Delta funkciją aproksimuojame stačiakampiu, kurio plotis , o aukštis
description
Transcript of Delta funkciją aproksimuojame stačiakampiu, kurio plotis , o aukštis
Delta funkciją aproksimuojame stačiakampiu, kurio plotis , o aukštis
Pagrindiniai Signalai
Delta arba Dirako Funkcija
Funkcija neapibrėžta reikšmių aibe
Delta Funkciją apibrėžia jos integralas:
Taip gauname stačiakampį, kurio plotas lygus 1
; 0 ,0
0 ,
t
tt
;1dtt
1
Pagrindiniai Signalai
Delta (Dirako) funkcija
Kai, tai . Tokiu būdu, stačiakampis artėja prie Delta funkcijos0 1
tp
00
lim0
ff
dttptf
;0 dtttff
tf tFunkcijų ir sandaugos integralas duoda funkcijos reikšmę laiko momentu t=0
Pagrindiniai Signalai
Žingsnio Funkcija
; 0 ,0
0 ,1
t
ttu
Žingsnio funkcijaIntegruojant Delta funkciją gaunama Žingsnio funkcija:
t
dtu ;
Žingsnio funkcijos reikšmės pasikeičia nuliniu laiko momentu, o pats pokytis įvykstaper be galo mažą laiko tarpą:
0 ,0 112 tkurttdt
Todėl pagrįstai galime manyti, kad Žingsnio funkcijos kitimo greitis nuliniu laiko momentulygus begalybei.
Vadinasi, Žingsnio funkcijos kitimo greičio grafikas bus DELTA funkcija:
tudt
dt
Pagrindiniai Signalai
Žingsnio Funkcija
tudt
dŽingsnio funkcijos diferencialas užrašomas:
Žingsnio funkcija trūki (reikšmių pokytis įvykstą per laiką =0), todėl nediferencijuojama
Atliekant diferencijavimą gaunamas funkcijos reikšmių kitimo greitis
Patikrinsime prielaidą.
ir sandaugos integralą. tf tudt
d
tKadangi žinome, kad funkcijų ir sandaugos integralas duoda tffunkcijos reikšmę laiko momentu t=0. Todėl prielaidai patikrinti skaičiuosime funkcijų
; dttudt
dtfty
; )()( dttfdt
dtututfty
;0
0
)f(dttfdt
dfty
Išvada: Žingsnio funkcijos diferencialas yra DELTA funkcija ; tudt
dt
Pagrindiniai Signalai
Keičiamas kiek norimai mažu, tačiau baigtinio dydžio pokyčiu: 12 ttT
Pereinant nuo tolydžios laiko ašies prie diskrečios, be galo mažas laiko pokytis: 012 ttdt
Šis periodas (T) vadinamas diskrečios laiko ašies reikšmių periodu.
Diskrečios laiko ašies reikšmių periodas T = CONST
Laiko ašies numeriai yra sveiki skaičiai ; n
Kadangi T = CONST , tai bet kuri diskrečios laiko ašies reikšmė gali būti paskaičiuota padauginusjos numerį (n) iš periodo T.
Vaizduojant diskrečią laiko ašį, simbolis T nerašomas
-2 -1 0 31 2n
Diskrečioji laiko ašis:
Veiksmai su signalais
Postūmio operacija
Amplitudės Mastelio keitimo operacija
Aritmetinės operacijos
0ttxty
txaty
Signalai laike stumiami pridedant ar atimant postūmio reikšmę
Signalas y vėluoja signalo x atžvilgiu
Signalas y lenkia signalą x 0ttxty
atxty
txbtxaty 21 txtxty 21
Signalų sudėtis
Signalų daugyba
Kaupimo operacija
;
t
dttxty
Laiko Mastelio keitimo (išretinimo) operacija
a – sveikas teigiamas skaičius
Diskretizavimo operacija
);( – nTfnTfnTy
Diskretaus laiko signalai
Perėjimas iš tolydžiosios į diskrečiąją laiko ašį naudojant DELTA funkciją
);( d– TfTfTy
Turime tolydžiąją laiko ašį () ir joje apibrėžtą tolydžiąją funkciją f().
;0 dff
Žinodami, kad f() reikšmę nuliniu laiko momentu galime gauti integruodami sandaugą:
Funkcijos reikšmę laiko momentu (T) galime rasti skaičiuodami integralą:
Pasinaudoję postūmio operacija, funkcijos reikšmes diskrečiais laiko momentais (nT) skaičiuojame:
);( d– nTfnTfnTy
T – laiko ašies reikšmių periodas; n – sveikų skaičių seka
Kadangi funkcijos reikšmių tarp dviejų laiko momentų nežinome, tai Ir laiko ašies reikšmių tarp šių momentų nevertiname (į jas nekreipiame dėmesio). Tokiu būdu gauname diskrečią laiko ašį.
Diskretaus laiko signalai
Diskretus Vienetinio impulso signalas
0,0
0,1][
n
nn
Diskretus Žingsnio signalas
0,0
0,1][
n
nnu
n
m
nmnu
Diskretaus laiko signalai
Diskrečioji žingsnio funkcija gali būti gauta naudojant vienetinio impulso funkciją.
