Page1

Daiktins teiss konspektas

4.20 straipsnis. Daiktins teiss svoka Daiktin teis tai absoliuti teis, pasireikianti teiss turtojo galimybe gyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i i teisi. Daiktin teis yra absoliuti, o prievoli teis santykin. Daiktins teiss turtojas nra santykyje su kakuo, nes negali bti santykio tarp subjekto ir objekto t.y. nra keli subjekt, tarp kuri bt santykis. Yra tik neapibrtas ratas asmen. Daiktin teis yra civilins teiss institutas. Daiktin teis tai absoliuti asmens teis daikt.

Daiktins teiss turtojo (aktyvaus subjekto) atvilgiu kiti subjektai, kuriais gali bti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, valstyb ar savivaldyb, yra pasyvs. Daiktins teiss atsiranda nepriklausomai nuo pasyvi subjekt valios, be to, bet kuris i i subjekt gali paeisti daiktines teises.

( svarbiausias daiktins teiss poymis yra jos absoliutumas, pasireikiantis tuo, kad vieno konkretaus asmens teis daikt suponuoja neapibrtos grups t.y. vis aplinkini asmen, pareig netrukdyti ia teise naudotis j turiniam asmeniui. Tuo daiktin teis i esms skiriasi nuo santykins (slygins) prievoli teiss, kuri suprantama kaip vieno ar keli konkrei asmen teis reikalauti i kito konkretaus asmens ar asmen atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti. Taiau tam, kad kuri nors teis bt galima pripainti daiktine, btini maiausiai dar du, jos absoliut pobd ireikiantys poymiai tai sekimo teis (pranc. le droit de suite) ir pirmenybs teis (pranc. le droit de preference). sekimo teis, teiss literatroje suprantama kaip teis, sekanti paskui daikt (o ne paskui asmen), daikto nuosavybei i vieno asmens pereinant kitam. keisto daikto nuosavybs teisei perjus kitam asmeniui hipoteka seka paskui daikt. Be to, hipoteka ilieka padalijus keist nekilnojamj daikt ir sujungus keistus nekilnojamuosius daiktus . Pirmenybs, arba prioriteto, teis suponuoja, kad daiktin teis yra labiau privilegijuota, palyginti su kitomis prievoli teismis, susijusiomis su tuo paiu daiktu. Pavyzdiui, kreditorius, kurio reikalavimas yra utikrintas hipoteka, pardavus keist daikt varytinse, savo reikalavim i to daikto verts gals patenkinti pirmiau u bet kuriuos kitus nehipotekinius kreditorius. Robert Juodka Hipotekos reikalavimo perleidimo analiz: teorins ir praktins problemos, Teis nr.50, 2004m.) Hipotekos svoka pateikia CK 4.170 str. Daiktins teiss turinys:

1. valdymas 2. naudojimosi teis 3. disponavimo teis

Visas tris apima tik nuosavybs teis. Ne bet koks valdymas yra daiktin teis. Daiktins teiss reguliavimo dalykas tai turtiniai santykiai. DT reguliuoja santykius

susiklostanius dl daikt ir kito turto (vertybini popieri, pinig ir kt.). Daiktins ir prievolins teiss panaumai ir skirtumai Skirtumai:

Prievoli teisje visada yra du prievolinio teisinio santykio subjektai, kurie vienas kito atvilgiu gyvendina teises ir vykdo pareigas t.y. turi tam tikr prievoli, tad ir prievol gali paeisti tik kuris nors i prievolini teisini santyki subjekt. Daiktin teis gali paeisti bet kuris asmuo (pasyvus subjektas). Tokiu atveju yra svarbus DT pobdis (kokia tai teis), DT turtojas (aktyvus subjektas) ir pats DT objektas;

Edvinas 07-11-21 21:17Comment [1]: CK 4.170 straipsnis. Hipotekos svoka 1. Hipoteka esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. 2. Susitarimas perduoti keiiam ar keist daikt kreditoriui negalioja. 3. Hipoteka neatima i daikto savininko teiss valdyti, naudoti keist daikt bei juo disponuoti atsivelgiant hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis keisto daikto keitimas leidiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakte) nenumatyta kitaip.

Page2

Daiktinje teisje nra svarbu, kokiu pagrindu atsiranda teisinis santykis, o prievoli teisje svarbu;

Daiktin teis apibdina neapibrto asmen rato pareigas, o prievoli teis konkrei asmen (prievolini teisini santyki subjekt) pareigas;

DT turtojas gali daryti poveik daiktui, gyvendinti savo daiktin teis; Daiktin teis yra absoliuti, o prievoli teis santykin; DT galiojimas terminais nra ribojamas, o jei ir ribojamas, tai tik ilgais laiko tarpais, o

prievols yra terminuotos; DT gijimas ir perleidimas nra ribojamas, o jei ir ribojamas, tai tik laikinai (pvz.:

usienieiams nuosavyb teis); DT sraas yra isamus ir baigtinis (numerus clausus principas), o prievoli ne; Daiktini ir prievolini teisi gynyba skiriasi; DT gali atsirasti be ali valios, todl DT ma reikm turi ali valia, tuo tarpu prievoli

teisje ali valia yra labai svarbi; Skiriasi objektai DT dauguma objekt yra daiktai, o prievoli teisje gali bti ne tik

daiktai (materialus objektas), bet ir nematerials objektai tam tikri prievols ali veiksmai;

Panaumai:

Yra teisini santyki, kuriuose DT papildo prievoli teis (pvz.: hipoteka). DT galioja tiek, kiek galioja konkreti prievol. DT, iuo atveju, yra kaip alutin prie prievoli teiss, bet turi esmin reikm;

Yra miraus pobdio teisi, kurios turi tiek daiktins, tiek ir prievolins teiss poymi (pvz.: nuomos sutartis nuomotojo teis seka paskui daikt);

Yra didel priklausomyb tarp daiktini ir prievolini teisi gynybos bd (pvz.: restitucija, kuri galima tiek, kiek leidia daiktin teis). Prievolini teisi gynimo bdams bdingi daiktini teisi gynimo bd elementai (pvz.: kai dl treij asmen veiksm gali bti visikai nemanoma vykdyti prievol, tada pripastama, kad kreditorius gali reikalauti, kad al atlygint tretieji asmenys);

Prievolin teis gali bti susijusi su konkreiu daiktu (pvz.: vykdymas natra), bet pats santykis visada bus prievolinis;

Prievolin teis gali atsirasti kaip daiktins teiss padarinys. Prievolin teis skirta saugoti daiktin teis, pvz.: uzufruktas, kur nustatant atsiranda ne tik DT, bet ir tam tikros privols (daiktins turtins prievols);

Prievols dalykas gali bti bet koks turtas (DT prasti daiktai, nuosavybs t.perjimas nustatomas pagal DT;

Prievoli teisje ypa svarbi reikm turi daiktins teiss pateikta klasifikacija, nes atsivelgiant daikt skiriasi pati prievol, jos padariniai;

Nuosavybs teiss vieta ir reikm DT sistemoje Nuosavybs t. plaiausia savo turiniu daiktin teis. Tai pagrindin DT. Ji apima visas 3 teisi grupes (valdymo, naudojimo ir disponavimo teises). Savininkas turi visas 3 teisi grupes. Nuosavybs t. plaiausiai naudojama DT. Visos DT yra tarpusavyje susij, nes yra ivestins i nuosavybs t. DT galima skirstyti :

1. teiss savo daikt (nuosavybs t.); 2. teiss svetim daikt (padeda gyvendinti savininkui teises, nors ir riboja savininko teises);

Page3

3. valdymas (nes tai yra faktin bsena); DT atsirado, nes:

1. tam, kad asmenys galt gyvendinti savo teises (atsirado privati nuosavyb, smulki emvalda, todl reikjo servitut ir pan);

2. tam, kad mons galt tenkinti savo asmeninius, kinius ir kitokius poreikius; 3. tam, kad asmenys galt bti savo turto savininkais;

DT objektas DT objektas tai daiktai ir kitas turtas. Daiktai tai: (CK 4.1 str.)

1. gamybos procese sukurtos materialios grybs (materialaus pasaulio dalykai). 2. i gamtos pasisavinti dalykai (pasisavinimas i gamtos yra tada, kai asmuo gyja galimyb

gyvendinti teises daikt ir jas ginti, esant i teisi paeidimams); Turto vert pasireikia per tai, kiek ir koki teisi asmuo gali gyvendinti. Turto svoka (aikintina per paveldjimo t.) materials dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerials dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, preki enklai ir kt.), turtins teiss, skoliniai sipareigojimai ir pan. Daikt rys:

1. Kilnojamieji ir nekilnojamieji; 4.2 straipsnis. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai 1. Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimt ir pagal savo prigimt kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymai. (nekilnojamieji pagal prigimt ems sklypas, gyvenamasis namas, kiniai pastatai) 2. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimt yra ems sklypas ir su juo susij daiktai, kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts. (esminis verts sumajimas kosk durnius tai daryt? :D ) 3. Kilnojamieji daiktai pagal prigimt yra daiktai, kurie i vienos vietos kit gali bti perkelti nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts. 4. Kilnojamasis daiktas, einantis nekilnojamj daikt ir prarads savo individualius poymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. (nekilnajomojo daikto sudtins dalys) 5. Kilnojamasis daiktas, fizikai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat einantis j, bet neprarads savo individuali poymi, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. 6. Laikinai atskirtos sudtins nekilnojamojo daikto dalys isaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grinti atgal. 7. Nekilnojamiesiems pagal prigimt daiktams nustatytos taisykls gali bti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimt daiktams ir atvirkiai, jeigu tai nustatyta statymo arba ali susitarimu, kai susitarimas neprietarauja statymams.

2. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji; 4.3 straipsnis. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai 1. Pakeiiamaisiais daiktais laikomi ries poymiais apibdinti ir individuali poymi neturintys daiktai. (Riniais poymiais apibrti daiktai gali bti pakeiiami tokiais pat daiktais, nes tokie daiktai negali bti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors poymius. Riniai poymiai tai poymiai bendri tam tikrai daikt riai).

Page4

2. Nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibdinti daiktai. (Individualiais poymiais apibrti daiktai yra nepakeiiami kitais daiktais. Individuals poymiai tai poymiai, kuriais daiktai skiriasi nuo kit panai daikt.) Paskolos arba tiekimo sutari dalykais gali bti tik riniais poymiais apibrti daiktai (pakeiiamieji), o nuomos arba panaudos sutari tik ind.poymiais apibrti daiktai (nepakeiiamieji). Draudimo arba pirkimo - pardavimo sutari dalykais gali bti tiek riniais, tiek individualiais poymiais apibrti daiktai.

3. Individualiais ir riniais poymiais apibdinti; 4.4 straipsnis. Individualiais ir ries poymiais apibdinti daiktai 1. Individualiais poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bdu atskiriami nuo kit vienari daikt. 2. Ries poymiais apibdintais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai poymius.

