da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf ·...

37
...da vanTeb sanTels vaxtang WankotaZe Tbilisi 2008 wigni eZRvneba awgardacvlili gorelebis xsovnas ( xsovnis wigni ) nawili mesame

Transcript of da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf ·...

Page 1: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

. . .da

vanTeb

sanTels

vaxtang WankotaZe

Tbilisi2008

wigni eZRvneba awgardacvlili

gorelebis xsovnas

(xsovnis wigni)

nawili mesame

Page 2: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

3

redaqtori a. biZinaSvili

mxatvari n. JoJuaSvili

avtoris foto m. egnataSvilisa

abulaZe aleqsi, akofaSvili vaxtangi, ambrolaZe vaxtangi, bazanda-raSvili avTandili, baramiZe badri, basiSvili giorgi, beqauri geno, bi-ZinaSvili aleqsandre, burjanaZe Tengizi, gagniZe beJani, gamgebeli zurabi, gogolaZe givi, gverdwiTeli Teimurazi, gudaZe daviTi, dabrundaSvili gurami, dadiani daviTi, dadiani valiko, zazunaSvili vano, zarnaZe ham-leti, TurazaSvili koba, kereseliZe roberti, koberiZe afendi, koberiZe gurgeni, koSuaSvili miriani, kuTxaSvili giorgi, lalebaSvili giorgi, lacabiZe mixeili, maisuraZe givi, merabiSvili gurami (gulka), mesrofovi seirani, miruaSvili grigoli (griSa), mukniaSvili giorgi, nadiraSvili giorgi, nadiraZe lango, nucubiZe gurami, oqropiriZe oTari, robaqiZe jemali, samadalaSvili avTandili, sosaniZe vano, faCoSvili vano, qili-tauri Tengizi, RonRaZe Temuri, yeinoSvili oTari, SafToSvili mixeili, Sermadini givi, Calauri yaramani, Citaia giorgi, CubiniZe merabi, wkrial-aSvili iosebi, xojevaniSvili siko, xuciSvili eduardi, jafariZe jumberi

wignis pirvel nawilSi Setanilia: avtorisaganwinamdebare wignis pirveli nawilis gamosvlis Semdeg

(ixileT q. TbilisSi erovnul (sajaro) da q. goris cen-

tralur biblioTekebSi, aseve eTnografiul muzeumSi),

mravalma adamianma damireka da Tavisi mosazreba gamiz-

iara. bevrma madloba miTxra kargi wignisa da misi isto-

riuli mniSvnelobis Sesaxeb, zogma sinanuli gamoTqva

imis gamo, rom wigni ar aris gayidvaSi, mavanma SeniSvnebi

da rCevebi momca da a.S.

mravalricxvovan satelefono saubrebSi da piradi

Sexvedrebis dros gamoikveTa mTavari _ mosaxleobis

did nawils surs gagrZeldes wignis gamocema da mas-

Si adgili daimkvidros aramxolod e.w. gamorCeulma da

popularulma awgardacvlilma adamianebma (biografiu-

li monacemebi, fotosuraTebi da cxovrebiseuli sain-

tereso epizodebi), aramed yvelam, visi saxelis xsovnis

ukvdavyofasac moisurveben ojaxis wevrebi da axlobel-

naTesavebi Tu megobrebi.

vfiqrob, rom aseT wignTa krebuli (katalogis saxiT)

iqneboda goris uaxlesi istoriis mniSvnelovani doku-

menturi nawili, rac momaval Taobebs miscems SesaZle-

blobas, bevri ram gaigos winaparTa cxovrebisa da moR-

vaweobis Sesaxeb.

gaviTvaliswine ra sazogadoebis didi nawilis sur-

vili, mkiTxvels vTavazob `xsovnis wignis~ (`...da vanTeb

sanTels~) mesame nawils.

mimdinareobs masalebis moZieba da momzadeba wignis

meoTxe nawilisaTvis (q. gori, stalinis 24, bina 6. tel:

7-81-81, 893 62-17-56).

wigni gamoica gardacvlilTa axlobel-naTe-

savebisa da avtoris erToblivi ZalisxmeviT.

abaiaZe ivane, abramiSvili giorgi, adeiSvili romani, arSakuni maTe, biCinaS-vili zauri, gabunia gurami, germaniSvili aslani, giorgaZe anzori, gociriZe bagrati, gociriZe rolandi, Tavaqalovi karlo, karapetiani zaveni, kikabiZe Teo-file, kiknaZe vladimeri, klimiaSvili vaJa, korinTeli oTari, makraxiZe miriani, memaniSvili zaali, nadiraZe petre, oqropiriZe sofio, patariZe giorgi (bon-dro), gigauri Tamari, somxiSvili anzori, qorCaSvili aleqsi, qurdovaniZe Temo, CuxrukiZe evgenia, CxikvaZe nikolozi, xirseli Tamari, WeliZe oTari (guCura), xubuluri irakli, deda-Svili julieta xaCiZe-xubulurisa da zurab xubuluri.

.

wignis meore nawilSi Setanilia:

Page 3: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

54

qarTuli inteligenciis erT-erTi SesaniSnavi war-momadgeneli, pedagogiuri mecnierebis TvalsaCino moR-vawe, umaRlesi donis eruditi, daxvewili kulturis, mimzidveli da sasiamovno garegnobis, spetaki sulisa da TviTmyofadi iumoris mqone kaci, adamiani, romelic alamazebda qarTul sazogadoebas.

mxolod aseTi epiTetebiT SeiZleba gavixsenoT SoTa arseniZe, romlis Sesaxebac, udavod metis Tqma SeuZli-aT mis kolegebs, megobrebs, axlobel-naTesavebs.

giorgi avaliani (filologiur mecnierebaTa doq-tori, profesori): `...ulamazesi aRnagobis, yovelTvis sasiamovno garegnobis kaci ajadoebda msmenels maRal-ganaTlebulobiT, oratoruli niWiTa da gamosaTqmelis sainteresod warmoTqmiT, rogorc wesi _ zepirad.

batoni SoTa iyo udidesad erudirebuli da uSualo pirovneba, aseTi mravali dadebiTi Tvisebebis mqone in-teligents me iSviaTad Sevxvedrivar. batonma SoTam Tan waiRo mis mier gamozrdili aTasobiT pedagogis udide-si siyvaruli da keTili mogoneba, Cven ki dagvitova uR-rmesi sevda-wuxili imis gamo, rom awi veRar vixilavT mis momxibvlel, naTel saxes~.

gedevan xelaia (ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, aleqsandre iaSvili (pedagogiur mecniere-baTa doqtori, profesori): `SoTa arseniZe iyo goris saxelmwifo universitetis uerTgulesi msaxuri, qar-

arseniZe SoTa Tul pedagogiur mecnierebaSi erT-erTi profesionali, maRalkvalificiuri leqtori, axalgazrdobis didi aRmzrdeli, gamoCenili kolega da megobari. igi erT-erTi didi qarTveli pedagog-mecnieria, romelmac da-icva da SemoqmedebiTad ganaviTara iakob gogebaSvilis meTodikuri memkvidreoba. mas SemTxveviTobis, bed-iRb-lisa Tu fortunas imediT arasodes ucxovria. igi yov-elTvis mousvenari, impulsuri da didad Sromismoyvare pirovneba iyo. mas amSvenebda WeSmariti inteligenturi eTika, ubraloeba, gulisxmiereba, organizatoruli niWi da unari, saqmisadmi usazRvro erTguleba, profesion-aluri da sazogadoebrivi moRvaweobis SesaniSnavi Sex-ameba... mSobliuri ena miaCnda pirovnebis srulyofis upirveles da aucilebel safuZvlad... man xangrZlivi periodis ganmavlobaSi uxelmZRvanela pedagogikisa da fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura da statia aq-tiur sakiTxebze. batoni SoTa monawilea mravali samec-niero sesiisa da konferenciisa, gamocemuli aqvs 50-ze meti samecniero naSromi-monografia, damxmare saxelmZ-Rvaneloebi, meTodikuri miTiTebani, werilebi, romleb-Sic gaSuqebulia mecnierebis aqtualuri problemebi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia misi naSromi `cxovrebisaT-vis zogadsaganmanaTleblo skolis moswavleTa momza-debis sakiTxebi~. am naSromSi maRalmecnierul done-zea ganxiluli moswavleTa momzadebis Taviseburebani, miznebi, gadauWreli problemebi da perspeqtivebi.

batoni SoTa Tavis aRsazrdelebs saqmiT aswavlida qarTveli xalxis siyvaruls, samSoblosadmi erTgule-bas, patriotizms da a.S.

SoTa arseniZe gaxldaT saqarTvelos ganaTlebis mec-nierebaTa akademiis akademikosi. wlebis ganmavlobaSi muSaobda proreqtorad ideologiur-aRmzrdelobiT dargSi, xelmZRvanelobda axalgazrdobis aRzrdis seqcias, miniWebuli hqonda umaRlesi skolis damsax-urebuli muSakis sapatio wodeba, dajildoebuli iyo `Rirsebis ordeniT~, iakob gogebaSvilis saxelobis medliT da sapatio sigeliT.

Page 4: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

6 7

...yvelgan da yovelTvis gasaocar gamZleobas da Tmenis unars amJRavnebda _ qaliSvilis, siZisa da meuR-lis TiTqmis erTdroulad dakargvam umZimesi travma miayena baton SoTas, magram man SeZlo SeuZlebeli da yvelas gasaocrad da gasaxarad brZola gamoucxada be-disweris ukuRmarTobas da sulieri da fizikuri Za-lebis mobilizebiTYwarmatebiT ganagrZo Tavisi saqmi-anoba... samwuxarod, man ver SeZlo yvela Canafiqris bolomde gasruleba~.

zurab tieliZe (sabunebismetyvelo mecnierebaTa doq-tori, profesori): `SoTa tarasis Ze arseniZe, SoTa ba-toni, CemSi asocirdeba rogorc kaci. warmosadegi da axalgazrdobidan WaRaraSereuli _ brZeni, viTarca solomoni, yovelTvis SemarTuli TvalebiTa da naTeli saxiT, nabijiTa dinjiTa da metyvelebiT damajerebeli... gaielva misi amqveynad gamonaTebidan oTxmocdaorma welma da gafrinda suli naTeli. eqvsi aTeuli weli iRvawa RvawliTa auwoneliT, inaTa da daiferfla ka-curi kacobiT datvirTuli da damZimebuli...

didi gogebaSvilis Semdeg, Sida qarTlis pedagogiur azrovnebas ar movlenia bevri msgavsi SoTa batonisa _ patronisa da aRmzrdelisa, damrigeblisa da maswavle-blisa mozardi Taobisa _ axalgazrdobisa da ara mx-olod axalgazrdobisa da ara marto Sida qarTlSi.

gasrulda sanTeliviT, wabrZanda, magram sanTeli misi azrisa da siTbo misi gulisa ar Camqrala, ar Canele-bula da arc Caqreba da arc Caneldeba. igi dReniadag gadaecemoda da gadaecema momaval Taobas saqmiTa misi aRzrdilebisa da kidev imaTi aRsazrdelebisa. icialebs misi lampari-CiraRdani msgavsad didi mnaTobisa.

diax, SoTa batoni, viT adamiani adamianuri, ucvleli, maradJam dauTrobeli Tamada sufrisa da saRi da WeS-mariti azrovnebisa, mWermetyveli da gawonasworebuli, magaliTis mimcemi garSemomyofTaTvis. aRmzrdeli aRmz-rdelTa da maswavlebeli maswavlebelTa. erTguli da gamtani, mimndobi, viTarca bavSvi, Tumca gonebiT gam-Wriaxi da sityviT mtkice. azri iyo misi naTeli, mizani _ saRi, mizanswrafuli da yovelTvis mizanmiRweuli.

gamoirCeoda didi xelovnebiT adamianebTan urTierTo-baSi. pativismcemeli sxvaTa niWisa, axalgazrdobisa, studentobisa. leqcia misi iyo yvelasTvis gasagebi, gax-ldaT didostati azris gadacemisa _ momajadoebeli msmenelisa.

baton SoTas uyvarda siyvaruli, sZulda siZulvili. megobrobac SeeZlo da mijnurobac da praqtikulad amt-kicebda yovelive amas, mis gverdiT mdgom axalgazrda, erTgul, patiosan, sikeTisa da saTnoebis gansaxiereba qalbaton oliko WaliZesTan erTad. pirveli meuRlis sikvdilis Semdeg swored masTan rom gaatara sicocx-lis bolo aTi weli, wlebi axali siWabukisa da dagvi-anebuli, magram maradiuli, WeSmariti siyvarulisa. im siyvarulisa, romlis gamoxatvasac qalbatoni oliko, kdemamosilebiTa da sikeTiT aRsavse mravali saxis saqmianobasTan erTad, miZRvnili SoTa batonis yofili meuRlis gardacvlili Svilisa Tu imqveynad wasuli siZis pativsacemad, misi gamoumziurebuli wignis gamo-qveynebiTac rom apirebs.

diax, batoni SoTa, zeWarbad mowyurebuli sicocx-lisa da uarmyofeli sikvdilisa _ ar wauCoqia da arc wauborZikebia, arc TvalebSi Seuxedavs misTvis, ise mi-evlina maradisobaSi.

cxovrebis devizad damrCa, mis aRzrdilsa da mowa-fes, ganmanaTlebelTa ganmanaTleblisa da damrigebel-Ta damrigeblis, didi aRmzrdelisa da pedagogis, SoTa batonis mironcxeba, romelsac Cemeburi interpretaciiT warmovadgen:

`mibrwyindi gzamarTali samoTxisa karisas,wami dagvrCa sicocxle mokvdavT yvela gvarisas~.SoTa tarasis Ze arseniZe daibada 1925 wlis 5 agvis-

tos saCxeris raionis sofel gorisaSi. 1945 wels warmatebiT daamTavra goris n. baraTaSvilis saxelobis pedagogiuri institutis fizika-maTematikis fakulteti. muSaobda aspinZis raionSi jer pedagogad, Semdeg ki ga-naTlebis ganyofilebis meTodistad.

1956 wels daicva disertacia da mieniWa pedagogiur mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxi. am droi-

Page 5: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

8 9

dan moyolebuli sicocxlis bolomde muSaobda goris pedagogiur institutSi da Semdeg institutis baza-ze dafuZnebul saxelmwifo universitetSi sxvadasxva Tanamdebobaze. gamoaqveyna aseulobiT publicisturi werili ganaTlebis sferos problematur sakiTxebze. oponireba gauwia eqvs sakandidato da or sadoqtoro disertacias.

axalgazrdobis aRzrdis sakiTxebisadmi miZRvnil sa-mecniero sesiebSi aqtiuri monawileobisaTvis, saqarT-velos kaTolikos patriarqma, uwmindesma da unetaresma ilia meorem saCuqrad gadasca biblia.

batonma SoTam 2002 wels daasrula naSromi `zogad-saganmanaTleblo skolis moswavleTa moqalaqeobrivi aRzrdis pedagogiuri safuZvlebi~, romlis gamocemac, samwuxarod, veRar moaswro.

SoTa arseniZe gardaicvala 2007 wlis 13 ianvars. da-krZalulia gorSi, kvernaqis sasaflaoze.

`siyvaruli uyvarda da mijnurobac SeeZlo~ _ aRniS-navs batoni SoTas megobari da kolega z. tieliZe. am sityvebis dasadastureblad, Tavad batoni SoTas si-tyvebic kmara leqsad dawerili. es leqsi qalbaton olikosac gauTavisebia da sinanuliT gvamcnobs: `mas rom ar daewera es sityvebi, me davwerdio~:

`sityvas mainc nu damitovT uTqmels,rom naTqvamSi grZnoba gamovkveTo,Sens gareSe gatarebul wuTebs,sicocxleSi nu CamiTvli, RmerTo~!

beruaSvili durmiSxani

Znelia, kula gldanelis (vano beros Ze yirimeli), Cito kalatoziSvilis, sandro kandelakis, arsen me-kokiSvilisa da warsulSi sxva mravali falavnis Sem-deg gaaoco mayurebeli da gulSematkivari, Tu spe-cialistebi Widaobis sanaxaobrivi mxariT da miRweuli SedegebiT, magram durmiSxan beruaSvilma es SeZlo da Widaobis, misTvis damaxasiaTebeli maneriT, Tu teqni-

kuri arsenalis simdidriT aRtace-baSi moiyvana aramarto qarTveli, aramed evropeli mayurebelic da erTxel kidev daumtkica msofli-os, rom saqarTvelo Rirseulad da samarTlianad iwodeba Widaobis meqad.

mZlavr da saamo eqod efineboda saqarTvelos vel-mindvrebs dur-miSxan beruaSvilis WidaobiT moxi-bluli dasavleT Tu aRmosavleT evropis sportul arenebze damswre mayureblis mquxare taSisa da ova-ciebis xma. siamayis uamravi wuTi uCuqebia durmiSxans mSobliuri kuTxisa da qarTveli xalxisaTvis.

da mainc, riTi iyo gamorCeuli durmiSxan beruaSvili, riTi moxi-bla man Widaobis aTeul aTasobiT mayurebeli, riTi Seayvara da samu-damod daamaxsovra Tavi sazoga-doebas? moviSvelieb sxvaTa gam-onaTqvamebs:

givi zautaSvili (damsaxure-buli mwvrTneli): `...durmiSxanTan Widaobam damaaxlova da male davr-

wmundi misi, rogorc didi sportsmenis, diadi samego-bro adamianis, Tavdadebuli meojaxis, gulkeTil da stumarTmoyvare pirovnebaSi. igi iyo Widaobis ramdenime saxeobis ostati. misTvis, rogorc qarTul WidaobaSi wrTobili falavnisaTvis, Tanabrad xelmisawvdomi iyo samboc da Ziudoc. igi iyo evropis, yofili sabWoTa kavSiris, umaRlesi saswavleblebisa da saqarTvelos mravalgzis Cempioni, saerTaSoriso klasis sportis os-tati~.

jemal injia (mwerali): `durmiSxan beruaSvili ra-indi iyo saWidao sarbielzec da mis gareTac. veravin gaixsenebs mis saZraxis saqciels, sikeTes ki _ ramden-

Page 6: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

10 11

sac inebebT. durmiSxani amqveynad sikeTis saTesad iyo movlenili, mwuxares anugeSebda, gaWirvebuls exmare-boda, susts aravis daaCagvrinebda, boroteba sZagda...~

guram papitaSvili (sportuli samyaros TvalsaCino moRvawe): `baqoSi, durmiSxani da iq mcxovrebi gior-gi undilaSvili unda Serkinebodnen erTmaneTs. duro gaexumra metoqes _ gogi, an Tavi moiavadmyofe, an sxva raRac moaxerxe, Torem... mere ar gewyinoso~.

giorgi duroze orjer mZime iyo, Tumca uamisodac aravis gaeqceoda sarbielidan. durom or metramde si-maRlidan `gaqceuli kisruliT~ moisrola metoqe. sa-Widao xaliCas buriayi auvida. duro gadaexvia goliT Zmas da CasCurCula _ xom gagafrTxile, ratom ar dami-jereo...~

TiToeuli adamiani, rogorc cocxali arseba, erTad-erTia, gansxvavdeba yvela danarCeni adamianisagan gare-gnuladac da Sinagani samyaroTi da sulierebiTac. is-toriulad cnobilia, rom Zlieri sportsmenebis didi nawili, gansakuTrebiT orTabrZolebis (krivi, Widaoba da a.S.) profesiisa, arian, rogorc wesi, gulTbilebi, mimteveblebi da momTmenni. aseTTa kategoriis gamorCeu-li sportsmeni da pirovneba gaxldaT durmiSxan beru-aSvili.

