Derinimo lapas 1 9 1. 9 priedas BT... · Degančios medžiagos šiluminės spinduliuotės poveikio...

AB “ORLEN LIETUVA”. VAMZDYNŲ IR TERMINALO PADALINIO BŪTINGĖS

NAFTOS TERMINALO IR MAGISTRALINIO VAMZDYNO MAŽEIKIAI - BŪTINGĖ

GALIMŲ AVARIJŲ PAVOJAUS IR RIZIKOS ANALIZĖ (TERMINALO DALIS

(KOREGUOTA 2013-04-05)

1

TURINYS

Derinimo lapas 1

Įvadas 9

Pavojaus ir rizikos analizės paskirtis 9

1. Informacija apie pavojingą objektą 9

1.1. Trumpa objekto charakteristika 9

1.2. Trumpas technologinio proceso aprašymas 11

1.2.1. Pagrindiniai technologiniai procesai 11

1.2.2. Naftos transportavimo schemos 12

1.2.3. Terminalo valdymo ir kontrolės sistemos 13

1.2.3.1 Automatizuota valdymo sistema (SCADA) 13

1.2.4. Technologiniai terminalo žemyninės dalies objektai ir

įrenginiai 14

1.2.4.1. Terminalo naftos saugyklos 14

1.2.4.2. Pagrindiniai naftos pakrovimo ir iškrovimo siurbliai P-121,

P-122, P-123 ir P-124 15

1.2.4.3. Naftos importo siurbliai P-117, P-118 15

1.2.4.4. Uždaro drenažo rezervuarai V-817, V-818 ir V-819 15

1.2.4.5. Nekondicinės naftos bei maišytų naftos produktų talpa TK-

815 16

1.2.4.6. Dyzelinio kuro saugojimo talpa TK-501 17

1.3. Pavojingos medžiagos objekte 17

1.3.1. Saugomų pavojingų medžiagų kiekiai ir trumpas jų aprašymas 17

1.3.1.1. Nafta 17

1.3.1.2. Dyzelinas 17

1.3.1.3. Toksinės angliavandenilių savybės 18

1.3.1.4. Pirmosios pagalbos priemonės apsinuodijus

angliavandeniliais 19

1.3.2. Saugomų pavojingų medžiagų fizinės savybės ir cheminės

charakteristikos 19

1.3.3. Pavojingų medžiagų cheminis ir terminis skilimas 20

1.3.3.1. Lyginamoji tarša degimo produktais 20

1.3.3.2. Anglies monoksidas (CO) 20

1.3.3.3. Anglies dioksidas (CO2) 21

1.3.3.4. Azoto oksidai (NOx) 21

1.3.3.5. Sieros dioksidas (SO2) 22

1.3.3.6. Kietosios dalelės (KD) 22

1.3.3.7. Pirmosios pagalbos priemonės apsinuodijus degimo

produktais 23

1.3.3.8. Pirmosios pagalbos priemonės nudegimo atveju 25

1.4. Pavojingo objekto situacinis planas ir gretimybės 26

1.4.1. Būtingės terminalo pagrindinės dalys ir vieta 26

1.4.2. Žemyninės dalies pagrindinių objektų išsidėstymas 26

1.4.3. Pagrindinių pastatų atstumai nuo pavojingiausių įrenginių 28

1.4.4. Žemyninės Būtingės terminalo dalies gretimybės 28





2

1.4.5. Pagrindiniai duomenys apie gamtinę aplinką 29

1.4.5.1. Geomorfologija ir hidrografija 29

1.4.5.2. Geologinės – hidrogeologinės sąlygos 29

1.4.5.3. Saugomos teritorijos 30

1.4.5.4. Hidrometeorologinės sąlygos 30

1.5. Potencialių avarijų pavojų keliantys įrengimai 31

1.6.1. Būtingės terminale nustatytos sprogios zonos 31

2. Galimų avarinių situacijų analizė 33

2.1. Galimų avarinių situacijų analizės metodika 33

2.1.1. Metodinė analizės seka 33

2.1.1.1. Darbo tikslai, ribos ir apimtys 33

2.1.1.2. Pavojaus šaltinių identifikavimas ir sugrupavimas 34

2.1.1.3. Scenarijų atrinkimas ir sugrupavimas 34

2.1.1.4. Situacijų pagal pasirinktus sumodeliuotus scenarijus

analizavimas 34

2.1.1.5. Prevencinės priemonės objekte 34

2.1.2. Galimų avarinių situacijų sugrupavimas 34

2.1.2.1. Technologinės avarijos – grupė A 35

2.1.2.2. Nekontroliuojamas medžiagų išsiveržimas – grupė B 35

2.1.2.3. Grupė C 36

2.1.3. Avarinių situacijų tikimybė 36

2.1.3.1. Avarijos Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo

įmonėse 37

2.1.3.2. Galimų avarinių situacijų tikimybė pagal kitų šalių patirtį 39

2.1.3.3. Galimi kibirkšties ar liepsnos šaltiniai bei jų kilmė 40

2.1.3.4. Statistinis avarinių situacijų įrenginiuose priežastingumas 42

2.1.4. Galimų avarijų pasekmių klasifikavimas 42

2.2. Pagrindinės avarinių situacijų kilimo priežastys žemyninės dalies

įrenginiuose 44

2.2.1. Avarinės situacijos žalios naftos rezervuarų parke 44

2.2.1.1. Rezervuarų išsihermetinimas ar suirimas 44

2.2.1.2. Rezervuarų perpylimas 44

2.2.1.3. Rezervuarų užsidegimas ar sprogimas 44

2.2.2. Vamzdynų išsisandarinimas ar trūkimas 45

2.2.3. Siurblių gedimai, avarijos siurblinėse 45

2.2.4. Sklendžių ir kitos uždaromosios armatūros gedimai 45

2.2.5. Avarinės situacijos dyzelinio kuro saugykloje 46

2.2.6. Avarinės situacijos valymo įrenginiuose 46

2.3. Nekontroliuojami įvykiai, galintys sukelti avarinę situaciją 46

2.3.1. Kiti nekontroliuojami įvykiai 46

2.4. Pagrindiniai prognozuojamų avarijų scenarijai Būtingės terminalo

žemyninėje dalyje 46

2.4.1. Pagrindiniai scenarijai žalios naftos saugykloje 47

2.4.1.1. 1 prognozuojamos avarinės situacijos scenarijus 47








3



2.4.2. Avarinių situacijų scenarijai pagrindinėje terminalo siurblinėje 50




2.4.3. Avarinių situacijų scenarijai dyzelino saugojimo vietoje 52



2.4.4. Avarinių situacijų scenarijai valymo įrenginio ir nekondicinės

naftos saugojimo vietoje 52


2.4.5. Avarinių situacijų scenarijai technologinio vamzdyno zonoje 53


2.4.6. Avarinių situacijų scenarijai išsiveržus gamtinėms dujoms 53


2.4.7. Avarinių situacijų scenarijai kai nafta išsilieja į požemį 54


2.5. Galimų sprogimų poveikio zonų nustatymas 55

2.5.1. Sprogimo energetinio potencialo skaičiavimai 57

2.6. Galimų gaisrų poveikio zonų nustatymas 60

2.6.1. Gaisro šiluminio poveikio skaičiavimai 60

2.6.2. Gaisro šiluminio poveikio zonos Būtingės terminale 62

2.7. Galimo “ugnies kamuolio” efekto poveikio zonų nustatymas 63

2.7.1. “Ugnies kamuolio” skaičiavimai 63

2.7.2. “Ugnies kamuolio” poveikio zonos Būtingės terminale 64

2.8. Galimų grandininių reakcijų padarinių įvertinimas 65

2.9. Oro taršos avarinių situacijų metu įvertinimas 67

2.9.1. Oro tarša, garuojant į aplinką išsiveržusioms pavojingoms

medžiagoms 67

2.9.1.1. Pavojingų medžiagų garavimo intensyvumo analizė 67

2.9.1.2. Poveikio zonos, susiformuojančios pavojingoms

medžiagoms garuojant 67

2.9.2.1. Gaisro metu degant pavojingoms medžiagoms į aplinkos orą

išmetamų teršalų kiekiai 70

2.10. Maksimalus galimas poveikis objekto darbuotojams ir

aplinkiniams gyventojams 74

2.11. Poveikis pavojingoms medžiagoms patekus į gruntą 99

3. Avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonės 78

3.1. Esamų priemonių avarijoms išvengti objekte įvertinimas 78

3.1.1. Duomenys apie žaibosaugą objekte 78

3.1.2. Duomenys apie elektros ūkį objekte 78

3.1.3. Duomenys apie vėdinimo sistemas objekte 79

3.1.4. Duomenys apie šildymo sistemą objekte 79

3.1.5. Duomenys apie priešgaisrines priemones objekte 80

3.1.5.1. Priešgaisrinio vandens sistema 80

3.1.5.2. Putų sistema 81





4

3.1.5.3. Automatiniai gaisro aptikimo ir signalizacijos įrenginiai 81

3.1.5.4. Vietiniai gaisro signalizacijos taškai 82

3.1.5.5. Pastatų priešgaisrinė sistema 82

3.1.5.6. Avarijų likvidavimo priemonės 83

3.1.5.7. Pastatų, patalpų ir įrenginių pavojingumas sprogimo

atžvilgiu priešgaisrinė sistema 85

3.1.6. Technologinės priemonės eksploatacijos saugumui padidinti 86

3.1.6.1. Terminalo valdymo ir kontrolės sistemos 86

3.1.6.2. Automatizuota valdymo sistema SCADA 86

3.1.6.3. Rezervuarų kontrolės sistema 86

3.1.6.4. Automatinės sklendės 86

3.1.6.5. Apsauginiai vožtuvai 87

3.1.6.6. Projektinės vamzdynų apsaugos priemonės 87

3.1.7. Terminalo saugumą užtikrinančios apsaugos priemonės 87

3.1.7.1. Terminalo apšvietimas 87

3.1.7.3. Terminalo apsauga 87

3.1.8. Gamtinės aplinkos apsaugos priemonės 88

3.1.8.1. Poveikio aplinkai stebėjimo programa 88

3.1.8.2. Požeminės hidrosferos ir paviršinių vandens telkinių

apsaugos priemonės 88

3.1.8.3. Dirvožemio ir žemės gelmių apsaugos priemonės 89

3.1.8.4. Avarinių naftos išsiliejimų surinkimas ir nukenksminimas 89

3.2. Darbuotojų mokymas ir pasirengimas avarinėms situacijoms 90

3.2.1. Pavojaus skelbimas ir reagavimo organizavimas 90

3.2.2. Evakavimo organizavimas 90

3.2.3. Esamos darbuotojų apsaugos avarinės situacijos atveju

priemonės 91

3.2.3.1. Asmeninės apsaugos priemonės 91

3.2.4. Pranešimas apie avariją ir pavojaus paskelbimas 91

Literatūros sąrašas 92





5

LENTELĖS

1.3.1 lentelė Naftos savybės 23

1.3.2 lentelė Dyzelino savybės 24

1.3.3 lentelė Gamtinių dujų savybės 25

1.3.4 lentelė Lyginamoji tarša 26

1.4.1 lentelė Gretimos saugomos teritorijos 37

2.1.1 lentelė Galimų avarijų tikimybė 44

2.1.2 lentelė Mažeikių NPĮ 1980 – 2000 m. įvykusių gaisrų, kai žuvo

žmonės dažnumas 44

2.1.3 lentelė Mažeikių NPĮ 1980 – 2000 m. įvykusių gaisrų, dažnumo

rodiklis 45

2.1.4 lentelė AB „Klaipėdos nafta“ 1999-2003 m. įvykusių gedimų

priežastys 45

2.1.5 lentelė Pramoninių avarinių situacijų dažnumas 46

2.1.6 lentelė Duomenys apie tipinių įrenginių gedimo dažnumą 46

2.1.7 lentelė Kibirkšties šaltinių statistika 47

2.1.8 lentelė Įmonių avaringumo rodikliai remiantis Filipso ir Varviko

tyrimu 48

2.1.9 lentelė Galimų avarijų pasekmės 49

2.1.10 lentelė Sąlyginis galimų avarijų sugrupavimas pagal jų kilimo tikimybę

ir pasekmes 49

2.4.1 lentelė 1991 metais JAV naftotiekiuose įvykusių avarijų statistiniai

duomenys 54

2.4.2 lentelė Fluor Daniel kompiuterinio avarinių situacijų modeliavimo

rezultatai 56

2.7.1 lentelė Perteklinio slėgio poveikio zonos ir charakteristikos 66

2.7.2 lentelė Perteklinio slėgio poveikio zonos ir charakteristikos (pagal

GOST P 12.3.047-98) 67

2.7.3 lentelė Sprogimo poveikio zonų nustatymas Būtingės terminale 68

2.8.1 lentelė Ribinės šiluminio spinduliavimo intensyvumo vertės ir poveikio

charakteristikos 74

2.8.2 lentelė Degančios medžiagos šiluminės spinduliuotės poveikio zonų

nustatymas Būtingės terminale 75

2..9.1 lentelė Ribinės šiluminio spinduliavimo dozės ir jų poveikio

charakteristikos 79

2.9.2 lentelė Poveikio zonų, kuriose viršijamos "ugnies kamuolio" šiluminės

spinduliuotės ribinės dozės, nustatymas (2-3 klasės medžiagos) 80

2.9.2.1 lentelė Poveikio zonų, kuriose viršijamos "ugnies kamuolio" šiluminės

spinduliuotės ribinės dozės, nustatymas (6-8 klasės medžiagos) 81

2.11.1. lentelė Išsiliejusių pavojingų medžiagų garavimo intensyvumo


2.11.2. lentelė Pavojingų medžiagų garų sklaidos modeliavimo rezultatai

Būtingės terminale 87

2.11.4 Degančių pavojingų medžiagų emisijų faktoriai 90

2.11.5 Degimo produktų ribinių koncentracijų vertės 90

2.11.6 lentelė Degančių pavojingų medžiagų degimo produktų emisijų į orą






6

2.11.7 Degimo produktų sklaida gaisro atveju 93

2.11.8 Angies monoksido suformuojamos pavojingos zonos 95

3.1 lentelė Avarinės technikos įrengimai 105

3.2 lentelė Avarinės technikos įrengimai saugomi PGT AB „Mažeikių

nafta“ apsaugai 3-oije komandoje 106

ANALIZĖS PRIEDAI

1 priedas Saugomo pavojingų medžiagų kiekio palyginimas su ribiniais

kiekiais

2. priedas Gyventojų informavimo apie pavojų medžiaga

3 priedas Vamzdyno Mažeikiai - Būtingė atvirkštinio srauto-importo

hidraulinės analizės studija

III DALIS. GRAFINIAI PRIEDAI

1 priedas Būtingės terminalo planai

1.1. Planas su pagrindinių įrenginių ir statinių eksplikacija

1.2 Priešgaisrinio vandens tiekimo schema

1.3 Personalo evakavimo maršrutai

2 priedas Žemėlapiai ir schemos

2.1. Būtingės terminalo situacinė schema ir jūrinės dalies

atsakomybės rajono žemėlapis

2.2 Būtingės terminalo gretimybių žemėlapis

2.3 Magistralinio vamzdyno Mažeikiai Būtingė schema

2.4 Magistralinio vamzdyno žemėlapis su saugomomis

teritorijomis

2.5 Magistralinio vamzdyno vertikalinis pjūvis

2.6 Būtingės terminalo ir apylinkių geologiniai pjūviai ir

hidrogeologinė schema

3 priedas. Technologinės schemos

3.1. Principinė terminalo technologinė schema

3.2 Siurblių pririšimo schema

4 priedas. Poveikio galimų avarinių situacijų metu zonos

4.1. Galimų sprogimų poveikio zonos Būtingės terminale

4.2. Galimų gaisrų poveikio zonos Būtingės terminale

4.3. Galimų “ugnies kamuolių” poveikio zonos Būtingės terminale

4.4. Pavojingų medžiagų garų sklaidos metu susiformuojančios

poveikio zonos Būtingės terminale

4.5. Pavojingų medžiagų degimo produktų sklaidos metu

susiformuojančios poveikio zonos Būtingės terminale

4.6.

Pavojingo poveikio gaisro ir sprogimo metu zonos

magistraliniame vamzdyne Mažeikiai – Būtingė (srautas

Būtingė - Mažeikiai)

4.7 Gruntinio vandens užteršimo prognozė Būtingės terminale

4.8

Anglies monoksido sklaida nagrinėjamose magistralinio

vamzdyno Mažeikiai – Būtingė vietose (srautas Būtingė -

Mažeikiai)

4.9 Naftos išsiliejimo arealai ir taršos migracija pagrindinėmis

upėmis





7

4.10 Pavojingo poveikio zonos eksportuojant naftą (srautas

Mažeikiai – Būtingė)





8

PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI

AB Akcinė bendrovė

BT Būtingės terminalas

CAS

“Chemical abstracts service” – cheminių santrumpų

tarnybos kodas

C Ardančios, ėsdinančios medžiagos ženklinimas

CO Anglies monoksidas

CO2 Anglies dioksidas

DGF Dujų-garų fazė

DLK Didžiausia leidžiama koncentracija

E Sprogios medžiagos ženklinimas

ES Europos sąjunga

IDLH “Immediately dangerous for life and health”, žr. PGS

IPRV Ilgalaikio poveikio ribinė vertė

JT Jungtinės Tautos

KD Kietos dalelės

LOJ Lakūs organiniai junginiai

LR Lietuvos respublika

MUE Minimali uždegimo energija

N/D Nėra duomenų

NPG Naftos perdirbimo gamykla

NOx Azoto oksidai

ppm Particle per million (promilė)

PGS Pavojinga gyvybei ir sveikatai

PGT Priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba

RAAD Regioninis aplinkos apsaugos departamentas

RSN Respublikinės statybos normos

SO2 Sieros dioksidas

T Toksiškos medžiagos ženklinimas

TPRV Trumpalaikio poveikio ribinė vertė





9

ĮVADAS

PAVOJAUS IR RIZIKOS ANALIZĖS PASKIRTIS

Galimų avarijų pavojaus ir rizikos bei jų poveikio žmonėms ir aplinkai analizės paskirtis

– nustačius visus objekte esančius pavojaus žmogui ir aplinkai šaltinius, įvertinus jų keliamus

pavojus ir grėsmes bei galimų avarijų pasekmes, gautų rezultatų pagrindu sudaryti avarijų

lokalizavimo ir likvidavimo planą.

Galimų avarijų pavojaus ir rizikos bei jų poveikio žmonėms ir aplinkai analizės tikslai:

identifikuoti potencialias avarines situacijas įmonėje keliančius objektus;

prognozuoti avarines situacijas ir įvertinti galimą jų poveikį žmonėms bei

aplinkai;

įvertinti įmonėje esančias prevencines, kontrolės ir avarijų išvengimo bei jų

pasekmių sušvelninimo priemones, kad iš anksto pasirengus būtų išvengta ekstremalios

situacijos, sumažėtų galimybė jai kilti, arba jai vis dėlto kilus, būtų mažiau pakenkta

žmonėms, turtui ir aplinkai.

Būtingės naftos terminalas eksploatuojamas nuo 1999 metų. Terminalo žemyninės

dalies ir magistralinio vamzdyno Būtingė – Mažeikiai rizikos analizę 2003 m. atliko UAB

„Sabelija“ specialistai. Terminalo jūrinės dalies rizikos analizę atliko Klaipėdos universiteto

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto darbuotojai.

Dėl pasikeitusių apsirūpinimo nafta sąlygų, nuo 2006 m liepos 26 d. nafta į Mažeikių

naftos perdirbimo įmonę yra tiekiama tik per Būtingės naftos terminalą.

1. INFORMACIJA APIE OBJEKTĄ

1.1 TRUMPA OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

AB „ORLEN Lietuva“ (-toliau Bendrovė) Vamzdynų ir terminalo padalinio Būtingės

terminalas yra Palangoje, Terminalo kelias 2.

Būtingės naftos terminalo paskirtis – kaupti, saugoti, ir transportuoti per SPM

importuojamą/eksportuojamą žalią naftą.

Terminalo paskirtis sąlygoja jame vykdomą veiklą – naftos padavimą į terminalo

saugyklas, jos saugojimą ir pakrovimą į tanklaivius eksportuojant naftą. arba tanklaivių

iškrovimą į terminalo saugyklas, iškrautos naftos saugojimą ir jos padavimą į Mažeikių naftos

perdirbimo gamyklą importo atveju. Šiuo metu per terminalą vykdomas importas.

Pagrindinės Būtingės terminalo dalys yra:

1. jūrinė dalis - vieno laivo švartavimosi plūduras, naftos vamzdynas jūros dugne nuo

plūduro iki kranto-7,3 km ilgio, 914 mm diametro, maksimalus darbinis slėgis 1500 kPa;

2. žemyninė dalis - naftos saugyklos, technologinės siurblinės, katilinė su dyzelinio

kuro ar gamtinių dujų tiekimo sistema, valymo įrenginiai, priešgaisrinė siurblinė .

3. magistralinis vamzdynas Būtingė- Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.

Vamzdyno ilgis 92,0 km, diametras-556 mm. Maksimalus darbinis slėgis

magistraliniame vamzdyne prie krovos 14 mln. t/m. importuojant naftą 8500 kPa,





10

eksportuojant – 7000 kPa. Vamzdyne įrengtos 2 sekcionuojančios sklendės Narvydžių

kaime ir Lenkimų gyvenvietėje.

Būtingės naftos terminalas (toliau-terminalas) pastatytas Lietuvos Respublikos šiaurės-

vakaruose, 2,3 km nuo Baltijos jūros kranto ir 1,5 km atstumu nuo kaimyninės Latvijos

Respublikos. Terminalo bendras užimamas plotas yra 59,2 ha (terminalo aptvertas plotas

lygus 43,5 ha).

Terminalas yra reversinis naftos eksporto-importo terminalas, skirtas žaliavinės naftos

kaupimui, saugojimui ir transportavimui nuo kranto į tanklaivį jūroje (eksportas) arba

atvirkščiai iš tanklaivio į krantą (importas). Naftos perpumpavimas jūroje vyksta per

vienataškį švartavimo plūdurą (SPM). Jūros gylis šioje vietoje siekia 22 m.

Terminalo projektinis pajėgumas eksporto ir/ar importo atveju – iki 14 mln. t /metus

(bendras pajėgumas nepriklausomai nuo to ar vykdomas tik importas, tik eksportas, ar abi

veiklos rūšys). Suprojektuoti terminalo pajėgumai leidžia 150.000 metrinių tonų dedveito

tanklaivį užpildyti/iškrauti per 32 valandas, numatant 40 valandų ciklą.

Naftos transportavimo pajėgumai (nenaudojant antiturbulentinio priedo):

1. Importas: nuo laivo iki terminalo - iki 5700 m3/h;

2. Importas: nuo terminalo iki gamyklos talpų - iki 1550 m3/h. Pajėgumo didinimas

daugiau kaip 1550 m3/h keliant slėgį arba naudojant papildomas priemones galimas tik

esant raštiškam vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriaus nurodymui;

3. Eksportas: nuo terminalo iki laivo - iki 5700 m3/h;

4. Eksportas: nuo gamyklos į terminalą - iki 1800 m3/h.

Būtingės terminalą AB „Mažeikių nafta“ pradėjo projektuoti 1993 m., vadovaudamasi

LR vyriausybės 1993 m rugpjūčio 19 d. potvarkiu Nr.604/p.

Būtingės terminalas pradėtas eksploatuoti 1999 m. vasarą. 1999m. liepos 22 d. Būtingės

terminale pripildytas pirmasis tanklaivis eksportui skirta nafta.

Eksportui skirta nafta į Būtingės Terminalą pumpuojama magistraliniais siurbliais iš

Mažeikių naftos perdirbimo įmonės 92 km ilgio magistraliniu vamzdynu. Būtingės Terminale

naftos saugojimui skirtos 5 talpos: trys talpos po 50.000 m3 ir dvi talpos po 52.000 m

3. Iš šių

talpų nafta pumpuojama pagrindinių naftos pakrovimo siurblių pagalba. Eksporto režime šie

siurbliai dirba lygiagrečiai ir pumpuoja naftą povandeniniu vamzdynu per PLEM/SPM į

tanklaivius.

Importui nafta gaunama iš tanklaivio į Būtingės Terminalo talpas, iš čia naftos

siurbliais, sujungtais nuosekliai, nafta pumpuojama 92 km magistraliniu vamzdynu į

Mažeikių naftos perdirbimo įmonės talpas.

Būtingės Terminalą su Mažeikių naftos perdirbimo įmone jungia 92 km ilgio, 22”

skersmens magistralinis vamzdynas. Vamzdyne įrengtos dvi tarpinės sklendžių stotys,

vamzdyno dalims atjungti. Sklendžių stotis Nr.1 (prie Skuodo) yra 48,2 km atstumu nuo

Mažeikių NPĮ (43,8 km nuo Būtingės). Sklendžių stotis Nr.2 (prie Lenkimų) yra 68 km

atstumu nuo Mažeikių NPĮ (24 km nuo Būtingės).

Būtingės naftos terminalo technologinę sistemą sudaro:

naftos apskaitos stotis Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje;

naftos vamzdynai Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje;

naftos technologinė siurblinė Nr. 15;

naftos sukaupimo rezervuarai Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje;





11

naftos siurblinė naftotiekiui “Mažeikių NPĮ – Būtingės terminalas”;

magistralinis naftotiekis “Mažeikių NPĮ – Būtingės terminalas”;

naftos siurblinė Būtingės naftos terminale;

technologiniai vamzdynai ir armatūra Būtingės naftos terminale;

3×50000 m3 ir 2×52000 m

3 naftos sukaupimo rezervuarai;

magistralinis naftotiekis nuo naftos terminalo iki švartavimosi įrenginio SPM;

plūduro tipo prieplauka Baltijos jūroje;

sumaišytų naftos produktų rezervuaras 2500 m3;

sumaišytų naftos produktų siurblinė;

dyzelinio kuro 2500 m3 rezervuaras;

dyzelinio kuro siurblinė;

valymo įrenginiai;

administraciniai ir pagalbiniai pastatai;

energetinio ūkio įrenginiai ir pastatai;

automatinė gaisrų gesinimo sistema;

dispečerinės Būtingėje ir Mažeikių naftos apskaitos mazge;

kompresorinė;

katilinė;

gaisrinė siurblinė;

priešgaisrinė sistema.

1.2 TRUMPAS TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS

1.2.1 PAGRINDINIAI TECHNOLOGINIAI PROCESAI

Tanklaivio plaukimą LR teritorinėje jūroje iki Būtingės inkaravietės ir iš jos

kontroliuoja Saugios laivybos administracija. Visas švartavimo ir krovos paslaugas

tanklaiviams, plaukiantiems nuo tanklaivių inkaravimo rajono iki SPM ir atgal, teikia

Bendrovė. Tanklaivių atplaukimo/išplaukimo iš terminalo, švartavimosi prie plūduro, krovos

darbų tvarka, darbų vykdymo apribojimai ir kita būtina informacija yra nurodyta Būtingės

terminalo SPM naudojimo taisyklėse ir Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklėse.

Prie SPM plūduro atplaukę tanklaiviai po nustatytų procedūrų prišvartuojami ir

lanksčiomis plūduriuojančiomis dvigubo karkaso žarnomis prijungiami prie plūduro, kuris

povandeniniu vamzdynu ir povandeninėmis žarnomis sujungtas su terminalo talpyklomis.

Aptarnaujami tik tanklaiviai su izoliuotu balastu. Krovos darbų metu prie plūduro budi du

aptarnaujantys laivai, galintys užtikrinti pilnai pakrauto maksimalios leistinos talpos

tanklaivio saugumą esant ribinėms terminalo eksploatacijos sąlygoms bei tinkamą naftos

surinkimo įrangos panaudojimą avarijos atveju. Aptarnaujantys laivai Būtingės terminalui





12

parenkami pagal Bendrovės poreikius. Reikalingas aptarnaujančių laivų galingumas

suderintas su Saugios laivybos administracija.

2006 09-10 mėnesiais atliktas buvusio SPM - Single Point Mooring 856 CALM tipo

plūduro pakeitimas į SPM- 1792 CALM.

Įvertinant hidrometeorologines sąlygas, tanklaiviai aptarnaujami apie 280 dienų per

metus. Vidutinis vieno laivo aptarnavimo - pakrovimo prie plūduro laikas yra apie 26-28 val.,

iškrovimo - apie 35 val.

Eksportui skirta nafta į terminalą pumpuojama magistraliniais siurbliais iš Mažeikių NPĮ

magistraliniu vamzdynu į naftos saugojimui skirtas talpas. Iš šių talpų nafta technologiniais

Būtingės terminalo siurbliais kranto ir jūriniu vamzdynu per PLEM/SPM pumpuojama į

tanklaivius.

Importui nafta gaunama iš tanklaivio į terminalo talpas, iš čia tais pačiais

technologiniais siurbliais, sujungtais nuosekliai, nafta pumpuojama magistraliniu vamzdynu į

Mažeikių NPĮ talpas.

Principinė technologinė Būtingės terminalo schema pateikta 3.1 grafiniame priede.

1.2.2 NAFTOS TRANSPORTAVIMO SCHEMOS

Terminale numatytos tokios naftos transportavimo schemos:

Eksportas

Seka Nr. 1: naftos eksportas iš Mažeikių į Būtingės talpas

Seka Nr. 2: naftos eksportas iš Būtingės talpų į tanklaivį

Sekas Nr.1 ir Nr.2 galima vykdyti vienu metu.

Pagal Seką Nr.1 nafta į Būtingės talpas tiekiama 3 nuosekliai sujungtais Mažeikių

magistraliniais siurbliais P-701/702/703. Pagal 2003 metais Olandijos kompanijos INTEC

Engineering BV atlikto tyrimo „Slėgio padidinimo Būtingės terminalo vamzdyne hidraulinė

analizė“ (Butinge Terminal Pipeline Upgading Hydraulic Analysis) rezultatus buvo nustatyta,

kad naftos transportavimui iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Būtingės naftos terminalą

naftos srautas gali būti padidintas nuo 1 775 iki 2 000 m3/h (48 000 m

3/dieną). Tam tikslui

Mažeikiuose reikėtų atlikti siurblinės rekonstrukciją/pakeitimą. Šiuos darbus buvo planuojama

atlikti 2007 metais, tačiau dėl sustojusio naftos eksporto, artimiausiu metu siurblinės

rekonstrukcijos darbai neplanuojami.

Sekoje Nr.2 lygiagrečiai sujungti pagrindiniai naftos pakrovimo ir iškrovimo siurbliai P-

121, P-122, P-123 pumpuoja naftą iš talpų į tanklaivį (vidutinis srautas - 5 520 m3/h). Esant

poreikiui galima papildomai pajungti siurblius P-117 ir P-118.

Importas

Seka Nr. 1: naftos importas iš Būtingės talpų į Mažeikius

Seka Nr. 2: naftos importas iš tanklaivio į Būtingės talpas

Seka Nr.3: naftos importas iš tanklaivio į Būtingės talpas su daliniu srautu į Mažeikius

Pagal Seką Nr. 1 naftos importas iš Būtingės talpų į Mažeikius vykdomas 5 nuosekliai

sujungtais Būtingės siurbliais, tai leidžia pasiekti 1 530 m3/h vidutinį debitą.





13

Sekoje Nr. 2 nafta iš tanklaivio talpų siurbliais per SPM žarnas paduodama į Būtingės

terminalo jūrinį vamzdyną, iš kurio patenka į pasirinktas terminalo talpas.

Seka Nr. 3 - importas su daliniu tiesioginiu srautu į Mažeikius nenaudojama, nes

neįmanoma apskaityti naftos kiekį.

Rizikos analizėje pateikiamas trumpas terminalo valdymo ir saugumą užtikrinančių

sistemų aprašymas.

1.2.3 TERMINALO VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS

Operacijos su nafta yra kontroliuojamos kompiuterinės sistemos pagalba. Ją sudaro

programuojami loginiai kontrolieriai PLC (Programable Logic Controlers) ir specializuotos

kompiuterinės valdymo sistemos:

technologinių parametrų stebėjimo ir analizavimo sistema (SCADA);

automatinė avarinio stabdymo sistemos (ESD);

nuotėkio paieškos sistemos.

1.2.3.1 AUTOMATIZUOTA VALDYMO SISTEMA (SCADA)

Būtingės terminalo technologinio proceso automatizuota valdymo sistema tradiciškai

vadinama anglišku trumpiniu SCADA (Supervisory Control And Data Acquisition). SCADA

sistema susideda iš dispečerinės darbo kompiuterių, programuojamų loginių valdiklių,

matavimo prietaisų, vykdymo įtaisų ir kitų įrenginių, esančių terminale, magistralinio

vamzdyno sklendžių stotyse bei 25-oje naftos perpumpavimo siurblinėje, esančioje Mažeikių

naftos perdirbimo įmonės teritorijoje.

SCADA sistema suteikia galimybę valdyti, stebėti ir, avarijos atveju, greitai sustabdyti

naftos pumpavimą naudojant ESD (Emergency Shut Down).

SCADA sistema suteikia galimybę išsaugoti technologinę informaciją ir peržiūrėti ją

„istoriniuose“ grafikuose (Historical Trend). Reikalingą informaciją taip pat galima

atspausdinti.

SCADA operatorius turi galimybę eksporto sekas Nr.1 ir Nr.2 vykdyti 2 režimais:

automatiniu –operatorius tik įjungia seką, o sklendžių bei siurblių valdymą atlieka

SCADA

rankiniu – visas valdymas atitenka operatoriui.

Likusios sekos vykdomos tik rankiniame režime.

Automatinis režimas skirtas palengvinti operatyvinio personalo darbą bei sumažinti

klaidos tikimybę. Automatinės sekos sudarytos remiantis kelerių metų terminalo eksploatavimo

patirtimi. Sistema neblokuoja operatoriaus veiksmų sekos vykdymo metu, t.y. operatoriaus

veiksmai yra galimi visada. Seka gali būti nutraukiama operatoriaus noru arba esant

neišpildytoms sekos vykdymo sąlygoms. Nutraukiant sekos vykdymą sistema nestabdo paleistų

įrenginių, tačiau informuoja apie tai operatorių bei leidžia jam nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų.

Eksporto seką Nr. 2 automatiniame režime galima vykdyti tik esant visoms SPM plūduro

žarnų juostoms (2 plaukiojančioms ir 2 povandeninėms). Jei nors viena iš žarnų juostų nuimta





14

(remontui, patikrai ar kt.), seka vykdoma tik rankiniu režimu. Visose sekose yra numatyta

galimybė atjungti vieną siurblį (pvz., išvežti jį remontui).

Naftos importo iš Būtingės talpų į Mažeikius atveju krovimas pradedamas ir stabdomas

rankiniu būdu, t.y. visos sklendės ir siurbliai valdomi tokia tvarka, kurią pasirinks operatorius.

Importo Sekoje Nr. 2 naftos krovimas iš tanklaivio talpų siurbliais per SPM į Būtingės

terminalo talpas pradedamas ir stabdomas taip pat rankiniu būdu, t.y. visos sklendės ir siurbliai

valdomi tokia tvarka, kurią pasirinks operatorius.

1.2.4 TECHNOLOGINIAI TERMINALO ŽEMYNINĖS DALIES OBJEKTAI IR ĮRENGINIAI

Šioje rizikos analizėje detaliau apžvelgiami svarbiausi žemyninės dalies technologiniai

objektai ir įrenginiai, susiję su toliau nagrinėjama pavojinga veikla.

1.2.4.1 TERMINALO NAFTOS SAUGYKLOS

Būtingės Terminale naftos sandėliavimui naudojamos penkios talpos: TK-101, TK-102,

TK-103, TK-104, TK-105. Visos išvardintos talpos turi plaukiojančius stogus. Yra palikta vieta

papildomai talpai TK-106. Kiekvienoje talpoje yra sumontuoti distanciniai lygio matavimo

prietaisai.

Kiekviena talpa turi vieną stogo lietaus vandens drenažą, mėginių paėmimo angą, tris

naftos maišykles bei keturias drenažines linijas, skirtas poprekinio vandens ar naftos išleidimui.

Lietaus vanduo nuo stogo teka per visada atvirą lietaus drenažą į gamybinės zonos lietaus

kanalizaciją. Persipylus ant stogo naftai, numatyta galimybė stogo drenažą sujungti su uždara

drenažo sistema ir nudrenuoti naftą į uždaro drenažo rezervuarą V-818 (TK-102/103/104/105)

arba V-819 (TK-101/102/103) atitinkamai uždarius/atidarius sklendes, esančias už apsauginio

pylimo. Prie kiekvienos talpos yra numatytos jungtys, skirtos kilnojamam ištuštinimo siurbliui

P-406, kurio išvystomas debitas yra 150 m3/h. Tai atitinka apytiksliai vieno metro sluoksnio

pašalinimą iš vienos talpos per 20 valandų.