4. Suvartojami ir nesunaudojami; 4.5 straipsnis. Suvartojamieji ir nesunaudojamieji daiktai 1. Suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirt, i karto sunaikinami, prarandami arba i esms pasikeiia. (Maisto produktai, statybins mediagos ir kt.) 2. Nesunaudojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojami pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties. (Nam apyvokos reikmenys ir kt. Pagal nuomos ar panaudos suartis gali bti perduodami tik nesuvartojami daiktai)

5. Dalieji ir nedalieji; 4.6 straipsnis. Dalieji ir nedalieji daiktai 1. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, nepasikeiia tikslin paskirtis ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas. 2. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuri, fizikai juos padalijus, pasikeiia tikslin paskirtis, ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripasta statymai. 3. Dalieji pagal prigimt daiktai ali susitarimu gali bti laikomi nedaliaisiais daiktais. (nedals pagal statym, pvz.: em draustiniuose)

6. Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos; 4.7 straipsnis. Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai 1. Kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje. 2. Iimti i apyvartos yra tik iimtine valstybs nuosavybe esantys daiktai. 3. Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kuri apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kit visuomens poreiki. (neleidiama turti nuosavybs tuos daiktus, nes bt pakenkta moni gyvybei, sveikatai ir .t.t) pvz. Ginklai, sprogmenys, narkotikai, toksins mediagos. Keliami reikalavimai asmenims turti tam tikras inias ir pan. Nemaiyti su didesnio pavojaus altiniais. 4.8 straipsnis. Nam apyvokos daiktai Nam apyvokos daiktais laikomi visi nam kyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, iskyrus knyg rinkinius (bibliotekas), meno krini ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslins ar istorins reikms daiktus.

Page5

4.68 straipsnis. gyjamosios senaties samprata 1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nra daikto savininkas, bet yra siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau kaip deimt met arba kilnojamj daikt ne maiau kaip trejus metus, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt, bet n karto nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt. 2. Nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat faktas nustatomas teismo tvarka.

Nuosavybs teis gali bti gyjama gyjamja senatimi. gyjamoji senatis susijusi su valdymu. Administracins t.aktas gali bti nuosavybs t.atsiradimo pagrindas (pvz.: adm.aktas dl nuosavybs t.atkrimo).

gyjamja senatimi daikt gali gyti ne daikto savininkas, o jo valdytojas. Valdymas turi bti siningas, teistas, atviras, nepertraukiamas, kaip savo (t.y. daiktas valdytas kaip savo), turi tstis nustatyt laiko tarp (atitinkamai 10 met (nekinojamiesiems) arba 3 metus (kilnojamiesiems)) bei turi bti toks, kad daikto savininkas turi bti turjs teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt. Valdomo daikto savininkas turi turti teis pareikti vindikacin iekin (t.y.teis ireikalauti daikt i svetimo neteisto valdymo) Siningas valdymas (4.70 str.). Pagal vert: prastin vert turintys daiktai tokie daiktai, kuri vert priklauso nuo naudos, nepriklauso nuo asmens, kuris t daikt naudoja pgl.paskirt. Bet kuris tok daikt sugebt panaudoti pagal paskirt ir gauti t pai naud. Ypating vert turintys daiktai vert kuri asmuo gauta pats, j naudodamas t daikt Asmenin vert turintys daiktai 4.70 straipsnis. Siningai gytas ir valdomas daiktas 1. Asmuo, gyjantis daikt nuosavybn gyjamja senatimi, turi bti ne tik siningas to daikto gijjas, t. y. uvaldydamas daikt turjo bti pagrstai sitikins, kad niekas neturi daugiau u j teisi uvaldom daikt, bet taip pat jis privalo ilikti siningas valdytojas vis gyjamosios senaties laik ir net gydamas daikt nuosavybn gyjamja senatimi neturi inoti apie klitis, trukdanias gyti jam t daikt nuosavybn, jeigu toki klii bt. 2. Daikto dalies ar keli dali nesiningas gijimas ar valdymas netrukdo valdytojui gyjamja senatimi nuosavybn gyti kitas siningai gytas ir valdomas daikto dalis. 3. Jeigu valdymo teis gyjama per atstov, tai siningumo reikalaujama ir i atstovo, ir i atstovaujamojo.

Teistas valdymas (4.23 str.) - gytas tokiais pat pagrindais, kaip ir nuosavybs teis. Nuosavybs teiss gijimo pagrindai tvirtinti 4.47 str.

CK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas 30 ir 32 straipsniai. Atviras valdymas toks, i kurio kiti asmenys gali suprasti, kad asmuo yra to daikto valdytojas

(pvz.: vieo registro duomenys apie to daikto valdym). 4.262 straipsnis. Registro duomen teisinis statusas rayti vie registr duomenys laikomi teisingais ir isamiais, kol nenuginijami statym nustatyta tvarka.

Nepertraukiamas valdymas 4.71 str. 1 dalis - daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daikt nepertraukiamai vald nuo valdymo teiss daikt gijimo iki nuosavybs teiss t daikt gijimo gyjamja senatimi.

Edvinas 07-11-19 21:17Comment [2]: CK 4.23 straipsnis. Teistas ir neteistas daikto valdymas 1. Daikto valdymas gali bti teistas ir neteistas. 2. Teistu laikomas daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis. Daikto valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai. 3. Neteistu daikto valdymu laikomas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas.

Edvinas 07-11-19 21:21Comment [3]: 30 straipsnis. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos norm, susijusi su atskiromis daiktinmis teismis, sigaliojimas 1. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankika daiktine teise, servitutu, uzufruktu, ustatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankika daiktine teise (emphyteusis), sigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., iskyrus tuos atvejus, kai i teisi nustatymo pagrindas yra statymas. 2. Teisi daiktus suvarymai, nustatyti iki Civilinio kodekso sigaliojimo, galioja ir sigaliojus iam kodeksui.

Edvinas 07-11-19 21:19Comment [4]: 32 straipsnis. Civilinio kodekso 4.49 straipsnio norm taikymas Civilinio kodekso 4.49 straipsnio normos dl nuosavybs teiss daikt (turt) gijimo momento taikomos, kai sandoriai dl daikto (turto) gijimo sudaromi sigaliojus iam kodeksui.

Page6

Valdymas aip savo kai asmuo vykd visas prievoles ir sipareigojimus, susijusius su tuo daiktu, j priirjo taip, kaip savininkas.

4.68 str. 2 dalis. - Nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat faktas nustatomas teismo tvarka.

Iimti i apyvartos daiktai negali bti gyjami gyjamja senatimi.

Page7

Nuosavybs t.pasibaigimo pagrindai Vieno asmens nuosavybs t.pasibaigimas yra kito asmens nuosavybs t.atsiradimo pagrindas. Daikto sunaikinimas. Privai nuosavyb gali turti tiek fiz., tiek jur.asmuo.

Vieoji nuosavyb kaip ekon.kategorija. Tai valst.ir savivaldybi nuosavyb (teisiniai savininkai valst.arba savivaldyb (jos yra juridiniai asmenys per se)). Jos ekon.savininkais esame mes. Valstyb savo teises gyvendina per atitinkamas institucijas. Savo nuosavyb kontroliuoja per atitinkamas kontrols institucijas. Teisinis savininkas turi valdyi, naudoti ir disponuoti turt taip,kad bt tenkinamas vieasis interesas t.y taip, kad bt atsivelgta visuomens interesus, poreikius ir pan. Iintine valstybs nuosavybe esantys objektai tai nra privaios nuosavybs objektais. Valstyb savo nuosavybs teis gyvendina priklausomai nuo turto pobdio: biudetines las ir kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Valstybs kontrol, valstybs biudet ir pan.institucijas. Patikjimo teise yra gyvendinamos teiss nekilnojamj turt. Universitetas valstybin mokymo institucija, tai valst.nuosavyb, naudojama visuomens poreikiais.

Page8

Turto patikjimo t.

Kildinama i nuosavybs t. Nuosavybs t. dal vieosios nuosavybs t.objekt gyvendinama per turto patikjimo teis (tai vienas i bd, kuriuo gali bti gyvendinama vieosios nuosavybs teis). Per 4.106 str.pateikt svok atsispindi turto patikjimo t.santykis su nuosavybs t. ios t.turtojas yra patiktinis. ios teiss turin sudaro tokios pat t.kaip ir nuosavybs t. Skirtumas yra teisi apimtyje ( patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis ), tad turto patikjimo teiss turin sudarani t.apimtis siauresn, nes i teisi apimt apsprendia turto savininkas (patiktojas). ios teiss turinys atsispindi 4.109 straipsnyje. Turto patiktiniui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir turto savininkui - nepaeisti st., kit asmen t.ir l.bei teist interes, taip pat patiktinis privalo paisyti ir turto savininko (patiktojo) valios. Pagal CK turto patikjimo t.subjektais gali bti ne tik valst.ir savivaldybs mons, staigos ir organizacijos, bet ir kiti fiz.ir jur.asmenys (4.109 str. 2 dalis). Tik statymas gali nustatyti asmenis, kurie negali bti patiktiniais. Ne tik vieosios, bet ir privaios nuosavybs t.gali bti gyvendinama per turto patikjimo teis. 6.953 6.968 str. Reglamentuoja turto patikjimo sutart. 4.108 str. turto patikjimo t.atsiradimo pagrindas.

i teis gali pasibaigti turto savininko valia (iskyrus tuos atvejus, kai jo valia suteikiant turto patikjimo teis nebuvo ireikta). Gali pasibaigti likviduojant ar reorganizuojant patiktinius, kai patiktinis yra jur.asmuo. Taip pat patiktojui iklus bankroto byl arba tapus nemokiam (iuo atveju perduotas turtas turi bti grintas patiktojui).

Bendrosios nuosavybs teis Bendrosios nuosavybs t. nuo nuosavybs teiss (privaiosios ir vieosios) skiriasi tuo,kad turt

valdo, naudoja ir juo disponuoja ne vienas, o keli asmenys (asmen daugeto teis). i teis yra viena i nuosavybs t.gyvendinimo form. Bendraturtis kai kur vadinamas bendrasavininkiu.

Objektyvioji bendrosios nuosavybs teis tai visuma teiss norm, reglamentuojani teis.santykius, susiklostanius asmenims gyvendinant bendrosios nuosavybs teis. 4.72 str. Subjektin tai asmens teis valdyti, naudoti jam priklausant bendrosios nuosavybs teise objekt bei juo disponuoti.

