Dios ta Stima Bo - Global Reachpapiamentu.globalreach.org/papiamentu/images/e0600pap...1. stima...
Transcript of Dios ta Stima Bo - Global Reachpapiamentu.globalreach.org/papiamentu/images/e0600pap...1. stima...
Dios ta Stima Bo
Carmel R.Field
Poéma di orashon L. Jeter Walker
Global University Curaçao
Adrès di e ofisina lokal: Global University Curaçao
Parkietenweg # 8 Curaçao
A publiká e kuríkulo aki na Ingles dor di Global University. God Loves You. Fourth Edition © 2002. Global University. Tradusí na Papiamentu ku pèrmit di Global University. A usa Skritura for di Beibel na Papiamentu Koriente. Copyright © 1913 pa Sosiedat Antiano di Beibel. Derechi reservá. Promé edishon na Papiamentu © 2016 Global University. Tradusí pa: I.D. Becker-Sjak-Shie i G.P.A. Becker
© 2016 Global University. Tur Derechi Reservá.
Kontenido
Pagina
Karta pa Studiante....................................................................4 Lès
1 Dios Konosé Bo i ta Stima Bo.................................................7
2 Dios a Traha e Mundu ku Bo ta Biba aden.............................11
3 Dios a Traha Abo....................................................................15
4 Dios lo Yuda Bo pa ta Bon.....................................................19
5 Dios ta Preokupá Kon Bo ta Trata Otronan............................23
6 Dios lo Hiba Bo Shelu............................................................27
7 Dios lo Salbá Bo.....................................................................31
8 Dios lo Kuida Bo....................................................................35
9 Dios ta Skucha Bo Orashonnan..............................................39
10 Dios lo Guia Bo......................................................................43
11 Dios a Manda Su Lamchi pa Salba Bo...................................47
12 Dios lo Pordoná Bo i Yuda Bo...............................................51
13 Dios lo ta ku Bo......................................................................55
14 Bo por Konosé Dios Mas Mihó..............................................59
Buki di Tarea pa Studiante......................................................63
Bo Amigunan..........................................................................95
4
Mi Bon Studiante,
Bon biní na e famia di Global University! Muchanan di hopi pais tambe ta studia e lèsnan aki. Tambe hopi di nan mayor i rumannan. Dikon? Pasobra nan tur gusta lesa tokante e gran hòmber i muhénan ku a biba hopi tempu pasá. Pasobra e ta leuk pa wak e plachinan i hasi e kosnan ku nan ta pidi bo pa hasi den kada lès.
Lo bo gusta e lèsnan aki pasobra bo ta siña tokante di Dios. Lo bo lesa tokante
di e hendenan ku Dios a stima. Dios a hasi hopi kos maraviyoso pa nan. Lo bo
mira tambe kon Dios ta stima abo i ta hasi kosnan maraviyoso pa bo.
E lèsnan ta fásil pa komprondé.
E versikulonan di Beibel den e lèsnan aki tambe ta fásil pa komprondé.
Na final di e buki aki bo ta haña un
Tarea pa Studiante.
5
Despues di studia kada lès den Dios Stima Bo, bai na bo Buki di Tarea. Hasi loke e ta bisa bo pa hasi pa e lès ei. Bo buki di Tarea pa Alumno ta bisa bo kon bo por haña un bunita sertifikado .
Si bo ta studia den un klas, e yùfrou lo bisa bo kiko bo mester hasi.
Henter bo famia lo ke studia e buki aki.
Den bo Buki di Tarea tin un parti ku yama Leuk Pa Bo Hasi.
Tin algu einan pa kada hende: mucha, hóben i adulto.
Djis hasi e parti ku abo gusta den e sekshon Leuk Pa Bo Hasi.
Si bo tin kualke pregunta tokante e lèsnan, skirbi nan. Manda nan pa mi ora bo entregá e blachinan di bo Buki di Tarea. Ku hopi plaser lo mi yuda bo.
Ku Dios bendishoná bo rikamente,
Bo Yùfrou
6
7
Lès 1
DIOS KONOSE BO I TA STIMA BO
Siña esaki tokante di Dios:
Dios tin un buki ku yama Beibel. Dios ta konta bo e bèrdat di dj’E den Beibel. Dios semper tabat’ei i semper lo t’ei. Dios por tur kos. El a traha mundu. Dios ta tur kaminda i sa tur kos. Dios a krea bo. E konosé bo i ta stima bo. Dios ta bon. Ora bo konos’E, lo bo stim’E.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Dios ta amor. Nos ta stima, pasobra Dios a stima nos promé.
1 Huan 4:16, 19
Bo por hasi esaki?
Yena e lèternan ku falta den kada kontesta. 1. Di kon nos ta stima Dios?
Pasobra El a s_ _ _ _ nos p_ _ _ _.
2. Kua buki ta konta bo e bèrdat tokante di Dios? E B _ _ _ _ _.
8
Esakinan ta e kontesta korekto.
1. stima promé 2. Beibel
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki.
Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa. Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dje.
Beibel ta konta bo kon Dios ta. Dios semper tabat’ei i semper lo t’ei. Promé ku mundu tabata eksistí, promé ku tabatin shelu i nubianan, promé ku tabatin solo, luna, i streanan, Dios tabata eksistí.
Dios por hasi kualke kos. Dios a traha mundu.
Dios a traha baranka i serunan.
Dios a traha laman. Dios a traha mata i flornan. Dios a traha bestia i hende.
Dios a traha abo.
DIOS
9
Beibel ta bisa bo ku Dios ta tur kaminda. Dios rònt di bo manera e rosea ku bo ta hala. Bo no por mira e rosea. Bo no por mira Dios. Pero Dios por mira bo. Dios por tende bo. Dios por papia ku bo. Dios konosé bo i ta stima bo.
Beibel ta bisa bo ku Dios sa tur kos.
Dios ta mira tur kos ku bo ta hasi. Dios ta tende tur kos ku bo ta bisa. Dios sa tur kos ku bo ta pensa i sinti. Dios sa loke ta mihó pa bo. Dios sa e bèrdat di tur kos. Dios ta bisa bo e bèrdat den Beibel.
Dios ta stima bo manera El a traha bo. Tin hende tin purunchi.
Tin hende ku kabei di krùl. Tin hende ku kabei las.
Tin hende ta kòrtiku i gordo. Tin hende ta haltu i flaku. Esaki no ta importá. Dios ta stima bo e manera ku bo ta. Skirbi bo nòmber aki bou.
Dios ta stima......................................................................................
10
Beibel ta bisa ku Dios ta bon.
Dios ke yuda bo. Dios ke kura bo i hasi bo kontentu.
Dios ke hasi bo sabí i fuerte. Dios ke hasi bo bon i servisial.
Ora bo konosé Dios, lo bo stim’E.
Dios ke pa bo stim’E manera E ta stima bo. E lèsnan aki ta pa yuda bo konosé Dios i stim’E.
Bo ke konosé Dios?...........................................................
Bo ke ta salú i kontentu?...............................................
Bo ke ta sabí i fuerte?..............................................
Bo ke ta bon i servisial?............................................
Bo por papia ku Dios. Dios ta ku bo i lo skucha bo.
Papia ku Dios kier men hasi orashon. Siña e orashon aki i bisa e meskos na Dios .
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 1.
Orashon Mi ke konosé Bo, Dios, i stima Bo tambe, manera Abo ta stima mi. Pesei, por fabor yuda mi pa mi por siña e lèsnan aki, i hasi mi loke Abo ke pa mi ta.
1
Lès 2
DIOS A TRAHA E MUNDU KU BO TA BIDA ADEN
Siña esaki tokante di Dios:
Dios por hasi loke niun otro hende por hasi. Dios por krea, traha algu for di nada. Dios a traha mundu den seis dia. Dios a traha un mundu bunita pa abo biba. Dios a traha seis dia pa hasi trabou i un dia pa sosegá. Dios ta siña bo den Genesis kon El a traha mundu. Genesis ta den e promé parti di e buki di Dios, e Beibel.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Na kuminsamentu Dios a krea shelu i tera.
Genesis1:1
Bo por hasi esaki?
Yena e lèternan ku ta falta den kada kontesta.
1. Kiko Dios por hasi ku niun otro hende por hasi?
Dios por k _ _ _, traha algu for di nada. 2. Unda Dios ta bisa bo kon El a traha mundu?
Den G _ _ _ _ _ _, e promé parti di B _ _ _ _ _.
2
Esakinan ta e kontestanan korekto
1. krea 2. Genesis, Beibel
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki. Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dje.
Dios a traha mundu den seis dia.
Dios a plania pa traha un mundu maraviyoso pa hende biba.
Na komienso e mundu no tabatin niun forma. Mundu tabata masha skur mes. E ora ei Dios a forma e mundu.
Dios a papia i tabatin lus. Kada bes ku Dios tabata papia, algu a wòrdu krea.
Sera bo wowo, imaginá bo ku bo ta mira kon Dios ta krea mundu. E historia di kreashon ta den Genesis, e promé parti di Beibel.
E promé dia
E di dos dia
“E ora ei Dios a bisa: Laga tin Lus”
Dios a traha dia i anochi.
Dios a bisa: “Mester tin un kupel pa separá
e awanan.”
Dios a separá shelu for di awa.
3
E di tres dia
Dios a bisa: “E awa bou di shelu mester bini huntu na un lugá.”
Dios a traha tera, laman, matanan i flornan.
E di kuater dia
E di sinku dia
Dios a bisa: “Mester tin diferente lus na shelu.”
Dios a traha solo, luna i e streanan.
Dios a bisa: “Awa mester ta yen yen
di bestia i mester tin para ta bula den laria.”
Dios a traha tur piská i paranan.
E di seis dia
Dios a bisa: “Tera mester produsí tur sorto di bestia.”
Dios a traha tur e animalnan.
Dios a bisa: “Laga nos ban traha hende
awor, segun nos imágen.”
Dios a traha e promé hende hòmber i muhé.
4
Dios a traha un mundu bunita pa abo biba.
Dios a wak tur loke El a traha. Tur kos tabata hopi bon. E mundu tabata presioso.
Dios tabata hopi kontentu.
E di shete dia Dios a traha seis dia pa hasi trabou i un dia pa sosegá.
Riba e di shete dia Dios a sosegá. El a traha e di shete dia pa sosegá. Dios a traha e dia di sosegá pa nos.
Seis dia pa siman nos ta traha.
E di shete dia nos ta sosegá. Nos ta bai kas di Dios riba nos
dia di sosegá.
Bo sa bai kas di Dios?
Den e kas di Dios nos ta papia ku Dios i siña tokante di dj’E. Nos ta papia ku Dios na kas tambe ora nos ta hasi orashon.
Bo ta kontentu ku Dios a traha e mundu presioso aki?
Bo a yama Dios danki pa krea bo? Siña e orashon aki i bisa e meskos na Dios.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 2.
Orashon Danki Dios, pa hinter mundu. Danki pa krea tur kos ku mi ta mira. Danki pa dianan di trabou i un dia di sosegá. I danki Dios, pa krea ami.