Talpos turi priešgaisrinio vandens purkštuvus, kurie jas apjuosia dviem žiedais. Pirmas

žiedas yra šiek tiek žemiau viršutinės aikštelės, antras žiedas yra maždaug 9 metrų aukštyje. Ant

kiekvienos talpos stogo palei perimetrą sumontuoti aštuoni putų generatoriai, į kuriuos putų

koncentrato/vandens mišinys paduodamas iš atitinkamų putų kompleksų.

Kiekviena naftos talpa yra sujungta su 24’’ nominalaus skersmens magistralinio

vamzdyno kolektorium, 36’’ jūrinio vamzdyno kolektorium, 16“ nominalaus skersmens

recirkuliacinės linijos kolektorium. Rezervuarus nuo kolektorių skiria elektrinės sklendės,

valdomos iš SCADA arba vietoje.

Plaukiojantys talpų stogai sumažina angliavandenilių garavimą nes tarp stogo ir naftos

paviršiaus faktiškai nesusidaro tuščios erdvės, stogai juda aukštyn ir žemyn kartu su naftos

paviršim ir alsuokliai lieka užsidarę. Talpos alsuokliai atsidaro tik krentant naftos lygiui žemiau

minimalaus (kai stogo atraminės „kojos“ pasiekia talpos dugną) tam, kad nesusidarytų vakuumo

toliau krentant lygiui. Alsuokliai taip pat išleidžia angliavandenilių garus, kai naftos paviršius

kyla iki minėto minimalaus lygio. Tam, kad sumažinti naftos produktų nuostolius dėl garavimo

ir apsaugoti plaukiojantį stogą nuo galimos deformacijos „kojų“ atsirėmimo į dugną metu,

nustatytas minimalus naftos lygis saugyklose.





15

Naftos saugyklos TK-101, TK-102, TK-103

Kiekvienos talpos nominalus tūris yra 50.000 m3. Aukščiausias darbinis naftos lygis

16500, žemiausias – 2500 mm.

Naftos saugyklos TK-104, TK-105

Talpos TK-104, TK-105 yra aukštesnės, dėl to jų nominalus tūris siekia 52.000 m3.

Nustatytas aukščiausias darbinis rezervuarų TK-104 ir TK-105 lygis yra 19000 mm, žemiausias

– 2500 mm.

Aplink kiekvieną talpą (TK-101/102/103/104/105, TK-501, TK-815) yra suformuotas

apsauginis pylimas skirtas sulaikyti avarijos atveju iš talpos išsiliejusiai naftai ar naftos

produktams. Apipylimuotoje teritorijoje susikaupusį lietaus vandenį ar išsiliejusią naftą/naftos

produktus galima nukreipti į gamybinės zonos lietaus kanalizacijos sistemą arba į uždaro

drenažo sistemą. Normalios eksploatacijos metu visos drenažo linijos iš pylimų teritorijos turi

būti uždarytos.

1.2.4.2 PAGRINDINIAI NAFTOS PAKROVIMO IR IŠKROVIMO SIURBLIAI

P-121, P-122, P-123, P-124

Pagrindiniai naftos pakrovimo ir iškrovimo siurbliai P-121, P-122, P-123 ir P-124 siurblys

sujungti vamzdžiais taip, kad galėtų veikti lygiagrečiai arba nuosekliai (P-124 veikia tik

nuosekliai). Eksporto režime dirbama lygiagrečiai (vidutinis srautas - 5500 m3/h), importo

režime dirbama nuosekliai kartu su P-117, P-118 (vidutinis srautas - 2000 m3/h). P-124 siurblys

yra naudojamas tik naftai iš Būtingės į Mažeikių NPG saugyklas pumpuoti.

Eksporto metu šie siurbliai pumpuoja naftą į laivą per 36’’ nominalaus skersmens

vamzdyną. Jie yra horizontalūs, trifaziai, dvigubo įsiurbimo išcentriniai siurbliai, kurių

kiekvieno pajėgumas yra 1687 m3/h (esant 14 bar slėgiui). Siurblių priėmimo ir išmetimo

linijose sumontuotos elektrinės sklendės, valdomos distanciniu būdu arba iš vietos. Siurbliai

paleidžiami / stabdomi distanciniu būdu arba iš vietos, jų darbo būklė matoma SCADA

sistemoje stebėjimui ir blokuotei.

1.2.4.3 NAFTOS IMPORTO SIURBLIAI P-117, P-118

Horizontalūs, trifaziai, dvigubo įsiurbimo išcentriniai siurbliai, kurių kiekvieno pajėgumas

yra 1687 m3/h (esant 14 bar slėgiui). Siurblių išmetimo linijose sumontuotos elektrinės

sklendės, valdomos distanciniu būdu arba iš vietos. Siurbliai paleidžiami / stabdomi distanciniu

būdu arba iš vietos, jų darbo būklė matoma SCADA sistemoje stebėjimui ir blokuotei.

Importo režime siurbliai dirba nuosekliai kartu su P121, P-122, P-123, P-124. Esant

reikalui, siurbliai P-117, P-118 gali būti naudojami eksportui (kai vienas ar du pagrindiniai

naftos siurbliai remontuojami). Eksportui naudojant P-118, tuo pačiu metu vykdyti importo

negalima.

1.2.4.4 UŽDARO DRENAŽO REZERVUARAI V-817, V-818 IR V-819

Kiekvienas iš drenažinių rezervuarų turi po du siurblius. Iš vietinio valdymo skydo galima

pasirinkti siurblių darbo režimą („auto / manual“), bei parinkti, kuris siurblys yra pagrindinis ir

kuris pagalbinis („lead / lag“). Dirbant automatiniame režime, pagrindinis siurblys pasileidžia

rezervuare esant aukštam (H) lygiui ir sustoja pasiekus žemą (L). Pagalbinis siurblys

pasileidžia esant labai aukštam (HH) lygiui ir sustoja esant labai žemam (LL) lygiui. Dirbant

rankiniu režimu, kiekvienas siurblys gali būti paleidžiamas/stabdomas mygtukais, esančiais





16

vietiniame valdymo skyde. Abu siurbliai bet kuriuo metu gali būti sustabdyti distanciniu būdu iš

SCADA sistemos.

1.2.4.5 NEKONDICINĖS NAFTOS BEI MAIŠYTŲ NAFTOS PRODUKTŲ TALPA TK – 815

Pasibaigus naftos saugyklų užpildymui, naftai leidžiama nusistovėti ne mažiau kaip 2 val.,

esant reikalui vanduo nudrenuojamas.

Kiekviena žalios naftos saugykla turi keturias drenavimo linijas tolygiai išsidėsčiusias

pagal talpos perimetrą. Talpos dugne įrengtos keturios vandens ir šlamo kaupimo duobės, iš

kurių ir vykdomas drenavimas.

Lietaus vanduo yra išleidžiamas per stogo drenažo sistemą, kuri užfiksuota atviroje

padėtyje. Persipylus naftai ant stogo, yra numatyta galimybė nudrenuoti naftą į uždaro drenažo

rezervuarus V – 818, V – 819, atitinkamai perjungus sklendes, esančias už saugyklos

apsauginio pylimo.

Lygis nekondicinės naftos talpoje reguliuojamas vožtuvu LV 81520 pagal prietaisą LIT –

82520. Vožtuvas yra ant padavimo linijos į talpą. Vožtuvas pradeda užsidarinėti suveikus HH

signalizacijai, o suveikus HHH signalizacijai, jis užsidaro tam, kad nekondicija nepersipiltų iš

talpos.

Apsaugai nuo persipildimo talpoje įrengtas persipylimo vamzdis.

Nekondicinės naftos siurbliai P – 870/871 normalaus darbo metu yra “auto” režime, ir jie

paleidžiami/stabdomi naftos lygio daviklių talpose pagalba. Vienas iš siurblių yra pasirenkamas

kaip pagrindinis, tada kitas dirbs su užvėlinimu. Pagrindinis siurblys pasileidžia, esant aukštam

nekondicinės naftos lygiui – LSH – 81528 ir sustoja, esant žemam lygiui – LSL – 81528.

Siurblys su užvėlinimu pasileidžia, esant labai aukštam lygiui – LSHH – 81529 ir sustoja, esant

labai žemam lygiui LSL – 81528. Siurbliai P – 870/871 nepasileis jeigu “min flow” linija

dalyvauja kurioje nors naftos krovimo sekoje.

Operatorius rankiniu būdu gali paleisti bet kokį siurblį vietoje arba distanciniu būdu, kai

siurblys yra pervestas į “hand” (rankinį) režimą. Bet koks perjungimas iš “hand” į “auto” ir

atvirkščiai sustabdys siurblį, jeigu jis dirbs.

Nekondicinės naftos siurblių debitą reguliuoja FIC – 81526 tam, kad būtų pakankamai

laiko naftai nusistovėti. Reguliatoriui turi būti užduotos skirtingos debito ribos, kai dirba vienas

siurblys ir kai dirba du siurbliai.

Atsiskyręs vanduo iš talpos pašalinamas siurbliu P – 868. Vandens lygis talpoje

fiksuojamas aukšto ir žemo vandens lygio davikliais: LSH – 81523 ir LSL – 81524.

Drenuojamas vanduo iš talpos nuvedamas į nuotekų valymo įrenginių plokštelinį

gaudytuvą ME – 857.Avariniu atveju vanduo gali būti nuleistas į lietaus vandens kaupyklą PD –

872.

Drenuojamo vandens siurblys P – 868 yra paleidžiamas/stabdomas tik rankiniu būdu iš

vietos arba iš dispečerinės. Šio siurblio debitą reguliuoja FIC – 81525. Vietoje yra numatytas

šviesinis žemo/aukšto vandens lygio signalizavimas. Siurblys sustos suveikus vandens žemo

lygio signalizacijai LSL – 81524.

Kai bent vienas iš nekondicinės naftos siurblių P – 870/871 dirba, operatoriui neleidžiama

paleisti drenuojamo vandens siurblio P – 868, kad nekondicinė nafta nesusimaišytų su

drenuojamu vandeniu.





17

Pilnam talpos ištuštinimui yra numatyta talpos drenavimo linija su galimybe pajungti

kilnojamą ištuštinimo siurblį P – 406 arba vakuuminę mašiną. Drenavimas vykdomas į uždaro

drenažo talpą V – 819.

Siurbliai P – 870/871 ir P – 868 išmetimo linijoje turi mechaninius automatinius

recirkuliacinius vožtuvus FV – 8704/8714, FV – 8684 (kiekvienas siurblys atitinkamai), kurie

užtikriną siurblių minimalų debitą.

1.2.4.6 DYZELINIO KURO SAUGOJIMO TALPA TK – 501

Dyzelinio kuro saugojimo rezervuaras TK – 501 vertikalus su stacionariniu stogu, talpa

2500 m3, skirtas katilinę, taip pat priešgaisrinį siurblį P-903 su atskira talpą TK-903 bei siurblį

PK-501 aprūpinti skystu kuru. Dyzelinio kuro saugojimo rezervuaras TK – 501 aprūpintas

žemo bei aukšto vandens lygio kaip vietine (šviesine) taip ir distancine signalizacija. Suveikus

aukštai vandens lygio signalizacijai, operatorius turi nudrenuoti atsiskyrusį vandenį iki, kol

išsijungs vandens žemo lygio signalizacija. Talpoje yra viena drenavimo linija į uždaro drenažo

talpą V– 819.

1.3 PAVOJINGOS MEDŽIAGOS OBJEKTE

Pavojingos medžiagos saugomos Būtingės terminale yra eksportui arba Mažeikių NPG skirta

žalia nafta ir dyzelinas, skirtas katilinę, taip pat priešgaisrinį siurblį P-903 su talpą TK-501 bei

siurblį PK-501 aprūpinti skystu kuru.

Vienu metu Būtingės naftos terminale gali būti iki 254 000 m3 žalios naftos (priėmus

vidutinį naftos skystos fazės tankį 0,86 t/m3 – iki 218 440 t). Žalia nafta saugoma naftos

sukaupimo rezervuaruose 3×50000 m3 ir 2×52000 m

3. Maksimalus saugomas kiekis viename

rezervuare – 44720 t. Dar vienas 2500 m3 talpos rezervuaras (TK-815) skirtas sumaišytiems

naftos produktams (nekondicinei naftai) saugoti. Jame gali būti iki 2150 t nekondicinės naftos.

Saugomo dyzelino kiekis (talpa TK-501) gali siekti 2500 m3 arba 2125 t (dyzelino tankis

0,85 t/m3).

Pavojų terminale avarijos (gaisro) atveju gali kelti ir pavojingi degimo produktai,

pagrindiniai ir pavojingiausi iš jų – anglies monoksidas (smalkės), azoto ir sieros oksidai.

Katilinėje naudojamos gamtinės dujos tiekiamos dujotiekiu, objekte nesaugomos, todėl

nenagrinėjamos.

1.3.1 SAUGOMI PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ KIEKIAI IR TRUMPAS JŲ APRAŠYMAS

1.3.1.1 NAFTA

Rizikos klasė (pagal Europos Parlamento ir tarybos reglamentą (EB) 1272/2008): H225 –labai degus skystis ir garai (kategorija 2), H350- kancerogeniškas, gali sukelti vėžį

(kategorija 1B), H319 –sukelia smarkų akių dirginimą (kategorija 2A), H304-prarijus ir

patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį (kategorija 1), H373-gali pakenkti organams

(kategorija 2), H336- Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis, 3

pavojaus kategorija, narkozė H411-toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius

pakitimus (kategorija 2)

Rizikos frazės (R-phrase(s)) pagal Europos Tarybos Direktyvą 67/548 EEB): F-labai

degi, T-toksiška, R45 – gali sukelti vėžį; R11 – labai degi; R48/21/22 –kenksminga kvėpuojant

garais, kenksminga susilietus su oda, kenksminga prarijus, ; R65 – kenksminga, patekus į burną





18

gali pažeisti plaučius; R-66 patekus ant odos gali sukelti odos sausėjimą ir skilinėjimą R67 –

garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigulį; R51/53 – toksiškas vandens organizmams, gali

sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai.

Saugos frazės (Safety Pharsespagal Europos Tarybos Direktyvą 67/548 EEB):

S45- Nelaimingo atsitikimo atveju arba pasijutus blogai, nedelsiant kreiptis į gydytoją

S53- Vengti poveikio - prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas

S61- Vengti patekimo į aplinką. Naudotis specialiomis instrukcijomis (saugos duomenų

lapais)

S62- Prarijus neskatinti vėmimo, nedelsiant kreiptis į gydytoją

CAS Nr.: – 8002-05-9

EC Nr.232-298-5

Daugiau informacijos galima rasti žaliavinės naftos saugos duomenų lape.

1.3.1.2 DYZELINAS

Klasifikacija pagal Reglamentą (EB) Nr.1272/2008:

H226: Degus skystis ir garai.

H304: Prarijus ir patekus i kv_pavimo takus, gali sukelti mirti.

H315: Dirgina oda.

H332: Kenksmingas ikv_pus.

H351: Itariama, kad sukelia v_ži.

H373: Gali pakenkti organams, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai.

H411: Toksiškas vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus.

Klasifikacija pagal Tarybos Direktyva 67/548/EEB:

N, Xi, Xn; kancerogeninė 3 kategorija;

R20, R38, R40, R51/53, R65.

CAS Nr.: – 68334-30-5

EC Nr.: - 269-822-7

1.3.1.3 TOKSINĖS ANGLIAVANDENILIŲ SAVYBĖS

Alkanai yra palyginti neaktyvūs junginiai. Jie beveik netirpsta vandenyje ir kraujyje, todėl

tik didelė jų koncentracija kraujyje gali turėti toksišką poveikį žmogui. Ilgalaikis heksano

poveikis gali sukelti neuropatiją. Kiti alkanai irgi pasižymi tokiu poveikiu. Be to, ugnis, šiluma

arba oksidatoriai gali sukelti alkanų sprogimą arba gaisrą. Kaitinami iki skilimo temperatūros,

alkanai išskiria kvėpavimo takus erzinančias dujas.

Naftenų toksinės savybės labai panašios į alkanų, tik jie turi didesnį narkotinį poveikį.

Aromatiniai ir poliaromatiniai angliavandeniliai yra pavojingiausi gyviesiems

organizmams.

Aromatiniai angliavandeniliai (benzolas, etilbenzolas, toluolas, ksilolas) yra vidutiniškai

toksiški, patekę į žmogaus organizmą bet kokiu būdu (prarijus, įkvėpus ar per odą). Juos

įkvėpus, paveikiama centrinė nervų sistema (koordinacijos ir reakcijos sutrikimai,

haliucinacijos, judesių aktyvumo pokyčiai), gali sutrikti regėjimas ir kvėpavimas. Stipraus

toluolo poveikio atveju atsiranda kaulų čiulpų ir kepenų pažeidimai. Aromatiniai

angliavandeniliai, veikiami šilumos, ugnies ar oksidatorių, labai lengvai užsidega.





19

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (pirenas, benzapirenas, naftalinas, acenaftenas,

fenantrenas ir kt.) pasižymi gana savitu kvapu ir toksinėmis, netgi kancerogeninėmis

savybėmis. Jiems patekus ant odos, gali sukelti odos sudirginimą ir hiperjautrumo reakcijas.

Angliavandeniliai yra vidutiniškai toksiški žmogui patekę į organizmą bet kokiu būdu.

Pagrindiniai intoksikacijos požymiai: refleksų slopinimas, traukuliai, sąmonės netekimas,

kvėpavimo centro paralyžius. Prarijus angliavandenilių, priklausomai nuo kiekio, prasideda

kosėjimas, jutiminiai sutrikimai, šleikštulys, vėmimai, haliucinacijos.

Žalia nafta priskiriama toksinių medžiagų grupei, nes turi rizikos frazę R45 ir yra antros klasės

kancerogenas.

1.3.1.4 PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONĖS APSINUODIJUS ANGLIAVANDENILIAIS

Esant didelėms angliavandenilių koncentracijoms ore, žmogus dėl deguonies trūkumo

gali uždusti, todėl žmogų, patekusį į didelės koncentracijos dujų debesį, būtina išvesti į gryną

orą. Jeigu nukentėjęs yra be sąmonės, reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kreiptis į gydytoją.

Įkvėpus. Išvesti į gryną orą. Nesant kvėpavimo atlikti dirbtinį kvėpavimą. Esant

apsunkintam kvėpavimui duoti kvėpuoti deguonies. Kviesti medicininę pagalbą.

Patekus ant odos. Nurengti rūbus ir avalynę. Plauti apie 20 min. Sudirgusią odą

apibintuoti. Rūbus ir avalynę kruopščiai išplauti. Kviesti medicininę pagalbą.

Patekus į akis. Patikrinti ir išimti kontaktines linzes. Plauti mažiausiai 20 min. po

tekančiu vandeniu. Kviesti medicininę pagalbą.

Prarijus. Nesukelti vėmimo, tai gali atlikti tik medicinos personalas. Nieko neduoti į

burną neturinčiam sąmonės asmeniui. Atlaisvinti rūbus. Skubiai kviesti medicininę pagalbą.

Patarimai gydytojams.

Aktyvuotos anglies mišinys gali būti naudingas. 50 g aktyvuotos anglies su 400 ml

vandens gerai sumaišant padaromą emulsiją. Dozuojama 5 ml/kg kūno svorio, arba apie 350

ml suaugusiam asmeniui.

Apsinuodijimas gali iššaukti širdies aritmiją. Tokiu atveju gali būti naudojami

katecholaminas arba adrenalinas.

1.3.2 SAUGOMŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ FIZIKINĖS SAVYBĖS IR CHARAKTERISTIKOS

INFORMACIJA APIE PAGRINDINES FIZINES IR CHEMINES SAVYBES:

NAFTA

Išvaizda: Ruda, pereinanti į juodą. Klampus skystis. Kvapas: Galimas supuvusių kiaušinių ar sieros kvapas. Virimo pradžios temperatūra ir virimo temperatūros intervalas: Nėra duomenų. Lydymosi temperatūra/takumo (stingimo) temperatūra : Nėra duomenų. Pliūpsnio temperatūra: < 23 °C / 73 °F Viršutinė/apatinė degumo arba sprogumo riba: 0,6 - 8 % tūrio Savaiminio užsidegimo temperatūra: > 220 °C / 428 °F Garų slėgis: tipinis 10-70 kPa Savitasis sunkis: Nėra duomenų. Tankis: < 1,010 g/cm

3, esant 15 °C / 59 °F

Tirpumas vandenyje: Netirpus. n-oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas (log Pow): 2-6 Kinematinė klampa: 3 -1,000 mm

2/s, esant 40 °C / 104 °F

Garų tankis (oras=1): Nėra duomenų. Skilimas: Nėra duomenų.





20

DYZELINAS

Agregatinė busena, spalva, kvapas

Skaidrus gelsvas skystis, turintis budinga dyzelino kvapa.

Distiliacijos temperaturu intervalas 180 ÷ 360 oC.

Pliupsnio temperatura didesnė kaip 55oC.

Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra didesnė kaip 225oC

Sprogumo koncentracija ore 2 - 3 % tūrio.

GARŲ SLĖGIS ~ 0,4 KPA

Tankis, esant 15 oC 800 ÷ 845 kg/m3.

Klampa, kinematinė esant 40 oC 2,0 ÷ 4,5 mm2/s.

TIRPUMAS VANDENYJE VANDENYJE NETIRPSTA.

1.3.3 PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ CHEMINIS IR TERMINIS SKILIMAS

Nafta – mišinys, kurio sudedamieji komponentai yra stabilūs. Normaliomis sąlygomis

chemiškai šis mišinys nesiskaido.

1.3.3.1 LYGINAMOJI TARŠA DEGIMO PRODUKTAIS

Pagrindiniai oro teršalai, susidarantys ir išmetami į aplinkos orą degant naftai ir naftos

produktams yra anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto ir sieros oksidai ir kietos dalelės.

Pavojingų medžiagų degimo emisijos faktoriai buvo nustatyti remiantis B. Jaskelevičius

“Organinio kuro degimo produktų emisijos faktoriai” metodika:

1.3.4 lentelė. Lyginamoji tarša

Taršos komponentai / Kuro

rūšis Nafta Dyzelinas

CO 7,79 5,55

LOJ 0,123 0,13

NOx 4,18 6,49

SO2 4,92 1,0

Kietos dalelės 0,306 1,01

1.3.3.2 ANGLIES MONOKSIDAS (CO)

Bespalvės, bekvapės dujos, nuodingos įkvėpus. Anglies monoksido poveikis labai

klastingas – jis nedirgina gleivinių, nes neturi kvapo. Todėl, netgi esant didelėms šio teršalo

koncentracijoms ore, žmogus visiškai to nejaučia. Šis teršalas – dažniausia apsinuodijimų

priežastis.

Pro plaučių alveoles į kraują patekęs anglies monoksidas jungiasi su hemoglobinu ir

sudaro karbohemoglobiną, kuris su hemoglobinu jungiasi 210 kartų greičiau nei deguonis. Tai

tampa deguonies bado priežastimi. Tačiau dėl glaudaus jo ryšio su deguonimi,

karbohemoglobino disociacija vyksta 3600 kartų lėčiau negu oksihemoglobino. Todėl,

apsinuodijus anglies monoksidu, labai lėtai normalėja kraujo dujų sudėtis.

Toksinės anglies monoksido savybės yra gan gerai išstudijuotos: šis junginys lengvai

absorbuojamas plaučių (išstumia deguonį) ir reaguoja su hemoglobinu (molekule,





21

išnešiojančia deguonį po organizmą). Tai sumažina deguonies kiekį kraujyje, nes anglies

monoksidą hemoglobinas prisijungia 200 kartų aktyviau nei deguonį.

Karbohemoglobino, kuris susiformuoja sąveikaujant anglies monoksidui su

hemoglobinu, lygis organizme tiesiogiai proporcingas kiekiui anglies monoksido įkvėptame

ore. Per palyginti trumpą laiko tarpą organizme nusistovi tam tikra pastovi, pusiausvyra

karbohemoglobino koncentracija, kuri nekinta, kol aplinkos ore nepakinta anglies monoksido

koncentracija. Jei anglies monoksido kiekis aplinkos ore pakinta, karbohemoglobino

koncentracijos pusiausvyros taip pat pasislenka ta pačia kryptimi.

Aukštos anglies monoksido koncentracijos sukelia kardiovaskuliarinius sutrikimus ir

ligas. Atsiranda skausmai krūtinėje, gali sutrikti širdies darbas. Žmogus, paveiktas tokių

teršalo koncentracijų, tampa mažiau budrus, gali nebesiorientuoti laike, sunkiai atlikti

paprasčiausius pratimus.

Yra požymių, rodančių, kad anglies monoksidas yra tarp galimų infarkto priežasčių.

Šiuo metu nėra jokių konkrečių įrodymų apie kokį nors realų neigiamą anglies

monoksido poveikį augalams, pastatams ir kitiems aplinkos objektams bei subjektams.

Anglies monoksidui ilgalaikio poveikio ribinė vertė darbo aplinkos ore (IPRV) - 40

mg/m3. TPRV - 120 mg/m

3. Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamos aplinkos ore:

vienkartinė – 5, paros - 3 mg/m3. IDLH vertė – 1200 ppm.

1.3.3.3 ANGLIES DIOKSIDAS (CO2)

Tai netoksiška medžiaga, JT Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje įvardinta kaip

viena pagrindinių vadinamojo “šiltnamio efekto” sukėlėjų. Nepaisant to, kad žmogaus

sveikatai jokios tiesioginės įtakos ši medžiaga nedaro, po Kioto protokolu pasirašiusios šalys

(Lietuva, 1998 m. pasirašydama protokolą, taip pat prisijungė prie Kioto šalių grupės)

įsipareigojo imtis priemonių, kad šios medžiagos išmetimai į aplinkos orą būtų ribojami.

Labai didelės anglies dioksido koncentracijos sukelia pykinimą, galvos skausmą,

padidina kraujospūdį, gali sukelti tachikardiją (širdies skilvelių virpėjimą). Galimas netgi

mirties atvejis, kai anglies dioksido koncentracijos tokios didelės, kad išstumia deguonį iš

aplinkos ir žmogus tiesiog nebeturi kuo kvėpuoti.

1.3.3.4 AZOTO OKSIDAI (NOX)

Azotas (N2) – inertinės dujos, kurių atmosferoje yra labai daug. Jis sudaro apie 79 %

mus supančios atmosferos. Tokioje formoje jis nekenksmingas nei žmogaus sveikatai, nei

augalų metabolizmo (medžiagų apykaitos) procesams. Dėl didelės azoto koncentracijos ore, ši

medžiaga įvairių degimo procesų metu aktyviai dalyvauja įvairiose terminėse bei cheminėse

reakcijose.

Esant aukštoms temperatūroms, molekulinis azotas oksiduojasi iki azoto oksidų (NOx).

Iš jų tik azoto monoksidas (NO) bei azoto dioksidas (NO2) laikomi svarbiausiais oro teršėjais.

Būtent juos turime galvoje, įvesdami pažymėjimą NOx.

Azoto monoksidas yra bespalvės, bekvapės dujos. Tai pirmasis azoto oksidavimosi

proceso produktas. Jis yra toksiškiausias iš išvardintų azoto oksidų, nes, jungdamasis su

hemoglobinu, kraujyje sudaro metahemoglobiną. Tai neutropinis nuodas. Poveikis žmogaus

organizmui priklauso nuo jo koncentracijos ore. Azoto monoksidas ore labai greitai virsta

azoto dioksidu. Pagal leistinas koncentracijas darbo zonoje jis yra ženkliai nuodingesnis už

amoniaką.





22

Azoto oksidai, apžvelgiant jų fizikinę daromo poveikio pusę, gali suformuoti dulksną ir

tokiu būdu sumažinti autotransporto vairuotojų matomumą.

Įrodyta, kad azoto oksidai daro ženklų neigiamą poveikį augalams. Dėl šio teršalo

poveikio jų augimas gali sulėtėti, gali sumažėti derlius ir pan. Augalų jautrumas azoto

oksidams priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip augalų rūšis, paros metas, apšvietimas,

kitų oro teršalų buvimas ar nebuvimas (azoto oksidų neigiamos savybės sumuojasi su kai

kurių kitų teršalų neigiamu poveikiu).

Geriausiai ištirtas azoto dioksido poveikis žmogaus organizmui. Nustatyta, kad azoto

dioksidas gali būti padažnėjusio kvėpavimo ritmo priežastis, didinti jautrumą bronchų

uždegimo sukėlėjams bei kvėpavimo takų infekcijoms. Azoto dioksidas yra didelis plaučių

dirgiklis, dėl ko egzistuoja galimybė, kad išsivystys plaučių edema, jei tik įkvėptos medžiagos

koncentracijos bus pakankamai didelės. Kai azoto oksidas patenka į organizmą kartu su kitais

teršalais, jų poveikis sumuojasi.

Azoto oksidai taip pat gali reaguoti su vandeniu, suformuodami azoto rūgštis. Be to,

azoto oksidai (kaip ir daugelis kitų teršalų), saulės šviesoje gali dalyvauti cheminėse

reakcijose, kuriose susiformuojantys teršalai yra labai nepatvarūs ir smarkiai dirgina akis,

kvėpavimo takus bei plaučius, o taip pat kenkia augalijai.

Azoto monoksidui ilgalaikio poveikio ribinė vertė darbo aplinkos ore - 30 mg/m3,

trumpalaikio - 60 mg/m3. Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamos aplinkos ore:

vienkartinė – 0,40, paros - 0,06 mg/m3. IDLH vertė – nenustatyta.

Azoto dioksidui ilgalaikio poveikio ribinė vertė darbo aplinkos ore - 4 mg/m3, neviršytina

vertė - 10 mg/m3. Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamos aplinkos ore: vienkartinė

– 0,085, paros - 0,04 mg/m3. IDLH vertė – 20 ppm.

1.3.3.5 SIEROS DIOKSIDAS (SO2)

Tai bespalvės, sunkesnės už orą, dujos. Sieros dioksidas, taip pat, kaip ir azoto oksidai,

sąveikaudamas su ore esančiais vandens garais, sudaro rūgštis ir rūgščias druskas. Taip

formuojasi rūgštūs lietūs.

Atmosferoje sieros dioksidas nesunkiai oksiduojasi iki sieros trioksido (SO3) ir,

susimaišęs su ore esančia drėgme, suformuoja sieros rūgštį, kuri kenkia pastatams, augalams,

taip pat ir žmonių sveikatai.

Poveikis žmogaus sveikatai pasireiškia įvairių audinių (pirmiausia, žinoma, plaučių)

dirginimu ir netgi uždegimu, padažnėja kvėpavimo bei širdies ritmas.

Sieros rūgštis, patekusi į organizmą, padidina kvėpavimo takų gleivinės sekreciją, dėl ko

sutrinka kietų dalelių pašalinimo iš kvėpavimo sistemos mechanizmas. Tai, savo ruožtu,

padidina kvėpavimo takų infekcijos galimybę.

Ilgalaikio poveikio ribinė vertė darbo aplinkos ore - 1 mg/m3. Didžiausia leistina

koncentracija (DLK) gyvenamos aplinkos ore: vienkartinė – 0,50, paros - 0, 05 mg/m3. IDLH

vertė – 100 ppm.

1.3.3.6 KIETOS DALELĖS (KD)

Ore esančių dalelių skersmuo neviršija 100 m (žmogaus plauko storis), antraip jos

nusėstų, veikiamos žemės gravitacijos. Didžioji šių dalelių dalis yra pašalinama iš atmosferos

lietaus metu.





23

Sąveikaudamos tarpusavy, dalelės, saulės šviesa bei atmosferos drėgmė gali

transformuotis į klimatinius efektus, pavyzdžiui, dulksną. Dalelės aktyviai dalyvauja debesų

formavimosi procesuose ir gali juos paspartinti. Dalelės, kurių dydis svyruoja nuo 0,1 iki 1

m skersmens, smarkiai sklaido šviesą ir tokiu būdu labai sumažina matomumą. Tai itin

apsunkina tiek antžeminio, tiek ir oro transporto darbą.

Į žmogaus kūną dalelės patenka per kvėpavimo sistemą. Dalelių skersmuo iš esmės

apsprendžia jų įsiskverbimo į kūną laipsnį. Dalelės, kurių skersmuo 5 m ir daugiau, nusėda

dar nosyje ar gerklėje. Dalelės, kurių skersmuo svyruoja nuo 0,5 m iki 5 m, prasiskverbia

giliau ir gali pasiekti netgi plaučių alveoles, tačiau tokio skersmens dalelės yra pašalinamos iš

organizmo įvairių blakstienėlių pagalba. Smulkesnės nei 0,5 m dalelės ne tik pasiekia

alveoles, bet ir nusėda ten. Ilgainiui jos prasiskverbia pro alveolių sieneles ir patenka į kraują.

Per didelės dalelių koncentracijos gali suintensyvinti arba tapti astmos, bronchito ir kitų

chroniško charakterio plaučių ligų priežastimi. Dalelės gali netgi tapti vėžio ar širdies smūgio

(infarkto) priežastimi.

Be to, dalelės neigiamai veikia ir fauną bei pastatus, nes skatina korozijos procesus.

1.3.3.7 PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONĖS APSINUODIJUS DEGIMO PRODUKTAIS

Dažniausiai kenksmingomis medžiagomis apsinuodijama kvėpuojant avarijos metu

susidarančių teršalais, išmetamais į aplinkos orą. Apsinuodijus pagrindinėmis degimo metu

susidarančiomis kenksmingomis medžiagomis rekomenduojama:

Anglies monoksidas (CO).

Lengvai apsinuodijus, pradeda skaudėti galvą, atsiranda silpnumas, pykinimas,

vėmimas, svaigsta galva. Sunkesniais atvejais, žmogus netenka sąmonės, atsiranda traukuliai,

galimas mirties atvejis.

Esant 0,006 mg/l ore ir poveikio laikui 25 min. - sumažėja akių jautrumas. Esant 0,05 -

0,06 mg/l ore ir poveikio laukui 2 val. sumažėja klausos jautrumas. Esant 0,08 - 0,11 mg/l ore

ir poveikio laikui 3,5 - 5 val. pažeidžiama koordinacija, žmogus negali savarankiškai

pasišalinti iš įvykio vietos. Esant 0,88 mg/l ore ir poveikio laikui 2 val. - sąmonės praradimas.

Esant 1,8 - 2,3 mg/l ore ir poveikio laikui - 1,5 val. - mirtis.

Nukentėjusysis horizontalia padėtimi (net jeigu jis pats gali eiti) išnešamas iš užterštos

zonos, paguldomas, atsegami kvėpavimą varžantys drabužiai, šiltai užklojamas, duodama

gerti karštos arbatos arba kavos. Netekus sąmonės duodama pauostyti amoniako, veidas bei

krūtinė apšlakstomi šaltu vandeniu. Jeigu kvėpavimas nesutrikęs, duodama kvėpuoti

deguonimi. Nutrūkus kvėpavimui, daromas dirbtinis kvėpavimas (duodant kvėpuoti

deguonimi), o sustojus širdžiai bei nesant pulso – netiesioginis širdies masažas.

Anglies dioksidas (CO2).

Tyrimais nustatyta, kad anglies dioksido koncentracijai ore esant 0,7 – 0,8 , žmogaus

sveikatai dar nepakenkiama. Tačiau jai padidėjus iki 1 – 1,5 , pablogėja savijauta, o

koncentracijai pasiekus 2 – 2,5 ribą, atsiranda patologinių reiškinių: pradeda skaudėti

galvą, jaučiamas bendras silpnumas, atsiranda dusulys, padažnėja pulsas. Darbingumas

ryškiai sumažėja tuomet, kai anglies dioksido koncentracija ore pasiekia 3 – 4 . Jei teršalo

koncentracija ore – 6 , jau atsiranda reali grėsmė gyvybei, o prie 10 – 12 teršalo

koncentracijos paprastai netenkama sąmonės ir netgi mirštama.





24

Nukentėjusysis horizontalia padėtimi išnešamas iš užterštos zonos, paguldomas,

atsegami kvėpavimą varžantys drabužiai, šiltai užklojamas, duodama gerti karštos arbatos

arba kavos. Netekus sąmonės, duodama pauostyti amoniako, veidas bei krūtinė apšlakstomi

šaltu vandeniu. Jeigu kvėpavimas nesutrikęs, duodama kvėpuoti deguonies. Nutrūkus

kvėpavimui, daromas dirbtinis kvėpavimas, o sustojus širdžiai bei nesant pulso – daromas

netiesioginis širdies masažas.

Azoto oksidai (NOx).

Esant nedidelėms azoto monoksido bei dioksido koncentracijoms ore, dirginama akių ir

viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Apsinuodijus azoto oksidais, iš pradžių atsiranda silpnas

kosulys, skauda galvą. Po to savijauta kiek pagerėja, tačiau po 3 – 6 valandų išsivysto plaučių

edema, atsiranda cianozė, skausmai krūtinėje, kosulys, dusulys, žmogus netgi gali mirti.

Lėtinei intoksikacijai būdingas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas.

