VALSTYBINËS LIETUVIØ KALBOS KOMISIJOSPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S 1997 m. gruodþio 18 d. Nr. 68

Vilnius

Dël Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. gruodþio 10 d. nutarimo Nr. 37 „Dël Þodþiø sandaros klaidø sàraðo“, 1993 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 38 „Dël Sakinio daliø ir sakiniø jungimo klaidø bei Neteiktinos þodþiø tvarkos sàraðø“, 1993 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 39 „Dël Ávairiø formø vartojimo klaidø ir Linksniø vartojimo klaidø sàraðø“, 1993 m. geguþës 6 d. nutarimo Nr. 40 „Dël Prielinksniø vartojimo klaidø sàraðo“, 1993 m. rugsëjo 23 d. nutarimo Nr. 41 „Dël Neteiktinø vertiniø sàraðo“, 1993 m. rugsëjo 23 d. nutarimo Nr. 42 „Dël Nevartotinø naujøjø svetimybiø sàraðo“, 1994 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 43 „Dël Lietuviø bendrinës tarties bûtiniausiø reikalavimø“, 1994 m. geguþës 26 d. nutarimo Nr. 46 „Dël Neteiktinø svetimybiø ir jø dariniø sàraðo“ ir 1996 m. gruodþio 19 d. nutarimo Nr. 57 „Dël Þodþiø ir junginiø reikðmës klaidø sàraðo“ pakeitimo

Valstybinë lietuviø kalbos komisija n u t a r i a:Pakeisti Valstybinës lietuviø kalbos komisijos prie Lietuvos

Respublikos Seimo 1992 m. gruodþio 10 d. nutarimà Nr. 37 „Dël Þodþiø sandaros klaidø sàraðo“, 1993 m. sausio 28 d. nutarimà Nr. 38 „Dël Sakinio daliø ir sakiniø jungimo klaidø bei Neteiktinos þodþiø tvarkos sàraðø“, 1993 m. kovo 4 d. nutarimà Nr. 39 „Dël Ávairiø formø vartojimo klaidø ir Linksniø vartojimo klaidø sàraðø“, 1993 m. geguþës 6 d. nutarimà Nr. 40 „Dël Prielinksniø vartojimo klaidø sàraðo“, 1993 m. rugsëjo 23 d. nutarimà Nr. 41 „Dël Neteiktinø vertiniø sàraðo“, 1993 m. rugsëjo 23 d. nutarimà Nr. 42 „Dël Nevartotinø naujøjø svetimybiø sàraðo“, 1994 m. kovo 3 d. nutarimà Nr. 43 „Dël Lietuviø bendrinës tarties bûtiniausiø reikalavimø“, 1994 m. geguþës 26 d. nutarimà Nr. 46 „Dël Neteiktinø svetimybiø ir jø dariniø sàraðo“ ir 1996 m. gruodþio 19 d. nutarimà Nr. 57 „Dël Þodþiø ir junginiø reikðmës klaidø sàraðo“, sujungti juos ir iðdëstyti taip:

„VALSTYBINËS LIETUVIØ KALBOS KOMISIJOSPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NUTARIMAS

DËL DIDÞIØJØ KALBOS KLAIDØ SÀRAÐO

Valstybinë lietuviø kalbos komisija n u t a r i a:Patvirtinti Didþiøjø kalbos klaidø sàraðà (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKAS A. ROSINAS

DIDÞIOSIOS KALBOS KLAIDOS

1. ÞODYNO KLAIDOS1.1. Neteiktinos svetimybës ir jø dariniai1.1.1. adejalas, adijalas= apklõtas1.1.2. aiva= svara¤nis1.1.3. akuratnas, -a, akurat(n)us, -i= tvarkíngas, -a, kruopðtùs, -í,

padorùs, -í; gìras, -â; teisíngas, -a akuraèiai, akuratn(i)ai= tvarkíngai, kruõpðèiai; padõriai*; gera¤;

teisíngai1.1.4. apart= bê, iðskôrus; be tõ1.1.5. arenda= núoma

arenduoti= núomoti(s), ið(si)núomoti1.1.6. babina= rítë1.1.7. bakanas= kìpalas1.1.8. balëja, balija= 1. skalbtùvë; 2. praustùvë1.1.9. balkis= sijâ1.1.10. bantas= 1. kåspinas; 2. petelíðkë (kaklaraiðtis)

bantuotas, -a= kaspinúotas, -a1.1.11. baranka, baronka= riesta¤nis

baronkëlë, baronkytë= 1. riestainiùkas; 2. traðkùtis1.1.12. barchatas= aksómas

barchatinis, -ë= aksomínis, -ë 1.1.13. basket(k)ës= sportùkai, spòrtbaèiai; spec. krepðínio båtai1.1.14. baumkuchenas, bankuchenas= ðakõtis1.1.15. benzokolonëlë, benzokolonkë, benzokolonka= 1. degalínë; 2.

(benzíno) kolonºlë1.1.16. bevelyti= b¿ti li¹kusiam, -iai, li¹kti; plg. 1.1.84.1.1.17. biednas, -a= neturtíngas, -a; skurdùs, -í

biednai= neturtíngai, sku»dþiaibiedniokas= va»gðas, va»geta, sku»dþiusbiednystë= va»gas, sku»dasbiednuomenë= vargúomenë

1.1.18. biskis, biskelis, biskutis ...; biðkis, biðkelis,biðkutis ...= trupùtis, truputºlis, trupuèiùkas, maþumºlis biská, biskelá, biskutá ...; biðká, biðkelá,

biðkutá ...= trupùtá, truputºlá, trupuèiùkà, maþumºlá(-æ), bent kîek

1.1.19. blicas= blôkstëblicinterviu= akímirkos (tru§pas) interviùblicpartija= þa¤bo pãrtijablicturnyras= þa¤bo turnýras

1.1.20. bliûdas= dubuõbliûdelis, bliûdukas= dubenºlispusbliûdis= pùsdubenis

1.1.21. bliuznyti= blevýzgoti, plia÷kðti, neðvãnkiai kalb¸ti1.1.22. bonka, bonkë= bùtelis

bonkelë, bonkutë= buteliùkas pusbonkis= pùsbutelis

1.1.23. bravoras= 1. (ala÷s) daryklâ; 2. (spírito) varyklâ1.1.24. britva= 1. skustùvas; 2. (skutímosi) peiliùkas

britvutë= (skutímosi) peiliùkas

2

1.1.25. britvonas= keptùvas1.1.26. broma= 1. tarpùvartë; 2. va»tai; 3. ãrka1.1.27. broniruoti= uþ(si)sakôti (ið a¹ksto), rezervúoti

broniruotë= (iðankstínis) uþsåkymas, rezervåvimas1.1.28. brudas= 1. pu»vas, neðvarùmai; núosëdos; 2. bjaurùmas, bjaurastís;

bjaurôbëbrudnas, -a= pu»vinas, -â; mu»zinas, -â; neðvarùs, -í

1.1.29. brusas= tåðasbruselis, brusokas= taðìlis

1.1.30. bukietas= púokðtëbukietavimas= spec. rìtinimas lizda¤s

1.1.31. bulka= bandâ; pyrågasbulkelë, bulkutë= bandìlë, bandùtë

1.1.32. chrustai, krustai= þagarºliai, ausìlës1.1.33. èecholas= ùþvalkalas

èecholiukas= uþvalkaliùkas1.1.34. èereðnë= trìðnë1.1.35. daboti= 1. sãugoti, priþiûr¸ti; 2. þiûr¸ti

pasidaboti= 1. nusiþiûr¸ti; 2. patíkti1.1.36. dekis= uþklõtas, ùþtiesalas, plêdas1.1.37. dratas= vielâ

dratinis, -ë= vielínis, -ë1.1.38. ermideris, ermyderis, ermidelis= 1. triùkðmas; 2. sãmbrûzdis,

maiðatís1.1.39. fara= þibi¹tas1.1.40. farforas= porceliånas

farforinis, -ë= porceliåninis, -ë1.1.41. frizuoti(s)= garbiniúoti(s); garbanóti(s)

frizûra= ðukúosena1.1.42. fundyti= 1. vãiðinti; 2. dovanóti1.1.43. galka, galkë= (mësõs) kukùlis1.1.44. geska, geskutë= papetº1.1.45. grafkë, grapkë, grafkutë= þiogìlis; segtùkas1.1.46. grimeris, -ë, grimierius, -ë= grimúotojas, -a1.1.47. guzikas= sagâ1.1.48. gvintas= sriìgis

gvintuoti= srîegti1.1.49. iðmiera – þr. 1.1.78.1.1.50. (ið)mislyti, (ið)mislinti= (pra)manôti, ta»ti; (ið-), (su)galvóti,

màstôtiiðmislas= pråmanas, prasimånymas mislis= mintís

1.1.51. kaldra= a¹tklodë1.1.52. kalnierius= apôkaklë1.1.53. kavoti(s)= 1. slºpti(s); 2. lãidoti (nesangr.)

kavon(k)ës= slëpýnës, skiniùkas1.1.54. kazarma(s)= kareivínës

kazarminis, -ë= kareivíniø1.1.55. kelnë= spec. mentº1.1.56. kitka= spec. spùdulas1.1.57. klapanas= 1. voþtùvas; 2. a¹tkiðenis1.1.58. kleckai= kukùliai

3

kleckienë= kukuliìnëkleckuèiai= kukuliùkai

1.1.59. knatai= spec. pùsverpaliai1.1.60. knatas= dågtis1.1.61. knopkë, knopka= 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. smeigtùkas1.1.62. kolioti(s)= pl¿sti(s), kõneveikti1.1.63. kombikormas = spec. kombinúotieji paðara¤1.1.64. konusas= k¿gis

konusinis, -ë= k¿ginis, -ë1.1.65. koðeliena= ðaltîena1.1.66. kûdas, -a= lîesas, -â

(su)kûsti= (su)lôsti, (su)lies¸ti, (su)blõgti1.1.67. kurtkë, kurtka= striùkë1.1.68. kvasas= girâ1.1.69. kvoldas= klõstë

kvolduoti= klóstyti1.1.70. lastai= pla÷kmenys1.1.71. lystelë= 1. juostìlë; spec. le¹tjuostë; 2. spec. ilgínë; 3. spec.

prîesiuvas1.1.72. liðtva, liðtvelë= juostìlë; spec. le¹tjuostë1.1.73. liukras= spec. glåjus1.1.74. liuosas, -a= la¤svas, -â

liuosinti, liuosuoti= lãisvintiliuosuojantis, -i= lãisvinamas, -aliuoslaikis= laisvålaikispaliuosuoti= 1. atléisti (ið darbo); 2. paléistipasiliuosuoti= iðe¤ti (ið darbo)

1.1.75. maðtabas= måstas1.1.76. mazolis, mozolis= núospauda1.1.77. mereðka= peltakýs

mereðkuoti= peltakiúoti1.1.78. miera= 1. dýdis, nùmeris, matmuõ; 2. måtas; 3. måstas, matåvimo

ïrankisiðmiera= 1. matmuõ; 2. dýdis, nùmerismieruoti(s)= matúoti(s)mierkavoti= matúoti, (nu)tãikytiprimierka= pri(si)matåvimas

1.1.79. mostis, mostelë= tìpalas, tepaliùkas1.1.80. mozoti= têpti; teplióti, terlióti1.1.81. (ne)boti= (ne)pãisyti, (ne)þiûr¸ti1.1.82. norka= audínë1.1.83. papkë= 1. åplank(al)as; 2. segtùvas1.1.84. (pa)velyti= 1. léisti; 2. link¸ti1.1.85. petruðka= petråþolë1.1.86. planeris= sklandytùvas1.1.87. planka, plankutë= 1. juostìlë; 2. spec. prîekraðtis1.1.88. plëmas, plëmë= dëmº

plëmuoti= dëm¸ti, palíkti dëmês1.1.89. pletkas, pliotkas= åpkalbos, påskalos

pletkininkas, -ë= lieþuvãutojas, -apletkinti, pletkavoti= lieþuvãuti, apkalb(in)¸ti

1.1.90. plintusas= spec. gri¹djuostë

4

1.1.91. ploðèius= lîetpaltisploðèinis, -ë, ploðtinis, -ë= lietpaltínis, -ë

1.1.92. ponèka(s), ponèkutë= spùrga1.1.93. prièa(s)= alegòrija, alegòrinis påsakojimas; paråbolë1.1.94. priklus, -i= ákyrùs, -í; ðleikðtùs, -í, bjaurùs, -í; atgrasùs, -í1.1.95. proba= mëginýs, bandinýs1.1.96. prosai= sóros1.1.97. prosas= lygintùvas

prosyti, prosinti= lôginti1.1.98. prûdas= k¿dra, tvenkinýs1.1.99. pundas, pundelis, pundulys= 1. ryðulýs, -ºlis; 2. ð¿snis; glëbýs1.1.100. rasoda= pasõdai, daiga¤1.1.101. rëdyti(s)= viµkti(s), re¹gti(s) (drabùþiais); puõðti(s), dabínti(s);

re¹gti, ruõðtiaprëdas, aprëdalas= åpdaras, åpdangalas, drabùþis; dangâparëdas= papuoðímas, påpuoðalas; åpdaras, apsirengímas;

iðeigíniai drabùþiaiparëdymas= 1. pótvarkis; 2. nuródymas

1.1.102. rubeþius= 1. sîena; 2. ribârubeþiuotis= ribótis

1.1.103. rûgoti(s)= bãrti(s), kéikti(s), pl¿sti(s), iðkalb¸ti1.1.104. ruþavas, -a= rõþinis, -ë; ra÷svas, -â1.1.105. salka= mansãrda1.1.106. sasiska, sosiska, sosiskë= deðrìlë1.1.107. sklepas= 1. rûsýs; 2. pùsrûsis1.1.108. slaidas= skaidrº1.1.109. smakas= slíbinas1.1.110. sortuoti, sortiruoti= rûðiúoti1.1.111. (su)bujoti= 1. (su)veð¸ti, (su)keróti, ta»pti; 2. (su)klest¸ti

buinas, -a, buinus, -i= 1. veðlùs, -í; ið(si)kerójæs, -usi; 2. riebùs, -í1.1.112. strausas, ðtrausas= strùtis1.1.113. ðlanga(s)= þarnâ1.1.114. ðlipsas= kaklåraiðtis1.1.115. ðmotas= gåbalas1.1.116. ðniûras= 1. vi»vë; 2. virvùtë; 3. spec. virv¸laidis

ðniûrelis, ðniûriukas= va»stis, ra¤ðtis, varsèiùkas, raiðtìlis1.1.117. ðpaklis, ðpaklius= gla¤stas

ðpakliuoti= glaistôti1.1.118. ðpalas= påbëgis1.1.119. ðpilka, ðpilkutë= 1. smeigº, smeigìlë; 2. (plaukÿ) segtùkas

ðpilkuoti= 1. smaigôti, badôti; 2. paðiìpti, ironizúoti1.1.120. ðpricas= ðvi»kðtas

ðpricuoti= ðvi»kðti1.1.121. ðtatas= valstijâ1.1.122. ðtatyvas= stõvas1.1.123. ðtuka= 1. vîenetas; 2. gåbalas; 3. pókðtas, juoka¤

ðtukinis, -ë= 1. vienetínis, -ë; 2. gabalínis, -ëðtukorius, -ë= pókðtininkas, -ë, iðdãigininkas, -ë; juokdarýs, -º

1.1.124. ðuleris= 1. sùkèius, apgavíkas; 2. iðdãigininkas1.1.125. taimautas, taim-autas= 1. pértrauka; 2. spec. pertraukºlë1.1.126. tapkës= ðlepìtës, ðliùrës1.1.127. tormozas= stabdýs

5

tormozuoti, tarmozuoti= stabdôti1.1.128. tomatai= pomidòrai1.1.129. tuðinti(s)= troðkínti(s)

tuðintuvas= troðkintùvas1.1.130. ukolas= 1. d¾ris; 2. injêkcija1.1.131. ulioti, uliavoti= ¾þti, ¿þauti; puotãuti1.1.132. univermagas= universålinë (parduotùvë)1.1.133. universamas= savítarnos universålinë (parduotùvë)1.1.134. vailokai, veilokai= veltíniai1.1.135. zelcas= slëgta¤nis1.1.136. zrazai= suktíniai, vyniótiniai1.1.137. zubras= stu§bras

zubraþolë= stumbråþolëzubrovka= stumbrínë

1.1.138. þenyti(s)= tuõkti(s); vêsti; tek¸tiap(si)þenyti= tuõkti(s); vêsti; (ið)tek¸ti

