Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų …mikroelementais terapija, bei antibiotikų...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Anatomijos ir fiziologijos katedra

Aistė Varanavičiūtė

Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų gydymas x

klinikose

The most often occuring diseases of ferrets and their

treatment in x clinics

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Judita Ţymantienė

Kaunas, 2017

2

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šeškų daţniausiai pasireiškiančios

ligos ir jų gydymas X klinikose“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos

vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus)

parašas)

3

SANTRAUKA

Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų gydymas X klinikose

Aistės Varanavičiūtės

Magistro baigiamasis darbas

Magistro darbo tema: Daţniausiai pasireiškiančios šeškų ligos ir jų gydymas X klinikose. Autorė

Aistė Varanavičiūtė. Darbo vadovė profesorė mokslų daktarė Judita Ţymantienė. Darbas vykdomas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos, Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir

fiziologijos katedroje. Darbo apimtis 56 puslapiai.

Duomenys tyrimui rinkti Kauno veterinarijos klinikose, taip pat iš anketų, kurias pildė sirgusius

šeškus laikantys ar laikę, bei juos gydę Lietuvoje ţmonės. Duomenys analizavimui rinkti iš 2012 metų

– 2016 metų laikotarpio pacientų ligų istorijų bei šeimininkų pildytų anketų. Išanalizuoti 53 šeškų ligų

atvejai, nustatyta, kurios ligos pasireiškia daţniausiai, išanalizuota koks gydymas taikomas šeškams.

2012 - 2016 metais daţniausiai pasitaikančios šeškų ligos klinikose buvo navikiniai susirgimai,

gastritas, traumos ir dermatozės. Šioms keturioms ligų grupėms priskirta nevienodas sirgusių šeškų

skaičius. Analizuota kiekvienos grupės sergamumo priklausomybė nuo amţiaus, lyties. Patikrintas

gautų rezultatų statistinis patikimumas. Taip pat analizuota, kaip gydomos daţniausiai pasitaikiusios

ligos, rezultatai palyginti su literatūroje pateikta informacija.

Tyrimo metu nustatyta, jog daugiausiai šeškų sirgo navikinėmis ligomis (n=19), gastritu (n=7),

dermatozėmis (n=5) ir patyrė traumas (n=5). Patinėliai sirgo 1,2 karto daţniau, nei patelės. Didţiausias

sergamumas įvairiomis ligomis nustatytas iki 1 metų amţiaus šeškų, rečiausiai sirgo 4 ar 6 metų

amţiaus šeškai. Gauti rezultatai statistiškai patikimi. (p<0,05; p=0,0196). Taip pat tyrimo metu

nustatyta, jog amţius turėjo įtakos ligos baigčiai, gauti rezultatai yra statistiškai patikimi. (p<0,05;

p=0,012). Navikiniai susirgimai daţnai buvo gydomi priešuţdegiminiais steroidiniais vaistais, taip pat

taikoma vitaminų, antibiotikų ar skysčių terapijos. Dviem atvejais, šeškams sergant antinksčių

navikiniais susirgimais, po oda buvo suleisti Suprelorin implantai. Gastritas taip pat daţnai gydytas

priešuţdegiminiais steroidiniais medikamentais, spazmolitikais, buvo taikoma skysčių su

mikroelementais terapija, bei antibiotikų terapija. Traumas patyrusiems šeškams buvo taikomas

chirurginis gydymas, uţdedant galūnę fiksuojantį Robert-Jones tvarstį, taip pat buvo leidţiami

4

vitaminai ir priešuţdegiminiai steroidiniai preparatai. Dermatozių, sukeltų ektoparazitų, atvejais, šeškai

buvo gydomi mikonazolu, selamektinu ar enilkonazolu. Neparazitinės dermatozės atveju šeškams

taikyta vitaminų terapija, priešuţdegiminiai steroidiniai medikamentai.

Anot literatūroje pateiktos informacijos daţniausiai šeškų tarpe aptinkamos ligos yra neoplazijos.

Daţniausios šeškų neoplazijos yra insulinoma ir antinksčių neoplazija. Taip pat literatūroje minima, jog

virškinamojo trakto ligos, kardiomiopatijos, hiperestrogenizmas, šunų maras, gripas ir dermatozės yra

daţnai aptinkamos tarp šeškų.

Tyrimo metu, iš 53 šeškų, 36 proc. (n=19) buvo diagnozuoti navikiniai susirgimai. Maţiau šeškų,

13 proc. visų analizuotų atvejų, sirgo gastritu (n=7). Traumos ir dermatozės, buvo aptiktos po 9 proc.

šeškų. Didţiausias sergamumas nustatytas šeškams, kurių amţius buvo iki 1 metų, 1 metai ir 3 metai. 1

ir 3 metų amţiaus šeškų sergamumas buvo 2,7 karto didesnis, nei šeškų, kurių amţius 4 ar 6 metai.

Maţiausiam kiekiui šeškų buvo diagnozuota piometra, splenomegalija, uodegos liaukų uţdegimas,

paranalinių liaukų fistulė ir cukrinis diabetas (p<0,05). Statistiškai išanalizavus tyrimo duomenis,

nustatyta, jog amţius turėjo įtakos sergamumui ir ligos baigčiai, tuo tarpu lytis neturėjo įtakos

(p<0,05).

Ne visi šeškai buvo gydomi taip, kad būtų išgydyta liga. Navikiniai susirgimai ir gastritas buvo

gydyti simptomatiškai.

Raktaţodţiai: šeškas, ligos, gydymas.

5

SUMMARY

The most often occuring diseases of ferrets and their treatment in X clinics

Aiste Varanaviciute

Master‘s Thesis

Theme of masters thesis: The most often occurring diseases of ferrets and their treatment in X

clinics. Author - Aiste Varanaviciute. Supervisor of thesis professor PhD Judita Zymantiene. Thesis is

performed at Lithuanias’ heath science universities Veterinary academy, Veterinary faculties Anatomy

and Physiology cathedral. The length of thesis is 56 pages.

Data, needed for the research was collected at veterinary clinics of Kaunas, also from surveys,

which were filled out by owners and used to be owners of ferrets, which live in and treated their ferrets

in Lithuania. Data for the survey was collected from patient case-histories from 2012-2016 period and

from survey, filled out by the owners. 53 cases of ferret diseases were analyzed, it was ascertained

which diseases occurred the most and analyzed what kind of treatment was applied.

During period of 2012-2016, most common ferrets diseases in clinics were tumorous diseases,

gastritis, traumas and dermatosis. Uneven number of ferrets were assigned for these four groups of

diseases. Dependence of age, sex, age of certain sex representatives and morbidity of each disease

group were analyzed. Statistical reliability (p value) of these results was tested. Treatment of the most

common diseases was also analyzed and the results were compared to data given in literature.

In the survey, it was ascertained, that largest number of ferrets had tumorous diseases (n=19),

gastritis (n=7), dermatosis (n=5) and traumas (n=5). Male ferrets were sick 1,2 times more often than

females. The biggest morbidity was seen in ferrets under 1 year of age. This number of individuals was

compared with 4 and 6 years old ferret number, when morbidity was the least. The results were

statistically reliable (p<0.05; p=0.0196). In the survey it was also determined, that age influenced the

outcome of diseases in ferrets, these results are statistically reliable (p<0.05; p=0.012). Tumorous

diseases often were treated steroidal ant-inflamatory drugs, also vitamin, antibiotic and fluid therapies

were applied. In two adrenal tumor cases ferrets were prescribed with subcutaneous suprelorin

implants. Gastritis often was treated with steroidal anti-inflamatory drugs, spasmolytics, fluid with

microelements, and antibiotic therapies were also prescribed. Ferrets which experienced traumas, were

treated surgically, by applying immobilizing limb Robert-Jones bandage, vitamins and steroidal anti-

6

inflamatory drugs were also administered. Parasite induced dermatosis were treated with miconazole,

selamectin or enilconazole. Other dermatosis was treated by vitamin therapy and steroidal anti-

inflamatory drugs.

According to literatures‘ data most often found diseases in ferrets are neoplasias. Mostly found

ferret neoplasias are insulinoma and adrenal gland neuplasias. It is also mentioned, that gastrointestinal

diseases, cardiomyopathies, hyperestrogenism, dog distemper, influenza and dermatitis are also often

found in ferrets. During the survey, out of 53 ferrets, 36 % (n=19) were diagnosed with tumorous

diseases. Less ferrets, 13% of all analyzed cases had gastritis (n=7). Traumas and dermatosis were

each found in 9 % of analyzed ferret cases. Biggest morbidity was found in ferrets under 1 year old, 1

year old and 3 years old. Morbidity of 1 and 3 year old ferrets was 2.7 times bigger, than it was of

ferrets aged and years. The least amount of ferrets had pyometra, splenomegaly, inflammation of tail

glands, perianal fistulas and diabetes mellitus (p<0.05). When data was statistically analyzed, it was

determined that age influenced ferret morbidity and the outcome of diseases, whereas sex had no

influence in these cases. (p<0.05).

Not all analyzed ferrets were treated so that the disease would be cured. Tumorous diseases as

well as gastritis were often treated symptomatically.

Key words: ferret, diseases, treatment

7

SANTRUMPOS

i.v. – angl. intravenous - į veną

s.c. – angl. subcutaneous – po oda

p.o. – lot. per os – per burną

i.m. – angl. intramuscular – į raumenį

sol. – angl. solution – tirpalas

k/min – kartai per minutę

PCV – angl. packed cell volume – suspaustų kraujo ląstelių tūris

MCT – angl. mast cell tumor – putliųjų ląstelių navikas

BCT – angl. basal cell tumor – pamatinių ląstelių navikas

GnRH - angl. gonadotropin releasing hormon – gonadotropinis liberinas

LH – liutinizuojantis hormonas

8

TURINYS

1. ĮVADAS ............................................................................................................................................. 10

2. LITERATŪROS APŢVALGA ........................................................................................................ 12

2.1. Šeškų biologija ............................................................................................................................. 12

2.2. Daţniausiai pasireiškiančios šeškų ligos ...................................................................................... 13

2.2.1. Odos ligos ................................................................................................................................. 13

2.2.3. Širdies, kraujagyslių irlimfinės sistemos ligos ......................................................................... 16

2.2.4. Kvėpavimo takų ligos ............................................................................................................... 18

2.2.5. Virškinamojo trakto ligos ......................................................................................................... 18

2.2.6. Šlapimo sistemos ligos .............................................................................................................. 19

2.2.7. Reprodukcinės sistemos ligos ................................................................................................... 20

2.3. Daţniausiai pasitaikančių ligų gydymas .................................................................................. 20

2.3.1. Odos ligos ................................................................................................................................. 20

2.3.2. Endokrininės ligos .................................................................................................................... 21

2.3.3. Širdies, kraujagyslių ir limfinės sistemos ligos ........................................................................ 22

2.3.4. Kvėpavimo takų ligos ............................................................................................................... 23

2.3.5. Virškinamojo trakto ligos ......................................................................................................... 23

2.3.6. Šlapimo sistemos ligos .............................................................................................................. 24

2.3.7. Reprodukcinės sistemos ligos ................................................................................................... 24

4. TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................................ 26

4.1. Tyrimui naudotos imties duomenys ............................................................................................. 26

4.2. Daţniausiai sutinkamų ligų analizė .............................................................................................. 30

4.2.1. Navikiniai susirgimai ................................................................................................................ 31

4.2.2. Gastritas .................................................................................................................................... 35

4.2.3. Traumos .................................................................................................................................... 37

9

4.2.4. Dermatozės ............................................................................................................................... 39

4.3. Ligų gydymas ............................................................................................................................... 40

4.3.1. Navikiniai susirgimai ................................................................................................................ 40

4.3.2. Gastrito gydymas ...................................................................................................................... 43

4.3.3. Traumų gydymas ...................................................................................................................... 46

4.3.4. Dermatosių gydymas ................................................................................................................ 48

5. REZULTATŲ APTARIMAS .......................................................................................................... 51

6. IŠVADOS .......................................................................................................................................... 533

7. PADĖKA ........................................................................................................................................ 544

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................................... 555

10

1. ĮVADAS

Naminis šeškas (Mustela putorius furo) yra kilęs iš artimo giminaičio, tamsiojo šeško (Mustela

putorius), gyvenančio Šiaurės Afrikoje, bei Europoje. Šis gyvūnas nuo seno buvo naudotas grauţikų

kenkėjų naikinimui, triušių medţioklėje (1). Šeškus ţmonės prisijaukino prieš maţdaug 3000-4000

metų ir iki šių dienų kai kuriose šalyse vis dar naudoja triušių medţioklėje. Šiomis dienomis šeškas vis

labiau populiarėja kaip naminis gyvūnas, taip pat naudojamas laboratorijose, kaip bandomasis gyvūnas

(2).

Šiais laikais ţmonės, besiruošiantys auginti šeškus, turėtų suprasti, jog įsigyjant šį gyvūną,

reikia susipaţinti su jų auginimo ypatumais, mityba, daţniausiai sutinkamomis ligomis ir jų prevencija.

Taip pat jie turėtų būti susipaţinę su privalomais skiepais ir šešką vakcinuoti pagal sudarytą programą,

uţtikrinant tam tikrų ligų prevenciją ir savo gyvūno sveikatingumą (24, 25).