viqtor pavliaSvili (profesori): `durmiSxani iyo srulyofili pirovneba, maRalzneobrivi adamiani da gamorCeuli, didi sportsmeni. marTali da xalasi gu-lis patrons uyvarda sicocxle, adamianTa modgma, ux-aroda sxvisi warmatebebi, iyo alali da uangaro...~

durmiSxan lazares Ze beruaSvili daibada qarelis raionis sofel fcaSi 1935 wlis 17 aprils cnobil da pativsacem ojaxSi. durmiSxanis mama, batoni laz-are simonis Ze beruaSvili gaxldaT soflis meurneo-bis warCinebuli muSaki, mTeli rigi novaciebis avtori, stumarTmoyvare da gulgaxsnili adamiani, romelmac qa-lbaton liza xaraziSvilTan erTad Seqmna SesaniSnavi ojaxi, qveyanas aCuqa xuTi erTmaneTze ukeTesi Svili (durmiSxani, noe, venera, simoni, oliko).

durmiSxan beruaSvilis bavSvoba didad ar gansxvavde-

boda sxvebisgan. iyo swavla, sabavSvo saTamaSoebi, bi-Wuri celqobani. warumateblobac da gamarjvebis sixa-rulic. erTiT ki marTlac gansxvavdeboda sxvebisgan _ pataraobidanve etyoboda kunTmagroba da sisxarte, rac didi albaTobiT ganapirobebda imis SesaZleblo-bas, rom igi gaagrZelebda Widaobis motrfiale beru-aSvilebis tradicias da asaxelebda qveyanas. aki asec moxda _ mamis, biZis da Zmisgan gadmocemuli estafeta saxelovnad atara da simon, malxaz da elguja beruaS-vilebidan kvlav durmiSxans, amjerad SviliSvils, pa-pis mosaxeles, durikos Caabara. tradicia grZeldeba. rogorc jemal injia ambobs, geni muSaobs da muSaobs sasaxelod. durmiSxani (duriko) _ SviliSvili amayad dgas winaparTa kvalze. igi aris evropisa da saqarT-velos mravalgzis Cempioni ZiudoSi.

durmiSxan beruaSvilma (ufrosma) Tavisi cxovre-ba samudamod daukavSira mSvenier qalbatons JuJuna nikolozis asul iremaZes da sicocxlis bolomde tk-beboda ojaxuri urTierTobebiT da Svilebis gazrdiT. arc aq uRalata durmiSxanma beruaSvilebis tradicias da oTxi Svilis (elguja, nana, eliza, nato) gazrda da dafrTianeba daisaxa cxovrebis umniSvnelovanes miznad.

elgujam (gujam, rogorc mas gorSi eZaxian) asaxela Tavisi mama-papa da mniSvnelovan warmatebebs miaRwia _ igi aris yofili sabWoTa kavSiris studenturi TamaSebis, saqarTvelos pirvelobebis mravalgzis da spartakiadis Cempioni. gujas amJamad ukavia mniSvnelovani Tanamde-boba goris sameurneo sferoSi.

durmiSxan beruaSvilma mTeli Tavisi cxovrebiT daamtkica samSoblos erTguleba, ojaxis Tayvanisce-ma, megobrebisa da axlobel-naTesavebis siyvaruli da Tavisi rainduli yofiT samudamod daimkvidra adgili aTiaTasobiT adamianTa gulebSi. arasodes daibindeba misi xsovna, razec metyvelebs gorSi yovelwliurad misi saxelobis turniris Catareba ZiudoistTa Soris.

bevri ram moaswro durmiSxan beruaSvilma, magram bevri ocneba da mizani darCa aRusrulebeli, miuwvdome-

Page 7: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

12 13

li im tragediis gamo, romelic 1978 wlis 24 oqtombers Tavs daatyda beruaSvilebis saxelovan ojaxs. mSobliur sofel fcaSi daimkvidra samudamo sasufeveli didma qa-rTvelma falavanma. sicocxle ki grZeldeba da saamayo mamuliSvilis mier gakvalul gzas amayad miuyveba misi monagari _ naTia, duriko, ilia, amiko, giorgi, niniko, lizi, gurika, daTuna, sandro da patara elguja.

elbaqiZe levani (leo)

adamiani sxvadasxva niSan-TvisebiTa da cxovrebis, mxolod misTvis damaxasiaTebeli, wesiT amaxsovrdeba sazogadoebas.

riT daamaxsovra Tavi sazogadoebas levan (leo) el-baqiZem? upirvelesad RmerTisgan misTvis miniWebuli didi adamianuri Sinagani siTboTi da keTilganwyobiT yvelas mimarT; ojaxisadmi amaRlebuli erTgulebiT da moyvasisaTvis uangaro mxardaWeris neba-surviliT; da, rac aranakleb mniSvnelovania, _ mimzidveli garegnu-li ieriT. miTologiur gmirebs waagavda: maRali, mxre-bgaSlili, mkerdaziduli, Zlieri mklavebiT, cisferi TvalebiT da talRebad dafenili qera TmebiT.

gasuli saukunis 50-ian wlebSi leo elbaqiZe gor-Si iTvleboda erT-erT sasurvel sasiZod. rom ityvian _ `gogoebi mtredis gundiviT dasdevdneno~ _ swored

aseTi gaxldaT, magram misi gulis monadireba mxolod erTma, lamara bazandaraSvilma SeZlo. `tarzansa~ da `jenis~ eZaxdnen umSvenieres wyvils gorelebi im droisTvis kargad cnobili kinofilmis (`tarzani~) mTa-var gmirebTan garegnuli msgavsebis gamo. am wyvilis siyvarulze da urTierTobaze legendebi gavrcelda im-droindel gorSi.

levan (leo) elbaqiZe daibada 1932 wlis 7 aprils giorgi elbaqiZisa da mariam yazaraSvilis Sromismoyva-re ojaxSi.

saswavleblad Seiyvanes q. goris e.w. rkinigzis skola-Si. bavSvobidanve gamoamJRavna sportisadmi ltolva, rasac misi kargi fizikuri monacemebic uwyobda xels. mogvianebiT ki, ukve goris, n. baraTaSvilis saxelobis pedagogiuri institutis studenti, aqtiurad monawil-eobda rogorc qalaqis, ise respublikuri mniSvnelobis sportul RonisZiebebSi da araerT warmatebasac miaR-wia, razedac TvalnaTliv metyvelebs mis mier miRebuli sportuli Tanrigebi, prizebi, diplomebi, sigelebi da sxva jildoebi Tu premiebi. saukeTesod TamaSobda ka-laTburTs, biliards, Wadraks; iyo SesaniSnavi mofari-kave (saqarTvelos Cempioni. 1953 w.). aRsaniSnavia, rom mSobliur institutSi xelmZRvanelobda mofarikaveTa sportul seqcias, rac ar miutovebia institutis dam-Tavrebis Semdegac.

da ai, dadga SromiTi saqmianobis xangrZlivi peri-odic da leo elbaqiZe aseve aqtiurad Caeba cxovrebis saintereso da mravalferovan ferxulSi. axalgazrda ojaxi moiTxovda saTanado mzrunvelobasa da yuradRe-bas. ojaxi ki marTlac saamayo da sanimuSo Seqmnes qal-batonma lamaram da batonma levan (leo) elbaqiZem.

ojaxis mSveneba _ ori qaliSvili lali da lela; oTxi SviliSvili da ori SvilTaSvili. Rirseuli siZee-bi arguna RmerTma lamarasa da levanis ojaxs: irakli suleimanaSvili da daviT qurdovaniZe.

SromiT asparezzec ar Seurcxvenia Tavi leo elbaqiZ-es. sxvadasxva wlebSi muSaobda sportul organizacieb-Si, sportuli maRaziis gamged, saqarTvelos vaWrobis

Page 8: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

14 15

saministros `gorvaWrobis~ sistemaSi, mSeneblobis sa-ministros #3 trestSi da a.S.

Zalian uyvarda leo elbaqiZes, dasvenebis dReebSi ojaxis gaseirneba avtomanqaniT. col-SvilTan da axlo naTesavebTan erTad Semovlili hqonda mTeli saqarT-velo; ecnobodnen RirsSesaniSnav istoriul adgilebs, interesdebodnen amaTuim kuTxis tradiciebiT da ekle-sia-monastrebiT Tu salocavebiT da sxva.

samwuxarod, didxans ar dascalda leo elbaqiZes damtkbariyo Svilebis da SviliSvilebis alersiTa da maTze zrunviT. gardaicvala 2002 wlis 8 noembers, mZime avadmyofobis Sedegad (Saqriani diabeti).

dakrZalulia q. goris kvernaqis sasaflaoze. leo elbaqiZis (`tarzanis~) xsovna ar waiSleba misi ojaxis wevrebisa da axlobel-naTesavebis gulebSi.

eluaSvili Tengo

`aq aris, dedav, Seni maRalidaniSnuleba da saRmrTo vali!aRzarde Svili, miec Zala suls,sazrdod xmarobdes qristesa mcnebas,STaagonebde kacTa siyvaruls,Zmobas, erTobas, Tavisuflebas,rom sikeTisTvis guli uTrTodesda momavlisTvis bedTana brZodes~...................................................................................`dae, Tund movkvde, ar meSinia,magram ki ise, rom Cemi kvalinaxon maT, vinca Cems ukan vlian,Tqvan: aRasrula man Tvisi vali.

(ilia WavWavaZe)

SemTxveviT ar wagvimZRvarebia epigrafad Cveni narkvevi-saTvis sulmnaTi ilias sityvebi. qalbatonma mariam el-uaSvilma marTlac moixada saRmrTo vali da qveyanas aRuzarda qristes mcnebiT nasazrdoebi vaJkaci (Tengo),

romelic bavSvobidanve eziara kacTa siyvaruls, Zmobis, erTobisa da Tavisuflebis ukeTilSobiles mcnebebs. Tengo eluaSvilma Tavisi xanmokle sicocxliT daamt-kica, rom mas sikeTisTvis uTrToda guli da Tavisi qveynis bednieri momavlisTvis sabediswero brZolisT-visac mzad iyo Sinaganad. yvelafer zemonaTqvamze Tval-naTliv metyvelebs kacurad ganvlili 25 weli da misi vaJkacuri sikvdilis Semdgom periodSi Camoyalibebuli sazogadoebrivi azri _ xalxi ar cdeba: xalxma kar-gad icis Rirseuli Svilis dafaseba; xalxis xsovnaSi saukunod rCebian Tengosnairi raindebi, romelTa nakva-levzec izrdebian momavali Taobebi.

yvelaferi ki daiwyo 1978 wlis 22 marts, rodesac levan da mariam eluaSvilebis ojaxSi daibada vaJi, romelsac saxelad Tengizi (Tengo, Temo) daarqves.

qarTul-osuri konfliqtis da-sawyis etapze Tengos mSobliuri sofeli niqozi ar miutovebia mo-saxleobas. adgilobrivi macxovre-blebi policielebTan erTad CarTulni iyvnen sadReRamiso mori-geobaSi da TavganwirviT icavdnen sofels mosalodneli safrTxis-gan. Tengo eluaSvili, Tavis Tana-tolebTan erTad aqtiur monaw-ileobas iRebda soflis dacvaSi _exmarebodnen mebrZolebs, rogorc SeeZloT; xan purs miawvdidnen da xan wyals, arc mZime fizikur Sro-mas aridebdnen Tavs. maSin Tengo sul 12-13 wlis Wabuki iyo, magram tols ar udebda aravis qveynisa da mSobliuri soflis siyvarulSi _ fexSic ki daiWra da karga xniT CamoSorda saskolo procesebs. mkurnalobis periodSi Camouyal-ibda azri da gadawyvita gamxdari-yo profesionali policieli, raTa

Page 9: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

16 17

sastiki brZola gamoecxadebina yvela juris damnaSavi-saTvis, maTTvis vinc mosaxleobas mSvidi cxovrebis sa-Sualebas ar aZlevda da aterorebda.

Tengo (Temo) eluaSvilma daamTavra goris meoTxe sa-Sualo skola, ris Semdegac pirnaTlad moixada saval-debulo samxedro samsaxuri. axlovdeboda sakuTari ocnebis aRsrulebis dro, magram Tengom gadawyvita jer Sesabamisi ganaTleba mieRo da daamTavra goris agra-rul mecnierebaTa akademiis iuridiuli fakulteti.

axla ki gza xsnili iyo da Tengom daikava Tavisi adgili policiis specrazmSi. male SeamCnies misi muyai-Toba, erTguleba, ganaTlebuloba da gadaiyvanes sisx-lis samarTlis samZebros operatiul muSakad ukve um-crosi leitenantis wodebiT. aqedan iwyeba, yovelgvari borotebis winaaRmdeg, brZolis pirveli etapi. sxva ufro didi saxelmwifoebrivi da cxovrebiseuli mniS-vnelobis etapebis gavla samwuxarod aRar ewera Tengo eluaSvils _ teroristis mier muxanaTurad nasrolma tyviam Seiwira samSobloze uzomod Seyvarebuli axal-gazrda vaJkacis sicocxle.

dakarga sofelma niqozma samagaliTo pirovneba, ojaxma _ erTguli vaJkaci, samSoblom _ Tavdadebuli policieli.

saqarTvelos istoria aris ganuwyveteli omebisa da brZolebis istoria. saukuneebis ganmavlobaSi vaJkacu-rad ebrZoda qarTveloba aTasi juris dampyrobels. udidesi msxverpli gaiRo Cvenma qveyanam sxvadasxva dros. mravlad gvyavdnen da dResac gvyavs SavebiT Se-mosili Svildakarguli mSoblebi, magram sul sxva tkivilisa da mwuxarebis momgvrelia, TiTqmis sruli mSvidobianobis pirobebSi, yaCaRisa da naZiralas mier nasrol tyvias Sewiruli sicocxle. Znelia moiZebnos sanugeSebeli sityvebi Tengos mSoblebisaTis.

magram sicocxle is fenomenia, romelic gmatebs Zalebs, gisaxavs samomavlo amocanebs _ gasazrdeli, dasafrTianebeli da gasakeTebeli xom jer kidev bevria cxovrebaSi da adamianic uZlebs yovelgvar gaWirvebas.

movusminoT Tengos damwuxrebul dedas, qalbaton

mariams (`Sida qarTli~. aprili, 2004 weli): `marTalia, xsovnis dRea, magram me monatrebas davarqmevdi... mTeli arsebiT, mTeli guliT da fiqrebiT Cven ganuyofelni varT. deda, xom SvilTan erTad ibadeba da SvilTan erTad qreba. axla Sen gigas (Tengos Zma) wili deda gesaubreba. menatrebi Temo, Zalian menatrebi; gaxsovs, bavSvobaSi zRaprebs rom gikiTxavdiT Sen da gigas?! natvris Tvalis arsebobas gajerebdiT. axla ki bodiSs gixdi Svilo, ar arsebobs natvris Tvali, veZeb da ver mipovia. sul imis natvraSi var, erTi wuTiT isev ise Cagikra gulSi, rogorc im avbediT dRes; Cemi xeliT Cagacvi wina dRiT nayidi axali perangi. sunamo Semogas-xure, gadagkocne da kibeebze Carbenils Tvali gamogay-ole Temo!.. erTi kidev dagiZaxe, albaT grZnobda dedis guli. Senc SeCerdi, RimiliT amomxede da miTxari _ ra iyo, dedi, jarSi xom ar mistumrebo. vai dedaSens, Cemo xarxara biWo, rom kargad ver gagistumra! ver agixsni, Svilo, Cveni ojaxis yofas _ mama ZlivsRa dafarfatebs, erTmaneTs vumalavT cremlebs, imas Cveni gulistkenis eSinia, Cven ki misi. Seni gazrdili Wkviani giga, Sen rom bavSvs eZaxdi, frTamotexili CitiviTaa da ar icis saidan daiwyos cxovreba. TiToeul Sen naqon nivTs koc-nis da efereba. dedis yofas ki, ici, Cemo biWo, ras mivamsgavsebdi?! _ gaxsovs, albaT, papa xils rom Sewam-lida, Tu doza meti mouvidoda _ im xes jer foTle-bi SeuyviTldeboda, Semdeg totebi gauxmeboda, bolos mTlianad xmeboda. hoda, papa aseT xes Wrida: mec ase var, Cemo xarxara biWo, magram momWreli aravinaa. ro-gor vicocxlo uSenod. ase mgonia, me ki ar gamizrdixar karg adamianad _ Sen gamzarde, Sen maswavle deda-Svi-luri siyvaruli da is didi erTguleba, rasac Sveba unda mieca sazogadoebisaTvis. Seni wasvliT ki es imedi davkarge. Sen ki ar idardo, Cemo lomWabuko, Seni xsovna maradiulia, Sen gmirTa krebuli Svili xar, romelic samSOblosac emsaxureba, ersac da bersac.

madloba minda vuTxra im adamianebs, romlebsac didi siyvaruliT axsovxar. Sen policiel Zmebs SenTan gatarebuli arcerTi dRe da dedaSeni ar daviwyebiaT.

Page 10: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

18 19

dabadebis dRes (22 marts) mTeli Seni saZmo movida, ra ar gaixsenes, riT ar manugeSes da kidev erTxel, erTi dRiT maCuqes Seni Tavi. madloba Sens Tanaklaselebs, Seni ubnis biWebs _ Seni esoden didi siyvarulisaTvis, madloba yvelas, vinc uCemodac modian Sens saflavTan TaigulebiT da sanTlebiT, madloba gogonebs, romle-bic niqozis avtobusis mgzavrebis saSualebiT gigza-vnian yvavilebs da xsovnis sityvebs; Sens jaris mego-brebs siyvaruliT da pativiscemiT rom mxvdebian da manugeSebel sityvebs ar iSureben. miqeben dedobas da madlobasac meubnebian vaJkaci Svilis aRzrdisaTvis. davrwmundi, Svilo, rom Sen xar is gmiri, liaxvispire-lTa STamomavali, romlebmac Tavisi niWiT, spetaki su-liTa da marTali sityviT emsaxurebodnen da icavdnen im uwmindes saganZurs, rasac samSoblos siyvaruli da misTvis Tavganwirva hqvia. madloba yvelas, vis guleb-sac samaradisod SemorCeba Seni xsovna, xsovna kacisa keTilisa, Rimilianisa, uborotosi, samSoblos siyvaru-liT aRvsilisa da mSobliuri xalxisadmi erTgulebaSi Caferflili gmir-Wabukisa~.

marTlac rom sulis SemZvrelia Svildakarguli de-dis xvedri, magram arc imedia Sors. Tengos dedas, qa-lbaton mariams, martod ar stoveben Svilis megobrebi rezo, kako, vova, valeri, Temo, badri da mravali sxva, maT Soris zaza bedianaSvili, romelmac Tengos Ti-kunad `spilo~ SeurCia. ase xsnida: `Zalian erTguli da dafiqrebulia. da rac umTavresia _ Zalian dinji. Tu gansakuTrebulad ar Seawuxe, nervi ar auTamaSdeba. pirveli TviTon ar gamogiwvevs da amavdroulad Zalian Zlieria fizikurad da sulierad~.

jaris megobari vaniko ixsenebs, ̀ Cemi Zma iyoo~ da Tan leqsad ayolebs:

`Cvens Zmakacobas ar sWirdebaSeqeba didi,Cven mas aravis ar vawonebTda arca vyidiT~.

qalbaton mariams ki dardad awevs gulze is, rom oTaraanT qvriviviT ver gadaefara Tengos saflavs samu-

damod da mimarTavs Svils `nu idardeb uRalato biWo, albaT sul male moval SenTan, gagaRviZeb dedis iav-naniT RrmadmiZinebuls da gagaxareb _ Tengo! gaiRviZe Svilo, Seni samSoblo gawmendilia sarevelebisgan~.

diax, sarevelebTan da naZiralebTan brZolas See-wira Tengo (Temo) eluaSvilis axalgazrda sicocxle. es moxda 2003 wlis 23 ivliss goris raionis sofel mum-laanTkarSi. policielebma alya Semoartyes da danebeba mosTxoves mkvlelobasa da mraval yaCaRur TavdasxmaSi eWvmitanil TavzexelaRebul da kbilebamde SeiaraRe-bul yaCaRs. am ukanasknelma moulodnelad da muxanaTu-rad gaxsna cecxli, rasac ori sicocxle Seewira (Tengo eluaSvili da kaxa abulaZe). yaCaRi likvidirebul iqna adgilze, magram, vai, rom moaswro sazareli tragediis datrialeba. dadgeba dro, roca Cveni qveyana, rogorc amas moelis Tengos deda, qalbatoni mariami, sabolood da srulad ganiwmindeba sarevelasgan.