Kaip bebūtų įvykęs apsinuodijimas azoto oksidais, būtina kreiptis į medikus

profesionalios pagalbos. Svarbiausia neapsigauti, pajutus laikiną palengvėjimą, nes

nepasinaudojus šia pauze, galima smarkiai susigadinti sveikatą, ar netgi mirti.

Nukentėjusysis horizontalia padėtimi išnešamas iš užterštos zonos, paguldomas ir šiltai

užklojamas. Galima 24 val. net ir lengvai apsinuodijus. Vežamas tik gulomis. Jei gresia

plaučių paburkimas, sutrinka kvėpavimas bei širdies veikla, duodama įkvėpti mišinio (40%

chloroformo, 40% spirito, 20% dietilo eterio) garų. Nutrūkus kvėpavimui, daromas dirbtinis

kvėpavimas “burna į burną”.

Sieros dioksidai (SOx).

Įkvėpus išnešti į gryną orą, pasodinti pusiau gulomis, reikalui esant atlikti dirbtinį

kvėpavimą, skubiai kviesti gydytoją. Patekus ant odos gausiai plauti vandeniu.

Kietosios dalelės (KD).

Dulkės būna įvairios: organinės (augalinės ir gyvulinės kilmės), neorganinės (metalinės,

mineralinės ir t.t.), mišrios. Higieninės reikšmės turi dulkių forma, kilmė, tirpumas,

konsistencija, koncentracija ore, cheminė sudėtis, dydis, toksiškumas.

Neigiamas dulkių poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo visų šių savybių.

Pavyzdžiui, nuo dulkių koncentracijos aplinkos ore priklauso, kiek jų patenka į žmogaus

organizmą; nuo dydžio ir formos priklauso, ar dulkės nusėda viršutiniuose kvėpavimo

takuose, ar jos prasiskverbia į plaučius ir nusėda plaučių alveolėse, o gal net patenka į kraują.

Toksinių medžiagų dulkės greitai tirpsta biologiniuose skysčiuose. Dulkių dydis ir forma taip

pat turi įtakos dulkių prasiskverbimui į organizmą. Didelės ir netaisyklingos formos dulkės

lėtai nusėda viršutiniuose kvėpavimo takuose, apvalios prasiskverbia greičiau, o kuo mažesnė

dalelė, tuo toliau į kvėpavimo takus ji prasiskverbia. Kenksmingiausios mažesnės negu 5

mikronų dydžio dulkės.

Dulkės į organizmą patenka įvairiai: per kvėpavimo takus, odą, akis, virškinimo sistemą.

Patekusios į organizmą, dalelės sukelia įvairias reakcijas - organizmas stengiasi jas pašalinti

kaip svetimkūnį (atsiranda sloga, čiaudėjimas, skrepliavimas). Ilgalaikis darbas dulkėtoje

aplinkoje gali sukelti negrįžtamus organizmo pokyčius - susergama profesinėmis ligomis.

Dažniausiai diagnozuojami profesiniai lėtiniai bronchitai, pneumonijos, bronchinė astma,

silikozės ir kitos ligos. Kauno mieste 1997 - 1998 m. buvo diagnozuota daug profesinių ligų,

atsiradusių dėl dulkių poveikio. Tokios ligos sudaro 24,5 visų patvirtintų profesinių ligų.





25

Dulkės į žmogaus organizmą taip pat gali patekti pro sveiką ir pažeistą odą. Pro pažeistą

odą patenka beveik visos dulkės. Pro sveiką - tos, kurios ištirpsta riebaliniame sluoksnyje.

Pažeistoje odos vietoje atsiranda egzemos, dermatitai, riebalinių ir prakaito liaukų

užsikimšimas, dėl to vystosi uždegimai, atsiranda pūliniai. Dulkės gali sukelti odos (niežti,

parausta, išberia odą ir kt.) bei viso organizmo alergines reakcijas. Kai dulkių patenka į akis,

šios parausta, niežti, greitai pavargsta, vystosi konjunktyvitai.

Dideliam dulkių kiekiui patekus į organizmą, reikia suteikti pirmąją pagalbą: išeiti iš

dulkėtos patalpos, užterštą odą bei akis nuplauti švariu vandeniu, o sunkesniais atvejais

kreiptis į gydymo įstaigas.

1.3.3.8 PIRMOSIOS PAGALBOS PRIEMONĖS NUDEGIMO ATVEJU

Nudegimai būna terminiai – dėl ugnies, garų, karštų daiktų bei cheminiai - dėl įvairių

medžiagų ėsdinančio poveikio.

Nudegimų intensyvumas išskiriamas į keturis laipsnius:

pirmasis – odos paraudimas ir patinimas;

antrasis – pūslių susidarymas;

trečiasis – paviršinių ir gilesnių odos sluoksnių apmirimas;

ketvirtasis – odos suanglėjimas, raumenų sausgyslių ir kaulų pakenkimai.

Tais atvejais, kai užsidega nukentėjusiojo rūbai, reikia greitai ant jo užmesti paltą ar

kokį standų audinį (objekte prie kiekvienos iš kolonėlių yra saugoma po nedegų audeklą, kurį

taip pat galima panaudoti šiam tikslui) arba užgesinti liepsną vandeniu. Negalima bėgti degant

rūbams, nes vėjas pūsdamas liepsną dar labiau padidins nudegimo laipsnį.

Teikiant pagalbą nukentėjusiajam, negalima jo odos liesti rankomis arba tepti kokiais

nors tepalais, alyvomis, vazelinu, barstyti geriamąja soda, krakmolu ir pan., siekiant išvengti

nukentėjusiojo kraujo užkrėtimo.

Niekada nereikia prapjauti pūslės, šalinti prilipusios prie nudegimo vietos mastikos,

kanifolijos ar kitokių smalingų medžiagų, nes jas šalinant lengvai nuplėšiama oda ir tuo pačiu

sudaromos palankios sąlygos žaizdai užsikrėsti.

Kai nudegimas yra pirmojo ar antrojo laipsnio ir apima nedidelį plotą, pakenktą vietą

užtenka perrišti sterilia medžiaga.

Nuo apdegusios odos paviršiaus negalima plėšti drabužių ar avalynės; reikia bandyti

juos atskirai perkirpti ir nuimti. Jei apdegusių drabužių gabalai yra prilipę prie apdegusios

odos paviršiaus, virš jo uždedamas sterilus tvarstis ir nukentėjusysis turi būti gabenamas į

gydymo įstaigą.

Esant gausiems ir sunkiems nudegimams, nukentėjusįjį, jo neišrengiant, reikia suvynioti

į švarią paklodę ar kitą audinį, šiltai apkloti, pagirdyti šilta arbata ir suteikti visišką ramybę

kol atvyks gydytojas. Esant pirmiems šoko požymiams, t.y. kai nukentėjusysis stipriai išbąla,

pradeda paviršutiniškai kvėpuoti, vos apčiuopiamas pulsas, reikia skubiai duoti jam išgerti 15-

20 valerijono lašų. Apdegusį veidą reikia uždengti sterilios marlės skarele.

Apdegus akis, ant jų dedami šalti boro rūgšties tirpalo pavilgai (pusė arbatinio šaukštelio

boro rūgšties vienai stiklinei vandens) ir nedelsiant gabenti nukentėjusįjį pas gydytoją.





26

1.4 PAVOJINGO OBJEKTO SITUACINIS PLANAS IR GRETIMYBĖS

Būtingės terminalo sklypo planas pateiktas 1.1 priede, vietovės situacija žemėlapyje 2.1,

gretimybės 2.2 prieduose.

1.4.1 BŪTINGĖS TERMINALO PAGRINDINĖS DALYS IR VIETA

AB „ORLEN Lietuva“ Vamzdynų ir terminalo padalinio Būtingės terminalas yra

Palangoje, Terminalo kelias 2.

Terminalo sklypas užima 59,2 ha plotą ir yra į vakarus nuo kelio Palanga – Liepoja ir

Būtingės kaimo, į šiaurę nuo Šventosios gyvenvietės, 2,3 km nuo Baltijos jūros kranto ir 1,2 km

nuo Latvijos Respublikos sienos. Būtingės Naftos terminalo žalios naftos rezervuarų parko

koordinatės, pagal LKS-94 koordinačių sistemą X=4584; Y=22703.

1.4.2 ŽEMYNINĖS DALIES PAGRINDINIŲ OBJEKTŲ IŠSIDĖSTYMAS

Žemyninės dalies pagrindiniai objektai pateikiami terminalo sklypo plane (1.1 priedas).

Tai naftos, dyzelino, sumaišytų naftos produktų saugyklos, valymo įrenginiai, naftos siurblinė ir

kiti objektai nurodyti plano eksplikacijoje. Terminalo technologinius įrenginius ir jūrinę dalį

jungia 2,7 km 914 mm (36 colių) naftotiekis.

Naftos saugykla (5 esami naftos rezervuarai ir rezervinė vieta) yra rytiniame terminalo

sklypo centrinės ir šiaurinės dalies pakraštyje. Naftos saugykla yra pavojingiausias terminalo

objektas, nes čia galimos didžiausias pasekmes sukeliančios avarijos. Naftos saugojimo

rezervuarai TK-101/102/103/104/105 įrengti betonuotose aikštelėse 100x110 m. Kiekvienoje

aikštelėje po plytelėmis bei smėlio sluoksnio paklotas naftai atsparaus polietileno sluoksnis.

Rezervuarų aikštelės apjungtos po tris (TK101/102/103 ir TK-104/105 bei vieta

perspektyviniam rezervuarui TK-106) ir apsuptos 2,4 m aukščio apsauginiu pylimu. Aikšteles

apie gretimus rezervuarus grupėse skiria 1,8 m aukščio vidinis pylimas.

Aikštelių aplink kiekvieną rezervuarą plotas 11000 m2, išskaičiavus paties rezervuaro

užimamą plotą, kuris lygus 2826 m2, plotas, kuriame gali pasklisti išsiliejusi nafta yra 8174

m2

(~8200 m2). Aikštelėje apie kiekvieną rezervuarą (skaičiuojant pagal vidinio pylimo aukštį

– 1,8 m) galėtų sutilpti ~14700 m3 (12462 t) išsiliejusios naftos. Išsiliejus didesniam naftos

kiekiui, ji pertekėtų per vidinius pylimus ir pasklistų greta esančių rezervuarų aikštelėse. Tris

rezervuarus apjungiančio pylimo aukštis 2,4 m, čia galėtų tilpti ~58000 m3 išsiliejusios naftos,

t.y. daugiau, nei visas iš vieno rezervuaro išsiliejusios naftos kiekis.

Į kiekvieną aikštelę įrengtas įvažiavimas automobiliams. Apipylimuotoje teritorijoje

susikaupusį lietaus vandenį ar išsiliejusią naftą/naftos produktus galima nukreipti į gamybinės

zonos lietaus kanalizacijos sistemą arba į uždaro drenažo sistemą. Normalios eksploatacijos

metu visos drenažo linijos iš pylimų teritorijos turi būti uždarytos.

Už 40 m į šiaurės vakarus nuo TK-105pylimo yra putų tiekimo į TK-104/105

kompleksas PK-909. Apie 30 m į pietus nuo TK-101 pylimo – putų tiekimo į TK-

101/102/103 kompleksas PK-907, šalia jo kompleksas PK-905, putoms į dyzelio (TK-501) ir

nekondicinės naftos (TK 815) rezervuarus tiekti.

Mažiausi atstumai nuo naftos saugojimo rezervuarų iki dyzelino rezervuaro TK-501 136

m, iki dyzelino siurblinės – 103 m į pietus (nuo TK101), iki nekondicinės naftos rezervuaro

TK-815 208 m, iki nekondicinės naftos siurblinės - 173 m (nuo TK101). Valymo įrenginiai

yra arčiausiai nuo TK-102, už 160 m į vakarus. Naftos siurblių aikštelė yra arčiausiai nuo TK-

104, už 113 m į vakarus.





27

Šiaurinėje terminalo sklypo dalyje, apie 50 m į vakarus nuo rezervuarų TK-104/105

aikštelės pylimo yra siurblių aikštelė. Aikštelės ilgis 72 m, plotis 6,8 m. Siurblių aikštelė

aptverta 0,8- 2,3 m aukščio borteliu. Vakarinė bortelio sienelė (ilgis 72 m) nuo h=2,3 m

pietiniame kampe sumažėja iki h=0,8 m viduryje (l – 36 m). Toliau iki šiaurinio kampo h=0,8

m. Pietinė ir rytinė sienelės h=0,8 m. Šiaurinė sienelė h=2,3 m. Aikštelėje išdėstyti

pagrindiniai pakrovimo – iškrovimo ir naftos importo siurbliai. Šalia siurblių aikštelės, kitoje

privažiavimo kelio pusėje yra putų tiekimo į siurblių aikštelę kompleksai (PK-913A/B ir PK-

914A/B).

Mažiausi atstumai nuo siurblių aikštelės iki dyzelino rezervuaro TK-501 - 537 m, iki

nekondicinės naftos rezervuaro TK-815 - 473 m, iki valymo įrenginių - 160 m į pietus.

Mažiausi atstumai iki naftos rezervuarų tokie: iki TK-101 yra 357 m, iki TK-102 – 238 m, iki

TK-103 – 135 m į pietus- pietryčius nuo pietinio aikštelės pakraščio. TK-104 yra už 113 m į

rytus nuo siurblių aikštelės vidurio, TK-105 – už 120 m nuo šiauriausio aikštelėje esančio

siurblio P-118.

Rytiniame sklypo pakraštyje, ~60 m į pietus nuo TK-101 pylimo yra dyzelino

rezervuaro (TK-501) saugojimo aikštelė (75x45 m, pylimo aukštis 1,5 m). Apipylimuotos

aikštelės plotas 3375 m2, išskaičiavus rezervuaro užimamą plotą – ~3200 m

2. Avarijos atveju

aikštelėje galėtų tilpti iki 4797 m3 išsiliejusios naftos. Turint omenyje, kad rezervuaro liktų

1,5 m storio naftos sluoksnis – avarijos metu apipylimuota aikštelė sutalpintų visą rezervuare

esantį naftos kiekį.

Pats rezervuaras įrengtas šiaurės vakarinėje šios pylimuotos aikštelės dalyje,

įvažiavimas į aikštelę šiaurės rytiniame jos kampe.

Mažiausi atstumai nuo TK-501 iki nekondicinės naftos rezervuaro TK-815 - 183 m, iki

valymo įrenginių - 271 m į vakarus – šiaurės vakarus, iki artimiausio rezervuaro TK-101 –

132 m, iki siurblių aikštelės – 537 m į šiaurę.

Į vakarus nuo naftos saugyklos, apie 70 m nuo TK-102 vakarinio pylimo yra nuotekų

valymo įrenginiai (PK-813/814/815). Toliau į vakarus ir kiek šiauriau – apie 120 m nuo TK-

102 vakarinio pylimo išvalyto vandens saugojimo tvenkinys (PD-872) su avariniu išleidėju į

Papės upeliuką.

Centrinės sklypo dalies vakariniame pakraštyje, piečiau valymo įrenginių esančiame

kvartale yra nekondicinės naftos talpykla (TK-815) sumontuotoje betonuotoje 1,5 m pylimu

apsuptoje aikštelėje 45x70 m. Šalia, kiek ryčiau, įrengta nusistovėjusios naftos ir vandens

siurblių aikštelė, apie 20 m į vakarus – fekalinė siurblinė.

Mažiausi atstumai nuo TK-815 iki dyzelino rezervuaro TK-501 - 183 m į rytus, iki

valymo įrenginių - 188 m, iki siurblių aikštelės – 537 m į šiaurės rytus. Mažiausi atstumai iki

naftos rezervuarų tokie: iki TK-101 yra 208 m, iki TK-102 – 278 m, iki TK-103 – 373 m, iki

TK-104 - 499 m, iki TK-105 – 621 m rytus- šiaurės rytus.

Pietinėje terminalo sklypo dalyje, vakariniame šios dalies pakraštyje yra kvartalas,

kuriame išdėstyti visi terminalo pastatai, poilsio zona. Šioje dalyje yra administracinis

pastatas, priešgaisrinio depo pastatas, dispečerinė, laboratorija. Į vakarus nuo jų katilinė ir ją

aptarnaujantys statiniai, pagalbinis pastatas. Pietvakariniame kampe žaidimų aikštelės. Apie

60 m į pietryčius nuo administracinio pastato yra pagrindinis įvažiavimas į terminalo

teritoriją, prie kurio įrengtas postas Nr. 1. Prie įvažiavimo automobilių stovėjimo aikštelė. Dar

vienas, atsarginis įvažiavimas yra šiaurės vakariniame teritorijos kampe, prie jo įrengtas

postas nr. 2.





28

Pačioje pietinėje sklypo dalyje, atskirai atitvertose teritorijose įrengtas 55-60 tūkst. m3

talpos priešgaisrinio vandens tvenkinys ir terminalo vandenvietė. Prie tvenkinio įrengta

priešgaisrinė siurblinė, vandens paėmimo aikštelė gaisrinėms autocisternoms. Vandenvietėje

išgręžti du arteziniai gręžiniai vandens tiekimui. Vanduo gali būti naudojamas tiek

priešgaisrinio baseino papildymui, tiek buitinėms reikmėms.

1.4.3 PAGRINDINIŲ PASTATŲ ATSTUMAI NUO PAVOJINGIAUSIŲ ĮRENGINIŲ

Pagrindiniai technologiniai terminalo žemyninės dalies įrenginiai išdėstyti šiaurinėje ir

centrinėje sklypo dalyje, pastatai – pietvakariniame kampe, piečiau tik vandenvietė ir

priešgaisrinio vandens tvenkinys.

Arčiausiai naftos saugyklos, dyzelino ir nekondicinės naftos talpyklų, siurblinių ir

valymo įrenginių bei vamzdynų, kuriais cirkuliuoja nafta ir dyzelinas yra laboratorija ir

katilinė.

Atstumas nuo katilinės pastato iki nekondicinės naftos rezervuaro 122 m, iki šalia

esančios nekondicinės naftos siurblinės – 129 m, iki valymo įrenginių 331 m, iki dyzelino

talpos 204 m, iki dyzelino siurblinės 209 m, iki artimiausio naftos rezervuaro TK-101 – 293

m, iki naftos siurblių aikštelės – 601 m.

Atstumas nuo laboratorijos pastato iki nekondicinės naftos rezervuaro 131 m, iki šalia

esančios nekondicinės naftos siurblinės – 119 m, iki valymo įrenginių 304 m, iki dyzelino

talpos 140 m, iki dyzelino siurblinės 145 m, iki artimiausio naftos rezervuaro TK-101 – 243

m, iki naftos siurblių aikštelės – 583 m.

Atstumas nuo dispečerinės iki nekondicinės naftos rezervuaro 182 m, iki šalia esančios

nekondicinės naftos siurblinės – 174 m, iki valymo įrenginių 380 m, iki dyzelino talpos 172

m, iki dyzelino siurblinės 189 m, iki artimiausio naftos rezervuaro TK-101 – 297 m, iki naftos

siurblių aikštelės – 644 m.

Nuo administracinio pastato iki nekondicinės naftos rezervuaro 293 m, iki šalia esančios

nekondicinės naftos siurblinės – 287 m, iki valymo įrenginių 484 m, iki dyzelino talpos 263

m, iki dyzelino siurblinės 292 m, iki artimiausio naftos rezervuaro TK-101 – 394 m, iki naftos

siurblių aikštelės – 758 m.

1.4.4 ŽEMYNINĖS BŪTINGĖS TERMINALO DALIES GRETIMYBĖS

Arčiausiai terminalo yra įvairių prekių sandėliavimui pritaikytas buvusių

gyvulininkystės fermų pastatų kompleksas, nutolęs apie 110 m nuo naftos saugojimo

rezervuaro TK-105. Pastatai buvo naudojami kaip terminalo sandėliai. Šiuo metu

sandėliavimui pritaikyti pastatai nenaudojami, tačiau artimiausiu metu bus išnuomoti kaip

sandėliavimo patalpos.

Palangos valymo įrenginių sklypas nutolęs apie 100 m nuo terminalo ribos. Nuo

šiauriausio naftos saugojimo rezervuaro TK-105 iki artimiausių statinių yra 300 – 350 m į

šiaurę.

Artimiausios Būtingės sodybos yra už 361-500-880-1100 m į rytus nuo vieno iš naftos

saugojimo rezervuarų.

Iki Šventosios gyvenvietės apie 3000 m į pietus.

Iki Baltijos jūros apie 2500 m į vakarus.

Į vakarus plytinčioje lygumoje yra visa eilė melioracinių kanalų. Artimiausias kanalas

prateka šalia vakarinės sklypo ribos.





29

Mažiausias atstumas iki Šventosios upės apie 1700 m į pietryčius.

1.4.5 PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE GAMTINĘ APLINKĄ

1.4.5.1 GEOMORFOLOGIJA IR HIDROGRAFIJA

Terminalo sklypo reljefas yra nesudėtingas. Vakariniame pakraštyje išilgai jūros kranto

buvęs apsauginis kopagūbris statybos metu nukastas.

Centrinėje ploto dalyje yra dubuma, absoliutinis aukštis joje svyruoja nuo 0,l iki 3 m. Tai

išlygintas, pietų kryptimi silpnai nuolaidus reljefas. Šiauriniame duburio pakraštyje prie

valstybinės sienos vyrauja 0,5-1 m. storio durpių sluoksniai, slūgsantys ant priesmėlių dangos.

Pietų kryptimi durpynus pakeičia priesmėlio plotai. Reljefo sąskaida duburyje nežymi.

Vamzdynas nutiestas per durpių zoną. Rytiniame teritorijos pakraštyje prasideda paviršiaus

kilimas. Reljefas nuo 2 m v.j.l. palaipsniui pakyla iki 3-5 m. rezervuarų parko vietoje ir iki 7-

11 m. v.j.l. prie Klaipėdos - Liepojos plento. Reljefas šioje atkarpoje nesudėtingas, jo

nuolydis vakarų kryptimi neviršija 1,5-2 laipsnių. Iš atskirų mezoformų galima paminėti tik

neryškius, 0,5-1 m. gylio raguvų pavidalo pažemėjimus, kurie per visus metus išlieka sausi, taip

pat ilgą lomą išilgai Šlaito, kurio dugne iškastas kanalas. Visas šis šlaitas, nuo plento

besileidžiantis į duburį, yra smėlingas Genetiniu - geomorfologiniu požiūriu aprašomoje

teritorijoje išsiskiria 3 zonos. Erdvus duburys yra plati litorininės terasos aikštelė. Vietomis ji

užpelkėjusi. Į rytus nuo duburio kyla litorininės terasos. Šlaitas, kuris į rytus nuo Klaipėdos -

Liepojos plento pereina senuosius Baltijos Ledyninio ežero kranto darinius, siekiančius 12-14

m v.j.l. vakarus nuo duburio yra dabartiniai jūros kranto dariniai - paplūdimys ir kopagūbris Jie

jaunesni savo geologiniu amžiumi, labai purūs ir dinamiški, todėl yra lengvai pažeidžiami

ūkinės veiklos. Paplūdimiui ir kopagūbriui būdinga reljefo formų įvairovė ir dabartinių

krantinių bei eolinių procesų aktyvumas.

Teritorija priklauso Pajūrio Šventosios baseinui. Ją drenuoja melioracijos kanalų

sistema, priklausanti dviejų reguliuotų Šventosios dešiniųjų intakų - Trumpos ir Bevardžio

baseinams. Abu intakai išteka iš Nidos pelkės, esančios jau Latvijos teritorijoje, ir teka į

pietus smėlinga agrarine lyguma (baseinų plotai, atitinkamai - 31,0 km2 ir 5,3 km

2).

Teritorijai būdingas palyginti didelis upių tinklo tankis (kartu su atvirais sausinimo kanalais) -2,7

km/km2. Tuo tarpu viso pajūrio regiono atitinkamas rodiklis - 0,75-1,0 km/km

2. Dėl pelkinio

maitinimo kanalams būdingas vandeningumas net sausuoju sezonu. Apskaičiuotas vidutinis

daugiametis nuotėkis sudaro atitinkamai 0,27 m3/s ir 0,05 m

3/s. Vandens lygis kanaluose tik 0,4

aukščiau už Baltijos jūros lygį, vidutinis nuolydis - apie 10 cm/km, vaga užžėlusi, todėl vandens

srovės greitis juose nedidelis.

Pajūrio regione, lietaus mityba sudaro 2/3 viso teritorijos paviršinio vandens nuotėkio,

o sniego tirpsmas - mažiau nei % (t.y., mažiau nei 60 mm/km2), kadangi dažni atlydžiai neleidžia

susidaryti pastoviai sniego dangai. Todėl rezervuarų parko plote yra būtina įrengti efektyvią

lietaus vandenų kanalizaciją bei jų valymo įrenginius.

Rudens ir žiemos poplūdžiai yra ryškesni negu pavasario potvyniai, nuotėkis tolygiai

pasiskirstęs pagal sezonus. Svarbų nuotėkio reguliatoriaus vaidmenį atlieka pelkinė vandens

mityba.

1.4.5.2 GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS

Naftos terminalo rezervuarų statybos vietoje žemės paviršiuje slūgso poledynmetinės

Litorinos jūros lagūnos pakraštyje susiklosčiusios nuosėdos. Čia vyrauja smulkus, rečiau

vidutinis smėlis. Einant vakarų kryptimi, link jūros, atsiranda smulkus smėlis, smėlingas

aleuritas, sapropelio smėlis bei sapropelis, kurie slūgso tarpsluoksniais nuo 1,0 iki 3,0 m





30

storio. Vietomis šias nuosėdas dengia 0,3-0,8 m storio durpių sluoksnis. Pjūvyje iki 4-5 m gylio

šios Litorinos amžiaus nuosėdos dažnai viena su kita persisluoksniuoja, jų asloje neretai

aptinkamas žvyro bei žvirgždėto smėlio sluoksnis, kurio storis siekia iki 3,7 m. Po Litorinos

juros nuosėdų storyme visoje teritorijoje slūgso paskutinio apledėjimo metu suklotas moreninis

priemolis bei priesmėlis. Panaši geologinė sandara yra būdinga visai Litorinos jūros terasai

Būtingės apylinkėse.

Visa kvartero amžiaus nuosėdų storymė Būtingės apylinkėse siekia 40-50 m storį, o

palaidotame Šventosios upės slėnyje - 70-80 m ir daugiau. Vyraujantis nuosėdų tipas yra moreninis

priemolis bei priesmėlis. Palaidoto slėnio ribose galima aptikti smėlių ir žvyro tarpsluoksnių bei

lęšių.

Didžioji kvartero nuogulų storymės dalis yra sudaryta iš praktiškai beveik nelaidžių

vandeniui moreninių priemolių bei priesmėlių sluoksnių.

Po kvartero nuogulomis slūgso 100-150 m juros ir apatinio triaso molių storymė,

išskyrus centrinę teritorijos dalį, esančią Terminalo rezervuarų ploto ribose, kur šią storymę

prakerta palaidotas slėnis, atidengdamas giliau esančią viršutinio permo amžiaus vandeningą

klintį.

Terminalo rezervuarų parko ir jūrinio vamzdyno statybos teritorija labai įdomi

hidrologiniu požiūriu. Į vakarus nuo rezervuarų statybos aikštelės už kanalizuoto Papės

upelio, gruntinio vandens lygis daugelyje vietų slūgso žemiau Baltijos jūros lygio. Tai labai retas

reiškinys, kuris žinomas tik pietinėje Lietuvos pajūrio dalyje, kur įrengtos “polderių” sistemos.

Panaši situacija yra ir čia. Baltijos jūros terasoje įrengta melioracinė sistema iš kurios

"surenkamas" gruntinis vanduo siurbliais yra perkeliamas į aukščiau esančią Šventosios

upę. Šioje vietoje gruntinis vanduo slūgso labai nevienodame gylyje. Rytinėje dalyje, kur

pastatytas Terminalas, jis aptinkamas dviejų- trijų ir daugiau metrų gylyje (2-3 m v.j.l.). o artėjant

prie jūros, jau iki dviejų metrų žemiau jūros. Taigi į vakarus nuo rezervuarų statybos ploto yra

susiformavęs gruntinio vandens "duburys", kuriame vandens lygis žemesnis ne tik už Baltijos

jūros, bet ir už vandens lygį Šventosios upėje.

Gruntinį vandeningą horizontą sudaro smulkiagrūdžiai, praturtini organine medžiaga,

smėliai, dažnai turintys molingo žvyro tarpsluoksnių. Vandeningo sluoksnio storis svyruoja nuo

5- iki 3,6 m. Gruntinis vanduo teka pietvakarių link 0,8-16,0 metrų per parą greičiu ir "maitina"

minėtą melioracijos griovių tinklą.

Terminalo ribose 10-20 m gylyje aptinkamai tarpledynmečio geologiniai dariniai, kurie

sudaro tarpmoreninį vandeningą horizontą. Tai sprūdinis vandeningas sluoksnis, kurio vandens

lygis nusistovi 0,8-4,0 m gylyje.

Nepaisant to, kad gruntinio vandeningo horizonto filtracinės savybės yra pakankamai

geros, bendra hidrodinaminė situacija čia dėkinga tokio pobūdžio, kaip Naftos terminalas,

eksploatavimui. Esanti melioracinė sistema leidžia išvengti tiesioginės grėsmės Baltijos jūrai

naftos išsipylimo atveju ir galės būti savotiška monitoringine ir apsaugine jo sistema. Nors

gruntinis vanduo slūgso negiliai, tačiau ir tai turi savo privalumų - jis leis greitai pastebėti

ir likviduoti galimo užterštumo padarinius.

1.4.5.3 SAUGOMOS TERITORIJOS

Įmonės teritorijoje vertingų saugotinų gamtos objektų nėra.

1.4.5.4 HIDROMETEOROLOGINĖS SĄLYGOS





31

Gamtos jėgos galinčios sukelti avarijas, tai stiprus vėjas, potvynis, grunto sėdimai, stiprūs

šalčiai, dideli karščiai, žaibai. Galimi katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai Lietuvos

Respublikos teritorijoje paimti iš RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”, kadangi RSN 156-94

nėra pateikti tokių matavimų Palangos mieste (Būtingės gyvenvietėje) rezultatai, tai pateikiami

Klaipėdos mieste jūrinėje dalyje (artimiausioje vietovėje) nustatyti duomenys.

Stiprūs vėjai (škvalas ir viesulas), kurio greitis 35 m/s didesnis. Pagal RSN 156-94

“Statybinė klimatologija” 5.6.1 lentelę prie žemės paviršiaus (H= 10 m), Klaipėdos mieste

maksimalūs vėjo greičiai, galintys pasitaikyti kartą per 10 metų – 33 m/s; kartą per 20 metų – 36

m/s; kartą per 25 metus – 37 m/s; kartą per 50 metų – 39 m/s ir kartą per 100 metų – 41 m/s.

Smarkūs lietūs, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.

Pagal RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” 6.2 lentelę, Klaipėdos mieste maksimalus paros

kritulių kiekis 73,9 mm buvo nustatytas 1988 m. liepos mėn., tai pagal 1961-1990 metų

stebėjimo rezultatus vienkartinis absoliutus maksimumas. Maksimalus vidutinis mėnesinis

kritulių kiekis nustatytas rugpjūčio – rugsėjo mėn. sudaro 83-89 mm.

Smarkus sniegas, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.

Pagal RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” 7.4 lentelę Klaipėdos mieste maksimalus paros

sniego prieauglis pagal 1936-1980 m. stebėjimo duomenis nustatytas 22-27 cm per parą.

Maksimalus sniego prieauglis per parą 21 kg/m2 kartą per 5 metus, 27 kg/m

2 kartą per 10 metų,

32 kg/m2 – kartą per 20 metų ir 41 kg/m

2 – kartą per 50 metų.

Smarkus speigas, kai minimali temperatūra žemesnė nei -30°C 3 paras ir ilgiau. Pagal

RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” 2.3 lentelę Klaipėdos mieste užfiksuotas 1956 m. buvo

minus 33,4 C ir 1978 m.- minus 24,2C.

Dideli karščiai, pagal RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” 2.1 ir 2.2 lenteles Klaipėdos

mieste 1914 m. 1954 m. liepos mėn. bei 1905 m. 1917 m. rugpjūčio mėn. buvo užfiksuota

34,0C, tai absoliutus oro temperatūros maksimumas, šiame šimtmetyje. Vidutinė liepos –

rugpjūčio mėn. temperatūra nustatyta Klaipėdos mieste yra 16,6-16,8C.

1.5 POTENCIALIŲ AVARIJŲ PAVOJŲ KELIANTYS ĮRENGIMAI

Potencialių avarijų pavojų kelia visi technologiniame procese dalyvaujantys įrenginiai,

detaliau aprašyti 1.2.2 skyriuje. Pagrindiniai įrenginiai yra:

Terminalo naftos saugyklos TK-101, TK-102, TK-103, TK-104, TK-105.

Pagrindiniai naftos pakrovimo ir iškrovimo siurbliai P-121, P-122, P-123, P-124.

Naftos importo siurbliai P-117, P-118.

Uždaro drenažo rezervuarai V-817, V-818 ir V-819.

Nekondicinės naftos bei maišytų naftos produktų talpa TK-815.

Dyzelinio kuro saugojimo talpa TK-501.

Valymo įrenginiai.

1.5.1 BŪTINGĖS TERMINALE NUSTATYTOS SPROGIOS ZONOS

Būtingės terminalo sprogių zonų klasifikavimas atliktas pagal LST EN 60079-10

reikalavimus, naudojantis Amerikos naftos instituto parengtu API 505 praktikos vadovu

(Recommended Practice for Classification of Locations for Electrical Installations at

Petroleum Facilities), taikant tiesioginio pavyzdžio metodą ir AB „ORLEN Lietuva“





32

galiojančias eksploatacines ir darbų saugos instrukcijas. Panaudoti 8 ir 9 API 505 praktikos

vadovo skyriuose pateikiami tiesioginiai pavyzdžiai.

Panaudotas ir Didžiosios Britanijos energetikos instituto parengtas praktikos vadovas IP

code 15 (Area classification code for installations handling flammable fluids model code of

safe practice in the petroleum industry, Part 15, ISBN 978 0 85293 418 1).

Zonų klasifikavimas, atsižvelgiant į degių medžiagų grupes ir temperatūrų klases, yra

aplinkos, kurioje gali susidaryti sprogiosios dujų atmosferos, analizavimo ir klasifikavimo

metodas, skirtas tam, kad būtų galima palengvinti tinkamą toje aplinkoje saugiai naudojamų

aparatų parinkimą ir įrengimą. Pagrindiniai pavojingųjų zonų tipų nustatymo elementai yra

išskyrimo šaltinio atpažinimas ir išskyrimo lygio nustatymas.

Klasifikavimo pagal zonas tikslais nuotėkių šaltinis yra apibūdinamas kaip taškas, iš

kurio į aplinką gali būti išmetamos degios dujos, garai ar skystis. Pagal savo dažnumą ir

trukmę yra išskiriami trys nuotėkių tipai:

Pastovūs nuotėkiai - kurie vyksta pastoviai arba beveik pastoviai, arba dažnai arba

trumpais laiko tarpais.

Pirminiai nuotėkiai - kurie normaliomis eksploatavimo sąlygomis vyksta periodiškai

arba atsitiktinai, t.y., tokie išmetimai, kurie gali įvykti prie normalių darbo sąlygų.

Antriniai nuotėkiai - kurie nevyksta normaliomis darbo sąlygomis ir bet kokiu atveju

atsiranda tiktai nedažnai ir trunka labai trumpą laiko tarpą.

Degių medžiagų nuotėkių vietos į zonas skirstomos pagal sprogios aplinkos susidarymo

dažnumą ir jos išsilaikymo trukmę:

0 zona yra vieta, kurioje nuolatos, ilgai arba dažnai yra sprogi aplinka, kurią sudaro oro

ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys;

1 zona yra vieta, kurioje kartais esant normaliai darbo eigai gali susidaryti sprogi

aplinka, kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų

mišinys;

2 zona yra vieta, kurioje esant normaliai darbo eigai negali susidaryti sprogi aplinka,

kurią sudaro oro ir lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų arba rūko pavidalo medžiagų mišinys,

tačiau jei tokia aplinka susidaro, ji būna labai trumpa.

Apie technologinius įrenginius ir juose nustatytos 0, 1 ir 2 sprogios zonos.

0 sprogi zona nustatyta tik rezervuarų su stacionariais stogais viduje, nuo skysčio

paviršiaus iki stogo.

1 zona išskirta apie naftos, nekondicinės naftos ir dyzelino rezervuarų mėginių paėmimo

ir lygio matavimo liukus ir alsuoklius (1,5 m), valymo įrenginių talpyklų alsuoklius (1,0 m) ir

dujotiekio žvakių išmetimo angas (1,5 m).

2 zona išskirta apie naftos ir dyzelino rezervuarus (3 m), naftos perpumpavimo

vamzdynuose esančias sklendes, flanšinius sujungimus, apsauginius vožtuvus. Maksimalus

zonos dydis 3 m vertikalia ir horizontalia kryptimis.