Šeškai yra visiški plėšrūnai, tokiai mitybai prisitaikę anatomiškai ir fiziologiškai, todėl juos

reikia šerti tik mėsa ir kiaušiniai ar subalansuotu specialiu aukšto baltymingumo, maţai angliavandenių

turinčiu sausu pašaru, norint uţkirsti kelią virškinamojo trakto, šlapimo takų ir kitų organizmo sistemų

ligoms (3, 4). Reprodukcinės sistemos ir fiziologijos sveikatos sutrikimų prevencijos tikslais, reikėtų

tam tikrais medikamentais kontroliuoti lytinius hormonus, arba, atlikti kastraciją. Patinėliams cheminė

kastracija atliekama Deslorin poodiniu implantu (13). Kadangi šeškų patelėms rujos uţsitęsimas gali

baigtis mirtimi, rekomenduojama sterilizuoti pirmosios rujos pradţioje (1). Kiti autoriai rekomenduoja

kasmetines proligestono injekcijas 50mg/patelei s.c. (5).

Veterinarijos gydytojams vis daţniau tenka susidurti su šeškų ligomis, todėl šiuo darbu

siekta išanalizuoti, kokios ligos yra daţniausios Lietuvoje, kokie veiksniai jas lemia ir koks jų

gydymas.

Darbo tikslas: nustatyti kokios daţniausiai aptinkamos šeškų ligos Lietuvoje ir koks taikomas

jų gydymas.

Darbo uţdaviniai:

1. Išanalizuoti literatūrą apie šeškų ligas ir jų gydymą

2. Nustatyti daţniausiai sutinkamas šeškų ligas

3. Įvertinti veiksnius sąlygojančius daţną šių ligų pasireiškimą

4. Išanalizuoti skirtingus gydymo būdus taikytus šioms ligoms

11

5. Palyginti tirtuose atvejuose taikytas gydymo priemones su literatūroje rekomenduojamais

metodais.

12

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2.1. Šeškų biologija

Kiauninių šeimos atstovas, naminis šeškas (Mustela putorius furo), kildinamas iš tamsiojo šeško

(Mustela putorius putorius), kuris aptinkamas Europoje, bei šiaurinėje Afrikos dalyje. Šie giminaičiai

yra tokie artimi, jog gali poruotis ir susilaukti palikuonių (5).

Naminis šeškas pasiţymi ilgu kūnu, trumpomis galūnėmis, maţais ausų kaušeliais ir galvos

priekinėje dalyje esančiomis akimis, plėšrūnams būdinga dantų struktūra ir virškinimo sistema. Tai

rodo, jos šis gyvūnas yra plėšrūnas, kuris prisitaikęs medţioti urvuose gyvenančius grauţikus ar kitus

gyvūnus. Šeškų patinėliai sveria apie 0,8-3kg, tuo tarpu patelės 0,5-1,2kg. Svoris svyruoja priklausomai

nuo sezono. Svyravimai gali siekti netgi 20% tarp to paties gyvūno vasaros ir ţiemos svorių. Šių

gyvūnų gyvenimo trukmė yra nuo 5 iki 15 metų, tačiau daţniausiai šeškai nesulaukia net 10 metų.

Kūno temperatūra 37,7-40,00C, širdies susitraukimų daţnis 200-400k/min, įkvepia 33-36 kartus per

minutę. Patelės lytiškai subręsta apie 9 mėnesių amţiaus, pirmoji ruja pasireiškia pirmąjį pavasarį po

gimimo. Nėštumo trukmė 41-42 dienos, atsiveda 1-18 jauniklių. Per parą maisto reikia 43g/kg. Maisto

keliavimo per virškinamąjį traktą trukmė apie 3-6 valandos. Vandens per dieną sunaudoja 75-100ml.

Būdingas sezoninis kailio keitimas, taip pat odos liaukų eksudato suteikiamas specifinis kvapas (1-6,8

12,31).

Šeškai kvėpuoja pro nosį, tačiau kvėpavimas per burną taip pat galimas (2). Šių gyvūnų trachėja

praeina pro siaurą, šonkaulių ribojamą, įėjimą į krūtinės ertmę, kur šakojasi į bronchus, o šie įeina į

plaučiu ir ten šakojasi toliau. Plaučių dešinioji pusė turi 4 skiltis, o kairioji – dvi (3).

Šių gyvūnų virškinamasis traktas yra trumpas, maistas greitai viškinamas ir pašalinamas. Į tai

reikia atsiţvelgti alkinant šeškus prieš operacijas. Šeško badavimo laikas neturėtų viršyti 3-4 valandų.

Virškinimo sistemą sudaro burnos ertmė, kurioje yra plėšrūnams būdingi dantys, lankstus lieţuvis.

Dantų formulė I 3/3, C1/1, Pm 3/3, M 1/2. Toliau yra ryklė, stemplė, kuri pereina į vienkamerį

paprastąjį skrandį. Jo gleivinė išklota epiteliu, kurio ląstelės gamina skrandţio druskos rūgštį, taip pat

fermentą pepsiną. Kadangi skrandţio kardialinis sfinkteris ganėtinai silpnas, šeškai gali vemti. Į

dvylikapirštę ţarną, įeina bendras kasos ir tulţies latakas. Plonųjų ţarnų perėjimą į storasias sunku

aptikti, kadangi jų spindis ir spalva labai panašūs, o aklosios ţarnos šie gyvūnai neturi. Skiriamasis

ţenklas, leidţiantis nustatyri šią ribą yra ţarnų pasaito limfiniai mazgai. Tiesiosios ţarnos gale, prie

analinės angos yra dvi paraanalinės liaukutės, išskiriančios stipraus nemalonaus kvapo sekretą.

13

Kepenys sudaryti iš 6 skilčių, yra tulţies pūslė. Kasa dviskiltė, randama prie dvylikapirštės ţarnos (3,

6).

Šlapimo sistema labai panaši į kačių ir šunų. Kadangi patinėliai turi J formos os penis, šlaplės

kateterizacija gali būti sudėtinga (3).

Šeškų širdis uţima 6-8 šonkaulių tarpą ir riebalais apaugusiu raiščiu jungiasi su krūtinkauliu. Dėl

šio raiščio, radiogramoje širdis gali atrodyti pakilusi. Taip pat reikia nepamiršti, jog šeškų širdis yra

kaudaliau, nei kitų gyvūnų (5). Šeškų kraujagyslių vienas didesnių skirtumų nuo šunų ir kačių, yra iš

aortos lanko išeinanti viena kraujagyslė (a. brachiocephalica), kuri vėliau šakojasi į dvi miego arterija.

Taip kraujagyslės susiformavo galimai todėl, kad dėl siauro išėjimo iš krūtinės ląstos nebūtų ribojamas

kraujo tekėjimas į galvą. Kraujo ėmimui daţniausiai naudojamos jungo vena (v. jugularis) ar priekinės

kojos v.cephalica. Į priekinės kojos v. cephalica statomas kateteris to prireikus (3, 5, 12, 17). Bluţnis

gali būti įvairaus dydţio, daţnai pasireiškia jos padidėjimas (splenomegalija). Kraujo tūris kūne 60-80

mL. Maksimalus kraujo kiekis, galimas paimti tyrimams iš šeško, yra 6-7 proc. kūno masės. Taigi,

galima paimti apie 6-7mL kraujo iš šeško, sveriančio 1,0kg. PCV šeškų kraujyje 58-63 proc. Baltųjų

kraujo ląstelių yra 7-9,2*103 ląst/mkrL. Kraujo grupių šeškų tarpe neaptikta, todėl perpilant kraują, jį

galima maišyti. Šios procedūros metu ir po jos reikia stebėti šešką, ar nėra elgsenos pakitimų (5).

Šeškų patinėlių sėklidės yra porinis organas, randamas tarpvietėje, ţemiau anuso. Jos yra

nejudrios, todėl iš mašnelės į pilvo ertmę neįkrenta. Šeškai turi tik vieną lytinę liauką, priešinę liauką,

gulinčią ant šlapimo pūslės kaklelio. Patinėliai turi J formos os penis. Patelių lytinius organus sudaro

dvi kiaušidės, esančios kaudaliai inkstų, dviragė gimda trumpu kūnu bei makštis, į kurią atsiveria

šlaplė, todėl patelės ţemiau anuso turi urogenitalinį išėjimą (6).

2.2. Daţniausiai pasireiškiančios šeškų ligos

2.2.1. Odos ligos

Otodekozė. Ši liga sukeliama Otodectes cynotis erkučių, paţeidţiančių ausis. Daţniausiai šeškų

otodekozė diagnozuojama, kai gyvūno šeimininkas pastebi, jog šeškas kasosi ausis, jose kaupiasi

tamsiai rudos ar juodos spalvos tirštos išskyros, ausų kanalai gali būti paraudę. Ligos nustatymas gana

tikslus ir greitas. Paėmus ausų išskyrų tepinėlį jis mikroskopuojamas po 40-100x objektyvais ir

matymo lauke aptinkami sukėlėjai. Negydant ligos, galimos komplikacijos: antrinė bakterinė ar mielių

infekcija, snukio srities dermatitas, išorinės ausies uţdegimas (otitis externa), vidinės ausies uţdegimas

(otitis interna) ar vestibiuliarinis sindromas (3, 5).

14

Sarkoptozė. Odos ligą sukelia ektoparazitai – Sarcoptes scabei. Šių parazitų invazija pasireiškia

generalizuota alopecija ir stipriu pruritu galvos, ausų, letenų ir uodegos srityse. Taip pat liga gali

pasireikšti vietiniais pirštų, pėdų pagalvėlių paţeidimais, ţaizdomis ant letenėlių, paţeistais nagais, jų

deformacija, nukritimu. Uţsikrėtimas šiomis erkutėmis nustatomas paimant odos skutmenų mėginį iš

vietos, kur paţeista oda pereina į sveikąją. Šis mėginys mikroskopuojamas, tačiau ne visada teisingai

diagnozuojama liga, nes mėginys gali būti neteisingai paimtas (3, 5).

Blusų invazija. Daţniausiai šeškų kailyje parazituoja kačių blusos Ctenocephalides felis, tačiau

taip pat pasitaiko ir uţsikrėtimų šuninėmis blusomis (Ctenocephalides canis). Šeškai blusomis gali

uţsikrėsti, jei yra vedami į lauką, taip pat nuo kartu gyvenančių kitų gyvūnų. Kartais pasireiškia nuo

švelnaus iki stipraus prurito bei alopecijos kaklo srityje. Uţsikrėtimas diagnozuojamas praskyrus šeško

kailį iki odos keliose vietose. Pastebimi parazitai tarp plaukų, taip pat tamsios, smulkių trupinėlių

išvaizdos blusų išmatos. Radus išmatų, jas sušlapinus, matoma raudona spalva. Tokiu būdu

patvirtinama, jog gyvūnas uţsikrėtęs blusomis (3, 5).

Grybeliniai odos susirgimai. Daţniausiai aptinkama šeškų grybelinė odos liga yra sukeliama

Microsporum canis. Jo paţeista oda nuplinka ar plaukai nulūţinėja, daţnai matomos šiam susirgimui

būdingos raudonais ryškiai apibrėţtais kraštais dėmės. Oda paţeistose vietose gali pleiskanoti,

formuojasi šašiukai. Odoje gali būti matomos ţaizdelės. Šeškai daţniausiai uţsikrečia šiuo grybeliu nuo

kartu gyvenančių kačių (3).

Neoplazijos. Odos navikiniai pakitimai yra gan daţnas šeškų susirgimas. Daţniausiai sutinkami

yra putliųjų ląstelių navikai (MCT) ir pamatinių ląstelių navikai (BCT). Šie navikai daţniausiai yra

gėrybiniai, ryškiomis ribomis ir aptinkami įvairiose kūno vietose. Dėmesys atkreipiamas į tai, jog nors

šie navikai ir gėrybiniai, dėl kasymosi gali susidaryti opos, odos paţeidimai. Diferenciavimui nuo retai

pasitaikančių piktybinių odos navikų, tokių kaip apokrininių liaukų adenokarcinomų, bei ragėjančių

ląstelių karcinomų, reikalingas biopsijos mėginio histologinis tyrimas (1). Ragėjančių ląstelių

karcinoma daţniausiai aptinkama galvos srityje, ant nosies ir ausų kaušelių, tačiau ši navikų rūšis

daţnai labai greitai metastazuoja. Kaip ir katėms, yra aprašytų atvejų, kai šeškams vakcinacijos vietoje

susidarė fibrosarkomos (3).

15

2.2.2. Endokrininės ligos

Hiperadrenokorticizmas. Tai antinksčių padidėjimas, daţnai sukeltas navikinių pakitimų, taip

pat sukeliančių padidėjusią steroidinių hormonų sintezę. Liga daţniausiai aptinkama suaugusių 3-6

metų amţiaus ir vyresnių šeškų organizmuose (1). Anot Johnson-Delaney, šeškų polinkis sirgti

adrenokorticizmu, gali būti siejamas su sterilizacija ar kastracija jauname amţiuje (18). Kita teorija

teigia, jog hiperadrenokorticizmas, tai ne kastracijos amţiaus, o organizmo hormoninio atsako į

sterilizaciją ar kastraciją padarinys. Po kastracijos ar sterilizacijos kraujyje padaugėja liuteinizuojančio

ir folikulus stimuliuojančio hormonų, kurie dirgina antinksčiuose esančius receptorius, kas sukelia

antinksčių hiperfunkciją. Antinksčiai į kraują išskiria vis daugiau estrodiolio, hidroksiprogesterono ir

plazmos androgenų. Taip pat yra manoma, jog polinkis sirgti hiperadrenokorticizmu, gali būti

genetiškai paveldimas ar priklauso nuo dienos šviesos ciklo sutrikdymo, ar net mitybos. Šviesos ciklo

sutrikdymas stimuliuoja GnRH ir LH gamybą, taip pat yra slopinama melatonino sekrecija. Tokiu būdu

stimuliuojami antinksčių receptoriai, kurie sukelia šių liaukų hiperfunkciją bei hipertrofiją (3, 7).

