– ðeimai apie sveikatàSpecialus laikraðèio priedas

Tradiciðkai Lietuvoje vasaris skelbiamas sveikos gyvensenos ir sporto mënesiu, kurio metuypatingas dëmesys yra skiriamas visuomenës informavimui apie sveikos gyvensenos svarbà irnaudà, propaguojant judëjimà ir aktyvø laisvalaikio leidimà þiemos metu.

Fizinis aktyvumas yra svarbus visø amþiaus grupiø asmenims. Fizinis krûvis adekvatus þmogausorganizmo sistemø funkciniam pajëgumui ir pamaþu didinamas teigiamai veikia savigarbà, nuotaikà,laikysenà, padeda iðvengti antsvorio ar nutukimo. Bûdami aktyvûs gyvename turiningiau, sveikiau irlinksmiau. Per savaitæ suaugusiø þmoniø fizinis aktyvumas turi sudaryti ne maþiau kaip 150 minuèiø(30 min./d.) vidutinio ar didelio intensyvumo fizinës veiklos.

Didþioji dalis suaugusio þmogaus paros laiko skiriama profesinei veiklai ir ávairiems namøruoðos ar ûkio darbams. O laisvalaikis daþniausiai praleidþiamas prie televizoriaus arkompiuterio. Vis dëlto bûtina rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Juk nuo to nemaþai priklausomûsø fizinë ir psichinë sveikata, gyvenimo kokybë. Nuolat atliekamø fiziniø pratimøteigiamas poveikis iðlieka ilgai, ir tai yra garantuota ilgalaikë investicija á sveikatà: padidëjaraumenø jëga, apimtis ir tonusas, padidëja kûno lankstumas ir judesiø grakðtumas,sumaþëja galimybë priaugti antsvorio ar nutukti, sumaþëja neigiamas streso poveikis,miegas tampa gilesnis ir ramesnis, reèiau sergama infekcinëmis ligomis, padidëjadarbo naðumas, susireguliuoja arterinis kraujospûdis ir t. t. Kuo anksèiau buvopradëta mankðtintis vaikystëje ar jaunystëje, tuo ilgiau iðlieka teigiami fiziologiniaiorganizmo pokyèiai.

Kaip teigia specialistai, fizinis aktyvumas gali pakeisti nemaþai vaistø,taèiau në vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo. Kiekvienas iðmûsø norime bûti sveiki ir graþûs, bet norëdami tokiais tapti privalomenuolat skirti laiko sveikai bei aktyviai gyvensenai. Pradëti mankðtintisniekada nëra per vëlu, reikia turëti tik noro! Prienø rajonosavivaldybës visuomenës sveikatos biuras visus didelius ir maþusragina bûti fiziðkai aktyviems ir rûpintis savo sveikata.

Vasaris – sveikatingumo mënuo Jeigu Jûs nutarëte pradëti mankðtintis, rekomen-duojama laikytis ðiø taisykliø:. Pradëti reikëtø nuo maþiausiø krûviø, laipsniðkai

didinant intensyvumà, trukmæ ir daþná. Pirmàjà dienàpasivaikðèiokite 10-15 min. per pietø pertraukà. Laips-niðkai krûvá didinkite, kartu daugiau judëdamiáprastinëje savo veikloje (ástaigoje, namuose, gatvëje,sode).. Bûtinas nors 5 min. apðilimas prieð mankðtà

ir 5 min. laipsniðkas atvësimas mankðtos pa-baigoje.. Pratimai turi bûti pakankamo intensy-

vumo, padaþninantys pulsà ir kvëpavimà.. Pratimø rûðis turi tikti Jûsø amþiui,ágûdþiams, pajëgumui, turi bûti saugûs irnetraumuojantys.. Tinka judrûs pratimai, kai átrau-

kiama kuo daugiau raumenø grupiø:greitas ëjimas, bëgimas, plaukimas,vaþiavimas dviraèiu, irklavimas,aerobiniai ðokiai, slidinëjimas. Ðiosfizinës veiklos rûðys yra aerobinës– jø metu organizmas energijospagaminimui aktyviai vartojadeguoná, treniruojami plauèiaiir ðirdis.. Sergantiems ðirdies

kraujagysliø ir kitomisligomis turi bûti sudaryta

speciali fizinio aktyvu-mo programa.

Programa skirta padëti ðeimai pakeisti gyvenimo bûdàir uþtikrinti, kad naujai susiformavæ maitinimosi, fizinioaktyvumo, poilsio ir emocinio reguliavimo ágûdþiai prisi-dëtø prie svorio stabilizavimo arba maþinimo.

Dalis programos – stovykla su nakvyne - skirta vaikamsnuo 12 metø ir paaugliams ar jaunimui iki 29 metø. Postovyklos dalyviai namuose kartu su tëveliais ar vienu iðtëveliø, ar kitu vyresniu asmeniu atlieka uþduotis ir átvir-tina stovykloje gautas þinias, nuotoliniu bûdu padedantprogramos specialistams.

Programos trukmë – 26 dienos. Ið jø stovykloje su nak-vyne tik jaunimas praleidþia penkias dienas, o 21 dienà postovyklos dalyviai kartu su bent vienu ðeimos nariu tæsiamokymàsi namuose. Programai pasibaigus, dalyviams su-teikiama galimybë papildomai per kelis mënesius dalyvautidviejø dienø palaikymo stovykloje bei reguliariai Kaunedalyvauti akivaizdiniuose fizinio aktyvumo skatinimouþsiëmimuose.

Programoje dalyvauti gali visø Lietuvos miestø gyven-tojai. Dalyviø skaièius ribotas.

