E-sveikatadoc. (HP). Jonas Kairys

2014 m. spalio 29d.

Paskaitos turinys• E-sveikatos apibrėžimas, sąvokos ir samprata• E-sveikata Lietuvoje

• Teisinė bazė• E-sveikatos istorija Lietuvoje• E-sveikatos situacija Lietuvoje

• E-sveikata Europoje ir Pasaulyje• Telemedicina ir M-sveikata • Apibendrinimas ir Jūsų klausimai

E-sveikatos apibrėžimas, sąvokos ir samprata• Lietuvoje sąvoka e-sveikata (angl. E-health arba

eHealth) apibrėžiama kaip sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją interneto ir panašių skaitmeninių technologijų priemonėmis.

• Terminas e-sveikata apima sveikatos priežiūros ar sveikatinimo paslaugas ir/ar sistemas, kurios yra teikiamos ar veikia informacinių technologijų pagalba.

E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata

• E-Sveikata - reiškia priemones ir paslaugas, kurios dėl naudojamų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gali pagerinti prevenciją, diagnozavimą, gydymą, stebėjimą ir valdymą

• E-Sveikata gali būti naudinga visai visuomenei, nes naudojant e. sveikatos priemones galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas daugėja, o sveikatos sektorius tampa veiksmingesnis

E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata• E-Sveikatą sudaro pacientų, sveikatos priežiūros

paslaugų teikėjų, ligoninių, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimasis informacija ir duomenimis, elektroniniai sveikatos įrašai, telemedicinos paslaugos, nešiojamieji pacientų stebėjimo prietaisai, operacinių grafikų sudarymo programinė įranga, robotizuota chirurgija, fundamentiniai virtualaus fiziologinio žmogaus moksliniai tyrimai ir kt.

E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata• Elektroninė sveikatos istorija (ESI) – elektronine forma

kaupimai duomenys apie ankstesnębei dabartinę paciento fizinę ir psichinę sveikatos būklę, užtkrinantys galimybę lengvai gauti šiuos duomenis teikinats sveikatinimo pasluagas ir kitiems glaudžiai susijusiems tikslams. Į pacientą rientuota ESI yra e.sveikatos sistmeos pagrindas ir remiasi principu „vienas gydytojas – viena istorija“. Profilaktikos ir prevencijos tikslais ESI apima asmens viso gyvenimo sveikatos duomenis.

• Elektronine medicininė istorija (EMI) – vienoje sveikatinimo įstaigoje elektronine forma kaupiai klinikiniai duomenys apie paciento ankstesnę bei dabartinę fizinę ir psichinę sveikatos būklę.

• E-receptas – elektroninių receptų išrašymas, centralizuotas saugojimas ir prieigos prie e. recepto sudarymas vaistinėms;

• Telemedicina – tai medicininės informacijos naudojimas, pasikeičiant šia informacija per telekomunikacijos ar informacinių technologijų priemones. Pagrindinis šios naujųjų laikų medicinos tikslas – pagerinti paciento sveikatą bei palengvinti sveikatos apsaugos specialistų pasiekiamumą.

E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata

E-sveikata: apibrėžimas, sąvokos ir samprata• m-sveikata - Mobilioji sveikata (angl.

mHealth arba m-health) apima „medicininę ir visuomenės sveikatos priežiūrą pasitelkiant mobiliąsias priemones, kaip antai mobiliuosius telefonus, pacientų stebėjimo prietaisus, delninukus ir kitus belaidžius įrenginius“.

Istorija• 2005-2007 metais bandymas sukurti centralizuotą

Nacionalinę elektroninę sveikatos sistemą (NESS I). - Nebuvo pilnos teisinės bazės užtikrinančios projektų

tęstinumą, teisiškai nereglamentuota aplinka;- Dalis techninės įrangos ir sprendimų planuojama

panaudoti diegiant bei plėtojant e. sveikatos sistemos programos įgyvendinime.