2 zona išskirta visame katilinės apskaitos mazgo patalpos tūryje ir apie dujotiekio žvakių

išmetimo angas (3,0 m).

Klasifikavimo metu nustatyti sprogių zonų dydžiai nurodyti rizikos analizės 4 priedo 2

lentelėje, medžiagos formuojančios sprogias aplinkas šio priedo 1 lentelėje. Grafinis sprogių





33

zonų pavaizdavimas pateiktas Sprogių zonų klasifikavimo ataskaitoje ir šioje studijoje

nepateikiamas.

2. GALIMŲ AVARINIŲ SITUACIJŲ ANALIZĖ

2.1 GALIMŲ AVARINIŲ SITUACIJŲ ANALIZĖS METODIKA

Pasaulinėje praktikoje taikomos įvairios analizės rūšys ir detalizuoti metodai,

besiremiančių specialių modeliavimo programų panaudojimu (reliatyvaus išdėstymo

metodas, rizikos ir tikimybės analizės metodas, operatoriaus ir kompetencijos analizė,

"medžio" metodas ir pan.). Vienas iš labiausiai žinomų šių analizės metodų yra galimų

pavojų analizės ir funkcionavimo metodas (ang. Hazard & Operability Studies - HAZOP).

Šis metodas pagrįstas detalia kiekvienos technologinio proceso šakos analize ir įvertinimu,

HAZOP metodui taikyti yra parengta specializuota kompiuterinė programa, leidžianti

gana tiksliai ir detaliai išanalizuoti visą technologini procesą, esant įvairioms darbo

sąlygoms ir nustatyti galimus technologinius projektavimo trūkumus. Deja, šis metodas

reikalauja brangios programinės įrangos ir specializuotų technologinio duomenų banko,

todėl Lietuvoje jį pritaikyti, net ir įsigijus programinę įrangą, dėl duomenų stokos ir jų

suderinamumo su vietiniais standartais, būtų gana sudėtinga.

Galimų avarinių situacijų analizės pagrindu priimta papildyta 2003 m AB „Mažeikių

nafta“ ir UAB „Sabelija“ specialistų atlikta analogiška analizė. Galimų avarinių situacijų

apžvalga bei avarinių situacijų grupavimas atliekamas remiantis:

technologinio proceso analize;

eksploatuojant naftos įrenginius įvykusių avarijų analize;

kitų šalių patirties analize.

2.1.1 METODINĖ ANALIZĖS SEKA

Analizuojant ir grupuojant galimas avarines situacijas, buvo vadovautasi šia metodine

seka:

1 žingsnis – aiškus darbo tikslų, ribų ir apimčių nustatymas.

2 žingsnis – pavojaus šaltinių ir galimų avarinių situacijų identifikavimas ir sugrupavimas.

3 žingsnis – galimų avarinių situacijų atrinkimas ir sumodeliavimas.

4 žingsnis – galimų avarinių situacijų pagal sumodeliuotus scenarijus analizavimas.

5 žingsnis – suprojektuotų ir įgyvendintų prevencinių priemonių analizė ir reikalingų papildomų priemonių nustatymas.

2.1.1.1 DARBO TIKSLAI, RIBOS IR APIMTYS

Rizikos vertinimas atliktas panaudojant 1996 m. AB „Kauno pramprojektas“ ir 2003

m. UAB „Sabelija“ atliktą pavojų analizę ir rizikos vertinimą, papildant juos naujai

atsiradusia patirtimi eksploatuojant terminalą, papildomais pavojais įvedus technologinius

pakeitimus ir įvertinant inspektavimo metu pateiktas inspektuojančių institucijų pastabas bei

naujų normatyvinių dokumentų reikalavimais.





34

2.1.1.2 PAVOJAUS ŠALTINIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR SUGRUPAVIMAS

atlikta detali technologinių įrenginių darbo režimų, konkrečių aparatų, vamzdynų

analizė;

įvertintos visos naudojamuose medžiagos, apskaičiuoti avarinėse situacijose

dalyvaujantys jų kiekiai;

įvertinti naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai;

atliktas pavojų keliančių aparatų identifikavimas;

atliktas galimų avarinių situacijų identifikavimas bei jų kilimo priežasčių ir

tikimybės nustatymas;

atliktas galimų avarinių situacijų sugrupavimas pagal priimtus kriterijus.

2.1.1.3 SCENARIJŲ ATRINKIMAS IR SUMODELIAVIMAS

įvertinus galimų avarijų susidarymo priežastis, kilimo tikimybę bei jas sugrupavus

pagal galimą poveikį aplinkai ir žmonėms, nustatyti būdingiausių galimų avarinių

situacijų scenarijų atrinkimo ir parengimo principai;

tolesniam vertinimui atrinkti scenarijai, vadovaujantis principu: labiausiai tikėtina

avarinė situacija bei labiausiai pavojinga. Apibūdinant sąvoką "labiausiai pavojinga

avarinė situacija", priimamos pačios nepalankiausios avarinės situacijos ir aplinkos sąlygos.

2.1.1.4 SITUACIJŲ PAGAL PASIRINKTUS SUMODELIUOTUS SCENARIJUS ANALIZAVIMAS

galimų avarinių situacijų pagal sumodeliuotus scenarijus pasekmių vertinimas pagal į

aplinką patekusios pavojingos medžiagos kiekį bei jos elgseną;

galimų pasekmių kokybinis ir kiekybinis įvertinimas.

2.1.1.5 PREVENCINĖS PRIEMONĖS OBJEKTE

numatytų prevencinių priemonių analizė ir koregavimas pagal galimų avarinių

situacijų pasekmių pobūdį ir mastą.

2.1.2 GALIMŲ AVARINIŲ SITUACIJŲ SUGRUPAVIMAS

Pagrindinė galimų avarijų atrinkimo analizė buvo atlikta įrenginiams dirbant normaliu

darbo režimu. Šis darbo režimas yra pastovus ir ilgalaikis, be to, įrenginiui dirbant normaliu

režimu, technologiniame procese naudojama dauguma įrenginio aparatų, vamzdynų ir juose

esančių medžiagų. Analizuoti įrenginių paleidimo ir stabdymo režimai, nors jie yra

epizodiški ir trumpalaikiai, tačiau susiję su didesne rizika. Todėl, šių darbo režimų metu

skiriamas ir žymiai didesnis bei koncentruotas dėmesys.

Išanalizavus technologinį procesą, galimos avarinės situacijos pagal jų kilimo

priežastis, poveikį aplinkai ir galimas pasekmes išskirtos į atskiras grupes (technologines

avarijas – A grupė, nekontroliuojamą medžiagų išsiveržimą į aplinką - B1, B2, B3

pogrupiai, katastrofines avarijas – C grupė).

Avarinių situacijų, kai į aplinką patenka pavojingos medžiagos, metu susidarius

degiam - sprogiam mišiniui, galimas gaisras ar sprogimas, iššaukiantis materialinio turto

suniokojimą, galintis sukelti grandinines reakcijas bei dar didesni teršalų (degimo produktų)

patekimai aplinką.





35

Avarinis technologinio proceso sutrikimas (pvz., žymus slėgio padidėjimas) gali

sukelti gaisrą ar sprogimą, ko pasėkoje gali būti žymiai užteršta aplinka pavojingomis

medžiagomis bei padaryta didelė žala turtui.

Kiekvienas iš galimų avarinių atvejų gali turėti visą spektrą atmainų pagal

kiekybinius ir kokybinius parametrus bei gali būti labai susiję ir persipynę, t.y. tam tikra

žemiau pateikiama avarinė situacija pagal pavojingų medžiagų patekimo į aplinką mastą

gali būti priskiriama konkrečiai grupei (pvz. B-3), tačiau jos metu žmonės gali ir

nenukentėti arba atvirkščiai.

2.1.2.1 TECHNOLOGINĖS AVARIJOS - GRUPĖ A

Technologinės, t.y. daugmaž prognozuojamos avarinės situacijos (pvz. dėl energijos,

žaliavos tiekimo sutrikimų ir pan.), kurios iššaukia normalaus technologinio proceso

sutrikimą, tačiau yra nereikšmingos poveikio aplinkai ir žmonėms požiūriu. Dažniausiai

tokios avarinės situacijos iššaukia gamybinio proceso arba jo dalies laikiną

sustabdymą, dėl to galimi tam tikri ekonominiai nuostoliai (remonto išlaidos,

papildomos darbo sąnaudos ir pan.). Paprastai tokios avarinės situacijos yra numatytos

įrenginio valdymo plane ir gana greitai pašalinamos Įmonės pajėgomis pagal iš anksto

parengtas procedūras.

2.1.2.2 NEKONTROLIUOJAMAS MEDŽIAGŲ IŠSIVERŽIMAS - GRUPĖ B

Avarinės situacijos, kurių metu į aplinką nekontroliuojamai patenka technologiniame

procese naudojamos pavojingos medžiagos. Šių avarinių situacijų metu poveikio aplinkai

mastas gali būti labai įvairus. Galimos šių avarinių situacijų priežastys: įrangos gedimai,

personalo klaidos ar aplaidumas, išoriniai faktoriai, kitos nenumatytos priežastys. Šią

avarinių situacijų grupę galima skirstyti į tris pogrupius.

Pogrupis B-1.

Dažniausios ir labiausiai tikėtinos yra avarinės situacijos, kurių metu į aplinką

patenka nedideli kiekiai pavojingų medžiagų, galinčių sukelti laikinus ir nežymius aplinkos

kokybines būklės pokyčius (pvz., avariniai išmetimai per vožtuvus, nedideli nutekėjimai).

Tikimybė - kartą per 1 - 10 metų. Tokios avarinės situacijos iššaukia gamybinio proceso

veiklos apribojimą arba jo dalies laikiną sustabdymą. Minėtų avarinių situacijų likvidavimas

kaip ir paminėtų technologinių avarijų, pareikalauja papildomų ekonominių sąnaudų,

tačiau neturi žymesnio poveikio aplinkai. Šios avarinės situacijos panašios į A grupės

technologines avarijas.

Pogrupis B-2.

Avarinė situacija, kai į aplinką patenka žymūs pavojingų medžiagų kiekiai,

sukeliantys rimtesnes pasekmes nei pogrupio B-1 avarinės situacijos, kadangi jų metu

pažeidžiami ar gali nukentėti įmonės dirbantieji ir būti pažeisti konkretūs aplinkos

komponentai (vanduo, aplinkos oras, dirvožemis ir žemės gelmes, augmenija ir pan.),

įmonės turtui padaroma žala gali siekti iki 0,5 mln. litų. Tokių avarinių situacijų pašalinimas

pareikalauja žymių ekonominių sąnaudų. Šių avarijų metu galimi nedideli žmonių

sužalojimai ar kitoks pakenkimas jų sveikatai. Tokių avarinių situacijų tikimybė -kartą per

10 -100 metų.

Pogrupis B-3.

Avarinė situacija, kai į aplinka patenka žymūs pavojingų medžiagų kiekiai, sukeliantys

labai rimtas pasekmes, kadangi jų metu gali stipriai nukentėti įmonės dirbantieji, tiesiogiai





36

pažeidžiami konkretūs aplinkos komponentai (vanduo, aplinkos oras, dirvožemis ir žemės

gelmės, augmenija ir pan.). Tokių avarinių situacijų padaromas didelė žala turtui (iki 5 mln.

litų.), o pasekmių pašalinimas pareikalauja žymių ekonominių sąnaudų. Šių avarijų metu

galimi rimti žmonių sužalojimai (iki 10) ir mirtys (iki 5), o iš avarijos zonos reikia

evakuoti iki kelių šimtu žmonių. Tokių avarinių situacijų tikimybė - kartą per 100-1000

metų.

2.1.2.3 GRUPĖ C

Katastrofinė avarinė situacija, kuriai įvykus, žuvo keliolika žmonių, dešimtys

sužeistųjų, šimtai evakuotųjų, o turtui ir aplinkai padaroma labai didelė ir ilgalaikė žala

(daugiau nei 5 mln. litų). Tokių avarinių situacijų tikimybė labai maža-rečiau nei per 1000

metų.

2.1.3 AVARINIŲ SITUACIJŲ TIKIMYBĖ

Avarinių situacijų tikimybė labiausiai priklauso nuo įrenginio projekto, jame numatytų

avarinių situacijų susidarymo prevencijos priemonių, įspėjamosios signalizacijos ir

technologinio proceso parametrų automatinio reguliavimo ir tarpusavio suderinimo

laipsnio. Svarbiausi procesų sėkmę ir saugumą lemiantys parametrai temperatūra, slėgis,

debitas pagal užsiduotą programą reguliuojami ir tarpusavyje derinami kompiuterizuota

dvigubo patikimumo automatine įranga, apimančia proceso valdymą, nukrypimų nuo

normalaus režimo signalizaciją ir aparatų blokavimą (išjungimą) pavojingų situacijų atveju.

Realios avarinės situacijos galės kilti tik sugedus vienu metu keliems reguliavimo ar valdymo

prietaisams, o taip pat dėl aptarnaujančio personalo klaidų ar aplaidumo.

Didžiausia tikimybė avarinėms situacijoms susidaryti yra pavojingiausiuose objektuose

(didžiausi slėgiai, debitai), o taip pat operacijų, kurių sėkmė priklauso nuo žmogiškojo

faktoriaus, metu. Padidintas pavojingumas yra įrenginių stabdymas ir paleidimas. Jų metu

turi būti atliekama eilė tarpusavyje suderintų veiksmų, pvz., eilės technologinių srautų

krypties keitimas atidarant ir uždarant atitinkamas sklendes, kurių sėkmė priklauso nuo

operatoriaus darbo kokybės.

Avarinių situacijų tikimybė yra atvirkščiai proporcinga technologinės sistemos

patikimumui. Patikimumo nustatymo metodika yra sudėtinga, tačiau detaliai išnagrinėta

literatūroje ir studijoje pasiremta šia analize.

Nagrinėjamos avarinės situacijas objekte parinktos, atsižvelgiant į avarijos tikimybę

dėl griežtų darbo sąlygų, galimų savaiminių technologinių parametrų išsiderinimo ir

personalo klaidų, nesusijusių su technologinio proceso valdymu. Didžiausios avarijos gali

įvykti didžiausio slėgio įrenginiuose, plyšus arba sprogus rezervuarui, pilnai trūkus

vamzdžiui, kuriuo teka nafta, kai naftos ar jo produktai turi galimybę laisvai ištekėti iš

vamzdžio ar rezervuaro.

Avarijos situacijos keliamas pavojus priklauso nuo avarinės situacijos susidarymo ir ją

sukėlusių parametrų sureguliavimo greičių santykio. Pro vamzdžius ar skyles į aplinką

patenkančių degių, sprogių ar kenksmingų medžiagų kiekis priklauso nuo tekančio srauto

debito ir tekėjimo trukmės. Avarinio tekėjimo trukmė, vertinant galimas avarijos pasekmes,

priimama nuo avarinio tekėjimo arba jo pastebėjimo pradžios, iki tekančio srauto

sustabdymo. Avarinės situacijos neigiamų pasekmių tikimybė vertinama pagal parametrų, visų

pirma slėgio, nukrypimo nuo numatytų technologiniame režime dydžio.

Tikimybė, kad įvyks atsitikimas (avarija), priskiriama vienai iš 2.1.1 lentelėje įvardintų

klasių. Tai atliekama, įvertinant, kaip dažnai toks atsitikimas gali įvykti.





37

2.1.1 lentelė. Galimų avarijų tikimybė

Klasė Dažnumas 1 Labai maža tikimybė Rečiau nei per 1000 metų 2 Maža tikimybe Kartą per 1 00 - 1 000 metų 3 Vidutinė tikimybė Kartą per 1 0 - 1 00 metų 4 Didelė tikimybė Karta per 1 - 10 metų 5 Labai didelė tikimybė Daugiau nei kartą per metus

Nustatyti konkrečios galimo atsitikimo tikimybę yra gana sudėtinga, šis įvertinimas

remiasi vertintojų patirtimi, turimais statistiniais duomenimis bei esama informacija apie

įvykusius atsitikimus.

Vienas iš būdų įvertinti bei prognozuoti galimų avarijų tikimybę yra jau įvykusių

atsitikimų apžvalga ir analizė. Prie pagrindinių avarinių atsitikimų, keliančių pavojų žmonėms

bei aplinkai, priskiriami:

gamybos procese naudojamų pavojingų medžiagų nekontroliuojami išsiveržimai bei

išsiliejimai;

gaisrai ir sprogimai.

2.1.3.1 AVARIJOS LIETUVOS NAFTOS PERDIRBIMO IR TRANSPORTAVIMO ĮMONĖSE

Žemiau pateikiamose 2.1.2 – 2.1.4 lentelėse analizuojama AB „Klaipėdos nafta“,

Mažeikių perdirbimo gamykloje įvykusių avarijų ir incidentų priežastys .

2.1.2 lentelė. Mažeikių NPĮ 1980-2000 m. įvykusiu gaisrų, kai žuvo žmonės

dažnumas

Žuvusių žmonių skaičius

Skaičius gaisrų, kurių metu žuvo

žmonės

Dažnumas gaisrų (gaisrų skaičius/metai), kurių metu žuvo žmonės

Gaisrų, kurių metu žuvo žmonės,

dažnumas per metus

1 1 1/20 = 0,05 5x10-2

2 1 1/20 = 0,05 5 x 10-2





38

2.1.3 lentelė. Mažeikių NPĮ 1980-2000 m. įvykusiu gaisrų dažnumo rodiklis

Ei l. Nr.

Gaisro priežastis Gaisrų skaičius vnt.

Gaisrų dažnumas per metus

1 Konstrukciniai, gamybos ir montavimo

trūkumai

25 25/20 = 1,25

2 Technologinio reglamento pažeidimas 23 23/20 = 1,15

3 Kitos 15 15/20 = 0,75

4 PST pažeidimai atliekant suvirinimo darbus 13 13/20 = 0,65

5 Kibirkščių slopinimo technikos gedimai ar nebuvimas

9 9/20 - 0,45

6 Savaiminis medžiagų užsidegimas 7 7/20 – 0,35

7 Neatsargus elgesys su ugnimi rūkant 5 5/20 = 0,25

8 PST pažeidimai eksploatuojant buitinius

elektros

prietaisus

3 3/20 = 0,15

9 Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas

3 3/20 = 0,15

10 Krosnių gedimai 1 1/20 = 0,05

11 Eksploatavimo taisyklių pažeidimas 1 1/20 = 0,05

12 Neatsargus elgesys su ugnimi 1 1/20 = 0,05

13 Žaibo iškrova 1 1/20 = 0,05

14 Nenustatytos priežastys 1 1/20 = 0,05

IŠ VISO 108 108/20 = 5,4

2.1.4 lentelė. AB “Klaipėdos nafta” 1999-2003 m. įvykusių gedimų priežastys

Įrenginių gedimai Incidentų

kiekis

2

1

-

-

3

-

Dažnumas

-

-

-

5

-

-

Rezervuarų trūkimas -

Praleidimas per flanšinius sujungimus 2 12

Kompensatorių plyšimas 1 6

Kompresoriaus gedimas -

Siurblio gedimas -

Esant būtinumui neatsidarė apsauginis vožtuvas 3 18

Apsauginis vožtuvas atsidarė per anksti -

Elektroninės sistemos gedimas 1 6

Nesuveikė automatinis uždarymo prietaisas -

Elektros variklių gedimas -

Sklendžių gedimas -

Operatoriaus neapdairumas 5 29

Operatorius nesiėmė veiksmų -

Esant būtinumui nesuveikė garsinė signalizacija -

Kiti incidentai (incidentai geležinkelio

estakadoje)

5 29

VISO: 17 100





39

Iš lentelėse pateiktų duomenų matyti, kad didžioji dalis (46%) gaisrų įvyko dėl kelių

pagrindinių priežasčių, dėl konstrukcinių, gamybos ir montavimo darbų trūkumų ir

technologinio reglamento bei priešgaisrinių saugos taisyklių, atliekant suvirinimo darbus,

pažeidimų. Pastarųjų metų avarijos Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje patvirtina žmogiškojo

faktoriaus, kuris pasireiškia tiek nekokybiškai ir nesavalaikiai atliktų montavimo darbų

trūkumais, tiek ir taisyklių bei reglamentų nesilaikymu, svarbą.

Didelės avarijos atsitinka, kai sutampa kelios klaidos, pavyzdžiui laiku neatlikta

profilaktinė įrenginio ar mazgo apžiūra ir priešgaisrinių saugos taisyklių nesilaikimas šalia

atliekant suvirinimo darbus. Žmonių gyvybes nusinešusios avarijos taip pat kilo dėl

technologinio reglamento bei priešgaisrinių ir darbo saugos taisyklių pažeidimų.

Daugumos dėl konstrukcinių, gamybos ir montavimo trūkumų įvykusių gaisrų

pagrindinė priežastis buvo siurblių išsihermetinimas ar mechaninis gedimas (9 atvejai),

flanšinių sujungimų nesandarumas (6 atvejai) bei vamzdynu trūkimas (5 atvejai).

Dėl neprognozuojamo gamtinių jėgų poveikio (žaibo iškrovos) per analizuojamą

įmonės eksploatacijos laikotarpį įvyko 1 gaisras.

2.1.3.2 GALIMŲ AVARINIŲ SITUACIJŲ TIKIMYBĖ PAGAL KITŲ ŠALIŲ PATIRTĮ

Tipinių pramoninių avarijų dažnumas yra pagal užsienio literatūroje pateikiamą

informaciją parodytas 2.1.5 – 2.1.6 lentelėse.

2.1.5 lentelė. Pramoninių avarinių situacijų dažnumas

Pramoninės avarijos Dažnumas per metus

Gaisras skystų naftos produktų rezervuare 3,3x10-4

Didelis išsiliejimas iš suskystintų gamtinių dujų

rezervuaro

< 3 x 1 0-4

Gaisras (sprogimas) suskystintų dujų rezervuare 3,3x10-6

Gaisrai ir sprogimai naftos perdirbimo įrenginiuose, kurių metu žala buvo padaryta ne vien įmonės turtui

1,4x10-4

Avarija talpoje, kur laikomos nedegios medžiagos 2x10-5

2.1.6 lentelė. Duomenys apie tipinių įrenginių gedimo dažnumą

Įrenginių gedimai Dažnumas Rezervuarų trūkimas 1,0x10

-6/metus

Praleidimas per flanšinius sujungimus 1,0x10 -8/val

Kompensatorių plyšimas 1,0x10 -8/val

Kompresoriaus gedimas 1,0x10 -8/val

Siurblio gedimas 1,0x10 -8/val

Esant būtinumui neatsidarė apsauginis vožtuvas 1,0x10 -5

/poreikis

Apsauginis vožtuvas atsidarė per anksti 1,0x10 -5/val

Elektroninės sistemos gedimas 1,0x10 -6/val

Nesuveikė automatinis uždarymo prietaisas 1,0x10 -4

/poreikis

Elektros variklių gedimas 1,0x10 -3

/poreikis

Sklendžių gedimas 1,0x10 -8/val

Operatoriaus neapdairumas 1,0x10 -3

/poreikis

Operatorius nesiėmė veiksmų 1,0x10 -4

/poreikis

Esant būtinumui nesuveikė garsinė signalizacija 1,0x10 -5

/poreikis





40

2.1.3.3 GALIMI KIBIRKŠTIES AR LIEPSNOS ŠALTINIAI BEI JŲ KILMĖ

Tam, kad būtų įmanomas užsidegimas (sprogimas taip pat yra degimo procesas, tik labai

intensyvus), būtini trys faktoriai – degi medžiaga, oksidatorius ir kibirkšties šaltinis. Nesant

bent vienam iš šių komponentų, uždegimas neįmanomas (išskyrus atvejį, kai medžiagos

temperatūra yra didesnė už jos savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą, kuriai esant medžiaga

turi sukaupusi savyje pakankamai energijos, kad būtų įmanomas savaiminis jos

užsiliepsnojimas). Oksidatoriaus vaidmenį avarijose dažniausiai atlieka ore esantis deguonis.

Pradiniu pramonės vystimosi laikotarpiu pagrindinis dėmesys gaisrinės saugos srityje

buvo skiriamas būtent kibirkšties šaltinių eliminavimui iš pavojingų zonų. Tačiau praktika

rodo, kad šioje srityje reikalingas didesnis lankstumas – kibirkšties šaltinių yra praktiškai

visur. O energijos medžiagos garų fazei uždegti reikia labai nedaug. Todėl šiuo metu kur kas

daugiau dėmesio skiriama išvengti sprogių (degių) mišinių susidarymo, nepamirštant, žinoma,

pastangų mažinant kibirkšties šaltinių skaičių.

2.1.7 lentelėje pateikiami rezultatai tyrimų, kuriuose buvo sudaryta 25000 gaisrų

priežasčių suvestinė:

2.1.7 lentelė. Kibirkšties šaltinių statistika

Kibirkšties šaltinis Pasikartojimo

dažnumas

Elektra (pvz. variklių elektros instaliacija) 23

Rūkymas 18

Trintis (pvz. guoliuose ar sulūžusiose

dalyse) 10

Perkaitintos medžiagos 8

Karšti paviršiai (pvz. šildytuvai) 7

Atvira liepsna (pvz. neteisinga fakelų

eksploatacija) 7

Kibirkštys ir žarijos 5

Spontaninis užsiliepsnojimas (pvz. atliekų) 4

Pjaustymo bei suvirinimo darbai 4

Poveikis grandininės reakcijos pasėkoje 3

Padegimai 3

Mechaninės kibirkštys 2

Išlydytos medžiagos 2

Nekontroliuojamos cheminės reakcijos 1

Statinės energijos iškrova 1

Žaibai (kur nebuvo įrengtų žaibolaidžių) 1

Kitos priežastys 1

Esant galimybei susidaryti degiam/sprogiam mišiniui, visa elektros įranga turi būti saugi

sprogumo atžvilgiu, siekiant sumažinti kibirkšties tikimybę.

Visoms medžiagoms, kurių temperatūra yra žemesnė už jų savaiminio užsiliepsnojimo

temperatūrą, reikia kibirkšties ar liepsnos šaltinio, kad jos užsiliepsnotų. Kiekvienos

medžiagos užsidegimo galimybė yra baigtinis dydis. Skysčiai paprastai užsidega per jų garų





41

fazę, esančią virš paties skysčio. Liepsna “juda” vėjo kryptimi virš skysčio paviršiaus, taip jį

įkaitindama ir uždegdama.

Kiekvienas objektas turi savo elektrinį lauką, kurį suformuoja tą objektą sudarančių

atomų elektronai. Tai taikytina tiek kalbant apie laidžias, tiek ir apie nelaidžias medžiagas.

Elektrinis laukas apie du greta esančius kūnus yra bendras (jie “susilieja”). Kai kūnai yra

staiga atskiriami vienas nuo kito, elektrinis laukas pakinta ir elektronai turi greitai

persigrupuoti tam, kad suformuotų naują elektrinį lauką.

Jei medžiagos yra laidžios, elektronai jose juda sparčiai ir spėja persiskirstyti iki

galutiniai atskiriant objektus vieną nuo kito. Tokiu būdu turime du objektus su vienodu

elektriniu lauku. Jei bent viena iš medžiagų yra nelaidi, elektronai nespėja persiskirstyti, ko

rezultatas – du objektai su vienodais, bet priešingais krūviais.

Atskyrimo metu susiformuojanti statinė elektra susidaro tokiuose procesuose kaip

perpylimas, tekėjimas, malimas, slydimas, pneumotransportavimas, netgi skysčio atskyrimas

nuo bendros skysčio masės arba paviršiaus taip pat generuoja statinį krūvį.

Kalbant apie medžiagos garų užsidegimo nuo statinės elektros galimybę, negalima

nepaminėti tokio svarbaus rodiklio kaip MUE (Minimali Uždegimo Energija). Tai rodiklis,

rodantis mažiausią šiluminės energijos kiekį, galintį tapti užsiliepsnojimo priežastimi.

Skirtingoms medžiagoms MUE rodiklis yra skirtingas, kadangi labai priklauso nuo cheminės

medžiagos sudėties. MUE taip pat priklauso nuo kibirkšties dydžio ir trukmės. Pagrindiniai

pastebėjimai, padaryti mokslininkų, tyrinėjant MUE:

daugumos dujinių medžiagų MUE rodiklis yra ne mažesnis nei 0,1 mJ (milidžaulis)

(išskyrus keletą specifinių dujų, pvz. vandenilį), nors skaičiavimuose priimta naudoti 0,25 mJ

reikšmę ;

didėjant temperatūrai, MUE mažėja ;

didėjant slėgiui, MUE mažėja ;

didėjant dujų koncentracijai, MUE didėja.

Būtina pabrėžti, kad MUE yra nepaprastai mažas dydis – 0,25 mJ yra energijos kiekis,

sugeneruojamas numetant mažą monetą ant stalo iš vos kelių milimetrų aukščio. Statinė

energija, kurią pajunta žmogus, prisilietus prie įsielektrinusių paviršių yra bent kelis kartus

didesnis už MUE .

Kalbant apie rūkymo metu sukeliamus gaisrus, būtų tikslinga panagrinėti nuorūkų

(cigarečių pelenų) temperatūrą. Nustatyta, kad cigaretės (cigaro) pelenų temperatūra

neužtraukus (neutralioje būsenoje) siekia nuo 400 iki 580C. Pelenų temperatūra tuo metu, kai

vyksta oro įtraukimas gali siekti iki 700C.





42

2.1.3.4 STATISTINIS AVARINIŲ SITUACIJŲ ĮRENGINIUOSE PRIEŽASTINGUMAS

2.1.8 lentelė. Įmonių avaringumo rodikliai remiantis Filipso ir Varviko tyrimu

Įrenginio tipas

(paskirtis)

Vidutinis

įrenginio

amžius avarijos

momentu,

[metai]

Įrenginių dalis,

kurioje

fiksuojamos

avarijos, []

Statistinis

avarijos

dažnis,

[1 avarija/n

metų]

Slėginis

technologinis

įrenginys

~ 12 11,5 1 / 38

Aukštos temperatūros

įrenginys ~ 12 43,8 1 / 28

Įrenginys, esantis

agresyvioje aplinkoje ~ 12 46,7 1 / 26

Įrenginys, veikiamas

padidintos korozijos ~ 12 24,5 1 / 50

2.1.4 GALIMŲ AVARIJŲ PASEKMIŲ KLASIFIKAVIMAS

Pagal galimų avarijų pasekmes jas galime suskirstyti į penkias klases: nereikšmingas,

ribotas, rimtas, labai rimtas ir katastrofines.

2.1.9 lentelė. Galimų avarijų pasekmės

Galimos

avarijos

pasekmės

klasė

Pasekmės gyvybei

ir sveikatai

Pasekmės supančiai aplinkai

Pasekmės turtui

I Nereikšming

a

Sąlyginis diskomfortas

Aplinka neužteršta (iki 0,05 t teršalų)

Mažiau nei 20

tūkst. litų

II Ribota Smulkūs sužeidimai, ilgai trunkantis diskomfortas

Mažas ir momentinis aplinkos užteršimas (0,05-1 t teršalų), pasekmės lokalizuotos

20- 100 tūkst.

litų

III Rimta

Keletas rimtų sužeidimų, rimti darbo sąlygų sutrikdymai

Reikšmingas, tačiau trumpalaikis aplinkos užterštumas (1 - 10 t teršalų), lokalizuotos pasekmės

0,1 -0,5mln. litų

IV Labai rimta

Keletas mirčių (iki 5). keletas (iki 10) rimtų sužalojimų, iki 500 evakuotųjų

Didelis užterštumas (10 - 100 t teršalų}, labai išplintančios pasekmės

0,5 - 5 mln. litų

V Katastrofa Keliolika mirčių (daugiau nei 5), (daugiau nei 10) rimtų sužalojimų, evakuotųjų daugiau kaip 500

Labai didelis ir ilgalaikis aplinkos užterštumas (daugiau kaip 100 t teršalų), labai išplintančios pasekmės

Daugiau nei 5 mln. litų

Atlikus galimų avarinių situacijų sugrupavimą, įvertinus jų kilimo tikimybės bei

galimų pasekmių klasifikavimo principus, galima sąlyginai įvertinti jų tarpusavio

priklausomybę.





43

2.1.10 lentelė. Sąlyginis avarinių situacijų grupavimas pagal jų kilimo tikimybę ir

pasekmes

Avarinių situacijų

grupė

Avarinės situacijos tikimybė Avarinės situacijos

pasekmė A Labai didelė

(kai daugiau nei 1 kartą per

metus)

Nereikšmingos

B-1 Didelė

1 karta per 1 - 10 metu

Ribotos

B-2 Vidutinė

1 kartą per 10- 100 metų

Rimtos

B-3 Maža

1 kartą per 100 - 1000 metų

Labai rimtos

C Labai maža

Rečiau nei per 1000 metų

Katastrofinės

2.1.10 lentelės duomenys rodo, kad avarinės situacijos, galinčios sukelti rimtas,

labai rimtas ir katastrofines pasekmes yra labai mažai tikėtinos, kai tuo tarpu nežymias

pasekmes sukeliančios technologinės avarijos yra gana dažnas reiškinys. Lentelėje pateikti

duomenys grafiškai atvaizduojami rizikos matricoje.

Rizikos matrica

2.1 skyriuje pateikiama avarinių situacijų nagrinėjimo metodika ir statistinė apžvalga

rodo, kad priklausomai nuo avarinės situacijos susidarymo priežasčių, jos masto ir poveikio





44

aplinkai galima būtų vertinti didelį kiekį avarinių situacijų, tačiau tai daryti būtų gana

komplikuota ir visiškai netikslinga dėl keleto priežasčių:

visų galimų avarijų dėl didelio jų skaičiaus ir ribotų darbo resursų įvertinti

praktiškai neįmanoma, todėl tikslingiau vertinti tipinius variantus

didžioji dalis technologinių avarinių situacijų gamintojų jau išanalizuotos

įrenginių technologinėse schemose ir joms pašalinti numatytos priemonės,

didžioji dalis technologinių avarinių situacijų nesukels žymesnio neigiamo poveikio.

2.2 PAGRINDINĖS AVARINIŲ SITUACIJŲ KILIMO PRIEŽASTYS ŽEMYNINĖS DALIES

ĮRENGINIUOSE

Nustatytos šios pagrindinės galimų avarinių situacijų priežastys:

įrengimų darbo parametrų nukrypimai nuo normos;

elektros energijos, garo, vandens ar oro tiekiamo valdymo reikmėms nutrūkimai;

siurblių, kompresorių ar kontrolės bei automatikos prietaisų gedimai;

neapdairus ar aplaidus personalo elgesys ar klaidos. Darbo režimo ar drausmės

pažeidimai;

kenkėjiškas elgesys, sabotažai ar kiti piktavališki veiksmai;

stichiniai gamtos reiškiniai.

Technologiniai įrengimai apskaičiuoti atlaikyti numatytas darbines apkrovas, tačiau

vykstant technologiniams procesams ar kitiems darbams, terminalo teritorijoje, galimos

susidaryti tokios avarinės situacijos:

2.2.1 AVARINĖS SITUACIJOS ŽALIOS NAFTOS REZERVUARŲ PARKE

2.2.1.1 REZERVUARŲ IŠSIHERMETINIMAS AR SUIRIMAS

rezervuarų sandarumo pažeidimas (plyšta suvirinimo siūlė) dėl nekokybiškos suvirinimo

siūlės (nepravirinimas, netinkamų elektrodų naudojimas, metalo įtempimai suvirinimo vietoje,

įtrūkimai siūlėje ir kt.);

rezervuarų sandarumo pažeidimas dėl rezervuaro lakštų netinkamo, nekokybiško,

parinkto ne tos markės ar parinkto per plono metalo lakšto;

rezervuarų sandarumo pažeidimas dėl hidraulinių smūgių pačiame rezervuare, įėjimo ar

atsiurbimo vamzdyne ir kt.;

rezervuaro sandarumo pažeidimas dėl išorės priežasčių: stichinių gamtinių reiškinių ar

kenkėjiškų veiksmų.

2.2.1.2 REZERVUARŲ PERPYLIMAS

rezervuarų perpylimas dėl naftos debito, temperatūros, lygio matavimo signalizavimo

įrenginių, ar valdymo prietaisų gedimo ar aplaidaus personalo elgesio;

žalios naftos dėl naftos debito, temperatūros, lygio matavimo signalizavimo įrenginių, ar

valdymo prietaisų gedimo ar aplaidaus personalo elgesio išsiliejimai virš plaukiojančio stogo;





45

2.2.1.3 REZERVUARŲ UŽSIDEGIMAS AR SPROGIMAS

degių sprogių naftos garų ar dujų nutekėjimas per rezervuaro plaukiojančio stogo

sandarinimo žiedų pažeidimus;

naftos garų – oro mišinio sprogimai, uždegimai sukelti netvarkingos, neatitinkančios

reikalavimų elektros įrangos sumontuotos sprogiose zonose;

naftos garų – oro mišinio sprogimai, uždegimai dėl darbuotojų neatsargaus elgesio

(rūkymas, suvirinimo darbai, atviros ugnies naudojimas ir t.t.) sprogioje zonoje;

naftos garų – oro mišinio sprogimai, uždegimai sukelti perkūnijos metu dėl rezervuarų

alsavimo vožtuvų netvarkingumo.