Tengo (Temo) eluaSvilis xsovna ki samudamod darCeba madlieri adamianebis, ojaxis wevrebisa da nacnob-me-gobrebis gulebSi. Tengos xsovnas Caqroba ar uweria.

didi seneka ambobda `sicocxle, iseve rogorc igav-araki, misi sigrZiT ki ar fasdeba, aramed SinaarsiT~.

Tengos mSoblebma ki didxans unda icocxlon, raTa ar Caqres Zvirfasi Svilis xsovnis sanTeli, romelsac saTuTad unda upatronon da qarisgan daicvan Tengos Zmam gigam da biZis mosaxele patara Temurikam.

zarnaZe anzori

vinc icnobda anzor zarnaZes, is ar dainanebs misi misamarTiT epiTetebs: Tavmdabali da moridebuli, kulturuli da zrdilobiani, dabali xmiT mosaubre, keTilismsurveli, ganaTlebuli da Sromismoyvare. es gaxlavT anzoris pirovnebisaTvis damaxasiaTebeli ada-mianuri Strixebi.

samwuxaroa, rom goris quCebSi da samSeneblo poli-gonebze aRar daabijebs kargi goreli kaci, romelmac

Page 11: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

20 21

sul raRac 41 wlis ganmavloba-Si kacuri kvali daamCnia qalaq-is iersaxes. diax, igi mSenebeli inJineri iyo da misi aSenebuli bevri Senoba-nageboba Tu sxva sam-rewvelo Tu sameurneo obieqti dResac amSvenebs q. gors da goris raions.

anzor konstantines Ze zarnaZe daibada 1933 wlis 28 agvistos samxedro mosamsaxuris ojaxSi. bavSvobidanve ocnebobda mSene-beli inJineris profesiaze da sa-Sualo skolis (q. goris #1 da q. Tbilisis #17) damTavrebis Semdeg miaSura Tbilisis politeqnikur instituts, magram ver moagrova qulebis sakmarisi raodenoba, Tum-ca swavlas mowyurebulma dro ar dakarga da gaxda goris pedagogi-uri institutis fizika-maTematikis fakultetis studenti, im imediT, rom momavalSi aisrulebda bavS-

vobis ocnebas. da marTlac, mogvianebiT daamTavra kidev erTi saswavlebeli da miiRo mSenebeli inJineris spe-cialoba (1966 w.).

studentobis wlebSi paralelurad muSaobda sx-vadasxva samSeneblo obieqtebze da yoveldRiurad amdi-drebda Tavis praqtikul gamocdilebas.

sul axalgazrdam damsaxurebulad daikava Tavisi sapatio adgili gorel mSenebelTa brwyinvale kohor-taSi.

anzor zarnaZes mniSvnelovani Rvawli miuZRvis ise-Ti obieqtebis mSeneblobaSi, rogoricaa: goris saWidao darbazi, samxatvro skola, sportis sasaxle, sacxovre-beli binebi da sxva.

axlo naTesavebi da nacnob-megobrebi anzor zarnaZes axasiaTeben rogorc megobarTa moyvaruls, saukeTeso

meuRles da Tavdadebul mamas.samwuxarod, 1974 wlis 28 seqtembers Sewyda Sesan-

iSnavi goreli kacis guliscema. dakrZalulia gorSi, kvernaqis sasaflaoze.

anzorim datova mSvenieri qarTuli ojaxi: meuRle qalbatoni cico lukaSvili-zarnaZisa (pedagogi), qal-iSvilebi: marina (fizika-maTematikosi) da TinaTini (eko-nomist-menejeri).

zautaSvili zurabi

bavSvobis asakidanve miiqcia Wid-aobis specialistebis yuradReba zurabim, rogorc kunTmagarma, sx-artma da gansakuTrebuli sportuli JiniT dajildoebulma mozardma. ami-tomac dainteresdnen misi sportuli momavaliT saqveynod cnobili spe-cialistebi (g. papitaSvili, g. zau-taSvili) da aki Cauyares kidec mtkice saZirkveli mis pirvel warmatebebs.

warmatebebi sakmaod STambeWdavi gaxldaT da yvelaferi imaze metyve-lebda, rom sul male zurab zautaS-vili triumfiT daipyrobda msoflio saWidao asparezs, rom ara yvelasT-vis moulodneli mZime avadmyofoba.

gazeT `siyvarulis~ 1995 wlis oqtombris nomerSi vkiTxulobT ax-loblebis mosagonar sityvebs: `21 oqtombers ormoci dRe gava, rac Sen CvenTan aRar xar. saocrad gve-natrebi da gvaklixar Sen sayvarel mSoblebs, Zmebs, udrood damwuxre-bul meuRle rusudans da erTad-erT qaliSvils _ likas~.

gangebam sul oriode wliT ar-

Page 12: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

22 23

guna, SesaniSnav axalgazrdas, sakuTari ojaxiT tkbo-bis sixaruli, SviliT moniWebuli usazRvro bedniereba, arada win eloda, vin icis, ramdeni warmateba rogorc ojaxur, ise sportul asparezze. TvalsaCino warmatebebi ki ukve hqonda aTleturi garegnobisa da rainduli sulis axalgazrda zurabs.

zurab zautaSvili gaxldaT saqarTvelos sport-sazogadoeba `Sevardenis~ nakrebi gundis wevri da 15 wlis asakSi, q. tambovSi (ruseTi) mimdinare saerTaSor-iso turnirze Widaoba ZiudoSi, xdeba vercxlis med-lis mflobeli (62 kg.). imave wels aseve saerTaSoriso turnirze ikavebs pirvel adgils, amjerad 70 kg. woniT kategoriaSi.

1991 weli. qalaqi erevani. sakavSiro turniri _ meore adgili. 1991 weli. latvia _ pirveli adgili (72 kg.). 1991 weli, cnobili moWidavis, durmiSxan beruaSvilis xsovnisadmi miZRvnili saqalaqTaSoriso turniri _ pirveli adgili da sxva.

da es yvelaferi moaswro 15-16 wlis axalgazrdamamonaridi axlobelis mogonebidan: ̀ ulmobelia sikvdi-

li Cemo zurab, hgonia rom dagamarcxa, magram sastikad scdeba. Sen is biWi ara xar, rom vinmem iolad dagamar-cxos. arc iolad dagiviwyebs vinme. Sen Cvens gverdiT iyavi da iqnebi kvlavac. samudamod emaxsovrebi Sen miwa-mamuls, sayvarel berSueTs da sportul darbazs, sadac didi sportuli simaRleebis dasapyrobad iWedeboda Seni sxeuli da suli. Sen Rirseulad da namusianad daabijeb-di am qveyanaze da kaci namusiT fasdeba. Cveno sayvarelo da lamazo biWo, iZine mSvidad. Sens wminda xsovnas ar uweria Caqroba, iseve rogorc ar moakldeba yuradReba Sens saflavs, ar moakldeba zrunva da patronoba Sens Zvirfas likas, romelic ukve 14 wlisaa~.

zurab zautaSvilma warCinebiT daamTavra sofel zeR-duleTis (goris raioni) saSualo skolis cxra klasi da swavla ganagrZo q. goris stalinis saxelobis saso-flo-sameurneo teqnikumSi. specialobad airCia xil-bostneulis gadamuSavebis teqnologia.

megobrebi ixseneben im garemoebas, rodesac diplomis

dacvis dros, zurab zautaSvilis naSroms umaRlesi Se-faseba misca cnobilma teqnologma, saxelmwifo saga-mocdo komisiis Tavmjdomarem, awgansvenebulma goderZi TaTeSvilma.

es gaxldaT erT-erTi pirveli mniSvnelovani warmate-ba axalgazrda kacis cxovrebis urTules, magram ro-gorc SemdgomSi gairkva _ saocrad mokle gzaze.

swavla-ganaTlebas mowyurebulma zurab zautaSvil-ma miaSura saqarTvelos agrarul-teqnologiur da eko-nomikur akademias, Cairicxa da...

samZimarze misulma akademiis reqtorma, zuras axlo-blebs gadasca studentis bileTi.

zurab zautaSvilma sul 20 weli icocxla, icocxla kacurad, namusiT, simarTliT da siyvaruliT.

zurabis saxelsa da saflavs arasdros daiviwyeben misi megobrebi (xviCa sabaSvili, gela kavsaZe, g. vaza-gaSvili, malxaz da anatoli avaznelebi, uCa elbaqiZe da mravali sxva), romlebic xSirad midian saflavze cocxali yvavilebiT da purze Rvinis dasawveTeblad.

mcire mogoneba zurab zautaSvilis Sesaxeb gvinda davamTavroT leqsiT, romelic ucnobma avtorma dawera gardacvalebidan erTi wlis Tavze:

me ar vwyvet SenTan gawyvetil kavSirs,Sen talRebs iWers Cemi goneba,davwer striqons da im wamsve wavSlida vfiqrob, Sen Tu mogewoneba.da Tumca, Cemi ar gesmis ena,ar SemiZlia xmac mogawvdino,Sen ici razed vwuxvar da vRelav,Cemo sulis da xorcis nawilo.saidan gaCnda is abezari,ase udrood ratom gewvia,ra dauSave metoqesaviT,Sens siyvarulSi rom Semecila.sad wagiyvana, nuTu miwazeukve verasdros veRar gipovni,davwer striqons da wavSli im wamsveda cremliani mtkiva striqoni.

Page 13: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

24 25

TeTruaSvilebi

(giorgi, elene, nikolozi, aleqsandre)

am gvaridan, samu-damo sasufevelSi damkvidrebuli ram-denime pirovnebis cxovrebisa da moR-vaweobis Sesaxeb mo-nacemebis misaRebad TxovniT mivmarTe Sida qarTlis saero universitetis req-tors, ekonomikur mecnierebaTa doqtors, baton zaur giorgis Ze TeTruaS-vils. gTavazobT saubris mokle Canawers.

`madlobas movaxseneb wignis gamomcemels, rom meZl-eva saSualeba erTxel kidev gavixseno Cemi uZvirfasesi adamianebi.

es adamianebi arian Cemi mSoblebi da ufrosi Zmebi: mama _ giorgi aleqsis Ze TeTruaSvili (1896-1977), deda _ elene pavles asuli uSikiSvili (1905-1990), ufrosi Zma _ nikoloz (kolia) TeTruaSvili (1927-2007), SuaTana Zma aleqsandre (ale) TeTruaSvili (1930-1997).

isini duSeTis raionis sofel aranisis mkvidrni gax-ldnen. yvela maTgani (kolias garda, romelmac a. puS-kinis saxelobis Tbilisis pedagogiuri instituti daam-Tavra da pedagogad muSaobda) sasoflo-sameurneo Sromas eweoda da TavianTi cxovrebis wesiT da mowodebiT STa-momavlobas liberaluri Rirebulebebis erTgulebas as-wavlidnen da humanuri principebiT zrdidnen.

maT didi roli Seasrules Cems gazrdaSi da cxovrebis gzaze dayenebaSi. mTeli cxvrebis manZilze maTgan ar momklebia siyvaruli, siTbo, mzrunveloba. ise wavidnen amqveynidan, rom samudamo tkivili damitoves da maTi amagis bolomde gadaxdis saSualeba ar momces.

Cemi mSoblebi marTlmadidebeli qristianebi iyvnen.

sofel araniss Crdilo dasavleTiT didi muxnaris tye akravs da saxlSi rom mixvide, es adgili unda gamoiaro. es Cveni soflis salocavi adgilia. amaRlebis dResas-wauls aRvniSnavT xolme da xatis tyes veZaxiT. mamaCemi am tyis gamovlas rom daamTavrebda, gaaCerebda urems, daaT-valierebda _ muxis foTlebi, an wvrili fiCxi xom ar aekida uremso, gaasufTavebda da mere ganagrZobda gzas.

dedaCemi, Zilis win aucileblad loculobda da ise iZinebda. Tu, rogorRac, locvas gamotovebda da ise daiZinebda, Rame, rodesac ar unda gaRviZeboda, wamodge-boda, pirjvars gadaiwerda da isev gaagrZelebda Zils.

Cems mSoblebs eqvsi Svili eyolaT. aqedan sami adreve gardaecvalaT. samni gavizardeT (kolia, ale da me _ zauri). dedaCemi locvis dros xSirad ityoda xolme: RmerTo! Seni vali aRara maqvs, sami Svilis suli caSi gamogigzavne da sami me damitove, eseni mimyofe kargado.

dedaCemi _ elene pavles asuli uSikiSvili Tiane-Tis raionis sofel xofcaSi iyo dabadebuli (zariZee-bis sasoflo sabWoSi). mamaCemis deda TianeTis raionis sofel zariZeebidan Citaurebis qaliSvili iyo. soflebi zariZeebi da xofca erTimeoresTan axlos mdebareobs, maT mxolod erTi patara xevi hyofs. amas isic ematebo-da, rom dedaCemis mamida Cvens sofelSi _ aranisSi iyo gaTxovili. mamaCems dedaCemi iq gaucvnia, moswonebia da moutacnia. dedaCemi, iseve rogorc mamaCemi, patara tanis qali iyo, magram mis motacebaSi 10 araniseli cxenze

giorgi da elene

nikolozi aleqsandre

Page 14: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

26 27

amxedrebuli da xmal-xanjliT SeiaraRebuli yofilan. dedaCemi rom gasZalianebia am xalxs, erT-erTi maTgan-isgan kargi maTraxic moxvedria. sapasuxod ase icodnen Zvelad. Cems bavSvobaSi xSirad gamigonia am motacebis monawile kacebisgan dedaCemis motacebis ambavi.

mamaCems ori Zma da ori da hyavda: debi _ daro da nino; Zmebi _ iliko da tato. es ukanaskneli 1937 wels cimbirSi gadaasaxles, rogorc trockisti da Semdeg misi reabilitacia moaxdines. is araviTari trockisti ar iyo. Tavis megobarTan zurab (zuka) zandukelTan erTad erTxel sofel JinvalSi SemTxveviT romeliRac krebas daeswrnen da orive daapatimres.

dedaCemic mravalSviliani ojaxidan iyo, mas oTxi Zma da erTi da hyavda (Zmebi: pavle, tone, leqso, gigola, da _ nino).

erTi gansakuTrebuli niSani, rac mamaCemisa da deda-Cemis sanaTesaos axasiaTebs is aris, rom aucileblad `Zmao~ an `genacvale~ sityviT mogmarTaven da amas gan-sakuTrebuli siTboTi gamoxataven xolme. dedaCemma ki ase icoda yovelTvis ̀ damarxe deidao~. mamaCemisa da de-daCemis Zmebis da debis STamomavlebi (aleqsas budidan da pavles budidan) Cemi da Cemi STamomavlebis RviZli Zmebi da debi arian da Zalian gviyvars erTimeore. eg aris, rom erTad ara vcxovrobT, Torem, sxva yvelanai-rad, erT ojaxad viTvlebiT.

me da Cemi Zmebi bavSvobaSi xSirad viyaviT xolme dedaCemis sofelSi, gansakuTrebiT saswavlo ardade-gebze. dRemde ar damviwyebia iqauri didi moculobis fSauri xinkali, romelsac akeTebdnen culiT dakepili xorcisgan. xinklis gakeTebaSi mTeli ojaxi iyo xolme Cabmuli. Sroma danawilebuli iyo: Sromatevad saqmes mamakacebi asrulebdnen.

zafxulobiT dedaCemis Zmebs mindorSi pirutyvis sam-wyemsod rom wavyvebodi xolme, maxsovs erTi patara gogonas xma, romelic mTel mindvrebs efineboda. igi Telavs umReroda Tavisi wkriala xmiT. rodesac dav-fiqrdebi da im dReebs vixseneb, dResac saamod Camesmis yurSi is dauviwyari hangebi.

Cemi ufrosi Zma _ kolia geografiis maswavlebeli iyo, magram isic aqtiurad iyo Cabmuli sasoflo-sameur-neo SromaSi. maswavleblobda duSeTisave raionSi, sof-lebSi: sondisvelaSi (fSavi), CoxSi (mTiuleTi), davaTSi. mas da mis meuRles nadia WinWaraSvils (1928-1998) sami Svili SeeZinaT, samive gogo: liana, nunu, eliko (rasac kolia Zalian ganicdida). samivem goris pedagogiuri instituti daamTavra.

lianas xuTi Svili (xuTive umaRlesi ganaTlebiT) da xuTi SviliSvili hyavs, nunus ori Svili (orive stu-denti), elikos _ ori (orive studenti).

kolia bednieri kaci iyo. bednieri wavidoda amqveyni-dan, rom ara jer meuRlis da Semdeg Svilis _ nunus naadrevad gardacvaleba. nunu sruliad axalgazrda iyo, rom gardaicvala (1956-2004). nunus gardacvalebam logi-nad Caagdo kolia da Svilis xsenebaSi dalia suli.

SuaTana Zma aleqsandre (ale) mxolod sasoflo-sameur-neo SromaSi iyo Cabmuli. axalgazrdobaSi TbilisSi swavlobda teqnikumSi. ar moisurva specialobis miReba, swavlas Tavi daaneba da savaldebulo samxedro samsax-urSi ganewesa. meuRlesTan, sofio SaRaSvilTan erTi Svili SeeZina, gogo _ izo. izomac goris pedagogiuri instituti daamTavra. izos ori vaJi _ zezva da arCili hyavs. jer ar daqorwinebulan. agvianeben ales STamoma-vlobis gagrZelebas.

ales iersaxe epizodurad Semogvinaxa qarTul-ma kinematografma. jer bavSvobaSi, `giorgi saakaZes~ rom iRebdnen Cvens sofelSi, masiur scenebSi mosCans; meored, `sabudarel WabukSi~ meqoTne rom sabolood aiyara sofel sabudaradan, bargi misi urmiT miaqvT da urems TviTon miuZRvis.

ale didi Sromismoyvare da dauzareli pirovneba iyo.gulistkiviliT vixseneb Cems mSromel mSoblebs da

Zmebs. CemTvis Zalian Znelia maT gareSe yofna... Rmer-Ts SevTxov, sasufevelSi amyofos maTi wminda sulebi, ilocon TavianTi STamomavlobis gamravlebisa da ga-ZlierebisaTvis~.