15
Lès 3
DIOS A TRAHA ABO Siña esaki tokante di Dios: Dios a traha e promé hòmber i muhé manera E mes. Dios tabata ke pa nan ta Su yunan. Dios ta stima Su yunan i ta kuida nan. Dios a krea abo tambe i ke pa bo ta Su yu. Lo bo ta kontentu pa hasie loke Dios ke pa bo hasi.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
E ora ei SEÑOR Dios a forma hende for di tera. El a supla rosea den su nanishi i asina hende a haña bida.
Genesis2:7
Bo por hasi esaki? Skirbi e lèternan ku ta falta den kada kontesta.
1. Kiko Dios a usa pa traha e kurpa di e promé hende?
E t _ _ _ di e s _ _ _ _. 2. Kiko Dios ke pa bo ta?
Su y _.
16
Esakinan ta e kontesta korekto
1. tera, suela 2. Yu
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki:
Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa. Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di djé .
Dios a krea e promé hòmber manera Su mes.
Dios a krea e promé hòmber for di tera. Dios a supla Su bida den e hòmber.
Dios a yama e promé hòmber Adam. Adam tabata manera Dios den hopi manera.
Adam por a mira i tende.
Adam por a kana i papia.
Adam por a traha i hunga.
Adam por a pensa i sinti. Adam por a stima Dios, manera Dios a stim’é.
Adam tabata yu di Dios.
Dios a stima Adam i a kuid’e. Dios a traha un hardin bunita pa ta e kas di Adam. El a yama e hardin Eden. Tabatin matanan ku ta duna sombra i flornan di bunita koló. Terenonan bèrde i riunan di awa friu. Paranan bunita i animalnan lif. Tabatin frutanan bon pa kome. Tur kos ku Dios a traha tabata bon. Adam tabata biba den un mundu pèrfekto.
17
Dios a duna Adam trabou pa hasi. Dios a dun’é trabou pa traha ku su mannan. Adam a kuida e hardin bunita. Dios a duna Adam trabou pa uza su mente. Adam a duna tur e animal i paranan nòmber. Dios a yuda Adam pa e hasi su trabou bon. Adam tabata hopi kontentu pa hasi loke Dios a bis’é pa hasi. Adam ke a agradá Dios i el a hasi esaki.
Tur dia Dios tabata bai den e hardin. Dios i Adam tabata papia ku otro.
Dios i Adam tabata stima otro.
Adam tabata hopi kontentu e animalnan lif.
Adam tabata hopi kontentu e paranan bunita.
Adam tabata hopi kontentu papia ku Dios.
Pero Adam tabatin mester di algu otro. Dios tabata sa kiko Adam tabatin mester.
Dios sa semper loke Su yunan mester. Dios a pone Adam drumi. Dios a saka un rèpchi for di Adam. For di e rèpchi Dios a krea e muhé. E lo yuda Adam i hasi’é kontentu.
Dios a lanta Adam i a mustr’é e muhé. Adam a stima e muhe ku Dios a dun’é. Adam a yam’é Eva. Eva a bira kasá di Adam. Adam i Eva tabata e promé hendenan riba e mundu.
18
Adam i Eva tabata felis huntu den Eden. Nan tabata stima na kas bunita.
Nan tabata stima otro. Nan tabata stima Dios.
Huntu Adam i Eva tabata kana i papia ku Dios. Dios a krea abo tambe i ke pa bo ta Su yu.
Dios no a krea bo komo hende grandi manera El a traha Adam. Dios a krea bo den forma di un bebi promé. El a duna bo un tata i mama pa kuida bo. Dios ta stima bo mes tantu ku El a stima Adam. Dios ke ta bo Tata tambe.
Dios ke pa abo tambe ta kontentu.
Bo tambe tin trabou pa hasi—
trabou pa bo mannan i mente. Purba hasi bo trabou bon.
Purba agradá Dios manera Adam a hasi. Lo bo ta kontentu pa hasi
loke Dios ke pa bo hasi. Lo bo ke pa Dios yuda bo ku bo trabou?
Memorisá e orashon aki i bis’é na Dios tur mainta.
Yena awor bo Buki di Tarea pa lès 3.
Orashon Danki Dios, pa trabou i weganan. Mi ta pidi Bo, yuda mi ku mi trabounan. Yuda mi awe pa mi agrada Bo, Dios, den tur kos ku mi hasi i bisa.
19
Lès 4
DIOS LO YUDA BO PA TA BON
Siña esaki tokante di Dios: Dios ta siña Su yunan pa hasi loke ta bon. E enemigu di Dios ta purba pone hende hasi piká. Piká a separá Adam i Eva for di Dios. Te ainda Dios ta stima esnan ku a hasi kosnan malu. Dios ta bisa bo den e Beibel kiko bo tin ku hasi.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
SEÑOR Dios a bisa e hende: ‘For di tur palu den hòfi bo mag kome libremente, pero di e palu ku ta duna konosementu di bon i malu sí no. Pasobra e dia ku bo kome for di dje, bo ta muri sigur.’
Genesis 2:16,17 Bo por hasi esaki? Pinta un sírkulo rondó na e kontesta korekto, manera esaki:
1. Kiko Dios ke pa Su yunan ta? bon malu
2. Kiko a separá Adam for di Dios? amor piká
3. Dios ta stimá esnan ku hasi malu ahinda? si no
20
Esakinan ta e kontesta korekto
1. bon 2. piká 3. si Palabranan pa bo siña Piká ke men desobedesé Dios òf hasi algu malu. Piká ta kosnan malu ku un persona ta hasi òf bisa. Maldat ke men kos malu. E demoño ku ta enemigu di Dios, ta purba pa pone hende hasi kos malu. Satanas ta un otro nòmber pa e demoño.
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki:
Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa. Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di djé.
Dios ta siña Su yunan pa hasi loke ta bon. Adam i Eva tabata biba den un mundu pèrfekto.
Tur kos ku Dios a krea tabata bon. Adam i Eva tabata bon.
Dios a krea nan bon manera E mes. Dios a bisa Adam i Eva kiko nan mester hasi. Dios a bisa nan loke nan no mester hasi. Dios a bisa nan pa no kome e fruta di un sierto mata. El a atvertí nan ku si nan kome di e fruta, nan lo muri.
Dios tabata stima Adam i Eva. E tabata ke pa nan hasi loke ta korekto. Dios no tabata ke pa nan muri.
21
E enemigu di Dios ta purba pone hende hasi piká. Dios tin un enemigu ku yama e demoño òf Satanas. Dios ta bon pero e demoño ta malu. Dios ta yuda hende pa ta bon i hasi loke ta korekto. E demoño ta purba pone hende hasi malu.
Un dia e demoño a bin den e hardin di Eden. E demoño a uza un kolebra pa papia ku Eva.
E kolebra a mustra Eva e fruta ku Dios a bis'é pa e no kome.
E demoño a bisa Eva un mentira. "Kome e fruta ei" e demoño a bisa,
"i lo bo no muri. Lo bo ta mes sabi ku Dios."
Eva tabata sa ku e mester a obedesé Dios. Pero el a skucha e mentira di e demoño. Eva a kome un poko di e fruta ku Dios a bis'é pa e no kome. Eva a duna un pida na Adam i e tambe a komé. Tantu Adam komo Eva a hasi piká. E ora ei algu horibel a sosodé!
Piká a separá Adam i Eva for di Dios.
Adam i Eva a stima Dios semper, pero awor nan tabatin miedu di djE. Nan tabata sa ku nan a hasi malu. Nan a purba di skonde pa Dios. Nan tabata sunu i tabatin berguensa. Nan a traha paña pa nan mes for di blachi di mata. Pero nan paña no tabata bon.
DIOS
PIKÁ
22
Dios ta stima esnan ku a hasi malu ainda.
Niun hende no por skonde pa Dios. Dios a mira loke Adam i Eva a hasi.
Pero Dios a keda stima nan. El a traha paña pa nan for di kuero
di animal.
Dios a papia ku Adam i Eva tokante nan piká. Dios mester a kastigá nan pa hasi malu.
Dios a kastigá nan pa siña nan hasi loke ta korekto. Nan mester a bandoná nan kas bunita den Eden.
Nan piká a trese malesa i morto den mundu. Pero Dios a bisa Adam i Eva ku un Salbador lo bini.
E Salbador lo drecha tur kos atrobe.
Dios ta bisa bo den e Beibel kiko tin ku hasi.
Dios ta bisa bo kiko ta korekto i kiko ta robes. Bo a yega di hasi kosnan ku bo sa ku ta robes?
Dios ta stima bo ketu bai i kier yuda bo. Bisa Dios sòri. PidiE pa yudabo pa ta bon.
E ora ei hasi loke Dios bisa i lo bo ta kontentu. Hasi e orashon aki promé ku bo bai drumi.
Yena awor bo Buki di Tarea pa lès 4.
Orashon Mi ta arepentí Dios, pa tur e kosnan ku mi a hasi robes na en bes di korekto. Por fabor yuda mi pa hasi loke Abo bisa mi. I por fabor kuida mi awe nochi.
23
Lès 5
DIOS TA PREOKUPA KON BO TA TRATA OTRONAN
Siña esaki tokante di Dios
Dios ta yuda mayornan pa nan kuida na yunan. Dios sa kon bo ta sinti tokante otronan. Dios ta kastigá esnan ku trata otronan malu. Dios ke pa bo trata otronan bon.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Kain a ataká su ruman i mat'é. E ora ei SEÑOR a puntra Kain: ‘Unda bo ruman Abel ta?
Genesis 4:8, 9
Bo por hasi esaki?
Pinta un sírkulo rònt di e kontesta korekto.
1. Kiko Dios lo hasi ku esnan ku trata otronan malu?
lubidá
bendishoná
kastigá
2.
Dios sa ora bo ta rabiá ku otronan?
Si
No
tin bia
3.
Ken a mata su ruman?
Adam
Abel
Kain
24
Esakinan ta e kontesta korekto
1. kastigá 2. si 3. Kain Palabranan pa bo siña
Un ofrenda ta algu ku hende ta duna Dios. Un sakrifisio ta un kos bibu ku ta duna Dios komo ofrenda. Bendishoná ta nifiká hasi algu bon pa un hende.
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki. Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dj’e.
Dios ta yuda mayornan pa nan kuida nan yunan. Adam i Eva tabatin hopi yu. Nan promé yu tabata Kain. Nan di dos yu tabata Abel. Kain i Abel tabata e promé muchanan, e promé rumanan den e mundu. Adam i Eva mester a traha duru pa por kuida nan yunan. Dios a yuda nan den nan trabou.
Nan a planta un hardin. Nan a kuida e hardin
i a rekohé e kuminda pa kome. Nan a kria karné i kabritu pa lechi, keshi i
paña. Nan a siña tur nan yunan pa hasi trabou. Nan a siña nan tokante di Dios.