Sergantiems šia liga šeškams, daţniausiai pasireiškia bilateralinė alopecija, kuri prasideda nuo

uodegos, susidarant vadinamai „ţiurkės uodegai“, ir plinta šonais link galvos. Taip pat šeškams daţnai

(apie 40 proc. atvejų) pastebimas padaţnėjęs kasymasis, pasireiškia polidipsija bei poliurija (3). Kraujo

plazmoje aptinkama padidėję kiekiai estrodiolio, 17-hidroksiprogeterono ar androgenų. (7). Dėl

padidėjusios antinksčių liaukų hormonų sekrecijos, patinėliams kartais pasireiškia prostatos

hiperplazija ar cistos, sukeliančios apsunkintą šlapinimąsi ar visišką neprasišlapinimą. Sterilizuotoms

patelėms (70 proc.) pastebima padidėjusi makštis, ji būna edemiška, matomos ištakos iš jos, rodančios

uţdegimą (1, 7). Kaip antrinis adrenokorticizmo poţymis, šeškams matomas pilvo srities padidėjimas,

kada jis įgauna kriaušės formą. Taip pat pastebimas odos suplonėjimas, svorio priaugimas (3).

1 pav. 4 metų šeško patelė, serganti hiperadrenokorticizmu. (7)

16

Insulinoma. Viena daţniausių neoplazijų, pasireiškianti šeškams sulaukusiems 3-8 metų bei

vyresniems, nepriklausomai nuo lyties. Etiologija neţinoma, tačiau yra teorija, jog insulinomos

atsiradimui įtakos turi daug angliavandenių turinti mityba, taip pat genetika (11). Tai navikinis kasos

susirgimas, kurio metu paţeidţiamos kasos Langerhanso salelių beta ląstelės, sekretuojančios insuliną.

Šių navikų gali būti vienas ar keli. Daţniausiai jie būna maţi ir pasisėję visoje kasoje, todėl chirurginis

ligos gydymas yra apsunkintas. Normaliai insulino sekrecija šeško organizme trunka, kai kraujo

gliukozės kiekis yra 110mg/dL – 60mg/dL. Insulinomos atveju beta ląstelės insuliną gamina

nekontroliuojamai, net pasireiškus hipoglikemijai. Insulino hipersekrecija gali paveikti nervinę

(atsiranda silpnumas, apatija, koordinacijos sutrikimai, traukuliai, nefokusuotas ţvilgsnis, ar net koma),

bei adrenerginę (pasireiškia pagreitėjęs širdies darbas, kūno temperatūros padidėjimas, drebulys,

vokalizacija, alkio jausmas ir dirglumas) sistemas (1, 7, 10). Taip pat šeškams, sergantiems insulinoma

būdingas uţpakalinių galūnių silpnumas, ataksija, seilėjimasis. Insulinoma nustatoma tiriant insulino

kiekį kraujyje, bei atliekant badavimo gliukozės kiekio kraujyje tyrimus (3).

Cukrinis diabetas. Liga, pasireiškianti panašiais simptomais, kaip ir kačių tarpe. Viena iš ligos

pasireiškimo prieţasčių yra kasos pašalinimas kartu su kasos beta-ląstelių augliais. Šeškai netenka

svorio, nors apetitas neprastėja, pasireiškia polidipsija ir poliuria, daţnai matoma letargija. Tiriant

kraujo biocheminius rodiklius, kaip ir kitų gyvūnų atvejais, matomas gliukozės kiekio stiprus

padidėjimas (7).

2.2.3. Širdies, kraujagyslių ir limfinės sistemos ligos

Kardiomiopatija. Daţniausiai sutinkama šeškų kardiomiopatija yra diliatacinė. Tai sutrikimas,

kurio metu širdies raumuo suplonėja, o vieno ar abiejų skilvelių tūris padidėja. Jos pasekoje gali

išsivystyti stazinis širdies nepakankamumas. Tokiu atveju šeškai būna letargiški, auskultuojant krūtinės

sritį girdimas skysčių garsas kvėpuojant, dėl daţnai pasireiškiančių plaučių edemos ir tarpusienio

edemos, taip pat gali pasireikšti ascitas, polidipsija, svorio netekimas, širdies ūţesiai (7). Rečiau

sutinkama hipertrofinė kardiomiopatija (3, 7). Hipertrofinė kardiomiopatija, tai širdies raumenų

sustorėjimas, sumaţinant širdies kamerų tūrį. Širdies darbo pakitimai nustatomi auskultuojant širdies

sritį, tačiau tiksli širdies raumens liga diagnozuojama atlikus elektrokardiogramą, echoskopiją ar

rentgeninį tyrimą (1). Echoskopijai naudojamas 5 MHz jutiklis, parodantis širdies raumenų

susitraukimus ir storį (4). Rentgeninio tyrimo metu, matoma padidėjusi širdis, taip pat plaučių edema.

17

2 pav. Šeško krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka. Lateralinė projekcija. Matomas širdies

kontūro padidėjimas dėl diliatacinės kardiomiopatijos (9).

Elektrokardiogramoje galima pastebėti įvairių pakitimų, tokių kaip priešlaikinis skilvelių

susitraukimas, priešlaikinis prieširdţių susitraukimas, skilvelių tachikardija ar prieširdţių virpėjimas

(7).

Limfoma. Liga gali pasireikšti bet kokio amţiaus gyvūnams, tačiau jaunesniems, nei 14 mėnesių

šeškams, daţniausiai aptinkamos yra leukemija ar limfoblastinė limfoma. Tai agresyvi limfoma

aptinkama viename organe, greitai auganti, tačiau lengvai pasiduoda chemoterapijai. Tuo tarpu

šeškams virš 14 mėnesių amţiaus, daţniausiai sutinkami daugybiniai atskiri augliai (limfocitinė

limfoma), sunkiai pasiduodantys chemoterapiniam gydymui. Liga turi skirstymą į 4 stadijas

atsiţvelgiant į tai, kiek organizmo yra paţeista:

1 stadija - ligos paţeistas tik vienas limfinis organas;

2 stadija - keli ţidinukai limfiniuose organuose toje pačioje diafragmos pusėje;

3 stadija – daug limfinio audinio paţeidimų abejose diafragmos pusėse;

4 stadija – daug organų paţeidimų abejose diafragmos pusėse, paţeidţiant ir kaulų čiulpus.

Liga tiksliausiai diagnozuojama biopsijos mėginio, imamo iš paţeistų limfinių mazgų, tyrimu.

Sergantiems bet kuria limfomos forma šeškams pasireiškia letargija, išsekimas ir išliesėjimas,

apsunkintas kvėpavimas, apčiuopiami padidėję išoriniai limfiniai mazgai (1, 3).

Splenomegalija. Bluţnies padidėjimas, tai itin daţnai randamas šeškų organų pakitimas.

Daţniausiai tai yra normalus organo stovis, tačiau kartais splenomegalijai atsirasti, įtakos turi širdies

ligos, neoplazijos, taip pat aptinkama šeškams sergant insulinoma ar hiperadrenokorticizmu.

Daţniausia bluţnies neoplazija yra limfoma. Paţeistos naviko bluţnies kraštai nelygūs, jos paviršiuje

matomi balti mazgeliai. Šie paţeidimai jaučiami palpuojant, tačiau tai reikia daryti atsargiai, nes kai

kuriais atvejais bluţnis būna trapi. Kad diagnozė būtų patvirtinta, tikslinga atlikti rentgeninį bei/ar

echoskopinį tyrimą, kurių metu matomi pakitę bluţnies kraštai ir vientisumas. Ligą diagnozuoti taip pat

18

galima biopsijos būdu paimant mėginį iš bluţnies histologiniam tyrimui. Šis tyrimo metodas

naudojamas retai, kadangi biopsinį mėginį geriausia imti chirurgiškai ar su endoskopo pagalba (7).

2.2.4. Kvėpavimo takų ligos

Šunų maras. Tai aerozoliniu būdu bei tiesioginio kontakto su šlapimu, išmatomis ar oda metu

plintanti šeškų ir šunų liga, kuria šeškai suserga ūmiai ir mirtingumas siekia 100%. Tarp šeškų

kvėpavimo sistemos sutrikimų, tai viena daţniausių ligų. Poţymiai atsiranda po 7-10 dienų (1). Šios

ligos metu pirmiausiai paţeidţiama oda. Paţeidimai atsiranda smakro ir lūpų srityse. Matomi odos

pabėrimas, odos padengimas šašeliais bei gelsvomis išskyromis iš nosies. Rudos spalvos šašai taip pat

padengia ir odą aplink akis, paţeidţiamos letenėlių padų pagalvėlės, jos patinsta, oda suminkštėja, bei

išplonėja (3, 5). Dėl antrinės infekcijos ir viso kūno imunosupresijos pasireiškia pneumonija, bei

apsunkintas kvėpavimas su neįprastais plaučių garsais auskultuojant. Šeškai tampa apatiški, išsekę,

karščiuoja, gleivinės cianotiškos. Šunų maru sergančių šeškų gali būti sutrikdyta virškinamojo trakto

veikla, todėl pasireiškia nestiprus viduriavimas (3).

Gripas. Sukelia ţmonių gripo A virusas. Zoonozė, kurios sukėlėjai perduodami iš ţmogaus

šeškui, ir atvirkščiai. Jaunikliai gripu serga ūmiau, nei suaugę šeškai ir jiems daţnesnii mirties atvejai.

Šeškams per 48 valandas, nuo uţsikrėtimo pasireiškia pirmieji poţymiai. Paţeidţiami viršutiniai

kvėpavimo takai, sukeliamas karščiavimas. Šeškas gali nestipriai viduriuoti. Taip pat pastebima

fotofobija ir konjunktyvitas (3, 7). Taip pat matomos gleivingos išskyros iš nosies, šeškas daţnai čiaudi

ir kosti. Kartais galima sumaišyti gripo simptomus su šunų maro simptomais, tačiau gripas šeško

organizmą paveikia daug silpniau (4, 23).

2.2.5. Virškinamojo trakto ligos

Burnos ermės paţeidimai. Šeškams, perkopusiems 18 mėnesių ribą, daţnai sutinkamos dantų

apnašos bei akmenys. Nešalinant šių pakitimų, gali būti paţeidţiamos dantenos, sudaromos sąlygos

bakterijų dauginimuisi, kurios gali daryti įtaką gingivito ar stomatito pasireiškimui. Nepriţiūrimi,

paţeisti dantys taip pat gali būti infekuoti bakterijų, kas daţnai slopina gyvūnų apetitą (3, 20).

Skrandţio-ţarnyno ligos. Dėl gana trumpo virškinamojo trakto, greitos medţiagų apykaitos ir

specifinės mitybos, šeškų augintojai susiduria su šių augintinių virškinamojo trakto ligomis. Gastritas ir

net skrandţio opaligė pasireiškia uţsikrėtus Helicobacter spp. bakterijomis. Infekcija šeškams gali

pasireikšti, kai organizmas patiria stresą, po operacijų, mitybos pokyčių, kaip antrinė infekcija, taip pat

spartaus gyvūno augimo jauname amţiuje metu. Klinikiniai poţymiai, šeškams susidūrusiems su

19

šiomis bakterijomis, yra skrandţio sienelių opaligė, tamsios, juodos išmatos, taip pat ploto aplink

išangę suteršimas išmatomis. Uţsikrėtimas, gali būti diagnozuotas, paėmus biopsijos mėginį iš

skrandţio (1). Retesnės skrandţio opaligės prieţastys yra skrandţio navikinės ligos. Esant skrandţio

opaligei, šeškai daţnai tampa apatiški, vemia, seilėjasi, išmatos tampa tamsios, neramiai ar jautriai

reaguoja į prisilietimus prie skrandţio srities (3). Skrandţio opaligė nustatoma daţniausiai kontrastinio

rentgeninio tyrimo būdu, sugirdţius šeškui 10-20 mg/kg bario sulfato tirpalo ir darant nuotraukas kas

20 minučių po sugirdymo (4).

Uţsikrėtus Lawsinia intracellularis šeškams pasireiškia svorio kritimas, taip pat išmatos tampa

ţalios, su gleivių ir kraujo priemaišomis, šeškai viduriuoja. Liga nustatoma iš klinikinių poţymių,

kadangi jie nėra būdingi kitoms ligoms (3).

Svetimkūniai skrandyje ar ţarnyne taip pat daţnas sveikatos sutrikimas šeškams. Šeškai yra linkę

kramtyti guminius daiktus, plastmases, kempines, kuriuos daţnai prarija. Dėl siauro virškinamojo

trakto, šie svetimkūniai gali uţstrigti jame ir trikdyti jo veiklą, maisto medţiagų pasisavinimą ar

kraujotaką, taip pat paţeisti virškinamojo trakto sienelę (1). Svetimkūniai, nustatomi kaip ir opaligė,

kontrastinio rentgeninio tyrimo metu. Sugirdţiu 10-20mg/kg bario sulfato tirpalo šeškui daroma

nuotrauka iš karto ir kas 20 minučių. Esant svetimkūniui, matomas kontrastinės medţiagos

nepraeinamumas (4).

Virškinamojo trakto endoparazitai. Šeškai retai uţsikrečia endoparazitais, tačiau gyvūnai,

kurie yra vedami į lauką, vistiek turėtų būti profilaktiškai dehelmintizuojami. Daţniausiai pasitaikantys

šeškų endoparazitai yra Giardia spp., Coccidia spp. ir Cryptosporidium spp. Sergant

endoparazitozėmis, šeškams būtinga diarėja, skysčių ir svorio netekimas (3).