Page 15: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

28 29

goris mowinave da damsaxurebul adamianTa kohor-taSi Tavisi Rirseuli adgili ukavia Tamar maWaraS-vilis pirovnebas. igi yovelTvis iyo aqtiuri Sromis avangardSi ara mxolod piradi garjiT, aramed rogorc mSromeli-lideri, organizatori da imavdroulad gu-lisxmieri da mzrunveli xelmZRvaneli. qalbatoni Tama-ris SromiT miRwevebze da sazogadoebrivi moRvaweobis maRal xarisxze mianiSnebs mis mier miRebuli mravali jildo, diplomi, premia da wodeba: umaRlesi sabWos deputati (ori mowvevis), uzenaesi sasamarTlos msaju-li, adgilobrivi sabWos deputati (ramdenjerme); biuros wevri, yrilobebis delegati, `mrewvelobis damsaxure-buli muSaki~, `axalgazrdobis saukeTeso damrigebe-li~, kvebis mrewvelobis sapatio sigeli, `oqtombris revoluciis~ ordeni, `Sromis wiTeli droSis~ ordeni, `socSejibrSi gamarjvebulisa~ da `mecxre xuTwledis damkvrelis~ medlebi, medali `Tavdadebuli Sromis-aTvis~ da sxva. Tamar maWaraSvilis saxeli Setanilia `SromiTi didebis~ wignSi.

brwyinvale Jurnalisti l. WankotaZe 1971 wels gazeT `gamarjvebaSi~ (#133) werda: `man asaxela qalaqi, qalaqi ki ara, mTeli respublika. asaxela SromiT, sakuTari marjveniT... qarTlis gulis qariTa da mziTaa daferili, aRmati, mali, guliTadi, mxiaruli. saubarSi pirdapiri

da alersiani, saqmeSi _ gamWriaxi da miukerZoebeli... saqmis suli da guli~.

Tamar maWaraSvili daibada 1926 wels. rTuli da Zne-li bavSvoba hqonda. adre daoblda. deidam bolomde ver SeZlo masze mzrunveloba da patara gogona moxvda gurjaanis raionis sofel araSendas bavSvTa saxlSi. Semdeg iyo omis mZime da mrisxane wlebi. patara gogo-nas sust mxrebs daawva yoveldRiuri cxovrebisa da arsebobisaTvis brZolis Zneladsatarebeli tvirTi. Seudrekelma xasiaTma da gamarjvebisken dauokebelma swrafvam axalgazrda gogona miiyvana jer Tbilisis topografiul teqnikumSi, xolo Semdeg goris sakons-ervo qarxanaSi.

swored am qarxanaSi dairwa qalbatoni Tamaris Sromi-Ti akvani. qarxnis gamocdili muSakebi mzrunvelobas ar aklebdnen Sromasmowyurebul obol gogonas da manac srulad daafasa masze gaweuli amagi dauRalavi SromiT. sazogadoebriv saqmianobaSic dauzareli da warmatebu-li iyo qalbatoni Tamari. iyo dramatuli wris aqtiv-isti, TviTSemoqmedebiTi koleqtivis wamyvani solisti. ialbuzic aqvs dalaSqruli olimpiadis programiT.

Tamar maWaraSvili male Cadga mowinave muSakebis rig-Si, ufro metic, igi gaxda brigadiri da araerT SromiT warmatebasac miaRwia. axla ukve Tavad iyo sxvisi aRmz-rdeli da damrigebeli. gadioda wlebi da qalbatoni Tamari sul ufro maRla miiwevda damsaxurebaTa da aRiarebaTa cxovrebiseul kibeze. emateboda mis mkerds ordenebi da medlebi.

goris sakonservo qarxnis produqcia mraval qveya-naSi sargeblobda popularobiT da mowonebiT, raSic didi damsaxureba miuZRoda, rogorc piradad qalbaton Tamars, ise mis brigadas.

gorSi ambobdnen xolme _ Tamari iq aris, sadac vinmes raime uWirso. ukvirdaT, rogor aswrebso yvelafers, yrilobebs, sesiebs, sxdomebs mihqonda didi dro, magram qalbatoni Tamari marTlac aswrebda yvelafers. mizan-swrafuloba, ulevi energia, principuloba, obieqturo-ba da uzarmazari SromiTi gamocdileba. Tu yovelive

maWaraSvili Tamari

Page 16: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

30 31

amas daumatebT sikeTis keTebis daucxromel survil-sac, miviRebT im Zvirfasi Strixebis erTobliobas, rac gamokveTilad axasiaTebda qalbaton Tamars.

qalbatonma Tamarim lamazi da sasaxelo ojaxi Seqmna aleqsandre daTunaSvilTan erTad. ojaxSi gaizarda ori ulamazesi qaliSvili: manana (daamTavra fizika-maTemati-kis fakulteti; yofili ansamblis `dilas~ solisti, q. kaunasis konkursis `qarvis sayviris~ pirveli adgilisa da laureatis wodebis mflobeli, dajildoebulia saqa-rTvelos kulturis saministros, xalxuri Semoqmedebis respublikuri saxlisa da goris kulturis ganyofilebis sapatio sigelebiT da diplomebiT) da irma (daamTavra ekonomikuri instituti da samusiko saswavlebeli).

1989 wels qalbaton Tamars gardaecvala meuRle. da-nakargiT gamowveul mwuxarebas umsubuqebdnen Svile-bi, siZeebi (nodar berianiZe, gia labaZe), SviliSvilebi (lela, sergo, Tamuna, eliko).

vaJkacurad gadaitana meuRlis dakargva qalbatonma Tamarim. Cveuli energiiT eweoda cxovrebis tvirTs. Zlieri qali gaxldaT Tamar maWaraSvili. magram, ro-gorc Cans, mainc daiRala; bavSvobis mZime wlebma, Sem-deg uwyvetma muxlmouxrelma Sromam, momravlebul ojaxze yoveldRiurad zrunvam da meuRlis dakargviT gamowveulma simwuxarem Tavisi daRi daasva mamaci da energiuli qalbatonis sicocxles. 1993 wels avadmyo-fobis gamo miatova samuSao, magram mouTmenlad eloda im dRes, roca dabrundeboda Tavis saamqroSi, magram dabruneba aRar ewera.

Tamar maWaraSvili gardaicvala 1994 wlis 23 dekem-bers. dakrZalulia gorSi, kvernaqis sasaflaoze.

Tamar maWaraSvilis cxovreba naTeli magaliTia imi-sa, Tu rogor unda icocxlos adamianma, rogor unda gaiaros urTulesi gza bavSvTa saxlidan yrilobaTa sasaxlemde.

arasodes daiviwyeben did bebos da arc yvavilebs moakleben mis saflavs: Tamar giunaSvili, manana da leq-so berianiZeebi, laSa labaZe, nika da ana abovianebi.

naTelSi yofiliyos misi suli.

mecxvariSvili Samili

`kacuri kaci, namdvili adamiani, wynari, keTilSobi-li, marTali, saTnoebiTa da sikeTiT savse~ _ am sityve-biT emSvidobebodnen, am sityvebiT daitires da gaac-iles ukanasknel gzaze nacnob-megobrebma, 2006 wlis 2 agvistos Samil mecxvariSvili.

Samili daibada Sida qarTlis ulamazes sofel mer-eTSi, mwignobari glexis ojaxSi, 1932 wlis 6 ivliss. ojaxSi izrdebobda sami vaJi gamorCeulni gonierebiTa da zrdilobiT.

batonma Samilma daamTavra mereTis saSualo skola da imave wels misaRebi gamocdebi Caabara TbilisSi, saqarTvelos sasoflo-sameurneo institutSi, sadac igi aqtiurad Caeba institutis cxovrebaSi.

1956 wels daamTavra aRniSnuli instituti inJiner-meqanikosis specialobiT. am wlidan iRebs saTaveebs ba-toni Samilis SromiTi biografia, man rogorc ganaTle-bulma inJinerma advilad gaikafa savali gza.

muSaobda goris samecniero-kvleviT institutSi, sasoflo-sameurneo meqanizaciis skolaSi, wlebis gan-mavlobaSi iyo goris sakonservo qarxnis mTavari meqan-ikosi, sadac Tavisi wvlili Seitana mraval axal gamo-gonebaTa danergvaSi. iyo goris sasaTbure meurneobis mTavari inJiner-meqanikosi, wyalmtkvarmSenis mTavari in-Jineri, saavtomobilo gzebis saministros goris #9 av-

Page 17: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

32 33

tosawarmos mTavari inJineri. goris wisqvilkombinatis direqtori. batoni Samili yvelgan imsaxurebda TanamS-romelTa da goris sazogadoebis did siyvaruls.

nayofieri sameurneo da sazogadoebrivi moRvaweobi-saTvis vladimeroviCs (ase moixseniebdnen mas megobrebi) miRebuli aqvs samTavrobo jildoebi da sigelebi.

qalaq gorSive Seqmna man lamazi qarTuli ojaxi, Ta-visi didi cxovrebis gza daukavSira pedagogis ojaxSi aRzrdil, Tavadac pedagog darejan WipaSvils. erTo-blivi gulisxmierebiT ojaxma aRzarda 3 Svili: daviTi (inJiner-energetikosi, hyavs meuRle nino alaverdaSvili da sami Svili _ sofiko, ana da luka), qeTevani (goris meoTxe skolis pedagogi, fizikosi. hyavs meuRle malx-az goCaSvili da sami vaJiSvili _ levani, giorgi (gaga), Tornike) da eliso (ekonomisti. hyavs meuRle zaza sada-RaSvili da ori Svili _ elene da nikolozi).

Samilis meuRle qalbatoni darejan WipaSvili (am-Jamad pensioneri) sxvadasxva dros muSaobda pedagogad (istorikosi), saqalaqo radio redaqciaSi da sxva.

batoni Samili amayobda Tavisi SvilebiT, rva SviliS-viliT da erTi SvilTaSviliT. Tqveni monamorCili kar-gad icnobda Samil mecxvariSvils samecniero-kvleviT institutSi erToblivi muSaobis periodidan. Samili iyo (rogorc TiTqmis yvela tanad da fizikurad Zlier mamakacs axasiaTebs) gulTbili, lmobieri da sikeTiT aRsavse adamiani. saubrobda dabali xmiT, gamoirCeoda logikuri metyvelebiT da daxvewili qcevis wesebiT. saxeze erTTavad dasTamaSebda odnavSesamCnevi Rimili. aRmerTebda wesierebas, patiosnebas da erTgulebas. ami-tom iyo, rom misma amqveynidan wasvlam daamwuxra goris sazogadoeba.

mas Semdeg, rac sapensio asakma uwia da qveyanaSi Seqm-nilma arasaxarbielo atmosferomac aRar misca mas saSu-aleba Tavisi profesionaluri saqmianobiT datvirTvisa _ umetes dros atarebda gorSi, samefo quCaze, myudro saxlSi, ojaxSi fusfusebda da xSirad mezoblebTan da ubnelebTan erTad klavda dros patara skverSi, saxl-Tan axlos.

Samilma icoda damajerebeli saubari da amitom iyo rom mis sityvas usmendnen da misi sjerodaT. sicocxlis bolo wlebSi igi Camoyalibda samezoblos liderad. misi azris gauTvaliswineblad ar wydeboda esaTuis sakiTxi.

Samilis gardacvalebis Semdeg, mis samezoblomac didi danakargi ganicada. uWirT Samilis gareSe Zvele-burad Sekreba da cxovrebis amaTuim saWirboroto sakiTxebze sja-baasi.

igonebs batoni Samilis meuRle, qalbatoni darejan WipaSvili: `iyo kargi meuRle, SesaniSnavi mama, sayvare-li babua da dauviwyari megobari. siyvaruliT Seqmnil ojaxSi ormocdaaTi weli icxovro Seni ocnebis ada-mianTan _ es cota araa. ganvlili cxovrebis gzis ga-dasaxedidan mosagonari uamravia. am mogonebebs saTuTi mofereba da mofrTxileba sWirdeba~.

Samil vladimeris Ze mecxvariSvili dakrZalulia qa-laq goris kvernaqis sasaflaoze.

oniaSvili aleqsandre (saSa),oniaSvili merabi,

TinaTin gobejiSvili-oniaSvili

aleqsandre (saSa) oni-aSvili miekuTvneboda gorelebis im istoriul Taobas, romelic goris bambeulis qsovilebis giganti kombinatis amo-qmedebisa da pirveli saerTaSoriso aRiarebis saTaveebTan idga, idga da Tavisi profesion-alizmiT, erTgulebiT da dauRalavi SromiT Wedda msoflio omis Semdgomi periodis saqarTvelos ukeTes momavals.

aleqsandre da TinaTini

Page 18: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

34 35

aleqsandre oniaSvili iyo erT-erTi imaTTagani, vinc sa-sikeTo kvali daamCnia kombinatis samomavlo warmatebebs.

batoni aleqsandre daibada 1930 wlis 28 Tebervals goris raionis sofel yelqceulSi. mama, nikoloz zurabis Ze oniaSvili iyo soflis meurneobis warmate-buli mSromeli. deda, marusia _ diasaxlisi. aleqsan-dres garda ojaxSi izrdeboda kidev sami Svili: gurami, nato da cico.

aleqsandre (saSa) oniaSvilma sawyisi ganaTleba mi-iRo sofel Sindisis arasrul saSualo skolaSi, ris Semdegac mamidam, qalbatonma soniam waiyvana TbilisSi, sadac saSam miiRo rogorc saSualo, ise umaRlesi ga-naTleba da diplomirebuli inJinris kvalifikaciiT da-brunda gorSi, bambeulis qsovilebis kombinatSi.

sul male, sxva axalgazrda specialistebTan er-Tad, kvalifikaciis asamaRleblad, gaagzavnes Sua azi-aSi, kerZod taSkentSi. aRsaniSnavia is garemoeba, rom aleqsandres (saSas) bavSvobidanve itacebda Widaoba da fizikurad Zlierma axalgazrdam gadawyvita Sesdgomo-da sistematur varjiSs. garjam da dauokebelma ltol-vam Tavisi Sedegi gamoiRo _ igi gaxda jer taSkentis (1954 w.), xolo Semdeg Sua aziis respublikebis sparta-kiadis Cempioni.

gorSi dabrunebis Semdeg, daiwyo saSa oniaSvilis saintereso da nayofieri SromiTi moRvaweoba. sawyis etapze muSaobda zemoaRniSnuli kombinatis sagraviuro saamqroSi, Semdeg ki, wlebis ganmavlobaSi, iyo erT-erTi mniSvnelovani saamqros xelmZRvaneli.

batoni saSa paralelurad eweoda aqtiur sazogadoe-briv moRvaweobas. sxvadasxva dros iyo fabrikis prof-kavSiris adgilkomis Tavmjdomare da partorganizaci-is mdivani. arc pirad sportul warmatebebze zrunvas iviwyebda. iyo q. goris Cempioni Tavisufal WidaobaSi, xolo Semdeg moipova saqarTvelos Cempionis titulic. samwuxarod, avadmyofobis gamo ver SesZlo gaegrZele-bina aqtiuri sportuli moRvaweoba, Tumca Widaoba ar miutovebia da Tavis mdidar gamocdilebas uziarebda gorel da yelqceulel axalgazrdebs, romlebmac, Ta-

vis mxriv, bevrjer gaaxares Tavisi warmatebebiT sayva-reli aRmzrdeli da maswavlebeli.

pensiaSi gasvlis Semdeg, sofel yelqceulSi gadavida sacxovreblad. imuSava sofel xviTis meTesleobis meur-neobaSi adgilkomis Tavmjdomared, partorganizaciis mdivnad, kadrebis ganyofilebis instruqtorad da sxva.

mSromeli da patiosani kacis saxeli samudamod daim-kvidra batonma aleqsandre (saSa) oniaSvilma.

saqebi ojaxi Seqmna batonma aleqsandrem (1958 w.). mas-Tan erTad cxovrebis uRels erTgulad zidavda misi meuRle qalbatoni TinaTin gobejiSvili.

qalbatoni TinaTini daibada 1927 wels znauris raio-nis sofel avnevSi, iason gobejiSvilisa da tereza WavWavaZis ojaxSi (qalbaton terezas hyolia rva Svili _ pirveli meuRlisgan sograt da saSa gegelaSvilebi, xolo meore meuRlisgan TinaTini, agrafina, babulia, nikolozi, mariami da nino gobejiSvilebi).

TinaTin gobejiSvilma daamTavra sofel avnevis sa-Sualo skola, Semdeg ki cxinvalis pedagogiuri in-stituti biologiis specialobiT. muSaobda pedagogad avnevis saSualo skolaSi. Tavisufal dros uTmobda qsovisa da qargvis xelovnebas. gaxldaT umaRlesi do-nis mkeravi. gamoirCeoda didi adamianuri siTboTi da stumarTmoyvareobiT. sargeblobda damsaxurebuli av-toritetiT, rogorc pedkoleqtivSi, ise sofelSi da axlobel-naTesavebSi.

baton aleqsandresa da qalbaton TinaTinis ojaxSi izrdeboda ori va-Jkaci _ zurabi da merabi.

merab oniaSvi-lma 1979 wels da-amTavra q. goris mesame saSualo skola warCinebis atestatiT. umaRl-esi ganaTlebis mi-saRebad miaSura mama da Svili

Page 19: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

36 37

Tbilisis politeqnikur instituts da miiRo gzebis mSeneblobis inJineris diplomi. merabi gamoirCeoda kargi swavliT. amavdroulad intensiurad varjiSobda Tavisufal WidaobaSi da cdilobda Rirseulad gae-grZelebina mamis sportuli tradicia. merabi saukeTe-sod TamaSobda Wadraksac, iyo institutis studentTa TamaSebis mravalgzis Cempioni rogorc WadrakSi, ise Tavisufal WidaobaSi.

institutis damTavrebis Semdeg muSaobda q. gorSi meqanizirebuli kolonis mTavar meqanikosad, sof, yelq-ceulSi meurneobis direqtoris moadgiled da sxva. aR-saniSnavia is garemoebac, rom merab oniaSvili, rogorc teqnikuri saqmianobis specialisti, dajildoebuli iyo gamomgoneblobis niWiT, rac gamoixata mis saavtoro mowmobebSic.

merab oniaSvilma Tavisi cxovrebis momavali dauka-vSira brwyinvale qaliSvils, marine irodionis asul tabataZes. 1989 wels Caeyara safuZveli mSvenier qar-Tul ojaxs. sul male axalgazrda meuRleebs ewvia bedniereba da didi sixaruli _ SeeZinaT vaJi sandro (aleqsandre) da qaliSvili TinaTini, papisa da bebiis mosaxeleni.

samwuxarod, didxans ar gagrZelebula batoni mera-bis bedniereba. cxovrebis ukuRmarTma da avbediTma Sem-TxveviTobam Seiwira sicocxleze da ojaxze uzomod Seyvarebuli vaJkacis sicocxle (1992 w. 16 ivlisi). frTa mostyda qalbaton marines, daobldnen patarebi, glo-vam moicva oniaSvilebisa da tabataZeebis naTesaoba da axlobloba, qalaqs moaklda didi momavlis mqone ax-algazrda. cxovreba ki grZeldeba. izrdebian da uke-Tesi momavlisken iswrafvian merabis saamayo Svilebi sandro da TinaTin oniaSvilebi. umamoba ar agrZnobina qalbatonma marine tabataZem obladdarCenil Svilebs. im avadsaxsenebeli zafxulis Semdeg, igi mamac iyo da dedac. man Tavisi cxovrebis umTavres miznad daisaxa saamayo da sasaxelo Svilebis aRzrda da cxovrebis sasikeTo gzaze gayvana.

dRes, SeiZleba iTqvas, rom qalbatonma marinem SesZ-

lo dasaxuli miznis miRweva. goris sazogadoeba (da aramarto goris) kargad icnobs batoni merabisa da qa-lbatoni marines SesaniSnav Svilebs, sandrosa da Ti-naTins.

sandro amJamad swavlobs Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi. gamoirCeva niWierebiT, gamomgoneblobis un-ariT da xelovnebis siyvaruliTa da codniT.