25
Dios sa kon bo ta sinti tokante otronan Kain a duna Dios un ofrenda di kuminda ku el a planta. Abel tambe a duna Dios un ofrenda, un lamchi pa muri pa pikánan di Abel. Dios a stima tantu Kain komo Abel. Dios a mustra nan e kaminda pa yega serka djE. Nan mester a trese un sakrifisio pa piká manera Abel a hasi. Dios a bendishoná Abel i a pordoná su pikánan.
Kain no kier a skucha Dios. Kain kier a hasi e kosnan manera e mes ke. E tabata rabia ku Dios pa bendishoná Abel.
Kain tabata rabiá ku Abel. Dios tabata sa kon Kain tabata sinti. Dios tabata sa ku si Kain keda rabiá
e lo hasi algu malu. Dios a papia ku Kain i a puntr’é,
"Dikon bo ta rabiá?" Pero Kain no kier a tende di Dios.
Kain tabata odia su ruman Abel.
Dios ta kastigá esnan ku trata otronan malu
Un dia Kain a mata su ruman Abel den kunuku. Esei tabata un piká horibel. Dios a mira kiko Kain a hasi. Dios mester a kastigá Kain. Dios no kier a laga Kain keda kas ku su famia. Kain i su kasa a bai pa biba riba nan mes.
26
Dios ke pa bo ta bon pa otronan E ta un piká pa odia otro hende. E piká aki ta pone ku hende ke hasi daño na otronan. E piká aki ta pone nan diskuti, bringa i mata. Piká ta separá hende for di otro. Piká ta kibra hogarnan.
Dios ke pordoná nos nos pikánan i hasi nos bon. Dios ke kita tur nos sintimentunan malu i duna nos amor pa otro. E ora ei nos lo ta kontentu semper.
Abo sa rabia ku otro hende?
Bo ta pidi Dios pa kita e sentimentunan di rabia? Bo kier ta bon ku otronan? Memorisá e orashon aki.
Yena awor bo Buki di Tarea pa lès 5.
Orashon O Señor, no laga mi ta manera Kain. Yudami trata otronan manera mi mester hasi. Pordoná mi pensamentu i palabranan di odio. Laga mi stima i ta kariñoso i bon.
PIKÁ
27
Lès 6
DIOS LO HIBA BO SHELU
Siña esaki tokante di Dios Dios a hiba Henok shelu sin ku el a muri. Dios tin un kas maravioso pa bo den shelu. Kana ku Dios. E lo hiba bo shelu.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Henok tabata biba den intimidat ku Dios, i un dia e no tabata ei mas, pasobra Dios a tum'é.
Genesis 5:24 Despues di esaki ami, Huan, a mira un
porta den shelu ku tabata habrí, i e stèm ku …… a bisa: ‘Bini aki riba..’
Revelashon 4:1 Bo por hasi esaki? Pinta un liña na e lugá kaminda kada palabra ta pertenesé:
Dios • • ta e kas maravioso di Dios.
Henok • • ke pa bo kana ku n’E.
Shelu • • por kana ku Dios i bai shelu.
Abo • • a bai shelu sin muri.
28
Esakinan ta e kontesta korekto
Dios • • ta e kas maravioso di Dios
Henok • • ke pa bo kana ku n’E.
Shelu • • por kana ku Dios i bai shelu.
Abo • • a bai shelu sin muri.
Palabranan pa bo siña
Shelu ta e kas maravioso di Dios, kaminda lo bo biba despues ku bo muri, si bo kana ku n’E.
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki .
Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa. Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dj’e.
Dios a hiba Henok shelu sin ku el a muri
Adam tabatin hopi yu hòmber i muhé. Su yunan tambe a hanya hopi yu hòmber i yu muhé. Tabatin masha hopi hende.
Dios tabata stima tur hende. Dios tabata ke kana i papia ku nan tur. Dios tabata ke hiba nan shelu.
Pero hopi hende no tabata stima Dios. Nan no tabata hasi orashon ni papia ku Dios.
Nan tabata manera Kain.
Nan tabata ke hasi manera nan ke. Nan no kier a hasi loke Dios tabata bisa nan.
Nan no tabata kana ku Dios. Nan piká a separá nan for di Dios.
29
Pero Henok tabata stima Dios. Henok a bai serka Dios manera Abel a hasi, ku un lamchi pa muri pa su pikánan. Dios a pordoná e kosnan malu ku Henok a hasi. Dios a kita e pikánan di Henok i a hasi'é bon.
Henok a papia ku Dios tur dia dor di hasi orashon.
Henok tabata kana ku Dios tur dia dor di hasi loke Dios a bis'é pa hasi.
Henok tabata riba kaminda pa bai shelu dor di kana ku Dios.
Dios i Henok tabata stima otro.
Dios a laga Henok yud'é den Su trabou. Henok a konta su bisiñanan tokante di Dios.
Dios a bisa Henok kiko e mester a bisa. Henok a purba pa laga otronan kana ku Dios.
Hopi di nan no kier a skucha. Nan tabata pekádonan teribel, manera Kain.
Hende ku kana ku Dios ta bai shelu ora nan muri. Pero Dios a hiba Henok shelu sin muri. Dios a hiba Henok shelu ku n’E, na Su kas bunita i maravioso, kaminda tur kos ta pèrfekto i tur hende ta kontentu.
DIOS
DIOS
DIOS
STIMA BO
BUKI DI TAREA
PA STUDIANTE
64
65
KON PA UZA BO BUKI DI TAREA
Habri bo buki Dios Stima Bo. Lesa e karta titulá "Mi Bon Studiante".
Studia Lès 1. Hasi tur loke e lès bisa bo pa hasi.
Awor habri bo Buki di Tarea. Hasi tur loke bo ke hasi den e sekshon di Leùk pa Bo Hasi. Skirbi bo nòmber i adrès korekto. Kontestá e preguntanan tokante di e lès.
Si bo no por kontestá un pregunta, lesa e lès di Dios Stima Bo di nobo te ora bo haña e kontesta. Skirbi'é
e ora ei den bo Buki di Tarea. Ora bo kaba ku lès 1 den bo Buki di Tarea, bai na lès 2 den Dios Stima Bo. Hasi meskos ku tur e lèsnan manera bo a hasi ku lès 1.
Si bo ta studia den un grupo Bo yùfrou lo ke wak
kada lès i duna komentario riba dj’e. E ora ei e yùfrou lo duna bo
e lès mesora bèk.
66
POR MANDA LÈS VIA PÒST OF EMAIL Despues ku bo ta kaba tur e lèsnan, pone nan den un ènvelòp i skirbi e adrès di Global University su ofisina kaminda bo ta biba. (Lo bo haña e adrès den komienso di e buki Dios Ta Stima Bo)
Kontrolá tur e paginanan di e lèsnan
den bo Buki di Tarea pa ta sigur ku bo a yena nan korektamente.
Despues pone e paginan den e envelòp.
Pone sufisiente stampia riba e envelòp i pòst esaki. Lo duna un sifra pa e lèsnan i lo manda nan bèk pa bo.
Tambe lo bo risibí un sertifikado ku bo a studia e kurso.
(Si bo studia den un klas, e yùfrou lo bisa bo kiko bo mester hasi.)
Bo por manda e lèsnan den bo Buki di Tarea via email na [email protected] Nos ta spera ku bo a disfrutá di studia Dios Stima Bo.
67
Lès 1 DIOS KONOSE BO I TA STIMA BO
ALGU LEUK PA BO HASI Klur e potrètnan di e muchanan di diferente pais.
Skirbi korekto
Bo nòmber..................................................................................... Adrès di kas................................................................................... Siudat ............................................................................................ Edat ................................................................................................ Sekso.............................................................................................. Fecha..............................................................................................
68
Buska e Kontesta Korekto.
Lesa e frase promé. Wak despues den e lista di palabra na man drechi te ora bo haña e palabra korekto ku bo mester yena den e parti bashí. Skirbi e palabra den e parti bashí, despues hala un liña dor di e palabra den e lista, manera a hasi akibou:
1. E buki ku ta konta bo e lèsnan berdat tokante di Dios ta e........Beibel......... stima
2. Dios ............................ bo manera bo ta. stima
3. E ............................ aki ta pa yuda bo ke konosé Dios i stim'E. Beibel
4. ....................... a traha e mundu. tur kos
5. Dios ............................ pa bo ta bon i kontentu. bon
6. Dios ke pa abo .................... E. Dios
7. Dios ta bon i ke hasi bo ................... .
8. Dios ta tur kaminda i por hasi ............................ .
Bo por yuda otronan. Bo tin un amigu ku lo ke studia ‘Dios Stima Bo’? Skirbi korekto. Nòmber...........................................................................................
Email Adrès...............................................................................
Pais..........................................................................................
Bo a hasi tur kos den e lès aki?............................................
Skirbi bo nòmber korekto............................................................
Sifra..................................
69
Lès 2 DIOS A TRAHA E MUNDU KU BO TA BIBA ADEN
LEUK PA BO HASI Pinta algu ku Dios a traha.
Pinta un pòtrèt òf algu ku Dios a krea riba e dia aki den kada hòki.Of pint'é riba un otro papel i plak e den e hòki korekto.
Promé Dia Di dos Dia
Di tres Dia Di kuater Dia
Di sinku Dia Di seis Dia
70
Pinta un sírkulo rondó di e number di dianan den kua Dios a traha e mundu.
1. 1 6 10 8 365
Kontesta e preguntanan aki.
2. Kiko Dios a hasi e di shete dia?...........................................
3. Tin un kas di Dios, òf iglesia serka kaminda bo ta biba?..........
4. Bo sa bai kas di Dios?......................................................
5. Bo a gradisí Dios pa a krea bo?..................................
Bai pafó i wak rònt. Skirbi nòmber di kosnan ku bo ta mira ku Dios a krea.
1 ............................................... 6 ...............................................
2 ............................................... 7 ...............................................
3 ............................................... 8 ...............................................
4 ............................................... 9 ...............................................
5 ............................................... 10...............................................
Bo a gradisí Dios ku El a traha e kosnan aki?.......................... So bo no a yega di has’e nunka, hasi'é awor.
Bo a hasi tur kos den e lès aki?...............................................
Skirbi bo nòmber korekto........................................................
Sifra..............................
71
Lès 3 DIOS A TRAHA ABO
LEUK PA BO HASI Deskubrí algu ku Adam a duna nòmber.
Kuminsá ku number1 i hala un liña for di un punto pa otro.
Pinta un sírkulo rònt di e kontesta korekto.
1. Ken tabata e promé hòmber?
Abel Adam Eva Noe
2.
Ken tabata e promé muhè?
Eden
Adam
Eva
Abel
3.
Kon tabata e nòmber di e
hardin?
Adam
Eva
Eden
4. Bo gusta traha? si no tin bia
5. Bo ta pidi Dios pa yuda bo? si no tin bia
6. Lo bo purba komplasé Dios den bo trabou? si no
72
Kontestá e pregunatanan aki. 7. Adam tabata kontentu òf tristu ora
el a hasi loke Dios ta bis’e pa hasi?............................................. 8. Lo bo ta kontentu òf tristu ora
bo hasi loke Dios bisa bo pa hasi?............................................ 9. Ki tipo di trabou bo ta hasi?.................................................