1 nunun
Ryšys tarp Diskrečių Vienetinio Impulso ir Žingsnio signalų
Analogiškai kaip ir tolydaus laiko atveju, iš diskrečios žingsnio funkcijos galime gautiVienetinio impulso funkciją
Šiam veiksmui atlikti turime panaudoti signalų: a) postūmio b) aritmetinės sudėtiesoperacijas
Šiam veiksmui atlikti turime panaudoti signalų: a) postūmio b) aritmetinės sudėtiesoperacijas
clear all; close allN = 1000; % signalo reiksmiu skaiciusN1 = 50; % vaizduojamu reiksmiu skaiciusdelta = zeros(N,1);delta(1)= 1;
0,0
0,1][
n
nn
Pagrindiniai Signalai
n = 0 : N1-1; % x ašies reikšmių vektoriusfigure(1);stem (n, delta(n+1), '.', 'markersize', 18, 'linewidth', 2);title ('Vienetinio Impulso Signalas (VIS)');xmin= -5; xmax= N1; ymin= 0; ymax= 1.2;axis ([xmin xmax ymin ymax]);xlabel ('Atskaitos Reikšmė');ylabel ('Amplitude')
0,0
0,1][
n
nn
Pagrindiniai Signalai
5
0,0
0,1][
0
0
00
n
nn
nnnn
%-- Modeliuojamas pastumtas i dešinę per n0 atskaitų VISn0 = 5; % vėlinimo / postumio reikšmėdelta_n0 = circshift (delta,n0); % vykdomas postūmis į % dešinęn= 0 : N1-1; % x ašies reikšmių vektoriusfigure (2);stem (n, delta_n0(n+1), '.', 'markersize', 18, 'linewidth‘ ,2);title ('Pastumtas VIS');xmin= -5; xmax= N1; ymin= 0; ymax= 1.2;axis ([xmin xmax ymin ymax]);xlabel ('Atskaitos Reiksme'); ylabel 'Amplitude')
Pagrindiniai Signalai
0,0
0,1][
n
nnu
Pagrindiniai Signalai
1
0
)()(
;..0;..0N
i
indeltanznz
NiNn z = zeros(N,1);% ciklinis postūmis per (i) atskaitų i DEŠINĘfor i= 1 : N z= z + circshift (delta,i); end
N = 0 : N1-1; % x asies reiksmiu vektoriusfigure (5);stem (n, z(n+1), '.', 'linewidth', 2);title ('Diskretus Zingsnio Signalas');xmin= -5; xmax= N1;ymin= 0; ymax= 1.2;axis ([xmin xmax ymin ymax]);xlabel ('Atskaitos Reiksme');ylabel ('Amplitude')
Pagrindiniai Signalai
z_n0 = zeros(N,1);for i = n0 : N-1 d = circshift (delta, i); z_n0= z_n0+d; % ciklinis postumis per i atskaitu i DESINEend
1
0
0
)()(
;..;..0N
ni
indeltanznz
NniNn
Pagrindiniai Signalai
;2sin ftAy
Tolydaus Signalo Modeliavimas
A = 4 % modeliuojamo sinuso signalo amplitudef = 200; % modeliuojamo sinuso signalo dažnistheta= pi/4; % modeliuojamo sinuso signalo pradinė fazėFd = 2150; % sinuso signalo diskretizavimo dažnis
Td= 1/Fd; % sinuso signalo diskretizavimo periodasTs= Td/100; % laiko ašies modeliavimo periodast = (0:N-1).*Ts; % laiko ašies reikšmėsy = A*sin(2*pi*f*t + theta);
;2sin ftAy
n = 0 : N-1; % x ašies reikšmių numeriaifigure (3);plot (t, t(n+1), '.', t, y(n+1), '.');title ('Tolydaus laiko sinuso signalas');xmin= 0; xmax= max(t); ymin= min(y) -1.2; ymax= max(y)+1.2;axis ([xmin xmax ymin ymax]);xlabel ('Laikas (s)'); ylabel('Amplitude')
Tolydaus Signalo Modeliavimas
1
0
)()(
;..0
;..0
;
skaičiusreikšmiu signalo nio/skaitmenidiskretaus ;
skaičiusreikšmiu laiko realaus momodeliuoja ;
periodas vimodiskretiza signalo tolydaus;
periodas omodeliavim laiko realaus ;
trukmėlaiko momodeliuoja
M
isds
ds
d
s
d
s
iTnTdeltaiTyny
Mi
Nn
TT
TTN
TTM
constT
constT
T
Tolydaus Signalo Diskretizavimo Modeliavimas
Tolydaus Signalo Diskretizavimo Modeliavimas
d = round(Td/Ts); % Į diskretizavimo periodą turi tilpti sveikas laiko modeliavimo % periodų skaičiusyd = zeros(N,1);y = shiftdim(y,1); % pakeičia eilutę į stulpelįj = 1;for i= 1:d:N yd(i)= sum (y.*circshift(delta,i)); % ciklinis postumis per (i) atskaitų į DEŠINE j= j+1;end
Tolydaus Tolydaus Signalo Diskretizavimo Modeliavimas