisxis ase-
Ti STambeWdavi gaumjobesebis miuxedavad, mTlianobaSi,
qarTuli ekonomikis ganviTarebis modeli garkveuli Tav-
iseburebiT gamoirCeva. Sedegad, ver xerxdeba ekonomikis
iseTi mniSvnelovani elementebis ganviTareba, rogoricaa
kapitalis bazari1, qveyanaSi Zalian mcirea inovaciuri
ekonomikis komponenti, Business Sophistication-is maCvenebliT
saqarTvelo msoflioSi erT-erT ukanasknel, xolo anti-
monopoliuri politikis efeqtianobis xarisxiT saqarT-
velo 144 qveynidan 141-e adgilze gvxvdeba2. am yvelafris
Sedegad, Vita Economy-is3 wili mSp-Si kvlav Zalian dabali
rCeba.
aRniSnulidan gamomdinare, Cveni kvlevis mizania, im
damatebiTi faqtoris dadgena, romelic nawilobriv axsnis
ekonomikis aseTi Taviseburi da calmxrivi ganviTarebis
models. winamdebare statiaSi moxdeba erT-erTi aseTi
ganmapirobebeli faqtoris, Corporate Political Responsbility-is (CPR) fenomenis gaanalizeba. ufro konkretulad, kvlevis
mizania, sadazRvevo seqtoris da am seqtorSi warmodge-
nili calkeuli kompaniis moklevadiani finansuri Sede-
gebis analizis magaliTze ganixilos zemoT xsenebuli
fenomenis qveynis ekonomikuri ganviTarebis modelze gav-
lena.
1950-iani wlebidan, samecniero literaturaSi dam-
kvidrda termini Corporate Social Responsbility (CSR), romelic
kompaniis qcevis normebis erTobliobas gulisxmobs4;
1 Christophe, Barbara (2006); Schwab, Klaus (2012): Global Competitiveness Report 2012-2013.2 Schwab, Klaus (2012): Global Competitiveness Report 2012-2013.3 Papava, Vladimer (2010): The Problem of Zombification of the Postcommunist Necro-economy, Problems of Economic Transition, vol. 53, no. 4, August 2010, pp. 35–51; Pa-pava, Vladimer (2002): Necroeconomics - the theory of post-Communist transformation of an economy, International Journal of Social Economics, Vol. 29 Iss: 10 pp. 796 – 805.4 Bowen, H. (1953): Social responsibility of the businessman. New York: Harper and Ro; Davis, K (1967): Understanding the social responsibility puzzle: What does the business-man owe to society? Business Horizons, 10(4), 45−50.
160
giorgi xiStovani, erekle pirveli
aRniSnuli qcevis normebis nebayoflobiTi Sesruleba,
kompaniebis mxridan sazogadoebis winaSe socialuri pa-
suxismgeblobis arsebobaze metyvelebs, xolo grZelvadi-
an perspeqtivaSi, aseTi qcevis Sedegad kompania, rogorc
wesi, finansur sargebels elis. sainteresoa, rom saqarT-
veloSi, misi bolo aTwleulis ganviTarebis process
Tan axlavs (politikur-ekonomikuri) anomalia, romelic
Zalian hgavs CSR-is fenomens, magram amavdroulad misi
veqtori, sul sxva aqtorebsa da sxva tipis valdebulebe-
bze aris mimarTuli. am fenomens SeiZleba Corporate Political Responsbility (CPR) vuwodoT da igi saxezea, rodesac bazris
rigiTi kerZo moTamaSe CPR-is farglebSi, dgeba aucile-
blobis winaSe, Seasrulos saxelmwifos mier dadgenili
da rogorc wesi, misTvis finansurad saziano politikur-
ekonomikuri aqtivoba/saqmianoba. ra ganapirobebs CPR-fenomenis arsebobas da ra tipis maxasiaTeblebi gamo-
arCevs mas� - Cven vTvliT, rom saqarTvelos magaliTze,
aRniSnuli sakiTxis Teoriuli da praqtikuli ganxilva
interess ar unda iyos moklebuli.
rodesac aseTi anomaliebis gaCenis gamomwvev miz-
ezebs veZebT, pirvel rigSi, aucilebelia istoriuli faq-
torebis ganxilva. aseTi tipis politikur-ekonomikuri
fenomenis gamomwvevi istoriuli faqtorebi SeiZleba sab-
WoTa command economy-is farglebSi arsebul totalur
saxelmwifo diqtatSi da Semdeg ukve, gvian sabWoTa kav-
Siris periodSi veZeboT, rodesac saqarTveloSi, ukve Sem-
subuqebuli „command economy”-is pirobebSi, ”sabWoTa bi-
znesmenebis” (e.w. „delecebis“) saxiT, sabazro ekonomikis
elementebi viTardeboda1. cnobilia, rom am tipis biznes-
menebis ZiriTad saqmianobas, naxevradlegaluri ekonomi-
1 Papava, Vladimer (2002): Necroeconomics - the theory of post-Communist transforma-tion of an economy, International Journal of Social Economics, Vol. 29 Iss: 10 pp. 796 – 805; Papava, Vladimer and Khaduri, Nodar (1997): On the Shadow Political Economy of the Post-Communist Transformation, Problems of Economic Transition, vol. 40, no. 6, October 1991, pp. 15-34.
161
finansebi da sabanko saqme
kuri aqtivobis farglebSi saxelmwifosTan urTierTobis
dawyoba/awyoba warmoadgenda da advili warmosadgenia,
rom command economy-is saboloo CamoSlis Semdegac, orive
instituciuri aqtorisaTvis1, ganaxlebuli „TanamSrom-
lobis“ sasargeblo racionaluri aspeqtebi kvlav in-
teresis sagans warmoadgendes.
CPR-fenomenis aseve mniSvnelovani ganmapirobebeli
qveyanaSi arastabiluri politikuri situaciaa, rodesac
saqme gvaqvs arademokratiul socialur-politikur gare-
mosTan, e.w. hibridul reJimTan, sadac marTvis demokrati-
uli da avtokratiuli komponentebi erTmaneTs enacvleba2
da es garemoeba, Tavis mxriv, qveyanaSi arsebul ekonomi-
kur urTierTobebzec aisaxeba3.
Semdeg etapze aucilebelia, CPR-is qcevis normebis ZiriTadi maxasiaTeblebis CamoTvla: 1 განსაკუთრებით, ახალგაზრდა სახელმწიფოს კაპიტალიზმის გაურკვეველი მოდელის პირობებში.2 Levitsky Steven and Way Lucan A. (2010): Competitive Authoritarianism: Hybrid Re-gimes After the Cold War, Cambridge University Press. 3 თავად ასეთი ზოგადად არასტაბილური პოლიტიკურ-ეკონომიკური სიტუაციის განმაპირობებელი ფაქტორებია, მაგალითად, საკუთრების უფლებებთან დაკავშირებული არასტაბილური მდგომარეობა, განსაკუთრებით დაკავშირებული ბიზნესსაკუთრებასთან („მსოფლიო ეკონომიკის ფორუმი“-ს მიერ 2012 წელს გამოცემული გლობალური კონკურენტუნარიანობის ინდექსის მიხედვით, საქართველო საკუთრების უფლებების დაცვის კუთხით 142 ქვეყნიდან 131-ე ადგილზე გვხვდება); ქვეყნის სუსტი ინსტიტუციური განვითარება, განსაკუთრებით დაკავშირებული იმ ინსტიტუტებთან, რომლებმაც ქვეყანაში ბიზნესგარემოს გაუმჯობესება უნდა უზრუნველყონ, როგორიცაა ადგილობრივი ფინანსური ბაზრები, ეროვნული ბანკი, ქვეყნის სასამართლო ხელისუფლება, სხვადასხვა ტიპის აღსრულების სახელმწიფო სამსახურები და ა.შ („მსოფლიო ეკონომიკის ფორუმი“-ს მიერ გამოცემული გლობალური კონკურენტუნარიანობის ინდექსის მიხედით, საქართველო ფინანსური ბაზრის განვითარების კუთხით 142 ქვეყნიდან 93-ე ადგილზე და სასამართლო თავისუფლების კუთხით 142 ქვეყნიდან 99-ე ადგილზე გვხვდება (World Economic Forum, “Global Competitive-ness Report 2012-2013”, 2012); პოლიტიკურ-ეკონომიკური ან/და სოციალური ფაქტორები, როგორიცაა მაგალითად, მოახლოებული საპარლამენტო ან საპრეზიდენტო არჩევნები; ახალი ფორს-მაჟორული წესრიგი (მაგ.: რევოლუციური გზით გამოწვეული ხელისუფლების შეცვლა), რომელიც არსებითად ცვლის სახელმწიფოში არსებულ პოლიტიკურ ლანდშაფტს და ყველა ზემოთ ხსენებული ასპექტის, ანუ დემოკრატიული წესრიგის, ინსტიტუტების, საკუთრების უფლების დაცვის არა მხოლოდ ხარისხს, არამედ არსებობის საკითხსაც კი დიდი კითხვის ნიშნის ქვეშ აყენებს.
162
giorgi xiStovani, erekle pirveli
1. rogorc wesi, CPR-is qcevis norma dakavSirebulia
investiciasTan, romelic CPR-i kompaniis mxridan finan-suri valdebulebis aRebas moiTxovs;
2. rogorc wesi, CPR-is qcevis gamovlena kompanias
moulodnelad uwevs, anu is xSir SemTxvevaSi aseTi val-
debulebis aRebisaTvis finansurad mzad ar aris da arc
valdebulebis aRebasTan dakavSirebuli riskebi aqvs wi-
naswar daTvlili. Sedegad, am tipis aqtivobas kompani-
isaTvis Tan axlavs kompaniis likvidobis problemebi;
3. rogorc wesi, CPR-is farglebSi gamovlenili aq-
tivoba ar warmoadgens kompaniis ZiriTadi saqmianobis
saxeobas. aqedan gamomdinare, kompania likvidobasTan
dakavSirebuli riskebis daZlevasTan erTad, konfrontire-
bulia konkretuli mimarTulebiT Know-How-s arqonasTan,
rac damatebiT arTulebs e.w. CPR-proeqtis ganxorciele-
bas.
aseve, CPR-is farglebSi kompania saxelmwifosgan
iRebs sxvadasxva tipis SeRavaTebs/waxalisebas, risi saSu-
alebiTac mas unda gauadvildes Tavisi CPR-is Sesruleba.
am tipis SeRavaTebi/waxalisebebi SeiZleba iyos: damate-
biTi saxelmwifo SekveTebi, saxelmwifos mxridan priva-
tizebis procesSi kompaniis privilegireba, adgilobriv
bazarze kompaniis monopolisturi poziciebis tolerire-
ba, saxelmwifos mxridan kompaniis konkurentunarianobis
gaumjobesebis xelSewyoba (mag. ucxoeli konkurentebis
adgilobriv bazarze gamoCenis winaaRmdeg mimarTuli sa-
gadasaxado barierebis SemoReba, kompaniisaTvis sasarge-
blo saxelmwifo regulaciis miReba an/da konkretuli
kompaniis SemTxvevaSi, arsebuli regulaciebis SedarebiT 1 იმის გათვალისწინებით, რომ „მსოფლიო ეკონომიკის ფორუმი“-ს მოხსენებაში საქონლის ადგილობრივ ბაზარზე კონკურენციის ხარისხით საქართველო 142 ქვეყნიდან 127-ე ადგილზე გვხვდება, ხოლო ანტი-მონოპოლიური პოლიტიკის ეფექტურობის ხარისხით - 141-ზე, ზემოთ ხსენებული „სახელმწიფო წახალისება/შეღავათების“ არსებობა კომპანიისათვის ბაზარზე თავის დამკვიდრების უმნიშვნელოვანესი კომპონენტი ხდება და კიდევ უფრო მეტად აძლიერებს კომპანიების მხრიდან CPR-ის გამოჩენის მზაობას.