Istorija• 2007-2008 metais NESS II projektas.- Projektui lėšos skirtos iš Europos Sąjungos

struktūrinės paramos; - Stambiųjų gydymo įstaigų - Kauno klinikų,

Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Santariškių klinikų informacinių sistemų kūrimui, medicinos personalo darbo vietų aprūpinimui buvo skirta apie 15 mln. litų. Sukurtos sistemos sėkmingai funkcionuoja ir gydymo įstaigos jomis naudojasi;

- Taip pat buvo skirta 3,5 mln. valstybės investicijų lėšų tolesnei sistemos funkcionalumo plėtotei. Dėl šių lėšų valstybė jau ketverius metus bylinėjasi su paslaugas teikusia kompanija. Lėšos neišleistos, vyksta teisminis ginčas.

• 2009-2013- Parengta teisinė bazė, įteisinta e. sveikatos sąvoka;- Reglamentuotas e. sveikatos sistemos

funkcionavimas;- Reglamentuotas e. sveikatos valstybinių sistemų

valdytojas - Sveikatos apsaugos ministerija. Tvarkytoju paskirtas Registrų centras, kaip turintis stiprią informacinę bazę ir infrastruktūrą;

- Pateikti 3 stambūs valstybiniai investiciniai projektai – visų sistemų centrinės arba apjungiančiosios dalies, e. recepto ir vaizdų apsikeitimo;

- Vykdomi keli stambūs regioniniai projektai, kurie plėtoja gydymo įstaigų informacines sistemas, sujungiant jas regioniniu pagrindu.

Istorija

Teisinė bazė• Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo I dalies III

skyriumi įstatymas 2011 m. birželio 7 d. Nr. XI-1432 (Žin., 2011, Nr.74-3541)

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. Įsakymas Nr. V-151 “Dėl e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr. 23-1079; 2010 Nr. 157-8002)

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. Įsakymas Nr. V-570 “Dėl e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” (Žin., 2010, Nr. 74-3763; 2010 Nr. 158-8065).

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-89 “Dėl reikalavimų sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms sistemoms patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 16-774)

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-294 “Dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelio patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr. 38-1834, Žin., 2011, Nr. 60-2858)

• Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas 2011 m. rugsėjo 7 d. Nr. 1057 “Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 2011, Nr.113-5318)

• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. V-1079 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimų ir techninių sąlygų patvirtinimo“ – NAUJA REDAKCIJA

Teisinė bazėĮteisinta Elektroninė sveikatos sistemos (e. sveikatos sistemos) sąvoka;Patvirtinta E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa;Patvirtintas E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos

įgyvendinimo priemonių planas;Patvirtinti ir nustatyti reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigose

diegiamoms informacinėms sistemoms;Apibrėžtas Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir

programinės įrangos architektūros modelis;Patvirtinti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo

infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS) nuostatai;Reglamentuotas ESPBI IS valdytojas – Sveikatos apsaugos ministerija;Pagrindiniu ESPBI IS tvarkytoju paskirtas – valstybės įmonė Registrų

centras;Apibrėžti ESPBI IS duomenų teikėjai;Nustatyti reikalavimai Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų

susiejimo su ESPBI ir techninės sąlygos SPĮ IS ir ESPBI IS integracinei sąsajai;

e. Sveikatos tikslai

• Suteikti galimybes ir skatinti žmones rūpintis savo sveikata;

• Sveikatinimo įstaigų ir specialistų darbo pobūdį pakeisti labiau orientuotu į paslaugų teikimą žmogui;

• Užtikrinti sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimą, sektoriaus veiklos tęstinumą ir valdymą, pagrįstą objektyvia informacija;

• Optimizuoti lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai.