Skiriami vidiniai ir ioriniai bendrosios nuosavyb teisiniai santykiai. Vidiniai santykiai, kurie susiklosto tarp bendrosios nuosavybs t.subjekt (tarp bendraturi), pvz.: susitarimas dl naudojimosi atskiromis bendro turto dalimis. Ioriniai tai santykiai tarp neapibrto rato asmen, kurie negali paeisti bendraturi teisi, ir bendraturi. Vidiniai santykiai slygoja iorini santyki pasikeitim ar pasibaigim, o ioriniai vidini. ie santykiai takoja vieni kitus.

Rys ir ypatumai 4.73 str. bendroji nuosavyb gali bti dalin ir jungtin. CK 4.73 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss rys

1. Bendrosios dalins nuosavybs teis yra, kai bendrosios nuosavybs teisje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybs teiss dalys, o bendroji jungtin nuosavybs teis kai nuosavybs teiss dalys nra nustatytos. 2. Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita. (dalins bendrosios nuosavybs t.prezumpcija) 3. Jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss konkretus kiekvieno bendraturio dali dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad j dalys yra lygios. (lygi dali prezumpcija)

Idealios dalys nustatomos nurodant tam tikr trupmen (nes trupmen galima skaidyti). Naudotis ia teise galima proporcingai idealiai daliai. ios dalys nereikia reali dali.

Edvinas 07-10-11 11:43Comment [5]: CK 4.106 straipsnis. Turto patikjimo teiss svoka ir tikslas 1. Turto patikjimo teis tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti. 2. Patikjimo teis nustatoma asmeniniais tikslais, privaiai ar visuomeninei naudai.

Edvinas 07-10-11 11:42Comment [6]: CK 4.109 straipsnis. Turto patikjimo teiss turinys 1. Valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybs ar savivaldybs joms perduot turt, juo disponuoja savo statuose (nuostatuose), taip pat valstybs ar savivaldybi moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei slygomis, nepaeisdamos statym ir kit asmen teisi bei interes. 2. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patiktojo jiems perduot turt bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei slygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar statyme.

Edvinas 07-10-11 11:45Comment [7]: CK 4.108 straipsnis. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindai Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti: statymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.

Edvinas 07-10-11 11:56Comment [8]: CK 4.72 straipsnis. Bendrosios nuosavybs teiss samprata ir subjektai 1. Bendrosios nuosavybs teis yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant nuosavybs teiss objekt bei juo disponuoti. 2. Bendraturiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu.

Page9

Bendrosios nuosavybs teiss atsiradimo pagrindai. Daniausiai bendr.dalins nuosavybs teis atsiranda paveldint, jungtin bendr.nuosav.t. i jungtins partnerysts sutarties. Taip pat gali nustatyti statymas dalin bendrj nuosavyb.

Bendrosios nuosav.t. subjektai (pvz.: sutuoktiniai, partneriai). Dalins jais gali bti tiek vieosios, tiek ir privaios nuosav.t.subjektai. i teis gyvendinti yra btinas subjektikumas. 4.72 str. 2 dalis (Bendraturiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu.)

2007-10-16 Bendrosios nuosavybs t.objektas CK 4.74 str. (Bendrosios nuosavybs teiss objektu gali bti

kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu statymai nenustato ko kita.) st.leidjas gali numatyti, kas negali bti bendr.nuosav.teiss objektu (pvz.: v.ginklai) arba gali bti tik bendr.nuosav.t.objektu. Bendroji dalin nuosavybs t. kai t pat nuosav.t.objekt teises gyvendina ne vienas, o keli asmenys. Kiekvienas i j siekia skirting tiksl, nori gauti naudos, todl j valia turi bti suderinta.

ios teiss gyvendinim reglamentuoja CK 4.75str. 1.dalis: Bendrosios dalins nuosavybs teiss objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturi sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio i bendraturi iekin. Kol ginas bus isprstas, teismas gino objektui gali skirti administratori (jei tai yra tikslinga, reikalinga ir manoma).

Nra btina, kad visi bendraturiai gyvendint i savo teis CK 4.75str. 2.dalis: Jeigu bendrosios dalins nuosavybs teiss objekt tiesiogiai vald, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturiai, tai kiti bendraturiai turi teis gauti i i ataskait kasmet arba i karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalins nuosavybs teiss objekt tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti.

Bendraturiai turi i vienos puss teis naudotis bendrja daline nuosavybe, o i kitos puss - pareig, kuri suponuoja j teis, kai bendraturiai naudoja ir ilaiko bendrj dalin nuosavyb. CK 4.76 str. - Kiekvienas i bendraturi proporcingai savo daliai turi teis bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitoms mokoms. Jeigu vienas i bendraturi nevykdo savo pareigos tvarkyti ir ilaikyti bendr daikt (turt), tai kiti bendraturiai turi teis nuostoli, kuriuos jie turjo, atlyginim. (pvz.: ne tik remonto ilaidas, kuri bendraturtis nepadeng, bet ir kit ala atsiradusi dl netinkamo remonto).

Bendraturiai turi teis padidinti bendrj dalin nuosavyb: arba didinant pat bendrj daikt, arba nedidinant paio daikto, o didinant jo vert. CK 4.77str. (Bendraturi teisi pasikeitimas padidinus bendrj dalin nuosavyb) 1.dalis: Jeigu bendraturtis, turdamas kit bendraturi sutikim ir laikydamasis statym nustatyt taisykli, savo lomis padidina bendrj daikt ar jo vert, tai io bendraturio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinje nuosavybje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bti atitinkamai pakeiiamos. 2. dalis: Jeigu bendraturtis padidina bendrj daikt ar jo vert neturdamas kit bendraturi sutikimo, jis gyja nuosavybs teis t padidint dal, jeigu j galima atskirti nesualojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo verts dalies negalima atskirti nesualojant bendro daikto, tai vis bendraturi dalys padidja proporcingai j bendrosios nuosavybs teise turimoms dalims.

Bendraturio teis perleisti ar suvaryti teises bendrosios dalins nuosavybs teise turim savo dal CK 4.78 str. Kiekvienas bendraturtis turi teis perleisti (bet kokiu bdu: pvz.: dovanoti, mainyti, parduoti ir pan) kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitu bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip suvaryti vis savo dal ar dalies, turimos bendrosios dalins nuosavybs teise, dal, iskyrus iame kodekse nustatytas iimtis. CK 4.79 str. Kit bendraturi pirmenybs teis pirkti (is str.taikomas tik pardavimo atveju) parduodamas bendrosios nuosavybs objekto dalis. Visais atvejasi negalima paeisti

Edvinas 07-10-16 10:10Comment [9]: CK 4.79 straipsnis. Pirmenybs teis pirkti parduodamas dalis, esanias bendrja nuosavybe 1. Bendraturiai turi pirmenybs teis pirkti bendrja nuosavybe esani parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis, iskyrus atvejus, kai parduodama i viej varytyni. 2. Dalies, esanios bendrja nuosavybe, pardavjas privalo ratu praneti kitiems bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal ne bendraturiui ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, kur turima bendrosios nuosavybs teis, apie tai praneama per notar. Kai kiti bendraturiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss nekilnojamj daikt negyvendina per vien mnes, o kit daikt per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, jeigu bendraturi susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui. 3. Jeigu dalis parduota paeidiant pirmenybs teis j pirkti, kitas bendraturtis turi teis per tris mnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bt perkeltos pirkjo teiss ir pareigos. 4. Bendrosios nuosavybs dalies pardavjas ir pirkjas yra solidariai atsakingi u atsiradusi iki io daikto dalies pardavimo prievoli, susijusi su parduodamo daikto dalimi, vykdym kitiems bendraturiams.

Page10

sutari laisvs principo. Bendraturtis, parduodantis savo bendrosios nuosavybs objekto dal, turi teis nustatyti kain bei kitas pardavimo slygas. Pirmenybs teiss gyvendinimas terminas skaiiuojamas nuo tada, kai asmuo bdamas rpestingas bt suinojs ar turjs suinoti (nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes). Apie pardavim turi bti praneta ratu (rodinjimo nata, kad tinkamai prane, tenka parduodaniam bendraturiui). Jei keli bendraturiai ireikia vali pirkti, i t.norma nereglamentuoja tokiu atveju, taikomos normos reglamentuojanios prievoli teis.

2007-10-23 Atidalijimas 4.80 str. (Atidalijimas i bendrosios dalins nuosavybs:

1. Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs. 2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai pagal bet kurio bendraturio iekin daiktas padalijamas natra kiek galima be neproporcingos alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli i atidalijam bendraturi gauna kompensacij pinigais. 3. Bendraturio kreditorius turi teis reikalauti atidalyti skolininko dal, kad bt galima i jos iiekoti. 4. Jeigu vienas i bendraturi yra neveiksnus ar nepilnametis, atidalijant dal i bendrosios dalins nuosavybs turi dalyvauti globos (rpybos) institucija.)

Atidalijant svarbu ar daiktas dalus, ar ne. Jeigu dalus galima atsidalinti natra, o jei daiktas nedalus ar negalima atsidalinti natra idealij dali palikta galimyb atidalinti kitaip (imokti kompensacij) (4.89 str. 2 dalis). 4.80 str. 4 dalyje atsispindi iorini bendrosios dalins nuosavybs teisini santyki (tarp kreditoriaus ir skolininko bendraturio) taka vidiniams santykiams (bendraturi tarpusavio santykiai).

4.81 straipsnis. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalin nuosavyb, tvarka: 1. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturiai turi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, pagal kuri bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkreiomis dalimis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios dalins nuosavybs teise. 2. Jeigu iame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notarikai patvirtintas ir registruotas vieame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vliau gyja dal to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybs teismis.

Jeigu tarpusavio susitarimas odinis ar ratikas, tai jis yra privalomas bendraturiams, bet neturi takos tretiesiems asmenims. Kilnojamj daikt registro nra, todl nra reglamentuojama naudojimosi jais tvarka.

But ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs teis, jos ypatumai ir gyvendinimas (4.82 4.85 str.). L ietuva L ietuva bananinbananin a a lel le l JJ Daugiabui nam savinink bendrij statymas. But savininkai yra konkrets asmenys, o daugiabuiame name yra objekt (laiptins, palps, rsio patalpos ir pan), kuri konkrei savinink nra. Pats daugiabutis namas, jo prigimtis slygoja toki specifini santyki atsiradim. DauDaugigi abutis namas abutis namas d idel is kolkis didel is kolkis JJ

2007-10-30 4.84, 4.85 str. 4.83 str. 4 dalis (Buto ir kit patalp savininkas (naudotojas) neprivalo apmokti ilaid, dl kuri

jis nra davs sutikimo ir kurios nesusijusios su statym ir kit teiss akt nustatytais privalomaisiais statini naudojimo ir prieiros reikalavimais arba dl kuri nra priimta administratoriaus ar but ir kit patalp savinink susirinkimo sprendimo io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.) Paprastsias (btinsias) ilaidas proporcingai turimai daliai turi atlyginti visi savininkai; Jei nedav

Page11

sutikimo, neprivalo padengti ypatingj ilaid; Taiau kai kyla ginai dl ypatingj ilaid, kai nesutinkama j mokti (pvz.: vienas neturi utektinai pinig, o visi kiti reikalauja apmokti), nra vieningus teism praktikos; i norma neduoda vieningo atsakymo;

4.10 str. reglamentuoja ilaidas bei j ris; Sodinink bendrij savinink tarpusavio santykius reglamentuoja st.; dl jo buvo kreiptsi KT

(dl 7 str.); to pasekoje pakeistas 5str.; Bendrosios dalins nuosavybs teiss pasibaigimas bdingi tie patys pagrindai, kaip ir nuosavybs teisei; taip pat atsidalijus bendroji - baigiasi, privati - lieka (atsidalijimas); perdavus; kai vienas bendraturtis gyja visas dalis (vis dali gijimas); Bendr.jungtin nuosavyb 4.86 4.92 str., sutuoktini bendroji jungtin nuosavyb, detaliau CK 3 knygoje; (pradedantys imanyt vaikiai J ). Bendr.dalins nuosavybs savininkai turi teises ir pareigas proporcingai turimai daliai, o bendr.jungtins - vienodas teises ir pareigas (nra dali). Bendr.jungtin nuosavybs teis atsiranda tik st.numatytais atvejais. Skirtumas nuo bendr.dalins nuos.teiss 4.87sr. (Jeigu bendraturtis, laikydamasis statym nustatyt taisykli, padidina bendrj daikt ar jo vert, tai padidint daikt ar jo vert bendrosios jungtins nuosavybs teises gyja lygiai visi bendraturiai.) 4.88 str. 3 dalis paveldint yra nustatomos dalys (notaras nustato), kitais atvejais prie perleidiant ar suvarant nuosavyb reikia nustatyti dalis; Sutuoktini iki santuokos gytas turtas po santuokos netampa bendr.jungtine nuosavybe.

4.89 str. Bendraturio dalies nustatymas bendrojoje jungtinje nuosavybje. 4.90 straipsnis. Atidalijimas i bendrosios jungtins nuosavybs (skiriasi nuo atsidalijimo i

bendr.dalins nuosavybs 4.80 str.) 4.91 straipsnis. Iiekojimas i bendrosios jungtins nuosavybs -

1. Pagal vieno bendraturio sudaromus sandorius iiekoti galima i visos bendrosios jungtins nuosavybs, jeigu aplinkybs nerodo, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties sudariusiojo sandor bendraturio interesais, ir jeigu statymai nenustato ko kita.

2. Dl bendraturio nusikaltimo padarytai alai atlyginti iiekoti galima i bendrosios jungtins nuosavybs, jeigu teismo nuosprendiu nustatyta, kad bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu esantis daiktas gytas i nusikalstamu bdu gaut l arba jis ar jo vert padidjo dl i l. 4.92 str. Norma, nukreipianti spec.normas; kininkai sutuoktiniai nesiskiria nuo sutuoktini gyvenani mieste;

Savininko teisi apsauga ir gynimas Savininko teisi apsauga ir gynimas apsauga reikalinga ne tik tam, kad nebt ksinamsi saugom objekt bet ir tam,kad ksinantis tas objektas bt ginamas. 4.93 str. deklaratyvi norma; (4.93 straipsnis. Savininko teisi apsauga 1. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienod teisi apsaug. 2. Niekas neturi teiss: 1) paimti i savininko nuosavyb prievarta, iskyrus statym numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prie savo vali sujungt savo nuosavyb su kito savininko nuosavybe. 3. Nuosavyb i savininko prie jo vali neatlygintinai gali bti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendiu. 4. Nuosavyb visuomens poreikiams gali bti paimama tik teisingai atlyginant.)

is straipsnis atspindi konstitucines nuostatas dl nuosavybs (prigimtins mogaus teiss),K 23 str. - Nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.

Edvinas 07-10-30 10:13Comment [10]: CK 4.89 straipsnis. Bendraturio dalies nustatymas bendrojoje jungtinje nuosavybje 1. Bendraturio dalis bendrojoje jungtinje nuosavybje nustatoma paties bendraturio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtins nuosavybs teisiniams santykiams, arba kai iiekoma i bendraturio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, iskyrus daiktus, turimus bendrja jungtine nuosavybe, neutenka, kad bt patenkinti kreditori reikalavimai. 2. Bendraturio dalies bendrojoje jungtinje nuosavybje dydis nustatomas bendraturi susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendia teismas.

Page12

Savininko teisi apsaugos ir gynimo reikm. Valstyb teiss aktuose numato galimyb gyti ir gyvendinti turimas teises tam, kad tos teiss nebt nepagrstai atimtos, kad bt suteikta galimyb tinkamai gyvendinti ias teises. Taiau yra iimi pvz.: teis svetim daikt. Galima varyti asmen teises tik tiek, kad jos bt varomos minimaliai (i dviej blogybi pasirinkti maesn).

Negalima suabsoliutinti savininko teisi. Nuosavyb nelieiama (tv. Konstitucija, Europos mogaus Teisi ir Laisvi Apsaugos Konvencija).

Niekas prie savininko vali ja negali pasinaudoti, jos atimti ar varyti teisi j. Taiau yra ios taisykls iimi, kadangi mogus gyvena ne vienas, o visuomenje, tad jo teiss turi bti derinamos su kit moni teismis, be to turi bti rpinasi aplinka ir pan.

Savininko teisi suvarymai yra tam tikri savininko teisi turin sudarani teisi apribojimai. Suvarymas skiriasi nuo daiktins teiss, jis nustatomas kit asmen naudai, o savininkas netenka teiss gyvendinti tam tikr savo teisi (sumaja savininko galimybes gyvendinti tam tikras savo teises). Suvarymai seka paskui daikt.

Daiktins teiss, kaip teiss svetim daikt, pasireikia tam tikru savininko teisi suvarymu kit asmen naudai (tarpinis variantas). Siejama su konkreiu asmeniu, nustatytas kito asmens naudai, tai nra tikras suvarymas. 4.43 -4.44 str.laikinas pasinaudojimas svetimu ems sklypu. Nuosavybs pamimas prie savininko vali vienais atvejais yra atlygintinas, kitais - ne. 4.67 str. 4.93 str.3dalis. turi bti tinkamai reglamentuojamas, kad bt sukurtas balansas tarp vairi vertybi. (4.100-4.105 str.) Paprastai nuosavyb neatlygintinai paimama, kai padaromas t.paeidimas. Atlygintinai tada, kai tai reikalinga visuomens poreikiams, nors savininkas ir siningai gyvendina savo teises, nepaeidia statym. Teisingai atlyginant nra paeidiamos savininko teise. Tai turi bti daroma pagal statymus, teisingai atlyginama ir turi bti visuomens, o ne tam tikr asmen ar j grups poreikis (pvz.: ems statymas, dl greitkeli tiesimo). Teisingas atlyginimas pagal 4.100 straipsn. Asmeniui turi bti sumokta tokia pinig suma, kad j utekt nusipirkti tok pat daikt t.y. rinkos kaina. O jeigu yra galimyb ir susitariama perduodamas kitas daiktas. 4.103 str.siejasi su Statybos statymu. 3 dalis, kai teism kreipiamasi dl neteist statyb, teismas gali priimti vien i 3 sprendim. Statinys griaunamas savininko sskaita. Naujajame CK nenumatyta galimyb paalinti formalius paeidimus, kai paeidiamos vieosios teiss normos (pareigojama perstatyti arba nugriauti). Jeigu nepertvarkoma, tai nugriaunama teismo sprendimu statytojo lomis. Nuosavyb gali bti ginama dviem pagrindiniais bdais:

daiktiniu teisiniu gynimo bdu; prievoliniu teisiniu gynimo bdu;

Prievoliniai savininko teisi gynimo bdai galimi tada, kai tarp asmen ir savininko yra prievoliniai teisiniai santykiai (pvz.: nuoma, kai nuomininkas praranda nuomuojam daikt). iuo atveju savininkas gali pareikti reikalavimus tiems asmenims, kurie su savininku susij prievoliniais teisiniais santykiais. Tok savininko teisi gynim reglamentuoja prievoli teiss normos.

Daiktiniai savininko teisi gynimo bdai taikomi tada, kai paeidia savininko teises ar trugdo jomis naudotis konkretus asmuo i neapibrto rato asmen, su kuriuo savininkas nra jokiuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose (savininkas jiems gali pareikti vindikacin ar negatorin iekin, gali j reikalauti atlyginti padaryt al ar nuostolius).

Gynimo bdai: 1. Vindikacinis iekinys tai reikalavimas grinti daikt i svetimo neteisto valdymo. Tai

daiktinis teisinis iekinys. Tai iekinys susijs su valdymo netekimu. Vindikacin iekin gali pareikti tik daikto savininkas ar teistas jos valdytojas (t.y asmuo, teistai valdantis daikt daiktins teiss pagrindu turto patiktinis, uzufruktoriusir pan., arba prievolins teiss pagrindu nuomininkas ir pan.) prievolins teiss pagrindu), kuris yra prarads

Edvinas 07-11-6 10:04Comment [11]: CK 4.67 straipsnis. Daikto pamimas Valstybei paimti daikt i savininko visuomens poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daikt, kaip sankcij u teiss paeidim, leidiama tik statym numatytais atvejais ir tvarka.

Page13

daikto valdymo teis t.y. faktikai nevaldo daikto. is iekinys yra absoliutaus pobdio t.y savininkas j gali pareikti bet kuriam asmeniui, kuris neteistai valdo savininkui priklausant daikt. Vindikacija t.y daiktinis teisinis reikalavimas daiktins teiss institutas. Lot. Vindicatio reikalauti pagal teis. Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teis ireikalauti savo daikt i svetimo neteisto valdymo. Vindikacinis iekinys pareikiamas tam asmeniui, kuris neteistai uvaldo svetim daikt ar kit turt. (CK 4.23 str. 2 dalis - Teistu laikomas daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis. Daikto valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai. 3 dalis. - Neteistu daikto valdymu laikomas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas t.y. daikto gyjimas be jokio teisinio pagrindo, pvz.: pavogus) Vindikacijos objektu gali bti individualiais poymiais apibrti daiktai ar j dalys. Riniais poymiais apibrti daiktai gali bti vindikacijos objektu tik tada, kai jie yra individualizuoti arba juos galima iskirti i kit tos paios ries daikt. Svetimo daikto gyjjas gali bti tiek siningas, tiek ir nesiningas. Siningu gijju laikomas asmuo, kuris neinojo ir neturjo inoti, kad gyja nuosavybs teise daikt i asmens, neturjusio teiss jo perleisti nuosavybn. Reglamentuoja: 4.95 4.97 str.