163
finansebi da sabanko saqme
susti aRsruleba)1. yovelive zemoT aRniSnulidan gamomdinare, Segvi-
Zlia vivaraudoT, rom aseTi tipis СPR-valdebulebebis Sesrulebam rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi efeqti SeiZleba moaxdinos konkretuli kompaniis, mTliani in-dustriisa da qveynis ekonomikis grZelvadian ganviTare-baze. aseTi pozitiuri an negatiuri gavlenis arsebobis dadgenis mizniT, aucileblad migvaCnia, kvlevaSi im damatebiTi Teoriuli komponentis CarTva, rac aseTi valdebulebebis (CPR-is Sedegad Sesrulebuli aqtivobis) aRebis SemTxvevaSi, CPR-is gavlenis xarisxze damatebiT efeqts moaxdens. Cvens SemTxvevaSi, esaa Teoria politi-kurad dakavSirebuli kompaniebis Sesaxeb („Theory of Politi-cally Connected Firms“).
mravali saerTaSoriso kvleva1 gvTavazobs aSkara mtkicebulebas imisa, Tu ramdenad mniSvnelovani gavlena SeiZleba iqonios politikurma kavSirebma qveynis ekono-mikis da misi aqtorebis Performance-is ganviTarebaze. aqe-dan gamomdinare, xSiria kompaniaTa aqtiuri mcdeloba, maTTvis mniSvnelovani ekonomikuri miznebis misaRwevad, gaxdnen politikurad dakavSirebulni. ase, magaliTad, politikurad dakavSirebul sawarmoebs, rogorc wesi, ufro dabali kapitalis xarjebi2 (Capital Costs) aqvT, ris mizezadac, aseTi kavSiris arsebobis SemTxvevaSi ufro dabali riskis arseboba SeiZleba CaiTvalos da
1 Fisman, Raymond (2001): Estimating the Value of Political Connections, The American Economic Review, Vol. 91, No. 4 (Sep., 2001), pp. 1095-1102; Johnson, Simon; Mitton, Todd (2003): Cronyism and capital controls: evidence from Malaysia, in: Journal of Fi-nancial Economics, 67 (2), 351; Faccio, Mara (2006): Politically Connected Firms, THE AMERICAN ECONOMIC REVIEW, March 2006, pp. 369-386; Fan, Joseph P. H.; Wong, T. J.; Zhang, Tianyu (2007): Politically connected CEOs, corporate governance, and Post-IPO performance of China's newly partially privatized firms, in: Journal of Financial Eco-nomics, 84 (2), 330-357; Claessens, Stijn; Feijen, Erik; Laeven, Luc (2008): Political connec-tions and preferential access to finance: The role of campaign contributions, in: Journal of Financial Economics, 88 (3), 554-580.2 Boubakri Narjess, Guedhami Omrane, Mishra Dev, Saffar Walid (2012): Political connec-tions and the cost of equity capital, Journal of Corporate Finance 18, pp. 541–559.3 Leuz Christian, Oberholzer-Gee Felix (2006): Political relationships, global financing, and corporate transparency: Evidence from Indonesia, Journal of Financial Economics 81, pp. 411–439.
164
giorgi xiStovani, erekle pirveli
rac, Tavis mxriv, sawarmos Rirebulebis zrdas iwvevs3.
Chaney et al1. (2011) aRniSnaven, rom politikurad dakav-Sirebuli kompaniebisaTvis ufro advili da xelsayrelia e.w. Debt Capital-is mozidva. De Soto (1989) aRniSnavs, rom kompaniisaTvis mniSvnelovan sargebels, agreTve, SeiZleba, saxelmwifos mxridan misTvis calmxrivad xelsayreli regulaciebis miReba warmoadgendes; amasTanave, saxelm-wifo mflobelobaSi arsebuli iseTi kompaniebis mxridan, rogorebicaa, magaliTad, bankebi, nedleulis mwarmoebeli kompaniebi da msgavsi, aseT politikurad dakavSirebul sawarmoebTan mimarTebiT, privilegirebuli damokidebule-ba aRiniSneba2. Cvens SemTxvevaSi ki, aseTi politikuri kavSirebis damatebiT pozitiur efeqts, CPR-valdebuleb-is Sesrulebis procesSi kompaniisa da industriisaTvis maqsimaluri saxelmwifo waxalisebis miReba an/da mini-maluri CPR-is aReba SeiZleba warmoadgendes.
aseTi sargeblis xarisxi da intensiuroba ki, firme-bisa da qveynebis mixedviT meryeobs. ase, magaliTad, saer-TaSoriso kvlevis mixedviT3 msoflios safondo bir-Jebis kapitalizaciis 7.72% politikurad dakavSirebuli kompaniebi warmoadgenen (PCE). magram ruseTSi aseTi kom-paniebis kapitalizaciis wili, bazris mTliani kapital-izaciis maCveneblis 86.75% Seadgens4.
l. papava5 qarTuli ekonomikisa da misi kerZo aqtore-bis zombifikaciis safrTxeze wers. Cven am SemTxvevaSi, vagrZelebT mis azrs da mivuTiTebT safrTxeze, romelic ukve CPR-isa da politikuri kavSirebis pirobebSi, misi
1 Chaney Paul K., Faccio Mara, Parsley David (2011): The quality of accounting informa-tion in politically connected firms, Journal of Accounting and Economics 51, pp. 58–76.2 Backman, Michael (1999): In: Asian Eclipse: Exposing the Dark Side of Business in Asia. Wiley, Singapore.3 Faccio, Mara (2006): Politically Connected Firms, THE AMERICAN ECONOMIC RE-VIEW, March 2006, pp. 369-386. 4ეს ფაქტი გვაძლევს უფლებას, ვივარაუდოთ, რომ საქართველოშიც პოლიტიკურად დაკავშირებული კომპანიების რიცხვი ძალიან მაღალი იქნება.5 Papava, Vladimer (2010): The Problem of Zombification of the Postcommunist Necro-economy, Problems of Economic Transition, vol. 53, no. 4, August 2010, pp. 35–51.6 მხედველობაში გვაქვს თანამედროვე და კონკურენტუნარიანი აქტორები ქართულ ბაზრებზე.
165
finansebi da sabanko saqme
terminologiiT e.w. vitaeconomy-is aqtorebs6 emuqrebaT
saqarTveloSi; konkretulad ki, gamovTqvamT eWvs, rom CPR-isa da politikuri kavSirebis pirobebSi bazarze fi-nansuri sijansaRe da menejmentis mier miRebuli swori gadawyvetilebebi aRar warmoadgens kompaniis warmatebis gadamwyvet faqtorebs. Cveni kvlevis hipoTezebia:
a. moklevadian periodSi, CPR-i negatiurad koreli-rebs rogorc kompaniis, aseve mTliani industriis finan-sur Sedegebze;
b. qarTuli ekonomikuri modeli, CPR-is pirobebSi, ara finansurad, aramed politikurad yvelaze susti kom-paniis STanTqmas/dasustebas uwyobs xels.
Case Study-s farglebSi, saqarTvelos jandacvis seq-torSi ganxorcielebuli masStaburi reformisa da masSi qarTuli sadazRvevo kompaniebis CarTulobis magali-Tze, moxdeba CPR-is fenomenis Seswavla/analizi. erT-er-Ti mniSvnelovani mizezi imisa, Tu ratom moxda kvlevis sagnad sadazRvevo seqtoris SerCeva, aris saxelmwifos Zlieri sabazro pozicia sadazRvevo bazarze, gansa-kuTrebiT, samedicino dazRvevis seqtorSi. es garemoeba ki, Tavis mxriv sadazRvevo seqtorSi CPR-fenomenis arse-bobis albaTobas zrdis:
cxrili 11.
saxelmwifos wili sadazRvevo
industriaSi
2009 2010 2011
38.9% 47.8% 44.1%
samedicino dazRvevis wili sadaz-
Rvevo seqtorSi
2009 2010 2011
68.6% 68.0% 62.5%
saxelmwifos wili samedicino
dazRvevis seqtorSi
2009 2010 2011
1 საქართველოს სახელმწიფო ბიუჯეტი, საქართველოს ეროვნული ბანკი, სადაზღვევო კომპანიების ფინანსური ანგარიშები.
166
giorgi xiStovani, erekle pirveli
53.7% 68.4% 68.0%
pirvelad, saqarTvelos jandacvis hospitalur se-qtorSi masStaburi reformebis Sesaxeb msjeloba 1999 wels daiwyo, rodesac arsebul saavadmyofoTa sam kat-egoriad dayofa da maTi erTi nawilis gasxviseba mox-da1. 2004 wels, am gegmis ganxorcieleba Sewyda da 2006 wlis oqtombris TveSi Sromis, janmrTelobisa da so-cialuri dacvis saministrom da reformebis koordi-naciis sakiTxebSi saxelmwifo ministris aparatma, jan-dacvis seqtoris reformis axali koncefcia gamoaqveyna2. amas mohyva saqarTvelos mTavrobis 2007 wlis 26 ianvris dadgenileba3, romelSic ukve detalurad iyo msjeloba saqarTvelos hospitalur seqtorSi saxelmwifo qonebis privatizebis gziT gansaxorcielebel cvlilebebze. konk-retulad, es exeboda mTeli qveynis masStabiT arsebuli saavadmyofoebis investorze gasxvisebas, investoris mier maT ganaxlebasa da paralelurad axali saavadmyofoebis aSenebas4. proeqti 3 weli unda gagrZelebuliyo. Sedegad, 2009 wlis 29 ianvars, Sps „blok-jorjia“-sa da mis Svi-lobil kompaniebTan pirdapiri molaparakebis wesiT ga-formda nasyidobis xelSekruleba, romlis safuZvelzec am kompaniebs 1500 dolaris erovnul valutaSi eqvival-
1 პირველ კატეგორიას განეკუთვნებოდა საავადმყოფოები, რომელთა სახელმწიფო საკუთრებაში შენარჩუნებაც იგეგმებოდა. მეორე კატეგორიის საავადმყოფოების გასხვისება, პროფილის შენარჩუნების პირობით იყო გადაწყვეტილი. მესამე კატეგორიის საავადმყოფოების შემთხვევაში, იგეგმებოდა მათი პროფილის შეუნარჩუნებლად გაყიდვა („საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 7). 2 „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 8.3 http://psidiscourse.ge/files/files/21may2010/1gengegma.pdf (ინფორმაცია მოპოვებულია ელექტრონული რესურსიდან 2012 წლის 5 სექტემბერს).4 „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 8.5http://www.geworld.ge/View.php?ArtId=1787&lang=ge&Title=%E2%80%9Cblok-jorjiam%E2%80%9D-100-axali-saavadmyofos-proeqti-sabolood-daasamara? (ინფორმაცია მოპოვებულია ელექტრონული რესურსიდან 2012 წლის 5 სექტემბერს).
167
finansebi da sabanko saqme
entis sanacvlod, gadaecaT proeqtis mixedviT gansaz-
Rvruli saavadmyofoebi5. daiwyo arsebuli saavadmyofoe-
bis remonti da marTva. paralelurad, daigegma qveynis
masStabiT axali saavadmyofoebis mSenebloba. samwuxarod,
finansuri sirTuleebis gamo1, kompaniam ver SeZlo axali
saavadmyofoebis mSeneblobis dawyeba da privatizebis es
masStaburi proeqti faqtobrivad, Cavarda2. Sedegad, 2010
wlis gazafxulze saxelmwifom „blok-jorjia“ da misi
Svilobili kompaniebi e.w. „asi saavadmyofos proeqti“-s
nawils CamoaSora3.
amavdroulad, 2010 wlis gazafxulze, saqarTvelos
mTavrobam sadazRvevo kompaniebs hospitaluri seqto-
ris ganviTarebis proeqtSi CarTva SesTavaza. Sedegad,
gamocxadda tenderi, romlis farglebSic saqarTvelo
26 lotad daiyo. tenderSi aTma sadazRvevo kompaniam mi-
iRo monawileoba. am procesis paralelurad, 2010 wels
saxelmwifom 3 wliT (2010, aprili - 2013, aprili) Secvala
2007 wlis bolos amoqmedebuli socialuri dazRvevis
vauCeruli sistema4, gamoacxada saxelmwifo samedicino
dazRvevis Ria konkursi da qveyana 26 samedicino raionad
dahyo5.
aseTi regulaciuri cvlilebis Sedegad, sadazRve-
vo kompaniaTa umravlesoba СPR-is (hospitaluri seqto-
ris ganviTarebis proeqtSi CarTva) gamoCenis aucileblo-1 „ექსპორტ-იმპორტ“ ბანკისგან (ჩეხეთი) ვერ აღებული საბანკო გარანტია და სესხი.2http://www.resonancedaily.com/index.php?id_rub=5&id_artc=467 (ინფორმაცია მოპოვებულია ელექტრონული რესურსიდან 2012 წლის 5 სექტემბერს).3 http://commersant.ge/index.php?id=4104 (ინფორმაცია მოპოვებულია ელექტრონული რესურსიდან 2012 წლის 5 სექტემბერს); 2011 წლის შემოდგომაზე სს „სადაზღვევო კომპანია ალდაგი-ბისიაი“-მ „ბლოკ-ჯორჯია“-ს აქტივების შეძენა გადაწყვიტა და 2011 წლის ნოემბერში შედგა საბოლოო გარიგება, რომლის შედეგადაც კომპანიამ შეძენილი აქტივები თავისი შვილობილი კომპანიის (სს „ჩემი ოჯახის კლინიკა“) ბალანსზე აიყვანა („ალდაგი-ბისიაი“-ს - 2011 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 30).4 „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, ჯანმრთელობის დაზღვევა საქართველოში, 2012, გვ. 13-155 ამჟამად სახელმწიფო დაზღვევის პროექტში ჩართულ მოქალაქეთა საერთო რაოდენობა თითქმის 800.000 ადამიანს უტოლდება.