TinaTini jerjerobiT me-11 klasSi swavlobs (q. goris me-7 sajaro skola), magram ukve moaswro popularobis mopoveba. da-Zma oniaSvilebi arian mravali olimpiadisa Tu konkursis gamarjvebulebi, miRebuli aqvT araerTi prizi, diplomi Tu sigeli da norC mecnierTa da ga-momgonebelTa respublikuri da saerTaSoriso olimpi-adebis gamarjvebulTa diplomebi (oTxgzis) da Turquli organizacia `CaRlaris~ mier dawesebuli stipendia.

dasanania, rom batoni merabi, iseve rogorc misi mSo-blebi (aleqsandre da TinaTini), veRar gaixareben da veRar iamayeben maTi monagaris warmatebebiT.

aleqsandre (saSa) oniaSvili gardaicvala 1992 wlis 30 agvistos, xolo TinaTin gobejiSvili-oniaSvili _ 1998 wels. dakrZalulni arian sofel yelqceulis sa-saflaoze.

ratiSvili vasiko

saswaulebs yvebian vasiko ratiSvilis Sesaxeb ojax-is wevrebi da axlobel-naTesavebi.

baton vasikos sicocxleSi Zalian hyvarebia TuTa, amis Sesaxeb icoda TiTqmis yvela misma nacnobma Tu megobarma. da ai, gardacvalebidan ormoci dRis Semdeg, ojaxis wevrebma SeamCnies, rom vasikos saflavis erT kuTxeSi gazrda daiwyo raRac xem. gadioda dro da is xe miiwevda sul zeviT da zeviT. mogvianebiT aRmoCnda, rom es iyo TuTis xe, misTvis damaxasiaTebeli nayofiT. erTaderTi yofila es TuTis xe goris kvernaqis sasa-flaoze. yuradReba da movla-patronoba ar aklia bato-ni vasikos samudamo gansasvenebels da misTvis sicocx-

Page 20: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

38 39

leSi yvelaze sayvarel TuTis xes.vasiko ratiSvili daibada 1927 wlis 25 ivliss q. gor-

Si. profteqnikur saswavlebelSi eufleboda specialo-bas, magram savaldebulo samxedro samsaxurSi gaiwvies da iqidan dabrunebis Semdeg, ojaxuri pirobebis gamo (umcrosi Zma skolis moswavle iyo, ufrosi ki umaRles saswavlebelSi eufleboda codnas. ojaxs esaWiroeboda marCenali da vasiko naadrev asakSi Seudga SromiT moR-vaweobas) veRar moaxerxa swavlis gagrZeleba.

rogorc batoni vasikos meuRle, qalbatoni elene igonebs, ojaxis marCenali Zalian ganicdida im garemoe-bas, rom umaRlesi ganaTleba ver miiRo da mTeli Ta-visi yuradReba gadaitana Svilebis ganaTlebis xelSew-yobaze da marTlac samive Svili Camoyalibda umaRlesi donis specialistebad (nino muSaobs moskovis qarTul skolaSi pedagogad; sofiko goris sajaro skolis peda-gogia, xolo mamuka _ medicinis muSaki, stomatologi).

vasiko ratiSvili iyo Sromismoyvare, alali da pa-tiosani kaci. man Tavisi SromiT, adamianisadmi didi yuradRebiT da keTili damokidebulebiT sayovelTao siyvaruli da pativiscema daimsaxura. gamoirCeoda gan-sakuTrebuli stumarTmoyvareobiT. vasikosa da qalba-toni elenes ojaxs mudam did sixaruls aniWebda na-Tesavebisa Tu nacnob-megobrebis stumroba. yvela did siTbosa da siyvaruls grZnobda ratiSvilebis ZirZvel da Sromismoyvare ojaxSi.

batoni vasiko amayobda Tavisi gvariT da yovelT-

vis siamovnebiT da xazgasmiT aRniSnavda, rom igi STa-momavali iyo me-13 saukuneSi, wminda aTonis eklesiaSi moRvawe, cnobili sasuliero piris, mama basil ratiS-vilisa.

vasiko sistematurad iZiebda, ecnoboda da agroveb-da (qmnida sagvareulo arqivs) istoriul masalebs misi gvaris warmoSobisa da am gvaris matarebel adamianebze. es saqmianoba misi cxovrebis erT-erTi mniSvnelovani nawili gaxldaT.

vasiko ratiSvili iyo is pirovneba, romelmac pirvel-ma Cauyara safuZveli qalTa salonis arsebobas q. gor-Si da sicocxlis ukanasknel dRemde emsaxureboda Cveni sazogadoebis mSvenieri warmomadgenlebis silamazisa da mimzidveli iersaxis uzrunvelyofis keTilSobilur saqmianobas. mravali qalbatoni dResac siamovnebiT ixsenebs vasiko ratiSvilis marTlac rom silamazis jadosnur salonSi gatarebul dReebs da didi mad-lierebis grZnobiT ixsenebs qveynis, sazogadoebisa da ojaxis winaSe valmoxdil kacs.

batoni vasiko ratiSvili Rrmad morwmune adamiani gaxldaT. yvela qristianul marTlmadideblur wess da adaTs icavda zedmiwevniT da saTuTad da siyvaruliT aRniSnavda Sesabamis TariRebs da dResaswaulebs.

qalaqis saavadmyofoSi hqonda saloni da iq muSao-bda sicocxlis bolomde. TanamSromlebs ar aviwydebaT keTilSobili kaci, romelic mudam mzad iyo mxarSi amos-dgomoda gaWirvebuls, gaeca Tavisi sxvis sakeTildReod, mofereboda gulnatkens da enugeSebina xelmocaruli.

ojaxi ki saTayvanebeli kerpi gaxldaT batoni va-sikosaTvis, amitomac icnobdnen rogorc Sromismoyva-res, stumrismoyvaruls da keTilmosurnes. axlobel-na-Tesavebis xSiri misvla-mosvlis damkvidrebul ojaxur tradicias dResac saTuTad da siamayiT agrZeleben: meuRle elene, Svilebi nino, sofiko, mamuka; siZeebi an-zor mixanaSvili da zura kiknaZe, rZali guliko TeTru-aSvili da SviliSvilebi _ Tamari, aleqsandre (kiknaZee-bi), vasiko da levani (ratiSvilebi).

kidev erTi mniSvnelovani epizodi vasiko ratiSvilis

Page 21: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

40 41

cxovrebidan. gia dedabriSvilisa da qeTino elioziS-vilis, gorelebis kargad cnobil da sayvarel ojaxSi, axladSobili qaliSvili nino mZimed daavadebula, si-cocxles Turme seriozuli safrTxe eloda. sagonebel-Si Cavardnila ojaxi. dedas sizmari unaxavs, sadac ur-Cevdnen, rom Tu ginda bavSvi SegrCes, vasiko ratiSvils moanaTvlineo. vasikomac mTeli rigi wesebis dacviT Seasrula keTilSobiluri misia. nino amJamad savsebiT janmrTeli da bednieria Tavis meuRlesTan da SvilTan erTad. mxolod is stkens guls, rom aRar hyavs keTili xeldasmisa da spetaki sulis patroni _ naTlia vasiko.

vasiko ratiSvili gardaicvala 1996 wlis 16 Tebervals.

rubaSvili dali

1950 wels, saqarTvelos politeqnikuri institutis meqanikuri fakultetis dekani gaocebula, rodesac waukiTxavs abiturient dali rubaSvilis avtobiogra-fia, romelSic, rogorc ityvian, SaviT TeTrze ewera, rom gogonas miRebuli hqonda mTavrobis erT-erTi mniSvnelovani jildo `SromiTi mamacobisaTvis 1941-45 wlebSi~.

diax, dali rubaSvilma, jer kidev patara gogonam, savsebiT damsaxurebulad moipova maRali jildo _ igi, Tavis TanatolebTan erTad dadioda tyeSi da fron-tisTvis agrovebda samkurnalo balaxebs da kenkrovan xils.

dali simonis asuli rubaSvili daibada duSeTis raionis sofel ananurSi 1932 wlis 14 oqtombers.

mama, batoni simoni didi samamulo omis wlebSi muS-aobda duSeTis raionis partiuli komitetis pirvel mdivnad, xolo deda, qalbatoni ana cincaZe gaxldaT duSeTis vaJa-fSavelas saxelobis skolis pedagogi.

amave skolaSi daiwyo swavla dali rubaSvilma 1938 wels.

samwuxarod, dalis mSoblebi gardaicvalnen meore msoflio omis damTavrebisTanave da oTxi bavSvi (dali

da misi sami umcrosi Zma) darCa oblad. maTi aRzrda Tavis Tavze aiRo dalis deidam, romelmac mTeli Tavisi sicocxle moaxmara disSvilebis aRzrdas da cxovre-baSi dakvalianebas ise, rom saku-Tari ojaxis Sesaqmnelad veRar moicala. aferum mis qalobas!

deida cxovrobda CoxataurSi da aqve daamTavra dali rubaSvilma saSualo skola 1950 wels vercx-lis medliT.

skolis asakSive gamoirCeoda qalbatoni dali gansakuTrebu-li mizanswrafulobiT, energiiT da SromismoyvareobiT. aqtiurad monawileobda skolisa da sof-lis sazogadoebriv saqmianobaSi _ exerxeboda sazeimo saRamo-Sexve-drebis organizeba da programebis wayvana. dauflebuli iyo mxatvrul kiTxvas; arc erTi mniSvnelovani saskolo RonisZieba ar tardeboda

misi monawileobis gareSe; mokled, skolisa da soflis Tvali gaxldaT sicocxliT savse axalgazrda gogona. qalbatoni dali arc umcros Zmebs aklebda yuradRebas da mzrunvelobas. ase, swavlasa da garjaSi gaiara 18-ma welma da ukve TbilisSi gagrZelda momavali inJinris cxovreba.

diplomirebuli inJineri samuSaod gaamweses borjo-mis Camomsxmel saamqroSi, sadac igi gvevlineba jer cv-lis ufrosad, xolo Semdeg meqanikuri saamqros xelmZ-Rvanelad. axalgazrda asakisa da Sesabamisi praqtikuli gamocdilebis arqonis miuxedavad, dali rubaSvilma axal samuSao adgilzec gamoavlina saqmisadmi maRali pasuxismgebloba da SesaSuri Sromisunarianoba, raSic igi tols ar udebda staJian muSak-mamakacebs. koleqtiv-Si male moipova man saerTo pativiscema da siyvaruli,

Page 22: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

42 43

magram win sul sxva siyvaruli eloda sicocxliT savse gogonas. sul male, kerZod 1959 wels, dali rubaSvilma Tavisi momavali cxovreba daukavSira Tanakursel irak-li kikaZes, romelic muSaobda goris samecniero-kvlevi-Ti institutis sakonstruqtoro ganyofilebaSi. male dalic aRniSnuli institutis TanamSromeli gaxda da axalgazrda wyvilma daiwyo ojaxis Sexmatkbilebuli mSenebloba da mecnieruli moRvaweoba.

dali rubaSvilma Tanmimdevrulad gaiara institut-Si arsebuli TiTqmis yvela Tanamdeboba `standartiza-ciisa da normalizaciis~ ganyofilebis ufrosobamde, sadac muSaobda pensiaSi gasvlamde.

dali rubaSvili, rogorc inJineri da xelmZRvane-li, male Cadga mowinaveTa rigebSi. nayofieri Sromi-saTvis miRebuli aqvs samTavrobo jildoebi, mravali diplomi, sigeli, madloba da fuladi premia. samuSao ki marTlac mniSvnelovani da sapasuxismgeblo hqonda. misi vizisa da nebarTvis gareSe vercerTi oficialuri teqnikuri xasiaTis sabuTi (angariSi, teqnikuri aRweri-loba, teqnikuri Tu muSa proeqti, saeqsporto daskvna, saxelmwifo komisiebis aqtebi da a.S.) ver gascdeboda institutis farglebs. dalic, didi principulobiT da Tavdauzogavi SromiT, dReniadag iRwvoda institutis saerTo gamarjvebisaTvis.

didia qalbatoni dalis Rvawli yvela im samuSaoSic, rac ki instituts Cautarebia arsebobis TiTqmis ormoci wlis ganmavlobaSi.

dinji da auCqarebeli xasiaTis gaxldaT qalbatoni dali. damajerebeli toniTa da xmiT icoda saubari. cdi-lobda guli aravisTvis etkina, Tundac sityviT. samar-Tlianoba da obieqturoba iyo dalisTvis moWarbebulad damaxasiaTebeli da kidev _ Zalian bevrs kiTxulobda, kTxulobda yvelgan, yovelTvis da TiTqmis yvelafers. mas cocxal enciklopedias uwodebdnen TanamSromlebi da nacnob-megobrebi. SesaSuri mexsiereba hqonda. didi xnis win wakiTxuli wignebis Sinaarss mogiyveboda da personaJebs CamogiTvlida. kargad icnobda sportis sa-myaroSi mimdinare procesebsac.

samsaxurs, sazogadoebriv saqmianobas da ojaxs didi dro eTmoboda, magram Zilis win mainc aucileblad waikiTxavda rames, ise ver iZinebda.

mTavari ki mainc is gaxlavT, rom qalbatoni dali gaxldaT vaJkacuri bunebis adamiani _ momTmeni da mim-tevebeli, erTguli da uangaro, umweoTa damxmare da Zlieri nebisyofis patroni.

dalis Zalian uyvarda patara bavSvebi. xSirad zepi-rad ukiTxavda leqsebs da uyveboda zRaprebs. bavSvebs Zalian moswondaT qalbaton dalisTan axlobloba da misi monaTxrobis mosmena. aseTma axlo urTierTobebma Tavisi saqme gaakeTa. SviliSvilebi, romlebsac dali Seeswro, SedarebiT swrafad alaparakdnen da swrafad iswavles wera-kiTxva.

ori vaJiSvili (vasiko, mamuka) aRzardes qalbatonma dalim da batonma iraklim. xuTi SviliSvili (nino, ana, irakli, giorgi, mariami) da erTi SvilTaSvili aCuqes vasikom da mamukam Tavis sayvarel mSoblebs. samwux-arod, yvela maTgans ver moeswro qalbatoni dali. mZime avadmyofobis Semdeg gardaicvala 1999 wlis 9 ivniss.

sikvdilis winac vaJkacurad eWira Tavi. kargad uw-yoda ra senic sWirda da ra eloda, magram mnaxvelebs RimiliT xvdeboda da aseve Rimiliani TvalebiT ac-ilebda. aravis agrZnobinebda umZimes gasaWirs da auta-nel tkivilebs.

qalbatoni dali rubaSvili dakrZalulia q. goris kvernaqis sasaflaoze.

sosaniZe givi

gorSi sakmaod kargad cnobili gvaris Rirseuli warmomadgeneli gaxldaT batoni givi. gasuli saukunis 60-70-ian wlebSi Zmebi sosaniZeebi (vano, givi, oTari) TavianTi garjiT, ganaTlebiT da kacobiT amkvidrebdnen sikeTisa da siyvarulis, muxlmoudrekeli Sromisa da patriotizmis, stumar-maspinZlobisa da qvelmoqmedebis prioritetebs.

Page 23: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

44 45

givi giorgis Ze sosaniZe daibada 1928 wlis 15 aprils qalaq gorSi. 1935 wels swavla daiwyo goris pirvel saSualo skolaSi, Semdeg ki saswavleblad gadavida muSa-axalgazrdobis skolaSi, romelic daamTavra 1948 wels da umaRlesi ganaTlebis misaRebad miaSura q. kostromis safeiqro instituts. diplomirebuli inJine-ri muSaobas iwyebs iqve, xaliCebis fabrikaSi inJiner-te-qnologis Tanamdebobaze. kostromaSive daiwyo aqtiuri sportuli mecadineoba da gaxda sakmaod warmatebuli mokrive. mokrivis SesaZleblobebi araerTxel gamouy-enebia quCis moxuligno axalgazrdebisgan Sewuxebuli gogonebis dasacavad. da saerTod, Tavisi mimzidveli garegnobisa da keTilSobiluri, rainduli xasiaTisa da Tvisebebis wyalobiT, givi didi popularobiT sarge-blobda gogonebs Soris da saocnebo sasiZodac iTvle-boda Sida qarTlSi. Tumca, rogorc mogvianebiT gairkva, batoni givis gulis monadireba SeZlo mxolod goris n. baraTaSvilis saxelobis pedagogiuri institutis fizika-maTematikis fakultetis meore kursis student-ma, asakiT sagrZnoblad pataram da umSvenieresma isani abramaSvilma. Seiqmna mosiyvarule da lamazi qarTuli ojaxi. es iyo 1960 wels.

ormocdarva lamazi weli icxovres erTad batonma givim da qalbatonma isanim. samwuxarod, 2008 wlis 19 ian-vars moulodnelad SeCerda givi sosaniZis guliscema. oriode Tve rCeboda misi 80 wlis saiubileo dRemde.