e. Sveikatos strategijos uždaviniai pagal tikslines grupes

• Žmogus• Išsaugoti ir grąžinti žmogaus sveikatą • Suteikti žmogui lengvesnę prieigą prie informacijos ir

paslaugų• Užtikrinti žmogaus informacijos saugumą ir privatumą

• Sveikatos įstaiga ir specialistas• Orientuoti sveikatos įstaigą į paslaugų teikimą žmogui• Teikti kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas žmogui• Padaryti sveikatos įstaigas prieinamesnes ir skaidresnes• Gerinti specialistų darbo aplinką• Didinti įstaigų efektyvumą ir stiprinti tarpusavio

bendradarbiavimą• Didinti įstaigų konkurencingumą Lietuvoje ir užsienyje

e. Sveikatos strategijos uždaviniai pagal tikslines grupes•Sveikatos sistema

• Didinti PSDF ir sistemos išteklių panaudojimo efektyvumą

• Sprendimų priėmimo palaikymas pasitelkiant IRT priemones

• Didinti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarpvalstybinį sąveikumą (interoperability) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas

• Didinti paslaugų patrauklumą ir konkurencingumą gyventojams iš kitų šalių

e. Sveikatos naudos vertinimas• Nauda pacientui – sutaupytas paciento laikas

ir daugiau skiriamo dėmesio pacientui• Sveikatinimo įstaigų bendradarbiavimo

nauda – sukuriama keičiantis paciento sveikatos ir atliktų tyrimų duomenimis bei naudojant vieningus duomenų tvarkymo ir klasifikavimo metodus

• Vidinė įstaigų nauda – įstaigos viduje sukuriama e. Sveikatos sprendimų ekonominė nauda

Nauda pacientuie. Sveikatos sritis Nauda pacientui

Paciento medicininių dokumentų peržiūra ir pildymas

Mažėja paciento laukimo laikas, kol gydytojas peržiūri ir užpildo medicininius dokumentus

Siuntimų pas specialistą formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas

Mažėja paciento laukimo laikas , kol gydytojas formuoja ir registruoja siuntimus

Atvykimo pas gydytoją registravimas

Mažėja paciento registravimo trukmė

Siuntimų tyrimams formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas

Mažėja paciento laikas, kol gydytojas suformuoja siuntimus tyrimams

Sveikatos įstaigų bendradarbiavimo naudae. Sveikatos sritis Nauda sveikatinimo įstaigoms

Paciento sveikatos duomenų ir dokumentų mainai tarp įstaigų

Sutaupomos išlaidos popierinių dokumentų kopijų darymui ir siuntimui paštu

Pakartotinas tyrimo rezultato panaudojimas

Mažinamas perteklinių tyrimų darymo skaičius

Duomenų tvarkymas ir klasifikavimas pagal vieningas tvarkas

Mažinamas administracinio darbo laikas tvarkant ir klasifikuojant administracinius, statistinius ir klinikinius duomenis bei klasifikatorius

Siuntimų tyrimams formavimas, registravimas ir atsakymų gavimas

Mažinamas gydytojų laikas formuojant ir registruojant siuntimus tyrimams

Vidinė įstaigų naudae. Sveikatos sritis Nauda sveikatos priežūros įstaigoms

Paciento medicininių dokumentų peržiūra ir pildymas

Mažinamas gydytojo darbo laikas peržiūrint bei pildant paciento medicininius dokumentus

Siuntimų tyrimams priėmimas ir rezultatų pateikimas

Mažinamas laboratorijos darbuotojo darbo laikas priimant, registruojant siuntimus bei pateikiant rezultatus

Apsilankymo pas gydytoją registravimas

Mažinamas registratūros darbuotojo laikas registravimui

Automatizuotas ataskaitų ruošimas (statistinių ir administracinių)

Greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir analizuoja ataskaitas

Elektroninių dokumentų naudojimas

Mažiau naudojama popierinių blankų, bei spausdinimo medžiagų

Priemonės 2012-2015 metųPriemonė Aprašymas

Sveikatos informacijos mainų platforma

Pagrindas duomenų mainams tarp įstaigų, elektroninė sveikatos istorija

E. receptas Efektyvi vaistų kompensavimo apskaita ir valdymas

Vaizdų archyvas Centrinė tyrimų vaizdų saugykla užtikrinanti pakartotiną duomenų panaudojimą. Sumažins tyrimų dubliavimų skaičių

Registrai Būtini sveikatos sistemos registrai (Įstaigų, specialistų, vaistų)

Nacionalinio lygmens ligoninių informacinės sistemos (HIS)

18 ligoninių

Regioninės ligoninių informacinės sistemos (HIS)

140 įstaigų

Snomed CT terminija Standartizuota medicininės terminijos sistema

Telemedicinos taikymas Telekonsultacijų bei telekonsiliumų taikymas panaudojant aukštos kvalifikacijos profesionalus

Klinikinių sprendimų palaikymo sistema

Informacinė sistema, panaudojanti pasaulines duomenų bazes ir palengvinanti diagnostikos ir gydymo sprendimų priėmimą, analizuodama gydymo atvejo informaciją.

E. S

veik

atos

sis

tem

os a

rchi

tekt

ūros

m

odel

is

HIS situacija

• Esančios HIS sistemos;• Analizė;

Priemonės 2016 – 2020 m.Priemonė Aprašymas

Tolimesnė e. sveikatos paslaugų gyventojams ir sveikatos priežiūros įstaigoms plėtra

Daugiau paslaugų gyventojams. Vieninga valstybės informacinių sistemų visuma. Vieninga identifikacija. Visi gyventojai turi savo elektroninę sveikatos istoriją.

Tolimesnė sveikatos priežiūros įstaigų elektroninių bendradarbiavimo priemonių sklaida

Visos sveikatos priežiūros įstaigos vieningame tinkle, per bendradarbiavimo platformą.

E. sveikatos sistemos integracija į ES sistemą

Vieninga informacinė sistema ES. Efektyvi paslaugų kompensacijos apskaita.

Europos iniciatyvos Sritis Aprašymas

Europos skaitmeninė darbotvarkė

numatoma skatinti teikti šiuolaikiškas ir patogias interneto paslaugas ir jomis naudotis (pvz., e. valdžia, internetinės sveikatos paslaugos, pažangus namas, skaitmeniniai įgūdžiai, saugumas).

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/24/ES

14 straipsnis E. sveikata 1. Sąjunga remia valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija savanoriškame tinkle, vienijančiame valstybių narių paskirtas už e. sveikatą atsakingas nacionalines institucijas, ir tam sudaro palankias sąlygas.

epSOS pilotinis projektas

Skirtas rasti sprendimus siekiant pagerinti sveikatos priežiūrą piliečiams, esantiems užsienio šalyse pateikiant sveikatos specialistams būtiną pacientų informaciją: Paciento sveikatos suvestinę informaciją (Patient Summary);e. Receptas (ePrescription) ir jo tarpvalstybinį naudojimą;Identifikacijos valdymas, saugumas, semantika ir standartai Paciento prieigą prie duomenų (sveikatos įrašų)Integraciją su 112 bendros pagalbos tarnybomisIntegracija su Europos sveikatos draudimo kortele (European Health Insurance Card) (EHIC )epSOS architektūra grindžiama IHE (Integrating the Healthcare Enterprise) principais

Iššūkiai įstaigoms

• Standartai;• Teisės aktai;• Įteisinimas;• Duomenų sauga;• E. sveikatos personalas;• Ligoninių IT ir e. sveikatos strategijos;• Projektų valdymas bei Integracija su Centrine

sistema;• Personalo valdymas vykdant pokyčius su HIS;

Ateities iššūkiai ir vizijos• HIS plėtra

• Funkcionalumų naudojamų klinikinėje veikloje skaičiaus ir gylio plėtra;