Bo tin un kopia di e buki di Dios, e Beibel?..............................
Si bo tin un Beibel, bo ta lesa tur dia un tiki den dj’e?.................
Preguntanan, Komentario, Orashon, Petishon Skirbi akí kualke pregunta òf komentario riba e lèsnan, òf kualke kos ku bo ke pa bo yùfrou hasi orashon riba dj’e.
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
................................................................................................................. Bo a hasi tur kos den e lès aki?...............................................
Skirbi bo nòmber korekto........................................................
Sifra..........................................
73
Lès 4 DIOS LO YUDA BO PA TA BON
LEUK PA BO HASI Lesa e palabranan skirbí den kódigo.
Na man robes tin un charada. Kada pintura ta para pa un lèter. Yena e lèter ku ta korespondé na e pintura, na bo man drechi. E palabranan ku bo ta traha ta nòmber di dos hende i e lugá unda nan tabata biba.
74
Hala un liña for di e palabra na man robes te ku e frase na kua e ta pertenesé, manera asina aki:
1. Adam • •
ta e kosnan malu ku hende ta hasi òf bisa.
2. Satanas • • a skucha e kolebra i a hasi piká.
3. Eva • • tabata e promé hòmber.
4. Dios • • ta purba pa pone bo hasi malu.
5. Pikánan • • ta bisa bo den Beibel kiko bo mester hasi.
Hala un liña bou di bo kontesta.
6. Bo mayornan a yega di kastigá bo dor ku bo a hasi malu? si no
7. Di kon bo ta kere ku nan a kastigá bo?
pa siña bo pa hasi bon pa hasi bo doló
8. Splika den bo mes palabranan dikon bo ta kere ku Dios ta kastigá hende ora nan hasi malu.
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
Bo a hasi tur kos den e lès aki?...............................................
Skirbi bo nòmber korekto........................................................
Sifra.............................
75
Lès 5 DIOS TA PREOKUPA KON BO TA TRATA OTRONAN
LEUK PA BO HASI klùr e pintura.
Bestianan salbahe ta bringa i mata.
Nos mester ta manera nan?............................
76
Hala un liña di e pregunta pa e kontesta korekto, manera esaki: 1. E ta hasi diferensha pa Dios kon
nos ta trata otro? • •
Kain
2. Ken a hiba un bestia pa Dios komo
sakrifisio pa su piká? • • Si
3. Ken a rabia ku su ruman? • • Dios
4. Ken a atvertí tokante e peliger
di hasi piká na su ruman ora e ta rabiá? • • Abel
Hala un liña bou di e kontestanan korekto. 5. Kon bo ta kere ku Dios ke pa bo trata otronan? bringa stima diskutí mata pordoná odia Kontesta e preguntanan aki. 6. E ta fásil pa evitá di rabia?......................................... 7. Ora bo ta rabia, bo ta hasi òf bisa algu ku despues bo ta lamentá? ...................................................................... 8. Bo ke pa Dios yuda bo pa no rabia ku otro hende? ..................... 9. Kiko bo ta kere ku bo tin ku hasi ora bo ta sinti ku bo ta rabia?
...................................................................................................................
................................................................................................................... Bo a hasi tur kos den e lès aki?..............................................
Skirbi bo nòmber korekto.................................................
Sifra...............................
77
Lès 6 DIOS LO HIBA BO SHELU
LEUK PA BO HASI Buska e kaminda korekto.
Kiko lo bo hasi si bo ta kana ku Dios? Kuminsá na e parti abou ku “Puntra Dios pa pordoná pikanan”. Pinta un kaya di un señal pa otro señal di tur e kosnan ku Dios kier pa bo hasi.
78
Kita tur e lèternan C,X, i Z. Despues skirbi e palabranan ku a keda riba e strepinan aki bou.
CNOSX ZTCAX PAXPIA ZKCUX DCIOZS
..........… ................. ................ ............. ...................
ZOCRXA CNZOXS ZTXAC XOZRCA CXZI
........... ................. ................. ................. .............
XLEZSA BEIXBEL. CNZOXS ZTXAC ZKACNA
................... ................ .................. ............... ...............
XKZUC DCIOZS XORCA CNZOXS CHASI ZLOKE
................ .............. .............. ................ .......... .............
XEZC ZTXAC XBICSA
.......... ............. ..............
Pregunta, Komentario, Petishon pa orashon
Skirbi akinan kualke pregunta òf komentario riba e lèsnan, òf kualke kos ku bo ke pa bo yùfrou hasi orashon p’e. Usa un otro papel si bo mester mas espasio pa skirbi.
.................................................................................................................
................................................................................................................. ..............................................................................................................
.................................................................................................................
Bo a hasi tur kos den e lès aki?.............................................
Skirbi bo nòmber korekto...........................................................
Sifra................................
79
Lès 7 DIOS LO SALBA BO
LEUK PA BO HASI Pone e para i bestianan den arka di Noe.
Bo por usa un kaha òf un mesa pa e arka. Traha animal òf paranan di papel, palu òf klei. Kon pa traha e figuranan di klei: Meskla mitar kùp di hariña di pan ku un kwart kup di salu. Pone djis sufisiente awa pa traha un mansa basta duru. Mansa e ariña te ora e bira un klei suave. Traha bestia òf paranan di e klei.
Pabien! Bo ta na mitar kaminda di e kurso aki.
Bo ta gosa di e lèsnan?.......................................................
80
Hala un liña na e kontesta korekto.
1. Dios a salba Noe i su • •
diluvio
2. Noe a traha un • • Dios
3. Hendenan a hari • • famia
4. Noe i su yu hòmbernan a obedesé • • arka
5. Dios semper ta hasi loke ta • • Noe
6. Dios a salba Noe di e • • salbá
7. Noe tabata stima Dios i tabata • • korekto
8. Hende mester obedesé Dios • • awor
Traha un lista di bo famia i amigunan ku bo ke pa bai shelu. Skirbi bo mes nòmber te ariba di e lista.
.................................................... ....................................................
.................................................... ....................................................
.................................................... ....................................................
Bo a yega di papia ku algun di e hendenan aki tokante di Dios? .........
Hasi orashon pa nan por kere loke Dios ta bisa den Beibel. Hasi orashon pa nan por wòrdu salbá di piká i pa nan bai shelu. Usa bo mes palabranan pa papia ku Dios tokante di nan. Bo yùfrou lo hasi orashon pa nan tambe.
Bo a hasi tur kos den e lès aki?............................................
Skirbi bo nòmber korekto........................................................
Sifra..............................................................................................
81
Lès 8 DIOS LO SÒRU PA BO
LEUK PA BO HASI Traha un regenbog di promesanan.
Hala un liña di punta pa punta pa asina traha kuater liña pa forma un bog. Klùr meimei di e liñanan kaminda e promesanan ta:
1. Ariba—korá 2. Bou di korá—hel 3. Bou di hel—bèrdè 4. Te abou—blou
82
Lesa kada pregunta bon. Klùr e hòki ku e kontesta korekto.
Si No
1. Noe i su kasa tabatin tres yu hòmber? 2. E diluvio a kubri henter mundu? 3. Noe tabata un mal hende? 4. Dios a kuida Noe i su famia? 5. E bestianan den e arka a muri di hamber? 6. Dios lo sòru pa bo? 7. Bo ta gradisí Dios ku e ta sòru pa bo? Skirbi un par di forma kon Dios a sòru pa bo. ................................................................................................................. ................................................................................................................. ................................................................................................................. ................................................................................................................. ................................................................................................................. Bo a hasi tur kos den e lès aki?................................................
Skirbi bo nòmber korekto.................................................
Sifra..............................
83
Lès 9 DIOS TA SKUCHA
BO ORASHONNAN
LEUK PA BO HASI Traha un toren.
Buska algun pieda plat. Pone nan abou den un sírkulo chikitu. Pone mas pieda riba otro, rei pa rei. Wak kon haltu bo por traha e toren promé ku e kai abou. (Tene kuidou pa bo no hasi bo mes daño.)
Skohe e palabra korekto.
1. Pone un sírkulo na e palabranan ku ta konta tokante e Dios
berdadero.
pober bon palu mira kreá kuida yuda oro bon mentira stima papia surdu skucha sa siegu
2. Pone un sírkulo na e palabranan ku ta konta tokante e hendenan den e lès aki.
lubida Dios tabata bon tabata kariñoso a stima Dios a traha diosnan a wòrdu separá
84
3. Pone un sírkulo na e palabranan ku ta konta tokante e diosnan ku e hendenan a traha.
mira pieda palu tende papia amor
4. Pone un sírkulo na e palabranan ku ta konta loke Dios ke pa bo ta òf pa bo hasi.
ta bon hasi loke bo mes ke stima Dios
ta rabiá hasi orashon na Dios berdadero tin miedu
ta kontentu hasi loke Dios bisa bo ta tristu
Bo a hasi tur kos den e lès aki?................................................
Skirbi bo nòmber korekto.................................................
Sifra.................................
85
Lès 10 DIOS LO GUIA BO
LEUK PA BO HASI Hasi un biahe ku Abram.
Abram ta bai hasi un biahe largu. Yena e nòmber di e lugánan ku e ta haña riba su kaminda. Si bo no ta korda e kontesta, busk’e den Lès 10. 1. Unda Abram a biba? 2. Ken a yama Abram? 3. Kiko Abram a konstruí? 4. Ki nòmber Abram i Sarai a duna nan yu hòmber? 5. Na kua pais Dios a guia Abram?
Bo a studia tokante diferente hende ku a stima i a komplasé Dios. Nombra tres di nan.
................................. ................................. ................................. Den kua forma abo lo tin gana di ta manera nan?
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
86
Hala un liña for di kada nòmber pa e palabranan korekto.
1. Ur ● ● ta nifiká “tata di hopi”
2. Abraham ● ● tabata e kasá di Abraham
3. Sara ● ● tabata e yu hòmber di Abraham
4. Izak ● ● tabata e siudat kaminda Abraham tabata biba
5. Beibel ● ● ta e Palabra di Dios
Klùr e hòki ku e kontesta korekto.
Si No
6. Tur hende a stima e Dios berdadero?
7. Abram a kambia su mes nòmber? 8. Abram a kere e promesa di Dios? 9. Dios lo bendishoná esnan ku kere den dj’E? 10. Bo ta kere loke Dios ta bisa den Beibel? Pregunta, Komentario, Petishon pa orashon ................................................................................................................. ................................................................................................................. ................................................................................................................. ................................................................................................................. ................................................................................................................. Bo a hasi tur kos den e lès aki?................................................
Skirbi bo nòmber korekto.................................................
Sifra...............................
87
Lès 11 DIOS A MANDA SU LAMCHI PA SALBA BO
LEUK PA BO HASI Buska e kaminda korekto.
Kwe un pida katuna. Traha kabes i kurpa di un lamchi ku e katuna. Pone kuater palu di lusafè pa e pianan.