2. Negatorinis iekinys reikalavimas paalinti paeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Reglamentuoja: pagrindinis 4.98 str., o specifinis 4.99 str. Tokie paeidimai yra tada, kai savininkas negali naudotis nuosavybs teiss turin sudaraniomis teismis. Prevencino pobdio negatorin iekin gali pareikti ems sklypo savininkas (kai nra paeidimo, taiau tiktina,kad jis gali bti), jo pareikim reglamentuoja 4.99 str. Vieosios teiss normos reglamentuoja statybos teisinius santykius. Jeigu toks iekinys teismo nebuvo patenkintas, o i tikrj savininkas buvo teisus ir vliau buvo paeistos jo teiss, savininkui tai neukerta kelio pareikti negatorin iekin.

3. Specialus savininko teisi gynimo bdas yra teisi nekilnojamj daikt atkrimas (restitucija). Tai nra vindikacinis iekinys, nes taikoma ribota restitucija (ne tik natra, bet ir kompensacija arba ekvivalentas (kitoje vietoje)). Nuosavyb atkuriama (atsiranda) individualaus administracinio akto pagrindu. iuo atveju, savininko teiss ginamos per vieojo adm.subjekto piimamus sprendimus. (DT kontekste svarbu esm, o ne reglamentavimas).

Valdymas

CK straipsniai, kurie reglamentuoja valdym: 4.22 4.36, 4.68, 4.69, 4.71. Valdymo ri yra vairi. Valdymas faktin bsena t.y. fakto klausimas.

4.22 straipsnis. Daikto valdymas 1. Daikto valdymu, kaip savarankika daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybs teisei pagal gyjamj senat gyti, laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl j valdyti kaip sav. 2. Daikto valdymas nelaikomas savarankika daiktine teise, kai faktinis daikto turtojas daikto valdytoju ar savininku pripasta kit asmen.

Valdymas, kuris atitinka io straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra laikomas savarankika daiktine teise. I ios teiss gali atsirasti nuosavybs teis pagal gyjamj senat. Pagal 4.22 str. 2 dal, kai asmuo (faktinis daikto turtojas) mano, kad kitas asmuo turi daugiau teisi daikt u j, toks valdymas nra savarankika daiktin teis (pvz.: prievoliniuose teisiniuose santykiuose nuomininkas). Jis savo teises kildina i kito asmens teisi ir pripasta, kad tas asmuo turi daugiau teisi u j. Titulinis valdymas, tai valdymas, kai faktinis daikto turtojas kartu yra to daikto savininkas.

Valdymo, kaip savarankikos daiktins teiss svoka (4.22 str.1 dalis su 4.68 str.). Tokiu atveju daikt valdo ne savininkas, o kitas asmuo, kuris nepripasta, kad kas nors kitas turi daugiau teisi t

Page14

daikt u j. Valdymo teisin reikm sudaroma galimyb gyti nuosavyb per valdym (gyjamoji senatis), utikrinamos kit asmen teiss, j gynimas ir gyvendinimas (pvz.: turi atlyginti padaryt al), tinkamai gyvendinamas, utikrinamas ir nepaeidiamas vieasis interesas (pvz.: mokami mokesiai). 4.68 straipsnis. gyjamosios senaties samprata 1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nra daikto savininkas, bet yra siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau kaip deimt met arba kilnojamj daikt ne maiau kaip trejus metus, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt, bet n karto nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt. 2. Nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat faktas nustatomas teismo tvarka. Teistas valdytoju gali bti fizinis ar juridinis asmuo, kuris nra daikto savininkas, taiau negali bti nei valstyb, nei savivaldyb, nes jos gyja kitokia tvarka ir kaip beeiminink daikt, o ne gyjamja senatimi (jos gali gyti tik beeimininkius daiktus). 4.23 straipsnis. Teistas ir neteistas daikto valdymas 1. Daikto valdymas gali bti teistas ir neteistas. 2. Teistu laikomas daikto valdymas, gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis. Daikto valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai. 3. Neteistu daikto valdymu laikomas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas.

Daiktos valdymo teistumas yra preziumuojamas (4.23 str.2 dalis). Valdymas, o ne valdymo teis, gali bti teistas arba neteistas (teistumo konstatavimas yra svarbus). Negalima vindikuoti daikto j valdant neteistai ir nesiningai. Valdymo teis gyjama taip pat, kaip ir nuosavybs teis (4.47str.). 4.26 straipsnis. Valdymo atsiradimas siningai ir nesiningai 1. Valdymas gali bti atsirads siningai ir nesiningai. 2. Valdymas laikomas atsirads siningai, kol nerodyta prieingai. 3. Siningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra sitikins, kad niekas neturi daugiau u j teisi daikt, kur jis pradeda valdyti. 4. Nesiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daikt valdantis asmuo inojo arba privaljo inoti, kad jis neturi teiss tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisi jo uvaldom daikt.

Valdymo siningumas taip pat yra preziumuojamas. Tiek uvaldydamas, tiek valdydamas daikt ar gydamas nuosavybs teis j, asmuo turi bti siningas. 4.25 straipsnis. Valdymo atsiradimas 1. Valdymas gali atsirasti uvaldant daikt, perduodant ar paveldint valdymo teis. 2. Valdymas atsiranda fizikai uvaldant daikt, kai tik uvalds daikt asmuo gali paveikti daikt pagal savo vali. Taip pat uvaldant daikt turi bti ireikta asmens valia turti t daikt kaip sav. 3. Uvaldyti daikt asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo ir daikto. Nekilnojamojo ir kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas (4.27 ir 4.28 str.) CK gyvendinimo statymas - 33 str.ir 30 str. Valdymo atsiradimui nra svarbu, ar siningai, ar ne valdymas atsirado. Pagal 4.29 str. daikto valdymas gali atsirasti ir per kit asmen, be fizinio kontakto tarp asmens ir daikto. Valdytoju tampa tas, kuriam perduodamas valdymas. Jeigu negauna daikto realiai, jis turi ginti savo valdym. Valdymas gli atsriasti ir atlikus kitus veiksmus, ireikianius asmens vali uvaldyti daikt pvz.: daiktui pakliuvus tinklus, spstus, pradjus saugoti daikt ir pan. Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimo pagrind sraas nra baigtinis (4.28 str. 8 dalis - Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda atlikus kitus veiksmus, ireikianius asmens vali uvaldyti daikt.)

Edvinas 07-11-13 10:08Comment [12]: CK 4.47 straipsnis. Nuosavybs teiss gijimo pagrindai Nuosavybs teis gali bti gyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant nauj daikt; 5) pasisavinant beeiminink daikt; 6) pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant beprieirius ir priklydusius naminius gyvnus; 8) pasisavinant radin, lob; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultros vertybes ir kitus daiktus (turt) visuomens poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu bdu u paeidimus paimant pagal statym daiktus (turt); 11) gyjamja senatimi; 12) kitais statymo nustatytais pagrindais.

Edvinas 07-11-16 14:37Comment [13]: CK 4.29 straipsnis. Daikto valdymo atsiradimas per kit asmen Jeigu perduodantysis valdyti daikt per kit asmen turjo tiksl perduoti j konkreiam asmeniui, tai iam perduoto daikto valdymas atsiranda ir tada, jeigu asmuo, per kur perduodamas daiktas, nort sigyti daikt sau ar dar kitam asmeniui.

Page15

Valdymo gynim reglamentuoja 4.34 str., kiekvienas teiss turtojas turi teis ne tik ginti savo teis, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius (teis ginti savo valdym, reikalauti atkurti nutraukt valdym ir atlyginti dl to turtus nuostolius). Valdymo teis rodyti ir ginti sunku. Valdymo paeidimas apima daugiau veiksm, nei nuosavybs paeidimas (veiksmai, kurie nors ir atitinka formalius reikalavimus, jei juos atliko asmuo, kuris rodo, kad yra prarads to daikto valdym ir siekia j susigrinti). Valdymo svoka yra platesn nei nuosavybs svoka. 4.34 straipsnis. Valdymo gynimas 1. Kiekvienas valdytojas turi teis ginti esam valdym ir atnaujinti atimt valdym. 2. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostoli, kurie buvo padaryti dl valdymo paeidimo, atlyginimo. 3. Siningam valdytojui turi bti atlygintos daikto ilaikymo ilaidos, iskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Siningas valdytojas taip pat turi teis pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys alos daiktui. Jeigu i dali atskirti negalima, siningas valdytojas turi teis reikalauti atlyginti padarytas dl pagerinimo ilaidas, bet ne didesnes kaip daikto verts padidjimas.

Page16

Servitutai

4.111 straipsnis. Servituto svoka 1. Servitutas tai teis svetim nekilnojamj daikt, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu), arba to daikto savininko teiss naudotis daiktu apribojimas, siekiant utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim. 2. Pasikeitus tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto nuosavybs teiss subjektui, nustatytas servitutas ilieka.

Servituto svoka pateikiama per faktin daikt santyk. J valdytojai gyja teises. Servitutas tai teis svetim nekilnojamj daikt (naudojimosi teis). Labiausiai paplit ir svarbiausi servitutai yra ems ir kelio servitutai.

Servituto prigimtis atsiskleidia geriausia, kai jis nustatomas teismo sprendimu. Skirtingai nuo uzufrukto, nenustaius servituto nebt galima normaliomis snaudomis naudoti daikt pagal paskirt. Pagal tai teismai sprendia ginus tarp savinink. Servitutas yra atlygintinis, nes suvaromos kito savininko teiss.

Servituto ekon.reikm. Servitutas gali bti nustatomas, kai savininkas negali normaliomis snaudomis naudoti savo daikt pagal paskirt.