2.2.6. Šlapimo sistemos ligos

Šlapimo pūslės akmenligė. Kaip ir daugeliui kitų gyvūnų, šeškų šlapimo takų akmenligės

pasireiškimui daug įtakos turi mityba. Ši liga aptinkama šeškams, šeriamiems maistu, kuriame yra daug

augalinės kilmės baltymų. Toks maistas šarmina šlapimą, ko pasekoje susidaro kristalai. Taip pat

akmenligė daţnai pasireiškia vaikingoms patelėms, dėl didelio kiekio mineralų keliavimo iš kaulų po

visą organizmą. Patinams, sergantiems šlapimo takų akmenlige, gali susidaryti šlaplės obstrukcija prie

os penis dėl didelio, šlaplę blokuojančio akmens (3). Šeškams daţniausiai aptinkami struvitai ir

oksalatai. Lengviau rentgeniniu tyrimu nustatyti struvitus, dėl jų kontrastiškumo rentgeno nuotraukoje,

todėl, ligos patikslinimui tikslinga atlikti ultragarsinį šlaplės tyrimą, naudojant 5MHz daviklį, kurio

metu matomi ir oksalatai (4).

20

Klinikiniai poţymiai šeškams, sergantiems šlapimo takų akmenlige, yra įtemptas skausmingas

pilvas, prisipildţiusi šlapimo pūslė, šeškai bando šlapintis, bet negali, stipriai stanginasi, todėl gali

išvirsti tiesioji ţarna. Diagnozė patvirtinama rentgeno tyrimu (3).

2.2.7. Reprodukcinės sistemos ligos

Hiperestrogenizmas. Šeškų patelių ovuliacija yra indukuojamoji. Dėl šios prieţasties,

nesukergtų patelių ruja uţsitęsia visą poravimosi sezoną. Kadangi patelės ruja uţsitęsia, jos organizmas

nenustoja gaminti estrogeno. Tokios būklės patelei pasireiškia tachipnėja, gleivinės blyškios, su

petechijomis. Daţnai taip pat matoma patelių simetrinė šonų alopecija, patinusi makštis su išskyromis

iš jos (3). Patelių, kurioms paireiškia hiperestrogenizmas, kraujo sudėtis pakinta dėl kaulų čiulpų

funkcijos slopinimo ir pastebima trombocitopenija, granuliocitopenija bei hemoraginė ar aplastinė

anemija. Patelės organizmui nenustojant gaminti estrogeno, prasideda virškinamojo trakto kraujavimas,

matomos poodinės kraujosrūvos. (22).

2.3. Daţniausiai pasitaikančių ligų gydymas

Šeškų, kaip ir kitų gyvūnų ligoms, taikomi du gydymo metodai, tai chirurginis ir/ar alimentinis.

Daţnai šie du metodai yra derinami kartu. Medikamentinis gydymas skiriamas atsiţvelgiant į ligą,

gyvūno būklę bei ligos stiprumą. Chirurginis gydymas daţniausiai taikomas esant navikiniams

susirgimams, traumoms ar svetimkūniui virškinamajame trakte, taip pat kastracijos ar

ovariohisterektomijos atvejais. Siuvimui naudojami absorbciniai vienagijai PGR siūlai bei pjaunančios

adatos. Daţniausiai naudojamos yra intraderminės ar paodinės paprastosios ištisinės, paprastosios

mazginės siūlės. Siuvant virškinamojo trakto sienelę, pašalinus svetimkūnį, naudojama Albero,

Lamberto siūlės (2).

2.3.1. Odos ligos

Otodekozė. Kadangi šeškų ausų landa yra labai siaura, vaistiniai ausį lašai neapima viso ausies

kanalo paţeisto ploto, todėl ne visada yra veiksmingi. Geriausias gydymo būdas yra sisteminio

ivermektino lašų ant odos naudojimas. Dozė šeškui 45mg (0,75ml) (5, 19). Taip pat siūloma Ivermektin

lašų dozė yra 0,2ml/kg., Advocate spot on lašai smulkioms katėms ir šeškams (3).

Sarkoptozė. Šeško aplinką reikia dezinfekuoti, kad nebūtų pakartotino uţsikrėtimo. Kartu

gyvenančius gyvūnus taip pat gydyti. Šeškų sarkoptozės gydymui naudojamos Ivermektin injekcijos

0,2-0,4mg/kg s.c. kas 7-14 dienų (5, 19).

21

Uţsikrėtimas blusomis. Šeškui gyvenant su kitais gyvūnais, jie taip pat gydomi.

Dezinfekuojama patalpa, kurioje būna šeškas. Pats gyvūnas gydomas Imidacloprid preparatais 0,1-

0,4ml (1 katės dozė) ant odos. Fipronil preparatai taip pat tinkami gydymui bei profilaktikai nuo blusų,

tačiau reikia atsargiai naudoti, kad nepasireikštų perdozavimo simptomai 0,1-0,4mL (1/5-1/2 katės

dozės) ant odos (19).

Grybelinės odos ligos. Pirmiausia pašalinami paţeistos vietos plaukai juos nuskutant.

Naudojamas gydomasis šampūnas, Mikonazol tirpalas, kuriuo reikia tepti paţeistas vietas kas 24

valandas. Taip pat reikia dezinfekuoti aplinką, kurioje gyvena šeškas, kad nepasireikštų ligos

pasikartojimas.

Neoplazijos. Putliųjų ląstelių navikai (MCT), pamatinių ląstelių navikai (BCT) gydomi

chirurgiškai juos pašalinant. Pašalinus visą pakitusį audinį, jie gyvūnui daţniausiai nebepasireiškia.

Esant piktybiniams navikams, šie taip pat yra šalinami chirurgiškai, tačiau rekomenduojama taip pat

taikyti chemoterapiją, bei spindulinę terapiją (1).

2.3.2. Endokrininės ligos

Hiperadrenokorticizmas. Galimi du šios ligos gydymo būdai, alimentinis bei chirurginis.

Chirurginis gydymas taikomas rečiau. Prieš operaciją gyvūnas alkinamas 4-6 valandas. Jei šeškas taip

pat serga insulinoma, būtina visą alkinimo laiką, pastačius intraveninį kateterį, leisti skysčius su

dekstroze. Operacijos metu šalinama paţeista liauka. Jei pakitimai pasireiškę abiejose liaukose, viena iš

jų šalinama visiškai, taip pat atliekama dalinė antros liaukos adrenelektomija (1). Nerekomenduojama

taikyti dalinę adrenektomiją, o po kurio laiko, atsinaujinus navikui kriochirurgiją, kadangi tokių šeškų

išgyvenimo trukmė stipriai sutrumpėja (14, 15). Medikamentinis gydymas sutinkamas daţniau.

Daţniausiai adrenokorticizmo atveju naudojami GnRH agonistų, leprolido acetato ar deslorelino,

injekcijos ar implantai po oda. Šie implantai maţina antinksčių aktyvumą, gaminant lytinius steroidus

(1, 7). Tyrimais įrodyta, jog šeškai, sulaukę medikamentinio gydymo išgyvena ilgiau, nei gydyti tik

chirurgiškai, tačiau geriausi rezultatai matomi derinant chirurginį antinksčių liaukų pašalinimą ir

leuprolido acetato poodinių implantų terapiją (18). Rečiau naudojami melatonino implantai. Šie

implantai nesustabdo antinksčių navikų augimo ar hiperfunkcijos, tačiau sumaţina simptomų

pasireiškimą, taip pat skatina kailio ataugimą, makšties gleivinės grįţimą į normalią būklę, prostatos

dydţio sumaţėjimą. Melatonino implantai Ferretonin (5,4mg arba 2,7mg) sumaţina šeškų

hiperadrenokorticizmo simptomatiką iki 4 mėnesių (7, 16).

22

Insulinoma. Pasirinkus chirurginį insulinomos gydymą, siekiama šalinti pavienius mazgelius,

nepašalinant visos kasos, kadangi tyrimais įrodyta, jog pašalinus visą organą šeškų gyvenimo trukmė

trumpesnė, nei pašalinus tik navikinį audinį (8, 14). Prieš alkinant šešką, patartina įvesti intraveninį

kateterį ir paskirti skysčių terapiją su 5 proc. dekstroze, kad būtų išvengta hipoglikemijos. Po

operacijos skysčių terapija nenutraukiama, jei matoma hipoglikemija. Taip pat, kadangi šie gyvūnai

greitai atsigauna po operacijos, jiems gan anksti siūloma vandens ir maisto, paskiriami

nuskausminamieji (7). Medikamentinis gydymas susideda iš prednisono ar prednisolono 0,25-2mg/kg,

kas 12 valandų. Dozė, pasitarus su veterinarijos gydytoju, turi būti periodiškai didinama, kad būtų

išlaikytas normalus gliukozės ir insulino kiekis organizme. Jei pasireiškia atsparumas prednisolonui,

naudojamas diazoksidas. Taip pat reikia kas savaitę sekti gliukozės kiekį kraujyje (3, 11, 16).

Cukrinis diabetas. Sergant šia liga, jei aptinkamas gliukozės kiekis kraujyje viršija 300mg/dL,

reikalinga insulino terapija. Pradedant insulino terapiją, galima naudoti neutralų protamino Hegadormą

empirinėmis dozėmis po 0,5-1 U du kartus per dieną arba Ultralente insulinas 0,5 U 1 kartą per dieną.

Daţniausiai nustačius tinkamą dozę, šeimininkui duodami nurodymai kaip leisti insuliną šeškui. Taip

pat liepiama tirti šlapimą šlapimo tyrimo juostelėmis. Jei neaptinkama gliukozės šlapime, galima

neduoti kitos insulino dozės. Jei aptinkama didelė gliukozės šlapime koncentracija, patartina su

veterinarijos gydytojo pagalba padidinti insulino dozę (7).

2.3.3. Širdies, kraujagyslių ir limfinės sistemos ligos

Kardiomiopatija. Diliatacinės kardiomiopatijos ir širdies nepakankamumo rekomeduojamas

gydymas diuretikais, tokiais, kaip Furosemide (1-4mg/kg i.m.), jei liga pasireiškia ūmiai. Taip pat šios

ligos atveju leidţiamas pimobendenas 0,25mg/kg doze kas 12 valandų ir enaprilis 0,5mg/kg kas 48h,

bet šį vaistą reikia naudoti atsargiai, saugantis hipertensijos. Jei prasideda prieširdţių virpėjimas,

naudojamas digoksinas (3). Diuretikų dozės turėtų būti maţinamos iki minimalios, kurią naudojant

neatsinaujina plaučių edema. Taip pat rekomenduojama maţinti šeškų aktyvumą, duoti maţai druskų

turintį maistą. Hipertrofinės kardiomiopatijos gydymas susideda iš beta-adrenerginių blokatorių, tokių

kaip atenololis (3.125- 6.25 mg/kg p.o. kas 12-24val.) ar kalcio kanalėlių blokatorių, pavyzdţiui

diltiazemas (3.75-7.5 mg/kg p.o. kas 12val.). Taip pat naudojama tokia pat, kaip ir diliatacinės

kardiomiopatijos metu, diuretikų terapija, nustatant minimalią reikiamą dozę (7).

Limfoma. Rekomenduojama taikyti chirurginį gydymą, pašalinant paţeistus organus ir limfinius

mazgus. Su chirurginiu gydymu patartina taikyti chemoterapiją, tokiais vaistais, kaip vinkristinas,

ciklofasfemidas ir prednisolonas, ar radiacinę terapiją (3). Net ir gydant, šeškams po 3 mėn-5 metų gali

23

pasireikšti limfomos remisijos (1). Gydymo pasirinkimas ir efektyvumas priklauso nuo gyvūno

amţiaus ir limfomos stadijos (3).

Splenomegalija. Splenomegalijos gydymas priklauso nuo to, kokios ligos pasekmė tai yra. Jei

bluţnis tokia didelė, kad trukdo šeškui judėti ar apimta auglio, rekomenduojama splenektomia. Ši

operacija turi būti atliekama su prieţiūra, kadangi po jos šeškams gali pasireikšti anemija (7).

2.3.4. Kvėpavimo takų ligos

Šunų maras. Šeškams, susirgusiems šunų maru, specifinio gydymo nėra ir beveik visi šeškai nuo

šios ligos miršta. Humaniškiausia šios ligos siūloma baigtis yra šeško eutanazija. Jei šeimininkai jos

atsisako, šeškams suteikiama antibiotikų terapija, siekiant pašalinti antrines bakterines infekcijas (7).

Vienintelis būdas apsaugoti gyvūną nuo šios ligos yra vakcinacija, kuri atliekama kasmet (6).

Gripas. Gripas gydomas palaikant gerą šeško fiziologinę būklę, siūlant jo mėgstamą ėdalą, jei

gyvūnas atsisako ėsti, maitinamas su švirkštu. Naudojami bronchus atpalaiduojantys preparatai, tokie

kaip aminofilinas (4mg/kg p.o. ar i.m.kas 12val.). Rekomenduojama naudoti fenilefriną, jį suleidţiant į

nosies ertmę, esant nestipriam nosies uţsikimšimui. Priešvirusiniai medikamentai, tokie kaip Zanamivir

(12,5 mg/kg), Oseltamivir (5mg/kg p.o. kas15 h x10d.) naudojami kaip eksperimentiniai preparatai

kartu su amantadinu. Esant antrinei bakterinei infekcijai, rekomenduojama taikyti antibiotikų terapiją

(7, 18). Antipiretikų naudojimas nepatartinas, kadangi gali pristabdyti organizmo reakciją į virusą (21).