1.1.139. þgutas= va»þtis; spec. pynº1.1.140. þiletas= liemìnë1.1.141. þiletë= (skutímosi) peiliùkas1.1.142. þilka= vålas1.1.143. þiurstas= prijuõstë1.1.144. þulikas= 1. sùkèius, vagíðius; 2. spec. dvíðakis, tríðakis

1.2. Nevartotinos naujosios svetimybës1.2.1. armrestlingas= sport. ra¹kos lenkímas1.2.2. autodetailingas= automobíliø puoðôba, automobíliø apdailâ1.2.3. barteris= ekon. nat¾riniai (prìkiø) maina¤

barterinis: barteriniai mainai= ekon. nat¾riniai (prìkiø) maina¤1.2.4. bereitorius= prajodin¸tojas1.2.5. biznesmenas= ve»slininkas1.2.6. bodis= glaustinùkë, glaustínis1.2.7. bukeris= (manekêniø ir pan.) ågentas, angaþúotojas1.2.8. burgeris= suvoþtínis

èyzburgeris= sûra¤nis, s¿rio suvoþtínisfiðburgeris= þuva¤nis, þuviìs suvoþtínishamburgeris= mësa¤nis, mësõs suvoþtínis

1.2.9. èipsai= (bùlviø) traðkùèiai1.2.10. dartas, dartsas= 1. smigínis, smígis (þaidimas); 2. smigº, strëlôtë (smiginiui þaisti) 1.2.11. daidþestas= (periòdikos) apþvalgâ; sãntraukos1.2.12. e-mailas, imeilas= elektròninis påðtas1.2.13. hepiendas= laimínga pabaigâ1.2.14. holbolas= trijùliø krepðínis1.2.15. hororas= 1. sia÷bo fílmas; 2. sia÷bas1.2.16. hospisas= slaugõs nama¤ (nedidelë ligoninë nepagydomai sergantiems þmonëms)1.2.17. hostelis= nakvônës nama¤1.2.18. hotdogas= deðra¤nis1.2.19. hotelis= viìðbutis1.2.20. imidþas= ïvaizdis; perk. r. va»das, véidas (kartais íðvaizda)1.2.21. imobilaizeris= imobilizåtorius, fiksåtorius; (va¤ro) ïtvaras 1.2.22. impièmentas= (valstôbës) apkaltâ

6

1.2.23. kileris= (sa§domas) þudíkas1.2.24. kornfleiksai= (kukur¾zø) dríbsniai 1.2.25. krosvordas= kryþiåþodis1.2.26. leginsai= ta§prës, tímpës1.2.27. leiblas, leiblis= 1. etikêtë; 2. emblemâ; 3. (fírmos) þénklas1.2.28. miusliai= dríbsniai (su priìdais); java¤niai 1.2.29. ofisas= ïstaiga (kartais b¿stinë, biùras, kontorâ, råðtinë)1.2.30. organaizeris= 1. uþraðínë (paprastâ, elektròninë); 2. (kanceliåriniø

reikmenÿ) dëklº1.2.31. pabas= alínë, alùdë; smùklë1.2.32. pampersai= sa÷skelnës1.2.33. parkingas= (automobíliø) aikðtìlë1.2.34. peintbolas= daþåsvydis1.2.35. pleiofai= atkri¹tamosios rungtýnës (varþôbos)1.2.36. ploteris= braiþôtuvas1.2.37. polismenas= polícininkas1.2.38. popkornai= (kukur¾zø) spragºsiai1.2.39. posteris= afiðâ; plakåtas 1.2.40. presa= spaudâ

presataðë= dipl. spaudõs ataðº; spaudõs atstõvasprescentras= spaudõs ce¹traspreskonferencija= spaudõs konfere¹cija

1.2.41. puzlis, pûzlë= 1. d¸stas, dëliõnë, dëstínis (þaidimas); galvósûkis; 2. kibùèiai (þaidimo dalys)

1.2.42. rolikai, rolskeitai= riedùèiai1.2.43. referis= sport. (vyresnýsis) teis¸jas1.2.44. rentingas= (trumpala¤kë) núoma 1.2.45. serfingas= ba¹glentë1.2.46. skeitbordas, skeitas= riìdlentë1.2.47. skeiteris= 1. riedùtininkas; 2. riìdlentininkas1.2.48. skinhedas, skinas= skustagaµvis1.2.49. skryningas= 1. atrankâ, rûðiåvimas; 2. med. patíkrinimas1.2.50. snekas= ùþkandis, uþkandùkas1.2.51. sponsorius, -ë= 1. rëm¸jas, -a; 2. mecenåtas, -ë

sponsorystë= 1. paramâ, rëmímas; 2. mecenåvimas1.2.52. steikas= (amerikiìtiðkas) kepsnýs, dídkepsnis1.2.53. steipleris= segíklis1.2.54. stimeris= 1. ðutintùvas; 2. gåro maðinâ; 3. chem. gårinimo aparåtas (garintùvas)1.2.55. ðeikeris= (kokte¤liø) plaktùvë1.2.56. ðopas= parduotùvë, krãutuvë1.2.57. ðorttrekas= sport. trumpâsis tåkas1.2.58. ðrederis= (dokume¹tø) naikíklis1.2.59. taimeris= la¤kmatis1.2.60. tyneidþeris, -ë= paauglýs, -º1.2.61. vykendas= savãitgalis1.2.62. vindserfingas= sport. 1. bùrlentë; 2. bùrlenèiø spòrtas

1.3. Neteiktini vertiniaiÞodþiai

1.3.1. apystova= aplinkôbë: Nusikaltimo a p y s t o v a s (= aplinkybes) tiria ekonominiø nusikaltimø skyriaus darbuotojai.

7

1.3.2. gerbûvis= 1. geróvë: Reikëtø daugiau rûpintis þmoniø g e r b û v i u (= gerove); 2. aplinkâ: Tik noro pritrûko sutvarkyti namo g e r b û v á (= aplinkà); 3. aplinkótvarka: Ieðkoma lëðø sostinës g e r b û v i u i (= aplinkotvarkai).

1.3.3. ástatymdavys, -ë, ástatymleidys, -ë= áståtymø leid¸jas, -a: Á s t a t y m d a v i a i (= Ástatymø leidëjai) turi susirûpinti, kad ne visi gerbia valstybës ástatymus.

ástatymdavystë, ástatymleidystë= áståtymø leidímas, leidôba: Á s t a t y m d a v y s t ë (= Ástatymø leidimas) nelengvas, taèiau kilnus darbas. Á s t a t y m l e i d y s t ë (= Ástatymø leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas.

1.3.4. iðsireikðti= pasakôti, paréikðti: Ji ne visai tiksliai i ð s i r e i ð k ë (= pasakë). Ar galima taip i ð s i r e i k ð t i (= (pa)sakyti)? Kaip èia buvo i ð s i r e i k ð t a (= pareikðta, pasakyta), statybos nejuda ið vietos.

iðsireiðkimas= pósakis, pasåkymas: Mokytoja parinko graþiø i ð s i r e i ð k i m ø (= posakiø). Tokie pikti i ð s i r e i ð k i m a i (= þodþiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos.

1.3.5. laisvanoris, -ë= savanõris, -ë: Gelbëjimo darbø ëmësi kariai, policininkai ir l a i s v a n o r i a i (= savanoriai) miesto gyventojai.

laisvanoriðkas, -a= savanõriðkas, -a: Taikos fondas sudaromas ið l a i s v a n o r i ð k ø (= savanoriðkø) aukø. laisvanoriðkai= sâvo nóru: Studentai kai kuriuos dëstomuosius dalykus gali pasirinkti l a i s v a n o r i ð k a i (= savo noru).

1.3.6. nekuris, -i= ðióks tóks, ðiokiâ tokiâ; tam tíkras, tam tikrâ: Mokinys ágijo n e k u r á (= ðioká toká) pasitikëjimà (ðiek tiek pasitikëjimo) savimi. Po n e k u r i o (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikës daryti remontà.

nekurie, -ios= kai kuriì, kai kuriõs; ðiokiì tokiì; ðiókios tókios; kuriì ne kuriì, kuriõs ne kuriõs; vîenas kítas, vienâ kitâ: N e k u r i a s (= Kai kurias) mintis èia pacituosiu. Gali atsirasti n e k u r i ø (= ðiokiø tokiø) ástatymo papildymø. N e k u r i e ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkiø komplikacijø mirðta.

1.3.7. neuþilgo= netrùkus, tuõj(a÷), gre¤tai, véikiai: N e u þ i l g o (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidës sëja.

1.3.8. obalsis= ð¾kis, devízas: Tautinio iðsivadavimo o b a l s i a i (= ðûkiai) padeda atgimti ir kalbai.

1.3.9. pasëka= padarinýs, rezultåtas: Ði liga palieka savo p a s ë k a s (= padarinius).

1.3.10. savistovus, -i= savara¹kiðkas, -a; neprikla÷somas, -a: Turi bûti sukurta s a v i s t o v i o s (= savarankiðkos) ekonominës politikos programa. S a v i s t o v i (= Nepriklausoma) valstybë pati tvarko savo uþsienio politikà.

savistoviai= savara¹kiðkai, neprikla÷somai: Ne kiekvienas ápratæs s a v i s t o v i a i (= savarankiðkai) tvarkytis. Sûnus jau s a v i s t o v i a i (= savarankiðkai, nepriklausomai) gyvena.savistovumas= savarankiðkùmas: S a v i s t o v u m a s (= Savarankiðkumas) geras þmogaus bruoþas.

1.3.11. stovyla(s)= 1. statulâ: Prie vartø pamatëme gipsines s t o v y l a s (= statulas); 2. figûrâ: Toli priekyje dar galëjai áþiûrëti vyriðkio s t o v y l à (= figûrà).

8

1.3.12. vienok= bêt, taèia÷, vís dëlto: Buvo jam visokiø valandø, v i e n o k (= bet, taèiau, vis dëlto) jis nepalûþo.

Junginiai1.3.13. Su ant:

ant kiek= ka¤p, kîek: Matome, a n t k i e k (= kaip, kiek) iðaugo mûsø institutas.

ant kiek ..., ant tiek= kîek ..., tîek: Ant kiek (= Kiek) iðaugo kainos, a n t t i e k (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidës. ant savæs= sãu, savara¹kiðkai: Kada jûs pradësite a n t s a v æ s (= savarankiðkai) gyventi?ant sveikatos= á sveikåtà: Toks sunkus darbas jam neiðeis a n t s v e i k a t o s (= á sveikatà). A n t s v e i k a t o s (= Á sveikatà)! [linkëjimas]ant tiek= ta¤p, tîek: Ligonë a n t t i e k (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.

1.3.14. [bûti (yra, buvo...)] (ne) kurse= (ne)þinóti; b¿ti (ne)supaþíndintam, -ai, (ne)susipaþínusiam, -iai, (ne)ásigílinusiam, -iai: Dël nutarimo manæs neklauskit að n e k u r s e (= neþinau; nesu susipaþinæs; nesupaþindintas). Jis k u r s e mûsø idëjos (=

þino apie mûsø idëjà; iðmano, supranta mûsø idëjà).1.3.15. [bûti, eiti] pas save= (b¿ti) sâvo kabinetê, kambaryjê ir kt.; (e¤ti)

á sâvo kabinêtà, ka§bará ir kt.: Virðininkas p a s s a v e (= savo kabinete). Einu p a s s a v e (= á savo kabinetà, kambará).

1.3.16. ir taip= ir ðta¤; ta¤gi; o daba»: I r t a i p , (= Taigi; O dabar) laidà baigiame. I r t a i p , (= Ir ðtai; Taigi) rungtynës baigësi lygiosiomis.

1.3.17. ið kalno= ið a¹ksto: Viskas i ð k a l n o (= ið anksto) susitarta.1.3.18. Su kaip:

kaip kartas, kaip sykis= kaip tík: K a i p s y k i s (= Kaip tik) norëjau skambinti.kaip tai þr. 1.3.21.kaip taisyklë= paprasta¤, daþniãusiai: K a i p t a i s y k l ë , (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai.

1.3.19. Su kas:kas lieèia= (o) dºl: K a s l i e è i a kredito gràþinimo sàlygas, (= Dël; O dël kredito gràþinimo sàlygø) susitarsime.kas link= veiksmaþodþiø valdomieji linksniai ar linksniai su prielinksniais: K a s l i n k tautybës, (= Tautybës; O tautybës tai) jie visi lietuviai. K a s l i n k muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbësim apie muzikà, tai jai) mano vaikas visai negabus. K a s l i n k mokslø, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi tik k a s l i n k pinigø (= pinigais). O k a s l i n k vestuviø, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju).

1.3.20. prie ko= kuo d¸tas, -â: P r i e k o èia mes (= Kuo mes èia dëti)? Banko vadovybë èia ne p r i e k o (= niekuo dëta).

1.3.21. Su tai:bûk tai= es±, nevâ, girdí, kâd, lôg, ta»tum: Þmonës kalbëjo, b û k t a i (= esà, kad, neva...) pinigai keisis.(kaþ)kada tai= kaþkadâ, kitadõs, kadãise: Apie ðuneliø prieþiûrà ( k a þ ) k a d a t a i (= kaþkada, kitados, kadaise) mano jau raðyta.

9

(kaþ)kaip tai= 1. kaþka¤p, kaþin ka¤p: Per tuos metus jis ( k a þ ) k a i p t a i (= kaþkaip) sulinko, suseno; 2. ka¤p nórs: Reikës ( k a þ ) k a i p t a i (= kaip nors) suktis ið ðios padëties.(kaþ)kas [(kaþ)ko, (kaþ)kam...] tai= kaþkâs (kaþkõ, kaþkãm...), kaþin kâs; kai kâs: Girdþiu, uþ durø ( k a þ ) k a s t a i (= kaþkas, kaþin kas) ðlama. ( K a þ ) k o t a i (= Kaþko; Ko nors) nauja nesugalvosi.(kaþ)kieno tai= (kaþ)kienõ, kaþin kienõ: Palikti ( k a þ ) k i e n o t a i (= kaþkieno) raktai ir piniginë.(kaþ)kodël tai= kaþkodºl, kaþin kodºl: Pavasará man daþnai ( k a þ ) k o d ë l t a i (= kaþkodël, kaþin kodël) skauda galvà.(kaþ)koks [(kaþ)kokio, (kaþ)kokiam...], (kaþ)kokia [(kaþ)kokios, (kaþ)kokiai...] tai= 1. kaþkóks (kaþkókio, kaþkokiãm...), kaþkokiâ (kaþkokiõs, kaþkókiai...): ( K a þ ) k o k s t a i (= Kaþkoks) þmogus tavæs ieðkojo; 2. tam tíkras, tam tikrâ: Statant uþtvankà gali atsirasti ir ( k a þ ) k o k i ø t a i (= tam tikrø) gamtos apsaugos paþeidimø.(kaþ)kuris tai, (kaþ)kuri tai= kurís, kurí; kaþkurís, kaþkurí; kaþin kurís, kaþin kurí: ( K a þ ) k u r i s t a i (= Kaþkuris; Kaþin kuris) kaimynas iðbëgo pirmas ir vagá suèiupo.(kaþ)kur tai= 1. kaþku», kaþin ku»: ( K a þ ) k u r t a i (= Kaþkur; Kaþin kur) paklydo mûsø ðuniukas; 2. ið daliìs: Gal að kalbëdama ( k a þ ) k u r t a i (= ið dalies) pasakysiu ir kitø nuomonæ; 3. apiì, maþda÷g, apôtikriai: Susitiksime ( k a þ ) k u r t a i (= maþdaug, apie) penktà.