2.2.2 VAMZDYNŲ IŠSISANDARINIMAS AR TRŪKIMAS

vamzdyno išsisandarinimo, trukimo ar lūžimo priežastimis gali būti mechaninai jo

pažeidimai dėl neatsargaus transporto, remontui naudojamų savaeigių įrenginių manevravimo;

hidrauliniai smūgiai technologiniame vamzdyne, dėl staigaus siurblių įsijungimo,

išjungimo, uždaromosios armatūros staigaus uždarymo ar atidarymo, srautų susikirtimo

neteisingai perjungiant srautų judėjimą ir t.t.;

vamzdyno metalo pažeidimai dėl korozijos, ar metalo pavargimo;

metalo susidėvėjimas posūkiuose, alkūnėse, perėjimuose ir kt.;

vamzdyno siūlių trūkimai dėl nekokybiškos suvirinimo siūlės (nepravirinimas,

netinkamų elektrodų naudojimas, metalo įtempimai suvirinimo vietoje, įtrūkimai siūlėje ir kt.);

vamzdyno siūlių trūkimai ar vamzdyno pažeidimai dėl sprogimo ar gaisro šalia

vamzdyno.

2.2.3 SIURBLIŲ GEDIMAI, AVARIJOS SIURBLINĖSE

dėl hidraulinių smūgių suardomas siurblys, trūksta siurblio korpusas;

atsiradus perkrovimams ar hidrauliniams smūgiams siurblyje, lūžta siurblio velenas;

pratekėjimai per siurblio sandarinimo riebokšlius, užteršiama aplinka šalia siurblio,

padidėja rizika dėl atsitiktinai atsiradusio ugnies šaltinio siurblio užsiliepsnojimas ar sprogimas

siurblio zonoje;

siurblio guolius aušinančio skysčio cirkuliacijos nutrūkimas, tepimo pablogėjimas, dėl

ko gali perkaisti siurblio guoliai, prarasti sandarumą riebokšliniai sandarinimai, galimas

užsiliepsnojimas ištekėjusios naftos garų, guolių subyrėjimas.

2.2.4 SKLENDŽIŲ IR KITOS UŽDAROMOSIOS ARMATŪROS GEDIMAI

sklendės elektros pavaros gedimai, dėl ko sklendė tampa nevaldoma, t.y. laiku

neuždaroma ar neatidaroma, kai avarijos metu reikia greitai izoliuoti rezervuarą ar atitinkamą

vamzdyno atkarpą;

pratekėjimai per sklendės sandarinimo įdėklus ar flanšinių sujungimų tarpines.





46

2.2.5 AVARINĖS SITUACIJOS DYZELINIO KURO SAUGYKLOJE

rezervuarų sandarumo pažeidimas (plyšta suvirinimo siūlė) dėl nekokybiškos suvirinimo

siūlės (nepravirinimas, netinkamų elektrodų naudojimas, metalo įtempimai suvirinimo vietoje,

įtrūkimai siūlėje ir kt.);

rezervuaro sandarumo pažeidimas dėl išorės priežasčių: stichinių gamtinių reiškinių ar

kenkėjiškų veiksmų.

dyzelinio kuro garų – oro mišinio sprogimai, uždegimai dėl darbuotojų neatsargaus

elgesio (rūkymas, suvirinimo darbai, atviros ugnies naudojimas ir t.t.) sprogioje zonoje;

pratekėjimai per siurblio sandarinimo riebokšlius, užteršiama aplinka šalia siurblio,

padidėja rizika dėl atsitiktinai atsiradusio ugnies šaltinio siurblio užsiliepsnojimas ar sprogimas

siurblio zonoje.

2.2.6 AVARINĖS SITUACIJOS VALYMO ĮRENGINIUOSE

įrenginio sandarumo pažeidimas (plyšta suvirinimo siūlė) dėl nekokybiškos

suvirinimo siūlės (nepravirinimas, netinkamų elektrodų naudojimas, metalo įtempimai

suvirinimo vietoje, įtrūkimai siūlėje ir kt.);

naftos garų – oro mišinio sprogimai, uždegimai dėl darbuotojų neatsargaus elgesio

(rūkymas, suvirinimo darbai, atviros ugnies naudojimas ir t.t.) sprogioje zonoje;

pratekėjimai per flanginius sklendžių sujungimus;

operatoriaus klaida, kai atidarius netinkamas sklendes nevalyta nafta iš pirminės

sekcijos nukreipiama ne į sekančias valymo įrenginio sekcijas, bet jas aplenkiant į aplinką

išleidžiami nevalyti naftos produktai.

2.3 NEKONTROLIUOJAMI ĮVYKIAI, GALINTYS SUKELTI AVARINĘ SITUACIJĄ

2.3.1 NEKONTROLIUOJAMI ĮVYKIAI

Be neeilinių meteorologinių reiškinių, neigiamas nekontroliuojamas pasekmės gali

sukelti ir kiti globaliniai ar daugiau vietinio pobūdžio įvykiai:

trečiųjų asmenų veikla (tame tarpe ir diversijos),

“force majeure”. Prie šios kategorijos reiškinių priskirtini gamtos kataklizmai

(potvyniai, žemės drebėjimai, tornadai), karo veiksmai, dangaus kūnų (pradedant lėktuvais ir

baigiant meteoritais) kritimas įmonės teritorijoje ir pan.

aplaidus požiūris į darbą arba atmestinas pareigų vykdymas.

.

2.4 PAGRINDINIAI PROGNOZUOJAMŲ AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI BŪTINGĖS

TERMINALO ŽEMYNINĖJE DALYJE

Išanalizavus galimas avarinių situacijų žemyninėje dalyje priežastis, jų tikimybę ir

pasekmes, tolesniam nagrinėjimui pasirinkta scenarijai, susiję su saugomų ir transportuojamų

pavojingų medžiagų išsiliejimu, po to sekančiais sprogių mišinių susidarymu ir sprogimu,

„ugnies kamuolio“ susidarymu ar gaisru, pavojingų medžiagų ar jų degimo produktų sklaida.





47

2.4.1 PAGRINDINIAI AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI ŽALIOS NAFTOS SAUGYKLOJE

Žalios naftos saugykloje galimos avarijos, kai įvyksta pilna arba dalinė vieno iš

rezervuarų dehermetizacija, kai sugenda plaukiojančio stogo izoliuojančios konstrukcijos,

rezervuarų armatūra, vamzdynų, kuriais paduodama nafta flanšiniai sujungimai, prateka

sklendžių, matavimo prietaisų, vamzdynų sujungimo vietos. Šalia saugyklų pasklidusi nafta

nepatektų į nuotekų surinkimo sistemą, bet garuodama formuotų sprogius mišinius, galėtų

užsidegti nuo atsitiktinės kibirkšties ar sprogti.

2.4.1.1 1 PROGNOZUOJAMOS AVARINĖS SITUACIJOS SCENARIJUS

Žalios naftos saugykloje plyšta vieno iš 52 000 m3 talpos rezervuaro apatinės eilės lapų

suvirinimo siūlė, susidaro apie 1 m2 ploto anga, pro kurią liejasi nafta. Pradiniu avarijos

momentu rezervuaras pilnai užpildytas, jame yra 52 000 m3 arba 44 720 t naftos. Išsiliejimo

greičio skaičiavimui priimame supaprastintą Bernulio lygties variantą, pritaikytą skysčio

tekėjimui iš rezervuaro per vertikalią sienelę:

gHv 2 [2.4.1.1]

]/[4,11191026.02 smxxgHv

Vidutinis naftos tekėjimo debitas per 0,5 m2 ploto angą, ~5,7 m

3/s.

]/[2 3 smgHSQ [2.4.1.2]

]/[7,5191025.06.02 3 smxxxgHSQ

Čia: v – vidutinis skysčio tekėjimo greitis [m/s],

μ- koeficientas, atspindintis skysčio dinaminę klampą ir angos formą;

g – laisvo kritimo pagreitis [m/s2];

H – pradinis skysčio stulpo slėgis , m.

Laikas, per kurį išteka visa rezervuare esanti nafta apytikriai apskaičiuojamas, priimant,

kad hidrostatinis slėgis yra pastovus ir siekia 0,25 H pagal formulę:

HgWt

25.02 [2.4.1.3]

.][5.289658.5

520001925.01026.0

5200025.02

valsxxxHg

Wt

Čia:

t – ištekėjimo laikas

W – ištekančios naftos tūris [m3],

μ- koeficientas, atspindintis skysčio dinaminę klampą ir angos formą;

g – laisvo kritimo pagreitis [m/s2];

H – pradinis skysčio stulpo slėgis , m.

Tekėdama nafta sklis aikštelėje aplink rezervuarą, kurios plotas, išmetus paties

rezervuaro užimamą plotą 8174 m2 (~8200 m

2). Aikštelėje aplink vieną rezervuarą, (vidinio

bortelio aukštis 1,8 m) sutilptų ~14700 m3 (12462 t) naftos.

Avarijos metu galimi įvairūs išsiliejusios naftos kiekiai, jei avarijos metu veiktų

siurbliai, jais į tuščią rezervuarą maksimaliu 2 m3/s debitu galima išpumpuoti apie 18 000 m

3

(15480 t) naftos.





48

Galimo poveikio zonos skaičiuojamos blogiausiam atvejui, kai nafta avarijos atveju

neišpumpuojama iš pažeisto rezervuaro ir išsilieja visame apie tris rezervuarus aptvertame 2,4

m aukščio pylimu ~27400 m2 plote 1,8-1,6 m storio sluoksniu. Garuodama nafta suformuoja

sprogius mišinius, kurie sprogsta arba užsidega.

Avarijoje dalyvaujančios medžiagos

kiekis :

52 000 m3 (44 720 t)

Pasklidimo plotas (8200+8200+11000) 27400 m2

Naftos sluoksnio vidutinis storis 1,8-1,6 m

Naftos ištekėjimo laikas : ~2,5 val.


Žalios naftos saugykloje plyšta vieno iš 52 000 m3 talpos rezervuaro vidurinės eilės lapų

suvirinimo siūlė, susidaro apie 0,5 m2 anga. Naftos išsiliejimas skaičiuojamas pagal 2.5.1.1 -

2.5.1.3 formules.

]/[85,91026.02 smxxgHv

Vidutinis naftos tekėjimo debitas per 0,5 m2 ploto angą, ~4 m

3/s.

]/[45,91025.06.02 3 smxxxgHSQ

.][8.163411.4

260005.925.01026.0

2600025.02

valsxxxHg

Wt

Avarijos pagal tokį scenarijų atveju teritorijoje pasklis iki 26 000 m3 arba 22 360 t

naftos. Nafta užpildytų aikštelę šalia rezervuaro ir persilietų į gretimas aikšteles.

Nagrinėjamas atvejis, kai avarijai įvykus TK-105, nafta persilietų per abu vidinius

pylimus po lygiai ir pasklistų aikštelėje šalia TK-104 8200 m2 plote 0,69 m storio sluoksniu ir

rezervinio rezervuaro aikštelėje 11000 m2 plote ~0,51 m storio sluoksniu. Garuodama nafta

suformuoja sprogius mišinius kurie sprogsta arba užsidega.


kiekis

26 000 m3 (22 360 t)

Pasklidimo plotas (8200+8200+11000) 27400

m2

Naftos sluoksnio storis 1,8-1,51 m

Naftos ištekėjimo laikas : Iki ~1,8 val.


Per pažeistą plaukiojančio stogo su rezervuaro sienele sandarinimo žiedą prasiveržę

naftos garai sudaro sprogų angliavandenilių garų – oro mišinį. Dėl įvairių priežasčių įvyksta

sprogimas, kuris deformuoja rezervuarą, sugadina putų padavimo į rezervuarą sistemą.

Plaukiojantis stogas nuskęsta. Rezervuare esanti nafta, priimame, kad 50 % rezervuaro tūrio,

t.y. ~25000 m3 (21500 t), užsidega. Sugedus vienam iš aukšto slėgio priešgaisrinių siurblių,

gaisro užgesinti nepavyksta. Kylant temperatūrai gaisro metu nafta užverda. Garuodamos

lakios frakcijos intensyvina degimą, tačiau sprogių mišinių nesudaro, nes sudega.





49


kiekis :

25 000 m3 (21 500 t)

Degimo plotas 2826 m2.

Naftos sluoksnio storis rezervuare ~8,85 m.


Dėl korozijos ar kitų priežasčių pažeidžiama rezervuaro armatūra, prie rezervuaro plyšta

vienas iš keturių 18″ rezervuaro priėmimo – išdavimo atvamzdžių. Avarija įvyksta tuo metu,

kai talpykla pilnai užpildyta nafta, naftos stulpo aukštis 19 m. Susidariusios angos plotas

priimamas 5% vamzdžio skerspjūvio ploto. Tai sudaro 0,008 m2. Reagavimo laikas 2 val.

Naftos ištekėjimas dėl hidrostatinio slėgio skaičiuojamas pagal [2.1.5.1] – [2.1.5.2] formules.

Naftos ištekėjimo greitis, priimant, kad armatūra yra ~1 m aukštyje nuo rezervuaro apačios

yra 11,4 m/s.

Per reagavimo laiką šalia rezervuarų išsilies apie 648 m3 naftos. Nafta pasklis visoje

8200 m2 ploto aikštelėje apie 8 cm storio sluoksniu.

Angos plotas 5% ~0,008 m2

Ištekėjimo debitas 0,09 m3/s

Reagavimo laikas 120 min.

Išsiveržusios medžiagos kiekis : 648 m3 (557,28 t)

Pasklidimo plotas ~8 200 m2

Sluoksnio storis 0,08 m


Dėl korozijos ar kitų priežasčių įvyksta dehermetizacija vienoje iš sklendžių. Susidaro

nedidelė iki 0,0001 m2 skersmens anga, per kurią prateka nafta. Avarija įvyksta tuo metu, kai

talpykla pilnai užpildyta nafta, naftos stulpo aukštis 19 m.

5a scenarijaus. Angos plotas apie 0,0001 m2. Reagavimo laikas 2 val. Šiuo atveju per

reagavimo laiką šalia rezervuarų išsilies apie 8,42 m3 naftos. Nafta pasklis apie 1 cm storio

sluoksniu ~visame aikštelės plote, apie 8200 m2.

Angos plotas ~0,0001 m2

Ištekėjimo debitas 0,001 m3/s


Išsiveržusios medžiagos kiekis : 8,42 m3 (7,24 t)

Pasklidimo plotas ~8200 m2

5b scenarijaus. Esant nežymiam pratekėjimui, per nesandarumą sunkiasi nafta.

Gedimas greitai pastebimas ir pašalinamas. Per neapibrėžtą reagavimo laiką šalia rezervuaro

išsilieja apie 2,5 m3 (apie 2,15 t) naftos. Nafta pasklis apie 1 cm storio sluoksniu ~2500 m

2

plote.







50


Šalia ištuštinto, tačiau nepragarinto išhermetinto (atdaros apatinės landos) rezervuaro

(pačiame rezervuare) vykdomi atvamzdžių arba sklendžių keitimo, remonto darbai.

Pažeidžiant saugus darbų vykdymo ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, šiuose darbuose

panaudojamas suvirinimas elektros lanku. Rezervuaras ištuštintas prieš keliolika valandų ar

keletą dienų, ant rezervuaro sienelių po ištuštinimo likęs 2- 3 mm naftos sluoksnis, kuris

intensyviai garuoja, veikiamas šilumos perduodamos per rezervuaro sienelę. Rezervuaro

vidaus paviršiaus plotas yra apie 4780 m2. Ant rezervuaro sienelių gali būti susikaupę apie 12

m3 naftos.

Priimame, kad per keliolika valandų ar kelias paras iš šio naftos kiekio išgaruos

lengvosios frakcijos, kurios naftoje sudaro apie 3 - 5 %. Prie sienelės prilipę daugiausiai

sunkiosios frakcijos, tačiau garuoja ir sunkesnė – benzino bei dyzelino frakcijos. Priimame,

kad išgaruoja apie 3%, t.y. apie 0,36 m3 angliavandenilių garų. Šių frakcijų sprogimo ribos

pagal tūri yra nuo 1 % - žemutinė sprogimo riba iki 9 % viršutinė sprogimo riba. 0,36 m3

angliavandenilių garų gali sudaryti sprogų mišinį 36 m3 (prie žemutinės sprogimo ribos) ir iki

300 m3 (prie viršutinės sprogimo ribos) rezervuaro tūryje. Galimas atvejis, kad sprogus

mišinys susidarys arčiau atdarų apatinių landų, toliau angliavandenilių garų koncentracija gali

būti didesnė, ten įvyktų garų-oro mišinio intensyvus degimas, kuris pereitų prie ant rezervuaro

sienelių prilipusio naftos sluoksnio degimo.

Sprogimo metu gali būti apgadintas (dalinai sugriautas, deformuotas) rezervuaras, toliau

vyktų intensyvus rezervuaro, t.y. ant sienelių prilipusio naftos sluoksnio degimas.

2.4.2 AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI PAGRINDINĖJE TERMINALO SIURBLINĖJE

Pagrindinėje naftos siurblinėje Būtingės terminale sumontuoti keturi naftos pakrovimo

ir iškrovimo siurbliai P-121, P-122, P-123 P-124. Siurbliai sujungti vamzdžiais, kad veiktų

lygiagrečiai arba nuosekliai. Šie siurbliai pumpuoja žalią naftą per 36" nominalaus

skersmens vamzdyną. Įsiurbimo ir išleidimo sklendės yra elektrinės ir valdomos

distanciniu būdu. Kiekvieno siurblio išvade yra sukeliamas aukštas slėgis. Maksimalus

slėgis gali siekti 85 barus (8500 kPa).


Susidarius viršslėgiui turi būti atliekamas avarinis siurblių stabdymas . Dėl

matavimo prietaisų ar automatikos gedimų automatinis avarinis siurblio stabdymas neįvyksta

ir dėl per aukšto slėgio plyšta 18" vamzdis už siurblio. Susidariusios angos plotas priimamas

5% vamzdžio skerspjūvio ploto. Tai sudaro 0,008 m2. Nafta liejasi į siurblinės teritoriją,

aptvertą borteliu. Siurblių aikštelės plotas ~490 m2. Bortelio aukštis kinta nuo 2,3 iki 0,8 m.

Aikštelės tūris, priimant, kad bortelio aukštis 0,8 m - 392 m3.

Nagrinėjamas atvejis, kai avarija pastebima iš karto, reakcijos laikas, įskaitant sklendės

uždarymą ir siurblio stabdymą ~160 s, ir kai reakcijos laikas siekia 300 s.

7a scenarijaus atveju per reagavimo laiką siurblių aikštelėje išsilies iki 110 m3 naftos.

Nafta pasklis visoje siurblių aikštelėje, ~490 m2 plote apie 22 cm storio sluoksniu.





51

Reagavimo laikas ~160 s

Išsiveržusios medžiagos kiekis : 110 m3 (~95,3 t)

Pasklidimo plotas 490 m2


7b scenarijaus atveju per reagavimo laiką siurblių aikštelėje išsilies apie 207 m3 naftos.

Nafta pasklis apie 42 cm storio sluoksniu visoje siurblių aikštelėje.


Išsiveržusios medžiagos kiekis : ~207m3 (~178 t)




Analizuojame situaciją, kai ties siurbliu išmušama išleidimo sklendės flanšinio

sujungimo tarpinės dalis. Tikimiausias galimas tarpinės plyšimas būtų tarp dviejų ją

veržiančių varžtų. Susidariusio plyšio ilgis 0,25 m ilgio ir iki 3 mm pločio anga

(susidariusios angos plotas 0,00017 m2) per kurią į aplinką veržiasi žalia nafta.

8a scenarijus. Esant 8500 kPa slėgiui vamzdyne, per reagavimo laiką 10 min., ištekės

apie 9 m3 žalios naftos. Žalia nafta pasklis visoje siurblių aikštelėje ~490 m

2 plote 2 cm storio

sluoksniu

Reagavimo laikas ~10 min.



Sluoksnio storis ~0,02 m

8b scenarijus. Per reagavimo laiką 30 min., ištekės apie 26,5 m3 žalios naftos. Žalia

nafta pasklis visoje siurblių aikštelėje ~490 m2 plote 2 cm storio sluoksniu

Reagavimo laikas ~10 min.



Sluoksnio storis ~0,05 m


Analizuojame situaciją, kad per flanšinį sujungimą nežymiai sunkiasi nafta. Per

neapibrėžtą reakcijos laiką esant nedideliam prasisunkimui ištekės apie 1 m3 žalios naftos.

Žalia nafta pasklis siurblių aikštelėje ~100 m2 plote 1 cm storio sluoksniu.








52

2.4.3 AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI DYZELINO SAUGOJIMO VIETOJE

Dyzelinis kuras saugomas 2500 m3 talpos rezervuare, apipylimuotoje apie 3375 m2

ploto betonuotoje aikštelėje (75x45 m, pylimo aukštis 1,5 m). Išskaičiavus rezervuaro

užimamą plotą, maksimalus galimas išsiliejusios medžiagos pasklidimo plotas ~3200 m2.

Šalia dyzelinio kuro rezervuaro yra sumontuoti du dyzelinio kuro siurbliai P-818 ir P-819,

kurių kiekvieno našumas yra 4,0 m3/h, kai vamzdyne sukuriamas apie 180 kPa slėgis.


Įvykus dyzelino rezervuaro armatūros dehermetizacijai plyšta suvirinimo siūlė arba dėl

korozijos prarūdijus rezervuarui susidaro anga, pro kurią išsilieja apie 25 m3 dyzelinio kuro.

Išsiliejęs dyzelinis kuras pasklinda teritorijoje šalia rezervuaro, 2500 m2 plote 1 cm storio

sluoksniu.





Trūkus dyzelino siurblio slėginėje linijoje flanšiniam sujungimui, esant siurblio

pajėgumui 4,0 m3/h, per reagavimo ir avarijos likvidavimo laiką per kurį bus sustabdytas

dyzelinio kuro tekėjimas iš plyšusio vamzdžio - 20 min. iš vamzdžio tekės dyzelinis kuras ir į

aplinką pateks apie 1,5 m3 dyzelinio kuro. Dyzelinis kuras liesis ant dangos esančios šalia

vamzdžio ir pasklis 150 m2

plote.

Išsiveržusios medžiagos kiekis : ~1,5m3 (~1,275 t)



2.4.4 AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI NEKONDICINĖS NAFTOS SAUGOJIMO VIETOJE

Nekondicinė nafta saugoma 2500 m3 talpos rezervuare TK – 815, esančiame

apipylimuotoje apie 3150 m2 ploto betonuotoje aikštelėje (70x45 m, pylimo aukštis 1,5 m).

Išskaičiavus rezervuaro užimamą plotą, maksimalus galimas išsiliejusios medžiagos

pasklidimo plotas ~2975 m2. Rezervuare naftos lygis reguliuojamas vožtuvu LV 81520,

įrengtas persipylimo vamzdis, kuris esant aukštam lygiui perteklių numeta į kanalizaciją,

todėl nekondicinės naftos išsiliejimai galimi tik sklendės, armatūros ar rezervuaro plyšimo

atveju. Išsiliejimo mastas ir jo pasekmės būtų gerokai mažesni nei plyšus vienam iš naftos

saugojimo rezervuarų, todėl nenagrinėjamas. Nagrinėjama galima avarinė situacija plyšus

vieno iš siurblių slėginei linijai.


Plyšus vieno iš siurblių P-870 ir P-871 slėginei linijai, vamzdyje susidaro apie 0,0045

m2 ploto anga, per kurią į aplinką veržiasi nekondicinė nafta. Esant siurblio pajėgumui

31,65 m3/h, per priimtą reagavimo laiką - 20 min. iš vamzdžio ištekės apie 5,8 m

3

nekondicinės naftos ir pasklis visame aikštelės šalia siurblių plote, apie 150 m2 4 cm

storio sluoksniui.





53

Išsiveržusios medžiagos kiekis : ~5,8m3 (~4,8 t)



2.4.5 AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI TECHNOLOGINIO VAMZDYNO ZONOJE.

Avariniai naftos produktų nutekėjimai technologinio vamzdyno zonoje, kai iš korozijos

pažeistų antžeminių vamzdynų, pažeistų sklendžių, matavimo prietaisų prisijungimo vietose

ištekėjusi nafta pasklinda terminalo teritorijoje, garuodama suformuoja sprogius mišinius ir

užsidega arba sprogsta.


Dėl įvairių priežasčių technologinio vamzdyno zonoje pažeidžiamas antžeminis

vamzdis, kuriuo pumpuojama žalia nafta. Avarijos metu vamzdynu maksimaliu 85 barų

slėgiu pumpuojama nafta. Slėginiame vamzdyne susidaro anga, kurios plotas 5 % vamzdžio

skerspjūvio ploto. Priimamas reakcijos laikas 60 s, siurblių uždarymo laikas 73 s. Per šį laiką

stabdomi siurbliai, pažeistas vamzdynas atkertamas sklendėmis. Priimtas atstumas tarp

sklendžių 200 m. Sustabdžius siurblius ir uždarius sklendes iš nafta pripildyto vamzdžio

savitaka tekės nafta.

13a scenarijus. Pažeidžiamas 36“ skersmens vamzdis, ištekės apie 680 m3 žalios naftos.

Žalia nafta pasklis technologinio vamzdyno zonoje apie 13600 m2 plote 5 cm storio sluoksniu.




13b scenarijus. Pažeidžiamas 22“ skersmens vamzdis, ištekės apie 245 m3 žalios naftos.

Žalia nafta pasklis technologinio vamzdyno zonoje apie 4900 m2 plote 5 cm storio sluoksniu.




2.4.6 AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI IŠSIVERŽUS GAMTINĖMS DUJOMS

Nagrinėjamas atvejis, kai prie įvado į katilinę ir pačioje katilinėje išsiveržia gamtinės

dujos, suformuoja sprogų mišinį ir sprogsta.


Pažeidus žemo slėgio dujotiekio įvadą į katilinę arba sugedus dujų įrangai katilinėje

gamtinės dujos, kurių sudėtyje yra apie 95,5% metano išsiveržia į aplinką, suformuoja

sprogius mišinius ir sprogsta arba užsidega. Slėgis dujų tiekimo sistemoje 3 barai. Priimama,

kad išsihermetinus vamzdynui į aplinka pradeda veržtis dujos, nuotėkio debitui avarijos

vietoje esant lygiam 10% viso vamzdynu pratekančio debito. Maksimalus nuotėkis 0,02 kg/s.





54

14a scenarijus. Gamtinių dujų išsiveržimas įvade į katilinę. Formuojant sprogius

mišinius dalyvauja dujų kiekis, išsiveržęs per 72 sekundes. Likusios dujos išsisklaido

aplinkoje.

Besiveržiančių dujų debitas : 0,02 kg/s


kiekis

1,44 m3 (1,05 kg)

14b scenarijus. Gamtinių dujų išsiveržimas katilinėje, sugedus vėdinimo sistemai.

Dujos veržiasi į pastatą ir kaupiasi viršutinėje patalpos dalyje. Priimtas reakcijos laikas 10

min, per šį laiką uždaroma įvadinė sklendė ir sustabdomas dujų tekėjimas katilinės patalpoje.

Besiveržiančių dujų debitas : 0,02 kg/s

Avarijoje dalyvaujančios

medžiagos kiekis

120 m3 (87,6 kg)

2.4.7 AVARINIŲ SITUACIJŲ SCENARIJAI KAI NAFTA IŠSILIEJA Į POŽEMĮ.

Avariniai naftos produktų nutekėjimai į požemį galimi iš korozijos pažeistų požeminių

vamzdynų, taip pat antžeminių vamzdynų, talpų ir kitų įrengimų, kai ištekėjusi nafta patenka

ant nelaidžiomis dangomis nepadengto žemės paviršiaus ir per aeracijos zoną infiltruojasi į

gruntą, pasiekia gruntinio vandens horizontą, o per jį ir paviršinius vandens telkinius.


Dėl įvairių priežasčių pažeidžiamas 36" nominalaus skersmens vamzdis, kuriuo

pumpuojama žalią naftą į laivą, einantis po žeme. Slėginiame vamzdyje, apatinėje jo dalyje,

susidaro 0,0017 m2 ploto anga per kurią veržiasi žalia nafta. Reagavimo laikas gali būti labai

įvairus, nuo 10 min. iki 1 paros. Vamzdyne sukuriamas apie 10 barų slėgis. Per tokio dydžio

angą laisvo tekėjimo metu per 1 min. ištekėtų apie 3,5 m3 naftos.

Nafta negalėtų laisvai ištekėti požeminiame vamzdyne, dėl grunto ir jį prisotinusios

naftos pasipriešinimo susidarytu barjeras, kuris trukdytų naftos išsiliejimui, nukreipdamas ją

mažesnio pasipriešinimo kryptimi – vamzdžiu į/iš laivo. Per angą prasiveržtų tik apie 10%

galinčios ištekėti naftos, o grunto poroms užsipildžius ištekėjusia nafta šis kiekis dar sumažėtų

iki ~2-3%. Per kitas dešimt minučių ~1 m3, vėliau, apie 0,5 m

3 naftos. Priimame, kad toks

kiekis galėtų ištekėti per visą laiką iki avarijos sustabdymo.

Tokio būdu prognozuojamas naftos ištekėjimas į požemį būtų:

Reakcijos laikas : Naftos

kiekis

10 min. ~3,5 m3

(~4,8 t)

20 min. ~4,5 m3

(~4,8 t)

30 min. ~5 m3 (~4,8

t)

60 min ~6,5 m3

(~4,8 t)

120 min. ~9,5 m3

(~4,8 t)





55

240 min. ~12,5 m3

(~4,8 t)

360 min ~15,5m3

(~4,8 t)

Visais atvejais išsiliejusi nafta pasklistų ant gruntinio vandens paviršiaus ir tekėtų

gruntinio srauto kryptimi link iškrovos srities – link Baltijos jūros. Dirbtiniai hidrauliniai

barjerai – drenuojančių griovių sistema stabdo naftos tekėjimą link jūros. Išsikrovusi

grioviuose naftas gali būti surinkta ir neutralizuota.

2.5 SPROGIMO ENERGETINIO POTENCIALO SKAIČIAVIMAS

Medžiagos ir oro mišinio sprogimo bangos stiprumas nustatomas remiantis “trotilo

ekvivalento” modeliu [14, 16]. Modelio esmė – sprogaus mišinio masė perskaičiuojama į

ekvivalentišką pagal energijos kiekį trotilo masę. Žinodami trotilo ekvivalentinio masės

vieneto sprogimo charakteristikas, galime rasti ir konkrečioje situacijoje nagrinėjamo mišinio

atitinkamus rodiklius.

Skaičiavimų tikslas – nustatyti zonas, kuriose perteklinio slėgio banga, susiformuojanti

sprogimo metu, viršija ribines vertes, kurioms esant eksperimentiniu būdu yra nustatyti ir

žinomi konkretūs neigiamo poveikio efektai (žr. 2.2.1. ir 2.2.2. lenteles).

Žinant trotilo santykinę sprogimo energiją bei sprogime dalyvaujančios pavojingos

medžiagos kiekį, nesunku jį išreikšti trotilo ekvivalentu:

;,,, TNTcTNT EHWfW [2.7.1.]

čia:

WTNT – medžiagos masės trotilo ekvivalentas, [kg];

- išeigos koeficientas, [vnt.dl.];

W – medžiagos masė, [kg];

Hc – medžiagos specifinė degimo šiluma, [kJ/kg];

ETNT – trotilo energetinis ekvivalentas, [kJ/kg]. ETNT4650 [kJ/kg].

Turėdami trotilo ekvivalentą, atitinkantį išsiliejusios medžiagos kiekį, galime rasti

atstumus, kuriais bus pasiektos ribinės perteklinio slėgio ribos:

;, TNTrib WRfp [2.7.2.]

čia:

WTNT – medžiagos masės trotilo ekvivalentas, [kg];

R – atstumas nuo sprogimo epicentro, [m].

Remiantis Eisenberg’o, Lynch’o ir Breeding’o bei V.J. Clancey darbų rezultatais šioje

ataskaitoje išskiriamos tokios ribinės perteklinio slėgio vertės:





56

2.7.1. lentelė

Perteklinio slėgio poveikio zonos ir charakteristikos

Sugriovimo (sužalojimo) laipsnis Perteklinis

slėgis, kPa

Galimas visiškas statinių sugriovimas 69,0

Beveik visiškas statinių sugriovimas 34,5

50% plytų mūro suardymas 17,3

Dalinis statinių sienų ir stogų sugriovimas 13,8

Minimalūs statinių sugriovimai 4,8

Išdaužti langai, galimi langų rėmų konstrukcijų

pažeidimai 3,5

"Saugi zona": neigiamo poveikio nebuvimo tikimybė -

95% 2,0

Mirtingumas 99% 200,0



Ausų būgnelio pažeidimai 90% 84,0



Remiantis GOST P 12.3.047-98 [23] išskiriamos tokios ribinės perteklinio slėgio vertės:

2.7.2. lentelė

Perteklinio slėgio poveikio zonos ir charakteristikos

Sugriovimo (sužalojimo) laipsnis Perteklinis

slėgis, kPa

Pilnas (visiškas) pastatų sugriovimas 100

50%-tinis pastatų sugriovimas 53

Vidutinis pastatų sugriovimas 28

Nežymus pastatų sugriovimas (vidinių pertvarų, langų

rėmų, durų, lengvų konstrukcijų sugadinimas, 12

Žemutinė slėgio bangos žmogaus sužalojimų riba 5

Silpnas statinių sugadinimas (išdaužyta dalis langų ir t.t.) 3

Skirtingų šaltinių nurodomos perteklinio slėgio vertės sukeliančios tas pačias pasekmes

yra nevienodos, nes realiai poveikis negali būti apibrėžiamas viena konkrečia perteklinio

slėgio reikšme, kadangi statiniai nėra identiški ir jų atsparumas perteklinio slėgio bangai taip

pat nevienodas, todėl ribinės atitinkamų parametrų vertės gali svyruoti tam tikrose ribose.

Skaičiavimų Būtingės terminalo teritorijoje rezultatai pateikti 2.7.3.

Sprogimą taip gali sukelti į gaisro židinį patekę rezervuarai su nafta, dyzelinu ar kita degia

medžiaga. Veikiant gaisro metu išsiskiriančiai šilumai skysta fazė gali įkaisti iki temperatūros,

stipriai viršijančios jos normalią virimo temperatūrą. Tokiu atveju gali stipriai pakilti dujų slėgis

rezervuaro viduje ir išsijungus aušinimo sistemai ar jos nesant stipriai įkaitus, sumažėja metalo

atsparumas, dėl ko galimas rezervuaro plyšimas su atsirandančia išmetamų bei susidarančių

intensyviai verdant skystai fazei sprogimo banga. Toks sprogimas vadinamas BLEVE

reiškiniu..





57

Tokio sprogimo tikimybė nusakoma dydžiu . Kai < 0,35 tokio pobūdžio sprogimas

praktiškai negali įvykti ir kai > 0,35 tikimybė tokio pobūdžio sprogimui yra didelė.

BLEVE efekto galimybė plačiau nagrinėjama 2.10 skyriuje.

2.5.1 PERTEKLINIO SLĖGIO POVEIKIO ZONOS BŪTINGĖS TERMINALE

Pavojingiausia medžiaga, kurios garai gali suformuoti sprogius mišinius ir sprogti yra

per terminalo įrenginius ir magistralinį vamzdyną pumpuojama ir saugoma rezervuaruose

nafta. Joje esančios lengvos frakcijos ir nedidelis kiekis naftos dujų išsiliejus lengvai garuoja

ir formuoja sprogius mišinius. Terminalo teritorijoje saugomas dyzelinas taip pat gali

formuoti sprogius mišinius, tačiau jame nėra didesnio lakių komponentų kiekio, sprogių

mišinių susiformavimo tikimybė nėra didelė, o sprogimo poveikio zonos mažesnės.

Sprogimo poveikio zonų dydis priklauso ne tiek nuo išsiliejusios medžiagos kiekio, kiek

nuo jos pasklidimo ploto, todėl esant ribotam pasklidimui, kai teritorija suskaidyta, aptverta

borteliais, ją riboja įrenginiai labai skirtingi išsiliejusios medžiagos kiekiai sukeltų panašias ar

vienodas pasekmes (pavyzdžiui 1 ir 2 scenarijai).

Pavojingiausias pasekmes sukeltų sprogimas, kai išsihermetinus rezervuarui išsilietų

visas jame esantis naftos tūris arba didelė jo dalis, jei rezervuaro trūkimas įvyktų ne apatinėje,

bet vidurinėje jo dalyje. Pagal statistiką (2.1.3.2 sk.) rezervuaro trūkimo tikimybė 1x10-6

/

metus. Labai mažos avarijų tikimybės klasei priskiriama avarija nuo 10-3

/ metus (kartą per

tūkstantį metų). Todėl tokios avarijos rizika yra priimtina, nors galimos pasekmės yra didelės.