2.3.5. Virškinamojo trakto ligos

Burnos ermės sutrikimai. Susidarius dantų apnašoms, rekomenduojama jas šalinti specialiu

šepetėliu gyvūnams. Jei apnašų daug ir jos kietos, geriausia pasirinkti apnašų ir dantų akmenų šalinimo

ultragarso aparatus. Tam, kad būtų išvengta dantų akmenų ir apnašų, ar bent sulėtintas jų susidarymas,

rekomenduojama šeškams duoti kieto maisto, kramtalų. Taip pat atsiţvelgiant į tai, kokiu greičiu koks

kiekis dantų apnašų susikaupia, atlikti profilaktines burnos ertmės apţiūras, bei dantų valymo

procedūras (1). Esant stipriai paţeistų dantų, juos reikia išrauti. Bakterinės infekcijos burnos ertmėje

atveju, naudojami enrofloksacinas 5-10mg/kg, solfonamidas 15-30mg/kg ar amoksicilinas 10-20mg/kg

(3, 20).

Skrandţio- ţarnyno ligos. Gydymas uţsikrėtus Helicobacter spp. bakterijomis yra ilgas ir

kartais netgi viso gyvenimo (1). Šios bakterijos pasireiškimo atveju, naudojama amoksicilino ir

metronidazolo kombinacijas, arba enrofloksacino (4,25mg/kg kas 12h) ir bismuto subcitrato (6mg/kg,

kas 12h) kombinacija vartojant ją 14d. Pasireiškus skrandţio opaligei, reikia naudoti skrandţio gleivinę

24

saugančias medţiagas, kaip pavyzdţiui Cimetidine 10mg/kg 2xd., Sucralfate 100mg/kg 1xd p.o.,

bismuto subsalicilatą 1ml/kg 3xd. p.o. (3).

Esant svetimkūniui skrandyje ar ţarnyne, kurio neįmanoma pašalinti sukėlus šeško vėmimą ar

klizmuojant, atliekamos chirurginės operacijos, kurių metu svetimkūnis pašalinamas įpjovus paţeistos

virškinamojo trakto dalies sienelę (1).

Virškinamojo trakto endoparazitai. Giardiozė gydoma naudojant metronidazolį. Kokcidiozės

gydymui naudojamas sulfadimidinas. Nematodų invaziją patartina gydyti 0,2mg/kg ivermektino arba

fenbendazoliu p.o.

2.3.6. Šlapimo sistemos ligos

Šlapimo pūslės akmenligė. Jei akmenys dideli ir trukdo šeškui šlapintis, bei sukelia skausmą,

juos reikia chirurgiškai pašalinti. Taip pat rekomenduojama šeškus, linkusius sirgti šlapimo takų

infekcijomis, šerti mėsa ir gyvūninės kilmės pašaru (3).

2.3.7. Reprodukcinės sistemos ligos

Hiperestrogenizmas. Pirmiausia patelei reikia nutraukti rują. Tai vykdoma sukergiant su

vaisingu ar vazektomuotu patinu arba proligestono injekcijomis poravimosi sezono pradţioje, 50

mg/patelei s.c.. Taip pat rujos stabdymui siūlomi gonadotropinio liberino (GnRH) agonistai, tokie, kaip

deslorelino poodiniai implantai. Rekomenduojama rečiau taikyti chirurginį gydymą –

ovariohisterektomiją, kadangi sterilizacija galimai skatina hiperadrenokorticizmą. Jei

hiperestrogenizmo pasekoje matoma anemija, reikalingas kraujo perpylimas, jei PCV<20 proc. (3).

25

3. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

Tiriamasis darbas buvo atliekamas analizuojant Kauno miesto trijų veterinarijos klinikų X

turimas šeškų, sirgusių įvairiomis ligomis, ligos istorijas, konsultuojantis su veterinarijos gydytojais.

Taip pat buvo sudarytas klausimynas (26) ir šių gyvūnų augintojams pateiktos anketos. Anketose

analizuoti duomenys asmenų, auginusių šeškus įvairiuose Lietuvos miestuose.

Buvo išanalizuoti 53 šeškų, sirgusių įvairiomis ligomis, atvejai. Atsiţvelgiant į tai, kokia liga

sirgo, sudarytos 4 skirtingo dydţio grupės šeškų, sirgusių daţniausiai visoje imtyje sutiktomis ligomis.

Naudojant programos Microsoft Office Excel funkcijas AVERAGE, CHITEST, COUNTIF,

SUM, nustatyta kokios ligos buvo daţniausios, kokią įtaką visai imčiai, bei daţniausiai pasireiškusioms

ligoms ir jų baigčiai turėjo įvairūs veiksniai, tokie kaip lytis, amţius bei lyties atstovų amţius, gauti

duomenys statistiškai apdoroti, nustatytas rezultatų statistinis patikimumas. Šių duomenų statistiniam

apdorojimui taip pat naudotos internetinėje svetainėje (17) pateiktos skaičiavimo funkcijos,

pasikliautinis intervalas apskaičiuotas taikant (Sauro, 2012) metodiką. Naudojant Microsoft Office

Excel programos funkciją Insert Chart iliustruoti gauti statistiniai duomenys, o naudojant funkciją

Insert Table aprašoma, kaip buvo gydomos daţniausiai pasireiškusios ligos. Tyrimo rezultatai buvo

palyginti su literatūros duomenimis. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.

26

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1. Tyrimui naudotos imties duomenys

Iš išanalizuotų 53 sirgusių šeškų atvejų, 25 atvejai buvo sirgusių patelių, jie sudaro 47proc. visos

imties, o 28 atvejai buvo sirgusių patinų (53proc.). Patinai sudarė 6 proc. didesnę imties dalį ir sirgo 1,2

karto daţniau, nei patelės, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,28). (3pav.)

3 pav. Šeškų pasiskirstymas pagal lytį.

Kaip matome iš 2 paveikslo, daţniausiai sirgo jaunesni, nei 1 metų, 1 metų ir 3 metų šeškai.

Palyginus iki 1 metų su 4 metų ar 6 metų amţiaus šeškų ligų atvejais, matome, kad jaunesni šeškai

turėjo didesnę tendenciją ligoms (atitinkamai 18,87 proc. ir 5,66 proc.), šie duomenys yra statistiškai

patikimi, nes p<0,05 (p=0,0196). Rečiausiai sirgo 4 ir 6 metų šeškai. Palyginus 1 ar 3 metų ir 4 ar 6

metų šeškų ligų atvejų daţnumą, matome, jog 1 ar 3 metų šeškai sirgo beveik 2,7 kartus daţniau

(atitinkamai 15,09 proc. ir 5,66 proc.). Šie rezultatai yra statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,0564).

Sirgusių šeškų amţius įvairavo 5,89±2,42m., pasikliautinis intervalas, nepriklausomai nuo tirtų šeškų

amţiaus buvo (95%CI:3,9-7,6). (4 pav.)

27

4 pav. Tyrime dalyvavusių šeškų amţiaus pasiskirstymas

Paveiksle (5pav.) matome, jog daugiausiai patelių, 7 gyvūnai, sirgo iki metų amţiaus. Tai sudaro

28 proc. visų sirgusių patelių. Taip gali būti dėl hiperestrogenizmo, pasireiškiančio ankstyvame

amţiuje, dėl uţsitęsusios rujos. Daugiausiai sergančių patinėlių pasireiškė 2 metų amţiaus. Šio amţiaus

sergantys patinėliai sudarė 21 proc. visų sergančių šios lyties atstovų. Maţiausiai segančių patelių , 1

gyvūnas, buvo 8 metų amţiaus. Maţiausiai patinėlių (n=2) sirgo 7 metų amţiaus. Sergančių patelių 2 ir

6 metų amţiaus, bei patinėlių 4 metų amţiaus analizuotuose duomenyse nebuvo. Vienodas skaičius

patinų ir patelių sirgo 1 ir 3 jų gyvenimo metais, tuo metu sergančių šeškų buvo 4 patelės (14 proc visų

sirgusių patelių.) ir 4 patinėliai (16proc. visų sirgusių patinėlių), taip pat 5 metų amţiaus, gyvūnų buvo

po tris (11% visų tirtų patinų ir 12% visų tirtų patelių). Matoma, jog šiuo atveju tirtuose duomenyse

šeškų sergamumas nepriklauso nuo vyriškosios ar moteriškosios lyties individų tam tikro amţiaus

pasiekimo. Razultatai yra statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0.066)

28

5 pav. Analizuotų atvejų šeškų pasiskirstymas pagal amţių ir lytį.

6 paveiksle matome analizuotų sirgusių šeškų atvejų ligų baigčių priklausomybę nuo lyties.

Matoma, jog didţiausias gydytų gyvūnų kiekis pasveiko, tai sudaro 57 proc. patinėlių (n=16), bei 60

proc. patelių (n=15). Pasveikusių patelių aptikta 3proc. daugiau, galimai dėl to, jog daugeliu

hiperestrogenizmo atvejų, buvo veiksmingai nutraukta ruja ir gyvūnai pasveiko, rezultatai statistiškai

nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,4). Taip pat matoma, jog maţiausiai patelių vienodai maţas kiekis, 8

proc. (n=2) nuo visų sirgusių patelių, buvo eutanazuotos, bei išgyveno, tačiau jų ligos baigties

prognozė buvo abejotina. Remiantis rezultatais pavaizduotais paveiksle, galima teigti, jog šeškų lytis

neturėjo įtakos ligos baigčiai. Rezultatai yra statistiškai nepatikimi, kadangi p>0,05 (p=0.42).

29

6 pav. Sergančių šeškų ligos baigtis priklausomai nuo lyties.

Šiame paveiksle (7 pav.) pateikiami tyrimo rezultatai, tiriant visų analizuotų šeškų ligų baigtį,

atsiţvelgiant į amţių. Matoma, jog daugiausiai pasveikusių gyvūnų, 7, aptikta iki 1 metų amţiaus, jie

sudaro 23proc. visų analizuotų pasveikusių šeškų. Paveiksle matoma, jog pasveikusių šeškų skaičius

smarkiai sumaţėja nuo ketvirtųjų gyvūnų gyvenimo metų. Iš tirtų šeškų, grupėje, sulaukusių aštuonerių

metų, pasveikusių gyvūnų nebuvo. Maţiausiai pasveikusių šeškų buvo 5 ir 7 metų amţiaus (n=1). Tai

rodo, jog amţius turėjo įtakos gyvūno pasveikimui. Rezultatai yra statistiškai patikimi, nes p<0,05

(p=0,012)

Eutanazuotų gyvūnų daugiausiai, 43proc. visų tirtų eutanazuotų gyvūnų (n=3), nustatyta tarp

šeškų sulaukusių aštuonerių metų. Eutanazuotų šeškų neaptikta iki trečiųjų gyvenimo metų, taip pat

ketvirtaisiais gyvenimo metais. Maţiausias kiekis eutanazuotų gyvūnų, po 1 šešką, buvo 3 ir 5 metų

amţiaus. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,127).

Daugiausiai nugaišusių gyvūnų matome iki pirmųjų gyvenimo metų, jie sudaro 33 proc. visų tirtų

gaišusių šeškų (n=3). Ketvirtaisiais bei aštuntaisiais gyvenimo metais neaptikta nei vieno gaišusio

gyvūno. Tokie rezultatai gali būti įtakoti ligų sunkumo, bei šeimininkų nepastabumo, atsirandant

pirmiesiems ligos poţymiams, taip pat šeškų daţnesniu traumų įgijimu jauname amţiuje. Rezultatai

statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,0325).

30

Išgyvenusių, tačiau dėl ligos sunkumo abejotinos prognozės gyvūnų, analizuojant imtį, aptikta

penktaisiais jų gyvenimo metais. Šie šeškai sudaro 50 proc. visų tirtų atvejų (n=3). Maţiausiai, po 1

šešką, kurių prognozė abejotina, buvo 1, 7 ir 8 metų amţiaus. Lyginant 5 metų ir 1 ar 7, ar 8 metų

amţiaus šeškų kiekį, 5 metų šeškų su abejotinomis prognozėmis buvo tris kartus daugiau. Rezultatai

yra statistiškai patikimi, nes p>0,05 (p=0,12).

Šiame paveikslėlyje matomi duomenų analizavimo rezultatai parodo, jog amţius turėjo įtakos

ligos baigčiai. Tai puikiai pastebima, kadangi daug didesnis skaičius (n=27, 87 proc.visų tirtų šeškų),

jauno amţiaus (iki 5 metų) sirgusių šeškų pasveiko. Tuo tarpu eutanazijos procedūra daţniausiai buvo

atlikta 7-8 metų sulaukusiems šeškams (n=5, 34 proc. visų tirtų sirgusių šeškų). Šie rezultatai yra

statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0.018).

7 pav. Sergančių šeškų ligų baigtis, priklausomai nuo amţiaus

4.2. Daţniausiai sutinkamų ligų analizė

Išanalizavus rezultatų duomenis sergančių šeškų, šiame paveiksle pateikta procentinis ligų

aptikimas. Procentais išreikštas gyvūnų, sergančių nurodyta liga kiekis, lyginant su visa imtimi.

31

Matoma, jog daugiausiai gyvūnų, 35 proc., sirgo navikiniais susirgimais (n=19.). Taip pat daug

gyvūnų, 13 proc. visų tirtų atvejų, sirgo gastritu (n=7). Po 9 proc. visų tirtų atvejų, sudaro po 5 šeškus,

kurie patyrę traumas, ar serga dermatozėmis. Maţiausiai gyvūnų sirgo piometra, splenomegalija,

uodegos liaukų uţdegimu, paraanaline fistule, bei cukriniu diabetu. Šiomis ligomis sirgo tik po vieną

gyvūną ir tai sudarė po 2 proc. visos imties. Lyginant navikinių ligų daţnumą ir cukrinio diabeto

daţnumą, matoma, jog navikinės ligos pasireiškė 19 kartų daţniau. Rezultatai statistiškai patikimi, nes

p<0,05 (p=0,0000044). Lyginant navikinių ligų pasireiškimą su gastrito pasireiškimo daţniu, navikinės

ligos 2,71 karto daţnesnės. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,035). Palyginus navikinių

ligų pasireiškimo daţnį, su dermatozių pasireiškimo daţniu, matoma, jog dermatozės pasireiškė 3,8

karto rečiau. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,0006). (8 pav.)