1.4. Þodþiø ir junginiø reikðmës klaidos1.4.1. abuojas, -a – nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai a b u o j a s (= abejingas).

abuojumas – nevart. r. „abejingumas“.1.4.2. apmokyti – nevart., jei nekalbama apie pavirðutiniðkà, menko

intensyvumo, neilgai trunkantá mokymà: Nusikaltëlá padëjo surasti specialiai a p m o k y t i (= (ið)mokyti) ðunys.apmokymas – nevart. r. „mokymas, iðmokymas“.

1.4.3. apsidëti – þr.1.4.28.1.4.4. apsieiti – nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jø iðlaikymas valstybei

brangiai a p s i ë j o (= atsiëjo, kainavo).1.4.5. ap(si)jungti – nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“:

a p j u n g t i (= sujungti) firmas, bankus, ámones ir pan.; a p j u n g t i (= suvienyti) pastangas, jëgas ir pan.; apjungti (= suburti) þmones, visuomenæ, bendraminèius ir pan.; a p s i j u n g t i (= susiburti) á draugijà, sàjungà ir pan. ap(si)jungimas – nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas;

su(si)bûrimas“.1.4.6. apsivesti= vesti (kalbant apie vyrà); (ið)tekëti (kalbant apie merginà); susituokti.1.4.7. aptarnauti sàskaità= tvarkyti sàskaità.1.4.8. apturëti – nevart. r. „turëti, patirti“: Kiek vargo a p t u r ë j a u (=

turëjau, patyriau) dël to savo vaiko!1.4.9. atidaryti:

atidaryti akis= atmerkti akis, atsimerkti;atidaryti atminimo lentà, paminklà= atidengti atminimo lentà, paminklà;

10

atidaryti èiaupà= atsukti èiaupà;atidaryti dujas, vandená= paleisti dujas, vandená;atidaryti knygà, sàsiuviná= atversti, atskleisti knygà, sàsiuviná; atidaryti skëtá= iðskleisti skëtá.

1.4.10. atidengti:atidengti kaltininkà, nusikaltëlá= nustatyti kaltininkà, nusikaltëlá;atidengti sàskaità= atidaryti sàskaità.

1.4.11. atidirbti – nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, iðtobulinti“: a t i d i r b t i (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, iðtobulinti) metodikà, planà, projektà, technologijà ir pan.

1.4.12. atkoreguoti – nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mûsø komitetas ðá projektà neseniai a t k o r e g a v o (= pakoregavo).

1.4.13. atkrauti – nevart. r. „iðsiøsti; iðveþti“: A t k r o v ë m e (= Iðsiuntëme; Iðveþëme) prekes á Vokietijà.

1.4.14. atleisti – nevart. r. „(ið)duoti; parduoti“: a t l e i s t i (= (ið)duoti) knygà (skaitytojui); a t l e i s t i (= parduoti) prekæ (pirkëjui).atleidimas – nevart. r. „iðdavimas; pardavimas“.

1.4.15. atlieti – nevart. r. „nulieti, iðlieti, padaryti kà liejant“: a t l i e t i (= nulieti, iðlieti) detalæ, paminklà, skulptûrà ir pan.

1.4.16. atmainyti – nevart. r. „panaikinti“: a t m a i n y t i (= panaikinti) ástatymà, nutarimà, potvarká, susitarimà, nuosprendá ir pan.

1.4.17. atmirti – nevart. r. „(ið)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamaþu a t m i r ð t a (= mirðta, nyksta).

1.4.18. atreaguoti – nevart. r. „(su)reaguoti“: Á mano skundà seniûnija n e a t r e a g a v o (= ne(su)reagavo).

1.4.19. atredaguoti – nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai a t r e d a g u o t a s (= suredaguotas).

1.4.20. atreguliuoti – nevart. r. „sureguliuoti“: Vairà reikëtø a t r e g u l i u o t i (= sureguliuoti).1.4.21. atremontuoti – nevart. r. „suremontuoti“: A t r e m o n t a v o (=

Suremontavo) namà ir garaþà.1.4.22. atrestauruoti – nevart. r. „restauruoti“: A t r e s t a u r a v o m e (=

Restauravome) paveikslà ir freskà.1.4.23. atsiekti – nevart. r. „pasiekti“: Ðiemet a t s i e k ë m e (= pasiekëme) neblogø rezultatø.

atsiekimas – nevart. r. „laimëjimas, pergalë; atradimas“.1.4.24. atsineðti – nevart. r. „elgtis; þiûrëti (á kà)“: Po to ávykio jis

a t s i n e ð a (= þiûri) á mane labai draugiðkai (elgiasi su manimi labai draugiðkai).atsineðimas – nevart. r. „elgesys; poþiûris“.

1.4.25. at(si)þymëti – nevart. r.: 1. „pa(si)þymëti“: Praðom a t ( s i ) þ y m ë t i (= pa(si)þymëti) bilietà; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo a t þ y m ë t i (= apdovanoti) vertingomis dovanomis.atþyma – nevart. r.: 1. „þyma; áraðas“; 2. „þymë; þymuo“.

1.4.26. bendrai – nevart. iðvadiniu (apibendrinamuoju) þodþiu: B e n d r a i (= Apskritai) jis neblogas þmogus.

1.4.27. davinys – nevart.r. „duomuo“: Pastarøjø apklausø d a v i n i a i (= duomenys) teikia vilèiø.

1.4.28. dëti(s):

11

dëti(s) suknelæ, ðvarkà, paltà, apsiaustà ir pan. – nevart.r. „vilkti(s) suknelæ, ðvarkà, paltà, apsiaustà ir pan.“;dëti(s) apavà, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. – nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavà, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;dëtis dirþà, juostà ir pan. – nevart. r. „juosti(s) dirþà, juostà (dirþu, juosta) ir pan.“;dëti(s) auskarus, laikrodá, sagæ ir pan. – nevart. r. „segtis auskarus, laikrodá, sagæ ir pan.“

1.4.29. gautis – nevart. savaimine rezultatine reikðme: Gali taip g a u t i s (= iðeiti, atsitikti), kad ðiemet nebesusitiksime. Kas èia g a v o s i (= pasidarë, iðëjo)? Lyginant su 1997 m., g a u t ø s i (= iðeitø, bûtø) visai kitas vaizdas.

1.4.30. gyvybingas, -a – nevart. r. „nepasenæs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: g y v y b i n g a s (= nepasenæs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, g y v y b i n g i (= nepasenæ, tinkami vartoti) daþai, vaistai ir pan.

1.4.31. glaustas, -a: glaustais terminais= greitai, per trumpà laikà: Uþsakymus atliekame g l a u s t a i s t e r m i n a i s (= greitai, per trumpà laikà).

1.4.32. ájungti – nevart. r. „áraðyti, átraukti“: á j u n g t i (= áraðyti, átraukti) á planà, sàraðà, komisijà ir pan.

1.4.33. imti(s) – þr. 1.4.57.1.4.34. áneðti – nevart. r.: 1. „pateikti“: á n e ð t i (= pateikti) pasiûlymà ir

pan.; 2. „átraukti, áraðyti (á kà)“: á n e ð t i (= átraukti, áraðyti) á sàraðà, sutartá, protokolà ir pan.; 3. „átraukti, áraðyti, padaryti (kà)“: á n e ð t i (= padaryti) pataisà, pakeitimà, papildymà ir pan.

1.4.35. ápakavimas – nevart. r. „pakuotë“: Þaislai atsiøsti popieriniame á p a k a v i m e (= popierinëje pakuotëje).

1.4.36. iðdirbti – nevart. r. „parengti, sukurti“: i ð d i r b t i (= parengti, sukurti) projektà, terminijà ir pan.

1.4.37. iðeiti:iðeinant ið ko – nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsiþvelgiant á kà“: Nutarimas buvo priimtas i ð e i n a n t i ð s u s i d a r i u s i o s p a d ë t i e s (= atsiþvelgiant á susidariusià padëtá).

1.4.38. iðieðkoti: iðieðkotas, -a – nevart. r. „iðdailintas, -a, dailus, -i, praðmatnus, -i, elegantiðkas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiðkas, -a“: iðieðkotas, -a (= iðdailintas, -a, praðmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kûriná); i ð i e ð k o t a s (= subtilus, rafinuotas) skonis; i ð i e ð k o t o s (dailios, rafinuotos) manieros; i ð i e ð k o t a s (= dailus, galantiðkas) elgesys ir pan.

1.4.39. iðimti:iðimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (ið asmens)= paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.;dokumentø, ginklø, sprogmenø, narkotikø ir pan. iðëmimas (ið asmens)= dokumentø, ginklø, sprogmenø, narkotikø ir pan. paëmimas.

1.4.40. iðjungti – nevart. r.: 1. „iðbraukti, atleisti“: i ð j u n g t i (= iðbraukti) ið plano, sàraðo, suvestinës ir pan.; i ð j u n g t i (= iðbraukti, atleisti) ið komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „iðskaièiuoti,

12

atimti“: i ð j u n g t i (= iðskaièiuoti, atimti) ið kainos, sumos, vertës ir pan.

1.4.41. iðlaikyti – nevart. r. „iðskaièiuoti“: i ð l a i k y t i (= iðskaièiuoti) alimentus, mokesèius ir pan.iðlaikymas – nevart. r. „iðskaièiavimas, iðskaita“.iðlaikytas, -a – nevart. r. „santûrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydëtinai i ð l a i k y t a s (= santûrus, susitvardantis, susivaldantis) þmogus.

1.4.42. iðmetinëti (uþmetinëti) – nevart. r. „prikaiðioti, priekaiðtauti“: Tu jam dël to n e i ð m e t i n ë k ( n e u þ m e t i n ë k )(= neprikaiðiok, nepriekaiðtauk).iðmetinëjimas (uþmetinëjimas) – nevart. r. „prikaiðiojimas, priekaiðtas“.

1.4.43. iðneðti – nevart r.: 1. „priimti“: i ð n e ð t i (= priimti) nutarimà, sprendimà, nuosprendá ir pan.; 2. „duoti, pareikðti“: i ð n e ð t i (= duoti, pareikðti) áspëjimà, papeikimà ir pan.; 3. „pateikti“: i ð n e ð t i (= pateikti) pasiûlymà, protestà ir pan.

1.4.44. (ið)pildyti:iðpildyti kûriná= atlikti kûriná;(ið)pildyti planà= (á)vykdyti planà;pildyti pareigas= eiti pareigas.

1.4.45. iðpulti – nevart. r.: 1. „tekti, priderëti, prireikti, priklausyti“: Uþmokëk jam, kiek i ð p u o l a (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalëdos pernai i ð p u o l ë (= pasitaikë) graþios.

1.4.46. iðriðti – nevart. r. „iðspræsti“: Kaþin, kaip ðá klausimà i ð r i ð (= iðspræs) apskritis?

iðriðimas – nevart. r. „iðsprendimas“. 1.4.47. iðskirti – nevart. r. „(pa)skirti“: I ð s k y r ë (= Paskyrë) sklypà namui

statyti. Firmos vadovai i ð s k y r ë (= (pa)skyrë, davë) premijas. 1.4.48. iðstatyti sàskaità= pateikti, iðraðyti sàskaità.1.4.49. iðstoti – nevart. r. „kalbëti; vieðai pasirodyti“: Kas dar nori i ð s t o t i

(= kalbëti)? Dabar i ð s t o s (= pasirodys) ansamblis.iðstojimas – nevart. r. „kalba; vieðas pasirodymas“.

1.4.50. iððaukti – nevart. r. „sukelti“: i ð ð a u k t i (= sukelti) ligà, reakcijà, þemës drebëjimà ir pan.

iððaukiantis, -i, iððaukiamas, -a – nevart. r. „áþûlus, -i, provokuojamas, -a“: i ð ð a u k i a n t i s (= áþûlus, provokuojamas) elgesys, þvilgsnis, tonas ir pan.iððaukianèiai, iððaukiamai – nevart. r. „áþûliai, provokuojamai“.

1.4.51. iðvesti – nevart. r. „iðbraukti, atleisti“: i ð v e s t i (= iðbraukti, atleisti) ið komisijos, komiteto, tarybos ir pan.iðvesti ið eksploatacijos= nutraukti eksploatacijà; sustabdyti; iðjungti.

1.4.52. iðþiûrëti – nevart. r. „apsvarstyti, iðnagrinëti“: i ð þ i û r ë t i (= apsvarstyti, iðnagrinëti) praðymà, siûlymà, skundà ir pan.

1.4.53. ávesti:ávesti á eksploatacijà (eksploatacijon)= atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; ájungti;ávesti á komisijà, komitetà, tarybà ir pan. – nevart. r. „átraukti á komisijà, komitetà, tarybà ir pan.“;ávesti kamuolá á þaidimà= paduoti (ámesti, áspirti) kamuolá á þaidimà;

13

ávesti pataisà, papildymà= átraukti, áraðyti, ádëti pataisà, papildymà.

1.4.54. kurèias, -ia – nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidëjo k u r è i a s (= duslus) sprogimas.1.4.55. matomai (regimai) – nevart. áterptiniu þodþiu nuomonei reikðti:

M a t o m a i ( R e g i m a i ) (= Matyt), mums reikëtø dar kartà pasitarti. M a t o m a i ( R e g i m a i ), (= Turbût) jau laikas eiti miegoti.

1.4.56. neðti atsakomybæ= bûti atsakingam, -ai, atsakyti.1.4.57. nuimti:

nuimti draudimà, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.= panaikinti draudimà, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.;nuimti greitá, tempà= sumaþinti greitá, tempà;nuimti nuo kontrolës= nutraukti kontrolæ, liautis kontroliuoti, kontroliavus;nuimti nuo pareigø= atleisti ið pareigø;nuimti premijà, priemokà= neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premijà, priemokà;nuimti prieþastis, (psichologinæ) átampà= paðalinti, panaikinti prieþastis, (psichologinæ) átampà;nuimti skausmà= numalðinti skausmà;nu(si)imti apavà, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. – nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavà, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“;nu(si)imti dirþà, juostà ir pan. – nevart. r. „nu(si)juosti dirþà, juostà ir pan.“;nu(si)imti sagæ, auskarus, laikrodá, þiedà ir pan. – nevart. r. „nu(si)segti sagæ, laikrodá, iðsisegti auskarus, nusimauti þiedà ir pan.“ ;nu(si)imti nuo áskaitos= ið(si)braukti, ið(si)raðyti, ið(si)registruoti ið áskaitos;nu(si)imti suknelæ, apsiaustà, ðvarkà, paltà ir pan. – nevart. r. „nu(si)vilkti suknelæ, apsiaustà, ðvarkà, paltà ir pan.“

1.4.58. pajungti – nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): p a j u n g t i (= privesti) dujas, elektrà, vandená, ðildymà, telefonà ir pan.; 2. „ájungti“ (kalbant apie tiekimo pradþià): p a j u n g t i (= ájungti) dujas, elektrà, vandená, ðildymà, telefonà ir pan.; 3. „prijungti“: p a j u n g t i (= prijungti) variklá, skalbimo maðinà ir pan.pajungimas – nevart. r. „privedimas; ájungimas; prijungimas“.

1.4.59. pakelti:pakelti klausimà, problemà= iðkelti klausimà, problemà;pakelti duomenis, bylà ir pan.= perþiûrëti, pa(si)tikrinti duomenis, bylà ir pan.

1.4.60. paskaièiuoti – nevart. r. „(tiksliai) apskaièiuoti, suskaièiuoti“: Bûtina p a s k a i è i u o t i (= apskaièiuoti) didþiausià ðiø vaistø dozæ.paskaièiavimas – nevart. r. „(tikslus) apskaièiavimas“.

1.4.61. pastatyti – þr. 1.4.98.1.4.62. paðalinis (vaistø) veikimas= ðalutinis (vaistø) poveikis.1.4.63. paðvæsti – nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras p a ð v æ s t a s (=

skirtas) poeto 100-øjø metiniø sukakèiai. Knyga p a ð v æ s t a (= skirta) lietuviø kovoms su kryþiuoèiais.

1.4.64. pavesti – nevart. r. „apvilti, apgauti; netesëti“: Jis ne kartà yra mus p a v e d æ s (= apvylæs, apgavæs).

14

1.4.65. perneðti – nevart. r. „pakelti, iðkentëti, iðkæsti, iðturëti, iðtverti“: p e r n e ð t i (= pakelti, iðkentëti, iðkæsti, iðturëti, iðtverti) skausmà, sielvartà, netektá, nelaimæ ir pan.