88
Yena e palabranan ku falta. 1. E lamchi ku D .... ........ ....a manda pa salbá bo ta
un persona yamá H .... .... .... .... . 2. E L .... .... .... .... di D .... .... .... ....lo kita bo
p .... .... .... .... .... ..... 3. Abraham a kontestá: “D .... .... .... ....lo sòru
pa un l .... .... .... .... .....” 4. Hende ku hasi p .... ........ .... n .... por bai shelu.
5. Nos tur a hasi p .... .... á.
6. H .... .... .... .... a muri na krus pa nos p .... .... .... .... .... .... .
7. Hesus ta e L .... .... .... .... ....di D .... .... .... ....ku a muri pa
k .... .... .... e p .... .... .... .... .... ....di m .... .... .... .... .
Bo a aseptá Hesus kaba komo bo Salbador promé ku bo a kuminsá studia e lèsnan aki? ................................
Si no ta asina, bo ta hasi'é awor aki, si? Si ta asina, skribi bo nòmber i e dia aki bou.
Ami, ..........................................................................................ta tuma bo nòmber
Hesus pa mi Salbador .................................................................... dia luna aña
Bo a hasi tur kos den e lès aki?............................................
Skirbi bo nòmber korekto........................................................
Sifra.............................
89
Lès 12 DIOS LO PORDONA BO I YUDA BO
LEUK PA BO HASI Buska loke Yakob a bisa.
Yakob a bisa algu ora el a lanta for di su soño maraviyoso. E ta skirbí den kódigo. Skirbi bou di kada pintura e lèter ku e ta para p’e.
Skirbi ku bo mes palabra kon bo sa ku Dios ta stima bo.
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
90
Hala un liña for di kada nòmber pa e palabranan korekto.
1. Adam • •
tabata e tata di Yakob i Esou.
2. Abram • • a bende bendishon Dios.
3. Hesus • • a soña di un trapi ku ta yega shelu.
4. Yakob • • a muri pa salba abo for di bo pikánan
5. Esou • • tabata e promé hende
6. Izak • • a bai laga su pais pa sigui Dios.
7. Kain • • ker pordoná bo i yuda bo.
8. Dios • • a mata su ruman hòmber.
Bo a hasi tur kos den e lès aki?................................................
Skirbi bo nòmber korekto.................................................
Sifra...............................
91
Lés 13 DIOS LO TA KU BO
LEUK PA BO HASI Buska bo kaminda dor di e mondi.
Kuminsá abou. Lesa e promé frase. Si e ta bèrdat, kwe e kaminda na banda drechi di number 2. Si e no ta bèrdat, bai na banda robes. Hasi meskos ku tur e frasenan.
Bo a hasi tur kos den e lès aki?................................................ Skirbi bo nòmber korekto............................................................ Sifra........................... Klùr e siguiente pintura.
1. Yakob a stima Jozef. 2. Rumannan di Jozef a stim’e. 3. Rumannan di Jozef a bend’e. 4. Jozef a bai den prizon. 5. Dios a lubidá Jozef. 6. Jozef a muri den prizon. 7. Dios lo ta ku bo.
92
93
Lés 14 BO POR KONOSÉ MAS DIOS MIHÓ
LEUK PA BO HASI Desifrá e lèternan.
Den Huan 17:3, Hesus a konta nos kon nos por tin bida eterna. Den un par di e palabranan aki bou, e lèternan no ta den forma korekto — manera Sakei pa Esaki i at pa ta. Pone e lèternan na nan lugá korekto. Skirbi e frase manera e mester ta.
I dbia eretno ek nem: sékono boA, e úkoni osDi bdaererdo, i sékono
.............................................................................................................
tuKris suHes, unEs uk boA a daman.
.......................................................................
Skirbi kon abo a konosé Dios.
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
..........................................................................................................
..........................................................................................................
........................................................................................................ Bo a hasi tur kos den e lès aki?................................................ Skirbi bo nòmber korekto............................................................ Sifra...........................
94
PABIEN! Bo a terminá e kurso ‘Dios Stima Bo’!
Bo ta stima Dios mas awor ku bo a kaba di studia e lèsnan aki?
.............................................
Lo bo ke siña mas tokante di Dios i Su amor pa bo den otro kursonan
di Global University? ……………………………. Lo bo ke risibí un otro kurso awor?................................
Skirbi bo nòmber manera lo bo ke pa e aparesé riba bo sertifikado.
................................................................................................................. Pregunta, Komentario, Petishon pa Orashon
Skirbi aki kualke pregunta òf komentario riba e lèsnan, òf kualke kos ku bo ke pa bo yùfrou hasi orashon p’e. Usa un otro papel si bo mester mas espasio pa skirbi.
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
.................................................................................................................
95
MANDA PA NOS E NÒMBERNAN I ADRÈS DI BO AMIGUNAN
Nos lo manda nan lès1 di “E Preguntanan Grandi di Bida.” Skirbi korekto.
Fam............................................................................................
Nòmber......................................................................................
Email..........................................................................................
Pais............................................................................................
Fam............................................................................................
Nòmber......................................................................................
Email..........................................................................................
Pais............................................................................................
Fam............................................................................................
Nòmber......................................................................................
Email..........................................................................................
Pais............................................................................................
Fam............................................................................................
Nòmber......................................................................................
Email..........................................................................................
Pais............................................................................................
ESUN DI MAS GRANDI TA SIRBIENTE DI TUR
Sirbi ta un ekspreshon di amor duná na Dios pa Su amor konsistente. E kursonan di Global University ta un vehikulo di Señor ku lo yuda bo desaroyá bo mes den un sirbiente efektivo i komplasiente.
Nos kursonan lo krea un sistema ordená di estudio di Beibel i lo enkurashá bo pa haña un mihó komprondementu di e bèrdatnan spiritual.
Pa bo kuminsá prepará bo mes pa e sirbishi di Dios nos ta sugerí bo pa inskribí pa e kursonan ku nos ta ofresé di nos programa di Bida Kristian.
Algun di e kursonan di e programa di Bida Kristian ta:
Bo Bida Nobo
Bo Beibel Ken Hesus Ta
Ora Bo Hasi Orashon Bo Amigu ku ta Yuda Matrimonio i e Hogar
Si bo ta deseá un deskripshon mas detayá di kada kurso òf
informashon pa kon inskribí den kualke un di e kursonan aki, tuma kontakto ku nos via email: [email protected]
30
Dios tin un kas maravioso pa bo den shelu
Lo no tin nada einan ku lo hasi bo daño. Lo bo ta kompletamente sano i semper kontentu. Nunka lo bo bira malu, haña hamber òf sinti friu. Tur hende lo tin tur kos ku nan mester den shelu.
Lo bo tin hopi bon amigu den shelu. Mas ku tur kos, lo bo ta huntu ku Dios
ku ta stima bo i ke hiba bo einan.
Kana ku Dios. E lo hiba bo shelu.
Dios a manda un Salbador pa kita bo pikánan. E Salbador ta Yu di Dios—Hesus.
Bo no por mira Hesus pero e ta einan. Hesus a bin pa yuda bo kana ku Dios.
Pidi’E pa pordoná bo pikánan. Tuma Hesus komo bo Salbador.
Papia ku Dios tur dia den orashon. Hasi loke Dios bisa bo den e Beibel. Esaki ta e manera pa kana ku Dios.
E lo hiba bo shelu. Yena awor bo Buki di Tarea pa lès 6.
Orashon Señor Hesus, bin i bira mi Salbador. Por fabor kita mi pikánan, pa asina mi por bai shelu. Yuda mi pa kana ku Bo tur dia.
31
Lès 7
DIOS LO SALBA BO
Siña esaki tokante di Dios:
Dios ta kita tur kos ku ta malu. Dios ke salba hende. Dios ta salba tur esnan ku ta obedes’E. Dios lo salba abo.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Dios… a bisa Noe...traha un arka di palu... Mi ta bai manda un diluvio ku lo tapa mundu ku awa... pero ku bo lo Mi sera Mi aliansa.
Genesis 6:12, 17, 18 Bo por hasi esaki? Yena e lèternan ku falta.
1. Dios ta salba tur esnan ku o_ _ _ _ _ é.
2. Dios a bisa Noe pa traha un a _ _ _.
3. Dios lo kita tur kos m_ _ _.
32
Kontestanan korekto
1. obedesé 2. arka 3. malu Palabranan pa bo siña
Arka ta e nòmber di e barku ku Noe a traha. Obedesé ta hasi loke un hende bisa bo pa hasi. Deluvio ke men e awa ku a kubri mundu.
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki
Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa. Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di djé .
Dios ta kita tur kos ku ta malu.
Kiko abo lo hasi si bo haña batata putrí meimei di esnan bon?
Lo bo tira esnan putri afó i warda
esnan ku ta bon.
Si bo no hasi esaki, e batatanan putrí lo daña esnan ku ta bon.
Un bia Dios mester a hasi algu manera esaki. Dios mester a limpia Su mundu promé ku tur kos bira malu.
E mester a stòp e bringamentu i matamentu, gañamentu, palabranan mahos, i otro pikánan.
Dios lo bai hasi mundu limpi i nobo. Tur hende riba mundu lo ta bon.
33
Dios ke salba hende. Despues ku Henok a bai shelu e hendenan a bira mas i mas malu. Nan tabata hasi kos malu tur ora. Solamente Noe i su famia tabata bon hende den henter e mundu. Dios a hasi Noe Su ayudante. Dios a bisa Noe: “Traha un arka. Mi ta bai manda un diluvio. E hendenan den e arka lo wòrdu salbá.”
Dios tabata stima e hendenan i ke a salba nan. El a laga Noe konta e hendenan tokante e diluvio. Solamente e famia di Noe a kere loke Noe a bisa nan. Noe su kasá i tres yu hòmber i nan kasá a kere Dios i a yuda Noe pa prepará e arka.
Segun Noe tabata traha e arka e hendenan tabata hari. Nan a bisa, ‘Bo ta kèns pa obedesé Dios.’
Noe a bisa e hendenan ku nan tambe mester obedesé Dios. E hendenan a hari i bolbe hari .
Ora e arka tabata klá,
Dios a bisa Noe pa pone kuminda den dje: kuminda pa hende i kuminda pa bestia tambe.
Dios tabata bai salba e bestianan tambe. Noe i su famia a hasi tur kos ku Dios a bisa nan.
35
Dios ta salba tur esnan ku obedes’E. E animal i paranan a bin dos dos for di tur kaminda. Olefantenan grandi a trapa e tera. Makakunan tabata drenta ku gritu. Paranan grandi tabata drenta ku kanto. Paranan chikitu tabata bula drenta e arka. Pushi i kachó tabata drenta. Galiñanan tabata drenta ku orguyo.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 7.
Noe i su famia tambe a drenta aden. E oraei Dios a sera e porta.
Awa a kuminsá kai. E diluvio a bin. Tur hende pafó di e arka a hoga.