Tokios avarinės situacijos metu galimas visiškas pastatų (statinių) sugriovimas (P>100 kPa)

95 m spinduliu nuo epicentro, stiprus statinių sugriovimas (P>53 kPa) 128 m spinduliu,

vidutinis pastatų ir statinių sugriovimas (P>28 kPa) galimas 178 m spinduliu.

2.7.3. lentelė

LENTELĖS PRIDEDAMOS ATSKIRAI





58

Įvykus avarijai viename iš šiaurinėje dalyje esančių rezervuarų (TK-104 arba TK-105) į

pavojingų sugriovimų zoną terminalo pastatai nepatektų, tačiau patektų šalia esantys buvusių

fermų pastatai, artimiausi Palangos nuotekų valyklos pastatai. Jeigu analogiška avarija įvyktų

TK-101 – 103 rezervuaruose, į pavojingų sugriovimų zoną patektų didesnė terminalo pastatų

dalis, kurie būtų gerokai apgriauti. Sprogimo metu gali būti išsvaidyti siurblinėje esantys

įrengimai, sugriauta siurblinę aptverianti sienelė. Sprogimo metu nukentėtų ir šalia esantys

rezervuarai, tačiau tikimybė, kad jie būtų sugriauti maža.

Nežymus pastatų ir statinių sugriovimas ir sugadinimas (P>12 kPa) galimas apie 304 m,

silpnas (P<3 kPa) – apie 998,1 m spinduliu. Į šią zoną patenka ir gali būti nežymiai apgadinti

visi terminalo pastatai ir artimiausios Būtingės kaimo sodybos (išmušta dalis langų, lengvai

pažeistos statybinės konstrukcijos). Žmonės esantys pastatuose nuo sprogimo poveikio

nenukentėtų.

Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimų duomenimis (2.7.1. lentelė) 99%

mirtingumas (P>200 kPa) - 70 m atstumu nuo sprogimo epicentro, mirtini atvejai (P>100 kPa)

galimi (su 1% tikimybe) 95 m atstumu. Galimi ausų būgnelio pažeidimai (P>16,5 m) 245 m

atstumu. Žmogaus sužalojimo zonos riba pagal GOST P 12.3.047-9 (P>5 kPa) – iki 620 m.

Rezervuarai suprojektuoti ir pastatyti prisilaikant tokiems statiniams keliamų

reikalavimų, jie įtraukti į pavojingų įrenginių registrą, pastoviai tikrinami ir eksploatuojami

prisilaikant techninio reglamento ir saugaus darbo bei priešgaisrinių taisyklių. Ilgėjant

eksploatacijos laikui, avarijų tikimybė didėja, todėl eksploatacijos taisyklių ir technologinio

reglamento laikymasis bei techninis aptarnavimas ir savalaikės patikros turi būti atliekami

kruopščiai ir laiku. Rezervuarų plyšimas mažai priklauso nuo eksploatuojančio personalo

(operatorių) darbo, saugų eksploatavimą užtikrina patikimas aptarnaujančių tarnybų darbas,

priežiūrą atliekančių specialistų kompetencija.

Išsiliejimų atvejais numatytos priemonės apribojančios išsiliejusios naftos plitimą (1,8 –

2,4 m pylimais apjuostos aikštelės apie kiekvieną rezervuarą), nelaidžios dangos ir naftai

atspari plėvelė po aikštelėmis saugančios nuo naftos patekimo į aeracijos zonos gruntą ir

požeminio vandens horizontus.

Rezervuaruose numatyta galimybė avarijos metu perpumpuoti naftą iš pažeisto

rezervuaro į kitą. Maksimalus siurbliais sukuriamas debitas gali siekti 2 m3/s, per 2,5 val.

(laikas per kurį ištekėtų visas rezervuare esantis naftos kiekis) tokiu debitu gali būti

išpumpuota iki 18 000 m3

naftos.

Įvertinus avarijos tikimybę, personalo pasirengimą ir neilgą eksploatacijos laiką, galima

daryti išvadą, kad tokių avarijų likvidavimui ir jų pasekmių šalinimui numatyti papildomų

priemonių netikslinga. Esamos avarijos likvidavimo priemonės – kiekviename rezervuare

įrengta putų gesinimo sistema, vandens tiekimo sistema, užtikrinanti pakankamą vandens

kiekį gretimų rezervuarų ir kitų įrenginių vėsinimui, pastoviai budintis Mažeikių OPGV 3-oji

komanda.

Mažos avarijų tikimybės klasei priskirtinas vamzdžio plyšimas. Vamzdžio trūkimo

tikimybė 1 km naftotiekio ilgio lygi 8,6x10-4

/ metus. Panašių avarijų Būtingės terminale metu

sukeltos pasekmės apžvelgiamos 4 scenarijaus, kai vamzdžio trūkimas įvyksta šalia

rezervuaro, o per 2 val išsilieja iki 648 m3 naftos ir 7 scenarijaus, kai plyšta vamzdynas šalia

siurblio, pavyzdžiu.

4 scenarijaus atveju visiškas pastatų (statinių) sugriovimas (P>100 kPa) galimas 54 m

spinduliu nuo epicentro, stiprus statinių sugriovimas (P>53 kPa) 73 m spinduliu, vidutinis





59

pastatų ir statinių sugriovimas (P>28 kPa) galimas 101 m spinduliu. Tokių avarijų metu

pastatai į pavojingo poveikio zoną nepatenka. Sprogimo metu gali būti pažeisti šalia avarijos

vietos esantys įrengimai.


silpnas (P<3 kPa) – apie 566,4 m spinduliu. Į šią zoną gali patekti ir gali būti nežymiai

apgadinti artimiausi terminalo pastatai (išmušta dalis langų, lengvai pažeistos statybinės

konstrukcijos). Žmonės esantys pastatuose nuo sprogimo poveikio nenukentėtų.


mirtingumas (P>200 kPa) - 40 m atstumu nuo sprogimo epicentro, mirtini atvejai (P>100 kPa)



Slėginiai vamzdynai yra įtraukti į potencialiai pavojingų objektų registrą,

eksploatuojami vadovaujantis techninio reglamento ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

Vamzdynai periodiškai išbandomi, valomi, tikrinami, atliekama jų ir vamzdynų armatūros

apžiūra.

Avariniais atvejais vamzdynuose įrengtos sklendės, atkertančios pažeistus intervalus,

apie tekančios naftos parametrus informuoja SCADA sistema, numatytas avarinis stabdymas,

nuotėkio paieškos sistema.

Esamos avarijos likvidavimo priemonės yra pakankamos tokių avarijų likvidavimui.

Labiausiai tikėtinas avarinės situacijos scenarijus būtų flanšinio siurblio sklendės

sujungimo plyšimas, ar pratekėjimas per jį, siurblio avarija, kurios tikimybė 1x10-8

/ val. arba

8,5x10-5

/metus. Įvertinus žmogiškąjį faktorių, kur klaidos tikimybė yra 10-3

/poreikio, t.y.

vienoje iš tūkstančio operacijų galima klaida, tokia priskirtina vidutinės avarijų tikimybės

klasei. Tokia avarija nagrinėjama 8-9 scenarijuose.

9 scenarijaus atveju visiškas pastatų (statinių) sugriovimas (P>100 kPa) 10 m spinduliu

nuo epicentro, stiprus statinių sugriovimas (P>53 kPa) 14 m spinduliu, vidutinis pastatų ir

statinių sugriovimas (P>28 kPa) galimas 19 m spinduliu.


silpnas (P<3 kPa) – apie 163 m spinduliu. Į pavojingą zoną patenka ir gali būti nežymiai

apgadinti artimiausi technologiniai įrengimai. Pastatai į pavojingą zoną neturėtų patekti ir

sugriovimai neprognozuojami, nors galimas siurblinės aptvaro sugriovimas, kuris didesnių

problemų terminalo eksploatacijai nesukeltų ir būtų lengvai ir greitai atstatytas.


mirtingumas (P>200 kPa) – 8 m atstumu nuo sprogimo epicentro, mirtini atvejai (P>100 kPa)



Prevencinės priemonės apsisaugoti nuo panašių avarijų yra savalaikė ir kokybiškai

atliekama techninė įrenginių apžiūra. Visose hidraulinėse sistemose silpniausia grandis yra

siurbliai ir kompresoriai, judančios detalės greičiau susidėvi, galimi elektros variklių gedimai.

Apsaugos nuo avarijos priemonės yra jau minėtos terminale įrengtos SCADA, avarinio

stabdymo sistemos. Išsiliejusios naftos sklidimo ribojimui siurblių aikštelė aptverta borteliu,

nuo patekimo į požemį saugo nelaidžios dangos.





60

2.6 GALIMŲ GAISRŲ POVEIKIO ZONŲ NUSTATYMAS

2.6.1 GAISRO ŠILUMINIO POVEIKIO SKAIČIAVIMAI

Skaičiavimų tikslas – nustatyti gaisro metu susiformuojančias neigiamo poveikio zonas,

kuriose šiluminio spinduliavimo vertės viršija ribines leistinas spinduliuotės reikšmes. Skystų

medžiagų šiluminio spinduliavimo intensyvumas šioms degant paviršiumi priklausomai nuo

žinomų degančios medžiagos šiluminių charakteristikų nustatomas arba remiantis Oksfordo

mokslininkų atliktais tyrimais[14], Kai degančių medžiagų šiluminės charakteristikos yra

pakankamai išsamios, šiluminio spinduliavimo vertės nustatomos [14]:

;,,,,,, abPvc TTCHAHmfR [2.8.1]

čia:

R – atstumas nuo liepsnos fronto iki dominančio objekto, [m];

m – medžiagos (iš)degimo greitis, [kg/s];

Hc – medžiagos specifinė degimo šiluma, [kJ/kg];

A – degančios medžiagos veidrodinio paviršiaus plotas, [m2];

Hv – medžiagos specifinė garavimo šiluma, [kJ/kg];

Cp – medžiagos specifinė šiluminė talpa, [kJ/kgK];

Tb – medžiagos vidutinė virimo temperatūra, [K];

Ta – esama medžiagos (aplinkos) temperatūra, [K].

Kai visos reikalingos medžiagų šiluminės charakteristikos nėra žinomos, jų šiluminio

spinduliavimo intensyvumą galima nustatyti taikant analogijas remiantis GOST P 12.3.047-9:

;,, qf FEfq [2.8.2]

čia:

Ef – liepsnos šiluminio spinduliavimo tankis,

Fq – kampinis spinduliavimo koeficientas,

- atmosferos skaidrumo koeficientas,

Liepsnos šiluminio spinduliavimo tankis Ef nustatomas remiantis egzistuojančiais

eksperimentiniais duomenimis.

Kampinis spinduliavimo koeficientas yra horizontalaus ir vertikalaus spinduliavimo

koeficientų funkcija:

;, HVq FFfF [2.8.3.]

Horizontalus ir vertikalus spinduliavimo koeficientai [17]:

;,,,, HdrAfFF VH [2.8.4.]

čia:

A – išsiliejimo paviršiaus plotas,





61

r – atstumas nuo gaisro geometrinio centro iki objekto,

d – efektyvusis išsiliejimo paviršiaus skersmuo,

H – liepsnos aukštis.

Efektyvusis išsiliejimo paviršiaus skersmuo randamas:

;21

Afd [2.8.5]

Liepsnos aukštis nustatomas [17]:

;,, oromkdfH [2.8.6]

čia:

oro – oro tankis,

km – specifinis masinis kuro išdegimo greitis (nustatomas individualiai

kiekvienai medžiagai).

Atmosferos skaidrumo koeficientas [17]:

;,drf [2.8.7]

2.8.1 lentelė

Ribinės šiluminio spinduliavimo intensyvumo vertės ir poveikio charakteristikos

Sužalojimų laipsnis

Šiluminio

spinduliavimo

intensyvumas,

kW/m2

Be neigiamo poveikio, esant ilgalaikiam spinduliavimui 1,4

Nepavojingas žmogui apsirengusiam brezentiniais

drabužiais 4,2

Nepakeliamas skausmas per 20-30 sek. 7,0

I laipsnio nudegimai per 15-20 sek. 7,0

II laipsnio nudegimai per 30-40 sek. 7,0

Medvilnės pluošto užsidegimas per 15 min. 7,0

Nepakeliamas skausmas per 3-5 sek. 10,5

I laipsnio nudegimai per 6-8 sek. 10,5

II laipsnio nudegimai per 12-16 sek. 10,5

Šiurkštaus paviršiaus medienos (drėgmė 12%)

užsidegimas per 15 min. 12,9

Obliuotos, dažytos aliejiniais dažais medienos

užsiliepsnojimas per 15 min. 17,0

1 % mirtingumas per 15 s. 24,6



Skaičiavimų rezultatai pateikti 2.8.2 lentelėje (pridedama atskirai):





62

2.6.2 GAISRO ŠILUMINIO POVEIKIO ZONOS BŪTINGĖS TERMINALE

Nafta priskiriama labai degių, dyzelinis degių medžiagų grupei. Tai lengvai

užsiliepsnojančios degios medžiagos, kurios išsiliejusios nesunkiai užsidega nuo atsitiktinės

kibirkšties.

Duomenys apie susiformuojančias šiluminio poveikio zonas pateikti 2.8.2 ir 2.8.2.1.

lentelėse.

Pavojingiausi scenarijai 1 ir 2, kai išsihermetinus rezervuarui išsilietų visas jame

esantis naftos tūris arba didelė jo dalis, jei rezervuaro trūkimas įvyktų ne apatinėje, bet

vidurinėje jo dalyje. Poveikio zonos skaičiuojamos nuo degančio skysčio ribos, šiuo atveju

nuo rezervuarų grupę apjuosusio apsauginio pylimo.

Tokių avarinių situacijų metu šimtaprocentinis mirtingumas (q>60 kW/m2) siektų 209

m, galimi mirtini atvejai su 1% tikimybe (q>24,6 kW/m2) būtų 326 m atstumu. I-o laipsnio

nudegimai per 15 s, nespėjus pasitraukti iš šiluminio poveikio zonos, galimi 612 m atstumu

nuo išsiliejimo vietos. Nepavojingas atstumas žmonėms su brezentiniais rūbais, gesinantiems

gaisrą (q<4,2 kW/m2) 791 m. Zona, kurioje ilgalaikis šiluminis spinduliavimas nepavojingas

žmonėms be apsauginių rūbų (q<1,4 kW/m2) yra 1370 m.

Tokios didelės šiluminio spinduliavimo poveikio zonos sukeltų daug problemų tiek

dirbančiam personalui, tiek gaisrą gesinantiems gelbėtojams, tiek ir teritorijoje esantiems

technologiniams įrenginiams bei už jos ribų esantiems Palangos nuotekų valyklos,

sandėliavimo patalpų pastatams bei į poveikio zoną patenkančioms Būtingės kaimo

sodyboms. Iki pilno išdegimo gaisras truktų apie 5 valandas, todėl reikėtų pačioje jo pradžioje

evakuoti darbuotojus ir aplinkinius gyventojus iš galimo poveikio zonos. Tai, kad tokios

avarijos yra priskiriamos labai mažos tikimybės klasei, leidžia tokią riziką laikyti priimtina ir

nereikalauja papildomų ypatingų saugos priemonių. Pasaulio praktikoje, panašūs gaisrai

negesinami, leidžiama išdegti išsiliejusiai naftai ir tada imtis avarijos padarinių likvidavimo ir

atstatymo darbų. Tačiau planuojant gelbėjimo operacijas rekomenduotina numatyti žmonių

evakuaciją iš į poveikio zoną patenkančių Būtingės kaimo sodybų ir Palangos nuotekų

valyklos

Tokioms avarinėms situacijoms išvengti skirtos priemonės įvardintos 2.7.2 skyriuje.

Avarijos tikimybė yra labai maža, todėl numatyti papildomas avarijos likvidavimo priemones

yra netikslinga. Gaisro atveju bus panaudojamos esamos putų ir priešgaisrinio vandens

tiekimo sistemos, terminale esantis vandens kiekis ir sukeliamas slėgis vamzdyne užtikrina

reikalingą vandens poreikį gaisro židinyje ir greta jo esantiems įrenginiams vėsinti.

Nepavykus užgesinti gaisro, išsiliejusi nafta sudega, o visos priešgaisrinės pajėgos ir turimi

ištekliai naudojami gretimų rezervuarų vėsinimui.

Pavojingo šiluminio spinduliavimo zonoje atsidūrus visiems terminalo pastatams,

operatyviniam vadovavimui avarijos likvidavimo darbams galima įrengti mobilų štabą, kuris

galėtų įsikurti vagonėlyje, kitame laikiname statinyje ar palapinėje esančiuose saugiu atstumu

nuo galimos avarijos vietos – apie 1370 m nuo artimiausio rezervuaro. Tokios avarijos

tikimybė labai maža, todėl mobilaus štabo įrengimas iš anksto netikslingas. Panašaus gaisro

metu evakavus darbuotojus būtų leidžiama išdegti visai išsiliejusiai naftai, vėsinant gretimus

rezervuarus. Tuo metu galima įrengti mobilų štabą.

Avarijos likvidavimui naudojamos priemonės nagrinėjamos šios analizės 3 skyriuje.

Tikėtini scenarijai, kai trūksta vamzdynas, suformuotų tokias pavojingo poveikio zonas

(4 scenarijaus pavyzdžiu). Šimtaprocentinis mirtingumas (q>60 kW/m2) siektų 114 m, galimi





63

mirtini atvejai su 1% tikimybe (q>24,6 kW/m2) būtų 178 m atstumu. I-o laipsnio nudegimai

per 15 s, nespėjus pasitraukti iš šiluminio poveikio zonos, galimi 335 m atstumu nuo

išsiliejimo vietos. Nepavojingas atstumas žmonėms su brezentiniais rūbais, gesinantiems

gaisrą (q<4,2 kW/m2) 432 m. Zona, kurioje ilgalaikis šiluminis spinduliavimas nepavojingas

žmonėms be apsauginių rūbų (q<1,4 kW/m2) yra 749 m. Zonos yra didelės, avarija priskirtina

mažai tikėtinų avarijų klasei, tačiau planuojant gaisro gesinimo ir žmonių gelbėjimo

operacijas, rekomenduojama naudotis šio tipo avarijų metu susiformuojančiomis pavojingo

poveikio zonomis.

Labiausiai tikėtinų avarinių situacijų atvejais, kai trūksta sklendžių flanšiniai

sujungimai, šiluminio spinduliavimo poveikio zonos siektų 14 m (šimtaprocentinis

mirtingumas), 22 m (galimi mirtini atvejai), 41 m - galimi pirmo laipsnio nudegimai.

Nepavojingas atstumas žmonėms su brezentiniais rūbais, gesinantiems gaisrą (q<4,2 kW/m2)

53 m. Zona, kurioje ilgalaikis šiluminis spinduliavimas nepavojingas žmonėms be apsauginių

rūbų (q<1,4 kW/m2) yra 92 m.

2.7 GALIMO “UGNIES KAMUOLIO” EFEKTO POVEIKIO ZONŲ NUSTATYMAS

2.7.1 „UGNIES KAMUOLIO“ SKAIČIAVIMAI

Skaičiavimų tikslas – nustatyti galimo “ugnies kamuolio” efekto metu išspinduliuojamų

šiluminio spinduliavimo dozių neigiamo poveikio zonas, kuriose jos viršija ribines leistinas

reikšmes. “Ugnies kamuolio” išspinduliuota šilumos dozė lygi jo šiluminio spinduliavimo

intensyvumui, padaugintam iš efekto trukmės (“ugnies kamuolio” egzistavimo laiko).

“Ugnies kamuolio” šiluminio spinduliavimo intensyvumas nustatomas (23):

;,,, lQfI r [2.9.1]

čia:

I – objekto gautas šiluminės energijos kiekis, [kJ/m2];

– objekto šilumos absorbcijos koeficientas, [vnt. dl.]. priimamas lygus 0,5 –

vienetui lygus tik atitinkama absoliučiai juodo (praktikoje tai neįmanoma) kūno

paviršiaus koeficientas;

– atmosferos skaidrumo koeficientas, [vnt. dl.];

Qr – medžiagos šiluminis (energetinis) potencialas, [kJ];

l – atstumas nuo “ugnies kamuolio” centro iki objekto, [m].

][,,][,,, kJHFMfkWtHFMfQ crdcrr [2.9.2]

čia:

M – pavojingos degios medžiagos kiekis, [kg];

Fr – išspinduliuoto energetinio potencialo dalis, [vnt. dl.];

Hc – medžiagos specifinė degimo šiluma, [kJ/kg],

td – “ugnies kamuolio” egzistavimo laikas, [s].

;, MftD d [2.9.3]





64

čia:

D – “ugnies kamuolio” skersmuo, [m];

M – degios medžiagos masė, [kg].

Ribinės šiluminių spinduliavimo dozių vertės nustatomos remiantis(17):

2.9.1. lentelė

Ribinės šiluminio spinduliavimo dozės ir jų poveikio charakteristikos

Sužalojimų laipsnis Šiluminio spinduliavimo dozė,

[kJ/m2]

I laipsnio nudegimai 120

II laipsnio nudegimai 220

III laipsnio nudegimai 320

Skaičiavimų, rezultatai pateikti 2.9.2 ir 2.9.2.1. lentelėse.

2.7.2 „UGNIES KAMUOLIO“ POVEIKIO ZONOS BŪTINGĖS TRMINALE

Didžiausia ugnies kamuolio susidarymo tikimybė yra garuojant išsiliejusiai naftai ,kuri

savo sudėtyje turi lakių naftos dujų. Kai garų – oro mišinio koncentracija viršija viršutinę

sprogumo ribą, nuo atsitiktinės kibirkšties mišinys nesprogsta, bet sudega visu savo tūriu.

Pavojingiausi scenarijai 1 ir 2, kai išsihermetinus rezervuarui išsilietų visas jame

esantis naftos tūris arba didelė jo dalis, jei rezervuaro trūkimas įvyktų ne apatinėje, bet

vidurinėje jo dalyje. Poveikio zonos skaičiuojamos nuo degančio skysčio ribos, šiuo atveju

nuo rezervuarų grupę apjuosusio apsauginio pylimo.

Galėtų susidaryti 211 m efektyvaus skersmens ugnies kamuolys, kuris egzistuotų ~16 s.

Žmonės esantys 229 m spinduliu nuo ugnies kamuolio centro patirtų III laipsnio, 253 m

atstumu – II laipsnio ir 301 m atstumu – I laipsnio nudegimus.

Tikėtini scenarijai, kai trūksta vamzdynas, suformuotų tokias pavojingo poveikio

zonas (4 scenarijaus pavyzdžiu).

Galėtų susidaryti 119 m efektyvaus skersmens ugnies kamuolys, kuris egzistuotų ~9 s.

Žmonės esantys 115 m spinduliu nuo ugnies kamuolio centro patirtų III laipsnio, 126 m

atstumu – II laipsnio ir 148 m atstumu – I laipsnio nudegimus.

Labiausiai tikėtinų avarinių situacijų atvejais, kai trūksta sklendžių flanšiniai

sujungimai, apie 19 m efektyvaus skersmens ugnies kamuolys, egzistuojantis 1,5 s, 14 m

spinduliu nuo ugnies kamuolio centro sukeltų III laipsnio, 15 m atstumu – II laipsnio ir 16,5

m atstumu – I laipsnio nudegimus.

2.9.2. lentelė






65

2.8 GALIMŲ GRANDININIŲ REAKCIJŲ PADARINIŲ ĮVERTINIMAS

Grandininės reakcijos – tai antrinės avarinės situacijos, kylančios dėl pirminių avarijų

neigiamo poveikio. Grandininių reakcijų metu taip pat įmanomas pavojingų medžiagų

išsiveržimas į aplinką arba konstrukcijų deformacijos/griūtis, taip sudarant galimybę padidinti

pirmosios avarinės situacijos neigiamo poveikio zonos ribas.

Sprogimo pasėkoje galinčios kilti avarinės situacijos.

Praktiškai visais atvejais kilę sprogimai gali sukelti grandinines reakcijas. Perteklinio

slėgio banga pažeisdama greta esančių rezervuarų sandarumą gali juos dehermetizuoti ir tuo

pačiu sukelti naujus medžiagų išsiliejimus. Tiesa, perteklinio slėgio poveikis į gretimų

rezervuarų plieninį korpusą sudarytų apie 200-300 kPa ir jo nepakaktų iššaukti plyšimą

sąlygojančias deformacijas. Projektavimo metu numatytas plieno lakštų atsparumo atsargos

koeficientas apaugo nuo tokių deformacijų. Tačiau galimi rezervuarų armatūros pažeidimai,

greta esančių siurblių nuplėšimas ar sugadinimas, gali būti pažeistas elektros tiekimas į

matavimo, signalizacijos ir valdymo įrangą ir taip sąlygoti antrinių avarinių situacijų

susidarymą.

Gaisro pasėkoje galinčios kilti avarinės situacijos.

Dideli gaisrai šalia rezervuarų gali tapti BLEVE efekto greta esančiuose rezervuaruose

priežastimi. BLEVE (Boiling Liquid Expanding Wapour Explosion) – tai efektas, kai

kaitinamas lakus skystis pasiekęs virimo temperatūrą sukuria perteklinį garų slėgį, kuris

nesugebėdamas išsiveržti per apsauginį vožtuvą susprogdina rezervuarą iš vidaus.

BLEVE tikimybę nusako sprogumo koeficientas σ- dydis apibūdinamas kaitinamos

medžiagos šiluminės talpos ir specifinės garavimo šilumos prie atitinkamos temperatūros

santykiu. Kai šis santykis mažesnis nei 0,35, sprogimo tikimybė maža.

35,0)(

L

TTC v ; [2.10.1.]

Kai jis didesnis – sprogimo tikimybė didelė.

35,0)(

L

TTC v ; [2.10.2.]

čia:

σ – garavimo intensyvumas;

C – šiluminė talpa;

T – temperatūra, prie kurios vyksta efektas;

Tv – virimo temperatūra;

L – specifinė garavimo šiluma.

Rezervuaruose sumontuoti 4000 kPa slėgio numetimo apsauginiai vožtuvai.

Apskaičiavus sprogumo koeficientą, matome, kad pašildžius visą rezervuare saugomą

kiekį 25 laipsniais virš virimo pradžios temperatūros (35 0C), koeficientas siektų 0,35. Tačiau

prie 4000 kPa (0,004Mpa) atsidarę apsauginiai vožtuvai eliminuotų susidariusį slėgio

perteklių ir neleistų rezervuarui sprogti. Todėl, nežiūrint į tam tikrą galimybę susidaryti





66

sprogumo tikimybei uždaroje į gaisro židinį patekusio rezervuaro erdvėje, net ir didelio gaisro

šalia rezervuaro metu išsiskyręs šilumos kiekis nesukeltų BLEVE efekto.

Įvykus dideliam gaisrui pagal 1-2 scenarijus, kai dėl rezervuaro plyšimo išsilieja ir

užsidega didelis naftos kiekis šalia rezervuaro galimas avarijos tolimesnis vystimasis. Jeigu

dėl nepakankamo vėsinimo nuo karščio demontuosis bent vienas šalia gretimų rezervuarų

esantis bokštas ir griūdamas pažeis rezervuarą, iš jo išsiliejusi nafta jau nesutilps į 2,4 m

aukščio pylimu apjuostą plotą apie trijų rezervuarų grupę. Bendras išsiliejusios naftos kiekis

gali siekti apie 100 m3, o aikštelėse, įvertinant ir liekantį rezervuare 2,4 m naftos sluoksnį, gali

sutilpti tik kiek daugiau, nei 79 000 m3 naftos. Išsiliejusi nafta pasklistų visoje terminalo

teritorijoje, pasiektų pastatus ir kitus įrengimus. Kadangi tai galėtų atsitikti tik gaisro metu,

neabejotinai nafta užsidegtų ir apimtų visą terminalo teritoriją. Gelbėjimo ir avarijos

likvidavimo darbus tektų nutraukti ir skubiai evakuoti gelbėjimo darbuose dalyvaujančius

žmones. Gelbėjimo darbuose nedalyvaujantis personalas jau turi būti evakuotas iš terminalo

teritorijos, laikas per kurį nuo karščio galėtų deformuotis bokštai užimtų apie 1 val.

“Ugnies kamuolio” pasėkoje galinčios kilti avarinės situacijos.

Remiantis skaičiavimų rezultatais galima teigti, kad “ugnies kamuolio” efekto

susidarymo galimybė nėra didelė ir jo pasėkoje galinčių kilti grandininių reakcijų tikimybė

yra menka.

Išsiveržus gamtinėms dujoms galinčios kilti avarinės situacijos.

Išsiveržusios gamtinės dujos sukeltų sprogimus arba „ugnies kamuolio“ efektą.

Sprogimų zonos, galinčios iššaukti grandinines reakcijas, kai perteklinis slėgis pajėgus

sugriauti įrenginius ar laikančias konstrukcijas (>28 kPa), siektų 15-28 m. Sprogimas

sugriautų ar apgadintų katilinės pastatą, nukentėtų atsitiktinai šalia atsidūrę darbuotojai, bet

nei gretimų pastatų, nei technologinių įrenginių nepažeistų.

Galimos grėsmės gretimiems įmonei objektams.

Dideli gaisrai ir sprogimai ženkliai sutrikdytų ne tik Būtingės terminalo, bet ir greta

esančių sandėliavimui pritaikytų buvusių fermų komplekso pastatų bei Palangos nuotekų

valyklos darbą. Ypač pavojingas gretimiems objektams būtų didelis gaisras, kai išsiliejus visai

viename iš rezervuarų saugomai naftai ji sudegtų ir suformuotų apie 1492 m pavojingo

poveikio zoną. Sandėliavimo patalpose už maždaug 120 m nuo gaisro šiluminio

spinduliavimo intensyvumas siektų apie 90 kW/m2

ir būtų mirtinas neapsaugotiems žmonėms

bei sukeltų medinių konstrukcijų gaisrus. Mirtini atvejai ir nudegimai galimi ir Palangos

nuotekų valyklos artimesnėje terminalui dalyje. Ten nesaugoma degių medžiagų ir antriniai

gaisrai matomai nekiltų, tačiau medinės artimiausių pastatų konstrukcijos gali užsiliepsnoti

(šiluminio spinduliavimo intensyvumas siektų ik 60-kW/m2) per gana trumpą laiką. Todėl

tokių avarijų metu būtina šių objektų darbuotojų ir artimiausių sodybų gyventojų evakuacija ir

medinių konstrukcijų vėsinimas iš priedangų panaudojant priešgaisrinius švirkštus ir lafetus.

Mažesnės avarijos būtų juntamos tik terminalo teritorijoje ir neįtakotų greta esančių

objektų eksploatacijos.

Nedidelės technologinės avarijos, kai išsihermetina flanšiniai sklendžių, siurblių

sujungimai ar vyksta pratekėjimai per korozijos paveiktas armatūros siūles gali būti greitai

likviduotos. Tačiau didesnės avarijos, kai išsilieja nuo kelių iki keliasdešimt ar kelių šimtų

kubinių metrų naftos, reikalauja laiko. Išsiliejusi nafta sprogius mišinius formuoja ilgesnį

laiką, todėl avarijų metu priešgaisrinių pajėgų ir gelbėtojų reagavimo laikas gali siekti iki 10





67

minučių. Avarijos likvidavimui terminalo teritorijoje turėtų užtekti 2-3 val., labai sėkmingais

atvejais apie 30 minučių.

Didelis išsiliejusios medžiagos kiekis sprogus rezervuarui reikalauja ilgo laiko. Jei po

išsiliejimo pavyksta išvengti gaisro ar sprogimo, naftos susiurbimas ir teritorijos išvalymas

užims 1-2 paras. Gaisro metu maksimalus išsiliejusios naftos kiekis sudegtų per 5 valandas.

Kiek laiko prireiktų avarijos pasekmių likvidavimui neprognozuojama.

2.9 ORO TARŠOS AVARINIŲ SITUACIJŲ METU ĮVERTINIMAS

2.9.1. ORO TARŠA, GARUOJANT Į APLINKĄ IŠSIVERŽUSIOMS PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS

2.9.1.1 PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ GARAVIMO INTENSYVUMO ANALIZĖ

Scenarijuose nagrinėjama vienintelė pavojinga medžiaga – nafta.

Skystos medžiagos garavimo intensyvumas nustatomas:

TPAMufI gs ,,,, ..

čia:

I – garavimo intensyvumas;

u – oro virš garavimo paviršiaus judėjimo (vėjo) greitis;

M – garuojančios medžiagos molekulinė masė;

A – garuojančios medžiagos paviršiaus plotas;

Ps.g. – sočiųjų garų slėgis;

T – garuojančios medžiagos temperatūra.

Didėjant vėjo greičiui skystis garuoja vis intensyviau (tiesa garų išsklaidymo laipsnis

taip pat auga). Didesnė molekulinė medžiagos masė sąlygoja mažesnį medžiagos lakumą ir,

savo ruožtu, mažesnes garavimo emisijas. Didėjanti temperatūra sąlygoja medžiagos sočiųjų

garų slėgio, o tuo pačiu ir lakumo, augimą.

Saugojimo sąlygomis, kai medžiagų temperatūra lygi aplinkos temperatūrai, naftos

lakiųjų frakcijų – benzino ir dyzelino sočiųjų garų slėgis šiltuoju metų laiku esant 25C

temperatūrai gali siekti atitinkamai ~25 kPa ir ~0,13 kPa, šaltuoju metų laiku esant 0C

temperatūrai – 8,44 kPa benzino ir 0,052 kPa dyzelino frakcijoms.

Išsiliejusių medžiagų garavimo intensyvumas pateiktas 2.11.1. lentelėje.

2.9.1.2 POVEIKIO ZONOS, SUSIFORMUOJANČIOS PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS

GARUOJANT

Panaudojant 2.11.1 lentelėje pateiktas paskaičiuotas garavimo intensyvumo reikšmes,

modeliavimo būdu nustatytos pavojingo poveikio zonos, kurios pateikiamos 2.11.2 lentelėje.

Išsiliejus pavojingoms medžiagoms, šios garuoja, suformuodamos poveikio zonas,

kuriose jų koncentracijos pakankamai aukštos, kad keltų pavojų žmonių sveikatai ar net

gyvybei.

Ribine pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei medžiagos koncentracija laikoma IDLH

(Immediately Dangerous for Life and Health) / PGS (Pavojinga Gyvybei ir Sveikatai) vertė.

Remiantis NIOSH [29] informacija, ji apibrėžiama kaip koncentracija, kuriai esant žmogus





68

per 30 minučių dar gali pasišalinti iš avarijos vietos be pavojaus jo gyvybei ar negražinamų

pakenkimų sveikatai.

Apribojimų zona – sritis aplink užteršimo židinį, kurioje nustatyta pavojingos

medžiagos koncentracija yra lygi arba didesnė už didžiausią leistiną jos koncentraciją darbo

aplinkos ore (trumpalaikio poveikio ribinę vertę (TPRV), remiantis HN23:2001).

Leistiną taršą gyvenamosios aplinkos ore viršijanti zona – sritis, kurioje gali būti

viršijama didžiausia leistina koncentracija gyvenamosios aplinkos ore (DLK, remiantis

HN35:2002).

2.11.1. lentelė


Kadangi išsiliejus naftai garuos daugiau ar mažiau lakios jos frakcijos – naftoje ištirpę

dujiniai komponentai bei benzinas ir dyzelinas. Didžiausią dalį sudaro benzino ir dyzelino

frakcijos. Šių pavojingų medžiagų atitinkamos IDLH/PGS, TPRV koncentracijų vertės yra

tokios:

IDLH/PGS,

ppm

HN23:2001

IPRV darbo

aplinkos ore,

mg/m3

TPRV darbo

aplinkos ore,

mg/m3

Dyzelinas 1100 350 500

Benzinas 1100 200 300

Didžiausia leistina koncentracija gyvenamosios aplinkos ore priimta kaip sotiesiems

angliavandeniliams turintiems 1-10 anglies atomus (C1-C10) ir yra 100 mg/m3.

Sklaidantis pavojingų medžiagų garams susiformuojančios poveikio zonos

prognozuojamos modeliavimo būdu. Modeliavimas atliktas kompiuterine programa

“ALOHA” [28], priėmus tokius parametrus:

Meteorologinės charakteristikos ir emisijos:

aplinkos temperatūra 25 C;

vėjo greitis v 1 m/s.

inversija nevertinta,

anemometro aukštis – 10 m,

santykinis drėgnumas – 25 ,

debesuotumas – 5 balai (50-inis dangaus skliauto padengimas).

Šaltinio tipas: “Direct”,

Garavimo trukmė: žr. 2.11.1 lentele,

Emisijos: žr. 2.11.1 lentele.