1.4.66. perspëti – nevart. r. „uþkirsti kelià, neleisti atsirasti“: perspëti ligà, nusikaltimà, nelaimæ ir pan. (= uþkirsti kelià, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan.

1.4.67. pervesti – nevart. r. „perkelti“: p e r v e s t i (= perkelti) á kità grupæ, klasæ, kursà, skyriø, á kitas pareigas ir pan.

1.4.68. perþiûrëti – nevart. r. „persvarstyti; ið naujo, dar kartà apsvarstyti“: p e r þ i û r ë t i (= ið naujo, dar kartà apsvarstyti) bylà, klausimà, tvarkà ir pan.

1.4.69. praanalizuoti – nevart. r. „iðanalizuoti“: Bûtina p r a a n a l i z u o t i (= iðanalizuoti) padëtá.

1.4.70. prabalsuoti – nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau p r a b a l s a v o m e (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti).

1.4.71. prabëgti – nevart. r. „(nu)bëgti“: Kasdien p r a b ë g u (= nubëgu) keletà kilometrø.1.4.72. praèiuopti – nevart. r. „apèiuopti, uþèiuopti“: Padidëjusias kepenis

nesunku p r a è i u o p t i (= uþèiuopti).1.4.73. pradiktuoti – nevart. r. „padiktuoti“: P r a d i k t a v a u (=

Padiktavau) visas pavardes telefonu.1.4.74. praeiti – nevart. r.: 1. „nueiti“: p r a e i t i (= nueiti) atstumà, kelià,

nuotolá; 2. „iðeiti“: p r a e i t i (= iðeiti) kursà, mokyklà, mokslus (t. y. baigti kursà, mokyklà, mokslus); 3. „paeiti“: p r a e i t i (= paeiti) á prieká, á kairæ, á deðinæ ir pan.; 4. „eiti“: P r a e i t i (= (Á)eiti) draudþiama.praëjimas – nevart. r. „(á)ëjimas“: P r a ë j i m a s (= Áëjimas) á kiemà kitoje pusëje.

1.4.75. prafinansuoti – nevart. r. „finansuoti“: Ðá projektà derëtø p r a fi n a n s u o t i (= finansuoti) ið rezervø fondo.

1.4.76. pragalvoti – nevart. r. „apgalvoti“: Ðis sprendimas gerai p r a g a l v o t a s (= apgalvotas).1.4.77. prakeliauti – nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Tà vasarà

p r a k e l i a v o m e (= nukeliavome) 300 km.1.4.78. praklausyti – nevart. r. „perklausyti, iðklausyti“: p r a k l a u s y t i (=

perklausyti) áraðà, p r a k l a u s y t i (= iðklausyti) paskaità ir pan.1.4.79. prakomentuoti – nevart. r. „(pa)komentuoti“: Ðis ávykis buvo

iðsamiai p r a k o m e n t u o t a s (= (pa)komentuotas) per televizijà.1.4.80. prakonsultuoti – nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mûsø grupæ dëstytojas jau p r a k o n s u l t a v o (= (pa)konsultavo).1.4.81. prakontroliuoti – nevart. r. „(pa)kontroliuoti“:

P r a k o n t r o l i u o k i t e (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos bûtø pateiktos laiku.

1.4.82. pramatyti – nevart. r. „numatyti“: Ðità ëjimà (ðachmatø) reikëjo p r a m a t y t i (= numatyti).pramatymas – nevart. r. „numatymas“.

1.4.83. praplaukti – nevart. r.: 1. „nuplaukti“: p r a p l a u k t i (= nuplaukti, t. y. áveikti) atstumà, distancijà, nuotolá ir pan.; 2. „perplaukti“: p r a p l a u k t i (= perplaukti) baseinà, eþerà, tvenkiná ir pan.

1.4.84. praskambëti – nevart. r. „nuskambëti, suskambëti“: Jos balse p r a s k a m b ë j o (= nuskambëjo) nepasitenkinimo gaidelë.

15

1.4.85. pravaþiuoti – nevart. r. „vaþiuoti, ávaþiuoti, nuvaþiuoti“: P r a v a þ i u o t i (= Vaþiuoti) be bilieto draudþiama. P r a v a þ i u o t i (= Ávaþiuoti) á kiemà reikia ið kitos pusës. Mums liko p r a v a þ i u o t i (= vaþiuoti, nuvaþiuoti) 5 km. pravaþiavimas – nevart. r. „(á)vaþiavimas“: Uþ p r a v a þ i a v i m à (= vaþiavimà, kelionæ) be bilieto jums teks mokëti baudà. P r a v a þ i a v i m a s á teritorijà draudþiamas (= Ávaþiuoti á teritorijà draudþiama).pravaþiuojantis, pravaþiuojamas bilietas= nuolatinis, mënesinis bilietas.

1.4.86. pravesti – nevart. r.: 1. „nutiesti, ávesti“: Laidai neturi bûti p r a v e d a m i (= tiesiami) pavirðiuje; 2. „iðvesti, nubrëþti“: P r a v e s t i (= Iðvesti, nubrëþti) linijà.

1.4.87. pribûti – nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir n e p r i b u v o (= neatëjo, neatvyko).

1.4.88. prieðakinis, -ë – nevart. r. „paþangus, -i“: p r i e ð a k i n ë (= paþangi) idëja, mintis, pasaulëþiûra, p r i e ð a k i n i s (= paþangus) màstymas ir pan.

1.4.89. prigulëti – nevart. r. „priklausyti, priderëti, pareiti“: Tie pinigai jam p r i g u l i (= priklauso, pridera). Tai p r i g u l i (= priklauso, pareina) ne nuo þmogaus valios.

1.4.90. priimti vaistus – nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“.1.4.91. prileisti trûkumø= padaryti, pridaryti trûkumø; leisti atsirasti trûkumams.1.4.92. rastis – nevart. r. „bûti“: Mûsø bûstinë r a n d a s i (= yra) Kaðtonø

gatvëje. Kur tu dabar r a n d i e s i (= esi)?1.4.93. regimai – þr. 1.4.55.1.4.94. reiðkia – nevart. r. „vadinasi, taigi“: R e i ð k i a (= Vadinasi), tu rytoj

neateisi? R e i ð k i a , (= Taigi) dirbsime iki vëlumos.1.4.95. sàstatas – nevart. r. „sudëtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan.

s à s t a t a s (= sudëtis).1.4.96. sekantis, -i – nevart. r.: 1. „ðis, -i, ðitoks, -ia, toks, -ia“ (prieð

iðvardijimà): Vilniuje ðiuo metu veikia s e k a n è i o s (= ðios, tokios) parodos: [...]; 2. „ðtai kas; ðtai kodël“ (prieð aiðkinimà): Atsakydamas á jûsø raðtà praneðu s e k a n t á (= ðtai kà): [...].sekanèiai – nevart. r. „taip, ðitaip“.

1.4.97. skaityti – nevart. r.: 1. „laikyti“ (kà kuo): Jis manæs þmogum n e s k a i t o (= nelaiko); 2. „manyti, bûti tam tikros nuomonës, bûti ásitikinusiam, -iai“: S k a i t a u (= Manau), kad jûsø nuomonë nëra teisinga.

1.4.98. statyti:statyti grafikà, planà, tvarkaraðtá= (su)daryti grafikà, planà, tvarkaraðtá;statyti taðkà, kablelá, kitus skyrybos þenklus= (pa)dëti, (pa)raðyti taðkà, kablelá, kitus skyrybos þenklus;statyti kandidatûrà= (ið)kelti kandidatûrà;statyti klausimà, reikalavimà, sàlygà= (ið)kelti klausimà, reikalavimà, sàlygà;statyti paþymá= (pa)raðyti paþymá;statyti protokolà= (su)raðyti protokolà;statyti tikslà= (ið)kelti tikslà;statyti kelià, dujotieká= (nu)tiesti kelià, dujotieká;

16

statyti radiatoriø, variklá, skaitiklá ir pan. – nevart. r. „árengti, átaisyti, pritaisyti, (á)dëti radiatoriø, variklá, skaitiklá ir pan.“;statyti telefonà – nevart. r. „(á)vesti telefonà“.

1.4.99. aukðèiau stovintis, -i (pareigûnas, ástaiga) – nevart. r. „aukðtesnis, -ë, aukðtesnysis, -ioji, vyresnis, -ë, vyresnysis, -ioji, virðesnis, -ë (pareigûnas, ástaiga)“.

1.4.100. stovis:ligonio, pastato stovis= ligonio, pastato bûklë;dvasinis, moralinis stovis= dvasinë, moralinë bûsena.

1.4.101. talpinti – nevart. r. „dëti, spausdinti“ (pvz., laikraðtyje).1.4.102. tûlas, -a – nevart. r. „toks, -ia, kaþkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne

kuris, kuri ne kuri“: T û l a s (= Vienas; Kaþkoks) amerikieèiø bankininkas uþsisakë portretà.

1.4.103. uþbëgimas – nevart. r. „bëgimas“ (bëgimo varþybø etapas).1.4.104. uþdaryti:

uþdaryti akis= uþmerkti akis, uþsimerkti;uþdaryti èiaupà= uþsukti èiaupà;uþdaryti knygà, sàsiuviná= uþversti, uþskleisti knygà, sàsiuviná;uþdaryti sàraðà, kartotekà= baigti (pildyti, raðyti) sàraðà, kartotekà;uþdaryti skëtá= suglausti skëtá.

1.4.105. uþëjimas – nevart. r. „ëjimas“ (ëjimo varþybø etapas).1.4.106. uþinteresuoti – nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia –

u þ i n t e r e s u o t i (= suinteresuoti, sudominti) pirkëjà.1.4.107. uþkrauti akumuliatoriø – nevart. r. „ákrauti akumuliatoriø“.1.4.108. uþmanyti – nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko

u þ m a n y t i (= sumanyti, sugalvoti) naujà ðio uþdavinio sprendimà.uþmanymas – nevart. r. „sumanymas“.

1.4.109. uþmetinëti – þr. 1.4.42.1.4.110. uþneðti – nevart. r.: 1. „uþtepti; uþkrësti“: u þ n e ð t i (= uþtepti)

daþø, glaisto; u þ n e ð t i (= uþkrësti) tinko ir pan.; 2. „paþymëti“: u þ n e ð t i (= paþymëti) kontûrus, taðkus ir pan.

1.4.111. uþ(si)pilti automobilá, traktoriø ir pan. – nevart. r. „á(si)pilti, pri(si)pilti (degalø) á automobilá, traktoriø ir pan.“;uþ(si)pilti benzino, kitø degalø (á automobilá)= á(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitø degalø.

1.4.112. uþplaukimas – nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varþybø etapas).1.4.113. uþ(si)dëti – þr. 1.4.28.1.4.114. uþskaityti – nevart. r. „áskaityti“: Uþ laimëtà partijà þaidëjui

u þ s k a i t o m a s (= áskaitomas) taðkas.uþskaita – nevart. r. „áskaita“: Atlikus u þ s k a i t à (= áskaità) ámoniø skolos sumaþëjo.

1.4.115. uþvaþiavimas – nevart. r.: 1. „vaþiavimas“ (automobiliø, dviraèiø, motociklø ir pan. varþybø etapas); 2. „jojimas“ (þirgø lenktyniø etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“.

1.4.116. uþveþimas (pvz., prekiø) – nevart. r. „ko nors atveþimas (pvz., prekiø), pristatymas“.

1.4.117. vesti:save vesti (vesti save)= elgtis: Diskotekoje jis save v e d ë (= elgësi) tiesiog nepakenèiamai;

17

vedantis, -i, vedantysis, -èioji specialistas, -ë= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -èioji specialistas, -ë;vedantis bruoþas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.= svarbiausias, pagrindinis bruoþas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.;vedantysis ratas, velenas= varantysis ratas, velenas.

1.4.118. vieningas, -a – nevart. r. „vienodas, -a“: v i e n i n g i (= vienodi) mokesèiai, tarifai ir pan.

1.4.119. þinoti – nevart. r.: 1. „mokëti“: Prastai þ i n a u (= moku) anglø kalbà; 2. „iðmanyti“: Jis n e þ i n o (= neiðmano) technikos; 3. „paþinti“: Vadovai turi þ i n o t i (= paþinti) savo pavaldinius.

2. ÞODÞIØ SANDAROS KLAIDOS2.1. Svetimi þodþiø elementai2.1.1. -arëja, -erëja – skolintiniø daiktavardþiø elementai, pvz.:

batarëja= batêrija;galanterëja= galantêrija;galerëja= galêrija;loterëja= lotêrija;oranþerëja= oranþêrija.

2.1.2. -avas, -ava – bûdvardþiø priesaga (ar baigmuo), pvz.:bordavas, -a= bòrdinis, -ë, výðninis, -ë, ta§siai raudónas, -a;dangavas, -a= da¹giðkas, -a, danga÷s spalvõs, meµsvas, -â, þôdras, -â;fioletavas, -a, violetavas, -a= violêtinis, -ë;kerzavas, -a: kerzavi= kerzíniai (båtai);kremavas, -a= krêminis, -ë, krêmo spalvõs;lelijavas, -a= lelíjinis, -ë, lelíjø spalvõs;morkavas, -a= mõrkinis, -ë, mõrkø spalvõs;pliuðavas, -a= pliuðínis, -ë;ruþavas, -a= rõþinis, -ë, ra÷svas, -â;smëliavas, -a= smºlinis, -ë, smºlio spalvõs;ðaliavas, -a= ðålinis, -ë (apôkaklë);vyðniavas, -a= výðninis, -ë, výðniø spalvõs.

2.1.3. -avoti – veiksmaþodþiø priesaga (ar baigmuo), pvz.:baliavoti= puotãuti, pokyliãuti;bëdavoti= bëdóti, sk¼stis;dëkavoti= dëkóti;komandavoti= komandúoti, ásakin¸ti;meistravoti= meistrãuti;ponavoti= ponãuti;þiemavoti= þiemóti.

2.1.4. da- (neda-) – prieðdëlis, pvz.:dabëgti= prib¸gti, nub¸gti (iki ko nors): N e d a b ë g o (= Nepribëgo, nenubëgo) iki finiðo;dadëti= prid¸ti, (dãr) ád¸ti: D a d ë k (= Ádëk dar) kelis obuolius, kad krepðys bûtø pilnas;dadirbti= ba¤gti dírbti, (dãr) padírbti, iðdírbti: D a d i r b s i u (= Iðdirbsiu) iki pensijos ir iðeisiu;daeiti= 1. prie¤ti (kà), nue¤ti (iki ko nors): Taip kartu ir d a ë j o m e (= priëjome) upæ (nuëjome iki upës); 2. su(si)prâsti, susiprot¸ti: Pagaliau man d a ë j o (= að supratau, man paaiðkëjo);

18

daësti= 1. ba¤gti ¸sti; pri(si)¸sti (iki soties): Ðuo n e d a ë d ë (= nebaigë ësti; nepriëdë); 2. ási¸sti, ákyr¸ti, nusibósti: Visiems jis d a ë d ë (= ásiëdë, ákyrëjo, nusibodo);daleisti= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligoniø n e d a l e i d þ i a m i (= neleidþiami); 2. léisti atsirâsti, pa(si)darôti: Negalime d a l e i s t i paþeidimø (= leisti atsirasti paþeidimams); 3. sakôti, ta»ti, manôti: D a l e i s k i m (= Sakykim), tu teisus;damokëti= primok¸ti;dapilti= pripílti (iki virðaus), (dãr) ápílti, pripíldyti;daraðyti= priraðôti;dasiekti= pasîekti;dasigauti= nusigãuti (iki ko nors);dasiprotëti= susiprot¸ti, susiprâsti;davesti= 1. privêsti (prie ribos): Arklá d a v e d ë ligi ëdþiø (= privedë prie ëdþiø); 2. iðvêsti (ið kantrôbës, pusiãusvyros): Toks jø elgesys mane visai d a v e d ë (= iðvedë ið kantrybës, pusiausvyros); 3. ba¤gti dírbti, padarôti: Darbà reikia d a v e s t i (= padaryti, pabaigti) iki galo;nedakepæs, -usi, nedakeptas, -a= 1. ne(ið)kìpæs, -usi, neba¤gæs, -usi kêpti, pùsþalis, -ë; 2. kvãiðtelëjæs, -usi;nedakepëlis, -ë= nekìpëlis,-ë, nesubréndëlis, -ë; kvaiðìlis, -ë; nei ðióks, nei tóks, nei ðiokiâ, nei tokiâ;nedamuðtas, -a= 1. nepríbaigtas, -â (muðti); 2. kvãiðtelëjæs, -usi;nedateklius= nepríteklius, tr¿kumas, stokâ; va»gas, sunkùmas, sku»das.