SavebiT Seimosa givis saocnebo meuRle, qalbatoni isani. cremli jerac ar SeSrobiaT Tvalebze batoni givis qaliSvilebs (maia, nana) da SviliSvilebs (ilia razmaZe, giorgi cicqiSvili).

rogorc maRali donis profesionali inJineri, givi sosaniZe aqtiur SromiT moRvaweobas eweoda sxvadasxva sameurneo dargSi, sxvadasxva Tanamdebobaze: samkervalo saamqroSi, atelieSi, yru-munjTa sawarmoo wamowyebaSi (direqtorad), goris meqanikur qarxanaSi (xelmZRvane-lad), goris samecniero-kvleviT institutSi (meqanikuri saamqros ufrosad) da sxva.

garda organizaciuli niWisa da daxvewili sainJinro azrovnebisa, rac araerTxel daadastura samecniero-kv-leviT institutSi rTuli konstruqciuli mowyobilo-bebis damuSavebis procesSi, givi sosaniZe saukeTesod flobda iseT praqtikul profesiebs, rogoricaa: ze-inkloba, xaratoba, kalatozoba, sadurglo saqmianoba, avtogenuri da eleqtro SeduReba, galvanuri teqnolo-gia da mravali sxva. mokled, rom ityvian, oqros xelebi hqonda.

xazgasasmelia is garemoeba, rom givi sosaniZe gamoirCeoda keTilSobilebiT, qvelmoqmedebiT, adamian-ebisadmi Tbili damokidebulebiT. gansakuTrebiT did siamovnebas grZnobda Tu ki vinmes raimeTi daexmare-boda da mxarSi amoudgeboda. SeiZleba iTqvas, es iyo misi hobi. magram hobi sxvac bevri hqonda: uzomod iyo Seyvarebuli mSobliur miwa-wyalze. Semovlili hqonda mTeli saqarTvelo da kargad icnobda yovel kuTxe-kun-Wuls. gatacebuli iyo TevzaobiT da nadirobiT. nadi-roba ara Tu uyvarda, aramed maRali rangis monadire gaxldaT. misi axloblebi dResac ixseneben batoni gi-vis mraval samonadiro Tavgadasavals.

q. kislovodskSi isvenebda Turme batoni givi. ra ico-da man, rom misma saxelma, rogorc saukeTeso monadirisa, am qalaqSic CaaRwia. daubarebiaT iqaur partiul bosebs da uTxoviaT: `aba, qarTvelo vaJkaco, gadagvarCine sir-cxvils; ukve ramdenime Tvea vwvalobT da taxi ver mogviklavso~. Turme azartis Rimilma gadaurbina sax-

Page 24: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

46 47

eze baton givis da maSinve Seudga samzadiss. ori dRec ar iyo gasuli da givi sosaniZem aramarto TviTon moi-nadira ramdenime taxi, aramed ise aawyo nadiroba, rom maRalma partiulma Cinosnebmac daikmayoviles did xnis natvra.

im dRidan moyolebuli, givi sosaniZe sanatreli da sasurveli `damsvenebeli~ gamxdara kislovodskSi.

vfiqrobT, im qveyanaSic sasurveli stumari iqneba ba-toni givi, rameTu sicocxleSi naWedi sasikeTo saqmee-bis eqo didxans ismis maradiul samyaroSi.

givi sosaniZe ganisvenebs q. goris kvernaqis sasa-flaoze.

msubuqi yofiliyos misTvis mSobliuri miwa.

qamuSaZe anzori `...ra aris Cveni sicocxle, Tu ara saqme keTili?~ (gr. orbeliani)

sikeTis keTebis dauokebeli surviliT gaatara mTe-li Tavisi Segnebuli cxovreba batonma anzor qamuSaZem, amitomac daswyvita guli misma amqveyniuri realobi-dan samudamo sasufevelSi wasvlam goris sazogadoebas. samgloviaro procesiaze viRacas ukiTxavs _ vin iyo es kaci, amdeni xalxi rom miacilebso. upasuxiaT _ kaci

iyoo, ubralod, namdvili kacio.naTqvamia, `...sadaursa sad waiyvan~-o. imereTSi (daba

Sorapani) daibada 1932 wlis 8 marts, gorSi daamTavra me-5 saSualo skola, TbilisSi miiRo umaRlesi gana-Tleba (politeqnikuri instituti, qimiis fakulteti). aqve Cauyara safuZveli axalgazrda ojaxs qalbaton JuJuna falavandiSvilTan erTad da gorSi gaatara si-cocxlis yvelaze nayofieri SromiTi wlebi.

batoni anzori mravali wlis ganmavlobaSi muSaobda goris bambeulis qsovilebis kombinatSi (mis ganadgure-bamde da gapartaxebamde) sxvadasxva Tanamdebobaze.

anzor qamuSaZe iTvleboda erT-erT saukeTeso kol-oristad. mis saxelTan mWidrod aris dakavSirebuli yvela is warmateba, rac gorulma qsovilma moipova saerTaSoriso saeqsporto bazarze.

anzoris mama aleqsandre (saSa) qamuSaZe veRar dab-runda meore msoflio omidan. saxlidan saswrafod ga-suls daubarebia: `uCemod ar isadiloT, male movalo~, magram...

ori mcirewlovani bavSvis (anzori da ciala) aRzr-dis mTeli simZime daawva anzoris udrood daqvrivebul dedas, qalbaton elene gvelesians. unda iTqvas, rom im umZimes wlebSi, rodesac mZvinvarebda sayovelTao gaWirveba, qalbatonma elenem Rirseulad Seasrula qa-rTveli dedis upirvelesi movaleoba, mzrunveloba da patronoba ar mouklia patarebisTvis da gamozarda isi-ni brwyinvale moqalaqeebad.

baton anzors da qalbaton JuJunas TbilisSi Seuyvar-daT erTmaneTi. isini swavlobdnen erT institutSi da paralelurad muSaobdnen _ anzori maud-kamvolis fab-rikaSi, xolo JuJuna _ radios qarxanaSi.

mosiyvarule col-qmars SeeZina ori bavSvi _ qeTevani (goris mesame skolis pedagogi) da aleqsandre (erT-erTi warmatebuli biznesmeni).

ojaxis wevrebi da axlobel-naTesavebi erTxmad sau-broben batoni anzoris sikeTiT savse xasiaTze da qmede-bebze: `...iyo uaRresad keTili, patiosani da Tbili ada-miani. xmamaRali sityvac ar uTqvams arasdros~.

Page 25: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

48 49

anzor qamuSaZis meuRle, qalbatoni JuJuna igonebs: `48 wlis Tanacxovrebis manZilze erTi xmamaRali sityva ar maxsovs Cemi meuRlisgan. Zalian dalxinebulebi ar viyaviT, magram uzomod gviyvarda erTmaneTi. vzrdidiT or Svils da gvixaroda cxovreba~.

samwuxarod, 2003 wlis 1 dekembers Sewyda batoni an-zoris guliscema da zeciur saqarTveloSi SeuerTda Tavis ganuyrel megobrebs (givi goCaleiSvili, judo goderZiSvili, givi lalebaSvili, Temo gverdwiTeli, seiran mesrofovi).

sevdam daisadgura anzor qamuSaZis ojaxSi, magram sicocxle grZeldeba da batoni anzori arasdros daaviwydebaT mis or Svilsa da oTx SviliSvils. Tval-cremliani qalbatoni JuJuna ki ase mimarTavs SoreTSi wasul meuRles:

oTxi welia aRar xar, vici,loyebs sisvele ar SeSrobia,sanTels vanTeb da mis ciagSi,Cemi Tvalebi mainc gelian.

Calauri vladimeri

goris samecniero-kvleviTi instituti (`niiavtomat-promi~ 1956-1992 w.w.) WeSmaritad gaxldaT axalgazrda specialistebisa da mecnierebis samWedlo. instituti emsaxureboda saxalxo meurneobis mraval dargs da aqe-

dan gamomdinare, koleqtivSi uwyvetad mimdinareobda sxvadasxva profilis umaRlesi saswavleblebis axlad-kursdamTavrebulTa miRebis procesi. am ukanasknelT `niiavtomatpromSi~ xvdeboda Teoriulad da praqtiku-lad ukve gamocdili da sxvadasxva organizaciaSi na-muSevarTa didi jgufi e.w. `starikebi~ (ufrosi Taoba), romelTa erT-erTi mTavari mowodeba iyo axalgazrdebis specializaciisa da kvalifikaciis ganmtkiceba da ama-Rleba.

specialistTa ufrosi Taobis erT-erTi Rirseuli warmomadgeneli gaxldaT vladimer Calauri, romelmac TiTqmis 25 weli imuSava kvleviT institutSi da mraval axalgazrda specialists gauziara Tavisi codna da ga-mocdileba.

vladimer Calauri daibada cxinvalis raionis sofel kulbiTSi 1927 wlis 20 ianvars, Cveulebrivi, rigiTi glexis ojaxSi. mSoblebi (mama, ilia solomonis Ze Ca-lauri, deda, evdokia kuzmas asuli mezenceva) yvelanai-rad xels uwyobdnen Svilebs (Tamari, dab. 1910 w. cxov-robs q. TbilisSi, nikolozi, 1913-1998 w.w.), rom Cveni qveynisTvis im Znel periodSi maqsimalurad kargad es-wavlaT da TavianTi codniT garkveuli wvlili Seeta-naT qveynis aRmSeneblobis procesSi.

gaumarTlaT mSoblebs _ vladimer Calaurma warmate-biT iswavla da saSualo skolis damTavrebis Semdeg (1945), umaRlesi ganaTleba miiRo maSindeli sakavSiro daqvemdebarebis ekonomikis institutSi da mieniWa in-Jiner-ekonomistis kvalifikacia.

vladimer Calaurma Tavisi momavali cxovreba mt-kiced daukavSira qalbaton rusudan nikolozis asul SoSitaSvils (amJamad cxovrobs q. gorSi). ojaxs SeeZina ori Svili: marine (amJamad cxovrobs da moRvaweobs q. gorSi, inglisuri enis specialisti) da besarioni (in-Jiner-mSenebeli; cxovrobs da muSaobs q. TbilisSi).

vladimer Calauris SromiTi moRvaweoba daiwyo 1953 wels. sxvadasxva wlebSi muSaobda goris bambeulis qsovilebis kombinatis teqnikuri kontrolis sferoSi Sromisa da xelfasis ganyofilebisa da sagegmo gan-

Page 26: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

50 51

yofilebebis ufrosad (1953-1965 w.w.). SromiTi moRvaweo-bis yvelaze xangrZlivi periodi modis goris samec-niero-kvleviT institutze, sadac vladimer Calaurma sagegmo ganyofilebis xelmZRvanelis Tanamdebobaze imuSava TiTqmis 25 wlis ganmavlobaSi.

vladimer Calauri Seiyvara kvleviTi institutis koleqtivma da didi pativiscemiT ganimsWvala mis mimarT.

batoni vladimeri gamoirCeoda principulobiT, mom-TxovnelobiT, samarTlianobiT da patiosnebiT. iyo Za-lian megobruli, mudam mxarSi dgomis surviliT; aq-tiuri da dauzareli, yvelasTan Tanaswori da saqmis erTguli.

samrewvelo Tu sameurneo produqciis warmoebis dagegmvasTan SedarebiT, sakmaod rTulia samecniero moRvaweobis gegmiur CarCoebSi moqceva, magram batoni valodia (ase veZaxdiT, mas Semdeg, rac `vladimer ili-Cis~ saxelis xmareba cota saCoTiro gaxda qarTuli sazogadoebisaTvis) brwyinvaled arTmevda Tavs rTul procesebs.

yvela SemoqmedebiT koleqtivSi iyvnen da axlac ari-an, dawyvilebul-dajgufebuli Tanamoazreebi, romlebic kargad ugeben erTmaneTs da xangrZlivi urTierTobis Sedegad megobrdebian kidec. isini, umeteswilad, moq-medeben Sexmatkbilebulad da erToblivi ZaliT agva-reben problemebs. xSirad kamaToben, xumroben, zogjer Cxuboben kidec, magram isev megobrebad rCebian da rac meti dro gadis, miT ufro eCvevian erTmaneTs. xSirad amwarebs erTi meores, Tumca mainc erTmaneTisken miuw-evT guli da uerTmaneTod, raRacnairad, uWirT.

aseT tandemad icnobdnen `kvleviTSi~ valodia Ca-laurs da zaur TeTruaSvils (ekonomikur mecnierebaTa doqtori, Sida qarTlis saero universitetis reqtori). sul kamaTobdnen, xmamaRlac Selaparakebulan, magram erTmaneTis gareSe ver sZlebdnen.

batoni valodia cota ficxi iyo, batoni zauri ki dinji, mudam momRimari da mSvidi saubris momxre. xmas arasdros aumaRlebda da tuCebSi odnavi RimiliT elo-

da `metoqis~ reagirebas saxumaro oinebze.

daakvirdiT suraTs da mixvdebiT, Tu ro-gori JestiT reagirebs valodia (marcxniv) za-uris (marjvniv) xum-robaze, TiTqos eubneba `biWo, Sen rom midiodi, me ukve movdiodio~. za-uri ki RimiliT elis `kvanZis gaxsnas~.

batoni valodia da batoni zauri xSirad TamaSobdnen Wadraks da biliards. gansakuTrebiT izidavdaT erTma-neTSi TamaSi. TiToeuli maTgani meoreSi xedavda Ziri-Tad metoqes da yvela Zalas xmarobdnen erTmaneTis dasamarcxeblad. valodia mtkivneulad reagirebda wage-baze, zauri ara, mas ganuyreli da SeumCneveli Rimili dasTamaSebda saxeze. kargad icoda orivem, rom `wageba da mogeba Zmebi arian~ da isinic Zmebi iyvnen bolomde. iyvneno vambob, radgan 2002 wlis 5 dekembers vladimer Calauri gardaicvala. dakrZalulia mSobliur sofel kulbiTSi. baton zaur TeTruaSvils aRar hyavs yvelaze saintereso `sportuli metoqe~, veRar SeZlebs mis dam-arcxebas verc Wadrakis dafaze da verc biliardis magidaze. Tumca batonma zaurim kargad icis, rom Zmoba-megobrobis damarcxeba metad Zneli ram aris.

batoni vladimer Calauris sikvdilma didi mwuxareba moutana mis ojaxsa da axloblebs. man icocxla vaJka-curi da patiosani kacis saxeliT.

batonma valodiam SviliviT Seiyvara rZali, qalba-toni manana keCxuaSvili (ekonomisti), romelmac ori SviliSvili aCuqa Calaurebis ojaxs _ levani (Tbili-sis iv. javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universite-tis studenti) da giga (skolis moswavle).

RmerTma sikeTis gziT ataros Zmebi. didxans Seen-axoT da momavali TaobebisaTvis gadaeceT Zvirfasi pa-pis xsovna.

Page 27: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

52 53

kargi gamoTqma arsebobs _ `dro yvelafris mkur-nalia~-o. es xatovani fraza, raRaTqmaunda, xalxebis istoriis wiaRSia momwifebuli da niSnavs imas, rom adamianebs, droTa ganmavlobaSi, aviwydebaT bevri ram, cudic da kargic. Tumca, mimaCnia, rom aRniSnuli si-tyvebi, yvelaze ufro naklebad, exeba Cvengan wasuli axlobeli adamianebis xsovnas.

imqveynad wasul adamianTa xsovna didi xniT rCeba mis STamomavalTa gulebSi, Taobidan Taobas gadaecema damkvidrebuli tradiciebis Sesabamisad da xSirad war-moadgens monagaris sistematuri zrunvisa da moferebis sagans.

vaJa WeliZe raWis erT-erT ulamazes sofelSi, urava-Si daibada 1927 wlis 28 agvistos. mama, giorgi pro-fesiiT buRalteri gaxldaT. deda, qalbatoni barbare ki diasaxlisobiTa da Svilebis sanimuSo aRzrdiT iyo cnobili.

giorgis da barbares sami vaJiSvili hyavdaT: givi, vaJa da oTari (guCura). ufrosi vaJi, givi gardaicvala mZime avadmyofobiT sul patara asakSi. samwuxaroa, rom dRes arc erTi Zma aRar aris cocxali.

vaJa WeliZem 1943 wels daamTavra q. goris meoTxe saSualo skola. igi erT-erT warCinebul moswavled iTvleboda, ramac saSualeba misca, Seferxebis gareSe mieRo umaRlesi teqnikuri ganaTleba saqarTvelos po-

liteqnikur institutSi avtosainJinro specialobiT. diplomirebulma inJinerma SromiTi naTloba miiRo goris avtosatransporto gaerTianebaSi, sadac imuSa-va sicocxlis ukanasknel dRemde ufrosi dispetCeris Tanamdebobaze.

vaJa WeliZem Tavisi cxovreba daukavSira gulo fos-urs (goris #5 sabavSvo baRis aRmzrdeli) da bednierma wyvilma rudunebiT Seqmna ojaxi, romelic TandaTano-biT moZlierda da Tavisi kuTvnili adgili daikava stumarTmoyvare ojaxebs Soris.

vaJa WeliZem da gulo fosurma gamozardes ori Svi-li: gia (eqimi-stomatologi, cxovrobs da moRvaweobs sankt-peterburgSi, hyavs meuRle, aseve stomatologi) da qeTino (amJamad q. goris s. xuciSvilis saxelobis centraluri biblioTekis TanamSromeli).

baton vaJas ori SviliSvili hyavs: vaJa (iuristi, 24 wlis) da lika (studenti, 19 wlis).

kargi samegobro wre hyolia baton vaJas. samwuxaroa, rom mravali maTgani dRes ukve aRar imyofeba Cvens Soris (v. sosaniZe, g. maisuraZe, g. dafqviaSvili, ed. xu-ciSvili da sxva).

vaJa WeliZes pirveli sasiyvarulo gatacebidan hyavs ufrosi qaliSvili lia maTiaSvili, romelic amJamad aris medicinis mecnierebaTa doqtori da muSaobs q. xa-Suris bavSvTa poliklinikaSi. rogorc qeTino WeliZe aRniSnavs, maT Zalian kargi urTierToba aqvT da namd-vil dobas uweven erTmaneTs.

vaJa WeliZe purmarilisa da mxiaruli drostarebis trfiali yofila da aseTad mas icnobdnen goris far-glebs gareTac.

axlobel-naTesavebi ixseneben, rom batoni vaJa didi yuradRebiTa da mzrunvelobiT gamoirCeoda Tavisi Svidi wliT umcrosi Zmis oTaris (guCuri) mimarT. gorSi, dRe-sac siamovnebiT ixsneben maT gansakuTrebul Zmobasa da urTierTsiyvaruls.

vaJa WeliZe gardaicvala 49 wlis asakSi, 1977 wlis ivlisSi. dakrZalulia gorSi, kvernaqis sasaflaoze. mis gverdiT ganisvenebs misi meuRlec, qalbatoni gulo

WeliZe vaJa

Page 28: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

54 55

fosuri (gard. 1994 wels)kargad axsovT gorelebs, Tu rogor aRniSnes mego-

brebma vaJas dabadebidan 50 wlisTavi ukve mis gareSe. Sexvedra-saRamoze miwveul iqnen restoran `inturis-tis~ damkvrelebi (givi, `kika~ da sxva), romlebic Tval-ze momdgari cremlebis TanxlebiT erTxel kidev as-rulebdnen vaJas sayvarel musikalur fragmentebs. es iyo 1977 wlis agvistos bolos.

xarSilaZe daviTi

daviT baramis Ze xarSilaZe daibada sofel nacargoraSi, glex-is ojaxSi, 1932 wlis 25 oqtomb-ers. batoni baramisa da qalbaton olika grigalaSvilis ojaxSi iz-rdeboda erTi qaliSvili (suliko) da xuTi vaJiSvili (daviTi, vaxtan-gi, oTari, rolandi, nugzari).

daviT xarSilaZem dawyebiTi da saSualo skolebis damTavrebis Semdeg swavla ganagrZo goris bambeulis qsovilebis kombinatis profteqnikumSi. diplomirebulma teqnikurma muSakma SromiTi moR-vaweoba daiwyo xsenebuli kombina-tis pirveli rigis saqsov fabri-kaSi, xolo paralelurad swavlas ganagrZobda saqarTvelos msubuqi mrewvelobis teqnikumSi (q. Tbili-si).

sul male, baton daviTs, ro-gorc maRali kvalifikaciis mqone specialists, miandes kombinatis meore rigis saqsov fabrikaSi 80-

mde axladSeZenili saqsovi dazgis montaJi, gawyoba da eqspluataciaSi gaSveba, rasac man brwyinvaled gaarTva

Tavi.daviT xarSilaZe gamoirCeoda saqmisadmi erTguli

damokidebulebiT, energiulobiT da maRali donis pasux-ismgeblobiT. kargad erkveoda dargis teqnikuri bazisa da axali teqnologiuri sistemebis teqnikur niuansebSi. amavdroulad dajildoebuli iyo gamomgoneblobis ni-WiT. warmoebaSi danerga araerTi racionalizatoruli winadadeba, maT Soris `saqsov dazgebze buferuli Rve-debis damagrebis axali meTodi da mowyobiloba~, ramac mniSvnelovani efeqti moutana warmoebas.

mTeli Tavisi sicocxle batonma daviTma muxlmouxrel SromaSi gaatara, razedac naTlad metyvelebs mis mier miRebuli mravali jildo: `socSejibrSi gamarjvebu-li~ (1973, 1976, 1978), ̀ me-9 xuTwledis damkvreli~, medali `xangrZlivi da nayofieri muSaobisaTvis~, `komunisturi Sromis damkvreli~, `sapatio sigeli~ (1972) da mravali madloba. daviTis warmatebuli SromiTi moRvaweobis Sesaxeb monacemebi Setanilia i. berZeniSvilis wignSi `goruli qsovilis ostatebi~ (1965 w.).

sxvadasxva wlebSi daviT xarSilaZe muSaobda q. goris eleqtromeurneobis sistemaSi, kulturis sasaxleSi da sxva.

mSromeli da patiosani kacis saxeliT ixseneben ba-ton daviTs Sida qarTlis regionSi.

ojaxis, megobrebisa da axlobel-naTesavebis moyvar-uli kaci sicocxlis bolomde keTili saqmis keTebiT iyo gamsWvaluli. im sabediswero dResac (1994 wlis 7 noemberi) rva ojaxisTvis amzadebda SeSas, undoda gaexarebina axloblebi, magram ver aicdina muxanaTurad waqceuli xis dartyma da...

daviT xarSilaZe dakrZalulia q. goris kvernaqis sa-saflaoze.

didi tragedia ganicada xarSilaZeebis ojaxma. sayva-reli meuRle, mama da papa moakldaT: qalbaton cisana papuaSvils (amJamad pensioneria), Svilebs, nanasa da go-Cas (amJamad muSaoben wamyvan specialistebad `magTis~ ofisSi) da SviliSvilebs (Tamari, daviTi, niko, lizi).