Esnan ku a obedesé Dios tabata seif den e arka.
Dios lo salba bo.
Awor e mundu ta yen di piká atrobe.
Dios lo kita tur kos ku ta malu. Pero Dios lo salba bo si bo obedes’E.
Pidi Dios pa salba abo i bo famia.
Orashon Dios, por fabor yuda mi famia i amigunan kere den Bo i keda salbá di piká. Yuda nos obedesé manera tur esnan ku a hasi esaki ora nan a mira e arka i a drenta den dje.
35
Lès 8
DIOS LO KUIDA BO
Siña esaki tokante di Dios Dios ta kuida esnan ku obedes’E. Dios ta kontentu ora nos bisa “Danki Dios”. Nos ta duna ofrenda na Dios dor di bisa “Danki Dios”.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Kuarenta dia i kuarenta nochi largu awa a yobe riba mundu…. mas i mas awa a yena te ku el a tapa e serunan di mas haltu di mundu… solamente Noe i tur ku tabata huntu kuné den arka a skapa.
Genesis 7:12, 19, 23 Mi ta pone mi regenbog den nubia pa e ta e señal di e aliansa ..... Nunka mas lo no bini un diluvio pa destruí tur hende i bestia.
Genesis 9:13, 15 Bo por hasi esaki? Pinta un sírkulo rònt di e kontesta korekto.
1. Kuantu dia awaseru a kai? kuater dies kuarenta
2. Kuantu hende a keda na bida pafó di e arka? tur dies niun
3. Kua señal Dios a duna Noe? streanan regenbog
36
Kontestanan korekto
1. kuarenta 2. niun 3. regenbog
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dj’é.
Dios ta kuida esnan ku ta obedes’E.
Segun e awa di e diluvio tabata subi,
e arka tambe tabata subi. E tabata drif riba e awa ku tabata kubri mundu.
Noe i su kasa ku su tres yu hòmbernan i nan kasá tabata seif den e arka.
E bestianan tambe tabata seif. Nan tabatin kuminda pa kome: yerba, simia i nechi, grano i fruta seku. Dios i Noe a kuida e bestianan.
Awaseru a kai kuarenta dia. Despues Dios a manda
un bientu fuerte pa seka mundu. E awa a kuminsá baha.
E arka a keda pará riba e tòp di un seru i a keda einan.
37
Noe i su famia a keda den e arka te ora ku e tera tabata seku.
Nan a keda den e arka pa henter un aña. Dios a kuida di nan den e arka.
Porfin e mundu tabata seku.
Noe a habri e porta. Tur hende a sali for
di e arka den e lus di solo, Noe i su famia,
te bestia i paranan. Olefantenan tabata saka zonido di felisidat. Makakunan tabata grita mas duru ku promé. Kachónan tabata grita di alegria. Tur hende tabata kontentu pa ta seif i pafó di e arka.
Pensa riba esaki:
Bo a yega di tin miedu den mal tempu? Ken tabata tei einan pa kuida bo? Ken a yuda Noe salba su famia i e bestianan? Ken lo yuda bo mayornan pa nan por kuida bo? Ken ta pone kuminda krese pa asina abo por kom’é? Bo ta gradisí Dios pa bo kuminda, òf pa kuida bo ora tin mal tempu òf pa tene bo seif tur dia?
38
Dios ta kontentu ora nos bisa, ‘Danki Dios.’ E promé kos ku Noe a hasi tabata pa bisa “Danki” na Dios. Noe a gradisí Dios pa kuida e i su famia i tur e bestianan i paranan. Noe a gradisí Dios pa e mundu limpi i nobo pa biba aden. Noe a ofresé un sakrifisio na Dios pa bisa ‘Danki Dios.’
Dios tabata kontentu pasobra Noe a bisa ‘Danki Dios.’
Dios a primintí Noe: ‘Nunka mas lo mi destrui
mundu ku awa.’ E regenbog ta un señal di
e promesa di Dios. Ora bo mira un regenbog,
kòrda: Dios lo kuida bo.
Nos ta duna ofrenda na Dios dor di bisa, ‘Danki Dios’.
Nos ta hiba nos ofrendanan na kas di Dios. Siña e orashon aki pa bisa na Dios
ora bo ta duna Dios un ofrenda di ‘Danki’.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 8.
DIOS
Orashon Mi ta gradisi Bo, Dios, pa tur bo kuido, pa kas i kuminda i paña pa bisti. Akseptá e regalu chikitu ku mi ta trese pa bisa bo danki pa tur kos.
39
Lès 9
DIOS TA SKUCHA BO ORASHONNAN Siña esaki tokante di Dios: Señor ta un otro nòmber pa Dios. Tin hende ta traha nan mes diosnan.
Señor ta e ùniko i berdadero Dios. Dios ke pa bo hasi orashon n’E.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
SEÑOR, SEÑOR so ta nos Dios., Stima
SEÑOR, bo Dios, di henter bo kurason, ku henter bo alma i henter bo kurpa.
Deuteronomio 6:4, 5
Bo por hasi esaki? Hala un liña bou di e kontesta korekto.
1. Na ken Dios ke pa bo hasi orashon?
diosnan traha dor di hende Señor Dios 2. Ki sintimentu abo mester tin pa Dios?
stima Dios tin miedu di Dios lubida Dios 3. Kua ta un otro nòmber pa Dios?
Dama Señor Esun deskonosí Direktor
40
Kontestanan korekto
1. Señor Dios 2. stima Dios 3. Señor
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dj’e. Tin hende ta traha nan mes diosnan.
Despues di e diluvio yu hòmbernan di Noe a haña hopi yu, nietu i bisanietu. Tabatin hopi hende riba mundu atrobe.
Noe i su yu hòmbernan a konta e hendenan tokante di Dios. Pero e hendenan no a stima Dios manera Noe a hasi. Nan tabata ke hasi tur kos na nan manera. Nan no ke a tende di nan mayornan, di nan welanan, ni di Dios.
Un hòmber ku yama Nimrod a hasi su mes rei. E tabata ke pa hende obedes’é - no Dios.
Nimrod a guia e hendenan leu for di Dios. El a siña nan pa hasi orashon
na solo i luna i pa traha nan mes diosnan.
E hendenan a traha blòki
pa konstruí un siudat i un toren haltu.
41
Dios a mira kiko e hendenan tabata hasi.
E tabata sa ku nan tabata hasi robes. Dios a laga e hendenan hasi loke nan
tabata ke pa un tempu. E ora ei Dios a stòp nan.
Dios no a manda un otro diluvio. El a djis laga e hendenan
papia den diferente idioma.
E hendenan no por a papia ku otro. Nan no por a kompronde otro.
Nan no por a traha ku otro. Asina nan a stòp di konstruí e toren.
Nan a yama e lugá Bábel. Bábel ker men konfushon.
E hendenan a bai laga Nimrod i Bábel. Nan a bai den tur direkshon. Famianan tabata biba huntu, den grupo di otro famianan. Nan a konstruí nan mes siudatnan. Nan a lubidá tokante e úniko i berdadero Dios.
Unda ku e hendenan tabata biba
nan tabata traha nan mes diosnan: diosnan grandi i diosnan chikitu,
diosnan di palu i di piedra, diosnan di plata i di oro.
Nan tabata hasi orashon na e diosnan ku nan a traha.
42
Señor ta e úniko i berdadero Dios.
E diosnan ku e hendenan a traha no por a tende. E diosnan ku nan a traha no por a papia.
Nan no por a mira. Nan no por a stima e hendenan
manera e Dios berdadero a hasi. Nan no tabata diosnan úniko i berdadero.
Señor ta e úniko i berdadero Dios.
E dios ku e hendenan a traha no por a tende. E dios ku e hendenan a traha, no por a papia ni por a mira.
Nan no por a stima hende manera e Dios berdadero ta stima.
Señor ta e úniko i berdadero Dios.
E ta tende, E ta papia i E ta mira. E hendenan a lubidá e berdadero Dios.
Pero Dios no a lubidá nan. Dios ta stima nan te ainda i ke a yuda nan.
Dios ta skucha bo orashonnan.
Bo no por mira e úniko i berdadero Dios,
pero E ta huntu ku bo si. Ora bo papia ku e berdadero Dios, e ta tende bo.
Dios ke pa bo papia kun'E. Dios ta stima bo i ke yuda bo.
Pidi Dios loke bo mester. Dios lo skucha i kontestá bo orashonnan.
Yena awor bo Buki di Tarea pa lès 9. .
Orashon Señor Dios, mi sa ku Bo ta mira mi i ta skucha mi i ta stima mi. Pasobra Abo ta e Dios berdadero. Semper Bo ta ku mi. Lo mi hasi orashon na Abo, Señor, i NO na otro diosnan. Mi NO ke hasi orashon na e diosnan ku no por stima mi, ni mira mi ni tendemi.
43
Lès 10
DIOS LO GUIA BO
Siña esaki tokante di Dios: Dios a yama Abram pa siguiE. Dios ta guia i bendishoná esnan ku siguiE. Dios ta guia bo dor di Su buki—E Beibel.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Un dia SEÑOR a bisa Abram: Bandoná bo tera, bo famia i bo hendenan i bai e tera ku Mi lo mustra bo. Bo desendientenan lo bira
un nashon grandi; lo Mi bendishoná bo i hasi bo famoso i lo bo ta un bendishon pa
otronan. Genesis 12:1, 2
Bo por hasi esaki?
Pinta un sírkulo rònt di e kontesta korekto.
1. Ken Dios a primintí pa bendishoná? Abram Nimrod Kain
2. Di ken Abram lo bira tata ?
un tribu chikitu un gran nashon un famia 3. Kiko Dios ta usa pa guia bo? streanan e Beibel
44
Kontestanan korekto
1. Abram 2. un gran nashon 3. e Beibel Palabranan pa bo siña
Ur ta e siudat kaminda Abram tabata biba. Kanaan ta e pais ku Dios a guia Abram pa bai.
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dj’e.
Dios a yama Abram pa siguiE.
Algun di e famianan ku a bandoná Bábel a konstrui e siudat Ur.
Abram a nase na Ur. E tata di Abram a hasi orashon
na diferente diosnan. E hendenan di Abram a hasi orashon
na diferente diosnan-diosnan ku no por mira ni tende.
Nan no tabata konosé e úniko i berdadero Dios. Nan no tabatin Beibel pa konta nan tokante
e úniko i berdadero Dios. Abram no tabata konosé e Dios berdadero. Pero Dios tabata konosé Abram i tabata stim’é. Dios a yama Abram i a bis’é: “Bandoná bo hogar i pais. Bandoná e diosnan di bo tata. Sigui Mi na e tera ku mi lo mustra bo.”
45
Dios ta guia i bendishoná esnan ku ta siguiE.
Dios a primintí na Abram: ‘Si bo sigui mi, lo Mi bendishoná bo i hasi bo grandi. Lo Mi hasi bo tata di un gran nashon.