Numatoma dalyviø atranka, kurios metu vertinami:norinèiø dalyvauti suaugusiø ðeimos nariø motyvacija,noras ir galimybës bûti aktyviems, kartu su savo vaikaisatlikti uþduotis ir sëkmingai baigti programà.

Detalesnë informacija apie stovyklos datas beidalyvavimo sàlygas internete adresu: www.tolerancijos-centras.lt bei telefonu 8670 38888.

Stovyklos vieta – Jonavos r., sodyba „Kaimas Kryþ-kelëje“. Programà ágyvendina Lietuvos antsvorio irnutukimo prevencijos asociacija „Lobesity“.

Programà finansuoja Valstybës visuomenës sveikatosstiprinimo fondas prie LR Sveikatos ministerijos.

Kvietimas nemokamai dalyvautisvorio korekcijos programoje

PARENGË: Prienø rajono savivaldybës visuomenës sveikatos biuras

2 p.- ðeimai apie sveikatà

Mirties prieþastysrajone nesikeièia

Mirtingumo pagal mirties prieþastis rodiklis –mirusiøjø nuo tam tikros ligos ar ligø grupës skaièiusper metus 100 000 vidutiniø metiniø gyventojø (mir-èiø intensyvumo lygis).

Lietuvoje 2017 m. mirë 40142 þmonës, t. y. 964 as-menimis maþiau negu 2016 metais. 2017 m. 100 000gyventojø teko 1419,2 mirusiojo (2016 m. – 1433,1/100000 gyventojø). Lietuvos gyventojø mirties prieþasèiøstruktûra jau daugelá metø iðlieka nepakitusi. Trys pagrin-dinës mirties prieþastys – kraujotakos sistemos ligos,piktybiniai navikai ir iðorinës mirties prieþastys 2017m. sudarë 83 proc. visø mirties prieþasèiø. Nuo kraujo-takos sistemos ligø mirë daugiau nei pusë, t.y. 56,1 proc.,nuo piktybiniø navikø – 19,9 proc., o nuo iðoriniø mirtiesprieþasèiø – 7 proc. visø mirusiøjø. Ði mirties prieþasèiøstruktûra nekinta jau daugelá metø, ne tik Prienø rajonogyventojø, bet ir bendrai Lietuvoje.

Pastebima, kad mirtingumas Prienø rajone virðijavisos ðalies mirtingumo lygá ir yra 1,4 karto didesnisnegu Kauno apskrityje gyvenanèiø þmoniø (1 pav.). Bend-ra ðalies tendencija rodo didëjantá mirtingumà.

1 pav. Bendrasis mirtingumas Lietuvoje, Kaunoapskrityje ir Prienø rajone 2013–2017 m. Ðaltinis:Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Remiantis Higienos instituto pateiktais iðankstiniaisduomenimis, Prienø rajone 2017 metais mirë - 500þmoniø, t. y. 8 asmenimis maþiau nei 2016 metais. Mo-terø 2016–2017 metais mirë daugiau nei vyrø.

2017 metais Prienø rajone nuo kraujotakos sistemosligø mirë du treèdaliai, t.y. - 69 proc., nuo piktybiniønavikø – 19 proc., o nuo iðoriniø mirties prieþasèiø - 10proc. visø mirusiøjø (2 pav.).

2 pav. Pagrindiniø mirties prieþasèiø struktûra Prienørajone 2017 m. Ðaltinis: Higienos instituto Statistiniøduomenø portalas

2017 metais mirë 208 vyrai (2016 m. – 242; 2015m. – 259) ið jø daugiausia nuo kraujotakos sistemos ligø(47,1 proc.), nuo piktybiniø navikø mirë 54 vyrai, t.y. 26proc. visø mirusiø vyrø. Dël iðoriniø mirties prieþasèiø2017 metais mirë 30 (2016 m. – 23) vyrø ið jø 6 (2016m. – 8) dël saviþudybës.

2017 metais Prienø rajone mirë 292 moterys (2016m. – 266; 2015 m. –295) ið jø daugiausia taip pat dëlkraujotakos sistemos ligø 211 arba 72,3 proc., nuopiktybiniø navikø mirë 31 moteris arba 10,6 proc. nuovisø mirusiø moterø. Dël iðoriniø mirties prieþasèiø 2017m. mirë 13 (2016 m. – 6) moterø, ið jø 3 dël saviþudybës.

Pedikuliozë (utëlëtumas) – taiuþsikrëtimas utëlëmis. Galvinë utëlëminta þmogaus krauju, perdurdamaodà kelis kartus per dienà. Suaugusipatelë padeda po 4 - 8 kiauðinëlius(glindas), kurie yra priklijuojami prieatskirø plaukø sruogø, kuo arèiaugalvos odos, kur yra ðilta. Daþniausiaglindø lokalizacijos vieta – pakauðis,smilkiniø sritis, sprando sritis, vietauþ ausies. Per savaitæ ið jø iðsirita utë-lës. Utëlës gyvena 30 dienø. Uþsi-krëtimas vyksta tik suaugusiomisutëlëmis, tuo tarpu glindomis uþsi-krësti neámanoma. Be þmogaus utë-lës gali iðgyventi iki 48 valandø (jomsreikia ðilumos ir kraujo). Utëlës gy-venimo ciklas: utëlë padeda glindà;po 6 - 7 parø iðsirita utëlës lerva, kurituri tris nimfos stadijas; po 17 - 18parø utëlë jau laikoma subrendusia;17 iki 32 paros utëlë per dienà pade-da 4 - 8 glindas, taigi per savo gyveni-mo ciklà padeda apie 280 glindø.Primename, kad uþsikrësti galimatik suaugusiomis utëlëmis.