Page 29: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

56 57

saqarTveloSi yovelTvis gansakuTrebiT uxarodaT da uxariaT vaJiSvilis dabadeba (amas Tavisi obieqturi da istoriuli mniSvneloba hqonda da aqvs) da raoden bednieri gaxldaT daviT javaxiSvilisa da aleqsandra batonisaSvilis ojaxi, rodesac 1932 wlis 28 agvistos (mariamobis dRes) qveyanas moevlina biWi, romelsac sax-elad daarqves SoTa. zeimobda ojaxi, xarobdnen axlo naTesavebi da megobrebi, sofel berSueTs moeZala sia-mayis grZnoba.

SoTa javaxiSvilis momavalma cxovrebam da moRvaweo-bam TvalnaTliv daadastura im dReTa sixarulisa da imedianobis safuZvlianoba.

qalbaton aleqsandrasa da baton daviTis ojaxSi aRizarda kidev ori vaJiSvili: zviadi (eleqtro-inJin-eri) da murazi (soflis meurneobis muSaki, amJamad cxovrobs sof. berSueTSi, mama-papiseul saxlSi).

SoTa javaxiSvilma bavSvoba gaatara sofel berSu-eTSi, aqve daamTavra rva klasi (aRsaniSnavia, rom ru-sul enasa da literaturas aswavlida i. stalinis siyr-mis amxanagi, respublikis damsaxurebuli maswavlebeli grigol glurjiZe) da swavla ganagrZo q. rusTavis met-alurgiul teqnikumSi, paralelurad ki muSaobda mar-tenis cxel saamqroSi.

1954 wels gaiwvies savaldebulo samxedro samsaxur-Si, aRmosavleT cimbirSi. jaridan dabrunebis Semdeg,

swavlasmowyurebulma axalgazrdam gadawyvita Seeswav-la kvebis mrewvelobis teqnologia, manqanebi da mowyo-bilebebi.

ocneba aisrula da 1960 wels diplomirebulma in-Jinerma muSaoba daiwyo goris sakonservo qarxanaSi inJiner-meqanikosad. amave wels SoTam iqorwina Tavis Tanaklasel, sofel berSueTis sayvarel da sarZlod sanatrel gogonaze _ zina zautaSvilze.

axalgazrda ojaxma didi rudunebiTa da siyvaruliT aRzarda da daafrTiana ori ulamazesi qaliSvili: xa-Tuna (qarTuli enisa da literaturis specialisti, goris me-9 skola) da qeTino (diasaxlisi).

SvilebiviT uyvarda baton SoTas Tavisi siZeebi _ zurab eliaSvili da fridon beruaSvili (medicinis mu-Saki, travmatologi, cxinvalis regionidan devnili). arc siZeebi darCenilan valSi da rogorc ityvian, sayvarel simamrs `aCuqes~ xuTi SviliSvili _ SoTa, anzori da Ta-Tia eliaSvilebi da daviTi da nino beruaSvilebi.

rogorc aRvniSneT, 1960 wels daiwyo SoTa javaxiSvi-lis, rogorc axalgazrda specialistis didi da sain-tereso SromiTi gza. didi Sromismoyvareobisa da teqni-kuri progresisaken daucxromeli ltolvis wyalobiT SoTasgan sul male Camoyalibda racionalurad moaz-rovne da maRali rangis specialisti, romelmac Tavisi mniSvnelovani wvlili Seitana goris sakonservo gigan-ti-kombinatis warmatebebSi da saerTaSoriso asparezze

aRiarebis saqmeSi.SoTa javaxiSvili xe-

lmZRvanelobda erT-erT yvelaze ufro Wirveul da mniSvnelovan samsax-urs, rasac hqvia aseulo-biT manqana-danadgaris, meqanikur Tu eleqtro-mowyobilebis, aparatis, agregatis, meqanizaciisa Tu avtomatizaciis sis-temebis da sxva uamravi

javaxiSvili SoTa

SoTa (marcxniv)

Page 30: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

58 59

(patara Tu didi) mowyobilobis erTdrouli, gamarTuli da Seuferxebeli muSaobis uzrunvelyofa xangrZlivi drois ganmavlobaSi.

SoTa javaxiSvils Tavis kolega-megobrebTan (g. be-qauri, g. rosebaSvili, g. TaTeSvili, S. mecxvariSvili, v. jojiSvili, S. romelaSvili, k. mociqulaSvili, d. gudaZe, v. lominaZe, s. eliava, z. dumbaZe, m. javaxiSvili da sxva) erTad araerTi uZilo Rame gauTenebia moTux-Tuxe da mogriale saamqroebSi, raTa ar SeCerebuliyo produqciis gamoSvebis uwyveti cikli. erTi romelime danadgaris, Tundac droebiT, mwyobridan gamosvla iwvevda mniSvnelovan zarals, miTumetes kombinatSi ga-dasamuSavebeli nedleulis miwodebis pikur TveebSi, rodesac ramdenime aTeuli avtomanqana da sazidari idga rigSi da malefuWebad xil-bostneuls gasdioda wveni da a.S.

visac unaxavs maSindeli sakonservo qarxnebis muS-aoba, advilad warmoidgens, Tu ra sirTuleebi da siZneleebi idga im samsaxuris winaSe, romelsac wlebis ganmavlobaSi xelmZRvanelobda SoTa javaxiSvili.

xelmZRvanelobda da mere rogor!! mas araerTi sam-Tavrobo jildo, premia Tu diplomi aqvs miRebuli da araerTi madloba warmatebuli muSaobisaTvis. bato-ni SoTa aramarto sawarmoo procesebis Seuferxebel mimdinareobaze zrunviT iyo dakavebuli, aramed imaze fiqriTac, Tu rogor ufro ukeTesad da efeqturad SeiZleboda gadawyvetiliyo esaTuis konkretuli teqni-kuri sakiTxi.

SoTa javaxiSvili avtori iyo uamravi racionaluri winadadebisa, romelTa praqtikulma danergvam mniS-vnelovani ekonomikuri efeqti moutana warmoebas.

SoTa javaxiSvils icnobdnen rogorc samSobloze usazRvrod Seyvarebul kacs. mtkivneulad ganicdida afxazeTSi da samaCabloSi mimdinare procesebs. es-wrafoda yovelive progresuls. ocnebobda mecenato-baze _ Turme xSirad uTqvams, `netav, mqondes SesaZle-bloba, rom gors Cemi saxeliT avuSeno didi sasaxle, romelSic axalgazrdoba aRizrdeba progresul ideo-

logiazeo~. Tavad SoTas Zalian uyvarda wigni. bevrs kiTxulobda. uyvarda sporti da gansakuTrebiT Widaoba (siWabukeSi iyo sofel berSueTis wamyvani falavani). izidavda WeSmariti qvelmoqmedeba; dapireba ar uyvarda maincdamainc, magram uxmaurod exmareboda yvelas Se-Zlebisdagvarad. baton SoTas sZulda sityvebi: Suri-anoba, siborote, umaduroba. mudam sikeTis keTebisTvis iyo Semzadebuli Sinaganad.

pirdapirobiT da gulmarTlobiT icnobda SoTa ja-vaxiSvils sazogadoeba.

meuRle ixsenebs: `iyo SorsmWvreteli, alali gulis, praqtikuli niWiT dajildoebuli, saqmiani, mzrunveli da didadmoamage papa, mama da meuRle~.

marTlac, rom arafers da aravis ar moaklo Tavisi mz-runveloba batonma SoTam: Tavis Zmebs gauwia mSobloba da maqsimalurad edga mxarSi; orive qaliSvils Seuqmna cxovrebis saukeTeso pirobebi; dRedaRam fiqrobda da zrunavda SviliSvilebze; megobar-axloblebSic ar hyo-lia momduravi. arc mSobliuri soflisTvis mouklia yuradReba _ berSueTSi dResac warmatebiT muSaobs So-Tas mier damontaJebuli wyalsaqaCi sadguri.

ai, aseTi kaci gaxldaT SoTa javaxiSvili.igi, mZime avadmyofobis Sedegad, gardaicvala 2002

wlis 2 marts. dakrZalulia sofel berSueTSi, iq, sa-dac ganisveneben misi mSoblebi.

jafariZe Salva

Salva nikolozis Ze jafariZe ganekuTvneba qarTvel vaJkacTa im mravalricxvovan armias, im axalgazrdebs, romlebmac Tavisi sicocxle uangarod miitanes samSob-los dacvis samsxverploze da ar SeurcxveniaT Tavi saxelovani qarTuli sabrZolo istoriis, ojaxisa da STamomavlobis winaSe. qarTulma folklorma maT Sin-mousvlelebi uwoda.

1920 wlis maisis erT mzian dRes, goris raionis sofel atenSi, nikoloz jafariZisa da mariam (maSo)

Page 31: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

60 61

mamulaSvilis ojaxSi, rvawliani molodinis Semdeg, daibada erTad-erTi vaJiSvili, romelsac saxe-lad Salva daarqves.

eniT auwereli sixaruli da bedniereba ewvia Svilsmomlodine ojaxs. ojaxi ki marTlac sanaqebo hqonda nika (nikoloz) jafariZ-es. igi erT-erT Zlier mosaxled iTvleboda sofel atenSi. hyavda uamravi cxvari; sasoflo-sameur-neo savargulebiTac iyo ganTqmu-li es ojaxi da qvelmoqmedebiTac. sofelSi simarTlis damcveladac egulebodaT nika da gansakuTrebiT ki qalbatoni maSo, romelsac mofe-rebiT `yvelas mamidasac~ ki uwo-debdnen.

patara Salva roca tiroda, Turme mSoblebi ar cdilobdnen mis damSvidebas, itiros, ixmau-roso Werma. imasac igoneben ax-loblebi, rom patara biWis nafex-urebze vazis foTlebi daafares, raTa didxans SemorCes nakvalevi mSobliur baR-venaxso.

sxva ufro Zvirfasi nakvalevi dautova qveyanas ba-tonma Salvam Tavisi ori brwyinvale qaliSvilis (cico, naTela) saxiT. TviTon ki veRar dabrunda. ukanaskneli cnoba q. Sepetovkodan movida, sadac mouswro omis daw-yebam 20 wlis sicocxliT savse axalgazrdas.

Salva jafariZes bavSvobidanve etyoboda fizikuri siZlierisa da moxdenili vaJkacuri garegnobis niSne-bi. kargad Widaobda da ukravda gitaraze. TbilisSi, deidaSvilis sanaxavad Casula Salva, Teatris erT-erT moRvawes moswonebia ra misi garegnoba da SesaZleblo-bebi, miuwvevia SoTa rusTavelis rolis Sesasrule-blad, magram...

gorSi saSualo skolis (axlandeli meoTxe) dam-TavrebisTanave ewvia siyvaruli Salvas. Salvas mamas, nikas, etlSi Causvams erTaderTi vaJiSvilis guliss-wori, ano manZulaSvili da miugvria saxlSi, Tan uTq-vams `vinc giyvars, saxlSi unda gyavdeso~. maSin Salva 18 wlis Tu iqneboda. oci wlisa ki ukve gaxldaT ori qaliSvilis mama.

didxans elodnen damwuxrebuli mSoblebi omSi wa-sul biWs, magram bedisweram sxvagvarad gankarga meo-maris bedi. ver warmoedginaT erTaderTi Svilis sikvdi-li. saxlidan Sors ar midiodnen, maxarobeli rom mova, pirvelma Cven unda gavigoT biWis dabrunebis ambavio.

aseTia mSoblis guli. `Cemi biWi iseTi kargia, tyvias aravin esvriso~, _ xSirad uTqvams es sityvebi Sal-vas momlodine mamas, baton nikas. Salvas dedas Turme xSirad ekiTxebodnen, ratom augad ar moixsenieb sta-lins, man xom erTaderTi Svili waiyvanao omSi. pasuxi ki yovelTvis aseTi iyo: `man Tavisi Svilic gauSva sa-brZolvelad~.

mZime iyo molodini.amasobaSi wamoizardnen

da daojaxdnen Salva ja-fariZis qaliSvilebi.

cicos marTlac rom bedn-ieri ojaxi hqonda. mosiyvar-ule qmarTan erTad zrdida or vaJkacs _ leris da Sal-vas (papis mosaxeles). papas daemsgavsa garegnulobiTac da samwuxarod, bediTac. 18 wlis asakSi gardaicvala sisxlis gaTeTrebiT. saSine-li tragediis simZimes veRar gauZlo qalbatoni cicos gulma da Svili marto ar datova imqveyanaSi.

`cico maswavlebeli,es Wkviani qali,Tavis SvilTan wavida,cremliani TvaliT~. /n. jafariZe/

cico SvilTan erTad

Page 32: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

62 63

Salva jafariZis meore Svils, naTela jafariZes hyavs vaJiSvili gela (giorgi), romelsac Tavis mxriv cxovre-bas ulamazeben Svilebi (naTia, mariami) da SviliSvile-bi (nata, barbare).

Salva jafariZis STamomavlebi xSirad naxuloben qa-lbatoni anos saflavs, romlis qvazedac meuRlis (Sal-vas) suraTic aris gamosaxuli da Svilis, qalbatoni naTelas sityvebic:

`samSoblos Tavi Sevwire,ucxo mxareSi vkvdebi,vai, rom oci wlisa var,oci wlisadve vrCebi.madlobeli var, Cemo ano,me Sens saxels vficav, rom Sen gverdiT Seminaxe,Cemi kuTvnili miwa.

avtorisagan

adamianis Sinagan niSan-TvisebaTa Soris udidesi da umniSvnelovanesi dadebiTi muxtis matarebeli gaxlavT madlierebis ufaqizesi grZnoba.

adamiani, romelsac RmerTis mier aqvs naboZebi mad-lierebis grZnoba, pirvel rigSi, ukvdavyofs Tavis sax-els da im pirovnebaTa xsovnas, romlebmac cxovrebis sxvadasxva etapze ar daiSures Zala da Rone da uangar-od da uxvad gasces keTili gasacemeli.

wignis furclebs siamovnebiT da siamayiT vuTmob goris SemoqmedebiTi inteligenciis brwyinvale warmo-madgenels, ekonomikur mecnierebaTa doqtors, profe-sor zaur TeTruaSvils, romelic pativs miagebs aram-arto awgardacvlilTa xsovnas, aramed efereba Cvens rigebSi myof im adamianebsac, romlebmac mniSvnelovan wilad gansazRvres misi mecnieruli da cxovrebiseu-li peripetiebi da jer kidev axalgazrda specialists gaukvales gza samomavlo rTul da mkacr asparezi-sken.

ixsenebs zaur TeTruaSvili

(gvian naTqvami madloba)

2008 wlis agvistoSi, 49 weli Sesrulda mas Semdeg, rac q. gorSi mesamed Camovedi. pirvelad saSualo skol-idan, albaT meSvide-merve klasSi, eqskursiaze viyaviT Cveni klaselebi, meored 1956 wlis 9 marts. mesame Camos-vla dakavSirebuli iyo goris raionis sofel karale-Tis kolmeurneobaSi ekonomistis Tanamdebobaze samuS-aos dawyebasTan. maSin ras vifiqrebdi, rom gorSi es mesame Camosvla iqneboda Cemi goris raionSi da gorSi samudamo cxovrebis dasawyisi da, rom Cemi mSobliuri duSeTis raionis sofel aranisis msgavsad, es adgili CemTvis msoflioSi yvelaze Zvirfasi gaxdeboda.

am xnis ganmavlobaSi Zalian bevr adamianTan mqo-nia piradi Tu saqmiani urTierToba da aseve Zalian bevri maTganisgan migrZvnia keTili, adamianuri siTbo, daminaxavs da arc arasodes damaviwydeba Tu rogor miwyobdnen xels karg specialistad rom Camovyalibe-buliyavi. Tu xar adamiani, unda iyo iseTi, rogorebic isini iyvnen (arian). maTi adamianuroba, sxvaTa mimarT keTili damokidebuleba, uangaro zrunva axalgazrdo-baze, sanimuSo magaliTi unda iyos XXI saukunis bevri qarTvelisaTvis.

samwuxarod, im adamianebis nawili dRes ukve mara-disobaSia gadasuli. isini 18 wlis axalgazrda spe-cialists da 47 wlis mecnierebaTa doqtors samsaxurSi miRebaze uars ar etyodnen imis gamo, rom pirveli Za-lian axalgazrdaa, xolo meore _ wlovani.

me ki, es yvelaferi kargad maxsovs da vidre cocxali var, arc arasodes damaviwydeba. amis Sesaxeb zepir sau-barSi araerTxel miTqvams da Cemi maTdami madlierebis grZnoba gamomixatavs.

amJamad, rodesac cxovrebis mimwuxri midgas, minda aseTi adamianebi gavixseno, qaRaldze gadavitano da yovelgvari yalbi Tavmdablobis gareSe vTqva, rom cxovrebaSi Cems mier win gadadgmul yovel nabijSi maT

Page 33: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

64 65

Rvawlsac yovelTvis vxedavdi da vxedav.amis saSualebas maZlevs mecnierebaTa doqtoris, q.

goris sapatio moqalaqis, Rirsebis medlis kavaleris, baton vaxtang WankotaZis metad originaluri gamocema _ gardacvlil adamianTa xsovnis wigni (`...da vanTeb sanTels~).