8 pav. Tyrime dalyvavusių šeškų aptiktos ligos

4.2.1. Navikiniai susirgimai

Šiame paveiksle matoma, jog daţniausias iš navikinių susirgimų tyrime dalyvavusių šeškų tarpe,

buvo antinksčių navikai, kurie sudarė 37 proc. (n=7) visų tyrimo atvejų. Taip pat daţnai pasitaikė ir

odos navikiniai susirgimai, kurie sudarė 21 proc. aptiktų navikinių susirgimų. (n=4) Maţiausiai, po 5

proc. (n= po 1 atvejį), aptikta bluţnies, kaulų bei virškinamojo trakto navikų. Palyginus antinksčių

navikų pasireiškimo daţnį su odos navikų pasireiškimo daţniu, matoma, jog antinksčių navikai

32

pasireiškė 1,75 karto daţniau, nei odos navikai. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05

(p=0,144). Lyginant antinksčių navikų pasireiškimą su bluţnies navikų pasireiškimu, bluţnies navikai

pasireiškė 7 kartus daţniau. Šie rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0,009). (9pav.)

9 pav. Analizuotų šeškų navikiniai susirgimai

Iš visų analizuotų sirgusių navikinėmis ligomis šeškų, didesniąją dalį sudarė 11 patinų (21 proc.),

o maţesniąją dalį 8 patelės (15 proc.). Patinams navikiniai susirgimai pasireiškė 1,38 karto daţniau.

Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,168). (10 pav.)

10 pav. Šeškų, susirgusių navikinėmis ligomis, pasiskirstymas pagal lytį

33

Išanalizavus turimus duomenis, paveikslėlyje matome, jog daugiausiai tarp tyrime dalyvavusių

šeškų navikinėmis ligomis sirgo 5 metų sulaukę gyvūnai, jų buvo 5 (26 proc.). Šeškų, sulaukusių 2 ir 4

metų, sirgusių navikinėmis ligomis imtyje nebuvo. Paveikslėlyje matoma, jog šeškams perkopus 5

metų ribą, navikinių susirgimų daugėja. Todėl galima daryti prielaidą, jog navikinių susirgimų skaičius

su metais didėja. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p<0,05 (p=0.0015). (11 pav.)

11 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis, pasiskirtymas pagal amţių

Paveiksle matoma, jog iš tyrime dalyvavusių šeškų sirgusių navikinėmis ligomis, daugiausiai

sirgo 5 metų amţiaus patelės. Maţiausiai sirgo 1, 2, 3, 4 ir 6 metų patelės, bei <1, 2,4 ir 6 metų

patinėliai. Septynerių metų sulaukusių gyvūnų sirgo vienodas kiekis abiejų lyčių, po 2, bet rezultatai

statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0.51). (12pav.)

34

12 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis, pasiskirstymas pagal abiejų lyčių tam tikrą amţių.

Rezultatai paveiksle parodo, jog daţniausia ligos baigtis patinėliams, sirgusiems navikinėmis

ligomis ir neišgyvenusiems, yra eutanazija. Tokios ligos baigties sulaukė 4 patinėliai. Išgyvenę

navikines ligas ar vis dar sergantys jomis 4 patinėliai daţniausiai sulaukė abejotinų prognozių.

Patelėms daţniausia navikinių susirgimų baigtis buvo nugaišimas. Ši baigtis pasireiškė 3 patelėms.

Maţiausiai abiejų lyčių šeškų pasveiko, po 1 gyvūną. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05

(p=0,78). (13pav.)

13 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis ligos baigtis, priklausomai nuo lyties

35

Daugiausiai gyvūnų, sergančių navikinėmis ligomis, sulaukę 5 metų išgyveno, tačiau jų

prognozės buvo abejotinos, 3 šeškai. Daugiausiai neišgyvenusių šeškų sirgusių navikinėmis ligomis,

aptikta 7 metų amţiaus, jų buvo 3, iš kurių 2 šeškai buvo eutanazuoti, o 1 šeškas nugaišo. 2 šeškai

eutanazuoti ir aštuonių metų amţiaus. Iš 19 navikinėmis ligomis sirgusių šeškų, pasveiko tik 2, vienas

maţiau nei metų amţiaus, o kitas 6 metų amţiaus. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05

(p=0,79) (14 pav.)

14 pav. Šeškų, sirgusių navikinėmis ligomis, ligų baigtys.

4.2.2. Gastritas

Analizuojant 7 atvejus gastritu sirgusių šeškų, matome, jog didesnė dalis, 5 šeškai, šia liga

sirgusių buvo patinėliai (71 proc. gastritu sirgusių šeškų). Maţesnė dalis gyvūnų, 2 šeškai, buvo

patelės. (29 proc.). Patelės gastritu sirgo 2,5 karto rečiau, nei patinai. Rezultatai statistiškai nepatikimi,

nes p>0,05 (p=0,061). (15 pav.)

36

15 pav. Tyrime dalyvavusių šeškų, sergančių gastritu, pasiskirstymas pagal lytį

Daugiausiai šeškų (n=3), sirgusių gastritu, buvo 3 metų amţiaus. Kito amţiaus šeškų buvo po 1.

Jauniausias šeškas sirgęs gastritu buvo 3 mėnesių amţiaus, vyriausias 5 metų amţiaus. Vidutinis

gastritu sirgusių šeškų amţius buvo 2±0,25 metų. (16 pav.) Gastritu sirgusių šeškų 100proc. pasveiko.

16 pav. Tyrime dalyvavusių gastritu sergančių šeškų pasiskirstymas pagal amţių.

Paveiksle pateiktuose tyrimo rezultatuose matome, jog gastritu daugiausiai sirgo 2 metų patinėliai

(n=3). 3 metų šeškų sirgusių gastritu imtyje nebuvo. Po vieną patelę gastritu sirgo iki metų amţiaus ir 4

metų amţiaus. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,35). (17 pav.)

37

17 pav. Gastritu sergančių tyrime dalyvavusių šeškų kiekis atsiţvengiant į amţių ir lytį.

4.2.3. Traumos

Paveiksle matome, jog iš analizuotų šeškų atvejų, kai gyvūnai buvo patyrę įvairias traumas,

didţiąją dalį sudarė 4 patinėliai (80 proc.). Maţąją dalį sudarė 1 patelė patyrusi galvos traumą.

(20proc.). (16 pav.). Patelės traumas patyrė 4 kartus rečiau. Šie rezultatai statistiškai patikimi, nes

p<0,05 (p=0,036). (18 pav.)

18 pav. Šeškų patyrusių traumas pasiskirstymas pagal lytį

38

Suskirsčius šeškus patyrusius traumas pagal amţių, paveiksle matome, jog daugiausiai šeškų, 2

gyvūnai, traumų patyrė nesulaukę pirmųjų gyvenimo metų. Traumų nepatyrė gyvūnai 1,4,5 ir daugiau,

nei 6 metų amţiaus. Jauniausias gyvūnas imtyje patyręs traumą yra 3mėn amţiaus, vyriausias 6 metų.

Traumas patyrusių šeškų amţiaus vidurkis yra 2±0,33 metai.(19 pav.) Pasveiko 100 proc. gyvūnų.

19 pav. Šeškų patyrusių traumas suskirstymas atsiţvelgiant į amţių

Paveiksle pateiktuose tyrimo rezultatuose matome, jog traumas šeškai patyrė daţniausiai

nesulaukę 1 metų amţiaus. Šiuo laikotarpiu traumas patyrė po 1 patiną ir patelę. Analizuojant turimus

visos imties duomenis, daugiau traumas patyrusių patelių nerasta. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes

p>0,05 (p=0,93). (20 pav.)

39

20 pav. Šeškų patyrusių traumą pasiskirstymas atsiţvelgiant į tam tikros lyties individų amţių

4.2.4. Dermatozės

Išanalizuotį 53 šeškų ligų atvejų, nustatyti 5 dermatozių atvejai. Didesnę šiomis ligomis

sergančių šeškų dalį sudarė patinėliai, kurių buvo 3 (60 proc.). Patelių sirgusių dermatozėmis buvo 2

(40proc.). (21 pav.)

21 pav. Šeškų, sirgusių dermatozėmis, paskirstymas atsiţvelgiant į lytį

Tiriant dermatozių pasireiškimą įvairiame amţiuje, iš paveikslo apačioje matome, jog šios ligos

daţniausiai pasireiškė 3 metų amţiaus šeškams. Sergantys dermatozėmis jauniausi aptikti šeškai buvo 4

mėnesių amţiaus, vyriausi 4 metų amţiaus. Amţiaus vidurkis 2±0,8 metai.(22 pav.) Pasveiko 100 proc.

šeškų.

40

22 pav. Šeškų, sirgusių dermatozėmis, paskirstymas atsiţvelgiant į amţių

Paveiksle matome, jog analizuotų šeškų imtyje daţniausias dermatozių pasireiškimas buvo tarp 3

metų amţiaus patelių. Dermatozių nepasireiškė 2 metų ir vyresnių, nei 4 metų amţiaus šeškų tarpe.

Patelių tarpe dermatozės pasireiškė 3 ir 4 metų amţiaus gyvūnams, o patinėlių tarpe – iki 2 metų

amţiaus gyvūnams. Rezultatai statistiškai nepatikimi, nes p>0,05 (p=0,29). (23 pav.)

23 pav. Šeškų sirgusių dermatoze pasiskirstymas atsiţvelgiant į tam tikros lyties individų amţių

4.3. Ligų gydymas

4.3.1. Navikiniai susirgimai

Iš 19 tyrime buvusių šeškų navikinių susirgimų atvejų, tik 10 buvo gydyti, 4 šeškai buvo

eutanazuoti, o 5 nugaišo, atsisakius gydymo. Lentelėje (1 lentelė) pateiktuose duomenyse matoma, jog

41

analizuotų šeškų navikinių susirgimų metu, daţniausiai, 9 šeškams (64 proc.), naudotas

medikamentinis gydymas. Chirurginis gydymas naudotas tik 3 kartus (36 proc.), iš jų 2 atvejais

chirurginis gydymas buvo derinamas su konservatyviuoju. Vienu atveju chirurginės procedūros metu

šeškas nugaišo. Taikant tik medikamentinį gydymą, 3 šeškai sirgę navikinėmis ligomis turėjo būti

eutanazuoti, o 4 šeškų prognozės yra abejotinos. Taikant chirurginio ir konservatyviojo gydymų

kompleksą abu gyvūnai pasveiko.

Nosikaulio naviko, virškinamojo trakto ir plaučių navikų, insulinomos navikinių susirgimų

atvejais klinikose naudotas gydymas steroidiniais priešuţdegiminiais preparatais Rapidexon

(Dexamethason 2mg/ml) s.c. arba i.m. (n=3 šeškai). Gydymo kursas visais atvejais buvo 2 dienos.

Insulinoma sergantis šeškas taip pat gydytas antibiotikais Pharmasin (Tylosin 50mg/ml) s.c.. Gydymo

kursas 2 dienos. Vienu antinksčių naviko atveju šeškui buvo leista Vitamin B-complex kasdien du

mėnesius. Suprelorin (Deslorelin) implantai buvo implantuoti po oda 2 šeškams sergantiems antinksčių

naviku. Gydant medikamentiškai šešką, kuriam nustatytas bluţnies navikas, jam buvo duodama

Prednisolon 0,8-1,25 mg tabletėmis kartą per dieną, 2-3mėnesius.

1 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų navikinių ligų gydymas klinikose

Eil.

Nr. Navikinis susirgimas

Gydymas Ligos baigtis

Chirurginis Medikamentinis

1 Nosikaulio navikas - 1 d. Rapidexon (Dexamethason

2mg/ml) 0,5ml i.m.

Eutanazija Sedaxylan

inj. 0.1ml i.m.

Bioketan 10% 0.1ml

i.m.

Dolethal sol. 2ml i.v.

2 Navikai ţarnyne,

skrandyje, plaučiuose

- 1 d. Rapidexon (Dexamethason

2mg/ml) 0.3ml s.c.,

Rapidexon (Dexamethason

2mg/ml) 0.3 ml s.c. Namo

Eutanazija

Bioketan 10% 1ml s.c.

Sedaxylan inj 1ml s.c.,


42

1 lentelės tęsinys

Eil.




3 Insulinoma - 1 d. Pharmasin (Tylosin)

50mg/ml 0.2ml s.c.namo

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml

0.2ml s.c.

Rapidexon (Dexamethason)

2mg/ml 0.1ml s.c.,

2 d. Pharmasin (Tylosin)

50mg/ml 0.2ml s.c.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml

0.2 s.c. namo

Prognozė abejotina

4 Odos navikas chirurginis odos naviko

šalinimas

Sedaxyl (Xylazinum) inj.

0.5ml i.m.,

Bioketan (Ketaminum) 10%

0.5ml i.m.

Bimoxyl L.A. (Amoxicillinum

150mg/ml) 0.4ml i.m.,

Glucosae 5% 10ml s.c.

Pasveiko

5 Odos navikas Chirurginis odos naviko

šalinimas

Sedaxyl (Xylazinum) inj.