Uþsikrëtimas galimas:. kontakto su utëlëtais þmonëmismetu;. vaikø kolektyvuose, perpildyta-me transporte; . keièiantis drabuþiais, patalyne,ðepeèiais, ðukomis, rankðluosèiais;. naudojantis bendra lova, pa-galvëmis;. taip pat panaðiose situacijose,kai utëlë gali patekti nuo vieno as-mens galvos á kito þmogaus galvà;. nesilaikant asmens higienos.

Laiku nenaikinant ar naikinantnepakankamai, galima uþsikrëstipakartotinai.

Poþymiai, rodantys, kad þmo-gus uþsikrëtæs utëlëmis:. jausmas, kad kaþkas juda, kutenaplaukuose;. nieþulys;. dirglumas;. matomos gyvos utëlës;. glindos ant plaukø;. opos, raudonos dëmës galvos odoje;. bërimai kaklo srityje.

Jeigu Jums kilo átarimas, kadvaikas ar kitas ðeimos narys turiutëliø, tai:. patikrinkite vaiko galvà; . geriausia priemonë ieðkoti utë-liø ir glindø yra tankios ðukos;. ieðkokite gyvø utëliø;. ypaè atidþiai apþiûrëkite kaklosritá, sritá uþ ausø, pakauðá;. jei nesimato gyvø utëliø, at-kreipkite dëmesá, ar nëra kiauðinëliø,glindø.

Jeigu pas vienà ðeimos naráradote parazitø, bûtinai patikrinkiteir kitus ðeimos narius!

Utëles galima naikinti 2 bûdais– mechaniniu ir cheminiu. Mecha-ninis bûdas – tai po áprastinio galvosplovimo plaukø ðukavimas tankio-mis ðukomis. Pirmo iððukavimometu paðalinamos subrendusiosutëlës, o kitomis dienomis - naujaiiðsiritusios nimfos, joms neleidþiant

Pedikuliozë - niekada nesakykite niekada!

subræsti ir dëti naujø kiauðiniø. Kad plaukailengviau iðsiðukuotø, galima juos drëkinti 4 -5 proc. acto tirpalu. Tai padeda paðalintiglindas, nes plauko pavirðius tampa slidesnis.Taip ðukuoti kasdien reikia 17 - 20 dienø. Ðisbûdas tinka alergiðkiems þmonëms, kainenorima naudoti cheminiø preparatø. Bet jisuþtrunka ilgai, reikalauja daug kantrybës,nuoseklumo. Kitas bûdas – tai ðampûnø, los-jonø, skirtø utëlëms naikinti, naudojimas. Ðiøpriemoniø galima nusipirkti vaistinëse. Ne-pamirðkite to, kad visos cheminës priemonëssunaikina gyvas utëles, bet nesunaikina glindø.Tad pagal gamintojo instrukcijas ir cheminespriemones reikia vartoti kelis kartus. Atlikusmechaniná ar cheminá utëliø naikinimà, jeigu bus laikomasi visø patarimø, parazitai bus ið-naikinti. Jeigu po 7 dienø vël atsirado nieþulys,greièiausiai ávyko pakartotinas uþsikrëtimas.Pakartotinai uþsikrëtus ar neiðsigydþius ikigalo, visà gydymo kursà reikia kartoti ið pradþiø.

Daþniausiai uþsikreèiama vaikø kolek-tyvuose, dël to svarbu mokyti vaikus tinkamoelgesio: papraðykite vaikø, kad þaisdami, spor-tuodami, ðnabþdëdamiesi jie nesiliestø plau-kais; paaiðkinkite vaikams, kad negalima da-

lintis su kitais vaikais savo kepurëmis, ska-relëmis, ðalikais, o taip pat ðukomis, segtukais,gumytëmis, rankðluosèiais ir kitomis asmenshigienos priemonëmis.

Taip pat negalima gulëti ant kilimø, lovø,pagalviø, ant kuriø gulëjo pedikulioze uþsi-krëtæ þmonës. Vaiko plaukus reikia kasdienðukuoti, daþnai plauti, kasdien vaikà maudyti,mokyti asmens higienos. Galvos apdangalaiturëtø bûti laikomi palto, striukës rankovëje.Svarbu laikytis ir aplinkos higienos, pastoviaivalyti patalpas, aplinkos daiktus, reguliariaikeisti patalynæ. Uþsikrëtus utëlëmis daþnaikeisti patalynæ. Lovos skalbinius, rûbus skalbtikarðtame vandenyje, lyginti lygintuvu. Jeisuþinojote apie aplinkoje esantá utëlëtumoprotrûká, naudokite apsauginius losjonus. Utë-lës turi bûti naikinamos visø ðeimos nariøpastangomis.

Primename, kad vaikai á mokyklà,darþelá, bendruomenæ gráþti turi be utëliø irglindø, ðvarûs, tvarkingi, ðvariais rûbais.

Jeigu Jûsø ðeimos narys kontaktavo suuþsikrëtusiu þmogumi, tikrinkite jo plaukuskas 3 - 4 dienas, o vaikø galvas reikëtø regu-liariai tikrinti visus metus!

Tymus neretai lydikomplikacijos:. Pneumonija yra daþniausia ty-

mø komplikacija, ji gali bûti sukeltair virusø, ir bakterijø. Ði komplikacijapavojingesnë imunosupresyviemsasmenims.. Konjuktyvitas – tymø poþymis,kuris gali komplikuotis keratokon-juktyvitu.. Daþnos komplikacijos: virusi-nis bronchitas, bronchiolitas, larin-gitas, stomatitas, bakterinis sinusitas,

trombocitopenija.. Retos vëlyvos tymø kompli-kacijos – poûmis sklerozuojantis pa-nencefalitas, miokarditas, hepatitas,glomerulonefritas.. Sunkios tymø komplikacijos –encefalitas, meningoencefalitas –iðsivysto 1 ið 1000 tymø ligoniø.