• Popierinių dokumentų naudojimo mažinimas;• Biometrinė autentikacija;• Kalbos atpažinimas;• E. parašo naudojimo ir elektroninių dokumentų

apsikeitimo plėtra;• Slaugos funkcionalumų plėtra;• Paslaugų pacientų namuose plėtra;• Sistemų unifikavimas pagal vieningus principus;

Ateities iššūkiai ir vizijos• Centrinė plėtra

• Integracijos plėtra su kitais sektoriais;• Portalo funkcionalumų plėtra;• Prevencijos funkcionalumų ir CRM plėtra;• Ligų prevencijos ir stebėsenos funkcijų plėtra;• E.sveikata mokslui;• E.sveikata ekonomikai;• Statistinės analizės plėtra;• Sprendimų palaikymo funkcijų plėtra;• Integracija su Europos sąjungos šalimis;

Valstybinė ligonių kasa

• Informacinė sistema SVEIDRA

• VPN su visomis gydymo įstaigomis

• 2015 m. numatomas PSDF biudžetas sudarys 4,7 mlrd. litų (1,4 mlrd. eurų).

Respublikinio lygio ligoninėsRespublikini

o lygio ligoninės (13)Vilnius: VULSK, VMKL, VUAL, RVUL, VULŽK Kaunas:

LSMUL KK, RKauL, KKL

Klaipėda: KUL, KJL, RKlaL

Panevėžys: RPL

Šiauliai: RŠL

Tik 10 naudoja informacines sistemasEHS HIS (5)Siemens Soarian MedSuit (2)SANTA-HIS (1) Med IS (1)SPI IS (1)

E-sveikata asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Iš viso: 1420 įstaigų.

Informacinės sistemos įdiegtos tik ¼ (ASPĮ), kurios dalyvavo tyrime.

Pagrinindinės priežastys kodėl dalis ASPĮ vis dar nėra įdiegusios infomacinių sistmeų yra šios: The main reasons why the part of the HCI still have not installed the main HCI IS are for reasons as follow:

• Medicinos personalo trūkumas (informacinių sisstemų naudotojų ateityje) kurie naudotųsi informacinėmis sistemomis.

• Kvalifikuotų IT specialistų trūkumas ASPĮ.

44% tyrime dalyvavusių institucijų, kurios yra įdiegusios informacines sistemas, tvirtino, kad je įsigijo licenciją informacinėms sistemoms, 29% - pirko informacinių sistemų kūrimo paslaugas iš IT bendrovių.

eHealth in Health care institutions

53% tyrime dalyvavusių ASPĮ neturi nei vieno IT darbuotojo. 34% turi vieną IT darbuotoją.

IT darbuotojų kvalifikacija ir įgūiai vertinimai kaip vidutiniški. Blogiausiai buvo įvertintos žinios e-sveikatos srityje ir programavimo įgūdžiai.

Informacinių sistemų panaudojimas yra labai ribotas. Dauguma apklaustų įstaigų teigė, kad jos yra patenkintos arba iš dalies patenkintos esamomis informacinėmis sistemomis.

Tik 8% tyrime dalyvavusių įstaigų teigė, jog jos turi patvirtintą IT strategiją.

Daugiau nei pusė (56%) ASPĮ, kurios naudoja informacines sistemas teigė, jog jos turi parengusios informacinių sistemų naudojimo instrukcijas. Maždaug trečdalis – duomenų apsaugos (34%), įdiegimo instrukcijas (31%), specifikacijas (28%).

E-sveikata asmens sveikatos priežiūros įstaigose

ASPĮ išlaidos IRT sudaro labai mažą dalį visų išlaidų.  77% respondentų iš ASPĮ, kurios diegė, vystė ir tobulino, 2010 m. sustabdė lėšų skyrimą. 22% įstaigų teigė, jog šios išlaidos sudarė mažiau nei 1% visų išlaidų

Vidutiniškai 23% visų išlaidų IT infrastruktūrai sudarė išlaidos serverių nuomai. 54% sudarė įsigytų IT infrakstruktūros paslaugų ipriežiūros išlaidos.