168
giorgi xiStovani, erekle pirveli
bis winaSe dadga. sadazRvevo kompaniebisaTvis finansur
waxalisebas/sargebels ki, garda regionSi saxelmwifos
mier dafinansebul moqalaqeTa garantirebuli dazRvevisa,
sadazRvevo kompaniaTa ufleba warmoadgenda, yvela da-
narCeni maTTan dazRveuli piri, maT mier aSenebul saa-
vadmyofoSi gaegzavnaT da aseTi politikis saSualebiT,
maT mier anazRaurebuli sadazRvevo zaralis raodenoba
maqsimalurad SeemcirebinaT1.
saxelmwifom, samedicino dazRvevis Ria konkursis
Sedegad, cxra sadazRvevo kompania SearCia. SegviZlia gam-
ovTqvaT varaudi, rom sadazRvevo kompaniebisaTvis Ria
konkursSi gamarjvebis erT-erT pirobad, hospitaluri
seqtoris ganviTarebis proeqtSi CarTuloba iTvleboda,
radgan saboloo angariSiT, konkursebisa da tenderebis
Sedegebis mixedviT, regionebSi saavadmyofoebis mSenebeli
da moqalaqeTa damzRvevi, SemTxvevaTa 95%-Si erTi da ig-
ive sadazRvevo kompaniebi aRmoCnda2.
yvela zemoT xsenebuli garemoeba amyarebs Cvens
eWvs, rom jandacvis reformis farglebSi Tavi iCina CPR-is fenomenma. aqedan gamomdinare, Cveni „Case Study“ am fenom-1 „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 16; შემდგომში აგრეთვე კარგად გამოჩნდა, რომ СPR-ის შემდეგ, საგრძნობლად შესუსტდა არსებული სახელმწიფო რეგულაციების აღსრულების ხარისხი, რამაც მზღვეველებს ბენეფიციარებისათვის მომსახურებაზე უარის თქმის უფლება გაუადვილა, რაც ნათლადაა ასახული 2012 წელს „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“-ს მიერ ჩატარებული კვლევაში, რომელიც ადასტურებს ჰოსპიტალური განვითარების პროექტში ჩართულობასა და ბენეფიციარებისათვის მომსახურებაზე უარის თქმის დინამიკის ზრდას შორის პოზიციურ კორელაციას („საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, ჯანმრთელობის დაზღვევა საქართველოში, 2012, გვ. 19).2 „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 4, გვ. 22; „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, ჯანმრთელობის დაზღვევა საქართველოში, 2012, გვ. 17; ჩვენს ვარაუდს, რომ სადაზღვევო კომპანიათა პროექტში ჩართულობა მათი მხრიდან ე.წ. СPR-ის ტიპურ მაგალითს წარმოადგენს, ამყარებს ის ფაქტი, რომ ამ კომპანიების მიერ აშენებულ საავადმყოფოთა აბსოლუტურ უმრავლესობას 50, ან ნაკლები საწოლი გააჩნია და ცნობილია, რომ ასეთი ტიპის საავადმყოფოები როგორც წესი, წამგებიან დაწესებულებათა კატეგორიას მიეკუთვნებიან („საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 18).
169
finansebi da sabanko saqme
enis ukeTesad Seswavlisa da misi kerZo kompaniebisa da
mTlianad industriis finansur mdgomareobaze gavlenis
dadgenis karg SesaZleblobas iZleva1.
kvlevis aqtualurobas aZlierebs is garemoeba, rom
saqarTvelos mTavrobis 2012 wlis 12 maisis #165 dadge-
nilebis mixedviT, 2012 wlis seqtembridan axali gafar-
Toebuli saxelmwifo dazRvevis programa amoqmeddeba.
programa damatebiT Seexeba saqarTvelos yvela pensioner
moqalaqes, 6 wlamde asakis yvela mozards da agreTve yve-
la students. programis Sedegad, saqarTveloSi saxelm-
wifos mier dazRveul moqalaqeTa raodenoba TiTqmis 2.1
mln adamians gautoldeba2. Sesabamisad, ufro farTomas-
Stabian programaze gadasvlamde, sainteresod migvaCnia
ukve ganxorcielebuli programis Sedegebis ekonomikuri
analizi.
Cveni kvlevis mizania qarTul sadazRvevo seqtorze
CPR-is fenomenis gavlenis dadgena. ufro konkretulad,
Cven vcdilobT, gavaanalizoT CPR-is fenomenis gavlena
seqtoris oTx ZiriTad moTamaSeze, romelTa mTliani Se-
mosavlebi seqtoris saerTo Semosavlebis 65%-s aRemateba
(seqtoruli diagrama 1, 2).
1 როგორც უკვე აღვნიშნეთ, CPR-ის ფენომენის ფინანსურ ეფექტზე დამატებითი როლი შეიძლება კომპანიების არსებულმა პოლიტიკურმა კავშირებმა ითამაშონ. ჩვენ გამოვთქვამთ ეჭვს, რომ ზემოთ მოყვანილი თავისებური საპრივატიზაციო პროექტის და „სოციალური დაზღვევის პროგრამის“ „მიქსის“ ფარგლებში, ბაზრის წამყვან მოთამაშეებს გაუჩნდებოდათ ძლიერი სტიმული, საკუთარი პოლიტიკური კავშირები CPR-ის შესრულების პროცესში თავის სასარგებლოდ გამოეყენებინათ. აქედან გამომდინარე, კვლევის ფარგლებში აუცილებლად მიგვაჩნია, დამატებით დავადგინოთ ოთხივე კომპანიის პოლიტიკური კავშირები და მათი ფინანსური მაჩვენებლების ანალიზის დროს, განვახორციელოთ CPR-ის შესრულების პერიოდში ასეთი კავშირებიდან მიღებული პოტენციური სარგებლის/შეღავათების გამოაშკარავება.2 „საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, ჯანმრთელობის დაზღვევა საქართველოში, 2012, გვ. 26; პროგრამის ძირითადი მახასიათებელია, რომ მის ფარგლებში დაზღვეულ ბენეფიციარებს არ ექნებათ უფლება, დამოუკიდებლად შეარჩიონ მათთვის მისაღები სადაზღვევო კომპანია. ნაცვლად ამისა, სახელმწიფო კვლავ ღია კონკურსის წესით შეარჩევს მზღვეველ კომპანიებს („საერთაშორისო გამჭვირვალობა - საქართველო“, საქართველოს ჰოსპიტალური სექტორი, 2012, გვ. 7).
170
giorgi xiStovani, erekle pirveli
es kompaniebia1: Aldagi-BCI (BCI)2, GPI Holding (GPI)3, Ime-di-L (L4), Irao5. 1 კვლევაში არ მოხვდა ბაზრის მეხუთე დიდი მოთამაშე, სადაზღვევო კომპანია „ალფა“. ეს გარემოება ორმა მიზეზმა განაპირობა: პირველ რიგში, შეუძლებელი აღმოჩნდა „ალფა“-ს შესაბამისი წლების ფინანსური ანგარიშების მოპოვება. მეორე მიზეზს კი, „ალფა“-ს მშობელი კომპანიაა. რომელსაც ქართული ფარმაცევტული სექტორის მსხვილი მოთამაშე, კომპანია „ავერსი“ წარმოადგენს. მიგვაჩნია, რომ „ალფა“-ს კვლევაში ჩართვის შემთხვევაში, ეს გარემოება კვლევის შედეგებზე უარყოფითად იმოქმედებდა, რადგან ფარმაცევტული სექტორის სადაზღვევო სექტორში ჩართულობა სულ სხვა მიზეზებით შეიძლება აიხსნას, ვიდრე ის გარემოებებია, რაზეც კვლევის ფარგლებში ჩვენ გვაქვს ყურადღება გამახვილებული. 2 სს „სადაზღვევო კომპანია ალდაგი-ბისიაი“ ჰოსპიტალური სექტორის განვითარების პროექტში 2011 გაზაფხულზე ჩაერთო, მას შემდეგ რაც კომპანიამ „ბლოკ-ჯორჯია“-ს აქტივების შეძენა გადაწყვიტა. საბოლოო გარიგება 2011 წლის ნოემბერში შედგა, რომლის შედეგადაც კომპანიამ შეძენილი აქტივები (სულ 9 საავადმყოფო) თავისი შვილობილი კომპანიის („ჩემი ოჯახის კლინიკა“) ბალანსზე აიყვანა (სს „სადაზღვევო კომპანია ალდაგი-ბისიაი“-ს 2011 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 30). აღნიშნული პროექტის დასაფინანსებლად კომპანიას ING Bank N.V.-დან 2011 წლის 31 დეკემბრის მდგომარეობით გახსნილი აქვს საკრედიტო ლიმიტი 10, 515 მლნ ლარის ოდენობით (2011 წლის 31 დეკემბრის მდგომარეობით, კომპანიას პროექტის ფარგლებში თითქმის 7 მლნ ჰქონდა ათვისებული). აგრეთვე, პროექტის ფარგლებში სს „სადაზღვევო კომპანია ალდაგი-ბისიაი“- ს შვილობილმა კომპანიამ, სს „ჩემი ოჯახის კლინიკამ“ აიღო გრძელვადიანი სესხი (თითქმის 27 მლნ ლარი) სს „თიბისი ბანკი“-საგან (სს „სადაზღვევო კომპანია ალდაგი-ბისიაი“-ს 2011 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 40, 72). 3 სს „სადაზღვევო კომპანია „ჯი პი აი ჰოლდინგმა“ ჰოსპიტალური სექტორის განვითარების პროექტის ფარგლებში სახელმწიფოსთან გაფორმებული ვალდებულების საფუძველზე საქართველოს მაშტაბით 10 საავადმყოფოს მშენებლობა-რეაბილიტაციაზე აიღო ვალდებულება. აღნიშნულ პროექტში კომპანიის მთლიანი ინვესტიცია შეადგენს თითქმის 29 მლნ ლარს. პროექტის დასაფინანსებლად კომპანიამ 2010 წელს მშობელი კომპანიებისაგან (TBIH, Vienna Insurance Group) აიღო გრძელვადიანი სესხები („ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს 2011 წლის კონსოლიდირებული ფინანსური ანგარიში, 33-ე გვერდი). საავადმყოფოების მშენებლობაზე-რეაბილიტაცია დასრულდა 2012 წლის 1 აპრილს („ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს 2011 წლის კონსოლიდირებული ფინანსური ანგარიში, 47-ე გვერდი). 4 სადაზღვევო კომპანია „იმედი L“-მა 2010 წელს ჰოსპიტალური სექტორის განვითარების პროექტის ფარგლებში სახელმწიფოსთან გაფორმებული ვალდებულების საფუძველზე საქართველოს მასშტაბით 11 საავადმყოფოს მშენებლობა-რეაბილიტაციაზე აიღო ვალდებულება (სადაზღვევო კომპანია „იმედი L“-ის 2011 წლის კონსოლიდირებული ფინანსური ანგარიში, 59-ე გვერდი). აღნიშნული პროექტის დასაფინანსებლად სს „საქართველოს ბანკმა“ „იმედი L“-ს დაუმტკიცა საკრედიტო ლიმიტი 30 მლნ აშშ დოლარის ოდენობით. „სესხის ასათვისებლად, ჯგუფს უნდა დაეკმაყოფილებინა კაპიტალის შენარჩუნების წინასწარ დადგენილი კოეფიციენტი“ (სადაზღვევო კომპანია „იმედი L“-ის 2011 წლის კონსოლიდირებული ფინანსური ანგარიში, 36-ე გვერდი). 5 სადაზღვევო კომპანია „ირაო“-მ ჰოსპიტალური სექტორის განვითარების პროექტის ფარგლებში სახელმწიფოსთან გაფორმებული ვალდებულების საფუძველზე, საქართველოს მასშტაბით 6 საავადმყოფოს მშენებლობა-რეაბილიტაციაზე აიღო ვალდებულება. აღნიშნულ პროექტში კომპანიის მთლიანი ინვესტიცია შეადგენს თითქმის 17 მლნ ლარს. პროექტის დასაფინანსებლად კომპანიამ 2011 წელს მშობელი კომპანიებისაგან (TBIH, Vienna Insurance Group) აიღო გრძელვადიანი სესხები (სადაზღვევო კომპანია „ირაო“-ს 2011 წლის კონსოლიდირებული ფინანსური ანგარიში, 33-ე გვერდი). საავადმყოფოების მშენებლობაზე-რეაბილიტაცია დაიწყო 2011 წელს და დასრულდა 2012 წლის 1 იანვარს. (სადაზღვევო კომპანია „ირაო“-ს 2011 წლის კონსოლიდირებული ფინანსური ანგარიში, 47-ე გვერდი).