Kaip gydomi tymai?Kiekvienas sergantis tymais izo-

liuojamas. Nekomplikuoti, lengvoseigos tymai gydomi namuose. Esantsunkesnei ligos eigai, prisidëjus

komplikacijoms, tymais sergantisligonis hospitalizuojamas. Specifi-nio tymams skirto gydymo, veikian-èio ligos sukëlëjà, nëra, todël skiria-mu gydymo reþimu stengiamasi pa-lengvinti ligos simptomus – maþintikarðèiavimà, akis saugoti nuo dirgi-nanèios ðviesos, akys plaunamos de-zinfekuojanèiø medþiagø tirpalais,patariama vartoti daug skysèiø, ap-saugoti odà nuo iðsausëjimo. Prisi-dëjus bakterinëms komplikacijoms,skiriami antibiotikai. Persirgus ty-

mais susidaro ilgalaikis, visà gy-venimà trunkantis imunitetas. Per-sirgus tymais nuo keleriø mënesiøiki keliø metø organizmas bûnaimlesnis kitoms infekcijoms, galipaûmëti lëtiniai susirgimai.

Tymø profilaktikaEfektyviausia priemonë, apsau-

ganti nuo tymø, yra skiepai tymø,raudonukës, epideminio parotito(MMR) vakcina. Vaikai skiepijamipagal Lietuvos Respublikos vaikøprofilaktiniø skiepijimø kalendoriøMMR vakcinos dozëmis 15 - 16,5 mën.ir 6 - 7 m. amþiuje. Sàlytá su tymaisserganèiu asmeniu turëjusiems asme-nims per 72 val. rekomenduojamaviena MMR vakcinos dozë (Valsty-bës biudþeto lëðomis), jeigu asmuo

yra imlus tymams (neskiepytas, skie-pytas tik viena vakcinos doze ar ne-sirgæs) ir sveikatos stebëjimas iki 18dienø po sàlyèio. Jeigu asmuo buvopaskiepytas per 72 val., sveikatosstebëjimas rekomenduojamas iki 21d. Stebëjimo laikotarpiu pasireiðkusbet kokiems sveikatos sutrikimams,kurie bûdingi tymams, nedelsiantkreiptis á savo ðeimos gydytojà.

Serganèiøjø tymais skaièiusauga: 2017 m. ligoniø buvo tik 2,pernai skaièius siekë 30, o ðiemetsusirgusiøjø yra 25.

Nacionalinio visuomenëssveikatos centro prie SAM

Kauno departamentoUþkreèiamøjø ligø valdymo

skyriaus informacija

Iðnaikinta tymø liga sugráþo á LietuvàTymai – labai laki oro laðeliniu keliu, taip pat per kvëpavimo takø iðskyromis suterðtas rankas ar kitus

aplinkos daiktus− plintanti virusinë infekcija. Sàlytis tarp þmoniø, ypaè uþdarose patalpose, trunkantisilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad ávyktø imlaus asmens uþsikrëtimas. Imliose populiacijose nuovieno kontakto atsiranda 15-17 naujø susirgimø. Neturint imuniteto, imlumas tymams yra apie 95 proc.Didþiausià rizikà tymai kelia: nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems (viena tymø vakcinosdoze) kûdikiams, vaikams ir suaugusiems; nëðèiosioms; imunosupresiniams (prislopinto imuniteto)asmenims; sveikatos prieþiûros ástaigø darbuotojams. Daþniausiai susirgimas tymais pradþioje pasireiðkiakarðèiavimu, vëliau – akies junginës uþdegimu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dëmës (balti „grûdeliai“ant skruosto gleivinës). Ligai bûdingas makulopapulinis bërimas, kuris nenieþti. Bërimas paprastai pasireiðkia3-7 ligos dienà, prasideda veido srityje, uþ ausø, vëliau iðplinta á kitas kûno vietas; bërimas iðlieka 4-7dienas. Pacientas yra uþkreèiamas 4-5 dienos iki ir 4 dienos po bërimo pradþios.

3 p. - ðeimai apie sveikatà

Meningokokinë infekcija - taiûmi bakterinë infekcija, kuriossunkiausios klinikinës formos –þaibinis sepsis (kraujo uþkrëti-mas) ar pûlingas meningitas(galvos ir nugaros smegenødangalø uþdegimas).

Iðskiriama daugiau nei 13jos tipø, taèiau labiausiai pa-plitæ A, B, C, Y ir W135. Ði infek-cija paplitusi visame pasaulyje.Europoje labiausiai paplitæ B irC tipai. Susirgimai daþnesni ðal-tuoju sezonu: rudens – þiemos- pavasario mënesiais.

KAIP UÞSIKREÈIAMAInfekcija plinta oro laðeliniu bû-

du, imlûs asmenys artimo kontaktometu uþsikreèia per kvëpavimo ta-kus. Uþkrësti gali ir sergantis asmuo,ir sveikas bakterijø neðiotojas. Bak-terijø neðiojimas gali tæstis iki keliøsavaièiø. Inkubacinis periodas trun-ka 1 - 10 dienø (vidutiniðkai 4 die-nos).

Meningokokinë infekcija yrapavojinga ávairaus amþiaus þmo-nëms, taèiau daþniausiai ja sergavaikai iki 5 metø amþiaus. Pavojussusirgti yra ir kitiems: esant susir-gimams virusinëmis respiracinëmisinfekcijomis, nusilpus imunitetui,stresui ir kita.

SIMPTOMAIAnkstyvieji meningokokinës

ligos poþymiai panaðûs á perðalimoligø: karðèiavimas, galvos skausmas,ðaltkrëtis, sprando raumenø sustin-gimas, vëmimas. Ligai progresuo-jant, ligos eiga sunkëja - iðryðkëjaodos bërimas.