0.5ml i.m.,

Bioketan (Ketaminum) 10%

0.5ml i.m.,

1 d. Karbasept tepalu tepti

naviką

2 d. Bimoxyl (Amoxicillinum

150mg/ml) L.A. 0.4ml i.m.,

Glucosae 5% 10ml s.c.

Pasveiko

6 Antinksčių navikas - Vitamin-B complex 0.5ml per

dieną du mėnesius.

Eutanazija

Sedaxylan

(Xylazinum) inj. 0.1ml

i.m.

Bioketan

(Ketaminum)10%

0.1ml i.m.


7 Antinksčių navikas - 1 d. Suprelorin implantas Prognozė abejotina

8 Antinksčių navikas - 1 d. Suprelorin implantas Prognozė abejotina

43


Eil.




9 Antinksčių navikas Chirurginis antinksčio

šalinimas

- Nugaišo

10 Bluţnies navikas - 1 d. 2-3mėn Prednisolon 0,8-

1.25mg 1xd.,

Prognozė abejotina

4.3.2. Gastrito gydymas

Šioje lentelėje, matome, jog gastritu sergantys 7 šeškai buvo gydyti medikamentiškai ir visi

pasveiko. Ilgiausias gydymas uţtruko 7 dienas, trumpiausias 1 dieną.

Skysčių ir mineralų balansui atstatyti šeškams, sirgusiems gastritu, naudoti šie preparatai:

Glucosae 5% inj. tirp. s.c. 5 šeškams, 3 tyrimo metu analizuotiems šeškams leista Metabolase inj.tirp.

s.c.. NaCl izotoninis 0.9% inj. s.c. leistas 4 šeškams.

Taip pat 6 šeškams leistas Metoclopramid 10ml/2mg inj.tirp. i.m. ar s.c.. Vit. C s.c. leistas 2

šeškams, o Vitam B-complex s.c. vienam šeškui. Antibiotikų Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml s.c.leista 3

šeškams, o Synulox (Amoxisillin 140mg/ml) s.c. leista 1 šeškui, sirgusiam gastritu. Steroidinio

priešuţdegiminio preparato Rapidexon (Dexamethason) 2mg/ml leista 3 tyrime analizuotiems šeškams.

No-spa (Drotaverinum) s.c. leista dviem šeškams sirgusiems gastritu, o vienam suduota p.o. Po vieną

šešką taip pat p.o. gavo Ranitidin 150mg tab. bei Tondigest gird. susp.(2 lentelė)

44

2 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų gastrito gydymas klinikose

Eil.

Nr. Gydymas

Ligos

baigtis

1 1d.

Metabolase 500ml 2ml s.c., Metoclopramid 10mg/2ml inj. tirp 0.2ml s.c., Glucosae 5% sol.

20ml s.c.

2d.

Glucosae 5% sol. 20ml s.c., Metabolase500ml 2ml s.c., Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp.

0.2ml s.c.

3d.

Glucosae 5% sol. 20ml s.c., Pharmasin 50mg/ml 0.2ml s.c., Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp.

0.2ml, s.c.

4d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp 0.2ml s.c. Vit. C 0.1ml s.c., Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml

0.2ml s.c.

5d.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Vit. C 0.1ml s.c. Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp

0.2ml s.c.

6d.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2mls.c., Metoclopramid 10mg/ml 0.2ml s.c. Vit.C 0.2ml s.c.

7d.

Vit.C 0.2ml s.c., Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Metoclopramid 10mg/2ml 0.2ml s.c.

Pasveiko

45

2 lentelės tęsinys Eil.

Nr. Gydymas

Ligos

baigtis

2 1d.

Tondigest gird.susp. 0.5ml p.o. Metoclopramid 10mg/2ml 0.3ml s.c.

2d.

Glucosae 5% sol. 10ml s.c. Vitamin B-complex 0.3ml s.c. Rapidexon (Dexametason 2mg/ml)

1.1ml s.c. NaCl izotoninis 0.9% inj.tirp. 50ml s.c. Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp 0.3ml s.c.

3d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.3ml s.c. Glucosae 5% sol. 10 ml s.c. NaCl izotoninis 0.9%

inj. 50ml s.c. Metabolase 500ml 5ml s.c.

Pasveiko

3 NaCl izotoninis 0.9%inj. 100ml, Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 0.1ml s.c. Pharmasin

(Tylosin) 50mg/ml 0.3ml i.m., Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1ml s.c., Glucosae 5% sol.

100ml

Namo: Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1ml s.c. 2xd., Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml)

0.1ml kas 48h, Glucosae 5% NaCl po 100ml į pilvo ertmę arba s.c. 1xd. 2-3d., Pharmasin

(Tylosin) 50mg/ml po 0.3ml 1xd. 5-7d.

Pasveiko

4 Dieta. No-Spa (Drotaverinum) po 1/8 tab. 2xd., Ranitidin 150mg 1/2tab. 2xd. Pasveiko

5 No-spa (Drotaverinum) 0.5ml s.c. Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 1ml s.c., Metoclopramid

10mg/2ml inj.tirp. 0.5ml s.c.

Pasveiko

6 1d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1 ml s.c. Vit. C 0.3ml s.c. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml

0.2ml s.c

2d.

Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml 0.2ml s.c. Vit. C 0.3ml s.c.

3d.

Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 0.1ml s.c. Vit C 0.2ml s.c. Pharmasin (Tylosin) 50mg/ml

0.3ml s.c.

4d.

Vit. C 0.1ml s.c. Glucosae 5% sol. 6ml s.c. NaCl izotoninis 0.9% inj. 4ml s.c. Metabolase

500ml. 0.5ml s.c. Synulox (Amoxicillinum 140mg/ml) sol. 0.2ml s.c.

5d.

Vit. C 0.3ml s.c. Synulox (Amoxicillinum 140mg/ml) sol. 0.2ml s.c. Glucosae 5% sol. 6ml s.c.

Pasveiko

7 Glucosae 5% sol. 50ml s.c Metoclopramid 10mg/2ml inj.tirp. 2ml i.m., NaCl izotoninis 0.9%

inj. 50ml, No-Spa (Drotaverinum) 2ml i.m.

Pasveiko

46

4.3.3. Traumų gydymas

Lantelėje matoma, kad iš patyrusių traumą 5 šeškų, 4 buvo gydyti medikamentiškai, o 1 šeškui

buvo suteiktas chirurginis ir medikamentinis gydymas. Visi gyvūnai patyrę traumas, pasveiko.

Chirurginio gydymo metu lūţę plaštakos kaulai buvo imobilizuoti uţdedant Robert-Jones tvarstį,

jį po 10 dienų pakeitus kitu plaštakos kaulus imobilizuojančiu tvarsčiu. Paskutinį kartą plaštakos kaulai

pertvarstyti buvo dar po 9 dienų. Gyvūno kaulai sugijo.

Išanalizavus duomenis, pastebėta, jog 3 šeškams buvo leistas steroidinis priešuţdegiminis

preparatas Rapidexon (Dexamethason) 2mg/ml i.m.. Gydymas antibiotikais Synulox (Amoxicillinum)

RTU s.c., Synulox (Amoxicillinum) 50mg tab. p.o. taikytas tik vienam gyvūnui. Šiam gyvūnui taip pat

atliktas plėštinės ţaizdos valymas Chlorhexidin tirpalu, prieš tai sukėlus bendrąją nejautrą. Bendroji

nejautra, iš visų šeškų įgijusių traumas, buvo taikoma 2 šeškams.

Taip pat vienam šeškui taikytas gydymas Dicynone (Etamsylate) i.m. ir Manitol 10% i.v..

Vitamin B-complex s.c. injekcijos buvo naudotos 2 šeškams patyrusiems traumą. Glucosae 5% inj. tirp.

s.c. Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml s.c. buvo naudoti vienam gyvūnui

patyrusiam traumą. (3 lentelė)

3 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų įgytų traumų gydymas klinikose

Eil.

Nr. Įgyta trauma



1 Krūtinės ląstos trauma,

plaučių kontuzija

- 1d.

Manitol 10% 2ml i.v.,

Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 2ml

i.v.

2d.

Dicynone (Etamsylate) 2ml i.m.

3d.

Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml) 1ml

i.m.

Pasveiko

47


Eil.

Nr. Įgyta trauma



2 Plėštinė sprando

ţaizda

- ţaizdos plovimas chlorhexidin tirp.

Ketofen (Ketaminum) 1% 1ml i.m.,

Cepetor (Medetomidine) 0.2ml i.m.,

Vitamin B-complex 1ml s.c.,

Revertor (Atipamezolum) 0.1ml i.m.,

Synulox (Amoxicillinum) RTU 1ml s.c.

Synulox (Amoxicillinum) 50mg 1/4 tab.

2xd 6d

Pasveiko

3 Plaštakos kaulų

uţdaras lūţis

1d.

Galūnės imobilizacija tvarsčiu

(Robert-Jones)

11d.

Uţdėtas plaštaką fiksuojantis

tvarstis

19d.

Pakeistas plaštaką fiksuojantis

tvarstis

1d.

Bioketan (Ketaminum) 10% 0.2ml i.m.

Revertor (Atipamezolum) 0.12mli.m.,

Ketofen (Ketaminum) 1% 0.3ml i.m.,

Cepetor (Medetomidine) 0.15ml i.m.

11d.

Cepetor (Medetomidine) 0.15ml i.m.

Bioketan (Ketaminum) 10% 0.2ml i.m.

Revertor (Atipamezolum) 0.12ml i.m.

19d.

Cepetor (Medetomidine) 0.15ml i.m.,

Revertor (Atipamezolum) 0.15ml i.m.,

Bioketan (Ketaminum)10% 0.2ml i.m.

Pasveiko

48


Eil.

Nr. Įgyta trauma



4 Trauma, uţpakalinių

kojų parezė

- 1d.

Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml

0.5ml i.m.,

Glucosae 5% 50ml s.c.,

2d.

Vitamin B-complex 0.5ml s.c.,

3d.


Rapidexon (Dexamethason 2mg/ml)

0.5ml i.m.,

4d.

Vitamin B-complex 0.5ml s.c.


0.5ml i.m.,

5d.



0.5ml i.m.,

6d.

Depo-Medrone (Methylprednisolone

acetate) 40mg/ml 0.05ml s.c.

Vitamin B-complex 0.5ml s.c.

Pasveiko

5 Galvos sumušimas - Rapidexon (Dexamethason) 2mg/ml 1ml

i.m.

Pasveiko

4.3.4. Dermatosių gydymas

Lentelėje pateikti duomenys apie tyrimo metu analizuotų šeškų, sirgusių dermatozėmis, gydymą

klinikose. Visi 5 šeškai sirgę dermatozėmis gydyti konservatyviu būdu. Visi minėti gyvūnai pasveiko.

Du šeškai sirgo ausų erkučių Otodectes cynotis sukelta otodektoze. Vienas šeškas gydytas

Stronghold (Selamectin) puppy ausų lašais du kartus su mėnesio tarpu tarp lašinimo. Kitas šeškas

gydytas 3x kas antrą dieną Vitamin B-complex s.c. injekcijomis, taip pat Rapidexon (Dexamethason)

49

2mg/ml i.m. injekcijomis, jam buvo išvalytos ausys ir sulašinta Surolan (Miconazolo nitrato) tirp. į

ausis.

Uţsikrėtęs blusomis šeškas gydytas vonelėmis su Neostomosan tirpalu. Microsporum canis

uţsikrėtusiam šeškui pirmiausia buvo suleista Metabolase s.c., sulaukus odos skutmenų mikologinio

tyrimo atsakymo, šeškui oda plauta Imaverol (Enilkonazol 100mg/ml) tirpalu.

Vienam šeškui pasireiškus odos liaukų uţdegimui, jam buvo leista Multivit-mineral s.c. ir Depo-

Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml s.c.. (4 lentelė)

4 lentelė. Analizuotų šeškų atvejų dermatozių gydymas klinikose

Eil.

Nr. Dermatozės rūšis Gydymas Ligos baigtis

1 Otodekozė 1d.

Stronghold puppy ausų lašai (Selamectin)

32d.

Stronghold puppy ausų lašai (Selamectin)

Pasveiko

2 Otodektozė 1d.

3x kas antrą dieną vitamin B-comples 0.1ml s.c.,

Rapidexon (dexametason 2mg/ml) 0.1ml i.m. Ausų

išvalymas, Surolan (miconazolo nitrato tirp.) lašai į

ausis. Po 5 lašus į kiekvieną ausį, sulašinus gerai

išmasaţuojama.

Pasveiko

3 Uţsikrėtęs blusomis 1d.

Vonelės su Neostomosan.

Pasveiko

4 Microsporus canis 1d.

Metabolase 10ml s.c.,

6d.

Imaverol (Enilkonazol 100mg/ml) tirp. 3ml odos

plovimui

Pasveiko

50


Eil.

Nr. Dermatozės rūšis Gydymas Ligos baigtis

5 Uodegos odos liaukų

uţdegimas

1d.

Multivit-mineral 0.3ml s.c.

Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml

0.025ml s.c.,

8d.

Depo-Medrone (Methylprednisolone acetate) 40mg/ml

0.025ml s.c.

Vit. A,D,E oleosae 100ml. 0.3ml s.c.,

5d.

Vit.A,D,E oleosae 0.3ml s.c.,

Depo-Medrone 40mg/ml 0.025ml s.c.