2.1.5. -dëjas, -a – daiktavardþiø elementas, pvz.:geradëjas, -a= geradarýs, -º;niekadëjas, -a= niek(a)darýs, -º, nenãudëlis, -ë, niìkðas, -ë;piktadëjas, -a= piktadarýs, -º.

2.1.6. -ikas – skolintiniø maþybinës reikðmës daiktavardþiø priesaga, pvz.:kubikas= kùbas, kubìlis, kubiùkas;pufikas= pùfas, pufiùkas, pa§psas, pampsiùkas.

2.1.7. -(in)yèia – daiktavardþiø priesaga, pvz.:cukrinyèia= cùkrinë;druskinyèia= drùskinë;kiaulinyèia= kiaulídë;langinyèia= langínë;pipirnyèia= pipírinë;rûkinyèia= (mësos, þuvø) rûkyklâ;varpinyèia= va»pinë.

2.1.8. -ka, -kë – priesagos (ar baigmenys):a) bendriniø daiktavardþiø, pvz.:èigonka= èigõnë, èigoniùkë;damkë= (ðåðkiø) damâ;draugelka= draugùþë;etaþerka= etaþêrë, knýginë;giedorka= giedótoja, giesmini¹kë;kaimynka= kaimônë, kaimynºlë;kumelka= kumìlë, kumélðë, kumélpalaikë;maðinka= maðinºlë;mergelka= mergiõtë, me»giðèia, mergi¿kðtë;miesèionka= miesèiónë;razinka= razinâ, dþiovínta výnuogë;

19

sardelka, sardelkë= sardêlë;vagilka= vagílë, vagíðë;b) asmenvardþiø, pvz.: Birutka (= Birutë, Birutëlë, Biruèiukë), Irka (= Irena, Irutë), Graþka, Graþkë (= Graþina, Graþinutë), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska(= Stasys, Staselis, Stasiukas).

2.2. Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikðme vartojami þodþiai su lietuviðkais elementais

2.2.1. Bûdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti: a) ið bûdvardþiø su priesaga -inis, -inë, pvz.:asmeniniai= åsmeniðkai;besàlyginiai= besçlygiðkai, be sçlygø, grieþta¤;dvasiniai= dvåsiðkai;ekonominiai= ekonòmiðkai;eksperimentiniai= eksperime¹tiðkai, eksperime¹tais, ba¹dymais;esminiai= ið esmºs, sâvo esmê; ið tiesÿ, ið tikrÿjø;fiziniai= fíziðkai;iðoriniai= iðóriðkai;materialiniai= materialia¤;meniniai= mìniðkai;orientaciniai= apôtikriai, maþda÷g;plytiniai (raudonas)= plýtiðkai (raudónas), plýtø (raudõnio, raudonùmo) spalvõs;principiniai= ið príncipo;psichiniai= psíchiðkai;ðimtaprocentiniai= ðimtù pròcentø;teoriniai= teòriðkai;tiesioginiai= tiesióg(iai);tradiciniai= tradíciðkai, ið tradícijos, pagaµ tradícijà;vidiniai= ið vida÷s, vidumí;vidutiniai= vidutíniðkai;Iðimtis: begalíniai.b) ið santykiniø bûdvardþiø, turinèiø vienaskaitos vyriðkosios giminës vardininko galûnæ -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejëgis ir pan.), pvz.:bejausmiai= beja÷smiðkai, be ja÷smo;bejëgiai= bejºgiðkai;beprasmiai= bepråsmiðkai, be prasmºs;betiksliai= betíksliðkai, be tíkslo;civiliai= civíliðkai;dviprasmiai= dvipråsmiðkai;vieninteliai (galimas, -a)= vieni¹telis, -ë (gålimas, -â).P a s t a b a . Prieveiksmius su -(i)ai daryti ið tokiø kokybiniø bûdvardþiø galima, pvz.: t y l u t ë l i a i a t s i d u s o , p u s d y k i a i p a r d a v ë , p o k v a i l i a i a t r o d o , p a d a l i j o a p y l y g i a i .

2.2.2. Daiktavardþiai, þymintys árankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medþiagas, su priesagomis:a) -ëjas, pvz.:atskiedëjas= skiedíklis;atskyrëjas= (tìpalo) skyríklis;autopakrovëjas= automobílinis krautùvas;ákrovëjas= (akumuliåtoriaus) (á)krovíklis;

20

iðëmëjas= (dëmiÿ) valíklis; (va¤siø kauliùkø) gliaudíklis;iðjungëjas= iðjungíklis, jungíklis; jungtùvas;iðleidëjas= (nutekamÿjø vandenÿ) iðleistùvas;iðskyrëjas= (benzíno, riebalÿ) skirtùvas;iðspaudëjas (sulèiø)= sulèiåspaudë;jungëjas= jungíklis; jungiamóji mìdþiaga;kasëjas= (tranð¸jø) kasíklis;klojëjas= (va§zdþiø) klotùvas;nuëmëjas= (ga»so) ëmíklis; (va¤siø) skintùvas;nuleidëjas= (ðiùkðliø) nuleistùvas;pakëlëjas= këlíklis; kéltuvas;pakrovëjas= krautùvas;paleidëjas= (automåtinis) paleidíklis;pastûmëjas= stûmíklis;perjungëjas= pérjungiklis, jungíklis;praskiedëjas= skiedíklis;purðkëjas= (tràðÿ) purkðtùvas;sanpraleidëjas= sanitårinë ðvaryklâ;skiedëjas= skiedíklis;sugërëjas= (kvapÿ) gëríklis;sukëlëjas (putø)= putõkðlis;surinkëjas= rinkíklis; (óro, vande¹s) rinktùvas;sutepëjas= teptùvas; tepíklis;træðëjas= (þeldiniÿ) træðíklis;b) -ovas, pvz.:autoatsakovas= atsakíklis;c) -tojas, pvz.:apðildytojas, apðiltintojas= ðildytùvas; ðiµtalas;auðintojas= a÷ðalas; auðintùvas;balintojas= balíklis, bålalas;baltintojas= baltíklis, baµtalas;braiþytojas= braiþýklë;dalytojas= (paðarÿ) dalôtuvas, skirstytùvas;drëkintojas= (óro) drëkintùvas;formuotojas= (blòkø) formuotùvas;gaivintojas = (óro) gaivíklis;gaudytojas= (tranÿ) gaudýklë;gràþintojas= (plaukÿ spalvõs) gaivíklis;greitintojas= greitintùvas;ieðkotojas= (ce¹tro) ieðkíklis;iðryðkintojas= (fotogråfijos) rýðkalas;kietintojas= kietíklis, kiìtalas;maiðytojas= (smºlio) maiðôtuvas;masaþuotojas= masaþuõklis;minkðtintojas= minkðtíklis;pagreitintojas= greitíklis; greitintùvas;paskirstytojas= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidíklis;paðalintojas= (rûdþiÿ) valíklis;paðildytojas= ðildytùvas;prailgintojas= ilgintùvas (ílginamasis la¤das);ryðkintojas= rýðkalas;

21

sësdintojas= nusodintùvas;skirstytojas= (srovºs) skirstíklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidíklis;standintojas= standíklis;stiprintojas= (plaukÿ) stipríklis; stiprintùvas;sukietintojas= kietíklis;tirpintojas= tirpíklis;treniruotojas= treniruõklis;uþpildytojas= ùþpildas;valytojas= (dëmiÿ) valíklis; (sniìgo) valôtuvas;þadintojas= (ïtampos) þadintùvas.

2.2.3. Priesagos -inis, -inë bûdvardþiai, padaryti ið veikëjus reiðkianèiø veiksmaþodiniø daiktavardþiø, turinèiø priesagas -ëjas, -tojas, pvz.:ganytojinis, -ë= ganôtojo, ganôtojø (pvz., laiðkas);gydytojinis, -ë= gôdytojo, gôdytojø (pvz., drabuþiai);mokytojinis, -ë= mókytojø (pvz., pasitarimas);raðytojinis, -ë= raðôtojø (pvz., spauda);skaitytojinis, -ë= skaitôtojø (pvz., klubas);vertëjinis, -ë= vert¸jo, vert¸jø (pvz., konferencija).

2.2.4. Bûdvardþiai su priesaga -iðkas, -iðka veikëjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypaè tautybei, reikðti, pvz.: ð v e d i ð k i e j i (= ðvedø) sportininkai, t u r k i ð k i e j i grobikai (= grobikai turkai), r u s i ð k i e j i mokslininkai (= rusø mokslininkai; mokslininkai rusai).

2.2.5. Veiksmaþodþiai su priesagomis -inëti, -dinëti ne kartotiniam,o tæstiniam kartiniam veiksmui reikðti, pvz.:Partrenkë maðina, kai p e r e i d i n ë j a u gatvæ (= ëjau per gatvæ). Tada b a i g i n ë j a u (= buvau bebaigiàs) institutà. Gydytoja papraðë n u s i r e n g i n ë t i (= nusirengti). Dirbtuves reikëtø perkelti á kokià bankrutuojanèià ar u þ s i d a r i n ë j a n è i à (= uþdaromà) miesto gamyklà. Treèià þaidimo minutæ atrodë, kad jau p r a l a i m i n ë j a m e (= pralaimime, esame bepralaimá) rungtynes.

2.3. Neteiktini sudurtiniai þodþiai2.3.1. Asmenis reiðkiantys priesagos -ietis, -ietë þodþiai, padaryti ið

dviþodþiø ar keliaþodþiø gyvenamøjø, darbo vietø, ástaigø, ámoniø ar organizacijø pavadinimø, pvz.: n a u j a v i l n i e t i s (= Naujosios Vilnios gyventojas), k a z l ø r û d i e t i s (= Kazlø Rûdos gyventojas, kazlinis), v a i k n a m i e t i s (= vaikø namø auklëtinis).

2.3.2. Sudurtiniai sutrauktiniai þodþiai, sudaryti ið vieno ar keliø þodþiø pradþios ir paskutinio viso þodþio, pvz.:agrochemtarnyba= agrochêmijos tarnôba;dietgydytojas, -a = (gôdytojas, -a) dietològas, -ë;genplanas = generålinis plånas;genrangovas = generålinis rangõvas;medsesuo= medicínos sesuõ, gailestíngoji sesuõ;politekonomija= polítinë ekonòmija;vetpunktas = veterinårijos pùnktas;vyrgydytojas, -a= vyriãusiasis gôdytojas, vyriãusioji gôdytoja;vyrinþinierius= 1. vyriãusiasis inþiniìrius, vyriãusioji inþiniìrë; 2. vyresnýsis inþiniìrius, vyresnióji inþiniìrë.Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmø vardai: „L i e t l a t s t a t y b a “, „V a r ë n g r y b a s “ ir pan.

22

3. LINKSNIØ VARTOJIMO KLAIDOS3.1. Vardininkas nevartotinas:3.1.1. neapibrëþtam daiktø kiekiui ar daikto daliai reikðti (vietoj dalies

kilmininko) su veiksmaþodþiais:(atsi)rasti(s): Mieste atsirado v a l k a t a u j a n t y s ð u n y s (= valkataujanèiø ðunø). Kolektyve vël atsirado n e s u t a r i m a i (= nesutarimø). Nuo ðvieþiø braðkiø kartais atsiranda odos i ð b ë r i m a i (= iðbërimø; kartais iðberia odà);bûti (yra, esti, bûna, buvo...): Pirkëja paklausë, ar yra p i e n a s (= pieno). Þmogaus gyvenime bûna p o t v y n i a i i r a t o s l û g i a i (= potvyniø ir atoslûgiø). Gal jûsø ðeimoje yra k o k i o s p r o b l e m o s (= kokiø sunkumø)? Kiekvienoje visuomenëje visada buvo, yra ir bus d o r i þ m o n ë s (= dorø þmoniø);daugëti (gausëti): S u s i r g i m a i (= Susirgimø) gripu padaugëjo (pagausëjo); ávykti: Spëjama, kad nuo trankios muzikos ávyksta p o k y è i a i (= pokyèiø) smegenyse; kilti: Dël projekto kilo v i s o k i o s a b e j o n ë s (= visokiø abejoniø). Pasitarime iðkilo n a u j i k l a u s i m a i (= naujø klausimø) dël darbo sutarèiø;maþëti: N e l a i m i n g i a t s i t i k i m a i (= Nelaimingø atsitikimø) buityje nemaþëja. Ðiemet ûkyje sumaþëjo k a r v ë s (= karviø) ir k i a u l ë s (= kiauliø);pasitaikyti: Gyvenime pasitaiko á v a i r û s n e s u s i p r a t i m a i (= ávairiø nesusipratimø). Mokinio raðiniuose vis pasitaiko skyrybos k l a i d o s (= klaidø);

3.1.2. kreipiniui reikðti, pvz.: V a i r u o t o j a s (= Vairuotojau), atidarykit duris. B i r u t ë (= Birute), jus kvieèia direktorius. Gerbiamasis p r a n e ð ë j a s (= praneðëjau), jums liko 10 minuèiø.P a s t a b a . Priedëliu einanèio daiktavardþio ponas vardininkas ne klaida: P o n e p i r m i n i n k e / P o n a s p i r m i n i n k e , èia reikia jûsø paraðo.

3.2. Kilmininkas nevartotinas:3.2.1. veiksmo objektui reikðti su veiksmaþodþiais:

prieiti ko= prie¤ti k±, prie kõ: Priëjome i ð v a d o s (= iðvadà, prie iðvados). Priëjo b e n d r o s n u o m o n ë s (= bendrà nuomonæ, prie bendros nuomonës);siekti ko (kiekio reikðme)= sîekti k±: Þuvies svoris siekë k i l o g r a m o (= kilogramà). Jo ûgis siekia d v i e j ø m e t r ø (= du metrus);

3.2.2. skaitvardþiø kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikðti su aukðtesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) maþiau, pvz.: Èia telpa d a u g i a u ð i m t o (= daugiau kaip ðimtas, daugiau negu (nei) ðimtas, per ðimtà, ðimtas su virðum) þmoniø. Paraðyk n e m a þ i a u p e n k i ø p u s l a p i ø (= ne maþiau kaip penkis, ne maþiau negu (nei) penkis puslapius).

3.3. Naudininkas nevartotinas:3.3.1. veiksmo objektui reikðti su þodþiais:

23

atitikti kam= atitíkti k±; neatitikti kam= neatitíkti kõ: Nuoraðas atitinka o r i g i n a l u i (= originalà). Pasiûla dar neatitinka p a k l a u s a i (= paklausos);kreipti dëmesá kam= kre¤pti dºmesá á k±: Daugiausia dëmesio kreipiame p a þ a n g u m u i (= á paþangumà; skiriame paþangumui). Nekreipkite dëmesio t a m ð u r m u l i u i (= á tà ðurmulá);linkti kam= li¹kti á k±: Jis labai linkæs m o k s l u i (= á mokslà);panaðus, -i kam= panaðùs, -í á k±: Sûnus labai panaðus t ë v u i (= á tëvà);prisitaikyti kam= prisitãikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti n a u j o m s s à l y g o m s (= prie naujø sàlygø);sutelkti dëmesá kam= suteµkti dºmesá á k±: Dabar sutelkime dëmesá ð i a i s c h e m a i (= á ðià schemà);uþjausti kam= uþja÷sti k±: Visi uþjautëme b e n d r a d a r b e i (= bendradarbæ);

3.3.2. daiktui apibûdinti, kai nereiðkiama paskirtis, pvz.:Jis yra èempionas 50 km d i s t a n c i j a i (= 50 km distancijos èempionas). Padarytas nuostolis 200 litø s u m a i (= 200 litø (sumos) nuostolis). Atlikta darbø 5000 litø s u m a i (= uþ 5000 litø);

3.3.3. konkretaus laiko ribai arba momentui reikðti, kai neþymima paskirtis, pvz.:Ð i a i d i e n a i (= Iki ðios dienos) áregistruoti 775 laikraðèiai. S p a l i o 2 5 - a i d i e n a i (= Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 bulviø. Ð i a i v a l a n d a i (= Ðià valandà; Iki ðios valandos) rinkimø rezultatai dar nepatikslinti. M e t ø p r a d þ i a i (= pradþioje) institute dirbo 83 darbuotojai; P a s t a b a . Veiksmo trukmei bei paskirèiai reikðti naudininkas ne klaida: Iðvaþiavo v i e n a i d i e n a i . Posëdá atidëjo k i t a i s a v a i t e i . Lëðø skyrë tik ðiam mënesiui.