Skiriamos ðios klinikinës for-mos: lokalizuotos – lengvos (menin-gokokø neðiojimas, ûminis nosia-ryklës uþdegimas); generalizuotos –sunkios (meningokokcemija, me-ningitas, meningoencefalitas); retosformos (perikarditas, endokarditas,artritas, poliartritas, pneumonija irkita).

GYDYMASMeningokokinës infekcijos

gydymui naudojami antibiotikai.Susirgus rekomenduojama

kreiptis á asmens sveikatos prieþiûrosástaigà, savo ðeimos gydytojà, kurisskirs atitinkamà gydymà.

KAIP APSISAUGOTIKaip ir kitø infekcijø atveju, svar-

bu uþtikrinti kuo maþesná serganèioasmens kontaktavimà su sveikaisasmenimis. Antimikrobinë profilak-tika rekomenduojama tik asmenims,glaudþiai kontaktavusiems suligoniu. Siekiant sumaþinti uþsikrë-timo rizikà rekomenduojama: regu-liariai plauti rankas; laikytis kosë-jimo ir èiaudëjimo etiketo (kosint arèiaudint prisidengti nosá ir burnàvienkartinëmis servetëlëmis, panau-dotas – iðmesti á ðiukðliadëþæ); regu-liariai vëdinti ir valyti patalpas.

SKIEPAILietuvoje ir Europoje naudo-

jamos vakcinos, kurios apsaugo nuoA, B, C, Y ir W meningokokinës in-fekcijos tipø. Tëvams ar globëjamspageidaujant paskiepyti savo vaikàar pasiskiepyti patiems nuo menin-gokokinës infekcijos reikëtø kreip-tis á savo asmens sveikatos prieþiûrosástaigà.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. á Lietu-vos Respublikos vaikø profilaktiniøskiepijimø kalendoriø átraukti skie-pai nuo meningokokinës infekcijos.Nemokamai skiepijami vaikai nuodviejø mënesiø amþiaus.

Pastebëjus ligos simptomus – ne-delskite, o imkitës veiksmø: kreip-kitës á gydymo ástaigà, nesvarbu, artai bûtø diena, ar naktis; papasako-kite apie simptomus, kuriuos paju-tote Jûs pats ar Jûsø vaikas; gydytojuipasiûlius, atlikite visus tyrimus, sie-kiant iðsiaiðkinti Jûsø ar jûsø vaikonegalavimo prieþastá; jei po apþiûrosJûs ar Jûsø vaikas buvo iðleistas á na-mus, stebëkite savo ar savo vaikobûklæ, esant bûklës pablogëjimui, ne-delsiant pakartotinai kreipkitës ágydymo ástaigà.

STIKLINËS TESTASPastebëjus raudonus bërimus

odoje, juos reikia áspausti stikline:meningokokiniam sepsiui bûdingasbërimas neblykðta ir spaudþiantiðlieka.

SVARBU ATSIMINTI:. Vartokite antibiotikus tik tais atvejais, kai juos skiria gydytojas.. Visada suvartokite visà paskirtà dozæ, jeigu ir pasijutote geriau.. Niekada nemëginkite ásigyti antibiotikø be recepto.. Niekada nekaupkite antibiotikø vëlesniam gydymui.. Niekada nevartokite po ankstesnio gydymo likusiø antibiotikø.. Niekada nesidalykite antibiotikø likuèiais su kitais þmonëmis.. Antibiotikai veikia tik bakterijø sukeltas infekcijas, virusøantibiotikai tiesiog neveikia.. Daþnas ir neteisingas antibiotikø vartojimas skatina atspariøantibiotikams bakterijø vystymàsi.. Bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie stengiasi iðgyventi irsukuria apsauginius mechanizmus savo viduje prieð antibiotikø veikimà.Ðiuos mechanizmus bakterijos perduoda viena kitai – todël atspariøantibiotikams bakterijø skaièius didëja.. Antibiotikus bûtina vartoti tiek dienø ir tokiomis dozëmis, kiekpaskyrë gydytojas.

Atsparumas antibiotikams ið-sivysto, kai ávyksta bakterijos pa-sikeitimas kaip atsakas á jà veikiantávaistà. Bakterijos, o ne þmonës tampaatsparios antibiotikams. Tokios bak-terijos gali uþkrësti þmogø. Jø su-keltà infekcijà sunkiau iðgydyti neisukeltà vaistams neatspariø bak-terijø.

Antimikrobiniø vaistø atsiradi-mas buvo vienas ryðkiausiø pasieki-mø medicinoje, kurio dëka sumaþëjosergamumas ir mirtingumas nuoinfekciniø ligø. Deja, plintantis mik-roorganizmø atsparumas reikalaujasutelkti ypatingà dëmesá á tinkamàantimikrobiniø vaistø skyrimà irvartojimà, siekiant sulëtinti atspa-

rumo vystymàsi.Atsparumas antibiotikams yra

pakilæs iki pavojingai aukðto lygiovisame pasaulyje. Nauji atsparumomechanizmai atsiranda ir plinta pa-saulyje kiekvienà dienà, keldami grës-mæ mûsø gebëjimui valdyti infekci-jas. Didëja infekcijø, tokiø kaip pneu-monija, tuberkuliozë, gonorëja, ku-rias darosi sunkiau, o kartais neáma-noma iðgydyti dël maþëjanèioantibiotikø efektyvumo, skaièius.

Ðalyse, kuriose antibiotikus ga-lima ásigyti be recepto, atsparumoatsiradimas ir plitimas yra didþiau-sias. Ðalyse, kuriose nëra patvirtintøgydymo gairiø, sveikatos prieþiûrosspecialistai antibiotikus gydymuiskiria daþniau, nustatomas per di-delis antibiotikø vartojimas visuo-menëje.