Lo Mi bendishoná bo i abo lo ta un bendishon.’ Abram tabata sa ku e úniko i berdadero Dios a yam’é. Abram a kere loke Dios a bis’é. Kasa di Abram, Sarai, tambe a kere e promesa di Dios. Abram i Sarai a bandoná e siudat di Ur. Nan a bandoná e diosnan ku hende a traha. Nan a sigui e úniko i berdadero Dios.
Abram i Dios tabata bon amigu. Abram tabata papia ku Dios. Dios tabata papia ku Abram.
Dios a bai ku Abram i a mustr’é kua kaminda e mester a tuma.
Dios a guia Abram na e tera di Kanaan. Tur kaminda ku Abram i Sarai a biba Abram a konstruí un altar pa Dios. El a ofresé sakrifisionan na Dios manera Abel, Henok i Noe a hasi. Abram tabata un bendishon, òf ayudo, pa hopi hende. El a konta nan tokante e úniko i berdadero Dios.
46
Dios ta hasi semper loke E primintí pa hasi. Dios a bendishoná Abram i a hasié riku.
Pero Abram a bira bieu i te ainda e no a haña yu. Pero tòg e tabata kere den Dios Su promesa.
Dios tabata kontentu pasombra Abram tabata kere den dj’E.
Dios a kambia e nòmber di Abram pa Abraham. Abraham ta nifiká “tata di hopi”.
Dios a kambia e nòmber di Sarai pa Sara. Sara ta nifiká “mama di prinsès”.
Dios a duna Abraham i Sara un yu hòmber ku yama Isak.
Un gran nashon a sali for di dj’e.
Dios ta guia bo dor di Su buki—e Beibel.
Beibel ta bisa bo ku Dios ta yama bo pa siguiE.
E ta primintí di guia bo i bendishoná bo. E ta bisa bo kiko bo mester hasi.
Sigui Dios i E lo guia bo na shelu. No ta importá loke abo tin ku laga atras,
sigui Dios, manera Abraham a hasi. Dios lo yuda bo i lo mustra bo kiko bo
mester hasi.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 10.
Orashon Dios, Abraham a bandoná su propio pais i amigunan i a sigui Abo. Mi tambe ke siguiBo. Yuda mi pa kana serka di Bo i agradá Bo den tur mi kamindanan.
47
Lès 11
DIOS A MANDA SU LAMCHI PA SALBA BO
Siña esaki tokante di Dios: Dios a manda un lamchi pa salba Isak. Dios a manda Su Lamchi pa salba abo. Abo mester akseptá e Lamchi di Dios pa bo ta salbá.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Isak a bisa ‘Nos tin karbon kayente i nos tin palu; pero unda e lamchi pa e sakrifisio di kandela ta?’ Abraham a kontestá: ‘Dios lo perkurá pa un lamchi pa e sakrifisio, mi yu’
Genesis 22:7, 8 E dia siguiente Huan a mira Hesus ta bini serka dj'e. El a bisa: ‘Ata e Lamchi di Dios ku ta kita piká di mundu’!
Huan 1:29
Bo por hasi esaki? Skirbi e kontesta na kada pregunta.
1. Ken a bisa: “Unda e lamchi ta?”...............................................
2. Ken a bisa: “Dios lo proveé e lamchi?”....................................
3. Ken a bisa: “Ata aki e Lamchi di Dios?”..................................
48
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di djé.
Kontestanan Korekto
1. Isak a bisa: “Unda e lamchi ta?”
2.Abraham a bisa: “Dios lo proveé e
lamchi”
3. Huan a bisa: “Ata aki e Lamchi di Dios”
Palabranan pa bo siña
Sakrifisio pa piká ta nifiká un animal òf persona ku ta tuma e kastigu pa e persona ku a hasi algu robes. Un ofrenda di kandela ta un sakrifisio ku a wòrdu matá i despues kimá riba un altá. Un altá ta un lugá kaminda tabata ofresé un sakrifisio. Hopi altá tabata trahá di un seru di piedra. Fiernu ta un lugá teribel kaminda hende ku hasi piká (ku no ta stima i ta obedesé Dios) lo biba despues ku nan muri.
Dios a manda un lamchi pa salba Isak.
Un dia Dios a bisa Abraham: “Tuma bo yu hòmber Isak. Bai na e seru. Sakrifiká Isak na mi.”
Abraham no tabata sa dikon Dios a bis’é pa hasi esaki. Abraham no tabata sa ku
Dios tabata pone su amor na prueba. Dios lo a bai siña Abraham i Izak.
Dios lo a bai siña nos tambe tokante Su sakrifisio pa piká.
49
Pero Dios tabata stima Isak tambe. Dios no tabata ke pa Isak muri. Dios tabatin un otro sakrifisio ku lo muri na lugá di Isak.
Hopi tristu Abraham a subi e seru. Abraham tabata stima Isak.
Pero Abraham tabata bai obedesé Dios. Isak a yuda karga e palunan.
Isak a puntra: “Unda e lamchi pa e ofrenda di kandela ta?”
Abraham a kontestá: “Dios mes lo proveé un lamchi.”
Abraham i Isak a konstruí un altá.
Abraham a pone Isak riba e altá. Isak lo mester a muri.
Abraham a hisa su kuchu pa mata Isak. Pero e ora ei Dios a yama Abraham for di shelu. “Abraham! Stòp! No hasi daño na bo yu hòmber! Awor bo a mustra ku bo ta stima mi!”
E ora ei Dios a mustra Abraham un lamchi pegá den e matanan. Dios a manda e lamchi pa tuma lugá di Isak. E lamchi a muri riba e altá. Isak tabata liber i por a biba.
50
Dios a manda Su Yu Hesus pa salba bo.
Hende ku hasi piká no por bai shelu. Ora nan muri nan ta bai fiernu-un lugá teribel.
Nos tur a hasi piká i lo bai fiernu. Pero Dios a stima nos i ke a hiba nos shelu.
Dios a manda Su Yu Hesus pa muri na nos lugá, manera El a manda e lamchi pa muri na lugá di Isak.
Hesus ta e Lamchi di Dios ku a muri pa kita pikánan for di mundu.
Despues El a bin bèk na bida atrobe. Abo no por mira Hesus, pero
E ta t’ei hopi serka di bo. Hesus ta stima bo i ke yuda bo.
Bo mester akseptá e Yu di Dios pa bo ta salbá.
Awendia bo no tin mester di ofresé un sakrifisio riba un altá. Bo mester djis akseptá e Yu di Dios komo bo sakrifisio. Hesus lo ta bo Salbador - esun ku lo salba bo. Hesus lo kita bo pikánan. Tuma Hesus komo bo Salbador i lo bo por bai shelu. Usa e orashon aki. Despues, papia ku Dios ku bo mes palabranan.
Awor yena e Buki di Tarea pa lès 11.
Orashon Tata, mi ta akseptá Bo Yu ku a muri pa mi - un sakrifisio pa kita mi pikánan. Awor ku mi tin Hesus komo mi Salbador, mi ta liber. Mi ta gradisi Bo, Dios, pa salba mi awe.
51
Lès12
DIOS LO PORDONA BO I YUDA BO
Siña esaki tokante di Dios: E bendishon di Dios ta bal mas ku kuminda. Dios ta pordoná i bendishoná Yakob. Dios a traha un kaminda pa abo bai shelu. Dios lo yuda bo konfesá, “Pordoná mi.”
E palabranan aki ta bin for di Beibel.
Lesa nan 5 bia na bos haltu.
‘Mi ta SEÑOR, lo Mi protegé bo unda ku bo bai, lo Mi no bandoná bo..’
Genesis 28:13, 15 Hesus a kontest’é: ‘Ami ta e kaminda.’
John 14:6
Bo por hasi esaki? Algun di e preguntanan aki ta bai tokante e lèsnan anterior.
1. Ken a bai shelu sin muri?............................................................. 2. Ken a konstruí e arka?...................................................................
3. Ken a mata su ruman?...................................................................
4. Kiko ta bal mas ku kuminda?........................................................
52
Kontestanan korekto
1. Henok 2. Noe 3. Kain 4. Bendishon di Dios
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di djé.
E bendishon di Dios ta bal mas ku kuminda.
E kasá di Isak tabata yama Rebeka. Isak i Rebeka tabata stima Dios.
Dios a duna nan yu ohochi: Esou i Yakob.
Esou tabata un jagdó. Esou a nase promé kuYakob. E tabatin e derechi di risibí un bendishon speshal di Dios. Esaki tabata e derechi di yu hòmber mayó. Pero Esou tabata mas interesá den kuminda ku den bendishonan speshal di Dios. Esou no tabata stima Dios. E tabata stima su mes. Esou a bende su derechi di yu hòmber mayó naYakob pa un tayo di stobá. Despues Esou a lamentá ku el a bende e bendishon di Dios (su bendishon di derechi di yu mayó). E bendishon di Dios ta bal mas ku tur kuminda ku por tin.
53
Dios ta pordoná i ta bendishoná Yakob. Yakob a hasi algun kos basta malu na su famia.
El a gaña su tata i a horta for di su ruman. El a kumpra e derechi di yu hòmber mayó di Esou i a horta su bendishon.
Pero Dios tabata stimaYakob tòg. Esou kier a mata Yakob. Yakob mester a bai hopi leu for di su kas pa skapa di Esou. Na kaminda, Dios a papia ku Yakob den un soño.
Yakob a mira un trapi ku tabata bai di mundu pa shelu. Dios a primintí di bendishonáYakob.
Ora Yakob a lanta for di soño e tabata kontentu. Dios tabata stim’é te ainda.
Dios lo a pordon'é di e kosnan malu ku el a hasi. Dios lo bai ku n’e i yud'é pa hasi kosnan korekto.
Yakob tabata sa ku si el a sigui Dios, Dios lo hib’é shelu un dia.
Dios a traha un kaminda pa abo por bai shelu. Hesus ta e kaminda pa bai shelu. Hesus a muri pa salba abo. Sigui Hesus hinter bo bida i E lo hiba bo shelu.
Dios a kuida di Yakob. Yakob a bira un wardadó di karné. E tabatin hopi karné i kabritu. Dios a dunaYakob un famia tambe. Hopi tempu a pasa.
54
Dios ta yuda Yakob pa bisa, “Pordoná mi.”
Por fin, Dios a bisa Yakob pa bai kas bèk. Pero Esou ketu bai tabata ke mataYakob.
Esou a bin ku 400 hòmber pa topa ku Yakob. Yakob tabatin duele pa loke el a hasi ku Esou.
Yakob tabata ke pa su ruman pordon'é.
Yakob a hasi orashon na Dios pa yudansa. Dios a pordoná Yakob i a dun'é e nòmber Israel.
Dios a yuda Yakob pa mustra Esou ku e tin duele pa loke a pasa.
Dios a yuda Esou pa pordoná Yakob. E ora ei e rumannan tabata bon amigu atrobe.
Dios lo yuda bo bisa, “Pordoná Mi”.
Bo a yega di sinti tristu pasobra bo a hasi algu malu? Por ta bo a trata un hende na un manera robes.