3.3.4. su judëjimo reikðmës veiksmaþodþiais (eiti, rinktis, vaþiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikðti, pvz.:Iðëjo p i e t u m s (= pietø, pietauti). Susirinko p o s ë d þ i u i (= á posëdá, posëdþiauti). Teatras iðvaþiavo g a s t r o l ë m s (= á gastroles, gastroliuoti, gastroliø). Vykstame oficialiam v i z i t u i (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito).

3.4. Galininkas nevartotinas:3.4.1. neapibrëþtam daiktø kiekiui ar daikto daliai reikðti (vietoj dalies

kilmininko), pvz.: Reikalinga sekretorë, mokanti uþsienio k a l b a s (= kalbø). Visi mes darome k l a i d a s (= klaidø). Praðom atneðti d v i j u o d a s k a v a s (= du [puodelius] juodos kavos) ir v i e n à a r b a t à (= vienà [puodelá, stiklinæ] arbatos). K a r ð t à v a n d e n á (= Karðto vandens) turime kartà per savaitæ;

3.4.2. tiesioginiam objektui reikðti greta neigiamojo veiksmaþodþio (vietoj kilmininko), pvz.: Nedarinëk d u r i s (= durø)! Kodël neuþsisakëte mûsø þ u r n a l à (= þurnalo)? Ð i u o s u þ r a ð u s (= Ðiø uþraðø) nevadinèiau reportaþu;

3.4.3. su judëjimo reikðmës veiksmaþodþiais tikslui arba siekimui reikðti, kai tas galininkas vienas be bendraties neámanomas, pvz.:

24

Iðëjo l i n u s (= linø) rauti. Atvyko skaityti p a s k a i t a s (= paskaitø). Nuvaþiavo atsiimti d o k u m e n t u s (= dokumentø). Iðjojo t ë v y n æ (= tëvynës) ginti.

3.5. Ánagininkas nevartotinas:3.5.1. objektui reikðti su pilná þyminèiais veiksmaþodþiais (gausëti,

daugëti, prikimðti, prigrûsti, prikrauti ir pan.), pvz.: Fonoteka gausëja á r a ð a i s (= Fonotekoje gausëja, daugëja áraðø). Kiðenës prikimðtos p i n i g a i s (= pinigø). Lentynos prikrautos k n y g o m i s (= knygø);

3.5.2. kokybës turiniui reikðti su gausà þyminèiais bûdvardþiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.), pvz.: Jis dosnus p a þ a d a i s (= paþadø). Kraðtas gausus m i ð k a i s i r u p ë m i s (= Kraðte gausu miðkø ir upiø). Praëjæs teatro sezonas buvo turtingas n a u j a i s s p e k t a k l i a i s (= Praëjusá teatro sezonà buvo daug, gausu naujø spektakliø). Ar esi turtingas p i n i g a i s (= pinigø)?

3.5.3. veikëjui ar bûsenos sukëlëjui (bet ne priemonei) reikðti su neveikiamosios rûðies dalyviais, pvz.: Bièiulis buvo priblokðtas t u o á v y k i u (= to ávykio). Buvome nuliûdinti t o k i u j o e l g e s i u (= tokio jo elgesio; Mus nuliûdino toks jo elgesys);

3.5.4. daiktavardþiø ánagininkas su veiksmaþodþio bûti formomis nuolatiniam (nekintamam) bûviui reikðti, pvz.: Ðio leidinio s t e i g ë j u (= steigëjas) yra mûsø institutas. Sprendþiant ið akcento, jis galëjo bûti p r a n c û z u (= prancûzas). Kas buvo ðios infekcijos p r i e þ a s t i m i (= prieþastis)?

3.5.5. bûdvardþiø (ir bûdvardiðkai vartojamø þodþiø) ánagininkas bûviui reikðti:vietoj vardininko: Sàraðe jis buvo p i r m u o j u (= pirmasis), todël atrodë t o k i u p a t e n k i n t u (= toks patenkintas). Kas nenori tapti t u r t i n g e s n i u (= turtingesnis)? vietoj kilmininko: Vien pinigai nepadaro þmogaus l a i m i n g u (= laimingo);vietoj naudininko: Lengva þmogui bûti g e r u (= geram), sunkiau t e i s i n g u (= teisingam). Tai padëtø jam tapti p r o f e s i o n a l e s n i u (= profesionalesniam);vietoj galininko: Sunkumai privertë jà bûti t a u p e s n e (= taupesnæ) ir i ð r a d i n g e s n e (= iðradingesnæ). Kas já t o k i u (= toká) padarë?P a s t a b a . Su veiksmaþodþiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripaþinti ánagininkas ne klaida, pvz.: Já laikë g r a þ i u , bet l e n g v a b û d i ð k u . Jis padëtá pavadino p a v o j i n g a . Teismas já pripaþino n e k a l t u . Po dvejø metø jaunuolá paskelbë d i n g u s i u be þinios.

3.6. Vietininkas nevartotinas: 3.6.1. bûsenos patyrëjui reikðti, pvz.:

J a m e (= Jam) netikëtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo m o k i n i u o s e (= mokiniams) groþio supratimà ir ugdo j u o s e (= jø) gërio pradus. Ko j a m e daugiau humoristo ar þurnalisto (= Kas jis labiau humoristas ar þurnalistas)? Dar vaikystëje bûsimajame s p o r t i n i n k e s u s i f o r m a v o (= susiformavo bûsimojo

25

sportininko) tvirtas charakteris (bûsimasis sportininkas iðsiugdë tvirtà charakterá);

3.6.2. veikimo, bûsenos ar poþymio srièiai (bet ne vietai) reikðti, pvz.: Ji gabi ir m o k s l e , ir s p o r t e , ir m u z i k o j e (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spëjau ásitikinti jø t e i s i n g u m e ir s à þ i n i n g u m e (= teisingumu ir sàþiningumu). Asmuo átariamas s u n k i a m e n u s i k a l t i m e (= sunkiu nusikaltimu; padaræs sunkø nusikaltimà; sunkiai nusikaltæs). Menkai nusimanau m a ð i n o s e (= apie maðinas). Jis neblogai nusimano e k o n o m i k o j e (= apie ekonomikà; iðmano ekonomikà). Kà jis nutuokia toje t a p y b o j e (= Kà jis nutuokia, iðmano apie tà tapybà)? Prisipaþino m e i l ë j e (= Prisipaþino mylás, kad myli; Pasisakë mylás, kad myli);

3.6.3. daikto bûviui, bûsenai ar poþymiui reikðti, pvz.:apimtyje: Atlikome tyrimus p l a è i o j e a p i m t y j e (= plaèios apimties, didelius tyrimus);atstume: Keliø metrø a t s t u m e (= atstumu; uþ keliø metrø; per kelis metrus) pamaèiau gyvatæ;aukðtumoj(e): Vakar tu pasirodei a u k ð t u m o j (= gerai, puikiai, pagirtinai);bûklëje: Pastatai palikti a p g a i l ë t i n o j e b û k l ë j e (= apgailëtini, apgailëtinos bûklës). Namas yra a v a r i n ë j e b û k l ë j e (= avarinis; avarinës bûklës; Namo bûklë avarinë);dvitomyje (tritomyje ...): Raðtai iðleisti d v i t o m y j e (= dvitomiu, dviem tomais);egzemplioriuje: Tekstas perraðytas t r i j u o s e e g z e m p l i o r i u o s e (= trimis egzemplioriais). Iðspausdink p e n k i u o s e e g z e m p l i o r i u o s e (= penkis egzempliorius);etate: Dirba d v i e j u o s e e t a t u o s e (= dviem etatais; Turi du etatus);formoje: Sportininkas ðiandien n e f o r m o j e (= prastos, blogos formos). Serga tymais l e n g v o j e f o r m o j e (= lengva forma; lengva tymø forma). K o k i o j f o r m o j (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? Nusipirkau kumpio f o r m o j e (= forminio kumpio);galioje (bûti, pasilikti): Ðis ástatymas t e b ë r a g a l i o j e (= tebegalioja);kalboje: Skaitë paskaità l i e t u v i ø k a l b o j e (= lietuviø kalba; lietuviðkai). Knyga iðëjo anglø ir ðvedø k a l b o s e (= anglø ir ðvedø kalbomis);kame: K a m e èia reikalas (= Koks èia reikalas; Kas (èia) yra; Kas (èia) nutiko)?kryptyje: Apgynë disertacijà edukologijos k r y p t y j e (= edukologijos, edukologijos krypties disertacijà);lygyje: Konkursas vyko a u k ð t a m e l y g y j e (= buvo aukðto lygio; vyko puikiai; buvo gerai organizuotas);medþiagoje (atlikti): iðkalti, nukalti paminklà g r a n i t e (= ið granito); iðlieti, nulieti skulptûrà b r o n z o j e (= ið bronzos);normoje: Prietaisas jau n o r m o j e (= veikia normaliai). Kraujospûdis n o r m o j (= normalus, geras). Viskas n o r m o j (= normalu, gerai);nuosavybëje: Inventorius yra mokyklos n u o s a v y b ë j e (= yra mokyklos nuosavybë; priklauso mokyklai);nuotaikoje: Vakar buvau n e n u o t a i k o j (= be nuotaikos; prastos nuotaikos; prastai nusiteikæs);

26

nuotolyje: Jø namai stovi keliø kilometrø n u o t o l y j e (= uþ keliø kilometrø; keli kilometrai) nuo eþero;originale: Pagaliau pamatëme tà paveikslà o r i g i n a l e (= to paveikslo originalà). Romanà buvau skaitæs o r i g i n a l e (= originalo kalba);pardavime: Ðiandien p a r d a v i m e yra trijø rûðiø mësos (= parduodama trijø rûðiø mësa; turime (parduoti) trijø rûðiø mësos);pavidale: Prekës gautos f a s u o t a m e p a v i d a l e (= fasuotos). Po reakcijos gavome medþiagà kristalø p a v i d a l e (= kristalø pavidalo; kristalinæ medþiagà);rankraðtyje: Kiek metø tas romanas buvo r a n k r a ð t y j e (= rankraðtis, rankraðtinis, nespausdintas)? Skaièiau ðá veikalà r a n k r a ð t y j e (= nespausdintà; ðio veikalo rankraðtá);ryðyje (su): Augalai yra g l a u d þ i a m e r y ð y j e (= glaudþiai susijæ) su dirvoþemiu;ritme: Ðokite valso r i t m e (= ritmu);sàlytyje (su): Jis visà laikà buvo g l a u d þ i a m e s à l y t y j e (= glaudþiai, labai susijæs) su gamtos mokslais;stadijoje: Turime sunkumø ir esame l a u k i m o s t a d i j o j e (= Turime sunkumø ir tebelaukiame). Viskas tebëra p r o j e k t ø s t a d i j o j e (= projektai; projektuojama);statuse: Ministerijoje dirbs tie patys þmonës, tik n a u j a m e s t a t u s e (= tik ágaus (turës) naujà statusà; tik statusas bus naujas);stiliuje: Jis mëgsta rengtis s p o r t i n i a m e s t i l i u j e (= sportiniu stiliumi, sportiðkai). Eilëraðtis paraðytas i ð k i l m i n g a m e s t i l i u j e (= iðkilmingu stiliumi; Eilëraðèio stilius iðkilmingas);stovyje: Pirksiu pianinà g e r a m e s t o v y j e (= Pirksiu gerà, geros bûklës pianinà). Jau keli mënesiai ðalis yra k a r o s t o v y j e (= ðalyje yra karo bûvis, padëtis). Já rado g i r t a m e s t o v y j e (= girtà);sudëtyje: Komanda susirinko p i l n o j e s u d ë t y j e (= visos sudëties; visa); þaidþia t o k i o j e s u d ë t y j e (= tokios sudëties);sumoje: Patvirtino sàmatà 1000 litø s u m o j e (= 1000 litø (sumos) sàmatà). B e n d r o j e s u m o j e turime 3000 litø pelno (= Bendra pelno suma – 3000 litø; Ið viso turime 3000 litø pelno);tame: Gamykla nedirba, o dalykas t a m e (= tas; toks), kad negauname þaliavø (Gamykla nedirba, mat, nes negauname þaliavø). Reikalas t a m e (= tas; toks; Atsitiko taip), kad baigësi benzinas;tame skaièiuje: Statybai skirta 9000 tûkst. litø, t a m e s k a i è i u j e (= ið jø; ið to skaièiaus) 500 tûkst. litø montavimo ir apdailos darbams;tame tarpe: Ekspedicijoje dalyvavo 15 þmoniø, t a m e t a r p e (= tarp jø) ir vienas gydytojas. Tokiø konkursø, t a m e t a r p e (= tarp jø; ið jø ir) senamiesèiui restauruoti, reikëtø skelbti daugiau;tempe: Pamëginkime pagrieþti ðá kûriná g r e i t e s n i a m e t e m p e (= greitesniu tempu; greièiau);variante: Apsvarstykime tolesnius veiksmus á v a i r i u o s e v a r i a n t u o s e (= ávairiais variantais; ávairius veiksmø variantus);

3.6.4. Bûsenos prieþasèiai, pagrindui reikðti, pvz.:iðdavoje: Pervargimo i ð d a v o j e (= Nuo pervargimo; Dël pervargimo; Pervargæs) organizmas nusilpsta;átakoje: Sausros á t a k o j e (= Dël sausros) gausime menkesná derliø;

27

pasekmëje: Karo p a s e k m ë j e (= Dël karo) kraðto ûkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo kraðto ûká);pasëkoje – þr.1.3.9;poveikyje: Vaistø p o v e i k y j e (= Nuo vaistø) ligoniui palengvëjo. Átempto darbo p o v e i k y j e (= Dël átempto darbo; Nuo átempto darbo) pablogëjo sveikata;rezultate: Tokio apsileidimo r e z u l t a t e (= Dël tokio apsileidimo) kilo gaisras (Tokio apsileidimo rezultatas gaisras);sàryðyje (su): Ligoná skubiai operavo s à r y ð y j e su pasunkëjusia bûkle (= dël pasunkëjusios bûklës; pasunkëjus bûklei). Jis atleistas ið pareigø s à r y ð y j e su perëjimu (= ryðium su perëjimu; nes perëjo) á kità darbà;

3.6.5. veiksmo bûdui ar laikui reikðti, pvz.:daugelyje atvejø: Operacijos d a u g e l y j e a t v e j ø (= daugeliu atvejø; daugiausia; daþniausiai) pavykdavo;daugumoj(e): D a u g u m o j e (= Daugiausia; Daþniausiai; Paprastai) gripu sergama pavasará ir rudená. Bendrovëje dirba d a u g u m o j e (= daugiausia) moterys;didþiumoje: Ðiandien tas autorius d i d þ i u m o j e (= ið esmës, beveik visai) uþmirðtas;eilëje atvejø: Dël avarijø e i l ë j e a t v e j ø (= daþnai, neretai) bûna kalti pëstieji;esmëje: Niekas e s m ë j e (= ið esmës) nepasikeitë;pagrinde: Statybos darbai p a g r i n d e (= apskritai, ið esmës) baigti. Susirinko p a g r i n d e (= daugiausia) pagyvenæ þmonës;paskutinëje eilëje: Ðá klausimà aptarsime p a s k u t i n ë j e e i l ë j e (= paskutiná; paskiausiai; pabaigoje);pilnumoje: Remontà baigëme p i l n u m o j e (= visai, visiðkai; iki galo);pirmoje eilëje: P i r m o j e e i l ë j e (= Pirmiausia; Pradþioje) sudarykime darbo planà;principe: P r i n c i p e (= Ið principo) su tavim sutinku;visumoje: Paroda v i s u m o j e (= apskritai) pavyko;

3.6.6. kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikðti:bëgyje: Darbà turime baigti metø b ë g y j e (= per metus; ðiais metais). Laiko b ë g y j e (= Laikui bëgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mënesio b ë g y j e (= mënesá; visà (ðá) mënesá; per mënesá); laike: Sprendimas gali bûti apskundþiamas l a i k e 10 dienø (= per deðimt dienø);laikotarpyje: Atsakymà gausite trijø dienø l a i k o t a r p y j e (= trijø dienø laikotarpiu; per tris dienas).