Jeigu nebus imtasi skubiø veiks-mø, grësmë netrukus nebeturëtiefektyviø antibiotikø bus labai reali,o tai reiðkia, kad paplitusios infek-cijos bei smulkûs suþalojimai vël galitapti mirtini.

Antibiotikus vartokime atsakingai!Antibiotikai – vaistai, kurie naudojami siekiant iðvengti bakteriniø infekcijø

arba jas gydyti. Bakterijø nuolat yra ir sveikame kûne, jø praktiðkai yra visur: antaugalø, vandenyje, ant gyvûnø, þemëje. Problemø kyla tada, kai imuninë sistemanebesugeba susitvarkyti su bakterijomis, kai jos nebekontroliuojamos (susilpnëjusimunitetui) arba kai á organizmà patenka labai didelis jø skaièius, ir imuninë sistemadar „neþino“ ðios bakterijø rûðies bei negali tinkamai reaguoti. Yra nesuskai-èiuojama daugybë susirgimø bakterinëmis infekcijomis. Svarbiausioms ir pavo-jingiausioms priskiriamos: cholera, difterija, raupai, kokliuðas, skarlatina, sifilis, tuberkuliozë ir ðiltinë.

Meningokokinë infekcija

Nuot

r. he

alth

line.

comVisà vasario mënesá þmonës kvieèiami dalyvauti

prevencinëje programoje ir nemokamai pasitikrintidël burnos vëþio, nes tik laiku aptikus ligà þmonësgali pasveikti. Prevencinë programa vyksta visojeLietuvoje, tad kiekvienas, norintis pasitikrinti svei-katà, jau dabar gali registruotis pas gydytojà.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos tei-gimu, kasmet Lietuvoje vasario mënesá yra organizuojamaburnos vëþio prevencijos akcija, kurios metu vieðosioseir privaèiose gydymo ástaigose þmonës gali nemokamaipasitikrinti dël burnos vëþio.

„Taip skatinamas þmoniø sàmoningumas tikrintisdël ðios klastingos ligos ne tik pastebëjus átartinus simp-tomus, taèiau ir profilaktiðkai. Tokiø akcijø metu yrasiekiama didinti þmoniø burnos vëþio onkologiná bud-rumà, þmonës informuojami apie burnos vëþio rizikosveiksnius ir kaip atskirti pirmuosius ikivëþinius ir vëþinësligos simptomus“, – sako ministras A. Veryga.

Vilniaus universiteto ligoninës Þalgirio klinikosdirektorës prof. Alinos Pûrienës teigimu, vienas ið pa-grindiniø sunkumø diagnozuojant burnos vëþá darankstyvoje stadijoje yra tai, jog skausmas neatsirandaiðkart, taèiau atidþiai apþiûrint burnà, ankstyvuosius pa-kitimus aptikti vis dëlto ámanoma.

„Daþniausiai burnos vëþys iðsivysto lieþuvyje, burnosdugne ir apatinëje lûpoje, taèiau ádëmiai apþiûrëti reikiavisus burnos ertmës ir ryklës audinius. Pirmieji burnosvëþio poþymiai yra ilgiau nei dvi savaites negyjanti baltaarba raudona þaizdelë, sukietëjæs audiniø gumbelis araudiniø tinimas, vëliau gali atsirasti lieþuvio ar kitø bur-nos vietø skausmas, aptirpimas, skonio sutrikimai, degi-nimo ar svetimkûnio pojûtis burnoje arba ryklëje, sunku-mai kramtant ar ryjant“, – sako A. Pûrienë.

Pacientai ne visada reguliariaiprofilaktiðkai tikrinasi, todël labaisvarbu, jog kiekvienas þmogus þino-tø pirmuosius simptomus ir poþy-mius, á kuriuos reiktø atkreipti dë-mesá ir pastebëjus nedelsti kreiptispagalbos.

Burnos gleivinës pakitimai galibûti ikivëþiniai ir vëþiniai. Daþniausiikivëþiniai pakitimai yra leukoplaija– balta neiðnykstanti dëmelë,eritroplakija – raudona neiðnykstantidëmelë, burnos plokðèioji kerpligëir burnos pogleivio fibrozë. PasaulioSveikatos Organizacija ikivëþiniuspakitimus 2005 metais pagal displa-zijos lygá suskirstë á lengvus, vidu-tinio sunkumo, sunkius ir carcino-ma in situ. Apie 50 procentø burnosplokðèialàstelinës karcinomosatvejø iðsivysto ið ikivëþiniø paki-timø, todël labai svarbus yra tokiøpacientø nuolatinis sekimas ir pro-filaktinis tikrinimas. Pagrindinispiktybinis navikas, iðsivystantisburnoje, yra plokðèialàstelinëkarcinoma, kuri sudaro 94 proc. visøburnos piktybiniø navikø.

SAM informacija

Vasaris – burnos vëþio mënuo

Burnos vëþys – tai burnos gleivinës epitelio làsteliøpakitimai, kurie gali atsirasti ir vystytis lûpose, lieþuvyje,burnos dugne ir kitose burnos vietose. Pagal mirðtamumànuo onkologiniø susirgimø burnos vëþys yra penktojevietoje pasaulyje. Ypaè aukðtas mirtingumo lygis yrafiksuojamas besivystanèiose ðalyse. Kiekvienais metaisvisame pasaulyje yra uþregistruojama apie 389000 naujøburnos vëþio atvejø, o mirtingumas nuo ðios ligos kasmetsiekia 1,8 proc.

Lietuvoje kasmet yra uþfiksuojama apie 300 naujøatvejø, ið kuriø daugiausia yra diagnozuojama jau vëlyvojestadijoje. Burnos vëþys yra daþnesnis vyrams nei mote-rims, ir vyresnio nei 40 metø amþiaus þmonës patenka ápadidintos rizikos grupæ.