Taip pat yra nemaai statini servitut (tai susij su bendrja daline nuosavybe). 4.112 straipsnis. Servituto turinys 1. Servitutu suteikiamos servituto turtojui konkreios naudojimosi konkreiu svetimu daiktu teiss arba atimamos i tarnaujaniojo daikto savininko konkreios naudojimosi daiktu teiss. 2. Kilus abejoni dl servituto turinio ir nesant galimybi tiksliai j nustatyti, laikoma, kad servitutas yra maiausias. 3. Jeigu nustatant servitut ar vliau nebuvo konkreiai nustatytas servituto turinys, j slygoja viepataujaniojo daikto naudojimo pagal paskirt poreikiai. 4. Servituto nustatymas neatima i tarnaujaniojo daikto savininko daikto naudojimo teisi, sudarani servituto turin, jeigu i teisi gyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. 5. Viepataujaniojo ar tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin ar panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl kuri servituto suteikiam teisi gyvendinti tampa nemanoma ar labai sudtinga. Servitut rys CK 4.117 4.122 str. Kelio servitutas priskiriamas prie ems servitut. Nustatant servitut turi bti stengiamasi minimaliai suvaryti savininko teises. Snaudos kelio nutiesimui turi bti taip pat protingos. 4.122 straipsnis. Statini servitutas Gali bti nustatomas statini servitutas, suteikiantis teis atremti viepataujantj statin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo statinio sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm atlikimo. Statini servituto pvz.: troleibuso laidams pritvirtinti pritvirtinami kabliai ant namo sienos, teis praeiti kokias nors patalpas, pvz, ilumin mazg ir pan. Danai statini servitutas pasireikia prajimo teise. 4.123 straipsnis. Kiti servitutai Gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. (pvz.: tiesiami kabeliai, vamzdiai)

Page17

4.124 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas 1. Servitut gali nustatyti statymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o statymo numatytais atvejais administracinis aktas. (Servitutas adm.aktu gali bti nustatytas tik tam tikrais atvejais tam tikriems subjektams. st.numatytas servitutas elektros energijos perdavimo linijos, pvz, mikuose ikirsti plotai elektros stulpams) 2. I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai. 3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bti ir dl servitut nustatymo viepataujaniuoju tampanio daikto savininko valia, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai ar teismo sprendimas. 4.125 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto savininkas. Sandoriais servitutas gali bti nustatomas tik savininko valia, jei nesutinka teismo sprendimu. Visais atvejais turi bti viepataujanio daikto savininko valia iskyrus, kai nustatomas teismo sprendimu, nes tokiu atveju atsiras ne tik teiss, bet ir pareigos. 4.126 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu 1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustaius servituto nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt. 2. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis teism dl servituto nustatymo teismo sprendimu. 4.127 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai 1. Nustatyti tarnaujaniajam daiktui nauj servitut leidiama, jeigu tuo nebus paeidiamas pirmiau nustatytas servitutas. 2. Hipotekos tvarka keistam nekilnojamajam daiktui nustatyti servitut leidiama tik vis kreditori sutikimu arba teismo sprendimu. (nes nustaius servitut, tarnaujanio daikto vert sumaja, todl varytini kaina bus maesn) 4.128 straipsnis. Daiktai, kuriems gali bti nustatomas servitutas 1. Servitutas gali bti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybmis neterminuotam laikui gali utikrinti viepataujaniojo daikto tinkam naudojim. 2. Nustaius servitut viepataujaniuoju ir tarnaujaniuoju tampantys daiktai nebtinai privalo turti bendr rib. Svarbiausia, kad dl nustatyto servituto tarnaujaniuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybmis teikt viepataujaniuoju tampaniam daiktui servituto nustatymu siekiam nuolatin naud. 3. Jeigu nustatant servitut nebuvo konkreiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujaniojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo bt utikrintas tinkamas viepataujaniojo daikto naudojimas, tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis nustatyti daikto dal, kurioje gali bti naudojamasi servituto nustatytomis teismis.

Servituto turtojo (viepataujanio daikto savininko) ir tarnaujanio daikto savininko teiss ir pareigos atsiskleidia 4.111 4.114 str., 4.129 str., 4.139str. ir kt. Tai prieprieins teiss vienam i j teis, o kitam - pareiga. Viepataujanio daikto savininko teis atsisakyti servituto, teis kreiptis dl servituto iregistravimo ir kt.teiss.

4.140 straipsnis. Atsakomyb pagal turtines prievoles, kylanias i servituto

Page18

1. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybs teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylanias i servituto. 2. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidiamas kitam asmeniui, pagal turtines prievoles, atsiradusias i servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto perleidjas ir gijjas.

1 dalyje keliems savininkams t.y. bendraturiams. Solidari atsakomyb. 4.129 straipsnis. Dl servituto nustatymo atsiradusi nuostoli atlyginimas Dl servituto nustatymo atsirad nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka. statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bti nustatyta viepataujaniojo daikto savininko prievol mokti vienkartin ar periodin kompensacij tarnaujaniojo daikto savininkui.

Antroji norma straipsnyje kalba apie servituto nustatymo atlygintinum. Suteikiant servituto teis kitam asmeniui savininko teiss yra suvaromos. Vienkartin kompensacija tai daikto verts sumajimas iki nustatant servitut ir nustaius servitut, periodin pvz.: jei bt ems sklype k nors augins, bet dl servituto negali, tai to vert gali bti kaip periodin kompensacija. Gali bti sumokta tiek vienkartin, tiek ir mokama periodin kompensacija. Tai tarnaujanio daikto savininko teis reikalauti atlyginti nuostolius ir gauti kompensacij. Tai teis, kuri atsiranda nustatant servitut. 4.138 straipsnis. Servituto turtojo teis reikalauti atlyginti nuostolius Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto turtojui gyvendinti servituto suteikiamas teises, tai servituto turtojas turi teis reikalauti atlyginti dl trukdymo atsiradusius nuostolius. Tai viepataujanio daikto savininko teis reikalauti atlyginti nuostolius. 4.139 straipsnis. Tarnaujaniojo daikto savininko teisi gynimas 1. Jeigu servituto turtojas netinkamai gyvendina servituto suteiktas tarnaujaniojo daikto naudojimo teises ir tuo paeidia tarnaujaniojo daikto savininko teises, tai tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. 2. Tais atvejais, kai servitutas suvaro teis daikto dal, tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis reikalauti pakeisti daikto dal, teis kuri suvaro servitutas, kita io daikto dalimi, jeigu toks pakeitimas pads tarnaujaniojo daikto savininkui ivengti dl servituto atsirandani pernelyg dideli nuostoli. 3. Pasibaigus servitutui, servituto turtojas, jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas reikalauja, turi grinti to daikto bkl padt, buvusi iki servituto nustatymo. I servituto turtojo negali bti reikalaujama paalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepaisant servituto buvimo, jeigu statymas ar sutartis nenustato kitaip.

1 dalyje numatyta tarnaujanio daikto savininko teis, atsirandanti gyvendinant servitut. 3 dalis numato servituto turtojo pareig pasibaigus servitutui grinti daikt pradin padt. To negalima reikalauti, jei to daikto pasikeitimus slygojo tretieji asmenys (uliejo t ems sklyp ar pan). 4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku; 3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui; 4) pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei; 5) inykus servituto btinumui; 6) sujus senaties terminui. 2. Servitutas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus.

Page19

4. Dl servituto pabaigos vie registr gali kreiptis tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto savininkas.

is sraas yra baigtinis (t sakmiai patvirtina straipsnio 2 dalis). Bendroji taisykl, kad servituto pasibaigimo momentas, tai jo iregistravimas i vieo registro. Iimtys pvz.: kai asmuo sigijo tarnaujantj daikt (2 punktas), o 3 punkte numatytu atveju reikia konstatuoti objektyv daikto uvimo (ne pablogjimo) fakt. Taiau ir iais atvejais turi bti praneta vieam registrui. 4.136 straipsnis. Servituto pabaiga sujus senaties terminui 1. Servitutas baigiasi sujus senaties terminui, jeigu turintis teis juo naudotis asmuo savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servituto suteikiamomis teismis. 2. Laikas, kur nebuvo naudojamasi servituto suteikiamomis teismis dl nenugalimos jgos ar dl tarnaujaniojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, senaties termin neskaitomas. 3. Jeigu servituto turtojas servituto suteikiamas teises deimt met gyvendino tik dalyje tarnaujaniojo daikto, tai likusiai tarnaujaniojo daikto daliai servitutas baigiasi. 4. Servitutas negali baigtis dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi servituto suteikiam teisi. 5. Sujus senaties terminui, negali baigtis kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis taku ar keliu, vedaniu kapines. 6. Sprendim dl servituto pabaigos sujus senaties terminui priima teismas.

Page20

Uzufruktas 4.141 straipsnis. Uzufrukto svoka 1. Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas. 2. Uzufruktas gali bti nustatytas vieno ar keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno dal) naudai. Uzufruktas, skirtingai nuo servituto, yra asmens teis daikt (asmens teis naudoti svetim daikt, gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas). Servitutas faktin padtis tarp daikt. Uzufrukto turtoju gali bti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo (atsivelgiant CK 4.150 straipsn - vienas i uzufrukto pasibaigimo pagrind - uzufruktas baigiasi mirus uzufruktoriui (fiziniam asmeniui), likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui).

Uzufrukto ekonomin reikm kad, tam tikrais atvejais utikrint silpnesns alies (i santyki buvusi tarp daikto savininko ir tampanio uzufruktorium) ir kompensuoti silpnesnei aliai praradimus; sureguliuoti tam tikrus santykius, kai asmenys yra tam tikroj faktinj bsenoj.

Servitutas buvo btinas dl to, kad atsirado smulki emvalda. Paveldjimas pagal testament testamentins iskirtins institutas susijs su uzufruktu (gali sutapti turiniu testamentin iskirtin gali bti nustatyta gyvenimo trukmei kaip ir uzufruktas, skiriasi atsiradimo momentu testamentins iskirtins gavjas gyja teis po testatoriaus mirties, uzufrukt nuo jo nustatymo momento). 4.142 straipsnis. Uzufrukto objektas 1. Uzufrukto objektu gali bti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybs teiss objektas. 2. gydamas uzufrukt pagrindin daikt, uzufruktorius gyja uzufrukt ir antraeilius daiktus, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip. 3. Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal apra. (kada, kokios bkls ir kaip grinti naudojam daikt) 4. Pasikeitus daikto, kur nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ilieka. (seka paskui daikt). Uzufrukto nustatymas 4.147 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas 1. Uzufruktas gali bti nustatomas statymais, teism sprendimais, kai tai numato statymai, bei sandoriais. (negalima nustatyti uzufrukto adm.aktais tuo jis skiriasi nuo servituto). 2. I uzufrukto kylanios teiss daikt, kuriam privaloma teisin registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt, iskyrus atvejus, kai uzufrukt nustato statymas. (nekilnojamiesiems pagal prigimt ir nekilnojamiesiems pagal statym daiktams nustatyta teisin registracija). 3. kilnojamj daikt, kuriam nra nustatyta privaloma teisin registracija, uzufruktas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumatyta statyme (kai uzufrukt nustato statymas), sandoryje (kai uzufruktas nustatomas sandoriu) ar teismo sprendimo (kai uzufruktas nustatomas teismo sprendimu). 4. Nustatant uzufrukt, turi bti uzufruktoriumi tampanio asmens valia, iskyrus atvejus, kai uzufrukt nustato statymas. (Teismo sprendimu uzufruktas gali bti nustatytas statym numatytu atveju, pvz.: CK 3.71 str., kai statymai numato pvz.: CK 3.185 str.) 4.148 straipsnis. Uzufrukto nustatymas sandoriais Nustatyti uzufrukt sandoriais turi teis tik pats daikto savininkas.

Edvinas 07-11-27 09:36Comment [14]: 3.71 straipsnis. Teiss naudotis gyvenamja patalpa ilikimas 1. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufrukt ir palikti joje gyventi kit sutuoktin, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnameiai vaikai. 2. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametysts. 3. Jeigu eimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnameiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kit sutuoktin ikeldinti, jeigu jis yra pareigotas gyventi skyrium.