Bo ke pa Dios pordoná bo i bendishoná bo. Bo mester bisa Dios ku bo tin duele.
Bo mester bisa “Pordoná mi” na e persona tambe ku bo a hasi daño.
Dios lo pordoná bo i yuda bo. E lo yuda bo bira amigu atrobe ku otronan.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 12.
Orashon Dios Tata, por fabor pordoná mi ku e kosnan robes ku mi a hasi na otronan. Yuda mi bisa nan tambe “Pordoná mi”. Hasi nos amigu. Amen.
55
Lés 13
DIOS LO TA KU BO
Siña esaki tokante di Dios: Tin hende ta purba hasi daño na esnan ku ta stima Dios. Dios lo ta ku bo unda ku bo ta. Dios lo hasi tur kos pa sali bo di bon. Dios lo yuda bo pordoná esnan ku hasi bo daño.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
El a duna òrdu pa bent’é den prizòn, pero den prizòn SEÑOR a keda ku Jozef.
Genesis 39:20, 21 Pero Jozef a kontestá nan: ‘Boso tabata ke mi malu, pero Dios a laga tur kos sali di bon’
Genesis 50:19, 20
Bo por hasi esaki? Pinta un sírkulo rònt di e kontesta korekto.
1. Ken a bai den prizòn? Isak Jozef Yakob
2. Ken tabata den prizòn kuné? Yakob Isak Dios
3. Kon Dios lo yudabo ku e
hendenan ku ta hasi bo daño? pordoná nan hasi nan daño 4. Ken ta hasi pa tur kos kontribuí na bo bienestar ? abo Dios
56
Kontestanan Korekto
1. Jozef 2. Dios 3. pordoná 4. Dios
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki. Pidi Dios pa yuda bo kompronde loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dje.
E rumannan di Jozef a purba hasié daño.
Jozef tabata un di e diesdos yu hòmbernan di Yakob. Yakob tabata stima Jozef.
El a duna Jozef un bachi bunita. Esaki a pone su rumannan bira yalurs.
Nan tabata odia Jozef. Dios tabata stima Jozef i tabata papia kune. Dios tabata mustra Jozef den soño ku e lo bira un gran gobernante. Jozef a kere loke Dios a bis’é. El a konta su rumannan su soñonan. Esaki a pone ku e rumannan a odia Jozef mas tantu.
E rumannan di Jozef a plania pa mat’é.
Nan a pon’é den un buraku den tera. Na lugá di mat’é nan a bend’é komo katibu.
Despues nan a laga Yakob kere ku un bestia feros a mata Jozef.
Dios ta ku Jozef.
E hòmbernan ku a kumpra Jozef a hib’é hopi leu.
Nan a bend’é komo katibu na Potifar. Pero Dios tabata ku Jozef den e kas di Potifar.
Dios a yud’é pa hasi tur su trabou den un forma korekto. Dios tabata satisfecho ku Jozef. Potifar tambe.
57
E kasá di Potifar a purba pa pone
Jozef hasi piká. Jozef no ke a hasi piká.
E tabata stima Dios. E kasá di Potifar a gaña riba Jozef.
Potifar a pone Jozef den prizòn. Pero Dios tabata te ainda ku Jozef.
Dios ta hasi tur kos pa sali di bon
Un dia e rei a laga buska Jozef. Dios a papia ku e rei den un soño. Pero e rei no tabata kompronde kiko e tabata nifiká. Dios a revelá na Jozef kiko e soño tabata nifiká. Lo bai tin shete aña di bon kosecha, despues shete aña di hamber, sin kosecha. Jozef a bisa e rei kiko e soño tabata nifiká.
E rei a hasi Jozef gobernadó. E shete aña di abundansha a bini. Jozef a warda e kuminda èkstra. E shete aña di hamber a bini. Hendenan a bin serka Jozef pa kuminda. Dios a yuda Jozef salba hopi bida
Dios ta yuda Jozef pa pordoná su rumannan.
E rumannan di Jozef a bin pa kumpra kuminda. Dios a yuda Jozef pa pordoná e kosnan
malu ku nan a hasi kune. Jozef a duna nan kuminda i un bon
lugá pa nan biba. El a stima nan. Dios a hasi tur kos pa sali di bon.
Kiko ku por pasa ku bo, sigui stima Dios i hasi orashon na djE.
Pordoná e hendenan ku ta hasi bo daño. Dios lo hasi tur kos pa sali di bon pa bo.
58
Bo a siña hopi kos den e lèsnan aki.
Bo a siña kon Dios ta stima bo. Bo a siña ku Dios ta grandi i bon. Dios a traha bo i ke pa bo ta Su yu. Dios ta bon i ke pa Su yunan ta bon. Dios ke pa bo ta amabel ku otro hende. Dios a manda Su Lamchi, Hesus, pa muri pa bo pikánan. Dios ke pordoná bo i bendishoná bo.
Dios ke pa bo biba den shelu kun’E. Dios lo kuida di bo unda ku bo ta. Dios ke pa bo hasi orashon na djE
i no na otro diosnan. Dios ke pa bo siguiE.
Dios semper ta bisa bèrdat. Si bo stima Dios i obedes’E,
E lo hasi pa tur kos sali bo di bon. Ku Dios bendishoná bo segun bo ta kana i papia kun’E tur dia.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 13.
Orashon Dios, mi sa ku bo ta papia ku mi, pa medio di Beibel. Bo a kuida di Jozef. Bo a bendishoná Abraham. Bo a kana i Bo a papia ku Adam i Noe. Bo ta stima mi. Bo ta ku mi unda ku mi ta. Bo a pordoná mi pikánan manera Bo a hasi pa Yakob. Manera Isak, mi ta salbá dor di e morto di Bo Lamchi. Lo bo tuma mi, manera Henok, pa biba den shelu. Mi ta Bo yu. Lo mi stima Bo unda ku mi ta.
59
Lès 14
BO POR KONOSE DIOS MAS MIHÓ
Siña esaki tokante di Dios:
Beibel lo yuda bo konosé Dios mihó. Hesus lo yuda bo konosé Dios mihó. Spiritu di Dios lo yuda bo konosé Dios mihó. E hendenan di Dios lo yuda bo Dios mihó. Lo bo konosé Dios mihó den shelu.
E palabranan aki ta bin for di Beibel. Lesa nan 5 bia na bos haltu.
Yu di Dios a bini i ku El a duna nos komprondementu pa nos konosé Esun berdadero.
1 Huan 5:20 Pasobra Dios a stima mundu asina tantu ku El a duna Su úniko Yu, pa tur esnan ku kere den djE no bai pèrdí, ma haña bida eterno.
Huan 3:16
Bo por hasi esaki? Hala un liña te na e palabranan korekto na banda robes.
1. E Yu di Dios ta • •
lo yuda bo konos’E.
2. Dios a stima • • lo tin bida eterno.
3. Tur ku kere den Hesus • • Hesu Kristu.
4. E Spiritu di Dios • • e mundu.
60
Kontestanan Korekto
1. E Yu di Dios ta • • Lo yuda bo konos’E.
2. Dios a stima • • lo tin bida eterno.
3. Tur ku kere den Hesus • • Hesu Kristu.
4. E Spiritu di Dios • • e mundu.
Loke bo mester hasi segun bo ta lesa i studia e lès aki Pidi Dios pa yuda bo komprondé loke bo ta lesa.
Pensa riba e nifikashon di kada frase ku tin un strepi bou di dje. Beibel lo yuda bo konosé Dios mihó. Beibel ta siña bo hopi kos tokante di Dios. Lesa Beibel tur dia pa asina bo konosé Dios mihó. Dios lo papia ku bo pa medio di Su buki.
Hesus lo yuda bo konosé Dios mihó.
Dios ta tres persona den unu-Dios e Tata, Hesus e Yu i Spiritu Santu.
Si un ta ku bo, tur tres ta ku bo. Hesus a bira un hòmber pa yuda
nos konosé Dios. Hesus Su mama tabata
un bon hende ku yama Maria. E kasá di Maria tabata yama Jozef. Pero Jozef no tabata tata di Hesus.
E tata di Hesus tabata Dios. Ora Hesus a nase, e angelnan a kanta alabansa na Dios. Nan a konta algun wardadó ku e Salbador a nase. E wardadónan tabata kontentu ora nan a haña Hesus. Dios a manda Su Yu pa ta nan Salbador. Dios a bini den Su Yu pa ta ku Su pueblo.
61
Ora Hesus a krese El a konta hendenan tokante di Dios. El a mustra nan loke Dios ke hasi pa hende.
El a mishi ku hende siegu i a pone nan mira. El a kura esnan malu, esnan desabilitá, esnan surdu. El a hasi esnan tristu kontentu i mal hende bira bon.
El a asta el a lanta hende for di morto. El a hasi tur kos ku Dios a bis’E pa hasi.
Hesus a muri riba krus pa salba nos di piká. El a wòrdu derá pero a lanta for di morto. Despues Su amigunan a mir'E bai shelu. E ta bini bèk atrobe pa esnan ku ta stim’E—tur ku a aksept’E pa ta nan Salbador. Esnan ku a muri lo lanta for di morto. Hesus lo bai ku nos shelu.
E Spiritu di Dios lo yuda bo konosé Dios mihó.
Dios a manda Su Spiritu pa biba den Su hendenan. Ora bo akseptá Hesus den bo kurason,
Dios Su Spiritu ta bin biba den bo. Dios ta ku bo den e Spiritu Santu.
Hesus ta ku bo den e Spiritu Santu. E Spiritu di Dios ta yuda bo papia
ku Dios den orashon. Papia ku Dios lo yuda bo konos'E mihó.
Pidi Spiritu Santu pa bin i biba den bo. E lo yuda bo konosé Dios mihó i biba p’E.
62
E hendenan di Dios lo yuda bo konosé Dios mihó. Dios ke pa Su hendenan yuda otronan konos’E. Esnan ku konosé Hesus ta konta otronan tokante di djE. Nan ta topa pa studia e Palabra Dios i pa hasi orashon. Nan ta konta hendenan loke Dios a hasi pa nan. Topa ku hendenan di Dios pa siña mas tokante di djE. Konta bo amigunan loke bo sa di Dios pa asina nan por wòrdu salbá i tambe bai shelu.
Lo bo konosé Dios mihó den shelu.
Ora bo bai shelu lo bo mira Dios. Lo bo tend’E papia ku bo.
Lo bo komprondé hopi kos e ora ei loke ku bo no por komprondé awor. Lo bo mira kon maravioso Dios ta.
Lo bo konosé Dios mihó i stim’E mas. Lo bo biba kun’E pa semper.
Awor yena bo Buki di Tarea pa lès 14.
Orashon Dios, danki, pasobra Bo ta stima mi i algun dia lo mi mira Bo kara. Tata, Yu i Spiritu Santu, bin i biba bo bida den mi. Yuda mi konta mi amigunan tokante di Bo. Mi ta pidi Bo, yuda nan konosé Bo tambe, pa asina nan por bai shelu ora Abo bin pa buska nos un dia.