Penkeriø metø iðgyvenamumas, diagnozavus burnosvëþá pirmoje stadijoje, siekia 80 proc., o ketvirtoje, kuometliga jau yra paþengusi, 5 metø iðgyvenamumas tesiekia20 proc. Taigi vienas ið reikðmingiausiø gydymo sëkmeiaspektø yra ankstyva diagnostika.

4 p.- ðeimai apie sveikatà

Kiekvieno ið mûsø valgymo áproèiai yralabai svarbi gyvenimo dalis. Jie yra persipynæsu tuo, kada ir kaip mes bendraujame su ðeimaar draugais. Nuo mitybos priklauso mûsøsavijauta, sveikata, iðvaizda, gyvenimo kokybë,todël norint, kad visi ðie poþymiai bûtø tikgeriausi, turime pradëti nuo paèiø pagrindø,t.y. nuo mitybos. Labai svarbu, kad vaikø svei-kos mitybos temai tëvai, pedagogai ir kiti spe-cialistai skirtø kuo daugiau dëmesio.. Moks-liniais tyrimais árodyta, kad vaikystëje susifor-mavæ áproèiai daugeliui iðlieka ir visam gyve-nimui.

Prienø r. sav. visuomenës sveikatos biurospecialistës nuolat veda sveikos mitybos uþsië-mimus Prienø r. bendrojo lavinimo mokyk-lose, ikimokyklinio ugdymo ástaigose. 2019m. vasario 7 d. Prienø r. Iðlauþo pagrindinësmokyklos vaikø dienos centre lankësi visuo-menës sveikatos specialistë Vesta Stanke-vièienë ir skaitë paskaità apie sveikà gyven-senà, kurios metu didelis dëmesys buvo ski-riamas sveikai mitybai. Tam, kad mokiniaidar geriau ásisavintø gautà informacijà, buvosurengtas „protø mûðis“. Dalyviai atsakinëjo

á klausimus apie mitybà, fiziná aktyvumà, van-dens naudà organizmui, þalingus áproèius.Taip pat prisiminë, á kokias grupes skirstomimaisto produktai ir kaip juos sudëlioti á svei-kos mitybos piramidæ. Dalyviai susiskirstë átris komandas, sugalvojo pavadinimus, iðsi-rinko kapitonus. „Protø mûðis“ vyko trimisturais. Susumavus rezultatus paaiðkëjo, kadgeriausiai sekësi atsakinëti á klausimus„Sveikuoliø“ komandai. Pasibaigus uþsiëmi-mui, visi gavo po atminimo dovanëlæ, dþiau-gësi specialistës apsilankymu.

Visuomenës sveikatos specialistë, vyk-danti mokiniø sveikatos prieþiûrà VeiveriøTomo Þilinsko gimnazijoje, sausio 16 d. vedëpraktiná uþsiëmimà „Sveikata mûsø paèiørankose“, kuris buvo skirtas 6 ir 7 klasiømokiniams. Uþsiëmimo metu mokiniaiþiûrëjo video filmukà, kurio metu suþinojo,jog þmogaus mityba turi didþiulæ reikðmæ josveikatai ir savijautai. Vëliau pieðë skritulinædiagramà, kad akivaizdþiai pamatytø kàgalëtø gerinti dël savo sveikatos ir kà pir-miausia reikëtø keisti. Tik nuo mûsø paèiøpastangø priklauso, kokià sveikatà mesturësime.

Veikla Prienø r. bendrojo lavinimo mokyklose

Uþsiëmimai, skirti uþkreèiamø ligø profilaktikai

Paskaita – praktiniaiuþsiëmimai „Mokiniodienos planavimas“

Prienø „Þiburio“gimnazijoje vyko viktorina„Sveika mityba ir fizinis

aktyvumas“

Medikai pastebi, kad ðiemet serganèiøjøgripu ir ûmiomis virðutiniø kvëpavimo takøinfekcijomis yra iðties nemaþai. Labiausiairizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolat bûnauþdarose ir nevëdinamose patalpose, maþaibûna gryname ore. Gripo virusas plinta kartusu seiliø dalelëmis èiaudint, kosint, t.y. oro-la-ðeliniu bûdu. Seiliø dalelës pasklinda ore, nu-sëda ant pavirðiø, todël galima uþsikrësti iruþterðtomis rankomis palietus akiø, nosies,burnos gleivinæ. Uþsikrëtæs gripo virusu þmogussuserga per 12 - 36 val.

Kadangi mokiniai didelæ laiko dalá pralei-dþia uþdarose patalpose bei sàlytyje su daugeliuuþkrato rizikos veiksniø, svarbu nuolat primintiir mokyti, kokios yra prevencinës apsisaugojimopriemonës nuo uþkreèiamø ligø.

Vasario 4 dienà Prienø „Þiburio“ gimnazi-joje, vasario 14 d. - Naujosios Ûtos pagrindinëjemokykloje buvo organizuoti „Gripo protmû-ðiai“. Mokiniai su entuziazmu atsakinëjo á pa-rengtus klausimus apie bûdus, kaip uþsikreèia-ma virusu, apie èiaudëjimà: kiek laðeliø sklindaá erdvæ, bei kiek þmoniø gali uþkrësti toks vienasneatsakingas nusièiaudëjimas neprisidengus.Susipaþino su virusø bei bakterijø skirtumais,diskutavo apie antibiotikø naudojimà ir natû-ralias apsisaugojimo priemones ið gamtos. Pa-siûlë naudoti ir pademonstravo sàmoningumàdëvint kaukes. Diskusijoje valanda prabëgogreitai, ir visi skirstësi linksmi, gerai nusiteikæ.