171
finansebi da sabanko saqme
seqtoruli diagrama 1. bazris wili - 2011 weli
(neto Semosavlebis mixedviT)1
seqtoruli diagrama 2. bazris wili samedicino
dazRvevis sferoSi - 2011 weli (Semosavlebis mixedviT)2
Cven ganvixilavT, Tu ra asaxva hpova hospitaluri
seqtoris ganviTarebis proeqtSi CarTulobam kompaniaTa
finansur maCveneblebze. kompaniaTa realuri mdgomare-
bis Sesaswavlad sxvadasxva saxeobis sazomebi gamoiyen-
eba, rac SesaZlebelia dayofil iqnes finansur da ara-
finansur parametrebad. arafinansur parametrTa jgufs
miekuTvebian organizaciuli, struqturuli da bunebrivi
faqtorebi. Cveni kvlevis dizainidan gamomdinare, aqcents
vakeTebT ra finansur indikatorebze, gaanalizebul iqne-
ba sazogadod miRebuli finansuri maCveneblebi: wminda
mogeba, amonagebi aqtivebze (ROA), Semosavali gayidvebidan,
aqtivebi, kapitali da levereji. finansuri cvladebisa da
ratio-s ganxilvis Semdeg, warmodgenil iqneba industriis
1 http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (sadazRvevo bazris finansuri maCveneblebi). 2 http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (sadazRvevo bazris finansuri maCveneblebi).
172
giorgi xiStovani, erekle pirveli
realuri ekonomikuri Rirebuleba, rogorc sidide, romel-Sic Tavi unda moeyara zemoT xsenebul indikatorTa er-Tobliobas. ekonomikuri Rirebuleba daTvlil iqneba e.w. Residual Income Model-is meSveobiT1.
wminda mogebis ganviTarebis dinamika gviCvenebs, rom industriisa (IND) da seqtoris oTxi didi moTamaSis wmin-da mogeba Event-mde2 ukanaskneli 3 wlis ganmavlobaSi, Ziri-Tadad, izrdeboda (grafiki 1). Event-is Semdeg oTxidan sami sadazRvevo kompaniis wminda mogeba mkveTrad Semcirda. Sedegad, viRebT situacias, rodesac Cavardnili saxelm-wifo saprivatizacio proeqtis Semdeg, seqtori, romlis wminda mogeba ukanasknel wlebSi zrdiT gamoirCeoda3, gaxda „iZulebuli“, Caenacvlebina ucxoeli investori da Sedegad, mkveTrad gaiuaresa misi erT-erTi ZiriTadi fi-nansuri maCvenebeli. aseT ekonomikurad gaumarTlebel qcevas, damajereblad xsnis CPR-is fenomeni. is faqti ki, rom erTaderTma didma moTamaSem bazarze, „aldagi-bisiai“-m, romelmac SeZlo da gansxvavebiT misi ZiriTadi konkurentebisa da mTlianad industriis maCveneblebi-sa, Event-is Semdegac moaxerxa sakuTari wminda mogebis zrdis SenarCuneba, ZiriTadad misi Zlieri politikuri
kavSirebiT SeiZleba aixsnas4. kerZod, SegviZlia vivarau-1 როგორც კომპანიათა კაპიტალის ხარჯები (cost of capital), გამოყენებულ იქნა Ald-agi BCI-ს „Weighted Average Cost of Capital“ (WACC), რომელიც ერთადერთი მოპოვებადი პროცენტი იყო სადაზღვევო სექტორის კომპანიებს შორის.2 Event-ში იგულისხმება სადაზღვევო კომპანიების ჰოსპიტალური სექტორის განვითარების პროექტის დე ფაქტო ჩართვა. აღნიშნული Event-ი იურიდიულად დაიწყო 2010 წელს, მაგრამ ზოგიერთი კომპანიის შემთხვევაში, მისი შედეგები რეალურად მხოლოდ 2011 წლის ფინანსურ მაჩვენებლებში გამოჩნდა. 3 უნდა აღინიშნოს, რომ სექტორის ზრდა ნაწილობრივ გამოწვეული იყო, 2007 წლიდან დაწყებული სახელმწიფო სადაზღვევო პროგრამების სახელმწიფო ბიუჯეტში გათვალისწინებით.4 „ალდაგი-ბისიაი“-ს სამეთვალყურეო საბჭოს თავმჯდომარე და „ალდაგი-ბისიაი“-ს მშობელი კომპანიის, სს „საქართველოს ბანკი“-ს გენერალური დირექტორი, ირაკლი გილაური, ახლო ნათესავურ კავშირში იმყოფება საქართველოს ყოფილ პრემიერ-მინისტრთან, ნიკოლოზ გილაურთან. აქვე შეიძლება აღინიშნოს, რომ სს „საქართველოს ბანკი“-ს ყოფილი გენერალური დირექტორი (2004-2007 წლებში), ვლადიმერ გურგენიძე, 2007-2008 წლებში იყო საქართველოს პრემიერ-მინისტრი. აღნიშნული ფაქტები საფუძვლიან ეჭვს აღძრავენ კომპანიის მხრიდან პოლიტიკური კავშირების არსებობაზე. „იმედი ლ“-ის შემთხვევაში საქმე გვაქვს პალიტიკურად დაუკავშირებელ ადგილობრივ კომპანიასთან; „ირაო“-სა და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს შემთხვევაში საქმე გვაქვს პოლიტიკურად დაუკავშირებელი საერთაშორისო კორპორაციების შვილობილ კომპანიებთან.
173
doT, rom swored aseTi politikuri kavSirebis Sedegad,
kompania proeqtis mxolod ukanasknel fazaSi (2011 wlis
noemberSi) CaerTo1.
grafiki 1. wminda mogeba (Net Income)2
msgavs situacias vxvdebiT ROA-s SemTxvevaSic
(grafiki 2). Event-is Semdeg, ROA bazris oTxi ZiriTadi
moTamaSisa da mTlianad industriis SemTxvevaSic mkve-
Trad mcirdeba. es faqti, rogorc mTliani aqtivebis mkve-
Tri zrdiT, aseve wminda mogebis mkveTri klebiT SeiZleba
aixsnas. agreTve sainteresoa, rom industriis, „imedi-L“-is da „irao“-s ROA, Event-is Semdeg uaryofiTi xdeba da uax-
lovdeba erTmaneTs. aqac Cans, rom yvelaze mcire vardna
ROA-s maCvenebelSi politikurad yvelaze metad dakav-
Sirebul „aldagi-bisiai“-s aqvs, xolo yvela maRali vard-
na, „imedi-L“-s da „GPI-holding“-s.
1ამასთანავე, „ალდაგი-ბისიაი“-ს მხრიდან მოხდა მხოლოდ იმ საავადმყოფოების მშენებლობა-რეაბილიტაციის მიზნით შეძენა, რომლებიც ქვეყნის ყველაზე მჭიდროდ დასახლებულ რეგიონებში (იმერეთი, სამეგრელო) მდებარეობს, სადაც, თავის მხრივ, თავმოყრილია სახელმწიფო პროგრამებით დაზღვეული მოსახლეობის უდიდესი ნაწილი („ალდაგი-ბისიაი“-ს 2011 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 31).2 „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები).
finansebi da sabanko saqme
174
grafiki 2. amonagebi aqtivebze (ROA)1
rogorc ukve aRvniSneT, CPR-is farglebSi sadaz-
Rvevo industriis hospitaluri seqtoris ganviTarebis
proeqtSi CarTvis erT-erTi mTavari stimuli, saxelmwifo
samedicino dazRvevevis programis principis cvlile-
baa. bazris oTxi ZiriTadi moTamaSis mTliani moziduli
premiis cvlilebis dinamika Event-mde da Event-is Semdeg
gviCvenebs, rom miuxedavad kompaniebisaTvis SeTavazebuli
sasargeblo saxelmwifo samedicino dazRvevis sistemisa,
kompaniebis da mTliani industriis Semosavlebi, nacvlad
imisa, rom gazrdiliyo, 2011 welsac ver daubrunda 2009
wlis maCvenebels (grafiki 3, 4).
TvalsaCinoa, rom „imedi-L“-i da „irao“ warmoadgens im or kompanias, romelmac Event-is Semdeg yvelaze naklebad
moaxerxa saxelmwifos mier SemoTavazebuli stimulis/
waxalisebis gamoyeneba. piriqiT, am kompaniebis Semosavle-
bi samedicino dazRvevis sferodan Event-is Semdeg „imedi-L“-is SemTxvevaSi, TiTqmis 75%-iT da „irao“-si TiTqmis
50%-iT Semcirda. am SemTxvevaSi, gasaTvaliswinebelia is
garemoeba, rom „imedi-L„-i iyo pirveli kompania, romelic
CaerTo hospitaluri seqtoris ganviTarebis proeqtSi.
amasTanave, es ukanaskneli yvelaze naklebad iyo politi-
kurad dakavSirebuli. savaraudod, swored am garemoebebma
1 „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები).
giorgi xiStovani, erekle pirveli
175
gamoiwvia „imedi-L„-is gakotreba, radgan proeqtma kompanias damatebiTi Semosavlebi ar moutana, rac saboloo anga-
riSiT, misi „aldagi-bisiai“-s mxridan SeZeniT dasrulda1.
moyvanili faqtebi kidev erTxel amyarebs Cvens varauds,
rom CPR-is farglebSi saxelmwifosTan yvelaze naklebad
dakavSirebuli kompania, yvelaze didi riskis qveS dgas,
rom iyos konkurentis mxridan STanTqmuli.
grafiki 3. kompaniebis da mTliani seqtoris Semosava-
li (wminda, gadazRvevis gamoklebiT da gamoumuSavebeli
premiis rezervis dakoreqtirebis Semdeg)2.