Pasveiko

51

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu nustatyta, jog tirtų sirgusių 53 šeškų imtyje daţniausiai pasitaikiusios ligos buvo 19

šeškų navikiniai susirgimai, šiek tiek rečiau aptikti gastritai, 7 atvejai, traumos 5 atvejai bei 5 šeškų

dermatozės. Šie sutrikimai, išskyrus traumas, uţsienio literatūroje įvardijami kaip daţnai sutinkami

šeškų tarpe. Taip pat tirta veiksnių, tokių, kaip lyties, amţiaus ir lyties atstovo amţiaus įtaka ligų

pasireiškimui. Nustatyta, jog ligos pasireškimui įtakos turėjo amţius p<0,05. Lytis ir lyties atstovo

amţius ligos pasireiškimui įtakos neturėjo, tačiau gauti rezultatai yra nepatikimi, nes p>0,05.

Tirtų navikinėmis ligomis šeškų grupėje, 37 procentus, sudarė gyvūnai, sirgę antinksčių

navikinėmis ligomis. Antinksčių neoplazijos uţima antrą vietą, tarp visų šeškams pasireiškiančių

neoplazijų (11). Literatūros šaltiniuose minima, jog daţniausiai šeškams pasireiškianti neoplazija yra

kasos beta ląstelių navikai, sukeliantys ligą insulinomą (6). Atliktame tyrime, iš 19 navikinėmis ligomis

sirgusių šeškų, tik 3 buvo diagnozuota insulinoma, todėl ši neoplazija yra trečioje vietoje pagal

pasireiškimą tyrimo metu. Rečiausiai tarp šeškų pasireiškė kaulų navikai, bluţnies, bei virškinamojo

trakto navikai. Bluţnies ir virškinamojo trakto navikai, literatūroje minimi retai ir pabrėţiama, jog jie

susidaro retai (3, 7). Antinksčių neoplazijoms gydyti dviems šeškams buvo naudojami deslorelin

(Suprelorin) poodiniai implantai, kurie rekomenduojami ir uţsienio literatūroje. (1, 7, 19). Vienam iš

šeškų, kuriems buvo nustatyti antinksčių navikai, buvo taikomas chirurginis gydymas, tačiau gyvūnas

operacijos neišgyveno. Chirurginis gydymas turėtų būti taikomas atsiţvelgiant į tai, ar šeškas ištvers

operaciją, ar nepasireikš hipoglikemija ar anemija (7, 8). Taip pat, vienu atveju aptikus antinksčių

naviką, paskirtas gydymas B grupės vitaminų komplekso injekcijomis. Taikant tokį gydymą, šeško

gyvenimo trukmė trumpesnė, nei taikant gydymą deslorelinu (18). Medikamentinio gydymo

melatoninu ar leuprolido acetatu šeškų imtyje nebuvo, kadangi tai nėra populiarus šios ligos gydymas,

nes veikia simptomatiškai, tačiau naviko augimo nesustabdo (19). Insulinoma sergantys šeškai nebuvo

gydomi, kadangi į kliniką atkeliavo hipoglikeminės komos būsenoje ar nugaišo tiriant. Odos navikai

buvo chirurgiškai pašalinami. Po operacijų šeškams buvo suleidţiama antibiotikų. Insulinoma sergantis

išgyvenęs šeškas gydytas antibiotikais ir steroidiniais priešuţdegiminiais medikamentais. Literatūroje

insulinoma sergantiems šeškams patartina keisti dietą, bei taikyti prednisolono 0,25-2mg/kg, kas 12

valandų terapiją, kuri pakeičiama diazoksido 5-30mg s.c., jei prednisolonui šeško organizmas tampa

atsparus. (3, 11, 16, 19).

Tyrime iš 53 šeškų, gastritu sirgo 7. Gastritu šeškai sirgo 2,71 karto rečiau, nei navikiniais

susirgimais. Ši liga šeškų tarpe gana daţna. Ji gali pasireikšti dėl netinkamos mitybos, streso, prarytų

52

svetimkūnių (1, 3, 4). Visiems šeškams, sirgusiems gastritu buvo daryti rentgeniniai tyrimai, įsitikinti

ar nėra svetimkūnių. Kadangi svetimkūnių nebuvo, gastritai buvo gydyti skysčių ir mineralų terapija,

vitaminu C, antibiotikais, steroidiniais priešuţdegiminiais vaistais. Taip pat atskiriems pacientams buvo

leisti spazmolitikai ar peristaltiką skatinantys vaistai. Literatūroje rekomenduojama intensyvi mitybos

prieţiūra, esant skrandţio opoms, naudotina Ranitidin HCl preparatai 3,5mg/kg p.o. kas 12 h. Taip pat

naudotini steroidiniai priešuţdegiminiai vaistai. (1, 3, 19)

Trečiai sudarytai sergančių šeškų grupei priklauso 5 šeškai patyrę traumas. Vienas gyvūnas,

patyręs plaštakos kaulų lūţį, buvo gydytas chirurgiškai, keturi - medikamentiškai. Medikamentinis

gydymas buvo skirtas šeškams, patyrusiems sumušimus ar sutrenkimus, bei vienam šeškui, įgijusiam

plėštinę ţaizdą. Pleištinei ţaizdai išplauti naudotas chlorheksidino tirpalas, taip pat ji susiūta

paprastosiomis mazginėmis siūlėmis. Medikamentinis sumušimų ar sutrenkimų gydymas buvo

steroidiniai priešuţdegiminiai vaistai, antibiotikų terapija. Skirtingai, nei mano imtyje, literatūroje

minima, jog šeškams traumos yra retas reiškinys (1).

Paskutinė sudaryta sergančiųjų grupė buvo iš šeškų, kuriems pasireiškė dermatozės. Dermatozės

buvo gydomos antiparazitiniais preparatais arba priešuţdegiminiais, priklausomai nuo to, kas sukėlė

ligą. Otodekozės atveju selamektino ausų lašai buvo naudojami du kartus, kas mėnesį. Kitam

otodekoze sirgusiam šeškui buvo paskirta vitaminų terapija, suleisti steroidiniai priešuţdegiminiai

vaistai, išvalius ausis, į jas lašinta mikonazolio subtrato. Literatūroje teigiama, jog dėl siaurų šeškų

ausies landų, tikslingiau naudoti sisteminio ivermektino lašus ant odos 45mg (0,75ml) (5, 19). Taip pat

otodekozės atveju galima naudoti ivermektino lašus smulkioms katėms ir šeškams 0,2ml/kg., Advocate

spot on (3). Blusomis sergantis šeškas buvo maudomas vonelėse su neostomozanu, literatūroje

rekomenduojama naudoti fipronilį ar imidoklopridą. Aptikus Micosporum canis uţsikrėtimą, šeškas

maudytas enilkonazolio vonelėje. Šeškui, kuriam pasireiškė odos liaukų uţdegimas, paskirta vitaminų

terapija, bei antibiotikai. (19).

53

6. IŠVADOS

1. Literatūroje pateiktuose duomenyse pastebėta, daţniausiai minimos šeškų ligos yra neoplazijos, iš

kurių daţniausia yra insulinoma, retesnė antinksčių neoplazija, taip pat virškinamo trakto ligos,

kardiomiopatijos, hiperestrogenizmas, šunų maras, gripas, bei dermatozės.

2. Iš 53 šeškų 36 proc. (n=19), sirgo navikiniais susirgimais, 13 proc. visų tirtų atvejų, sirgo gastritu

(n=7), po 9 proc. visų tirtų atvejų, buvo traumos ar dermatozės. Daţniausiai įvairiomis ligomis

sirgo jaunesni nei 1 metų, 1 metų ir 3 metų šeškai. Palyginus 1, 3 metų ir 4, 6 metų amţiaus šeškų

ligų atvejų daţnumą, nustatyta, kad 1, 3 metų šeškai sirgo beveik 2,7 kartus daţniau.

3. Maţiausiai gyvūnų sirgo piometra, splenomegalija, uodegos liaukų uţdegimu, paraanaline fistule,

bei cukriniu diabetu (p<0,05).

4. Gyvūnų amţius turėjo įtakos tirtų šeškų sergamumui ir ligos baigčiai, tačiau tai nepriklausė nuo

lyties (p<0,05).

5. Šeškų ligos ne visais atvejais buvo gydytos taip, kad būtų pilnai įveikta liga. Navikiniai susirgimai

taip pat gastritai daţnai buvo gydomi simptomatiškai. Patinams navikiniai susirgimai pasireiškė

1,38 karto daţniau nei patelėms.

54

7. PADĖKA

Nuoširdţiai noriu padėkoti darbo vadovei prof. dr. Juditai Ţymantienei uţ pagalbą ruošiant

magistrinį darbą. Taip pat noriu padėkoti doc. Sigitai Kerzienei uţ pagalbą apdorojant tyrimo

statistinius duomenis, bei Kauno X klinikų vadovams, sudariusiems sąlygas naudoti tyrimo tikslais

pacientų ligos istorijas.

55

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1) Banks R. E., Sharp J. M., Doss S. D., Vanderford D. A.. Exotic Small Mammal Care

and Husbandry. 2010 61-72p.

2) Varga M., Lumbis R., Gott L.. BSAVA Manual of Exotic Pet and wildlife Nursing. 2012. 43-44p.

3) Girling S. J.. Veterinary Nursing of Exotic Pets. 2013 2-129 p.

4) Meredith A., Redrobe S.. BSAVA Manual of Exotic Pets. 4th editio. 2002. 10-21p., 99-110

5) Keeble E., Meredith A.. BSAVA Manual of Rodents and Ferrets. 2009 193-334p.

6) Fox J. G., Marini R. P.. Biology and Diseases of the Ferret. 3rd Edition. 2014 1-835p.

7) Quesenberry K. E., Carpenter J. W.. Ferrets, Rabbits, and Rodents: Clinical Medicine and Surgery.

Third Edition. Elsevier Saunders. 2012 1-156p.

8) Bojrad M. J., Waldron D. R., Toombs J. P.. Current Techneques In Small Animal Surgery. 2014.

686-692p.

9) Junnghans M. E. K., Pees M., Reese S., Tully T.. Diagnostic Imaging of Exotic Pets. 2011. 468p.

10) Johnson D., DVM, DABVP. Current approach to insulinoma in ferrets. DVM360 Magazine. 2011.

P.1-4

11) Chen S. Advanced Diagnostic Approaches and Current Medical Management of Insulinomas and

Adrenocortical Disease in Ferrets (Mustela putorius furo). Vet Clinic Exotic Animal Practise.

2010;13: 439-52.

12) Pollock C. Basic Information Sheet: Ferret. [Internetinis šaltinis]. 2010 [ţiūrėta 2016 lapkričio

28d]. Prieiga: http://lafeber.com/vet/basic-information-for-ferrets/

13) Bulliot C., Mentré V., Berthelet A., Navarro C., Bidaud A.. Use of a gonadotropin releasing

hormone agonist implant containing 4.7 mg deslorelin for medical castration in male Ferrets

(Mustela putorius furo).The International Journal of Applied Research in Veterinary Medicine.

2014; 12;67-75.

14) Beeber N. L.. Surgical Management of Adrenal Tumors and Insulinomas in Ferrets. Rutherford.

Journal of Exotic Pet Medicine. 2011;20(3); 206–16.

15) Swiderski K., Seim H., MacPhail C.: Long term outcome of domestic ferrets treated surgically for

hypoadrenocorticism: 130 cases (1995-2004). Journal of American Veterinary Medicine

Association 2008. 232:1338-43

http://www.dvm360.com/dan-johnson-dvm-dabvp

http://lafeber.com/vet/basic-information-for-ferrets/

56

16) Meleo K. A., Peterson M. E.. Treatment of Insulinoma in Dogs, Cats, and Ferrets. Current

Veterinary Therapy XV. Saunders, el Elsevier Inc.2014: e130-4

17) Nugent-Deal J., Pollock C. Venipuncture in Small Mammals. [internetinis puslapis] 2010. [ţiūrėta

2016.11.28] Prieiga: http://lafeber.com/vet/venipuncture-in-small-mammals/

18) Johnson-Delaney C. A.. Emerging ferret diseases. Journal of Exotic Pet Medicine Volume 19, Issue

3, July 2010, 207–215 p.

19) ter J. W.. Exotic animal formulary. 4th edition. 2013. 560-590p.

20) Verstraete F. J. M. Advances in diagnosis and treatment of small exotic mammal dental disease.

Seminars in Avian andExotic PetMedicine. Volume 12, Issue 1, January. 2003 37-48 p.

21) Eyers S. W. M. The effect on mortality of antipyretics in treatment of influenza infection: review

and meta-analysis. Journal of the Royal Society of Medicine. 2010. 103(10):403-411

22) Siperstein L. J. Ferret hematology and related disorders. Veterinary clinics exotic animals practice.

2008 535–550 p.

23) Husseini R. H., Sweet C., Collie M. H. Evaluation of nasal viral levels by suppression of fever in

ferrets infected with influenza. Journal of Infectious Diseases. 1982. 145:520-524

24) Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2012m.

Spalio 3 d. Nr. XI-2271 [ţiūrėta 2015 lapkričio 28]. Prieiga: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.083EC9CC29FD

25) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymas ,,Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus

rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 2014 m. gruodţio

3 d. nr. a27(1)-2876 [ţiūrėta 2015 lapkričio 28]. Prieiga: https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/9039d4007c5911e4abe983995522ea30

26) www.manoapklausa.lt

27) www.measuringu.com

http://lafeber.com/vet/venipuncture-in-small-mammals/

http://www.sciencedirect.com/science/journal/15575063

http://www.sciencedirect.com/science/journal/15575063/19/3

http://www.sciencedirect.com/science/journal/15575063/19/3

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1055937X03800142

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1055937X03800142

http://www.manoapklausa.lt/

Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų …mikroelementais terapija, bei antibiotikų...

Documents

Transcript of Šeškų daţniausiai pasireiškiančios ligos ir jų …mikroelementais terapija, bei antibiotikų...