Edvinas 07-11-27 09:41Comment [15]: 3.185 straipsnis. Nepilnamei vaik turto tvarkymas 1. Turt, kuris yra nepilnamei vaik nuosavyb, tvarko j tvai uzufrukto teismis. Tv uzufrukto teis negali bti keista, parduota ar kitokiu bdu perleista ar suvaryta, i jos taip pat negali bti iiekoma. 2. Tvai savo nepilnameiam vaikui priklausant turt tvarko bendru sutarimu. Tarp tv kilus ginui dl turto tvarkymo, bet kuris i j turi teis kreiptis teism su praymu nustatyti turto tvarkymo tvark. 3. Jeigu tvai ar vienas i j netinkamai tvarko savo nepilnameiam vaikui priklausant turt, darydami al nepilnameio turtiniams interesams, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba prokuroras turi teis kreiptis teism ir prayti nualinti tvus nuo nepilnameiui priklausanio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nualina tvus nuo j nepilnameio vaiko turto tvarkymo, panaikina tv uzufrukto teis vaiko turt bei skiria kit asmen nepilnameiui priklausanio turto administratoriumi. Kai inyksta nualinimo pagrindai, teismas gali leisti tvams toliau tvarkyti j nepilnamei vaik turt uzufrukto teismis.

Page21

4.149 straipsnis. Uzufrukto nustatymo apribojimai Naujas uzufruktas gali bti nustatomas daiktus, kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas, jeigu naujai nustatomo uzufrukto suteikiamos teiss nesutampa su jau nustatyto uzufrukto suteikiamomis teismis ir naujojo uzufrukto suteikiam teisi gyvendinimas nepaeis jau esamo uzufruktoriaus teisi. (Uzufruktas gali bti nustatomas keliems asmenims. Pvz.: jiems gali bti suteikiamos skirtingos nuosavybs t. turin (valdymo, naudojimo, disponavimo t.) sudaranios teiss). Uzufruktoriaus teiss ir pareigos nustato CK 4.143 - 4.144 str. (juokas juokais, bet tik tam tikra juoko forma :D Taminskis) bei jas galima iskirti i norm, reglamentuojani uzufrukto pasibaigim. Kaip rpestingas savininkas mokti mokesius, atlikti daikto remont, j priirti, ilaikyti ir pan. Teis uzufrukt ir teis uzufrukto gyvendinim yra skirtingos, nes uzufruktas pagal prigimt siejamas su konkreiu asmeniu, jo gyvenimo trukme, ir jeigu bt leidiama perduoti teis uzufrukt, tai uzufruktas trukt ilgiau nei asmens gyvenimo trukm, o tai prietaraut uzufrukto prigimiai. 4.145 straipsnis. Uzufrukto gyvendinimas em 1. Uzufruktorius neturi teiss kirsti emje, kuri yra uzufrukto objektas, augani medi, iskyrus ivartas ir sausuolius. Sunaikintus medius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita. 2. Uzufruktorius negali igauti i ems naudingj ikasen, iskyrus atvejus, kai ems naudojimo paskirtis yra naudingj ikasen gavyba. 4.146 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomyb 1. Uzufruktorius atsako u uzufrukto objekto bkls pablogjim dl uzufrukto netinkamo gyvendinimo. 2. Jeigu uzufruktorius nevykdo i uzufrukto kylani esmini pareig, uzufrukto objekto savininko praymu teismas gali skirti uzufrukto objekto administratori. 4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Uzufruktas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui; (punktas susijs su 4.152 str., uzufruktas siejamas su konkreiu juridiniu asmeniu, uzufruktas jam gali bti nustatomas ne ilgiau kaip 30 met (atsivelgiant tai,kad JA steigia FA)) 3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui; (skirtumas nuo servituto, nes servitutas yra neterminuotas, o uzufruktas siejamas su tam tikru terminu). 4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; 5) uvus uzufrukto objektui; 6) pablogjus uzufrukto objekto bklei; 7) sujus senaties terminui; 8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu. (tai isamus, baigtinis, udaras uzufrukto pasibaigimo pagrind sraas numerus clausus). 2. Uzufruktas gali baigtis tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Uzufrukto pabaigos momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus ir tuos atvejus, kai uzufruktas neturjo bti registruotas. 4. Keli asmen naudai nustatytas uzufruktas baigiasi pasibaigus paskutinio asmens teisei, jeigu nenustatyta kitaip.

Edvinas 07-11-27 09:49Comment [16]: CK 4.143 straipsnis. Uzufrukto turinys 1. Uzufruktorius turi teis naudoti daikt taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, kaip tai daryt pagal daikto paskirt rpestingas savininkas. 2. Naudojant uzufrukto objekt gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip. 3. Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt. Nustatantis uzufrukt subjektas gali nustatyti tik tokias uzufrukto suteikiamas teises, kurios neprietarauja daikto naudojimui pagal paskirt. 4. Jeigu uzufruktas nustatytas bendrosios nuosavybs teiss objektu esant daikt, uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausyt jam kaip bendraturiui. 5. Uzufruktorius turi teis reikalauti vykdyti dl uzufrukto objekto atsiradusias prievoles ir priimti mokas. 6. Uzufruktorius neturi teiss perduoti uzufrukto kitam asmeniui, bet gali perduoti kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt. Tokiu atveju abu subjektai atsako pagal prievoles solidariai. Laikas, kuriam perduodama kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt, negali bti ilgesnis u laik, kuriam nustatytas uzufruktas. 7. Uzufruktorius neturi teiss perdirbti uzufrukto objekto arba kitokiu bdu i esms jo pakeisti be uzufrukto objekto savininko leidimo ar statymo numatytais atvejais be teismo sprendimo. 8. Uzufruktorius neturi teiss uzufrukto objekte rast lob ar jo dal, pagal statym priklausani daikto savininkui.

Edvinas 07-11-27 10:00Comment [17]: CK 4.144 straipsnis. Uzufruktoriaus pareigos 1. Uzufruktorius privalo ilaikyti ir remontuoti uzufrukto objekt, kiek tai btina jo normaliai bklei utikrinti. 2. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisms bei gaunamoms i jo pajamoms uzufruktorius privalo mokti mokesius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias mokas, jeigu sutartis ar statymai nenustato kitaip. 3. Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba paeidiamas, arba btina atlikti neeilinius jo gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti j nuo nenumatyt pavoj, arba tretieji asmenys pareikia savo teises uzufrukto objekt, uzufruktorius privalo tuojau pat praneti apie tai savininkui. 4. Uzufruktorius sutartyje, testamente ar statyme numatytais atvejais privalo apdrausti uzufrukto objekt. Jeigu uzufruktorius neapdraudia uzufrukto objekto, t gali padaryti uzufrukto objekto savininkas uzufruktoriaus lomis. 5. Kasmet uzufruktorius savo lomis turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskait, jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita.

Page22

5. Uzufrukto objekto savininko ir uzufruktoriaus susitarimu ar teismo sprendimu uzufruktas gali bti pakeistas renta, jeigu dl svarbi prieasi uzufruktorius negali vykdyti savo pareig. (tai tam tikras uzufrukto ypatumas, tai nra uzufrukto pasibaigimo pagrindas, uzufruktas pakeiiamas renta) Atskirus uzufrukto pasibaigimo atvejus reglamentuoja CK 4.151 4.157str. 4.158 straipsnis. Uzufrukto objekto grinimas pasibaigus uzufruktui 1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grinti savininkui uzufrukto objekt tos bkls, kurios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, jeigu nustatant uzufrukt nebuvo aptarta kitaip. (daiktas naudojimui perduodamas pagal daikto savininko apra). 2. Uzufruktorius turi teis pasilikti dalis, kuriomis pagerino daikt, jeigu jas galima atskirti ir jeigu tai nepadarys alos uzufrukto objektui. Jeigu pagerint dali atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, uzufruktorius turi teis reikalauti atlyginti pagerinimo ilaidas, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimas, tik tuo atveju, jeigu jis daikt pagerino daikto savininko sutikimu. 4.159 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisi gynimas Jeigu uzufruktorius netinkamai gyvendina uzufrukto suteiktas teises ir tuo paeidia daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. (norma susijusi su 159str. 4d., 150str. 5 ir 8 d., taiau tai nra tapats santykiai).

Ustatymo teis (superficies) CK iuos santykius reglamentuoja gan siaurai. 4.160 straipsnis. Ustatymo teiss (superficies) svoka 1. Ustatymo teis (superficies) teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statiniams statyti ar sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar ems gelmms naudoti. 2. Ustatymo teis gali bti suteikta nepaisant bsimo ustatymo teiss turtojo kitos daiktins teiss arba jos suteikimas gali priklausyti nuo kitos daiktins teiss arba nuo nekilnojamojo daikto nuomos. 3. Pasikeitus ems, statini ar sodini savininkui, ustatymo teis ilieka. Tai teis svetim daikt. i teis yra daiktin, todl jai bdinga tai, kad i teis seka paskui daikt (straipsnio 3 dalis). Ji nesiejama su asmeniu, o siejama su daiktu. Ji gali bti suteikta neprikalusomai nuo kit asmens teisi. 4.161 straipsnis. Ustatymo teiss atlygintinumas Ustatymo teis nustataniame akte gali bti numatyta, kad ios teiss turtojas turi sumokti ems savininkui vienkartin sum arba u j mokti periodikai. Jeigu akte nra numatyta, i teis yra neatlygintin. i teis gali bti tiek atlygintin, tiek ir neatlygintin. 4.163 straipsnis. Ustatymo teiss nustatymas Ustatymo teis nustatoma ems savininko ir ustatymo teiss turtoju tampanio asmens susitarimu arba ems savininko testamentu. Visais atvejais turi bti ireikta asmens, kurio turt nustatoma ustatymo teis, valia, negali bti prie jo vali. Testamentas vienaalis sandoris. i teis gali atsirasti ems savininkui esant gyvam (susitarimu) arba jam mirus (testamentu).