gorSi, soflis meurneobis sammarTveloSi mimiRo sam-marTvelos ufrosma, batonma apolon quCukaSvilma. es iyo saxelmwifo sameurneo muSakTan samsaxuris Taobaze Cemi pirveli viziti. miReba Zalian kargi hqonda, Semd-gomSic araerTxel davrwmunebulvar, rom batoni apo-loni axalgazrdobis moyvaruli adamiani brZandeboda.

mis saubarSi, adamianebTan urTierTobaSi ver SeamCnevdiT, rom is wlovanebiT ufrosi da Tanamdebo-biT maRal safexurze mdgomi iyo. Cemi dakvirvebiT, igi sxva adamianebis mimarTac yovelTvis siTbos afrqvevda da maTze zrunvas gamoxatavda.

batonma apolonma momiwona gadawyvetileba, rom kol-meurneobaSi mindoda damewyo muSaoba, Semaqo kidec. miTxra, Zalian kargi, rom Cvens raionSi gaganawiles. kolmeurneobaSi marTlac gvWirdeba ekonomisti da ime-di maqvs, rogorc wiTeldiplomiani axalgazrda spe-cialisti, gaamarTleb Seni profesor-maswavleblebis imedso. Tanac maT mimarT Tbili sityvebi ar dauSure-bia.

im wels, saqarTvelos kolmeurneobebSi, Cemi profe-sorebis, batonebis: niko iaSvilisa da oTar saRare-iSvilis iniciativiT saqarTvelos mTavrobam pirvelad dauSva ekonomistis Tanamdeboba. bunebrivia, ekonomis-tis ufleba-movaleobebi, misi funqciebi, amocanebi jer kidev kargad ar iyo gansazRvruli da bevrma arc icoda ekonomists ra unda ekeTebina kolmeurneobaSi. batonma apolonma am sakiTxis irgvliv Tavisi mosazrebebi mkaf-iod Camoayaliba da CemTvis naTeli gaxda is ZiriTadi orientirebi, razedac mTavari yuradReba unda gamemax-vilebina muSaobaSi. man mokled damixasiaTa karaleTis kolmeurneoba, rogorc mowinave da gamorCeuli mTel saqarTveloSi. miTxra, rom amJamad kolmeurneobis Tavm-

jdomare SvebulebaSia, dasasveneblad aris ojaxiT da iq rom mixvide, veravin verafers getyvis gadawyvetiTo. umjobesia agvistos bolos Camoxvide, isic adgilze iqneba da muSaobasac daiwyebo.

batonma apolonma isic miTxra, rom karaleTis kol-meurneobis Tavmjdomare respublikaSi cnobili meurne kaci da saqarTvelos uzenaesi sabWos deputati griSa jaSaSviliao.

baton apolonTan saubari rom davamTavre, wamovd-eqi wasasvlelad. uceb meubneba: `mTaSi gazrdili, mTi-uli kaci CemsaviT dabali tanisa xaro. dedaCemi sul imas meubneboda ara hqeni tanio da mec misi xaTriT, ar gavizarde didi. dedaSenic ase xom ar geubnebodao~. sinamdvile man iseTi Tbili iumoriT Tqva, rom orivem siciliT davamTavreT saubari. ras warmovidgendi, sam-saxuris saTxovnelad misuli, kmayofili davrCebodi da siciliT wavidodi Cems mSobliur sofelSi.

SemdgomSi ufro metad davrwmundi, rom batoni apo-loni didi iumoris patroni brZandeboda da es Tviseba masac da masTan mosaubresac uadvilebda saqmis gadaw-yvetas. am iumorSi niSandoblivi ki is iyo, rom igi yov-elTvis miganiSnebdaT Tavis dabal tanze.

batoni apolonis uaRresad Tbili, adamianuri Tvise-bebi gasakviri ar iyo misTvis, vinc icoda misi geneolo-gia. igi iyo qarTuli sabavSvo moTxrobebis klasikosis, Sio mRvimelis (quCukaSvilis) pirdapiri STamomavali (apolonis mama da Sios mama Zmebi iyvnen). aseve axlo naTesauri kavSiri arsebobs didi qarTveli mecnieris korneli kekeliZis STamomavlobasTan. batoni kornelis deda batoni apolonis biZaSvili iyo.

Sio mRvimelis sami qaliSvilidan erT-erTi qalba-toni qeTevani dRes 95 wlisaa, axlac ar kargavs sikeTis qmnis survils da iumoris grZnobas. qeTevan quCukaSvili da marika baraTaSvili biZaSvil-mamidaSvilebi arian.

isic unda vTqvaT, rom baton apolons cxovrebis uRels saTno qalbatoni, margo bibilaSvili uwevda (karaleTidan).

batonma apolonma 77 weli icocxla. mTeli Tavisi

Page 34: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

66 67

Segnebuli cxovreba samSoblos samsaxurSi gaatara. igi yovelTvis maRal Tanamdebobebze muSaobda da rogorc misi megobrebi mis gardacvalebasTan dakavSirebiT gazeTSi gamoqveynebuli nekrologiT ityobinebian, igi iyo uaRresad Seupovari pirovneba, kargi meurne, xelmZ-Rvaneli da saukeTeso ojaxis patroni. man ori vaJkaci aRuzarda samSoblos _ Tamazi da ilia. samwuxarod, isini dRes cocxlebi aRar arian. Tamazi cxovrobda da muSaobda TbilisSi, gardaicvala 61 wlis asakSi 2006 wels. dakrZalulia TbilisSi; ilia gardaicvala 55 wlis asakSi, 2002 wels. dakrZalulia gorSi, mamis gverdiT.

Tamazim umaRlesi teqnikuri saswavlebeli daamTavra, iliam _ samedicino instituti (gorSi didxans saTaveSi edga goris sanepidsadgurs da sisxlis gadasxmis cen-trs).

batonebis: apolonis, Tamazis da ilias sicocxles dRes Rirseulad agrZeleben maTi STamomavlebi: Tamazis mxridan _ 30 wlis zuriko. igi biofizikosia, aris bio-fizikis mecnierebaTa doqtori, Tbilisis saxelmwifo universitetis laboratoriis xelmZRvaneli, studen-tebis sayvareli aRmzrdeli; ilias mxridan _ Svilebi maka da irina, sisxlis gadasxmis mTavari eqimi _ orive umaRlesi ganaTlebiT. SviliSvili ilia 12 wlis;

batoni apolonis orive Svili _ Tamazi da ilia saukeTeso sportsmenebi, tanmovarjiSeebi, saqarTvelos nakrebis wevrebi da sxvadasxva turnirebis gamarjveb-ulebi iyvnen. maTi meuRleebi arian qeTino demuriSvili da nana niniaSvili. orive umaRlesi ganaTlebiT. amJamad qeTino muSaobs metalurgiis institutSi, analizuri qimiis laboratoriaSi, nana _ kerZo seqtorSi.

gansakuTrebiT unda aRvniSnoT qalbatonebis qeTi-nos da nanas Tbili urTierToba TavianT mamamTilTan. maTive sityvebiT, baton apolons isini miaCnda Tavis Svilebad da rogorc Svilebze, ise zrunavda maTze.

baton apolonTan Sexvedris Semdeg, agvistos bolos, isev Camovedi gorSi Cemi bargiT (erT xel logins Tu bargi hqvia) da karaleTSi avedi. kolmeurneobis kan-

toraSi meore dRes mivedi. Sevxvdi kolmeurneobis Tavm-jdomares baton mixeil (griSa) jaSaSvils. man kargad mimiRo, miTxra, rom ekonomisti marTlac gvWirdeba da Tanaxma varT muSaoba daiwyo, magram raRac gaurkvev-loba aris da partiis raikomis mesame mdivanTan Cadi, iq gaarkvie Seni saqmeo. sami dRe gavatare mdivanTan Sexvedris molodinSi, misi kabinetis win. mesame dRes raikomSi modis TviTon batoni mixeil jaSaSvili da meubneba, me ukve velaparake mdivans da wamodi, Tanaxmaa muSaoba daiwyoo.

gairkva, rom universitetSi Cemi Tanajgufeli, ro-melic ar gaanawiles samuSaoze da TviTmowyobis sta-tusiT datoves TbilisSi, goris raionis sofel tyvia-vidan iyo. tyviavidan iyvnen warmoSobiT raikomis mdi-vanic da batoni m. jaSaSvilic. Cveni kurseli misula mdivanTan da samuSao uTxovia, Tanac karaleTis kol-meurneobaSi. is, vinc karaleTSi aris ganawilebuli, Camosulia da me, rogorc adgilobrivi gamiSviTo (es `adgilobrivi~, me rom pirvel kursze Caviricxe, mesame kurseli iyo da mere erTad davamTavreT).

batoni m. jaSaSvili Sexvedria raikomis mdivans da uTqvams, rom erTi sawyali, mokrZalebuli biWi Cans, logini ukve Camotanili aqvs da codoa, ukan nu gavuS-vebTo. mdivani dasTanxmebia da ase daviwye muSaoba.

batoni mixeilis mier Cemgan damoukideblad Cemi saq-mis dadebiTad gadawyveta maSin, albaT, ise ver aRviqvi, rogorc dRes. es iyo ukeTilSobilesi saqcieli, zrun-va sxva adamianebze da gansakuTrebiT axalgazrdebze. aRniSnulSi ara erTxel davrwmunebulvar da usazRv-rod madlieri var. maxsovs, mis kabinetSi Cveni saubrebi ekonomistis funqciebze, mis movaleobebze, imaze, Tu me rogor warmomedgina yvelaferi es da rogor ganmexor-cielebina praqtikulad. ara yofila Cems mier Tundac mciredi ramis gakeTeba Cems sferoSi, rom mas dadebiTad ar Seefasebina, hqonda SeniSvnebic. erTxel, rodesac kolmeurneobis saqmianobis Cemeburi analizi gavakeTe bolo 15 wlis ganmavlobaSi, momiwona, kolmeurneobis saerTo krebazec Tqva da daamata, rom Cvens saqmianobaSi

Page 35: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

68 69

pirvelad gvaqvs mosavlianobis zrdis dinamika, misi su-raTi, saidanac mkafiod Cans, rom xilis mosavals mkve-Trad gamoxatuli mewleuroba axasiaTebso. Semdeg Tvi-Ton man ilaparaka mewleurobis Semcirebis amocanebze da yvela brigadas Tavisi amocanebi dausaxa.

batoni mixeilis mier CemTan Catarebuli konsulta-ciebi, leqciebi (amas Tamamad vlaparakob) es iyo Cemi pirveli gzis gakvleva cxovrebaSi. rom ara mis mier raikomis mdivanTan Cemi sakiTxis umtkivneulod mogva-reba da sxva keTili saqmeebi, ar vici Cemi cxovreba ase wavidoda Tu ara, an sworad warimarTeboda Tu ara.

baton mixeil jaSaSvils periodulad Camovyavdi gorSi, soflis meurneobis sammarTveloSi, iq macnobda xalxs, maT saqmianobas da yvelas sTxovda, Tu raime gauWirdes, ar daizaroT, yvelaferSi gaarkvieTo. mere, ukan wamosvlisas, manqanaSi meubneboda: mokrZalebiT moqceva kargia, magram gadaWarbebuli mokrZalebac ar vargao; qalbatonma naTelamac xom ase giTxrao. qalba-toni naTela mgelaZe (RmerTma sasufeveli daumkvidros imqveyanaze), rogorc gazeT `axalgazrda komunistis~ korespondenti, karaleTis kolmeurneobaSi iyo Camo-brZanebuli, wasvlisas miTxra, Zalian mokrZalebuli xar, cota ufro meti siTamame gWirdebao. gaxsovdes, Tbilisis saxelmwifo universitetis kursdamTavrebu-loba sapasuxismgebloc aris da saamayoco. Senc unda iamayoo.

mixeil (griSa) jaSaSvilma 64 weli icocxla (1911-1975). igi warmatebuli sameurneo moRvawe iyo da bevri sixarulic ganucdia. mas da mis meuRles _ qalbaton Tamar abramaSvils (gard. 1984 w.) oTxi Svili SeeZinaT: cisana, uSangi, anzori, Tamari. Tumca didi tkivilic ar mohklebiaT. uSangi 1960 wels tragikulad garda-icvala, anzorim sul ramdenime Tves icocxla. qalba-toni cisana (maTematikosi) gardaicvala 2005 wels. misi qaliSvili, qeTevan jaSaSvili-alxaziSvilisa goris #1 skolis direqtorad muSaobs. Tamrikom umaRlesi peda-gogiuri ganaTleba miiRo da isic #1 skolaSi muSaobs (biologi).

karaleTis meurneobaSi, Cemi muSaobis periodSi, bu-RalteriaSi muSaobdnen mTavari buRalteri levan CuxrukiZe (1913-1996), misi moadgile rezo gogiaSvili, buRaltrebi _ sergo xarbegaSvili, mayvala gogiaSvili, maro WaliZe, molare Jenia gurgenaSvili. aqve davasax-eleb kolmeurneobis Tavmjdomaris moadgiles Tedo CuxrukiZes da mTavar agronoms giorgi dekanosiZes.

mxolod kargi mogonebebiT da monatrebiT vixseneb maTTan erTobliv muSaobas, maT Tbil damokidebulebas, zrunvas Cems mimarT. maxsovs rogori mondomebiT mex-marebodnen saWiro, amaTuim statistikuri masalis moZie-baSi da maT swor analizSi. rogorc axaldamTavrebuls da praqtikis armqones, rogor mavarjiSebdnen `rusul saangariSoze~ (maSin sad iyo Tanamedrove gamomTvleli manqanebi) da mere Sejibrs vawyobdiT. vaRiareb, am Seji-brebebSi yovelTvis me gamovdiodi damarcxebuli.

batoni giorgi dekanosiZe gamorCeulad wvrili, lamazi asoebiT werda. yvela brigadis, rgolis mixed-viT yvela sabuTi `Cawikwikebuli~ hqonda. maxsovs, ro-gori gulmodginebiT maswavlida sasoflo samuSaoebis Sromatevadobis dadgenas.

isini arc imas iviwyebdnen, rom produqtebiT, SeSiT vyofiliyavi yovelTvis momaragebuli. batonma levan CuxrukiZem, vaniCka mruliSvilTan erTad keTili Sua-mavlis rolic ki Seasrula _ Cemi momavali meuRlis mSoblebTan.

karaleTis kolmeurneobaSi muSaoba Cemi naTloba iyo. ar vaWarbeb da vityvi, aq momuSave adamianebTan urTierToba CemTvis adamianuri, cxovrebiseuli da spe-cialobis dauflebis sanimuSo skola iyo. amasTan, isic unda aRvniSno, rom isini CemTan erTad Ziebis procesSi iyvnen, Tu rogor Camoyalibebuliyo ekonomistis ufle-bebi, movaleobebi, rogor srulyofili yofiliyo yove-live.

vamayob, rom am saqmianobaSi maTTan erTad mec vmonaw-ileobdi. es periodi xom saqarTvelos kolmeurneobebSi ekonomistis Tanamdebobis SemoRebis pirveli cda iyo, romelic Semdeg yvela kolmeurneobaSi dainerga.

Page 36: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

70 71

karaleTSi muSaoba rom daviwye, kolia xarbegaSvilis saxlSi mqonda daqiravebuli oTaxi (saqanaanT kolas eZaxdnen sofelSi). ojaxi Zalian kargi da keTili iyo. Svilebi patarebi hyavdaT (ori Svili). qalbatoni spar-taki, ojaxis diasaxlisi, samsaxuridan dabrunebuls aucileblad mavaxSmebda. oTaxi Zalian didi da civi iyo. gavcivdi da filtvebis anTeba damemarTa. eqimma mirCia, patara oTaxi SemerCia. did garejvarSi miSo-ves marTlac patara oTaxi akofaSvili Citos saxlSi. aqac saukeTeso xalxi Semxvda. rogorc sakuTar Svils, qalbatoni marusa javaxiSvili-akofaSvilisa (Citos meuRle) Zalian mifrTxildebodnen. rom daviZinebdi, aucileblad Semovidoda da sabans misworebda, gacive-buli kidev ar gavcivebuliyavi. aseve da-Zmuri siyvaru-liT mifrTxildeboda maTi qaliSvili _ Jenia akofaS-vili.

kolmeurneobis Semdeg Cemi meore samuSao adgili iyo goris sawarmoo procesebis avtomatizaciis samecniero-kvleviTi instituti. gorSi CemTvis samuSaos SovnaSi udidesi roli Seasrules, rekomendacia gamiwies aseve uaRresad keTilma adamianebma: karaleTis saSualo skolis fizikis maswavlebelma, Cemi meuRlis megobarma, qalbatonma maro gusaSvilma, misma naTesavma, partiis goris raikomis mesame mdivanma batonma valodia yvelaS-vilma (1920-1991) da meore mdivanma, batonma Salva lola-Zem (1921-1985). maTma rekomendaciam daudo keTili saTave Cems momaval saqmianobas, risTvisac usazRvrod mad-lobli var da vloculob maTi sulebisaTvis, RmerTo, amravle maTi STamomavloba da gaaZliere. Cemma STamo-mavlobam icis maTi amagis Sesaxeb Cems mimarT da vTxov, arc maT daiviwyon, yovelTvis keTilad moigonon isini.

institutSi muSaobis periodSi unda gavixseno batone-bi giorgi gabrielis Ze berZeniSvili (1907-1984), levan nikolozis Ze xaratiSvili (1907-1989), uSangi arCilis Ze kovziaSvili (1933-1992).

isini SemoqmedebiTi moRvaweobis didi organizato-rebi iyvnen. maT saxelTan aris dakavSirebuli gorSi samecniero-teqnikuri azrovnebis Camoyalibeba da gan-

viTareba. isini is adamianebi iyvnen, vinc cxinvalis gzatkecili samecniero kadrebis samWedlod aqcies da yvelanairad xels uwyobdnen maT samecniero-kvleviTi da sacxovrebeli pirobebis gaumjobesebaSi. marto is faqti, rom institutis TanamSromlebisaTvis Ria iyo ma-Sindeli sabWoTa kavSiris didi da wamyvani samecniero centrebis karebebi da rom maTTvis xuTi sacxovrebeli bina aSenda ori samecniero-kvleviTi korpusiT, maTi didi damsaxurebaa.

P.S. SevecdebiT, wignis meoTxe nawilSi SevitanoT mo-nacemebi goris samecniero-kvleviTi institutis yofili direqtorebis Sesaxeb.

Page 37: da vanteb santels3 - NPLGdspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/5770/1/Da_ Vanteb_ Santels- 3.pdf · fsiqologiis kaTedras. am drois monakveTSi momzadda ramdenime wigni da aTeulobiT broSura

72 73

avtorisagan1. arseniZe SoTa2. beruaSvili durmiSxani3. elbaqiZe levani (leo)4. eluaSvili Tengo5. zarnaZe anzori6. zautaSvili zurabi7. TeTruaSvilebi8. maWaraSvili Tamari9. mecxvariSvili Samili10. oniaSvili aleqsandre (saSa), oniaSvili merabi, TinaTin gobejiSvili-oniaSvili11. ratiSvili vasiko12. rubaSvili dali13. sosaniZe givi14. qamuSaZe anzori15. Calauri vladimeri16. WeliZe vaJa17. xarSilaZe daviTi18. javaxiSvili SoTa19. jafariZe Salva20. ixsenebs zaur TeTruaSvili

sarCevi

34812141921242831

3337404346485254565963