69

2.11.2. lentelė

Pavojingų medžiagų garų sklaidos modeliavimo Būtingės terminale rezultatai

Scenariju

s

Rizikos

zonos

gylis

pavėjui

(IDLH),

m

Apribojimų

zonos gylis

pavėjui (TPRV),

m

DLK

gyvenamosios

aplinkos ore

viršijimo zona, m

Kai vėjo greitis lygus 1 m/s

1 822 4400 7400

2 822 4400 7400

3 - - -

4 384 2000 3500

5a 135 686 1200

5b 72 364 634

6 - - -

7a 102 517 903

7b 384 2000 3150

8a 102 517 903

8b 384 2000 3150

9 45 157 420

10 <10 11 20

11 <10 16 28

12 72 257 447

13a 622 3200 5600

13b 135 686 1200

Didžiausios pavojingos zonos štilio metu susiformuotų avarijos pagal 1 ir 2 scenarijų

atveju. Zonos, kurioje būtų viršijama gyvybei ir sveikatai pavojinga koncentracija gylis 139

m, apribojimų zonos gylis (kai viršijama trumpalaikio poveikio ribinė vertė darbo aplinkos

ore) – 4400 m, riboto buvimo zonos gylis (kai viršijama didžiausia leistina koncentracija

gyvenamosios aplinkos ore) – 7400 m.

Trūkus vamzdynams, zonos, kurioje būtų viršijama gyvybei ir sveikatai pavojinga

koncentracija gylis galėtų siekti 72-384 m, apribojimų zonos gylis (kai viršijama trumpalaikio

poveikio ribinė vertė darbo aplinkos ore) – 364-2000 m, riboto buvimo zonos gylis (kai

viršijama didžiausia leistina koncentracija gyvenamosios aplinkos ore) – 634-3150 m.

Nedideli naftos išsiliejimai per trūkusius flanšinius sujungimus, kai išsilieja 1-10 m3

naftos suformuotų iki 100 m gylio pavojingo gyvybei ir sveikatai poveikio zonas.

Naftos garavimas, išskyrus 1 ir 2 scenarijuose nagrinėjamus atvejus, kai išsilieja dideli

naftos kiekiai trūkus rezervuarams, būtų palyginti trumpalaikiai, todėl didelių problemų

nesukeltų. Be to, pajūrio zonoje štilis, kai vėjo greitis yra iki 1 m/s gana retas reiškinys, o

padidėjus vėjo greičiui iki 2 m/s, zona, kurioje viršijama IDLH sumažėja dvigubai, iki 4 m/s

– tris kartus. TPRV ir DLK koncentracijos yra žymiai mažesnės, todėl išsisklaidymas vyksta





70

dar greičiau, ir net 1 – 2 scenarijų atvejais vėjo greičiui pasiekus 4m/s DLK viršijimo zona

sumažėja iki 1-1,2 km.

Avarijos atveju, įvertinus meteorologines sąlygas, ypač vėjo greitį ir kryptį, reikėtų

evakuoti žmones iš zonos, kurioje viršijama pavojinga gyvybei ir sveikatai (IDLH)

koncentracija. Užsitęsus avarijos likvidavimo darbams ir esant nedideliam vėjo greičiui

rekomenduojama skelbti evakuaciją ir iš visos užterštos zonos. Naftoje esantys komponentai

nekelia momentinio pavojaus sveikatai ir gyvybei, tačiau jos sudėtyje esantys II klasės

kancerogenai (lakūs benzino eilės angliavandeniliai) yra pavojingi, todėl ilgesnis žmonių

buvimas net ir zonoje, kurioje viršijama DLK netoleruotinas. Kai vėjo kryptis neša taršos

debesį link mokyklų, vaikų darželių, ligoninių, būtina atlikti cheminę žvalgybą ir nustačius

DLK viršijimą juos evakuoti.

Esant reikalui, evakuaciją organizuoja Palangos savivaldybės ESK. 2.11.2 Oro tarša,

degant į aplinką išsiveržusioms pavojingoms medžiagoms.

2.9.2.1 GAISRO METU DEGANT PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS Į APLINKOS ORĄ

IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKIAI

Orientaciniai teršalų, kurie susidarytų gaisro metu degant ataskaitoje nagrinėjamiems

liepsniesiems skysčiams, skaičiavimai pateikti 2.11.6 ir 2.11.6.1 lentelėse.

Naftos degimo produktų galima kokybinė sudėtis aprašyta 2.3.4. skyriuje.

Pavojingų medžiagų degimo emisijos faktoriai buvo nustatyti remiantis B. Jaskelevičius

“Organinio kuro degimo produktų emisijos faktoriai” metodika [11]:

2.11.4 lentelė

Degančių pavojingų medžiagų degimo produktų emisijų faktoriai

Medžiaga Degimo emisijų faktoriai (pagal teršalus), [gteršalo/kgmedžiagos]

CO LOJ NOx SO2 KD

Nafta 7,79 0,123 4,18 4,92 0,306

Dyzelinas 5,55 0,13 6,49 1,0 1,01

Maksimalūs į aplinkos orą galinčių išsiskirti teršalų kiekiai, degant išsiliejusiai naftai

būtų 1 scenarijaus atveju, laukiant, kad sudega visas išsiliejusios naftos kiekis:

332 t anglies monoksido (CO);

5,2 t nesudegusių lakiųjų organinių junginių/benzino (LOJ);

178 t azoto oksidų (NOx);

13 t kietųjų dalelių (KD).

2.9.2.2 POVEIKIO ZONOS, SUSIFORMUOJANČIOS SKLAIDANTIS PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ

DEGIMO PRODUKTAMS

Ribine pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei medžiagos koncentracija, kaip ir

garavimo atveju, apibrėžiama IDLH / PGS vertė [29]. Taip pat pateikiamos DLK

gyvenamosios aplinkos ore viršijimo zonos.





71

Išsiliejus pavojingoms medžiagoms ir joms užsidegus, ima skirtis teršalai, kurie

suformuoja poveikio zoną, kurioje šių teršalų koncentracija pakankamai aukšta, kad keltų

pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei.

Išsiliejusios naftos degimo metu išsiskiriančių teršalų atitinkamos IDLH/PGS ir

vienkartinė DLK gyvenamosios aplinkos ore vertės pateiktos lentelėje.

2.11.5 lentelė

Degimo metu susidarančių teršalų IDLH / PGS vertės

Parametras Teršalai

CO LOJ NOx SO2 KD

IDLH,

[mg/m3]

1370 3780 38 260 860

DLK, [mg/m3] 5 100 0,085 0,50 0,5

2.116. lentelė






72

Teršalų sklaida buvo nustatoma kompiuteriniu “ALOHA” modeliu, priėmus tokius

parametrus:

Teršalų sklaida, kaip ir garavimo atveju, buvo modeliuojama kompiuterinio “ALOHA”

[28] modelio pagalba (gaisro metu išsiskiriančių degimo produktų sklaidos modeliavimui

programinės įrangos nėra, todėl “ALOHA” modelio naudojimas yra sąlyginis ir juo gauti

rezultatai turi būti traktuojami kaip orientaciniai), priėmus tokius parametrus:

Meteorologinės charakteristikos:

temperatūra, priklausomai nuo sezono, lygi 0 arba 25 C;

vėjo greitis v 1 m/s.

inversija nevertinta,

anemometro aukštis – 10 m,

santykinis drėgnumas – 25 ,

debesuotumas – 5 balai (50-inis dangaus skliauto padengimas).

Visuose scenarijuose emisijos nagrinėjamos kaip tęstinės (continous):

Šaltinio tipas: “Direct”,

Degimo trukmė: žr. 2.11.6 lentele,

Emisijos: žr. 2.11.6 lentele.

2.11.7. lentelė

Pavojingų medžiagų degimo produktų sklaida gaisro atveju

Scenarij

us

Rizikos zonos (IDLH) gylis pavėjui, m

CO LOJ NOx SO2 KD

1 522 28 2400 962 129

2 522 28 2400 962 129

3 180 <10 880 362 50

4 243 13 1100 446 61

5a 87 <10 373 159 22

5b 45 <10 199 82 12

7a 63 <10 280 116 16

7b 243 13 1000 446 61

8a 67 <10 297 122 17

8b 67 <10 297 122 17

9 39 <10 174 72 <10

10 21 <10 136 21 12

11 26 <10 171 26 14

12 37 <10 164 68 <10

13a 453 25 1600 566 125

13b 67 <10 297 122 17

14a <10 <10 42 - -

14b <10 <10 67 - -

Didžiausias pavojingas zonas suformuotų gaisro metu besiskiriantys azoto oksidai.

Azoto dioksidui ilgalaikio poveikio ribinė vertė darbo aplinkos ore - 4 mg/m3, neviršytina





73

vertė - 10 mg/m3.

Didžiausia leistina koncentracija (DLK) gyvenamos aplinkos ore:

vienkartinė – 0,085, paros - 0,04 mg/m3. IDLH vertė – 38 mg/m

3. Žemiau pateikiamas

grafikas rodo, kad didėjant vėjo greičiui pavojingų zonų gylis sparčiai mažėja.

y = 2E+06x-1.881

0

1

2

3

4

5

6

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Atstumas, kuriuo viršijama IDLH koncentracija, [m]

Vėjo

gre

itis

, [m

/s]

Pavojingiausi pagal degimo produktų sklaidos modeliavimo rezultatus 1 ir 2 scenarijai.

Esant vėjo greičiui 1 m/s IDLH koncentracija viršijama apie 2,4 m atstumu vėjo kryptimi.

Padidėjus vėjo greičiui iki 2 m zonos gylis bus apie 1,5, iki 4 m – apie 1,1 km.

Trūkus vamzdynui, išsiliejusi ir užsidegusi nafta azoto oksidais pavojingai užterštų 280

– 1600 m gylio zoną.

Santykinai nedideli (1-10 m3) naftos išsiliejimai lydimi gaisrų azoto oksidais užterštų

174-297 m gylio zoną.

Tarša sieros dioksido išsiliejus ir užsidegus naftai Būtingės terminale priklausomai nuo

išsiliejimo masto būtų 122 -962 m, magistraliniame dujotiekyje – 78 – 559 m.

Stabiliausias iš besiskiriančių gaisro metu nuodingų degimo produktų būtų anglies

monoksidas, kuris degant dideliam naftos kiekiui (1 – 2 scenarijai) suformuotų 522 m gylio

rizikos zoną (kai viršijama IDLH). Tokio gaisro metu apribojimų zona siektų 1800 m, riboto

buvimo zona 8 700 m.

Kaip ir laisvo medžiagos garavimo metu, įvertinus meteorologines sąlygas, ypač vėjo

greitį ir kryptį, reikėtų evakuoti žmones iš zonos, kurioje viršijama pavojinga gyvybei ir

sveikatai (IDLH) koncentracija. Didelio gaisro metu, esant nedideliam vėjo greičiui

rekomenduojama skelbti evakuaciją ir iš visos užterštos zonos, pirmiausiai iš mokyklų, vaikų

darželių ligoninių. Evakuaciją, gavęs pranešimą apie gresiantį pavojų atlieka Palangos ESK.

Tokio masto gaisras galimas tik Būtingės terminale, o pavojingiausias atvejis būtų esant

šiaurės rytų vėjui, kai dūmai, kartu su degimo produktais sklistų link Šventosios gyvenvietės.

Praktiškai visa gyvenvietė galėtų patekti į pavojingai užterštą zoną. Priklausomai nuo sezono

nuo 3 iki 10 tūkstančių žmonių.

Reikia atkreipti dėmesį į zona, kurioje viršijama DLK gyvenamosios aplinkos ore. Toks

atmosferos užterštumas yra nepageidautinas, tačiau palyginti neilgas DLK viršijimas didelių

avarijų metu nebūtų tiek pavojingas, kad keltų pavojų žmonių sveikatai





74

Evakuojant iš rizikos zonos, kurioje viršijama gyvybei ir sveikatai pavojinga

koncentracija IDLH, reikia atkreipti dėmesį, kad tai koncentracija, prie kurios žmogus

praranda sąmonę per 30 min., t.y. gavęs įspėjimą gali savarankiškai palikti pavojingai užterštą

zoną, kur jį turėtų apžiūrėti medikai ir esant reikalui suteikti reikiamą pagalbą.

2.11.8. lentelė

Anglies monoksido suformuotos pavojingo poveikio zonos

Scenariju

s

Rizikos

zonos

gylis

pavėjui

(IDLH),

m

Apribojimų

zonos gylis

pavėjui (TPRV),

m

DLK

gyvenamosios

aplinkos ore

viršijimo zona, m

Kai vėjo greitis lygus 1 m/s

1 522 1800 8700

2 522 1800 8700

3 180 522 1400

4 243 828 2800

5a 87 293 970

5b 45 153 623

7a 63 215 1100

7b 243 820 2700

8a 67 228 981

8b 67 228 981

9 39 132 563

10 21 71 351

11 26 89 433

12 62 211 777

13a 453 1600 6200

13b 67 228 981

2.10 MAKSIMALUS GALIMAS POVEIKIS OBJEKTO DIRBANTIESIEMS IR APLINKINIAMS

GYVENTOJAMS

Maksimalios poveikio zonos nustatytos įvertinus perteklinio slėgio bangos poveikį

sprogimo metu, šiluminio spinduliavimo poveikį gaisro metu, kai išsiliejusi nafta pasklinda

teritorijoje šalia išsiliejimo vietos ir užsidega, „ugnies kamuolio“ poveikį, kai garuodamos

lakios frakcijos suformuoja oro – garų mišinį, kurio koncentracija didesnė nei viršutinė

sprogumo riba ir nuo kibirkšties šis mišinys užsiliepsnoja visu savo tūriu.

Atskirai įvertinta lakiųjų frakcijų garų sklaida, kai išsiliejusi nafta tik garuoja ir degimo

produktų sklaida, kai gaisro metu į aplinką išsiskiria kenksmingi degimo produktai.

Naftos sudėtyje yra ~2,5% naftos dujų, ~35% sudaro benzino, apie ~13% dyzelino

frakcijos. Šios frakcijos, ypač naftos dujos ir benzino eilės angliavandeniliai lengvai garuoja ir

suformuoja sprogius mišinius, galinčius degti visu tūriu arba sprogti.





75

~49,5% sudaro sunkiosios frakcijos, kurios garuoja mažai, sprogimo ir ugnies kamuolio

formavimesi praktiškai nedalyvauja tačiau užsidegus atiduoda didelį šilumos kiekį ir išskiria

daug anglies monoksido.

Dėl šios priežasties, nežiūrint kaip po avarinio naftos išsiliejimo toliau vystosi avarijos

scenarijai, ar garuodami komponentai tik teršia aplinkos orą ir kelia pavojų viršydami leistinas

koncentracijas, ar sprogsta, ar užsidega žemės paviršiuje arba visu tūriu garų fazėje,

susidariusios pavojingos zonos yra pakankamai didelės. O dideli naftos išsiliejimai plyšus

rezervuarui sukelia katastrofines pasekmes paskleisdami pavojingų garų ir degimo produktų

debesį. Tiesa, toksiškiausi degimo produktai – azoto ir anglies monoksidai oksiduojasi toliau

iki dioksidų. Sieros dioksidas reaguodamas su ore esančia drėgme iškrinta rūgštaus lietaus

pavidalu. Jų keliamas pavojus apima mažesnę teritoriją nei toksiškų medžiagų (pavyzdžiui

chloro) garai. Be to, gaisro metu besiskiriančios kietosios dalelės nuspalvina dūmus tamsia

spalva ir toksiško debesies slinkimas vizualiai gerai matomas. Matomas debesies slinkimas

net ir be perspėjimo psichogiškai veikia jo kelyje atsirandančius žmones skatindamas trauktis

iš debesies kelio. Todėl nežiūrint į labai dideles zonas, kuriose viršijamos didžiausios leistinos

degimo produktų ar lengvųjų naftos frakcijų garų koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore

(DLK), tikrai pavojingos zonos tos, kuriose viršijama pavojinga gyvybei ir sveikatai (PGS

arba IDLH) koncentracija. Tai tokia koncentracija, į kurią patekę žmonės (gyventojai ar

objekto darbuotojai) per 30 minučių nepraranda sąmonės ir gali savistoviai evakuotis iš

pavojingos zonos.

Normatyviniai dokumentai įpareigoja avarijos atveju būti pasirengus gyventojų

evakuacijai iš zonos, kurioje viršijama DLK (apribojimų zonos,), todėl rodant garuojančios

naftos ir degimo produktų skaidą atsižvelgiama į šios zonos dydį.

Riboto buvimo zona galima tapatinti su zona, kurioje viršijama trumpalaikio poveikio

ribinė vertė (TPRV). Atsižvelgiant į išsiliejusių medžiagų pavojingumą, rekomenduojama

riboto buvimo zoną apibrėžti kaip zoną, kurioje viršijama IDLH. Šios zonos dydis išsiliejus

naftai Būtingės terminale siekia nuo 65 iki ~800 m, magistraliniame vamzdyne iki ~480 m.

Gaisro metu šios zonos gylis būtų nuo 30 iki ~500 Būtingės terminale ir nuo 40 iki 300

m magistraliniame vamzdyne.

Sprogimo poveikio zonos riba priimame 3kPa perteklinio slėgio ribą (P<3 kPa). Iki šios

ribos dar galimas dalies langų išdužimas, už jos poveikio statybinėms konstrukcijoms ir

žmonėms jau neturėtų būti. Zona, kurioje galimi mirtini atvejai ir rimti sužeidimai

apibrėžiama perteklinio slėgio verte - P>28 kPa.

Gaisro poveikio zonos riba už kurios šiluminio spinduliavimo intensyvumas W<1,4

kW/m2 ir jau nepavojingas žmonėms be specialių rūbų. Zona, kurioje galimi mirtini atvejai

apibrėžiama šiluminio spinduliavimo intensyvumu - W>24,6 kW/m2.

„Ugnies kamuolio“ poveikio riba priimta – už kurios šiluminio spinduliavimo dozė

I<120 kJ/m2 ir jau nesukelia I laipsnio nudegimų.





76

Maksimalios pavojingos zonos įvykus avarijai Būtingės terminale susiformuotų

rezervuaro trūkimo atveju (1 arba 2 scenarijus). Maksimalios poveikio zonos trūkus

vamzdynui prie rezervuarų – 4 scenarijus. Maksimalios zonos santykinai labiausiai tikėtinų,

nedidelių (1-10 m3) naftos išsiliejimų dėl nesandarumų sklendžių , siurblių sujungimuose – 9

scenarijus.

Poveikio zonos Atstumas,

m

Žmonių

skaičius

1-2 scenarijai

Sprogimo (P<3 kPa) ~998 500

Sprogimo (P<28 kPa) ~178 1-2*

Gaisro (W<1,4 kW/m2) ~1370 500

Gaisro (W<24,6 kW/m2) ~326 1-2*

„ugnies kamuolio“ (I<120 kJ/m2) ~500 50

Viršijama naftos garų. koncentracija

IDLH1 (>7570 mg/m

3) ~822 100

TPRV2 (>300 mg/m

3) ~4 400 2000

DLK3 sotiems angliavandeniliams (>100

mg/m3)

~7 400 10000

Viršijama anglies monoksido (CO)

koncentracija

IDLH1 (>1370 mg/m

3)) ~520 50

TPRV2 (>120 mg/m

3) ~1 800 200

DLK3 (>5 mg/m

3) ~8 700 10000

4 scenarijus


Gaisro (W<1,4 kW/m2) ~749 100

„ugnies kamuolio“ (I<120 kJ/m2) ~148 20


IDLH1 (>7570 mg/m

3) ~380 20

TPRV2 (>300 mg/m

3) ~2 000 200


mg/m3)

~3 500 500


koncentracija

IDLH1 (>1370 mg/m

3)) ~240 20

TPRV2 (>120 mg/m

3) ~820 100

DLK3 (>5 mg/m

3) ~2 800 400

9 scenarijus


Gaisro (W<1,4 kW/m2) ~92 20

„ugnies kamuolio“ (I<120 kJ/m2) ~16,5 1-2*


IDLH1 (>7570 mg/m

3) ~45 1-2*

TPRV2 (>300 mg/m

3) ~157 10


mg/m3)

~420 20





77


koncentracija

IDLH1 (>1370 mg/m

3)) ~39 1-2*

TPRV2 (>120 mg/m

3) ~132 10

DLK3 (>5 mg/m

3) ~563 20

* - atsitiktinai į avarijos zoną patekę darbuotojai 1 – viršijama koncentracija prie kurios per 30 min darbuotojai gali savarankiškai

evakuotis iš pavojingos zonos; 2 – viršijama koncentracija kuri, ne ilgiau kaip 15 min. ir ne daugiau kaip 4 kartus per

darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją, neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar

pakenkti jo sveikatai; 3 – mokslinių tyrimų nustatytas gyvenamosios aplinkos oro užterštume lygis, pagal

turimus duomenis nedarantis žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai;

Pavojingiausiomis laikytinos sprogimo ir gaisro poveikio zonos. Nei degimo produktai,

nei naftos produktų garai mirtinų atvejų neturėtų sukelti, nors nedideli apsinuodijimai galimi.

Į degimo produktų ir garų poveikio zoną patenkančių žmonių kiekis priklauso nuo vėjo

krypties.

2.11 POVEIKIS PAVOJINGOMS MEDŽIAGOMS PATEKUS Į GRUNTĄ

Pavojingų medžiagų sklaidą požemyje ir užterštumo pavojingumą aplinkai didžiąja

dalimi nulemia

teršalų fizinės - cheminės savybės (klampumas, tankumas, tirpumas, toksiškumas,

cheminis inertiškumas);

jų sklaidos lauko geofiltraciniai, geocheminiai, ir fizikiniai parametrai;

konkrečios teritorijos jautrumas taršai.

Teritorijos viršutinės geologinio pjūvio dalies geologinės – hidrogeologinės sąlygos

įvertinamos remiantis literatūriniais šaltiniais ir Būtingės terminalo požeminio vandens

monitorinio ataskaita.

Viršutinę geologinio pjūvio dalį Būtingės terminalo teritorijoje sudaro įvairaus

stambumo smėliai ir žvyrai, pasižymintys geromis filtracinėmis savybėmis. Lengvai

filtruojančių nuogulį sluoksnio storis apie 5 m. Po jomis slūgso nelaidūs moreniniai

priemoliai.

Gruntinis vanduo, priklausomai nuo metų laiko yra 1-3 m gylyje. Išsiliejusi nafta

prasisunktų pro smėlingą aeracijos zoną ir lengvai ir greitai pasiektų gruntinį vandeningą

horizontą. Jo paviršiumi nafta migruotų vakarus ir šiaurės vakarus gruntinio srauto tekėjimo

kryptimi.

Būtingės terminalo teritorijoje išsiliejusi nafta ant nelaidžiomis dangomis padengtos

teritorijos galėtų pasklisti tik šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje, į vakarus nuo siurblinės ir

valymo įrenginių.

Vakariniu terminalo pakraščiu praeinantis kanalas, kartais tapatinamas su Papės upeliu

yra hidrogeologinis barjeras, kuris sustabdytų naftos tekėjimą gruntinio vandens paviršiumi

link Baltijos jūros. Nesvarbu, koks naftos kiekis pasklistų požemyje, visa ji išsikrautų į šį

kanalą ir galėtų būti surenkama pastačius ribojančias bonines užtvaras. Laisvų naftos





78

produktų migracija nevyktų. Tačiau didesnis naftos kiekis emulgavęs ir ištirpęs vandenyje

vistik galėtų plisti tolyn į vakarus ir išsikrautų tolimesniuose kanaluose, kurie statmenai

gruntinio srauto krypčiai drenuoja vandenį ir stabdo taršos plitimą.

Minėtuose kanaluose išsiliejusi nafta galėtų būti lengvai surenkama ir kartu su užterštu

aeracijos zonos gruntu atiduota utilizuoti atliekų tvarkytojams.

Kiekybinis požeminio vandens taršos įvertinimas gali būti paskaičiuotas 15 avarijos

scenarijaus pavyzdžiu. Priėmus, kad išsiliejo į požemį apie 15 m3 naftos, galime prognozuoti,

kad išsiliejimo zonoje nafta pasklis per visą aeracijos zoną, pasieks žemės paviršių ir gruntinį

vandenį. Susidaręs taršos branduolys plistų aeracijos zonos gruntu ir žemės paviršiumi ir

užimtų apie 500 m2 plotą. Užteršto grunto tūris būtų apie 1500 m

3. Stambių smėlių sorbcinė

talpa 9 l/m3, liekaninė – iki 40 l/m

3. Taršos branduolyje būtų surišta apie Toks smėlingų

nuogulų kiekis galėtų absorbuoti iki 60 m3 naftos produktų. Šiuo atveju laisvi naftos

produktai būtų absorbuoti pilnai ir tik emulguoti bei ištirpę terštų gruntinio vandens horizontą

ir išsikrautų į aukščiau paminėtus kanalus.

Jeigu nedidelis naftos kiekis per mažą angą tekėtų pastoviai ilgesnį laiką ir suformuotų

nedidelę, iki 10 m skersmens taršos branduolį, kurio plotas būtų apie 80 m2, o aeracijos zonos

tūris taršos branduolyje siektų 240 m3 ir galėtų absorbuoti iki 9,5 m naftos. Likusi nafta

migruotu gruntinio vandens paviršiumi link iškrovos srities.

Tikrasis gruntinio vandens filtracijos greitis paskaičiuojamas įvertinant filtracines grunto

savybes ir hidraulinį gradientą, kuris tarp dviejų taškų lygus gruntinio vandens paviršiaus abs.

a. skirtumo ir atstumo tarp jų santykiui. Būtingėje, kur gruntų filtracijos koeficientas siekia 7

m/parą, hidraulinis gradientas yra 0,004, o aktyvus uolienos poringumas 0,2, tikrasis

filtracijos greitis yra apie 0,14 m/parą. Tai nėra didelis taršos plitimo greitis, tokiomis

sąlygomis galima spėti psiruošti slenkančios naftos sluoksnio sustabdymui ir jų surinkti

panaudojant esamas technologijas (pavyzdžiui atsiurbiant vandenį iš gręžinių ir sukūrus

piltuvę surinkti į ten subėgančią naftą). Tačiau laiku nesustabdžius plitimo, tarša pasieks

minėtus kanalus ir jais migruodama pateks į Papės upelį ir Baltijos jūrą.

3. AVARIJŲ PREVENCIJOS IR LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS

3.1 ESAMŲ PRIEMONIŲ AVARIJOMS IŠVENGTI OBJEKTE ĮVERTINIMAS

3.1.1 DUOMENYS APIE ŽAIBOSAUGĄ OBJEKTE

Naftos saugyklos TK-101, TK-102, TK-103 nuo žaibo yra apsaugotos žaibosaugos

bokštais. Yra keturi bokštai: PA-10, PA-11, PA-12, PA-13 (numeravimas pradedant nuo TK-

101). Kiekvieno bokšto aukštis 55 m. Ant kiekvieno bokšto 28 m aukštyje įrengta aikštelė

terminalo apšvietimo prožektoriams įtvirtinti.

Naftos saugyklos TK-104, TK-105 nuo žaibo apsaugotos žaibolaidžiais, pritvirtintais prie

saugyklų sienų viršutinės dalies.

3.1.2 DUOMENYS APIE ELEKTROS ŪKĮ OBJEKTE

Elektros energija, reikalinga terminalo darbui, tiekiama iš išorinio 110kV įtampos elektros

tinklo. Šiuo metu suprojektuoto terminalo elektros energijos naudojama galia yra 8MW.

Terminalas prie išorinio elektros tinklo yra prijungtas per dvigrandę 110kV įtampos oro

liniją. Viena linijos grandis prijungta prie išorinio tinklo linijos „Palanga-Šventoji“, kita – prie

linijos „Lenkimai-Šventoji“. Dvigrandė 110kV oro linija užsibaigia terminalo elektros pastotėje

TP-110/10kV „Būtingė“.





79

Elektros pastotėje TP-110/10kV „Būtingė“ yra įrengta tik viena 110kV įtampos elektros

įrengimų eilė, todėl terminalas vienu metu gali maitintis tik iš vienos 110kV linijos. Pagal

normalią elektros tiekimo schemą terminalas naudoja liniją „Palanga-Šventoji“, o linija

„Lenkimai-Šventoji“ tuo metu yra rezervinė. Sutrikus elektros tiekimui pagrindinėje linijoje,

rezervinė linija yra įjungiama rankiniu būdu.

Elektros pastotėje TP-110/10kV „Būtingė“ 110kV elektros įtampa pažeminama iki 10kV

ir tiekiama į terminalo transformatorinę paskirstymo pastotę TPP-101. Šalia pastotės yra

dyzelinis elektros generatorius, prijungtas prie 0.4kV įtampos elektros skirstyklos KTP-2,

esančios pastotėje TPP-101.

Iš elektros pastotės TPP-101 elektra yra tiekiama į elektros pastotę TP-102, maitinančią

terminalo administracinę zoną ir į elektros pastotę TP-103, iš kurios per 10kV/3.3kV įtampų

žeminantį transformatorių maitinami pagrindinių naftos siurblių elektros varikliai. Be to, iš

elektros pastotės TPP-101 elektra yra tiekiama į priešgaisrinio siurblio P-901 elektros

įrenginius.

Elektros tiekimas iš 110kV įtampos elektros tinklo pilnai užtikrina terminalo darbą.

Avariniu atveju, staiga dingus elektros tiekimui iš pagrindinio įvado, automatiškai

pasileidžia dyzelinis elektros generatorius PK-501 (630kW, 380V) ir užtikrina elektros tiekimą

terminalo valdymo sistemoms, nepertraukiamo maitinimo šaltiniui NMŠ-1, elektrinėms

sklendėms, oro kompresoriui C601A, mažiesiems pagalbiniams priešgaisriniams siurbliams P-

920 ir P-921. Visi kiti elektros energijos imtuvai, tame tarpe naftos siurbliai, priešgaisrinis

siurblys P-901, vandens siurbliai, vandens valymo įrengimai ir kt. veikti negali. Priešgaisrinio

vandens tiekimui gali būti panaudojamas dyzelinis siurblys P-903.

Automatizuotos technologinio proceso valdymo sistemos SCADA kompiuteriams,

valdikliams ir kitiems įrenginiams nepertraukiamą elektros energijos tiekimą užtikrina

dispečerinės pastate įrengtas nepertraukiamo maitinimo šaltinis NMŠ-1. Jį sudaro kintamos

srovės lygintuvas, invertorius, akumuliatorių baterija ir kt. Dingus elektros tiekimui iš

pagrindinio įvado ir neveikiant dyzeliniam generatoriui PK-501, nepertraukiamo maitinimo

šaltinio NMŠ-1 akumuliatorių baterija užtikrina SCADA įrenginių veikimą apie 10 val.

Elektros energijos paskirstymo bei transformavimo įrenginių remonto laikotarpiui

terminale yra įrengtas rezervinis 500kW galios, 10kV įtampos elektros įvadas, prijungtas prie

elektros pastotės TPP-101. Rezervinis įvadas maitinamas iš išoriniam elektros tinklui

priklausančios Šventosios pastotės. Esant reikalui, rezervinis 10 kV įvadas įjungiamas tik

rankiniu būdu. Terminalui maitinantis tik iš rezervinio įvado yra draudžiamas pagrindinių

naftos siurblių, priešgaisrinio siurblio P-901, vandens siurblių P-875 ir P-834 darbas. Visi kiti

terminalo įrenginiai gali dirbti.

3.1.3. DUOMENYS APIE VĖDINIMO SISTEMAS OBJEKTE

Technologiniai įrenginiai išdėstyti lauke, todėl jiems nereikalinga dirbtinė vėdinimo

sistema. Natūralus dalinai uždarų erdvių vėdinimas yra vidutinis, susiformavę sprogios aplinkos

tokiose erdvėse klasifikuojamos kaip 2 zona.

Dirbtinio vėdinimo sistema įrengta terminalo katilinės pastate ir užtikrina trikartinį oro

pasikeitimą per valandą.

3.1.4 DUOMENYS APIE ŠILDYMO SISTEMĄ OBJEKTE

Apšildymui pagrinde naudojami elektros prietaisai ir elektriniai katilai.





80

Terminalo apšildymui, karšto vandens ir technologinio garo gamybai terminalo

teritorijoje pastatyta katilinė. Vanduo ir garas gali būti naudojami saugomos naftos

pašildymui.

Katilinė aprūpina terminalą garu, termofikaciniu ir karštu vandeniu. Du katilai gamina

iki 14 kG/cm2 garą, kiekvieno jų maksimalus našumas siekia 9389 kg/val. Pagrindinis kuras –

gamtinės dujos tiekiamos atšaka nuo magistralinio vamzdyno.

3.1.5 DUOMENYS APIE PRIEŠGAISRINES PRIEMONES OBJEKTE

Būtingės naftos terminalo priešgaisrinę apsaugos sistemą sudaro priešgaisrinio vandens,

putų bei automatinės gaisro aptikimo ir signalizacijos įrenginių sistemų visuma technologinių

įrengimų bei administracinės zonos pastatų apsaugai.

Kaip viena iš sudėtinių priešgaisrinės sistemos dalių yra priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamento, Mažeikių OPGV 3-oji komanda, kuri vykdo Būtingės Terminalo

priešgaisrinę priežiūrą.

Priešgaisrinės sistemos ir atskirų technologinių įrenginių priešgaisrinių priemonių

eksploatavimo taisykles, priešgaisrines priemones, su gaisrų gesinimu susijusias operacijas

aprašo nustatyta tvarka patvirtintas Bendrovės Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio

priešgaisrinės sistemos reglamente.

3.1.5.1 PRIEŠGAISRINIO VANDENS SISTEMA

Būtingės naftos terminalo priešgaisrinio vandens sistemą sudaro:

priešgaisrinis tvenkinys,

priešgaisrinė siurblinė,

požeminiai pagrindiniai vamzdynai ir antžeminė talpų aušinimo žiedinio

sujungimo schema,

lafetiniai švirkštai;

gaisriniai hidrantai.

Priešgaisrinis tvenkinys PD-900 turi du tiesioginius susisiekimus su Papės upeliu kuris,

savo ruožtu, per Šventosios upę turi susisiekimą su Baltijos jūra. Šios aplinkybės turi užtikrinti

pakankamą vandens kiekį priešgaisriniame baseine PD-900. Priešgaisriniame baseine PD-900

yra sukaupta apie 55000-60000 m3

vandens. Numatyta galimybė pripildyti priešgaisrinį baseiną

iš dviejų artezinių gręžinių. Iš artezinių gręžinių siurbliais P1 ir P2 vanduo gali būti tiekiamas į

priešgaisrinį tvenkinį PD-900. Kiekvieno iš siurblių P1 ir P2 našumas yra iki 65 m3/h.

Priešgaisrinėje siurblinėje yra sumontuoti keturi priešgaisriniai siurbliai. Siurbliai P-920 ir

921 bei P-901 yra su elektrine pavara. Siurblys P-903 yra dyzelinis. Siurblių P-920 ir P-921

našumas - 62.5 m3/h esant 1205 kPa slėgiui. Šie siurbliai skirti slėgio palaikymui priešgaisrinės

sistemos vamzdyne. Kai reikiamo slėgio (700-1090 kPa) priešgaisriniame vamzdyne

nepavyksta palaikyti, įsijungia P-901 siurblys. Siurblys P-903 yra numatytas kaip rezervinis

siurblys tam atvejui, jei įvyktų elektros tiekimo gedimai siurbliams P-920, P-921 ir P-901. P-

903 siurblio darbo laikas, kai išmetimo slėgis gaisrinės siurblinės kolektoriuje viršija 580 kPa,

yra valdomas laiko relės. Laiko relės ribos yra nuo 5 iki 30 minučių, t. y. maksimali siurblio P-

903 darbo trukmė pagal laiko relę yra 30 minučių. Išjungus siurblio darbo valdymo laiko relę,

siurblio darbą riboja dyzelinio kuro kiekis talpoje TK-903 (3.14 m3). Siurblių P-901 ir P-903

našumas - 1249 m3/h esant 1100 kPa slėgiui. Vandens paėmimas yra numatytas iš priedubės





81

SU-900. Priešgaisrinės siurblinės priedubėje yra apie 200-250 m3 vandens. Priedubė su

tvenkiniu PD-900 sujungta požeminiais vamzdynais. Tuo būdu yra vandens rezervas, kurio

pakaktų didžiausiam galimam gaisrui užgesinti, dirbant siurbliams pilnu pajėgumu

Visą terminalo teritoriją apjuosia 12” (300 mm) požeminis priešgaisrinio vandens tinklas.

Gaisriniai hidrantai ir lafetiniai švirkštai yra pastatyti strateginėse vietose už rezervuarų pylimo

ribos, kad būtų galima efektyviausiai aprėpti visą teritoriją.

Vanduo, tiekiamas per 12 “ (300 mm.) požeminį vamzdynų tinklą yra naudojamas

rezervuarų aušinimui ir putų sudarymui putų kompleksuose PK-905/907/909 ir PK-913/914.