4. PRIELINKSNIØ VARTOJIMO KLAIDOS4.1. ant nevartotinas :4.1.1. veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikðti, pvz.:

Ji puikiai grieþia a n t s m u i k o (= smuiku). Gaudo þuvis a n t s l i e k ø (= sliekais, su sliekais). Dirba a n t d v e j ø s t a k l i ø (= dvejomis staklëmis);

4.1.2. objektui reikðti su bûdvardþiais:apstus, -i: Ruduo apstus a n t o b u o l i ø (= apstus obuoliø; Rudená apstu obuoliø);

28

gabus, -i: Kaimynø vaikas gabus a n t m u z i k o s (= muzikai);godus, -i: Nebûk godus a n t s v e t i m o g e r o (= svetimo gero);ðykðtus, -i: Ji visada ðykðti a n t p i n i g ø (= pinigø);turtingas, -a: Ðiemet esam turtingi a n t ð i e n o (= ðieno; Ðiemet turim daug ðieno);

4.1.3. veiksmo objektui reikðti su veiksmaþodþiais:keisti (ant ko): Papraðë pakeisti batus a n t m a þ e s n i ø (= á maþesnius; maþesniais). Vaikas apsikeitë naujesná paðto þenkliukà a n t s e n e s n i o (= á senesná);mainyti (ant ko): Iðmainë viðtà a n t k a t i n o (= á katinà);

4.1.4. daikto matmenims ar dydþiø santykiui þymëti, pvz.: Kambario matmenys 2 a n t 3 metrø (= du ið trijø metrø; du ir trys metrai). Kraujospûdis 80 a n t 120 (= 80 ir 120; 80 su 120). Þemëlapio mastelis 1 a n t 1000 (= 1 su 1000). Vaistø imkite vienà ðaukðtelá a n t pusës stiklinës (= pusei stiklinës, á pusæ stiklinës) vandens;

4.1.5. daikto poþymiui, nesusijusiam su vieta, reikðti, pvz.: Batai a n t a u k ð t ø k u l n ø (= aukðtais kulnais; Aukðtakulniai batai). Radijo imtuvas a n t m i k r o s c h e m ø (= su mikroschemomis);

4.1.6. vietai reikðti, kai þymimas ne pavirðius, o nurodoma kryptis á vidø arba buvimas viduje, pvz.: Nuvaþiavo a n t s t o t i e s (= á stotá), bet pavëlavo a n t a u t o b u s o (= á autobusà). A n t t u r g a u s (= Turguje) pilna atvykëliø. Kà kalbëjo a n t s u s i r i n k i m o (= susirinkime)?

4.1.7. laikui reikðti, pvz.: Susitiksime a n t r y t o j a u s (= rytoj; rytojaus dienà). A n t d i e n ø (= Ðiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas þurnalo numeris. Atidëkim ðá reikalà a n t p i r m a d i e n i o (= pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepë gerti du kartus a n t d i e n o s (= per dienà; dienoje). Kiek tau palikti pinigø a n t s a v a i t ë s (= savaitei)? Iðvaþiuoju a n t v i s a d o s (= visai; visam laikui). Ið pradþiø pykosi, bet a n t g a l o (= galø gale; pagaliau) susitaikë. Tà klausimà svarstykime a n t g a l o (= gale; pabaigoje);

4.1.8. veiksmo ar bûsenos pobûdþiui reikðti, pvz.: Dirba a n t d v i e j ø e t a t ø (= dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau a n t p e n s i j o s (= pensininkas; iðëjæs á pensijà). Mokësi a n t p e n k e t ø (= penketais). Pirkau televizoriø a n t i ð s i m o k ë j i m o (= iðsimokëtinai). Esu a n t b i u l e t e n i o (= Turiu biuletená, nedarbingumo lapelá) ir sëdþiu a n t d i e t o s (= laikausi dietos). Jau porà metø ji gyvena a n t b u t o (ant kambario) (= nuomoja butà, kambará);

4.1.9. paskirèiai, siekimui, veiksmo tikslui reikðti, pvz.: Pasilik pinigø a n t m a i s t o (= maistui). Ásidëk pinigø a n t k e l i o n ë s (= kelionei; á kelionæ; kelionën). Ar uþteks duonos a n t ð e ð i ø þ m o n i ø (= ðeðiems þmonëms)? Pakvietëme sveèià a n t p i e t ø (= pietø; pietauti). Iðkvietë a n t d v i k o v o s (= á dvikovà). Mokosi a n t i n þ i n i e r i a u s (= inþinieriumi; inþinieriaus specialybës).

4.2. apie nevartotinas veiksmo objektui reikðti su þodþiais:domëtis (apie kà): Direktorius per maþai domëjosi a p i e d a r b o s à l y g a s (= darbo sàlygomis);

29

ginèytis (ginèas) (apie kà): A p i e k à (= Dël ko) èia ginèijatës? Kilo ginèas a p i e p e l n o p a s k i r s t y m à (= dël pelno paskirstymo; kaip paskirstyti pelnà);rodyti (apie kà): Ði lentelë rodo a p i e g a m y b o s t e m p ø k i t i m à (= gamybos tempø kitimà; kaip kinta gamybos tempai);skøstis (skundas) (apie kà): Nëra ko tau skøstis a p i e g y v e n i m à (= gyvenimu). Gauname nemaþa skundø a p i e d u o n o s k o k y b æ (= dël duonos kokybës).

4.3. á nevartotinas veiksmo objektui reikðti su þodþiais:atsiliepti (á kà) (r. „daryti poveiká“): Nemiga visada neigiamai atsiliepia á d a r b i n g u m à (= darbingumui);daryti átakà (átaka) (á kà): Tëvø elgesys visada daro átakà á v a i k u s (= vaikams);daryti poveiká (poveikis) (á kà): Aptarë naujø vaistø poveiká á o r g a n i z m à (= organizmui);daryti spaudimà (spaudimas) (á kà): Jie darë spaudimà á m û s ø d a r b u o t o j u s (= mûsø darbuotojams);ásimylëti (á kà): Visi mokiniai ásimylëjæ á n a u j à j á m o k y t o j à (= naujàjá mokytojà);nurodyti (á kà): Vadovas nurodë á k e l e t à d a r b o t r û k u m ø (= keletà darbo trûkumø);skirti dëmesá, dëmesio (á kà): Skirkite daugiau dëmesio á l i g ø p r o fi l a k t i k à (= ligø profilaktikai);veikti (á kà): Orai labai veikia á þ m o n i ø n u o t a i k a s (= þmoniø nuotaikas);þaisti (á kà): Þaiskime á k a r à (= karà) arba á f u t b o l à (= futbolà). Uþteks þaisti á s l ë p y n e s (= slëpynes, slëpyniø, slëpynëmis).

4.4. iki nevartotinas bûviui beasmeniame sakinyje reikðti, pvz.: Dabar jam ne i k i e g z a m i n ø (= ne egzaminai rûpi; ne egzaminai galvoje). Ðiandien þvejams ne i k i r a u d þ i ø (= ne raudës galvoje; toli graþu ne raudës rûpi) laukia privatizavimo. Visiems buvo ne i k i j u o k o (= ne juokas galvoj).

4.5. ið nevartotinas su þodþiais nutarimas, praneðimas, protokolas,raðtas ir pan. paraðymo datai þymëti, pvz.: Remsimës nutarimu i ð s p a l i o 1 7 d i e n o s (= spalio 17 dienos nutarimu). Reikia patikrinti protokolà i ð k o v o 5 d i e n o s (= kovo 5 dienos protokolà).

4.6. pas nevartotinas:4.6.1. nuosavybei, priklausymui, turëjimui þymëti, pvz.:

Kiek p a s t a v e (= [tu] turi) pinigø? P a s k à yra klausimø (= Kas turi klausimø; Kas norëtø paklausti)? P a s m a n e nëra (= [Að] neturiu) laiko. P a s j à (= Jos) graþûs plaukai. P a s j à (= Jai) gimë sûnus. P a s m a n e (= Man) pakilo temperatûra. P a s t a v e (= Tavo) negerai paraðyta (Tu negerai paraðei). P a s è i g o n u s (= Èigonø) ádomûs laidojimo paproèiai. P a s v a r þ o v à neiðlaikë nervai (= Varþovui neiðlaikë nervai; Neiðlaikë varþovo nervai). Neseniai p a s j á (= jam) iðoperavo apendiksà. Pirma vieta p a s J o n a i t á (= Pirmà vietà uþëmë Jonaitis; Pirma vieta atiteko Jonaièiui);

4.6.2. veiksmo adresatui, ðaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikðti su veiksmaþodþiais, pvz.:

30

atsipraðyti: Atsipraðyk p a s m o k y t o j à (= mokytojà, mokytojo) uþ áþeidimà;gauti: P a s k à (= Ið ko) gavai tà þurnalà?imti: Jis paëmë p a s m a n e (= ið manæs) pieðtukà;ásigyti: Jis sakë ásigijæs tà knygà p a s g a t v ë s p r e k e i v á (= ið gatvës prekeivio);klausti: Paklausëme p a s p r a e i v á (= praeivá; praeivio), kur galëtume uþkàsti;kreiptis: Informacijos kreipkitës p a s p a v a d u o t o j à (= á pavaduotojà);pirkti: Pirkau p a s j á (= ið jo) dviratá; praðyti: Praðysiu p a s d i r e k t o r i ø (= direktoriø; direktoriaus), kad iðleistø atostogø;reikalauti: Paþymëjimo reikalaukite p a s b u h a l t e r á (= ið buhalterio);skambinti: Skambink p a s p i r m i n i n k à (= pirmininkui) ið ano kabineto;skolintis: Teko skolintis pinigø p a s d r a u g æ (= ið draugës);skøstis: Skøsiuosi p a s p a t á m i n i s t r à (= paèiam ministrui);suþinoti: Tvarkaraðtá suþinosiu p a s d r a u g æ (= ið draugës);ðauktis: Susirgæs ðaukis p a s d a k t a r à (= daktaro);teirautis: Dël kelialapio teiraukitës p a s v e d ë j à (= vedëjos);vogti: P a s k a i m y n u s (= Ið kaimynø; Kaimynams) pavogë arklá.

4.7. po (su ánagininku) nevartotinas veiksmo bûdui ar pagrindui reikðti, pvz.:Dokumentai iðduodami p o p a r a ð u (= su paraðu; pasiraðytinai). Kiek jis jau laikomas p o a r e ð t u (= areðtuotas, suimtas)? Èia stovi árenginiai po átampa (= su átampa). P o k o k i a r u b r i k a (= Su kokia rubrika, antraðte) dësime ðá straipsná? Laivas plaukioja p o (= su) L i e t u v o s v ë l i a v a .

4.8. prie nevartotinas :4.8.1. veiksmo sàlygoms reikðti junginiuose:

prie (kokiø) aplinkybiø: Nusikaltimas padarytas p r i e s u n k i n a n è i ø a p l i n k y b i ø (= sunkinanèiomis aplinkybëmis);prie uþdarø durø: Posëdis vyko p r i e u þ d a r ø d u r ø (= uþ uþdarø durø; uþdaromis durimis; nevieðai; buvo uþdaras);prie ligos (gripo, plauèiø uþdegimo...): P r i e g r i p o (= Sergant, susirgus gripu) reikia gulëti;prie (kokiø) norø: Ir p r i e g e r i a u s i ø n o r ø (= Ir geriausiø norø turëdamas; Kad ir labai norëdamas) negalësiu tavæs pasitikti;prie progos: P r i e p r o g o s (= Pirma proga; Progai pasitaikius; Radæ, turëdami progà) aplankykite ðià parodà;prie (kokiø) sàlygø: Sunku dirbti p r i e e s a m ø s à l y g ø (= tokiomis sàlygomis; kai tokios sàlygos; esant tokioms sàlygoms);prie (kokios) temperatûros: P r i e a u k ð t o s t e m p e r a t û r o s (= Aukðtoje temperatûroje; Kai aukðta temperatûra; Esant aukðtai temperatûrai) ði medþiaga lydosi;

4.8.2. keitimo santykiui reikðti, pvz.:Pinigai bus keièiami santykiu vienas p r i e ð i m t o (= vienas uþ ðimtà; vienas su ðimtu; ðimtas á vienà).

4.9. prieð nevartotinas veiksmo objektui reikðti su þodþiais:

31

atsipraðyti (prieð kà): Teko atsipraðyti p r i e ð d r a u g à (= draugà; draugo);atsparus (prieð kà): Kaktusai atsparûs p r i e ð s a u s r a s (= sausroms);gintis (prieð kà: badà, stichijà ir pan.): Ginsimës p r i e ð v i s u s (= nuo visø), kurie mus puls;neapykanta (prieð kà): Jis ilgai jautë neapykantà p r i e ð t i k r à b r o l á (= tikram broliui);pareiga (prieð kà): Jauèia pareigà p r i e ð t ë v u s (= tëvams).

4.10. uþ nevartotinas junginiuose:imti (laikyti) uþ pagrindà: Rezoliucijos projektà siûloma priimti (laikyti) u þ p a g r i n d à (= pagrindu; kaip pagrindà);þaisti uþ... komandà (nesant pavadavimo): Jis þaidþia u þ „N e p t û n o “ k o m a n d à (= „Neptûno“ komandoje).

5. ÁVAIRIØ FORMØ VARTOJIMO KLAIDOS5.1. Giminës formos5.1.1. Nevartotinos vyriðkosios giminës daiktavardþiø formos moterims

pagal profesijas, pareigas, mokslo laipsnius ir pan. apibûdinti, pvz.:a r c h i t e k t a s (= architektë) Þilienë, a d v o k a t a s (= advokatë) Butkutë, d i r e k t o r i u s (= direktorë) Vaitkuvienë, p r o f e s o r i u s (= profesorë) Nakienë, m i n i s t r a s (= ministrë) Rudienë, v i r ð a i t i s (= virðaitë) Skuodytë.Pastaba. Mokslo vardams, laipsniams ir pan. apibûdinti vartojami vyriðkosios giminës daiktavardþiai, pvz.: Absolventei Rutkutei áteiktas chemijos d ë s t y t o j o diplomas. Profesorë Dainienë turi h a b i l i t u o t o mokslø d a k t a r o laipsná.

5.1.2. Nevartotinos kelintiniø skaitvardþiø ir ávardþio kelintas, -a vyriðkosios giminës kilmininko formos mënesio dienai nusakyti, pvz.: K e l i n t o (= Kelinta) ðiandien? Spalio a n t r o (= antra, antroji). Pensijas mokës lapkrièio d e v i n t o (= devintà). Atostogausiu nuo liepos p e n k i o l i k t o (= penkioliktos).

5.1.3. Nevartotinas vyriðkosios giminës bûdvardþiø bei bûdvardinës reikðmës dalyviø galininkas ir ánagininkas vad. bevardës giminës reikðme, pvz.: Bandoma pasiekti n e p a s i e k i a m à (= nepasiekiama; tai, kas nepasiekiama). Laikau r e i k a l i n g u ( b û t i n u ) tai praneðti (= Laikau reikalinga (bûtina) tai praneðti; Manau, kad reikia (bûtina) tai praneðti). Remiantis i ð d ë s t y t u (= tuo, kas iðdëstyta), daroma iðvada.