Informacinių e-sveikatos sistemų diegimo problemos Lietuvoje

Biurokratiniai procesai, susiję su projektų valdymu, laiku ir prastu finansavimu;

Neteisinga eSPBI architektūra;Nepalankus požiūris į IT personalo

dislokavimą;Komunikacijos problemos ir skirtingas

problemų interpretavimas;ASPĮ IT specialistų kvalifikacijos ir įgūdžių

stoka;Personalo kompetencijos ir įgūdžių stoka;Vengimas atnaujinti esamas informacines

sistemas;Kompiuterizuotų darbo vietų trūkumas;

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos Vilniuje

550 000 gyv. 8 poliklinikos 40 privačių

pirminių ASPĮ

Projetai Šviesolaidinis

tinklas tarp savivaldybės ir poliklinikų

VRESIS WEB registracija

pas gydytoją 3xSANTA-HIS, 2xMED IS

Vilniaus ligoninės

E-sveikata Europoje ir Pasaulyje

• Pirmasis E. sveikatos veiksmų planas buvo priimtas 2004 m.

• 2011 m. priimta Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, ir jos 14 straipsnis, kuriuo įkuriamas E. sveikatos tinklas

• Naujasis E-sveikatos veiksmų planas – 2012 m.

• SVARBU(!) – telemedicina ir m-sveikata – glaudžiai susijusios sąvokos. M-sveikata – telemedicinos dalis atsiradusi vystantis šiuolaikinėms technologijoms. Pagrindinė skirtis tarp telemedicinos ir m-sveikatos: m-sveikatos atveju naudojami išmanieji įrenginiai, joms skirtos taikomosios programos bei kiti įrenginiai sąveikaujantis kartu ir perduodantys duomenis Telemedicinos atveju pacientai gydomi tradicinėmis komunikacijos priemonėmis – telefonu, video pokalbiais, el.paštu

Telemedicina

Telemedicina

• Telemedicina – tai medicininės informacijos naudojimas, pasikeičiant šia informacija per telekomunikacijos ar informacinių technologijų priemones. Pagrindinis šios naujųjų laikų medicinos tikslas – pagerinti paciento sveikatą bei palengvinti sveikatos apsaugos specialistų pasiekiamumą.

Telemedicinos pavyzdžiai• Pirminė priežiūra, apžiūra. Naudojami iki šiol

sukaupti duomenys apie paciento sveikatą, atliekama konsultacija telefonu arba vaizdo priemonėmis.

• Paciento sveikatos monitoringas per atstumą. Pacientai diagnostinius testus atlieka namų sąlygomis su specialiais tam pritaikytais aparatais (įvairūs namų sąlygoms tinkami naudoti testai, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje matavimas ir pan.). Informacija nuotoliniu būdu perduodama savo sveikatos specialistui.

• Konsultavimas bevielėmis ryšio priemonėmis, informacijos apie įvairias sveikatos temas bei sveikatinimo įstaigos paslaugas suteikimas.

• Telemedicina naudojama ir sveikatos apsaugos specialisto – gydytojo, farmacininko, odontologo ir pan. kvalifikacijai kelti.

Telemedicinos pavyzdžiai

Kokie įrenginiai naudojami?• Didelio greičio, geros kokybės interneto

paslaugomis• E-sveikatos internetiniai puslapiai pacientams• Telefonai• Vaizdo technika

M-sveikata

M-sveikata (kartais įvardijama kaip išmanioji telemedicina) – tai e-sveikatos rūšis pasitelkiant mobiliąsias priemones, kaip antai mobiliuosius telefonus, pacientų stebėjimo prietaisus, delninukus ir kitus belaidžius įrenginius

• 3G ir 4G tinklų plėtra• M-sveikatai naudojamos

mobiliosios aplikacijos (~prietaikos pagal VLKK)