1ამას ემატება ის ფაქტი, რომ 2011 წელს სახელმწიფომ „იმედი-L“-ი სიღარიბის ზღვარს ქვემოთ დაზღვეულ ბენეფიციარებზე გაცემულ პოლისებთან დაკავშირებით, განსხვავებით მისი კონკურენტებისგან, თითქმის 2 მილიონი ლარით დააჯარიმა („იმედი-L“-ის 2010 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 54). მხედველობაშია მისაღები 2011 წლის ეროვნული ბანკის ვიცე-პრეზიდენტის განკარგულებაც, რომლის მიხედვითაც განისაზღვრა მზღვეველისათვის ვალდებულებათა შესრულების დაზღვევის სახეობაში აღებულ ნეტო ვალდებულებებსა და საკუთარ კაპიტალს შორის ზღვრული თანაფარდობის წესი (იმელი-L-ის 2011 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 63). 2011 წლის დეკემბრისათვის კომპანია დადგა ფაქტის წინაშე, რომ ის ვერ ახერხებდა ახალი წესის დაცვას და მას ზემოაღნიშნული გარემოების აღმოფხვრამდე, ახალი ვალდებულებების აღების აკრძალვა ემუქრებოდა. ზემოთ ნახსენები ფაქტების შედეგად, 2012 წლის მაისში „ალდაგი-ბისიაი“-ს მხრიდან მოხდა „იმედი-L“-ის შეძენა, რასაც შემდგომ „იმედი-L“-ის კაპიტალის თითქმის 17 მილიონი ლარით გაზრდა და მისი გაკოტრებისგან გადარჩენა მოჰყვა („იმელი-L“-ის 2011 წლის ფინანსური ანგარიშგება, გვ. 64).2 http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები); http://nbg.gov.ge/index.php?m=489 (სადაზღვევო ბაზრის სტატისტიკური მაჩვენებლები).
finansebi da sabanko saqme
176
grafiki 4. kompaniebis da mTliani seqtoris Se-
mosavali samedicino dazRvevidan (wminda, gadazRvevis
gamoklebiT da gamoumuSavebeli premiis rezervis dako-
reqtirebis Semdeg)1.
sadazRvevo kompaniebis aqtivebSi cvlilebebis di-
namika gviCvenebs, rom hospitaluri seqtoris ganviTare-
bis proeqtSi CarTvis Semdeg, oTxive kompaniis aqtivebis
zrdis tempi kidev ufro metad daCqarda (grafiki 5). aq-
tivebis zrda ZiriTadad, kompaniebis mxridan ZiriTadi sa-
Sualebebis zrdiT iqna gamowveuli. Semdgomi ori grafiki
(grafiki 6, 7) ki ukve gviCvenebs, rom ori kompaniis SemTx-
vevaSi („aldagi-bisiai“ da „ji pi ai holdingi“) aqtivebis
zrdas Tan sdevda sakuTari kapitalis zrdis procesi,
xolo danarCenma orma kompaniam („imedi-L“ da“irao“) ver moaxerxa rogorc kapitalis gazrda, aseve arsebuli Le-verage-is (Total Debt/Total Assets) maCveneblis SenarCuneba. is
faqti, rom „imedi-L“-ma da „irao“-m sakuTaris kapitalis
gazrda ver SeZles, erTi mxriv, qveyanaSi arafunqcionire-
badi kapitalis bazris arsebobiT aixsneba. meore mxriv, ki
kapitalis ver gazrda hospitaluri ganviTarebis proeq-
1 http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები); http://nbg.gov.ge/index.php?m=489 (სადაზღვევო ბაზრის სტატისტიკური მაჩვენებლები).
giorgi xiStovani, erekle pirveli
177
tis xasiaTma ganapiroba, rodesac kompaniebis mxridan
gamoCenilma CPR-ma uaryofiTad imoqmeda maT finansur
maCveneblebze da Sedegad, dainteresebuli potenciuri
investorebis kompaniis mimarT frTxili damokidebuleba
gamoiwvia1. msgavsi eWvi SeiZleba agreTve sakredito baz-
ris mxridan sadazRvevo kompaniebis proeqtSi CarTuloba-
ze gamoiTqvas, rasac, Tavis mxriv, am kompaniebis mxridan
kapitalis mozidvis procesis garTuleba unda gamoewvia.
am SemTxvevaSic, garda imisa, rom zogadad politikurad
dakavSirebuli kompaniebisaTvis kapitalis mozidva ufro
advilia (Chaney et al., 2010), mniSvnelovani momentad rCeba
is garemoeba, rom „aldagi-bisiai“ pirdapir iyo da rCeba
afilirebuli sabanko seqtorTan da aqedan gamomdinare,
SeiZleba vivaraudoT, rom erTaderTi aqtori, romelic
konfrontirebuli unda yofiliyo proeqtis dafinanse-
basTan dakavSirebul sirTuleebTan, „imedi-L“-ia.
grafiki 5. kompaniebis da mTliani seqtoris aqtivebi2
1ამ შემთხვევაში კომპანია „ირაო“-ს გაკოტრებისაგან გადარჩენის მიზეზია ის გარემოება, რომ „ირაო“ ძლიერი საერთაშორისო სადაზღვევო კომპანიის, „ვენის სადაზღვევო ჯგუფი“-ს შვილობილი კომპანიაა. ამ ფაქტმა კომპანიას მისცა შესაძლებლობა, ლიკვიდურობის მოკლევადიანი პრობლემები მშობელი კომპანიის ფინანსური დახმარებით დაეძლია. მსგავსი არგუმენტის მოყვანა შეიძლება „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს შემთხვევაშიც. 2 „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები).
finansebi da sabanko saqme
178
grafiki 6. kompaniebis da mTliani seqtoris saku-
Tari kapitali1
grafiki 6. levereji (valdebulebebi/aqtivebi)2
1 „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები). 2 Leverage-ის გამოთვლის შემთხვევაში საინტერესოა, რომ ოთხი კომპანიიდან, ორმა („ალდაგი-ბისიაი“ და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“) უკანასკნელი სამი წლის განმავლობაში მოახერხა საკუთარი კაპიტალის გაზრდა, რამაც მას ჰოსპიტალურ სექტორის განვითარების პროექტში ჩართვის შემდეგ, აქტივების (ძირითადად, ძირითადი საშუალებების) მკვეთრი ზრდის პირობებში, სტაბილური Leverage-ის მაჩვენებელი შეუნარჩუნა. განსხვავებით ორი ზემოთ ხსენებული კომპანიისაგან, დანარჩენმა ორმა („იმედი-L“ და „ირაო“) ვერ მოახერხა საკუთარი კაპიტალის გაზრდა (პირიქით, Event-ის შემდეგ კომპანიების საკუთარი კაპიტალი შემცირდა), რის შედეგადაც მისი Leverage-ის მაჩვენებელი საგრძნობლად გაუარესდა. „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები).
giorgi xiStovani, erekle pirveli
179
rac Seexeba seqtoris ekonomikuri Rirebulebis
(Intrinsic Value) zrdis temps, man Event-is Semdeg sagrZno-
blad iklo (grafiki 7). agreTve mxedvelobaSi misaRebia,
rom 2010 wlis Semdeg, seqtoris ekonomikuri Rirebulebis
zrda ZiriTadad „aldagi-bisiai“-s Rirebulebis zrdiT
aixsneba (grafiki 8).
grafiki 7. mTliani industriis ekonomikuri Rirebuleba1
grafiki 8. mTliani industriis ekonomikuri Rirebuleba da
mas gamoklebuli „aldagi-bisiai“-s ekonomikuri Rirebuleba2
daskvnis saxiT, pirvel rigSi, mokled unda ganvix-iloT CPR-proeqtis gavlena sadazRvevo seqtoris da misi
1 „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები). 2 „ალდაგი-ბისიაი“-ს, „იმედი-ლ“-ის, „ირაო“-ს და „ჯი პი აი ჰოლდინგი“-ს ფინანსური ანგარიშები; http://nbg.gov.ge/index.php?m=488 (სადაზღვევო ბაზრის ფინანსური მაჩვენებლები).
finansebi da sabanko saqme
180
ZiriTadi moTamaSeebis ekonomikur/finansur maCveneblebze.kvlevis Sedegebi gviCvenebs, rom Cven mier formuli-
rebuli pirveli hipoTeza dasturdeba da CPR-proeqtis Semdeg industriis Intrinsic Value-is zrdis tempi 25%-iT Sem-cirda. agreTve, ganxiluli kompaniebis mniSvnelovani fi-nansuri maCveneblebis umravlesoba (ROA, Net Income, Lever-age) sagrZnoblad gauaresda.
kvleva, Cven mier formulirebul meore hipoTezasac adasturebs. politikurad yvelaze naklebad dakavSire-bulma kompaniam (Cvens SemTxvevaSi imedi-L, romelsac proeqtSi CarTvamde, 2010 wlis monacemebiT bazarze yve-laze maRali moziduli premia da balansSi yvelaze maRa-li aqtivebi hqonda), CPR-proeqtSi CarTvis Semdeg TiTqmis srulad Seicvala aqcionerebi; kompania Zveli aqcio-nerebisgan misma pirdapirma konkurentma (aldagi-bisiai) SeiZina.
agreTve, cxadi xdeba, Tu ra dadebiTi efeqti SeiZle-ba hqondes CPR-proeqts bazris monawilisaTvis, romelic iTvleba, rom yvelaze metad „Politically Connected“–ia. ald-agi-bisiai, CPR-proeqtSi CarTvis Semdeg, 2012 wlis mdgo-mareobiT sadazRvevo bazris dominanti moTamaSe gaxda (proeqtis dawyebamde is ZiriTadi maCveneblebis umravle-sobiT bazarze me-3 an me-4 pozicias ikavebda).
am etapze, kvlevis Sedegebis ganxilvis Semdeg, Segvi-Zlia kidev erTxel davubrundeT saxelmwifos mier upi-ratesobaminiWebul modernizaciis hipoTezas. rogorc zemoT vaxseneT, ganviTarebis am modelis farglebSi, qarTuli saxelmwifo, pirdapiri ucxouri investiciebis (upi) zrdas, saxelmwifos sakuTrebaSi arsebuli qonebis privatizebasa da agreTve regulaciebis maqsimaluri Sem-cirebis gziT qveynis ekonomikis maqsimalur liberalize-bas da qveyanaSi ekonomikur aqtorTa Soris konkurenciis zrdas gegmavda. Cvenma kvlevam gviCvena, rom, mas Semdeg, rac erTpirovnulad SerCeulma ucxoelma investorma ver SeZlo nakisri valdebulebebis Sesruleba da qveyanaSi erT-erTi umniSvnelovanesi saprivatizacio proeqti Ca-varda, saxelmwifom regulirebis meqanizmebis amoqmede-bis Semdeg, „daavaldebula“ kerZo seqtoris moTamaSeebi
giorgi xiStovani, erekle pirveli
181
gamoevlinaT CPR-i da CarTuliyvnen maTTvis saziano bi-znesproeqtSi. proeqtis ganxorcielebis farglebSi, erTi mxriv, mkacrma saxelmwifo regulirebam 3 wlis vadiT faqtobrivad gaauqma isedac susti konkurencia sadaz-Rvevo bazarze da meore mxriv, Sesustebulma saxelmwifo regulirebam (gansakuTrebiT ki jandacvis sferoSi arse-buli regulaciebis aRsrulebis sustma reJimma) ufleba misca sadazRvevo seqtoris bazris moTamaSeebs, aRebuli valdebulebebis kompensireba dazRveuli moqalaqeebis uflebebis SezRudvis xarjze moexdinaT, ramac damatebiT jandacvis seqtoris momsaxurebis xarisxis kleba gamoi-wvia. rac Seexeba sadazRvevo bazars, politikurad yve-laze metad dakavSirebuli moTamaSe (aldagi-bisiai) misi yvelaze gavleniani moTamaSe gaxda, rac ZiriTadad bazris erT-erTi yvelaze damoukidebeli da warmatebuli kom-paniis (imedi-L) STanTqmis gziT moxerxda.
statiis saboloo daskvna ki unda iyos pasuxi kiTx-vaze – Tu ra tipis ekonomikur models viRebT saqarT-veloSi ganuviTarebeli kapitalis bazris, bazarze domi-nanti PCF-is da winaswar ganusazRvreli CPR-proeqtebis siWarbis pirobebSi. pasuxi unda veZeboT dinamikaSi, anu, Tu saqarTvelos saxelmwifom koreqtivebis gareSe gaagrZela Tavisi ekonomikuri politika da TiToeuli biznesseqto-ri kvlavindeburad darCa dayofili politikurad dakav-Sirebul da politikurad daukavSirebel kompaniebad, CPR-proeqtebis da aseTi dayofis pirobebSi dakavSirebuli kompaniebi bazarze yovelTvis moaxerxebs daukavSirebeli kompaniebis STanTqmas. am SemTxvevaSi, garkveuli periodis Semdeg, mTeli kerZo biznesi iqneba warmodgenili PCF-is saxiT da is aucileblad iqneba saerTaSoriso bazrebze arakonkurentunariani, radgan misi damkvidreba adgilo-briv bazrebze, umetesad arasabazro instrumentebis ufro efeqtianad gamoyenebis Sedegi iqneba. raRac momentSi, am ekonomikur models Schumpeter-is Creative Destruction-is (Schum-peter, 1942) sapirispiro qarTuli versia SeiZleba vuwodoT, rodesac adgilobrivi bazari drois ganmavlobaSi yvela im Tavis monawiles „uswordeba“, romelsac Creative Destruc-tion-i ganaxorcieleba da amiT qveyanaSi arsebuli kapi-
finansebi da sabanko saqme
182
talisturi modelis sicocxlisunarianobis SenarCuneba SeuZlia.
samomavlod, sainteresod migvaCnia, gamokvleul iqnes sadazRvevo firmaTa Accaunting Quality (AQ), radgan CPR-is gavlena kompaniis finansur Sedegze swored AQ-is xar-jze SeiZleba iqnes manipulirebuli. aqedan gamomdinare, saintereso xdeba sadazRvevo kompaniebis AQ-is xarisxis gazomva. yovelive amas, momaval statiaSi warmovaCenT.