Page23

4.162 straipsnis. Ustatymo teiss turinys 1. Ustatymo teiss turtojas turi teis ant kitam asmeniui priklausanios nuosavybs teise ems sigyti nuosavybn ar turti nuosavybs teise statinius bei daugiameius sodinius. (Teis statyti ir pan) 2. Nustatant ustatymo teis, gali bti apribota ustatymo teiss turtojo teis statyti, naudoti ar griauti statinius bei sodinti ar naikinti sodinius. (Jeigu nebus numatyta galimyb, tai ir negals, jeigu bus numatyta, tai gals tiek, kiek numatyta, bet nepaeidia galiojani teiss akt. i norma speciali pirmosios dalies normos atvilgiu.) 3. Ustatymo teis gali bti terminuota ar neterminuota. (i teis gali bti tiek terminuota, tiek ir neterminuota. Jei terminuota tai termino pasibaigimas yra vienas i ios teiss pasibaigimo pagrind.) 4.164 straipsnis. Ustatymo teiss pabaiga 1. Ustatymo teis baigiasi: 1) kai ustatymo teiss turtojas tampa ir ems savininku; 2) pasibaigus terminui; (Kai teis terminuota) 3) dl senaties, jeigu ustatymo teiss turtojas deimt met nesinaudoja ustatymo teiss objektu; 4) ustatymo teiss turtojui daugiau kaip u dvejus metus nesumokjus ustatymo teis nustataniame akte nustatyto mokesio. (Kai teis neatlygintin. Jei akte nenumatyta, kad atlygintin, laikoma, kad ustatymo teis yra neatlygintin.) 2. Pasibaigus ustatymo teisei, nuosavybs teis statinius ar sodinius pereina ems savininkui. ems savininkas turi atlyginti j vert, jeigu taip buvo numatyta ustatymo teis nustataniame akte. 3. Ustatymo teiss turtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grina ankstesn ems padt ir jeigu ustatymo teis nustatantis aktas nenumato ko kita. (Aktas gali numatyti, kad ustatymo teiss turtojas negali j pasiimti.) 4. Statini ar sodini uvimas nra pagrindas ustatymo teisei baigtis, jeigu alys nesusitar kitaip. (teiss turtjas gali bti tikras, kad dl nenugalim jg ar kit asmen takos jis ios teiss nepraras). Jeigu ustatymo teis neterminuota ir neatlygintin tai pasibaigia 1 dalyje 1 ir 3 punkte numatytais atvejais.

Ilgalaik nuoma (emphyteusis) Prievoli teis santykin teis. Nuomos sutartims bdinga tai, kad nuomotuojui pasikeitus nuomos santykiai ilieka ir nuomos sutartis privaloma nuomotojo teisi permjui. Tai nuomos sutariai bdingas daiktins teiss poymis. 4.165 straipsnis. Ilgalaiks nuomos svoka 1. Ilgalaik nuoma (emphyteusis), kaip daiktin teis, teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert, iskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas. (Tai teis svetim daikt. Tai teis ne tik em (panaumas su ustatymo teise), bet ir kitus nekilnojamuosius daiktus (skirtumas nuo ustatymo teis). Jei ustatymo teis nustatoma su tuo tikslu, kad kas nors bus pastatyta, sukurta, pasodinta ant ems sklypo ir ems sklypo vert padids, tai ilgailaik nuoma nustatoma prieingam tiklsui (kad nebus kuriama, statoma, sodinama, nedidinama nekilnojamojo daikto vert), tuo panaja panaud). 2. Ilgalaik nuoma gali bti terminuota ar neterminuota. Ilgalaiks nuomos terminas negali bti trumpesnis kaip deimt met. (Tai panaumas su ustatymo teise, taiau pasakyta, kad jei ilgalaik nuoma terminuota tai terminas ne trumpesnis nei 10 met).

Page24

3. Pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaik nuoma ilieka, jeigu nuomininko teisi permjai tinkamai naudoja inuomot nekilnojamj daikt ir vykdo kitus ilgalaik nuom nustataniame akte nustatytus sipareigojimus. (Tai skirtumas nuo nuomos ir panaudos, kuris atriboja nuo j ilgalaik nuom. Pareiga vykdyti sipareigojimus ilgalaik nuoma skiriasi nuo ustatymo teiss.) 4.166 straipsnis. Ilgalaiks nuomos atlygintinumas Ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti numatyta, kad nuomininkas turi sumokti nekilnojamojo daikto nuomotojui vienkartin sum arba u j mokti periodikai. (akte gali bti numatyta, kad ilgalaik nuoma gali bti tiek atlygintin (panau nuom), tiek ir neatlygintin (panau panaud)). 4.167 straipsnis. Ilgalaiks nuomos nustatymas Ilgalaik nuoma nustatoma inuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu arba testamentu. (turi bti ireikta savininko valia, negali bti nustatoma prie savininko vali.) 4.168 straipsnis. Ilgalaiks nuomos turinys 1. Jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi inuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik i esms nedidina jo verts, taip pat neturi teiss keisti jo tikslins paskirties be savininko sutikimo. Jeigu nuomos objektas yra ems sklypas, ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti numatyta nuomininko teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus emei naudoti pagal paskirt. (Nuomotojas naudoja daikt pagal paskirt, nedidina jo verts, nekeisdamas paskirties, negali disponuoti tuo daiktu t.y. nuomotojui priklauso tik naudojimosi teis) 2. Nuomininkas savo lomis privalo ilaikyti inuomot nekilnojamj daikt ir j remontuoti. 3. Jeigu nenustatyta kitaip, nuomininkui priklauso inuomoto nekilnojamojo daikto duodami vaisiai. 4. Ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojo sutikimo savo teisi negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti ilgalaiks nuomos teiss. 5. Jeigu ilgalaik nuom nustataniame akte nenumatyta kitaip, nuomininkas turi teis subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau teisi u nuominink. Ilgalaikei nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma. 4.169 straipsnis. Ilgalaiks nuomos pabaiga 1. Ilgalaik nuoma baigiasi: 1) pasibaigus terminui; (kai nuoma terminuota) 2) uvus nuomos objektui; (nes nuomos objektu gali bti ne tik em, bet ir kiti nekilnojamieji daiktai) 3) nuom panaikinus teismo sprendimu; (nes tai teis svetim daikt, pvz.: nustatyto periodinio mokjimo ar kitoki teisi paeidimo atveju, pvz.: atsivelgiant 4.165 str. 5dal) 4) nuomotojui tapus ir nuomininku; (asmuo negali bti santykiuose pats su savimi) 5) nenaudojus nuomos objekto deimt met; 6) ali susitarimu. 2. Ilgalaik nuom nustataniame akte ir nuomotojo, ir nuomininko iniciatyva gali bti numatyti prielaikins ilgalaiks nuomos pabaigos pagrindai. (Tuo turt bti utikrinamas tikrumas, pastovumas, stabilumas nuomininko ir nuomotojo tarpusavio santykiuose, nes naudojamas svetimas daiktas, kai naudojimas gali bti nekilnojamojo daikto savininkui nenaudinga ar alinga, ar dl kit prieasi). 3. Prajus dvideimt penkeriems metams po nuomos nustatymo, nuomininko ar nuomotojo praymu ilgalaik nuoma gali bti teismo sprendimu pakeista ar panaikinta, jeigu atsiranda nenumatyt aplinkybi, dl kuri nebegalima naudotis daiktu ankstesnmis slygomis. (nei nuomotojas, nei nuomininkas negali numatyti, kaip gali pasikeisti tos aplinkybs, pvz.: kai nuoma taps nenaudinga vienam i j).

Page25

4. Pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas privalo grinti nuomotojui nuomos objekt. Nuomininkui turi bti kompensuota ilgalaiks nuomos objekto pagerinim vert, jeigu pagerinta buvo nuomotojo sutikimu. Nuomininkas turi teis sulaikyti ilgalaiks nuomos objekto perdavim nuomotojui tol, kol nuomotojas nesumoks kompensacijos. Nuomotojas gali sulaikyti nuomininkui priklausant daikt tol, kol nuomininkas su juo neatsiskaitys. (Jei nebuvo sutikimo, neprivalo kompensuoti. Daikto sulaikymas vienas i pagrindini savigynos bd, tai daikto savininko teisi suvarymas. CK 1.139 str. Savigyna.) 5. Jeigu ilgalaik nuom nustataniame akte buvo numatyta nuomininko teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus emei naudoti pagal paskirt, tai pasibaigus ilgalaikei nuomai, nuomininkas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis grina ankstesn ems padt ir jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenumato ko kita. (Tai iimtis i bendros taisykls (atsivelgiant ilgailaiks nuomos svok)

Hipoteka 4.170 straipsnis. Hipotekos svoka 1. Hipoteka esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. (Tai prievoli vykdymo utikrinimo bdas. Jei keiiamas kilnojamasis daiktas tiesiog vadinama keitimu, jei nekilnojamasis tai hipoteka. Kai kuriomis daiktinmis teismis utikrinamas prievoli vykdymas (tam tarpe ir hipoteka). Hipoteka, kaip daiktin teis, pasireikia tuo, kad pasikeitus subjektui teis seka paskui daikt, tad jei hipoteka keistas daiktas pereina kitam asmeniui, tai hipoteka ilieka ir yra privaloma tam asmeniui. Negali bti perduodamas pats keistas daitkas hipotekiniam kreditoriui, net ir susitarus, o toks susitarimas negalioja. Hipotekos kreditorius turi teis, jei nebus vykdytas skolinis sipareigojimas, reikalauti parduoti keist daikt i varytini. Hipotekos reikm suteikia asmenims galimyb gauti paskolas keiiant nekilnojamj daikt.) 2. Susitarimas perduoti keiiam ar keist daikt kreditoriui negalioja. 3. Hipoteka neatima i daikto savininko teiss valdyti, naudoti keist daikt bei juo disponuoti atsivelgiant hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis keisto daikto keitimas leidiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakte) nenumatyta kitaip. (keisto daikto savininkas turi teis gyvendinti savo, kaip savininko, teises keist daikt t.y. j valdyti, naudoti bei disponuoti (sudaryti nuomos, pirkimo-pardavimo sutartis ir pan.), taiau jis negali keisto daikto sunaikinti, pabloginti jo verts ir pan. keiiant vertinamas daiktas, jo vert, rinkos kaina ir pan. Pagal CPK nustaius hipotek daikto vert sumaja 20% CPK 718 str.) Hipotekos subjektai: tai hipotekos teisiniuose santykiuose dalyvauvantys asmenys hipotekos kreditorius (asmuo, kurio reikalavimas utikrinamas daikto keitimu t.y. hipoteka), skolininkas (kaito davjas t.y. keisto daikto savininkas), treiasis asmuo (asmuo, kuris keiia savo nekilnojamj daikt tam, kad utikrint kito asmens skolin sipareigojim). Asmuo turi bti veiksnus. BLAAAAAAAAAAAAa.. 4.171 straipsnis. Hipotekos objektas 1. Hipotekos objektu gali bti atskiri vieame registre registruojami, i civilins apyvartos neiimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali bti pateikti parduoti vieose varytynse. Nekilnojamojo daikto hipoteka neapima i io daikto gaunam pajam. (keiiami gali bti pagrindiniai daiktai, taiau ne priklausiniai) 2. Kai keiiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra keiiami ir esantys bei bsimi daikto savininko valia prijungti ar dl gamtini vyki prie pagrindinio daikto prisijung priklausiniai.

Edvinas 07-12-4 10:20Comment [18]: CK 1.139 straipsnis. Savigyna 1. Panaudoti savigy