• Sveikos gyvensenos skatinimas

• Didininamas Medicininis raštingumas

• Tradicinis paciento ir gydytojo kontaktas nepakeičiamas

• M-sveikatos saugumas

• ES 2012-2020 m. E-sveikatos veiksmų plane numatyta šalinti kliūtis ir spręsti problemas siekiant padidinti m-sveikatos teikiamas galimybes

• Taikant m. sveikatos technologijas būtų galima padėti sveikatos priežiūros sistemoms optimaliau išnaudoti mažėjančius sveikatos priežiūros išteklius

• M-sveikatos technologijomis būtų galima veiksmingai valdyti lėtines ligas pritaikius nuotolinę stebėseną bei rekomendacijas, todėl pacientai netgi galėtų likti namuose – tai leistų sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas

• Savarankiškesni pacientai

• Daugėjant belaidžio ryšio abonentų, kurių pasaulyje jau yra per 6 milijardus, susidarė palankios sąlygos mobiliosios sveikatos priežiūros ir gerovės paslaugų rinkos plėtrai.

• Pasaulinė m.-sveikatos rinka 2017 m. sudarys 23 milijardų USD ekvivalentą: Europoje tokia rinka sieks 6,9 mlrd. USD, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 6,8 mlrd. USD, o Šiaurės Amerikoje – 6,5 mlrd. USD.

• Numatoma, kad 2017 m. išmaniuosius telefonus turės 3,4 milijardai žmonių visame pasaulyje ir pusė jų naudosis m. sveikatos aplikacijomis.

• Neseniai apskaičiuota, kad pasaulio rinkoje šiuo metu siūloma 97 000 m. sveikatos aplikacijų, skirtų įvairioms operacinėms sistemoms.

M-sveikatos duomenų apsauga

• M-sveikatos sektoriaus plėtra verčia susirūpinti, ar aplikacijomis arba technologijomis surinkti duomenys yra tinkamai apdorojami

• M-sveikatos technologijomis gali būti surinktas ir apdorotas didelis informacijos kiekis

• Nerimaujama dėl asmens sveikatos duomenų saugumo jam naudojantis mobiliosiomis sveikatos technologijomis, nes jo asmens duomenys gali būti netyčia atskleisti arba lengvai nutekinti šalims, kurioms tam neduotas sutikimas

• Paciento duomenų kodavimas ir tinkami paciento tapatumo nustatymo mechanizmai

• Asmens duomenų apsauga yra viena iš pagrindinių teisių Europoje

Geriausiai išnaudojant sveikatos duomenų potencialą galėtų padidėti našumas ir būtų galima sumažinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidas. Prognozuojama, kad JAV sveikatos priežiūros sektoriuje kasmet būtų galima sutaupyti apie 300 milijardų USD.

Numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį asmeninio jutiklio duomenų dalis visos saugomos informacijos kiekyje išaugs nuo 10 proc. iki 90 proc. Tikimasi, kad realiuoju laiku gaunami duomenys padės individualiau parinkti gydymą vaistais.

• M-sveikata – viena iš priemonių, kurios galėtų padėti ES valstybėms narėms išlaikyti tvarias sveikatos priežiūros sistemas

• M. sveikatos technologijoms paplitus atokesnėse vietovėse, jos gali padėti gauti sveikatos priežiūrą tiems, kuriems ji nėra lengvai prieinama

Apibendrinimas – e.sveikatos nauda:• Efektyvesnis bendradarbiavimas tarp visų lygių

sveikatos priežiūros institucijų bendroje informacinėje sistemoje

• Žmonių informuotumo didinimas ir rūpinimąsi savo sveikata

• Efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas

• Kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos• Didesnis suteikiamų paslaugų skaičius

Jūsų klausimai

Ačiū už dėmesį

doc. (HP) Jonas Kairys tel. 8 698 40028el.p.: kajo@ktl.mii.lt