Corporate Political Responsibility and its Impact on a Company’s Financial Performance (Case of Georgian Insurance Sector)
G. KhishtovaniE. Pirveli
The paper studies the Corporate “Political” Responsibility (CPR) by considering the case of Georgia. The article also attempts to discuss the im-pact of CPR on the economic development of Georgia by analyzing Geor-gian insurance sector in general and in particular, the companies’ short-term financial results in this sector. In order to establish a positive or negative influence of the CPR on a company’s performance an additional theoretical component was introduced to the given research; for the purposes of the given article the theory of politically connected firms has been applied to the research. The outcomes of the study signal the truthfulness of the pre-formulated hypothesis; the pace of the growth of the intrinsic value of the industry after CPR project has slowed down. Moreover, as a result of CPR activities most of the financial indicators (ROA, Net Income and Financial Leverage) of the companies under discussion have deteriorated consider-ably. The research proved the second hypothesis of the authors right as well. Companies with less political connections were forced to carry out major changes in the composition of their shareholders as a result of the company’s decision to apply the CPR. The evidence also suggests that CPR impacts positive on those with strongest political connections. The conducted re-search confirms that once engaged in the CPR project the company with strongest political connections turned into a major player of the insurance market as of 2012.
giorgi xiStovani, erekle pirveli
183
finansebi da sabanko saqme
qeTevan RuduSauri
ivane javaxiSvilis
saxelobis Tsu-is doqtoranti
msoflio ekonomikis integraciisa da global-
izaciis rTulma procesebma informaciis da misi xarisx-
is Sesafaseblad, saWiro gaxada kontrolis organoebis
audituri samsaxuriT Canacvleba, romelic momxmarebels
miawvdis specialistis kompetentur mosazrebas sameur-
neo-ekonomikur saqmianobaze, informacias finansuri
angariSgebis sisworisa da xarisxis Sesaxeb. amisTvis
aucilebeli gaxda ganviTarebul qveynebSi ukve aprobi-
rebuli audituri kontrolis saqarTveloSi SemoReba.
buRaltruli aRricxvis kontrolis tradiciuli momsax-
urebasTan erTad, auditi ekonomikur subieqts uwevs kon-
sultacias, aseve saeqsperto daxmarebas da SeimuSavebs
saWiro rekomendaciebs misi normaluri, efeqtiani da
marTebuli funqcionirebisaTvis.
saqarTveloSi `auditoruli saqmianobis Sesaxeb~
kanonis Tanaxmad, `auditori aris fizikuri piri, romel-
sac aqvs saqarTvelos teritoriaze auditoruli saqmi-
anobis licenzia~. audituri statusis mixedviT, igi aris
damoukidebeli eqsperti da Tavis saqmianobas axorcie-
lebs sakuTari pasuxismgeblobiT, faqtobrivi masalebis
da moqmedi normatiuli da sakanonmdeblo aqtebis mixed-
viT.
audits axorcieleben auditorebi da audituri
firmebi sameurneo subieqtis samewarmeo saqmianobis, sa-
jaro buRaltruli aRricxvisa da angariSgebis, dabegvr-
komerciuli bankis auditis
srulyofis mimarTulebebi
184
isa da sameurneo-safinanso saqmianobisa da sawesdebo
moTxovnebis utyuarobis, sisrulis, moqmed kanonmde-
blobasa da normativebTan Sesabamisobis dadgenis miz-
niT. auditur momsaxurebaSi Sedis, agreTve, buRaltruli
momsaxureba, eqspertiza da sakonsultacio momsaxureba
safinanso, dabegvris da sameurneo kanonmdeblobis sxva
dargebSi.
auditoris movaleobaa iseTi audituri procedure-
bis Catareba, razec SeTanxmdnen auditori, sameurneo sub-
ieqti da nebismieri mesame mxare, agreTve, daskvnis ward-
gena aRmoCenil faqtebze dayrdnobiT. finansuri angariS-
gebis auditis mizania SesaZlebloba mieces auditors
gamoxatos Tavisi mosazreba imis Sesaxeb, momzadebulia
Tu ara finansuri angariSgeba angariSgebis struqtu-
ruli safuZvlebis Sesabamisad yvela arsebiTi aspeqtis
gaTvaliswinebiT.
aqtualuria normatiuli regulirebis sistemaSi au-
ditis standartebis adgilis gansazRvra, rac dReisaTvis
sakmaod bundovania. erovnuli standartebis SemuSavebi-
sas auditur firmebs miecaT davaleba daewyoT muSaoba
standartebis moTxovnaTa Sesabamisad. winaaRmdeg SemTx-
vevaSi, damrRvevebi daisjebian. pirvel or SemTxvevaSi_
mkacri gafrTxilebiT, Semdeg ki_audituri saqmianobis
licenzis CamorTmeviT.
dRes saqarTveloSi audituri saqmianoba regu-
lirdeba saqarTvelos kanoniT _ `auditoruli saqmiano-
bis Sesaxeb~, xolo misi meTodologia, auditis saerTa-
Soriso standartebiT (ass). aRsaniSnavia is faqti, rom
standartebi ar aris erovnul tradiciebsa da Tavisebu-
rebebTan SesabamisobaSi.
bankebis auditoruli Semowmebisas cal-calke
unda Semowmdes maTi ekonomikuri saqmianobis sferoebi,
rogorc TviT sakredito sistema, aseve momsaxure meurneo-
ba. cxadia, auditur xelSekrulebaSi aucileblad unda
iyos Semowmebas daqvemdebarebuli sakiTxebis CamonaT-
qeTevan RuduSauri
185
vali. auditoris saqmianoba SeiZleba ganxorcieldes
Semdegi ZiriTadi mimarTulebebiT: sabanko saqmianobis
warmoebaze kontroli kanonebTan da normatiul doku-
mentebTan, bankis wesdebasTan, aqcionerTa da bankis gam-
geobis saerTo krebis gadawyvetilebebTan Sesabamisobis
TvalsazrisiT; kapitalis formirebebisa da ganlagebis
xarisxisa da mizanSewonilobis Sefaseba; bankis sakred-
ito resursebis, materialuri da SromiTi resursebis
racionaluri gamoyenebis Sefaseba, sabanko saqmianobis
sferos gafarToebis perspeqtivebis gansazRvra; bankis
finansuri simyarisa da konkurentunarianobis gamokvl-
eva misi balansis likvidobis xarisxisa da Catarebuli
operaciebis rentabelobis donis gansazRvris mizniT;
bankis aqcioneruli sakuTrebis daculobis uzrunvely-
ofaze kontroli.
auditori, Semowmebis dawyebisTanave, pirvel rigSi,
unda darwmundes sabanko balansis utyuarobaSi. amis-
aTvis erTmaneTs unda Seudardes analizuri da sinT-
ezuri aRricxvis monacemebi, raTa davrwmundeT naSTe-
bis utyuarobaSi da buRaltruli operaciebis Sesabamis
angariSebSi asaxvis sisworeSi. sabanko stabilurobis
erT-erTi mTavari maCvenebelia aqtivebis xarisxi. amitom
auditori unda darwmundes bankis aqtivebisa da saaq-
cio kapitalis sidideebis gansazRvris sizusteSi; man
unda gamoavlinos uimedo da saeWvo valebi, daadginos,
Tu ramdenad uzrunvelyofs aqtivebis daculobas Siga
kontroli.
Semdgomi Semowmeba SeiZleba Catardes Semdegi Tan-
mimdevrobiT:
salarosa da salaros operaciebis auditi.1.
sawesdebo fondis formirebis sisworis kon-2.
troli.
sakorespondento angariSebisa da buRaltru-3.
li angariSgebis mdgomareobis Semowmeba;
sakredito da saangariSworebo operaciebis 4.
finansebi da sabanko saqme
186
kontroli;
bankis Semosavlebisa da gasavlebis analizi, 5.
gadasaxadebis gadaxdis sisworisa da droulobis Se-
mowmeba.
salarodan naSTebis moxsnis Semdeg unda Sedges
aqti naRdi fulis Tanxisa da misi Sesabamisobis Sesa-
xeb salaros Jurnalisa da buRaltruli aRricxvis mo-
nacemebTan. unda Semowmdes fulis SemosavalSi aRebisa
da Camoweris sisrule pirveladi dokumentebis mixedviT,
rac Tan erTvis salaros angariSebs. gansakuTrebuli
yuradReba unda mieqces bankis salaros dacvas, Sesabamis
aRWurvilobas da bankis sxva nagebobebis dacvis teqni-
kur saSualebebs, fulisa da faseulobebis daculobis
uzrunvelyofas.
unda Semowmdes bankis sawesdebo fondis kanoniere-
ba da drouloba, radgan igi warmoadgens bankis saqmiano-
bis sadamfuZneblo bazas, agreTve sarezervo, sadazRvevo
da savaluto fondebis kanoniereba, radgan isini qmnian
bankis sakuTar saSualebebs. Seiswavleba fuladi sa-
Sualebebis mozidvisa da gamoyenebis, resursebis yidva-
gayidvis operaciebi, mowmdeba saprocento ganakveTebisa
da sakomisio gadasaxadis doneebis dadgenis dasabuTeba.
unda gamovlindes, aseve, xom ar cdilobs banki wuTieri
Sedegebis miRebas myari Semosavlebis miRebis sazianod.
sakorespondento angariSis mdgomareobis analizi
mniSvnelovania imitom, rom igi warmoadgens bankis ga-
daxdisunarianobis sinTezur maCvenebels. am angariSis
uaryofiTi naSTi mowmobs imas, rom banki operaciebs
axorcielebs mis gankargulebaSi arsebuli sakredito
resursebis zemoT. am angariSze uaryofiTi naSTis ar-
seboba, xangrZlivi periodis ganmavlobaSi, amcirebs ban-
kis mogebas maRali sajarimo procentis arsebobis gamo,
romelsac amoiRebs erovnuli banki. sakorespondento
angariSis SemowmebasTan erTad unda Semowmdes buRal-
truli aRricxvis mdgomareoba. zogjer xdeba balansis
qeTevan RuduSauri
187
muxlebis nebayoflobiTi dajgufeba, Secdomebis Seswo-
reba buRaltrul JurnalebSi, sameurneo organizaciebis
memorialur orderebSi angariSebis debetebisa da kredi-
tebis arasworad miTiTeba. Semowmebas eqvemdebareba sa-
meurneo organizaciebis moqmedi angariSebis iuridiuli
gaformebis siswore da masze operaciebis dasabuTeba.
mizanSewonilia Catardes, agreTve, aRniSnul organiza-
ciebSi im sakiTxebis Semxvedri Semowmeba, rac Sedis ban-
kis kompetenciebSi (kreditis miznobrivi gamoyeneba da
uzrunvelyofa, salaros disciplina) da maTi finansuri
deficitis gamovlenis SemTxvevaSi, rac zarals miayenebs
banks, auditorma unda moiTxovos saqmiani urTierTobe-
bis Semowmeba amgvar klientTan.
sakredito resursebis gamoyenebis Semowmebisas
yuradReba unda mieqces sawesdebo fondis mdgomareobas,
balansis likvidobas, agreTve, savaldebulo rezervebis
normebis dacvas. unda gaanalizdes dadebuli sakredito
xelSekrulebebi masSi im RonisZiebebis asaxvis Tval-
sazrisiT, rac uzrunvelyofs saSualebebis droul da
srulad dabrunebas sesxis dasafaravad. aseTi SeiZleba
iyos sxvadasxva saxeobis girao, garantiebi da sxva val-
debulebebi, rac amcirebs sakredito risks. amasTan, unda
Sefasdes kreditis saprocento ganakveTis sidide, misi
gacemis teqnika da formebi.
unda Sefasdes bankis mier grZelvadiani kredite-
bis lizinguri da faqtoringuli operaciebis gamoyene-
bis SesaZleblobebi.