5.2. Pagrindinës kiekiniø skaitvardþiø nuo 2 iki 9 formos ir ávardþio abu, abi formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinèiais tik daugiskaitinæ formà)daiktavardþiais, pvz.: Dabar teatre pertrauka tarp d v i e j ø (= dvejø) gastroliø. Dalyvavo t r i j o s e (= trejose) varþybose. Spinta su k e t u r i o m i s (= ketveriomis) durimis. D v i d e ð i m t s e p t y n i o s (= Dvideðimt septynerios) staklës pakeistos naujomis. Laimëjome a b i (= abejas) rungtynes.

5.3. Deðimtis reiðkianèiø kelintiniø skaitvardþiø ávardþiuotinës formos nevartotinos deðimtmeèiams þymëti, pvz.:

32

T r i s d e ð i m t i e j i (= Ketvirtasis deðimtmetis, t. y. 1930–1939 m.) buvo kûrybiðkiausias raðytojo gyvenimo deðimtmetis. 70-øjø metø (= Aðtuntojo deðimtmeèio) jaunimas.

5.4. Bendratis5.4.1. Su jungtuku jei(gu) nevartotina sàlygai reikðti, pvz.:

Jeigu k a l b ë t i (= Jeigu kalbësime, kalbëtume; Kalbant) tiksliau, sugaiðtas iðtisas mënuo. Ði sesija labai ilga, jeigu l y g i n t i (= jeigu lyginsime; palyginti) su ankstesnëmis. Jei t i k ë t i (= Jei tikësime) psichologais, tik laiminga motina uþaugina laimingus vaikus.

5.4.2. Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina tikslui reikðti, pvz.: Visà savaitæ dirbsime, k a d s u s k a i è i u o t i (= kad suskaièiuotume; norëdami suskaièiuoti) padarytus nuostolius. K a d p r i i m t i galutiná sprendimà (= Norint priimti galutiná sprendimà; Kad bûtø priimtas galutinis sprendimas), reikia dar pasitarti su specialistais. Susirinkome, k a d p a s i d a l y t i (= pasidalyti; kad pasidalytume) patirtimi. Tam, k a d s u r a s t i nusikaltëlius (= Tam, kad bûtø surasti nusikaltëliai; Norint surasti nusikaltëlius), reikia papildomø duomenø. Ant pakylos uþlipo vakaro sveèias, i d a n t p r a n e ð t i (= praneðti; idant praneðtø; kad praneðtø) gerà naujienà.

5.5. Neigiamosios tariniu einanèios formos nevartotinos ðalutiniuose sakiniuose nuolaidai þymëti, kai nereiðkiamas neigimas, pvz.: K a i p n e s i s t e n g ë (= Kad ir kaip stengësi; Nors ir labai stengësi), niekam negalëjo átikti. K a i p t e n n e b û t ø (= Kad ir kaip ten bûtø; Ðiaip ar taip), reikia vaþiuoti. K a i p n e k e i s t a (= Kad ir keista; Nors ir keista; Keista), projektas dar neparengtas. Bet, k a i p n e b û t ø k e i s t a (= kad ir kaip bûtø keista; kad ir labai bûtø keista), pastatas iðliko nesugriautas.

5.6. Vientisinës tariamosios nuosakos formos nevartotinos vietoj sudurtiniø formø praeities veiksmui (daþnai tariamam, neávykusiam) reikðti, pvz.: Nepasakyèiau, kad vakarykðtis aukcionas s u d r e b i n t ø (= bûtø sudrebinæs) Kaunà. Varikliai sandëlyje dar g u l ë t ø (= bûtø gulëjæ) ne vienus metus, jei jø n e r a s t ø (= nebûtø radæ) kontrolieriai. Jeigu jie v a þ i u o t ø (= bûtø vaþiavæ) maþesniu greièiu, avarija nebûtø ávykusi.

5.7. Veiksmaþodþiø iðnuomoti, numatyti, parduoti, raðyti (kirèiuoti, linksniuoti, tarti), skaityti, statyti, þiûrëti ir pan. sangràþinës formos nevartotinos neveikiamosios rûðies reikðme (jeigu veiksmas negali vykti savaime):iðsinuomoti (r. „bûti iðnuomojamam, -ai“): I ð s i n u o m o j a (= Iðnuomojamas) vieno kambario butas;nusimatyti: Kas dar n u s i m a t o (= numatoma; numatyta) programoje? N u s i m a t o (= Numatomas) oro atðilimas (Numatoma, kad oras atðils);parsiduoti (r. „bûti parduodamam, -ai“): P a r s i d u o d a (= Parduodamas) namas su sodu. Ar èia þaislai n e p a r s i d u o d a (= þaislø neparduodate)?raðytis (kirèiuotis, linksniuotis, tartis): Nosinë èia n e s i r a ð o (= neraðoma; Nosinës èia neraðome). Kaip k i r è i u o j a s i ðis þodis? (= Kaip kirèiuojamas, kirèiuotinas ðis þodis? Kaip kirèiuoti ðá þodá?)

33

skaitytis (r. „bûti skaitomam, -ai“): Norëjau taip paraðyti, kad knyga ádomiai s k a i t y t ø s i (= bûtø ádomi skaityti; kad knygà bûtø ádomu skaityti);statytis (r. „bûti statomam, -ai“): Kaip tik toje vietoje ir s t a t ë s i (= buvo statomas) naujas namas;þiûrëtis: Aktoriai tame spektaklyje graþiai þ i û r i s i (= Á aktorius tame spektaklyje graþu, malonu, miela þiûrëti; Aktoriai... graþiai atrodo).

5.8. Dalyvis nevartotinas:5.8.1. veikiamasis esamojo laiko dalyvis – su veikëjo nereiðkianèiais

daiktavardþiais, pvz.: k o m p l e k t u o j a n è i o s (= komplektuojamosios, komplektinës, komplektavimo) detalës;

5.8.2. veikiamasis bûtojo laiko dalyvis – reikðti lygia greta su tarinio veiksmu vykstanèiam arba vëlesniam veiksmui, pvz.: Á orà pakilo raketos, n u m u ð u s i o s (= ir numuðë) tris prieðo lëktuvus. Pirmà kartà jis paragavo alkoholio, i ð g ë r æ s (= gerdamas; kai gërë) su draugu ðampano. Vakar kalbëjo pirmininkas, p a r a g i n æ s (= ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose;

5.8.3. neveikiamasis bûtojo laiko dalyvis – reikðti savaiminei (t. y. be paðalinio poveikio, specialaus ásikiðimo atsiradusiai) ypatybei, pvz.:apsunkintas, -a: Ligonis skundþiasi a p s u n k i n t u (= pasunkëjusiu) rijimu;iðplëstas, -a: Odos pavirðiuje matyti i ð p l ë s t o s (= iðsiplëtusios) venos;padidintas, -a: Jam buvo nustatytas p a d i d i n t a s (= padidëjæs) skrandþio rûgðtingumas. P a d i d i n t o s paklausos (= Paklausios; Paklausiosios) prekës;pagreitintas, -a: Jau kuris laikas nepavyksta sureguliuoti p a g r e i t i n t o (= pagreitëjusio) ðirdies plakimo;sulëtintas, -a: Ðiai ligai bûdinga s u l ë t i n t a (= sulëtëjusi) medþiagø apykaita;sumaþintas, -a: Esant s u m a þ i n t a m (= sumaþëjusiam) kraujospûdþiui (Dël sumaþëjusio kraujospûdþio) svaigsta galva.

5.9. Pusdalyvis nevartotinas þymëti ðalutiniam veiksmui, kuris në vienu momentu nesutampa su tarinio veiksmu, pvz.: Ástojau á muzikos mokyklà, èia b a i g d a m a s (= ir èia baigiau) keturias klases. Policininkai netrukus sulaikë vagis, juos n u v e þ d a m i (= ir nuveþë juos) á nuovadà.

5.10. Padalyvis5.10.1. Nevartotinas ðalutiniam to paties veikëjo veiksmui reikðti

asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio), pvz.: Kuo r e m i a n t i s (= remdamasis) laikraðtis skelbia tokià informacijà? A t s i þ v e l g i a n t (= Atsiþvelgdamas) á susidariusià padëtá, ásakau... P a þ v e l g u s (= Paþvelgæ) á ðias nuotraukas, pastebësime tam tikrà ryðá. Jos elgiasi n e p a þ e i d þ i a n t (= nepaþeisdamos) taisykliø.

5.10.2. Bûtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas tikslui reikðti su jungtuku kad (taip pat su idant), pvz.: K a d a p s i s a u g o j u s (= Kad apsisaugotumët; Norëdami apsisaugoti) nuo gripo, gerkite èiobreliø arbatà. Reikia perskaièiuoti sàskaità, k a d i ð v e n g u s (= kad bûtø iðvengta; norint iðvengti)

34

atsitiktiniø klaidø. I d a n t tvirèiau p a s i j u t u s (= Idant; Kad tvirèiau pasijustume; Norint tvirèiau pasijusti), pravartu dar syká atsigræþti á praeitá.

5.10.3. Bûtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas sàlygai reikðti su jungtuku jei(gu), pvz.: Jeigu a p s k a i è i a v u s (= Jeigu apskaièiuotume) nuostolius, iðaiðkëtø tikroji ámonës padëtis. Projektas bûtø patobulintas, jei a t i d ë j u s (= jei atidëtume) svarstymà.

5.11. Prieveiksmiai su - ai (padaryti ið priesagos -iðkas bûdvardþiø) nevartotini daikto kokybei þymëti, pvz.:s k y r y b o s i t a l i ð k a i (= italiðkos skyrybos; skyrybos kaip italø), p o i l s i s k a n a d i e t i ð k a i (= kanadietiðkas poilsis), v i ð è i u k a i v i l n i e t i ð k a i (= vilnietiðki, vilnietiðkai kepti viðèiukai), p a r l a m e n t i n ë k o v a g r u z i n i ð k a i (= gruziniðka parlamentinë kova; parlamentinë kova kaip gruzinø).

6. SAKINIO DALIØ IR SAKINIØ JUNGIMO KLAIDOS6.1. gi nevartotina prieðinamajam sujungimui vietoj jungtuko, pvz.:

Trûksta laikinø poilsiavieèiø, g i (= o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis muðë, g i (= o) mes tik þiûrëjome. Vienos moterys negali atsidþiaugti patogiais þemakulniais batais, g i (= o) kitos tebeieðko aukðtakulniø.

6.2. ir nevartotinas jungti þodþiams vardaþodþiø ir prieveiksmiø stiprinamosiose konstrukcijose, pvz.:daug ir daug: Èia dar slypi d a u g i r d a u g (= daug, labai daug, daug daug, be galo daug, itin daug) paslapèiø;labai ir labai: Buvome l a b a i i r l a b a i (= labai labai, nepaprastai, be galo) laimingi;minios ir minios: Gatvëmis plaukë m i n i o s i r m i n i o s (= miniø minios) þmoniø;tûkstanèiai ir tûkstanèiai: Turëjome perþiûrëti t û k s t a n è i u s i r t û k s t a n è i u s (= tûkstanèiø tûkstanèius; tûkstanèius) bylø.

6.3. syká nevartotinas ðalutiniams sàlygos sakiniams jungti, pvz.:S y k á (= Jei; Jeigu jau) susitikome, turime pasiðnekëti. Tai ir vaþiuok, s y k á (= jei, jeigu; kad) jau nutarei.

6.4. vietoj to, kad nevartotinas su bendratimi ar padalyviu vietoj uþuot, pvz.:V i e t o j t o , k a d p a a i ð k i n t i (= Uþuot paaiðkinæs), dar labiau viskà supainiojo. V i e t o j t o , k a d u g d y t i (= Uþuot ugdæ) savus restauruotojus, ðvaistëme lëðas kitur. Raðtà vadovai nuslëpë, v i e t o j t o , k a d p a s k e l b u s (= uþuot paskelbæ) já vieðai.

7. NETEIKTINA ÞODÞIØ TVARKADerinamasis arba kilmininku iðreikðtas nederinamasis paþyminys neturi eiti po paþymimojo þodþio atskirai vartojamuose prekiø ir kitø gaminiø pavadinimuose, pvz.: s i l k ë r û k y t a (= rûkyta silkë); s û r i s „Ð ë t o s “ (= Ðëtos sûris); k i a u ð i n i a i v i r t i (= virti kiauðiniai) su sviestu; d a þ a i g r i n d ø r u d i (= rudi grindø daþai); p a l a i d i n ë s r a u s v o ð i l k o (= rausvo ðilko palaidinës) trumpomis rankovëmis ir pan.

8. BÛTINIAUSI BENDRINËS LIETUVIØ TARTIES REIKALAVIMAI

35

8.1. Skirti trumpuosius balsius nuo ilgøjø ir kirèiuotuose, ir nekirèiuotuose skiemenyse:a ir ā, pvz.: râstø r±stø, tâ t±; rastù ràstù, dúona dúonà;e ir ē, pvz.: nêðti nìða; tesiù tæsiù, sãule sãulæ;e ir ë, pvz.: vêsti v¸sti, êstø ¸stø; reþímas rëþímas;i ir y, pvz.: trís trýs, kurí kurñ; ðilù ðylù, stóti stõtá;u ir û, pvz.: siùsti siÿsti, namù namÿ; rudâ rûdâ, kéltu kéltø;o ir ō, pvz.: sòdà sõdà; jonù (jònas) Jonù (Jõnas).P a s t a b a . Ypaè nepriimtina ilginti trumpuosius kirèiuotus balsius þodþio gale.

8.2. Skirti balsius e, ë, o nuo sutaptiniø dvibalsiø ie, uo kirèiuotuose ir nekirèiuotuose skiemenyse, pvz.: sìnà sîenà, rºkti riìkti, ódà úodà; senìlë sienìlë, rëkímas riekímas, kopímas kuopímas.

8.3. Skirti dvibalsiø ir miðriøjø dvigarsiø tvirtapradæ priegaidæ nuo tvirtagalës:ãi ir a¤, pvz.: tãiko la¤ko, tãi ta¤;ãu ir a÷, pvz.: trãukia ða÷kia, lãuk la÷k;éi ir e¤, pvz.: léisti ke¤sti;ùi ir u¤, pvz.: ùiti – pu¤kti;ãl ir aµ, pvz.: kãltas kaµtas;ãm ir a§, pvz.: sãmtis ka§ðtis;ãn ir a¹, pvz.: kãnda ra¹da;ãr ir a», pvz.: tãrpas va»pas;él ir eµ, pvz.: kélti teµkti;ém ir e§, pvz.: pémpë te§pë;én ir e¹, pvz.: sénti ke¹të;ér ir e», pvz.: vérti ve»sti;íl ir iµ, pvz.: pílti tiµpti;ím ir i§, pvz.: kímti i§ti;ín ir i¹, pvz.: pínti ri¹kti;ír ir i», pvz.: vírti vi»sti;ùl ir uµ, pvz.: kùlti guµti;ùm ir u§, pvz.: stùmti ku§pti;ùn ir u¹, pvz.: siùndë siu¹të;ùr ir u», pvz.: kùrti sku»sti.P a s t a b a . Pageidautina skirti ilgøjø balsiø ir sutaptiniø dvibalsiø ie, uo priegaides.

8.4. Laikytis kietøjø ir minkðtøjø priebalsiø tarimo taisykliø:8.4.1. Tarti minkðtuosius priebalsius prieð prieðakinius balsius skoliniuose

(kaip lietuviðkuose þodþiuose): prieð e, pvz.: dêmonas, nêgras, procêsas;prieð ë, pvz.: licºjus, panac¸ja, kupº;prieð i, y, pvz.: kumôsas, ðaðlôkas, situåcija.

8.4.2. Tarti minkðtàjá priebalsá l prieð minkðtuosius priebalsius (net jei tarp jø ásiterpia k ar g), pvz.: buhãlteris, Bãltija, fílme; aµksnis, smùlkmena, ãlgebra.

8.4.3. Tarti kietuosius priebalsius prieð kietuosius priebalsius, pvz.: balkònas, albùmas, fílmas, kultûrâ.P a s t a b a . 8.4.3. punkto reikalavimas gali bûti netaikomas labai specialiems tam tikrø srièiø terminams (pvz.: ãlfa, ãltas, vòltas), kitø

36

kalbø citatoms (pvz.: salto mortale), kai kuriems ið tradicijos tariamiems þodþiams (pvz.: pòlka, vãlsas).

37