Prienø „Þiburio“ gimnazijoje bendromisdirbanèiøjø ir besimokanèiøjø pastangomis

stengiamasi daryti viskà, kad bûtø iðvengta gripoprotrûkio.

Sausio 11 dienà Veiveriø Tomo Þilinskogimnazijoje ikimokyklinio ugdymo vaikai daly-vavo visuomenës sveikatos specialistës, vykdan-èios sveikatos prieþiûrà mokykloje, praktiniameuþsiëmime „Kaip nesirgti, o susirgus greièiaupasveikti“ . Ikimokyklinio ugdymo mokiniaispalvino, karpë ir klijavo paveiksliukus, susi-jusius su ðia tema. Tokiu bûdu sukûrë stendà,kuriame atsispindëjo sveika mityba, kaip ap-sauginë priemonë nuo virusø, grûdinimasis.Taip pat patarimai, kaip elgtis, kai organizmasneatsilaiko virusams, ir susergame.

Maþi vaikai daug bendrauja tarpusavyje,lieèia vienas kità, dalijasi ávairiais daiktais irþaislais, todël susidaro palankios sàlygos bak-terijoms ir virusams plisti. Mokslininkai yranustatæ, kad, plaunant rankas su muilu, nuo jøpaðalinama 95 proc. þmogui pavojingø ávairiøinfekcijø sukëlëjø. Asmens higienos ágûdþiaiþmogui susiformuoja jau vaikystëje, todël vai-kus nuo maþumës turime pratinti plauti rankas.Vasario 8 d. Strielèiø ikimokyklinio ugdymoskyriuje lankësi visuomenës sveikatos specia-listë ir vedë uþsiëmimus „Ðvarios rankytës –sveiki vaikuèiai“. Uþsiëmimø metu vaikuèiaipraktiðkai mokësi tinkamos rankø higienos, suUV ðviesos lempa tikrinosi, ar rankytës nuplau-tos tinkamai ir neliko mikrobø, taip pat klijavoðvariø rankyèiø plakatà, klausësi patarimø, kaipstiprinti organizmà, kad iðliktø sveiki.

Vasario 1 d., paminint Prienø„Þiburio“ gimnazijos 101 -àsias me-tines bei ásiklausant á þymaus Lie-tuvos ðviesuolio, fizinës medicinospedagogo, psichologo K.Dineikos,XX a. pradþioje keletà metø dirbusio„Þiburio“ gimnazijoje, propaga-vusio sveikà gyvensenà bei puose-lëjusio ávairias sporto ðakas, patari-mus, buvo organizuota viktorina„Sveika mityba ir fizinis aktyvumas“.Pirmø klasiø gimnazijos mokiniai,pasiskirstæ á komandas, aktyviai at-sakinëjo á viktorinos klausimus apiemaistà, kokie produktai teikia ener-gijos bei kokie vitaminai atlieka or-ganizmo „statybiniø medþiagø“funkcijà, kuo svarbus vanduo. Pasi-telkæ þinias, ágytas fizinio lavinimopamokø metu, susikaupæ atsakinëjoá viktorinos klausimus apie fizinæ ið-tvermæ, grûdinimàsi, bûtinus dienoskrûvius bei reikalingà poilsá miegometu. Estafetë tarp komandø suteikërenginiui þaismingumo, kûrybið-kumo ritmo ir dinamikos. Pabaigoje,susumavus rezultatus, nugalëtojøkomanda buvo apdovanota Prienør. visuomenës sveikatos biuro do-vanëlëmis.

Renginá organizavo Prienø r. sav.visuomenës sveikatos biuro visuo-menës sveikatos specialistë ZinaidaArlauskienë, vykdanti mokiniø svei-katos prieþiûrà, ir gimnazijos kûnokultûros mokytoja Dalia Ðklëriûtë.

Nuo sveiko, treniruoto, uþgrû-dinto jauno þmogaus priklauso nor-malus jo dvasiniø savybiø vystymasis,emocijø stabilumas, kûrybiðkumas,savojo kelio radimas. Tikimës, kadtokie sveikatinimo renginiai, pa-skaitos, praktiniai uþsiëmimai prisi-deda prie sveikesnio mokiniø gyve-nimo pasirinkimo.

Daþnas ið mûsø þinome, kà reiðkia,kai rytais nëra energijos bei netrykðtameoptimizmu. Daugelis galime pasampro-tauti, jog tai amþiaus naðta, sveikatos prob-lemos bei streso sukeltas reiðkinys. Ta-èiau nustembame, kai iðgirstame, jog jau-noji karta susiduria su panaðiomis prob-lemomis. Pasirodo, jog mokinukas, kuriopuiki sveikata ir neslegia jokia metø naðta,jauèiasi blogai, nes nepakankamai miega,netinkamai planuoja savo laikà. Laikoplanavimas arba mokinio dienos reþimas– tai teisingas paros laiko suskirstymas,atsiþvelgiant á vaiko sveikatà, gyvenimobûdà bei asmenines savybes.

Sausio 7 d. Veiveriø Tomo Þilinskogimnazijos 5, 6, 7A ir 7B klasiø mokiniaidalyvavo visuomenës sveikatos specialis-tës, vykdanèios sveikatos prieþiûrà mo-kykloje, suorganizuotame praktiniameuþsiëmime „Dienos planavimas“. Uþ-siëmimo metu mokiniai buvo supaþin-dinti su dienos planavimo svarba ir naudaorganizmui, kad suprastø, jog, planuojantlaikà, lieka laiko ir poilsiui, ir pakankamailaiko miegui. Iðaiðkinus mokiniams die-nos planavimà, kiekvienas mokinys susi-darë savo dienos planà (dienotvarkæ).

Sveikos gyvensenos uþsiëmimai