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces ekonomi-
kuri zRvruli normativebis dacvas, rac uzrunvelyofs
sabanko sistemis stabilur funqcionirebas. es normati-
vebia:
_kapitalis sakmarisobis normativi, romelic gani-
sazRvreba bankis mTeli kapitalis SefardebiTi aqtive-
bis jamTan, romelic Sewonilia riskis gaTvaliswineba-
sTan;
finansebi da sabanko saqme
188
_balansis likvidobis normativi, romelic ianga-
riSeba mTeli kapitalis SefardebiT bankis valdebule-
bebTan;
_savaldebulo rezervebis da sxva fondebis mini-
maluri sidide, rac deponirdeba centralur bankSi;
_riskis maqsimaluri zoma erT msesxebelze gaanga-
riSebiT.
bankis muSakebma sesxis gacemisas unda Seamowmon
msesxeblis finansuri mdgomareoba, gaaanalizon maTi sa-
kuTari da nasesxebi saSualebebis Tanafardoba, sawesde-
bo fondis sidide.
auditorebma gansakuTrebuli yuradReba unda miaq-
cion bankis likvidobas, anu mis unars droulad, srulad
da Seuferxeblad ganaxorcielos Tavisi valdebulebe-
bis dafarva.
erovnuli banki gansazRvravs komerciuli bankebis
saqmianobis regulirebis wesebs maTi likvidobis mxar-
dasaWerad, adgens ekonomikuri normativebis sidides. es
normativebia: savaldebulo rezervebis sidide, rac gan-
Tavsebulia erovnul bankSi, sawesdebo fondis minimalu-
ri sidide, bankis sakuTari saSualebebisa da aqtivebis
Tanafardobis zRvruli sidide da sxv.
komerciuli bankebi likvidobis asamaRleblad,
agreTve meanabreTa, mepaieTa, aqcionerTa interesebis da-
sacavad, qmnian savaldebulo fondebs. auditis dros
unda Semowmdes savaldebulo rezervebis, depozitebis
sadazRvevo fondebis, gakotrebisgan dasazRvevi fonde-
bis Seqmnis sisrule.
saangarisworebo urTierTobebis auditi saSuale-
bas iZleva gamovlindes angariSsworebis daCqarebis gze-
bi. kerZod, gadasaxadebis kalendaruli Tanmimdevrobis
Secvla sawarmosTan SeTanxmebiT, bankis pasuxismgeblo-
bis moxsna gasaxadebis dagvianebisTvis jarimebis dar-
icxvasa da gadaxdevinebaze, sagadasaxado moTxovniT an-
gariSsworebis SezRudva.
qeTevan RuduSauri
189
mizanSewonilia, yuradReba mieqces bankis dacvaze
gaweuli danaxarjebisa da Senobis saijaro gadasaxadis,
fuladi anabrebis indeqsaciaze danaxarjebisa da komer-
ciuli angariSianobis gamoTvliTi centrebis momsaxure-
baze danaxarjebis zrdis tendenciis Seswavlas.
mogebis daricxvisa da gamoyenebis kanonierebis au-
ditis dros gamovlindeba mogebis ganawilebaSi arse-
buli SesaZlo Secdomebi, gansakuTrebiT im SeRavaTebis
gaangariSebisas, rac dadgenilia dabegvrisaTvis. audi-
torma aucileblad unda ixelmZRvanelos saTanado ka-
nonmdeblobiT da normatiuli aqtebiT.
amis Semdeg auditorma unda gaaanalizos sabanko
saqmianobis momgebianoba. msoflio praqtikaSi igi ga-
nisazRvreba sabalanso mogebis SefardebiT sawesdebo
kapitalTan, Tumca, saqarTvelos ekonomikis pirobebSi,
arastabiluri ekonomikuri procesebis da maRali in-
flaciis gamo, am mizniT SeiZleba gamoyenebul iqnes ab-
soluturi maCveneblebic_sabalanso mogeba da bruto-
balansis aqtivebis jami. garda amisa, zogierTi ekonomi-
sti gvTavazobs amasTan erTad damatebiTi maCveneblebis
gaangariSebas: sabanlanso mogebisa da bankis sakuTari
kapitalis Tanafardoba, agreTve wminda mogebisa da ban-
kis sakuTari kapitalis Tanafardoba.
dasasrul, xazgasmiT unda aRvniSnoT, rom bankebis
funqciebis warmatebiT ganxorcielebisaTvis, aucilebe-
lia, bankebi imsaxurebdes sazogadoebisa im mxareebis
ndobas, romlebTanac saqmiani urTierTobebi aqvT. am-
denad, erovnuli Tu saerTaSoriso sabanko sistemis sta-
biluroba saerTo sazogadoebrivi interesis sagania, rac
aisaxeba im gzebSi, romlebiTac bankebi, sxva komerciuli
kompaniebisagan gansxvavebiT, yvela qveyanaSi eqvemdeba-
reba centraluri bankebisa da sxva oficialuri orga-
noebis zedamxedvelobas. bankebis finansur angariSgebas
amowmeben, agreTve, gare audituri kompaniebi. audituri
daskvna amaRlebs aseTi angariSgebis saimedoobas da
finansebi da sabanko saqme
190
xels uwyobs sabanko sistemis mimarT ndobis zrdasac.
imis gamo, rom izrdeba sabanko saqmianobis mravalfero-
vneba rogorc erovnuli, aseve saerTaSoriso masStabiT,
bankis zedamxedvelebisa da gare auditorebis amocane-
bi sul ufro momTxovni xdeba. mraval sakiTxSi bankis
zedamxedvelebi da gare auditorebi erTi da igive sir-
Tuleebis winaSe dganan da maTi funqciebic urTierT-
Semavsebelia. zedamxedvelebi ara marto eyrdnobian au-
ditorebis muSaobis Sedegebs, aramed sul ufro metad
mimarTaven buRaltruli aRricxvis profesias maTi saze-
damxedvelo movaleobebis Sesrulebis xelSemwyobi da-
matebiTi amocanebis gansaxorcieleblad. imavdroulad
auditorebi mimarTaven aseve zedamxedvelebs im informa-
ciisaTvis, romelic am funqciebis rac SeiZleba efeqtia-
nad ganxorcielebas uwyobs xels.
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom safinanso ze-
damxedvelobis saagentom ise unda warmarTos Tavisi sa-
qmianoba komerciul bankebTan mimarTebiT, rom maT mier
ganxorcielebuli safinanso angariSgeba Seesabamebodes
gare auditorebis moTxovnebs.
Basic Directions of Improving Audit of Commercial Banks
K. Gudushauri
The article discusses main directions for improvement auditing of banks, such as improving control of legality or timeliness of a bank’s nominal capital, as it represents the basis of the bank‘s activities. Analysis of correspondent accounts is also very important as well, as it is synthetic indicator of a bank’s creditworthiness. While checking the usage of credit resources, attention should be paid to the nominal capital and balance li-quidity, as well as maintainance of mandatory reserves. Finally, it should be highlighted that society’s, as well as other stakeholders‘ confidence in banks is essential for successful functioning of banks.
qeTevan RuduSauri
191
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri reformebi, qveynis
integracia msoflios ekonomikur sistemaSi, obieqturad
moiTxovs biznesseqtoris gafarToebas, mis daqvemdebarebas
msoflioSi Camoyalibebuli kanonzomierebebisa da
tendenciebisadmi. XX saukunis 90-iani wlebidan qveyanam daiwyo
liberalur, sabazro ekonomikur gardaqmnebze orientirebuli
cvlilebani. mravali aTwleulis ganmavlobaSi arsebuli
izolacionizmi da avtarkia Secvala rogorc ekonomikuri,
aseve kulturuli TvalsazrisiT Ria politikam, liberalurma
ekonomikurma wesrigma. bizneskontaqtebis gafarToebam
obieqturad moiTxova qveyanaSi damkvidrebuli saerTaSoriso
biznesis marTvis praqtikis radikaluri cvlileba, rac
aisaxa saerTaSoriso menejmentis Teoriuli da praqtikuli
aspeqtebis gamoyenebis aucileblobasa da maTi pragmatizmis
principebisadmi daqvemdebarebaSi.
ekonomikur sistemaSi mimdinare transformacia
logikurad moiTxovs biznesganaTlebis sferos
reorganizacias. sazogadoebisTvis obieqtur aucileblobad
iqca codnis gaRrmaveba saerTaSoriso biznesSi, menejmentSi,
marketingsa da sxva disciplinebSi. dasavleTis qveynebSi am
sferoSi wlebis ganmavlobaSi Camoyalibebuli is Teoriuli
debulebebi da praqtikuli codna, romelic umniSvnelovanesia
Cveni qveynis ganviTarebisa da msoflioSi integraciisaTvis,
farTod moTxovnadi gaxda. biznesganaTlebis prioritetuli
amocanaa biznesis saerTo safuZvlebis aTviseba, da Semdgom,
saerTaSoriso biznesisa da menejmentis TaviseburebaTa
Seswavla da praqtikuli gamoyeneba.
biznesis ganviTarebis qronologiidan gamomdinare,
saerTaSoriso menejmenti gaxda biznesis yoveldRiuri
saintereso da aqtualuri naSromi
saerTaSoriso menejmentSi*
* Teimuraz Sengelia. saerTaSoriso menejmenti, saxelmZRvanelo, redaqtori prof. S. veSapiZe, Tb., 2012, 724 gv.
192
saqmianobis obieqturi winapiroba. unda vaRiaroT, rom am
sferoSi qarTul enaze mniSvnelovani deficitia. gansakuTrebiT
rTul mdgomareobaSi aRmoCndnen umaRlesi skolis „biznesis
administrirebis~ mimarTulebis is studentebi, romelTa
kurikulumebi iTvaliswinebs `saerTaSoriso menejmentis~
swavlebas. am danaklisis Sevsebazea orientirebuli prof.
T. Sengelias sarecenzio wigni. Y
wignis avtori, ekonomikis mecnierebaTa doqtori,
iv. javaxiSvilis saxelobis Tsu-is sruli profesori,
saerTaSoriso biznesis kaTedris xelmZRvaneli T. Sengelia
gansakuTrebiT nayofierad ikvlevs biznesis iseT aqtualur
sferoebs, rogoricaa: globaluri biznesi, saerTaSoriso
menejmenti da marketingi, ekonomikuri globalizaciis
aqtualuri problemebi da sxva. amitom, prof. T. Sengeliasgan
ar yofila moulodneli im metad aqtualuri da pragmatuli
datvirTvis mqone problematikis Seswavla da warmoCena, rac
aisaxa mis wignSi _ `saerTaSoriso menejmenti”.
rogorc moculobiT, aseve Sinaarsobrivad, wigni
informaciatevadia da warmoadgens gansaxilvel sferoSi
uaxles mecnierul miRwevaTa warmatebuli gadmocemis
avtoriseul mcdelobas.
wignis arqiteqtonika da gamokvlevis logika srulad
eqvemdebareba dasavleTis praqtikaSi am xasiaTis Tanamedrove
gamokvlevebisadmi wayenebul moTxovnebs. is agebulia
dasavleTSi aprobirebuli saerTaSoriso menejmentis
swavlebis meTodologiis Sesabamisad. metad mniSvnelo¬vania
is, rom Teoriuli masala Sevsebulia praqtikuli situaciebis
(qeisebis) ganxilviT, CanarTebiT – `saerTaSoriso
gamocdileba~, sadac warmodgenilia saerTaSoriso
menejmentis praqtika sazRvargareT, sainteresodaa agebuli
savarjiSoebi internetresursebis gamoyenebiT da sxva, rac
xels uwyobs kursis srulyofil aTvisebas. yoveli Tavis
bolos warmodgenili qeisebisa da globaluri amocanebis,
praqtikuli savarjiSoebis sistema maqsimalurad amartivebs
Teoriuli masalis aTvisebas.
r. gociriZe, e. baraTaSvili, s. gelaSvili, r. manveliZe
193
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
gamokvleva iwyeba `saerTaSoriso biznesisa~ da
`saerTaSoriso menejmentis~ raobis axsniT, misi mniSvnelobis
warmoCeniT da sakvlevi problemis aqtualurobis dasabuTebiT.
avtori istoriul-qronologiuri TanmimdevrobiT
ganixilavs saerTaSoriso menejmentis ganviTarebis
etapizacias, rasac mkiTxveli logikurad saerTaSoriso
menejmentis problematuri sakiTxebiT dainteresebisaken
mihyavs. gamorCeulia wignis arqiteqtonikac, rac udavod
sakvlevi problematikis logikur-struqturuli agebulebis
warmatebuli magaliTia. aRsaniSnavia, rom avtori TiTqmis
yvela Temas ixilavs kulturis konteqstiT, fardod iyenebs
saerTaSoriso menejmentisadmi filosofiur, fsiqologiur,
eTikur, kulturologiur midgomebs.