3.1.5.2 PUTŲ SISTEMA

Putų sistemą sudaro:

PK-905 putų komplekso įrengimai dyzelinio kuro/nekondicinės naftos talpų TK-501 ir

TK-815 gesinimui;

PK-907 putų komplekso įrengimai naftos talpų TK-101, TK-102 ir TK-103 gesinimui;

PK-909 putų komplekso įrengimai naftos talpų TK-104 ir TK-105 gesinimui;

PK-911/912 putų kompleksai skirti žalios naftos siurblių P-701/702/703 zonai putomis

padengt

PK-913/914 putų kompleksai skirti žalios naftos siurblių P-121/122/123 ir P-117/118

zonai putomis padengti.

PK-905/907/909 putų kompleksą sudaro talpos V-905/907/909, jungiamųjų vamzdynų,

sklendžių, reguliuojančių vožtuvų ir dozatorių visuma. V-905/907/909 viduje, elastingose

talpose, yra putokšlio koncentratas.

PK-911/912 putų kompleksą sudaro talpos TK-911 A/B bei TK-912 A/B jungiamųjų

vamzdynų, sklendžių, reguliuojančių vožtuvų visuma. Talpose TK- 911 A/B bei TK-912 A/B

laikomas putokšlio koncentratas.

PK-913/914 putų kompleksą sudaro talpos TK-913 A/B bei TK-914 A/B jungiamųjų

vamzdynų, sklendžių, reguliuojančių vožtuvų visuma. Talpose TK-913 A/B bei TK-914 A/B

laikomas putokšlio koncentratas.

3.1.5.3 AUTOMATINIAI GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZACIJOS ĮRENGINIAI

Automatinius gaisro aptikimo ir signalizacijos įrenginius sudaro:

infraraudonųjų spindulių davikliai prie žalios naftos siurblių P-121/122/123/124 ir P-

117/118.

infraraudonųjų spindulių davikliai ant žalios naftos talpų TK-101, TK-102, TK-103,

TK-104 ir TK-105;

dūmų davikliai regioninėje pastotėje “Būtingė” bei pastotėse TPP-101, TP-102 ir TP-

103;

šilumos davikliai administracinės zonos pastatuose bei katilinės DRP (dujų

reguliavimo punktas);

gaisrinės bei apsauginės signalizacijos pultai;





82

gaisro signalizacijos taškai NPG 25-toje siurblinėje bei Būtingės naftos terminalo

gamybinėje zonoje.

3.1.5.4 VIETINIAI GAISRO SIGNALIZACIJOS TAŠKAI

Terminalo teritorijoje sumontuota 13 vietinių gaisro signalizacijos taškų. Du gaisro

signalizacijos taškai sumontuoti žalios naftos siurblių zonoje: šiaurinėje ir pietinėje šios zonos

pusėse. Aštuoni gaisro signalizacijos taškai sumontuoti šalia rezervuarų TK-101, TK-102 ir TK-

103: keturi davikliai rytinėje, keturi vakarinėje rezervuarų pusėse. Po vieną signalizacijos tašką

sumontuota prie TK-501, TK-815 ir katilinės. FACP-900 pulte visi šie 13 taškų suskirstyti į 7

zonas:

65 zona - pietinė naftos siurblių pusė;

66 zona - šiaurinė naftos siurblių pusė;

67 zona - rytinė rezervuarų TK-101, TK-102 ir TK-103 pusė;

68 zona - vakarinė rezervuarų TK-101, TK-102 ir TK-103 pusė;

69 zona –-talpa TK-501;

70 zona – talpa TK-815;

71 zona – katilinė.

3.1.5.5 PASTATŲ PRIEŠGAISRINĖ SISTEMA

Būtingės terminalo pastatai yra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad kilus gaisrui:

statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas;

būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;

žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio;

pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo sistemos.

Administracinės zonos pastatuose yra sumontuoti šilumos davikliai. Šie šilumos davikliai

yra sujungti su tų pastatų gaisrinės signalizacijos pultais. Laboratorijoje esantys šilumos

davikliai yra sujungti su apsauginės signalizacijos pultu. Automatiniai gaisro aptikimo ir

signalizacijos įrenginiai leidžia aptikti gaisro kilimo vietą kiek įmanoma anksčiau ir perduoti

signalą į gaisrinės ir apsauginės signalizacijos pultus, kad būtų galima imtis reikiamų veiksmų:

evakuoti žmones, iškviesti Mažeikių OPGV 3-ją komandą. Įjungiant į darbą šilumos daviklius

yra patikrinamas ryšys tarp jų bei gaisrinės ir apsauginės signalizacijos pultų. Įjungus į darbą

terminalo technologinius įrenginius administracinės zonos pastatų šilumos daviklių tikrinimą

organizuoja ryšių ir apsauginės signalizacijos inžinierius.

Yra patikrinama avarinio apšvietimo įranga bei avarinio išėjimo ženklai. Avarinis

apšvietimas tam, kad sutrikus nuolatiniam energijos tiekimui nedelsiant automatiškai ir

reikiamu laiku nustatytame plote įsižiebtų avarinis apšvietimas. Avarinio išėjimo ženklai

įrengiami tam, kad nurodytų žmonėms avarinių išėjimų išdėstymą ir įrengtus kelius, vedančius

iš kiekvieno statinio taško išėjimų link.

Taip pat yra patikrinama vandens tiekimo įrenginiai, skirti gaisro gesinimui. Vandens

tiekimo įrenginiai turi užtikrinti tinkamą ir patikimą vandens tiekimą ugniagesiams gelbėtojams

ir užtikrinti veiksmingą gaisro gesinimo įrenginių veikimą.





83

3.1.5.6 AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONĖS

Saugomos avarijos likvidavimo priemonės (Lamor įranga) yra pakankamos gaisrų ir

nedidelių avarijų likvidavimui. Avarinės technikos įrengimai medžiagos bei jų kiekiai pateikiami

3.1 lentelėje. Dalis įrengimų Mažeikių OPGV 3-iajai komandai ir saugoma priešgaisrinio

depo teritorijoje (3.2 lentelė)

3.1 lentelė. Avarinės technikos įrengimai jūrinės dalies avarijų likvidavimui

Eil.

Nr.

Įrangos pavadinimas Kiekis

, vnt.

„LAMOR“ įranga:

1 Plieninis konteineris Lamor (Savaeigis vežimėlis su konteineriu) 1

2 Maitinimo blokas 20 kW (hidraulinė jėgainė LPP 20D 19T) 1

3 Hidraulinė žarna 15m, komplektas (2 juodos, storos) 1

4 Hidraulinė žarna 15m, komplektas (2 juodos, plonos) 1

5 Hidraulinis generatorius (elektros generatorius „Dynaset“) 1

6 Žarninis siurblys (tipas MOMAB) 1

7 Siurblio išmetimo žarna (mėlyna, stora, gofruota) 1

8 Filtras metalinis 1

9 Naftos perdavimo žarna su camlok 5 m (mėlyna, plona, gofruota) 1

10 Naftos perdavimo žarna su camlok 10 m (mėlyna, plona, gofruota) 1

11 Uolienų valytuvas (šepetinis) 1

12 Surinkimo prietaisas (vamzdis su rankena) 1

13 Surinkimo prietaiso antgalis (savadarbis) 2

14 Aukšto slėgio valytuvas hidr. (siurblys „Dynaset“) 1

15 Aukšto slėgio valytuvo įsiurbimo žarnelė su filtru 1

16 Aukšto slėgio valytuvo purkštuvas su žarna 1

Surinktų naftos produktų talpos įranga:

17 Guminė talpa naftos produktams „Vikotank 15T“ 1

18 Sklendė plastikinė 1

19 Oro pompa su žarnele 1

20 Padėklas talpai „Vikotank 15T“ 1

21 Dangtis talpai „Vikotank 15T“ 1

Jūrinių bonų įranga:

22 Bonos naudojamos jūroje „Sentinel 750“ (10m*75mm) 2

23 Užvalkalai bonoms „Sentinel 750“ 2

24 Vilkstis bonoms „Sentinel 750“ (20 m virvė su stropais) 1

25 Bonos naudojamos priekrantėje „Shoreguardian 550“ (10m*75mm) 2

26 Užvalkalai bonoms „Shoreguardian 550“ 2

27 Vilkstis bonoms „Shoreguardian 550“ (20 m virvė su stropais) 1

28 Vandens pompa WB20XT 1

29 Vandens žarna pompai WB20XT 10 m (mėlyna, plona, gofruota) 2

30 Vandens žarnos filtras pompai WB20XT 1

31 Oro pompa PB-500 1

32 Orinių vamzdelių visinės bonoms „Sentinel 750“, (2m žarnelės pilkos,

gofruotos)

2

33 Inkaravimo įranga bonoms (inkaras su grandine) 4

Eil. Įrangos pavadinimas Kiekis





84

Nr. , vnt.

Kita įranga:

34 Žarnos palaikymo plūduras NB3 (plūdė apvali su karabinu) 3

35 Kibiras cinkuotas 12 l 12

36 Kastuvas

10

37 Šakė metalinė 4 pirštų su kotu 1

38 Grėblys 14D su kotu 1

39 Semtuvas 1

40 Kanistras 20 l 2

41 Puskombinezonis iš PVC su batais S5 dyd.43 („Ocean“) 1

42 Naftos produktus sugeriantis hidrofobinis takelis (ritinys) 1

43 Birus absorbentas iš polipropileno (maišas) 2

44 Birus sorbentas durpinis (maišas) 4

45 Polietileniniai maišai 5

46 Priekaba Lamor naftos įrangai (Dviašė, dengta) 1

3.2 lentelė. Avarinės technikos įrengimai kranto dalies avarijų likvidavimui

Eil.

Nr.

Įrangos pavadinimas Kiekis,

vnt.

„LAMOR“ įranga:

1 Jėgainė LPP 6HA su pompa C75 (su elektriniu užvedimu) 1

2 Hidraulinių žarnų komplektas šepetiniam skimeriui: žarna 20 m (juoda, plona) 2

3 Tepalo padavimo žarnų komplektas šepetiniam skimeriui: žarna (juoda,

gofruota)

3

4 Žarnos palaikymo plūdė (užmaunama) 2

5 Šepetinis skimeris MM 12W/S 1

„DESMI RO-CLEAN“ įranga:

6 Aliuminio konteineris „Mini-Max“ skimerio sistemai 1

7 Upinis slenkstinis „Mini-Max“ skimeris 1

8 Upinio „Mini-Max“ skimerio jėgainė PD75 (su rankiniu užvedimu) 1

9 Siurblio PD75 išmetimo žarna 20 m (juoda, gofruota) 1

10 Siurblio PD75 įsiurbimo žarna 10 m (balta, gofruota) 1

11 Plūdė pailga žarnoms palaikyti 2

12 Įsiurbimo žarnos filtras 1

Upinių bonų įrangos komplektas:

13 Virvė su metalinėmis kilpomis galuose 4

14 Bonai „FLEXI RIVER 500“ (15 m) 3

15 Inkaravimo įranga bonoms (savadarbis komplektas) 1

16 Virvė su stropais bonoms tempti 20 m 2

17 Metalinis strypas su kilpa bonų tvirtinimui (savadarbis) 8

18 Virvė stora, 60 m 1

19 Virvė plona, 100 m 1

20 Virvė plona, 150 m 1

Priemonių dėžė:





85

21 Karabinas su pavadėliu 45

22 Universali gervė su rankena 1

23 Kablys su skriemuliu 1

24 Plieninis trosas su kilpomis, 1 m 1

25 Plieninis lynas su kabliu, 20 m 1

26 Lyno griebtuvas 1

27 Kilpinis stropas (žalias diržas, 2 m) 3

28 Metalinė jungtis 3

29 Bonų jungtis 6

30 Raktų rinkinys 1

31 Atsarginė jėgainės užvedimo virvutė 1

Surinktų naftos produktų talpos įranga:

32 Guminė talpa naftos produktams „Vikotank 15T“ 1

33 Sklendė plastikinė 1

34 Oro pompa su žarnele 1

35 Padėklas talpai „Vikotank 15T“ 1

36 Dangtis talpai „Vikotank 15T“ 1

Kita įranga:

37 Puskombinezonis iš PVC su batais S5 dyd.44 („Ocean“) 1

38 Absorbuojanti bona (užtvara) 3 m 10

39 Birus absorbentas iš polipropileno (maišas) 4

40 Birus sorbentas durpinis (maišas) 6

41 Dviašė priekaba su tentu 1

42 Jėgainės įvežimo/išvežimo takeliai 2

3.1.5.7 PASTATŲ, PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PAVOJINGUMAS SPROGIMO ATŽVILGIU

Apie technologinius įrenginius ir juose nustatytos 0, 1 ir 2 sprogios zonos.

0 sprogi zona nustatyta tik rezervuarų su stacionariais stogais viduje, nuo skysčio

paviršiaus iki stogo.

1 zona išskirta apie naftos, nekondicinės naftos ir dyzelino rezervuarų mėginių paėmimo

ir lygio matavimo liukus ir alsuoklius (1,5 m), valymo įrenginių talpyklų alsuoklius (1,0 m) ir

dujotiekio žvakių išmetimo angas (1,5 m).

2 zona išskirta apie naftos ir dyzelino rezervuarus (3 m), naftos perpumpavimo

vamzdynuose esančias sklendes, flanšinius sujungimus, apsauginius vožtuvus (1 m).

Maksimalus zonos dydis 3 m vertikalia ir horizontalia kryptimis.

2 zona išskirta visame katilinės apskaitos mazgo patalpos tūryje ir apie dujotiekio žvakių

išmetimo angas (3,0 m).





86

3.1.6 TECHNOLOGINĖS PRIEMONĖS EKSPLAOTACIJOS SAUGUMUI PADIDINTI

3.1.6.1 TERMINALO VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS

Operacijos su nafta yra kontroliuojamos kompiuterinės sistemos pagalba. Ją sudaro

programuojami loginiai kontrolieriai PLC (Programable Logic Controlers) ir specializuotos

kompiuterinės valdymo sistemos:

technologinių parametrų stebėjimo ir analizavimo sistema (SCADA);

naftos apskaitos sistema;

automatinė avarinio stabdymo sistemos (ESD);

nuotėkio paieškos sistemos.

3.1.6.2 AUTOMATIZUOTA VALDYMO SISTEMA (SCADA)

SCADA (Supervisory Control And Data Acquisition). SCADA sistema susideda iš

dispečerinės darbo kompiuterių, programuojamų loginių valdiklių, matavimo prietaisų,

vykdymo įtaisų ir kitų įrenginių, esančių terminale, magistralinio vamzdyno sklendžių stotyse

bei 25-oje naftos perpumpavimo siurblinėje, esančioje Mažeikių naftos perdirbimo įmonės

teritorijoje.

3.1.6.3 REZERVUARŲ KONTROLĖS SISTEMA

Sistemos pagalba pastoviai sekamas naftos kiekis rezervuaruose bei matuojama:

masė

lygis

tankis

vidutinę temperatūrą.

Matavimai atliekami lygio matuokliais, slėgio keitikliais bei daugtaškiniais

temperatūros matavimo prietaisais su Pt100 išėjimu į interfeisinį duomenų surinkimo

modulį, esančiais sistemos sudėtyje, o duomenys interfeisiniu ryšiu perduodami į naftos

terminalo Būtingėje valdymo sistemą.

Daugtaškiniais temperatūros matavimo prietaisais su Pt100 išėjimu į interfeisinį

duomenų surinkimo modulį montuojamas rezervuaro viršuje. Rezervuaro viršuje taip pat

montuojamas radarinis lygio matuoklis, su antena, statoma L vamzdį, kuris matuoja lygį visame

rezervuaro aukštyje ir perduoda signalą į interfeisinį duomenų surinkimo modulį.

Rezervuaro apačioje statomi du slėgio davikliai. Vienas jų matuoja tiesiogiai slėgį,

kitas naudojamas naftos kontrolės rezervuare sistemai.

Taip pat rezervuaro apačioje statomas temperatūros daviklis su keitikliu. Pt100 / 4-20 mA,

montuojamu į daviklio galvutę.

3.1.6.4 AUTOMATINĖS SKLENDĖS

Eksploatuojamų elektrinių sklendžių su valdikliais, EEx(d) išpildymo, signalai

perduodami į esamą naftos terminalo Būtingėje valdymo sistemos ("SCADA") procesorių,

kuris instaliuotas centrinio valdymo pastate, sujungiant su valdymo sistema per RS-485





87

MODBUS ryšį. Avariniam naftos krovos darbų stabdymui elektrinės sklendės gauna komandą

tiesiogiai iš esamos naftos terminalo valdymo sistemos (ESD).

3.1.6.5 APSAUGINIAI VOŽTUVAI

Apsauginiai vožtuvai yra numatyti visame terminale apsaugoti technologinius

vamzdynus nuo per aukšto slėgio. Viršslėgis numetamas į uždarą drenažo sistemą

(pagrindinai į viršlėgio kolektorių).

Dauguma apsauginių vožtuvų ant technologinių vamzdynų yra terminiai

apsauginiai vožtuvai. Šie apsauginiai vožtuvai apsaugo ilgas sublokuotų vamzdynų

sekcijas (arba sublokuotų siurblių) nuo aukšto slėgio, pakilus temperatūrai. Apsauginiai

vožtuvai nuo viršslėgio yra numatyti ant technologinių vamzdynų, esančių prie jūrinio

vamzdyno iš Būtingės terminalo pusės, kur vamzdynų slėgis pagal technines sąlygas yra

žemesnis.

3.1.6.6 PROJEKTINĖS VAMZDYNŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

Projekte numatyta ir įvykdyta visa eilė apsaugos priemonių, kurios panaikina galimų

avarinių išsiliejimų tikimybę:

išorinis vamzdžio paviršius padengtas lydymo būdu surišta epoksidine danga, kuri

saugo jį nuo korozijos ir pažeidimo;

vamzdžių apsaugai nuo korozijos įrengta katodinės apsaugos sistema iš trijų stotelių;

vamzdžių vidinei korozijai nustatyti sudaryta galimybė "ežiuko" praleidimui

vamzdynu kas 3-5 metai (priklausomai nuo parafino kiekio naftoje);

nuolatiniam vamzdžių stebėjimui įrengta kontrolės sistema SCADA, kuri

momentaliai informuoja eksploatavimo personalą apie pakitimus vamzdyne, vamzdyno

sekcionavimui pastatytos dvi sklendės, atliktas pakloto vamzdyno ašies nužymėjimas;

Susikirtimų su geležinkeliais ir respublikinės reikšmės keliais vietose naftotiekis

paklotas plieniniuose futliaruose.

Paklotas magistralinio naftotiekio vamzdynas išbandytas 125 barų darbiniu slėgiu.

3.1.7 TERMINALO SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

3.1.7.1 TERMINALO APŠVIETIMAS

Yra trys apšvietimo zonos:

1. terminalo perimetro apšvietimas (pagal tvorą);

2. administracinės zonos apšvietimas;

3. terminalo gamybinės zonos apšvietimas.

Visų zonų apšvietimo valdomas iš dispečerinės rankiniu būdu. Valdomų apšvietimo

įrengimų pavadinimai nurodyti ties perjungikliais ant apšvietimo valdymo spintų, esančių

dispečerinėje.

3.1.7.3 TERMINALO APSAUGA

Terminalo teritoriją saugo UAB „ORLEN Apsauga“. Įrengti du postai: pagrindinis prie

pagrindinio įvažiavimo ir atsarginis šiaurės vakariniame terminalo teritorijos kampe. Pastarasis

praleidžia įvežamus negabaritinius krovinius, statybinę techniką, bet praėjimas per jį ribojamas.

Teritorijoje yra 4 patruliavimo maršrutai apimantys visą teritoriją. Aplink terminalą periodiškai





88

apvažiuoja apsaugos automobilis. Terminalas taip pat aprūpintas techninėmis priemonėmis

(perimetro davikliai, vaizdo stebėjimo sistema) padedančiomis užtikrinti terminalo apsaugą.

3.1.8 GAMTINĖS APLINKOS APSAUGOS PRIEMONĖS

3.1.8.1 POVEIKIO APLINKAI STEBĖJIMO PROGRAMA

Terminalo poveikio aplinkai monitoringas pradėtas vykdyti nuo 2000 metų ir priklauso

ūkio subjekto monitoringo lygiui, kurio pagrindinis tikslas – nustatyti Būtingės terminalo

veiklos poveikį aplinkos būklei įtakos zonoje sausumoje ir jūroje.

Terminalo aplinkos monitoringo pagrindiniai uždaviniai:

sistemingai rinkti duomenis apie gamtinius procesus jūros akvatorijoje, jūros kranto

dinamiką ir požeminio vandens kokybę;

vertinti aplinkos parametrų pokyčius dėl terminalo ūkinės veiklos;

prognozuoti galimas aplinkos parametrų kaitos tendencijas;

kaupti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę terminalo įtakos zonoje valstybės ir

savivaldos institucijoms bei užtikrinti informacijos viešumą.

Monitoringo programą sudaro dvi dalys:

I dalis. Būtingės naftos terminalo aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programa.

II dalis. Būtingės terminalo požeminio vandens monitoringo programa.

Poveikio aplinkai stebėjimo programos vykdymo kontrolę atlieka Klaipėdos regiono

aplinkos apsaugos departamentas, Palangos m. savivaldybė, o požeminių vandenų monitoringo

- Lietuvos geologijos tarnybai bei kitos suinteresuotos institucijos.

3.1.8.2 POŽEMINĖS HIDROSFEROS IR PAVIRŠINIOVANDENS TELKINIŲ APSAUGOS

PRIEMONĖS

Paviršinės (užterštos) nuotekos surenkamos iš gamybinės zonos (aikštelių, naftos

rezervuarų stogų, apipylimuotų rezervuarų aikštelių kelių) kartu su gamybinėmis nuotekomis iš

mašinų plovyklos, katilinės, laboratorijos bei naftos rezervuarų plovimo valomos firmos Fluor

Daniel suprojektuotose 1 752 000 m3/metus (5 520 m

3/d) našumo valymo įrenginiuose.

Sąlyginai švarios paviršinės nuotekos nuo administracinės zonos po laboratorinių tyrimų

išleidžiamos į Papės upelį

Technologinis drenažinis vanduo susidaro iš nekondicinės naftos bei maišytų naftos

produktų talpos TK – 815. Kiekviena žalios naftos saugykla turi keturias drenavimo linijas

tolygiai išsidėsčiusias pagal talpos perimetrą, o talpų dugne įrengtos keturios vandens ir šlamo

kaupimo duobės, iš kurių ir vykdomas drenavimas.

Pagal suderintą nuotekų kontrolės planą atliekamas išleidžiamų paviršinių ir

technologinių nuotekų monitoringas. Mėginiai imami ir analizuojami iš išvalyto vandens

tvenkinio dar prieš juos išleidžiant į Baltijos jūrą, o taip pat prieš išleidžiant paviršines nuotekas

į Papės upelį.

Terminalo buitinės nuotekos atiduodamos UAB „Palangos vandenys“ priklausantiems ir

šalia terminalo teritorijos esantiems Palangos m. nuotekų valymo įrenginiams.





89

Pagal patvirtintą programą atliekamas požeminio vandens monitoringas. Gruntinio srauto

kryptimi išgręžti stebimieji gręžiniai, kuriuose atliekami gruntinio vandens lygio matavimai,

imami mėginiai cheminei vandens analizei. Avarijos atveju stebimieji gręžiniai gali būti

panaudoti naftos produktų surinkimui nuo gruntinio vandens paviršiaus.

Dirvožemio ir požeminio vandens apsaugai nuo galimų avarinių ar eksploatacinių naftos

išsiliejimų, naftos ir jos produktų rezervuarų aikštelės apipylimuotos, rezervuarų pagrinde ir

aplink jį esančioje aikštelėje bei pylime paklota nepralaidi apsauginė plėvelė. Pagal API

(American Petroleum Institute) standartą rezervuaruose įrengta dugno sandarumo kontrolės

sistema. Kiekvienas rezervuaras turi autonominę naftos lygio kontrolės sistemą,

signalizuojančią apie naftos ištekėjimą. Be to, vykdomas reguliarus požeminio vandens kokybės

monitoringas. Pagal reguliarių stebėjimų duomenis terminalo eksploatacija neigiamos įtakos

požeminio vandens ištekliams iki šiol neturėjo. Terminalas nepatenka į artimiausios

vandenvietės (Šventosios m.) sanitarinės apsaugos zonas (SAZ). Išsami informacija apie

avarinių ir eksploatacinių naftos išsiliejimų prevencines priemones pagrindinėje terminalo

aikštelėje, magistraliniame vamzdyne ir jūrinėje dalyje pateikta 10 skyriuje bei parengtuose ir

su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis suderintuose terminalo saugos ir avarijų

likvidavimo dokumentuose.

Vietose, kur magistralinis dujotiekis kerta vandens telkiniu, upių ir upelių krantų

tvirtinimui taikytas kompleksinis būdas - iš velėnavimo ir žabų tvorelių statymo. Slėnių

šlaitams dėl jų mažesnio nuolydžio daugelyje vietų pasėta daugiamečių žolių. Visos priemonės

landšafto ekologijai atstatyta nurodytos LR Geografijos instituto paruoštoje "Būtingės terminalo

naftotiekio Būtingė - Mažeikiai statybos gamtosauginės priežiūros" ataskaitoje.

Upių vagose magistralinis naftotiekis paklotas 1,5 m žemiau dugno, o vamzdžiai

apsaugoti g/b apsauginiais blokais. Blokai neleis vandeniui iškelti ir tuščią vamzdį.

Melioracijos kanalai naftotiekio praėjimo vietose sutvirtinti į visas puses nuo jo ašies

surenkamomis g/b plokštėmis.

Išsiliejimo ir naftos patekimo į upes atveju, taršos plitimas stabdomas absorbcinėmis

bonomis – serbento pripildytomis rankovėmis, kurios tiesiamos ant upės paviršiaus ir taip

surenka juo tekančius naftos produktus.

3.1.8.3 DIRVOŽEMIO IR ŽEMĖS GELMIŲ APSAUGOS PRIEMONĖS

Dirvožemį ir aeracijos zonos gruntą nuo užteršimo saugo požeminės hidrosferos apsaugai

numatytos priemonės.

Statant dujotiekį pažeistas dirvožemio sluoksnis atstatytas, teritorija rekultivuota.

3.1.8.4 AVARINIŲ NAFTOS IŠSILIEJIMŲ SURINKIMAS IR NUKENKSMINIMAS

Būtingės naftos terminalo teritorijoje prasiliejusi nafta surenkama kartu su gruntu ir

saugojama metaliniuose konteineriuose arba guminiuose rezervuaruose. .

Avarijos vietoje būtina atlikti specialius tyrimus, siekiant nustatyti avarijos mastą,

faktinį teršalų pasklidimo plotą ir jų migracines galimybes. Tik išimtiniu atveju, esant

permanentinei ir intensyviai požemio taršai nafta, reikalingas požemio išvalymas, tačiau

sprendimą dėl požemio išvalymo reikalingumo bus galima priimti t ik įvertinus užteršimo

mastą (atlikus jau minėtus specialius tyrimus)





90

3.2 DARBUOTOJŲ MOKYMAS IR PASIRENGIMAS AVARINĖMS SITUACIJOMS

Visi darbuotojai atestuoti, išklausę instruktažą ir apmokyti elgtis avarinių situacijų

atvejais. Darbuotojų veiksmai nurodyti su atitinkamomis institucijomis suderintame vidaus

avariniame plane. Darbuotojai supažindinti su vidaus avariniu planu, objekte esančiomis

avarijų likvidavimo priemonėmis, jų išdėstymo vietomis ir naudojimosi instrukcijomis.

Civilinės saugos (periodines žmonių gelbėjimo ir avarijos padarinių likvidavimo) pratybos

rengiamos vadovaujantis Būtingės terminalo vadovo patvirtintu metiniu mokymų, treniruočių ir

pratybų planu.

Pratybų tikslas – parengti ūkio subjekto pajėgas praktiškai organizuoti žmonių ir turto

apsaugą nuo ekstremalių situacijų poveikio ir atlikti gelbėjimo bei padarinių šalinimo darbus.

Atsakingi terminalo darbuotojai privalo būti išklausę atitinkamas civilinės saugos

mokymų programas, bei turėti reikalingus pažymėjimus, pagal galiojančius LR teisės aktus.

3.2.1 PAVOJAUS SKELBIMAS IR REAGAVIMO ORGANIZAVIMAS

Pranešimas apie avariją vykdomas pagal parengtas pranešimo apie avariją schemas.

Aplinkiniams gyventojams pranešimas apie pavojų perduodamas sirenomis arba žmonės

įspėjami garsiakalbiais

Būtingės apylinkės gyventojams išdalintos skrajutės informuojančios apie pavojaus

signalus ir evakuacijos organizavimą.

Reagavimas į avarines situacijas ir jų likvidavimo organizavimas atliekamas pagal

kalendoriniuose planuose numatytą tvarką.

Pranešimų apie avariją schemos, darbuotojų veiksmai ir kalendoriniai veiksmų planai

pateikiami terminalo vidaus avariniame plane.

3.2.2 EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS

Avarijos atveju, administracijos arba gelbėjimų darbų vadovo nurodymu evakuojami

avarijos likvidavimo ir gelbėjimo darbuose nedalyvaujantys darbuotojai. Evakuojasi

savarankiškai, atsižvelgiant į vėjo kryptį ir aplenkiant sprogimo atžvilgiu pavojingus objektus

teritorijoje, evakuocija organizuoja apsaugos darbuotojai.

Objekto personalas evakuojasi terminalo transportu, evakavimo maršrutai pažymėti

schemoje. Jeigu reikia evakuoti ne tik personalą, bet ir materialines vertybes gali būti

kviečiamas transporto priemonės iš Bendrovės transporto skyriaus.

Šalia Būtingės terminalo yra Būtingės kaimas ,kuriame stovi 34 gyvenamieji namai.

Būtingės kaime gyvena apie 150 žmonių .Įvykus avarijai pranešimas gyventojams apie pavojų

yra pranešamas sirenų pagalba arba žmonių įspėjimas su mašina, garsiakalbio pagalba.

Evakuaciją vykdo Palangos savivaldybės ESK.

Apie avariją praneša garsinės sirenos signalai. Išgirdę pavojaus signalą Būtingės kaimo

gyventojai privalo užsidaryti langus ir duris ir laukti evakuacijos grupes, kuri evakuos juos į

saugią vietą.

Evakuacija vyksta atsižvelgiant į vėjo krypti ir aplenkiant sprogimo atžvilgiu pavojingus

objektus teritorijoje.

Gyventojai gali sugrįžti į savo gyvenamąsias vieta kai pavojingų medžiagų koncentracija

Būtingės kaimo teritorijoje neviršija:





91

Sieros dioksidas 0.5 mg/m3

Anglies monoksidas 5 mg/m3

Azoto dioksidas 0.085 mg/m3

Avarijos (gaisro) pagal scenarijų, kai išsilieja ir užsidega visas didžiausiame rezervuare

esamas naftos kiekis (52 000 m3), anglies monoksidu užteršta zona gali siekti iki 8,7 km. Jeigu

pučiant šiaurės rytų vėjui į pavojingai užterštą zoną patenka Šventosios gyvenvietė, evakuacija

vykdoma pagal Palangos savivaldybės parengtą planą. Evakuacijai vadovauja Palangos

savivaldybės ESK.

3.2.3 ESAMOS DARBUOTOJŲ APSAUGOS AVARINĖS SITUACIJOS ATVEJU PRIEMONĖS

3.2.3.1 ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Visi darbuotojai aprūpinti darbo drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis,

avalyne ir antistatiniais darbo drabužiais :

Eil.

Nr. Priemonės pavadinimas Tipas

Kiekis,

vnt.

1. Kaukė panoraminė PROMASK 1

Filtruojančios dėžutės Filtras CF32A2B2E2K2-P3 6

2. Filtras

Mini SCAPE evakuavimui

plasikiniame futliare 17

3. Kaukė Moldex 36

Filtrai Filtras GF82A1B1E1K1 67

Filtro prispaudėjas 73

Filtras papildomas P1 53

4. Respiratoriai Respiratorius FFP1su iškvėpimo

vožtuvu 20

5. Apsauginiai drabužiai: Kostiumas darbo 38

Apsauginis kostiumas nuo liet. mod

KNA-09 (112-116)200 28

6. Vaistinėlė 2

3.2.4 PRANEŠIMAS APIE AVARIJĄ IR PAVOJAUS PASKELBIMAS

Už atsakingų institucijų informavimą apie įmonėje susidariusią avarinę situaciją

atsakingas terminalo pamainos viršininkas. Pranešimas vykdomas pagal patvirtintą tvarką, iš

anksto nustatytu eiliškumu, nurodytais kontaktiniais telefonais.





92

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Literatūra lietuvių kalba:

1. LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 221 “Dėl Lietuvos ūkio objektuose

naudojamų pavojingų medžiagų ribinių kiekių patvirtinimo”. Vilnius, 1999.

2. LR aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 271 “Dėl bendrųjų pavojingų

cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių”. Vilnius, 1998.

3. LR “Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas”. Vilnius, 1996.

4. Civilinės saugos departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus ir LR

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 48/63 “Dėl

pavojingo objekto pavojaus identifikavimo, rizikos analizės bei vertinimo saugos požiūriu

tvarkos patvirtinimo”. Vilnius, 2000.

5. LR vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 “Dėl pramoninių avarijų prevencijos,

likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo”

6. LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 86/146 “Dėl sritinio

norminio dokumento “Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir

statyba. Taisyklės.” patvirtinimo”. Vilnius, 1999.

7. RSN 156-94 “Statybinė klimatologija”. Vilnius, 1994.

8. RSN 157-94 “Naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisriniai reikalavimai”

9. J. Ašmenskas ir kt. “Aplinkos medicina”. Vilnius, 1996.

10. “ PST-07-97 “Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės”

11. B. Jaskelevičius “Organinio kuro degimo produktų emisijos faktoriai”. Vilnius, 1997.

12. LST EN 60079-10:2003 „Sprogioje aplinkoje naudojami elektriniai aparatai. 10 dalis. Pavojingų

zonų klasifikavimas (EC 60079-10:2002)“.

11a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2003 m. balandžio 29 d. Nr.539 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“

Literatūra anglų kalba:

13. “Manual of industrial hazard assessment techniques”, Office of Environmental and Scientific

Affairs of the World Bank. London, 1985.

14. Frank. P. Lees “Loss prevention in the process industries. Hazard identification, assessment and

control”. Oxford, 1996.

15. Mark J. Stephens “A model for sizing high consequence areas associated with natural gas

pipelines”. Edmonton, 2000.

16. Daniel A. Crowl “Understanding explosions”. American Institute of Chemical Engineers. New

York, 2003.

17. “Risk management program guidance for offsite consequence analysis”, US EPA & Office of

solid waste and emergency response. 1999.

18. 6th EGIG – report 1970-2004. „Gas pipeline incidents“. 2005.

19. M.J.Stephens. A model for sizing high consequence areas associated with natural gas pipelines.

Edmonton, Canada, 2000.

20. “Manual of industrial hazard assessment techniques”. Technica Ltd., London, England, October

1985.

21. Warren R.. “Weather, construction iflation could squeeze north american pipelines”. USA,

August 31, 1998.

22. Chemical Engineering, 1980 m. rugsėjo 8 d.





93

Literatūra rusų kalba:

23. GOST P 12.3.047-98. “Požarnaja bezopasnost technologičeskich procesov. Obščyje trebovanija.

Metody kontrolia.”. Maskva, 1998.

24. Ch. Kuchling “Spravočnik po fizike”. Maskva, 1982.

25. “Tovarnyje niefteprodukty. Svoistva i priminienija”. Spravočnik.

26. E.N.Ivanov. “Protivopožarnaja zaščita otkrytych technologičeskich ustanovok”. Maskva,

“Chimija”, 1986.

27. M.G.Rudin. “Karmanyj spravočnik nieftepererabočika”. Maskva, “Chimija”, 1989.

Informacija iš interneto:

28. JAV Aplinkos apsaugos agentūros (US EPA) internetinis puslapis.

http://www.epa.gov/swercepp/cameo/define.htm

29. National institute for occupational safety and health (NIOSH).

http://www.cdc.gov/niosh/homepage.html

30. “Physics & Astronomy Online” internetinis puslapis.

http://www.physlink.com/Education/AskExperts/ae1.cfm

31. Kanados visuomenės sveikatos ir saugumo centras.

http://www.intox.org/databank/documents/chemical/methane/cie75.htm

http://www.epa.gov/swercepp/cameo/define.htm

http://www.cdc.gov/niosh/homepage.html

http://www.physlink.com/Education/AskExperts/ae1.cfm

http://www.intox.org/databank/documents/chemical/methane/cie75.htm





94

Derinimo lapas 1 9 1. 9 priedas BT... · Degančios medžiagos šiluminės spinduliuotės poveikio...

Documents

Transcript of Derinimo lapas 1 9 1. 9 priedas BT... · Degančios medžiagos šiluminės spinduliuotės poveikio...