wignis pirvel nawilSi _ `saerTaSoriso menejmenti
globalur doneze”, ganxilulia menejmentis samarTlebrivi
da politikuri aspeqtebi, eTika da socialuri pasuxismgebloba,
kulturuli determinantebis roli saerTaSoriso
menejmentSi, riTac mkiTxveli logikur-Tanmimdevrulad
erkveva globaluri menejmentis `anTologiur” arsSi,
misi definiciidan dawyebuli ganviTarebis tendenciebiT
damTavrebuli. wignis meore nawilSi - `saerTaSoriso
garemoSi efeqtiani urTierToba,” - mkiTxvels eZleva
SesaZlebloba gaerkves kulturebs Soris urTierTobebis,
maTi aRqmisa da interpretaciis, efeqtiani komunikaciebis
sakiTxebSi, rac logikurad qmnis molaparakebebis gamarTvisa
da saerTaSoriso doneze konfliqtebis marTvis swori
interpretaciis SesaZleblobas. mesame nawilia ̀saerTaSoriso
menejmentis SesaZleblobaTa swor gamoyenebas,~ aq avtori
warmoaCens saerTaSoriso menejmentis iseT pragmatul
problematikas, rogoricaa: strategiebi, ucxouri bazris
aTvisebisa da saerTaSoriso operaciebis amoqmedebis
SesaZleblobebi. Cveni azriT, yvelaze sainteresoa meoTxe
Tavi - `saerTaSoriso arealze adamianebis marTva~, sadac
avtori aanalizebs sxvadasxva kulturaSi motivaciisa da
liderobis, efeqtiani samuSao Zalis Camoyalibebis, misi
194
Sefasebis, waxalisebis, sxvadasxva kulturuli jgufis
marTvis sakiTxebs.
saerTaSoriso menejmentis Tematika gamokvleulia
dasavleTis mravalma cnobili mecnieris mier, romelTa
Soris arian: riCard meadsi, paul n. goderhami, Helen dereski,
devid alstromi da sxv., magram dRevandel realobaSi,
maTi naSromebis gverdiT, sapatio adgils ikavebs prof. T.
Sengelias naSromi. romelSic avtorma, ara marto ganixila
saerTaSoriso menejmentSi arsebuli midgomebi da moaxdina
maTi konstatacia, aramed mecnierulad gaiazra menejmentis
aqtualuri sakiTxebi, gamoyo problemebi da SemogTavaza
maTi gadaWris mimarTulebebi. udavod mosawonia isic, rom
avtori farTod warmoaCens sadiskusio sakiTxebs. wignis struqturuli da Sinaarsobrivi formirebis
procesSi monawileobdnen cnobili rumineli mecnieri,
profesori, kaTedris gamge a. grinbiCa, amerikeli mecnieri,
profesori p. gregori, odesis saerTaSoriso universitetis
kaTedris gamge, profesori i. kozaki da sxvebi.
wigni warmoadgens avtoris mier 2006-2011 wlebSi
gamocemuli „biznesis administrirebis safuZvlebisa“
da „globaluri biznesis~ saswavlo kursebis logikur
gagrZelebas, romlebSic warmodgenili swavlebis
meTodologia srulad pasuxobs dasavleTSi aprobirebul
am saswavlo kursebis aTvisebis praqtikas.
naSromis mimarT gvaqvs sasurvelobiTi xasiaTis
SeniSvnebic: calkeuli Tavis kvlevis procesSi avtori
masalis ganzogadebas axdens msoflio praqtikidan
gamomdinare, Tumca wigni mniSvnelovnad moigebda Tu masSi
warmoCndeboda qarTuli kulturuli fenomenis roli
saerTaSorso menejmentSi, kargi iyo mocemuli rangis
gamokvlevaSi saqarTvelo saerTaSoriso menejmentis aspeqtiT,
(Tundac perspeqtivaSi) yofiliyo warmodgenili; aseve
saWirod migvaCnia saerTaSoriso menejmentSi informaciuli
teqnologiebis jerovnad warmoCena da sxva.
naSromSi gvxvdeba terminologiuri uzustobebi
r. gociriZe, e. baraTaSvili, s. gelaSvili, r. manveliZe
195
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
da Sinaarsobrivad bundovani adgilebi. magaliTad,
,,msyidvelobiTi unari” (gv. 13 da sxvagan) nacvlad
,,myidvelobiTunarianobisa”, (gv. 13 da sxv.), ,,samuSao Zalis
Seqmna” (gv. 533) da a.S. Tumca, isic unda aRiniSnos, rom am
moculobis naSromSi (wigni moicavs 723 gverds) aRniSnuli
xasiaTis uzustobani SesaZlebelia gaiparos.
sarecenzio wigni gankuTvnilia studentebisaTvis,
Tumca, Cveni azriT, igi didad daainteresebs im menejerebsac,
romelTa biznesi saerTaSoriso urTierTobebs ukavSirdeba,
aseve im mecnierebs, romelTa kvlevis sfero biznesis
administrirebaa.
dasasruls, SegviZlia mivulocoT avtors esoden
warmatebuli gamocema da migvaCnia, rom am xasiaTis kvlevebi
fasdaudebel samsaxurs gauwebs rogorc studentobas,
aseve wignSi warmodgenili problematikiT dainteresebul
specialistebs.
r. gociriZe
saqarTvelos prezidentis TanaSemwe ekonomikuri
politikis dargSi, ekonomikis doqtori
e. baraTaSvili
stu-is sruli profesori, ekonomikisa da biznesis
marTvis departamentis ufrosi, ekonomikis
mecnierebaTa doqtori
s. gelaSvili
ivane javaxiSvilis Tsu-is sruli profesori,
kaTedris xelmZRvaneli
r. manveliZe
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
sruli profesori, ekonomikisa da
biznesis deparetamentis xelmZRvaneli
196
gardaicvala ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da
biznesis fakultetis profesori, cnobili mecnieri da
pedagogi, omisa da Sromis veterani - pavle garuCava.
igi daibada 1923 wels, guriis sofel ianeulSi
(Coxatauris raioni). man warCinebiT daamTavra soflis
saSualo skola da swavla gaagrZela Tbilisis saxelm-
wifo universitetSi. batoni pavle, sruliad axalgaz-
rda (studenti), nebayoflobiT gamocxadda samxedro
komisariatSi da iTxova frontze gaSveba. Txovna daak-
mayofiles da misi studenturi cxovreba jariskacis
mZime cxovrebam Secvala. batoni pavle gmirulad ibr-
Zoda dasavleTisa da aRmosavleTis frontebze (germa-
niasTan da iaponiasTan omSi) meTauris rangSi, ramden-
jerme daiWra kidec.
omis damTavrebis Semdeg igi daubrunda Tbili-
sis saxelmwifo universitets, romelic 1950 wels
warCinebiT daamTavra. imave wlidan batoni pavle aspi-
ranturaSi agrZelebs swavlas, romelsac aseve warmate-
biT amTavrebs. 1954 wels mieniWa ekonomikur mecniere-
baTa kandidatis samecniero xarisxi. imave wlidan igi
muSaobas iwyebs Tbilisis saxelmwifo universitetSi
da kiTxulobs leqciebs momavali ekonomistebisaTvis
wamyvan saganSi „mrewvelobis ekonomika“.
pavle garuCava saswavlo da samecniero muSaobas
kargad uTavsebda aqtiur sazogadoebriv saqmianobas.
Rvawlmosili
pavle garuCava
197
igi 1963 wels ekonomikuri fakultetis sabWom airCia
fakultetis dekanis Tanamdebobaze. 2006 wels, 83 wlis
asakSi gavida damsaxurebul pensiaze. Tumca amis Semde-
gac ar gauwyvetia saqmiani kavSiri universitetTan.
didia batoni pavles wvlili momavali Taobis
aRzrdaSi. man, dekanobis periodSi, jer kidev gasuli sau-
kunis 60-ian wlebSi, fakultetidan SearCia 10 studenti
da sxvadasxva qveynis wamyvan umaRles saswavleblebSi
gagzavna swavlis gasagrZeleblad. niSandoblivia, rom
am jgufis yvela wevrma daicva ekonomikur mecniere-
baTa kandidatis samecniero xarisxi da mniSvnelovani
wvlili Seitana qarTuli ekonomikuri mecnierebis gan-
viTarebaSi.
baton pavles darCa SesaniSnavi Svilebi da
SviliSvilebi. igi iyo mzrunveli da mosiyvarule
meuRle, Rirseuli kolega da megobari.
batoni pavle garuCavas rogorc uaRresad pati-
osani, Sromismoyvare da keTilSobili adamianis, mkacri,
magram obieqturi da samarTliani pirovnebis naTeli
xsovna mudam darCeba misi megobrebis, kolegebisa da
aRzrdilebis gulSi.
megobrebi da kolegebi
198
xsovna naTeli
murman turava
gardaicvala cnobili qarTveli mecnieri,
statistikos-ekonomisti, ekonomikur mecnierebaTa
doqtori, profesori, saqarTvelos ekonomikuri da
biznesis akademiebis wevri, javaxiSvilis universitetis
Jurnal „ekonomika da biznesis“ pasuxismgebeli muSaki,
saqarTvelos JurnalistTa federaciis wevri - murman
turava.
igi daibada 1936 wlis 1 agvistos galSi,
inteligentis ojaxSi. iqve 1954 wels oqros medalze
daamTavra saSualo skolis sruli kursi da Cairicxa
Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikis
fakultetze, romelic aseve warmatebiT daamTavra 1959
wels. 1960-1964 wlebSi igi saqarTvelos subtropikuli
meurneobis institutis maswavlebelia, 1964-1965 wlebSi
muSaobs „lenavtomattorgis“ inspeqtorad. 1965-
1968 wlebSi leningradis saxekmwifo universitetis
statistikis kaTedris daswrebuli ganyofilebis
aspirantia. 1975 wels daicva ekonomikur mecnierebaTa
kandidatis samecniero xarisxi da momdevno wels
mieniWa docentis samecniero xarisxi; 1991 wels
daicva ekonomikur mecnierebaTa doqtoris xarisxi,
xolo 1992 wels arCeul iqna profesorad, romel
Tanamdebobazec igi muSaobda Tbilisis saxelmwifo
universitetis statistikis kaTedraze 2008 wlamde
(am periodidan igi universitetis bevr saxelovan
moRvawesTan erTad „reformis“ abriT Camoaciles
saprofesoro muSaobas...). igi warmatebiT kiTxulobda
199
leqciebs ekonomikuri statistikis, finansuri
statistikis da sxva ekonomikur disciplinebSi.
man aRzarda ekonomist-statistikosebis mTeli
Taobebi, romlebic warmatebiT saqmianoben ekonomikis
sxvadasxva sferoSi. igi aseve eweoda warmatebul
samecniero muSaobas. mis kalams ekuTvnis 100-mde
samecniero naSromi, romelTa Sorisaa saxelmZRvanelo
da damxmare saxelmZRvanelo, monografia, statiebi,
praqtikuli xasiaTis naSromebi. murman turava iyo
sxvadasxva respublikuri da saerTaSoriso samecniero-
ekonomikuri konferenciebis monawile, amasTan, igi iyo
samecniero xarisxis maZiebeli mravali axalgazrdis
xelmZRvaneli, oponenti, sxvadasxva samecniero sabWos
wevri. igi damsaxurebuli avtoritetiT sargeblobda
profesor-maswavleblebsa da studentebs Soris.
bolo periodSi leqciebs kiTxulobda saqarTvelo-
ukrainis saerTaSoriso akademiaSi. gardacvalebamde
iyo javaxiSvilis universitetis Jurnal „ekonomika da
biznesis“ pasuxismgebeli muSaki. yovelive aRniSnulTan
erTad, profesori murman turava iyo poeturi niWiT
dajildovebuli pirovneba. mis kalams ekuTvnis araerTi
sayuradRebo esse, miniatura, leqsi, rac ibeWdeboda
rogorc qarTul periodul presaSi, aseve calkeuli
broSurebis saxiT. murman turavas darCa kargi meuRle,
ori Svili da SviliSvilebi.
dauviwyaria profesor murman turavas xsovna
mis kolegebSi, megobrebsa da sanaTesaoSi.
Jurn. „ekonomika da biznesis“ redaqcia
200
daibeWda ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis bazaze
kompiuteruli uzrunvelyofa -manana jixviSvili
ISSN 1987-5789